Netobuli,laisvi ir laimingi

Netobuli, laisvi ir laim

ingi

CHRISTOPHE ANDRE

CH

RIS

TO

PHE

AN

DR

E

Kartais sau patinkam, kartais savęs nekenčiam. Kas tai, daktare? – Tai savivertė.

CHRISTOPHE ANDRÉ (Kristofas Andrė; g. 1956) – prancū-zų psichiatras ir psichoterapeutas, apgynęs daktaro diser-taciją Tulūzos universitete. Nuo 1992 m. dirba Paryžiuje, Šv. Onos ligoninėje. Jo specializacija – nerimo sutrikimai ir depresijos būklės, ypač atkryčių prevencija. Ch. André yra vienas iš pagrindinių biheivioristinės, kognityvinės ir elgesio terapijos atstovų Prancūzijoje, vienas iš pirmųjų

psichoterapijoje ėmęs taikyti meditaciją. Christophe‘as André yra parašęs apie 30 knygų, skirtų plačiajai visuomenei, kiekvieną iš jų lydėjo didžiulis populiarumas.

Knygoje „Netobuli, laisvi ir laimingi“ autorius talentingai nagrinėja plačią savivertės temą. Jis nuosekliai, su didžiuliu išmanymu ir saiku kalba apie tai, kaip pagaliau tapti savimi, nebesirūpinti, kokį įspūdį paliekam kitiems, nesibaiminti nesėkmių arba nepritarimo, nebesigūžti nuo minties, kad būsi atstumtas. Ir pagaliau, pakeitus požiūrį į save, „susikurti savo vietą, o ne siek-ti užimti kitų“.

Savivertė – nepaprastai svarbi mūsų asmenybės pusiausvyrai, ji lemia mūsų mintis apie save ir pasaulį, mūsų elgesį ir emocijas. Ši knyga padės ženg-ti pirmyn savivertės kūrimo ir atkūrimo keliu: ją stiprinti, valdyti ir tausoti. Padės priimti save ir mylėti, nors ir netobulą. Mokys ne ko nors atsisakyti, o tobulėti. Drąsins būti netobulam, tačiau laisvam ir laimingam...

Šios knygos stiprybė – entuziazmo užkratas, humanizmo filosofija ir dva-singumas. Pakeri autoriaus meistriškumas perteikti savo patirtį ir jo tikslūs pavyzdžiai, puikiai parinktos tekstą papildančios citatos ir kiekvienam ne-sunkiai pritaikomi patarimai.

Keistis išmokstama – tai neabejotinai svarbiausias pastarųjų metų psichoterapijos atradimas.

9 786094 660016

ISBN 978-609-466-001-6

Netobuli,laisvi ir laimingi

CHRISTOPHE ANDRE

Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė

VILNIUS 2014

Savivertės pratybos

Netobuli,laisvi ir laimingi

CHRISTOPHE ANDRE

Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė

VILNIUS 2014

Savivertės pratybos

UDK 159.923 An32

Christophe AnDréIMPArFAITS, LIBrES ET HEUrEUX Pratiques de l'estime de soi Odile Jacob, 2009

© ODILE JACOB, mars 2006© Akvilė Melkūnaitė, vertimas į lietuvių kalbą, 2014© Asta Puikienė, viršelio dizainas, 2014© „Tyto alba“, 2014

ISBn 978-609-466-001-6

Tegu mano knyga išmoko tave labiau domėtis savimi negu ja, o paskui viskuo labiau negu savimi.

André Gide, Žemiškieji patiekalai

T u r i n y s

7

Turinys

ĮžangaWilliamas ir Jules’is (18)

Kaip jūs jaučiatės? ............................................................................................... 19

Kam teks laimė keliauti į dangų? (19); Viskas klostosi gerai, bet tik tada, kai jūra rami... (20); Audros virš savivertės (21); Sūris spąstuose? (21); Per dideli egocentrikai? (22); Savivertė ar „aš“ manija? „Jei apie save per daug galvojat, vadinasi, galvojat blogai“ (22); Atgauti paprastą malonumą būti savimi ( 23)

P I r M A D A L I SVisa tai yra savivertė

PIrMAS SKyrIUS ..........................................................................................................27Programa

AnTRAS SKyrIUS .........................................................................................................29Svarbiausi dalykai apie savivertę

Kas yra savivertė? (29); Kasdienės savivertės apraiškos (30); Savivertė yra įgimta (30); Savivertės įtaka elgesiui (31); Dabar savivertė reikalinga kaip niekada (32); Asmenybė be savivertės pasiduos įtakai (33)

TrEČIAS SKyrIUS ........................................................................................................35Kas yra gera savivertė?

