Atskirų tikslinių grupių (jaunimo, moterų)

Taikomasis mokslinio tyrimo darbasTaikomasis mokslinio tyrimo darbas

ATSKIRŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO, MOTERŲ) ATSKIRŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO, MOTERŲ) VERSLUMO UGDYMO BŪDŲ ANALIZĖVERSLUMO UGDYMO BŪDŲ ANALIZĖ

Užsakovas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija Užsakovas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Vykdytojas: UAB “Verslo sūkurys” Vykdytojas: UAB “Verslo sūkurys” Statybininkų g. Statybininkų g. 7-303, Kaunas7-303, Kaunas

Tel.: (8-37) 711611 Tel.: (8-37) 711611

Direktorius Ri Direktorius Ričardas Venskūnasčardas Venskūnas

KAUNAS, 2005

Atskirų tikslinių grupių (jaunimo ir moterų) verslumo ugdymo būdų analizė

TURINYS

TURINYS.......................................................................................................................................................................................2

I. ATSKIRŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO, MOTERŲ) VERSLUMO SKATINIMO IR UGDYMO BŪDŲ ANALIZĖ LIETUVOJE...............................................................................................................................................................4

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ ATSKIRŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO IR MOTERŲ) VERSLUMO UGDYMO POLITIKĄ, ANALIZĖ....................................42. ATSKIRŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO IR MOTERŲ) PADĖTIES DARBO RINKOJE STATISTINĖ APŽVALGA.............................................................................................................................................................................113. LIETUVOS MOKSLO INSTITUCIJŲ STUDIJŲ IR MOKYMO PROGRAMŲ, SKATINANČIŲ IR UGDANČIŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ VERSLUMĄ, ANALIZĖ.....................................................................................................................154. EUROPOS SĄJUNGOS PARAMOS LIETUVAI PROGRAMŲ ANALIZĖ.....................................................................22

4.1. PHARE 2001 SUBSIDIJŲ PROGRAMA: PROFESINIS RENGIMAS SIEKIANT EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SANGLAUDOS....................................................................................................................................................................224.2. PHARE 2002 SUBSIDIJŲ PROGRAMA: PRISITAIKYMO PRIE KINTANČIŲ RINKOS SĄLYGŲ, NAUJŲ GEBĖJIMŲ BEI SOCIALINĖS INTEGRACIJOS SKATINIMAS........................................................................................264.3. LEONARDO DA VINCI................................................................................................................................................274.4. EQUAL BENDRIJOS INICIATYVA..............................................................................................................................324.5. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS...............................................................................................................................35

5. JAUNŲ VERSLININKŲ, MOTERŲ VERSLININKIŲ BEI ORGANIZACIJŲ, REMIANČIŲ JAUNIMO IR MOTERŲ VERSLO INICIATYVAS, APKLAUSA.................................................................................................................................38

5.1. ORGANIZACIJŲ, REMIANČIŲ JAUNIMO IR MOTERŲ VERSLO INICIATYVAS, APKLAUSA..............................385.2. SĖKMINGAI VEIKIANČIŲ ĮMONIŲ, KURIŲ SAVININKAI YRA JAUNIMAS IKI 29 METŲ, APKLAUSOS REZULTATAI.......................................................................................................................................................................465.3. SĖKMINGAI VEIKIANČIŲ ĮMONIŲ, KURIŲ SAVININKAI YRA MOTERYS, APKLAUSOS REZULTATAI............505.4. JAUNŲ VERSLININKŲ, MOTERŲ VERSLININKIŲ BEI ORGANIZACIJŲ, REMIANČIŲ JAUNIMO IR MOTERŲ VERSLO INICIATYVAS, APKLAUSOS REZULTATAI.......................................................................................................53

II. EUROPOS SĄJUNGOS PATIRTIES TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO IR MOTERŲ) VERSLUMO SKATINIMO IR UGDYMO SRITYJE ANALIZĖ.................................................................................................................56

1. EUROPOS SĄJUNGOS VERSLUMO POLITIKA............................................................................................................562. VERSLO EUROPOS SĄJUNGOJE DEMOGRAFINIS APRAŠAS..................................................................................59

2.1. DUOMENYS APIE EUROPOS SĄJUNGOS GYVENTOJŲ PASIRINKIMĄ DARBO STATUSO ATŽVILGIU: SAMDOMO DARBUOTOJO STATUSAS AR NEPRIKLAUSOMO DARBUOTOJO STATUSAS......................................592.2. PRIEŽASTYS, KURIOS ĮTAKOJA ASMENŲ PASIRINKIMĄ DĖL STATUSO DARBO RINKOJE............................602.3. EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIŲ POŽIŪRIS Į SAVARANKIŠKĄ DARBĄ...............................................................612.4. SVARBIAUSI ASPEKTAI SUSIJĘ SU VERSLO KŪRIMU...........................................................................................622.5. FAKTORIAI, KURIE ĮTAKOJA VERSLĄ.....................................................................................................................642.6. VERSLUMO SUNKUMŲ VERTINIMAS......................................................................................................................652.7. PAGRINDINĖS IŠVADOS IR APIBENDRINIMAS......................................................................................................67

3. JAUNIMO VERSLUMAS EUROPOS SĄJUNGOJE: UGDYMO IR SKATINIMO ASPEKTAI....................................694. JAUNIMO VERSLUMO UGDYMAS: GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI................................................................715. MOTERŲ VERSLUMO UGDYMAS: GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI..................................................................756. GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ APIBENDRINIMAS...............................................................................................82

III. TIKSLINIŲ GRUPIŲ VERSLUMO SKATINIMO IR UGDYMO LIETUVOJE PRIEMONIŲ PLANAS...............83

1. PASKOLŲ FONDAS (VERSLO ĮKŪRIMUI FINANSUOTI).......................................................................................................832. „VERSLO ANGELŲ“ IR STUDENTŲ SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS..............................843. INICIJUOTI VEIKIANČIAS JAUNIMO, MOTERŲ BEI PARAMOS VERSLUI ORGANIZACIJAS SKATINTI TIKSLINIŲ GRUPIŲ VERSLUMĄ........................................................................................................................................854. INFORMACIJOS APIE GALIMĄ PARAMĄ TIKSLINĖMS GRUPĖMS SKLAIDA.....................................................865. PASLAUGŲ VERSLUI ĮSTAIGŲ TINKLO INFORMACINĖ KAMPANIJA AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE...........876. VERSLO INFORMACIJOS CENTRŲ INFORMACINĖ KAMPANIJA PROFESINĖSE MOKYKLOSE (PILOTINIS PROJEKTAS)...............................................................................................................................................................................887. SĖKMINGOS VERSLO KARJEROS PAVYZDŽIŲ SKLAIDA.......................................................................................888. PROFESINIS KONSULTAVIMAS MOKYKLOSE...........................................................................................................899. MOTERŲ VERSLININKIŲ DIENOS REGIONUOSE......................................................................................................9010. MENTORINGO PROGRAMA MOTERIMS (PILOTINIS PROJEKTAS)..............................................................................90

2


LITERATŪRA.............................................................................................................................................................................92

SUMMARY..................................................................................................................................................................................95

PRIEDAI.......................................................................................................................................................................................96

PRIEDAS 1. KLAUSIMYNAS ĮMONIŲ SAVININKAMS (VADOVAMS)...........................................................................................96PRIEDAS 2. KLAUSIMYNAS ORGANIZACIJOMS......................................................................................................................101PRIEDAS 3. APKLAUSTŲ ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS...............................................................................................................105PRIEDAS 4. Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal miestus..............................................................................................106

3


I. ATSKIRŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO, MOTERŲ) VERSLUMO SKATINIMO IR UGDYMO BŪDŲ ANALIZĖ LIETUVOJE

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ ATSKIRŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO IR

MOTERŲ) VERSLUMO UGDYMO POLITIKĄ, ANALIZĖ

2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. IX-1187 “Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos”, kuris patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją [26]. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija buvo vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis buvo parengta valstybės ilgalaikė raidos strategija. Strategijos pagrindinės nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos direktyvomis. Valstybės ilgalaikės raidos strategija nustato ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos bei kitų sričių politikos gaires iki 2015 m. Ji atitinka Lisabonos Europos Sąjungos viršūnių tarybos išvadų nuostatas ir iškeltus strateginius tikslus.

Viena iš strategijoje aptariamų sričių, kuri strategijoje identifikuojama kaip valstybės raidos strategija yra Konkurencinga ekonomika. Šioje strategijos dalyje yra numatytos verslo plėtros strateginės kryptys Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare [26], t.y. Naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimas; Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys; Regioninė smulkaus ir vidutinio verslo plėtra; Smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas; Smulkaus ir vidutinio verslo infrastruktūra. Kiekvienoje iš šių krypčių yra numatyti strateginiai tikslai, kuriuos Lietuva turi įgyvendinti, siekiant konkurencingos šalies ekonomikos: Naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimas: 1) skatinti smulkių ir vidutinių įmonių steigimą:

Smulkaus ir vidutinio verslo steigimo išlaidos turi tapti konkurencingos ES, būtina sukurti smulkių ir vidutinių įmonių registravimo sistemą internete, padaryti ją prieinamą verslininkams; 2) plėsti finansines paslaugas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, sukuriant atitinkamas priemones ir tobulinant sąlygas pasinaudoti lengvatiniais kreditais bei mikrokreditais, rizikos kapitalo fondais, paskolų draudimu, ES struktūrinių fondų parama; 3) skatinti naujoves diegiančių įmonių steigimą – didinti naujų diegiančių naujoves smulkių ir vidutinių įmonių skaičių, ypač valstybės remiamuose verslo inkubatoriuose bei mokslo ir technologijų parkuose.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys: 1) skatinti ir remti nacionalines tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų komerciniam pritaikymui, smulkių ir vidutinių įmonių plėtrai, taip pat kokybiniams reikalavimams taikyti ir sertifikavimo sistemoms įdiegti; 2) vykdyti programas, skatinančias technologinį skirtingo dydžio įmonių kooperavimąsi nacionaliniu ir tarptautiniu mastu; 3) kartu su ES šalimis sukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas, kurios būtų lengvai suprantamos ir perduodamos tinklais.

Regioninė smulkaus ir vidutinio verslo plėtra: 1) kurti ir įgyvendinti regioninės plėtros politiką; 2) parengti strateginius regioninės plėtros planus, iš jų – smulkaus ir vidutinio verslo plėtros planus; 3) veiksmingai naudoti regioninio verslo plėtros galimybes.

Smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. 1) parengti ir įtraukti į vidurinio mokslo bei kolegijų ir universitetų mokymo programas žinių apie verslą ir verslininkystę modulius; 2) plėtoti tarptautinio verslo specialistų rengimą, verslumą ugdančius bei kvalifikacijos kėlimą užtikrinančius kursus ir gerinti jų kokybę; 3) plėtoti institucijų, teikiančių konsultacines mokomąsias paslaugas, tinklą; 4) remti konsultavimo ir mokymo paslaugų smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei potencialiems verslininkams teikimą; 5) skatinti įmonių investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Smulkaus ir vidutinio verslo infrastruktūra: 1) sukurti informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemą; 2) sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas fizinės infrastruktūros plėtrai; 3) sukurti ir tobulinti nefinansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai teikiančių institucijų infrastruktūrą. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros uždavinius būtina įgyvendinti integruotai per tris skirtingus institucinius lygius: nacionalinis lygis (Nacionalinė smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa), regioninis lygis (institucijų palaikymas ir plėtra); vietinis lygis (verslininkų ir verslo lygio palaikymas ir plėtra).

4


Valstybės ilgalaikėje strategijoje taip pat buvo numatytos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys iki įstojimo į ES: tobulinti smulkaus ir vidutinio verslo teisinę ir ekonominę aplinką; gerinti finansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams; teikti verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugas; skatinti inovacijų bei informacinių technologijų naudojimą plėtojant smulkų ir vidutinį verslą; tobulinti institucinę infrastruktūrą; plėsti verslo savivaldą; plėtoti smulkų ir vidutinį verslą regionuose; skatinti didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimą, taip pat smulkių ir vidutinių įmonių tarpusavio bendradarbiavimą šalies ir tarptautiniu lygiu; integruoti visuomenės grupes į smulkų ir vidutinį verslą; skatinti verslumą panaudojant švietimo sistemą.

Minėtos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kryptys yra identifikuojamos kaip bendrosios verslumo skatinimo strategijos Lietuvoje, kurios yra išdėstytos ir Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje [34], patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853. Minėta strategija – tai kitas labai svarbus dokumentas, kuriame yra aptariamos ir numatomos verslumo skatinimo ir ugdymo Lietuvoje dimensijos per kelias strategijoje analizuojamas sritis.

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos numatomas strateginis tikslas, susijęs su verslumo skatinimo Lietuvoje kategorija, yra: Laikotarpiu iki 2015 metų sukurti ekonomiškai našų, vidaus ir užsienio rinkose konkurencingą, grindžiamą inovacijomis bei informacinių technologijų naudojimu smulkaus ir vidutinio verslo sektorių. Strateginis tikslas apima tokius pagrindinius strateginius uždavinius, kurie yra orientuoti į verslo plėtrą, o kartu į verslumo skatinimą:

Per artimiausius 5 metus sukurti palankią ekonominę, teisinę ir kreditavimo aplinką smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, išplėtoti institucinę verslo infrastruktūrą.

Per artimiausius 5-7 metus parengti ir pradėti įgyvendinti priemones, didinančias smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus konkurencingumą inovacijų ir informacinių technologijų naudojimo pagrindu, plėtojant šioje srityje tarptautinį bendradarbiavimą.

Per artimiausius 5 metus sukurti sąlygas, užtikrinančias verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams.

Laikotarpiu iki 2015 metų užtikrinti sąlygas, padedančias stiprinti smulkių ir vidutinių įmonių finansinį pajėgumą ir skatinančias didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimą, smulkių ir vidutinių įmonių tarpusavio kooperaciją.

Per artimiausią laikotarpį parengti ir pradėti įgyvendinti priemones, užtikrinančias smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą visuose šalies regionuose, ypač atsilikusiuose.

Per artimiausius metus parengti ir pradėti įgyvendinti priemones, kurios gerintų smulkių ir vidutinių įmonių finansavimą [34].Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje yra numatyti strateginių

tikslų įgyvendinimo veiksmai ir priemonės pagal atskiras sektorines politikas. Bendrieji verslumo skatinimo klausimai yra aptariami Socialinės politikos ir užimtumo ekonominių veiksnių politikos bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros politikos strateginių tikslų įgyvendinimo veiksmuose ir priemonėse. Viena iš Socialinės politikos ir užimtumo ekonominių veiksnių politikos strateginių krypčių yra įvardijamas Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas ir darbo vietų kokybės tobulinimas. Pastarosios strateginės krypties esminiais aspektais yra identifikuojami tokie tikslai, susiję su verslumo skatinimo ir verslo plėtra: užimtumo gebėjimų ugdymas (darbo rinkos politikos aktyvinimas, darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, profesinio rengimo tobulinimas bei nuolatinio mokymosi sistemos plėtojimas); darbo vietų kūrimo skatinimas (palankių sąlygų naujoms darbo vietoms kurtis sudarymas, vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimas); gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas (lanksčių darbo organizavimo ir apmokėjimo formų plėtojimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, struktūrinių pokyčių padarinių švelninimas); lygių vyrų ir moterų galimybių politikos stiprinimas; užimtumo politikos integravimo didinimas.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros politikos pagrindinės strateginės kryptys ir jų turinys buvo aptarti analizuojant Valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatas, vienokiu ar kitokiu būdu susijusias su verslo plėtra ir verslumo skatinimu.

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos neatskiriamos dalys yra specifinės (sektorinės) strategijos. Dvi iš jų – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija ir Socialinės

5


apsaugos plėtotės ir užimtumo ekonominių veiksnių strategija – reglamentuojamos pagrindinės bendrosios verslumo skatinimo nuostatos [34, 33].

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategijoje suformuluota Lietuvos valstybės misija, kurios vienas iš elementų yra: Skatinti verslumą naudojant švietimo, mokymosi visą gyvenimą sistemas bei užtikrinant mokymo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategijoje buvo numatytos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės iki 2004 m. strateginės kryptys. Buvo suformuluotos šios verslumo skatinimo dimensiją apimančios kryptys: Smulkiojo ir vidutinio verslo teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas; Finansinės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gerinimas; Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimas; Verslo savivaldos plėtotė; Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotė regionuose; Didelių ir smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo bei smulkių ir vidutinių įmonių tarpusavio bendradarbiavimo šalies ir tarptautiniu lygmeniu skatinimas; Atskirų visuomenės grupių integracija į smulkųjį ir vidutinį verslą; Verslumo skatinimas naudojant švietimo sistemą.

Aktualu tai, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategijoje buvo numatytos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės iki 2015 m. strateginės kryptys, iš kurių didžioji dalis yra tiesiogiai siejama su verslumo skatinimo kryptimis Lietuvoje: Palankios ekonominės ir teisinės aplinkos sukūrimas smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti; Smulkiojo ir vidutinio verslo infrastruktūros plėtojimas siekiant sumažinti smulkiojo ir vidutinio verslo silpnybių įtaką verslo plėtotės procesui; Verslininkų sluoksnio plėtimas ir stiprinimas; Profesionalaus verslininkų mokymo sistemos sukūrimas; Naujų darbo vietų kūrimo inicijavimas; Teigiamo verslo įvaizdžio ir verslo kultūros formavimas.

Socialinės apsaugos plėtotės ir užimtumo ekonominių veiksnių strategijoje yra numatytos pagrindinės veiksmų kryptys, kurių viena yra Užimtumo didinimo, nedarbo mažinimo ir darbo vietų kokybės tobulinimo [33]. Strategijoje numatyti pagrindiniai šios krypties veiksmai, susiję su verslo plėtra ir verslumo skatinimu:

užimtumo gebėjimų didinimas (darbo rinkos politikos aktyvinimas, darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, profesinio rengimo tobulinimas bei nuolatinio mokymosi sistemos plėtojimas);

darbo vietų kūrimo skatinimas (palankių sąlygų sudarymas naujoms darbo vietoms kurtis, vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimas);

lygių vyrų ir moterų galimybių politikos stiprinimas. Pastaroji dimensija yra tiesiogiais susijusi su moterų verslumo skatinimo politika Lietuvoje. Todėl

Socialinės apsaugos plėtotės ir užimtumo ekonominių veiksnių strategijoje yra numatytos tokios pagrindinės priemonės lygių vyrų ir moterų galimybių politikos stiprinimo srityje: užtikrinti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės būtų prieinamos moterims atsižvelgiant į jų dalį tarp bedarbių; ypač domėtis aplinkybėmis, kurios trukdo moterims, norinčioms pradėti verslą ar tapti savarankiškai užimtoms; siekti, kad moterys ir vyrai vienodai dalyvautų visoje ekonominėje veikloje; turi būti užtikrintas vienodo darbo apmokėjimo už vienodą darbą ar tos pačios vertės darbą principas; sudaryti sąlygas, kad moterys savanoriškai galėtų naudotis lanksčiomis darbo organizavimo formomis ir kartu nenukentėtų jų užimtumo kokybė; užtikrinti palankias sąlygas tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti profesinio rengimo programose, naudotis nuolatinio mokymosi sistemos teikiamomis galimybėmis, didinti gebėjimus informacinių technologijų, vadybos, kalbų bei kitų pagrindinių žinių ir gebėjimų srityje.

Šioms veiksmų kryptims įgyvendinti įgyvendinama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa [2]. 2005 m. rugsėjo 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1042 patvirtintoje Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių programoje 2005-2009 metams numatyti programos tikslai: nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygių galimybių problemas visose srityse; užtikrinti lyčių aspekto integravimą; parodyti specifines moterų ir vyrų problemas ir jas spręsti. Programoje taip pat yra numatyta eilė siektinų įgyvendinti uždavinių, kurių vienas yra: didinti moterų galimybes imtis verslo ir jį plėtoti, skatinti moterų ekonominį aktyvumą. Programos įgyvendinimą koordinuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija. Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005-2009 metams programa numato Priemones moterų verslui remti:

1) Organizuoti per verslo informacijos centrus informacinių dienų verslininkėms kampanijas visose apskrityse. Priemonei įgyvendinti numatoma 40 tūkst. litų. Lėšos skiriamos kasmet:

6


nuo 2005 iki 2009 metų. Į renginius bus kviečiamos verslininkės ir moterys, norinčios pradėti verslą, išrinktos ir apdovanotos geriausios metų verslininkės, parengtas ir nemokamai dalijamas leidinys apie sėkmingus moterų verslo pavyzdžius.

2) Teikti verslininkėms informavimo, konsultavimo ir mokymo apie galimybes pasinaudoti finansine parama verslui plėtoti paslaugas. Priemonei įgyvendinti numatoma 30 tūkst. litų. Lėšos skiriamos kasmet: nuo 2006 iki 2009 metų. Bus teikiama informacija, konsultacijos ir organizuojami mokymai moterims, kurios norėtų pasinaudoti paskolomis moterų verslui skatinti, visose apskrityse verslininkėms bus organizuojami seminarai apie finansinės paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavimo galimybes.

3) Organizuoti verslo pradžios sąlygų, plėtros, pirmojo ir paskesnio darbuotojo samdymo, veiklos pagal verslo liudijimus skatinimo mokymus.

Taip pat Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005-2009 metams programoje yra numatytos ir priemonės kaimo gyvenamųjų vietovių moterų užimtumui didinti [2]:

1) Teikti konsultacijas kaimo moterims, pradedančioms arba plėtojančioms žemės ūkio ar žemės ūkiui alternatyvų verslą. Priemonei įgyvendinti numatoma 20 tūkst. litų. Lėšos skiriamos kasmet: nuo 2006 iki 2009 metų. Kaimo moterys bus konsultuojamos, kaip pradėti arba plėtoti verslą, rengti verslo projektus, iš kur gauti paramą verslo sumanymams įgyvendinti.

2) Organizuoti informacines kampanijas vietinių užimtumo iniciatyvų, socialinių įmonių kūrimo projektų rengimo klausimais. Priemonė bus vykdoma 2006-2009 metais. Renginiai bus organizuojami visose apskrityse.

Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005-2009 metams programoje taip pat yra numatyta netiesioginių moterų verslumą skatinančių priemonių, tokių kaip: Priemonės lyčių vaidmens stereotipams keisti, Priemonės, sudarančios sąlygas moterims ir vyrams geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, Priemonės moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, ir vyresnio amžiaus moterų įsidarbinimo galimybėms didinti.

Kitas svarbus verslumo skatinimo nuostatas Lietuvoje reglamentuojantis teisės aktas 2005 m. spalio 19 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1104 “Dėl Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių aprašo ir Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių aprašo patvirtinimo” [3], kuriame yra išdėstyti: 1) Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių aprašas ir 2) Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių aprašas.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių apraše išdėstyti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros vizija, strateginiai ir krypčių formavimo tikslai. Numatyti tokie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tikslai:

sukurti aplinką, palankią verslumui bei mažų ir vidutinių įmonių steigimui; pagerinti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybes – plėtoti lankstesnes ir

įvairesnes finansavimo formas; padidinti verslumą ir verslo kompetentingumą – užtikrinti efektyvią ir geros kokybės

institucijų, teikiančių paslaugas verslui, veiklą; padidinti verslo konkurencingumą – skatinti naujų mokslo rezultatų, technologinių

sprendimų ir organizacinių iniciatyvų įgyvendinimą.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių apraše yra numatyti

Svarbiausieji smulkaus ir vidutinio verslo strateginių krypčių formavimo ir įgyvendinimo tikslai, kurie yra tiesiogiai susiję su tikslinių grupių – moterų ir jaunimo – verslumo skatinimu ir ugdymu [3]:

siekti, kad švietimo sistema apimtų verslumo ir ekonominio raštingumo ugdymą, t.y. būtų parengti ir į vidurinio ugdymo, kolegijų ir universitetų mokymo programas įtraukti žinių apie verslą ir verslininkystę moduliai;

siekti užtikrinti, kad smulkaus ir vidutinio verslo subjektai visuose Lietuvos regionuose laiku gautų išsamią ir nebrangią verslo informaciją. Verslumui ugdyti skirtos tęstinių studijų, nuotolinio švietimo sistemos, mokymo ir konsultavimo paslaugos turėtų būti teikiamos ir tiems, kurie ketina imtis verslo, ir tiems, kurie jį pradėję ir tęsia;

siekti užtikrinti tolygią smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą regionuose, įtraukti į verslą moteris, jaunimą, neįgaliuosius.

7


Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių apraše numatomos šios smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų kryptys [3]:

tobulinti smulkaus ir vidutinio verslo teisinę ir ekonominę aplinką; gerinti finansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams; skatinti verslumą regionuose; skatinti smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumą.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių apraše yra išdėstyta eilė priemonių, susijusių su verslumo skatinimo ir ugdymo dimensija. Apraše taip pat yra identifikuotos priemonės, tiesiogiai ir netiesiogiai skatinančios tikslinių grupių – moterų ir jaunimo – verslumą. Pastarosios priemonės yra [3]: Teikti techninę ir finansinę paramą Lietuvos verslininkių dalyvavimui užsienio patirties perėmimo

misijose, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vykdomose programose ir kitur (Rezultatas: daugės verslininkių);

Nuolat analizuoti Europos Sąjungos finansinės ir techninės paramos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, ypač verslą pradedančioms ir perspektyvioms mažoms įmonėms, teikimo praktiką ir sėkmingus pavyzdžius diegti Lietuvoje (Rezultatas: didės verslumas);

Tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius bedarbių savarankiško užimtumo rėmimo organizavimą (Rezultatas: daugiau bedarbių pradės verslą);

Išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių turimą verslo perdavimo patirtį, sukurti verslo perdavimo duomenų bazę, skleisti informaciją apie šį verslo organizavimo būdą, jo privalumus ir kita (Rezultatas: didės verslumas);

Skatinant moterų verslumą, analizuoti ir skleisti informaciją apie sėkmingus moterų verslo pavyzdžius Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros interneto portale ir žiniasklaidoje (Rezultatas: didės moterų verslumas, pagerės verslininkių įvaizdis);

Organizuoti teritorinėse darbo biržose kartu su verslo informacijos centrais ir Lietuvos gyventojų patarėjų sąjungos skyriais verslo pagrindų mokymą (Rezultatas: gerės verslo mokymo kursų kokybė, bedarbių pasirengimas pradėti verslą, padaugės naujų įmonių);

Teikti subsidijuojamas mokymo ir konsultavimo paslaugas smulkaus ir vidutinio verslo subjektams Lietuvos regionuose, ypač didelio nedarbo teritorijose (Rezultatas: didės verslumas, sumažės nedarbas);

Organizuoti verslumo skatinimo kampanijas: reklamuoti sėkmingo verslo pavyzdžius, verslo organizavimo ir plėtros galimybes, verslo perėmimo privalumus ir kita (Rezultatas: gerės verslo įvaizdis, didės verslumas);

Skatinti įmones įdarbinti (priimti atlikti praktiką) jaunimą verslo organizavimo patirčiai perimti (Rezultatas: mažės jaunimo emigracija, nedarbas);

Ištirti pakitusias smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir galimybių sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, prireikus atnaujinti verslo pradžios mokymo (verslumo ugdymo) modulius ir įtraukti juos į mokymo (studijų) programas; pirminius praktinius įgūdžius ugdyti per mokinių mokomųjų bendrovių ir studentų praktinio mokymo firmų „SimuLith“ sistemas, inicijuoti kitas verslumo ugdymo formas (Rezultatas: didės verslumas, gerės verslo kultūra, mažės jaunimo emigracija, nedarbas ir socialinė įtampa regionuose, absolventai bus geriau rengiami tapti visateisiais rinkos dalyviais);

Parengti ir taikyti suaugusiųjų verslumo ugdymo metodiką pagal praktinio mokymo firmų „SimuLith“ sistemą (Rezultatas: gausės ekonominio ir verslo vadybos profilio specialistų, turinčių darbo bendrovėje patirtį);

Inicijuoti tęstinio ir nuotolinio mokymosi programas (jų modulius) verslo organizavimo ir vadybos klausimais (Rezultatas: didės verslumas).

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių apraše yra numatyti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių apraše nustatytų priemonių įgyvendinimo rezultatai. Tikimasi, kad sėkmingai įgyvendinus Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių apraše nustatytas priemones, šalyje pagausės verslumo išteklių. Sudarytos verslumui palankesnės sąlygos skatins ekonomikos augimą, užimtumo didėjimą ir inovacijų plėtrą. Įgyvendinus Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių apraše nustatytas

8


priemones: 1) pakils verslumo lygis, padidės verslo efektyvumas ir konkurencingumas; 2) padidės tam tikrų socialinių grupių (neįgaliųjų, moterų, jaunimo) verslumas, mažės jaunimo emigracija.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2008 metų strateginių krypčių aprašas bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių aprašas iš esmės yra pagrindiniai dokumentai, kurie numato tiesioginius tikslinių grupių verslumo skatinimo ir ugdymo būdus ir priemones Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarime Nr. IX-1700 “Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų“ patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos, kuriose numatytos Valstybinės švietimo strategijos tikslų įgyvendinimo priemonės, kurių viena yra tiesiogiai susijusi su verslumo skatinimo ir ugdymo dimensija: visuose švietimo lygiuose stiprinamas dėmesys verslumui skatinti ir finansinei išminčiai ugdyti; siekiama, kad ekonominio raštingumo pradmenis įgytų visi pagrindinės mokyklos mokiniai šio raštingumo pagrindai ir verslumo įgūdžiai būtų suteikti visiems mokiniams ir studentams. Šios nuostatos įgyvendinimas yra numatytas Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje [35], kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 “Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo”. Siekiant įgyvendinti minėtą nuostatą, numatyta atlikti tokius pagrindinius veiksmus: parengti ir vykdyti verslumo ugdymo visais švietimo lygmenimis projektą (sudaromos verslumo ugdymo sąlygos bendrojo lavinimo mokyklose, profesinio mokymo sistemoje, taip pat studijuoti pasirenkamuosius vadybos ir verslo pagrindų dalykus įvairių studijų krypčių studentams; rengiami mokytojai ir dėstytojai; rengiama metodinė medžiaga). Už nuostatos įgyvendinimą atsakingos Švietimo ir mokslo ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuostatos įgyvendinimui yra numatytas laikotarpis nuo 2005 iki 2012 metų.

Jaunimo verslumo ugdymo pastangos Lietuvoje įtvirtintos Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijoje [30]. Ši strategija aprėpia bendrojo lavinimo mokyklų mokymo turinio ir ugdymo proceso pakeitimus ir papildymus, siekiant įdiegti ekonominio raštingumo mokymą ir verslumo ugdymą. Strategijoje suformuluojami pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, kuriuos reikia įgyvendinti įvedant ekonominio raštingumo mokymą ir verslumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose. Strategijoje ekonominis raštingumas ir verslumo ugdymas suprantamas kaip bendrojo raštingumo ir išsilavinimo kompetencijos praktinė dalis. Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijoje suformuluota strategijos vizija: “Kiekvienas baigiantis pagrindinę mokyklą moksleivis išsiugdys verslumą ir turės rinkos ekonomikos žinių pagrindus, žinos, kokių jo asmeninių savybių reikia ir kaip jas sėkmingai ugdyti, kad sėkmingai galėtų pasinaudoti rinkos ekonomikos teikiamomis galimybėmis” [30].

Apibendrinant šalies strateginius dokumentus, galimos konkrečios išvados: Strateginiai dokumentai atspindi verslumo aktualumo problematiką, tai reiškia, kad verslumas

suvokiamas kaip svarbus reiškinys šiandienos visuomenėje; valstybė prisiima atsakomybę už verslumo stiprinimą, turi verslumo skatinimo viziją, yra iškėlusi konkrečius tikslus bei numačiusi konkrečias priemones tiems tikslams įgyvendinti.

Moterys ir jaunimas yra identifikuojamos kaip atskiros tikslinės grupės verslumo ugdymo ir skatinimo probleminiame lauke. Tai reiškia, kad Vyriausybė tiek moteris, tiek jaunimą mato kaip potencialius verslininkus ir yra pasiryžusi kelti minėtų tikslinių grupių verslumo lygį. Daugelyje Europos Sąjungos senbuvių jaunimas ir moterys yra identifikuojamos kaip atskiros tikslinės grupės, tačiau pažymėtina, kad dėmesys jaunimo ir moterų verslumo problemoms dažniausiai yra iškristalizuotas bendros smulkaus ir vidutinio verslo paramos politikos; vadinasi – Lietuvoje šis perėjimas jau įvyko ir tai yra ypač sveikintina.

Svarbu yra tai, kad vyriausybiniu lygiu tiek moterų, tiek jaunimo verslumo problemoms spręsti pagrindas jau padėtas, tai įrodo strateginiuose šalies dokumentuose suformuotos nuostatos. Kitas žingsnis – užtikrinti politinių nuostatų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad reikia imtis konkrečių veiksmų, kurie realiai gerintų tikslinių grupių verslumo rodiklius.

9


2. ATSKIRŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO IR MOTERŲ) PADĖTIES DARBO RINKOJE STATISTINĖ APŽVALGA

Pastebima didelė užimtumo lygio diferenciacija pagal amžiaus grupes. Kaip rodo 1 lentelės duomenys, moterų užimtumo lygis didžiausias 25-54 metų amžiaus grupėje. 2004 m. visose amžiaus grupėse moterų užimtumo lygis buvo žemesnis negu vyrų.

1 lentelėUžimtumo lygis pagal amžiaus grupes Lietuvoje ir ESm., % [40]

Amžiaus grupės Lietuvoje

ES 2003 m.

2003 m. 2004 m.

Moterų Vyrų Moterų Vyrų Moterų Vyrų

15-64 58,4 63,7 57,8 64,6 56,0 72,5

15-24 18,6 26,3 16,6 23,9 36,7 42,5

25-54 77,9 79,8 77,3 81,7 67,8 86,5

55-64 36,7 54,8 39,0 57,3 32,2 51,6

65+ 3,0 8,1 2,4 6,2 … …

Maždaug penktadalis jaunų vyrų ir jaunų moterų yra dirbantys, palyginus 2003 m. duomenis su ES, paaiškėja, kad jaunų žmonių užimtumas ES yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Jaunų žmonių užimtumas 2004 m. šiek tiek nukrito, palyginus su 2003 m. [42]

Analizuojant 2003 m. Lietuvos ir ES moterų užimtumo lygį pagal amžiaus grupes, galima pastebėti įdomią tendenciją: 15-24 metų amžiaus grupėje ES moterų užimtumas net 18,1 % didesnis nei Lietuvos, bet 25-54 metų amžiaus grupėje Lietuvos moterų užimtumas net 10,1 % didesnis nei ES. Tai galima paaiškinti tuo, kad ES moterys greičiau įsilieja į darbo rinką (15-24 m. moterų aktyvumas ES - 41,3 %, Lietuvoje - 25,8 %) ir šeimyninį gyvenimą pradeda vėliau nei Lietuvos moterys.

2 lentelėUžimti gyventojai Lietuvoje pagal užimtumo statusą 2004 m.

Iš viso, tūkst. Pasiskirstymas pagal lytį,

%

Moterys Vyrai Moterys Vyrai

Iš viso 702,5 733,8 48,9 51,1

Samdomieji 588,8 580,8 50,3 49,7

Darbdaviai ir savarankiškai dirbantys

82,9 133,8 38,3 61,7

Šeimos nariai 30,8 19,1 61,7 38,3

10


Moterų padėtis darbo rinkoje pagal statusą, palyginus su vyrais nežymiai skiriasi samdomų darbuotojų grupėje – 50,3 % moterų yra samdomos, palyginus su 49,7 % vyrų; beveik 20 % daugiau vyrų yra darbdaviai ar savarankiškai dirbantys – šiek tiek mažiau nei 40 % moterų yra darbdaviai ar savarankiškai dirbantys darbuotojai [41].

Į įprastą vyrų pasaulį – verslą – vis sparčiau žengia moterys. Nors šiuo metu vyrams ir moterims sudarytos teisiškai vienodos galimybės pradėti verslą, tačiau pagrindiniai verslo kūrėjai yra vyrai. Lietuvoje 2003 m. savarankiškai dirbančios moterys sudarė apie 42 % visų savarankiškai dirbančių žmonių. ES šis rodiklis gerokai mažesnis ir siekia vos 32 %.

Pagrindinės priežastys, lemiančios mažesnį moterų dalyvavimą versle [37]: Užsisenėjęs stereotipinis požiūris į moters socialinį vaidmenį; Sunkus šeimos ir verslo suderinamumas; Pasitikėjimo savimi trūkumas; Rizikos baimė; Specifinių, verslui reikalingų žinių trūkumas ir kt.

Nepaisant šių aplinkybių, moterų padėtis versle gerėja. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2001 m. atlikto mažų ir vidutinių įmonių verslo sąlygų tyrimo duomenimis, tarp įmonių vadovų gausėja moterų. Jei 2000 m. Lietuvoje moterų vadovių buvo vos 29,2 %, tai 2001 m. jos sudarė jau 40 % įmonių vadovų skaičiaus – įmonės vadovas gali būti ir samdomas darbuotojas. (žr. 1 paveikslą).

1 paveikslas. Verslininkų (nebūtinai darbdaviai) pasiskirstymas pagal lytį ir amžių 2001 m., (%) [36]

Absoliučiai visose amžiaus grupėse vyrų vadovų yra daugiau. Šis skirtumas itin ryškus 21 – 30 metų grupėje (žr. 1 paveikslą.). Pastebima tendencija, kad su amžiumi moterų verslininkių daugėja; tai būtų galima paaiškinti tuo, kad su metais moterys įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, patirties, specifinių verslo įgūdžių ir todėl imasi verslo dažniau negu jaunos moterys. Daugiausiai verslo vadovių yra 41 – 50 amžiaus grupėse. Vyrų verslininkų vyraujantis amžius yra 41 – 60 metų.

