APOÈIAUS Kûryba kaip nedaloma visuma - Straipsniai · Rest“) ir Nomedos Valanèiûtës...

7 meno dienos | 2011 m. spalio 21 d. | Nr. 37 (959) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2011 m. spalio 21 d., penktadienis Nr. 37 (959) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Trumpai apie „Vilnius jazz 2011“

3Pasaulis pagal Mazûrà

4Pokalbis su reþisieriumi Béla Tarru

5Europos parkui – 20 metø

7Evaldo Janso videoreportaþø paroda

9Mindaugo Survilos filmas „Stebuklø laukas“

Eglë Juocevièiûtë

Atrodo, pirmà kartà per trumpàmano raðeivos bûtá niekas, kà para-ðysiu, nepadës kam nors perprastimeno kûriniø. „Riðli, bet ne raciona-li“, – raðë Aleksandra Aleksandravi-èiûtë 1998 m. apie Vytauto Ðerio(1931–2006) tapybiniø kompozicijøsandarà. Konstruktyvus riðlumas,kylantis ið pajautimo, o ne ið màs-tymo – ðis principas tinka visam Ðe-riui: monotipijoms, skulptûroms,pieðiniams ir tapybai. Proziðka min-èiø eiga sutrinka, proziðka erdvëpranyksta, lieka be eilëdaros moks-lo sukonstruotas eilëraðtis ið þodþiø,skiedrø ar daþø. Ðiek tiek suimapyktis – kad ir kurio konteksto pa-kraðty atsistoèiau, skulptûra „Nami-nis paukðtis“ (1985, medis) nepra-siþioja su nuosekliu pasakojimu.

Minëtoji dailëtyrininkë Aleksan-

Kûryba kaipnedaloma visuma„Vytautas Ðerys. Retrospektyva“ Nacionalinëje dailës galerijoje

dravièiûtë matë Ðerio kûrybà kaipneskaidomà reiðkiná, kuriam pa-klûsta visos medþiagos, nors daugu-ma kûrëjø patys paklûsta medþiagossavybëms. Dël reiðkinio neskaido-mumo jai pritarë ir Ieva Pleikienë.Alfonsas Andriuðkevièius sukûrë Ðe-rio skulptûroms atskirà kryptá ir pa-vadino jà „kiaukutizmu“ – tos skulp-tûros jam atrodë esanèios tai, kaslieka, kai visa nereikalinga bûna ap-grauþta (sàmonës) skruzdëliø, smë-lio ar vandens. Poetiniai ir meniniaistagarai, besilaikantys pasaulio kai-tos ir laikinumo vëjuose.

Bandau Ðerio skulptûras palygin-ti su kaþkuo kitu, gal tada kas norspaaiðkës. Ðerio medinës skulptûrosatrodo dvigubai lyriðkesnës uþ An-tano Monèio pynes. Trigubai archi-tektûriðkesnës uþ Alvaro Aalto fa-neros puokðtes. Trigubai ðiltesnës irdaugiau patyrusios uþ Henry Moo-

re’o bronzines riestainiø skyles.Dvigubai kompleksiðkesnës uþ Ale-xanderio Caldero daugiakojes sta-tulas. Paaiðkëja tik tiek, kad Ðerioskulptûros labai geros.

Pyktis trumpam suima ir parodo-je – bepigu kuratorei surengti pri-bloðkianèià autorinæ tokio gero au-toriaus retrospektyvà. Bet tadavienas pyktis ima ir panaikina kità.Ir sukuria intrigà – ar ámanoma su-kurti retrospektyvinës parodos pa-sakojimà ið darbø, kurie nesiduodapasakojami?

Kol kas, atrodo, lengviausia ieð-koti atskirø parodos daliø teiginiø.Pavyzdþiui, vos áëjus ir pasukus kai-riau teigiama, kad Ðerio kûrybiniaiinteresai vystësi skirtingomis raið-kos priemonëmis, bet nesikeitë pervisà kûrybos laikà. Tai geometrizuo-

N U K E L T A Á 6 P S L .

Parodos „Vytautas Ðerys. Retrospektyva“ vaizdas T. K A P O È I A U S N U O T R .

Jansas TV: Fluxus ministerijos metinës

2 psl. 7 meno dienos | 2011 m. spalio 21 d. | Nr. 37 (959)

M u z i k a

Algirdas Klova

Jau esame ápratæ, kad festivalis„Vilnius jazz“ (ðiemet vykæs dvideðimtketvirtà kartà) aiðkiai orientuotas ánaujàjá dþiazà, bet net ir þinanèiusðià nuostatà pirmasis (uvertiûrinis)koncertas nustebino neáprasta ðiamfestivaliui vieta (Ðv. Kotrynos baþ-nyèia), muzikine stilistika ir idëja.Liudo Mockûno ir Artûro Bumðtei-no kompozicija „Voicescapes. Ho-mage to MKÈ“ pradëjo festivalá ki-taip. O paskui viskas riedëjo áprastavaga áprastoje vietoje – Rusø dra-mos teatre. Jau pirmasis vakaras ja-me iðdavë, kad muzikinis spektrasbus gana platus. Jei kam nepatinkalabai moderni muzika pirmojoje da-lyje, gal tas bus patenkintas nuosai-kesnëmis kryptimis antrojoje?

Pirmasis ant scenos uþkopæs mo-teriðkais vardais pasivadinæs trio iðÐveicarijos „Meta Marie Louise“parodë gana plaèià improvizacinësmuzikinës minties skalæ. Gana lais-vos, spontaniðkos improvizacijos at-vërë platø ðiø muzikø interesø spek-trà. Gal kiek ir pasigedau iðankstinëjeanotacijoje þadëto minimalizmo, ogal ði muzika, nors ir grindþiamatam tikromis minimalistinëmisstruktûromis, dël savo aktyvumo at-rodë kitaip.

Bûgnininko Asafo Sirkiso triopasirodymas po pirmojo, labai lais-vo ðveicarø muzikinio vyksmo, at-rodë itin preciziðkai paruoðtas, ge-rai kompoziciðkai suderintas ir ypaètechniðkas. Izraelyje gimæs muzikasAsafas Sirkisas, ne pirmà kartà be-silankantis Lietuvoje, savo muziko-je, artimoje dþiazrokui, nevengiameniniø ir filosofiniø Artimøjø Ry-tø, taip pat dþiazo korifëjø idëjø. Vi-sa tai labai graþiai susiliejo jo triopasirodyme. Puikiai ðio kolektyvomuzikà nuspalvino Patricko Betti-sono lûpinës armonikos melodijos.

Penktadienio vakarà sulaukëme

Naujos ir kokybiðkos muzikos festivalisTrumpai apie „Vilnius jazz 2011“

audiovizualinio tarptautinio projek-to, kuriame dalyvavo muzikantai iðVokietijos, Danijos ir Prancûzijos,arba trio „Das Kapital“, bei lietuvëvideomenininkë Aurelija Maknytë,sukûrusi, kaip buvo skelbta, vaizdopartitûrà, pagal kurià turëjo impro-vizuoti minëtas kolektyvas. Taèiauþadëtas bendradarbiavimas, manrodos, nepavyko, o partitûra nepa-siteisino. Hanso Eislerio ir BertoldoBrechto kabaretiniø idëjø ðalininkaiturbût kiek iðsigando to, kà regëjo ek-rane, taigi mes iðgirdome ir pamatë-me daug padrikø garsø ir vaizdø, sun-kiai susijungianèiø á bendrà visumà.Filmuoti gan niûrûs vaizdai darë pras-tokà reklamà Vilniaus miestui. Ta-èiau bisui sugrota, atrodo, patiemsmuzikantams labiausiai priimtinadekadentinë melodijëlë savotiðkaigraþiai nuskambëjo ekrane tyvuliuo-janèio vandenëlio fone.

harmonija, Balkanø melodijos irdþiazo dermës, svingas, ðokiø mu-zikos elementai.

Ir ðtai, ápusëjus festivaliui, paga-liau sulaukëme tikrai brandaus, pro-fesionalaus ir vertingo pasirodymo.Du puikûs Lietuvos dþiazo pianistaiArûnas Ðlaustas ir Tomas Kutavi-èius, pasitelkæ komandon draugus –Lietuvos dþiazo elità Vytautà Labutá(saksofonai), Skirmantà Sasnauskà(trombonas), Eugenijø Kanevièiø(kontrabosas), Vytautà Mikeliûnà(smuikas) ir bûgnininkà Dariø Ru-dá, – pademonstravo monumenta-lià, puikiai techniðkai suderintàdþiazo ir klasikinës muzikos dermë-mis paremtà drobæ. Tiesa, tie klasi-kinës muzikos elementai buvo pateik-ti su labai jau kruopðèiai slepiama,taèiau juntama ironijos doze. Ge-rai sukonstruota muzikinë forma,nuostabus tembrinis ansamblio de-

Anonsai

„Gaida 2011“ – skirtingimuzikos poliai

Minimalizmas ir maksimalizmasmuzikoje – tarp ðiø dviejø skirtingømuzikos poliø ðiais metais judës di-dþiausio Lietuvos tarptautinio ðiuo-laikinës muzikos festivalio „Gaida“muzikinë ðvytuoklë.

Spalio 21–29 d. – Ðiuolaikinio me-no centre, Kongresø rûmuose, „Me-nø spaustuvëje“ ir Nacionalinëje fil-harmonijoje geriausi Lietuvos iruþsienio atlikëjai, simfoniniai or-kestrai, ansambliai, solistai pateiks10 intriguojanèiø programø. Lietu-vos publika bene pirmà kartà busiðsamiai supaþindinta su kompozi-toriaus ir architekto Iannio Xena-kio (1922–2001) kûryba. Tradiciðkai„Gaidoje“ atliekama ypaè daugnaujos lietuviðkos muzikos (nu-skambës 14 kûriniø, ið kuriø 12 –pasaulinës premjeros). Programo-je taip pat bus ir keletas paskyrimøM.K. Èiurlioniui jo 100-øjø mirtiesmetiniø proga.

ja, nepaisant net garso broko.Po tokiø stipriø áspûdþiø antroje

koncerto dalyje grojusi ið toliausiai(net ið Australijos) atvykusi grupë„Logic“ atrodë kaip stropûs moki-nukai, sàþiningai paruoðæ pamokas.Ið pirmo þvilgsnio lyg ir viskas gerai –neblogi muzikantai, tvarkingos kom-pozicijos, bet kûrybinë ugnelë blan-koka, lyg stokotø fantazijos.

Vakarinis koncertas þadëjo staig-menà ir paþadà iðtesëjo. Iðgirdomeir iðvydome labai ryðkø duetà ið Pie-tø Korëjos – Miyeon ir Park JeChun. Ðiø dviejø labai kûrybingø irbrandþiø muzikantø kûryboje pui-kiai dera akademinë muzika, mini-malizmas, avangardinis dþiazas ir,þinoma, etninës muzikos elementai.Labai iðraiðkinga, techniðka pianis-të Miyeon taip pat yra talentingakompozitorë, o bûgnininkas Park JeChun suþavëjo kaip iðradingas per-kusininkas, naudojantis rytietiðkusinstrumentus ir net labai iðraiðkingàvokalà.

Labai áspûdingas, ryðkus ir spon-taniðkas pianisto Colino Vallonotrio ið Ðveicarijos pademonstravonuostabø kompoziciná, ansamblinádþiazà, be dideliø solo epizodø, kurvisi ansamblio muzikantai puikiaijauèia vienas kità.

Atvirai sakant, mane labai nuste-bino konkurso „Vilnius Jazz YoungPower“ dalyviai: jauni, kûrybingiþmonës, o groja tokià pasenusiàmuzikà... Gal tik vienintelë grupë„Sheep Got Waxed“ savo kompo-zicijoje kaþko truputëlá paieðkojo,pabandë pagroti ðiek tiek ðiuolai-kiðkiau, suradæ ádomesnæ formà iriðraiðkos priemones, tai ir laimëjokelionæ á Farerø salas, kur kitais me-tais vyks Ðiaurës ðaliø jaunøjø dþia-zo atlikëjø konkursas „Young Nor-dic Jazz Comets“. Taèiau norint tenaideramai pasirodyti ir pademonstruotikaþkà originalaus, vertingo, reikia darlabai labai daug dirbti. Laimë, iki

konkurso – dar metai. Manau, tiekpublikai, tiek komisijai sunkoka ið-rinkti laureatà iðgirdus tik po vienàkompozicijà. Gal bûtø gerai leistikonkurso finalo dalyviams pagrotibent po dvideðimt minuèiø, tada ga-lëtume geriau ávertinti kûrybinius irtechninius grupiø sugebëjimus.

Paskutinis festivalio koncertas lygir turëjo virsti galingu baigiamuojuakordu, bet gal ne viskas scenoje pa-vyko. Sunku buvo nuspëti, kà festi-valiui paruoðë du labai gerai þinomiLietuvos dþiazo muzikantai PetrasVyðniauskas ir Juozas Milaðius. Taipjau kartais bûna, kad dvi labai ryð-kios ir kûrybingos asmenybës ne vi-sada susilieja ir sukuria bendràaukðtos kokybës meniná produktà,nors kiekviena atskirai yra iðkilios.Per kraðtus besiliejantis Juozo Mi-laðiaus temperamentas ir gitarosgarsø lavina stojo ðalia ramaus irsantûraus, kartais net garsø ðykðtin-èio Petro Vyðniausko. Beje, prieð ðákoncertà pastarajam buvo áteiktasfestivalio „Vilnius Jazz 2011“ apdo-vanojimas „Uþ indëlá á Lietuvosdþiazo kultûrà“. P. Vyðniauskas ta-po jau aðtuntuoju laureatu.

Festivalá baigë prancûzø trio „Je-an Louis“, kurá Lietuvos dþiazopublika jau yra girdëjusi. Tai labaioriginalus, akustiniais instrumentaisne visai akustinæ muzikà grojantiskolektyvas, nestokojantis geros nuo-taikos, iðradingø kompozicijø, origi-naliø tembriniø ir ritminiø deriniø,techniðkø solo, roko atgarsiø ir pa-naðiai. Gal jau buvome kiek ir pa-vargæ nuo didþiulio naujojo dþiazokiekio, todël ne viskas pasiekë au-sis ir ðirdis.

O baigdamas noriu pasidþiaugti,kad tokia didþiulë naujos ir koky-biðkos muzikos fiesta vyksta èia pat,mûsø mieste, ir turi didþiulá bûrágerbëjø. Vadinasi, viso to reikia. Te-gyvuoja dþiazas, festivalis ir jo di-rektorius Antanas Gustys. Aèiû!

Svarbi „Gaidos“ gija – garsiø uþ-sienio atlikëjø pristatymas Lietuvospublikai. Ðiø metø programoje ypaèiðsiskiria kvartetas „Diotima“ iðPrancûzijos, prieð keletà metø pa-vadintas vienu didþiausiø muzikosscenos atradimø Europoje. Spalio23 d. Ðiuolaikinio meno centrekvartetas atliks Steve’o Reicho kû-riná „Skirtingi traukiniai“, taip patðiuolaikinius ispano Alberto Posa-daso ir Berlyne gyvenanèio japonoToshio Hosokawos opusus.

Garsinës egzotikos mëgëjus turë-tø patraukti unikalaus kontrabosøorkestro „Ludus Gravis“ (Italija) pa-sirodymas „Menø spaustuvëje“. Spa-lio 22 d. kontraboso virtuozo irkompozitoriaus Stefano Scodanib-bio vadovaujamas ansamblis pa-teiks Arvo Pärto „Pari Intervallo“bei kontrabosø ansambliui aran-þuotà Terry Riley mantrà „In D“.Vakaro intriga – Londone gyvenan-èios jaunos kompozitorës RûtosVitkauskaitës kûrinio „Orion Arm“premjera.

Vokietijos naujosios muzikos sce-

nai „Gaidoje“ atstovaus bene ge-riausias Berlyno naujosios muzikosansamblis „Kammerensemble NeueMusik Berlin“. Jis spalio 27 d. ÐMCpristatys „maksimalistinës“ muzikosprogramà: greta Xenakio ir Helmu-to Lachenmanno opusø – „maksi-malistiniu“ keliu dràsiai þengianèioMariaus Baranausko kûrinio „Tra-pecija“ premjerà.

Spalio 28 d. kolektyvas ið Pran-cûzijos „Ensemble 2e2m“ pateiksjaunø prancûzø muzikos programà(praturtintà ir vienu Xenakio kûri-niu), kurioje taip pat nuskambës ðiømetø „Tarptautinëje kompozitoriøtribûnoje“ (International Rostrum ofComposers) nugalëjusio FrancescoFilidei kûrinys.

Audiovizualiná elektroakustináperformansà „Elektros lempuèiømuzika“ spalio 26 d. ÐMC surengsgarso ir vizualiøjø srièiø meninin-kas Michaelis Vorfeldas (Vokietija).

Atidarymo koncertui spalio 21 d.Kongresø rûmuose Valstybinis sim-foninis orkestras rengia reprezen-tatyvià lietuviðkos muzikos progra-

mà – skambës Ramûno Motiekaièio(„Vabzdþiø þingsniai“), Vytauto V. Jur-guèio („Ci“), Antano Kuèinsko (ForRest“) ir Nomedos Valanèiûtës(„Salos I“) kûriniø premjeros. Jà pa-pildys festivalio I. Xenakio („Krinoi-di“) bei Davido Lango „Lëtëjimas“(„Grind to a Halt“). Diriguos jau-nas, bet jau pripaþintas latviø diri-gentas Martinas Ozolinas.

Nacionalinis simfoninis orkestrasspalio 29 d. pakvies á festivalio uþ-darymo koncertà. Vëliniø iðvakarë-se pirmà kartà Lietuvoje bus atlik-ta nepaprasta átaiga alsuojanti H.M.Góreckio III „Raudø“ simfonija(solistë – Boýena Harasimowicz,sopranas, Lenkija) bei I. Xenakio„Synaphai“ fortepijonui ir orkest-rui (solistas – Geoffrey DouglasMadge, fortepijonas, Australija).Taip pat skambës Vidmanto Bartu-lio M.K. Èiurlioniui skirto kûrinio„Slënis“ premjera bei ne vienà tarp-tautiná apdovanojimà pelnæs JustësJanulytës kûrinys „Tekstilë“. Diri-guos Robertas Ðervenikas.

Spalio 25 d. pirmà kartà festiva-

lyje „Gaida“ dalyvaujantis choras„Brevis“ (vad. Gintautas Venislovas)ëmësi iððûkio interpretuoti ne tik duXenakio opusus, bet ir ne maþiau su-dëtingus atlikëjams Ryèio Maþulio(„Teleskopas“) ir Rièardo Kabelio(„Kalno sutartinë“) naujus kûrinius.

Tik ðiuolaikinæ muzikà atliekan-tis „Gaida Ensemble“ spalio 26 d.ÐMC klausytojams pasiûlys specia-lià minimalistinës muzikos progra-mà – greta Europos ir Amerikos au-toriø iðgirsime Remigijaus Merkelio„Genus“ („Iðnykusi gentis“) lietu-viðkàjà premjerà bei naujà Mindau-go Urbaièio opusà.

O Gedimino Gelgoto Naujø idë-jø kamerinis orkestras NI&Co spa-lio 28 d. drauge su DJ Partyzanaisir videomenininkø grupe „Rüt Rüt“pasirodys specialioje programoje„reMIX | reMAX“, kurià rengiaEgidija Medekðaitë bei Marius Sa-lynas. Bus remiksuojami daugelisþinomø XX a. kûriniø, tarp kuriøautoriø yra ir Bronius Kutavièiusbei Mindaugas Urbaitis.

RENGËJØ INF.

Park Je Chun (Pietø Korëja) D . J A D E V I È I E N Ë S N U O T R .

Kaip ir kasmet, festivalyje nepri-trûko folkdþiazinës, etniniais ele-mentais pagrástos muzikos. Bulga-rø akordeono virtuozo MartinoLubenovo kolektyvas „Jazzta Pras-ta“ ið Austrijos gana meistriðkai irvirtuoziðkai grojo nuotaikingà mu-zikà ir puikiai balansavo ant dþia-zo, folkloro ir pramoginës muzikosribos. Kompozicijose graþiai susipi-na tradiciniai „bulgariðki ritmai“,

rëjimas, laukiamose vietose atsiran-danèios solo improvizacijos, jautrusmuzikantø susiklausymas ir vienaskito jautimas pasitarnavo neprie-kaiðtingai kompozicijos tëkmei. Nuopaèios pradþios iki pabaigos klausy-tojas buvo sukaustytas emocinësátampos erdvëje. Ði puikiai paruoðtair atlikta kompozicinë visuma, ma-nau, tapo viso festivalio menine vir-ðûne ir profesionalumo kulminaci-


Konstantinas Borkovskis

Spalio 16 d. vakarà Vilniaus te-atro „Lëlë“ scenoje susispietæs þiû-rovø bûrelis stebëjo toje paèiojeerdvëje rodomà lëliø ir plastikosvyksmà „Jûratë ir Kastautas“ – ben-drà poetës Daivos Èepauskaitës, lë-lininko Vitalijaus Mazûro, kompo-zitoriaus Fausto Latëno ir penkiø„Lëlës“ teatro aktoriø kûriná.

