Atvira prieiga (Open Access) prie mokslinės informacijos - kas tai?

Emilija Banionytėemilija.banionyte@vpu.lt

Vilnius, 2005-06-16

Pranešime kalbėsiu apie

Atvirą prieigą (Open Access) - kas tai yra Atviros prieigos žurnalus Institucijų viso teksto dokumentų talpyklas

(Institutional Repositories) Autorių teises Atviros prieigos rėmėjus Mūsų ateitį – kokį kelią rinksimės

Kas yra atvira priega?

sakydami “atvira prieiga” turime mintyse namokamą prieigą prie internete pateiktos mokslinės - t .y. recenzuojamos (peer-reviewed) medžiagos, kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas, platinti, spausdinti, atlikti joje paiešką ar duoti nuorodas į viso teksto straipsnius.

Kodėl atsirado ir plinta atvira prieiga? - visi nepatenkinti Autoriai: jų darbas nėra žinomas visiems

mokslo bendruomenės nariams, todėl nėra tinkamai pripažįstamas ir vertinamas;

Skaitytojai: negali susipažinti su visa jiems reikalinga mokslo literatūra, todėl yra spragų jų tyrimuose ir darbuose;

Bibliotekos: nebesubega patenkinti vartotojų poreikių.

Nuo ko prasidėjo atviros prieigos judėjimas?2001 m. gruodžio mėn. Budapešte susirinkę mokslo ir

leidybos vadovai ieškojo alternatyvių mokslinės leidybos būdų. Jie priėmė taip vadinamą BOAI (Budapest Open Access Initiative).

BOAI tikslas - atvira prieiga prie mokslinės informacijos. Susirinkusieji nusprendė, kad tikslą galima pasiekti dviem būdais:

1. pateikiant mokslinius žurnalus nemokamai per internetą (open access)

2. kuriant institucijų visateksčių dokumentų talpyklas (institutional repositories)

Atviros prieigos žurnalai

tai moksliniai (recenzuojami) žurnalai, kurie nemokamai (t.y. netaikant jokios prenumeratos ar mokesčio už straipsnį modelio) pateikiami per internetą.

Atviros prieigos žurnalai

Ką reiškia “nemokamai”? Kas už visa tai moka? Atviros prieigos žurnalai taiko naujus verslo modelius, pvz.:

Straipsnio įtraukimo ir sutvarkymo mokestį Institucinį nario mokestį Hibridinį modelį Reklamą Sponsoriavimą

Kaip tapti atviros prieigos žurnalu?Pasiskaitykite Atviros visuomenės instituto parengtuose

vadovuose http://www.soros.org/openaccess/ :Vadovas tiems, kurie iš prenumeruojamo žurnalo nori tapti atviros

prieigos žurnalu: Guide to Business Planning for Converting a Subscription-

based Journal to Open Access Vadovas tiems, kurie nori įkurti naują atviros prieigos žurnalą: Guide to Business Planning for Launching a New Open Access

Journal Pavyzdinis verslo planas atviros prieigos leidėjams Model Business Plan: A Supplemental Guide for Open Access

Journal Developers & Publishers

Leidėjai renkasi atvirą prieigą:

Oxford University Press

Journal of Nucleic Acids, Journal of Botany

National Academy of Sciences

Proceedings of the National Academy of

Sciences Springer eksperimentuoja – “Open Choice”

modelis

Nauji atviros prieigos žurnalai

BioMedCental: per 130 medicinos ir biologijos žurnalų

Public Library of Science (PLoS): gavo 9 mil. USD grantą įkurti šiems atviros prieigos žurnalams:PLoS Biology, PLoS Medicine PLoS Computational Biology, PLoS Genetics,

PLoS Pathogens

Atviros prieigos žurnalų rodyklė

http://www.doaj.org/

Mitas: “Atvira prieiga skatina prastą kokybę”

“Jei už kiekvieną pateikiamą straipsnį jums mokama, atsiranda interesų konfliktas, kuris gali sugriauti visą recenzavimo sistemą”

Crispin Davis (CEO, Reed Elsevier)

2004 m. kovo 1 d.

Mitas: “Atvira prieiga skatina prastą kokybꔕ Žurnalai vertinami pagal reputaciją – jei pasklis gandas, kad

kažkuris žurnalas priima spausdinti prastos kokybės straipsnius, autoriai paprasčiausiai nustos siuntę straipsnius į tą žurnalą ir jis žlugs.

