antradienio laikraštis

2012 m. spalio 30 d.

aikðtëRinkos

2012 m. spalio 30 d.Antradienis

Kaina 1,20 LtNr. 125 (2 490)Këdainiø rajono laikraðtis

17-ieji leidimo metai

Këdainiø kraðto TV þiûrovø dëmesiui!Po spalio 29 dienos skaitmeninæ

Këdainiø kraðto televizijos transliacijà matysitenekoduotu ir nemokamu

46-uoju TV kanalu.

/Nukelta á 3 psl./

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Këdainiø rajono apylinkës teisme spalio 25-àjà buvo tradiciðkaiKëdainiø rajono apylinkës teisme spalio 25-àjà buvo tradiciðkaiKëdainiø rajono apylinkës teisme spalio 25-àjà buvo tradiciðkaiKëdainiø rajono apylinkës teisme spalio 25-àjà buvo tradiciðkaiKëdainiø rajono apylinkës teisme spalio 25-àjà buvo tradiciðkaipaminëta Konstitucijos diena. Jau keleri metai ið eilës tà dienàpaminëta Konstitucijos diena. Jau keleri metai ið eilës tà dienàpaminëta Konstitucijos diena. Jau keleri metai ið eilës tà dienàpaminëta Konstitucijos diena. Jau keleri metai ið eilës tà dienàpaminëta Konstitucijos diena. Jau keleri metai ið eilës tà dienàpokalbio apie Konstitucijà á teismà kvieèiami rajono bendrojopokalbio apie Konstitucijà á teismà kvieèiami rajono bendrojopokalbio apie Konstitucijà á teismà kvieèiami rajono bendrojopokalbio apie Konstitucijà á teismà kvieèiami rajono bendrojopokalbio apie Konstitucijà á teismà kvieèiami rajono bendrojolavinimo mokyklø vyresniøjø klasiø moksleiviailavinimo mokyklø vyresniøjø klasiø moksleiviailavinimo mokyklø vyresniøjø klasiø moksleiviailavinimo mokyklø vyresniøjø klasiø moksleiviailavinimo mokyklø vyresniøjø klasiø moksleiviai.....

Konstitucijos dienàgimnazistai buvo teisme

Renginá organizavo R. Japertaitë (kairëje) bei V. Bankauskienë kartu su savokolega M. Nekraðu.

VAÞIUOS PAPILDOMU REISUSpalio 31 d. UAB „Këdbusas“ papildo-mai vaþiuos 6-uoju marðrutu Autobusøstotis–Biochemikø gatvë (iki stotelës„Obelis“) – 11.14; 12.37 ir 13.08 val.

Irma BAJORÛNË

Kauno–Këdainiø rinkimø apygardos rinkëjamsKauno–Këdainiø rinkimø apygardos rinkëjamsKauno–Këdainiø rinkimø apygardos rinkëjamsKauno–Këdainiø rinkimø apygardos rinkëjamsKauno–Këdainiø rinkimø apygardos rinkëjamsðalies parlamente atstovaus socialdemokratëðalies parlamente atstovaus socialdemokratëðalies parlamente atstovaus socialdemokratëðalies parlamente atstovaus socialdemokratëðalies parlamente atstovaus socialdemokratëRaminta Popovienë. Sekmadiená vykusiameRaminta Popovienë. Sekmadiená vykusiameRaminta Popovienë. Sekmadiená vykusiameRaminta Popovienë. Sekmadiená vykusiameRaminta Popovienë. Sekmadiená vykusiameantrajame Seimo rinkimø ture ji surinko 52 procen-antrajame Seimo rinkimø ture ji surinko 52 procen-antrajame Seimo rinkimø ture ji surinko 52 procen-antrajame Seimo rinkimø ture ji surinko 52 procen-antrajame Seimo rinkimø ture ji surinko 52 procen-tus rinkëjø balsø. Kiek daugiau negu 500 balsø jitus rinkëjø balsø. Kiek daugiau negu 500 balsø jitus rinkëjø balsø. Kiek daugiau negu 500 balsø jitus rinkëjø balsø. Kiek daugiau negu 500 balsø jitus rinkëjø balsø. Kiek daugiau negu 500 balsø jiaplenkë Darbo partijos kandidatà Vaplenkë Darbo partijos kandidatà Vaplenkë Darbo partijos kandidatà Vaplenkë Darbo partijos kandidatà Vaplenkë Darbo partijos kandidatà Vydà Gedydà Gedydà Gedydà Gedydà Gedvilà.vilà.vilà.vilà.vilà.

Mandatà á Seimà laimëjo nedidele persvara

Pelëdnagiø rinkimø apylinkëje iki19 valandos balsavo daugiau kaip 31 proc. rinkëjø.

/Nukelta á 2 psl./

/Nuotr. autorës/

2012 m. spalio 30 d.2

Þmogus – tik þemës sveèias,Ir turi jis sugráþt namo...Bet kaip sunku iðleisti já á kelià,Kuriuo negráþta niekas atgalios

Mirus seseriai nuoðirdþiai uþjauèiame Janinà Aukðtikalnienæ.Artimiausios laiptinës kaimynës

Loðimas Nr. 864. Data: 2012 10 2870 74 40 12 24 04 39 05 46 03 19 5844 65 08 34 32 17 25 07 37 60 63 2652 45 59 09 73 68 13 30 23 55 56(keturi kampai) 71 31 33 48 16 (eilutë)51 69 54 66 61 (ástriþainës)64 15 29 (visa lentelë)

Papildomi prizai:018*940 – antivirusinë programa“Kaspersky”,0290240 – automobilis “Citroen C3”,0164540 – automobilis “Ford Fiesta”,0175195 – automobilis “Hyundai i20”,0370825 – automobilis “Renault Thalia”,003*719 – pakvietimas á TV studijà,046*938 – pakvietimas á TV studijà,015*937 – pakvietimas á TV studijà.

Teleloto

Tarði ámonë – nepageidaujama

Irma BAJORÛNË

Iðklausæ pristatymo apieIðklausæ pristatymo apieIðklausæ pristatymo apieIðklausæ pristatymo apieIðklausæ pristatymo apieplanuojamà ûkinës veiklosplanuojamà ûkinës veiklosplanuojamà ûkinës veiklosplanuojamà ûkinës veiklosplanuojamà ûkinës veiklospoveikio aplinkai vertinimàpoveikio aplinkai vertinimàpoveikio aplinkai vertinimàpoveikio aplinkai vertinimàpoveikio aplinkai vertinimàrajono Trajono Trajono Trajono Trajono Tarybos nariai svarstë,arybos nariai svarstë,arybos nariai svarstë,arybos nariai svarstë,arybos nariai svarstë,kad ne tokiø potencialiø inves-kad ne tokiø potencialiø inves-kad ne tokiø potencialiø inves-kad ne tokiø potencialiø inves-kad ne tokiø potencialiø inves-tuotojø á Këdainiø laisvàjàtuotojø á Këdainiø laisvàjàtuotojø á Këdainiø laisvàjàtuotojø á Këdainiø laisvàjàtuotojø á Këdainiø laisvàjàekonominæ zonà laukia.ekonominæ zonà laukia.ekonominæ zonà laukia.ekonominæ zonà laukia.ekonominæ zonà laukia.

lizavimo (deginimo) ámonæ.Numatyta pastatyti specia-

lizuotà árenginá, pagamintà Pran-cûzijoje. Medicininës atliekos ja-me bûtø deginamos dviem eta-pais: pirmajame etape tempera-tûra turi siekti 800–1 200 laips-niø karðèio, antrajame – ne ma-þiau kaip 1 200 laipsniø.

Mokslininko aiðkinimu, bû-tø iðvalomi po deginimo liekan-tys dûmai ir á aplinkà iðmetamilabai nedideli, jo teigimu, tik sim-boliniai kiekiai terðalø.

Ámonës turi problemø

Lietuvoje nëra veikianèiosmodernios medicininiø atliekøámonës, o tokiø atliekø ðalyje permetus susidaro beveik 1 300 to-nø.

Tokios ámonës pastatytosVilniuje ir Ðiauliuose. Vilniujeesanti ámonë turëjo problemødël aplinkos tarðos, jos veikla bu-vo sustabdyta. Yra problemø irdël Ðiauliuose pastatytos medi-cininiø atliekø deginimo ámonës.

Siûlo vertinti plaèiau

Nors verslo ámonës planuspristatæs mokslininkas aiðkinio,kad aplinkos tarða nevirðys nu-statytø normø, jo praneðimà ið-klausæ savivaldybës Tarybos na-riai jam pateikë daug klausimø,kuriuose buvo aiðki iðankstinënuostata, jog medicininiø atlie-kø deginimo ámonë Këdainiøpramonës rajone nepageidau-jama.

Tarybos narys Juozas Gai-damavièius teiravosi, kodël tokiatarði ámonë planuojama statyti

KTU docentas G. Denafas pristatëpotencialiø Këdainiø laisvosiosekonominës zonos investuotojøuþmojus. Dauguma tarybos nariø mano, kad medicininiø atliekø deginimo ámonei

Këdainiuose ne vieta.

Këdainiuose, o ne kitoje ðaliesvietoje.

Poveikio aplinkai tyrimà pa-sirengæs atlikti mokslininkas G.Denafas teigë, jog planuojant vie-tà ávertinta, kad pramonës ámo-nëms skirti sklypai yra pramonëszonoje.

Stasys Blinstrubas pasiûlëávertinti ne tik vienos planuoja-mos ámonës, bet suminæ tarðà –visø pramonës rajone veikianèiøámoniø á aplinkà iðmetamus ter-ðalus. Tuomet paaiðkëtø, kad áKëdainius nereikia ásileisti tarðiosámonës.

Deginti ten, kur susidaroatliekos

Padëtá apibûdinæs Tarybosnarys gydytojas Darius Kaminskasávardino, kad medicinos atliekøutilizavimo ámonëje turi bûti de-ginami ðvirkðtai, adatos, pasenævaistai, naudoti tvarsèiai kitos pa-vojingos medþiagos. Kai kurios iðjø iðskiria ypaè pavojingus dioksi-nus. Nors technologijoje numaty-ta, kad dûmai bus iðvalyti nuodioksinø ir kitø sveikatai pavojin-gø medþiagø, bet niekas negali ga-rantuoti, kad neávyks technologi-në avarija.

„Daugiausia tokiø atliekø su-sidaro Kaune, kur veikia Sveika-tos universiteto klinikos ir kitos li-goninës, arba Vilniuje, Santariðkë-se. Protingiau ir ekonomiðkiau bû-tø deginti atliekas arèiau jø susi-darymo vietos“, – siûlë medikas irvietos politikas D. Kaminskas.

Kol kas medicininiø atliekødeginimo ámonës projekto inicia-toriai veiksmø dar nepradëjo, tiksupaþindino su pradedamu povei-kio aplinkai vertinimu. Susipaþi-nus su pirmàja rajono politikø re-akcija galima tikëti, kad tokiosámonës këdainieèiai neásileis.

Norëtø deginti medicininesatliekas

Kauno technologijos univer-siteto mokslininkas Gintaras De-

nafas pristatë uþdarosios akcinësbendrovës „Farmaciniø atliekø ða-linimas“ planus pramonës rajonestatyti medicininiø pavojingø irnepavojingø atliekø terminio uti-

Këdainiø apygardos rinkëjaiantrajame ture nebedalyvavo:Darbo partijos kandidatë Virgi-nija Baltraitienë laimëjo jau pir-majame ture.

Dirbs gerai paþástamosesrityse

Pirmadienio rytà R. Popo-vienë dar ëjo Kauno rajono sa-vivaldybës administracijos direk-toriaus pavaduotojos pareigas.

„Rinkos aikðtei“ komentuo-dama rinkimø rezultatus ji pati-kino parlamentarës darbà orga-nizuosianti taip, kad liktø laikosusitikimams su rinkëjais.

„Atvaþiuosiu pas rinkëjus áseniûnijas, bendrausiu su jais,

padësiu spræsti problemas“, – þa-dëjo parlamento mandatà uþsi-tikrinusi politikë.

Ji sakë rugsëjo, spalio më-nesiais daug vaþinëjusi po rinki-mø apygardos kaimus ir mieste-lius, susitikusi su þmonëmis. Ne-maþai susitikimø bûta ir Këdai-niø rajone: ji lankësi Krakëse,Pelëdnagiuose, Labûnavoje, ki-tose apygardos gyvenvietëse.

R. Popovienë Kauno rajonosavivaldybëje kuruoja socialinësapsaugos, kultûros, ðvietimo,sporto sritis. Tose paèiose srity-se ji planuoja darbuotis ir parla-mente.

Këdainiø rajono þmonëspalaikë V. Gedvilà

Këdainiø rajono seniûnijo-

se, priklausanèiose Kauno–Këdainiø rinkimø apygardai, re-zultatai skyrësi nuo kaunietið-køjø apylinkiø. Josvainiø, Krakiø,Pelëdnagiø ir Pernaravos seniû-nijø apylinkëse gerokai dau-giau balsø uþ konkurentæ surin-ko V. Gedvilas.

Paðuðvyje uþ Darbo partijoskandidatà balsavo 88,38 proc. rin-këjø, kitose apylinkëse – po 70–80 procentø.

Këdainiø rajone gyvena apietreèdalis apygardos rinkëjø.

V. Gedvilas iðrinktas á Seimàpagal Darbo partijos sàraðà. Net irnelaimëjæs dvikovos vienmandatë-je apygardoje jis sakë dirbsiàs Kë-dainiø rajono þmonëms.

„Këdainiø rajone sulaukiaudidþiulio palaikymo, esu dëkingasuþ já, – kalbëjo V. Gedvilas. – Ne-

galiu ir neketinu nuvilti þmoniø.Tikrai lankysiuos Kauno–Këdainiø rinkimø apygardoskaimuose, bendrausiu su þmo-nëmis.

Per rinkimø kampanijà pa-þinau daug puikiø þmoniø, suþi-nojau, kokiais rûpesèiais irdþiaugsmais jie gyvena ir padë-siu ávairiuose reikaluose.“

Aktyvumas sumenko

Rinkëjø aktyvumas antraja-me ture buvo gerokai maþesnisuþ pirmojo turo.

Iki 19 valandos balsavo 32proc. Kauno–Këdainiø apygar-dos rinkëjø. Ið anksto ir namuo-se balsavo 5,33 proc. rinkëjø.

Ðalyje aktyvumas buvo darmaþesnis – 30 proc. (rinkimødienà iki 19 val.)

/Atkelta ið 1 psl./

Mandatà á Seimà laimëjo nedidele persvara

/Nuotr. autorës/

Formuojama valdanèiojikoalicija

Antrajame ture daugiausiavietø parlamente – 22 – iðkovojosocialdemokratø partija. Antro-je vietoje liko konservatoriai su20 vienmandatininkø, treèia –Darbo partija, iðkovojusi 11 per-galiø vienmandatëse apygardose.

Jau po pirmojo rinkimø turoDarbo partija, socialdemokratai irpartija „Tvarka ir teisingumas“ su-darë preliminarø susitarimà dël val-danèiosios daugumos formavimo.

