Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 83 (10238) * 2019 m. spalio 30 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2-3 p.

4 p.Ðiandien – mënulio jaunatis, pir-madiená prasidës prieðpilnis Saulë teka

7 val. 15 min., leidþiasi 16 val. 50 min. Dienos ilgumas 9 val. 35 min.Vardadieniai: ðiandien – Skira, Skiras, Skirgaila, Skirgaudas, Skiriotas,

Skirvyda, Skirvydas, rytoj – Jundilas, Jundutis, Tanas, Tanbutas, Tanë,Tangëlas, Tanius, Tanmantas, Tanvilas, penktadiená – Emerikas, Þygailas,Þygailë, Þygas, Þygauda, Þygë, ðeðtadiená – Beinora, Beinoras, Beivyda,Beivydas, Gedilas, Pervainas, Perviltas, sekmadiená – Hubertas,Vidimantas, Vidmantas, Vydmantas, Vidmantë, Vidmina, Vidminas,Vydmantë, pirmadiená – Karalius, Karolina, Karolis, Talius, Vaidmina,Vitalë, Vitalija, Vitalis, Vitalius, antradiená – Aubartas, Audangas, Eliza,Elzbieta, Elzë, Elþbieta, Ilzbë, Ilzë, Liza, Lyza, Zacharijas, Zakaras, Zakarijas.

Spalio 31 – Helovinas. Lapkrièio 1 – Visø Ðventøjø diena. Tarptautinënarkotikø vartotojø diena. Pasaulinë veganø diena. Lapkrièio 2 – Mirusiøjøatminimo diena, Vëlinës, Ilgës. Lapkrièio 3 – Ðv. Hubertas, Medþiotojødiena. Lapkrièio 5 – Vaiþgantas.

Kitas „Gyvenimo“ numeris iðeis lapkrièio 6 d., treèiadiená.

Parduoda 600 kv. m pastatàPrienø centre, netoli autobusøstoties. Pastatas – naujosstatybos, su daline apdaila,tinka ásirengti ir gyvenamas, irkomercines patalpas. Geravieta, ir kokybiðkai pastatytaspastatas. Kaina – 85000 Eur.Tel. 8 627 51 671.

Vëliniø ðviesoje – apiegyvenimà ir mirtá

Vengiame þodþio „mirtis“. Sakome: „iðëjo“. O pianistëMargarita Dvarionaitë, garsiosios muzikø giminës atstovë,yra iðsitarusi, jog norëtø, kad numirti bûtø tarsi iðvaþiuoti –be artimøjø aðarø, skausmo. Suprantama, kad net ir prisi-menant pagrindiná bûties dësná: jei gimei, tai ir mirsi, arti-møjø netektá iðgyventi nëra nei paprasta, nei lengva. Galipasiguosti nebent tuo, kad sendamas á mirtá imi þiûrëti ra-miau. Net ðypteli prisiminæs, jog jaunas bûdamas në pagalvotinegalëjai, vijai tà mintá ðalin, kad teks iðtverti tëvø, kitø ar-timøjø mirtá, kad juos palaidosi ir gyvensi toliau – tiesa, gero-kai pasikeitæs, kitoks, nei iki tol buvai. Tenka pripaþinti: gyve-nimas teisingai surëdytas, mirtis – ne jauniems, todël nereikiapykti, jei jie prasimano visokiausiø ðëlioniø ir sako, kad mesper daug liûdni arba: negi Vëlinës – ðventë?

Kai vaþiuodamas per Lietuvà miesteliø ir kaimø kapi-naitëse regi daugybæ ðvieèianèiø þiburëliø, Vëlinës visai neat-rodo liûdnos. O kai artimøjø kapus lankydamas susitinkiilgai nematytà klasës draugà, buvusá kaimynà ar tëvø bend-radarbá, tada Vëlinës – net dþiugios. Reikia pamatyti, kokiaðventë penkiameèiui, kai suaugusieji leidþia jam uþdegti þva-kelæ ant prosenelio kapo! Ir kaip jam tai yra graþu!

Ne apie mirtá kalba Vëliniø ðviesa – apie gyvenimà Gimi-nës, genties, tautos. Gyvi esame tik tol, kol prisimename savomirusiuosius. Kol þemaièiø kalnai skamba, per paèià ðirdáeidami, ir kol dzûkø raudos aðarø upeliais srûva, susikau-pusià gëlà nuplaudamos. Ne dël to, kad mes liûdni – kadprasmingai gyventi pajëgtume.

Genovaitë

Bûk su „Gyvenimu“ ir

2020-aisiais!Prenumerata priimama paðte, pas

laiðkaneðius ir redakcijoje.

„Tik rudená gali matyti auksopievà, þarijom uþslëpta, prigludusiprie þemës miega. Tik rudená galipo darbø atsikvëpti, priglausti gelsvàlapà, paleisti já upe. Tik rudená jauti,kad mûsø triûsas nenuëjo niekais.Pilni minèiø aruodai, kvepia duonair þeme“, – skambiais þodþiais susi-rinkusiuosius sveikino renginio ve-dëja Saulë Blëdienë. Pasak jos, ðiðventë – puikus Ðilavoto seniûnijosbendrystës pavyzdys, kuris sukuriagërá, didina pasitikëjimà savimi, lei-dþia dalintis teigiamais áspûdþiais irdþiaugtis buvimu kartu.

Tikriausiai ne vienas tikras lietu-vis pasakytø, jog rudens ðventë neási-vaizduojama be derliaus varþytuviø,kurios vyko ir Ðilavoto laisvalaikiosalëje. Dar prieð renginá seniûnaitijøðeimininkës galvojo, triûsë savo vir-tuvëse, besiruoðdamos nustebintikaimynus rudens gërybiø stalø varþy-tuvëse „Ir skanu, ir graþu“. Èia am-þinai iðlikti jauniems linkëjo Jiestra-kio atstovai, pagaminæ jaunystëseleksyrà, Ingavangio seniûnija stalà

papuoðë áspûdinga rudens puokðtebei vaiðino þuvimi, Klebiðkio ðeimi-ninkës kvietë paragauti netradiciniodeserto, cukinijø torto. Na, o Ðilavotasparuoðë sumuðtinius su rudens gëry-bëmis ir pagardino juos meile.

Renginio metu taip pat apdo-vanoti graþiausiø sodybø ðeiminin-kai, puoselëjantys aplinkà, ne tik sau,bet ir aplinkiniams, kad visiems bûtøgera ir graþu: Ona Nijolë Þiobienë(Ðilavoto k. sodyba), Edita Abrama-vièiûtë ir Remigijus Radþiûnas (In-gavangio k. sodyba), Agnë ir AndriusBubilai (Stuomenø k. sodyba), Ro-landas ir Auksë Aleksandravièiai(Meðkinës k. sodyba) bei Daiva irJonas Oliðauskai (Klebiðkio k. dau-giabutis).

Kartu su Ðilavoto seniûnijos gy-ventojais pasidþiaugti bendryste at-vyko ir garbûs sveèiai: Seimo narioAndriaus Palionio padëjëja ValëPetkevièienë, kuri A. Palionio vardupadëkojo ðios ðventës rëmëjams: Al-bertui Cikanavièiui, Robertui Gra-bauskui, Laimai Valkauskienei ir

„Ruduo ant gimtinës tako“

Ruduo – vieniems tai margaspalviai lapai, kitiems – tai darganair niûrios mintys, o tretiems – tai derliaus nuëmimo metas. Taèiaukoks gi bûtø ruduo be tradiciniø rudens ðvenèiø, kurios kasmet kvieèiasusiburti, pasidalinti dþiaugsmais ir rûpesèiais ar pasigirti rudensgërybiø kraite. Lietuviðkø rudens tradicijø neuþmirðta ir Ðilavotas,kuris praëjusá ðeðtadiená sukvietë seniûnijos gyventojus á kasmetinærudens ðventæ „Ruduo ant gimtinës tako“.

Juditai Luèkienei. Nepamirðti savøtradicijø linkëjo Prienø rajono savi-valdybës tarybos narys Aleksas Bani-ðauskas. Bendryste taip pat dþiau-gësi ir Ðilavoto seniûnë NeringaPikèilingienë, kuri susirinkusiuosiusvaiðino gardþiu plokðtainiu.

Visos ðventës metu kaimynai vie-ni kitiems negailëjo ðypsenø, gerosnuotaikos ir komplimentø paèiøparuoðtiems patiekalams, pareika-lavusiems nemaþai triûso ir rûpesèio.Ðventinæ nuotaikà pagyvino muzi-kantas Aloyzas Rutkauskas, kurisatliko ðirdþiai mielas lietuviðkas dai-nas.

Rimantë Janèauskaitë

– Gal turite laisvà bilietà, – vos pravërus Prienø kultûros ir laisvalaikiocentro duris pripuolë klausti pora moterø.

Deja, neturëjau bilieto ir sau... Teko „ðaudyti“. Ir kas galëjo pagalvoti, kad penk-tadiená vykæs romansø vakaras „Ilgesio dainos“ sutrauks tiek þiûrovø! Matyt, þmonëspasiilgo graþiø, lyriðkø dainø, atliekamø ne tik mûsø kraðto dainininkø, bet ir sveèiø iðKauno, Vilniaus. Smalsu buvo paklausyti, pasiþiûrëti ir á charizmatiðkàjà renginiovedëjà Loretà Sungailienæ, daugeliui þinomà ið LRT laidos „Duokim garo“… Ir bilietokainos (3 eurai) nesikandþiojo

Ir tikrai, koncertas neapvylë, neprailgo, nors truko beveik tris valandas. Dainas apiemeilæ, ilgesá dainavo mûsø kraðto ansambliai „Puriena“, „Jieznelë“, „Dûmë“, „Ra-dasta“, „Re nata“ ir kiti. Ðiltai sutikta muzikos mokytoja Roma Ruoèkienë, duetas iðBalbieriðkio Neringa Garmuvienë su Artûru Petraðka. Audringø ovacijø pelnë ir sveèiai:Kauno rajono Ramuèiø kultûros centro liaudiðka kapela „Domeikavos seklyèia“, Vil-niaus miðkø urëdijos folkloro ansamblis „Nalðia“. Pastarasis surengë iðtisà koncertà!

Onutë Valkauskienë. Autorës nuotrauka

Skambëjo ilgesio dainos

Daugiau nuotraukø – www.face-book.com/laikrastisgyvenimas

Gaisrasir empatija 2 p.

Novatoriðkisprendimai irtradicinës vertybës

Prevencijos akcijos –veiksminga priemonëapsisaugoti nuo gaisrø

Dviejø kurortø – Neringosir Birðtono – draugystë tæsiasi

5 p.

Tarp socialiniøir ûkiniø aktualijø– ir nerimasdël pasirengimoekstremaliemsávykiams 6-7 p.

Devyniø dienøkelionë po Kinijà

9-12p.

Vëliniø þvakiøðviesoje... 10 p.

2019 m. spalio 30 d. Nr. 83 (10238) 2 p.

Rytas STASELIS

Spalio mën. 19 dienos rytasþadëjo graþø, rudeniui nebûdingàorà. Geltonø lapø kilimas tarsisusiliejo su saulës spinduliais. Ábuvusià Piliakalnio mokyklà rin-kosi èia mokæsi mokiniai, moky-tojai ir sveèiai. Kiekvienas norëjopasodinti savo ðeimos àþuoliukà,kurá lankys ir priþiûrës. Idëjà pa-sodinti àþuoliukà pasiûlë netoliPiliakalnio bendruomenës gyve-nanti N. Puodþiûnienë ir jos sûnusMindaugas. Jie padovanojo di-dþiausià ðventës simbolá – àþuo-liukus.

Oðkit, àþuolai, ateities kartoms

( N u k e l t a á 3 p . )

Gaisrasir empatija

Milþiniðkas gaisras, keletà dienø siautëjæs Alytuje,didþiausios Baltijos ðalyse naudotø padangø perdir-bimo ámonës „Ekologistika“ patalpose priminë pas-kutiniais deðimtmeèiais ávykusias technogenines ava-rijas Rusijoje ir posovietinëje erdvëje. Kaþkas kaþkurkaþkodël ávyksta. Pasekmës baisios ir ne ið karto þino-mos. Tada visi klausia, o kur buvo valdþia? kas kaltas?ir kà daryti? Toks absoliutus fatalizmas. Tada avarijøprieigose randasi bûriai uniformuotø þmoniø, kuriepradeda ávairius tyrimus, vieðai vardija Baudþiamojokodekso (BK) straipsnius, kuriø numeriai normaliemsþmonëms nieko nepasako, o tø þmoniø su antpeèiaisnurodyti kaltininkai bûna suimami, uþ grotø laikomiligi teismo, po to ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiuisëda á kalëjimà.

Rusijoje daþnai, praëjus kelioms dienoms po ávy-kio, avarijos iðtiktà vietà aplanko prezidentas Vladi-miras Putinas. Ypaè jei yra gausiø þmoniø aukø.

Lietuvoje – gal kiek kitaip. Ne taip karikatûriðka.Taèiau besiperðanèios iðvados labai panaðios. Vertinantávairiø lygiø valdþios veiksmus, giliai ðirdyje lieka taspat fatalizmas: niekas negali apsaugoti þmogaus ap-linkos ne tik nuo gamtos stichijø (tai natûralu), bet irnuo tokiø dalykø, kurie teoriðkai ávykti neturëtø arbakuriuos suvaldyti ið savo pareigos privalëtø deðimtys uþtai atsakingø mûsø gyvenimo priþiûrëtojø, kontrolieriø,prokurorø. Tegalime tikëtis, kad nuo ðiol dëvëtø padangøsaugotojø laukia nelengvas gyvenimas (juos dabar dusinsuþ maþiausius paþeidimus, gal Seime net keis BK straips-nius). Taèiau neturime jokiø prielaidø tikëtis, kad techno-geninë katastrofa nesmogs kurioje nors kitoje srityje.

Nes mûsø, sakoma, prastai uþdirbanti valdþia yraneágali. Ji mûsø smegenims tesiûlo primityviai bjauriàdilemà: ar mes pirmiausiai turime jai gerai mokëti, arji privalo pirmuèiausiai geriau dirbti, kad mes sutik-tume jai mokëti daugiau. Ðià dilemà galëtume nesu-dëtingai iðspræsti pasirinkdami vienà arba kità variantà,taèiau mumyse kirba suknista atmintis, vël verèiantiabejoti, ar ið tikrøjø, jeigu mes nuspræstume mûsø val-dþios pareigûnams mokëti daugiau, ar jie dël to tapslabiau atsakingi ir maþiau korumpuoti? Nes prisi-mename dar Gedimino Vagnoriaus vyriausybës laikaisdidintus teisëjø atlyginimus su paþadais, esà po to jienebus suinteresuoti kyðininkauti.

Todël tokiais atvejais mums lengviau ieðkoti ir su-rasti koká nors valdþios þmogø, kuris yra bent jau em-patiðkas. Gaisro Alytuje atveju tokiu liaudies herojumitapo miesto meras Nerijus Cesiulis, sugebantis padoriaibendrauti, normalia kalba vieðai paaiðkinti, kas vyksta.Uþ tà jo þmogiðkà veidà mes tampame pasiruoðæ atiduo-ti kurios nors partijos lyderio pozicijà, pirmà rinkimøsàraðo numerá, ir mums visiðkai nëra svarbu, ar ligi toljis kaip miesto meras padarë savo darbà taip, kad tokiøgaisrø nebûtø.

Svarbiausia juk tai, kad jis – visai nepanaðus á tuos,kurie nelaimëje tegeba pasakyti, kad gaisras ir jo gesi-nimas yra „savivaldybës reikalas“. Arba sugeba atsi-rasti ávykio vietoje ir ugná slopinti uþkeikimais. Arbaiðvis neatsirasti gimtajame mieste, nes „ne lygis“, kve-pianti, o ne dûmais dvokianti beigi dëmëmis nuëjusiSeimo nario eilutë – arèiau kûno.

Problema, kuri aiðki it trys centai: net jei mûsø val-dþios þmonës iðmoks bûti ar bent jau atrodyti vieðojeerdvëje labiau empatiðki (TÞÞ pateikiama reikðmë –ásijauèianti á [savo pilieèiø] emocinæ bûsenà), tai vargiaiiðspræs jos neágalumo problemà. Valdþia turi atlikti savodarbà, ágyvendinti jai suteiktà kontrolës funkcijà. Tadagalëtume tikëtis, kad technogeniniø avarijø bus santy-kinai maþiau, o pasekmës – ne tokios baisios ir brangios.

– Ðeima, tikëjimas ir patriotizmas,– tai trys svarbiausios vertybës, padë-jusios mûsø kraðto þmonëms iðsaugotilietuviðkumà, – praëjusá ketvirtadienáPunske vieðëjusiems Prienø ûkininkøsàjungos nariams tvirtino valsèiaus vir-ðaièio pavaduotojas Jonas VAIÈIULIS.

Ir ne tik lietuviðkumà, bet ir ûkininka-vimo tradicijø tæstinumà, pagarbà þemei.Punskas ir jo apylinkës – tai tipiðkas þemësûkio regionas, kuriame naudmenos uþimaapie 80 proc. ploto. Valsèiuje yra per 600 þe-mës ûkiø, o þemæ deklaruoja apie 2400ûkininkø. Daugumoje ûkiø yra auginamosveislinës pieninës karvës, kiaulës, mësiniaigalvijai. Pasak pas Punsko apylinkiø ûki-ninkus prieniðkius lydëjusio Seinø apskritieskonsultavimo tarnybos vadovo Valdo Bo-bino, Punsko regionas po Mozavijos yra ant-ras Lenkijoje pagal pagaminamo pieno kieká.

