Klaipdos universitetas

Kauno technologijos universitetas

Vilniaus universitetas

STUDENT MOKSLINS KONFERENCIJOS

CHEMIJA IR CHEMIN TECHNOLOGIJA

PRANEIM MEDIAGA

Klaipdos universitetas

Jr technikos fakultetas 2009 m. gegus 15 d.

Klaipda, 2009

UDK 54(474.5)(06) Ch267 Redakcin kolegija Konferencijos organizacinis komitetas prof. habil. dr. V. Zabukas (pirmininkas), KU prof. habil.dr. S. Tumkeviius, VU prof. dr. V. Getautis, KTU doc. dr. A. ukauskait, KU doc. dr. V. Kvedaras, KU dr. T. Paulauskien, KU Konferencijos koordinator dr. T. Paulauskien Darbo grup: dr. A. Skaisgirien, dokt. V. Jakubauskait, R. Lukauskait, R. Butkut, S. Butkeviien Konferencij remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas. Rmjai AB Lietuvos dujos AB Klaipdos nafta UAB ARM GATE UAB LABOCHEMA LT

Spausdinta i autori original

Jr technikos fakultetas, 2009 Klaipdos universiteto leidykla, 2009

ISBN 978-9955-18-422-5

TURINYS

T. Agapkina, vad. R. Kaminskas. Tetrakalcio aliumoferito sintez ................6 K. Anuseviius, vad. V. Mickeviius. N-(4-halogenfenil)-N-karboksietil--

alanin ir j darini sintez ......................................................................12 J. Baniukevi, J. Kirlyt, vad. A. Ramanaviien, vad. A. Ramanaviius.

Kvarco kristalo mikrogravimetrijos metodas antikn imobilizavimo bei sveikos su antigenu tyrimuose..........................................................14

T. Braukyla, vad. V. Getautis, T. Malinauskas. Elektronus perneani organini fotopuslaidininki sintez ........................................................19

R. Bruait, vad. T. Paulauskien. Lakij organini jungini emisijos skaiiavimas naftos terminaluose.............................................................22

G. Budzinskas, vad. A. ukauskait. Biodyzelino gamyba i panaudoto aliejaus .....................................................................................................28

V. Burkyt, vad. O. Belous. Uosto veiklos intensyvumo taka naftos angliavandenili koncentracijoms Klaipdos ssiauryje..........................34

A. Burvyt, J. Jonikait, vad. D. Ragauskien. Kopolimer, tinkani ilkiniams eksponatams restauruoti, sintez ir tyrimas ............................38

R. Butkut, L. Kosychova. Distiliacijos charakteristik nustatymas vairi technologini proces benzin ir etanolio miiniuose .............................44

U. Butvilait, vad. R. Lygaitis. 2-pakeist perimidino darini sintez...........50 D. epulyt, vad. V. Jakubauskait. Anaerobinio proceso modeliavimas

nepertraukiamo veikimo reaktoriuje ........................................................52 G. iuta, R. Kulbokait, prof. R. Makuka. Chitozano MPEG kopolier

gaminimas panaudojant click chemijos reakcij ..................................59 O. Daranova, B. Sivakova, vad. A. Beganskiene, A. Kareiva. New

Antioxidants Systems for Atabilisation of Ink Damaged Paper...............64 A. Eisinas, vad. K. Baltakys. Kadmio jon imobilizavimas cementiniame

akmenyje ..................................................................................................70 A. Genit, vad. R. Rutkait. Modifikuot krakmolo darini ir jodo

kompleks tyrimai ...................................................................................76 J. Gerulskien, V. Magaramait, vad. T. Paulauskien. iemini pried

takos biodyzelino savybms tyrimas.......................................................82 V. Gotautait, S. Minakova, vad. S. Armalis. Sunkij metal nustatymas

vandenyse inversins voltamperometrijos metodu...................................92 D. Gudeika, supervisors R. Lygaitis and J. V. Grazulevicius. Synthesis and

Properties of New Naphtalene Diimide Derivatives ................................96 S. Gustait, M. Burinskait. UV filtrai kosmetikoje. Nauda ir pavojus .......100 R. Gusteviit, vad. S. Kuusien. Kalcio chlorido ir natrio alginato sveikos

vertinimas..............................................................................................104 V. Intait, vad.V. Mickeviius. Azol sintez i 1-pakeist 3-

hidrazinokarbonil-5-oksopirolidin .......................................................109

3

A. Ivanauskait. Etoksilint alkilamin taka rgtinio daiklio sorbcijai vilnos pluote .........................................................................................112

S. Joceviit, vad. E. Maonien, J. Kazlausk. Vandenyje tirpi celiuliozs darini sveika su liofilizuota kiauls gleivine.......................................116

S. Jocyt, vad. T. Paulauskien. Oro kokybs kitimas Klaipdos mieste 20032008 m..........................................................................................121

A. Jonuas, vad. V. Kvedaras. Plazminio apdorojimo taka fluorinuotos etileno propileno (FEP) plvels paviriaus adhezijai............................128

J. Kaluzeviius, M. evenko, vad. A. Skaisgirien. Perteklinio dumblo ssdinimo kinetikos tyrimas ...................................................................133

K. Krasauskait, vad. A. Michaleviit ir J. V. Grauleviius. Imin, turini bis(4-metoksifenil) fragment, sintez ir savybs.....................138

V. Kriktolaityt, vad. A. Kauait, vad. A. Ramanaviien, vad. A. Ramanaviius. Krien peroksidazs ir gliukozs oksidazs bifermentins sistemos taikymas biokuro element katodo krimui......141

R. Kubilit, vad. R. Kaminskas. Trikalcio silikato sintez .........................147 U. Kybartait, vad. V. Krylova. Polikarbonat modifikavimas vario

sulfidiniais (CuXS) sluoksniais ...............................................................153 R. Laguckait, A. Kauait-Minktimien, A. Ramanaviien,

A. Ramanaviius. Tiesioginis antikn prie mogaus augimo hormon nustatymas paviriaus plazmon rezonanso metodu ..............................158

O. Levukinas, vad. D. inkarenko. Ultragarsinio ipurkimo taka distiliacijai ..............................................................................................164

J. Luferova, T. Malinauskas, vad. V. Getautis. Alkoholiuose tirpi organini fotopuslaidininki sintez.......................................................................170

J. Lukstaite, supervisor S. Grigalevicius. Synthesis and Characterization of Derivatives Containing Indolyl Fragments ............................................172

I. Mauknait, Ch. Guyot, D.Leskauskait, U. Kulozik. Transglutaminazs ir kit veiksni taka rgtaus gelio ir i jo pagaminto varks srio fizikinms cheminms savybms ...........................................................176

S. Mocknait, vad. J. Simokaitien ir J. V. Grauleviius. Elektroaktyvi indolo[3,2-b]karbazolo darini sintez ir savybs..................................182

M. Morknas, vad. I. ikotien. Piridopirimidin, chinazolin ir furopirimidin sintez i 6-feniletinil-5-pirimidinkarbaldehid.............186

I. Petrikyt, vad. M. Dakeviien. Organini fotopuslaidininki, pasiymini neigiam krvinink pernaa, sintez ..............................190

J. Pilipaviius, I. Kazadoev, A. Melninkaitis, A. Beganskien, V. Sirutkaitis, A. Kareiva. Development Mechanical Properties of Anti-Reflective Silica Nanoparticles Coatings Via Sol-Gel Process .........................................193

S. Pokut, vad. J. Simokaitien ir J. V. Grauleviius. 4-metoksifenilfragmentais substituot karbazolo ir indazolo darini sintez ir savybs................................................................................................199

4

K. Raktys, M. Dakeviien, vad. V. Getautis. Aktyvi daikli sauls elementams sintez ................................................................................204

E. Ruinskas, vad. V. Maseviius. Trifenilfosfazenpirolo[2,3-d]pirimidino darini sintez ir i jungini taikymo aza-wittigo reakcijoje tyrimas ...................................................................................................206

S. Rudys, vad. I. ikotien. 6-ariletinilpirimidin-5-karbaldehid ir 2-ariletinilchinolin-3-karbaldehid intramolekulini ciklizacijos reakcij tyrimas ...................................................................................................210

K. Ruigyt, vad. A. ukauskait. Mangano taka naftos produkt biodegradacijai .......................................................................................215

G. Rutkauskas, vad. K. Rutkauskas. 4-amino-1-benzensulfonamido sveika su akrilo ir itakono rgtimis..................................................................224

J. Sadovnikait, vad. T. Paulauskien. Elementins sieros, susidaranios naftos perdirbimo gamyklose, panaudojimo galimybi analiz .............228

R. Sainas, vad. A. alga, A. Kareiva. Synthesis and Characterization of Different Lanthanides Doped CaWO4 Phosphor....................................235

A. imkus, vad. M. M. Burbulien. (4-pirimidiniltio)acethidrazid darini heterociklizacijos reakcij tyrimas.........................................................239

A. Sinicyna, L. Kosychova. Benzino ir butanolio-1 miini frakcins sudties tyrimas......................................................................................242

O. Stasytyt, S. vad. Kuusien, I. Jonukien. Populus laurifolia x Populus nigra Italica morfogenez audini kultroje ir biocheminis vertinimas..............................................................................................247

I. Survilait, vad. M. Budvytien. Dengt stacionari fazi Si/poliviniloalkoholis gavimas ir j taikymas ceramid skirstymui ......252

J. Urbelyt, vad. D. Vaiiukynien. Gelio sendinimo taka Na-X ceolito sintezei ...................................................................................................258

M. Vikus, vad. T. Paulauskien. Mazuto ir gamtins orimulsijos kokybs rodikli lyginimas su emulsuotu gudronu MSAR................................264

S. Viniakova, A. Bandalevi, L. Adamonyt, vad. A. ilinskas. Synthesis and Research of Phenanthroline Derivatives..........................................272

A. Voitechoviit, vad. S. Tumkeviius. 4,6-diaril-2-metilpirimidin sintez ir savybs ...................................................................................275

S. iupsnyt, vad. V. Lekeviien. Statybinio gipso savybi tyrimas skirtingais standartizacijos metodais......................................................279

D. Zonyt-Bekampien, S. Kuusien, vad. I. Jonukien. Bioaktyvi metabolit vertinimas tirndaolje (Potentilla palustris L.) in vitro....................................................................................................284

I. utautait, vad. A. Bruktus. 2-amino-4,4-dialkil-3h-1,3,5-triazino[1,2-a]benzimidazol sintez.........................................................................289

M. Atrauskait, vad. I. Vitkauskien. Gamybini polietilentereftalato atliek cheminis perdirbimas glikolizs bdu........................................292

5

6

TETRAKALCIO ALIUMOFERITO SINTEZ

T. Agapkina, vad. R. Kaminskas Kauno Technologijos Universitetas, Silikat technologijos katedra

1. vadas

Tetrakalcio aliumoferitas yra vienas i keturi portlandcemenio klinke-

rio mineral. Siekiant itirti portlandcemenio susidarymo eig bei savybes, paprastumo dlei danai tiriami atskiri mineralai [13]. Tetrakalcio aliumofe-ritas C4AF yra aliuminat ir C2F kietasis tirpalas, susidarantis sistemoje CaO Al2O3 Fe2O3 auktoje temperatroje [46].

2. Tyrim objektas ir metodika

Tyrim objektas tetrakalcio aliumoferito sintez.

2.1. Tetrakalcio aliumoferito degimo reimas

CaCO3, Al2O3 ir Fe2O3 sumaiomi stechiometriniais kiekiais, kad CaO :

Al2O3 : Fe2O3 molinis santykis bt lygus 4:1:1. aliavos malamos ir homo-genizuojamos keramikiniame rutuliniame malne. Miinio savitasis pavirius 1139,38 m2/kg.

60 g miinio milteli sudrkinami vandeniu (10 % nuo sausj media-g mass) ir 245 MPa slgyje supresuojami tablet.

Suformuoti bandiniai degami keturiais degimo reimais skirtingose tem-peratrose (1 lentel).

1 lentel. Suformuot bandini degimo reimai

Degimo reimo

Nr.

Temperatros pakilimo iki

1000 C trukm, h

Ilaikymo 1000 C tem-

peratroje trukm, h

Degimo temperatra,

C

Ilaikymo degimo temperatroje truk-

m, h

1 3 1 1350 2 2 3 1 1350 1 3 3 1 1250 1 4 3 1 1200 1+1 Po kiekvieno degimo idegti bandiniai atvsinami, susmulkinami, nusta-

tomas laisvo CaO kiekis, atliekama rentgeno difrakcin analiz.

7

2.2. Tetrakalcio aliumoferito savybi tyrimas

Stipriui gniudant nustatyti suformuojami bandiniai (202020 mm) i tetrakalcio aliumoferito telos, kai vandens ir C4AF santykis lygus 0,4. Ban-diniai 24 valandas ilaikomi 100 % drgmje 20 C temperatroje ir kietina-mi 27 paras distiliuotame vandenyje. Po 28 par nustatomas suformuot ban-dini stipris gniudant (MPa).