Po antrojo turo paaiðkëjus,kad tokia koalicija gali turëti 78balsus (38 socialdemokratø, 29Darbo partijos, 11 „Tvarkos ir tei-singumo“) derybos dël koalicijos,Vyriausybës ir jos programos tæ-siamos.

2012 m. spalio 30 d. 3

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Ðiomis dienomis dalis „RinkosÐiomis dienomis dalis „RinkosÐiomis dienomis dalis „RinkosÐiomis dienomis dalis „RinkosÐiomis dienomis dalis „Rinkosaikðtës“ skaitytojø gaus atminti-aikðtës“ skaitytojø gaus atminti-aikðtës“ skaitytojø gaus atminti-aikðtës“ skaitytojø gaus atminti-aikðtës“ skaitytojø gaus atminti-nes, kuriose aiðkinama, kaipnes, kuriose aiðkinama, kaipnes, kuriose aiðkinama, kaipnes, kuriose aiðkinama, kaipnes, kuriose aiðkinama, kaipðildymo sezono metu iðvengtiðildymo sezono metu iðvengtiðildymo sezono metu iðvengtiðildymo sezono metu iðvengtiðildymo sezono metu iðvengtibëdø ir nelaimiø. Atmintiniøbëdø ir nelaimiø. Atmintiniøbëdø ir nelaimiø. Atmintiniøbëdø ir nelaimiø. Atmintiniøbëdø ir nelaimiø. Atmintiniødalinimas gyventojams – dalisdalinimas gyventojams – dalisdalinimas gyventojams – dalisdalinimas gyventojams – dalisdalinimas gyventojams – dalisprevencinës akcijos „Kûrenkimeprevencinës akcijos „Kûrenkimeprevencinës akcijos „Kûrenkimeprevencinës akcijos „Kûrenkimeprevencinës akcijos „Kûrenkimesaugiai“, kurià organizuojasaugiai“, kurià organizuojasaugiai“, kurià organizuojasaugiai“, kurià organizuojasaugiai“, kurià organizuojaPrieðgaisrinë gelbëjimo tarnyba.Prieðgaisrinë gelbëjimo tarnyba.Prieðgaisrinë gelbëjimo tarnyba.Prieðgaisrinë gelbëjimo tarnyba.Prieðgaisrinë gelbëjimo tarnyba.

Praþudë netvarkingoskrosnys

Minëtoji akcija vyks iki lap-krièio pabaigos. Jos organizatoriøtikslas – atkreipti dëmesá, kokiosbûklës yra pastatø kûrenimo áren-giniai ir elektros instaliacija.

„Prasidëjus ðildymo sezonuipaprastai iðauga gaisrø, dël netei-singo krosniø árengimo ar naudo-jimo kylanèiø gyvenamosiose pa-talpose“, – pastebi Prieðgaisrinësgelbëjimo tarnybos Valstybinësprieðgaisrinës prieþiûros poskyriovyresnioji inspektorë Erika Dum-èienë.

Ji sako, kad per devynis ðiømetø mënesius dël krosniø áren-gimo ir jø eksploatavimo taisykliøpaþeidimo ðalyje kilo daugiau kaip600 gaisrø, o jø aukomis tapo 15þmoniø.

Dalyvavo dvi mokyklos

Këdainiø rajono apylinkësteismo atstovë ryðiams su visuo-mene ir þiniasklaida Lucija Jakð-ta sako, kad tradiciná renginá ðie-met suorganizavo teisëjø padë-jëjai Mindaugas Nekraðas, RûtaJapertaitë ir Virginija Bankaus-kienë.

Á organizatoriø kvietimà da-lyvauti Konstitucijos dienai skir-tame renginyje atsiliepë dvi mo-

Dëmesys –paþeidþiamiausiems

E. Dumèienë pabrëþia, kadrengiant akcijà „Kûrenkime sau-giai“ labiausiai siekiama padëti ap-sisaugoti nuo gaisrø paþeidþiamiau-siai visuomenës daliai – socialiairemtinoms ðeimoms ir sunkiai gy-venantiems pavieniams asmenims.

Minëtose atmintinëse, kuriøparuoðta daugiau nei 1 tûkst., pa-tariama, kaip saugiai kûrenti kros-ná, kaip elgtis apsinuodijus smalkë-mis, taip pat pateikiama kitø nau-dingø patarimø. Visus ðiuos pata-rimus kaimo gyventojai galës rastiir seniûnijose, ambulatorijose, ki-tose gausiau lankomose vietose,kur irgi bus nuveþta atmintiniø.

Taèiau akcijos organizatoriaiið patirties þino, kad vien skleistiþinias nepakanka, daliai vargingaigyvenanèiøjø reikia ir praktinëspagalbos.

Lanko kelerius metus iðeilës

„Mûsø poskyrio pareigûnai irðiemet pagal galimybes aplankyssocialiai remtinas ðeimas, susitikssu seniûnais ir bendromis pastan-gomis ieðkos bûdø pagelbëti þmo-nëms, kurie patys nesugeba ar ne-iðgali susitvarkyti senø, naudotinetinkamø krosniø ir kuriems la-biausiai reikia pagalbos“, – sako

E. Dumèienë.Ðildymo sezono pradþioje

socialiai remtini rajono gyvento-jai poskyrio pareigûnø lankomijau keleri metai ið eilës. Kai kuriejø susilaukë labai konkreèios pa-

galbos – seniûnijoms padedant jøbûstuose buvo rekonstruotoskrosnys.

Tikimasi, kad per ðiemetinæakcijà irgi pavyks nuveikti labaikonkreèiø darbø.

Dûmtraukyje degë suodþiai

O ðio ðildymo sezono gais-rams rajone, deja, pradþia jau pa-daryta: spalio 11-àjà Pelëdnagiøseniûnijos Paðiliø kaime, „Paðilës“sodø bendrijoje, vieno namodûmtraukyje degë suodþiai.

Nereikia në abejoti, kadorams vis labiau vëstant tokiøgaisrø daugës, o gali pasitaikyti irrimtesniø atvejø.

Tiesa, per pastaruosius trejusmetus rajone maþëjo gaisrø, kilu-siø dël netvarkingø ðildymo áren-giniø. Pernai jø uþregistruota 11,uþpernai – 12, dar metais anks-èiau – 18.

Skambinti telefononumeriu 112

Beje, ne visi gyventojai þino,kokiu telefono numeriu iðsikviestipagalbà kilus gaisrui, todël E. Dum-èienë primena, kad reikia skambintibendruoju pagalbos telefono nu-meriu 112.

„Juo atsiliepæ Kauno bendro-jo pagalbos centro darbuotojai su-sisieks su mûsø Prieðgaisrine gelbë-jimo tarnyba ir iðsiøs pajëgas á gais-ro vietà“, – sako E. Dumèienë.

Ji pataria gyventojams neieð-koti bûdø prisiskambinti tiesiai átarnybà: „Tai uþims daugiau lai-ko, o gaisro atveju brangi kiekvie-na minutë.“

kyklos – Akademijos ir Këdainiøðviesioji gimnazijos.

Atvykusius moksleivius irjuos atlydëjusius mokytojus pa-sveikino teismo pirmininkas Vita-lijus Kondratjevas, o paskui pra-sidëjo kalba apie Lietuvos Konsti-tucijà.

Merginos pralenkëvaikinus

M. Nekraðas papasakojo josistorijà, kalbëjo apie naujos Kon-stitucijos kûrimà ir kitus dalykus,susijusius su ðiuo valstybei svarbiudokumentu, atsakë á renginio da-lyviø klausimus.

O paskui atëjo eilë á klausi-mus atsakinëti moksleiviams –buvo surengta viktorina, tadmoksleiviai, pasiskirstæ á tris ko-mandas, þiniomis varþësi tarpu-savyje.

L. Jakðta sako, kad viktori-nà laimëjo Ðviesiosios gimnazi-jos merginos, pralenkusios irakademiðkius gimnazistus, ir sa-vos gimnazijos vaikinø komandà.

Visos komandos buvo ap-dovanotos teismo pirmininkopadëkos raðtais ir dovanëlëmis– Nacionalinës teismø admi-nistracijos leidþiamo þurnalo„Teismai.lt“ naujausio numerioegzempioriais.

Konstitucijos dienà gimnazistaibuvo teisme

Su ðildymo sezonu ateina ir nelaimës grësmë

E. Dumèienë sako, kad Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos Valstybinësprieðgaisrinës prieþiûros poskyrio pareigûnai ir ðiemet pagal galimybesaplankys socialiai remtinas ðeimas.


Tradiciniame Këdainiø rajono apylinkës teismo renginyje dalyvavo Akademijos ir Këdainiø ðviesiosiosgimnazijø moksleiviai. /Nuotr. autorës/

Garsusis parko ákûrëjassusilaukë bylosJovita ÞEBRAUSKAITË

Spalio 25-àjà Policijos komisariateSpalio 25-àjà Policijos komisariateSpalio 25-àjà Policijos komisariateSpalio 25-àjà Policijos komisariateSpalio 25-àjà Policijos komisariatepradëtas ikiteisminis tyrimas dëlpradëtas ikiteisminis tyrimas dëlpradëtas ikiteisminis tyrimas dëlpradëtas ikiteisminis tyrimas dëlpradëtas ikiteisminis tyrimas dëlsavavaldþiavimo, kuriuo átariamassavavaldþiavimo, kuriuo átariamassavavaldþiavimo, kuriuo átariamassavavaldþiavimo, kuriuo átariamassavavaldþiavimo, kuriuo átariamasplaèiai þinomo Skinderiðkiøplaèiai þinomo Skinderiðkiøplaèiai þinomo Skinderiðkiøplaèiai þinomo Skinderiðkiøplaèiai þinomo Skinderiðkiødendrologinio parko ákûrëjasdendrologinio parko ákûrëjasdendrologinio parko ákûrëjasdendrologinio parko ákûrëjasdendrologinio parko ákûrëjasKæstutis Kaltenis. Dël garsausKæstutis Kaltenis. Dël garsausKæstutis Kaltenis. Dël garsausKæstutis Kaltenis. Dël garsausKæstutis Kaltenis. Dël garsausmiðkininko veiksmø á teisësaugi-miðkininko veiksmø á teisësaugi-miðkininko veiksmø á teisësaugi-miðkininko veiksmø á teisësaugi-miðkininko veiksmø á teisësaugi-ninkus kreipësi bendrovësninkus kreipësi bendrovësninkus kreipësi bendrovësninkus kreipësi bendrovësninkus kreipësi bendrovës„Babënø transportas“ direktorius„Babënø transportas“ direktorius„Babënø transportas“ direktorius„Babënø transportas“ direktorius„Babënø transportas“ direktoriusEugenijus Antanaitis.Eugenijus Antanaitis.Eugenijus Antanaitis.Eugenijus Antanaitis.Eugenijus Antanaitis.

Trukdo bendrovei dirbti

E. Antanaitis „Rinkos aikð-tei“ sakë, kad jo bendrovë Skin-deriðkiuose atlieka Këdainiø mið-kø urëdijos ir Europos Sàjungoslëðomis finansuojamos parko re-konstrukcijos darbus, kuriems ak-tyviai prieðinasi K. Kaltenis.

Bendrovës vadovo teigimu,K. Kaltenis iðgriauna tai, kas bûnapastatoma, ant kelio priverèia me-dþiø ir akmenø taip sudarydamaskliûtis darbininkams privaþiuotiprie parko, pavojingai vaþinëda-mas savo traktoriumi kelia grësmæten dirbanèiø þmoniø sveikatai.

E. Antanaitis tvirtina, kaddël parko ákûrëjo prieðinimosiprojektui darbai parke pradëti ke-turiais mënesiais vëliau, taèiau at-likimo terminai nebuvo nukelti,

todël dirbti tenka dideliais tem-pais, kuriuos stabdo minëti iðsiðo-kimai.

Bendrovës vadovas tikina ban-dæs rasti bendrà kalbà su K. Kalte-niu, taèiau nesëkmingai.

Skaudina urëdijos sumanymas

K. Kaltenis „Rinkos aikðtei“paaiðkino, kad jam labai skaudusurëdijos sumanymas iki ðiol natûra-lios gamtos kampeliu buvusá parkàpaversti masinio turizmo objektu.

Miðkininkas prisipaþino nu-vertæs kelis masyvius stovus, ku-rie statomi prie jo paties ar pagal-bininkø sodintø bei puoselëtø me-dþiø. Jis ásitikinæs, kad stovai yragremëzdiðki svetimkûniai, goþian-tys paèius medþius ir krûmus, dar-kantys parkà ir darantys já panaðøá kryþiais apstatytà kapinynà.

K. Kaltenis primena, kad ku-riant ir puoselëjant parkà sklype,kurá prieð 41 metus Skinderiðkiuo-se dovanojo Pajieslio kolûkis, bu-vo vienintelis tikslas – gamtosau-ga. Idëjos autorius ir iniciatoriustvirtai ásitikinæs, kad dabar ðis tiks-las pamintas.

Jis teigia savo nuogàstavimaisdël neteisingos parko rekonstruk-cijos dalinæsis su daug kuo, prade-dant urëdija ir baigiant Aplinkosministerija, taèiau á jo nuomonænebuvo atsiþvelgta.

2012 m. spalio 30 d.4

Giedrûna GIRDENYTË

Yra toks senas lietuviø posakis: „Genys margas, svietas darYra toks senas lietuviø posakis: „Genys margas, svietas darYra toks senas lietuviø posakis: „Genys margas, svietas darYra toks senas lietuviø posakis: „Genys margas, svietas darYra toks senas lietuviø posakis: „Genys margas, svietas darmargesnis“. Bet niekada Lietuvoje jis dar nebuvo toks margas,margesnis“. Bet niekada Lietuvoje jis dar nebuvo toks margas,margesnis“. Bet niekada Lietuvoje jis dar nebuvo toks margas,margesnis“. Bet niekada Lietuvoje jis dar nebuvo toks margas,margesnis“. Bet niekada Lietuvoje jis dar nebuvo toks margas,kaip ðiomis dienomis. Kasdienà – vis naujiena. Vkaip ðiomis dienomis. Kasdienà – vis naujiena. Vkaip ðiomis dienomis. Kasdienà – vis naujiena. Vkaip ðiomis dienomis. Kasdienà – vis naujiena. Vkaip ðiomis dienomis. Kasdienà – vis naujiena. Vienà dienàienà dienàienà dienàienà dienàienà dienàtelevizoriai rodo kaþkoká po stalu darytà áraðà, kur kaþkas derasitelevizoriai rodo kaþkoká po stalu darytà áraðà, kur kaþkas derasitelevizoriai rodo kaþkoká po stalu darytà áraðà, kur kaþkas derasitelevizoriai rodo kaþkoká po stalu darytà áraðà, kur kaþkas derasitelevizoriai rodo kaþkoká po stalu darytà áraðà, kur kaþkas derasidël balsø pirkimo. Kità dienà televizoriø ekranai kaista nuo dardël balsø pirkimo. Kità dienà televizoriø ekranai kaista nuo dardël balsø pirkimo. Kità dienà televizoriø ekranai kaista nuo dardël balsø pirkimo. Kità dienà televizoriø ekranai kaista nuo dardël balsø pirkimo. Kità dienà televizoriø ekranai kaista nuo darðiurpesnio áraðo. Kuriame lyg ir Seimo pirmininkëðiurpesnio áraðo. Kuriame lyg ir Seimo pirmininkëðiurpesnio áraðo. Kuriame lyg ir Seimo pirmininkëðiurpesnio áraðo. Kuriame lyg ir Seimo pirmininkëðiurpesnio áraðo. Kuriame lyg ir Seimo pirmininkëIIIIIrena Degutienë, nevyniodama þodþiø á vatà, kaltina paèià ðaliesrena Degutienë, nevyniodama þodþiø á vatà, kaltina paèià ðaliesrena Degutienë, nevyniodama þodþiø á vatà, kaltina paèià ðaliesrena Degutienë, nevyniodama þodþiø á vatà, kaltina paèià ðaliesrena Degutienë, nevyniodama þodþiø á vatà, kaltina paèià ðaliesprezidentæ apkalbinëjimu ir politiniø jëgø kirðinimu, sëjanèiuprezidentæ apkalbinëjimu ir politiniø jëgø kirðinimu, sëjanèiuprezidentæ apkalbinëjimu ir politiniø jëgø kirðinimu, sëjanèiuprezidentæ apkalbinëjimu ir politiniø jëgø kirðinimu, sëjanèiuprezidentæ apkalbinëjimu ir politiniø jëgø kirðinimu, sëjanèiubaimæ ir sumaiðtá ðalyje.baimæ ir sumaiðtá ðalyje.baimæ ir sumaiðtá ðalyje.baimæ ir sumaiðtá ðalyje.baimæ ir sumaiðtá ðalyje.

