avTandil oqrocvariZe Tengiz laWyepiani lali oqrocvariZe · 2015. 11. 15. · da miwaTsargeblobis...

265
avTandil oqrocvariZe Tengiz laWyepiani lali oqrocvariZe msoflio ekonomika WORLD ECONOMY

Transcript of avTandil oqrocvariZe Tengiz laWyepiani lali oqrocvariZe · 2015. 11. 15. · da miwaTsargeblobis...

  • avTandil oqrocvariZe Tengiz laWyepiani lali oqrocvariZe

    msoflio ekonomika WORLD ECONOMY

  • saqarTvelos saxelmwifo agraruli universiteti

    msoflio ekonomika

    damxmare saxelmZRvanelo

    Tbilisi- 2010

    3

  • UDC(უაკ) 338,43(100) saxelmZRvaneloSi gadmocemulia mecnier-ekonomistebis Sexedulebebi msoflio ekonomikis Sesaxeb, ganxilulia msoflio meurneobis ganviTarebisa da megaekonomikis warmoSobis, transnacionalizaciis da ekonomikis informatizaciis sakiTxebi, msoflio qveynebis ekonomikis analizi, romelTa Seswavlis gareSe Tanamedrove globaluri msoflio meurneobrivi sistemis sruli warmodgena SeuZlebelia. gaanalizebulia msoflio kontinentebis, regionebisa da calkeuli saxelmwifoebis mixedviT aqtualuri problemebi. mocemulia msoflio miwis fondebisa da miwaTsargeblobis struqtura, sxva da sxva geografiul zonebSi sasoflo-sameurneo specializaciis mimaTulebebi, ganxilulia calkeuli saxelmwifoebis bunebriv-klimaturi pirobebi, niadagobrivi da mcenareuli safari, sasoflo-sameurneo produqciis warmoebis moculoba, warmoebis organizaciis sxvadasxva formebi, gatarebuli agraruli reformebi da sxv. saxelmZRvanelo gaTvaliswinebulia umaRlesi saswavleblebis ekonomikuri specialobis studentebisaTvis. igi Sedgenilia sagnis-,, msoflio ekonomikis”, Sesabamisi programis mixedviT. masSi moyvanili cifrobrivi da satatistikuri masala did daxmarebas gauwevs aRniSnuli sakiTxebiT dainteresebul studentebsa da specialistebs. saxelmZRvanelos mimarT gamoTqmuli yoveli saqmiani SeniSvna da winadadeba miRebul da gaTvaliswinebul iqneba Semdgom gamoSvebaSi. recenzentebi: sruli prof. m. Bbaxia prof. Gg. doRonaZe redaqtori: ekonomikis mecnierabaTa doqtori, profesori, saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis wevr-korespodenti: g. nikoleiSvili

    ISBN 978-9941-0-2395-8

    4

  • Sesavali----------------------------------------------------------------8; Tavi I. msoflio ekonomikis Teoriebi, megaekonomikis warmoSoba, msoflio meurneobis subieqtebi da Sromis saerTaSoriso danawileba------------------------------------------------------------------------10; 1. 1. msoflio ekonomikis Teoriebi---------------------10; 1. 2. msoflio meurneobis ganviTareba da megaekonomikis warmoSoba ----------------------------22; 1. 3. msoflio meurneobis subieqtebi da Sromis saerTaSoriso danawileba -------------------------------- 33; Tavi II. transnacionalizacia, ekonomikuri informatizacia da informatizaciis ganviTarebis wamyvani tendeciebi. ---------------------45; 2. 1. transnacionalizacia, rogorc msoflio meurneobis ganviTarebis wamyvani tendencia -- 45; 2. 2. ekonomikuri informatizacia da informatizaciis ekonomika ---- --------------------------57; Tavi III. msoflio ekonomikis sagani da amocanebi ----------------------------------------------------------------------68; Tavi IV. evropis qveynebis ekonomika ----------81; 4. 1. evropis qveynebi ekonomika ------------------------ 81; 4. 2. aRmosavleT evropis qveynebis ekonomika ------------------------------------------------------------------------ 84; 4. 3. dasavleT evropis qveynebis ekonomika ---86; 4. 4. CrdiloeT evropis qveynebis ekonomika-----87; 4. 5. samxreT evropis qveynebis ekonomika --------89; Tavi V. ruseTis federaciis ekonomika--------- 92; 5. 1. ruseTis federaciis ekonomika ----------------92; Tavi VI. baltiispireTis qveynebis ekonomika----------------------------------------------------------------------- 104; 6. 1. baltiispireTis qveynebis ekonomika--------104; 6. 2. estoneTis ekonomika --------------------------------106; 6. 3. latviis ekonomika ---------------------------------- 109;

    5

  • 6. 4. litvis ekonomika -------------------------------112; Tavi VII. belorusiis ekonomika ----------------116; Tavi VIII. ukrainis ekonomika ------------------------125; Tavi IX. moldaveTis ekonomika -----------------136; Tavi X. amierkavkasiis qveynebis ekonomika 144; 10. 1. amierkavkasiis qveynebis ekonomika ---------144; 10. 2. saqarTvelos ekonomika -------------------------146; 10. 3. azerbaijanis ekonomika --------------------------169; 10. 4. somxeTis ekonomika -------------------------------173; Tavi XI. aziis qveynebis ekonomika ------------176; 11. 1. aziis qveynebis ekonomika -----------------------176; 11. 2. samxreT-dasavleT aziis qveynebis ekonomika—--------------------------------------------------177; 11. 3. samxreT -aziis qveynebis ekonomika --------180; 11. 4. aRmosavleT da centraluri aziis qveynebis ekonomika ---------------------------------------------------182; 11. 5. samxreT-aRmosavleTi aziis qveynebis ekonomika------------------------------------------------- 184; Tavi XII. Sua aziis qveynebis ekonomika ---------188; 12. 1. uzbekeTis ekonomika ------------------------188; 12. 2. yirgizeTis ekonomika --------------------------189; 12. 3. tajikeTis ekonomika ------------------------------ 192; 12. 4. TurqmeneTis ekonomika ------------------------194; Tavi XIII. yazaxeTis ekonomika ---------------------198. Tavi XIV. avstraliisa da okianiis ekonomika ---------------------------------------------------------------------------203; 14. 1. avstraliis ekonomika ---------------------------203; 14. 2. okianiis ekonomika ------------------------------212; Tavi XV. amerikis ekonomika -------------------------217; 15. 1. amerikis ekonomika --------------------------217; 15. 2. CrdiloeT amerikis ekonomika -------------219; 15. 3. samxreT amerikis ekonomika ----------------- 224; 15. 4. laTinuri (centraluri) amerikis qveynebis ekonomika ------------------------------------------------- 227;

    6

  • Tavi XVI. afrikis qveynebis ekonomika ----------231; 16. 1. afrikis ekonomika-----------------------------231; testebi------------------------------------------------------------- 241; testebis pasuxebi ------------------------------------------ 263; gamoyenebuli literatura -------------------------- 264.

    7

  • Sesavali msoflioSi sasoflo-sameurneo produqciis warmoebis ekonomika rTuli mravalwaxnagovani problemaa, romelSic Serwymulia ara marto ekonomikuri, aramed socialuri da politikuri aspeqtebic. sasursaTo produqciis warmoeba adamianis mizandasaxuli saqmianobis uZvelesi formaa, miuxedavad amisa Tanamedrove civilizaciis pirobebSic ki am problemis daZleva moiTxovs msoflios mTeli mosaxleobis erTobliv Zalisxmevas. masobrivi SimSiloba, romelic zogjer globalur xasiaTs iRebs, Zvirad ujdeba kacobriobas, igi xSirad gadaizrdeba mwvave socialur konfliqtebSi, rac mosaxleobis sxvadasxva fenebSi antagonistur dapirispirebas iwvevs. ama Tu im qveynis sursaTiT uzrunvelyofaze did gavlenas axdens bunebrivi faqtorebi, vinaidan sasoflo-sameurneo warmoebis damokidebuleba klimatze da niadagobriv safarze msoflios mravali regionisaTvis jer kidev rCeba gadmwyvet faqtorad. xSiria gvalvebi, wyaldidobebi, sxvadasxva saxis epidemiuri daavadebebi, romelTa winaaRmdeg brZola mniSvnelovan kapitalur dabandebebs moiTxovs, rac azia-afrikisa da laTinuri amerikis bevr saxelmwifos dReisaTvis ar gaaCnia. sasursaTo problemis analizisa da arsis garkvevisas gasaTvaliswinebelia rogorc teqnikuri, biologiuri, ekonomikuri da socialuri, ise politikuri faqtorebic. unda gvaxsovdes, rom sazogadoebis uzrunvelyofas sakvebi produqtebiT saboloo angariSiT mainc sasoflo-sameurneo warmoebis moculoba gansazRvravs, es ukanaskneli ki mniSvnelovanwilad damokidebulia ama Tu im qveynis saerTo ekonomikur ganviTarebaze, sazogadoebis TiTeuli wevris syidviTunarianobaze, momsaxurebisa

    8

  • da sarealizacio qselis swor organizaciasa da sxva faqtorebze. sawarmoo, ekonomikuri, socialuri da sxva sakiTxebi mWidrod arian dakavSirebuli erTmaneTTan da sazogadoebis ganviTarebis ama Tu im etapze, wina planze SeiZleba gamovides esa Tu is faqtori, an faqtorTa jgufi. amasTan mxedvelobaSia misaRebi isic, rom konkretul situaciaSi mocemuli qveynis, regionis, kontinentis sasursaTo mdgomareobaze gavlenas axdens politikuri movlenebic. sasursaTo produqtebis ara marto deficiti, aramed Warbwarmoebac ki iwvevs krizisul movlenebs--- rogorc mosaxleobis gadaxdiunarianobis deficits, ise piriqiT. garda amisa, sasursaTo produqtebis Warbwarmoeba, romelsac adgili aqvs ganviTarebul qveynebSi, zogjer iwvevs misi warmoebis droebiT likvidaciasac. sasursaTo problemis ganxilvisas, mxedvelobaSi misaRebia isic, rom calkeuli qveynebi sakvebis moxmarebis doniT erTmaneTisagan gansxvavdebian, rac Tavis mxriv gavlenas axdens sasoflo-sameurneo warmoebis moculobaze. sasursaTo problemis globaluroba ganisazRvreba ara marto imiT, rom igi ama Tu im kuTxiT exeba msoflios yvela qveyanas, aramed specifikuri TaviseburebebiTac, rac imaSi mdgomareobs, rom sasursaTo problemis gaumjobeseba marto sasoflo-sameurneo warmoebis ganviTarebiT SeuZlebelia, igi mWidro kavSirSia ekonomikis sxva dargebTan, romelTa daxmarebisa da uSualo Carevis gareSe SeuZlebelia misi gadawyveta, sursaTis warmoebaze gansakuTrebiT did gavlenas axdens qveynis energetikuli da nedleuli resursebis potenciali, agreTve saerTaSoriso politikuri situacia. SimSilis winaaRmdeg kacobriobis mier gamocxadebuli brZola ganpirobebulia ara marto humanizmiT, aramed Tanamedrove civilizaciis

    9

  • moTxovnebiTac. mxolod fizikurad dakmayofilebul adamians SeuZlia Seqmnas msoflio mniSvnelobis xelovnebis nimuSebi, gaakeTos umniSvnelovanesi aRmoCenebi da xeli Seuwyos teqnikur progress. msoflioSi arsebobs sasoflo-sameurneo warmoebisaTvis xelsayreli da araxelsayreli regionebi, romlebic mxolod im SemTxvevaSi iZlevian produqciis met-naklebi raodenobiT warmoebis saSualebas, Tu bunebriv faqtorebTan gonivruladaa SeTanawyobili adamianebis mizandasaxuli Sroma. swored amitom sasursaTo problemis gadawyetisaTvis mTavaria agreTve adamianis Sromis faqtori.

    Tavi I. msoflio ekonomikis Teoriebi, megaekonomikis warmoSoba, msoflio meurneobis subieqtebi da Sromis saerTaSoriso danawileba.

    1. 1. “msoflio ekonomikis Teoriebi”

    saqarTveloSi “msoflio soflis meurneobis

    ekonomikis,” rogorc saswavlo disciplinis Seswavla ganapiroba XX saukunis dasasrulidan msoflioSi mimdinare socialurma da ekonomikurma movlenebma. XXI saukunis dasawyisSi msoflio ekonomika xdeba ara mxolod ekonomikuri mecnierebis dargi da mniSvnelovani saswavlo disciplina, aramed praqtikuli codnis kompleqsic, visac surs miaRwios warmatebas swrafad globalizirebad samyaroSi.

    msoflio ekonomikis problemebis mimarT 90-ian wlebSi gazrdili interesi aixsneba imiT, rom Cveni qveyana swrafad Camovida calke aRebul qveyanaSi ganviTarebuli socializmisa da komunizmis mSeneblobis pirvelgzamkvlevis da, ase vTqvaT, mesianuri gzidan, da gadainacvla sabazro ekonomikisa da kapitalistur urTierTobaTa kargad gatkepnil gzaze. axla ukve aucilebeli gaxda imis Seswavla, Tu rogor moZraobdnen da moZraoben am gzaze mowinave

    10

  • qveynebi da ra aris SesaZlebeli maTgan gadmoviRoT. msoflio ekonomikis sferoSi gamokvlevaTa simZimis centrma, bunebrivia, qveynis analizis mxares gadainacvla. amasTan, gamoikveTa ganviTarebul sabazro ekonomikis qveynebSi SemuSavebul modelTa da meqanizmTa, Cvens sakmaod Tavisebur sinamdvileSi, gamoyenebis sakmaod pragmatuli mizani.

    aqedan gamomdinareobs msoflio ekonomikis interpretacia, rogorc “erovnul meurneobaTa erToblioba” an “ekonomikaTa erToblioba”, rac miRebulia Tanamedrove saxelmZRvaneloebSi.

    zemoaRniSnuli saleqcio Tema “msoflio ekonomikis Teoriebi”, rogorc yvela sxva Teoria, ama Tu im zomiT, aSkarad Tu farulad, Segnebulad Tu Seugneblad, xsnis ra msoflio ekonomikis ganviTarebas, iyenebs dialeqtikur kanonzomierebebs.