• Pasitikrinę ISI bazėje galime sužinoti, kad atviros prieigos žurnalų svorio koeficientai (Impact Factor) nėra žemesni už prenumeruojamų, pvz.:• New Journal of Physics, užima trečią vietą tarp visų IOP

žurnalų;• Arthritis Research & Therapy, svorio koeficientas 5.03;• Breast Cancer Research, svorio koeficientas 2.93;• Critical Care, svorio koeficientas 1.91 (6-tas iš 16 šios

mokslo srities žurnalų).

Institucijų viso teksto dokumentų talpyklos (Institutional Repositories)

Viešai internete prieinama institucijos (universiteto, akademijos, instituto) ir joje dirbančių autorių darbų viso teksto talpykla. Parodo institucijos intelektualinį potencialą ir produkciją.

Institucijų talpyklose

paprastai kaupiami ne tik mokslo darbuotojų straipsniai, knygos, konferencijų pranešimai, bet ir Senato nutarimai, Rektoriaus įsakymai, studijų programų aprašymai, studijų tvarkaraščiai, įvairi metodinė medžiaga – visa tai, kas šiandien kaupiama darbuotojų kompiuteriuose.

Institucijos turi turėti medžiagos atrankos strategiją – ką kaupti ir saugoti.

Institucijų talpyklos

Norint institucijų talpyklose kaupti dokumentus, būtina naudoti specialią programinę įrangą, leidžiančią šiose talpyklose atlikti paiešką ir automatiškai atsisiųsti duomenis. Programinė įranga privalo derėti su Open Archives Initiative (OAI) reikalavimais. Tokios programinės įrangos pavyzdžiai: DSpace, E-Prints, CDSware, FEDORA, i-Tor ir kt.

Institucijų talpyklos ir autorių teisės Autorių teisės – esminis dalykas Ar Lietuvos institucijos turi nuostatas autorių

teisių klausimais? Ar Lietuvos mokslininkai, atiduodami straipsnį

kokiam nors žurnalui, pasidomi ar atiduodamą straipsnį bus galima patalpinti bent jau savo asmeninėje ar institucijos interneto svetainėje, nekalbant jau apie institucijų talpyklas?

Institucijų talpyklos ir autorių teisės

http://www.sherpa.ac.uk/romeo.php

Institucijų talpyklos

Olandijos pavyzdys: 2005 m. gegužės mėn. visuomenei

pristatytas projektas Cream of Science – visų Olandijos universitetų mokslininkų darbų bendra talpykla:

http://www.darenet.nl/en/page/language.view/keur.page

Institucijų talpyklos

Pradėtas naujas projektas

Directory of Open Access Repositories – Lund & SHERPA

Atviros prieigos pagrindas – institucijų talpyklos Net 72% visų Astrophysical Journal

žurnale atspausdintų straipsnių yra laisvai prieinami per institucijų talpyklas (konkrečiai per ArXiv)

Minėti 72% straipsnių vidutiniškai du kartus dažniau cituojami, negu likusieji 28% straipsnių, prie kurių vartotojai neturi laisvos prieigos.

Ekonominė analizė

Prieiga prie mokslinės informacijos: naujų rinkų paieška el. žurnalams

Profesorių Mark McCabe & Christopher Snyder straipsnis žurnale Nature: “The best business model for scholarly journals: an economist's perspective”

http://www.nature.com/nature/focus/accessdebate/28.html

Atviros prieigos rėmėjai BOAI, 2002 m. vasaris Bethesda statement, 2003 m. balandis Berlin Declaration, 2003 m. spalis ir 2004m.

gegužė Wellcome Trust, 2003 m. spalis, 2005 m.

gegužė UK Parliamentary Inquiry, 2004 U.S. Appropriations Committee, 2004

Atviros prieigos rėmėjai

Howard Hughes Medicinos institutas: Bethesda deklaracija (Bethesda statement) Ragina savo mokslininkus publikuotis atviros

prieigos žurnaluoseRemia, mokėdami straipsnių įtraukimo ir

sutvarkymo mokestį (article processing fee)

Atviros prieigos rėmėjai

Max Planck Society: Berlin Declaration on Open Access to Knowledge in the Sciences and Humanities, 2003 m. spalio 22 d., Berlin; 2004 m. gegužės 12-13 d., CERN; vasario 28-kovo 1d., Southampton; 2005 spalio 5-7 d, Golm (bus skirta besivystančioms šalims) Ragina mokslininkus publikuotis atviros prieigos

žurnaluose ir juos remia finansiškai. Propaguoja atvirą prieigą ir skatina tinkamai įvertinti

tokiu būdu publikuojamą medžiagą.

