Pirminis civilins teiss subjektas yra mogus. Juridinis asmuo antrinis, ivestinis teiss subjektas. Juridinio asmens, kaip teiss subjekto, pripainim lm vairs apyvartos poreikiai: valstybs poreikis forminti viej nuosavyb, privai asmen poreikis riboti verslo rizik investuota akcijas suma, taip pat btinyb telkti kapital dideli projekt gyvendinimui ir t.t.. juridinis asmuo apibriamas pirmiausiai kaip mon, staiga ar organizacija. mon - tai akcin bendrov, udaroji akcin bendrov, individuali mon ir pan., kuri usiima komercine kine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos steigjams. staiga - tai susivienijimas, kuris vykdo statyme nustatytas valstybs ar savivaldybs funkcijas ar veikia socialinio, vietimo, mokslo, kultros ir kt. srityse, o jo tikslas - tenkinti tam tikrus vieuosius interesus (pvz.: vieoji staiga). Organizacija - tai susivienijimas, skirtas j sudariusi asmen poreikiams tenkinti ir tikslams gyvendinti (pvz.: politin partija, asociacija). Pagrindins juridinio asmens prigimties koncepcijos: Fikcijos (koncesijos) Realybs Fikcijos teorijos pradininkas - F. C. Savingny. Fikcijos teorijos poiriu, juridinis asmuo yra tiesiog dirbtinis valstybs valios krinys, o ne tikrasis teiss subjektas, todl valstybs prerogatyva yra savavalikai suteikti ir atimti jam teises ir pareigas, kurios konkreiu istoriniu laikotarpiu valstybs poiriu yra btinos. organin) Realybs teorijos atstovas O. Gierke juridin asmen laik realiai egzistuojaniu socialiniu organizmu, kurio tikslai ir valia negali bti sutapatinti su steigj tikslais ir valia. i teorija esmin dmes skiria juridinio asmens teisiniam subjektikumui, jo valios atskirumui nuo dalyvi valios, reprezentuojamam juridinio asmens valdymo organ. Taip pat i teorija akcentuoja vis dalyvaujani juridinio asmens veikloje tiek viduje (steigj, dalyvi, valdymo organ), tiek iorje (kreditori, asmen, kuriems juridinis asmuo gali padaryti alos ateityje) interes pusiausvyros btinum. Juridinio asmens poymiai:

Pavadinimas (firmos vardas, pagal kur j galima atskirti nuo kit juridini asmen);

Atskiras turtas (juridiniai asmenys savo turt valdo nuosavybs ar patikjimo teise); Teisinis subjektikumas (statai, valdymo organai, galjimas savo vardu turti civilines teises ir pareigas). Juridiniais asmenimis nelaikomi: advokat kontoros, kininko kis, notar biurai, antstoli kontoros. Juridiniai asmenys klasifikuojami pagal du poymius dalyvi atsakomybs pagal juridinio asmens prievoles ribas bei teisnumo turin. Pagal dalyvi atsakomybs u juridinio asmens prievoles ribas juridiniai asmenys skirstomi neribotos (individuali mon, kin bendrija) ir ribotos atsakomybs (visi kiti) juridinius asmenis (r. CK 2.50 str. 4 d.). Jeigu prievolms vykdyti neutenka neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens turto, u jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Ribotos atsakomybs juridini asmen steigjai u juridinio asmens prievoles neatsako, iskyrus tuos atvejus, kai juridinio asmens dalyvio nesiningi veiksmai sukelia juridinio asmens nemokum. Tuo atveju, kai juridinis asmuo negali vykdyti prievols dl juridinio asmens dalyvio nesining veiksm, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievol savo turtu subsidiariai ( CK 2.50 str. 3d.). Juridinio asmens dalyvi nesiningumu laikomi ie veiksmai - dalyvis neutikrina nuo jo priklausani juridinio asmens veiklai nustatyt teiss akt reikalavim laikymosi, neatlieka veiksm, kuri galima tiktis i rpestingo dalyvio, ir atlieka veiksmus bloginanius juridinio asmens finansin padt. Pagal teisnumo turin juridiniai asmenys skirstomi vieuosius ir privaiuosius juridinius asmenis. Privai juridini asmen teisnumas yra bendras , t.y. jie gali gyti ir turti bet kokias civilines teises ir pareigas, iskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos fizinio asmens savybs, tokios kaip lytis, amius ar giminyst (CK 2.74 str.). Viej juridini asmen teisnumas yra specialus , t. y. gali gyti tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Vieieji - tokie juridiniai asmenys, kurie steigti nesiekiani naudos sau asmen ir kuri tikslas yra tenkinti vieuosius interesus (nauda visuomenei) (pvz.: valstyb, savivaldybs, valstybs ar savivaldybs institucijos (teismai), daugiabui nam savinink bendrijos, profesins sjungos, vieosios staigos, sodinink bendrijos, valstybs ir savivaldybi mons, fondai ir asociacijos). Privats - tokie juridiniai asmenys, kuri tikslas tenkinti privaius j steigj interesus (kredito unijos, kooperatins bendrovs, ems kio bendrovs, bankai, draudimo mons, bendrovs[. kins bendrijos[, individualios mons Juridinio asmens steigjais gali bti:

registravim, 4) dokumentai teikiami juridini asmen registrui. ne visi juridiniai asmenys yra steigiami valstyb, savivaldyb ir j institucijos, kurias numato Konstitucija, religins bendruomens ir bendrijos yra juridiniai asmenys per se tai reikia joms nereikalinga jokia steigimosi procedra. Taip pat ir profesins sjungos laikomos juridiniais asmenimis nuo tam tikr aplinkybi atsiradimo momento. Pagal bendr taisykl, juridinis asmuo laikomas steigtu nuo jo registravimo juridini asmen registre. Jei vieasis juridinis asmuo steigiamas teiss aktu, jis laikomas steigtu nuo teiss akto sigaliojimo momento arba, jei taip nurodoma tame teiss akte, nuo to momento, kai atitinkama valstybs ar savivaldybs institucija parengs juridinio asmens steigimo dokumentus registruojamus juridini asmen registre. Juridini asmen registre apie juridinius asmenis kaupiami duomenys, nurodyti CK 2.64 ir 2.66 straipsniuose. ie duomenys yra viei. Juridinis asmuo turi bti registruojamas per 30 d. nuo steigimo dokument pateikimo. Juridinio asmens pavadinimas - neturtin teis ir intelektins nuosavybs objektas, registruojamas steigiant juridinius asmenis ir gali bti perleidiamas tik kartu su paiu juridiniu asmeniu. Taiau juridinis asmuo turi teis keisti pavadinim (praneant apie tai kreditoriams). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buvein apibdinama nurodant patalp, kuriose yra buvein, adres. CK 2.49 str. nustato, kad juridiniam asmeniui pakeitus buvein, jis privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos registruoti (kreditori interes utikrinimo priemon). Juridinio asmens buveins nustatymo reikm: pagal buveins viet nustatomas juridinio asmens teisnumas Juridinis asmuo gali bti steigtas ribotam ar neribotam laikui. Laiko riba gali bti nurodyta tiek data, tiek tam tikr slyg buvimu ar nebuvimu. Jei juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodyta, kad juridinis asmuo steigtas ribotam laikui, laikoma, kad toks juridinis asmuo yra steigtas neribotam laikui (CK 2.51 str.). Juridini asmen teisnumas ir veiksnumas, skirtingai nuo fizini asmen, atsiranda registravus juridin asmen arba statym numatytais atvejais nuo steigimo. Juridinio asmens teisnumas tai galjimas turti teises ir pareigas. Juridinio asmens veiksnumas galjimas savarankikai, savo veiksmais gyti teises ir pareigas. Juridini asmen teisnumas ir veiksnumas sutampa ir yra gyvendinamas per j organus. Pagal veiklos tikslus juridiniai asmenys skirstomi siekianius tenkinti privaius ir vieuosius interesus. Privatieji juridiniai asmenys, kuri tikslas siekti pelno j steigjams, gali turti ir gyti bet kokias civilines teises ir pareigas, iskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybs kaip lytis, amius bei giminyst. J steigimo dokumentuose nereikia nurodyti, kokia konkreiai veikla juridinis asmuo versis Vieieji juridiniai asmenys, prieingai, siekia konkrei apibrt tiksl, todl j teisnum riboja statymai bei statai. Viej juridini asmen teisnumas vadinamas specialiu teisnumu. Viej juridini asmen sudarytiems sandoriams taikoma ultra vires doktrina. Juridinio asmens organai: Valdymo organas Dalyvi susirinkimas Juridini asmen organai veikia pagal statymus ir status. Juridinio asmens organai yra struktrins juridinio asmens dalys, jie formuoja ir ireikia juridinio asmens vali, vadovauja juridinio asmens veiklai, veikia juridinio asmens vardu be atskiro galiojimo. Juridinio asmens valdymo organo nariai gali bti tik fiziniai asmenys, kit organ ir juridiniai asmenys. Juridinio asmens dalyviai gali prayti teismo paskirti ekspertus, kurie itirt, ar juridinio asmens valdymo organai ar j nariai veik tinkamai, ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje numatytas pasekmes: 1) panaikinti juridinio asmens organ sprendimus; 2) laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organ nari galiojimus ar paalinti asmen i valdymo organ nari; 3) paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organ narius; 4) leisti nevykdyti tam tikr steigimo dokument nuostat; 5) pareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokument nuostatas; 6) laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teis kitam asmeniui; 7) pareigoti juridin asmen atlikti tam tikrus veiksmus ar j neatlikti; 8) likviduoti juridin asmen ir paskirti likvidatori. Juridinio asmens valdymo organo nariai juridinio asmens atvilgiu turi fiduciarines pareigas jie turi veikti siningai ir protingai juridinio asmens ir kit juridinio asmens organ nari atvilgiu, bti lojals juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai j asmeniniai interesai prietarauja ar gali prietarauti juridinio asmens interesams. juridinio asmens organai atstovauja juridin asmen be galiojimo, ex officio. sandoriai, kuriuos sudaro privaiojo juridinio asmens valdymo organai paeisdami savo kompetencij, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iskyrus atvejus, kai rodoma, jog sudarydamas sandor treiasis asmuo buvo nesiningas - inojo, jog sandor sudar ios teiss neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dl susiklosiusi aplinkybi negaljo to neinoti. i taisykl netaikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas. sandoriai, kuriuos sudar vieojo juridinio asmens valdymo organai, paeisdami savo kompetencij, nesukelia prievoli juridiniam asmeniui. Tai viej juridini asmen specialaus teisnumo pasekm. Filialas tai struktrinis juridinio asmens padalinys, kurio funkcijos yra savarankikos ir nereikalingos nuolatins sveikos su kitais juridinio asmens padaliniais, turintis savo buvein, atliekantis visas arba dal JA funkcij ir veikiantis pagal savo nuostatus. Pagrindinis filialo poymis yra buveinFilialas nra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles, o filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, todl laikoma, kad filialas nra juridinio asmens atstovas Atstovyb tai padalinys, turintis savo buvein ir atliekantis tik statyme (CK 2.56 str. 2 d.) numatytus veiksmus. Juridinio asmens atstovyb turi teis atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, taiau tik tarp usienio juridini asmen ar kit organizacij, steigusi atstovyb, arba su ja susijusi moni, staig ar organizacij ir atstovybs. Atstovyb nra juridinis asmuo. Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bdu. Juridinio asmens likvidavimas.Likvidavimas - tai toks juridinio asmens pasibaigimo bdas, kai jo veikla nutrksta, o teiss ir pareigos nepereina kitam juridiniam asmeniui. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo iregistravimo i juridini asmen registro. Juridinio asmens teisins formos pasikeitimas, kai naujos teisins formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas, pertvarkymas - nelaikomas juridinio asmens pasibaigimu. Juridinio asmens reorganizavimas.Reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedros, kai veikla (teiss, pareigos ir turtas) pereina kitam juridiniam asmeniui. Sprendim reorganizuoti priima juridinio asmens organai arba teismas. Juridinio asmens reorganizavimo bdai: 1. Jungimo (visada dalyvauja bent du juridiniai asmenys): 1.1. Prijungimas - tai vieno ar daugiau juridini asmen prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teiss ir pareigos.1.2. Sujungimas (susivienijimas nauj juridin asmen) - tai dviej ar daugiau juridini asmen susivienijimas nauj juridin asmen, kuriam pereina visos reorganizuot juridini asmen teiss ir pareigos. 2. Skaidymo: 2.1. Idalijimas - tai reorganizuojamo juridinio asmens teisi ir pareig idalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims. 2.2. Padalijimas - tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu steigimas dviej ar daugiau juridini asmen, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teiss ir pareigos. Juridinio asmens likvidavimo pagrind sraas yra baigtinis, numatytas CK 2.106 straipsnyje: 1) juridinio asmens dalyvi sprendimas nutraukti juridinio asmens veikl; 2) teismo ar kreditori susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavus juridin asmen; 3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridin asmen, jei jo veikl tyrusi ekspert ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organ ar j nari) veikla yra netinkama; 4) teismo sprendimas likviduoti juridin asmen juridini asmen registro tvarkytojo iniciatyva; 5) laikotarpio, kuriam buvo steigtas juridinis asmuo, pabaiga; 6) juridinio asmens dalyvi skaiiaus sumajimas maiau nei statym leidiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per eis mnesius po tokio sumajimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti; 7) juridinio asmens steigimo pripainimas negaliojaniu. Likvidavimas gali bti savanorikas ir priverstinis. Savanorikas, kai sprendim likviduoti juridin asmen priima juridinio asmens dalyviai, ir priverstinis tesimo ar kreditori sprendimu. Pertvarkymas - tai juridinio asmens teisins formos pakeitimas, kai naujos teisins formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas. Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisins formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai 3 metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles. Vieasis juridinis asmuo, iskyrus valstybs ir savivaldybs mones, negali bti pertvarkomas privatj juridin asmen.