    msoflio ekonomikis Teoriebs ganansxvaveben: mamoZravebeli ZalebiT,romlebic safuZvlad devs msoflio ekonomikis ganviTarebaSi da Tvisobrivi maxasiaTeblebiT, romlebic gansazRvraven stabilurobis, zrdis peroidizacias.

    calke klasad SeiZleba gamovyoT nawilobrivi teqnologiur-faqtoruli Teoriebi. erT-erTi teqnologiuri Teoria SemoTavazebul iqna l. morganis SromaSi “ Zveli sazogadoeba”. masSi kacobriobis evoluciis aRwerili Svidi stadiidan TiToeuli ukavSirdeboda gansazRvrul teqnologiur inovacias- cecxlis dauflebas, mSvildisris gamogonebas da a.S. wminda teqnologiuri midgomis gagrZeleba gaxda energetikuli Teoriebi, romlebmac kacobriobis ekonomikuri ganviTareba daukavSira energiis axali formebis aTvisebas: cecxlis, orTqlis, eleqtrobis, TermobirTvul energias. axla es Teoriebi modifikacias ganicdian , SemoaqvT ra gansaxilvelad energiis wyaroTa SezRuduloba da maTi gamoyenebis ekologiuri SezRudvebi.

    sxvadasxva modifikaciaSi arsebobs bunebrivi faqtorebis Teoria, romelic ekonomikuri sistemis

    11

  • geneziss da evolucias xsnis arsebuli bunebriv-klimaturi resursebiT. am TeoriebSi qveynis teqnologiuri da kulturuli ganviTareba aixsneba misi geografiuli mdebareobiT, klimaturi TaviseburebebiT da a.S.

    malTusidan dawyebuli yvela mecnieri cdilobda ekonomikuri ganviTarebis axsnas demografiuli faqtorebiT. rusi mecnieri m. kluCevski amtkicebda, rom qveynis mosaxleoba- es saerTod ekonomikis mTavari mamoZravebelia.

    demografiul Teoriebs mWidrod emijnebian is Teoriebi, romlebic ganviTarebas xsnian agraruli teqnologiebis srulyofiTa da sasursaTo resursebis Sesabamisi zrdiT. marTlac, swored neoliTis xanaSi miwaTmoqmedebaze gadasvlam misca biZgi kacobriobis istoriaSi pirvel demografiul afeTqebas, xolo XX s-Si “mwvane revoluciam” xeli Seuwyo Cvens droSi mosaxleobis mZafr zrdas. Tumca, bunebrivia, mosaxleobis zrda upirvelesad ganpirobebuli iyo cxovrebis donis saerTo zrdiT da medicinaSi warmatebebiT.

    mTel rig Teoriebs sxvadasxva variantSi wina planze gamoaqvT sakomunikacio-sainformacio faqtorebi. l. meCnikovma ganviTarebis ZiriTad ganmsazRvrel faqtorad SemogvTavaza sawyalosno mimosvlis gzebi. misi azriT, kacobrioba sazRvao kavSirebis ama Tu im formis gamoyenebis mixedviT iyofa: samdinaro periodi, romelic Seesabameba tradiciuli klasifikaciiT Zvel msoflios; sazRvao periodi (Suasaukuneebis) da okeanuri periodi (axali da uaxlesi dro).

    TandaTan transportis faqtoridan pirveloba gadavida kavSirgabmulobis teqnologiebze, iqmneba satransporto-sakomunikacio teqnologiebis evoluciis aseTi jaWvi: gzebi, rkinigzis transporti, fosta, TviTmfrinavi, telegrafi, teletaipi, telefaqsi, eleqtronuli qseli. eWvs ar iwvevs, rom igi Tan sdevda ekonomikur evolucias.

    12

  • XXs-is bolos gabatonda informaciuli faqtoris Teoria. bevri mecnieri, magaliTad, kanadeli sociologi x. mak- liueni, sazogadoebis ganviTarebas xsnis sainformacio teqnologiebis srulyofiT Cveulebrivi adamianuri enis gaCenidan sabeWd dazgamde da Semdeg kompiuteramde, internetamde. sainformacio teqnologiebi marTlac axdens uzarmazar (Tumca ara erTaderT da savsebiT ara yvelafris amxsnel) gavlenas Tanamedrove megaekonomikaze.

    Zalian Tanamedrove gaxda finansuri Teoriebi, romlebic afuZneben sayovelTao ganviTarebas finansur teqnologiebSi, pirveli gadamcvlelebidan Tanamedrove kompiuterul bankingamde. maT Soris arian sakmaod originalurnic. magaliTad, amerikeli mkvlevari C. adamsi istoriis yvela did movlenas- romis imperiis daSlas, espaneTis dacemas, a.S.S-Si damoukideblobisaTvis brZolas, safrangeTis did revolucias- xsnis adamianTa ukmayofilebiT, romelic gamowveuli iyo arsebuli sagadasaxado sistemiT da sagadasaxado inovaciebis aucileblobiT.

    k. biuxerma SemogvTavaza, ase vTqvaT, marketinguli Teoria. mis safuZvlad aRebulia gzis sigrZe mwarmoeblidan momxmareblamde. aqedan gamoiyofa stadiebi: Caketili saSinao meurneobis, romelic TavisTvis awarmoebs yovelive aucilebels, saqalaqo meurneobis, sadac mwarmoebeli muSaobs SekveTaze da saxalxo meurneobis, samuSaoTi ucnobi bazrisaTvis.

    teqnologiur- faqtorul Teoriebs idelogiurad emxroba m. veberis nawilobrivi koncefcia, romelic ukavSirebda progresis rwmenis sistemas, kerZod, kapitalizmis gavrceleba- ganviTarebas.

    ganviTarebis kompleqsuri Teoriebi ikvlevs met- naklebad faqtorTa srul sistemas da gansazRvravs ganviTarebis stadiurobas maT SeTavsebebSi cvlilebebis mixedviT.

    13

  • am jgufidan CvenTvis yvelaze axlosaa da nacnobia marqsistuli Teoria, romlis Tanaxmadac kacobrioba TandaTanobiT gadis gzas ekonomikuri formaciidan (ekonomikuri urTirTobebis mdgradi sistema) meorisaken: pirvelyifili sazogadoeba, monaTmflobeloba, feodalizmi, kapitalizmi da bunebrivia, gardauvlad komunizmi. mamoZravebel Zalad marqsizm- leninizmi Tvlida klasTa brZolas, romlebadac iyofoda mosaxleoba maTi damokidebulebiT warmoebis saSualebebisadmi. erTmeneTis mowinaaRmdege klasebi warmoadgendnen ukidures poziciebs, romlebic TavianTi brZoliT gansazRvraven ganviTarebas. istoriuli procesi aixsneboda Semdegnairad: teqnologiur srulyofilebaTa gavleniT izrdeba mwarmoebluri Zalebi (raodenobrivi faqtori) ; TandaTanobiT maT uWirT da veRar etevian arsebuli ekonomikuri urTierTobebis CarCoebSi; klasi, romelic dainteresebulia ekonomikur urTierTobaTa SecvliT, revoluciurad ipyrobda Zalauflebas; xdeboda gadasvla axal formaciaze (raodenobis gadazrda TvisebaSi) da ase Semdeg spiraliseburad ucvlelad zeviT (“uaryofis uaryofa”). k. marqsi mTeli cxovreba suliT Hhegelianeli iyo, Tumca Tavis axalgazrdobis gmiris moZRvreba man Zalian gadaakeTa.

    modifikaciis Teoria, iseve rogorc marqsizmi, gamodis kacobriobis istoriaSi arsebuli yvela sazogadoebis biopolaruli struqturidan. Tumca am polusebSi ar aris klasebi, aramed konservatiuli jgufebi an modernizebulad ganwyobili individebi, romlebic marTaven ganviTarebas. am or urTierTdapirispirebulTa brZolaSi arsebobs ekonomikuri ganviTarebisaTvis mudmivi stimulebi. aq pirvel rigSi wamoiweva cvlilebaTa adamianuri meqanizmebi ekonomikasa da sazogadoebaSi. mravali qveynisaTvis damaxasiaTebelia orpartiuli brZolis praqtika, roca erTi partia reformatorulia, meore ki- konservatoruli, moaqvT rogorc am Teoriis

    14

  • samarTlianobis mniSvnelovani dasabuTeba. dResdReobiT modernizaciis koncefcia efuZneba institucionalur ekonomikur Teorias. xdeba yuradRebis koncentrireba faseulobaTa sistemaze, romelzec iRebs orientacias adamianis ekonomikuri saqmianoba.

    saintereso da mravalmxriv paradoqsuli Teoria wamoswia l. gumiliovma, romelmac samyaros memkvidreobiTi aRqma gadaitana mecnierebis sferoSi. misi ganviTarebis Teorias safuZvlad udevs eTnosis Zalian ganzogadebuli da modernizebuli cneba: gumiliovi iZleva am Zveli cnebis metad originalur axsnas: eTnosi- esaa adamianTa didi jgufi, romlis yoveli wevri iolad axdens Tavis identificirebas masTan da uSualod gamoyofs Tavisianebs sxvebisgan. naTelia, rom esoden zogadi gansazRvreba SeiZleba ekuTvnodes ara marto erovnulad erTgvarovan, aramed saerTod nebismier TviTidentificirebul jgufebs, eTnosi cxovrobs Tavisi cxovrebiT, gadis ra fazebs, romelic damaxasiaTebelia adamianis organizmisaTvis: dabadeba, zrda, dabereba, sikvdili. yovel eTnosSi mamoZravebeli Zalaa pansionariebi- pirovnebebi, romelTac gaaCniaT Zalauflebisa da saqmianobis didi wyurvili, Cadebuli genetikurad da gadacemuli memkvidreobiT. eTnosSi maT upirispirdeba jgufebi, romlebic iltvian ufro mSvidi cxovrebisaken. pansionarobisEdone gansazRvravs eTnosis ganviTarebis stadias, romlis asaks gumiliovi saSualod afasebs aTas wlad. momakvdavi eTnosis bazaze SeiZleba warmoiSvas axali. eTnosebi qmnian supereTnosebs, romelTa urTierTqmedeba badebs istoriul process. vRebulobT sakmaod mwyobr suraTs. gansakuTrebiT damajereblad ar gamoiyureba eTnosis pansionarobiT pirveladi damuxvta. avtorma ver monaxa imaze ukeTesi, rom pansionaroba miewera raRac kosmosuri gamosxivebis gavlenisaTvis, romelmac Seqmna masobrivi genetikuri mutaciebi pansionarobis mimarTulebiT gansazRvrul

    15

  • geografiul sartyelSi, romelic moeqca gamosxivebis qveS. mocemuli elementi arsebiTad afuWebs am originalur da momxiblav Teorias.

    friad sainteresod warmogvidgeba v. oikenis koncefcia “sameurneo wesebis Sesaxeb”. igi Tvlida, rom arsebobs ori tipis sufTa, “idealuri ” ekonomikuri sistema- centralizeburad marTvadi da sabazro. TiToeul am idealur tips axasiaTebs eqvsi ZiriTadi parametri: “moTxovnilebebi, buneba, Sroma xelmZRvanelobisa da SesrulebisaTvis, teqnikuri codna, mza da momwifebuli dovlaTis maragebi, meurneobis socialuri da samarTlebrivi organizacia”. am parametrebis gansazRvruli SeTavsebebis dafiqsirebisas SeiZleba miviRoT sufTa formebi, romelTa ricxvi mcirea, magram yvelgan realurad arsebuli sameurneo wesrigi miiReba, rogorc am sufTa formebis SeTavseba da maTi ricxvi ukve uzarmazaria. amgvarad, kvlav realizdeba idea ekonomikuri sistemebis sferoSi maTematikur kordinatTa sistemis erTgvari msgavsebisa bazisTan, Sesabamis wminda formebTan.

    civilizaciis Teoria, romelic gulisxmobs monaTesave xalxebis erTobliobas, gaerTianebuls saerTo kulturiT, istoriuli bediT, ekonomikuri da socialur- politikuri urTierTobebiT, akavSirebs ganviTarebis procesebs civilizaciebis modifikaciebTan istoriuli procesis msvlelobaSi da lideri civilizaciebis cvlasTan.

    es Teoria iyo wamoweuli n. danilevskis ( 1869) mier, ganviTarebuli o. Spengleris (1918) mier da detalurad SemuSavebuli cnobili ingliseli istorikosis a. toinbis (1934- 1961) mier, romelmac dawvrilebiT aRwera sami Taobis 21 civilizacia. sul arsebobda daaxloebiT 30 civilizacia, romelTa didi nawili daiRupa, radgan civilizaciebi, iseve rogorc gumilioviseuli eTnosebi, ibadebian, cocxloben da kvdebian. pirveli lokaluri civilizaciebi warmoiSva, rogorc cnobilia, III- II saukuneebSi Cvens eramde

    16

  • xmelTaSuazRvispireTSi, SuamdinareTSi, indoeTsa da CineTSi. Semdeg isini gavrcelda praqtikulad mTel dasaxlebul msoflioSi. Cveni welTaaRricxvis mixedviT XX s- is SuaxanebSi darCa mesame Taobis xuTi cocxali civilizacia: dasavluri, marTmadideblur- qristianuli (samxreT- aRmosavleT evropa da ruseTi), islamuri, induisturi da SoreulaRmosavluri.

    civilizaciuri Teoriis gamgrZelebeli s. hantingtoni (1998) gamoyofs ukve 8 Tanamedrove civilizacias: dasavlurs, laTinoamerikuls, islamurs, Cinurs, induisturs, marTlmadideblurs, budisturs da iaponurs.

    istoriulad arsebuli yvela Teoriis ZiriTadi mizani Zalauflebisken (xelisuflebisken) swrafva iyo, swored es iyo maTi ZiriTadi mizani.

