Tomas BakučionisTeisininkas, Redkolegijos svečias

Jau buvusio, dabar jau nuteisto Kauno technologijų universiteto (toliau - KTU) gimnazijos direkto-riaus Bronislovo Burgio baudžia-moji byla yra išskirtinis atvejis Lie-tuvos teisėsaugos istorijoje. Sim-boliška, kad žymus pedagogas ver-dikto sulaukė beveik rugsėjo 1-osios išvakarėse. Byla dar ne-baigta, pirmos instancijos teismo sprendimas rašant šias įžvalgas nė-ra įsiteisėjęs ir tikėtina, kad arti-miausiu metu neįsiteisės, bet ši istorija duoda peno platesnėms dis-kusijoms apie Lietuvos baudžiamo-sios teisės politiką ir praktines ten-dencijas.

Kaip žinome iš žiniasklaidos, B.Burgiui Kauno apylinkės proku-ratūros prokuroras Osvaldas Sta-dalius inkriminavo nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 2 dalyje, kur nustatyta, kad „tas, kas terorizavo žmogų grasin-damas susprogdinti, padegti ar pa-daryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba siste-mingai baugino žmogų naudoda-mas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų“. Sutikime, skamba žiauriai, kai pa-gal šį straipsnį nuteisiamas žymus Lietuvos pedagogas ir KTU gim-nazijos įkūrėjas. Minimas BK straipsnis yra įvardytas kaip „gra-sinimas nužudyti ar sunkiai su-trikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ ir pa-tenka į BK XIX skyrių „Nusikal-timai, pavojingi žmogaus svei-katai ir gyvybei“. Į šį skyrių pa-tenka ir tokie nusikaltimai, kaip neteisėtas abortas (BK 142 str.) ar privertimas darytis neteisėtą abor-tą (BK 143 str.). Baudžiamasis ko-deksas yra sukonstruotas taip, kad įstatymų leidėjas baudžiamuoju įstatymu ginamas vertybes tarsi sudėlioja į tam tikras lentynėles priklausomai nuo ginamų vertybių reikšmingumo visuomenėje ir nuo veikų, kuriomis į šias vertybes kė-sinamasi, pavojingumo.

Taikant minėtą BK 145 straips-nį, teorinių ir praktinių problemų tikrai esama. Pirma problema: to-kie nusikaltimai, kaip neteisėtas abortas, gali būti fiksuojami ir ver-tinami objektyviais kriterijais ir aiškiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau BK 145 str. nurodomas žmo-gaus terorizavimas yra nustatomas ir vertinamaisiais kriterijais, t.y. veikia subjektyvaus žmogiškojo vertinimo faktorius. Kita proble-ma, kad BK 145 str. 2 dalyje (pagal kurią buvo nuteistas B.Burgis) yra numatytos dvi alternatyvios nusi-

kalstamos veikos, t.y. žmogaus te-rorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojin-gą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, ir kita alternatyvi veika - sistemin-gas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą (pastaroji veika ir buvo inkriminuota B.Burgiui). Visiškai akivaizdu, kad abi minėtos veikos labai skiriasi pavojingumo mastu. Trečia, ir, ko gero, svarbiau-sia problema ta, kad inkriminuojant veikas vadovaujantis vertinamai-siais kriterijais ypač didelę reikš-mę turi teisėsaugos pareigūnų (ty-rėjų, prokurorų, teisėjų) teisinė kvalifikacija ir išprusimas, o svar-biausia - jų moralinių vertybių sis-tema, sąžinė ir padorumas.

Svarstant aptariamą istoriją platesniu teisėkūros požiūriu, įsta-tymo leidėjas nusipelno rimtos ir pagrįstos kritikos už tai, kad, vaiz-džiai tariant, į vieną puodą sumetė velnią ir gegutę. Nereikia būti di-džiu baudžiamosios teisės teoreti-ku, kad suvoktum, jog dėti ant vie-nos lentynos grasinimą susprog-dinti ir žmogaus terorizavimą yra mažų mažiausiai nelogiška, juolab kai terorizavimui ir psichinei prie-vartai nustatyti reikalingi vertina-mieji kriterijai. Turėtų būti visiškai aišku, kad grasinimas susprogdin-ti ir bauginimas bei psichinė prie-varta yra nepalyginamos veikos pavojingumo aspektu. Jei oponen-tai mano, kad čia nėra vertinamųjų kriterijų, tuomet prieisime prie to, jog darbdavio reikalavimą laikytis vidaus tvarkos taisyklių darbovie-tėje taip pat laikysime sistemingu bauginimu naudojant psichinę prie-vartą. Tokiu atveju turėtų būti tei-siamas kone kiekvienas įstaigos vadovas. Svarbu ir tai, kad objek-tyviai psichinė prievarta per se ne-sukelia grėsmės žmogaus sveikatai ir juolab gyvybei, nebent tokie veiksmai prieš žmogų būtų atlie-kami ilgą laiką (keletą mėnesių ar ilgiau). Tuo metu minėtas BK XIX skyrius (į kurį patenka ir aptaria-mas 145 str.) gina tokias vertybes kaip žmogaus sveikata ir gyvybė. Įstatymų leidėjas kurdamas bau-džiamuosius įstatymus, viena ver-tus, įgyvendina visuomenės lūkes-čius gindamas reikšmingomis lai-komas vertybes, kita vertus, įgy-vendina valstybės baudžiamąją po-litiką, kurios raidos tendencijos tu-ri atliepti bendriesiems ir pamati-

