The following ad supports maintaining our C.E.E.O.L. service 

 

 

Kūrybingumas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis

«CREATIVITY IN THE KNOWLEDGE SOCIETY: A MAP OF IDEAS»

by Audronė Glosienė

Source:Information Sciences (Informacijos mokslai), issue: 41 / 2007, pages: 9­24, on www.ceeol.com.

9

ISSN 1392–0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2007 41

ÞINIØ VISUOMENË

Kûrybingumas þiniø visuomenëje: idëjø þemëlapis

Audronë Glosienë

Vilniaus universiteto bibliotekosgeneralinë direktorë

General DirectorVilnius University LibraryUniversiteto g. 3, 01122 Vilnius Tel. (+370 5) 268 71 26Mobilus 8 610 01772 Faks. (+370 5) 268 71 04 El. paðtas: audra.glosiene@kf.vu.lthttp://www.mb.vu.lt

Pomodernioje þiniø (þinojimo) visuomenëje vykstanèios permainos siejamos su intelektinio, so-cialinio, kultûrinio ir kitø „minkðtojo“ kapitalo formø efektyvaus naudojimo paieðkomis. XXI a.pradþioje vël imta plaèiai kalbëti apie kûrybingumà kaip ne tik nesenkantá organizacijø, valsty-biø ir miestø atsinaujinimo ðaltiná, bet ir kaip svarbiausià naujojo amþiaus dimensijà apskritai.Ðio poþiûrio plëtrai didþiausios átakos turëjo JAV tyrëjo Richardo Floridos darbai, jie ir apþvelgia-mi ðiame straipsnyje kartu su naujausiais kultûrinës geografijos ir kultûrinës ekonomikos tyri-mais, atskleidþianèiais fizinës vietos svarbà kûrybingumo sklaidai.

Erdvë ir vieta þiniø ekonomikoje

Naujosios visuomenës, apibûdinamos kaip þi-niø / þinojimo visuomenë, ir naujosios ekono-mikos (vadinamos þiniø ar þiniomis grásta eko-nomika) plëtra yra lydima nuostatos, kad dëlinformacijos ir komunikacijos technologijøskverbties bei globalizacijos procesø geogra-finë dimensija netenka savo reikðmës. Mato-ma ir tikima, kad „erdvæ áveikianèios“ trans-porto priemonës (itin spartûs lëktuvai ar trau-kiniai) ir technologijos (tinklai, internetas,elektroninis paðtas, mobiliosios komunikaci-jos, ágalinantys „virtualiø kontorø“ darbà) fi-zinæ, geografinæ vietà daro nereikðminga. Svar-

bi yra erdvë (visø pirma virtuali, bet taip pat irfizinë, kurià áveikti darosi vis lengviau), o nevieta. Taèiau ar toks matymas yra pagrástas irar jis atspindi visas mûsø dienomis vykstanèiasþiniø ir inovacijø transformacijas?

Kita tyrimø kryptis, atvirkðèiai, akcentuo-ja vietos, lokacijos reikðmæ ekonominiam pro-duktyvumui ir socialiniam gyvenimui. XXI a.tarptautinës ekonomikos ir ekonominës geog-rafijos, tarptautinio verslo ir strateginës vady-bos, miestø ir regionø planavimo specialistøir sociologø tyrimai akcentuoja tiek intelek-tinio kapitalo, talento ir kûrybingumo, tiek fi-zinës aplinkos reikðmæ ekonomikos ir visuo-

10

menës plëtrai (Choi, 2004; Simsonen, 2001).Pomodernioje visuomenëje, kur ne gamyba, ovartojimas sudaro pagrindinæ ekonominës irsocialinës veiklos dalá, fizinë, geografinë vietaiðlieka reikðminga. Vietos svarba pabrëþiamair organizacijø þiniø vadyboje (I. Nonaka) bei nau-jojoje kûrybingumo paradigmoje (R. Florida).

Þiniø ar/ir potyriø ekonomika

Technologijø plëtra lemia esminius darbo rin-kos ir socialinio gyvenimo pokyèius: darbuo-tojus pakeièia programinë áranga, vyksta ga-mybos ir valdymo reinþinerijos procesai, eli-minuojantys iðtisas profesijas, klasikiná ûkinin-kavimà keièia „molekulinë þemdirbystë“ ir„þemdirbystë uþdarose patalpose“ (Rifkin,1995).

Naujàjá amþiø pavadinæs prieigos (angl. Ac-cess) amþiumi, J. Rifkinas (Rifkin, 2001) tei-gia, kad antreprenerystë, informacijos ir ko-munikacijos technologijos, internetas ir B2Bprekyba esmingai keièia ekonomikos pobûdá:„rinkos uþleidþia kelià tinklams“, nuosavybësteisë – prieigos teisei. Þmonës vis daþniau ási-gyja ne produktus, o teisæ ágyti tam tikrà paty-rimà tais produktais naudojantis (Rifkin,2002). Intelektinë nuosavybë tampa svarbes-në nei fizinë: virtualioms kompanijoms nerei-kia kontorø ir pastatø, jos neperka, o nuomo-ja árangà, nesamdo darbuotojø tam tikromsfunkcijoms nuolatinai, o perka reikalingas pa-slaugas ið ðalies (angl. outsourcing). Taigi, vyks-ta jau nebe prekiø mainai, o þmogaus laiko irkultûros komodifikacija. Hipergreitoje tinkloekonomikoje nebëra pardavëjø ir pirkëjø, yraprieigos tiekëjai ir klientai, ásigyjantys ne nuo-savybæ, o prieigà prie jos. Be to, itin vertina-mas potyris, todël parduodamas ir perkamasne automobilis, kompaktinë plokðtelë ar kny-ga, o malonumas vairuoti, klausytis, skaityti.Ði ekonomika dar vadinama Lietuvoje nela-

bai paplitusiu terminu – potyrio ekonomika(angl. Experience economy1).

Ekonominiai ir technologiniai pokyèiaisukelia radikalius socialinius ir kultûrinius,mentalinius ir vertybinius pokyèius. Ne þemësûkio ar pramonës prekës, o kelionës, turizmas,teminiai parkai ir miestai, pramogø ir sportocentrai, mada, kulinarija, þaidimai, laþybos, ki-nas, muzika, televizija tampa ir pagrindiniaisindividualaus vartotojo potyrio objektais, ireksporto bei importo elementais. Globalios þi-niasklaidos korporacijos intensyviai ieðko ireksploatuoja vietinius kultûrinius iðteklius,juos perpakuodamos á siûlomus rinkai produk-tus. Ekonomika estetizuojama, sukultûrinama,joje daugiau malonumo, þaidimo elementø(angl. Edutainment).

Ekonomikos ir kultûros sàsajos egzistavovisada, tik ne visada jos buvo pripaþástamos.Pasiûla vis labiau personalizuojama, o prieigaprie prekiø, produktø ir paslaugø elektroni-niø tinklø – lengvëja. Vartotojas individuali-zuojamas, skatinamas ieðkoti savo kelio, gy-vensenos, stiliaus, kultûrinio, religinio, tauti-nio, profesinio ir kitokio tapatumo. Tradicijair nusistovëjusios vertybës nebëra tokios svar-bios, svarbesnë yra refleksija ir pasirinkimas,asmeninis sprendimas. Taigi, klausimai Kas aðesu? Kaip að atrodau? Kà að valgau, vairuoju,ko klausausi? atspindi ir vartojimo modelius,ir socialinius vaidmenis.

Ávairovë yra ir iððûkis, ir galimybë, nes bû-tent ji daþniausiai skatina atsinaujinimà, rege-neracijà, novatoriðkumà. Tokio ávairiaspalvioir ávairiaplanio socialinio kraðtovaizdþio for-mavimuisi didelæ átakà daro þiniomis grástos,

1 „Potyrio ekonomikos“ terminas priklauso amerikie-èiams Joseph Pine ir James Gilmore, 1999 m. Harvardoverslo mokyklos leidykloje iðleidusiems knygà The Expe-rience Economy. Work is Theatre&Every Business is a Stage(Jacobs, 2005).

Access via CEEOL NL Germany

11

t. y. dematerializuotos, ekonomikos plëtra.Neapèiuopiamø produktø rinka pasiþymididesne rizika, joje siûlomi produktai daþnainegali bûti pamatyti ar iðbandyti iki juosásigyjant ar sukuriant.

Globalizacija ar lokalizacija?

Þiniø ekonomikos plëtra yra susijusi su glo-balizacija, kuri ekonominiu poþiûriu pirmiau-sia reiðkia erdvëje iðskaidytos veiklos pasauli-næ integracijà. Ji reiðkiasi valstybiø sienø ny-kimu, darbo jëgos mobilumu, importo ir eks-porto intensyvinimu. Viena vertus, ði integra-cija Vakarø valstybëms atvërë naujas rinkas,kita vertus – paskatino pasaulinæ konkurenci-jà ir pakeitë jos pobûdá. Ðaliø konkurencinápranaðumà vis labiau lemia inovacijos ir þinios.Tai pasakytina ne vien apie valstybes, bet ir apiekompanijas, firmas, organizacijas bei miestus.