Savivaldyb, valstybs ar savivaldos institucijos, primusios teiss akt, numatyt statyme. registrav juridin asmen steigjai tampa jo dalyviais, jei kitaip nra numatyta steigimo dokumentuose. Dalyvi teises ir pareigas nustato atitinkamos teisins formos juridinius asmenis reglamentuojantys statymai. Juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.45 str. yra asmuo (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.), kuris turi nuosavybs teis juridinio asmens turt, arba asmuo, kuris nors ir neisaugo nuosavybs teisi juridinio asmens turt, bet gyja prievolini teisi ir (ar) pareig, susijusi su juridiniu asmeniu. Priklausomai nuo juridinio asmens teisins formos, dalyvis bus vadinamas skirtingai: bendrovje akcininku, vieojoje staigoje dalininku, asociacijoje nariu ir t.t. Juridinio asmens steigimo dokumentai. Steigiant juridin asmen, siekiama sujungti juridinio asmens dalyvi interesus ir (arba) kapital; kokiam tikslui jie bus sujungti aptariama juridinio asmens statuose[1]. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra statai (jeigu juridinis asmuo neturi stat - steigimo sandoris, pavyzdiui, steigiant kin bendrij, jungtins veiklos sutartis) arba statym numatytais atvejais bendrieji nuostatai.statams prilygsta juridini asmen nuostatai, statutai ar kiti j steigimo dokumentai. Steigimo dokument normos galioja tiek, kiek jos neprietarauja imperatyviosioms statym normoms. vieieji juridiniai asmenys gali veikti ir neturdami stat - jie gali veikti pagal statymus Juridini asmen steigimo dokumentai:

Asmuo ( fizinis ar juridinis) sudars sandor steigti juridin asmen. Valstyb, primusi atitinkam statym, ar kit teiss akt, numatyt statyme.

Bendrieji nuostatai (pvz.: auktesniosios mokyklos bendrieji nuostatai) statymai Juridinio asmens steigimo dokumentus rengia ir pasirao steigjai. Steigimo dokumentuose, daniausiai juridinio asmens statuose, o jeigu juridinis asmuo neturi stat, - steigimo sandoryje arba bendruosiuose nuostatuose, jeigu juridinis asmuo veikia pagal bendruosius nuostatus, arba teiss akte, jei vieasis juridinis asmuo veikia pagal teiss akt, turi bti nurodyta: juridinio asmens pavadinimas; juridinio asmens teisin forma; juridinio asmens buvein; juridinio asmens veiklos tikslai; juridinio asmens dalyvi susirinkimo kompetencija ir aukimo tvarka; juridinio asmens organai ir j kompetencija bei skyrimo ir ataukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises gyvendina per juridinio asmens dalyv, - juridinio asmens dalyvis; juridinio asmens steigimo dokument keitimo tvarka; juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; kitos statym, juridinio asmens steigjo ar dalyvio nustatytos nuostatos. Viej juridini asmen veiklos tikslai turi bti apibdinti aikiai ir isamiai, nurodant veiklos srit bei r ( r. CK 2.47 str.). Privatieji juridiniai asmenys neprivalo nurodyti veiklos ri, kurias jie ruoiasi vykdyti. Juridinio asmens turtas. Juridiniai asmenys turt valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybs arba patikjimo teise. Turtas, kur juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikjimo teise, priklauso juridinio asmens steigjui ar dalyviui nuosavybs teise ( r. CK 2.48). Steigimo procedr sudaro keturi etapai: 1) asmenys sudaro steigimo sandor, kuriame numato steigti juridin asmen, 2) sudaromi steigimo dokumentai ir atliekami kiti veiksmai numatyti statymuose gaunami leidimai tam tikrai veiklai ir pan., 3) notarui pateikiami steigimo dokumentai, reikalingi nustatyti, ar atsirado aplinkybs, lemianios juridinio asmens

statai (nuostatai, statutas) Steigimo sandoris (jungtins veiklos sutartis ir pan.)

mons restruktrizavimo procesas tai kins veiklos ries pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, mons turto ar jo dalies pardavimo, kit moni turto primimo jas jungiant ar skaidant, technini, ekonomini bei organizacini priemoni, skirt mons mokumui atkurti, gyvendinimas, mons sipareigojim kreditoriams dydio bei vykdymo termin pakeitimas. Bankrotas - nemokios mons bsena, kai monei teisme yra ikelta bankroto byla arba kreditoriai monje vykdo bankroto procedras ne teismo tvarka. mon laikoma nemokia, kai ji neatsiskaito su kreditoriais prajus trims mnesiams po termino, nustatyto teiss akt arba sutartyse mons sipareigojimams vykdyti, arba prajus tokiam pat terminui po kreditori reikalavimo vykdyti sipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelstos mons skolos virija pus jos balans rayto turto verts. Taiau bankroto procedra gali bti taikoma ne visiems juridiniams asmenims, o tik bendrovms, kinms bendrijoms, individualioms monms, vieosioms staigoms, bankams ir kredito unijoms, valstybs ir savivaldybs monms, registruotiems Lietuvos Respublikoje statym nustatyta tvarka. Pareikim dl bankroto bylos iklimo monei pateikti teismui turi kreditorius (kreditoriai); savininkas (savininkai); mons administracijos vadovas; mons likvidatorius. Bankroto byl ikelia ir nagrinja vietovs, kurioje yra mons buvein, apygardos teismas. Pareikimas teismui dl bankroto bylos monei iklimo gali bti paduotas, jeigu yra bent viena i i slyg: mon laiku nemoka darbo umokesio ir su darbo santykiais susijusi imok; mon laiku nemoka u gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrina kredit ir nevykdo kit sandoriais prisiimt turtini sipareigojim; mon laiku nemoka statym nustatyt mokesi, kit privalomj mok ir (arba) priteist sum; mon vieai paskelb arba kitaip prane kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti sipareigojim; mon neturi turto ar pajam, i kuri galjo bti iiekomos skolos, ir dl ios prieasties antstolis grino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Bylos iklimo teisins pasekms - mons valdymo organai netenka savo galiojim, privalo perduoti administratoriui mons turt, draudiama vykdyti visas finansines prievoles, nutrksta darbo sutartys su darbuotojais. Taiau mon turi teis verstis kine komercine veikla, jeigu ji maina dl bankroto patiriamus kreditori nuostolius. Teismas, inagrinjs bankroto byl ir pripains mon bankrutavusia, priima nutart likviduoti mon dl bankroto. Teismui primus nutart patvirtinti kreditori reikalavimus, bankroto byl galima baigti taikos sutartimi arba mons likvidavimu. Privatiesiems juridiniams asmenims bdinga: 1) bendrasis teisnumas - tai reikia, kad jie gali turti ir gyti bet kokias civilines teises ir pareigas, iskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybs kaip lytis, amius bei giminyst (CK 2.74 str.), todl steigimo dokumentuose privai juridini asmen veiklos tikslai gali bti apibdinti labai plaiai (pvz., pelno siekimas, prekyba, gamyba ir kt.); 2) sandoriai, kuriuos sudar privataus juridinio asmens organai, paeisdami savo kompetencij, sukelia prievoles juridiniam asmeniui (CK 1.82 str. 1 d. ir CK 2.83 str. 1 d.), t. y. netaikomas ultra vires principas Licencija tai administracinis aktas, suteikiantis teis juridiniam asmeniui verstis licencijoje nustatyta veikla. Licencija paprastai neatskiriama nuo juridinio asmens, t. y. teiss, kurios gyjamos pagal leidimus (licencijas), gali bti parduotos ar kitaip perduotos kitam subjektui tik tuo atveju, jeigu tokio perdavimo galimyb numatyta statymuose ar leidime (licencijoje). Veiklos licencijavimas taip pat laikytinas juridini asmen teisnumo apribojimu, taiau pagrstu vartotoj teisi bei kit viej interes apsaugos siekiu. Privats juridiniai asmenys skirstomi ris pagal pelno siekimo kriterij 1) pelno siekianius juridinius asmenis mones ir 2) pelno nesiekianius privaiuosius juridinius asmenis, pavyzdiui, daugiabui nam savinink bendrijos. mons : individualios mons, tikrosios ir komanditins kins bendrijos, akcins bendrovs, udarosios akcins bendrovs, ems kio bendrovs ir kooperatins bendrovs. mons skirstomos ribotos ir neribotos civilins atsakomybs juridinius asmenis. Individuali mon (toliau I) yra privatus neribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo, nuosavybs teise priklausantis vienam fiziniam asmeniui. svarbiausi steigimo ir veiklos dokument yra nuostatai, kuriuos reikia registruoti Juridini asmen registre. Individualios mons organai yra savininkas ir vadovas. Individualios mons savininku gali bti tik vienas fizinis asmuo, kuris nra kitos individualios mons savininkas. Savininkas tuo paiu yra laikomas individualios mons vadovu, taiau savininkas gali nusprsti individualios mons vadovu paskirti kit asmen, jei tai numatyta individualios mons nuostatuose. Apie individualios mons vadovo paskyrim per 5 dienas turi bti praneta Juridini asmen registrui. Individualios mons vadovas mons vardu sudaro sandorius mons turtas individualiai monei priklauso nuosavybs teise. I yra neribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo, todl u I prievoles mons savininkas atsako savo turtu subsidiariai. kin bendrija gali bti dviej teisini form (ri): tikroji kin bendrija (toliau tekste TB) bendrij sudaro tikrieji nariai, visi neribotai atsakingi u bendrijos prievoles. komanditin (pasitikjimo) kin bendrija (toliau tekste KB) bendrij sudaro bent vienas tikrasis narys ir narys (nariai) komanditorius (-iai). Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalimi, kuri pagal sutart perdav KB. Akcins bendrovs samprata: Akcin bendrov (toliau bendrov) yra vyraujanti verslo organizavimo forma Lietuvoje. Bendrov yra ribotos civilins atsakomybs mon, kurios statinis kapitalas padalytas dalis,vadinamas akcijomis. Bendrovi veikl reglamentuoja CK, Akcini bendrovi, Vertybini popieri rinkos ir kiti statymai bei postatyminiai teiss aktai. Bendrovei bdingi ie esminiai poymiai, atribojantys j nuo neribotos civilins atsakomybs moni:

1. Ribota civilin atsakomyb. Bendrovs turtas yra atskirtas nuo akcinink turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai (juridinio asmens dalyviai) pagal bendrovs prievoles atsako tik ta suma, kuri privalo mokti u akcijas. 2. Bendrovs akcijomis galima laisvai disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ar perleisti kitu bdu. 3. Bendrov egzistuoja nepriklausomai nuo akcininko, kit bendrovs organ nari bankroto, neveiksnumo ar mirties. 4. statymo nustatytos sudtingos bendrovs valdymo struktros tikslas yra suformuoti autonomik bendrovs, kaip juridinio asmens, vali, skirting nuo jos dalyvi ar kit asmen, suinteresuot jos veikla, valios. Pagal organizavimo form akcins bendrovs skirstomos atviro tipo (AB) ir udarsias akcines bendroves (UAB). Akcins bendrovs 1) statinis kapitalas negali bti maesnis kaip 150 000 lit; 2) akcijos gali bti platinamos bei jomis prekiaujama vieai.