Šeši geros savivertės matmenys (36); Geros savivertės privalumai (40); Savivoka (41); Gera savivertė – nepasiekiamas idealas? (42)

8

T u r i n y s

KETVIrTAS SKyrIUS ...................................................................................................43Savivertės sutrikimai

Savivertės sutrikimai (43); Sutrikusios savivertės simptomai (45); Kaip gali veikti savivertės sutrikimai (49)

PEnKTAS SKyrIUS .......................................................................................................50Pažeidžiama savivertė: žema ir tariama

Savivertės silpnybės ir gynybos refleksai (50); nuvertinti save: žemos savivertės žmonių menas slėptis (52); Pervertinti save: aukštos savivertės žmonių melagystės ir įtampa (55); Problemiška savivertės raida: nuo žemos iki trapios aukštos ir priešingai (60)

ŠEŠTAS SKyrIUS ............................................................................................................62Ilgalaikis savivertės ugdymas

Kodėl reikia rūpintis saviverte (63); Savivertės ugdymas (64); Kaip gerinti savivertę (64); Kelias ilgas, bet jis yra... (67); Pagrindas: sukurti ilgalaikiams pokyčiams palankią psichologinę aplinką (69)

SEPTInTAS SKyrIUS ...................................................................................................71Savivertė prasideda nuo savęs priėmimo

Priimti save, kad gerbtum (71); Priimti save, kad pasikeistum (72); Priimti: būdas gyventi pasaulyje (73); Ar viską galima priimti? (75); Savęs priėmimo nauda (78); Savęs nepriėmimo žala (79); Mokytis save priimti? (80)

AŠTUnTAS SKyrIUS ...................................................................................................81Mano motorolerio dėtuvė

A n T r A D A L I SRūpintis savimi

DEVInTAS SKyrIUS .....................................................................................................85Savęs priėmimo praktika

Savivertės skauduliai dėl savęs nepriėmimo (87); Savęs nepriėmimo grėsmę keliančios situacijos (88); Savęs priėmimo praktika (89); Priimti save – paveiku (91); Kaip priimti „tikras“ problemas? (92); Save priimti pavojinga? (95); nuovoka save priimant (96)

T u r i n y s

9

DEŠIMTAS SKyrIUS .....................................................................................................97Nebeteisti savęs

Manau, kad save stebiu, o iš tiesų – teisiu... (97); Problema: vidinis kritikas (98); „Kai ilgai galvoji, galų gale patiki!“ (99); Aklos savikritikos padiktuotas savęs vertinimas – nuodingas (100); Kaip praktikuoti naudingą savikritiką (101); nedirbk dvigubo darbo: neverta priekaištauti sau, kad priekaištauji sau... (104)

VIEnUOLIKTAS SKyrIUS ...................................................................................... 105Kalbėtis

Kalbėtis su savimi – ne tik vaizdinys (105); Atsikratyti sumišusio sielos murmesio (106); Menas kalbėtis su savimi (107); Susitikimai su savimi: dienoraštis ir meditacijos laikas (108); Ar reikia kalbėti su savimi pozityviai? Psichologinės atmosferos vaidmuo (111); Dialogo su savimi ribos (112)

DVyLIKTAS SKyrIUS ............................................................................................... 113Nesmurtauti prieš save: liaukis sau kenkti!

Blogas elgesys su savimi (114); Karas ar taika su savimi? (115); Save bausti ar padėti sau keistis? (115); Menas keistis be smurto (116)

TryLIKTAS SKyrIUS ................................................................................................ 118Kovoti su savo kompleksais

Kompleksuojama dėl visko (118); Kompleksai: ko reikia vengti (120); Kompleksai: kas padeda ( 121); Estetinė chirurgija „gydo“ kompleksus tik jei keičia elgesį... (123); Ilgas kelias nuo liguistų kompleksų iki naudingų abejonių (124); Moralas: nesislėpk visas, jei nori paslėpti tik dalelę savęs (125)

KETUrIOLIKTAS SKyrIUS .................................................................................... 126Saugoti savivertę nuo kenksmingų įtakų, reklamos ir socialinio spaudimo

Spaudimas dėl kūno įvaizdžio (127); Spaudimas dėl sėkmės ir socialinis konformizmas (128); reklamos melagystės (129); Tarti „ne“ savivertės burbului! (130); Socialinio spaudimo poveikis savivertei (131)

10

T u r i n y s

PEnKIOLIKTAS SKyrIUS ....................................................................................... 133Savęs klausyti, save gerbti ir priimti

Kas yra savęs įtvirtinimas? (134); Kaip įsitvirtinti, jei savęs nevertini? (134); Savęs įtvirtinimas – tai ne vien elgesys, bet ir buvimo pasaulyje būdas (135); Įsiklausyti į save užuot sau melavus (137); Gerbti save (138); Įsitvirtinti, kad susikurtum savo vietą, o ne užimtum kitų ( 139); Praktika, vien tik praktika sužadins tikrus pokyčius... (140)

ŠEŠIOLIKTAS SKyrIUS ............................................................................................ 141Gyventi netobulam: drąsa būti silpnam

nevisavertiškumo pojūtis (141); Situacijos, keliančios baimę būti pažemintiems (142); Brangiai atsieinanti pagunda apsimesti (143); Vienas iš apsimetimo pavojų – pasijusti apsišaukėliu (143); Meluoti siekiant apsaugoti savivertę... (145); neigiamas savęs įtvirtinimas – kokia išeitis? (146); nepažeidžiamas arba beveik... (148)

