BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ EKSPORTO … · 6 Pastaruoju laikotarpiu stebimas ryškus baldų...

BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ

EKSPORTO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA NVS

ŠALIMS

RENGĖJAS

2014 m.

Projektas „Verslo įmonių konkurencingumo didinimas

vietinėje bei užsienio rinkose VP2-2.2-ŪM-01-K-01-028”

2

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 3

1. LIETUVOS BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ ......................... 4

SEKTORIAUS APIBRĖŽIMAS ........................................................................................................... 4 1.1

SEKTORIAUS VEIKLOS REZULTATŲ APŽVALGA IR PLĖTROS TENDENCIJOS ........................................................ 5 1.2

SEKTORIAUS KONKURENCINĖ APLINKA ............................................................................................ 10 1.3

PAKLAUSA SEKTORIAUS GAMINAMAI PRODUKCIJAI ............................................................................... 13 1.4

SEKTORIAUS GAMINAMOS PRODUKCIJOS PIRKIMO/PARDAVIMO PROCESAS .................................................... 15 1.5

SEKTORIAUS ESAMOS SITUACIJOS KONSTATAVIMAS ............................................................................. 16 1.6

2. DIDŽIAUSIO POTENCIALO EKSPORTO RINKŲ IDENTIFIKAVIMAS IR SUB-SEKTORIŲ

ANALIZEI PASIRINKIMAS ....................................................................................................... 18

DIDŽIAUSIO POTENCIALO EKSPORTO RINKŲ IDENTIFIKAVIMO METODOLOGIJA ................................................ 18 2.1

ATRANKOS KRITERIJŲ PASIRINKIMAS .............................................................................................. 18 2.2

DUOMENŲ SISTEMINIMAS .......................................................................................................... 20 2.3

MINIMUMO-MAKSIMUMO TRANSFORMACIJŲ FORMULĖS .......................................................................... 20 2.4

EKSPORTUI PALANKIAUSIŲ RINKŲ IDENTIFIKAVIMO REZULTATAI ............................................................... 21 2.5

3. RUSIJOS SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ ................................................................................... 22

RUSIJOS BALDŲ SEKTORIAUS KONTEKSTAS ....................................................................................... 22 3.1

ĮSTAIGŲ IR PREKYBOS (PARDUOTUVIŲ) BALDŲ SUB-SEKTORIUS ............................................................... 29 3.2

VIRTUVĖS BALDŲ SUB-SEKTORIUS ................................................................................................ 36 3.3

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 43 3.4

4. AZERBAIDŽANO SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ ........................................................................ 47

AZERBAIDŽANO BALDŲ SEKTORIAUS KONTEKSTAS ............................................................................... 47 4.1




5. KAZACHSTANO SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ ......................................................................... 62

KAZACHSTANO BALDŲ SEKTORIAUS KONTEKSTAS ................................................................................ 62 5.1




DUOMENŲ ŠALTINIAI ............................................................................................................. 82

3

ĮVADAS

Lietuvos baldų gamybos sektorius iki ekonominio nuosmukio vystėsi itin sparčiai tiek produkcijos

mastų, tiek sukuriamos pridėtinės vertės augimo prasme. Vis dėlto, ekonomikos sunkmečio metu

Lietuvos baldų gamybos pramonė patyrė ženklų nuosmukį vietinėje ir eksporto rinkose.

Ekonomikai stabilizuojantis bei praėjus pakankamam laiko tarpui galima teigti, jog finansinės

krizės metais prisitaikiusios prie pakitusių veiklos sąlygų įmonės iš esmės optimizavo veiklą -

statistiniai duomenys rodo, jog baldų gamybos sektoriuje dirba mažiau darbuotojų, egzistuoja

daugiau smulkesnių įmonių, labiau nei bet kada išaugo įmonių pelningumas, sektoriaus mastu

ženkliai pakilo darbo našumo rodiklis ir kt.

Vis dėlto, šiuo metu daugiau negu pusę Lietuvos baldų gamintojų eksporto sudaro užsakymų

koncernui IKEA vykdymas. Ryški priklausomybė nuo vienintelio stambaus partnerio kelia riziką,

jog pasikeitus koncerno veiklos strategijai ar atsiradus tiekėjų, gaminančių kokybiškai už mažesnę

kainą, Lietuvos baldų sektorius, kuris jau yra pritaikęs gamybos technologiją būtent IKEA

užsakymų vykdymui, gali patirti gilų nuosmukį. Taigi, šios rizikos mažinimui yra būtina

savarankiška eksporto rinkų ir plėtros galimybių paieška jose.

Šios eksporto plėtros galimybių studijos tikslas yra suteikti baldų gamybos įmonėms informaciją

apie eksporto rinkų aplinkos vystymosi tendencijas bei pateikti rekomendacijas dėl sektoriaus

įmonių eksporto plėtros.

Pirmajame šios studijos skyriuje pateikiama informacija apie Lietuvos baldų sektoriaus įmonių

esamą situaciją. Antrajame skyriuje – pritaikoma pasirinka metodologija, identifikuojanti didžiausio

potencialo eksporto rinkas. Vadovaujantis šiame skyriuje gautais rezultatais, tolimesniuose

skyriuose analizuojamos baldų pramonės sub-sektorių eksporto galimybės, pateikiamos išvados bei

rekomendacijos:

Studijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai: bendriniai tyrimo metodai – monografinis metodas,

analizė, sintezė, abstraktūs ir loginiai metodai; duomenų surinkimo ir apdorojimo metodai –

statistinė analizė, grafinis metodas, laiko eilutės analizė. Studijoje pasitelkiami šalių statistikos

departamentų, Pasaulio banko pateikiami duomenys ir ataskaitos, asociacijų, vienijančių baldų

gamybos įmones šalyse, informacija, periodinė verslo sektoriaus pateikiama informacija.

RUSIJOS RINKA

•Įstaigų ir prekybos įmonių (parduotuvių) baldų sub-sektorius

•Virtuvės baldų sub-sektorius

AZARBAIDŽANO RINKA



KAZKASTANO RINKA



4

1. LIETUVOS BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ

Sektoriaus apibrėžimas 1.1

Pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2

redakciją (EVRK red. 2) baldų gamybos sektorius yra apibrėžiamas kaip baldų ir susijusių gaminių

gamyba iš bet kokių medžiagų, išskyrus akmenį, betoną ir keramiką. Baldų gamybos procesai

atliekami pagal standartinius medžiagų ir jungiamųjų komponentų formavimo metodus, įskaitant

pjaustymą, liejimą ir laminavimą. Gaminio dizainas estetinės ir funkcinės kokybės požiūrių yra

svarbus gamybos proceso aspektas.

Baldų gamybos sektorius skaidomas į keturis pagrindinius sub-sektorius: įstaigos ir prekybos

įmonių (parduotuvių) baldų gamybą, virtuvės baldų gamybą, čiužinių gamybą ir kitų baldų gamybą.

31.01 - Įstaigos ir prekybos įmonių (parduotuvių) baldų gamyba:

- įstaigų, darbo kambarių, viešbučių, restoranų ir viešųjų patalpų kėdžių ir sėdynių gamyba

- teatrų, kino teatrų ir kt. kėdžių ir sėdynių gamyba

- parduotuvių specialiųjų baldų: prekystalių, ekspozicinių stendų, lentynų ir kt. gamyba

- įstaigų baldų gamyba

- laboratorijų suolų, kėdžių ir kitų sėdimųjų laboratorijų baldų, laboratorijų baldų (pvz., spintų ir stalų) gamyba

- bažnyčių, mokyklų, restoranų baldų gamyba

- dekoratyvinių restoranų vežimėlių, tokie kaip desertui ar maistui vežioti

31.02 - Virtuvės baldų gamyba:

- virtuvės baldų gamyba

31.03 - Čiužinių gamyba:

- gamyba čiužinių:

- čiužinių pastovų (karkasų) gamyba

31.09 - Kitų baldų gamyba:

- sofų, sofų-lovų ir sofų komplektų gamyba

- sodo kėdžių ir krėslų gamyba

- miegamojo, svetainės, sodo ir kt. baldų gamyba

- siuvimo mašinų, televizorių spintelių ir kt. gamyba

- kėdžių ir krėslų aptraukimas

- baldų apdaila, tokia kaip purškimas, dažymas, tamponinis poliravimas ir aptraukimas

31.0 Baldų gamyba

5

Sektoriaus veiklos rezultatų apžvalga ir plėtros tendencijos 1.2

Lietuvos baldų gamybos sektorius bendrame Lietuvos ekonomikos kontekste tradiciškai vaidina

svarbų vaidmenį – baldų pramonės sukuriama pridėtinė vertė kasmet siekia apie 1,5 – 2% šalyje

sukuriamo bendrojo vidaus produkto ir sudaro apie 10% apdirbamosios pramonės sukuriamos

pridėtinės vertės. Po maisto ir gėrimų gamybos baldų sektorius yra svarbiausias Lietuvos

apdirbamosios gamybos sektorius, pastaraisiais metais sukuriantis per 2 mlrd. Lt pridėtinės vertės.

*Apdirbamosios pramonės sektorių sudaro: maisto produktų, gėrimų, tabako, tekstilės gaminių, drabužių, odos ir odos dirbinių, medienos ir

kamštienos gaminių, popieriaus gamyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, kokso ir rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos

produktų, pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų, guminių ir plastikinių gaminių, nemetalo mineralinių produktų (tokių kaip

stiklas), pagrindinių metalų, metalo gaminių, kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių, elektros įrangos gamyba, mašinų ir įrangos gamyba.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas


0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2008 2009 2010 2011 2012

Mln

. EU

R

Sukuriama bendroji pridėtinė vertė

Baldų gamyba Apdirbamoji gamyba*

130,9 143,2

191,6

227,2

77,6

109,4

133,8 118,6

0

50

100

150

200

250

2009 2010 2011 2012

Pro

c.

Baldų produkcijos indeksas

Pramonės produkcijos indeksas, palyginti su2005 m., %

Pramonės produkcijos indeksas, palyginti suankstesniais metais, %

549 600

803

953

578 635

860

1.021

0

200

400

600

800

1000

1200

2009 2010 2011 2012

mln

. EU

R

Baldų pramonės produkcijos vertė

Pramonės produkcija palyginamosiomis 2005 m.kainomis, mln. EUR

Pramonės produkcija (to meto kainomis, be PVMir akcizų), mln.EUR

6

Pastaruoju laikotarpiu stebimas ryškus baldų pramonės produkcijos augimas. Baldų gamybos

pramonės produkcijos indeksas (lyginant su 2005 metais), tendencingai auga ir 2012 metais siekė

227,2%. 2012 metais Lietuvos baldų gamybos įmonės pagamino produkcijos už 3,58 mlrd. Lt ir

nuo 2009 metų išaugo 86%.

2012 metais didžiausią dalį Lietuvos baldų sektoriaus gamyboje tiek pagal natūrinius vienetus, tiek

pagal vertę sudarė kitų baldų gamyba, antroje pozicijoje - įstaigų ir parduotuvių baldų gamyba;

trečioje - čiužinių gamyba; ketvirtoje - virtuvės baldų gamyba.

Baldų sektoriaus sandara (2012)

Šaltinis: Europos Komisija

2009 metais Lietuvoje gaminamų kitų baldų gamyba ir pardavimai sumažėjo trečdaliu. 2012 metais

Lietuvoje pagamintų kitų baldų gamyba ir pardavimai peržengė prieš krizę turėtas apimtis.


Lietuvoje gaminamų įstaigos ir parduotuvių baldų gamyba ir pardavimai ženkliai sumažėjo 2009

metais, kuomet šių baldų buvo pagaminama ir parduodama beveik 7 kartus mažiau nei 2008 metais.

Iš paveikslo žemiau matyti, jog įstaigų ir parduotuvių baldų Lietuvos rinkoje parduodama daugiau

negu pagaminama vietinėje rinkoje.

Įstaigų ir parduotuvių baldai

6%

Virtvės baldai 2%

Čiužiniai 4%

Kiti baldai 88%

Pagal natūrinius vienetus

Įstaigų ir parduotuvių baldai

16% Virtvės baldai 4%

Čiužiniai 7%

Kiti baldai 73%

Pagal vertę

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

0

5

10

15

20

25

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

mln

. EU

R

natū

rinia

i vie

neta

i, m

ln.

Pagamintų kitų baldų (EVRK red. 2 kodas - 31.09) apimtys

Pagaminta natūriniais vienetaisiš viso, mln.

Parduota natūriniais vienetais išviso, mln.

Parduota natūriniais vienetaisLietuvos rinkoje, mln.

Parduota iš viso, mln. EUR

7


Lietuvoje pagaminamų virtuvės baldų gamyba 2012 metais išaugo 4 kartus, o pardavimų mastai – 5

kartus palyginus su 2011 metais.


Lietuvoje pagamintų čiužinių gamyba ir pardavimai 2007-2010 metų laikotarpiu tendencingai

mažėjo. 2012 metais Lietuvoje pagamintų čiužinių buvo parduota už 20,9 mln. EUR ir išaugo 1,2

karto palyginus su 2011 metais. Kita vertus, ženkliai sumažėjo čiužinių pardavimai Lietuvos rinkoje

– 2012 metais jų buvo parduota 2,5 karto mažiau nei 2011 metais.


0

20

40

60

80

100

120

140

160

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

mln

. EU

R

natū

rinia

i vie

neta

i, m

ln.

Pagamintų įstaigos ir parduotuvių baldų (EVRK red. 2 kodas - 31.01) apimtys

Pagaminta natūriniais vienetais išviso, mln.

Parduota natūriniais vienetais išviso, mln.

Parduota natūriniais vienetaisLietuvos rinkoje, mln.


Parduota Lietuvos rinkoje,mln.EUR

0

5

10

15

20

25

30

0

100

200

300

400

500

600

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

mln

. EU

R

natū

rinia

i vie

neta

i

Pagamintų virtuvės baldų (EVRK red. 2 kodas - 31.02) apimtys

Pagaminta natūriniais vienetaisiš viso, tūkst.

Parduota natūriniais vienetais išviso, tūkst.

Parduota natūriniais vienetaisLietuvos rinkoje, tūkst.


0

5

10

15

20

25

0

50

100

150

200

250

300

350

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

mln

. EU

R

natū

rinia

i vie

neta

i, t

ūkst.

Pagamintų čiužinių (EVRK red. 2 kodas - 31.03) apimtys

Pagaminta natūriniais vienetais,iš viso tūkst.

Parduota natūriniais vienetais, išviso tūkst.

Parduota natūriniais vienetaisLietuvos rinkoje, tūkst.


8

Lietuvoje gaminamų baldų produkcijos kainos nesugrįžo į prieškrizinį lygį. Per 2010-2012 metų

laikotarpį kainos išliko stabilios ir nerodė kilimo ženklų. Priešingai, baldų gamybos produkcijos

apimtys jau 2011 metų pradžioje aplenkė 2008 metų lygį ir per 2010-2012 metų laikotarpį augo

vidutiniu 26,8% procentų tempu. Didžiausią įtaką tam lėmė IKEA baldų koncerno veikla Lietuvoje

bei Lietuvos baldų sektoriaus įmonių gebėjimas pasiūlyti IKEA koncernui kokybišką produkciją už

patrauklią kainą. Taip pat keletas Lietuvos baldų įmonių prekinių ženklų sėkmingai įsitvirtino

Rusijos bei Skandinavijos rinkose.


Baldų gamybos sektorius demonstruoja aukštesnį darbo našumo lygį nei visas apdirbamosios

pramonės sektorius. Ekonominio nuosmukio ir šalies ūkio stabilizavimosi metais stebimas ryškus

darbo našumo augimas. Baldų gamybos sektoriuje darbo našumas 2008-2011 metų laikotarpiu

išaugo net 60% ir pasiekė 17,34 EUR/val.


Materialiųjų investicijų vertė Lietuvos baldų gamybos sektoriuje ekonominio nuosmukio metais

ženkliai sumažėjo, tačiau jau 2011-2012 metais pradėjo rodyti atsigavimo ženklus - nuo 2009 metų

investicijos išaugo daugiau nei 4 kartus, tiesa, 2007 metų lygio dar nepasiekė.

91 106 113

91 100

134

162

95 99 106 105 100 99 100

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

50

100

150

200

2010=

100

Baldų gamybos sektoriaus produkcijos ir kainų indekso pokyčiai

Produkcija Kainos

12,58 14,03 14,84

17,34

9,56 9,82 12,77

15,32

0

5

10

15

20

2008 2009 2010 2011

EU

R/h

Darbo našumas

Baldų gamybos sektorius Apdirbamosios gamybos sektorius

9


Lietuvos pramonės įmonių, tarp kurių ir baldų sektoriaus įmonės, pagrindinė investavimo kryptis

prieš dešimtmetį buvo gamybinio pajėgumo plėtimas bei senų įrengimų pakeitimas. Ekonominio

nuosmukio metais pramonės įmonės susilaikė nuo įrengimų keitimo, gamybos proceso

mechanizavimo ar pajėgumų plėtimo ir daugiausiai investavo į kitas kryptis. 2012 metų

duomenimis pagrindine investavimo krypti tapo senų įrengimų pakeitimas.


2008-aisiais baldų gamybos sektorius pritraukė apie 186 mln. EUR tiesioginių užsienio investicijų.

2009 metų duomenys atskleidžia ženkliai sumažėjusias tiesiogines užsienio investicijas šiame

sektoriuje, kas atspindi ir sumažėjusias sektoriaus gamybos apimtis. Remiantis 2013 metų

duomenimis, baldų pramonė jau pritraukė apie 30 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų nei

2008 metais ir pasiekė 236 mln. EUR.


34,3 41,5

61,7

48,9

9,5 16,5

39,6 40,1

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

10

20

30

40

50

60

70

Mln

. EU

R

Materialiosios investicijos į baldų gamybos sektorių, mln. EUR

0

10

20

30

40

50

60

Senų įrengimųpakeitimas

Gamybinio pajėgumoplėtimas

Gamybos procesomechanizavimas irautomatizavimas,naujų technologijų

diegimas

Kitos kryptys

Pro

c.

Pramonės įmonių pagrindinės investavimo kryptys

2003

2009

2012

186 176 193

229 237 236

0

50

100

150

200

250

2008 2009 2010 2011 2012 2013 I pusm.

Mln

., E

UR

Tiesioginės užsienio investicijos į baldų sektorių

10

Pagrindinis tiesioginių užsienio investicijų šaltinis gamybos sektoriuje yra IKEA koncernas, kuris iš

pradžių pradėjęs verslą subkontraktavimo principu, vėliau pradėjo įsigyti Lietuvos baldų įmonių

akcijų paketus. Taigi užsienio investuotojai į Lietuvos baldų pramonę iš esmės atėjo tik tada, kai

pastaroji įrodė savo ilgalaikę perspektyvą.


Sektoriaus konkurencinė aplinka 1.3

Didžiausias baldų gamybos ūkio subjektų skaičius Lietuvoje buvo 2009 metais - rinkoje iš viso

veikė 801 baldų gamybos ūkio subjektas, iš kurių 176 buvo individualūs. 2009-2012 metų

laikotarpiu stebimas Lietuvos baldų gamybos ūkio subjektų mažėjimas. 2013 metais iš viso buvo

743 baldų gamybos ūkio subjektai, iš kurių 96 buvo individualių baldų gamybos ūkio subjektai.

25,8%

12,7%

9,3%

8,4%

7,8%

7,8%

7,4%

6,2%

4,2%

4,0%

2,8%

1,9%

0,7%

0,5%

0,3%

0,2%

Švedija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

Danija

Norvegija

Liuksemburgas

Vokietija

Rusija

Šveicarija

Suomija

Estija

Jungtinės Valstijos

Kipras

Latvija

Prancūzija

Lenkija

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Tiesioginės užsienio investicijos į baldų sektorių pagal šalį (2013)

11


Penkerių metų laikotarpiu stebima baldų gamybos įmonių dydžių kaita – net 61% išaugo labai mažų

įmonių skaičius, 24% sumažėjo mažų įmonių skaičius. Taigi, mažų įmonių statusą turinčios įmonės

buvo labiausiai paveiktos ekonominės krizės, kada buvo priverstos labiausiai didinti

konkurencingumą mažinant darbuotojų skaičių.


Bendrai baldų gamybos sektoriuje 2011 metais dirbo virš 21 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 82%

kitų baldų gamybos sektoriuje, po 4% virtuvės baldų ir čiužinių gamyboje, virš 10% įstaigų ir

prekybos įmonių baldų gamyboje. Prieš ekonominio nuosmukio metus samdomų darbuotojų

skaičius išliko pakankamai stabilus, o 2008 metais smuko 20%. Bendrai 2005-2011 metų

laikotarpiu samdomų darbuotojų skaičius šiame sektoriuje sumažėjo 7%.

611 653

724

801 794 783 724 743

181 169 167 176 161

149 110 96

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

bald

ų g

am

ybos ū

kio

subje

ktų

skaič

ius

(vnt.

)

Baldų gamybos ūkio subjektų skaičius metų pradžioje Lietuvoje

Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje

Veikiančių individualių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje

224 271

333 348 361

111

127

106 86 88 107

112 91 77 77 74

83 71 66 71 18

17 14 16

18

0

100

200

300

400

500

600

700

2007 2008 2009 2010 2011

Įmonių

skaič

ius

Baldų gamybos sektoriaus įmonės pagal turimą darbuotojų skaičių

250 ir daugiau darbuotojų

50–249 darbuotojai

20–49 darbuotojai

10–19 darbuotojų

0–9 darbuotojai

12


Baldų gamybos įmonių pelningumas 2010 metais pasiekė piką per pastaruosius 6 metus - 4,59%.