Nustaius stipr gniudant ir sustabdius hidratacij, atliekama tetrakal-cio aliumoferito hidratacijos produkt rentgeno difrakcin analiz. 3. Rezultatai ir j aptarimas 3.1. Tatrakalcio aliumoferito sintez

Pirmasis degimo reimas. Degant pirmuoju degimo reimu, tablet po degimo sumajo ir sukietjo, o degtame miinyje laisvo CaO nebuvo (2 len-tel 1). Atlikus pirmuoju reimu idegto miinio rentgenodifrakcin analiz (1 pav., 1 kr.), i gaut duomen matyti, kad rentgenogramos kreivje identi-fikuoti tik tetrakalcio aliumoferito (d 0,727, 0,279, 0,268, 0,264, 0,181 nm ir kt.) difrakciniai maksimumai. Taigi galima teigti, kad degant pradin miin 1350 C temperatroje 2 valandas pavyko susintetinti gryn tetrakalcio aliu-moferit.

Kadangi degant pirmuoju reimu i karto buvo gautas grynas C4AF, tai sekaniame etape sintezs trukm 1350 C temperatroje buvo sumainta iki 1 valandos.

Antrasis degimo reimas. Idegus suformuot bandin i CaCO3, Al2O3 ir Fe2O3 miinio pagal antrj degimo reim, laisvo CaO irgi nebuvo aptikta (2 lentel 2). Tablet po degimo taip pat kaip ir pirmuoju atveju sumajo ir sukietjo. Atlikta sintezs produkt rentgenodifrakcin analiz (1 pav., 2 kr.) parod, kad idegt miin sudaro tik tetrakalcio aliumoferitas (d 0,726, 0,278, 0,267, 0,264, 0,181 nm ir kt.), bet smaili intensyvumai yra maesni, negu po pirmojo degimo.

Apibendrinant pirmj dviej bandym rezultatus galima teigti, kad de-gant CaCO3, Al2O3 ir Fe2O3 miin 1350 C temperatroje 2 ir 1 valand su-sintetinamas grynas tertrakalcio aliumoferitas. Siekiant gauti tetrakalcio aliumoferit su kuo maesnmis energijos snaudomis, sekaniame tyrim etape buvo mainama sintezs temperatra.

Treiasis degimo reimas. Atlikus degim 1250 C temperatroje pa-stebtas suformuotos tablets sumajimas bei sukietjimas, bet maesnis nei po pirm dviej degim. Idegus bandin pagal treij degimo reim, buvo

8

nustatytas laisvo CaO kiekis (1,58 %) (2 lentel 3), kuris degtame miinyje nevirija 2 % laisvo CaO rib.

Atlikta sintezs produkt rentgenodifrakcin analiz (1 pav., 3 kr.) paro-d, kad idegt miin sudaro ne tik tetrakalcio aliumoferitas (d 0,729, 0,340, 0,267, 0,264, 0,152 nm ir kt.), kurio difrakciniai maksimumai yra ma-esnio intensyvumo, nei degant 1350 C temperatroje. Rentgenogramoje taip pat stebimi kalcio ferito (d 0,522, 0,388, 0,369, 0,279, 0,267 nm ir kt.), trikalcio aliuminato (d 0,305, 0,270, 0,207, 0,190, 0,156 nm), kalcio aliu-minato (d 0,490, 0,320, 0,300, 0,245, 0,194 nm) bei kalcio aliumoferito (d 0,729, 0,364, 0,204 nm) difrakciniai maksimumai.

Ketvirtasis degimo reimas. Idegus suformuot bandin 1200 C tem-peratroje 1 valand, buvo nustatytas laisvo CaO kiekis miinyje (6,73 %), kuris virija 2 % laisvo CaO rib. Todl bandinys buvo degamas dar 1 valan-da 1200 C temperatroje. Po io degimo laisvo CaO miinyje rasta nebuvo (2 lentel 4). Po degimo tablet ilaik savo form, bet nebuvo tokia kieta ir sukepusi kaip atliekant degimus auktesnse temperatrose. Atlikta rentgeno difrakcin analiz parod, kad ir po pakartotino degimo 1200 C temperat-roje susidar ne tik tetrakalcio aliumoferitas (d 0,731, 0,279, 0,263, 0,208, 0,188 nm ir kt.), bet ir tarpiniai junginiai: kalcio feritas (d 0,369, 0,279, 0,267, 0,219, 0,185 nm ir kt.), tetrakalcio aliuminatas (d 0,423, 0,408, 0,270, 0,191, 0,174 nm ir kt.), kalcio aliuminatas (d 0,489, 0,320, 0,244, 0,194, 0,166 nm ir kt.) bei kalcio aliumoferitas (d 0,276, 0,263, 0,241, 0,204, 0,172 nm ir kt.) (1 pav., 4 kr.).

Apibendrinant treij ir ketvirtj bandym, kuri metu degamas Ca-CO3, Al2O3, Fe2O3 miinys 1250 C ir 1200 C temperatrose, galima teigti, jog tetrakalcio aliumeferitas iose temperatrose pradeda susidaryti, bet kartu susidaro ir keturi tarpiniai junginiai.

2 lentel. Laisvo CaO kiekis esantis bandinyje po degimo Degimo reimas

Degimo temperatra, C Degimo laikas, h Laisvo CaO kiekis, %

1 1350 2 2 1350 1 3 1250 1 1,58

1200 1 6,73 4 1200 2

9

0 10 20 30 40 50 60 70Difrakcijos kampas 2Q, laipsniais

Inte

nsyv

umas

, san

t. vn

t.C4AF

C4AFC4AF

C4AF

C4AFC4AF

C4AF

C4AF

C4AF

C4AF C4AF

C4AF

C4AF

C4AF

C4AF

CF

CF

CA

CA

CF

CF

CF

CF

CA

CA

CF

CF

C4AF

C4AF

C4AFCAF

CAF

CA

CA CF

CF

CA

CA

C3A

C3A

CF

CF

C4AF

C4AF

1

2

3

4

C4AF

C4AF

1 pav. Sintezs produkt, gaut idegus CaCO3, Fe2O3 ir Al2O3 miin rentgenodif-rakcins analizs kreivs: 1 ilaikyto 2 val. 1350 C temperatroje; 2 ilaikyto 1 val. 1350 C temperatroje; 3 ilaikyto 1 val. 1250 C temperatroje; 4 ilaikyto 2 val. 1200 C temperatroje. ymenys: C4AF Ca4(Al,Fe)2O5 (C4AF tetrakalcio aliumoferitas); CF Ca2Fe2O5 (CF kalcio feritas); C3A Ca3Al2O3 (C3A trikalcio aliuminatas); CA Ca12Al14O33 (CA kalcio aliuminatas); CAF Ca2Al1,38Fe0,62O5 (CAF kalcio aliumoferitas). 3.4. Tetrakalcio aliumoferito hidratacijos tyrimas

Susintetinto tetrakalcio aliumoferito savybms nustatyti, buvo vykdyti

C4AF hidratacijos tyrimai.

3 lentel. C4AF bandini stipris gniudant po 28 par hidratacijos

Bandinys suformuotas i C4AF, kuris susintetintas, de-gant CaCO3, Al2O3 ir Fe2O3 miin:

Stipris gniudant, MPa

1350 C temperatroje 2 valandas 12,60 1350 C temperatroje 1 valand 7,41 1250 C temperatroje 1 valand 2,91 1200 C temperatroje 2 valandas 3,19 Nustatyta, kad po 28 par hidratacijos, didiausi stipr gniudant (12,60

MPa) (3 lentel) turi bandinys degtas 2 valandas 1350 C temperatroje. Ma-

10

iausias stipris gniudant (2,91 MPa) yra C4AF bandinio degto 1 valand 1250 C temperatroje.

0

3

6

9

12

1 2 3 4Bandinys

Stip

ris g

ni

dant

, MPa

2 pav. Tetrakalcio aliumoferito degimo reimo taka stipriui gniudant: 1 C4AF degtas 1350 C temperatroje 2 valandas; 2 C4AF degtas 1350 C temperatroje 1 valand; 3 C4AF degtas 1250 C temperatroje 1 valand; 4 C4AF degtas 1200 C temperatroje 2 valandas.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70Difrakcijos kampas 2, laipsniais

Inte

nsyv

umas

, san

t. vn

t.

C4A

F

C4A

F C4A

F

C4A

F

C4A

F

C4A

F

C4A

F

C4A

F

C4A

F

C4A

F

C4A

F

C4A

F

CACA

CA CACA

CACA

CACA

CACA CA

CA

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH CA

FH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

CAFH

1

2

3

4

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

C3A

H6

3 pav. Tetrakalcio aliumoferito, po 28 par hidratacijos vandenyje, rentgenodifrakci-ns analizs kreivs: 1 C4AF degtas 1350 C temperatroje 2 valandas; 2 C4AF degtas 1350 C temperatroje 1 valand; 3 C4AF degtas 1250 C temperatroje 1 valand; 4 C4AF degtas 1200 C temperatroje 2 valandas. ymenys: C4AF Ca4(Al,Fe)2O5 (C4AF tetrakalcio aliumoferitas), CA Ca12Al14O33 (CA kalcio aliuminatas), CAFH Ca3Al1,54Fe0,46[(OH)4]3 (C(AF)H13 kalcio hidroaliumoferi-tas), C3AH6 Ca3Al2(OH)12 (C3AH6 kalcio hidroaliuminatas).

11

Atlikus 28 paras hidratuot bandini rentgenodifrakcin analiz (3 pav.), visuose bandiniuose stebimos pagrindini C4AF hidratacijos produkt C3AH6 (d 0,199, 0,185, 0,178, 0,152, 0,137 nm ir kt.) ir C(AF)H13 (d 0,516, 0,282, 0,230, 0,204, 0,168 nm ir kt.) difrakcins smails. Tuo tarpu bandi-niuose, degtuose emesnje temperatroje (3 pav., 3, 4 kr.) matomos nehidra-tuoto CA (d 0,489, 0,300, 0,268, 0,194, 0,148 nm ir kt) smails, o degtuose 1350 C temperatroje (3 pav., 1, 2 kr.) ilieka nehidratuoto C4AF smails (d 0,733, 0,366, 0,257, 0,193, 0,182 nm.).

4. Ivados

1. Grynas C4AF gaunamas tik degant bandinius 1350 C temperatroje. 2. Stipriausi bandiniai po 28 par hidratacijos yra degti 2 valandas 1350

C temperatroje (stipris gniudant 12,60 MPa), silpniausi degti 1 valand 1250 C temperatroje (stipris gniudant 2,91 MPa).

3. Laisvo CaO kiekis nra lemiamas rodiklis, vertinant C4AF sintezs rezultatus.

Literatra

1. Taylor H. F. W. Cement Chemistry. Second edition. London: Oxford, 1997. 462 p.

2. Guteridge W. A. Quantitave X powder diffraction in the study of cementive materials. Proceedings of the British Ceramic Society. 1994. 39: 11 35 p.

3. Tumidajski P. J., Thomson L. Cement and Concrete Research. 1994. 24: 1359.

4. Suzuki E., Tsuyuki N., Aoyama Y., Machinaga O. Synthesis and characteristic feature of 4CaOAl2O3Fe2O3 based glass with and without SiO2. Journal of the Ceramic Society of Japan. 1996. 631 p. Prieiga per internet:

5. Drabik M., Petrovic J. A Study of Brownmillerite Prepared at 1200C. Synthesis, Identification and Characterization. 1985. Prieiga per internet:

6. Lee S., Kriven W. Synthesis and hydration study of Portland cement components prepared by the organic steric entrapment method. Springer Netherlands. 2006. 92 p. Prieiga per internet:

12

N-(4-HALOGENFENIL)-N-KARBOKSIETIL--ALANIN IR J DARINI SINTEZ

K. Anuseviius, vad. V. Mickeviius

Kauno technologijos universitetas, Organins chemijos katedra

io darbo tikslas buvo itirti N-(4-halogenfenil)-N-karboksietil--alanin dihidrazid 1a-c kondensacij su vairiais karboniliniais junginiais, anglies disulfidu, nustatyti gaut jungini struktr.

R N

NHNH2

NHNH2

O

O

R N

NHN

NH

N

O

O

Ar

Ar

R N

NH N

HN

O

O

CH3

CH3

NCH3

CH3

R N

NH

HN

O

O

N

N

CH3

CH3

CH3

CH3

R N

NNHO

O NHN

S

SR N

NNHN

N NHN

S

S

H2N

H2NR N

NNHN

N NHN

O

O

1a-c

4a-c5a-c

6a-c

7a-c

8a-c

9a-c

10a-c

1) CS2 , KOH

2) H +

1) CS

2 , KO

H2) N

2 H4 H

2 O

R = 4-Cl-C6H4; 4-Br-C6H4; 4-I-C6H4;

2a-c, Ar = C6H5,3a-c, Ar = 4-H3CO-C6H4,

.

