ARCHEOLOGIJA ,SU LIETUVOS TSR ISTORIJOS KATEDROS VELIAVA"

ALEKSIEJ US LUCHTANAS

A rcheologijos mokslo raida soviet4 Lietuvoje iki siol nesusilauke

plaresnes issamios srudijos. Daugiau informacijos apie si laikorar­

Pi reikia rik keli proginiai straipsniai, analizuojantys archeologijos mokslq universi­

tete (Kulikauskas, 1981 , p. 111-118; Luchranas, 1999, p. 7-14) arba jvairi4 jvyki4

Uudininkq prisiminimai (Kulikauskas, 2003).

Labai nepalanki si tuacija rengri archeologus Vilniaus universitete (tuomet vadi n­

tame Vifniaus vafstybinis Vinco Kapsuko universitetas) susikloste 1966 m. - akademi­

ko Juozo Ziugidos iniciaryva ir palaikant ruometinei Universirero vadovybei lsro­

rijos ir fi lologijos fakulrere buvo jsreigta nauja Lietuvos TSR istorijos katedra, kuriai

pradzioje J. Z iugida ir vadovavo. Steigiama katedra lyg ir turejo vadinris Lietuvos

TSR istorijos, archeofogijos ir etnografijos katedra. Taciau pavadinime liko tik Lietuvos

TSR istorija, o archeologq rengimas buvo drastiskai nutrauktas . Visos tuo meru vie­

nintelio Universirete dirbusio archeologo doc. Prano Kulikausko pasrangos jrodyti

Universirero vadovybei, kad butina islaikyti archeologijq kaip atskirq dalykq, buvo

bergidzios (Kulikauskas, 2003, p. 128) . Nuo par 1966 m. iki 1973 m. Vilniaus uni­

versireras is esmes nerenge archeologq. Tik isskirriniais atvejais keliems studenrams

buvo leidziama rasyti kursini ar diplomini darbq archeologine tematika, apsiribota

viena privaloma visiems isrorikams keliq savaici4 rrukmes archeologine prakrika.

Srudenrai isklausydavo tik du archeologijos kursus, skairomus doc. Prano Kulikaus­

ko. Tai buvo Archeofogijos pagrindai ir Lietuvos archeofogija. Siq kursq rurinys buvo

panasesnis i TSRS archeofogijos kursq, skairomq vis4 Sovier4 Sqj ungos auksr4jq mo­

kykl4 isrorikams pagal bendrq programq ir Maskvos universirero profesoriaus Dani­

jilo Avdusino parengtq vadovdi. Nors sqlygos buvo labai nepalankios, keliems sru­

dentams pavyko igyti archeologij os iini4, gallabiau savo iniciaryva ir savarankiskai

srudijuojanr, ir vdiau sekmingai dirbti archeologijos srityje. Paminetini Eugenij us

Jovaisa, Ilona VaskeviCiute, Romas Olisauskas, Algis Varnas, Juozas MarkeleviCius,

Birure Puniskyte-Salarkiene, Algirdas Girininkas ir kr.

29

VILNIAUS UNIVER<;ITETO ARCHEOLOGIJOS KATEDRA

30

Archeolog4 rengimas erne gereti tik nuo 1973 m., kai buvo nuspn;sta Lietu­

vos TSR istorijos karedroje [steigri muziejininkystes specializacij<J, ir, pradedant nuo

treciojo kurso, skaityti daugiau archeologijos kurs4, rasyti kursinius bei diplomi­

nius darb us archeologine tema. Sie sprendimai, palanki.i.s archeologams rengti, buvo

inicijuoti tuometinio katedros vedejo doc. Jono Dobrovolsko ir visada palaikiusi4

archeologus lstorijos fakulteto dekano doc. Vytauto Lesciaus bei filosofo prof. Ka­

zimiero Mdkausko. Kasmer i lstorijos fakultet<J, buvo priimama papildomai ddimt

srudenr4 ir nuo ueciojo kurso atsirado galimybe rinktis muziejininko specializacij<J,.

