UŽSIENIO VALSTYBIŲ IR LIETUVOS CIVILINĖS TEISĖS ISTORINĖS RAIDOS APŽVALGA

Visoje Lietuvoje nebuvo vieningos sistemos. 18 a.pb didžiąją dali, Nemuno puse pasiėmė Rusiją, o kitą Prusija. Pagrindinėje Lt dalyje, rusijos imperijos, CT įsigaliojo ne iš karo, galiojo 1588 Lt statutas., tačiau kartu buvo išleidžiami carinės rusijos įstatymai, kurie keitė ir taikė lt galiojusias vietines normas. 19 a.pr prijungtose prie rusijos žemėse, buvusioje LDK teritorijoje buvo atsiradusi galimybė užfiksuoti čia galiojusią teisę vieningame akte.

M.Speranskis caro pavedimu vadovavęs Rusijos imp įstatymų tvarkyme, neplanavo įtarukti į Rusijos imp rengiamą įstatymų sąvadą vakarų gubernijose likusiu veikti vietinių įstatymų. 1833 buvo parengtas pirmasis sąvado projektas ir išverstas į rusų kalbą, galutinai jis buvo parengtas 1837 metais, taip išstumiant vietinę teisę, kurios sąvade liko tik nedidelė dalis. Sąvado 2 paragrafe buvo nustatyta, kad vietiniais įstatymais laikomi ne tam tikrose teritorijose galioję istoriniai tų teritorijų teisės aktai, bet nukrypimai nuo bendrų imperinių įstatymų, ir kurie reguliavo tik atskiras sritis, luomų santykius (bajorijos, miestiečių, kaimo gyv.), civilinius santykius ir civilinį procesą.

Luomai reguliuojami pirmoje sąvado knygoje, civiliniai įstatymai- 2-oje: reglamentuojami asmeniniai ir turtiniai sutuoktinių santykiai, globa, daiktinė ir prievolinė teisė.

1840 06 25 caras savo įsaku paskelbė Lietuvos statuto ir kt teisės aktų galiojimo vakarų gubernijose panaikinimą ir visa apimtimi įvedė buvusioje lt teritorijoje bendrus imperinius įstatymus.

Užnemunė Žečpospolitos padalinimo metu atiteko Prusijai. 1797 09 01 buvo įvesti Prūsijos įstatymai: “Bendroji Prūsijos provincijų žemės teisė”. Šiame teisyne buvo ir CT-ės normos. 1806 Prūsų valdomas Lietuvos – Lenkijos teritorijas Prancūzai prijungė prie naujai sudarytos ir sau pavaldžios Varšuvos hercogystės. Prūsijos teisės galiojimas buvo iš kart panaikintas ir grįžo seniau galiojusi lietuvos teisė. Imperatorius Napaleonas 1807 07 22 paskelbė apie Prancūzijos civilinio kodelso įvedimą nuo 1808 05 01.

Buvo draudimas tame kodekse daryti kokius nors pakeitimus. Jame nebuvo feodalinių santykių, buvo visų piliečių lygybė.

Napaleono kodekso 1-oji knyga “apie asmenis” joje buvo įtvirtintas visų lygybės prieš įstatymą principas. Čia buvo susistemintos normos, kurios reguliavo santuokos sudarymą, ištuoką, tėvų ir vaikų santykius, įvaikinimą, globą, civilinės būklės aktų registraciją.

2-oji knyga “apie turtus ir įvairias nuosavybės atmainas” reglamentavo nuosavybės santykius.3-oji “apie įvairius nuosavybės įgyjimo būdus” skirta reglamentuoti prievoliniams santykiams.Užnemunėje 1809 buvo įvestas Prancūzų prekybos kodeksas.1815 užnemunė pateko į Rusijos imp sudėtį, civiliniai kodeksai liko galioti. 1825 buvo priimta Lenkijos

karalystės civilinio kodekso 1-oji knyga, kuri pakeitė Napaleono 1-ąją knygą. Buvo atstatyta bažnytinės santuokos privalomumas, tačiau dėl santuokos iškeltų bylų, nagrinėjimas buvo paliktas pasaulietiniams teismams, o ne bažnyčiai.

1836 caro dekretu buvo įvestas antuokos įstatymas, kuriuo visi su krikščionių santvarka susiję reikalai buvo pavesti spręsti išimtinai bažnyčiai. Šiame įstatyme buvo susistemintos kanonų ir civilinės teisės normos. Įstatymas reglamentavo pasekmes, santuoką pripažinus niekine, sutuoktiniams išsituokus ar vieną jų atskyrus “nuo stalo ar guolio”. Po 1836 žymesnių pokyčių civilinėje teisėje nebuvo, galiojo iki 1940 metų.

Munėti įstatymai nebuvo sujungti į bendrą įstatymų sistemą, bet galiojo atskirai, liko galioti Napaleono 2 ir 3 knygos.

1918 buvo priimti laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsnia; 24 str “teisinio reguliavimo srityse, kuriose nėra išleistų naujų įstatymų, laikinai paliekami prieš I pasaulinį karą galioję įst (kurie galiojo iki 1914)

Privatinės teisės srityje buvo priimta ikikarinė teisė. Svetimo krašto teisės privalomumo savo krašte pripažinimas- RECEPCIJA.

Pagr lietuvos dalis turėjo rusijos imp įstatymus 1940.Rusijos imp įstatymų knygos:1-oji “dėl šeimos teisių ir pareigų”2-oji “dėl turtinių teisių įgyjimo ir įtvirtinimo apskritai”3-oji “dėl turtinių teisių įgijimo ir įtvirtinimo tvarkos”4-oji “dėl sutartinių prievolių”Iš viso buvo 2844 str. Į rusijos teisyną buvo sudėti teisės aktai išleisti nuo 1649, baigėsi 1825.

1

1 TEMA. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA.

Civ.t.samprata.Žmonių bendruomenėje egzistuojantys santykiai tarp žmonių - visuomeniniai santykiai. Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teisės normomis - teisiniai santykiai.Išskiriamos dvi teisės rūšys: pozityvioji teisė, prigimtine teisė.Pozityvioji teisė - tai taisyklės, kurių laikymasis yra sankcionuotas valstybės prievarta.Prigimtinė teisė - tai amžinų ir nekintančių normų visuma. Jų pagrindą sudaro išsamus vaizdinys apie žmogų, žmogaus giminės tapatumą laike ir erdvėje, žmogaus reikmių nekintamą pobūdį.Viešosios teisės ir privačios teisės atribojimas.Jau senovės Romos teisininkai visas pozityviosios teisės normas skirstė į dvi didelesgrupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę.Viešoji teisė: - nustato viešosios valdžios organizaciją ir reguliuoja atskirų asmenų santykius su valstybės organais, susivienijimais, bendruomenėmis bei kt. viešaisiais junginiais;- gina valstybės interesus;- jos reguliuojamiems santykiams būdinga valdžia ir pavaldumas.Paprastai viešajai teisei priskiriamos konstitucinės, administracinės, finansinės, baudžiamosios teisės šakos, taip pat viešoji tarptautinė teisė.Privatinė teisė: - reglamentuoja privačių asmenų santykius;- jos reguliuojami santykiai grindžiami privačios autonomijos, lygiateisiškumo, nepavaldumo principais.Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilinė (įskaitant ir šeimos teisę), prekybinė, darbo, agrarinė (ekologinė) ir tarptautinė teisė.Svarbiausia privatinės teisės šaka - civilinė teisė.Civilinė teisė - tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.Civ.t. reguliavimo dalykas.Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilinė teisė.LR CK 1 str. Sakoma, kad šis K reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostančius tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ar organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso. Įstatymų numatytais atvejais K taip pat reguliuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais). Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai. Turtiniai santykiai - tai visuomeniniai - ekonominiai santykiai dėl turto valdymo, naudojimosi juo bei disponavimo, jo perėjimo iš vienų asmenų kitiems, taip pat dėl darbų atlikimo, paslaugų tiekimo ir pinigų mokėjimo.Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra būdinga prekinė piniginė išraiška. Su prekine pinigine forma yra susiję ir daugelis neatlygintinų turtinių piniginių santykių: pvz., pasaugos, panaudos, paveldėjimo, ir kt. Iš išorės tokie santykiai, atrodo, neturi prekinės piniginės išraiškos, tačiau ji yra jų pagrindas. Antai, už daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi, atlyginimas nenumatytas. Tačiau tie daiktai yra turtas, turi savo vertę, kuri, juos dėl kieno nors kaltės sugadinus, praradus ir pan., gali būti išieškoma pinigais. Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl nematerialinių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus ar žmonių organizuoto kolektyvo. Tos gėrybės nėra įvertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibūdina asmenybę (žmogaus, organizuoto žmonių kolektyvo individualybę), atskleidžia jos visuomeninę, dorovinę vertę. Šioms vertybėms priklauso garbė, orumas, vardas (pavardė), juridinio asmens pavadinimas, prekės ženklas, asmens laisvė, neliečiamybė, buto neliečiamybė, piliečių asmeninio gyvenimo, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių slaptumas ir kt. Šios vertybės neatsiejamos nuo asmens, jų negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Tačiau ne visus santykius, atsirandančius dėl šių vertybių, reguliuoja CT normos. Daugumą jų reguliuoja Konstitucinės normos, kurių CT nekonkretizuoja. CT normos gina garbę ir orumą, užgarantuoja vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto piliečio interesų apsaugą ir kt. Naujuosiuose civiliniuose įstatymuose reikėtų išplėsti bei padidinti piliečių neturtinių teisių apsaugą.Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos produktų: mokslo, literatūros, meno kūrinių, atradimų, išradimų bei pramonės pavyzdžių sukūrimo bei naudojimo. Kūrėjas, sukurdamas atitinkamą kūrinį, įdeda į jį savo darbo ir pasiekia tam tikra kūrybos rezultatą. Jeigu tas dvasinės kūrybos produktas visuomenei yra naudingas, tai jį panaudojant autorius įgyja asmenines neturtines ir su jomis

2

susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susiję su turtiniais. Pvz., asmuo, sukūręs literatūros kūrinį, įgyja šias asmenines neturtines teises:1) autorystės teisę;2) teisę į autorinį vardą;3) teisę į kūrinio paskelbimą, dauginimą ir platinimą;4) teisę į kūrinio neliečiamybę; teisę versti kūrinį į kitas kalbas;5) taip pat turtinę kūrėjo teisę į autorinį atlyginimą (honorarą). Asmeninių neturtinių santykių, susijusių su turtiniais, būdinga savybė yra ta, kad šie santykiai turi objektyvią formą – išoriškai išreikštą objektą (kūrinį, išradimą ir pan.), kuris yra atskiras nuo kūrėjo asmenybės. Tuo tarpu asmeninių neturtinių santykių, nesusijusių su turtiniais, atskiro objekto nėra. Žmogaus garbė, orumas ir kitos vertybės, sudarančios šių santykių objektą, iš esmes yra paties asmens savybes. Visuomeninių santykių civilinio teisinio reguliavimo metodas.Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilinė teisė, o civilinio teisinio reguliavimo metodas, - kaip, kokiais būdais ir priemonėmis tai yra daroma. Civilinio teisinio reguliavimo metodas - tai sistema teisinių priemonių, būdų, kuriais civilinė teisė veikia reguliuojamus visuomeninius santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama kryptimi.Teisinio reguliavimo metodo svarbiausi elementai (teisinio poveikio būdai): leidimo, įsakymo (liepimo) ir draudimo.Administracinėje teisėje dominuoja liepimo (įsakymo) elementai, baudžiamojoje - draudimo, civilinėje teisėje - leidimo. Tokiu būdu susidaro savarankiški administracinio, baudžiamojo ir civilinio teisinio reguliavimo metodai, turintys kiekvienam jų būdingus požymius, kurie šiuos metodus ir skiria vienus nuo kitu.Civilinio teisinio reguliavimo metodo požymiai: 1) teisinė civilinių teisinių santykių dalyvių lygybė;2) šių santykių dalyvių iniciatyva formuojant santykius;3) dispozityviškumas įgyjant bei įgyvendinant civilines teises subjektams priklausančias teises;4) turtinė subjektinių civilinių teisių pažeidėjo atsakomybė, siekiant atstatyti pažeistas subjektines teises;5) ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo tvarka.Teisinė CT santykių dalyvių lygybė: CT reguliuojamų santykių dalyviai yra nepavaldūs vieni kitiems, CT normos jiems nustato lygias teises ir pareigas (neprikl. nuo to, kas šių santykių subjektas - fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstybė, kokia subjektų turtinė padėtis ir t. t.). Pavyzdžiui, teisinė lygybė pirkimo - pardavimo santykyje reiškiasi tuo, kad pirkėjas ir pardavėjas teisiškai yra nepavaldūs vienas kitam, ir pardavėjas negali priversti pirkėjo, kad jis nusipirktų daiktą už tam tikrą kainą. Bet CT santykio dalyviai patys savo susitarimu gali pakeisti lygią pradinę teisinę padėtį (pvz., skolintojas, pagal paskolos sutartį perdavęs tam tikrą pinigų sumą skolininkui, turi tik teisę tos sumos reikalauti, o skolininkas - tik pareigą skolą grąžinti), ir vėl ją atstatyti (skola gražinama), t.y. pavaldūs vienas kitam netampa.CT santykių dalyvių iniciatyva formuojant santykius: CT subjektai, norėdami įgyti civilines teises ar susikurti civilines pareigas, turi išreikšti savo valią: sudarydami įvairius sandorius (pirkimo - pardavimo, mainų, dovanojimo, paskolos ir t.t.); sukurdami mokslo, meno, literatūros kūrinius; priimdami ar atsisakydami priimti palikimą (fiziniai asmenys) ir pan. CT yra vienintelė teisės šaka, kurios normos civilinės teisės subjektams suteikia tokią plačią valios ir veiksmų laisvę atsirasti, pasikeisti bei pasibaigti įvairiems teisiniams santykiams, taip pat įsigyti subjektines teises bei disponuoti jomis.Dispozityviškumas CT santykiuose - tai CT normomis pagrįsta civilinių teisinių santykių subjektų galimybė savo nuožiūra įgyvendinti savo civilinį teisinį subjektiškumą - pasirinkti atitinkamą savo elgesio variantą: įgyti vienokias ar kitokias subjektines teises ar jų neįgyti, pasirinkti konkretų jų įgijimo būdą, savo nuožiūra įstatymo nustatytuose rėmuose reguliuoti teisinių santykių turinį, disponuoti subjektinėmis teisėmis. Turtinė subjektinių civilinių teisių pažeidėjo atsakomybė. Pagrindinis CT reguliavimo dalyko komponentas yra turtiniai santykiai. Kadangi turtinių santykių objektas - turtas - CT pažeidimo atveju sunaikinamas, kitokiu būdu padaromi nuostoliai ar neįvykdoma pareiga, tai neteisėtais veiksmais yra pažeidžiama ir CT santykių dalyvių turtinė lygybė, kurią būtina atstatyti. Todėl turtinių teisių pažeidėjas yra įpareigojamas atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį: atlyginti žalą natūra arba pinigais (nuostolius), o įstatymo nustatytais atvejais sumokėti netesybas (bauda, delspinigius) ir kt. Neturtinių, susijusių su turtinėmis, teisių pažeidėjas įstatymų numatytais atvejais taip pat įpareigojamas atlyginti žalą. Ji atlyginama, pvz., už autorystės teisės pažeidimus, dėl kurių atsirado turtinių nuostolių, už juridinių asmenų neturtinių teisių pažeidimus, jeigu jie padarę žalą. LR CK numato tik vienintelį neturtinių, nesusijusių su turtinėmis, teisių pažeidimo atvejį, kai žala atlyginama. Tai vadinamasis moralinės žalos atlyginimas už garbės ir orumo pažeidimą, paskelbus tikrovės neatitinkančias žinias, taip pat paskleidus informacija apie fizinio asmens asmeninį gyvenimą. Žalos atlyginimo dydį - nuo 500 iki

3

10.000 Lt - nustato teismas. Šiuo atveju žala padaroma asmeninėms neturtinėms vertybėms ir nėra susijusi su turtiniais praradimais, o pasireiškia dvasinio pobūdžio praradimais, kuriuos bent iš dalies gali kompensuoti piniginės sumos. Reikėtų atsižvelgti į užsienio valstybių patirtį ir nustatyti daugiau neturtinės žalos atlyginimo atvejų. CT normose numatyti ir tokie atvejai, kai už padarytą žalą atsako ne patys pažeidėjai, o kiti asmenys: pvz., už nepilnamečių iki 15 metų padarytą žalą atsako tėvai, įtėviai, globėjai arba mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaiga (CK 498 str.).Turtinės atsakomybės tikslas - pašalinti civilinių teisinių subjektinių teisių pažeidimo pasekmes ir garantuoti šių teisių įgyvendinimą. Ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo tvarka. CT santykių dalyviai turi lygias teises, yra nepavaldūs vieni kitiems. Todėl tarp jų kilusi ginčą turi spręsti nesuinteresuotas organas, su kuriuo pavaldumo ryšiais nėra susijusi nė viena iš ginčo šalių. Tokie specialūs jurisdikciniai organai yra teismas bei arbitražas, kurie paprastai ir sprendžia civilinius ginčus.Taigi civilinio teisinio reguliavimo metodas yra teisės subjektų juridinė lygybė pagrįsta teisinio poveikio būdų ir priemonių visuomeniniams santykiams sistema, leidžianti pasireikšti tų santykių dalyvių iniciatyvai ir dispozityviškumui, įgyjant bei įgyvendinant civilines subjektines teises, o jas pažeidus, numatanti turtinės atsakomybės priemones ir teisę turinčiam asmeniui garantuojanti gynybos priemones, kad pažeistosios teisės bus atstatytos.Civ.t.f-jos ir uždaviniai.Teisės funkcija - tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, įtvirtinant, organizuojant bei vystant visuomeninius santykius. Teisė kaip visuomeninių santykių įtvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Atskirose teisės šakose jos pasireiškia nevienodai. Baudžiamoji, baudžiamojo ir civilinio proceso teisė daugiausiai atlieka apsaugos funkcijas. Civilinėje teisėje pagrindinė vieta skiriama pozityviam visuomeninių santykių reguliavimui, t.y. reguliavimo funkcijai. CT paskirtis - teisiškai veikti susiklosčiusius turtinius, taip pat asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldžių subjektų, organizuoti tuos santykius taip, kad jie funkcionuotų remiantis visuomenės vystymosi dėsningumais, pagal visuomenės poreikius, kad būtų užkertamas kelias atsirasti ir plėstis visuomenei žalingiems santykiams. Pagal CT normų poveikio visuomeniniams santykiams pobūdį tikslinga skirti dvi reguliavimo funkcijos rūšis: statišką ir dinamišką. Statiškos reguliavimo funkcijos poveikis reiškiasi tuo, kad atitinkami CT institutai įtvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus visuomeninius santykius (nuosavybės teisės institutas - nustato nuosavybės teisės subjektus, turinį, objektus ir t.t., autorinės teisės institutas, išradimų teisės institutas ir kt.). Dinamiška reguliavimo funkcija pasireiškia tuo, kad civilinės teisės normų poveikis nukreipiamas į visuomeninių santykių dinamikos įforminimą, tų santykių keitimą, tobulinimą, skatinimą atsirasti naujiems visuomeniniams santykiams, atitinkantiems žmogaus ir visuomenes poreikius. Nors civilinė teisė iš esmės yra reguliacinio pobūdžio, tačiau ji vykdo ir apsaugos funkciją. Pažeidus CT normas bei kitų asmenų subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kurių tikslas - atstatyti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo: pvz., savininkas ar teisėtas valdytojas gali išreikalauti daiktą iš svetimo, jei jis neteisėtai jį valdo, reikalauti atlyginti žalą ar nuostolius, reikalauti per teismą paneigti garbę bei orumą žeminančią informaciją, jei ji neatitinka tikrovės, ir pan. Visuomeninių santykių teisinio įtvirtinimo faktas, numatytos sankcijos, kurios gali būti taikomos pažeidus civilinės teisės normas, be abejo, vaidina ir tam tikrą auklėjamąjį bei įspėjamąjį vaidmenį. Todėl manoma, kad CT atlieka ir auklėjimo funkciją.Pagrindinis CT uždavinys - nukreipti žmonių, įvairių organizacijų, taip pat valstybės institucijų veiklą ta linkme, kad būtų sparčiau vystoma privatine nuosavybe pagrįsta visuomenės ekonominė bazė ir sudarytos sąlygos vis geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų materialinius ir dvasinius poreikius. Remdamiesi išdėstytu, galime suformuluoti CT sampratos apibrėžimą:Civiline teise - tai teises normų sistema, skirta teisiškai reguliuoti vienas kitam nepavaldžių subjektų turtinius santykius, kurių objektas turi tiesiogiai išreikštą ar numatomą vertę, taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrįsta visuomenės ekonominę bazę, kuri sudarytų sąlygas vis geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų materialinius bei dvasinius poreikius.Civ.t.atribojimas nuo kitų teisės šakų.Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas - pagalbinis kriterijus, kuriais remiantis viena teisės šaka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybinės ar BT nesunku, nes jų reguliuojami santykiai kokybiškai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracinės, Darbo ir Šeimos teisės, nes jos turi daug bendro su CT.