ArCHO

CH

3 CO

CH

3

CH 3CO

CH 2CO

CH 3

CH3COCH2CH2COCH3

C 6H 5NCO

NaO

H

R N

O

O

N

N

N

N

CH3

CH3

CH3

H3C

R N

NHHN

NHHN

O

O

OO

HN

HN

N 2H 4 H 2O

13

Pradiniai junginiai 1a-c susintetinti pagal inom metodik, virinant ati-tinkamum rgi esterius su hidrazinhidratu 2-propanolyje. Kondensuojant dihidrazidus 1a-c su aromatiniais aldehidais 2-propanolyje arba 1,4-dioksane, miinio virimo temperatroje, susintetinti dihidrazonai 2,3a-c, kurie i reakci-jos miinio isikristalizuoja jau reakcijos metu ar jam atvsus. N-(4-Halogenfenil)-N-karboksietil--alanin dihidrazidai 1a-c taip pat lengvai reaguoja ir su ketonais. Nustatyta, kad virinant juos su acetonu susidaro hid-razono struktros junginiai 4a-c, tuo tarpu kondensacijos metu su diketonais 2,4-pentandionu ir 2,5-heksandionu, gaunami ciklins struktros junginiai. Reaguojant dihidrazidams 1a-c su 2,4-pentandionu 2-propanolyje ir esant katalitiniam druskos rgties kiekiui susidaro du pirazolo ciklus molekulje turintys junginiai 5a-c. Analogikoje dihidrazid 1 reakcijoje su 2,5-heksandionu, tik katalizatoriumi naudojant acto rgt, gaunami molekulje du pirolo iedus turintys junginiai 6a-c.

Reaguojant dihidrazidams 1a-c su anglies disulfidu 2-propanolyje ir esant KOH susidaro tarpiniai produktai ditiokarbazatai, kuri tirpalus pa-rgtinus acto rgtimi gauti 1,3,4-oksadiazol-2-tionai 7a-c. ildant iuos junginius su hidrazinu susintetinti triazolo dariniai 8a-c, molekulje turintys aminogrup. Jie taip pat gauti ir i jungini 1a-c.

Kondensuojant dihidrazidus 1a-c su fenilizocianatu metanolyje miinio virimo temperatroje buvo susintetinti semikarbazidai 9a-c, kuriuos pail-dius su vandeniniu 2 % NaOH tirpalu, susidar triazolo dariniai 10a-c.

Susintetint jungini struktr patvirtina IR, 1H ir 13C BMR spektrosko-pijos bei elementins analizs duomenys.

SYNTHESIS OF THE N-CARBOXYETHYL- N- (4-HALOPHENYL)--ALANINE DERIVATIVES

K. Anuseviius, supervisor V. Mickeviius

Kaunas University of Technology, Department of Organic Chemistry Summary

New condensation products of N-(4-halophenyl)-N-carboxyethyl--alanine di-hyrazide with carbonylic compounds were obtained. The structure of newly synthesi-zed compounds have been determined and their features have been elucidated by the methods of IR, 1H, 13C NMR spectroscopy.

14

KVARCO KRISTALO MIKROGRAVIMETRIJOS METODAS

ANTIKN IMOBILIZAVIMO BEI SVEIKOS SU ANTIGENU TYRIMUOSE

J. Baniukevi1,3, J. Kirlyt2, vad. A. Ramanaviien3,

vad. A. Ramanaviius2,3 1. Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Fundamentini moksl fakultetas; 2. Vilniaus universitetas, Chemijos fakultetas;

3. Vilniaus universiteto Imunologijos institutas, Imunoanalizs ir nanotechnologij laboratorija

vadas

Antikn imobilizavimas turi fundamentali reikm kietos fazs imu-

niniams tyrimams, afinikumo chromatografijai ir vairi jutikli krimui. Pagrindiniai imobilizavimo bdai yra pagrsti bifunkcini reagent panaudo-jimu, t.y. imobilizuojant per tarpininkus. Deja, tokie bdai takoja antikn atsitiktin orientacij, kas savo ruotu sukelia asimetrini molekuli imuno-aktyvumo praradim. Pastaruoju metu intensyviai atliekami kryptingo anti-kn imobilizavimo tyrimai, kada molekul yra suskaldoma du fragmentus ir jie imobilizuojami aukso paviriuje tiolini (-SH) grupi pagalba. Toki antikn fragment panaudojimas taip pat sumaina nespecifini sveik tikimyb imunoanalizinse sistemose. Imunosensoriai, kuriuose pavyksta kryptingai imobilizuoti antiknus, yra jautresni, gali sveikauti su didesniu kiekiu analits, lyginant su imunosensoriais, kur buvo taikoma atsitiktin antikn orientacija.

Darbo metu buvo iekoma optimaliausi antikn skaldymo bei imobi-lizavimo slyg: antiknai ne tik turi kryptingai isidstyti paviriuje, bet ir neprarasti savo savybs afinikai sveikauti su antigenu. iam tikslui buvo naudojamos kvarco kristalo mikrogravimetrins svarstykls (KKM), kurios yra ypatingai jautrus sveriantis renginys ir jo veikimas pagrstas pjezoelek-triniu efektu. Tokie jutikliai yra plaiai taikomi biomolekuli sveikoms, sveik greiiams tirti bei kitiems biologiniams tyrimams, nes rezonansinio danio pokytis yra tiesiogiai proporcingas mass pokyiams, vykstantiems elektrodo paviriuje.

15

Eksperimentin dalis

Antikn gryninimas. Sotaus amonio sulfato tirpalas buvo pilamas specifini antikn prie galvij leukozs viruso antigen (anti-gp51 antik-nai) turint serum santykiu 1:1. Imunoglobulinai ikrit nuosdomis buvo centrifuguojami 4000 aps./min greiiu 20 min, nupilus supernatant nuosdos itirpintos fosfatiniame buferyje (PBS), pH 7.4. Nusodinimas pakartojamas. Itirpinus pakartotinai gautas nuosdas, atliekama dializ prie fiziologin tirpal 4 C temperatroje per nakt, siekiant paalinti amonio sulfat i imu-noglobulin frakcijos.

Antikn skaldymas. IgG redukuojamas du fragmentus, naudojant skir-ting koncentracij (2;4;6 mg/mL) ditiotreitolio (DTT) tirpalus 0,1 M Na2HPO4, 0,1 M NaCl ir 2 mM EDTA buferyje, pH 7,4. Reakcijos miinys buvo padalintas dvi dalis: vienas mginys buvo inkubuojamas kambario tem-peratroje, o kitas 37C temperatroje termostate po 60 min.

Elektroforez. Antikn fragmentai buvo charakterizuojami atliekant elektroforez natrio sulfato poliakrilamidiniame gelyje (12%). Baltym kon-troliniai markeriai buvo naudojami, kaip molekulins mass liniuot. Bal-tym fragmentai buvo daomi Coomassie brilliant blue G250 daais.

Kvarco kristalo (KK) paruoimas. Kvarco kristalas 10 min. laikomas acetone, o po to valomas elektrochemikai 50 mM H2SO4 tirpale, atliekant 40 potencialo skleidimo cikl 0,3 V/s greiiu, skleidiant nuo 1,7 iki -0,3 V.

KKM aparatros paruoimas darbui. Darbin cel su paruotu kvarco kristalu prijungiama prie KKM svarstykli, pilama 300 L antikn tirpalo ir 4000 sekundi yra registruojamas kvarco kristalo padengto aukso sluoks-niu rezonansinio danio pokytis. Tada cel iplaunama su PBS, pH 7,4, pi-lama 1% albumino tirpalo laisv viet blokavimui ir laikoma 1,5 val. Pra-plaut cel upildius 270 L PBS buferio pH 7,4, KKM aparatra registruo-jame bazins linijos nusistovjim. bufer neus 30 L antigeno (3,8 mg/mL), registruojamas danio pokytis. Darbo rezultatai ir j aptarimas

Imunoglobulinai buvo isodinti soiuoju amonio sulfato tirpalu, dializuo-jami ir naudojami tolimesniems tyrimams. Antikn koncentracija buvo nusta-tyta spektrofotometriniu bdu. Baltymo koncentracija specifini antikn prie galvij leukozs viruso (GLV) antigen turiniame serume yra 13,4 mg/mL, nusodintos ir dializuotos imunoglobulin frakcijos koncentracija yra 5,6 mg/mL. Galvij leukozs viruso antigeno koncentracija yra 3,8 mg/mL.

Elektroforegramoje (r. 1 pav.) pateikti igryninto (2, 3 takeliai) ir neva-lyto (4, 5 takeliai) specifini anti-gp51 antikn turinio serumo vaizdai ro-do, kad naudojant imunoglobulin nusodinimo amonio sulfatu metod sk-

16

mingai pavyko paalinti dal nereikaling ir tolimesnius tyrimo rezultatus galini takoti baltym.

116 kDa

66 kDa

1 pav. Serumo, turinio specifini anti-gp51 antikn, elektroforegrama: 2,3 antiknai po gryninimo; 4, 5 serumas; 1,6 markeris

Disulfidinius tiltelius redukuojaniu agentu buvo naudojamas ditiotreito-

lis (DTT). Pradioje buvo naudota 0,1 mg/mL DTT koncentracija. Antikn skaldymas, esant nurodytai DTT koncentracijai nebuvo efektyvus, todl DTT koncentracija buvo padidinta atitinkamai iki 2, 4, 6 mg/mL. Po redukuojanio agento pridjimo imunoglobulin mgin, jis buvo inkubuojamas 1 val. skir-tingose temperatrose (20 C ir 37 C) (r. 2 pav.)

2 pav. Imunoglobulino molekuli skaldymo schema

Antikno fragment (rIgG) merkaptogrupi nustatymas buvo atlik-

tas spektrofotometriniu titravimu p-chlormerkurabenzoatu (pCMB). Atsi-velgiant sunaudoto pCMB kiek, galima apskaiiuoti -SH grupi kiek, esant 1-oje molekulje imunoglobulino:

11

22

VcVcn

=

(1)

kur n merkaptogrupi kiekis, esantis 1 molekulje baltymo; C1 tiriamos media-gos pradin koncentracija; V1 tiriamo tirpalo tris; C 2 pradin pCMB koncen-tracija; V2 pridto pCMB tirpalo tris ekvivalentiniame take.

17

iam tyrimui buvo naudojami neskaldyt antikn bei skaldyt antikn su 2, 4 ir 6 mg/mL DTT koncentracijomis bei skirtingose temperatrose (20 C; 37 C) mginiai. Skaldytiems antiknams su 4 mg/mL DTT koncentraci-ja 20 C ir 37 C temperatrose buvo nustatyta 1 laisva merkapto grup. Skaldant imunoglobulinus su 6 mg/ml DTT koncentracijos tirpalu, buvo nu-statytos 2 merkapto grups, kas rodo, kad buvo suskaldytas vienas disulfidi-nis ryys. Paklus temperatr iki 37 C, esant tai paiai DTT koncentracijai, buvo suskaldyti 2 disulfidiniai tilteliai ir nustatytos 4 merkapto grups. I gaut rezultat matome, jog efektyviausias antikno skaldymo bdas yra 6 mg/mL DTT koncentracijos tirpalo panaudojimas, inkubuojant 60 min. 37 C temperatroje. Todl tolimesniame darbe buvo tiriami antikn fragmentai gauti naudojant i DTT koncentracij.

Antikn fragment imobilizavimo ir antikno-antigeno sveikos efek-tyvumas buvo tiriamas panaudojant aukso sluoksniu padengtus kvarco krista-lus (7.995 MHz) i CH Instruments, Inc (Austin, USA).

Vienas i keliam tyrimo udavini buvo kryptingas antikn imobili-zavimas paviriuje. Pasiekus tiksl, t.y. taip modifikuotus elektrodus gal-tume skmingai taikyti vairi srii diagnostinse priemonse, pvz. GLV nustatymui. Siekiant vertinti kryptingo antikn imobilizavimo efektyvum ant darbinio elektrodo, KKM aparatra buvo registruojami rezonansinio da-nio pokyiai (f, Hz) laike.

307.9

358.2

34.71429.114

0

50

100

150

200

250

300

350

400

1 2

f, H

z

anti-gp51 imobilizavimas anti-gp51-GLV sveika

20C, 6 mg/mL DTT 37C, 6 mg/mL DTT

3 pav. Antikn fragment imobilizavimo ir j sveikos su GLV antigenu efektyvumo vertinimas pagal danio pokyius f, Hz.