2 paveikslas. Naujai įsteigtų įmonių vadovai pagal lytį 1997-2001 m., % [36]

11


Tyrimas identifikavo, kad Lietuvos verslininkės veiklą plėtoja dažniausiai šiose srityse: siuvimas, plaukų kirpimas, grožio salonai, maži restoranai ir kavinės, privatūs stomatologijos kabinetai ir privatūs gydytojų kabinetai, sporto klubai ir kt.

Didelės įtakos tiek verslo steigimui, tiek ir profesiniam vadovo įvaizdžio kūrimui turi verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis. Apžvelgus statistinius duomenis, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad moterys negali vadovauti (2001 m. aukštąjį išsilavinimą turėjo 13,5 % moterų ir 11,5 % vyrų). Kaip matyti, moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra daugiau, tačiau tai toli gražu negarantuoja joms geresnių nei vyrams karjeros galimybių. Tam dažniausiai trukdo verslui nepalankios moterų charakterio savybės: nuolaidumas, kuklumas, baimė rizikuoti ir pan. Nepasaint to, pastebėta pozityvi tendencija, kad moterų vadovių skaičius pamažu auga; 2001 m. moterų vadovių skaičius yra 10 % didesnis nei 1997 m. (žr. 2 paveikslą).

Paslaugų verslui įstaigų tinklas – tai valstybės sukurta paramos verslui infrastruktūra, kuria siekiama skatinti mažų ir vidutinių įmonių steigimąsi ir plėtrą bei užtikrinti kokybiškų, lengvatinėmis sąlygomis teikiamų verslo paslaugų prieinamumą visų Lietuvos regionų verslininkams. Šiuo metu paslaugų verslui įstaigų tinklas apima 42 verslo informacijos centrus ir 7 verslo inkubatorius (toliau – tinklo įstaigos).

Verslo informacijos centrai pradedantiesiems verslininkams bei veiklą vykdančioms įmonėms lengvatinėmis sąlygomis teikia verslo informaciją, konsultacijas, organizuoja informacijos sklaidos renginius ir mokymus įvairiais verslo klausimais. Verslo inkubatoriai inkubuojamoms įmonėms lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro paslaugas, o pradedantiesiems verslininkams lengvatinėmis sąlygomis teikia konsultavimo ir mokymo paslaugas.

VšĮ Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (toliau – LSVVPA) [37] apklausė 48 tinklo įstaigas ir išsiaiškino, kokią dalį tinklo įstaigų klientų skaičiuje 2005 m. I pusm. sudarė moterys: vidutiniškai moterys sudarė 56,7 % tinklo įstaigų klientų; statistinių duomenų apie jaunimą tinklo įstaigos neregistruoja, tačiau tyrimo metu atlikti interviu su tinklo įstaigų vadovais ir tarnautojais parodė, kad tinklo įstaigų paslaugos yra orientuotos į pradedančiuosius verslininkus, todėl jauni žmonės (iki 35 metų) sudaro reikšmingą dalį klientų. Tyrimas nustatė, kad tinklo įtaigos neidentifikuoja jaunimo kaip atskiros tikslinės grupės, o savo paslaugas teikia nepriklausomai nuo klientų lyties ar amžiaus. Didžioji dalis interviu davusių tarnautojų sutiko, kad jaunimas galėtų būti išskirtas kaip atskira tikslinė grupė.

Kas dveji metai Valstybinės jaunimo reikalų tarybos užsakymu yra atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas [55]. Vienas pagrindinių šio tyrimo tikslų – analizuoti, kiek jaunimas yra išskiriamas kaip atskira visuomenės dalis bei kiek suvokiamas kaip išskirtinė socialinė grupė. Taip pat siekiama išsiaiškinti jaunimo problemas, jaunimo aktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines nuostatas bei bendrą situacijos Lietuvoje vertinimą. Remiantis tyrimų metu gauta informacija, Valstybinė jaunimo reikalų taryba planuoja veiklą ir pasirenka priemones, skirtas spręsti jaunimui opiausias problemas.

Naujausias tyrimas buvo atliktas 2004 metų kovo-gegužės mėnesiais, kuomet apklausta daugiau kaip tūkstantis šimtas 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Išsakyti nuomonę dėl jaunimo problemų buvo prašomi ir vyresni nei 30 metų respondentai. Taip pat buvo rengiami „ekspertų“ interviu bei fokusuotos grupinės diskusijos.

Net 99 % apklaustų 14-29 metų asmenų nurodė, kad jiems vertingiausia yra šeima. Jaunimo vertybių skalėje darbas yra antroje vietoje (97 %), trečioje – materialinė gerovė bei išsimokslinimas (po 97 %). Kaip mažiausiai svarbią jaunimas nurodė politiką (41 %).

64 % apklaustų jaunų žmonių nedirba jokio darbo. Iš jų 15 % teigė negalintys rasti darbo, likusioji dalis sakėsi nedirbantys, nes mokosi ar studijuoja. Didžioji dalis (56 %) respondentų pritarė nuomonei, kad darbu jaunimą turėtų aprūpinti Vyriausybė. Palyginti su 1997 m. atliktos Lietuvos jaunimo apklausos rezultatais, taip manančiųjų kiek sumažėjo – jų buvo 67 %.

12


3 paveikslas. Atsakymų į klausimą Jūs esate ..? pasiskirstymas [55]

Tyrimo rezultatai parodė, kad retas jaunuolis imasi iniciatyvos pradėti savo verslą ir tokiu būdu sprendžia nedarbo problemą. Vos 3,6 % apklaustųjų turi savo verslą, o dauguma dirbančio jaunimo yra samdomi darbuotojai – 96 % (žr. 3 paveikslą).

Apibendrinant statistinę informaciją apie atskirų tikslinių grupių (jaunimo ir moterų) verslumą galimos konkrečios išvados:

Faktas, kad jaunų žmonių užimtumas ES yra beveik dvigubai didesnis, suponuoja prielaidą, kad ES šalių vykdoma jaunimo užimtumo bei verslumo skatinimo politika yra gerokai efektyvesnė, lyginant su Lietuva; tą būtų galima paaiškinti didesne ES senbuvių patirtimi.

Net 97 % jaunimo nurodė, kad jiems svarbiausia vertybė yra darbas, šį faktą galima aiškinti tuo, kad jaunimas supranta nedarbo problemą, jos baiminasi, todėl itin vertina darbą. Svarbu tai, kad nors darbas deklaruojamas kaip viena pagrindinių vertybių, 64 % respondentų nedirba, o daugiau nei pusė respondentų mano, kad darbu jaunimą turėtų aprūpinti Vyriausybė. Pastaroji nuostata įrodo, kad jaunimas vengia asmeninės atsakomybės, verslumo nuostatos apskritai yra žemos – šią problemą visų pirma reikėtų pradėti spręsti švietimo lygmenyje; tą numato Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija.

Pastebėta pozityvi tendencija, kad moterų įmonių vadovių skaičius auga, tai galima aiškinti tuo, jog pamažu laužomi nusistovėję stereotipai apie moterų vaidmenį visuomenėje. Daugiausiai moterų vadovių yra amžiaus grupėse nuo 41-50 ir 51-60 metų, šis faktas leidžia daryti prielaidą, kad versle daugiausiai dalyvauja moterys su nemaža patirtimi.

Moterų ir jaunimo statistiniai rodikliai yra skirtingi, tai leidžia daryti prielaidą, kad moteris ir jaunimą tikslinga identifikuoti kaip atskiras tikslines grupes, todėl kuriant bei praktiškai įgyvendinant verslumo ugdymo ir skatinimo priemones derėtų atsižvelgti į konkrečios grupės specifiką.

13


3. LIETUVOS MOKSLO INSTITUCIJŲ STUDIJŲ IR MOKYMO PROGRAMŲ, SKATINANČIŲ IR UGDANČIŲ TIKSLINIŲ GRUPIŲ VERSLUMĄ, ANALIZĖ

Šiuolaikinių demokratijų pagrindas yra rinkos ekonomikos sistema. Šiame kontekste ypač svarbus ekonominis švietimas ir supratimo apie verslą ugdymas. Tai yra susiję su visuomenės požiūrio (pozicijos) formavimu, turinčiu įtakos visiems pertvarkos procesams ir jų greičiui, kita vertus, tai kiekvienam piliečiui reikalingos žinios ir įgūdžiai, nes ekonominiai santykiai apima visas gyvenimo sritis ir etapus. Visuomenės poreikis ekonominėms žinioms yra didžiulis ir švietimo sistemos uždavinys – padėti šį poreikį patenkinti.

Šiuo metu Lietuvoje studijų ir mokymo programos, skatinančios ir ugdančios verslumą, didžiąją dalimi priklauso verslo ir administravimo švietimo sričiai. Studijų ir mokymų programų sistema Lietuvoje apima tokius lygmenis: 1) Aukštasis mokslas: universitetinės ir neuniversitetinės studijos; 2) Aukštesniosios studijos; 3) Pagrindinis profesinis mokymas; 4) Darbo rinkos profesinis mokymas; 5) Bendrasis ugdymas.

Visose švietimo srityse 2003 m. iš viso studijų ir mokymo programų buvo 2168, 2004 m. – 2277, 2005 m. yra registruota 2331 studijų ir mokslo programa. Verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų 2003 m. buvo 248, 2004 m. užregistruota 260 programų, o 2005 m. – 267 (žr. 4 paveikslą). Verslo ir administravimo švietimo studijų ir mokymo programos 2003 m. sudarė 11,44 %, 2004 m. – 11,44 %, 2005 m. – 11,45 % visų studijų ir mokymo programų Lietuvoje [58].

Dabartiniu laikotarpiu verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų dalis visų studijų ir mokymo programų Lietuvoje aibėje yra didžiausia.

248 267

2168 2274 2331

2600

500

1000

1500

2000

2500

3000

2003 2004 2005

Metai

Stud

ijų ir

mok

ymo

prog

ram

os, v

nt.

Verslas ir administravimas Visos švietimo sritys

4 paveikslas. Verslo ir administravimo srities studijų ir mokymo programų dalis bendrojoje studijų ir mokymo programų aibėje [58]

2003 m. aukštojo mokslo universitetinių studijų programų verslo ir administravimo švietimo srityje buvo 86, 2004 m. – 88, o 2005 m. 90 studijų programų. Aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programų 2003 m. Lietuvoje buvo 79, 2004 m. – 85, 2005 m. - 88 programos. Aukštesniojo lygmens studijų programų 2003 m. buvo 17 ir šis skaičius išliko nepakitęs 2004 ir 2005 metais. Pagrindinio profesinio mokymo lygmens mokymo programų skaičius 2003 m. siekė 48, 2004 m. – 50, o 2005 m. Lietuvoje įregistruotos 52 mokymo programos. 2003 m. darbo rinkos profesinio mokymo srityje buvo 18 verslo ir administravimo švietimo srities mokymo programos, 2004 m. - 20, o tuo tarpu 2005 m. užregistruota 20 mokymo programų. Verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų 2003, 2004 ir 2005 metams grafinis pasiskirstymas pavaizduotas 5 paveiksle.

14


86 88 9079

85 88

17 17 17

48 50 52

18 20 20

0 0 00

102030405060708090

100

2003 2004 2005Metai

Stud

ijų ir

mok

ymo

prog

ram

os, v

nt.

Aukštojo mokslo universitetinės studijų programosAukštojo mokslo neuniversitetinės studijų programosAukštesniosios studijosPagrindinis profesinis mokymasDarbo rinkos profesinis mokymasBendrojo ugdymo

5 paveikslas. Verslo ir administravimo srities studijos ir mokymo programos pagal lygmenis [58]

Aukštojo mokslo universitetinės studijų programos 2005 m. sudaro 33,71 % visų verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų. Pastebėtina, kad nuo 2003 metų aukštojo mokslo universitetinių studijų programų verslo ir administravimo srityje skaičius didėjo nuo 86 iki 90. Aukštojo mokslo neuniversitetinės studijų programos 2005 m. sudaro 32,96 % visų verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų. Nuo 2003 iki 2005 metų aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų lygmenyje verslo ir administravimo studijų programų skaičius išaugo nuo 79 iki 88. Aukštesniojo lygmens studijų programos 2005 metais sudaro 6,37 % visų verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų. Nuo 2003 iki 2005 metų šio lygmens analizuojamos srities studijų programų skaičius nepakito. Pagrindinio profesinio mokymo lygmens mokymo programos 2005 metais sudaro 19,48 % visų verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų. Akcentuotina, kad nuo 2003 iki 2005 metų pagrindinio profesinio mokymo programų verslo ir administravimo srityje skaičius išaugo nuo 48 iki 52. Darbo rinkos profesinio mokymo programos 2005 m. sudaro 7,49 % visų verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų Lietuvoje. Pažymėtina, kad nuo 2003 iki 2005 metų darbo rinkos profesinio mokymo verslo ir administravimo srityje skaičius išaugo nuo 18 iki 20. Bendrojo ugdymo mokymo programų verslo ir administravimo švietimo srityje per analizuojamą laikotarpį nėra užregistruota.

Atlikta studijų ir mokymo programų statistinė analizė atskleidžia tendenciją, kad verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų skaičius visuose lygmenyse kasmet didėja (išskyrus aukštesniųjų studijų lygmenį).

Analizuojant aukštojo mokslo studijų programų kaitą pagal studijų kryptis ir programų tipus, akcentuotina, kad labiausiai su verslo skatinimu ir ugdymu susijusios programos yra šių krypčių: 1) vadyba ir verslo administravimas; 2) ekonomika [58].

2003 m. aukštojo mokslo vadybos ir verslo administravimo krypties studijų programų buvo 142 (11,70 % visų aukštojo mokslo studijų programų), 2004 m. – 147 (11,60 % visų aukštojo mokslo studijų programų), o 2005 m. – 151 studijų programa, t.y. 11,62 % visų aukštojo mokslo studijų programų. Šiuo metu vadybos ir verslo administravimo studijų krypties programų skaitinė išraiška yra antra pagal dydį, po filologijos studijų programų, aukštojo mokslo studijų kryptyje. Universitetinių pagrindinių (pirmosios studijų pakopos) studijų vadybos ir verslo administravimo studijų krypties programų 2005 m. užregistruota 23 (šis skaičius nekito ir 2003 bei 2004 metais). Universitetinių studijų antrosios pakopos – magistratūros ir specialiųjų profesinių studijų – vadybos ir verslo administravimo studijų krypties programų 2005 metais užregistruota atitinkamai 39 ir 7, tuo tarpu vientisųjų studijų vadybos ir verslo

15


administravimo studijų krypties programų Lietuvoje nėra. Neuniversitetinių studijų vadybos ir verslo administravimo studijų krypties programų 2005 metais yra užregistruota 82, kas sudaro didžiausią dalį visų vadybos ir verslo administravimo studijų krypties studijų programų Lietuvoje – 54,30 %.

Ekonomikos studijų krypties aukštojo mokslo studijų programų 2003 m. buvo 28, 2004 m. 29, o 2005 metais jų registruota 31. 2005 metais ekonomikos studijų krypties studijų programos sudarė 2,39 % visų aukštojo mokslo studijų programų Lietuvoje. Ekonomikos studijų krypties aukštojo mokslo studijų programų skaičius Lietuvoje nuo 2003 m. iki 2005 m. kasmet didėjo. 2005 m.užregistruotos aštuonios universitetinių pagrindinių (pirmosios studijų pakopos) studijų ekonomikos studijų krypties studijų programos. Universitetinių studijų antrosios pakopos – magistratūros ir specialiųjų profesinių studijų – ekonomikos studijų krypties programų 2005 metais užregistruota atitinkamai 14 ir 4, tuo tarpu vientisųjų studijų ekonomikos studijų krypties programų Lietuvoje nėra. Magistratūros ekonomikos krypties studijų programos, kurių yra 14, sudaro didžiausią ekonomikos krypties studijų programų dalį, t.y. 45, 16 %. 2005 m. užregistruotos 5 neuniversitetinių ekonomikos studijų krypties studijų programos.

Šiuo metu Lietuvoje pagrindinio profesinio mokymo programos, skatinančios ir ugdančios verslumą, didžiąją dalimi priklauso verslo ir administravimo švietimo sričiai. Verslo ir administravimo švietimo srities pagrindinio profesinio mokymo programų 2003 m. buvo 48, kas sudarė 12,24 % visų programų, 2004 m. – 50 mokymo programų, t.y. 12,08 %, o 2005 m. užregistruota 52 mokymo programos, kas sudaro 12,35 % visų pagrindinio profesinio mokymo programų. Pažymėtina, kad 2003 -2005 metų laikotarpyje verslo ir administravimo švietimo srities pagrindinio profesinio mokymo programų skaičius padidėjo nuo 48 iki 52. Didžiausią dalį verslo ir administravimo švietimo srities pagrindinio profesinio mokymo programų 2005 m. sudaro 4 ir 3 pakopos mokymo programos, atitinkamai 29 (55,77%) ir 20 (38,46%) [58].

Šiuo metu Lietuvoje darbo rinkos profesinio mokymo programos, skatinančios ir ugdančios verslumą, didžiąją dalimi priklauso verslo ir administravimo švietimo sričiai. Verslo ir administravimo švietimo srities pagrindinio profesinio mokymo programų 2003 m. buvo 18, kas sudarė 4,88 % visų programų, 2004 m. – 20 mokymo programų, t.y. 5,14 %, o 2005 metais užregistruota taip pat 20 mokymo programų, kas sudaro 5,14 % visų darbo rinkos profesinio mokymo programų Lietuvoje. Pažymėtina, kad 2003-2005 metų laikotarpyje verslo ir administravimo švietimo srities darbo rinkos profesinio mokymo programų skaičius padidėjo nuo 18 iki 20 [58]. Dabartiniu laikotarpiu, 2005 metais, didžiausią dalį verslo ir administravimo švietimo srities darbo rinkos profesinio mokymo programų sudaro antro lygio profesinę kvalifikaciją suteikiančios mokymo programos – 18 iš 20, t.y. 90 % visų darbo rinkos profesinio mokymo programų.

Švietimo įstaigų vykdomas mokymas pagal verslo, vadybos ir administravimo srities mokymo programas yra fundamentalus jaunimo verslumo ugdymo mechanizmas. Tokiu atveju, kai verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų skaičius yra pakankamas, ypatingai svarbia tampa studijų ir mokymo programų kokybė. Šiuo atveju didelį vaidmenį atlieka studijų ir mokymo programų kokybės stebėsenos ir vertinimo sistemos funkcionavimas.

Mokslo ir studijų kokybės vertinimas Lietuvoje pradėtas 1995 metais įsteigus Studijų kokybės vertinimo centrą. Šio Centro viena iš funkcijų yra organizuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų kokybės vertinimą. Studijų kokybės vertinimo centras yra nuo aukštųjų mokyklų nepriklausoma institucija, organizuojanti išorinį mokslo ir studijų kokybės vertinimą. Iš kitų institucijų kviečiami ekspertai į vertinamąjį objektą gali pažvelgti kritiškiau, pamatyti tuos trūkumus, kurių gali nepastebėti vertinamos institucijos darbuotojai, vykdantys studijų programas ar besirūpinantys jų kokybe. Studijų programų kokybė vertinama dviem lygiais: vidiniu ir išoriniu. Išorinis studijų programos vertinimas – tai nepriklausomas vertinimas, kurį planuoja ir įgyvendina Studijų kokybės ir vertinimo centras. Vidinis studijų programos vertinimas – tai aukštosios mokyklos vertinimas – savianalizė. [12]

Pagrindinio profesinio mokymo programas ir jų įgyvendinimą stebi ir prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija. Darbo rinkos profesinio mokymo programų priežiūrą vykdo Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mokymo turinio skyrius, o už darbo rinkos profesinio mokymo programų įgyvendinimą yra atsakingas Mokymo kokybės skyrius. Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybą sudaro 7 teritoriniai padaliniai – teritorinės darbo rinkos

16


mokymo ir konsultavimo tarnybos. Minėtose teritorinėse tarnybose yra Mokymo priežiūros skyriai, kurie atlieka mokymo programų įgyvendinimo priežiūrą ir inspektavimą.

Studijų ir mokymo programos, visapusiškai kokybiškas jų turinys savaime nesuponuoja efektyvios ir veiksmingos mokymo sistemos, nes studijų ir mokymo programų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo studijų ir mokymo programų įgyvendinimo kokybės.

Verslumo skatinimo ir ugdymo klausime yra svarbi ta studijų ir mokymo programų įgyvendinimo dimensija, kuri apima galimybę ne verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų studentams ar mokiniams išklausyti arba pasirinkti verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų modulius. Tokie moduliai dažniausiai yra ekonomika (ekonomikos pagrindai), vadyba (vadybos pagrindai) ir pan. Pastaroji galimybė pasirinkti gali būti identifikuojama kaip efektyvus ir veiksmingas verslumo ugdymo ir skatinimo būdas švietimo įstaigose. Tikslinga pateikti keletą galimybių ne verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų studentams ar mokiniams laisvai pasirinkus išklausyti verslo ir administravimo švietimo srities studijų ir mokymo programų dalykus Lietuvoje:

Vilniaus universitetas. Laisvai pasirenkami dalykai sudaro ne mažiau 5 % studijuojamos studijų programos apimties. Vilniaus universitete studentai gali pasirinkti bet kurios studijų programos dalyką. Laisvai pasirenkamų dalykų sąrašas sudaromas rudens ir pavasario sesijoms. Pavyzdžiui, 2005-2006 metų rudenio semestro vieni iš pasirenkamų dalykų Ekonomikos fakultete yra Bankų vadyba, Prekybos ir paslaugų verslas, Prekybos įmonės vadyba, Smulkaus verslo organizavimas, Įmonių strategija ir kt. Studentai gali viršyti studijų programų kreditų limitą, tačiau už norimus papildomai studijuoti dalykus studentas turi susimokėti pats.

Vytauto Didžiojo universitetas. Laisvai pasirenkami dalykai turi sudaryti ne mažiau 5 % studijuojamos studijų programos apimties. Universitete bakalauro studijų studentai dažniausiai gali laisvai pasirinkti 8 dalykus. Visų studijų programų privalomas bendrauniversitetinis dalykas yra ekonomika. Išnaudojus laisvai pasirenkamų dalykų limitą, studentas turi galimybę laisvai pasirinkti ir išklausyti norimus dalykus, už kuriuos turi papildomais sumokėti. Pastaruoju atveju studentai gauną sertifikatą už dalyko išklausymą.

Kauno technologijos universitetas. Studentų laisvai pasirenkami dalykai turi sudaryti ne mažiau 5 % studijuojamos studijų programos apimties. Laisvai pasirenkami dalykai bakalauro studijose turi sudaryti 8 kreditus per keturis studijų metus. Išnaudojus 8 kreditus laisvai pasirenkamų dalykų limitą, studentas turi galimybę laisvai pasirinkti ir išklausyti norimus dalykus, už kuriuos turi papildomais sumokėti.

Klaipėdos universitetas. Studentų laisvai pasirenkami dalykai turi sudaryti ne mažiau 5 % studijuojamos studijų programos apimties.

Šiaulių universitetas. Bendrauniversitetinius laisvai pasirenkamus modulius studentai (išskyrus I, II kurso) renkasi rudens ir pavasario semestrams. Nuo III kurso studentai turi po vieną laisvai pasirenkamą modulį (populiariausias – vadyba). I ir II kurso studentams universiteto studijų programose fakultetai dažniausiai įtraukia verslo pagrindų modulį. Universitete yra įgyvendinama „Lyderių programa“ – tai laisvai pasirenkamas modulis, kurio esmė yra praktinė studentų veikla įvairaus lygio ir įvairių tipų organizacijose.

Nors ir bendrojo ugdymo programų verslo ir administravimo švietimo srityje šiuo metu Lietuvoje nėra registruota, tačiau, siekiant įgyvendinti verslumo skatinimo būdus ir priemones, remiantis 2002 balandžio mėn. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos patvirtintomis visuotinio ekonominio raštingumo strategijos gairėmis, yra parengta Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija [30]. Ši strategija aprėpia bendrojo lavinimo mokyklų mokymo turinio ir ugdymo proceso pakeitimus ir papildymus, siekiant įdiegti ekonominio raštingumo mokymą ir verslumo ugdymą. Strategijoje suformuluojami pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, kuriuos reikia įgyvendinti, įvedant ekonominio raštingumo mokymą ir verslumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose. Strategijoje ekonominis raštingumas ir verslumo ugdymas suprantamas kaip bendrojo raštingumo ir išsilavinimo kompetencijos praktinė dalis. Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijoje suformuluota strategijos vizija: “Kiekvienas, baigiantis pagrindinę mokyklą, moksleivis išsiugdys verslumą ir turės rinkos

17


ekonomikos žinių pagrindus, žinos, kokių jo asmeninių savybių reikia ir kaip jas sėkmingai ugdyti, kad sėkmingai galėtų pasinaudoti rinkos ekonomikos teikiamomis galimybėmis.”

Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijoje identifikuoti ir suformuluoti pagrindiniai ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo uždaviniai 4 srityse:

1. Žmonių išteklių srityje: Kiekviena pagrindinė ir vidurinė mokykla turi turėti dalyko mokytoją, kuris būtų išklausęs pradinį

ekonomikos dėstymo kursą. Reikia apibrėžti, kokius ir kokios apimties kursus turi būti išklausęs dalyko mokytojas, nuo kada ir kaip tie reikalavimai įsigalioja;

Parengti ekonomikos mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemą, kurioje būtų apibrėžti minimalūs ekonomikos mokytojų paruošimo programos reikalavimai mokytojams, jau turintiems pedagoginį išsilavinimą;

Suformuluoti reikalavimus aukštųjų mokyklų ekonomikos ir verslumo ugdymo mokytojų rengimo programoms;

Užtikrinti, kad visi dalyko mokytojai būtų išklausę sutrumpintą ekonomikos kursą, dėstomą aukštojoje mokykloje;

Parengti mokytojų verslumo mokymo principus ir programą.2. Ugdymo turinio srityje:

Ekonomikos programą ir standartus papildant verslumo ugdymo pagrindais sudaryti atskirą darbo grupę verslumo ugdymo programai ir standartams sukurti;

Paruošti kitose šalyse esančių verslumo ugdymo programų apžvalgą, parengti rekomendacijas, kurios programos geriausiai tiktų Lietuvos švietimo sistemai;

Parengti ekonomikos mokymo ir verslumo ugdymo integravimo į kitus mokomuosius dalykus metodines rekomendacijas;

Paruošti ir patvirtinti verslumo ugdymo programos ir standartų projektą. Parengti verslumo ugdymo rekomendacijas.

3. Mokymo priemonių srityje: Parengti visoms klasėms reikalingų/rekomenduojamų ekonomikos mokymo priemonių sąrašą; Inicijuoti reikalingų ekonomikos mokymo priemonių paruošimą ir leidybą; Parengti visoms klasėms reikalingų/rekomenduojamų verslumo ugdymo mokymo priemonių sąrašą; Inicijuoti reikalingų verslumo ugdymui mokymo priemonių paruošimą ir leidybą.

4. Aplinkos srityje: Paruošti mokyklų vadovų ekonominio išsilavinimo kvalifikacijos kėlimo sistemą. Parengti

reikalavimus kvalifikacijos kėlimo seminarų turiniui, įtraukti temas, kurios gali būti reikalingos tiesioginiam mokyklos vadovų darbui;

Parengti visų mokykloje dirbančių mokytojų supažindinimo su rinkos ekonomika principus. Numatyti minimalią programą įgyvendinančias institucijas;

Parengti ekonomikos ir verslumo mokymo propagavimo renginių planą. Teigiamos viešosios nuomonės apie ekonominį raštingumą ir verslumą formavimas;

Parengti mokyklos ir verslo įmonių ryšių skatinimo planą ir organizacines priemones.Būtina pastebėti ir pabrėžti, kad verslumo ugdymas nėra tapatus ekonominiam raštingumui, nors

iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kalbama apie tuos pačius dalykus. Verslumo ugdymas yra atskira sritis, tačiau kita vertus, jį galima labai glaudžiai ir sėkmingai derinti bei integruoti su ekonominiu švietimu, todėl ir šios dvi sritys yra apimamos viename dokumente.

Ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo svarba pabrėžiama ir dokumente “Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos. Švietimo strategijos gairės”: “Visuose švietimo lygmenyse sustiprinamas dėmesys verslumo ir ekonominio švietimo ugdymui. Pasiekiama, kad ekonominio raštingumo pradmenis įgytų visi pagrindinės mokyklos mokiniai, kad šio raštingumo ir verslumo pagrindai būtų suteikti visiems pageidaujantiems gimnazistams, kolegijų ir universitetų studentams bei profesinių mokyklų moksleiviams.”

Ekonomikos mokymo situacijai įvertinti surengtos 2 visų pagrindinių ir vidurinių mokyklų apklausos-tyrimai (2001 m. pradžioje ir 2002 m. pabaigoje) [30]. 2001 m. iš 846 mokyklų tik 285 (34 %) nurodė, kad jose dėstoma ekonomika, o 2002/2003 mokslo metais ekonomika buvo dėstoma 512 (68

18


%) iš 752 atsakiusių į apklausos anketas mokyklų. 2001/2002 mokslo metais buvo toks programų pasiskirstymas: Lietuvos Junior Achievement – 152, Ekonomikos mokymo programos ir standartų projektas – nebuvo, Mokytojų tobulinimosi centro – 15, B.Leonienės “Verslo pradmenys” – 13, Mokytojų individualios – 85. 2002/2003 mokslo metais užfiksuotas toks ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo mokymo programų paplitimas: Lietuvos Junior Achievement – 392, Ekonomikos mokymo programos ir standartų projektas – 259, Mokytojų tobulinimosi centro – 168, B.Leonienės “Verslo pradmenys” – 85. Lietuvos Junior Achievement mokymo programos lyderiauja visų ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo mokymo programų spektre [30].

Ekonominis raštingumas, kaip sudedamoji socialinio raštingumo dalis, apima asmens [31]: vertybines nuostatas į veiklą, į tos veiklos organizavimą, veiklos rezultatus; mentalinius ir praktinius gebėjimus (gebėjimą kritiškai mąstyti, gebėjimą priimti pagrįstus

sprendimus, praktiškai taikyti įgytas žinias, vadovautis dorinėmis ir teisinėmis normomis savo veikloje, derinti asmens ir visuomenės interesus, organizuoti savo veiklą);

žinias, kurios leidžia orientuotis šiuolaikiniame ekonominiame gyvenime (darbas, darbo našumas, nuosavybė, gamyba, prekės ir paslaugos, gamybos ištekliai, deficitas, vartojimas, nedarbas, infliacija, ekonominės sistemos, rinkos ekonomikos privalumai ir trūkumai, vartotojų interesų apsauga ir kt.).

Verslumo mokymas apima du elementus [31]: plačią verslumo nuostatų ir įgūdžių mokymo koncepciją, kuri sujungia tam tikrų asmeninių

savybių ugdymą ir nėra tiesiogiai susijusi su savo verslo kūrimu; tikslinį mokymą, kaip pradėti savo verslą.

Tokio mokymo tikslai gali būti pritaikomi įvairiuose švietimo lygiuose – įskaitant ir ugdymą mokiniams “supratimo apie darbą savo įmonėje, kaip būsimos karjeros galimybę (pagrindinė mintis, kad ateityje galima būti ne tik darbuotoju, bet ir verslininku (darbdaviu)); skatinti asmeninių savybių, reikalingų verslumui, tokių kaip kūrybiškumas, nebijojimas rizikuoti ir atsakomybė, ugdymą, suteikti techninių ir verslo žinių, kurių reikėtų kuriant naują įmonę.

Verslumo apibrėžimas ir samprata nėra galutinai nusistovėję, dar tebevyksta diskusijos dėl kiekybinio ir kokybinių mokymo rezultatų įvertinimo. Ekonominių žinių ir verslumo standartai artimiausiu metu turi būti tikslinami. Tai sąlygoja kintanti Lietuvos ekonominė situacija ir jos narystė Europos Sąjungoje. Dėl to standartų diegimo negalima traktuoti kaip vienkartinio veiksmo.

Verslumo ugdymas apima žinias, įgūdžių ugdymą, nuostatas ir asmenines savybes, atitinkančias mokinių amžių ir suvokimo lygį [30]:

Pagrindinės ir pradinės mokyklos lygmeniu verslumo mokymo tikslas yra ugdyti mokiniams tokias asmenines savybes, kaip kūrybiškumas, iniciatyvumas ir nepriklausomybė, kurios skatina verslumo nuostatų ugdymą, bus naudingos mokiniams ateityje, nepaisant to, kokia veikla jie užsiimtų. Be to, šis mokymas suteiks ankstyvąsias žinias ir ryšį su verslo pasauliu ir tam tikrą pradinį verslininkų vaidmens visuomenėje supratimą. Galima veikla apima projektus, mokymąsi žaidžiant, paprastas dalykines situacijas ir ekskursijas/ vizitus į verslo įmones.

Vidurinės mokyklos lygmeniu išlieka anksčiau minėtų asmeninių savybių ugdymo aktualumas. Verslumo ugdymas apims supratimo apie darbą savo nuosavoje įmonėje kaip būsimos karjeros galimybę (pagrindinė mintis, kad ateityje galima būti ne tik darbuotoju, bet ir verslininku (darbdaviu)) gilinimą; mokymąsi darant (learning by doing) – pavyzdžiui, mokinių bendrovių veikla; techninių ir verslo žinių suteikimą, kurių reikėtų kuriant naują įmonę (ypač profesinėse mokyklose ir kolegijose).Labai svarbi verslumo ugdymo dimensija yra asmeninių verslumo savybių ugdymas. Asmeninių

savybių, tiesiogiai susijusių su verslumu, ugdymas ir atitinkami švietimo tikslai buvo aptarti Nicos konferencijoje (Forum in Nice/Sophia Antipolis on “Training for Entrepreneurship” in October 2000 [30]):

Mokinių gebėjimai spręsti problemas turi būti nuolat skatinami ir ugdomi. Tai apima planavimo, sprendimų priėmimo, bendravimo savybių ugdymą ir pasiruošimą imtis atsakomybės. Tai iš esmės yra vadybinės kompetencijos.

Mokiniai nuolat turi ugdyti mokėjimo bendradarbiauti kompetenciją – mokytis imtis naujų

19


pareigų ir t.t. Tai iš esmės yra socialinės srities kompetencijos. Mokydamiesi mokymo įstaigose mokiniai turi puoselėti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją

įgyvendinti tikslus iki galo, mokytis kritiškai mąstyti, išsiugdyti norą ir galimybes autonomiškai mokytis. Tai iš esmės yra asmeninių savybių srities kompetencijos.

Mokiniai turi išmokti ir gebėti rodyti asmeninę iniciatyvą, aktyvumą ir kūrybiškumą, taip pat įgyvendindami idėjas būti pasiruošę prisiimti tam tikrą riziką. Tai yra tipinės verslumo savybės.Mokinių ekonominį raštingumą ir verslumą galima pasiekti tik nuosekliai ir planingai

įgyvendinant atitinkamas priemones skirtingais lygiais ir atitinkamai tam pasiruošus. Siekiant ugdyti mokinių verslumą, reikia parengti rekomendacijas ir standartus atsižvelgiant į geriausią užsienio šalių patirtį. Žemesnėse klasėse verslumas gali būti ugdomas per visus mokomuosius dalykus, o vyresnėse klasėse (vidurinė mokykla) daugiau dėmesio reikėtų skirti praktinei veiklai ir konkrečioms žinioms apie verslą. Asmeninių savybių ugdymas turi išlikti vienas iš pagrindinių prioritetų verslumo ugdymo dimensijoje.

Apibendrinant Lietuvos švietimo įstaigų programas, galimos kelios esminės išvados: Verslumo ugdymas identifikuojamas visuose švietimo lygmenyse: 1) Aukštasis mokslas:

universitetinės ir neuniversitetinės studijos; 2) Aukštesniosios studijos; 3) Pagrindinis profesinis mokymas; 4) Darbo rinkos profesinis mokymas; 5) Bendrasis ugdymas. Tai reiškia, kad Vyriausybės pastangos ugdyti jaunų žmonių verslumą per švietimo sistemą yra rezultatyvios ta prasme, kad yra numatytos priemonės, kuriomis siekiama tikslinei grupei suteikti verslumo kompetencijų.

Visuose lygiuose itin svarbus yra jaunimo sąmoningumo ugdymas, tai reiškia, kad vienas esminių švietimo tikslų – ugdyti asmenybę, kuri verslą suvoktų kaip realią gyvenimo alternatyvą – tai ypač aktualu profesinio mokymo atveju; reikalinga, kad studentai suvoktų, jog yra rengiami ne tik samdomais specialistais, bet ir darbdaviais.

Itin reikšmingas yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tai reiškia, kad švietimo institucijos į jaunimo verslumo ugdymo procesą turėtų įtraukti verslo struktūras, nes tai įgalintų jaunus žmones įgyti verslo praktikos.

Švietime labai svarbu užtikrinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą; svarbus momentas tai, kad su jaunimu dirbantys žmonės realiai suvoktų jaunimo poreikius, visuomenės ir atskirų bendruomenių poreikius ir sugebėtų rezultatyviai tuos poreikius patenkinti.

Aukštojo ir aukštesniojo mokslo atveju svarbu tampa ne tik verslumo ugdymas, bet ir skatinimas, t.y., reali pagalba studijas baigusiems žmonėms pradėti savo verslą. Šiame švietimo lygmenyje svarbu yra užtikrinti ne verslo krypties studentų verslumo ugdymą, tai reiškia, kad mokymo įstaigos turėtų sudaryti sąlygas ne verslo krypties studentams įgyti verslo žinių.

Pažymėtina, kad būtina užtikrinti studijų kokybę, tai reiškia, kad reikalinga monitoringo sistema, kuri identifikuotų problemas ir jas spręstų; monitoringo sistema užtikrintų kokybę tuo būdu, kad nustatytų programų efektyvumo kriterijus, rinktų ir analizuotų kiekybinius duomenis, siūlytų ir diegtų naujus metodus ir pan.

