Architektūros ir projektavimo sektoriaus įmonių paslaugų ... · PDF fileNorvegijos rinka...

2

Architektūros ir projektavimo sektoriaus įmonių

paslaugų eksporto į Daniją galimybių studija

2014 m.

RENGĖJAS

Projektas „ Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas“ Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022

ARCHITEKTŪROS, PROJEKTAVIMO, STATYBINIŲ PASLAUGŲ EKSPORTO Į DANIJĄ GALIMYBIŲ STUDIJA

2

TURINYS

Santrauka 3

Įvadas 5

1. Lietuvos statybos ir architektūros paslaugų sektoriaus situacijos

analizė

7

1.1. Svarbiausi statistiniai Lietuvos statybos ir architektūros paslaugų

sektoriaus rodikliai

7

1.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka 9

1.3. Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms 11

1.4. Sektoriaus eksporto veikla 13

2. Danijos verslo aplinkos analizė 16

2.1. Verslo mikroaplinkos analizė 16

2.2. Teisinė verslo aplinka 19

2.3. Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka 23

2.4. Rinkos iššūkiai ir galimybės 25

2.5. Paslaugų sektoriaus vertinimas tikslinėje rinkoje 31

3. Detalus sektorinis statybos ir architektūros paslaugų rinkos tyrimas 36

3.1. Danijos statybos ir architektūros paslaugų sektorius Europos Sąjungos

kontekste

36

3.2. Sektorinių paslaugos pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių

formulavimas

46

4. Sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką stiprybių, silpnybių,

grėsmių ir galimybių analizė

51

5. Įžvalgos ir rekomendacijos dėl sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę

rinką

54

5.1. Tikslinės rinkos specifika, sąlygos, konkurencinė aplinka 54

5.2. Potencialūs paslaugos teikimo partneriai 56

5.3. Sektorinės eksporto strategijos į tikslinę rinką ir sektorių gairės 60

6. Išvados 64

7. Šaltinių sąrašas 68


3

Santrauka

Šioje galimybių studijoje pirmiausiai išnagrinėta dabartinė Lietuvos statybų,

architektūrinių ir projektavimo sektoriaus būklė, statistiniai rodikliai, konkurencinė aplinka,

aptarti paslaugų eksporto rodikliai. 2012 metai buvo sėkmingi daugumai Lietuvos paslaugų

sektoriaus šakų, augo apyvartos, pajamos ir eksportas. Statybų sektoriaus paslaugos buvo tarp

labiausiai augančių paslaugų šakų, jos išaugo net 76,4 proc. Lietuvos statybų bendrovėms 2012

m. buvo rekordiniai pagal paslaugų eksporto rodiklius. 2012 metais statybos darbų atlikta už 6,7

mlrd. litų. Lietuvos statybų atrodo gerai bendrame Europos statybų sektoriaus kontekste, per

2011 metus ES sektorius augo 2,8 proc., tuo pat laikotarpiu Lietuvoje – 16,4 proc.

2012 metais architektūrinėmis ir inžinerijos veiklomis, techniniu tikrinimu ir analize

Lietuvoje užsiėmė 1809 įmonės, kuriose dirbo 13 tūkst. darbuotojų; jų pardavimo pajamos siekė

927,2 mln. Lt. Statybų sektoriuje dirbo 5945 įmonės, iš kurių 2937 įmonių specializacija buvo

pastatų statyba, 298 įmonių – inžinerinių statinių statyba, 2710 įmonių – specializuotos statybos

veiklos. Pagrindinę Lietuvos statybų sektoriaus apyvartų dalį generuoja inžinerinių statinių

statybos darbai, iš kurių trečdalį sudaro kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbai.

Negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis 2012 metais sudarė 37 proc., gyvenamųjų pastatų

statybos dalis sudaro 9 proc. visų statybos darbų.

Statybos paslaugų eksportas 2012 m., palyginti su 2011 m., augo net 76,4 proc. iki 532,7

mln. Lt. Tai buvo geriausi metai statybos bendrovių teikiamų paslaugų eksportui nuo įstojimo į

ES. 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, augimas sudarė 37,6 proc.

Tai vėlgi geriausias pirmasis metų ketvirtis statybos paslaugų eksporto istorijoje. Architektūros,

inžinerijos ir kitos techninės paslaugos 2013 m. I ketv., palyginti su 2012 m. tuo pačiu

laikotarpiu, padidėjo 40,61 proc.

Kaip viena iš potencialių tikslinių rinkų Lietuvos sektoriaus eksportui identifikuojama

Danija. Tai klestinti aukštai išvystyta šalis, turinti palankias sąlygas verslo sektoriaus plėtrai.

Moderni rinkos ekonomika pasižymi intensyviu aukštųjų technologijų naudojimu. Galimybių

studijoje detaliai nagrinėjama Danijos verslo aplinka, ekonominės, teisinės, socialinės sąlygos,

aptariami rinkos specifiniai bruožai, galimybės, iššūkiai, detalizuojami šeši pagrindiniai

Lietuvos verslo požiūriu paslaugų sektoriai.

Statybų ir statybinių paslaugų sektorius yra vienas iš didžiausių ekonomikos šakų

Danijoje. Kas ketvirtas privataus sektoriaus darbuotojas dirba arba statybinių medžiagų

pramonėje, statybose tiesiogiai, konsultacinėse ar pastatus ir statybas aptarnaujančiose

kompanijose. Statybų sektorius sudaro iki 10% viso Danijos eksporto.

Danijos statybų sektoriuje iki šiol jaučiasi finansinės krizės padariniai. Dideli šalies

mokesčiai ir aukšti atlyginimai privertė kai kurias įmones perkelti savo gamybines operacijas į


4

užsienio šalis su mažesnėmis kainomis. Tai padidino sektorinę bedarbystę šalyje, sumažino

vidaus vartojimą.

Statybų sektorius šalyje liberalus, jis vystomas pagal 10 identifikuotų pagrindinių

sektoriaus vystymo krypčių, tarp kurių yra akcentuojama architektūrinė kokybė, efektyvi

statybų praktika, inovatyvumas, kokybiški planavimo procesai, architektūrinio paveldo

išsaugojimas, palankesnių sąlygų Danijos architektūros eksportui sudarymas.

Galimybių studijoje išnagrinėta Danijos statybų ir architektūros sektoriaus statistinė

informacija, identifikuotos sektoriaus stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės Lietuvos

sektoriaus įmonių paslaugų eksportui, suformuotos įžvalgos ir rekomendacijos dėl sektoriaus

įmonių eksporto į tikslinę rinką. Aptarti potencialūs paslaugos teikimo partnerių parinkimo

būdai ir sąlygos, pateikiama trumpa informacija apie 100 pagrindinių architektūrinių kompanijų.

Išnagrinėjus informaciją apie statybų ir architektūros sektoriaus Danijoje situaciją

suformuluoti 7 pagrindiniai strateginiai sektorinio eksporto iš Lietuvos į šią šalį keliai,

pateikiamos išvados.


5

Įvadas

Paslaugų sektorius visoje Europos Sąjungoje ir Lietuvoje yra pagrindinė ir didėjanti

ekonomikos dalis, sukurianti didžiausią bendrojo vidaus produkto dalį. Paslaugų sektoriuje

dirba didžiausia darbo jėgos dalis. Ekspertų vertinimu paslaugų sektoriuje sukuriama apie 90

procentų naujų darbo vietų. 2013 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos paslaugų eksporto augimo tempas

buvo didžiausias tarp trijų Baltijos šalių. Lietuvos paslaugų eksporto struktūroje reikšmingą

vaidmenį vaidina statybinių paslaugų eksportas. Pirmasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingas

praktiškai visoms paslaugų rūšims, ypač transporto, finansų, IT ir statybos paslaugų sektoriams.

Statybos paslaugų eksportas augo 37,6 proc. arba 29 mln. Lt.

Architektūros, inžinierinių ir techninių paslaugų subsektorius (NACE grupės 74.2 ir

74.3) šioje galimybių studijoje apjungtas kartu su statybinėmis veiklomis (NACE skyrius F).

Tarp statybinių veiklų yra statinių statyba ir civilinė inžinerija (NACE grupė 45), kuri savo

ruožtu apima daugumą statybų veiklų, o taip pat inžinierinius projektus; statinių sistemų ir

instaliacijų įrengimą, statybų užbaigimą, vietos parengimą, statybų įrangos nuomą ir kita. Pagal

ES klasifikatorių architektūrinės, projektavimo ir inžinierinės paslaugos (NACE kodas 74, 71)

apima architektūrines konsultacinės paslaugas, įvairias inžinierines ir technines veiklas,

susijusias su statybomis.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2010 m. lyginant su 2009 m. statybos

paslaugų eksportas iš Lietuvos augo 34,2% arba 57 mln. Lt. 2011 m., palyginti su 2010 m.,

statybos paslaugų eksportas išaugo 36% arba beveik 80 mln. Lt. Norvegijos rinka 2011 m. buvo

didžiausia Lietuvos statybų kompanijoms, bendra statybos paslaugų eksporto vertė sudarė 54,5

mln. Lt, arba 18% statybos paslaugų eksporto. Antroje vietoje pagal eksporto apimtis 2011 m.

buvo Baltarusijos rinka.

Statybos paslaugų eksportas, 2012 m., palyginti su 2011 m., augo net 76,4 proc., arba

230,7 mln. Lt iki 532,7 mln. Lt. Tai buvo geriausi metai statybos bendrovių teikiamų paslaugų

eksportui nuo įstojimo į ES. Norvegijos rinka 2012 m. išaugo daugiau kaip dvigubai. Sektoriaus

bendrovėms taip pat labai svarbios aplinkinės rinkos. 2012 m. pirma pagal augimą rinka buvo

Baltarusija, taip pat nemažai statybos projektų vykdoma Kaliningrado srityje, Lenkijoje,

Latvijoje.

Statybos paslaugų eksportas, 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. pirmuoju

ketvirčiu, augo 37,6 proc. arba 29 mln. Lt iki 106,1 mln. Lt. Tai geriausias pirmasis metų

ketvirtis statybos paslaugų eksporto istorijoje. Labiausiai augo Norvegijos, Baltarusijos ir

Latvijos rinkos.

2013 m. svarbiausios rinkos Lietuvos statybos įmonėms išliks Rusija ir Baltarusija, taip

pat Jungtinė Karalystė ir Vokietija. 2013 m. tarp svarbiausių rinkos Lietuvos statybos įmonėms


6

rinkų išliks ir Skandinavijos šalys, taigi, sėkmingai dirbančioms Norvegijos rinkoje įmonėms

lengviau panaudoti įdirbį ir įvaizdį ir plėsti dalį veiklų į kitas Skandinavijos šalis, tame tarpe ir

Daniją.

Verslo ryšiai su Danija mūsų šalyje turi sėkmingą istoriją. Danija kartu su Lenkijos,

Vokietijos, Švedijos ir Nyderlandų investuotojais yra pagrindinis tiesioginių užsienio investicijų

Lietuvoje šaltinis. Danske bankas patenka į didžiausių investuotojų mūsų šalyje dvidešimtuką.

Danija yra 11 šalis pagal Lietuvos eksporto apimtis ir 12 pagal importo apimtis.

Šiuo metu pagrindinę Lietuvos statybinių paslaugų sektoriaus dalį sudaro tiesioginės

statybinės paslaugos, tačiau rengiant šią galimybių studiją identifikuoti ir kiti galimi susijusių

paslaugų eksporto segmentai. Rengiant šią statybinių, architektūrinių ir projektavimo paslaugų

eksporto į Daniją galimybių studiją didelis dėmesys buvo skirtas prieinamų informacijos šaltinių

analizavimui, detaliam šalies ekonominės ir socialinės investavimo situacijos įvertinimui,

surinkti ir įvertinti susiję statistiniai rodikliai, identifikuoti didžiausio potencialo sektoriniai

segmentai, nustatytos vystymosi tendencijos, surinkta reikiama kontaktinė informacija.


7

1. Lietuvos statybos ir architektūros paslaugų sektoriaus situacijos analizė

1.1. Svarbiausi statistiniai Lietuvos statybos ir architektūros paslaugų sektoriaus

rodikliai

Paslaugų eksportas sudaro reikšmingą ir nuolat didėjančią dalį bendroje eksporto

struktūroje. 2012 m., palyginti su 2011 m., paslaugų eksportas išaugo 22,8 proc., arba 2,91 mlrd.

Lt, iki 15,69 mlrd. Lt. 2012 metai buvo sėkmingi daugumai paslaugų šakų. Lyginant su 2011

metais pardavimai augo 25 iš 34 paslaugų šakų. Tradiciškai labiausiai prie augimo prisidėjo

transporto paslaugos, kelionių paslaugos, nedaug nuo jų pagal augimą atsiliko statybos

paslaugos, kurios išaugo net 76,4 proc., arba 231 mln. Lt. Aktyvūs Lietuvos statybų bendrovių

veiksmai užsienio rinkose lėmė rekordinius statybos paslaugų eksporto rodiklius 2012 m.

* Išplėstinis statybų sektorius (įjungiant architektūrines ir projektavimo veiklas) sudaro

labai reikšmingą Lietuvos ekonomikos dalį ir yra svarbus paslaugų eksporto

komponentas, einantis trečioje paslaugų eksporto apimčių vietoje.

2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, Lietuvos paslaugų

eksportas didėjo 22,5 proc. iki 3,8 mlrd. Lt. Lietuvos metinis paslaugų eksporto augimo tempas

buvo didžiausias tarp trijų Baltijos šalių: Estijos paslaugų eksportas augo 1,4 proc., o Latvijos –

5,6 proc. Pirmasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingas praktiškai visoms paslaugų rūšims, tame

tarpe ir statybos paslaugų sektoriui. Statybos paslaugų eksportas augo 37,6 proc. [41].

1 lentelė. Lietuvos paslaugų eksporto dinamika 2010-2013 m., mlrd. Lt

Architektūrinių, projektavimo ir statybinių paslaugų sektoriaus eksporto rodiklius

nulemia pokyčiai sektoriuje vidaus rinkoje. Pirmuosius du segmentus įtakoja statybų sektoriaus

rodikliai, naujai vystomi strateginiai projektai (ne tik statybinio pobūdžio, bet ir tokie, kaip

regioninių sąvartynų įrengimas, kelių tinklo modernizavimas, elektros jungties su Lenkija

rengimas, galimas Ignalinos atominės elektrinės projektas, daugiabučių namų renovacija, vėjo

jėgainių parko plėtra).

2011 m. baigti statyti 3733 nauji gyvenamieji pastatai. Gyvenamuosiuose namuose

įrengti 5066 butai, t. y. 38,2 proc. daugiau nei 2010 m. 2011 m. šalyje baigta statyti 3330

negyvenamųjų pastatų, kurių bendrasis plotas sudarė 685,2 tūkst. m2, tai 6,3 proc. daugiau negu

2010 m. 2011 m. statybos darbų šalyje atlikta už 6,6 mlrd. Lt, jų apimtis, palyginti su 2010 m.,

padidėjo 22,7 proc.


8

Statybos darbų apimties padidėjimą lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra

(54,5% šalyje atliktų darbų). Negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis visoje statyboje sudarė

38,4 proc., jų atlikta už 2,5 mlrd. Lt. Gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudarė 7,1 proc. visų

šalyje atliktų statybos darbų [43].

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2012 metais statybos darbų atlikta už 6,7

mlrd. litų. Jų apimtis, palyginti su 2011 m., sumažėjo 6,5 proc. Šalies teritorijoje statybos darbų

atlikta už 6,2 mlrd. litų, arba 8,4 proc. mažiau, tačiau 29,7 proc. daugiau statybos darbų atlikta

užsienyje – jų vertė sudarė 437 mln. litų. Nors statybos darbų apimtys per metus auga dar gana

sparčiai, pasiektas lygis tebėra žemas: darbų apimtys dar nesiekia atitinkamos 2004 m.

laikotarpio reikšmės [43].

* Pagrindinę statybų sektoriaus dalį sudaro inžineriniai ir civilinės paskirties statiniai.

Statybų sektorius buvo tarp tų, kurie labiausiai nukentėjo ekonominės krizės metu ir

dabar, nepaisant sparčiai gerėjančių rodiklių, dar nėra pasiekęs prieš krizinio lygio.

Europos Sąjungos mastu, nepaisant žemo statybos darbų lygio, Lietuva atrodo gerai.

Europoje statybų sektorius per 2011 metus augo 2,8 proc., tuo pat laikotarpiu Lietuvoje – 16,4

proc.

1 pav. Statybos darbų indeksai pasirinktose Europos Sąjungos šalyse

Statybos darbų apimties sumažėjimą 2012 metais lėmė 9,8 proc. mažesnė, palyginti su

2011 m., inžinerinių statinių statybos darbų apimtis – jų atlikta už 3,4 mlrd. Lt, iš kurių trečdalį

sudarė kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbai.

Pagrindinės sektorinės organizacijos yra Lietuvos statybininkų asociacija (LSA),

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos architektų sąjunga (LAS). LSA veikia

tikslinė eksporto skatinimo darbo grupė, kuri renka duomenis apie paklausą galimose eksporto

rinkose, rengia pasiūlymus eksporto skatinimui.


9

Sektoriaus galimybės pristatomos tikslinėse rinkose. LAS 2013 m. rugsėjo 9 d. – spalio

31 d. Londone rengė parodą „Paralelės. Lietuvos architektūra: trys laikmečiai, trys veidai“.

Vėliau parodą planuojama eksponuoti kituose Jungtinės Karalystės miestuose. Kitais metais

anglų ir lietuvių kalbomis parengtą parodą ketinama vežti ir į kitas užsienio šalis.

1.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka

Pav. 2. Architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos

Pav.3. Techninio tikrinimo ir analizės segmentas


10

Pav.4. Architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė

Architektūrinių ir inžinerijos veiklų, techninio tikrinimo ir analizės segmente veikiančių

įmonių skaičius ir jų pajamos stabilizavosi. Nuo 2009 metų pasikeitė statistinių duomenų

rinkimo metodika, abi veiklos apjungtos į vieną veiklų grupę. 2012 metais architektūrinėmis ir

inžinerijos veiklomis, techniniu tikrinimu ir analize Lietuvoje užsiėmė 1809 įmonės, kuriose

dirbo 13 tūkst. darbuotojų; jų pardavimo pajamos siekė 927,2 mln. Lt.

Pav.5. Statybų sektoriuje dirbančių įmonių skaičių pokyčiai

* Statybų segmente dirba didelis skaičius įmonių, kurių didžioji dalis užsiima pastatų

statyba, ir šis skaičius mažėja pastaruoju metu. Inžinierinių statinių segmente dirbančių

įmonių skaičius daug mažesnis, tačiau čia vykdomi didžiausi projektai ir generuojamos

didžiausios apyvartos. Architektūros ir inžinerijos segmente dirbančių įmonių skaičius yra

stabilus.

Sektoriuje veikiančių įmonių skaičius šiek tiek mažėja, stabilus lieka didžiųjų

kompanijų, kurios pajėgios vykdyti didelės apimties projektus, skaičius.


11

Lietuvos statybų sektoriuje vyrauja smulkios ir mažos (darbuotojų skaičius neviršija 49

žmonių) įmonės. Didžiausia statybos įmonių koncentracija – Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Tokią situaciją didele dalimi lėmė nevienodas investicijų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje.

Kita vertus, statybinės įmonės yra gana mobilios ir dažnai konkursus didmiesčiuose laimi

įmonės iš kitų vietovių, daugiausia dėl pigesnės darbo jėgos.

2 lentelė. Darbuotojų skaičiaus grupės Lietuvos statybų sektoriuje 2012 m.

0-4 5-9 10-

19

20-

49

50-

99

100-

149

150-

249

250-

499

500-

999

>

1000

Viso

Pastatų

statyba

1583 62

1

372 228 70 32 20 9 2 - 2937

Inžinerinių

statinių

statyba

74 53 47 42 41 15 11 13 2 - 298

Specializuota

statybos

veikla

1383 65

1

361 233 65 7 3 7 - - 2710

Statyba 3040 13

25

780 503 176 54 34 29 4 - 5945

Lietuvos verslo konfederacijoje yra didžiosios šalies statybinės įmonės, kurioms

paslaugų eksportas padėtų ne tik plėstis, bet ir tolygiau panaudoti turimus resursus, išlaikyti

kvalifikuotus specialistus, kuomet dėl sezoninio darbų pobūdžio ar tarpe tarp didelių užsakymų

vykdymo nėra galimybės intensyviai ir efektyviai panaudoti turimus pajėgumus. Tarp

suinteresuotų sektoriaus paslaugų eksporto plėtra įmonių yra UAB Vėtrūna, UAB Energetikos

projektai, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija, UAB Vėjų spektras, UAB 4

Energia, UAB Vėjo gūsis, UAB Lae group, UAB Lariteksas, Enerco Energy Ltd., UAB Telšių

vėjas, UAB DC sprendimai, UAB AM Brokers RE/MAX Properties, UAB Hidrotechniniai

statiniai, UAB Rytų projektai, taip pat kolektyviniai nariai Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjunga,

Mažeikių verslininkų asociacija, Lietuvos nevalstybinių mokslo ir studijų įstaigų asociacija,

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija.

1.3. Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms

Paklausa statybų sektoriui labai svyruoja, labiausiai priklausydama nuo bendros

ekonominės šalies situacijos, finansinių viešojo sektoriaus pajėgumų, gyventojų mokumo,

kreditavimo galimybių. Daug didžiųjų investicinių projektų yra finansuojama iš ir susiję su

Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu.

Pagrindinę statybų sektoriaus apyvartų dalį generuoja inžinerinių statinių statybos

darbai, iš kurių trečdalį sudaro kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbai. Negyvenamųjų

pastatų statybos darbų dalis 2012 metais sudarė 37 proc. – jų atlikta už 2,3 mlrd. Lt arba 11,2

proc. mažiau nei 2011 metais.


12

Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta 17,4 proc. daugiau nei pernai, bet jie sudarė

tik 9 proc. visų statybos darbų. Pagal darbų rūšį 2012 metais didžiausią dalį (41 proc.) – sudarė

naujos statybos darbai, rekonstravimo darbai – 31 proc., remonto ir kiti statybos darbai – 28

proc. visų šalyje atliktų statybos darbų.

* Mažėjančia tvarka statybų sektoriaus apyvartas generuoja inžinerinių statinių statyba,

negyvenamųjų pastatų statyba, kelių ir gatvių tiesimo ir remonto darbai, gyvenamųjų

namų statyba.

Gyvenamosios statybos perspektyvas iš dalies galima vertinti pagal išduotų statybos

leidimų skaičių. 2012 m. buvo išduota 5,4 tūkst. leidimų, kuriais leista statyti 10,1 tūkst. butų,

t.y. 38 proc. daugiau nei 2011 m. Leistų statyti butų skaičius daugiabučiuose namuose, palyginti

su 2011 m., padidėjo 84 proc. Šalyje ir toliau vyraus individualių gyvenamųjų namų statyba –

jiems statyti išduota 98 proc. visų leidimų [43].

Kitos sektorinės paslaugos yra dalinai susiję su tiesioginėmis statybinėmis veiklomis, jų

pasiskirstymas pagal segmentus 2011 metais pateikiamas žemiau.

Pav.6. Architektūros paslaugų įmonių pardavimo pajamos pagal paslaugų grupes, proc.

nuo segmento apyvartų

* Architektūrinių paslaugų segmente didžiausias apyvartas generuoja tiesioginės statinių

architektūros paslaugos, kituose susijusiuose segmentuose taip pat nominalios paskirties

paslaugos.


13

Pav. 7. Inžinerijos paslaugų įmonių pardavimo pajamos pagal paslaugų grupes, proc.

nuo segmento apyvartų

Pav.8. Techninio tikrinimo ir analizės paslaugų įmonių pardavimo pajamos pagal

paslaugų grupes, proc. nuo segmento apyvartų

Architektūros paslaugų segmente pagrindinę apyvartų dalį, beveik 40 proc. sudaro

tradicinės pastatų architektūros paslaugos. Didelę dalį užima „kitos paslaugos“, tarp kurių

pagrindinės yra statinių autorinės ir techninės priežiūros paslaugos. Pagrindinės inžinierinės

paslaugos taip pat susiję su statybų segmentu, tačiau jos turi paklausą ir pramonėje. Techninio

tikrinimo ir analizės paslaugos yra mažiau tiesiogiai susiję su statybų segmentu.

1.4. Sektoriaus eksporto veikla

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2010 m., lyginant su 2009 m., statybos

paslaugų eksportas iš Lietuvos augo 34,2 proc. arba 57 mln. Lt. 2011 m., palyginti su 2010 m.,

eksportas išaugo 36 proc. arba beveik 80 mln. Lt. Paslaugų eksportuotojams 2011 m. buvo


14

rekordiniai, nes bendros paslaugų eksporto apimtys sudarė beveik 302 mln. Lt – tai trečdaliu

daugiau nei iki tol rekordiniais buvusiais 2008 m.