Atviros prieigos rėmėjai

Wellcome Trust (Jungtinė Karalystė)

2003 m. spalio mėn. pranešė, kad: Remia ir skatina atviros prieigos žurnalų leidybą bei

institucijų saugyklų steigimą; Savo mokslininkams sumokės straipsnių patalpinimo

atviros prieigos žurnaluose mokestį.

2005 m. gegužės mėn. pranešė, kad : Planuoja su kitais medicinos tyrimų rėmėjais įkurti JK

PubMed Central

Atviros prieigos rėmėjai

Jungtinės Karalystės Parlamento Mokslo ir technologijų komiteto tyrimas, 2004 m.: Dabartinis mokslo produkcijos leidybos modelis yra

nepatenkinamas – 82 rekomendacijos Visos JK aukštosios mokyklos privalo turėti

institucines viso teksto dokumentų talpyklas Reikia įkurti fondą, kurio lėšos būtų skirtos autoriams

straipsnių patalpinimo atviros prieigos žurnaluose mokesčiui sumokėti.

Jungtinės Karalystės Vyriausybės atsakymas

Atviros prieigos rėmėjai

JAV Kongreso biudžeto komitetas, 2004 Pasiūlė visą Nacionalinio sveikatos instituto

finansuotą mokslo produkciją – t.y. straipsnius recenzuojamuose mokslo žurnaluose, praėjus 6 mėn. po jų išleidimo, skelbti atviros prieigos duomenų bazėje PubMed Central.

2005 m. vasario mėn. Nacionalinis sveikatos institutas paskelbė, kad jie prašo visų instituto finansuotų mokslininkų savo straipsnius patalpinti PubMed Central duomenų bazėje praėjus 12 mėn. po jų publikavimo.

Atviros prieigos įtaka Autoriams – suteikia galimybę platesnei jų darbų

sklaidai ir poveikiui mokslo vystymui; Skaitytojams – suteikia galimybę nemokamai skaityti

pirminius mokslo šaltinius; Bibliotekoms – leidžia pilniau tenkinti informacinius

vartotojų poreikius; Mokslą finansuojančioms organizacijoms – gerina

investicijų į mokslą matomumą ir grąžą; Institucijoms – gerina jų įvaizdį ir prestižą; Mažoms ir profesinių asociacijų leidykloms – suteikia

galimybę išgyventi.

Papildoma informacija Budapest Open Access Initiative: www.soros.org/openaccess Directory of Open Access Journals: www.doaj.org SPARC: www.arl.org/sparc Public Library of Science: www.publiclibraryofscience.org BioMed Central: www.biomedcentral.com Bioline International: www.bioline.org.br Open Archives Initiative: www.openarchives.org SciX Project: www.scix.net Project Romeo: www.sherpa.ac.uk/romeo.php Max Planck Society:

www.zim.mpg.de/openaccess-berlin/news0321.pdf Wellcome Trust: www.wellcome.ac.uk/en/1/awtvispolpub.html UK Parliamentary Inquiry Report:

www.publications.parliament.uk/pa/cm200304/cmselect/cmsctech/399/39902.htm

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija: www.lmba.lt (Renginiai -> 2005 m. vasario 21-22 d. seminaro Open access and Scholarly Communication vaizdo įrašas)

Mūsų ateitis

Pradžia padaryta – mokslo bendruomenė su atvira prieiga supažindinta, diskusija prasidėjo.

Kokį kelią rinksimės?

Dėkoju už dėmesį

Medžiaga parengta padedant

Melissai Hagemann,

Atviros visuomenės instituto

Atviros prieigos programos vadybininkei

Jai galima rašyti: mhagemann@sorosny.org

Man galima rašyti: emilija.banionyte@vpu.lt