Galvojate, nieko ðiurpiau ne-begali bûti? Klystate! Nes treèiàdienà ðalies þiniasklaida vël spirgakaip laðiniø bryzas ant keptuvës. Irkaip nespirgës, jeigu jà spirgina po-litikos naujakurë ið Garliavos. Su-kvietusi þurnalistus á spaudos kon-ferencijà. Kad informuotø, jog bu-vo pasikësinta á jos sveikatà ir gy-vybæ. Atsukant varþtus nuo auto-mobilio rato. Tiesa, politikës svei-kata ir gyvybë, bent ið paþiûros, ne-nukentëjo. Bet praleisti tokià pro-gà paðokdinti þiniasklaidà, o jeigupasiseks – ir teisësaugà, bûtø tie-siog nedovanotina. Taigi tie varþ-tai atsisuko paèiu laiku!

Tarp tø visø politiniø-krimi-naliniø margumynø kukliai su-mirgëjo dar viena naujiena. Gi-musi ne kur kitur, o paèios Vy-riausiosios rinkimø komisijos lop-ðyje. Ði naujiena – greièiau krimi-nalinë nei politinë. Bet kuriuo at-veju – provokacinë. Todël jos au-toriø be jokiø iðlygø galima va-dinti provokatorium.

Nedidelis ekskursas ápraeitá

Ðis þodis tautoje visada turë-jo ir tebeturi labai neigiamà pras-mæ. To neigiamumo iðtakos sie-kia 100–150 metø gilyn á Lietu-vos istorijà. Kai caro „ochrankos“ðnipai apsimetëliai ásitrindavotarp paprastø þmoniø, siekdamijø pasitikëjimo, kad iðsiaiðkintø,kas gabena draudþiamas lietuvið-kas knygas per sienà á Lietuvà,kas „daraktoriauja“ kaimuose,mokydami vaikus lietuviðkai skai-tyti ir raðyti. Kad paskui galëtøðiuos „nusikaltëlius“ etapu iðva-ryti á Sibiro tremtá.

Sovietmeèiu provokatoriai,dirbdami tais paèiais „ochran-kos“ metodais, vëlgi nemaþai pa-sitarnavo okupacinei valdþiai irNKVD. Padëdami Lietuvà „valy-ti“ nuo „burþuaziniø nacionalis-tiniø elementø“.

Galvojome, kad ði Homo sa-piens gentis iðnyko, atgavus ne-priklausomybæ. Bet apsirikome.Kur nekur vis dar pasirodo josdaigø. Kibiø, atspariø ir nuodin-gø, kaip Sosnovskio barðèiai.

Ðá kartà tokio daigelio pribu-vëja tapo Vyriausioji rinkimø ko-misija (VRK ).

Uþkibs – neuþkibs?

Seimo narys Vytautas Gap-

Klausimai be atsakymø

Supratæs, kad visi tie jo iðsi-sukinëjimai kiauðinio lukðto ne-verti, L. Ulevièius griebësi nau-jos versijos. Jis praneðë, kad jolaiðkas V. Gapðio „Facebook“ sve-tainëje buvo... provokacija. Jis tiknorëjæs paþiûrëti, ar Seimo narysuþkibs ant metamo kabliuko...

Taigi situacija tokia. Þiniask-laidoje vis labiau ásiûbuojamasskandalas dël galimai buvusiorinkëjø balsø pirkimo–pardavimo. Visuomenë vis gar-siau piktinasi vangiu VRK darbu,nors pati VRK dûsta nuo darbokrûvio. Ðioje situacijoje jai tenkadirbti kaip ugniagesiams gelbëto-jams, gesinantiems gaisrà. Ji po-sëdþiauja net poilsio dienomis. Oðiame átampos kupiname foneVRK narys, kuriam patikëtosvalstybinës svarbos pareigos, „vo-lioja durniø“, raðinëdamas, ðvel-niai kalbant, keistas þinutes Sei-mo nariui.

Ir aiðkina, kad jis tik norëjæspaþiûrëti, ar ðis uþkibs ant numes-to kabliuko... Uþkibs ir padarys –kà? Pastaràjá klausimà VRK na-rys palieka be atsakymo. Kaip irkità svarbø klausimà – ar jis ne-turi daugiau kuo uþsiimti Vyriau-siojoje rinkimø komisijoje? Ir darvienà, ne maþiau svarbø – ar jisnedaro gëdos VRK, dirbdamasjoje ir tuo paèiu metu uþsiiminë-damas politinëmis provokacijo-mis su kriminaliniu prieskoniu?

Pagaliau, ko verta ir patiVRK, kuri taikstosi su tokia skan-dalinga situacija, kai vienas josnarys prisipaþásta esàs provoka-torius?

Ir kaip, bûdamas provokato-rius, jis gali bûti garbingas ir ob-jektyvus rinkimø rezultatø ver-tintojas? Rinkimø skaidrumovertintojas?

Bet neveltui sakoma, kadniekada nëra taip blogai, kad ne-galëtø bûti dar blogiau. Naudo-jantis sparnuota Vytauto Land-sbergio fraze norisi paklausti: irkas ðiandien galëtø paneigti, kadtas VRK nario L. Ulevièiaus laið-kas á Seimo nario tinklalapá visainebuvo provokacija? O tik kvie-timas bendrininkauti, darant ne-teisëtà poveiká valstybës pareigû-nui – aplinkos ministrui. Ir kai ðisbandymas þlugo, VRK narys sle-piasi po provokatoriaus kauke.Ar taip negali bûti? Ko tada ver-ta VRK?

Jaukas ant kabliuko

TTTTTel. 8 633 99 939el. 8 633 99 939el. 8 633 99 939el. 8 633 99 939el. 8 633 99 939

KOKYBIÐKI PLASTIKINIAI LANGAIið A, B, C profilio.

Balkonø stiklinimas, roletai, apsauginës þaliuzës, ðarvuotosiosdurys, vidaus durys, garaþo vartai.

Didþioji g. 46, tel.: 57 305, 8 656 76 909. Darbo laikas: I–V – nuo 9 iki 17 val.

UUUUUAB „Rimvina“ kokybiðkaiAB „Rimvina“ kokybiðkaiAB „Rimvina“ kokybiðkaiAB „Rimvina“ kokybiðkaiAB „Rimvina“ kokybiðkaigamina ir montuojagamina ir montuojagamina ir montuojagamina ir montuojagamina ir montuoja

nestandartinius virtuvës, vaikøkambario, miegamojo ir biuro baldus,

spintas su stumdomosiomis durimis.Projektuoja nemokamai Projektuoja nemokamai Projektuoja nemokamai Projektuoja nemokamai Projektuoja nemokamai visoje Lietuvoje.visoje Lietuvoje.visoje Lietuvoje.visoje Lietuvoje.visoje Lietuvoje.

S. Dariaus ir S. Girëno g. 25. Tel.: 31 486, 8 650 90 376, [email protected] „Rimvina“ parduotuvë, J. Basanavièiaus g. 89, tel.: 56 017, 8 652 55 884.

Langø, durø, fasadø gamyba ir montavimas.Galimas atsiskaitymas lizingu.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526,el. paðtas [email protected]

Keliø, gatviø tiesimas ir remontas.Asfaltuoja aikðteles, kiemus, privaþiavimus prie pastatø.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. pað[email protected] Adresas: Þibuokliø g. 6, Këdainiai.

ðys praëjusá ðeðtadiená vykusioVRK posëdþio dalyviams prane-ðë naujienà. Kad jis savo „Face-book“ svetainëje radæs þinutænuo... VRK nario Liutauro Ule-vièiaus.

Þinutës autorius Seimo narákvietë bendradarbiauti. T. y. dary-ti poveiká vienam ministrui. Sun-ku patikëti, bet kaip kitaip supras-ti ðtai tokio turinio þinutæ:

„Labas. Yra vienas klausi-mas ir pats gali turëti atsakymà.Kaip þinia, su kolegomis esamelaimëjæ Aplinkos ministerijos ry-ðiø su visuomene konsultacijøkonkursà ir paslaugø teikimasbaigsis tik kitø metø birþelá, to-dël neiðvengiamai teks dirbti irsu nauju ministru. Galbût jauapytiksliai aiðku, kas tai galëtøbûti? Nes yra rizikø, kad nuei-nantis gali imtis neadekvaèiøsprendimø dël vieðinimo priemo-niø/biudþeto ir reikia/galima bû-tø tam uþkirsti kelià. Jeigu rei-kia, galim susitikti ir pakalbëtiplaèiau apie tai. Bet reikëtø ne-delsti.“

Ir tai raðo VRK narys! Spa-lio 22 dienà LRT rytinëje aktua-lijø laidoje L. Ulevièius jau ran-gësi kaip vijûnas, stengdamasispateisinti savo poelgá. Ir opera-tyviai keitë gynybos taktikà.

Pradþioje ðià savo þinutæ, nu-siøstà Seimo nariui, jis pavadinotik nekaltu pokðtu. Atseit, socia-liniuose tinkluose labai populia-rus taip vadinamas „trolinimas“(lietuviðkai tai reikðtø „kvailini-mas“, „durniaus voliojimas“ irpan.). Tai esàs bûdas netikëtu tei-giniu ar poelgiu tikrinti objektoreakcijas. T. y. þiûrëti, kaip jis re-aguos. Anot L. Ulevièiaus, „troli-nimas“ daþniausiai sukelia ne-adekvaèià komiðkà situacijà.

Taèiau ir pats L.Ulevièiusberegint ásitikino, kad toks jo pa-aiðkinimas neiðlaiko jokios kriti-kos. Pirmiausia dël to, kad tas,anot jo, „trolinimas“ socialiniuo-se tinkluose yra populiarus iðim-tinai tik tarp paaugliø. Ir sunkuásivaizduoti já vartojant suaugu-sius þmones. Tuo labiau – atsa-kingus valstybës pareigûnus. OVRK narys bûtent toks ir yra.

Tada griebësi kitokio aiðki-nimo. Atseit, tokiu bûdu jis no-rëjo iðgauti ádomià informacijà.Tai buvæs tik toks þaidimas, bettas þaidimas esà buvo vertas jotikslø.

Nuomonë

Irma BAJORÛNË

Rajono taryba patvirtino veiklø, kuriomis gali bûti verèiamasiRajono taryba patvirtino veiklø, kuriomis gali bûti verèiamasiRajono taryba patvirtino veiklø, kuriomis gali bûti verèiamasiRajono taryba patvirtino veiklø, kuriomis gali bûti verèiamasiRajono taryba patvirtino veiklø, kuriomis gali bûti verèiamasiturint verslo liudijimus, fiksuotus pajamø mokesèio bei lengvatøturint verslo liudijimus, fiksuotus pajamø mokesèio bei lengvatøturint verslo liudijimus, fiksuotus pajamø mokesèio bei lengvatøturint verslo liudijimus, fiksuotus pajamø mokesèio bei lengvatøturint verslo liudijimus, fiksuotus pajamø mokesèio bei lengvatødydþius 2013 metams. Vdydþius 2013 metams. Vdydþius 2013 metams. Vdydþius 2013 metams. Vdydþius 2013 metams. Visi pajamø mokesèio dydþiai palikti tokieisi pajamø mokesèio dydþiai palikti tokieisi pajamø mokesèio dydþiai palikti tokieisi pajamø mokesèio dydþiai palikti tokieisi pajamø mokesèio dydþiai palikti tokiepat, kaip ir 2012 metais.pat, kaip ir 2012 metais.pat, kaip ir 2012 metais.pat, kaip ir 2012 metais.pat, kaip ir 2012 metais.

Ðilumos kainos nepadidinoIrma BAJORÛNË

Rajono savivaldybë posëdyje nesvarstë uþdarøjø akciniø akciniøRajono savivaldybë posëdyje nesvarstë uþdarøjø akciniø akciniøRajono savivaldybë posëdyje nesvarstë uþdarøjø akciniø akciniøRajono savivaldybë posëdyje nesvarstë uþdarøjø akciniø akciniøRajono savivaldybë posëdyje nesvarstë uþdarøjø akciniø akciniøbendroviø „Stiloma“ ir „Izobara“ naujø ðilumos kainø.bendroviø „Stiloma“ ir „Izobara“ naujø ðilumos kainø.bendroviø „Stiloma“ ir „Izobara“ naujø ðilumos kainø.bendroviø „Stiloma“ ir „Izobara“ naujø ðilumos kainø.bendroviø „Stiloma“ ir „Izobara“ naujø ðilumos kainø.

Bedarbiams nebebus lengvatos

Pateiktà sprendimo projektà sunaujomis kainomis svarstant savival-dybës tarybos komitetø posëdþiuo-se kilo daug klausimø. Mero Riman-to Diliûno teigimu, ne á visus klausi-mus gauti atsakymai, todël jis pasiû-lë atidëti klausimo svarstymà.

Bendrovës, tiekianèios ðilu-mà Pelëdnagiø, Lanèiûnavos, kaikuriø kitø gyvenvieèiø ir nedide-liø Këdainiø miesto katiliniø ðilu-mos vartotojams, planuoja didin-

ti ðilumos kainà 4,9–6,1 ct uþ kWh.Savivaldybë kompensuoja gy-

ventojams kainø skirtumà, jie mo-ka ne didesnæ negu didþiausio ði-lumos tiekëjo AB „Panevëþioenergija“ kainà. Didesnë ðilumoskaina gultø ant savivaldybës biu-dþeto peèiø. Paskaièiuota, kad pa-tvirtinus bendroviø praðomas ðilu-mos kainas savivaldybës biudþetuitai papildomai kainuotø daugiaukaip 200 tûkstanèiø litø.