    Zalaufleba FfarTo gagebiT- esaa SesaZlebloba ganaxorcielos sakuTari neba da sakuTari survilebi raimes an vinmes mimarT, igi SeiZleba iyos kanonieri da ukanono, efuZnebodes Zalas, gavlenas, tradiciebs (mSoblebis Zalaufleba da a.S.) an sxva araformalur institutebs.

    swrafva Zalauflebisaken, e.i. sakuTari SesaZleblobebis gafarToebisaken sxvadasxva sferoSi- erT-erTi ZiriTadia, romelic Cadebulia upirobo refleqsebis doneze (da am gagebiT iracionaluri) adamianuri qcevis (da ara mxolod adamianuri) motivaciisa.

    saWiroa aqve aRiniSnos, rom ekonomikur TeoriaSi cneba “Zalaufleba” yovelTvis rodi Seesabameba savsebiT im mniSvnelobas, romliTac igi yoveldRiurad ixmareba. sityva “Zalaufleba” adamianebisaTvis mWidrod asocirdeba sazogadoebisa da warmoebis organizaciis ierarqiis Sesaxeb warmodgenebTan, “ufrosi- xelqveiTis” tipis urTierTobebTan. aseTi gagebiT sityvebi `swrafva Zalauflebisken~ - es aris survili gaxde ufrosi, SeiZino ufro maRali mdgomareoba sazogadoebis

    17

  • ierarqiul struqturaSi, gaikeTo kariera da a.S. aqedan momdinareobs negatiuri damokidebuleba Zalauflebisaken swrafvis mimarT, rogorc karieristuli survilebisaken, romlebic Cvens qveyanaSi Zalian xSirad miiRweoda arc Tu moralurad sufTa meTodebiT.

    ekonomikur TeoriaSi da filosofiur SromebSi, romlebic eZRvneba Zalauflebas am cnebas gaaCnia ufro farTo gageba. adamiani an nebismieri sxva organizmi dabadebisTanave iZens bunebrivi survilebis da instiqturi moTxovnilebebis nakrebs, romelTa Sorisaa moTxovnileba wylisa da sakvebisadmi, aseve swrafva cxovrebis SenarCuneba-dacvisadmi, gvaris gagrZelebisaken da a.S.

    adamianis moTxovnilebaTa da survilTa erTi nawili warmoadgens Tandayolils da instiqturs, meore nawili ki yalibdeba mTeli sicocxlis ganmavlobaSi. istoriuli gamocdileba gviCvenebs, rom adamianebs SeiZleba ganuviTardeT sul sxvadasxvagvari survilebi da moTxovnilebebi, romlebic bevrad gansazRvravs maTi ekonomikuri qcevis modelebs. analogiuria mdgomareoba sxva rTul organizmebTanac. saerTo aq aris erTi – sxva adamianebTan, organizmebTan, garemomcvel garemosTan da bolos sakuTar TavTan brZolis aucilebloba sakuTari miswrafebebis dasakmayofileblad da garemoebebidan gamomdinare, sxvadasxvagvari miznebis misaRwevad. vinaidan winaswar SeuZlebelia ganvWvritoT, ra survilebi da moTxovnilebebi wamoiWreba momavalSi, qcevis karg da racionalur strategiad warmogvidgeba moqmedeba, romelic mimarTulia SesaZleblis sferos maqsimalur gafarToebaze `survilisa da moTxovnilebebis sivrceSi~.

    Zalauflebis zonis – am sferos gafarToebisaken swrafva bunebam Caunerga yvela organizms instiqtis doneze. swored am saerTo instiqts uwodeben swrafvas Zalauflebisaken. amgvarad, yovel organizms

    18

  • dabadebidan sikvdilamde axasiaTebs instiqti Tavisi SesaZleblobebis gasazrdelad da sxva organizmebTan sabrZolvelad, Zalauflebis zomis da am SesaZleblobaTa sferos sazRvrebis gasafarToeblad.

    survili Zalauflebisken, rogorc Zalauflebis zonis gafarToebisa da SenarCunebisaTvis, romelSic mas Tavisuflad SeuZlia Tavisi survilebis dakmayofileba, sakmaod mravalgvarad SeiZleba gamovlindes. sxvagvarad es aris sxva Zlieri da sakmaod rTuli instiqtebisaTvis damaxasiaTebeli Tviseba.

    imisaTvis, rom adamianma SeZlos saimedod gaimagros Tavisi, sxvebisTvis warTmeuli Zalauflebis zona, arsebobs uamravi ekonomikuri instituti da pirvel rigSi sakuTrebis instituti. amave mizans emsaxureba, saboloo jamSi, yovelgvari samxedro, samecniero da sxva wodebebi, jildoebi da a. S. es GJRers ramdenadme uCveulod, magram mecnieri, mwerali, mxatvari- yvela ibrZvis samecniero avtoritetisaTvis, popularobisaTvis, auditoriisaTvis da a.S. amoZravebT ra maTac igive instiqti sakuTari gavlenis gafarToebisa (survili Zalauflebisa), iseve rogorc biznesmensac, romelic cdilobs Tavisi warmoebis gafarToebas da gasaRebis axali bazrebis dapyrobas.

    nebismieri ekonomikuri Teoriis ZiriTadi sakiTxi- esaa sakiTxi calkeul adamianTa ekonomikuri qcevis Sesaxeb, ekonomikuri Zalauflebis Teoria am kiTxvaze universalur da konkretul pasuxs scems- adamianis ekonomikuri qceva ZiriTadad ganpirovnebulia misi swrafviT ekonomikuri Zalauflebis gadidebisaken, Zalauflebis zonis gafarToebisaken.

    calkeul pirovnebaTa ekonomikuri Zalauflebis neba- survili, e.i. Zalauflebis ekonomikur sferoSi, romelic gansakuTrebiT aSkaradaa gamoxatuli adamianebSi, romelTac mewarmeebs uwodeben, ekonomikis ZiriTad mamoZravebel Zalas warmoadgens. magram sxva bevrad ufro didi nawili “Cveulebrivi” adamianebisac

    19

  • aseve iltvian Zalauflebisaken. materialuri interesi, survili imisa, rom meti gamoimuSaos, dawinaurdes samsaxurSi, aimaRlos Tavisi kvalifikacia da xelfasi, gamowveulia isev imave swrafviT, gaifarTovos Tavisi SesaZleblobani, e.i. swrafviT Zalauflebisaken, am sityvebis zemoT gagebuli gansazRvrebiT.

    Zalauflebis struqturis anatomireba aucilebelia ekonomikuri subieqtebis da, upirveles yovlisa, ekonomikis ganviTarebis gansazRvrul oligarqiaTa qcevis gasagebad da prognozirebisaTvis, institutebis konstruirebis mizniT, romlebic maT individualur saxelisuflebo swrafvas warmarTaven sazogadoebrivi interesebis kalapotSi. idealSi, ekonomikuri Zalauflebis modelis da Sesabamisad, bazris monawileTa qcevis modelebis detalurad SemuSavebisas, agreTve Teoriul – saTamaSo midgomebis da konstruqciebis gamoyenebisas, SeiZleba mivaRwioT sazogadoebis globalur miznebTan individualuri ekonomokikuri Zalauflebis lokaluri miznebis racionalur Serwymasa da mTlianad ekonomikuri sistemis efeqtianobis amaRlebas saxelmwifos mier reglamentirebuli ekonomikuri cxovrebis wesebis daxmarebiT.

    ekonomikuri Zalaufleba miiRweva Semdegi xuTi elementis:

    - finansuri simZlavris; - sainformacio gavlenis; - koaliciuri Zalis; - saxelmwifosTan kavSirebis; - Zalismieri zewolis saSualebebis; am urTierTdakavSirebuli faqtorebis SeTanxmeba

    ganapirobebs adamianis an raime jgufis Zalauflebis gansazRvrul zomas. amasTan Zalauflebis warmoqmnis formulaSi yvela xuTi faqtori TanabarmniSvnelovania da realuri Zalaufleba ganisazRvreba im faqtoriT, romelic mocemul pirs aqvs deficituri.

    20

  • amgvarad ekonomikuri ganviTarebis ZiriTad wamyvan Zalas warmoadgens yvela adamianisaTvis damaxasiaTebeli swrafva Zalauflebisaken; ekonomikuri evolucia calkeul adamianebsa maT mravalgvarovan jgufebs Soris ekonomikuri ZalauflebisaTvis brZolis Sedegia; calkeul adamianTa msgavsad teqnologiuri, ekonomikuri institutebi da civilizaciebi ibrZvian ekonomikuri ZalauflebisaTvis da es brZola safuZvlad udevs teqnologiur, institucionalur da civilizaciur evolucias; msoflio ekonomikis ganviTareba stimulirdeba mudmivi brZoliT saxelmwifosa da bazars Soris, e.i. pirTa jgufebs Soris, romlebic ekonomikuri ZalauflebisaTvis brZolaSi eyrdnobian am or instituts; msoflio ekonomikis ganviTarebis traeqtoria SeiZleba warmovidginoT rogorc ramdenime talRiseburi procesis superpozicia: ekonomikuri koniunqturis mokle talRebis, teqnologiuri da struqturul-teqnologiuri kontratieviseuli talRebis, agreTve institucionaluri, ekonomikur-politikuri da zegrZeli civilizaciis talRebi.

    kiTxvebi codnis SemowmebisaTvis

    1. daaxasiaTeT l. morganis Sromis “Zveli sazogadoebis” mixedviT teqnologiuri faqtoruli Teoriebi; 2. daaxasiaTeT malTusisa da rusi mecnieris m. kluCevskis Sexedulebebi; 3. daaxasiaTeT l. meCnikovis Sexedulebebi; 4. daaxasiaTeT x. makliuenis, C. adamsis k. iuxeris Sexedulebebi; 5. daaxasiaTeT marqsistuli Teoriebi; 6. daaxasiaTeT l. gumilovis, v. oikenis Teoriebi; 7. daaxasiaTeT n. danilevskis, o. Spengleris, a. toinbis civilizaciebis aRwerebi;

    21

  • 8. daaxasaTeT s. hantigtonis Teoria, rogorc civilizaciuri Teoriis gamgrZelebeli.

    D

    1. 2. “msoflio meurneobis ganviTareba da megaekonomikis warmoSoba”

    XX saukunis bolos msoflio ekonomikaSi soliduri adgili daisakuTra globaluri masStabis ekonomikurma sistemam, romelic megaekonomikis saxelwodebiT aris cnobili. CvenTvis Zalian sainteresoa gavigoT Tu ra aris, ras warmadgens, an Tundac riT gansxvavdeba is msoflio ekonomikisagan? am kiTxvaze pasuxis gasacemad aucilebelia CavataroT mcire eqskursi kibernetikasa da sistemaTa TeoriaSi. kibernetika rogorc mecniereba rTuli sistemebis marTvis Sesaxeb norbert vineris SromebSi Camoyalibda XX saukunis Sua xanebSi da moixsenieba xomaldis marTvis xelovnebis TvalsazrisiT, xolo gadataniTi mniSvnelobiT adamianis marTvasac gulisxmobda jer kidev platonis moRvaweobis periodSi.

    yvela kibernetikul sistemas, romelTac SeiZleba mivakuTnoT praqtikulad yvela rTuli marTvadi sistema, safuZvlad udevs ukukavSiris principi. igi SemdgomSi mdgomareobs: nebismier sistemas gaaCnia sainformacio Sesasvleli, romelzec modis zemoqmedeba, da gasasvleli, romelic TavisTavad warmoadgens Tavad sistemis zegavlenas garemoze. informaciis Sesvlisas sistema gamoimuSavebs gansazRvrul marTvad zemoqmedebas, romelic gamoixateba gansazRvrul moqmedebaTa SerCevaSi garemos mimarT.

    amasTan, rTul sistemebs gansazRvruli miznebi gaaCniaT. es exeba rogorc teqnikur sistemebs, romelTa funqcionirebis miznebi maTi Semqmnelebis mieraa gansazRvruli, aseve cocxal organizmebs, romlebmac gamoimuSaves miznebi da qceviTi reaqciebi

    22

  • evoluciis procesSi, upirveles yovlisa, garemomcvel samyaroSi TviTgadarCenis (homeostazisis) da ZalauflebisaTvis brZolis miznebidan gamomdinare.

    arsebobs uamravi teqnikuri mowyobiloba, romelTa qceva erTxel da samudamod gansazRvrulia da arc garemomcveli samyaros mdgomareobazea damokidebuli. isini moqmedeben gansazRvruli instruqciis, programis mixedviT. yvela cocxali arseba ki praqtikulad sruliad sxvagvaradaa Seqmnili. evoluciis procesSi maT SeZles gamoemuSavebinaT adre gansazRvruli qcevidan gadaxvevis unari, raTa misi varireba moexdinaT imisda mixedviT, Tu rogor zemoqmedebda maTze garemomcveli samyaro. amisaTvis aucilebelia CavketoT kavSiri garemosTan da sistemas sainformacio signali gadavceT imis Sesaxeb, Tu rogor icvleba igi sistemis ama Tu im moqmedebebis dros. cocxal sistemas garemos mdgomareobis mudmivi gazomvis, aseve sakuTari moqmedebebisda mixedviT mis cvlilebebze Tvalyuris devnis organoebi (receptorebi da nervuli sistema) gaaCnia. es erTi SexedviT martivi meqanizmi, romelsac ukukavSiri ewoda, Seadgens aracocxalTan SedarebiT cocxalis ZiriTad konkurentul upiratesobas.