Tyrimas nustatė, kad nors verslumo modulių švietimo įstaigose pakanka, verslumo lygis išlieka pakankamai žemas. Viena vertus, to priežastis tai, jog švietimo įstaigų tikslas – suteikti žinias, reikalingas verslui pradėti, o ne skatinti studentus imtis verslo; kita vertus, galima prielaida, kad švietimo įstaigos rengia samdomus darbuotojus, o ne potencialius darbdavius. Vadinasi, verslumo ugdymo aspektas išreiškiamas ir realizuojamas, tačiau verslumo skatinimas – ignoruojamas, akivaizdžiai trūksta priemonių skatinančių verslumą per švietimo sistemą.

20


4. EUROPOS SĄJUNGOS PARAMOS LIETUVAI PROGRAMŲ ANALIZĖ

4.1. PHARE 2001 SUBSIDIJŲ PROGRAMA: PROFESINIS RENGIMAS SIEKIANT EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SANGLAUDOS

PHARE 2001 Socialinės ir ekonominės sanglaudos programos parama suteikta 39 projektams įgyvendinti. Bendra suteiktų subsidijų suma yra 2 346 734,11 EUR [14].

Programos tikslai, susiję su tikslinių grupių (moterų ir jaunimo) verslumo skatinimu: Skatinti aukštos kokybės mokymo paslaugų plėtrą, kuri remia užimtumo augimą; Plėtoti geresnes mokymosi visą gyvenimą paslaugas; Skatinti geresnes socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių galimybes dalyvauti mokymosi

visą gyvenimą iniciatyvose.Iš 39 projektų, kuriems buvo suteikta finansinė parama, žemiau išvardinti projektai (žr. 3 lentelę)

sietini su tyrimui aktualiomis tikslinėmis grupėmis (jaunimas ir moterys) bei tyrimui aktualiu objektu – verslumo skatinimu [14].

3 lentelėPHARE 2001 sėkmingai įgyvendintų projektų pavyzdžiai

Atsakinga institucija Projekto pavadinimas Projekto aprašymas Klaipėdos universitetas, Kvalifikacijos kėlimo institutas

Kaimo gyventojų, gaunančių socialines pašalpas, verslumo įgūdžių ugdymas.1

Skatinti kaimo žmonių užimtumą, mažinti skurdo ir socialinės atskirties paplitimą aktyviomis priemonėmis - organizuojant mokymus, konsultavimą, perkvalifikuojant, padedant jiems įsteigti individualų verslą ar pagerinti įsidarbinimo galimybes. Projekto partneriai: Šilalės savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė; trukmė: 13 mėn.; Phare parama: 79.035€.

Viešosios politikos ir vadybos institutas

Nedirbančio jaunimo užimtumo gebėjimų skatinimo sistema Druskininkų, Ignalinos rajonuose bei Visagine.2

Projekto tikslas yra skatinti socialinę ir ekonominę sanglaudą Lietuvoje bei padidinti jos gyventojų įsidarbinimo galimybes, sukuriant šiuolaikišką jaunimo užimtumo gebėjimų skatinimo sistemą Druskininkų ir Ignalinos darbo biržose, taip pat Ignalinos darbo biržos poskyryje Visagine. Projekto tikslinė grupė – bedarbis jaunimas iki 25 metų amžiaus. Projekto pagrindiniai rezultatai: Sukurta mokymų bazė: informacijos ir

konsultacijos centrai buvo aprūpinti mokymams reikalinga įranga, juose įrengtos verslo literatūros bibliotekos;

Apmokyti darbo biržos darbuotojai dėstyti naujas mokymo programas;

Adaptuotos trys aktualios verslumą skatinančios taikomojo pobūdžio mokymo programos;

Išleisti naujas darbo biržų paslaugas pristatantys lankstinukai;

1 Klaipėdos universiteto tarptautiniai projektai mokslo srityje [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.ku.lt/administracija/mokslosk/mokslas/projektai.php.2 Viešosios politikos ir vadybos institutas[interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.vpvi.lt/projektai.php?pid=8.

21

http://www.vpvi.lt/projektai.php?pid=8

http://www.ku.lt/administracija/mokslosk/mokslas/projektai.php


Surengti trys bandomieji mokymo seminarai bedarbiam jaunimui bei surengti du renginiai “Karjeros dienos” Druskininkuose bei Visagine;

Projekto pabaigoje surengta baigiamoji konferencija projekto rezultatams pristatyti bei „Karjeros dienos“ Ignalinoje ir Druskininkuose.

Projekto trukmė – 11 mėnesių.Alytaus konsultacinis verslo centras

Medienos apdirbimo specialistų kvalifikacijos kėlimas, skatinant užimtumo augimą ir verslumą Alytaus regione.3

Projekto tikslas - sustiprinti esamus ir suformuoti naujus partnerystės ryšius tarp medienos apdirbimo įmonių-mokymo organizacijų-verslo paramos ir įdarbinimo organizacijų, parengiant prielaidas regioninio medienos klasterio vystymui. Projektas yra skirtas Alytaus regiono medienos apdirbimo įmonių stiprinimui per "Savitarpio pagalbos ir bendradarbiavimo tinklo" -"SPBT" vystymą tarp medienos apdirbimo įmonių-mokymo institucijų-verslo paramos ir įdarbinimo organizacijų. Projekto įgyvendinimo tikslai:

medienos apdirbimo specialistų profesinių įgūdžių tobulinimas Alytaus regione;

bendradarbiavimo tarp medienos apdirbimo įmonių, mokymo įstaigų ir verslo paramos ir įdarbinimo organizacijų skatinimas, didinant užimtumą ir verslumą;

aukštos kokybės mokymo paslaugų plėtra, patenkinant medienos apdirbimo sektoriaus poreikius, sukuriant prielaidas kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimui.

Projekto tikslinė grupė: bedarbiai nuo 16 iki 25 metų amžiaus (registruoti darbo biržoje arba gavę atleidimo lapelius), turintys profesinį išsilavinimą. Į šią grupę bus priimami tiek vyrai, tiek moterys.Projekto įgyvendinimu numatoma pasiekti šiuos rezultatus:

parengti 3 medienos apdirbimo specialistų kvalifikacijos tobulinimo mokymo programas;

apmokyti 52 dalyvius, 16-25 metų amžiaus, turinčius medienos apdirbimo specialybes;

įdarbinti 52 apmokytus tikslinės grupės

3 Projektas: Savitarpio pagalbos ir bendradarbiavimo tinklo plėtra, vystant medienos klasterio modelį "Žinios-Kompetencija-Produktas" [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http:// www.medienospartneriai.lt .

22

http://www.medienospartneriai.lt/


dalyvius Alytaus regiono medienos apdirbimo įmonėse;

suformuoti “Savitarpio pagalbos ir bendradarbiavimo tinklą” (“SPBT”), sujungiant medienos apdirbimo įmones, mokymo organizacijas, verslo paramos ir įdarbinimo organizacijas (viso 10 organizacijų) į modernią “Į-M-O” infrastruktūrą, parengiant bendradarbiavimui skirtą informacinį portalą internete.

Klaipėdos universitetas, Kvalifikacijos kėlimo institutas

Paslaugų verslo programų akreditavimo tinklo kūrimas4

Pagerinti profesinio rengimo turinio atitikimą darbo rinkos poreikiams, parengiant perimamumo tarp atskirų profesinio rengimo grandžių modelį bei suformuojant paslaugų verslo profesinio rengimo modulių akreditavimo tinklą. Projekto partneriai: VDU profesinio rengimo centras, Profesinio mokymo metodikos centras, Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokykla, Alantos technologijos ir verslo mokykla. Projekto trukmė: 13 mėn.; Phare parama: 88.110€.

Kauno technologijos universitetas

Naujoviškų darbo vietų versle steigimo skatinimas ir darbo jėgos perkvalifikavimas teledarbui.5

Teledarbas yra darbo organizavimo ir atlikimo forma, naudojanti informacines technologijas, kai įdarbinti asmenys atlieka nuolatinį darbą ne darbdavio patalpose. Viena iš teledarbo atmainų yra telepaslaugų centrai, aptarnaujantys verslo klientus telefonu ir internetu. Informacijos pasiekiamumas leidžia pagerinti paslaugų ir darbo kokybę tik restruktūrizuotame ūkyje, pritaikytame naujoms technologijoms. Informacinės technologijos sudaro prielaidas naujiems darbo metodams ir naujoviškoms darbo vietoms sukurti.Projekto tikslai:

Apmokyti verslininkus naudoti naujausias informacijos technologijas darbo organizavime, inicijuojant naujo tipo darbo vietų sukūrimą ir pažangių darbo metodų taikymą.

Palengvinti socialiai pažeidžiamų žmonių patekimą į darbo rinką, suteikiant jiems e-verslo, teledarbo žinių ir įgūdžių.

Sukurti kvalifikacijos kėlimo programą ir teledarbo (e-verslo) organizavimo mokymo medžiagą verslininkui bei

4Klaipėdos universtetas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.ku.lt/tsi/tarpt_proj.php. 5Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.chamber.lt/projektai.php?tid=t259.KTU informatiko fakultetas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://if.ktu.lt/main.php?page=projektai.

23

http://if.ktu.lt/main.php?page=projektai

http://www.chamber.lt/projektai.php?tid=t259

http://www.chamber.lt/projektai.php?tid=t259

http://www.ku.lt/tsi/tarpt_proj.php


dėstytojui-mokytojui; Sukurti persikvalifikavimo programą bei

nuotolinio mokymo medžiagą bedarbiui, būsimam telepaslaugų centro darbuotojui.

Projekto veiklos kryptys: Patikslinti specifinius darbo rinkos

poreikius e-verslui Lietuvoje ir Kauno regione, išanalizuoti jų patenkinimo galimybes projekto pajėgomis.

Parengti reikalavimus darbuotojų kompetencijai, sukurti mokymo programas ir mokymo medžiagą, parengti nuotolinio mokymo kursus.

Pristatyti parengtą metodiką verslininkams ir mokytojams-instruktoriams.

Apmokyti mokymo instruktorius ir surengti verslo įmonių vadovaujantiems darbuotojams kvalifikacijos kėlimo kursus.

Kauno moters užimtumo informacijos centro patalpose įsteigti mokomąjį telepaslaugų centrą.

Parengti persikvalifikavimo programą reguliariam teikimui tikslinėms grupėms.

Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas Kauno prekybos, pramonės ir amatų

rūmai Kauno darbo birža Kauno moters užimtumo informacijos

centras Akmenės darbo birža Jaunų ir priešpensinio amžiaus

bedarbių orientavimas, verslumo ugdymas bei mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimas.6

Minėto projekto subsidija siekia 14060 eurų. Minėtame projekte dalyvavo 20 jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus ir 28 bedarbiai, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 10 metų. Jaunuoliams bus organizuoti mokymai, susidedantys iš 3 sudedamųjų dalių: tikslinių susirinkimų orientavimui darbo rinkoje, verslo mokymo bei kompiuterio vartotojo kvalifikacijos kursų.

UAB „Informaciniai projektai“

Socialinės atskirties mažinimas per integraciją į informacinę visuomenę.7

Projekto tikslas: didinti socialiai pažeidžiamų asmenų įsidarbinimo galimybes integruojant juos į informacinę visuomenę.Tikslinės grupės: žmonės su fizine negalia, jaunieji bedarbiai (nuo 16 iki 25 m.

amžiaus) registruoti darbo biržoje,

6Lietuvos darbo birža [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.ldb.lt/Akmene/new.htm. 7Informaciniai projektai [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.informaciniaiprojektai.lt/birza.htm.

24

http://www.informaciniaiprojektai.lt/birza.htm

http://www.ldb.lt/Akmene/new.htm


vieniši tėvai, motinos, auginantys vaikus iki 18 m. amžiaus ir registruoti darbo biržoje,

asmenys po vaiko auginimo atostogų ir registruoti darbo biržoje.

Pagrindinės veiklos: 2 lygių (pradedančiųjų ir pažengusiųjų) IT

įgūdžių mokymo modulių parengimas, mokymo programos išbandymas, rezultatų įvertinimas, projekto rezultatų sklaida.Įgyvendinus projektą, parengta eksperimentinė integruota psichologijos, IT ir verslumo mokymo programa pradedantiesiems ir pažengusiems.

4.2. PHARE 2002 SUBSIDIJŲ PROGRAMA: PRISITAIKYMO PRIE KINTANČIŲ RINKOS SĄLYGŲ, NAUJŲ GEBĖJIMŲ BEI SOCIALINĖS INTEGRACIJOS SKATINIMAS

Finansinė parama skirta 35 projektams įgyvendinti. Įvertinus subsidijuotus projektus pagal tikslinės grupės ir tikslo kriterijus paaiškėjo, kad tik vienas projektas atitinka tyrimo objektą pagal tikslo kriterijų (žr. 4 lentelę) [14].

4 lentelėPHARE 2002 sėkmingai įgyvendintų projektų pavyzdžiai

Atsakinga institucija Projekto pavadinimas Projekto aprašymasKauno technologijos universitetas

Žinių visuomenės įgūdžių formavimas Ignalinos AE regiono smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje.8

Projektu siekiama sušvelninti neigiamas IAE eksploatavimo nutraukimo socialines ir ekonomines pasekmes visam Ignalinos AE regionui, perorientuojant neekonominio ir nevadybinio profilio specialistus regiono ekonomikos restruktūrizavimo veikloms. Konkrečia mokymų veikla siekiama, kad suteiktos ekonominės vadybinės žinios paskatintų specialistus kurti savo verslą ir toliau kelti kvalifikaciją socialinių mokslų srityje.Projekto pagrindą sudaro mokymų ciklas, kuriuo siekiama ugdyti verslo kompetencijas. Numatyti šie mokymo moduliai: Projektų rengimo ir įgyvendinimo teorija

ir praktika įsisavinant investicijas ir ES Subsidijų programas (Projektų valdymas)

Ekonomikos struktūrinė politika ir ekonominio augimo strategijos (Ekonomikos plėtros teorijos)

Europos Sąjungos vidaus rinkos teisė: praktinė reikšmė Lietuvai (Teisė)

Informacinių technologijų vaidmuo organizacijos veiklai ir plėtrai

8KTU. Es finansuojami projektai [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.ktu.lt/lt/ktu/fakult/admin/regpk/reg_proj_ES.html.

25

http://www.ktu.lt/lt/ktu/fakult/admin/regpk/reg_proj_ES.html


Europos Sąjungos ir šalies nacionalinės regioninės politikos principai ir paramos instrumentai regionų netolygumui mažinti ir konkurencingumui didinti (Regionų plėtra)

Žiniomis grįstos ekonomikos kūrimo teorija ir praktika postindustrinėje visuomenėje (Inovacijų plėtra)

Šalies ūkio, smulkaus ir vidutinio verslo bei viešojo sektoriaus subjektų investicinės galimybės ir finansavimo šaltiniai (Strateginis finansų valdymas)

Duomenų apdorojimo metodai ir priemonės

Verslo duomenų statistinė analizė (Ekonominių statistinių duomenų modeliavimas)

Regionų marketingas Strateginio planavimo metodologiniai ir

praktiniai aspektai šalies planavimo hierarchinėje sistemoje (Erdvinio planavimo teorija ir praktika)

Informacinis raštingumas ir žinių visuomenė.

4.3. LEONARDO DA VINCI

Leonardo da Vinci mobilumo projektai turi kelis pagrindinius tikslus [8]: kelti kvalifikaciją; tobulinti profesines žinias ir įgūdžius; remti praktiką verslo įmonėse; diegti profesinio rengimo naujoves, naujausias technologijas.

Iš visų 2003 – 2005 m. finansavimą gavusių projektų atrinkti ir aprašyti su jaunimo ir moterų verslumu susiję projektai (žr. 5, 6 ir 7 lenteles) [8].

5 lentelėLeonardo Da Vinci 2005 m. sėkmingų mobilumo projektų pavyzdžiai

Atsakinga institucija Projekto pavadinimas Projekto aprašymasKauno ryšininkų mokykla

Mobilumo plėtra per verslumo gebėjimų ugdymą.9

Projekto tikslai: Bendradarbiaujant su partneriais sudaryti

optimalias sąlygas profesiniam bei geografiniam mokyklose rengiamų verslo specialybės moksleivių mobilumui;

Ugdyti verslo specialybės moksleivių verslumo gebėjimus;

bendradarbiaujant su partneriais Lietuvoje ugdyti moksleivių gebėjimą parengti individualų verslo projektą;

bendradarbiaujant su partneriais Graikijoje ir Portugalijoje ugdyti

9Kauno ryšininkų mokykla [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.krm.lm.lt/.

26

http://www.krm.lm.lt/


moksleivių gebėjimą įvertinti parengto verslo projekto įgyvendinimo galimybes realioje darbo vietoje ir gebėjimą dirbti virtualioje aplinkoje;

Bendradarbiaujant su partneriais Lietuvoje parengti mokomąją medžiagą verslumo ugdymui.

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija

Tarptautinė profesinių įgūdžių tobulinimo praktika būsimiems turizmo administravimo specialistams, siekiant lygių galimybių įsitvirtinti ES darbo rinkoje.10

Projekto metu bus siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos studentams susipažinti su Ispanijos, Lenkijos, Italijos želdinių ir jų dizaino verslo ypatumais ir inovacijomis, įgyti praktinio darbo įgūdžių ir tobulinti kvalifikacines kompetencijas, perimant europinę patirtį želdynų restruktūrizavime, auginant dekoratyviuosius augalus, projektuojant želdinius, organizuojant jų įrengimą ir priežiūrą, panaudojant gėles ir dekoratyviuosius augalus. Dar vienas svarbus projekto tikslas – asmeninių gebėjimų, kūrybiškumo, savarankiškumo, atsakomybės, bendravimo ir bendradarbiavimo tobulinimas per tarptautinį bendradarbiavimą.Užsienio partnerių tikslas – skatinti jaunų specialistų mobilumą ir tobulinti jų praktinius įgūdžius Europos įmonėse, didinant jų konkurencingumą Europos darbo rinkoje.

Vilniaus universitetas Absolventų profesinės kvalifikacijos tobulinimas tarptautinio marketingo srityje, skatinant konkurencingos darbo rinkos plėtrą.11

VU absolventai tarptautinės rinkodaros įgūdžius gilins Italijos įmonėse. 2005 rugsėjo mėn. 12 VU absolventų išvyko 14 savaičių trukmės stažuotei į Italijos Lazio regioną, kuris pirmauja Europos Sąjungoje pagal per metus į regioną pritraukiamų investicijų ir sukuriamų darbo vietų skaičių. Stažuotė jauniems specialistams suteiks naujausių tarptautinės rinkodaros žinių ir praktinių įgūdžių, susijusių su Vakarų Europos paslaugų rinkos specifikos ir ypatumų pažinimu, tarptautinių sutarčių su paslaugų tiekėjais ir paslaugų vartotojais sudarymu, tarptautinės rinkodaros strategijų rengimu ir įgyvendinimu, teikiamų paslaugų reklama užsienio partneriams, naujų rinkų paieška, tarptautiniu derybų menu ir darbu su žiniasklaida. Įgytą patirtį grįžę stažuotojai galės pritaikyti Lietuvoje, taip padidindami lietuviško paslaugų sektoriaus konkurencingumą europiniame kontekste.

10 Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.klvtk.lt/?lt=1107246908.11Vilniaus universiteto Karjeros centras [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.karjera.vu.lt/index.php?pid=40&ziureti=15.

27

http://www.karjera.vu.lt/index.php?pid=40&ziureti=15

http://www.karjera.vu.lt/index.php?pid=40&ziureti=15

http://www.klvtk.lt/?lt=1107246908


VšĮ Vilniaus kooperacijos kolegija

Mokslo taikomieji tyrimai: kolegijų ir SVV sektoriaus bendradarbiavimas.12

Projekto uždaviniai: Skatinti SVV ir kolegijų

bendradarbiavimą. Formuoti bendradarbiavimo tinklus.

Parodyti SVV ir kolegijų atstovams, kad bendradarbiavimas taikomųjų tyrimų srityje gali atnešti konkrečią ir išmatuojamą naudą tiek verslui, tiek kolegijoms (dėstytojams ir studentams).

Formuoti lankstų kolegijų požiūrį derinant studijų programas su praktinio pobūdžio MTT.

Adaptuoti studijų programas, kur būtų lanksčiai derinamos teorinės žinios su taikomųjų tyrimų vykdymu. Numatyti, studentų įtraukimo į MTT galimybes.

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra

Profesinės karjeros projektavimo ir konsultavimo šiuolaikinės metodikos.13

Projekto tikslas: Tobulinti profesinės karjeros projektavimo dalykinių ir didaktinių naujovių taikymo mokymo bei studijų procesuose gebėjimus, įsisavinti profesinio konsultavimo šiuolaikinius darbo metodus.Projekto rezultatai: įgytos žinios apie įvairių šalių profesinį

konsultavimą/karjeros projektavimą patobulinti psichologinio ir pedagoginio

konsultavimo įgūdžiai susipažinta su inovatyviomis profesinio

konsultavimo ir mokymo metodikomis, profesijos konsultantų rengimo metodinėmis didaktinėmis priemonėmis

susipažinta su universitetinių karjeros centrų darbo ypatumais, karjeros projektavimo naujovėmis

6 lentelėLeonardo Da Vinci 2004 m. sėkmingų mobilumo projektų pavyzdžiai

Atsakinga institucija Projekto pavadinimas Projekto aprašymasLietuvos iniciatyvių profesinių mokyklų pedagogų klubas

Inovatyvių karjeros konsultavimo metodikų integravimas į bedarbių ir būsimųjų darbuotojų mokymo programas.14

Projekto tikslai: plėtoti pasirinktuose regionuose

dirbančiu profesijos mokytoju bei konsultantu karjeros konsultavimo kompetencijas profesinio rengimo sistemoje;

spręsti mokymosi visą gyvenimą uždavinius, taikant inovatyvias karjeros konsultavimo metodikas atskiroms amžiaus ir socialinėms grupėms;

12Panevežio kolegija kolegija [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.panko.lt/turinys/puslapis/rysiai/pastraipa/3/sub_menu/8 13 Lietuvos žemės ūkio universiteto Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://sh.lzuu.lt/katedros/pedp/projektai/1-4.html.14Vytauto Didžiojo universitetas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: http://www.vdu.lt/jkc/index.php?id=131&lang=lt

28

http://www.vdu.lt/jkc/index.php?id=131&lang=lt

http://sh.lzuu.lt/katedros/pedp/projektai/1-4.html

http://www.panko.lt/turinys/puslapis/rysiai/pastraipa/3/sub_menu/8


stiprinti profesinio rengimo institucijų, universitetų, karjeros centrų bei verslo ryšius karjeros konsultavimo sistemos diegime;

įvertinti karjeros konsultavimo profesinio rengimo sistemoje struktūrą partnerių šalyse bei jos pritaikymo Lietuvai galimybes.

Projekto dalyviai – inovatyvių profesinio rengimo institucijų pedagogai ir vadovai, darbo biržų ir jaunimo karjeros centrų konsultantai, kitų švietimo ir verslo institucijų, dalyvaujančių karjeros projektavime, atstovai.Konkretus produktas, sukurtas projekto metu, bus inovatyvios karjeros konsultavimo metodikos, tinkamos integruoti i profesinio mokymo programas.

Vilniaus Kolegijos SimuLith Centras

Patirtis verslo praktinės mokymo firmos kūrimui bedarbiams ar būsimiems darbuotojams.15

Tikslinė grupė: mokymo specialistaiProjekto tikslai: Patirties perėmimas iš užsienio šalių,

kuriant verslo praktinio mokymo firmas bedarbiams ar būsimiems darbuotojams prie realių įmonių.

Konkretus produktas sukurtas projekto metu bus mokymo programa ir metodinė medžiaga verslo praktinių mokymo firmų kūrimui bedarbiams bei būsimiems darbuotojams.

Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultetas

Verslumo įgūdžių ugdymas aukštosiose mokyklose.16

Projekto tikslas – leisti 6 Lietuvos kolegijų ir 1 universiteto dėstytojams ir administracijos atstovams, atsakingiems už studijų jų atstovaujamuose fakultetuose ar katedrose kokybę bei studijų ir dalykų programų tobulinimą, susipažinti su verslumo ugdymo patirtimi Europos aukštosiose mokyklose; kritiškai permąstyti, paskleisti ir parengti savo institucijų verslumo ugdymo strategiją.

VšĮ Klaipėdos socialinių mokslų kolegija

Tarptautinė praktika būsimiems informacinių technologijų specialistams.17

Pagrindinė projekto idėja – įgyti specifinių praktinių žinių naujoje elektroninio verslo srityje, užmegzti ryšius su užsienio įmonėmis, pagerinti IT specialybių studentų įsidarbinimo galimybes. Studentų įgyta patirtis elektroninio verslo srityje prisidės prie elektroninio verslo plėtros Lietuvoje. Elektroninis verslas parodo, kad informacija ir komunikacijų technologijos gali prisidėti

15 http://www.vzdrmc.lt/Projektai/projektas5.htm 16 http://www.klsmk.lt/?lt=1120560729 17 http://www.klsmk.lt/?lt=1110363559

29

http://www.klsmk.lt/?lt=1110363559

http://www.klsmk.lt/?lt=1120560729

http://www.vzdrmc.lt/Projektai/projektas5.htm


prie ekonomikos augimo. Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kolegijos ruošia IT specialistus tiems Lietuvos regionams, kuriuose yra šios srities specialistų trūkumas.

VĮ "Baltijos" poilsio namai

Asmeninės karjeros projektavimas kurorto versle.18

Projekto tikslas – vystyti kurorto verslą, susikuriant bedarbiams sau darbo vietas, projektuojant kurortinio regiono darbus bei ieškant tarptautinių finansavimo fondų užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui. Tai prisidėtų prie šių žmonių profesinės kvalifikacijos tobulinimo, kas leistų jiems lanksčiau prisitaikyti šiandieninėje kurortinio verslo darbo rinkoje.Projekto rezultatas – bazinio profesinio rengimo modulio parengimas, orientuojantis į kurorto verslo vystymo specifiką. Šis mokymo modulis galėtų palengvinti profesinio mokymo prieinamumą bedarbiams, turintiems mažesnes galimybes darbo rinkoje. Pastarasis modulis turėtų būti naudingas ne vien Lietuvai, bet ir kaimyninėms taip pat ir ES šalims, siekiančioms išspręsti bedarbystės ir perkvalifikavimo problemas kurortiniuose regionuose. Tai galėtų būti pirmas žingsnis formuojant mokymosi visą gyvenimą nuostatą, padedančią siekti asmeninės naudos, aktyvios pilietinės, socialinės integracijos į nuolat kintančią aplinką.

7 lentelėLeonardo Da Vinci 2003 m. sėkmingų mobilumo projektų pavyzdys

Atsakinga institucija Projekto pavadinimas Projekto aprašymasSimno žemės ūkio mokykla

Smulkaus verslo vadybos programos metodinės medžiagos paruošimas ir programos įdiegimas Simno žemės ūkio mokykloje.19

Projekto tikslai: tobulinti jaunimo įgūdžius ir

kompetencijas, siekiant geresnių įdarbinimo ir profesinės integracijos galimybių;

susipažinti su nauja patirtimi ir darbo metodais, tam kad prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių bei techninių ir organizacinių pokyčių organizacijoje;

skatinti bendravimą su verslo, savivaldos atstovais;

skatinti bendradarbiavimą ir tolimesnius mainus su užsienio partneriais;

kelti Simno žemės ūkio mokyklos pedagogų kvalifikaciją.

18 http://www.remezon.projektas.lt/santrauka.htm 19 http://www.szum.simnetas.lt/projektai.htm

30

http://www.szum.simnetas.lt/projektai.htm

http://www.remezon.projektas.lt/santrauka.htm


4.4. EQUAL BENDRIJOS INICIATYVA20

EQUAL – tai Europos Bendrijų iniciatyva, kuri išbando ir skatina naujus kovos būdus su darbo rinkoje egzistuojančia visų formų diskriminacija ir nelygybe, kurią patiria tiek dirbantys, tiek ir ieškantys darbo asmenys. Tai įgyvendinama suburiant vietos partnerius į vystymo bendrijas bei remiantis tarptautiniu bendradarbiavimu. EQUAL finansuoja Europos socialinis fondas.

EQUAL tikslas – pateikti sėkmingos veiklos rezultatų įrodymus, kurie galėtų turėti įtakos ateities politikai ir praktikai bei paskatintų efektyvius pokyčius. Tai turi būti pasiekiama įgyvendinant vystymo bendrijų veiklos programas, todėl EQUAL yra taip sumodeliuota, kad programų poveikis būtų kuo didesnis. EQUAL sėkmingų projektų pavyzdžiai, susiję su jaunimo ir moterų verslumo ugdymu ir skatinimu pateikti 8 lentelėje.

EQUAL veikia pagal devynias temas, kur valstybių narių nuomone daugiašalis bendradarbiavimas gali prisidėti prie nacionalinės užimtumo ir socialinės integracijos politikos įgyvendinimo tobulinimo. Lietuva pasirinko tokias prioritetines paramos temas:

Tema A. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas, sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.

Tema G. Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo skatinimas bei parama darbo rinką palikusių vyrų ir moterų reintegracijai vystant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones.

Tema I. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.Pažymėtina, kad Lietuva nepasirinko antrojo teminio prioriteto – verslumas, kuris galėtų

padėti įgyvendinti šias veiklas:Tema C: Sudaryti sąlygas pradėti verslą aprūpinant verslo kūrimo instrumentais ir padėti

identifikuoti bei ištirti naujas užimtumo plėtros galimybes miesto ir kaimo vietovėse.Tema D: Stiprinti socialinę ekonomiką (trečiąjį sektorių), ypač tas paslaugas, kurios padeda visuomenei profesinio tobulėjimo srityje.

8 lentelėEQUAL sėkmingų projektų pavyzdžiai

Atsakinga institucija Projekto pavadinimas Projekto aprašymasVšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“

Vystymo bendrija: Jaunimo užimtumo ir motyvacijos stiprinimas (JUMS)21

Vystymo bendrijos tikslas – sukurti praktiškai veikiančią tikslinės grupės socialinės atskirties įveikimo ir integracijos į darbo rinką metodiką ir integruoti ją į Lietuvos viešosios politikos priemones.Vystymo bendrijos uždaviniai: sukurti nekvalifikuoto ir nemotyvuoto

jaunimo, nepasiruošusio integruotis į visuomenę ir darbo rinką integracijos metodus;

išbandyti, pagrįsti ir su valstybės darbo rinkos profesinio mokymo reglamentavimu suderinti tikslinės grupės socialinės ir profesinės integracijos metodus;

užtikrinti pasiteisinusių metodų sklaidą bei integraciją į įvairias viešosios politikos priemones.

20 http://esf.socmin.lt/index.php?-1568975228 21 http://esf.socmin.lt/index.php?-1378320352

31

http://esf.socmin.lt/index.php?-1378320352



Įgyvendinus šį projektą, bus pasiekti šie rezultatai:

sukaupta detali tyrimo duomenų bazė, kurioje užregistruoti darbo su tiksline grupe projekto metu empiriniai duomenys;

parengta studija, kurioje, atsižvelgiant į detalią tikslinės grupės situacijos analizę bei kitų ES šalių patirtį, bus detaliai aprašyta ir pagrįsta neturinčio darbo nekvalifikuoto ir nemotyvuoto jaunimo integracijos į visuomenę ir darbo rinką metodika;

paruoštos ir išbandytos ne mažau kaip 5 naujos darbo rinkos mokymo (socialinių, profesinių, verslumo įgūdžių) programos tikslinės grupės integracijai į darbo rinką;

parengti ir išleisti arba įsigyti pagalbiniai mokymosi ar metodiniai leidiniai, reikalingi sėkmingam atskirų metodikos priemonių, programų adaptavimui ir taikymui;

įsteigtas mažiausiai 1 naujas jaunimo klubas ar NVO savitarpio pagalbai ir įgalinimui;

ne mažiau 100 tikslinės grupės atstovų iš Vilniaus miesto ir Alytaus regiono (apie pusė jų iš kaimiškų rajonų) dalyvaus naujose programose išbandant naują metodiką;

įvykdytos ne mažiau kaip 3 originalios tikslinės grupės užimtumo iniciatyvos (bendruomenės parkas ”Kur iškeliauja pasakos”, “Video amato mokykla”, “Pantomimos teatras”), kurios bus svarbus naujos metodikos elementas ir kurių metu bus sukurti meninę ar praktinę išliekamąją vertę turintys kuriniai ar objektai;

įsigyta įranga ir priemonės novatoriškos metodikos taikymui;

ne mažiau 50 asmenų iš institucijų, dalyvaujančių Vystymo bendrijoje, patobulins kvalifikaciją darbui su tiksline grupe;

sukurtas praktiškai veikiantis EQUAL Vystymo bendrijos valdymo ir darbo, o taip pat tikslinės grupės įgalinimo informacinių technologijų pagalba modelis.

32


Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT)

Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimo vystymo bendrija.22

Tikslai: skatinti jaunimo rizikos grupių

užimtumą, integraciją į visuomenę bei (re)integraciją į Lietuvos darbo rinką;

spręsti tikslinių grupių problemas darbo rinkoje ir skatinti socialinę partnerystę Lietuvoje;

identifikuoti metodus, kurie įgalintų VB nares aktyviai dalyvauti formuojant Lietuvos darbo rinką, įveikiant socialinę atskirtį bei (re)integruojant į darbo rinką rizikos grupes;

bendradarbiaujant su partneriais iš užsienio šalių, panaudoti jų patirtį, veikiančių modelių bei geros praktikos pavyzdžius adaptuoti Lietuvos reikmėms; perimti jų naudojamus metodus, leidžiančius VB narėms efektyviai dalyvauti sprendžiant tikslinių grupių problemas darbo rinkoje bei užimtumo srityje

Uždaviniai: sukurti galimybes nekvalifikuotam, darbo

įgūdžių neturinčiam jaunimui bei motyvuoti jį įsitraukti į užimtumo/įsidarbinimo programas

sukurti Lietuvoje paramos tikslinių projekto grupių nariams sistemą (užimtumo/įdarbinimo srityje), kurioje vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos užtikrintų galimybes jauniems žmonėms iš tikslinių grupių integruotis arba reintegruotis į darbo rinką

specialių papildomų programų pagalba ugdyti socialinius, darbo rinkai reikalingus įgūdžius, pasitarnausiančius tikslinėms grupėms palengvinat jų (re)integraciją į darbo rinką bei užimtumo sektorių;

tobulinant Jaunimo darbo centrų teikiamas paslaugas, pritaikant jas darbo rinkos poreikiams, ugdyti Jaunimo darbo centrų personalo gebėjimus, kelti jo kvalifikaciją;

sąlygų naudotis įvairiomis teikiamomis Jaunimo darbo centrų paslaugomis

22 http://esf.socmin.lt/index.php?-1139452266

33



suteikimas jaunam žmogui, ieškančiam būdų įsidarbinti; įvairių įgūdžių, reikalingų darbo rinkai, ugdymas;

orientuojantis į įvairius Lietuvos regionus, motyvuoti jaunus žmones, iš įvairių tikslinių rizikos grupių aktyviai dalyvauti darbo rinkoje;

ugdyti jaunų žmonių įgūdžius, spręsti saviintegracijos į darbo rinką problemas

bendradarbiaujant su užsienio partneriais, panaudoti jų patirtį, veikiančias geras praktikas bei adaptuoti tai Lietuvos reikmėms.

4.5. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS23

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – tarpinė institucija, kuri atsakinga už Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.5 priemonės bei 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.1, 2.2 ir 2.3 priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą.

Pagrindinis priemonės 1.5 tikslas – mažinti teritorinius darbo rinkos paslaugų skirtumus, plėtoti ir atnaujinti švietimo, mokslinių tyrimų ir plėtros, profesinio rengimo, konsultavimo ir profesinio mokymo sektorių infrastruktūrą, gerinti šių paslaugų kokybę, mažinti atotrūkį tarp šių paslaugų, teikiamų Lietuvoje ir atitinkamų paslaugų, teikiamų pirmaujančiose ES valstybėse.

Pagrindinis priemonės 2.1 tikslas – bedarbių užimtumo gebėjimų gerinimas ir jų integracija į darbo rinką, siekiant mažinti nedarbą ir užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbui.

Pagrindinis 2.2 priemonės tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą investicijų į žmogų pagalba, teikiant paramą mokymui, kvalifikacijos ir įgūdžių formavimui, siekiant prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos pokyčių ir poreikių.

Pagrindinis 2.3 priemonės tikslas – padėti mažinti socialinę atskirtį ir vykdyti jos prevenciją, skatinti lygias galimybes darbo rinkoje.

9 lentelėEuropos Socialinio fondo finansuotų sėkmingų projektų pavyzdžiai

Atsakinga institucija Projekto pavadinimas Projekto aprašymasAnykščių bendruomenės centras

Vyresnio amžiaus moterų verslumo skatinimas siekiant užtikrinti lygias galimybes ES erdvėje24.

Šio projekto tikslas – skatinti moterų verslumą ir didinti jų gebėjimą persikvalifikuoti pagal Europos Sąjungos prioritetus, siekiant moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo ekonominėje plotmėje.

Moterų informacijos centras

Lygiaverčiai partneriai ekonominėje veikloje ir šeimoje25.

Tikslas – siekti užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje bei skatinti moterų ekonominį savarankiškumą.Uždaviniai: keisti visuomenėje egzistuojančias

nuostatas ir stereotipus apie moterų vaidmenį ekonominėje veikloje;

23 http://esf.socmin.lt/index.php?1240831492 24 http://www.phare.lt/docs/ESF/informacija%20pareiskejams/projektai%20gave%20parama/2.3.%20santraukos.doc25 http://www.lygus.lt/23

34

http://www.lygus.lt/23

http://www.phare.lt/docs/ESF/informacija%20pareiskejams/projektai%20gave%20parama/2.3.%20santraukos.doc

http://esf.socmin.lt/index.php?1240831492


skatinti darbdavius taikyti priemones, sudarančias sąlygas darbuotojams derinti darbinės veiklos ir šeimos pareigas;

stiprinti moterų konkurencingumą darbo rinkoje;

siekti vienodo darbo užmokesčio už vienodos vertės darbą;

skatinti moterų ir vyrų šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo vadybos bei strateginio valdymo mokymų sistema26.