Ið kartos á kartà…Po valsèiaus apylinkes gausiai iðsidëstæ

pieno ûkiai yra palyginti nedideli. Tai – ðei-mos ûkiai, kuriuose laikoma apie 20 – 30karviø. Stambiø ûkiø, turinèiø 100 ir ðiektiek daugiau gyvuliø, èia tik keletas, nors, kaipsakë V. Bobinas, ir Punsko kraðte pastebi-mos ûkiø stambinimo tendencijos. Konsul-tavimo tarnybos vadovo manymu, tai lemiane tik maþëjanèios pieno kainos, bet ir þemësstygius ûkiø plëtrai bei besikeièiantis jauni-mo poþiûris. Ne visø ðiandien dar sëkmingaibesiverèianèiø ûkiø ðeimininkø vaikai linkætæsti ðeimos tradicijas – vienam ið jø perimtiproseneliø, seneliø, tëvø puoselëtus ûkius,nors Lenkijos ûkininkams, nepatyrusiemskolektyvizacijos ir iðsaugojusiems nuosavy-bæ, tai buvo ir, beje, daliai dar yra ðventasreikalas. Bûtent toks poþiûris ir padëjo iðsau-goti vienkiemius, kuriuose ðalia senesniøpastatø graþiai ðliejasi nauji, modernûs na-mai, bei ûkius, sutelkë kaimynus ne aðtriaikonkurencijai, bet kooperacijai.

Bevaþiuodami ið vieno Punsko valsèiauskaimo á kità, prieniðkiai ûkininkai, tarpkuriø dauguma buvo pieno gamintojai,beveik nematë vienkiemio, ðalia kurionebûtø ðieno ritiniø ir uþdengtø kukurûzøsiloso duobiø. Kaip pasakojo aplankytø ûkiøðeimininkai, turint nedaug þemës, kukurûzaijiems tikras iðsigelbëjimas. Ðlynakiemiokaimo ûkininkas Valdas Drûtys sakë, kadið 28 ha dirbamos þemës jis net 11 ha skiriakukurûzams. Kitaip vargu, ar iðtektø paðarø30 karviø ir prieaugliui iðlaikyti. Panaðiuskukurûzø plotus augina ir Oþkiniø kaimo

Novatoriðki sprendimai ir tradicinës vertybës

ûkininkas Vytautas Pajaujis, ir Kam-puoèiuose ûkininkaujantys Aldona irRomas Makauskai.

Ne vienam ið mûsiðkiø ûkininkø nuo-stabà këlë tai, kaip, dirbant tik apie 30 –40 ha þemës, galima iðlaikyti apie 50 gal-vijø bandà. Pasirodo, galima, o Drûèiai irMakauskai dar galvoja ir apie plëtrà. TikVytauto Pajaujo kalboje buvo daugiaupesimizmo. Vytautas mano, kad jis buspaskutinis Pajaujø ûkio ðeimininkas, nesnë viena ið jo dukrø ûkininkauti ne-sirengia. Be to, Vytauto nuomone, ûki-ninkai su savo problemomis palikti vieni,niekam jie nerûpi nei Europoje, nei savojeðalyje. Labai brangi ir þemës nuoma.

– Tad, kai paskaièiuoji, kiek kainuojapasigaminti paðarus uþ keliolikos kilo-metrø nuomojamuose þemës plotuose,kitus kaðtus bei dël sausros ar lietaus pa-tiriamus nuostolius, pasirodo, kad vos su-duri galà su galu, – kalbëjo Vytautas Pa-jaujis.

Jis, kaip ir kiti du aplankyti ûkininkai,pienà parduoda kooperatyvui, yra jo narys.Beje, kaip pastebëjo Valdas Bobinas, be-veik visi pieno gamintojai priklauso vie-nam ar kitam kooperatyvui ir taip turididesnæ pasirinkimo galimybæ derëtis superdirbëjais. Parduodamas didelá kiekápieno, kooperatyvas gali reikalauti dides-niø kainø. Kai kurie kooperatyvai ir patysuþsiima pieno produktø gamyba.

Punsko ûkininkai jau seniai neabejojakooperacijos svarba, ir ne tik pieno gamy-bos sektoriuje. Jie bendradarbiauja, dali-

nasi technika, talkina vieni kitiems. PasakValdo Drûèio ir Romo Makausko, savo jëgo-mis uþpildyti siloso duobes jiems bûtøreikëjæ keliø dienø ir dar nuomotis mecha-nizmus, o atvaþiavæ su reikiama technikakooperatyvo vyrai su darbu susitvarkë perdvi valandas. Ir kaðtai maþesni, ir laikosutaupyta.

Sëkmingai savo veiklà valsèiuje vysto irmësiniø galvijø augintojø kooperatyvas. Tai-gi tai, kas Punsko ûkininkams yra neatsie-jama jø veiklos dalis, mûsø kraðto ûkinin-kams dar lieka siekiamybë, á kurià vis darþiûrima nedràsiai, su nepasitikëjimu. Matyt,tam átakos turi ir dar neseni prisiminimaiapie kolûkinius laikus, bet, kita vertus, kaiptvirtina Prienø ûkininkø sàjungos pirminin-kas Martynas Butkevièius, laukti jau nërakada, pavieniui iðsilaikyti tampa vis sudë-tingiau. Taigi, pasak Ûkininkø sàjungosvadovo, ir mûsuose poþiûris á kooperacijàturi keistis.

„Atsistoti ant kojø“ padëjoir lengvatiniai kreditai

Pristatydamas Punsko valsèiaus þemësûkio situacijà Valdas Bobinas taip pat at-kreipë dëmesá á tai, kad prie ûkiø plëtros, jømodernizavimo bei novatoriðkø sprendimøpriëmimo prisidëjo ne tik Europos Sàjun-gos struktûriniø fondø parama, bet ir vals-tybës politika dël lengvatiniø kreditøûkininkams. Bûtent tai, kad palûkanos buvo

( N u k e l t a á 3 p . )Drûèiø ûkyje karvës nuolat bûna lauke. Á fermà jos tik „parneða pienà“, o þiemà darpareina ir nakèiai.

Vytautas Pajaujis pasigendavaldþios dëmesio ûkininkams.

Vitalijus Makauskas (kairëje), perdavæs ûkásûnui ir marèiai, sakë esàs ramus. Jis dþiau-giasi, kad savo darbus þino ir po pamokø Ko-vo 11-osios licëjuje sugráþtantys jaunesniejianûkai. Vyriausias „kremta“ mokslus Vilniuje.

Kelionës programà sudëliojo Juodmargiø aso-ciacijos pirmininkas Virginijus Urbanavièius, oPunske jà ágyvendinti padëjo valsèiaus virðaièiopavaduotojas Jonas Vaièiulis.

2019 m. spalio 30 d.3 p. Nr. 83 (10238)

Kaip visada, ðventëje dalyvavodaug sveèiø: LR þemës ûkio minist-ras, Seimo narys A.Palionis, Prienør. savivaldybës administracijos direk-torë J.Zailskienë, mero pavaduotojaL.Jakinevièienë, Tarybos nariai J.Vi-lionis ir V.Kupstas, Ðilavoto sen. se-niûnë N.Pikèilingienë, kaimyniniøbendruomeniø pirmininkës A.Ma-sikonienë ir D.Valaitienë. Sveèiailinkëjo tolimesnës sëkmës puose-lëjant lietuvybæ, prasmingø idëjø or-ganizuojant renginius.

Apie Lietuvà, didingus àþuoluseiles deklamavo Matukas ir Kris-tina Tamaðauskai, Vida Popierienë.Ðventæ pagyvino Ðilavoto laisvalaikio

salës folkloro ansamblio atliekamosdainos (vadovë S. Blëdienë). Pras-mingi dainø þodþiai ir melodijos nu-vilnijo tëviðkës laukais.

Artëjo didþiausias ðventës ak-centas – àþuoliukø sodinimas. Susi-bûræ grupelëmis sveèiai ir buvæ mo-kiniai pasodino po medelá. Sodinantàþuolus atkuriame savo ryðá su pro-tëviais ir stipriname ðaknis su Lie-tuva.

Diena ëjo vakarop, taèiau ðventësdalyviai dar neskubëjo skirstytis,bendravo, linksminosi skambantmuzikanto Valiaus Januðevièiausatliekamoms dainoms.

Piliakalnio bendruomenëscentro informacija

Oðkit, àþuolai, ateities kartoms(Atkelta ið 2 p.)

Iðnuomojamasmobiluskubilas, yravandens

srovës, LED apðvietimas.Atveþame. Tel. 8 686 66 933.

dengiamos ið valstybës biudþeto.Ûkininkai patys mokëjo tik 1 proc.nuo palûkanø sumos. Konsultavimotarnybos vadovo teigimu, ûkininkønuomone, lengvatiniø kreditø, kuriøLietuvoje nebuvo, parama buvoþenklesnë nei ES struktûriniøfondø. Beje, lenkø ûkininkai ir toliaugali naudotis ir naudojasi leng-vatiniais kreditais.

Susitikimo metu buvo diskutuo-ta ir labai aktualia pasëliø draudimotema. Ir ðioje srityje kaimyninës ða-lies ûkininkai turi didesnes pasirin-kimo galimybes. Lietuvoje pasëliødraudimo paslaugà teikia tik viena,o Lenkijoje 10 – 12 bendroviø. Taigivykdydami vyriausybës numatytàprievolæ – apdrausti 50 proc. pasëliøplotø, lenkø ûkininkai gali rinktis pa-lankesnes sàlygas teikianèià draudi-mo ástaigà. Be to, mokant uþ patirtusnuostolius, apdraudusiesiems pasë-lius mokamos papildomos iðmo-kos. Pavyzdþiui, ðiemet dël sausrospraradæ 70 proc. pasëliø ûkininkaigavo po 500 zlotø, o draudusieji –po 1000 zlotø. Nauda – akivaizdi.Juo labiau, kad dël konkurencijos irdraudimo ákainiai lenkø þemdirbiøtaip negàsdina, kaip lietuviø.

Paklaustas apie pieno ûkiø per-spektyvà, Valdas Bobinas sakë, kadûkiai matomai stambës, optimalusûkis nuo dabartinio 30 karviø padi-dës iki 50 karviø bandos. Be to, Kon-sultavimo tarnybos vadovo nuomo-ne, didesniø perspektyvø turi tieûkiai, kuriuose bandos bus formuo-jamos ið vietiniø veisliø karviø, nesjø piene aptinkama maþiau alergenønei atveþtiniø ið Prancûzijos ar Vo-kietijos veisliø gyvuliø. Ðeimosûkiams pranaðumo teikia ir tai, kaddaugumoje jø karvës vasarà ganomosganyklose, tad ir pienas jø sveikesnis.O pasaulis, pasak Valdo Bobino,ðiandien ypaè daug dëmesio skiriasveikatingumo problemoms.

Sveèiuose pas Punskoûkininkus Novatoriðki sprendimai ir tradicinës vertybës

Svarbiausia – lietuviðkumasPo vieðnagës Drûèiø, Pajaujo ir

Makauskø ûkiuose iðvykos dalyviaidar bendravo su valsèiaus virðaièiopavaduotoju Jonu Vaièiuliu, apþiû-rëjo Punsko baþnyèià, susitiko suLenkijos lietuviø etninës kultûrosdraugijos pirmininke Aldona Vaice-kauskiene, priminusia kraðto isto-rijos vingius, papasakojusia apie vie-tos paproèius, tradicijas, siekiamybæiðsaugoti lietuviðkumà. Beje, daugu-ma Punsko vaikø studijuoti vaþiuojaá Vilniø, Kaunà. Ir mûsø aplankytøDrûèiø bei Makauskø vyresnieji taippat studijuoja Vilniuje.

Paþintis su kraðto etnokultûravëliau buvo pratæsta galerijoje-muziejuje „Senoji klebonija“.

Svarbiausia ðio muziejaus veik-los dalis – savo kraðto tradicinioaudimo ir rankdarbiø kaupimas.Tarp jø – ir garsiøjø Punsko Þolinësatlaidø proga sukurtø tautodailinin-kø darbø.

Nors ûkininkams, o ypaè pienoûkiø ðeimininkams, nëra lengva pa-bëgti nuo kasdieniø darbø, bet tie,kurie iðsiruoðë á Punskà, manau, tik-rai nesigailëjo, nes labai ðiltai pa-bendravo su ðio kraðto lietuviø ûki-ninkais, nuoðirdþiais, atvirais dzû-kais. Visà kelià gráþtant namo tæsësidiskusijos apie perteklinius mûsøprieþiûros ástaigø reikalavimus, apietai, ko galima pasimokyti, ko niekadapatys nedarytø savo ûkiuose. Be to,pabendrauta ir tarpusavyje, pasikeis-ta nuomonëmis, susipaþinta. Tarpiðvykos, kurià organizavo Þemësûkio rûmai, padedami Prienø ûki-ninkø sàjungos ir Tarybos Kaimo irbendruomeniø reikalø komiteto pir-mininko Vaidoto Kupsto, dalyviøbuvo ir nemaþai jaunø mûsø ûki-ninkø, tæsianèiø seneliø, tëvø darbusar naujai pradedanèiø kitø akimis galir nepatrauklø, bet labai svarbø pienogamybos verslà.

Ramutë Ðimukauskaitë

(Atkelta ið 2 p.)

Sûnus iðleidæ á Vokietijà, o dukrà studijuoti á Vilniø, Rita ir Valdas Drûèiai(deðinëje) ûkyje tvarkosi dviese. Pirmas kairëje – Valdas Bobinas.

Bûrelis Stakliðkiø seniûnijos pieno ûkiø ðeimininkø su seniûnijos þemësûkio specialiste Birute.

Daugiausia optimizmo ir geros nuotaikos mûsiðkiai ûkininkai pasisëmë ið Aldonos (ðeðtoji ið kairës) ir Romo (ketvirtasið deðinës) Makauskø. Net ir po gaisro jie nenuleido rankø, pasistatë naujà tvartà ir dar galvoja apie ûkio plëtrà.

Prie Lietuvos valstybës ðimtmeèiui Punske pastatytos skulptûros, kuriosautorius prieniðkis Algimantas Sakalauskas.

Punsko kraðto istorijà priminëAldona Vaicekauskienë.

Dau

giau

nuot

rauk

ø –

ww

w.fa

cebo

ok.co

m/la

ikra

stisg

yven

imas

2019 m. spalio 30 d. Nr. 83 (10238) 4 p.

Prie diskusijø su ûkininkais taippat prisijungë administracijos direk-toriaus pavaduotojas Algis Marcin-kevièius, seniûnijø seniûnai, admi-nistracijos Þemës ûkio skyriaus spe-cialistai.

Susitikimø metu buvo pristatytarajono þemës ûkio situacija, Þemësûkio skyriaus vedëja Auðra Tamo-ðiûnienë ir specialistai supaþindinoûkininkus su Kaimo plëtros rëmimofondu, naujausiais pasikeitimais beinaujø ákainiø taikymu uþ techninæþemës ûkio technikos apþiûrà. Ûki-ninkai buvo kvieèiami pasitikrintipasëliø deklaracijø duomenis bei at-naujinti valdas, taip pat teikti praðy-mus dël vilkø padarytos þalos atly-ginimo, paraiðkas ûkiniams gyvû-nams, iðskyrus kiaules, taip pat nau-jai technikai ásigyti. Padëkota ûki-ninkams, priþiûrintiems pakelesprie savo valdø, paraginti visi ir to-liau rûpintis aplinka, tausoti ir pri-þiûrëti kelius, kuriais vaþiuoja þemësûkio technika.

Ûkininkai bei kiti seniûnijø gy-ventojai pakviesti sekti Aplinkosprojektø valdymo agentûros ir Savi-valdybës informacijà apie planuo-jamà teikti valstybës paramà biokurokatilams pasikeisti ir saulës elekt-rinëms ásirengti. Kitø metø sausiomënesá bus skelbiami kvietimai teiktiparaiðkas.

Susitikimø metu informuota,kad bus tvirtinama nauja Kultûros,sporto, jaunimo ir bendruomenësveiklos aktyvinimo programa, ku-

rioje numatyta remti ir skatinti edu-kaciniø programø ágyvendinimàkaime. Administracijos direktorëragino ûkininkus pasinaudoti pla-èiomis galimybëmis – kurti eduka-cijas, suteikti galimybæ vaikams irsuaugusiems daugiau suþinoti apiegyvenimà kaime, susipaþinti su jo ap-linka, gal net prisiliesti prie sodini-mo, derliaus rinkimo darbø, pati-riant dalyvavimo ir paþinimodþiaugsmà. „Jeigu tik bus idëjø irnoro, savivaldybës specialistai pa-tars, pakonsultuos dël dokumentørengimo“, – teigë J. Zailskienë.

Susitikimuose su ûkininkaisnaujienas pristatë ir Prienø þemësûkio konsultavimo biuro konsultan-tas Mindaugas Norkevièius, ðiuometu einantis biuro vadovo pareigas.Jis siûlë ûkininkams aktyviai nau-dotis biuro teikiama informacija dëldokumentø tvarkymo, verslo eko-nomikos, buhalterinës apskaitos,kompleksiniø augalininkystës, gyvu-lininkystës ir kitø paslaugø. Akcen-tuota, kad ðiais metais ûkininkai dargali pasinaudoti parama trims skir-tingoms priemonëms, skirtomssmulkiems ûkininkams. Susitiki-muose dalyvavæ Maisto ir veterina-rijos tarnybos atstovai kalbëjo apietinkamà gyvuliø þenklinimà.

Visi ûkininkai buvo kvieèiami átradicinæ „Metø ûkio“ ðventæ, vyk-sianèià lapkrièio 20 dienà, taip patraginami kitais metais dràsiau daly-vauti „Metø ûkio“ konkurse.

Susitikimuose su ûkininkaisaptartos þemës ûkio aktualijos

Spalio 22 d. ávyko paskutinis ið Prienø rajono savivaldybës admi-nistracijos vadovø inicijuotø susitikimø su ûkininkais seniûnijose,kuriuos organizavo Þemës ûkio skyrius. Juose dalyvavusi admi-nistracijos direktorë Jûratë ZAILSKIENË sako, kad tokie susitikimaitaps tradiciniai, vyks bent keletà kartø per metus, jie padës lengviauspræsti ûkininkams rûpimus klausimus.