Tai rodo, kad įmonių konkurencingumas ekonominio nuosmukio metais sustiprėjo ir, to pasekoje,

atsigavus ekonomikai, baldų gamybos sektorius sugebėjo pasiekti gerų rezultatų.


Žemiau pateiktame paveiksle matoma baldų sektoriaus pelningų įmonių skaičiaus dinamika. 2007

metais iš 534 subjektų 64% buvo pelningos. 2009-aisias pelningų baldų gamybos įmonių dalis

nukrito iki 28%, o 2011-2012 metais šis santykis vėl sugrįžo į prieškrizinį lygį.

17931 18700 18098 19034

15635 15651 17076

1148 1327

1437 1442

1102 866

826

436 417

473 514

475 731

877

3121

3881 3919 2978

1829 1799

2253

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Samdomų darbuotojų skaičius baldų gamybos sektoriuje

C3101 Įstaigos ir prekybos įmonių(parduotuvių) baldų gamyba

C3103 Čiužinių gamyba

C3102 Virtuvės baldų gamyba

C3109 Kitų baldų gamyba

595

752

851

665

752

949

2,03%

3,64%

0,42%

1,40%

4,59% 4,30%

0,0%

0,5%

1,0%

1,5%

2,0%

2,5%

3,0%

3,5%

4,0%

4,5%

5,0%

2006 2007 2008 2009 2010 2011

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

Peln

ingum

as,

%

Pard

avim

ų p

aja

mos,

mln

. EU

R

Baldų gamybos įmonių pajamos ir pelningumas

Pardavimo pajamos, mln. EUR Pelningumas, %

13


Pagal 2010 metų duomenis, didžiausi baldų gamybos rinkos dalyviai gavo 52,7% visų Lietuvos

rinkos gaunamų pajamų, o 2011 metais – 46%. Tai rodo, jog baldų gamybos sektorius koncentracija

mažėja, vyrauja daug rinkos žaidėjų.

Šaltinis: www.forest.lt

Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai 1.4

Lietuvos baldų rinkos dydis dėl pasaulinės ekonomikos krizės padarinių 2010 metais ženkliai

susitraukė - 28%. 2012 metais vidinės rinkos dydis vis dar nepasiekė prieškrizinio lygio.

281 302

341

257

174

257

350

492

0

100

200

300

400

500

600

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Pelningų įmonių skaičius baldų gamybos sektoriuje

15,9

19,7

21,7

25,7

33,3

34,0

54,2

54,6

68,0

69,0

18,6

16,6

19,0

23,5

30,5

30,8

49,4

43,3

45,6

57,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80

GERMANIKA

SCAPA BALTIK

MAŽEIKIŲ LYRA

ŠILUTĖS BALDAI

VISAGINO LINIJA

SWEDWOOD KAZLŲ RŪDA

KLAIPĖDOS MEDIENA

KLAIPĖDOS BALDAI

FREDA

VILNIAUS BALDAI

Pardavimai, mln. EUR

10 didžiausių baldų gamybos įmonių Lietuvoje

2010 m.

2011 m.

http://www.forest.lt/

14


„TNS Atlas™“ 2013 metų Lietuvos gyventojų pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas rodo, jog vis

daugiau šalies gyventojų, padengę būtinąsias pragyvenimo išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui,

transportui, komunaliniams bei kitiems mokesčiams, skiria pinigus kitiems poreikiams tenkinti. Per

pastaruosius trejus metus „laisvais“ pinigais disponuojančių gyventojų skaičius išaugo nuo 45,3%

iki 57,4%. Tyrimo duomenimis, daugiausiai Lietuvos gyventojai atliekamus pinigus skiria

praktinėms reikmėms patenkinti, t.y. net 47% gyventojų teigia dalį laisvų lėšų savo biudžete

numatantys būsto remontui ir baldams įsigyti, o, rūpindamiesi patogia buitimi, daugiausiai

gyventojų išlaidauja virtuvės įrangai bei buitinei elektronikai. Daugiau nei pusė (54%) kaimo

gyventojų laisvus pinigus skiria būstui remontuoti ir baldams įsigyti.

Didžioji dalis Lietuvoje pagaminamų baldų yra eksportuojama. 2009-2012 metų laikotarpiu

pastebima baldų produkcijos pardavimų užsienyje didėjimo tendencija. 2012 metais baldų eksportas

sudarė 68,9 %, tuo tarpu pardavimai vietinėje rinkoje - 31,1 %.


Tiek prieš, tiek po ekonominio nuosmukio Lietuvos baldų sektoriaus prekybos balansas išliko

aiškiai teigiamas - 2012 metais sudarė 914 mln. EUR. Lietuvos baldų eksporto vertė nuo 2009 metų

nuolat didėja. Baldų importo vertė 2009-2012 metų laikotarpiu išliko stabili.

168

121

145 144

2009 2010 2011 2012

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

mln

. E

UR

Lietuvos baldų rinkos dydis

43,1 36,4 33,8 31,1

56,9 63,6 66,2 68,9

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2009 2010 2011 2012

pro

c.

Baldų produkcijos eksportas ir pardavimai vietinėje rinkoje

Pardavimas ir paslaugos Lietuvos rinkoje, % Pardavimas ir paslaugos ne Lietuvos rinkoje, %

15


Lietuvos baldų produkcija yra konkurencinga tiek kokybės, tiek kainų atžvilgiu ir yra patraukli

plačiam mastui užsienio rinkų. Pagrindinės Lietuvos baldų sektoriaus eksporto kryptys – Švedija,

Vokietija, Rusija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė – eksportas į šias šalis sudaro apie 65% viso

eksporto. Eksporto į Švediją mastų priežastimi išlieka IKEA koncerno bendradarbiavimas su

Lietuvos kompanijomis.


Sektoriaus gaminamos produkcijos pirkimo/pardavimo procesas 1.5

Lietuvoje didžiausios baldų apyvartos apimtys fiksuojamos per didmeninės prekybos kanalus.

593

706

860

1.041

95 90 117 127

0

200

400

600

800

1000

1200

2009 2010 2011 2012

mln

. EU

R

Baldų pramonės eksporto ir importo dinamika

Eksportas Importas

Švedija 16,8%

Vokietija 16,6%

Rusija 12,2%

Norvegija 9,9%

Jungtinė Karalystė 9,2%

Prancūzija 7,0%

Danija 6,8%

Jungtinės Valstijos 6,7%

Nyderlandai 5,1%

Latvija 3,3%

Lenkija 3,3%

Italija 3,1%

Lietuvos baldų sektoriaus eksporto kryptys

16


Sektoriaus esamos situacijos konstatavimas 1.6

Lietuvos baldų gamybos sektorius iki ekonominio nuosmukio vystėsi itin sparčiai tiek produkcijos

mastų, tiek sukuriamos pridėtinės vertės augimo prasme. Vis dėlto, ekonomikos sunkmečio metu

Lietuvos baldų gamybos pramonė patyrė ženklų nuosmukį vietinėje ir eksporto rinkose.

Ekonomikai stabilizuojantis bei praėjus pakankamam laiko tarpui galima teigti, jog finansinės

krizės metais prisitaikiusios prie pakitusių veiklos sąlygų įmonės iš esmės optimizavo veiklą -

statistiniai duomenys rodo, jog baldų gamybos sektoriuje dirba mažiau darbuotojų, egzistuoja

daugiau smulkesnių įmonių, labiau nei bet kada išaugo įmonių pelningumas, sektoriaus mastu

ženkliai pakilo darbo našumo rodiklis ir kt.

Remiantis KTU Verslo strategijos instituto ir VŠĮ Žinių visuomenės instituto atlikta Lietuvos baldų

gamybos sektoriaus konkurencingumo studija galima išskirti šiuos esminius baldų gamybos

sektoriaus pranašumus ir silpnybes, kurios yra aktualios ir stabilizavimosi po ekonominio

nuosmukio laikotarpiui:

165

88 77 91

107

354

270 267

307

394

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

2008 2009 2010 2011 2012

mln

. EU

R

Baldų mažmeninės ir didmeninės prekybos apyvarta

Baldų ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

Baldų ir kitų namų ūkio prekių didmeninė prekyba

17

Šaltinis: Lietuvos baldų gamybos sektoriaus konkurencingumo studija

Baldų gamybos įmonių pranašumai bei nuolat gerėjantys veiklos rezultatai liudija apie Lietuvos

baldų gamybos potencialą. Vis dėlto, konstatuotina, jog šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė yra

per maža, o kaip rodo statistiniai duomenys Lietuvos baldų gamybos įmonių pelningumo rodiklis

nors ir rodo augimo tendenciją bei per pastaruosius metus pasiekė aukštumas, yra kur kas nei

didžiųjų Europos baldų eksportuotojų Vokietijos ar Italijos. Lietuvos miško savininkų asociacija

išskiria 3 pagrindines šios situacijos priežastis:

1. Aukštą Lietuvos baldų sektoriaus pagaminamų produktų standartizacijos lygį;

2. Tuo paremtą konkuravimą kaina bei;

3. Daugelio įmonių prisirišimą prie pasaulinio koncerno IKEA, kuris žinodamas savo įtaką

diktuoja ne tik pirkimo sąlygas, bet ir kainas.

Šiuo metu daugiau negu pusę Lietuvos baldų gamintojų eksporto sudaro užsakymų koncernui IKEA

vykdymas. Ryški priklausomybė nuo vienintelio stambaus partnerio kelia riziką, jog pasikeitus

koncerno veiklos strategijai ar atsiradus tiekėjų, gaminančių kokybiškai už mažesnę kainą, Lietuvos

baldų sektorius, kuris jau yra pritaikęs gamybos technologiją būtent IKEA užsakymų vykdymui,

gali patirti gilų nuosmukį. Taigi, šios rizikos mažinimui yra būtina savarankiška eksporto rinkų ir

plėtros galimybių jose paieška.

Didžiausios įmonės naudoja šiuolaikines gamybos technologijas;

Įmonės geba lanksčiai vykdyti smulkius užsakymus;

Aukšta didžiausiųjų įmonių vadovų strateginio valdymo kompetencija;

Gausūs vietiniai žaliavos ištekliai;

Gili sektoriaus vertikali integracija;

Daugėja įmonių, eksportuojančių savo produkciją ne per IKEA kanalą (nors pats eksporto mastas per IKEA tinklą nemažėja);

Priklausymas IKEA verslo sistemai užtikrina masinės gamybos galimybę;

Santykinai nedideli gamintojų veiklos kaštai ir aukšta produkcijos kokybė savo rinkos segmente;

Geografinis artumas prie didžiųjų baldų rinkų;

Gilios baldų sektoriaus tradicijos.

Didelė priklausomybė nuo vieno pagrindinio užsakovo (IKEA);

Menka dizaino kompetencija;

Ribota marketingo kompetencija;

Stiprių vietinių prekės ženklų nebuvimas;

Konkurencija žemų kaštų produktų segmente;

Menkas bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių;

Menkas bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir tyrimų organizacijų;

Menkas sektoriaus novatoriškumas;

Ribota daugelio smulkesnių įmonių vadovų vadybinė kompetencija;

Ribota viduriniosios grandies vadovų gamybos organizavimo kompetencija.

18

2. DIDŽIAUSIO POTENCIALO EKSPORTO RINKŲ IDENTIFIKAVIMAS IR SUB-SEKTORIŲ ANALIZEI PASIRINKIMAS

Didžiausio potencialo eksporto rinkų identifikavimo metodologija 2.1

Atrankos etapai:

Atrankos kriterijų pasirinkimas 2.2

Atrankos kriterijai parenkami tokie, kad atspindėtų atitinkamos šalies makroaplinkos bei vietinės

baldų rinkos savybes. Vadovaujantis šiomis savybėmis nusprendžiama, kurios rinkos yra

tinkamiausios eksporto apimtims didinti.

Išanalizavus išplėstinį sąrašą rinką apibrėžiančių statistinių kriterijų, buvo pasirinkti šie kriterijai:

BVP, tenkantis vienam gyventojui;

Atstumas nuo Vilniaus;

Populiacijos dydis;

Ekonominės laisvės indeksas;

Naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybų pokytis;

Disponuojamosios pajamos vienam gyventojui;

Dokumentų, reikalingų importuoti, skaičius;

Logistikos kokybės indeksas;

Lietuvos importo mastai į šalį.

III. Šalių reitingo sudarymas

Pagal susistemintus duomenis ir paskirtus atitinkamus svorius kiekvienam kriterijui, šalys išrikiuojamos nuo labiausiai tinkančios eksportavimui iki mažiausiai tinkančios eksportavimui

II. Duomenų sisteminimas

Pagal išrinktus kriterijus ir surinktus duomenis sisteminamos vertės galutiniam šalių palyginimui bei pasirinkimui

I. Atrankos kriterijų parinkimas ir duomenų rinkimas

Atrenkami baziniai kriterijai, turintys daugiausiai įtakos sėkmingam eksportui eksportuojančios įmonės atžvilgiu, bei surenkami duomenys

19

Žemiau pateiktas kiekvieno iš šių kriterijų pagrindimas ir skaitinės išraiškos aprašymas:

Kriterijus Skaitinė išraiška

Kriterijaus paaiškinimas Šaltinis

BVP, tenkantis vienam gyventojui

Eurai / gyventojui

BVP, tenkantis vienam gyventojui, parodo šalyje sukuriamą bendrą produktų ir paslaugų vertę, tenkančią vienam gyventojui. Tai svarbiausias šalies

išsivystymą parodantis rodiklis. Natūralu, jog daugiau sukuriančios šalys gali nupirkti didesnius kiekius ir brangesnių užsienio produktų ir paslaugų. BVP, tenkantis vienam gyventojui, rodo, koks yra vidutinis šalies gyventojų pragyvenimo lygis.

Tarptautinis Valiutos Fondas

Atstumas nuo Vilniaus iki šalies sostinės

Kilometrai Šis rodiklis labai aktualus eksportuotojams, kurie susiduria su logistikos išlaidomis. Be to, rodiklis svarbus tarpininkaujant su kitų šalių partneriais, nes kilometrinis atstumas dažnai atspindi ir kultūrinius skirtumus.

www.distancecalculator.globefeed.com

Populiacijos dydis

Vienetai Populiacijos dydis parodo potencialius baldų rinkos vartotojų mastus toje šalyje. Norint išlaikyti pastovų baldų sektoriaus rinkos augimą aktualu, kad vartotojų kiekis šalyje nemažėtų.

Tarptautinis Valiutos Fondas

Ekonominės laisvės indeksas

Balai nuo 1 iki 100

Indeksas, apimantis korupcijos mastą, vyriausybės kišimąsi į verslą ir nuosavybės teises, atspindi valstybės socialinę ir institucinę pažangą. Aukštesniais balais vertinamose valstybėse yra lengviau susitvarkyti dokumentus, o stabilesnė padėtis leidžia planuoti toliau į ateitį nusidriekiančius planus.

Heritage Foundation

Naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybų pokytis

Procentai Šis rodiklis aktualus eksportuotojams, kadangi parodo vietinės šalies baldų paklausos vystymosi tendenciją.

Baltarusijos statistikos departamentas

Disponuojamosios pajamos vienam gyventojui

Eurai / gyventojui

Disponuojamosios pajamos, tenkančios vienam gyventojui, parodo tos šalies gyventojų galimybes įsigyti baldus.

Euromonitor, šalių statistikos departamentai

Dokumentų, reikalingų importuoti į šalį, skaičius

Vienetai Dokumentų, reikalingų pateikti muitinėms, oro uostų ir konteinerių terminalų institucijoms, sveikatos ir techninių kontrolės organizacijoms ir kt., skaičius rodo administracinės naštos lygį siekiant importuoti į šalį.

World Bank

Logistikos kokybės indeksas

Balai nuo 1 iki 5 Logistikos kokybės indeksas atspindi šalies logistikos sistemos kokybę, atsižvelgiant į išmuitinimo proceso efektyvumą, su prekyba ir transportu susijusios infrastruktūros kokybę, konkurencingai įkainoto pervežimo pasiekiamumą, logistikos paslaugų kokybę, galimybę sekti siuntų buvimo vietą, siuntos pristatymo savalaikiškumą. Šalies įvertinimas aukštesniu balu reiškia aukštesnę valstybės logistikos sistemos kokybę.

World Bank

Lietuvos importo mastai į konkrečią šalį

Tūkst. Eurų Jau importuojamos baldų produkcijos mastai iš Lietuvos į Skandinavijos šalis parodo baldų sektoriaus sėkmę ir patrauklumą įsitvirtinti Skandinavijos baldų rinkose.

Lietuvos statistikos departamentas

20

Duomenų sisteminimas 2.3

Tam, kad būtų galima efektyviai palyginti šalis tarpusavyje, yra sudaromas šalių patrauklumo baldų

sektoriaus eksportui indeksas kiekvienam kriterijui. Didesnė indekso reikšmė reiškia geresnes

sąlygas eksportui.

Indeksas yra sudaromas taikant minimumo-maksimumo transformaciją. Šis metodas leidžia lengvai

indeksuoti visas šalis pagal kriterijus ir gerai atspindi reliatyvų rinkų patrauklumą. Pasirinkta

indeksavimo skalė yra nuo 1 iki 3, kurioje 1 reiškia mažiausiai patrauklią eksportui rinką, o 3

reiškia patraukliausią eksportui rinką pagal pasirinktą kriterijų.

Minimumo-maksimumo transformacijų formulės 2.4

Formulė, indeksuojanti teigiamą efektą (didesnė skaitinė kriterijaus reikšmė reiškia didesnį rinkos

patrauklumą):

Formulė, indeksuojanti neigiamą efektą (didesnė skaitinė kriterijaus reikšmė reiškia mažesnį rinkos

patrauklumą):

Naudojant skirtingus svorius, priklausomai nuo kriterijaus svarbos, gauti kriterijai yra susumuojami

ir gaunamas galutinis rezultatas, aprėpiantis visus kriterijus. Šis veiksmas gali būti išreikštas

matematine formule:

∑( )

Galutinis rinkos patrauklumo indeksas varijuoja skalėje nuo 1 iki 3, kurioje 1 reiškia mažiausiai

patrauklią rinką, o 3 reiškia patraukliausią rinką baldų sektoriaus eksportui.

21

Eksportui palankiausių rinkų identifikavimo rezultatai 2.5

Kri

terija

i

BVP,

tenkantis

vie

nam

gyvento

jui (E

UR

/ gyv.)

Bala

i

Ats

tum

as n

uo V

ilnia

us (

km

)

Bala

i

Populiacijos d

ydis

(gyv.)

Bala

i

Ekonom

inės lais

ves indeksas

Bala

i

Naujų

gyvenam

ųjų

ir

negyvenam

ųjų

pasta

tų s

taty

bų p

okytis (

pro

c.)

Bala

i

Dis

ponuoja

mosio

s p

aja

mos v

ienam

gyvento

jui (E

UR)

Bala

i

Dokum

entų

, re

ikalingų im

port

uoti į š

alį,

skaič

ius (

vnt.

)

Bala

i

Logis

tikos k

okybės indeksas

Lie

tuvos b

ald

ų ir

jų d

alių im

port

o m

asta

i

į šalį (

tūkst.

EU

R)

Bala

i

Galu

tinis

rin

kos p

atr

auklu

mo indeksas

Svoris

0,18

0,05

0,1

0,1

0,15

0,17

0,05

0,15

0,05

Poveikio kryptis

+

-

+

+

+

+

-

+

+

Armėnija 2181,5 1,31 2150 1,89 3,366 1,00 69,4 3,00 -6 1,92 2095,7 1,62 8,0 2,71 2,6 2,37 61,9 1,00 1,83

Azerbaidžianas 5668,5 2,07 2411 1,75 9,235 1,08 59,7 2,17 -0,8 2,35 2074,0 1,61 10,0 2,14 2,5 1,98 71,8 1,00 1,86

Baltarusija 4702,8 1,86 170 3,00 9,386 1,09 48 1,17 -17 1,00 2551,8 1,79 10,0 2,14 2,6 2,61 2830,6 1,20 1,72

Kazachstanas 8689,7 2,72 3058 1,39 16,684 1,19 63 2,45 2 2,58 3894,0 2,28 12,0 1,57 2,7 3,00 717,4 1,05 2,28

Kirgizija 845,9 1,03 3751 1,00 5,588 1,03 59,6 2,16 2 2,58 960,7 1,20 10,0 2,14 2,4 1,34 305,8 1,02 1,51

Moldavija 1456,1 1,16 889 2,60 3,56 1,00 55,5 1,81 -13 1,33 1758,5 1,49 7,0 3,00 2,3 1,24 11,1 1,00 1,46

Rusija 9991,2 3,00 764 2,67 141,924 3,00 51,1 1,44 7 3,00 5851,6 3,00 11,0 1,86 2,6 2,46 28958,5 3,00 2,69

Tadžikija 724,6 1,00 3692 1,03 7,964 1,07 53,4 1,63 -15 1,17 418,2 1,00 11,0 1,86 2,3 1,00 13,3 1,00 1,14

Uzbekija 1171,9 1,10 3518 1,13 29,449 1,38 46 1,00 5 2,83 625,8 1,08 14,0 1,00 2,5 1,88 0,0 1,00 1,48

Pagal galutinį rinkos patrauklumo indeksą išrinktos trys pirmaujančios šalys: Azarbaidžanas, Kazakstanas ir Rusija. Eksporto galimybės į šių šalių rinkas bus

nagrinėjamos plačiau galimybių studijoje.

