Apie mus, apie Europą!Demokratinio Europos pilietiškumo link

Europos piliečių metų aljansas (EYCA) 1

Įžanga 2

Aktyvus Europos Pilietiškumas KaipVisuomenės Projektas 4

1.1. Solidarumu paremtos Europos kūrimas 6

1.2. Lygių galimybių visiems piliečiams Europos kūrimas 7

1.3. Europos, visiškai įtraukiančios piliečius į sprendimų priėmimą, kūrimas 8

Atvira Ir IntegruojantiEuropos Demokratija 10

2.1. Įtraukties ir lygybės Europoje užtikrinimas 12

2.2. Laisvo judėjimo ir sąžiningo mobilumo visiems piliečiams užtikrinimas 13

2.3. Pilietinių ir politinių teisių ir visų žmonių dalyvavimo užtikrinimas 15

Viena Europos Demokratija,Trys Demokratijos Ramsčiai 16

3.1. Ramstis #1: išsilavinę ir informuoti piliečiai 18

3.2. Ramstis #2: atviros ir reaguojančios institucijos 19

3.3. Ramstis #3: stipri ir pripažįstama organizuota pilietinė visuomenė 20

Ištekliai 22

Turinys

Apie mūsų Rekomendacijos :

x Jos kilo iš kolektyvinio darbo 2013 Europos piliečių metais. Jasrengiant dalyvavo daugiau nei 100 atstovų iš 80 nacionalinių ir Eu-ropos pilietinės visuomenės organizacijų iš 27 šalių.

x Jos turi būti prieinamos piliečiams (tiek organizacijoms, tiek at-skiriems asmenims) ir naudojamos kaip propagavimo priemonės,ypač 2014 m. Europos rinkimų kampanijos metu.

x Jos yra konkrečios, aiškios, prieinamos ir išverstos į keletą kalbų.Apibrėžimai ir nuorodos į pagrindinius tekste minimus teisinius do-kumentus pateikiamos šio leidinio pabaigoje.

x Jos sudarytos kaip faktų išdėstymas, kuriame pirmiausia api-brėžiamos AKTYVAUS EUROPOS PILIETIŠKUMO KAIP VISUOMENĖSPROJEKTO (1 skyrius) prioritetai ir rekomendacijos, o toliau kalbamaapie du konkrečius etapus, siekiant šios Europos vizijos: pasiekti AT-VIRĄ IR INTEGRUOJANČIĄ EUROPOS DEMOKRATIJĄ (2 skyrius) iružtikrinti VIENĄ EUROPOS DEMOKRATIJĄ, TRIS DEMOKRATIJOSRAMSČIUS (3 skyrius).

Kiekvienas skyrius padalintas į tris dalis, atitinkančias pagrindinesmūsų rekomendacijų kryptis. Kiekvienas skyrius ir dalis yra prista-tomi ir kontekstualizuojami trumpu pagrindimu, juose pateikiamipagrindiniai prioritetai (pažymėta ryškiai tekste) ir rekomendacijos.

x Jos skirtos:• ES institucijoms, dalyvaujančioms politikos kūrime ir įgyvendi-

nime, o ypač:- ES įstatymų leidybos organams – Europos Tarybai, Europos Parla-

mentui ir Europos Komisijai;- ES konsultaciniams organams – Europos ekonomikos ir socialinių

reikalų komitetui ir Regionų komitetui;

• ES valstybėms narėms (vyriausybėms, parlamentams, vietos val-džios institucijoms ir t. t.);

• kitoms suinteresuotoms šalims (pilietinės visuomenės organizaci-joms, piliečiams, žiniasklaidai, politinėms partijoms ir t. t.).

Išskirtos institucijos tekste yra išryškintos pažymėtos spalva.

x Jos gali būti perskaitytos, palaikomos, parsisiųstos ir pasidalintosinternetu:

ey2013-alliance.eu/itsabouteuropeitsaboutus/

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 1

Europos piliečių metų aljansas (EYCA) yra Europos irnacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų ir tinklųatviras tinklas, siekiantis skatinti aktyvų pilietiškumą kaipesminį Europos projekto elementą 2013 Europos piliečiųmetų kontekste.

Siekdamos skatinti geresnį supratimą apie aktyvų pilie-tiškumą*, didžiosios Europos pilietinės visuomenės orga-nizacijos ir tinklai 2011 m. įkūrė pilietinės visuomenėsaljansą, kurio principai pateikiami 2012 m. pavasarį pri-imtame aljanso manifeste. Pirmasis svarbus aljanso pasi-ekimas buvo mobilizuoti savo tinklą ir išversti manifestą į23 Europos kalbas bei užrašyti anglų kalba Brailio raštu,kad jis būtų kiek įmanoma labiau prieinamas.

Per metus prie aljanso prisijungė įvairūs Europos tinklai,platformos ir organizacijos, ir dabar jį sudaro 62 Europosnariai, atstovaujantys daugiau nei 4000 atskirų organiza-cijų iš 50 Europos šalių, dirbančių įvairiose srityse – švie-timo, kultūros, sveikatos priežiūros, jaunimo ir t. t. 19nacionalinių aljansų ir 3 nacionalinių aljansų iniciatyvų,apimančių nacionalines ir vietines pilietinės visuomenėsorganizacijas, dėka, EYCA aktyviai veikia ES valstybėse na-rėse, skatindama aktyvų Europos pilietiškumą visus metus.EYCA taip pat susisiekė su organizacijomis dar 6 kitoseEuropos šalyse.

Nepaisant mažiausio istorijoje Europos metams paskirtobiudžeto, EYCA gavo ribotą finansinę paramą iš EuroposKomisijos (DG COMM) savo veiklai Europos lygmeniu, onacionaliniu lygmeniu EYC aljansai funkcionavo beveikvien tik savanoriškos veiklos pagrindais.

DALYVAVIMO DIDINIMAS, INFORMUOJANT -PILIEČIUS IR DIDINANT ŽINOMUMĄ -

Vietiniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu buvo organi-zuojamos diskusijos, konferencijos, atrankos, seminarai,parodos ir t. t., siekiant didinti piliečių informuotumą apiejų teises ir dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procesegalimybes per organizacijas ir partnerystę su kitomis suin-teresuotomis šalimis, dalyvaujančiomis Europos piliečiųmetuose. Šios pilietiškumo akcijos ir diskusijos buvo ska-tinamos ir tęsiamos internetu EYCA interneto svetainėje(www.ey2012-alliance.eu) ir socialiniuose tinkluose (Fa-cebook, Twitter, Youtube ir Flickr: EYCA2013).

Be to, per metus bandėme užfiksuoti Europos piliečių „ak-tyvaus (Europos) pilietiškumo“ viziją „Polaroid“ nuo-trau-kose. Surinkta kolekcija bus demonstruojama (fiziškai irinternetu) pavadinimu [Nebaigta] Ką jums reiškia akty-vus Europos pilietiškumas? (www.polaroidproject.eu)

kuris reiškia, kad šis projektas niekuomet nebus užbaig-tas, kadangi kaip ir demokratija, aktyvus pilietiškumas yraniekad nesibaigiantis procesas.

POLITIKOS DARBOTVARKĖS ES -PILIETIŠKUMUI SUKŪRIMAS -

Mes siekėme, kad pilietiškumas taptų visos Europos poli-tikos matmeniu ir pagrindiniu prioritetu visose EuroposSąjungos veiklos srityse, kad būtų galima eiti išties pilie-čiams palankios Europos Sąjungos link, kuri nebūtų už-imta vien tik ekonominiais klausimais. Mums ES pilietybėneturėtų būti apribota individualiomis teisėmis paremtupožiūriu, bet turėtų turėti stiprų vertybėmis paremtą mat-menį, kuris suteiktų europiečiams priklausymo bendramEuropos projektui jausmą.

Per metus EYCA nariai prisidėjo prie pagrindinių temų, su-sijusių su aktyviu pilietiškumu Europoje, visuotinio ir tarp-tautinio svarstymo trijose darbo grupėse: piliečiųdalyvavimo ir pilietinio dialogo, ekonominių, socialinių irpolitinių teisių kaip darnios visumos, ir integruojančiosEuropos pilietybės visiems gyventojams.

Detalius kiekvienos darbo grupės pasiūlymus galite rastimūsų interneto svetainėje ir šiame dokumente.

2 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

Šešiasdešimt du Europos asociacijų tinklai ir nevyriausy-binės organizacijos, palaikomi koalicijų nacionaliniu lyg-meniu, suvienijo jėgas ir susijungė į 2013 m. Europospiliečių metų aljansą (EYCA), siekdamos įtraukti pilietinęvisuomenę* į plačias diskusijas apie tai, ką šiandien reiškiaEuropos pilietybė, apie būsimus iššūkius ir jų sprendimus.

Vienas pagrindinių šio plataus tarpsektorinio ir tarptauti-nio tinklo tikslų yra užtikrinti, kad aktyvus pilietiškumas*būtų suprantamas kaip ilgalaikė, kompleksinė tema Euro-pos viešojoje politikoje. Po metus trukusių svarstymų irkonsultacijų, šiame dokumente EYCA pristato savo pa-grindinius pasiūlymus aktyvaus pilietiškumo Europojestiprinimui ir didinimui.

Europos Sąjungos pilietybės sąvoka, pirmą kartą pateikta1992 m. Mastrichto sutartyje, pridėjo iš esmės ekonomi-nio pobūdžio Europos bendrijai politinį matmenį. Re-miantis ES pagrindinių teisių chartija, Europos Sąjunga„daugiausia dėmesio savo veikloje skiria žmogui“, įsteig-dama Europos Sąjungos pilietybę ir kurdama laisvės,

saugumo ir teisingumo erdvę. Šiuos principus dar labiausutvirtino Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo(TFEU)*, ypač jos 2, 3, 6, 9 ir 10 straipsniai, o 11 straipsniusiekiama sustiprinti organizuotos pilietinės visuomenėsvaidmenį.

Nepaisant oficialaus pripažinimo sutartimis, ES pilietiš-kumas šiuo metu išgyvena krizę. Sprendimus priimantysasmenys ir išrinkti atstovai neturėtų nuvertinti žmoniųnusivylimo Europos projektu. Vis sistemingiau populisti-nės jėgos pasinaudoja šiuo paplitusiu nepasitenkinimu irkursto nacionalistines bei ksenofobines pažiūras, siekdamossumenkinti bendros ateities, paremtos demokratinėmis irpažangiomis vertybėmis, galimybę. Rizikuojama daug kuoir Europos Sąjungos institucijos turi įrodyti, kad jos galiatkurti solidarumą ir suteikti pagrindą geresniam bendrampiliečių gyvenimui. EYCA požiūriu, norint spręsti šias prob-lemas ir pakeisti tendencijų kryptį, reikalingi dideli Euro-pos politikos kūrimo ir įgyvendinimo pokyčiai, kad būtųvėl įgytas impulsas siekti didesnės Europos integracijos irtaikos.