Vilniaus teatro „Lëlë“ menas pa-gal nuo seno galiojanèià neraðytà irsunkiai paaiðkinamà tradicijà gy-vuoja bendro teatrinio vyksmo pa-kraðèiuose arba net uþ jo ribø, betnuolat kûrybiðkai atakuoja já atstû-musio „tikro“ teatro pasaulá netikë-tomis formomis ir provokuojanèiuturiniu. Ir visuomet ðie „akibrokð-tai“ susijæ su Vitalijumi Mazûru.Taip atsitiko ir ðásyk. Nepaisydamasmetø naðtos, Vitalijus Mazûras supavydëtina aistra ir energija ëmësietapinio savo darbo, pirmàkart at-spirties taðku pasirinkæs visiems þi-nomà, bet sceniðkai nepopuliarià le-gendà apie Jûratæ ir Kastytá.

Mazûras yra menininkas, kuriomenas, anot kito iðkilaus lëlininkoRimo Drieþio, yra suvokiamas visøpirma jo paties kûrybos kontekste.Bet Mazûras tà savo kontekstà yraiðplëtæs itin plaèiai, jo kûryba visuo-met turi akivaizdþià vidinæ logikà irprasminæ evoliucijà. Tad kiekvienasjo naujas darbas yra reikðmingasmûsø kultûros ávykis.

Pjesës bendraautorë (drauge suMazûru) kaunietë poetë Daiva Èe-pauskaitë po premjeros buvo aki-vaizdþiai ðokiruota, ir visai be rei-kalo. Nors jos teksto scenojenuskambëjo vos keli sakiniai, visaspektaklio kompozicija (1 d. „Auð-rënø moteris“ ; 2 d. „Gintaro pir-klys“; 3 d. „Þuvëdas“; 4 d. „Belais-vis“; 5 d. „Motina“; 6 d. „Kastautovaikystë“, 7 d. „Svajonë“; 8 d. „Nu-sivylimai“) atspindi tà turiningà irimlø Mazûro ir poetës kûrybinábendradarbiavimà.

Daugiausia energijos, vaizduotësir patirties Mazûras iðeikvojo isto-rijos áþanginei daliai, kuri, kaipjam daþnai nutinka, sàmoningaiiðtæsta ir detalizuota. Bet ðásykprieðistorei skirti net penki ið að-

tuoniø sceninio pasakojimo epizo-dø. Mazûras nesiekia perpasakotilegendos siuþetà; jis kuria istorijà„nuo kiauðinio“, nuo istorijos prie-ðistorës, kaip jis tai supranta. Jiskuria savàjà Pasaulio sukûrimoversijà ir tik jam pavaldþiu plasti-nio teatro bûdu – savàjá teatrinákosmosà; nuo plastinio ir pasaulë-jautos chaoso link absoliuèios har-monijos ilgesio ir neiðvengiamopraradimo skausmo prie tos har-monijos prisilietus.

Ið pirmøjø spektaklio „Jûratë irKastautas“ akimirkø taip ir maty-ti, kaip ant tvirtai suræsto þaginiokadaise uþsiropðdavo basakojaivaikai drauge su Vitalijumi, varta-liojosi, tauzydavo niekus, þiûrëda-mi á horizontà, gaudydami vëjà,nuo jûros pusës atskriejantá jûrþo-liø kvapà, ir nenumaldomà laisvësnuojautà, kai, regis, matai kità þe-mës rutulio pusæ, kur tavæs laukiatikras gyvenimas...

Virðuje kabo ádubæs pilkðvai þyd-ras, ið vidaus blausiai paðviestas au-dinys kaip amþinai apsiniaukæs të-viðkës dangus, jis slegia ir dengia.Þaginio apaèioje pritaisyta sena gel-da þydrai daþytu vidumi ir bus ta Jû-ratës ir Kastyèio „jûra“.

Á þaginá ámontuota ilga lenta pa-verèia ðià konstrukcijà lyg ir „staloteatru“. Etnografiná siluetà iðsaugo-jusi buvusi Povilo Mataièio „Kloji-mo teatro“ þvaigþdë aktorë OlgaPocevièiûtë iðpilsto garuojantá skystáið blizganèio virdulio á iðrikiuotusant lentos baltus puodelius, ir ið jøkyla garas, kaip prie eþero ar upësiðsirikiavusiose pirtelëse, paskendu-siose pavakario ar rytmeèio rûkuo-se (kas pasakë, kad metaforinis te-atras mirë?).

Paskui aktorë iðdalija garuojan-èià arbatà èia pat susëdusiems þiû-rovams, taip siøsdamas mums tàypatingà sielos ir ðirdies poslinká,kuris nuginkluoja apsauginá skep-sá. Tarsi teatras tuo gestu sakytø:„Èia ne viskas bus tobula, bet vis-kas bus tikra ir nuoðirdu, ir skirtatik tau“.

Ir iðties ne viskas èia buvo tobu-la. Iðsitæsusioje improvizacinëjeáþangoje akivaizdþiai atsispindëjoparuoðiamasis repeticijø procesas,

skambëjo daug nereikalingø þo-dþiø, o ten, kur derëjo ðnekëti, bu-vo bendrauta gestø kalba.

Þiûrovams ið uþ nugarø su dainapasirodæs ðiukðlininkas su veþimë-liu ðvaisto ðiukðles, tarp jø ir gintarogabalus. Gintaras – tai jûros ðiukð-lës, kaþkada yra sakæs Mazûras. Auð-rënø moterys – plokðèios dvimatëskudakuojanèios „viðtelës“, savo bu-taforiðkus lëliðkus „nuogumus“prausia geldoje. Gintaro pirklys, su-montuotas ið natûralistiniø kûnodetaliø, kiaurasamèiu graibsto „gin-tarus“ ið geldos, tarsi koldûnus iðsultinio. Skambant „Lili Marlen“,blizganèiais kotais su nepadoriai at-rodanèiais antgaliais apsiginklavusiaktoriø „armija“ surengia mirganèiøpropeleriø koðmarà, deganèio laik-raðèio ugnyje pradingsta vyteliø pir-kelë. Atëjûnas „Þuvëdas“, Belaisvis,Motina – visi ðie lëliðki personaþaifantasmagoriðki, hipertrofuotai na-tûralistiðki ir atlieka paèias netikë-èiausias ðokiruojanèias funkcijas,nes taip jos sugalvotos Mazûro, taipjo sukonstruotos, taip jos gyvenascenoje – ðokiruojanèios, atgijusiosir unikalios. Kiekviena – plastiniomeno ðedevras.

Èia derëtø prisiminti olando Du-da Paivos spektaklá „Iðpera“, rody-tà ðá pavasará Kaune plastinio teat-ro „Skrajojanèiame festivalyje“. Taibuvo puikus, novatoriðkas ðiuolai-kinio ðokio ir plastikos spektaklis su

natûralistinëmis ðokiruojanèiomislëlëmis-manekenais. Mazûras, beabejonës, ðá spektaklá matë, ásimi-në, ir gerokai juo pasinaudojo. Ta-èiau tai nëra nei nusikaltimas, neinuodëmë. Mazûras „vagia“ ne pir-màsyk, ir daro tai taip pat puikiai,kaip kadaise didysis Michelangelo,„vogdamas“ ið didþiojo Leonardo.Mazûras viskà perdaro savaip, ável-ka á savo kûrybà, ir per perdarytàformà pagimdo naujà turiná.

Kaip ir Duda Paivos spektaklyje,Mazûro „Jûratëje ir Kastaute“ yrair natûralistinë lëliðko „gimdymo“scena: Motinëlë pagimdo Kastautà.Bet visa tai sugalvota, pagaminta, at-likta ir veikia taip hipertrofuotai irfantasmagoriðkai, kad nebelieka jo-kio natûralizmo; nuo ðoko ir juokosvaigsta galva.

Mazûras, ákûnydamas lëliø teat-re tai, ko teatro scenoje ðiaip jau ne-ámanoma ásivaizduoti, hipertrofuo-ja natûralistiná drastiðkumà tiek,kad jis netenka buitinio natûraliz-mo ir tampa karnavaliniu vyksmu.

Kaip kiekvieno didelio meninin-ko, priartëjusio prie kûrybinio keliopabaigos, jo darbe yra ir autoremi-niscencijø, ir ironijos, ir neiðvengia-mo testamentiðkumo. Per spektaklioaptarimà Mazûro kûrybos tyrinëtojaAudronë Girdzijauskaitë pasakë,kad ðiame Mazûro spektaklyje yrakeli spektakliai ir kad jis remiasiankstesne savo patirtimi. Pridur-èiau, kad beveik kiekviename spek-taklio „Jûratë ir Kastautas“ epizo-de ir kiekvienoje lëlëje galimaáþvelgti ávairiausiø reminiscencijø.Juk Mazûras savo rankomis sukûrëtûkstanèius lëliø, kuriø kiekvienaunikali ir kiekvienoje slypi kaþkoksnaujas teatras, bet kiekvienàsyk –Mazûro teatras.

Beje, vienas ið stipresniø antrojolygio spektaklio áspûdþiø, kad spek-taklyje dalyvavusiems jauniems ak-toriams – Karoliui Algimantui But-vydui, Ðarûnui Dateniui, EditaiZëèiûtei, Dainiui Taruèiui, ImantuiPrecui – Mazûras jau spëjo perteiktisavo plastinio teatro esmæ – unika-lø aktoriaus santyká su jo rankomisvaldomu sceniniu objektu (tyèia ne-vartoju termino „lëlë“); t.y. tikromenininko bendravimà su jo ran-

Pasaulis pagal Mazûrà„Jûratë ir Kastautas“ teatre „Lëlë“

Kronika

„Mokausi ið kino“diskusijos prasidëjo

Kad moksleiviai aktyviai kalbaapie matytus filmus, jei palieèiamijø amþiui svarbûs klausimai, rodopirmosios projekto mokykloms„Mokausi ið kino“ diskusijos Pane-vëþyje. Rugsëjo pabaigoje Panevëþiokino centre „Garsas“ prasidëjusiosdiskusijos nuo ðio penktadienio vyksir sostinës „Skalvijos“ kino centre,o nuo lapkrièio – kino teatre „Pa-saka“. Kitø metø pradþioje tokiepokalbiai bus rengiami Kaune beikituose ðalies regionuose.

Pasak „Mokausi ið kino“ rengëjø,diskusijos po filmø yra svarbi projek-to dalis, skirta paskatinti ne tik þiûrëti

komis atgaivintu meno kûriniu....Ið viso to lëliðkø neðvankybiø

ðëlsmo ir mitinio bei istorinio cha-oso gimsta blyðkus mutantëlis Tau-tas (nes gimë ið tautos). Kiti du mu-tantëliai tyèiojasi ið jo: „Kas? –Tautas!“ Taip jis tampa Kastautu(arba Kastyèiu). Bet ðis mutantë-lis truputá kitoks: ið kiro plunks-nos, pajûrio smëlio ir kriauklës jissusikuria pirmàjá savo svajonës lai-velá...

Kiek „jûros bangø“ yra sukûræsMazûras savo spektakliuose? „Þe-mës dukroje“ (1982) tai buvo sunkiraudona visa ðluojanti burë, grës-mingai plazdanti virð galvø. „Eglë-je þalèiø karalienëje“ (2007) – taijuodo plastiko, tarsi sukreðëjusiokraujo „cunamis“. O èia – jûrosbangos sumanytos tarsi drobiø, tarsitinklø banguojanèios juostos, tað-kanèios mums á veidus oðianèios jû-ros dulksnà...

Laikydamas rankose Jûratës be-plauká, tarsi su „ateivës“ galva, ma-nekenà, aktorius Imantas Precas(vaidinantis Kastautà „gyvai“, be lë-lës) atlieka unikalø jo paties ir jovaldomos undinës bendravimo iraistros dialogà. Jis tai daro taip pa-prastai ir jaunatviðkai lengvai, kadnë akimirkai nesuabejoji to reginio„dialogiðkumu“. Panaðaus lygio irþanro scenos minëtame „Skrajojan-èiame festivalyje“ buvo atliekamosne kartà, ir ávairiu meistrystës lygiu.Imanto Preco atliktas lyrinis plasti-nis dialogas, vainikuojantis spektak-lá „Jûratë ir Kastautas“, minëtamefestivalyje tikrai sukeltø publikosfurorà.

Daug kas atperka kompozicináðio spektaklio netobulumà. Net jeipasektume vieno personaþo, Moti-nos lëlës, prasminæ evoliucijà – kaipji pradeda judëti, kokias funkcijasatlieka, kaip atsiskleidþia, kaip pa-sikeièia senatvëje (lëliðkas „dublis“)ir galiausia kaip sukurta ðios moti-nystæ senatvëje ákûnijanèios lëlësranka – ið smulkiausiø tekintø „fa-langø“, – negalëtume nepripaþinti,kad regime tikrai unikalià kûrybà.„Mano profesija – Mazûras“, – sa-ko menininkas, ir nekyla abejonë dëljo teisës tai teigti.

Motinos lëlë ið Vilniaus teatro„Lëlë“ spektaklio „Jûratë irKastautas“

N U O T R . I Ð T E A T R O A R C H Y V O

filmus, bet ir juos analizuoti, aptartisu bendraminèiais, laisvai formuluotimintis ir reikðti savo nuomonæ. Jø me-tu nagrinëjamos moksleiviams aktu-alios temos – problemiðki santykiaisu bendraamþiais ir ðeimos nariais,patyèios bei smurtas, galimybë rink-tis ir ieðkoti iðeièiø.

Nemokamas diskusijas apie fil-mus Vilniaus ir Panevëþio pedago-gai gali uþsisakyti ið anksto, reikia tikiðsirinkti dominantá filmà ið „Mo-kausi ið kino“ repertuaro. Diskusi-jas ves profesionalûs moderatoriai,jie naudojasi specialiai iðleista me-todine medþiaga.

„Ðios diskusijos pasiteisina, nesvaikai gauna þiniø apie filmo stiliø,mokosi analizuoti aplinkà, paþintipasaulá ir save. Jie nori kalbëti apie

jiems rûpimus dalykus – meilæ,draugystæ. Sudëtingiausia yra iðlai-kyti 5–7 klasiø vaikø dëmesá, ypaètø, kurie hiperaktyvûs ir vos iðsëdiper seansà. Vyresniø klasiø moks-leiviai diskusijose dalyvauja noriai –jie atvirai kalba, nebijo pasakyti kaþ-kà ne taip ar „apsikvailinti“, – sakopsichologë Danutë Bagdonienë, ve-danti diskusijas Panevëþio kino cen-tre „Garsas“.

Pedagogai gali rinktis ið 28 „Mo-kausi ið kino“ moksleiviams reko-menduojamø filmø, pritaikytø jøamþiaus grupei. Ðiuo metu tarpAukðtaitijos mokyklø, dalyvaujanèiø„Mokausi ið kino“ projekte, popu-liariausi filmai yra „Sutrikæs Mak-sas“ (reþ. Lotte Svendsen, 2008) ir„Akvariumas“ (reþ. Andrea Arnold,

2009). Tai – istorijos apie paauglius.„Pasirinkome „Sutrikusá Maksà“,

nes tai pasakojimas apie dvylikosmetø berniukà, tokio pat amþiaus,kaip ir mano septintokai. Didesnæklasës dalá sudaro berniukai, todëljie labai gerai suprato Maksà, susi-dûrusá su tais paèiais meilës ir drau-gystës pasirinkimais“, – pasakojaBirutë Sirtautienë, Panevëþio „Ver-denës“ pagrindinës mokyklos dai-lës mokytoja.

Ðiuo metu Panevëþio „Garse“diskusijas po filmø daþniausiai uþ-sako socialiniai mokyklø darbuoto-jai, taip pat psichologai, etikos ir pra-diniø klasiø mokytojai. Per „Mokausiið kino“ seansus pedagogams nemo-kamai dalijama specialiai kiekvie-nam filmui parengta metodinë me-

dþiaga. Jà pedagogai raginami pri-taikyti savarankiðkam filmø aptari-mui klasëje. Siekiama, kad pokal-biai apie kinà taptø klasës tradicijair vyktø ne tik po „Mokausi ið ki-no“ perþiûrø kino teatre.

Projektà „Mokausi ið kino“ viso-je Lietuvoje ágyvendina didelæ pa-tirtá kino edukacijos srityje turinèiosorganizacijos. Já inicijavo „Skalvi-jos“ kino centras, kartu rengia irágyvendina kino teatras „Pasaka“,kino kompanija „Èiobreliai“, kinocentras „Garsas“, VðÁ „Visos mû-zos“ ir VðÁ „Kultûriniø projektøcentras“.

Daugiau informacijos apie projek-tà pateikiama svetainëje www.mo-kausiiskino.lt

RENGËJØ INF.

T e a t r a s


K i n a s

Á Tarptautiná Kauno kinofestivalá vengrø kino reþisie-rius Béla Tarras atvyko pri-statyti savo naujausio filmo„Turino arklys“. Jis taip patsurengë kino dirbtuves irdalyvavo Vytauto Didþiojouniversiteto galerijoje „101“vykusioje diskusijoje, kuriostema „Þmogus prieðais kame-rà: ilgas planas“. Pokalbá vedëLukas Braðiðkis.

Klausimas, kaip filmuoti þmogø,svarbus visiems kino kûrëjams,todël pasirinkau ðià temà kaipestetiná ir etiná diskusijos atspirtiestaðkà.

Apie kino kûrimà apskritai negalibûti diskutuojama. Kino kûrimasyra praktinë veikla. Aiðku, reþisie-rius turi savo poþiûrá, jis nori pasi-dalinti su þiûrovais savo jausmais,nuomone, reakcija á pasaulá. Bet nedaugiau. Negalima pamirðti prak-tinës kino kûrimo pusës. Reikia tu-rëti pinigø, suformuoti komandà,atrinkti aktorius, rasti filmavimovietà, pagaliau sukurti situacijà...Trumpai tariant, norëdamas sukurtifilmà turi dirbti. Aiðku, dirbant bû-tina iðsaugoti jautrumà ir nepamirð-ti atsakomybës uþ savo þodþius irveiksmus.

Jums paminëjus atsakomybæ uþsavo þodþius, prisiminiau, jog prieðpradëdamas kurti filmus norëjotebûti filosofas. Kaip tapote kinokûrëju?

Viskas buvo labai paprasta. Su-laukæs ðeðiolikos, tikrai norëjau tap-ti filosofu, tad, laimei ar nelaimei,kiek vëliau prisilieèiau prie kino ka-meros ir tai pakeitë mano gyveni-mo kryptá. Bûdamas dvideðimt dve-jø sukûriau pirmàjá pilno metraþofilmà („Ðeimos lizdas“, 1977, – red.past.) ir jau nebebuvo kelio atgal.Gyvenimas nesugràþinamai pasi-keitë. Nebegalëjau lankyti univer-siteto, á já manæs nebepriëmë. Tuo-metinëje Vengrijoje buvau tarytumbalta varna. Ir dabar vis dar esu bal-ta varna...

Jûsø kûrybinis braiþas ilgainiuikeitësi...

Amerikieèiø kino kritikas Jona-thanas Rosenbaumas pirmasis pa-bandë skirstyti mano kûrybiná gy-venimà. Tai neámanoma. Ar galiteásivaizduoti, kad vakar vakare nuë-jau miegoti bûdamas vienoks, o pa-budæs ðáryt jau tapau kitoks? Skir-tingø laikotarpiø ieðkojimas manokûryboje neturi nieko bendro su re-alybe. Jau pirmame filme „Ðeimoslizdas“ galite pamatyti ilgus mono-logus, ilgai trunkanèius stambiusplanus, tà patá socialiná jautrumà,kurio nepraradau iki savo kino kar-jeros pabaigos. Skirtumai mano fil-muose atsiranda tik todël, kad kur-damas naujà filmà visada apmàstauprieð tai buvusá. Sukûræs pirmuosiusfilmus supratau, kad buvau netei-sus problemø ieðkodamas sociali-

niame lygmenyje, kad jos glûdi gi-liau. Todël vëlesniuose filmuosepradëjau ieðkoti kaþko gilesnio, irtaip keitësi mano filmø stilius. Pas-kutiniame mano filme galite aiðkiaimatyti, kad ciklas uþsidarë. Palygi-næ „Ðeimos lizdà“ ir „Turino arklá“pamatysite nemaþai panaðumø.

Nenorëjau skirstyti Jûsø kûrybos áatskirus etapus, taèiau, kaip ir patssakote, filmuose pastebëjau ilgai-niui atsirandanèiø skirtumø. Pir-mame filme dirbote su neprofesio-naliais aktoriais, ir filmavimostilius dar visiðkai kitoks.