Neretai globalizacija konceptualizuojamakaip galimybë sumaþinti ar panaikinti skirtu-mus tarp tarptautinio ir nacionalinio, globa-laus ir lokalaus, o jos efektai árodomi ekono-miniais parametrais: multinacionalinës korpo-racijos, pasaulinë prekyba, darbo jëgos ir aka-deminis mobilumas, finansiniø rinkø atviru-mas, þiniasklaida ir elektroninës komunikaci-jos, korporatyviniø strategijø internacionaliza-cija, pasauliniai vartojimo modeliai, silpnëjantinacionaliniø vyriausybiø galia (Ozga ir Jones,2006). Taip pat globalizacija tampa svarbiaðvietimo ir mokslo bei jø politikos dimensija,siekiant pritaikyti ðvietimo ir mokslo sistemaskonkurencingam augimui ir technologijø beiþiniø perdavimui (World Bank, 2002).

Logistinei gamybos grandinei globalizaci-jos sàlygomis iðsiplëtus uþ geografiniø firmøir ámoniø lokalizacijos ribø, riba tarp vietinës,nacionalinës ir tarptautinës ekonomikos tam-pa neryðki (Olandijos miestas Delftai savotinklalapyje skelbia: Delftø ekonomika nëra vie-

tinë ekonomika. Delftai yra pasaulio ekonomi-kos dalis) ir neproduktyvi. Gyvename ne tiekglobaliame, kiek glokaliame pasaulyje, kur glo-balaus ir lokalaus sintezë yra visa apimantis irvisur esantis bruoþas ir þmogaus gyvenimo di-lema. Glokalumo konceptas, atëjæs ið Japoni-jos (dochakuka – pavertimas èionykðèiu, vieti-niu) ir Vakaruose ávestas Aberdeeno univer-siteto Ðkotijoje profesoriaus Rolando Robert-sono, nurodo tuos sàlygø ir kultûrø determi-nuotus bûdus, kuriais vietose kuriamas, pa-skirstomas ir vartojamas globalus turinys.Mokslininkas siûlo nuo iki ðiol sociokultûri-nio gyvenimo analizëje vyravusios laiko dimen-sijos daugiau krypti á erdvinæ, geografinæ (Ro-bertson, 2003).

Naujas poþiûris á pasaulio geografiná þemë-lapá ir vietos svarbà, nepaisant technologijø ku-riamos loci erozijos, iðdëstytas JAV sociologi-jos profesoriaus Richardo Floridos straipsny-je „Pasaulis yra dygliuotas“ (Florida, 2005b).Pirmajame þemëlapyje vaizduojama gyvento-jø koncentracija miestuose. Urbanizacijos mas-tai yra pritrenkiantys: 1800 metais miestuosegyveno 3 proc. gyventojø, 1950 m. ðis skaièiussiekë beveik 30 proc., o ðiandien beveik pusëpasaulio gyventojø telkiasi miestuose. Penkiuo-se megapoliuose gyvena po daugiau nei20 mln. þmoniø; 24 miestai turi daugiau nei10 mln. gyventojø, ðeði – daugiau nei 5 milijo-nus, o 150 miestø – daugiau kaip 2,5 milijono.

Taèiau svarbus ne miestø dydis, o jø eko-nominiai rodikliai: Niujorko ekonomika pri-lygsta visai Rusijos ar Brazilijos, o Èikagos yralygintina su Ðvedijos ekonomika. Niujorkas,Los Andþelas, Èikaga ir Bostonas lenkia visàKinijos ekonomikà. Jei JAV didieji miestai bû-tø ðalys, jie sudarytø 47 didþiausias ekonomi-nes sistemas ið ðimto pasaulyje.

Nesant patikimø ir vienodø duomenø apievisø pasaulio miestø ekonominæ veiklà, straips-

12

nyje pasitelkiami elektros sunaudojimo miestuo-se duomenys (2 þemëlapis). Pasaulio „spygliuo-tumas“ yra kitoks: kai kurie JAV regionai ðiameþemëlapyje atrodo lyg Himalajai, – sako R. Flo-rida.

Ðiuolaikinio pasaulio varomoji jëga yra ino-vacijos. Jos matuojamos ávairiais matais, tarpjø – patentø skaièiumi. Pasaulio intelektinësnuosavybës organizacijos duomenimis, 2002 m.buvo uþregistruota 300 tûkst. patentø, ið kuriø2/3 sudaro JAV ir Japonijos patentai. Net85 proc. visø patentø uþregistravo penkiø vals-tybiø pilieèiai: JAV, Japonijos, Pietø Korëjos,Vokietijos ir Rusijos. JAV patentø statistika liu-dija panaðià koncentracijos tendencijà: ið170 tûkst. JAV patentø beveik 90 tûkst. pri-klauso patiems amerikieèiams, 35 tûkst. – ja-

ponams, 11 tûkst. – vokieèiams. Dar 25 tûkst.patentø uþregistravo Europos, Taivano, PietøKorëjos, Izraelio ir Kanados iðradëjai. Likæs –plokðèias – pasaulis tepateikë vos 5 proc. visøJAV registruotø 2002 m. patentø. Treèiajameþemëlapyje matomi miestai, kuriuose regist-ruojama daugiausia patentø: Tokijas, Seulas,Niujorkas, San Franciskas yra lyderiai, taip patiðsiskiria Bostonas, Sietlas, Austinas, Torontas,Vankuveris, Berlynas, Stokholmas, Helsinkis,Londonas, Osaka, Taipëjus ir Sidnëjus. 2003 m.Indijoje sukurtas 341 JAV patentas, Kinijoje –297. Vien Kalifornijos universitetas uþregist-ravo daugiau nei kuri nors ið jø. Masaèusetsotechnologijø instituto patentø skaièius penkiskartus virðija Indijos ir Kinijos patentø sumà.Tuo nenorima pasakyti, kad indai ar kinai në-

1 þemël. Gyventojø koncentracija miestuose 2 þemël. Elektros energijos suvartojimas miestuose

3 þemël. Patentø sukûrimo vietos 4 þemël. 1200 labiausiai cituojamø mokslininkølokacija

13

ra iðradingi. Atvirkðèiai, bûtent ðiø tautybiøantrepreneriams priskiriama 30 proc. Silicioslënyje pradëtø paskutiniaisiais XX a. metaisámoniø. Taèiau tam jiems reikëjo atvaþiuoti áSilicio slëná, – teigia R. Florida.

Ketvirtajame þemëlapyje pasaulis tikrai at-rodo plokðèias: jame parodyta 1 200 labiau-siai pasaulyje cituojamø mokslininkø gyvena-moji vieta. Ðiuo poþiûriu atrodo, kad pasauly-je ne tik yra vos kelios valstybës, bet ir vos kelimiestai – vien JAV ir Europoje. Nei Indija, neiKinija ðiame þemëlapyje nematomos.

Kûrybiðki miestai ir þiniø miestai

Taigi, akivaizdu, kad þiniø generavimui ir sklai-dai yra svarbi konkreti geografinë vieta ir josorganizacinis-struktûrinis pavidalas, taip patir bendroji aplinka, milieux. Vis garsiau kalba-ma apie tai, kad bûtent kultûra – ilgà laikà lai-kyta „nesvarbiu“ visuomenës gyvenimo ir ypaèekonominës veiklos sektoriumi – yra ir XXIamþiuje bus paèiu svarbiausiu plëtros veiks-niu. Kultûrinës ekonomikos ir kûrybiniø in-dustrijø augimas bei jø sàsajos su locus, vieta,dislokacija, erdvës ir vietos dimensija, kultû-rinio ir ekonominio kapitalo ryðiai yra ir nau-jojo amþiaus moksliniø tyrimø kryptis. Veikia-ma socialiniø ir humanitariniø þiûrø, formuo-jasi naujoji ekonominë geografija (Krugman,1979).

Naujojoje ekonominëje geografijoje ypaèsvarbi tampa miesto tema. Kultûros infrastruk-tûra, pramogos ir gyvensena pripaþástama itinsvarbiomis, jei miestas nori patraukti ir iðlai-kyti iðsilavinusius, talentingus, profesionaliusdarbuotojus ir kompanijas, kuriose jie dirba.R. Floridos teiginys, kad ekonominis augimaspriklauso nuo miestø ir regionø gebëjimo pa-traukti kûrybiðkus, jaunus ir talentingus þmo-nes taip pat ir gyvu, vibruojanèiu, kunkuliuo-janèiu miesto gyvenimu, iðjudino daugelio

miestø politikø vaizduotæ. Daugelis Australi-jos, JAV ir Europos miestø XXI amþiaus stra-tegijose numato kultûriniø „laisvøjø zonø“,„kûrybingumo inkubatoriø“, visà miesto dva-sià persmelkianèios kultûros ir menø plëtrà(Eurocult21, 2005).