Nors EYCA pasiūlymams daug įtakos turi dabartinė eko-nominė, socialinė ir politinė krizė, jie pirmiausia suteikiakonkretumo visuomenės politinei vizijai ir Europos, kuriojenori gyventi EYCA nariai, vizijai, t. y. atviros, įtrauktimi irdalyvavimu paremtos Europos vizijai. Šiame kontekstepilietiškumo stiprinimas reiškia atsakymą į pagrindinįklausimą „kaip sukurti (atkurti) solidarumą taip, kad eu-ropiečiai vėl pasitikėtų bendra Europos ateitimi?“.

Šiais pasiūlymais siekiama atkurti Europos projektą, grą-žinant piliečius, solidarumą, lygybę, sąžiningumą ir vizijąten, kur jie turėtų būti – Europos dėmesio centre. Tai reiškiaperėjimą nuo dominuojančio požiūrio, kur piliečiai laikomiatskirais vartotojais, prie pilietiško požiūrio, kur gerbiamiasmenų siekiai ir atsižvelgiama į bendros ateities kolekty-vinius poreikius.

Norint pasiekti šį modelį, reikalingas paradigmos pokytisiš Europos, kuri daugiausia laikoma ekonominiu projektu,į Europą, kuri atkuria ir skatina solidarumo ir lygybės tarpšalių ir Europos piliečių vertybes. Tik pabrėžiant šiuospagrindinius elementus galima užtikrinti Europos projektoteisėtumą, pasitikėjimą juo ir entuziastingą požiūrį į Eu-ropą ir didesnę integracijos proceso pažangą.

Įžanga 1 Aktyvus EuroposPilietiškumas kaipVisuomenėsProjektas

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 3

EYCA Europos vizija negali būti pasiekta tol, kol nebus ryž-tingai išspręstos nuolatinės nelygybės ir diskriminacijosproblemos, su kuriomis susiduria daugelis pažeidžiamų,marginalizuotų ir socialiai atskirtų piliečių*.

Teisių nedalomumas yra socialinės įtraukties ir aktyvauspilietiškumo privaloma ir būtina sąlyga. Tai reikalauja ypa-tingo dėmesio užtikrinant, kad joks ES gyvenantis pilietisnebūtų socialiai atskirtas, jam nekiltų socialinės atskirtiesgrėsmė, ir jis nebūtų diskriminuojamas dėl nepagarbos josocialinėms ir ekonominėms teisėms. Europos socialiniomodelio centre – rūpestis ir apsauga visiems piliečiams, oypač labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams.EYCA mano, kad piliečiai gali sąmoningai prisiimti atsa-komybę vienas kitam tik tokioje visuomenėje, kuri užtik-rina veiksmingą ir visuotinį naudojimąsi teisėmis.

Krizės laikotarpiu Europos Sąjungos institucijos turėtų dardaugiau dėmesio skirti pažeidžiamų, marginalizuotų irsocialiai atskirtų asmenų pagrindinių teisių, pvz., laisvo ju-dėjimo, politinių teisių ar teisės kreiptis į teismą, apsaugai.

Už šių pagrindinių klausimų slypintys demokratijos rams-čiai turi funkcionuoti optimaliai, kad būtų užtikrinta gy-vybinga ir tikslą atitinkanti Europos demokratija. Švietimasir žiniasklaida turi būti teikiami nepriklausomai, tuo patmetu stiprinant Europos matmenį. Tarptautinėmis sutar-timis įtvirtintomis visuotinėmis vertybėmis paremtoje sis-temoje Europos Sąjungos institucijos turėtų užtikrinti, kadsprendimai atitiktų piliečių poreikius, siekius ir visuomenėsviziją. Turėtų būti stiprinama organizuota pilietinė visuo-menė, ginanti žmogaus teises ir bendrąjį gėrį konstrukty-viais ir kolektyviniais sprendimais, kadangi jos kaip pokyčiųpropaguotojos ir skatintojos vaidmuo yra itin svarbusdemokratijai, ypač krizės laikais.

Europos pilietiškumo problema grąžina mus prie Europosprojekto struktūros klausimo. Jei Europos Sąjungos insti-tucijos iš tiesų nori visuomeniškos ir politiškos Europos,ES pilietybė turi būti suteikta visiems jos teritorijoje gyve-nantiems žmonėms, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, ta-pusius Europos gyventojais.

Toks vidinis pokytis taip pat sustiprintų ES vaidmenį tarp-tautiniu lygmeniu ir skleistų teigiamą žinią apie atvirumąir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ypač kaimy-nėmis, ir jų piliečiais.

Tokia yra EYCA pilietiškumo Europoje stiprinimo vizija irvisos suinteresuotosios šalys skatinamos nedelsiant imtisveiksmų ir užtikrinti, kad šios rekomendacijos būtų išgirs-tos ir į jas būtų atsižvelgta, ypač diskusijose, susijusiosesu artėjančiais Europos Parlamento rinkimais. Europos pi-lietiškumo pažanga galima tik tuo atveju, jei Europos irnacionalinės institucijos bus reaguojantys partneriai įgy-vendinant pačių piliečių iškeltus lūkesčius Europos pilie-čių metais.

2 Atvirai IrĮtraukiančiaiEuroposDemokratijai 3 Viena Europos

Demokratija,Trys DemokratijosRamsčiai

AktyvusEuroposPilietiškumasKaipVisuomenėsProjektas

4 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 5

ES sprendimus priimantys asmenys neskatina Europos po-litinės vizijos. Dėl to aktyviems Europos piliečiams nerimąkelia Europos Sąjungos politiniai ir instituciniai pokyčiai.EYCA mano, kad būdama Europos piliečių susivienijimas,ji privalo prisidėti prie Europos diskusijų, pateikdama Eu-ropos viziją. Ši projekto vizija yra atvira, tvari, politinė,įtraukimu ir dalyvavimu paremta sąjunga.

Norint sukurti šį modelį reikalingas pokytis iš dabartinėsparadigmos, kur Europa daugiausia laikoma ekonominiuprojektu, į valstybių narių ir Europos piliečių solidarumovertybės atkūrimą ir skatinimą kaip pagrindinio integraci-jos pažangos komponento ir Europos projekto teisėtumoužtikrinimą.

EYCA yra įsitikinusi, kad šis projektas bus paremtas tarp-tautiniais ir regioniniais žmogaus teisių įstatymais, kurieyra įpareigojantys ES valstybėms narėms, o ypač EuroposSąjungos pagrindinių teisių chartija, pagal kurią visižmonės turi tam tikras pilietines ir politines teises, taip patekonomines, socialines ir kultūrines teises. Be to, EYCAmano, kad naudojimasis piliečio teisėmis negali būti at-imamas, nepriklausomai nuo gyventojo statuso.

„Mes remsime ES pilietiškumo kūrimo procesą, kuris be indi-vidualiomis teisėmis paremto požiūrio, apima europiečių prik-lausomumo bendrai Europos ateičiai jausmą.“

— EYCA Manifesto

1.1SolidarumuparemtosEuropos kūrimas

1.2Lygių galimybiųvisiems piliečiamsEuropos kūrimas

1.3Europos, visiškaiįtraukiančiospiliečius į sprendimųpriėmimą, kūrimas

1

6 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

SOLIDARUMO TARP EUROPOS -VALSTYBIŲ NARIŲ STIPRINIMAS -

x Siekdami užtikrinti solidarumą tarp ES valstybiųnarių, mes raginame ES institucijas pereiti prie au-gimo modelio, kurio centre būtų žmonės, tuo patmetu atsižvelgiant į fiskalinio konsolidavimo poreikį,kuris susietų ekonominės veiklos rezultatus su socia-linės pažangos realizavimu, siekiant aktyvaus įsitrau-kimo* ir įgalinimo.

x EYCA taip pat palaiko ES ir valstybių narių remia-mas priemones, kurios leidžia Europos piliečiams la-biau kontroliuoti ekonominį ir finansinį pasaulį irkurti aplinką, kurioje rinka prisitaiko prie demokra-tinių taisyklių, o ne atvirkščiai, pavyzdžiui, įvedantkapitalo mokestį ir kovojant su mokesčių rojumi.

1.1Solidarumu paremtosEuropos kūrimasPaskutiniais metais poreikis stiprinti fiskalinį konsolida-vimą ir realizuoti pinigų sąjungą tapo Europos Sąjungosprioritetu. Tai kartais užtemdydavo Europos 2020 socialinįmatmenį ir sukūrė konkurencijos tarp valstybių narių at-mosferą, kuri trukdo integruotos ir darnios Europos idėjai.

Tiek ekonominė bei fiskalinė, tiek socialinė dimensijos pa-pildo viena kitą siekiant politinės sąjungos, todėl joms turibūti skiriama vienodai dėmesio ir jų išraiška turi būti toly-gesnė. Iš tiesų, reagavimas į piliečių socialinį nerimą, kovasu didėjančia daugelio europiečių skurdo ir marginalizaci-jos rizika ir jų saugumo užtikrinimas socialinės sanglaudospriemonėmis reikalauja, kad Europos Sąjunga stiprintųsavo politikos, net ir pačios griežčiausios, socialinį mat-menį.

SOLIDARUMO TARP EUROPOS -PILIEČIŲ STIPRINIMAS -

x Norint atstatyti piliečių pasitikėjimą Europos Są-junga, kuri nori ir gali patenkinti jų poreikius, EYCAragina ES institucijas užtikrinti lygias galimybes nau-dotis ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis:

• suderinant socialinę politiką iš apačios į viršų;• prašant valstybių narių užtikrinti socialinę sang-

laudą ir spręsti ekonominės krizės socialinę įtaką,palaikant sąžiningą ir tolygų turto ir gerovės per-skirstymą, taikant progresinius mokesčius.

EYCA ypač kviečia ES institucijas ir valstybes nares už-tikrinti mokesčių teisingumą, pritaikant mokesčių per-skirstymo politiką, daugiausia dėmesio skiriant pajamų,kapitalo ir aplinkosaugos mokesčiams.

Taip pat be priemonių, užtikrinančių visų piliečių politinįdalyvavimą visais lygmenimis, valstybės narės raginamospalaikyti ir vystyti atitinkamą socialinės apsaugos sistemą,susidedančią iš pakankamo ir pasiekiamo minimalausdarbo užmokesčio, pajamų sistemų, sveikatos priežiūros,nedarbo draudimo ir tinkamų pensijų.

x Darbo rinkos prieinamumas laikomas pagrindiniuES strategijų, kovojančių su skurdu ir didinančių so-cialinę įtrauktį, komponentu. Todėl EYCA ragina ESinstitucijas remti bendradarbiavimo, įtraukties, pasi-tikėjimo, demokratinio teisėtumo ir lygybės vertybesekonomikos sektoriuje, ypač taikant politikos strate-gijas ir priemones, palaikančias asmeninį tobulėjimą,dalyvavimą visuomenės gyvenime, potencialo reali-zavimą ir pasinaudojimą galimybėmis, ir tokiu būdupalaikyti visų žmonių aktyvų pilietiškumą.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 7

Atsižvelgiant į ekonominio modelio, tarnaujančio visuo-menės gerovei ir socialinei sanglaudai, principus, atspa-rumą krizės metu ir mūsų visuomenės interesus, vykstantdabartiniams pokyčiams, ES institucijos turėtų skatinti irpalaikyti socialinės ekonomikos* sektoriaus plėtrą.