22

3. RUSIJOS SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ

Rusijos baldų sektoriaus kontekstas 3.1

Rusija su apytiksliai 17 tūkst. kv.m. žemės plotu ir 142 mln. gyventojų pasižymi greito augimo ir

palyginti atvira rinka. Pagal CSIL duomenis, Rusija užima 11-ą vietą pagal baldų rinkos dydį

(2002-aisiais buvo 16-oje vietoje) ir 9-ą pagal baldų importo apimtis (2002-aisiais buvo 15-oje

vietoje). Rusija turi didžiausius pasaulyje miško teikiamus resursus, tačiau nepaisant to, ši šalis yra

tik 15-a didžiausia baldų gamintoja pasaulyje. Nors Rusijos pramonė per pastarąjį dešimtmetį žengė

didelius tobulinimosi žingsnius, panaudodama importuojamas žaliavas ir medžiagas, įrangą ir

įrengimus, investuodama į techninius darbuotojų mokymus, pagrindine vietinės gamybos problema

išliko per mažas tarptautinis konkurencingumas. Rusijos baldų gamybos pramonė yra daugiausiai

orientuota tik į vietinės rinkos poreikių tenkinimą – mažiau negu 5% pagamintos produkcijos yra

eksportuojama į užsienio rinkas. Be to, Rusijos baldų gamybos pramonė gali tik iš dalies patenkinti

vietinės rinkos paklausą, kuri ypatingai išaugo pastaraisiais metais.

Rusijos baldų rinka pasižymi aukštu konkurencijos lygiu. Vis dėlto, tikimasi, jog konkurencija

rinkoje dar labiau išaugs, kadangi 2012 metais po 8-erių metų derybų Rusija buvo priimta į Pasaulio

prekybos organizaciją. Remiantis egzistuojančiu susitarimu, Rusijai yra suteiktas 6-erių metų

pereinamasis laikotarpis, per kurį importo į Rusijos rinką barjerai proporcingai sumažės. Tarp kitų

įsipareigojimų, susijusių su įstojimu į Pasaulio prekybos organizaciją, yra ir didesnė intelektinės

nuosavybės apsauga, didesnė kooperacija muitinėse, ne tarifinių barjerų sumažinimas. Šis įvykis

turės iššūkių ne tik Rusijos baldų gamintojams, turintiems prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų,

tačiau ir užsienio žaidėjams, einantiems į greitai besivystančią, didelio potencialo rinką. CSIL

artimiausioje ateityje prognozuoja 4% baldų rinkos augimą (atskaičius infliaciją).

Reformų metais Rusijos badų poramonė išgyveno rimtus pokyčius, tačiau iki šios ji nėra

nusistovėjusi. Baldų pramonės vystymasis Rusijoje iki šios stabdomas daugelio problemų: įranga

daugelyje gamyklų yra nusidėvėjusi, aprūpinimas pagrindinėmis baldų gamybos sudėtinėmis

dalimis (baldų mechanizmai, furnitūra, lakavimo, dažymo priemonės ir kt.) iš vietinių gamintojų

pusės yra nepakankamas, todėl jie perkami užsienyje.

Furniture and Furnishing Export International duomenimis Rusijos baldų gamybos įmonės yra

daugiausiai įsikūrusios Rusijos dalyje, priskiriamoje Europos žemynui (įskaitant Uralo regioną).

Apie 2% įmonių alokacija yra Tolimuosiuose Rytuose ir apie 5% Sibire. Tikslios statistikos apie

įmonių skaičių Rusijos baldų sektoriuje nėra, tačiau įvairių šaltinių duomenimis Rusijoje veikia apie

6000 baldų gamintojų, tačiau iš jų tik apie 150-200 yra priskiriamos didelių įmonių kategorijai.

Rusijos baldų pramonėje dirba apie 155 tūkst. darbuotojų. Nuo 2008-ųjų dėl ekonominio

nuosmukio darbuotojų skaičius baldų sektoriuje apie 16%.

23

Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas

Pagal sektorius daugiausiai dirbančiųjų baldų pramonėje tenka kitų baldų gamybos sub-sektoriui,

tačiau darbo vietų prasme ne ką mažiau svarbūs ir virtuvės, baldų ofisams ir prekybos įmonėms bei

kėdžių gamybos sub-sektoriai.

Pastaba: Neįskaičiuotos mažos įmonės


Didžiausioms baldų gamybos kompanijoms yra priskiriamos šios 4 įmonės:

Elektrogorsk– jau 45-erius metus įmonė gamina ir tiekia visos Rusijos ir NVS mastu

baldus skirtus įstaigoms, virtuvėms, miegamiesiems, svetainėms ir vaikų kambariams.

Shatura – gamina plataus asortimento baldus nuo 1961 metų.

Chernozemye – įsteigta 1966 metais kompanija turi labai platų baldų pasiūlos asortimentą

visiems baldų rinkos segmentams.

Miassmebel – įkurta 1941 metais, kompanija gamina itališko stiliau baldus

prieškambariams, svetainėms, valgomiesiems, miegamiesiems ir kt.

Vertinama jog, Shatura ir Elektrogorsk užima apie 10% Rusijos baldų rinkos. Žemiau

pateikiami duomenys, susiję su gamybos koncentracijos lygiu. Matyti, jog, pavyzdžiui, 50

didžiausių įmonių pagamina 68,13% visos Rusijoje pagaminamos baldų produkcijos.

Stebima tendencija, jog gamybos koncentracija kasmet didėja. Darytina išvada, jog Rusijoje

yra per didelė baldų gamybos koncentracija, kas neleidžia reikalinga apimtimi orientuotis į

galutinius vartotojus ir sąlygoja masinį, į konkrečios vartotojų grupės neatsižvelgiantį baldų

dizainą.

139,0 140,6 142,2 141,6 140,8

159,6

186,1

161,7 168,6 151,8 155,4

0

50

100

150

200

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Tūkst.

Darbuotojų skaičius Rusijos baldų sektoriuje

9,1 8,4

11,1 11,8

8 7,7

35,9 34,6

2,5 2,7

0

10

20

30

40

50

60

70

2010 2011

Tūkst.

Darbuotojų skaičius pagal baldų gamybos sub-sektorius

Čiužinių gamyba

Kitų baldų gamyba

Virtuvės baldų gamyba

Baldų ofisams ir prekybos įstaigomsgamyba

24

Gamybos koncentracijos koeficientas, proc.

2010 2011 2012

1 įmonė 6,14 4,8 5,03

3 įmonės 13,07 12,56 13,64

4 įmonės 16,5 15,49 16,55

6 įmonės 22,29 20,88 21,85

8 įmonės 27,09 25,89 26,84

10 įmonių 30,69 29,88 30,89

15 įmonių 38,24 37,85 39,51

20 įmonių 44,02 43,77 45,61

25 įmonės 48,89 48,58 50,61

50 įmonių 65,09 66,23 68,13


Rusijoje daugiausiai pagaminama baldų, priskiriamų „kitų“ kategorijai (51%), toliau seka įstaigų ir

prekybos įmonių baldų gamyba (17%), kėdžių ir kitų baldų sėdėjimui gamyba (13%) ir čiužinių

gamyba (6%).

Pastaba: Neįtrauktos mažos įmonės


Remiantis statistikos duomenimis, Rusijos baldų gamybos įmonių pelnas iki apmokestinimo itin

išaugo 2012 metais ir pasiekė apie 145 mln. EUR.

297,2 279,5

305,8 368,1

236,5 273,4

1024,4

1072,0

91,7

122,5

0

500

1000

1500

2000

2500

2010 2011

Mln

. EU

R

Rusijos baldų sub-sektorių gamybos vertė

Čiužinių gamyba

Kitų baldųgamyba

Virtuvės baldųgamyba

Baldų ofisams irprekybosįstaigomsgamyba

Kėdžių ir kitųbaldų sėdėjimuigamyba

Kėdžių ir kitų baldų sėdėjimui gamyba

13% Baldų ofisams ir prekybos įstaigoms gamyba

17%

Virtuvės baldų

gamyba 13%

Kitų baldų gamyba

51%

Čiužinių gamyba

6%

Baldų gamybos sektoriaus sandara

25


Rusijos baldų pramonė per pastaruosius 10 metų vystėsi itin sėkmingai. EasyLink duomenimis,

rinkos vertė 2000-aisiais metais siekė apie 656 mln. USD, o 2008-aisiais jau siekė 4 mlrd. USD.

Taigi, rinkos vertė išaugo daugiau nei 6 kartus. Šis augimas buvo paremtas bendros Rusijos

ekonominės padėties pagerėjimo bei teigiamo nekilnojamojo turto sektoriaus vystymosi.

2009 2010 2011

Baldų rinkos vertė, mlrd. USD 3,9 4,4 4,5

Finansinė krizė sąlygojo rinkos susitraukimą iki 3,9 mlrd. USD.

Pasak EasyLink šaltinio, šiuo metu baldų rinkos vertė siekia apie 4-4,5 mlrd. USD, tačiau ekspertai

pripažįsta, jog realūs duomenys yra kur kas aukštesni nei pateikiami oficialiuose šaltiniuose.

Vertintina, jog oficialūs duomenys turėtų būti bene dvigubai didesni, kadangi Rusijos statistikos

departamentas neįtraukia mažų įmonių duomenų. Prognozuojama, jog Rusijos baldų rinka 2014

metais augs 9%.

Rusijos rinkoje baldų kainos nuo 2005-ųjų taip pat išlaikė stabilų augimo trendą. 2008 metais

užfiksuota net 12,1% baldų pabrangimas, kuris vėliau sumažino tempus.


CSIL 2010 metų duomenimis, Rusijoje kol kas yra paklausiausi „Low“ ir Low-medium“ segmento

baldai.

80,93 67,84

79,34 66,21

74,05 80,69

108,64

145,30

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Mln

. EU

R

Rusijos baldų gamybos įmonių pelnas iki apmokestinimo

108 108,4

112,1

107,1

103,9

105,5

98

100

102

104

106

108

110

112

114

2005 2007 2008 2009 2010 2011

Paly

gin

ti s

u p

raėju

sia

is m

eta

is

Baldų vartojimo kainų indeksas

26

Duomenų šaltinis: CSIL

Remiantis Сукач, apie 75% Rusijos baldų rinkos sudaro baldai namams. Šiame segmente didžiausi

pardavimai tenka korpusiniams, minkštiems baldams ir virtuvės baldams. Pirmąją vietą pagal

pardavimų apimtis buitinių baldų rinkoje užima korpusiniai baldai kambariams ir prieškambariams

(apie 35%). Pirmaujanti korpusinių baldų pozicija atitinka pasaulines tendencijas. Vis dėlto, nuo

2008 metų korpusinių baldų sektoriuje prasidėjo stagnacija, susijusi su tuo, kad svetainės baldų

segmente (moduliniai baldai, spintos) padėjo mažėti gamyba. Rinkoje stebimas pakeitimas spintų

bei sienelių įmontuojamais baldais, svetainės baldų pardavimo mažėjimas. Be to, korpusinių baldų

gamybos procesas yra vienas iš labiausiai technologiškai sudėtingų, su auštomis išlaidomis bei

santykinai žemu rentabilumu (10-15 proc.).

Minkštų baldų vartojimas Rusijoje viršija Europos vidurkį 1,5 karto: rusams sofa ne tik interjero

elementas, bet ir pagrindinė miego vieta. Augant gyvenamajam plotui vienam gyventojui

prognozuojamas minkštų baldų gamybos sumažėjimas, kuriuos pakeis miegamojo komplektai bei

stacionarios lovos. Minkštų baldų gamyba sudėtingo technologinio proceso nereikalauja,

standartinės medžio apdirbimo įrangos pakanka. Taip pat minkštų baldų gamyboje pastebimas

nuėjimas nuo sofų-lovų prie labiau komfortiškų sofų ir kušečių. Tuo pačiu metu auga vartojimas

lovų kaip komfortabilesnių baldų miegui.

Ekonominis nuosmukis faktiškai nepaveikė čiužinių gamybos. Netgi esant sunkiai ekonominei

situacijai jų pardavimai augo, fabrikams tenka atidarinėti naujus gamybos padalinius norint

patenkinti paklausą.

Pastaraisiais metais rinkoje auga minkštų pagal užsakymą gaminamų, išskirtinių baldų segmentas.

Ši tendencija aiškinama pirkėjų gerovės augimu, didesnio komforto bei aukštos kokybės poreikiu iš

užsakovų pusės, taip pat Premium klasės butų pardavimų augimu.

Rusijos įmonėse paskutiniu metu tapo populiaru kviesti užsienio dizainerius kurti naujus baldų

modelius.

Ekspertų vertinimu, iki krizės buvęs paklausos lygis baldams atsistatys ne anksčiau 2014-2015 m. Ji

buvo smukusi dėl bendro pragyvenimo lygio sumažėjimo, nekilnojamojo turto sandorių sustojimo,

mažų naujos statybos apimčių. Rusai, rinkdamiesi iš eilės vartojimo prekių, mažiausiai galvojo apie

naujų baldų pirkimą.

Papildomas problemas baldų pramonei kelia dolerio ir euro kursų augimas. Užsienyje įsigyjama

furnitūra ir medžiagos, augant valiutos kainai, papildomai kelia gatavos produkcijos kainą.

Pagrindine strategine kryptimi baldų gamintojams artimiausias metais liks visų kategorijų išlaidų

mažinimas, perėjimas prie žemesnių kainų segmentų produkcijos ir uždarymas nerentabilių

pardavimo taškų, atsiradusių dėl ypatingai dinamiško augimo 2006-2008 metais.

Aukštesnysis "Upper" 8%

Aukštesnysis vidutinis "Upper

Medium" 12% Vidutinis "Medium"

30%

Žemesnysis, žemesnysis vidutinis "Low, Low-medium"

50%

Baldų vartojimas pagal segmentus

27

Rusija demonstruoja neigiamą tarptautinės prekybos baldais balansą – importo apimtys viršija

eksporto apimtis. Pagal EasyLink duomenis, pagrindiniai baldų importuotojai į Rusiją yra

Vokietija, Kinija, Italija ir Lenkija, tuo tarpu Baltarusija yra pagrindinė pigių baldų tiekėja.

Nepaisant santykinai prastos kokybės, baltarusių baldai yra itin paklausūs Rusijos rinkoje.

Pastaraisiais metais stebimas ženklus tiek legalaus, tiek nelegalaus importo iš Kinijos augimas –

ypatingai tolimuosiuose Rusijos Rytiniuose kraštuose. 2000-2011 metų laikmotarpiu greičiausiai

augo importas iš Kinijos. Per 10 metų jis išaugo daugiau negu 1000 kartų. Tai gali lemti, kad Rusija

pakartos JAV atvejį, kur Kinijos produkcija tiesiog išstūmė iš rinkos vietinius gamintojus.

Oficialiai pateikiami Rusijos departamento statistikos duomenys rodo, jog Rusijos baldų eksportas

2011 metais siekė vos 232,59 mln. EUR, tuo tarpu baldų importas tais pačiais metais siekė 2,216

mlrd. EUR.


Baldų importo apimtys, nors rodę ženklų sumažėjimą 2009-aisiais, pakankamai greitai atsigavo iš

nuosmukio ir jau 2012 metais bene dvigubai viršijo nuosmukio metais buvusį lygį.


Pagal Кривокоченко, pagrindinė pastarųjų metų tendencija pasaulinėje baldų rinkoje – augantis

rinkos atvirumas, kuris išreiškiamas per santykį tarp importo apimčių ir baldų vartojimo lygio. Šiuo

metu importo dalis pasauliniame vartojime baldų sudaro daugiau negu 30%. Tai reiškia, kad kas

trečias parduodas vienoje ar kitoje rinkoje baldas yra importuotas.

15,80

70,45 90,95

66,27 111,82

49,20

108,10 108,10

100,64

120,77

0

50

100

150

200

250

2000 2005 2009 2010 2011

Mln

. EU

R

Rusijos baldų eksportas

NVS šalys Kitos šalys

174 208 276 356 190 252 330 247

458 646

1044

1443

1056

1435

1886 2174

0

500

1000

1500

2000

2500

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Mln

. EU

R

Baldų importas į Rusiją

NVS šalys Kitos šalys

28

Galima konstatuoti, kad rusiški baldai didžiąja dalimi yra nekonkurencingi užsienio rinkose,

tolimesnėse negu NVS šalys. Rusijos eksporte dominuoja baldų dalys arba pusgaminiai. Tuo tarpu

importas auga labai dinamiškai – remiantis Кривокоченко duomenimis, 2000-2011 metų

laikotarpiu importas išaugo 14 kartų. Rusijoje baldų importo daliai tenka 55% vartojimo. Tai

reiškia, kad jeigu pasaulyje vidutiniškai kas 3-ias perkamas baldas yra importuotas, tai Rusijoje –

kas 2-as.

Vadovaujantis Кривокоченко, 2004 metais, siekiant apsaugoti vidaus rinką, Rusijoje buvo įvesti

muitai vadinamajai pigiai produkcijai, kurios kaina sudarė iki 1,8 EUR/kg. Muitas, kuris siekė 40%,

iš esmės uždarė vidaus rinką pigiai produkcijai. Reikia pažymėti, kad apie 2000 metus pigios

produkcijos dalis visame importe sudarė 80%, o 2010-2012 metų laikotarpiu neviršijo 20%. Tokiu

būdu muitai efektyviai apsaugojo būtent tą rinkos segmentą, kuriame veikia vietiniai gamintojai.

2012 metais Rusijai įstojus į pasaulio prekybos organizaciją, netrukus bus matyti, kiek muitų

sumažinimas, kurį įpareigoja atlikti Rusija, paveiks vietinius gamintojus. Rusijai yra pasiūlytas

pereinamasis lengvatinis periodas – 6 metai, po kurio muitai bus laipsniškai mažinami – pavyzdžiui,

miegamojo baldams iki 2018 metų muitai sumažės ženkliai – nuo 41,7 iki 12,8%, t.y. 3,3 karto.

Ekspertų vertinimu, vidutinio laikotarpio perspektyvoje negalima atmesti, kad esant palankioms

sąlygoms užsienio baldų gamintojams įeiti į Rusijos rinką, baldų vartojimas beveik pilnai bus

patenkinamas importu. Prognozuojama, jog į Rusijos rinką labai greitai gali ateiti nauji labai stiprūs

eksportuotojai su dar pigesne negu Kinijos produkcija – pavyzdžiui, Vietnamas. Kadangi Rusijos

pramonė bendrai ženkliai technologiškai atsilieka ir turi pirkti komponentus iš užsienio, rusiška

produkcija bus neišvengiamai brangesnė.

Pagal Кривокоченко, nelieka abejonių, kad Rusijos rinka artimiausiu metu patirs masinę baldų

eksportuotojų invaziją. Vertinama, kad esamoje situacijoje, kai Rusijos rinka labiau negu prisotinta

įvairiausia produkcija, sėkmei garantuoti reikia būti arba pigiausiu, arba vieninteliu. Taigi Rusijos

gamintojams viskas priklausys nuo to, kaip greitai sugebės vystytis inovatyvus dizainas. Kaip jau

buvo minėta, šiuo metu Rusijos gamintojai nesiorientuoja į atskiras gyventojų grupes, bet gamina

masinę produkciją „be adresato“. Rusijos rinka vis dar pasižymi labai žema vartojimo kultūra, todėl

dar kurį laiką tokia Rusijos gamintojų produkcija gali būti patraukli. Vis dėlto, nuolatos augant

vartojimo lygiui ir vystantis kultūrai, vartotojai greičiausiai įveiks savo „intelektinio vėlavimo

sindromą“.

29

Įstaigų ir prekybos (parduotuvių) baldų sub-sektorius 3.2

3.2.1 Konkurencinė aplinka

Rusijoje pagamintų baldų, skirtų įstaigoms ir parduotuvėms, vertė 2009 metais ženkliai smuko –

tesiekė tik 59% 2008-aisiais buvusio lygio. Vis dėlto, jau 2010-2011 metų laikotarpiu Rusijos

įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos apimtys vėl pradėjo augti atitinkamai 22,3% ir 10,8% kasmet.

2012 metais Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos vertė siekė apie 385 mln. EUR.


Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie įstaigų ir prekybos įmonių baldų gamybos

sub-sektoriaus gamybos koncentracijos indeksą. Iš pateikiamų duomenų matyti, jog sub-sektoriuje

aktyviausiai veikia apie 20 įmonių, kurios medinių įstaigų baldų atveju pagamina virš 90%

produkcijos, o metalinių įstaigų baldų atveju 99,9%. Pažymėtina, jog stambiausių įmonių gamybos

koncentracija didėja, t.y. vis daugiau įstaigų baldų yra pagaminama didžiausiose įmonėse.

Gamybos koncentracijos koeficientas

Mediniai baldai ofisams, administracinėms patalpoms, švietimo įstaigoms ir pan. (be baldų sėdėjimui)

Metaliniai baldai ofisams, administracinėms patalpoms, švietimo įstaigoms ir pan. (be baldų sėdėjimui)

2010 2011 2012 2010 2011 2012

1 įmonė 12,44 12,94 15,63 23,29 22,91 23,92

3 įmonės 30,84 32,12 35,23 57,84 56,81 59

4 įmonės 37,92 41,26 43,48 72,23 71,14 72,83

6 įmonės 49,95 56,66 59,76 82,6 78,98 83,28

8 įmonės 61,34 66,62 71,27 90,92 84,46 89,16

10 įmonių 72,28 74,61 77,64 94,92 89,48 93,62

15 įmonių 84,82 85,38 86,44 99,97 97,79 98,49

20 įmonių 90,85 91,22 92,21 100 99,92 99,9

25 įmonės 94,95 95,1 95,97

100 100

50 įmonių 99,52 99,58 99,81

100 100


253,11 274,82

385,07

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

2010 2011 2012

Mln

. EU

R

Įstaigų ir parduotuvių baldų gamyba (išskyrus baldus, skirtus sėdėjimui)

143,8

126,5

109,6 104,9

59,5

122,3 110,8

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Indeksas (

paly

gin

ti s

u p

raėju

sia

is

meta

is)

Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos indeksas

30

Didžiausi Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų gamintojai ir distributoriai:

Medžio apdirbimo gamykla #17 – įkurta 1928 metais kompanija gamina plataus

asortimento baldus, įskaitant ir įstaigų, mokymosi kambarių baldus.