Akcijos tikslas – padëti apsisau-goti nuo gaisrø, kylanèiø dël krosniøárengimo ir jø eksploatavimo taisyk-liø paþeidimø, labiausiai paþeidþia-mai visuomenës daliai – socialiairemtinoms ðeimoms, vieniðiems as-menims. Tokiems asmenims (pagalPrienø r. savivaldybës socialiniø pa-slaugø centro pateiktà sàraðà) pade-dama iðvalyti bûstø dûmtraukius,taip pat dalinami informaciniailankstinukai, aiðkinama, kaip eks-ploatuoti krosnis, kada ir kaip valytikaminus, taip pat ávertinama elektrosinstaliacijos bûklë, informuojama,kaip elgtis, kad nekiltø gaisras, ir koimtis jam kilus. Iki metø pabaigosplanuojama iðvalyti daugiau nei 40kaminø.

Vyksta akcija „Gyvenkimesaugiai“

Prieðgaisrinës apsaugos ir gelbë-jimo departamento prie Vidaus rei-kalø ministerijos inicijuota gaisrø pre-vencijos akcija „Gyvenkime saugiai“Prienø rajone vyksta visus metus. Jàorganizuoja Prienø prieðgaisrinë gel-bëjimo tarnyba ir Prienø r. savivaldybë,bendradarbiaudamos su Prienø so-cialiniø paslaugø centru. (Ðiais metaisPrienø rajono ir Birðtono savivaldy-bëse aplankyta beveik 1600 gyventojø).

Akcijos metu Prienø miesto irrajono gyventojams nemokamaiárengiami dûmø detektoriai, pirme-nybæ teikiant vieniðiems, senesniems,sunkiau gyvenantiems þmonëms,specialistai aiðkina, dël kokiø prie-þasèiø gali kilti gaisras, kaip nuo joapsisaugoti, kur kreiptis nelaimës at-veju. Kaip teigë Prienø r. savivaldy-bës administracijos Bendrojo sky-riaus vyriausiasis specialistas RomasTrakymas, ðiais metais Prienø r. savi-valdybë ið civilinës saugos organiza-vimo lëðø ásigijo 250 dûmø detekto-riø. Tiems, kurie planuoja ásigytiautonominá dûmø detektoriø ir dartik renkasi, Prienø PGT vyriausiasisspecialistas Darius Giraitis patariaatkreipti dëmesá, kad jis bûtø serti-fikuotas, tai yra paþenklintas CEþenklu, kas rodo, jog árenginys koky-biðkas.

Specialistø patarimai* Kûrenant þidiná ar krosná ne-

naudoti ðlapiø malkø. Degdamas ðla-pias kuras kur kas greièiau uþkemðadûmtraukius. Ðlapios malkos labiaurûksta, iðskirdamos labai lipnø, antsieneliø nusëdantá kondensatà. Kadið krosnies pakuros iðkritusios þari-jos neuþdegtø grindø, bûtina prie jøprikalti skardos lapà arba árengti

nedegø pagrindà.* Negalima malkø ir kitø degiø

medþiagø dþiovinti bei laikyti antkrosniø arba arti jø, palikti atvirø pa-kuros dureliø. Kol kûrenasi krosnis,nereikëtø iðeiti ið namø, draudþiamapatikëti jø prieþiûrà maþameèiamsvaikams. Pavojø gyvybei kelia ne tikugnis, bet ir kûrenimo metu susida-riusios smalkës.

* Patariama gyventojams ási-rengti dûmø detektorius ir atsargiaielgtis su ugnimi: nerûkyti lovose, ne-palikti neuþgesintos nuorûkos, ne-leisti vaikams þaisti su degtukais,naudotis tik techniðkai tvarkingaiselektriniais buitiniais, ðildymo prie-taisais.

* Primenama – kilus gaisrui arávykus kitai nelaimei, nedelsiantkviesti ugniagesius gelbëtojus bend-ruoju pagalbos telefonu 112.

Prienø rajono savivaldybësinformacija

Prevencijos akcijos – veiksmingapriemonë apsisaugoti nuo gaisrø

Atvësus orams, iðauga gaisrø, kylanèiø dël krosniø, þidiniø beidûmtraukiø árengimo ir eksploatavimo taisykliø paþeidimø, skaièius.Nors prieð ðildymo sezonà visiems individualiø namø gyventojamsbûtina iðvalyti suodþius ið dûmtraukiø ir krosniø, ne visi tuo pasi-rûpina. Todël tradiciðkai spalio–gruodþio mënesiais Prienø r. savi-valdybë kartu su Kauno prieðgaisrinës gelbëjimo valdybos (PGV)Prienø prieðgaisrine gelbëjimo tarnyba (PGT), pasitelkæ UAB „Prienøbutø ûkis“, vykdo akcijà „Kûrenkime saugiai“.

Praëjusá treèiadiená Treèiojo am-þiaus „Medardo Èoboto TAU“ uni-versiteto Prienø filialo studentai rin-kosi á pirmàjà ðiø mokslo metø pa-skaità. Susirinkusiuosius su naujaismokslo metais sveikino ðio univer-siteto Prienø filialo direktorë DalëÐimukauskienë, muzikiná kûrinádovanojo Prienø globos namø gy-ventoja. Paskaità apie þmogaus raidàskaitë Vytauto Didþiojo universitetoSocialiniø mokslø fakulteto profe-sorë Nijolë Petronëlë Veèkienë.

Dëstytoja studentams pasakojoapie emociná, psichologiná þmogausvystymàsi nuo kûdikystës iki senat-vës. Aiðkino kiekvienam gyvenimoetapui svarbius dalykus, bûdinguselgesio bruoþus ir juos lemianèiusveiksnius. Anot profesorës, visi þmo-nës kuriame nors amþiaus tarpsnyje

patiria tam tikrø skaudþiø arbadþiuginanèiø ávykiø, kurie kartaisvisai nesàmoningai gali paveiktitolimesnæ þmogaus raidà, jo elgesá,vadinamàjá „stuburà“ (vertybes,ásitikinimus).

Paskaitos metu suprasti save irkitus studentai mokësi per gyveni-miðkos patirties prizmæ: kartu sudëstytoja dalinosi ávairiomis gyve-nimiðkomis istorijomis, diskutavo,sprendë klausimus, kaip tai galëjopaveikti jø gyvenimus. N.P. Veè-kienës teigimu, bet kuriame amþiujeþmogui svarbi ne tik fizinë, bet irpsichologinë bei socialinë sveikata.Bûtent todël þmogui svarbus ryðyssu kitais þmonëmis.

Po beveik pusantros valandostrukusios paskaitos studentø veiduo-se nebuvo matyti në krislelio

nuovargio, prieðingai, jie tryðko noru bendrauti, pasidalintiáspûdþiais ir dar ðiek tiek paklausti. Jie, kaip „tikri“studentai: jø akys dega noru mokytis, vieni noriai dis-kutuoja, atsakinëja á dëstytojos uþduotus klausimus, kiti iðjø patyliukais ðnabþdasi, o treti nedràsiai klauso ir at-sakymus apmàsto mintyse.

Rimantë Janèauskaitë

Treèiojo amþiaus universiteto studentai mokësi paþinti save ir kitusÐventasis Dionizas (Dionysius) yra pasakæs: „Nenorëti nieko

iðmokti yra nusikaltimas“, todël dëmesys nuolatiniam tobulëjimui,saviðvietai, þiniø atnaujinimui yra svarbus ne tik jaunystëje, bet irvyresniame amþiuje. Svarbø vaidmená ðioje situacijoje atliekaTreèiojo amþiaus universitetai, kurie suteikia galimybæ mokytis irsenjorams, ir dar darbingo amþiaus þmonëms. Juk þmonës sako,kad mokytis niekada ne vëlu!

2019 m. spalio 30 d.5 p. Nr. 83 (10238)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Rimantas KATKEVIÈIUSEuropos Parlamento socialistø ir demokratø

paþangiojo aljanso frakcijos narë, Uþimtumo irsocialiniø reikalø komiteto vicepirmininkë VilijaBlinkevièiûtë ásitikinusi: ir Europos Sàjunga, irLietuva vis dar per maþai investuoja á vaikus.

Europarlamentarë teigia, kad vaikai turi taptipirmuoju valstybës investicijø pasirinkimu, irklausia: „Kà renkamës: investicijas á vaikus arvaikiðkus bilietus á skurdà?“

Gerbiama Vilija, kaip vertinate siûlymà jau kitaismetais Lietuvoje tiekti nemokamus pietus ir ikimo-kyklinukams, ir pirmokams?

Þinoma, pritariu. Að – uþ investicijas á vaikus. Ágarantuotà vaikystæ.

Labai gerai, kad savivaldybëms ir mokykloms siû-loma leisti paèioms nutarti, koks maitinimo bûdas (ðve-diðkas stalas ar maistas porcijomis) priimtinas ir moki-niams, ir jø tëvams. Ir teigiu, kad toks nemokamas maiti-nimas bûtø pakeliama naðta valstybei. Juk 2008 metaisgebëjome nemokamai maitinti visus ikimokyklinukusir pradinukus.

Bet juk teigiama, kad tai – pinigø ðvaistymas vë-jais: neva vaikai to maisto daþniausiai nevalgo?

Gal kai kà ir nustebinsiu, bet vaikai ir Lietuvoje, irlikusiame pasaulyje valgo. Nori valgyti, nors kai kurievaikai ne visada turi kà (skurdà, nepritekliø patiria kasketvirtas Europos Sàjungos vaikas, tarp jø – ir Lietuvosvaikai). Mes, suaugusieji, turime apsaugoti vaikus, kadjie nuo maþø dienø nesijaustø esantys prastesni, blogesnitik todël, kad auga nepritekliuje.

Ir visa tai – ne iðlaidos, kaip dar kartais teigiama.Tai – investicijos. Á vaikus. Vadinasi, á valstybës ateitá. Ásaugumà. Todël tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos Sei-mas, balsuodamas uþ 2020 metø valstybës biudþetà,skirs pakankamai lëðø ir nemokamai maitinti vaikusmokyklose, ir vaiko pinigams. Ir tai tëra tik pradþiakuriant garantuotà vaikystæ.

Kokios þinios ið Europos Parlamento dël Jûsøpasiûlytos europinës Vaikø garantijos iniciatyvos?

Geros. Europos Parlamente vykusiuose kandidatøá Europos komisarus klausymuose ypatingas dëmesysskirtas europinei Vaikø garantijos iniciatyvai, kuriai2021–2027 metø ES biudþete numatyti 6 milijardaieurø. Bûtent naujajai Europos Komisijai teks uþduotissukurti Europos vaikø garantijos iniciatyvos mecha-nizmà, taip pat ir programas, kuriomis tëvams teikiamaparama.

Vaikø garantija reiðkia ne tik nemokamà vaikø prie-þiûrà, tinkamà mitybà, lygias galimybes mokytis, lanky-ti bûrelius, bet ir jaukø bûstà, sàlygas suaugusiems ðei-mos nariams dirbti ir uþsidirbti, derinti darbà ir as-meniná gyvenimà, slaugyti serganèius artimuosius. Taiir investicijos á ðvietimà ir mokytojus, á socialines pa-slaugas ir socialinius darbuotojus, tai ir konkreti pagalbaauginantiems neágalius, serganèius vaikus.

Vilija Blinkevièiûtë: „Arba investicijos á vaikus irðvietimà, arba ir toliau bus leidþiamos milþiniðkos sumoskovai su pasekmëmis – su jaunimo nedarbu, skurdu,menkomis pajamomis, nusikalstamumu“.

Vilija Blinkevièiûtë: „Investicijos ávaikus ar vaikiðki bilietai á skurdà?“

( N u k e l t a á 6 p . )

Birðtono savivaldybës merë átei-kë Neringos savivaldybës merui ir jáatlydëjusiai komandai besitæsianèiosdraugystës atminimo dovanas. Ne-ringos savivaldybës vadovas priëmi-mo metu padëkojo uþ pakvietimàapsilankyti Birðtone, jaukø priëmi-mà ir pasidþiaugë graþia miestødraugyste.

Tà paèià popietæ sveèiai ið Nerin-gos dalyvavo susitikime Birðtonovieðojoje bibliotekoje su savo krað-tiete, raðytoja, iliustratore Daiva Mo-lyte-Lukauskiene, vëliau aplankëNeringos ir Birðtono draugystæ sim-bolizuojanèià parodà Birðtono kul-tûros centre „Nidos ekspresijai – 25“.

Visos neringiðkiø vieðnagës Birð-tone dienos buvo gausios ekskursijø:paþintinë ekskursija po Birðtonà, ap-lankant naujausius turizmo, kultûros

objektus, sveèiai atsipalaiduoti galëjo„Vytautas mineral Spa“ sanatorijosbaseinø ir pirèiø komplekse. Bièiu-liai ið Neringos kopë ir á aukðèiausiàLietuvoje Birðtono apþvalgos bokð-tà. Èia visi pabendravo, dalijosi patir-timi, groþëjosi Nemuno kilpomis,kurorto gamta, dþiûgavo dël itin pa-lankaus vieðnagei oro.

53 metai – tiek laiko tæsiasi dvie-jø nuostabiø kurortø – Birðtono irNeringos – ypatinga draugystë. Tieklaiko Birðtonas ir Neringa yra mies-tai-partneriai, o Savivaldybiø va-dovai, specialistai, delegacijos bend-rauja ir bendradarbiauja.

Aèiû uþ draugystæ, iki kitø ma-loniø susitikimø!

Birðtono savivaldybësinformacija

Dviejø kurortø – Neringos ir Birðtono – draugystë tæsiasiSpalio 25-àjà Birðtone lankësi Neringos savivaldybës delegacija,

vadovaujama Neringos savivaldybës mero Dariaus JASAIÈIO. Vizitometu Birðtono savivaldybës merë Nijolë DIRGINÈIENË drauge su meropavaduotoju, mero patarëja, Tarybos nariais, Administracijos vado-vybe, specialistais, ástaigø vadovais delegacijos atstovams svetingaiatvërë Birðtono savivaldybës duris. Susitikimo metu buvo aptartimiesto tvarkymo, keliø, gatviø remonto, investicijø pritraukimo klau-simai, kalbëta apie daugiabuèiø namø renovacijà, Savivaldybës merëNijolë Dirginèienë pasidþiaugë naujais, miestà puoðianèiais objektais,aptarti abiems kurortinëms savivaldybëms aktualûs klausimai.

Birðtono Carito bendruomenësnamuose jau 17–tà kartà buvoeksponuota floristiniø puokðèiø irkompozicijø paroda, skirta Vëli-nëms.

Jos autoriai – Birðtono menomokyklos dizaino studijos moks-leiviai (vadovë Vilma Krasauskie-në), „Vyturëlio“ lopðelio-darþelio„Skruzdëliukø“ grupës ugdytiniai(auklëtoja Danutë Adamonienë) –pakvietë visus norinèiuosius apþiû-rëti darbus ir ið jø pasisemti idëjø.Kadangi populiarëja minimalistinis,nedaug atliekø paliekantis kapøpuoðybos stilius, komponuojantpuokðtes, naudotos gamtoje rastosmedþiagos – tujos, eglës ir puðies ða-kelës, samanos, kankorëþiai, kað-tonai, gilës, medþiø þievë, uogos, jospapuoðtos vos vienu ar dviem dirb-tiniø gëliø þiedais.

Spalio 29 dienà Bendruomenësnamuose vyko parodos pristatymasir edukacija, kurioje skambëjo vaikøeilëraðtukai apie rudená, „Boèiø“bendrijos nariai darþeliø „Vyturëlis“ir „Giliukas“ ugdytinius, Meno mo-kyklos mokinius supaþindino su Vë-liniø tradicijomis, viena ið jø – ap-lankyti mirusiøjø kapus, uþdegti antjø po þvakutæ, papuoðti gëlës þiedu.

Kaip ir kasmet, po renginio skir-tingø kartø atstovai drauge nuëjo ásenàsias Birðtono kapines, padëjopaèiø sukurtas puokðtes, þvakiøliepsnelëmis pagerbë amþinojo po-ilsio vietas tø birðtonieèiø, kuriø ne-bëra kam prisiminti. Puokðtës pa-dëtos ir prie J.Basanavièiaus pa-minklo, ir kitose atmintinosevietose.

„Birðtono versmiø“informacija

Dalës Lazauskienës nuotraukos

Vaikai mokosi saugotimirusiøjø atminimà

2019 m. spalio 30 d. Nr. 83 (10238) 6 p.

Todël Vaikø garantija – tai irsuaugusiøjø garantijos. Valstybësgarantijos tiems, kurie vaikus augi-na, auklëja, moko, priþiûri, slaugoir labai daþnai tuo paèiu dar ir dirbakeliuose darbuose arba apskritaineturi darbo.

Visiems vaikams garantuotivaikystæ reikia milþiniðkø lëðø. Iðkur jos?

Klausimas yra kur kas platesnis.Vaikystë be bado, nepritekliø, stogasvirð galvos, ðilti namai, artimøjømeilë ar bilietas á skurdà nuo patankstyvos vaikystës? Kà mes, Euro-pos Sàjunga ir Lietuva, renkamës?

Ar galima pritarti Kauno miestotarybos sprendimui, kad ne miestegyvenantys tëveliai mokëtø uþ vai-kus darþeliuose 16 kartø didesnækainà, nei mieste gyvenantieji tëve-liai? Kas leido rûðiuoti vaikus? Ne-

galima spekuliuoti vaikais ir tëvøjausmais siekiant savo politiniøtikslø.

Kai girdþiu sakant, kad nëra pa-kankamai pinigø nei investicijomsá vaikus, nei ðvietimui, visada at-sakau: nuo vaikystës skurstantiemsvaikams sunkiau sekasi mokytis, jøsilpnesnë sveikata, vëliau jiems bû-na sudëtingiau gauti gerà darbà, di-delë tikimybë, kad dël to skurs ir jøvaikai. Mes to norime? Mes ir toliaupasirengæ amþinai leisti milþiniðkassumas kovai su pasekmëmis – sujaunimo nedarbu, su skurdu, atskir-timi ir menkomis pajamomis, su pa-tyèiomis, nusikalstamumu, smurtuðeimose ir saviþudybëmis?

O pinigø visada bus per maþai.Visada. Esmë, kà renkamës prio-ritetu. Bûtent vaikai turi tapti prio-ritetu, pirmuoju valstybës pasirin-kimu kuriant ateitá.

Vilija Blinkevièiûtë:„Investicijos á vaikus arvaikiðki bilietai á skurdà?“

(Atkelta ið 5 p.)