Projekto metu bus pravesta po 16 seminarų kiekviename rajone. Seminarus ves aukštos kvalifikacijos žinomi lektoriai, turintys daug praktinės patirties. Mokymuose gali dalyvauti ir kaimyninių rajonų verslininkai bei įmonių darbuotojai. Kviečiami taip pat ir būsimi verslininkai bei darbuotojai, verslo kolegijų studentai. Seminarų metu dalyviai bus supažindinami su verslo samprata ir verslo idėjų paieška, t.p. marketingo vadyba, strateginiu bei finansų valdymu, PVM mokesčio taikymu ES. Paskutiniuosiuose seminaruose dalyviams bus pristatomi ES struktūriniai fondai, vyks mokymas, kaip vystyti projektinę veiklą. Seminarų metu nuosekliai su dėstoma medžiaga bus rengiami praktiškai pritaikomi verslo planai. Seminarų dalyviai verslo planus rengdami galės naudotis lektorių konsultacijomis, kad verslo planai atitiktų tam tikrų fondų ir bankų reikalavimus. Pasibaigus seminarams, bus atrinkti 3 geriausi verslo planai, kurie bus paskatinti premijomis.

Apibendrinant Europos Sąjungos paramos programas Lietuvai, galimos konkrečios išvados: ES parama yra svarbus veiksnys įgalinantis suinteresuotas institucijas aktyviai veikti verslumo

skatinimo ir ugdymo srityje. Bene svarbiausieji veikėjai yra nevyriausybinės organizacijos bei mokslo ir švietimo

institucijos; pažymėtina, kad minėtuose projektuose dalyvauja kelios suinteresuotos institucijos iš skirtingų sektorių: švietimo institucijos, valdžios atstovai ir nevyriausybinės organizacijos, tai reiškia, kad yra įgyvendinamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo principas – tyrimas šią tendenciją identifikuoja kaip teigiamą.

Tyrimas identifikavo, kad didžioji dalis projektų yra regioninio ar lokalinio masto. Vadinasi, projektų rezultatai paliečia nedidelę dalį tikslinių grupių; trūksta respublikinio masto projektų.

Didžioji dalis projektų yra susijusi su mokymais ir informacijos sklaida – tai bene esminės verslumo skatinimo ir ugdymo priemonės įgyvendinamos naudojant ES paramą. Kita vertus, tikslinių grupių informuotumas yra žemas; vadinasi, galima prielaida, kad projektai yra neefektyvūs.

Pasigendama mechanizmo, kokiu būdu užtikrinama, kad sėkmingiausi projektai būtų tęsiami ateityje; tai reiškia, kad nėra sistemos, kuri kontroliuotų arba stebėtų ir įvertintų su verslumu

26 http://www.ldkonfederacija.lt/index.php?-118345495

35

http://www.ldkonfederacija.lt/index.php?-118345495


susijusių projektų kokybę ir efektyvumą bei veiksmingumą – poveikį verslumo skatinimo ir ugdymo aplinkai Lietuvoje.

Tyrimas nustatė, kad daugeliu atvejų projektai siekia padėti tikslinėms grupėms įveikti nedarbo problemą; verslumo skatinimas yra tarsi antrinė projektų veikla, pagrindinis keliamas uždavinys – padėti įsidarbinti, bet ne inicijuoti tikslines grupes patiems kurti darbo vietas.

36


5. JAUNŲ VERSLININKŲ, MOTERŲ VERSLININKIŲ BEI ORGANIZACIJŲ, REMIANČIŲ JAUNIMO IR MOTERŲ VERSLO INICIATYVAS, APKLAUSA

Apklausta 20 organizacijų, kurias tyrimas identifikuoja kaip suinteresuotas arba galimai suinteresuotas puses moterų ir jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo atveju; apklausta 82 įmonių vadovės arba savininkės moterys bei 43 įmonių vadovai – asmenys iki 29 metų.

Tyrimo metodai: apklausa paštu, internetu, telefonu bei tiesioginis interviu.Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokie sunkumai įtakoja tikslinių grupių verslo pradžią, identifikuoti

informacijos sklaidos būdus apie galimą paramą tikslinių grupių verslumui, identifikuoti, kokios priemonės taikomos tikslinių grupių verslumui ugdyti ir skatinti, sužinoti, kokie verslumo skatinimo ir ugdymo būdai, respondentų nuomone, yra efektyviausi.

Tyrimo metu moterims verslininkėms, jauniems verslininkams bei organizacijoms buvo pateiktos skirtingos anketos, todėl apklausos duomenys analizuojami atskirose skyriaus dalyse.27

5.1. ORGANIZACIJŲ, REMIANČIŲ JAUNIMO IR MOTERŲ VERSLO INICIATYVAS, APKLAUSA

Tyrimas identifikavo keturis organizacijų tipus. Apklaustos organizacijos konkrečiam tipui priskiriamos pagal tikslinės auditorijos kriterijų (žr. 6 paveikslas).

7

4

3

6

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Organizacija specializuojasi jaunimoverslumo srityje

Organizacija specializuojasi moterųverslumo srityje

Organizacija specializuojasi jaunimo irmoterų verslumo srityje

Organizacija teikianti paslaugas betkuriam aktualiam sektoriui, priklausomai

nuo aplinkybių

6 paveikslas. Apklaustos organizacijos pagal tikslinės auditorijos kriterijų

7-ios organizacijos specializuojasi jaunimo verslumo srityje; 6-ios organizacijos teikia paslaugas bet kuriam aktualiam sektoriui, priklausomai nuo aplinkybių; 4-ios organizacijos identifikuoja moteris kaip savo tikslinę grupę; 3 organizacijos specializuojasi jaunimo ir moterų verslumo srityje.

Per 2004 m. klientų srauto apklaustose organizacijose pasiskirstymas pavaizduotas 7 paveiksle.

27 Žiūrėti Priede

37


1

5

8

6

01

2345

67

89

0 – 249klientų/narių



daugiau nei3000

klientų/narių

7 paveikslas. Per 2004 m. klientų srauto apklaustose organizacijose pasiskirstymas

Palyginus organizacijos klientų srautus su organizacijos specializacija, paaiškėjo: Daugiausiai paslaugų (pagal klientų srautą) suteikė jaunimo verslumo srityje dirbančios

organizacijos; 3 atvejai: 1000 – 2999 klientų/narių ir 4 atvejai: daugiau nei 3000 klientų/narių. Antroje vietoje pagal klientų srautą yra organizacijos teikiančios paslaugas bet kuriam

aktualiam sektoriui: 3 atvejai: 250 – 999 klientų/narių; 1 atvejis: 1000 – 2999 klientų/narių bei 2 atvejai: daugiau nei 3000 klientų/narių.

Trečioje vietoje pagal klientų srautą yra moterų verslumo srityje dirbančios organizacijos: 1 atvejis: iki 249 klientų/narių; 1 atvejis: 250 – 999 klientų/narių ir 2 atvejai: 1000 – 2999 klientų/narių.

Įvertinus organizacijų veiklos mastą 2004 metais pagal klientų/narių skaičių, paaiškėjo, kad daugumos organizacijų klientai – tai pavieniai asmenys. Apklaustų organizacijų klientų dydį pagal darbuotojų skaičių iliustruoja 8 paveikslas.

11

3

1

5

0 2 4 6 8 10 12

Pavieniai asmenys

1 – 9 darbuotojus turinčiosorganizacijos

10 – 49 darbuotojus turinčiosorganizacijos

50 ir daugiau darbuotojų turinčiosorganizacijos

8 paveikslas. Apklaustų organizacijų klientų dydis pagal darbuotojų skaičių

Pavienius asmenis dažniausiai konsultuodavo organizacijos, teikiančios paslaugas bet kuriam aktualiam sektoriui: 4 atvejai, atitinkamai: 3 atvejai jaunimo ir 3 atvejai moterų atvejais.

Atsakymai į klausimą: Pažymėkite paslaugas, kurias teikia Jūsų organizacija – pateikti 9 paveiksle.

38


16

19

14

7

2

5

0 5 10 15 20

Konsultacijos

Informacija, tyrimai

Mokymai

Atstovavimas

Finansinė parama verslui

Kita

9 paveikslas. Atsakymų į klausimą Pažymėkite paslaugas, kurias teikia Jūsų organizacija, pasiskirstymas

Pažymėtina, kad 9 paveiksle pateikta informacija atspindi siūlomų paslaugų dažnį, tai reiškia, kad visos apklaustos organizacijos teikia ne vieną, o kelias paslaugas, tačiau, apibendrinus duomenis, paaiškėjo, kad dažniausiai organizacijos siūlo konsultacijas (16 organizacijų iš 20-ies), informacijos ir tyrimų paslaugos (19 organizacijų iš 20-ies) bei mokymus (14 organizacijų iš 20-ies).

Atsakymai į klausimą: Kokiais būdais Jūsų organizacija skleidžia informaciją apie galimas paramos priemones Jaunimo verslumui? – pateikti 10 paveiksle.

9

4

14

8

1

0 2 4 6 8 10 12 14 16

Per valstybinesinstitucijas

Per nevyriausybinesorganizacijas

Per žiniasklaidospriemones

Per Internetą

Verslo parodos

10 paveikslas. Atsakymų į klausimą Kokiais būdais Jūsų organizacija skleidžia informaciją apie galimas paramos priemones Jaunimo verslumui? pasiskirstymas

Informacija apie organizacijų paramą jaunimo verslumui dažniausiai sklinda per žiniasklaidos priemones: spauda, radijas, televizija; 14 atvejų iš 20-ies. Internetas bei valstybinės institucijos taip pat atlieka svarbų informacijos sklaidos vaidmenį: atitinkamai 8 ir 9 atvejai iš 20-ies.

Atsakymai į klausimą: Kokiais būdais Jūsų organizacija skleidžia informaciją apie galimas paramos priemones Moterų verslumui? – pateikti 11 paveiksle.

39


7

12

17

4

0 5 10 15 20

Per valstybines institucijas

Per nevyriausybines organizacijas

Per žiniasklaidos priemones

Per Internetą

11 paveikslas. Atsakymų į klausimą Kokiais būdais Jūsų organizacija skleidžia informaciją apie galimas paramos priemones Moterų verslumui? pasiskirstymas

Informacija apie paramą moterų verslumui dažniausiai sklinda per žiniasklaidos priemones: 17 atvejų iš 20-ies; per nevyriausybines organizacijas 12 atvejų ir 7 atvejais per valstybines institucijas.

Palyginus informacijos sklaidos priemones moterų ir jaunimo atvejais, paaiškėjo, kad informacija apie paramą moterų verslumui dažniau sklinda per žiniasklaidos priemones; Internetu informacija skleidžiama dažniau jaunimo atveju nei moterų; informacija apie paramą moterims dažniau sklinda per nevyriausybines organizacijas; per valstybines institucijas dažniau sklinda informacija apie paramą jaunimo verslumui.

Tai, kad skirtingi informacijos kanalai pasirenkami nevienodai, leidžia daryti prielaidą, kad jaunimas ir moterys verslumo skatinimo ir ugdymo kontekste turėtų būti identifikuojamos kaip skirtingos tikslinės grupės.

Tai, kad informacija moterų verslumo atveju sklinda dažniau per nevyriausybines organizacijas, leidžia daryti prielaidą, kad moterų atveju organizacijos labiau bendradarbiauja tarpusavyje nei jaunimo organizacijos. Tai, kad svarbus informacijos sklaidos šaltinis jaunimo atveju yra valstybinės institucijos, galima aiškinti tuo, jog tikslinė grupė – jaunimas, daugeliu atveju yra besimokantys, t.y. tam tikra prasme save identifikuoja tiesioginiame santykyje su konkrečiomis mokslo įstaigomis, kurios daugeliu atveju yra valstybinės įstaigos.

Organizacijų požiūris į jaunimo verslumo problemas pateikiamas susumavus atsakymus Problema bei Svarbi Problema į klausimą: Įvertinkite Jaunimo verslumo PROBLEMAS (žr. 12 paveikslą).

16

13

12

12

12

12

10

10

0 5 10 15 20

Pradinis kapitalas

Parama verslo pradžiai

Teisės aktų reikalavimai ir biurokratiniaisunkumai

Finansinė parama verslo plėtrai

Įėjimas į rinką, konkuravimo sunkumai

Rinkodaros, pardavimo, vadovavimopatirties stoka

Verslo paramos galimybių supratimas

Prieiga prie paramos verslui

12 paveikslas. Organizacijų požiūris į jaunimo verslumo problemas, susumavus atsakymus Problema bei Svarbi Problema į klausimą: Įvertinkite Jaunimo verslumo Problemas

40


Svarbiausia jaunimo verslumo problema, kurią identifikuoja respondentai, yra pradinis kapitalas: 16 atvejų; parama verslo pradžiai – antra pagal svarbą problema: 13 atvejų; biurokratiniai sunkumai, verslo patirties stoka, konkuravimo sunkumai bei parama verslo plėtrai, respondentų manymu, yra vienodai aktuali problema: 12 atvejų; prieiga prie paramos verslui bei verslo paramos galimybių supratimas yra problemos, kurias identifikuoja pusė respondentų: 10 atvejų.

Tai, kad pusė respondentų pritaria, kad jaunimo verslumo atveju problema yra jaunimo prieiga prie paramos bei galimos paramos supratimas, leidžia daryti prielaidą, kad organizacijų skleidžiama informacija apie paramą turėtų būt efektyvesnė, nes abiem atvejais pačios organizacijos yra labiausiai atsakingos už tai, kad jaunimas suvoktų ir įsisąmonintų, kad egzistuoja priemonės, kuriomis jaunimas gali pasinaudoti.

Organizacijų požiūris į priemonių jaunimo verslumui ugdyti ir skatinti svarbą pateikiamas susumavus respondentų atsakymus SVARBU ir LABAI SVARBU į klausimą: Įvertinkite išvardintų PRIEMONIŲ svarbą Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo atveju (žr. 13 paveikslą).

41

16

15

12

13

14

16

15

13

13

15

14

13

14

11

16

16

9

0 5 10 15 20

Finansinė parama verslo pradžiai

Specializuoti paskolų fondai

Lygių galimybių užtikrinimas

Specializuotos programos verslo pradžiai

Verslininkų tinklai

Paskolų garantijos

Lengvatinės paskolos verslo pradžiai

Parama investicijoms į verslą

Mokesčių lengvatos

Specifinės verslo plėtros programos

Specialios konsultacinės paslaugos

Viešų konsultacinių paslaugų tinklai

Lengvatinės paskolos verslo plėtrai

Mokymai technologinių inovacijų srityje

Verslo pradžios mokymo/verslumo ugdymo moduliaimokymo/studijų programose

Verslo pradžios mokymo/verslumo ugdymo pamokosmokyklose

Specifiniai mokymai užsienio kalba


13 paveikslas. Atsakymai Svarbu ir Labai Svarbu į klausimą: Įvertinkite išvardintų Priemonių svarbą Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo atveju

Respondentų identifikuotas verslumo ugdymo ir skatinimo priemones sugrupavus pagal svarbą jaunimo verslumo atveju paaiškėjo, kad: Itin reikšmingos, respondentų nuomone, yra priemonės įgyvendinamos per švietimo įstaigas:

verslumo ugdymo pamokos mokyklose ir verslumo ugdymo moduliai studijų programose (16 atvejų). Itin reikšmingos priemonės, susijusios su finansine parama: finansinė parama verslo pradžiai ir

paskolų garantijos (16 atvejų); specializuoti paskolų fondai ir lengvatinės paskolos verslo pradžiai (15 atvejų); lengvatinės paskolos verslo plėtrai (14 atvejų), parama investicijoms į verslą (13 atvejų) bei mokesčių lengvatos (13 atvejų).

Respondentai mano, kad jaunimo verslumo atveju labai svarbu yra specifinės verslo plėtros programos (15 atvejų).

Priemonės susijusios su mokymais, konsultacijomis, informacijos sklaida bei atstovavimu atrodo šiek tiek mažiau svarbios: viešų konsultacinių paslaugų tinklai (13 atvejų); verslininkų tinklai (14 atvejų); specialios konsultacinės paslaugos (14 atvejų); specializuotos programos verslo pradžiai (13 atvejų).

Specifiniai mokymai užsienio kalba (9 atvejai); mokymai technologinių inovacijų srityje (12 atvejų) bei lygių galimybių užtikrinimas (12 atvejų), respondentų nuomone, yra mažiau svarbios priemonės.Organizacijų požiūris į moterų verslumo problemas pateikiamas 14 paveiksle susumavus atsakymus

Svarbi Problema ir Problema į klausimą: Įvertinkite Moterų verslumo Problemas.

13

13

11

11

7

12

12

5

5

8

5

12

0 2 4 6 8 10 12 14

Pradinis kapitalas

Parama verslo pradžiai

Teisės aktų reikalavimai ir biurokratiniaisunkumai

Finansinė parama verslo plėtrai

Finansinės paramos teikėjų diskriminacija

Įėjimas į rinką, konkuravimo sunkumai

Rinkodaros, pardavimo, vadovavimo patirtiesstoka

Prieiga prie naujų technologijų

Intelektinės nuosavybės apsauga

Verslo paramos galimybių supratimas

Verslo paramos teikėjų diskriminacija

Prieiga prie paramos verslui

14 paveikslas. Atsakymai Svarbi Problema ir Problema į klausimą: Įvertinkite Moterų verslumo Problemas

Moterų verslumo atveju respondentai identifikavo tokias problemas: Svarbiausios atrodo pradinio kapitalo ir paramos verslo pradžiai problemos (13 atvejų).

42


Verslo patirties stoka bei konkuravimo rinkoje sunkumai ir prieiga prie paramos verslui yra vienodai aktualios problemos moterims (12 atvejų).

Finansinė parama verslo plėtrai ir biurokratiniai sunkumai yra trečioje vietoje pagal aktualumą (11 atvejų).

Kitos problemos moterų verslumo atveju respondentams atrodo mažiau aktualios: finansinės paramos teikėjų diskriminacija (7 atvejai); intelektinės nuosavybės apsauga, verslo paramos teikėjų dikriminacija ir prieiga prie naujų technologijų (5atvejai); verslo paramos galimybių supratimas (8 atvejai).

Organizacijų požiūris į priemonių moterų verslumui ugdyti ir skatinti svarbą pateikiamas 15 paveiksle susumavus atsakymus Svarbu ir Labai Svarbu į klausimą: Įvertinkite išvardintų PRIEMONIŲ svarbą Moterų verslumo ugdymo ir skatinimo atveju.

Svarbiausios paramos priemonės: finansinė parama verslo pradžiai, specializuoti paskolų fondai, paskolų garantijos, lengvatinės paskolos verslo pradžiai, parama investicijoms į verslą (13 atvejų) pabrėžia finansinės paramos svarbą moterų verslumo atveju.

Specializuotos programos verslo pradžiai, specifinės verslo plėtros programos, verslumo ugdymo pamokos mokyklose bei verslumo ugdymo moduliai studijų programose (12 atvejų) sietinos su mokymais bei verslumo ugdymu per švietimo įstaigas; kitos priemonės, respondentų nuomone, tokios pat aktualios, sietinos su finansine parama: mokesčių lengvatos bei lengvatinės paskolos verslo plėtrai (12 atvejų).

Lygių galimybių užtikrinimas, verslininkų tinklai (11 atvejų); specialios konsultacinės paslaugos, specifiniai mokymai užsienio kalba (9 atvejai) bei viešų konsultacinių paslaugų tinklai ir mokymai technologinių inovacijų srityje (10 atvejų), respondentų nuomone, atrodo mažiau reikšmingos priemonės moterų verslumui skatinti.

13

13

11

12

11

13

13

13

12

12

9

10

12

10

12

12

9

0 2 4 6 8 10 12 14

Finansinė parama verslo pradžiai

Specializuoti paskolų fondai

Lygių galimybių užtikrinimas

Specializuotos programos verslo pradžiai

Verslininkų tinklai

Paskolų garantijos

Lengvatinės paskolos verslo pradžiai

Parama investicijoms į verslą

Mokesčių lengvatos

Specifinės verslo plėtros programos

Specialios konsultacinės paslaugos

Viešų konsultacinių paslaugų tinklai

Lengvatinės paskolos verslo plėtrai

Mokymai technologinių inovacijų srityje

Verslumo ugdymo moduliai studijųprogramose

Verslumo ugdymo pamokos mokyklose

Specif iniai mokymai užsienio kalba

43


15 paveikslas. Atsakymų Svarbu ir Labai Svarbu į klausimą: Įvertinkite išvardintų PRIEMONIŲ svarbą Moterų verslumo ugdymo ir skatinimo atveju, pasiskirstymas

Respondentų atsakymai į klausimą: Kokių, Jūsų nuomone, Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo būdų šiuo metu trūksta Lietuvoje? – pavaizduoti 16 paveiksle.

1

15

4

4

3

0 5 10 15 20

bendradarbiavimas

finansai

informacijos sklaida

praktika/mokymai

sąmoningumas

16 paveikslas. Atsakymų į klausimą: Kokių, Jūsų nuomone, Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo būdų šiuo metu trūksta Lietuvoje? pasiskirstymas

Respondentų nuomone, jaunimo verslumo skatinimo atveju reikėtų įgyvendinti priemones, susijusias su finansine parama (paminėjo visi respondentai): lengvatinės paskolos, finansinė parama verslo pradžiai ir pan.; reikėtų įgyvendinti priemones, kurios leistų jaunimui įgyti praktinės verslo patirties (4 atvejai); tai, kad respondentai pabrėžė informacijos apie galimą paramą jaunimo verslumui sklaidą, rodo, jog, respondentų nuomone, jaunimas nėra efektyviai informuojamas apie įvairių institucijų veiklą, todėl jaunimo sąmoningumas yra pakankamai žemas. Kitas būdas – jaunimo sąmoningumo ugdymas (3 atvejai) – susijęs su veikla, padedančia jauniems žmonėms įsisąmoninti ne tik galimą paramą, bet ir verslą, kaip realią alternatyvą. Vienu atveju paminėta, kad turėtų būti skatinamas jaunų žmonių, ketinančių pradėti verslą, bendradarbiavimas.

Respondentų atsakymai į klausimą: Kokių, Jūsų nuomone, Moterų verslumo ugdymo ir skatinimo būdų šiuo metu trūksta Lietuvoje? – pateikti 17 paveiksle.

44

1

14

3

4

2

0 5 10 15 20

bendradarbiavimas

finansai


praktika/mokymai

sąmoningumas/pasitikėjimas


17 paveikslas. Atsakymų į klausimą: Kokių, Jūsų nuomone, Moterų verslumo ugdymo ir skatinimo būdų šiuo metu trūksta Lietuvoje? pasiskirstymas

Respondentų nuomone, moterų verslumo skatinimo atveju reikėtų įgyvendinti su finansine parama susijusias verslumo skatinimo priemones (paminėjo visi respondentai); reikėtų diegti būdus, kurie padėtų įgyti verslo įgūdžių bei verslo žinių apskritai (4 atvejai); respondentų nuomone, reikėtų didinti moterų pasitikėjimą savimi, padėti joms suvokti, verslą kaip realią alternatyvą (2 atvejai) bei teikti daugiau informacijos apie moterų galimybes versle – informacijos sklaida (3 atvejai); vienu atveju paminėtas moterų bendradarbiavimas – keitimasis gera patirtimi – kaip priemonė skatinanti verslumą.

5.2. SĖKMINGAI VEIKIANČIŲ ĮMONIŲ, KURIŲ SAVININKAI YRA JAUNIMAS IKI 29 METŲ, APKLAUSOS REZULTATAI

Respondentų statusą įmonėje pagal užimamas pareigas iliustruoja 18 paveikslas.

6 6

29

0

5

10

15

20

25

30

35

savininkas vadovas savininkas ir vadovas

18 paveikslas. Apklausos respondentų statusas įmonėje pagal užimamas pareigas

Iki 25 m. amžiaus yra 13 respondentų, atitinkamai 25 metų ir vyresnių respondentų yra 30. Tyrimas parodė, kad iš trisdešimties respondentų, atsakiusių į klausimą: Kokia Jūsų specialybė?, 18-a įgijo verslo pakraipos specialybes.

Apklausa parodė, kad svarbiausia priežastis, motyvuojanti imtis verslo yra asmeninės, charakterio savybės (34 atvejai); svarbūs motyvuojantys veiksniai atrodo išsilavinimas (21 atvejis) bei kitų sėkmė (19 atvejų); respondentų nuomone šeimos ir artimųjų įtaka yra svarbus motyvuojantis veiksnys (14 atvejų); 12 respondentų nurodė, kad juos teigiamai įtakojo palankios verslo kūrimo sąlygos Lietuvoje. Keli respondentai nurodė kitas priežastis, įtakojusias jų apsisprendimą kurti verslą, tai – sukaupta darbo patirtis, autonomiškumas (nepriklausomybė nuo darbdavio) bei aplinkybės (patrauklių darbo pasiūlymų darbo rinkoje stoka) (žr. 19 paveikslą).

45


34

14

21

12

2

19

0 5 10 15 20 25 30 35 40

asmeninės, charakterio savybės

šeimos, artimųjų įtaka

Išsilavinimas, mokslo draugų įtaka

Palankios verslo kūrimo sąlygos Lietuvoje

Valstybės vykdoma verslumo politika

Kitų sėkmė

19 paveikslas. Atsakymų į klausimą: Kokios Priežastys Jus paskatino imtis verslo? – susumavus atsakymus Ko Gero Taip ir visiškai Taip pasiskirstymas

Dauguma respondentų pagrindinį įdirbį verslo pradžioje atliko kartu su bendraminčiais – 31 atvejis, atitinkamai 12 respondentų pagrindinį įdirbį verslo pradžioje atliko vieni.

20 paveiksle pavaizduotas atsakymų į klausimą: Jei nesinaudojote verslą remiančių organizacijų paslaugomis, nurodykite priežastis pasiskirstymas.

22

7

2

4

0 5 10 15 20 25

nežinojo

nebuvo poreikio

nesitiki realiospagalbos

per daug pastangų

20 paveikslas. Atsakymų į klausimą: Jei nesinaudojote verslą remiančių organizacijų paslaugomis, nurodykite priežastis pasiskirstymas

Pagrindinė priežastis, kodėl respondentai nesinaudojo verslą remiančių organizacijų pagalba, yra informacijos apie organizacijų siūlomą pagalbą stygius (22 atvejai); 7 respondentai atsakė, kad jiems pagalba nebuvo reikalinga; 2 respondentai organizacijų paslaugomis nesinaudojo, nes nesitiki realios pagalbos; 4 respondentai nurodė, kad pagalbos paieška, jų manymu, pareikalautų per daug pastangų.

24 respondentai paminėjo, kad jiems buvo nei sunku, nei lengva pradėti verslą; daugiau nei dviem trečdaliams apklaustųjų buvo labai sunku arba sunku pradėti verslą; tik vienas respondentas atsakė: lengva; nė vienas respondentas nepasirinko atsakymo: labai lengva. Atsakymų į klausimą Ar Jums buvo sunku pradėti verslą? pasiskirstymas pavaizduotas 21 paveiksle.

46


23

13

24

1

0 5 10 15 20 25 30

labai sunku

sunku

nei sunku, nei lengva

lengva

21 paveikslas. Atsakymų į klausimą Ar Jums buvo sunku pradėti verslą? pasiskirstymas

Dauguma respondentų susidūrė su finansinio pobūdžio sunkumais: pradinis kapitalas (31 atvejis), verslo kreditavimas (18 atvejų); svarbus kliuvinys, respondentų nuomone yra biurokratiniai sunkumai (24 atvejai); patirties stoka – sunkumas, kurį įveikti teko 15 respondentų. Tai, kad didesnė respondentų dalis patirties stokos neįvardino kaip sunkumo, gali būti siejama su faktu, jog 18 respondentų yra įgiję verslo pakraipos išsilavinimą. Tarp kitų sunkumų paminėti: konkurencingumas, geri darbuotojai, nepastovi teisinė bazė bei verslo kontaktai. Atsakymai į klausimą: Kokie sunkumai įtakojo Jūsų verslo pradžią? – susumavus atsakymus ko gero Taip ir visiškai Taip, pavaizduoti 22 paveiksle:

2

24

31

15

18

0 5 10 15 20 25 30 35

Verslo idėja

Biurokratiniai sunkumai

Pradinis kapitalas

Patirties stoka

Verslo kreditavimas

22 paveikslas. Atsakymų į klausimą: Kokie sunkumai įtakojo Jūsų verslo pradžią? – susumavus atsakymus ko gero Taip ir visiškai Taip pasiskirstymas

Nei vienas respondentas nepatyrė diskriminacijos dėl savo amžiaus.Daugiau nei pusė respondentų (24) atsakė, kad nepadarė esminių/svarbių klaidų versle;

teigiamai atsakiusių į klausimą respondentų (17 atvejų) nuomone, dažniausiai klaidas lėmė patirties stoka (11 atvejų); likusiais atvejais nurodytos priežastys: prasti darbuotojai, asmeninės savybės bei nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.

Respondentų atsakymai į klausimą Kokiais būdais, Jūsų nuomone, būtų galima skatinti ir ugdyti Jaunimo verslumą Lietuvoje? – atsakymai pavaizduoti 23 paveiksle.

47


6

3

3

10

7

10

3

2

0 2 4 6 8 10 12

finansai


LRV politika apskritai

mokesčių lengvatos

seminarai, mokymai

švietimas

galimybės įgyti praktikos

biurokratinių sunkumų mažinimas

23 paveikslas. Atsakymų į klausimą Kokiais būdais, Jūsų nuomone, būtų galima skatinti ir ugdyti Jaunimo verslumą Lietuvoje? pasiskirstymas

Respondentai dažniausiai paminėjo verslumo ugdymą švietimo įstaigose bei mokesčių lengvatas (10 atvejų); specialūs mokymai ir seminarai (7 atvejai), pastarasis būdas susijęs su galimybių sudarymu jauniems žmonėms įgyti reikalingos verslo patirties – galimybė įgyti praktikos (3 atvejai); 2 respondentai paminėjo biurokratinių sunkumų mažinimą; 3 – informacijos sklaidą; 3 respondentai nurodė, jog jaunimo verslumo problemos turėtų sulaukti didesnio Vyriausybės dėmesio.

5.3. SĖKMINGAI VEIKIANČIŲ ĮMONIŲ, KURIŲ SAVININKAI YRA MOTERYS, APKLAUSOS REZULTATAI

Apklausti 76 respondentai (moterys verslininkės), kurių statusą įmonėje reprezentuoja 24 paveikslas.

24 paveikslas. Apklaustų verslininkių statusas įmonėje

Dauguma respondentų yra įmonių savininkai, tačiau patys nevadovauja įmonėms; 5 respondentai yra įmonių savininkai vadovaujantys įmonėms; 28 respondentai yra įmonių vadovai, tačiau nėra verslo savininkai.

48

42

5

28

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Savininkas Savininkas ir vadovas Vadovas


Daugiau nei pusė respondentų įgijo aukštąjį išsilavinimą; 18 respondentų turi spec. vidurinį išsilavinimą; nebaigtą aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą turi atitinkamai 10 ir 6 respondentai. Pagal išsilavinimo kriterijų respondentų pasiskirstymas pavaizduotas 25 paveiksle.

25 paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimo kriterijus

Atsakymai į klausimą: Kokios Priežastys Jus paskatino imtis verslo? – susumavus atsakymus Ko Gero Taip ir Visiškai Taip, pavaizduoti 26 paveiksle.

26 paveikslas. Atsakymų į klausimą Kokios Priežastys Jus paskatino imtis verslo? – susumavus atsakymus Ko Gero Taip ir Visiškai Taip, pasiskirstymas

Apklausa parodė, kad pagrindinį įdirbį verslo pradžioje daugiau nei pusė respondentų (42 atvejai) atliko vieni, atitinkamai 33 respondentai nurodė, jog įdirbį atliko kartu su bendraminčiais.

Identifikuoti 5 atvejai, kuomet respondentai naudojosi verslą remiančių organizacijų pagalba; naudotasi šiomis paslaugomis: konsultacijos (2 atvejai), mokymai (2 atvejai), informacija ir tyrimai (2 atvejai), finansinė parama (3 atvejai); paminėtos tokios organizacijos: savivaldybė, darbo birža bei verslo inkubatorius. Savivaldybės ir darbo biržos paslaugomis respondentai liko nepatenkinti, o verslo inkubatoriaus paslaugomis – patenkinti. Respondentai atsakė, kad apie galimą paramą verslui sužinojo iš žiniasklaidos – radijas, televizija, spauda.

Atsakymai į klausimą: Jei nesinaudojote verslą remiančių organizacijų paslaugomis, nurodykite priežastis – pavaizduoti 27 paveiksle.

49

1

6

18

10

39

1

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Nebaigtas vidurinis

Vidurinis

Spec. vidurinis

Nebaigtas aukštasis

Aukšstasis(bakalauras)

Aukšstasis(magistras)

57

38

30

26

8

19

13

2

0 10 20 30 40 50 60

Asmeninės savybės, charakterio bruožai

Šeimos, artimųjų įtaka

Išsilavinimas, mokslo draugų įtaka

Palankios verslo kūrimo sąlygos Lietuvoje

Valstybės vykdoma verslumo politika

Kitų sėkmė

Alternatyva nedarbui

Saviraiška


27 paveikslas. Atsakymų į klausimą Jei Nesinaudojote verslą remiančių organizacijų paslaugomis, nurodykite priežastis, pasiskirstymas

Tarp atsakiusių, kad tokių paslaugų nebuvo, 12-a įmonių veikia ne mažiau nei devynerius metus.Beveik pusė respondentų atsakė, kad jiems pradėti savo verslą nebuvo nei sunku, nei lengva; tik

11 respondentų atsakė, kad jiems pradėti verslą buvo lengva arba labai lengva; 32 respondentai nurodė, kad verslą pradėti buvo sunku arba labai sunku. Respondentų atsakymai į klausimą: Ar Jums buvo sunku pradėti verslą? – pateikti 28 paveiksle.

28 paveikslas. Atsakymų į klausimą Ar Jums buvo sunku pradėti verslą? pasiskirstymas

Respondentų atsakymai į klausimą: Kokie sunkumai įtakojo Jūsų verslo pradžią? – susumavus atsakymus Ko Gero Taip ir Visiškai Taip, pateikti 29 paveiksle.

50

2

14

27

3

24

0 5 10 15 20 25 30

biurokratiniai sunkumai

tuo metu nebuvo tokiųpaslaugų

nebuvo poreikio

nepasitikėjimas savimi

nežinojo apie galimąparamą

1

10

22

32

9

2

0

5

10

15

20

25

30

35

neatsakė labai SUNKU SUNKU nei sunku, neilengva

LENGVA labai LENGVA


29 paveikslas. Atsakymų į klausimą: Kokie sunkumai įtakojo Jūsų verslo pradžią? – susumavus atsakymus Ko Gero Taip ir Visiškai Taip pasiskirstymas

Pagrinde finansiniai sunkumai įtakojo respondentų verslo pradžią: pradinis kapitalas (50 atvejų), verslo kreditavimas (27 atvejai); verslo patirties stoka ir biurokratiniai sunkumai vienodai įtakojo verslo pradžią (31 atvejis); mažiausiai sunkumų sukėlė verslo idėja (10 atvejų).

30-imt apklaustųjų atsakė, kad joms teko padaryti esminių/svarbių klaidų versle; 43 respondentai į klausimą atsakė neigiamai. Tyrimas atskleidė dvi pagrindines klaidų priežastis: verslo žinių stoka (8 atvejai) bei verslo patirties stoka (19 atvejų); kitos paminėtos priežastys: finansų stoka, biurokratiniai sunkumai bei diskriminacija dėl lyties. Į klausimą: Ar, Jūsų nuomone, patyrėte nepalankų požiūrį dėl lyties – teigiamai atsakė 9 respondentai.

Atsakymai į klausimą: Kokiais būdais, Jūsų nuomone, būtų galima skatinti ir ugdyti Moterų verslumą Lietuvoje? – pavaizduoti 30 paveiksle.

30 paveikslas. Atsakymų į klausimą Kokiais būdais, Jūsų nuomone, būtų galima skatinti ir ugdyti Moterų verslumą Lietuvoje? pasiskirstymas

Respondentų nuomone, pagrindinis būdas ugdyti moterų verslumą – informacijos sklaida (19 atvejų); mokymų organizavimas moterims (15 atvejų); finansinė parama (12 atvejų); 6 respondentai paminėjo moterų interesus atstovaujančias organizacijas; respondentų nuomone, moterų verslumo

51

6

2

12

19

7

2

15

0 5 10 15 20

atstovavimas

biurokratija

finansai

info sklaida

LRV

mokesčiai

mokymai

10

31

50

31

27

0 10 20 30 40 50 60

Verslo idėja

Biurokratiniaisuvaržymai

Pradinis kapitalas

Patirties stoka

Verslo kreditavimas


problemos turėtų sulaukti didesnio Vyriausybės dėmesio (7 atvejai); mokesčių mažinimas ir biurokratinių procedūrų palengvinimas paminėti dviem atvejais.

5.4. JAUNŲ VERSLININKŲ, MOTERŲ VERSLININKIŲ BEI ORGANIZACIJŲ, REMIANČIŲ JAUNIMO IR MOTERŲ VERSLO INICIATYVAS, APKLAUSOS REZULTATAI

Daugumoje atvejų apklaustų organizacijų klientai yra pavieniai asmenys. Dažniausiai organizacijos teikia informacijos ir tyrimų, konsultacijų ir mokymų paslaugas.

Informacija apie organizacijų paslaugas jaunimo verslumui dažniausiai sklinda per žiniasklaidos priemones (televizija, radijas, spauda), per valstybines institucijas bei Internetu. Informacija apie organizacijų paramą moterų verslumui dažniausiai sklinda per žiniasklaidos priemones, per nevyriausybines organizacijas bei valstybines institucijas.

Respondentų nuomone, pagrindinės jaunimo verslumo problemos yra: Pradinis kapitalas; Parama verslo pradžiai; Verslo patirties stoka, konkuravimo sunkumai bei parama verslo plėtrai.