Valstybės narės taip pat kviečiamos paremti iniciatyvas irstrategijas, skirtas didinti užimtumą, teikiant socialines aršvietimo paslaugas (pvz., socialinę apsaugą, profesinį mo-kymą, mokymosi visą gyvenimą galimybes, socialinę pa-ramą), siekiant palaikyti žmonių įgalinimą ir reaguoti įdidėjantį socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų poreikį.

GEROVĖS VISIEMS ŽMONĖMS -UŽTIKRINIMAS EUROPOJE -

x Socialinių paslaugų prieinamumas, viena iš trijų ESaktyvios įtraukties strategijos gijų, kartu su „tinkamafinansine parama“ ir „integruota darbo rinka“, yraitin svarbus įgalinant žmones ir suteikiant jiems ga-limybes pasinaudoti ekonominėmis bei socialinėmisteisėmis ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Todėl EYCA ragina ES institucijas palaikyti visuotinio so-cialinių paslaugų prieinamumo idėją, kaip būtiną sąlygąkovojant su skurdu, įgyvendinant lygybę ir garantuojantžmonių galimybę naudotis pagrindinėmis teisėmis, nu-statytomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,ypač teise į švietimą (14 str.) ir teise į sveikatos priežiūrą(35 str.).

Valstybės narės taip pat kviečiamos užtikrinti visuotinįviešų ir kokybiškų švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugųprieinamumą, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijoje,pavyzdžiui, pašalinant privatizavimo ir nesąžiningoskonkurencijos socialinių paslaugų bei sveikatos priežiūrossektoriuje sukeltas kliūtis ir palaikant pilietinės visuomenėsorganizacijas, teikiančias socialines ir sveikatos priežiūrospaslaugas.

1.2Lygių galimybiųvisiems piliečiamsEuropos kūrimasEYCA Europos vizija – egalitarinė ir sąžininga visuomenė,kurioje kiekvienas pilietis gali naudotis pilietinėmis, poli-tinėmis, socialinėmis, ekonominėmis ir kultūros teisėmis.Naudojimosi šiomis teisėmis visiems piliečiams užtikrini-mas yra esminė ir būtina sąlyga siekiant veiksmingo irprasmingo aktyvaus visuomenės dalyvavimo.

MOKYMOSI GALIMYBIŲ VISIEMS -ŽMONĖMS UŽTIKRINIMAS -

x EYCA ragina ES institucijas skatinti lygias ir veiks-mingas galimybes visiems pasinaudoti teise į švietimą irprofesinį bei tęstinį mokymą, įskaitant galimybę gautinemokamą privalomąjį švietimą, kaip nustatyta Eu-ropos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (14 str.).

8 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

INTEGRUOTOS, LYGIATEISIŠKOS -IR SĄŽININGOS DARBO RINKOS SKATINIMAS -

x Visiems žmonėms turi būti siūlomos lygios galimy-bės darbo rinkoje, užtikrinant, kad piliečio teisė dirbtibūtų ir jis nebūtų diskriminuojamas. Šiuo atžvilgiuvalstybių narių prašoma visiškai įgyvendinti direktyvądėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje*(Tarybos direktyva 2007/78/EB), draudžiančią disk-riminuoti dėl religijos ar tikėjimo, neįgalumo, amžiausar lytinės orientacijos užimtumo srityje.

Todėl EYCA prašo valstybių narių sukurti strategijas kovaisu ilgalaikiu nedarbu ir diskriminacija įsidarbinant.

Valstybės narės taip pat raginamos nedelsiant įgyvendintiJaunimo garantijos* iniciatyvą, priimtą Europos Tarybos2013 m. balandžio mėnesį, kuri nustato, kad nedirban-tiems žmonėms iki 25 metų amžiaus turi būti užtikrintapraktika, stažuotė ar tolimesnis mokymas per keturis mė-nesius nuo mokyklos baigimo ar darbo netekimo, taip patimtis konkrečių priemonių, papildančių ir palaikančių Jau-nimo garantijos iniciatyvą, kad ji taptų realiu ir veiksminguinstrumentu kovai su jaunimo nedarbu.

ES institucijų ir valstybių narių prašoma užtikrinti sąži-ningą žmonių ir darbuotojų judėjimą, vienodą darbo už-mokestį ir darbo bei socialinių teisių palaikymą,pavyzdžiui, užtikrinant, kad užsienyje dirbančių darbuo-tojų juridinės teisės būtų gerbiamos ir apsaugotos nuodarbdavių, kurie piktnaudžiauja teisiniais neapibrėžtumaisir įstatymų spragomis.

PILIEČIŲ NAUDOJIMOSI KULTŪRINĖMIS -TEISĖMIS UŽTIKRINIMAS -

x Kultūrinė įvairovė ir visų žmonių galimybės daly-vauti meninėje ir kultūrinėje veikloje turi būti skati-namos ir užtikrinamos visose valstybėse narėse peratitinkamas ES institucijų programas ir politiką.

Menininkų ir kultūros specialistų judėjimui vis dar trukdofiskalinės kliūtys, vizų režimas menininkams iš trečiųjųšalių, darbo leidimai ar teisė gyventi šalyje, socialinė ap-sauga ir intelektinės nuosavybės problemos. Todėl EYCAragina ES institucijas ir valstybes nares suderinti savo po-litiką, kad menininkų judėjimas būtų skatinamas ir palai-komas.

Remiantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi švietimodešimtmečio strategija 2005–2014 m., integruota kultū-rinė įvairovė ir tarpkultūrinio dialogo perspektyvos moky-mosi bei švietimo sistemose leidžia vystyti talentus irskatina kritinį ir kūrybinį mąstymą. Valstybės narės kvie-čiamos integruoti įvairovę pripažįstančias kultūrines ini-ciatyvas į savo švietimo strategijas, taikant žmogausteisėmis paremtą požiūrį.

Valstybės narės turėtų skatinti vienodas galimybes visiemspiliečiams, įskaitant pažeidžiamus, marginalizuotus ir so-cialiai atskirtus asmenis, turėti prieigą prie kultūrinių iš-teklių, vietų bei veiklų ir didinti galimybes atpažinti savoir kitų žmonių paveldą ir mokytis iš jo, taip pat vystyti kū-rybinius gebėjimus ir dalyvauti individualioje ir kolektyvi-nėje kultūrinėje veikloje.

1.3Europos, visiškaiįtraukiančios piliečiusį sprendimų priėmimą,kūrimas

Drauge su rinkėjų dalyvavimo teise, įgyvendinama Euro-pos lygmeniu nuo 1979 m. Europos rinkimų, piliečių daly-vavimo Europos lygmeniu sąvoka iš esmės reiškia EuroposSąjungos sutarties 11 straipsniu įvestas naujoves. Be poli-tinio ir teisinio šios sąvokos pripažinimo, yra daug sun-kumų, susijusių su pačiu straipsniu ir jo įgyvendinimu.

Nepaisant to, kad norint eiti tikros politinės sąjungos,paremtos stipresne atstovaujamąja ir dalyvaujamąjademokratija, link, būtini sutarčių pakeitimai, EYCA mano,kad patobulėti galima ir esant dabartinei institucinei ir tei-sinei sistemai. Dalyvaujamosios demokratijos mechaniz-mai turi būti sustiprinti, siekiant sutvirtinti atstovaujamąjądemokratiją. Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriamaesamoms priemonėms, skatinančioms piliečių dalyvavimąEuropos lygmeniu, ir didesnio skaidrumo bei geresnio Su-tarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 skyriaus įgyven-dinimo dokumentų prieinamumo atžvilgiu poreikiui.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 9

ATSTOVAUJAMOSIOS DEMOKRATIJOS -STIPRINIMAS EUROPOJE -

x Esant dabartinei institucinei ir teisinei sistemai,daugiau politinio svorio reikėtų suteikti Europos Par-lamentui – vienintelei Europos institucijai, kurią tie-siogiai renka Europos piliečiai.

Rinkimai į Europos Parlamentą turėtų vykti tą pačią dienąvisose valstybėse narėse.

Taip pat turėtų būti sudaryti tarptautiniai sąrašai, palai-kantys Europos Parlamento kaip institucijos, priimančiossprendimus dėl bendros Europos gerovės, įvaizdį ir sutei-kiantys daugiau konkretumo ES demokratiniam ir politi-niam gyvenimui.

DALYVAUJAMOSIOS DEMOKRATIJOS -STIPRINIMAS EUROPOJE -

x Europos piliečių iniciatyva (ECI)* buvo sukurta kaippriemonė, stiprinanti Europos demokratijos modelį.Tačiau praėjus dvejiems metams nuo jos įdiegimo irnepaisant Europos Komisijos pastangų reguliuoti jostaikymą, ECI vis dar nėra realizavusi viso savo poten-cialo. Todėl Europos Komisija turėtų peržiūrėti ECItaisykles ir užtikrinti, kad ECI laikytųsi vertybių ir pa-grindinių teisių, įtvirtintų Lisabonos sutarties pream-bulėje ir pirmuosiuose straipsniuose, Europos Sąjungospagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus tei-sių konvencijoje* (kurios nare ES turėtų tapti).

ES institucijos turėtų supaprastinti kreipimosi dėl ECItvarką, kad ši priemonė taptų prieinamesnė piliečiams irpilietinės visuomenės organizacijoms.

Europos Komisija turėtų panaikinti bet kokių savo nuo-žiūra nustatytų principų taikymą, kurie gali būti naudo-jami įvertinti ar atsižvelgti į sėkmingas iniciatyvas.

ES institucijos ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kadpilietinės visuomenės organizacijos lygiomis teisėmissu kitomis suinteresuotomis šalimis dalyvautų visuosesprendimų priėmimo lygmenyse.

Europos Komisija turėtų nedelsiant inicijuoti minimaliųkonsultavimosi standartų KOM(2002) 704* peržiūrąEuropos lygmeniu, siekiant įtraukti geresnius pilietinėsvisuomenės dalyvavimo Europos sprendimų priėmimoprocese standartus, įtraukiant sisteminius, organizuotusir finansiškai palaikomus mechanizmus ir konsultavimosigalimybes.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bent jau vietiniu lyg-meniu būtų kuriamos konsultacinės įstaigos, detalizuo-jančios aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosirekomendacijas, įtraukiant įvairius socialinius partnerius,siekiant skatinti socialinį dialogą ir sutarimą dėl demok-ratinio valdymo.

x EYCA skatina ES institucijas gerinti bendravimo irkomunikacijos tarp piliečių ir Europos institucijųkokybę, didinant Europos institucijose vykstančiųsprendimų ir derybų skaidrumą ir informacijos beidokumentų prieinamumą.

ES institucijos turėtų vengti naudoti pernelyg techniškąkalbą Europos konsultacijose, kadangi ji atbaido ir kartaisužkerta kelią piliečiams ir juos atstovaujančioms institu-cijoms prisidėti prie diskusijos.

ES institucijos turėtų išleisti pagrindinius ES dokumentusvisomis oficialiomis kalbomis ir skatinti valstybes naressiekti 2002 m. ES Barselonos tikslo įgalinti piliečius be savogimtosios kalbos bendrauti dar dviem kalbomis.