Felix – didžiausia Rusijos įstaigos ir parduotuvių baldų gamintoja ir tiekėja, turinti 2

gamyklas, gaminančias vien įstaigų ir viešbučių baldus, ir apie 30 tūkst. kv.m. sandėlį.

Tinklą sudaro apie 13 parduotuvių Maskvoje, 3 Sankt Peterburge, 40 kitose Rusijos dalyse,

3 Kazakstane. Felix baldai užima 50% įstaigų baldų rinkos Maskvoje.

Fronda – įstaigų baldų iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Suomijos,

Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos, Malaizijos ir kt. distributorius, turintis apie 50

parduotuvių visoje Rusijoje.

Kambio – įstaigų baldus gaminantis nuo 1993 metų. Agentų tinklas apima daugiau negu

400 partnerių/distributorių Rusijoje ir užsienyje.

KRAFT Prekybos ir pramonės kompanija – įstaigų baldų iš Italijos, Ispanijos ir

Vokietijos distributorius. Taip pat nuo 2001 metų turi savo gamyklą.

Solo – įsteigtas 1993 metais, įstaigų ir parduotuvių baldų distributorius 10-yje pagrindinių

Rusijos miestų.

UNITEX įstaigų baldų centras – gamina įstaigoms ir viešbučiams skirtus baldus,

distribucija apima virš 100 lokacijų Rusijoje. Užima apie 12% įstaigų baldų rinkos

Maskvoje.

Pagal Rusijos statistikos departamento pateikiamus duomenis, įstaigų ir parduotuvių baldų sub-

sektoriuje darbuotojų skaičius 2010 metais siekė 11,1 tūkst., 2011 metais 11,8 tūkst.

Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos sub-sektoriaus pajamos iki 2008-ųjų nepertraukiamai augo,

pasiekdamos arti 700 mln. EUR pajamų. Ekonominis nuosmukis sąlygojo apie 38% sumažėjimą.

Vis dėlto, jau 2012 metais gaunamos pajamos beveik pasiekė prieš krizę buvusį lygį.


Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos sub-sektoriaus pelno kitimo kreivė rodo dinamiškas

tendencijas. Daugiausiai pelno šio sub-sektoriaus įmonės uždirbo 2005, 2009 ir 2012 metais.

230,5 276,5

339,1

445,4

699,7

585,2

429,1

546,6

686,1

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Mln

. EU

R

Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos įmonių pajamos

31


Remiantis Сукач, Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų sub-sektoriaus augimas iš dalies yra susijęs

su medžio ir medienos plaušo plokščių gamyba. Rusijos rublio kurso mažėjimas privertė vietinius

baldų gamintojus atsisakyti plokščių importo, atitinkamai padidėjo vietinė plokščių gamyba,

atnaujino veiklą plokščių gamybos fabrikai.

Vis dėlto, kaip ir visame Rusijos baldų sektoriuje, taip ir įstaigų ir parduotuvių baldų sub-sektoriuje

Premium klasės segmente dominuoja užsienio gamintojų, elitiniai produktai, o Rusijos kompanijos

daugiausiai gamina viduriniosios ir žemosios klasės segmentams. Pastaruoju metu Rusijos

gamintojai nors ir lėtai, tačiau laipsniškai atlieka baldų kokybės ir asortimento gerinimą, kelia

vietinės rinkos gamybos konkurencingumą.

Toliau pateikiami Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų prekybos duomenys. Rusijos įstaigų ir

parduotuvių baldų (medinių ir metalinių) eksportas 2011 metais siekė vos 14 mln. EUR, 2012

metais – 11 mln. EUR, o per tris 2013-ųjų metų ketvirčius – 7,7 mln. EUR.

Pastaba: 2013 metais apimami 3 ketvirčių duomenys Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas

Metalinius įstaigų ir parduotuvių baldus Rusija eksportuoja į: Kazakstaną (34%), Baltarusiją (11%),

Indiją (11%), Ukrainą (11%), Nyderlandus (5%), Tadžikistaną (5%), Turkmėniją (2%), Uzbekiją

(1%), Moldovą (1%), Latviją (1%), kitas šalis (20%).

6,6

21,5

9,7

17,5 17,2

27,7

16,8

23,9

26,9

0

5

10

15

20

25

30

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Mln

. EU

R

Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos įmonių pelnas (iki apmokestinimo)

10825

6287

4501

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Rusijos metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų ekportas

3920,2

4754,7

3213,4

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Rusijos medinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui)

eksportas

32

Medinius įstaigų ir parduotuvių baldus Rusija eksportuoja į: Turkmėniją (28%), Kazakstaną (26%),

Azarbaidžaną (11%), Abchaziją (8%), Kirgiziją (6%), Baltarusiją (5%), Ukrainą (4%), Tadžikistaną

(3%), Pietų Osetiją (2%), Abchaziją (2%), Estiją (1%), Mongoliją (1%), Jungtinę Karalystę(1%),

kitas šalis (1%).

Pastaba: 2013 metais apimami 3 ketvirčių duomenys


Įstaigų ir parduotuvių baldų (medinių ir metalinių) importas 2011 metais siekė 127 mln. EUR, 2012

metais – 106 mln. EUR, o per tris 2013-ųjų metų ketvirčius – 85 mln. EUR.


Kazkakstanas

Kitos šalys

Baltarusija

Ukraina

Nyderlandai

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Rusijos metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų ekportas pagal šalis

Turkmėnija

Kazachstanas

Azarbaidžanas

Abchazija

Kitos šalys

0

500

1000

1500

2000

2500

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Rusijos medinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskytrus skirtus sėdėjimui)

eksportas pagal šalis

33827

27337

21492

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui) importas į

Rusiją 93460,2

78665,2

64212,9

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Medinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui) importas į

Rusiją

33

Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Rusiją yra importuojami iš: Danijos (30%), Kinijos (13%),

Italijos (11%), Čekijos (6%), Baltarusijos (4%), Jungtinės Karalystės (4%), Prancūzijos (3%),

Ukrainos (3%), Taivano (3%), Lenkijos (3%), Belgijos (2%), Švedijos (2%), Suomijos (2%),

Nyderlandų (2%), kitų šalių (11%).

Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Rusiją yra importuojami iš: Baltarusijos (31%), Italijos

(18%), Vokietijos (14%), Kinijos (9%), Austrijos (7%), Lenkijos (4%), Lietuvos (3%), Švedijos

(3%), Prancūzijos (2%), Turkijos (1%), Belgijos (1%), Ukrainos (1%), Estijos (1%), Čekijos (1%),

kitų šalių (5%).


Darytina išvada, jog Rusija įstaigų ir parduotuvių baldų importuoja 10 kartų daugiau negu jų

eksportuoja.

Danija

Kinija

Italija

Kitos šalys

Čekija

Baltarusija 0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui) importas į

Rusiją pagal šalis

Baltarusija

Italija

Vokietija Kinija

Austrija

Kitos šalys

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Medinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui) importas į

Rusiją pagal šalis

34

3.2.2 Paklausos vystymosi tendencijos

Rusijos biuro baldų rinka sparčiai auga. EasyLink duomenimis, įstaigų ir parduotuvių baldų rinkos

vertė siekia apie 20% visos Rusijos baldų rinkos (šis santykis didesnis nei Kinijoje). Apie 70%

įstaigų ir parduotuvių baldų rinkos sudaro taip vadinami standartiniai ofiso baldai – kompiuterių

stalai ir kėdės. Įstaigų ir parduotuvių baldų rinkos augimas yra paremtas spartaus Rusijos

komercinės statybos ir ekonomikos augimo. Prognozuojama, jog biuro baldų rinka Rusijoje ir toliau

sparčiai augs. Be to, Rusijos vyriausybė patvirtino liberalesnes sąlygas verslui, kas taip pat tikimasi

paskatins biuro ir parduotuvių baldų paklausos augimą.

Vertė mlrd. USD 2009 2010 2011

Įstaigų baldų rinkos vertė 0,93 0,99 1,04

Medinių įstaigų baldų rinkos vertė 0,8 0,85 0,9

Metalinių įstaigų baldų rinka 0,13 0,14 0,14

Duomenų šaltinis: EasyLink Business Services

Rusijos rinkoje didžiausią segmentą sudaro žemesnės klasės įstaigų ir parduotuvių baldai. Šį

segmentą daugiausiai ir aptarnauja Rusijos gamintojai. Užsienio įstaigų ir baldų tiekėjai daugiausiai

specializuojasi aukštos pridėtinės vertės baldų segmente.

Teigiamos įtakos įstaigų ir parduotuvių baldų paklausai ateityje turės didėjantis įmonių skaičius

Rusijoje. Be to, augimo tendenciją rodo ir kasmet pastatomų negyvenamųjų namų skaičius - 2011

metais jų skaičius siekė 16 tūkst., 2012 metais – 18 tūkst.


Mažmeninės prekybos apimtys taip pat rodo staigius atsigavimo iš ekonominio nuosmukio ženklus.


3346,5

4767,3 4674,9 4771,9 4907,8 4823,3 4866,6 4886,4

3000

3500

4000

4500

5000

5500

2000 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Tūkst.

vnt.

Įmonių ir organizacijų skaičiaus kitimo tendencijos Rusijoje

106 92

116 115 115 113

89 108 107

0

50

100

150

1992 1995 2000 2005 2007 2008 2009 2010 2011

Indeksas p

aly

gin

ti s

u

pra

ėju

sia

is m

eta

is

Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos indeksas

35

Pagal EasyLink, pagrindinis Rusijos įstaigų baldų rinkos trendas yra auganti paklausa

minimalistinio stiliaus baldams. Su besivystančiomis kompiuterinėmis technologijomis kalnai

dokumentų nyksta nuo ofiso stalų, eliminuodami „griozdiškų“ baldų poreikį. Rusijos dizaineriai

perima vakarietišką atvirų ofisų madą, todėl kyla paklausa kompaktiškiems ir portabiliems baldams.

Įstaigos baldai tapo ne tik būtinybe, tačiau ir integralia kompanijos įvaizdžio dalimi Rusijoje.

Įstaigų savininkai yra vis labiau linkę kreipti didesnį dėmesį į baldų konstrukciją ir dizainą tam, jog

išreikštų korporatyvinį stilių, dvasią ir originalumą. Kitas moderniųjų ofisų trendas yra taip

vadinamasis „edutainment“ zona (angl. education + entertainment), kuri susideda iš baldų, skirtų

pertraukėlėms nuo darbo, priešpiečiams, seminarams, neformaliems susitikimams ir prezentacijoms,

šventėms ir kitoms ne su darbu susijusioms veikloms. Kas liečia įstaigų baldus aukštesnio lygio

personalui ir direktoriams, nemažai Rusijos kompanijų pradėjo pereiti prie lengvų „high-tech“

baldų. Vis dėlto, daugelis aukštesnio lygio vadovų vis dar lieka ištikimi klasikiniams mediniams

baldams.

36

Virtuvės baldų sub-sektorius 3.3


Rusijoje pagamintų virtuvės baldų vertė 2009 metais ženkliai smuko – tesiekė tik 69% 2008-aisiais

buvusio lygio. Vis dėlto, jau 2010-2011 metų laikotarpiu Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų

gamybos apimtys vėl pradėjo augti atitinkamai 8,4% ir 20,3% kasmet. 2012 metais Rusijos virtuvės

baldų gamybos vertė siekė apie 429,7 mln. EUR.


Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie virtuvės baldų gamybos sub-sektoriaus

gamybos koncentracijos indeksą. Iš pateikiamų duomenų matyti, jog sub-sektoriuje aktyviausiai

veikia apie 20 įmonių, kurios pagamina virš 90% produkcijos. Pažymėtina, jog stambiausių įmonių

gamybos koncentracija didėja, t.y. vis daugiau virtuvės baldų yra pagaminama didžiausiose

įmonėse.

Gamybos koncentracijos koeficientas

Virtuvės baldai

2010 2011 2012

1 įmonė 21,69 26,78 26,3

3 įmonės 34,51 40,63 48

4 įmonės 39,93 45,99 53,18

6 įmonės 49,79 55,04 62,78

8 įmonės 56,75 61,67 70,31

10 įmonių 63,03 67,3 75,28

15 įmonių 76,02 79,03 84,93

20 įmonių 84,41 86,53 90,18

25 įmonės 90,02 91,68 94,25

50 įmonių 99,28 99,43 99,73


372,8

N/A

429,7

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

2010 2011 2012

Mln

. EU

R

Virtuvės baldų gamyba (išskyrus baldus, skirtus sėdėjimui)

113,5 113,5 110,6

115,8

69,8

108,4

120,3

0

20

40

60

80

100

120

140

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Indeksas (

paly

gin

ti s

u p

raėju

sia

is

meta

is)

Virtuvės baldų gamybos indeksas

37

Dauguma lyderiaujančių virtuvės baldų kompanijų yra išsidėsčiusios Volgos federaliniame rajone.

Aukštesniajame segmente lyderiaujančios kompanijos susikoncentravusios Centriniame Rusijos

rajone, o tuo tarpu pirmaujantys žemesniajame segmente – Pietiniame federaliniame rajone.

Pagal Rusijos statistikos departamento pateikiamus duomenis, virtuvės baldų sub-sektoriuje

darbuotojų skaičius 2010 metais siekė 8 tūkst., 2011 metais 7,7 tūkst.

Virtuvės baldų gamybos įmonių sub-sektoriaus pajamos iki 2008-ųjų nepertraukiamai augo,

pasiekdamos 347,1 mln. EUR pajamų. Ekonominis nuosmukis sąlygojo apie 20% sumažėjimą. Vis

dėlto, jau 2012 metais gaunamos pajamos viršijo prieš krizę buvusį lygį.


Virtuvės baldų gamybos sub-sektoriaus pelno kitimo kreivė rodo dinamiškas tendencijas.

Daugiausiai pelno šio sub-sektoriaus įmonės uždirbo 2008-aisias metais. Po ekonominio nuosmukio

sub-sektoriaus įmonės labai neženkliomis apimtimis augina pelną, kuris dar nesiekia nei pusės

buvusio 2008-aisiais lygio.


Pagal Rusijos statistikos departamentą, Rusijoje vidutiniškai virtuvės baldų komplektas 2013 metais

kainuoja apie 525,7 EUR.

98,9 94,8

158,2

263,5

347,1

310,7

274,1

319,1

367,2

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Mln

. EU

R

Virtuvės baldų gamybos įmonių pajamos

4,9

3,0

7,0

18,4

20,3

14,3

6,5 6,7

8,7

0

5

10

15

20

25

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Mln

. EU

R

Virtuvės baldų gamybos įmonių pelnas (iki apmokestinimo)

38

EUR 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Korpusinių baldų komplektas

438,9 477,0 498,6 523,9 605,2 666,7 679,3 706,3 728,2 739,1

Virtuvės baldų komplektas

291,7 318,0 331,4 361,2 417,2 469,6 487,5 499,6 509,9 525,7

Minkštų baldų komplektas

335,7 375,5 408,8 449,3 570,6 651,8 684,4 720,0 748,8 774,9


Toliau pateikiami Rusijos virtuvės baldų prekybos duomenys. Rusijos virtuvės baldų eksportas

2011 metais siekė vos 18 mln. EUR, 2012 metais – 8,3 mln. EUR, o per tris 2013-ųjų metų

ketvirčius – 5,3 mln. EUR.


Virtuvės baldus Rusija eksportuoja į: Kazachstaną (80%), Mongoliją (3%), Estiją (2%), Ukrainą

(2%), Abchaziją (1%) ir kitas šalis (12%).


Virtuvės baldų importas 2011 metais siekė 93 mln. EUR, 2012 metais – 82 mln. EUR, o per tris

2013-ųjų metų ketvirčius – 62 mln. EUR.

18521

8325

5338

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

20000

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Rusijos virtuvės baldų eksportas

Kazachstanas 80%

Mongolija 3%

Estija 2%

Ukraina 2%

Abchazija 1%

Kitos šalys 12%

Rusijos virtuvės baldų eksportas pagal šalis

39


Virtuvės baldai į Rusiją yra importuojami iš: Italijos (32%), Baltarusijos (21%), Vokietijos (21%),

Kinijos (9%), Čekijos (4%), Ukrainos (4%), Lenkijos (1%), Lietuvos (1%) ir kitų šalių (6%).


93.021

82.862

62.996

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Virtuvės baldų importas į Rusiją

Lietuva

Baltarusija

Italija

Vokietija

Kinija

Čekija

Ukraina

Kitos šalys

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

2011 2012 2013

Tūkst.

EU

R

Virtuvės baldų importas į Rusiją pagal šalis

40


Pagal CISL virtuvės baldų rinkos vertė Rusijoje 2012 metais išaugo beveik 15% lyginant su 2011

metais ir buvo vertinama, jog pasiekė 1,1 mln. vnt. , iš kurių apie 46 tūkst. vienetų buvo prabangios

virtuvės. Didelių tempų augimą patvirtina ir mažmeninės prekybos buitiniais baldais duomenys.


Pagal Сукач, paklausa virtuvės baldams Rusijoje ženkliai mažesnė negu Europoje. Paskutiniais

metais ženkliai išaugo paklausa virtuvės baldams, gaminamiems pagal užsakymą (paprastai pagal

užsakovo brėžinius tokius baldus gamina smulkios įmonės). Be to, Rusijos vartotojai dar nuo po-

Sovietinių laikų mano, jog „vakarietiški“ ar užsienietiški produktai yra geresni.

Teigiamos įtakos virtuvės baldų paklausai neabejotinai turės pajamų, tenkančių vienam gyventojui,

nuolatinis augimas nors ir sumažinęs tempus pastaraisiais metais.


Realiosios gyventojų Rusijoje pajamos taip pat auga, tačiau nuo 2008-ųjų yra itin sumažėjęs jų

augimo tempas.

5,57 6,12

6,95

8,02

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2009 2010 2011 2012

Mlrd. EU

R

Mažmeninės prekybos buitiniais baldais vertė

185,0

232,5

287,3

340,6

384,3

432,1

473,2

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Pin

igin

ės p

aja

mos, te

nkančio

s v

ienam

gyv. (E

UR /

gyv.)

Pokytis, pro

c.

Piniginės pajamos, tenkančios vienam gyventojui

Piniginės pajamos, tenkančios vienam gyventojui Pokytis

41


Pagal Rusijos statistikos departamento pateikiamus duomenis, vartotojų krepšelyje baldams

skiriamos išlaidos mažėja. Didesnę dalį vartotojai išleidžia transportui, kurui, tabakui, būsto ir

komunaliniams mokesčiams ir kt.

2005 2009 2012

Maistas 33,2 30,5 28,1

Maitinimasis ne namuose 2,9 3,2 3,3

Alkoholis 1,9 1,7 1,7

Apranga ir avalynė 10,5 10,2 9,9

Televizoriai, radijos, rekreacijos įrankiai

5,2 3,7 3,4

Transportas 6,7 6,8 10,4

Baldai ir namų apyvokos reikmenys 6,3 6 5,5

Statybų medžiagos 1,9 1,5 1,3

Kuras 2,1 2,6 3,4

Tabakas 0,8 0,7 0,9

Higienos reikmenys, vaistai 3,9 4,5 4,5

Kitos ne maisto prekės 1,1 1,8 1,6

Būsto ir komunaliniai mokesčiai 8,3 8,7 8,8

Kasdieninės paslaugos 2,8 3 3,1

Kultūra 2,1 3 3,2

Švietimas 2,2 2,1 1,7

Medicinos paslaugos 1 1,2 1,4

Sanarorijų paslaugos 0,4 0,7 0,4

Teisinės paslaugos 0,1 0,1 0,1

Transporto paslaugos 2,9 3,1 2,7

Komunikacijos paslaugos 2,7 3,3 3,1

Kitos paslaugos 1 1,6 1,5


Kitas svarbus aspektas, vertinant virtuvės baldų paklausą – gyventojų skaičius ir jo kitimo

tendencijos. Iš pateikiamų duomenų matyti, jog Rusijoje pastaraisiais metais stebimas gyventojų

prieaugis, kuris dar visai neseniai buvo neigiamas. Vartotojų masės prasme – tai viena didžiausių

pasaulyje valstybių.

111,7

114,1 113,1

103,8

101

105,4

101,1

90

95

100

105

110

115

120

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Indeksas (

paly

gin

ti s

u

pra

ėju

sia

is m

eta

is)

Realiųjų piniginių pajamų indeksas

42

Duomenų šaltinis: Pasaulio bankas

Statybų sektoriaus vystymosi tendencijos rodo, jog pastatytų gyvenamųjų namų skaičius Rusijoje

2011 metais siekė 211 tūkst., 2012 metais – 223 tūkst.

-0,60%

-0,50%

-0,40%

-0,30%

-0,20%

-0,10%

0,00%

0,10%

0,20%

0,30%

0,40%

0,50%

141,0

141,5

142,0

142,5

143,0

143,5

144,0

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Gyv. skaič

iaus p

okytis, %

Mln

. gyv.