niams demokratinės valstybės principams, turint omeny, kad Lie-tuva yra ES bei pasaulio valstybių bendruomenės narė, prisijungusi prie Europos žmogaus teisių ir pa-grindinių laisvių apsaugos konven-cijos. Savo ruožtu valstybės bau-džiamoji politika turėtų remtis ir atitinkamų sričių mokslo darbais bei mokslininkų tyrinėjimais.

Minėta, kad kvalifikuojant to-kias nusikalstamas veikas, kurios nepasižymi pakankamai objekty-viais kriterijais, tenka vadovautis vertinamaisiais kriterijais, bet vis dėlto būtina ir tiksli konkrečios baudžiamojo įstatymo normos ling-vistinė analizė, kuri, mano įsitiki-nimu, yra prioritetinė teisingai aiš-

kinant bet kurį įstatymą bei jį tai-kant, taigi ir kvalifikuojant nusi-kalstamas veikas bei pradedant asmens baudžiamąjį persekiojimą. B.Burgis apkaltintas sistemingai bauginęs gimnazistę. Lietuvių kalbos žodyne žodis „sistemingai“ yra paaiškinamas kaip darymas kažko, laikantis sistemos, planin-gai. Bet koks planingas veikimas yra galimas tik tam tikroje laiko perspektyvoje, t.y. planas sudaro-mas iš anksto ir jam įgyvendinti yra būtinas pasiruošimas. Nusta-tant bauginimo sistemingumą, la-bai svarbus pokalbių kontekstas ir priešistorė, t.y. tie įvykiai ir aplin-kybės, kurie inspiravo pokalbius. Tuo metu žiniasklaidoje buvo gau-siai „cituojamos“ B.Burgio pasaky-tos atskiros frazės, išimtos iš po-kalbio ir situacijos konteksto, taigi, regis, mūsų demokratinės valsty-bės žiniasklaida (su p. A.Užkalniu forposte) B.Burgį jau seniai nutei-sė a priori, dar net nesulaukusi įsi-teisėjusio nuosprendžio.

Be teisinių problemų, šioje by-loje slypi ir moralinių bei politinių aspektų. Juk B.Burgis siekė kilnių ir prasmingų tikslų - užkardyti ža-lingų įpročių plitimą ir visų gimna-zistų bei jų tėvų lygybės prieš įsta-tymą. Stodami į KTU gimnaziją vaikai bei jų tėvai pasirašė sutartį ir įsipareigojo laikytis nustatytų moksleivio elgesio taisyklių, kurių 4 punktas nurodo, jog „gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rū-kyti, vartoti narkotikų“. Taisyklių baigiamosios nuostatos skelbia, kad „visiems gimnazijos bendruo-menės nariams (moksleiviams, jų tėvams, mokytojams, administraci-

jai) diegiama samprata, jog niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžia-mas, o nusipelnęs bausmės pats tu-ri palikti gimnaziją“. Taigi pacta sunt servanda - sutarčių reikia lai-kytis, skelbia romėnų teisės princi-pas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo ga-lią - nustatyta LR Civilinio kodekso 6.189 str. 1 dalyje. Būtent tokios pozicijos ir laikėsi B.Burgis. Jauno-ji panelė (tiksliau, jos tėvai, kaip at-sakingi asmenys) pažeidė sutartį - užtraukė su bendraklasiu dūmą vie-šoje vietoje (ganėtinai ciniškas po-elgis!) matant klasės auklėtojai ir kitiems bendraklasiams. Jos ben-draklasis įvykdė sutartį ir iš gimna-zijos dėl šio poelgio išėjo. Jaunoji