Dešimt organizacijų mano, kad jaunimo verslumo atveju problema yra jaunimo prieiga prie paramos bei galimos paramos supratimas, leidžia daryti prielaidą, kad organizacijų skleidžiama informacija apie paramą turėtų būt efektyvesnė ir veiksmingesnė, nes abiem atvejais pačios organizacijos yra labiausiai atsakingos už tai, kad jaunimas suvoktų ir įsisąmonintų, kad egzistuoja priemonės, kuriomis jaunimas gali pasinaudoti.

Respondentų (organizacijų) nuomone, svarbiausios priemonės jaunimo verslumui remti yra: Priemonės įgyvendinamos per švietimo sistemą: verslumo ugdymo pamokos mokyklose

ir verslumo ugdymo moduliai studijų programose. Priemonės, susijusios su finansine parama: finansinė parama verslo pradžiai ir paskolų

garantijos; specializuoti paskolų fondai ir lengvatinės paskolos verslo pradžiai; lengvatinės paskolos verslo plėtrai; parama investicijoms į verslą bei mokesčių lengvatos.

Specifinės verslo plėtros programos. Priemonės susijusios su mokymais, konsultacijomis, informacijos sklaida bei

atstovavimu.Respondentų (organizacijų) nuomone, pagrindinės moterų verslumo problemos yra:

Pradinis kapitalas, parama verslo pradžiai. Prieiga prie paramos verslui, verslo patirties stoka bei konkuravimo rinkoje sunkumai Biurokratiniai sunkumai, finansinė parama verslo plėtrai.

Respondentų (organizacijų) nuomone, svarbiausios priemonės moterų verslumui remti yra: Finansinė parama verslo pradžiai, specializuoti paskolų fondai, paskolų garantijos,

lengvatinės paskolos verslo pradžiai, parama investicijoms į verslą - pabrėžia finansinės paramos svarbą moterų verslumo atveju.

Specializuotos programos verslo pradžiai, specifinės verslo plėtros programos, verslumo ugdymo pamokos mokyklose bei verslumo ugdymo moduliai studijų programose - sietinos su mokymais bei verslumo ugdymu per švietimo įstaigas; kitos priemonės, respondentų nuomone, tokios pat aktualios, sietinos su finansine parama: mokesčių lengvatos bei lengvatinės paskolos verslo plėtrai.

Respondentų (organizacijų) nuomone, jaunimo verslumo atveju Lietuvoje trūksta verslumo skatinimo būdų, susijusių su finansine parama; reikėtų įgyvendinti priemones, kurios leistų jaunimui įgyti praktinės verslo patirties; tai, kad respondentai pabrėžė informacijos apie galimą paramą jaunimo verslumui sklaidą, rodo, jog, respondentų nuomone, jaunimas nėra efektyviai informuojamas apie įvairių institucijų veiklą, todėl jaunimo sąmoningumas yra pakankamai žemas. Kitas būdas – jaunimo sąmoningumo ugdymas – susijęs su veikla, padedančia jauniems žmonėms įsisąmoninti ne tik galimą paramą, bet ir verslą kaip realią alternatyvą.

52


Apklaustų organizacijų nuomone, moterų verslumo atveju Lietuvoje trūksta verslumo skatinimo būdų, susijusių su finansine parama; reikėtų skatinti ir inicijuoti mokymus, kurie padėtų įgyti verslo įgūdžių bei verslo žinių apskritai; respondentų nuomone, reikėtų didinti moterų pasitikėjimą savimi, padėti joms suvokti, verslą kaip realią alternatyvą bei teikti daugiau informacijos apie moterų galimybes versle – informacijos sklaida.

Apklausa parodė, kad svarbiausi faktoriai, motyvuojantys imtis verslo, yra asmeninės, charakterio savybės; išsilavinimas bei kitų sėkmė. Valstybės vykdoma verslumo politika atrodo silpnas motyvuojantis veiksnys.

Daugiau nei dviem trečdaliams apklaustų jaunų verslininkų buvo labai sunku arba sunku pradėti verslą; tik vienas respondentas atsakė: lengva; nė vienas respondentas nepasirinko atsakymo: labai lengva. Dauguma respondentų susidūrė su finansinio pobūdžio sunkumais; svarbus kliuvinys, respondentų nuomone, yra biurokratiniai sunkumai bei verslo patirties stoka. Tai, kad didesnė respondentų dalis patirties stokos neįvardino kaip sunkumo, gali būti siejama su faktu, jog daugiau nei du trečdaliai respondentų yra įgiję verslo pakraipos išsilavinimą. Nepaisant sunkumų verslo pradžioje, 29 iš 41 respondento nesinaudojo verslą remiančių organizacijų pagalba, nes jie neturėjo informacijos apie galimą paramą.

Jaunųjų verslininkų nuomone, svarbiausią vaidmenį jaunimo verslumo atveju turėtų atlikti švietimo įstaigos per mokymų modulius/programas studentams ar moksleiviams; nemažiau reikšmingas būdas atrodo mokesčių lengvatos pradedantiesiems verslininkams; reikėtų vykdyti specialius mokymus ir seminarus, kurie leistų jaunimui įgyti reikalingos verslo patirties.

Apklausa parodė, kad svarbiausi faktoriai, motyvuojantys moteris imtis verslo yra: asmeninės savybės, charakterio bruožai; šeimos, artimųjų įtaka, išsilavinimas, mokslo draugų įtaka bei palankios verslo kūrimo sąlygos Lietuvoje.

Tik 11 apklaustų moterų verslininkių nepatyrė didesnių sunkumų kurdamos savo verslą. Pagrinde finansiniai sunkumai įtakojo respondentų verslo pradžią; verslo patirties stoka ir biurokratiniai sunkumai vienodai svarbūs kliuviniai verslo pradžioje; mažiausiai sunkumų moterims sukėlė verslo idėja. Nepaisant sunkumų verslo pradžioje, dauguma moterų nesinaudojo egzistuojančiomis paramos galimybėmis. Svarbiausios dvi priežastys: verslininkės nejuto poreikio naudotis pagalba ir jos neturėjo informacijos apie galimą paramą.

Respondentų nuomone (moterys verslininkės), svarbiausi būdai moterų verslumui remti yra: informacijos apie galimą paramą sklaida, mokymai pradedančiosioms verslininkėms bei finansinės paramos priemonės (konkrečių priemonių respondentai nenurodė) moterų verslui. Pažymėtina, kad mokymų ir informacijos sklaidos atvejais akcentuojamas moterų sąmoningumo ir pasitikėjimo savimi didinimas.

53


II. EUROPOS SĄJUNGOS PATIRTIES TIKSLINIŲ GRUPIŲ (JAUNIMO IR MOTERŲ) VERSLUMO SKATINIMO IR UGDYMO SRITYJE ANALIZĖ

1. EUROPOS SĄJUNGOS VERSLUMO POLITIKA

2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija nustatė naują strateginį tikslą Europos Sąjungai siekiant padidinti užimtumą, sustiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Lisabonos strategijos pagrindinis tikslas – per dešimtmetį Europos Sąjungą paversti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu bei tvirtesne socialine sanglauda28“.

Lisabonos strategija kviečia Europos institucijas ir valstybes nares imtis priemonių įgyvendinant ekonomines ir socialines reformas, kurios užtikrintų maždaug 3 % ekonomikos išaugimą per metus. Užimtumo srityje Lisabonos strategija siekia iki 70 % pakelti darbo lygį ir iki 60 % padidinti dirbančių moterų lygį.

Lisabonos strategijai įgyvendinti naudojamas atviro koordinavimo metodas, kuris grindžiamas rekomendacinio pobūdžio priemonėmis; jį sudaro šie pagrindiniai elementai: lyginamųjų gairių ir kiekybinių ekonominės politikos tikslų nustatymas, apsikeitimas geriausia praktika siekiant iškeltų tikslų bei reguliarus įgyvendinamos politikos rezultatų įvertinimas.

Valstybės narės, siekdamos iškeltų tikslų, nuolat keičiasi informacija apie vykdomą politiką su kitomis šalimis, įvertina viena kitos pasiekimus ir geros praktikos pavyzdžius, o Europos Komisija reguliariai pateikia lyginamuosius valstybių narių politikos rezultatų vertinimus ir teikia rekomendacijas dėl tolesnių priemonių ir uždavinių. Pagrindinės reformų sritys yra šios:

Užimtumas; Švietimas; Tyrimai ir inovacijos; Ekonominės reformos; Socialinė sanglauda; Aplinkosauga.

Palankios sąlygos verslui yra esminė prielaida siekiant užsibrėžtų tikslų. Europos Taryba 2000 m. birželio mėnesį patvirtino Europos mažųjų įmonių chartiją29, kurioje teigiama, kad mažosios įmonės yra Europos ekonomikos stuburas, todėl būtina sukurti kiek įmanoma geriausią aplinką smulkiojo verslo poreikiams. Chartija įtvirtina pagrindinius principus valdžios institucijoms:

Stiprinti inovacijų ir verslumo dvasią, kuri leistų Europos verslui drąsiai sutikti būsimus išbandymus;

Pasiekti, kad priežiūros, fiskalinės ir valdymo struktūros būtų palankios verslininkystei ir pagerintų verslininkų būklę;

Užtikrinti patekimą į rinką, kuo mažiau apsunkinant reikalavimais, kurie pažeistų bendrosios politikos tikslus;

Lengvinti priėjimą prie geriausių tyrimų ir technologijos; Pagerinti finansavimą visą įmonės gyvavimo laiką; Įsiklausyti į smulkiojo verslo balsą; Skatinti paramą smulkiajam verslui.

Atsižvelgiant į smulkiojo verslo poreikius, chartija numato veiklos gaires:1. Švietimas ir verslumo ugdymas: bendrų žinių apie verslą ir verslininkystę turi būti mokoma

visuose mokyklos lygiuose. Atskiri su verslu susiję moduliai turi būti įtraukti į vidurinio mokslo

28 2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija.29 Europos mažųjų įmonių chartija [interaktyvus] Prieiga per Internetą: <http://europa.eu.int/comm/enterprise/enterprise_policy/charter/index.htm>.

54

http://europa.eu.int/comm/enterprise/enterprise_policy/charter/index.htm


bei kolegijų ir universitetų mokymo programas. Tokiu būdu skatinamas ir ugdomas jaunimo verslumas.

2. Pigesnis ir greitesnis steigimas: įmonės steigimo kaštai turi tapti konkurencingiausi pasaulyje. Turi būti didinama registracija tinkle.

3. Geresni įstatymai ir priežiūra: turi būti stebimos naujos taisyklės, kad būtų galima įvertinti jų poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui. Mažosios įmonės turėtų būti atleistos nuo tam tikrų priežiūros įsipareigojimų.

4. Sugebėjimų buvimas: siekiama, kad švietimo institucijos, papildytos mokymo programomis, teiktų atitinkamą sugebėjimų mokymą, pritaikytą smulkiojo verslo poreikiams ir teiktų ilgalaikį paruošimą bei konsultavimą.

5. Tinklo prieinamumo gerinimas: valdžios įstaigos turi būti skatinamos padidinti elektroninį bendravimą su smulkiojo verslo sektorium bei didinti paslaugų internetu apimtis.

6. Apmokestinimas ir finansai: turi būti priimtos tokios mokesčių sistemos, kurios skatintų sėkmę, įmonių steigimą, būtų palankios smulkiojo verslo plėtimui ir darbo vietų steigimui, palengvintų mažųjų įmonių steigimą ir jų veiklos sėkmę. Siekiant pagerinti mažųjų įmonių priėjimą prie finansų bus įgyvendinami šie veiksmai:

Įgyvendinamas Finansinių paslaugų veiksmų planas ir Rizikos kapitalo veiksmų planas; Gerinti santykius tarp bankinės sistemos ir mažųjų įmonių, kurti atitinkamas sąlygas

priėjimui prie kreditų bei rizikos kapitalo; Gerinti priėjimą prie struktūrinių fondų ir palaikyti Europos investicijų banko

iniciatyvas, didinti finansavimą, skirtą pradedančioms ir aukštų technologijų įmonėms.7. Parama smulkiajam verslui: Europos Komisija ir šalys narės turėtų skatinti mažąsias įmones

taikyti gerą patirtį ir perimti sėkmingus verslo modelius. Turi būti koordinuojama informacinių sistemų parama verslui bei stiprinama Europos Sąjungos patarėjų ir verslo rėmėjų parama.

8. Stipresnis ir efektyvesnis mažųjų įmonių interesų atstovavimas: rengiamos nuolatinės ataskaitos, kaip atstovaujama smulkiojo ir vidutinio verslo interesams Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygiu.2003 m. sausio 21 d. Europos Komisija išleido Europos verslumo Žaliąją knygą30 – tai

dokumentas, tęsiantis Europos Sąjungos politinę valią stiprinti ir skatinti verslumą bei raginantis į verslumo sąlygų gerinimo darbą įsitraukti visoms suinteresuotoms pusėms. Dokumentas parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su smulkaus ir vidutinio verslo sektoriumi iškelia dešimt klausimų, kurie apima dvi pagrindines problemas:

1. Kokiu būdu įmanoma kuo daugiau žmonių paskatinti imtis verslo?2. Kokiais būdais įmanoma kurti palankias sąlygas verslui?

Žaliosios knygos pagrindu Europos Komisija parengė Verslumo veiksmų planą31, pastarasis dokumentas numato tolesnę Europos Sąjungos strategiją skatinant verslumą. Veiksmų plano paskirtis – skatinti žmonių iniciatyvas imtis verslo bei sudaryti palankias sąlygas verslui; šiam tikslui pasiekti identifikuojamos penkios prioritetinės sritys:

1. Ugdyti ir palaikyti verslumo dvasią;2. Skatinti žmones imtis verslo;3. Skatinti verslo plėtrą ir konkurencingumą;4. Gerinti finansines galimybes;5. Kurti palankias administracines sąlygas verslui.

Veiksmų plane numatyti prioritetai visi be išimties yra aktualūs tikslinių grupių – moterų ir jaunimo – verslumo skatinimo ir ugdymo atveju, tačiau pažymėtina, kad Veiksmų plane numatyta tik viena prioritetinė veikla skirta išimtinai jaunimui: ugdyti verslumo dvasią jaunimo tarpe, numatoma, kad šis prioritetas, visų pirma, turėtų būti įgyvendinamas per švietimą; moterų verslumo atveju pripažįstama, kad tai specifinė tikslinė grupė, tačiau konkretūs veiksmai nenumatomi.

Įvertinus pagrindinius Europos Sąjungos verslumo politikos dokumentus, jaunimo ir moterų verslumo skatinimo ir ugdymo kontekste, galima sudėti tokius pagrindinius akcentus:30 Green Paper “Entrepreneurship in Europe”, European Commission, COM (2003) 27 final, 21.01.2003.31 Action Plan: the European agenda for entrepreneurship, European Commission, COM (2004) 70 final, 11.02.2004.

55


Minėti dokumentai iš esmės yra orientuoti į Europos smulkųjį ir vidutinį verslą; Minėti dokumentai rodo Europos Sąjungos institucijų ryžtą vykdyti nuoseklią verslui Europoje

palankią politiką; Jaunimo ir moterų verslumo paramos priemonės yra inkorporuotos į bendrąją smulkaus ir

vidutinio verslo skatinimo politiką; Jaunimas yra identifikuojamas kaip tikslinė grupė, šiuo atveju didžiausias dėmesys skiriamas

verslumo ugdymui per švietimą; Moterys yra identifikuojamos kaip specifinė tikslinė grupė, iškeliamas tikslas – skatinti jų

verslo iniciatyvas; Minėti dokumentai paskatino verslo paramos iniciatyvas orientuotas išimtinai į jaunimą ir

moteris.

56


2. VERSLO EUROPOS SĄJUNGOJE DEMOGRAFINIS APRAŠAS32

2.1. DUOMENYS APIE EUROPOS SĄJUNGOS GYVENTOJŲ PASIRINKIMĄ DARBO STATUSO ATŽVILGIU: SAMDOMO DARBUOTOJO STATUSAS AR NEPRIKLAUSOMO

DARBUOTOJO STATUSAS

Šiame skyrelyje pateikiami duomenys apie Europos Sąjungos gyventojų pasirinkimą darbo statuso atžvilgiu: samdomo darbuotojo statusas ar nepriklausomo darbuotojo statusas.

Atsakymai į klausimą: Įsivaizduokite, kad galite laisvai rinktis darbą, kokį pasirinktumėte? pateikti 31 paveiksle.

31 paveikslas. Atsakymų į klausimą: Įsivaizduokite, kad galite laisvai rinktis darbą, kokį pasirinktumėte? pasiskirstymas

Pagal lyties, amžiaus, išsilavinimo ir tėvų padėties darbo rinkoje kriterijus atsakymai pateikti 10 lentelėje.

10 lentelėAtsakymų į klausimą: Įsivaizduokite, kad galite laisvai rinktis darbą, kokį pasirinktumėte?

pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus, išsilavinimo ir tėvų padėties darbo rinkoje kriterijus

Samdomas darbuotojas

Nepriklausomas darbuotojas

Neatsakė/nė vienas iš

pasirinkimųEuropos Sąjungos 25 šalys narės 25 50 % 45% 5%

LYTISVyrai 44 % 51 % 3%

Moterys 56 % 39% 5%AMŽIUS

15-24 m. 42 % 55 % 3 %25-39 m. 51 % 45 % 4 %40-54 m. 54 % 42 % 3 %55 m.> 50 % 41 % 8 %

IŠSILAVINIMAS15& - 50 % 43 % 8 %16-20 54 % 42 % 4 %21&+ 50 % 47 % 3 %

Vis dar mokosi 39 % 58 % 3 %TĖVAI

Abu nepriklausomi darbuotojai 43 % 52 % 5 %

32 Parengta remiantis Flash Eurobarometer160 – Entrepreneurship, 2004.

57


Vienas iš tėvų nepriklausomas darbuotojas 46 % 51 % 4 %

Abu samdomi darbuotojai 43 % 42 % 5 %

Didesnė dalis vyrų (51 %) pasirinktų nepriklausomo darbuotojo statusą ir tik 39 % moterų rinktųsi nepriklausomo darbuotojo statusą;

Jaunimą nuo 15 iki 24 metų labiausiai vilioja (55 %) nepriklausomo darbuotojo statusas. Aiški tendencija, kad su amžiumi mažėja individų, norinčių pasirinkti nepriklausomo darbuotojo statusą;

Aiškėja ir kita tendencija – besimokantiems individams nepriklausomo darbuotojo statusas atrodo patraukliausias lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiomis grupėmis;

Pastebėta, jog vaikai, kurių abu tėvai ar vienas iš tėvų yra nepriklausomi darbuotojai, labiau linkę į verslumą, t.y. rinktųsi nepriklausomo darbuotojo statusą.

2.2. PRIEŽASTYS, KURIOS ĮTAKOJA ASMENŲ PASIRINKIMĄ DĖL STATUSO DARBO RINKOJE

Šiame skirsnyje aptariamos priežastys, kurios įtakoja asmenų pasirinkimą dėl statuso darbo rinkoje.

Tyrimai parodė, kad pajamų ir darbo vietos stabilumas yra tie faktoriai, kurie labiausiai įtakoja asmenis linkusius rinktis (esant laisvo pasirinkimo galimybei) samdomą darbą:

30 % europiečių nurodė pajamų stabilumą, 24 % darbo vietos stabilumą, 21 % pasirinktų samdomą darbą, nes tai, jų nuomone, mažiau rizikinga nei savas verslas;

Vyrai ir moterys rinktųsi samdomą darbą dėl panašių priežasčių; Jaunimas nuo 15 iki 24 metų dažniau nei vyresni asmenys teigia, kad jie rinktųsi samdomą

darbą, nes trūksta pinigų nuosavam verslui; jie neturi pakankamai žinių ir/arba patirties bei įgūdžių, kad galėtų tapti nepriklausomais darbuotojais;

Pastebima išsilavinimo įtaka. Žemesnį išsilavinimą turintys asmenys dažniau nurodo pajamų stabilumą, 35 % asmenų baigusių mokslus nuo 15 metų pajamų stabilumą nurodė kaip veiksnį, lemiantį jų pasirinkimą; tuo tarpu šį veiksnį nurodė 27 % asmenų, studijavusių iki jiems sukako 21-eri metai.

Svarbiausi faktoriai renkantis (esant laisvo pasirinkimo galimybei) nuosavą verslą yra 1) nepriklausomybė ir savirealizacijos galimybė; 2) geresnės pajamos bei galimybė kurti, o ne prisitaikyti prie aplinkos; pavaizduoti 11 lentelėje*:

11 lentelėAtsakymų, kurie identifikuoja kokie yra svarbiausi faktoriai renkantis (esant laisvo pasirinkimo

galimybei) nuosavą verslą, pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus, išsilavinimo ir tėvų padėties darbo rinkoje kriterijusNepriklausomybė/

savirealizacija Didesnės pajamos Galimybė kurti aplinką

Europos Sąjungos 25 šalys narės 77 % 23% 16%LYTIS

Vyrai 77 % 26% 16%Moterys 76 % 17% 16%

AMŽIUS15-24 m. 77 % 20 % 16%25-39 m. 79 % 26 % 16%40-54 m. 77 % 24 % 17 %

55 m.> 75 % 19 % 15 %IŠSILAVINIMAS

15& - 75 % 20 % 16 %

58


16-20 77 % 27 % 16 %21&+ 81 % 19 % 17 %


Abu nepriklausomi darbuotojai 77 % 15 % 15 %Vienas iš tėvų nepriklausomas darbuotojas 78 % 17 % 17 %

Abu samdomi darbuotojai 77 % 17 % 17 %* kiti faktoriai: verslo plėtros galimybė; būdas, kaip išvengti nedarbo; šeimos nariai ar draugai turi savo verslą; darbo

rinkoje nėra patrauklių samdomo darbo galimybių; palanki ekonominė situacija; kitos priežastys nėra reikšmingos, todėl į lentelę neįtrauktos.

Atsakymų, kurie identifikuoja, kokie yra svarbiausi faktoriai renkantis (esant laisvo pasirinkimo galimybei) nuosavą verslą, pasiskirstymas lyties, amžiaus, išsilavinimo ir tėvų padėties darbo rinkoje kriterijus parodė, kad:

Moterys (17 %) rečiau nei vyrai (26 %) mano, kad didesnių pajamų perspektyva jas įtakotų priimant sprendimą dėl nuosavo verslo. Jos lygiai taip pat kaip vyrai mano, kad svarbiausias faktorius yra nepriklausomybė;

Pastebimos tendencijos susijusios su išsilavinimu: kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo labiau asmenys įsitikinę, kad juos labiausiai įtakotų nepriklausomybė ir savirealizacijos galimybė. Asmenims, kurie studijavo ilgesnį laiką arba tebestudijuoja, pajamos atrodo mažiau reikšmingas faktorius negu asmenims su žemesniu išsilavinimu;

Pagal amžiaus kriterijų visose amžiaus grupėse faktoriai vertinami panašiai.

2.3. EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIŲ POŽIŪRIS Į SAVARANKIŠKĄ DARBĄ

Šiame skyrelyje pateikiami duomenys apie tai, kiek Europos Sąjungos piliečių, kurie nėra savarankiški darbuotojai, norėtų per artimiausius penkis metus dirbti savarankiškai. Duomenys pateikiami 32 paveiksle.

32 paveikslas. Atsakymų į klausimą: Ar norėtumėte per 5 artimiausius metus dirbti savarankiškai? pasiskirstymas

Pagal lyties, amžiaus, išsilavinimo ir tėvų padėties darbo rinkoje charakteristikas atsakymai į klausimą Ar norėtumėte per 5 artimiausius metus dirbti savarankiškai? pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė

59


Atsakymų į klausimą: Ar norėtumėte per 5 artimiausius metus dirbti savarankiškai? pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus, išsilavinimo ir tėvų padėties darbo rinkoje charakteristikas

Norėtų Nenorėtų Nežino/neatsakėEuropos Sąjungos 25 šalyse narėse 33 % 63 % 4 %

LYTISVyrai 37 % 59 % 4 %

Moterys 30 % 66 % 4 %AMŽIUS

15-24 m. 55 % 43 % 3 %25-39 m. 41 % 57 % 3 %40-54 m. 30 % 67 % 3 %

55 m.> 18 % 76 % 7 %IŠSILAVINIMAS

15& - 24 % 71 % 5 %16-20 31 % 65 % 4 %21&+ 34 % 62 % 4 %


Abu nepriklausomi darbuotojai 34 % 61 % 5 %Vienas iš tėvų nepriklausomas darbuotojas 38 % 58 % 3 %

Abu samdomi darbuotojai 32 % 64 % 4 %

Atsakymų į klausimą: Ar norėtumėte per 5 artimiausius metus dirbti savarankiškai? pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus, išsilavinimo ir tėvų padėties darbo rinkoje kriterijus parodė, kad:

daugiau vyrų nei moterų norėtų per artimiausius penkis metus tapti nepriklausomais darbuotojais: 37 % vyrų ir 30 % moterų;

aiški tendencija pagal amžiaus kriterijų: jaunesni asmenys labiau nei vyresni norėtų tapti nepriklausomais darbuotojais per artimiausius penkis metus;

aiškios tendencijos ir tarp skirtingo išsilavinimo asmenų: kuo ilgesnį laiką mokytasi, tuo daugiau asmenų norėtų būt nepriklausomais darbuotojais per artimiausius penkerius metus; pastebėta, kad didžiausią nenorą parodyti asmeninę iniciatyvą versle išreiškė asmenys, kurie mokslus baigė būdami 15 metų.

2.4. SVARBIAUSI ASPEKTAI SUSIJĘ SU VERSLO KŪRIMU

Šiame skyrelyje identifikuojami svarbiausi aspektai susiję su verslo kūrimu:1) kokiu mastu asmenys yra įsitraukę verslo kūrimu;2) konkrečių faktorių įtaka priimant sprendimus dėl verslo kūrimo;3) įvertinami verslo pradžios motyvai.

Atsakymų į klausimą: Ar pastaruoju metu Jūs pradėjote savo verslą arba imatės veiksmų savo verslui įkurti? pasiskirstymas pateikiamas 13 lentelėje:

13 lentelėAtsakymų į klausimą: Ar pastaruoju metu Jūs pradėjote savo verslą arba imatės veiksmų savo

verslui įkurti? pasiskirstymas

Atsakymų variantai Europos Sąjungos 25 šalyse narėse Lietuvoje

Apie tai Jūs niekad negalvojote 57 % 47 %NE, tačiau Jūs pastaruoju metu apie tai galvojate 16 % 37 %NE, Jūs ėmėtės veiksmų verslui įkurti, tačiau 8 % 2 %

60


atsisakėte sumanymoTAIP, šiuo metu Jūs imatės veiksmų naujam verslui pradėti 2 % 2 %

TAIP, Jūs pastarųjų 3-ų metų bėgyje pradėjote verslą, jį tęsiate dabar 3 % 1 %

TAIP, Jūs pradėjote verslą daugiau nei prieš 3-s metus, jį tęsiate dabar 5 % 3 %

NE, ankščiau Jūs pradėjote verslą, tačiau šiuo metu nebeesate verslininkas 7 % 3 %

Nėra duomenų/neatsakė 2 % 2 %

Pagal lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijus Europos Sąjungos gyventojų atsakymai parodyti 14 lentelėje.

14 lentelėAtsakymų į klausimą: Ar pastaruoju metu Jūs pradėjote savo verslą arba imatės veiksmų savo verslui įkurti? pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijus kriterijus Europos Sąjungos

šalyse

Api

e ta

i Jūs

nie

kad

nega

lvoj

ote

NE

, tač

iau

Jūs

past

aruo

ju m

etu

apie

tai

galv

ojat

e

NE

, Jūs

ėm

ėtės

vei

ksm

ų ve

rslu

i įku

rti,

tači

au

atsi

sakė

te su

man

ymo

TA

IP, š

iuo

met

u Jū

s im

atės

vei

ksm

ų na

ujam

ve

rslu

i pra

dėti

TA

IP, J

ūs p

asta

rųjų

3-ų

m

etų

bėgy

je p

radė

jote

ve

rslą

, jį t

ęsia

te d

abar

TA

IP, J

ūs p

radė

jote

ve

rslą

dau

giau

nei

pri

eš

3-s m

etus

, jį t

ęsia

te

daba

rN

E, a

nkšč

iau

Jūs

prad

ėjot

e ve

rslą

, tač

iau

šiuo

met

u ne

bees

ate

vers

linin

kas

Nėr

a du

omen

ų/ne

atsa

kė

Europos Sąjungos 25 šalyse narėse 57 % 16 % 8 % 2 % 3 % 5 % 7 % 2 %

LYTISVyrai 49 % 18 % 9 % 3 % 4 % 7 % 8 % 2 %

Moterys 65 % 15 % 6 % 2 % 2 % 3 % 6 % 2 %AMŽIUS

15-24 m. 61 % 27 % 5% 3 % 1 % 0 % 1 % 1 %25-39 m. 48 % 24 % 10 % 4 % 4 % 4 % 4 % 1 %40-54 m. 53 % 14 % 9 % 3 % 4 % 9 % 7 % 1 %

daugiau nei 55 m. 65 % 6 % 7 % 1 % 1 % 4 % 12 % 4 %IŠSILAVINIMAS

15& - 66 % 9 % 6 % 1 % 1 % 5 % 9 % 3 %16-20 55 % 17 % 9 % 2 % 3 % 5 % 7 % 2 %21&+ 48 % 18 % 11 % 4 % 5 % 7 % 6 % 2 %

Vis dar mokosi 66 % 27 % 2 % 3 % 0 % 0 % 1 % 1 %

Atsakymų į klausimą: Ar pastaruoju metu Jūs pradėjote savo verslą arba imatės veiksmų savo verslui įkurti? pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijus parodė, kad:

Net 65 % moterų niekad negalvojo apie savo verslo įkūrimą; jauniausių (nuo 15 iki 24 metų) ir vyriausių (virš 50 metų) asmenų grupėje šis rodiklis yra vienodai aukštas: atitinkamai 61 % ir 65 %; pagal išsilavinimo kriterijų tiek žemiausio išsilavinimo asmenys, tiek šiuo metu besimokantys asmenys vienodai po 66 % atsakė, kad jie niekad negalvojo apie savo verslo įkūrimą;

Jaunesni žmonės labiau nei vyresni galvoja apie galimybę kurti savo verslą, aukščiausias rodiklis yra grupėje nuo 15 iki 24 metų (27 %), nedaug atsilieka asmenys nuo 25 iki 39 metų (24 %);

11 % asmenų studijavusių iki 21 metų ėmėsi konkrečių veiksmų verslui įkurti, tačiau ilgainiui atsisakė savo sumanymo.

61


Apklausus Europos Sąjungos piliečius, kurie turi patirties verslo kūrime, t.y. bent kartą gyvenime ėmėsi ar šiuo metu imasi konkrečių veiksmų nuosavo verslo kūrime, paaiškėjo, kad svarbiausias arba svarbus veiksnys yra tinkama verslo idėja; šio ir kitų faktorių įtaka kuriant ar motyvuojant kurti verslą pavaizduoti 33 paveiksle.

33 paveikslas. Faktoriai, įtakojantys nuosavo verslo kūrimą

Apibendrinus rezultatus pagal lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijus, paaiškėjo: daugiau moterų nei vyrų nurodė, kad šeimyninės aplinkybės lėmė jų verslo iniciatyvas, atitinkamai:

61 % ir 49 %; kuo jaunesnis verslininkas, tuo svarbesni atrodo verslo idėjos, finansinių resursų bei verslo kontaktų

faktoriai. Kita tendencija amžiaus grupėse: kuo vyresnis verslininkas tuo dažniau pripažįsta, kad verslo kūrimas jiems atrodė tinkamiausia išeitis;

55 % ES piliečių pradedančių arba jau pradėjusių savo verslą, verslumą vertina kaip išsiplėtusias galimybes, tik šiek tiek daugiau nei trečdalis pripažįsta, kad verslą pradėjo, nes tai jiems atrodė būtinybė. Nuosavą verslą kaip galimybes aukčiausiai vertina jauniausi verslininkai, kurių amžius nuo 15 iki 24 metų.

2.5. FAKTORIAI, KURIE ĮTAKOJA VERSLĄ

Šiame skyrelyje pateikiami ir apibendrinami duomenys apie faktorius, kurie, Europos Sąjungos gyventojų nuomone, įtakoja verslą. Atsakymų į klausimą: Kaip manote, kokie faktoriai lemia verslo sėkmę? pasiskirstymas pateiktas 34 paveiksle, o atsakymų į klausimą pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijus pateikiami 15 lentelėje.

62


34 paveikslas. Atsakymų į klausimą: Kaip manote, kokie faktoriai lemia verslo sėkmę? pasiskirstymas

15 lentelėAtsakymų į klausimą: Kaip manote, kokie faktoriai lemia verslo sėkmę? pasiskirstymas pagal

lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijusVerslo

valdymas apskritai

Bendra ekonominė

situacija

Direktoriaus/ vadovo

asmenybė

Įšorinės aplinkybės

Politinis kontekstas

Europos Sąjungos 25 šalyse narėse 52 % 38 % 35 % 15 % 14 %

LYTISVyrai 53 % 38 % 35 % 16 % 16 %

Moterys 51 % 39 % 36 % 14 % 14 %AMŽIUS

15-24 m. 56 % 36 % 32 % 16 % 13 %25-39 m. 57 % 39 % 36 % 16 % 12 %40-54 m. 53 % 41 % 34 % 16 % 15 %

daugiau nei 55 m. 45 % 36 % 38 % 12 % 16 %IŠSILAVINIMAS

15& - 46 % 34 % 38 % 11 % 14 %16-20 52 % 41 % 33 % 17 % 15 %21&+ 57 % 36 % 40 % 15 % 13 %

Vis dar mokosi 58 % 36 % 32 % 15 % 12 %

Atsakymų į klausimą: Kaip manote, kokie faktoriai lemia verslo sėkmę? pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijus parodė, kad:

Europos Sąjungos gyventojų nuomone, svarbiausi faktoriai, lemiantys verslo sėkmę, yra verslo valdymas (52 %), bendra ekonominė situacija (38 %) ir vadovo asmenybė (35 %);

Pastebima tendencija pagal išsilavinimo kriterijų, kad kuo labiau asmuo išsilavinęs, tuo labiau jis linkęs vertinti bendrą verslo valdymą kaip esminį faktorių.

2.6. VERSLUMO SUNKUMŲ VERTINIMAS

Skyrelyje pateikiami Europos Sąjungos piliečių vertinimai susiję su konkrečiais verslo pradžią įtakojančiais sunkumais:

1) finansiniai resursai;

63


2) administraciniai/biurokratiniai sunkumai; 3) vyraujanti ekonominė padėtis; 4) verslo rizika;5) verslo informacija.

35 paveikslas iliustruoja Europos Sąjungos gyventojų nuomonę visais penkiais ankščiau išvardintais klausimais, duomenys parodo, koks respondentų procentas pritaria išvardintiems teiginiams:

35 paveikslas. Europos Sąjungos piliečių vertinimai, susiję su konkrečiais verslo pradžią įtakojančiais sunkumais

Atsakymų pasiskirstymas rodo, kad daugiau nei du trečdaliai respondentų sutinka, jog pagrindinės kliūtys kurti verslą yra: 1) nepakankama finansinė parama, 2) biurokratiniai sunkumai bei 3) ekonominė situacija. Pažymėtina, kad lyginant su praėjusiu laikotarpiu, finansinės paramos stygius išlieka pagrindine verslo kūrimo kliūtimi, tačiau pastebimas nuoseklus finansinio faktoriaus svarbos mažėjimas: nuo 80 % 2000 m. iki 74 % 2004 m.

Pagal lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijus Europos Sąjungos gyventojų nuomonių pasiskirstymą parodo 16 lentelė.

16 lentelėEuropos Sąjungos piliečių vertinimai susiję su konkrečiais verslo pradžią įtakojančiais

sunkumais: pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijusVerslą sunku pradėti dėl

nepakankamos finansinės paramos

Verslą sunku pradėti dėl

biurokratinių sunkumų

Dabartinė ekonominė

situacija nėra palanki

pradėti verslą

Nevertėtų pradėti

verslo, jei yra nepasisekimo

rizika

Sunku gauti informacijos apie verslo

įkūrimą

Europos Sąjungos 25 šalyse narėse 74 % 70 % 66 % 51 % 45 %

LYTISVyrai 73 % 69 % 64 % 48 % 44 %

Moterys 75 % 69 % 67 % 54 % 44 %AMŽIUS

15-24 m. 78 % 67 % 65 % 42 % 39 %25-39 m. 73 % 67 % 67 % 46 % 43 %40-54 m. 73 % 68 % 67 % 53 % 43 %

daugiau nei 55 m. 73 % 72 % 65 % 59 % 49 %

64


IŠSILAVINIMAS15& - 77 % 74 % 71 % 61 % 53 %16-20 74 % 70 % 66 % 55 % 43 %21&+ 68 % 64 % 61 % 39 % 39 %

Vis dar mokosi 77 % 68 % 63 % 40 % 39 %

Europos Sąjungos piliečių vertinimų, susijusių su konkrečiais verslo pradžią įtakojančiais sunkumais pasiskirstymas pagal lyties, amžiaus ir išsilavinimo kriterijus rodo, kad: Moterys (54 %) rečiau nei vyrai (48 %) pradėtų verslą, esant nepasisekimo rizikai; pastebima

tendencija, kad kuo asmuo jaunesnis, tuo mažiau reikšmingas atrodo rizikos faktorius; pagal išsimokslinimo grupes mažiausiai rizikos bijo asmenys studijas baigę būdami 21-ių arba vyresni (39 %), asmenys, baigę studijas būdami 15-os arba jaunesni, rizikos bijo labiausiai (61 %);

Mažiausiai išsimokslinę asmenys bei jauniausia asmenų grupė labiausiai palaiko nuomonę, kad dėl finansinės paramos stygiaus sunku pradėti verslą; šiuo aspektu optimistiškiausiai atrodo labiausiai išsimokslinusių asmenų grupė (68 %); tiek moterys, tiek vyrai šiuo aspektu vienodai rimtai vertina finansinės paramos sunkumus.