Geriau pasakysiu, kas, mano ma-nymu, nesikeièia. Nesikeièia tai,kad vis dar turiu tà patá socialinájautrumà, vis dar jauèiu þmonëmsypatingus jausmus. Galiu patikinti,kad negalima sukurti filmo neásijau-èiant, neuþmezgant santykiø suþmonëmis. Mano màstymo ir dar-bo bûdas nesikeièia. Tiesà sakant,ar aktorius profesionalus, ar ne,man nelabai rûpi. Per aktoriø atran-kà visada stengiuosi ásiklausyti á tai,kà pretendentas man sako, stebiu,koks jis þmogus. Tai svarbiausia. Fil-muodamas daþniausiai pamirðtu,koks yra filmo personaþas, nes dir-bu su konkreèiu þmogumi ir turiuásiþiûrëti ir ásiklausyti á jo, bet ne ápersonaþo balsà bei akis. Filme no-rime parodyti tikrà gyvenimà. Ne-apkenèiu, kai kaþkà prikuriame,uþuot ásiklausæ á gyvenimo logikà.Tuomet viskas tampa dirbtina ir ne-tikra. Todël nenoriu ir niekada ne-norëjau pasakoti kvailø pasakø.

Dëmesys þmogui Jûsø filmuoseakivaizdus, kartais atrodo, kadlabiau priartëjate prie þmogauskasdienybës nei dokumentiniøfilmø reþisieriai... Ar skirtis tarpdokumentinio ir vaidybinio kinoegzistuoja?

Kaip tik vakar autobusø stotyjesu draugu apie tai kalbëjomës. Þi-note, atëjæs su kino kamera, aki-mirksniu pakeiti situacijà. Be kame-ros esame tik dviese, o atsiraduskamerai mûsø jau trys, todël viskaskeièiasi. Nemëgstu, kai filmas va-dinamas dokumentiniu. Skiriasi tikfilmø stiliai. Vadinamoji dokumen-tika kuriama uþ maþesnius pinigus,turint maþiau þvaigþdþiø ir maþiaugalios. Man kino dokumentika të-

ra biudþeto prasme skurdþiausiø fil-mø rûðis, bet ne daugiau. Þinote,pinigai kine yra visada ðalia, neskiekviena filmo minutë kainuojabegalæ pinigø. Deja, ðis suðiktas me-nas kainuoja daug pinigø. Vienasjuostos metras kainuoja tiek ir tiekeurø, priklausomai nuo to, kaip su-siderësi. Tik vienas metras! Jis aki-mirksniu nufilmuojamas. O vëliaujuostà reikia ryðkinti...

Bet nepaisant kino meno brangumoir jo kûrimui bûtinø techniniøsàlygø, Jûs kuriate filmus, uþuotpasirinkæs raðymà ar tapybà. Kodël?

Neþinau, kodël taip padariau...Neþinau... Kartais manau, kad fil-mø kûrimas yra kaip narkotikas.Vienà kartà pradëjæs, nebegali su-stoti. Iðkart tampi priklausomas.Man patinka kurti kinà. Ateini á tuð-èià kambará ir ten sukuri kaþkà, koiki tol nëra buvæ.

Bet minëjote, kad Jums svarbuiðlaikyti pagarbà realybei prieðaiskino kamerà, þmonëms, kuriuosfilmuojate...

Nepamirðkime, kad yra vargðasþmogus prieðais kamerà ir yra þmo-gus uþ kameros. Mûsø, þmoniø uþkameros, atsakomybë labai papras-ta – turime gerbti þmonës prieðaiskamerà, negalime ið jø tyèiotis. Ne-galime jø teisti.

Ar galëtumët patarti, kaip iðsaugo-ti minëtà pagarbà?

Tai tegali ateiti tik ið vidaus. Kurtifilmo negalima iðmokti. Tikras ki-no kûrëjas viskà daro intuityviai. Þi-note, filmo kûrimas kartais suside-da ið daugybës maþø gudrybiø, betkûrëjui dera þinoti, kur turi sustoti.

Daugeliui Jûsø filmø bûdingi ilgiplanai. Kaip suvokiate ryðá tarp ilgoplano naudojimo ir poþiûrio áaplinkà? Ar galima sakyti, kad ilgoplano estetika pasiekiama pagarbaaplinkai, vaizdinio atvirumas?

Sakyèiau, kad filmavimo stiliauspasirinkimas gali bûti palygintas sumaisto gaminimu. Gamindamas pa-tiekalà aplink turi visko: mësos,prieskoniø, druskos, darþoviø, bul-viø... Turi daug ingredientø ir tuo-met reikia nuspræsti, kà dëti á puo-dà. Kartais nori ilgai virti, kartais –gaminti greitai. Tai priklauso nuoto, kaip jautiesi. Be to, niekad ne-

pagaminsi to paties, net tas pats pa-tiekalas kaskart bus kitoks. Todëlmanau, kad ilgo plano naudojimassusijæs su intuicija. Aiðku, þinau, ko-dël pasirenku filmuoti scenà bûtentilgais planais. Pavyzdþiui, ilgas pla-nas gali sukurti specifinæ átampà,nes filmuojant be pertraukos varg-ðai aktoriai negali iðvengti tam tik-rø situacijø. Daþniausiai filmuojantaktorius papraðomas kaþkà suvai-dinti, tai nufilmuojama ir tada filma-vimas stabdomas. Vëliau filmuoja-mas prieðprieðinis planas su kituaktoriumi ir vël stabdoma. Galiau-siai visa átampa sukuriama ant mon-taþinio stalo. Jei ir tada átampos ne-uþtenka, skambinama muzikantamsir kuriamas atitinkamas garso take-lis. Ðtai kà amerikieèiai vadina dra-matiðku kinu. Taèiau filmuodamasilgà penkiø ar ðeðiø minuèiø truk-mës planà negali atitrûkti nuo rea-lios, labai þmogiðkos situacijos, ne-gali þaisti, turi ið tikrøjø bûti ten, kurfilmuojama. Tai viena prieþasèiø,kodël mëgstu ilgus planus. Jie taippat leidþia kitaip perteikti erdvæ, ga-liausiai ilgas planas susijæs su laikoperteikimu, o tai kine ypaè svarbu.Vis dëlto filmo tempo pasirinkimaspriklauso nuo kûrëjo intuicijos. Tailabai paprasta, bet negaliu paaiðkin-ti, kaip tai darau, nes tai jauèiu. Në-ra vieno recepto, kaip nufilmuoti il-gà planà. Tai pabrëþiu ir savostudentams. Kiekvienas turi filmuo-ti taip, kaip jauèia. Kiekvienas turiskirtingà stiliø, skirtingà poþiûrá,kultûros kontekstà ir skirtingàbiudþetà.

Man susidarë áspûdis, kad ryðystarp muzikos ir ilgo plano Jûsøfilmuose ypatingas.

Kuriant kinà svarbu viskas. Ne tikvaidinantys þmonës, bet ir filmavi-mo vieta, kraðtovaizdþiai, kurie,kaip ir aktoriai, turi savo veidus.Kiekvienas daiktas, kiekviena deta-lë svarbûs. Filmavimo aikðtelæ mes suAgnes (Agnes Hranitzky – Bélos Tar-ro þmona ir filmø bendraautorë, –red. past.) visada rengiame patys, pro-fesionalø niekada nesamdome, nesþinome, kad turime bûti atidûskiekvienai detalei. Muzika mano fil-muose yra vienas personaþø. Ji turisavo bûtá. Privalau paþinti vienà pa-grindiniø savo filmo personaþø, to-dël sukurti muzikà Mihaly (MihalyVigas – visø Tarro filmø kompozito-

rius, – red. past.) visada praðau darneprasidëjus filmavimui. Pirmà kar-tà mums dirbant kartu padariauklaidà – nuvykau á garso áraðø studi-jà ir sëdëjau kartu su juo. Po ten pra-leistos valandos supratau, kad truk-dau muzikantams ir kompozitoriui,kuris aiðkiai ásivaizduoja, kaip mu-zika turi skambëti. Nuo tada jis manatneða sukurtà muzikà, mes jos pa-klausome ir nutariame, kas tinka,o kas ne.

Galiu spëti, kad Jums bûtina turëtikomandà, kuria galëtumëte visiðkaipasitikëti.

Þinoma. Man padeda daug þmo-niø: Mihaly, Lãszló Krasznahorkai(vengrø raðytojas, kurio kûriniai ta-po Tarro filmø atspirtimi, – red. past.),Agnes... Tai – kûrybinës grupës pa-grindas. Visiðkai pasitikiu savo gru-pe. Nors að pats sprendþiu, kokiabus kiekvieno kadro kompozicija,kaip judës kamera (ir daþnai ðiuopoþiûriu bûnu labai autokratiðkas),bet filmuoja operatorius ir tik jiskiekvienoje situacijoje gali bûti ðiektiek greitesnis arba ðiek tiek lëtes-nis, ir taip keisti kadro (pavyzdþiui,aktoriaus veido) pojûtá. Todël ope-ratoriaus darbas be galo svarbus. Suveþimëlio stûmëju („dolly guy“), ku-rio uþduotis – uþtikrinti kameros ju-dëjimà, kartu dirbame daugiau nei26 metus, todël jis puikiai þino, konoriu ir kà mëgstu. Nekenèiu filma-vimo aikðtelëje aiðkinti, kà daryti.Paaiðkinu pagrindinius veiksmus,kuriuos noriu matyti atliktus, ir touþtenka.

Skamba taip, lyg tai bûtø labaipaprasta...

Taip ir yra. Reikia pasitikëti þmo-nëmis. Gráþtant prie klausimo apieilgà planà, turiu pasakyti, kad betkoká planà filmuojant galima stab-dyti bet kurioje vietoje. Pavyzdþiui,nufilmavus stambø planà, galimafilmuoti vidutiná, tada vël filmuotistambø planà, tada kamera gali pra-dëti judëti atverdama kità erdvæ irtaip toliau. Taèiau viename mano il-game plane yra daug skirtingø pla-nø. Dar 7-ojo deðimtmeèio pradþio-je Jeanas-Lucas Godard’as yrapasakæs, kad tikras reþisierius mon-tuoja kamera, o ne ant montaþiniostalo. Ir að esu tas vienintelis juo pa-tikëjæs kvailys, nes Godard’as patsto nedarë (juokiasi).

Svarbià vietà Jûsø filmuose uþimaðvenèiø ir ypaè ðokiø scenos, nufil-muotos naudojant ilgo plano este-tikà. Jose daþnai ávyksta personaþølûþiai. Ar ne paradoksalu, kadsituacijose, kurios turëtø asocijuo-tis su laime ir dþiaugsmu, atsisklei-dþia personaþø liûdesys ar beviltið-kumas? Ar tokios situacijos padedaið aktoriø iðgauti tikrumo jausmà?

Gana aiðkiai tai apibûdinote. Ðio-mis scenomis norime parodyti þmo-niø pasirinkimà. Dþiaugsmas, kurágyvenime pasirenkame, pasako la-

„Nenoriu kopijuoti savæs“Pokalbis su reþisieriumi Béla Tarru


„Turino arklys“

Béla Tarr


bai daug. Ðios scenos rodo, kaipesame laimingi. Labai mëgstu ðo-kio scenas. Tai – gyvenimo dalis.

Michelangelo Antonioni yra sakæs,kad á filmavimo vietà jis atvykdavoanksèiau ir joje praleisdavo keliasar daugiau valandø tiesiog stebë-damas erdvæ. Koks Jûsø santykis sufilmuojama erdve?

Kartais su Agnes ir operatoriumitam skiriame daug laiko. Sëdame ámaðinà, vaþinëjame ir ieðkome, kurfilmuoti. Kai vieta pasirinkta, visuo-met ten vykstu vienas ir màstau apieerdvæ bei ásivaizduoju filmà. Prieðpradedant „Þmogø ið Londono“,nuvykau á Korsikà ir bûsimose fil-mavimo vietose praleidau dvi die-nas. Ten ir sugalvojau visà filmà,kadras po kadro. Pamatæs vietà, nu-sprendþiu, ar èia galësiu ágyvendin-ti savo idëjà. Priëmæs sprendimà,pradedu galvoti, kaip vietà pareng-ti filmavimui, ir tik tada planuojurealø filmo biudþetà. Taèiau po„Þmogaus ið Londono“ nuspren-

dþiau, kad paskutiná savo filmà „Tu-rino arklys“ filmuosiu ne toliau kaip15 kilometrø nuo namø. Tiesa sa-kant, nepavyko iki galo to ágyven-dinti, nes vieta, kurioje filmavome,yra 18 kilometrø nuo mano namø.Tai tiesiog tuðèias slënis. Jis mumspatiko, nes ten galima jausti gam-tos ritmà. Bet reikëjo pastatyti na-mà, nes slënyje jo nebuvo. Norëjo-me senoviðko namo ið akmenø irmedþio, tad teko ieðkoti senø dar-bininkø, kurie prisimintø, kaip sta-tomi tokie namai. Kai statëme na-mà, jau þinojau, kaip judës kamera,ir konkreèiai ásivaizdavau, kur turistovëti merginos, tëvo lovos, kurstalas, ir kaip tarp jø judës kamera.Viskà puikiai ásivaizdavau, todël na-mas buvo statomas pagal mano in-strukcijas.

Ar tiesa, kad filmuodamas Jûsnesivadovaujate scenarijumi?

Kam reikalingas scenarijus, kaigalvoje visà filmà þinau pakadriui?Scenarijus man tikrai nëra reikalin-gas, nors, tiesà sakant, kartais fil-muodami naudojame scenarijujeuþraðytus dialogus, bet ir tai pri-klauso nuo situacijos.

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

Ar sutinkate, kad taip lauþote sce-narijumi, kaip filmo pagrindu, besi-remianèias kino kûrimo taisykles?

Kokias taisykles? Ðios taisyklësnëra skirtos kino kûrimui, jos skir-tos bankams ir prodiuseriams. Pro-diuseriai neturi fantazijos, todël jienegali patikëti filmu. Jie nori bûtisaugûs ir apgaulingai ásivaizduoja,kad turëdami rankose scenarijø jauyra saugûs. Be jokios abejonës, jienëra saugûs! Kai pats prodiusuojufilmà, niekad neskaitau scenarijø.Kalbuosi su reþisieriumi, praðau pa-pasakoti apie pagrindinæ situacijà,apie tai, kas filme turi nutikti, pa-praðau parodyti prieð tai kurtus dar-bus. Jei suprantu kûrëjo ásivaizda-vimà, jam galiu padëti, paremti, betjei jo nejauèiu, iðkart pasiûlau ieð-koti kitø prodiuseriø.

Jûsø filmuose kamera þvelgia ápasaulá pagrindinius personaþusdaþnai palikdama uþ kadro. Kokspersonaþo vaidmuo konstruojantfilmø pasakojimà?

Jei filmas kuriamas kino rinkai,yra privalu sekti tradiciniu istorijospasakojimo bûdu, bet tai, kà mesdarëme savo filmuose, skiriasi nuo

áprastø, á rinkà orientuotø filmø.Galima sakyti, kad mûsø filmø kû-rimo logika yra panaði, mes taip patmontuojame veiksmà ir tam tikràinformacijà, taèiau klausimas, kàmes laikome informacija? Holivu-de ir kino gamyboje informacija lai-koma tik þmogaus istorija, taèiaumums ja gali tapti daugybë dalykø.Pavyzdþiui, „Prakeiksmo“ sienosdalis mums yra svarbi, nes ji jau kaþ-kà rodo, ji jau kaþkà sako. Nufil-muojame daug dalykø ir tai yra ly-giavertë svarbi informacija. Kaimatote ðunis gatvëje, tai irgi svarbiinformacija, kurià mes laikome fil-mo pasakojimo dalimi. Pamenu, po„Prakeiksmo“ premjeros Vengrijo-je prie manæs priëjo vienas baisiainuliûdæs ir supykæs reþisierius. Jissakë: „Koká mëðlà èia sukûrëte, jeivisa informacija telpa á 20 minuèiø?Kokio velnio kuriate dviejø valan-dø filmà tik tam, kad parodytumë-te lietø!? Papasakokite istorijà, ant-raip niekad netapsite tikru kinoreþisieriumi!“ Að jam atsakiau:„Nenoriu bûti kino reþisierius.“Tikrai, að niekada nenorëjau...

Paskelbëte, kad „Turino arklys“ –

Laima Kreivytë

Raðyti apie Europos parkà, netir dvideðimtmeèio proga, nëra pa-prastas dalykas. Jau tiek kartø kal-bëta, diskutuota apie skulptûras,erdvës formavimà, naujas idëjas,kad prasmingiau atrodo patylëti.Taèiau net ir iðkalbinga tyla galisiøsti prieðtaringus praneðimus – ty-lima, nes atëmë þadà, ar todël, kadnesinori kritikuoti? O gal viskas ge-rai, tad kam tuðèiai burnà auðinti?Vis dëlto kultûros procesams dis-kusija bûtina, o Europos parkas, netir uþimdamas iðskirtinæ vietà tarpmuziejø po atviru dangumi, retai su-laukia kritikos dëmesio.

Jubiliejai paprastai tampa pre-tekstu apibendrinti nuveiktus dar-bus. Pasigirti tikrai yra kuo: parkeeksponuojamos áspûdingos Magda-lenos Abakanowicz, Sol LeWitto,Dennis Oppenheimo skulptûros,puikiai á aplinkà áaugæ Tei Kobay-ashi ir Beverly Pepper specifinësvietos kûriniai. Yra èia ir lietuviøautoriø Artûro Railos, Elenos Ur-baitis, Adomo Jacovskio, EglësKuckaitës, Vytauto Kaðubos, Bro-niaus Vyðniausko, Sauliaus Vaitie-kûno, Igno Ðimelio, Tado Gutaus-ko, Evaldo Pauzos, MindaugoTendziagolskio, Mariaus Zavadz-kio, Aloyzo Smilingio, Vlado Kan-èiausko, Liongino Virbicko darbøbei specialiai parkui sukurtos dide-lio mastelio Gintaro Karoso skulp-tûros. Be skulptûrø, parke pastaty-tas modernus á landðaftà áaugæsedukacijos centras, suprojektuotasparko ákûrëjo. Edukacija – vienasið Europos parko prioritetø. Tai liu-dija ne tik minëtas centras ir parkerengiamos ekskursijos, ne tik dëme-sys istorijai, paveldui (neseniai at-kurtas Liubavo malûnas), bet ir lei-

Istorija fotografijoseEuropos parkui – 20 metø

diniai. 2010 m. iðleistos net dvi soli-dþios apimties ir geros poligrafinëskokybës Gintaro Karoso knygos:„Europos parkas“ ir „Liubavas“.Jos suteikia galimybæ ne tik geriaususipaþinti su Europos parko idë-jos gimimu ir plëtra, istoriniu ir kul-tûriniu kontekstu, bet ir kûrybineKaroso biografija, kuri neatsiejamanuo didþiausio jo gyvenimo projek-to – muziejaus po atviru dangumikûrimo. Liubavo malûno ir jo atsta-tymo istorija ádomi ne tik specialis-tams, jai aptarti reiktø atskirostraipsnio. Ðá kartà trumpai prista-tysiu didájá, skulptûrø parko ir jo kû-rëjo istorijai skirtà leidiná.

Vartydamas monumentalø 349puslapiø albumà „Europos parkas“supranti, kad tai – savotiðkas parkodvideðimtmeèio paminklas. Norsdidelës apimties, knyga iðleista sa-vo jëgomis (ið dalies parëmus Kul-tûros rëmimo fondui): fotografijosir dizainas Gintaro Karoso, tekstas– Karoso ir Kotrynos Dþilavjan, lei-dëjas – Europos parkas (leidyklanenurodyta). Ðá albumà reiktø su-vokti kaip menininko knygà, toles-ná Europos parko formavimà spaus-dintu pavidalu. Tai erdvës vertimas

pasakojimu, net sakme, iðryðkinanttam tikrus mitologinius parko atsi-radimo bruoþus. Kartu tai meninin-ko biografijos kûrimas, panaðus áHenry Perruchot knygas apie im-presionistø gyvenimà, kai menas su-sipina su asmeninëmis istorijomis,laiðkais, pasakojimais, vaikystës at-siminimais. Be abejo, albumas „Eu-ropos parkas“ daugiau akcentuojaerdvës kûrimà, kai ieðkoma tiksliau-sio skulptûros rakurso, santykio sugamta ir kaip ji keièiasi. Parkas at-skleidþiamas ne tik (ir ne tiek) kaipmuziejus su solidþia kolekcija, betpirmiausia kaip já formuojanèios as-menybës kûrybiðkumo iðraiðka.Gintaras Karosas yra ðio albumosubjektas ir objektas – jis ir kuria,ir kalba apie parko kûrimà, ir kartupateikia savo vaizdines interpreta-cijas. Tai Europos parko istorijasubjektyviu vidiniu þvilgsniu.

Albumas padalytas á tris skyrius:„Architektûra“, „Kraðtovaizdþiomenas“ ir „Skulptûra“, kur spaus-dinamos daþniausiai visà atvartoplotà uþimanèios fotografijos. Prieðjas dar yra trumpa Kotrynos Dþi-lavjan áþanga, jos pokalbis su Gin-taru Karosu „Pradþia: utopija virs-ta tikrove“ ir dar vienas autorëstekstas „Europos parkas – patirèiøkraðtovaizdis“. Albumo pabaigojepateikiama asmenvardþiø rodyklë.