Norvegijos rinka 2011 m. buvo didžiausia Lietuvos statybų kompanijoms, bendra

statybos paslaugų eksporto vertė sudarė 54,5 mln. Lt, arba 18 proc. statybos paslaugų eksporto.

Antroje vietoje pagal eksporto apimtis 2011 m. buvo Baltarusijos rinka 39,7 mln. Lt, arba 13

proc. visų statybos paslaugų eksporto. 2011 m. III ketv., palyginti su 2010 m. III ketv., statybos

paslaugų eksportas išaugo 4,7 mln. Lt. Didžiausias augimas fiksuotas Norvegijoje – 8,2 mln. Lt,

šioje šalyje Lietuvos statybų sektoriaus atstovai ir toliau stiprina savo pozicijas, sėkmingai

vykdydami užsakymus bei sulaukdami naujų pasiūlymų, o pagrindinės Lietuvos įmonių veiklos

Norvegijoje yra tiltų statyba, gyvenamųjų namų statyba, fasadai. Antroje vietoje pagal augimą

buvo Prancūzija, kur statybos paslaugų eksportas augo 7,5 mln. Lt ir sudarė 12 mln. Lt.

Baltarusijos rinka mažėjo 9,5 mln. Lt, kur, ženkliai išaugus rizikoms šalies viduje, Lietuvos

statybos įmonės susidūrė su valiutos problemomis bei pablogėjusia verslo aplinka.

Lietuvos statybų bendrovių aktyvūs veiksmai užsienio rinkose lėmė rekordinius statybos

paslaugų eksporto rodiklius 2012 m. Statybos paslaugų eksportas 2012 m., palyginti su 2011 m.,

augo net 76,4 proc. iki 532,7 mln. Lt. Tai buvo geriausi metai statybos bendrovių teikiamų

paslaugų eksportui nuo įstojimo į ES.

Norvegijos rinka 2012 m. išaugo daugiau kaip dvigubai iki 111 mln. Lt. Lietuvos

statybininkų asociacijos duomenimis, Lietuvos statybų bendrovės vis stipriau jaučiasi

Skandinavijos rinkoje, ypatingai Norvegijoje bei Švedijoje, kur daugiausia darbų vyksta tiltų bei

fasadų srityse, tačiau įmonės taip pat dalyvauja ir angarų, gyvenamųjų namų, elektros tinklų

statybos ir kituose projektuose. Padarytas įdirbis šiose rinkose bei užmegzti kontaktai ir pažintys

leidžia tikėtis ir tolimesnės statybos paslaugų eksporto plėtros šiose rinkose.

* Norvegijos rinka yra svarbiausia Lietuvos statybų ir architektūros sektoriaus paslaugų

eksportui, tačiau fiksuojamas didžiausias augimas į kaimynines Baltarusijos, Rusijos,

Latvijos rinkas.

Sektoriaus bendrovėms taip pat labai svarbios aplinkinės rinkos. 2012 m. pirma pagal

augimą rinka buvo Baltarusija, augusi 2,6 karto iki 102,9 mln. Lt, taip pat nemažai statybos

projektų vykdoma Kaliningrado srityje, Lenkijoje, Latvijoje. Aplinkinėse rinkose Lietuvos

įmonės daugiau dalyvauja pramoninės statybos projektuose, taip pat verslo bei prekybos centrų,

mokyklų ir kultūros pastatų statybos projektuose.


15

Pav. 9. Pagrindinės statybos paslaugų eksporto rinkos 2012 m. (dalis proc. nuo bendro

šakos eksporto ir vertė)

Statybos paslaugų eksportas 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. pirmuoju

ketvirčiu, augo 37,6 proc. arba 29 mln. Lt iki 106,1 mln. Lt. Tai geriausias pirmasis metų

ketvirtis statybos paslaugų eksporto istorijoje. Labiausiai augo Norvegijos, Baltarusijos ir

Latvijos rinkos – atitinkamai 86,7 proc., 66,6 proc. ir beveik keturis kartus. Statybos paslaugų

eksporto augimo galima tikėtis ir ateityje, kadangi Lietuvos įmonės, įgijusios užsienio partnerių

pasitikėjimą, turi vis daugiau galimybių teikti paslaugas užsienio rinkose, o sukurtas teigiamas

įvaizdis palengvina ir naujų įmonių patekimą į užsienio rinkas [41]. Statybos paslaugos 2013 m.

I ketv. sudarė 3,43 proc. bendrame Lietuvos paslaugų eksporte.

Architektūros, inžinerijos ir kitos techninės paslaugos 2013 m. I ketv. generavo 7,79

mln. Lt paslaugų eksporto ir palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 40,61 proc.

Bendrame paslaugų eksporte tai sudarė 0,24 proc.

2013 m. svarbiausios rinkos Lietuvos statybos įmonėms išliks Rusija ir Baltarusija, taip

pat Jungtinė Karalystė ir Vokietija. 2013 m. tarp svarbiausių rinkos Lietuvos statybos įmonėms

rinkų išliks ir Skandinavijos šalys, taigi, sėkmingai dirbančioms Norvegijos rinkoje įmonėms

lengviau panaudoti įdirbį ir įvaizdį ir plėsti dalį veiklų į kitas Skandinavijos šalis, tame tarpe ir

Daniją.

* Greta pagrindinių artimiausio laikotarpio rinkų (Rusijos, Baltarusijos, Jungtinės

Karalystės ir Vokietijos) svarbi yra ir Danija, kadangi numatoma statybų paslaugų

eksporto plėtra į visas Skandinavijos šalis.


16

2. Danijos verslo aplinkos analizė

2.1. Verslo mikroaplinkos analizė

Danija yra klestinti aukštai išvystyta šalis, ekonomika ir verslo sektorius labai

intensyviai išvystyti. Moderni rinkos ekonomika pasižymi aukštųjų technologijų žemės ūkiu,

išvystyta pramone, pirmaujančia pasaulyje farmacijos industrija, jūrų laivininkyste ir

atsinaujinančios energijos sektoriumi, tačiau smarkiai priklausoma nuo globalių procesų ir

tarptautinės prekybos. Danai turi vieną iš aukščiausių pasaulyje pragyvenimo standartų, Danijos

ekonomikos išskirtinis bruožas yra intensyvios socialinio gerbūvio priemonės, diegiamos ir

įgyvendinamos vyriausybės. Danija yra maisto produktų ir energijos eksportuotoja, tačiau

smarkiai priklauso nuo žaliavų importo pramonės sektoriui. Danija yra viena iš pagrindinių

rinkos liberalizavimo rėmėjų visoje ES [11].

Po ekonominio nuosmukio, sukelto pasaulinės krizės 2007–2008 metais, šalis lėtai

atsigauna. Ypač smarkiai nukentėjo nekilnojamo turto segmentas su dideliu nekilnojamo turto

kainos smukimu. Ženkliai padidėjo paskolų kainos, pasunkėjo projektų finansavimas, sumažėjo

vidaus vartojimas, vartotojų pasitikėjimas ir investavimo apimtys. Dėl krizės Danijos BVP

smuko 0,8% 2008 metais ir net 5,8% 2009 metais. BVP apimtys vėl pradėjo augti 2010 metais

(1,3%), labiausiai dėl padidėjusių vyriausybinių išlaidų. Istoriškai šalis pasižymėjo žemu

bedarbystės lygiu, kuris dėl krizės pakilo iki 6% ir išliko toks per 2010–2011 metus. Darbo

jėgos srities problema išlieka didėjantis darbuotojų amžius.

Kintanti ekonominė situacija jau stabilizavosi 2012 metais. Nepaisant ekonominių

problemų, Danija išliko viena iš sveikiausių ekonominiu požiūriu šalių visoje ES. 2011 metais

jos fiskalinis deficitas buvo tik 46,5% nuo BVP. Danijos krona yra susieta su euru, tačiau šalis

iki šiol nėra įsivedusi bendrosios valiutos ir neketina artimiausiu metu. Šalies nepriklausymas

euro zonai dabartiniu momentu yra privalumas, kai gilėja eurozonos krizė. Užsienio prekybos

balansas yra teigiamas. Šalyje gerai išvystyta ir išlieka stabili socialinė sistema [10].

3 lentelė. Bendrieji Danijos ekonomikos rodikliai [9, 11, 37, 62]

Rodikliai 2009 2010 2011

BVP, USD mlrd. 202.2 204.8 206.8

BVP augimas, proc. -5,8 1,3 1

BVP vienam gyventojui, USD * 37.700 39.400 40,200

BVP struktūra pagal sektorius, proc.

žemės ūkis 4.5

Pramonė 19,1

Paslaugos 76,4

Populiacija žemiau skurdo ribos, proc. 3,4

Darbo jėga, mln. 2.853

Darbo jėgos užimtumas, proc.

žemės ūkis 2,6


17

Pramonė 20,3

Paslaugos 77,1

Bedarbystė, proc. 6 6

Jaunų darbuotojų bedarbystė,

15–24 m., proc.

Viso 11,2

Vyrai 12,4

Moterys 9,9

Investicijos, proc. nuo BVP 17,3

Biudžetas, USD mlrd.

Pajamos 118,3

Išlaidos 127,5

Mokesčiai ir kiti pajamų šaltiniai, proc. nuo BVP 35,8

Biudžeto balansas, proc. nuo BVP -2,8

Viešoji skola, proc. nuo BVP 43,7 46,5

Infliacija, proc. 2,3 2,8

Centrinio banko palūkanų norma, proc. 0,75 0,75

Komercinių bankų

skolinimo palūkanos, proc.

4,3 4,3

Pinigų rezervas, USD mlrd. 143 155,6

Einamosios sąskaitos balansas, USD mlrd. 17,08 22,1

Eksportas, USD mlrd. 96,58 111,1

Importas, USD mlrd. 87,44 96,88

Užsienio valiutos ir aukso atsargos, USD mlrd. 76,52 89,83

Valstybės išorės skola, USD mlrd. 559,5 626,9

* 2013 metų vertinimu Danijos BVP vienam gyventojui yra 59.770 dolerių.

Eksportas [9]: pagrindiniai eksporto komponentai – mašinos ir instrumentai, mėsa ir jos

produktai, pieno produktai, žuvis, farmacijos produktai, baldai, vėjo jėgainės; pagrindinės

eksporto rinkos: Vokietija 17,6%, Švedija 13,8%, JK 8,1%, JAV 5,9%, Norvegija 5,6%,

Olandija 4,8%, Prancūzija 4,7%. Importas [9]: pagrindiniai importo komponentai – mašinos ir

įrengimai, žaliavos ir pusgaminiai pramonei, chemikalai, grūdai, maisto produktai, plataus

vartojimo prekės; pagrindinės importo šalys – Vokietija 21,1%, Švedija 13,7%, Olandija 7,3%,

Kinija 6,8%, JK 6,1%, Norvegija 5,5%.

Ekonomikos augimas daugiausiai susijęs su didėjančiu eksportu, tačiau didelė

priklausomybė nuo euro zonos, į kurią patenka apie 40% Danijos eksporto, gali kelti papildomų

problemų. Didėja ir vidaus vartojimas, kuris, tačiau, išlieka žemiau prieškrizinio lygio.

Vertinama, kad vidaus vartojimas 2012 metais pasiekė 2008 m. apimtis [2]. Jau per 2011 metus

vartotojų išlaidos vidaus rinkoje padidėjo 2,4%. Nepaisant palankių finansinių sąlygų ir gero

užsienio prekybos balanso eksporto ir vartojimo sumažėjimas neleidžia paskatinti verslo didinti

investicijas, tačiau jau per 2011 metus investicijos išaugo 4,7% [10].


18

* Danija yra klestinti aukštai išvystyta šalis, ekonomika ir verslo sektorius labai

intensyviai išvystyti, tolygiai ir intensyviai vystosi visi paslaugų sektoriai. Danija išliko

viena iš sveikiausių ekonominiu požiūriu šalių visoje ES krizės metu.

Sustiprėjusi Danijos krona sumažino šalies gaminių ir eksporto konkurencingumą. Per

2012–2015 metus vidutinis ekonomikos augimas planuojamas 1,9%. Biudžeto deficitas 2010

metais buvo 2,9% nuo BVP, jis šiek tiek viršijo 3% ribą 2011 metais, tačiau jau vėl bus

mažesnis šiais metais [2].

Danija turi geras prielaidas sparčiam ekonomikos atsigavimui. Danijos stiprybės

atgaivinant ekonomiką yra [10]:

1. Valstybės viešųjų finansų skola yra nulinė, biudžeto deficitas neviršija 45% nuo

BVP,

2. Stipri fiskalinė pozicija gerina likvidumo situaciją rinkose,

3. Recesija paskatino paspartinti Danijos ekonomikos struktūrinę reformą,

4. Monetarinė politika, kai naudojama savo valiuta, lanksčiai susieta su euru,

5. Dabartinis sąskaitos biudžeto perteklius siekia 5% nuo BVP,

6. Infliacija neviršija palankios 2% ribos.

Silpninantys ekonominę situaciją Danijoje faktoriai yra:

1. Didelė šalies ekonomikos priklausomybė nuo eksporto. Numatoma, kad eksporto

apimtys sumažės 2012 metais dėl problemų eurozonoje,

2. Danijos bankų paskolų dalis, susijusi su eurozona, tame tarpe ir su problemiškomis

šalimis, siekia 80% nuo BVP. Nors skelbiama, kad Danijos bankai neturi didelių probleminių

paskolų, tačiau statistiniai rodikliai rodo, kad eurais išduotų paskolų dydis sudaro iki 80% BVP,

3. 2007 metais sprogęs nekilnojamo turto kainų burbulas nėra pilnai stabilizavęsis iki

šiol. Nors susijusių prarastų paskolų dalis nėra aukšta, reikšmingai sumažėjo namų ūkių turtas

bankų sąskaitose.

4. Namų ūkių skolos siekia iki 300% gaunamų pajamų.

Prie artimiausių priemonių ekonomikos stiprinimui yra bankinio sektoriaus priežiūros

griežtinimas bei stiprinimas. Mažinamos valstybės garantijos bankų išduotoms paskoloms.

Šalies bankinio sektoriaus garantinis fondas ir kapitalas yra didesnis negu reikalaujama pagal

paskutinius ES susitarimus. Tai sudaro gerą pagrindą sumažinti makroekonominę ir fiskalinę

riziką, stimuliuoja ekonominį augimą. Toliau didinami reikalavimai bankų likvidumo

rodikliams, įskaitant didesnius ataskaitų teikimo reikalavimus.

* Danijos ekonomikos stipriosios pusės yra gera viešųjų finansų būklė, lanksti monetarinė

politika, tačiau šalis yra labai priklausoma nuo eksporto.

Danijos ekonomikoje smarkiai didėja konkurencija atskiruose ekonomikos sektoriuose,

kas skatina ekonomikos augimą. Efektyvumą didina konkurencijos priežiūros institucijų


19

stiprinimas. Finansinio stabilumo didinimui gerinamas bendradarbiavimas tarp finansinės

priežiūros institucijų ir atitinkamų subjektų, panaudojant geriausias ES praktikas.

Griežtinama viešųjų finansų priežiūra, kas leidžia gauti didesnį lėšų panaudojimo

efektyvumą nedidinant mokesčių. Vyriausybės lygmenyje yra įvestos atskirų biudžeto eilučių

maksimalios išlaidų ribos keleto metų laikotarpiui. Tokios pat išlaidų lubos palaipsniui

įvedamos ir municipaliniame lygmenyje [37].

Kadangi didelė viešųjų finansų dalis Danijoje išleidžiama socialiniams poreikiams,

daromos pastangos efektyvinti jų panaudojimą. Ankstyvojo išėjimo į pensiją reforma leido

padidinti darbo jėgos pasiūlą ir subalansuoti pensijų biudžetą. Po reformos sumažėjo

nedarbingumo ir ligos pašalpos darbingo amžiaus žmonėms. Diegiama nauja neįgaliųjų

įtraukimo į darbo rinką programa. Gerinama viešųjų išlaidų dinamika sveikatos apsaugos ir

švietimo srityse.

Danija skiria didelį dėmesį atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui, tačiau iki

šiol didelė dalis tyrimų ir diegimo veiklų buvo subsidijuojama. Peržiūrėtos rėmimo programos ir

naujausių pasaulinių technologijų panaudojimas leidžia mažinti šios srities viešąsias išlaidas.

Didinami mokesčiai kai kurių iškastinių kuro rūšių panaudojimui leidžia mažinti šiltnamio

efektą, žalingų dujų išmetimus, ypač viešajame transporte ir gyvenamųjų namų sektoriuje.

* Nors šalies vidaus vartojimas yra smukęs ir nėra palankus paslaugų eksportui į Daniją,

tačiau šalies pakraipa į eksportą yra palanki šiuo požiūriu, nes konkurencija skatina

ieškoti būdų optimizuoti sąnaudas, tame tarpe pasitelkiant ir išorinius paslaugų teikėjus

bei partnerius iš užsienio šalių.

Vertinama, kad pagrindinis 2012 metų ekonomikos augimo stimulas bus fiskalinis.

Silpna užsienio paklausa mažins eksportą, nedidės darbo rinka, išliks žemos nekilnojamo turto

kainos ir mažesnė negu reikėtų vidaus paklausa. 2013 metais numatoma, kad pagerės tarptautinė

aplinka, pagrindiniu ekonomikos augimo veiksniu taps privati paklausa vietojo viešojo

sektoriaus investicijų. Priimtos fiskalinių išlaidų ribos konkrečioms grupėms 2014–2017

metams leis išlaikyti viešąsias išlaidas stabiliame lygyje. Reformos turi pagerinti konkurencinę

aplinką ir padidinti darbo jėgos pasiūlą [37].

2.2. Teisinė verslo aplinka

Danijos įstatymų bazė ir verslo reguliavimo taisyklės yra integruotos su ES teisine baze,

atitinka tarptautinius standartus daugeliu verslo reguliavimo ir priežiūros klausimų. Danijos

verslo organizavimo teisinė sistema atitinka Europos Sąjungos praktiką, tačiau, kaip ir

kiekvienoje šalyje, yra sava specifika ir modelis.

Pagal ES Paslaugų Direktyvą verslo palengvinimui ir paslaugų teikimui visoje ES

teritorijoje nustatytos konkrečios taisyklės nuolatiniam ir laikinam paslaugų teikimui savo


20

kilmės šalyse ir kitose ES šalyse. Direktyva įpareigoja visas nares mažinti nebūtiną biurokratinę

naštą verslui, supaprastinti formalumus ir padaryti efektyvesnį viešąjį verslo administravimą.

Vienas iš efektyvių ES reikalavimų šalims yra įsteigti vieno langelio principą verslui (Points of

Single Contact, PSC). Tokie kontaktiniai centrai kaip taisyklė veikia internetinėje erdvėje, juose

talpinama visa su verslo steigimo procedūromis susijusi teisinė bazė, reguliavimo tvarka,

talpinamos visos verslo kūrimui ir vykdymui reikalingos dokumentų formos ir instrukcijos [32].

* Danijos teisinė aplinka yra ypatingai palanki verslo vystymui. Palanki mokestinė

politika, lanksti darbo jėgos reguliavimo sistema. Pagrindiniai verslo informacijos

kanalai Danijoje yra Virk.dk ir Startvækst.

Danijoje toks vieningo kontakto portalas yra Virk.dk, kur galima rasti visą informaciją ir

formas, reikalingas registracijai ir pakeitimų pateikimui. Čia galima pateikti visas PVM ir

mokestines deklaracijas. Kiti pagrindiniai verslo informacijos šaltiniai yra Startvækst

(http://startvaekst.dk/aboutstartvaekstto, verslo steigimas ir pradinis etapas), suteikiantis

kompanijoms informaciją ir patarimus, susijusius su verslo pradžia, galimybėmis, plėtra;

borger.dk pateikia gausią informaciją, susijusią su darbo leidimais, užsieniečių darbu ir

įdarbinimu.

Pagal Danijos dividendų apmokestinimo tvarką Danija yra patraukli investuotojams iš

ES ar kitų šalių, su kuriomis pasirašytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Lyginant

su kitomis Europos šalimis Danijoje:

- nėra apmokestinami dividendai, pervedami iš Danijos kompanijų į motinines užsienio

kompanijas (jos turi turėti minimaliai 10% akcijų ar kapitalo);

- tas pats galioja ir tais atvejais, jei dividendai iš užsienio pervedami į motinines Danijos

kompanijas;

- nėra įstatinio kapitalo reikalavimų steigiant holdingo kompaniją.

Danija pasižymi dideliu darbo rinkos reguliavimo lankstumu, čia labai nedaug

formalumų ir reikalavimų, priimant ir atleidžiant darbuotojus, liberalūs darbo įstatymai [19].

Viena iš palankių aplinkybių, padedančių pritraukti užsienio kompanijas į Daniją, yra

darbo įstatymai. Danijos darbo rinkos politika yra viena iš lanksčiausių Europoje. Atleisti ir

priimti darbuotojus šalyje labai paprasta, sistema yra kiek panaši į Jungtinių Valstijų sistemą.

Pradėti verslą Danijoje yra santykinai paprasta. Įstatinio kapitalo dydis skiriasi pagal steigiamo

verslo rūšis, tačiau dažniausiai kuriamai uždarai akcinei bendrovei reikia minimalaus įstatinio

kapitalo, ekvivalentiško 20.000 dolerių. Registracija yra nemokama. Užsienio investuotojai ir

firmos turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir vietinės. Visos procedūros yra sparčios,

paprastos ir efektyvios kainos požiūriu, internetinis kompanijos registravimas trunka vos keletą

valandų, nėra rezidavimo šalyje reikalavimų, akcininkai ir valdyba gali rinktis ir priimti

sprendimus elektroniniu būdu, nereikia notarinio dokumentų tvirtinimo, dividendai gali būti


21

skirstomi pagal tarpinius veiklos rezultatus, Danijos kompanijų ir verslo įstatymai pilnai atitinka

ES teisinę bazę.

Kompanijos registravimas Danijoje

Pagrindinės verslo vykdymo formos Danijoje atitinka kitų šalių praktiką. Visos verslo

skatinimo ir investicijų iniciatyvos vienodai taikomos vietiniams ir užsienio investuotojams.

Nėra esminių reguliavimų ar apribojimų užsienio kompanijų ar individų investicijoms, lėšų

pervedimui, nuosavybės Danijoje įsigijimui ar valdymui. Visa komercinės teisės bazė galioja

vienodai visiems verslo subjektams, nepriklausomai nuo juos valdančio kapitalo kilmės šalies.

Bazinis verslo pajamų mokestis per PVM yra 25%. PVM registracija vyksta automatiškai kartu

su įmonės registracija. Kitų mokesčių dydis priklauso nuo asmeninio mokestinio statuso ir

verslo tipo.

Verslo pradėjimui Danijoje reikia registruotis per internetinį portalą WebReg.dk ar

tiesiogiai kreiptis į įmonių registrą Danish Commerce and Companies Agency (www.Dcca.dk).

Šiame portale pateikiama visa susijusi reikalinga informacija – registravimo tvarka, mokesčiai ir

pan. Kiekvienas asmuo, kuris nori pradėti verslą Danijoje, turi gauti asmeninį identifikacijos

numerį (CPR number). Šį numerį galima gauti kreipiantis į vietinę savivaldybę, kurioje

reziduojama. Pati savivaldybė sutvarkys klausimą per Centralizuotą civilinės registracijos

sistemą.

Visi verslo kompanijų administracijos tarybos, kuri atsakinga už kasdieninį kompanijos

darbą, ir ne mažiau kaip pusę direktorių tarybos (kompanijos valdybos) narių turi būti Danijos

rezidentai. ES šalių piliečiai turi tas pačias teises ir statusą, kaip ir Danijos piliečiai, tačiau

rezidavimo reikalavimas taikomas ir jiems. Išskiriamos tokios pagrindinės verslo formos [32]:

Partnerystė su asmenine partnerių atsakomybe

Ribotos atsakomybės kompanijos:

Privačios akcinės kompanijos (Anpartsselskab, ApS), kuri yra pagrindinė verslo

organizavimo forma Danijoje, lietuviškos UAB analogas. Minimalus įstatinis kapitalas tokios

įmonės steigimui yra DKK 80.000.

Atviros akcinės bendrovės A/S (Aktieselskab) įsteigimui reikalingas minimalus DKK

500.000 kapitalas. Ne mažiau DKK 125,000 turi būti įdedama prieš kompanijos registravimą, o

likusi dalis turi būti garantuota bet kuriuo momentu pagal poreikį.