Uþs.Nr.70

Siekiant nustatyti Alytuje kilusio padangø gaisropoveiká kitiems miestams, buvo paimti oro mëginiailakiøjø organiniø junginiø koncentracijai nustatyti:

Spalio 18 d. Birðtone, Prienuose ir Alytuje.Spalio 19 d. Alytuje.Spalio 20 d. Birðtone, Prienuose, Marijampo-

lëje, Lazdijuose ir Alytuje.Spalio 21 d. Alytuje ir Balbieriðkyje.Spalio 21 dienà, pirmadiená popiet, gauti spalio

18 – 19 dienomis imtø mëginiø rezultatai ið Prienø,Birðtono ir Alytaus.

Iðtyrus spalio 18 d. Prienuose imtus mëginius, nu-statytos benzeno, stireno ir tolueno koncentracijos nevir-ðijo teisës aktuose patvirtintø ribiniø verèiø:

– Benzeno pusës valandos koncentracija siekë 0,002mg/m3 (arba 2 mikrogramai/m3). ES ir Lietuvos teisësaktuose ðio terðalo koncentracijos vertinimui nustatytametinë ribinë vertë – 5 mikrogramai/m3. Lyginimas suðia norma gali bûti tik orientacinio pobûdþio, nes kon-centracijos ir ribinës vertës nustatymo laikai yra skirtingi.

– Stireno koncentracija buvo lygi 0,003 mg/m3, ri-binë vertë – 0,04 mg/m3 (nevirðyta);

– Tolueno koncentracija buvo lygi 0,003 mg/m3,ribinë vertë – 0,6 mg/m3 (nevirðyta).

Taip pat mëginyje aptikti 1,2,4-trimetilbenzeno, 1,3,5-trimetilbenzeno, etilbenzeno, m, p-ksilenø, o-ksileno,taèiau jø koncentracija buvo maþesnë uþ terðalo nu-statymo ribà, t. y. labai maþa.

Iðtyrus spalio 18 d. Birðtone, Saulëtekio g. 1 imtusmëginius, nustatytos benzeno, stireno ir tolueno koncent-racijos nevirðijo teisës aktuose patvirtintø ribiniø verèiø:

– Benzeno pusës valandos koncentracija siekë 0,003mg/m3 (arba 3 mikrogramai/m3). ES ir Lietuvos teisësaktuose ðio terðalo koncentracijos vertinimui nustatytametinë ribinë vertë – 5 mikrogramai/m3. Lyginimas suðia norma gali bûti tik orientacinio pobûdþio, nes kon-centracijos ir ribinës vertës nustatymo laikai yra skirtingi.

– Stireno koncentracija buvo lygi 0,025 mg/m3,ribinë vertë – 0,04 mg/m3 (nevirðyta);

– Tolueno koncentracija buvo lygi 0,004 mg/m3,ribinë vertë – 0,6 mg/m3 (nevirðyta).

Mëginyje aptikta 1,2,4-trimetilbenzeno, 1,3,5-trime-tilbenzeno, etilbenzeno, p-ksilenø, o-ksileno, taèiau ðiøcheminiø medþiagø koncentracija buvo maþesnë uþ terða-lo nustatymo ribà, t. y. dël maþo ðios medþiagos kiekio

tiksli skaitinë koncentracija nenustatyta.Alytuje, adresu: Naujoji g. 130 imtuose mëginiuose

lakieji organiniai junginiai taip pat nevirðijo teisës aktuosenustatytø ribiniø verèiø.

Benzeno pusës valandos koncentracija siekë 0,018mg/m3, stireno – 0,004 mg/m3, tolueno – 0,016 mg/m3,etilbenzeno - 0,004 mg/m3 (ribinë vertë 0,02 mg/m3

nebuvo virðyta).Spalio 23 dienà, treèiadiená, gauti spalio 20 dienà

imtø mëginiø rezultatai ið Alytaus, Prienø, Birðtono,Marijampolës ir Lazdijø.

Spalio 20 d. buvo paimti mëginiai lakiøjø organiniøjunginiø (LOJ) nustatymui Alytuje, Naujoji g. 132, Aly-taus r., taip pat Prienuose, Birðtone, Lazdijuose, Mari-jampolëje. Juose aptikta benzeno, etilbenzeno, m, p-ksileno, o-ksileno, stireno, tolueno, heksano.

Benzeno koncentracija Prienuose, Birðtone, Mari-jampolëje ir Alytaus rajone prie kelio Alytus- Lazdijai (1,9 km nuo gaisro þidinio) siekë 0,002 mg/m3, kitosetyrimo vietose buvo maþesnë uþ nustatymo ribà.

Stireno koncentracija Marijampolëje (40 km nuogaisro þidinio) siekë 0,018 mg/m3, Lazdijuose – 0,002mg/m3 (ribinë vertë – 0,6 mg/m3 – nevirðyta).

Heksano aptikta tik Marijampolëje imtame mëginyje,kur jo koncentracija siekë 0,043 mg/m3 (ribinë vertënenustatyta).

Aplinkos apsaugos agentûros informacija

Gauti Birðtone, Prienuose, Alytuje, Marijampolëjeir Lazdijuose imtø oro mëginiø rezultatai

Grupë birðtonieèiø klausia, ar bus tesëtas paþadas ir bussukurtas bareljefas, áamþinantis buvusio ilgameèio mero,Birðtono garbës pilieèio Antano Serafino Zenkevièiaus atminimà.

Redakcijai atsiøstame Birðtono savivaldybës administracijos Ar-chitektûros ir kraðtotvarkos skyriaus vedëjo Manto MICHALIUNJOatsakyme raðoma: „2019-10-07 Birðtono savivaldybës administracijakreipësi á Lietuvos dailininkø sàjungà, kuriai priklauso skulptoriaibei kiti profesionalûs menininkai, dël ekspertø skyrimo. Spalio 11dienà gavome pavizuotà Lietuvos dailininkø sàjungos raðtà dël pa-skirtø bareljefo projektui vertinti ekspertø.

Komisija vykdys konkurso organizacinius darbus toliau.“

Nustatë didesnæ ðilumos kainàTarybos nariai nustatë AB „Birðtono ðilu-

ma“ centralizuotai tiekiamos ðilumos kainà(kainos dedamàsias) tretiesiems bazinës kai-nos galiojimo metams. Atsiþvelgiant á padidë-jusias árangos remonto bei darbo uþmokesèiosànaudas, iðaugusius mokestinius ásipareigo-jimus, po perskaièiavimo 2019 m. spalio mën.ðilumos vienanarë kaina gyventojams tapo 5,10ct/kWh, t. y. 0,90 ct/kWh (21 proc.) didesnënei ðiuo metu galiojanti kaina – 4,20 ct/kWh.

Jaunimo klubui paskirtos patalposIki ðiol Birðtono jaunimo klubas glaudësi

Kultûros centro patalpose, bet, esant dideliamjø uþimtumui – vykstant repeticijoms, rengi-niams, taip pat pleèiantis paties klubo veiklai,kilo poreikis turëti atskiras patalpas, kuriosejaunuoliai uþsiimtø mëgstama veikla. Tarybapritarë sprendimui dalá PSPC patalpø ir bend-ro naudojimo koridoriaus, esanèiø rûsyje,perduoti Birðtono jaunimo klubui (asociacijai)pagal panaudos sutartá. Tam Pirminës sveika-tos prieþiûros centro vadovas neprieðtaravosakydamas, jog patalpos tiesioginei centro veik-lai nereikalingos, jos turi atskirà áëjimà ið gat-vës, todël jaunimo veikla, kuri daugiausia vyksvakarais, nesutrikdys ástaigos darbo.

Birðtono jaunimo klubas planuoja, kad ðio-se patalpose pagal nustatytà grafikà dirbs atsa-kingas darbuotojas. Jose bus vykdoma aso-ciacijos ástatuose numatyta veikla: administ-

racinis darbas, kultûriniai, sporto ir kiti vieðiejirenginiai, jaunimo laisvalaikio uþimtumas, sa-vanorystës ir kiti projektai.

Savivaldybës Tarybos opozicijos atstovëValë Petkevièienë projekto rengëjams pateikëdaugybæ klausimø ir pastabø. Jos nuomone,jaunimo klubas nëra vienintelë organizacijaBirðtone, kuri dirba su jaunais þmonëmis, todëljai rûpëjo suþinoti, kiek nariø jam priklauso,kokia veikla jis uþsiima, ið kokiø lëðø bus finan-suojamas etatas darbui su jaunimu ir kt.

Tarybos narys Helmanas Lik, kuris eina irBirðtono jaunimo klubo prezidento pareigas,nuo klausimo svarstymo nusiðalino, vengda-mas galimo vieðø ir privaèiø interesø supainio-jimo, todël ne á visus politikës klausimus buvoatsakyta. Apsiribota Tarybos narës Dovilës Ada-monytës paaiðkinimu, jog atsakomybæ uþpatalpas prisiima teisiðkai áregistruotas Birð-tono jaunimo klubas, taèiau jomis naudosis irkitos jaunus þmones vienijanèios organizacijos,pavyzdþiui, Birðtono socialdemokratinisjaunimas.

Savivaldybës administracijos direktorë Jo-vita Tirvienë informavo Tarybos narius apieJaunimo reikalø departamento prie Vyriausy-bës pastabas savivaldybei dël to, kad joje nëraatskiro specialisto darbui su jaunimu. AnotJ.Tirvienës, departamentas pasisiûlë ádarbin-tam asmeniui mokëti atlyginimà tris mënesius.

Veþëjà parinks supaprastinto atvirokonkurso tvarka

Taryba pritarë Veþëjo parinkimo keleiviø

veþimui vietinio reguliaraus susisiekimo auto-busø marðrutais Birðtono autobusø stotis-Ne-majûnai-Siponys, Birðtono autobusø stotis-Ne-majûnai-Ðilënai-Siponys, Birðtono autobusøstotis-Birðtono viensëdis -Puzonys paslaugø pir-kimo supaprastinto atviro konkurso sàlygøprojektui. Iki 2020 m. sausio 1 d. planuojamaatlikti konkurencingà veþimo paslaugos pir-kimo (t. y. veþëjo parinkimo) procedûrà. Ðiuometu veþëjo paslaugas ðiais marðrutais teikiaUAB „Kautra“ pagal sudarytà laikinà sutartásu Birðtono savivaldybe. Paslaugø sutartis baig-sis, sudarius gyventojø veþimo sutartá su kon-kursà laimëjusiu veþëju. Penkeriems metamssudaromoje sutartyje numatyta galimybë jàpratæsti dvejiems metams, taip pat iðlygos, kuo-met ji galës bûti nutraukta.

Kaip sakë Birðtono savivaldybës administ-racijos direktoriaus pavaduotojas VincasValentinas Revuckas, nors reisai á kaimus yranuostolingi, bus paliktas tas pats marðrutø in-tensyvumas, vienas jø pakoreguotas pagal vie-tos bendruomenës nariø praðymus.

Tarybos narë V.Petkevièienë ðia proga klausë,ar nëra galimybës marðrutà Kaunas – Birðtonaspratæsti iki Naujojo Birðtono (taip politikë pa-vadino Birðtono vienkiemio gyvenvietæ). AnotV.V.Revucko, ðiuo marðrutu vykstanèiø leng-vatiniø keleiviø pavëþëjimo iðlaidas pagal su-tartá lygiomis dalimis dalinasi Kauno, Prienørajonø ir Birðtono savivaldybës, todël, norintprailginti marðrutà, reikëtø gauti partneriø su-

Tarp socialiniø ir ûkiniø aktualijø – ir nerimasdël pasirengimo ekstremaliems ávykiams

Spalio 25 d. Birðtono savivaldybës tarybos posëdyje,dalyvaujant 13-kai Tarybos nariø, buvo priimti Birðtonosavivaldybës gyventojams svarbûs sprendimai, ið-klausyti opozicinës frakcijos „Demokratijos sargyboje“pasiûlymai dël inicijuojamø darbø, diskutuota dël gaisroAlytuje padariniø ir bûtinybës perþiûrëti pasirengimàekstremalioms situacijoms savivaldybëje. Po Tarybosposëdþio savivaldybës vadovai ir minëtos opozicinësfrakcijos nariai surengë atskiras spaudos konferencijas,kuriose patikslino savo pozicijas posëdyje svarstytaisklausimais. Savivaldybës tarybos opoziciniø frakcijø atstovai.

( N u k e l t a á 7 p . )

tikimà. Merë savivaldybës administracijà áparei-gojo iðsiaiðkinti kitø savivaldybiø poþiûrá ðiuoklausimu.

Patenkins socialiniøpaslaugø poreiká

Taryba pritarë, jog Nemajûnø dienos centrodidþiausias leistinas etatø skaièius (18) bûtøpadidintas keturiais socialiniø darbuotojøpadëjëjø etatais. Jø iðlaikymas per du ðiø metømënesius valstybës ir savivaldybës biudþetamsatsieis 6177 eurus. Iki ðiol dalá pagalbos á namuspaslaugø (vidutiniðkai 700 val. per mën.) savi-valdybë pirko ið Birðtono savivaldybës neága-liøjø draugijos. Ásteigus naujus etatus, nestacio-nariø socialiniø paslaugø teikimà visoms pa-slaugø gavëjø grupëms Savivaldybëje visiðkaiuþtikrins BÁ Nemajûnø dienos centras. Svarbutai, kad Centras turi licencijà dienos socialinësglobos asmens namuose paslaugoms teikti,todël, pablogëjus namuose globojamø gyven-tojø sveikatai, nekils sunkumø keisti socialiniøpaslaugø rûðá, o paslaugø gavëjas nekeis dar-buotojo, teikusio paslaugas.

Savivaldybës administracijos direktorësJ.Tirvienës teigimu, Neágaliøjø draugijos dar-buotojams, atitinkantiems kvalifikaciniusreikalavimus, gali bûti pasiûlyta pereiti dirbtiá Nemajûnø dienos centrà. Kaip posëdyje buvopabrëþta, Neágaliøjø draugija neliks be veiklos,ji toliau vykdys þmoniø su negalia socialinësreabilitacijos projektà.

Opozicija siekia tiesioginës Tarybosposëdþiø transliacijos

Bene daugiausia diskusijø posëdyje sukëlëBirðtono savivaldybës tarybos frakcijos „De-mokratijos sargyboje“ pasiûlytas sprendimoprojektas dël Tarybos veiklos reglamento pa-keitimo. V.Petkevièienë pasiûlë ápareigotiBirðtono savivaldybës administracijà parengtitechnines priemones tiesioginei Savivaldybëstarybos posëdþiø transliacijai nuo 2020 m.sausio 1 d., nes, anot jos, gyventojams labaisvarbu gauti operatyvià ir iðsamià informacijàapie svarstomus ir priimamus sprendimus. Jipastebëjo, jog Birðtono savivaldybë – vienintelëið aðtuoniø Kauno regione, kuri nëra ádiegusiðios sistemos. Kitos opozicijos atstovës JurgitosÐerþentienës teigimu, yra ávairiø techniniø

2019 m. spalio 30 d.7 p. Nr. 83 (10238)

SLEGIA KREDITAI AR PRITRÛKAI PINIGØ? Tiesiame Jumspagalbos rankà! Akimirksniu palengvinsime Jûsø naðtà. REFI-NANSAVIMAS nuo 500 iki 7000 eurø, nuo 6 iki 48 mënesiø. PA-

SKOLOS nuo 100 iki 5000 eurø, nuo 2 iki 48 mënesiø. Konkurencingai itin maþospalûkanos rinkoje. Be uþstato, be uþslëptø sutarties sudarymo mokesèiø. Kreiptistel. 8 601 50 935. Kredito davëjas UAB LSV intergroup. Tarpininkas Rièiardas. Indi-vidualios veiklos paþyma Nr. 621263.

SPRENDIMAI, PRIIMTI BIRÐTONO SAVIVALDYBËS TARYBOS2019 M. SPALIO 25 D. POSËDYJE

Sprendimo antraðtë

3Dël uþdarosios akcinës bendrovës „Birðto-

no ðiluma“ centralizuotai tiekiamos ðilumoskainos (kainos dedamøjø) nustatymo tre-tiesiems bazinës kainos galiojimo metams.

Dël uþdarosios akcinës bendrovës „Birð-tono ðiluma“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio1 d. iki 2019 m. rugsëjo 30 d. atliktø investicijøderinimo.

Dël savivaldybës nekilnojamojo turtoperdavimo pagal panaudos sutartá Birðtonojaunimo klubui.

Dël didþiausio leistino etatø skaièiauspatvirtinimo biudþetinëje ástaigoje Nemajûnødienos centre.

Dël Birðtono savivaldybës tarybos 2019m. rugsëjo 27 d. sprendimo Nr. TS-154 „Dëluþdarosios akcinës bendrovës „Birðtonovandentiekis“ ástatø patvirtinimo“ 3 punktopakeitimo.

Dël Birðtono savivaldybës tarybos nariodelegavimo á komisijà.

Dël Birðtono savivaldybës administracijosstruktûros pakeitimo.

Dël Birðtono muziejaus projekto bendrojofinansavimo.

Dël didþiausio leistino pareigybiø (etatø)skaièiaus Birðtono gimnazijoje nustatymo.

Dël Birðtono savivaldybës biudþetiniøástaigø sporto saliø ir sporto aikðteliø nuomostvarkos ne konkurso bûdu apraðo pakeitimo.

Dël Birðtono savivaldybës tarybos 2015m. spalio 9 d. sprendimo Nr. TS-200 „Dël Birð-tono savivaldybës mokykliniø autobusø nau-dojimo tvarkos apraðo patvirtinimo“ pakei-timo.

Dël pritarimo veþëjo parinkimo keleiviøveþimui vietinio reguliaraus susisiekimo auto-busø marðrutais Birðtono autobusø stotis–Ne-majûnai–Siponys, Birðtono autobusø stotis–Nemajûnai–Ðilënai–Siponys, Birðtonoautobusø stotis–Birðtono viensëdis–Puzonyspaslaugø pirkimo sàlygø projektui.

Dël Birðtono savivaldybës tarybos 2002m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 7 „Dël Birðtonosavivaldybës biudþeto specialiøjø programøsudarymo ir vykdymo tvarkos tvirtinimo“pripaþinimo netekusiu galios.