T varkarasciuose, nenorint erzinti nepalankiai zii.i.rincio i archeologus tuometinio rek­

toriaus akad. Jono Kubiliaus, figuravo tik vienas specializacijos pavadinimas - mu­

ziejininkyste. AukStojo mokslo baigimo diplome bi.i.davo [rasoma !storikas, istorijos

ir visuomenes moksltt destytojas ir tik is pried4 buvo galima suzinoti, kad specializacija

- muziejininkyste. Si<J, specializacij<J, pasirinkti pavykdavo ne visiems norintiems ar

patiems gabiausiems studentams. Specializacijos gavimas ir srudij4 baigimas dar ne

visuomet garantavo darb<J, archeologijos srityje. Absolventai dainiausiai patekdavo i [vairiL\ profili4 muziejus, tarp j4 i Revoliucijos, F Dzeriinskio memorialinj, Kauno IX

forto ar i provincijos muziejus ir tenkindavosi kukliu 110-125 rubli4 at!yginimu.

Tokia padetis buvo susidariusi del centralizuoto diplomant4 paskirstymo sistemos.

Daug geresn[ destytojo aukStojoje mokykloje darb<J, ir galimybtr t<(sti studijas as­

piranti.i.roje garantavo tik prestizine TSKP istorijos specializacija. Mineti sunkumai

ir problemas vis ddto neatgrase jaun4 zmoni4 nuo romanrisko archeologo darbo.

Specialist4 rengimas buvo gana auksto lygio, paskairos [domios ir gausiai lanka­

mos. Iki 1978 m. Universitete dirbo vienintelis etatinis archeologas docentas Pranas

Kulikauskas, dest<(S ArcheoLogijos pagrind1f, Lietuvos archeologijos ir Muziejininkystes

kursus visiems istorikams bei Pabaltijo archeologijos kurs<J, tiems, kuri4 specializacija

buvo muziejininkyste. Tuo metu buvo pasite!kri geriausi specialistai is tuometinio

Lietuvos TSR Moksl4 akademijos lstorijos instituto Archeologijos skyriaus. Jie pui­

kiai skaire siuos kursus: Akmens amiius Lietuvoje- Rimute Rimantiene, Metaltt lai­

kotarpis Lietuvoje ir Archeologinitt tyrinijimtt Lietuvoje istorija- Adolfas Tauravicius,

Archeologinitt tyrineJimtt metodika ir Lietuvitt materialine kultura IX-XVI a. -Regina

Volkaite-Kulikauskiene, Lietuvos piliakalnitt tyrinijimai- Vytauras Daugudis. J ar­

cheolog4 rengimo darb<J, [siuauke ir kir4 Vilniaus universiteto fakulret4 destytojai.

Pirm<J, kart<J, praderas skaityti kursas Antropologijos ir osteologijos pagrindai (Gintautas

Cesnys), Lietuvos numizmatika (Stanislovas Janusonis). Daug praryb4 vyko Lietuvos

nacionalinio muziejaus (iki 1992 m. - Istorijos ir etnografijos muziejus) archeo­

logijos fonduose. Muziejininkystes specializacijos studenrams, be bendros visiems

istorikams archeologines praktikos, buvo privaloma dar viena lauko ryrim4 prakti­

ka po kervirtojo kurso ir viena muziejine prakrika. Isrorijos fakulteto dekanas doc.

Archeologija ,. su Lietuvos TSR istorijos katedros veliava "

Pranas Kulikauskas

prie Punios

piliakalnio, 1967 m.

Pranas Kulikauskas

near the Punia

hillfort, 1967

Vytautas Lescius dainai isimties tvarka adeisdavo muziejininkysres specializacijos

studentus nuo privalom4 vasaros darb4 srudent4 starybiniuose buriuose, rudenini4

ralk4 kolukiuose. Taip buvo sudaroma galimybe igyri daugiau patirties ivairi4laiko­

rarpi4 bei ivairi4 rusi4 archeologijos ekspedicijose. Jose vyresni4i4 kurs4 studentai

buvo idarbinami laboranrais.