Mokestis perpus sumaþintaspensinio amþiaus asmenims, dau-giavaikiams, taip pat neágalius vai-kus auginantiems tëvams, neága-liesiems, mokiniams. Tradiciniaisamatais besiverèiantiems asme-nims mokestis sumaþintas 20 pro-centø.

Nutarta nebetaikyti lengva-tos darbo birþoje registruotiemsbedarbiams, nes toká statusà turin-tys asmenys gauna paramà ið dar-bo birþos.

Ankstesniø metø praktika ro-do, kad dauguma lengvatø buvosuteikiama bûtent bedarbiams.

8 616 46 655,8 640 22 992.

2012 m. spalio 30 d. 5

Dainius ÐEPETYS

Daugiau nei prieð deðimtmetáDaugiau nei prieð deðimtmetáDaugiau nei prieð deðimtmetáDaugiau nei prieð deðimtmetáDaugiau nei prieð deðimtmetáspalio pabaigoje laukuosespalio pabaigoje laukuosespalio pabaigoje laukuosespalio pabaigoje laukuosespalio pabaigoje laukuosepasirodæs javø nuëmimopasirodæs javø nuëmimopasirodæs javø nuëmimopasirodæs javø nuëmimopasirodæs javø nuëmimokombainas daug kam sukeltøkombainas daug kam sukeltøkombainas daug kam sukeltøkombainas daug kam sukeltøkombainas daug kam sukeltøatlaidþià ðypsenà, mat daþnasatlaidþià ðypsenà, mat daþnasatlaidþià ðypsenà, mat daþnasatlaidþià ðypsenà, mat daþnasatlaidþià ðypsenà, mat daþnaspagalvotø, jog tai apsileidæspagalvotø, jog tai apsileidæspagalvotø, jog tai apsileidæspagalvotø, jog tai apsileidæspagalvotø, jog tai apsileidæsûkininkas vis dar doroja javøûkininkas vis dar doroja javøûkininkas vis dar doroja javøûkininkas vis dar doroja javøûkininkas vis dar doroja javøderliø. Tderliø. Tderliø. Tderliø. Tderliø. Taèiau ðiandieniniuoseaèiau ðiandieniniuoseaèiau ðiandieniniuoseaèiau ðiandieniniuoseaèiau ðiandieniniuoseûkiuose yra visiðkai kitaip.ûkiuose yra visiðkai kitaip.ûkiuose yra visiðkai kitaip.ûkiuose yra visiðkai kitaip.ûkiuose yra visiðkai kitaip.Praëjusià savaitæ rajonoPraëjusià savaitæ rajonoPraëjusià savaitæ rajonoPraëjusià savaitæ rajonoPraëjusià savaitæ rajonolaukuose burzgæ ðiek tieklaukuose burzgæ ðiek tieklaukuose burzgæ ðiek tieklaukuose burzgæ ðiek tieklaukuose burzgæ ðiek tiekpertvarkyti javø nuëmimopertvarkyti javø nuëmimopertvarkyti javø nuëmimopertvarkyti javø nuëmimopertvarkyti javø nuëmimokombainai baigë kultikombainai baigë kultikombainai baigë kultikombainai baigë kultikombainai baigë kultikukurûzus grûdams.kukurûzus grûdams.kukurûzus grûdams.kukurûzus grûdams.kukurûzus grûdams.

Rizikinga kultûra

Nors kukurûzai yra vieni iðvadinamøjø verslo augalø, taèiaumûsø rajone juos grûdams augi-na tik apie deðimt ûkiø: Labûna-vos, Aþytënø, gal dar kelios þemësûkio bendrovës, ûkininkai SauliusDambrauskas, Aurimas Snarskis,kiti lengvesnëse þemëse besitvar-kantys þemdirbiai.

Auginant kukurûzus grû-dams yra didelë rizika, kad jie dëllietuviðko klimato ypatumø galinespëti prinokti, o tuomet jau bû-tø tinkami tik silosui. Kukurûzaijautrûs tiek pavasarinëms, tiek ru-deninëms ðalnoms, todël jø augi-nime labai svarbûs yra sëjos beiderliaus nuëmimo terminai.

Pavasará kukurûzus reikiapasëti bent iki geguþës, kad ðie su-spëtø uþaugti, bet paskutiná pava-sario mënesá dar pasitaiko stipro-kø ðalnø. Rudená laukti pirmøjøðalnø taip pat pavojinga, nes bur-buolës virðûnës nebedengia lapaiir dël drëgmës bei ðalnø pradedavystytis ligø pradai. Pasitaiko, jog

Kukurûzø grûdai – paskutinis sezono auksas ið laukø

Nuo spalio 16 d. ûkininkams pradëtasNuo spalio 16 d. ûkininkams pradëtasNuo spalio 16 d. ûkininkams pradëtasNuo spalio 16 d. ûkininkams pradëtasNuo spalio 16 d. ûkininkams pradëtasmokëti tiesioginiø iðmokø uþ 2012 m.mokëti tiesioginiø iðmokø uþ 2012 m.mokëti tiesioginiø iðmokø uþ 2012 m.mokëti tiesioginiø iðmokø uþ 2012 m.mokëti tiesioginiø iðmokø uþ 2012 m.deklaruotus plotus avansas.deklaruotus plotus avansas.deklaruotus plotus avansas.deklaruotus plotus avansas.deklaruotus plotus avansas.

Spalio 22 d. duomenimis, avan-sinës iðmokos pervestos 32 415 pareið-këjø, jiems iðmokëta suma siekia 129mln. Lt. Tiesioginiø iðmokø avansaibus mokami iki lapkrièio 30 d. pagalnustatytus prioritetus.

Pirmumas avansui gauti suteik-tas pieno gamintojams, 2012 m. dekla-ravusiems þemës ûkio naudmenø plo-tus, atitinkanèius paramos tiesioginë-mis iðmokomis teikimo reikalavimus.Pirmumas teikiamas ir tiems asme-nims, kurie 2012 m. deklaravo pasë-lius. Prioritetinëje eilëje yra ðiais me-

dalis burbuoliø nulinksta þemyn irveikiamos vëjo gûsiø net nukren-ta ant dirvos.

Kitàmet – dvigubai daugiau

Kalnaberþës ûkininkas A. Snars-kis ðiemet augino 25 ha kukurûzø grû-dams. „Ðiemet kukurûzus grûdamsauginau jau antrà sezonà. Ðias kul-tûras sëju lengvesnëse dirvose, nesjose itin didelio javø ar rapsø der-liaus tikëtis yra sudëtinga. Manolaukuose derlius uþderëjo geras, sujo realizacija taip pat problemø në-ra, nes kukurûzø grûdus noriai per-ka „Këdainiø aruodai“, „Kaunogrûdai“, „Lytagra“, kitos paðarø gy-vuliams gamyba besiverèianèiosámonës“, – kalbëjo ið viso apie 800ha dirbantis ûkininkas.

A. Snarskis kukurûzø grûdøderliaus dorojimà baigë praëjusiàsavaitæ. Apibendrinæs pajamø irinvesticijø á ðià kultûrà rezultatus,Kalnaberþës ûkininkas kitais me-tais planuoja grûdams auginamøkukurûzø plotus padidinti bentdvigubai, o laukuose, kur ðiemetveðëjo kukurûzai, kitais metais jisþada pasëti vasarinius rapsus.

Ið lauko – tiesiai ápolietileno þarnà

Aþytënø þemës ûkio bendro-vëje kukurûzai grûdams auginamijau penkerius metus. Ðá sezonàðiam tikslui èia buvo pasëta 40 hakukurûzø. „Kukurûzus silosui au-giname 70 ha plote, o grûdams –skiriame gerokai maþesná. Abiematvejais ðià kultûrà naudojamemelþiamø karviø paðarui“, – sakëbendrovës vadovas Ðarûnas Ðiuðë.

Jei siloso, kaip paðaro, panau-dojimo galimybës galvijø ðërimuiyra plaèiai þinomos, tai Aþytënuo-se gaminamas kukurûzø grûdainis– palyginti nauja technologija.

Dar ne taip seniai drëgni grû-dai kaupuose, tranðëjose ar silosobokðtuose buvo silosuojami svei-ki, kol vienas suomiø fermeris su-galvojo prieð silosavimà drëgnusgrûdus traiðkyti, kad pagerëtø grû-dø virðkinamumas.

Tyrimais árodyta, kad traið-kant grûdus yra suardoma jø luo-belë, grûduose esantis krakmolasgeriau virðkinamas ir pasisavina-mas. Be to, drëgnø grûdø fermen-

Spalio pabaigoje laukuose iðvysti kombainà – nieko nuostabaus. Norint nuimti kukurûzø burbuoles, vietoj kombaino pjaunamosiostvirtinama burbuoliø skabyklë.

Grûdai yra traiðkomi toje vietoje, kurioje numatoma juos laikyti. Aþytënið-kiø atveju – ðalia melþiamø karviø fermø.

/Nuotr. autoriaus/

tacijos kokybei pagerinti ir apsau-goti nuo galimo grûdø gedimo beipelësiø vystymosi buvo pradëtinaudoti silosavimo priedai, daþ-niausiai organinës rûgðtys.

Aþytënø þemës ûkio bendro-vëje yra naudojama viena naujau-siø technologijø – traiðkytø drëg-nø kukurûzø grûdø silosavimasspecialiose polietileno þarnose.

Tai vienas pigiausiø ir efektyviau-siø grûdø silosavimo bûdø, kuriuouþtikrinamos labai geros sàlygosreikiamai fermentacijai. Drëgnusgrûdus silosuojant þarnose,nereikia papildomø árenginiø arstatiniø. Yra naudojamos specia-lios maðinos, kurios traiðko grûdusir tuo paèiu metu pildo polietile-no þarnà.

Spalio 23 d. duomenimis,Spalio 23 d. duomenimis,Spalio 23 d. duomenimis,Spalio 23 d. duomenimis,Spalio 23 d. duomenimis,asbestinæ savo gyvenamøjøasbestinæ savo gyvenamøjøasbestinæ savo gyvenamøjøasbestinæ savo gyvenamøjøasbestinæ savo gyvenamøjønamø stogø dangà keièiantiemsnamø stogø dangà keièiantiemsnamø stogø dangà keièiantiemsnamø stogø dangà keièiantiemsnamø stogø dangà keièiantiemskaimo gyventojams jau iðmokëtakaimo gyventojams jau iðmokëtakaimo gyventojams jau iðmokëtakaimo gyventojams jau iðmokëtakaimo gyventojams jau iðmokëtaapie 9,4 mln. Lt paramos lëðø.apie 9,4 mln. Lt paramos lëðø.apie 9,4 mln. Lt paramos lëðø.apie 9,4 mln. Lt paramos lëðø.apie 9,4 mln. Lt paramos lëðø.

Parama asbestinës stogø dan-gos keitimui teikiama pagal Lie-tuvos kaimo plëtros 2007–2013 m.programos (KPP) priemonës„Kaimo atnaujinimas ir plëtra“veiklà „Asbestiniø stogø dangoskeitimas“.

Nacionalinës mokëjimoagentûros prie Þemës ûkio minis-terijos (NMA) specialistai prime-na, kad parama mokama tik tuo-met, kai pareiðkëjai pateikia mo-këjimo praðymus ir kitus reikia-mus dokumentus. Mokëjimo pra-ðymai priimami NMA teritori-niuose skyriuose pagal projekto ágy-vendinimo vietà.

Ðiuo metu NMA pateikta 2 780mokëjimo praðymø, ið kuriø 2 300

jau yra ávertinti. Mokëjimo praðymaiyra vertinami ne ilgiau kaip 30 dar-bo dienø. Tiesa, á ðá terminà neáskai-èiuojamas paklausimø paramosgavëjui bei patikrø vietoje atliki-mo laikas. Iðlaidas pripaþinus tin-kamomis, projektø vykdytojusnetrukus pasiekia ir jiems pri-klausanti parama.

Svarbu, jog paramos gavëjainevëluotø ir mokëjimo praðymusteiktø laikydamiesi paraiðkojenustatytø terminø. Kitu atvejujiems gali bûti taikomos sankci-jos arba mokëjimo praðymai ið vi-so nepriimami. Iðimtis taikomatik tais atvejais, jei vëluojama dëlnenugalimos jëgos aplinkybiø(force majeure). Tokiu atveju pa-ramos gavëjai turi raðtu paaiðkin-ti vëlavimo prieþastis ir pateikti jaspagrindþianèius dokumentus. Jei-gu projekto vykdytojas dël patei-sinamø prieþasèiø nespëja laikupateikti mokëjimo praðymo arbanori perskirstyti paramos objektus

tarp paramos daliø (ásigyja piges-næ stogo dangà, bet daugiau neibuvo numatyta projekte sumokauþ utilizavimà ir pan.), jis turëtøið anksto apie tai informuotiNMA, raðtu pateikdamas argu-mentuotà praðymà.

Svarbu paþymëti, kad projek-tas turi bûti ágyvendintas per vie-nerius metus nuo sprendimo skirtiparamà priëmimo dienos. Prieðin-gu atveju parama negalës bûti ið-mokëta. Baigæs vykdyti projektàparamos gavëjas teikia mokëjimopraðymà ir galutinæ projekto ágy-vendinimo ataskaità.

Mokëjimo praðymo ir galuti-nës projekto ágyvendinimo ata-skaitos formos bei informacijaapie pridedamus dokumentus pa-teikiama interneto svetainësewww.nma.lt ir www.paramakai-mui.lt.

Nacionalinës mokëjimoagentûros Komunikacijos skyriaus

Vieðøjø ryðiø poskyris

Asbestinæ stogø dangà keièiantiems kaimogyventojams iðmokëta per 9 mln. litø

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.

tais deklaravæ pievas ir ganyklas beiturintys sutartiniø gyvuliø pareiðkëjai.

Mokant tiesiogines iðmokasavansu, atsiþvelgiama ir á ûkininkavi-mo aplinkybes. Pareiðkëjams, turin-tiems ilgalaikiø finansiniø ásipareigo-jimø, dalyvaujantiems ágyvendinant in-vesticinius projektus ar turintiems di-deliø finansiniø sunkumø dël iðskirti-niø nepalankiø sàlygø, taip pat sutei-kiamas pirmumas gauti avansus.

Avansai mokami tiems pareiðkë-jams, kurie atitinka nurodytus priori-tetinius kriterijus, jei jø paraiðkose ne-nustatyta neatitikimø ir yra baigti visireikiami patikrinimai.

Avansinë iðmokø dalis siekia 200Lt/ha.