4

Civilinės teisės atribojimas nuo administracinės. Administracinė teisė reguliuoja santykius, atsirandančius valstybės institucijoms įgyvendinant vykdomąją bei tvarkomąją veiklą (valstybinių įmonių, akcinių bendrovių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarka, valstybinėms įmonėms – valstybinio kapitalo lėšų ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracinė teisė , būdinga tai, kad viena iš šių santykių šalių yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai pavestų vykdomųjų - tvarkomųjų funkcijų vykdytoja, o kita šalis - jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdžios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybės miesto valdyba) lygybės pagrindu sudarytų rangos sutartį dėl savo patalpų remonto, šiuos sutartinius santykius reguliuotų jau ne administracinės, bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui būdingi teisinio įsakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui - leidimo, koordinavimo elementai ir teisinė lygybė.Finansų teisė nuo civilinės teisės skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas - santykiai, atsirandantys valstybei įgyvendinant finansinę veiklą (biudžeto, emisijos ir kt.). Šiems santykiams, kaip ir administraciniams teisiniams, būdingas jų subjektų pavaldumas, o ne jų teisinė lygybė.Darbo teisės reguliavimo dalykas - visuomeniniai santykiai, susidarantys darbo proceso metu. Darbo teisinių santykių subjektai teisiškai yra lygūs ir kartu pavaldūs įmonėje, organizacijoje nustatytai vidaus tvarkai. Tuo iš esmės darbo teisė ir skiriasi nuo civilinės (pvz., CT normomis reguliuojami rangos santykiai - rangovas nepriklauso užsakovo darbuotojų kolektyvui, pats organizuoja savo darbą, nustato veiklos tvarką).Šeimos teisės reguliavimo dalykas - asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, kitų šeimos narių, taip pat tarp globėjų ir globotinių, rūpintojų bei rūpintinių. Šeimos teisėje dominuojantis vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp griežtai apibrėžtų subjektų, o turtiniai santykiai priklauso nuo asmeninių, yra neatlygintini bei pasižymi kitais ypatumais, kuriuos lemia asmeniniai santykiai.Atriboti CT nuo prekybos teisės iš esmės neįmanoma.Todėl kai kurie autoriai kelia klausimą: ar civilinė ir prekybos teisė yra dvi savarankiškos teisės šakos, ar tai viena šaka. Daugelis autorių CT laiko bendrąja privatine teise, o prekybinę - specialiąja privatine teise. Taigi CT reguliuoja daugiau bendrus privačius santykius, kitos privačios teisės šakos, tame tarpe ir prekybos teisė, - siaurus, specifinius privačios teisės santykius. Lietuvos Respublikoje rengiami du atskiri Civilinės ir Prekybos teisės kodeksų projektai.Civilinės teisės sistema.Sistema - tai sandara, junginys, skirtingų reiškinių sąsaja, išskirianti juos iš aplinkos kaip vientisą santykinai savarankišką darinį. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir tų komponentų tarpusavio ryšius bei santykius. T.y. sistema – tai ne tik tam tikrų reiškinių pasidalijimas į atskiras dalis - elementus, bet ir tų elementų tarpusavio ryšiai, vienijantys juos į darnią visumą. Sistemą sudaro ne vien teisė apskritai. Atskiros teisės šakos, pošakiai, net atskiros teisės normos, būdamos didesnės sistemos elementai, pačios sudaro santykinai savarankiškas sistemas. CT, kaip teisės sistema, yra visuma CT normų, tam tikra tvarka suburtų į atskirus, nuosekliai išdėstytus institutus, pošakius, kurie sąveikaudami sudaro vieningą civilinės teisės sistemą.Pirminis (bazinis) CT sistemos elementas yra CT norma. Atskira šios šakos norma dažniausiai taip pat sudaro sistemą, susidedančią iš susijusių elementų: hipotezės, dispozicijos ir sankcijos.CT institutas - tai tam tikra CT normų grupė, reguliuojanti santykinai savarankišką visuomeninių santykių sistema, - dalį CT reguliuojamų santykių (CT subjektų, sandorių, ieškininės senaties ir kt. institutai). CT pošakis - tai keli pagal reguliavimo dalyką vienarūšiai tarpusavyje susiję CT institutai, sudarantys santykinai savarankišką CT sistemos dalį. Tai nuosavybės, prievolinė, butų teisė, autorinė ir išradybos teisė (pvz., prievolinės teisės pošakis susideda iš pirkimo - pardavimo, dovanojimo, paskolos, pavedimo, turto nuomos, komiso, rangos ir kt. institutų). Be minėtų CT sistemos elementų, ši sistema dar yra skirstoma į: bendrąją ir ypatingąją CT sistemos dalis. Bendrosios CT dalies normos ir institutai nustato bendras taisykles, kurios paprastai taikomos visiems CT normų reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Pagal savo struktūrą bendroji dalis skirstoma į tarpusavyje susijusį teisės institutų kompleksą. Šiems svarbiausiems institutams priklauso pagrindiniai nuostatai, nurodantys civilinių įstatymų uždavinius, civilinės teisės normomis reguliuojamus santykius, nustatantys civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, civilinių teisių įgyvendinimo sąlygas, civilinių teisių gynimo būdus, teisinę civilinės teisės subjektų padėtį, teisės normas apie sandorius, atstovavimą, terminus ir ieškininę senatį. Ypatingosios CT dalies normos, institutai ir pošakiai reguliuoja tik tam tikras, atskiras visuomeninių santykių grupes. Ypatingosios dalies normos skirstomos į šiuos pošakius ir institutus: 1) Nuosavybės teisės pošakis, kurio normos (tame tarpe ir bendros) reguliuoja privatines, kooperatyvų, visuomeninių organizacijų, valstybės, savivaldybių nuosavybės santykius.2) Prievolinės teisės pošakis. Jis susideda iš bendrų normų ir institutų, kurie taikomi visų rūšių prievoliniams santykiams, ir specialių normų bei institutų, skirtų atskiriems prievoliniams santykiams reguliuoti.

5

3) CT pošakis, reguliuojantis santykius, atsirandančius dėl dvasinės kūrybos rezultatų sukūrimo ir panaudojimo, susideda iš autorinės teisės, teisės į atradimą, išradimų teisės, teisės į pramoninį pavyzdį institutų. Šio pošakio normos reguliuoja santykius, atsirandančius dėl literatūros, mokslo, meno kūrinių sukūrimo, atradimų, išradimų padarymo ir t.t.Privatinė ir civilinė teisė.Jau senovės Romos teisininkai visas pozityviosios teisės normas skirstė į dvi dideles grupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę.Viešoji teisė: - nustato viešosios valdžios organizaciją ir reguliuoja atskirų asmenų santykius su valstybės organais,

susivienijimais, bendruomenėmis bei kt. viešaisiais junginiais; - gina valstybės interesus;- jos reguliuojamiems santykiams būdinga valdžia ir pavaldumas.Paprastai viešajai teisei priskiriamos konstitucinės, administracinės, finansinės, baudžiamosios teisės šakos, taip pat viešoji tarptautinė teisė.Privatinė teisė: - reglamentuoja privačių asmenų santykius;- jos reguliuojami santykiai grindžiami privačios autonomijos, lygiateisiškumo, nepavaldumo principais.Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilinė (įskaitant ir šeimos teisę), prekybinė, darbo, agrarinė (ekologinė) ir tarptautinė teisė.Svarbiausia privatinės teisės šaka - civilinė teisė.Civilinė teisė - tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.Monistinė ir dualistinė civ.t. sistemos.Dualistinė CT teisės sistema - civilinė ir prekybos teisės laikomos savarankiškomis privatinės teisės šakomis. Valstybės, turinčios dualistinę privatinės teisės sistemą: Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir kt. Prekybos teisė iš pradžių susiklostė kaip pirklių luomo. Pirkliams nebuvo naudinga laikytis visų civilinės teisės normų, kai kurios jų varžė prekybą. Palaipsniui formavosi prekybos papročiai, savitos prekybos sandorių sudarymo taisyklės, kurios vėliau buvo įtvirtintos teisės normomis, o pastarosios savo ruožtu buvo kodifikuotos atskiruose Prekybos kodeksuose. Monistinė CT sistema. Prekybos teisė nėra savarankiška teisės šaka, nes vadinamoji prekybos teisė yra ne kas kita, kaip specialios civilinės teisės normos, taikomos komersantų (verslininkų) tarpusavio santykiams. Raidos tendencijos. Olandija, Italija ir Kanados Kvebeko provincija, kuriose egzistavo dualistinė privatinės teisės sistema, ilgainiui jos atsisakė. Vieningų (unitarinių) civilinių kodeksų egzistavimas ir skirtumų tarp civilinės bei prekybos teisės išnykimas buvo pavadintas civilinės teisės "komercializacija". (Civilinės ir prekybos teisės santykio problema tebėra aktuali Lietuvoje) Pastaraisiais dešimtmečiais šalia sąvokų civilinė teisė, prekybos teisė pradėtos vartoti kitos sąvokos: biznio, arba verslo, teisė, ekonomikos teisė, ūkinė teisė ir pan. Vargu ar jos laikytinos savarankiškomis teisės šakomis. Minėtos sąvokos iš esmės reiškia ne ką kita, o tam tikrą teisinę discipliną, kursą, kurį dėstant yra analizuojama visa, kas yra susiję su verslu (analizuojami ne tik civilinės teisės institutai - sutarčių teisė, įmonių teisė, bet ir darbo teisė, kainų ir konkurencijos teisinis reguliavimas, vartotojų teisių gynimas, bankininkystė ir kt.).

2 TEMA. CIVILINĖS TEISĖS PRINCIPAI

Civ.t.principo samprata ir reikšmė.Principas- pradas, pagrindas, esminės idėjos. Vadovaudamiesi teisės principais, mes vertiname teisės reguliuojamų santykių dalyvių elgesį, o įstatymų numatytais atvejais užpildome teisinio reguliavimo spragas. Civ.teisės principai: 1)bendrieji 2) civilinių teisių įgyvendinimo 3)civilinės teisės normų aiškinimo.Pagal sistemingumo požomį principai skirstomi: 1) bendrieji 2) šakiniai 3) instituciniaiCivilinės teisės principai atlieka tokia f-jas:

1. Reglamentavimo2. Aiškinimo3. kolizijų pašalinimo

Civilines teise gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu- teismas.Lygiateisiškumo principas.Jis yra bendras principas, kuris draudžia bet kokią diskriminaciją. Šis principas turi labai plačią reikšmę, iš esmės jis draudžia nevienodą elgesį panašiais atvejais arba vienodą elgesį nevienodais atvejais. 2.23; 2.24.Nuosavybės neliečiamumo principas.

6

Tai konstituvinis principas konkretizuojamas civilinės teisės normomis. 4.39; 4.7; 4.75; 4.79; 3.84; 3.85.Sutarties laisvės principas. Tai yra civilinės teisės subjekto autonomiškumo išraiška. Jis įtvirtina sutarties šalių teisę sudaryti ar ne sutartį, su kuo sudaryti ir kokiomis sąlygomis. 6.61; 6.204: 6.228.Proporcingumo principas.Reiškia, kad valdžios institucijos turi išlaikyti tinkamą proporcingumą tarp tikslų, kuriuos reikia pasiekti, ir priemonių kurias galima panaudoti siekiant šių tikslų. Visuomenės gaunama nauda t.b didesnė už praradimus, kuriuos patiria dėl valdžios veiksmų.Teisėtų lūkesčių principas.Reiškia, kad tuomet kai teisinė sistema asmenį įtikina, kad jis veikia vadovaujantis galiojančiais įstatymais gali siekti tam tikrų tikslų, tai tokio asmens lūkesčiai turi būti apsaugoti. Tačiau šis principas taikomas jei asmuo veikė “protingai ir nuovokiai”.Nesikišimo į privačius santykius principas.Nesikišimo į privačius reikalus principas. Draudimas g.b tik įstatymu. 2.80.Neleistinumo piktnaudžiauti teise principas.Draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. 1.137.3.Civilinių teisių įgyvendinimo principai.Bendrasis teisės principas, kuris reiškia moralinę žmogaus nuostatą, pagal kurią vertinami visi žmogaus poreikiai. Protingumas- reikalauja, kad asmuo turi elgtis apdairiai ir sąžiningai. Asmuo negali pasiaiškinti kad nežinojo kažkurio tai įstatymo. Sąžiningumo principas. Nėra sąvokos. Tai kai asmuo žinojo ar galėjo žinoti ką daryti ar ne. 4.96

3 TEMA. CIV.T. ŠALTINIAI

Civ.t. šaltinio samprata ir šaltinių rūšys.Teisės šaltinio sąvoka yra daugiareikšmė. Teisės šaltinis suprantamas kaip tam tikri socialiniai ekonominiai ir politiniai veiksniai, kuriais remiantis sukuriamos teisės normos. Tokie veiksniai yra visuomenės gyvenimo materialinės sąlygos, valstybėje vyraujančių politinių jėgų valia, valstybės institucijų teisės kūrybos veikla, teismų precedentai, visuomeniniai papročiai.Pagrindinis teisės šaltinis yra įstatymas.Įstatymai grupuojami į tris grupes:1. Svarbiausias - pagrindinis įstatymas. Tai Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendumu. Joje įtvirtinti visų teisės šakų, taigi ir civilinės teisės, pagrindai. Visi priimami įstatymai ir poįstatyminiai aktai negali prieštarauti LR Konstitucijai.2. Susisteminti civilinės teisės aktai. Jie sudaro Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kuris galioja nuo 2001 m. liepos l d.3. Kiti įstatymai.Atskirą grupę sudaro Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartysKiti civilinės teisės šaltiniai yra poįstatyminiai norminiai aktai. Jau yra" Vyriausybės, savivaldybių, ministerijų, žinybų norminių aktų. Tačiau šie norminiai aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek tai nustatyta įstatymo. Jei pastarieji aktai prieštarauja LR CK, taikomos jo normos. Kai kuriose srityse teisės šaltinis yra papročiai, kurių taikymas nustatytas įstatymų.

Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elgesį reguliuoja vieno ar kito valstybinio norminio akto teisės normos. Šiuo požiūriu valstybiniai norminiai aktai įgyja CT šaltinio reikšmę.

Įstatymų ir teisės analogija civ.teisėje.Civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius

reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai

(teisės analogija).Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių

normų.LR K kaip civ.t.šaltinis.Pagrindinis CT šaltinis - Konstitucija (K). K suprantama kaip įstatymų leidimo, tobulinimo bazė,

pagrindiniai principai. Bet kokie CT įstatymai negali prieštarauti K-jai. Pvz., K 23 str. "Nuosavybė neliečiama. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama." Joks CT įstatymas negali pažeisti šio principo.

7

LR CK - pagrindinis kodifikuotas CT šaltinis. Susideda iš 2 dalių: bendroji dalis, prievoliniai santykiai. Sekantis šaltinis - Civiliniai įstatymai. Visi kiti norminiai aktai, reguliuojantys civilinius santykius - poįstatyminiai. Juos leidžia institucijos,

kurios neturi įstatymo leidybos teisės. Dažniausiai tai valstybės valdymo organų išleisti aktai. Jie negali prieštarauti įstatymams, yra mažesnės teisinės galios. Poįstatyminių aktų paskirtis - konkretizuoti įstatymus, juose įtvirtintas normas. Tai Vyriausybės nutarimai, potvarkiai, Ministerijų, departamentų, kt. valdymo organų teisės aktai, įvairių organizacijų nuostatai, įstatai (dažnai reguliuoja organizacijos narių turtines teises). Savivaldybių Tarybų priimami sprendimai, jei jie turi CT pobudrio normų.

Papročiai gali būti CT šaltiniai, jei jie yra įstatymų numatytais atvejais visuotinai pripažinti (sankcionuoti valstybės).

Konstitucinio Teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka ar neatitinka Konstituciją – taip pat CT šaltiniai (dažnai paaiškinama, kaip ginčijamą normą naudoti).

Teismų praktikos reikšmė taikant ir tobulinant CT įstatymus.Svarbiausi - AT sprendimai. AT teisėjų senatas nagrinėja įstatymų taikymo apibendrinimo rezultatus, aprobuoja teismų sprendimus. Tiek aprobuojant, tiek nagrinėjant įstatymų taikymo apibendrinimo rezultatus, pasiekiama vieninga įstatymų taikymo praktika.Civilinių įstatymų galiojimas.1993.04.06. išleistas įstatymas "Dėl LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" nurodo, nuo kada TA laikomi galiojančiais. Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir "Valstybės žiniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.Kiti Seimo priimti teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose aktuose nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.Respublikos Prezidento dekretai taip pat įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose dekretuose nenustatoma kita jų įsigaliojimo diena.Esant neatidėliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti Seimo priimti teisės aktai, taip pat Respublikos Prezidento dekretai oficialiai gali būti paskelbti specialiame Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Tokiu atveju įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai įsigalioja po to arba kitą dieną po jų paskelbimo, tačiau artimiausiu metu šie teisės aktai skelbiami ir "Valstybės žiniose".Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie pasirašyti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro ir paskelbiami "Valstybės žiniose".Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas įsigalioja tą dieną, kurią jis pirmiausiai buvo paskelbtas "Valstybės žiniose" arba specialiame Seimo leidinyje, arba respublikiniuose laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Nustoja galios: 1) jei tas įstatymas ar kt. norminis aktas buvo išleistas apibrėžtam terminui - pasibaigus jo galiojimo laikui;2) pripažinus netekusiu galios (priėmus naują norminį aktą nurodoma, nuo kada ir kokie norminiai aktai netenka galios, nors dažnai valstybinio valdymo organai (VVO) išleidžia norminį aktą, nenurodydami, kad tokiu pačiu pavadinimu anksčiau išleistas norminis aktas nustojo galios).Bendra taisyklė - teisės norminiai aktai (TNA) atgal negalioja. TNA taikomi tik tiems santykiams, kurie atsirado jau įsigaliojus TNA-ui. Bet pačiame TNA-e gali būti nurodyta, kad šis aktas reguliuoja ir santykius, buvusius iki TNA-o įsigaliojimo.Galiojimas erdvėje. Visi LR įstatymai ar kt. TNA-ai galioja visoje šalies teritorijoje. Tam tikrais atvejais Vyriausybės nutarimai, ministerijų, departamentų ar kt. VVO teisės aktai gali būti apibrėžto teritorinio galiojimo, pvz., administracinio vieneto teritorijoje. Tai turi būti numatyta pačiame teisės akte. Administracinio vieneto TNA galioja toje teritorijoje. Galiojimas visuomeninių santykių subjektams (galiojimas asmenims). Bendra nuostata - įstatymai, kiti TNA-ai, galiojantys t.t. teritorijoje, taikomi visiems toje teritorijoje esantiems asmenims. Toks aktų galiojimas vadinamas bendruoju. Galimas ir specialusis CTNA galiojimas asmenims. Tai tokie atvejai, kai CTNA taikomas ne visiems CT santykiu subjektams t.t. teritorijoje. Tokiu atveju subjektų, kuriems taikomas CTNA, ratas turi būti nurodomas pačiame CTNA-e. Jei kyla neaiškumų, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad CTNA galioja visiems asmenims.Civilinio kodekso normų aiškinimo principai.Siekiant užtikrinti šio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą, taikant jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant į šio kodekso sistemą bei struktūrą.

8

Šiame kodekse vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja – teisine, technine ar kitokia reikšme. Jeigu bendrinė ir specialioji žodžio reikšmės nesutampa, pirmenybė teikiama specialiajai žodžio reikšmei.Nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius.Paprotys kaip civ.t.šaltinis.Įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius.Papročiai netaikomi, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams.Teismų praktikos reikšmė taikant ir aiškinant civilinius įstatymus.Svarbiausi – AT sprendimai. AT teisėjų senatas nagrinėja įstatymų taikymo apibendrinimo rezultatus, aprobuoja teismų sprendimus. Tiek aprobuojant, tiek nagrinėjant įstatymų taikymo apibendrinimo rezultatus, pasiekiama vieninga įstatymų taikymo praktika.

6 TEMA. TARPTAUTINĖS PRIVATINĖS TEISĖS BENDRIEJI KLAUSIMAI

Tarptautinės priv.teisės samprata.Kiekv.valstybės tarpt.priv.t. yra skirtinga: savo reguliavimo apimtimi, šaltiniais, jurisdikcijos klausimais, absoliutaus ar sąlyginio imuniteto klausimais.Kiekv.v-bės tarpt.priv.teisę lemia:

1) Pačios priv.t. išsivystimo lygis;2) Tarpt.įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarpt.vieš.t. apimtis.

Tarpt.priv.t. yra civ.t. savarankiškas institutas.Kai kuriose v-bėse tarpt.priv.t. sudaro savarankišką t.šaką, mažiausiose v-bėse – mažiau savarankiškos.Pavad.”tarpt.priv.t.” nerodo šios teisės srities priklausomybės tarpt.vieš.teisei. 1834 m. pradėjo formuotis kaip institutas tarpt.priv.t.TPT pačios priv.t. atžvilgiu atlieka pagalbinę f-ją, bet ta f-ja yra tokia svarbi, kad formuojasi atskiras institutas.TPT – išeinant iš to, kad TPT reguliuoja privatinius santykius, bet tik tada, kai į tą santykį įsiterpia užs. Elementas.TPT – tai visuma t.normų, reguliuojančių nacionalinės priv.teisės santykius, į kuriuos t.t. metu įeina užs.elementas.Visuma t.normų yra skirstoma į dvi dalis:

1) Materialinę teisę;2) Procesinę teisę.

LR priv.t. neturi visų t.n. kodifikacijos.Daugumoje sukodifikuotos materialinės t.n., regul.santykius su užs.elementu.Sukodifikuotos mater.t.n. yra CK 1.2 str., nuo 1.10 iki 1.62 str.Tarpt.priv.proceso normos irgi yra sukodifikuotos l.maža apimtimi CPK dalyje “tarpt.civ.procesas”.TPT poreikį nulemia TVT. Iš jos buvo pasiimti du principai, kurių pagrindu visos v-bės apibrėžia TPT taikymo ribas (suvereniteto ir eksteritorialumo princ. – kiekv. v-bės t. galioja tik jos teritorijos viduje, negali galioti už jos ribų).TPT gali būti apibrėžiama ir kaip koalizinių t.n.visuma.TPT ypatumas yra tas, kad ji nenustato savo subjektams jokių elgesio normų. TPT nustato taisykles, pagal kurias sprendžiama kurios v-bės teisė yra būtina taikyti teisiniam santykiui su užsienio elementu.Sprendžiant klausimą kokią teisę reikės taikyti santykiui su užs.elementu, žiūrima ne į užs.elemento teisę, o į lex fori ( vietinė teisė, nacionalinė teisė, vidaus t., teismo vietos t.). Lex fori – visada yra tos v-bės t., kurioje iškilo problema ar jurid.faktas.Rišantis kriterijus, kuris duoda atsakymą į lex fori klausimą, kaip taisyklė yra nuolatinė gyv.v. ar JA regisravimo vieta.Išimtys būna tuomet, kai dėl viešo intereso būtina per lex fori taikyti santykiui su užs.elementu viešą interesą geriausiai saugančios v-bės teisę.Lex fori visuomet yra Lietuvos TPT-ėje – Lietuvos t. Viskas, kas yra ne lex fori (Liet.t.) yra užs.t.Kiek bus reikalinga užs.t. atsako lex fori koalizinės normos.TPT atlieka pagalbinės t.vaidmenį: nurodo kokios v-bės teisę reikės taikyti tam Liet.priv.teis.santykiui, į kurį įsiterpia užs.elementas.

9

TPT-ėje nepriklausomai nuo pavadinimo “privatinė” yra ir vieš.t.normų. Šios normos susijusios su viešo intereso ir užs.t.netaikymo ar atsisakymo taikyti užs.teisę klausimais. Tai CK 1.10 ir 1.11 str. TPT susideda iš mat.ir proc.teisės.Užsienio teisės taikymas ir taikymo apribojimas.Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai.Nuoroda į užsienio teisę aprėpia visas teisės normas, taikytinas bylos faktams pagal tą teisę. Negalima atsisakyti taikyti užsienio teisę remiantis vien ta aplinkybe, kad taikytina teisės norma priskiriama viešajai teisei.Nuoroda į taikytiną užsienio teisę reiškia nuorodą į atitinkamos valstybės vidaus materialinę teisę, o ne į šios valstybės tarptautinę privatinę teisę, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.Jeigu užsienio valstybės, kurios teisė turi būti taikoma pagal šio kodekso normas, atskirose teritorijos dalyse egzistuoja skirtingos teisės sistemos, tai nuoroda į taikytiną užsienio teisę reiškia nuorodą į atitinkamos teritorijos teisės sistemą, nustatomą pagal tos užsienio valstybės teisės numatytus kriterijus.Jeigu užsienio valstybėje, kurios teisė turi būti taikoma pagal šio kodekso normas, egzistuoja kelios teisės sistemos, taikomos skirtingoms asmenų kategorijoms, tai taikytina teisės sistema nustatoma pagal tos valstybės teisės numatytus kriterijus.Jeigu šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų kriterijų taikytina užsienio teisė nenustato, taikoma tos teisės sistemos teisė, su kuria byla yra glaudžiausiai susijusi.Užsienio teisės normos netaikomos, jeigu jų taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Tokiais atvejais taikomi Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai.Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyvios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas turi atsižvelgti į šių normų prigimtį, tikslus bei jų taikymo ar netaikymo pasekmes.Pagal šį kodeksą taikytina užsienio teisė gali būti netaikoma, jeigu atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ta teisė aiškiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybės teisė. Ši taisyklė netaikoma, kai taikytina teisė pasirinkta sandorio šalių susitarimu.Užsienio teisės turinio nustatymas.Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva).Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.Jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.Išimtiniais atvejais, kai būtina imtis skubių laikinų asmens teisių ar jo turto apsaugos priemonių, kol bus nustatyta ginčui taikytina teisė ir jos turinys, teismas gali išspręsti neatidėliotinus klausimus taikydamas Lietuvos Respublikos teisę.Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios v-bės teisę (renvoi).Renvoi – grąžinimas. Renvoi problema reiškia grąžinimą ir pasiuntimą. Pati problemos esmė – teismo, nagrinėjančio ginčą v-bės t.(lex fori) per koalizines normas gali nustatyti, jog ginčo santykiui bus taikoma kt.v-bės t. Tos kt.v-bės teisės koaliz.normos gali nustatyti, jog taikoma užs.v-bės (išsiuntusios v-bės ar treč.v-bės teisė), kai ta kita v-bė per savo koaliz.normas grąžina mus į išsiuntusią teisę, turime klasikinį renvoi (grąžinimas), kai grąžina į treč.v-bę (išsiuntimo renvoi). Renvoi problema turi būti sureguliuota teismo vietos v-bės teise (lex fori), priešingu atveju, grąžinimas ir išsiuntimas gali sukelti ping – pong’o efektą. Racionaliausias sprendimo būdas – išsiųsti ne į užs.teisę kaip tokią, o į užs. vidaus teisę.CK. Jeigu taikytina užsienio teisė numato atgalinį nukreipimą į Lietuvos Respublikos teisę, Lietuvos Respublikos teisė taikoma tik šio kodekso arba užsienio teisės numatytais atvejais.Jeigu taikytina užsienio teisė numato nukreipimą į trečiosios valstybės teisę, trečiosios valstybės teisė taikoma tik šio kodekso arba trečiosios valstybės teisės numatytais atvejais.Jeigu nustatant asmens civilinį teisinį statusą taikytina užsienio teisė nukreipia atgal į Lietuvos Respublikos teisę, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jeigu taikytiną teisę yra pasirinkusios sandorio šalys, taip pat nustatant sandorio formai taikytiną teisę ir nesutartinėms prievolėms taikytiną teisę.