Akryviai veike Srudenr4 moksline draugija, o Archeologijos burelio nariams buvo

organizuojamos idomios paskairos, susirikimai su zymiais archeologais, ekskursijos i archeologines vieroves. Burelio nariai dalyvaudavo Soviet4 S~ungos srudenr4 moks­

linese konferencijose. Ten buvo uzmegzti ir iki siol palaikomi moksliniai ir drau­

gystes rysiai su kir4 sovierini4 respublik4 ir uzsienio archeologais. Taciau Vilniaus

universireto studentai archeologai jusdavo ir plaresni4 profesini4 zini4 bei reorinio

pasirengimo rrukumq. Maskvos, Leningrado, Taskento universitetuose veike archeo­

logijos karedros ir buvo rengiami plataus profilio archeologai- jiems buvo skaitoma

kur kas daugiau archeologijos kurs4, daugiau vykdavo seminar4 ir praktik4. Baig~

studijas jie rapdavo archeologais, ta specialybe buvo irasoma j4 auksrojo mokslo

baigimo diplome. Tai visiskai supranrama. 0 Vilniaus universitero muziejininkystes

specializacijos srudenrai rurejo isklausyri daug visiems Sovier4 Sqjungos isrorikams

privalom4 polirini4 dalyk4, vienq dienq per savait~ dalyvauti Karines katedros uzsi­

emimuose, laikyri privalomq Mokslinio komunizmo valsrybini egzaminq ir t. t. Nors

studijuoti archeologijq minimu meru buvo gana riboros galimybes, nemaza pirm4j4

muziejininkystes specializacijos 1978, 1979 m. laid4 absolvent4 dirbo ar iki siol

sekmingai dirba archeologijos moksl4 sriryje (Vyrautas Aleksiejunas, Adomas Bu­

rrimas, Liudvikas Dzikas (1955-1991), K~stutis Katalynas, Gediminas Gendrenas,

Jonas Genys, Gediminas Vaitkevicius ir kt.). Nuo 1973 iki 1990 m. Lietuvos TSR

istorijos katedroje is viso buvo parengta apie 120 archeolog4- muziejinink4.

31

VILNIAUS UNIVERSITETO ARCHEOIOGIJ05 KATEDRA

Archeologes: Rimute Jablonskyte­

Rimantiene (kaireje),

Regina Volkaite­Kulikauskiene (centre)

irOn a Kunciene (desineje) su

radiniais, 1967 m.

Archaeologists Rimute

Jablonskyte-Rimantiene

(on the left), Regina

Volkaite-Kulikauskiene

(centre) and Ona

Kunciene (on the right)

with artifacts, 7967

32

Sunkiomis finalinio socializmo sqlygomis arkurra muziejininkysres specializacija

is esmes padejo uirikrinri auksros kvalifikacijos specialist4- archeolog4 rengimq, o

tuo meru sparCiai besiplerojanri miest4 archeologija suteike archeologams darbo vie­

t4 ruometiniame Paminkltt restauravimo institute ar paveldosaugos srityje. IS esmes

Lietuva, t~sdama Antrojo pasaulinio karo metu Jono Puzino inicijuot'l vierini4 ar­

cheologijos specialist4 rengim'l Vilniaus universirete, renkinosi rik vietiniais kadrais .

Tuo meru buvo galimybe srudijuori archeologij'l ir kirur- Maskvoje ar Leningrade.

Taciau labai nedaug kas is Lieruvos i ras srudijas parekdavo, o archeologais Lieruvoje

dirbdavo tik vienetai. Paminetini Leningrado universiteto 1981 m. laidos aukletinis

Vyrauras Usinskas (1954-1991), 1988 m. ten apgyn~s kandidato i moksl4 daktarus

disertacijq, dirb~s Lietuvoje miest4 archeologijoje ir vdiau vadovav~s Kernaves kul­

turiniam rezervatui, bei kuri laikq miest4 archeologijoje dirb~s Taskento universitero

aukletinis Vladimiras Grisinas.