Atvira IrIntegruojantiEuroposDemokratija10 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 11

EYCA Europos vizija nebus pasiekta tol, kol nebus ryžtingaiišspręstos nuolatinės nelygybės ir diskriminacijos proble-mos, su kuriomis susiduria daugelis pažeidžiamų, margi-nalizuotų ir socialiai atskirtų piliečių.

Iš tiesų, nors Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijanustato, kad visi ES gyventojai turi tam tikras pilietines, po-litines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, pažei-džiami, marginalizuoti ir socialiai atskirti gyventojaisusiduria su didelėmis kliūtimis, norėdami pasinaudoti

tomis teisėmis. Tai labai trukdo jų integracijai į visuomenę,dalyvavimui kaip aktyviems piliečiams ir neleidžia naudo-tis tokia pat apsauga kaip kitiems ES piliečiams.

Prisimindama Europos Tarybos Ministrų Komiteto reko-mendacijas dėl būtinybės visuomenei „atspindėti savo pi-liečių įvairovę“, EYCA kviečia visus ES sprendimuspriimančius asmenis atkreipti ypatingą dėmesį į pažei-džiamus, marginalizuotus ir socialiai atskirtus piliečius,tiek įtraukties, tiek dalyvavimo atžvilgiu.

„Europos pilietybė turėtų būti paremta gyvenamosios vietosprincipu ir teisių visuotinumo vardan, visiems Europos Sąjungosgyventojams turėtų būti taikomas vienodas požiūris ir vienodosteisės dalyvauti visuomenės gyvenime kaip ES piliečiams.“

— EYCA Manifesto

2.1Įtraukties ir lygybėsEuropoje užtikrinimas

2.2Laisvo judėjimo irsąžiningo mobilumovisiems piliečiamsužtikrinimas

2.3Pilietinių ir politiniųteisių ir visų žmoniųdalyvavimoužtikrinimas

2

12 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

NAUDOJIMOSI EKONOMINĖMIS IR -SOCIALINĖMIS TEISĖMIS UŽTIKRINIMAS -

x Labai daug piliečių vis dar nėra ir nesijaučia in-tegruoti į visuomenę dėl to, kad neužtikrinamos jųsocialinės ir ekonominės teisės. Todėl ES institucijosir valstybės narės skatinamos užtikrinti vienodą nau-dojimąsi ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, ku-rios yra būtina aktyvaus įsitraukimo ir dalyvaujamojopilietiškumo sąlyga.

ES institucijos ir valstybės narės taip pat turėtų skatintiveiksmingą ir įtraukiantį dialogą, siekiant užtikrinti, kadkuriant politiką ir strategijas visuose sprendimų priėmimolygmenyse būtų atsižvelgiama į pažeidžiamiausių, labiau-siai marginalizuotų ir socialiai atskirtų grupių, pavyzdžiui,asmenų, patiriančių diskriminaciją dėl socialinės-ekono-minės padėties, patirtį ir požiūrį.

2.1Įtraukties ir lygybėsEuropoje užtikrinimasTeisių nedalomumas iš vienos pusės ir iš pilietybės kylantiatsakomybė iš kitos pusės yra privalomos ir būtinos socia-linės įtraukties* ir aktyvaus pilietiškumo sąlygos – buvi-mas piliečiu reiškia ne tik teisių turėjimą, bet ir pilietinėsatsakomybės prisiėmimą ir dalyvavimą bendruomenės gy-venime. Tai reiškia, kad kiekvienas pilietis turėtų naudotissocialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, suteikiančiomis ga-limybę gyventi tinkamomis sąlygomis ir dalyvauti bei pri-sidėti prie bendruomenės gyvenimo.

Pažeidžiamos, marginalizuotos ir socialiai atskirtos grupėsypač nukenčia nuo sistemingo ES įstatymų netinkamo tai-kymo ir prasto nacionalinių ir vietos institucijų administ-ravimo. Gyventojai ir neregistruoti migrantai ypačsusiduria su įvairiais suvaržymais ir kliūtimis administra-cinėse procedūrose arba siekdami kreiptis į teismą ar gautisocialines ir sveikatos priežiūros paslaugas.

LYGYBĖS IR NEDISKRIMINAVIMO VISOJE -ES TERITORIJOJE UŽTIKRINIMAS -

x Nepaisant įvairių Europos direktyvų, siekiančių už-tikrinti lygybę ir nediskriminavimą Europos Sąjun-goje, pažeidžiamų, marginalizuotų ir socialiai atskirtųgrupių teisės vis dar nėra užtikrinamos valstybiniulygmeniu dėl įsipareigojimo stokos ar tam tikrų vals-tybių narių nenoro ratifikuoti ar įgyvendinti esamusES teisės aktus.

Todėl EYCA skatina ES institucijas ir valstybes naressudarant teisės aktus ir politiką, atsižvelgti į Lisabo-nos sutarties nediskriminavimo sąlygą ir priimti ben-drą ir nuoseklią nediskriminavimo strategiją, kuriholistiniu būdu skatintų integruotą pilietiškumą.

Valstybės narės turėtų nedelsiant užbaigti derybas dėl2008 m. Europos Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direk-tyvos dėl vienodo požiūrio kitose srityse nei užimtumas,nepriklausomai nuo religijos ar tikėjimo, neįgalumo, am-žiaus ar lytinės orientacijos (Direktyva dėl vienodo po-žiūrio)*. Be to, valstybės narės, kurios dar nėra topadariusios, turėtų ratifikuoti Europos žmogaus teisiųkonvencijos 12 protokolą, draudžiantį diskriminaciją pa-našiais pagrindais.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valstybinės lygybėsužtikrinimo institucijos, stebinčios nediskriminavimo tei-sės aktų įgyvendinimą, atkreiptų ypatingą dėmesį į kovąsu daugeriopa ir tarpsektorine diskriminacija (kai asmuodiskriminuojamas dėl daugiau nei vienos priežasties, pvz.,kai musulmonės moterys patiria diskriminaciją ir dėl ly-ties, ir dėl religijos).

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 13

Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad į nacionalinesromų integracijos strategijas būtų įtrauktos priemonėskovai su romų diskriminacija, įskaitant pažeidžiamiausiasgrupes – moteris, vaikus, jaunimą ir pagyvenusius romus,kurie susiduria su įvairiomis diskriminacijos formomis.

x ES institucijos, valstybės narės ir visos suintere-suotosios šalys turi kovoti su neigiamais stereotipais,įskaitant lyčių stereotipus, naudojant, be kita ko, tin-kamą terminologiją politikos aptarimuose, komuni-kacinėje medžiagoje, oficialiuose dokumentuose irvertimuose. Kai kuriais atvejais gali reikėti pakeistišiuo metu dokumentuose naudojamas formuluotes,kad jos atitiktų ES sutartyse ir tarptautinėse žmo-gaus teisių konvencijose vartojamas formuluotes.

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PRIEINAMUMO -IR TEISĖS KREIPTIS Į TEISMĄ UŽTIKRINIMAS -VISIEMS ŽMONĖMS -

x ES ir nacionalinės institucijos turėtų užtikrinti, kadteisė į tinkamą administravimą ir teisė gauti doku-mentus, nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių tei-sių chartijos 41 ir 42 straipsniuose, būtų įgyvendintospraktiškai, ir visi gyventojai, įskaitant pažeidžiamas,marginalizuotas ir socialiai atskirtas grupes bei nau-jus gyventojus, žinotų apie savo teises ir galėtų už-ginčyti neteisingus sprendimų priėmimo procesus irrezultatus, su kuriais jie susiduria.

Siekiant įgyvendinti ES įstatymus atsižvelgiant į šias tei-ses, nacionalinės ir vietos institucijos turėtų:

• teikti nuolatinį ir prieinamą mokymą visiems darbuo-tojams ir agentūroms apie visus ES teisės aspektus,

įskaitant taikomus žmogaus teisių standartus, siekiantišvengti neteisingo taikymo;

• nustatyti veiksmingas vykdymo užtikrinimo priemones,siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės taikymą, ir sankci-jas už ES įstatymų pažeidimus;

• teikti informuotumą didinančią ir prieinamą informa-ciją gyventojams apie tai, kaip jie gali užginčyti netei-singą sprendimų priėmimo procesą ir rezultatus.

x Visi gyventojai, įskaitant pažeidžiamas, marginali-zuotas ir socialiai atskirtas grupes, turi turėti galimybęnaudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir jiems turibūti prieinamas teisingumas bei teisinė pagalba, ypačtais atvejais, kai pažeidžiamos jų žmogaus teisės.

Valstybės narės turėtų nustatyti aukštesnius įkalinimo są-lygų standartus pagal ES palaikomas vertybes ir užtikrintikalinių reintegraciją į visuomenę.

Valstybės narės turi užtikrinti teisės kreiptis į teismą pri-einamumą kiekvienam asmeniui, taip pat ir migrantams,visais teisinio proceso etapais, pradedant nuo parengtiniųetapų, pavyzdžiui, pirminio tyrimo, iki teismo posėdžių. Beto, visa informacija ir komunikacija dėl juridinių teisių, tei-sinės pagalbos ir teisminio nagrinėjimo turi būti prieinamavisiems žmonėms. Visiems teisingumo sistemos dalyviams,be kita ko, turi būti prieinamas vertimas į gestų kalbą irinformacija Brailio raštu.

Turi būti atidėti reikiami finansiniai ištekliai suteikti tei-sinę pagalbą, kurie daugelyje valstybių narių buvo smar-kiai sumažinti piliečių nenaudai.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Direktyvos dėl nu-sikaltimų aukų* perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyven-

dinimas užtikrintų lygias ir veiksmingas galimybes nau-dotis teise į informaciją, paramą, pagarbą ir apsaugą. Vie-nodos ir veiksmingos galimybės turi būti užtikrintosvisoms nusikaltimų aukoms be diskriminacijos, nepriklau-somai nuo gyventojo statuso (pagal Direktyvos 1 straipsnį).

2.2Laisvo judėjimoir sąžiningo mobilumovisiems piliečiamsužtikrinimasNors Sutartyje yra nustatytos teisės, susijusios su laisvu ju-dėjimu, šios teisės nėra praktiškai įgyvendinamos visiemspiliečiams, o ypač daugelis pažeidžiamų, marginalizuotųir socialiai atskirtų europiečių vis dar susiduria su neįvei-kiamomis kliūtimis, kurios trukdo jiems studijuoti, dirbti aružsiimti savanoriška veikla kitose valstybėse narėse ar pa-prasčiausiai apsilankyti kitoje valstybėje narėje. Tokios kliū-tys dažnai yra įvairiapusės ir smarkiai trukdo pažeidžiamų,marginalizuotų ir socialiai atskirtų grupių integracijai į vi-suomenę.

