7

ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2012 54 (4)

CHARLESO DICKENSO KŪRYBOS RECEPCIJA LIETUVIŲ LITERATŪROS KRITIKOJE (III DALIS)

Regina RudaitytėVilniaus universitetoAnglų filologijos katedros profesorė

Pirmojojeirantrojoješiosstudijos,skirtoslietuviškajai Charleso Dickenso recepci-jai, dalyse1 apsiribojome dviem šios re-cepcijosaspektais:anglų rašytojokūriniųvertimais į lietuvių kalbą, sceninėmis jųadaptacijomisirkritikųvertinimais.Šiojedalyjepabandysimeaptartikitąlabaisvar-bų recepcijos aspektą: Dickenso kūrybosvertinimą lietuvių literatūros kritikoje irgalimąanglųromanistoestetikosįtakąlie-tuviųliteratūraiirkultūrai.

Norstradiciškailietuviųkritikaiirlite-ratūrologaiDickensąlaikėemblemiškuan-glųrašytoju,vienuišdidžiausiųViktorijosepochos realistinio romano atstovųAng-lijoje, tačiau jokūrybaLietuvojeniekadanesusilaukė gilesnės analizės, o tik ganapaviršutiniško traktavimo, apsiribojančioapžvalginiais biografiniais straipsniais,recenzijomis ir biografinėmis žinutėmis,išbarstytomisspaudoje,ypač(betnevien)ankstyvuoju recepcijos laikotarpiu. Bio-grafinismetodas literatūros kritikojeLie-

1 ReginaRudaitytė, „CharlesoDickensokūrybosrecepcijaLietuvoje:vertimųtradicijairpraktika(Ida-lis)“, Literatūra 52 (4), Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,2010,7–19;„CharlesoDickensokūrybos re-cepcija Lietuvoje: sceninės adaptacijos ir kritikų ver-tinimas (II dalis), Literatūra 53“(4),Vilnius:Vilniausuniversiteto leidykla, 2011, 15–23.

tuvoje dominavopirmojojeXXa. pusėjeir, galima sakyti, dar ilgokai liko pagrin-diniuliteratūrosanalizėsįrankiu.Kritikosnuomonės ir vertinimas, žinoma, buvosvarbusDickensokūrybosirjosrecepcijossklaidosveiksnys.Todėlįdomupažvelgti,kaip įvairiais laikotarpiais formavosi kri-tikųnuomonės,analitinispožiūrisįanglųromanistokūrybą,kokįpoveikįjosrecep-cijai turėjobendras ideologinis irkultūri-nis kontekstas.

Pirmieji kritikų atsiliepimai apieDic-kenso kūrybą – tai dvi nedidukės recen-zijosapiepirmąjįOliverio Tvistovertimą(josjaubuvominėtospirmojoješiosstudi-josdalyje2).VėliaudienraštisLietuvos ai-das įdėjotrumpąžinutęsurubrika„Spau-dos apžvalga“ apie sutrumpintąOliverio Tvisto vertimą, atliktąmokinių ir išleistą1924m. ir 1928m.: jojebuvoakcentuo-jamasdidaktinisromanopobūdisirpabrė-žiama, kad „ir mūsų jaunimui „OliverisTvistas“tinkakaipauklėjamojiknyga,betnekaipmeno,ypačkadajisaiišėjožymiaisutrumpintas“ (Kietis, 1928, 4). 1924m.

2Žr.ReginaRudaitytė,„CharlesoDickensokūrybosrecepcijaLietuvoje:vertimųtradicijairpraktika(Ida-lis)“, Literatūra 52 (4), Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 7–19.

8

pasirodėPranoKvietkauskoišrusųkalbosišverstas populiarus Sergejaus Orlovskiobiografiniseskizas Vaikams apsakytas Di-kenso gyvenimas: nedidukė 71 puslapioknygelė, skirta jauniesiems skaitytojams,sudvylika iliustracijų,vaizduojančiųpatįrašytoją, jonamus irdarbokabinetą, taippatscenasišjoromanųDeividas Koperfil-das, Mažoji Dorit, Oliveris Tvistas, Dom-bis ir sūnus. Tai sentimentalus didaktinio pobūdžioDickensogyvenimoaprašymas,kuriame brėžiamos paralelės tarp patiesrašytojo gyvenimo ir minėtų jo romanų,kurie eskizo pabaigoje trumpai aptariamiperpasakojantjųsiužetą.Knygelėjepabrė-žiamassocialinisromanųpobūdis,skurdo,vargomotyvas,sunkinašlaičiųdalia,Dic-kenso gailestis ir užuojauta silpniesiems,nelaimingiems ir nuskriaustiesiems. Tai pirmojianglųromanistobiografija,išleistaLietuvoje.Antroji pasirodė jau sovietme-čiu,1976m.serijoje„Siluetai:žymiųžmo-niųgyvenimai“:taiHesketoPirsonoČarl-zas Dikensas, kurią iš anglųkalbosvertėAntanasParagys.Tačiaunei tokiaplačiaipagarsintairvisuotinaipripažintakaipra-šytojobiografijosetalonasJohnoForsterioknyga Charleso Dickenso gyvenimas, nei itmagnetasskaitytojodėmesįprikaustanti,begaloįdomiirskrupulingaidokumentuo-tašiuolaikinioanglųromanistoPeterioAc-kroydoparašytabiografinėknygaDicken-sas,deja, iki šiolnėra išverstos į lietuviųkalbąirplačiajamlietuviųskaitytojuiliekaneprieinamos.