    Cveulebriv cocxal organizms unari aqvs garemos mdgomareobis mixedviT met- naklebad Secvalos Tavisi qceva. sxvagvarad rom vTqvaT, yovel axal zemoqmedebaze igi sapasuxo reaqcias gamoimuSavebs. amasTan, Tu zemoqmedeba arasasurvelia, maSin reaqcia mimarTulia mis sakompensaciod. aseTi qceva organizms saSualebas aZlevs gadarCes da SenarCundes rogorc erTiani mTeli, misi sakuTari sicocxlis ganmavlobaSi. organizmebs da, ufro farTod, sistemebs, romelTac aseTi SesaZleblobebi gaaCnia, homeostatikurs uwodeben.

    ekonomikuri evolucia bevrad waagavs cocxali bunebis evolucias. misi msvlelobis dros isaxeboda, viTardeboda da kvdeboda mravalricxovani instituti

    23

  • da organizaciuli forma. am procesis Sedegad konkurencias uZlebda, srulyofili xdeboda da rCeboda yvelaze ufro sicocxlisunariani, gansazRvruli gagebiT, efeqtiani organizaciebi da institutebi. amitom bazarma ekonomikuri evoluciis procesSi SeiZina ara marto TviTregulirebis unari, aramed TviTsrulyofisac. bazari gaqvavebuli struqtura ki araa, aramed rTuli, ganviTarebadi institutia, romelic mniSvnelovnad icvlida Tavis formebs kacobriobis ekonomikuri istoriis manZilze.

    amgvarad, SuasaukuneebSi arsebuli bazari srulebiTac ar hgavs XIX saukunis bolosa da XX saukunis damdegis bazars, xolo igi, Tavis mxriv radikalurad gansxvavdeba Tanamedrove bazrisgan. swored evoluciurad cvalebadi bazari obieqturad ganapirobebs siZneleebs ekonomikur TeoriaSi, romelic cdilobs erTgvarovnad aRweros es instituti misi ganviTarebis sxvadasxva etapze. kerZod, aqedan modis zogierTi ekonomistis mier bazris arsebobis uaryofa socializmis dros da “Tavisufali” bazris dapirispireba mis mkacrad regulirebad gegmur formasTan.

    ekonomikur mecnierebasa da literaturaSi arsebobs 500- ze meti dasaxelebis sxvadasxva, xSirad erTmaneTis gamomricxavi bazris gansazRvreba. ase magaliTad, mas dRemde uwodeben: “punqts, sadac saqonlis gadacema xdeba xelidan xelSi” an “bazari- kvebis da sxva produqtebiT sacalo bazrobis vaWrobis adgilia” da a.S.

    vfiqrobT, yvelaze ufro Tanamedrove da misaRebi SeiZleba iyos aseTi gansazRvreba: “bazari nebismieri urTierTqmedebaa, romelSic Sedian adamianebi erTmaneTTan savaWrod”.

    yvela es gansazRvreba asaxavs sabazro sistemis calkeul aspeqtebs. magaliTad, pirvel orSi saubari exeba bazris infrastruqturas da am gagebiT isini savsebiT koreqtulia. “bazris” bolo gansazRvreba yvelaze ufro adekvaturad asaxavs am cnebas, Tavis

    24

  • TavSi moicavs am cvalebadi da mravalwaxnagovani ekonomikuri institutis yvelaze met saerTo niSnebs, Seesabameba sistemaTa zogad Teorias. am Teoriis poziciidan rTuli sistema gaxdeba amgvari, rogorc ki misi funqciuri da struqturuli diferenciacia moxdeba qvesistemebad, romelTa Sorisac warmoiSoba mdgradi gacvliTi urTierTmoqmedeba.

    ra Tqma unda, bazris formebi da meqanizmebi mniSvnelovnad saxecvlilebebs ganicdis, upirveles yovlisa, teqnologiuri ganviTarebis donesTan adaptaciis gziT. swored amitomac postindustriuli da sainformacio sazogadoebis bazrebi radikalurad gansxvavdeba kapitalizmis Camoyalibebis periodis Tavisufali konkurenciis bazrisagan.

    kibernetikis Sesaxeb Cveni mokle istoriuli eqskursis dasasruls xazs gausmevT rTuli sistemis kidev erT mniSvnelovan kriterialur niSans. rTuli sistemis Teoriis ZiriTadi postulati mdgomareobs imaSi, rom rTuli sistemebi ar daiyvaneba ufro martivTa erTobliobaze. magaliTad, adamianis organizmis funqcionireba SeuZlebelia gavigoT misi ujredebis kanonzomierebaTa SeswavliT; populaciis qceva gansxvavebulia masSi Semavali individebis qcevisagan; adamianTa sazogadoeba, romelsac ganviTarebis Tavisi kanonzomierebebi gaaCnia, srulebiT ar dadis calkeuli pirovnebebis qcevis ganmsazRvrel kanonebamde.

    megaekonomikis warmoSoba, iseve rogorc nebismieri axali arsis, romelic evoluciuri procesis Sedegad Cndeba, ar SeiZleba absoluturad zustad davaTariRiT. igi gaxda niSnebisa da Tvisebebis dagrovebis TandaTanobiTi Sedegi, romelic msoflio ekonomikis wiaRSi gaCnda XX saukunis mTeli naxevris ganmavlobaSi.

    imave periodSi warmoiSva da ganmtkicda sruliad axali ekonomikuri movlenebi da ganviTarda zogadplanetaruli procesebi ekonomikaSi, ideologiaSi, ekologiasa da socialur sferoSi,

    25

  • romlebic exeba dedamiwaze mcxovreb yvela adamians. amitom ewoda maT globaluri.

    globalizacia Cveni epoqis udavod sakvanZo terminia. Tuki gavaanalizebT ekonomikur, ekologiur, sociologiur, politologiur, samecniero da publicistur naSromebs, maSin es termini pirvel adgilze gamova gamoyenebis sixSiriT. am cnebiT arsebiTad gaJRenTilia Tanamedroveoba, mas yvela grZnobs, magram naTeli da erTmniSvnelovani gansazRvreba dRemde araa Camoyalibebuli. rogorc Cans es dakavSirebulia procesTa sirTulesTan da mravalferovnebasTan.

    globalizacia aris istoriul masStabSi sxvadasxva civilizaciis TandaTanobiT mzardi urTierTqmedebis da urTierTSeRwevis procesi, romelic Camoyalibda met- naklebad mdgrad teritoriul sazRvrebSi, gansazRvruli eTnosebis bazaze.

    globalizacia planetaruli masStabiT mimdinare urTierTdakavSirebuli procesebis kompleqsia, romelTagan TiToeulSi arsebobs TviTregulaciis meqanizmebi.

    maS ase, Tanamedrove msoflio SeiZleba warmovidginoT rogorc urTierTzegavlenis mqone da nawilobriv TviTregulirebadi procesebis xlarTi. amgvarad, globalurma procesebma TandaTanobiT, evoluciurad Seqmna ukukavSiris saerToplanetaruli konturebi. swored es gvaZlevs axali ekonomikuri arsis warmoSobis konstantirebis saSualebas, romelsac megaekonomika ewodeba.

    megaekonomika erTiani globaluri ekonomikuri sistemaa, romelic ukukavSiris meqanizmebis safuZvelze TviTregulirdeba.

    moqmed pirTa – megaekonomikis monawileTa Soris ZiriTad rols TamaSoben erovnuli saxelmwifoebi; transerovnuli kapitali, kerZod, transerovnuli korporaciebi da transerovnuli bankebi; agreTve,

    26

  • msxvili qalaqebi da megapolisebi; qveyanaTa blokebi; saerTaSoriso organizaciebi; ofSorebi da a.S.

    Tanamedrove msoflios globalizaciis safuZvels Seadgens sainformacio- sakomunikacio teqnologiebi. informatizacia TavisTavad warmoadgens globalizaciis ZiriTad mamoZravebel Zalas. erTiani sainformacio sivrcis da sainformacio standartebis warmoSoba da ganviTareba uzrunvelyofs msoflios finansuri, ekonomikuri, teqnologiuri da kulturuli erTianobis zrdas.

    informatizacia gaxda msofliomeurneobrivi sistemis da gansakuTrebiT, finansuri sferos globalizaciis umniSvnelovanesi faqtori.

    informatizaciis ganviTarebam uzrunvelyo finansuri sistemis globalizacia da specifikuri, globaluri, kompiuteruli finansuri bazrebis ganviTareba. informatizacia efuZneba savsebiT gansazRvrul teqnikur bazas da upirveles yovlisa, kavSirgabmulobis saSualebaTa uswrafes ganviTarebas.

    rac ar unda paradoqsulad mogveCvenos, globalizaciis procesebi ideologiis sferodan daiwyo. globalizaciis gansaxorcieleblad aucilebelia mTel msoflioSi icavdnen sabazro TamaSis da sazogadoebrivi qcevis erTian wesebs, romelTac institutebs uwodeben. amitom ekonomikuri globalizaciis procesebis paralelurad, xan dagvianebiT, xan gaswrebiT mimdinareobs formaluri (kanonebi, normativebi) da araformaluri (tradiciebi, wes- Cveulebebi, qcevis dauwereli wesebi) institutebis globalizacia.

    samarTlebriv sferoSi es procesi vlindeba erovnulTan SedarebiT saerTaSoriso samarTlis normaTa primatis aRiarebaSi, mravali sakanonmdeblo normebis da principebis standartizaciaSi, erovnul- samarTlebriv sistemaTa daaxloebaSi, inglisurenovani qveynebis zogadi samarTlis principebis da kontinenturi evropuli samarTlis TandaTanobiT urTierTSeRwevaSi.

    27

  • institutTa globalizaciaSi did rols TamaSobs saerTaSoriso organizaciebi, pirvel rigSi, gaero da misi Svilobili- organizaciebi, agreTve ekonomikuri da finansuri dawesebulebebi, iseTebi, rogoricaa saerTaSoriso savaluto fondi, msoflio banki da sxv.

    masobrivi informaciis praqtikulad sayovelTao, eleqtronul saSualebaTa mZlavri zemoqmedebiT yvelgan da gansakuTrebiT megapolisebSi, aseve msxvil qalaqebSi viTardeba saqmiani da yofiTi qcevis erTgvarovani standartebi, ase magaliTad, televiziam da kinom Secvala ojaxis faseulobaTa warmoSoba da a.S.

    mniSvnelovania is, rom formaluri da araformaluri institutebi ukve warmoadgenen erTian marTvad globalur konturs. araformalur institutTa (wes- Cveulebebis, yofiTi qcevis wesebis) globalizaciam msoflio mosaxleoba sasurveli cxovrebis Sesaxeb warmodgenaTa gansazRvrul standartizaciamde miiyvana. dResdReisobiT mTeli msoflio moixmars standartul, msoflio sasursaTo gigantebis mier gavrcelebul sakvebs. mTeli msoflio misdevs modis standartebs, romlebic gamomuSavebulia umsxviles centrebSi. amasTanave, igi iZulebiT, magram ganuwyvetliv adevnebs Tvals tele da sxva reklamebs, romlebic ukve ekonomikis wamyvan dargad iqca. erTi da igive sareklamo rgolebi mTel msoflios uCvenebs ama Tu im saqonels, riTac dabejiTebiT awinaureben erovnul bazrebze umsxviles korporaciaTa nawarms. sareklamo kompaniebSi ukve aqtiurad CaerTnen internetkompaniebi, romlebic male TvalsaCino adgils daikaveben sareklamo biznesSi.

    imisaTvis, rom warmateba gvqondes bazarze, nebismieri saqoneli unda iyos “datrialebuli” sareklamo kompaniis mier. amasTan reklamaze danaxarjebi sul ufro did nawils Seadgens saqonlis saboloo fasze. samagierod yoveli siaxle wamierad vrceldeba mTel msoflioSi da

    28

  • kolosaluri Semosavlebi moaqvs misi SemqmnelebisTvis.

    globaluri moxmareba mWidrod esadageba globalur gasaRebas. marketinguli da gasaRebis teqnologiebi erTiania mTel msoflioSi. planetis yovel wertilSi myidveli ejaxeba erTgvarovan serviss da marketingul midgomas.

    saqonelze xarisxobrivi cvlilebebi, myidvelTa axali upiratesobani, iseve rogorc gasaRebis axali teqnologiebi, myisve vrceldeba mTel planetaze. moxmarebis globalizaciis da standartizaciis bazaze axal xarisxs iZens saqonlisa da momsaxurebis saerTaSoriso bazrebi.

    ideologiis, institutebis da moxmarebis globalizacia SesaniSnav pirobebs qmnis ZiriTadi sasaqonlo bazrebis globalizaciisaTvis. ganviTarebuli qveynebis umravlesoba ukve msoflio savaWro organizaciis monawiles warmoadgens, e. i. daTanxmdnen Tavisi bazrebis liberalizacias, savaWro SezRudvaTa Semcirebas an moxsnas da vaWrobis saerTo wesebis aRiarebas.

    dResdReisobiT saerTaSoriso vaWroba ukve uzarmazar maStabebs moicavs. axla misi moculoba Sefasebulia 12 trilion dolarad, xolo saerTaSoriso momsaxurebis moculoba – 1,5 trilion dolarad.

    sasaqonlo bazrebis globalizacias aqtiurad uerTdeba internetis SesaZleblobani. “eleqtronul bazarze” monawileobas warmoebis xelmZRvanelebi ganixilaven konkurentunarianobis uzrunvelyofis, aseve, maRali rentabelobis miRwevis gadamwyvet faqtorad da sxv. amJamad msoflios 70%- ze met sawarmos gaaCnia Tavisi gverdebi (servisebi) internetSi, romlis meSveobiTac aqtiurad sTavazobs Tavis produqcias, poulobs xelsayrel momwodeblebs, partniorebsa da investorebs. axla es ukve aucilebeli piroba xdeba warmoebis warmatebisaTvis, vinaidan globaluri “eleqtronuli bazari” viTardeba

    29

  • feTqebadi saxiT. yovelwliurad ormagdeba misi moculoba.

    1999 wels globaluri “eleqtronuli bazris” moculoba Sefasda 10 miliard dolarad, magram 2003 wlisaTvis igi, specialistebis gamoTvlebiT gaizarda mravaljer da Seadgina 900 miliardi dolari.

    finansebis globalizacia- es sayovelTao globalizaciis erT- erT yvelaze TvalSi sacemi elementia. planetaruli eleqtronuli qselebis saSualebiT finansuri nakadebis meyseulad gadaadgilebis SesaZleblobam kardinalurad Secvala saerTaSoriso sameurneo saqmianobis pirobebi.

    dResdReobiT yoveldRiuri bankTaSorisi operaciebi daaxloebiT 1,5 trilion dolars Seadgens. 1987 wels Seadgina 600 miliardi dolari, 1989 wels- 800 miliardi da 1993 wels- 1 trilioni.

    kapitalis saerTaSoriso moZraoba sesxebis, kreditebis, fasiani qaRaldebiT vaWrobis, savaluto operaciebis da a.S. saxiT 50- jer aWarbebs saerTaSoriso tvirTbrunvas. amJamad saerTaSoriso vaWrobaSi Cadebul TiTo dolarze modis wminda finansur brunvaSi CarTuli 8- 9 dolari.

    finansuri bazrebi TavisTavad warmoadgens yvelaze maRalteqnologiur marTvad konturs Tanamedrove msoflio ekonomikaSi, sadac yvelaze ufro organulad uerTdeba erTmaneTs sabazro da qseluri kompiuterul- sainformacio teqnologiebi.