Pagal išsimokslinimo grupes skiriasi biurokratinių ar administracinių sunkumų vertinimas: labiausiai išsimokslinusiai grupei mažiausiai keblumų kelia biurokratiniai sunkumai (64 %), šiuo aspektu labiausiai pažeidžiami atrodo asmenys su mažiausiu išsimokslinimu (74 %); apskritai, asmenys studijavę iki dvidešimt vienerių metų ar ilgiau atrodo mažiausiai pažeidžiama grupė visais penkiais aspektais, t.y. , lyginant su kitais, jie mažiausiai pritaria minėtiems teiginiams.

2.7. PAGRINDINĖS IŠVADOS IR APIBENDRINIMAS

Jei būtų laisvo pasirinkimo galimybė, dauguma ES piliečių rinktųsi samdomą darbą, savo pasirinkimą motyvuodami pajamų stabilumu; daugiau nei pusė jaunimo amžiaus grupėje nuo 15 iki 24 metų linkę rinktis nepriklausomo darbuotojo statusą; iš bendro konteksto išsiskiria besimokančių asmenų grupė, jie labiausiai linkę imtis verslo iniciatyvos; tik 39 % moterų lyginant su 51 % vyrų rinktųsi nepriklausomo darbuotojo statusą.

76 % moterų mano, kad svarbiausias motyvuojantis veiksnys kurti verslą yra nepriklausomybė, jaunimo grupė nuo 15 iki 24 metų taip pat mano, jog nepriklausomybė yra svarbiausias motyvuojantis veiksnys.

Du iš trijų europiečių neįsivaizduoja savęs verslininkais per artimiausius penkerius metus; 30 % moterų norėtų per artimiausius penkerius metus imtis nuosavo verslo; iš bendro konteksto išsiskiria jauniausia asmenų grupė 55 % ir besimokantys asmenys 60 % - šios grupės per artimiausius penkerius metus norėtų įkurti nuosavą verslą.

Į klausimą: ar jūs ėmėtės konkrečių veiksmų nuosavam verslui kurti? – dauguma atsakė, kad jie niekad apie tai nesusimąstė; net 65 % moterų atsakė, kad jos niekad nesusimąstė apie nuosavo verslo įkūrimą; iš konteksto iškrinta jauniausių asmenų grupė ir besimokantys asmenys (jie sudaro 27 %); jie teigė, kad pastaruoju metu apie nuosavą verslą galvoja.

Dauguma europiečių mano, kad esminis verslo sėkmės faktorius yra bendras verslo valdymas, tai reiškia, kad verslo sėkmė, europiečių nuomone, priklauso nuo vadovo vadybinių įgūdžių.

Daugiau nei du trečdaliai respondentų sutinka, kad pagrindinės kliūtys kurti verslą yra: 1) nepakankama finansinė parama, 2) biurokratiniai sunkumai bei 3) nepalanki ekonominė situacija. 44 % moterų nurodė, kad joms sunku gauti informacijos apie verslo įkūrimą; verslo informacijos trūkumą kaip verslo įkūrimo trukdį nurodė 39 % jauniausios grupės respondentų; tai grupė, kuri lengviau nei vyresnės amžiaus grupės gauna reikiamos informacijos; pagal išsimokslinimo kriterijų lengviausiai informaciją suranda besimokantys asmenys, nors 39 % iš jų ir nurodė informacijos stygių kaip sunkumą, tai gerokai mažiau lyginant su žemiausio išsilavinimo grupe – 53 % teigė, kad jiems sunku gauti informacijos apie verslo įkūrimą.

65


Apibendrinus rezultatus, galima teigti, kad jaunimo požiūris į verslą yra palankesnis nei vyresnio amžiaus asmenų; gana palankus požiūris į verslumą yra tebesimokančių asmenų; aiški tendencija, kad kuo didesnis išsilavinimas, tuo palankesnis požiūris į verslą. Moterys atrodo mažiau verslios nei vyrai, tai tik dar kartą patvirtina šios grupės specifiškumą.

66


3. JAUNIMO VERSLUMAS EUROPOS SĄJUNGOJE: UGDYMO IR SKATINIMO ASPEKTAI

Europos Sąjungos jaunimo verslumo ir skatinimo politika pagrįsta atviro koordinavimo metodu, kuris įgyvendinamas rekomendacinio pobūdžio priemonėmis; jį sudaro šie pagrindiniai elementai:

1) lyginamųjų gairių ir kiekybinių ekonominės politikos tikslų nustatymas, 2) apsikeitimas geriausia praktika siekiant iškeltų tikslų bei 3) reguliarus įgyvendinamos politikos rezultatų įvertinimas.

Jaunimo atveju didžiausias dėmesys skiriamas verslumo ugdymui, t.y. verslumo įgūdžių formavimui ir stiprinimui per švietimo institucijas. Verslumas kaip vienas iš pagrindinių žmogaus sugebėjimų turėtų būt ugdomas, o žinios papildomos ar atnaujinamos nuolat, t.y. mokantis visą gyvenimą. Tiek Lisabonos strategija, tiek Europos mažųjų įmonių chartija akcentuoja verslumo ugdymo aspektą, todėl jo svarba Europos Sąjungoje neginčijama, o verslumo ugdymas mokymo (švietimo) institucijose yra itin palankiai vertinama priemonė, kuri kaip prioritetinė veikla yra numatyta ir Veiksmų plane.

Pažymėtina, kad jaunimo atveju akcentuojamas ugdymas arba švietimas, tačiau skirtingoms jaunimo amžiaus grupėms ugdymo aspektas yra nevienodai aktualus: vyresnio amžiaus jaunimo grupei, jaunimui baigiančiam ar jau baigusiam studijas aktualios tampa galimybės steigti savo įmones, tuo pačiu svarbu tampa ir valdžios institucijų konkreti pagalba remianti verslo iniciatyvas. Šiuo atveju ES institucijos nenumato pagalbos išskirtinai jaunimui kaip tikslinei grupei. Parama naujai besisteigiančioms įmonėms bei priemonės pagalbai įgyvendinti yra įtrauktos į smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo ir skatinimo politiką. Jaunimo tikslinės auditorijos atveju akcentuojamas verslumo ugdymas per švietimą.

Verslumo sąvoka verslumo ugdymo kontekste įgyja platesnę reikšmę, verslumas nesusiaurinamas iki asmens gebėjimo įkurti savo įmonę. Verslumo ugdymo atveju atsiranda dvi pagrindinės dimensijos:

1. Platesnis verslo gebėjimų traktavimas, kuris apima bendruosius asmens gebėjimus pritaikomus daugelyje gyvenimo sričių – nebūtinai versle;

2. Verslumas suvokiamas kaip asmens gebėjimai sėkmingai save realizuoti versle.Dėl galimo platesnio verslumo suvokimo (jokiu būdu neignoruojant verslo dimensijos) verslumo

ugdymas mokymo įstaigose apima kelis skirtingus aspektus: Asmeninių savybių, susijusių su verslumu, ugdymas ir skatinimas; tokios savybės arba gebėjimai

kaip novatoriškumas, kūrybiškumas, lyderiavimas ar atsakomybė yra siejamos su verslumu, tačiau jos gali sėkmingai padėti žmogui ne tik versle.

Formuojamas studijuojančiųjų ar besimokančiųjų palankus požiūris į verslumą ir verslą apskritai; Asmenys mokymo įstaigose ruošiami suvokti galimybę ne tik būti samdomais darbuotojais, bet ir

patiems kurti naujas darbo vietas, įsteigiant verslą; Jaunimui suteikiamos konkrečios verslo žinios, būtinos norintiems pradėti savo verslą.

Daugiametės verslumo programos rėmuose Europos Komisija inicijavo „Geriausių veiksmų“ (Best Procedure) projektą, kuriame verslumo ugdymui skirtas ypatingas dėmesys. Apibendrinus projektą identifikuoti esminiai verslumo ugdymo aspektai:

Verslumo ugdymas pradinėse ir vidurinėse mokyklose; Mokytojų mokymas verslumo tema; Mokyklų/universitetų bendradarbiavimas su verslo subjektais – konkrečiomis įmonėmis,

verslą remiančiomis organizacijomis, konsultacinėmis įmonėmis ir pan.; Verslumo ugdymas aukštosiose mokyklose.Nuo 2001 m. iki 2004 m. Europos Komisija ėmėsi kelių iniciatyvų jaunimo verslumo skatinimo

srityje tai – „Geriausių veiksmų“ projektas 2001-2002 m. bei Daugiametės verslumo programos projektas „Švietimas verslumui“ 2002-2004 m. jų tikslas – išanalizuoti Europos šalių patirtį verslumo ugdyme mokymo įstaigose, patirtį apibendrinti, identifikuoti geros praktikos pavyzdžius bei rekomenduoti šalims, ne taip toli pažengusioms jaunimo verslumo ugdyme, mokytis bei perimti gerą praktiką, sukurti stebėsenos ir veiklos vertinimo mechanizmus. Tolesni Europos Komisijos tikslai:

67


Jaunimo verslumo ugdymo aktualumą palaikyti tiek sąjunginiu, tiek nacionaliniu lygiu; rekomenduoti šalims narėms bei šalims kandidatėms nacionalinės politikos lygiu skirti ypatingą dėmesį jaunimo verslumo problemoms;

Analizuoti esamas jaunimo verslumo ugdymo programas mokymo įstaigose, teikti vertinimus bei rekomendacijas, siekiant užtikrinti geros praktikos tęstinumą bei perimamumą;

Remti šalių narių bei šalių kandidačių iniciatyvas jaunimo verslumo srityje; Užtikrinti Europos Sąjungos institucijų, visų pirma, atsakingų už švietimo bei verslumo

politiką, bendradarbiavimą, siekiant gerinti jaunimo verslumo rodiklius Europoje.

68


4. JAUNIMO VERSLUMO UGDYMAS: GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI

Verslumo ugdymo mokymo įstaigose geros praktikos pavyzdžiai gali būti iš esmės sugrupuoti į kelias kategorijas:

1. Nacionalinės politikos koordinavimo ir paramos priemonės: valdžios institucijų parama šiuo atveju gali būti įvairi, konkrečiai – fondų remiančių verslumo ugdymą steigimas, konsultacijos ir mokymai, tarpininkavimas tarp verslo sektoriaus ir mokslo institucijų ir kt. Pažymėtina, kad suinteresuotų veikėjų verslumo ugdymo veiksenos lauke gali būti ir dažniausiai yra ne vienas, todėl svarbus uždavinys koordinuoti jų veiklą, kad būtų pasiekti optimalūs rezultatai ugdyme. Didelį dėmesį valdžios institucijos turėtų skirti tam, kad į verslumo ugdymo procesą įsitrauktų skirtingos ministerijos (Finansų, Švietimo, Ūkio, Socialinės apsaugos ir kt.), nevyriausybinės organizacijos bei kitos suinteresuotos struktūros.

2. Verslumo ugdymas pradinėse ir vidurinėse mokyklose: pradinėse mokyklose turėtų būt ugdomos tokios jaunų žmonių savybės kaip kūrybiškumas, lyderiavimas, savarankiškumas, nes jos bet kuriam asmeniui yra reikalingos siekiant gerų rezultatų bet kurioje srityje, o versle – juolab. Šioje mokymo pakopoje rekomenduojama supažindinti jaunimą su verslo praktika įtraukiant į šį procesą verslo įmones iš vietinių bendruomenių.

Vidurinėse mokyklose turėtų būt ugdomas jaunimo verslumo sąmoningumas, nurodant privačias verslo iniciatyvas kaip alternatyvą būti samdomu darbuotoju; suteikiant pradinių žinių apie verslo kūrimą.

3. Profesinis mokymas mokyklose: būtent profesinio mokymo įstaigose verslumo ugdymas įgyja didelę reikšmę, nes jų absolventai iškart patenka į darbo rinką, todėl privačių verslo iniciatyvų skatinimas itin svarbus šiose švietimo įstaigose. Šio tipo įstaigose besimokančio jaunimo sąmoningumas turėtų būti ugdomas tuo būdu, kad jie aiškiai suvoktų, jog yra ruošiami ne tik kvalifikuotais samdomais darbininkais, tačiau gali save realizuoti ir kaip verslininkai.

4. Mokymasis dirbant (learning by doing) bei mokinių įmonės: teorinės žinios turėtų būti įtvirtinamos praktikoje, t.y. realizuojant verslo įgūdžius. Todėl daugelyje šalių paplitusios mokinių įmonės, kuomet simuliuojama tikros įmonės veikla. Tokiu būdu mokiniai pritaiko savo gebėjimus virtualioje verslo aplinkoje, ugdomos jų asmeninės verslui reikalingos savybės, formuojamas palankus jaunimo požiūris į verslą, mokiniai įtvirtina savo žinias bei įgyja naujos patirties.

5. Švietimo institucijų ir verslo įmonių bendradarbiavimas: dažnai verslumo ugdymo programos kuriamos vietiniu lygiu, į procesą įtraukiant ir vietines verslo įmones ar su verslu tiesiogiai susijusias įstaigas. Privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas šiuo atveju tampa labai svarbiu faktoriumi.

6. Mokytojų mokymas verslumo tema: šiuo atveju mokytojų ugdymas galimas kaip atskiras modulis būsimiems mokytojams arba kaip jų tolesnis profesinis mokymas. Bet kokiu atveju mokytojų kvalifikuotas rengimas yra bene esminis momentas verslumo ugdymo procese, nes nuo jų labiausiai priklauso mokymo efektyvumas, vadinasi – mokinių verslumo žinių ir sąmoningumo lygis.

7. Verslo iniciatyvų skatinimas universitetuose: aukštųjų mokyklų absolventai turi įgyti praktinių verslo įgūdžių, jie turėtų mokėti generuoti verslo idėjas bei mokėti jas įgyvendinti. Šiai jaunimo grupei turėtų būti sudaromos galimybės realizuoti geriausias verslo idėjas.

“REAL Norvegija” – Norvegijos gerosios praktikos pavyzdys 2003 m. Norvegijos vyriausybė patvirtino strateginį planą „Nuo idėjų link vertybių – Vyriausybės

programa inovacijoms“. Verslumas išskirtas kaip viena iš penkių prioritetinių sričių. Vyriausybės tikslas – padidinti naujai besikuriančių įmonių skaičių. Kaip viena iš priemonių tikslui pasiekti nurodomas verslumo ugdymas edukacinėse įstaigose. Norvegai tikisi, jog įdiegus verslumo modulius į mokymo įstaigų mokymo planus, jų švietimo sistema taps viena iš pažangiausių pasaulyje. Strateginis inovacijų planas inicijavo vyriausybę sukurti verslumo ugdymo edukacinėje sistemoje strateginį planą. Viena stipriausių minimos strategijos pusių yra ta, kad formuojamas holistinis požiūris į verslumo ugdymą; į

69


ugdymo procesą įtraukiamos tiek valdžios institucijos, tiek mokymo įstaigos, tiek verslo struktūros bei nevyriausybinės organizacijos. Toks visaapimantis požiūris buvo būtinas, nes iki strategijos egzistavusios verslumo iniciatyvos buvo lokalinės, nebuvo bendradarbiavimo tarp švietimo institucijų, įdiegusių verslumo modulius, be to mokyklos dažniausiai neturėjo socialinių partnerių.

Viena iš problemų, įgyvendinant verslumo ugdymo strategiją – nepakankamas dėmesys ugdymo specialistams. Šiai problemai spręsti, t.y. padidinti verslumo ugdymo specialistų žinias, įgyvendinama „REAL Norvegija“ programa. „REAL Norvegija“ tikslas – sukurti metodologiją, pagal kurią verslumo ugdymas būtų įdiegtas visuose švietimo sistemos lygmenyse: nuo pradinio iki universitetinio. „REAL Norvegija“ – tai trijų programų koncepcija:

Mini-REAL – tai bendruomenių vystymo programa, pagal kurią mokytojai kartu su mokiniais pradinėse mokyklose kuria, plėtoja ir įgyvendina bendruomenės vystymo planą.

Middle-REAL programa skirta vidurinėms mokykloms. Programos tikslas – suteikti mokiniams praktinių įgūdžių trijose srityse: 1) skatinti ir įtraukti mokinius į aktyvų mokyklos bendruomenės gyvenimą; 2) įtraukti mokinius į verslo įmones; 3) skatinti mokinius pritaikyti įgytus gebėjimus kitose bendruomenėse.

REAL programa skirta vyresnių klasių mokiniams bei aukštesnio išsilavinimo siekiantiems studentams. REAL tikslas – supažindinti jaunimą su verslo patirtimi. Tikslo siekiama pakopomis: 1) studentai įvertina savo pačių potencialias galimybes; 2) studentai įvertina vietinę rinką, identifikuoja rinkos paklausą bei tendencijas; 3) studentai generuoja verslo idėją ir rašo verslo planą; 4) suteikiama pagalba jaunimui, apsisprendusiam įgyvendinti idėjas, imantis privačios verslo iniciatyvos.

GRUNDERSKOLEN33 – Norvegijos gerosios praktikos pavyzdysAtsakingos institucijos Oslo Universitetas atsakingas už programos administravimą bei

akademinių priemonių įgyvendinimą.Innovation Norway – tai nacionalinė Norvegijos verslo plėtros agentūra,

turinti atstovybes daugelyje užsienio valstybių. Innovation Norway aktyviai dalyvauja įtraukdama į programą verslo struktūras, ši institucija koordinuoja studentų, išvykusių pagal Grunderskolen programą į užsienį, veiklą. Lånekassen teikia finansinę paramą programai – padengia kelionės išlaidas, gyvenamo ploto išlaidas, teikia paskolas studentams, norintiems dalyvauti programoje.

Trumpas aprašymas Grunderskolen – tai edukacinė programa, skirta aukštesniųjų kursų studentams. Programoje dalyvauja keletas Norvegijos aukštųjų mokyklų.

Programos tikslas – skatinti studentų verslo iniciatyvas, suteikti studentams verslui reikalingų įgūdžių, supažindinti studentus su verslo praktika.

Tikslinė grupė Studentai įgiję bakalauro kvalifikacinį laipsnį.Programos struktūra Studentai, norintys dalyvauti programoje, pateikia prašymą raštu. Vėliau

vykdomas pokalbis, kurio metu tikrinama studentų motyvacija. Atrinkti studentai dalyvauja programoje, kurią sudaro trys etapai:

1. įvadinis kursas – jo metu suteikiamos teorinės verslo pagrindų žinios: verslo planas, marketingas, produkto įvertinimas, pardavimai ir kt.

2. praktinis kursas: jo metu studentai vyksta į užsienį, kur Innovation Norway surengia užsienio kompanijų prezentacijas, kurių metu studentai privalo „parduoti“ save pristatyme dalyvaujančioms kompanijoms. Reikalavimas užsienio kompanijai – ne daugiau nei tris metus vykdoma veikla (start-up period). Tokiu būdu studentai įsitraukia į kompanijos veiklą ir įgyja praktinių verslo žinių.

33 http://www.grunderskolen.no

70

http://www.grunderskolen.no/


Programa bendradarbiauja su užsienio akademiniais partneriais, todėl išvykę studentai ne tik „dirba“ kompanijose, bet ir lanko paskaitas.

3. apibendrinantis kursas: jo metu studentai apibendrina įgytas žinias bei praktinius gebėjimus.

Užsienio akademiniai partneriai: Cornell University, San Franciskas; Boston University, Bostonas; National University of Singapore, Singapūras; Fudan University, Šanchajus; University of Witswatersrand, Johanesburgas; University of Surrey, Londonas.

Finansavimas Studentai sumoka 8000 NOK už programą. Studentai gali gauti finansinę paramą iš Lånekassen.

Rezultatai Trečdalis studentų, dalyvavusių programoje, pradeda savo verslą.

TOP-PROGRAMA34 - Nyderlandų gerosios praktikos pavyzdysAtsakingos institucijos Twente Universitetas inicijavo TOP (Temporary Entrepreneurial

Position) programą, universitetas programą administruoja ir yra atsakingas už jos įgyvendinimą.

Trumpas aprašymas TOP tikslas – padėti naujai įsikūrusioms kompanijoms sėkmingai plėtoti savo verslą, skatinti perspektyvių verslo idėjų realizaciją. Programos trukmė – vieneri metai. Mokestis – 2500 EUR. Vienerius metus programos dalyviai dirba ir mokosi kartu su moksline grupe – universiteto darbuotojais, kurie konsultuoja dalyvį. TOP parama: Verslo patalpos: programos dalyviui suteikiamos patalpos; Biuro paslaugos: programos dalyviai gali naudotis biuro technika; Laboratorija: programos dalyviai, priklausomai nuo kompanijos veiklos

specifikos, gali naudotis moksline technika; Mokslinis vadovas (mentorius): vadovo vaidmenį gali atlikti ne vienas

asmuo, bet visa akademinių darbuotojų grupė, kuri padeda verslininkui; Teorinių verslo žinių kursas: programos dalyviai įgyja teorinių verslo

žinių; Finansinė parama: programos dalyviai gali tikėtis gauti 14 500 EUR

paskolą. Tai personalinė paskola, kuri turi būti gražinta per keturis metus po programos baigties;Verslo vadovas (mentorius): programos dalyviams kiekvienu

individualiu atveju parenkamas patyręs verslininkas, kuris padeda pradedančiajam realizuoti verslo idėją.

Tikslinė grupė Twente universiteto absolventai; Kitų universitetų absolventai; Verslininkai, pageidaujantys kurti naujus produktus bendradarbiaujant su

universitetu.Programos struktūra TOP programą sudaro keturi pagrindiniai etapai:

1. Pretendavimas: pretendentai susitinka su programos koordinatoriumi; jei koordinatorius nusprendžia, kad pretendento verslo idėja yra perspektyvi, tuomet būsimasis dalyvis verslo idėją išdėsto paties parengtame verslo plane.

2. Priėmimas: programos koordinatorius pakviečia pretendentą į Komisijos posėdį, kuriame svarstoma ir įvertinama verslo idėja, išdėstyta verslo

34 http://www.utwente.nl/projecten/TOP

71

http://www.utwente.nl/projecten/TOP


plane. Jei komisija abejoja, ji gali suteikti trijų mėnesių inkubacinį periodą pretendentui, per pastarąjį laikotarpį tikimasi, kad pretendentas įgyvendins jam iškeltus Komisijos uždavinius; sėkmės atveju pretendentui suteikiama teisė dalyvauti programoje likusius 9 mėnesius.

3. Mokymas ir įvertinimas: programos dalyviui paskiriamas vadovas iš verslo ir iš akademinės aplinkos – tai bene esminė programos metodinė priemonė. Po 6 mėnesių veiklos programos dalyviai atsiskaito Komisijai, kuri įvertina darbą.

4. Įvertinimas: programos pabaigoje jos dalyviai patys įvertina savo pasiekimus bei savo veiklą pristato Komisijai, kuri savo ruožtu įvertina pasiekimus.

Finansavimas TOP programa inicijuota 1984 m., idėją parėmė Nyderlandų finansų ministerija. Nuo 1989 m. programą remia Europos Socialinis Fondas.

MOKYTOJŲ PROFESINIS RENGIMAS35 - Jungtinė Karalystės gerosios praktikos pavyzdysAtsakingos institucijos Strathclyde universitetas (The University of Strathclyde)Trumpas aprašymas Universitete veikia Verslo studijų centras, kurio veikla apima šias

sritis: 1) verslumo ugdymo priemonių bei metodikos kūrimas ir diegimas švietimo įstaigose bei profesinio orientavimo centruose; 2) verslumo ugdymo sąlygų vertinimas (konkrečiais atvejais); vyriausybės švietimo politikos monitoringas (verslumo aspektas); švietimo sistemos darbuotojų bei profesinio orientavimo darbuotojų mokymai ir kita su verslumo ugdymu susijusi veikla.

Dalyviai supažindinami su įstatymais reglamentuojančiais verslumo ugdymą, jiems suteikiamos teorinės žinios, jie patys kuria virtualią kompaniją – tai mokymų pagrindas. Baigiantis kursams, mokytojai patys įvertina įgytą patirtį ir žinias, kuriant virtualią įmonę, mokytojai savo patirtį aprobuoja tuo būdu, kad patirties pagrindu sukuria verslumo ugdymo metodiką, kuri turėtų būt taikoma mokyklose.

Tikslinė grupė Mokytojai dirbantys verslumo ugdymo srityje, jie turi atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus: išsilavinimas ir darbo patirtis.

Programos struktūra Norintys dalyvauti programoje, pateikia prašymą, kuriame nurodo savo išsilavinimą bei darbo patirtį. Reikalaujama, kad dalyviai būtų įgiję bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir dirbtų švietimo arba profesinio ugdymo arba orientavimo srityje.

Programos dalyviai seminarų metu įgyja verslo žinių, kurių pagrindu jiems iškeliamas uždavinys – sukurti virtualią įmonę, t.y. parengti verslo planą ir, simuliuojant realią verslo veiklą, įgyvendinti pačių sukurtą verslo idėją. Šiame „praktiniame“ etape programos dalyviai periodiškai konsultuojasi su programos koordinatoriais.

Metodikos esmė ta, kad mokytojai, kurdami virtualias įmones, įgyja patirties, kurią vėliau pritaiko tiesioginiame savo darbe.

35 www.strath.ac.uk/enterprisingcareers

72

http://www.strath.ac.uk/enterprisingcareers


5. MOTERŲ VERSLUMO UGDYMAS: GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI

ES moterų verslumo ir skatinimo politika pagrįsta atviro koordinavimo metodu, kuris įgyvendinamas rekomendacinio pobūdžio priemonėmis; jį sudaro šie pagrindiniai elementai: 1) lyginamųjų gairių ir kiekybinių ekonominės politikos tikslų nustatymas, 2) apsikeitimas geriausia praktika siekiant iškeltų tikslų bei 3) reguliarus įgyvendinamos politikos rezultatų įvertinimas.

Moterys pradėdamos ar plėtodamos verslą susiduria su daugybe sunkumų. Dauguma problemų yra bendros vyrams ir moterims, tačiau dažnai jos būna reikšmingesnės moterims verslininkėms nei vyrams. Tai lemia verslo aplinka, verslo rūšių ir sričių pasirinkimo ribotumas, informacijos prieinamumo, kontaktų stokos, lyčių diskriminacijos ir stereotipų, šeimos ir verslo suderinamumo problemos, vyrų ir moterų požiūrio į verslą skirtumai. Dėl minėtų priežasčių Europos Komisija identifikuoja moteris kaip specifinę tikslinę grupę, kuriai reikalingos specifinės verslo paramos priemonės.

Europos Komisija nuo 1998 m. ėmėsi konkrečių veiksmų moterų verslumui skatinti: 1998-2000 m. daugiametės verslumo programos rėmuose Europos Komisija inicijavo

tyrimą „Jaunieji verslininkai, moterys verslininkės, šeimos verslas ir verslininkai iš etninių mažumų“. Tyrimo tikslas – išanalizuoti minėtų tikslinių grupių situaciją, identifikuoti sunkumus, kurie labiausiai įtakoja pastarųjų grupių verslo iniciatyvas bei numatyti priemones, kurios padėtų kelti verslumo lygį.

2000 m. Europos Komisija įkūrė moterų verslui skatinti tinklą (WES), kurį sudaro atstovai iš valstybinių institucijų, atsakingų už moterų verslą. Nuo 2004 m. WES tinklą sudaro 27 valstybių atstovai. Pagrindinis WES veiklos tikslas – kurti palankią moterų verslui aplinką, kuri skatintų moterų verslininkių skaičiaus augimą ir jų verslo plėtrą bei koordinuoti politines iniciatyvas aktualias potencialioms ar jau esamoms verslininkėms.

2001-2003 m. Europos Komisija vykdė „Geriausių veiksmų“ projektą, kurio tikslas – identifikuoti priemones, kuriomis skatinamas moterų verslas, identifikuoti geros praktikos pavyzdžius, užtikrinti surinktos informacijos sklaidą, kad ES šalys narės bei šalys kandidatės galėtų perimti ir diegti priemones, skatinančias moterų verslumą.

Įgyvendinus „Geriausių veiksmų“ projektą „Moterų verslumo skatinimas“ (Promoting Entrepreneurship amongst Women), Europos Komisija išleido leidinį „Geros praktikos pavyzdžiai skatinant moterų verslumą“, jame išskiriamos kelios pagrindinės sritys, kuriose itin aktuali parama moterims verslininkėms ar potencialioms verslininkėms:

1. Parama pradedant verslą;2. Finansinė parama;3. Mokymai;4. Mentoringas;5. Informacija aktuali verslui ir informacijos prieinamumas;6. Verslo konsultacijos;7. Moterų verslininkių susivienijimai (Networking) .

KREDITAI MOTERŲ VERSLUI – Suomijos gerosios praktikos pavyzdysAtsakingos institucijos Finnvera plc. – tai valstybinė įmonė teikianti finansinę paramą

smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriui; Finnvera plc. tarpininkauja tarp Europos Sąjungos ir Suomijos SVV, paramą finansuoja Europos regionų vystymo fondas.

Trumpas aprašymas Nuo 1997 m. Suomijoje veikia mikro kreditų programa moterims verslininkėms. Kreditus išduoda valstybinė įmonė „Finnvera plc.“. Finansinės paramos gali tikėtis įmonės, kuriose dirba ne daugiau nei penki darbuotojai ir kurių savininkės yra moterys arba jos turi ne mažiau nei 50 % akcijų. Paskolos dydis svyruoja nuo 3000 iki 35000 Eurų.

Tikslinė grupė Finansinės paramos gali tikėtis įmonės, kuriose dirba ne daugiau nei penki

73


darbuotojai ir kurių savininkės yra moterys arba jos turi ne mažiau nei 50 % akcijų;

Nėra jokių ribojančių kriterijų priklausomai nuo verslo sektoriaus; Finansinė parama skiriama tiek įmonių steigimui, tiek jau esamo verslo

plėtrai.Veiklos struktūra Finnvera plc., prieš apsispręsdama dėl paskolos suteikimo, atlieka įmonės

finansinių rodiklių įvertinimo veiksmus: analizuojama kokiu mastu įmonė gali sėkmingai konkuruoti (ypač savo regione), įvertinamos pačios įmonės finansinės galimybės prisidėti prie galimai finansuojamo projekto.

Finnvera plc. prašo pateikti verslo planą, kurio pagrindu prašoma finansinės paramos. Nurodoma, kad verslo planą parengti gali padėti valstybinės įmonės, konsultuojančios finansinės paramos iš Finnvera plc. gavimo klausimais: Suomijos darbo ir visuomenės centrai bei Darbo ir ekonominio vystymo centrai.

Rezultatai ir įvertinimas

Daugiau nei 76 % įmonių, gavusių paskolas, sėkmingai išsilaiko rinkoje; Daugelio institucijų įtraukimas į projektą daro jį lengviau prieinamu bei

atlieka populiarinimo funkciją.Mokymai Nuo 1987 m. Suomijoje veikia „Moterų verslo mokykla“, kuri rengia

mokymus moterims vadovėms. Programą finansuoja Vyriausybė bei Europos Socialinis Fondas.

Dalyvaujančios organizacijos

Užimtumo ir ekonominės plėtros centruose veikia moterų verslo konsultacinės tarnybos. 15-oje tokių centrų finansuojamų Suomijos vyriausybės ir ESF vykdoma veikla:

parama moterims, kurios ketina imtis verslo; parama moterims pradedančioms ar ketinančioms plėtoti

savo verslą; moterų verslumo propagavimas; moterų verslininkių susivienijimų skatinimas.

Moterų verslininkių agentūra padeda moterims, ketinančioms pradėti ar pradėjusioms verslą (ankstyvoje stadijoje). Agentūra teikia tokias paslaugas: individualios konsultacijos, teikia reikalingą verslo informaciją, organizuoja mokymus specifine paklausia tematika, mentoringas ir kt. Pažymėtina, kad minėtas paslaugas, t.y. konsultacijas ir mokymus vykdo savo verslą turintys asmenys.

Moterų konsultavimo tarnyba kaimo vietovėse konsultuoja moteris aktualiais verslo klausimais, propaguoja moterų verslą periferijose. Tarnybos skyriai veikia 16-oje regioninių centrų.

Vyriausybės patvirtinta Verslumo programa inicijavo vyriausybinės darbo grupės atsakingos už moterų verslumą36 sudarymą, kurios tikslas yra koordinuoti vyriausybės veiksmus moterų verslumo politikos aktualiais klausimais. Darbo grupė parengė ataskaitą, kurioje teigia, kad Suomijai reikalingas holistinis požiūris į moterų verslumo problemas. Ataskaitoje minimos priemonės sugrupuotos į keturias kategorijas: socialinė apsauga; finansavimas; mokymai, konsultacijos ir informacijos sklaida bei prieinamumas; tyrimai ir statistikos kaupimas bei analizė. Darbo grupė pasiūlė parengti moterų verslumo programą 2005 – 2008 m., kurios tikslas yra skatinti moteris imtis verslo; nustatytas kiekybinis kriterijus pakelti moterų verslumo lygį Suomijoje nuo 33 % iki 40 %. Numatyta, kad pastarąją programą parengti ir įgyvendinti turėtų suinteresuotos pusės iš viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus; pabrėžiama, kad toks

36 http://www.ktm.fi

74

http://www.ktm.fi/


bendradarbiavimas būtinas tam, kad būtų pasiektas maksimalus priemonių efektyvumas.

INFORMACIJOS DIENOS MOTERIMS VERSLININKĖMS – Vokietijos gerosios praktikos pavyzdys

Regionas Baden-WurtenbergasTrumpas pristatymas Projektą sudaro informacinių renginių kampanija, kurios tikslas -

atkreipti suinteresuotų ar galimai suinteresuotų pusių dėmesį į moterų verslininkių problemas; supažindinti potencialias moteris verslininkes su paramos verslui galimybėmis.

Atsakingos institucijos Prekybos ir pramonės paramos biuras – tai valstybinė įstaiga, remianti smulkųjį ir vidutinį verslą Baden-Wurtenbergo regione, kuri yra tiesiogiai pavaldi Ekonomikos ministerijai. Ifex – tai agentūra, remianti verslo pradžios iniciatyvas regione.

Tikslai Informuoti moteris verslininkes: Informacijos dienos suteikia bendro pobūdžio informaciją apie verslo pradžią bei su tuo susijusią informaciją. Verslo pramos organizacijos turi galimybę pristatyti savo organizaciją bei jos teikiamas paslaugas.

Moters vaidmuo versle: moterys turinčios skirtingą asmeninę bei verslo patirtį dalinasi žiniomis seminarų, pristatymų bei diskusijų metu. Tokiu būdu aiškinamasi, kokiais būdais moterys gali realizuoti save versle.

Problemos aktualizavimas tarp institucijų įtakojančių moterų verslą: Informacijos dienos siekia informuoti institucijas, kurios turi arba gali turėti tiesioginės įtakos moterų verslui apie moterų verslininkių problemas; moterys aktualizuojamos kaip specifinė tikslinė grupė, kuriai reikalinga specifinė verslo parama.

Moterų informavimas – tai problemos aktualizavimas pačių moterų tarpe; siekiama informuoti ir sudominti moteris imtis verslo, kad jos suvoktų nuosavą verslą kaip realią alternatyvą arba pasirinkimą.

Ekonomikos regione vystymas, skatinant moteris aktyviai dalyvauti ir veikti regiono ekonominiame gyvenime.

Problemos aktualizavimas žiniaskaidoje: Informacijos dienos siekia įtraukti aukštus valstybės pareigūnus, tuo būdu projektą darant patrauklų žiniasklaidai, kuri savo ruožtu informuoja didžiąją dalį visuomenės, taip į moterų verslininkių problemų diskusiją įtraukdama ir visuomenę.

Tikslinės grupės Moterys; Moterys verslininkės; Institucijos, įtakojančios ekonomiką regione; Politikai; Verslo paramos institucijos; Žiniasklaida; Potencialūs paramos teikėjai.

Projekto struktūra Baden-Wurtenbergo regiono administracija Informacinių moterų dienų projektą inicijavo kaip priemonę, skatinančią verslo pradžios iniciatyvas. Ifex agentūra teikia specifinę informaciją apie moteris verslininkes.

Ifex agentūra kiekvieno seminaro konkrečioje teritorijoje atveju suranda ekspertą, kuris atlieka katalizatoriaus vaidmenį konkrečioje teritorijoje. Ekspertai – tai asmenys, tiesiogiai susiję su regiono ekonominiu gyvenimu arba moterų problemomis regione; dažniausiai tai lygių galimybių regiono administracijoje dirbantys tarnautojai, asmenys dirbantys moterų organizacijose ar sprendžiantys moterų užimtumo problemas regione, verslo

75


paramos institucijų darbuotojai ir pan.Ifex agentūra kartu su ekspertais kiekvienu konkrečiu seminaro atveju

(seminarai vyksta skirtingose vietovėse) sukviečia vietovės suinteresuotas puses prie „Apskritojo stalo“, diskusijos tikslas – pristatyti Informacinių dienų projektą suinteresuotoms pusėms, užsitikrinti galimą paramą bei organizuoti bendrus veiksmus. Prie „Apskritojo stalo“ dažniausiai kviečiami valdininkai, verslininkus vienijančios organizacijos, moteris vienijančios organizacijos, bankų atstovai bei švietimo įstaigų darbuotojai.

Rezultatai Per 12 mėnesių organizuota 15 Informacinių dienų; Projekto trukmė 15 mėnesių įskaičiuojant parengiamąjį laikotarpį; Informacinių dienų projektą sudarė 40 renginių, kuriuose sudalyvavo ne

mažiau nei 4700 moterų; Maždaug 480 asmenų dalyvavo „Apskritojo stalo“ diskusijose; Daugiau nei 90 % atvejų Informacinės dienos inicijavo įvairias

moterų verslumo iniciatyvas vietinėse bendruomenėse; Bene daugiausiai sunkumų kėlė atskiri atvejai prie „Apskritojo

stalo“, kuomet reikėjo įtikinti potencialius projekto partnerius, kad moterys yra specifinė tikslinė grupė.