Ko ðioje knygoje tikrai trûksta –tai iðsamios bibliografijos. Parko is-torija buvo raðoma visus dvideðimtmetø – daugybë autoriø ir tekstø yrasudëtinë muziejaus po atviru dan-gumi diskurso dalis. Ji ne tik iðryð-kintø Europos parko vietà Lietuvosir pasauliniame kontekste, bet ir at-skleistø parko formavimo dinamikàbei Gintaro Karoso kûrybinës veik-los vertinimø kaità. Nemaþiau ádo-

D a i l ë

paskutinis Jûsø filmas. Ar buvosunku apsispræsti nebekurti filmø?

2007 m. rudená spaudos konfe-rencijoje Paryþiuje aiðkiai pasakiau,kad sukursiu dar vienà ir tuomet„parduotuvë uþvers duris“. Tam pa-sakyti dideliø pastangø nereikëjo.Rizikavau tik vienu poþiûriu. Jei„Turino arklio“ nebûèiau sukûræstaip tobulai, kaip norëjau, tuometman bûtø buvæ ne pyragai. Jauèiau,kad paskutiná filmà sukurti bus sun-ku, bet, laimë, atrodo, man tai pa-vyko. Darbas padarytas, ciklas bai-gësi ir daugiau nebëra prieþastiessavæs spausti. Nebëra jokios prie-þasties kartotis, kopijuoti savo sti-liø. Daugelis reþisieriø kopijuojamano stiliø, bet að nematau pras-mës to daryti. Bûtent todël savæs ne-vadinu tikru kino reþisieriumi. Tik-ras kino reþisierius kurtø dar 10 ar15 filmø! Ir jam niekas nerûpëtø,nes jam tai bûtø darbas. Malonusburþua darbas. Tiesa, tik kai kurio-se pasaulio dalyse, ne visur. Bûtentto að ir nenoriu. Nenoriu prarastienergijos. Nenoriu prarasti nieko,kà pasiekiau. O prarasti galima la-bai lengvai...

KALBË JOS I LUKAS BRAÐ IÐK IS

mi uþ parko vaizdø albumà bûtø teks-tø apie já knyga – pateikiant visas kon-troversiðkas nuomones, skeptiðkus irpalankius vertinimus, politikø pasisa-kymus. Tada vidiná monologà papil-dytø þvilgsnis ið ðalies, o knygosskambesys ið mono- virstø stereo-.

Gintaras Karosas. Edukacijos centras. 2000 m. Pastatyta 2001–2006 m.


D a i l ë

tø formø abstrakcijos monotipijo-se (XX a. 7–8-asis deðimtmeèiai),skulptûrose (9–10-asis deðimtme-èiai) ir tapyboje ant drobës (XXI a.1-asis deðimtmetis). Toliau mus pa-sitinka parodos dalis „7–9 deðimtme-èiai: tarp dviejø tiltø“. Tarp dviejø til-tø buvo Ðerio dirbtuvë Uþupyje, prieVilnelës, kaþkur ten, kur dabar ási-kûrusi galerija „Galera“. Mano gal-va, ðios parodos dalies teiginys tas,jog iki 9-ojo deðimtmeèio vidurio Ðe-rio visokeriopas abstraktumas buvonuosaikesnis: monotipijose ir tapy-boje galima rasti abstrahuotø por-tretø ir peizaþø, kaip ir parodos „lo-gotipu“ pasirinktame „Vabalai ieðkovandens“ (1967, kartonas, aliejus).O skulptûros – gerokai masyvesnës,kaltos ið medþio monolito, todël, at-rodytø, turinèios sukelti visa apiman-èios prasmës monumentalumo áspû-dá. Taèiau bûtent dël medþio monolituapribotos skulptûros formos, dël to,kad po kalimo nenulygintas pavir-ðius, ðios skulptûros labai medþiagið-kos, o medþiagiðkumas visad pasu-ka interpretacijà tam tikra linkme,nes kaþkà primena. Tad nors chro-nologiðkiausiai ilgiausias, ðis etapaspanëðëja á pasiruoðimà tiems dar-bams, dël kuriø Ðerio kûryba uni-kali ne tik Lietuvoje.

Matyt, daugiausiai kuratorësMildos Þvirblytës áþvalgumo parei-kalavo parodos dalis „10 deðimtme-èio pradþia: medþiagos lengvumas“.Ðiek tiek prieðistorës: 2010 m. Lietu-vos dailininkø sàjunga iðleido albu-mà „Vytautas Ðerys. Ðviesos ir ðeðë-liø medþioklë. Medinës skulptûros“(sudarytoja Ieva Pleikienë), kurio-je skulptûros fotografijos sugretin-tos su neseniai á dienos ðviesà ið-trauktais Ðerio eskizais. Pieðtiniai irþodiniai eskizai, kuriuose paðalie-èiui visai neaiðkiais keliais sugretinti

posakiai ir skulptûrø eskizai – ástri-þainiø, horizontaliø ir vertikaliø tar-pusavio santykiai, – atskleidþia bentdalá autoriaus minèiø ir jø kelià ikibaigto kûrinio.

Ðá principà kuratorë ir pritaikëbei pakankamai sëkmingai iðplëto-jo ðioje parodos dalyje. Judant sa-lëje bûtent taip, kaip numatyta, taiyra pagal laikrodþio rodyklæ, gali-ma pastebëti ádomø kuratorëssprendimà: dalies pradþioje eskizas,monotipija ir skulptûra sudëti taip,kad nuosekliai parodytø, kaip me-taforos ið þodþio ir linijos virsta áspalvà ir/ar tûrá. Taèiau prie skulp-tûrø „Karûna“ ir „Vainikas“ (abi1992, medis) ði eilës tvarka apsiver-èia, dabar pirmiau pamatai skulp-tûrà, o tik paskui jos eskizà ir savostruktûra susijusià monotipijà. Gal-bût toks kûriniø organizacijossprendimas atsirado dël kitokiøprieþasèiø, taèiau man tai pasirodëkaip detektyvinës intrigos kûrimopriemonë: ið pradþiø judama nuodetaliø prie rezultato, ir tada, keliskartus pakartojus sistemà, iðmeta-

mi nauji rezultatai, o detalës patei-kiamos kaip pratybø sàsiuvinio ga-le esantys atsakymai. Toks pratimasiðmokë mane þiûrint á Ðerio skulp-tûrà pagalvoti apie galimà jos lini-jinæ bei spalvinæ iðraiðkà ir tokiupraktiniu bûdu giliai atmintyje uþ-fiksavo, kad Ðerio kûryba yra ne-skaidomas fenomenas. Ádomu nau-jà ágûdá pasitikrinti ðios parodosdalies pabaigoje, kur eskizø, mono-tipijø ir skulptûrø komplektai su-jungti pakankamai reliatyviais ir netokiais akivaizdþiais saitais.

Kitoje parodos dalyje pavadini-mu „10 deðimtmeèio II pusë: atviraforma“ rodomi Ðerio gestiniai pie-ðiniai, apsupæ jo medinæ „kaligra-fijà“ – jei iðskirtume gesto tapybaiadekvaèià gesto skulptûros kryptá,ðias bûtø galima ávardyti vieno subti-laus gesto skulptûrëlëmis. PieðiniusÐerys kurdavo kontroliuodamas atsi-tiktinæ tekanèio daþo tëkmæ – varty-damas popieriaus lapà. Ðie pieðiniaitaip pat LDS leidyklos albumo pa-vidalu buvo iðleisti 2009 metais. Al-bume greta pieðiniø pateikti Ðerio

eilëraðèiai. Ið dalies tai veikia kaipjaponiðka kaligrafija, kurioje iðskai-tyti beveik nieko neámanoma, betXVIII a. japonas intelektualas, „skai-tæs“ kaligrafijà, þinojo „uþraðytà“ ei-lëraðtá atmintinai ir, kartodamas já saugalvoje, mëgavosi kaligrafijos meist-ro sukurta vizualizacija. Parodojepieðiniai pateikti be eilëraðèiø, to-dël veikia kaip Zen kaligrafija, kuriatliekama ir kontempliuojama sie-kiant iðvalyti protà. Ðerio kûryba –proto iðvalymas nuo prievolës inter-pretuoti?

Parodos dalyje „XXI a.: lyrinëabstrakcija“ ið visiðkos prasminëstylos patenkame á grieþtos geomet-rinës abstrakcijos pasaulá. Tapyba antdrobës ir në vienos skulptûros – toksbuvo XXI a. Vytautui Ðeriui. Pats ið-tobulino tapybos technikà – dëjo spal-và ant spalvos ir, vis nubraukdamasdaþus mentele, sukurdavo daugias-luoksná faktûriná audiná. Daþnai si-metriðkos geometrinës struktûroskompozicijos gali bûti suprantamoskaip daugiasluoksnës struktûros irtvarkos paieðkos.

Kûryba kaip nedaloma visumaA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Vidas Poðkus

Ðimtu procentø buvo teisus tapy-tojas, Nacionalinës premijos laure-atas Jonas Gasiûnas, kaþkam ið þi-niasklaidos atstovø prisipaþinæs, kadCz. Miùoszo ðimtojo gimtadienio pro-ga Palangoje vykusiame ,,simpoziu-me kûræ menininkai neprisiriðo prieCz. Miùoszo biografijos ar jo sukurtøtekstø“. Tà patá pagalvojau vaikðèio-damas po parodà „Gucio – stebukløðalyje“ LDS Pamënkalnio galerijoserdvëmis (ðia proga jas skaidë ne tikkeli masyvûs atraminiai stulpai, betir juos remiantys faneriniai þmogiðkigemalai) ir ieðkodamas to, kas galë-tø minëto simpoziumo parodà susie-ti su raðytojo, Nobelio premijos lau-reato vardu.

Galbût minëtus personaþus ir bû-tø galima susieti su Cz. Miùoszokûryba – jo eilëraðèiu „Gucio zacza-

Atsitikimai Gucio ðalyjeDailës renginiai, skirti Czesùawo Miùoszo 100-osioms gimimo metinëms

rowany“ arba poetà tiesiogiai inspi-ravusia Z. Urbanowskos apysaka tuopaèiu pavadinimu. „Gucio“ neturinieko bendra su panaðiai skamban-èiu prekiniu þenklu – tai tik dël savonetinkamo elgesio muse paverstasberniukas, kurio metamorfozë Z. Ur-banowskos kûrinyje nuspalvota mo-ralizuojanèiomis spalvomis, o neilga-me Cz. Miùoszo eilëraðtyje ryðkesnibuitiðkai psichologizuoto egzistencia-lizmo atspalviai. Cz. Miùoszo poetiniskûrinys ðiuo atveju ,,abstraktesnis“, to-dël bûtent jis, o ne Z. Urbanowska dëlbendresnio savo pobûdþio buvo pa-sirinktas iðeities taðku bendram lie-tuviø ir lenkø kûrybiniam darbuismëlëtame Baltijos pajûryje.

Kyla keli klausimai: kodël Cz. Miùo-szo metinëms skirtas simpoziumasvyko Palangoje, o ne jo gimtuo-siuose Ðateniuose? Ir kodël inspi-racijos taðku pasirinktas ðis eilërað-

tis? Taip pat vienas retorinis: jeiguprie Cz. Miùoszo kûrybos ar jo as-menybës per plenerà tiesiogiai ne-buvo prisiriðta, tai gal apskritai jo ne-reikëjo paversti renginio ,,kabliu“?

Neatsakiusi á ðiuos klausimusplenero darbø kolekcija lieka neaið-ki – kaip ir dera fantasmagoriðkajaiZ. Urbanowskos, o ne Cz. Miùoszo„Gucio ðaliai“. Þinoma, organizuo-jant tarptautiná menininkø simpo-ziumà, sveèius lengviau patrauktiraudonais saulëlydþiais ir rudeniðkaituðtëjanèia ,,basanke“, nei mono-toniðku Vidurio Lietuvos landðaf-tu. O „Gucio“ personaþas tarptauti-nio renginio organizatoriams turbûtpasirodë ir ðmaikðtus, ir universa-lus. Pasigilinus á bendresná kultûri-ná kontekstà ir pradëjus màstyti is-toriðkai arba tiesiog átariai (o tikrasar klastojamas abipusis átarumas,kaip rodo aktualijos, ne tik lydëjo,

bet ir lydi bendrus lietuviø ir lenkøreikalus), galima átarti, kad ,,Gucioðalimi“ kai kas galbût norëjo api-brëþti ne kà kità, o Lietuvà. Tuometturbût susidurtume su keliø ðim-tø metø stereotipais, pagal ku-riuos mûsø Tëvynë uþsienieèiams(nebûtinai lenkams) regëjosi kaþ-kokia kitokia (nesinori sakyti – ne-normali), pilna fantastiniø bûtybiøir kitokiø keistenybiø.

O jeigu toká átarimà laikytume

tiesiogine menininkø inspiracija,reikëtø pripaþinti, kad didþioji da-lis plenero dalyviø su jiems iðkeltuuþdaviniu susitvarkë labai sëkmin-gai. Didþiuma darbø tvinksëtetvinksëjo keistenybëmis arba bentjau mieguistai somnambuliðkomisbûsenomis. Vienus jø inspiravo vi-dinës, asmeninës ar kultûrinës pa-tirtys, kitus – rudeniðkas Palangospeizaþas.


Tad ið atskirø parodos daliø ap-màstymo susideda iðvada apie me-no rûðimis neiðskaidomà VytautoÐerio kûrybà. Ji juda link reiðkinio,kurá galima pavadinti iki neprasmësabstrahuota struktûra, ir taip iðtrau-kia vizualiná grynuolá arba meniniusgriauèius. Vis dëlto neaiðku: jei no-rima, kad þiûrovas prieitø maþdaugprie tokios iðvados, kam reikalingata dokumentinës medþiagos salelëparodos viduryje su nufilmuotaisValentino Antanavièiaus ir ArvydoÐaltenio interviu, iðtraukomis ið ki-no filmø, kuriuose epizodinius vaid-menis atliko Ðerys, ávairi filmuotamedþiaga ið dailininkø gyvenimo8-ajame deðimtmetyje, nuotraukosið poezijos vakaro buvusiuose Me-nininkø rûmuose (dab. Prezidentû-ra) bei Ðerio portretinë kûryba. Su-manymas atskleisti Justino Mikuèiovietà ir svarbà tuometiniame meninin-kø pasaulyje sugretinant Ðerio iðlietàjo portretà „Justis“ (1981, bronza) irValentino Antanavièiaus pasakojimàapie Mikuèio asmenybæ ádomus , ta-èiau Antanavièiaus pateikiama in-formacija pernelyg nekonkreti, kadsusidarytø „epochos“ vaizdas. Vie-nintelë „dokumentinë“ medþiaga,tinkanti parodos atmosferai, manogalva, yra puikiø linijiniø apsiklosèiusáÐerá vaizduojanèiø Rièardo PoviloVaitiekûno eskizø serija – ji dera vi-zualine ir prasmine tyla. Þinoma, Vy-tauto Ðerio asmenybæ verta pristaty-ti, taèiau tai padaryti daug sëkmingiaupavyktø bent ðiek tiek remiantis jo pa-ties kûrybos ir gyvenimo principais.

Paroda veikia iki lapkrièio 13 d.

Nacionalinë dailës galerija

(Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Dirba antradiená, treèiadiená, penktadiená ir

ðeðtadiená 12–19 val., ketvirtadiená

13–20 val., sekmadiená 12–17 val.

T. K A P O È I A U S N U O T R .

Justyna Kabala. Be pavadinimo. 2011 m.

Parodos „Vytautas Ðerys. Retrospektyva“ vaizdas


D a i l ë

Danutë Gambickaitë

Daugiau nei prieð mënesá JonoMeko vizualiøjø menø centre ati-darytà parodà „Jansas TV“ vertaapraðyti ir parekomenduoti. Paro-doje per 12 monitoriø rodomi2010–2011 m. E. Janso sukurti re-portaþai apie menininkus, pasako-jimai ið parodø atidarymø, interviusu ðiuolaikinio meno kûrëjais.

Janso TV – analogø Lietuvoje ne-turintis kultûros reiðkinys. Nors to-kiam pareiðkimui nestinga patoso,pagrindo tam galima rasti. Visø pir-ma, ið tiesø nëra prilygstanèiø analo-gø. Antra, jei vienur ar kitur reporta-þø ið kultûriniø ávykiø pasitaiko, jienëra taip puikiai ir nuosekliai pagau-ti, artikuliuoti, sutelkti ir parodytisu tam tikra emocija bei „cinkeliu“.

Màstant apie Janso TV, dëmesyspirmiausia krypsta á tai, kad repor-taþai visada labai aiðkiai subjekty-vûs, savito „jansiðko stiliuko“. Ne-pamirðiu, kaip vienas paþástamasVilniaus dailës akademijos studen-tas, paþiûrëjæs jau nebepamenu ko-kius videofilmus, konstatavo: „O,

Reportaþai subjektyviaiEvaldo Janso videoreportaþø paroda „Jansas TV“ Jono Meko vizualiøjø menø centre

kokie jansiðki.“ Kaip nuoroda á auto-rinio pobûdþio judanèius vaizdus vei-kia ir pats reiðkinio pavadinimas –Janso TV. Jis iðsyk paaiðkina, kad taikonkretaus daugeliui paþástamoþmogaus gaminys, atspindintis au-tentiðkà autoriaus þvilgsná á aplinkà.Tad koks gi tasai Janso þvilgsnis?

Pirmas á galvà dingtelëjæs þodis –judrus, arba dinamiðkas. Jis pasi-tvirtina, kai pamatai, jog daþniau-siai Janso reportaþai yra skirtingi.Ne paslaptis, kad Jansas puikiai jau-èia kamerà ir neprasèiau iðmanomontaþo subtilybes. Taèiau dinamið-ki ðie reportaþai ne tik formaliai, betir idëjiðkai, tematiðkai. Prieð pradë-dama þiûrëti naujà Janso TV vaiz-dynà þinau, kad vienoje ar kitoje vie-toje bûtinai nustebsiu, o nustebimasdaþniausiai garantuoja gerus áspû-dþius.

Antrasis Janso þvilgsná apibûdi-nantis epitetas – kritiðkas. Apie Jan-so kritiðkumà ir sarkazmà kalbëtabei raðyta nemaþai. Pavyzdþiui, me-no kritikas Kæstutis Ðapoka teigia:„Ankstesni jo videofilmai buvo per-sisunkæ tokios daþnai anekdotiðkos,

neðvankios, sarkastiðkos dvasios.Kalbant apie pastarøjø keleriø me-tø Janso „dokumentikà“ reikia pa-sakyti, kad kiek priblëso tiesioginisperformatyvumas (prisimenantankstyvuosius jo videoperforman-sus), tiesioginis (ne tiesmukiðkas)provokavimas, bet tai nereiðkia, kadiðnyko esminë konceptuali „þvilgs-nio ið apaèios“ linija. Janso þvilgs-nis vis dar iðlieka kritiðkas, sarkas-tiðkas, anekdotiðkas.“

Tame paèiame tekste Ðapoka pa-mini dar vienà ið svarbiø Janso ju-danèiø vaizdø ypatybiø – „gyveni-mo tirðèio“ fiksavimà, kuris susijæssu psichosocialine Janso pozicija. Þi-noma, ðie apibûdinimai taikytini la-biau nereportaþinei Janso kûrybosdaliai, bet neblogai tinka ir ðiai. Psi-chosocialinë Janso pozicija man vi-sada siejosi su þvilgsnio atvirumu. At-virumas – tai dar vienas svarbesniøJanso þvilgsnio epitetø. Þiûrint repor-taþus atvirumas, kitaip nei galima ti-këtis, nedisonuoja su kritiðkumu, otik iðsako tam tikrà autoriaus pozi-cijà jos neáteigiant, paliekant lais-vës kitiems poþiûriams.

Janso þvilgsniui bûdingas ir jaut-rumas. Stebint Janso filmavimà kar-tais susidaro áspûdis, kad tai jis da-ro su ðiokia tokia apatija, per daugnesistengdamas, visada persimesda-mas su kuo nors vienu kitu þodþiu.Þinoma, tai tik pirmas áspûdis, ir jisnebûtinai atspindi rezultatà. Daþnaipastebëtos bûna kaip tik tos akimir-kos ir detalës, kurios padeda uþ-èiuopti specifinius parodos psicho-logijos momentus. Èia pasitarnaujair gana ilgas buvimas su filmuoja-mais þmonëmis, bendravimas ir vi-sø paþinojimas.

Þiûrint Janso interviu su meni-ninkais taip pat negali nesiþavëti. Ðá-syk prisiminiau Alfonso Andriuðke-

vièiaus per paskaitas VDA minëtassubtilybes, „kaip padaryti gerà in-terviu“. Aiðkiausiai tada ásiminiau,kad svarbiausia teisingai uþduotiklausimà. Klausimas neturëtø bû-ti tiesmukas, o greièiau klastingas,su uþslëptu kabliuku, kuris ima iriðlenda reikiamu metu. Manau, kadJanso reportaþuose ðios subtilybëskaip tik ir yra.