Moka tiesioginiø iðmokø avansus

2012 m. spalio 30 d.6

Irma BAJORÛNË

58 vandenvietës, 33 vandens58 vandenvietës, 33 vandens58 vandenvietës, 33 vandens58 vandenvietës, 33 vandens58 vandenvietës, 33 vandensgerinimo stotys, 30 nuotekøgerinimo stotys, 30 nuotekøgerinimo stotys, 30 nuotekøgerinimo stotys, 30 nuotekøgerinimo stotys, 30 nuotekøvalymo árenginiø, beveik 300valymo árenginiø, beveik 300valymo árenginiø, beveik 300valymo árenginiø, beveik 300valymo árenginiø, beveik 300kilometrø vandentiekio, 233 kmkilometrø vandentiekio, 233 kmkilometrø vandentiekio, 233 kmkilometrø vandentiekio, 233 kmkilometrø vandentiekio, 233 kmnuotekø ir 44 kilometrai lietausnuotekø ir 44 kilometrai lietausnuotekø ir 44 kilometrai lietausnuotekø ir 44 kilometrai lietausnuotekø ir 44 kilometrai lietauskanalizacijos tinklø. Tkanalizacijos tinklø. Tkanalizacijos tinklø. Tkanalizacijos tinklø. Tkanalizacijos tinklø. Toksoksoksoksoksuþdarosios akcinës bendrovësuþdarosios akcinës bendrovësuþdarosios akcinës bendrovësuþdarosios akcinës bendrovësuþdarosios akcinës bendrovës„Këdainiø vandenys“ ûkis.„Këdainiø vandenys“ ûkis.„Këdainiø vandenys“ ûkis.„Këdainiø vandenys“ ûkis.„Këdainiø vandenys“ ûkis.

Per metus ið græþiniø pakel-ta 1 mln. 835 tûkst. kubiniø met-rø vandens, realizuota 1 mln. 203tûkst. kub. m. Surinkta ir iðvalyta2 mln. 531 tûkst. kub. m nuotekø.

Bendrovës iðlaidos didëja

Beveik visas vartotojams tie-kiamas vanduo iðvalomas, ið jopaðalinamas per didelis geleþieskiekis. Vandens gerinimo stoèiønëra tik kai kuriuose kaimuose, jøtiekiamà vandená vartoja tik 1,5proc. gyventojø.

Pasak UAB „Këdainiø van-denys“ direktoriaus KæstuèioVaitkevièiaus, kai kuriuose kai-muose bendrovë turi tik græþiná,o tinklai formaliai jai nepriklau-so. Nepaisant to, „Këdainiø van-denys“ privalo tiekti gyventojamsgeriamàjá vandená. Senas trasastenka nuolat remontuoti, ámoneitai kainuoja didelius pinigus, o pi-nigø uþ tiekiamà vandená suren-kama labai nedaug.

Nuostolingos veiklos kai-muose „Këdainiø vandenims“ neivalstybë, nei savivaldybë nekom-pensuoja.

„Viena ið pagrindiniø UAB„Këdainiø vandenys“ problemø –dideli vandens ir nuotekø nuosto-liai tinkluose. Eksploatuojamostrasos, ypaè kaimuose, senos, dau-giausia visiðkai susidëvëjusios. To-dël bûtina rekonstruoti kiek gali-

ma daugiau senø trasø“, – teigia-ma UAB „Këdainiø vandenys“veiklos ir plëtros plano 2012–2016m. apþvalgoje.

Planuoja didinti vandenskainà

UAB „Këdainiø vandenys“direktorius K. Vaitkevièius tvirti-na, kad penkerius metus nesikei-tusi vandens tiekimo ir nuotekøðalinimo kaina ilgai tokia nebebus– jà neiðvengiamai teks didinti.

„Elektros energija per pen-kerius metus pabrango 1,62 kar-to, kuras – dar daugiau, iðaugo du-jø kaina, padidëjo mokestis uþgamtos iðteklius, – iðaugusias ben-drovës iðlaidas skaièiuoja direkto-rius. – Ðiemet uþ vandená turimesumokëti 250 tûkstanèiø litø gam-tos iðtekliø mokesèio. Ðios papil-domos iðlaidos nepadengtos paja-momis. Be to, jau bûtina kelti at-lyginimus darbuotojams.“

Vandens tiekëjai skaièiuoja bûsimà kainà

Bendrovë „Këdainiø vandenys“ Dotnuvos gatvëje rûpinasi, kad Këdainiø rajono vartotojai gautøkokybiðkà vandená.

Nuotekø kainos planuojamàaugimà labiausiai iðkelia bûsimosdumblo tvarkymo iðlaidos. Ben-drovë ðiuo metu ágyvendina dum-blo apdorojimo árenginiø projek-tà, remiamà Europos Sàjungos.

Dumblo ateitis dar miglota

Pagal ágyvendinamà projektàgalutinis dumblo apdorojimoárenginiø produktas bus dþiovin-tos granulës. Kol kas dar neaiðku,kur jos bus naudojamos. Jos tiktøtræðti laukus arba kûrenti katilinë-se. Taèiau anot K. Vaitkevièiaus,Vyriausybë dar nëra apsisprendu-si, kaip traktuoti dumblo granu-les – kaip atliekà ar pagamintàproduktà.

Atliekas privalo tvarkyti jøturëtojas. Tai reiðkia, kad „Këdai-niø vandenims“ tektø primokëtikatilinëms, kurios priims tokiasgranules kûrenti.

Jei Vyriausybë nutars trak-tuoti granules kaip atsinaujinantáenergijos ðaltiná – vandens tiekë-jai gali tikëtis gauti pajamø uþ par-duodamà dþiovintà dumblà.

Panaðûs dumblo apdorojimoárenginiai statomi keliuose Lietu-vos miestuose, taèiau teisinës nor-mos dar nesureguliuotos.

Kai dumblo apdorojimo áren-giniai veiks visu pajëgumu, perdienà planuojama iðdþiovinti apietris tonas dumblo, pagaminti apie700 kilogramø sausø granuliø.

Kai prieð kelerius metus bu-vo statomi vandens valymo áren-giniai, apie dumblo apdorojimoprocesà dar nebuvo galvojama.

K. Vaitkevièius tvirtina, kadtuomet buvo galima kai kuriuoselementus konstruoti kitaip, kadjie labiau derëtø su nauja áranga.Apie tæstinumà nebuvo galvoja-ma, todël ðiandien árenginiø sta-

tyba atsieina brangiau.

Sunku iðieðkoti skolas

Didþiausi „Këdainiø vande-nø“ skolininkai – socialinio bûstonuomininkai. Bendrovës direkto-rius sako, kad ið paðalpas ar kitasnedideles pajamas gaunanèiø, betmokesèiø uþ vandená (taip pat iruþ kitas komunalines paslaugas)nemokantys gyventojai jauèiasineáveikiami.

„Keturi procentai gyventojø– socialinio bûsto nuomininkø –turi apie 40 procentø visos varto-tojø skolos“, – skaièiuoja K. Vait-kevièius.

Maþa to, tokiuose nemokiuo-se bûstuose gyventojai suvartojaapie 1,5 karto vandens daugiau.Netaupiai atsukami èiaupai, ne-sandarûs tualeto bakeliai – nemo-kantiems sàskaitø dël to galvos ne-skauda, o skolos auga.

I.ÞEMINIENËS ámonëI.ÞEMINIENËS ámonëI.ÞEMINIENËS ámonëI.ÞEMINIENËS ámonëI.ÞEMINIENËS ámonë

– Tvarko buhalterinæ apskaità ámonëms ir ûkininkams.– Ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus

(bûsimiems klientams – nemokamai).

BUHALBUHALBUHALBUHALBUHALTERINËS PTERINËS PTERINËS PTERINËS PTERINËS PAAAAASLSLSLSLSLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOSTel. 8 687 47 529.

Mes negalime uþpildyti Jûsø netekties,bet norime pasidalinti Jûsø skausmu...

Vidos Aksenavièienës ámonëteikia visas laidojimo paslaugas visà parà.

Prekiauja karstais, ákapëmis, gëlëmis, vainikais.Vaþiuoja ðarvoti á kaimo vietoves, turi reikalingà

nuomos atributikà.Tel.: 8 687 85 748, 8 610 49 083.

Radvilø g. 12, prie Ðv. Juozapo baþnyèios.

UAB „LUAB „LUAB „LUAB „LUAB „Langø era“angø era“angø era“angø era“angø era“siûlo aukðtos koksiûlo aukðtos koksiûlo aukðtos koksiûlo aukðtos koksiûlo aukðtos kokybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasësybës plastikinius langus ið A klasës

profilioprofilioprofilioprofilioprofilio (lango 1 kv. m kaina – nuo 259 Ltnuo 259 Ltnuo 259 Ltnuo 259 Ltnuo 259 Lt), taip patbalkonø ástiklinimà, ðarvuotàsias duris bei roletus ir tinklelius

nuo vabzdþiø. Tel. 8 609 77 355, el. paðtas [email protected]

LAMINUOTOS GRINDYSLauko ir vidaus durys

Plastikinës laukodailylentës. Atveþa á namus.

Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje,tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.

NEÞINANTIEMS!NEÞINANTIEMS!NEÞINANTIEMS!NEÞINANTIEMS!NEÞINANTIEMS!

Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 89C,(uþ prekyvietës), tel. 8 698 45 667.

PIGIAUSIAI Këdainiuose!Didþiausias pasirinkimaslaminuotø grindø, vidaus durø,

lauko dailylenèiø.

Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100 litø), daþaispausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji

telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS).Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda

skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 litø). Parduodaautomobiliø garso aparatûrà. Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës

g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“

UAB „Këdainiø vandenys“ direktoriusK. Vaitkevièius: „Pabrangus visiems resursamsneiðvengiamai teks didinti ir tiekiamo vandenskainà.“ /Nuotr. autorës/

2012 m. spalio 30 d. 11

LR Sveikatos draudimo ástatymeLR Sveikatos draudimo ástatymeLR Sveikatos draudimo ástatymeLR Sveikatos draudimo ástatymeLR Sveikatos draudimo ástatymenurodyta, kad Privalomojonurodyta, kad Privalomojonurodyta, kad Privalomojonurodyta, kad Privalomojonurodyta, kad Privalomojosveikatos draudimo fondo (toliau –sveikatos draudimo fondo (toliau –sveikatos draudimo fondo (toliau –sveikatos draudimo fondo (toliau –sveikatos draudimo fondo (toliau –PSDF) biudþeto pajamas, be kitøPSDF) biudþeto pajamas, be kitøPSDF) biudþeto pajamas, be kitøPSDF) biudþeto pajamas, be kitøPSDF) biudþeto pajamas, be kitøáplaukø, sudaro ið fiziniø asmenøáplaukø, sudaro ið fiziniø asmenøáplaukø, sudaro ið fiziniø asmenøáplaukø, sudaro ið fiziniø asmenøáplaukø, sudaro ið fiziniø asmenøiðieðkotos lëðos uþ þalà, padarytàiðieðkotos lëðos uþ þalà, padarytàiðieðkotos lëðos uþ þalà, padarytàiðieðkotos lëðos uþ þalà, padarytàiðieðkotos lëðos uþ þalà, padarytàasmens sveikataiasmens sveikataiasmens sveikataiasmens sveikataiasmens sveikatai, kai asmens, kai asmens, kai asmens, kai asmens, kai asmensgydymo iðlaidos buvo apmokëtosgydymo iðlaidos buvo apmokëtosgydymo iðlaidos buvo apmokëtosgydymo iðlaidos buvo apmokëtosgydymo iðlaidos buvo apmokëtosið ðio biudþeto lëðø.ið ðio biudþeto lëðø.ið ðio biudþeto lëðø.ið ðio biudþeto lëðø.ið ðio biudþeto lëðø.

Kuriais atvejais teritorinës ligo-niø kasos iðieðko asmens gydymo ið-laidø, kurios buvo apmokëtos ið PSDFbiudþeto lëðø, atlyginimà? Apie þalosPSDF biudþetui iðieðkojimo aspektusið fiziniø asmenø kalbamës su Kaunoteritorinës ligoniø kasos Teisës sky-riaus vedëja Evelina DÞIOVENYTE.

– Kaip vykdoma þalos, padary-tos PSDF biudþetui, iðieðkojimo pro-cedûra?

– Þalos iðieðkojimo procedûrospradedamos gavus praneðimà ið poli-cijos komisariatø, prokuratûrø, infor-muojant apie neteisëtà veikà bei jojenukentëjusius asmenis. Jei praneði-muose nurodytiems nukentëjusie-siems asmenims suteiktos asmenssveikatos prieþiûros paslaugos buvoapmokëtos ið PSDF biudþeto lëðø,Kauno teritorinës ligoniø kasos atsto-vai, apskaièiavæ tikslø þalos dydá, reið-kia civiliná ieðkiná ar teikia pretenzijàdraudimo bendrovei, apdraudusiai

Apie þalos PSDF biudþetui iðieðkojimà ið fiziniø asmenøeismo ávykyje dalyvavusá automobilá,siekdami iðsiieðkoti sumokëtas sumas.

Taip pat gavus Valstybinës ligo-niø kasos prie Sveikatos apsaugos mi-nisterijos Tarptautiniø ryðiø skyriauspraneðimus, pradedamos vykdyti þa-los PSDF biudþetui iðieðkojimo pro-cedûros ir dël neteisëto Europos svei-katos draudimo kortelës (toliau –ESDK) panaudojimo. Pirmiausia to-kiais atvejais asmuo yra informuoja-mas apie pareigà padengti jo gydymoiðlaidas arba pateikti draustumà pri-valomuoju sveikatos draudimu Lietu-voje patvirtinanèius dokumentus. Jeiper nustatytà terminà þala nëra atly-ginama arba nepateikiami draustumàpatvirtinantys dokumentai, Kauno te-ritorinës ligoniø kasos atstovai krei-piasi á teismà.

– Kas yra neteisëtas ESDK pa-naudojimas?

– Tai yra tokie atvejai kai asmuo,laikinai nuvykæs á bet kurià kità Eu-ropos Sàjungos valstybæ, Norvegijà,Islandijà, Lichtenðteinà bei Ðveicari-jà, medicinos paslaugø gavimo metutose valstybëse pateikia ESDK nebû-damas draustas Privalomuoju sveika-tos draudimu Lietuvoje. Atkreipiu dë-mesá, kad prieð iðduodant ESDK as-muo pasiraðytinai pasiþada nenaudo-ti jos pasibaigus draudimo Privalo-muoju sveikatos draudimu laikotar-piui. Taip pat yra supaþindinamas, kadjei visgi asmuo uþsienio ðalies gydy-mo ástaigai pateiks ESDK nebûdamas

apdraustas privalomuoju sveikatosdraudimu Lietuvoje, jis privalës teisësaktø nustatyta tvarka kompensuotiPSDF biudþetui padarytà þalà. Taigi jisprivalës visiðkai atlyginti uþ jo gydymàið PSDF biudþeto sumokëtas sumas.

– Sakykite, kiek pernai ir ðiemetI pusmetá pagal gautus praneðimuspareiðkëte ieðkiniø, pretenzijø drau-dimo kompanijoms, sudarëte sutarèiødël þalos PSDF biudþetui atlyginimo?Kiek neteisëtai pasinaudota ESDK?

