Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė
description
Transcript of Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė
![Page 1: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/1.jpg)
Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai
Albina AuksoriūtėLietuvių kalbos institutoTerminologijos centras
![Page 2: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/2.jpg)
J. A. Pabrėža (1771–1849)
Uwagi tyczące się ułożenia doskonałey Flory Żmudzkiey (1834) (Pastabos, liečiančios tobulos Žemaičių floros sudarymą)
![Page 3: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/3.jpg)
J. A. Pabrėža (1771–1849)
1) vardas turėtų nurodyti
būdingas genties rūšių savybes,
2) gali būti vartojamas ir
vertinys iš lotynų kalbos ar
3) vardas gali būti sudarytas
iš būdingo žodžio šaknies,
pridedant priesagą -iškės.
![Page 4: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/4.jpg)
K. Grinius (1866–1950)
„Apie botanikos organografijos lietuviškąją terminologiją“(1913)
![Page 5: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/5.jpg)
K. Grinius (1866–1950)
1) Kad kiekvienam supratimui būtų vienas vardas, vienas žodis, nes mokslo terminas tai yra tikras nomen proprium ir privalo būti tik vienas.
![Page 6: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/6.jpg)
K. Grinius (1866–1950)
2) Kad mokslo terminas nebūtų nusikaltęs prieš kalbos dvasią.
3) Kad vardas būtų trumpas, nes ilgi dauglypiniai vardai didžiai apsunkina jų vartojimą.
![Page 7: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/7.jpg)
S. Šalkauskis (1886–1941)
„Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija“
![Page 8: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/8.jpg)
S. Šalkauskis (1886–1941)
Skyrė tradicinius pagrindinius terminijos šaltinius:1) gyvąją
žmonių kalbą, 2) žodžių darybos išgales ir 3) kitas kalbas.
![Page 9: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/9.jpg)
S. Šalkauskis (1886–1941)
Paprastosios kalbos žodžiai terminologizuojami 4 būdais:
žodžio reikšmės tikslinimu, žodžio reikšmės praplėtimu, žodžio reikšmės siaurinimu ir žodžio reikšmės perkėlimu.
![Page 10: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/10.jpg)
1945 m. prie Mokslų akademijos prezidiumo buvo sudaryta
Terminologijos komisija, kuri 1951 m. perkelta į Lietuvių kalbos institutą.
Komisijai vadovavo docentasJonas Kruopas (1908–1975).
![Page 11: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/11.jpg)
Kazimieras Gaivenis (1934–2003)
Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai
// Lietuvos TSR MA darbai. Serija A. – 1979, t. 3(68), p. 77–86.
![Page 12: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/12.jpg)
1. Būdama pagrindinis mokslo kalbos elementas,
terminija negali būti visiškai atribota nuo bendrinės kalbos leksikos.
Dėl to ir terminologijos normos išvedamos iš bendrinės kalbos normų.
![Page 13: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/13.jpg)
2. Bet kurios atskiros srities terminija nėra visiškai izoliuota nuo gretimų sričių terminijų, todėl, kuriant ir norminant terminus, būtina jas derinti.
![Page 14: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/14.jpg)
3. Terminologinio įvardijimo reikmę iškelia ir nustato atitinkamos
srities specialistai. Kalbininkai pataria, kaip geriau
tą sąvoką pavadinti.
![Page 15: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/15.jpg)
4. Pagrindinis lietuvių terminijos šaltinis yra bendrinės kalbos ir tarmių leksika; svarbesni šalutiniai šaltiniai: a) tarptautinė ir b) kitų kalbų leksika.
![Page 16: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/16.jpg)
5. Kiekvienai terminologinei sąvokai pavadinti reikalingas tik 1 terminas.
![Page 17: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/17.jpg)
6. Kuriant kurį nors naujos sąvokos pavadinimą,
pirmiausia atsižvelgiama į tai, kaip kalboje įvardijamos jai giminiškos sąvokos.
![Page 18: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/18.jpg)
7. Kiekvienas terminologijos naujažodis turi būti taisyklingas ir darybiškai parankus naujiems vediniams.
![Page 19: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/19.jpg)
8. Be svarbių priežasčių negali būti keičiamas nė vienas mokslinėje apyvartoje įsigalėjęs
ir prigijęs terminas.
![Page 20: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/20.jpg)
9. Įtvirtinant 1 terminą iš kelių pagrečiui vartojamų terminų, pirmenybė teiktina tam, kuris:
a) tiksliau atspindi įvardijamos sąvokos esmines ir skiriamąsias ypatybes,
b) sistemiškesnis, c) darybiškai parankesnis.
![Page 21: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/21.jpg)
10. Kiekvienas terminas turi turėti apibrėžtį. Terminų apibrėžtys gali skirtis nuo įprastų leksikografinių apibrėžčių.
![Page 22: Bendrieji lietuvių terminijos kūrimo ir norminimo principai Albina Auksoriūtė](https://reader038.fdocuments.net/reader038/viewer/2022102714/56814264550346895dae8ba1/html5/thumbnails/22.jpg)
a) apibrėžtis turi būti adekvati, t.y. apibrėžiamosios sąvokos apimtis
turi būti lygi apibrėžiančiosios sąvokos apimčiai;
b) joje neturi būti ydingojo rato; c) turi būti tiksli, aiški, nedviprasmiška;
d) neturi būti neigiama.