Lietuvoje, skirtingai nei kituose Eu-ropos kraštuose, nėra nė vienos literatū-rologinės studijos, jokio fundamentalausmoksloveikalo,jokiųrimtųtyrimų,skirtųspecialiai Dickenso kūrybai. Kritinis šio

rašytojo kūrinių vertinimas iš esmės ap-siribojarecenzijomisirilgesniaisartrum-pesniais straipsniais, pratarmėmis/įvadaisarpabaigosžodžiu,palydinčiaisjoknygųvertimus. Tarpukariu buvo suformuotas Dickenso,kaipdidžiohumanisto,romanti-koirsocialiniųViktorijosepochosydųkri-tiko,įvaizdis;jisšlovintasužkrikščioniš-kosiosetikosir„kalėdinėsfilosofijos“pro-pagavimą.Tometo lietuvių skaitytojams,o ir kritikams imponavo dikensiškas sen-timentalumas ir moralizavimas, melodra-matiškumas, humanizmas, gėrio, „širdiesreligijos“,šeimosžidiniokultoakcentavi-mas.SovietmečiudidžiulęįtakąDickensokūrybos recepcijai turėjo marksistinė irkomunistinėideologija:anglųromanistas,galimasakyti,buvotikrasmarksistiniųkri-tikųnumylėtinis,visurkeliamas„idėjiškaiteisingos“kūrybospavyzdžiu.Jokūriniuo-sejieradotinkamąobjektąsavoanalizei,naudojant tegu ir atšipusius marksistinėsmetodologijos,vienintelėsgalimostaikytiliteratūrai sovietmečiu, instrumentus.Tai,ką rusų literatūrologas Igoris Katarskispažymi savo taip ir neišleistoje 1971 m.esė„Dickenso recepcijaTarybųSąjungo-je“ (kuri išversta į anglų kalbą saugomaDickenso muziejuje Londone), absoliu-čiai tinka tometo lietuviųkritikai, kuriaitaip pat buvo būdingas „nepaliaujamasdomėjimasis socialinėmis problemomis,keliamomisDickensomene,kritiniujore-alizmoaspektu [...], jo satyriniuAnglijosaktualijų ir socialiniųAnglijos institucijųportretu, jogiliai realistiniuklasiniųsavoepochoskonfliktųsuvokimu,įvairiųdevy-nioliktojo amžiaus Anglijos visuomenėssluoksniųsocialinėspsichologijospavaiz-davimu“(Katarsky,1971,91).TiekSovie-

9

tų sąjungoje, tiek ir sovietinėjeLietuvojeDickenso kūryba buvo naudojama politi-niams ideologiniams tikslams ir komunis-tineipropagandai–šįfaktądarketvirtojo XX a. dešimtmečio pradžioje įžvalgiainumatėiriškėlėBalysSruoga.Straipsniaiir recenzijos, spausdinti nuo 1940m. ikimaždaug1990-ųjų,dažniausiaibuvoideo-logizuoti ir schemiški Dickenso gyvenimo ir kūrybos aprašymai, prisodrinti įprastosmarksistinės ir komunistinės retorikosir klišių.Tųpublikacijųnebuvo itin gau-su (Lietuvoje nei sovietmečiu, nei dabarnėra geras tonas domėtisVakarų literatū-ra, užtenka ir savosios), dažniausiai josbuvo proginės: arba palydimieji Dicken-so kūrinių vertimų straipsniai, arba skirtipaminėtianglųrašytojogimimoarmirtiesmetines. Taigi 1945 m. Lietuvos spaudo-je pasirodė du straipsniai, skirti paminėti75-ąsiasDickensomirtiesmetines.Vienąjų,publikuotąLiteratūroje ir mene, para-šėKarolisVairas, sugretinęsDickensą suShakespeare’u,teigdamas,kad„jopopulia-rumasužtemdėirBaironą“(Vairas,1945,7).Kitamestraipsnyje„KarolisDikensas“,išspausdintame Tiesoje,V.Baravykaspa-teikiatrumpąirideologizuotąrašytojogy-venimo irkūrybosapžvalgą,vertindamasjį iš marksistinių pozicijų, pristatydamasDickensą kaip vieną iš didžiausių pasau-linėsliteratūrosrealistų,vaizdavusiųliau-diesgyvenimą.AnotBaravyko,Dickensaspriklausoprie„gerųjų“Anglijosromanis-tų, kurių didžiausias nuopelnas – kad bepadailinimoir tikroviškaiatskleidžiavisųburžuazinių sluoksnių ydas (Baravykas,1945, 3). Sovietmečio straipsniams, ku-rie perdėm politizuoti, apskritai būdingapaviršutinė tekstų analizė, nesigilinama į

rašytojokūrybosestetiką,meniniusypatu-mus.Štai1950m.pasirodėdustipriaiideo-logiškai„įkrauti“straipsniai–O.AlksnytėsirA.Ivaščenkos–skirtipaminėti80-ąsiasDickenso mirties metines. Alksnytė pri-statoDickensąkaippuikųrašytoją,nesjissatyriškaivaizdavotamsiąsiasanglųgyve-nimopuses,buržuazinėsvisuomenėsydas;jo kūryboje ryškus engėjų pasmerkimas,neapykanta turtuoliams eksploatatoriams ir meilė skriaudžiamiesiems. Nors, anotAlksnytės, Dickensas nesuprato tikrosiosprancūzų revoliucijos prasmės, jo roma-nas Pasakojimas apie du miestus vien šios revoliucijos pavaizdavimu vis tiek labaivertingas(Alksnytė,1950,3).Ivaščenkosstraipsnelyje manipuliuojama Dickensovarduirkūryba,kuriišnaudojamaideolo-giniamstikslams,brėžiantabsurdiškaspa-ralelessudabartimi,naudojantšaltojokaroretoriką irklišes:„Dickensas–kovotojasprieš tamsiąsias reakcijos ir agresijos jė-gas“,savokūryba„metakaltinimąvaldan-čiosiomsklasėms“,„prismeigėpriegėdosstulpo Anglijos buržuaziją, parodė tikrągyvenimą kapitalistinėje visuomenėje“ irpanašiai(Ivaščenka,1950,3).