Miestai visada atliko iðskirtiná vaidmenákaip ekonominës ir kultûrinës veiklos centrai(Scott, 1997). Nuo seno juose buvo kultivuo-jami ir generuojami menai, idëjos, stiliai ir nuo-statos bei poþiûriai, skatinæ ir ekonominá au-gimà bei inovacijas. XXI amþiuje pastebimaitin ryðki kultûrinës ir ekonominës sferø kon-vergencija. Miesto kaip kultûros fenomeno irvieno svarbiausiø kultûros kûrëjø ir kataliza-toriø vaidmuo yra pastebëtas seniai ir nagri-nëtas daugelio autoriø (Mumford, 1938; Mum-ford, 1956; Mumford, 1961; Lotman, 1984;Scott, 1997; Jacobs, Soja, 1999; Zukin, 2002;Landry, 2000). „Miestas – ði maksimaliai su-koncentruotos visuomenës galios, jos kultûrosir socialinio ryðio vieta bei iðraiðka – ið tiesølaikytinas ypatingu kultûros fenomenu, kultû-ros formø, þenklø ir simboliø saugykla, patieskultûros proceso simboliu ir instrumentu“(Donskis, 1993, p. 122).

Pastebima, kad globalizacija neprieðtaraujamiestø klestëjimui, greièiau susiduriama suglobalaus–lokalaus paradoksu. Norëdami ið-laikyti kritiná strateginá pranaðumà globaliojekonkurencijoje, miestai turi turëti savo profi-lá, patrauklumà gyventojams, kompanijoms irlankytojams. Tam reikalinga kûrybingumo „in-jekcija“. Hosperso (Hospers, 2003; Hospers irVan Dalm, 2005) apibrëþimu, istorijoje ryðkë-ja keli pagrindiniai miestø kûrybingumo tipai:

• technologiðkai inovatyvûs miestai (Det-roitas, kur Henris Fordas padëjo pama-tus Amerikos automobiliø industrijai;Glazgas, Manèesteris, San Franciskas),ðiandien ágavæ technopoliø vardus;

• kultûriniai-intelektualiniai miestai, dël

14

kultûros ir meno koncentracijos ir kles-tëjimo tapæ „talentø magnetais“ (Atë-nai, Florencija Renesanso epochoje,Londonas su savo teatrais ir muziejais,Viena amþiø sandûroje, KembridþasAnglijoje, Heidelbergas Vokietijoje irkiti);

• kultûriniai-technologiniai miestai, ku-riuose ryðki technologijø ir kultûrosdermë bei sinergija, ðiandien daþnai va-dinama kultûriniø industrijø terminu(Holivudas su kino industrija; Paryþiusir mados industrija; Hamburgas – pra-mogø ir naujøjø medijø industrija);

• technologiniai-organizaciniai miestai,kuriuos skiria tai, kad jø gyventojai radokûrybiðkus miestø problemø sprendimobûdus (Londonas ir Paryþius XIX a. áren-gæ metro; Niujorko dangoraiþiai; Ant-verpeno revitalizuotas uosto arealas irkt.).

Miestø analitikai teigia, kad nëra vieno re-cepto, kaip ir kodël miestas yra ar tampa kû-rybiðku miestu, taèiau visus, labai savitus ir be-siskirianèius vienas nuo kito, kûrybiðkus mies-tus vienija bendras bruoþas: jie yra kûrybingu-mo – technologinio, kultûrinio, intelektinio,organizacinio – ugdymo vietos (angl. Breedingplaces; Hospers, 2003). Kûrybingumas negalibûti suplanuotas ar dirbtinai sukurtas; juk joesmë ir yra neordinarûs iððûkiø ir problemøsprendimai. Kûrybingas protas mato tà patá,kà ir visi kiti; jis tik elgiasi kitaip nei kiti. Kû-rybingumas ir inovacijos daþniausiai nëra kaþ-kas visiðkai nauja; neretai tai jau egzistavusiøidëjø netikëtos jungtys. Nors mokslininkai tei-gia, kad negalima pateikti receptø kûrybið-kiems ir þiniø bei idëjø prisotintiems miestamskurti, manoma, kad ðiame procese itin svar-bûs trys veiksniai: koncentracija, ávairovë ir ne-stabilumas (Hospers, 2003). Didelë þmoniøkoncentracija tam tikroje vietoje sukuria di-

desnæ susitikimø tikimybæ; tai daro naujas idë-jas ir inovacijas labiau tikëtinas. Ávairovë yrabûtina urbanistinio kûrybingumo sàlyga. JaneJacobs ávairovæ apibûdino kaip derlingà mies-tø kûrybingumo dirvà. Skirtingø kartø, ávairiøuþsiëmimø, kilmës, tautø, paþiûrø, skoniøþmonës mato vieni kitus, toleruoja vieni kitus,mokosi vieni ið kitø ir perima idëjas. Ávairovægali paskatinti daugiafunkciai pastatai (konto-ros, parduotuvës, kavinës, bibliotekos ar paro-dø salës po vienu stogu. Átikinamas pavyzdysyra neseniai Helsinkio centrinio paðto patalpo-se árengta vieðoji biblioteka Kirjasto 10 su áspû-dinga interneto, muzikos, multimedijos pasiû-la). Verslo inkubatoriai, kur ið pirmo þvilgsniosutelktos homogeniðkos ámonës, taip pat yraávairovës, antreprenerystës, kûrybingumo ugdy-mo taðkai, nes verslo naujokai èia turi platesnæir turtingesnæ erdvæ sàveikauti, bendrauti ir mo-kytis.

Nestabilumas yra itin svarbus kûrybingu-mo skatinimo ir palaikymo veiksnys. Jei vis-kas yra nusistovëjæ, sutvarkyta ir stabilu, kû-rybingumui nebelieka vietos. Miestai, kurie yrakûrybiðki, pasiþymi dinamika, vibracija, tai flu-xus vietos. Nestabilumas nereiðkia krizës; grei-èiau tai potencija, glûdinti maþuose veiksmuo-se ir judesiuose, kurie sukelia didelá rezonan-sà („peteliðkës efektas“).

Taigi, koncentracija, sudaranti sàlygas sà-veikoms, ir ávairovë yra pagrindiniai kûrybið-kø miestø poþymiai. Jie bûdingi daugumai Va-karø Europos ir Ðiaurës Amerikos miestø, ta-èiau toli graþu ne visi jie yra kûrybiðki miestai.Hosperso teigimu, vieta yra kûrybiðka tik ta-da, kai tokia jà pripaþásta iðorinis pasaulis.Miestø ávaizdis yra tikrai ne maþiausios svar-bos veiksnys. Èia tinka posakis „neþinomas –nemylimas“, kuris ágauna aktualumo Vilniuiruoðiantis tapti Europos kultûros sostine.Miesto kaip brando komunikacija, reklama,ávaizdis yra itin svarbûs (Trueman et al., 2004).

15

XXI amþiuje pastebima þiniø miestø(angl. Knowledge Cities) ir kûrybiðkø miestø (angl.Creative Cities) konceptai, kurie yra susijæ sumiestø siekimu bûti novatoriðkiems, patrauk-liems, turëti strateginá pranaðumà, profilá, kles-tëti. Þiniø miestas labiau siejamas su moksloir technologijø, o kûrybingas – su meno ir kû-rybos sàvokomis. Jas siejanti grandis yra kûry-binës industrijos.

Kûrybinio miesto modelis savyje turi eko-nominës ir socialinës regeneracijos impulsà;jame kultûra, kûryba, ieðkojimai ir atvirumasyra iðkeliami aukðèiau nei kultûros iðsaugoji-mo siekis. Gausioje literatûroje kûrybiniømiestø tema galima iðskirti tris pagrindineskryptis:

1. Kûrybinis miestas kaip urbanistinës, so-cialinës ir ekonominës regeneracijospriemonë. Ðá kûrybinio miesto modelásukûrë britø kultûros tyrinëtojas Char-les Landry (Landry, 2000). Jo darbai yraplaèiai cituojami, jais remiamasi ávairio-se ðalyse. Landry kûrybinio miesto mo-delis grindþiamas idëja, kad miestamskylanèias problemas turi imtis spræstipolitikai, kurdami kûrybingas ir inova-tyvias miestø socialinës sanglaudos, kul-tûros, vietinës tapatybës, ekonomikosplëtros strategijas. Tokios politikos turiremtis motyvacijos màstyti kitaip skati-nimu, o jos rezultatas turëtø bûti mies-to organizacinës kultûros pokyèiai, di-namiðkos ir iðradingos bendruomenësávaizdis (ir realybë).