Reportaþø paroda JMVMC ádo-mi kaip á vienà vietà sutelktø, ðiaipjau parodos formatu lyg ir nerody-tinø kûriniø ekspozicija. Regis, èia ne-bûta kokiø nors ypatingø kuratoriniøuþmaèiø. Reportaþai pasirinkti re-miantis populiarumo (internete daþ-niausiai þiûrëti) kriterijumi. Taèiaubûtent tai gali tapti intriga, viliojantiapsilankyti, nes daug kam ádomu, kas

Ið lietuviø efektingiausiai pasiro-dë J. Gasiûnas (kà daro didelis for-matas!). Ir beje, reikia pasakyti, jogðis tapytojas galbût atsispyrë nuopoezijos, tik ne Cz. Miùoszo, oJ. Morrisono – bent jau taip sufle-ruoja uþraðas ,,The End“ jo didelësdrobës viduryje. Jis, panaðiai kaipir Cz. Miùoszas, visuotinai atpaþás-tamà sàvokà universalizavo, suteik-damas jai bendrà, prie konkreèiosvietos ir laiko bei kultûrinio konteks-to balastiðkai nepririðtà pavidalà.Taigi jo drobëje irgi ðmëþuoja ,,gu-ciðkas“ – iðkreiptomis formomis irmasteliais baugiai viliojantis – cha-rakteris.

Ið parodoje rodomø lenkø meni-ninkø iðskirèiau minimalistines Jus-tynos Kabalos kompozicijas, kurio-se ,,guciðka“ dvasia reiðkësi pusiaugeometrinëmis, pusiau abstrakèio-mis formomis. Paprastai plenero sà-lygomis tapymas ið natûros suteikiamenamo prasmingumo. Taèiau ðia-me plenere tai nebûtø labai svarbu.Todël J. Kabalos darbe iðriðimaságyjamas pasitelkus menamà abst-

rahavimà, dël kurio net ir reikliau-sias þiûrovas galëtø bûti átikintas,jog Cz. Miùoszo dvasia ir idealai èiakaþkur yra.

Pati ekspozicija buvo chaotiðkaikeista. Nesakau, kad darbai blogiar nekokybiðki – ne, taèiau ekspo-zicijai trûko vientisumo. Antai te-levizoriaus monitoriuje tik lenkøkalba be lietuviðko vertimo ar sub-titrø rodomas dokumentinis filmasapie Cz. Miùoszo asmenybæ ir kû-rybà niekaip neásipaiðë á bendràkontekstà.

Dabartinës politinës lenkø ir lie-tuviø santykiø aiðkinimosi isterijosfone pats pleneras ir paroda, ma-tyt, turëjo tapti taikos karveliu, ben-dromis kultûrinëmis vertybëmis iristorija (ðiuo punktu Cz. Miùoszo fi-gûra pasirinkta labai taikliai) vieni-janèiu kirðinamus kaimynus. Gaila,kad miglotas kalbëjimas ðio uþmo-jo iki galo neágyvendino.

Paroda veikia iki spalio 29 d.

Dailininkø sàjungos galerija

(Pamënkalnio g. 1/13, Vilnius)

Dirba antradiená–penktadiená 10–18 val.,

ðeðtadiená 10–16 val.

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

Kronika

Spalvos ir ðokiopaviliota

Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejuje nuo spalio 26 d. veiks pa-roda „Spalvos ir ðokio paviliota“,skirta paminëti pirmosios Lietuvosbaletmeisterës, ðokio pedagogës irteatro dailininkës Olgos Dubenec-kienës-Kalpokienës 120-àsias gi-mimo metines. Lankytojai kvieèia-mi susipaþinti su asmenybe,padariusia didelæ átakà Lietuvosðokio kultûros ir scenografijos for-mavimui.

1891 m. geguþes 30 d. Sankt Pe-terburge gimusi menininkë tapybosmokësi privaèiose dailininkø LevoDmitrijevo-Kavkazskio, BorisoAnisfeldo, Franco Rubo dirbtuvë-se, ðokio menà studijavo garsiosrusø primabalerinos Olgos Preob-raþenskajos, baletmeisterio BorisoRomanovo, ðokëjø Ivano ir Alek-sandro Èekryginø studijose, vaidi-no Vsevolodo Mejerholdo ir Niko-lajaus Jevreinovo spektakliuose.

1919 m. su vyru architektu Vla-dimiru Dubeneckiu atvyko á Kau-nà, kur aktyviai ásijungë á laikino-

sios sostinës kultûriná gyvenimà. Ol-ga Dubeneckienë ðoko Kaune reng-tuose koncertuose, dainininkø, ra-ðytojø, aktoriø vakaruose, dalyvavo„Vilkolakio“ teatro vaidinimuose,

vis dëlto buvo populiariausias.Iðgirdusi apie parodà kone iðkart

pagalvojau apie galbût kada nors at-sirasiantá Janso TV archyvà, kuria-me bus vienos ar kitos atitinkamolaikotarpio Lietuvos meno pasau-lio realijos ir aktualijos, ilgainiuiágausianèios nemenkà istorinæ ver-tæ, kokià jau yra ágijæs, pavyzdþiui,Algimanto Kunèiaus kino uþraðøarchyvas, ðiuo metu rodomas Ðiuo-laikinio meno centre. Taip manaube jokios ironijos ir nuoðirdþiai lin-kiu ir toliau gaivinti Lietuvos ðiuo-laikinio meno sklaidà.

Paroda veikia iki lapkrièio 1 d.

Jono Meko vizualiøjø menø centras

(Gynëjø g. 14, Vilnius)

Dirba antradiená–ðeðtadieniná 12–19 val.

choreografiø – ji sukûrë ðokius be-veik visoms 1921–1924 m. statytomsoperoms. 1921 m. ásteigë pirmàjàlietuviø baleto studijà, iðugdë to-kius talentingus baleto ðokëjuskaip Bronius Kelbauskas, JadvygaJovaiðaitë, Marija Juozapaitytë irkt. Nuo XX a. treèiojo deðimtme-èio vidurio Valstybës teatre ji dir-bo kostiumø dailininke, vëliau –scenografe.

Olga Dubeneckienë-KalpokienëXX a. I pusës kultûriniame gyveni-me dalyvavo ne tik kaip aktyvi irávairiapusë kûrëja – ji buvo ir ant-rojo savo vyro dailininko Petro Kal-poko ákvëpëja, pozavo ne vienam jopaveikslui kaip amazonë, bakchan-të ar tiesiog graþi, stipri moteris, kû-rë intelektualios, savarankiðkos, vi-savertës kultûrinio ir visuomeniniogyvenimo dalyvës ávaizdá.

Parodoje eksponuojami kûriniaiið Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejaus, Nacionalinio M.K. Èiur-lionio dailës muziejaus, Lietuvos li-teratûros ir meno archyvo rinkiniø.Tai scenografijos eskizai, pieðiniai,portretai, fotografijos, kostiumai.

RENGËJØ INF.

su operos soliste Adele Galaunie-ne surengë Plastikos ir estetikos ðo-kiø kursus. Olga Dubeneckienë bu-vo viena pirmøjø Valstybës teatro

O. Dubeneckienë-Kalpokienë.1930 m.

Ekspozicijos vaizdas

Jansas TV: Gintaras Makarevièius

Jansas TV: Andrius Kviliûnas


K i n a s

Vakar prasidëjæs penktasis Þmo-gaus teisiø kino festivalis „Ad Hoc:Nepatogus kinas“ Vilniuje truks de-ðimt dienø (spalio 20–30 d.), vëliaujis persikels á Kaunà (lapkrièio 2–6 d.), Klaipëdà (lapkrièio 8–12) irmaþesnius Lietuvos miestus.

Beveik pusðimtis filmø, nagrinë-janèiø opias socialines ir politinesproblemas, pasakojanèiø apie po-sovietinës erdvës realybæ, klimatokaità, moterø teises ar Afganista-no kasdienybæ... Pasak festivalio di-rektoriaus Gedimino Andriukaièio,„Ad Hoc: Nepatogus kinas“ kviesne tik á filmø perþiûras, bet ir á edu-kacinius uþsiëmimus bei turiningasdiskusijas: „Nuo kitø Lietuvojevykstanèiø kino festivaliø skiriamëstuo, jog mûsø tikslas yra ne tik ro-dyti dokumentiná kinà, bet kartu ini-cijuoti visuomenës diskusijas opiais,taèiau aktualiais þmogaus teisiøklausimais. Todël ðiemet pasiûlysi-me dar daugiau susitikimø su reþi-sieriais, diskusijø ir kitø renginiø,kuriais siekiame plësti þiûrovø aki-ratá, atkreipti dëmesá á socialiniusiððûkius, globalias ir vietines þmo-gaus teisiø problemas.“

„Nepatogiame kine“ lankysis netik kino pasaulyje gerai þinomi ardebiutuojantys reþisieriai, susitiktisu þiûrovais taip pat atvyks net 16sveèiø ið uþsienio – demokratijosaktyvistø ið Kubos, Baltarusijosopozicijos veikëjø ir nevyriausybi-niø organizacijø atstovø. Per festi-valio atidarymà þiûrovai susitiko suolandø reþisieriø Hanso Herman-so ir Martino Maato filme „Teisin-gumas Sergejui“ („Justice for Ser-gei“) nusifilmavusiu teisininkuJamisonu Firestone’u, advokatøkontoros „Firestone Duncan“ savi-ninku. Ðioje kontoroje dirbo ir mil-þiniðkà korupcijos skandalà Rusijo-je atskleidæs Sergejus Magnickis. PoMagnickio mirties kalëjime Firesto-ne’as aktyviai ásitraukë á kampanijà,

kurios tikslas – pasmerkti ir nuteistirusø teisininko mirties kaltininkus.Kilniø tikslø vedini kartu su filmo„Kubos revoliucijos vaikaièiai“(„The Grandchildren of the CubanRevolution“) reþisieriumi CarlosuMontaneru á festivalá atvyks ir Ku-bos þmogaus teisiø aktyvistai – Ku-bos pabëgëliø organizacijos vado-vë Mileydi Fougstedt ir disidentas,þurnalistas ir buvæs politinis kalinysOsvaldo A. Valdesas. Po filmo per-þiûrø jie dalyvaus diskusijose apieKubos jaunàjà kartà, jos dabartá irateities lûkesèius. Aþiotaþà ðiø me-tø Berlyno kino festivalyje sukëlu-sio „Chodorkovskio“ pristatyti at-vyksta reþisierius Cyrilas Tuschis,Vilniuje jis sveèiuosis spalio 27 ir 28dienà. Kandø ir ironiðkà filmà„Drnovicës Catenaccio arba ekono-minës transformacijos pradþia“(„Drnovické catenaccio aneb Ces-ta do pravìku ekonomické transfor-mace“) apie ðiø dienø kapitalizmoiðtakas Èekijoje pristatys reþisieriusRadimas Prochazka. Vokieèiø reþi-sierius Jakobas Preussas studijavoteisæ Kelno ir Paryþiaus universite-tuose, baigë Europos studijas Var-ðuvoje. Vëliau reþisierius dirboMaskvoje, rinkimø stebëtoju ir kon-sultantu tarptautinëse organizacijo-se, þmogaus teisiø organizacijoje

„Reporteriai be sienø“ NVS ðaliøekspertu. „Kitas „Chelsea“ – Do-necko istorija“ („The Other Chel-sea – Eine Geschichte aus Do-nezk“) – pirmasis jo pilnametraþisfilmas, sulaukæs palankiø vertinimøprestiþiniuose kino festivaliuose.

Ðiømetë „Ad Hoc: Nepatogus ki-nas“ programa patiks smalsiems,kritiðkiems ir nebijantiems provo-kuojanèiø temø þiûrovams. Anotrengëjø, dauguma festivalio filmøkelia atsakomybës klausimà. „Fil-muose nagrinëjamos ir atskirø vals-tybiø aukðtø pareigûnø nebaudþia-mumo, korupcijos, ir kiekvieno iðmûsø atsakomybës uþ abejingumàir pasyvumà arba gamtai daromàþalà, neatsakingà vartojimà proble-mos. Todël vienaip ar kitaip kiek-viena perþiûra turëtø priversti jaus-tis nepatogiai. Taèiau daugeliuatveju tai yra teigiamas nepatogu-mas, skatinantis keistis, bûti akty-vesniems, pagal galimybes prisidë-ti kuriant teisingesnæ visuomenæ irgeresná pasaulá“, – sako festivaliodirektorius.

Ðiemet „Nepatogus kinas“ ypaèdaug dëmesio skirs buvusiø Rytøbloko valstybiø problemoms ir kovaisu korupcija – tam skirtos festivalioprogramos „Postsovietinë panora-ma“ ir „Kai valdo pinigai“. „Þiûro-

vams taip pat pristatysime kasmetdaug dëmesio susilaukianèias tra-dicines programos dalis, skirtas as-menø lygiateisiðkumui, moterø tei-siø problemoms bei aplinkosaugai.Nusprendëme specialià programosdalá skirti Lotynø Amerikai – pri-statysime ðeðis ne vienà apdovano-jimà pelniusius filmus, iðkelianèiusatskirties ir socialinio teisingumoproblemas ðiame regione“, – paþy-mi G. Andriukaitis. Pirmà kartàkvieèiama ádëmiau paþvelgti á vie-nà ðalá – speciali programa „Afga-nistanas ðiandien“ papasakos apiegyvenimo iððûkius ðioje valstybëje.

Neseniai Lietuvos Konstitucinisteismas nutarë, kad tarp ðeimos irsantuokos negalima dëti lygybësþenklo. Daugybæ diskusijø këlusiankstesnë ðeimos koncepcija pripa-þinta diskriminacine ir prieðtarau-janèia pagrindiniam valstybës ástaty-mui, taèiau dël to ginèø nesumaþëjo.Ðio sàmyðio kontekste dar daugiaudiskusijø sukels speciali „Nepato-gaus kino“ filmø programa „Ekra-ne moterys“. Jos herojës þiûrovamsið pirmø lûpø papasakos apie gyve-nimà kitokioje ðeimoje, meilæ besantuokos ir problemas „tradicinë-se“ ðeimose, apie kurias vis dar ven-giama kalbëti.

Á festivalá atvykstantis flamandøreþisierius Koenas Suidgeestas pri-statys filmà „Karlos atëjimas“ („Kar-la’s Arrival“). Jame pasakojama,kaip gimsta jau antroji gatvës vaikøkarta, o jauna motina desperatiðkaistengiasi suteikti naujagimei dukraigeresná gyvenimà. Geriausiu per-nykðèiu ðvedø dokumentiniu filmupripaþintos „Ðeimos“ („Familia“)autoriai Alberto Herskovitsas ir Mi-kaelis Wiströmas rodo uþdarbiautiið Peru á tolimàjà Ispanijà privers-tos iðvykti penkiasdeðimtmetës Natigyvenimo dramà. Ði juosta rodo, ko-kie ryðiai su artimaisiais sieja þmo-nes ðiø dienø pasaulyje ir kiek daug

aukoja þmonës, paliekantys ðeimasdël jø gerovës.

Du JAV kûrëjø filmai prabils apielikimus moterø, nuteistø kalëti uþsavo smurtautojø vyrø nuþudymà.Daugelis jø gyveno „tradicinëse“ðeimose, augino vaikus, taèiau kiek-vienà dienà kentë þiaurø savo vyrøelgesá. Á fizinio ir psichologiniosmurto ratà uþdarytos moterys ne-palûþo. Jos siekia, kad visuomenëspoþiûris á smurtà ðeimoje keistøsi.Samo Pillsbury filme „Nuodëmë ty-lëti“ („Sin by silence“) rodomos ka-linës susivienijo bendram tikslui irveikia Amerikoje jau du deðimtme-èius, palengvindamos sunkius liki-mo seserø iðgyvenimus ir skatinda-mos konkreèius ástatymø, ðvietimosistemos, prevencijos bûdø poky-èius. Dramatiðka 26-erius metus ka-linèios moters istorija áamþinta JAVkûrëjo Yoavo Potasho filme „Nusi-kaltimas po nusikaltimo“ („Crimeafter Crime“). Deborah Peagler ne-palûþo, nors savo vyro buvo áviliotaá prostitucijos tinklà ir neteisingaiapkaltinta. Taèiau teisybë egzistuo-ja, ðásyk ji – advokatø rankose.

Skaudþiø, tarp musulmonø pasi-taikanèiø „garbës nuþudymø“ isto-rijà papasakos kanadieèiø reþisie-rës Shelley Saywell filmas „Ðeimosvardan“ („In the Name of the Fa-mily“). Filmas rodo, kad daug jau-nø moterø Ðiaurës Amerikoje þûvanuo savo artimøjø rankos uþ nevauþtrauktà gëdà ðeimai.

Programà „Ekrane moterys“ „Skal-vijos“ kino centre papildys diskusijos:„Smurtas ðeimoje – paèios ðeimos rei-kalas?“ (spalio 24 d. 17.30 val.), „Arsavo noru iðvyksta prekybos þmonë-mis aukos?“ (spalio 25 d. 18.40 val.),„Lesbietëms partnerystës nereikia“(spalio 29 d. 17.30 val.).

Plaèiau apie „Ad Hoc: Nepato-gus kinas 2011“ – festivalio svetai-nëje http://www.nepatoguskinas.lt

PAGAL RENGËJØ INF.

„Ad Hoc: Nepatogus kinas“ kvieèiadiskutuotiDokumentiniai filmai atskleidþia opias problemas

Anonsai

,,Tindirindis“ vël pradedaþygá per Lietuvà

Spalio 24 d. Vilniuje prasidës jau9-asis tarptautinis animaciniø filmøfestivalis ,,Tindirindis“. Ðiemet þiû-rovai pamatys Prancûzijos, Vokieti-jos, D. Britanijos, Albanijos, Indijos,Argentinos, Taivano ir daugybës ki-tø ðaliø (ið viso 47-iø) filmus. Spalio27–30 d., lapkrièio 3–6 d. animacijosmëgëjai filmus galës þiûrëti Ðiauliuo-se, ,,Auðros“ muziejaus Ch. Frenke-lio viloje, spalio 28–30 d. – Panevëþy-je, lapkrièio 8–12 d. Kaune, kinoteatre ,,Romuva“, lapkrièio 24 irgruodþio 9, 16 d. – Nidoje. FestivalisKlaipëdoje vyks lapkrièio 18–20 d. ki-no teatre „Jûratë ir Kastytis“. Vilniu-je festivalis vyks „Pasakoje“ ir „Skal-vijoje“, Lietuvos kinematografininkøsàjungoje.

Ðiemet 11-oje „Tindirindþio“ no-

minacijø varþysis 244 filmai, jie pa-dalyti á 21 konkursiniø filmø pro-gramà. Lietuviø filmø programa at-skleis animacijos raidos kryptis, jisudaryta beveik tik ið jaunø autoriøfilmø. Lietuviø studentø programapasiþymi itin originaliais darbais.Naujausios ir graþiausios animaci-nës ávairiø ðaliø pasakos surinktos

filmø vaikams programoje. Ekspe-rimentiniø filmø programoje ieðko-ma naujø iðraiðkos formø, figûrø irelementø. Bûsimø pasaulinës ani-macijos þvaigþdþiø filmai bus rodo-mi debiutiniø darbø programoje.Ðiemet programos kino teatruosenebus kartojamos, todël norintyspamatyti daugiau animacijos turi

spëti apsilankyti visuose seansuose.Lietuviðkai ágarsintos visos keturiosprogramos vaikams. Trumpametra-þiai konkursiniai filmai subtitruotilietuviðkai.

Spalio 25–26 d. Vilniaus kolegi-joje vyks Tarptautinio animaciniøfilmø festivalio „Tindirindis 2011“ir VTDK Dizaino fakulteto Interak-tyviojo dizaino katedros rengiamosAnimacijos meistrø kûrybinës dirb-tuvës, kurias remia Lenkø institutas.Kûrybiniø dirbtuviø temos: „Lëliniøanimaciniø filmø kûrybinis ir tech-ninis procesas“ ir „Lëlinës animaci-jos kûrybos ypatumai, „SE-MA-FOR“ studijos filmai“. Kûrybinesdirbtuves ves Wojciechas Leszczyñs-kis („SE-MA-FOR“ studijos Lodzë-je gamybos vadovas, lëlinës animaci-jos prodiuseris ir gamybos vadovas)ir Valentas Aðkinis (,,Vilanimos fil-mø studijos“ reþisierius).

Tarptautinis ,,Tindirindþio“ þiu-

ri rinks „Kieèiausius rieðutëlius“ –brandþiausi ir kûrybiðkiausi anima-ciniai filmai bus apdovanoti „Stik-linio rieðuto“ prizais.

Lietuvos kinematografininkø sà-jungoje bus parodytos trys festiva-lio retrospektyvos: ,,SE-MA-FOR“studijos animaciniø filmø retros-pektyva ir paskaita apie lenkø lëli-næ animacijà, ,,Tindirindþio“ festi-valio þiuri narës Natalijos Lukinykhkûrybos pristatymas bei Aurikos irAlgirdo Seleniø filmø rodymas.

Tarptautinis animaciniø filmøfestivalis „Tindirindis“ rodo neko-mercinius filmus. Jo misija – kuoplaèiau pristatyti pasaulinës anima-cijos spektrà: ávairiø stiliø, naciona-liniø mokyklø atstovø darbus, pa-rodyti animacijà, kuri skatinakûrybiðkumà.

PAGAL RENGËJØ INF.