Kooperatyvai (Andelsselskab).

Partnerystė. Partnerystė yra verslo santykiai tarp dviejų ar daugiau individų arba

kompanijų pelno siekimui. Partnerystė nėra nepriklausomas juridinis vienetas, visi partneriai už

savo skolas ir įsipareigojimus atsako patys arba numatoma jungtinė atsakomybė. Tokiam

bendradarbiavimui nėra numatytos specifinės teisinės bazės, todėl pagrindiniai santykiai yra

reguliuojami pagal partnerių sudarytą sutartį.


22

Ribota partnerystė (Kommanditselskab). Ribota partnerystė yra labai panaši į

partnerystę, tačiau šiuo atveju vieno ar kelių partnerių atsakomybė yra ribota. Bet kuriuo atveju

ne mažiau kaip vienas partneris lieka atsakingas už partnerystės skolas ir įsipareigojimus savo

turto ribose.

Ribotos atsakomybės kompanijos (SMBA). Kompanija su ribota atsakomybe (P/S) yra

panaši į ribotą partnerystę. Minimalus įstatinis kapitalas tokios kompanijos steigimui yra DKK

500,000 ir jai galioja visa teisinė bazė, skirta viešosioms ribotos atsakomybės kompanijoms.

* Užsienio verslas dažniausiai Danijoje steigiasi per vietinės uždarosios akcinės

bendrovės analogą ApS. Kitos naudojamos alternatyvos yra padalinio Danijoje

registravimas arba bendros įmonės su vietine kompaniją steigimas.

Visi juridiniai vienetai Danijoje turi pildyti pajamų deklaraciją kartą metuose ne vėliau

kaip per šešis mėnesius po finansinių metų pabaigos. Pelno mokestis šalyje yra 25% ir jis

mokamas nuo pelno du kartus per metus. Jei dalis pelno skiriama investicijoms ar kitoms

atskaitomoms išlaidoms, dalis sumokėto mokesčio grąžinama su 1,6% palūkanomis [32].

Gamybinių pajėgumų realizavimas Danijoje dažniausiai daromas per vietinės

kompanijos (A/S ar ApS) įkūrimą. Paslaugų sektoriuje gali būti įkuriamas distribucijos centras,

regioninis ofisas ar paslaugų teikimo centras. Užsienio kompanija gali vykdyti savo veiklą per

šalyje įsteigtą padalinį, kuris turi būti registruotas įmonių registre.

Padalinį gali įsteigti tik kompanija, jei jos įstatinis kapitalas yra ne mažiau DKK 125.000

arba pateikus banko ar kitokią finansinę garantiją. Padalinio veikla negali skirtis nuo motininės

kompanijos veiklos pobūdžio pagal įstatus. Steigiant padalinį visi dokumentai turi būti išversti į

danų kalbą, jei reikalaujama, tačiau pagal įprastą praktiką dokumentai anglų kalba yra laisvai

priimami. Pagrindinis tokios verslo formos minusas yra, kad motininė kompanija yra pilnai

atsakinga už padalinio skolas ir įsipareigojimus.

Pliusas yra, kad padalinys gali bet kuriuo metu pervesti gautą pelną motininei

kompanijai be jokių mokesčių, o taip pat, kad praradimai steigimo metu ar nuostoliai gali būti

nurašomi nuo motininės kompanijos, sumažinant apmokestinamą pelną. Padaliniams

apmokestinamos pajamos, gautos tik iš veiklų Danijoje [32].

Dauguma užsienio firmų veiklas Danijoje vykdo per atvirąsias (A/S) ar uždarąsias (ApS)

akcines bendroves. Galima pagreitinti ir supaprastinti kompanijos formavimo procesą,

nusipirkus parengtą veiklai kompanijos šabloną, kuris kainuoja nuo 1,2% įstatinio kapitalo

vertės A/S atveju ir 4% ApS. Dauguma registracijos reikalavimų gali būti tvarkomi internetu.

Visos kompanijos, jų padaliniai turi būti registruoti įmonių registre DCCA, turi būti mokestinė

ir muitinės (PVM tikslais) registracija [21].

Bendros įmonės sudaromos eilės partnerių, kurie bendradarbiauja specifinių projektų

sprendimui. Tokios įmonės gali būti kuriamos viešosios ar privačios ribotos atsakomybės


23

kompanijos ar partnerystės pagrindu. Jei verslo veiklos vykdomos iš esmės per asistavimą,

konsultavimą ar papildomas veiklas, optimaliausia gali būti atstovybės forma. Tokia atstovybė

teikia informaciją, turi demonstracinius pavyzdžių ar paslaugų pajėgumus, tačiau pati

neparduoda, neorganizuoja tiesioginės komercinės veiklos. Tokia atstovybė neturi pastovios

veiklos lokacijos Danijoje, jai negalioja šalies mokestinė sistema.

Vaekstfonden (http://www.vf.dk) yra Danijos institucija, skirta padėti naujoms mažoms

ir vidutinio dydžio įmonėms gauti finansavimą projektams, išvengiant didesnės rizikos, jei

verslo idėjos grynai finansuojamos bankų ar išorinių investuotojų [32]. Parama gali būti

gaunama, jei projektas didina konkurencingumą, įtraukiami mokslinių tyrimų ar/ir

technologinės plėtros elementai. Prioritetinės yra naujos kompanijos su dideliu tarptautiniu

augimo potencialu. Ši finansinė institucija labiausiai investuoja į IT, medicininių, švariųjų ir

industrinių technologijų sritis. Investicijų dydis yra tarp DKK 5–25 mln.

2.3. Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka

Šalies darbo jėgos apimtys yra gana stabilios, pasiūla šalies viduje yra pakankama ir

lanksti. Bendras dydis 2010 metais siekė 2,75 mln. žmonių [18]. Danijos viešasis sektorius yra

santykinai didelis ir įdarbina apie 28% darbo jėgos. Dirbančiųjų moterų dalis darbo rinkoje yra

viena tarp aukščiausių pasaulyje. 2011 metais darbo rinkoje buvo 74,3% darbingo amžiaus

moterų, atitinkamai dirbančiųjų vyrų dalis buvo 81,2 [18]. Danijos bedarbystės lygis santykinai

yra nedidelis; 2009 metais jis siekė 6%. Krizė kiek pakeitė rodiklius, 2010 metų lapkričio

mėnesio rodiklis buvo 8%, per 2011 metus rodiklis nereikšmingai išaugo.

Danijos darbo jėga charakterizuojama aukšto lygio išsilavinimu, dideliu patikimumu ir

pastovumu. Darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka yra nesudėtinga, kas leidžia darbdaviams

efektyviai panaudoti darbo jėgos potencialą, daryti reikiamus skubius pakeitimus. Pagal

tarptautinius konkurencingumo rodiklius Danija 2011 metais pasižymėjo viena iš efektyviausių

darbo rinkų pasaulyje su lanksčia priėmimo į darbą ir apmokėjimo sistema. Darbo jėgos

reguliavimas mažiau nulemiamas teisinės bazės, o labiau kolektyvinėmis sutartimis tarp

profsąjungų ir darbdavių asociacijų skirtinguose ekonominės veiklos sektoriuose.

Danijos darbo rinka lanksti ir konkurencinga. Pagal darbo jėgos reguliavimą Danija yra

pirmoje vietoje tarp išsivysčiusių pasaulio šalių [30].

Pav. 10. Danijos darbo rinkos reguliavimo indeksas išsivysčiusių šalių kontekste

http://www.investindk.com/Home/Why%20Denmark/Compare%20Denmark


24

* Danijos darbo jėgos reguliavimo teisinė sistema yra viena iš palankiausių verslui

pasaulyje. Darbo jėga aukštos kvalifikacijos, motyvuota, aukšto produktyvumo.

Paslaugų eksportui svarbūs keli faktoriai, tarp kurių ir vidutiniai sektoriniai atlyginimai

atskirose šalyse, kurie savo ruožtu įtakoja paslaugų savikainą. Aukščiausia valandinė darbo

kaina ES yra Danijoje (34,98 eurų), Belgijoje (32,97 eurų) ir Švedijoje (31,64 eurų). Tiesioginės

darbo jėgos kainos Danijoje yra aukštos, lyginant su panašiomis šalimis, tačiau netiesioginės

kainos yra santykinai labai žemos, todėl bendras išlaidų darbo jėgai lygis mažai skiriasi nuo

panašaus išsivystymo šalių. Netiesioginės kainos – socialinio draudimo, privalomų pensijų

fondų mokesčiai – yra apie DKK 5.000 vienam darbuotojui.

Užsienio darbuotojams, dirbantiems Danijoje, gali būti taikoma speciali mokestinė

tvarka, iki penkerių metų mokant 26% nuo jų pajamų neatskaičius jokių kitų mokesčių. Po šio

laikotarpio prisideda 8% dydžio įnašas į darbo rinkos fondą. Iš esmės personaliniai pajamų

mokesčiai Danijoje yra vieni iš didžiausių pasaulyje. Aukšto lygmens darbuotojai ir

mokslininkai gali rinktis tarp 25% mokesčių nuo priešmokestinių pajamų per pirmus tris darbo

Danijoje metus arba 33% per penkerius metus. Tam šie darbuotojai turi atitikti specialius

reikalavimus, pvz., 2010 metais jų atlyginimas turėjo būti ne mažesnis kaip DKK 69.348 prieš

mokesčius per mėnesį. Detalesnė informacija apie užsieniečių darbo ir apmokėjimo galimybes

nuolat atnaujinama per Danijos Imigracijos tarnybą (www.nyidanmark.dk) [18].

* Vidutinis valandinis atlyginimas darbuotojams Danijoje yra pats didžiausias Europos

Sąjungoje, be to, čia labai dideli personaliniai pajamų mokesčiai. Ši terpė palanki

Lietuvos paslaugų eksportui, galinčiam pasiūlyti aukštos kvalifikacijos paslaugas

reikšmingai žemesnėmis kainomis.

Danija yra tarp šalių, kuriose vartotojai labiausiai linkę pasirinkti produktus ir paslaugas

iš kompanijų, kurios yra atsakingos socialiai ir aplinkosauginiu požiūriu. Visos pagrindinės

Danijos kompanijos turi korporatyvines socialinės atsakomybės strategijas.

Lyginant su kitomis Šiaurės šalimis, Danijos gyventojai yra kiek daugiau formalūs [20].

Aprangos stilius, ypač tarp jaunesnių darbuotojų, yra mažiau griežtas, negu įprasta daug kur

kitur. Danai linkę daryti greitus ir efektyvius sprendimus, kurie dažnai daromi verslo

susitikimuose iš karto. Bendraujant įprastas rankos paspaudimas. Verslo dovanos nėra įprastos

ir priimtinos šalyje, didelė dalis pusiau formalių verslo susitikimų vyksta prie pietų, bet daug

rečiau prie vakarienės stalo. Visuomet reikalingi išankstiniai susitikimų derinimai,

punktualumas yra būtinas, vėluotis laikoma nemandagumu. Todėl nereikia derinti verslo vizitų

darbo dienomis po 16 val., o penktadieniais jau po 14 val. Normaliomis sąlygomis nereikia

organizuoti ir ankstyvo ryto pusrytinių susitikimų. Dalykiniai verslo planai nedaromi vasaros

mėnesiams nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio bei per Kalėdinį laikotarpį [18].


25

Anglų kalba visur plačiai vartojama, suprantama, ja vykdoma daug verslo komunikacijų.

Praktiškai visi Danijos verslo žmonės moka anglų kalbą ir labai retai prisireikia vertėjų.

* Verslo komunikaciją Danijoje palengvina tai, kad praktiškai nėra problemų visur

naudoti anglų kalbą. Neigimas momentas yra išankstinis Danijos verslininkų

nusistatymas, kad jie yra sumanesni, žino geriau ir visada teisūs. Su tokiu dažnu šiek tiek

iš aukšto požiūriu į lietuvius tenka susidurti dažnam ir reikia būti iš anksto pasirengus.

2.4. Rinkos iššūkiai ir galimybės

Teisinė sistema Danijoje yra palanki verslui. Pasaulio ekonomikos forumas [15], kuris

2010–2011 Global Competitiveness Report šalies ekonomiką pripažino devinta pagal

konkurencingumą pasaulyje ir penkta ES, charakterizuoja Danijos teisinę sistemą, kaip

suteikiančią konkurencinių privalumų. Pagal teisinės sistemos nepriklausomumą Danijos

vertinimas yra trečia, pagal nuosavybės teisių apsaugą – vienuolikta, teisinį ginčų sprendimą –

13 vieta pasaulyje. Danija vertinama kaip viena iš mažiausiai taikančių favoritizmą.

Danija yra moderni, turtinga šalis su gerai išvystyta infrastruktūra, tiekimo ir

paskirstymo grandinėmis, aukštai kvalifikuota darbo jėga, turinti 5,52 mln. gyventojų rinką.

Danijos gyvenimo lygio standartai yra vieni iš aukščiausių pasaulyje, BVP vienam gyventojui

siekia USD 59.000 [18]. Danijos patrauklumas užsienio investicijoms yra pagrįstas atvira ir

lygiateisiais pagrindais visiems dalyviams paremta rinka, kuri charakterizuojama [17]:

ilgalaikiu politiniu stabilumu,

ekonominiu stabilumu,

maža infliacija,

žemu verslo mokesčių lygiu, palankiais reinvestavimo ir amortizaciniais

atskaitymais,

darbo jėga su aukštu išsilavinimo lygiu,

aukštu darbo produktyvumu,

gerai išvystyta infrastruktūra.

Būdama nedidelė šalis Danija yra santykinai aukštai priklausoma nuo užsienio prekybos

ir tarptautinio bendradarbiavimo. Danija sudaro vienas palankiausių pasaulyje sąlygas

investuotojams. 2010–2014 metų laikotarpio prognozėmis šalis yra šešta pasaulyje pagal

užsienio investicijų patrauklumą, devinta pagal konkurencingumą, šešta pagal galimybes verslui

ir trečia pagal demokratijos indeksą [19].

* Pagal daugelį parametrų Danijos verslo aplinka vertinama kaip viena geriausių ir

palankiausių investicijoms, teigiamai žiūrinti į užsienio verslą.

Danija turi liberalias verslo ir tarptautinės prekybos sąlygas bei palankią investavimo

politiką. Šalies geografinė pozicija yra labai palanki tolesnei plėtrai į Skandinavijos ir Baltijos


26

šalis, Vokietiją. Danijos ekonomika yra viena stipriausių Europoje, o jos darbo jėga prisitaikiusi

šiuolaikiniams iššūkiams. Šalies 11 universitetų dėstoma anglų kalba, kas labai supaprastina

tarptautinio verslo galimybes. Apie 35% gyventojų yra baigę aukštąjį mokslą. Darbo santykių

reguliavimas suteikia palankias galimybes investuotojams [19].

Rinkos bruožai

Ekspertai vertina Danijos patrauklumą investicijoms dėl šalies ekonomikos bruožų [30]:

Patogus priėjimas prie visos Europos Sąjungos rinkos,

Lanksti ir paprastai administruojama darbo jėga,

Aukštai kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai,

Kyšininkavimas ir korupcija yra praktiškai neegzistuojantys reiškiniai šalyje,

Aukščiausia Europoje darbuotojų motyvacija,

Lengva įsteigti ir vystyti verslą,

Pasaulinis technologijų, ICT ir fizikos bei chemijos mokslų lyderis,

Mažiausi korporatyviniai mokesčiai Skandinavijoje,

Geriausiai išvystyta pasaulyje ICT rinka,

„Laimingiausi pasaulyje“ šalies gyventojai.

Danija yra vertinama kaip viena iš palankiausių lokacijų verslo vystymui pasaulyje.

Forbes įvertino Daniją kaip šalį Nr. 1 trečius metus iš eilės, Pasaulio banko vertinimuose „Ease

of doing business Report“ Danija yra 2 vietoje Europoje ir 6 vietoje pasaulyje. Kai kurie

svarbesni šalies verslo aplinką apibūdinantys faktai [39]:

Vartai į rinkas – tiesioginis priėjimas prie vieno iš turtingesnių ES gyventojų segmento

su 100 mln. vartotojų;

Talentingų darbuotojų šalis – Danija turi labai gerai išsilavinusią populiaciją su

puikiomis užsienio kalbų žiniomis. Didelė gyventojų dalis turi universitetinį

išsilavinimą. Didelė darbuotojų motyvacija, produktyvumas, aukšta Danijos verslo

kultūra;

Nėra priekabaus administravimo ir biurokratijos – Danija leidžia verslui pačiam veikti,

pateikdama saugią ir patikimą verslo aplinką. Naują verslą galima įsteigti per keletą

valandų ir santykinai labai pigiai;

Daniškas „lankstumo“ principas leidžia paprastai priimti ir atleisti darbuotojus, darbo

jėgos reguliavimas yra liberaliausias pasaulyje. Viešųjų paslaugų kokybė yra tarp

aukščiausių pasaulyje;

Natūralus kelias į Šiaurės Europą – regioninis logistikos centras Kopenhagos oro uoste ir

puikus jūrų uostų, geležinkelių ir kelių tinklas sudaro puikią infrastruktūrą regioninių

verslo centrų steigimui. Po tilto į Švediją pastatymo 1998 metais Danija tapo ir

tiesioginis natūralus tiltas į Šiaurės Europos, Skandinavijos šalis ir Baltijos jūrą. 75


27

procentai Danijos prekių gabenama jūra, todėl šalis turi puikiai išvystytą jūrų

laivininkystės, uostų ir krovos pajėgumų sistemą.

Paskutinis šių metų Pasaulio ekonomikos forumo „Enabling Trade Index” pasaulinės

prekybos vertinimas Daniją pateikia kaip trečią šalį pasaulyje pagal tarptautinės prekybos

rodiklius po Singapūro ir Honkongo. Šis vertinimas apima institucijų, vykdomų politikų ir

paslaugų išvystymą palengvinant ir aptarnaujant prekių ir paslaugų teikimą per sienas. Pagal šį

vertinimą Danija turi efektyviai veikiančią pasienio ir muitinių administravimo sistemą, puikiai

išvystytą susijusią infrastruktūrą ir palankią globaliai prekybai verslo aplinką. Danijos ICT

sektorius ir transporto infrastruktūros kokybė yra pasaulinio lygio. Danijos ekonomikos stiprybė

yra ir verslo aplinkos kokybė – 4 vieta pasaulyje [13].

* Dėl palankios teisinės sistemos, nuosaikaus verslo administravimo, liberalaus darbo

jėgos reguliavimo, puikiai išvystytos infrastruktūros ir palankios verslo aplinkos Danija

labai aukštai vertinama. Forbes vertina Daniją kaip palankiausią verslui šalį, Pasaulio

banko vertinimas Danijai yra antra vieta Europoje ir šešta pasaulyje, pagal verslo

aplinkos kokybę šalis užima ketvirtą vietą pasaulyje.

Danija intensyviai vysto e-Government strategiją dar paprastesniam verslo

administravimui ir palankesnių sąlygų verslui ir investicijoms sudarymui. Šios pastangos gerina

valstybinių institucijų bendradarbiavimą, tiksliai apibrėžia atsakomybės ir kompetencijos ribas,

nustato prioritetus ir veiklos gaires [7].

Palankus mūsų šalies paslaugų eksportui faktorius yra šalies verslo teisinės bazės

bendrumas su Lietuvos teisine reguliavimo sistema. Šalyje nėra jokių apribojimų ar specifikos

užsienio kompanijoms vykdyti veiklą Danijoje. Pagal konkurencijos įstatymus (Danish

Competition Act) reikia informuoti atitinkamas institucijas, jei bendra jungiamų kompanijų

apyvarta viršija DKK 50 mln. per metus, tačiau net to nereikia, jei tik viena sandėryje

dalyvaujanti kompanija turi didesnę negu DKK 10 mln. apyvartą. Leidimas verslo perėmimui ar

susijungimams realizuoti reikalingas tik tuo atveju, jei bendra verslo subjektų apyvarta viršija

DKK 900 mln., o ne mažiau kaip dvi iš dalyvaujančių kompanijų turi virš DKK 100 mln.

apyvartą [18].

Pasauliniame verslo aplinkos vertinime Danija užima pirmaujančias pozicijas [29],

išlieka tarp lyderių per 2008–2012 metų laikotarpį dėl labai subalansuoto valstybės kišimosi į

rinką. Rinkos dirba produktyviai, darbo rinkos reguliavimas lankstus nedidelės nekvalifikuoto

darbo kainos, labai mažai apribojimų ar taisyklių priimant ir atleidžiant darbuotojus. Didelė

mokesčių našta Danijoje kompensuojama aukšta viešųjų paslaugų kokybe, išvystyta

infrastruktūra ir geru aukštojo išsilavinimo lygiu.

Greta palankios verslui aplinkos, Danija turi aukščiausią interneto, mobilių telefonų ir e-

verslo naudojimo lygį Europoje, šalyje yra didžiausios IT išlaidos vienam gyventojui pasaulyje.


28

Šalyje aktyviai diegiamos naujausios technologijos, ypač Didžiosios Kopenhagos regione, kuri

apima Kopenhagą, greta esantį Oresund regioną ir pietinę Švedijos dalį. Šiame regione yra daug

sparčiai augančių verslo ir ekonomikos sektorių ir pramonės šakų. Čia tankiai gyvena apie 3,5

mln. gyventojų 50 km spinduliu, vien IT sektoriuje dirba virš 100.000 darbuotojų. Čia įsikūrę

daug mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kompanijų, todėl regionas skatina visos Danijos

modernios ir technologiškai inovatyvios ekonomikos augimą [29].

* Palankiausias verslo plėtrai yra Oresund regionas šalies šiaurėje, kuris be Kopenhagos

aglomerato tiltu jungiasi su pietiniu Švedijos Skania regionu ir Malmės miestu.

Pasauliniame verslo aplinkos vertinimo tyrime nustatomas šalies patrauklumas

investicijoms, verslui ir sąlygos jį vystyti pagal dešimt kategorijų, naudojant 91 indikatorių,

kurių vertinimai atliekami naudojant kiekybinius duomenis, verslo apžvalgas ir ekspertų

vertinimus.

4 lentelė. Danijos verslo sąlygų patrauklumas pasauliniame kontekste (Verslo aplinkos

rodikliai ir vieta, pateikiamos kai kurios šalys)

Nr. 2008–2012 2008–2012

Šalis Vertinimas Vieta

1 Danija 8,78 1

2 Suomija 8,76 2

3 Singapūras 8,73 3

4 Kanada 8,72 4

5 Šveicarija 8,69 5

6 Honkongas 8,66 6

10 JAV 8,64 9

11 Švedija 8,62 10

12 Airija 8,61 11

13 JK 8,60 12

14 Vokietija 8,49 13

19 Norvegija 8,09 18

22 Estija 7,85 21

35 Lenkija 7,19 34

39 Latvija 7,08 38

40 Lietuva 7,04 39

63 Rusija 6,12 62

Pagal verslo pradėjimo galimybes ir sąlygas Danija užima labai aukštą 5 vietą pasaulyje

(iš 2013 metais vertinamų 189 ekonomikų; ankstesniais metais buvo vertinamos 183 šalys).

Verslo aplinkos ir steigimo rodiklių pokyčiai matomi pagal Pasaulio banko vertinimu Easy of

Doing Business rodiklį [15, 44]. Per paskutinį vertinimą pablogėjo vienas susijęs su sektoriumi

rodiklis – statybų leidimai pabrango ir juos sunkiau gauti.


29

5 lentelė. Danijos verslo aplinkos rodikliai pokyčiai

DARE/doing business

Paprastumas… 2013 vertinimas 2012 vertinimas 2011 vertinimas

Vystyti verslą 5 5 5

Pradėti verslą 40 31 16

Statybų leidimai 8 7 7

Darbuotojų įdarbinimas NA 10 10

Nuosavybės registravimas 7 43 40

Kreditų gavimas 28 12 13

Investitorių apsauga 34 24 19

Mokesčių mokėjimas 12 13 16

Prekyba per sienas 8 3 2

Kontraktų laikymasis 32 29 29

Verslo uždarymas 8 7 7

Pagal Transparency International korupcijos indeksą Danija 2010 metais dalijasi pirmąja

vieta su Suomija ir Singapūru, pagal ekonominės laisvės indeksą 2011 metais yra 8 vietoje

pasaulyje (2010 m. buvo 9 vieta), pagal konkurencingumo rodiklį – 9 vietoje pasaulyje [18].

Rinkos iššūkiai

Ekspertai išskiria ir kai kuriuos Danijos ekonominius ir socialinius bruožus, kurie gali

nepalankiai įtakoti užsienio investitorių paslaugų diegimą šalyje [16]:

• Nors danai noriai priima technologines naujoves, didesnė dalis klientų rinkos jas

priima atsargiai ir yra konservatyvūs. Vartotojai teikia pirmenybę produktams, kurių

technologijos jau yra išbandytos.