2. R. Floridos darbuose (Florida, 2001;Florida, 2005; Florida, Tinagli, 2004)apraðomi miestai, kurie patraukia kû-rybinës klasës atstovus turtinga, spalvin-ga kultûrine ir pramogine aplinka beiinfrastruktûra. Taèiau ne taip kaipCh. Landry, R. Floridos kûrybingumosamprata yra multidimensinë: kuo dau-

giau ávairia veikla uþsiimanèiø þmoniøyra kûrybiðki ir dirba kûrybiðkà darbà,tuo labiau skatinamas kitø tipø kûrybin-gumas: technologinis, ekonominis, kul-tûrinis ir meninis. R. Florida nevartojasàvokos „kûrybinis miestas“; jis kalbaapie kûrybingumo centrus, branduolius,kuriuose telkiasi kûrybinës klasës na-riai, aukðtøjø technologijø kompanijosir kur koncentruojami kûrybinës veik-los ekonominiai rezultatai.

3. Treèioji koncepcija yra kûrybinëmis in-dustrijomis grástø kûrybiniø miestø kon-cepcija. Prieð deðimtmetá sukurtu Bri-tanijos vyriausybës apibrëþimu kûrybi-nës industrijos – tai industrijos, kuriosremiasi individø kûrybingumu, gebëji-mais, talentu ir kurios pajëgios kurti ge-rovæ ir darbo vietas kurdamos ir naudo-damos intelektinæ nuosavybæ. Ðis kûry-binio miesto modelis remiasi kûrybiniøindustrijø koncentracija, kaip Floridosmodelis remiasi kûrybinës klasës, tech-nologijø ir kûrybinës veiklos rezultatøkoncentracija (Henkel, 2003; Wiesandir Sönderman, 2005).

Kûrybingumas: naujojo amþiausdimensija

Pastaraisiais metais visuotinai pripaþástama,kad ekonomikoje ávyko kultûrinis posûkis(angl. Cultural turn; Soja, 1999). Kultûros irkûrybos bei kûrybingumo svarbos naujajameamþiuje iðryðkëjimas apima keletà dëmenø: vi-sø pirma, tai pripaþinimas, kad kultûrinës ver-tybës, normos ir taisyklës yra itin svarbi ir sëk-mingos veiklos, ir pokyèiø dimensija. Antra,kûrybinës industrijos tampa svariu ekonomi-nës plëtros ir eksporto segmentu, átakingu re-gioninës, miesto ir bendruomenës regenera-cijos ir tvarios plëtros veiksniu (Gibson ir Cloc-

16

ker, 2005). Treèia, kûrybingumas ágauna hori-zontalià (ne vien menams, bet ir kitoms sri-tims) bûdingà ir pageidaujamà dimensijà. Kû-rybingumo konceptas darosi vis populiaresnispolitiniuose diskursuose: JAV, Australijos, Sin-gapûro, Didþiosios Britanijos ir kitø ðaliø ávai-raus lygio politikai skelbia kûrybingumo ska-tinimu grindþiamas naujàsias urbanistinës ir re-gioninës plëtros vizijas. Vienas pagrindiniø kû-rybingumo populiarumo „kaltininkø“ yra JAVsociologijos profesorius Richardas Florida.

Talentai, technologijos ir tolerancija

Providense miestas Rod Ailende rûpinasi jau-nø talentingø darbuotojø pritraukimu á tech-nologijos sektoriø ir skelbiasi nacionaline ne-priklausomos roko muzikos sostine. Pitsbur-go miesto valdþia árengia dviraèiø ir rieduèiøtakelius, kad miestas taptø patrauklus aktyvøgyvenimo bûdà mëgstantiems þmonëms.Memfyje grupë menininkø ir technologijø „þi-niukø“ pasiraðo manifestà, kuriuo miesto val-dþia raginama padaryti miestà ávairovës ir at-virumo, kultûriniø ir seksualiniø maþumø trau-kos epicentru. Taip ðie ir kiti Amerikos mies-tai ieðko naujø keliø á klestëjimà.

Visus juos ákvëpë R. Florida, 2002 m. pa-sirodþiusioje ir iðkart tapusioje pasauliniu best-seleriu, o dabar jau – ir chrestomatija knygojeKûrybinës klasës kilimas (Florida, 2002) tei-giantis mûsø amþiuje ávykus esminiam poky-èiui, kuris siejamas su naujos – „kûrybinës kla-sës“ (angl. creative class) – atsiradimu. Kaip irdaugelis kitø tyrëjø, R. Florida siekë iðsiaið-kinti, kaip þmogaus kûrybinës galios kuria eko-nominæ naudà, kas lemia vienø miestø klestë-jimà ir augimà, o kitø – nuosmuká. Áprastas aið-kinimas, kad ekonominá augimà lemia gamy-bos koncentravimas (kuo didesnës ámonës, tuodaugiau sukuriama darbo vietø, o þmonës ke-liauja ten, kur yra darbo), ðiandien yra neátiki-

namas: þmonës nëra vergai, kurie tiesiog sekapaskui darbo vietas, – teigia R. Florida. Lycoskompanijos, pradëjusios savo veiklà Pitsbur-ge ir ilgainiui persikëlusios á Bostonà, kur bu-vo daugiau kvalifikuotø vadybininkø, techno-logø ir verslininkø, pavyzdys paskatino R. Flo-ridà sudaryti pramonës ir talentingø þmoniøkoncentracijos þemëlapá. 1998 m. R. Floridasusipaþino su Gariu Gates’u, tyrusiu gëjø lo-kalizacijos modelius, ir buvo nustebintas dviejøskirtingais tikslais sudarytø þemëlapiø pana-ðumo. Tai paskatino R. Floridos iðvadà, kad ta-lentai buriasi ne tik ten, kur yra technologijøir pramonës koncentracija ir klestëjimas, betir ávairovë, ne niveliuota, o diversifikuota irtolerantiðka aplinka. Gëjø indeksas tapo vie-nu ið R. Floridos tolerancijos indekso paramet-rø, uþ tai jis sulaukë daug kritikos (Florida,2004).

R. Florida lauþo nusistovëjusià nuomonæ,kad aukðtøjø technologijø amþiuje geografinë(dis)lokacija, vieta praranda savo prasmæ. At-virkðèiai, sako R. Florida, þmonëms vis leng-viau ir daþniau keièiant darbovietes ir gyvena-màsias vietas, bûtent geografinë vieta, o ne or-ganizacija, lemia jø pasirinkimà. Kûrybiðki þmo-nës telkiasi tokiose vietose, kurios jiems patin-ka. R. Floridos paþiûroms didelës átakos turëjogarsios XX a. JAV urbanistës Jane Jacobs dar-bai, ypaè 1961 m. pasirodþiusi jos knyga DidþiøjøAmerikos miestø gyvenimas ir mirtis. Joje J. Ja-cobs kritikuoja moderniàsias urbanistines poli-tikas, kurios „buldozerio“ principu kuria eko-nominiams tikslams tarnaujanèias infrastruktû-ras, neatsiþvelgia á individo reikmes ir taip su-griauna vidines miesto bendruomenes. Ðiamekontekste minëtina ir kito amerikieèiø urbanis-tikos sociologo Ray’aus Oldenburgo sukurta irpastaruoju metu itin iðpopuliarëjusi treèiosiosvietos idëja (plaèiau þr. Glosienë et al., 2006).

R. Florida konstatuoja, kad giminingøveiklø aglomeracija didmiesèiuose yra akivaiz-

17

dus faktas: Detroitas ir Silicio slënis, teatrøkoncentracija Brodvëjuje, elektronikos ir au-tomobiliø gamybos – Mechike, kompiuterinësárangos – Singapûre yra tik keli pavyzdþiai.R. Floridos nuomone, reikia klausti, ne arvyksta pramonës aglomeracija, o kodël ji vyks-ta. Ligðioliniai atsakymai á ðá klausimà, árodan-tys, kad koncentracija ir kaimynystë yra vai-singos, nes sukelia „purslus“ – gamybos ir veik-los plëtrà ir diversifikacijà – ar kad kai kuriomsveiklos sritims svarbûs yra tiesioginiai kontak-tai, iki galo nepaaiðkina reiðkinio esmës.R. Florida teigia, kad kompanijos buriasi, nesjos siekia suburti talentingus þmones. Kûrybi-nës klasës kilime, o vëliau ir studijoje Europakûrybiðkajame amþiuje (Florida, Tinagli, 2004)pateikta trijø T formulë (technologijos, talen-tai, tolerancija) tapo ne tik plaèiai pasaulyjevartojama metafora, bet ir paskatino daugeláautoriø atidþiau paþvelgti á aplinkos, gyveni-mo bûdo ir vertybiø veiksnius ekonominiamaugimui.