    Tanamedrove sabazro ekonomikisaTvis mniSvnelovania ara marto moTxovnisa da miwodebis konturi, aramed dagroveba- investirebis. globalizebuli ekonomikisaTvis aucilebelia rogorc dagrovebis, aseve investirebis regulirebadi konturi. dagrovebaTa tradiciul wyaroebs warmoadgens SinameurneobaTa danazogebi, sawarmoTa dagrovebis fondebi da saxelmwifo rezervebi. sabanko sistema, sadazRvevo kompaniebi, sapensio da sainvesticio fondebi am saSualebebis mobilizebas da investirebas axdens sxvadasxva mimarTulebiT.

    30

  • liberaluri ideologiis gavleniT, institutebis da moxmarebis globalizaciiT bolo wlebSi swrafad viTardeba Sromis bazrebis globalizacia.

    ganviTarebuli qveynebi jerjerobiT keTilganwyobilni arian yofili socialisturi qveynebidan “tvinebis gadaqaCvis” mimarT. TumcaRa, miwodebis TandaTanobiTma zrdam SeiZleba migviyvanos fasebis dacemamde da kvalificiuri samuSao Zalis Semcirebamde. amasTanave, internetis ganviTarebasTan erTad gaCnda Raribi qveynebis kvalificiuri samuSao Zalis gamoyenebis SesaZlebloba samecniero kvlevebsa da saproeqto samuSaoebSi kompiuteruli qselis gamoyenebiT, qveynidan gaumgzavreblad.

    transportis siiafisa da aseve, axali sainformacio teqnologiebis gamo samuSao Zalam SeiZina maRali mobiluroba. Camoyalibda globaluri Sromis bazris konturi. amasTan, Tanamedrove pirobebSi saWiroa cal-calke ganvixiloT kvalificiuri da arakvalificiuri Sromis bazrebi.

    mecniereba, rogorc SemoqmedebiTi moRvaweobis sfero, yovelTvis globaluri iyo. mecnieri saWiroebs samecniero garemos da sxva mecnierebTan muSaobis gareSe efeqtianad muSaoba ar SeuZlia. codna SeiZleba daibados mxolod informaciidan da codnidan. amitom mecniers aucileblad sWirdeba sainformacio garemo da samecniero sazogadoeba, romelsac unari eqneba mimarTuleba misces, ganixilos da, rac yvelaze mniSvnelovania, Seafasos misi miRwevebi. saboloo jamSi samecniero wreSi saxelis da gavlenis mopovebiT mecnieri zogjer Tavisi qvecnobieris doneze axerxebs misi mZime da Cveulebriv arcTu maRalanazRaurebadi Sromis motivacias.

    Tumca mxolod XX saukunis meore naxevarSi gaxda mecniereba warmoebis axali codnisa da teqnologiebis dargi. amJamad samecniero da teqnologiuri inovaciebi gaxda warmoebis zrdis safuZveli da kompaniis konkurentunarianobis

    31

  • ZiriTadi elementi. saxelmwifo da korporaciebi ibrZvian saukeTeso Zalebis mosazidad. wamyvani saxelmwifoebi sakmaod guluxvad axdenen ara marto teqnologiuri kvlevebis asignebas, aramed fundamenturi mecnierebisac da, ubralod, mecnierTa urTierTobasac ki konferenciebis, simpoziumebis da a.S. saxiT. cnobilia, rom qveynis ekonomikis zrda miT ufro warmatebulia, rac ufro met wils xarjavs igi mSp- dan mecnierebaze.

    amJamad mecnierebis ZiriTad dargebSi Camoyalibda mZlavri centrebi samecniero- kvleviTi institutebis, universitetebis, samecniero fondebis saxiT. msoflioSi mecnierTa gadaadgileba gaxda Tavisufali. amjeradac interneti qmnis idealur pirobebs mecnierTa Soris ideebisa da inovaciebis gasaZliereblad.

    dRes mecniereba da inovacia qmnis erTian globalur kompleqss, romelSic axali miRwevebi da aRmoCenebi, miuxedavad SezRudvebisa da akrZalvebisa, sakmaod swrafad xdeba msofli mecnierebis kuTvnileba da sayovelTao samecniero- teqnikuri progresis gaZlierebis faqtori.

    Tanamedrove etapze metad aqtualuri Temaa ekologiuri globalizacia. bunebriv garemos gaaCnia wonasworobis SenarCunebis sakmaod gansxvavebuli meqanizmebi. Tumca bolo wlebis mZlavri anTropogenuli zemoqmedeba imdenad didia Tavisi masStabebiT, rom bunebriv kompensatoruli meqanizmebi arasakmarisi aRmoCndeba. kacobriobam an unda Seamciros Tavisi negatiuri zemoqmedeba bunebaze, an gaaZlieros bunebriv kompensatoruli meqanizmebi xelovnurTa xarjze.

    amgvarad, Cvens mier Catarebuli analizis Sedegad SeiZleba gamovyoT Semdegi ZiriTadi sakiTxebi:

    1. nebismier rTul sistemas gaaCnia TviTregulaciis anu homeostazisis Tviseba, e.i. yovel gare zemoqmedebaze igi gamoimuSavebs misTvis gansazRvrul sakompensacio reaqcias. swored es

    32

  • Tviseba aZlevs mas erTian sistemad darCenis saSualebas. bazari TavisTavad warmoadgens ekonomikuri evoluciis Sedegad Seqmnil ekonomikur sistemaTa TviTregulaciis meqanizms.

    2. globalizaciis procesis zegavleniT XX saukunis 70- ian wlebSi msoflio ekonomikis ganviTarebaSi moxda Taviseburi naxtomi da igi urTierTmoqmedi erovnuli ekonomikebis erTobliobad, erTian planetarul ekonomikur organizmad- megaekonomikad gadaiqca.

    3. megaekonomikis erTianobas uzrunveyofs TviTregulirebis aTi ZiriTadi konturi: globaluri masStabiT moqmedi ideologiis sfero, formaluri da araformaluri institutebi, saqonlis, finansuri da sainvesticio, samuSao Zalis, inovaciebis bazrebi, ekologiur problemaTa sfero da transerovnuli ekonomika. Q A

    kiTxvebi codnis SemowmebisaTvis 1. daaxasiaTeT ra gansxvavebaa XIX saukunis bolos da XX saukunis damdegs arsebuli bazaris da Tanamedrove bazris ganmartebebs Soris; 2. daaxasiaTeT megaekonomikis warmoSobis mizezebi; 3. daaxasiaTeT globalizaciis arsi; 4. daaxasiaTeT informatizacia, rogorc finansuri sferos globalizaciis umniSvnelovanesi faqtori; 5. daaxasiaTeT globalizaciaSi saerTaSoriso organizaciebis da institutebis roli.

    YEE 1.3. msoflio meurneobis subieqtebi da Sromis

    saerTaSoriso danawileba”

    msoflio ekonomikis ganviTarebis ZiriTadi zambara- esaa ori udidesi institutis brZola, romelic kacobriobas Seuqmnia: saxelmwifosa da

    33

  • bazris, ufro sworad rom vTqvaT, esaa im ZalTa brZola, romlebic am institutebis ukan dgas, konkretul adamianTa da jgufTa brZola, romlebic Tavis mizans- Zalauflebis gafarToebas aRweven an saxelmwifos, an sabazro meqanizmebis, ZiriTadad ki fulze Zalauflebis saSualebiT.

    megaekonomikaSi Tavad fulis roli arsebiTad Seicvala. politekonomiis kursidan cnobilia, rom fuli sam ZiriTad funqcias asrulebs: Rirebulebis, gacvlis da dagrovebis funqciebs. klasikur politekonomiaSi fuli miznis miRwevas emsaxureba, magram Tavad mizans ar warmoadgens. igi gacvlisaTvis gamoiyeneba da sacvleli Rirebuleba gaaCnia, magram sakuTari Rirebuleba ar gaaCnia. fuli sul ufro xSirad warmatebis erTaderT sazomad gamodis. igi Zalauflebis ZiriTadi wyarocaa da ramdenadac Zalaufleba TviTmizans warmoadgens, imdenad TviTmizani da damoukidebeli faseuloba xdeba fuli.

    amgvarad, Tanamedrove msofliomowyobis dros fuli Warbi faseuloba gaxda, xolo fulisa da mogebisaTvis devna uzarmazari raodenobis ekonomikurad aqtiur adamianTa cxovrebis miznad iqca. Tuki 10- 20 wlis win iaponiaSi, koreasa da sxva qveynebSi pirad urTierTobebs mogebasTan SedarebiT upiratesoba eniWeboda, xolo socializmis qveynebSi fuli da mogeba saerTod meorexarisxovan faqtorebad iTvleboda, axla, komunizmis da 90- iani wlebis msoflio finansuri kraxis Semdeg, fuli da mogeba sayovelTao TviTkmar faseulobebad iqca. Tuki adre sawarmoTa kerZo mflobelebi xSirad ara mxolod mogebis, aramed sxva miznebiT xelmZRvanelobdnen, amJamad msxvili saaqcio korporaciebis, maTi aqcionerebis da menejerebis mizani mxolod mogebaa.

    aqcionerebi dividendebiT da kompaniis sabazro Rirebulebis zrdiT arian dainteresebuli, xolo erTic da meorec mogebasTan pirdapir kavSirSia. transerovnuli kompaniebis menejerebis warmatebis erTaderTi da maTi saqmianobis universaluri sazomi

    34

  • mogeba xdeba. amitom dRes transerovnuli kapitali bevrad metad, vidre misi erovnuli winamorbedebi, TavisTavad fulis srul Zalauflebas asaxavs da misi ganviTarebis TviTmizania.

    TviT erovnuli saxelmwifoebic ki Tavis Zalauflebas sul ufro ukavSireben ara maTTvis tradiciul Zalismier meTodebs, aramed finansur siZlieres.

    amgvarad, megaekonomikis warmoSobasTan erTad ZalauflebisaTvis brZola ZiriTadad finansebis sferoSi gadainacvlebs da ZiriTad aqtiorebad, e.i. brZolis moqmed pirebad erovnuli saxelmwifoebi da transerovnuli kapitali iqceva.

    saxelmwifoebi arsebiTad gansxvavdebian erTmaneTisagan Tavisi ekonomikuri da samxedro ZlierebiT, msoflio ekonomikaSi roliT, sagareo politikiTa da organizaciebis modelebiT. isini TavianTi sagareo ekonomikuri politikiT cdiloben msoflio bazrebze gavlenis moxdenas.

    msoflio bazari arastabilurobis mudmivi wyaroa, amitom saxelmwifoebi Sida bazrebs upirveles yovlisa misi mkveTri rxevebisgan icaven. Tanamedrove ekonomikas ganviTarebuli qveynebis kargad regulirebad Sida bazrebTan da Tavisufal, aravis mier regulirebad da amitom arastabilur msoflio bazarTan aqvs saqme.

    regulirebis ra ekonomikuri meqanizmebi aqvs saxelmwifoebs xelSi, rogorc megaekonomikis subieqtebs?

    sagareo ekonomikur garemoze, saqonlis msoflio bazrebsa da kapitalze zemoqmedebisaTvis saxelmwifoebs Semdegi ZiriTadi instrumentebi gaaCnia:

    1) saimporto da saeqsporto baJi. am baJTa doneebis mixedviT saxelmwifoebi iyofa Tavisufali vaWrobis principebis da proteqcionizmis mimdevrebad.

    2) arasatarifo sagareo ekonomikuri regulirebis meTodebi. vinaidan dRes proteqcionizmis zrda

    35

  • sazogadoebis, gavleniani qveynebisa da saerTaSoriso organizaciebis, upirveles yovlisa ki, msoflio savaWro organizaciis winaaRmdegobas awydeba, bevri qveyana Sida bazris dacvis sxvadasxvagvari miCqmaluli zomebis gamoyenebaze gadadis. magaliTad, sanitaruli da ekologiuri moTxovnebi Semotanil produqciaze mkacrdeba, dgindeba faruli kvotebi da a.S.

    3)sagadasaxado politika. sxvadasxva sagadasaxado baJis dawesebis gziT saxelmwifos SeuZlia aqtiurad imoqmedos rogorc saqonlis nakadebze ise kapitalis gadaadgilebaze.

    4) savaluto kursis politika. saxelmwifos erovnuli valutis kursis regulirebis rigi qmediTi instrumentebi gaaCnia. maT xelSi, ufro sworad ki, centraluri bankebis, romlebic xSirad inarCuneben SedarebiT damoukideblobas, iseTi mZlavri instrumenti aqvT, rogoricaa savaluto emisia.

    5) savaluto regulireba. savaluto regulireba TavisTavad wesebis da sabaJo reJimebis nakrebs warmoadgens, romlis mixedviTac kapitali SeiZleba Semovides da qveynidan gavides rogorc fuladi formiT, ise sxva aqtivebis formiT. kapitalis gaparva umravlesi ganviTarebadi qveynis ubedurebas warmoadgens da maT am gaparvis Sesamcireblad uamravi saSualeba moigones, Tumca maT Soris sakmarisad efeqtiani mainc ver ipoves.