– Kauno teritorinë ligoniø kasapernai pareiðkë 514 civiliniø ieðkiniø,kuriø bendra þalos suma virðija 1 mi-lijonà litø. Draudimo kompanijomsparengta 113 pretenzijø dël daugiaukaip 390 tûkst. Lt þalos atlyginimo,sudaryta 60 sutarèiø beveik dël 200tûkst. Lt þalos atlyginimo dalimis. Taippat gauti 8 praneðimai apie neteisëtaipanaudotas ESDK korteles (suma 1624,15 Lt).

Ðiø metø I pusmetá pateiktos 65pretenzijos draudimo kompanijomsapie 400 tûkst. Lt þalos PSDF biudþe-tui atlygimo, 204 civiliniai ieðkiniai dëldaugiau kaip 580 tûkt. Lt þalos PSDFbiudþetui, sudarytos 37 sutartys dëldaugiau kaip 150 tûkst. Lt þalos atly-ginimo dalimis. Uþregistruoti 5 prane-ðimai dël neteisëto ESDK kortelës pa-naudojimo.

– Kokia yra minimali ir maksi-mali þalos PSDF biudþetui suma?

– Þalos dydis kiekvienu atvejupriklauso nuo suteiktø asmens svei-

katos prieþiûros paslaugø, kurios bu-vo apmokëtos ið PSDF biudþeto. Pvz.,2011 m. maþiausia þalos suma dël ne-teisëto ESDK panaudojimo buvo16,50 Lt, didþiausia – 595,58 Lt, dël nu-kentëjusiøjø eismo ávykiuose asmenøgydymo – 55,09 Lt, didþiausia atitin-kamai – 53 826,84 Lt; dël kitø veikø(vieðosios tvarkos paþeidimai, plëði-mai, nuþudymai, sumuðimai ir kt.) –37,47 Lt, o didþiausia – 26 940,48 Lt.

Tuo tarpu ðiemet maþiausia þa-los PSDF biudþetui suma 12,81 Lt bu-vo iðieðkota dël neteisëto ESDK pa-naudojimo, o didþiausia suma – 76890,78 Lt – buvo atlyginta dël eismoávykyje nukentëjusio asmens gydymo.

– Kas atsako uþ padarytà þalà?– Eismo ávykio atvejais, kai eis-

mo ávykio metu automobilis buvodraustas privalomuoju civilinës atsa-komybës draudimu, þalos iðieðkojimasnukreipiamas á draudimo kompanijà.Taèiau tenka apgailestauti, kad vis darpasitaiko atvejø, kai eismo ávykio me-tu automobilis nëra draustas. Tuometþala iðieðkoma ið paties eismo ávykiokaltininko.

Jei transporto priemonæ vairuo-ja ar asmens sveikatà sutrikdo nepil-nametis asmuo, pagal LR civilinio ko-dekso nuostatas uþ nepilnameèiø pa-darytà þalà atsako tëvai, rûpintojai arglobëjai. Ásiminë Kauno rajone ávykæseismo ávykis, kai neblaivus nepilname-tis, neturëdamas teisës vairuoti, sukë-lë skaudþià avarijà, kurios metu nu-

kentëjo þmogus. Kadangi eismo ávy-kyje dalyvavæs automobilis nebuvodraustas privalomuoju civilinës atsa-komybës draudimu, nepilnameèio të-vai turëjo atlyginti 23 278,70 Lt þalàPSDF biudþetui uþ eismo ávykyje nu-kentëjusio asmens gydymà.

Kai þala yra padaroma keliø asme-nø, jie atsako solidariai. Ðis terminas ne-reiðkia, kad þala atlyginama po lygiai arvienodomis dalimis. Jei þala padaromabendrais veiksmais, teritorinës ligoniøkasos ágyja teisæ reikalauti atlyginti visàsumà ið bet kurio kaltininko.

Taip pat svarbu þinoti, kad nami-niø gyvûnø arba asmens þinioje esan-èiø laukiniø gyvûnø padarytà þalà pri-valo atlyginti jø savininkas ar valdyto-jas. Beje, atsakomybë iðlieka ir tuomet,jei þalà padaro ið savininko pabëgæsgyvûnas.

– Ar galima þalà atlyginti sava-noriðkai? Jeigu galima, kur reikëtøkreiptis?

– Asmuo bet kuriuo momentu ikivykdomojo dokumento iðdavimo turiteisæ atlyginti þalà geranoriðkai, per-vesdamas visà sumà arba atvykdamasá Kauno teritorinæ ligoniø kasà pasi-raðyti sutarties dël þalos atlyginimo da-limis. Su sutarties sàlygomis galima su-sipaþinti Kauno teritorinës ligoniø ka-sos interneto svetainëje www.ktlk.ltskiltyje Gyventojams. Sutartis sudaro-ma ne ilgesniam kaip penkeriø metølaikotarpiui. Konkretus þalos atlygini-mo terminas nustatomas ðaliø susita-rimu, atsiþvelgiant á þalos dydá bei á ki-tas objektyvias aplinkybes.

Kalbëjosi Veronika PEÈKIENË,Kauno teritorinës ligoniø kasos

vyriausioji specialistë ryðiams suvisuomene

Kuprinë neatsiejama kiekvienoKuprinë neatsiejama kiekvienoKuprinë neatsiejama kiekvienoKuprinë neatsiejama kiekvienoKuprinë neatsiejama kiekvienomokinio dalis. Netaisyklingasmokinio dalis. Netaisyklingasmokinio dalis. Netaisyklingasmokinio dalis. Netaisyklingasmokinio dalis. Netaisyklingaskuprinës neðimas, svoriokuprinës neðimas, svoriokuprinës neðimas, svoriokuprinës neðimas, svoriokuprinës neðimas, svoriokuprinëje nekontroliavimas turikuprinëje nekontroliavimas turikuprinëje nekontroliavimas turikuprinëje nekontroliavimas turikuprinëje nekontroliavimas turiátakos formuojantisátakos formuojantisátakos formuojantisátakos formuojantisátakos formuojantisnetaisyklingai vaiko laikysenainetaisyklingai vaiko laikysenainetaisyklingai vaiko laikysenainetaisyklingai vaiko laikysenainetaisyklingai vaiko laikysenai.....

Vaikø stuburas iðorës veiks-niams jautriausias bûna dviejøperiodø metu: mergaitëms 4–6metais (ikimokykliniu laikotar-piu) ir 12–14 metais (paauglystë-je), o berniukams – 6–8 metais(pradinëse klasëse) ir 13–16 me-tais (paauglystëje). Tai vadinama-sis stuburo augimo spurtas, kuriometu stuburas per metus gali pa-augti net 6–8 centimetrus, o rau-menø ir raiðèiø augimas þymiai at-silieka, tokiu bûdu raumenys ne-atlieka svarbios savo funkcijos –nepalaiko stuburo.

Organizavo akcijà

Taigi ðiais laikotarpiais itinsvarbu ir tinkamas fizinis aktyvu-mas, taisyklingas sëdëjimas, dar-bo bei poilsio reþimas ir mokyk-linës kuprinës svoris, todël, rajo-no savivaldybës Visuomenëssveikatos biuras organizavo kup-riniø svërimo akcijà, kurios tiks-las – atkreipti mokiniø ir jø tëvødëmesá á mokykliniø kupriniøsvorá, turiná bei galimà sunkioskuprinës poveiká vaiko sveikatai.

Kuprinës svoris ir tipas –svarbus

Akcijos metu buvo pasver-tos 1 853 pradinukø kuprinës.

Rezultatai parodë, kad tik 57proc. akcijoje dalyvavusiø moks-leiviø, mokykliniø kupriniø svo-ris nevirðijo 10 proc. jø svorio, 37proc. moksleiviø kupriniø svërënuo 10 iki 15 proc. jø svorio irnet 6 proc. moksleiviø neðiojasunkesnes nei 15 proc. kûno svo-rio kuprines. Svarbu atkreiptidëmesá á tai, kad sunkiausiaskuprines (daugiau nei 15 proc.)neðioja antros klasës mokiniai(10 proc.).

Visuomenës sveikatos spe-cialistai akcijos metu atkreipëdëmesá ne tik á mokinio kupri-nës svorá, bet ir á kuprinës tipà.Tiek tëveliams, tiek mokiniamssvarbu þinoti, kad mokyklinëkuprinë – speciali kuprinë, ne-

ðama pasikabinus per peèius antnugaros ir skirta mokykloje nau-dojamiems ugdymo reikmenimssusidëti. Norëdami iðsaugoti sa-vo paèiø ir vaikø taisyklingà lai-kysenà, kuprinë turëtø atitiktiHN 21:2003 „Mokyklinës pre-kës“ (Valstybës þinios, 2003, Nr.94-4261), kurioje pateikti reika-lavimai taisyklingai mokyklineikuprinei.

Reikia pasidþiaugti, kad net99,3 proc. rajono moksleiviøkuprinës yra su dviem dirþais ir99 proc. pradinukø neðioja jasant abiejø peèiø.

Rajono savivaldybës Visuo-menës sveikatos biuro specialis-tai akcijos dalyviø tëveliams do-vanojo po atmintinæ, kurioje ak-

Paskelbti kupriniø svërimo akcijos rezultatai

centuojama kaip taisyklingai neð-ti kuprinæ, kad iðsaugotume tai-syklingà laikysenà.

Apibendrinant akcijos rezul-tatus, dþiugu, kad vyravo mokiniøkupriniø masës pasiskirstymas pa-gal PSO rekomendacijas (ne dau-giau 10 proc. kûno masës).

Specialistai rekomenduoja

Uþ vaikø sveikatà labiausiaiturëtø bûti atsakingi vaikø tëvai –jie turi stebëti savo atþalas nuomaþens.

Vaikui augant stuburas bûnaiki galo nesukaulëjæs, o raiðèiai –nesutvirtëjæ, todël tëvai turi kon-troliuoti:

· vaikø fiziná aktyvumà,· taisyklingà sëdësenà, kad ne-

sëdëtø persikreipæ ar susikûprinæ,· miegojimà ne minkðtoje lo-

voje, ant maþos pagalvës,· sëdëjimà, mokinio ûgá, ati-

tinkanèiuose mokykliniuose suo-luose,

· kupriniø turiná ir svorá.Tiek mokiniams, tiek jø tëve-

liams primename, kad:· Tuðèia kuprinë turi sverti:

pradiniø klasiø mokiniams – nedaugiau kaip 700 g, vyresniøjø kla-siø mokiniams – ne daugiau kaip1 000 g;

· optimalus pilnos kuprinëssvoris turëtø sudaryti ne daugiaukaip 10 proc. mokinio kûno ma-sës;

· didþiausias pilnos kuprinëssvoris neturi virðyti 15 proc. mo-kinio kûno masës;

· rinkitës mokyklinæ kupri-næ, turinèià du reguliuojamo ilgioplaèius paminkðtintus dirþus;

· visada uþsidëkite dirþus antabiejø peèiø;

· neðamos kuprinës apaèianeturi bûti þemiau juosmens;

· sunkiausius daiktus dëkiteá tà kuprinës dalá, kuri yra arèiau-siai nugaros;

· tvarkingai sudëkite daik-tus, kad jie neslidinëtø po kupri-nës vidø;

· kasdien perþiûrëkite kupri-nës turiná ir susidëkite tik tai die-nai reikalingus daiktus;

· mokykliniø kupriniø iðori-nëje pusëje turi bûti pritvirtinti at-ðvaitai.

Aida BUTKIENË,vaikø ir jaunimo sveikatos prieþiûros

specialistë

Informuoja Kauno teritorinë ligoniø kasa

Akcijos metubuvo pasvertos1 853 pradinu-

kø kuprinës.

2012 m. spalio 30 d.16

Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniøautoriø nuomonës gali nesutapti

SpausdinoSpausdinoSpausdinoSpausdinoSpausdino UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë spaustuvë spaustuvë spaustuvë spaustuvë

TTTTTel. 57 771el. 57 771el. 57 771el. 57 771el. 57 771

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TRedakcijos tel. 8 605 19 294 (TELE2)ELE2)ELE2)ELE2)ELE2)

KORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTKORESPONDENTAAAAAIIIII

TTTTTel. 56 51el. 56 51el. 56 51el. 56 51el. 56 5111111

Stilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûraStilius, korektûra – – – – – Inga ValiukevièienëSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nrSteigimo liudijimo nr. 573. 573. 573. 573. 573

Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420Indeksas 67420ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376ISSN 1648-0376

4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr4 sp. l. Uþs. Nr. 1 107. 1 107. 1 107. 1 107. 1 107TTTTTiraþas 5 773 egz.iraþas 5 773 egz.iraþas 5 773 egz.iraþas 5 773 egz.iraþas 5 773 egz.

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,Reklamos vadybininkas – tel. 56 589,el. pastasel. pastasel. pastasel. pastasel. pastas [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected]

tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444tel./faks. 52 444

Direktorë-vyr. redaktorëVVVVVitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienëitalija Surgautienë

Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41Josvainiø g. 41, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai, Këdainiai

AsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiAsmeniniaiskelbimai –skelbimai –skelbimai –skelbimai –skelbimai –

tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763tel. 60 763El. paðtasEl. paðtasEl. paðtasEl. paðtasEl. paðtas

[email protected]@[email protected]@[email protected]. paðtas El. paðtas El. paðtas El. paðtas El. paðtas redakcijaredakcijaredakcijaredakcijaredakcija@@@@@rinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.ltrinkosaikste.lt

Irma BajorûnëGiedrûna GirdenytëIrmina Valantonytë

Auðra MalinauskienëJovita Þebrauskaitë

www.rinkosaikste.lt

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Pilietinës iniciatyvos“ remia

Rajono savivaldybëje pagerbti specialistaiRajono savivaldybëje pagerbti specialistaiRajono savivaldybëje pagerbti specialistaiRajono savivaldybëje pagerbti specialistaiRajono savivaldybëje pagerbti specialistai, kuravæ svarbius ES, kuravæ svarbius ES, kuravæ svarbius ES, kuravæ svarbius ES, kuravæ svarbius ESparamos mokykloms projektus. Ðvietimo ir mokslo ministerijosparamos mokykloms projektus. Ðvietimo ir mokslo ministerijosparamos mokykloms projektus. Ðvietimo ir mokslo ministerijosparamos mokykloms projektus. Ðvietimo ir mokslo ministerijosparamos mokykloms projektus. Ðvietimo ir mokslo ministerijosÐvietimo aprûpinimo centro padëkos raðtus uþ profesionaliàÐvietimo aprûpinimo centro padëkos raðtus uþ profesionaliàÐvietimo aprûpinimo centro padëkos raðtus uþ profesionaliàÐvietimo aprûpinimo centro padëkos raðtus uþ profesionaliàÐvietimo aprûpinimo centro padëkos raðtus uþ profesionaliàpagalbà rajono savivaldybës darbuotojams Zitai Januðkevièieneipagalbà rajono savivaldybës darbuotojams Zitai Januðkevièieneipagalbà rajono savivaldybës darbuotojams Zitai Januðkevièieneipagalbà rajono savivaldybës darbuotojams Zitai Januðkevièieneipagalbà rajono savivaldybës darbuotojams Zitai Januðkevièieneiir Rytui Tir Rytui Tir Rytui Tir Rytui Tir Rytui Tamaðauskui áteikë rajono meras Rimantas Diliûnas iramaðauskui áteikë rajono meras Rimantas Diliûnas iramaðauskui áteikë rajono meras Rimantas Diliûnas iramaðauskui áteikë rajono meras Rimantas Diliûnas iramaðauskui áteikë rajono meras Rimantas Diliûnas irÐvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius.Ðvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius.Ðvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius.Ðvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius.Ðvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius.