R. Floridos teorija grindþiama naujo kapi-talo tipo – kûrybinio kapitalo – konceptu.Þmogiðkasis kapitalas, kurio esmæ sudaro ið-silavinimas, yra svarbus, taèiau juo talentø kon-centracijos tam tikrose vietose negalima pa-aiðkinti. Ðiandienëje visuomenëje, pasakR. Floridos, vertingiausias yra kûrybinis kapi-talas. Jis paaiðkina ir ekonominës plëtros veiks-nius, ir motyvus, kuriais remiasi kûrybingi þmo-nës rinkdamiesi tam tikras vietas gyventi irdirbti. R. Floridos teorijoje vienoda svarba yrateikiama ir ekonominiams, ir gyvenimo bûdoveiksniams.

R. Floridos kûrybingumo indeksà, naudo-jamà empiriniams matavimams, sudaro kelikomponentai:

• Aukðtøjø technologijø indeksas, þymin-tis ðiø technologijø gamybà;

• Inovacijø indeksas, matuojamas paten-tø skaièiumi vienam gyventojui;

• Gëjø indeksas – tos paèios lyties porø,gyvenanèiø regione, skaièius;

• Bohemos indeksas – menininkø ir kû-rëjø skaièius;

• Talentø indeksas – bakalauro ir aukð-tesná iðsilavinimà turinèiø gyventojøskaièius;

• Tautø katilo indeksas, þymintis rasinæ,etninæ ir kultûrinæ ávairovæ;

• Jungtinis ávairovës indeksas – gëjø, bo-hemos ir tautø katilo indeksø visuma;

• Kûrybingumo indeksas – inovacijø,aukðtøjø technologijø, gëjø ir kûrybinësklasës indeksø visuma.

Bûtent ðiais ávairovës ir tolerancijos mataisR. Florida sujungia gamybinæ veiklà su vietoskokybe (Brecknock, 2004), matuoja esamàmiestø ir valstybiø bûklæ ir nustato ateities ten-dencijø gaires (pav.). Tolerancija ir kûrybin-gumas koreliuoja su pasaulinio konkurenciniopranaðumo parametrais.

„Mano nuomone, – raðo Florida, – ekono-minio augimo nelemia vien kompanijos; jis bû-dingas toms vietoms, kur þmonës yra toleran-tiðki, ávairûs ir atviri kûrybingumui – nes taiyra vietos, kur visø tipø kûrybingi þmonës norigyventi“. (Florida, 2002, p. XVIII) R. Flori-dos koncepcijos vertæ daugiausia sudaro tai,kad jis privertë suabejoti labai paplitusia nuo-stata, kad visuomenëje vykstanèiø pokyèiø va-romoji jëga yra technologijos. Tikrieji mûsøamþiaus pokyèiai yra subtilesni gyvenimo, lais-valaikio ir darbo bûdo pasikeitimai. Tai, kas,jo manymu, jungia visus ðiuos pasikeitimus –lankstus darbo grafikas vietoj grieþtø darbo va-landø („þmonës visà laikà dirba, nors kartu at-rodo, kad jie niekad nedirba“), neformali ap-ranga darbe vietoj nustatyto formalaus kostiu-mo („dþinsuoti vadovai, auskaruoti ir tatuiruo-ti vadybininkai“), vëlyvos santuokos ar netra-dicinës ðeimos vietoj ankstyvø vedybø, daþnasdarbovietës keitimas vietoj ásitvirtinimo viena-

18

me darbe visai karjerai, mobilumas, gyvenimovietos „lengvesnis“ pakeitimas vietoj ásikûri-mo visam gyvenimui, nekonvencionalus elge-sys („suaugæs vyras lekiantis dviraèiu ar mote-ris – ratukinëmis paèiûþomis“) ir pan. – yrakûrybingumas, kuris yra ir individo raiðkos pa-grindas, ir vis plaèiau pripaþástama socialinëbei organizacinë vertybë, ir pagaliau ekono-minio augimo ðaltinis.

Kûrybingumas, o ne þinios ar informacijayra mûsø amþiaus ekonominio augimo konku-rencinio pranaðumo ðaltinis. R. Florida mano,kad kûrybingumas iki ðiol buvo suprantamassiaurai – daþniausiai kaip iðradingumas, gebë-jimas kurti naujus produktus, árengimus ir pan.Ðiandienëje ekonomikoje kûrybingumas yramultidimensinis, jis reiðkiasi daugeliu viena ki-tà sustiprinanèiø formø. Technologinis (iðradi-mai), ekonominis (antreprenerystë), meninis irkultûrinis (kûryba ir raiðka) kûrybingumo tipaivienas kità papildo ir ákvepia. Tokios simbiozëspavyzdþiai gali bûti kino, video, kompiuteriniøpramogø ir kitos kûrybinës industrijos.

Nors kûrybingumas gali bûti matuojamastam tikrais jo iðraiðkos matais – patentais, ið-radimais, kûriniais ir kt., jis negali bûti trak-tuojamas kaip materialûs ar finansiniai iðtek-

liai. Kûrybingumas yra neapèiuopiamas, koljis nepasireiðkia. R. Florida ragina kûrybin-gumà laikyti viena ið vieðøjø gërybiø (angl.public good). Bûtent sàlygø kûrybingumuiskleistis sudarymas, palaikymas, skatinimas tu-ri tapti nauja ekonominio ir socialinio gyveni-mo paradigma.

Ði nauja paradigma susijusi su nemaþaistradiciniø poþiûriø ir etikos pokyèiais. Ðian-dien kompanijos priima á atsakingas pareigastuos, kurie vakar buvo laikomi ekscentrikaisir nonkonformistais, keistuoliais, bohemosþmonëmis, netinkamais „rimtam darbui“. Bû-tent netrivialios asmenybës dabar kvieèiamosieðkoti sprendimø susidûrus su paèiais rim-èiausiais iððûkiais. Tie, kurie „sëdëjo ant at-sarginiø suolelio“, tampa pagrindinës sudëtiesþaidëjais. R. Florida pastebi, kad talentin-giems ir kûrybingiems þmonëms patraukliosyra ne tegu ir klestinèios, bet vieno profilio(technologijø ar pramonës) vietos, o bûtentdaugiaprofilinës, ávairiø kûrybingumo apraið-kø sàsajas ágalinanèios vietos. Tai R. Floridaaiðkina kûrybinio etoso kaip socialinio gyve-nimo formø kaitos veiksnio radimusi. R. Put-namas socialiniø ryðiø susilpnëjimà vadina vi-suomenës atomizacija ir polinká „þaisti bou-

Pav. Europos kûrybingumo matricaÐaltinis: Florida, Tinagli, 2004

19

lingà pavieniui“ ávardija kaip bendruomeniøerozijos liudijimà (Putnam, 2000), o R. Flori-da yra linkæs tame matyti tiesiog permainà:„kiekviename mûsø gyvenimo aspekte stipriusryðius pakeitë silpnos sàsajos“ (Florida, 2002,p. 7). Ryðiø su aplinkiniais þmonëmis ir insti-tucijomis silpnëjimas, R. Floridos aiðkinimu,yra padidëjusio uþmezgamø kontaktø skaièiausrezultatas. R. Florida cituoja iðëjusá á pensijàpramonininkà, pasakojusá, kad jo tëvas uþau-go maþame mieste ir visà gyvenimà dirbo tojepaèioje ámonëje. „Per visà gyvenimà jis paþi-nojo kokius keturiolika þmoniø. Að sutinkudaugiau per vienà dienà.“ Jei anksèiau þmo-nes siejo visuomenës institucijos, o tapatybæformavo grupës, mûsø dienø esminë charak-teristika yra tai, kad mes patys siekiame for-muoti savo tapatybæ. Kûrybinio etoso pagrin-dinis bruoþas yra nuolatinë savikûra ir nuola-tinis savæs kûrimas ið naujo, atspindintis mûsøkûrybingumà, – teigia R. Florida. Ir nors jistiesiogiai neávardija to kaip vëlyvosios moder-nybës ar pomoderniosios visuomenës ypatybës,ðis ðiuolaikinio þmogaus reflektyvumas neabe-jotinai susijæs ir su ðiomis doktrinomis.