    6) refinansirebis ganakveTebi, sasesxo procenti an saaRricxvo ganakveTi. kapitalebis bazrebze sakmaod qmediTad SeuZlia saxelmwifos gavlenis moxdena, aswevs an daswevs ganakveTebs, gascems kreditebs an iRebs sesxs.

    saxelmwifo yvela zemoT dasaxelebul zomebs kompleqsurad unda iyenebdes, vinaidan isini urTierTdakavSirebulia da SeuZlia erTmaneTis moqmedeba gaaZlieros an Seasustos. Q

    damoukidebeli transerovnuli kapitalis da megaekonomikis warmoSobisa da ganviTarebis dros

    36

  • SesamCnevi gaxda erTi saintereso, paradoqsuli tendencia. qveyanaTa ekonomikuri blokebis gaerTianebisken TiTqmis sayovelTao swrafvis dros aRmoCnda, rom megaekonomikaSi, sadac msxvil saxelmwifoTa Zalismieri SesaZleblobebi transerovnuli kapitaliT da saerTaSoriso organizaciebis mfarvelobiT wonaswordeba, patara qveynebs Tavi ekonomikurad SesaniSnavad SeuZliaT igrZnon. warmoebis masStabebis efeqti erTi qveynis CarCoebSi transerovnuli warmoebis SesaZleblobebiT amJamad iolad kompensirdeba, xolo transerovnuli integracia savsebiT cvlis Sida erovnuls.

    transerovnuli kapitali megaekonomikis warmoSobis mniSvnelovan faqtors warmoadgens. dResdReobiT ZiriTadad ukve Camoyalibda sakmaod Taviseburi msoflio mowyobis sistema, romlis drosac transerovnuli korporaciebi msoflio samrewvelo warmoebis daaxloebiT naxevars akontroleben.

    msxvili transnacionalebis ekonomikuri simZlavre saSualo saxelmwifoebis mTlian Sida produqts edreba, da isini Tavis nebas bevr qveyanas karnaxoben. Tavisi transerovnuli saqmianobis ganxorcielebiT isini marTlac saerTaSoriso warmoebis Camosayalibeblad ekonomikur winamZRvrebs qmnian erTiani sabazro da sainformacio sivrciT, kapitalis, samuSao Zalis, samecniero- teqnikuri, sakonsultacio da sxva momsaxurebis saerTaSoriso bazriT.

    dResdReobiT transerovnuli kapitali praqtikulad meurveobisgan ganTavisuflda da erovnul saxelmwifoTa iurisdiqciidan gamovida. igi msoflioSi yvelaze ufro Semosavliani bazrebis ZiebaSi Tavisuflad gadaadgildeba.

    Tuki mkacri finansuri kontrolis pirobebSi saxelmwifos erovnuli savaluto bazris regulireba SeeZlo, finansuri bazrebis liberalizaciis da savaluto kontrolis Serbilebis pirobebSi

    37

  • transerovnul kapitals SesaZlebloba mieca survilis SemTxvevaSi praqtikulad nebismieri saxelmwifos finansuri bazrebi daangrios.

    amJamad transerovnuli kapitalebis erToblivi savaluto rezervebi ramdenjerme metia, vidre centraluri bankis rezervebi erTad aRebuli.

    megapolisebTan transerovnuli kavSirebis Seqmna, romlebSic korporaciis “birTvi” ganTavsdeba, TavisTavad msoflio ekonomikis ganviTarebis axal tendencias warmoadgens.

    megaekonomikis mniSvnelovan monawiles da transerovnuli kapitalis ucvlel mokavSires ofSorebi warmoadgens. praqtikulad nebismieri transerovnuli finansuri sqema ofSorze gadis. axla msoflioSi 100- ze meti ofSoruli zona arsebobs, romelTa Soris umsxviless panama warmoadgens (registrirebulia 337 aTasi ofSoruli kompania), britaneTis virjiniis kunZulebi (208 aTasi kompania) da irlendia (150 aTasi kompania). ofSorebi transerovnul kapitals saSualebas aZleven Tavi aaridon dabegvras, rogorc sabazo qveyanaSi, ise mimReb saxelmwifoSi.

    isini transerovnuli kapitalebis Sidakorporaciul angariSebSi umniSvnelovanes rgols warmoadgenen, romelTac Sida, arasabazro, transfertuli fasebis manipulirebiT mogebis didi nawili im ofSorebSi gadaaqvs, sadac am mogebaze gadasaxadebi minimaluria. gamomdinare aqedan SeiZleba davaskvnaT aseTi, ram: megaekonomikis ZiriTad moTamaSeebs saxelmwifoebi, transerovnuli kapitali, saerTaSoriso organizaciebi, regionuli organizaciebi da blokebi, arasamTavrobo organizaciebi, megapolisebi da msxvili individualuri mewarmeebi warmoadgenen; saxelmwifo Tavisi ekonomikuri miznebis misaRwevad iyenebs baJs, arasatarifo regulirebis meTodebs, gadasaxadebs, savaluto kursis politikas, savaluto regulirebas, kreditebis bazris regulirebis zomebs da a.S.;

    38

  • transerovnuli kapitali ekonomikuri ZaliT saxelmwifoebis Tanaswori gaxda. dRes erovnuli saxelmwifoebis xelT arsebuli finansuri resursebi transerovnuli kapitalis regulirebisa da Tavisufali gadaadgilebis SesaCereblad arasakmarisia, da calkeuli qveynebis ekonomikebisaTvis SeiZleba damangreveli aRmoCndes.

    megaekonomikis centri ganviTarebuli qveynebi da megapolisebia, sadac transerovnuli kapitalis bazireba xdeba, xolo periferia- danarCeni msoflio. centrSi Tavmoyrilia kacobriobis ZiriTadi inteleqtualuri, sainformacio da finansuri resursebi, xolo periferiuli qveynebi ZiriTadad specializdeba standartuli saqonlis masobriv warmoebaze, mopovebasa da sasargeblo wiaRiseulis gadamuSavebaze.

    megaekonomikis megapolisebsa da centris qveynebSi 1 miliardi mosaxleoba cxovrobs, Tanac arc Tu ise cudad. masSi Sedis a.S.S- tebi, dasavleT evropis qveynebi, iaponia da zogierTi sxva ganviTarebuli qveyana. es saxelmwifoebi ZiriTadad CrdiloeTiTaa ganlagebuli, amitom centrisa da periferiis urTierTobis problemas xSirad “CrdiloeT- samxreTis” problemas uwodeben. Tanamedrove msoflio mowyoba am subieqtebs saSualebas aZlevs moixmaros msoflios bunebrivi resursebis 80%, awarmoos ekologiurad saSiSi narCenebis 80%-ze meti da icxovros udardelad. erTi SexedviT amgvari mowyoba usamarTloa, Tumca igi evoluciis procesSi gamomuSavda da momxdari funqciebis ganawilebac kanonzomieria. siRaribe da specializacia dabalkvalificiur da iaf samuSaoebze periferiis qveynebs aiZulebs resursebis koncentrireba mecnierebis da axali teqnologiebis ganviTarebisaTvis centrSi moaxdinos.

    niWieri, windaxeduli adamianebi da mecnierebi mTeli msofliodan midian megaekonomikis megapolisebsa da centris qveynebSi, sadac isini

    39

  • SesaZleblobebs pouloben SemoqmedebiTi Sromisa da Rirseuli cxovrebisaTvis. albaT evoluciiT napovni msofliomowyoba racionaluria kacobriobis SezRuduli resursebis gamoyenebis TvalsazrisiT, teqnologiuri progresisa da ekonomikuri zrdisaTvis, Tumca igi sastikia sustebis mimarT.

    saWiroa ki periferiis qveynebisaTvis msoflios gardaqmna, Tuki yvelaferi ase racionaluria? ra Tqma unda, diax! evolucia xom calkeul, konkretul adamianTa da maT jgufTa nebis zegavleniT yalibdeba. Tuki dRes periferiuli qveynebi TavisTavSi ipovian Zalas da nebisyofas arsebuli megaekonomikis mowyoba Tavis sasargeblod Secvalon, maSin isini evoluciur brZolaSi gamarjvebas da Tavad evoluciis msvlelobis Secvlas SeZleben. maTi nebis gavleniT megaekonomika axal wonasworobaSi mova da sxva msofliomowyoba Seiqmneba, romelic ukve pasuxobs Secvlil ZalTa Tanafardobas. magram Tu es ase ar moxda, maSin es imas niSnavs, rom arsebuli msofliomowyoba jerjerobiT optimaluria. optimalurobis Semowmeba SeiZleba mxolod msoflios gadawyobisaTvis brZolaSi, romelic evoluciuri procesis umniSvnelovanes Semadgenels warmoadgens.

    didi samrewvelo revoluciis droidan eris simdidris Camoyalibebis saqmisaTvis brZolaSi bazari realuri damxmare xdeba. pirvel xanebSi evropis ganviTarebuli qveynebi iyenebdnen ra samxedro upiratesobas, Tavis “partniorebs” Tavs axvevdnen sakuTari, TavianTTvis xelsayrel savaWro urTierTobebs. mas Semdeg daiwyo fasebis disparitetis Camoyalibeba- erTi xalxebis gamdidrebis da meoreTa gaRaribebis ZiriTadi piroba- erTi mxriv, soflis meurneobis produqciasa da nedleuls da meore mxriv, samrewvelo warmoebis produqcias Soris. maSin bazarma vaWrobis disparitetis uzrunvelyofa daiwyo samxedro- politikuri zomebiTa da misTvis damaxasiaTebeli sainformacio meTodebiT.

    40

  • amgvarad, rig qveynebSi momsaxurebis, axali teqnologiebis da saqonelTa uaxlesi nimuSebis warmoebis koncentracia mimdinareobs, romelTa miwodebac supermaRali fasebiT xdeba. amasTan, dasavluri tipis sazogadoebis arsebobisaTvis sasicocxlod mniSvnelovania bazarze sul axal- axali saqonlis gatana, vinaidan aseTi saqonlis warmoeba sxvadasxvagvar momsaxurebasTan erTad ganviTarebuli qveynebis specializacia gaxda. saqonlis warmoeba, romelic tradiciuli da masobrivi xdeba, transerovnuli korporaciebis arxebiT gadadis iafi muSaxelis mqone qveynebSi.

    axali saqonlisaTvis saWiroa gasaRebis bazrebis mudmivad uzrunvelyofa, xolo amisaTvis ki aucilebelia adamianTa cxovrebis da azrovnebis stilis Secvla, romelic gonier adamians ekonomikur adamianad gadaaqcevda, sul axal- axali saqonlis moxmarebaze rom iqneboda gadasuli. am SemTxvevaSi, zemoaRniSnulis warmatebiT ganxorcielebaSi moda da reklama gvexmareba. statistika gviCvenebs, rom msoflioSi yovelwliurad reklamaze daaxloebiT 1 trilioni dolari ixarjeba da rogorc Cans, arc ise tyuil- ubralod.

    xelsayreli fasebisaTvis sakmarisi araa mxolod fasebi avwioT sakuTar saqonelze, saWiroa kidev SedarebiT gavaufasuroT sxvaTa fasebi. am wesis Tanaxmad, yovelgvari saSualebebiT amcireben fasebs ganviTarebuli qveynebis saqonelze, rogoricaa: sasoflo- sameurneo produqcia, nedleuli, energoresursebi da samuSao Zala.

    amgvarad, Tanamedrove msofliomowyobis erT- erT safuZvels warmoadgens maRali fasebi mecnierebatevad saqonelze da dabali- nedleulsa da standartul, masobriv saqonelze, romlebic ZiriTadad ganviTarebad qveynebSi iwarmoeba. fasebis es dispariteti maRalganviTarebuli qveynebis ekonomikuri SesaZleblobebis stabilurobisa da mdgradobis erT- erTi Semadgeneli nawilia. TumcaRa

    41

  • ganviTarebul qveynebSicaa soflis meurneobis warmoeba da kvlav rCeba tradiciuli saqonlis warmoebac. socialuri stabilurobis SesanarCuneblad da amasTan erTad, sasoflo- sameurneo da sxva tradiciul saqonelze sakmaod dabali fasebis mxardasaWerad saWiroa am saqonlis sakuTari mwarmoeblebis guluxvi subsidireba. maTi produqcia, romelic praqtikulad sanaxevrod saxelmwifos mieraa gadaxdili sxvadasxva dotaciiTa da subsidiiT, SemdgomSi efeqtianad gamoiyeneba msoflio bazarze kontrolis gansaxorcieleblad.

    pirdapiri ucxouri investiciebi, romlebic transnacionaluri kompaniebis mier STanTqmis mravali formiT xorcieldeba, megaekonomikis mowyobaSi TavisTavad kidev erT meqanizms warmoadgens. ganviTarebad qveynebSi sawarmoo procesis nawilis gataniT transerovnuli kompaniebi adgilobriv pirobebs, resursebsa da iaf muSaxels iyeneben ZiriTadad masobrivi moxmarebis saqonlis sawarmoeblad, maT Soris ganviTarebuli qveynebisTvisac, transerovnuli kompaniebis bazirebis qveynebis CaTvliT. bevri ganviTarebadi qveynisaTvis, transerovnuli korporaciebi, warmoebis axal teqnologiebze gadasvlis erT- erT saSualebad rCeba da isini amas madlierebiT iReben.

    Tavisi dargebis Tanamedrove teqnologiuri gadaiaraRebisa da drodadro biujetSi warmoqmnili problemebis aRmosafxvrelad ganviTarebad qveynebs mudmivad uxdeba fulis sesxeba. fasebis paritetis da finansuri da inteleqtualuri tumboebis Sedegad, TiTqmis yvela ganviTarebadi qveyana, miuxedavad uzarmazari procentebis regularuli gadaxdisa, xdeba ganviTarebuli qveynebis da saerTaSoriso savaluto institutebis mudmivi movale. amJamad maTi valebi daaxloebiT 2 trilion dolaradaa Sefasebuli, xolo procentebi maTze iseTia, rom vali gamudmebiT izrdeba. amitom, procentebis dasafaravad ganviTarebad qveynebs kvlav fulis sesxeba uxdebaT.

    42

  • maSasadame, ganviTarebuli qveynebi Tavisi transnacionaluri kompaniebis meSveobiT pirdapir investiciebs axorcieleben ganviTarebad qveynebSi. ra Tqma unda, arsebobs Zalian mniSvnelovani pirdapiri investiciebi ganviTarebad qveynebs Sorisac, magram isini ZiriTadad erTmaneTis kompensirebas axdens. ganviTarebuli qveynebi sxvagan imave raodenobis investirebas axdenen, ramdensac Rebuloben. imavdroulad isini ZviradRirebuli mecnierebatevadi saqonlis, momsaxurebis da teqnologiebis eqsportirebasac axdenen.

    ganviTarebad qveynebSi, iseve rogorc transerovnuli kompaniebis Svilobil – sawarmoebSi da damoukidebel kompaniebSi, masobrivi moTxovnis saqoneli iwarmoeba, romlebic SedarebiT dabalkvalificiur Sromasa da iaf samuSao Zalas saWiroebs. amasTan, maTi eqsportis sagani soflis meurneobis produqcia da nedleulia. praqtikulad yvela mzardi ekonomika orientirebas eqsportze axdens da upirveles yovlisa – msoflioSi yvelaze tevad amerikul bazarze. SeiZleba imis dasabuTeba, rom amerikuli bazris Tundac romelime segmentis dapyroba iqneboda yvela axali ganviTarebadi qveynis Camoyalibebis dawyebis aucilebeli piroba, dawyebuli 60-ni wlebis iaponiidan, damTavrebuli axlandeli CineTiT.