Uþ profesionalià pagalbà – padëkos raðtai

R. Tamaðauskui taip pat perduo-ta Ðatrijos Raganos bendrijos padë-ka uþ paramà organizuojant kultûri-ná renginá „Upës ir epai: Maironis–Ðatrijos Ragana–È.Miloðas“, kuris vy-ko rugsëjo 22 d. Këdainiø Evangeli-kø reformatø baþnyèioje.

Ðvietimo skyriaus vyr. specia-listei Z. Januðkevièienei padëko-ta uþ projekto „Bendrojo lavini-mo mokyklø modernizavimas“kuravimà, vyr. specialistui R. Ta-

maðauskui – uþ projekto „Bendro-jo lavinimo mokyklø bibliotekømodernizavimas“ prieþiûrà.

Atrinko mokyklas

Projektà „Bendrojo lavinimomokyklø modernizavimas“ ben-drai finansuoja Europos Sàjungair Lietuvos Respublika.

2008 m. rugsëjo mën. rajonoðvietimo ástaigos pateikë paraiðkasdël dalyvavimo ðiame projekte.

giau kaip uþ 650 tûkst. Lt. Visos pre-kës yra naudojamos ugdymo proce-sui organizuoti ir vykdyti. Savival-dybë ir ÐAC privalo nuolat stebëtisituacijà mokyklose ir laiduoti, kadtai bûtø vykdyta pagal paskirtá.

Ávyko du projekto etapai

Ið ES Struktûriniø fondø pa-gal 2007–2013 metø Sanglaudosskatinimo veiksmø programà fi-nansuojamu „Mokyklø tobulini-mo programos plius“ projektu„Bendrojo lavinimo mokyklø bib-liotekø modernizavimas“ siekia-ma uþtikrinti teikiamø paslaugøkokybæ ir laiduoti geresnes moky-mo (si) sàlygas.

2008 m. rugpjûèio mën. ið 9mokyklø paraiðkø buvo atrinktos4 bendrojo ugdymo ástaigos: Kë-dainiø ðviesioji ir Ðëtos gimnazi-jos, Këdainiø Juozo Paukðtelio pa-grindinë mokykla ir dabartinë Kë-dainiø „Auðros“ sveikatinimo ir

Penktadiená JAPenktadiená JAPenktadiená JAPenktadiená JAPenktadiená JAV ambasada Lietuvoje, bendradar-V ambasada Lietuvoje, bendradar-V ambasada Lietuvoje, bendradar-V ambasada Lietuvoje, bendradar-V ambasada Lietuvoje, bendradar-biaudama su mûsø Daugiakultûriu centru, këdainie-biaudama su mûsø Daugiakultûriu centru, këdainie-biaudama su mûsø Daugiakultûriu centru, këdainie-biaudama su mûsø Daugiakultûriu centru, këdainie-biaudama su mûsø Daugiakultûriu centru, këdainie-èiams dovanojo áspûdingà nemokamà kamerinioèiams dovanojo áspûdingà nemokamà kamerinioèiams dovanojo áspûdingà nemokamà kamerinioèiams dovanojo áspûdingà nemokamà kamerinioèiams dovanojo áspûdingà nemokamà kamerinioansamblio „Poetica Musica“ koncertà.ansamblio „Poetica Musica“ koncertà.ansamblio „Poetica Musica“ koncertà.ansamblio „Poetica Musica“ koncertà.ansamblio „Poetica Musica“ koncertà.

Ðvietimo skyriaus sudaryta komi-sija iðanalizavo mokyklø paraiðkasir pagal nurodytus kriterijus atrin-ko ðias mokyklas: „Ryto“, JuozoPaukðtelio ir Mikalojaus Daukðospagrindines mokyklas, „Atþaly-no“, Krakiø Mikalojaus Katkaus,Akademijos, Josvainiø, Ðëtos gim-nazijas. Vëliau á ðá projektà ásitrau-kë ir Specialioji mokykla.

Projekte dalyvaujanèios mo-kyklos aprûpintos moderniais sta-cionariaisiais bei neðiojamaisiaiskompiuteriais, daugiafunkciais ko-pijavimo aparatais, mokykliniaisbaldais, projektoriais, mobiliomisinteraktyviomis lentomis, baltomislentomis, dokumentø kameromis,veþimëliais kompiuteriø proceso-riams ir kt. Ið viso árangos skirta dau-

sporto pagrindinë mokykla. Rajo-no savivaldybës administracija pa-siraðë bendradarbiavimo sutartissu Ðvietimo aprûpinimo centru.

Ávyko du projekto etapai. Perpirmàjá etapà mokyklø bibliote-koms buvo skirta po vienà baldøir árangos komplektà. Per antràjáetapà mokyklos ið papildomo pa-sirenkamo baldø ir árangos sàraðopaèios rinkosi reikalingà árangà irbaldus. Ið viso pagal projektà 4bibliotekoms nupirkta baldø irárangos uþ 301 tûkstantá litø.

Spalio pabaigoje rajono savi-valdybës Tarybos posëdyje turtasturëtø bûti perduotas ðvietimoástaigoms patikëjimo teise valdy-ti, naudoti ir disponuoti.

Ágyvendinant projektà ir 5-erius metus po projekto ágyvendi-nimo pabaigos mokyklos turi nau-doti árangà ir baldus pagal paskirtá.

Rûta ÐVEDIENË,rajono savivaldybës vyr. specialistë

Amerikieèiai dovanojo koncertàmuzikantø mainus.

Kiek neáprasta instrumenti-në kolektyvo sudëtis neapribojaðiø muzikantø repertuaro, todëljie nuolatos ieðko kameriniø per-liukø. Atlikëjams tai sekasi, o su-lig kiekvienu jø iðëjimu á scenà,jie kaskart árodo, kad muzikojenëra ir negali bûti rutinos.

„Poetica Musica“ pasirody-mai – tai ne ðiaip koncertai. Tai– visuomet átraukianèios, þaviosistorijos, kurias tikrai verta ið-girsti.

Koncertinëje programoje,skirtoje këdainieèiams, skambë-jo A. Coplando, K. Hooverio, R.Beaserio, J. Corigliano, G. Gers-hwino, A. Piazzollos kûriniai.

Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Keliauja po pasaulá

Ðis pirmà kartà Daugiakul-tûriame centre ávykæs renginys yra„Amerikos kultûros rudens“ ren-giniø ciklo, organizuojamo nuo2008-øjø metø, dalis.

Jis skirtas paþymëti JAV irLietuvos bendradarbiavimui kul-tûros srityje.

Pasak kamerinës muzikos ko-lektyvo „Poetica Musica“ menovadovës Eleanoros Valkenburg,pagrindinis muzikantø programostikslas yra propaguoti ir populia-

rinti JAV kompozitoriø kûrybà vi-same pasaulyje.

Todël per pastaràjá deðimt-metá ansamblis koncertavo dau-giau kaip pusðimtyje ðaliø: Azer-baidþane, Norvegijoje, Danijoje,Tadþikistane, Sirijoje ir kt., kurpristatë retai koncertø salëseskambanèià amerikieèiø muzikà.

Ne tik koncertuoja

Kamerinës muzikos kolekty-vas „Poetica Musica“ jungia OldWestbury Gardens atlikëjus, kon-certuojanèius ir pavieniui, ir ávai-riø sudëèiø ansambliuose.

Be intensyvios koncertinësveiklos, jie veda meistriðkumokursus ir inicijuoja tarptautinius

Këdainieèiai turëjogalimybæ iðvystiatlikëjusB. Crawford,E. Valkenburg irO. Fader.

Savivaldybës darbuotojams R. Tamaðauskui (kairëje) ir Z. Januðkevièienei padëkas áteikë rajono merasR. Diliûnas ir Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius (kairëje).

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo aprûpinimo centro padëkos – uþsvarbiø projektø kuravimà.

2012 m. spalio 30 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. spalio 30 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Tai ádomu

/Nukelta á 9 psl./

Portretas

1863– tø metø spalio 21 dienà

Pasandravio dvare, Ðiluvosvalsèiaus Raseiniø apskrityje,laisvøjø valstieèiø ðeimoje gimëMaironis, kurio tikroji pavardëJonas Maèiulis.

1873– tais metais Maironis ásto-

jo á Kauno gimnazijà, vëliau li-teratûrà studijavo Kijevo uni-versitete, o 1884-aisiais pradë-jo mokytis Kauno kunigø semi-narijoje ir ásitraukë á lietuviønacionaliná judëjimà. 1909 m.jis tapo Kauno kunigø semina-rijos rektoriumi.

1932– tø metø birþelio 28 die-

nà Kaune mirë kunigas, profe-sorius, XIX ir XX amþiø lietu-viø romantizmo poetas, paraðæsLietuvoje þinomus kûrinius„Trakø pilis“, „Lietuva Brangi“ir kt. Nemaþai jo eilëraðèiø vir-to liaudies dainomis, kai ku-riems muzikà paraðë JuozasNaujalis, Èeslovas Sasnauskas.

Beveik visoje Lietuvoje galima matyti iki 44 skaitmeninësBeveik visoje Lietuvoje galima matyti iki 44 skaitmeninësBeveik visoje Lietuvoje galima matyti iki 44 skaitmeninësBeveik visoje Lietuvoje galima matyti iki 44 skaitmeninësBeveik visoje Lietuvoje galima matyti iki 44 skaitmeninëskokybës kanalø, kai kuriose vietovëse – kokybës kanalø, kai kuriose vietovëse – kokybës kanalø, kai kuriose vietovëse – kokybës kanalø, kai kuriose vietovëse – kokybës kanalø, kai kuriose vietovëse – iki 30 kanaløiki 30 kanaløiki 30 kanaløiki 30 kanaløiki 30 kanalø.....

Televizija „Skaitmeninë GALA“ – geriausiaspasirinkimas atsisveikinus su analogine televizija

„Skaitmeninë GALA“transliuojami

televizijos kanalai:

Lietuviðki:

LRT kultûra ypatingà dë-mesá skiria kultûros, ðvietimo,auklëjimo programoms.

LNK kanalas pateikia pra-moginæ programà, rodo popu-liarias autorines laidas ir seria-lus bei vaidybinius filmus.

TV3 – pramoginis kanalassu daugybe filmø, sporto ir pra-moginiø laidø.

LRT televizija – stengiasi at-spindëti visø visuomenës sluoks-niø interesus, transliuoja infor-macines, ðvieèiamàsias, kultûri-nes ir pramogines programas.

TV6 – jaunatviðkai auditori-jai skirtas kanalas rodo serialus,filmus, gyvenimo bûdo ir sportolaidas.

Info TV programos pagrin-das – informacinës ir publicistinëslaidos.

/Nukelta á 8 psl./

Auðra MALINAUSKIENË

2012-ieji metai Lietuvoje skirti d2012-ieji metai Lietuvoje skirti d2012-ieji metai Lietuvoje skirti d2012-ieji metai Lietuvoje skirti d2012-ieji metai Lietuvoje skirti dvasininko ir poeto Maironiovasininko ir poeto Maironiovasininko ir poeto Maironiovasininko ir poeto Maironiovasininko ir poeto Maironio 150150150150150-----osioms gimimo metinëms. Vosioms gimimo metinëms. Vosioms gimimo metinëms. Vosioms gimimo metinëms. Vosioms gimimo metinëms. Vos prieð savaitæ, spalio 21 dienà, bemaþos prieð savaitæ, spalio 21 dienà, bemaþos prieð savaitæ, spalio 21 dienà, bemaþos prieð savaitæ, spalio 21 dienà, bemaþos prieð savaitæ, spalio 21 dienà, bemaþvisuose ðalies kampeliuose vyko renginiaivisuose ðalies kampeliuose vyko renginiaivisuose ðalies kampeliuose vyko renginiaivisuose ðalies kampeliuose vyko renginiaivisuose ðalies kampeliuose vyko renginiai, skirti þinomo kûrëjo atminimui, skirti þinomo kûrëjo atminimui, skirti þinomo kûrëjo atminimui, skirti þinomo kûrëjo atminimui, skirti þinomo kûrëjo atminimui. T. T. T. T. Ta diena da diena da diena da diena da diena dviem mûsø kraðtieèiams Elenai ÐILKAviem mûsø kraðtieèiams Elenai ÐILKAviem mûsø kraðtieèiams Elenai ÐILKAviem mûsø kraðtieèiams Elenai ÐILKAviem mûsø kraðtieèiams Elenai ÐILKAIIIIITITITITITIENEENEENEENEENEI irI irI irI irI irKlemensui Mitriui ið Gudþiûnø – ypatinga, nes jie yra Maironio giminaièiaiKlemensui Mitriui ið Gudþiûnø – ypatinga, nes jie yra Maironio giminaièiaiKlemensui Mitriui ið Gudþiûnø – ypatinga, nes jie yra Maironio giminaièiaiKlemensui Mitriui ið Gudþiûnø – ypatinga, nes jie yra Maironio giminaièiaiKlemensui Mitriui ið Gudþiûnø – ypatinga, nes jie yra Maironio giminaièiai.....

Këdainiø kraðte gyvas Maironio atminimas

Prieð keletà metøE. Ðilkaitienëpradëjo raðytieilëraðèius, o kaibaigsis rudensdarbai, visà savokûrybà sudës ávienà aplankà. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

2012 m. spalio 30 d.8

Kûryba

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Pabudo TPabudo TPabudo TPabudo TPabudo Tadas ið miego, kai proadas ið miego, kai proadas ið miego, kai proadas ið miego, kai proadas ið miego, kai prolangà jau skverbësi prieðauð-langà jau skverbësi prieðauð-langà jau skverbësi prieðauð-langà jau skverbësi prieðauð-langà jau skverbësi prieðauð-ris. Kas per laikas, nesusigau-ris. Kas per laikas, nesusigau-ris. Kas per laikas, nesusigau-ris. Kas per laikas, nesusigau-ris. Kas per laikas, nesusigau-dë. Juk buvo bebaigiàs apaktidë. Juk buvo bebaigiàs apaktidë. Juk buvo bebaigiàs apaktidë. Juk buvo bebaigiàs apaktidë. Juk buvo bebaigiàs apakti.....Matë tik tada, kai saulë álásdavoMatë tik tada, kai saulë álásdavoMatë tik tada, kai saulë álásdavoMatë tik tada, kai saulë álásdavoMatë tik tada, kai saulë álásdavopro langà ir paklodavo takuspro langà ir paklodavo takuspro langà ir paklodavo takuspro langà ir paklodavo takuspro langà ir paklodavo takusper visà kambará.per visà kambará.per visà kambará.per visà kambará.per visà kambará.