SEPTynIOLIKTAS SKyrIUS .................................................................................. 150Rūpintis savo nuotaika

Glaudūs savivertės, nuotaikų ir emocijų ryšiai (150); Savivertės sutrikimų turintys asmenys nemoka pakelti sau nuotaikos (151); Pabjurus nuotaikai atsinaujina savivertės problemos (152); Savivertės neuropsichologija? (153); Ugdyti savivertę pasinaudojant emocijomis (155); Baruchas Spinoza (157)

AŠTUOnIOLIKTAS SKyrIUS ................................................................................ 158Būti sau geriausiu draugu

Ar reikia stengtis savimi žavėtis? Autofilijos pavojai... (158); Ar reikia save mylėti? (159); Tiesiog būti sau draugu (160); Mokytis draugauti su savimi (161)

DEVynIOLIKTAS SKyrIUS ................................................................................... 162„Sėdėjau tarp dviejų žvaigždžių“

T u r i n y s

1 1

T r E Č I A D A L I SGyventi su kitais

DVIDEŠIMTAS SKyrIUS.......................................................................................... 169Nepakeliamas socialinio atstūmimo skausmas

„nebegalėjau žiūrėti į save veidrodyje“ (170); Atstūmimo skausmas (170); Būti atstumtam kasdienybėje (171); Su atstūmimu susiję sutrikimai (173); „Jei manęs nemyli – kam stengtis?“ (175); Pasipriešinti atstūmimui (176)

DVIDEŠIMT PIrMAS SKyrIUS ............................................................................ 178Kova su atstūmimo baime (ir jos kraštutinumais)

Atstūmimo baimė ir jos kraštutinumai (179); Emocinis mąstymas ir jo pavojai (180); „Prožektoriaus“ efektas. ne, tikrai ne visi žiūri į jus! (182); Pasipriešinti atstūmimo baimei (184)

DVIDEŠIMT AnTRAS SKyrIUS ........................................................................... 187Abejingumo baimė ir pripažinimo troškimas: gyventi kitų akyse

Pripažinimo troškimas (188); Atitikimo ar išskirtinumo pripažinimas? Du būdai didinti savivertę patiriant pripažinimą (190); Pripažinimo siekimo pavojai ir klaidos (191); Vienatvė ir vienatvės pojūtis (192)

DVIDEŠIMT TrEČIAS SKyrIUS .......................................................................... 194Meilės, prisirišimo, draugystės, simpatijos troškimas: siekti kitų pagarbos

Kiek leisti vešėti meilės poreikiui (195); Kaip prabunda prisirišimo troškimas patyrus socialinį atstūmimą... (196); Meilė ir savivertė (196); Meilė – vaistas savivertei... (197)

DVIDEŠIMT KETVIrTAS SKyrIUS ..................................................................... 199Savęs pateikimas: kokį veidą rodyti?

Kiek pastangų galim ir turim dėti, kad būtume palankiai priimami (199); Gerbti kai kurias bendravimo taisykles (200); Keli pratimai socialinei kompetencijai ugdyti (202); Darnaus ir nuoširdaus savęs pateikimo privalumai (203)

12

T u r i n y s

DVIDEŠIMT PEnKTAS SKyrIUS ......................................................................... 205Pajuokos baimė ir gėdos bei įžeistos savimeilės įveikimas

Sutrikusios savivertės žadinamos emocijos (205); Gėdos apraiškos ir pasekmės (207); Pratimai gėdai įveikti (208); „Kokia gėda!“ (212)

DVIDEŠIMT ŠEŠTAS SKyrIUS .............................................................................. 213Socialinių santykių statymas į vėžes: nepasitikėti nenumaldomu refleksu lyginti ir atsisakyti nenaudingos konkurencijos

„Lyginu save ir... guodžiu ar liūdžiu?“ (214); nuo lyginimo iki konkurencijos (215); Konkurencija nebūtinai mums padeda (217); Savivertei labiau į naudą meilė negu valdžia (218); Modeliai ir antimodeliai: kaip semtis įkvėpimo iš kito, kad darytum pažangą (218)

DVIDEŠIMT SEPTInTAS SKyrIUS .............................................................. 221Pavydas ir pavyduliavimas: abejojimo savimi emocijos ir vaistai nuo jų

Kodėl jaučiu pavydą? (222); Išsivaduoti nuo pavydo (223); Pavyduliavimo aklavietė (224); Kaip įveikti pavyduliavimą (225)

DVIDEŠIMT AŠTUnTAS SKyrIUS ..................................................................... 226Liautis nepasitikėti kitais: pasitikėjimo nauda didesnė už nepatogumus

Pasitikėti (227); Pasitikėjimo privalumai ir nepatogumai (228); Apie tai, kaip vertėtų panaudoti pasitikėjimą... (229); nuviltas pasitikėjimas (230); Asmeninė ir kolektyvinė tarpusavio pasitikėjimo nauda (232); nepasitikėjimas – iš pragaro, pasitikėjimas – iš rojaus (233)