10

Jeigu pagal šio skyriaus normas turi būti taikoma tarptautinė sutartis (konvencija), atgalinių nukreipimų ir nukreipimo į trečiosios valstybės teisę klausimai sprendžiami pagal taikytinos tarptautinės sutarties (konvencijos) nuostatas.Kolizinės normos samprata, esmė ir rūšys.TPT yra visuma kolizinių t.n., per kurias yra nustatoma kokios v-bės teisę reikės taikyti ginčui su užs.elementu. Kolizinės normos, kaip normos samprata, TPT-ėje skiriasi nuo t.normos t.teorijoje sampratos. Koalizinė n. neturi jokios nuorodos į elgesį. TPT-ės normoje nėra subjekto.Kolizinėje normoje yra taisyklė, nurodanti, kurios v-ės teisę būtina argalima taikyti ar negalima taikyti visai užs.teisės t.t.ginčui.Koaliz.n.tikslas – nustatyti taikytiną teisę, tokiu eiliškumu:

1) Ar taikyti užs.teisę;2) Kokios v-bės užsienyje teisę taikyti;3) Ar nėra aplinkybių atsisakyti taikyti parinktą užs. teisę dėl lex fori viešo intereso (kas reikštų, kad bus

sprendžiama pagal LR teisę).Kolizinė problema atsiranda tik tuomet, kai vieną ir tą patį teisinį santykį su užs.elementu pretenduoja reguliuoti dviejų ar daugiau v-bių teisė.Kartais pagal faktines aplinkybes yra teisinga taikyti tiek vienos, tiek kitos v-bės teisę, bet galima taikyti tik vieną iš jų. Todėl kolizijos problemos klausimas yra kokiais kriterijais atrinkti tą vienintelę teisę. Du pagrindiniai kriterijai yra:

1) Silpnesnės šalies interesų gynimo prioritetas;2) Glaudžiausio ryšio principas (ginčo elementas, teisinis santykis yra labiau susijęs su viena iš dviejų v-bių,

kurių normos vienodai pretenduoja vienodai reguliuoti tą santykį).Skirtingose v-bėse šie kriterijai yra skirtingi, priklausomai nuo to, kokios yra v-bės teisės tradicijos (teisinė sistema).Kiti kriterijai yra šie:

1) Asmeninės teisės principas;2) Pilietybės principas;3) Testatoriaus nuolatinės gyv.v.principas;4) JA nacionalinės priklausomybės principas;5) JA faktinės veiklos vieta;6) Pardavėjo buvimo vietos principas;7) Vėliavos principas (laive);8) Bankroto bylos nagrinėjimo vietos princ.;9) Santuokos sudarymo vietos princ.;10) Ištuokos princ.;11) Sandorio sudarymo vietos princ.;12) Šalių pasirinkta vieta (teisė);13) Sutarties įvykdymo vietos princ.;14) Valiutos princ.;15) Sandorio galiojimo v-bės princ.;16) Teismo vietos princ.;17) Atsakovo buvimo vietos princ.;18) Pagal žalos padarymo vietą;19) Darbo vietos princ.;20) Arešto vietos princ.;21) Prekės išsiuntimo v-bės princ.;22) Prekės gavimo vietos princ.;23) Palankios t.princ.;24) Sandorio formai taikomas princ.

Kolizinė norma nustato tik materialinę teisę. Pagal kolizines normas, procesinės t. klausimai nesprendžiami. Kolizinė norma nereguliuoja konkretaus teisinio santykio. Ji atlieka teisingos teisės parinkimo vaidmenį. O kai ta teisė parenkama per kolizinę normą, tos kolizinės n.taikymas pasibaigia. Toliau reikalinga ieškoti taikomos v-bės teisės konkrečios t.normos, kuri skirta reguliuoti ginčo teisinį santykį.Kolizinė norma – tai vidaus ar tarptautinėje teisėje įtvirtinta taisyklė, kuria vadovaujantis nustatoma konkrečios v-bės teisė, taikytina santykiui su užs.elementu (vidaus reiškia, kad koliz.n. yra nacionalinėse ar lex fori įstatymuose, o tarpt.teisėje reiškia, kad koliz.n. yra tarpt.sutartyse). Koliz.n. turi kitokią sandarą nei kitos t.n.

11

Vietoj hipotezės, dispozicijos ir sankcijos koliz.normoje yra du elementai:1) Apimtis (nusako tą materialųjį teisinį santykį, kuriam koliz.n. taikoma);2) Ryšys (nurodo į taikytiną teisę).

Kolizinių normų rūšys:1) Vienašalės koliz.n., kuriose yra numatoma, kad yra taikoma vienos v-bės , paprastai vietos valstybės teisė;2) Dvišalės. Su subj.neturi nieko bendro. Dviejų v-bių teisės taikymo galimybė;3) Mišrios. Taikoma vidaus (nacionalinė) t., bet kartu numatoma, kad gali būti taikoma ir užs. teisė.

Pagal nuorodą į užs.sistemą:1) Ribojamosios. Apriboja užs.t.sistemos taikymą, nes numato, kad taikoma LR teisė;2) Nurodomosios. Nustato užs. teisės taikymo ribas;3) Mišri. Numato vidaus t.taikymo galimybes ir užs.t. taikymo galimybes.

Pagal kolizijos sprendimo taisyklę:1) Bendrosios taisyklės norma;2) Specialiosios taisyklės norma.

Pagal įtvirtintos taisyklės privalomumą:1) Imperatyvi. Numato vienintelį leistiną kolizijos sprendimo būdą;2) Dispozityvi. Galima rinktis iš kelių variantų. Formuluoja tokią taisyklę, kai galima taikyti bet kurią

taisyklę;3) Alternatyvi. Kai galima pasirinti kurią teisę iš nurodytųjų galima taikyti.

7 TEMA. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SAMPRATA IR YPATUMAI

Civ.teis.sant. sąvoka ir struktūriniai ypatumai.Norėdami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose santykiuose. Jeigu šiuos santykius reguliuoja TN-os, visuomeniniai santykiai įgyja teisinę formą ir tampa teisiniais santykiais, o santykių subjektai įgyja subjektines teises ir teisines pareigas. CT santykiai, tai CT normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines teises bei pareigas. Sureguliavus visuomeninius santykius CTN-omis visuomeniniai santykiai neišnyksta, faktiniai visuomeniniai santykiai įgyja tam tikrą teisinį apibrėžtumą. T.y. faktinio visuomeninio santykio turinį sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyvių subjektinėmis teisėmis ir teisinėmis pareigomis. Taigi, į tuos pačius santykius galime žvelgti dvejopai: kaip į faktinius visuomeninius santykius ir teisinius santykius. CT santykis – tai CTN-ų pagrindu dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisinį savarankiškumą bei turtinį atskirumą ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai. CT santykių ypatumai. Specifinius CT santykių bruožus, pagal kuriuos CT santykius galima atriboti nuo kitų teisinių santykių nulemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis teisinis santykis nuo kitų teisinių santykių skiriasi savo subjektais, kurie turi organizacinį ir turtinį atskirumą, yra teisiškai nepavaldūs vieni kitiems. CT santykio turinys. Civilinio teisinio santykio turinys yra teisėmis ir pareigomis numatyti civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai. Civilinės subjektinės teisės sąvoka. Civilinė subjektinė teisė apibudinama, apibrėžiama kaip galimas elgesys, skirtas tenkinti savo ar kitų santykio dalyvių interesus. Civilinės subjektinės teisės turinys - tai civilinės teisės normomis leidžiamas (nedraudžiamas) elgesys, susidedantis iš trijų rūšių galimybių:1) galimybės turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą,2) galimybės reikalauti iš kitų asmenų tam tikro aktyvaus elgesio,3) galimybės imtis priemonių savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti. Civilinė subjektinė pareiga suprantama kaip privalomo elgesio ribos, kaip privalomas elgesys, skirtas tenkinti teisinių santykių dalyvių interesus. Civilinės subjektinės pareigos turinys – tai privalomas elgesys, susidedantis iš teisinių būtinybių, kurios atitinka teisę turinčio asmens galimybes:1) galimybę pačiam teisę turinčiam asmeniui tam tikru būdu elgtis atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė netrukdyti jam tai daryti (netrukdyti savininkui turtą valdyti, naudotis juo bei disponuoti),2) galimybę reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito ar kitų asmenų atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė tuos aktyvius veiksmus įvykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo išsinuomotą daiktą),

12

3) galimybę imtis priemonių savo subjektinei teisei apsaugoti bei ginti atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė ne tik kad netrukdyti imtis tokių priemonių, bet atitinka jo pareiga padėti atstatyti tą pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę. Jeigu vieno asmens teisės negarantuotos kitų asmenų privalomas elgesys, tai bus tik jo noras. Todėl civilinis teisinis santykis ir reiškiasi kelių asmenų galimo bei privalomo elgesio aktais, kurie numato jų teises ir pareigas. CT santykių subjektai. - tai asmenys, tarp kurių susiklosto arba atsiranda CT santykis. Teigiama, kad CT santykiai gali atsirasti ir tarp asmens ir daikto (pvz., nuosavybės teisiniai santykiai). Tačiau toks teiginys iš esmės neteisingas. CT santykiai gali atsirasti tik tarp asmenų (subjektų) dėl to daikto (objekto). CT santykių subjektu gali būti kiekvienas asmuo, kuris pagal atitinkamus galiojančius CTNA gali būti tų civilinių santykių subjektu. T.y. tas asmuo turi turėti civilinį teisinį subjektiškumą. Įgyvendindamas šį subjektiškumą, siekdamas tenkinti savo poreikius, asmuo gali įgyti įvairias subjektines civilines teises. CT santykių subjektu gali būti valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo. Fiziniai asmenys kaip civilinių santykių subjektai skirstomi į: 1) LR piliečiai,4) užsieniečiai,5) apatridai (asmenys be pilietybės).Užsienio piliečiai ir apatridai Lietuvoje su nežymiais apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinėmis teisėmis ir pareigomis kaip ir Lietuvos piliečiai. Juridinis asmuo, kaip CT santykių subjektas, suprantamas kaip tam tikra organizacija, turinti savo atskira turtą ir galinti savo vardu įgyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas, būti ieškovu bei atsakovu teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).CT santykiuose įstatymų numatytais atvejais dalyvauja valstybė bei savivaldybės.

CT subjektiškumas - tai CTN-omis nustatyta fizinių, juridinių asmenų bei valstybės ar savivaldybių galimybė būti civilinių teisinių santykių subjektais.

CT santykių subjektų teisinis subjektiškumas nėra vienodas. Jis priklauso nuo CT santykių subjektų paskirties, jų poreikių.

Laikoma, kad fizinių asmenų CT subjektiškumas yra bendro pobūdžio - jie gali turėti įvairias CT-es ir pareigas, kurios reikalingos žmogui apskritai.

Juridiniai asmenys kuriami tam, kad pasiektų konkretų, specialų tikslą. Todėl jų CT subjektiškumas - specialus.

Tam tikrų ypatumų turi ir Valstybės bei savivaldybių CT subjektiškumas, nes jų paskirtis specifinė ir skiriasi nuo fizinių bei juridinių asmenų subjektiškumo.

Vyrauja nuomonė, kad CT subjektiškumas susideda iš teisnumo ir veiksnumo. Teisnumas - tai bendra subjektinė teisė įgyti, turėti konkrečias civiliniais įstatymais numatytas ar jais

nedraudžiamas teises bei susikurti sau pareigas.Veiksnumas - bendra subjektinė teisė savo veiksmais įgyti šias civilines teises bei susikurti pareigas.Pvz., Konstitucijos 47 str. yra nuostata, kad "žeme (...) nuosavybės teise gali priklausyti tik LR piliečiams

ir valstybei". Ši K nuostata nurodo, kas gali tapti žemės nuosavybės subjektais - apibrėžtas LR piliečių ir valstybės teisnumas. Norėdamas tapti konkrečios žemės nuosavybės subjektu, asmuo turi atlikti (galėti atlikti) aktyvius veiksmus - t.y. turi būti veiksnus.

Teisnumas - tai subjektui suteikta galimybė įgyti konkrečias subjektines teises, o jų realizavimui reikia, kad subjektas būtų veiksnus.

CT santykių rūšys.Dažniausiai CT santykiai klasifikuojami atsižvelgiant į jų objektus:

1) turtiniai CT santykiai - atsirandantys tarp subjektų dėl turto,2) neturtiniai CT santykiai - atsirandantys dėl žmogaus karybos rezultatų ar asmeninių neturtinių gėrybių, neatskiriamų nuo asmens.

Pagal savo turinį CT santykiai skirstomi:1) absoliutiniai CT santykiai - kuriuose gali dalyvauti kiekvienas asmuo,2) santykiniai - kuriuose gali dalyvauti tik tam tikras asmenų ratas.

Turtiniai CT santykiai skirstomi į:1) nuosavybės CT santykius - tai tokie CT sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teisę turintis asmuo, nuosavybės teisės subjektas, turi teisę turtą valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys turi pareigą netrukdyti jam įgyvendinti šias teises. 2) prievolinius CT santykius - tai CT normomis sureguliuoti turtiniai santykiai, kurių vienas subjektas - kreditorius, turi teisę reikalauti iš kito subjekto - skolininko, kad šis perduotų jam turtą, atliktų darbus, teiktų

13

paslaugas, sumokėtų pinigus arba susilaikytų nuo kokių nors veiksmų, o skolininkas privalo įvykdyti savo pareigą.

Nuosavybės teisiniai santykiai skirstomi į:1) privačios nuosavybės teisinius santykius (subjektai - fiziniai ar juridiniai asmenys),2) viešosios nuosavybės teisinius santykius (subjektai - valstybė ar savivaldybės).

Neturtiniai CT santykiai yra trijų rūšių:1) asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys dėl neturtinių gėrybių, kurios neatskiriamos nuo žmogaus ar žmonių kolektyvo (neturtiniai santykiai nesusiję su turtiniais), - tai santykiai dėl garbės, orumo, vardo, firminio pavadinimo ir pan.), šių santykių objektai negali būti perleidžiami kitiems asmenims,2) neturtiniai santykiai, atsirandantys dėl intelektualinės veiklos produktų (neturtiniai santykiai susiję su turtiniais), - atsiranda dėl mokslo, meno, literatūros kūrinių, išradimų ir pramoninių pavyzdžių sukūrimo bei panaudojimo, intelektualinės veiklos objekto, neturtinės bei turtinės teisės, išskyrus autorinę teisę (autoriai gali perleisti kitiems asmenims),

4) organizaciniai teisiniai santykiai, jie susiję tiek su turtiniais, tiek su neturtiniais santykiais ir padeda tiems santykiams atsirasti, formuotis ar juos įgyvendinti, - tai santykiai, atsirandantys sudarant pervežimo ir kitas panašias ūkines sutartis, atstovavimo santykiai ir kt.

CTS turinys.Civilinio teisinio santykio turinys yra teisėmis ir pareigomis numatyti civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai.Civilinio teisinio santykio turinį sudaro šio santykio subjektams priklausantisubjektinė civilinė teisė ir pareiga. Ta teisė ir pareiga yra tarpusavyjeneatskiriamai susijusios, nes subjektinė teisė negali būti be atitinkančiosją pareigos ir atvirkščiai. Subjektas, kuriam priklauso subjektinė civilinėteisė, turi Įstatymo suteiktą galimumą elgtis tam tikru būdu ir reikalauti iškito subjekto, kuriam priklauso pareiga, atlikti tam tikrą veiksmą arba susilaikytinuo tam tikro veiksmo. Įpareigotasis subjektas savo ruožtu privalo atliktitą veiksmą arba susilaikyti nuo to veiksmo. Pavyzdžiui, pagal pirkimopardavimosutartį pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas perduotų jamparduotą daiktą, o pardavėjas įpareigotas tai padaryti; asmuo, turintis asmeninėjenuosavybėje tam tikrą turtą, gali įstatymo ribojamas jį valdyti, juonaudotis ir disponuoti, o kiti asmenys šios savo pareigos nesilaiko; reikiamaisatvejais jų atžvilgiu gali būti panaudojamos teisinio poveikio priemonės.Civilinių subjektinių teisių sąvoka, turinys ir rūšys.Civilinė subjektinė teisė apibūdinama, apibrėžiama kaip galimas elgesys skirtas tenkinti savo ar kitų santykio dalyvių interesusTai civilinės teisės normomis leidžiamas (nedraudžiamas) elgesys, susidedantis iš trijų rūšių galimybių:

1) galimybės turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą,2) galimybė reikalauti iš kitų asmenų tam tikro aktyvaus elgesio,3) galimybės imtis priemonių savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti.

Rūšių NĖRA.Subjektinių pareigų sąvoka ir turinys.Suprantama kaip privalomo elgesio ribos, kaip privalomas elgesys, skirtas tenkinti teisinių santykių dalyvių interesus.Civilinės subjektinės pareigos turinys –tai privalomas elgesys, susidedantis iš teisinių būtinybių, kurios atitinka teisę turinčio asmens galimybes:

1) galimybę pačiam teisę turinčiam asmeniui tam tikru būdu elgtis atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė netrukdyti jam tai daryti (netrukdyti savininkui turtą valdyti, naudotis juo bei disponuoti),

2) galimybę reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito ar kitų asmenų atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė tuos aktyvius veiksmus įvykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo išsinuomotą daiktą),

3) galimybę imtis priemonių savo subjektinei teisei apsaugoti bei ginti atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė ne tik kad netrukdyti imtis tokių priemonių, bet atitinka jo pareiga padėti atstatyti tą pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.

Jeigu vieno asmens teisės negarantuotos kitų asmenų privalomas elgesys, tai bus tik jo noras. Todėl civilinis teisinis santykis ir reiškiasi kelių asmenų galimo bei privalomo elgesio aktais, kurie numato jų teises ir pareigas.Civilinio teisinio subjektiškumo sąvoka.

14

CT subjektiškumas – tai CTN-omis nustatyta fizinių, juridinių, asmenų bei valstybės ar savivaldybių galimybė būti civilinių teisinių santykių subjektais.Civilinio teisnumo ir veiksnumo sąvoka.Civilinis teisnumas ir veiksnumas yra įstatymu numatytos bendro pobūdžio galimybės – bendros teisės:Teisnumas – tai bendra subjektinė teisė įgyti ir turėti konkrečias civiliniais įstatymais numatytas ar jais nedraudžiamas teises bei susikurti sau pareigas; Veiksnumas – bendra subjektinė teisė savo veiksmais įgyti tokias teises bei susikurti pareigas. Konkrečios subjektinės teisės atsiranda įgyvendinant teisnumą bei veiksnumą; jos apibūdina asmenį kaip civ.t.subjektą.Civilinio teisnumo ir civilinės subjektinės teisės santykis.Teisnumo sąveiką su konkrečia subjektine teise galima paaiškinti galimybės ir tikrovės ryšiais. Teisnumas civ.t.subjektui tik suteikia galimybę įgyti ir turėti konkrečias subjektines teises, pvz. Autorystės teisę, bet ši galimybė taps tikrove tik tuo atveju, kai jis sukurs atitinkamą kūrinį, padarys atradimą ir pan. Tuomet autorius galės disponuoti šia teise ir patenkinti savo poreikius bei interesus – perduoti kūrinį leidyklai, platinti jį ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą.Vadinasi, teisnumo turinys – tai galimybė įgyti konkrečias teises, o konkrečios teisės turinys – šios teisės galimybės atlikti konkrečius veiksmus savo poreikiams bei interesams tenkinti.Civ.teis.santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindaiJuridiniai faktai.Juridinio fakto sąvoka.Juridinių faktų rūšys: įvykiai, veiksmai, teisiniai poelgiai.Civilinės teisinės normos pačios savaime teisinių santykių nesukuria. Bet kokiam civiliniam teisimam santykiui atsirasti reikia įstatymo numatytų pagrindų. Civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai yra aplinkybės, su kuriomis teisės normas sieja civilinių teisinių santykių atsiradimas, pakeitimas ir nutraukimas. Šios aplinkybės yra juridiniai faktai, sukuriantys civilines teises ir pareigas. Paprastai jie yra numatomi įstatymo (pavyzdinis jų sąrašasyra pateiktas LR CK 1.136 str.). Tačiau kartais juridiniais faktais turi būti laikomos ir tokios aplinkybės, kurios įstatymo nenumatytos, bet laikytinosjuridiniais faktais pagal bendruosius civilinių įstatymų pradmenis beiprasmę.Pažymėtina, kad juridiniai faktai ne tik sukuria civilinius teisiniussantykius, bet ir pakeičia juos (pavyzdžiui, dalies skolos grąžinimas), taippat nutraukia juos (pavyzdžiui, visos skolos grąžinimas).LR CK 1.136 str. nustato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda:1) iš šio kodekso bei kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių,taip pat iš sandorių, nors įstatymų nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių;2) iš teismų sprendimų;3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes;4) kaip intelektinės veiklos rezultatai;5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turtogavimo;6) dėl įvykių ar veiksmų, su kuriais įstatymai susieja civilinių teisiniųpasekmių buvimą.Visi šie veiksmai ir įvykiai yra vadinami juridiniais faktais.Įstatymas nepateikia išsamaus juridinių faktų sąrašo. Pagal LR CK1.136 str. civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti iš fizinių ir juridinių asmenųveiksmų, nors įstatymo nenumatytų, bet pagal civilinių įstatymų bendruosiuspradus ir prasmę jam neprieštaraujančių, sukeliančių teisines pasekmes.Civiliniai įstatymai teisines pasekmes sieja ne su visais gyvenimofaktais (aplinkybėmis), o tiktai su tam tikrais, suteikdami jiems teisinių faktųreikšmę.Teisinio santykio atsiradimas, pasikeitimas ir nutraukimas gali būtisąlygojamas vieno fakto arba juridinių faktų visumos (juridinės sudėties).Pavyzdžiui, vienas juridinis faktas - įgaliojimo galiojimo nutraukimas- siejasi su jį išdavusio asmens įgaliojimo panaikinimu.Priešingai, pagal savivaldybės nustatytas normas gyvenamuoju plotunaudotis, santykiams atsirasti reikia juridinių faktų sudėties - savivaldybės

15

sprendimo ir gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.Juridiniai faktai gali būti klasifikuojami pagal tam tikrus požymius.Pagal jų santykį su subjektų valia (pagal priklausymą nuo subjekto valios)juridiniai faktai skirstomi į veiksmus ir įvykius.Veiksmai - tai tokie juridiniai faktai, kurie vyksta žmonių valia, išreiškiajų valią. Veiksmai, kaip juridiniai faktai, yra valingi, jie atliekami piliečiamsir organizacijoms išreiškiant savo valią. Pavyzdžiui, fizinis asmuopripažįsta skolą, surašo testamentą, sudaro nuomos sutartį, padaro išradimąar sukuria mokslo kūrinį, sužaloja kito asmens turtą, įgyja turtą kito asmenslėšų sąskaita be pakankamo pagrindo ir t.t. Tarp šiuos veiksmus atliekančiųir kitų asmenų atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, sukuriantys jiems civilinesteises.Žmonių elgesio forma yra ir neveikimas. Įstatymas su juo taip patsieja teisines pasekmes. Sutarties neįvykdymas (neveikimas) taip pat pripažįstamasjuridiniu faktu, sukeliančiu teisines pasekmes - civilinę atsakomybę,kad būtų realiai įvykdyta prievolė.Įvykiai - tai aplinkybės (faktai), kurios atsiranda be piliečio arba organizacijosvalios. Tokie įvykiai gali būti:1) įvairūs gamtos reiškiniai (potvynis, žemės drebėjimas, gaisras irpan.);2) aplinkybės, susijusios su žmogaus gyvenimu (gimimas,mirimas);3) taip pat laiko eiga (ieškinio senaties termino pasibaigimas).Kitaip negu veiksmai, tik įstatymų numatyti įvykiai gali sukelti civilinesteises ir pareigas. Tai tokie įvykiai, su kuriais įstatymas susieja civiliniųteisinių pasekmių atsiradimą.Pagal santykį su teisės norma veiksmai skirstomi į teisėtus ir neteisėtus.Teisėti veiksmai yra tokie, kurie neprieštarauja teisės normoms, kurieatitinka teisės normų įpareigojimus, paliepimus, jų nepažeidžia, pavyzdžiui,sandoriai.Neteisėti (priešingi teisei) veiksmai yra tokie, kurie pažeidžia teisėsnormų paliepimus (t. y. veiksmai - teisės pažeidimai), pavyzdžiui, turto įsigijimasar sutaupymas be pagrindo.Teisėti veiksmai savo ruožtu pagal jų sąmoningą siekimą sukurti,pakeisti, nustatant teises ir pareigas, skirstomi į juridinius aktus ir juridiniuspoelgius.Juridiniai aktai - veiksmai, išreiškiantys valią, sąmoningai nukreiptinustatyti, pakeisti ar panaikinti teises bei pareigas, jei valios pasireiškimasnukreiptas į teisines pasekmes.Juridiniai poelgiai - veiksmai, kurie pagal įstatymą sukelia juridinespasekmes dėl savo objektyvaus rezultato, nepriklausomai nuo šiuos veiksmusatlikusiojo valios ketinimų ir kryptingumo, pavyzdžiui, mokslinės, meninėskūrybos rezultatai.(CT santykiui atsirasti reikalingas teisinis – faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu faktuJuridinis faktas (JF) – tai toks realios tikrovės reiškinys, su kuriuo CT normos sieja CT-io santykio atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.JF būdingi požymiai:

1) tai tam tikros realios tikrovės reiškinys,2) tai toks reiškinys, kurį numato CT normos,3) tai turi būti toks reiškinys, su kuriuo CT normos sieja tam tikrus teisinius padarinius (pasekmes).