4) numatomi nepiniginiai naai u pasiraytas akcijas, i na vert ir nuorodos turto vertintoj, vertinusi nepiniginius naus, ataskaitas; 5) akcij, kurias kiekvienas steigjas pasira ir mokjo pradinius naus, skaiius, taip pat j skaiius pagal ris ir klases; 6) kompensuojamos steigimo ilaidos, atlyginimas u steigim. Taip pat steigiamasis susirinkimas renka audito mon, bendrovs valdymo organ narius, sprendia kitus visuotinio akcinink susirinkimo kompetencijos klausimus. Bendrovs nuosav kapital sudaro: 1) statinis kapitalas; 2) kitas kapitalas (akcij priedai (nominalios verts pervirijimas); perkainojimo rezervas; privalomasis rezervas ir kiti rezervai; nepaskirstytasis pelnas (nuostolis); dotacijos ir negrintos subsidijos; atidtosios ilaidos). statinis kapitalas tai bendrovs kapitalo dalis, nurodyta statuose, atspindinti vis bendrovs dalyvi na bendr nominali vert ir kiekvieno bendrovs dalyvio dal, ireikt procentais. Jo dydis yra lygus vis bendrovs pasirayt akcij nominali veri sumai. Bendrovs statinio kapitalo paskirtis (funkcijos) yra : utikrinti bendrovs materialin baz; apibrti bendrovs atsakomybs u savo sipareigojimus ribas; priemon kiekvieno akcininko daliai bendrovs kapitale nustatyti. Akcinink turtins ir neturtins teiss tiesiogiai priklauso nuo turim akcij skaiiaus, t. y. dalies bendrovs statiniame kapitale. Akcinink turtins teiss ir pareigos: 1. Gauti bendrovs pelno dal (dividend). 2. Gauti likviduojamos bendrovs turto dal. 3. Nemokamai gauti akcij, kai statinis kapitalas didinamas i bendrovs l. 4. statym nustatytais bdais skolinti bendrovei, taiau bendrov, skolindamasi i savo akcinink, neturi teiss keisti akcininkams savo turto. 5. Akcininkai neturi kit turtini sipareigojim bendrovei, iskyrus sipareigojim nustatyta tvarka apmokti visas pasiraytas akcijas emisijos kaina. 6. Akcininkas turi grinti bendrovei dividend, jeigu jis buvo imoktas paeidiant imperatyvias teiss normas ir bendrov rodo, kad akcininkas tai inojo ar turjo inoti. 7. Akcins bendrovs akcininkai turi teis reikalauti, kad kiti akcininkai jiems privalomai parduot savo akcijas, arba reikalauti, kad kiti akcininkai privalomai nupirkt i j akcijas Vertybini popieri rinkos statymo nustatytais atvejais ir tvarka. Dividendai . Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybs teise priklausani akcij nominaliai vertei. UAB akcininkas taip pat turi pareig silyti parduoti jam nuosavybes teise priklausanias akcijas likusiems bendrovs akcininkams. Neturtins akcinink teiss: 1) dalyvauti visuotiniuose akcinink susirinkimuose; 2) pagal akcij suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcinink susirinkimuose; 3) gauti informacij apie bendrov; 4) kreiptis teism su iekiniu, praant atlyginti bendrovei al, kuri susidar dl bendrovs vadovo ir valdybos nari pareig nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais statym nustatytais atvejais. Lietuvos akcini bendrovi statyme yra numatyti ie bendrovs organai: visuotinis akcinink susirinkimas, stebtoj taryba, valdyba ir bendrovs vadovas. Bendrovje privalomi organai yra visuotinis akcinink susirinkimas ir bendrovs vadovas. Visuotinis akcinink susirinkimas yra aukiausias bendrovs organas. Tik visuotinis akcinink susirinkimas turi teis: 1) keisti ir papildyti bendrovs status; 2) rinkti ir ataukti audito mon, stebtoj tarybos narius, jeigu stebtoj taryba nesudaroma, valdybos narius, o jeigu nesudaroma valdyba, bendrovs vadov; 3) tvirtinti metin finansin atskaitomyb, valdybos (jei ji nra sudaryta, bendrovs vadovo) pateikt bendrovs veiklos ataskait; 4) priimti nutarim padidinti ar sumainti statin kapital; 5) nustatyti bendrovs ileidiam akcij klas, skaii, nominali vert ir minimali emisijos kain; 6) priimti nutarim ataukti visiems akcininkams pirmumo teis sigyti bendrovs ileidiam akcij ar obligacij; 7) priimti nutarim ileisti konvertuojamsias obligacijas, keisti vienos klass bendrovs akcijas kitos; 8) priimti nutarim likviduoti ar reorganizuoti bendrov ar ataukti bendrovs likvidavim; 9) dvejus metus nuo akcins bendrovs registravimo tvirtinti bendrovs sandorius dl turto sigijimo i bendrovs steigjo, kai atskiro sandorio arba bendra sandori suma yra ne maesn kaip 1/10 bendrovs statinio kapitalo; 10) priimti nutarim dl pelno paskirstymo. Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos nari skaii, kuris negali bti maesnis kaip 3, nustato bendrovs statai. Valdyba: 1) tvirtina bendrovs veiklos strategij, bendrovs valdymo struktr ir pareigybes; 2) renka ir ataukia bendrovs vadov, tvirtina jo pareiginius nuostatus ir atlyginim; 3) tvirtina pareigas, kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka; 4) tvirtina bendrovs filial ir atstovybi nuostatus; 5) analizuoja ir vertina bendrovs vadovo pateikt mediag apie bendrovs komercin kin veikl, finansins atskaitomybs ir pelno paskirstymo projekt; 6) priima sprendimus steigti filialus ir atstovybes, kad bendrov tapt kit juridini asmen steigja, dalyve; 7) priima sprendimus dl ilgalaikio turto, kurio balansin vert didesn kaip 1/12 bendrovs statinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, sigijimo, keitimo ir hipotekos bei prievoli, kuri suma didesn kaip 1/20 bendrovs statinio kapitalo, vykdymo laidavimo ar garantavimo, taip pat sprendim restruktrizuoti bendrov. Bendrovs vadovas yra vienasmenis bendrovs valdymo organas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius). Su juo sudaroma darbo sutartis. Bendrovs vadovas organizuoja kasdienin bendrovs veikl, priima darb ir atleidia darbuotojus, skatina juos ir skiria nuobaudas, atstovauja bendrovei palaikant santykius su treiaisiais asmenimis, teisme bei arbitrae. Bendrovs vadovas atsako u: 1) bendrovs veiklos organizavim bei jos tiksl gyvendinim; 2) metins finansins atskaitomybs sudarym; 3) informacijos pateikim visuotiniam akcinink susirinkimui, valdybai; 4) bendrovs dokument ir duomen pateikim juridini asmen registro tvarkytojui; 5) kit pareig, numatyt statymuose, bendrovs statuose bei pareiginiuose nuostatuose vykdym. . Bendrovs valdymo organai privalo veikti tik bendrovs ir jos akcinink naudai[3]. Bendrovs valdymo organai neturi teiss priimti sprendim ar atlikti kit veiksm, kurie paeidia bendrovs status, yra prieingi statuose nurodytiems bendrovs veiklos tikslams Bendrovs likvidavimas tai procedra, kuri ubaigus, inyksta juridinis asmuo. Iskirtinos dvi bendrovs likvidavimo pagrind grups: 1) nepriverstinis bendrovs likvidavimas; 2) priverstinis bendrovs likvidavimas dl statym galiot subjekt priimt sprendim Nepri Pasibaigs statuose nurodytas bendrovs veiklos terminas; verstinis Visuotinio akcinink susirinkimo nutarimas likviduoti bendrov (visuotinis akcinink susirinkimas negali priimti nutarimo likviduoti nemoki bendrov). Priversti- Teismo ar kreditori susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusi bendrov; nis Teismo sprendimas likviduoti bendrov u Lietuvos Respublikos statym nustatytus teiss paeidimus (pvz., remiantis veiklos tyrimo rezultatais (CK 2.131 str.), juridini asmen registro tvarkytojo iniciatyva); Teismo sprendimas pripainti bendrov neteistai steigta. Reorganizavimo slygas silyti ir reorganizavimo procedr inicijuoti turi teis: 1) akcininkai, kuriems nuosavybs teise priklausani bendrovs akcij nominali vert ne maesn kaip 1/3 statinio kapitalo; 2) bendrovs organai; 3) valstybs institucijos. Vieieji juridiniai asmenys nuo privai atribojami pagal du kriterijus veiklos tiksl ir pelno neskirstym dalyviams (pelno naudojim tik juridinio asmens tikslui siekti). Viej juridini asmen veiklos tikslas tenkinti vieuosius interesus. Vieojo intereso svoka yra labai plati: vieam interesui tarnauja staigos, teikianios paslaugas, btinas visai visuomenei sveikatos prieiros, bendrojo lavinimo, vietimo, sporto, mokslo. Pelno neskirstymas reikia, kad vieojo juridinio asmens nariai, savininkai, rmjai bei kiti asmenys jokiu atveju negali gauti kapitalo gros i j dt l. io principo gyvendinimas pasireikia dvejopai. Pirma, vieiesiems juridiniams asmenims neleidiama paskirstyti pelno kaip tam tikro laikotarpio teigiamo finansinio rezultato. Antra, likviduojant viej juridin asmen neleidiama paskirstyti per jo egzistavimo laikotarp ugyvento turto.Vieasis juridinis asmuo gyja juridinio asmens teises, kai jis registruojamas juridini asmen registre, iskyrus tuos atvejus, kai vieasis juridinis asmuo steigiamas statymu ar kitu numatytu statyme teiss aktu, ir jame numatyta, kad vieasis juridinis asmuo laikomas steigtu nuo to teiss akto sigaliojimo momento. Iimt sudaro ir CK numatyti atvejai, kad valstyb ir savivaldyb, tradicins religins bendruomens ir bendrijos yra juridiniai asmenys per se, o profesins sjungos tampa juridiniais asmenimis ne nuo registravimo momento, bet jau tada, kai vykdyti 2.38 str. 2 d. nuostat reikalavimai