1978 m. Isrorijos fakulrere pradejus dirbti si4 eiluCi4 auroriui, daugelio desryroj4

valandinink4 paslaug4 buvo atsisakyta ir pagrindinius kursus skaite du visu etatu

dirbanrys archeologai. 1983 m. isejus i pensijq doc. Pranui Kulikauskui , fakultete

vel liko destytojauti tik vienas archeologas, skait~s beveik visus paminetus kursus ir

vadovav~s srudenr4 praktikoms. Po met4 i muziejininkystes specializacijos srudenr4

Archeologija .s u Lietuvos TSR istorijos katedros veliava "

Pranas Kulikauskas

Mindaugo Sosto

piliakalnio pylimo virsuje, Kernaveje,

1979m.

Pranas Kulikauskas on the rampart of Mindaugo Sostas hil/fort in Kernave,

1979

mokyma, sek.mingai isitrauke Mykolas Michelbertas, perej~s is tuometinio Vllniaus

pedagoginio instituto. ]is po keleri4 met4 apgyne habilitacijos darba, ir rapo an­

rruoju po Jono Puzino archeologijos profesoriumi universirete. Nuo 1989 m. rengti

archeologus Lieruvos TSR istorijos karedroje padejo dar du destytojai archeologai­

Algimanras Merkevicius ir Audrius Astrauskas.

LIETUVOS TSR ISTORIJOS KATEDROS

ARCHEOLOGINES EKSPEDICIJOS

Pagal galiojancia, visoje Soviet4 Sa,jungoje mokymo prograrna, vlSlems, srudijuo­

jantiems istorija,, buvo privaloma 2-4 savaiCi4 archeologine praktika. Tad karedro­

je dirb<; archeologai turejo rupintis ir sia mokymo proceso dalimi. Archeologines

ekspedicija organizuori nebuvo lengva, susidurta su daugybe problem4. Ilgai ne­

rurera nuolarines ryrim4 bazes, studentus rekdavo apgyvendinri mokyklose, kolu­

ki4 kulruros narnuose, pas privacius asmenis ar riesiog palapinese miske. Taciau

prasros gyvenimo bei maitinimosi sa,lygos ir menkas prakrik4 finansavimas - rai

tik viena problemas dalis. 1966 m. panaikinus Archeologijos - ernografijos ka­

tedra,, ilga, laika, visiskai nebuvo arnaujinarna ryrimarns burina marerialine tech­

nine baze. Universireto ukio dalis kartais skirdavo rik labai prastos kokybes kas­

ruvq, morerisk4 darbini4 drabuzi4 ir gumini4 ban.h rechninio spiriro ir kiroki4

smulkmen4. Universiteto bendrabuciai paskolindavo paralynes, o Karine kared­

ra- pasenusi4 kiaur4 palapini4. Visa fiksavimo technika: du penktojo-sdtojo de­

simrmeci4 fotoapararai Kijev, sena filmavimo karnera - buvo bevilriskai nusideve-

33

VILNIAUo UNIVER')ITtTO ARCHEOLOGIJOS KA fDRA

Mindaugo Sosto pi liakalnio Kernaveje

archeologiniai tyrimai, 1979 m.

Archaeological

investigations of the

Mindaugo Sostas hi/lfort

in Kernave, 7979

34

Mindaugo Sosto piliakalnio Kernaveje

archeologiniai tyrimai, 1981 m.

Archaeological

investigations of the

Mindaugo Sostas

hit/fort in Kernave,

1981

jusi. Visi matavimai buvo acliekami gulsciuku ir viena sena rulere. Apie nivelyrq,

teodolitq, kokybiskq kompasq tik svajota. Negaudavo archeologai ir mediiag4 radi­

niams konservuoti lauko sqlygomis, modernesni4 pakavimo medi iag4. Paderis erne

gereti tik 1979 m., pradejus nuolatinius tyrinejimus Kernaveje. Padedant ruome­

tiniam prorektoriui ukio reikalams J. Jagminui ir Istorijos fakulreto dekanui doc.