Minint 150-ąsias Dickenso gimimometines Literatūra ir menasįsidėjoanglųkritiko Jacko Lindsay’jaus straipsnelioapie anglų romanistą vertimą „Ir dvide-šimtajamesumumis...“(Lindsay,1962),oVilniausuniversitetodėstytojaElenaKuo-saitėpristatoDickensąkaiptalentingiausiąrašytojąrealistąirdidįhumanistą(Kuosai-tė,1962,4).Tokiopobūdžio straipsneliaibūdavospausdinamiTiesoje, Komjaunimo tiesoje ir Literatūroje ir mene – leidiniuo-se, kurie, savaime aišku, tarnavo režimuiirturėjopaklustimarksizmoirkomunizmo

10

ideologijai,matbuvovienapartijairvienatiesa, tadnelikovietos subjektyvioms in-terpretacijomsirspaudoslaisvei.Spaudaitekovienintelisvaidmuo:padėtikompar-tijaipasiektijoskeliamustikslus,iškuriųtauriausias – komunizmo statyba. Litera-tūraprivalėjotinkamaiauklėtivisuomenęirskiepyti jai teisingasideologinesverty-bes.DėkingasšiuopožiūriubuvoDicken-so knygos Pastabos apie Ameriką (1842) sutrumpinto vertimo pasirodymas 1950 m. – į jį iškart buvo sureaguota trimis recen-zijomis, kurias parašė kritikais apsimetępropagandistai, Dickenso knyga pasinau-dojękaippretekstu išlieti tulžingąkritikąkapitalizmo ir JAV adresu, griebdamiesi tos pačios absurdiškos retorikos. Recen-zijoje „Nepasenusios pastabos“ kažkoks V.Leonaitis(taigalbūtslapyvardis)liaup-sina Dickensą už tai, kad jis „sugebėjoteisingai įvertintiAmerikos tikrovę“,o joknyga„tapodar aktualesnėmūsų laikais,kaiamerikoniškojoimperializmorykliaisuvisdidesniucinizmurodosavožmogėdriš-kasiltis“;šiknyga,anotLeonaičio,„pade-dademaskuotimeląapie„amerikoniškąjįgyvenimobūdą“,kurisyraamerikoniška-sisvergovės ir išnaudojimobūdas“ (Leo-naitis, 1950, 4). Simptomiška ir nenuosta-bu (nors dabar jau skambamakabriškai),kad tokia recenzija Literatūroje ir mene pasirodėšaliaįvairausstalininiomarazmo,šūkių „įveikti formalizmo įtaką“, vystytitarybinęliteratūrą,partijaivadovaujant.

Recenzijoje„Knygaapieamerikoniškąvergiją“A.Pakalnis,operuodamasideolo-ginėmis klišėmis, vėlgi pagrūmojaAme-rikaiirpabrėžia,kadDickensoPastabos apie Ameriką „padeda skaitytojui geriaupažinti šių dienų Uolstrito šalį, ameriki-

nius imperialistusbei jųvaromąpolitiką,nukreiptąpriešdarbožmonių, laisvęmy-linčiųtautųinteresus“(Pakalnis, 1950, 3). Tokia retorikanėkieknestebina,kaiTie-sos numeris pradedamas vedamuoju „Sudidžiojo Stalino vardu“: atiduota duoklėlaikmečiui.Trečiojiiššiosserijos–V.Ka-zakevičiausrecenzijaiškalbingupavadini-mu„Neteisybėsirsmurtošalis“iškilmin-gai skelbia, kad

Dikensas savo knyga metė rūstų kaltinimąAmerikos buržuazinei santvarkai. Dikensoknyga – naudinga dovana tarybiniam lietu-vių jaunimui. Ji ypač aktuali šiandien, kadadar labiau suįžūlėję Amerikos imperialistaiisteriškai šūkauja apie trečiąjį pasaulinį karą,bombarduoja taikius Korėjos miestus, siekiapavergti kitas tautas ir vis labiau skurdina savo krašto darbo žmogų.Didysis anglų rašytojasČ.Dikensas,jauprieššimtąmetųdemaskavęstąprakeiktądoleriokaralystę,savonepasenu-siakūrybairšiandientvirtaistovikovotojųužtaiką, prieš imperialistinius karo kurstytojusgretose(Kazakevičius,1950,3).

Tokiųvadinamųjųkritikųsovietmečiubuvoapstu,ojųužduotis–saugotimark-sistinės-lenininėsideologijosskaistybę;jųpolitiškai angažuoti straipsniai ir recen-zijos – tipiškas sovietinės eros reiškinys, kai literatūra ir menas buvo ideologijostarnaitė,okūrinioestetika,meniniaiypa-tumaivisiškainerūpėjo.Tokios„kritikos“dėkasovietmečiubuvosuformuotasganavienpusis Dickenso, kaip tipiško kritinio realizmo ir socialinio romano atstovo ang-lųliteratūroje,įvaizdis.Joromanaisovie-tmečiubuvopopuliarinamidėl juose sly-pinčiųpolitiniųirsocialiniųimplikacijų;išanglųrašytojųDickensasbuvodaugiausiaiverčiamas ir šlovinamas, nes jo kūrybojeišryškėjoirkapitalizmokritika.Tokiosko-

11

munistinėsirmarksistinėskritikosnuosta-tosturėjolemiamąįtakątolesneiDickensorecepcijai irvėlesniuoju laikotarpiu,ypačjauatkūrusNepriklausomybę,atgrasėdau-gelį paprastų skaitytojų nuo jo kūrybos:bent jau įtariai buvo žiūrima į viską, kasbuvoliaupsinamairpropaguojamasoviet-mečiu.

Pirmieji rimtesni bandymai deramaiir profesionaliau įvertinti Dickenso kū-rybą – du Vilniaus universiteto dėstyto-jos Irenos Varnaitės straipsniai be jokioideologinio pamušalo ir specialiai skirti Dickensui:įžanginis„Istorijosiržmogausdrama Čarlzo Dikenso romane“ lietuviš-kajamromanoPasakojimas apie du mies-tus vertimui ir lydimasis romano Didieji lūkesčiai vertimui: „Apie žlugusias iliu-zijas, pasaulio šaltį, žmoniškumą.“ Abustraipsniai kvalifikuotai komentuoja visąDickenso kūrybą ir susitelkia prie abiejųromanų vertimų. Varnaitė gilinasi į Dic-kensoromanųestetinesypatybesirpoeti-ką, analizuoja rašytojo kūrybą remdama-siMichailoBachtino teorija, taip pat kaikuriaisanglųliteratūrologaisbeikritikais,kuriuoscituoja irkuriegalbūt suformavoir jos pačios nuomonę bei vertinimą: taiF. R. Leavisas, A. Wilsonas, N. Rance’as, W.Allenas,J.Carrey’is.VarnaitėpristatoDickensą kaip žymiausią anglų romanokūrėją;jisapibūdinamaskaip„nepaprastaiturtingos vaizduotės rašytojas, realistas,humoristas, satyrikas, sentimentalistas, sociologas, didis reformatorius – visa tai susilydo viename asmenyje, itin ryškiojeindividualybėje“(Varnaitė,1996,419).Jobrandžiausi romanai – Dombis ir sūnus, Nykūs namai, Mažoji Dorit, Sunkūs laikai, Pasakojimas apie du miestus – laikomi