„Sekso kaina“

„Luminaris“


Gediminas Kukta

Mindaugo Survilos dokumentinisfilmas „Stebuklø laukas“ (2011) pra-sideda epizodu su dviem briedþiaismiðke, lyg patvirtinanèiu jo, pir-miausia gamtininko, atidaus ir kan-traus aplinkos stebëtojo, ir tik pas-kui kino reþisieriaus statusà. Kaiþvërys dingsta, kitame kadre vëlgamtos vaizdelis – stambiu planufilmuojama zylë lesa pakabintà la-ðiniø gabalëlá. Taèiau jau iðgirstameþmogaus balsà. Kol kas kalbantysismums nerodomas, jis tik nesklan-dþiai, su pertrûkiais kaþkà kalbaapie mirtá, apie palaidojimà ne suvisais. Kreipiasi á ðalia, uþ kameros,esantá Mindaugà – aiðkiai girdimasreþisieriaus vardas. Ðis judesys á au-toriaus pusæ visà filmà kartosis irbus svarbus. Tiksliau, filmuojanty-sis nesislëps, nekurs objektyvumoáspûdþio. Reþisierius ir operatoriusSurvila filme visà laikà bus junta-mas ðalia tarp Budos miðke gyve-nanèiø þmoniø, èia pasistaèiusiø na-mus ir uþdarbiaujanèiø netolieseveikianèiame Kariotiðkiø sàvartyne.

Tokia subjektyvumo aura atskiria„Stebuklø laukà“ nuo reportaþo sti-liaus, o kûrëjà – nuo Budos gyven-tojø taip niekinamø þurnalistø. Re-þisierius kuria ne faktais grástàtelevizijos reportaþà, bet dokumen-

Budos miðko pasakosMindaugo Survilos dokumentinis filmas „Stebuklø laukas“

tiná filmà ar, kaip skelbia informaci-niai juostos praneðimai, „poemà“. Opoemos þanras jau savaime pritrau-kia þanrui „privalomà“ epiðkumà,neretai didingà tonà ir lyrizmà, apei-namà televiziniø reporteriø, bet ver-tinamà lietuviø dokumentininkø.

Survila pasakoja apie paribio,tiksliau – visiðko visuomenës uþri-bio þmones. Ðis „uþ“ pabrëþiamasir filme: jau minëtame áþangos epi-zode, kai skamba uþkadrinis balsas,ir finale, kai pasirodþius pabaigostitrams uþ kadro girdime optimis-tiðkai prabylantá vyrà: „Mes iðgyven-sim, mes iðliksim“ („...nes mirðta tiksvoloèiai“, – dar anksèiau filme pa-reiðkia vienas jo personaþø). Taèiaupabaigos titruose árëminti Budosmiðko gyventojø vardai ir pavardësbyloja kur kas liûdnesnæ tiesà: dau-gelio jau nebëra tarp gyvøjø. Ðtai taip„Stebuklø lauke“ gimsta dokumen-tinio kino tiesa ir galia: reþisieriusspëjo uþfiksuoti nykstanèià bendruo-menæ, savotiðkà iðoriniam pasauliui– mums anonimiðkà gentá.

Filmuodamas jos aplinkà ir þmo-nes Survila sàmoningai renkasi daly-vaujanèio, ásitraukianèio á filmuoja-mà vaizdà, bet iðliekanèio stebëtojukûrëjo pozicijà. Herojai kreipiasi ájá, iðsikalba jam, reaguoja á ðaliaesanèià kamerà. Taip Budos miðkogyventojai ir reþisierius netiesiogiai

reflektuoja ir filmo kûrimo proce-sà. Bene stipriausiame, paveikiau-siame, bet, laimë, dirbtinai nesu-reikðmintame „Stebuklø lauko“epizode – vienos ið moterø pokal-byje mobiliuoju telefonu su sûnu-mi Kûèiø vakarà – kadre ðmëkðteliir reþisieriaus ranka, ið aðarojanèiosmotinos atsiimanti mobiløjá telefo-nà. Taip autorius ásiterpia á savo ku-riamà pasaulá, suardo (nors filmasdokumentinis) jo fiktyvumà. Ið es-mës Survila atlieka kultûros antro-pologo, stebinèio á uþmarðtá besi-traukianèià bendruomenæ, funkcijà.Jis ásilieja á fiksuojamà aplinkà irtaip savo kamera jà „apraðo“ beikartu „áraðo“ á kinematografinæ at-mintá, áamþina kino „dokumente“.Tai stiprioji „Stebuklø lauko“ ypa-tybë. Ir net akivaizdus vaizdo bro-kas (vietomis bloga vaizdo rezoliu-cija, vaizdo sulëtëjimai) nebeatrodosvarbus. Lyg pro aprûkusá stiklà nu-filmuoti interjerai ar pasisëdëjimasnaktá prie lauþo, primityviai grojant,matyt, tarp ðiukðliø rastam prisuka-mam þaisliukui, pulsuoja autentika,bet kartu ágyja pasakiðkumo su sa-vais stebuklais atspalvá. Neatsitik-tinai dauguma epizodø filmuotisimboliðku metu – prieð ir per Ka-lëdas. Taip pirmoji filmo pavadini-mo prasmë – „stebuklø laukas“, nesniekad neþinai, kà sàvartyne gali ap-

tikti, – atsiveria kitu kampu, ir fil-me atsiranda antras dugnas.

Þavi Survilos meistriðkai stambiuplanu nufilmuoti þmoniø veidai. Jielyg Ðarûno Barto filmuose visadkadro centre, atrodytø, lengvai pa-lieèiami. Nors filmuodamas veidusSurvila neiðlaiko fizinës distancijos(objektyvas arti þmogaus), jis ne-perþengia vidinës ribos, juntamos,matyt, tik paties kûrëjo. Reþisieriusetiðkai stoiðkas filmuojamøjø atþvil-giu, o stebuklingai objektyvo akiaiatsivëræ herojai nepraranda, pate-tiðkai kalbant, savæs.

Nors filmo autorius akivaizdþiaipasitiki pasakojamàja vaizdo galia,jis, deja, ne visada kalba pats uþ sa-ve. „Palikti likimo valiai“ vaizdaikartais nevirsta netikëta metafora,neágauna simboliðkumo. Tokiø epi-zodø, kur vienas kitas dramaturgi-nis ëjimas bûtø nepakenkæs, o irmontaþo þirklës padëjusios, filmeesama – daugiausia vidutiniais pla-

nais nufilmuotose scenose, kai þmo-nës darbuojasi prie savo kukliø na-meliø, prausiasi, kuièiasi sàvartyne.Tiesa, panaðiø scenø filme maþuma,todël dokumentinis filmas ir netam-pa atsitiktiniø vaizdø virtine. Kainetikëtai kadre pasirodo medyje pa-kabinta apversta Lietuvos vëliava,reikðmës gimsta paèios. Kad ir pa-èios paprasèiausios. Metonimiðkaikalbant, apie apverstà, kitoká pasau-lá (Lietuvà), kuris amþinosiomisvertybëmis, be abejo, niekuo nesi-skiria nuo „likusios Lietuvos“.

Survila neklausia, kodël ðie þmo-nës atsidûrë Budos miðke, primyg-tinai nesigilina á kiekvieno ið jø is-torijà, nieko neteisia, nesistengiainterpretuoti. Taèiau bûtent todëlfilmas ágyja svarbos ir aktualumo.Bet aktualumo ne socialiniame lyg-menyje, o (lietuviø) kino lauke, kur,laimë, dar pasitaiko maþø kinema-tografiniø atradimø.

Suprantu, kad pas mus aktualiauskamba ðildymo kainos ar Seimo ra-dikalø pastangos átvirtinti krikð-èioniðkà ðeimos sàvokà, bet vis dëltosiûlau prisiminti prieð ðeðerius metusekranuose pasirodþiusià StephenoGaghano „Sirijanà“ (LNK, 23 d.22.50). Filmas atskleidþia arabø po-litikos uþkulisius, ir tai tikrai ádo-miau uþ sudëtingo amþiaus sunku-mus patirianèio seimûno erotiniusnuotykius. „Sirijanos“ iðeities taðkasyra vieno arabø emyratø sosto pa-veldëtojo – reformatoriaus Nasironoras atiduoti teisæ iðgauti dujas joðalyje kinams, o ne amerikieèiø kom-panijai. To uþtenka, kad prasidëtønematomas karas, á kurá ápainioti irgalingi finansininkai, ir CÞV vete-ranai, ir arabø naftà iðgaunantysimigrantai pakistanieèiai. Trumpaitariant, Gaghanas átikinamai rodo,kokiais ryðiais pasaulyje susietas di-dysis energijos iðtekliø verslas. Reng-damasis filmui, jis apkeliavo ne vie-nà ðalá (Prancûzijà, Italijà, Ðveicarijà,D. Britanijà), kur susitiko su ávairiaisinformuotais asmenimis. Pasak re-þisieriaus, uþdavæs penkiems þmo-nëms tà patá klausimà, jis iðgirsda-vo penkis skirtingus atsakymus, kuriepadëdavo toliau rutulioti filmo siu-þetà. Pamaþu filmas tapo pasakojimuapie tai, kaip funkcionuoja valdþiospogrindþiai. Filmo kûrëjai rëmësi

buvusio CÞV agento Roberto Bae-rio, dirbusio Viduriniuosiuose Rytuo-se 1976–1997 metais, knyga. BûtentBaeris ákvëpë George’o Clooney su-vaidintà herojø. Bet jis tik vienas iðseptyniasdeðimties personaþø, neat-sitiktinai Clooney sakë, kad tikroji„Sirijanos“ þvaigþdë yra scenarijus.

Apie tai, kad Kinija perka þemesskirtinguose þemynuose, pastaruo-ju metu daug raðoma ir kalbama.LTV pirmadiená (24 d. 21.15) doku-mentinio kino vakare parodys BBCdokumentiná filmà „Kinai ateina“(2011). Jo autoriai Justinas Rowlat-tas ir Robinas Barnwellas apkelia-vo tris þemynus, kad iðsiaiðkintø ðiødienø Kinijos átakà pasaulio raidai.Pirma filmo dalis skirta Afrikai.

Ilgai màsèiau, kodël Sofios Cop-polos filmà „Marija Antuanetë“(2005) LNK nusprendë rodyti sek-madienio rytà (23 d. 11.40), bet taipir nesupratau. Provokuojantis pasa-kojimas apie 1793 m. nukirsdintàPrancûzijos karalienæ, kurios ne-kentë prancûzø liaudis (nes buvoaustrë ir dar neregëtai iðlaidi) irnemylëjo karalius Liudvikas XVI,laikomas talentingos reþisierës ne-sëkme. Coppola pateikia neápras-tà karalienës traktuotæ – pasakojaapie jaunà merginà, kuri atsiduriagrieþtoje rûmø aplinkoje, privalopaisyti jos taisykliø, yra nuolat ste-

bima, taigi suranda iðeitá paèios su-sikurtame malonumø, dþiaugsmøpasaulyje. Todël ir reþisierë susitel-kë ties asmeniniu karalienës gyve-nimu, jos jausmais, nes Coppolà ne-labai domino didþioji istorija.Pagrindiná vaidmená filme sukûrëKirsten Dunst. Prancûzø vyriausy-bë suteikë Coppolai specialø leidi-mà filmuoti Versalyje.

„Marija Antuanetë“ pasakoja ka-ralienës istorijà taip, tarsi ji bûtømûsø amþininkë, kupina komplek-sø ir baimiø, apie kuriuos neþinojoanø laikø þmonës. Sudëtingà þmo-gaus psichikos þemynà atradæs Sig-mundas Freudas, ko gero, bûtø nu-stebæs, jei pamatytø, kaip daþnaipsichoanalitikai tampa filmø hero-jais. Gary Flederio 2001 m. filme„Netark në þodþio“ (LNK, 27 d. 22.30)garsø Niujorko psichiatrà Natanàvaidina Michaelis Douglasas. Á dak-tarà kreipiasi kolega, praðydamaskonsultacijos jaunai neurastenikeiElizabet. Ið jos Natanas suþino ko-dà, kuris já atves prie nusikaltimotyrimo. Philo Joanou 1992 m. filmo„Galutinis tyrimas“ (LNK, 26 d.22.30) herojus yra Richardo Gere’osuvaidintas psichoanalitikas, kurisásimyli vienos savo klienèiø, kuri ap-kaltinta þmogþudyste, seserá. Bûtøádomu pasvarstyti, kodël tradiciniussekliø vaidmenis kinematografinin-

kai vis daþniau patiki psichoanali-tikams. Matyt, todël, kad ir filmøveiksmas vis daþniau persikelia áþmogaus psichikà.

Manau, kad psichoanalitikas ge-riausiai iðanalizuotø ir reþisieriausM. Nighto Shyamalano filmus. Be-je, nuo jo „Ðeðtojo pojûèio“ ir prasi-dëjo pastaruoju metu, mano galva,pernelyg iðplitusi mada apgaudinëtiþiûrovus, tik pabaigoje paaiðkinat,kad tai, kà jie matë filme, ið tikrøjøyra personaþo psichikos atspindys.M. Nightà Shyamalanà domina at-eiviai ið kosmoso, þmogaus ir visa-tos paslaptys, viskas, kas neáprastair nepaaiðkinama. TV3 (23 d. 21 val.)parodys jo filmà „Ávykis“ (2008). Fil-mo herojai papûtus vëjui pradedamasiðkai mirti keistomis aplinkybë-mis. Ar tai nauja terorizmo forma,ar nepavykæs eksperimentas, archeminis ginklas, aiðkinasi MarkoWahlbergo herojus – paprastas Fi-ladelfijos mokytojas.

Jei bûèiau TV3 filmø planuotojas,„Ávyká“ sukeisèiau vietomis su Ta-maros Jenkins 2007 m. „Sevidþiø ðei-ma“ (23 d. 01.15). Pastarasis man pa-

sirodë daug aktualesnis. Tai – filmasapie ðeimos santykius, apie tai, kasmus sieja ir skiria su artimaisiais,apie brendimo baimæ, kuria uþsi-krëtë ir vis labiau infantilëjantys lie-tuviai. Pagrindiniai filmo herojai yrabrolis ir sesuo, juos suvaidino pui-kûs aktoriai Laura Lynney ir Phili-pas Seymouras Hoffmanas. Vendënori tapti dramaturge, Jonas dëstouniversitete. Jie visiðkai nejauèia po-reikio gilintis á ðeimos istorijà, gy-vena savo gyvenimà, bet sunkëjantitëvo bûklë priverèia juos pasirûpintiðiuo þmogumi, kurio jie vengë jaudaug metø. Reþisierë sako, kad fil-mà sukûrë norëdama iðsiaiðkinti,kaip suaugæ þmonës reaguoja á të-vø senëjimà. Ji mano, kad ðiuolai-kinæ visuomenæ apibûdina baimësuaugti, pasenti, mirti.

Vendës ir Jono istorijà reþisiereiákvëpë pasaka apie Jonukà ir Gre-tutæ. Psichoanalitikas Bruno Bettel-heimas teigë, kad ði pasaka iliustruo-ja sunkumus, su kuriais susiduriamaþengiant á brandos amþiø.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Psichoanalitikø kinasKrësle prie televizoriaus

„Marija Antuanetë“


S p a l i o 2 1 – 3 0

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Vytautas Ðerys. Retrospektyva“

Igno Krunglevièiaus videoinstaliacija „Pasa-

kojimas su netikëta atomazga“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Japonijos fondo paroda „Rankdarbiai:

tradicijos ir meistriðkumas“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

iki 26 d. — Miko J. Ðileikio ir Teofilio Petrai-

èio premijø dailës konkurso paroda „Lietuvos

sakmë“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas —

Valdovø rûmø interjero vertybës“

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje; Lietuvos valstieèiø

buities kultûra; Kryþdirbystë

Stanislovo Þvirgþdo paroda „Lietuviðki

peizaþai“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 23 d. — Algimanto Kunèiaus paroda

„Kino uþraðai: 1979—1984“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

Rasos Jonës Ðataitës-Rudënienës tapybos

paroda „Buvojimai“

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Edmundo Saladþiaus pieðiniø paroda

Giedrës Mikulskaitës grafikos darbø paroda

„Neiðaiðkintos aplinkybës“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Vidmanto Ilèiuko paroda „Pleneras“

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

Dalios Dokðaitës tapybos tuðu ir kaligrafijos

paroda „Keturi metø laikai“

Tapybos paroda „Jau saulelë vël atkopdama

budina svietà“, skirta K. Donelaièio 300 m.

sukakèiai

Benjamino Jenèiaus akvarelës darbø paroda

„Slenksèiai“

VDA galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 29 d. — Valdo Simuèio tapyba

VDA parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Ðiuolaikinës jaunøjø Danijos, Norvegijos ir

Farerø salø menininkø kûrybos paroda

„NBeX project 2011 — Titanic“

Vilniaus fotografijos galerijaStikliø g. 4

iki 29 d. — paroda „Naujoji Slovakijos

fotografija“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Ramûno Danisevièiaus fotografijø paroda

„Bûti laiku“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Paroda „Skulptoriai skaito Donelaitá“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4/2

Galerijos vitrinoje — tarptautinë metalo

meno bienalë „METALOfonas“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

iki 30 d. — Aloyzo Stasiulevièiaus paroda

„Kûrybos versmë“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

IV tarptautinë emalio meno bienalë „Vilnius

2011“

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 29 d. — „Gucio — stebuklø ðalyje“, skirta

100-osioms Czesùawo Miùoszo gimimo

metinëms

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Paroda „Jansas TV“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 24 d. — II tarptautinio Þvëryno plenero

paroda „Þvëryno reminiscencijos“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Vidmanto Zarëkos tapyba

nuo 26 d. — paroda „Spalvos ir ðokio pavilio-

ta“, skirta baletmeisterës, ðokio pedagogës ir

teatro dailininkës Olgos Dubeneckienës-

Kalpokienës 120-osioms gimimo metinëms

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Juvelyrikos paroda „Auksinë kûryba“ (Lodzës

dailës akademija)

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki 28 d. — Algirdo Valantiejaus fotografijø

paroda „Ekspedicija Antarktida 2011“

„ARgenTum“ galerijaLatako g. 2

iki 29 d. — Rûtos Petronytës paroda ,,Vagiðiai“

Senamiesèio menininkø galerijaTotoriø g. 22—4

nuo 22 d. — Lauros Pold, Maaritos Murkos,

Siirjos-Liisos Eelmos paroda „Tapyba ið Estijos“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Vilniaus vaikø ir jaunimo dailës mokyklos

mokiniø pieðiniø paroda „Paslaptingieji

parkai“, skirta Edouardo Andre 100-osioms

mirties metinëms

Galerija „2W“Pilies g. 8—9

Kûrybiniø dirbtuviø „Drevinë puðis“ paroda

„Dailininkø menë“Ðeimyniðkiø g. 23

iki 30 d. — Svajûno Armono tapybos darbø

paroda „Juodosios gulbës sapnas“

Galerija „Ðofar“Mësiniø g. 3A/5

Pauliaus Arlausko kûrybos paroda „Mirtis“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Kauno bienalë „Tekstilë 11: Dar kartà —

ðokam — pirmyn“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16


ðokam — pirmyn“

M.K. Èiurlionio dailës muziejusV. Putvinskio g. 55


ðokam — pirmyn“. Reiko Sudo (Japonija)

paroda

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusPutvinskio g. 64


ðokam — pirmyn“. Maximo Laura (Peru)

paroda; „Texere“ paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Auðros Andziulytës tapybos paroda „Viraþai 2011“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

Juliui Viktorui Kaupui skirta paroda „Pasaulis —

tarsi ástabi pasaka...“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Keramikø simpoziumo „Mes“ darbø paroda

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

nuo 21 d. — Priit Pajos (Estija) tapyba

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 30 d. — paroda „Vladimir Birgus. Fotogra-

fijos“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Laimos Drazdauskaitës ir Audronës Petraðiû-

naitës tapybos paroda ið ciklo „Duetai“

Galerija „Balta“M. Valanèiaus g. 21

Laimos Orþekauskienës paroda „Penkiasde-

ðimtmetës. Pitijos“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Paroda „Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Algimanto Ðvëgþdos tapybos ir pieðiniø

paroda

iki 23 d. — Danijos ðiuolaikinio meno paroda

„Bedlamas. Apie normalumà ir kitas manijas“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Taikomojo meno paroda „Atspindys“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Tapybos paroda „Kristijonas Donelaitis. 300

metø jubiliejø pasitinkant“

Klaipëdos fotografijos galerijaTomo g. 7

Juozo Laivio paroda „Skanografijos“

Ð I A U L I A I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Martyno Juro ambrotipijø paroda „Stiklo

namai“

Emilës Pociûtës paroda „Portretiniai vaizdi-

niai“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

iki 23 d. — paroda „Panevëþio dailës dienos

‘2011“

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

Jaunøjø fotografø paroda „Blyksniai 2011“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras21 d. 19 val. — N. Paltinienës sceninës

veiklos 60-meèio koncertas

22 d. 18.30 — L.A. Minkaus „BAJADERË“.

Dir. — M. Staðkus

23 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

26 d. 18.30 — „RAUDONOJI ÞIZEL“ (pagal

P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Adamo muz.).

Dir. — R. Ðervenikas

28 d. 18 val. — R. Wagnerio „VALKIRIJA“.