DVIDEŠIMT DEVInTAS SKyrIUS ....................................................................... 234Nebeteisti: kitų priėmimo privalumai

Vertinti ar pažinti? (234); „Kiti visada mane nuvilia“ (235); Pratintis neteisti: visada priimti (236); Empatijos pratimai (lengvi ir sunkūs...) (237); Juk teisti kitus – naudinga savivertei... (239); netgi atleisti? (240); Priėmimas, atleidimas ir nesmurtas ( 241)

T u r i n y s

1 3

TrISDEŠIMTAS SKyrIUS ....................................................................................... 243Draugiškumas, dėkingumas, susižavėjimas: ryšiai su kitais stiprina ryšį su savimi

Gerumas (243); Dosnumas (246); Dėkingumas (247); Susižavėjimas (249); Teigiamas požiūris: naivus ir slegiantis ar nuosaikus ir protingas? (251)

TrISDEŠIMT PIrMAS SKyrIUS .......................................................................... 253Kitaip kelti savivertės klausimą: rasti savo vietą tarp kitų

Žmogus yra socialus gyvūnas: jei nėra gerų ryšių su kitais, nebus geros savivertės (254); Liautis puoselėti ego ir didinti savivertę (255); Galvodami apie „mus“ stiprinam savivertę (257); Platesnis požiūris į savivertę: tiesiog atkakliai siekti rasti savo vietą (258); Būti savo vietoje visur (260)

TrISDEŠIMT AnTRAS SKyrIUS ......................................................................... 261Narcizas

K E T V I r T A D A L I SVeikti – viską keičia!

TrISDEŠIMT TrEČIAS SKyrIUS ........................................................................ 265Veiksmas ir savivertė: judėti, kad gerbtum save

Veikla yra savivertės deguonis (265); Esminis poreikis – jausti savo pajėgumą (266); Išsisukinėjimas griauna savivertę ir nieko neišmoko, o veikla moko nuolankumo (267); Veikla ir jos pamokos (268); nuovokumas veikti (269)

TrISDEŠIMT KETVIrTAS SKyrIUS ................................................................... 270Veikla, o ne spaudimas: ramaus veikimo taisyklės

Kaip veikti be kentėjimo? (270); Kuo daugiau veiki, tuo labiau mažėja baimė veikti (272); Didelis mažų sprendimų poveikis (273); Veikti lanksčiau: mokėti įsipareigoti Ir mokėti sustoti (274); Perfekcionizmo spąstai: tobulumu apsisaugoti neįmanoma... (276); Elgtis paprastai (277); Veiksmas dėl veiksmo (279)

14

T u r i n y s

TrISDEŠIMT PEnKTAS SKyrIUS ....................................................................... 281Išklausyti grįžtamąjį ryšį

Kas kliudo pasinaudoti grįžtamuoju ryšiu (281); Paguoda ar informacija? Ką labiau norime girdėti... (283); Kaip pasinaudoti grįžtamuoju ryšiu kasdieniame gyvenime (284); Grįžtamasis ryšys – tai gyvenimas! (286); Grįžtamasis ryšys ir laisvė (287)

TrISDEŠIMT ŠEŠTAS SKyrIUS ............................................................................ 288Ar galima atsikratyti nesėkmės baimės?

Kaip įveikti nepakantumą nesėkmėms – mažinti nesėkmių ar didinti pakantumą? (289); netobulumo filosofija (293)

TrISDEŠIMT SEPTInTAS SKyrIUS ................................................................... 294Nepriklausyti nuo laimėjimų, sėkmės ir įšventinimų: būti abejingam? Arba laisvam...

Kaip tapti laisviems nuo sėkmės ir nesėkmės? (295); Save pranokti – kenksmingas mitas (296); Sėkmės higiena (297)

TrISDEŠIMT AŠTUnTAS SKyrIUS ................................................................... 298Apgailestavimo psichologija

Veikti ar ne? Dėl ko labiau apgailestaujame? (299); Emocinis prisiminimų nuotolis... (301); Kovoti su mitu apie „gerą pasirinkimą“ (301)

TrISDEŠIMT DEVInTAS SKyrIUS ..................................................................... 303Veiksmas keičia mus ir pasaulį

Veiksmas keičia mus (303); Veiksmas keičia mūsų požiūrį (304); Veiksmas keičia kitus (304); Veiksmas keičia visuomenę (305); Veikti visiškai laisvai (306)

KETUrIASDEŠIMTAS SKyrIUS ........................................................................... 307Meškiukas Rudnosiukas didžiuojasi savimi

T u r i n y s

1 5

P E n K T A D A L I SPamiršti save

KETUrIASDEŠIMT PIrMAS SKyrIUS ........................................................ 311Savivertės tyla

„Juo geriau sekasi, juo mažiau apie save galvoju“ (311); Kaip neprasmegti savyje (312); rūpintis savimi (313); Gyvenime svarbu ne tik savivertė (314)