Vytautui Lesciui, pavyko isirengti du, o 1983 m.- dar vienq statybini vagondi prak­

tikos dalyviams apgyvendinti. IS Gamtos fakulteto dovan4 buvo gautas senovinis

Archeologija .su lietuvos TSR istorijos katedros veliava"

Valdemaras $imenas

(kaireje), Mykolas

Lerniauskas (antras

is desines), Eugenijus

Butenas (desineje)

Mindaugos Sosto

piliakalnio archeologini4

tyrim4 metu, 1981 m.

Valdemaras Simenas (on the left), Mykolas cerniauskas (second from the right) and Eugenijus Butenas (on the right) during archaeological investigations of the Mindaugo Sostas hillfort, 1981

nivelyras, o iS sovierines kariuomenes dalinio Siaures miesrelyje Vilniuje nelegaliai

isigytas meralo idkiklis. Zlungancio socializmo visuorinio deficito sa,lygomis buvo

labai sunku surasti kokybisk4 forografavimo mediiag4, milimetrinio popieriaus ir

kit4 reikmen4 grafinei fiksacijai ir breziniams, rupintis maistu prakrikos dalyviams.

Tuo metu kaimo parduoruves buvo istustejusios, o Vilniuje vienam imogui parduo­

damas ribotas maisto produkt4 kiekis . ISspn;sri ekspedicij4 buities problemas kartais

padedavo kolukieCiai, kaimo mokyrojai, kai kuri4 koluki4 pirmininkai. Ypac vena

pamineti geranoriska, pagalba,, suteikta, ekspedicijai, tirianCiai Varnupi4 (Marijam­

poles r.) piliakalni 1971 m., ir visuomet nuosirdiiai globojus[ ekspedicija, Kernaves

kolukio pirmininka, Amana, Kiausa,. Buvo ir koluki4 vadov4, labai nepalankiai iiu­

rinci4 i archeologus (plg. Kulikauskas, 2003, p. 216).

Nepaisant gausybes sunkum4, Universiteto archeologai ryrinejo nemaiai garsi4

Lietuvos archeologijos objekr4. Kai kurie ryrimai buvo vykdomi jungrini4 Universi­

teto ir Isrorijos instituto ekspedicij4. Taip pat, ivedus muziejininkystes specializacija,,

keletui student4 buvo leista dalyvauti Istorijos instituto ekspedicijose. Vilniaus uni­

versitero archeologijos specializacijos studentai dirbo tiriant Nerav4-Misijonarkos

pilkapyna, (vad. Ona Kunciene), JauneikiL~ ir Grinilin4 plokstinius kapinynus (vad.

Adolfas Tautavicius), Nidos (vad. Rimure Rimanriene), Kreruono (vad. Algirdas Gi­

rininkas) akmens amiiaus gyvenvietes ir kitur. Kai kurioms srudenr4 praktikoms

vadovaudavo Lietuvos TSR istorijos karedros laborante archeologe Danute Bde­

niene.

Apra$omuoju laikotarpiu iki Archeologijos katedros atkurimo Vilniaus universite­

tas vykde ryrinejimus Obelyres-Kauk4 (1967-1969 m.) , Sudargo (1970 m.- karru

35

VILNIAUS UNIVERSITETO ARCHEOLOGIJOS KATEDRA

Aleksiejus Luchtanas (kaireje) su Regina

Volkaite-Kulikauskiene

(desineje) , Pilies kalno"

piliakalnio Kernaveje

archeologini4 tyrim4

metu, 1 983 m.

Aleksiejus Luchtanas

(on the left) and Regina

Volkaite-Kulikauskiene

(on the right) during

archaeological

investigations of the

"Pi lies kalno" hillfort in

Kernave, 1983

su Istorijos institutu), Varnupi4

(1971 m.), Maisiagalos (1971-1973 m. - kartu su Isrorijos ins­

titutu) piliakalniuose. Taip pat

tyrineti Vilkiautinio krusninis

pilkapynas ( 1973-197 4 m., Yare­

nos r.), AukSt4i4 Rusok4 pilkapy­

nas (1974 m. - kartu su Istorijos

institutu). Dideles apimties tyri­

nejimai kartu su Lietuvos istori­

jos institutu vyko 1975-1978 m.