geriausiais(Varnaitė,1996,421).Varnaitėpabrėžia labai stiprią ir ilgalaikęDicken-so įtaką pasaulinės literatūros procesui irtokiems rašytojams, kurie iš jo mokėsi,kaip antai: F. Dostojevskis, I. Turgene-vas, F. Kafka, J. Joyce’as, W. Faulkneris, G.B.Shaw,E.Waugh,W.Goldingas(Var-naitė, 1996, 427). Varnaitės analitinėseįžvalgose Dickensas traktuojamas ne tikkaiprealistas,betkaiprašytojas,„išaugęsšį metodą“, ir „siurrealistiniais vaizdais,grotesku, hiperbole, simbolizmu, origina-liu humoru, artumu mitui, novatoriška pro-zos technika“priartėjantispriemoderniz-mo(Varnaitė,1996,426).PastarąjįteiginįVarnaitė toliau plėtoja gana netrumpameinterviu apie Dickensą „Tarp socialinio realizmo ir modernizmo užuomazgų“ li-teratūriniam savaitraščiui Šiaurės Atėnai: jameįdidžiojorašytojokūrybąjižvelgiaper jo biografijos prizmę, teigdama, kadDickenso kūrybą (kaip ir Byrono) ge-riausiagalimasuprastiperjoasmenybęirbiografiją,ojomenosvarbapasauliolite-ratūrai prilygstaShakespeare’o (Varnaitė,1998, 12).Dickensokūrybos reikšmė ar-tikuliuojama išplėstiniame išsamiamepo-kalbyje, kuris tiesiog virsta savarankiškaesėirbuvopublikuotaskaipatskiraskny-gos Pokalbiai apie anglų rašytojus skyrius (serijoje „Didieji vardai“). VertindamaDickensoreikšmępasaulioliteratūrai,Var-naitėpabrėžiajoliteratūriniusnuopelnusirindėlįįEuroposirpasaulioliteratūrą:

KąDickensas davė Europos ir viso pasaulioliteratūrai? Pirmiausia – nuskriaustųjų ir pa-žemintųjų problemą. Jis praturtino Europosliteratūros žanrų įvairovę.Dickensasyradi-dysisšeimosromanoklasikas,darniekasjamneprilygo šioje srityje. Negalime nepaminė-ti, kad nuo Dickenso prasideda ir savotiškas

12

XIXamžiausmodernizmas.Dickensaspirma-sis iškėlė žmonių, visos visuomenės sudaik-tėjimo, susvetimėjimoproblemą. Jispirmasispanaudojo ir tokias siurrealistines priemoneskaip,pavyzdžiui,kokiosnorsdetalės,bruožoatskyrimas nuo vaizduojamojo charakterio,jų veikimas autonomiškai (drabužiai, krėslai,dantys, šypsenos ir pan.). Ne veltui iš Dicken-somokėsiF.Kafkairkitisiurrealizmomeis-trai.Dickensas–irsąmonėssrautovaizdavimopradininkas:brandžiuosiuosesavoromanuosejislabaiištobulinovidinįmonologą(Varnaitė,1999, 112).

Ko gero, vienintelis bent jauman ži-nomas bandymas taikyti šiuolaikines literatūros teorijas ir metodologines pri-eigas Dickenso kūrybos analizei – IevosMikelinskaitės straipsnis „Ch. Dicken-so Kalėdinių apsakymų analizė, taikant G.Genette’o distancijos, perspektyvos irfokalizacijosteoriją“,parašytasanglųkal-ba(Mikelinskaitė,2002,51–61).Jamety-rėjamėgino pritaikytiGennette’o narato-logijątrimsDickensokalėdiniamsapsaky-mams,tačiaujosanalizėganaschemiška,argumentacijaneitinpagrįstairįtikinama,irbeakivaizdžiųelementarių teiginiųne-generuoja kokių nors įdomių įžvalgų, olieka savitiksle.

Dickenso įtaka lietuvių literatūrai

Epinis Dickenso romanų užmojis, juoseplėtojamos socialinėsproblemos, realisti-niaicharakteriai,regis,galėjobūtisektinasmodelis lietuvių literatūrai tarpukariu irypač sovietmečiu. Tačiau tektų gerai pa-laužytigalvą,norintaptiktitiesioginęDic-kenso estetikos įtaką lietuvių rašytojams,o irkažinarpavyktų jąsurasti.Visdėltojauvienskaitymopotyris,joreflektavimasirkomunikacija,jopoveikiskūrybineisą-

monei yra reikšmingi veiksniai: pats skai-tymoprocesassuteikiaimpulsąskaitytojokūrybinei sąmonei atsiverti ir žaismei.Orašytojas nesąmoningai rašo iš skaitymopoveikio,kurįpatyrėjokūrybinėsąmonė.Jukrašymasdažnaigimstaiškitųkūrybosskaitymo ir apmąstymo. Štai irDickensąskaitėirjuožavėjosikaikuriežymūslie-tuvių rašytojai – ir šis faktas užfiksuotasliteratūros istorijos knygose, kritiniuosestraipsniuose irmemuaruose. Šie vertini-mai gana šykštūs, jų nėra daug, bet juosvertapaminėtikaipdidžioanglųromanistoanuometinio populiarumo ir reikšmingu-mo įrodymą.AntanasVaičiulaitis (1906–1992), romanistas ir literatūros kritikas,vienoišpirmųjųliteratūrosistorijosvado-vėliųVisuotinės literatūros istorija (1932) bendraautoris (kartu su Juozu Brazaičiu- -AmbrazevičiumiirJonuGriniumi)aukš-taivertinaDickensokūrybą,nepaisantkaikuriųpriekaištųirrimtųtrūkumų,kuriuosjispastebėjoromaneOliveris Tvistas: per daug veikėjų, perdėtas sentimentalumas,supainiota intriga (Vaičiulaitis, 1932).Šioje populiarioje literatūros istorijoje,sulaukusiojenetšešių leidimų,Dickensuiskiriama gana daug vietos – apie dešimt puslapių.