    Tavisi masobrivi saqonlis ganviTarebuli qveynebis teqnologiasa da mecnierebatevad saqonelze gacvlis Sedegad ganviTarebad qveynebs Cveulebriv gansazRvruli, zogjer ki sakmaod mniSvnelovani savaWro balansis dadebiTi saldo gaaCnia. e.i. isini yidian meti TanxiT, vidre yiduloben. am gziT dagrovili fuli ori ZiriTadi arxiT gaedineba: pirvel rigSi, valebze procentebis gadasaxdelad da meore, ganviTarebuli qveynebis imave transerovnuli kompaniebis aqciebis yidvaze. amgvarad, saqonlis gatanisgan miRebul fuls ganviTarebadi qveynebis mosaxleoba da sawarmoebi kvlav imave transerovnuli

    43

  • kompaniebis aqciebSi deben, romlebic am fuliT ganviTarebadi qveynebis axal sawarmoebs yiduloben. umsxvilesi korporaciebis aqciebi izrdeba, izidaven axal portfelur investiciebs, maT Soris ganviTarebadi qveynebidan.

    Tanamedrove megaekonomikis mowyoba imdenad racionaluri da imavedroulad momgebiania ganviTarebuli qveynebisaTvis, rom bevrs, gansakuTrebiT ganviTarebadi qveynebis politikosebs, misi xasiaTi xelqmnili eCveneba. aqedan warmoiSoba hipotezebi raRac yovlisSemZle jgufis arsebobaze, romelmac yvelaferi ase gonivrulad da TavisTvis xelsayrelad moiwyo. sinamdvileSi megaekonomikis Tanamedrove mowyoba imave evoluciuri Zalebisa da obieqturi ekonomikuri kanonebis Sedegia, romlis mixedviTac viTardeba cocxali da ara cocxali buneba. mimdinareobs daundobeli brZola ZalauflebisaTvis adamianebs, sawarmoebs da xalxebs Soris _ es amoZravebs msoflios, qmnis da srulyofs msofliomowyobas. aqedanaa am mowyobis silamaze da racionaluroba. amgvarad:

    1) ekonomikuri evoluciis Sedegad Camoyalibebulma msofliomowyobam Tanamedrove msoflio mkveTrad gayo mdidar centrad da Rarib periferiad. centri awarmoebs Zvirfas, mecnierebatevad saqonels, axal teqnologiebs, momsaxurebas da cvlis maT iaf, masobriv da sanedleulo saqonelze, romelTac periferiuli qveynebi awarmoeben.

    2) garda amisa, mdidari ganviTarebuli qveynebi mTeli msofliodan izidaven saukeTeso inteleqtualur resursebs da ganviTarebadi qveynebidan iReben uzarmazar Tanxebs procentebis saxiT micemuli kreditebisaTvis.

    A

    44

  • kiTxvebi codnis SemowmebisaTvis 1. daaxasaTeT regulirebis ra ekonomikuri meqanizmebi aqvT xelSi saxelmwifoebs, rogorc megaekonomikis subieqtebs; 2. daaxasiaTeT transerovnuli kapitali, rogorc erovnul saxelmwifoTa iurisdiqciidan gamosuli kapitali; 3. daaxasiaTeT reklamis mniSvneloba fasebis regulirebaze; 4. daaxasiaTeT ra rols asruleben saxelmwifo subsidiebi da dotaciebi msoflio bazarze kontrolis dawesebis mizniT saxelmwifos mier; 5. daaxasiaTeT investiciebis roli ganviTarebadi da ganviTarebuli qveynebisaTvis; 6. daaxasaTeT megaekonomikis Tanamedrove mowyoba, romel evoluciur Zalebsa da obieqtur ekonomikur Zalebzea damokidebuli.

    Tavi II. transnacionalizacia, ekonomikuri informatizacia da informatizaciis ganviTarebis wamyvani tendenciebi.

    2. 1. “transnacionalizacia rogorc msoflio meurneobis ganviTarebis wamyvani tendencia”

    transnacionalizacia udavod warmoadgens Tanamedrove msoflio ekonomikis erT- erT wamyvan tendencias. ekonomikurad igi ganpirobebulia

    45

  • kapitalis gadadinebis SesaZleblobiTa da aucileblobiT im qveynebidan, sadac misi SedarebiT Warbi odenobaa, qveynebSi, sadac misi deficitia, samagierod Warbadaa warmoebis sxva faqtorebi (Sroma, miwa, sasargeblo wiaRiseuli), romlebic ar SeiZleba iyos gamoyenebuli racionalurad kvlavwarmoebiT procesebSi kapitalis ukmarisobis gamo. amgvarad, obieqturad transnacionalizacias mivyavarT msoflio kvlavwarmoebiTi procesebis racionalizaciasTan da ekonomikuri pirobebis gaTanabrebasTan sxvadasxva qveyanaSi.

    transnacionalizacia, upirveles yovlisa, kapitalis moZraobaa or an ramdenime qveyanas Soris, amitom sakvanZo termini am problemaSi investiciebia. zogadad rom vTqvaT, investiciebi kapitalis dabandebaa ekonomikis sxvadasxva dargis organizaciebsa da warmoebebSi. igi iyofa moklevadian (kapitalis dabandeba erT wlamde vadiT), saSualo da grZelvadian ( erT welze meti vadiT dabandeba) investiciebad.

    dabandebis mimarTulebis mxriv ganansxvaveben investiciebs:

    1) fizikur kapitalSi, kerZod, mowyobilobebis, manqanebis, Senobebisa da infrastruqturis saxiT;

    2) fiqtiur kapitalSi, romelic gamoxatulia fasian qaRaldebsa da aramaterialur aqtivebSi (savaWro marka, patentebi, licenziebi da a. S.;

    3) adamianur kapitalSi (sawarmos TanamSromelTa momzadeba, personalis ganviTareba, TanamSromelTa cxovrebis xarisxis amaRleba);

    4) teqnologiuri kapitali, samecniero- kvleviTi da sacdel- sakonstruqtoro dafinansebis formiT.

    investiciebi SeiZleba ganaxorcielon rogorc erovnulma operatorebma, romelTac SeiZleba ewodos

    46

  • rezidentebi, aseve ucxoelebma (ararezidentebma). kerZod, TviT warmoeba axdens saamortizacio gadaricxvebs da debs sakuTar saSualebebs ganviTarebaSi, e. i. axorcielebs TviTinvesticiebs.

    kapitalis saerTaSoriso moZraobaSi ganansxvaveben oficialur (saxelmwifo) da kerZo investiciebs. ucxouri investiciebi SeiZleba iyos pirdapiri da portfeluri. pirdapiri ucxouri investiciebi erTi qveynis sawarmos saSualebebis dabandebaa sxva qveynis sawarmoSi masze gansazRvruli xarisxis grZelvadiani gavlenis mopovebis mizniT. pirdapir ucxour investiciaSi yovelTvis monawileobs qveyana donori, romlis rezidenti axdens investirebas da qveyana- recipienti anu mimRebi qveyana, romlis warmoebaSi ideba saSualebebi. pirdapir ucxouri investiciis ganmasxvavebeli Tvisebaa, ucxouri iuridiuli piris mier sawarmos marTvis efeqtiani kontrolis ganxorcielebis SesaZlebloba.

    pirdapirisgan gansxvavebiT, portfeluri investiciebi kapitalis dabandebaa fasian qaRaldebSi, romelic ar aZlevs investors realur saSualebas gaakontrolos investirebis obieqti. portfeluri investiciebi xSirad moklevadiania, xolo pirdapiri yovelTvis grZelvadiani investiciebia.

    ucxouri kapitaliT SeiZleba sawarmoebi Seiqmnas Semdegi formebiT:

    - filiali- sawarmo, romelic mTlianad ekuTvnis investor- ararezidents;

    - qaliSvili kompania, romelSic ararezidenti flobs 50%- ze met kapitals;

    - asocirebuli kompania, romelSic investori flobs 10- dan 50%- mde kapitals.

    saerTaSoriso korporacia msxvili kompaniis organizaciis formaa, romelic axorcielebs pirdapir investiciebs msoflios sxvadasxva qveyanaSi. gamoyofen ori saxis saerTaSoriso korporaciebs:

    47

  • 1. transerovnuli korporacia- saTao kompania ekuTvnis erT qveyanas, xolo pirdapiri investiciebi xorcieldeba msoflios mraval qveyanaSi. 2. mravalerovnuli korporacia- saTao kompania ekuTvnis ori an meti qveynis kapitals, xolo pirdapiri ucxouri investiciebi agreTve mTel msoflioSi xorcieldeba.

    Tanamedrove saerTaSoriso korporaciebis did umetesobas gaaCnia transerovnuli korporaciis forma, amitom transnacionalizacias ukavSireben ZiriTadad swored am formas.

    transerovnuli korporaciebi dRes warmodgenilia daaxloebiT 60 aTasi ZiriTadi (deda) kompaniiT, maTi 500 aTasze meti sazRvargareTuli filialiT da damoukidebeli kompaniebiT mTel msoflioSi. transerovnuli korporaciebi sul ufro did gavlenas axdenen saerTaSoriso ekonomikur urTierTobaTa sistemaze da msoflio ekonomikaze mTlianobaSi. isini akontroleben msoflio samrewvelo warmoebis TiTqmis naxevars; sagareo vaWrobis 63%- s; agreTve, axal teqnikaze, teqnologiasa da nou- hauze patentebis da licenziebis daaxloebiT 4/5- s.H

    transerovnuli korporaciebis xelSia xorblis, yavis, simindis, xe- tyis masalebis, Tambaqos, juTis da rkinis madanis msoflio bazris 90%, spilenZis da boqsitebis bazris- 85%, Cais da yavis- 80%, 75% bananebis, naturaluri kauCukis, navTobis nedleulis bazris. amerikuli eqsportis naxevars axorcieleben amerikuli da ucxouri transerovnuli korporaciebi. did britaneTSi es wili aRwevs 80%- s, singapurSi- 90%- s. gadasaxadTa didi nawili, romelic dakavSirebulia axali teqnologiebis transpertTan, xorcieldeba transerovnuli korporaciebis SigniT.

    yvela pirdapiri ucxouri investiciis daaxloebiT naxevari xorcieldeba Serwymisa da STanTqmis meSveobiT, upiratesad ganviTarebuli qveynebis firmebs Soris. sainteresoa, rom a.S.S. bolo wlebSi

    48

  • sul pirvel adgilzea moziduli ucxouri pirdapiri investiciebis moculobis mixedviT.

    aziuri qveynebi “ipyroben” yvela ganviTarebad qveyanaSi pirdapiri ucxouri investiciebis saerTo moculobis daaxloebiT 2/3-s. imavdroulad afrikuli qveynebis umravlesoba, miuxedavad maTi mdidari bunebrivi resursebisa, TiTqmis ar izidavs ucxour kapitals.

    arsebobs sakmaod mkafiod gamoxatuli tendencia- rac ufro ganviTarebulia qveyana, miT metad axorcielebs ara marto pirdapir ucxour investiciebs, aramed iRebs kidec maT. es tendencia uSualod gamoxatulia iseT maCvenebelSi, rogoricaa sazRvargareT mocemuli qveynis dagrovili pirdapiri investiciebis mTliani moculobis Sefardeba imave qveyanaSi ucxour investiciebTan.

    transerovnuli korporaciebis ganviTareba uSualo gavlenas axdens msoflio ekonomikis zrdaze. SeiZleba gamovyoT msoflio ekonomikaze transerovnuli korporaciebis gavlenis ramdenime ZiriTadi mimarTuleba:

    1. transerovnuli korporaciebi bevrad gansazRvraven saqonlisa da momsaxurebis msoflio bazris dinamikasa da struqturas, konkurentunarianobis dones.

    2. transerovnuli korporaciebi akontroleben kapitalis saerTaSoriso moZraobasa da pirdapir ucxour investiciebs. isini ZiriTadi investorebi arian ganviTarebad qveynebSi da aqtiurad axdenen gavlenas maT ekonomikur ganviTarebaze, imavdroulad gaaCniaT gavlenis farTo sferoebi ganviTarebul qveynebSi. es saSualebas iZleva visaubroT imaze, rom Tanamedrove transerovnul korporaciebs unari SeswevT gavlena moaxdinon regionebis ekonomikuri ganviTarebis doneze.

    3. transerovnuli korporaciebi did rols TamaSoben teqnologiebis da codnis gadacemaSi, amavdroulad isini maT koncentrirebas ukeTeben

    49

  • sakuTar samecniero centrebSic. transerovnuli korporaciebis sawarmoo da finansuri SesaZleblobebis wyalobiT isini TavianT xelSi aqceven yvelaze mecnierebatevad sawarmoebs. transerovnuli korporaciebi amuSaveben uaxlesi saxeobis produqcias yvelaze kargi samomxmareblo TvisebebiT, riTac warmoebis teqnologiuri ganviTarebis process uwyoben xels.

    4. transerovnuli korporaciebi saerTaSoriso SromiTi migraciis stimulatorebi arian. isini xels uwyoben profesiuli codnis gavrcelebas, gamocdilebis gacvlis process sxvadasxva qveynis TanamSromlebs Soris. amiT ki Sromis saerTaSoriso bazari iqmneba, romlisTvisac damaxasiaTebelia qveynidan personalis profesiuli momzadebis konvergenciis procesebi.

    amgvarad, transerovnuli korporaciebi ramdenime sakvanZo procesis mamoZravebeli Zalaa Tanamedrove msoflio ekonomikaSi. isini dadebiT gavlenas axdenen sxvadasxva qveynis da regionis ekonomikaze, agreTve xels uwyoben sawarmoo, samecniero da teqnologiur kavSirebs sxvadasxva qveynis da regionis sawarmoebs Soris. isini TamaSoben ganmsazRvrel rols saerTaSoriso konkurenciis proceSi, amasTan, TanamSromloben da metoqeobas uweven mcire da saSualo bizness.

    msoflioSi wamyvani adgili ukaviaT kvlav a.S.S-is transerovnul korporaciebs. misma sazRvargareTulma filialebma da qaliSvilma kompaniebma Seadgines axali mZlavri sistema, romelsac zogjer amerikis meore ekonomikas uwodeben. mniSvnelovani tendencia xdeba a.S.S- Si da dasavleT evropis qveynebSi e. w. axali ekonomikis saxiT damoukidebeli kompleqsebis gamoCena da gamoyofa, rac warmodgenilia sainformacio kompaniebis mier da midis ganviTarebis inovaciuri gziT. axali ekonomikis zrdis tempebi mniSvnelovnad aWarbebs tradiciuli ekonomikis zrdis tempebs.