NarkCmuose (Utenos r.). Placiau­

siai tyrinetas Narklin4 Didysis

piliakalnis, kurio apgyvendinimo

pradzia siekia II-I tukstm. pr. Kr. sandur<~_. Maiesnes apimties tiriarnieji

darbai vyko pridpilyje, vadinarnarne Utenio kapu, papedes gyvenvieteje

ir XIV-XV a. kapinyne. 1978 m. tyrinetas ir Rudesos pilkapynas (Mo­

let4 r.). ReikSmingiausi sovietmecio epochos Vilniaus universiteto archeo­

log4 tyrinejimai prasidejo 1979 m. Kernaveje. 1980-1983 m. darbai

buvo vykdomi kartu su Isrorijos institutu. Tyrinejimai Kernaveje tc:;sia­

mi ir mus4 dienomis, o 1979 m. buvo pradeta kurti tyrim4 baze, kuri

tarnauja iki siol. Cia buvo isugdytos kelios Lietuvos archeolog4 kartos.

1989 m. po pirm4i4 ddimties Vilniaus universiteto tyrim4 sezon4

Kernaveje buvo isteigtas valstybinis Archeologijos ir istorijos muziejus,

o 2004 m. Kernaves archeologine vierove itraukra i UNESCO Pasau-

lio paveldo s<~_ras<~_. Visi Kernaves kulturiniarne rezervate dirbantys (ir

dirbc:;) archeologai yra Vilniaus universiteto aukletiniai, pirmuosius

praktinius zingsnius archeologijoje zengc:; butent siarne objekte. Parninetini dirbc:;

ir dirbantys Kernaveje archeologai Gintautas Karnatka (1962-200 1) , dr. Gintautas

Vdius, dr. Rokas Vengalis, Dalia Vaiciuniene, Adolfas Jankauskas, Algis Kuzmickas,

Dovile Baltrarniejunaite. Be toliau dirbanci4 pacioje Kernaveje, praktikas cia atliko

nemahi zymi4 Lietuvos archeolog4: dr. Gintautas Zabiela, dr. Ginrauras Rackevi­

Cius, dr. Eugenijus Svetikas, dr. Albinas KunceviCius, dr. Linas Girlevicius, dr. Ro­

mas Jarockis, dr. Justina Poskiene, dr. Rasa Banyte-Rowel, dr. Valdemaras Simenas,

Tauras Poska, Daiva Luchtaniene, Robertas Zukovskis ir daugelis kit4. Jau nepri­

klausomoje Lietuvoje Kernaves archeologine medziaga sudare keli4 daktaro diserta­

cij4 (G. Veliaus, M. Vitkuno, R. Vengalio), apginr4 Vilniaus universitete jau atkurus

36

Ar ch e ologi ja ,s u li e tuvo s TSR ist o rij os kat e dro s ve liava "

jarne Archeologijos karedra,, pa­

grinda,. !kurus Kernaveje nuo­

latin~ archeologini4 ryrinejim4

baz~, atsirado daugiau galimy­

bi4 supaiindinti srudenrus su

moderniais ryrim4 merodais.

Cia pirma, karta, Lieruvoje pla­

tesniu masru buvo taikomi ne-

ardamys objekr4 elektromagne­

tiniai ivalgym4 merodai. Juos

acliko Andriejus StaniukoviCius

(Maskva) ir Arkadijus Mel­

nikovas (Sankt Pererburgas).

Nuo 1985 m. pradeti radini4

konservavimo lauko sqlygomis

darbai Qanita Peuauskiene,

Laima Vedrickiene). Universire­

to anuopologai prof Ginrauras

Cesnys, prof dr. Rimantas Jan­

kauskas ir kt. ryre griautini4 ir

degintini4 kap4 kaulus. Arche­

ozoologin~ mediiaga, ryrinejo

Valentina Danilcenko (Maskva)

ir prof Linas Daugnora (Kau­

nas) , palinologinius ryrimus

acliko dr. Onute Kondrariene, paleoboraninius- prof Eugenija Simku­

naite, dendrochronologinius - habil. dr. Teodoras Birvinskas (Kaunas).