JF sukelia pasekmes:1) CT santykių atsiradimą,2) CT sant. Pasikeitimą,3) CT sant. Pasibaigimą.

Pagal jas JF klasifikuojami į:1) teisę sukuriančius,2) teisę pakeičiančius,3) teisę panaikinančius.

16

JF pagal savo turinį skirstomi:1) veiksmus, t.y. faktus priklausančius nuo žmogaus valios,2) įvykius, t.y. faktus nepriklausančius nuo žmogaus valios.

Nors CT nevartojama sąvoka “veika”, bet CT įstatymais numatytais atvejais kaip veiksmas gali būti suprantamas ir neveikimas (pvz., prievolės nevykdymas, skolos negrąžinimas, užtraukia skolininkui atsakomybę).Veiksmai gali būti teisėti (neprieštarauja CT normų reikalavimams) arba neteisėti (neatitinka, prieštarauja konkrečioms teisės normoms).

Pagal tikslą teisėti veiksmai skirstomi į teisinius aktus ir poelgius.Teisiniai aktai – tokie teisėti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti CT

santykius. Poelgiai – tokie CT subjekto veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti sau subjektinių teisių ar

įgyti teisinių pareigų, bet dėl tokių veiksmų atsiranda teisinės pasekmės, nes tai numato C įstatymai.Teisiniai aktai savo ruožtu skirstomi į administracinius aktus ir sandorius. Administraciniai aktai – tai valstybinio valdymo organų, visuomeninių valdymo organų aktai,

turintys CT reikšmę. Sandoriai – asmenų veiksmai, specialiai skirti sukurti tam tikriems teisiniams padariniams.

Labiausiai paplitę sandoriai – CT sutartys.Teisiniai įvykiai skirstomi į:1) absoliučius – atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo žmogaus valios (natūrali žmogaus mirtis,

sutartyse – nenugalima jėga ir t.t.).2) santykinius – atsiradimas susijęs su žmogaus valios išreiškimu, bet toliau vystosi nepriklausomai

nuo žmogaus valios, kartais tolesnis vystymasis gali būti net priešingas žmogaus valiai (trobesių padegimas, vaiko gimimas irt.t.))

CT santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kartais neužtenka vieno juridinio fakto, reikalingi keli. Tokia JF sistema, susidedanti iš dviejų ar daugiau tarpusavyje susijusių veiksmų ar įvykių, dažniausiai vadinama faktine sudėtimi, arba juridinių faktų sudėtimi.

Juridinių faktų sudėtį reikia skirti nuo sudėtingo juridinio fakto. JF sudėtis yra kelių savarankiškų faktų sistema, o sudėtingas JF – vieno fakto požymių sistema (CT pažeidimas kai juo padaroma žala – tai vienas sudėtingas JF, tačiau norint nustatyti CT pažeidimą, įrodyti, kad buvo įvykdytas priešingas teises veiksmas, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veiksmo ir žalos, turi būti nustatyta asmens, padariusio žalą, kaltė, pagaliau turi būti padaroma žala, - visų šių veiksmų sistema sudaro juridinio fakto sudėtį).Civilinių teisinių santykių rūšys.Dažniausiai CT santykiai klasifikuojami atsižvelgiant į jų objektus:

1) turtiniai CT santykiai – atsirandantys tarp subjektų dėl turto,2) neturtiniai CT santykiai – atsirandantys dėl žmogaus kūrybos rezultatų ar asmeninių neturtinių

gėrybių, neatskiriamų nuo asmensPagal savo turinį CT santykiai skirstomi:

1) absoliutiniai CT santykiai- kuriuose gali dalyvauti kiekvienas asmuo,2) santykiniai – kuriuose gali dalyvauti tik tam tikras asmenų ratas.

Turtiniai CT santykiai skirstomi į:1) nuosavybės CT santykius – tai tokie CT sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teisę turintis asmuo,

nuosavybės teisės subjektas, turi teisę turtą valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys turi pareigą netrukdyti jam įgyvendinti šias teises.

2) prievolinius CT santykius – tai CT normomis sureguliuoti turtiniai santykiai, kurių vienas subjektas – kreditorius, turi teisę reikalauti iš kito subjekto – skolininko, kad šis perduotų jam turtą, atliktų darbus, teiktų paslaugas, sumokėtų pinigus arba susilaikytų nuo kokių nors veiksmų, o skolininkas privalo įvykdyti savo pareigą.

Nuosavybės teisiniai santykiai skirstomi į:1) privačios nuosavybės teisinius santykius (subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys),2) viešosios nuosavybės teisinius santykius ( subjektai – valstybė ar savivaldybės).

Neturtiniai CT santykiai yra trijų rūšių:1) asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys dėl neturtinių gėrybių, kurios neatskiriamos nuo

žmogaus ar žmonių kolektyvo (neturtiniai santykiai nesusiję su turtiniais), - tai santykiai dėl garbės, orumo, vardo, firminio pavadinimo ir pan.), šių santykių objektai negali būti perleidžiami kitiems asmenims,

2) neturtiniai santykiai, atsirandantys dėl intelektualinės veiklos produktų (neturtiniai santykiai susiję su turtiniais), – atsiranda dėl mokslo, meno, literatūros kūrinių, išradimų ir pramoninių

17

pavyzdžių sukūrimo bei panaudojimo, intelektualinės veiklos objektą, neturtines bei turtines teises, išskyrus autorinę teisę, autoriai gali perleisti kitiems asmenims,

3) organizaciniai teisiniai santykiai, jie susiję tiek su turtiniais, tiek su neturtiniais santykiais ir padeda tiems santykiams atsirasti, formuotis ar juos įgyvendinti, - tai santykiai, atsirandantys sudarant pervežimo ir kitas panašias ūkines sutartis, atstovavimo santykiai ir kt.

8 TEMA. FIZINIAI ASMENYS KAIP CIV.T.SUBJEKTAI

FA teisnumas.Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims.FA teisnumo pradžia ir pasibaigimas.Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus.Teisių, kurias įstatymai pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo.Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gimė gyvas, ar negyvas, preziumuojama, kad jis gimė gyvas.Jeigu tam tikrų civilinių teisinių pasekmių atsiradimas priklauso nuo to, kuris iš fizinių asmenų mirė anksčiau, o nustatyti kiekvieno iš jų mirties momento negalima, preziumuojama, kad tie fiziniai asmenys mirė vienu metu.FA teisnumo lygybė.Civilinio teisnumo būdingas bruožas visada turi būti jo realumas.Galimybę būti įstatymo numatytų teisių ir pareigų subjektu kiekvienam žmogui turi garantuoti pagrindinis valstybės įstatymas – Konstitucija.Civiliniam teisnumui būdingas lygybės principas,kurio esmė ta,kad visi privalo turėti vienodas galimybes įgyti visas įstatyme numatytas teises ir pareigas,tačiau negali turėti jokių privilegijų.LR K apie FA lygiateisiškumą.Įstatymui, teismui ir kitoms v-bės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. FA teisnumo turinys.Fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, teisę verstis ūkine komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises.Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.(Kiekvienoje ekonominėje formacijoje civilinio teisnumo turinys yra skirtingas.Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinį ir pobūdį sąlygoja toje ekonominėje formacijoje susiklostę gamybiniai santykiai.Mūsų respublikoje galiojantys įstatymai suteikia galimybę visiems turėti lygias civilines teises ir pareigas ,nepriklausomai nuo lyties ir ,rasės,politinių ir religinių įsitikinimų.Galimybė turėti civilines teises ir pareigas yra neatskiriama žmogaus savybė,tenkinant savo materialinius ir kultūrinius poreikius.Turėdami civilinį teisnumą žmonės gali dalyvauti įvairiuose teisniuose santykiuose.Pagal galiojančią Konstituciją ir civilinius įstatymus mūsų respublikoje civilinį teisnumą turi visi Lietuvos piliečiai,taip pat užsieniečiai ir asmenys be pilietybės. Civilinių teisių ir pareigų visuma, kurias mūsų respublikoje gali turėti teisės subjektai, pagal galiojančius įstatymus sudaro teisnumo turinį. Kaip jau akcentuota ,civilinio teisnumo turinį sąlygoje egzistuojantys gamybiniai santykiai,ūkio sistema ir nuosavybės formos.Tai nulemia tą kompleksą civilinių teisių ir pareigų,kurias gali turėti respublikos piliečiai (gyventojai), civilines teisės subjektai. 1990 02 12, priėmus Nuosavybės pagrindų įstatymą,civilinio teisnumo turinys buvo išplėstas. Šio įstatymo 2 str.numato,kad Lietuvos piliečiai gali būti privatinės nuosavybės subjektais.Kartu išplečiamos galimybės įgyti subjektinę nuosavybės teisę į daugelį objektų.LR Konst. Nurodoma,kad turto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos- priklauso turto savininkui.Taigi šio įstatymo 12 str.numato numato piliečių galimybę įgyti civilinę subjektinę teisę į turto ūkinio naudojimo rezultatus – produkciją ir pajamas. Civilinio teisnumo turinį mūsų respublikoje šiuo metu nustato Konstitucija,Civilinis kodeksas,Nuosavybės pagrindų įstatymas,taip pat ir kiti paskutiniuoju metu priimti aktai.

Kalbant apie piliečių civilinio teisnumo turinį,reikia nurodyti ,kad piliečiai pagal įstatymus gali turėti turtą privatinę nuosavybę,teisę naudotis gyvenamomis patalpomis ir kartu turtu,paveldėti turtą ir palikti jį testamentu,pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą,turėti mokslo,literatūros ir meno

18

kūrinio,atradimo,išradimo,racionalizacinio pasiūlymo bei kitas intelektualinės veiklos produktų autorines teises,taip pat turėti kitokias turtines ir asmenines neturtines teises.Išvardytos teisės,kurios įeina į civilinio teisnumo turinį,yra pagrindinės civilinio teisnumo dalys.Kiekviena iš šių teisių – tai įstatymais garantuota galimybė įgyti konkrečią civilinę subjektinę teisę).Užsieniečių ir asmenų be pilietybės teisnumas.Užsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje turi tokį patį civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.Užsienio piliečių gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybės, kurioje buvo nuolatinė jų gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis) gimimo ar mirties metu, teisę.Asmenys be pilietybės Lietuvos Respublikoje turi tokį patį civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Šios taisyklės atskiras išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.Asmenų be pilietybės gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybės, kurioje buvo nuolatinė jų gyvenamoji vieta gimimo ar mirties metu, teisę.FA veiksnumas.Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja.Visiškas ir dalinis veiksnumas.Visiškas civilinis veiksnumas piliečiui suteikiamas tik jam pasiekuspilnametystę, t.y. suėjus 18 metų amžiaus. Nepilnamečiai iki 14 metų amžiausyra visiškai neveiksnūs. Už juos sandorius jų vardu sudarinėja tėvaiarba globėjai. Tokiems nepilnamečiams leidžiama savarankiškai sudarinėtitik smulkius buitinius sandorius, pavyzdžiui, nusipirkti mokyklos reikmenų,maisto produktų ir pan.Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų amžiaus turi ribotą civilinį veiksnumą(CK 2.8 str.): jie gali patys sudarinėti sandorius, bet tik turėdami savotėvų arba rūpintojų sutikimą. Siekiant paskatinti tokių nepilnamečių kūrybinįaktyvumą, jiems yra suteikta teisė savarankiškai disponuoti savo uždarbiuar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimusir racionalizacinius pasiūlymus. Jiems taip pat leidžiama savarankiškaisudarinėti smulkius buitinius sandorius.CK 2.8 str. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo.Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be šio kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius.Esant pakankamam pagrindui, teismas gali vaikų globos (rūpybos) institucijos ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimu apriboti ar atimti iš nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu.Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisę padėti į kredito įstaigas indėlius ir jais disponuoti nustato teisės aktai.Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles.FA pripažinimas neveiksniu.Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa.Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas. Globėjo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos.Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama.Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.Veiksnumo apribojimas.

19

Fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos.Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius. Be rūpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas, negali:

1) skolinti ir skolintis pinigų, jeigu suma didesnė kaip du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai (bruto);2) garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį;3) sudaryti savo turto perleidimo ar teisę į šį turtą suvaržančius sandorius;4) sudaryti arbitražinį susitarimą;5) pareikšti ieškinį, susijusį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas;6) priimti arba atsisakyti priimti palikimą;7) sudaryti statinio (buto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutartį;8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį.

Teismas gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas taip pat reikalingas sudaryti ir kitiems šio straipsnio 2 dalyje nenumatytiems sandoriams.Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba panaikinama.Pilnametis ribotai veiksnus asmuo asmeniškai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles.Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę taip pat ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas.Santykiams, susijusiems su neveiksnaus ar ribotai veiksnaus fizinio asmens turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu ir gynimu, mutatis mutandis taikomi šio kodekso trečiosios knygos VII dalies straipsniai.Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija).Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.Teismas gali nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimu panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą, jeigu nepilnametis, savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.Nuolatinė gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta, jos teisinė reikšmė.Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos.Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą.Susituokusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali būti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamąją vietą.Neveiksnaus fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje.Jeigu neveiksnus fizinis asmuo gyvena kitoje valstybėje negu jo globėjas ir toje valstybėje yra neveiksnaus asmens asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, laikoma, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje.Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta.

20

Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų.Sandorio šalys turi teisę raštu pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą sandoriui vykdyti ir iš to sandorio kylančioms teisėms įgyvendinti.Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena.Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta pagal šio kodekso 2.12 straipsnyje numatytus kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta. Ši taisyklė taikoma ir pabėgėliams iš valstybės, kurioje buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jie neįkūrė savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pagal šio kodekso 2.12 straipsnį.Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta.Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.Civilinės būklės aktai.Valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus:

1) asmens gimimą;2) asmens mirtį;3) santuokos sudarymą;4) santuokos nutraukimą;5) įvaikinimą;6) tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą;7) vardo ir pavardės pakeitimą;8) asmens lyties pakeitimą;9) partnerystę.

Civilinės būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą.Civilinės būklės aktų registravimo, aktų įrašų keitimo, papildymo ir ištaisymo tvarką nustato šio kodekso trečioji knyga.Specifinės FA teisės ir jų įgyvendinimas.Teisė į vardą. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu.Fizinis asmuo turi teisę naudoti savo pilną ar sutrumpintą vardą (vardus) ir reikalauti iš kitų asmenų nesinaudoti ir neveikti jo vardu be leidimo.Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai.Fizinis asmuo, pakeitęs pavardę ar vardą, privalo apie tai pranešti savo skolininkams ir kreditoriams. Jeigu šios pareigos asmuo neįvykdo, jam tenka su nepranešimu apie savo pavardės (vardo) pakeitimą susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo rizika.Teisės į vardą gynimas. Fizinis asmuo, kurio teisė į vardą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai veikia jo vardu ar kitokiu būdu neteisėtai pasisavina svetimą vardą, ar kliudo juo naudotis, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų kaltą asmenį nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti tokiais neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.Tokį ieškinį po fizinio asmens mirties turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.Teisė į atvaizdą. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos

21

dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai.Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai.Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai, susiję su informacijos apie asmenį skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismo sprendimu.Asmens garbės ir orumo gynimas. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne.Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas.Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla.Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo.Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.Šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

22

Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą. Fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam – be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu.Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tokį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti, jo organui pašalinti būtinas teismo leidimas. Toks sutikimas nereikalingas būtino reikalingumo atvejais, siekiant išgelbėti asmens gyvybę, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali išreikšti savo valios.Asmuo raštu gali nustatyti savo kūno panaudojimo būdą po mirties, laidojimo tvarką ir būdą.Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos tvarką nustato atskiras įstatymas.Žmogaus kūnas, jo dalys ar organai ir audiniai negali būti komercinių sandorių dalyku. Tokie sandoriai yra niekiniai.Asmuo, kurio teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą buvo pažeista, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę. Fizinio asmens laisvė neliečiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet kokią priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.Asmens sveikatos priežiūrai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia pavojus arba būtina jį guldyti į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų apsaugoti visuomenės interesai.Asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. Sutikimą atlikti neveiksnaus asmens psichinės būklės tyrimą gali duoti jo globėjas arba teismas. Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrinė medicinos pagalba gali būti suteikta ir be asmens sutikimo.Asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikimą priverstinei jo hospitalizacijai, tačiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.Asmenys, neteisėtai apriboję fizinio asmens laisvę, privalo atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.Teisė pakeisti lytį. Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu.Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.FA pripažinimo nežinia kur esančiu, jo paskelbimo mirusiu tvarka, sąlygos ir teisiniai padariniai.Fizinį asmenį teismas gali pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra.Jeigu negalima nustatyti dienos, kurią gauti apie nesantįjį paskutiniai duomenys, nežinia kur buvimo pradžia laikoma ateinančių metų sausio pirmoji diena.Suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių. Laikinuoju administratoriumi gali būti skiriamas asmens sutuoktinis, artimieji giminaičiai arba asmenys, suinteresuoti išsaugoti jo turtą. Laikinasis administratorius privalo inventorizuoti turtą ir imtis priemonių turtui išsaugoti. Administratoriaus atlyginimą nustato teismas, išskyrus atvejus, kai laikinuoju administratoriumi paskirtas asmens sutuoktinis ar artimasis giminaitis. Jie šias funkcijas atlieka neatlygintinai.Laikinasis administratorius valdo turtą, iš to turto išlaiko asmenis, kuriuos nežinia kur esantysis privalo išlaikyti, apmoka nežinia kur esančio asmens skolas. Disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu.Jeigu asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turtą sudaro įmonė, teismas skiria jos administratorių. Šis veikia įmonės savininko vardu.Kai teismo sprendimu asmuo yra pripažintas nežinia kur esančiu, jo turtui teismo nutartimi skiriamas nuolatinis administratorius.Turto administratoriumi asmuo gali būti paskirtas tik jo sutikimu.Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu ir panaikina jo turto administravimą.Pajamos, kurias iš nežinia kur esančio asmens turto gavo turto administratorius, grąžinamos grįžusiam turto savininkui, o turto administratoriui grįžęs turto savininkas turi atlyginti visas su turto administravimu susijusias išlaidas.Fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę

23

arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. Šių terminų pradžia nustatoma pagal šio kodekso 2.28 straipsnio 2 dalies taisyklęKarys ar kitas asmuo, dingęs be žinios dėl karo veiksmų, gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau, kaip praėjus dvejiems metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos.Asmuo gali būti paskelbiamas mirusiu nepaisant to, ar prieš tai jis buvo pripažintas nežinia kur esančiu, ar ne.Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio asmens mirties data spėjamą jo žuvimo dieną.Tokio asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta. Jeigu konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta.Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai.Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti asmenį mirusiu.Grįžęs asmuo neturi teisės reikalauti grąžinti savo turtą, kuris, paskelbus asmenį mirusiu, yra paveldėtas. Tačiau tais atvejais, kai asmuo nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, neatsižvelgiant į grįžimo laiką, reikalauti grąžinti jo turtą, išlikusį pas įpėdinius.Grįžęs asmuo taip pat turi teisę išsireikalauti turtą, perėjusį neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vertę. Tačiau sąžiningam turto įgijėjui turi būti atlyginami visi nuostoliai, susiję su turto ar jo vertės išreikalavimu.

9 TEMA. JURIDINIAI ASMENYS KAIP CIV.T. SUBJEKTAI

JA samprata.( 2.33 str.) Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu gali būti laikomas toks kolektyvinisfizinių asmenų junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turišiuos požymius:a) organizacinį vieningumą, įtvirtintą norminiame akte, juridinio asmensįstatuose, nuostatuose, statutuose;b) turto atskyrimą nuo jo steigėjų turto;c) turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgijimą savo vardu;d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.Asociacijos teisė.Asociacija - tai juridinių bei fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas, vykdantis asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas.Asociacijos veiklos tikslai, pagrindinės funkcijos ir uždaviniai turi būti susiję su asociacijos narių veikla ar poreikiais ir turi būti nurodyti jos įstatuose.Juridiniai bei fiziniai asmenys gali jungtis į asociacijas pagal veiklos, vartojimo, funkcinius, teritorinius požymius. Asmuo gali būti kelių asociacijų nariu.JA pirminiai ir antriniai požymiai. Požymiai:1. Organizacinis vieningumas2. Civilinis procesinis teisnumas3. Civiliniais procesinis veiksnumasBet koks juridinis asmuo turi turėti šiuos pirminius požymius.Antriniai požymiai detalizuoja pirminius požymius. Juos nulemia juridinio asmens teisinė forma. Asociacija, susivienijimas, kurie neturi pirminių požymių, negali būti laikoma juridiniu asmeniu. Yra juridinių asmenų, kurie neturi visų pirminių požymių. Pvz.: advokatų kontora. Ji turi organizacinę struktūrą. Advokatų kontora turi pavadinimą (antrinis požymis). Advokatų kontora gali būti civilinio proceso dalyviu t.y. ji turi civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą. Advokatūros įstatyme nurodyta, kad sutartis sudaro advokatas, t.y. ne kontora. Advokatų kontora neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo, vieno iš požymių. Toks asmuo, kuris turi dalinį požymį- vadinamas kvazijuridiniu asmeniu. Tokiam juridiniam asmeniui gali būti taikomos Civilinio kodekso II knygos normos. Advokatų kontora nėra juridinis asmuo pagal įstatymą. Tas pats yra ir su notarų biurais, ūkininkų ūkiais. Civilinis kodeksas įtvirtina uždarą juridinių asmenų sistemą- tik įstatymų valia gali būti sukurta nauja juridinio asmens forma. Kai kuriose šalyse gali būti atidaryta įmonė nenustatant juridinio asmens formos.