• Danijos kompanijos ir verslas tiki ilgalaikiais santykiais. Nežinomos kompanijos, atėję

į šalį, gali susidurti su nepalankiu požiūriu, verslo rezultatams reikalingas įdirbis ir laikas.

• Atlyginimai ir individualūs mokesčiai yra vieni iš aukščiausių pasaulyje, tačiau

mokesčiai verslui yra tarp žemiausių ES.

• Ne visada palanku tarptautiniam verslui ir tai, kad šalis nėra prisijungusi prie

eurozonos. Danijos krona yra pririšta prie euro gana mažose svyravimų ribose ir vietinė valiuta

turi aukštą pasitikėjimo lygį tarptautiniu mastu.

* Silpnesni Danijos rinkos bruožai yra jos konservatyvumas, išankstinis nusistatymas

naujo verslo iš mažų šalių atžvilgiu, dideli atlyginimai ir mokesčiai, šalies nepriklausymas

euro zonai.

Tiesioginės užsienio investicijos

Bendrosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) 2009 metais šalyje sudarė DKK 686,9

mlrd., o tai sudarė 41% nuo BVP. Šeši didžiausi investuotojai yra Švedija (DKK 178,6 mlrd.),


30

Olandija, Liuksemburgas, Didžioji Britanija, Vokietija ir JAV. Atsakinga už užsienio

investicijas institucija yra Invest in Denmark (www.investindk.com). Atskiros institucijos

skatina autonominių regionų verslo vystymą ir investicijas į juos: Greenland Expo

(www.greenlandexpo.com) agentūra veikia Grenlandijoje, SamVit

(http://samvit.info/index.php/invest-in-the-faroe-islands) Farerų salose [29].

Pagal sektorius daugiausiai TUI tenka finansiniam tarpininkavimui (2009 metais buvo

40%), prekybai ir transportui (19%), pramonei (17%), verslo paslaugų sektoriui (8%), IT (6%).

Danija turi investicijų apsaugos sutartis su 53 šalimis ir Honkongu [18]. Sutartys apsaugo

investicijas, padeda išvengti dvigubo apmokestinimo, tame tarpe ir dividendų.

Dažniausiai JAV investuotojų pasirenkami sektoriai [16] yra telekomunikacijos,

informacinės technologijos, biotechnologijos, naftos gavyba, finansinės paslaugos. Virš 400

JAV kompanijų turi padalinius Danijoje, keletas – regioninius Europos veiklų centrus.

Didžiausi Jungtinių Valstijų investuotojai Danijoje yra Microsoft IT, IBM IT,

HP/Compaq IT, Intel IT, Computer Sciences Corp., USA IT, ADC Telecommunications Inc. IT,

Motorola Telecom, Texaco Energy, 3M Tapes, Pfizer Pharmaceuticals, Merck, Eli Lilly

Pharmaceuticals, GE Capital Financial Services.

Rinkos galimybės

Verslui ir investicijoms svarbios laisvosios prekybos zonos [16]. Vienintelis toks uostas

šalyje yra Kopenhagos uosto zona, vadinama CMP, kurioje apjungtos Kopenhagos jūrų uosto ir

Švedijos Malmės uosto veiklos. CMP yra vienas didžiausių uostų ir terminalų operatorių šiaurės

regione, čia didžiausias kruizinių laivų uostas.

Danijos Vyriausybė turi infrastruktūros projektų vystymo schemą. Privatūs projektai

finansuojami per gerai išvystytą vietinio kapitalo rinką. Schemoje dalyvauja tokios tarptautinės

institucijos kaip Europos Investicijų bankas, Šiaurės šalių investicijų bankas. ES finansinės

paramos programos teikia įvairių grantų, paskolų, finansinių garantijų šaltinius galimybių

studijų rengimui, infrastruktūros projektams svarbiausiuose sektoriuose – aplinkosaugoje,

transporto, energijos, telekomunikacijų, turizmo, sveikatos apsaugos srityse.

JAV verslo ekspertų vertinimu Danijos rinka yra palanki investuotojams ir

eksportuotojams dėl šių sąlygų [18]:

• Importo klimatas šalyje yra atviras ir palankus prekėms ir investicijoms. Nėra esminių

prekybinių barjerų ar apribojimų. Danijos importo struktūra yra labai įvairi ir atveria daug

skirtingų galimybių.

• Didžiausio potencialo sektoriai verslui Danijoje yra: IT ir telekomunikacijų įranga ir

paslaugos, biotechnologiniai ir farmacijos produktai, turizmo paslaugos, finansinės paslaugos,

atsinaujinančios energijos sistemos, jūros šelfo naftos ir dujų gavybos įranga, plataus vartojimo

prekės, medicininė įranga.


31

• Danija yra pramoninė pridedamąją vertę kurianti šalis, todėl savo ruožtu priklausanti

nuo žaliavų ir pusgaminių importo. Ji eksportuoja pati naftą ir yra trečia pasaulyje pagal vėjo

jėgainių ir turbinų pardavimus.

• Paslaugos turi didėjančią reikšmę šalies ekonomikai. Bendrame JAV – Danijos

prekybos balanse vis didesnę dalį sudaro komunikacinių ir informacinių technologijų paslaugos.

Kitos svarbios paslaugų sektoriaus sritys yra valdymo konsultavimas ir finansinės paslaugos.

Turizmo sektorius taip pat plečiasi.

* Pagrindinės tiesioginių užsienio investicijų į Daniją sritys yra ICT sektorius,

biotechnologijos, farmacija, turizmas, finansinės paslaugos, atnaujinanti energija.

Danijos institucijos aktyviai remia vėjo energijos plėtrą, kuri suteikia dideles galimybes ir

Lietuvos statybų sektoriui.

Danijos Verslo paramos agentūra įvardina kaip sritis, svarbias šaliai, investicijos į kurias

ypač remiamos [30]:

• Švariosios technologijos: vėjo energija, bioenergija, saulės baterijos, išmaniosios

paslaugos ir e-mobilumas;

• ICT: belaidės ir mobilios technologijos, programinės įrangos kūrimas, garso

technologijos;

• Fizikos ir chemijos mokslai: biotechnologijos, medicininės technologijos;

• Jūrų laivininkystė: jūrų transportas, krova, logistika, jūrinio šelfo žvalgyba ir gavyba

jame, moderniosios jūrų sektoriaus technologijos.

2.5. Paslaugų sektoriaus vertinimas tikslinėje rinkoje

Pagal tarptautinės prekybos apimtis paslaugų sektoriuje Europos Sąjungoje suformuota

tokia seka pagal svarbą: turizmas, verslo paslaugos, transportas, finansinės paslaugos,

kompiuterinės ir informacinės paslaugos, autorystės ir licencijų mokesčiai, draudimo paslaugos,

komunikacijos paslaugos, statybų paslaugos, viešosios paslaugos, asmeninės, kultūrinės ir

poilsio paslaugos [6].

* Danijoje gerai išvystyti visi paslaugų sektoriai, jie pasižymi dideliu produktyvumu ir

generuoja reikšmingą šalies BVP dalį (76,4%).

Pagal paslaugų sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičių ir jų produktyvumą Danija

(paveiksle – DK) užima gana aukštą padėtį ES kontekste, dėl didelio produktyvumo paslaugų

sektoriuje sukuriama pridedamoji vertė yra santykinai gerokai didesnė negu ES vidurkis.


32

Pav. 11. Paslaugų sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė ir darbuotojų skaičius pagal šalis

(%) Europos Sąjungoje

ICT SEKTORIUS

Dabartiniame statybų, architektūros ir projektavimo versle ICT naudojamas kiekviename

žingsnyje, be naujų technologijų neapseina ne tik projektavimas, bet ir pats statybų procesas.

Statybinių projektų realizavimo metu naudojama 3D vizualizacija, tiesioginis virtualus

statybų ir projektų priežiūros procesas. Dėl šių priežasčių ICT situacija tikslinėje rinkoje labai

svarbi. Danija yra skaitmeninio projektavimo ir statybų lyderis.

Danijos ICT sektorius yra vienas iš labiausiai išvystytų pasaulyje, 2010 metais šalis

įvertinta kaip Nr. 1 pagal e-pasirengimą, Nr. 1 pagal susijusius su sektoriaus plėtra įstatymus,

Nr. 1 pagal e-Vyriausybės vykdomą praktiką, Nr. 1 pagal elektroninių tinklų išvystymą, Nr. 3

pagal komunikacinių technologijų atitikimą verslo poreikiams, Nr. 3 pagal taikomojo pobūdžio

technologijas, Nr. 3 pasaulyje pagal internetą vartojančių gyventojų dalį, Nr. 3 pagal

kompiuterių skaičių vienam gyventojui, Nr. 3 pagal plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių,

Nr. 5 pagal verslo vykdymą internetu, Nr. 5 pagal moderniausių technologijų pritaikymą

praktikoje. Šalis yra viena iš pasaulinių lyderių pagal interneto, bevielio interneto, mobilaus

ryšio, kompiuterių naudojimą. Danijos ICT sektoriuje dirba 95.000 darbuotojai, yra 8

specializuoti mokslo parkai [31].

Danijos visuomenė yra labai kompiuterizuota, todėl čia yra nuolatinė pastovi

programinės įrangos ir IT produktų paklausa. Sektorius generuoja 35 mlrd. dolerių per metus,

labiausiai programavimo ir IT paslaugų segmentuose [16]. Danijos ICT sektorių analitikai

vertina kaip vieną iš turinčių didžiausią potencialą šalyje sektorių (greta turizmo ir statybinių

medžiagų pramonės) investicijoms. Danijos ICT sektorius vystosi labiau paslaugų negu

gamybos kryptimi. Viešasis sektorius tiekia apie 25–30% ICT užsakymų, finansinis – 15%,

pramonė – 15%, didmeninė ir mažmeninė prekyba apie 10%.


33

* Tarp vyraujančių IT paslaugų Danijoje yra tiesiogiai ar dalinai susijusių su statybiniu

sektoriumi: mobilumo priemonės, internetinis saugumas, verslo valdymas, komunikacijos

unifikavimas, IT architektūra, duomenų rinkimas ir kaupimas, išorinių paslaugų teikimas.

TURIZMO SEKTORIUS

Danijoje turizmo ir statybinio sektorių ryšys yra unikalus. Kadangi šalis pretenduoja

pirmauti pasaulyje pagal savo architektūros brandumą, visi reikšmingesni architektūriniai,

įskaitant ir modernų laikotarpį, objektai yra įtraukiami į turistinių traukos šaltinių sąrašus. Be to,

Danija vienintelė yra įtraukusi turistus kaip tikslinę grupę, vertinant erdvinio planavimo ir

didelius statybinius projektus.

Danijos turizmo sektorius yra labai svarbus ekonomikai. Sektoriaus apyvarta DKK 150,2

mlrd., eksporto pajamos DKK 36,4 mlrd., dirba 127.000 darbuotojų [24]. Artimiausiems

dešimčiai metų numatomas stabilus sektoriaus augimas po 0,6% per metus. Turizmo ir kelionių

sektorius generuoja 8,5% Danijos BVP ir įdarbina 8,5% šalies darbo jėgos [41]. Sektoriuje

veikia virš 13.515 vietinių firmų (viešbučiai, restoranai, agentūros) [14].

Būdama nedidelė šalis, Danija aukštai vertinama pasaulyje: sektorius vertinamas kaip 39

pagal apimtis, ją kasmet aplanko beveik 5 mln. lankytojų, kas yra 32 rezultatas pasaulyje [40].

Užsienio turistų nakvynės visose apnakvyndinimo vietose per metus vertinamos 23,9 mln.,

vietinių turistų nakvynės 25,2 mln. [28].

* Danija unikalus požiūris į turizmą pasireiškia tuo, kad ši šalis vienintelė yra įtraukusi

turistus kaip tikslinę grupę, vertinant erdvinio planavimo ir didelius statybinius projektus.

Daniją atvykstantys turistai renkasi dėl istorijos, kultūros, tinkamo klimato, gerų pajūrio

zonų, švarios aplinkos. Šalyje yra virš 600 viduramžių pilių, senų miestelių, senamiesčių [28].

Daugiausiai turistų pritraukia sostinė Kopenhaga. Danija yra ne tik sostinė, didžiausias šalies

miestas, čia yra daug atrakcijos vietų – gausybė apsipirkimo vietų, maitinimo industrija, įvairūs

uždari ir atviri muziejai, galerijos, centrai, turtingas naktinis gyvenimas, gausu architektūros

objektų [28].

Nacionaliniu mastu už turizmo ir kelionių sektorių atsakinga nacionalinė turizmo

organizacija VisitDenmark. Ji rengia sektoriaus plėtros strategiją, renka ir analizuoja turistinę

informaciją, skatina atvykstamąjį turizmą į šalį, pristato šalį užsienio rinkose, integruoja

sektorių su kitomis ekonomikos šakomis [14]. Ši organizacija skatina atvykstamąjį turizmą į

šalį, integruoja sektorių su kitomis ekonomikos šakomis. VisitDenmark strategija fokusuota ne į

visas potencialių lankytojų grupes, bet kryptingomis rinkodaros ir reklamos priemonėmis

formuoti šalies, kaip prioritetinės turizmo krypties tarptautiniams verslo susitikimams įvaizdį.

TRANSPORTO IR LOGISTIKOS SEKTORIUS

Transporto ir logistikos sektorius statybų sektoriaus požiūriu yra labai svarbus dėl būtino

tiekimo ir aptarnavimo.


34

Išvystytas sektorius palengvina statybinių projektų įgyvendinimą, plečia veiklos

geografiją. Šalyje labai gerai išvystytas ir jūrinės laivininkystės subsektorius. Logistikos ir

transporto sektoriaus svarba padidėjo, atsiradus tiltui, per Daniją jungiančiam kontinentinę

Europą su Skandinavija.

VERSLO PASLAUGŲ SEKTORIUS

Profesionalios verslo paslaugos yra svarbios bet kuriai verslo sričiai, todėl jų išvystymas

ir lygis svarbus, vertinant tikslinę rinką. Šios paslaugos Danijoje gana brangios dėl brangios

darbo jėgos, tačiau kainos santykinai mažesnės negu daugelyje kitų panašaus išsivystymo šalių.

Danijoje santykinai nedidelės biurų nuomos, apsaugos bei priežiūros kainos. Verslo paslaugų

eksportą apsunkina tai, kad daliai profesionalių paslaugų reikalinga profesinė akreditacija

(architektai, buhalteriai, teisininkai) ir dažnai būtent tokių specifinių paslaugų teikimui

reikalinga danų kalba.

Danija daug šio sektoriaus paslaugų importuoja (30,7% nuo visos sektoriaus apyvartos;

daugiausiai – rinkos tyrimai, apklausos), tačiau didžioji tokio importo dalis yra išorinių paslaugų

teikimas „outsourcingo“ būdu.

FINANSINIS SEKTORIUS

Finansinis sektorius taip pat yra svarbus kiekvienam verslui tikslinėse rinkose.

Svarbiausi verslui yra sudėtiniai jo komponentai – bankininkystės ir draudimo segmentai.

Danijos finansinis sektorius generuoja apie 5% BVP. 2011 metais sektoriuje buvo 650

institucijos su 68.400 darbuotojų (apie 4% šalies darbo jėgos). Iš jų 46.100 žmonių dirbo

bankuose, 4.100 paskolų ir kreditinėse institucijose, 12.300 ne gyvybės draudimo kompanijose,

3.900 gyvybės draudimo firmose [24].

Danijos finansinio sektoriaus generuojama nacionalinės ekonomikos dalis yra tipiška

pagal ES standartus, tačiau gerokai mažesnė už šalių su dideliais pasauliniais finansiniais

centrais (kaip Jungtinė Karalystė) rodiklius, kur generuojama dalis siekia 8–9%. Bankiniame

sektoriuje dominuoja du pagrindiniai veikėjai – Danijos Danske Bank ir Švedijos Nordea (kaip

ir kitose šiaurės šalyse), veikia keletas vidutinio dydžio bankų ir virš 100 smulkių vietinių

bankų. Du didieji bankai turi tris ketvirtadalius bankinio sektoriaus balanso ir apie 50%

mažmeninės bankininkystės rinkos. Pagrindiniai vidutinio dydžio bankai šalyje yra keturi –

Jyske Bank, Sydbank, Nykredit Bank ir FIH Erhvervsbank [24]. Šalyje veikia ir kai kurie kiti

tarptautiniai bankai, ypač iš Šiaurės šalių. Tarp jų yra Handelsbanken, SEB, Swedbank (visi iš

Švedijos) ir DnB NORD iš Norvegijos. Užsienio bankų paskolų portfelis sudaro apie 30%

rinkos.

Draudimo kompanijoms konkurenciją didina kitos finansinės institucijos, įeinančios į

draudimo subsektoriaus rinką. Pirmiausiai tai bankai ir investiciniai bankai, kurie siūlo


35

draudimo paslaugas kaip savo teikiamų kitų paslaugų paketų dalį, siekdami padidinti vartotojų

lojalumą ir panaudoti rinkos augimo potencialą.

Draudimo subsektoriuje vyrauja gyvybės draudimas, jo rezervai siekia DKK 106.8 mlrd.

Ne gyvybės draudimo sukaupti rezervai siekia DKK 46.8 mlrd. Šalyje veikia virš 100 ne

gyvybės draudimo kompanijų, 33 gyvybės kompanijos ir 62 pensijų fondai. Pagrindinės

draudimo institucijos pagal apimtis buvo Danica Pension (Danske Bank padalinys, 14.9%

rinkos), PFA (13.4%), PensionDanmark (9.6%) ir Nordea Liv & Pension (8.4%). Ne gyvybės

draudimo rinkos lyderiai buvo TrygVesta (30.5% rinkos), Topdanmark (14.5%), Codan (13.8%)

ir Alm. Brir (8.3%) [24].


36

3. Detalus sektorinis statybos ir architektūros paslaugų rinkos tyrimas

3.1. Danijos statybos ir architektūros paslaugų sektorius Europos Sąjungos

kontekste

Pagal ES klasifikatorių architektūrinės, projektavimo ir inžinierinės paslaugos (NACE

kodas 74.2) apima [4]:

• architektūrines konsultacinės paslaugos (pastatų dizainas, projektavimas, statybų

priežiūra, miestų ir erdvinis planavimas, kraštovaizdžio architektūra);

• įvairios inžinierinės ir techninės veiklos, susiję su statybomis;

• geologinės ir žvalgybinės veiklos;

• oro ir klimato kaitos prognozės;

• geodezija ir matininkų veikla;

Techniniai bandymai, analizės ir panaši veikla (NACE kodas 74.3) apima:

• aplinkosauginius matavimus, monitoringą;

• asmens higienos priemonių, pastatų, įrangos testavimą;

• mechanizmų, kelių, įrangos testavimą.

Architektūros, inžinierinių ir techninių paslaugų subsektorius (NACE grupės 74.2 ir 74.3

pagal tarptautinį veiklų klasifikatorių) generavo 108,3 mlrd. eurų, sudarydamas 14,6% visos ES

verslo paslaugų sektoriaus rinkos. Subsektoriuje dirbo 2,4 mln. žmonių, veikė 833.000 įmonių,

kas sudarė 12,6% ES verslo paslaugų sektoriaus darbo jėgos [5].

Pagal NACE klasifikaciją išskiriamos penkios pagrindinės statybų subsektoriaus

sudedamosios dalys:

Bendroji statyba ir civilinė inžinerija (NACE 45.21), kuri apima daugumą statinių

veiklų, o taip pat inžinierinius tiltų, tunelių, kabelių ir vamzdžių linijų projektus;

Stogų dangų ir karkasų statyba (NACE 45.22);

Kelių, gatvių, oro uostų takų, sportinių įrenginių statyba (NACE 45.23);

Vandens projektų įrengimas (NACE 45.24), įskaitant kanalus, uostus, prieplaukas,

gilinimo darbus;

Kita specializuota statybinė veikla (NACE 45.25), pvz., pamatų rengimas, polių

kalimas, pastolių statymas [25].

* Sektorinės paslaugos sudaro reikšmingą ES paslaugų struktūros dalį. Architektūrinės ir

inžinerinės paslaugos generuoja 14,6% visos ES verslo paslaugų sektoriaus rinkos;

statybinės veiklos generuoja 9,3% nefinansinės ekonomikos sukuriamos vertės.

Statybinėse veiklose (NACE skyrius F) 2007 metais ES dirbo 14,8 mln. žmonių, kas

sudarė 11,5% nefinansinės ekonomikos darbo jėgos ir generavo 562 mlrd. eurų pridedamosios

vertės (9,3% nefinansinės ekonomikos sukuriamos vertės) [38]. Dauguma statybinių įmonių


37

aptarnauja vietines rinkas, todėl sektoriuje vyrauja smulkios įmonės ir tik santykinai nedidelis

skaičius didelių. Mažos įmonės (iki 50 darbuotojų) įdarbino 72,1% visos ES statybų sektoriaus

darbo jėgos. Šios įmonės taip pat kūrė du trečdalius pridedamosios sektoriaus vertės (64,7%)

[38].

6 lentelė. Statybų paslaugų sektoriaus rodikliai ES

ES statybų sektoriuje dirba 3,1 mln. įmonių, kurios generuoja 1.665 mlrd. eurų apyvartą

(6 lent.). Didžiausias iš penkių statybų sektoriaus subsektorių (ir pagal darbuotojų skaičių, ir

pagal sukuriamą vertę) ES buvo užbaigtų statinių statyba ir civilinė inžinerija. Šis subsektorius

sukūrė daugiau pridėtinės vertės (58%) ir įdarbino žmonių (55%) negu kiti subsektoriai kartu.

Statinių sistemų ir instaliacijų įrengimas bei statybų užbaigimas buvo kiti dideli subsektoriai,

sudarantys atitinkamai 22% ir 15% ES statybų pridėtinės vertės.

Šalių ar regionų specializacija siaurose veiklos srityse didina riziką nuosmukio metu.

Sumažėjęs statybų finansavimas, apsunkintas kreditų gavimas, taip pat bendras ekonomikos

sąstingis bei vartotojų pasitikėjimo smukimas padarė statybų sektorių ypač pažeidžiamą.

Pažymėtinas didelis apyvartų smukimas pastatų statybų subsektoriuje, tuo tarpu kai civilinė

inžinerija nukentėjo žymiai mažiau. Tam įtakos turi tai, kad vyriausybės pirmiausiai stengiasi

išlaikyti viešuosius infrastruktūros projektus [38].

Didžiausias statybų sektorius ES yra Ispanijoje, JK sektorius yra kiek mažesnis pagal

sukuriamą vertę, bet čia dirba gerokai mažiau darbuotojų [25]. Kiekvienas įdarbintas asmuo

sektoriuje ES vidutiniškai per metus generavo 38.000 eurų pridėtinės vertės. Tarp statybų

subsektorių didžiausias darbo produktyvumas buvo statybinės įrangos nuomos subsektoriuje

(54,000 eurų darbuotojui), o mažiausia statybų užbaigimo veiklose [38].

7 lentelė. Statybų darbuotojų dalis, palyginti su visa darbo jėga, proc.

15 ES šalių 7,9

Belgija 6,6

Danija 6,6

Vokietija 7,6

Graikija 7,6


38

Ispanija 11,9

Prancūzija 6,6

Airija 10,6

Italija 7,9

Liuksemburgas 9,1

Nyderlandai 6,5

Austrija 8,9

Portugalija 12,7

Suomija 6,3

Švedija 5,5

Jungtinė Karalystė 7,4

Danijos statybų sektoriuje iki šiol jaučiasi finansinės krizės padariniai. Dideli šalies

mokesčiai ir aukšti atlyginimai privertė kai kurias įmones perkelti savo gamybines operacijas į

užsienio šalis su mažesnėmis kainomis. Tai padidino sektorinę bedarbystę šalyje, sumažino

vidaus vartojimą. Statybų industrija visada buvo svarbi Danijos ekonomikai, todėl sektoriaus

nuosmukis yra nepalankus veiksnys visai ekonomikai [33].

* Danijos statybų sektorius ženkliai nukentėjo ekonominės krizės metu, sumažėjo

investicijos, darbų apimtys ir apyvartos. Labiausiai nukentėjo gyvenamųjų namų statybos

segmentas.

Statybų sektoriuje, kurį nepalankiai paveikė ne tik krizė, bet ir nekilnojamo turto kainų

burbulas, santykinai daugiausiai bankrotų, vėluojančių atsiskaitymų, įmonių tarpusavio ginčų.