18

Skirtingose temperatrose skaldyt antikn fragment sveika su KK elektrodo paviriuje esaniu aukso sluoksniu vyksta skirtingu greiiu. verti-n rezonansinio danio pokyt, gauname ir skirtingus mass pokyius pavir-iuje. Nors aktyvus elektrodo paviriaus plotas yra 0,205 cm2, mass pokytis yra apskaiiuojamas 1-am cm2. Didiausias skaldyt antikn kiekis simobi-lizavo aukso paviriuje, atlikus redukcij 37 C temperatroje (0,515 g/cm2) (r. 3 pav.). Naudojant neskaldytus antiknus danio pokytis nurodytame laiko intervale nebuvo stebimas.

Elektrodai, modifikuoti kryptingai orientuotais antikn fragmentais, buvo panaudoti KKM imunosensoriaus skirto galvij leukozs antigeno nu-statymui. Antigeno sveika efektyvesn su antikn fragmentais gautais atli-kus skaldym 37 C temperatroje (r. 3 pav.) Literatra

1. Bagdonien L, Bendikien V, Kadziauskas J, Labeikyt D, Markuckas A, Sabaliauskien V, Kasnauskien S, eputien V. Biochemijos laboratoriniai darbai. Vilniaus Universiteto leidykla. 2006.

2. Karyakin, A.A.; Presnova, G.V.; Rubtsova, M.Y.; Egorov, A.M. Oriented immo-bilization of antibodies onto the gold surfaces via their native thiol groups. Anal Chem 2000; 72: 3805-3811.

3. Piercenet.com [internetin svetain]. Rockford: Thermo Fisher Scientific Inc.; sukurta 2007 [cituota 2009 03 02]. Adresas: www.piercenet.com

4. Sharma, S.K.; Seghal, N.; Kumar, A. Biomolecules for development of biosen-sors and their applications. Current Applied Physics. 2003; 3: 307-316.

5. Tang, D.Q.; Zhang, D.J. Amplification of the antigen - antibody interaction from quartz crystal microbalance immunosensors via back-filling immobilization of nanogold on biorecognition surface, J Immunol Methods 2006; 10: 1-9.

6. Wang, J. Analytical electrochemistry. 2nd ed. New York: Wiley-VCH: 2000; 52-54, 183-188.

Summary

Antibody immobilization is an important subject with a variety of purposes such as in diagnostic immunoassays. The direct and oriented attachment of antibodies and their fragments to the gold surface seems to be the most important for immunosen-sors. During this work we used quartz crystal surface coated with gold for application in immunosensors design. We explored different conditions of antibodies reduction by ditiotreitol solution. By this way reduced antibodies were used successfully to create immunosensor for bovine leukemia antigen detection.

19

ELEKTRONUS PERNEANI ORGANINI FOTOPUSLAIDININKI SINTEZ

T. Braukyla, vad. V. Getautis, T. Malinauskas

Kauno technologijos universitetas, Organins Chemijos Katedra

Skirtingai nei skyles transportuojani jungini, elektronus perneani organini mediag inoma gerokai maiau. Todl nauj ir efektyvi tokio tipo puslaidininki sintez ir tyrimas ilieka svarbiais udaviniais [1]. Aromati-niai diimidai yra gerai inomi kaip efektyvios elektronus transportuojanios mediagos, pasiyminios geru terminiu stabilumu ir paprasta sinteze. Deja, dauguma aromatini diimid yra kristalins mediagos, maai arba visai netir-pios organiniuose tirpikliuose (tetrahidrofuranas, chloroformas, dichlormeta-nas) [2] ir tai riboja j platesn pritaikym. io darbo tikslas buvo susintetinti mintuose organiniuose tirpikliuose tirpius 1,4,5,8-naftalentetrakarbksidiimido darinius. inoma, kad lanksios alifatins grandins ir fluoro atomai suteikia junginiams geresn tirpum bei maina j polink kristalintis, todl usibrtam tikslui pasiekti buvo nutarta molekuli sudt jungti mintus fragmentus (1 ir 2 Schemos). Junginiai 1 ir 3 buvo susintetinti naudojant one-pot sintezs metodik, leidiani vykdyti vien po kitos kelias reakcijas, neiskiriant tarpi-ni jungini. Taip supaprastinama sintez, taupomas laikas ir mediagos (ne-reikia iskyrinti ir gryninti tarpini produkt), o taip pat toks metodas yra eko-logikesnis (susidaro maiau atliek).

N N

O

O

O

O

O

O

FF

F

F F

NH2

FF

F

F F

O O

O

O

O

O

N O

O

O

O

O

FF

F

F F

OHNH2

N N

O

O

O

O

OHFF

F

F F

ClOH

+ +

BTEAC

1

2

1 Schema

20

N N

O

O

O

O

O

O

NH2 O O

O

O

O

O

N O

O

O

O

O

OHNH2

N N

O

O

O

O

OH

ClOH

+ +

BTEAC

3

4

2 Schema

1,4,5,8-Naftalentetrakarboksidianhidridui reaguojant su aromatiniams

amino dariniams gaunami diimidai 1, 3, kuriuos alkilinant epichlorhidrinu (katalizatorius benziltrietilamonio chloridas), iskirti tiksliniai produktai 2, 4. Susintetinti diimidai su reaktingomis epoksigrupmis, leidianiomis toliau modifikuoti gautas mediagas.

Atlikti susintetint nauj jungini tirpumo organiniuose tirpikliuose ty-rimai ir nustatyta, kad j tirpumas tetrahidrofurane, chloroforme ir dichlorme-tane virija 200 mg/ml. Yra inoma, kad norint liejimo bdu gauti kokybi-kus sluoksnius, junginio tirpumas turi bti ne maesnis nei 200 mg/ml, todl i mediag tirpumas yra pakankamas kokybikiems sluoksniams liejimo bdu gauti.

Padka Darbas buvo remiamas Lietuvos mokslo tarybos projekto Student mokslin prakti-ka. Literatra

1. Sun Y., Liu Y., Zhu D., J. Mater. Chem., 2005, 15, 53-66. 2. Strohriegl, P., Grazulevicius, J. V., Advanced Materials, 2002, 14(20), 1439-

1452.

21

SYNTHESIS OF NOVEL ORGANIC ELECTRON TRANSPORTING MATERIALS

Summary

Utilizing a one-pot synthesis strategy new naphthalene-1,4,5,8-tetracarboxylic

dianhydride based soluble electron transporting materials were synthesized.

22

LAKIJ ORGANINI JUNGINI EMISIJOS SKAIIAVIMAS NAFTOS TERMINALUOSE

R. Bruait, vad. T. Paulauskien

Klaipdos universitetas, Technologini proces katedra 1. vadas

Lakieji organiniai junginiai (LOJ) isiskiria i naftos produkt laikymo

ir paskirstymo sistem, t. y. i naftos moni talpykl, perkrovimo rengini, mobilij talpykl, bei automobili kuro bak, juos pildant. Naftos produkt garavimo metu aplink patenka mogaus sveikatai kenksming LOJ, toki kaip benzenas, toluenas, ksilenai ir kt. [12]. Isiskiriant LOJ susiformuoja tokie fotocheminiai oksidantai kaip ozonas, kurio didel koncentracija gali ne tik kenkti mogaus sveikatai, bet ir daryti al augmenijai ir aplinkai [35].

Oro taros LOJ emisijos skaiiavimams Lietuvoje nuo 1998 met buvo naudojama Lakij organini jungini, nediferencijuot pagal sudt, kie-kio, imetamo atmosfer saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produk-tus metodika LAND 31-98/M11. Po met stacionariems taros objektams buvo pasilyta patikslinta imetam teral skaiiavimo Lakij organini jungini, nediferencijuot pagal sudt, kiekio, imetamo atmosfer saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produktus metodika LAND 31-99/M-11. Nuo 2007 m. balandio 24 d. patvirtinta nauja Lakij organini jungini, imetam atmosfer saugant ir paskirstant naft ir naftos produktus, kiekio vertinimo metodika LAND 31-2007/M-11. ia LOJ, imetam atmosfer saugant ir paskirstant naft ir naftos produktus, kiekio vertinimo metodika privalo naudotis visos LR veikianios mons usiimanios naftos produkt saugojimu ir paskirstymu.

io darbo tikslas vertinti LAND 31-2007/M-11 metodik. 2. Tyrimo objektas

io darbo tyrimo objektas yra LOJ, imetam atmosfer saugant ir pa-skirstant naft ir naftos produktus, kiekio vertinimo metodika LAND 31-2007/M-11, kuri yra parengta pagal Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje taiko-mus apskaiiavimo metodinius nurodymus, kuri dauguma siejasi su JAV naftos instituto (API) parengtais standartais API 2517, API 2518, API 2519, normatyvinmis publikacijomis ir Amerikos aplinkos apsaugos agentros norminiais dokumentais ir rekomendacijomis.

23

3. Analitin dalis

io darbo tikslas inagrinti Lakij organini jungini, imetam atmosfer saugant ir paskirstant naft ir naftos produktus, kiekio vertinimo LAND 31-2007/M-11 metodik bei jos taikymo galimybes naftos termina-luose.

Siekiant vizualizuoti LAND 31-2007/M-11 metodik sudarme LOJ emisijos skaiiavimo schem skirtingoms taros objekt zonoms (1 pav.)

Nafta ir jos produktai atveami terminal geleinkelio vagonais-cisternomis, ikraunami talpyklas ir, sukaupus reikaling krovinio partij, kraunami tanklaivius. technologin cikl trumpai galima apibdinti taip: geleinkelio cisterna talpykla tanklaivis [6]. Inagrinjus naftos termi-nal pagrindines technologins operacijas galima identifikuoti pagrindines taros LOJ zonas: geleinkelio cisternos (mobiliosios talpyklos), stacionarieji rezervuarai, tanklaiviai ir siurblins. Inagrinsime ias zonas plaiau.

Pagal LAND 31-2007/M-11 metodik geleinkelio estakadose i cis-tern LOJ imetami atmosfer jas pripildant produktu ir iuos produktus transportuojant. Norminiame dokumente emisija skaiiuojama kai:

pildymo metu imetamas LOJ kiekis, kai nenaudojama gar grinimo sistema;

pildymo metu imetamas LOJ kiekis, kai naudojama gar grinimo sistema;

metinis pildymo metu imetamas LOJ kiekis; transportavimo geleinkelio cisternomis metu imetamas LOJ kiekis.

Kaip matome, metodikoje nra vertinama produkto ipylimo operacija,

kurios atlikimo metu aplinka difunduoja LOJ. Naftos produktai i gelein-kelio cistern naftos terminaluose ipilami tik laisvu tekjimu, atviru arba udaru bdu[7]. Abiem atvejais naftos produkt ipylimo metu vyksta LOJ garavimas, nes prie ikrovim, yra atidaromi cistern liukai, ko paskoje aplink yra imetami naftos produkto transportavimo metu isiskir LOJ ga-rai.

Ilgesnis ikrovimo laikas slygoja didesn LOJ emisij. Be to, vienas i pagrindini veiksni, lemiani LOJ garavimo intensyvum yra aplinkos temperatra, todl ypa reikmingas LOJ kiekis igaruoja vasar ikraunant lengvuosius naftos produktus[8].

Rekomenduojame LAND 31-2007/M-11 metodik papildyti naftos produkto ikrovimo i geleinkelio cistern operacijos metu LOJ emisijos skaiiavimais atsi-velgiant apsaugini priemoni (geleinkelio cistern dangi) panaudojim. Nusta-tyti kokiems naftos produktams pildymo-ikrovimo operacijose btina naudoti gar rekuperacijos renginius.

24

1 pav. LOJ emisijos skaiiavimo schema

Kita, ne maiau svarbi LOJ emisijos susidarymo zona yra viesij ir tamsij naftos produkt laikymo rezervuar parkai.

1 lentel. Rezervuaro tipui bdingi LOJ imetimai (LAND 31-2007/M-11)

Laikymo imetimai Rezervuaro tipas Kvpavimo Garavimo

Pripildymo imetimai

Ipylimo imetimai

Rezervuaras su stacionariuoju stogu be slgio/vakuumo (toliau s/v) votuvo

Visada - Visada -

Rezervuaras su stacionariuoju stogu ir su s/v votuvu

Beveik vi-sada - Visada -

Rezervuaras su pldriuoju stogu - Visada

Tam tikrais atvejais Visada

Rezervuaras su stacionariuoju stogu ir vidiniu pldriuoju ekranu

- Visada Tam tikrais atvejais Visada

25

1) s/v votuvai, kuri veikimas yra reguliariai tikrinamas, riboja kvpavimo metu imetam LOJ kiek ir gali bti taip tinkamai parinkti ar sureguliuoti, kad teralai atmosfer nebt imetami visai; 2) kai rezervuaro sistemos veikia efektyviai teralai atmosfer neimetami. Tam tikrais techno-loginiais atvejais, kai rezervuaras yra itutinamas, pldrusis ekranas leidiasi emyn, atsistoja ant atramini koj, o jo liukas atsidaro, kad po ekranu nesusidaryt vakuumas. Pripildant taip itutint rezervuar, visa ertm po pldriuoju ekranu arba pldriuoju stogu usipildo produktu, o pripildymo metu susidarantys garai yra istumiami pro atidaryt liuk talpyklos erdv vir ekrano tol, kol ekranas pakyla ir liukas usidaro. Todl siekiant sumainti imetam LOJ kiek, iuos rezervuarus rekomenduojama itutinti ne emiau kaip iki stovinio ant koj pldriojo ekrano lygmens.