Kernaveje sovietmeCiu buvo organizuoros pirmosios ekspedicijos, i kurias

iuaukta uisienio srudenr4. Cia kasinejo Varsuvos universirero Archeolo­

gijos instiruro srudenr4, kuri4 specializacija buvo balr4 archeologija, gru­

pe. Atkiirus Nepriklausomybcr uisienio srudenr4 Kernaves ryrinejimuose

padaugejo. Jvairiais metais dirbo grupes srudenr4 is Svedijos, pavieniai

is Jungtines Karalysres, JAV, Lenkijos, Pranciizijos, Rusijos, Suomijos,

Sveicarijos, lspanijos, Larvijos. Kernaveje isugdyti Vilniaus universirero

aukletiniai archeologai sekmingai dirbo ir dirba uisienyje - Australijoje,

Danijoje, Lenkijoje, Svedijoje, Vokietijoje, Ispanijoje.

Regina Volkaite­

Kulikauskiene ,Pi lies kalno"

piliakalnio Kernaveje

archeologini4 tyrim4 metu, 1983 m.

Regina Volkaite­

Kulikauskiene during

archaeological

investigations of the

"Pi lies kalno" hillfort in

Kernave, 7983

Paskuriniais sovierines epochos metais issiplere Universiteto tiriam4 objekr4 geo­

grafija. Pradejcrs dirbti Universirete, prof Mykolas Michelberras ryre Zemairijoje Pa-

37

VILNIAUS UNIVER'iiTETO ARCHEOLOGIJ05 KAfE.DRA

Aleksiejus Luchtanas (antras is kaires)

, Pilies kalno"

piliakalnio Kernaveje

archeologini4 tyrim4 metu, 1983 m.

Aleksiejus Luchtanas

(second from the left)

during archaeological

investigations of the

"Pi lies kat no" hillfort in

Kernave, 1983

ragaudiio, Paalksni4 pilkapynus,

Audrius Astrauskas - Marveles

kapinynq Kauno mieste, o Algi­

mantas Merkevicius - Sranaici4

kapinynq Uinemuneje.

VJLNIAUS UNIVERSITETO

ARCHEOLOGV MOKSLINE

VEIKLA

Sovietmeciu dideli pedagoginio

darbo kruviai neleido Universi-

teto archeologams visiskai igy­

vendinri savo galimybi4 mokslo

srityje. Taciau tuo metu Maskvo­

je, Archeologijos institute buvo

apginras vienas moksl4 daktaro

darbas (M. Michelbertas) ir viena

kandidato disertacija (A. Luch­

tanas). Buvo isleista Prano Kuli­

kausko monografija Uinemunes

piliakalniai (1982) ir reiksminga

pirmq kartq Lietuvoje apibudi­

nanti visq senqji geleiies amii4 M. Michelberto monografija (1986).

Naujausi4 ryrim4 duomenys skelbti t<;stiniuose leidiniuose Archeolo­

giniai ir etnografiniai tyrinijimai Lietuvoje ir Archeologiceskije otkrytija

(Maskva). Didiioji dalis ryrinet4 paminkl4 mediiagos paskelbta Lie­

tuvos TSR Aukftlf:ilf mokykllf mokslo darblf serijoje lstorija ir leidinyje

Lietuvos archeologija. Universiteto archeolog4 straipsniai buvo spaus­

dinami ir sunkiai prieinamame mokslo iurnale Sovietskaja archeolo­

gija. Aktyviai dalyvauta moksliniuose seminaruose, konferencijose,

kongresuose Lietuvoje, Larvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Taciau

reikia pripaiinri , kad mokslinink4 rysiai su kolegomis is uisienio buvo

labai riboti , orientuoti vien i rytus- Maskvq, tuometini Leningradq,

Minskq. Norint nuveiti kolegq archeologq net is broliskos kaimynes socialistines

Lenkijos i Kernav<; ar Kaunq, reikedavo gauti special4leidimq. 0 JAY archeologo dr.