Populiacija

Gyv. skaičius Gyv. skaičiaus pokytis

43

Išvados ir rekomendacijos 3.4

ĮSTAIGŲ IR PARDUOTUVIŲ BALDŲ SUB-SEKTORIUS

Įstaigų ir parduotuvių baldų rinkos vertė siekia apie 20% visos Rusijos baldų rinkos vertės. Dėl

palankios ekonominės padėties, didėjančių mažmeninės prekybos apimčių, naujai besikuriančių

įmonių skaičiaus ir potencialiai mažėsiančių importo barjerų, kas lems vietinių gamintojų

susilpnėjimą, šis baldų segmentas laikomas vienu perspektyviausių ateityje.

Kaip ir visame Rusijos baldų sektoriuje, taip ir įstaigų bei parduotuvių baldų sub-sektoriuje

Premium klasės segmente iki šiol dominuoja užsienio gamintojų, elitiniai produktai, o Rusijos

kompanijos daugiausiai gamina viduriniosios ir žemosios klasės segmentams. Pastaruoju metu

Rusijos gamintojai nors ir lėtai, tačiau laipsniškai atlieka baldų kokybės ir asortimento gerinimą,

kelia vietinės rinkos gamybos konkurencingumą.

Rodiklis Esama būklė Vystymosi kryptis

Gamybos vertė vietinėje rinkoje 385,07 mln. EUR ↑

Darbuotojų skaičius 11,8 tūkst. ↑

Stambiausių gamybos įmonių skaičius

Apie 20 N/A

Gamybos įmonių pajamos 686,1 mln. EUR ↑ ir viršija prieš nuosmukį buvusį lygį

Gamybos įmonių pelnas 26,9 mln. EUR ↑

Eksportas 11 mln. EUR ↓

Eksporto šalys

Metalinius įstaigų ir parduotuvių baldus Rusija eksportuoja į: Kazachstaną (34%), Baltarusiją (11%), Indiją (11%), Ukrainą (11%),

Nyderlandus (5%), Tadžikistaną (5%), Turkmėniją (2%), Uzbekiją (1%), Moldovą (1%), Latviją (1%), kitas šalis (20%).

Medinius įstaigų ir parduotuvių baldus Rusija eksportuoja į: Turkmėniją (28%), Kazachstaną (26%), Azarbaidžaną (11%), Abchaziją (8%), Kirgiziją (6%), Baltarusiją (5%), Ukrainą (4%), Tadžikistaną (3%), Pietų Osetiją (2%), Abchaziją (2%), Estiją (1%), Mongoliją (1%),

Jungtinę Karalystę(1%), kitas šalis (1%).

Importas 106 mln. EUR ↓

Importo šalys

Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Rusiją yra importuojami iš: Danijos (30%), Kinijos (13%), Italijos (11%), Čekijos (6%), Baltarusijos

(4%), Jungtinės Karalystės (4%), Prancūzijos (3%), Ukrainos (3%), Taivano (3%), Lenkijos (3%), Belgijos (2%), Švedijos (2%), Suomijos

(2%), Nyderlandų (2%), kitų šalių (11%). Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Rusiją yra importuojami iš: Baltarusijos (31%), Italijos (18%), Vokietijos (14%), Kinijos (9%),

Austrijos (7%), Lenkijos (4%), Lietuvos (3%), Švedijos (3%), Prancūzijos (2%), Turkijos (1%), Belgijos (1%), Ukrainos (1%), Estijos

(1%), Čekijos (1%), kitų šalių (5%).

Pardavimai vietinėje rinkoje 775 mln. EUR ↑

Ekonomiškai aktyvių įmonių skaičius 4866 tūkst. ↑

Mažmeninės prekybos apimtys N/A ↑, vejasi 2009-ųjų lygį

44

Naujai pastatomų per metus negyvenamųjų pastatų skaičius

18 tūkst. ↑

VIRTUVĖS BALDŲ SUB-SEKTORIUS

Virtuvės baldų rinkos vertė Rusijoje 2012 metais išaugo beveik 15% lyginant su 2011 metais ir

buvo vertinama, jog pasiekė 1,1 mln. vnt., iš kurių apie 46 tūkst. vienetų buvo prabangios virtuvės.

Paskutiniais metais ženkliai išaugo paklausa virtuvės baldams, gaminamiems pagal užsakymą.

Prognozuojama, jog ir toliau virtuvės baldų segmentas sparčiai vystysis. Šias prognozes paremia ir

augantis gyventojų skaičius, didėjantis statomų gyvenamųjų namų skaičius.


Gamybos vertė vietinėje rinkoje 429,7 mln. EUR ↑

Darbuotojų skaičius 7,7 tūkst. ↓


Apie 20 N/A

Gamybos įmonių pajamos 367,2 mln. EUR ↑, viršija prieš nuosmukį buvusias

apimtis

Gamybos įmonių pelnas 8,7 mln. EUR ↑, tačiau labai neženkliai. Nesiekia

nei pusės 2008-aisiais buvusio lygio.

Vidutinė virtuvės baldų komplekto kaina

525,7 EUR ↑

Eksportas 8,325 mln. EUR ↓

Eksporto šalys Virtuvės baldus Rusija eksportuoja į: Kazachstaną (80%), Mongoliją

(3%), Estiją (2%), Ukrainą (2%), Abchaziją (1%) ir kitas šalis (12%).

Importas 82,86 mln. EUR ↓

Importo šalys Virtuvės baldai į Rusiją yra importuojami iš: Italijos (32%), Baltarusijos (21%), Vokietijos (21%), Kinijos (9%), Čekijos (4%), Ukrainos (4%),

Lenkijos (1%), Lietuvos (1%) ir kitų šalių (6%).

Pardavimai vietinėje rinkoje 1,1 mln. vnt. ↑

Baldams skiriamų išlaidų dalis vartotojo krepšelyje

5,5% ↓

Piniginės pajamos vienam gyventojui

473,2 EUR/gyv. ↑

Pastatytų gyvenamųjų namų skaičius

223 tūkst. ↑

Populiacija 143,5 mln. gyv. ↑

Eksporto strategijos pasirinkimas į šią rinką priklauso nuo vidinių faktorių, specifiškų kiekvienai

įmonei ir jos gaminamiems baldams, bei išorinių faktorių, būdingų šiai rinkai.

45

Išskiriamos 4 eksporto į Rusijos rinką strategijos:

Netiesioginis eksportas

Netiesioginis eksportas yra pasyviausias iš būdų, kaip veikti tarptautinėje rinkoje. Šios strategijos

atveju baldų gamintojas tiekia produkciją tarpininkui, veikiančiam vietinėje Lietuvos rinkoje ir

besirūpinančiam visais tolimesniais veiksmais. Ši strategija pasižymi mažiausiomis rizikomis

įmonei, kadangi reikalauja minimalių pastangų eksporto veikloms vykdyti. Baldų gamintojui yra

reikalingi tik minimalūs papildomi kompanijos gebėjimai, dažniausiai nukreipti į tinkamą

supakavimą ar kitų reikalavimų, kaip turi atrodyti produkcija, tenkinimą. Palyginti su kitomis

eksporto strategijomis, šiuo atveju yra reikalingos minimalios investicijos į marketingą.

Pasirinkti šią strategiją siūlytina mažoms baldų gamintojų kompanijoms, kurios turi ribotus

ekonominius ir funkcinius resursus, neturi pakankamų eksporto gebėjimų. Šiuo atveju būtų

paliekama galimybė susikoncentruoti į pagrindines kompanijos kompetencijas - gamybą.

Kompanijoms, toliau siekiančioms pereiti iš netiesioginio eksporto į tiesioginį, rekomenduotina

pradėti naudoti gamintojo prekinį ženklą.

Tiesioginis eksportas

Tiesioginio eksporto strategijos pasirinkimo atveju gamintojas parduoda produkciją per užsienio

tarpininką. Palyginti su netiesioginio eksporto strategija, tiesioginis eksportas reikalauja ženkliai

daugiau gamintojo ekonominių ir funkcinių resursų, kadangi gamintojas turi tiesioginį ryšį su

užsienio pirkėju. Papildomos kompanijos kompetencijos apima kalbos, kultūros, kontraktų

sudarymo, reikalavimų importo dokumentams ir kt. žinias. Šios strategijos pasirinkimas reikalauja

didelių marketingo kaštų.

Baldų importas į Rusiją daugiausiai atliekamas per Rusijoje įsikūrusius distributorius, kurie turi

pakankamai patirties tvarkant oficialumus su vietiniais biurokratais, taip pat turi ryšius su baldų

mažmeninės prekybos tinklais. Pati palankiausia verslo klimato vieta Rusijoje yra Maskva,

pasižyminti didžiausiomis investicijomis, populiacija ir ekonominiu stiprumu. Kiti ekonomiškai

stiprūs ir greitai besivystantys regionai Rusijoje yra Sankt Peterburgas, Samara, Kazanė, Žemasis

Novgorodas, Krasnodaras (Soči), Sachalinas ir Rostovas prie Dono.

Pagrindiniai būdai išvystyti verslo kontaktus yra eksponuoti gaminamą baldų produkciją

specializuotose parodose arba užmegzti tiesioginį kontaktą su didmenininkais arba mažmenininkais.

Siekiant eksportuoti į Rusiją tiesiogiai, rekomenduotina dalyvauti šiose parodose:

Parodos pavadinimas Miestas Rusijoje Parodos mėnesis

Moscow Salon of Special Furniture Maskva Vasaris

EuroExpoFurniture Maskva Gegužė

Interkomplekt/Interzum Maskva Gegužė

SibFurniture-Intterior Design Novosibirskas Spalis

ZOW Russia Maskva Lapkritis

Muito mokesčiai paprastai išreiškiami kaip procentas nuo importuojamų prekių vertės, taip pat gali

būti fiksuoti – pritaikomi vienam vienetui, arba pirmesnių metodų kombinacija. Muito mokesčiai

yra mokami rubliais, tuo metu galiojančiu kursu. Muitinėse naudojami dokumentai: originali

46

sąskaita faktūra, eksporto deklaracija, gabenimo dokumentai, patvirtinimas už gabenimo

apmokėjimą, kainų sąrašai, kontraktai ir kt.

Tiesioginio eksporto strategiją rekomenduotina pasirinkti įmonėms, turinčioms itin stiprią

ekonominę padėtį.

Nuosavas eksportas

Nuosavo eksporto strategijos atveju, gamintojas produkciją tiesiogiai parduoda galutiniam

vartotojui, esančiam užsienyje. Dėl šios priežasties, šiai strategijai vykdyti yra reikalingi didžiausi

kompanijos resursai, kadangi reikalinga steigti naujus prekybos taškus, vykdyti dideles žinomumo

didinimo užsienio vartotojų tarpe kampanijas.

Dėl itin augančios baldų paklausos Rusijos rinkoje ir vietinių gamintojų silpnėjimo ateityje, didelės

investicijos į šios strategijos vystymą galėtų būti svarstytinos, tačiau tokiu atveju yra būtina atlikti

individualų kompanijos auditą, įvertinti turimus resursus ir strateginius pranašumus. Šios strategijos

pasirinkimas galėtų būti aktualiausias virtuvės baldų sub-sektoriuje veikiančioms įmonėms, kadangi

Rusijoje ypač populiarėja virtuvės baldų pagal užsakymą paklausa.

Eksportas per partnerių grupes

Eksporto partnerių grupių kūrimas gali būti vienas efektyviausių būdų, siekiant eksportuoti į naują

užsienio rinką. Šiuo atveju veikia kompetentingas eksporto vadybininkas, siekiantis surasti

kontaktų naujoje rinkoje. Dalyvavimas tokioje grupėje turi daug privalumų: naujų kontaktų

užmezgimo galimybė, išorinės nuomonės gavimas, patirtis ir papildomi patyrusio eksporto

vadybininko resursai. Eksporto partnerių grupę yra rekomenduotina sudaryti mažoms arba

vidutinėms įmonėms.

Lietuvoje šios iniciatyvos taip pat yra itin skatinamos. Tokias priemones kuruoja VŠĮ „Versli

Lietuva“. Įmonių grupinių eksporto iniciatyvų lėšomis yra finansuojami renginiai, kurių metu

pristatomas įmonių grupių eksporto potencialas bei plečiami verslo ryšiai. Remiamos tarptautinių

parodų ir verslo misijų organizavimo Lietuvoje ar užsienyje veiklos. Daugiau informacijos galima

rasti: http://www.verslilietuva.lt/lt/eksporto-pletra/partneriu-paieska/imoniu-grupines-eksporto-

iniciatyvos-igei/

http://www.verslilietuva.lt/lt/eksporto-pletra/partneriu-paieska/imoniu-grupines-eksporto-iniciatyvos-igei/


47

4. AZERBAIDŽANO SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ

Azerbaidžano baldų sektoriaus kontekstas 4.1

Remiantis azerweb.com, Azerbaidžanas tradiciškai orientavosi į Viduriniųjų Rytų ir Azijos kultūrą,

kur baldų naudojimas ir gamyba buvo pradėti ženkliai vėliau negu Europoje. Dėl šios priežasties,

pirmasis Azerbaidžano baldų gamybos fabrikas buvo atidarytas tik 1950 metais. 1950-1980 metų

laikotarpiu Azerbaidžane veikė 8 baldų gamyklos, o baldų paklausa pasiekė piką 1980-1985 metais,

kai išlaidos baldams siekė 16 USD vienam gyventojui. Tuo metu buvo itin populiarūs baldai,

pagaminti Jugoslavijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje, o vietinė

gamyba nebuvo pajėgi aptarnauti paklausos. Sovietų Sąjungos iširimas ir Karabacho karas sąlygojo

ženklų baldų gamybos vartojimą ir gamybą Azerbaidžane, ypatingai 1994 metais, kada baldų

gamybos apimtys sumažėjo apie 100 kartų. Vėliau, ekonominės situacijos gerėjimas stabilizavo

situaciją baldų gamybos sektoriuje. Šiuo metu Azerbaidžane pagaminama baldų už 44,1 mln. EUR.

Azerbaidžano miškai nėra naudojami baldų gamybos procese, o reikalingos žaliavos yra

importuojamos iš Rusijos.

Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas

Baldų gamyklos yra daugiausiai lokalizuotos Baku, Ganja, Sumgayit, Nakhchivan, Shaki,

Lankaran. Remiantis Azerbaidžano statistikos departamento duomenimis, baldų gamybos įmonių

skaičius 2012 metais siekė apie 72, iš kurių tik 7 buvo priskiriamos didelėms ir vidutinėms

įmonėms. Pažymėtina, jog nuo 2009-ųjų didelių ir vidutinių baldų gamybos įmonių sumažėjo

perpus. Visos baldų gamybos įmonės yra priklausančios privačiam kapitalui.

16,89 18,72

24,99

31,65 34,45

49,70

44,10

80

85

90

95

100

105

110

115

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0

10

20

30

40

50

60

Bald

ų p

rodukcijos k

ain

ų indeksas

(paly

gin

ti s

u p

raėju

sia

is m

eta

is)

Mln

. EU

R

Azarbaidžano baldų sektoriaus gamybos vertė

Baldų gamyba, mln. EUR Baldų produkcijos kainų indeksas, palyginant su praėjusiais metais

48


Baldų gamybos sektoriuje Azerbaidžane dirba apie 3 tūkst. darbuotojų. Nuo 2005 metų jų skaičius

sektoriuje bene padvigubėjo, tačiau mažėjant įmonių skaičiui, ženkli dalis darbuotojų neteko darbo.

Šiuo metu baldų gamybos sektoriai sudaro apie 1,7% nuo visų pramonės sektoriuje dirbančių

darbuotojų.


Atsižvelgiant į turimas technologijas ir gamybos įrankius, vietiniai gamintojai yra pajėgūs

pagaminti baldus, pasižyminčius ne pačia aukščiausia kokybe, daugiausiai šie baldai yra skirti

tenkinti žemiausio segmento baldų paklausą. Iš statistikos duomenų matyti, jog Azerbaidžano baldų

gamybos sektorius pasižymi itin mažomis investicijomis į kapitalą – jų apimtys išaugo tik nuo 2011

metų. EBRD duomenimis, didžiausiam Azerbaidžano baldų gamintojui Embawood 2013 metų

pradžioje buvo suteikta 12 mln. USD paskola, skirta pagerinti kompanijos gamybos linijas.

79 74 68 65

15 11

9 7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2009 2010 2011 2012

Įmonių

skaič

ius

Baldų gamybos įmonių skaičius

Mažos Vidutinės ir didelės

1800 1900

2300

3200 3400

2800 3000

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

Baldų gamybos sektoriaus darbuotojų skaičius

67,65 55,68

107,89

148,42 146,78

196,67

249,16

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0

50

100

150

200

250

300

EU

R

Vidutinis baldų gamybos sektoriaus darbuotojo mėnesio uždarbis

49


Azerbaidžano baldų sektoriaus kapitalo atsiperkamumo indeksas 2005-2012 metų laikotarpiu buvo

netolygus. 2008, 2009 ir 2011 metais pastebimas ženklus kapitalo atsiperkamumo nuosmukis. Vis

dėlto, jau 2012 metais užfiksuotas 47,9% padidėjimas palyginus su 2011 metais.


Remiantis statistikos departamento pateikiamais duomenimis, Azerbaidžano baldų sektorius

daugiausiai specializuojasi įstaigų ir parduotuvių baldų gamyboje, kurių 2012 metais buvo

pagaminta apie 68,5 tūkst. vienetų. Kita specializacijos sritis – miegamojo medinės lovos, kurių per

2012 metus buvo pagaminta apie 56,4 tūkst. vnt.

0,08

4,92

1,06 0,29

2,51

8,35

14,19

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Mln

. EU

R

Baldų sektoriaus investicijos į kapitalą

18,1 19,0 20,1

29,9 32,8

58,9 58,4

40,6

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

10

20

30

40

50

60

70

Mln

. EU

R

Baldų gamybos sektoriaus turto, skirto gamybai, vertė

109,4 117,8

102,4

80,6 83,8

129,3

80,8

147,9

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

20

40

60

80

100

120

140

160

Kapitalo

ats

iperk

am

um

o indeksas

(paly

gin

us s

u p

raėju

sia

is m

eta

is)

Kapitalo atsiperkamumo indeksas

50


Staigus statybų sektoriaus augimas paskutiniaisiais metais sąlygojo baldų rinkos augimą.

Azerbaidžane buvo papildomai sukurta daugiau nei 4 mln. kv.m. gyvenamojo ploto. Padidėjusi

paklausa yra daugiausiai tenkinama importuota baldų produkcija, kuri sudaro virš 70%. Vietinė

baldų produkcija tesudaro apie 30% visos rinkos vertės.


Pagrindiniai baldų importuotojai į Azerbaidžaną yra Turkija, Italija, Rusija, Kinija, Malaizija,

Ukraina, Lenkija, Rumunija, JAE ir Iranas. Komponentų paklausa yra tenkinama importuojant

medžiagas iš tokių šalių kaip Turkija, Rusija, Lenkija, Vokietija, Ukraina, Italija, Kinija,

Baltarusija.

Azerbaidžano baldų sektorius eksportuoja itin mažomis apimtimis. 2012 metais baldų eksportas

tesiekė 0,97 mln. EUR.

56419

5209

68556

10575

22106

Miegamojo medinėslovos

Mediniai baldaivalgomajam ir

svetainei

Įstaigų irparduotuvių baldai

Minkštieji baldai(foteliai ir sofos)

Čiužiniai

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

Natū

rinia

i vie

neta

i Baldų gamyba pagal rūšį

2,22 4,31 7,34 7,11 5,02 3,43 2,60 0,97

119,85

61,40

44,74

77,22

46,45

66,36

108,66

126,79 134,52

75,81

62,39

101,76

75,88

112,63

150,16

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

20

40

60

80

100

120

140

160

Mln

. EU

R

Baldų sektoriaus užsienio prekyba ir rinkos dydis

Eksportas Importas Rinkos dydis

51



2005-2008 metų laikotarpiu įstaigų ir parduotuvių baldų gamyba Azerbaidžane išaugo daugiau nei 3

kartus. Ekonomikos krizė labiausiai Azerbaidžano baldų sektoriuje neigiamai paveikė ofiso baldų

segmentą, kadangi jis yra susijęs su bendruoju ekonominiu aktyvumu šalyje. Sustojo įmonių

investicijos ir plėtra, naujų padalinių steigimas, kas atitinkamai sąlygojo poreikio ofiso baldams

sumažėjimą. Ekonominio nuosmukio padariniai buvo jaučiami iki pat 2011 metų, kada įstaigų ir

parduotuvių baldų gamybos apimtys smuko trečdaliu. Vis dėlto, jau 2012 metais šio sub-sektoriaus

gamybos apimtys demonstruoja augimą.


Azerbaidžano gamintojų pagrindinė problema – medžiagų ir baldų gamybos dalių brangumas.

Vietiniai gamintojai perka žaliavas daug aukštesnėmis kainomis negu pagrindiniai konkurentai iš

užsienio šalių, todėl kokybiška Azerbaidžano gamintojų produkcija vartotojui yra brangesnė negu

analogiškos kokybės į Azerbaidžaną importuota, pavyzdžiui, Turkijos arba Lenkijos gatava

produkcija. Todėl vietiniai gamintojai teikia prioritetą kainos ir kartu kokybės mažinimui.

Didžioji dalis Azerbaidžano baldų gamintojų susiduria su lėšų investicijoms trūkumu, kadangi

baldų gamyba negeneruoja tokio lygio pelno. Todėl dėl inovatyvios gamybinės bazės stokos tik

mažas skaičius gamintojų geba sudaryti konkurenciją aukštesnės kokybės, itališkiems, turkiškiems

baldams.

Pastaruoju metu Azerbaidžano baldų gamintojai nebesistengia maksimaliai aprėpti visos paklausos,

bet vis labiau koncentruoja savo veiklą pasirinkdami vieną arba kelias konkrečias kryptis,

pavyzdžiui, ofiso baldus arba baldus gyvenamosioms patalpoms. Rinka dalinasi į kelias kategorijas.