MOTERŲ UŽIMTUMO CENTRAI – Švedijos gerosios patirties pavyzdysNUTEK – Nacionalinė verslo vystymo agentūra Švedijoje, tai pagrindinė institucija veikianti

verslumo skatinimo ir ugdymo srityje Švedijoje; jos veikla apima ir verslumo skatinimo metodų rengimą, ir jų įdiegimą, mokslinius tyrimus bei daugelį kitų veiklų, susijusių su verslumu.

ALMI – tai valstybės ir atskirų administracinių teritorinių valdžios struktūrų valdoma institucija. ALMI didžiausią dėmesį skiria regioninėms problemoms, todėl jų veikla yra itin artimai susijusi su regiono socialine aplinka, jų tikslas – gerinti verslo aplinką regione. Atsakingos institucijos Moterų užimtumo centrus įsteigė regionų administracija. Iki 1999 m.

centrų veiklą koordinavo NUTEK – Švedijos verslo vystymo agentūra. Šiuo metu NUTEK finansuoja tik konkrečias centrų veiklas arba projektus, o centrų veiklą koordinuoja Nacionalinė Švedijos moterų užimtumo centų federacija – tai nevyriausybinė, nepelno siekianti organizacija, visiškai nepriklausoma nuo NUTEK.

Trumpas pristatymas Vietiniai ir regioniniai centrai įsteigti tam, kad stiprintų moterų pozicijas visuomenėje. Centras – tai susitikimų vieta, kurioje keičiamasi idėjomis, skatinamas moterų verslumas, moterys turi galimybę gauti įvairios informacijos, įgyti specifinių žinių ir pan. Centrus finansuoja savivaldybės, regiono administracija bei vyriausybė; dalį lėšų dauguma centrų gauna iš projektinės veiklos.

Tikslai Stiprinti moterų pozicijas bet kurioje aktualioje visuomenės veikloje; Skatinti ir ugdyti moterų verslumą, siekti padidinti moterų verslininkių

skaičių; Spręsti moterų užimtumo problemas nacionaliniu ir regioniniu lygiu; Užtikrinti lygias galimybes moterims darbo rinkoje bei kitose aktualiose

srityse; Skatinti moterų užimtumą „netradicinėse“ srityse, tokiose kaip

technologijos.Tikslinės grupės Moterys nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, darbo patirties, etninės

grupės, statuso ir pan.; Moterys verslininkės; Moterys, ketinančios pradėti verslą (potencialios verslininkės); Moterys, norinčios pakeisti savo padėtį darbo rinkoje.

76


Veiklos struktūra Švedijoje veikia 120 moterų užimtumo centrų dviejuose trečdaliuose šalies regionų, jie teikia šias paslaugas:

Teikia informaciją apie švietimo ir verslo galimybes moterims; Remia ir pataria moterims, pradedančioms verslą; Organizuoja specifinius mokymus moterims verslininkėms; Teikia verslo konsultacijas; Atstovauja moterų interesus nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu; Bendradarbiauja su kitomis organizacijomis.

Kai kurie centrai veikia kaip nevyriausybinės organizacijos, dalis centrų veikia kaip savivaldybių padaliniai, dalis – nepriklausomi nuo savivaldybių administracijos, bet veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje. 20 centrų yra regioniniai ir veikia kelių savivaldybių teritorijoje. Dalį finansavimo centrai gauna iš savivaldybių, dalį finansuoja NUTEK, dalį lėšų centrai gauna iš specifinės projektinės veiklos.

Esminiai Centrų veiklos momentai

Būtina stipri politikų parama regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu tam, kad būtų užtikrinta finansinė parama numatytai veiklai.

Centre dirba ne mažiau dviejų (priklausomai nuo biudžeto gali būti ir daugiau) konsultančių, turinčių vadybinį išsilavinimą arba patirties versle. Konsultantai turi puikiai išmanyti regiono specifiką, gaudytis politinėse aktualijose, suvokti ir išmanyti regiono administravimo struktūrą.

Nemažai išteklių (ypač veiklos pradžioje) skiriama centro reklamai ir viešiesiems ryšiams: siekiama efektyviai informuoti vietinės bendruomenės tikslinę auditoriją apie centro veiklos specifiką.

Centrai ieško socialinių partnerių, kurie gali būti naudingi: švietimo įstaigos (pvz.: universitetai), verslininkus vienijančios organizacijos, darbo birža ir pan. Centrų veikla yra efektyvesnė, jeigu aktyviai dirbama kartu su kitomis vietinėje bendruomenėje veikiančiomis organizacijomis.

Centrai vykdo statistinių duomenų kaupimą, tokiu būdu jie ne tik gali surinktus duomenis naudoti įvertinant savo pačių veiklą, statistiniai duomenys dažnai reprezentuoja ir pačią organizaciją, todėl gali stiprinti organizacijos pozicijas socialinių paslaugų rinkoje.

Didelis dėmesys skiriamas veiklos vertinimui, geros praktikos pavyzdžių identifikavimui bei jų sklaidai.

Verslo mokyklos Verslo mokyklas įsteigė regioniniai ALMI padaliniai. Jų veiklos tikslinė grupė – moterys jau turinčios savo verslą. Verslo mokyklos tikslas – padėti plėtoti verslą. Mokyklos dažniausiai jungia 20 – 30 konkretaus regiono moterų verslininkių, jos įgyja ar papildo verslo plėtrai reikalingas žinias: marketingas, apskaita, pardavimai ir kt. Svarbus verslo mokyklų rezultatas - moterys kuria naudingus ekonominius ir socialinius ryšius.

Mentoringo programa Neseniai pradėjusios savo verslą moterys turi galimybę perimti patirtį iš patyrusių verslininkių. Programa skirta jau pradėjusioms verslą moterims. Programos trukmė – vieneri metai. Greta verslo vadovių konsultacijų programos dalyvėms suteikiami specifiniai verslo mokymai (priklausomai nuo poreikių). Bene svarbiausias rezultatas – verslo vadovės padeda pradedančiosioms užmegzti verslo kontaktus.

Finansinė parama verslui

Nuo 1994 m. ALMI teikia lengvatines paskolas. Tikslinė grupė – moterys pradedančios savo verslą bei moterys planuojančios savo verslo plėtrą. Vidutinis paskolos dydis – 85 000 SEK. Paskolos suteikimo sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju yra individualios. Nuo 2002 m. ALMI teikia kreditus ne tik moterims verslininkėms, bet smulkiam ir vidutiniam verslui

77


apskritai. Smulkaus verslo savininkai gali tikėtis paskolos iki 250 000 SEK.

TWIN – Two Women Win – Vokietijos gerosios praktikos pavyzdysTrumpas aprašymas Projekto tikslas – padėti pradedančioms, jaunoms verslininkėms.

Projektas paremtas mentoringo metodu, tai reiškia, kad patyrusios verslininkės dalijasi patirtimi bei konsultuoja nepatyrusias ar mažiau patyrusias moteris. Norinčios dalyvauti projekte moterys privalo turėti savo verslą ne daugiau nei tris metus. Esmė ta, kad perduodama verslo patirtis ir pradedantieji mokosi iš profesionalų.

Atsakingos institucijos Įsidarbinimo inovacijų skatinimo organizacija – tai valstybinė konsultacinė institucija veikianti Šiaurės Reino Vestfalijos regione; organizacijoje dirba apie 60 darbuotojų. Kate Ahlmann fondas – tai nuo 2001 m. veikianti organizacija, jos įkūrėjos yra moterys iš Vokietijos verslininkų asociacijos; fondo tikslai – skatinti moterų verslumą bei lygias galimybes ekonominiame gyvenime, padėti pradedančioms moterims verslininkėms.

Tikslai Suartinti pradedančias verslininkes su patyrusiomis verslininkėmis ir tuo būdu užtikrinti pradedančiųjų kompetencijos augimą;

Pradedančioms verslininkėms suteikti galimybę asmeniškai bendrauti su patyrusiomis verslininkėmis; tikimasi, kad asmeninis bendravimas bus efektyvesnis ir naudingesnis pradedančioms;

Perspektyvioms jaunoms verslininkėms suteikti galimybę tobulėti, konsultuoti jas verslo vystymo klausimais, padėti įvertinti verslo aplinką, galimas grėsmes bei perspektyvas;

Atkreipti visuomenės dėmesį į moterų verslo problemas; Įdiegti (skatinti, pristatyti, populiarinti) mentoringą kaip novatorišką ir

efektyvų metodą moterų verslumo ugdymo atveju.Tikslinės grupės Pradedančios verslininkės, turinčios savo verslą ir jame dirbančios ne

mažiau nei vieneri metai, bet ne ilgiau nei trys metai. Pageidautina, kad pradedančios verslininkės prieš dalyvaudamos projekte būtų išklausiusios verslo įkūrimo konsultacijų. Projekte gali dalyvauti verslininkės iš bet kurio verslo sektoriaus.

Reikalaujama, kad vadovės (mentorės) turėtų ne mažiau nei penkerių metų patirtį versle. Vadovės dirba neatlygintinai: konsultuoja ir pataria mažiau patirties turinčioms verslininkėms, padeda joms kurti reikalingus verslui socialinius ryšius.

Pradedančios verslininkės turi suvokti skirtumą tarp mentoringo ir konsultacijų, jos privalo nenutraukti savo verslo vienerių metų bėgyje, t.y. tuo laikotarpiu, kai vyksta projektas.

Projektas skirtas perspektyvioms verslininkėms, tam kad jos sugebėtų aktualizuoti savo verslo potencialą; tikslinei grupei nepriklauso kritinėje būklėje esančios įmonės.

Veiklos struktūra 1. TWIN projektas pristatomas informacinės kampanijos metu regione veikiančiose moteris vienijančiose organizacijose, verslą remiančiose organizacijose, verslininkus vienijančiose organizacijose, darbo rinkos problemas spendžiančiose organizacijose ir pan. Informacinė kampanija yra skirta tiek pradedančioms verslininkėms, tiek patyrusioms verslininkėms, kurios norėtų padėti pradedančiosioms.

2. Pradedančios verslininkės, norinčios dalyvauti projekte, turi užpildyti anketą, kurioje privalo nurodyti šią informaciją:

78


Bendra informacija apie verslininkę – amžius, įmonės įsteigimo metai, verslo sektorius;

Įmonės tikslai ir uždaviniai; Priežastys, paskatinusios steigti įmonę; Ankstesnė darbo patirtis; Anksčiau gautos verslo konsultacijos (jei tokių buvo); Įmonės ekonominiai rodikliai; TWIN projekto lūkesčiai.

3. Šiame etape vyksta atranka: iš visų norinčių, atrenkamos perspektyviausios verslininkės bei parenkamos verslo vadovės kiekvienu konkrečiu atveju. Vėliau organizuojamas abiejų pusių susitikimas, pageidautina, kad jis vyktų pradedančios verslininkės ofise. Susitikimo metu moterys apsisprendžia arba ne, dirbti kartu.

4. Verslo vadovė ir pradedančioji verslininkė pasirašo vienerių metų bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomi mažiausiai keturi susitikimai; projekto rezultatai įvertinami naudojant klausimynus.

Rezultatai ir įvertinimas

Pradedančios verslininkės itin palankiai įvertino projektą. Šią nuostatą neabejotinai įtakojo kruopšti verslo vadovių atranka.

Reikšmingas mokymo aspektas yra pagalba pradedančiosioms užmezgant verslo kontaktus.

Svarbus pasirodė bendradarbiavimas su Vokietijos moteris verslininkes vienijančia organizacija, šios organizacijos atstovės dažniausiai parenkamos kaip verslo vadovės.

Kai kurios moterys sutiktų mokėti pinigus už verslo vadovių paramą, todėl atlygintinas verslo vadovių darbas gali būti svarstomas kaip rimta projekto finansavimo alternatyva.

PROWESS37 - Jungtinės Karalystės gerosios praktikos pavyzdysTrumpas aprašymas Prowess – tai organizacijų ir fizinių asmenų, remiančių moterų verslo

iniciatyvas, asociacija, kuri siekia gerinti moterų verslo paramos sąlygas, kurti moterų verslui palankią aplinką bei infrastruktūrą, formuoti moterų verslo kultūrą ir kt. Asociacija vienija per 180 narių, kasmet ji suteikia paramą 100 000 moterų.

Tikslai Moterų verslumo propagavimas: asociacija siekia atkreipti visuomenės, įvairių suinteresuotų pusių bei valdžios dėmesį į moterų verslumo problemas; siekiama įtvirtinti moters verslininkės įvaizdį visuomenėje bei kelti pačių moterų sąmoningumą.

Įtaka politiniams sprendimams ir tyrimai: Prowess aktyviai veikia nacionaliniu politiniu lygiu, gina moterų verslininkių interesus; asociacija nuolat atlieka tyrimus įvairiais moterų verslumo aspektais, kurie naudojami siekiant įvertinti realią situaciją ir siūlant politinius sprendimus.

Informacijos sklaida: Prowess teikia informaciją apie galimą paramą moterų verslui: finansavimas, konsultacijos, mokymai ir kt. Suinteresuoti asmenys gali gauti naujausių tyrimų duomenis, sužinoti apie vykstančias konferencijas, gauti informacijos apie ES paramą.

Paslaugų kokybė: asociacija siekia teikti kokybiškas paslaugas bei gerinti paslaugų kokybę ir efektyvumą moterų verslui apskritai.

Geros praktikos sklaida: siekiama perimti kitų šalių gerą patirtį moterų verslumo srityje ir užtikrinti jos sklaidą nacionaliniu mastu.

37 http://www.prowess.org.uk

79

http://www.prowess.org.uk/


Tikslinės grupės Moterys, ketinančios imtis verslo; Moterys verslininkės; Organizacijos, vienijančios moteris; Organizacijos, teikiančios paslaugas moterų verslui; Valdžios institucijos; Bankai ir kt. galimai suinteresuotos institucijos.

Prowess teikia šias konsultavimo paslaugas organizacijoms, remiančioms moterų verslą:

Veiklos (paslaugų teikimo) efektyvumo įvertinimas; Padeda kurti ir diegti paslaugas moterų verslui; Personalo mokymai; padedama suprasti darbo su moterimis specifiką; Organizacijos socialinių ryšių plėtotė; mokoma, kokiu būdu galima

pritraukti vietines valdžios, verslo, švietimo ir kt. institucijas į moterų verslumo skatinimo darbą;

Mokymai organizacijos vadovams (dažnai taikoma mentoringo metodika).

Rezultatai Prowess statistika: 100 000 moterų kasmet asociacija padeda pradėti ar plėtoti jau turimą

verslą. Paskaičiuota, kad gavusios asociacijos paramą moterys, sukuria 1.5 milijardo GPB vertės indėlį į šalies ekonomiką.

Padeda įsteigti 25 000 naujų įmonių, 39 % iš jų yra moterų įmonės. Daugiau nei 70 000 žmonių kasmet suteikia verslo konsultacijų. 14 asociacijos narių suteikia virš 5000 paskolų verslui. 16 narių suteikia dotacijas daugiau nei 4500 verslininkų, 27 % iš jų yra

moterys. Dauguma asociacijos narių paramą verslui identifikuoja kaip savo

pagrindinę veiklą, 27 % asociacijos narių kaip pagrindinę savo veiklą identifikuoja paramą moterų verslui.

69 % asociacijos narių yra ne pelno siekiančios nevyriausybinės organizacijos, likę nariai bemaž vienodai pasiskirsto viešajame ir privačiame sektoriuje.

50 % asociacijos narių veikia vietiniame lygmenyje, 40 % veikia regioniniu lygmeniu, 10 % asociacijos narių veikla apima kelis regionus arba veikia nacionaliniu mastu.

Per 2004 m. moterų interesančių kiekis išaugo dvigubai lyginant su praėjusiais metais.

6. GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ APIBENDRINIMAS

Tyrimas parinko tokius geros praktikos pavyzdžius, kurie, atlikus konkrečias korekcijas, galėtų būti taikomi Lietuvoje. Verslumo ugdymo ir skatinimo priemonės jaunimo atveju taikomos šiose srityse: nacionalinės

politikos koordinavimo ir paramos priemonės, verslumo ugdymas pradinėse ir vidurinėse mokyklose, profesinis mokymas mokyklose, švietimo institucijų ir verslo įmonių bendradarbiavimas, mokytojų mokymas verslumo tema, verslo iniciatyvų skatinimas universitetuose.

Verslumo ugdymo ir skatinimo priemonės moterų atveju kelia tokius pagrindinius tikslus: padėti moterims verslą įsisąmoninti kaip realią gyvenimo perspektyvą, teikti finansinę paramą, efektyviai skleisti informaciją, skirtą tikslinei auditorijai, plačiai taikyti mentoringo metodą, įgyvendinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo principą.

80


III. TIKSLINIŲ GRUPIŲ VERSLUMO SKATINIMO IR UGDYMO LIETUVOJE PRIEMONIŲ PLANAS

Išanalizavus Lietuvoje egzistuojančių tikslinių grupių verslumo ugdymo sistemą, Europos Sąjungos šalių patirtį bei taikomas priemones, atlikus Lietuvoje veikiančių tikslines grupes vienijančių organizacijų bei verslininkų apklausas, tikslinga pateikti išvadas ir pasiūlymus, kokius verslumo skatinimo ir ugdymo būdus tikslinga pritaikyti Lietuvoje.

1. PASKOLŲ FONDAS (verslo įkūrimui finansuoti)

Tyrimas nustatė, kad finansinė parama tikslinėms grupėms yra ypač aktuali problema. Tiek moterys, tiek jaunimas kurdami savo verslą, susiduria su finansiniais sunkumais, todėl tikslinga būtų numatyti konkrečią finansinę paramą perspektyviems tikslinių grupių verslo projektams įgyvendinti. Šiuo metu bene vienintelė institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri teikia verslo paskolų garantijas bankams bei iš dalies dengia paskolų palūkanas. Beveik trečdalis garantijų suteikiama įmonėms, kurios dirba ne ilgiau nei trys metai, t.y. pradedančios įmonės. Akivaizdu, kad INVEGA paslaugos yra ženkli paspirtis esamiems verslininkams, jau įkūrusiems įmones, tačiau INVEGA paslaugos nesprendžia finansinių sunkumų, su kuriais susiduria tikslinės grupės prieš įkurdamos verslą.

Tyrimas, remdamasis ES šalių patirtimi, siūlo diegti kompleksines paramos priemones, kurios apimtų tikslinių grupių mokymus, praktinių įgūdžių įgijimą bei finansinę paramą. Siūloma įsteigti lengvatinių paskolų fondą, kuris teiktų finansinę paramą tikslinei grupei – jaunimui nuo 20 iki 29 metų.

Institucijos, atsakingos už finansinės paramos teikimą: Universitetas – atsakingas už mokomosios medžiagos metodikos parengimą, mokymo

specialistus bei mokymo priemones; Studentų institucija, pvz. studentų karjeros centras – atsakingas už informacijos sklaidą,

verslo mentorių paiešką; Ūkio ministerija – atsakinga už paskolų fondo sudarymą bei priežiūrą; Verslo institucijos – atsakingos už programos dalyvių praktinių verslo įgūdžių formavimą.

Tai realiai veikiančios komercinės įmonės, veiklą vykdančios ne mažiau nei 5 metus. Jas gali susirasti ir patys studentai, pretenduojantys tapti programos dalyviais; šiuo atveju programos dalyvio atrankos anketoje pretendentai nurodo konkrečią įmonę, kuri sutiktų dalyvauti programoje.

Finansinės paramos teikimo schema: Pretenduojantys į lengvatinę paskolą asmenys ar asmenų grupės, atrankos būdu tampa

programos dalyviais. Atranką vykdo komisija, sudaryta iš visų už programos įgyvendinimą atsakingų institucijų atstovų. Komisiją sudaro verslininkai, Fondo atstovai, universiteto atstovai. Komisija nustato atrankos kriterijus bei vykdo interviu su pretenduojančiais į finansinę paramą asmenimis. Atrankos kriterijai: verslo idėja, inovacijų diegimas, asmeninės pretendento savybės ir pan.

Programos dalyviai kartu su universiteto dėstytojais bei programoje dalyvaujančiais verslininkais rengia verslo planą - šiame etape programos dalyviai dirba kartu su Universiteto specialistais bei verslo mentoriais.

Įpusėjus programai, verslo planas įvertinamas Komisijos. Šiame etape atrenkami perspektyviausi projektai, kurie toliau ir pretenduoja į finansinę paramą; projektai, kurie, Komisijos nuomone, parengti „silpniausiai“ iš programos iškrenta. Pažymėtina, kad išlieka tikimybė, kad „iškritusieji“ gali mėginti įgyvendinti savo verslo idėją, ieškodami kitų finansavimo šaltinių. Šiuo atveju jie gali tikėtis realios pagalbos iš verslo mentorių.

Baigiamajame etape finansuojami geriausiai išplėtoti verslo projektai. Vienam projektui įgyvendinti suteikiama beprocentė paskola iki 20 000 Lt; paskola turi būti

grąžinta per 3 metus nuo įmonės įsteigimo.

81


Beprocentė paskola gali būti naudojama šiems tikslams: įmonės įstatinio kapitalo formavimui, įmonės steigimo išlaidoms padengti, patalpų nuomai, biuro įrangai įsigyti;

Projekto trukmė: 10 mėnesių.

Laukiami rezultatai: Tikimasi, kad apie 5 % programos dalyvių gautų paskolas iš specialaus fondo ir įgyvendintų

savo verslo planus, t.y. įkurtų naujas įmones; Tikimasi, kad dalis verslo projektų, negavusių lengvatinės paskolos, bandytų tobulinti verslo

planą, ieškotų finansinės paramos ir galiausiai įgyvendintų verslo projektą – 1-2 % nuo bendro programos dalyvių skaičiaus;

Formuojama verslo mentorių duomenų bazė; Reali finansinė parama studentų verslo projektams motyvuotų jaunimą imtis verslo.Biudžetas: 600 000 Lt per metus; galima ES parama.Pagrindinės išlaidos: paskolos atrinktiems verslo projektams; projekto administravimas;

informacinė kampanija.Svarbu tai, jog tyrimas nustatė, kad nors verslumo modulių švietimo įstaigose pakanka, verslumo

lygis išlieka pakankamai žemas. Viena vertus, to priežastis tai, jog švietimo įstaigų tikslas – suteikti žinias, reikalingas verslui pradėti, o ne skatinti studentus imtis verslo; kita vertus, galima prielaida, kad švietimo įstaigos rengia samdomus darbuotojus, o ne potencialius darbdavius. Vadinasi, verslumo ugdymo aspektas išreiškiamas ir realizuojamas, tačiau verslumo skatinimas – ignoruojamas. Siūloma programa kaip tik padėtų realizuoti verslumo skatinimą.

2. „VERSLO ANGELŲ“ IR STUDENTŲ SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS

Tyrimas nustatė, kad pradinis kapitalas bei finansinė parama verslo pradžiai yra itin aktuali problema jaunimo atveju. Tyrimas „Verslo angelų“ ir studentų savivaldos institucijų bendradarbiavimo projektą identifikuoja kaip finansinės paramos priemonę tikslinei grupei – jaunimui nuo 20 iki 29 metų.

Trumpas aprašymas: projekto tikslas – įgyvendinti bendradarbiavimą tarp suinteresuotų pusių: jaunimo, turinčio konkrečių perspektyvių verslo idėjų, bei verslininkų, galinčių investuoti į naują verslą.

Įgyvendinančios institucijos: Ūkio ministerija – projekto iniciatorius; LSVVPA – projekto koordinatorius, atsakingas už materialinę projekto bazę (patalpos ir kt.)

bei potencialių investuotojų paiešką; Studentų karjeros centrai – atsakingi už informacijos apie projektą sklaidą bei potencialių

investuotojų paiešką; Komisija – sudaryta iš kompetentingų asmenų: verslininkų (potencialių investuotojų),

LSVVPA atstovų bei finansininkų (konkretaus banko atstovai ar kredito unijos atstovai), kurie vertina potencialių jaunų verslininkų verslo projektus ir juos rekomenduoja potencialiems investuotojams.

Projekto įgyvendinimo schema: Pirminiame etape LSVVPA kartu su studentų karjeros centrais vykdo informacinę kampaniją

apie vykdomą projektą. Kampanijos tikslas – informuoti tikslinę grupę apie galimą paramą jų verslo idėjoms bei informuoti potencialius investuotojus apie galimybę paremti perspektyvius verslo projektus;

Suformuojama Komisija, kuri kviečia jaunus žmones, turinčius verslo idėjų, dalyvauti projekte;

Jaunieji verslininkai kviečiami teikti paraiškas dalyvauti programoje. Pagrindinė informacija paraiškoje – tai aiškiai suformuluota verslo idėja, numatyti idėjos realizavimo veiksmai, terminai, kaštai ir pan.

82


Komisija vykdo pirminę paraiškų atranką; su atrinktais projektais supažindinami potencialūs investuotojai, kurie savo ruožtu pasirenka juos sudominusius projektus bei tariasi su projekto dalyviais dėl galimybės bendradarbiauti;

LSVVPA stebi sėkmingus bendradarbiavimo pavyzdžius ir bendro darbo rezultatus; baigiamajame etape LSVVPA kartu su studentų karjeros centrais vykdo informacinę kampaniją, kurios tikslas – informacijos apie sėkmingus bendradarbiavimo pavyzdžius sklaida.

Laukiami rezultatai: Naujų, perspektyvių įmonių steigimasis – tikimasi, kad apie 5 % studentų verslo idėjų gaus

paramą iš investuotojų; Formuojama „Verslo angelų“ duomenų bazė; Tikimasi, kad sėkmingas bendradarbiavimas tarp „Verslo angelų“ ir jaunųjų verslininkų taps

geru pavyzdžiu kitiems potencialiems investuotojams; Informacinė projekto kampanija būtų respublikinio masto, todėl tikimasi, kad gerėtų tikslinės

grupės informuotumas apie galimą paramą nuosavam verslui pradėti; Tikimasi, kad 10 % išaugtų jaunų klientų skaičius paslaugų verslui įstaigų tinkle; Sėkminga informacinė kampanija bei geri projekto rezultatai paskatintų tolesnį projekto

gyvavimą, įtrauktų daugiau verslo idėjų turinčių žmonių bei potencialių investuotojų, visuomenėje gerėtų požiūris į privatų verslą apskritai.

Biudžetas – 100 000 LtPagrindinės išlaidos: informacinė kampanija, „Verslo angelų paieška“, Komisijos ekspertų darbas, projekto administravimo išlaidos.Pastaba: projektas gali būti sėkmingai pritaikytas moterų tikslinei grupei, įtraukiant moteris

vienijančias organizacijas.

3. INICIJUOTI VEIKIANČIAS JAUNIMO, MOTERŲ BEI PARAMOS VERSLUI ORGANIZACIJAS SKATINTI TIKSLINIŲ GRUPIŲ VERSLUMĄ

Tyrimas nustatė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia pakankamai daug tikslines tyrimo grupes vienijančių organizacijų, tačiau jų veikla verslumo skatinimo kontekste pasirodo nėra efektyvi arba veikla nėra susijusi su tikslinių grupių verslumo skatinimu. Konkrečiai:

Paslaugų verslui įstaigų tinklas neidentifikuoja jaunimo kaip atskiros tikslinės grupės, todėl jaunimui neteikia specifinių paslaugų.

Jaunimo karjeros centrai prie universitetų, jaunimo darbo centrai prie LDB identifikuoja jaunimą kaip atskirą tikslinę grupę, supranta jaunimo problemų specifiką, tačiau daugeliu atveju jų veikla nukreipta į pagalbą įsidarbinant jauniems žmonėms; vadinasi – tikslinės grupės verslumo skatinimo aspektas arba ignoruojamas, arba jam akivaizdžiai skiriama per mažai dėmesio.

Moteris vienijančios organizacijos daugeliu atveju teikia psichologinę pagalbą, padeda moterims adaptuotis darbo rinkoje, tačiau moterų verslumo skatinimui yra skiriama nepakankamai dėmesio.

Švietimo įstaigos suteikia verslo žinias, sudaro palankias sąlygas ne verslo krypties studentams įgyti verslo žinių, tačiau verslumo skatinimo aspektui skiriama mažai dėmesio.

Remdamasis išvardintais faktais, tyrimas daro prielaidą, kad valdžios institucijos galėtų inicijuoti minėtas organizacijas daugiau dėmesio skirti tikslinių grupių verslumui skatinti. Inicijuoti įmanoma skelbiant viešus konkursus:

Tikslinių grupių verslumo skatinimo priemonių kūrimui; Informacijos pateikimas visuomenei apie jau įgyvendinamas priemones; Mokslinių tyrimų apie tikslinių grupių verslumą atlikimui;

83


Geros ES šalių praktikos sklaidai; Naujų metodų rengimui ir įdiegimui ir pan.

Atsakingos institucijos: Ūkio ministerija; Savivaldybės; Švietimo ir mokslo ministerija.

Laukiami rezultatai: Diegiami novatoriški verslumo ugdymo ir skatinimo metodai; 5 % padidėtų paslaugų, teikiamų išimtinai tikslinėms grupėms; Didėtų organizacijų suinteresuotumas dirbti verslumo ugdymo ir skatinimo srityje.

Biudžetas: 200 000 Lt per metus.Pagrindinės išlaidos: ekspertinis darbas - kokybinių ir kiekybinių duomenų analizė, kriterijų

verslumo lygiui nustatyti identifikavimas ir pan.Tyrimas nustatė, kad ne tik tikslinės grupės, bet ir tikslines grupes vienijančios organizacijos

daugeliu atveju yra menkai įsisąmoninę tikslinių grupių verslumo skatinimo problemas apskritai. Tyrimas daro prielaidą, kad vieši konkursai, susiję su tikslinių grupių verslumo skatinimu, padėtų spręsti organizacijų „nesąmoningumo“ ir „neveiklumo“ problemą, inicijuotų mokslinius tikslinių grupių tyrimus.

Tyrimas siūlo inicijuoti šiuos projektus: Tikslinių grupių verslumo skatinimo ir ugdymo priemonių stebėjimo ir vertinimo metodikos

parengimas – įgyvendinus šį projektą, būtų parengta į rezultatus orientuota verslumo priemonių efektyvumo stebėjimo ir vertinimo metodika, kuria remiantis būtų nustatyti kiekybiniai ir kokybiniai tikslinių grupių verslumo rodikliai;

Periodiškai atlikti tikslinių grupių verslumo lygio tyrimą (kasmet) – periodiškai atliekami tyrimai leistų realiai vertinti kokybinius ir kiekybinius pokyčius tikslinių grupių verslume; remiantis tyrimo duomenimis būtų galima tiksliau numatyti strateginius veiksmus bei tikslingiau arba efektyviau diegti priemones, skatinančias tikslinių grupių verslumą.

4. INFORMACIJOS APIE GALIMĄ PARAMĄ TIKSLINĖMS GRUPĖMS SKLAIDA

Tyrimas identifikavo, kad tiek organizacijos, tiek tikslinės grupės suvokia, kad informacijos sklaida apie galimą paramą jaunimo ir moterų verslumui yra neefektyvi, daugelis projektų, finansuojamų ES lėšomis yra lokalinio pobūdžio. Tai reiškia, kad nors konkrečios institucijos ir vykdo konkrečią veiklą, susijusią su jaunimo ir moterų verslumo ugdymu ir skatinimu, tikslinių grupių informuotumas akivaizdžiai yra menkas. remiantis šiais faktais, tyrimas siūlo inicijuoti respublikinio mąsto informacinę kampaniją apie galimą paramą tikslinių grupių verslumui.

Atsakingos institucijos: LSVVPA – kampanijos koordinatorius. Ūkio ministerija – finansinė parama, informacija apie bendras ūkio politines tendencijas ir

strategines kryptis. Švietimo ir mokslo ministerija – finansinė parama, informacija apie švietimo politikos

tendencijas. Jaunimo, moterų organizacijos – informacijos sklaida per konkrečias organizacijas, konkrečių

organizacijų geros praktikos pavyzdžiai. INVEGA – informacija apie galimą paramą verslui. Konkrečios verslo institucijos – teigiamo, patrauklaus verslininko įvaizdžio visuomenėje

formavimas.Informacinės kampanijos tikslai: Formuoti tikslinių grupių teigiamą požiūrį į verslą apskritai. Padėti tikslinėms grupėms suvokti verslą kaip realią ir patrauklią gyvenimo perspektyvą.

84


Inicijuoti tikslines grupes imtis verslo. Padėti tikslinėms grupėms suvokti, kad egzistuoja konkrečios institucijos, kurios gali realiai

padėti kuriant nuosavą verslą.Laukiami rezultatai: 10 % padidės tikslinių grupių klientų skaičius paslaugų verslui įstaigų tinkle; 2 % padidės tikslinių grupių naujai įsteigtų įmonių per metus; Padaugės paslaugų, skirtų išimtinai tikslinėms grupėms; Kampanija paskatins tikslines grupes aktyviau domėtis galima parama verslui, paramą

teikiančios organizacijos gerins paslaugų kokybę.Biudžetas: 100 000 Lt; galima ES parama.Pagrindinės išlaidos: informacinės medžiagos gamyba – vaizdo klipai, plakatai, lankstinukai ir

pan; informacijos priemonių eterio ir reklaminio ploto išlaidos; projekto administravimo išlaidos.

5. PASLAUGŲ VERSLUI ĮSTAIGŲ TINKLO INFORMACINĖ KAMPANIJA AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE

Paslaugų verslui įstaigų tinklas yra labiausiai išplėtota viešų verslo paslaugų infrastruktūra Lietuvoje, apimanti Verslo informacijos centrus bei Verslo inkubatorius. Tyrimas nustatė, kad tikslinių grupių informuotumas apie lengvatines paslaugas pradedantiesiems verslininkams yra žemas, todėl siūlo organizuoti informacinę kampaniją, kurios metu aukštųjų mokyklų studentams būtų suteikta informacija apie esamas paramos verslui priemones.

Kampanijos tikslas – informuoti aukštųjų mokyklų studentus apie galimą paramą verslui; inicijuoti jaunimą naudotis galima parama; inicijuoti jaunimą kurti naujas įmones. Tikslinė grupė – jaunimas nuo 18 iki 26 metų.

Atsakingos institucijos: LSVVPA – kampanijos koordinatorius; Studentų karjeros centrai prie aukštųjų mokyklų; Paslaugų verslui įstaigos – kampanijos vykdytojai.Trumpas kampanijos aprašymas: Kampanijos metu aukštosiose mokyklose būtų išsamiai pristatyta paslaugų verslui įstaigų

veikla; Studentams būtų pristatyti geros praktikos pavyzdžiai; Studentai supažindinami su paramos priemonėmis, skirtomis išimtinai jaunimui.Laukiami rezultatai: 10 % padidėtų studentų klientų paslaugų verslui įstaigų tinkle; Kampanija inicijuotų paslaugų verslui tinklo įstaigas kurti paslaugas, skirtas išimtinai tikslinei

grupei – jaunimui; Kampanija inicijuotų glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp paslaugų verslui įstaigų

bei mokslo institucijų.Biudžetas: 70 000 LtPagrindinės išlaidos: padalomosios informacinės medžiagos gamyba; ekspertinis darbas – kokybinių ir kiekybinių duomenų analizė (situacijos analizė); kampanijos administravimas.

Pažymėtina, kad informacijos sklaidos efektyvumas yra problema, kurią pradėti spręsti reikia nuo jau esamų paramos priemonių kokybės užtikrinimo.

6. VERSLO INFORMACIJOS CENTRŲ INFORMACINĖ KAMPANIJA PROFESINĖSE MOKYKLOSE (pilotinis projektas)

85


Tyrimas identifikavo, kad tikslinių grupių informuotumas apie galimą paramą verslui yra žemas, todėl tyrimas siūlo įgyvendinti priemonę, kuri padidintų jaunimo, besimokančio profesinėse mokyklose, informuotumą apie galimą paramą. Tikslinė grupė – jaunimas nuo 14 iki 18 metų.

Trumpas kampanijos aprašymas: kampanijos tikslas – informuoti profesinių mokyklų mokinius apie galimybes pradėti savo verslą, suteikti informacijos, reikalingos nuosavam verslui pradėti, konsultuoti suinteresuotus asmenis verslo steigimo klausimais ir pan.

Projekto įgyvendinimo metodika: Projektas paremtas verslo informacijos centrų bei konkrečių profesinių mokyklų

bendradarbiavimo principu; Verslo informacijos centrai, atsižvelgdami į konkrečių mokyklų specifiką, parengia

informaciją, kurią išdėsto atvykdami į mokyklas skaityti paskaitų; Susitikimai su mokiniais yra derinami su atsakingu asmeniu, atstovaujančiu mokymo įstaigą,

atsižvelgiant į mokinių tvarkaraštį, poreikius, mokymosi profilį bei kitus specifinius dalykus; Vienoje mokykloje siūloma surengti 10 susitikimų per pirmus mokslo metus; Pilotinio projekto sėkmės atveju – siūloma parengti metodiką, kuria remiantis būtų

inicijuojami panašūs projektai.Laukiami rezultatai: Tikimasi, kad ši informacijos sklaidos priemonė būtų efektyvi ta prasme, kad pasiektų tikslinę

auditoriją; Tikimasi, kad profesinių mokyklų ir verslo informacijos centrų sėkmingas bendradarbiavimas

inicijuotų kitus mokymosi įstaigų ir verslo informacijos centrų bendrus projektus; Tikimasi, kad ši priemonė padėtų mokiniams suvokti verslą kaip realią gyvenimo

perspektyvą; Tikimasi, kad 10 % išaugtų tikslinės grupės klientų verslo informacijos centruose.Projekto biudžetas - 10 susitikimų vienoje mokykloje per vienerius mokslo metus – 10 000 Lt.Pagrindinės išlaidos: informacijos parengimas, atsižvelgiant į mokyklos specifiką; padalomosios informacinės medžiagos gamyba; projekto administravimo išlaidos.