Apie siekimà „atkurti bendruomenes, ku-riø mums nebereikia“, per didelës socialinëssanglaudos bendruomenëje sukuriamus nei-giamus (uþdarumo, svetimøjø neásileidimo, sà-stingio) efektus, pagaliau apie tai, kad tikëji-mas bendruomenëmis yra nepagrástai roman-tizuotas, raðo daugelis autoriø (pvz., Sprigings,Allen, 2005). Siekimas suburti, kondensuotibendruomenes, pasak kai kuriø autoriø, radosipirmojoje industrinëje visuomenëje, kuriojepramonës kompanijos buvo pagrindiniai darb-daviai, darbo jëgos dominuojantis poreikis bu-vo vyriðka, fiziðkai stipri darbo jëga, o ásidar-binimo visam gyvenimui gamykloje garantijosaplink pramonines industrijas suformavo mas-kuliniðkais darbo ryðiais ir branduolinës ðei-

mos modeliu pagrástas vietos bendruomenes(Sprigings, Allen, 2005). Antrojoje moderny-bës fazëje, kurià Z. Baumanas vadina „takiàjamodernybe“ (angl. liquid modernity; Bauman,2000), pramonës eros teiktas saugumas tapokur kas maþesnis. Sëkmës garantas tapo nebekompanijos teikiami kontraktai, o individua-lus, asmeninis pasirinkimas, ryþtas ir rizika. Fi-zinës vyriðkos darbo jëgos poreikis tapo ne toksaktualus, rinkoje imta kotiruoti „minkðtas“ ir„moteriðkas“ kvalifikacijas, þinias ir savybes.Gebëjimas kûrybiðkai spræsti darbe kylanèiusklausimus, rodyti iniciatyvà keièiant, tobuli-nant, atnaujinat gaminamus ar parduodamusproduktus ar paslaugas vertinamas kur kaslabiau nei gebëjimas paklusti nurodymams irjuos vykdyti. Dizaino, mados, architektûros, re-klamos, kino, televizijos, pramogø sektoriai,taip pat finansø, verslo, teisës konsultantø pa-slaugos ir veiklos sferos iðsiplëtë neregëtai.Ðios gamybos ir paslaugø sferos vadinamos re-fleksyviomis (Lash & Urry, 1994).

Kûrybingumas, inovatyvumasir antrepreneriðkumas

Inovacija yra kûrybinë destrukcija

J. Schumpeteris

Tradiciðkai kûrybingumas siejamas su menais,literatûra ir kultûra apskritai, taèiau taip patir su iðradimais, kurie priklauso moksliniø ty-rimø srièiai. Áprastinis inovatyvumo konteks-tas yra pramonë, gamyba, komercija, organi-zacijø vadyba. Taèiau ðiandien ðie terminai pra-maiðiui vartojami ávairiuose diskursuose: kû-rybingumas priklauso ne vien meno ar litera-tûros kûrëjams, bet ir verslininkams, vadybi-ninkams; negana to, bet kurios srities ir betkokio rango darbuotojui keliami lankstumo,savarankiðkumo, adaptyvumo, iniciatyvumoreikalavimai, kurie yra ne kas kita kaip indivi-

20

do kûrybingumo raiðka2. Inovatyvumas menevertinamas ne maþiau nei versle, o antrepre-neriðkumas, arba verslumas, kuris klasikineprasme taip pat yra ekonominës sferos kate-gorija, ðiandien labai daþnai vartojama muzi-kos, kino, teatro ir kitose meninëse bei kûry-binëse industrijose (ið kur, beje, yra ir kilusi)ar sporte, kur antrepreneris (arba agentas arvadybininkas, taèiau ne bet koks, o sumanus,inovatyvus, apsukrus, kûrybingas) yra atlikë-jo(s) ar sportininko(-ës) tarpininkas, uþtikri-nantis sëkmingà (daugiau komercine, bet taippat menine ar sportine prasme) jo(s) veiklà(Wilson ir Stokes, 2006).

Kûrybingumas, tradiciðkai siejamas su ákvë-pimo ar net apvaizdos dimensija, ðiandien de-mistifikuojamas: skaidomas á elementus, pri-paþástama, kad jis nëra ágimta dovana, o iðug-domas gebëjimas. Jis aiðkinamas ne tiek kaipþinojimas ar iðsilavinimas, kiek kaip gebëjimassintezuoti, kurti naujus derinius. Be to, kûry-bingumas reikalauja savikliovos ir pasiryþimorizikuoti. Kûrybiðki þmonës, kûrybingos idë-jos griauna nusistovëjusias normas ir taisyk-les; tam reikia dràsos ir pasitikëjimo savimi.Kûrybingumas yra maiðtas3.

Taigi, kûrybingumas yra daugiadimensis, jissusijæs ir su intelektu, ir su atkakliu darbu, ir

su eksperimentavimu, bandymais, ieðkojimais.Kûrybingumas átraukia; daugelis kûrëjø neuþ-mezga artimø ryðiø, nesukuria ðeimø. Daþniau-siai kûrybingumà skatina ne (vien) materia-laus atlygio, o vidinio pasitenkinimo siekimas.Ðiandien kûrybingumas suprantamas ne kaipindividualus, o socialinis procesas, kai ieðkoji-mai ir sprendimai vyksta grupëse, komando-se, bendraujant ir bendradarbiaujant. Be to,kûrybingumui reikalinga tam tikra aplinka: pa-kankamai stabili, kad uþtikrintø tæstinumà, ta-èiau pakankamai diversifikuota ir atvira, kadskatintø eksperimentavimà ir kûrybingumà.Tyrëjai yra pastebëjæ, kad technologiniø ino-vacijø klestëjimas neretai bûna trumpalaikis,ypaè jei socialinis-kultûrinis fonas rigidiðkas.Taigi, kûrybingumas nëra kaþkas, kas nepaliau-jamai gali lietis kaip ið gausybës rago.

Bûtent kûrybingumas ðiandien vis daþniausuvokiamas kaip esminis individo sëkmësveiksnys þiniomis grástoje visuomenëje ir eko-nomikoje. Kûrybingumas nebesuprantamassiaurai vien kaip meninis kûrybingumas, o kaipgebëjimas naujai pritaikyti turimas þinias, pa-tirtá, intuicijà, idëjas; daþniausiai pripaþástama,kad tai gebëjimas, kuris iðmokstamas ir kurágali ágyti visi. Kûrybingumo neiðmokstama va-kuume, tai nuolatinës individo sàveikos su ki-tais ir su aplinka rezultatas. Skatinanèiai kû-rybingumà aplinkai bûdingi ðie bruoþai:

• pasitikëjimas: saugûs, pasitikëjimu grás-ti santykiai ir tolerantiðka aplinka yrasvarbûs, kad þmonës galëtø rizikuoti,bandyti, mokytis ið klaidø;

• veiksmø laisvë: kûrybiðkai taikyti þiniasámanu tik tada, kai þmonës gali rinktis,kà ir kaip jie nori daryti;

2 Siekiant pabrëþti naujàjà kûrybingumo kaip ne nau-jø produktø, o naujø schemø ar algoritmø tiems produk-tams sukurti prasmæ, angliðki þodþiai creativity, creativeneverèiami á rusø kalbà: Ch. Landry knyga rusø kalba va-dinasi Êðåàòèâíûé ãîðîä, R. Floridos – Êðåàòèâíûé êëàññ.

3 Átaigiai apie kultûrà kaip maiðtà yra kalbëjusi JulijaKristeva: „[…] manau, kad kyla grësmë esminiam kultû-ros-maiðto ir europinio meno aspektui ir paèiai kultûros-maiðto ir meno kaip maiðto sàvokai, kai nûnai mus uþplû-do pramogø kultûra, performanso kultûra ir reginio kul-tûra. Leiskite man iðsakyti savo nerimà. Mûsø modernu-sis pasaulis pasiekë toká vystymosi taðkà, kai tam tikraikultûrai ir menui, jei ne visai kultûrai ir visam menui, gre-sia pavojus ir negalimumas. Kaip jau sakiau, ne reginiømenui ar kultûrai ir ne informacijos menui ir kultûrai,kuriuos globoja þiniasklaida, o bûtent menui ir kultûrai-maiðtui. O kuriami jie ágauna tokias neáprastas ir bruta-lias formas, jog jø prasmë publikai dingsta. […] Privalo-me neatidëliodami ugdyti kultûrà-maiðtà, remdamiesi sa-

vo estetiniu paveldu ir jame ieðkodami naujø variantø.[...] ðiandien galime savæs paklausti, ar tik ne maiðto pa-tirtis yra vienintelis mûsø iðsigelbëjimas nuo gresianèioþmonijos robotizavimo. Ðis maiðtas vyksta, bet jam darnerandama nei þodþiø, nei darnos, galinèios suteikti jamoraus Groþio – galbût jø ir nebus rasta“ (Kristeva, 2003).

21

• kontekstø ávairovë: besimokantieji turiiðbandyti skirtingus kontekstus, kuriuo-se jie gali taikyti þinias;

• tinkamas gebëjimø ir rizikos balansas:kûrybingumui pasireikðti reikalingi ið-ðûkiai, kurie priimami tinkamais gebë-jimais ir þiniomis;

• interaktyvus keitimasis þiniomis ir in-formacija: kûrybingumas puoselëjamasnuolatinio keitimosi idëjomis gráþtamo-jo ryðio ir vertinimo aplinkoje;

• realûs rezultatai: kûrybines galias irmotyvacijà stiprina pasiekti realûs re-zultatai, ádiegti konkretûs pokyèiai (Indir Watt, 2004).