Dël Birðtono savivaldybës bendruomeni-niø organizacijø tarybos sudarymo.

Sprendimonumeris

2

TS-180

TS-181

TS-182

TS-183

TS-184

TS-185

TS-186

TS-187

TS-188

TS-189

TS-190

TS-191

TS-192

TS-193

Eil. Nr.

1

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

Visus Tarybos sprendimus galite rasti www.birstonas.lt skiltyje Teisës aktai.

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PLANUOJAMOS ÛKINËS VEIKLOS „ÐKËVONIØ KAPINIØ PLËTRA,IVONIÐKIØ K., BIRÐTONO SEN., BIRÐTONO SAV.“

poveikio visuomenës sveikatai vertinimo ataskaitaÛkinës veiklos organizatorius: Birðtono savivaldybës administracija, Jaunimo

g. 2, Birðtonas, LT-59206, kontaktinis asmuo – Agnë Baltë – Architektûros irkraðtotvarkos skyriaus vedëjo pavaduotoja, el. p.: agne.balte@birstonas.lt. Ataskaitosrengëjas: UAB ,,R.A.C.H.E.L. Consulting”, S. Þukausko g. 33-53, Vilnius, tel.:8 608 86500, el. p.: sandra@rachel.lt, kontaktinis asmuo – projekto vadovë – S.Vadakojytë-Kareivienë. Ûkinës veiklos pavadinimas, vieta (adresas): Ðkëvoniøkapiniø plëtra, Ivoniðkiø k., Birðtono sen., Birðtono sav. Trumpas planuojamosûkinës veiklos apraðymas: Planuojama iðplësti esamas kapines padidinant jøplotà 10,4215 ha. Naujosiose kapinëse numatyta árengti apie 2080 vnt. dvivieèiø(ðeimyniniø) kapavieèiø ir apie 320 vnt. vienvieèiø kapavieèiø. Apie 0,7072 hasudarys kolumbariumui skirta teritorija, likæs plotas bus skirtas tradicinëmslaidojimo vietoms. Pleèiamø kapiniø teritorijos vakarinëje pusëje bus árengtalengvøjø automobiliø stovëjimo aikðtelë (41 vietos), taip pat numatyti smulkiosprekybos laikinieji statiniai, skirti kapiniø reikmëms. Papildomai planuojamaárengti 2 automobiliø stovëjimo aikðteles ðalia jau esamø kapiniø (264 ir 76 vietø).Ataskaita vieðai eksponuojama: nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkrièio 13d. Birðtono seniûnijos patalpose, adresu: Birðtono g. 14, Birðtono vs., Birðtonosav. ir ataskaitos rengëjo UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ patalpose, adresu: S.Þukausko g. 33-53, Vilnius. Darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Ataskaitosel. versijà atsisiøsti galima internetinëje svetainëje – www.rachel.lt. Vieðasvisuomenës supaþindinimas su ataskaita vyks: 2019 m. lapkrièio 14 d. 17.00 val.Birðtono seniûnijos patalpose, adresu: Birðtono g. 14, Birðtono vs., LT-59219Birðtono sav. Iki vieðo visuomenës supaþindinimo su ataskaita, susirinkimopasiûlymus teikti raðtu: ataskaitos rengëjui UAB ,,R.A.C.H.E.L. Consulting”, S.Þukausko g. 33-53, LT-09129, Vilnius, el. p.: info@rachel.lt. Sprendimà dëlplanuojamos ûkinës veiklos galimybiø priimanti institucija: Nacionaliniovisuomenës sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kaunodepartamentas, adresas: K. Petrausko g. 24, Kaunas, Tel. (8 37) 331 683, El. p.kaunas@nvsc.lt.

Birðtono vieðojoje bibliotekoje(mieste ir jos padaliniuose: Birðtonovienkiemyje, Nemajûnuose, Sipony-se) internetines transliacijas kasdienstebëdavo maþdaug po 20 þmoniø.

Spalio 21 d. savaitæ pradëjo bib-liotekos direktorë Alina Jaskûnienë.Ji svetingai sutiko susirinkusiuosius,pasidþiaugë smalsiais Birðtonosenjorais ir paragino nepraleistiprogos pagilinti kompiuterinio rað-tingumo bei elektroniniø paslaugøþinias.

Pirmojoje internetinëje translia-cijoje ið Lietuvos nacionalinës Mar-tyno Maþvydo bibliotekos (seminare„Technologijø vitaminai“) senjoraisupaþindinti su e. recepto nauda, in-formacijos apie Lietuvoje registruo-tus ir kompensuojamus vaistus ðal-tiniais.

Seminare „Pats sau gidas“ klau-sytojai suþinojo, kaip keliauti patogiaiir pigiai, kaip informaciniø techno-logijø pagalba planuojamos kelionësvieðuoju transportu, nuosavu automo-biliu ar lëktuvu, kaip rasti vieðbuèius,

lankytinus objektus ar pramogas.Dalykiðkame Lietuvos bankø

asociacijos prezidento Manto Zala-toriaus moderuotame seminare„Bankas tavo delne“ finansø eksper-tai pasidalino paprastais ir praktið-kais patarimais, kaip tvarkytis su sa-vo pinigais ðiuolaikiðkai, patogiai irsaugiai.

Transliacijoje „Bendravimo ma-dos“ aptarti socialiniai tinklai,bendravimo virtualioje erdvëje priva-lumai ir trûkumai.

Birðtono senjorai ypaè dþiaugësiseminaru „Iðmanusis darþas“. Jamevertingais patarimais sodininkams irdarþininkams dalinosi charizmatið-kas dr. Algirdas Amðiejus, o netu-rintys vietos darþininkavimui su-þinojo, kaip internetas, meilë darþui,sodui ir turima þemë sujungia bend-ruomenes.

Aèiû savaitës „Senjorø dienosinternete 2019“, sumanytojams uþnaudingas temas ir puikius paðne-kovus, pagiriamojo þodþio nusipel-no ir internetiniø transliacijø vedëjas,

þurnalistas Henrikas Vaitiekûnas.Uþ bendradarbiavimà dëkojame

þingeidiems Birðtono „Boèiø“ bend-rijos nariams bei kurorto Treèiojoamþiaus universiteto klausytojams.Tikimës, kad ir ateityje nemenks jødomëjimasis bibliotekos paslaugo-mis, renginiais. Projektas „Prisijun-gusi Lietuva“ tæsiasi. Turësime dardaug progø suþinoti, paþinti, iðmokti.Verta priminti ir tai, kad internetiniøseminarø áraðai yra saugomi „Prisi-jungusi Lietuva“ svetainëje, juosgalima perþiûrëti bet kada. Viliamës,jog bibliotekininkø pastangos prisi-deda prie to, kad virtualioje erdvëjeþmonës jaustøsi dràsiau, ir kad infor-macinës technologijos nebaugintø,o lengvintø kiekvieno ið mûsø gyve-nimà!

Projektas „Prisijungusi Lietuva“finansuojamas Europos regioninësplëtros fondo ir Lietuvos Respub-likos valstybës biudþeto lëðomis.

Genovaitë MaèiûtëBirðtono vieðosios

bibliotekos bibliografë

Birðtonieèiai dalyvavo „Senjorødienø internete 2019“ seminaruose

Spalio 21–25 dienomis projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai antrà kartà pakvietë á respublikinæteminæ akcijà „Senjorø dienos internete 2019“, kurios tikslas – skatinti vyresnio amþiaus þmones dràsiaijaustis skaitmeninëje erdvëje, saugiai naudotis e. paslaugomis, nuolat tobulinti skaitmeninius ágûdþius.

galimybiø, kurias savivaldybë galipasirinkti pagal priimtinà kainà.

Ir Tarybos komitetuose, ir posë-dyje Tarybos nariø nuomonës iðsi-skyrë. Valdanèiajai daugumai pri-klausantys politikai akcentavo, kadðiuo klausimu skubos nëra. Vertapaieðkoti finansiniø ðaltiniø, kuriølëðomis posëdþiø salë bûtø atnaujintakompleksiðkai: pirmiausia sure-montuotos patalpos, po to ádiegtamoderni garso ir vaizdo sistema.Ðiuo metu gyventojai gali pasinau-doti „Birðtonieèio tribûna“ ir da-lyvauti posëdþiuose, taip pat klausy-tis posëdþiø garso áraðø internete.

Merës N.Dirginèienës teigimu,sprendimas, keièiantis Tarybos regla-mentà, bûtø perteklinis, nes regla-mente tokia nuostata dël vaizdo irgarso áraðø jau patvirtinta. Aðtuo-niais balsais sprendimo projektas at-mestas (penki politikai balsavo uþ),visgi Savivaldybës administracijaápareigota iðsiaiðkinti finansines irtechnines posëdþiø tiesioginiø trans-liacijø galimybes.

Frakcija „Demokratijossargyboje“ pateikë ðeðis

siûlymusPosëdþio pabaigoje opozicinës

frakcijos „Demokratijos sargyboje“nariai Valë Petkevièienë, JuozasAleksandravièius ir Daina Zda-navièienë pateikë kreipimàsi su pa-siûlymais merei bei savivaldybësadministracijos direktorei ágyven-dinti kelias iniciatyvas.

Visø pirma, siûloma praplatintidr. A.S.Zenkevièiaus vardo kranti-nës takà ties suoleliais, kad pëstie-siems bûtø saugu prasilenkti, taip patabiejose krantinës pusëse árengtikrantinës pavadinimo nuorodas.Frakcijos nariø teigimu, apleistø irnetvarkomø pastatø teritorijose bû-tina iðkabinti informacines lentelessu uþraðu „Privati nuosavybë“. Beto, gausiai lankomose kurorto vie-tose galëtø bûti suprojektuoti ir pa-statyti geriamojo vandens fontanë-liai; reikëtø árengti ar paþymëti ðunøvedþiojimui skirtas teritorijas, kurio-se bûtø specialios ðiukðliadëþës gyvû-nø ekskrementams. Kreipimàsi ini-cijavæ politikai dël pësèiøjø saugumopasiûlë Birðtono gatvëje, ties E.Mar-èiulionio prekybos centru, árengti ið-kilià perëjà – kalnelá, o ðaltuoju metølaiku kurorte árengti èiuoþyklà.

Po posëdþio surengtoje spaudoskonferencijoje V.Petkevièienë vylësi,kad á ðiuos frakcijos siûlymus bus ási-klausyta. Taip pat ji apgailestavo, kadnuo Tarybos kadencijos pradþios jaudu opozicinës frakcijos teikti spren-dimo projektai valdanèiosios daugu-mos balsais buvo atmesti. V.Petke-vièienës ir J.Aleksandravièiaus tei-gimu, frakcijos „Demokratijos sar-gyboje“ nariai pasisako uþ skaidriàpolitikà ir yra pasiryþæ atsakingaidirbti gyventojø labui, vieðai keltijiems aktualius klausimus. Visgi jiepripaþino, kad bendradarbiavimassu valdanèiàja dauguma, neturinttvirtø pozicijø Taryboje, kol kas ne-konstruktyvus.

O kas bûtø, jeigu..?Savivaldybës Tarybos narius,

kaip ir visus birðtonieèius, sujaudinoAlytuje ávykusi ekologinë nelaimë,jie pritarë kaimyniðko solidarumoir padëkos gestui, kurá parodë Savi-valdybës merë, apsilankiusi Alytausmiesto savivaldybëje ir jos meruiáteikusi visø kurorto sanatorijø beiSPA centrø dovanà – kvietimus gais-rà gesinusiems ugniagesiams nemo-kamai apsilankyti Birðtono basei-nuose ir pirtyse.

Visgi politikams rûpëjo, ar ðiosnelaimës akivaizdoje Birðtono sa-vivaldybëje padaryta viskas, kad bûtøperspëti ir apsaugoti gyventojai, nes,kaip þinia, respublikiniø institucijøreakcija buvo pavëluota. Informacijàðiuo klausimu pateikë Administra-cijos direktorë J.Tirvienë. Jos teigi-mu, jau paèià pirmà gaisro dienà savi-valdybës internetinëje svetainëje irFacebook’o paskyroje buvo patalpin-tas praneðimas gyventojams. Situaci-

ja buvo sekama, gaudoma kiekvienaoficiali þinia, paskelbtos Nacionali-nio sveikatos centro Kauno departa-mento rekomendacijos dël þmoniøsaugumo, vyko pasitarimai su ástaigøvadovais.

Spalio 22 dienà buvo gautasAplinkos apsaugos agentûros pra-neðimas apie Birðtono savivaldybëjespalio 18 dienà atliktus aplinkos tar-ðos tyrimus. Nors pirmojo tyrimorezultatai nesuteikë pagrindo neri-mauti, Savivaldybës vadovai pripaþi-no, kad ir jiems pritrûko patikimosinformacijos ið oficialiø ðaltiniø.

Në viena savivaldybë neapsaugo-ta nuo panaðiø ekstremaliø situacijø,todël Tarybos nariai sutarë, jog labaisvarbus pasirengimas, visø tarnybøkoordinuoti veiksmai. Pasiûlyta atsa-kingai ávertinti gyventojø sveikataipavojø kelianèius veiksnius, tarp jø– ir aplinkai tarðiø ámoniø veiklàsavivaldybëje, taip pat su ekstremaliøsituacijø komisija aptarti bei pako-reguoti civilinës saugos planus.

Anot politikø, Alytaus pavyzdysatskleidë, kad savivaldybës turi labairibotus iðteklius ir galimybes sava-rankiðkai susidoroti su ekstremaliaisávykiais ir jø padariniais. Jie atkreipëdëmesá ir á tai, kad Prieðgaisrinës tar-nybos Birðtono komanda menkaiaprûpinta, neturi aukðtuminiø kopë-èiø. Merë teigë ðá klausimà këlusi nekartà, taèiau á savivaldybës praðy-mus nebuvo atsiþvelgta. Galop nëraaiðku, ar prieðgaisrinës saugos ko-manda kurorte iðliks. Bet, merësnuomone, nuleisti rankø nereikë-tø…

Dalë Lazauskienë

Tarp socialiniø ir ûkiniø aktualijø – ir nerimasdël pasirengimo ekstremaliems ávykiams

Merës N.Dirginèienës sveikinimai gimtadiená ðventusiai Tarybos nareiR.Þentelienei ir padëkos dovanëlës V.Jokimui bei D.Adamonytei, aktyviaiprisidëjusiems prie Moliûgadienio ðventës.

(Atkelta ið 6 p.)

Autorës nuotraukos

2019 m. spalio 30 d. Nr. 83 (10238) 8 p.

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!

Palma PUGAÈIAUSKAITË

„Labai brangus laikas ir, svar-biausia, niekur juo neprekiaujama“,– neðina karaliðkø chrizantemø va-zonu, uþ kurá mokëjo 8 eurus, sakëprienietë mokytoja. Vazonëlá ka-raliðkø chrizantemø pardavë uþ 3 –8 eurus, vazonëlá margaspalviø – uþ2 – 6 eurus. Nors prekybos centruoseir turgavietëse gausu plastmasiniøgëliø, kelios pirkëjos tarpusavyje dis-kutavo, kada gi jos bus uþdraustos,kur dedamos jos vëliau, kai þmonësiðmeta, mat, pasak jø, tai tokia bjauriplastmasë, kuri vargu, ar dega...

Kad artëjam laiko ratu link die-nos, kai pagerbsime mirusiuosius,kalbëjo ir prekeiviai ûkiniø gyvûnøturgavietëje, sakæ, kad turbût ðá kartàdauguma perka gëles ir þvakes, todël

ir èia maþiau perkanèiøjø. Nors pasi-rinkti tikrai buvo galima ir veisliniøpaukðèiø, ir paprastø, kaimiðkø. Ne-maþai ûkininkø buvo atveþæ savoderliaus. Centnerá mieþiø, kvieèiø,kvietrugiø pardavë uþ 8 – 10 eurø,50 kg maiðelis aviþø kainavo 8 eurus.

Kaip visada, buvo perkamos ðvie-þios, raugintos, marinuotos darþo-vës. Ypaè populiarios buvo ið tolobaltai ðvieèianèios kopûstø gûþës,kuriø kilogramas kainavo 0,40 euro,litras spanguoliø, kurias moteris pir-ko kopûstams pagardinti raugiant,kainavo 3 – 3,50 euro. O bulvë po-puliari visada. Kilogramas graþiøbulviø kainavo 0,40 – 0,50 euro. Kilo-gramas sodo obuoliø kainavo iki euro.Buvo galima pirkti ir vaismedþiø,kuriø vienas – 8 – 10 eurø.

Pieno bei jo produktø pirkëjaitikrai turëtø anksèiau atsikelti, nesapie deðimtà valandà turguje galimabuvo tik sûrio ir sviesto surasti. Pusëkilogramo sviesto kainavo 4 – 3,50euro, varðkës sûris – 2 – 3 eurus.

Raugintiems kopûstams pagar-dinti, kitoms salotoms ar tiesiog „anttuðèio skrandþio po ðaukðtelá iðgerti“pirko ypaè populiarø mûsø rajonoûkininkø ðalto spaudimo sëmenøaliejø, kurio pusës litro buteliukaskainavo 3,50 euro.

Mësos ir ðvieþios, ir jos gaminiødar buvo galima rasti. Ir pirko pagal

skoná bei poreikius: kilogramas kar-kos kainavo 1,59 euro, kojø, galvø –0,79 euro, sriubos kauliukø – 0,78euro, ðonkauliø – 4,50 euro, kumpio– 3,79 euro, nugarinës su laðiniu –3,79 euro, maltos kiaulienos – 3,20euro, sprandinës – 4,59 euro, ið-pjovos – 4,79 euro.

Viðtos, kaip sakë viena prekeivë,„ilsisi“, todël deðimt kiauðiniø par-davë uþ 2 eurus.

Þuvies mëgëjai rinkosi pagalskoná, o rinktis tikrai buvo ið ko.Kilogramas þiobrio kainavo 1,90euro, starkio – 5,50 euro, lydekos –4,50 euro, ðalto rûkymo þiobrio kilo-gramas – 5,50 euro, skumbrës – 6,50euro, karðto rûkymo vilkþuvës –6,20 euro, karðio iðklotinës – 3,90euro, sûdytos, nesûrios, riebiosskumbrës iðklotinës – 5,50 euro,silkës su galva – 2,60 euro.