Dir. — M. Pitrënas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

22 d. 18.30 — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — E. Lacascade‘as (Prancûzija)

23 d. 12 val. — K. Èiukovskio „DAKTARAS

AISKAUDA“. Reþ. — E. Jaras

26 d. 18.30 — T. Dorsto, U. Ehlerio „NU-

SIAUBTA ÐALIS“. Reþ. — G. Varnas

28 d. 18.30 — F. Dostojevskio „STEPANÈI-

KOVO DVARAS“. Reþ. — J. Vaitkus

Maþoji salë

21 d. 19 val. — R. Granausko „DUBURYS“.

Reþ. — S. Raèkys

22 d. 16 val. — J. Griðkoveco „PLANETA“.

Reþ. — A. Dainavièius

23 d. 16 val. — I. Villqisto „HELVERIO

NAKTIS“. Reþ. — J. Vaitkus

Vilniaus maþasis teatras21 d. 18.30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO

ÈIA GYVENIMAS?“ Reþ. — J. Vaitkus

22 d. 18.30 — F. Bordon „PASKUTINIAI

MËNESIAI“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

23 d. 12 val. — J. Donaldson „KAS TAS

GRUFAS?“ Reþ. — A. Gluskinas

23 d. 16 val. — T. Letts „VESTONAI“.

Reþ. — V. Malinauskas

25 d. 13 val. — „KARALAITË IR PRINCAS

KRABAS“. Insc. aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë

25 d. 18.30 — E. Albee‘io „TRYS AUKÐTOS

MOTERYS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

26, 28 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus

„MISTRAS“. Reþ. — R. Tuminas

27 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus

„MADAGASKARAS“. Reþ. statytojas —

R. Tuminas, reþ. — A. Dapðys

Valstybinis jaunimo teatras21 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

22 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

22 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare‘o pjesæ). Reþ. — A. Latënas

23 d. 15 val. — Europos pjesiø skaitymai.

P. Koleèko „SALOMËJOS BYLA“.

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

23 d. 18 val. — Europos pjesiø skaitymai.

V. Klimaèeko „ÈECHOVAS BOKSININKAS“.

Reþ. — D. Survilaitë (Salë 99)

25 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

26 d. 18 val. — A. Anros „BESTIJA ÞYDROM

AKIM“. Reþ. — G. Makarevièius

27 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

28 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS VIRÐ

GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko (Rusija)

OKT/Vilniaus miesto teatras21 d. 18.30 Nacionaliniame dramos teatre —

M. Bulgakovo „MEISTRAS IR MARGARITA“.

Reþ. — O. Korðunovas

21 d. 19, 21 val. OKT studijoje (Aðmenos g. 8) —

K. Marèiulyno-Bo Haengo „AUKSINË

ÐVENTYKLA“. Reþ. — E. Mikulionytë ir

K. Marèiulynas-Bo Haeng

Rusø dramos teatras21 d. 18 val. — N. Simono „PASKUTINYSIS

AISTRINGAS MEILUÞIS“. Reþ. — O. Lapina,

J. Bogdanoviè-Golubeva

22 d. 18 val. — R. Cooney „Nr. 13“.

Reþ. — E. Muraðovas

23 d. 18 val. — E.-E. Schmitto „DVIEJØ

PASAULIØ VIEÐBUTIS“. Reþ. — S. Raèkys

23 d. 12, 14 val. — Z. Hoppo

„STEBUKLINGOJI KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

24 d. 18, 20 val. — „NAKTIS PRIEÐ DIENÀ“

(pagal A. Achmatovà ir M. Cvetajeva). Reþ. —

E. Stankevièiûtë (rodomas rusø ir lietuviø k.)

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

22 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — A. Mikutis

23 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

23 d. 19 val. — „NO CONCERT“. Reþ. —

V. Bareikis (teatro judëjimas „No Theatre“)

27 d. 18.30 val. — PREMJERA! V. Mazûro,

D. Èepauskaitës „JÛRATË IR KASTAUTAS“.

Reþ. ir dail. — V. Mazûras, komp. — F. Latënas

Maþoji salë

21 d. 18.30 — „PASVYDO“ (A. Strazdo

eilëraðèiø pamatymai suaugusiems).

Reþ. ir dail. — A. Bagoèiûnaitë-Paukðtienë

22 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO

ÐULINËLIS“ (pagal lietuviø liaudies pasakà).

Scenarijaus aut. ir reþ. — R. Drieþis

23 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“.

Inscen. aut., reþ. ir dail. — A. Mikutis

Keistuoliø teatras21 d.19 val. — „PINOKIO KRONIKOS“

22 d.19 val. — „JUOKDARIO MIRTIS, ARBA

KAS NUÞUDË ÐEKSPYRÀ“. Reþ. — A. Giniotis

23 d. 12 val. — „GELTONØ PLYTØ KELIAS“.

Reþ. — A. Giniotis

Dailë

Ruoðiantis Vëlinëms, nusiteikti màstyti (ir juokauti) apie mirtá padësVidmanto Ilèiuko paroda „Pleneras“. Galerijoje „Vartai“ atidaus stebë-tojo darbus pristato kuratorë Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë. „Vartai“(Vilniaus g. 39, Vilnius) dirba antradiená–penktadiená 12–18 val., ðeðta-diená 12–16 val. Paroda veikia iki lapkrièio 5 d.

Nemaþiau makabriðkumo, nors ir visai kitokio, yra grafiko EdmundoSaladþiaus pieðiniø parodoje Vilniaus grafikos meno centro galerijoje„Kairë–deðinë“, kur rodomi iki ðiol niekur nerodyti pieðiniai ið 1986–1993m. laikotarpiu sukurtø ciklø: „90-ieji metai“ (1986–1993), „Ðunys“ (1986),„Kauno vaizdai“ (1989), „Vizijos“ (1987–1989). Paroda veiks iki lapkri-èio 4 d. Galerija dirba antradiená–penktadiená 11–18 val., ðeðtadiená 11–15 val.

Muzika

Spalio 22 d. 19 val. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje skambësFranzo Liszto muzika. Pasaulinæ Liszto dienà maestro Juozo Domarkovadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras su Kauno vals-tybiniu choru (meno vad. ir vyr. dir. P. Bingelis), dainininkais Asta Krikð-èiûnaite, Rita Novikaite, Edmundu Seiliumi ir Liudu Mikalausku bei var-gonininku Bernardu Vasiliausku atliks itin sudëtingà ir retai koncertøsalëse skambanèià oratorijà „Kristus“.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

F I LOSOF I JA . P S ICHOLOG I JA

Antropoteosofija / Astrëja. – Vilnius : Tiamata, [2011]- . – (Ár.)

T. 1: Þmogaus suvokiama Dieviðkoji iðmintis. – [2011] (Vilnius : Spauda). – 309, [4] p. – Tiraþas

[1000] egz. – ISBN 978-9955-31-032-7

Apie Gërá arba Viená ; Apie tai, kas yra bloga ir ið kur kyla / Plotinas ; ið graikø kalbos vertë ir

paaiðkinimus paraðë Tatjana Aleknienë. – Vilnius : Aidai, 2011 (Vilnius : BALTO print). – 431,

[1] p. – Gretut. tekstas liet., graik. – Tiraþas 900 egz. – ISBN 978-609-450-003-9 (ár.)

Lietuviðkosios paraðtës / Arvydas Ðliogeris. – Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011 (Kaunas :

Auðra). – 384, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-634-40-9 (ár.)

Likimo praktika : kelias á stebuklà / Arvydas Daðkus. – 2-oji papild. laida. – Klaipëda : Eglës

leidykla, 2011 ([Kaunas] : Spaudos praktika). – 133, [1] p. + 1 garso diskas (CD). – Tiraþas 1000

egz. – ISBN 978-609-432-020-0

Psichologija = Psychology : mokslo darbai / Vilniaus universitetas ; redaktoriø kolegija:

vyriausiasis redaktorius Gintautas Valickas … [et al.]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla,

2011. – ISSN 1392-0359

T. 43 (2011). – 2011 (Vilnius : Biznio maðinø komp.). – 106, [1] p. : iliustr. – Str. liet., angl. –

Santr. liet., angl. – Tiraþas 100 egz.

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Apie Justinà Marcinkevièiø : [literatûros kritika] / Valentinas Sventickas. – Vilnius : Lietuvos

raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 246, [2] p. : iliustr., faks.,

portr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9986-39-681-9 (ár.)

Atgimimo proza : XX a. devintojo deðimtmeèio lietuviø prozos ir kritikos studija / Aleksandras

Krasnovas ; Vilniaus universitetas. Kauno humanitarinis fakultetas. – Vilnius : Vilniaus

universitetas, 2011 (Vilnius : Ciklonas). – 366, [1] p. – Santr. angl. – Tiraþas 150 egz. – ISBN

978-9955-634-18-8 (ár.)

Dienoraðèiai, 1910-1923 / Franz Kafka ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas. –

Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 492, [2]

p. : faks. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9986-39-680-2 (ár.)

Liepsnojantis smëlis : [romanas] / Zoë Ferraris ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas Gadeikis. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 301, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-0104-9 (ár.)

Pasakos apie meilæ ir kitus þvëris : eilëraðèiai / Indrë Valantinaitë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : Sapnø sala). – 67, [3] p. – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. –

Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-39-679-6 (ár.)

Praeities akimirkos : eilëraðèiai / Eugenija Bidvaitë-Sitnikienë. – Vilnius : [Baltijos kopija], 2011

(Vilnius : Baltijos kopija). – 137, [5] p. : iliustr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-417-028-7

Provincialo komentarai : esë / Algis Kuklys. – Klaipëda : Klaipëdos universiteto leidykla, 2011

([Klaipëda : KU l-kla]). – 124, [1] p. – Tiraþas [90] egz. – ISBN 978-9955-18-588-8

Saulëlydþio vaivorykðtë : [eilëraðèiai / Aleksandra Zikaraitë-Navakauskienë]. – Klaipëda :

Druka, [2011] (Klaipëda : Druka). – 81, [2] p. : iliustr. – Aut. nurodyta virð. – Tiraþas 100 egz. –

ISBN 978-609-404-103-7

Saulëta vaikystë ir jaunystë : [atsiminimai, apsakymai, eilëraðèiai] / Viktoras Alekna. – Vilnius :

[Baltijos kopija], 2011 (Vilnius : Baltijos kopija). – 289, [1] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-

609-417-025-6

Su meile – mamai : [aforizmai]. – Vilnius : Aktëja, [2011] ([Vilnius] : Standartø sp.). – [74] p. :

iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-21-258-4 (ár.)

Ðimtmeèio keliu : [atsiminimai] / Kazys Ambrozaitis. – Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011

(Vilnius : Grafija). – 261, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 250 egz. – ISBN 978-9955-634-34-8 (ár.)

Ðimto metø istorija : [romanas] / Herbj¸rg Wassmo ; ið norvegø kalbos vertë Alma Loèerytë-

Dale. – Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 453, [1] p. – Tiraþas 4000 egz. –

ISBN 978-609-01-0106-3 (ár.)

Visada tolimi – niekada svetimi : atsiminimai, pasakojimai, interviu / Janina Survilaitë. –

Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 158, [1] p., [4]

iliustr. lap. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9986-39-684-0 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Ambrozijus, Purkius ir angelas : [pasaka] / Sigutë Ach. – [Vilnius] : Nieko rimto, [2011]

(Kaunas : Arx Baltica). – 59, [1] p. : iliustr. – ISBN 9955-9543-0-2 (klaidingas) (ár.)

Èiauðkalai ir garmalai : [þaislinë knyga / tekstas Alfredo Steiblio]. – Vilnius : Trys nykðtukai,

[2011] (Spausd. Rusijoje). – [12] p. : iliustr. – (Skaitome vaikams). – Tiraþas [4000] egz. – ISBN

978-9955-07-327-7

Keistuolis gandras : eilëraðèiai vaikams / Mindaugas Ðvëgþda ; [iliustracijos Eglës Kielaitës]. –

Kaiðiadorys : Printëja, 2011 (Kaiðiadorys : Printëja). – 35, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 450 egz. –

ISBN 978-609-445-047-1

Pasiilgau zuikuèio : [pasakos] / Alfonsas Rimkus ; [iliustravo Edita Suchockytë, Vilma

Aleksienë]. – Vilnius : [A. Rimkus], 2011 ([Vilnius] : BALTO print). – 91, [1] p. : iliustr. – Tiraþas

[1200] egz. – ISBN 978-609-408-203-0 (ár.)

Rudþio linksmadienis : [þaislinë knyga / tekstas Alfredo Steiblio]. – Vilnius : Trys nykðtukai,

[2011] (Spausd. Rusijoje). – [12] p. : iliustr. – (Skaitome vaikams). – Tiraþas [4000] egz. – ISBN

978-9955-07-328-4

27 d. 19 val. — „PENKTAS VEIKSMAS“ (pagal

A. Stroganovo komedijà „Aktas“).

Reþ. — A. Kaniava

28 d. 19 val. — S. Ðaltenio „ÐKAC, MIRTIE,

VISADOS ÐKAC...“. Reþ. — A. Latënas

„Menø spaustuvë“21 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „KOKIA ÈIA

TEISYBË?“ („Trupë liûdi“)

21 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „ANTIGONË

(NE MITAS) “. Reþ. — I. Stundþytë

23 d. 15 val. Kiðeninëje salëje — „KAMPA-

VORIS“. Kûrëjos S. Mikalauskaitë, I. Paèësaitë

(teatras „Dansema“)

23 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-

nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþi-

nis (teatras „cezario grupë“)

24 d. 12 val. Infotekoje — „PASAKØ

PIRMADIENIAI MAÞYLIAMS“. Pasakas seka

S. Degutytë („Stalo teatras“)

25 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„KOPËÈIOS“. Choreogr. — E. Vizbaraitë

25 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras

ratas“)

27, 28 d. 15.30—21.45, 29 d. 14–21.35

Kiðeninëje salëje — festivalis „Ad hoc:

nepatogus kinas 2011“

28 d. 14 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„STEBUKLINGAS MEDIS“. Kûrybinë grupë

M. Markevièius, A. Balionis, M. Suèyla,

E. Lipskij

KAUNAS

Kauno dramos teatras21, 22 d. 18 val. Penktojoje salëje —

D. Danis „AKMENØ PELENAI“.

Reþ. — A. Jankevièius

22 d.18 val. Penktojoje salëje — PREMJERA!

K. Marèiulyno „AUKSINË ÐVENTYKLA“.

Reþ. — E. Mikulionytë ir K. Marèiulynas

(teatras „Jaja“)

23 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno

biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

23 d. 18 val. Parketinëje salëje — B. Slade’o

„KITAIS METAIS, TUO PAÈIU LAIKU“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

25 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

S. Oksanen „APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas

26 d. 18 val. Penktojoje salëje — J. Dello ir

G. Sibleyro „TEGYVUOJA BUÐONAS“.

Reþ. — R. Vitkaitis

26 d. 18 val. Maþojoje scenoje — I. Pukely-

tës „MEILË PARYÞIUJE“. Reþ. — I. Pukelytë

27 d. 18 val. Penktojoje salëje — A. Morgan

„MAÞUTIS DINAMITAS“. Reþ. — G. Varnas

28 d. 18 val. Rûtos salëje — V. Bartulio

„PAMOKSLAS ÞUVIMS“. Reþ. — V. Bartulis

Kauno muzikinis teatras21 d. 18 val. — C. Porterio „BUÈIUOK MANE,

KEIT“. Dir. — J. Geniuðas

22 d. 18 val. — Kijevo operetës teatro sveèiø

ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistø

koncertas

23 d. 12 val. — W.A. Mozarto „MAÞOJI

BURTØ FLEITA“. Dir. — V. Visockis

23 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS

VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas

26 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

27 d. 18 val. — G. Donizetti „LIUÈIJA DI

LAMERMUR“. Muzikos vad. ir dir. —

J. Geniuðas

28 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — J. Geniuðas

Kauno maþasis teatras21, 27 d. 19 val. — PREMJERA! G. Burke

„GAGARINO GATVË“. Reþ. — V. Balsys

22 d. 18 val. — V. Balsio „ÞMOGUS MEDYJE“.

Reþ. — V. Balsys

23 d. 12 val. — A. Dilytës „VENECIJOS

PASAKA“. Reþ. — A. Baniûnas

25 d.18 val. Kaiðiadoriø kultûros centre —

„MOKËK — DUOSIU“ (pagal G. Gugevièiûtës

pjesæ „Labas gyvenimas“). Reþ. — V. Balsys

Kauno kamerinis teatras21 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

23 d. 18 val. — C. Fréchette „ÞANAS IR

BEATRIÈË“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno valstybinis lëliø teatras22 d. 12 val. — „UÞBURTOS PILIES

PASLAPTIS“. Reþ. — O. Þiugþda

22 d. 18 d. — koncertas „Jûs to negirdëjot…“

23 d. 12 val. — „TIGRIUKAS PETRIKAS“.

Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras21 d. 18.30 — PREMJERA! „SMUIKININKAS

ANT STOGO“. Dir. — S. Domarkas,

M.L. Nizynski

22 d. 18.30 — G. Puccini „SESUO ANDÞE-

LIKA“, „DÞANIS SKIKIS“. Dir. — D. Pavilionis

23 d. 17 val. — labdaros akcija-koncertas

„Statykime naujà teatrà!“

Klaipëdos lëliø teatras22 d. 12 val. — „LABAS, MAÞYLI“.

Reþ. — K. Jurkðtaitë

23 d. 12 val. — „TRYS PARÐIUKAI“.

Reþ. — S. Bartulytë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras21 d. 18 val. — K. Borutos „BALTARAGIO

MALÛNAS“. Reþ. — A. Pociûnas

22 d. 18 val. — E.M. Remarque‘o „TRYS

DRAUGAI“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

23 d. 12 val. — „KUKUÈIO KELIONË“ (pagal

M. Martinaièio „Kukuèio balades“).

Reþ. — I. Norkutë

23 d. 18 val. — aktorës N. Mironèikaitës

vakaras „Ðvæskime kartu su Anele ið Naisiø“

26 d. 18 val. — „2 VYRAI. 1 TIESA“.

Reþ. — A. Gricius („Domino teatras“)

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras22, 29 d. 17 val. — PREMJERA! E. Kauzaitës

„ÐVYTINÈIØ BURBULØ PARTIJA“.

Reþ. — K. Smoriginas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija22 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, 23 d. 17 val. Kauno filharmoni-

joje — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras, Kauno valstybinis choras. Solistai

A. Krikðèiûnaitë (sopranas), R. Novikaitë

(mecosopranas), E. Seilius (tenoras),

L. Mikalauskas (bosas). Dir. — J. Domarkas.

Programoje F. Liszto kûriniai

23 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — R. Armonas (violonèelë), I. Uss

(fortepijonas). Programoje M. Brucho,

J. Juozapaièio, L. Bernsteino, R. Taki,

V. Germanavièiaus, B. Britteno kûriniai

23 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

„Baltijos gitarø kvartetas“: Z. Èepulënas,

S. Krinicinas, S.S. Lipèius, Ch. Ruebensas.

Solistas D. Bagurskas (kontrabosas)

24 d. 18 val. Ðirvintø kultûros centre —

Lietuvos kamerinis orkestras. Dir. —

M. Pitrënas. Solistë I. Zelenkauskaitë (sopra-

nas). Programà komentuoja muzikologë

Z. Kelmickaitë

24 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — I. Pogorelichius (fortepijonas,

Kroatija). Programoje F. Chopino, F. Liszto

kûriniai

26 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kariuomenës orkest-

ras (vad. ir vyr. dir. — E. Aliðauskas), Vilniaus

pedagoginio universiteto miðrus choras „Ave

vita“ (meno vad. ir dir. — K. Barisas). Solistai

J. Gedmintaitë (sopranas), K. Alèauskis

(tenoras), I. Misiûra (bosas-baritonas).

Dalyvauja V. Povilionienë ir folklorinis

ansamblis „Blezdinga“, G. Paðkevièius,

P. Meðkëla, J. Milius, È. Gabalis ir kt.

27 d. 14 val. Kaiðiadoriø raj. Ringailiø

kultûros centre, 27 d. 18 val. Kaiðiadoriø

raj. Þieþmariø kultûros centre — „Muzika

gyvai“: susitikimas su dainininke V. Povilio-

niene ir saksofonininku P. Vyðniausku

V I L N I U S

Festivalis „Gaida“21 d. 19 val. Kongresø rûmuose — Lietuvos

valstybinis simfoninis orkestras. Dir. —

M. Ozolinas. Programoje R. Motiekaièio,

V.V. Jurguèio, I. Xenakio, A. Kuèinsko,

N. Valanèiûtës, D. Lango kûriniai

22 d. 19 val. „Menø spaustuvëje“ — kontra-

bosø orkestras „Ludus gravis“ (vad. —

S. Scodanibbio, Italija). Programoje

J. Cage‘o, A. Pärto, S. Scodanibbio,

R. Vitkauskaitës kûriniai

23 d. 19 val. ÐMC — styginiø kvartetas

„Diotima“ (Prancûzija). Programoje

A. Posado, T. Hosokawos, S. Reicho kûriniai

25 d. 19 val. ÐMC — kamerinis choras

„Brevis“. Dir. — G. Venislovas. Programoje

I. Xenakio, R. Kabelio, R. Maþulio kûriniai

26 d. 19 val. ÐMC — speciali minimalistinës

muzikos programa „Gaida ensemble“.