KETUrIASDEŠIMT AnTRAS SKyrIUS ............................................................. 316Sustiprinti buvimą šioje akimirkoje

Autotelinis elgesys ir autotelinė asmenybė: įsitraukimas ir pilnatvė (316); Meditacija ir buvimas šioje akimirkoje: būtinybė lavinti protą (317); Keli pratimai (319); Koks ryšys tarp dėmesio valdymo ir savivertės? (320); ne vien technika, bet ir buvimo pasaulyje būdas (321)

KETUrIASDEŠIMT TrEČIAS SKyrIUS ............................................................ 323Pasislėpti už to, ką darai, prasmės

Suteikti prasmę savo gyvenimui (323); Suteikti prasmę kasdieniams veiksmams (325); Daugiau negu savivertė (328)

KETUrIASDEŠIMT KETVIrTAS SKyrIUS ...................................................... 329Nuolankumas: kiek iš savęs išsilaisvinti?

nuolankumas ir jo ryšiai su saviverte (330); Tikras ir apsimestinis nuolankumas (331); Už nuolankumo praktiką (332); nebesirūpinti dėl daromo įspūdžio (333); „Aš esu dienos patiekalas“ (334)

KETUrIASDEŠIMT PEnKTAS SKyrIUS .......................................................... 335Savivertė, gyvenimo prasmė ir mirties baimė

Mirties baimė padidina savivertės poreikį (336); nebebijoti mirties (337); Ar savivertė gali priversti mirties baimę atsitraukti (339)

KETUrIASDEŠIMT ŠEŠTAS SKyrIUS ............................................................... 341Senasis arabas ir televizija

Išvada ............................................................................................................................... 345Rekomenduojami skaitiniai ..................................................................................... 347Bibliografija ................................................................................................................... 349

K a i p j ū s j au č i at ė s ?

1 7

Dabar išgyvenu prastoką laiką. Visos knygos man kelia pasibjaurėjimą. nieko neveikiu. Kaip niekad suvokiu, kad esu niekam tikęs. Jaučiu, kad nieko nepasieksiu, ir eilutės, kurias rašau, man atrodo vaikiškos, apgai-lėtinai juokingos ir netgi, svarbiausia, visiškai nenaudingos. Kaip iš to išsikapstyti? Turiu vieną išeitį – veidmainiauti. Valandų valandas būnu užsidaręs, o kiti mano, kad dirbu. Gal gailisi manęs, kai kurie galbūt ža-visi, o aš nuobodžiauju, žiovauju, akyse vis švysčioja geltoni atspindžiai – tai mano bibliotekos geltonis. Turiu žmoną, stiprią ir švelnią gyvybės ku-piną būtybę, kūdikį, kuris papuoštų kiekvieną konkursą, ir nė lašo jėgų tuo džiaugtis. Gerai žinau, kad ši būsena ilgai nesitęs. Vėl atgausiu viltį, ryžtą kurti naujus dalykus, vėl stengsiuos. Kad bent šie prisipažinimai man padėtų! Kad vėliau tapčiau didžiu psichologu! Bet bijau, kad tam man nepakaks šio gyvenimo. Mirsiu arba nuleisiu rankas ir nuolat svai-ginsiuos svajonėmis. Verčiau skaldyčiau akmenis, dirbčiau laukus. Taigi, visą savo ilgą arba trumpą gyvenimą nesiliausiu kartoti: verčiau būtų kas nors kita. iš kur tas sielos bangavimas, įkarščio potvyniai ir atoslūgiai? Mūsų viltys kaip jūros bangos: kai jos atslūgsta, lieka dvokiančios daiktų krūvos, šlykščios kriauklės ir krabai, pamiršti pašvinkę moraliniai krabai, skersomis rėpliojantys atgal į jūrą. Koks bevaisis rašytojo, kuriam nesi-seka, gyvenimas! Dieve mano, juk aš protingas, protingesnis už daugelį kitų. Tai akivaizdu, nes skaitydamas „Šventojo Antano gundymą“ neuž-snūstu. Bet šitas protingumas  – kaip nenaudingas, nepažintas tekantis vanduo, jo srovėje dar neįrengtas malūnas. Taip ir yra: dar neradau savo malūno. Ar kada nors jį rasiu?

18

K a i p j ū s j au č i at ė s ?

Williamas ir Jules’is

Eilutės, kurias ką tik perskaitėte,  – ištrauka iš rašytojo Jules’io re-nard’o dienoraščio, 1890 m. kovo 17 d. įrašo.1

Jule’is renard’as buvo uždaras ir itin jautrus, kaip tais laikais saky-davo – neurasteniškas žmogus. nelaiminga vaikystė įkvėpė jį parašyti garsiausią savo kūrinį „ručkis“, jis šiek tiek išgarsėjo. Tačiau niekada nebuvo laimingas nei patenkintas – nei savimi, nei gyvenimu. nors ir šviesaus proto, talentingas, apsuptas šeimos ir draugų meilės, jis niekada nerado sielos ramybės. Jo protas buvo gyvas, bet savivertė netvirta ir skausminga.