Be to, pasienio kontrolė dažnai atliekama pažeidžiant į ESnorinčių įvažiuoti žmonių teises, taip pat ir tų, kurie ieškotarptautinės apsaugos. Reikia pažymėti, kad pilietinėms irpolitinėms teisėms, įskaitant teisę į šeimyninį gyvenimą,įtakos turi Šengeno zonos vizų ir Jungtinės Karalystės beiAirijos vizų išdavimo taisyklės. Tai diskriminuoja ES gyven-tojus, turinčius nedidelius finansinius išteklius, ir gali tu-rėti neproporcingą įtaką moterims ir neįgaliems žmonėms.

14 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

TEISĖS Į LAISVĄ JUDĖJIMĄ STIPRINIMAS -

x ES institucijos ir valstybės narės turėtų imtis visųtinkamų priemonių užtikrinti, kad visi ES gyventojai,ypač pažeidžiami, marginalizuoti ir socialiai atskirtigyventojai, turėtų galimybę naudotis savo teise įlaisvą judėjimą Europos Sąjungoje lygiai su kitaisžmonėmis ir teise dalyvauti mobilumo bei bendradar-biavimo akcijose ir programose.

x ES institucijos, valstybės narės ir kitos suinteresuo-tosios šalys turi imtis visų tinkamų priemonių užtik-rinti teisingas ir palankias gyvenimo ir darbo sąlygasir tinkamą pragyvenimo lygį trečiųjų šalių piliečiams,gyvenantiems ir dirbantiems Europos Sąjungoje.

ES institucijos turėtų peržiūrėti Reglamentą dėl sociali-nės apsaugos sistemų koordinavimo ir įtraukti pažei-džiamų, marginalizuotų ir socialiai atskirtų grupiųporeikius. Vykdymo gairėse ir mokymuose vietos institu-cijoms daug dėmesio turi būti skiriama specifinių grupiųporeikiams.

ES institucijos ir valstybės narės turėtų priimti siūlomąEuropos prieinamumo aktą: prekių ir paslaugų vidausrinkoje prieinamumo gerinimas*, siekiant dar labiau už-tikrinti prekių ir paslaugų prieinamumą visiems piliečiams,o ypač negalią turintiems žmonėms.

Kiekvienas kitoje valstybėje narėje besilankantis ES gy-ventojas, įskaitant pažeidžiamus, marginalizuotus ir so-cialiai atskirtus gyventojus, turi gauti pagrindines tojevalstybėje narėje teikiamas paslaugas tokiomis pat sąly-gomis kaip ir jos piliečiai. Nediskriminavimo ir vienodopožiūrio principai taip pat turi būti įtraukti į visas ES prog-ramas.

x ES institucijos turėtų užtikrinti, kad valstybės narėslaikytųsi Direktyvos dėl laisvo judėjimo 2004/38 nuo-statų ir vienodo požiūrio principo, siekiant užtikrinti,kad visi ES piliečiai, o ypač romai, galėtų naudotislaisvo judėjimo teise, ir būtų užkirstas kelias romųdeportacijai ir išsiuntimui iš valstybių narių.

TREČIŲJŲ ŠALIŲ GYVENTOJŲ TEISIŲ -UŽTIKRINIMAS, JIEMS ATVYKSTANT Į ES -IR SIEKIANT PILIETYBĖS -

x ES institucijos ir valstybės narės turėtų reformuotiesamus teisės aktus ir politiką dėl įvažiavimo į vals-tybes nares, ES prieglobsčio sistemos ir gyvenimo ša-lyje, siekiant užtikrinti tinkamą tarptautinių, regioniniųir Bendrijos įsipareigojimų dėl visų gyventojų žmoniųteisių įgyvendinimą.

ES institucijos ir valstybės narės turėtų nustatyti sude-rintus nuolatinio gyvenimo nustatymo kriterijus migran-

tams visose valstybėse narėse. Bet koks asmuo, pateikęsprašymą ar apeliaciją imigracijos ar prieglobsčio instituci-joms, arba bet koks asmuo, dalyvaujantis baudžiamajame,darbo ar kitame teismo procese, ar dėl kitų priežasčių ne-galintis grįžti į savo kilmės šalį, turi būti laikomas teisėtaigyvenančiu valstybėje narėje, ir jam turi būti išduotas lei-dimas gyventi šalyje.

Valstybės narės turi sustiprinti savo pastangas užtikrintiteisę į šeimyninį gyvenimą ir šeimos susijungimą visiemsmigrantams ir tarptautinės apsaugos dalyviams.

x ES institucijos turėtų peržiūrėti Europos pilietybėsprieinamumo sąlygas ir išplėsti bei suderinti šiassąlygas visose ES sutartyse, pagal kurias ilgalaikiaigyventojai turi teisę į Europos piliečio teises ir įsipa-reigojimus.

2.3Pilietinių ir politinių teisiųir visų žmonių dalyvavimoužtikrinimasDaugelyje ES valstybių narių egzistuoja balsavimo teisėsapribojimai, kurie trukdo ES piliečiams dalyvauti politi-niame šalies gyvenime ir balsuoti bei kandidatuoti Euro-pos rinkimuose. Migrantai iš trečiųjų šalių neturi teisėsbalsuoti ir kandidatuoti vietinių, nacionalinių ir regioniniųpolitinių procesų rinkimuose. Tai sukelia dideles kliūtisjiems naudotis savo teise dalyvauti politiniame gyvenimeir tai nepriimtina ES piliečiams. Iš tiesų, kaip pabrėžiamaEuropos Komisijos „2013 m. ES piliečių darbotvarkėje“,„[viešoje internetinėje konsultacijoje dėl ES pilietybės, vy-kusioje nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki rugsėjo 27 d.] dauge-lis dalyvių manė, kad asmenims, neturintiems teisėsdalyvauti politikoje, neturėtų būti taikomi mokesčiai.“

Be to, pažeidžiamos, marginalizuotos ir socialiai atskirtosgrupės nėra pakankamai atstovaujamos politinėse parti-jose, rinkimų sąrašuose ir administracinėse bei valstybi-nėse institucijose.

UŽTIKRINIMAS, KAD VISI EUROPOJE -GYVENANTYS PILIEČIAI GALĖTŲ BALSUOTI -

x ES institucijos, valstybės narės ir visos suintere-suotosios šalys turi imtis visų tinamų priemonių už-tikrinti lygybę, nediskriminavimą ir prieinamumąvisiems žmonėms, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamų,marginalizuotų ir socialiai atskirtų grupių poreikius,sudarant galimybes dalyvauti politiniame ir viešajamegyvenime, o ypač suteikiant balsavimo teisę.

ES institucijos ir valstybės narės turi peržiūrėti ES sutar-tis ir atmesti bet kokius valstybių narių nustatytus apri-bojimus ES piliečiams dėl balsavimo teisės vietos irEuropos rinkimuose.

ES institucijos ir valstybės narės turi pateikti prieinamąinformaciją apie rinkimų procesą, programas ar politinespartijas. Jos turi teikti paramą piliečiams, siekiant užtik-rinti informuotą balsavimą, ypač atsižvelgiant į pažei-džiamas, marginalizuotas ir socialiai atskirtas grupes.Rinkimai turi būti prieinami visiems žmonėms, nepriklau-somai nuo balsavimo būdo. Būtina atkreipti dėmesį į bal-savimo biuletenių, elektroninio balsavimo prieinamumą irfizinį balsavimo vietos pasiekiamumą.

Valstybės narės turi panaikinti teisinius apribojimus, truk-dančius piliečiams pasinaudoti savo juridinėmis ir politi-nėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti, pavyzdžiui,neįgaliems asmenims ar kaliniams.

POLITINIO IR VIEŠOJO ATSTOVAVIMO -VISIEMS ŽMONĖMS UŽTIKRINIMAS -

x Kartu su balsavimo teisės visiems ES gyvenantiemspiliečiams užtikrinimu, turi būti stiprinamas politinisir viešasis dalyvavimas visais sprendimų priėmimo lyg-menimis Europoje, ypač pažeidžiamų, marginalizuotųir socialiai atskirtų grupių.

ES institucijos, valstybės narės ir politinės partijos turiprioriteto tvarka užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir įvairių so-cialinių grupių dalyvavimą kandidatuojant į rinkimus, ei-nant tarnybą ir atliekant viešąsias funkcijas visaissprendimų priėmimo lygmenimis.

Valstybės narės, kurios yra Europos Tarybos Konvenci-jos dėl užsieniečių dalyvavimo viešajame gyvenimevietos lygmeniu* narės, turi užtikrinti nuolat šalyje gyve-nantiems užsienio piliečiams „klasikines teises“ į saviraiš-kos, suvienijimų ir susirinkimų laisves (įskaitant teisębalsuoti ir kandidatuoti rinkimuose į vietos institucijas)tokiomis pat sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiams.

ES institucijos ir valstybės narės turi užtikrinti aktyvųromų pilietinį dalyvavimą Europos Sąjungos politinėje, so-cialinėje ir ekonominėje sferose, ypač organizuojant in-formuotumo didinimo veiklą romų bendruomenėms,siekiant paskatinti jų įsitraukimą.

Viena EuroposDemokratija,Trys DemokratijosRamsčiai16 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 17

ES dažnai matoma kaip procesinis aparatas, o ne gyvybin-gas organizmas, vienijantis 500 milijonų žmonių vienamedemokratiniame projekte. EYCA mano, kad Europos Są-junga yra daugiau nei tik teisinė ir ekonominė sistema, ka-dangi ji sukurta remiantis demokratijos, žmogaus teisių,teisinės valstybės ir socialinės gerovės principais. Nepai-sant to, šie principai nėra aiškiai suvokiami kaip Europosvystymosi esmės varomoji jėga ar jos atspindys. Tai trukdorealiam Europos integracijos procesui, kuriame sprendimaibūtų priimami skaidriau ir atskaitingiau, ir taikomi tinkamimetodai užtikrinti piliečių įsitraukimą.

EYCA daro išvadą, kad funkcionuojanti demokratija turitris vienas kitą papildančius ramsčius:

• informuoti ir išsilavinę piliečiai;• piliečiams dėmesingos institucijos, visiškai įtraukiančios

juos į sprendimų priėmimo procesą;• stipri ir nepriklausomai organizuota pilietinė visuomenė.

Norint pasiekti gyvybingą Europos demokratiją, šie trys pa-grindiniai ramsčiai turi būti ne tik atskirai sustiprinti, bet irturi būti pagerinta komunikacija ir (arba) bendravimas tarpjų. Tai reikalauja reikšmingos ES sutarčių reformos.

„Mums aktyvus pilietiškumas pirmiausia reiškia aktyvų piliečiųįsitraukimą į savo bendruomenių gyvenimą, taigi ir į demo-kratiją, veiklos ir sprendimų priėmimo atžvilgiu.“

— EYCA Manifesto3.1#1: išsilavinę irinformuoti piliečiai

3.2#2: atviros ir reaguo-jančios institucijos

3.3#3: stipri ir pripažįs-tama organizuotapilietinė visuomenė

3Demokratijosramstis

18 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

Žiniasklaidos pranešimai apie ES reikalus turėtų būti svar-bus ES piliečių informavimo kanalas. Tačiau dar laukiailgas kelias iki iš tiesų nepriklausomos Europos žiniasklai-dos, kuri skatintų informuotas diskusijas apie ES politiką.Panašiai ir pilietinis ugdymas turi būti saugomas ir stipri-namas visose valstybėse narėse, kad jis taptų sąmonin-gumo didinimo, žinių ir supratimo apie Europos pilietybęir jos vertybes perdavimo priemone.