Derėtųpaminėti,kadAntanasVenclovairPetrasCvirka,žymūsirįtakingisoviet-mečiorašytojai,pripažinoDickensosvar-bąsavokūrybinėmsbiografijoms.Abušierašytojai greičiausiai skaitė rusiškuosiusDickenso kūrinių vertimus;Venclova ge-raimokėjovokiškai,oCvirka–prancūziš-kai irnetgivertė iššioskalbos, tačiaunėvienas jų, regis, neskaitė angliškai. Kaipjau buvo aptarta, kalbant apie Dickensokūrybos vertimus,Venclova parašė trum-

13

pą įvadinį straipsnį apie Dickenso gyve-nimąirkūrybąsavopatiesVarpų vertimui (Venc lova, 1930, 5–9). Sunku pasakyti, ar Venclovai šį vertimą užsakė leidėjas, arKaunovalstybėsteatras(matVarpai buvo jame pastatyti tais pačiaismetais), ar ra-šytojas šį kūrinį išvertė savo iniciatyva;tačiau šis faktas rodoVenclovos domėji-mąsiDickensokūryba,kurisvėliauužfik-suotasjodienoraštyje,kritikosknygoseirmemuaruose. Viename savo dienoraščioįraše, datuotame 1942m. gruodžio 28 d.ir išspausdintame atsiminimų apie PetrąCvirkąknygoje,VenclovapažymiskaitąsDickenso Deividą Koperfildą (Venclova, 1969, 595). Taip pat Venclova rašo apie skaitymopatirtįirpoveikį,apietai,kokiądidžiulęįtakąjampadarėDickensotekstaišaliakitųdidžiųjųprancūzų,rusųirame-rikiečiųautorių:„Ištisusnaujusgyvenimoir žmogaus sielos žemynusman atidengėdidieji prancūzai […]; anglai – Fildin-gas,Dikensas,Golsvortis; [...].“ (Venclo-va, 1976, 624) Savo literatūros kritikosknygoje Literatūra ir liaudis Venclova, neaišku, kuo remdamasis, pastato Dic-kensą į vieną gretą su Uptonu Sinclairu,WilliamuThackeray’jumi,Emile’iuZola,Heinrichu Heine, George Sand, Romainu Rollandu,visusjuos, tokioskirtingolite-ratūriniobraižoirkrypčiųkūrėjus,keistaiapibūdindamas kaip pusiau publicistus,agitatorius, pamokslininkus; ne mažiaukeista ir jo prognozė: anot jo, literatūrostendencija virsti ritmiška proza – vienasišbūdingiausiųpaskutiniošimtmečioreiš-kinių(Venclova,1974,196).IšVenclovosatsiminimųsužinome,kadjoartimasdrau-gasPetrasCvirkaskaitoČechovą,ErnestąHemingway’jų ir ypač žavisi Dickenso

Deividu Koperfildu (Venclova, 1969, 595). Savo dienoraščio įraše, datuotame 1943m. sausio 12 d., VenclovapacituojaCvir-kosžodžius:„Yrarašytojų,kurieamžinaijauni. Toks yra Dikensas. Jie turi savyjekažką, kas juos nesendina. [...]Hamsunonegaliu baigti skaityti – išgalvota, nuobo-du.“(Venclova,1969,596)Olaiškedrau-gui,pradedančiamrašytojui,Cvirkaduodatokįpatarimą:„Oliteratūrosmeistriškumogeriausiamokytis iš užsieniečių rašytojų,iš tokių nuostabių žodžio stebukladarių,kaip Čechovas,Mopasanas, L. Tolstojus,G. Floberas, Puškinas, Lermontovas, Di-kensas.“(Venclova,1974,451)Galirne-prašautume pro šalį darydami prielaidą,kadišDickensoCvirkagalbūtmokėsire-alistinio meistriškumo ir satyros, farso bei groteskiškų potėpių, kurdamas personažųcharakterius savo paties romane Frankas Krukas (1934).Norsbūtųsunkupastebė-ti tiesioginės įtakos ženklų, tačiau visaiįmanomanubrėžtiparalelestarpDickensoPastabų apie Ameriką ir Cvirkos Franko Kruko: amerikietiškosvisuomenės satyri-niamepavaizdavimetarpjųesamasąlyčiotaškų. Juk Cvirkos dviejų tomų satyrinisromanasapie lietuviųemigrantąJAV,ku-ris„suamerikonina“savovardąirpavardęir tampa Franku Kruku, klestinčiu „gra-boriumi“,panašiaikaipDickensominėtasveikalas, perauga į kapitalizmo satyrą iratgrasioskomercijosparodiją.

Dickenso įvaizdis šiandien

Tradiciškai Lietuvos akademiniuose sluoks niuose Dickensas vis dar laikomas kanoniniuanglų rašytoju,o jokūryba te-bėrapaskaitųkursų ir seminarųobjektas.Bent jau teoriškaiDickenso, kaip emble-miškorašytojo,kūriniaišaliakitųrekomen-