Programoje A. Lucier, R. Merkelio,

M. Sabato, M. Urbaièio ir kt. kûriniai

26 d. 21 val. ÐMC — audiovizualinis elektro-

akustinis performansas „Elektros lempuèiø

muzika“. M. Vorfeldas (Vokietija)

27 d. 19 val. ÐMC — ansamblis „Kammeren-

semble Neue Musik Berlin“ (Vokietija).

Programoje I. Xenakio, H. Lachenmanno,

M. Baranausko kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas26 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

„Ðiaulieèiø klubo“ globojamas treèiadienio

vakaras su Ðiauliø „Auðros“ muziejaus

paroda „Gerardas Bagdonavièius: gyvenimas

tarsi teatras...“. È. Þalio filmas „Gerardas

Bagdonavièius“

Ðv. Jonø baþnyèia22 d. 18 val. — J. Vizbaraitë (sopranas) ir

G. Petrauskaitë (vargonai). Programoje

N. Bruhnso, M.A. Cesti, G.F. Händelio,

J.S. Bacho ir kt. kûriniai

Ðv. Kazimiero baþnyèia25 d. 18.30 — S. Stonytë ir jos dainavimo

klasës studentai L. Dambrauskaitë, I. Filip-

kauskaitë, V. Gerasimovas, E.D. Ðaras.

Vargonuoja LMTA Vargonø ir klavesino

katedros studentai. Programoje F. Schuberto,

C. Francko ir kt. kûriniai

Uþutrakio dvaro sodybos rûmai23 d. 16 val. — koncertas „Neuþmirðtamas

Gerðvinas“. Atlikëjai J. Sakalauskas (barito-

nas) ir naujasis styginiø kvartetas: A. Dovei-

kaitë-Rubinë (smuikas), D. Juozapaitienë

(altas), J. Juozapaitis (altas), D. Rubinas

(kontrabosas)

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas24 d. 17.30 — vakaras ið ciklo „Jauni ir

talentingi“. Dalyvauja D. Daugintytë (poezi-

ja), B. Graðytë (poezija), D. Bandzevièiûtë

(poezija), T. Taðkauskas (poezija), S. Vasiliaus-

kas (proza), U. Grickevièiûtë (poetinë proza).

Dainuoja R. Urbonavièiûtë, J. Narvidas,

R. Zentelytë. Vakarà veda R. Kasperionytë

27 d. 17.30 — R. Skuèaitës sukaktuvinis

kûrybos vakaras su rinktiniø eilëraðèiø knyga

„Ant skilusio akmens“. Dalyvauja R. Skuèaitë,

literatûrologë V. Daujotytë. Koncertuoja

violonèeliø ansamblis „QuinCelli“ (vad. —

L. Treikauskas). Vakarà veda literatûros

kritikas V. Sventickas

27 d. 14 val. Kurðënø miesto kultûros

centre, 16 val. Kurðënø vaikø globos

namuose — literatûrinë popietë „Rudenë-

janèiais keliais sugráþtam tëviðkën“. Dalyvau-

ja raðytojai V. Kirkutis, S. Lipskis, V. Reimeris


S p a l i o 2 1 – 2 7

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Konstantinas BorkovskisPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

Draugiðkas seksas **Ðis filmas – dar vienas árodymas, kad Holivudas þengia koja kojon su

gyvenimu, o labiausiai á paproèiø pokyèius reaguoja romantiniø komedijøkûrëjai. Kai didmiesèiuose vis daugëja vieniðiø, kurie daro sëkmingà karje-rà, bet bijo ásipareigojimø asmeniniame gyvenime, turi atsirasti ir jiemsskirtas filmas. Reþisierius Willas Gluckas pasakoja apie du meile nusivylu-sius jaunus profesionalus. Dþemi (Mila Kunis) yra „smegenø medþiotoja“.Ji nori pervilioti ið Los Andþelo á Niujorkà daug þadantá menininkà Dilanà(Justin Timberlake). Greitai abu filmo herojai suvokia, kad yra panaðûs.Pirmiausia tuo, kad netiki meile, kuri esà tik mitas, bet uþtat abu tiki seksu.Taèiau eksperimentuodami su „draugiðku seksu“ jie ir patys nepastebëjo,kaip paspendë sau spàstus. O gal jie tiesiog prisiþiûrëjo per daug romanti-niø komedijø? (JAV, 2011) (Vilnius, Kaunas)

Gyvenimo medis ****Ðiemet Kanø „Auksine palmës ðakele“ apdovanotas Terrence’o Mali-

cko filmas pasakoja apie Dþekà (Sean Penn), kuris augo tarp autoritarið-ko tëvo ir mylinèios mamos, suteikusios jam tikëjimo gyvenimu. Vienuo-likmetis Dþekas – vienas ið trijø broliø. Pasaulis jam atrodo nuostabus,bet kai Dþekas patiria artimøjø mirtá, ligas ir kanèià, poþiûris á tikrovækeièiasi. Pasaulis tampa labirintu, kuriame jau suaugæs Dþekas ieðko gy-venimo prasmës. Gana prieðtaringø vertinimø sulaukæs „Gyvenimo me-dis“ – tik penktas 1943 m. gimusio reþisieriaus filmas, taèiau jo kûrëjasjau tapo amerikieèiø kino legenda. Taip pat vaidina Bradas Pittas, Jessci-ca Chastain (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas)

Klastingi namai **Sëkmingas leidëjas Vilas Atentonas palieka Niujorkà ir kartu su ðeima

persikelia á namà Naujojoje Anglijoje. Èia jis pagaliau pradës raðyti ro-manà, kuris pakeis Vilo gyvenimà. Taèiau saldþioms svajonëms nelemtaiðsipildyti: name prieð penkerius metus ávyko þmogþudystë, þmonà ir duk-teris nuþudæs vyras paleistas ið psichiatrinës ligoninës. Vilas pradeda aið-kintis nelaimës aplinkybes... Danielis Craigas gali suvaidinti ir DþeimsàBondà, ir raðytojà, ir pamiðëlá, bet ðiame filme vis dëlto jam nelabai yra kàveikti. Kadaise garsius filmus „Mano kairë koja“ ir „Tëvo vardu“ sukûræsreþisierius Jimas Sheridanas, ko gero, pernelyg pasitikëjo dabar madingu„filmo, vykstanèio þmogaus psichikoje“ siuþetu. Bet toks siuþetas – jokianaujiena, kad jis darytø áspûdá, reikia sudëtingesniø personaþø, gilesnëspsichologijos, átikinamesniø konfliktø. Todël ádomiausia filme tampa Vi-lo ir jo þmonos, kurià suvaidino Rachel Weisz, meilës linija. Ypaè turintomenyje, kad filmavimas baigësi Craigo ir Weisz vestuvëmis. Taip pat vai-dina Naomi Watts, Elias Koteas (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas)

Oda, kurioje gyvenu ****Naujausias ispanø reþisieriaus Pedro Almodóvaro filmas sukurtas pa-

gal lietuviðkai iðleistà Thierry Jonquet romanà „Tarantulas“. Pagrindinisherojus – Antonio Banderaso bravûriðkai suvaidintas plastinës chirurgi-jos specialistas Robertas – ágyvendina tobulà kerðto planà. Jo dukterá ið-prievartavusá Vincentæ Robertas paverèia moterimi. Vera (Elena Anaya)tobula ir kaip du vandens laðai primena mirusià Roberto þmonà. Taèiauákalintas Veros odoje Vincentë nori pabëgti... Almodóvaras sujungia netik Frankenðteino ir Pigmaliono, bet gerai ið ankstesniø reþisieriaus filmøatpaþástamus lytinës tapatybës, moteriðkumo, prarastø vaikø ir ðeimyni-niø paslapèiø motyvus, tik ið viso to Almodóvaras kuria ne jam áprastàmelodramos pastiðà, o trilerá. Iðoriniø trilerio elementø filme ne tiek jaumaþai, nors átampos augimà Almodovaras greièiau pateikia ironiðkai, ið-saugodamas savotiðkà distancijà. Taèiau labiausiai filmas stebina „galan-teriðkumu“ – èia viskas graþu lyg ið spalvoto þurnalo: interjerai, Jeano-Paulio Gaultier kostiumai, menkiausios detalës. Toks akademiðkas, tarsipro mokslininko mikroskopà ðaltai personaþus ir ávykius stebintis Almo-dóvaras atrodo maþø maþiausiai keistai (Ispanija, 2011). (Vilnius, Kaunas)

„Gyvenimo medis“

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis21—27 d. — Super Dþonio prisikëlimas

(D. Britanija, Izraelis, Japonija, Prancûzija) —

11, 13.30, 16, 18.15, 21 val.

Kolumbiana (JAV, Prancûzija) — 11.15, 13.45,

16.15, 18.45, 21.30

Gyvenimo medis (JAV) — 12, 15.15, 18.30,

21.40

27 d. — Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) —

19 val.

27 d. — Ákalinti laike (JAV) — 19 val.

21—26 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ.

D. Ulvydas) — 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.;

27 d. — 11, 13.30, 16, 21.30

21, 24—27 d. — Klastingi namai (JAV) — 14,

16.20, 19, 21.40; 22, 23 d. — 12, 14, 16.20,

19, 21.40

21, 24—27 d. — Tarnaitë (Indija, JAV, JAE) —

15, 18.10, 21.20; 22, 23 d. — 11.40, 15, 18.10,

21.20

21—26 d. — Trys muðkietininkai (3D,

D. Britanija, Prancûzija, Vokietija) — 11.45,

15, 18, 21.15; 27 d. — 11.45, 15, 21.15

21, 24—27 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 13,

14.40; 22, 23 d. — 11.20, 13, 14.40

21—27 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) —

16.30, 19.15, 22 val.

Uþkratas (JAV) — 12.45, 19.10

Profesionalai (Australija, JAV) — 15.40, 22 val.

Smurfai (JAV) — 13, 15.20

Draugiðkas seksas (JAV) — 17.45, 20.30

Ratai 2 (JAV) — 13.15, 15.40

Vidurnaktis Paryþiuje (Ispanija, JAV) — 18,

20.15

Forum Cinemas Akropolis21—27 d. — Super Dþonio prisikëlimas


11, 13.30, 16.15, 18.45, 21.40

Kolumbiana (JAV, Prancûzija) — 11.30, 14,

16.30, 19, 21.50

Gyvenimo medis (JAV) — 11.45, 14.45, 18,

21 val.

27 d. — Ákalinti laike (JAV) — 19 val.


D. Ulvydas) — 10.45, 13.15, 15.45, 18.30,

21.15; 27 d. — 10.45, 13.15, 15.45, 21.15

21—27 d. — Trys muðkietininkai (3D, D. Britanija,

Prancûzija, Vokietija) — 12.15, 15.15, 18.15,

21.30

Trys muðkietininkai (D. Britanija, Prancûzija,

Vokietija) — 12.30, 17.30

21, 24—27 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) —

12, 14.15; 22, 23 d. — 10.15, 12, 14.15

21—27 d. — Draugiðkas seksas (JAV) — 13,

17.45

Klastingi namai (JAV) — 15.30, 20.15

Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) — 15, 20.30

Smurfai (JAV) — 10.30

„Skalvijos“ kino centrasTarptautinis vaikø ir jaunimo festivalis

21 d. — Kaip tapti nemirtingu (Vokietija) —

13 val.

21 d. — Degtukþmogis (Italija) — 15 val.

22 d. — Jep! (Nyderlandai) — 13 val.

22 d. — Kovotoja (Danija) — 15 val.

23 d. — Kukis (Èekija) — 13 val.

23 d. — Sutrikæs Maksas (Danija) — 15 val.

Ad Hoc: Nepatogus kinas 2011

21 d. — Ðeima (Ðvedija) — 17 val.

21 d. — Karlos atëjimas (Ispanija) — 18.45

21 d. — Du Eskobarai (JAV) — 21.15

22 d. — Vaidinant revoliucijà (D. Britanija) —

17 val.; 24 d. — 16.45

22 d. — Verta penkiasdeðimties aviø (Ðvedi-

ja) — 18.15

22 d. — Vamzdis (Airija) — 19.30

22 d. — Anksèiau èia buvo sala (N. Zelandija) —

21.15

23 d. — Að — mergaitë! (Nyderlandai) — 17 val.;

25 d. — 17 val.

23 d. — Europos uþkampis (Norvegija) — 17.30

23 d. — Drnovicës Catenacci, arba Ekonomi-

nës transformacijos pradþia (Èekija) — 18.35

23 d. — Kelias namo (JAV) — 20.30

24 d. — Meilë karo metu (Ðvedija) — 15 val.

24 d. — Nuodëmë tylëti (JAV) — 17.30

24 d. — Kaltumo prezumpcija (Meksika) — 20 val.

25 d. — Padëkit! Gëjus klasëje (Nyderlandai) —

16 val.

25 d. — Sekso kaina (JAV) — 17.30

25 d. — Kundûzo karta. Kitø karas (Vokietija) —

20 val.

26 d. — Myliu Lenkijà (Lenkija) — 15.30

26 d. — Nuo galvos iki dangaus (Italija) — 16.45

26 d. — Kitas „Chelsea“ — Donecko istorija

(Vokietija) — 18 val.

26 d. — Ðachta nr. 8 (Estija, Ukraina) — 20.20

27 d. — Ðeimos vardan (Kanada) — 16 val.

27 d. — Edi ir Tëja: labai ilgos suþadëtuvës

(JAV) — 17.30

27 d. — Chodorkovskis (Vokietija) — 20 val.

Pasaka21 d. — Stebuklø laukas (reþ. M. Survila) —

17.30; 21 d. — 20.30; 22 d. — 21 val.; 23 d. —

15 val.; 24 — 17.15; 27d. — 22 val.

22 d. — animaciniø filmø programa „Geri

draugai“ — 16 val.

22 d. — Dþeinë Eir (D. Britanija, JAV) — 21.15

22 d. — Laris Kraunas (JAV) — 22.30; 23 d. —

21 val.; 25 d. — 13.30; 25 d. — 16 val.

25 d. — Bresto tvirtovë (Baltarusijos kino

dienos) — 18 val.

Vaikø ir jaunimo filmø festivalis

21 d. — Maþieji didvyriai — 12.30

21 d. — Kaip tapti nemirtingu — 14.30

21 d. — Bëk, sese, bëk — 15.45

21 d. — U — 19 val.

22 d. — Dviejø uodø istorija — 13 val.

22 d. — Kukis — 14.45

22 d. — Praðyèiau pagarbos — 17 val.

22 d. — Prie jûros — 19 val.

23 d. — U — 13 val.

23 d. — Bielka ir Strielka — þvaigþdþiø ðunys —

14 val.

23 d. — Rytoj bus geriau — 15.30

Ad Hoc: Nepatogus kinas

21 d. — Vaidinant revoliucijà — 16.30

21 d. — Teisingumas Sergejui — 18 val.

21 d. — Sekso kaina — 20 val.

22 d. — Karlos atëjimas — 17.30

22 d. — Svajojanti Nikaragva — 19.45

23 d. — Kubos revoliucijos anûkai — 17.30

23 d. — El Sicario — Kambarys Nr.164 — 19.15

24 d. — Catenaacio a la Drnovice — 19.30

24 d. — Á amþinybæ — 21.10

25 d. — Edi ir Tëja: labai ilgos suþadëtuvës —

17 val.

25 d. — Kitas „Chelsea“ — Donecko istorija —

20.30

26 d. — Kubos revoliucijos anûkai — 17.30

26 d. — Saulës taksi — aplink pasaulá su

saule — 18 val.

26 d. — Kundûzo karta. Kitø karas — 19.45

27 d. — Tylusis sniegas — 18 val.

27 d. — Meilë karo metu — 20 val.

Lotynø Amerikos kulûros dienos

21 d. — Èiko ir Rita — 18.30

21 d. — Ðiandien kaip vakar — 21 val.

22 d. — Þanas ir Þantij — 16.30; 24 d.— 20.30

22 d. — Pragaro marimbos — 18.30; 23 d. — 20.30

22 d. — Tango dainininkë — 20.30; 26 d. — 20.30

23 d. — Èiko ir Rita — 18.30

24 d. — Tigrero: nebaigtas filmas — 18.30

25 d. — Novena — 18.30; 27 d. — 18.30

25 d. — Ranka pasiekiama — 20.30

26 d. — Sveikas, Chulio Kortasarai — 17.30

26 d. — Autobusas — 19.30

27 d. — Ranka pasiekiama — 20.30

Animaciniø filmø festivalis „Tindirindis“

24 d. — Vinis á smegenis — 17 val.;Þvaigþdþiø

debiutai — 19 val.; Siaubai ir sapnai — 21 val.;

25 d. — Figûra Z — 15 val.; Forma T — 16.30;

26 d. — Juokai juokais — 16.30; Meilës kava —

21.30; 27 d. — Juoko vitaminai — 17 val.

Þaidimai suaugusiems — 21 val.

Ozo kino salë21, 22, 24, 25 d. — Rikis (Prancûzija, Italija,

drama) — 14 val.; 21, 22, 24, 25 d. — Mask-

va, Belgija (Belgija, drama) — 16 val.; 21, 22,

24 d. — Eurazijos aborigenas (reþ. Ð. Bartas) —

18 val.; 26 d. — Egzaminas (D. Britanija) —

14 val.; 26 d. — Lope de Vega: palaidûnas ir

gundytojas (Ispanija, Brazilija) — 16 val.;

26 d. — Akvariumas (D. Britanija) — 18 val.;

27 d. — Duburys (reþ. G. Lukðas) — 15 val.;

27 d. — Þvëris, kylantis ið jûros (reþ. V. Þalakevi-

èius) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas21, 22 d. — Super Dþonio prisikëlimas (D. Britanija,

Izraelis, Japonija, Prancûzija) — 11, 13.45,

16.15, 18.45, 21.15, 23.45; 23—26 d. — 11,

13.45, 16.15, 18.45; 27 d. — 11, 13.45, 16.15

21, 22 d. — Kolumbiana (JAV, Prancûzija) —

11.30, 14, 16.30, 19, 21.30, 23.59; 23—26 d. —

11.30, 14, 16.30, 19 val.; 27 d. — 11.30, 14,

16.30, 18.45, 21.15; Gyvenimo medis (JAV) —

14.30, 17.30, 20.30; 25 d. — Vaiduoklis (JAV) —

18.15; 27 d. — Ákalinti laike (JAV) — 19 val.;

21, 22 d. — Draugiðkas seksas (JAV) — 13.30,

16, 18.30, 21, , 23.30; 23, 24, 26 d. — 13.30,

16, 18.30, 21 val.; 25 d. — 13.30, 16, 21 val.;

27 d. — 13.30, 16, 21.25


D. Ulvydas) — 11.45, 14.15, 16.45, 19.15

Trys muðkietininkai (3D, D. Britanija, Prancû-

zija, Vokietija) — 12.15, 15, 18, 20.45, 21.45

21, 24—27 d. — Klastingi namai (JAV) —

12.45, 17.15, 22 val.; 22, 23 d. — 17.15, 22 val.

21—27 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) —

14.45, 19.30; 21, 24—27 d. — Mikë Pûkuotukas

(JAV) — 12 val.; 22, 23 d. — 10.15, 12 val. 22,

23 d. — Ratai 2 (JAV) — 11.15; 22, 23 d. —

Smurfai (JAV) — 10.30, 12.45

21, 23 d. — Profesionalai (Australija, JAV) —

23.15

Cinamonas21—27 d. — Super Dþonio prisikëlimas


12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30

Svarbiausia — nebijoti! (JAV) — 18.30, 20.45

27 d. — opera „Otellas“ ið Zalcburgo festiva-

lio — 19 val.

21—26 d. — Trys muðkietininkai (3D,

D. Britanija, Prancûzija, Vokietija) — 15.30,

22.15; 27 d. — 14.15

21, 24, 26 d. — Stebuklø laukas (reþ.

M. Survila) — 11.30

21—27 d. — Draugiðkas seksas (JAV) — 14.30,

19, 21.15; Ir kaip ji viskà suspëja? (JAV) — 16.15

21—23 d. — Raudonkepurë prieð blogá (JAV) —

12, 14 val.; 24—27 d. — 14 val.

Uþkratas (JAV) — 17.15, 21.45


D. Ulvydas) — 11, 13.15, 17.45, 20 val.; 27 d. —

12, 16.30, 21.50; Vidurnaktis Paryþiuje

(Ispanija, JAV) — 15.15; Mikë Pûkuotukas

(JAV) — 12.45; Draugo kailyje (JAV) — 19.30;

Smurfai (Belgija, JAV) — 10.45, 13, 16.45

24—27 d. — tarptautinis vaikø ir jaunimo

filmø festivalis — 11.45

APOÈIAUS Kûryba kaip nedaloma visuma - Straipsniai · Rest“) ir Nomedos Valanèiûtës...

Documents

Transcript of APOÈIAUS Kûryba kaip nedaloma visuma - Straipsniai · Rest“) ir Nomedos Valanèiûtës...