Labiausiai neigiamai paveiktos mažos įmonės, nes didelės įmonės vis tiek išliko versle

sumažinę veiklų apimtis ir projektus. Per 2009 metus investicijos į sektorių sumažėjo 11%, 9%

2010 metais ir apie 3% 2011 m. Veiklų mažėjimą labiausiai lemia privačių namų, biurų ir

pramoninių statinių paklausos mažėjimas. Nuo didžiausio pakilimo laikotarpio 2006 m. privačių

namų statyba sumažėjo 70%, o verslo pastatų 45%. Šiuo metu sektorius labiausiai laikosi per

viešojo sektoriaus užsakymus [35]. Statybinių medžiagų segmente taip pat fiksuojami neigiami

pokyčiai nepaisant to, kad segmentas yra mažiau priklausomas nuo vidaus rinkos, negu statybų

segmentas.

Statybų ir statybinių paslaugų sektorius yra vienas iš didžiausių ekonomikos šakų



kompanijose. Statybų sektorius sudaro iki 10% viso Danijos eksporto. Nors pagrindinė eksporto

dalis tenka Europai, net apie 24% eksporto tenka ne ES rinkoms.

Danijos statybų sektorius turi ilgametį įvaizdį kaip stabilus ir aukštos kokybės,

modernios architektūros, su patyrusiais specialistais. Danų statyti namai vertinami kaip vieni iš

ilgaamžiškiausių pasaulyje. Daug šalies architektūros firmų dirba tarptautiniu mastu.

Globalizacija efektyviai pasireiškia sektoriuje, daug Danijos architektų dirba užsienio


39

projektuose. Danijos architektūra laikoma aukšto pasaulinio standarto, įskaitant garsiuosius

Sidnėjaus Operos rūmus, Saudo Arabijos Užsienio reikalų ministerijos pastatą [8].

Didžiausią potencialą Danijoje vertinant visą išplėstinį statybų sektoriuje (kartu su

projektavimo, architektūrinėmis, techninių paslaugų veiklomis) turi architektūrinės ir

projektavimo paslaugos. Danijos statybų ir architektūros sektoriui būdingas aukštos kokybės

produktas su ypatingu aplinkosauginiu aspektu. Visam statybinių medžiagų ir statybų sektoriui

būdingas inovatyvumas, naujausių tyrimų naudojimas ir pritaikymas, išlaikant tradicijas ir

patyrimą. Skirtingų statybinių procesų integravimui plačiai naudojamos specializuotos IT

programos.

* Dalijos statybų ir architektūros sektorius turi gera vardą pasaulyje, todėl

bendradarbiavimas su šiuo sektoriumi atveria papildomas galimybes Lietuvos

sektorinėms įmonėms. Sektoriaus produktai pasižymi aukšta kokybe, ypač vertinama danų

architektūra.

Architektūrines veiklas šalyje koordinuoja Danijos Architektūros centras (Danish Centre

for Architecture, DAC, www.dac.dk), kuris veikia kaip informacinis ir vystymo centras. Tarp jo

veiklos sferų yra ne tik statinių, bet ir jų aplinkos kokybės gerinimas. DAC veiklos nukreiptos

ne tik į profesionalus, bet ir į visuomenę. Naujas architektūrines idėjas institucija skleidžia per

parodas, susitikimus, konferencijas, tinklapius.

Danijos Menų fondo architektūros komitetas (Danish Arts Foundation Committee of

Architecture) remia mokymus, finansuoja individualių architektų keliones ir darbus. Šis

komitetas taip pat rengia architektūrinių projektų konkursus. Danijos Kultūros ir sporto fondas

(Danish Foundation for Culture and Sport Facilities) remia statinių kultūros, sporto ir

laisvalaikio srityse statybą tam, kad gausėtų inovatyvių projektų, architektūrinė kokybė ir

statinių patogumas vartotojams. Fondas finansiškai, patarimais ir rekomendacijomis remia

vandens kultūros centrų, čiuožyklų, kultūros centrų statybą, o taip pat jau esančių statinių

renovaciją ir pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams. Fondas ypač skatina aukštos kokybės

statinius visuomeniniuose pastatuose, statomuose iš biudžeto pinigų. Kadangi viename regione

panašios paskirties statiniai statomi santykinai retai ir vietinės priežiūros institucijos neturi

patirties, fondas padeda įgyvendinti projektus per konsultacijas ir techninę priežiūrą.

Su idėja „Danija – architektūros šalis“ vyriausybė pristatė pilną ir išsamią šalies politiką

architektūros atžvilgiu. Ši politika skatina architektūros kokybę plačiąja prasme – nuo nedidelių

vienos šeimos namų iki nacionalinio planavimo lygmens, nuo švietimo iki globalizacijos.

Architektūra turi prisidėti prie šalies kultūros ir gerbūvio formavimo. Dar viena architektūros

paskirtis nacionaliniu lygmeniu yra didinti susidomėjimą Danija kaip šalimi, skatinant šalies

firmų dalyvavimą architektūriniuose ir statybiniuose projektuose įvairiose pasaulio šalyse.


40

Vyriausybės ambicija yra laikyti architektūrą ilgalaike perspektyva platesniems tikslams

pasiekti [12].

Šią architektūros strategiją rengė kelios ministerijos, universitetai, institucijos. Parengta

strategija turi tarnauti kaip įkvėpimo šaltinis ir rekomendacinės kryptys vietiniu ir regioniniu

lygmeniu. Architektūra turi vaidinti ryškų vaidmenį gerinant gyvenimo kokybę ir skatinant

augimą visuose Danijos ekonomikos sektoriuose ir regionuose. Šioje sferoje persipina kultūra ir

verslas, kuris nulemia, kas turi būti statoma.

* Danijoje architektūra vaidina išskirtinį vaidmenį, jos paskirtis yra ne tik formuoti šalies

kultūrinį veidą, bet ir gerinti jos įvaizdį tarptautiniame lygmenyje. Valstybiniu lygiu

skatinamos ir remiamos sektoriaus eksporto veiklos pagal idėją „Danija – architektūros

šalis“.

Papildomas šalies architektūros subsektoriaus privalumas yra glaudus jo ryšys su kitais

žinių visuomenės sektoriais ir naujausiomis technologijomis. Ypač tai ryšku inžineriniame ir

konsultaciniame segmentuose.

Įspūdinga ir įvairi šalies architektūra netgi tampa turistų traukos atributu. Geriausi

architektai ne tik pateikia naujus kūrybinius pastatų sprendimus, bet ir įsitraukia į miestų

planavimą. Architektūrinė kokybė yra plati sąvoka, apjungianti formą, funkcijas ir statybines

technikas bei technologijas. Statiniai turi komponuotis į aplinką ir paryškinti jos privalumus,

projektavimas apima dizaino, planavimo, medžiagų kompozicijos, mokslinius ir meninius

elementus. Pagrindinė idėja yra išlaikant tradicijas pritaikyti naujas technologijas, naują estetiką

ir naujus procesus statybose. Moderni Danijos architektūra yra nukreipta į vartotoją ir

vadovaujasi subalansuotos plėtros principais.

* Tam, kad gerai perprasti Danijos statybų ir architektūros rinką ir žinoti planuojamas

jos raidos tendencijas ilgalaikiam laikotarpiui, naudinga detalizuoti dešimt nustatytų

pagrindinių sektoriaus vystymo krypčių. Pirmiausiai kryptyse akcentuojama aukšta

architektūrinė statinių kokybė, projektuose privalomai skiriant lėšas dekoravimui ir

meniškumui. Akcentuojamas inovacijų, skaitmeninių technologijų diegimas architektūroje

ir projektavime, energijos taupymas, ekologiškas požiūris.

Statybų sektorius šalyje liberalus, centralizuotai yra identifikuotos tik 10 pagrindinių

sektoriaus vystymo krypčių (pagal „A Nation of Architecture – Denmark“) [12], kurios

formuoja ilgalaikio sektoriaus vystymosi laikotarpio gaires:

1. Aukšta architektūrinė kokybė viešųjų statinių statybose ir aplinkos vystyme.

Vertinama, kad Danijoje yra virš 65.000 visuomeninės paskirties pastatų su bendru 47 mln. m2

plotu. Trečdalis jų naudojama švietimo poreikiams. Pagal naujas taisykles iki 1,5% nuo projekto

darbo jėgos kainos turi būti naudojama pastatų dekoravimui ir meniškumui. Politikos požiūriu

ypač svarbūs yra visuomeniniai pastatai, kadangi jie formuoja visą aplink esančią erdvę, jie yra


41

dažnai matomi ir lankomi. Kartu jie formuoja ir visą rajono, regiono ar šalies veidą. Statybos

yra viena iš brangiausių ir ilgalaikių investicijų visuomenei, todėl jų produktas turi būti

išliekamosios vertės. Iš kitos pusės, dideli viešosios paskirties pastatai formuoja architektūros ir

statybos kryptis kitiems statiniams aplinkoje. Kokybė skatinama dviem aspektais – per

reikalavimų augimą ir per teigiamus pavyzdžius statybų praktikai.

Visuomeninio sektoriaus statybos sudaro didžiausią sektoriaus darbų dalį. Pastangos

sumažinti tokių statinių kainą ir pagerinti kokybę turi didelę įtaką viso sektoriaus rodikliams

šalyje. Danijos ekonomikos ministerija skatina projektų vykdytojus ieškoti sprendimų gaunant

aukštesnę kokybę už žemesnę kainą. Valstybiniuose užsakymuose patys statybininkai yra

dažnai atsakingi ir už architektūrinę dalį. Į viešųjų pirkimų reikalavimus įtraukiami ne tik

kainos, funkcionalumo, bet ir konkretūs statinių kokybės reikalavimai.

Šią architektūrinės kokybės didinimo visuomeniniuose pastatuose politiką įgyvendina

visos susiję valstybinės institucijos. Esami pastatai tvarkomi ir modernizuojami taip, kad

geriausiai būdų panaudojamos jų architektūrinės ir funkcinės savybės. Nauji projektai

įgyvendinami tik tuomet, kai atsižvelgiama į naujausius aplinkosauginius ir vidaus dizaino

aspektus. Nauji projektai paprastai įgyvendinami su ekonomiškais biudžetais, o į reikalavimus

rangovams įtraukiami architektūriniai ir funkciniai kriterijai.

Kai kurie pastatai dėl funkcionalumo ir kokybės yra gavę aukščiausią tarptautinį

įvertinimą – trys nauji Pietinio Danijos universiteto pastatai, IT universitetas Orestadene.

Danijos Gynybinės paskirties statybų tarnyba turi ilgametę aukštos techninės ir architektūrinės

kokybės statinių statybų patirtį. Tokios paskirties pastatuose architektūrinė kokybė yra vienas iš

svarbiausių statinių elementų. Rūmų ir turto agentūros (Palaces and Property Agency)

architektūrinė politika yra integruota politikos šiuo klausimu dalis; ji siekia sujungti geras ir

funkcionalias šiuolaikinės architektūros savybes su senosios statybos palikimo panaudojimu.

Kartu stengiamasi didinti pastatų funkcionalumą, diegti geriausius patekimo į pastatus būdus.

Sukuriama pridedamoji vertė, jei funkcionalumas ir architektūriniai sprendimai maksimaliai

atitinka tikslinę paskirtį ir vartotojų poreikius, išlaikomas pastato charakteris ir bruožai.

2. Privataus aukštos kokybės poreikio skatinimas. Architektūrinės politikos diegimas į

privačių statybų praktiką siekiamas dviem būdais – per dialogą su privačiu verslu ir per

užsakovų skatinimą siekti aukštesnių kokybės rezultatų jų užsakomuose statybiniuose

projektuose. Šiuo tikslu DAC rengia metines konferencijas architektūrinės politikos diegimo į

praktiką klausimais. Šiose konferencijose pristatomos naujos technologinės galimybės, sektinos

praktikos pavyzdžiai. DAC veikia kaip koordinatorius kuriant partnerystės tinklus sektoriuje;

teikia architektūrinės politikos progreso ataskaitas atitinkamoms institucijoms kartu

identifikuodama silpnąsias vietas ir poreikius.


42

92 proc. pastatų Danijoje yra privatūs, todėl labai svarbu skatinti jų savininkus ir

vykdytojus naudoti aukščiausios architektūrinės kokybės standartus, atitinkančius viešosios

paskirties statinių kokybę. Toks požiūris taikomas ne tik naujoms statyboms, tačiau ir

renovuojant ar plečiant jau esamus namus. Nors privačių namų architektūra yra reguliuojama

pagal rajoninius ar teritorijų planus, kokybę pirmiausiai lemia ne reguliavimas ar įstatymai, o

užsakovų paklausos skatinimas. Didėjant visuomenės gerovei, danai linkę gerinti gyvenamąją

aplinką, įskaitant namus, todėl svarbu diegti kokybės ir efektyvumo standartus.

3. Turi būti derinama architektūrinė kokybė ir efektyvi statybų praktika. Tam, kad

statinių kokybė gerėtų, gyventojai ir kompanijos turi turėti galimybę įgyti žinias apie

architektūrą ir turėti galimybę dalyvauti diskusijose, susijusiose su projektų vystymu. Tai yra

būdas, kai visuomenė gali realizuoti savo poreikius šioje srityje. Bendroji komunikacija apie

Danijos architektūrą su visuomene suprantama kaip bendrasis pristatymas projektų ir supratimas

apie stilius ir vizijas.

Specifinė komunikacija susijusi su profesionaliais iššūkiais ir sprendimais. Vystant

didelės apimties projektus skatinamas kaimynų ir kitų netiesiogiai susijusių tikslinių grupių

įtraukimas į dialogo procesą pradiniame projektų rengimo etape. Greta vietos gyventojų,

svarstant regiono ar miesto vystymą, kaip atskira tikslinė grupė išskiriami vietos ir užsienio

turistai, nes aukšta architektūrinė vertė yra traukos atributas turistams.

Statybiniai procesai dabartiniame etape pasižymi daugeliu trūkumų ir mažu darbų

efektyvumu. 2004 metais atlikta statybų analizė Danijoje parodė, kad iki 10% objektų kainos

sudaro klaidų taisymas ir perdarymai, kas tuo metu sudarė net DKK 12 mlrd. per metus. Du

trečdaliai iš šių klaidų padaromi dėl blogo projektavimo ir priežiūros. Renovacijos darbuose

padaroma klaidų už 11% projekto biudžeto, naujose socialinių objektų statybose už 5%. Jei

visuose statybų segmentuose pavyktų klaidų dalį sumažinti iki socialinių statybų proporcijos, iki

DKK 6 mlrd. galėtų būti skirta kitų tikslų vykdymui, tame tarpe aukštesnės architektūrinės

kokybės siekimui.

Architektai gali tiesiogiai sumažinti tokių klaidų dalį, dalyvaudami visame statybų

procese ir darydami reikiamus pakeitimus, nes ne visada realybė atitinka tai, kas sumanoma ant

braižymo lentos, o atvira komunikacija sumažina klaidų galimybę. Taigi, būtent architektai yra

atsakingi už statinių kokybę ir darbų produktyvumą.

Naujos technologijos ir pirmiausiai skaitmeninio projektavimo diegimas padidina

efektyvumą ir sumažina klaidų skaičių. Be to, skaitmeninių technologijų diegimas architektūroje

ir projektavime palengvina komunikaciją su statybininkais bei bendradarbiavimą su kitomis

suinteresuotomis grupėmis. Danija yra skaitmeninio projektavimo ir statybų lyderis. Naudojama

3D Digital Projects platforma įgalina vartotojus projektuoti, valdyti procesus ir vertinti projekto

kainą, be to, komunikuoti su visais rangovais ir užsakovais. Programa leidžia išbandyti įvairias


43

alternatyvas virtualioje erdvėje ir išvengti klaidų projekto vykdymo metu. Danijoje planavimo

procesai privaloma tvarka turi būti skaitmeniniai ir visos suinteresuotos šalys keičiasi

informacija statybų proceso metu elektroninėje erdvėje.

4. Inovatyvi architektūra turi kurti sveikus, prieinamus ir subalansuotus plėtros

principus atitinkančius pastatus. Inovacijos architektūroje ir statybose yra glaudžiai susiję.

Nauji statybos metodai ir statybinės medžiagos leidžia realizuoti kūrybines architektūros idėjas,

o projektavimo reikalavimai savo ruožtu vysto statybines technologijas. Ypač didelį postūmį

architektūros kūrybai davė naujų medžiagų diegimas statybų sektoriuje, tokių kaip permatomas

betonas.

Statybų procesus padeda įgyvendinti 3D vizualizacija statybų ir planavimo projektuose,

nes pateikia visą geometriškai kompleksinį projekto vaizdą. Naujovių diegimą architektūroje

paspartina ir kiti metodai, naudojami Danijoje. Jauni architektai skatinami rengti projektus,

kurie pateikiami realizuoti patyrusioms kompanijoms.

DAC organizuoja projektų surinkimą ir pateikimą viešiems svarstymams. Jauni ir tik ką

mokslus baigę architektai gali gauti kelionių profesiniais tikslais grantus. Ypač remiamos

architektūros verslo kelionės kontaktų užmezgimui, bendrų projektų planavimui į Jungtines

Valstijas ir Kiniją.

Inovatyvūs sprendimai, kurie yra estetiški ir funkcionalūs, pirmiausiai gali būti diegiami

per architektūrą. Vietinio planavimo schemose didelis dėmesys skiriamas žaliosioms statyboms,

kurių vienas svarbiausių komponentų yra energijos suvartojimo efektyvumo didinimas. Vietinės

savivaldybės gali nustatyti griežtesnes energijos taupymo taisykles statiniams. Ekologinio

pastato simbolis (Nordic Swan eco-label) suteikiamas tiems pastatams, kurie atitinka kriterijus.

Šiuo ženklu pažymėti namai turi minimalų poveikį aplinkai, aukštą kokybę, patogų pastato

mikroklimatą. Šiuo metu Nordic Swan ženklu pažymėtus pastatus stato 18 kompanijų.

Labiausiai ekologinius reikalavimus atitinka eksperimentinis ateities individualių namų

kvartalas Koege miete, kuris tarnauja ir demonstraciniais tikslais. Čia planuojama pastatyti iš

viso 76 ekologiškus namus. Šių namų energijos suvartojimas yra 25% efektyvesnis negu kitų

naujai statomų pastatų, naudojama saulės energija. Ekologinis ženklinimas yra tinkama

rinkodarinės priemonė naujų rinkos poreikių tenkinimui.

Architektūrinėmis inovacijomis ir technologijomis užsiima CITA (Centre for IT and

Architecture) centras Kopenhagos Architektūros mokykloje. CITA ne tik kuria naujus metodus,

bet ir ieško efektyvių būdų pritaikyti naujausius tyrimus praktikoje. CITA bendradarbiauja su

geriausiais specializuotais JAV ir Europos universitetais, privataus sektoriaus ir viešaisiais

tyrimų ir testavimo centrais, architektūros ir dizaino mokymo įstaigomis, pramoninėmis

kompanijomis, inžinerinėmis ir architektūrinėmis firmomis.


44

5. Aukštesnė architektūrinė kokybė turi būti subsidijuojamuose statiniuose gyventojams.

Sektorinės politikos įgyvendinimo procese svarbus vaidmuo tenka vietos savivaldos organams.

Skatindama tiesioginę partnerystę DAC agentūra 2009 metais pradėjo naują programą kartu su

Danijos vietinių savivaldybių asociacija – Plan 09. Ši programa sieja savivaldybių pastangas su

architektūros politikos gairėmis.

Profesionalios konsultacijos teikiamos ir kitose su tokiais vystymo projektais susijusiose

srityse, kaip tikslinių grupių įtraukimas, gyventojų dalyvavimas projektuose. Vietinės

savivaldybės gauna kasmetinį architektūrinės kokybės prizą už geriausius sprendimus.

6. Prioritetas ir architektūrinė kokybė planavimo procesų metu. Aukštesni

architektūrinės kokybės reikalavimai yra aiškus signalas vietiniams ir regioniniams organams

rengiant ir derinant planavimo schemas. Nauji aukštesnės kokybės pastatai tik tuomet yra pilnai

funkcionalūs, kuomet aplinka ir infrastruktūra yra suderinta su pastatu. Plan 07 reikalauja

planavimą vykdyti pagal ekologinius ir subalansuotos plėtros principus. Šie principai taikomi ne

tik pastatams, bet visai urbanizuotai struktūrai, apimančiai kraštovaizdį, rekreacines ir žaliąsias

zonas, infrastruktūrą.

7. Architektūrinis paveldas turi būti išsaugotas ir puoselėjamas. Nacionalinės Kultūros

paveldo priežiūros agentūros (National Cultural Heritage Agency) tikslas yra apsaugoti vertingą

kultūrinį paveldą ir pritaikyti jį vartotojams. Agentūra valdo Saugotinų pastatų sąrašus, derina

miestų planavimą, prižiūri renovacijų architektūrinius projektus ir vykdymo darbų kokybę.

8. Kuo palankesnių sąlygų Danijos architektūros eksportui sudarymas. Statybinio

sektoriaus kompanijos dirba ne tik Danijos rinkoje. Ypač architektai turi daug tarptautinių

projektų, aktyviai veržiasi į JAV rinką. Dėl šių paslaugų supaprastinimo Danijos vyriausybė

labai aktyviai veikia kuriant ir diegiant tarptautinius sektorinius standartus. Danske ARK

vertinimu pajamos iš architektūros eksporto siekė DKK 3,1 mlrd. Didžiosiose Danijos

specializuotose firmose eksportas duoda iki 40–60% pajamų.

Danijos architektų kompanijos laimi daug svarbių ir reikšmingų tarptautinių

projektavimo konkursų. Vien per 2005–2006 metus Danijos architektų firmos laimėjo daugiau

negu 50 tarptautinių projektavimo konkursų. DAC kartu su atitinkamomis valstybinėmis

institucijomis veikia palengvindamos eksporto procesą mažoms ir vidutinio dydžio

architektūrinėms kompanijoms.

Danijos Užsienio prekybos tarnyba turi specialų konsultantą, kuris užsiima rengiant

eksporto gaires ir strategijas statybų ir architektūros sektoriui. Tarnyba padeda įmonėms,

kuriose dirba mažiau negu 50 darbuotojų ir kurių apyvarta yra mažiau DKK 50 mln. įeiti į

globaliais rinkas.

Architektūra priskirta vienai iš prioritetinių eksporto sričių ir joje aktyviai dirba ir

komercijos atašė ambasadose. Ambasados užsienyje seka procesus reprezentuojamose šalyse ir


45

suteikia informaciją apie ten vykdomus atitinkamus viešųjų pirkimų procesus, renka

specializuotą rinkos bei kontaktinę informaciją. Ši veikla vykdoma Užsienio reikalų ministerijai

bendradarbiaujant su DAC ir ARK. Padedama rengti arba kartu organizuojamos parodos,

susitikimai, žurnalistų ar specialistų kelionės. Identifikuojamos didžiausio potencialo rinkos

Danijos statybų sektoriaus kompanijomis, architektams, projektuotojams ir skatinamas bei

remiamas eksporto procesas į šias šalis. Danijos vystomojo bendradarbiavimo pagalba

besivystančioms šalims taip pat apima statybas ir architektūrą. Projektuose stengiamasi diegti

danišką architektūros, kokybės ir funkcionalumo sąvoką.

* Sudaromos maksimaliai palankios sąlygos Danijos architektūros ir statybų paslaugų

eksportui. Tuo tikslu Užsienio prekybos tarnyboje yra specialus architektūros

konsultantas, šioje srityje dirba ir komercijos atašė ambasadose.

9. Danijos architektūra turi nuolat vystytis. DAC nuolat veikia skleisdama pažangias

idėjas, skatindama skaitmenizaciją ir naujoves sektoriuje ir viešiesiems, ir privatiems

subjektams. Sektoriaus vystymuisi padeda skleidžiama informacija, rengiamos parodos ir

darbiniai seminarai.

10. Danijos architektūros studijos turi būti geriausios pasaulyje. Valstybinės

architektūrinės politikos diegimui, vizualizacijos ir naujosios komunikacijos skatinimui labai

svarbios yra mokymo įstaigos. Skaitmeninis projektavimas pastaruoju metu yra viena

pagrindinių architektūros studijų dalių. Specialistams suteikiama nepertraukiamo mokymosi

galimybė visą gyvenimą, kas suteikia galimybę sekti naujoves ir jas taikyti. Švietimo programos

lanksčiai prisitaiko prie kintančių sektoriaus poreikių, taikomi naujausi metodai, praktiškai

supažindinama su naujausiomis technologijomis.

Danijos sektorinė švietimo sistema sukurta tam, kad maksimaliai stiprintų valstybės

pozicijas pasaulinėje rinkoje. Skirtingai nuo daugelio kitų šalių, Danijoje architektūros studijos

yra ne inžinerinė ar techninė, bet meninė švietimo sritis. Todėl Danijos architektūros mokyklos

yra ne paprastos švietimo institucijos, o kultūrinės institucijos, todėl jos paprastai veikia atskirai,

o ne kaip dalis kitų aukštųjų mokyklų.