Áprastai bitininkai kilogramàmedaus siûlë uþ 6 eurus, pusës litromedaus stiklainá – uþ 3 – 4,50 euro.Þinoma, kaip sakë vienas bitininkas,atveþæs parduoti veisliniø paukðèiø,kad derëtis reikëtø, o ypaè, pasak jo,– moterims. Jis patarë bûtinai uþ-klausti pirma apie medø, papraðyti

„Brangios ne tikprekës – ir laikas...“

Apie tai, koks brangus laikas, buvo galima justi ir turguj susitikusartimiems þmonëms, draugams, buvusiems bièiuliams, kurie negaililaiko vieni kitiems stabtelti, apsikabinti, paklausti, kaip sveikata, kaipgyveni?

jo paskanauti, nusiðypsoti ir pagirti,tuomet, sako, gal ir dovanø parsineði.Ir èia kalba sukosi apie laikinumà irþmoniø pavydà, pyktá, susvetimë-jimà net tarp artimøjø. Prekeivis bu-vo ásitikinæs, kad svarbiausia, ir netik Vëliniø laike, o kasdien, atrastilaiko sustoti, kad ir turguje, kai su-tinki draugà, kai uþkalbina nepa-þástamas, ir dalintis, negailëti dalintistuo, ko niekur nenupirksi. Nors tampaprieðtaravo prieniðkis, besidomin-tis balandþiais. „Viskas nuperkama.Jei ne uþ maþus, tai uþ didelius pini-gus, jei ne uþ didelius, tai – uþ labaididelius“. Vyras ðyptelëjæs patarë, ge-riau su juo nesiginèyti, nes paskui darkas iðgirs jo kalbà po þodþio „pavyz-dþiui“... Taigi daugiau ir nesido-mëjome.

Antroji „Moliûgadienio“ ðventë Birðtone,prie miesto centre esanèiø tvenkinukø,sukvietë daugybæ ávairaus amþiaus birðto-nieèiø, ávairiø ástaigø atstovø. Vaikams labaipatiko pasipuikuoti Helovyno stiliaus kos-tiumais, suaugusiesiems – kurti meninesinstaliacijas.

Vieno ið tvenkinukø pakrantes „nutûpë“daugybë oranþiniø moliûgø – iðskaptuoti, ið-raiþyti ávairiausiais raðtais, jie virto þibintais irþvakiø liepsnelëmis baidë virð kurorto besi-leidþianèias sutemas. Ðviesos ir ðeðëliø þaismebuvo galima nesunkiai atpaþinti ávairius siluetus:musmiriø, boruþiø, vorø, ðikðnosparniø, kaèiø,baidykliø, kaukoliø ir pan. Atitinkamà nuotaikàbûgnø garsais këlë Birðtono meno mokyklosmuðamøjø instrumentø specialybës jauniejimuzikantai...

Tikra moliûgadienio fiesta pasidþiaugë ðven-tës globëja merë N.Dirginèienë. Bendrø pastan-gø rezultatas buvo iðties áspûdingas. Áþiebus ðven-tinius moliûgus, buvo iðrinkti patys graþiausi iriðraiðkingiausi. Uþ iðmonæ buvo apdovanoti iroriginaliø kostiumø kûrëjai. Meno mokyklosbendruomenë surengë staigmenà – ðvieèianèiømoliûgø instaliacijà ant vandens, vaikø bûrelis„Ðvenèiø kûrimas su „Èiulba ulba“ pakvietëdalyvauti orientaciniame þaidime, UAB „UþTave“ vaiðino skania moliûgø sriuba, o „Lietuvoskepëjas“ kvietë ragauti duonos su moliûgøsëklomis.

Renginá organizavo Birðtono savivaldybë,Birðtono kultûros centras, „Èiulba ulba. Pra-mogos Birðtone“, Birðtono meno mokykla, Birð-tono savivaldybës tarybos narë Dovilë Adamo-nytë, UAB „Uþ tave“ ákûrëjas Vytautas Jokimas.Renginá vedë Irmantas Adamonis, savo idëjomisprisidëjo“„AsMeniðka“ krautuvëlë, ðeimos res-toranas „Old Town Grill“ ir kt.

„Birðtono versmiø“ informacija

Ðvieèiantys moliûgø þibintai vaikërudens slogutá

Nuot

rauk

os -

„Èiu

lba

ulba

. Pra

mog

os B

irðto

ne“ i

r Birð

tono

men

o m

okyk

los

Birðtono savivaldybësmieste esanèiøgyvenamøjø pastatøteritorijose – naujitvorø apþeldinimoreikalavimai

Tvora saugo namus ne tik nuosmalsiø paðaliniø akiø, nepagei-daujamø sveèiø, suteikia uþuovë-jà, bet ir formuoja bendrà namøávaizdá, sukuria vientisà miestovaizdà. Kiekvienas turime savitàskoná ir individualius poreikius,vis tik kasmet atsiranda naujø, sukaimyniniu sklypu nesuderintøtvoros dizaino sprendimø.

Atsiþvelgiant á Europoje esanèiøkurortiniø vietoviø apþeldinimo ten-dencijas, siekiant didinti miesto pa-trauklumà, ekologiðko miesto áspû-dá, estetiná vientisumà, Birðtono savi-valdybës tarybos 2019 m. rugsëjo 27d. sprendimu Nr. TS-176 visos Birð-tono miesto teritorijoje esanèiø vien-buèiø ir dvibuèiø gyvenamøjø pa-statø teritorijose pastatytos tvoros,kurioms gautas statybà leidþiantisdokumentas, ið gatvës pusës turi bûtiapþeldinamos gyvatvore (gyvatvorëturëtø bûti formuojama gatvës pu-sëje), neperþengiant sklypo ribos.Ðiuo sprendimu siekta suformuotiþalio, þydinèio ir ekologiðko miestoávaizdá bei suvienodinti apþeldinimoreikalavimus kurorte visø þemës skly-pø savininkams. Reikëtø paminëti,kad aukðèiau minëtas reikalavimas(negalima tverti namø valdø aukðtes-nëmis nei 1,25 m aukðèio neperregi-momis tvoromis, tverti aþûrinëmistvoromis (tinkline) be cokoliø, ið gat-vës pusës apþeldinant gyvatvore), Birð-tono miesto istorinëje dalyje yrataikomas nuo 2008 m. rugsëjo 30 d.,kuomet ásigaliojo pirmoji Birðtonomiesto istorinës dalies urbanistinio-architektûrinio reglamento redakcija.

Nutarusieji teritorijà apjuosti gy-vatvore tikrai nesuklys – tankiai su-sodinti medþiai arba krûmai aug-dami sudaro nepereinamà sienà, kurisaugo ne tik nuo nepageidautinø sve-èiø, bet ir nuo dulkiø, vëjo, triukðmo,sukuria gerà mikroklimatà, yra eko-logiðka ir praktiðka. Gyvatvorë – tailinijinis medþiø ar krûmø þeldinys,kuriame augalai vienas nuo kito sodi-nami labai maþu atstumu. Pagal savoaukðtá gyvatvorës yra skirstomos áþemas (0,5–1 m), vidutines (1–1,5 m)ir aukðtas (daugiau nei 2 m). Gyva-tvorë turi bûti formuojama, karpomair priþiûrima sklypo savininko (-ø).

Tvoros gatvës pusëje apþeldini-mo reikalavimus iðduoda Birðtonosavivaldybës administracijos Archi-tektûros ir kraðtotvarkos skyrius. Ðiereikalavimai taikomi ir Birðtonomiesto istorinëje dalyje, ir likusiojeBirðtono miesto teritorijoje.

Primename, kad naujausiàinformacijà apie rengiamus statybosir teritorijø planavimo dokumentusgalima rasti Birðtono savivaldybësinterneto svetainëje www.birstonas.lt,reklaminëje juostoje „Teritorijø pla-navimas ir statyba“ bei naujienø irteisës aktø skiltyje. Ðiose skiltyse ga-lite susipaþinti su galiojanèia Birð-tono kurorto bendrojo plano spren-diniø korektûra, patvirtinta Birðtonosavivaldybës tarybos 2010 m. sausio29 d. sprendimu Nr. TS-13 „Dël Birð-tono kurorto bendrojo plano spren-diniø korektûros tvirtinimo, Birðto-no miesto istorinës dalies urbanis-tiniu-architektûriniu reglamentu,patvirtintu Birðtono savivaldybëstarybos 2008 m. rugsëjo 29 d. spren-dimu Nr. TS-191 „Dël Birðtonomiesto istorinës dalies urbanistinio-architektûrinio reglamento tvirtini-mo“ ir kitais galiojanèiais teisës aktais.

Birðtono savivaldybësinformacija

2019 m. spalio 30 d.9 p. Nr. 83 (10238)

Prie dangaus ðventyklos.

Didþioji Kinø siena.

Kelionei ruoðëmës savarankið-kai, kad ádëmiau susipaþintume suKinijos tvarka ir patirtume daugiauáspûdþiø. Pirmiausia reikëjo pasirû-pinti viza. Norint jà gauti, reikëjo pa-teikti tikslø kelionës planà su skry-dþio bilietais, vieðbuèiø apmokëji-mu, traukiniø bilietais, draudimu,uþpildyti anketas apie ðeimà, darbà(ankstesná ir esamà), áraðyti savo të-vø, seneliø gimimo datas, vietas, taippat pateikti nuotraukà. Galime pa-sidþiaugti Prienø fotografo Strikaus-ko profesionalumu, nes jis tiksliai þi-nojo, kokie yra reikalavimai nuotrau-kai, kad gautume Kinijos vizà. Buvonemaþai turistø, kuriems dël ne-tinkamos fotografijos reikëjo pakar-totinai registruotis ambasadoje irstovëti ilgas eiles. Taigi gavusios vizàlaukëme kelionës. Belaukdamossuþinojome, kad mûsø vieðnagës die-nos sutaps su Kinijos nacionalineðvente. Nuo spalio pirmos dienosdauguma kinieèiø ima atostogas irkeliauja po savo ðalá. O ðiemet ðventëypatinga, nes sukanka 70 metø, kaiákurta Kinijos Liaudies respublika.Tad mûsø laukë iððûkis.

Susipaþinimà su Kinija pradëjo-me nuo Didþiosios kinø sienos. Jiyra maþdaug 60–70 km nuo Pekino.Vykome autobusu ið Tiananmenioaikðtës. Yra keli privaþiavimai priesienos: Mutianju, Simatai, Dzinðan-lingas, bet labiausiai turistø lanko-mas yra Badalingas, já ir pasirinko-me. Jau lipant á autobusà nustebinotvarkos priþiûrëtojø, kurie priminësovietmeèio ,,draugovininkus“, elge-sys. Jie visus keleivius skaièiavo, ne-leido iðkrypti ið eilës, reikalavo nuro-dytu greièiu lipti á autobusà. Priþiû-rëtojai kareiviai, kuriø irgi daug bu-vo, garsiai ir nuolat ðaukë, kad turi-me laikytis tvarkos. Daug kur kalbëjoper garsiakalbius. Visa to prieþastis– gausa ið provincijos atvykusiø ki-nieèiø, kurie verþësi aplankyti svar-biausias ðalies istorines vietas.

Buvæs Kinijos respublikos vado-vas Mao Dzedungas yra pasakæs:„Tas, kuris neuþkopë á Didþiàjà kinøsienà, nëra tikras kinas“. Ði siena yravienas didþiausiø ir masyviausiøstatiniø pasaulyje. Jos ilgis 8850 km,o su visomis atðakomis siekia dau-giau 21000 km. Didþiosios kinø sie-

nos pradþia yra laikoma apie 200metø pr.m.e. Tuo metu imperatoriusÈin Ði Huangdi pradëjo tikràsias sie-nos statybas. Ðis imperatorius yra lai-komas ir pirmuoju Kinijos impera-toriumi, kuris suvienijo septyniasvalstybes – Èu, Ði, Vei, Dþao, Èin,Han ir Jan – á vienà galingà imperijà,kad galëtø apsisaugoti nuo mongoløir kitø uþpuolikø. Manoma, kad irKinijos pavadinimas kilæs ið impe-ratoriaus dinastijos vardo Èin, China(angl. Kinija). Èin Ði Huangdi laikaissiena buvo statoma ið molio, þemësir tik Mingø valdymo laikais apmû-ryta, tokia iðliko iki ðiø dienø. Sienosaukðtis vidutiniðkai siekia 7,6 m, oplotis – apie penkis metrus, kas 180 márengti sargybos bokðtai, kurie yradvylikos metrø aukðèio. Vaikðtant

Devyniø dienø kelionë po Kinijà

( N u k e l t a á 12 p . )

Daugiau nei prieð metus kilo mintis aplankyti daugiausia gyven-tojø turinèià valstybæ – Kinijà. Kadangi mûsø tik trys milijonai, sunkubuvo suvokti, kaip jausimës atvykæ á miestus - megapolius, kuriuosegyvena daugiau nei dvideðimt milijonø gyventojø. Labai norëjosipamatyti vienà ið naujausiø pasaulio stebuklø – Didþiàjà kinø sienà,istorinius imperatoriðkuosius rûmus, didþiausià pasaulyje poþeminæarmijà ir kitas ðios ðalies ádomybes.

Spalio 22-oji – ypatinga diena,tokia diena, kokiø retai tepasitaikoeilinio skaitytojo gyvenime: PrienøJustino Marcinkevièiaus vieðosiosbibliotekos „GURMANØ RESTO-RANE“ tàdien dienos pietûs buvo„ðvieþios“ knygos „Sûpavimas“ ir„IR: 132 eilëraðèiai“, o bibliotekojesusirinkæ iðpuoselëto literatûrinioskonio skaitymo gurmanai turëjo netik puikià progà „paragauti“ ðvieþiø,dar spaustuvës daþais kvepianèiø,knygø, bet ir susitikti su ðiø knygøautoriais – dviem þinomais Lietu-vos raðytojais, eseistais,  literatû-ros kritikais, daugelio literatûriniøpremijø laureatais Gintaru Bleizgiuir Aidu Marèënu, apie kuriuos poe-tas Rimvydas Stankevièius yra sa-kæs, kad jie yra „legendiniai Lietu-vos poetai, prie kuriø spieèiasi irpoezijos meduèio neðëjai, ir joragautojai“.

„Sûpavimas“ ir „IR: 132 eilëraðèiai“arba sûpavimasis tarp teksto ir eilëraðèio

Susitikimas su ðiomis iðskirtinë-mis asmenybëmis buvo puiki progaartimiau susipaþinti, pabendrauti,pasikalbëti, pasidþiaugti naujau-siomis jø knygomis „Sûpavimas“ ir„IR: 132 eilëraðèiai“, iðgirsti paèiøautoriø skaitomus prozos tekstus ireilëraðèius, juolab kad daugelis susi-rinkusiøjø pristatomø knygø dar ne-buvo në pavartæ, nes jos skaièiuojapirmàsias savo iðëjimo ið leidyklødienas ir savaites.

Poetai kalbëjosi apie pasaulá,gyvenimà, laikà, bûtá, buvimà, raðy-mà ir kûrybà, apie „Kodël? Kuresu? Ið kur esu? Ið kur ateina þmo-nës? Kur nueina? Ið kur ateina þo-dþiai ir kodël reikia juos pasakyti?(„Sûpavimas“, psl. 164). Atsaky-mas paskutiniajame – 364-ajamepuslapyje: „/.../ reikia áveikti pasauláir laikà: bûti.“

Bene viena ið populiariausiø irplaèiausiai paplitusiø ðio reiðkinioformø – þargoninë (netaisyklinga,specialiai iðkraipyta) kalba. Áprastaiþargonas priskiriamas kokiai norsgrupei þmoniø, kuriuos sieja tam tik-ri interesai. Galima sakyti, jog þar-gonybës – tai tam tikra socialiniø gru-piø iðraiðka, todël skirtingose gru-pëse skiriasi ir jø vartojimo tenden-cijos. Visuomenei atsigræþus á vaka-rus, pastebima, jog sakytinëje kalbojeitin sparèiai populiarëja asimiliuotianglø kalbos þodþiai (pvz.: „laikint“,„ðierint“, „tagint“ ir t.t.). Tokia kalbë-jimo maniera ypaè populiari tarp jau-nimo.

Kaip ir minëta, galima darytiprielaidà, jog tam didelës átakos turianglø kalbos sklaida. Kita vertus, po-linká kalbëti anglicizmais jaunajaikartai galëjo suformuoti noras iðsi-skirti nuo ankstesniø (tëvø, seneliø)kartø, kurios labiau linkæ vartoti ru-siðkas svetimybes. Tiesa, rusicizmøneretai pasitaiko ir tarp jaunimo. Ati-dþiau ásiklausius á jaunimo kalbà, ga-lima pastebëti, kad þargonybës,kilusios ið rusø kalbos, vartojamossiekiant iðreikðti neigiamas emocijas,o anglicizmai teigiamas. Tokià kal-bos madà Lietuvoje galëjo lemti iristoriniai ávykiai: okupacijos laiko-tarpiu Lietuvoje vyravo rusø kultûroskultas, anglø kalba beveik niekasnekalbëjo, o po nepriklausomybësatkûrimo siekiamybe tapo vakarøpasaulis, jo kultûra.

Daugelis kalbininkø teigia, jogþargonas – tai pati judriausia kalbosatmaina, kuriai bûdingas nuolatinisatsinaujinimas. Neretai þargonybësperþengia socialines ar profesinesribas ir tampa plaèiai þinomos beivartojamos. Tokios þargonybës vadi-namos slengu (pvz., „þiauriai“, „jëga“ir t.t.). Plaèiai paplitusios þargonybëstarsi netenka savo ekspresyvumo ir tamtikra prasme „atima“ kokios nors so-cialinës grupës kalbos iðskirtinumodalá, todël jos nariai ima dairytis nau-jø kalbos saviraiðkos bûdø, taip kei-èiant ir paèià kalbos madà.