renard’as niekada nevartojo sąvokos „savivertė“ (pranc. estime de soi), nes ji dar nebuvo prigijusi prancūzų kalboje. Bet tais pa- čiais 1890 metais kitapus Atlanto amerikietis gydytojas, filosofas ir psichologas Williamas Jamesas išleido pirmąjį moderniosios psicho-logijos traktatą „Psichologijos pagrindai“ (Principles of Psychology), atsiėjusį jam dešimtmetį darbo. Ir Jameso traktatas, ir renard’o „Die-noraštis“ su malonumu skaitomi ir mūsų dienomis. Dauguma pastabų apie žmogaus būseną tebėra aktualios. Jamesas pirmasis nagrinėjo šį reiškinį ir pavartojo sąvoką „savivertė“ (angl. self esteem): „Savivertė būna dvejopa: pasitenkinimas savimi ir nepasitenkinimas savimi.“2 Deja, jį kamavo ūmūs depresiniai sutrikimai ir nuodijo jam gyvenimą. nei Williamui, nei Jules’iui nepavyko galutinai sutramdyti savo vidi-nių demonų.

Praėjo daug laiko, bet savivertės klausimas tebėra mūsų visų gyve-nimo šerdyje, nesvarbu, kokiai kultūrai ar tautai priklausytume.3 Abie-jų vyrų skvarbus protas ir asmenybės jautrumas puikiai numatė, kokią svarbą ji įgaus mūsų visuomenėje. Ši knyga skirta jiems pagerbti.

Į Ž A n G A

K a i p j ū s j au č i at ė s ?

1 9

Kaip jūs jaučiatės?

Žmonės skiriasi tuo, ką parodo, ir panašūs tuo, ką slepia.

Paul Valéry

Mes visi jaučiamės labai gerai ir esam labai patenkinti savimi...

Kam teks laimė keliauti į dangų?

1997 metais JAV per apklausą uždavus šį klausimą, daugiausia palai-kymo sulaukė Billas Clintonas – 52 proc., princesė Diana – 60 proc., krepšininkas Michaelas Jordanas – 65 proc.

Dar daugiau teigiamų atsakymų surinko Motina Teresė  – 79  proc. Daugiausia? ne visai... Į klausimą „Ar jūs tikitės patekti į dangų?“ teigiamai atsakė 87 proc. apklaustųjų!1

Autoironija? Tikriausiai būta ir jos. Bet galima manyti, kad daugu-ma atsakymų iš tiesų nuoširdūs. Beje, toks mielas pasitenkinimas savi-mi gerai žinomas reiškinys socialinėje psichologijoje: dauguma visada jaučiamės „šiek tiek geriau negu vidutiniškai“2. Taigi 90 proc. tarnau-tojų ir universitetų profesorių laiko save geriau atliekančiais savo pa-reigas nei vidutiniškai. Daugiau negu 96 proc. studentų mano turintys daugiau gerų savybių, nei būtina geram žmogui apibūdinti.3 Daugu-

20

K a i p j ū s j au č i at ė s ?

ma asmenų laiko save kompetentingesniais, protingesniais, maloniau bendraujančiais negu vidurkis. Jie mano geriau vairuojantys, turintys geresnį skonį ir pan.4 Panagrinėjus panašius tyrimus galima teigti, kad nuo 67  proc. iki 96  proc. apklaustųjų save pervertina lygindami su šalia esančiais.5 Tai daro visai nesąmoningai: dauguma įsitikinę savęs nepervertinantys, bet pripažįsta, kad daugelis kitų tai daro. Ir čia visai nėra paniekos kitiems. Toks požiūris nereiškia, kad kiti žeminami, – jie nėra nuvertinami, tiesiog žmonės pervertina patys save.6

Taigi, sutarėm: aš jaučiuosi gerai, man viskas gerai, jūs jaučiatės gerai, jums viskas gerai. Ir net geriau negu kitiems. Tad viskas klostosi kuo puikiausiai geriausiame iš pasaulių.

neskubėkim! Tai būtų pernelyg paprasta!

Viskas klostosi gerai, bet tik tada, kai jūra rami...

Pirmas dalykas: savęs pervertinimas labiau pasireiškia atliekant leng-vas, o ne sudėtingas užduotis. Taigi, jūs manot, kad vairuojate geriau už kitus sausame kelyje, bet jei kelias pasidengia plikledžiu, jau nesat tokie tikri. Atsidūrę sudėtingesnėse situacijose, mes esam labiau linkę save vertinti kaip esančius žemiau vidurkio.7 Tačiau ko verta savivertė, kuri subyra susidūrus su kliūtimis?

Kita bėda: tam tikromis aplinkybėmis šitoks ramus savęs perver-tinimas gali virsti kartėliu, pikta valia ir priešiškumu. Jei, pavyzdžiui, žmonėms nepavyksta atlikti užduočių, kurios apibūdintos kaip leng-vos, arba jie įtikinami, kad kiti juos atstumia, tuomet jie ne tik ima abejoti savimi, bet ir nuvertina kitus, tampa nepakantesni, nelanks-tesni, negu buvo iš pradžių.