Kûrybingumas yra ne vien ekonomikos va-riklis, bet ir bûdas priimti socialinius, politi-nius ir kultûrinius iððûkius bei permainas. Jissvarbus tiek konkurencingumo didinimui, tieksocialinës atskirties maþinimui ir áveikimui,taip pat organizaciniam atsinaujinimui, ben-druomeniø regeneracijai, politiniø sprendimøpriëmimui. Kûrybingumo ugdymui reikia at-sisakyti senø mokymo metodø, dalies turinio;beprasmiðka prie jau esamos edukacinës sis-temos pridëti vis naujus reikalavimus, neiðlais-vinant jiems reikalingos erdvës.

Nauja kûrybingumo samprata apima gebë-jimus áþvelgti problemas, jas formuluoti irspræsti, o ne gilinti; gebëjimus perkelti þinias ákitus kontekstus; bûtinumo nepaliaujamai mo-kytis ir galimybës daryti klaidas pripaþinimà;gebëjimà susitelkti á tikslo pasiekimà.

Nors kûrybingumas tiesiogine prasme su-prantamas kaip gebëjimas kurti, daþniausia jisreiðkia gebëjimà matyti reiðkinius ar situaci-

jas kitaip, savaip, naujoviðkai. Daþniausia tai su-sijæ su nusistovëjusiø tiesø, poþiûriø ir tradicijølauþymu, taigi, kûrybingas þmogus yra dràsus, ri-zikuojantis, pasitikintis savimi. Bûtent tokiomissavybëmis apibûdinamas ir antrepreneris bei ið-radëjas, novatorius. Taèiau kûryba ir iðradimaitaip pat reikalauja þiniø, iðsilavinimo, iðmanymo,nuolatinës paieðkos ir uþsidegimo. Atradimamsir naujoms idëjoms reikalinga sëkmë, taèiau arne daþniausia ji aplanko tuos, kurie labiausiai jaipasirengæ? (Jacobs, 2005). Ðie „laimës kûdikiai“paprastai esti smalsûs, plaèiø interesø þmonës,o kûrybingumà labiausiai ir skatina idëjos ið vi-siðkai skirtingø srièiø. Kûrybingumas lauþo nu-sistovëjusias ribas ir sukuria naujus derinius. Taibûtina, bet nepakankama iðradimø ir inovacijøsàlyga. Kûrybingumui reikðtis bûtina tolerancijaiðskirtiniams þmonëms ir netrivialioms idëjoms,prieðtaravimams ir ambivalencijai. Visa tai áma-noma tik demokratiðkoje ir tolerantiðkoje aplin-koje ir kultûroje.

Taigi, nors inovacijos ir kûrybingumas në-ra tapaèios sàvokos, kai kurie autoriai ir vienà(Schienstock, Hämäläinen, 2001), ir kità ka-tegorijà (Florida, 2002) apibûdina tais paèiaisbruoþais:

• bazinis, visur esantis, ne marginalinisreiðkinys;

• socialiai árëmintas;• svarbi sintezë, derinimas, kombinavi-

mas;• daugiapakopis ir daugiaaspektis proce-

sas, apimantis atradimà, eksperimenta-vimà, imitavimà, pritaikymà;

• tturintis neapibrëþtumo, neaiðkumo, ri-zikos, netikrumo.

22

LITERATÛRA

BAUMAN, Zygmunt. Liquid Modernity. Prieigaper internetà: http://www.supervision-eu.org/anse/bau-man%20englisch.pdf

BRADFORD, Neil (2004). Creative Cities Struc-tured Policy Dialog Backgrounder / Canadian PolicyResearch Networks, 2004. Prieiga per internetà: http://www.cprn.com/documents/31345_en.pdf

CHOI, Chong Ju; CHEN, Stephen; YIN, Eden;CHENG, Philip (2004). Cultural Capital: Global Ci-ties and International Business Research. Interakty-vus [þiûrëta 2006 m. birþelio 1 d.].

CUPERS, Kenny (2005). Towards a Nomadic Ge-ography: Rethinking Space and Identity for the Po-tentials of Progressive Politics in the ContemporaryCity. International Journal of Urban and Regional Re-

search, December, vol. 294, p. 729–739.DONSKIS, Leonidas (1994). Moderniosios sàmo-

nës konfigûracijos: Kultûra tarp mito ir diskurso. Vil-nius: Baltos lankos, 1994. 281 p.

Eurocult21 Stories (2005): [EU project under TheKey Action City of Tomorrow & Cultural Heritagein the 5th Framework Programme].248 p. Prieiga perinternetà: http://www.eurocult21.org/books/Euro-cult21Stories3-250 screen.pdf

Europe as a Cultural Project: Final Report of theReflection Group (2002–2004) / European CulturalFoundation. 40 p. Prieiga per internetà: http://de-mo.eurocult.org/uploads/docs/301.pdf

FLORIDA, Richard (2002). The Rise of the Cre-

ative Class: And How Its Transforming Work, Lei-sure, Community and Everyday Life. New York: Ba-sic Books. 434 p. ISBN 0-465-02477-7

FLORIDA, Richard (2003). Cities and the Crea-tive Class. Ið City & Community [interaktyvus]. March2003 [þiûrëta 2006 m. vasario 10 d.]. Prieiga per inter-netà: http://www.creativeclass.org/acrobat/florida.pdf

FLORIDA, Richard (2004). Revenge of theSquelchers: The great creative class debate. April2004 [þiûrëta 2006-02-08]. Prieiga per internetà: http://www.creativeclass.org/acrobat/squelchers_document050204.pdf

FLORIDA, Richard (2005a). The Flight of the Cre-

ative Class.

FLORIDA, Richard (2005b). The World Is Spi-ky: Globalization has changed the economic playingfield but hasn’t levelled it. The Atlantic Monthly, Oc-tober, p. 48–51 [þiûrëta 2006 m. vasario 8 d.]. Prieigaper internetà: http://www.creativeclass.org/acrobat/The-

WorldIsSpiky.pdf

FLORIDA, Richard; TINAGLI, Irene (2004).Europe in the Creative Age. Demos, 48 p. [þiûrëta 2006 m.vasario 6 d.]. Prieiga per internetà: http://www.de-mos.co.uk/catalogue/creativeeurope/

GIBBONS, Michael; LIMOGES, Camille; NO-WOTNY, Helga et al. (1994). The New Production

of Knowledge: The Dynamics of Science and Research

in Contemporary Societies. Sage Publications, 1994.179 p.

GIBSON, Chris; KLOCKER, Natasha (2004).Academic publishing as ‘creative’ industry, and re-cent discourses of ‘creative economies’: some reflec-tions. Area, vol. 36, no. 4, p. 423–434 [þiûrëta 2006m. geguþës 29 d.]. Prieiga per duomenø bazæ Blac-kwell Synergy.

GLOSIENË, Audronë; PETUCHOVAITË, Ra-munë; PADAGAITË, Giedrë (2006). Biblioteka kaip„treèioji vieta“. Informacijos mokslai, t. 39, p. 32–52.

HARRIS, Kevin; DUDLEY, Martin (2005). Pub-lic Libraries and Community Cohesion: DevelopingIndicators [interaktyvus]. London: Museums, Libra-ries and Archives Council, 2005. 40 p. [þiûrëta 2006 m.vasario 10 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.mla.gov.uk/resources/assets//I/id1410rep_pdf_6655. pdf>

HENKEL, Cathy (2002). From ‘lifestyle’ to in-dustry clusters: potential for growth of audiovisualand creative industries in the Northern Rivers re-gion of New South Wales. Presented on 11 July 2002at the Australian and New Zealand CommunicationsAssociation Conference in Tweed Heads. Prieiga perinternetà: http://www.regionalartsnsw.com.au/docs/c_henkel_july_02.pdf

HOSPERS, Gert-Jan (2003). Creative Cities: Bre-eding Places in the Knowledge Economy. Knowledge,

Technology & Policy, Fall, vol. 16, no. 3, p. 143–162.HOSPERS, Gert-Jan; VAN DALM, Roy (2005).

How to create a creative city? The viewpoints ofRichard Florida and Jane Jacobs. Foresight: The Jour-

nal of Future Studies, Strategic Thinking and Policy,7 (4), p. 8–12.

IND, Nicholas; WATT, Cameron (2004). Inspira-

tion: Capturing the Creative Potential of JACOBS,Jane (1961). The Death and Life of Great American

Cities

KRISTEVA, Julia (2003). Maiðto prasmë ir be-

prasmybë: psichoanalizës galios ir ribos. Vilnius: Cha-ribdë: 2003. 256 p.

KRUGMAN, Paul (1979). A Model of Innova-tion, Technology Transfer, and the World Distribu-

23

tion of Income. The Journal of Political Economy,vol. 87, no. 2. (Apr., 1979), p. 253–266.

LANDRY, Ch. (2000). The Creative City: A tolkitfor urban innovators. London: COMEDIA.

LARNER, Wendy; Le HERON, Richard (2002).The Spaces and Subjects of a Globalising Economy: Asituated exploration of method [þiûrëta 2006 m. geguþës29 d.]. Prieiga per internetà: http://www.isanet.org/no-archive/larnerheron. html

LASH, Scott; URRY, John (1994). Economies ofSign and Space. London: Sage.