    50

  • transnacionalizaciis fenomenma 60- iani wlebidan dawyebuli ekonomikis daJinebuli yuradReba miipyro. dReisaTvis transnacionalizaciis Teoriam ganvlo ganviTarebis ukve sakmaod grZeli gza. miuxedavad amisa, sakmaod dasrulebuli da am rTuli movlenis yvela aspeqtis amxsneli Teoria jer kidev araa. Cven mokled SevCerdeT transnacionalizaciis ZiriTad Teoriebsa da koncefciebze.

    1. teqnologiuri koncefcia wamoayena cnobilma amerikelma ekonomist- institucionalistma j. gelbreiTma. is Tvlis, rom transerovnuli korporaciebi aviTarebs Tavis ucxour struqturebs ZiriTadad sazRvargareT Tavisi rTuli teqnikuri produqciis momsaxurebisa da gasaRebis gasafarToeblad, sagarantio momsaxurebis organizaciis da promouSen- kompaniebis xarjze.

    2. monopolisturi upiratesobis Teoria wamoayena s. haimerma da ganaviTara- C. kindlebergerma. Tavad monopolisturi konkurenciis cneba Semoitana da gamoikvlia e. Cemberlinma. sasaqonlo bazris monopolizaciis pirobebSi kompania cdilobs gamoiyenos konkurenciis gansakuTrebuli saxe, gamoyofs ra Tavis sakuTar saqonels gansakuTrebul jgufad reklamis da sxva RonisZiebebis gamoyenebis gziT, saqonlis bazarze gasatanad. es saqoneli xdeba gansakuTrebuli da masze sabazro konkurenciis saerTo kanonebi ar vrceldeba.

    roca korporacia gamodis ucxour bazarze, igi bunebrivia, ejaxeba iq ukve moqmed adgilobriv korporaciebs, romelTac gaaCniaT rigi upiratesobani, vinaidan kargaT icnoben sakuTar bazars, momxmareblis gemovnebas da kavSiri aqvT adgilobriv administraciasTan. amitom erT- erTi saSualebaa, daipyro bazris romelime segmenti, monopolisturi konkurenciis meTodebis gamoyenebaSi mdgomareobs.

    3. produqtis sasicocxlo ciklis Teoria, romelic SemuSavebulia frangi ekonomistis r. vernonis mier, emyareba nebismieri saqonlis mier

    51

  • bunebrivi sasicocxlo ciklis gavlis Sesaxeb postulats, romelic Sedgeba sami Tanmimdevruli stadiisagan: inovaciis, simwifis da standartizaciis fazebisagan.

    4. damwevi ciklis Teoria da “mfrinavi batebis” paradigma. iaponeli mecnieri k. akamacu iaponiis mrewvelobis sxvadasxva dargebis Seswavlis safuZvelze mivida daskvnamde maTi ganviTarebis samfazianobis Sesaxeb. Yyoveli dargis pirvel fazaSi izrdeba ucxouri saqonlis importi qveyanaSi. Mmeore fazaSi igi Sesustebas iwyebs sakuTari importSemcvleli warmoebis warmoebisa da ganviTarebis gamo, romelic gansazRvrul momentSi uswrebs imports moculobis mixedviT. Mmesame faza ukavSirdeba dargis eqsportis ganviTarebas sxva qveynebSi. Aam sami fazisESemdeg yalibdeba pirobebi adgilobrivi korporaciebis da pirdapiri ucxouri investiciebis transnacionalizaciisaTvis. importis, importisSemcvleli warmoebis da dargis eqsportis moculobebis grafikebi romantikos iaponels veluri batebis gundebis Camoyalibebas axsenebda, amitomac uwoda koncefcias “mfrinavi batebis” paradigma.

    5. oligopolisturi dacvis Teoria, romelic SemogvTavaza f. nikerbokerma (1978), transnacionalizaciis ganviTarebas xsnis agreTve liderebTan devniT, magram ukve transerovnul korporaciebs Soris. 187 amerikuli korporaciis Sesaxeb empiriuli monacemebis safuZvelze oci wlis manZilze man aRmoaCina is , rom oligopolistur dargebSi, sadac erovnuli bazris did nawils akontrolebs oTxidan Svidi korporacia, erT- erTi konkurentuli kompaniis transerovnuli naxtomidan 3- 7 wlis Semdeg ucxour bazrebze aucileblad modian misi saSinao konkurentebi. Aam TeoriaSi transnacionalizaciis mniSvnelovan faqtorad iTvleba konkurentuli devna lider kompaniaze.

    6. hekSer- olinis Teoria asabuTebs warmoebis faqtorebis gadaadgilebis efeqtianobas erTi

    52

  • qveynidan meoreSi. Aam Teoriis ZiriTadi kanoni, romelic misi avtorebis saxels atarebs, gvamcnobs, rom qveynebs, romelTac esa Tu is warmoebis faqtorebi Warbad aqvT, eqnebaT SedarebiTi upiratesobani im saqonlis da momsaxurebis eqsportSi, romelic dafuZnebulia warmoebis mocemuli faqtorebis intensiur gamoyenebaze.

    7. internalizaciis Teoria, romelic warmodgenilia ingliseli ekonomistebis- r. baklis da d. kasonis mier, dafuZnebulia im postulatebze, rom transerovnuli korporaciebis ZiriTad konkurentul upiratesobas warmoadgens mTliani internaluri (Sida) struqtura, romlis drosac korporaciaSi SemuSavebuli nou- hau miuwvdomelia konkurentebisaTvis.

    8. j. daningis (1981) ekleqtikuri Teoria miznad isaxavs calkeuli “saukeTeso” elementebis gaerTianebas, romlebic aRebuli iyo sxvadasxva winamorbedi Teoriebidan transnacionalizaciis yovelmxrivi axsnisaTvis.

    9. eris investiciuri ganviTarebis gzebis Teoria agreTve iyo SemoTavazebuli j. daningis mier holandiel mecnier naruloisTan (1994) erTad. Am Teoriis Tanaxmad, ganviTarebuli qveynebi gadian xuT etaps, romelTa klasifikaciur niSnebs warmoadgens mzadyofna pirdapiri ucxouri investiciebis miRebisa da eqsportirebisaTvis.

    Aamgvarad, transnacionalizaciis Teoria SeiZleba gavyoT or jgufad. Ppirvels miekuTvneba transerovnuli korporaciebis evoluciis Teoriebi, romlebic gviCveneben im etapebis kanonzomierebebs, rasac gaivlian isini da mimRebi qveynebi ekonomikuri evoluciis msvlelobisas. Eesenia produqtis sasicocxlo ciklis, damwevi ciklisa da oligopolisturi dacvis, agreTve, eris investiciuri ganviTarebis gzebis Teoriebi. Mmeore jgufis Teoriebi gansakuTrebul yuradRebas aqceven transnacionalizaciis motivaciis sxvadasxva

    53

  • faqtorebs. Mas SeiZleba mivakuTvnoT teqnologiuri koncefcia, monopolisturi upiratesobebis koncefciis Teoria, internacionalizaciis Teoria, ekleqtikuri Teoria da eris konkurentuli upiratesobis Teoria.

    transerovnuli kapitali ver gaxdeboda damoukidebeli, msoflio ekonomikis moTamaSe, misi moTxovnebis mimarT sakuTari adeqvaturi transerovnuli sabanko sistemis Seqmnis gareSe. Eerovnuli saxelmwifos meurveobisgan ganTavisuflebulebma da faqtobrivad maTi iurisdiqciidan gamosulma transerovnulma kapitalma xangrZlivi ekonomikuri evoluciis procesSi Seqmna finansuri institutebi- transerovnuli bankebi, romlebic asruleben yvela ZiriTad finansur funqcias, rac aucilebelia transerovnuli korporaciebis moZraobis da saqmianobis uzrunvelsayofad.

    transerovnuli bankebis Camoyalibeba mimdinareobda TandaTanobiT, mTlianobaSi transerovnuli korporaciebis evoluciis kvaldakval. sabanko kapitalis transnacionalizaciis ZiriTadi mastimulirebeli motivebia: misi koncentracia, romelic dakavSirebulia erovnul bazrebze gaZlierebul konkurenciasTan; transerovnuli korporaciebis uzrunvelyofis aucilebloba finansuri resursebiT, evrovalutis da aseve sxva globaluri, finansuri bazrebis Camoyalibeba; globaluri sainformacio- finansuri qselebis Seqmna, romlebic revoluciurad aiolebdnen da aioleben kapitalis gadaadgilebis procesebs.

    dResdReobiT Camoyalibda sami ZiriTadi regioni, sadac koncentrirebulia saerTaSoriso bankebi- a.S.S, dasavleT evropa da samxreT- aRmosavleT azia. mZafri konkurentuli brZolis Sedegad saerTaSoriso finansuri centrebis roli daumkvidrdaT iseT qalaqebs, rogorica niu- iorki, londoni, ciurixi, tokio, luqsemburgi, honkongi da sxvebi. Ffaqtobrivad

    54

  • dRes arsebobs 13 finansuri centri, romelic moicavs daaxloebiT 1000 filialisa da ucxouri bankebis ganyofilebas, rogorc wesi isini miekuTvneba mrewvelurad ganviTarebul qveynebs. Camoyalibda Taviseburi saerTaSoriso finansuri meqanizmi, romelic iyenebs ra specializebul eleqtronul qsels (swift, Global Costadien da sxv.), moqmedebs dRedaRam da aregulirebs msoflio finansuri nakadebis da msoflio savaluto bazrebis moZraobas.

    Mmsxvili bankebi iswrafvian sazRvargareT Tavisi ganyofilebebis an filialebis Sesaqmnelad. TumcaRa es gza Zalian Zviria. Aamitom bankebi iZulebulni arian daamyaron mWidri urTierTobebi sazRvargareT arsebul bankebTan korespondentebis saxiT. warmoiSoba urTierTangariSsworebis sistema. Am angariSebma miiRes saxelwodeba “loro” (maTi- CvenTan) da “nostro” (Cven- maTTan).

    transerovnuli bankebi, romlebic ZiriTadad Camoyalibebulia mrewvelurad ganviTarebuli qveynebis umsxvilesi komerciuli bankebis bazaze, batonoben sasesxo kapitalebis erovnul da saerTaSoriso bazrebze.

    gansakuTrebuli mZafri konkurencia bolo wlebSi gaiSala amerikul da evropul transerovnul bankebs Soris. sabanko struqturebs Soris daiwyo Serwymisa da STanTqmis mZlavri talRa.

    dResdReobiT farTo gavrceleba hpoves ofSorulma bankebma. maT gareSe ar sruldeba praqtikulad arc erTi transerovnuli bankebis operacia. principSi, ofSoruli bankebis organizacia xdeba daaxloebiT imave miznebiT, rogorc ofSoruli kompaniebi. maTgan mTavari dabegvris minimizaciaa.

    ofSorul banks aqvs Semdegi Taviseburebebi: 1. mas ufleba ara aqvs imuSaos bankis

    registraciis qveynis rezidentebTan. 2. registraciisaTvis gadaxdili sawesdebo

    kapitalis saWiro sidide bevrad naklebia, vidre sxva qveynebSi.

    55

  • 3. banks eZleva gadasaxadebisagan praqtikulad sruli Tavisufleba.

    4. rezervirebisa da sxva sabanko normativebis moTxovnebi ofSorebSi, rogorc wesi, naklebad mkacria, vidre sxva qveynebSi, xolo savaluto kontroli sazRvargareTul operaciebze ar arsebobs.

    ofSorulma bankebma Seqmnes transerovnuli bankebis kidev erTi mniSvnelovani fena. Tanamedrove pirobebSi msoflioSi praqtikulad transerovnuli kapitalis verc erTi finansuri sqema maT gareSe ver imoqmedebs.

    Aamgvarad, transerovnuli bankebi transerovnuli korporaciebis ZiriTadi partniorebia. Cveulebriv, transerovnul bankebs, rogorc minimumi, erTi filiali aqvT planetis romelime finansur centrSi da erTi- ofSorul zonebSi. isini fuls atrialeben msoflios finansuri bazrebisa da ofSorebis meSveobiT, sadac mTeli mogeba rCeba; aZleven kreditebs transerovnul korporaciebs an erovnul korporaciebs imaze meti procentiT, vidre ganaxorcieles finansuri resursebis mobilizacia.

    transerovnuli korporaciebis organizaciul- mmarTvelobiTi qselebi da sainformacio- kompiuteruli globaluri qselebi, romlebic paralelurad viTardeboda, aRmoCndnen struqturiT erTmaneTis izomorfulebi da efuZnebian organizaciis msgavs principebs. Globalurma sainformacio- finansurma qselma xeli Seuwyo transerovnuli korporaciebis marTvis analogiuri qselebis Seqmnas da sxvadasxva qseluri transerovnuli korporaciebis organizaciasac.

    transerovnuli korporaciebis ekonomikur efeqtianobaze mniSvnelovan zegavlenas axdens Sida korporaciuli politika, korporaciis filosifia da sawarmoebSi miRebuli Sromis eTika. xangrZlivi drois ganmavlobaSi am sakiTxebSi liderobdnen iaponuri transerovnuli korporaciebi, romelTac SeZles gamoeyenebinaT sakuTari erovnuli tradiciebi

    56

  • sawarmoebSi korporaciuli sulis Sesaqmnelad, Sromis mwarmoeblurobis arsebiTi zrdisa da gamoSvebuli produqciis xarisxis asamaRleblad. Ukanasknel wlebSi d