Taigi savivertės užgavimas mus smarkiai sukrečia. Kartais taip smarkiai, kad verčia manyti, jog esant ramybės būsenos, kai nėra sunkumų, demonstruojamas pasitenkinimas savimi tėra daugelio žmonių trapus fasadas. Jis skilinėja, kai tik pereinam nuo žodžių prie

K a i p j ū s j au č i at ė s ?

2 1

veiksmų, nuo lengvų dalykų prie sudėtingų, nuo pažįstamų prie neži-nomų, nuo ramybės prie grėsmės, nuo teorijos prie praktikos...

Audros virš savivertės

Kai gyvenimas pasidaro sunkus, mūsų savivertės spragos negai-lestingai atsiskleidžia.8 Patiems pažeidžiamiausiems iš mūsų  – dėl psichikos ypatybių ar dėl socialinių sunkumų (izoliuotiems, skurs-tantiems žmonėms, bedarbiams) – savivertės stoka palieka pėdsakų ir tampa daugybės dvasinių kančių pagrindu. Atidžiau patyrinėję šį reiškinį matome, kad savivertės sutrikimai glaudžiai susiję su dau-geliu psichikos sutrikimų: depresija9, nerimo10 apraiškomis, priklau-somybe nuo alkoholio, narkotikų vartojimu paauglystėje11, mitybos sutrikimais12. Ar iš tiesų vidutinis vakarietis turi tokią gerą savivertę? Labai abejotina.

Sūris spąstuose?

Ar tikrai žmonių, kurie įsivaizduoja ir mielai tvirtina esantys „šiek tiek aukščiau negu vidurkis“, savivertė tokia gera?

Jeigu taip, tai kaip tada paaiškinti absurdišką poreikį turėti vis di-desnius, greitesnius, prabangesnius automobilius negu būtina? O kai juos įsigyjame, iš kur tas nenumaldomas noras juos demonstruoti ir lėkti greičiau, negu leidžiama? Kaip paaiškinti mados vaikymąsi, dėl kurio beveik naujas drabužis staiga ima atrodyti pasenęs? Ir kas mus įtikina, kad kasmet turim pirkti naujus drabužius? Kaip paaiškinti poreikį kaupti didžiausias nereikalingų daiktų krūvas? nebent kaip visų mums, vartotojams, savivertę kutenančių meilikavimų rezultatą: „nes jūs to verti“, „kur tik norit, kada tik norit“...

Ar be šių pataikavimų daugiau neturime kuo patenkinti savo ego? Ar esam tokie silpni, kad neįstengiam apsiginti nuo išvaizdos, jaunys-

22

K a i p j ū s j au č i at ė s ?

tės, lieknumo diktatūros, kurią primeta žurnalai ir regimybės parda-vėjai? Ar esam tokie persismelkę savim, kad nepastebim, kaip lengvai įlendam į tuos griozdiškus spąstus?

Per dideli egocentrikai?

Jei tikėsim filosofais, sociologais ir kitais politologais, mes pama-žu dūstam prislėgti savo ego. Šiais laikais vis didėjantis asmenybės individualizmas įstums į dar didesnę tinginystę, nepilietiškumą, aplaidumą, nuolaidžiavimą sau. O gal savivertė tėra egotizmas ir egocentriškumas? narcisizmas? Šalutinis produktas neatsakingos visuomenės, kuri žiaurumu arba melagystėmis ugdo ištisas gretas individų, įsitikinusių, kad išgyvens tik tada, jeigu jų vertė bus dides-nė negu kitų? Tuomet savivertės aukštinimas pavirstų „aš“ kultu, pamynus altruistines vertybes, kurios būtinos bet kokios visuome-nės gyvenimui.

Ši kritika anaiptol nenauja. Perdėtas rūpinimasis savimi visada buvo laikomas kenksmingu ir asmenybei, ir visuomenei. Prisimin-kim Pascalį: „Aš yra vertas neapykantos.“ Arba Kantą: „Meilė sau yra viso blogio šaltinis, nors ne visada dėl jo kalta.“

Tad ar reikia pamiršti savo ego? Ar visus savivertės apmąstymus, mėginimus ją puoselėti, gerinti, ugdyti turėtume laikyti kenksmingais?

Savivertė ar „aš“ manija? „Jei apie save per daug galvojat, vadinasi, galvojat blogai“

Gal iš tiesų pernelyg rūpinamės savo menkutėmis asmenybėmis. O gal tiesiog nemokam nustatyti gero santykio su savim...

Visų pirma, per daug lengvai leidžiamės užkariaujami netikrų ver-tybių ir siekiamybių: pajėgumo, gausos, išvaizdos. Tai trys ir mūsų visuomenės, ir psichikos rykštės.13 Pajėgumas: normalu norėti viską

K a i p j ū s j au č i at ė s ?