14

duojamųrašytojųįtraukiamiįmokyklųiruniversitetų programas.Tačiau praktiškaijokūrybapraradopopuliarumąirdėstomasporadiškai.Tamgalbūtesamakeletoprie-žasčių.Pirma,poststruktūralizmo teorijosir postmodernizmo ideologijos įtakoje įliteratūrinįkanonąapskritaižvelgiamasunemenkaįtarimodoze,ojovalidumasrim-taikvestionuojamas.Antra,kadangi soci-aliai angažuota literatūra prarado aktua-lumą, ir jau nereikia išnaudoti Dickensoromanųpolitiniamstikslamskaipsovieti-nėjeeroje,susidomėjimasDickensuvisiš-kainuslūgo,o jo kūryba tapo lyg ir ko-kiusustabarėjusiu literatūriniu fenomenu,tinkamuvienakademinėmsstudijoms.BetnetgiiršiuoatvejušiandiennematytijokiomoksliniointeresoDickensokūryba,neat-liekama jokių rimtų sisteminių Dickensotekstų ar apskritai Viktorijos epochos li-teratūros (tokio populiaraus literatūrolo-giniųtyrimųobjektoVakaruose)analitiniųtyrimų.Galima konstatuoti, kad per porąpastarųjų dešimtmečių rimta literatūrinėDickenso kritika apskritai neegzistavo. Dickensas paverstas tik vaikų rašytoju, ojoankstyviejiromanai,kaipirKalėdų kny-gos,propaguojantysšeimosvertybes,hu-manizmą, gėrį, „širdies religiją“, pasitel-kiamidažniausiaiauklėjimotikslams.Įdo-mu,kadedukacinisanglųrašytojoromanųpobūdis pabrėžiamas ir prieš keletąmetųpasirodžiusioje lietuviųrašytojosRenatosŠerelytės recenzijoje simptomišku pava-dinimu„Pamokanti istorija jaunuoliams“,skirtojeantrajamDickensoromanoDidieji lūkesčiai lietuviškam leidimui. ŠerelytėpristatoDickensąkaipuniversalaustalen-todidįanglų rašytoją,giria jonepaprastąvaizduotę,subtilųhumorąirpuikiąlitera-

tūrinęklausą.JoromanąDidieji lūkesčiai recenzentėteigiaesantvienuišsvarbiausiųir įdomiausiųDickenso romanų, lygina jįsu Gustave’o Flauberto Jausmų ugdymu. Anot recenzentės, „Ch.Dickenso sukurtaistorija nepaprastai artimamūsų laikams,nes kalba visų pirma apie garbėtrošką –tuos„didžiuosiuslūkesčius“,kuriestatomiant netvirtų pamatų ir kuriems sužlugusvisiškaipasikeičiajaunožmogausgyveni-mas“(Šerelytė,2008,8).

Na o keisčiausia šiame klasikinės li-teratūros užmaršties fone atrodo tai, kadPanevėžio Juozo Balčikonio gimnazijosseptintosklasėsmokinėMarijaDautartai-tė, „Naujosios Romuvos“ redakcijos pa-skelbtomokiniųrašiniųkonkursolaureatė,sukūrėšiamežurnalepublikuotąeilėraštį,dedikuotą anglų rašytojui – „Čarlzui Di-kensui (Oliverio Tvisto nuotykių moty-vais)“(Dautartaitė,2001,4).

Eiliniam Lietuvos skaitytojui Dicken-sas šiandien – pasenęs, nuobodus rašyto-jas.SovietinėskritikossufabrikuotasDic-kenso,kaipišskirtinaisocialiniorašytojo,kuris demaskavo „kapitalistinę Angliją,beribį ir žiaurų darbo žmonių išnaudoji-mą“,įvaizdisturėjoperpastaruosiuskele-tądešimtmečių itinneigiamąįtaką jokū-rybosrecepcijai,kurivisiškaisumenkoirsusitraukė(kaipjaubuvoaptartašiosstu-dijospirmojeirantrojedalyse)ikitrumpųapžvalgų ir publikuojamų vertimų anota-cijų, enciklopedinių straipsnelių, keletokomerciškai pelningų vertimų ir vienossceninės adaptacijos. Lietuviškoje spau-dojeDickensovardasšiandienminimasbegaloretai,dažniausiaikaipiliustracijaarbakokios nors reklamos kampanijos dalis,pavyzdžiui,RomanoPolanskiofilmo„Oli-

15

verisTvistas“reklamoje(Ročkienė,2006,6).Lygiaikaipirpopuliariamestraipsnyjeapie žymių žmonių gyvenimą ir genijausfenomeną„Diagnozė:genijus“Dickensastik paminėtas kaip genijus, kentėjęs nuopodagros,ir,kaipdaugelisžymiųrašytojųir menininkų, sirgęs maniakine depresija(Paškevičienė,2007,50–53).

Tadkągi šiandienmums reiškiaDic-kensasirjokūryba?Argalimateigti,kadformuojasi naujasDickenso įvaizdis?Netaip paprasta atsakyti į šiuos klausimus.Akademinio pasaulio žmonėms, profe-sūrai, įsigilinusiai į Vakarų literatūros irkultūros studijas, Dickensas tebėra didisViktorijosepochosanglųrealistasirhuma-nistas;eiliniamsskaitytojamsjisdažniau-siaiasocijuojasisuskurdotemairypačsuKalėdomis. Per pastaruosius keletą metųDickenso vardas pasirodydavo Lietuvos spaudoje artėjant Kalėdų šventėms. Štaidienraštyje Lietuvos rytas publikuotame Vyto Rudavičiaus straipsnyje „Užburian-čios Kalėdos – rašytojo išmonė?“ anglųliteratūrosklasikasDickensaspristatomaskaip šiuolaikinioKalėdų įvaizdžio ne tikDidžiojojeBritanijoje,betirdaugelyjepa-sauliovietųkūrėjas:mat„daugybėdabar-tiniųVakaruosepaplitusiųtradicijųištiesųatkeliavobūtentišanglųklasikoCharlesoDickenso kūrinių puslapių“ (Rudavičius,2008, 8). Daugumai Lietuvos skaitytojųDickensovardasneatsiejamasnuoKalėdųtradicijų,nesjosbuvorašytojosukurtosirkiloišjoKalėdų knygų.Straipsnyje„Sus-kambo Kalėdų varpai“ reklamuodamasnaują Kalėdų giesmės ekranizaciją, reži-suotąRobertoZemeckioir2009m.priešpat Kalėdas parodytą Lietuvos kino tea-truose, Gediminas Jankauskas rašė: „Ko