Inagrinjus LOJ emisijos skaiiavimus pagal LAND 31-2007/M-11 meto-dik nustatme, kad vertinant rezervuaro su stacionariuoju stogu su ir be s/v votuvo taip pat kaip ir geleinkelio zonoje nevertinami ipylimo imetimai.

Kit vertus, rezervuaruose su pldriuoju ekranu arba rezervuaruose su pldriuoju stogu skaiiuojamas nuo rezervuaro sieneli igaravs LOJ kiekis (1 lentel). Ipylimo metu, rezervuaruose su s/v votuvais ir rezervuaruose su ventiliacinmis angomis, ant rezervuaro sieneli taip pat lieka produkto, kuris garuoja, t. y. rezervuarai su stacionariuoju stogu yra ventiliuojami laisvai, taip pro ventiliacines angas garuoja LOJ, o rezervuarai turintys s/v votuvus, ipylimo metu nuo sieneli pastoviai garuoja ir pasikeitus slgiui ar tempera-trai, imetami pro s/v votuvus.

Apibendrinant galima teigti, kad skaiiuojant rezervuar laikymo-kvpavimo imetimus, btina vertinti ir produkto ipylimo metu imetam LOJ kiek. 4. Tyrimo rezultatai ir j aptarimas

Aukiau pateiktos analizs rekomendacij gyvendinimo btinum

patvirtino AB Klaipdos nafta atlikti LOJ koncentracijos tyrimo rezultatai. 2007 met spalio 1026 dienomis atlikome LOJ koncentracijos tyrim

AB Klaipdos nafta. Imant mginius buvo naudojama vakuumin kamera su siurbliuku, kuris veik 1 l/min. greiiu traukdamas or tefloninius SKC tipo maielius. I kiekvieno mgini mimo tako buvo imami trys mginiai. Analiz atlikta Klaipdos universiteto Jr technikos fakulteto laboratorijoje naudojant dujin chromatograf SHIMADZU GC-2010 su liepsnos jonizaci-jos detektoriumi (FID). Kiekybinei analizei buvo naudojama 0,5 m ilgio kapi-liarin kolonl su 0,56 mm vidiniu skersmeniu.

Pirmj tyrimo dien buvo imamas oro mginys i krantinje esanio tanklaivio, kur i 20 000 m3 talpos stacionaraus rezervuaro su ventiliacin-mis angomis (TNP-1401-20) buvo pildomas mazutas (2 lentel). Oro mgi-nys buvo imamas tanklaivyje, ir ant talpyklos, i kurios mazutas buvo krau-namas tanklaiv.

26

LOJ koncentracija ant talpyklos prie ventiliacins angos mazuto ipyli-mo metu (tai kas nevertinama pagal LAND 31-2007/M-11 metodik) siek 1084,54 mg/m3. Tuo tarpu nevykdant krovos operacijos LOJ koncentracija siek 509,27 mg/m3, t. y. LOJ emisija buvo didiausia vykstant produkto ikrovimui. Ji net 55 % buvo didesn, nei ikrovimui nevykstant. Toki LOJ koncentracij krovos metu lemia produkto molekulin difuzija.

2 lentele. T-07-1401 talpyklos techniniai parametrai

Atlikus LAND 31-2007/M-11 metodikos analiz bei AB Klaipdos nafta LOJ

koncentracijos tyrimus buvo nustatyta, kad skaiiuojant bendrj LOJ emisij taros objekte btina vertinti ipylimo metu susidaranius LOJ kiekius. Literatra 1. Khoder, M. I. 2007. Ambient levels of volatile organic compounds in the

atmosphere of Greater Cairo. Atmospheric Environment , Vol41. P 554566. 2. Kerbachi, R. 2006. Ambient air pollution by aromatic hydrocarbons in Algiers.

Atmospheric Environment , Vol40 P. 39954003. 3. Hung-Lung, Ch., Jiun-Horng, T., Shih-Yu, Ch., Kuo-Hsiung, L., Sen-Yi, M.

2007. VOC concentration profiles in an ozone non-attainment area: A case study in an urban and industrial complex metroplex in southern Taiwan. Atmospheric Environment, Vol 41. p. 18481860.

4. Srivastava, A. Joseph, A. E., Devotta, S. 2006. Volatile organic compounds in ambient air of Mumbai-India. Atmospheric Environment, Vol 40. p. 892903.

5. Kawashima, H., Minami, S., Hanai, Y., Fushimi, A. 2006. Volatile organic compound emission factors from roadside measurements. Atmospheric Environment, Vol 40. p. 23012312.

6. Terminalo charakteristika [interaktyvus]. 2007. irta 2009 m. kovo 9 d. . Prieiga per internet:

7. , C. 1986. . . 150 c.

Talp

yklo

s num

eris

Talp

a, m

3

Auk

tis

, m

Sker

smuo

, m

Talp

yklo

s spa

lva

Vir

utin

io u

pyl

i-m

o ly

gis,

mm

Slg

io/v

akuu

mo

kvp

avim

o vo

tu-

vai,

vnt.

Su st

acio

nariu

oju

sto g

u

Su v

idin

iu p

ld-

riuoj

u ek

ranu

Sand

arik

li ti

pas

T-07

-14

01

1908

5

12,2

12

45

Izol

iuot

a

1219

2

Nra

Taip

-

Nr

a

-

27

8. Lakova, T., Zabukas, V., Vaitieknas, P. 2007. Meteorologini slyg taka lakij organini jungini sklaidai paems atmosferos sluoksnyje. Journal of environmental engineering and landscape management, Vol XV, Nr. 3, 135143

9. Rezervuar technologija, montavimas ir remontas [ interaktyvus]. 2002. irta 2008 m. balandio 16 d. Prieiga per internet: < http://www.ufacom.ru/~nmd/prod_cup.htm>

28

BIODYZELINO GAMYBA I PANAUDOTO ALIEJAUS

G. Budzinskas, vad. A. ukauskait

Klaipdos universitetas, Technologini proces katedra 1. vadas

Biodyzelino gamybos apimtys labai spariai pradjo didti nuo 1992 m.

Gamybos pradioje buvo orientuotasi ems kio pltojim, nauj darbo viet atsiradim kaime, bet laikui bgant tapo vienas i aplinkosaugini ir energetini tiksl. 2002 m. bendra biodyzelino gamyba 15-os Europos S-jungos ali virijo 1,1 mln. t. [3]

Per metus pasaulyje naftos produkt sunaudojimas padidja apie 3,5-5%. Tad suprantama, kodl atuntojo deimtmeio pabaigoje isivysiusios alys spariai pradjo iekoti galim kuro alternatyv. Vieno didiausio pasi-sekimo sulauk raps aliejaus esterifikavimas metilo alkoholiu, to rezultatas - biodyzelinas - raps metilo esteriai (RME). [1]

Idja naudoti augalin aliej kaip degalus dyzeliniuose varikliuose tokia pat sena, kaip ir patys dyzeliniai varikliai. Kylant degal kainoms, alternaty-vs degalai, pavyzdiui, biodyzelinas pagamintas i atidirbto aliejaus, yra nebrangus ir ekologikas sprendimas pakeisti tradicin dyzelin kur.

Grynas augalinis aliejus (raps, sojos, saulgr, palmi) yra neutralus CO2, be sieros ir yra netoksikas. Naudojant augalin aliej, degal sunaudo-jimas ir variklio galia ilieka nepakit. Didjaniai oro tarai mainti yra nau-dojamas RME, jis yra maiomas tradicin kur. RME gamybos technologija nra labai sudtinga, todl pasaulyje yra gaminami nedideli sintezs reakto-riai, leidiantys pasigaminti biodyzelin nam slygomis, i panaudoto alie-jaus. Tokiu bdu yra sprendiamos dvi aplinkosaugins problemos: panaudo-jamas atidirbtas aliejus ir naudojamas kuras, pagamintas i atsinaujinani energetini resurs.

io darbo tikslas buvo itirti biodyzelino pagaminimo galimybes, pa-naudojant atidirbus aliej, gamybos sistemoje Fuel Pod 1. 2. Tyrimo objektas ir metodika

Laboratorijoje biodyzelinas buvo gaminamas i neatidirbt aliej naudo-jant metanol ir NaOH 99,8 %. Gaminama buvo 6-i ri biodyzelino mgi-niai. Trys rys buvo gaminamos naudojant 75 % aliejaus, 22 % metanolio ir 3 % NaOH. Kiekiai skaiiuojami trio vienetais. Atskyrus glicerol buvo da-

29

romi trys plovimai ildytu distiliuotu vandeniu. Plovimai atliekami norint iplauti likusias druskas bei glicerol, o kitos trys rys buvo gaminamos naudojant 10 % metanolio, 87 % aliejaus ir 3 % NaOH. ios ries biodyze-linas nebuvo plaunamas, nes susidars glicerolio kiekis buvo maesnis.

Eksperimento metu biodyzelins buvo gaminamas nedidelio pajgumo gamybos sistema Fuel Pod, pagaminta Anglijos kompanijos Green Fuels ltd. i sistema skirta gaminti biodyzelin i atidirbusio aliejaus (pavaizduota 1 pav.). Esterifikuojant aliej buvo gaminami du biodyzelino mginiai i ati-dirbto aliejaus. Pirmas biodyzelino mginys buvo gaminamas esterifikuojant aliej 22% metanolio nuo bendro kiekio, o antras mginys 10% metanolio. Atidirbto aliejaus yra naudojama 75% ir 87%, atsivelgiant naudojam me-tilo alkoholio kiek. O NaOH naudojamas abiem atvejais 3%. Biodyzelino gamybos sistemos konstrukcija labai paprasta. J pasigaminti galima nesun-kiai nam slygomis.

1 pav. Biodyzelino gamybos sistema Fuel Pod 1

Reakcijos talpykla kgio formos talpa, kurios apaioje yra ipylimo sklend. Tokia forma leidia lengvai atskirti glicerin arba vanden nuo ga-minamo biodyzelino, ipilant norimus atskirti produktus pro ipylimo sklen-d. Talpykla pagaminta i plastiko ir yra permatoma. Tai palengvina atskirti vien produkt nuo kito, nes gerai matosi j atsiskyrimo linija ir lengva sekti upildom mediagos tr.

30

Reakcijos cisternos dangtis skirtas apsaugoti nuo ilumos nuostoli praradimo ir nuo nepageidaujamo takymosi cirkuliacijos metu. Dangtyje montuota oro sklend, pro kuri paduodamas oras i oro pompos.

ildymo talpykla skirta supilti vis atidirbt aliej prie gamybos proces. Aliejus ildomas ildymo elementu, kuris paildo aliej nuo 5565 C.

Kuro/aliejaus pompa vienas pagrindini sudedamj element ren-ginyje. i pompa atlieka visas funkcijas: perpumpuoja, cirkuliuoja ir ipum-puoja miinius. Pagamint biodyzelin filtruoja kuro filtras, kuris ivalo biodyzelin nuo likusio vandens ar kit priemai. Ipilti biodyzelin yra labai patogu ipilamojo pistoleto pagalba.

Norint sitikinti pasigaminto biodyzelino kokybe, buvo tiriami ie koky-bs rodikliai:

Rgtinis skaiius; Esterio kiekis; Klampa; Tankis; Kaloringumas.

Rgi skaiius ir esteri kiekis rastas titravimo metodu [3]. Kaip indi-

katorius buvo naudojamas 0,1 % timolio mlyno tirpalas. Nustatant rgi skaii, titruojama buvo su 0,1 N KOH tirpalu, esteri kiekio nustatymui buvo naudojamas 0,1 N HCl tirpalas.

Tankis buvo matuojamas areometru, esant biodyzelino temperatrai 15 oC, o klampa nustatoma viskozimetru S150 Nr. H84, esant biodyzelino tem-peratrai 40 oC.

Kalorimetrin analiz atliekama prietaisu Ika Werke C5000.

3. Darbo rezultatai ir j aptarimas

Pagamintas tiek laboratorijoje, tiek gamybiniame renginyje biodyzeli-nas buvo analizuojamas ir jo charakteristikos buvo lyginamos su kit degal rodikliais. Viso buvo pagaminti 8 biodyzelino mginiai i:

Atidirbto aliejaus, naudojant 22 % metanolio (1) Raps aliejaus, naudojant 22 % metanolio (2) Saulgr aliejaus, naudojant 22 % metanolio (3) Augalinio miinio, naudojant 22 % metanolio (4) Atidirbto aliejaus, naudojant 10 % metanolio (5) Raps aliejaus, naudojant 10 % metanolio (6)

31

Saulgr aliejaus, naudojant 10 % metanolio (7) Augalinio miinio, naudojant 10 % metanolio (8) Surastos esteri kiekio ir rgi skaiiaus reikms, aukiau ivardint

biodyzelino mgini, palyginamos 1 lentelje.