Ðiais laikais þmonës ypaè vertinaiðskirtinumà ir tam ieðko vis ávaires-niø priemoniø: vieni bando iðsiskirtidrabuþiais, kiti – kalba ar kitokiaisbûdais. Keièiantis kultûrai, keièiasiir kalba. Taip atsiranda naujaþodþiaiir naujadarai (vieðojoje vartosenojeatsirandantys nauji þodþiai). Lietuviøkalbos naujaþodþiø duomenyne per

2019 metus uþfiksuota per 200 nau-jaþodþiø ir naujadarø. Vieni ið jø pa-plitæ visuomenëje ar tam tikrose josgrupëse (pvz., „barberis“ – vyrø gro-þio salonas, kur atliekamos vyrø plau-kø stilizacijos bei barzdos skutimo,formavimo ir kt. paslaugos; „bend-rakalbystë“ – kalbëjimas bendra kal-ba; „bioaktyvus“ – darantis poveikágyviems organizmams ir t.t.), kiti vie-ðoje vartosenoje sutinkami retai (pvz.:„bloteris“ – kvepalø mëginiui skirtaslapelis; „vaiklupystë“ – savo vaikøauklëjimas muðimu (lupimu);„tidsoptimistas“ – kas nuolatos visurvëluoja, nes mano, kad turi daugiaulaiko nei yra ið tiesø ir t.t.). Naujada-rai bei naujaþodþiai kuriami nekalbininkø, o paèiø þmoniø, todëldaugeliu atvejø jie atspindi sociali-nius, kultûrinius ar netgi politinius(pvz.: „naisynas“ – valstieèiø ir þa-liøjø sàjungos, kurios vienas ið sim-boliø – Naisiai, atstovai Seime; „þve-ryga“ – naujadaras, sukurtas ironi-zuojant sveikatos ministro AurelijausVerygos inicijuotà alkoholio kontro-lës grieþtinimo kampanijà) pokyèiusar aktualijas. Kitaip tariant, tai, kasmadinga ir aktualu visuomenëje, taipamaþu tampa madinga ir kalboje.

Dalis visuomenës mano, jog kal-ba turi bûti „ðvari ir gryna“, taèiaukalbininkai jau seniai teigia, jog kalba– tai gyvas organizmas, kuris nuolatkeièiasi, atsinaujina. Kalboje, kaip irkultûroje, tai, kas anksèiau buvo ne-priimtina, vëliau gali tapti norma. Pa-naðiai yra ir su kalbos mada – ji nuo-lat kinta, vieni dalykai prigyja, iðgy-vena savo populiarumo virðûnæ, kitinepasiteisina, o kai kurie ið jø tampane madingi, o tiesiog visuotinai pri-imtini. Ðiam pavyzdþiui iliustruotipuikiai tinka vokieèiø raðytojos Ma-rie Von Ebner-Eschenbach þodþiai:„Kai tik mada tampa universali, jiiðeina ið mados“. Ávairiems kalboselementams netekus savo ekspre-syvumo ar pasikeitus aktualijoms,þmonës ima kurti naujas kalbos ma-dos tendencijas.

Þargonybës, naujadarai ir kitimadingi kalbos elementai kalbai su-teikia ekspresyvumo, kuria tam tikràkultûrà, leidþia identifikuoti ávairiassocialines ir profesines grupes, todëlbandyti jø iðvengti nëra prasmës. Kurkas svarbiau yra atskirti, kokioje si-tuacijoje koká kalbëjimo stiliø pa-sirinkti.

Rimantë Janèauskaitë

Prienø Justino Marcinkevièiausvieðosios bibliotekos informacija

Kalbos kertelë Margaspalvislietuviø kalbos drabuþis

Dar XXI amþiaus pradþioje kalbos mokslo pasaulyje pradëtas var-toti naujas terminas „Kalbos mada“. Ðià sàvokà ir jai bûdingus bruoþusbene pirmasis iðsamiai nagrinëjo kalbininkas Gintautas Akelaitis.Mokslininko teigimu, kalbos mada – tai „nesisteminis kalbos varto-senos reiðkinys – kalbos elemento (þodþio, jo formos, posakio, sintak-sinës konstrukcijos) vartojimo nebûdinga reikðme staigus, paprastaineilgalaikis suintensyvëjimas”. Remiantis pamatiniu sàvokos þodþiu„mada“, ðá terminà galima suprasti ir kiek platesne reikðme. Dabar-tinës lietuviø kalbos þodyne þodis „mada“ apibûdinamas kaip „buitiesreikmenø, ypaè aprangos, ðukuosenos formø vyravimas tam tikrulaiku“. Kitaip sakant, kalba, kaip ir kiti kultûros elementai, turi tamtikram laikmeèiui bûdingas tendencijas, kurias diktuoja pati visuo-menë. Lietuviø kalboje taip pat galima pastebëti tam tikras tendenci-jas, kurianèias savità XXI amþiaus kalbos madà.

2019 m. spalio 30 d. Nr. 83 (10238) 10 p.

Vëliniø þvakiø ðviesoje...Kas galëtø atsakyti, kiek praeis laiko iki visø susitikimo Ten... Nebûtinai

visø, kad ir mudviejø su tavimi, mama, tëte, dukra, sûnau, sese, broli,senele, seneli, drauge, kaimyne, artimas ir nespëtas paþinti þmogau...

Su kiekvienu, bûdami meilës santykyje, surasime apie kà pasikalbëti.Kaip ir vasarà, kai sapne aplankei, uþdegus amþinos atminties ugnelæ, betið geltono vaðko, ne tà stiklinæ, kurios nemëgai niekados. Ðiandien að atëjautiesiog pasitarti, kaip pasielgti, kai besàlygiðkai ir vël myliu, kai vël spurdaðirdis tyliai, lyg kaþkà perspëdama. Per tiek metø tu nepasikeitei Ten, o aðÈia. Taip ir maniau. Nes kaip visados ir ðiandien pasakei, kad reikiamokëti mylëti. Ir tà patá tu man pakartosi ir per Vëlines, kurios tau buvoAtminties ir giliausiø pokalbiø vienumoje su tavo brangiausiais iðëjusiaisá ten, ið kur, sako, jog negráþtama. O visgi gal? Tu nelankei kapø ir VisøÐventøjø dienà. Tà patá kartojai, kad mylëti vienos paros neuþtenka.Sudegdavai þvakes. Ásipildavai savo mëgiamiausio gërimo, uþsveikindavaivienà – pasikalbëdavai, paskui – kità... su treèiu padainuodavai. Koliðskridai su savo dainomis, muzika ir jûra... Atsisveikinimui, kaippriminimà mums, nusimetei tà didelá baltø gëliø vainikà, buvusá virðgalvos, nes tau patiko smilgos. Kaip ir að, tu roþiø nesudievinai, net ir tøpilnø kibirø gerberø.Tu turëjai savo sodà. Ir tà maþà juodà katiliukà,kuriame virdavai þuvienæ ant lauþo visiems, net pirmà kartà uþsukusiems.Jiems nuo ðirdies dovanø – þmonai, draugei pridëdavai. Pabrëþdama tamnepaþintam dar, kad saugoti vienas kità reikia mokëti. Tik taip galimaiðsaugoti draugystæ, meilæ. Tik ðirdimi turi justi savo þmogø... Ir dabar,þiûrëdama, kaip neramiai dega þvakë, matau, kaip tu ðoki savo meilësðoká...

Kiekvieno pokalbiai kitokie ir su savimi, ir su Iðëjusiais á Amþinybæ.„Mamytë dþiaugiasi, kad esu gera tenisininkë, kad esu dràsi kaip ir ji, irniekas nesugebës manæs nuskriausti, – sakë Toma, kuri tà dienà, ðiltàJoniniø dienà, dar buvo maþytë mergytë, arba kita jos juodukë garbanotojisesë, lakstanti apie iðpuoðtà þiedais duobæ, dar nieko nesuprasdama, kodëlaplink tiek daug verkianèiøjø. Prieð mënesá gimusi dukrelë, maþasisangeliukas, galbût jautë, koks neskanus ne motinos pienas. Tik vyriausiojipaliko joms visoms kaip mama, panorusi turëti ir mamos nuotraukà josamþinosios atminties vietoje, kai ateis pasiguosti, pasipasakoti ilgaisbirþelio vakarais...

O prisiminæ pamokas ir ilgesá pajutæ po daugybës metø, prie tëvo kaposuklupæ trys sûnûs tylëjo. Dar prieð metus, vienas jam negalëjæs atleisti,atsipraðë pats. Ir ilgai kalbëjo apie tai, ko tëvas nespëjo suþinoti. Antrasisbuvo pats iðtrauktas ið mirties gniauþtø bûtent tëvo laidotuviø dienà. Vëliaukaltinæs já, kad paliko motinà, o ði jiems laiko neturëjo. Ir tik kai patápaliko sûnus, tiesiog iðbraukë ið savo gyvenimo dël to, kad pamilo kitàmoterá, uþdegë þvakæ tëvui, suvokdamas, kur jødviejø abiejø kaltë. Su broliaispo tëvo mirties në vieno sklypo, në vieno namo be teismø nepasidalijæsvyriausias, Vëliniø iðvakarëse perraðë broliams ir priteistus turtus, ir savovilà ant graþaus eþero kranto. Jis maldavo atleidimo visø, kvietë pastovëtibent ið pareigos prie jo karsto Iðëjimo dienà, kurià ir ávardijo pats jiems...Tëvas santûriai tylëjo. Jo mylëta moteris taip pat. Jie nenorëjo skirtis, todëlatgulë ne pagal „ástatymus“... Ir visuomet leidæ turëti pasirinkimo laisvæ,iðkëlë trims sûnums po palaiminimo delnà...

Vëliniø þvakiø ðviesoje savo amþinosios meilës ðviesa apðvieskim darkartà tuos, kurie dovanojo gyvenimà, kuriuos mylëjom, gerbëm, kuriølaukëm, kuriuos sutikom savo Kely ir gavom neákainojamà dovanà –pamokà...

...kad netektø atsakyti niekados gyvenime á be galo sudëtingà klausimà– ar viskà padariau, kad padëèiau þmogui jo neteisdamas, ar viskàpadariau, kad iðgelbëèiau já, kiek tai buvo mano valioje ir galioje?...

... girdëjau, kaip dëkojo, kai sukau kapiniø kalneliu pro jo mylimàberþà. Jis gi toks buvo. Dar spëjo seniûnà perspëti, kad, gink Dieve, joneiðpjautø nei jis, nei kiti, kas ateis valþion. Tà kartà Trakø autobusøstotyje átikinau keleivius, kad privalau nepalikti kraðtieèio dzûko, nors jamiðlipus parûkyti, pusë keleiviø tiesiog iðrëkë, kad „bomþo“ ekspresu veþtinegalima. Tai buvo mûsø dzûkas, tikras inteligentas, be kaukës. Pasirinkæspats sau gyvenimà po to, kai autoavarijoje þuvo þmona. Kokie graþûs buvoabu. Pirðliaudavo vestuvëse. Abu turëjo gerus darbus, augino puikiasdukras. Iðkrito jam cigaretë, lenkësi jos, griuvo. Keleiviai priekaiðtavo darlabiau, kai iðlipau pats, vairuotojas, jam padëti álipti, nes kojos neákëlëniekaip. „Ar viskà jûs padarëte, kad jûsø artimieji ar draugai neiðeitø áanà pasaulá per anksti? – neiðtylëjau, per mikrofonà paklausiau. Nuðèiuvovisi. Stojo tyla. Ið galinës sëdynës, tie, kurie ðaukë garsiausiai, nukëlëtaðes, padarë vietà atsigulti ir saugojo visà kelià, ir namo palydëjo. Tàdienà mes iðgelbëjom þmogø. Gal jis spëjo atsipraðyti, gal spëjo pamatytidukras ar ir vël per Vëlines þmonai prisipaþino, kaip stipriai mylëjo, prisëdæsðalia jos, paþadëjæs netrukus laikyti delne josios delnà... Niekada nevëlu...Galbût...

Palma

Fotografijose pristatomi paþei-dþiamø grupiø atstovø portretai, jøkasdienybë, tuo siekiama sudarytisàlygas geriau paþinti diskriminacijàpatirianèius þmones, jø atþvilgiu atsi-kratyti iðankstiniø nuostatø, keltiklausimus apie negalià, lytinæ ir tau-tinæ tapatybæ ir kitus Lygiø galimybiøástatyme átvirtintus pagrindus. Pa-roda siûlo paþintá su translyèiais as-menimis; moko priimti ir mylëti

Paroda „Ávairovës veidai“: visi esame skirtingiPrienø kultûros ir laisvalaikio centre veikia fotografijø paroda „Ávairovës veidai“, kurios vienas ið

tikslø ugdyti visuomenëje supratimà, kad visi esame skirtingi: þmonës skiriasi rase, tautybe, etninepriklausomybe, religija, socialine padëtimi, kilme, kalba, amþiumi, lytimi, lytine orientacija, fizine bûkle,tikëjimu ir ásitikinimais. Ir þmoniø lygybë yra neatskiriama nuo ávairovës suvokimo ir jos priëmimo.

kitokius vaikus; kvieèia susimàstyti,ar viskas padaryta, kad neágalieji sëk-mingai integruotøsi á vieðàjá gyve-nimà, o garbaus amþiaus senjoraijaustøsi gerbiami; pristato religijø irtautybiø ávairovæ Lietuvoje.

Ðioje parodoje, apkeliavusiojedaugiau nei trisdeðimt Lietuvos savi-valdybiø, eksponuojami atrinktifotografijø konkurso „Ávairovës vei-dai“ dalyviø darbai. Konkursas

organizuotas, vykdant projektà „Po-kytis versle, vieðajame sektoriuje,visuomenëje – nauji standartai dis-kriminacijos maþinimui“, kurio vie-na ið veiklos krypèiø – sàmonin-gumo didinimo kampanija. Jo ini-ciatoriai – Lygiø galimybiø kontro-lieriaus tarnyba, Þmogaus teisiøstebëjimo institutas ir asociacijaLGL.

Dalë Lazauskienë

Þinoma, gaila, kad ið mûsø, 53baigusiøjø, dalyvavo tik dvylika. Vie-niems sutrukdë ligos, kitiems kitosávairios prieþastys, bet dþiaugiamës,jog su mumis buvo ir mokytoja –Marija Vitkauskaitë.

Visus labai sujaudino bendrakla-sio Algimanto Padelsko, negalëjusioatvykti dël ligos, sveikinimas tele-fonu. Manau, kad ir dauguma mû-siðkiø bent mintimis taip pat buvokartu.

Rinkomës prie Prienø parapijosbaþnyèios. Iðklausæ Ðv. Miðias ir nu-sifotografavæ su monsinjoru JuozuUþupiu, patraukëme „Þiburio“ gim-nazijos link. Tiesa, mes dabartiniamepastate nesimokëme. Jo statyba kaiptik buvo baigta 1959 metais, bûtenttais paèiais, kai mes jau baigëme.Mûsø mokykliniai metai bëgo Vy-tauto gatvëje, netoli Nemuno sto-vinèiame mokyklos pastate.

Bet tikriausiai visai nesvarbu,kuriame pastate buvo mûsø klasë,svarbu tai, kad mes buvome dabar-tinës „Þiburio“ gimnazijos dalelë. Suádomumu klausëmës mûsø lauku-

Susitarëme susitikti daþniau…Ðiø metø rugsëjis mus vël pakvietë pavaikðèioti gimnazijos laikø takais. Tà ðiltà rugsëjo 14-osios

ðeðtadiená susitikome, kad paminëtume mokyklos baigimo ðeðiasdeðimtmetá.

sios gimnazijos muziejaus vedëjosRomutës Vilkienës pasakojimo,apþiûrëjome sukauptus ekspoanatus,primenanèius mokyklinius laikus,visø laidø vinjetes.

Laikas neprailgo. Prisiminimai

vijo vienas kità. Atsisveikindami su-tarëme rinktis daþniau, nelaukdamijubiliejiniø sukakèiø, nes gyvenimasbe gailesèio retina mûsø gretas.

Jonas Klimas

Bûk su „Gyvenimu“ ir

2020-aisiais!Prenumerata priimama paðte, pas laiðkaneðius ir redakcijoje.

PRENUMERUOK„Gyvenimà“!

SKAITYK „Gyvenimà“!

GYVENK su „Gyvenimu“!

2019 m. spalio 30 d.11 p. Nr. 83 (10238)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAAPPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

Nekilnojamasis turtasParduodamas 6 a þemës sklypasÐilënø k., Birðtono sav. (sodø bend-rija). Yra geodeziniai matavimai. Kai-na sutartinë. Tel. 8 608 31 383.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda p i rmaverðæ karvæ .Tel. 8 622 23 100.

Ávairios prekësParduodu: mini traktoriams ávairius

naujus padargus (bulviø kasamas,

sodinamas, frezas, kultivatorius, ðie-

napjoves, purkðtuvus ), naudotà 2,8

m noraginæ grûdø sëjamàjà, traktoriø T-

25 ir Renault 55AJ.Tel. 8 687 57 187;

www.parduodutechnika.lt.

Parduoda automobilá ÐKODA OCTAVIA2001 m. Benzinas, dujos, 2 l variklis.Kaina – 450 Eur. Tel. 8 650 10 343.

Parduodu naujus klausos aparatus(40 Eur) ir þvejybos tinklà (40 Eur).Tel. 8 678 66 028.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo, àþuo-lo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþanemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda ávairias malkas kaladëmis,pristato á namus. Tel. 8 671 94 231.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas,supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràste-liais. Tel. 8 614 97 744.

Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.

Miðko sav i n i nkas pa rduodaspygliuoèiø ir lapuoèiø malkas.Tel. 8 690 66 155.

Parduoda geros bûklës, tvarkingàautomobilá „Toyota Yaris Verso“2003 m., dyzelinas, 1,4 l, mecha-ninë pavarø dëþë, rida tikra. T.A.iki 2021-09, kaina – sutar tinë.Tel. 8 687 83 442.

Atveðime durpiø briketus,akmens anglá, pjuvenøbriketus, granules, –

KOKYBÆ GARANTUOJAME.Tel. 8 683 13463.