KOKYBIŠKOS INFORMACIJOS APIE EUROPĄ -IR JOS VERTYBES TEIKIMAS -

x ES institucijos turi inicijuoti struktūrinius poky-čius, siekiant užtikrinti, kad piliečiai gautų kokybiškąir aktualią informaciją apie ES. Šios pastangos ypačturi būti dedamos nacionaliniu ir vietos lygmeniu irneturi būti vien tik deleguojamos Europos Komisijosdecentralizuoto bendradarbiavimo dalyviams.

ES institucijos turi kurti novatoriškas ir kūrybiškas komu-nikacijos strategijas, kurios glaudžiai įtrauktų piliečius,skatintų dalyvavimo procesus ir daugiausia dėmesio skirtųnacionaliniam ir vietos lygmeniui. Jos turi būti tinkamainukreiptos į įvairias grupes ir koncentruotos į bendro Eu-ropos projekto visiems ES piliečiams viziją, taip pat skatintiaktyvų visų europiečių dalyvavimą sprendimų priėmimoprocese.

3.1Demokratijos ramstis #1:išsilavinę ir informuotipiliečiaiTarp Europos piliečių vis dar labai trūksta informavimo irsąmoningumo, bendravimo tarp ES institucijų ir piliečių irsupratimo apie Europos institucijų ir kitų suinteresuotųjųšalių (nacionalinių vyriausybių, interesų grupių ir t. t.) vaid-menis. Šios spragos turi būti užpildytos, siekiant skatintivisų europiečių įsitraukimą į bendrą projektą.

ES institucijos ir valstybės narės turi kurti strategijas, ku-rios panaikintų skaitmeninę atskirtį ir skatintų veiksmin-gas akcijas, siekiančias integruoti marginalizuotas grupesį elektroninę visuomenę.

x Tiek tradicinė, tiek naujoji žiniasklaida vaidina itinsvarbų vaidmenį šiame procese, ir ji turi būti naudo-jama prisidėti prie efektyvesnės komunikacijos ir sa-vitarpio supratimo tarp ES institucijų ir piliečių. ESinstitucijos ir valstybės narės turi skatinti atsakingosaplinkos žiniasklaidai vystymą, kuri užtikrintų, kad ESreikalai pasiektų piliečius sąžiningu būdu. Šiuo po-žiūriu žiniasklaidos laisvė, žiniasklaidos pliuralizmasir pagarba žurnalistų darbui turi būti ypač stebimi.

Nacionalinė žiniasklaida, ypač viešieji TV ir radijo trans-liuotojai turi palaikyti sąžiningą ES reikalų nušvietimą, ski-riant laiko ir erdvės aptarti ES klausimus, prižiūrintnacionaliniams transliuotojų ir žiniasklaidos apskritai re-guliuotojams.

ES institucijos ir valstybės narės turi stiprinti Europos irnacionalines programas, kurios palaiko mažas ir nepri-klausomas žiniasklaidos priemones.

ES institucijos turi versti ES dokumentus į oficialias vals-tybių narių kalbas, kad padidintų ES informacijos prieina-mumą nacionalinei žiniasklaidai ir piliečiams.

x Europos ir nacionalinėje žiniasklaidoje turi būti ska-tinamas grupių, susiduriančių su diskriminacija ir nei-giamais stereotipais, teigiamas įvaizdis, ir su tokiaisstereotipais reikia aktyviai kovoti ateinančiais metais,atkreipiant ypatingą dėmesį į pagarbą žiniasklaidoslaisvei.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 19

EUROPOS PROJEKTO IR DEMOKRATIJOS -VERTYBIŲ SKATINIMAS PER FORMALŲJĮ -IR NEFORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ -

x Pilietinis ugdymas sudaro galimybes teigiamiemspokyčiams ir yra svarbi priemonė vystant demokratiją.ES institucijos ir valstybės narės turi užtikrinti, kadEuropos pilietiškumo ir pilietinis ugdymas būtų ska-tinami tiek formaliame, tiek neformaliame švietime,siekiant sukurti integruotą pilietiškumą ir koncent-ruojantis į solidarumo, kultūrinių ryšių ir tolerancijosprincipus.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad demokratinio pilietiš-kumo ir žmogaus teisių švietimas būtų įtrauktas į nacio-nalines švietimo sistemas visuose švietimo etapuose,taikant specialius kursus ir tarpdalykines disciplinas. Jostaip pat turi užtikrinti, kad nacionalinės švietimo progra-mos skatintų visuotinių vertybių, įtvirtintų Europos Są-jungos pagrindinių teisių chartijoje, studijavimą iržinojimą, ES institucijų studijavimą ir įvairių ES valstybiųnarių nacionalinės ir kultūrinės tapatybės studijavimą, sie-kiant padidinti piliečių informavimą apie Europos projektą.

ES institucijos turi skatinti ir palaikyti pilietinės visuome-nės organizacijų vaidmenį, kurios teikia neformaliojo, sa-vaiminio ir daugiakultūrinio švietimo galimybes, kaippriemonę realizuoti piliečių įgalinimą ir skatinti aktyvų Eu-ropos pilietiškumą.

x ES institucijos ir valstybės narės turi užtikrinti, kadbūtų skatinama Europos kultūrinė ir kalbinė įvairovė,ir kad būtų užkertamas kelias bei kovojama su pažei-džiamų, marginalizuotų ir socialiai atskirtų grupiųneigiamais stereotipais.

ES institucijos turi įtraukti įvairių Europos kalbų moky-mąsi į visas mobilumo programas, įtraukiant mokymo ele-mentus į šias programas.

Valstybės narės turi organizuoti valstybinės kalbos kur-sus ES gyventojams ir užtikrinti, kad tokie valstybinės kal-bos kursai būtų prieinami ir nemokami pažeidžiamų,marginalizuotų ir socialiai atskirtų grupių nariams.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad itin diskriminuojantispožiūris, kalba ar veiksmai būtų veiksmingai sprendžiamiir, jei reikia, būtų taikoma teisena ir viešas pasmerkimas(tuo pat metu gerbiant kalbos ir nuomonės laisvę).

ES institucijos turi skatinti mokyklų ir aukštojo moksloinstitucijų įsitraukimą į projektus, kuriais siekiama kovotisu lyčių nelygybe, diskriminacija, rasizmu, ksenofobija arkitomis diskriminacijos formomis.

3.2Demokratijos ramstis #2:atviros ir reaguojančiosinstitucijosEuropietiškumo, Europos projekto su demokratiškai įsi-traukusiais piliečiais idėja negali būti paprasčiausiai skati-nama iš viršaus, ir jos varomoji jėga turi būti patys piliečiai.Jei piliečiai turi būti geriau informuoti apie ES ir geriau su-prasti šią politinę sistemą, kad būtų labiau pasirengę ją pa-keisti, jie turi būti ir labiau įsitraukę į ją, išklausomiinstitucijų ir sprendimus priimančių asmenų.

ES institucijoms trūksta gebėjimo priimti sprendimus, kuriebūtų naudingi visai Europos Sąjungai, kadangi sprendimųpriėmimas vis dar yra monopolizuotas skirtingų naciona-linių interesų. ES institucijoms trūksta teisėtumo dėl de-mokratijos patikrinimų ir piliečių pusiausvyros nebuvimo.

20 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

Nuo Europos Sąjungos projekto pradžios buvo atlikti pa-vieniai pakeitimai, tačiau šiandien būtina žengti tikros po-litinės sąjungos link, įkvėptos atstovaujamosiosdemokratijos, dalyvavimo ir atskaitingumo principų. Dau-giau demokratijos reiškia daugiau skaidrumo ir teisėtumoatstovaujamosios demokratijos mechanizmuose, daugiauir geresnių galimybių pasinaudoti dalyvaujamąja demok-ratija. EYCA mano, kad šis demokratinis impulsas reika-lauja esminių institucinių pakeitimų.

x Europos Sąjungos institucijos turėtų inicijuoti Su-tarties peržiūrėjimo procesą, siekiant sustiprinti da-lyvaujamąją ir atstovaujamąją demokratiją, sugrąžintipiliečius į Europos integracijos proceso centrą ir at-statyti Europos projektų teisėtumą, didinant piliečiųdemokratijos kontrolę. Šis procesas turėtų apimti visassusijusias suinteresuotąsias šalis ir būti naudojamaskaip priemonė didinti plačiosios visuomenės infor-muotumą apie Europos integraciją.

Siekiant demokratiškesnės Europos, kuri būtų atskai-tingesnė savo piliečiams, reikia stiprinti Europos Par-lamento vaidmenį sprendimų priėmime, pereinantprie tikro Europos valdymo ir Europos demokratijos.

Europos Komisijos vykdomasis ir politinis vaidmuo ESsprendimų priėmimo procesuose turėtų būti įvertin-tas ir detaliai aptartas, ypač dėl komisarų kolegijosskyrimo.

Europos Tarybai neturi būti leidžiama dominuoti Eu-ropos sprendimų priėmimo procese, ir ji turėtų būtiatskaitinga Europos Parlamentui (t. y. pagrįsti savosprendimus Parlamentui). Tarp Europos piliečių turibūti organizuojama vieša diskusija apie tiesioginįEuropos Tarybos Prezidento rinkimą.

ES demokratinių funkcijų reforma turėtų atsižvelgtiį kitų institucijų vaidmenį ir užtikrinti, kad naciona-linės institucijos būtų labiau įtrauktos į Europossprendimų priėmimo procesą.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto struk-tūra turi būti tokia, kad būtų užtikrintas jo narių skyrimoskaidrumas ir aiškumas, ir kad visi visuomenės sektoriaibūtų tinkamai atstovaujami. Taip pat turėtų būti orga-nizuojama diskusija apie jo vaidmenį atstovaujant Eu-ropos pilietinę visuomenę.

Valstybių narių institucijos taip pat turėtų vaidintisvarbų vaidmenį, ypač pabrėžiant nacionalinių parla-mentų ir politikų vaidmenį ES sprendimų priėmimo pro-cese ir didinant tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

3.3Demokratijos ramstis #3:stipri ir pripažįstamaorganizuota pilietinėvisuomenėDalyvaujamoji demokratija atitinka Europos demokra-tinio valdymo Europos Sąjungoje šiandieninius porei-kius, papildydama ir sustiprindama atstovaujamąjądemokratiją. Organizuotos pilietinės visuomenės įtrau-kimas į politikos formavimą ir sprendimų rengimą stip-rina viešųjų institucijų, jų darbo ir veiklos demokratinįteisėtumą. Pilietinio dialogo kokybė, įskaitant socialinįdialogą, kuris yra esminis elementas, yra demokratijossveikatos rodiklis — EYCA Manifesto

Nepaisant piliečių dalyvavimo sąvokos, įtvirtintos Lisabo-nos sutarties 11 straipsnyje, politinio ir teisinio pripaži-nimo, vis dar trūksta aiškios ir struktūriškos Europospilietinio dialogo sistemos, kuri leistų užtikrinti nuolatinįdialogą. Kaip pažymėta Europos ekonomikos ir socialiniųreikalų komiteto nuomonėje dėl Lisabonos sutarties 11straipsnio 1 ir 2 dalies, tebėra spraga tarp taikomų teisiniųtaisyklių ir realaus piliečių ir pilietinės visuomenės organi-zacijų įsitraukimo į Europos sprendimų priėmimą. AnotEYCA, ES institucijos dar nėra visiškai supratusios ir įgy-vendinusios 11 straipsnio potencialą.