1 lentel. Esteri kiekis ir rgi skaiius

Pasigaminto biody-zelino rys 1 2 3 4 5 6 7 8

Esteri kiekis, % 24.3 18.5 18.9 22.0 18,9 12,1 12,7 13,6

Rgi skaiius, mg KOH/g

0.56

0.56

0.19

0.37

0.37 0.37 0.19 0.19

Ityrus esterio kiek ir rgi skaii biodyzelino mginiuose, galima

teigti, kad didiausi esteri kiek turi biodyzelinas, pagamintas i atidirbto aliejaus, kurio gamybai buvo naudota 22 % metanolio. Maiausiai esteri kiek turi biodyzelinas, pagamintas i raps aliejaus, kurio gamybai buvo naudota 10 % metanolio. Kaip inoma, esteri kiekis biodyzeline pagal ko-kybs standart LST EN 14214:2003 turi bti ne maesnis, kaip 96,5 %, to-dl akivaizdu, kad biodyzelino, turinio didesn esteri kiek, savybs bus artimiausios standartizuotam biodyzelinui. Tiek laboratorijoje gaminto, tiek bandomajame renginyje biodyzelino esteri kiekis yra maas, nes dalis alko-holio igaruoja, dalis yra paalinama su gliceroliu. Rgi skaiius pagal standart LST EN 14214:2003 turi neviryti 0,5 %. Palyginus i reikm su 1 lentelje rastu rgi skaiiumi, matosi, kad rezultatai panas standarti-zuot reikm, t.y. neatitinka rezultatai tik biodyzelino, pagaminto i atidirbto ir raps aliej naudojant 22% metilo alkoholio.

Norint pagamint biodyzelin maiyti naudojam kur, buvo itirti ir palyginti sumaiymo kokyb takojantys rodikliai: kinematin klampa ir tan-kis (2 lentel). Gautos biodyzelino mgini (1,2,3,4) kinematins klampos ir tankio reikms palygintos su kitomis kuro rimis: metanoliu (M), etanoliu (E), raps aliejumi (R), B100 ir mineraliniu dyzelinu (MD)

2 lentel. Dyzelino ir biodegal savybs

Lyginami degalai M E R B100 MD 1 2 3 4 Kinematin klam-pa esant 40oC, mm2/s

0,5 1,1 37,3 4,9 2,7

6,7

5,3

4,9

4,9

Tankis, kg/m3 791 789 910 883 840 888 883 881 881

32

Bandymo metu, palyginus pagaminto biodyzelino kinematins klampos ir tankio reikmes su kitais degalais, matome, kad pasigaminto biodyzelino klampos ir tankio reikms yra labai artimos standartizuotam B100 biodyze-linui, kuris yra maiomas i mineralin dyzelin. Raps aliejaus klampos ir tankio reikms yra paios didiausios. Remiantis gautais rezultatais, galima tiktis, kad pagamintas produktas gerai maiysis su mineraliniu dyzelinu ir nepakeis jo fizini savybi.

Gautuose produktuose yra nedidelis esteri skaiius, lyginant su pramo-niniu bdu sintetintu biodyzelinu.

Norint sitikinti, kad pasigamint produkt galima maiyti dyzelin, yra nustatomos biodyzelino, pagaminto i vairi aliej, ilumingumo reikms. Gautos reikms palyginamos su [2] standartizuoto B100 biodyzelino, rapsu aliejaus ir mineralinio dyzelino ilumingumu 1 pav.

3712138202

43826

38188 3883837351 37903

32000

34000

36000

38000

40000

42000

44000

46000

Kuro rys

ilu

min

gum

as, J

/g

1 2 3 4 5 6 7

1 pav. Grafike pavaizduotos skirting kuro ilumingumo reikms. 1 raps aliejus;

2 B100; 3- mineralinis dyzelinas; 4 biodyzelinas i atidirbusio aliejaus; 5 biodyzelinas i raps aliejaus; 6 biodyzelinas i saulgr aliejaus;

7 biodyzelinas i augalinio miinio

Matoma, kad didiausi ilumingum turi mineralinis dyzelinas, o i bandymo metu pasigamint mgini didiausi ilumingum turi biodyzeli-nas, kuris buvo gaminamas i raps aliejaus. Maiausiu ilumingumu pasi-ymi i saulgr aliejaus pagamintas biodyzelinas. I raps aliejaus paga-mintas biodyzelinas turi didesn ilumingum nei B100 pramoninis biodyze-linas, o tai reikia, kad ms pasigamintas biodyzelinas nenusileidia B100 biodyzelinui energetins verts atvilgiu.

33

4. Ivados

Biodyzelino gamybos metu sitikinta, kad be dideli pastang ir sud-tingos rangos galima pasigaminti biodyzelin i atidirbusio ar nenaudoto aliejaus. Tai labai nebrangus gamybos procesas, kur plaiau panaudojus pramonje bt isprsta panaudoto aliejaus utilizavimo problema.

Pagamintas biodyzelinas, pagal tirtus parametrus, yra artimas standarti-zuotoms kokybs parametr reikmms, iskyrus esterio kiek. Jo kiekis gau-tuose mginiuose yra maas, bet pagaminto biodyzelino bandini ilumin-gumas yra pakankamai didelis, lyginant su kitais degalais, todl j galima nedideliais kiekiais maiyti mineralinius degalus.

Literatra

1. Liubarskis V. Biodegal naudojimas. Lietuvos ems kio ininerijos institu-tas, 2005, - 49p.

2. Lebedevas S., Lebedeva G. The problems of using alcohol biofuel mixtures in the Lithuanian transport system. Transport, 2009, 24(1), 58-65

3. Worldwide Review on Biodiesel Production. IEA Bioenergy Task 39 Subtask Biodiesel. Austrian Biofuels institute, 2003, - 92p.

4. . ., .., . . - .- .:, 1987, - 238 .

34

UOSTO VEIKLOS INTENSYVUMO TAKA NAFTOS ANGLIAVANDENILI

KONCENTRACIJOMS KLAIPDOS SSIAURYJE

V. Burkyt, vad. O. Belous

Klaipdos universitetas, Technologini proces katedra

vadas Vieta, kurioje iandien sikrs Klaipdos uostas yra palanki laivybai,

taiau tai taip pat jautri gamtin sistema. ia vyksta glo Kuri mari van-dens maiymasis su didesnio tankio ir jonins jgos Baltijos jros vandeniu [1, 4].

Klaipdos ssiauris labai pakeistas pavirinis vandens telkinys, kurio hidromorfologin, fizin ir chemin bkl dl mogaus veiklos yra pakitusi taip, kad nra galimybi pasiekti ger ekologin bkl [5, 6]

Klaipdos ssiauryje vykstani gamtini proces specifik lemia tai, kad jiems reikming tak daro didel antropogenin apkrova. Ssiauryje danai fiksuojamos didiausios leistinos taral koncentracijos [1, 3].

Pasiymintis labai intensyvia aplinkos dinamine kaita Klaipdos ssiau-ris reikalauja prieasi, kurios galt takoti vandens kokyb, suradimo.

io darbo tikslas nustatyti, koki taka Klaipdos uosto vykdoma ki-n veikla daro naftos angliavandenili koncentracijoms Klaipdos ssiauryje. Tyrimo objektas ir metodai

Tyrimo objektas naftos angliavandenili koncentracijos Klaipdos s-siauryje. iai analizei buvo panaudoti Jrini tyrim centro (JTC) valstybinio monitoringo 20042007 m. m. surinkti duomenys i Klaipdos ssiauryje esani valstybinio monitoringo stoi: 3B, 2, 1.

JTC naftos angliavandenili koncentracijas Klaipdos ssiauryje valsty-binio monitoringo metu matuoja 12 kart per metus naudojant IR spektrofo-tometrin metod.

Naftos angliavandenili koncentracijos buvo lyginamos su didiausio-mis leistinomis koncentracijomis (DLK), patvirtintomis Aplinkos ministeri-jos [7].

Siekiant nustatyti Klaipdos uosto veiklos intensyvumo tak aplinkai buvo analizuojami Klaipdos valstybinio jr uosto direkcijos (KVJUD) kro-

35

vos darb apimties ir transporto srauto uosto akvatorij/teritorij 2004-2007 met duomenys.

Tyrime panaudota faktorin dispersin analiz ir tiesins regresijos me-todas, naudojant STATGRAPHIC plus programin paket. Vartoti simboliai: r (Pirsono) koreliacijos koeficientas, R2 determinacijos koeficientas. Sta-tistinms ivadoms formuluoti naudota p-reikm (kai p < 0,05, statistikai reikminga).

Darbo rezultatai ir j aptarimas Naftos angliavandenili koncentracijos Klaipdos ssiauryje

Analizuojant Jrini tyrim centro valstybinio monitoringo duomenis pastebta, kad Klaipdos ssiaurio tiriamose stotyse (3B, 2, 1) vandens u-tertumas naftos produktais kinta virydamas didiausi leistin koncentracij (0,05 mg/l).

20042007 met laikotarpiu tiriamj stoi vandens paviriuje uter-tumas naftos produktais kito nuo 0,02 mg/l iki 0,55 mg/l, t.y. deimt kart virijo DLK. Naftos angliavandenili koncentracij metiniai vidurkiai pateik-ti 1 paveiksle.

Vandens paviriuje

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

2004 2005 2006 2007

mg/

l

3B 2 1 DLK

1 pav. Naftos angliavandenili koncentracij dinamika 20042007 metais

Vandens priedugnyje utertumas naftos produktais kito nuo 0,02 mg/l

iki 0,33 mg/l, taip pat kaip ir vandens paviriuje kelet kart virydamos DLK.

Atlikus dispersin analiz esmini skirtum (p > 0,05) tarp tiriamj stoi pastebta nebuvo.

36

Klaipdos uosto veiklos taka naftos angliavandenili koncentracijoms

Geriausiai Klaipdos jr uosto veiklos intensyvum atspindi spariai auganios krovos darb apimtys bei Klaipdos jr uosto teritori-j/akvatorij atvykstanio transporto srautas. Klaipdos valstybinio jr uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis per metus uostas gali perkrauti iki 40 mln. t, 2007 metais jau buvo inaudoti 68,5 % Klaipdos uosto pajgum. Krovos apimtys spariai auga, taip pat auga ir transporto srautas atvykstantis Klai-pdos jr uosto teritorij/akvatorij. Didij transporto srauto dal sudaro keli transporto priemons, t. y. 94 % viso transporto srauto, laivai ir gele-inkeliu riedantis transportas sudar po 3 %.

Atlikus tiesins regresijos analiz buvo nustatyta, kad Klaipdos ssiau-rio vandens paviriaus utertumui naftos angliavandeniliais, statistikai reikmingos takos (p < 0,05; r = 0,37, R = 13%) turi keli transporto srautas atvykstantis Klaipdos jr uosto teritorij (2 pav.).

2 pav. Keli transporto srauto Klaipdos uosto teritorij taka naftos angliavandenili koncentracijoms

ios analizs metu kit koreliacini ryi nebuvo rasta. Taiau korelia-

cinis ryys tarp keli transporto srauto atvykstanio uosto teritorij ir naftos angliavandenili koncentracij parodo, kad Klaipdos uoste nepakankamai surenkami lietaus vandenys su kuriais Klaipdos ssiaur patenka naftos produktai i keli transporto priemoni. Klaipdos ssiaurio vandens prie-dugnyje esaniam utertumui naftos angliavandeniliais Klaipdos uosto technogenin apkrova takos neturi (statistikai patikimas koreliacinis ryys nebuvo rastas). Anot Stakniens R., (2003) naftos angliavandenili koncen-tracijos Klaipdos ssiaurio vandens paviriuje nuo aplinkos veiksni maai priklauso, taiau pasiskirstym vandens paviriuje lemia technogenin apkro-va, o vandens priedugnyje naftos angliavandenili koncentracijas lemiantis veiksnys yra vandens druskingumas [3].

37

Ivados

1. Klaipdos ssiauryje vandens utertumas naftos angliavandeniliais vandens paviriuje ir priedugnyje virija DLK.

2. Atlikus tiesins regresijos analiz buvo nustatyta, kad Klaipdos s-siaurio vandens paviriaus utertum naftos angliavandeniliais takoja Klaipdos uosto teritorij atvykstanio keli transporto srautas.