24

Juridinio asmens požymiai:1. Organizacinis vieningumas- pasireiškia:

1.1. vidinė struktūra.1.2. struktūrinių dalių sujungimas į visumą.1.3. Kiekvienas juridinis asmuo turi organizacinius organus.1.4. Valdymo, kontrolės organai, skyriai, filialai- šie padaliniai tarpusavyje bendradarbiauja- tai nustatyta

reglamentuose.1.5. Atskiras turtas. Tam kad būtų pasiektas juridinio asmens tikslas- būtinos materialinės vertybės. Atskiras

turtas nebūtinai turi būti juridinio asmens, bet yra naudojamas dėl tam tikrų susitarimų.1.6. Pavadinimas- tai organizacinio vieningumo antrinis požymis. Pavadinimo sudarymo tvarką

reglamentuoja CK ii firmų vardų įstatymas, kol pradės veikti registras.2. Civilinis teisnumas ir veiksnumas. Vienas nuo kito skiriasi savo veiksmais. Civilinis teisnumas- galėjimas

turėti teises ir pareigas, o veiksnumas- savo veiksmais galėjimas įgyti teises ir pareigas. Civilinis teisnumas ir veiksnumas juridiniam asmeniui atsiranda tuo metu, kai jis susikuria.

3. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Pagal CK juridiniai asmenys gali būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže, pareiškėjais administraciniame teisme. Civilinis kodeksas neįvardija ribotos civilinės atsakomybės. Ji nėra juridinio asmens požymis. Ji yra preziumuojama juridinio asmens atžvilgiu, jei įstatymas nenustato kitaip. Ribota civilinė atsakomybė- juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles.

Atsakomybė ribojama akcijomis. Juridinis asmuo atsako savo turtu. Jei juridinis asmuo priskiriamas neribotos atsakomybės juridiniams asmenims- tai atsakomybė atsiranda ir dalyviui.JA esmės aiškinimo koncepcijos civ.teisės moksle.Fikcijos teorija. Vieninteliu CTS’ių subjektu gali būti tik žmogus, tik FA. Visi kiti dariniai yra dirbtiniai, tarsi teisinė fikcija. Jei ir pasinaudojama JA priedanga, tai tik pasiekti tam tikrų tikslų.Realybės teorija. JA yra savarankiškas subjektas. Jis egzistuoja kaip socialinė realybė. Žmonių, įsteigusių JA’į, interesus atstovauja JA, bet JA yra savarankiškas, nes jam perduodamas turtas, jis samdo darbuotojus ir pan. Kad galėtų dalyvauti CTS’iuose, JA privalo turėti subjektiškumą.JA neigimo teorija. Jis neigia tokio subjekto kaip JA buvimą. Šalininkai teigia, kad tai, kas vadinama JA’iu, yra tik t.t. žmonių grupei priklausantis kolektyvinis turtas. JA – tai fikcija, nes jis – tik tam tikram apibrėžtam asmenų ratui taikoma tam tikra tvarka, tam tikras teisinis reguliavimas, jiems suteikiant bendrų interesų. JA grupės (susivienijimai).

Kartelis – monopolinis įmonių susivienijimas, kurio dalyviai išsaugo finansinį, ekonominį ir teisinį savarankiškumą. Steigiami sutartimi. Paprastai kartelio dalyviai susitaria dėl prekių ir paslaugų kainų, pasidalija rinkas ir pan. JAV ir Europoje kartelius draudžia antimonopoliniai įstatymai, bet kartais, jeigu jų gamyba sudaro ne daugiau kaip 5 proc. rinkos, kai įsisavinamos naujos rinkos ar gaminiai, karteliai g.b. steigiami ir ten. Karteliai nevaržomai g.b. steigiami ž. ūkyje.

Koncernas – įmonių susivienijimas, kuris įgyja jur. asmens teises. Jį sudarančios įmonės išsaugo savo teisinį subjektiškumą. Steigimo tikslai – bendra gamyba, investicijos, savo interesų gynimas ir t.t. Dažnai koncerno brandulį sudaro bankas.

Konsorciumas – laikinas įmonių susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai (pvz., nupirkti Lietuvos Telekomą). Pvz., norint gauti užsakymus arba juos pasiskirstyti, atlikti fin. operacijas, užtikrinti bendrą gamybą ir t.t. Dažniausiai vadovauja bankas. Konsorciumas steigiamas dalyvių sutartimi. Joje numatoma firma, kuri koordinuos konsorciumo veiklą (dažniausiai tai bankas). Konsorciumo dalyvių atsakomybė užsakovams solidarinė.

Trestas – įmonių susivienijimo forma, kurios dalyviai praranda gamybinį, komercinį, dažnai teisinį subjektiškumą. Trestui vadovauja valdyba arba pagrindinį įmonė. Įmonių dalyvių akcininkai perduoda savo akcijas patikėtiniams, jiems išlieka teisė tik į dividendus, jie netenka teisės dalyvauti tresto valdyme. Trestą valdo patikėtiniai.

Asociacija – savanoriškas jur. asmenų susivienijimas (jas gali sudaryti ir fiz. asmenys), kuris siekia gamybinių – komercinių, mokslinių, kultūrinių ar kt. tikslų. Asociacijos nariai gali dalyvauti kt. susivienijimuose, asociacijose.

Lietuvoje įmonės, norinčios sudaryti susivienijimą pagal LR konkurencijos įstatymo 10 str., turi gauti Valstybinės konkurencijos tarnybos leidimą. Atsisakymas suteikti leidimą g.b. apskųstas teismui (14 str.). Tai reikalinga, kad susivienijimas neužimtų vyraujančios padėties rinkoje ir nepiktnaudžiautų. Vyraujanti padėtis rinkoje, jeigu jo gaminamos produkcijos rinkos dalis >40 proc. Vyraujanti padėtis nustatinėjama atsižvelgus į Europos Sąjungos rinką, tik jeigu užsienio įmonės negali realiai dalyvauti konkurencijoje Lietuvoje, padėtis apskaičiuojama pagal Lietuvos rinką.

25

JA rūšys.Viešieji ir privatieji JA.Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).Viešosios teisės juridiniai asmenys paprastai turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santukiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civilinės teisės subjektai. Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise. Veišieji juridiniai asmenys civilinės apyvartos srityje prilyginami privatiems juridiniams asmenims.Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva. Dažniausiai juridinių asmenų steigėjai yra fiziniai asmenys, bet taip pat gali buti juridiniai asmenys tame tarpe ir viešieji. Atskirais atvėjais juridnių asmenų steigėjas gali būti tik vienas fizinis asmuo. Steigėjai, steigiant juridinį asmenį, jam suteikia turtą, tai yra sudaro materialinę bazę. Stegėjai gali keistis, bet tik tuo atvėju kai tai nedaro įtakos juridinio asmens veiklai jo teisėms.

Juridiniai asmenys gali būti – pelno siekiantys ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. “Pelno nesiekiančiais juridiniais asmenimisyra įstaigos ir įvairios visuomeninės (neviriausybinės) organizacijos (politinės, profsąjunginės, religinės, kultūros, švietimo, mokslo ir kt.), siekiančios vadinamųjų idealistinių (humanistinų) tikslų (mokymo, auklėjimo, labdaros ir kt.)”6. Šitų juridinių asmenų gaunamos pajamos turi būti panaudojamos tik organizacijų siekiamiems tikslams įgivendinti, o ne stegėjams pasipelnyti.

Pelno siekiantčius juridinius asmenis galima suskirstyti į gamybinius ir negamybinius. Gamybiniai juridiniai asmenys patys gamina produkciją realizavimui. Ne gamybiniai juridiniai asmenys pelno siekia prekių perpardavimu, tarpininkavimu, paslaugų teikimu ar kitokia pelną teikiančią veikla.

Juridinia asmenys gali sudaryti šiuos junginius: kartelį, koncerną, konsorciumą, trestą ar asociaciją.Kartelis – tai monopolinis įmonių susivienijimas, kurio dalyviai išsaugo finansinį, eonominį ir teisinį

savarankiškumą. Karteliai steigiami sutarties pagrindu. Kartelio steigimo sutartyje gali būti nurmatytos užsakymų ir pelno pasiskirstymo sąlygos.

Koncernas – tai įmonių susivienijimas. Koncerno daąlyviai išsaugo savo teisinį subjektiškumą. Koncernai stegiami: bendrai gamybai, investicijoms, įtakai rinkos kainoms, savo interesų gynybai.

Konsorciumas – tai laikinas įmonių susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai. Konsorciumas steigiamas dalyvių sutartimi. Konsorciumo dalyvių atsakomybė užsakovams solidarinė.

Trestas – tai įmonių susivienijimas, kurio dalyviai praranda gamybinį komercinį, komercinį ir teisnį subjektiškumą. Trestą valdo patikėtiniai.

Asociacija – tai savanoriškas juridinų asmenų susivienijimas, kurio tikslas siekti gamybinų – komercinių, mokslinių, kultūrinių ar kitų tikslų. Asociacijos dalyviai neprivalo dalivauti tik tame susivienijime, jie gali būti ir kitų asociacijų nariais.

JA steigimas ir registravimas.Juridinių asmenų steigimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.

Juridiniai asmenys gali būti steigiami šia tvarka: Potvarkine tvarka. Šiai tvarkai būdinga, kad juridinis asmuo įsteigiamas kompetetingu valstybės ar savivaldybės potvarkiu, kurio įsigaliojimo momentas yra juridinio asmens atsiradimo momentas. Šia tvarka yra steigiami viešosios teisės juridiniai asmenys. Leidiminė tvarka. Juridinis asmuo įsteigiamas steigėjų iniciatyva, bet gavus kompetentingo valstybinio organo leidimą. Steigėjai parengęs juridinio asmens įstatus ir kitus steigiamuosius dokumentus, įteikiaą kompetentingam valstybiniam organui, kuris tikrina juos ir svarsto steigėjų pageidaujamo juridinio asmens įsteigimo tikslingumą ir priima atitinkamą sprendimą. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu tik po to, kai kompetentingas valstybės organas įregistruoja jo įstatus ar statusą. Šiuo būdu steigiami bankai (jiems reikia gauti Lietuvos banko leidimą), draudimo bendrovės ( jiems reikia gauti Draudimo reikalų tarnybos leidimą) ir kai kurios kitos firmos.Pareikštinė normatyvinė tvarka. Juridinis asmuo kuris steigiamas pagal šią tvarką steigiamas steigėjų iniciatyva, bet čia nereikalingas kompetentingo valstybės organo leidimas. “Kompetentingas valstybės organas tik patikrina, ar steigiamieji dokumentai atitinka aktuose nustatytus reikalavimus ir, neradus pažeidimų, juos registruoja”7.

26

Pareikštinė tvarka. Šitas steigimo būdas yra pats paprasčiausias. Šia tvarka steigiamos profsajungos. Steigėjams, norint įsteikti juridinį asmenį, reikia tik pareikšti kompetetingam valstybės organui apie fizinių asmenų susijungimo į nepelno organizaciją faktą. “Profesinė sąjunga laikoma įsteikta, kai minimalus įstatymo nustatytas steigėjų skaičius (30 ar 1/5 visų darbuotojų) susuirinkime patvirtina įstatus ir išrenka vadovaujančius organus”8.

“Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti steigėjai”9. Tam kad juridinis asmuo pradėtu egzistuoti jis būtinai turi būti įregistruotas jurdinių asmenų registre, nes

nuo to momento, pagal civilinį kodeksą, atsiranda jo teisnumas ir veiksnumas arba kitaip tariant jo subjektiškumas. Norint įregistruoti juridinį asmenį juridinių asmenų registre reikia pateikti dokumentus kurie nurodyti atitinkamame įstatyme. Juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka. Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti steigėjai.Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų sudarė kiti asmenys iki juridinio asmens įsteigimo. Sudarant tokį sandorį turi būti nurodoma, kad jis sudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų. Jei tokia nuoroda nepateikiama, tai sandorį sudaręs asmuo ir juridinis asmuo, kurio valdymo organas patvirtino dėl jo interesų sudarytą sandorį, turi solidarią pareigą įvykdyti prievoles.Jeigu tokio sandorio vėliau įsteigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal sandorį atsiradusios prievolės tenka sandorį sudariusiam asmeniui. Jeigu tokį sandorį sudarė keli asmenys, tai juridiniam asmeniui jo nepatvirtinus visi asmenys pagal atsiradusias prievoles atsako solidariai.Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre.Įstatymas ar įstatymų numatytais atvejais kitas teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo. Tokiu atveju tame teisės akte turi būti pateikti šio kodekso 2.66 straipsnyje nurodyti duomenys, o toks teisės aktas privalo būti viešai paskelbtas bei perduotas juridinių asmenų registrui.Juridinis asmuo registruojamas juridinių asmenų registre, kai pateikiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, jei šio kodekso normos ar šio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nenustato kitaip.Juridiniam asmeniui įregistruoti juridinių asmenų registre turi būti pateikti šie dokumentai:

1) nustatytos formos prašymas įregistruoti juridinį asmenį;2) juridinio asmens steigimo dokumentai;3) licencija, jei pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo;4) dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą

įstatymų reikalavimams, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Šiuos dokumentus surašo ar tvirtina notaras, išskyrus juridinių asmenų registro nuostatų numatytais atvejais;

5) registravimo rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai asmuo yra atleistas nuo registravimo rinkliavos;

6) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.Juridinis asmuo turi būti įregistruojamas per trisdešimt dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų dokumentų pateikimo.Juridinių asmenų registravimo tvarką nustato juridinių asmenų registro nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė.Juridinis asmuo gali būti išregistruotas iš juridinių asmenų registro tik tuo atveju, kai juridinis asmuo pasibaigia.Juridinį asmenį įregistravęs registro tvarkytojas išduoda juridinio asmens registravimo pažymėjimą ir juridiniam asmeniui suteikia juridinio asmens kodą.Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti:

1) juridinio asmens pavadinimas;2) juridinio asmens teisinė forma;3) juridinio asmens kodas;4) juridinio asmens buveinė (adresas);5) juridinio asmens organai;6) juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas (juridinio asmens kodas),

gyvenamoji vieta (buveinė);7) juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu

sudaryti sandorius, jų teisių ribos ir parašų pavyzdžiai;8) juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų

nariai);9) juridinio asmens veiklos apribojimai;

27

10) juridinio asmens teisinis statusas;11) juridinio asmens pasibaigimas;12) juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos;13) kiti įstatymų numatyti duomenys.

Registruojant juridinius asmenis, kurių dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, papildomai turi būti nurodomi juridinio asmens dalyvio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė.Kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas.Registrui pateikiami įmonių metinės finansinės atskaitomybės dokumentai (metinė finansinė atskaitomybė) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo momento, kai juridinis asmuo juos patvirtina įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, jei įstatymai nenumato kitaip.Šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.Viešųjų JA ir privačiųjų JA teisnumas.Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė.Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.Juridinių asmenų veiklos licencijavimas.Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją.Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos.Juridinio asmens organai.Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius.Juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas gali būti vienu juridinio asmens organu.Valdymo organas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose.Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos,

28

kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.Juridinio asmens filialas ir atstovybės.Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.Juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atlikti veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje.Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės.Juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo.Juridinio asmens filialas (atstovybė) veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus. Juose turi būti nurodyta:

1) filialo (atstovybės) pavadinimas;2) filialo (atstovybės) buveinė (adresas);3) filialo (atstovybės) veiklos tikslai;4) filialo (atstovybės) valdymo organas ir jo kompetencija;5) filialo (atstovybės) veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;6) kitos įstatymų ar juridinio asmens nustatytos nuostatos.

Juridinio asmens filialo nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie filialą įsteigusį asmenį, nustatyta šio kodekso 2.44 straipsnyje, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ar atšaukti filialo valdymo organus, priimti sprendimus dėl filialo teisinio statuso.Juridinio asmens atstovybės nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie atstovybę įsteigusį asmenį, nurodyta šio kodekso 2.44 straipsnyje, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ar atšaukti atstovybės valdymo organus, priimti sprendimus dėl atstovybės teisinio statuso.Juridinių asmenų pabaigaJuridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros.Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.Juridinių asmenų reorganizavimo būdaiJuridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu.Galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas.Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos.Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.Galimi juridinių asmenų skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas.Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims.Padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos.Negalima reorganizuoti likviduojamo juridinio asmens, kuris likviduojamas ne juridinio asmens dalyvių sprendimu, arba kai bent vienam juridinio asmens dalyviui yra perduota dalis likviduojamo juridinio asmens turto.Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas.Juridinių asmenų likvidavimo pagrindaiJuridinio asmens likvidavimo pagrindai gali būti tik šie:

1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.131 straipsniu(jeigu

ekspertų ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, išklausęs šalių ir šio kodekso 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones);

4) teismo sprendimas likviduoti juridinį asmenį šio kodekso 2.70 straipsnyje nurodytais atvejais(Jeigu registre įregistruotas juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų

29

registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, arba įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip numatyta šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, ilgiau nei dvidešimt keturis mėnesius ir juridinio asmens registro tvarkytojui nepranešė apie nepateikimo priežastis, arba valdymo organai negali priimti nutarimų, kadangi nėra kvorumo dėl valdymo organo narių atsistatydinimo ir tai trunka ilgiau nei šešis mėnesius, arba jeigu juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau nei šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre, tai registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą);

5) laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga;6) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu

juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;

7) juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis šio kodekso 2.114 straipsniu(kai teismas pripažįsta juridinio asmens įsteigimą neteisėtu, juridinis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka).

Juridinių asmenų pertvarkymas.Pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės.Viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį.Pertvarkant juridinius asmenis, mutatis mutandis taikomi šio kodekso 2.101 straipsnio 2 dalis, 2.102 straipsnis, 2.107 straipsnio 1 dalis, 2.112 straipsnio 1 dalis.Juridinių asmenų pertvarkymo ypatumus gali nustatyti ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai.JA dalyvis ir steigėjas.Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.Juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Valstybė, priėmusi atitinkamą įstatymą ar, jeigu įstatymai numato, kitą teisės aktą, taip pat savivaldybė, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, jeigu įstatymai tai numato, priėmusios atitinkamą teisės aktą, kurio pagrindu įsteigiamas viešasis juridinis asmuo, taip pat yra laikomos juridinio asmens steigėjomis.Juridinio asmens steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones, tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis.Juridinių asmenų steigimo dokumentai.Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Pagal šį kodeksą įstatams prilygsta juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai.Steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms.Viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymus ar, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybių institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, jei toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių institucijos patvirtintus įstatus.Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino.Juridinio asmens steigimo dokumentus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumas turi būti notaro patvirtintas, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.Juridinių asmenų registras.Juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre.Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos. Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras.

30

Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas).Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaiga (registro tvarkytojas) yra įstatymų nustatyta valstybės institucija.Juridinio asmens pavadinimas.Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens.Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį, arba nuo teisės akto priėmimo, jei taikoma šio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis.Juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimui.Juridinio asmens buveinė.Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine.Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti.

10 TEMA. SANDORIAI

Sandorio sąvoka ir sandorių rūšys civilinėje teisėje.Vienašaliai sandoriai.Dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai.Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai.Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios.Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka.Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia.Daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia.Konsensualiniai ir realiniai sandoriai.Sandoriai yra konsensualiniai ir realiniai. Sandoriai į šias rūšisskirstomi atsižvelgiant į jų sudarymo būdą. Šis skirstymo kriterijus nustatomomentą, nuo kurio sandorį laikome sudarytu.Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo tomomento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įstatymonustatyta forma pareiškė suderintą valią. Šiems sandoriams sudarytipakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos formos.Tokie yra dauguma sandorių, pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo,rangos ir kitos sutartys. Nuo šalių suderintos valios pareiškimo momentosandoris laikomas sudarytu.Realiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu, kai viena šalisperduoda kitai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtina šalių suderintąvalią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių suderintos valios pareiškimo, oreikia dar perduoti daiktą. Tokie sandoriai laikomi sudarytais, kada šalys yraperdavusios atitinkamą daiktą. Pavyzdžiui, pervežimo sutarčiai sudaryti reikiaperduoti daiktus.Sandorius skirstant į nurodytas rūšis, nereikia painioti sandorių sudarymo

31

būdo su tuo, kaip atskiras sandoris gali būti įvykdytas. Pavyzdžiui,pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, nes jai sudaryti pakankašalių susitarimo. Tačiau labai dažnai mažmeninės prekybos parduotuvėse,turguje sutarties sudarymas sutampa su daikto perdavimu. Dėl to pirkimo-pardavimo sutartis netampa realiniu sandoriu. Realiniuose sandoriuosedaikto perdavimas išreiškia sandorio sudarymą, o konsensualinių sandoriųvykdymas gali sutapti su sandorio sudarymu. Todėl įvairūs sandoriai galibūti tik konsensualiniai arba realiniai. Tam tikrais atvejais sandoriai gali būtirealiniai ir konsensualiniai.Kauzaliniai ir abstraktūs sandoriai.Sandoriai yra kauzaliniai ir abstraktiniai. Šitaip sandoriaiklasifikuojami pagal tai, ar sandoryje reiškiamas jo pagrindas.Kauzaliniu vadiname sandorį, kuriame išreikštas jo pagrindas. Šiamesandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia jo šalys, sudarydamossandorį. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas imantpatį sandorio turinį arba pagal konkretaus sandorio tipą (pirkimo-pardavimo,tiekimo, pervežimo, rangos ir kt.). Nesant sandoryje išreikšto pagrindo arjeigu pagrindas prieštarauja įstatymams, sudarytas sandoris nesukelia teisiniųpasekmių. Civilinėje apyvartoje dauguma sandorių yra kauzaliniai, nesjuridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniaiasmenys sudaro sandorius vien vartojimo tikslais.Abstraktiniu laikome sandorį, kuriame nenurodytas jo pagrindas. Ištokio sandorio turinio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jissudarytas. Tai abstrahuotas (atitrauktas, atskirtas) nuo savo pagrindo sandoris.Paprastai įstatymas pripažįsta sandorį galiojančiu, jeigu jame yra išreikštasjo pagrindas ir jis neprieštarauja įstatymams. Tiktai tam tikrais nurodytaisatvejais pripažįstami galiojančiais sandoriai, kuriuose jų pagrindasnenurodytas. Toks abstraktinis sandoris yra vekselis, kuriuo nustatoma prievolėsumokėti tam tikrą pinigų sumą, nenurodant jo išdavimo priežasties.Pirmasis vekselio gavėjas gali vekselį perleisti trečiajam asmeniui, o šis -atitinkamai kitiems asmenims.Abstraktinių sandorių praktinė reikšmė yra ta, kad jie turi didelęapyvartą. Jie plačiai naudojami laisvosios rinkos šalyse. Abstraktinių sandoriųyra nedaug, pavyzdžiui, prievolė pagal kontokorentinės sąskaitos saldo,čekiai.Sąlyginiai sandoriai.Teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.Sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas.Sandoris laikomas sudarytu su naikinamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas.Jeigu teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą šalys padarė priklausomus nuo neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymo arba nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, tai toks sandoris yra niekinis.Sandorių galiojimo sąlygos.Kiekvieno sandorio būtini elementai yra: subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys, kurį sudaro išreiškianti valią suformuluotos sąlygos, ir forma .Šie sandorio elementai turi atitikti įstatymo reikalavimus. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Kad sandoris galiotų, reikalingos šios sąlygos:

1) sandorį sudarantys asmenys turi būti veiksnūs, o juridiniai asmenys turi turėti atitinkamą teisnumą;2) sandorio turinys turi atitikti įstatymuose nurodytus reikalavimus;3) sandorio dalyvių valios išraiška turi atitikti jų tikrąją valią;

4) sandoris turi būti išreikštas įstatyme numatyta forma.Sandorių dalyvių veiksnumas.