Udarosios akcins bendrovs 1) statinis kapitalas negali bti maesnis kaip 10 000 lit; 2) joje negali bti daugiau kaip 250 akcinink; 3) akcijos negali bti platinamos bei jomis prekiaujama vieai, jei kituose statymuose nenustatyta kitaip. Pagal veiklos tiksl iskiriamos bendruoju teisnumu pasiyminios bendrovs, galinios usiimti bet kokia statymo nedraudiama kine veikla, ir specialiu teisnumu, teisiniu reguliavimu bei ypatinga veiklos prieira pasiyminios bendrovs. Bendrovs steigjais gali bti Lietuvos Respublikos ir kit valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys, valstyb ar savivaldyb, statymo nustatyta tvarka sudar bendrovs steigimo sutart (akt). Kiekvienas bendrovs steigjas turi sigyti bendrovs akcij ir tapti jos akcininku. Steigjai veikia nuo steigimo sutarties sudarymo iki bendrovs steigiamojo susirinkimo sprendim primimo: pasirao steigiamos bendrovs steigimo sutart ir status (iki steigiamojo susirinkimo), aukia steigiamj susirinkim ir pateikia steigimo ataskait, balsuoja steigiamajame susirinkime, prireikus steigiamos bendrovs vardu sudaro sandorius. Steigjai pirmiausia turi sudaryti bendrovs steigimo sutart (akt). Jeigu bendrov steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties steigjas pasirao bendrovs steigimo akt, kuriam taikomi steigimo sutarties reikalavimai. statai yra teiss aktas, kuriuo bendrov vadovaujasi savo veikloje. Ipltota statym baz, reguliuojanti akcini bendrovi veikl, maina steigiamj dokument (stat) reikm, nes didij dal bendrovi veiklos reguliuoja imperatyviosios statym ir postatymini akt normos (CK 2.47 ir 2.83 str.). Bendrovs statai bei j pakeitimai galioja tik juos registravus statym nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridini asmen registre. Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcins bendrovs steigimo ataskait, kurioje turi bti nurodyta: 1) steigimo ilaidos; 2) apmoktas statinis kapitalas; 3) u akcijas gaut pinig suma;

Narysts pagrindu

na pagrindu

Asociacijos/visuomenins organizacijos Fondai Partijos Profsjungos Religins bendruomens/bendrijos Vieosios staigos Valstybs/savivaldybs mons Biudetins staigos

o prastines ir o atsitiktines. I. Esminmis laikomos slygos, kurios:

Specialus teisnumas vieieji juridiniai asmenys gali gyti ir turti tik tas teises ir pareigas, kurios neprietarauja j veiklos tikslams ir steigimo dokumentams. Sandoriai, sudaryti virijant vieojo juridinio asmens specialj teisnum, yra negaliojantys (r. CK 1.82 str. 2d.). CK 2.35 str.1 d. numato, kad valstyb ir savivaldybs yra juridiniai asmenys ir joms taikomos CK nuostatos, skirtos vieiesiems juridiniams asmenims. CK 2. 35 str. 2 d. taip pat numato, kad statym nustatytais atvejais, valstybs ir savivaldybi institucijos, kuri buvim numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra juridiniai asmenys. valstyb, savivaldyb ir j institucijos yra civilini santyki dalyvs lygiais pagrindais kaip ir kiti i santyki dalyviai. Remiantis minta nuostata galima teigti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublika apriboja savo diskrecijos teis sipareigodama veikti lygiateisikai su kitais civilins teiss subjektais. Valstybei, savivaldybms bei j institucijoms civiliniuose teisiniuose santykiuose taikomi tie patys principai kaip ir privatiems asmenims sutarties laisvs, nuosavybs nelieiamumo, nesikiimo privaius santykius ir kt. Valstyb per savo valdymo institucijas dalyvauja daiktiniuose, paveldjimo ir prievoliniuose santykiuose. Valstyb gali gyti turt pagal testament kaip ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (CK 5.5 str. 2 d.). Taiau jos teisnumo turinys skiriasi nuo kit viej juridini asmen. Pavyzdiui, CK draudia gyti gyjamja senatimi daiktus, priklausanius valstybei (CK 4.69 str.). Valstyb gali paimti visuomens poreikiams daiktus, priklausanius asmeniui nuosavybs teise (CK 4.100 str.). Valstyb ir savivaldybs yra civilini santyki subjektai, ir kai prievol atsiranda i alos padarymo. Valstyb ir savivaldybs steigiamos pagal vieosios teiss normas (neregistruojamos juridini asmen registre). Valstyb ir savivaldybs, kaip ir kiti juridiniai asmenys, gyja teises ir pareigas per savo organus. Valstybs ir savivaldybi organai yra j institucijos, kuri kompetencij nustato statymai Valstybs ar savivaldybs staiga yra valstybs ar savivaldybs institucija visikai arba i dalies ilaikoma i biudeto. i staig teisin forma biudetin staiga. Visos valstybs ir savivaldybs biudetins staigos yra vieieji juridiniai asmenys, turi special teisnum, todl gali gyti tik tas teises ir pareigas, kurios neprietarauja j veiklos tikslams. Biudetini staig, ilaikom i Lietuvos valstybs biudeto, steigimo teisinis pagrindas yra staigos steigimo aktas, kur gali priimti Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausyb, ministerijos, apskrii virininkai arba kitos valstybins institucijos. Biudetini staig, ilaikom i savivaldybi biudet, steigimo aktus priima vietos savivaldybi tarybos Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.Steigdami biudetin staig, steigjai, iskyrus Lietuvos Respublikos Seim, Lietuvos Respublikos Prezidentr, Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Konstitucin Teism ir Aukiausij Teism, privalo steigimo akt suderinti su Finans ministerija. Valstyb ir savivaldybs netiesiogiai dalyvauja civiliniuose santykiuose steigdamos valstybs ir savivaldybs mones. Valstybs mons ir savivaldybs mons tikslas teikti viesias paslaugas, gaminti produkcij ir vykdyti kit veikl siekiant tenkinti vieuosius interesus. Valstybs ir savivaldybs moni steigim, veikl ir pabaig reglamentuoja LR Valstybs ir savivaldybs moni statymas. Valstybs ir savivaldybs mons, skirtingai nei biudetins staigos, gali bti likviduojamos bankroto procedros bdu, taip pat jos gali bti reorganizuojamos ar likviduojamos vadovaujantis CK Antrosios knygos VIII normomis. Vieoji staiga - tai pagal Viej staig statym[1] ir kitus statymus steigtas pelno nesiekiantis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti vieuosius interesus vykdant visuomenei nauding veikl. Sritys, kuriose gali veikti vieoji staiga, neribojamos, taiau paprastai vieosios staigos steigiamos vietimo, kultros, mokslo, sveikatos apsaugos, sporto veiklai vykdyti. Savivaldybs steigtos vieosios staigos teikia paslaugas ryi, keleivinio transporto, komunalinio kio ir kitose paslaug srityse. vieajai staigai neleidiama gauto pelno skirti kitiems tikslams negu nustatyta vieosios staigos statuose - neatlygintinai perduoti vieosios staigos turt nuosavybn pagal patikjimo ar panaudos sutart vieosios staigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui. Vieosios staigos steigimo teisinis pagrindas yra steigj sudaryta vieosios staigos steigimo sutartis, o jeigu steigjas yra vienas asmuo - steigimo aktas. Vieosios staigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra perdavs vieajai staigai na ir turi Viej staig statymo ir stat nustatytas dalininko teises. Vieoji staiga turi turti visuotin dalinink susirinkim ir vienasmen valdymo organ - vieosios staigos vadov. Vieosios staigos vadovas organizuoja vieosios staigos veikl ir veikia vieosios staigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su vieosios staigos darbuotojais. Vieosios staigos nuosav kapital sudaro dalinink kapitalas, pelnas (nuostolis), perkainojimo rezervas ir kiti rezervai bei negrintinai gautos los. Vieosios staigos reorganizuojamos, pertvarkomos ir likviduojamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Vieajai staigai taip pat taikoma ir bankroto procedra, moni bankroto statymo tvarka. Profesinei sjungai steigti btina, kad ji turt: 1) ne maiau kaip 30 steigj arba monje, staigoje, organizacijoje bt ne maiau kaip 30 steigj arba jie sudaryt ne maiau kaip 1/5 dal vis darbuotoj, taiau ne maiau kaip 3 darbuotojai; 2) susirinkime patvirtintus status (statut); 3) irinktus vadovaujaniuosius organus. Sandoriai - asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandorio svoka tvirtinta CK 1.63 straipsnio 1 dalyje. Teisini fakt klasifikacijoje sandoriai viena i teisini veiksm ri Teisinis veiksmas - iorikai ireikta mogaus valia, sukelianti tam tikras teisines pasekmes, o sandoris, kaip vienas i teisini veiksm, - valios ireikimas, tiesiogiai nukreiptas konkreioms (apibrtoms) teisinms pasekmms pasiekti, t.y. sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius. Sandorio sampratoje ireikiamas privaios autonomijos principas civilinje teisjeSandorio funkcijos civilini santyki teisinio reglamentavimo mechanizme Sandoris tai teisinis faktas.Teisiniu faktu laikomos konkreios gyvenimo aplinkybs, kurios, remiantis civilins teiss normomis, sukelia tam tikrus teisinius padarinius: sukuria, pakeiia arba nutraukia civilin teisin santyk, o kai kuriais atvejais sukliudo jam susikurti. Pagrindin sandori funkcija reguliuoti asmen tarpusavio santykius. Remiantis CK 6.2 straipsniu, sandoriai yra vienas i prievoli atsiradimo pagrind. Pagal CK 4.47 straipsn, sandoriai yra vienas i nuosavybs teiss gijimo pagrind. vykiai atsiranda ar vyksta nepriklausomai nuo moni valios, pvz., mogaus mirtis, gaisras, vairs gamtos reikiniai, laiko tkm ir pan. Teisiniai poelgiai tai tokie civilins teiss subjekto (nepriklausomai nuo jo veiksnumo) veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti civilini subjektini teisi ir pareig, taiau dl i veiksm atsiranda teisins pasekms. Juridiniai poelgiai tai faktiniai veiksmai, pvz., daikto pagaminimas, jo sunaikinimas, krinio sukrimas ir pan. Juridinius poelgius gali atlikti bet kuris asmuo, neatsivelgiant jo veiksnum. Teiss paeidimai neteisti veiksmai. Sandoriui priepastatomas teiss paeidimas, t.y. tokie teisiniai veiksmai, kurie taip pat sukelia teisines pasekmes, taiau ne tas, kuri siek asmuo. Sandori poymiai:

esmini slyg ratas priklauso nuo konkretaus sandorio ypatum, pavyzdiui, ems sklypo, statinio, buto ar kito nekilnojamojo daikto kaina laikoma esmine nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties slyga, taiau prastoms pirkimopardavimo sutartims kaina nelaikoma esmine slyga. 1. Esmine laikoma slyga dl sutarties dalyko. 2. Esminmis taip pat laikomos slygos, kurios tokiomis vardytos statyme arba kituose teiss aktuose. 3. Esminmis laikomos tokios slygos, kurios btinos konkreiai sutarties riai sudaryti. 4. Esminmis taip pat laikomos ir tokios slygos, dl kuri vienos i ali pareikimu privalo bti susitarta. II. prastinmis laikomos tokios slygos:

btinos ir pakankamos sandorio sudarymui; kad sandoris bt laikomas sudaryta, btina suderinti visas jo esmines slygas; svarbu nustatyti, kokios slygos konkreiai sandori riai yra esmins;

automatikai sigalioja sandorio sudarymo momentu. III. Atsitiktinmis

dl kuri alims nereikia susitarti, jos numatomos norminiuose aktuose,

kurios arba pakeiia, arba papildo prastines slygas; sandor traukiamos ali nuoira; j netraukimas sandor, lygiai kaip ir prastini slyg nebuvimas, nedaro takos sandorio galiojimui;

skirtingai nuo prastini slyg, atsitiktins slygos gyja juridin gali tik tuo atveju, jei jos traukiamos sandorio tekst. Sandorio tikslas (arba sandorio pagrindas, lot. causa) artimiausias betarpikas (galutinis) tikslas, dl kurio sudarytas sandoris ir kur alys nori pasiekti, pavyzdiui, perkant-parduodant nuosavybs teiss perleidimas. Sutarties pagrindu laikoma tai, kas atsako klausim, kodl alys sudar i sutart Sandorio motyvas - prieastys, paskatinusios asmen sudaryti sandor, sandorio dalyvi ekonomini ar asmenini interes tenkinimo poreikiai. Suklydimas dl motyvo, kuris nebuvo inkorporuotas sutart kaip jos esmin slyga, negali bti laikomas esminiu suklydimu, dl kurio sandor reikt pripainti negaliojaniu.