3. Vandens priedugnio utertumui Klaipdos uosto vykdoma kin veikla takos neturi.

Literatra

1. Saluka S., Trimonis S., 1998. Metal koncentracij kaitos ypatumai Klaip-dos ssiaurio nemen sraute. Geografijos metratis 31t., P 159-173;

2. Galkus A., 2001. Nauji Klaipdos ssiaurio vandens drumstumo tyrimai. Ge-ografijos metratis 34t. P 74-87;

3. Staknien R., 2003. Angliavandenili sklaidos ypatybs Klaipdos ssiaurio vandens kokybje. Geografijos metratis 36t. P 80-90;

4. Janukonis Z., 1997. Klaipdos uosto istorins- geografins slygos. Geografi-jos metratis 30 t. P 42-51;

5. AM Jrini tyrim centras, 2008. 2007 met valstybinio aplinkos monitoringo ataskaita. Klaipda;

6. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2000/60/EB, Nustatant bendrijos veiksm vandens politikos srityje pagrindus.

7. Aplinkos ministro 2007 m spalio 8 d. sakymas Nr.D1-515 Dl aplinkos mi-nistro 2006 m. gegus 17 d. sakymo Nr. D1-236 Dl nuotek tvarkymo reg-lamento patvirtinimo pakeitimo (in., 2007, Nr. 110-4522).

PORT IMPACT ON OIL HYDROCARBON CONCENTRATIONS IN KLAIPEDA STRAIT

V. Burkyt, vad. O. Belous

Klaipeda University, Department of technological processes Summary

The port of Klaipeda is located in favorable for navigation place, but it also ef-

fects sensitive natural system. High anthropogenic load has a big impact on Klaipda Strait natural processes The higher than maximum permissible concentration of pollu-tants are often recorded during monitoring. The article examines the impact of activi-ties carried out in port on oil hydrocarbon concentrations in Klaipeda Strait. The study has found that the petroleum hydrocarbon concentrations are significantly affected by traffic in Klaipeda port, not only by ships but also by cars.

38

KOPOLIMER, TINKANI ILKINIAMS EKSPONATAMS RESTAURUOTI, SINTEZ IR

TYRIMAS

A. Burvyt, J. Jonikait, vad. D. Ragauskien Vilniaus Universitetas, Polimer chemijos katedra

vadas

Laikas negrtamai pakeiia muziejins tekstils eksponatus. Dienos viesos ir dirbtini viesos altini UV spinduliai pratingai veikia tekstils pluot, ypa ilko gaminius: pluotas netenka elastingumo, daugelyje viet sutrkinja, pakinta ir iblunka spalvos. Staigs temperatros ir santykinio oro drgnio pokyiai keiia pluoto deformacijos ir tempimo charakteristikas [1].

Lietuvos Dails muziejaus Prano Gudyno muziejini vertybi restaura-vimo centre tekstilei sutvirtinti daniausiai naudojamas kopolimeras A-45K, kuriame yra vinilacetato (VA), butilmetakrilato (BMA) ir akrilo rgties (AR) grandi. VA grandys, esanios A-45K, sensta santykinai greiiau nei akrilatins grandys, todl laikui bgant tokiu kopolimeru sutvirtinta tekstil pagelsta, pargtja. [2] Tiek archeologiniam, tiek istoriniam ilkui tvirtinti A-45K nra idealiausias variantas. Remiantis ankstesniais tyrimais nustatyta [3], kad sintetinant kopolimerus vietoje VA galima panaudoti versato rgties vinilo ester (VeoVa) arba metoksipolietilenglikolmetakrilat (PEGMEMA), kurie kopolimerams suteikia plastikumo ir atsparumo UV spinduliuotei. Darbo tikslas susintetinti VeoVa ir PEGMEMA grandi turinius kopoli-merus, pasiekti gili konversij (q, %), gauti vidutins molekulins mass (Mvid) produktus, itirti galimybes juos pritaikyti ilkiniams eksponatams restauruoti.

Tyrimo objektas ir metodika

PEGMEMA300 (Aldrich) metoksipolietilenglikolmetakrilatas (1-

metoksipoli(etilen) karbonil-1-(metil)etilenas), kuriame etilenoksido polime-rizacijos laipsnis yra 4 arba 5. PEGMEMA lengvai tirpsta H2O, organiniuose tirpikliuose, suteikia plastifikuojant efekt, dalyvauja radikalinje kopolime-rizacijoje su maamolekuliais metakrilatais [3, 4].

39

CH2

CH3CH3

O

OO

4

CH2

CH3CH3

O

OO

4

VeoVa10 (Resolution Performance Products) versato rgties vinilo

esteris (vinilneodekanoatas), turintis akot esterin grup i 10 anglies ato-m. is monomeras atsparus UV, dalyvauja kopolimerizacijoje su akrilatais ir metakrilatais, atsparus hidrolizei. Tokiomis savybmis pasiymi ir VeoVa kopolimerai [5].

OCH3

CH3

CH3O

CH2

CH

Iniciatoriai, kiti monomerai, tirpiklai, nusodikliai ir kitos mediagos,

naudotos kopolimer sintezei: azodiizobutironitrilas AIBN [(CH3)2(CN)C-N=N-C(CN)(CH3)2], (di)benzoilperoksidas BP [C6H5CO-OO-OCC6H5], akrilo rgtis, AR [CH2=CHCOOH], butilakrilatas BA [CH2=CHCOOC4H9], metilmetakrilatas MMA [CH2=C(CH3)COOCH3], acetonas, benzenas, etilacetatas, heksanas, petroleteris, deuteruotas chloro-formas.

PEGMEMA ir VeoVa kopolimer sintezs ir nusodinimo metodikos

PEGMEMA ir VeoVa kopolimer sintez vykdyta radikalins kopoli-

merizacijos bdu, naudojant iniciatorius AIBN ar BP inertinje azoto atmos-feroje. Iekant optimaliausi sintezs slyg, buvo keiiamas iniciatoriaus kiekis (mol% nuo monomer kiekio) ir sintezs trukm. Pradiniai monomer miiniai: PEGMEMA:MMA:AR=21:74:5 mol. %, VeoVa:MMA:BA:AR= 35:30:30:5 mol. %.

I reakcijos miinio PEGMEMA ir VeoVa kopolimerai iskiriami nuso-dinant petroleteryje, gryninami tirpinant benzene ir vl isodinant heksane. Gauti produktai buvo diovinami 23 dienas ore, po to ~10 val. vakuume 37 C temperatroje [6].

Kopolimer tyrimo metodikos

Kopolimero ribinio klampos skaiiaus ir rgi skaiiaus nustatymas Kopolimero ribinis klampos skaiius nustatomas viskozimetriniu meto-

du. Pradin kopolimero koncentracija benzene c0=1,0 g/100 ml, temperatra

40

25 C. Rgi skaiius nustatomas ir apskaiiuojamas pagal inom metodi-k, kopolimer tirpinant benzene [7].

Spektroskopiniai tyrimai 1H-BMR spektrai urayti UNITY INOVA VARIAN 300 MHz spektro-

metru 29 C temperatroje. Kopolimer tirpalai buvo ruoiami deuteruotame chloroforme. FTIR spektrai urayti Perkin-Elmer spektrometru ,,Spectrum BX nuo kopolimero plvels, ulietos ant KBr ploktels [7]. Darbo rezultatai ir j aptarimas 1. PEGMEMA kopolimer sinez ir savybs

Monomer miinio PEGMEMA:MMA:AR=21:74:5 mol. % sintez bu-

vo vykdoma 250 ml talpos kolboje, pradin reakcijos miin visos reakcijos metu leidiant N2 dujas. Kai iniciatoriaus koncentracija 0,1 %, produkto ne-gauta; kai iniciatoriaus koncentracija 0,3 %, gaunama didel konversija, bet maas ribinis klampos skaiius []. Kadangi tinkamiausi rezultatai gauti, kai iniciatoriaus koncentracija 0,2 %, buvo iekoma bd, kaip pagerinti konver-sij ir ribin klampos skaii, keiiant kopolimerizacijos slygas. Sintezs kolboje rezultatai pateikti 1 lentelje.

1 lentel. PEGMEMA kopolimer sintezs rezultatai. Pradinis monomer miinys PEGMEMA:MMA:AR=21:74:5 mol. %, [AIBN] = 0,2 %, t = 70 C

, val. q, % [], dl/g

10 10* 12*

17 32 63

0,74 0,77 0,80

*sintez vykdoma inertinje aplinkoje leidiant azot prie supilant reakcijos miin ir reakcijos eigoje

Gauti kopolimerai elastingi, skaidrs, tirpsta acetone, benzene, chloro-

forme. Sudarius kolboje inertin aplink prie supilant reakcijos miin ir visos reakcijos metu bei pailginus sintezs laik, gaunama konversija vir 50 % ir patenkinamas ribinis klampos skaiius ([]=0,80 dl/g).

Kopolimero PEGMEMA:MA:AR 1H-BMR spektre galima iskirti tris analitinius signalus: PEGMEMA metoksigrups -O-CH3 ties 3,38 m.d. (kai kuriais atvejais metilengrups -CO-O-CH2-CH2- ties 4,1 m.d.) ir MMA me-tilgrups -C-CH3 ties 0,84 m.d. Kopolimero sudtis yra PEGMEMA:MMA: AR=33:65:2 mol. %.

41

1 pav. PEGMEMA:MMA:AR kopolimero 1H-BMR spektras 2. VeoVa kopolimer sintez ir savybs

VeoVa kopolimer sintez vykdyta 250 ml talpos kolboje i monomer

miinio VeoVa:MMA:BA:AR=35:30:30:5 mol. %, reakcijos miin nuolat leidiant N2 dujas ir maiant. Vykdant sintez kolboje, gaunami tik maos molekulins mass kopolimerai ([] = 0,1 dl/g). Didesns molekulins mass ([] = 1,4 dl/g) kopolimerai gaunami, sintez vykdant ulydomoje ampulje, taiau iuo atveju gaunamas maas produkto kiekis (q = 16 %). Kolboje su-sintetint kopolimer tyrim rezultatai pateikti 2 lentelje.

2 lentel. VeoVa:MMA:BA:AR kopolimer sintezs rezultatai. [I] = 0,0156 mol/l

[I] T, oC , val. q, % [], dl/g

AIBN BP

70 80

8 8,5

37 17

0,10 0,12

Gaunami skaidriai balsvi, elastingi kopolimerai, kurie tirpsta acetone,

benzene, chloroforme. Kopolimero VeoVa:MMA:BA:AR 1H-BMR spektre galima iskirti du analitinius signalus: BA metilengrups -CO-O-CH2-CH2- ties 4,021 m.d. ir MMA metoksigrups -CO-O-CH3 ties 3,672 m.d. Kopoli-mer sudtis apskaiiuota i rgi skaiiaus ir 1H BMR spektro rezultat. Kopolimer sudtis VeoVa:MMA:BA:AR =6:49:40:5 mol. %.

42

2 pav. VeoVa:MMA:BA:AR kopolimero 1H-BMR spektras

Dl mao VeoVa santykinio aktyvumo VeoVa grandys sudaro nedidel (5 10 mol. %) kopolimero dal. VeoVa kopolimeras (sintezs ampulje produktas) buvo panaudotas hidrolizuotam ilkui tvirtinti. Tirtos sutvirtinto ilko optins savybs, drgms sugertis.

Susintetint kopolimer struktra patvirtinta, ianalizavus j FTIR spek-tr sugerties juostas. Ivados

Susintetintas PEGMEMA grandi turintis akrilinis terpolimeras. Nusta-

tytos optimalios didelio kiekio (37,5 g) PEGMEMA kopolimer sintezs s-lygos, kuriomis galima pasiekti ~60 % konversij ir susintetinti terpolimerus su pakankamu ribiniu klampos skaiiumi ([] = 0,8 dl/g). Toks terpolimeras yra tinkamas struktriniam ilko sutvirtinimui.

Susintetinti VeoVa:MMA:BA:AR kopolimerai, pasiekiant norim kon-versij, taiau j klampa (molekulin mas) buvo maa. Nustatyta, kad Veo-Va grandi turintis akrilinis tetrapolimeras ([] = 1,4 dl/g) yra tinkamas so-tinti hidrolizuot ilk. Literatra 1. D. Valujeviien, D. Ragauskien, R. Makuka, Akrilini riikli ir dayto ilko

senjimo, veikiant UV spinduliuotei, tyrimas. Metratis Nr. 8, p. 79-93.

43

2. D. Ragauskien, R. Makuka Consolidation and ageing features of vinylneode-canoate - containing in adhesive films used as a support for museum Textiles. Chemija 17 (2006) 52-59.