Fizinių asmenų galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas priklauso nuo jų veiksnumo.Veiksnus fizinis asmuo gali sudaryti sandorius sau, taip pat ir kitiems – veiksniems ir

32

neveiksniems asmenims. Nuo pat sudarymo momento negalioja sandoriai, sudaryti neveiksnių asmenų- nepilnamečio iki penkiolikos metų ir fizinio asmens, pripažinto neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Išimtis yra nepilnamečių iki penkiolikos metų sudaryti smulkūs sandoriai, kurie galioja.Kitokia padėtis, kai sandorius sudaro ribotai veiksnūs asmenys (nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų) ir asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis. Ribotai veiksnūs asmenys gali sudaryti sandorius tik su tėvais įtėviais arba rūpintojais, o asmenys, kurių veiksnumas apribotas,- sutikus rūpintojui. Be rūpintojų sutikimo šie asmenys gali sudaryti tiktai smulkius sandorius. Be to, nepilnamečiai turi teisę savarankiškai sudaryti sandorius, susijusius su disponavimu savo uždarbiu ar stipendija, jeigu ši teisė nėra jiems apribota. Visais atvejais ribotai veiksnūs asmenys ir asmenys, kuriems veiksnumas apribotas dėl jų veiksmų, sudaro sandorius. Tačiau kai šiems sandoriams reikia rūpintojo (tėvų,įtėvių) sutikimo ir jie sudaromi be tokio sutikimo, sandoriai gali būti pripažinti teismine tvarka negaliojančiais pagal rūpintojo ieškinį.Sandorio turinio atitikimas įstatymo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir geros moralės reikalavimams.Sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimams, jeigu to reikalauja įstatymai. Negali sutarties turinys prieštarauti valstybės ir visuomenės interesams, pažeisti svarbiausias įstatymo nuostatas, priešingu atveju jis bus laikomas negaliojančiu nuo sudarymo momento.Princ. NĖRASandorio forma.Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu.Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai.Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi:

1) fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu;

2) juridinių asmenų steigimo sandoriai;3) prekių pirkimopardavimo išsimokėtinai sutartys;4) draudimo sutartys;5) arbitražiniai susitarimai;6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys;7) preliminarinės sutartys;8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;9) taikos sutartys;10) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita.Notarine forma turi būti sudaromi:1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.Sandorio teisinė registracija.Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

33

Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo.Jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.Privalomą sandorių teisinę registraciją atliekančių valstybės institucijų ar kitų organizacijų darbuotojų neteisėtais veiksmais asmenims padarytą žalą atlygina valstybė.Sandorio šalių tikrosios valios išreiškimas.Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais.Įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais asmuo turi teisę išreikšti savo valią viešu skelbimu šio straipsnio nustatyta tvarka (viešas įgaliojimas, viešas įgaliojimo panaikinimas ir kt.).Viešas skelbimas skelbiamas paskutinės žinomos kitos sandorio šalies gyvenamosios ar verslo vietos arba viešai išreiškiančio savo valią asmens gyvenamosios ar verslo vietos laikraštyje ir pagrindiniuose Lietuvos Respublikos dienraščiuose Civilinio proceso kodekso nustatyta viešo teismo pranešimų ir šaukimų skelbimo tvarka. Teismas prireikus gali nustatyti ir kitokią asmens valios viešo skelbimo tvarką.Preziumuojama, kad valios išreiškimas tapo žinomas kitai sandorio šaliai praėjus keturiolikai dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo dienos. Tačiau ši prezumpcija netaikoma, jeigu savo valią viešai paskelbęs asmuo neatliko visų įmanomų ir jam prieinamų veiksmų kitos sandorio šalies gyvenamajai ar verslo vietai nustatyti.Apie asmens valią viešai skelbiama valią reiškiančiojo lėšomis.Sandorių negaliojimas.Negaliojančių sandorių rūšys.Niekiniai ir nuginčijami sandoriai.Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, valia, valios išreiškimas,turinys, kurį sudaro valios išreiškimuose suformuluotos sandoriosąlygos ir forma. Šie sandorio elementai turi atitikti įstatymo reikalavimus.Jeigu bent vienas sandorio elementas įstatymo reikalavimų neatitinka, sandorislaikomas negaliojančiu. Kad sandoris galiotų, reikalingos šios sąlygos:1) sandorį sudarantys asmenys turi būti veiksnūs, o juridiniai asmenysturi turėti atitinkamą teisnumą;2) sandorio turinys turi atitikti įstatyme nurodytus reikalavimus;3) sandorio dalyvių valios išreiškimai turi atitikti jų tikrąją valią;4) sandoris turi būti sudarytas įstatyme nustatyta forma.Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, yra niekinis ir negalioja(CK 1.80 str. l d.). Negaliojančiu laikome tokį sandorį, kuris pažeidusįstatymo reikalavimus nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jo dalyviaisudarydami sandorį. Negaliojantis sandoris iš esmės nėra sandoris. Tačiauneteisinga yra manyti, kad negaliojantis sandoris neturi teisinės reikšmėsKiekvienas negaliojantis sandoris sukelia tam tikras teisines pasekmes,tačiau tiktai ne tas, kurių siekė asmenys, sudarydami šį sandorį. Pripažintasnegaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento(CK 1.95 str. l d.), nors teismas savo sprendimu šį faktą nustato vėliau. Tačiaupats pripažinimas sandorio negaliojančiu nereiškia, kad visada netenkateisinės reikšmės pagal šį sandorį atsiradę santykiai. Pavyzdžiui, iki gyvenamosiospatalpos sutarties pripažinimo negaliojančia fizinis asmuo naudojasipatalpa. Pripažinus sandorį negaliojančiu, neišnyksta naudojimosi patalpafaktas ir iš to atsiradusios teisinės pasekmės. Todėl įstatymas numato,kad jeigu iš sandorio turinio išplaukia, jog pripažinti jo negaliojančiu nuo josudarymo momento negalima, tai jis gali būti pripažintas negaliojančiu tikateičiai, t.y. nuo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 str. 2 d.). Paprastai sandorioturinį sudaro keletas sąlygų. Gali būti, kad dalis sąlygų įstatymo reikalavimusatitinka, o kuri nors sąlyga įstatymui prieštarauja. Pavyzdžiui, fiziniaiasmenys sudarė tarpusavyje pirkimo-pardavimo sutartį ir joje numatė sąlygą,kad kilus ginčui dėl šios sutarties šalys neturi teisės kreiptis į teismą. Šisąlyga prieštarauja įstatymui, todėl negalioja. Be šios sąlygos, pirkimopardavimo

34

sutartis įstatymo reikalavimus atitinka.Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris.Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai.Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys.Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).Sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai.Sandorių negaliojimo pasekmės gali būti labai įvairios. Jeigu negaliojantissandoris sudarytas, bet nė vienas iš dalyvių jo neįvykdė, laikoma,kad sandoris nesudarytas ir jokių teisinių pasekmių neatsiranda. Kai šalys arviena iš šalių negaliojantį sandorį visiškai arba jo dalį įvykdo, atsiranda negaliojančiosandorio turtinės pasekmės. Jas galima suskirstyti į tris grupes.Tai:1) abiejų sandorio šalių turtinė padėtis grąžinama į pradinę padėtį(abišalė restitucija);2) vienos sandorio šalies turtinė padėtis grąžinama į pradinę padėtį, oantrosios šalies gautas ar priklausantis gauti turtas paimamas į valstybėspajamas (vienašalė restitucija);3) abiejų sandorio šalių turtinė padėtis į pradinę padėtį negrąžinama,o išieškoma iš jų, ką pagal sandorį jos yra gavusios arba kas priklausė gauti,į valstybės pajamas (restitucija neleidžiama).Pagrindinės negaliojančio sandorio turtinės pasekmės yra susijusiossu grąžinimu šalių padėties, kurioje jos buvo iki sandorio sudarymo ir jo visiškoar dalies įvykdymo. Sandorio dalyvių turtinės padėties grąžinimas dėljo negaliojimo vadinamas restitucija. Gali būti trys sandorių negaliojimo pasekmės:1. Abišalė restitucija. Pagal LR CK 1.80 str. l d., kai sandoris negalioja,kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusipagal sandorį. Jeigu to, ką yra gavusi, negalima grąžinti natūra, sandorio šalis privalo kitai šaliai atlyginti tą vertę pinigais. Šiuo atveju atlyginamatikroji daikto vertė, o ne piniginė suma, kuri numatyta atlyginti už šį daiktą.Abišalė restitucija, kaip negaliojančio sandorio pasekmė, turi bendrostaisyklės reikšmę. Ji taikoma visais sandorių negaliojimo atvejais, išskyrustuos atvejus, kai įstatyme yra numatytos kitokios - sunkesnės - sandorionegaliojimo pasekmės (vienašalė restitucija, abiejų šalių turto paėmimasį valstybės pajamas). Abišalė restitucija taikoma sandoriams, kurie negaliojadėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo, suklydimo sandorįsudarant, dėl sudarymo su neveiksniais ir ribotai veiksniais fiziniais asmenimis,su fiziniu asmeniu, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės,sudarymo tik dėl akių - tariamiesiems sandoriams. Taip pat priklausomainuo aplinkybių abišalė restitucija gali būti taikoma sandoriams, prieštaraujantiemsjuridinio asmens teisnumui.2. Vienašalė restitucija. Ji pasireiškia tuo, kad vienai sandorio šaliaigrąžinama, ką ji yra įvykdžiusi, o iš kitos sandorio šalies visa, ką ji pagalsandorį įvykdė arba kas jai priklausė įvykdyti, išieškoma į valstybės pajamas.Jeigu turto į valstybės pajamas negalima perduoti natūra, tai išieškomajo vertė pinigais. Vienašalė restitucija turtinę padėtį grąžina tiktai vienaisandorio šaliai. Kitai sandorio šaliai, kurios neteisėti veiksmai (pavyzdžiui,apgaulė, smurtas, grasinimas ir t. t.) turėjo įtakos sudarant sandorį, pradinė ,turtinė padėtis negrąžinama.3. Atvejai, kai restitucijos nėra. Šiais atvejais nė vienam negaliojančiosandorio dalyvių pradinė turtinė padėtis negrąžinama. Visa tai, ką abisandorio šalys yra gavusios pagal sandorį, o kai įvykdyta dalis sandorio arbaįvykdo viena šalis, viskas kas priklausė įvykdyti, išieškoma į valstybės pajamas.Tai sunkiausios sandorio negaliojimo pasekmės. Jos numatytos sandoriams,kurie sudaryti turint tikslą, priešingą Lietuvos Respublikos visuomenės

35

interesams, ir esant abiejų šalių tyčiai (CK 1.81 str. 2 d.).Papildomos turtinės pasekmės. Be pagrindinių teisinių pasekmių,nuo negaliojančio sandorio sudarymo momento iki teisinių pasekmių likvidavimošalims dėl jo negaliojimo gali būti padaryta žala, kuri turi būti atlyginta.Įstatyme numatytais atvejais dėl sandorio negaliojimo turi būti atlygintinuostoliai, kuriuos sudaro turėtos išlaidos, turto netekimas ir sužalojimas.Šių nuostolių atlyginimas yra ribotas, nes neleidžiama reikalauti negautųpajamų.Dėl negaliojančio sandorio padaryti nuostoliai gali būti išieškomitiktai įsakmiai įstatymo nurodytais atvejais. Jie išieškomi tik esantobjektyvioms ir subjektyvioms sąlygoms.Objektyvios sąlygos yra sandorio dalyviui susidarę nuostoliai (išlaidos,turto netekimas ar sužalojimas). Subjektyvios sąlygos - tai atsakingo užpadarytą žalą sandorio dalyvio kaltė (žinojo ar turėjo žinoti, kad antroji šalisneveiksni ar nesupranta savo veiksmų ir t. t.). Esant šioms sąlygoms, papildomosturtinės pasekmės gali būti taikomos sandorio dalyviams, kurie sudarosandorius su neveiksniais (CK 1.84 str.) ar ribotai veiksniais asmenimis(CK 1.88 str.). Kai sandoris negalioja dėl suklydimo, nuostolius privalo atlygintita sandorio šalis, dėl kurios kaltės sandoris sudarytas su klaida (CK190 str. 3 d.).Nuginčijamo sandorio patvirtinimas.Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti.Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti:

1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė;2) pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį;3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą;4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas.Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas.Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.Jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.Vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų.Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai.Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.Tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu.JA teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas.Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų

36

paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83–2.85 straipsniai).Viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais.Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas).Tokiems sandoriams yra taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto JA vardu sudaryto sandorio teisiniai padariniai.Pagal įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto juridinio asmens vardu sudarytą sandorį teisės ir pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui, jeigu nėra kito pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.Pagal sandorius, sudarytus juridinio asmens vardu iki juridinio asmens įregistravimo, šiuos sandorius sudarę asmenys atsako solidariai, jeigu įregistruotas juridinis asmuo neprisiima prievolių pagal tuos sandorius (šio kodekso 2.61 straipsnis).Neveiksnaus FA sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.Nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris negalioja, išskyrus smulkius buitinius sandorius, kuriuos pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus nepilnamečiai iki keturiolikos metų gali sudaryti savarankiškai.Fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris negalioja.Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais, be šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių, veiksnioji šalis privalo atlyginti antrajai šaliai šios turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą, jeigu veiksnioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad antroji šalis yra neveiksni.Ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai pagal įstatymą ir prokuroras. Jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam asmeniui, jo atstovas pagal įstatymą įstatymų nustatyta tvarka sandorį gali patvirtinti.Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medž.piktnaudžiaujančio FA sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo sudarytas turto ar daiktinės teisės perdavimo sandoris, išskyrus smulkius buitinius sandorius, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal rūpintojo ar prokuroro ieškinį.Jeigu toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos šio kodekso 1.84 straipsnio 3 dalies nuostatos.Rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sandorį ir po jo sudarymo, jeigu sandoris yra naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas.Nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu. Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų be tėvų ar rūpintojų sutikimo sudarytą sandorį, išskyrus sandorius, kuriuos toks nepilnametis pagal šį kodeksą ar kitus įstatymus turi teisę sudaryti savarankiškai, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal to nepilnamečio tėvų ar rūpintojų ieškinį.Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos šio kodekso 1.84 straipsnio 3 dalies nuostatos.Nepilnamečio atstovai pagal įstatymą gali duoti sutikimą sudaryti sandorį ir po jo sudarymo, jeigu sandoris naudingas nepilnamečiui.Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti FA sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai, be šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių šaliai, kuri sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tos šalies turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą atlygina antroji šalis, jeigu ši antroji šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad su ja sandorį sudaręs asmuo buvo tokios būsenos.Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.Jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teisę reikalauti iš antrosios šalies atlyginti turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą, jeigu įrodo, kad suklydo dėl

37

antrosios šalies kaltės. Jeigu tai neįrodyta, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, privalo atlyginti antrajai šaliai turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą.Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.Dėl šalies valios išraiškos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valią išreiškusios šalies suklydimu.Suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais.Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas.Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, tai nukentėjusysis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą.Šiame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.Jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.Dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas.Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis).Sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo.Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

38

Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.Šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės;3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas

panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.Reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymo teisiniai padariniai.Įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančio, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus.Sandorio dalies negaliojimas.Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu.Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).Jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

11 TEMA. ATSTOVAVIMAS

Atstovavimo sąvoka. Atstovavimo esmę sudaro tai, kad jo atveju už civilinės teisės subjektus sandorius sudarinėja ir kitus juridinius veiksmus atlieka kiti asmenys. Atstovavimas yra civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kurio pagrindu atstovas, remdamasis įstatymu, administraciniu aktu ar išreikšdamas atstovaujamojo valią, jam suteiktų įgalinimų ribose sudaro sandorius ir atlieka atstovaujamojo vardu juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kurie sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Atstovavimui būdingi trys požymiai.1) atstovavimo santykiai atsiranda tarp atstovo ir atstovaujamojo. Teisinio santykio tarp atstovo ir

atstovaujamojo pagrindu atstovas turi teisę veikti atstovaujamojo vardu ir sąskaita, o pastarasis turi pareigą priimti šio veiksmo rezultatus.

2) atstovas veikia ne savo, bet atstovaujamojo vardu ir interesais. Todėl dėl jo veiklos atsirandančios teisės ir pareigos nuo pat atsiradimo momento priklauso ne atstovui, bet atstovaujamajam.

3) atstovui yra suteikiami tam tikri įgalinimai. Įgyvendindamas atstovaujamojo teises bei vykdydamas pareigas, atstovas privalo veikti neviršydamas šių įgalinimų. Atstovo veiklos rezultatai privalomi atstovaujamajam tik tuo atveju, jeigu jis veikia jam suteiktų įgalinimų ribose.

Tiesioginis atstovavimo efektas pasireiškia tuo, kad sandoris, atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu, yra pastarajam privalomas nuo jo sudarymo momento, t.y. teisės ir pareigos, kylančios iš sudaryto sandorio, tiesiogiai liečia atstovaujamąjį, nes jis, o ne atstovas, yra šio sandorio šalis.

Atstovavime dalyvauja trys subjektų grupės. Kiekviena iš šių subjektų atstovavimo santykio atsiradimo ir realizavimo procese atlieka apibrėžtas, tik jam būdingas funkcijas.

Atstovaujamasis – tai asmuo, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri teisiniai veiksmai, remiantis jo paties, įstatymo ar administracinio akto duotais įgalinimais. Atstovaujamuoju gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas, nepriklausomai nuo to, veiksnus jis ar neveiksnus, pilietis ar juridinis asmuo.

Atstovas – tai atstovaujamojo, įstatymo ar administracinio akto įgalintas asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais ir sąskaita. Skirtingai nuo atstovaujamojo, atstovu gali būti ne kiekvienas civilinės teisės subjektas. Visų pirma atstovas turi būti veiksnus. Kai kuriems asmenims įstatymas tiesiog draudžia būti atstovais tam tikruose civiliniuose santykiuose. Asmuo, jau esantis atstovu, negali atstovaujamojo vardu sudarinėti sandorių nei su savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis tuo pačiu metu yra. Neleidžiama būti atstovais sudarinėjant sandorius, kurie turi grynai asmeninį pobūdį. Teisme negali būti atstovais teisėjai, tardytojai ir prokurorai, išskyrus tuos atvejus, kada jie dalyvauja byloje kaip atitinkamo teismo, prokuratūros įgaliotiniai arba įstatyminiai savo vaikų atstovai. Juridiniai asmenys gali būti piliečių ir kitų juridinių asmenų atstovais tik tada, kada leidžia jų įstatai (nuostatai).

39

Trečia asmenų grupė – tai asmenys, su kuriais atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais sudarinėja sandorius arba atlieka kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Jais gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas, turintis civilinį teisnumą ir veiksnumą.Atstovavimo taikymo sritys.

Atstovavimo taikymo sfera yra gana plati. Ji aprėpia daug civilinių teisinių santykių. Būtinumas pasinaudoti atstovo paslaugomis gali būti sąlygotas įvairių tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio aplinkybių. Atstovavimas plačiai taikomas, siekiant apsaugoti neveiksnių asmenų (nepilnamečių iki penkiolikos metų, psichinių ligonių ir silpnapročių) interesus. Tokių neveiksnių asmenų vardu visus reikiamus juridinius veiksmus atlieka jų atstovai. Tačiau atstovavimu gana dažnai naudojasi ir veiksnūs fiziniai, taip pat ir juridiniai asmenys, siekdami geriau įgyvendinti savo civilines teises ir įvykdyti civilines pareigas, išplėsti savo veikimo sferą ir pan.Atstovavimo rūšys.

Esant atstovavimui, atstovas visuomet veikia pagal atstovaujamojo įgalinimus. Atstovas savo valia ir veiksmais išreiškia atstovaujamojo valią. Įgalinimas – tai atstovo teisė atstovaujamojo vardu sudarinėti sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus ir drauge sukurti jam teisines pasekmes. Todėl įgalinimai apibrėžia tą veiksmą arba veiksmų visumą, kuriuos turi atlikti atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais. Tačiau atstovas ne tik turi teisę (įgalinimą) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais – pastarojo atžvilgiu jis turi ir tam tikras pareigas.

Priklausomai nuo to, kokiu pagrindu atsiranda atstovo įgalinimai, yra skiriamos dvi atstovavimo rūšys – savanoriškas ir būtinasis. Savanoriškas atstovavimas atsiranda veiksniam asmeniui, galinčiam savarankiškai ginti savo interesus, susitarus su kitu asmeniu, kad pastarasis jo vardu ir interesais sudarytų sandorius arba atliktų kitus juridinius veiksmus. Vidinė savanoriško atstovavimo pusė dažniausiai grindžiama sutartimi. Todėl ši atstovavimo rūšis dar vadinama sutartiniu atstovavimu.Tuo atveju, kada atstovavimo teisinis santykis ir atstovo įgalinimai atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo valios, t.y. kada įgalinimai apibrėžiami ne įgaliojimu, bet įstatymu ar administraciniu aktu, turime būtinąjį atstovavimą. Tai pirmiausia yra atstovavimas už neveiksnius asmenis. Šis atstovavimas gali būti grindžiamas giminystės ryšiu (tėvai yra nepilnamečių savo vaikų atstovai) arba administraciniu aktu (įtėviai yra savo įvaikių atstovai, o globėjai – savo globotinių atstovai). Šių atstovų įgalinimų apimtį ir turinį apibrėžia įstatymas ir iš dalies administracinis aktas globėjams. Būtinajam atstovavimui tenka priskirti ir tokius atstovavimo atvejus, kai aukštesnioji organizacija žemesniosios ar į jos sistemą įeinančios organizacijos vardu sudarinėja sandorius ar atlieka kitus juridinius veiksmus, kai tai numato įstatymas ar tos organizacijos įstatai (nuostatai). Tiek savanoriškas, tiek ir būtinasis atstovavimas yra pagrįsti įstatymu. Įstatymu remiasi taip pat ir įgaliojimo davimas bei įgalinimų apimtis.Per atstov ą sudaryto sandorio pasekmės. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.Jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, tai atstovaujamasis negali ginčyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kad sudarydamas sandorį atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo paties neatsargumo.Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.Kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu.Pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį.

40

Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas.Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą.Atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis.Interesų konfliktas.Jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.Asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu. Tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų.Sandorio, sudaryto kito asmens vardu neturint teisės arba viršijant suteiktas teises, pasekmės.Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (šio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis).Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo.Atstovas, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kai atstovaujamasis nepritaria šiam sandoriui, privalo atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, jeigu trečiasis asmuo apie tas aplinkybes nežinojo ir neturėjo žinoti.Įgaliojimas.Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.Įgaliojimų rūšys.Įgaliojimų rūšys: 1.vienkartinis (1 konkrečiam veiksmui atlikti- pvz: paimti darbo užmokestį, sud žemės nuomos mokestį)2.specialus (atlikti tam tikros rūšies veiksmams per tam tikrą laikotarpį)3.bendrasis ar generalinis įgaliojimas (sudaryti įv. Sandorius atlikti įv. teisinius veiksmus).Įgaliojimas yra visuomet rašytinės formos. Piliečio įgaliojimas t.b. pasirašytas įgaliotojo ir kompetentingo pareigūno. Tam tikri įgaliojimai t.b. patvirtinti notariškai - pvz. sud sandorius, kurių būtina notarinė forma. Pvz. fizinio asmens duodamas įgaliojimas nekilnojamam turtui tvarkyti. Įm., įstaigos vadovas pasirašo įgaliojime ir uždeda įm antspaudą, t.y. juridinių asmenų įgaliojimams nereikia notariško patvirtinimo. Įgaliojimas yra susietas su galiojimo terminu. Jis negali būti ilgesnis nei 3metai. Jei terminas nenurodomas, tai jis galioja 1 metus nuo sudarymo dienos. Įgaliojimas praėjus tam tikram laikui pasibaigia, bet gali pasibaigti ir nepraėjus tam terminui, pvz. vienkartiniai įgaliojimai- atlikus veiksmą galiojimas baigiasi, beto įgaliojimai sudaromi susitarimo pagrindu, todėl gali baigtis atsisakius įgaliojimo. Atsisakymo nuo įgaliojimo teisė neapribojama jokiais motyvais, t.y. gali atsisakyti tiek įgaliotinis, tiek įgaliotojas. Pasibaigus įgaliojimui yra tam tikros teisinės pasekmės: 1. Įgaliotojas turi pranešti įgaliotiniui ir tretiesiems asmenims kuriuos tai liečia, jei pasibaigia įgaliojimas. 2. Tokią pat pareigą turi ir įgaliotojo teisių perėmėjas, t.y. jis turi informuoti įgaliotoją ir trečiuosius asmenis.Juridinio asmens įgaliojimas.Juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti.Papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam įgaliojimui gali nustatyti įstatymai.Pelno siekiančių (komercinių) juridinių asmenų įgaliojimams taikomi šio kodekso 2.176–2.185 straipsniai.Juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus.Perįgaliojimas.Įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems asmenims.