Raimundo Sidrio nelegalus vizitas i Kernav<; XX a. devinrojo ddimtmecio pradiioje

baigesi Sirvinr4 rajono saugumieCi4 specialiqja operacija - jis ir ji lydej<; Lietuvos

38

Archeologija .s u Lietuvos TSR istorijos katedros veliava"

Algimantas Merkevicius

(kaireje), Vytautas

Daugudis (centre),

Albinas Kuncevicius

(desineje) Versv4

gyvenvietes tyrim4

metu, 1 986 m.

Algimantas Merkevicius

(on the left), Vytautas

Daugudis (centre),

Albinos Kuncevicius

(on the right) during

archaeological

investigations of Versvai

settlement, 1986

archeologai buvo suimti. Paderis erne keisris rik Gorbaciovo perestroikos laikais, kai

rotalitarinis reiimas pradejo silpneti, o virs ekspedicijos bazes vagoneli4 suplevesavo

viena pirm4j4 Lietuvoje rrispalvi4. Tai buvo pirmieji ateinanCios naujos nepriklau­

somybes epochos, senosios socialistines sistemos i lugimo ir Lieruvos archeologams

arsiverus i4 galimybi4 atkurti Archeologijos katedra, ir laisvai bendrauti su viso pa­

saulio mokslininkais ienklai.

LITERATDRA

Kulikauskas P. , 1981. Archeologijos moks­las VUniaus universirere. In : !storija, XXI (1) , p.lll-118.

Kulikauskas P. , 2003. Kelias i archeologii 'l· Vilnius.

Luchranas A., 1999. Archeologija Vilniaus universirere. In :ArchaeologiaLituana. I , p. 7-14.

THXoHOB 11. A., 2003. ApxcoAOrHJI s CaHKT­DeTep6yprcKOM YHHscpcHTeTe. Y!CTopHorpaqm­'!eCKHe O'lepKH. CaHKT-DeTep6ypr.

ARCHAEOLOGY "UND ER THE FLAG OF LITHUA IAN SR DEPARTMENT OF HISTORY"

ALEKSIEJ U LUCHTANAS

Summ a r y

The development of archaeology in Soviet Lithua­nia has nor yer received a more extensive srudy. Vilnius Universiry (VU) was rhe on ly higher education insrirurion thar prepared archaeology specialists, and it ceased ro do so after closing

rhe Archaeology and Ethnography Department in 1966. In 1973, rhe Lirhuanian SSR Deparr­menr ofHisrory established an Archaeology-Mu­seology specialiry. Even wirh lim ired possibilities, 120 archaeologists-museologists graduated unril

39

VILNIAUS UNIVERSITETO ARCHEOLOGIJOS KATEDRA

40

the reopening of the Archaeology Department in 1990. During rhe archaeological fiel dwork prac­tice for students intended in rhe curriculu m, rhe Lithuan ian SSR Deparrmenr of Hisrory used ro organ ise scientific expeditions. Some were inde­pendent invesrigarions, ochers were conducted with the Lithuanian SSR Insrirure of Hisrory of rhe Academy of Sciences. The focus was mainly on the Uznemune hill fo rrs and, since 1972, on large feudal cenrres in Eastern Lithuan ia. Mais iagala and Narkunai hillfons were excavated . In 1979, the Kernave archaeological sire became rhe main VU archaeological research base. After ren years of VU excavation seasons, the Srare Ar­chaeology and Hisrory Reserve was founded in 1989 , and in 2004 the Kernave archaeological

si re was added ro the UNESCO lisr of the World Heritage O bjects. Archaeology students rhar went ro Kernave expedi tions were introduced ro fieldwork methods and performed natural science and chemical-phys ical resrs on archaeo­logical material. Foreign students also partici­pated in rhe Kernave expeditions. From 1966 ro 1990, several VU archaeologists (I ro 4 people were working) successfully defended one habili­tation and one docto ral dissertation, published several important monographs and scientific ar­ticles, and actively parricipared ar scientific con­fe rences. Ir was only after the reestabl ishment of Independence in 1990 char ir became possible ro reopen the Archaeology Deparrmenr ar Vilnius University.