gero,nėrakitogrožinėsliteratūroskūrinio,kuris, kaip Charleso Dickenso „Kalėdųgiesmė“, būtų tapęs privaloma Kalėdųšurmuliodalimi“(Jankauskas,2009,1)Šį„kalėdinį“ Dickenso įvaizdį iliustruoja irpopuliarina ne vienas komercinis leidinys, pavyzdžiui,kadirpuikausdizainogražiaiišleista jokalėdiniųapysakųknygaNeei-liuota Kalėdų giesmė. Varpai3. Komerci-niaimotyvai taip pat suvaidino nemenkąvaidmenį formuojant šitokįvienpusį „ka-lėdinį“ Dickenso įvaizdį ir neabejotinaisusiaurinoDickensokūrybossuvokimąirrecepciją. JukKalėdų įvaizdisgeraiper-kamas, taigi perkamos ir Dickenso Ka-lėdų knygos.Kalėdinėmagija tikriausiaiir paskatino skirtingus leidėjus išspaus-dinti tris komerciškai pelningus ir toli gražu nevienodo lygio Kalėdų giesmės vertimus. 1998 m. „Almos litteros“ iš-leista sutrumpinta Kalėdų giesmė, skirta vaikams – tikrai puiki knyga su origina-liomis, iš angliško leidinio perspausdinto-misnuostabiomisiliustracijomis,užiman-čiomis daugiau vietos negu pats tekstas;aiškiai edukaciniais tikslais jos įžangojepasakojamaapieKalėdas,DickensolaikųLondoną,turtuoliusirvargšus.Tikraigra-žikalėdinėdovanavaikuiirgarantuotako-mercinėsėkmė4.Visiškaipriešingąįspūdįsukuria kitas Kalėdų giesmės leidimas, verstas iš amerikietiškos adaptuotos versi-jos,sustulbinamaineskoningomisiliustra-cijomis5. Ta pati leidykla „Alka“išleidoir

3 Neeiliuota Kalėdų giesmė.Varpai, vertė ir pab.str. Elena Kuosaitė-Jašinskienė, iliustr. H. M. Brock,Vilnius:Žaltvykslė,2005.

4 Kalėdų giesmė,vertėJulijaLapienytė,iliustraci-josAndrewWheatcroft,Vilnius:Almalittera,1998.

5 Kalėdų giesmė, vertėElenaStasiulevičiūtė,adap-tuota Malvinos G. Vogel, iliustracijos Pablo MarcosStudio, Vilnius: Alka, 1997 (antra laida 1998).

16

daugiau tokiųadaptuotųDickenso tekstų,skirtųvaikams6. Tai vertimai iš amerikie-tiškų Dickenso kūrinių adaptacijų – su-darkyti,prastoskokybėsDickensoknygųlietuviški leidiniai vaikams su perspaus-dintomis siaubingomis kičinėmis ameri-kietiškomis iliustracijomis; ir šį absurdąvainikuojadaruždėtaironiškaišiuoatvejuskambantirubrika„Iliustruotadidžiojikla-sika“.Ypačprastosirtiesiogjuokingaine-tinkamos Dickenso tekstams iliustracijos

6 Deividas Koperfyldas, vertėAudronė Juškienė,adaptuotaMalvinosG.Vogel,iliustracijosPabloMarcosStudio, Vilnius: Alka, 1998; Oliveris Tvistas, vertėEglėLabutienė,adaptuotaMalvinosG.Vogel,iliustravoRicEstrada, Vilnius: Alka, 1997 (antra laida 2001); Pasa-kojimas apie du miestus, vertėEdmundasJuškys,adap-tuota Marion Leighton, iliustravo Ric Estrada, Vilnius: Alka, 1999.

Deividui Koperfyldui,labiauprimenančiosne Viktorijos epochą, o Elvio Presley’iolaikus:DickensoherojusDeividasnupai-šytas panašus į Presley’į, o Dora su di-džiuliukuodu–tikraXXa.vidurioameri-kietiškaseksualigražuolė.Tokiosknygospalieka pigaus skaitalo įspūdį, formuojaprastąvaikųskonįirjautikraineprisidedaprieDickenso,kaipdidžioanglųklasiko,įvaizdžiogerinimoirpopuliarinimo.

Visdėlto,kadirkąkalbėtumearrašy-tumeapieklasikinį armodernizuotąDic-kenso įvaizdį šiandien, literatūrologinėsmedžiagos,skirtosrašytojokūrybai,apim-tisirmastas,irnetgipastarojometoverti-mai,liudijamagiškąjokūrybosgaliąirtai,kaddidžiojoanglųrašytojovardaskolkastvirtaiįsišaknijęslietuviųsąmonėje.

LITERATŪRA

Alksnytė,O., 1950: „ČarlzasDikensas“,Kom-jaunimo tiesa [Vilnius],birželio9.

Baravykas,V.,1945:„KarolisDikensas“,Tiesa [Vilnius],birželio10.

Dautartaitė, Marija, 2001: „Čarlzui Dikensui(Oliverio Tvisto nuotykių motyvais)“, Naujoji Ro-muva [Vilnius], nr. 4.

Ivaščenka,A.,1950:„ČarlzasDikensas“,Tiesa [Vilnius],birželio9.

Jankauskas,Gediminas,2009:„SuskamboKalė-dųvarpai“,TV diena [Vilnius],lapkričio21.

Katarsky, Igor, 1971: „The Reception of Dickens in theSovietUnion“[nepublikuotastudijaarchyveLondone].

Kazakevičius,V., 1950: „Neteisybės ir smurtošalis“,Komjaunimo tiesa [Vilnius],gruodžio20.

Kietis,V.,1928:„ČarlzoDikenso„OliverisTvis-tas“,Lietuvos aidas [Kaunas], kovo 2 .

Kuosaitė,Elena,1962:„ČarlzasDikensas“,Ta-rybinis mokytojas [Vilnius], nr. 12.

Leonaitis, V., 1950: „Nepasenusios pastabos“,Literatūra ir menas [Vilnius],rugsėjo17.

Lindsay, Jack, 1962:„Irdvidešimtajamesumu-mis...“, Literatūra ir menas [Vilnius], vasario 10.

Marcus,Stivensas,1970:„AntrasisDikensoatė-jimas“,Literatūra ir menas [Vilnius],rugpjūčio15.

Mikelinskaitė, Ieva, 2002: „Dickens’s Chris-tmas Books in the Light of G. Genette’s Theory of Distance, Perspective and Focalization“, Šiuolaiki-nės visuotinės literatūros ir kritikos problemos, red. Vytautas Bikulčius, Šiauliai: Šiaulių universitetoleidyk la, p. 51–61.

Orlovskis, Sergejus, 1924: Vaikams apsakytas Dikenso gyvenimas, vertė Pranas Kvietkauskas,Kaunas:„Literatūros“bendrovė.