Sandoriai sudaromi: Forma - odiu, - ratu (paprasta arba notarine forma) arba - konkliudentiniais veiksmais - sandoris, kuriam statymai nenustato konkreios formos, laikomas sudarytu, jeigu i asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandor (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str. 2 d.).

jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas; valiniai veiksmai smoningai nukreipti tam tikriems tikslams pasiekti. sandorio elementus:

teisti veiksmai;

ali susitarimas arba vienaalis valios ireikimas,

sandorio forma. Sandorio elementai subjektai, valia, valios iraika, turinys. Slygos, dl kuri alys susitar, sudaro sandorio turin. Pagal juridin reikm visos slygos skirstomos o esmines,

U kit asmen pasiraiusio asmens para turi patvirtinti:

notaras arba

mons, staigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarins gydymo staigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandor sudaro karys, arba

tolimajame plaukiojime esanio laivo kapitonas, kartu nurodydami prieast, dl kurios sudarantis sandor asmuo pats negaljo pasirayti. (CK 1.76 str. 1 d.) Sandorio subjekt teis pasirinkti sandorio form: Sandoriai, kuriuos statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti sudaromi paprastos raytins formos ar notarins formos (CK 1.77 str. 1 d.). Notarins formos gali bti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti statymas nustato paprast raytin form (CK 1.77 str. 2 d.). o pagal bendr taisykl - nors sandoris ir neregistruotas, alims jis vis tiek galioja, o taiau neregistravus sandorio - asmuo pagal tok sandor gytomis savo teismis negali pasinaudoti prie treiuosius asmenis. Jeigu n vienas asmuo sandorio neregistravo, laikoma, kad teises gijo pirmasis sandor sudars asmuo. CK 1.75 straipsnio 4 dalis skirta isprsti gin tarp keli asmen, registravusi tas paias teises daikt ar daiktines teises - laikoma, kad teises gijo pirmasis sandor registravs asmuo.

Sandori sudarymo tvarka (CK 1.70 str.). Fiziniai asmenys sandorius gali sudaryti: patys arba per atstovus, iskyrus atvejus kai sandor gali sudaryti tik asmenikai pats fizinis asmuo, taip pat statym numatyt kit sandori. Juridini asmen vardu sandorius sudaro:

Vienaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti btina ir pakanka vienos alies valios. Taiau vien sandorio al (kaip vienet) gali sudaryti keletas asmen, taiau nuo to sandoris netampa dvialiu ar daugiaaliu. Sandorio alies svoka nesutampa su sandorio dalyvio svoka. I vienaalio sandorio atsiranda pareigos j sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims i vienaalio sandorio pareigos atsiranda tik statym nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 str. 4

j steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai.

Dvialiu

laikomas

sandoris,

kuriam

sudaryti

btina

dviej

ali

suderinta

valia.

statymas gali nustatyti privalom tam tikr sandori teisin registracij. keitimo sutartis ar keitimo objekto savininko vienaalikas pareikimas keisti daiktus (ar turtines teises) forminamas:

laktas registruojamas hipotekos registre. CK 4.209 straipsnio 3 dalis nustato, kad i statymo numatyt taisykli nesilaikymas keitimo sutart daro negaliojani. I. Tais atvejais, kai CK nustato, kad ali teiss ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio registravimo, neregistruotas sandoris negalioja (CK 1.75 str. 1 d.). Pavyzdiui, hipoteka, kaip tam tikro skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas gali bti nustatoma:

suraant keitimo lakt, lakt tvirtina notaras,

taiau visais atvejais ji yra forminama hipotekos laktu. II. Kitais atvejais alims sandoris galioja, nors ir nra privalomai registruotas. ali teiss ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio registravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas statyme ar ali susitarimu (CK 1.75 str. 1 d.). Taiau neregistravusios sandorio alys negali panaudoti sandorio fakto prie treiuosius asmenis ir rodinti savo teisi prie treiuosius asmenis remdamosi kitais rodymais (CK 1.75 str. 2 d.). (pvz. Vedyb sutartis) neregistruoto sandorio negalima panaudoti prie treiuosius asmenis:

arba sutartimi, arba vienaaliku pareikimu keisti daikt, Sandorio alimi gali bti vienas ar daugiau asmen, pavyzdiui, keli asmenys pardavju ar pirkju. iuo atveju, tie keli asmenys, bdami viena sandorio alimi, ireikia bendr priepriein vali kitai sandorio aliai. Sandoris laikomas dvialiu todl, kad jame yra dvi alys, turinios prieprieines teises ir pareigas Daugiaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trij ir daugiau ali valia. Daugiaalio sandorio pavyzdys - jungtins veiklos sutartis. Kiekviena sutartis yra sandoris, bet ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Vienaals sutartys tai tokios sutartys, kuriose viena alis turi tik reikalavimo teis, o kita alis tik t teis atitinkani pareig. Viena alis turi tik teises, o kita tik pareigas (pvz., paskola, pavedimas, dovanojimas). Pagal toki sutart viena alis tampa kreditoriumi, o kita skolininku. Pavyzdiui, sudarydamas paskolos sutart, paskolos gavjas gauna pinigus ar riniais poymiais apibrtus daiktus. ia paskolos davjas turi tik teis reikalauti grinti skol, o paskolos gavjas turi pareig j grinti. Dovanojimas yra dvialis sandoris, nes dovanojimo sutartyje ir kita alis t.y. apdovanotasis taip pat ireikia savo vali dovan priimti. Dovanojimo sutartis yra realin, vienaal, neatlygintin. Paskolos sutartis savo juridine prigimtimi yra klasikinis realins ir vienaals sutarties pavyzdys. Kodl paskolos sutartis laikoma vienaale? Pareigos, iplaukianios i ios sutarties, tenka tik paskolos gavjui, o paskolos davjas paskolos sutarties pagrindu gyja reikalavimo teis (susigrinti paskolinto turto ekvivalent su arba be atlygio u paskol).Pavedimo sutartis laikoma vienaale, nes sutarties ali nesieja abipusiai sipareigojimai. Pagal sutart vienaalius sipareigojimus atlikti teisinius veiksmus prisiima galiotinis. Dvials sutartys tai tokios sutartys, kuriose abi alys turi reikalavimo teises ir jas atitinkanias pareigas. Dviali sutari alis sieja prieprieins teiss ir pareigos. Tokioje sutartyje kiekviena i ali tuo pat metu yra ir kreditorius, ir skolininkas. Geriausias ir aikiausias pavyzdys pirkimo-pardavimo sutartis pardavjas yra kreditorius Sutari skirstymo vienaales ir dviales praktin reikm - daugelis klausim, kurie reikmingi dvialei sutariai, visai neturi reikms vienaalei sutariai. Pavyzdiui: o Dvialje sutartyje abi alys yra kreditoriai ir skolininkai, todl gali bti nustatoma, kokia tvarka sutartis bus vykdoma. Vienaal sutart vykdo viena alis - skolininkas, todl is klausimas visai nekyla. o Dvialje sutartyje sujungtos tarpusavyje susijusios pareigos.

nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre (CK 6.393 str. 3 d.); mons pirkimo-pardavimo sutartis prie treiuosius asmenis gali bti panaudota tik tuo atveju, jei ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre ir padaryti atitinkami pakeitimai juridini asmen registre (CK 6.403 str. 3 d.); tokia pati taisykl nustatyta ir nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties atveju (CK 6.469 str. 3 d.); taip pat rentos sutarties, pagal kuri rentos gavjas turi perleisti rentos moktojui nekilnojamj daikt, sutarties atveju (CK 6.443 str. 2 d.); ir kitais atvejais.

Kadangi kiekviena i dviej pagrind sudaro kitos pagrind, tai vienos negaliojimas daro negaliojani ir antrj. Dvialje sutartyje ali reikalavimai yra prieprieiniai, todl jeigu sutartyje nenumatyta vykdymo tvarka, n viena i prievols ali nevykdiusi savo pareigos neturi teiss reikalauti i kitos alies vykdyti Atlygintiniai sandoriai, kuriais remdamasi viena alis atlieka kitai aliai tam tikrus veiksmus (perduoda daikt, atlieka darbus ir pan.), gaudama i jos materialin ekvivalent (atlyginim). dyti pareig. Neatlygintiniai sandoriai, pagal kuriuos alis, perduodanti kitai aliai daiktus ar atliekanti jos naudai tam tikr veiksm, ekvivalento (atlyginimo) negauna. Pvz., dovanojimo sutartis, panaudos sutartis ir pan. Konsensualiniai sandoriai, kurie laikomi sudarytais nuo to momento, kai alys tarpusavyje susitar dl vis esmini slyg ir statymo nustatyta forma ireik savo suderint vali (pirkimo-pardavimo, rangos sutartis) ie sandoriai sigalioja nuo ali suderintos valios ireikimo momento. Realiniai sandoriai, kurie yra laikomi sudarytais nuo to momento, kai alys statymo nustatyta forma patvirtina savo suderint vali ir viena alis perduoda kitai aliai sutart daikt. Tai yra sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo momento. prastiniai sandoriai, pagal kuriuos teiss ir pareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatyt laikotarp. Slyginiai sandoriai, pagal kuriuos teisi ir pareig atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas priklauso nuo tam tikr slyg, numatyt paiame sandoryje, vykimo ar nevykimo ateityje. Sandoris laikomas sudarytu su atidedamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig atsiradim padar priklausom nuo tokios aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas neinomas (CK 1.66 str. 2 d.). Sandoris laikomas sudarytu su naikinamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig pasibaigim padar priklausom nuo aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas neinomas (CK 1.66 str. 3 d.). Kauzalinis tai toks sandoris, kuriame nurodytas jo pagrindas, t.y. tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia alys, sudarydamos sandor. pirkimo-pardavimo sutartis Abstraktus tai toks sandoris, kuriame nenurodytas jo pagrindas, t.y. i tokio sandorio turinio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekia jo alys.Abstraktaus sandorio pavyzdys vekselis Fiduciariniu (pasitikjimo) sandori esm remiasi j dalyvi tarpusavio pasitikjimu. Tai bdinga tiems tarp ali sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama, tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui, sudaryti, pakeisti, nutraukti kito io sandorio dalyvio teisinius santykius su treiaisiais asmenimis. Tokiu bdu tarp sandori dalyvi atsiranda vidiniai teisiniai santykiai ir vieno io sandorio dalyvio su treiaisiais asmenimis ioriniai santykiai. Pavedimo sutarties atveju tretieji asmenys ino, kad galiotinis veikia ne savo, o galiotojo vardu, todl, prie sudarydami sandor, patikrina galiotinio galiojimus. Kai santykiai sudaromi tarpininkaujant galiotiniui, tretiesiems asmenims inomi i pavedimo sutarties tarp galiotinio vidiniai santykiai. Fiduciarini sandori ypatumas ali tarpusavio santyki pasikeitimas, pasitikjimo praradimas leidia nutraukti santykius vienaalikai Sandorio galiojimas suprantamas kaip visuma juridinio fakto savybi, slygojani ali siekiamo teisinio rezultato atsiradim. Sandori galiojim statym leidjas sieja su tam tikr slyg visumos buvimu:

Sandori negaliojimas dl: I. Asmens subjektikumo trkum:1) fizini asmen subjektikumo trkumai:neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu (CK 1.84 str.); alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis piktnaudiaujanio fizinio asmens sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu (CK 1.85 str.) nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu (CK 1.88 str.); galiojimus virijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas (CK 1.92 str.). 2) juridini asmen subjektikumo trkumai: juridinio asmens teisnumui prietaraujanio sandorio negaliojimas (CK 1.82 str.); statym nustatyta tvarka neregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinio juridinio asmens vardu sudaryto sandorio teisins pasekms (CK 1.83 str.). II. Asmens valios trkum: savo veiksm reikms negaljusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu (CK 1.89 str.); dl suklydimo sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu (CK 1.90 str.); dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ar dl susidjusi sunki aplinkybi sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu (CK 1.91 str.); tariamojo sandorio negaliojimas (CK 1.86 str.); apsimestinio sandorio negaliojimas (CK 1.87 str.).