Be to, pilietinės visuomenės organizacijos, ginančios viešąjįgėrį, yra susilpnėjusios, ir jų egzistavimui kartais kylagrėsmė dėl susivienijimų laisvės pažeidimų ir finansiniotvarumo trūkumo, su kuo jos ypač susiduria dabartiniaiskrizės laikais.

| 21

PILIETINĖS VISUOMENĖS VAIDMENS -IR INDĖLIO Į DEMOKRATIJĄ PRIPAŽINIMAS -

x EYCA skatina ES institucijas pripažinti ir palaikytisavanorių ir pilietinės visuomenės organizacijųvaidmenį mažinant atotrūkį tarp ES ir jos piliečių,palaikant ir pripažįstant vaidmenį, kurį atlieka nevy-riausybinės ir savanorių organizacijos, dirbančios sujaunimo politika, pagyvenusių žmonių politika, vaikųteisėmis, socialinėmis problemomis, lyčių lygybe,skurdu ir socialine integracija, neįgaliųjų teisėmis,siekdamos labiau integruotos visuomenės ir aktyvauspilietiškumo skatinimo, įgalinant žmones tiek vietiniu,tiek Europos lygmeniu.

ES institucijos ir valstybės narės turi įgyvendinti Euro-pos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkėje(PAVE)* pateiktas rekomendacijas 2011 Europos savano-riškos veiklos metais ir taip parodyti įsipareigojimą „ska-tinti ir palaikyti savanorišką veiklą, kaip Europos vertybiųišraišką, suteikiančią priemones aktyviam pilietiškumui irprisidedančią prie ekonominio ir socialinio kapitalo au-gimo“.

EYCA skatina valstybes nares palaikyti Europos ir vietiniussavanoriškos veiklos tinklus, kurie siekia palengvinti dali-jimąsi patirtimi, geriausia praktika, įgūdžiais ir gebėjimaistarp organizacijų, siekiant sukurti naujų kartų Europos ta-patybės jausmą.

PILIETINĖS VISUOMENĖS ORGANIZACIJŲ -FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMAS -

x ES institucijos ir valstybės narės turi įsipareigotipalaikyti pilietinės visuomenės organizacijų nepri-klausomą funkcionavimą ir tvarumą, ypač krizės lai-kotarpiu.

Susivienijimai turi būti saugomi visur Europoje ir ES ins-titucijos ir valstybės narės turi skirti išteklių, palaikyti pi-lietinės visuomenės organizacijas, kad jos galėtų lengviaudalytis geriausia praktika apie piliečių ir pilietinės visuo-menės įtraukimą vietiniu, nacionaliniu ir ES lygmeniu, iš-sakyti piliečių rūpesčius, ypač pažeidžiamų, marginalizuotųir socialiai atskirtų grupių, ir kurti susivienijimus, veiks-mingai juos atstovaujančius visuose dalyvavimo lygme-nyse.

ES institucijos, nacionalinės vyriausybės ir kiti finansuo-tojai turėtų palengvinti ir skatinti savanoriškai veiklaiskirto laiko kaip pajamų įtraukimą į organizacijų ataskai-tas, taip sudarant galimybes panaudoti bendrą finansa-vimą.

KONSTRUKTYVAUS PILIETINIO DIALOGO -KŪRIMAS EUROPOJE -

x Pilietinis dialogas Europoje turi būti aktyviai pa-laikomas ir įgyvendinamas atitinkamų suinteresuo-tųjų šalių (Europos Komisijos, nacionalinių ir regioniniųinstitucijų ir t. t.) visais sprendimų priėmimo lygme-nimis, siekiant užtikrinti, kad piliečiai būtų veiksmin-gai ir tvariai įtraukti į Europos demokratinį procesą.

Konkrečiau kalbant, EYCA ragina Europos Komisiją priimtiŽaliąją knygą, kurioje išdėstytas aiškus politikos pasiūly-mas sukurti nuolatinę ir stabilią struktūrą vertikaliam, ho-rizontaliam ir visuotiniam pilietiniam dialogui.

Valstybės narės kviečiamos įdiegti reikiamus mechaniz-mus ir institucijas, įgalinančius pilietinį dialogą naciona-liniu ir subnacionaliniu lygmeniu.

x ES institucijos turi priimti Europos asociacijų sta-tutą ir Europos fondo statutą, siekiant užtikrinti di-desnį pilietinės visuomenės organizacijų pripažinimą,matomumą ir teisėtumą ir palengvinti jų darbą Eu-ropos lygmeniu ir Europos mastu, taip įforminantvieną neatsiejamų demokratinio pilietiškumo teisių –teisę susivienyti.

22 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

Ištekliai

Ką reiškia…Aktyvus pilietiškumasMums aktyvus pilietiškumas pirmiausiareiškią aktyvų piliečių įsitraukimą į savobendruomenių, visuomenės ir (arba) poli-tinį gyvenimą, veiklos vykdymo ir spren-dimų priėmimo atžvilgiu, laikantisžmogaus teisių ir demokratijos principųir vertybių.

Piliečiai ir gyventojaiVisuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1straipsnis teigia: „Visi žmonės gimstalaisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.“Būti piliečiu reiškia naudotis demokratinevisuomene lygiomis teisėmis su visais jąsudarančiais nariais, kurios yra nedalo-mos ir visuotinės – pilietinės, politinės,ekonominės, socialinės, kultūrinės ir ap-linkosauginės teisės. Todėl visi asmenys,gyvenantys tam tikroje teritorijoje, turibūti pripažinti piliečiais ir turėti galimy-bes naudotis savo pilietybe – gyvenamo-sios vietos pilietybe – vietiniu ir Europos

lygmeniu. Tai yra pagrindinė bet kokioasmens, gyvenančio, dirbančio ir priside-dančio prie bendrųjų teritorijos išlaidų,teisė. Tamperės Europos Vadovų Taryba irketvirtoji Europos Komisijos ataskaita dėlpilietybės prieinamumo, įskaitantEuropos pilietybę, teigia tą patį.

Šiame dokumente vartojame terminus„piliečiai“ ir „gyventojai“ jų neatskiriant,nebent kliūtys ar rekomendacijos yra bū-dingos asmenims, turintiems konkretųgyventojo statusą (pavyzdžiui, ES pilie-čiai, ilgalaikiai gyventojai, nuolat gyve-nantys migrantai, pabėgėliai irprieglobsčio siekiantys asmenys, nere-gistruoti migrantai). Tokiais atvejais sta-tusas atskirai pabrėžiamas.

Pilietinė visuomenė ir pilietinėsvisuomenės organizacijosMūsų nariai yra pilietinės visuomenės or-ganizacijos ir tinklai, kurie iš esmės yrasusibūrę piliečiai, siekiantys skatinti visosar konkrečios visuomenės dalies bendrojointereso projektą. Be šio bendrojo gėrio

gynimo matmens, mūsų nariai yra nevy-riausybinės ir ne pelno siekiančios orga-nizacijos, kurių tikslas – demokratiniai irsocialiniai pokyčiai. Pilietinės visuomenėsorganizacijos mūsų supratimu yra „de-mokratijos mokyklos“.

Vadovaujantis Pasaulio organizacijų aso-ciacijos (CIVICUS) apibrėžimu, pilietinėvisuomenė gali būti apibrėžiama kaip„vieta už šeimos, valstybės ir rinkos ribų,kur žmonės susivienija vardan bendrų in-teresų palaikymo.“

Kalbėdami apie „pilietinę visuomenę“ ir„pilietinės visuomenės organizacijas“,mes kalbame apie organizacijas, ginan-čias bendruosius interesus, o ne tas, ku-rios terminą „pilietinės visuomenėsorganizacija“ ar „asociacija“ vartoja at-stovaudamos konkretiems interesams, oypač verslo interesasms.

Demokratinis pilietiškumasSuvokiamas kaip „pilietiškumas, kurį su-daro bendras pilietybės, politinių ir socia-

linių teisių rinkinys bei kaip politinė prak-tika, galinti suteikti trokštamus jausmusdėl asmens identiteto bei priklausymoformavimo“ bei kaip politinė sistema, pa-sikliaunant demokratinėmis institucijo-mis jų pagarba žmogaus teisėms(Stanfordo filosofijos enciklopedija).Mūsų supratimu „demokratinis pilietiš-kumas“ yra paremta Europos Tarybosapibrėžimu pagal šią sąvoką

Pažeidžiami, marginalizuoti ir socialiaiatskirti piliečiai (ar grupės)Pažeidžiamais, marginalizuotais ir socia-liai atskirtais piliečiais ar grupėmis lai-kome žmones, kurie susiduria sudiskriminacija dėl savo etninės kilmės, pi-lietybės, religijos, lyties, amžiaus, nega-lios, lytinės orientacijos, socialinės arkitos padėties (įskaitant žmones, pati-riančius skurdą, problemas, susijusias sumigracija ar gyventojo statusu ir kaliniostatusu), dėl kurios jie atsiduria nepalan-kioje padėtyje.

Toliau pateikti apibrėžimai nėra moksliniai ar išsamūs, tačiau atspindi mūsų supratimą apiesąvokas, dažnai vartojamas mūsų darbe ir šiame dokumente.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK | 23

Kas yra...Europos Sąjungos pagrindinių teisiųchartijaEuropos Sąjungos pagrindinių teisiųchartija viename dokumente išdėsto pa-grindines teises, ginamas Europos Sąjun-goje. Chartijoje pateikiamos teisės irlaisvės po šešiomis antraštėmis – orumas,laisvė, lygybė, solidarumas, piliečių teisėsir teisingumas. Paskelbta 2000 m., char-tija tapo teisiškai įpareigojančia EuroposSąjungai po Lisabonos sutarties įsigalio-jimo 2009 m. gruodžio mėn.

Minimalių konsultavimosi standartųkomunikatas (KOM (2002) 704 galu-tinis)2002 m. gruodžio 11 d. Europos Komisi-jos komunikatas „Konsultavimosi ir dia-logo kultūros stiprinimas. Komisijoskonsultavimosi su suinteresuotomis šali-mis bendrieji principai ir būtiniausi reika-lavimai“ nustato konsultavimosi procesą,taip „[padėdamas] gerinti politikos veiks-mingumą, didinant suinteresuotųjų šaliųir plačiosios visuomenės įsitraukimą“.