Architektūriniai reikalavimai ir technologijos sparčiai keičiasi, todėl yra įdiegta

nuolatinio mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Pačių mokyklų dėstytojai ir specialistai

taip pat dalyvauja tyrimų programose, kuria naujus metodus ir technologijas planavimo,

subalansuotos plėtros, pramoninių statybų, skaitmenizacijos, kraštovaizdžio architektūros ir

restauravimo srityse. Dauguma mokymo programų dėstomos anglų kalba. Kopenhagos

Architektūros mokykloje veikia Pramoninės architektūros centras CINARK, kuris atlieka

specializuotus industrinio dizaino, statybų sistemų, modulių taikymo, statybinių medžiagų,

technologijų tyrimus.


46

Aukščiausiai vertinamą architektūros magistro laipsnį (cand.arch.) suteikia Karališkosios

Menų akademijos Architektūros mokykla Kopenhagoje ir Aarhus Architektūros mokykla.

Architektūrinių studijų programoje yra tokios specializacijos: architektūra, restauravimas,

miestų ir kraštovaizdžio planavimas, grafinis ir pramoninis dizainas. Mokyklų programos ir

studijų eiga atitinka aukščiausią pasaulinį lygį. Didelis dėmesys skiriamas globaliam kontekstui,

rengiant specialistus dirbti pasaulinėse ir tarptautinėse rinkose.

* Dar viena krypčių sritis susijusi su specialistų kvalifikacija, siekiama, kad Danijos

architektūros studijos būtų geriausios pasaulyje. Skirtingai nuo Lietuvos, Danijoje

architektūros studijos yra ne techninė ar inžinerinė, bet meninės pakraipos studijų kryptis.

3.2. Sektorinių paslaugos pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių formulavimas

Istoriškai statybinis sektorius patiria cikliškus vystymosi svyravimus. Juos įtakoja

vartotojų pasitikėjimas, kreditavimo prieinamumas, politiniai įvykiai (kaip statybų bumas

susijungus Vokietijai) ar bendrieji ekonomikos svyravimai. Sektoriaus pakilimai ir nuosmukiai

paprastai yra labiau išreikšti negu visoje ekonomikoje, nes paprastai stabdomi ar atidedami

dideli projektai, sulėtėjus sektoriaus veiklai. Ekonominė krizė labai nepalankiai paveikė šį

sektorių, ypač Ispanijoje ir Baltijos šalyse. Sektoriaus apyvartos ES smuko 14,2% per 2008 ir

2009 metus.

Europos architektų tarybos nuomone architektūra, kelianti ir sprendžianti tvarios

architektūros, tvaraus būsto ir kokybiškos gyvenamosios aplinkos sukūrimo uždavinį yra viena

pagrindinių profesijų mažinant klimato kaitos poveikį. Priemonės tvarios architektūros

įgyvendinimui pasiekti yra būtinos siekiant užtikrinti, kad dėl dabartinės ekonominės krizės

nesumenktų architektų gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių.

Architektūros ir projektavimo vaidmuo ES didėja. Naujoje Statybos direktyvoje

numatyta, kad iki 2020 visuose naujuose pastatuose ES turi būti beveik nulinės energijos

sąnaudos [12].

* Visos ES statybų rinka labai nukentėjo ekonominės krizės metu, viena iš nepalankesnių

situacijų buvo Lietuvoje. Šiuo metu sektorius daugelyje šalių atsigauna. Svarbios

laikmečio raidos tendencijos yra pastatų ekologiškumas ir energetinis taupumas. Statybos

sektoriaus perspektyvos iš esmės yra teigiamos, ypač per kelerius ateinančius metus.

Pastaraisiais metais sektoriuje įvyko ne vienas pokytis, nulemtas technologijų pažangos,

ir ateityje prognozuojamas tolesnis augimas, ypač tose šalyse, kuriose sparčiai auga ekonomika

ir gyventojų skaičius. Didesnes galimybes turės statybos įmonės, galinčios veikti visoje

Europoje ir už jos ribų bei naudojančios pažangias technologijas. Rytų Europoje civilinės

statybos subsektorius pralenkė kitus subsektorius ir tikimasi, kad jis augs daugiau negu 10 proc.

per metus. Nuo 2002 m. sparčiai augo ir gyvenamųjų bei negyvenamųjų pastatų statybos


47

subsektoriai, to paties tikimasi ir ateityje [38]. Tačiau sektoriui kyla ir iššūkių, tarp jų ir

didėjanti subrangos tendencija, augantys reikalavimai tradiciniams mokymo metodams ir

nesugebėjimas reikiamai prisitaikyti prie kintančių gebėjimų poreikių. Tai savo ruožtu mažina

sektoriaus, kaip darbo vietos, patrauklumą. Šie pokyčiai kur kas greičiau vyksta Vakarų negu

Rytų Europoje. Iš tiesų Vakarų Europos statybos sektorius vis labiau priklauso nuo itin mobilių

darbuotojų iš Rytų Europos [38].

Statybų sektorius yra vienas iš didžiausių tarp ekonomikos veiklų Danijoje. Apie vieną

ketvirtadalį privačiame sektoriuje dirbančios darbo jėgos dirba statybose, statybinių medžiagų

gamyboje, atitinkamose paslaugose ar pastatų priežiūros ir aptarnavimo veiklose. Statybos

sudaro labai svarbų visos visuomenės gyvenamosios aplinkos elementą, nes pastatuose ne tik

gyvenama, dirbama, jie ir nuolat supa žmones, formuoja vizualinę erdvę, yra integrali kultūros

dalis. Danai iš esmės didžiuojasi savo statybiniu sektoriumi, jo funkcionalumu ir kokybe [36].

Danijos architektų, inžinierių, statybininkų ir statybinių medžiagų pramonė turi gerą

reputaciją ir praktiką ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Ilgą laiką sektorius yra svarbi eksporto

sudedamoji dalis, sudaranti iki 10% visų Danijos eksporto apimčių. Dėl šios priežasties, o taip

pat dėl brangios darbo jėgos ir didelių pridėtinės vertės mokesčių statybinio sektoriaus produktai

Danijoje santykinai yra labai brangūs. Standartinis vienos šeimos namas Danijoje vidutiniškai

kainuoja apie 20–30 procentų daugiau negu identiškas namas Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje

ar Olandijoje. Dar viena priežastis, dėl kurios kainos yra didelės, yra tai, kad šalies statybinio

sektoriaus produktyvumas yra mažesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis, ypač pagal

produktyvumo kainą.

Statybinių medžiagų kainos taip pat yra aukštesnės negu kitose aplinkinėse šalyse, todėl

jų eksportas pastaruoju metu, nepaisant kokybės, yra sudėtingas. Investicijos sektoriuje

tyrimams, vystymui, patentams taip pat gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių.

* Danijos architektų, inžinierių, statybininkų paslaugos ir statybinių medžiagų pramonė

turi gerą reputaciją ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Tačiau jo plėtrą stabdo brangi darbo jėga,

aukštos statybinių medžiagų kainos, kas daro statybinio sektoriaus produktus santykinai labai

brangiais. Mažinant kainas, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, prastėja darbų kokybė. Dėl to

sektorius vis labiau priklauso nuo mobilių darbuotojų iš Rytų Europos ir kvalifikuoti sektoriaus

specialistai iš Lietuvos čia laukiami.

Pastaruoju metu statybų sektoriaus kokybė suprastėjo. Nuo 15 iki 20 proc. naujų ne

pelno siekiančio sektoriaus pastatų turi defektų, kurie pasirodo per penkerių metų laikotarpį. Šio

reiškinio priežastys yra netinkamų medžiagų naudojimas, prastas vadovavimas darbams,

netikslūs konstrukciniai brėžiniai, koordinavimo stoka. Defektai ir klaidos kainuoja ir kelia

vartotojų ir užsakovų nepasitenkinimą, nepatogumus gyventojams ir vartotojams. Problemą dar

didina tai, kad dažnai vyksta ilgai trunkantys ginčai tarp rangovų, statybininkų, užsakovų vietoj


48

to, kad operatyviai būtų taisomi defektai. Neigiamos įtakos turi ir tai, kad stengiamasi mažinti

kainas, ypač visuomeninės paskirties ir dotuojamose statybose. Kuomet kaina tampa lemiamu

kriterijumi pasirenkant rangovą, negalima tikėtis tinkamos kokybės medžiagų ir darbo,

atitinkamo lygmens kokybė turi atitinkamą kainą. Tokiu atveju mažai veikia konkurencija, nes

sudėtinga keisti rangovus ir statybininkus proceso eigoje. Trūksta skaidrumo ir detalizavimo dėl

naudojamų medžiagų, kainodaros, kanos gali keistis statybų proceso metu [36].

Statybų sektorius dažnai veikia pagal esamas praktikas ir tradicijas, kurias sunku keisti.

Kituose sektoriuose mažesnis efektyvumas ir produktyvumas atveria kelius paslaugų teikėjams

ir investuotojams iš užsienio. Pastaruoju metu, kai transporto infrastruktūros išvystymas leidžia

pergabenti didelių apimčių krovinius, auga modulių ir komponentų gamyba užsienyje ir jie

montuojami tiesiogiai statybos vietoje Danijoje.

Dėl nepalankių šalies sektoriuje vykstančių procesų didėja tokių užsienio paslaugų

teikėjų apimtys ir numatoma, kad sąlygos šiam procesui bus tinkamos dar kurį laiką. Situaciją

gali kiek pakeisti į teigiamą pusę ankstesniame skyriuje minėta valstybinė architektūros

sektoriaus plėtros programa, tačiau ji taip pat palieka didelį potencialą užsienio kompanijų

veiklos aktyvinimui Danijoje.

* Dėl nepalankios kainų politikos ir viešųjų pirkimų įtakojamo poreikio mažinti kainas

Danijoje prastėja statybinių produktų kokybė bei produktyvumas. To pasėkoje didėja

gatavų ar pusiau parengtų produktų gamyba užsienio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje,

vėliau juos transportuojant į statybos vietą Danijoje bei didėja išorinių paslaugų tiekėjų

poreikis, kas yra palanku Lietuvos sektoriaus paslaugų įmonėms.

Vis tik didiesiems statybiniams projektams sunku turėti tarptautinę konkurenciją,

sektoriuje dominuoja santykinai nedidelis kiekis didelių kompleksinių statybinių organizacijų.

Šie pagrindiniai teikėjai turi savo subrangovų, statybinių medžiagų tiekėjų, transporto firmų

tinklą, todėl sudėtinga keisti visą sistemą, o taip pat naujiems, ir ypač tarptautiniams veikėjams,

įeiti į rinką. Tokia susiformavusi ir sunkiai pakeičiama sistema mažina konkurenciją, vartotojų

pasirinkimą, didina monopolizmą sektoriuje. Kita sektorinė problema yra veiklų sezoniškumas

ir užsakymų cikliškumas, kas verčia efektyviai dirbančias įmones būti lanksčiomis, prisitaikyti

prie rinkos ir užsakymų svyravimų, tačiau kartu mažina kompetenciją ir profesionalumą, nes

sudėtinga išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir mažina sektoriaus patrauklumą

investicijoms.

* Danijos statybų sektoriuje dominuoja nedidelis kiekis didelių statybinių organizacijų, kas

mažina konkurenciją, vartotojų pasirinkimą, didina monopolizmą sektoriuje ir apsunkina

naujų veikėjų patekimą į rinką. Kita sektorinė problema yra veiklų sezoniškumas ir užsakymų

cikliškumas.


49

Sektorius iš lėto transformuojasi, į rinką ateina išoriniai veikėjai, vystosi e-prekybos

projektai, kuriasi naujos partnerystės formos, susijungę konkretiems projektams dariniai pajėgūs

konkuruoti su sektoriaus monopolistais. Tačiau iš esmės Danijos statybų sektorius yra labiau

paremtas tradicijomis, o ne inovacijomis. Danijos vyriausybė yra parengusi Baltąją knygą „dk21

– Vyriausybinė Pramoninio vystymo strategija 21 amžiuje“, kuriame aprašomi pagrindiniai

iššūkiai einant į žinių ir inovacijų visuomenę pramoniniame ir privataus verslo sektoriuose.

Statybiniame sektoriuje parengtas dokumentas identifikuoja didesnį atsilikimą ir laukiančius

didesnius iššūkius. Kaip IT ir internetas gali būti plačiau naudojamas statybose visose jų fazėse,

kaip gali būti išplėtoti žinių tinklai ir aljansai, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą, kaip

pritraukti į sektorių kompetentingą darbo jėgą – šie klausimai yra tarp keliamų programoje.

Be to, permainos turi būti gana sparčios, nes didėjant globalizacijai konstatuojama, kad

vietiniams gamintojams ir paslaugų teikėjams sektoriuje bus sudėtinga atsiimti rinkos dalį, kuri

jau bus užimta užsienio rangovų ir tiekėjų. Numatytos perspektyvinės sektoriaus raidos gairės

dešimtmečiui, kurios turi padėti įgyvendinti kokybines permainas [36].

Danijos statybų sektoriaus vizija artimiausiam laikotarpiui

Statybų sektoriaus apimtys yra tokios didelės ir reikšmingos Danijos ekonomikai, kad

net ir nedideli pozityvūs pokyčiai gali duoti didelį efektą. Jei šalies individualių namų kainos

susilygintų su Švedijos, šeimos išlaidos, siekiančios iki DKK 1,5 mln. naujam namui įsigyti,

sumažėtų net DKK 650.000. To galima pasiekti ar bent artėti prie tokio tikslo padidinus

sektoriaus gamybos produktyvumą. Tokiu atveju vidutinės nuomos kainos šeimai sumažėtų nuo

DKK 5.000 iki DKK 3.700 per mėnesį, kas turėtų didelės įtakos vidaus vartojimo augimui.

Skaičiavimai rodo, kad šalies socialinis-ekonominis potencialas išaugtų apie DKK 6,5

mlrd., jei statybų sektoriaus produktyvumas padidėtų 10%, arba jei jis didėtų po 2% kasmet per

penkerius metus. Realiai tokį tikslą galima pasiekti tik lygiagrečiai mažėjant statybinių

medžiagų kainoms. Danijos vyriausybės vizijoje yra didinti mažesnės kainos namų pasiūlą

darbuotojams pagal programą „Projekt Hus“, kurios esmė yra „dviguba vertė už pusę kainos“

per artimiausią dešimtmetį. Kartu norima išlaikyti kokybę ir vizualinę išvaizdą

gyvenamuosiuose miestų kvartaluose. Gera šiuolaikinė architektūra tinkamai derinasi su

statybinės rinkos inovacijomis, siekiant šių finansinių ir efektyvumo tikslų:

Norima daugiau skaidrumo statybų sektoriuje, kas suteiktų daugiau pasirinkimo

galimybių vartotojams pateikiant spektrą nuo aukščiausios kokybės brangios pasiūlos iki

žemesnės kokybės ir žemesnės kainos. Kartu tai supaprastintų iniciatyvų ir paramos naudojimą

subsidijuojamuose namuose.

Siekiama, kad sektorius būtų nuolat tobulėjantis, „nuolat besimokantis“, ką siekti

padeda vystoma partnerystė ir bendradarbiavimas. Turima galvoje ir individualus kvalifikacijos

kėlimas, ir pastovus kompanijų sugebėjimų didėjimas.


50

Sudaryti galimybes teikti gyvenamąjį būstą už sumažintą kainą. Vienas iš

pagrindinių būdų yra inovacijų, IT galimybių, naujų technologijų diegimas į statybų ir statybinių

medžiagų gamybos procesus. Didesnė standartizacija, diegiami moduliai, pusgaminiai sumažins

ne tik kainas, bet ir minimizuos defektų galimybę.

Teigiami pokyčiai statybų sektoriuje susiję su tuo, kad situacija kituose Danijos

ekonomikos sektoriuose taip pat gerėja. Per 2011 metus ženkliai pagerėjo Danijos mažų ir

vidutinių verslo įmonių rodikliai. 2011 metų antrosios pusės MVĮ veiklos aktyvumo indeksas

jau pasiekė prieškrizinį lygį.

Statybos sektoriaus augimas skatina statybinių medžiagų gamybos augimą ir pardavimų,

transportavimo ir sandėliavimo paslaugų paklausą. Lietuvoje pagamintos medžiagos yra

pakankamai populiarios ES šalių, tokių kaip Švedija, Norvegija, Vokietija rinkose. Didelę

paklausą kitose šalyse turi skydiniai surenkamieji namai, mediniai langai ir kt. Šie gaminiai

perkami kartu su montavimo paslaugomis, kas sudaro geras prielaidas Lietuvos statybos

paslaugų plėtrai ES rinkoje [38].

* Statybų sektoriaus plėtra pozityviai įtakoja logistikos ir transportavimo sektoriaus

augimą, statybinių medžiagų pramonę. Šiuo laikotarpiu didelį potencialą turi ir statybinių

medžiagų, komponentų bei pusgaminių eksportas į Danijos rinką.

Projektavimo veiklų eksportas į kitas ES šalis iki šiol yra probleminis [12] dėl to, kad

architektūra ir projektavimas priskiriamas liberalioms veikloms, kurių neapima Paslaugų

direktyva.


51

4. Sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką stiprybių, silpnybių, grėsmių ir

galimybių analizė

Pagrindinė Danijos kaip tikslinės paslaugų eksporto rinkos stiprybė yra jos brandumas.

Danijos patrauklumas užsienio investicijoms yra pagrįstas atvira ir lygiateisiais

pagrindais visiems dalyviams paremta rinka, kuri charakterizuojama stabilumu, aukštais

socialiniais ir ekonominiais rodikliais, žemu verslo mokesčių lygiu, aukštu darbo

produktyvumu, gerai išvystyta infrastruktūra, lanksčia ir paprastai administruojama darbo jėga,

aukščiausia Europoje darbuotojų motyvacija.

Danija sudaro vienas palankiausių pasaulyje sąlygas investuotojams, ji yra šešta šalis

pasaulyje pagal užsienio investicijų patrauklumą, devinta pagal konkurencingumą, šešta pagal

galimybes verslui ir trečia pagal demokratijos indeksą. Forbes įvertino Daniją kaip šalį Nr. 1

trečius metus iš eilės, Pasaulio banko vertinimuose Danija yra 2 vietoje Europoje ir 6 vietoje

pasaulyje. Danijos verslo aplinkos kokybė vertinama kaip 4 vieta pasaulyje.

Naują verslą galima įsteigti per keletą valandų ir santykinai labai pigiai. Daniškas

„lankstumo“ principas leidžia paprastai priimti ir atleisti darbuotojus, darbo jėgos reguliavimas

yra liberaliausias pasaulyje.

Viešųjų paslaugų kokybė yra tarp aukščiausių pasaulyje, paslaugų sektorius ir

transporto infrastruktūros kokybė yra pasaulinio lygio.

Šalyje anglų kalba visur plačiai vartojama, suprantama, ja vykdoma daug verslo

komunikacijų. Praktiškai visi Danijos verslo žmonės moka anglų kalbą ir labai retai prisireikia

vertėjų. Šalies 11 universitetų dėstoma anglų kalba, kas labai supaprastina tarptautinio verslo

galimybes.

Palankus mūsų šalies paslaugų eksportui faktorius yra šalies verslo teisinė bazė,

Danija išlieka tarp lyderių pagal valstybinį rinkos reguliavimą.

Danijos statybų sektoriaus vizija artimiausiam laikotarpiui aiškiai suformuluota,

išdėstyti prioritetai, remiamos sritys, todėl sektorius yra prognozuojamas ir galima iš anksto

planuoti konkrečius veiklos žingsnius.

Danijos architektų, inžinierių, statybininkų ir statybinių medžiagų pramonė turi gerą

reputaciją ir praktiką ne tik šalyje, bet ir užsienyje.

Danijoje yra aukščiausia valandinė darbo kaina visoje ES, tiesioginės darbo jėgos kainos

Danijoje yra aukštos, lyginant su panašiomis šalimis, 5,5 karto didesnis už darbo užmokestį

Lietuvoje. Toks didelis darbo jėgos kainos skirtumas tarp Lietuvos ir Danijos yra vietinio

sektoriaus silpnybė, tačiau kartu sudaro tinkamas prielaidas mūsų kompanijų paslaugų siūlymui

bei abipusiai naudingam bendradarbiavimui su Danijos verslu.


52

Statybiniai procesai Danijoje pasižymi daugeliu trūkumų ir mažu darbų efektyvumu.

Iki 10 proc. objektų kainos sudaro klaidų taisymas ir perdarymai, renovacijos darbuose

padaroma klaidų už 11 proc. projekto biudžeto, naujose socialinių objektų statybose už 5 proc.

Nuo 15 iki 20 proc. naujų ne pelno siekiančio sektoriaus pastatų turi defektų. Šio reiškinio

priežastys yra netinkamų medžiagų naudojimas, prastas vadovavimas darbams, netikslūs

konstrukciniai brėžiniai, koordinavimo stoka.

Neigiamos įtakos turi ir tai, kad stengiamasi mažinti kainas, ypač visuomeninės

paskirties ir dotuojamose statybose, kur rangovai pasirenkami per viešuosius pirkimus. Kuomet

kaina tampa lemiamu kriterijumi pasirenkant rangovą, negalima tikėtis tinkamos kokybės

medžiagų ir darbo, atitinkamo lygmens kokybė turi atitinkamą kainą.

Dėl siekio išlaikyti aukštą kokybę, o taip pat dėl brangios darbo jėgos ir didelių

pridėtinės vertės mokesčių statybinio sektoriaus produktai Danijoje santykinai yra labai

brangūs.

Dar viena priežastis, dėl kurios kainos yra didelės, yra tai, kad šalies statybinio

sektoriaus produktyvumas yra mažesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis, ypač pagal

produktyvumo kainą.

Statybinių medžiagų kainos taip pat yra aukštesnės negu kitose aplinkinėse šalyse,

todėl jų eksportas pastaruoju metu, nepaisant kokybės, yra sudėtingas.

Ekspertai išskiria kai kuriuos Danijos ekonominius ir socialinius bruožus, kurie gali

nepalankiai įtakoti užsienio investitorių paslaugų diegimą šalyje. Tarp jų yra didesnės rinkos

klientų dalies atsargumas naujovėms ir konservatyvumas. Dėl savo konservatyvaus požiūrio

danai sunkiai keičia įprastus tiekėjus, komerciniai santykiai yra ilgalaikiai. Nežinomos

kompanijos, atėję į šalį, gali susidurti su nepalankiu požiūriu, verslo rezultatams reikalingas

įdirbis ir laikas.

Ne visada palanku tarptautiniam verslui ir tai, kad šalis nėra prisijungusi prie

eurozonos.

Konkurencinė aplinka sektoriuje nėra labai palanki naujiems veikėjams. Sektoriuje

dominuoja nedidelis skaičius didelių kompleksinių statybinių organizacijų. Šie pagrindiniai

teikėjai turi savo subrangovų, statybinių medžiagų tiekėjų, transporto firmų tinklą, todėl

sudėtinga keisti visą sistemą, o taip pat naujiems, ir ypač tarptautiniams veikėjams, įeiti į rinką.

Tokia susiformavusi ir sunkiai pakeičiama sistema mažina konkurenciją, vartotojų pasirinkimą,

didina monopolizmą sektoriuje.

Projektavimo veiklų eksportas į kitas ES šalis iki šiol yra probleminis dėl to, kad

architektūra ir projektavimas priskiriamas liberalioms veikloms, kurių neapima Europos

Sąjungos Paslaugų direktyva.


53

Sektoriaus rezultatų kokybė susijusi su problema, kuri gali būti įvardijama kaip grėsmė.

Dėl nepakankamos darbuotojų kvalifikacijos didėja subrangos tendencija, auga reikalavimai

tradiciniams mokymo metodams, kurie nesugeba reikiamai prisitaikyti prie kintančių gebėjimų

poreikių. Danijos statybos sektorius vis labiau priklauso nuo mobilių darbuotojų iš Rytų

Europos.

Grėsmė mūsų šalies sektoriaus įmonėms yra konkurencija su kitomis Rytų Europos

šalimis dėl patekimo į Danijos rinką. Pirmiausiai tai Lenkija, kuri yra arčiau Danijos, joje

didelis skaičius sektorinių įmonių, daug darbuotojų, kurie yra mobilūs.

Didžiausias galimybes statybų ir architektūros paslaugų eksportui į Daniją sudaro

sektoriaus silpnybės ir identifikuotos raidos tendencijos.

Didžiausią potencialą Danijoje vertinant visą išplėstinį statybų sektoriuje (kartu su






programos.