7. SĖKMINGOS VERSLO KARJEROS PAVYZDŽIŲ SKLAIDA

Tyrimas, remdamasis ES šalių praktika, nustatė, kad sėkmingos verslo karjeros pavyzdžių sklaida tikslinėse grupėse yra efektyvi priemonė tikslinių grupių verslumo ugdymo ir skatinimo atveju. Tai reiškia, kad konkretūs verslininkai, dalindamiesi tiek savo verslo, tiek asmenine patirtimi, inicijuoja tikslines grupes verslą vertinti kaip realią gyvenimo perspektyvą.

Jaunimo atveju tyrimas daro prielaidą, kad ši priemonė yra ypač aktuali bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams, nes sėkmingus verslininkus jaunimas suvokia kaip autoritetus, kurie šiai tikslinei grupei yra itin svarbūs kaip jų siekius motyvuojantis veiksnys.

Trumpas priemonės aprašymas: priemonę galėtų inicijuoti Švietimo ir mokslo ministerija, o už jos įgyvendinimą būtų atsakingos konkrečios mokymo įstaigos. Tikslinė grupė: jaunimas nuo 14 iki 18 metų.

Tikslai: Stiprinti mokyklų bei vietinių bendruomenių bendradarbiavimą. Stiprinti mokinių aspiracijas tapti verslininkais bei ugdyti savyje verslui reikalingus įgūdžius. Formuoti teigiamą mokinių požiūrį į verslą apskritai. Inicijuoti mokinius verslą suvokti kaip realią gyvenimo perspektyvą.Priemonės įgyvendinimo schema: Konkrečios mokyklos (tarpininkaujant paslaugų verslui tinklo įstaigoms) kontaktuoja su

verslo įmonių vadovais, kuriuos kviečia į susitikimus su mokiniais;

86


Mokyklos, atsižvelgdamos į savo bei regiono specifiką, organizuoja susitikimus su verslininkais; susitikimai šiuo atveju inkorporuojami į bendrą mokyklos ekonominio raštingumo ugdymo metodiką;

Vienoje mokykloje suorganizuojama 10 susitikimų per vienerius mokslo metus.Biudžetas: 50 000 LtPagrindinės išlaidos: padalomosios informacinės medžiagos gamyba; priemonės įdiegimo

metodikos parengimas; projekto administravimo išlaidos.

8. PROFESINIS KONSULTAVIMAS MOKYKLOSE

Šiuo metu Lietuvoje profesinio konsultavimo funkcijas atlieka teritoriniai Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos padaliniai. Daugelyje ES senbuvių šalių bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose yra įvesta profesinio konsultavimo pareigybė arba šias funkcijas atlieka „social team“. Lietuvoje mokyklose dirba socialiniai darbuotojai ir psichologai. Projekto tikslas – suteikti minėtiems darbuotojams kompetencijų, kad jie galėtų kvalifikuotai konsultuoti mokinius karjeros planavimo klausimais. Projekto tikslinė grupė – socialiniai darbuotojai.

Atsakingos institucijos: Švietimo ir mokslo ministerija – projekto iniciatorius; Pedagogų kvalifikacijos centrai – vykdo mokymus profesijos konsultantams; LSVVPA – projekto partneris, atsakingas už informaciją apie galimą paramą

pradedantiesiems verslininkams.Projekto įgyvendinimo schema: Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja konkursą profesinio konsultavimo metodikai

parengti; Pedagogų kvalifikacijos centrai organizuoja mokymus pagal parengtą metodiką, kurių metu

socialiniai darbuotojai ir psichologai įgyja reikiamų žinių, reikalingų kvalifikuotai konsultuoti mokinius karjeros planavimo klausimais;

Mokyklose karjeros konsultantai jaunimui pateikia darbo rinkos siūlomas alternatyvas, ugdo mokinių asmeninę atsakomybę, padeda mokiniams verslą suvokti kaip realią perspektyvą, aiškina, kokios yra paramos jauniems verslininkams priemonės.

Laukiami rezultatai: Kvalifikuotos karjeros konsultavimo paslaugos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose; Palankus tikslinės grupės požiūris į verslą; Ugdoma savarankiška, atsakinga atsakomybė; Informacijos sklaida apie galimą paramą tikslinei grupei; 2 % išaugęs klientų skaičius paslaugų verslui tinklo įstaigose.

Projekto biudžetas: 70 000 LtPagrindinės išlaidos: profesinio konsultavimo bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose

metodikos parengimas.

9. MOTERŲ VERSLININKIŲ DIENOS REGIONUOSE

Tyrimas nustatė, kad moterys verslininkės ir moteris vienijančios organizacijos moterų pasitikėjimo savimi problemą suvokia kaip moterų verslumo problemą; todėl daroma prielaida, jog

87


sėkmingi moterų verslininkių pavyzdžiai suteiktų daugiau pasitikėjimo moterims, kurios galvoja apie nuosavą verslą, o tas, kurios apie verslininkės perspektyvą negalvojo, inicijuotų apie tai bent susimąstyti.

Trumpas priemonės aprašymas: Projektą sudaro informacinių renginių kampanija, kurios tikslas atkreipti suinteresuotų ar galimai suinteresuotų pusių dėmesį į moterų verslumo problemas; supažindinti potencialias moteris verslininkes su paramos verslui galimybėmis.

Tikslai: Stiprinti moterų pasitikėjimą savimi; Formuoti teigiamą moters verslininkės įvaizdį; Padėti moterims suvokti verslą kaip realią alternatyvą darbo rinkoje bei apskritai gyvenime; Inicijuoti moteris naudotis organizacijų, remiančių moterų verslą, paslaugomis.Atsakingos institucijos: Konkretaus regiono moteris vienijanti organizacija pvz.,. „Kauno moterų užimtumo centras“

– projekto koordinatorius; Regione veikiančios paslaugų verslui tinklo įstaigos – verslo informacijos centrai, verslo

inkubatoriai; Konkretaus miesto ar rajono savivaldybė.Projekto įgyvendinimo schema: Moteris vienijanti organizacija konkrečiame regione bendradarbiauja su paslaugų verslui

tinklo įstaigomis tuo būdu, kad šios dvi organizacijos organizuoja informacinius seminarus, kurie parengiami atsižvelgiant į regiono specifiką;

Prieš kiekvieną seminarą organizuojamos apskrito stalo diskusijos, kuriose aptariami klausimai, susiję su moterų užimtumo, verslumo problemomis regione. Diskusijose dalyvauja regione veikiančios organizacijos, kurios yra suinteresuotos projekto įgyvendinimu, diskusijai kviečiami regione veikiančių švietimo įstaigų atstovai, valdžios atstovai, žiniasklaida bei kitos galimai suinteresuotos institucijos (verslininkai, finansinių struktūrų atstovai ir pan.);

Kiekvieno seminaro metu regione veikiančios paslaugų verslui tinklo įstaigos supažindina dalyvius su teikiamomis paslaugomis, regione veikiančios moteris vienijančios organizacijos pristato savo veiklą, regione dirbančios moterys verslininkės dalinasi patirtimi.

Laukiami rezultatai: Sėkmingi moterų verslo pavyzdžiai paskatintų moteris imtis verslo, todėl išaugtų moterų

klienčių skaičius paslaugų verslui įstaigų tinkle – 10 %; Būtų formuojamas teigiamas moters verslininkės įvaizdis; Moterys suvoktų nuosavą verslą kaip realią gyvenimo perspektyvą.Biudžetas: 50 000 Lt; galima ES parama.Pagrindinės išlaidos: informacinė kampanija; seminarai – susitikimai; projekto administravimas.

10. MENTORINGO PROGRAMA MOTERIMS (pilotinis projektas)

Tyrimas identifikavo, kad mentoringo metodas ES verslumo ugdymo ir skatinimo praktikoje vertinamas kaip efektyvi priemonė, todėl tyrimas siūlo parengti pilotinį projektą, kurio tikslas – patyrusių verslininkių bei norinčių pradėti savo verslą moterų bendradarbiavimas, o rezultatas – naujai steigiamos įmonės vadovaujamos moterų. Tikslinė grupė – moterys nuo 30 iki 50 metų. Programos trukmė – 12 mėnesių.

Atsakingos institucijos: Moteris verslininkes vienijanti organizacija – atsakinga už verslo mentorių paiešką; LSVVPA – projekto koordinatorius, atsakingas už informacijos sklaidą; Švietimo institucija – atsakinga už mentoringo metodikos parengimą; Ekspertų komisija, sudaryta iš minėtų institucijų atstovų.Programos įgyvendinimo schema:

88


Norinčios dalyvauti programoje moterys pateikia prašymą, kuriame motyvuoja savo norą dalyvauti programoje;

Komisija išnagrinėja pretendenčių prašymus ir atrenka labiausiai motyvuotą kontingentą; Programos dalyvėms organizuojami kursai, kurių metu moterys gauna verslui reikalingų

žinių; šio etapo pabaigoje programos dalyvės turi sugeneruoti verslo idėją; Kitame etape programos dalyvėms priskiriamos mentorės bei toliau vykdomi mokymai;

tikslas šiame etape – pagal pirmame etape sugalvotą idėją parengti verslo planą; Antrame etape teoriniai mokymai derinami su periodiniais programos dalyvių susitikimais su

verslo mentorėmis; Galutiniame etape programos dalyvių parengtus verslo planus įvertina Komisija, numatomos

galimybės realizuoti programos eigoje parengtus verslo planus.

Laukiami rezultatai: 20 % programos dalyvių realiai įgyvendins savo verslo idėjas.

Programos biudžetas: 100 000 LtPagrindinės išlaidos: mentoringo metodikos parengimas; Komisijos ekspertų darbas, programos administravimo išlaidos.

89


LITERATŪRA

1. 2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija.2. 2005 m. rugsėjo 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1042 „Dėl Valstybinės moterų ir vyrų lygių

galimybių programos 2005-2009 metams patvirtinimo“.3. 2005 m. spalio 19 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1104 “Dėl Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki

2008 metų strateginių krypčių aprašo ir Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2005–2008 metų priemonių aprašo patvirtinimo”.

4. Action Plan: The European agenda for Entrepreneurship. European Commission. COM (2004) 70 final, 11.02.2004.

5. Didžiosios Britanijos verslo inkubatorių asociacijos portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.ukbi.co.uk/>.

6. Employment in Europe 2004. Eurostat, 2004. 7. ES INTERREG III B projektas “Moterų verslo skatinimas Baltijos jūros regione” [interaktyvus]

Prieiga per Internetą: <http://www.feminfo.net/>. 8. ES Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondas: <http://www.leonardo.lt>.9. Eurodesk portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.eurodesk.lt/index.php?

language=lt&page=10010087>.10. European Network to Promote Women’s Entrepreneurship. Activities Report 2004 [interaktyvus]

Prieiga per Internetą: <http://www.svv.lt/EasyAdmin/sys/files/WES%20Report%202004%20-%20EN%20-%2026.05.05.doc>.

11. Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL Lietuvoje portalas: < http://www.equal.lt/ >.12. Studijų kokybės vertinimo centras [interaktyvus] Prieiga per Internetą:

<http://www.skvc.lt/content.asp?id=55>.13. Europos mažųjų įmonių chartija [interaktyvus] Prieiga per Internetą:

<http://europa.eu.int/comm/enterprise/enterprise_policy/charter/docs/charter_lt.pdf>. 14. Europos socialinio fondo agentūros portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://www.phare.lt/lt/?p=news >. 15. Europos verslo informacijos centras [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://www.eic.lt/index.php>. 16. Evaluating Actions and Measures Promoting Female Entrepreneurship [interaktyvus] Prieiga per

Internetą: <http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/craft/craft-women/documents/evaluation-guide.pdf>.

17. Geros praktikos projektai. Europos Komisija [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://europa.eu.int/comm/enterprise/enterprise_policy/best/best_procedure.htm>.

18. Good Practices in the Promotion of Female Entrepreneurship Examples from Europe and other OECD Countries [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/craft/craft-women/documents/study-female-entrepreneurship-en.pdf>.

19. Green Paper “Entrepreneurship in Europe”, European Commission, COM (2003) 27 final, 21.01.2003.

20. Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. Valstybės žinios, 2003, Nr. 119-5406.21. Jaunimo Verslo Klubo portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.verslaukim.org/>. 22. Kanopienė V. Lietuvos moterų padėtis darbo rinkoje [interaktyvus] Prieiga per Internetą:

<http://www.lygus.lt/ITC/verslas.php?id=20>. 23. Kauno moters užimtumo informacijos centro portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://www.muic.lt/muic8.htm>.24. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://www.lijot.lt/index.php?language=lt&page=19>.25. Lietuvos Respublikos profesinio rengimo įstatymas. Valstybės žinios, 1997, Nr. 98-2478.

90

http://www.lijot.lt/index.php?language=lt&page=19

http://www.muic.lt/muic8.htm

http://www.lygus.lt/ITC/verslas.php?id=20

http://www.verslaukim.org/

http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/craft/craft-women/documents/study-female-entrepreneurship-en.pdf


http://europa.eu.int/comm/enterprise/enterprise_policy/best/best_procedure.htm

http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/craft/craft-women/documents/evaluation-guide.pdf

http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/craft/craft-women/documents/evaluation-guide.pdf

http://www.eic.lt/index.php

http://www.phare.lt/lt/?p=news%20

http://europa.eu.int/comm/enterprise/enterprise_policy/charter/docs/charter_lt.pdf

http://europa.eu.int/comm/enterprise/enterprise_policy/charter/index.htm


http://www.svv.lt/EasyAdmin/sys/files/WES%20Report%202004%20-%20EN%20-%2026.05.05.doc

http://www.svv.lt/EasyAdmin/sys/files/WES%20Report%202004%20-%20EN%20-%2026.05.05.doc

http://www.eurodesk.lt/index.php?language=lt&page=10010087

http://www.eurodesk.lt/index.php?language=lt&page=10010087

http://www.leonardo.lt/

http://www.feminfo.net/

http://www.ukbi.co.uk/


26. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 “Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos patvirtinimo”.

27. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarime Nr. IX-1700 “Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų“.

28. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 108 „Dėl darbo rinkos profesinio mokymo reglamentų“.

29. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.socmin.lt/>.

30. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. ISAK-835 „Dėl Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijos patvirtinimo“.

31. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. ISAK- 433/A1-83 „Dėl Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano tvirtinimo“. Valstybės žinios, 2004, Nr. 56-1957.

32. Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. Įsakymas Nr. ISAK-1635/A1-180 „Dėl profesinio orientavimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano tvirtinimo“. Valstybės žinios, 2004, Nr. 56-1955.

33. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.ukmin.lt>.

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 853 „Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos patvirtinimo“.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 82 “Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo”.

36. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė (informacinis leidinys) [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.svv.lt/EasyAdmin/sys/files/Knyga%20liet.pdf>.

37. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.svv.lt>.

38. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.lvjc.lt/>. 39. Lygių galimybių plėtros centro portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.gap.lt/>.40. Moterys ir vyrai Lietuvoje 2004. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Vilnius, 2005.41. Moterys versle (informacinis leidinys) [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://www.svv.lt/EasyAdmin/sys/files/MoterysVersle.pdf>.42. Moterų informacijos centro portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.lygus.lt/ITC/>.43. Moterų verslas Europos Sąjungoje [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://www.svv.lt/index.php/lt/29883/>.44. Moterų verslininkystės portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/craft/craft-women/database-women.htm>. 45. Moterų verslo portalas. Europos Komisija [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/craft/craft-women/womenentr_portal.htm>. 46. Projekto ,,Globa akademinio jaunimo verslumui ugdyti ir skatinti“ portalas [interaktyvus]. Prieiga per

Internetą: <http://www.konsultavimas.lt/verslumas/>.47. Projekto “Lygeviarčiai partneriai ekonominėje veikloje ir šeimoje” portalas [interaktyvus]. Prieiga per

Internetą: <http://www.lygus.lt/23/>. 48. Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje ir Vidurio Europoje. Statistikos tyrimai, Vilnius, 2002.49. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės portalas [interaktyvus] Prieiga per

Internetą: <http://www.std.lt/web/main.php>.50. Strarhclyne Universiteto portalas (Jungtinė Karalystė) [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://www.strath.ac.uk/enterprisingcareers>.51. Suomijos verslo ir pramonės ministerijos portalas [interaktyvus] Prieiga per Internetą

<http://www.ktm.fi>.

91

http://www.ktm.fi/

http://www.strath.ac.uk/enterprisingcareers

http://www.std.lt/web/main.php

http://www.lygus.lt/23/

http://www.konsultavimas.lt/verslumas/

http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/craft/craft-women/womenentr_portal.htm

http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/craft/craft-women/database-women.htm


http://www.lygus.lt/ITC/

http://www.svv.lt/EasyAdmin/sys/files/MoterysVersle.pdf

http://www.gap.lt/

http://www.lvjc.lt/

http://www.svv.lt/

http://www.svv.lt/EasyAdmin/sys/files/Knyga%20liet.pdf

http://www.ukmin.lt/

http://www.socmin.lt/


52. The UK association of organisations and individuals who support women to start and grow businesses [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.prowess.org.uk>.

53. UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) portalas <http://www.invega.lt/default.php?psl=00_00>.

54. Valstybinės jaunimo reikalų tarybos portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.vjrt.lt/>.

55. Vilniaus miesto savivaldybės portalas [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.vjrt.lt/>.56. VšĮ “KTU regioninis verslo inkubatorius” [interaktyvus]. Prieiga per Internetą:

<http://www.ktc.lt/index.php?_v=Doc&id=32>.57. Žalioji knyga “Verslininkystė Europoje” (GREEN PAPER. Entrepreneurship in Europe)

[interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/green_paper/green_paper_final_en.pdf>.

58. Studijų ir mokymo programų registras [interaktyvus]. Prieiga per Internetą: <http://www.aikos.smm.lt/aikos/webdriver.exe?kalba=lt&MIval=/Programos.html>.

92

http://www.aikos.smm.lt/aikos/webdriver.exe?kalba=lt&MIval=/Programos.html

http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/green_paper/green_paper_final_en.pdf

http://www.ktc.lt/index.php?_v=Doc&id=32

http://www.vjrt.lt/

http://www.vjrt.lt/

http://www.invega.lt/default.php?psl=00_00

http://www.invega.lt/default.php?psl=00_00

http://www.prowess.org.uk/


SUMMARY

The research Youth and Women Entrepreneurship Measures in Lithuania tempts to reveal basic problems which face young individuals and women when they attempt to start their own business. The research also identifies main players in the field of entrepreneurship and measures carried out at present time. The main actors in the field of entrepreneurship are the Government which has formed the strategy of small and medium sized business which incorporates measures for young individuals and women; the education system which has specific measures for entrepreneurship training in every level of education; business support organizations which directly service any person or organization, who needs advice in starting up an enterprise; and nongovernmental organizations of youth and women. By means of questionnaire the research identified that one of the basic difficulties concerning youth and women entrepreneurship is the support possibility awareness of both target groups. That means the information translated by business support organizations is inefficient.

By means of certain questionnaires the research identified basic problems of young individuals and women which they face when starting their own business, these are: financial difficulties, the lack of entrepreneurial experience, and the lack of business support measures for both target groups.

The research identified, that most of respondents stated, that it was difficult for them to start their own enterprise, it is quite strange that overall majority of them also stated, that they did not take any help of business support organizations, and the main reason for that is lack of information about business support organizations and measures carried out. Most of respondents stated that main motivating reasons to start business are: personal qualities, the influence of academic environment and education (young individuals), women stated that they stared their own business, because they saw it as an opportunity to avoid unemployment. Both target groups stated that main measures to help flourish entrepreneurship are:

Measures carried out within education system; Financial support for start-ups and business development; Specific business training courses, which give an opportunity to gain practical knowledge.The research formulates recommendations for further steps to ensure effectiveness of

entrepreneurship measures carried out: To build a monitoring system, which would help the measures to be more effective by

analyzing qualitative and quantitative data; The research suggests to ensure the cooperation between all actors in the field of

entrepreneurship; To raise awareness of target groups of entrepreneurship and to form a more friendly attitude

towards an entrepreneurship as a real opportunity for young individuals and women.All in all recommendations concern effectiveness and quality of measures to be carried out.

93


PRIEDAI

PRIEDAS 1. Klausimynas įmonių savininkams (vadovams)

ATSAKYMŲ ŽYMĖJIMO PAVYZDŽIAI

TAIP NE

Savininkas

Vadovas

NE ne ? taip TAIPKLAUSIMAI APIE JUS

1. Kiek Jums metų? ___________________________________________(Įrašykite skaičių)

2. Kokia Jūsų lytis?Moteris Vyras

3. Koks Jūsų išsimokslinimas?

Nebaigtas vidurinis

Vidurinis Profesinės technikos mokykla Spec. vidurinis Nebaigtas aukštasis Aukštasis (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) Aukštasis (magistro kvalifikacinis laipsnis)

Kita___________________________________________

(Įrašykite)

4. Kokia Jūsų specialybė?_________________________________________________________________________________________________________________________________

(Įrašykite)

5. Kokios dabartinės Jūsų pareigos/statusas įmonėje?

Savininkas

Vadovas Savininkas ir vadovas

KLAUSIMAI APIE JŪSŲ ĮMONĘ

6. Kokioje srityje veikia Jūsų įmonė?

Gamyba

Statyba

Prekyba Paslaugos verslui Kitos paslaugos

Kita___________________________________________

(Įrašykite)

7. Kiek šiuo metu Jūsų įmonėje dirba ___________________________________________

94


nuolatinių darbuotojų? (Įrašykite skaičių)

8. Kiek laiko Jūsų įmonė gyvuoja? ___________________________________________(Įrašykite metų skaičių)

9. Ar planuojate įmonės PLĖTRĄ artimiausiu laikotarpiu?

TAIP

NE

NEŽINAU

10. Ar planuojate NUTRAUKTI / SUSTABDYTI įmonės veiklą artimiausiu laikotarpiu?

TAIP

NE

NEŽINAU

KLAUSIMAI APIE JŪSŲ VERSLO PRADŽIĄ11. Kokios PRIEŽASTYS Jus paskatino imtis verslo?

VisiškaiNE

Ko gero,ne

Ko gero,taip

VisiškaiTAIP

Jūsų asmeninės savybės, charakterio bruožai NE ne taip TAIPJūsų šeimos, artimųjų įtaka NE ne taip TAIPIšsilavinimas, mokslo draugų įtaka NE ne taip TAIPPalankios verslo kūrimo sąlygos Lietuvoje NE ne taip TAIPValstybės vykdoma verslumo politika NE ne taip TAIPKitų sėkmė NE ne taip TAIP

Kitos priežastys ___________________________________________(Įrašykite)

12. Pagrindinį ĮDIRBĮ verslo pradžioje Jūs atlikote:

Vienas

Kartu su bendraminčiais13. Ar kurdami verslą Jūs naudojotės verslą remiančių organizacijų pagalba?

TAIP

NE

NEŽINAU

14. Jei TAIP, nurodykite organizacijas.

(Įrašykite)

15. Kokiomis Jūsų išvardintų organizacijų teikiamomis paslaugomis Jūs naudojotės kurdami verslą?

Konsultacijos

Mokymai Informacija ir tyrimai Atstovavimas Finansinė parama

Kita___________________________________________

(Įrašykite)

16. Jei TAIP, ar esate patenkinti paslaugų kokybe?Visiškai

NEKo gero,

neKo gero,

taipVisiškaiTAIP

Konsultacijos NE ne taip TAIPMokymai NE ne taip TAIPInformacija ir tyrimai NE ne taip TAIPAtstovavimas NE ne taip TAIPFinansinė parama NE ne taip TAIP

95


Kita___________________________________________

(Įrašykite)NE ne taip TAIP

17. Jei TAIP, kokiais būdais sužinojote apie galimą paramą Jūsų verslui?

(Įrašykite)

18. Jei NEsinaudojote verslą remiančių organizacijų paslaugomis, nurodykite priežastis.

(Įrašykite)

19. Ar Jums buvo sunku pradėti verslą?Labai sunku

Sunku

Nei sunku, nei lengva

Lengva

Labai lengva

20. Kokie sunkumai įtakojo Jūsų verslo pradžią:Visiškai

NEKo gero,

neKo gero,

taipVisiškaiTAIP

Verslo idėja NE ne taip TAIPBiurokratiniai suvaržymai NE ne taip TAIPPradinis kapitalas NE ne taip TAIPRinkodaros/pardavimo/vadybos patirtis NE ne taip TAIPVerslo kreditavimo sunkumai NE ne taip TAIP

Kiti sunkumai ___________________________________________(Įrašykite)

21. Ar, Jūsų nuomone, patyrėte nepalankų požiūrį:?

Dėl Jūsų lyties TAIP

NE

NEŽINAU

Dėl Jūsų amžiaus TAIP

NE

NEŽINAU

22. Ar Jums teko padaryti esminių/svarbių klaidų versle?

TAIP

NE

NEŽINAU

23. Jei TAIP, kokios priežastys lėmė klaidas?

(Įrašykite)

24. Ar Jūs patartumėte kitiems imtis verslo?Tikrai

NE

Lyg irne

Lyg ir taip

Tikrai TAIP

25. Kokiomis aplinkybėmis Jūs atsisakytumėte savo verslo?

(Įrašykite)

26. Ar Jūs nusivylėte pradėjęs savo verslą? TAIP

NE

NEŽINAU

96


27. Jei TAIP, kokios priežastys lėmė Jūsų nusivylimą?

(Įrašykite)

28. Ar nesėkmės atveju Jūs bandytumėte dar kartą imtis verslo?

TAIP

NE

NEŽINAU

29. Ar galėtumėte pasakyti, kad prieš Jums pradedant verslą Jūsų verslumas buvo skatinamas?

TAIP

NE

NEŽINAU

30. Jei TAIP, kokiais būdais?

(Įrašykite)

31. Ar Jūs esate susipažinęs su Jaunimo ir/ar Moterų verslumo skatinimo politika Lietuvoje?

TAIP

NE

NEŽINAU

32. Jei TAIP, kokias STIPRIĄSIAS vykdomos Jaunimo ir/ar Moterų verslumo skatinimo politikos puses Jūs galėtumėte išvardinti? (Įrašykite)

33. Jei TAIP, kokias SILPNĄSIAS vykdomos Jaunimo ir/ar Moterų verslumo skatinimo politikos puses Jūs galėtumėte išvardinti?

(Įrašykite)

34. Kokias žinote Jaunimo ir/ar Moterų verslumą skatinančias organizacijas Lietuvoje?

(Įrašykite)

35. Kaip VERTINATE žemiau išvardintų Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo būdų efektyvumą Lietuvoje?

Visai neefektyvu

NE

Neefektyvu

ne

Neturiu nuomonės

?

Efektyvu

taip

Labai efektyvu

TAIPPalankesni įstatymai verslui NE ne ? taip TAIPVerslumo įgūdžių ugdymas, tobulinimas NE ne ? taip TAIP

Palankesnis visuomenės požiūris į verslą apskritai NE ne ? taip TAIP

Prieinamumo prie finansinių šaltinių gerinimas NE ne ? taip TAIP

36. Kaip VERTINATE žemiau išvardintų Moterų verslumo ugdymo ir skatinimo būdų efektyvumą Lietuvoje?

Visai Neefektyvu Neturiu Efektyvu Labai

97


neefektyvuNE ne

nuomonės? taip

efektyvuTAIP

Palankesni įstatymai verslui NE ne ? taip TAIPVerslumo įgūdžių ugdymas, tobulinimas NE ne ? taip TAIP

Palankesnis visuomenės požiūris į verslą apskritai NE ne ? taip TAIP

Prieinamumo prie finansinių šaltinių gerinimas NE ne ? taip TAIP

37. Kokiais būdais, Jūsų nuomone, būtų galima skatinti ir ugdyti Jaunimo ir/ar Moterų verslumą Lietuvoje?

(Įrašykite)

38. Kurie iš Jūsų išvardintų būdų, Jūsų manymu, labiausiai įtakotų Jaunimo ir/ar Moterų verslo iniciatyvas?

(Įrašykite)

DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS!

98


PRIEDAS 2. Klausimynas organizacijoms

ATSAKYMŲ ŽYMĖJIMO PAVYZDŽIAI

TAIP NE

Mokymai

Konsultacijos

NE ne ? taip TAIP

1. Priskirkite Jūsų atstovaujamą organizaciją vienam iš išvardintų tipų.

Organizacija specializuojasi jaunimo verslumo srityje

Organizacija specializuojasi moterų verslumo srityje

Organizacija specializuojasi jaunimo ir moterų verslumo srityje

Organizacija teikianti paslaugas bet kuriam aktualiam sektoriui, priklausomai nuo aplinkybių

Kita___________________________________________

(Įrašykite)

2. Nurodykite Jūsų atstovaujamos organizacijos finansinės pramos šaltinius.

Europos Sąjungos lėšos Valstybės institucijų parama Privačios iniciatyvos

Kita___________________________________________

(Įrašykite)

3. Įvertinkite Jūsų atstovaujamos organizacijos veiklos mąstą 2004 metais pagal klientų/narių skaičių.

0 – 249 klientų/narių 250 – 999 klientų/narių 1000 – 2999 klientų/narių daugiau nei 3000 klientų/narių

4. Įvertinkite Jūsų atstovaujamos organizacijos narius/klientus pagal jų dydį.

Pavieniai asmenys 1 – 9 darbuotojus turinčios organizacijos 10 – 49 darbuotojus turinčios organizacijos

50 ir daugiau darbuotojų turinčios organizacijos

5. Įvertinkite Jūsų atstovaujamos organizacijos narius/klientus pagal jų veiklą.

Gamyba/statyba Prekyba Paslaugos verslui

Kitos paslaugos___________________________________________

(Įrašykite)

Kita veikla___________________________________________

(Įrašykite)

6. Pažymėkite paslaugas, kurias teikia Jūsų Konsultacijos

99


organizacija.

Informacija, tyrimai Mokymai Atstovavimas Finansinė parama verslui

Kita

_________________________________________________________________________________________________________________________________

(Įrašykite)

7. Nurodykite Jūsų organizacijos teikiamas paslaugas, kurias identifikuojate kaip Jaunimo ir/ar Moterų verslumo skatinimo ir ugdymo priemones?

(Įrašykite)

8. Kokiais būdais Jūsų organizacija skleidžia informaciją apie galimas paramos priemones Jaunimo verslumui?

Per valstybines institucijas Per nevyriausybines organizacijas Per žiniasklaidos priemones Per Internetą Verslo parodos

Kita

______________________________________________________________________________________

(Įrašykite)

Neturiu nuomonės

9. Kokiais būdais Jūsų organizacija skleidžia informaciją apie galimas paramos priemones Moterų verslumui?

Per valstybines institucijas Per nevyriausybines organizacijas Per žiniasklaidos priemones Per Internetą Verslo parodos

Kita

______________________________________________________________________________________

(Įrašykite)

Neturiu nuomonės10. Įvertinkite Jaunimo verslumo PROBLEMAS.

Visai neproblema

NE

Neproblema

ne

Neturiu nuomonės

?

Problema

taip

Svarbi problema

TAIPPradinis kapitalas NE ne ? taip TAIPParama verslo pradžiai NE ne ? taip TAIPTeisės aktų reikalavimai ir biurokratiniai sunkumai NE ne ? taip TAIP

Finansinė parama verslo plėtrai NE ne ? taip TAIPFinansinės paramos teikėjų diskriminacija NE ne ? taip TAIP

Įėjimas į rinką, konkuravimo sunkumai NE ne ? taip TAIP

Rinkodaros, pardavimo, NE ne ? taip TAIP

100


vadovavimo patirties stokaPrieiga prie naujų technologijų NE ne ? taip TAIPIntelektinės nuosavybės apsauga NE ne ? taip TAIPVerslo paramos galimybių supratimas NE ne ? taip TAIP

Verslo paramos teikėjų diskriminacija NE ne ? taip TAIP

Prieiga prie paramos verslui NE ne ? taip TAIP11. Įvertinkite išvardintų PRIEMONIŲ svarbą Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo atveju.

Visai nesvarbu

1

Nesvarbu

2

Neturiu nuomonės

?

Svarbu

3

Labai svarbu

4Finansinė parama verslo pradžiai 1 2 ? 3 4Specializuoti paskolų fondai 1 2 ? 3 4Lygių galimybių užtikrinimas 1 2 ? 3 4Specializuotos programos verslo pradžiai 1 2 ? 3 4Verslininkų tinklai 1 2 ? 3 4Paskolų garantijos 1 2 ? 3 4Lengvatinės paskolos verslo pradžiai 1 2 ? 3 4Parama investicijoms į verslą 1 2 ? 3 4Mokesčių lengvatos 1 2 ? 3 4Specifinės verslo plėtros programos 1 2 ? 3 4Specialios konsultacinės paslaugos 1 2 ? 3 4Viešų konsultacinių paslaugų tinklai 1 2 ? 3 4Lengvatinės paskolos verslo plėtrai 1 2 ? 3 4Mokymai technologinių inovacijų srityje 1 2 ? 3 4Verslo pradžios mokymo/verslumo ugdymo moduliai mokymo/studijų programose

1 2 ? 3 4

Verslo pradžios mokymo/verslumo ugdymo pamokos mokyklose 1 2 ? 3 4

Specifiniai mokymai užsienio kalba 1 2 ? 3 412. Įvertinkite Moterų verslumo PROBLEMAS.

Visai neproblema

NE

Neproblema

ne

Neturiu nuomonės

?

Problema

taip

Svarbi problema

TAIPPradinis kapitalas NE ne ? taip TAIPParama verslo pradžiai NE ne ? taip TAIPTeisės aktų reikalavimai ir biurokratiniai sunkumai NE ne ? taip TAIP

Finansinė parama verslo plėtrai NE ne ? taip TAIPFinansinės paramos teikėjų diskriminacija NE ne ? taip TAIP

Įėjimas į rinką, konkuravimo sunkumai NE ne ? taip TAIP

Rinkodaros, pardavimo, vadovavimo patirties stoka NE ne ? taip TAIP

Prieiga prie naujų technologijų NE ne ? taip TAIPIntelektinės nuosavybės apsauga NE ne ? taip TAIPVerslo paramos galimybių NE ne ? taip TAIP

101


supratimasVerslo paramos teikėjų diskriminacija NE ne ? taip TAIP

Prieiga prie paramos verslui NE ne ? taip TAIP13. Įvertinkite išvardintų PRIEMONIŲ svarbą Moterų verslumo ugdymo ir skatinimo atveju.

Visai nesvarbu

1

Nesvarbu

2

Neturiu nuomonės

?

Svarbu

3

Labai svarbu

4Finansinė parama verslo pradžiai 1 2 ? 3 4Specializuoti paskolų fondai 1 2 ? 3 4Lygių galimybių užtikrinimas 1 2 ? 3 4Specializuotos programos verslo pradžiai 1 2 ? 3 4Verslininkų tinklai 1 2 ? 3 4Paskolų garantijos 1 2 ? 3 4Lengvatinės paskolos verslo pradžiai 1 2 ? 3 4Parama investicijoms į verslą 1 2 ? 3 4Mokesčių lengvatos 1 2 ? 3 4Specifinės verslo plėtros programos 1 2 ? 3 4Specialios konsultacinės paslaugos 1 2 ? 3 4Viešų konsultacinių paslaugų tinklai 1 2 ? 3 4Lengvatinės paskolos verslo plėtrai 1 2 ? 3 4Mokymai technologinių inovacijų srityje 1 2 ? 3 4Verslo pradžios mokymo/verslumo ugdymo moduliai mokymo/studijų programose

1 2 ? 3 4

Verslo pradžios mokymo/verslumo ugdymo pamokos mokyklose 1 2 ? 3 4

Specifiniai mokymai užsienio kalba 1 2 ? 3 4

14. Kokių, Jūsų nuomone, Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo būdų šiuo metu trūksta Lietuvoje?

NEŽINAU

(Įrašykite)

15. Kokių, Jūsų nuomone, Moterų verslumo ugdymo ir skatinimo būdų šiuo metu trūksta Lietuvoje?

NEŽINAU

(Įrašykite)

DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS!

102


PRIEDAS 3. Apklaustų organizacijų sąrašas

Eil. Nr. Tel Nr. Organizacijos pavadinimas

1 8-37-321330 KTU Studentų karjeros centras2 8-5-2685330 Lietuvos studentų sąjunga3 8-5-2629003 Moterų informacijos centras4 8-5-2335380 Lygių galimybių plėtros centras 5 8-381-58102 Anykščių moterų klubas6 8-445-78024 Kretingos moterų informacijos mokymo centras7 8-37-200392 Kauno moters užimtumo informacijos centras8 8-5-2333834 Vilniaus jaunimo darbo centras9 8-5-2107152 Jaunimo organizacija “Darbas”10 8-37-228151 VDU Studentų karjeros centras11 8-446-61565 Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras12 8-682-52789 Druskininkų miesto moterų klubas13 8-455-82846 Panevėžio jaunimo darbo centras14 8-315-55553 Alytaus jaunimo darbo centras15 8-5-2623009 Lietuvos moterų draugija16 8-659-05604 Nacionalinės plėtros institutas17 8-5-2616413 Lietuvos Junior Achievement18 8-37-409865 Kauno jaunimo darbo centras19 8-41-595500 Šiaulių verslo inkubatorius20 8-345-51090 Šakių verslo informacijos centras

103


PRIEDAS 4. Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal miestus

Įmonių savininkai (vadovai), asmenys iki 30 metų

Miestas Respondentų skaičius

Šakių r. 6Kaunas 21Kazlų Rūda 3Varėna 1Šiauliai 1Vilnius 6Raseiniai 1Klaipeda 3Alytus 1

Iš viso: 43

Įmonių savininkės (vadovės) moterys

Miestas Respondentų skaičius

Vilnius 14Kaunas 13Panevėžys 4Šiauliai 4Šakių r. 7Klaipėda 10Molėtai 1Joniškio r. 3Kėdainiai 3Plungė 2Raseiniai 1Ukmergė 1Pasvalys 1Akmenės r. 1Utena 1Alytus 3Jonava 1Kelmė 1Pakruojis 1Vilkaviškis 1Tauragė 1Telšiai 2Biržai 1Marijampolė 1Ignalinos r. 1Anykščiai 1Kretinga 2

Iš viso: 82

104

Atskirų tikslinių grupių (jaunimo, moterų)

Documents

Transcript of Atskirų tikslinių grupių (jaunimo, moterų)