41

Įgaliojimo, duodamo perįgaliojant, forma turi atitikti duoto įgaliojimo formą.Perįgaliojant duodamo įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kuriuo remiantis jis duodamas, terminą.Asmuo, kuris perduoda įgaliojimus kitam asmeniui, turi apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie asmenį, kuriam perduodami įgaliojimai. Jeigu įgaliotinis šios pareigos neįvykdo, jis atsako už to asmens, kuriam įgaliojimus perdavė, veiksmus kaip už savo veiksmus. Atstovas neatsako už įgaliotinio veiksmus, jeigu įgaliotinis buvo paskirtas atstovaujamojo nurodymu, išskyrus atvejus, kai atstovas žinojo, kad įgaliotiniu skiriamas asmuo yra nepatikimas ar nesąžiningas, tačiau apie tai nepranešė atstovaujamajam.Įgaliojimo pabaiga.Įgaliojimas pasibaigia:

1) pasibaigus įgaliojimo terminui;2) įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;3) įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo;4) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą;5) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą;6) mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba

nežinia kur esančiu;7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba

nežinia kur esančiu.Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas.Atstovavimo pasibaigimas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai apie atstovavimo pasibaigimo faktą šie asmenys žinojo ar turėjo sužinoti, bet nesužinojo dėl savo pačių neatidumo.Įgaliojimo forma ir galiojimo terminas.Turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai:

1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų

numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Notaro patvirtintiems prilyginami:1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava,

patvirtinti tų laivų kapitonų.Įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai –siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name gyvena asmuo,pirmininkas arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas.Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo.Įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.Prekybos agentas, jo teisių ir pareigų įforminimas.Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų.Atstovaujamasis ir atstovas gali tarpusavio sutartyje nustatyti tik tokias konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia konkurencijos teisės normos.Sutartyje gali būti numatyta išlyga, suteikianti prekybos agentui išimtinę teisę atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikra vartotojų grupe, jeigu tokia išlyga nepažeidžia šio straipsnio 2 dalies nuostatų.Prieš pradėdamas veiklą, prekybos agentas privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už galimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dėl jo veiksmų.Prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos raštu arba žodžiu.Agento arba atstovaujamojo reikalavimu jų sutartis privalo būti sudaryta raštu. Teisės reikalauti sudaryti sutartį raštu atsisakymas negalioja.

42

Tik sudarius sutartį raštu, galioja šios sąlygos, nustatančios:1) agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arba visišką jos netaikymą;2) draudimą konkuruoti nutraukus sutartį;3) sutarties nutraukimo sąlygas;4) išimtines prekybos agento teises;5) prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos sutarties įvykdymo.

Prekybos agento ir atstovaujamojo teisės ir pareigos.Prekybos agento pareigos. Prekybos agentas privalo:

1) sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimusir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas, būti lojalus atstovaujamajam ir veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų;

2) reguliariai pranešti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat teikti kitą svarbią informaciją, susijusią su savo ir atstovaujamojo verslu;

3) saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus;4) nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu ši sąlyga numatyta sutartyje;5) atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius;6) pasibaigus sutarčiai, grąžinti atstovaujamajam visus pastarojo perduotus dokumentus, turtą ir kitką.

Atstovaujamojo pareigos. Atstovaujamasis privalo: 1) aprūpinti prekybos agentą reikiamais dokumentais ir informacija (kainoraščiais, prekių pavyzdžiais,

reklamine medžiaga, standartinėmis sutarčių sąlygomis ir t. t.);2) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutikimą ar atsisakymą sudaryti konkrečią sutartį ar ją

vykdyti, taip pat apie sutarties sąlygų pakeitimą ar papildymą;3) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutarties, kurią prekybos agentas sudarė neturėdamas

pavedimo, patvirtinimą ar nepatvirtinimą;4) mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą;5) suteikti agentui informaciją, būtiną komercinio atstovavimo sutarčiai vykdyti, ypač pranešti apie tai, kad

prekybinių sandorių daug mažiau, nei prekybos agentas galėtų tikėtis.Prekybos agento teisės. Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus. Keisti sutarčių sąlygas, taip pat priimti sutarties įvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju, jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame įgaliojime. Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teisė sudaryti sutartis, turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės bei kitokius trečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo teises, susijusias su įrodymų užtikrinimu.Atstovaujamojo teisės. NĖRA

Prekybos agento atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka.Prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Prekybos agentas taip pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis, tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams.Sutartyje gali būti numatyta, kad prekybos agento atlyginimas priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo įvykdymo kokybės arba kad prekybos agentas atlyginimą gauna tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sudarytą sutartį. Atlyginimas prekybos agentui taip pat mokamas už iš trečiųjų asmenų atstovaujamojo naudai išieškotas pinigų sumas.Jeigu prekybos agentas garantuoja atstovaujamajam, kad kita tam tikro sandorio šalis tinkamai įvykdys sutartį, tai prekybos agentas turi teisę gauti papildomą atlyginimą (del credere). Šalių susitarimas panaikinti tokią prekybos agento teisę negalioja. Teisė į papildomą atlyginimą (del credere) atsiranda nuo sandorio tinkamo įvykdymo.Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, prekybos agentui turi būti mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir prekėms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nėra, tai jam priklauso protingumo kriterijų atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsižvelgiant į visus sandorio ypatumus.Prekybos agentas įgyja teisę į atlyginimą nuo sandorio sudarymo, jeigu atstovaujamasis įvykdė sandorį ar turėjo pagal su trečiąja šalimi pasirašytą sutartį įvykdyti sandorį, ar trečioji šalis įvykdė sandorį, tačiau visais atvejais vėliausiai tada, kai trečioji šalis įvykdė savo sutarties dalį ar būtų tai padariusi, jei atstovaujamasis būtų įvykdęs savąją.Jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimas mokamas tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sutartį, tai prekybos agentas turi teisę gauti avansą. Avansas negali būti mažesnis kaip keturiasdešimt procentų atlyginimo

43

ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki paskutinės kito po sutarties sudarymo mėnesio dienos, jeigu sutartyje nenustatyta kas kita.Jeigu yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo sutarties neįvykdys, prekybos agentas netenka teisės reikalauti atlyginimo. Jeigu atlyginimas ar jo avansas jau yra sumokėti, atstovaujamasis turi teisę iš prekybos agento išieškoti sumokėtas sumas. Ši nuostata netaikoma tada, kai sutartis neįvykdoma dėl atstovaujamojo kaltės.Atstovaujamasis privalo atsiskaityti su prekybos agentu kas mėnesį ir ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės dienos. Šalys rašytine sutartimi gali pratęsti atsiskaitymo terminą, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams.Atstovaujamasis privalokas mėnesį, o susitarus raštu – ne rečiau kaip kas trys mėnesiai pateikti prekybos agentui buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal kurių duomenis apskaičiuojamas irmokamas atlyginimas, taip pat pranešti visas aplinkybes, dėl kurių atsisakyta mokėti prekybos agentui atlyginimą arba dėl kurių atlyginimas sumažintas.Kilus ginčui dėl atlyginimo mokėjimo, prekybos agentas turi teisę reikalauti atlikti auditą atlyginimo ir atsiskaitymų tikslumui nustatyti. Atsisakymas nuo audito teisės negalioja. Jeigu atstovaujamasis atsisako leisti atlikti auditą ar nesusitariama dėl auditoriaus, prekybos agentas turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio audito paskyrimo.Reikalavimams, susijusiems su prekybos agento atlyginimo išieškojimu, taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.Kai prekybos agentui yra suteikta išimtinė teisė sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikrais vartotojais, tai prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas, skaičiuojamas atsižvelgiant į sandorius, sudarytus komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu su asmenimis iš tos teritorijos ar iš tų vartotojų.Prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas ir tuo atveju, kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaigė, ir sandoris yra susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi.Kai prekybos agentui mokamas komisinis atlyginimas po sutarties pasibaigimo, naujam agentui komisinis atlyginimas nemokamas, išskyrus atvejus, kai pagal aplinkybes yra teisinga komisinį atlyginimą padalyti agentams.Konkurencijos draudimas.Prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad pasibaigus sutarčiai prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia sutarties sąlyga turi būti išreikšta raštu.Konkurencijos ribojimas gali būti apibrėžtastik tam tikra teritorija ir prekių ar paslaugų rūšimis arba klientų grupe ir teritorija, kurios prekybos agentui buvo patikėtos.Atstovaujamasis turi teisę iki sutarties galiojimo pabaigos raštu vienašališkai atsisakyti konkurencijos draudimo.Jeigu sutartyje yra numatytas konkurencijos draudimas, prekybos agentas turi teisę į kompensaciją už visą konkurencijos draudimo laikotarpį. Kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu. Kompensacijos dydis gali būti apibrėžiamas metine prekybos agento atlyginimo suma.Jeigu sutartis buvo nutraukta dėl prekybos agento kaltės, prekybos agentas netenka teisės į šio straipsnio 4 dalyje numatytą kompensaciją.Atstovaujamasis netenka teisės remtis konkurenciją draudžiančia sutarties išlyga, jeigu:

1) atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutraukė sutartį pažeisdamas išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus arba nedelsdamas nepranešė prekybos agentui apie svarbias sutarties nutraukimo priežastis;

2) prekybos agentas sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis, ir apie šias priežastis nedelsdamas pranešė atstovaujamajam;

3) atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nutraukta teismo sprendimu dėl priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis.

Prekybos agento reikalavimu teismas turi teisę pripažinti visiškai ar iš dalies konkurenciją draudžiančią sutarties išlygą negaliojančia, jeigu atsižvelgiant į prekybos agento teisėtus interesus tokia išlyga daro jam didelės žalos.Susitarimai, kurie prieštarauja šio straipsnio nuostatoms ir pablogina prekybos agento padėtį, negalioja.Sutarties su prekybos agentu nutraukimas.Neapibrėžtam terminui sudaryta sutartis gali būti bet kurios šalies iniciatyva nutraukta, jeigu apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešta kitai šaliai per šiuos terminus:

1) prieš vieną mėnesį – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip vienerius metus;2) prieš du mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip dvejus metus;3) prieš tris mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip trejus metus;4) prieš keturis mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ilgiau kaip trejus metus.

44

Šalys savo susitarimu negali nustatyti trumpesnių pranešimo terminų, bet gali nustatyti ilgesnius pranešimo terminus, tačiau visais atvejais abiem šalims taikomi vienodi pranešimo terminai.Pranešta turi būti iki kalendorinio mėnesio pabaigos.Šalis, nutraukusi sutartį be kitos šalies sutikimo ir pažeidusi išankstinio pranešimo terminus, privalo kitai šaliai atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių, apie kurias nedelsiant buvo pranešta kitai šaliai.Jeigu šalys nesusitarė kitaip, paskutinė įspėjimo termino diena ir sutarties nutraukimo diena turi sutapti su kalendorinio mėnesio pabaiga.Jei komercinio atstovavimo sutarties terminas yra pasibaigęs ir terminuota sutartis tapo neterminuota, jos nutraukimui taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įspėjimo terminai, į kuriuos įskaičiuojamas terminuotos sutarties galiojimo terminas.Apibrėžtam terminui sudarytą sutartį kiekviena šalis turi teisę nutraukti prieš terminą, jeigu tam yra svarbių priežasčių. Atsisakymas nuo šios teisės negalioja.Jeigu sutartis nutraukta dėl priežasčių, už kurias atsako kita šalis, tai pastaroji privalo atlyginti nutraukiant sutartį padarytus nuostolius.Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo ir pardavimo sutartis.Šio skirsnio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

1) sudaroma ar vykdoma tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis;2) atstovaujamasis ir trečiasis asmuo yra skirtingose valstybėse.

Šio skirsnio nuostatos taikomos tik santykiams tarp atstovaujamojo ar atstovo iš vienos pusės ir trečiojo asmens iš kitos pusės.Šio skirsnio nuostatos netaikomos:

1) perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje;2) perkant ir parduodant prekes aukcione (varžytynėse);3) atstovų pagal įstatymą, taip pat atstovų, paskirtų teismo ar administracinių institucijų sprendimu, veiklai.

Atstovu šiame skirsnyje nepripažįstami juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, jeigu jie veikia neperžengdami įstatymų ar juridinio asmens steigimo dokumentų nustatytų ribų.Atstovo teisės ir pareigos, jo sudarytų sandorių galiojimas.Atstovo teisės ir pareigos gali būti aiškiai išreikštos arba numanomos iš konkrečių aplinkybių.Atstovas turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, kurie konkrečiomis aplinkybėmis būtini atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti.Atstovo teisės ir pareigos gali būti išreikštos bet kokia forma ir jų turinys gali būti įrodinėjamas bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis.Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, jeigu atstovas veikė atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, neviršydamas jam suteiktų teisių, ir trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sutartį sudaro su atstovu.Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas ne atstovaujamajam, o atstovui, jeigu:

1) trečiasis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sutartį sudaro su atstovu (neatskleistas atstovavimas);2) konkrečios aplinkybės (pavyzdžiui, sutarties nuoroda) patvirtina, kad atstovas ketino sukurti teises ir

pareigas sau, o ne atstovaujamajam.Nepaisant šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, atstovaujamasis gali įgyvendinti atstovo įgytas teises, susijusias su trečiuoju asmeniu, jeigu atstovas nevykdo savo prievolių atstovaujamajam, atsižvelgiant į trečiojo asmens teisę panaudoti gynybos priemones prieš atstovą. Jeigu atstovas nevykdo savo prievolių trečiajam asmeniui, tai šis asmuo turi teisę įgyvendinti su atstovaujamuoju susijusias savo teises, įgytas prieš atstovą, atsižvelgiant į atstovo teisę panaudoti gynybos priemones prieš trečiąjį asmenį ir atstovaujamojo teisę panaudoti gynybos priemones prieš atstovą.Šio straipsnio 3 dalyje numatytos teisės gali būti įgyvendintos, jeigu apie ketinimą jas įgyvendinti buvo atitinkamai pranešta atstovaujamajam, atstovui ir trečiajam asmeniui. Gavę tokį pranešimą, trečiasis asmuo ar atstovaujamasis nebegali atsisakyti prievolių, siejančių juos su atstovu.Jeigu atstovas nevykdo savo prievolių trečiajam asmeniui dėl atstovaujamojo kaltės, atstovas privalo pranešti trečiajam asmeniui atstovaujamojo vardą.Jeigu trečiasis asmuo nevykdo savo prievolių atstovui, atstovas privalo pranešti atstovaujamajam trečiojo asmens vardą.Atstovaujamasis negali įgyvendinti atstovo įgytų su trečiuoju asmeniu susijusių teisių, jeigu trečiasis asmuo įrodo, kad jis nebūtų sudaręs sutarties, žinodamas, kas yra atstovaujamasis.Atstovo veiksmų patvirtinimas.

45

Atstovaujamasis turi teisę patvirtinti veiksmus, kuriuos atliko asmuo, neturėdamas šios teisės ar ją viršydamas. Patvirtinimas gali būti bet kokios formos. Be to, jis gali būti numanomas iš atstovaujamojo elgesio. Patvirtinimas įsigalioja nuo to momento, kai pasiekia trečiąjį asmenį. Įsigaliojusio patvirtinimo nebegalima atšaukti.Jeigu sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atstovas neturi teisių ar jas viršija, tai trečiasis asmuo neatsako atstovaujamajam, jeigu iki atstovo veiksmų patvirtinimo momento jis praneša atstovaujamajam, kad sandoris jam neprivalomas net jį patvirtinus. Jeigu atstovaujamasis patvirtino atstovo veiksmus, bet tą padarė ne per protingumo kriterijų atitinkantį terminą, trečiasis asmuo gali atsisakyti sandorio apie tai nedelsiant pranešdamas atstovaujamajam.Jeigu trečiasis asmuo sandorio metu žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas neturi teisių ar jas viršija, tai trečiasis asmuo negali atsisakyti sandorio nei iki atstovo veiksmų patvirtinimo, nei po to.Trečiasis asmuo visais atvejais gali atsisakyti priimti tik dalinį atstovo veiksmų patvirtinimą.Jeigu atstovas atliko veiksmus dėl būsimo juridinio asmens interesų iki juridinio asmens įsteigimo, tokius veiksmus galima patvirtinti tik įstatymų nustatytais atvejais.Atstovo teisių pasibaigimas.Atstovo teisės pasibaigia:

1) atstovaujamojo ir atstovo susitarimu;2) sudarius sandorį ar atlikus kitą veiksmą, kuriam atlikti buvo išduotas įgaliojimas;3) kai atstovaujamasis panaikina atstovui suteiktas teises;4) kai atstovas atsisako savo teisių;5) kitais šio kodekso numatytais atvejais.

Atstovo teisių pasibaigimas neturi įtakos trečiojo asmens teisėms, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie atstovo teisių pasibaigimą arba apie aplinkybes, kurios yra atstovo teisių pasibaigimo pagrindas.Nepaisant atstovo teisių pasibaigimo, atstovas turi teisę dėl atstovaujamojo ar jo įpėdinių interesų atlikti veiksmus, kurie būtini, kad nebūtų padaryta žalos atstovaujamojo ar jo įpėdinių interesams.Prokūros samprata, išdavimas ir forma.Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.Asmuo, kuriam išduota prokūra, yra prokuristas.Prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka.Prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendroji prokūra). Tokiu atveju visi prokuristai privalo veikti kartu.Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą.Prokūra turi būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.Prokuristo teisės.Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų:

1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį;2) pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;3) skelbti atstovaujamojo bankrotą;4) duoti prokūrą;5) priimti į įmonę dalininkus.

Prokuristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.Prokūros pabaiga.Prokūra pasibaigia, kai:

1) atstovaujamasis ją atšaukia;2) prokuristas jos atsisako;3) atstovaujamajam iškelta bankroto byla;4) likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą juridinis asmuo;5) prokuristas miręs.

Prokūra pasibaigia nuo atitinkamo įrašo atitinkamame registre datos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus.

12 TEMA. TERMINAI CIV.TEISĖJE. IEŠKINIO SENATIS

46

Terminų reikšmė civ.teisėje.Jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Jeigu tam tikros sandorio teisinės pasekmės siejamos su termino pabaiga, tai sandoris ar prievolė nustoja galioti tam terminui pasibaigus.Preziumuojama, kad terminas nustatytas skolininko naudai, išskyrus atvejus, kai:

1) skolininkui iškeliama bankroto byla;2) skolininkas sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą;3) skolininkas nepateikia prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurį jis privalėjo pateikti.

Terminų vieta civ.t. juridinių faktų sistemoje.Neretai civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar nutrūkimas yra siejamas su terminu. Laiko

tėkmė yra objektyvus procesas. Todėl teisė gali nustatyti tik konkretų laiko tarpą, jo pradžią bei pabaigą. Tad terminas yra laikytinas juridiniu faktu, kuris atsiranda arba išnyksta be žmogaus valios, t.y. įvykiu.

Terminu civilinėje teisėje laikomas laiko momentas (kalendorinė data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, mėnuo,diena ir t.t.), kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrų civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Terminai pagal įvairius kriterijus gali būti klasifikuojami į rūšis. Pagal tai, kas nustato konkretų terminą, jie yra skirstomi į įstatymo nustatytus, šalių susitarimu nustatytus ir teismo (arbitražo) nustatytus terminus.

Įstatymo nustatyti terminai paprastai yra imperatyvinio pobūdžio, t.y. jų negali pakeisti nei šalys savo susitarimu, nei teismas (arbitražas), ir jų laikymasis yra visiems privalomas.