MUMFORD, Lewis (1938). The Culture of Cities.New York: Harcourt, Brace and company, 586 p.

MUMFORD, Lewis (1956). The Natural Historyof Urbanization. Chicago, 1956 [þiûrëta 2006 m.sausio 11 d.]. Prieiga per internetà: http://habitat.aq.upm.es/boletin/n21/almum.en.html

MUMFORD, Lewis (1961). The City in History.Pelican Books. 696 p.

NONAKA, Ikujiro; TOYAMA, Ryoko; KONNO,Soboru (2000). SECI, Ba and Leadership: a UnifedModel of Dynamic Knowledge Creation. Long Ran-ge Planning 33, p. 5–34 [þiûrëta 2006 m. vasario 7 d.].Prieiga per internetà: http://www.hig.se/~lbn/Kurser/IndorgC/Nonaka_etal_2000_SECI.pdf

OECD (2000). The Creative Society of the 21st Cen-tury. OECD: Paris: OECD, 196 p. [þiûrëta 2006 05 29].Prieiga per internetà: http://www.oecd.org/dataoecd/41/13/35391171.pdf

OZGA, Jenny; JONES, Robert (2006). Travellingand embedded policy: the case of knowledge trans-fer. Journal of Education Policy, vol. 21, no. 1, Janu-ary 2006, p. 1–17 [þiûrëta 2006 m. geguþës 29 d.]. Pri-eiga per internetà: http://www.ces. ed.ac.uk/eyt/EYT_pa-pers/TEDP_A_139129.pdf

PATARKIN, E.; VISSER, L. Y. (2003). Creativi-ty and creative learning in the context of electroniccommunication networks: A framework for analysisof practice and research. LDI working paper no. 4,January [þiûrëta 2006 m. geguþës 29 d.]. Prieiga perinternetà: http://www.learndev.org/dl/Creativity&Cre-ativeLearning.pdf

PUTNAM, Robert D. (2000). Bowling alone: thecollapse and revival of American community. New York[N.Y.]: Simon and Schuster. 541 p.

RIFKIN, J. (2002) The Age of Access: The NewPolitics of Culture vs. Commerce [þiûrëta 2006 m.geguþës 29 d.]. Prieiga per internetà: http://www.aec.at/en/archiv_files/20021/E2002_043.pdf

RIFKIN, Jeremy (2001). The Age of Access: TheNew Culture of Hypercapitalism, Where all of Lifeis a Paid-For Experience. Tarcher. 320 p. ISBN:1585420824

RIFKIN, Jeremy (1995). The end of work: the decli-

ne of the global labor force and the dawn of the post-

market era. New York: Putnam. xviii, 350 p.SCHIENSTOCK, Gerd; HÄMÄLÄINEN, Timo

(2001). Transformation of the Finnish innovation sys-

tem: A network approach. Sitra Reports series 7. Hel-sinki. 247 p. Prieiga per internetà: http://www.sitra.fi/Julkaisut/raportti7.pdf

SCOTT, A. J. (1997). The Cultural Economy ofCities. International Journal of Urban and Regional

Research, vol. 21, no. 2, p. 323–339. Prieiga per duo-menø bazæ Blackwell Synergy.

SIMONSEN, Kirsten (2001). Space, culture and eco-nomy – a question of practice. Geografiska Annaler: Se-

ries B, Human Geography , 83 (1), p. 41–52. doi: 10.1111/j.0435-3684.2001.00089.x [þiûrëta 2006 m. birþelio 1 d.].Prieiga per duomenø bazæ Blackwell Synergy.

SOJA, E. (1999). In different spaces: The culturalturn in urban and regional political economy. Euro-

pean Planning Studies, Feb. 1999; 7, 1; ABI/INFORMGlobal, p. 65–75. http://www-personal.umich.edu/~sdcamp/readings/Soja%201999.pdf

SPRIGINGS, Nigel; ALLEN, Chris (2005). TheCommunities we are regaining but need to lose. Com-

munity, Work & Family, vol. 8, no. 4, p. 389–411[þiûrëta 2006 m. birþelio 1 d.]. Prieiga per internetà:http://taylorandfrancis.metapress.com/media/l2t6ddk1am0tvpcb4e86/contributions/t/0/7/2/t07201r7956um0p2.pdf

SWEDBERG, Richard (1991). Joseph A. Schum-

peter: His Life and Work. Polity Press. 294 p. ISBN 0-7456-1174-4.

TRUEMAN, Myfanwy; KLEMM, Mary; GI-ROUD, Axele (2004). Can a city communicate? Brad-ford as a corporate brand. Corporate Communications:

An International Journal, vol. 9, no. 4, p. 317–330WIESAND, Andreas; SÖNDERMANN, Micha-

el (2005). The “Creative Sector” – an Engine for Di-

versity, Growth and Jobs in Europe: An overview ofresearch findings and debates prepared for the Eu-ropean Cultural Foundation. 18 p. [þiûrëta 2006 m.balandþio 17 d.]. Prieiga per internetà: http://www.eu-rocult.org/pdfdb/sharing/Creat.pdf

WILSON, Nicholas, C.; STOKES, David (2006).Managing Creativity and Innovation: The Challengefor Cultural Entrepreneurs. Journal of Small Busi-

ness and Enterprise Development, vol. 12, no. 3, p.366–378 [þiûrëta 2006 m. geguþës 29 d.]. Prieiga perduomenø bazæ EmeraldFulltext.

WINTHER, Lars; with contributions from NielsAlbertsen, Hans Thor Andersen and Darrin Bayliss.Cities and the knowledge-based economy: Research

24

Áteikta 2007 m. balandþio 14 d.

proposal. Centre for Strategic Urban Research Re-aldania Research [þiûrëta 2005 m. gruodþio 8 d.].Prieiga per internetà: http://www.geogr.ku.dk/projects/tapas/TAPAS%20Working%20Paper%200503.pdf

World Bank (2002). Connecting knowledge socie-ties: new challenges for tertiary education. Washing-ton.

ZOOK, Matthew A. (2004). The KnowledgeBrokers: Venture Capitalists, Tacit Knowledge and

CREATIVITY IN THE KNOWLEDGE SOCIETY: A MAP OF IDEAS

Audronë Glosienë

S u m m a r y

Regional Development. International Journal of Ur-

ban and Regional Research, vol. 28, no. 3,p. 621–641.

ZUKIN, Sharon (2002). The Culture of Cities.

Blackwell. 322 p.ËÎÒÌÀÍ, Þ. Ì.(1984). Ñèìâîëèêà Ïåòåðáóðãà

è ïðîáëåìû ñåìèîòèêè ãîðîäà. In: Ñåìèîòèêà

ãîðîäà è ãîðîäñêîé êóëüòóðû: Ïåòåðáóðã. Òðóäû ïîçíàêîâûì ñèñòåìàì, XVIII. Òàðòó, ñ. 30–45.

Knowledge society puts more emphasis on intellectual,social, cultural and other forms of “soft” capital thanon the “hard” forms of it. Big hopes and expectationsfor growth and development are connected with theeffective use of knowledge in all spheres of humanlife. But many authors today emphasize that it is notthe production of knowledge but its transfigurationsand diffusions that make a difference and that notscientific knowledge itself but creativity is the mainresource of the postmodern knowledge society.

Traditionally, creativity is connected to culturalfield and is perceived as a prerequisite for artisticactivities. Today, the notion of creativity has expandedto cover different types of technical, intellectual,entrepreneurial and other creativity. Furthermore, itis very often defined and understood broadly, asunderlying quality of almost all activities. Postmodernsociety does not value obedient performance of pre-defined tasks; it wants innovation in every step andmoment. Creativity is one of the basic concepts thatunites both arts and culture, science, research, andcontemporary business where execution of prescribedtasks is no longer seen as valuable asset. Innovation,ability to see things “from a different angle” becomesone of the most desired features of human capital in

any firm or organization. Such “obsession” with crea-tivity was much influenced by Richard Florida whoseviews and postulates are explored in this articlealongside with the concepts of new economical andcultural geography on the paradox of place and spacein the virtual world.

The more today’s life and work is wired, the morefreedom people have to choose when and from whereto work. Traditional offices are no longer needed,cities and areas created during the industry age(houses, schools, shops, kindergartens built aroundthe plant there the father works) are no longerattractive for young people who find these infra-structures obsolete and not inspiring as they leadcompletely different life-style the former generationdid. They look both for a challenging work alsoinspiring and dynamic surroundings for living andgoing out. Cultural regions, innovation regions, citiesof culture and knowledge cities, innovation corridors,“third places” – all these geographically-based con-cepts and phenomena show the importance of geo-graphical proximity in the world that has declaredit’s virtuality. Huge amount of new geographical andurban research shows how important is the physicalspace in the virtual age.