Aukščiausiai klasei priskiriami baldai iš Europos. Vidutinė klasė tai baldai iš Turkijos, pagal savo

kokybę panašūs į europietiškus. Žemesnei kategorijai, kurioje kainos elementas yra daug svaresnis

už kokybės dedamąją, priskiriami blogesnės kokybės turkiški baldai ir Kinijos gamintojų

produkcija. Hierarchijos apačioje yra azerbaidžaniečių produkcija, tačiau tik ta, kuri gaminama

namų sąlygomis, tačiau turi pakankamą paklausą dėl savo labai žemos savikainos.

20946

53048

79776 85795

77588

59819 59226

68556

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

Natū

rinia

is v

ieneta

is

Įstaigų ir parduotuvių baldų gamyba

52

Viena pagrindinių įstaigų ir parduotuvių baldų importuotoja į Azerbaidžaną tiek medinių, tiek

metalinių baldų segmente išlieka Turkija. Pažymėtina, kad turkų produkcija yra plačiausiai

pristatyta Azerbaidžano rinkoje dėl kalbos barjerų nebuvimo, šalies-gamintojos artumo.

Duomenų šaltinis: United Nations Statistics Division – Comodity Trade Statistics Database

Azerbaidžano įstaigų ir parduotuvių baldų sub-sektorius praktiškai nevykdo jokio eksporto.


Artimiausioje perspektyvoje Azerbaidžane galima tikėtis parduotuvių baldų paklausos kilimo,

kadangi remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2005-ųjų stebimas nuolatinis

parduotuvių skaičiaus augimas, kuris ypač sustiprėjo nuo 2010-ųjų metų.


Mažmeninės prekybos mastai demonstruoja dar didesnį augimą. 2011 metais palyginti su 2005

metais mažmeninės prekybos apyvarta buvo apie 2,5 kartų didesnė. Tais metais, kada visas pasaulis

Turkija 61%

Italija 15%

JAE 6%

Jungtinė Karalystė

5% Kinija 5%

Ispanija 3%

Kitos šalys 5%

Metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų importas į Azerbaidžaną pagal šalis

Kanada 37%

Turkija 22%

Slovakija 11%

Italija 10%

Rusija 5%

Kitos šalys 15%

Medinių įstaigų ior parduotuvių baldų importas pagal šalis

47300 48056 48173 48595 51308

55960 57816

59657

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

Vnt.

Parduotuvių skaičius

53

patyrė ekonominę krizę, Azerbaidžane mažmeninės prekybos apyvarta sumažino augimo tempus,

tačiau vis tiek augo po 8-10% kasmet.


Pagal Newz.az Azerbaidžanui pavyksta išlaikyti teigiamą naujai įkurtų ir uždaromų verslų balansą -

2013 metais Azerbaidžane buvo užfiksuotas net 45% naujų verslo subjektų prieaugis. Pirmąjį 2013

metų ketvirtį verslo įmonių grynasis prieaugis siekė 3625 įmones (3833 ūkio subjektai įsteigti ir

208 uždaryti). Tuo tarpu 2012 metais buvo įregistruota 5417 subjektų ir uždaryta 421.

Prognozuojama, jog 2013 metų gale bus pasiektas 7250 grynasis įmonių prieaugis. 2013 metų

liepos 1 dienai Azerbaidžane iš viso buvo užregistruota 82.355 ūkio subjektai (+4.3% palyginus su

2012 metų tuo pačiu laikotarpiu), veikė 448.004 individualūs verslininkai. Remiantis šiais

duomenimis galima teigti, jog besikuriant naujiems ūkio subjektams, neabejotinai kils įstaigų ir

parduotuvių baldų paklausa.

Pagal business-dialogue.az įstaigų baldų rinka Azerbaidžane turi geras vystymosi perspektyvas,

kadangi šalyje aktyviai plečiama verslo centrų infrastruktūra, kuri reikalauja atitinkamo įrengimo.

Įstaigų baldų rinka jautriai reaguoja į šalies plėtrą, netgi tokiose srityse, kurios iš pirmo žvilgsnio

neatrodo tiesiogiai susijusios su baldų rinka. Pavyzdžiui, naujo dujų telkinio „Umid“ atradimas, su

kuriuo siejamas užsienio investicijų į šalį atėjimas, o kartu ir naujų biurų, kuriuos reikės įrengti,

statyba. Ofiso baldų segmentui teigiamas plėtros sąlygas sudaro taip pat padidintas biudžetinių

institucijų finansavimas, kurios aktyviai atnaujina baldus.

Įstaigų baldų rinka Azerbaidžane pastaruoju metu pastebimai pasikeitė, pirkėjai tapo reiklesni, ne

tik produkcijos kokybei, bet ir aptarnavimui ir popardaviminiam servisui. Atitinkamai konkurencija

tarp pagrindinių rinkos dalyvių padidėjo. Vienas iš veiksnių, rodančių rinkos brandumo didėjimą

yra tai, kad konkurencinėje kovoje į pirmą vietą išeina papildomų paslaugų ir bonusų teikimas, o ne

tiesioginis kainų dempingas, taip pat auga kvalifikuoto personalo dalis, didėja rinkodarinis

aktyvumas.

1996

4321

10919

12599

15086

2000 2005 2009 2010 2011

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

Mln

. EU

R

Mažmeninės prekybos apimtys

113 113,2

114,9 115,5

108,7 108,8

110,2 109,6

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

104

106

108

110

112

114

116

118

Indeksas (

paly

gin

ti s

u p

raėju

sia

is m

eta

is)

Mažmeninės prekybos indeksas

54



Vietinis virtuvės baldų gamybos sub-sektorius aukštumas buvo pasiekęs 2005-aisiais ir 2008-

aisiais. Ekonomikos nuosmukis sąlygojo Azerbaidžano gaminamų virtuvės baldų sumažėjimą net

apie 90%. 2012 metais virtuvės baldų produkcija pasiekė apie pusę prieš krizę buvusio lygio.


Azerbaidžano gamintojų produkcijos kokybė šiuo metu vis dar ženkliai atsilieka nuo Europos,

Turkijos ir kartais net Kinijos importo. Įvertinus vietinės gamybos virtuvės baldų pardavimų

apimtis galima teigti, kad vietinėje rinkoje azerbaidžaniečių produkcija nėra konkurencinga.

Rinkos ekspertai biznesinfo.az teigia, kad Azerbaidžane jaučiamas įrangos, reikalingos baldų

medžiagų gamybai, trūkumas, todėl dažnai pigiau yra įsivežti gatavus baldus iš Turkijos arba

Kinijos.

Vietinių gamintojų vertinimu, ženkliai pigiau ir rentabiliau negu importuoti yra gaminti savo

produkciją iš kokybiškų importuojamų žaliavų, svarbiausia yra turėti darbui su šiomis medžiagomis

reikalingus įgūdžius. Daugelis virtuvės baldų gamintojų renkasi turkiškas medžiagas, kaip taisyklė -

laminuotas vidutinio tankio medienos plaušų plokštes, rečiau - vidutinio tankio medienos plaušų

plokštes. Žinomesnės įmonės deklaruoja apie europietišką šių medžiagų kilmę, kas reikštų ženkliai

didesnę jų kainą – plokštės iš Austrijos, Vokietijos ar Italijos kainuoja apie 30% brangiau negu ta

pati medžiaga, įsigyta Rusijoje, Ukrainoje ar Turkijoje. Baldai, pagaminti iš europietiškų medžiagų,

nėra prieinami masiniam vartotojui ir dažniausiai gaminami tik pagal individualius užsakymus.

Didelę dalį Azerbaidžano baldų gamintojų tarpe vis dar sudaro baldus namų sąlygomis gaminantys

baldininkai. Gaminant tokiomis sąlygomis kokybei skiriamas mažiausias dėmesys. Tokie

gamintojai nemoka mokesčių, visos pastangos yra nukreiptos į maksimalų produkcijos kainos

sumažinimą. Būtent dėl išskirtinai žemos kainos tokia produkcija yra paklausi rinkoje.

Pagrindinės virtuvės baldų importuotojos į Azerbaidžaną – Italija ir Prancūzija, aptarnaujančios

aukščiausios kainos segmentą. Trečioji pagal dydį – pigių virtuvės baldų importuotoja Turkija.

10973

4935

7552

10693

6094

1276

2298

5209

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

Natū

rinia

is v

ieneta

is

Virtuvės baldų gamyba

55

Duomenų šaltinis: United Nations Statistics Division – Comodity Trade Statistics Database

Azerbaidžano virtuvės baldų sub-sektorius praktiškai nevykdo jokio eksporto.


Azerbaidžano baldų rinkos ekspertai optimistiškai vertina virtuvės baldų rinkos perspektyvas.

Datacenter business plan international duomenimis namų ūkių baldų sektorius 2013-2016 metų

laikotarpiu prognozuojama augs tarp 3,1-7,9%.

Pajamos Pelnas

2013 3,1% 3,0%

2014 7,5% 6,2%

2015 4,8% 5,5%

2016 7,9% 8,4%

Duomenų šaltinis: Datacenter business plan international

Remiantis biznesinfo.az, viena svarbiausių Azerbaidžano virtuvės baldų rinkos tendencijų –

nedidelis serijinės gamybos segmentas. Remiantis Azerbaidžano gamintojų pastebėjimais, klientai

dažniausiai nori patys pasirinkti virtuvės baldų dizainą ir išmatavimus, todėl vietinės virtuvės baldų

gamybos įmonės dirba beveik išskirtinai pagal užsakymus.

Kainų atžvilgiu virtuvės baldų rinkoje galima išskirti tris segmentus: ekonominės, vidutinės ir

aukščiausios klasės baldai. Azerbaidžane didžiausią paklausą turi biudžetinė ekonominės klasės

virtuvė. Tokie virtuvės komplektai gaminami iš laminuotų medžio drožlių plokščių. Ganėtinai

populiarūs yra ir modeliai su blizgiu paviršiumi iš medžio drožlių plokščių ir aukšto blizgumo

vidutinio tankio medienos plaušų plokščių panelių, vadinamų high gloss. Virtuvės komplektai,

pagaminti iš blizgių vidutinio tankio medienos plaušų plokščių panelių yra 20-30 proc. brangesni.

Vidutinė virtuvės baldų metro (1 м х 60 см) kaina baldams iš laminuotų medžio drožlių plokščių

prasideda nuo 250 AZN, su high gloss apdaila – nuo 350 AZN. Baldų iš vidutinio tankio medienos

plaušų plokščių su matiniu paviršiumi kaina žemesnė – nuo 300 AZN. Aukščiausios klasės baldai

su natūralaus, brangių rūšių medienos paviršiumi kainuoja nuo 800 AZN.

Virtuvės baldų kainai be pagrindinių medžiagų turi įtakos ir medžiagų kilmė ir spalva, dizaino

sprendimai ir išlaidos aptarnavimui. Virtuvės baldų kainai nemažą įtaką daro ir furnitūros kokybė.

Italija 45%

Prancūzija 29%

Turkija 17%

Rusija 3%

Vokietija 3%

Kitos šalys 3%

Virtuvės baldų importas į Azerbaidžaną pagal šalis

56

Azerbaidžano gamintojai naudoja furnitūrą, gaminamą Kinijoje, Turkijoje ir Vokietijoje. Kainos

skirtumas tarp turkiškos ir vokiškos furnitūros sudaro apie 20%.

Azerbaidžano rinkoje paklausiausi modernūs ir klasikiniai dizaino sprendimai. Modernaus stiliaus

virtuves renkasi vidutinės kainų kategorijos baldų pirkėjai, aukščiausios klasės baldus galintys

įpirkti pirkėjai dažniausiai teikia pirmenybę klasikai.

Vadovaujantis Azerbaidžano statistikos departamento duomenimis, 2012 metais 100 namų ūkių

teko apie 15,3 virtuvės baldų komplektų. Taigi, galima teigti, jog rinkos potencialas dar nėra

išnaudotas. Besivystant pragyvenimo lygiui šalyje, augs paklausa tokioms svarbioms buities

prekėms kaip virtuvės baldai.

100 namų ūkių tenkantys virtuvės baldų komplektai

Iš viso Miesto namų ūkiai Kaimo namų ūkiai

15,3 15,1 15,6


Atsižvelgiant į vartotojų bazės lygį, konstatuotina, jog Azerbaidžane kasmet stebimas teigiamas

gyventojų kiekio pokytis. Vidutiniškai kasmet gyventojų padaugėja apie 1%, o 2012 metais jų

skaičius pasiekė 9,3 mln.


Azerbaidžano gyventojų išlaidos kasmet auga apie 22% - nepastebimas ekonominio nuosmukio

poveikis. Vis dėlto, pastebima tendencija daugiau gautų pajamų skirti santaupoms – gyventojų

santaupos nuo 2005 metų vidutiniškai augo 32%.


8,39 8,48

8,58

8,76

8,95 9,05

9,17 9,30

7,80

8,00

8,20

8,40

8,60

8,80

9,00

9,20

9,40

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0,0%

0,5%

1,0%

1,5%

2,0%

2,5%

Populiacija,

vnt.

Pokytis, %

Populiacija

Populiacija Populiacijos augimas

5255 6529

8905

12622 14296

15702 18255

20136

1477 1891 3143

4601 4924 6037 7923

9680

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

5000

10000

15000

20000

25000

Mln

. EU

R

Išlaidos vartojimui ir santaupos

Išlaidos vartojimui Santaupos

57

Azerbaidžaniečių pajamos, tenkančios vienam gyventojui, per pastaruosius 8-erius metus ženkliai

išaugo – nuo 926 EUR/gyv. iki 3595 EUR/gyv. Tai dar vienas spartaus gyvenimo lygio gerėjimo

Azerbaidžane įrodymas.


Remiantis Azerbaidžano gyventojų vartotojų krepšelio statistika, matyti, jog išlaidos baldams ir

namų apyvokos reikmėms sudaro apie 7% nuo visų vartojimo išlaidų. Nors išlaidos šioms

reikmėms yra santykinai labai žemos palyginti su Europos šalimis, tačiau matoma augimo

tendencija.

2010 2011 2010 2011 2010 2011 2010 2011

Išlaidos EUR Dalis bendroje krepšelio

struktūroje

Miesto gyv. Kaimo gyv. Miesto gyv. Kaimo gyv.

Maistas 69,5 80,0 65,2 76,3

47,7% 47% 49% 49%

Alkoholis 0,8 0,9 0,8 0,9

0,5% 1% 1% 1%

Tabakas 1,7 1,9 1,5 1,8

1,2% 1% 1% 1%

Apranga ir avalynė 10,5 11,1 9,2 10,5

7,2% 7% 7% 7%

Būstas, vanduo, elektra, kuras 9,4 12,3 9,4 11,4

6,5% 7% 7% 7%

Baldai ir namų apyvokos reikmenys

9,7 11,4 9,5 10,6

6,7% 7% 7% 7%

Sveikata 5,1 6,6 5,0 6,3

3,5% 4% 4% 4%

Transportas 8,6 11,2 7,5 9,4

5,9% 7% 6% 6%

Komunikacijos 4,4 5,5 2,9 4,0

3,0% 3% 2% 3%

Rekreacija ir kultūra 4,8 6,5 4,1 4,8

3,3% 4% 3% 3%

Švietimas 2,7 3,3 1,5 2,5

1,8% 2% 1% 2%

Restoranai, kavinės ir viešbučiai

12,7 13,7 11,1 12,7

8,7% 8% 8% 8%

Kitos prekės ir paslaugos 5,6 6,2 5,7 6,2

3,8% 4% 4% 4%


Virtuvės baldų paklausą įtakos nors ir neaukštas (1%), tačiau nepertraukiamas gyvenamųjų pastatų

skaičiaus augimas.

926 1158

1635

2259 2432

2723

3203

3595

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

EU

R

Pajamos, tenkančios vienam gyventojui

58





Gamybos apimtys vietinėje rinkoje 68.556 vnt. ↑

Darbuotojų skaičius 3000 (bendrai baldų

sektoriuje) ↑

Vidutinis darbo užmokestis 249 EUR/mėn. ↑


Apie 7 (iš viso bendrai sektoriuje apie 72)

↓

Investicijos į kapitalą 14,19 mln. EUR (bendrai

baldų sektoriuje) ↑ (ypatingai išaugo pastaraisiais metais)

Kapitalo atsiperkamumo indeksas 147,9 (palyginti su 2011

metais) Nepastovus

Eksportas 3 mln. EUR (įskaitant ir

virtuvės, ir kitus medinius baldus)

↓

Eksporto šalys Kazachstanas (66%), Rusija (11%), Vokietija (7%), JAE (5%), Gruzija

(2%), Indonezija (1%), Prancūzija (1%), JAV (1%), Korėja (1%), Turkija (1%), kitos šalys (4%)

Importas 429 mln. EUR (įskaitant ir virtuvės, ir kitus medinius

baldus)

↑

Importo šalys

Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Azerbaidžaną yra importuojami iš: Turkijos (61%), Italijos (15%), JAE (6%), Jungtinės Karalystės

(5%), Kinijos (5%), Ispanijos (3%), kitų šalių (5%).

Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Azerbaidžaną yra importuojami iš: Kanados (37%), Turkijos (22%), Slovakijos (11%), Italijos (10%),

Rusijos (5%), kitų šalių (15%).

Parduotuvių skaičius 59,6 tūkst. ↑

1738

1758

1779

1800

1813

1828

1844

1861

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

1660

1680

1700

1720

1740

1760

1780

1800

1820

1840

1860

1880

Tūkst.

Gyvenamųjų pastatų skaičius

59

Mažmeninės prekybos apimtys 15 mlrd. ↑




Gamybos apimtys vietinėje rinkoje 5209 vnt. ↑ , tačiau dar nepasiekė 2008-ųjų lygio

Darbuotojų skaičius 3000 (bendrai baldų sektoriuje) ↑

Vidutinis darbo užmokestis 249 EUR/mėn. ↑


Apie 7 (iš viso bendrai sektoriuje apie 72)

↓

Investicijos į kapitalą 14,19 mln. EUR (bendrai baldų

sektoriuje)

↑ (ypatingai išaugo pastaraisiais

metais)

Kapitalo atsiperkamumo indeksas 147,9 (palyginti su 2011 metais) Nepastovus

Vidutinė virtuvės baldų komplekto

kaina 525,7 EUR ↑

Eksportas 3 mln. EUR (įskaitant ir virtuvės,

ir kitus medinius baldus) ↓

Eksporto šalys Kazachstanas (66%), Rusija (11%), Vokietija (7%), JAE (5%), Gruzija

(2%), Indonezija (1%), Prancūzija (1%), JAV (1%), Korėja (1%), Turkija (1%), kitos šalys (4%).

Importas 429 mln. EUR (įskaitant ir

virtuvės, ir kitus medinius baldus) ↑

Importo šalys Virtuvės baldai į Azerbaidžaną yra importuojami iš: Italijos (45%),

Prancūzijos (29%), Turkijos (17%), Rusijos (3%), Vokietijos (3%), kitų šalių (3%).

Pardavimų vietinėje rinkoje augimas

3,1% (2013), 7,5% (2014), 4.8% (2015), 7.9% (2016)

↑

100 namų ūkių tenkantys virtuvės baldų komplektai

15,3 N/A


3595 EUR/gyv. ↑

Vartojimo išlaidos 20136 mln. EUR ↑

Santaupos 9680 mln. EUR ↑

Baldams skiriamų išlaidų dalis vartotojo krepšelyje

7% ↑

Gyvenamųjų namų skaičius 1861 tūkst. ↑


60



Išskiriamos 4 eksporto į Azerbaidžano rinką strategijos:























Siekiant eksportuoti į Azerbaidžaną tiesiogiai, rekomenduotina dalyvauti šiose parodose:

Parodos pavadinimas Miestas Azerbaidžane Parodos mėnesis

BakuBuild Baku Spalis

Caspian Mebel Expo Maskva Spalis

Muitinėse naudojami dokumentai: kontraktas, svorio deklaracija, sąskaita-faktūra, su

transportavimu susiję dokumentai, produkto kilmės sertifikatas, produktų kokybės sertifikatas ir kt.

Nuo dokumentų pateikimo momento, muitinė įsipareigojusi patikrinti dokumentus per 24 valandas.



Nuosavas eksportas





Dėl šios rinkos nepakankamo artimumo, tiek atstumo, tiek kalbos, kultūros ir kitų aspektų prasme,

nerekomenduotina rinktis šios strategijos.

61













iniciatyvos-igei/



62

5. KAZACHSTANO SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ

Kazachstano baldų sektoriaus kontekstas 5.1

Baldų pramonė Kazachstane yra svarbi pramonės šaka, kuri sudaro 20% visos pramonės gamybos

Kazachstane. Kazachstano baldų pramonė pagal 2012 metų duomenis buvo pajėgi pagaminti

produkcijos už 177,6 mln. EUR. 2010-2012 metų laikotarpiu stebimas net 27% vidutiniškas

kasmetinis baldų gamybos vertės vietinėje rinkoje augimas. Pagal bizlife.kx duomenis, viena iš

pagrindinių Kazachstano gamintojų gaminamos produkcijos apimčių augimo priežasčių slypi jos

kainų pranašume. Ekonominis nuosmukis privertė kazachus mažinti išlaidas, o vietinių gamintojų

produkcija kainų atžvilgiu visada buvo patraukli. Anksčiau kainas didžiąja dalimi diktavo užsienio

kompanijos ir vietiniai gamintojai nesiūlė kainų, mažesnių už rinkos kainą, tačiau krizės laikotarpiu

pastarieji atsižvelgė į vartojimo pokyčius. Dauguma kompanijų, pirmiausiai orientuotų į

demokratiškos kainos segmentą, išreiškė savo pasiruošimą daryti nuolaidas, pateikti specialius

pasiūlymus. Rezultate tie, kurie dirbo demokratiškų kainų kategorijoje, krizės laikotarpiu ne tik

nemažino gamybos, bet ir plėtė padalinių tinklus visoje respublikoje. Vietinės baldų gamybos

augimui buvo palankus ir faktas, kad ne visa užsienio gamintojų produkcija pasižymėjo pakankamu

kokybės lygiu, tuo tarpu vietiniai gamintojai jau sugebėjo pasiekti santykinai gerą kokybės lygį,

nors kol kas ne visada gali konkuruoti su geriausiais Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos gamintojų

produkcijos pavyzdžiais.

Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas

Kazachstane beveik visiškai nėra išvystytos baldų pramonę aptarnaujančios pramonės šakos, todėl

visas reikalingas baldų gamybos dalis, pradedant nuo medienos bei medienos plaušų plokščių ir

baigiant furnitūra, klijais ir instrumentais, Kazachstano baldų gamintojams tenka importuoti. Dėl

šios priežasties vietinių gamintojų konkurencingumas yra tiesiogiai priklausomas nuo šalies

importo politikos. Šiuo metu muitai baldų gamybos žaliavoms, medžiagoms, komplektacijos

dalims, furnitūrai yra sumažinti, o tai leis vietiniams Kazachstano gamintojams mažinti savo

produkcijos savikainą ir tuo pačiu mažinti pardavimo kainą arba didinti savo veiklos pelningumą.

Tačiau svarbu pažymėti, kad iš dalies analogiškas sumažinimas buvo įvykdytas Rusijoje ir

Baltarusijoje, kas reiškia, kad Rusijos ir Baltarusijos gamintojai taip pat turi savikainos mažinimo

galimybes, ir, tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano sukūrus Muitų sąjungą, įvežti produkciją į

Kazachstaną be muitų ir sudaryti tiesioginę konkurenciją Kazachstano gamintojams.

92,5 86,2

103,1

148,0

177,6

2008 2009 2010 2011 2012

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

Mln

. EU

R

Baldų sektoriaus gamybos vertė

63

Palyginus 2005 ir 2012 metus, baldų gamybos kaina Kazachstane išaugo beveik ketvirtadaliu, o

palyginus 2008-2012 metų gamybos kainų tendencijas matyti, jog vidutiniškai kainos auga arti 4%.


2012 metais Kazachstane buvo užregistruota apie 354 įmonės, veikiančios baldų gamybos srityje.

Didžiausia dalis šių įmonių yra įsikūrusios sostinėje Astanoje. Nepaisant lengvėjančių sąlygų

vietiniams baldų gamintojams importuoti reikalingas baldų gamybai žaliavas ir komponentus, 2008-

2012 metų laikotarpiu stebimas vietinių baldų gamybos įmonių mažėjimas.


Vidutinis mėnesio darbo užmokesčio lygis Kazachstano baldų gamybos pramonėje siekia apie 245

EUR. Nuo 2008 metų stebimas net apie 50% darbo užmokesčio padidėjimas.


106,1 100,6 102,2 104,1

106,1 109 109,6 112,1

116,7

123,8

90

95

100

105

110

115

120

125

130

2008 2009 2010 2011 2012

Indeksas

Gamybos kainų indeksai

Gamintojų kainų indeksas, palyginti su praėjusiais metais

Gamintojų kainų indeksas (2005=100)

430

380 361 363 354

2008 2009 2010 2011 2012

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

Vnt.

Baldų gamybos sektoriaus įmonės

165,1 169,9

229,2 250,0 244,6

2008 2009 2010 2011 2012

0

50

100

150

200

250

300

EU

R

Vitutinis mėnesio darbo užmokestis baldų gamybos sektoriuje

64

Pagal Kazachstano statistikos departamento duomenis, vietinė baldų pramonė 2012 metais bus

papildomai pajėgi pagaminti 2850 vnt. Tai sietina su atliktomis papildomomis didelėmis

investicijomis į gamybos plėtrą, kurios 2012 metais siekė 4,53 mln. EUR.


Kazachstano baldų pramonės pelningumo kreivė rodo dinamiškas tendencijas. Vis dėlto, 2012

metais per pastaruosius metus užfiksuota didžiausia, 9,3 mln. EUR siekianti, pelno iki

apmokestinimo vertė. Pelno dalis, tenkanti vienam patirtų sąnaudų tengei, 2012 metais taip pat buvo

aukščiausia ir siekė 8,2%.


Kazachstano baldų pramonės rodikliai rodo, jog tiriant 2008-2012 metų laikotarpį, tendencingai

mažėja gaminamų įstaigų baldų. Tuo pačiu laikotarpiu baldų, skirtų sėdėjimui apimtys sugrįžta į

prieš nuosmukį turėtas apimtis. Medinių baldų miegamajam, valgomajam, svetainei bei virtuvės

baldų gamybos apimtys Kazachstane palyginti su 2008 metais, 2012 išaugo bene dvigubai.

2,47

2,92

2,51 2,58

4,53

2008 2009 2010 2011 2012

0

1

1

2

2

3

3

4

4

5

5

Mln

. EU

R

Baldų pramonės investicijos į pagrindinį kapitalą

5,3

1,0

5,3

2,0

9,3

2008 2009 2010 2011 2012

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Mln

. EU

R

Baldų sektoriaus įmonių pelnas iki apmokestinimo

4,9

1,8

5,6

3,1

8,2

2008 2009 2010 2011 2012

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Pro

c.

Baldų sektoriaus įmonių rentabilumas

65

2008 2009 2010 2011 2012

Baldai, skirti sėdėjimui (tūkst. tengių)

6.815.072 2.906.320 4.180.479 4.873.833 6.549.263

Įstaigų baldai (mediniai), vnt. 541.880 425.786 386.870 368.745 346.228

Virtuvės baldai, vnt. 164.269 167.645 172.151 304.115 304.206

Mediniai baldai miegamajam, valgomajam ir svetainei, vnt.

91.790 120.645 164.476 170.147 180.842


Pagal Continent.kz šaltinį, Kazachstano baldų gamintojai nėra ypatingai linkę kurti naujus baldų

dizainus ir vystyti prekės ženklus - pirmenybę teikia užsienio gamintojų kopijavimui. Originalaus

dizaino išdirbimas ir prekės ženklo įtvirtinimas rinkoje reikalauja papildomų kaštų, be to,

Kazachstano aukštosiose mokyklose nėra ruošiami konkrečiai baldų dizaino specializacijos

specialistai. Vietiniai baldų gamintojai teikia prioritetą savo pranašumo dėl artumo vartotojui

išnaudojimui. Baldai gaminami pagal užsakymą, atsižvelgiant į konkrečius pirkėjo poreikius ir

lūkesčius, ko negali užtikrinti užsienio gamintojai. Toks darbo metodas nereikalauja žinomo prekės

ženklo arba serijinių modelių vystymo. Vis dėlto pažangiausi gamintojai, kurie gamina serijiniu

būdu, jau pradeda orientuotis į dizainą, nes tiesiog kopijuodami užsienio modelius, jie nėra pajėgūs

konkuruoti kaina su Kinijos gamintojais.

Ekspertų vertinimu, Kazachstano baldų rinkos apimtys siekia 2 mlrd. USD per metus. Tuo tarpu

rinkos potencialas vertinamas 3,5 mlrd. USD. Pastebima, kad Kazachstano baldų gamybos sektorius

po pasaulio ekonomikos krizės jau atsigavo ir jau pradeda didinti savo augimo tempus. Auga

vietinių gamintojų gamybos apimtys. Šiuo metu daugiau negu 40% rinkos užima kazachstanietiškos

kompanijos.

Remiantis Kazachstano statistikos departamento pateikiamais duomenimis, mažmeninės prekybos

baldais apimtys 2012 metais siekė 477,85 mln. EUR. Matyti, jog nuo 2008-ųjų mažmeninės

prekybos baldais apimtys išaugo daugiau nei dvigubai.


219,54 225,09

275,48

401,14

477,58

2008 2009 2010 2011 2012

0

100

200

300

400

500

600

Mln

. EU

R

Mažmeninės prekybos baldais apimtys

66

Kazachstane gaminamų baldų apimtys yra vis dar nepakankamo lygio, jog aptarnautų vietinę rinką.

Net apie 60% baldų yra importuojama iš ES ir NVS šalių. Iš NVS šalių, Rusija yra pagrindinis

prekybos partneris, toliau seka Ukraina. Iš Europos šalių, labiausiai įsitvirtinusi baldų importuotoja

į Kazachstaną yra Italija, taip pat aktyvūs yra Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos gamintojai.

Duomenų šaltinis: Honorary Consulate of Kazakhstan in Venice

Remiantis Continent.kz, Kazachstane labai populiari Baltarusijos baldų pramonės produkcija. Tai

sąlygoja nusistovėjusios tradicijos (dar Sovietų Sąjungos metais Baltarusija buvo žinoma kaip baldų

gamintoja) ir tai, kad Baltarusijos baldininkai savo veikloje griežtai laikosi valstybinių standartų

(vad. ГОСТ). Pastarasis veiksnys yra ganėtinai svarbus, kadangi vartotojai ženkliai labiau pasitiki

baldais, pagamintais pagal valstybinius standartus negu tokių standartų neatitinkančiais.Baltarusijos

gamintojų baldai dažnai neišsiskiria savo dizainu, tačiau vidutinės kainų kategorijos vartotojams (į

kuriuos didžiąja dalimi ir yra orientuoti baltarusiški baldai) yra svarbesnis ne dizainas, bet baldo

patvarumas ir patikimumas, o šiomis charakteristikomis Baltarusijos gaminiai gali pasigirti. Be to,

Muitų sąjunga su Rusija ir Baltarusija priverčia ir Kazachstano gamintojus didinti savo produkcijos

kokybę, ir ne tik dėl konkurencijos su Muitų sąjungos partnerių baldininkais, bet ir dėl vieningų

valstybinių standartų, galiojančių visose trijose šalyse, įvedimo.

Aukščiausios klasės, ekskliuzyviniai, brangiausi baldai Kazachstano rinkoje yra reprezentuojami

daugiausiai italų ir ispanų gamintojų. Šiame segmente kainos svyruoja tarp 5-30 tūkst. USD.

Pagrindiniai Italijos, Ispanijos ir Vokietijos baldų importuotojai yra Zhanna, Sergio, Bravo, Azimut,

Ak-Niet ir Daniyar. Virtuvės, miegamojo, oda aptraukti baldai (daugiausiai naudojami įstaigose),

vonios kambario baldai yra pagrindinis šių importuotojų asortimentas.

Viduriniojo segmento baldai taip pat pasižymi gera kokybe ir dažniausiai tarp Top klasės baldų ir

šios kategorijos baldų yra tik keletas besiskiriančių bruožų, t.y. kainos ir prieinamumo įsigyti

santykis, baldai yra gaminami masiniu būdu ir tai yra dažniausiai Top klasės baldų reprodukcijos.

Viduriniojo segmento baldai yra reprezentuojami italų ir vokiečių gamintojų. Kainos šiame

segmente vyrauja tarp 3-7 tūkst. USD virtuvės baldams, 2-5 tūkst. USD aptrauktiems medžiaga

baldams. Virtuvės baldų rinkiniai, pagaminti čekų gamintojų, taip pat yra labai paklausūs

Kazachstane dėl itin patrauklios kombinacijos tarp kainos ir kokybės. Taip pat yra paklausūs baldai

iš Rumunijos ir turi gerą reputaciją tarp Kazachstano vartotojų dėl natūralaus medžio ir aukštos

kokybės komponentų, nepaisant itin aukštų kainų, prilygstančių italų ar ispanų produkcijai.

Rusija 31%

Ukraina 19%

Kinija 13%

Italija 8%

Turkija 6%

Vokietija 3% Kitos šalys

20%

Baldų importas į Kazachstaną pagal šalis

67



Kaip minėta aukščiau, bendrai Kazachstane gaminamų baldų apimtys auga, išskyrus įstaigoms ir

parduotuvėms skirtus baldus. Remiantis Kazachstano statistikos departamento duomenimis,

medinių įstaigos baldų apimtys per 2008-2012 metų laikotarpį smuko 36%.


Pagrindinė Kazachstane įstaigų baldų segmente veikianti kompanija - Clerk&Boss. Įstaigų ir

parduotuvių baldų gamyba užsiimančios įmonės:

Ofiso ir prekybiniai baldai

ТОО "Glory Company"

ТОО КПК "ZETA"

ТОО " DreamArt"

ТОО "Алматинская мебельная фабрика"

ТОО " Василец"

ТОО "ДСП-Центр"

ТОО "ПКФ Торнадо PLUS"

ТОО ТПК "Новый стиль"

ТОО "ЖПК Айша"

ИП " Байбаченова К.А." Мебельная компания "Magden"

ТОО "ЖАК"

ТОО " Vita-Stile"

ТОО "АНКО"

ТОО "Адонис"

ТОО "ДСП Центр -Усть-Каменогорск"

ТОО "ЖАК"

ТОО "A.Priori"

ТОО "Gradient Trade"

ТОО "Школьная мебель"

ТОО "Бекар"

Kazachstano baldų sektorius orientuojasi ne tik į medžiagų, skirtų baldams gaminti, importą, tačiau

turi ir teigiamą importo balansą pagamintų įstaigų ir parduotuvių baldų sub-sektoriuje -

Kazachstano įstaigų ir parduotuvių baldų eksportas pasižymi itin mažomis apimtimis. Didžiausios

eksporto apimtys buvo pasiektos 2010 metais, kada iš viso buvo eksportuota tik apie 87 tūkst. EUR

vertės įstaigų ir parduotuvių baldų.

541880

425786 386870

368745 346228

2008 2009 2010 2011 2012

0

100000

200000

300000

400000

500000

600000

Vnt.

Pagaminti mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai

68


Metalinių ir medinių įstaigų ir parduotuvių baldų eksporto apimtys pagal šalis:

Metalinių įstaigų baldų ekportas Medinių įstaigų baldų ekportas

Tūkst. EUR 2009 2010 2011 2012 Tūkst. EUR 2009 2010 2011 2012

Turkija 0,08 Namibija 0,15

Kinija 0,22 Turkmėnija 0,25 0,18 0,36 0,94

Korėja 0,72 Rusija 0,41 0,24

Didžioji

Britanija

0,92 Korėja 0,51 0,17

Rusija 1,33 Izraelis 0,83 0,11

Lietuva 1,46 Latvija 1,25

Vokietija 4,33 1,61 Tadžikistanas 1,38 1,22 4,77

Kirgizija 4,77 3,78 9,52 1,52 Japonija 2,36

Uzbekija 38,86 50,60 Kirgizija 2,42 2,00 3,52

Nyderlandai 0,31 Uzbekija 4,62 3,12

Turkmėnija 0,44 0,32 2,29 Kinija 8,37 2,87 0,04

Lenkija 0,74 Belgija 0,06

Mongolija 4,55 Lietuva 0,07 0,12

Azerbaidžanas 17,31 Kinija 0,09

JAE 0,06 0,91 Rumunija 0,13

Korėja 0,24 Angola 0,15

Italija 0,98 1,05 Vokietija 0,15 0,04 0,47

Lietuva 0,86 Azerbaidžanas 0,22 12,74 0,19

Irakas 3,59 Kanada 0,43

JAE 0,58 0,10 0,05

Turkija 1,11

Kenija 1,12

Mongolija 1,67

Šveicarija 0,07

22,7

10,6

32,1

6,1

52,7

77,8

13,8 12,4

2009 2010 2011 2012

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Tūkst.

EU

R

Kazachstano įstaigų ir parduotuvių baldų eksportas

Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai

69

Ispanija 0,22

Nyderlandai 0,63 0,06

Кinija 2,30

Prancūzija 5,65


Įstaigų ir parduotuvių baldų į Kazachstaną yra importuojama per 800 karų daugiau nei jų

eksportuojama. Bendrai 2009-20011 metais importo apimtys rodė mažėjančią tendenciją, tačiau jau

2012 metais pasiekė prieš nuosmukį buvusį lygį.


Metalinius įstaigų ir parduotuvių baldus Kazachstanas importuoja iš: Turkijos (29%), Kinijos

(19%), Italijos (10%), Ukrainos (8%), Vokietijos (7%), Didžiosios Britanijos (5%), Prancūzijos

(4%), Baltarusijos (3%), Tailando (3%), Nyderlandų (2%), Lietuvos (2%), kitų šalių (8%).

Medinius įstaigų ir parduotuvių baldus Kazachstanas daugiausiai importuoja iš: Kinijos (23%),

Ukrainos (20%), Austrijos (15%), Turkijos (10%), Italijos (10%), Lietuvos (5%), Prancūzijos (5%),

Vokietijos (3%), Malaizijos (2%), kitų šalių (7%).


11944,4

9674,0 8088,3

11558,5

4505,3 3765,7 4513,8 3694,9

2009 2010 2011 2012

0

5000

10000

15000

Tūkst.

EU

R

Įstaigų ir parduotuvių baldų importas į Kazachstaną

Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai

Turkija

Kinija

Italija Kitos šalys

Ukraina

Vokietija

0

200

400

600

800

1000

1200

2009 2010 2011 2012

Tūkst.

EU

R

Metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų importas į Kazachstaną pagal šalis

Kinija

Rusija

Ukraina

Italija

Turkija

Baltarusija

Prancūzija

Estija

Austrija

Lietuva

Kitos šalys

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2009 2010 2011 2012

Tūkst.

EU

R

Medinių įstaigų ir parduotuvių baldų importas į Kazachstaną pagal šalis

70

Ankstesniais metais didelėmis apimtimis pasižymėjo Rusijos ir Baltarusijos įstaigų ir parduotuvių

baldų importas, tačiau pažymėtina, jog nuo 2011 metų šios šalys nustojo eksportavusios į

Kazachstaną.


Remiantis Kazachstano garbės konsulato Venecijoje duomenimis, 32% Kazachstano medinių

įstaigų baldų paklausos yra aptarnaujama importo ir 68% vietinės gamybos. Taigi, vertinant, jog

2012 metais buvo pagaminta apie 346 tūkst. vnt. medinių įstaigų ir parduotuvių baldų Kazachstane,

dar apie 160 tūkst. vnt. buvo importuota, todėl rinkos paklausa gali siekti apie 506 tūkst. vnt.

Ateities parduotuvių baldų poreikį įtakos prekybinių taškų ir jų ploto vystymosi tendencijos. Kaip

matyti iš žemiau pateikto grafiko, matyti, jog labiausiai prekybinių taškų kiekis ir jų plotas buvo

išaugęs 2010 metais, tačiau 2011-2012 metų laikotarpiu sumažėjo apie 15%.


Nepaisant prekybinių taškų skaičiaus mažėjimo, mažmeninės prekybos apimtys rodo nuolatinį

augimą su neženkliu sumažėjimu 2009-aisiais. Ypatingai mažmeninės prekybos apimtys pradėjo

sparčiai augti nuo 2010 metų, kada vidutiniškai iki 2012 metų fiksuojamas virš 14% augimas. Tad

remiantis mažmeninės prekybos apimtimis, artimoje perspektyvoje galima tikėtis, jog kils

papildomas poreikis didinti prekybos taškų skaičių ir plėsti jų plotą.


46,9

221,8

270,2

242,4 230,3

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2008 2009 2010 2011 2012

0

50

100

150

200

250

300

Tūkst.

kv.m

.

Tūkst.

vnt.

Prekybinių taškų skaičius ir prekybinis plotas

Prekybinių taškų kiekis Prekybinis plotas

113,5 115,0 110,7 103,1

97,3

117,9 111,7 113,4

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

20

40

60

80

100

120

140

Indeksas (

paly

gin

ti s

u p

raėju

sia

is

meta

is)

Mažmeninės prekybos indeksas

71

Tikėtina, jog įstaigų baldų poreikis taip pat augs. Užregistruotų juridinių asmenų skaičius nuo pat

2005 metų rodė teigiamą augimą, išskyrus 2010 metus, kada jų skaičius sumažėjo apie 11 tūkst.,

tačiau jau 2011-2012 metais buvo aukščiausias nei bet kada anksčiau.


226.908 247.930

268.564 283.744

298.028 287.068

301.372 317.926

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

350000

Vnt.

Užregistruotų juridinių asmenų skaičius

72



Pastaraisiais metais vietiniai Kazachstano gamintojai vis platesniu mastu įvaldo inovatyvias baldų

gamybos technologijas. Kazachstane atsirado kompanijų, kurios yra pripažintos ne tik regioniniu,

bet ir visos šalies mastu: tarp virtuvės baldų rinkos dalyvių puikiai žinomos kompanijos

«Вестфалия» ir «Алма-Мебель». Kitos virtuvės baldus gaminančios vietinės kompanijos:

Virtuvės baldai

ТОО "Glory Company"

"ТОО "SANNI MASTER"

ТОО " DreamArt"

ТОО ТПК " Алма- Мебель"

ТОО "Алматинская мебельная фабрика"

ТОО " Василец"

ТОО "ДСП-Центр"

ТОО "ПКФ Торнадо PLUS"

ИП "Байбаченова К.А." Мебельная компания "Magden"

ТОО "ЖАК"

ТОО " Vita-Stile"

ТОО "АНКО"

ТОО "Folding Space"

ТОО "ARIBA"

ТОО "АИНА"

ТОО "ДСП Центр -Усть-Каменогорск"

ТОО "ЖАК"

ТОО "A.Priori"

ТОО "Gradient Trade"

ТОО "Бекар"

Kazachstano vietinių gamintojų sėkmingą veiklą rodo ir statistikos duomenys –2011 metais virtuvės

baldų gamybos apimtys išaugo net apie 76%.