panelė galbūt tėvelių įkvėpta manė, kad jos noras mokytis gimnazijoje toliau yra svarbesnis už pasirašytą sutartį. Labai įdėmiai išklausiau por-tale www.lrytas.lt paviešintus B.Bur-gio pokalbių (http://tv.lrytas.lt/?id=14310686801429832383) su mergina ir jos tėvais įrašus, iš ku-rių ryškėja įdomių detalių, pavyz-džiui, kad gimnazistės tėveliai, kal-bėdamiesi su B.Burgiu 2014 metų rugsėjo 26 dieną, dar ir sakė netie-są, mat teigė, jog jų dukra yra labai „sunkios būklės“, nors tądien jau-noji panelė kuo ramiausiai sėdėjo pamokose. Ši aplinkybė išaiškėjo iš kito paviešinto pokalbio įrašo, kur kalbasi buvęs direktorius ir gimnazistė. Įdomu, ar ši aplinkybė teismo buvo kaip nors įvertinta? Dar keli labai svarbūs šios bylos moraliniai ir teisiniai niuansai: gimnazistės tėvai, kaip paaiškėjo, yra teisėsaugininkai ir dirba Pra-vieniškių kolonijoje (bent taip skel-bė žiniasklaida), be to, B.Burgis dar 2014-ųjų gruodį sumokėjo mer-ginos tėvams 30 tūkst. litų kom-pensaciją, siekdamas susitaikymo su kita šalimi be teismo proceso, bet nors prokurorui šis faktas buvo žinomas ir Baudžiamasis kodeksas bei Baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę tokiu atveju nu-traukti baudžiamąjį procesą, byla pasiekė teismą ir B.Burgis buvo nuteistas. Prokuratūros atstovė šią aplinkybę aiškino tuo, esą nebuvo surašytas susitaikymo protokolas...

Baudžiamosios teisės teoretikai pripažįsta, kad asmens baudžiama-sis persekiojimas yra ultima ratio, t.y. kraštutinė priemonė, taikant tei-sinę atsakomybę ar pašalinant tei-

sės pažeidimus, t.y. gali būti taiko-ma tik tada, kai kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, administra-cinės, drausminėmis, tarnybinės etikos taikymo) tokių pažeidimų pa-šalinti neįmanoma. Tokios nuosta-tos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Net jei ir manytume ar darytume prielaidą, kad B.Burgis galimai vartojo ne vi-sai tinkamą leksiką kalbėdamas su gimnaziste, galima būtų teoriškai svarstyti nebent apie pedagoginės etikos pažeidimą, drausminę atsa-komybę, bet baudžiamasis perse-kiojimas prieš B.Burgį apskritai negalėjo būti pradėtas.

Manau, ši byla yra rimtas sig-nalas, jog Lietuvos baudžiamosios

justicijos praktika gerokai skiria-si nuo teorijos. Studijuojant teisi-nę literatūrą ir teismų praktiką (kuri atsispindi Lietuvos Aukš-čiausiojo Teismo kasacinėse nu-tartyse), man vis dažniau susida-ro įspūdis, kad mūsų teisėsaugos sistema grimzta į pavojingą vo-liuntarizmą, kai sprendžiama ne pagal teisę ir moralę, bet pagal patogumą, pagal nenorą spręsti labiau sudėtingus klausimus, o į žmogaus likimą tiesiog atsainiai numojama ranka kaip į nereikš-mingą smulkmeną. Pradėtas bau-džiamasis persekiojimas prieš B.Burgį sudavė žiaurų smūgį pir-miausia mūsų valstybės švietimo sistemai. Po šios bylos, nors ji dar nesibaigė, kiekvienas pašlemėkas ir niekšelis žinos, kad gali nesi-laikyti sutarčių ir elgesio taisyk-lių, gali užeiti pas mokyklos va-dovą, slapta įrašyti pokalbį, o vė-liau žodžius ištraukti iš konteksto galbūt kaip tariamą įrodymą nu-teisiant mokyklos vadovą. Ko to-kiu atveju verta mūsų Konstitu-cija, ko vertas Švietimo įstaty-mas? Ko verti visi baudžiamosios teisės specialistų mokslo darbai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, jei žmogus, kovojan-tis už pamatines vertybes, parei-gos jausmą, sąžiningumą ir pado-rumą, sutarties laikymąsi, yra tą-somas po teismus ir nuteisiamas?

Ką ir bepridursi, reto šlykštu-mo istorija, užtraukusi gėdą ne tik mūsų teisėsaugos sistemai, bet ir visai valstybei, nes atrodo, kad tei-sėsaugai talkinant pamatinės mo-ralinės vertybės mūsų valstybėje gali būti tiesiog naikinamos.

Bronislovo Burgio istorija - kitu kampu

2015 m. rugsėjo 11-17 d.

(Nr.80)

� Pradėtas baudžiamasis persekiojimas prieš B.Burgį sudavė žiaurų smūgį pirmiausia mūsų valstybės švietimo sistemai

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.