Konvencija dėl užsieniečių dalyvavimoviešajame gyvenime vietos lygmeniuEuropos Tarybos sutartis, priimta 1992m. ir įsigaliojusi 1997 m., suteikia užsie-niečiams teisę balsuoti vietos rinkimuose,su sąlyga, kad jie atitinka tokius pat teisi-nius reikalavimus, kokie taikomi vietospiliečiams, ir buvo teisėti nuolatiniai tosšalies gyventojai bent 5 metus iki rin-kimų. 2013 m. Konvenciją yra ratifikavu-sios 8 Europos Tarybos valstybės narės, odar 5 yra ją pasirašiusios.

Direktyva dėl vienodo požiūrio užim-tumo ir profesinėje srityje (Tarybos di-rektyva 2000/78/EB).Ši 2000 m. lapkričio 27 d. direktyva, nu-statanti bendrą vienodo požiūrio užim-tumo ir profesinėje srityje sistemą, įvedabendrą sistemą, užtikrinančią vienodąpožiūrį į žmones Europos Sąjungoje, ne-priklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo,negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos,darbo ar užimtumo prieinamumo ir na-rystės tam tikrose organizacijose atžvil-giu.

Europos žmogaus teisių konvencijaEuropos žmogaus teisių konvencija yratarptautinė sutartis, skirta ginti žmogausteises ir pagrindines laisves Europoje. Su-daryta Europos Tarybos, Konvencija įsiga-liojo 1953 m. Europos Žmogaus TeisiųTeismas prižiūri Konvencijos įgyvendi-nimą 47 Europos Tarybos valstybėse na-rėse.Europos Sąjunga ruošiasi pasirašyti Eu-ropos žmogaus teisių konvenciją.

ES aktyvios įtraukties strategijaSiekiant kovoti su nelygybe ir socialineatskirtimi, Europos Komisija 2008 m.spalio mėn. priėmė Rekomendacijas dėllabiausiai nuo darbo rinkos atskirtų žmo-nių aktyvios įtraukties. Jose kviečiamakurti išsamią strategiją, kurią sudaro trysgijos: pakankama finansinė parama, ko-kybiškų paslaugų prieinamumas ir įtrau-kianti darbo rinka.

Europos piliečių iniciatyva (ECI)Įvesta Lisabonos sutartimi, ECI yra kvieti-mas Europos Komisijai siūlyti teisės aktustokiais klausimais, kuriuose ES turi kom-petenciją leisti įstatymus. ECI turi palai-

kyti bent vienas milijonas ES piliečių, gy-venančių mažiausiai 7 iš 28 valstybiųnarių. ECI taisyklės ir procedūros nusta-tytos ES reglamente, kurį 2011 m. vasariomėn. priėmė Europos Parlamentas ir Eu-ropos Sąjungos Taryba.

Europos savanoriškos veiklos politikosdarbotvarkė (PAVE)PAVE sudarė 2011 Europos savanoriškosveiklos metų aljansas (EYV2011). Joje pa-teikiamos rekomendacijos veiksminges-nei ir efektyvesnei Europos politikossistemai, kuri palaikytų ir skatintų sava-norius, savanorišką veiklą, savanoriųįtraukimo organizacijas ir jų partnerius.Rekomendacijos skatina ir palaiko sava-norišką veiklą kaip Europos vertybių iš-raišką, suteikiančią priemones aktyviampilietiškumui.

Socialinė ekonomikaSocialinė ekonomika yra žmogaus veiklosorganizavimo būdas, remiantis kolektyvi-niu solidarumu bei demokratija ir žinio-mis apie jos priemonių ekonominįefektyvumą. Ji sprendžia prekių ir pa-slaugų gamybos, platinimo, keitimo ir

24 | DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIŠKUMO LINK

vartojimo klausimus ir kišasi į visas eko-nomines, socialines, aplinkosaugos ir vi-suomenės gyvenimo sritis. Todėl jiprisideda prie aktyvaus pilietiškumo iš-raiškos ir asmeninės bei kolektyvinės ge-rovės užtikrinimo.

Socialinė ir aktyvi integracijaSocialinė integracija kovoja su skurdu irsocialine atskirtimi, kad visi žmonės ga-lėtų dalyvauti visuomenės gyvenime. Ak-tyvios integracijos sąvoka, kuri turi būtisuprantama kaip platesnės socialinės in-tegracijos sąvokos dalis, yra priemonėįgalinti bet kurį žmogų, ypač labiausiaisocialiai atskirtus ir nepalankioje padė-tyje esančius žmones, dalyvauti visuome-nės gyvenime, įskaitant įsidarbinimą.

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo(Lisabonos sutartis arba Reformų su-tartis)Įsigaliojusi 2009 m. gruodžio 1 d., Lisabo-nos sutartis pakeitė Europos Sąjungossutartį (TEU, Mastrichto sutartį) ir Euro-pos Bendrijos įkūrimo sutartį (TEC,Romos sutartį) ir pastaroji buvo perva-dinta Sutartimi dėl Europos Sąjungosveikimo (TFEU).EYCE darbe dažniausiai remiamasi šiaisstraipsniais: 2 (Europos Sąjungos verty-bės), 3 (Europos Sąjungos tikslai), 6 (ESpagrindinių teisių chartijos nuostatos), 9(dėl piliečių lygybės principo), 10 (dėl at-stovaujamosios demokratijos) ir 11 (dėlpiliečių dalyvavimo).

Direktyva dėl nusikaltimų aukųDirektyva, nustatanti nusikaltimų aukųteisių, paramos ir apsaugos minimaliusstandartus (Direktyva 2012/29/ES) buvopriimta 2012 m. spalio 25 d. Visose ESvalstybėse narėse ji užtikrina pagrindinesnusikaltimų aukų teises (pvz., kad su nu-sikaltimų aukomis būtų elgiamasi pagar-biai, kad nusikaltimų aukos suprantamubūdu gautų informaciją apie savo teisesir bylą, kad būtų nustatytos ir tinkamaiapsaugotos pažeidžiamos aukos ir t. t.).

Jaunimo garantijos iniciatyvaJaunimo garantijos iniciatyva, priimta Ta-rybos 2013 m. balandžio mėn. užtikrina,kad visi jaunuoliai iki 25 metų amžiausgautų kokybišką darbo, tęstinio moky-mosi, praktikos ar stažuotės pasiūlymąper keturis mėnesius nuo darbo netekimoar formaliojo švietimo baigimo.

Europos OrganizacijosPRIEŽIŪROS KOMITETAS -

AEDH European Association for the Defense of Human Rights www.aedh.euALDA Association of Local Democracy Agencies www.alda-europe.euATD FOURTH WORLD ATD Fourth World (Acting Together for Dignity) www.atd-fourthworld.orgCEV European Volunteer Center www.cev.beECF European Civic Forum www.civic-forum.euEDF-FEPH European Disability Forum www.edf-feph.orgEMI European Movement International www.europeanmovement.euENNA European Network of National Civil Society Associations www.enna-europe.orgSOLIDAR SOLIDAR www.solidar.orgVOLONTEUROPE Volonteurope www.volonteurope.eu

EUROPOS TINKLAI IR ORGANIZACIJOS -

AE aisbl Autism Europe www.autismeurope.orgAEBR Association of European Border Regions www.aebr.euAEGEE European Students Forum Association - AEGEE-Europe www.aegee.orgAGE PLATFORM AGE Platform www.age-platform.euAIM Association Internationale de la Mutualité www.aim-mutual.orgBCSDN Balkan Civil Society Development Network www.balkancsd.netCAE Culture Action Europe www.cultureactioneurope.orgCEDAG European Council of Associations of General Interest www.cedag-eu.orgCEECN Central and Eastern European Citizens Network www.ceecn.netCESES Confederation of European Senior Expert Services www.ceses.netCIVILSCAPE Civilscape www.civilscape.orgCOFACE Confederation of Family Organisations in the EU www.coface-eu.orgCONCORD European confederation of Relief

and Development NGOs www.concordeurope.orgCVA Conservation Volunteers Alliance www.conservationvolunteers.euEA European Alternatives www.euroalter.comEAPN European Anti-Poverty Network www.eapn.euEASPD European Association of Service Providers

for Persons with Disabilities www.easpd.euECAS European Citizen Action Service www.ecas-citizens.euECDN European Community Development Network (formerly CEBSD) www.eucdn.netECICW European Center of the International Council of Women www.ecicw-cecif.com

ECON European Community Organising Network www.econnet.euEFC European Foundation Centre www.efc.beEFOMW European Forum Of Muslim Women www.efomw.euEN Europa Nostra europanostra.orgENAR European Network Against Racism www.enar-eu.orgENGSO European Non-Gouvernemental Sports Organisation www.engso.comEPHA European Public Health Alliance www.epha.orgERIO Network European Roma Information Office www.erionet.euESN Erasmus Student Network www.esn.orgEUCIS-LLL European Civil Society Platform on Lifelong Learning www.eucis-lll.euEUCLID EUCLID Network www.euclidnetwork.euEUNET European Network for Education and Training e.V. www.european-net.orgEURAG European Federation of Older People www.eurageurope.orgEUROCHILD EUROCHILD www.eurochild.orgEWL European Women's Lobby www.womenlobby.orgIFSBH International Federation for Spina Bifida and Hydrocephalus www.ifglobal.orgILGA-Europe European region of the International Lesbian,

Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association www.ilga-europe.orgInclusion Europe Inclusion Europe www.inclusion-europe.orgISCA International Sport and Culture Association www.isca-web.orgJEF-Europe Young Europeans Federalists (JEF – Europe) www.jef.euLions Club Lions Club International www.lionsclubs.orgMHE-SME Mental Health Europe www.mhe-sme.orgOBESSU Organising Bureau of European School Students Union www.obessu.orgPICUM Platform for International Cooperation

on Undocumented Migrants www.picum.orgPIE Platform for Intercultural Europe www.intercultural-europe.orgS&C Sports et citoyenneté www.sportetcitoyennete.comSMES Europa SMES Europa www.smes-europa.orgSOCIAL PLATFORM Social Platform www.socialplatform.orgSVI Service Volontaire International www.servicevolontaire.orgWAGGGS World Association of Girl Guides and Girl Scouts,

Europe Region www.europe.wagggsworld.orgWOSM World Organisation of the Scout Movement www.scout.orgYFJ European Youth Forum www.youthforum.org

Nacionaliniai NariaiNACIONALINIAI ALJANSAI -

EYCA - БългарияEYCA - Česká RepublikaEYCA - DanmarkEYCA - EspañaEYCA - FranceEYCA - HrvatskaEYCA - ItaliaEYCA - LatvijaEYCA - LietuvaEYCA - LuxembourgEYCA - MagyarországEYCA - MaltaEYCA - NederlandEYCA - PolskaEYCA - RomâniaEYCA - SlovenijaEYCA - SlovenskoEYCA - SuomiEYCA - United Kingdom

NACIONALINIŲ ALJANSŲ INICIATYVOS -

EYCA - Belgique / BelgiëEYCA - Κύ�ροςEYCA - Portugal

KONTAKTIN�S ORGANIZACIJOS -

DeustchlandEestiEireΕλλάδαМакедонијаÖsterreichSverige

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.Šiame leidinyje pateikta informacija ir išreikštas autoriaus(-ių) požiūrisnebūtinai atspindi oficialią Europos Sąjungos nuomonę.