Kita sektorinė problema Danijoje yra veiklų sezoniškumas ir užsakymų cikliškumas,

kas verčia efektyviai dirbančias įmones būti lanksčiomis, prisitaikyti prie rinkos ir užsakymų

svyravimų, tačiau kartu mažina kompetenciją ir profesionalumą, nes sudėtinga išlaikyti aukštos

kvalifikacijos darbuotojus ir mažina sektoriaus patrauklumą investicijoms. Šių problemų

sprendimui efektyvus būdas yra kvalifikuotų Lietuvos specialistų komandiravimas konkrečių

darbų atlikimui terminuotam laikotarpiui.

Danijos statybų sektorius skatinamas intensyviau naudoti naujas technologijas ir IT

galimybes, tam kuriamos programos ir strategijos, tačiau kol kas identifikuojamas atsilikimas

šioje srityje. Tai suteikia galimybes inovatyviai dirbančioms projektavimo ir statybinėms

įmonėms.

Lietuvoje pagamintos statybinės medžiagos yra pakankamai populiarios ES šalių,

tokių kaip Švedija, Norvegija, Vokietija rinkose.

Didelę paklausą kitose šalyse turi skydiniai surenkamieji namai, mediniai langai ir

kt. Šie gaminiai perkami kartu su montavimo paslaugomis, kas sudaro geras prielaidas Lietuvos

statybos paslaugų plėtrai ES rinkoje, tame tarpe ir Danijoje. Pastaruoju metu, kai transporto

infrastruktūros išvystymas leidžia pergabenti didelių apimčių krovinius, auga modulių ir

komponentų gamyba užsienyje ir jie montuojami tiesiogiai statybos vietoje Danijoje. Didėja

tokių paslaugų teikimo apimtys ir numatoma, kad sąlygos šiam procesui bus tinkamos dar kurį

laiką.


54

5. Įžvalgos ir rekomendacijos dėl sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką

5.1. Tikslinės rinkos specifika, sąlygos, konkurencinė aplinka

Pagal ES Paslaugų Direktyvą kiekviena šalis turi įsteigti „Vieno langelio paslaugą“,

elektroninius prieigos portalus, kurie leidžia verslui registruotis ir vykdyti administracines ir

mokestines prievoles internetu [32]. Danija įgyvendina ES Paslaugų Direktyvą ir turi įsteigusi

šalies nacionalinį PSC. Šį portalą prižiūri ir Direktyvos įgyvendinimą koordinuoja Danijos

Komercijos ir kompanijų agentūros (Danish Commerce and Companies Agency) Vidaus rinkos

centras (Internal Marketdansk). Danijos PSC portalas pasiekiamas per tinklapį Virk.dk, kuriame

pateikiama išsami bendrojo pobūdžio ir specifinė informacija pagal sektorius.

Pagrindinė verslo vykdymo forma Danijoje yra uždaroji akcinė bendrovė,

Anpartsselskab arba ApS [3]. Standartinis laikas tokios įmonės registravimui, visų formalumų

sutvarkymui, reikiamų identifikacinių numerių gavimui yra dvi savaitės, o kaina siekia £2750.

Kompanijos steigimui galima naudoti pusiau parengtų registracijai firmų komplektą, tačiau

esminės naudos greičio ar paprastumo požiūriu tai neduoda, nes dabartiniu metu kompanija

gauna CVR registracijos numerį iš karto, vos pateikus dokumentus registrų agentūrai.

Pagrindinė institucija, teikianti tokio pobūdžio pusiau parengtų įmonių registravimo paslaugą

yra Invest in Denmark (www.investindk.com) prie Danijos Užsienio reikalų ministerijos.

ES piliečiai be apribojimų gali įsikurti Danijoje ir čia vystyti veiklą ar verslą [26].

Verslo pradėjimo palengvinimui, tiek užsienio, tiek vietiniams subjektams, visuose Danijos

regionuose yra įstaigos, vadinamos verslo šiltnamiais, kurios nemokamai teikia pagalbą

steigiant kompaniją. Šie verslo inkubatoriai turi specialų tinklapį 100svar.dk, kur yra gausu

reikiamos informacijos ir atsakymų į klausimus, su kuriais dažniausiai susiduria naujas verslas.

* Pagrindinė verslo vykdymo forma Danijoje yra uždaroji akcinė bendrovė,

Anpartsselskab arba ApS. Svarbiausi kontaktai verslui yra www.investindk.com ir

100svar.dk.

Danijos investavimo agentūra Invest in Denmark ypač remia investicijas į žinių

ekonomikos ir tyrimų sritis, iš esmės fokusuojasi į sritis, kuriose Danija turi didžiausią

potencialą globaliu mastu – informacinių ir komunikacinių technologijų (ICT), fizikos ir

chemijos, švariųjų technologijų, jūrininkystės sektorius. Visas paslaugas ši agentūra teikia

nemokamai. Agentūra turi padalinius įvairiose Europos šalyse, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje.

Agentūros teikiamos paslaugos verslui apima [30]:

Paruošti sprendimai įkurti verslą ar tyrimo veiklas Danijoje,

Išsamios lyginamosios analizės paslaugos, kurios leidžia palyginti kokybės ir kainų

rodiklius 35 skirtingose pasaulio dalyse pagal specifinius sektorius,

http://www.investindk.com/


55

Informacijos parengimas ir rinkos analizė, susijusi su steigiamu Danijoje verslu,

apimanti strategines galimybes, verslo aplinką, investicijų skatinimo programas, verslo steigimo

ir vystymo kainas, palankias lokacijas, tiekimo ir paslaugų pasiūlos sprendimus, žmogiškuosius

išteklius,

Palengvina kontaktų užmezgimą su potencialiais partneriais,

Planuoja ir organizuoja turus vietose,

Praktinė pagalba įsikuriant verslui Danijoje,

Parenka tinkamas verslo paramos programas jau veikiančiam Danijoje verslui.

Daniją tarptautinis verslas dažnai pasirenka kaip Šiaurės regiono ar Europinį veiklų

centrą. Tokias atvejais dažnai daniška A/S ar ApS įkuria padalinį kitoje Skandinavijos ar kito

regiono šalyje. Kompaniją Danijoje steigti yra efektyviau laiko ir kainų požiūriu, negu padalinį.

Kompanija įsteigiama per keletą valandų, o padalinio steigimui gali reikėti iki trijų savaičių ir

procesas kainuoja brangiau. Paslaugų verslas dažniau vykdomas per distribucijos centrus,

regioninius padalinius ar paslaugų teikimo įmones, steigiant kompaniją vietoje – A/S ar ApS.

Danijoje kompanijos (A/S ar ApS) gali būti steigiamos trimis skirtingais būdais:

Registruojantis internetu per Danijos Komercijos ir kompanijų agentūrą,

Popierine registracija, kuri trunka gerokai ilgiau,

Įsigyjant veikiančią kompaniją, perėmimo procesas trunka 1–2 dienas.

* Lietuvos verslo subjektams pasirašant platinimo, frančizės, atstovavimo, agentūros ar

kitokias sutartis, būtina atidžiai žiūrėti, kad jos atitiktų visus ES ir Danijos reikalavimus,

ypač atsižvelgti į skirtumus tarp šios šalies ir Lietuvos reikalavimų, todėl gali būti

naudinga pasinaudoti profesionalių teisininkų paslaugomis.

Sąrašas institucijų, kurios gali būti reikalingos, vystant statybos ir architektūrinių

paslaugų eksportą į Daniją bei ieškant tinkamų partnerystės kontaktų [8, 12]:

Verslo ir ekonomikos ministerija, Ministry of Economic and Business Affairs,

www.oem.dk;

Danijos Gynybos pastatų ir infrastruktūros organizacija, Danish Defence Estates and

Infrastructure Organisation, www.fbt.dk;

Nacionalinė Įmonių ir statybos agentūra, National Agency for Enterprise and

Construction, www.ebst.dk;

Rūmų ir turto agentūra, Palaces and Property Agency, www.ses.dk;

Danijos Kultūros ir sporto įrenginių fondas, Danish Foundation for Culture and Sport

Facilities, www.loa-fonden.dk;

Danijos Universitetų ir turto agentūra, Danish University and Property Agency,

www.ubst.dk;

Danijos Prekybos taryba, Trade Council of Denmark, www.eksportraadet.dk;


56

Danijos Statybų asociacija, Danish Construction Association: www.danskbyggeri.dk;

Danijos Architektų asociacija, The Architects’ Association of Denmark:

www.arkitektforeningen.dk;

Danijos Architektūros firmų asociacija, Danish Association of Architectural Firms,

www.danskeark.org.

Aarhus Architektūros mokykla, Aarhus School of Architecture, www.aarch.dk;

Danijos Architektūros centras, Danish Architecture Centre, www.dac.dk;

Danijos meno agentūra, Danish Arts Agency, www.kunststyrelsen.dk;

Karališkosios menų akademijos Architektūros mokykla, School of Architecture at the

Royal Academy of Fine Arts, www.karch.dk.

* Ypač palankios verslo plėtros ir užsienio kompanijų įsikūrimo galimybės yra

Kopenhagoje, kuri pasižymi ekonominiu klestėjimu, išskirtine komercine infrastruktūra ir

vienu iš palankiausių pasaulyje verslo klimatu. Didžiausios perspektyvos ieškoti užsakovų

ir partnerių bendradarbiavimui Lietuvos kompanijoms taip pat yra Kopenhagos regione.

Pagrindinė sektoriaus jėga yra susitelkusi Didžiosios Kopenhagos konglomerate, kuris

apima ir pietinę Švedijos dalį. Kopenhaga yra Danijos ir Oresund regiono švietimo ir

akademinis centras. Prestižiniai universitetai ir aukštojo mokslo institucijos daro regioną

didžiausiu aukštos kokybės žmogiškųjų išteklių regionu Skandinavijoje.

5.2. Potencialūs paslaugos teikimo partneriai

Pagrindinis perspektyviausias metodas Lietuvos statybų, architektūros, projektavimo

kompanijoms įeiti į Danijos rinką yra užmegzti kontaktus ir formuoti partnerystę su vietinėmis

atitinkamo profilio kompanijomis. Tolesnė paslaugų eksporto realizavimo forma gali būti

tiesioginė veikla šalies rinkoje, vidaus partnerių užsakymų vykdymas Lietuvoje, kompleksinių

ar specializuotų užsakymų vykdymas, brigadų ar specialistų rengimas ar siuntimas ir kita.

Pirmiausiai reikia surasti tokius potencialius partnerius, bendradarbiavimas su kuriais sukurtų

pridedamąją vertę abiems pusėms.

Danijos Architektūros firmų asociacijoje (Danish Association of Architectural Firms,

Danske ARK, www.danskeark.dk) yra 675 nariai. Asociacijos firmos kartu generuoja apie 95%

viso subsektoriaus pajamų. Kaip taisyklė, dauguma Danijos sektorinių firmų yra labai nedidelės,

beveik pusę iš jų yra individualios įmonės ir vos 100 kompanijų turi 10 ar daugiau darbuotojų, o

10 kompanijų daugiau negu 75 specialistus. Daugelis kompanijų veikia tarptautinėje rinkoje,

skirtingais metais architektūrinių paslaugų eksportas sudaro 40–60% nuo visų pajamų [8].

* Daug sektorinių kompanijų Danijoje veikia regioniniu principu ar yra siaurai

specializuotos. IŠ gausaus sektoriaus kompanijų sąrašo atrinktos pagrindinės


57

architektūrinės kompanijos, kurios dirba su statybų sektoriumi ir gali būti tiesioginiai

partneriai ar tarpininkai specializuotoms Lietuvos statybinėms kompanijoms.

Didžiausios statybinio sektoriaus kompanijos Danijoje pateikiamos abėcėlės tvarka

pagal specializuotus verslo informacijos šaltinius [1]:

Nr Įmonės pavadinimas ir veiklos profilis

1 3XN A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus

2 Aarhus Arkitekterne 2007 A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Herning

3 Aarstiderne Arkitekter Hering A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga Oe

4 ABC123 A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga K

5 AI-Gruppen A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Albertslund

6 AK 83 Arkitekteontoret A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Koebenhavn

7 Aktieselskabet AF 1918. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Virum

8 Alectia A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Skovlunde

9 Alvent A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus C

10 Arkitekterne M.A.A. Schmidt, Hammer & Lassen K/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus C

11 Arkitektfirmaet Kjaer & Richter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aalborg

12 Arkitektfirmaet Nord A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus C

13 Arkitema K/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Silkeborg

14 Arstiderne Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga N

15 Asymmetri – Arkitektur & Planlægning. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus C

16 Bascon A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga

17 Bjarke Ingels Group APS. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus C

18 Brugger & Nielsen A/S. Veiklos profilis – architektai, konsultantai, Kopenhaga

19 Budde, Schou og Ostenfeld International A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Ballerup

20 Byggecentrum. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Hobro

21 Byggerfirma Ole Groenlund A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Viborg

22 Byggekram-Viborg .Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Svendborg

23 C & W Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus C

24 Cebra A/S., Arkitekter MAA. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga V

25 Chas Hude A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Farum

26 Chempilots A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Hedehusene

27 Claus Christensen Ingenioer & Entreprenoer A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kgs. Lyngby

28 Cowi A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus C

29 Cubo Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Silkeborg

30 Dai Gruppen A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga

31 Dissing+Weitling Arkitektfirma A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kgs. Lyngby

32 Domus Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga

33 Dorte Mandrup Arkitekter APS. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga

34 DW AF 1992 APS. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus N

35 EL:CON EL -Service A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Fredericia

36 Elsam Engineering A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Charlottenlund

37 Emcon A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Silkeborg

38 Envidan A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga V

39 Erik Moeller Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Middelfart


58

40 F.C. Schultz & CO. K/S, Civilingenioer – og Entreprenoerfirma. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai

41 Flsmidth Minerals A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžinerinių darbų priežiūra, vadyba, Kgs. Lyngby

42 Fogh & Foelner Arkitektfirma A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Aarhus C

43 Friis & Moltke A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Roslev

44 Gartneriejer Laust Eriksen. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Otterup

45 Gartneriet Krebs/ Morten Krebs. Veiklos profilis – pramoninių statybų rangovai, subkontraktorių paieška, Skanderborg

46 Gea Westfalia Separator DK A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga

47 Gehl Architects APS. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Horsens

48 GinnerupArkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Vejle

49 Graintec A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Albertslund

50 Hans Buch A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Randers Nv

51 Hedebo H.J. A/S. Ingenioer og Entreprenoerfirma Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga V

52 Henning Larsen Architects A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga Oe

53 Hvidt & Moelgaard A/S., Arkitektfirma. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Faaborg

54 Ideal Engineering A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Soeborg

55 Ingenioerfirmaet H. Mortensen P/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Hoersholm

56 Inspicos A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga Oe

57 ISC Raadgivende Ingenioerer A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Frederikssund

58 Jan Enevoldsen Holding A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Frederiksberg

59 JJW Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga

60 Juul og Frost Arkitekter V/FL frost og H juul. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai

61 Kant Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga K

62 KHR Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Herning

63 KPC Finans II A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Viborg

64 KPF Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Soeborg

65 Krüger A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga V

66 Kuben Byfornyelse Danmark A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Holbak

67 Kullegaard Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Ballerup

68 Leif Hansen Engineering A/S. Veiklos profilis – dizainas, projektavimas, Kopenhaga

69 Lundgaard & Tranberg Arkitektfirma A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Frederikssund

70 Mangor & Nagel A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Silkeborg

71 MBL A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Naerum

72 MJK Automation A/S. Veiklos profilis – topografija, žemėtvarka, Roedovre

73 Moe & Broedsgaard A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga

74 Nielsen & Rubow A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Allerod

75 NIR-Scad A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Alleroed

76 Niras A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžinerinių darbų priežiūra, kontrolė, Soborg

77 NNE Pharmaplan A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Odense Soe

78 OBH-Ingenioerservice A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga N

79 Oedegaard & Danneskiold - Samsoee A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Horsens

80 Ole Mortensen Entreprenoerforretning A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Hellerup

81 PA Consulting Group A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga Oe

82 PLH Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Virum

83 Ramboell Danmark A/S. Veiklos profilis – architektai, konsultantai, Silkeborg


59

84 Rask - P Holding APS. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Odense

85 S & I Arkitekter K/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Odense

86 S & I Arkitekter K/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Viby J

87 Sahl Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Arhus

88 Schonherr Landskab V/Torben Schonher. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Allerod

89 Sjalso Property APS. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Valby

90 SLA A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Hellerup

91 Sweco Architects A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Jaegerspris

92 Techteam A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga N

93 Tegnestuen Vandkunsten A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga K

94 Teknik & Design a/s. Freelancebureau. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Odense Soe

95 TH 201 A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Valby

96 TNT Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Vedbaek

97 Trioco Holding A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga K

98 Vilhelm Lauritzen A/S. Veiklos profilis – architektai, konsultantai, projektuotojai, Naestved

99 White Arkitekter A/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai, Kopenhaga K 100 Witraz Arkitekter K/S. Veiklos profilis – statybos ir inžineriniai darbai.


60

5.3. Sektorinės eksporto strategijos į tikslinę rinką ir sektorių gairės

1. Atsižvelgti į konkrečius paslaugų eksportą įtakojančius faktorius. Paslaugų

eksportui yra svarbūs įvairūs faktoriai, tarp kurių yra ir vidutiniai sektoriniai atlyginimai

atskirose šalyse, kurie savo ruožtu įtakoja paslaugų savikainą. Danijoje yra aukščiausia

valandinė darbo visoje ES.

Lietuvoje vidutinis metinis bruto darbo užmokestis yra mažesnis nei kitose ES

valstybėse. 2011 m. daugiausia, t. y. 7,6 karto daugiau negu Lietuvoje, uždirbo verslo įmonių

darbuotojai Danijoje. Vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Švedijoje 4,7, Jungtinėje

Karalystėje 5,1, Vokietijoje 5,5 karto didesnis už darbo užmokestį Lietuvoje [27]. Toks didelis

darbo jėgos kainos skirtumas tarp Lietuvos ir Danijos sudaro tinkamas prielaidas mūsų

kompanijų paslaugų siūlymui bei abipusiai naudingam bendradarbiavimui su Danijos verslu.

Prekių kilmės ar paslaugų teikimo šalis pastaruoju metu turi mažai įtakos užsakymams,

lemia grynai komerciniai interesai, nors ilgalaikiai kultūriniai bei istoriniai kontaktai ir tradicijos

Danijoje išlieka svarbūs. Tiekėjų pasirinkimą ir jų veiklos sėkmę dabar dažniausiai lemia tokie

konkurencingi faktoriai kaip kaina, kokybė, pristatymo laikas, įsipareigojimų laikymasis,

papildomo aptarnavimo garantavimas. Dėl savo konservatyvaus ir atsargaus požiūrio danai

sunkiai keičia įprastus tiekėjus, komerciniai santykiai yra ilgalaikiai, todėl verslo pradžioje

reikia didelės kantrybės ir nuoseklumo. Tos eksporto firmos, kurios siekia greito atsipirkimo

Danijoje, labai retai sulaukia sėkmingo rezultato. Dauguma eksportuotojų, pateikdami Danijos

rinkai naują produktą (jei jis nėra unikalus ar nišinis) turi atlaikyti didelę jau esančių tiekėjų ir

pardavėjų konkurenciją. Daugeliu atvejų vietiniai agentai ar tarpininkai atsisako imtis atstovauti

naujam tiekėjui arba alternatyviai reikalauja padengti visas išlaidas, susijusias su produktų ar

paslaugų pristatymu rinkai. Dėl šių priežasčių dažnai gali būti tiesiog būtina naujai į rinką

įeinančiai kompanijai steigti savo pardavimų struktūrą šalyje.

Danijoje per pastaruosius keletą metų labai sparčiai auga e-commerce santykis

pardavimuose. Nenustatyta tiesioginio ryšio tarp namų ūkių, naudojančių internetą, ir

pardavimų internetu nei geografine, nei paplitimo, nei parduodamų apimčių prasme. Dabartiniu

metu danai naudojasi internetu plačiau, negu švedai ar norvegai, tačiau elektroninių pardavimų

apimtimis Danija atsilieka nuo šių šalių. Viena iš identifikuotų priežasčių yra danų

nepasitikėjimas naujais pardavimo būdais, jie nėra tikri dėl vartotojų apsaugos ir savo duomenų

saugumo, ypač jei perkama iš užsienio tiekėjų [22].

2. Pasirinkti optimalią paslaugų eksporto teisinę formą ir būdą. Bendrosios įmonės

gali būti neformalios, kaip susitarimai, partnerystės, arba kuriant legalią atskirą verslo formą.

Danijos įstatymai neturi išskirtinio požiūrio į įmones, kuriose yra užsienio kapitalo, visa teisinė

sistema vienodai taikoma nacionalinėms, bendroms ar užsienio įmonėms, veikiančioms šalyje.


61

Įvairiuose regionuose Danijoje yra vietinių municipalitetų įsteigtų verslo pritraukimo

biurų, užsienio investicijų pritraukimu rūpinasi ir keletas nevyriausybinių organizacijų.

Šiuo metu jau didėja tendencija pirkti tiesiogiai, be platinimo tarpininkų, ypač iš

Europos gamintojų, tačiau naujos, nežinomos kompanijos atveju tiesioginis pirkimas tikėtinas

tik nelabai palankiomis gamintojui ar tiekėjui sąlygomis. Tiesioginiai pirkimai vyrauja tik ten,

kur galutinis klientas turi savo distribucijos padalinius. Tuo pačiu didėja tendencija ir užsienio

kompanijoms teisine forma įsikurti tiesiogiai Danijoje, įsteigiant padalinius ar atskiras įmones.

Kai kuriais atvejais dėl didelės konkurencijos tiesiog būtina tai padaryti.

Nors šiuolaikinės galimybės leidžia teikti specifines paslaugas virtualiai iš ir į bet kurią

pasaulio vietą, dauguma Danijos kompanijų iki šiol teikia pirmenybę turėti reikalus su firma ar

jos atstovybe šalyje tiesiogiai ar bent su agentu, atstovu, o ne pasitikėti skaitmeniniu

bendravimu [22]. Todėl natūraliai užsienio verslui dažniausiai yra tiesiog būtina viena ar kita

forma fiziškai įsikurti Danijoje. Danijos distributorių ir platinančių įmonių segmentas labai gerai

išvystytas, konkurencingas, patikimas ir daugeliu atveju galima ir rekomenduojama prekes ar

paslaugas platinti per vietinius profesionalus arba bent kartu su jais. Daugelyje specializuotų

distribucijos segmentų dominuoja keletas didelių ir stiprių kompanijų, kurios per dešimtmečius

susikūrė vardą ir santykius su savo klientais, kurie yra ir potencialūs gamintojų ar tiekėjų,

kuriems atstovauja distributorius, klientai.

Naujų produktų įvedimas į Danijos rinką gali būti brangus ir reikalaujantis daug laiko.

Motininės užsienio kompanijos paprastai reikalauja, kad vietinis atstovas ar platintojas pilnai

arba dalinai padengtų reklamos ir produkto pristatymo rinkai kainas. Tai plati rinka gausiai

Danijoje veikiančioms reklamos ir viešųjų ryšių kompanijoms, kuri siekia apie USD 1,5 mlrd.

per metus.

3. Naudotis sektoriniais kontaktais Danijoje. Svarbiausia sektorinė informacija,

dengianti teisinę, reguliavimo, projektų ir paramos finansavimo galimybių, visų šalies įmonių

kontaktinės informacijos ir kitus aspektus, yra BusinessInDenmark portalas, kuris yra Danijos

Vieno langelio sistemos pagal ES Paslaugų Direktyvą įgyvendinimo dalis Danijoje [17].

Svarbiausios verslą reguliuojančios institucijos yra:

Danijos Verslo agentūra, Danish Business Authority, Kopenhaga,

Danijos Komercijos ir kompanijų agentūra prie Verslo ir pramonės ministerijos,

Denmark Commerce and Companies Agency, Kopenhaga, www.dcca.dk.

Bet kuriuo atveju, vystant verslo iniciatyvas Danijoje, svarbu sekti besikeičiančią svarbią

informaciją, palaikyti kontaktus su partneriais ir profesinėmis organizacijomis šalyje. Tarp

naudingų organizacijų ar institucijų yra:

• Danijos prekybos rūmai, vietiniai padaliniai regionuose. The Danish Chamber of

Commerce, www.commerce.dk,


62

• Nacionalinė gamintojų asociacija NAM,

• Tarptautinis intelektinės nuosavybės aljansas IIPA,

• Tarptautinė prekybos ženklų asociacija INTA,

• Investicijų skatinimo Danijoje agentūra Invest in Denmark, www.investindk.com,

• Kopenhagos miesto verslo plėtros agentūra Copenhagen Capacity, www.copcap.dk,

• Danijos pramonės konfederacija Confederation of Danish Industry, www.di.dk,

• Danijos prekybos rūmai Danish Chamber of Commerce, www.hts.dk.