Nekilnojamasis turtasPerkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.Brangiai PERKAME miðkus visojeLietuvoje. Atsiskaitome ið karto.Tel. +370 699 29 992.Perka garaþà Pr ienø mieste .Tel. 8 645 50 695.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið kar to. Iðsiveþame.Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534.Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“kainomis), taip pat perka arklius.Tel. 8 616 43646.

Brangiai perka verðelius, avis. Moka6 arba 21 proc. priemokà. Tvarko vi-sas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“. Mo-ka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el.svarstyklëmis. Pasiima patys.Tel. 8 612 34 503.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys.Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvar-ko valstybës iðmokas, sveria elek-troninëmis svarstyklëmis, pasiimasavo transportu. Tel.: (8 319) 43386, 8 698 28 063, 8 685 86 121.

Ávairios prekësPERKAME: . AUKSÀ (juvelyrikà,lauþà, dantø karûnëles), . SIDABRÀ(stalo árankius, juvelyrikà, lauþà),.GINTARÀ (karolius, sages, gabalus,ávairius dirbinius), .ANTIKVARÀ(monetas, ordinus, statulëles),.LAIKRODÞIUS. Tel.: +370 623 47249, +370 609 27 450.

Superkame auksà, sidabrà, gintarà,gintar in ius karol ius, apdova-nojimus, laikrodþius, monetas ir ki-tà ávairø antikvariatà. Dirbame vi-soje Lietuvoje. Atsiskaitome ið karto.Tel.: 8 670 59 488, 8 626 68 561.

Ámonë perka naudotus automobilius.Gali bûti be techninës apþiûros, ne-vaþiuojantys, iðregistruoti. Siûlykitevisus variantus telefonu: 8 607 67 679.

Naujai ásikûrusi ámonë brangiaisuperka ávairius automobilius,sutvarko dokumentus, pasiima patys.Tel. 8 679 95 133.

Superkame visø markiø automo-bilius su ávairiais defektais ir be jø.Pasiimame patys, dirbame be lais-vadieniø. Tel. 8 653 62 062.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Nuotekø valymo árenginiai. Surin-kimo talpyklos. Vandens ðuliniai. Rezer-vuarai srutoms (6 - 45 kub.m)www.kasyba.com. Tel. 8 675 01 059.Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kar tonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.

DURYS – PER 3 DIENAS!GAMINU DURIS – ypatingai ðil-tas, saugias nuosaviems na-mams, ûkiniams pastatams ir rû-siams. Tel. 8 653 93 193.Gaminame medines duris namams,ûkiniams pastatams, laiptø pakopas.Kokybæ garantuojame. Tel. 8 686 71 689.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo,vandentiekio, kanalizacijos, katiliniøárengimo. Komplektuojame kokybiðkassantechnikos medþiagas su nuolaido-mis. Tel. 8 640 39 204.Kaminø ádëk la i : gamin imas,montavimas. Kaminø valymas.Tel. 8 645 87 304.Nebrangiai atveþame kokybiðkàsijotà juodþemá. Veþamas kiekis– 6–10 m3. Tel. 8 645 64 788.Veþame þvyrà, smël á , skaldà,juodþemá ir kitus birius krovinius.Tel. 8 690 66 155.Priduodame namus, sodus ir juos áre-gistruojame. Tel. +370 699 17 423.Mobiliu juostiniu gateriu kokybiðkaipjaunu medienà. Atvykstu á vietà.Tel. 8 601 02 662.Mobiliu gateriu pjaunu medienà iki 9m ilgio, kreizuoju lentas klientokieme. Pjaunu ir nedidelius kiekius.Tel. 8 610 03 983.

Dezinfekuojame, valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60250.

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Þuvies perdirbimo ámonëje Ilga-kiemio k. reikalingi etikeèiø kli-juotojai. Darbas po 12 valandø.Atlyginimas 700-900 eurø atskai-èius mokesèius (priklauso nuopadaryto kiekio). Visa informa-cija telefonu 8 615 68 786.

Siûlome darbà vairuotojams, turintiemsC kategorijà ir 95 kodà. Vykstame á DE irLT. Iðvykimas mënesiui. Atlyginimas1800 Eur. Tel. 8 655 56 743.

Kvieèiame prisijungti bendrosiospraktikos slaugytojas/us su galio-janèia darbo licencija dirbti seneliøglobos namuose, esanèiuosePutriðiø kaime. Tel. 8 627 25 279.

Vieðbuèiui-restoranui Birðtone reikalinga: kambarinë-valytoja, barmenë -padavëja (savaitgaliais). Apmokome dirbti. CV galima siøsti el.paðtu:pusynebirstone@gmail.com. Tel. 8 687 53 756.

Darbas namø tvarkytojoms (-ams) Anglijoje, ádarbinimo mokesèiø nëra.Atlyginimas – 1500–2000 eurø. Amþius neribojamas, kalba nebûtina.Tel. 8 672 41 083; www.superdarbas.com

Skubiai iðsinuomosiu namà arba butà Prienuose. Jei þinantys suteikspapildomos informacijos – atlygis 100 eurø. Tel. 8 676 71 071.Suteikiamas gyvenamasis plotas individualiame name. Tel. 8 648 06 125.

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛS

UAB „Rividë“Akcija! Medþio briketams,kaina 120 Eur uþ paletæ, medþiogranulës 170 Eur uþ tonà.Parduoda ir pristato: plautàakmens anglá (palaida arba fasuota25 kg); Granulinæ akmens anglá(po 1t, po 25 kg); Durpiø briketaididmaiðiuose. Tel. 8 652 71212.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, malkinius,iðkirstus), þemes, sodybas. Tel. 8 65139 039.

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

SmurtasSpalio 25 d. apie 19.00 val.

namuose Prienø m. nepilnametis,kuriam nustatytas 0,63 prom. gir-tumas, panaudojo fiziná smurtàprieð motinà, gim. 1964 m., ir tëvà,gim. 1961 m. Nepilnametis buvosulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Spalio 27 d. apie 2 val. 30 min.Alytaus apskr. VPK Prienø r. PKgautas moters, gim. 1973 m., gyv.Prienø r., pareiðkimas, kuriamenurodoma, jog apie 1 val. 40 min.Prienø r., buto koridoriuje, ne-

blaivus (nustatytas 1,61 prom. gir-tumas) sugyventinis, gim. 1971 m.,gyv. ten pat, kilusio konflikto metustipriai jà stûmë á sienà, taip su-keldamas fiziná skausmà. Sugyven-tinis buvo laikinai sulaikytas 48 val.ir uþdarytas á Alytaus apskritiesVPK areðtinæ.

Spalio 27 d. apie 16 val. Prienør., Bagrëno k., namuose, konfliktometu neblaivi (1,28 prom. alko-holio) moteris (g. 1964 m.) smur-tavo prieð savo motinà (g. 1931 m.).Nukentëjusioji dël galvos sumuðimo

iðveþta á Prienø ligoninæ. Átariamojibuvo sulaikyta ir uþdaryta á areðtinæ.

Sukèiai iðviliojo pinigøSpalio 27 d. á Alytaus apskr.

VPK Prienø r. PK kreipësi moteris(g. 1952 m.), kuriai spalio 26 d. apie10 val. 15 min. telefonu paskam-binæ sukèiai prisistatë policijospareigûnu ir banko atstovu ir ið josiðviliojo 1192 eurus.

Parengta pagal Alytausapskrities VPK pirminæ

informacijà

„Gyvenimo“ redakcijojepriimami skelbimai ir á Alytaus,

Marijampolës ir Vilkaviðkiomiestø ir rajonø laikraðèius.

2019 m. spalio 30 d. Nr. 83 (10238) 12 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, ramute@gyvenimas.info); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(8 648 46182, rimante@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 4 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Vaizdas ið Ðanchajaus bokðto apþvalgos aikðtelës.

Gulintis Buda.

Su kinietëmis moterimis.

Prie Budos skulptûros.

Danguolë ir Ineta su Kinijos jaunimu.

Kinø siena stebiesi ne tik jos galybe,bet gëriesi ir nuostabiais kalvotø Ki-nijos platybiø vaizdais. Nacionali-nëmis dienomis kinø siena knibþdë-jo pilna kaip bièiø spieèius. Nuo ma-þiuko iki senelio, daugiausia su ðei-momis kinieèiai traukë sienos atkar-pa tolyn. Kai kurie dþiaugësi mumis,atvykusiomis turistëmis, jiems buvoádomu suþinoti, ið kur mes, kà veikiam.

Antràjà dienà paskyrëmeapþiûrëti Uþdraustàjá miestà irDangaus ðventyklà. Taip pat galvo-jome uþsukti á Tiananmenio aikðtæ,kuri laikoma viena didþiausiø Kini-joje ir yra treèia pagal plotà pasaulyje.Tiananmenio aikðtëje gali sutilptiapie milijonas þmoniø. Mûsø vieð-butis buvo Pekino centre, tad nuta-rëme viskà apþiûrëti pësèiomis ir…beeidamos Uþdraustojo imperato-riø miesto link papuolëme á tikrà,,muðtrà“. Kadangi visi keliai vedë áTiananmenio aikðtæ, turëjome eitipagal komandà kartu su visais kinais,pasipuoðusiais raudonomis vëliavë-lëmis. Papuolæ á þmoniø masæ nega-lëjome apeiti aikðtës, nes priþiûrë-tojai, policija ir kareiviai visus jojerikiavo. Apsauga ypatinga, kelis kar-tus buvo vykdoma pasø ir daiktø, ku-riuos su savimi turëjome, patikra.Visiems kinieèiams norëjosi prieitiarèiau Mao Dzedungo mauzoliejaus.Nors aplinka atrodë ðventiðka, betþmoniø veiduose nebuvo ðypsenø,dþiaugsmo. Gal dël ilgø kelioniø, kolpasiekë ðià aikðtæ, kinieèiai atrodëiðvargæ, susirûpinæ. Apþiûrëjæ, áam-

þinæ keletà vaizdø, pajudëjome to-liau. Aplankëme Uþdraustàjá im-peratoriðkàjá miestà, pasidþiaugëmeiðlikusiais Mingø ir Èingø dinastijosstatiniais, paviljonais, sodais. Ðios dvidinastijos (pirma Mingø, vëlesnëÈingø) ðalá valdë nuo XV amþiausiki 1912 metø. Tais metais pasku-tinysis Èingø imperatorius Puyi bai-gë savo vieðpatavimà, buvo atimtosimperatoriðkosios regalijos, ir Kinijatapo respublika. Liaudies demo-kratine respublika tapo 1949 metøspalio pirmà dienà, atëjus komunistøvaldþiai, vadovaujamai Mao Dze-dungo. Ádomu tai, kad paskutinysisKinijos imperatorius naujos valdþiosnebuvo nuþudytas, dirbo sodininkuir mirë 1967 metais nuo vëþio. Tiesa,prieð tai apie 10 metø praleido„perauklëjimo stovykloje“.

Uþdraustasis miestas uþima 72ha plotà, apjuostà raudona siena, kurikinieèiams reiðkia ilgaamþiðkumà irpastovumà. O pastatuose dominuojageltona spalva, kinø kultûroje laiko-ma imperatoriðkàja. Geltonos spal-vos daþus ir dekoro detales, drabu-þius galëjo dëvëti tik imperatorið-kosios ðeimos nariai. Uþdraustasismiestas sudarytas ið vidiniø ir iðo-riniø rûmø. Pagrindiniai vartai yraMeridiano. Toliau – Aukðèiausiosharmonijos vartai, kurie veda á Aukð-èiausios harmonijos, Visiðkos har-monijos ir Harmonijos iðsaugojimopaviljonus. Kasmet imperatoriaieidavo á Dangaus ðventyklà atnaðautiDangui, pasninkaudavo, atsisaky-davo muzikos, kitø linksmybiø irmelsdavo savo imperijai palankumo.Imperatoriai praðydavo vëjo, lietaus,ðalèio ir karðèio, kad tie bûtø miela-ðirdingi jo ðaliai ir atsirastø bûtenttada, kaip yra numatyta gamtoje. Ki-nijoje vyravo dualistinës paþiûros –buvo stengiamasi iðlaikyti þmogausir gamtos ryðá. Dangaus ðventykla,dar vadinama Rojaus ðventykla, su-sieta su skaièiumi devyni, kuris pagalkinø numerologijà turi magiðkø galiø.Aplink centriná akmená eina devynikoncentriniai ratai. Pirmas ratas su-dëtas ið devyniø akmenø, o pasku-tinis – ið aðtuoniasdeðimt vieno(9×9). Laiptai, vedantys á altoriø, turitris ðimtus ðeðiasdeðimt laipteliø, oaplink altoriø yra trys ðimtai ðeðias-deðimt baliustradø. Ðventyklà supasodai, pilni roþiø ir kitø gëliø.

Toliau vykome á Sianà. Apietûkstantá kilometrø vaþiavome trau-kiniu. Kelionë neprailgo, nes vyko-me nakties metu. Labiausiai mums

rûpëjo apþiûrëti Terakotinæ armijà.Tad truputá apsiþvalgæ mieste sëdo-me á autobusà. Jis apie keturiasde-ðimt kilometrø mus veþë á milþiniðkàpoþeminá mauzoliejø, kuris buvoskirtas pirmojo Kinijos imperato-riaus Èin Ði Huangdi garbei. Tai di-dþiausia ir didingiausia imperato-riðka kapavietë pasaulyje. Joje stûkso8000 kareiviø, 520 arkliø,130 karoveþimø skulptûrø. Viskas yra pada-ryta ið molio ir iðlikæ iki ðiø dienø.Kareiviø aukðtis siekia 175–185 cm,generolai ðiek tiek aukðtesni. Figûrosmasyvios, pilnos molio, tik virðuti-nës kûno dalys yra tuðèiavidurës, pri-tvirtintos prie figûros. Ði Terakotinëarmija atrasta visai neseniai, tûks-tantis devyni ðimtai septyniasdeðimtketvirtø metø pavasará. Kasant ðuli-nius buvo pataikyta á molinæ galvà,nuo ðio radinio ir prasidëjo kasinë-jimai. Apþiûrëjusios áspûdingà regináir eidamos autobuso link patekomeá kasmetinæ terakotos fiestà. Buvodaug muzikos, ávairiø skanumynø,ðou elementø.

Treèiasis miestas, kurá aplankë-me, buvo Ðanchajus. Vël tûkstanèiokilometrø kelionë naktinio trauki-nio kupë. Tai vienas ið keliø didþiau-siø miestø Kinijoje. Megapolio dan-goraiþiai uþbûrë mus vos atvykusias,ir mes panorome pasikelti á paèiàaukðèiausià pasaulio apþvalgos aikð-telæ. Ði aikðtelë penkiø ðimtø ketu-riasdeðimt ðeðiø metrø aukðtyjepasiekiama liftu. Ðanchajaus bokðtas,kuriame ir yra ði apþvalgos aikðtelë,primena sraigtà ir yra aukðèiausiaspastatas Kinijoje (antras pasaulyje poDubajaus dangoraiþio). Pastato aukð-tis – ðeði ðimtai trisdeðimt du metrai.Atrodo iðties áspûdingai. Ðalia yraPasaulio finansø centro pastatas, ku-ris taip pat patenka á aukðèiausiø pa-saulio pastatø deðimtukà. Stovëda-mas tarp ðiø milþinø pasijunti toksmenkutis, bet suvoki, kà gali þmo-gaus rankos ir protas. Tikriausiai nie-kada nepamirðime ir to áspûdingovaizdo, kurá regëjome aukðèiausiojeapþvalgos aikðtelëje.

Ðanchajuje dar aplankëme JadeBudos ðventyklà. Ði nefritinë Budosðventykla yra garsiausia ir viena di-dþiausiø Ðanchajaus budistiniø ðven-toviø. Jà reprezentuoja ið nefrito ið-kalta 1,95 m aukðèio, tris tonas sve-rianti Budos statula, kurià 1882 me-tais ið Birmos á Ðanchajø atgabenobudistø vienuoliai. Be ðios, ðventyk-loje yra kita brangi ir áspûdinga, betmaþesnë gulinèios Budos (prieð mir-tá) statula. Apþiûrëjome ðventyklø

altorius. Prie Budos simboliðkai tau-rëse padëti keturiø rûðiø vaisiai: apel-sinai, greifrutai, vynuogës ir granatai.Èia budistai meldþiasi, aukoja pini-gus. Tiesa, pastebëjome, jog kinieèiaivisus mokëjimus atlieka telefonais– ir transporto priemonëse, ir par-duotuvëse, ir ðventyklose. O kelionæÐanchajuje baigëme Dþiaugsmo so-duose. YUYuan sodai buvo sukurtiprieð kelis ðimtmeèius, Mingø dinas-tijos eroje. Groþëjomës pavësinëmis,jaukiais paviljonais, gëliø apsuptaisvandens telkiniais, áspûdingais pa-statais.

Vël – atgal traukiniu á Pekinà.Dar vienà dienà pasigroþim Kinijossostine, tik jau laisvesne, ramesne,nes nacionalinës ðventës dienos bai-gësi. Visi iðvaþinëjo á namus, prasi-dëjo darbai. Kitos kinø atostogos pernaujuosius kinø metus, vasario më-

nesá. Tik tas dienas didþiosios ðaliesgyventojai ðvenèia kitaip, nei nacio-nalines ðventes.

Dar daug kà Kinijoje galimaapþiûrëti, ji beribë. Joje driekiasiaukðèiausi pasaulio kalnai, per jà te-ka ilgiausios Azijos upës. Bet svar-biausia turbût tai, kà yra pasakæs vie-nas Kinijos iðminèius, kad „po kiek-vienos kelionës negráþti toks, koksbuvai prieð vykdamas á jà“. Kelionësmus praturtina, pagilina màstymà.Visus, kurie norëtø patys vykti pana-ðion kelionën á Kinijà, mielai pakon-sultuosim, duosim iðsamiø patarimø,nes anglø kalba kalbanèiøjø ten be-veik nëra, net informacijos centruosekalbama tik kiniðkai. Graþiø ir pras-mingø kelioniø!

Ineta MarèiukaitytëDanguolë Lincevièienë

Keliauk – paþink – pasidalink Devyniø dienø kelionë po Kinijà(Atkelta ið 9 p.)