Jeigu įstatymas termino nenustato, šalys konkretų terminą gali numatyti sutartyje. Sutartyje nustatytus terminus šalys savo susitarimu gali keisti, atitinkamai pakeisdamos sutartį (sutrumpinti arba prailginti).Terminus dar gali nustatyti teismas arba arbitražas, nagrinėdami civilinę bylą. Teismas taip pat gali nustatyti, nuo kurio momento sandoris yra laikomas negaliojančiu.Terminų rūšys.Įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas.Terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti.Terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji.Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (įgyjama) tam tikra civilinė teisė ar pareiga.Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti.Garantiniai terminai.Garantiniai terminai – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatyti terminai, per kuriuos viena iš sutarties šalių atsako už daikto trūkumus.Pretenziniai terminai.Pretenziniais laikomi įstatymo ar sutarties nustatyti terminai, per kuriuos šalis gali pareikšti reikalavimus kitai šaliai neteismine tvarka dėl jos teisių ar interesų pažeidimo.Bendrieji ir daliniai terminai.Terminai gali būti skirstomi į bendruosius ir dalinius, tais atvejais, kurių vykdymas išdėstytas keliais etapais.Bendrieji visiems sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Daliniai, tik tam tikriems veiksmams, sutarties įsipareigojimų daliai įvykdyti.Veiksmų įvykdymo tvarka paskutinę termino dieną.Jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas.Visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku.Ieškinio senaties sąvoka ir reikšmė.Ieškinio senatimi vadinamas įstatymo nustatytas terminas, kuriuo asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str. l d.). Civilines teises reikia ginti, kai įpareigotas asmuo pažeidžia kito asmens subjektines teises, pavyzdžiui, neatlieka teisiniame santykyje numatytų veiksmų - vengia sumokėti pinigus, perduoti daiktus, atlyginti padarytą žalą ir kt. Tokiais atvejais pagrindinis pažeistų subjektinių teisių gynimo būdas yra ieškinys. Tai asmens, kurio teisė pažeista, reikalavimas, kad įstatyme numatyti

47

organai (teismas ir kt.), taikydami valstybinę prievartą, įstatymo nustatytais budais pažeistą teisę apgintų. Pats kreditorius, nepaisantskolininko valios, gali įvykdyti subjektines teises tiktai įstatymo įsakmiainustatytais atvejais ir būdais, pavyzdžiui, įskaityti priešpriešinius vienarūšiusreikalavimus (CK 6.130 - 6.140 str.).Teisė pateikti ieškinį atsiranda nuo subjektines teisės pažeidimomomento arba nuo įstatyme numatyto kitokio momento. Galimybe prievartaįgyvendinti pažeistą subjektinę teisę laikoma teisė į ieškinį materialineprasme. Šia prasme teisė į ieškinį yra neatskiriamai susijusi su subjektineteise. Tačiau daugumos pažeistų subjektinių teisių gynimą riboja ieškiniosenaties terminai. Šiuos terminus praleidus, išnyksta galimybė apginti pažeistąteisę. Šiais atvejais teismas, arbitražas ir kiti organai nebetaiko valstybėsprievartos pažeistoms subjektinėms teisėms įgyvendinti. Taigi pasibaigusieškinio senaties terminui išnyksta teisė į ieškinį materialine prasme, t.y. į priverstinį pažeistos teisės gynimą,Nuo teisės į ieškinį materialine prasme reikia skirti teisę į ieškinįprocesine prasme (teisė pareikšti ieškinį). LR CK 1.126 str. nustatoma, kadteismas arba trečiųjų teismas reikalavimą apginti pažeistą teisę priima nagrinėtinepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo. Tai reiškia,kad ir pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė į ieškinį procesine prasmeišlieka. Įstatymas šią teisę palieka todėl, kad tam tikrais atvejais, kada pasibaigėieškinio senatis, gali nustatyti tik teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes.Be to, įstatymas reikalauja nustatyti, dėl kokių priežasčių praleistasieškinio senaties terminas. Jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių,pažeistoji teisė turi būti ginama.Civilinė teisė nustato ieškinio senaties institutą dėl įvairių priežasčių.Esant ieškinio senačiai, civiliniai teisiniai santykiai pasidaro aiškūs ir pastovūs.Susidariusių teisinių santykių negalima palikti neribotą laiką neaiškausbūvio, nes liktų grėsmė juos nuginčyti arba pavojus, kad įgytas turtas galibūti prievarta paimtas, kad į paveldėtą turtą bus nukreiptas ieškinys dėl palikėjoskolų ir pan. Be to, nagrinėjant civilinius ginčus, būtina nustatyti objektyviąginčo tiesą. Praėjus ilgesniam laikotarpiui, liudytojai pamiršta tikslųįvykių vaizdą arba juos visai užmiršta. Dokumentai taip pat gali išnykti.Esant tokioms aplinkybėms, teismui (trečiųjų teismui) gali pasidaryti sudėtingaarba visai neįmanoma išaiškinti faktinių bylos aplinkybių ir priimti teisingosprendimo.Ieškinio senatis stiprina juridinių ir fizinių asmenų sutartinę ir finansinędrausmę. Ji skatina juridinius ir fizinius asmenis laiku atsiskaityti užperduotą produkciją, atliktus patarnavimus, imtis priemonių likviduoti debitorinįįsiskolinimą. Ieškinio senaties terminai drausmina civilinių teisiniųsantykių dalyvius, nes verčia laiku pareikšti ieškinius skolininkams. Nustatytais terminais pareiškus ieškinius netesyboms išieškoti, skatinama tinkamaiįvykdyti prievoles, didinamas turtinių sankcijų efektyvumas. Ieškiniosenaties terminus praleidus, didėja organizacijų negamybinės išlaidos, produkcijossavikaina ir pan. Ieškinio senaties instituto taisyklės yra imperatyvinės.Šalims susitarus pakeisti ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimotvarkos neleidžiama (CK 1.125 str. 12 d.). Susitarimas dėl ieškinio senatiesterminų ir jų skaičiavimo tvarkos negalioja. Terminai pakeičiami pasikeitusprievolėje asmeniui (CK 1.128 str.). Ieškinio senatį teismas, arbitražas arbatrečiųjų teismas taiko atsižvelgdamas į šalių pareiškimą. Todėl ginčą sprendžiantisorganas privalo išnagrinėti jį iš esmės. Išsiaiškinama, ar pažeistamaterialinė teisė priklausė ieškinį pareiškusiam asmeniui. Tik nustačius, kadši teisė priklausė ieškovui, taikoma ieškinio senatis. Remiamasi tuo, kad užsakovasieškinį pareiškė nepagrįstai. Jeigu paaiškėja, kad reikalaujama gintisubjektinė teisė ieškovui nepriklauso, ieškinys atmetamas.Ieškinio senaties terminus reikia skirti nuo kitų civilinės teisės terminų.

48

Teisinėje literatūroje daugelis autorių skiria ieškinio senaties ir naikinamuosiusterminus.Terminus skirstome į ieškinio senaties ir naikinamuosius atsižvelgdamiį jų skirtingą santykį su subjektinėmis teisėmis. Ieškinio senatis - tailaikotarpis, kuriuo galima prievarta įgyvendinti pažeistą subjektinę teisę. Šisterminas taikomas tiktai pažeidus subjektines teises, ir jam pasibaigus netenkamateisės į valstybinę prievartą. Tuo tarpu naikinamuoju vadinamasnepažeistos subjektinės teisės buvimo terminas. Kai kada jis vadinamas subjektinėsteisės terminu. Pasibaigus šiam terminui, pasibaigia ir pati subjektinėteisė. Tokiais terminais laikomi palikimo, laidavimo terminas, įgaliojimoterminas, garantiniai terminai ir kt.Naikinamiesiems terminams netaikomos bendros įstatymo taisyklėsdėl ieškinio senaties termino sustabdymo, nutraukimo ir atkūrimo. Ieškiniosenaties terminus nustato tiktai įstatymas. Naikinamieji terminai kai kuriaisatvejais gali būti nustatyti šalims susitarus, pavyzdžiui, laidavimo sutartyje.Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.Tuo tarpu naikinamojo termino eiga prasideda nuo subjektinės teisėsatsiradimo momento. Šie terminai negali būti sustabdomi ar nutraukiami, oatnaujinti juos galima tiktai tada, kai tai įsakmiai nurodoma įstatyme.Paprastai ieškinio senatis taikoma visiems reikalavimams, kylantiemsiš prievolių, dėl nuosavybės teisės ir kitų subjektinių teisių pažeidimo.Ji taikoma ir tais atvejais, kai dėl reikalavimo ginčų nekyla. Valstybės interesaisir dėl atitinkamų santykių pobūdžio įstatymas numato iš bendros taisyklėsišimtis. LR CK 1.134 str. nustato, kad ieškinio senatis netaikoma:1) reikalavimams, kylantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo,išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Šių subjektinių teisių teisinispobūdis reikalauja, kad jų gynimas nebūtų riboj amas terminų. Ieškinio senatisnetaikoma, pavyzdžiui, reikalavimams ginti garbę, reikalavimams dėl kūrinioautoriaus asmeninių teisių pažeidimo ir kt. Tačiau yra atvejų, kai įstatymasnustato terminus kai kurioms asmeninėms teisėms ginti;2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į bankus. Šitaisyklė taip pat taikoma reikalavimams išmokėti priskaitomas palūkanasarba laimėjimus. Visa tai skatina fizinius asmenis taupyti ir laikyti piniguskredito įstaigose;3) įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams.Ieškinio senaties terminų rūšys.Yra bendrasis ieškinio senaties terminas ir specialusis.Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams.Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas:

1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo;2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.

Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį.Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

49

Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai.Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai.Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama.Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma.

Ieškininė senatis netaikoma šiems reikalavimams: 1) reikalavimams, atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus įstatymų nustatytus atvejus; 2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į taupomąjį ar kitą banką (šiuolaikinėmis sąlygomis teismai turėtų šią normą taikyti ir tais atvejais, kai indėlis buvo patikėtas įmonei ar organizacijai, neturinčiai banko statuso), taip pat ieškininė senatis neturėtų būti taikoma ir reikalavimams dėl palūkanų už indėlius išieškojimo; 3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatomais atvejais ir kitiems reikalavimams.

Ieškininė senatis neturėtų būti taikoma reikalavimams pripažinti negaliojančiu sandorį.Kai ieškininės senaties terminas pasibaigia iki ieškinio pareiškimo, o skolininkas reikalauja taikyti

ieškininę senatį, teismas ar arbitražas ieškinį turi atmesti, jeigu nenustato, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, negali būti ginami ir papildomi reikalavimai, nors jiems nustatyti ieškininės senaties terminai dar nėra pasibaigę. Tačiau ieškininės senaties termino, nustatyto papildomam reikalavimui, pasibaigimas nekliudo ginti pagrindinį reikalavimą, jeigu jam nustatytas ieškininės senaties terminas nėra pasibaigęs.Ieškinio senaties termino eigos pradžiaIeškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento.Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.Ieškinio senaties sustabdymas ir nutraukimas.Ieškinio senaties terminas sustabdomas:

1) jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga);

2) jeigu Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas);3) jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta

karinė padėtis;4) jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas;5) jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai;6) jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis;7) jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai;8) jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, veikimas.

Ieškinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsirado arba buvo paskutiniais šešiais ieškinio senaties termino mėnesiais, o kai tas terminas yra trumpesnis negu šeši mėnesiai, – visą ieškinio senaties laiką.Nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybė, buvusi pagrindas ieškinio senaties terminą sustabdyti, senaties terminas tęsiasi toliau. Šiuo atveju likusi termino dalis prailginama iki šešių mėnesių, o jeigu ieškinio senaties terminas buvo trumpesnis negu šeši mėnesiai, – iki viso ieškinio senaties termino.Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka.Ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio

50

santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė.Jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos.Ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmėsIeškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.Nuosavybės teisės klausimai dėl turto, kuriam išreikalauti praleisti ieškinio senaties terminai, sprendžiami pagal šio kodekso ketvirtosios knygos normas.

13 TEMA. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

Civilinių teisių objekto samprata ir objektų rūšys.Civilinio teisinio santykio objektas yra tai, į ką nukreiptos šio santykioturinį sudarančios subjektinė civilinė teisė ir pareiga.Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.Daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti civilinių teisių objektai tik įstatymų numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai.Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius.Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą.Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.Daiktai, kaip civilinės teisės objektai, skirstomi į daiktus, apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius.Daiktai taip pat yra skirstomi į daliuosius ir nedaliuosius, į suvartojamuosius ir nesunaudojamuosius, į pagrindinius daiktus ir jų priklausinius.Kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai.Nekiln. daiktai – žemė ir kt. su žeme susiję daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.Kiln. daiktai – atvirkščiai.Numatyta, kad daiktai g.b. nekiln. ir kiln. pagal prigimtį. Prie neklin. daiktų priskiriami kai kurie pagal prigimtį kiln. daiktai, bet juo prie nekiln. priskiria įstatymas (pvz. lėktuvas, laivai, traukiniai, nes į juos nuosavybės teisė atsiranda juos įregistravus).Kiln. daiktas inkorporuojamas į nekiln. ir praradęs savo individualumą, yra nekiln. daikto dalis, o nepraradęs savo individualumo gali būti laikomas nekiln. daikto dalimi.Neatskiriamos nekiln. daikto dalys. laikinai atskirtos, išsaugo savo kaip nekiln. daikto, savybes, jei jas numatoma grąžinti atgal.Turtas ir šios sąvokos reikšmės įstatymuose.Turtas – kur kas platesnė sąvoka už daiktą. Į turtą įeina ir pinigai, kt. vert. popieriai, turtinė reikalavimo teisė (aktyvas) bei turtinė pareiga (pasyvas).Daiktų samprata.LR CK 4.1 str. numatyta daiktų sąvoka. Daiktais laikomi iš gamtospasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.Daiktų klasifikavimas ir jo teisinė reikšmė.Civilinė teisė klasifikuoja daiktus atsižvelgdama į jų ekonominę paskirtį,fizines bei kitas savybes ir priklausomai nuo to nustato atskiroms

51

daiktų grupėms specialų teisinį režimą.1. Ypatingą reikšmę turi daiktų suskirstymas į gamybos įrankius beipriemones ir vartojimo reikmenis. Daugumą teisinių santykių, kurie atsirandadėl gamybos įrankių bei priemonių, reguliuoja komercinė teisė, o santykius,atsirandančius dėl vartojimo, - civilinė teisė.Daiktai pagal jų nuosavybės teisių įteisinimo būdą skirstomi į kilnojamąjįir nekilnojamąjį turtą. Pagal LR CK 4.2 str. nekilnojamaisiais laikomitokie daiktai, kurie yra nekilnojamieji pagal savo prigimtį, ir pagal savo prigimtįkilnojamieji daiktai yra tie, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymas.Nekilnojamieji pagal savo prigimtį yra daiktai, kurie susiję su žemeir negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties beiesmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės, pavyzdžiui, žemė, pastatai, fabrikaiir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį arba pagal įstatymą yra nekilnojamasisarba tokiu pripažįstamas įstatymo. Turtas, kurį galima perkelti iš vienosvietos į kitą nepakeitus jo esmės, iš esmės nesumažinus jo vertės arba bedidelės žalos jo paskirčiai, laikomas kilnojamuoju, jeigu įstatymas nenustatoko kita. Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimas turi būti įstatymonustatyta tvarka reguliuojamas.2. Daiktai skirstomi į išimtus iš apyvartos, neišimtus iš apyvartos irribotai esančius apyvartoje. Išimtais iš apyvartos laikomi tie daiktai, kurieyra išimtinė valstybės nuosavybė ir negali pereiti piliečių, kooperatinių ir visuomeniniųorganizacijų nuosavybėn (žemė, jos gelmės, vandenys, miškai irkt.). Neišimti iš apyvartos daiktai gali būti kiekvieno civilinės apyvartos dalyvionuosavybė. Kai kurių daiktų buvimas apyvartoje apribotas saugumo,sveikatos apsaugos ir kitų visuomeninių interesų. Pavyzdžiui, ginklus, stipriaiveikiančius nuodus, brangiuosius metalus, užsieninę valiutą ir panašiaigalima įsigyti ir perleisti tik laikantis ypatingų taisyklių.3. Daiktai skirstomi į suvartojamuosius ir nesuvartojamuosius. Suvartojamaisiaislaikomi daiktai, kurie sunaikinami ar esmingai pakeičiamivienu jų panaudojimo aktu, vartojant juos pagal paskirtį, pavyzdžiui, maistoproduktai. Nesuvartojamaisiais laikomi daiktai, kurie naudojami, nors irlaipsniškai susidėvėdami, išlaiko savo kokybę ilgesnį laiką, pavyzdžiui, namai,mašinos, baldai, knygos ir t.t. Kai kurių civilinių teisinių santykių dalykas gali būti tik suvartojamieji daiktai (pavyzdžiui, paskolos sutartyje), kitų- tik nesuvartojamieji (pavyzdžiui, nuomos, panaudos sutartyse), trečių -tiek vieni, tiek kiti (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo, pasaugos ir kitosesutartyse).4. Didelę praktinę reikšmę turi daiktų skirstymas į apibūdintus individualiaispožymiais ir apibūdintus rūšiniais požymiais. Individualiais požymiaisapibūdintu laikomas toks daiktas, kuris turi tik jam vienam būdingųindividualių požymių, pavyzdžiui, tam tikroje vietoje esantis namas, tamtikro dailininko paveikslo originalas ir pan. Rūšiniais požymiais apibūdintulaikomas toks daiktas, kuris apibrėžiamas požymiu, bendru visai tai daiktųrūšiai, būtent: svoriu, matu ar kiekiu, pavyzdžiui, l kg cukraus, 5 kėdės irpan. Nuomos, pasaugos ir kai kurių kitų sutarčių dalykas gali būti tik individualiaispožymiais apibrėžti daiktai, tiekimo sutarties - tik rūšiniais požymiaisapibrėžti daiktai ir t. t. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas rūšiniaispožymiais apibrėžtas daiktas, kai tik jis išskirtas iš vienarūšių daiktų tarpo,pasidaro individualiais požymiais apibrėžtu daiktu, pavyzdžiui, kėdė, kuriąparduotuvėje pirkėjas išsirinko iš kitų parduodamų vienarūšių kėdžių.5. Civilinėje teisėje taip pat reikšmingas yra daiktų skirstymas į daliuosiusir nedaliuosius, priklausomai nuo to, kaip padalijus į dalis pasikeičiajų ūkinė paskirtis. Fiziniu atžvilgiu kiekvienas daiktas yra dalus, tačiaukai kuriuos padalijus keičiasi jų ekonominė reikšmė. Civilinėje teisėje daliaisiaislaikomi tie daiktai, kuriuos padalijus nesikeičia ūkinė paskirtis, pavyzdžiui,anglys, grūdai ir pan. Daiktų skirstymas į daliuosius ir nedaliuosius

52

turi reikšmę nuosavybės ir prievoliniuose teisimuose santykiuose.6. Daiktai skirstomi į pakeičiamuosius ir nepakeičiamuosius. Šisskirstymas yra labai smarkiai susijęs su daiktų klasifikacija į apibūdintus individualiaisir rūšiniais požymiais daiktus. Tačiau reikia įžvelgti ir esminiusskirtumus. Pirma, pakeičiamieji yra tokie daiktai, kurie apibūdinti tik rūšiniaispožymiais ir neturi individualių požymių. Antra, nepakeičiamieji yratokie daiktai, kurie apibūdinti individualiais požymiais. Pakeičiamieji daiktainuo apibūdintų individualiais požymiais daiktų skiriasi tuo, kad pastariejiLR CK 4.4 str. l d. yra daiktai, kuriuos tam tikru būdu galima atskirti nuokitų daiktų.7. Nuo 2001 m. liepos l d. galioja ir nauja daiktų rūšis - namų apyvokosdaiktai. Tai tokie daiktai, kurie yra kilnojamieji ir naudojami namųūkyje - baldai, dekoracijos, išskyrus knygų rinkinius, meno kūrinių ir kitasvertingas kolekcijas, taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktus.8. Daiktai taip pat yra skirstomi pagal jų vertę. Jie skirstomi į įprastinębei ypatingą vertę turinčius daiktus ir asmeniniais tikslais pagrįstą vertęturinčius daiktus. Įprastinė daikto vertė priklauso nuo naudos, kurią galima iš daikto gauti. Ypatinga daikto vertė priklauso nuo naudos, kurią gauna patsasmuo tiesiogiai valdydamas tą daiktą. Asmeniniais tikslais pagrįsta daiktovertė priklauso nuo savybių, kurias asmuo priskiria daiktui dėl savo išskirtiniųryšių su tuo daiktu, nepaisant naudos, kurią paprastai galima iš tokiodaikto gauti.9. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai yra tokie daiktai,kurie gali egzistuoti kaip savarankiški civilinių teisinių santykių objektai.Antraeiliai yra tokie daiktai, kurie egzistuoja tik su pagrindiniais daiktais arbapriklauso pagrindiniams daiktams, arba kitaip susiję su jais. Antraeiliaidaiktai yra skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, pagrindinio daiktoduodamus vaisius, pajamas, produkciją, pagrindinio daikto priklausinius.

Pinigai ir vertybiniai popieriai.Vertybinių popierių rūšys.Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė.Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą) vertybinių popierių sąskaitose.Įstatymai gali numatyti ir kitokius vertybinius popierius. Investuotojų teisių apsaugos bei kapitalo rinkos priežiūros ir reguliavimo tikslais įstatymai gali nustatyti kitą vertybinių popierių (investicijų) apibrėžimą, kuris vartojamas šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investicijoms (investiciniams vertybiniams popieriams) šio kodekso normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, jei tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus požymius.Vertybinio popieriaus patvirtinta teisė gali būti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai be jokių apribojimų. Vertybiniai popieriai perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikėtų pažymėti indosamentu.

53

Vertybiniai popieriai gali būti pirminiai arba išvestiniai. Pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Šias išskirtines teises ar pareigas patvirtinantys vertybiniai popieriai vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais.Vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Taip pat jie gali būti piniginiai, nuosavybės ir prekiniai vertybiniai popieriai.Piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija).Nuosavybės vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis.Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių (konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.).Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.Jeigu išleidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai ir įstatymai nenustato kitaip, pagal šį kodeksą laikoma, kad vertybinių popierių savininkas yra patikėjęs juos saugoti sąskaitas tvarkančiam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Saugotojo teisės, pareigos ir atsakomybė nustatoma pagal pasaugai taikomas šio kodekso šeštosios knygos nuostatas. Jeigu apskaitą tvarko keli asmenys skirtingais lygiais, laikoma, kad vertybinio popieriaus savininko sąskaitas tvarkantis asmuo yra perdavęs toliau saugoti vertybinius popierius kitam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Tokie vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose.Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.Akcijos gali būti vardinės arba pareikštinės, paprastos arba privilegijuotos, materialios ir nematerialios.Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises.Čekis, kaip vertybinis popierius, – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui.Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis).Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui.Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą.Konosamentas, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti.Konosamentas gali būti pareikštinis, orderinis arba vardinis. Jeigu konosamentas buvo sudarytas keliais egzemplioriais, tai, išdavus krovinį pagal pirmą pateiktą konosamentą, kiti konosamento egzemplioriai netenka teisinės galios.Indėlio liudijimas (sertifikatas) – tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlį, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui, gauti indėlį ir palūkanas.Indėlio sertifikatai gali būti vardiniai, perleidžiamieji ar neperleidžiamieji.Valstybės skolinis įsipareigojimas – tai pareikštinis vertybinis popierius, patvirtinantis, kad jo turėtojas yra paskolinęs valstybei tam tikrą pinigų sumą, ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą sumą ir palūkanas per visą šio vertybinio popieriaus turėjimo laiką.Įmonė, kaip civilinių santykių objektas.Civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Įmonė yra laikoma nekilnojamuoju daiktu. Turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma.Intelektinės veiklos rezultatai, kaip civilinių teisių objektai.Civilinių teisių objektais laikomi mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.). Išradimų patentai ir kiti intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos rezultatais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka.Komercinė(gamybinė) ir profesinė paslaptis.

54

Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.Informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais.Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais.Informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.). Šią informaciją tie asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas pareigas. Atvejus, kuriais profesines teises ir pareigas atliekant gauta informacija nepripažįstama profesine paslaptimi, nustato įstatymai. Dėl neteisėto profesinės paslapties atskleidimo padaryta žala atlyginama bendrais šio kodekso nustatytais pagrindais.Turtinės teisės.Civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų.Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos.Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kaip civ.t.objektai.Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.Asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų.Civilinės teisės saugomi objektai yra asmeninės neturtinės teisės, t. y. ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės.Asmeninės neturtinės teisės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis teisėmis.

14 TEMA. CIVILINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS

Civilinių teisių įgyvendinimo samprata.Kiekviena subjektinė teisė turi socialinę vertę tiek,kiek ją galima įgyvendinti,T.y.pasinaudoti subjektinės teisės galimybėmis tenkinti šios teisės subjekto materialinius ir dvasinius poreikius.Subjektinės teisės turinį gali sudaryti trijų rūšių galimybės:

1.galimybė turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą;2.galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens ar asmenų;3.imtis teisėsaugos priemonių savo subjektinei teisei įgyvendinti bei ginti.

Civ.teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai ir būdai.Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą.Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje.Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams.Atsisakymas įgyvendinti civilinę subjektinę teisę nepanaikina šios teisės, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.Piktnaudžiavimo teise problema.

55

Teisę turinčio civilinių subjektinių teisių bei jų įgyvendinimo ribų pažeidimas yra vadinamas piktnaudžiavimu teise.Piktnaudžiavimas teise yra ypatingos rūšies civilinės teisės pažeidimas,kai,įgyvendindamas savo teisę,teisės subjektas paprastai neperžengia bendrojo elgesio normų,kurias nustato šios teisės turinys,bet panaudoja neleistinas tos teisės realizavimo formas,būdus.

Piktnaudžiavimas civilinėmis teisėmis dažniausiai reiškiasi šiais trimis atvejais:1)kai teisę turintis asmuo panaudoja jam subjektine teise suteiktas galimybes neleistinam

tikslui,arba,kitaip pasakius,realizuoja teisę prieštaraujant jos paskirčiai mūsų visuomenėje;2)kai subjektinės teisės suteiktos galimybės įgyvendinamos neliestinomis normomis;3)kai teisę turintis subjektas savo teisei ginti panaudoja įstatymu neleidžiamas gynimo priemones.

Piktnaudžiavimą teise reikia laikyti tokį neleistinų gynybos priemonių panaudojimą,kada tai gali padaryti žalą kitam asmeniui,pvz.savininkas spygliuota tvora viela apsitveria savo sodą ir paleidžia elektros srovę,kada peržengiamos būtinosios ginties ribos ir pan. Piktnaudžiavimas teise sukelia tam tikrų sankcijų taikymą:atsisakoma ginti subjektinę teisę,atimama teisė į objektą,gautą neleistinu būdu,atsisakoma taikyti vienas ar kitas konkrečias gynimo priemones.Civilinių teisių savigyna.Panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų.Naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų.

 

56