3. Ragauskien, D. Istorins ir archeologins tektils sutvirtinimas polimerinais riikliais. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas (2007)

4. Snelling, G., Mondelaers, W., and Schacht, E. Synthesis and Charecterisation of Water Soluble Poly(ethylene glycol) Modified Polymethacrylates with Ability to Crosslink. Polymer International 52 (2003) 1653- 1659

5. VeoVaTM Monomer. Product Bulletin. Resoliution Performance Products. http://www.resins.com/resins/am/products/VeoVa.html

6. D. Auriukait Vinilneodekanoato-akrilat-akrilo rgties kopolimer sintez ir tyrimas. Baigiamasis darbas bakalauro laipsniui gyti, Vilniaus Universitetas, 2005

7. Polimer sintez ir tyrimas. Vadovlis polimer laboratorijoms. Ats. red. R. Ma-kuka, VU leidykla, Vilnius, 2006.

Summary

The most popular museum textile adhesive is vinyl acetate - acrylate copolymer

A-45K. VA chains in the A-45K are aging faster than the acrylate chains, and the textile consolidated by this copolymer during storage becomes yellow and acidic. The main aim of the present work was to synthesize the copolymers, instead of VA con-taining chains of VeoVa or PEGMEMA, and evaluate properties useful for applica-tion in restoration of silken exhibits. Several copolymers were synthesized by free-radical copolymerization, some of them in relatively large amount. Composition and structure of the copolymers were estimated by 1H-NMR and FTIR spectra.

44

DISTILIACIJOS CHARAKTERISTIK NUSTATYMAS VAIRI TECHNOLOGINI

PROCES BENZIN IR ETANOLIO MIINIUOSE

R. Butkut1, L. Kosychova1,2 1Klaipdos universitetas, Technologini proces katedra 2Biochemijos institutas

vadas

Benzinai yra pagrindiniai degalai automobiliniam transportui, kuri

skaiius pastoviai auga ir kuri eksploatacijai reikalingi auktaoktaniniai benzinai, todl labai susidomta alternatyviu, ne i tradicini itekli gauna-m, degal gavimu [1]. Etanolis daniausiai naudojamas kaip priedas (oksi-genatas) benzin antidetonacinms savybms pagerinti. Jis lengvai gaunamas ne tik sintezs bdu, bet ir i atsinaujinani altini, t.y. i biomass [2]. Fermentacijos bdu i angliavandeni, bedeguoninje aplinkoje mikroorga-nizmai gamina etanol ir anglies dvidegin. Toks etanolis vadinamas bioeta-noliu [3].

Moksliniai tyrimai parod, kad dl oksigenat benzino miini em degimo temperatr, labai sumaja kontroliuojam nuoding benzino degi-mo produkt (CO, CO2, NOx) kiekiai imetamose dujose [4].

Tyrimo objektas ir metodika

Tyrimo objektas skirting gamybos proces benzin su skirtingomis

etanolio koncentracijomis miini tyrimas. Tyrimui naudojami naftos produk-tai: pirmins distiliacijos, katalizinio krekingo ir riformingo proces benzinai. Buvo tiriama 12 pavyzdi pagal LST EN ISO 3405:2000 standart - ,,Naftos produktai. Distiliavimo charakteristik nustatymas atmosferos slgyje. Tyri-mui pasirinkti benzinai, turintys skirting chemin sudt: pirminis distiliatas, kurio pagrindiniai cheminiai komponentai yra normals angliavandeniliai; ka-talizinis krekingas, kurio pagrindiniai cheminiai komponentai yra akoti an-gliavandeniliai; katalizinio riformingo benzinas, praturtintas aromatiniais an-gliavandeniliais. i benzin miiniai sudaro prekini benzin pagrind. Darbo rezultatai ir j aptarimas

Palyginus visas pirminio distiliato ir etanolio miini distiliacijos krei-

ves, pastebta, kad iki 65 0C temperatros distiliacijos eiga praktikai nepri-

45

klauso nuo etanolio koncentracijos, o vir 65 0C temperatros vis miini distiliato kiekis maesnis, nei gryno pirminio distiliato benzino (1 pav.).

1 pav. Pirminio distiliato ir etanolio miini distiliacijos kreivs.

Katalizinio krekingo benzino ir etanolio miini distiliacijos temperatra

pradeda kisti, idistiliavus pirmus 5 mL miinio (2 pav.).

2 pav. Katalizinio krekingo ir etanolio miini distiliacijos kreivs

46

Nustatyta, kad benzino su 5% etanolio distiliacijos temperatra 2-30C yra didesn nei gryno benzino, nudistiliavus pus miinio. Pastebta, kad distiliacijos pabaigoje (nuo 70 mL) vis benzino ir etanolio miini distiliaci-jos temperatra didesn nei gryno katalizinio krekingo benzino.

3 pav. Riformingo ir etanolio miini distiliacijos kreivs Riformingo benzino ir etanolio miini distiliacijos temperatra nuo dis-

tiliacijos pradios iki 40 mL yra maesn gryno riformingo benzino (3 pav.), is skirtumas ypa rykus benzino ir 15% etanolio miiniui. Nuo 40 mL iki pat distiliacijos pabaigos tik 5% etanolio ir benzino miinio temperatra yra didesn nei gryno benzino.

Apibendrinus gautus rezultatus matome, kad vairi proces benzinuose, esant skirtingoms etanolio koncentracijoms, miini distiliacijos kreivs ne-sutampa su gryn benzin distiliacinmis kreivmis distiliacijos pradioje: pirminio distiliato 65-1100C distiliacijos temperatros intervale; katalizinio krekingo 60-1050C; riformingo 65 - 1200C. Dl susidariusi azeotrop vis nagrint benzin ir etanolio miini garavimas vyksta esant emesnms temperatroms, nei gryno benzino. Temperatrinius intervalus apsprendia chemin benzin sudtis bei etanolio kiekiai. Maiant etanol su angliavande-niliais susilpnja tiek vandenilins, tiek tarpmolekulins jungtys, todl padi-dja susidariusio azeotropo lakumas. Didiausias poveikis jauiamas katali-zinio riformingo benzinui, praturtintam aromatiniais angliavandeniliais.

Analizuojant miinius pagal ES LST EN 228:2004 standart ir LR varto-jam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomj rodikli koky-bs reikalavim nustatytas normas, pateiktos skirting proces benzin disti-liato dalies priklausomybs nuo virimo temperatros kreivs (4 pav.).

47

4 pav. Benzin distiliato dalies priklausomyb nuo virimo temperatros

Pastebta, kad pirminio distiliato ir katalizinio krekingo benzin E70,

E100 ir E150 charakteristikos nevirija nustatyt norm, bet riformingo ben-zino E70 ir E100 charakteristikos ymiai maesns nei reikalauja is standar-tas.

vairi proces benzino ir 5% etanolio miini distiliato dalies priklau-somybs nuo virimo temperatros kreivs pateiktos 5 paveiksle.

5 pav. Benzin su 5% etanolio miini distiliato dalies priklausomyb nuo virimo

temperatros. Nustatyta, kad pirminio distiliato ir katalizinio krekingo, kaip ir i pro-

ces gryn benzin, E70, E100 ir E150 charakteristikos nevirija ES LST EN

48

228:2004 standarto nustatyt privalomj kokybs rodikli norm, o rifor-mingo benzino ir 5% etanolio miinio charakteristikos artimos riformingo benzino be etanolio charakteristikoms.

Pridjus benzinus 10% etanolio (6 pav.), tik pirminio distiliato igarin-to miinio dalis atitinka ES LST EN 228:2004 standart.

6 pav. Benzin su 10% etanolio miini distiliato dalies priklausomyb nuo

virimo temperatros Katalizinio krekingo benzino ir etanolio miinio dalis, esant 70 oC tem-

peratrai, yra didesn nei 20,048,0 proc. trio. Riformingo ir etanolio mii-nio dalis, esant 100 0C temperatrai, yra 37 mL, o tai 9 mL maiau, nei leistinas minimalus igarinto produkto kiekis, esant iai temperatrai.

7 pav. Benzin su 15% etanolio miini distiliato dalies priklausomyb

nuo virimo temperatros

49

Igarinti riformingo ir 15% etanolio miinio kiekiai, esant 70 ir 1000C temperatroms, yra 1 mL maesni, nei standarto nustatyti minimals kiekiai (7 pav.), o katalizinio krekingo igarinto miinio dalis, esant 700C temperat-rai, virija standarte nustatyt maksimal (20,0-48,0 trio %) igarinto pro-dukto kiek 5 mL.

Ivados

1. Dl, susidariusiu azeotrop, vis nagrint benzin ir etanolio mii-

ni garavimas vyksta esant emesnms temperatroms, nei gryno benzino. Temperatrinius intervalus apsprendia chemin benzin sudtis bei etanolio kiekiai.

2. Analizuojant miinius pagal ES LST EN 228:2004 standart ir LR vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomj rodikli kokybs reikalavim nustatytas normas, nustatyta, kad pir-minio distiliato benzinuose igarinto produkto kiekis, nevirija stan-darto ir privalomj kokybs rodikli reikalavimais nustatyt nor-m. katalitinio krekingo benzin pridjus 10% ir daugiau etanolio, igarinto produkto kiekis, esant 70 oC temperatrai, virija standarte nustatyt 20,0 48,0 proc. trio rib, o riformingo benzino ir etano-lio miini, esant 70 ir 100 oC temperatrai, distiliacijos kiekis artja prie standarte nustatyt minimali rib, kai etanolio koncentracija didesn nei 10 %.

3. Etanolio koncentracija miinyje labiausiai veikia katalizinio rifor-mingo benzino distiliacijos parametrus.

Literatra 1. R. M. Balabin, R. Z. Syunyaev, S. A. Karpov. Quantitative Measurement of

Ethanol Distribution over Fractions of Ethanol-Gasoline Fuel // Energy Fu-els, 2007, 21 (4), 60 -65p.

2. S. Prasad, A. Singh. Ethanol Production from Sweet Sorghum Syrup for Utilization as Automotive Fuel in India// Energy Fuels, 2007, 21 (4), 415 - 420p.

3. A. E. Wheals, L. C. Basso, D. M. Alves . Fuel ethanol after 25 years// Trends in Biotechnology, 1999,17(12), 482-487p.

4. Y. Guo, J. Zhong. Volatility of Blended Fuel of Biodiesel and Ethanol//// Energy Fuels, 2007, 21 (2), 188 -192p.

50

2-PAKEIST PERIMIDINO DARINI SINTEZ

U. Butvilait, vad. R. Lygaitis

Kauno technologijos universitetas, Organins technologijos katedra iuo metu vis daniau bandoma susintetinti ir tyrinti organines mediagas,

pasiyminias puslaidininkinmis savybmis. Organins mediagos patrauklios dl galimybs jas lengvai modifikuoti ir keisti j savybes, kas lemia plat pritai-kym organinje elektronikoje, t.y. sauls celse, organiniuose viesos dioduose, lauko tranzistoriuose [13]. Perimidino dariniai kaip elektroaktyvios mediagos dar nebuvo isamiai tyrinjamos. Susidomjim ia jungini klase skatina tai, kad pagal chemines savybes perimidino heterocikle yra gerai ireiktas -elektron perteklius ir -elektron deficitas [4]. Galima tiktis, kad mediagos su perimidino fragmentais perne tiek skyles, tiek elektronus, t.y. bus bipolins.

Buvo usibrtas tikslas susintetinti alkilintus 2-fenil ir 2-karbazolilperimidino darinius (3, 4) taip pat gauti dimerus su 2-fenilperimidino chromoforais (1, 2). iam tikslui pasiekti buvo vykdomos reakcijos pavaizduotos 1 ir 2 schemose.

NH2

NH2

O

NH

NHH

NH

N

Na2S2O5, ~66C, ~3 h

KOH, 56C, 4 h.

II

5

NN

NN

3 NN

NN

5

I

N

N

30 min.

BrBr

3

KOH, 56C, 20 h.

KOH, 56C, 40 min.

1 2 3 1 schema

51

NH2

NH2

N

O HN NH

N

H

HN N

N

N

N

N

~2 h, ~ 50 C

Na2S2O5, ~70C, ~1 h

KOH, 40 min. I4

2 schema

Susintetint jungini struktra rodyta masi spektrometrijos, branduoli

magnetinio rezonanso ir infraraudonosios spektroskopij metodais. Ateityje bus tiriamos susintetint jungini optins ir fotofizikins savy-

bs, nustatomi jonizacijos potencialai ir krvinink dreifiniai judriai.

Literatra 1. J. Zaumseil, H. Sirringhaus Chem. Rev. 2007, 107, 1296-1322 2. Y. Shirota, H. Kageyama Chem. Rev. 2007, 107, 953-1010 3. S. Jurnas, Organiniai puslaidininkiai, Vilnius, 2008. 4. Bruktus, S. Tumkeviius, Heterociklini jungini chemija, Vilniaus peda-

goginio universiteto leidykla, Vilnius, 2008, p. 60, 61.

52

ANAEROBINIO PROCESO MODELIAVIMAS NEPERTRAUKIAMO VEIKIMO

REAKTORIUJE

D. epulyt, vad. V. Jakubauskait Klaipdos universitetas. Technologini proces katedra

vadas

Energijos generavimas naudojant biodujas, susidariusias apdorojant or-

ganines mediagas anaerobiniu bdu, vis labiau populiarja pasaulyje. Anae-robinio proceso metu kartu vyksta keturi procesai: hidroliz, acidogenez, acetogenez ir metanogenez, kur kiekvieno i i proces produktai yra se-kanio proceso pradins mediagos [1]. Anaerobinio proceso