Pakalnis,A., 1950: „Knyga apie amerikoniškąvergiją“,Tiesa[Vilnius],lapkričio26.

Paškevičienė, Loreta, 2007: „Diagnozė: geni-jus“,Istorijos [Vilnius], nr. 10.

Pirsonas, Hesketas, 1976: Čarlzas Dikensas, vertėAntanasParagys,Vilnius:Vaga.

Ročkienė,Kora,2006:„Oliverisiraš:RomanasPolanskisapie„OliverįTvistą“,7 meno dienos [Vil-nius], sausio 13.

17

Although traditionally Dickens has always been regarded by Lithuanian critics and literary scholars as an emblematic English writer, one of the great-est representatives of the Victorian realist novel in England, his writing, however, has been given only cursory treatment in Lithuania, almost never until recently crossing the boundaries of biographical ar-ticles, reviews and notices with a biographical slant scattered in the press, particularly, but not only, dur-ing the early stages of reception. There is no book specificallydedicatedtoDickens’sartbyLithuanianliterary scholars, no comprehensive, fundamental and completely scholarly investigation of his wri-ting. The critical assessment of Dickens’s writing has generally been coming in the form of reviews and articles dedicated to Dickens, in the form of prefaces and afterwords accompanying the translations of his books. In the inter-war years, Dickens was perceived as the great humanist, romanticist, and critic of the social evils of the Victorian England; he was glori-fiedforhisChristianethicsandhis‘Christmasphi-losophy’withthefocusongoodnessand‘religionoftheheart’,withhiscultoffiresidetranquility.Inthe

Rudavičius, Vytas, 2008: „Užburiančios Kalė-dos – rašytojo išmonė?“, Lietuvos rytas [Vilnius], gruodžio20.

Šerelytė,Renata,2008:„Pamokantiistorijajau-nuoliams“,Šiaurės Atėnai [Vilnius], spalio 3.

Vaičiulaitis, Antanas, Juozas Ambrazevičius,Jonas Grinius, 1932: Visuotinės literatūros istorija, Kaunas:„Sakalo“bendrovė.

Vairas,Karolis,1945:„ČarlzasDikensas“,Lite-ratūra ir menas[Vilnius],birželio10.

Varnaitė,Irena,1988:„Istorijosiržmogausdra-maČarlzoDikensoromane“,pratarmėCharlesDic-kens, Pasakojimas apie du miestus, vertėVytautasPetrukaitis, Vilnius: Mintis, p. 5–12.

Varnaitė, Irena,1996: „Apie žlugusias iliuzijas,pasauliošaltį,žmoniškumą“,pabaigosžodisCharlesDickens Didieji lūkesčiai,vertėVirgilijusČepliejus,Vilnius: Vaga, p. 419–427.

Varnaitė,Irena,1998:„Tarpsocialiniorealizmoir modernizmo užuomazgų“, Šiaurės Atėnai [Vil-nius], sausio 24.

Varnaitė, Irena, 1999: „Charles Dickens“, Po-kalbiai apie anglų rašytojus,red.AstridaPetraitytė,Vilnius: Pradai, p. 91–112.

Venclova,Antanas, 1930: „Čarlzas Dikensas“,pratarmė,Varpai,vertėAntanasVenclova,Kaunas:Spaudos fondas (perspausdinta 1940).

Venclova,Antanas, 1969: „Iš atsiminimų apiePetrąCvirką“,Atsiminimai apie Petrą Cvirką, red. JuozasBaltušis,VytautasGalinis,AntanasVenclova,Vilnius: Vaga, p. 564–611.

Venclova, Antanas, 1974: Literatūra ir liaudis, Vilnius: Vaga.

Venclova, Antanas, 1976: Apie gyvenimą ir ra-šytojo darbą. Kritikos straipsniai, Vilnius: Vaga.

ThE REcEpTIoN of chARLEs DIckENs IN LIThuANIAN LITERARy cRITIcIsM (pART III)

Regina RudaitytėS u m m a r y

Soviet period, it is important to stress the tremen-dous influenceofMarxistandcommunist ideologyon the reception of Dickens who was favoured by theMarxistcritics.Inhiswritingtheyfoundthesuit-ableobjecttodissectusingthetools,whateverblunt,oftheMarxistapproach,whichwastheonlypossi-ble method of literary analysis in Soviet times.Thus, during the period of Soviet occupation, Dickens was perceived as a typical representative of the social novel and of critical realism in English literature. His novels were popular because of political and social implications; he was the most translated and celebratedofEnglishauthorsasprovidingacritiqueof capitalist society. This communist and Marxistbias was a crucial factor affecting the further recep-tion of Dickens and putting many readers at large off his writing. Since the Soviet regime was abhorent to most people, they hated or at least looked with sus-picion at everything that was praised and promoted in Soviet times.

The epic character of Dickens’s novels, the so-cial problems unfolded in them, realistic characteri-sation might have been a model for Lithuanian prose

18

Gauta 2012 09 25 Autorės adresas:Priimta publikuoti 2012 10 02 Vilniaus universiteto

AnglųfilologijoskatedraUniversiteto g. 5, LT-01513

El. paštas: reginarudaityte@hotmail.com

in the inter-war and in the Soviet periods; however, onewouldbehardpressedtotracedirectinfluenceofDickens’s aesthetics on Lithuanian writers.

Traditionally, Dickens is still highly regarded in the academic circles and hiswriting is the subjectof seminars and lecture courses. Needless to say, in theory, Dickens, as a canonical writer, is on the shool reading-lists among other recommended writers and on the university curricula; practically, however, his writing is no longer popular today and is taught but sporadically. Sowhat isDickens today? Is there anew imageofDickensbeing shaped?Foracadem-

ics, he is still a great English writer of the Victorian Age and a great humanist; for general readers, he is now mostly associated with the issue of poverty and particularly with Christmas. For the last few years Dickens’s name cropped up in the Lithuanian press in connection with the approaching Christmas. How-ever, no matter whether we speak about the so-called classic or the new, modernized image of Charles Dickens today, the scope of material devoted to his art and even recent translations of his works testify to his powerful presence in the popular Lithuanian imagination.