164269 167645 172151

304115 304206

2008 2009 2010 2011 2012

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

350000

Vnt.

Pagaminti virtuvės baldai

73

Kaip ir bendras Kazachstano baldų sektorius, taip ir virtuvės baldų sub-sektorius orientuojasi į

vietinę gamybą ir importą - Kazachstano virtuvės baldų gamintojai yra nepajėgūs aptarnauti vietinės

rinkos paklausos, o Kazachstano virtuvės baldų eksportas pasižymi itin mažomis apimtimis.

Didžiausios eksporto apimtys buvo pasiektos 2010 metais, kada iš viso buvo eksportuota tik apie 31

tūkst. EUR vertės virtuvės baldų.


Virtuvės baldų eksporto apimtys pagal šalis:

Tūkst. EUR 2009 2010 2011 2012

Turkija 0,04

0,39

Tadžikistanas 0,11

Afganistanas 0,13 21,38

Bulgarija 0,19

Vokietija 0,33 1,97

0,67

Izraelis 0,44

Kanada 0,75

Kinija 2,50

Rusija 13,19 0,57

JAE

7,32

Švedija

1,41

Kirgizija

0,67

9,41

Angola

0,48

Korėja

0,05

Ispanija

0,07

Slovakija

0,07

Lenkija

0,15

Nigerija

0,19

Kataras

0,26

Prancūzija

0,26

Čekija

0,27

Kroatija

0,68

Danija

0,80

JAE

0,82 0,06

17,69

31,85

8,09

11,15

2009 2010 2011 2012

0

5

10

15

20

25

30

35

Tūkst.

EU

R

Kazachstano virtuvės baldų eksporto vertė

74

Šveicarija

1,68 0,00

Azerbaidžanas

0,06

Rumunija

0,07

Nyderlandai

0,09

Jungtinės Valstijos

0,15

Lietuva

0,26

Prancūzija

0,37


Virtuvės baldų į Kazachstaną yra importuojama virš 300 karų daugiau nei jų eksportuojama.

Bendrai 2009-20011 metais importo apimtys rodė mažėjančią tendenciją, tačiau jau 2012 metais vėl

užfiksuotas augimas.


Virtuvės baldai į Kazachstaną yra importuojami iš: Ukrainos (53%), Italijos (19%), Kinijos (9%),

Turkijos (4%), Gruzijos (4%), Vokietijos (3%), Čekijos (1%), Lenkijos (1%), kitų šalių (6%).

Pažymėtina, jog virtuvės baldų importas iš Rusijos ir Baltarusijos nuo 2011 metų visiškai sustojo

nors dar 2009 metais Rusija ir Baltarusija buvo vieni svarbiausių virtuvės baldų tiekėjai

Kazachstanui. Vietoje šių šalių importo atsirado importas iš Slovakijos ir Lietuvos, ženkliai išaugo

importas iš Ukrainos.

15380,13

10081,08 9135,24

11165,70

2009 2010 2011 2012

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Tūkst.

EU

R

Virtuvės baldų importo į Kazachstaną vertė

75



Remiantis Kazachstano garbės konsulato Venecijoje duomenimis, 48% Kazachstano virtuvės baldų

paklausos yra aptarnaujama importo ir apie 52% vietinės gamybos. Taigi, vertinant, jog 2012 metais

buvo pagaminta apie 304 tūkst. vnt. virtuvės baldų Kazachstane, dar apie 280,6 tūkst. vnt. buvo

importuota, todėl rinkos paklausa gali siekti apie 584,6 tūkst. vnt.

Ateityje vis labiau augant gyventojų pragyvenimo lygiui, prognozuojama, jog augs paklausa ir ne

pirmo būtinumo vartojimo prekėms, tokioms kaip virtuvės baldai. Remiantis statistikos

duomenimis, pajamos, tenkančios vienam gyventojui, nors ir palyginti su Europos piliečių

gaunamomis pajamomis yra santykinai neaukštos, tačiau jos Kazachstane nuo 2005 metų rodo

nuolatinį augimą. Per 8-erius metus kazachų pajamos išaugo bene 2,3 karto.

Rusija

Italija

Kinija

Ukraina

Lenkija

Turkija Kitos šalys

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

2009 2010 2011 2012

Tūkst.

EU

R

Virtuvės baldų importas į Kazachstaną pagal šalis

76


Išlaidos, skirtos vartojimui, Kazachstane taip pat demonstruoja nuolatinį augimą – tiek kaimo, tiek

miesto gyventojų tarpe.


Remiantis Kazachstano vartotojų krepšelio statistika, išlaidos, skiriamos būsto remontui ir namų

prekėms (tarp jų ir baldams) taip pat nepertraukiamai auga nuo 2008 metų. Vis dėlto, palyginti su

Vakarų ar Rytų Europos šalimis, išlaidos skiriamos šioms reikmėms yra dar santykinai labai

neaukšto lygio.

75,8 91,9

121,1

158,3 164,6

186,1

220,5

247,7

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

0

50

100

150

200

250

300

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Pokytis

EU

R /

gyv.


Pajamos, tenkančios vienam gyventojui Pokytis

55

77

95

112 120

147

166

181

47

66

81

96 102

126

147

162

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

EU

R

Vartojimo išlaidos per mėnesį

Miesto gyv. Kaimo gyv. Namų ūkių pajamos, išleistos vartojimui

77

EUR 2008 2010 2012

Visos vartojimo išlaidos 983 1322 1707

Maisto prekės ir gėrimai 431 582 803

Nemaisto produktai, iš

kurių: 287 395 528

Apranga ir avalynė 102 135 190

Prekės būsto remontui 9 12 13

Prekės namams 63 84 99

Medicina 16 25 26

Trasportas 29 39 62

Asmeninės priežiūros ir

higienos prekės 35 55 61

Paslaugos, iš kurių: 264 345 377

Komunaliniai mokesčiai 103 131 111

Švietimas 39 41 45

Sveikatinimosi

paslaugos 10 15 21

Transporto paslaugos 77 109 130


Remiantis naujai pateiktų į rinką butų duomenimis, matyti, jog kasmet Kazachstane į rinką

pateikiama apie 54-58 tūkst. naujų butų. Šios statybų sektoriaus tendencijos turės teigiamos įtakos

virtuvės baldų paklausai.


Atsižvelgiant į bendrą statybų sektoriaus veiklos intensyvumą, matyti, jog aukščiausi statybų tempai

buvo užfiksuoti 2005 metais, kai palyginti su 2004 metais statybų apimtys išaugo kone dvigubai.

Nuo 2010 metų statybų sektoriaus augimas susibalansavo ir apsistojo ties 2-3% augimo riba.

8,9 8,9 12,4 9,7

13,2

62,6 65,7

84,0

91,1

99,0

2008 2009 2010 2011 2012

0

20

40

60

80

100

120

EU

R /

gyv.

Išlaidos būsto remontui ir namams

Būsto remontui Prekės namams

58799

54110

54716 55026

58542

2008 2009 2010 2011 2012

51000

52000

53000

54000

55000

56000

57000

58000

59000

60000

Vnt.

Nauji butai, pateikti į rinką

78


Kazachstano gyventojų prieaugis taip pat rodo teigiamo augimo tendencijas. Bendras gyventojų

skaičius ypatingai išaugo 2009-aisiais, siekdamas 2,7% metinį prieaugį. Nuo 2010 metų kasmet

Kazachstane gyventojų padaugėjo po 1,4%. Teigiamos gyventojų skaičiaus vystymosi tendencijos

taip pat sudaro prielaidas virtuvės baldų paklausos augimui.


192,4

128,4

105,9 101,7 96,7 102,4 102,8 103,1

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

50

100

150

200

250

Indeksas (

paly

gin

ti s

u p

raėju

sia

is

meta

is)

Statybos darbų vertės indeksas

15,15 15,31

15,48 15,67

16,09

16,32

16,56

16,80

14,0

14,5

15,0

15,5

16,0

16,5

17,0

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0,0%

0,5%

1,0%

1,5%

2,0%

2,5%

3,0%

Pokytis

Populiacija

Populiacija Pokytis

79




Gamybos apimtys vietinėje rinkoje 346 tūkst. vnt. ↓

Gamybos įmonių skaičius 354 (bendrai baldų

sektoriuje) ↓

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis baldų gamybos sektoriuje

244,6 EUR/mėn. ↓

Investicijos į pagrindinį kapitalą 4,53 mln. EUR (bendrai

baldų sektoriuje) Stabilus (išskyrus paskutiniuosius

metus)

Gamybos įmonių pelnas iki apmokestinimo

9,3 mln. EUR (bendrai baldų sektoriuje)

↑ (tačiau nestabiliai)

Eksportas 18 tūkst. EUR ↓

Eksporto šalys

Atsižvelgiant į šalis, Kazachstano įstaigų ir parduotuvių baldų eksportas yra labai nepastovus. 2012 metų duomenimis metalinių įstaigų ir

parduotuvių baldų eksportuota į Vokietiją, Kirgiziją, Turkmėniją, JAE, Italiją, Lietuvą, Iraką, o medinių – į Turkmėniją, Kirgiziją, Kiniją,

Lietuvą, Vokietiją, Azerbaidžaną, JAE.

Importas Mediniai: 11,56 mln. EUR Metaliniai: 3,69 mln. EUR

Neženkliai ↑

Importo šalys

Metalinius įstaigų ir parduotuvių baldus Kazachstanas importuoja iš: Turkijos (29%), Kinijos (19%), Italijos (10%), Ukrainos (8%), Vokietijos (7%), Didžiosios Britanijos (5%), Prancūzijos (4%), Baltarusijos (3%),

Tailando (3%), Nyderlandų (2%), Lietuvos (2%), kitų šalių (8%).

Medinius įstaigų ir parduotuvių baldus Kazachstanas daugiausiai importuoja iš: Kinijos (23%), Ukrainos (20%), Austrijos (15%), Turkijos

(10%), Italijos (10%), Lietuvos (5%), Prancūzijos (5%), Vokietijos (3%), Malaizijos (2%), kitų šalių (7%).

Prekybinių taškų skaičius ir prekybinis plotas

230,3 tūkst. vnt. 9975 tūkst. kv.m.

↓

Mažmeninės prekybos indeksas 113,4 (palyginti su 2011

metais) ↑




Gamybos apimtys vietinėje rinkoje 304 tūkst. vnt. ↑

Gamybos įmonių skaičius 354 (bendrai baldų sektoriuje) ↓

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis baldų gamybos sektoriuje

244,6 EUR/mėn. ↓

Investicijos į pagrindinį kapitalą 4,53 mln. EUR (bendrai baldų

sektoriuje) Stabilus (išskyrus paskutiniuosius

metus)

Gamybos įmonių pelnas iki apmokestinimo

9,3 mln. EUR (bendrai baldų sektoriuje)

↑ (tačiau nestabiliai)

Eksportas 11,5 tūkst. EUR ↓

Eksporto šalys Atsižvelgiant į šalis, Kazachstano virtuvės baldų eksportas yra labai

nepastovus. 2012 metų duomenimis virtuvės baldų eksportuota į JAE, Šveicariją, Azerbaidžaną, Rumuniją, Nyderlandus, Jungtines Valstijas,

80

Lietuvą, Prancūziją.

Importas 11,16 mln. EUR ↓

Importo šalys

Virtuvės baldai į Kazachstaną yra importuojami iš: Ukrainos (53%), Italijos (19%), Kinijos (9%), Turkijos (4%), Gruzijos (4%), Vokietijos (3%), Čekijos (1%), Lenkijos (1%), kitų šalių (6%). Pažymėtina, jog

virtuvės baldų importas iš Rusijos ir Baltarusijos nuo 2011 metų visiškai sustojo nors dar 2009 metais Rusija ir Baltarusija buvo vieni svarbiausių virtuvės baldų tiekėjai Kazachstanui. Vietoje šių šalių importo atsirado importas iš Slovakijos ir Lietuvos, ženkliai išaugo importas iš Ukrainos.

Pardavimai vietinėje rinkoje Apie 584,6 tūkst. vnt. N/A

Piniginės pajamos vienam gyventojui

247,7 EUR/gyv. ↑

Vartojimo išlaidos vienam gyventojui

162 EUR/gyv. ↑

Išlaidos būsto remontui ir namams 99 EUR/gyv. (remontui)

13,2 EUR/gyv. (prekės namams) ↑

Naujų butų, pateiktų į rinką, skaičius

58,5 tūkst. ↑




Išskiriamos 4 eksporto į Kazachstano rinką strategijos:





















81



Siekiant eksportuoti į Kazachstaną tiesiogiai, rekomenduotina dalyvauti šiose parodose:

Parodos pavadinimas Miestas Kazachstane Parodos mėnesis

Furniture&Interior Almata Birželis

Homedeco Kazakhstan Almata Kovas

Home Style Astana Astana Gegužė



Nuosavas eksportas





Dėl šios rinkos nepakankamo artimumo, tiek atstumo, tiek kalbos, kultūros ir kitų aspektų prasme,

nerekomenduotina rinktis šios strategijos.













iniciatyvos-igei/



82

DUOMENŲ ŠALTINIAI

Azerbaidžano statistikos departamentas. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://www.stat.gov.az/

Azerweb.com. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://www.azerweb.com/ngos/253/reports/236/

Biznesinfo.az. Кухня эпохи пресыщения. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://www.biznesinfo.az/observer/dossier/params/ln/ru/article/81518

Business-dialogue.az. Мебель, произведенная в Азербайджане, может ничем не уступать

лучшим западным образцам. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete: http://www.business-

dialogue.az/?page=articles&id=117

Business-dialogue.az. Отечественное производство мебели нуждается в больших

инвестициях. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete: http://www.business-

dialogue.az/?page=articles&id=108

Continent.kz. Планы на переспективу. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://www.continent.kz/asia_24-25/12.htm

CSIL. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete: http://www.csilmilano.com/

Data center business plan international. Household Furniture industry in Azerbaijan 2013 - 2016

market forecast and trend report. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://datacenter.businessplaninternational.com/

EasyLink Business Services. Market Sector Review: Russia. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://www.easylink.cz/newsletter/easylink-furniture-russia-2012.pdf

Europos Komisija. Prodcom Annual Data 2012 (updated 05/07/2013). Žiūrėta: 2013 10 15. Prieiga

internete: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/prodcom/data/tables_excel

Eurostat. Žiūrėta 2013 11 10. Prieiga internete:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_database

Furniture and Furnishing Export International. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://www.furnitureandfurnishing.com/

Furniture market in Kazakhstan. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://fa.tpo.ir/UserFiles/File/Furniture%20market%20in%20Kazakhstan.pdf

http://www.stat.gov.az/

http://www.azerweb.com/ngos/253/reports/236/

http://www.biznesinfo.az/observer/dossier/params/ln/ru/article/81518

http://www.business-dialogue.az/?page=articles&id=117




http://www.continent.kz/asia_24-25/12.htm

http://www.csilmilano.com/

http://datacenter.businessplaninternational.com/

http://www.easylink.cz/newsletter/easylink-furniture-russia-2012.pdf

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/prodcom/data/tables_excel/Website_snapshot_2012_created_2013-07-05_N2.xls

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/prodcom/data/tables_excel

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_database

http://www.furnitureandfurnishing.com/

http://fa.tpo.ir/UserFiles/File/Furniture%20market%20in%20Kazakhstan.pdf

83

Heritage Foundation (2013). Index of Economic Freedom. Žiūrėta 2013 07 04. Prieiga internete:

www.heritage.org

Honorary Consulate of Kazakhstan in Venice (2013). Kazakhstan Country presentation. Žiūrėta:

2013 11 05. Prieiga internete: http://www.consolatokazakhstan.venezia.it/wp-

content/uploads/2013/02/Kazakhstan_Country_presentation_29gen2013.pdf

International alliance of furnishing publications. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga

internete:http://www.iafpalliance.com/item/furniture-production-in-russia-exceeded-the-

level-of-pre-crisis-2008.html

Kazachstano statistikos departamentas. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://www.eng.stat.kz/

Kazakh-tv.kz. Рынок мебели Казахстана. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://kazakh-tv.kz/ru/programms/viewArchive?id=1747

KTU Verslo strategijos institutas ir VŠĮ Žinių visuomenės institutas. Lietuvos baldų gamybos

sektoriaus konkurencingumo studija. Žiūrėta: 2013 10 06. Prieiga internete:

http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/veikla/veiklos_sritys/pramone_ir_vers

las/pramone/analize/baldu_pramones_studija.pdf

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), A.Morkevičius. Lietuvos medienos sektorius 2013 m.

pradžioje. Žiūrėta: 2013 09 06. Prieiga internete: http://www.forest.lt/go.php/lit/prof.-

A.Morkevicius.-Lietuvos-medienos-sektorius-2013m.-pradzioje/4323

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), J. Akmenskytė. Dilema baldininkams: į užsienio

rinkas eiti kartu su IKEA ar savarankiškai? Žiūrėta: 2013 10 06. Prieiga internete:

http://www.forest.lt/go.php/lit/Dilema-baldininkams-i-uzsienio-rinkas-eiti-kartu-su-IKEA-

ar-savarankiskai/4456

Lietuvos statistikos departamentas. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 2 redakcija (EVRK 2

red.). Žiūrėta: 2013 08 27. Prieiga internete:

http://web.stat.gov.lt/uploads/klasifik/EVRK/EVRK2red_lt.htm.

Lietuvos statistikos departamentas. Žiūrėta: 2013 09 02. Prieiga internete:

http://osp.stat.gov.lt/home.

Rusijos statistikos departamentas. Žiūrėta: 2013 11 13. Prieiga internete:

http://www.gks.ru/wps/wcm/connect/rosstat_main/rosstat/en/main/

http://www.heritage.org/

http://www.consolatokazakhstan.venezia.it/wp-content/uploads/2013/02/Kazakhstan_Country_presentation_29gen2013.pdf

http://www.consolatokazakhstan.venezia.it/wp-content/uploads/2013/02/Kazakhstan_Country_presentation_29gen2013.pdf

http://www.iafpalliance.com/item/furniture-production-in-russia-exceeded-the-level-of-pre-crisis-2008.html

http://www.iafpalliance.com/item/furniture-production-in-russia-exceeded-the-level-of-pre-crisis-2008.html

http://www.eng.stat.kz/

http://kazakh-tv.kz/ru/programms/viewArchive?id=1747

http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/veikla/veiklos_sritys/pramone_ir_verslas/pramone/analize/baldu_pramones_studija.pdf

http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/veikla/veiklos_sritys/pramone_ir_verslas/pramone/analize/baldu_pramones_studija.pdf

http://www.forest.lt/go.php/lit/prof.-A.Morkevicius.-Lietuvos-medienos-sektorius-2013m.-pradzioje/4323

http://www.forest.lt/go.php/lit/prof.-A.Morkevicius.-Lietuvos-medienos-sektorius-2013m.-pradzioje/4323

http://www.forest.lt/go.php/lit/Dilema-baldininkams-i-uzsienio-rinkas-eiti-kartu-su-IKEA-ar-savarankiskai/4456

http://www.forest.lt/go.php/lit/Dilema-baldininkams-i-uzsienio-rinkas-eiti-kartu-su-IKEA-ar-savarankiskai/4456

http://web.stat.gov.lt/uploads/klasifik/EVRK/EVRK2red_lt.htm

http://osp.stat.gov.lt/home

http://www.gks.ru/wps/wcm/connect/rosstat_main/rosstat/en/main/

84

TNS Atlas™. Vis daugiau gyventojų turi „laisvų“ pinigų. Žiūrėta: 2013 10 06. Prieiga internete:

http://www.tns.lt/lt/news/vis-daugiau-gyventoju-turi-laisvu-pinigu

United Nations Commodity Trade Statistics Database. COMTRADE. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga

internete: http://comtrade.un.org/db/

World DataBank (2013). World Development Indicators . Žiūrėta: 2013 10 14. Prieiga internete:

http://databank.worldbank.org/data/views/variableSelection/selectvariables.aspx?sourc

e=world-development-indicators.

Worldfurnitureonline.com. World Furniture: International Markets review 2013 . Žiūrėta: 2013 10

14. Prieiga internete: http://www.worldfurnitureonline.com/PDF/WFR-Magazine.pdf

Кривокоченко, Л.В. (2012). Мировой рынок мебели и позиции на нем России в свете

присоединения к ВТО. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://www.vavt.ru/journal/id/C000ACB6C/$File/68-78.pdf

Сукач, О.А. (2011). ОСОБЕННОСТИ СПРОСА НА ПРОДУКЦИЮ МЕБЕЛЬНОЙ

ПРОМЫШЛЕННОСТИ РОССИИ. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:

http://media.miu.by/files/store/items/eiup/26/eiu_26_2011_12.pdf

http://www.tns.lt/lt/news/vis-daugiau-gyventoju-turi-laisvu-pinigu

http://comtrade.un.org/db/

http://databank.worldbank.org/data/views/variableSelection/selectvariables.aspx?source=world-development-indicators

http://databank.worldbank.org/data/views/variableSelection/selectvariables.aspx?source=world-development-indicators

http://www.worldfurnitureonline.com/PDF/WFR-Magazine.pdf

http://www.vavt.ru/journal/id/C000ACB6C/$File/68-78.pdf

http://media.miu.by/files/store/items/eiup/26/eiu_26_2011_12.pdf

BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ EKSPORTO … · 6 Pastaruoju laikotarpiu stebimas ryškus baldų...

Documents

Transcript of BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ EKSPORTO … · 6 Pastaruoju laikotarpiu stebimas ryškus baldų...