2 3

atlikti gerai, o ne visur matyti „iššūkius“, liguistai norėti būti „laimė-toju“ (klasikinis nuovargis būti savimi, pasak sociologo Alaino Ehren-bergo14). Gausa: normalu norėti turėti pastogę, drabužių, maisto, o ne karštligiškai pirkti (arba svajoti pirkti) viską, kuo mums pamos prieš akis. Išvaizda: normalu jausti malonumą kūnu ir juo rūpintis, o ne drebėti išvydus naują raukšlelę ar pirmą žilą plauką.

O dar svarbu tai, kad dabar milžiniška mūsų asmeninių išteklių dalis skiriama savęs kūrimui ir rūpinimuisi savimi. Visuomenėje, kur įvaizdis tapo itin svarbus, neįmanoma apie save negalvoti. Ir štai koks rezultatas: mūsų ego, tiesą sakant, išpampo, virto visur esančiu, pri-sikimšo nesveiko maisto ir tapo nuo jo priklausomas. Tikrai ne atsi-tiktinis dalykas, kad mitybos sutrikimai – bulimija ir anoreksija – yra labai glaudžiai susiję su savivertės problemomis. Kyla pagunda dar labiau išplėtoti šią paralelę: esama autobulimijos, ego išsipūtimo, kai žmogus prisipildo savimi, o paskui save išvemia; dar dažnai pasitaiko autoanoreksijos atvejų, kai žmogus apsišarvuoja askeze ir stygium, mano, kad save ignoruodamas ir blogai su savim elgdamasis auga ir stiprėja. Tuščios kančios, neišmokančios nieko kito, tik dar labiau kentėti ir išmaniau save bausti...

Atgauti paprastą malonumą būti savimi

Vėliau, aptardami menkos savivertės keliamas kančias, matysime, kad visur esantis ego – nesveikuojantis ego. Išeitis – ne galvoti apie save mažiau, o galvoti kitaip. Juolab kad neturime pasirinkimo, nes savivertės pojūtis mums gyvybiškai būtinas. Tačiau tikrai ne tokio pobūdžio, kokį įgauna pastaruoju metu.

Dabar pasistengsime suprasti, kuo savivertė gyva ir kuo kvėpuoja, kas ją išmuša iš pusiausvyros ir kas palaiko, kas varžo ir kas išlaisvina. Aptarsime viską, kas svarbu savivertei: mūsų santykį su savimi, su ki-tais, su veikla. Tam, kad jį suprastume, o paskui keistume. Pamatysi-te: tai ne taip sunku, kaip atrodo.

Netobuli,laisvi ir laimingi

Netobuli, laisvi ir laim

ingi

CHRISTOPHE ANDRE

CH

RIS

TO

PHE

AN

DR

E

Kartais sau patinkam, kartais savęs nekenčiam. Kas tai, daktare? – Tai savivertė.

CHRISTOPHE ANDRÉ (Kristofas Andrė; g. 1956) – prancū-zų psichiatras ir psichoterapeutas, apgynęs daktaro diser-taciją Tulūzos universitete. Nuo 1992 m. dirba Paryžiuje, Šv. Onos ligoninėje. Jo specializacija – nerimo sutrikimai ir depresijos būklės, ypač atkryčių prevencija. Ch. André yra vienas iš pagrindinių biheivioristinės, kognityvinės ir elgesio terapijos atstovų Prancūzijoje, vienas iš pirmųjų

psichoterapijoje ėmęs taikyti meditaciją. Christophe‘as André yra parašęs apie 30 knygų, skirtų plačiajai visuomenei, kiekvieną iš jų lydėjo didžiulis populiarumas.

Knygoje „Netobuli, laisvi ir laimingi“ autorius talentingai nagrinėja plačią savivertės temą. Jis nuosekliai, su didžiuliu išmanymu ir saiku kalba apie tai, kaip pagaliau tapti savimi, nebesirūpinti, kokį įspūdį paliekam kitiems, nesibaiminti nesėkmių arba nepritarimo, nebesigūžti nuo minties, kad būsi atstumtas. Ir pagaliau, pakeitus požiūrį į save, „susikurti savo vietą, o ne siek-ti užimti kitų“.

Savivertė – nepaprastai svarbi mūsų asmenybės pusiausvyrai, ji lemia mūsų mintis apie save ir pasaulį, mūsų elgesį ir emocijas. Ši knyga padės ženg-ti pirmyn savivertės kūrimo ir atkūrimo keliu: ją stiprinti, valdyti ir tausoti. Padės priimti save ir mylėti, nors ir netobulą. Mokys ne ko nors atsisakyti, o tobulėti. Drąsins būti netobulam, tačiau laisvam ir laimingam...

Šios knygos stiprybė – entuziazmo užkratas, humanizmo filosofija ir dva-singumas. Pakeri autoriaus meistriškumas perteikti savo patirtį ir jo tikslūs pavyzdžiai, puikiai parinktos tekstą papildančios citatos ir kiekvienam ne-sunkiai pritaikomi patarimai.

Keistis išmokstama – tai neabejotinai svarbiausias pastarųjų metų psichoterapijos atradimas.

9 786094 660016

ISBN 978-609-466-001-6