III. Formos trkum: sandorio negaliojimas dl statym reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo (CK 1.93 str). IV. Turinio trkum:

sandorio turinys turi atitikti statymuose nurodytus reikalavimus, sandor sudarantys asmenys turi bti veiksns, o juridiniai asmenys turi turti atitinkam teisnum, sandori dalyvi valios iraika turi atitikti j tikrj vali,

sandoris turi bti ireiktas statyme nustatyta forma. Negaliojanio sandorio apibrimai: negaliojaniu laikomas toks sandoris, kuris, paeidus statymo reikalavimus, nesukelia t teisini pasekmi, kuri siek jo dalyviai, sudarydami sandor[1]; negaliojantis yra sandoris, kurio bent vienas i btin element (subjektai, valia, valios ireikimas, turinys ir forma) neatitinka statymo reikalavim[2];

negaliojantys sandoriai tai statym reikalavim neatitinkantys asmen ir organizacij veiksmai, kurie nesukelia t teisini pasekmi, kurioms jie skirti, bet sukuria sandorio ali pareigas grinti tai, kas buvo vykdyta pagal tok sandor Sandori negaliojim reikia atskirti nuo sutarties nutraukimo. Sutarties nutraukimas galimas tiek ali susitarimu, tiek ir vienos i ali pareikimu, kai tai leidia statymas ar pats ali susitarimas, tiek teismo tvarka.

sandorio negaliojimo pagrindas jo neteistumas, sutarties nutraukimo pagrindas vairios aplinkybs, kurioms esant sutartis gali/turi bti nutraukta, neatsivelgiant jos teistum;

sutartis nutraukiama ateiiai, o sandori negaliojimas, pagal bendr taisykl, panaikina sandorio sukeltas pasekmes nuo jo sudarymo momento (ab initio). sandorio nutraukimas ali susitarimu ar vienaalikai naujas sandoris.

imperatyvioms statymo normoms prietaraujanio sandorio negaliojimas (CK 1.80 str.); vieajai tvarkai ar gerai moralei prietaraujanio sandorio negaliojimas (CK 1.81 str.). Nuginijamo sandorio patvirtinimas atima i alies teis j ginyti. Patvirtinimas galimas tik nuginijam sandori atveju. CK 1.78 str. 1 d. tvirtinta nuostata, kad niekinio sandorio alys patvirtinti negali.statymas tvirtina kelet prezumpcij, kuomet laikoma, kad alis sandor patvirtino (CK 1.79 str. 2 d.).Laikoma, kad alis sandor patvirtino, jeigu po to, kai ji gijo galimyb sandor patvirtinti arba nuginyti: 1) sandor visikai ar i dalies vykd; 2) pareikalavo, kad kita alis vykdyt sandor; 3) utikrino kitai aliai savo prievoli vykdym; 4) visikai ar i dalies perleido kitam asmeniui pagal t sandor gytas teises. Pagal CK 6.156 straipsnio 4 dal sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties slygas nustato imperatyviosios teiss normos. nustatant tikrj taikomos normos prasm, atsivelgiama: paties civilinio kodekso tikslus ir udavinius; ir aikinamos normos tikslus ir udavinius. paeidiani viej tvark, priskiriami sandoriai: o kuri turin sudaro nusikaltimas, nepraneimas apie padaryt nusikaltim, nusikaltimo pdsak slpimas; o kuriais sipareigojama padaryti civilini teisi paeidim (delikt); o ivengti mokesi, apeiti mokesi statym nuostatas apgaunant mokesi administratorius; o kurie kenkia Lietuvos Respublikos interesams t.y. tokie, kuri tikslas remti prieik kit valstybi veikl; o pagal kuriuos perkamos ir parduodamos valstybs ar savivaldybi pareigybs, neteistai gyjamos privilegijos, lengvatos, licencijos, atsisakoma eiti tam tikras pareigas, aukojama ar teikiama labdara siekiant gauti valstybinius apdovanojimus. o kuriais Seimo nariai sipareigoja teikti Seimui statym projektus, balsuoti u kit asmen pateiktus projektus; o kurie paeidia teisingumo gyvendinim kuriais sipareigojama nesikreipti teism ar kitas teissaugos institucijas dl paeist teisi gynimo, sandoriai, kuri tikslas piktnaudiauti teismo procesu (rodym slpimas, liudytoj papirkimas, nepagrst iekini pareikimas turint tiksl trukdyti kitiems asmenims gyvendinti jiems priklausanias teises); o kurie varo prekybos laisv prietaraujantys gerai moralei, tai pirmiausia: - sandoriai, kurie prietarauja pripaintiems seksualins morals ir eimyninio gyvenimo principams; - sandoriai, kuriais neleistinu bdu apribojama asmenin ar ekonominio apsisprendimo laisv (persipina su vieosios tvarkos paeidimais). Ultra vires doktrina lieka svarbi ir ms dienomis: 1. Siekiant apsaugoti viej interes, kai kurie juridiniai asmenys visada turi tik special teisnum, t.y. vieieji juridiniai asmenys (valstybs steigti, taip pat ne pelno juridiniai asmenys, tokie kaip labdaros, visuomenins organizacijos ir pan.). 2. Siekiant apsaugoti viej interes, kai kurios verslo rys yra licencijuojamos ar nustatomi specials reikalavimai verstis vienu ar kitu verslu. Todl mons iomis verslo rimis gali verstis tik turdamos licencij.3. Siekiant apsaugoti juridini asmen bei j steigj ir dalyvi interesus, plaiai taikomas antrasis ultra vires doktrinos aspektas juridinio asmens organas, virijs savo kompetencij, t.y. veiks ultra vires, ir padars juridiniam asmeniui nuostoli, privalo juos atlyginti CK 1.92 straipsnis numato, kad jeigu asmens atstovo galiojimus apribojo statymai ar sutartis ir atstovas iuos apribojimus virija, toks sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu pagal atstovaujamojo iekin, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). prokuristas (t.y. galiotinis, veikiantis pagal komercinio juridinio asmens iduotus galiojimus) neturi teiss:

duoti prokros Lietuvos statym leidjas neveiksni asmen sudarytus sandorius priskiria ne prie niekini, o prie nuginijam sandori:

perleisti atstovaujamojo nekilnojamj daikt ar varyti teisi juos skelbti atstovaujamojo bankroto

neveiksnaus asmens sandoriui pripainti negaliojaniu btinas teismo sprendimas; yra ivardyti asmenys, kurie gali kreiptis teism dl j nuginijimo;

Niekinis sandoris negalioja nuo pat jo sudarymo momento, nesvarbu, ar yra pareiktas reikalavimas pripainti j negaliojaniu. Taiau tai nereikia, kad visais atvejais nereikia kreiptis teism pripainti tok sandor negaliojaniu - kilus ginui, tik teismas, vertins visas aplinkybes, gali tai padaryti. Nuginijam sandor pripainti negaliojaniu gali tik teismas suinteresuoto asmens reikalavimu. Jeigu suinteresuoto asmens reikalavimo nra, tai teismas savo iniciatyva negali pripainti sandorio negaliojaniu. is sandoriai taip pat paeidia teis, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys, j gali neginyti sandorio dalyviai. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dal - reikalavim dl niekinio sandorio teisini pasekmi taikymo gali pareikti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio fakt teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal CK 1.78 straipsnio 4 dal - iekin dl nuginijamo sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti tik statym nurodyti asmenys. Pagal CK 1.95 str. 1 d. pripaintas negaliojaniu sandoris laikomas negaliojaniu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Todl CK 1.95 str. 2 d. numato iimt - jeigu pagal turin pripainti sandorio negaliojaniu ab initio negalima, jis gali bti pripaintas negaliojaniu tik nuo teismo sprendimo siteisjimo. Sandorio negaliojimo apimtis gali skirtis:

jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam asmeniui, jo atstovas pagal statym gali sandor patvirtinti. Remiantis teism praktika, pagal CK 1.89 straipsn sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu, kai: asmuo sudar sandor bdamas veiksnus; bet jo sudarymo metu buvo tokios bsenos, kai negaljo suprasti savo veiksm reikms ir j valdyti; tokia bsena gali bti ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo (ligos, bet nebtinai psichins) padarinys ar didelio susijaudinimo padarinys ar kit prieasi, kurios i esms paveikia asmens gebjim suvokti savo atliekamus veiksmus;

sandoris gali bti pripastamas negaliojaniu visa apimtimi, manomi atvejai, kai statymui prietarauja tik tam tikros jo dalys (slygos), o kitos slygos, atitinkanios statym reikalavimus, lieka galioti.

ar asmuo i tikrj yra tokios bsenos sandorio sudarymo metu, turi bti nustatyta remiantis medicininiais duomenimis apie asmens sveikatos ir psichikos bkl, atsivelgiant sudaryto sandorio turin (sandorio naudingum ar alingum, pagrstum), asmens konkret elges, rodant, jog atliekam veiksm jis nesupranta; be to, turi bti pasveriama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus

I esms suklydus sudarytas sandoris gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal klydusios alies iekinalies elgesys gali bti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogikomis aplinkybmis apdairus ir atidus mogus bt sudars sandor tokiomis pat slygomis, kaip ir suklydusi alis; teisi ir pareig, atsirandani sandorio pagrindu, klaidingas sivaizdavimas negali bti pripaintas suklydimu reikia atsivelgti sandorio alies, teigianios, jog ji suklydo, ami, isimokslinim (asmens individualias savybes), sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. ar asmuo suklydo, turi bti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusi faktin situacij, o ne pagal t, kuri yra prajus tam tikram laikui. btina atsivelgti tai, dl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandor pripainti negaliojaniu. vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. alies teigianios, jog ji suklydo, elges btina vertinti atsivelgiant apdairaus, atidaus mogaus elges tokiomis pat aplinkybmis. suklydimas dl sandorio sudarymo motyv nra teisikai reikmingas sandorio negalima pripainti negaliojaniu dl suklydimo, jeigu suklydusio asmens teises galima apginti kitais bdais Dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, arba dl vienos alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja sandorio alimi, taip pat sandoris, kur asmuo dl susidjusi sunki aplinkybi buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis slygomis, gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal nukentjusiojo iekin (CK 1.91 str. 1 d.). Tariamas sandoris - tik dl aki (neketinant sukurti teisini pasekmi) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 str.) LAT yra pasaks, kad negalioja sandoris, sudaromas neketinant sukurti teisini padarini. Toks sandoris vadinamas fiktyviu, jis neturi joki reali padarini Apsimestinis sandoris - jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kur alys i tikrj turjo galvoje, taikytinos taisykls (CK 1.87 str.). Sudaromi du sandoriai: - apsimestinis ir tikrasis, t.y. tas, kur slepia apsimestinis. Apsimestinis sandoris yra niekinis sandoris. Tikrojo sandorio galiojimas priklauso nuo jo pobdio ir sudarymo aplinkybi jis gali galioti arba negalioti. Pagal konsensualizmo princip, valios iraikos formos turt bti nesuvarytos, laisvos. Konsensualizmas yra prieinga koncepcija formalizmui, kuris pirmenyb teikia iorinei formai, o ne paiai ali valiai. CK 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad statym reikalaujamos notarins formos nesilaikymas daro sandor negaliojant. Kai sandoris negalioja, viena jo alis privalo grinti kitai sandorio aliai visa, k yra gavusi pagal sandor (restitucija), o kai negalima grinti to, k yra gavusi, natra, atlyginti to vert pinigais, jeigu statymai nenumato kitoki sandorio negaliojimo pasekmi. Specialiosios normos gali numatyti ir kitokius sandorio pripainimo negaliojaniu teisinius padarinius: o vienaal restitucij (CK 1.81 str. 3 d., CK 1.91 str.), nuostoli atlyginim (CK 1.89 str. 2 d.), be pagrindo gyto turto grinim (CK 6.237 str. 2 d.) Vienaal restitucija arba restitucijos netaikymas - CK 1.81 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal i norm - tais atvejais, kai sandoris negalioja dl to, kad jis prietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei, galimos dvi situacijos dl restitucijos: I. Jeigu abi alys inojo ar turjo inoti, jog sandoris prietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei (t.y. jei alys tok sandor sudar tyia, abi alys inojo, kad sandoris yra neteistas), tai restitucija netaikoma. II. Vienaal ar dvial restitucija galima, jei: jos taikymas neprietarauja imperatyvioms statym normoms ar gerai moralei, t.y. kai nebuvo pasiektas tokio sandorio tikslas (pavyzdiui, sandoris nevykdomas arba viena sandorio alis nepradjo jo vykdyti), o vieosios teiss normos nenustato tokio sandorio alims turtini sankcij. Vienaal restitucija taikoma tais atvejais, kai sandoris pripastamas dl apgauls, smurto, grasinimo, ekonominio spaudimo, dl susidjusi sunki aplinkybi ir kit aplinkybi, numatyt CK 1.91 straipsnyje. Jeigu sandoris pripaintas negaliojaniu dl i prieasi, tai antroji (kaltoji) alis privalo: o grinti nukentjusiajam visa, k ji yra gavusi pagal sandor, o kai to negalima grinti,- atlyginti to vert pinigais, o be to, kaltoji alis turi atlyginti nukentjusiajam visas io turtas ilaidas, o kaltoji alis turi atlyginti nukentjusiajam neturtin al. Restitucijos atlikimo bdas natra arba piniginiu ekvivalentu Jeigu, pripainus negaliojania daiktins teiss perleidimo sutart, daiktas jau yra perleistas treiajam asmeniui, pradinis savininkas ireikalauti daikt natra i treiojo asmens gali i esms pagal vindikacinio iekinio taisykles. Labai svarbi norma yra tvirtinta CK 1.80 straipsnio 4 dalyje - siekiant kaip galima labiau saugoti ir ginti sining treij asmen teises, kurias jie gijo daiktus, buvusius pripaint negaliojaniais sandori dalyku, minta norma nustato, kad turtas, buvs pripainto negaliojaniu sandorio dalyku, negali bti ireikalautas i j siningai gijusio treiojo asmens, iskyrus io kodekso 4 knygoje (CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse) numatytus atvejus, t.y. atvejus, kai toks ireikalavimas yra leidiamas pagal daiktins teiss nuostatas, t.y. pagal vindikacinio iekinio nuostatas. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti nuosavybn, ir gijjas to neinojo ir neturjo inoti (siningas gijjas), tai savininkas turi teis ireikalauti daikt i gijjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavs j valdyti, pamestas, arba i kurio nors i j pagrobtas, arba kitaip be j valios nustojo bti j valdomas. iuos reikalavimus savininkas gali pareikti per trejus metus nuo daikto praradimo momento (CK 4.96 str. 1 d.) I siningo gijjo negali bti ireikalautas nekilnojamasis daiktas, iskyrus atvejus, kai savininkas tok daikt prarado dl kit asmen padaryto nusikaltimo(CK 4.96 str. 2 d.). Jeigu daiktas neatlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti nuosavybn, tai savininkas turi teis ireikalauti daikt visais atvejais. i taisykl taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams (CK 4.96 str. 3 d.) CK 4.96 straipsnio taisykls netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CK 4.96 str. 4 d.). Asmens siningumas preziumuojamas: 1. Galiojant siningumo prezumpcijai, siningumo nereikia rodinti. 2. Siningumo prezumpcija gali bti paneigta. 3. Prezumpcijos nustatymas reikmingas rodinjimo natos paskirstymo poiriu Siekiant apriboti galimos alos kilim dl nesining juridinio asmens organo veiksm, galima nustatyti kiekybin atstovavim. CK 2.83 straipsnio 2 dalis numato, kad taisykl dl sandorio galiojimo paeidus privaiojo juridinio asmens kompetencij netaikoma tuo atveju, kai yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t.y. kai juridinio asmens vardu gali veikti tik:

Atstovavimo teisini santyki subjektai: Atstovaujamasis fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardu atstovas atlieka teisikai reikmingus veiksmus. Fizinis asmuo gali bti atstovaujamuoju nuo gimimo momento, o juridinis nuo pripainimo steigtu momento[1]. Atstovas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam suteikti galiojimai atlikti teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir jo interesais. Atstovas, skirtingai nei atstovaujamasis, turi bti veiksnus. Treiasis asmuo fizinis arba juridinis asmuo, su kuriuo dl atstovo veiksm atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia atstovaujamojo subjektins teiss ir pareigos. Treiaisiais asmenimis gali bti visi teisini santyki subjektai. Pirmoji pareiga bti lojaliu, kyla i atstovavimo teisini santyki esms pareigos veikti iimtinai atstovaujamojo interesais. i pareiga netiesiogiai tvirtinta LR CK 2.134 str.: atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandori nei su paiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaiiais. Pareiga atlikti pavedim rpestingai. Atstovas privalo veikti kaip apdairus ir protingas asmuo. Jei atstovavimo funkcij vykdantis asmuo tuo paiu teikia ir profesines paslaugas (audito, teisines ir t.t.), jis privalo laikytis tai profesijai keliam reikalavim. Pareiga laikytis atstovaujamojo nurodym. Atstovo pareiga yra iklausyti atstovaujamojo nurodym ir j laikytis, taiau i pareiga neapima neteist arba prietaraujani vieai tvarkai ir gerai moralei nurodym laikymosi. I pareigos laikytis atstovaujamojo nurodym taip pat kyla ir pareiga informuoti atstovaujamj visais klausimais, susijusiais su pavedimo vykdymu. Pareiga atsiskaityti. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskait apie savo veikl ir atsiskaityti atstovaujamajam u visk, k yra gavs vykdydamas pavedim pavedimo sutarties alys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintin, iskyrus atvejus, kai galiotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra galiotinio profesin ar verslo veikla. Kai viena arba abi pavedimo sutarties alys yra verslininkai, preziumuojama, kad sutartis yra atlygintin. Atribojimo kriterijai: Atstovas veikia atstovaujamojo interesais Atstovas veikia atstovaujamojo vardu Atstovas savarankikas valios reikjas Atstovas atlieka teisinius veiksmus Atstovavimo atribojimas nuo panai teisini reikini: Pasiuntinys Sandorio pasiraymas u kit asmen Ribotai veiksni asmen sandori sudarymo kontrol Komiso sutartis Atstovavimo teisiniai santykiai gali bti klasifikuojami vadovaujantis vairiais kriterijais: pagal atstovaujamojo valios pobd laisvanorikj ir privalomj atstovavim, pagal atstovo teisin status atstovavimas skirstomas vartotojik bei komercin [1]. Lietuvos civilins teiss doktrina taip pat skiria sutartin ir statymin atstovavim pagal galinim atsiradimo pagrind. Atstovavimo pagrindai Sandoris (vienaaliai sandoriai, sutartys) statymas (pvz., tvai atstovauja savo neveiksnius vaikus) Teismo sprendimas( pvz., asmen pripainus neveiksniu, skiriamas jo globjas ar rpintojas) Administracinis aktas ( pvz., mero potvarkis) Atstovavimo teisiniai santykiai skirstomi vidinius ir iorinius. Vidiniai atstovavimo santykiai tai atstovo ir atstovaujamojo teisiniai santykiai, civilins teiss doktrinoje priskiriami fiduciariniams (pasitikjimo) teisiniams santykiam. Ioriniai atstovavimo santykiai tai atstovo , veikianio atstovaujamojo vardu, ir treij asmen santykiai. Dl civilins apyvartos sudtingumo nemanoma visada sitikinti, ar atstovas veikia turdamas galiojimus, todl teisinis reguliavimas atmeta btinyb tikrinti atstovo galiojimus, jei i aplinkybi akivaizdu, kad jis tuos galiojimus turi, bei atstovaujamasis dav rimt pagrind tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyr kit asmen savo atstovu Akivaizdus i aplinkybi atstovavimas yra vadinamas numanomu atstovavimu (pardavejas). Taip pat ioriniuose atstovavimo teisiniuose santykiuose tretiesiems asmenims danai sunku nustatyti, kokia yra atstovo galiojim apimtis. Teisinis reguliavimas gina treij asmen teistus lkesius ir nustato, kad jeigu atstovas veik virydamas savo teises, taiau tokiu bdu, jog treiasis asmuo turjo rimt pagrind manyti, kad sudaro sandor su toki teis turiniu atstovu, sandoris yra privalomas atstovaujamajam (r. LR CK 2.133 str. 9 d.). Iimt sudaro tik tokie atvejai, kuomet kita sandorio alis buvo nesininga - inojo ar turjo inoti, kad atstovas virija savo teises. Atstovavimas virijant savo, kaip atstovo, teises yra vadinamas tariamu atstovavimu. Atskirai aptartinas atvejis, kai sandor sudaro asmuo, neturintis tam teiss. Pagal bendr taisykl, toks sandoris nesukuria atstovaujamajam teisini pasekmi. Pagal sandor, sudaryt neturint galiojimo, kitai sandorio aliai atsako j sudars asmuo, t.y. pats atstovas(. LR CK 2.133 str. 8) jei atstovaujamasis sandor patvirtina, toks sandoris ima galioti atgal, laikoma kad jis galioja nuo sandorio sudarymo (r. LR CK 2.133 str. 8 d.). Kokie atstovaujamojo veiksmai laikomi sandorio patvirtinimu, sprendiama i faktini aplinkybi. Sandori, sudarom per atstovus pasekms Sandorio pobdis Sandoris tarp atstovaujamojo ir treiojo Pasekms atstovui asmens

Sandoris sudarytas Negalioja, nebent yra numanomo ar Kitai sandorio aliai al turi virijus galiojimus tariamo atstovavimo atvejis arba atlyginti atstovas atstovaujamasis sandor patvirtina Paslptas Negalioja, nebent sandorio alis i Galioja sandoris tarp atstovo atstovavimas (kai sandorio sudarymo aplinkybi turjo ir treiojo asmens sandorio alis neino, suprasti, kad sandor sudaro su atstovu, kad sudaro sandor su arba kai tai aliai asmuo, su kuriuo atstovu) sudaromas sandoris, neturjo jokios reikms Numanomas atstovavimas Galioja, jeigu atstovaujamasis savo Atstovas paeid pavedimo elgesiu dav rimt pagrind tretiesiems sutart, turi atlyginti asmenims manyti, kad jis p nuostolius skyr kit asmen savo atstovu atstovaujamajam

valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Jeigu juridinis asmuo nustato kiekybin atstovavim, tai sandoris bus laikomas sudarytu tik tuomet, kai j sudarys visi asmenys, nurodyti steigimo dokumentuose. Tai yra sandoris, kur juridinio asmens vardu sudar tik vienas i asmen, turini teis j sudaryti, nesukurs prievoli juridiniam asmeniui tol, kol valios neireik antras asmuo (kiti asmenys) Nustaius kiekybin atstovavim, jis bus reikalingas visiems juridinio asmens sudaromiems sandoriams negalima jo apriboti tik kai kuriais sandoriais. Atstovavimo teisiniame santykyje vienas asmuo atstovas, veikdamas sandorio, teismo sprendimo, statymo ar administracinio akto suteikt teisi (galinim) ribose, atskleisdamas atstovavimo fakt, sudaro kito asmens (atstovaujamojo) vardu sandor (sandorius), kuris tiesiogiai sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam (arba jas pakeiia ar panaikina). Prieastys, dl kuri atsiranda btinyb naudotis atstovavimo institutu, skirstomos juridines ir faktines Juridinms prieastims priskiriamos: asmen iki atuoniolikos met veiksnumo trkumas, ribotas asmen veiksnumas ir t.t. Faktins prieastys gali bti paios vairiausios nuo fizinio negaljimo gyvendinti savo teisi dl ligos ar kelions iki teisinio neratingumo ar tiesiog nenoro paiam atlikti teisinius veiksmus. Atstovavimo teisiniams santykiams bdinga tai, kad atstovas yra saistomas tam tikr pareig atstovaujamajam jis privalo veikti laikydamasis atstovaujamojo nurodym, bti lojalus, veikti tik atstovaujamojo interesais, saugoti konfidenciali informacij, kuri jis gavo vykdydamas atstovavimo funkcij, perduoti gaut informacij, teikti ataskait apie ilaidas, vykdant pavedim. Per atstovus gali bti sudaromi ne visi sandoriai.

keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu ar

Tariamas atstovavimas Galioja, jeigu atstovas veik virydamas Atstovas paeid pavedimo savo teises, taiau tokiu bdu, jog treiasis sutart, turi atlyginti asmuo turjo rimt pagrind manyti, kad nuostolius sudaro sandor su toki teis turiniu atstovaujamajam atstovu

galiojimu laikomas raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui (galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis. galiojimas yra sandoris ir jam taikomos bendrosios sandori sudarymo taisykls. Taip pat tai asmeninis sandoris, todl negali bti sudaromas per atstov.galiojimas yra vienaalis sandoris, dl to jo sudarymui nereikalingas galiotinio sutikimas. Taiau priimti galiojim ar jo atsisakyti yra galiotinio teis[1]. galiotojas turi teis bet kada galiojim ataukti. Taip pat ir galiotinis, net ir sutiks atstovauti, gali bet kada atsisakyti galiojimo. galiojim iduodantis asmuo vadinamas galiotoju, o gavusysis galiotiniu. galiojimo svoka

galiojimas - tai raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui (galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis. Tuo atveju, jei atstovo teiss galiojime nra apibrtos, jis turi teis atlikti tik tuos veiksmus, kuri reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams isaugoti bei turto prieirai. galiojimas - tai vienaalis ir asmeninis sandoris.

Pagal atstovo galinim apimt ir turin skiriamos ios galiojim rys: 1. Bendrasis (generalinis) galiojimas suteikia atstovui teis sudarinti vairaus pobdio sandorius apibrt laiko tarp. Tokio galiojimo pavyzdys yra galiojimas, iduodamas juridinio asmens filialo vadovui[2]. 2. Specialusis galiojimas iduodamas vienariams veiksmams atlikti ar vienari sandori sudarymui. Pavyzdiui, atstovauti teisme, priimti prekes i vejo panaiai. 3. Vienkartinis galiojimas iduodamas vienam apibrtam veiksmui atlikti ar sandoriui sudaryti. . Pagal form galiojimai skirstomi :

prokras. Kai atstovo teiss galiojime nra isamiai apibrtos, galioja prezumpcija, kad atstovas turi teis atlikti tik tuos veiksmus, kuri reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams isaugoti bei turto prieirai. galiotinis negali deleguoti savo funkcij tretiesiems asmenims. Jis pats turi atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti yra galiotas. Jis gali pergalioti juos atlikti kit asmen tik tuo atveju, kai jam toki teis suteikia gautasis galiojimas arba kai jis dl susidariusi aplinkybi priverstas tai padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus. galiojimo terminas gali bti apibrtas ir neapibrtas. galiojime privalo bti nurodyta jo sudarymo data. is reikalavimas yra imperatyvus, jo nesilaikymas daro sandor negaliojaniu. CK 2.147 str. numato, kad galiojimas pasibaigia esant ioms aplinkybms: 1) pasibaigus galiojimo terminui; 2) galiotojui panaikinus galiojim; 3) galiotiniui atsisakius galiojimo; 4) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris dav galiojim; 5) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, arba jam iklus bankroto byl; 6) mirus davusiam galiojim fiziniam asmeniui ar pripainus j neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba neinia kur esaniu; 7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, ar pripainus j neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba neinia kur esaniu. Pasibaigus galiojimo terminui ar panaikinus jo galiojim prie termin atstovas privalo grinti galiojim atstovaujamajam ar jo teisi permjams. Prekybos agentu pripastamas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindin kin veikla yra nuolat u atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudarinti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sskaita bei interesais. Special atstovo teisi turin CK numato prokros atveju. Galioja prezumpcija, kad prokuristas gali atlikti atstovaujamojo vardu visus teisinius veiksmus, susijusius su atstovaujamojo verslu. Ir vis dlto numatyti ir imperatyvs ribojimai - prokuristui negali bti pavedama perleisti atstovaujamojo nekilnojamj daikt (mon) ar suvaryti teises j; pasirayti atstovaujamojo balans ir mokesi deklaracij; skelbti atstovaujamojo bankrot; duoti prokr; priimti mon dalininkus. Prokuristas neturi teiss perduoti savo galiojim kitam asmeniui. CK numato atstovaujamojo teis riboti prokuristo veikl laiko, teritorijos ar verslo ries pagrindu: prokros apribojimas gali bti juridinio asmens filialas, atitinkamos juridinio asmens veiklos sritys ir rys, tam tikros aplinkybs, laikas ar teritorija, taiau prokros apribojimai net ri takos tretiesiems asmenims (r. CK 2.180 str.). Daiktin teis yra svarbiausia civilins teiss poak, jungianti civilins teiss institutus, kuri normos reglamentuoja daiktinius civilinius santykius. Daiktins teiss reglamentuojam turtini santyki ypatumas yra tai, kad i santyki objektas yra materialus objektas daiktas. Daiktas kaip civilini teis objektas nuo kit objekt skiriasi savo fiziniais poymiais jis visada yra knikas, matomas, apiuopimas ir pan. Taigi daiktin teis objektyviaja prasme tai civilins teiss poak, kuri sudaro civilins teiss institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kuri objektas yra daiktai. Daikto knikumo poymis, t.y. jo buvimas erdvje kaip savarankikos bties, atskirtos tiek nuo kit daikt, tiek nuo jo turtojo (savininko), bet paenklintos priklausomybs tam tikram subjektui enklu CK daiktins teiss normos idstytos IV-ojoje knygoje Daiktin teis. Nepriklausomai nuo civilini statym struktros (formos) ypatum, faktikai bet kurios alies civilins teiss sistema, kuri priskirtina kontinentins privatins teiss eimai, susideda i dviej poaki daiktins teiss ir prievoli teiss. Daiktinio teisinio santykio objektas visada yra materiali gryb daiktas, kuris yra asmens vartojimo priemon tenkinanti jo fiziologinius, dvasinius ir kitokius poreikius. Prievols gi objektas yra asmens (skolininko) veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti kito asmens (skolininko) naudai . CK 6.1 str. nustato, kad: Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig. Pagal to veiksmo rezultat prievols skirstomos tris ris: k nors duoti (dare); k nors padaryti (facere); ko nors nedaryti (non facere) pagrindinis skirtumas tarp subjektins daiktins teiss ir subjektins daiktins reikalavimo teiss (prievols ) yra tas, kad subjektins daiktins teiss turtojas turi teis daikt (t.y. gali fizikai valdyti ir savo nuoira juo naudotis), o daiktin reikalavimo teis yra prievols elementas, o ios reikalavimo teiss turtojas turi tik teis reikalauti, kad skolininkas jam perduot sutartimi aptart daikt. gijjas subjektin daiktin teis daikt (pvz., nuosavybs teis) parastai gyja tik po to kai skolininkas vykdo prievol perduoda daikt. Ta nuostata nustatyta CK 4.49 str.: Daikto (turto) gijjas nuosavybs teis daiktus (turt) gyja nuo j perdavimo gijjui momento, ..... Civilini teisi objektu yra ne tik daiktai, bet ir nematerials reikiniai (vertybiniai popieriai, reikalavimo teiss ir pan.), kuriuos mogus vertina kaip praktikai reikmingus. t.y. turinius vert. Todl civilini teis objekto terminas ir daikto terminas nra sinonimai. Daiktai yra tik viena i civilini teisi objekt ri. Objekto terminas, kur vartoja CK, yra platesnis nei daikto terminas. Objektas ( lot., objektus - daiktas, reikinys) - reikinys, paverstas mogaus praktins ir paintins veiklos dalyku. daiktai yra tik daiktini subjektini teisi objektas, o prievoliniuose santykiuose reikalavimo teiss objektas yra kito asmens (skolininko) veiksmai, kuriais gyvendinama kreditoriaus reikalavimo teis t.y. veiksmais (neveikimu) teikiama kreditoriui nauda. Pagrindinis prievols objektas visada yra ne daiktai, o skolininko veiksmai, kurie gali bti susij tiek su daikt, tiek su kitokio turto perdavimu, naudojimu, pagaminimu ir pan. Todl teisinje literatroje daiktai laikomi ne prievols dalyku, tik jos vykdimo objektu Daikto kaip civilini teisi objekto poymiai yra du: daiktas yra materialaus pasaulio dalis; daiktas mogaus valia yra iskirtas i materialaus pasaulio j pasisavinant arba pagaminant. Viena i reikmingiausi klasifikacij yra daikt skirstymas nekilnojamuosius ir kilnojamuosius. Pirmiausia, priklausomai nuo to ar sandorio dalykas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas nustatomas skirtingas t daikt teisinis reimas: privaloma daikt ir teisi juos registracija, sandori forma, sudarymo tvarka ir pan. Daikt skirstym kilnojamuosius ir nekilnojamuosius reglamentuoja CK pirmosios ir ketvirtosios knygos normos, Nekilnojamieji daiktai yra em ir kiti daiktai, kurie susij su eme ir kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei i esms nesumainus j verts (pastatai, renginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirt ir prigimt yra nekilnojamieji). prilyginami statymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisin registracija. nekilnojamieji daiktai skirstomi taip pat dvi kategorijas:

raytinius notarinius notariniam prilygintus supaprastintus juridini asmen

Pirma, kad daikt priskyrimas prie nekilnojamj grindiamas dviem kriterijais: daikto prigimtinmis t.y. fizinmis savybmis (negalimumas daikto perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties); daikto teisinio reimo savybmis, kurias fizikai kilnojamam daiktui dl jo ekonomins reikms, suteikia statym leidjas specialia teiss norma priskirdamas pagal prigimt kilnojam daikt prie nekilnojamj. Tokie daiktai nustatyti ne tik CK 1.98 str. (laivai ir orlaiviai), bet ir kituose CK straipsniuose (p vz., CK 1.110 str. nustatyta, kad mons ir turtiniai kompleksai yra laikomi nekilnojamuoju daiktu.) Antra, kad daikt, kurie pagal j fizines savybes (prigimt) yra kilnojamieji, priskyrimas prie nekilnojamj yra iimtin statymo leidjo prerogatyva. Todl, jeigu daiktai nra priskirti prie nekilnojamj, vadinasi, jie yra kilnojamieji. Nekilnojamj daikt teisinio reimo pagrindiniai ypatumai yra du: visi nekilnojamieji daiktai registruojami vieuose registruose; sandoriai dl nekilnojamj daikt sudaromi notarine tvarka ir registruojami. Daiktai apibdinti individualiais ir ries poymiais, pakeiiami ir nepakeiiami, suvartojami ir nesuvartojami daiktai CK 4.4 str. nustatyta, kad: Individualiais poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu bdu atskiriami nuo kit vienari daikt. Ries poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daikt riai poymius. Pagal CK 4.3 str.. pakeiiamaisiais daiktais laikomi ries poymiais apibdinti ir individuali poymi neturintys