Kiti naudingi internetiniai portalai yra www.eogs.dk (kompanijų duomenų bazė),

www.finansieringsguiden.dk (finansinis reguliavimas), www.startguiden.dk (verslo pagrindai),

www.virk.dk (vieno langelio portalas).

4. Dalyvauti tarptautiniuose sektoriaus renginiuose. Danija yra regioninis įvairių

verslo sričių, tame tarpe ir statybų sektoriaus centras. Šioje šalyje organizuojami tarptautiniai

renginiai ir parodos. Pradinių verslo kontaktų užmezgimui naudingas būdas gali būti

dalyvavimas specializuotose tarptautinėse mugėse ar parodose. Tokius renginius Danijoje

organizuoja:

• Bella Center Copenhagen – www.bellacenter.dk

• Herning Trade Fair Center – www.messecenter.dk

• Trade Show: [email protected], www.easyfairs.com, Bella Center, Kopenhaga.

2012 metais didelės sektorinės parodos Danijoje buvo:

World Green Roof Congress, rugsėjis, pasaulinis miesto planavimo specialistų

kongresas,

New Nordic: Architecture & Identity date, spalis, paroda, skirta architektūros, kultūros ir

nacionalinio identiteto sąveikai,

Mirror House Copenhagen, spalis, skirta interjerui, metalo konstrukcijų ir stiklo

panaudojimui,

Wooden panels are Thermo Wood, nacionalinis metinis efektyvios statybos

apdovanojimas,

SECTECH DENMARK 2012, sektoriaus tiekėjų, rangovų, konsultantų ir užsakovų

susitikimas saugumo technologijų statybose klausimais.

5. Rekomenduojami paslaugų eksporto į Danijos statybų, architektūros ir

projektavimo sektorių keliai. Didžiausios galimybės Lietuvos paslaugų eksportui į Daniją yra

tuose segmentuose, kurie Danijoje yra silpniau išvystyti arba priešingai, labai aukštame lygyje ir

galima teikti išorines paslaugas. Pagal pateikiamas sektoriaus analizes silpnų segmentų statybų

ir architektūros sektoriuje identifikuoti sudėtinga, todėl reikia atidžiau vertinti tuos segmentus,

kuriuose šalis yra toli pažengusi ir galima teikti specializuotą ar nišinį išorinių paslaugų

eksportą.


63

Konservatyvi danų visuomenė sunkiai priima naujus paslaugų tiekėjus, nelinkę keisti jų

tuo atveju, jei naujas tiekėjas siūlo tas pačias paslaugas be esminių kiekybinių ar kokybinių

skirtumų nuo tradicinio tiekėjo. Naujai firmai su tradicinėmis paslaugomis, ypač jei jų kilmė yra

Rytų Europa, sąlygos nėra palankios. Danų mentaliteto požiūriu Rytų Europa nėra ta vieta, kuri

gali pasiūlyti kažką kokybiško ir vertingo. Ekspertai siūlo steigti padalinius šalyje, kurie

aptarnautų visą regioną, arba kurti bendras įmones, perimti vietines firmas ar kitaip eiti į rinką

panaudojant jau esamą šalyje sektorinį potencialą.

Dėl šių priežasčių, išskyrus tuos atvejus, kai tiekiamas unikalus produktas, kurį galima

tiesiogiai siūlyti tikslinei grupei, eksporto strategija į Daniją turi būti paremta partnerystės

paieška. Partnerystė gali būti bet kurios šioje Galimybių studijoje detalizuotos formos, tačiau

didžiausias perspektyvas gali teikti neformali partnerystė konkrečių paslaugų teikimui ir

bendradarbiavimui vystant ir realizuojant idėjas su jau rinkoje esančiais ir sėkmingai

veikiančiais šalies verslo subjektais. Dėl didelės konkurencijos ir optimizuojant finansus

kompanijos Danijoje ieško būdų veiklų internacionalizavimui, todėl atitinkami pasiūlymai iš

Lietuvos gali būti sutinkami palankiai. Svarbu turėti galimybę vykdyti reikiamos apimties

užsakymus, užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir vykdyti visus suderintus reikalavimus laiko

požiūriu. Didžiausią bendradarbiavimo potencialą numatome Kopenhagoje ir gretimame

regione.

Išnagrinėjus informaciją apie statybų ir architektūros sektoriaus Danijoje situaciją

siūlomi šie strateginiai sektorinio eksporto iš Lietuvos į šią šalį keliai:

1. Tiesiogiai kaip rangovas, siunčiant specialistų brigadas iš Lietuvos pagal poreikį – iš

esmės dėl reikšmingai besiskiriančių atlyginimų tos pačios kvalifikacijos specialistams abiejose

šalyse.

2. Kaip rangovas, bet papildomai turint duomenų bazę ir pritraukiant kitų organizacijų

specialistus tuose segmentuose, kur neturima savų, o iškyla poreikis.

3. Kaip specializuota personalo atrankos kompanija, tarpininkaujant, apmokant

specialistus, ruošiant sutartis, organizuojant transportą; galima alternatyva – vykdyti apskaitą,

tabelius, apmokėjimą ne tiesiogiai darbuotojams, bet per Danijoje registruotą įmonę.

4. Statybinių medžiagų pristatymas, komponentų gamyba Lietuvoje ir jų pristatymas į

Daniją.

5. Architektūrinės – konstrukcinės paslaugos: tiek tiesiogiai architektūriniai užsakymai,

tiek konstrukciniai, techniniai darbai.

6. Tyrimų, testavimo veiklos, ypač panaudojant distancinius nuskaitymo daviklius.

7. Atskirų sudedamųjų dalių bei komponentų projektavimas ir konstravimas, kuris gali

būti apjungtas ir su techniniu realizavimu.


64

6. Išvados

1. Lietuvos statybų ir architektūrinių paslaugų sektorius vystosi sėkmingai. 2012 metais

statybos darbų atlikta už 6,7 mlrd. litų. Pagrindinę statybų sektoriaus apyvartų dalį generuoja

inžinerinių statinių statybos darbai, iš kurių trečdalį sudaro kelių ir gatvių tiesimo bei remonto

darbai. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis 2012 metais sudarė 37 proc., gyvenamųjų

pastatų – 9 proc. visų statybos darbų. 2012 metais Lietuvos statybinių paslaugų eksportas išaugo

net 76,4 proc. Tai buvo geriausi metai statybos bendrovių teikiamų paslaugų eksportui nuo

įstojimo į ES. Geri rodikliai fiksuoti ir 2013 metų pradžiai. 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su

2012 m. pirmuoju ketvirčiu, šių paslaugų eksportas augo 37,6 proc. Architektūros, inžinerijos ir

kitos techninės paslaugos 2013 m. I ketv. pagal paslaugų eksportą, palyginti su 2012 m. tuo

pačiu laikotarpiu, padidėjo 40,61 proc.

2. Danija yra klestinti, išvystytos ekonomikos ir rinkos šalis. Danijos gyvenimo lygio

standartai yra vieni iš aukščiausių pasaulyje. Danija yra viena iš palankiausių lokacijų verslo

vystymui pasaulyje. Forbes įvertino Daniją kaip šalį Nr. 1 trečius metus iš eilės, Pasaulio banko

vertinimuose Danija yra 2 vietoje Europoje ir 6 vietoje pasaulyje. Darbo jėgos Danijos darbo

rinka lanksti ir konkurencinga. Pagal darbo jėgos reguliavimą Danija yra 1 vietoje tarp

išsivysčiusių pasaulio šalių. Šalis vertinama kaip 6 pasaulyje pagal užsienio investicijų

patrauklumą, 9 pagal konkurencingumą, 6 pagal galimybes verslui, 3 pagal demokratijos

indeksą ir 4 pagal verslo aplinkos kokybę.

3. Teisinė sistema Danijoje yra palanki verslui. Pasaulio ekonomikos forumas

charakterizuoja Danijos teisinę sistemą, kaip suteikiančią konkurencinių privalumų verslui.

Pagal teisinės sistemos nepriklausomumą Danijos vertinimas yra 3, pagal nuosavybės teisių

apsaugą – 11, teisinį ginčų sprendimą – 13 vieta pasaulyje.

4. ES statybų sektoriuje dirba 3,1 mln. įmonių, kurios generuoja 1.665 mlrd. eurų

apyvartą. Didžiausias iš penkių statybų sektoriaus subsektorių (ir pagal darbuotojų skaičių, ir

pagal sukuriamą vertę) ES yra užbaigtų statinių statyba ir civilinė inžinerija. Šis subsektorius

sukūrė daugiau pridėtinės vertės (58%) ir įdarbino žmonių (55%) negu kiti subsektoriai kartu.

5. Statybų ir statybinių paslaugų sektorius yra vienas iš didžiausių ekonomikos šakų



kompanijose. Statybų sektorius sudaro iki 10% viso Danijos eksporto. Danijos statybų sektorius

turi ilgametį įvaizdį kaip stabilus ir aukštos kokybės, modernios architektūros, su patyrusiais

specialistais. Danų statyti namai vertinami kaip vieni iš ilgaamžiškiausių pasaulyje. Daug šalies

architektūros firmų dirba tarptautiniu mastu.


65

6. Didžiausią potencialą Danijoje vertinant visą išplėstinį statybų sektoriuje (kartu su






programos.

7. Su idėja „Danija – architektūros šalis“ vyriausybė pristatė pilną ir išsamią šalies

politiką architektūros atžvilgiu. Ši politika skatina architektūros kokybę plačiąja prasme – nuo

nedidelių vienos šeimos namų iki nacionalinio planavimo lygmens, nuo švietimo iki

globalizacijos. Identifikuota 10 pagrindinių sektoriaus vystymo krypčių. Pagal jas seni pastatai

modernizuojami taip, kad geriausiai būdų panaudojamos jų architektūrinės ir funkcinės savybės.

Nauji projektai įgyvendinami tik tuomet, kai atsižvelgiama į naujausius aplinkosauginius ir

vidaus dizaino aspektus. Statiniai turi atitikti aukščiausios architektūrinės kokybės standartus,

didelis dėmesys skiriamas žaliosioms statyboms, kurių vienas svarbiausių komponentų yra

energijos suvartojimo efektyvumo didinimas.

8. Danijos Vyriausybė skatina sektoriaus eksportą. Užsienio prekybos tarnyba turi

specialų konsultantą, kuris užsiima rengiant eksporto gaires ir strategijas statybų ir architektūros

sektoriui. Architektūra priskirta vienai iš prioritetinių eksporto sričių ir joje aktyviai dirba ir

komercijos atašė ambasadose.

9. Danijos sektorinė švietimo sistema sukurta tam, kad maksimaliai stiprintų valstybės

pozicijas pasaulinėje rinkoje. Skirtingai nuo daugelio kitų šalių, Danijoje architektūros studijos

yra ne inžinerinė ar techninė, bet meninė švietimo sritis.

10. Statybinio sektoriaus produktai Danijoje santykinai yra labai brangūs, šalies

statybinio sektoriaus produktyvumas yra mažesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis, ypač pagal

produktyvumo kainą. Statybinių medžiagų kainos taip pat yra aukštesnės negu kitose

aplinkinėse šalyse.

11. Pastaruoju metu statybų sektoriaus kokybė Danijoje suprastėjo. Nuo 15 iki 20 proc.

naujų ne pelno siekiančio sektoriaus pastatų turi defektų. Šio reiškinio priežastys yra netinkamų

medžiagų naudojimas, prastas vadovavimas darbams, netikslūs konstrukciniai brėžiniai,

koordinavimo stoka. Neigiamos įtakos turi ir kainos mažinimas viešųjų pirkimų proceso eigoje.

12. Dabartinis transporto infrastruktūros išvystymas leidžia pergabenti didelių apimčių

krovinius, auga modulių ir komponentų gamyba užsienyje ir jie montuojami tiesiogiai statybos

vietoje Danijoje. Sąlygos šiam procesui dar kurį laiką išliks palankios.

13. Sektoriuje yra ribota konkurencija. Jame dominuoja santykinai nedidelis kiekis

didelių kompleksinių statybinių organizacijų su savo subrangovų, statybinių medžiagų tiekėjų,


66

transporto firmų tinklu, todėl sudėtinga naujiems, ir ypač tarptautiniams veikėjams, įeiti į rinką.

Tokia susiformavusi ir sunkiai pakeičiama sistema mažina konkurenciją, vartotojų pasirinkimą,

didina monopolizmą sektoriuje.

14. Danijos statybų sektorius yra labiau paremtas tradicijomis, o ne inovacijomis.

Statybiniame sektoriuje identifikuojamas atsilikimas inovacijų srityje ir IT galimybių

panaudojime tiesiogiai statybų sektoriuje.

15. Vystant sektorių, siekiama daugiau skaidrumo, kas suteiktų daugiau pasirinkimo

galimybių vartotojams pateikiant spektrą nuo aukščiausios kokybės brangios pasiūlos iki

žemesnės kokybės ir žemesnės kainos. Kartu tai supaprastintų iniciatyvų ir paramos naudojimą

subsidijuojamuose namuose. Siekiama skatinti partnerystę, bendradarbiavimą, individualų

kvalifikacijos kėlimą, pastovų kompanijų sugebėjimų didinimą.

16. Danijoje pagrindiniai verslo portalai ir informacijos šaltiniai yra vieningo kontakto

portalas yra Virk.dk, Startvækst (verslo steigimas ir pradinis etapas), BusinessInDenmark

(teisinė, reguliavimo, projektų ir paramos finansavimo galimybių, šalies įmonių kontaktinė

informacija). Įvairiuose regionuose Danijoje yra vietinių municipalitetų įsteigtų verslo

pritraukimo biurų, užsienio investicijų pritraukimu rūpinasi ir keletas nevyriausybinių

organizacijų.

17. Dauguma užsienio firmų veiklas Danijoje vykdo per atvirąsias (A/S) ar uždarąsias

(ApS) akcines bendroves. Užsienio kompanija gali vykdyti savo veiklą per šalyje įsteigtą

padalinį. Kompaniją Danijoje steigti yra efektyviau laiko ir kainų požiūriu, negu padalinį.

Kompanija įsteigiama per keletą valandų, o padalinio steigimui gali reikėti iki trijų savaičių ir

procesas kainuoja brangiau. Bendrosios įmonės gali būti neformalios, kaip susitarimai,

partnerystės. Danijos įstatymai neturi išskirtinio požiūrio į įmones, kuriose yra užsienio

kapitalo, visa teisinė sistema vienodai taikoma nacionalinėms, bendroms ar užsienio įmonėms,

veikiančioms šalyje. Ypač palankios verslo plėtros ir užsienio kompanijų įsikūrimo galimybės

yra Kopenhagoje, kuri pasižymi ekonominiu klestėjimu, išskirtine komercine infrastruktūra ir

vienu iš palankiausių pasaulyje verslo klimatu. Didžiausios perspektyvos ieškoti užsakovų ir

partnerių bendradarbiavimui Lietuvos kompanijoms taip pat yra Kopenhagos regione.

18. Danija yra regioninis įvairių verslo sričių, tame tarpe ir statybų sektoriaus centras.

Šioje šalyje organizuojami tarptautiniai renginiai ir parodos. Pradinių verslo kontaktų

užmezgimui naudingas būdas gali būti dalyvavimas specializuotose tarptautinėse mugėse ar

parodose.

20. Konservatyvi danų visuomenė sunkiai priima naujus paslaugų tiekėjus, nelinkę keisti

jų tuo atveju, jei naujas tiekėjas siūlo tas pačias paslaugas be esminių kiekybinių ar kokybinių

skirtumų nuo tradicinio tiekėjo. Naujai firmai su tradicinėmis paslaugomis, ypač jei jų kilmė yra

Rytų Europa, sąlygos nėra palankios. Danų mentaliteto požiūriu Rytų Europa nėra ta vieta, kuri


67

gali pasiūlyti kažką kokybiško ir vertingo. Dėl šių priežasčių eksporto strategija į Daniją turi

būti paremta partnerystės paieška. Partnerystė gali būti bet kurios šioje Galimybių studijoje

detalizuotos formos, tačiau didžiausias perspektyvas gali teikti neformali partnerystė konkrečių

paslaugų teikimui ir bendradarbiavimui vystant ir realizuojant idėjas su jau rinkoje esančiais ir

sėkmingai veikiančiais šalies verslo subjektais.

21. Siūlomi septyni strateginiai sektorinio eksporto iš Lietuvos į Daniją keliai: tiesiogiai

kaip rangovas, kurio privalumas reikšmingai besiskiriantys atlyginimai tos pačios kvalifikacijos

specialistams abiejose šalyse; kaip rangovas, bet papildomai turint duomenų bazę ir pritraukiant

kitų organizacijų specialistus tuose segmentuose, kai iškyla poreikis; kaip specializuota

personalo atrankos kompanija, tarpininkaujant, apmokant specialistus, ruošiant sutartis,

organizuojant transportą; statybinių medžiagų pristatymas, komponentų gamyba Lietuvoje ir jų

pristatymas į Daniją; architektūrinės – konstrukcinės paslaugos: tiek tiesiogiai architektūriniai

užsakymai, tiek konstrukciniai, techniniai darbai; tyrimų, testavimo veiklos, ypač panaudojant

distancinius nuskaitymo daviklius; atskirų sudedamųjų dalių bei komponentų projektavimas ir

konstravimas, kuris gali būti apjungtas ir su jų techniniu realizavimu.


68

7. Šaltinių sąrašas

1. 100 companies for: Consultants – construction ir civil engeneering. Europages.co.uk.

2. Analyse of the sector. 25/11/2010. www.globserver.com/en.

3. Denmark – ApS Company Incorporation.

www.formacompany.com/en/denmark/denmark-company-formation.

4. Architectural, engineering and technical services statistics.

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Architectural,_engineering_and_t

echnical_services_statistics.

5. Architectural, engineering services and technical testing and analysis. European

business – facts and figures. EUROSTAT.

6. Competitiveness and Productivity of the UK Design Engineering Sector. February

2008. PACEC – Public and Corporate Economic Consultants. www.pacec.co.uk.

7. Country Report of Denmark 2012. National Survey and Cadastre (KMS). Submitted

by Lise Just. http://ggim.un.org/2nd%20Session/country%20reports/Country%20report%

20Denmark.pdf.

8. Denmark/ 5.3 Sector specific legislation. 5.3.5 Architecture and spatial planning.

www.culturalpolicies.net/web/denmark.php?aid=535.

9. Denmark: country overview. 31 May 2012, by Ina Dimireva – 31 May 2012.

www.eubusiness.com/europe/denmark.

10. Denmark Economic Foresees 2011. 25/11/2010. www.globserver.com/ en/denmark.

11. Denmark Economy Profile 2012. www.indexmundi.com/denmark/economy_

profile.html.

12. Denmark settings for life and growth: a nation of architecture. Danish architectural

policy 2007. The Government. Ministry of Culture, Nybrogade 2. www.kum.dk.

13. Denmark ranked one of the best countries for doing business. 24.05.2012.

http://um.dk/en/news/newsdisplaypage/?newsid=baa07f2c-6c4c-47ed-ba50-4f3b9f911eb3.

14. Denmark Tourism Policies and Trends. Release: Jan. 19, 2011.

www.hotelmule.com/management/?action-viewnews-itemid-3852.

15. Doing Business 2012. www.doingbusiness.org/data/ exploreeconomies/denmark.

16. Doing Business in Denmark: 2011 Country Commercial Guide for U.S. Companies.

International copyright, U.S. & Foreign Commercial Service and U.S. Department of State,

2010.

17. Doing Business in Denmark. 2011. UHY International Ltd.

www.uhy.com/media/PDFs/doing_business_guides/Doing%2520Business%2520in%2520Den

mark.pdf.

18. Doing Business in Denmark: A Country Commercial Guide for U.S. Companies.

International Copyright, U.S. & Foreign Commercial Service and U.S. Department of State,

2011.

19. Doing Business in Denmark. Friday, 01 May 2009. V.Bajpai.

http://dare.co.in/strategy/ going-global/ doing-business-in-denmark.htm.

20. Doing business in the Nordics (Denmark, Sweden, Norway, Finland).

www.nzte.govt.nz/explore-export-markets/europe/doing-business-in-the-nordics-denmark-

sweden-norway-finland/pages/doing-business-in-the-nordics-denmark-sweden-norway-finland.

aspx.

21. Economic Survey of Denmark. 2012.08.20. www.oecd.org/eco/

economicsurveyofdenmark2012.htm.

22. Eurostat News Release. Euroindicators. 58/2012 – 18 April 2012.

23. Facts about Danish tourism. www.visitdenmark.com.

24. Financial services report. March 11th 2011. From the economist intelligence unit.

www.eiu.com/index.asp?layout=ib3Article&article_id=57918990&pubtypeid=1132462498&co

untry_id=1870000187&category_id=775133077.


69

25. General construction statistics. From Statistics Explained. Data from January 2009.

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Main_Page.

26. How do you become a business owner? www.workindenmark.dk/en/

Find_information/Information_for_job_seekers/Working_in_Denmark/How_do_you_become_a

_business_owner,-q-,.

27. Inter-industry wage differentials in EU countries what do cross-country time varying

data add to the picture?. Working Paper Series, No 1182 / APRIL 2010, © European Central

Bank. P.D.Caju, G.Kátay, A.Lamo, D.Nicolitsas and S.Poelhekke. www.ecb.int/

pub/pdf/scpwps/ecbwp1182.pdf.

28. International Business. Denmark Economy: Tourism – B.R.

http://internationalbusiness. wikia.com/wiki/Denmark_Economy:_Tourism_-_B.R.

29. International News. Last Updated: Dec 19th, 2007. Denmark tops Economist

Intelligence Unit's business environment rankings for 2008–2012; US and Ireland slip. By

Finfacts Team; Oct. 30, 2007. www.finfacts.com/irelandbusinessnews/publish/

article_1011625.shtml.

30. Invest in Denmark. Ministry of Foreign Affairs of Denmark. www.investindk.com.

31. Is Denmark The World's Leading Information Technology Power? Posted by:

B.Nussbaum on March 28, 2007. www.businessweek.com/innovate/

NussbaumOnDesign/archives/2007/03/is_denmark_the.html.

32. Legal forms of business organisation. http://ec.europa.eu/youreurope/business/

starting-business/setting-up/denmark/index_en.htm.

33. Market still demanding. http://en.veidekke.com/reports/2011/annualreport/

business_areas/construction/construction-dk/.

34. Optimism in the Danish Construction Industry. www.copcap.com/content/us/

quick_links/news/latest_news/2011/news_3rd_quarter_2011/optimism_in_the_danish_construct

ion_industry.

35. The construction sector remains troubled in Denmark 13-12-2010.

www.creditoycaucion.es/br/imprensa/detalle/analise/1096-20101213-the-construction-sector-

remains-troubled-in-denmar.html.

36. The Danish Construction Sector in the Future – from Tradition to Innovation.

Ministry of Housing and Urban Affairs. Ministry of Trade and Industry. December 2000.

www.ebst.dk/file/1454/construction.pdf.

37. The Danish economy faces headwinds. Economic Survey of Denmark 2012.

www.oecd.org/eco/economicsurveyofdenmark2012.htm.

38. The ES-27 construction sector: from boom to gloom. Statistics in focus. Author:

A.Stawińska, 7/2010, EUROSTAT.

39. The world‘s best business environment. www.ereg.me/ehome/

31679/52078/index6cff.html?&.

40. Tourism & Hospitality Industries. www.german-business-portal.info/

GBP/Navigation/en/ Business-Location/Service-Industries/tourism,did=333784.html.

41. Tourism Policies and Trends. Release: Jan 19 2011.

www.hotelmule.com/management/html.

42. VisitDenmark is the national Danish tourism organisation.

www.visitdenmark.dk/uk/en-gb/menu/turist/about-vdk/VisitDenmark/about-visitdenmark.htm.

43. 2012 m. pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai. 2013 01 30.

http://web.stat.gov.lt/lt/news/view?id=11609&PHPSESSID=7bb9a88d4b9a5465f7e32acc5981a

6b6.

44. World Bank. 2013. Doing Business 2014: Understanding Regulations for Small and

Medium-Size Enterprises. 11th Edition. Washington, DC: World Bank Group.

www.doingbusiness.org.

Architektūros ir projektavimo sektoriaus įmonių paslaugų ... · PDF fileNorvegijos rinka...

Documents

Transcript of Architektūros ir projektavimo sektoriaus įmonių paslaugų ... · PDF fileNorvegijos rinka...