– Adele, koks dabar laikas? –paklausë Tadas ir susigriebë, kadjau savaitë, kai Adelës nëra. Palai-dojo jà kapiniø kalnelyje lydimasviso bûrio giminaièiø. O dabar vie-nas ir vienas. Nëra ko paklausti, në-ra su kuo pasiðnekëti. Visokiosmintys kaip vaiduokliai apninkadienà ir naktá. Duktë apsikrovusidarbais, vaikais, atlekia valandai,kitai, apðvarina, valgyti atveþa, darpamokslà atskaito, kad laiku neið-gërë vaistø, pasiaiðkina, ar koks gir-tuoklis nebuvo uþsukæs, ir vëldingsta. Ásijungtø radijà, tik tos au-sys lyg bûtø uþkimðtos, reikëtø pa-sikeisti. Tik jei garsai per toli nu-plauks, þmonës sakys: „Koks vel-nias tà Tadà apsëdo, kad tokiu lai-ku muzikos prireikë?“

Pasigraibo Tadas palei lovà –turëtø dar bûti alaus butely: juk va-kar lyg ne viskà iðgërë... Malonirûgðtis nuplauna iðdþiûvusià gerklæ,lyg lengviau kvëpuoti pasidaro. Al-koholio tame aluje nedaug, bet gal-và uþsupa svaigulys, kojos pasida-ro sunkios, tik ilsëtis reikalaujan-èios. Tadas vël uþsnûsta ir sapnuo-ja savo Adelæ, kuri tik retkarèiais jápabardavo uþ per daþnà iðgërinëji-mà. Alaus ir pati daþnai ið parduo-tuvës parneðdavo. Per sapnà girdiAdelës balsà:

– Pavalgyk, Tadai. Blynø tauiðkepiau...

– Tuoj ateinu, Adele... – ðne-kasi su þmona Tadas. – Kur tu din-gai? Nematau tavæs...

– Að èia... – atsiliepia sapneAdelë.

Eina Tadas apgraibomis, iðtie-sæs rankas. Atsimuða á krosná, o bal-sas jau kitoje pusëje ðaukia:

– Eik prie stalo. Að èia.– Kodël tavæs nematau? –

klausia Tadas.– Að èia... – vël girdi balsà. –

Tu nieko nematai...Nubunda Tadas, apsigraibo –

lovoj begulás. Kambary jau ðviesu.„Matyt, saulëta diena bus“, – nu-sprendþia Tadas ir kyla ið lovos. Tikblynais niekur nekvepia... „Vël sap-navau tave, Adele“, – prisipaþástasau Tadas.

Durys subilda ir ant slenksèiokaimynas Tutkus garsiai pareiðkia:

– Èia að! Atsimeni, vakar ne-baigëm gerti alaus. Gal dar teks postiklinaitæ... Ðiandien taip norisi...

– Að naktá iðgëriau, – prisipa-þásta Tadas. – Gerai, kad atëjai, otai mane visokie koðmarai kanki-na. Atneðk malkø ið darþinës – pa-sikursim ugná, suðilsim o paskui nu-bëgsi á parduotuvæ alaus parneðti.Pinigø duosiu.

Tai girdëdamas kaimynas iðkarto pareiðkia:

– Pinigø duok dabar! Lekiu áparduotuvæ. Pareidamas malkøparneðiu.

Tadas banknotø neáþiûri. Tik uþ-èiuopia – didesnis ar maþesnis. Todëldaþnai suklysta ir paduoda per daug.Jei per maþai, Tutkus tuoj ðaukia:

– Maþai! Neuþteks!Taèiau Tutkus vienintelis Tado

draugas, kuris já vos ne kasdien ap-lanko, su kuriuo jis gali pasiðnekëti.Be jo Tadas jaustøsi velnioniðkai vie-nas. Ypaè dabar. Paëmæs pinigus,kaimynas iðeina. Netrukus trinktelidurys ir á kambará álekia duktë.

– A iðgërei vaistus, tëti? – pir-mas jos klausimas.

– Ne. Negersiu að jø. Naktáalaus gëriau. Vaistø gerti negaliu.Taip, girdëjau, sakë medikai.

Asta iðklausinëjo, kiek to alaustëvas iðgëræs, kiek laiko jau praëjo,ir vaistus vis dëlto sugirdo. O pas-kui pasileidþia á darþinæ – prie mal-kø. Juk reikia tëvui krosná pakurti.Oras darosi vis þvarbesnis.

Nusistebi, kad darþinë pravira– gal kas nors jau malkas pradëjovogti: „Juk dabar pilna vagiliaujan-èiø ir nieko neturinèiø. Kaimas taipskurdþiai jokiais laikais negyveno.Kai þmonës dirbo, turëjo uþ kà nu-sipirkti bûtiniausiø dalykø, – pikti-nasi Asta, dar plaèiau praverdamadarþinës duris. – Tegul saulëtas orasdrëgmæ iðtraukia, kol að èia.“

Mato – uþ malkø rietuvës kyðoTutkaus galva, o ant trinkos padëtaskirvis – juo pasmulkintos pliauskos.

– Tu èia, latro ðmote?! Vël të-và nori ðunkeliais vesti, greièiau á ka-pines nuvaryti su tais bambalais! –ðaukia Asta. – Kai pagriebsiu kirvá,kai trenksiu, ðviesios dienos nema-tysi! Lauk ið tëvo valdos!

Kà èia þinai, kà gali padarytiápykusi moteriðkë. Tutkus kaip kul-ka sprunka ið darþinës – ar maþaikaime lavonø...

Asta dar vis ápykusi, tauðkinapagaliais, kiða juos á maiðà ir tem-pia á trobà. Atneðusi kuria krosná.Nuo ðokinëjimo ir triukðmo tëvasjauèia, kad kaþkas negerai, kad duk-të pyksta. „Kà èia su ja pasiðnekësi,kai tokia jos nuotaika“, – galvoja të-vas, o mintys apie Tutkø – kodël jistaip ilgai negráþta. Nepajunta kaippats savæs pusbalsiu klausinëja:„Kaþin, kur tas Tutkus?“ O gal Ta-das nujauèia, kad dukters pyktiskaþkaip susijæs su Tutkumi?

– Vël pasigedai Tutkaus? – uþ-ðaukia duktë. – Þiûrëk, kad tas al-koholikas tavæs neapðvarintø!

– Jis – mano draugas, – tvirtaiatsako tëvas.

– Radai, kà á draugus pasirink-ti, – nepatenkinta Asta. – Jis tave ákapines greièiau nuvarys su visaisbambalais...

– O ten Adelë laukia, – atsakotëvas.

– Mama norëtø, kad tu gyven-tum ir jos kapà lankytum, – auklëjaduktë tëvà.

– Kas ið tokio gyvenimo, kai aðvelnioniðkai vienas...

Iðkûrenta krosnis, tëvas paval-gydintas, apðvarintas, ir Asta skubanamo. O nerimas jau ásigrauþë tëvoþodþiais „að velnioniðkai vienas“, irvirpina visus jausmus ir mintis. „Galtas Tutkus nëra pati didþiausia blo-gybë“, – ðmësteli iðvada lyg skæstan-èiam ðiaudas. Ràstu plaukianèiamper nelaimëse skandinantá gyvenimàjis nevirs, bet vis ðiokia tokia viltis.

Velnioniðkai vienas

Liuks! – lietuviðkas pramogi-nis kanalas supaþindina su Lietu-vos, Latvijos bei Estijos gyvai gro-janèiomis, bet dar neiðgarsëjusio-mis muzikinëmis grupëmis.

BTV – pramoginës ir paþintinëslaidos, þinios, filmai ir TV serialai.

TV 1 – daugybë kultûros irpramogø laidø.

Lietuvos ryto TV – pramogi-në ir informacinë programa: uþ-sienio serialai ir filmai, þurnalistøruoðiamos autorinës laidos ir þi-nios ið viso pasaulio.

Balticum auksinis – naujau-si ir garsiausi pastarøjø metø fil-mai, ágarsinti lietuviø kalba.

Rusiðki kanalai:

RTR Planeta – filmai, seria-lai, informacinës, publicistinës,pramoginës programos, muzika,sportas, dokumentiniai filmai,programa vaikams.

RTVi – naujienos, serialai, fil-mai, muzika, sportas.

REN TV Baltic – autorinëslaidos, filmai, pramogos ir specia-lûs TV projektai.

Lolo TV – rusø, lietuviø kal-bomis rodomi animaciniai ir me-niniai filmai vaikams. Sukurtaskonsultuojantis su psichologais,supaþindina vaikus su gërio pasau-liu be smurto.

Anglø ar kitomis kalbomistransliuojami kanalai

Nickelodeon ir Cartoon Net-work – animaciniai filmai vaikams.

Baby TV – spalvinga ir nuotai-kinga programa patiems maþiau-siems.

Discovery Channel – pasau-lio tyrinëjimai, nuotykiai, moksloir technologijos naujovës, gamtabei istorija.

Discovery World pasakoja apiepamirðtø tautø likimus, atgimstan-èias kultûras, skirtingus tikëjimus.

National Geographic Chan-nel akiratyje – gamta ir jos stebuk-lai, moksliniai tyrinëjimai bei pa-saulio kultûros.

Animal Planet – gyvûnijospasaulis ir þmonës.

TLC – moterims skirtas ka-nalas, kuriuo rodomos pramogi-nës gyvenimo bûdo laidos ir filmai.

Travel Channel skirtas kelio-niø mëgëjams.

Discovery Science pristatonaujausius mokslo bei technologi-jø pasiekimus.

SONY Entertainment Televi-sion rodo naujausius serialus, popu-liariausiø serialø naujus sezonus.

VH1 Europe – ðiuolaikinëmuzika, hitai, interviu su þvaigþ-dëmis.

Fashion TV skirtas besido-mintiems mada.

Televizija „Skaitmeninë GALA“ –geriausias pasirinkimasatsisveikinus su analogine televizija/Atkelta ið 7 psl./

MTV Europe sukurtas jau-nam þmogui.

Showtime rodo klasika tapu-sià Holivudo ir Honkongo studi-jø produkcijà bei neseniai kinoteatruose rodytus pasaulinius ki-no hitus.

DIVA Universal – átraukian-tys serialai, ádomûs filmai, dar ne-matyti realybës ðou.

TCM rodo 1920–1980 metøfilmus.

Eurosport ir Eurosport 2 –daugiau kaip 100 sporto ðakø ap-þvalga.

NBA – visà parà transliuoja-mos naujienos apie pajëgiausiàplanetos krepðinio lygà.

BBC World News – pasau-lio naujienos, reportaþai, doku-mentiniai filmai, orø prognozë irlaidos apie gyvenimo bûdà visàparà.

CNN International – þinios irinformacija.

Euronews – tiesioginë infor-macija apie pasaulio ávykius ir Eu-ropos naujienas.

TV Polonia – programos, fil-mai lenkø kalba lenkø iðeiviams.

RTL – pramoginis kanalasvokieèiø kalba.

Playboy – erotinio turinio ka-nalas, skirtas suaugusiems.

Rodomas nuo 23 iki 6 val.„Rinkos aikðtës“ inf.

Spalio 23 dienos laikraðèio„Rinkos aikðtës“ Nr. 122, priede„Gyvenimas margas“, buvospausdintas interviu „Á knygassudëjo dviejø kraðtø istorijas“ suAkademijos gyventoja Tekle Ri-tikaite-Balsevièiene. Keturiø lei-diniø apie Gudþiûnø ir Krakiøkraðtus autorë dëkinga visiemsrëmëjams, prisidëjusiems prieknygø iðleidimo.

Papildymas

Nuolatinë ir vienkartinëkapø prieþiûra Këdainiø

mieste ir rajone· Kapo tvarkymas (iðnaikina-

mos piktþolës, senø gëliø, þvakiø,ávairiø ðiukðliø surinkimas).

· Paminklo, antkapio, apvado nuvalymas, takeliø nuðlavimas.

· Dekoratyviniø medeliø/krû-meliø nugenëjimas.

· Esamø gëliø palaistymas (pa-gal poreiká).

· Naujø gëliø pasodinimas (pa-gal poreiká).

· Þvakuèiø (stikliniø þibintø,kuriø neuþpuèia vëjas ir lietus)uþdegimas.

Mes pasirûpinsime Jûsøartimøjø amþinojo poilsio vietane tik prieð Vëlines, bet ir visus

metus. Kaina – sutartinë.Tel. 8 655 50 798.

2012 m. spalio 30 d. 9


Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

Buvo mamos sesuo

Ið Krakiø seniûnijos Rukø kai-mo kilusi, o ðiuo metu Pakarkliuo-se gyvenanti 85-eriø metø E. Ðil-kaitienë ir jos 87-eriø metø pusbro-lis K. Mitrius atsimena savo moèiu-tës pasakojimus apie þymøjá gimi-naitá Maironá.

„Þinote, tokiame amþiuje ge-rai prisimenu, kas buvo vaikystë-je ar jaunystëje, taèiau kartais pa-mirðtu, kas vyko vakar“, – ðypsosipaðnekovë.

Moteris pasakojo, kad josmoèiutë Urðulë Lukminaitë-Raè-kuvienë buvo Maironio mamossesuo. Ji kilusi ið Steponkaimiokaimo Raseiniø rajone.

Turëjo gerà ðirdá

Anot moèiutës pasakojimø,Maironis turëjo tris seseris Pran-ciðkà, Marcelæ ir Kotrynà, kurio-mis labai rûpinosi.

„Mano moèiutë buvo labaigera. Ji niekada nepyko, nesikivir-èijo ir be galo mylëjo vaikus. Taippat labai gailëjo ir globojo vargs-tanèius bei naðlaièius. Tiesa, ji tu-rëjo Maironio eilëraðèiø knygø,kurias uþrakintas skrynioje saugo-jo kaip didþiausià turtà, kad vai-kai nesudraskytø. O kai að paau-gau, ji man paskaitydavo eiliø ar-ba net duodavo paèiai pasiskaity-ti. Gaila, kad kai degë visas Rukøkaimas, sudegë ir senelës namai suvisu turtu, todël nebeliko ir Mai-ronio knygø“, – pasakojo E. Ðil-kaitienë.

Daug pasakojo

„Á moèiutës gimtinæ Stepon-kaimyje su tëvais buvau nuvaþia-vusi dar maþa bûdama. Po to uþ-ëjo karas, vëliau – Sovietø Sàjun-ga, todël taip daugiau ir netekoten pabuvoti. Moèiutë man daugpasakojo apie Maironá: jis buvo la-bai geras, mylëjo giminiø vaikus,jais rûpinosi. Kai mirë mano ma-mos sesuo, liko ðeði maþi vaikai,

jis atvaþiuodavo, aplankydavo, ap-dovanodavo ar kitaip padëdavo“,– pasakojo E. Ðilkaitienë.

Anot paðnekovës, iki ðiol Gu-dþiûnuose gyvena jos pusbrolis –vienas ið tos ðeimos vaikø – K. Mit-rius. Dabar jis vienintelis likæs iðvisos gausios ðeimos. „Su Klemen-su ir jo þmona Alina iki ðiol ben-draujame“, – sakë E. Ðilkaitienë.

Raðo eilëraðèius

Moteris visada mëgo skaity-ti, todël mielai á rankas paimdavoir Maironio poezijos, ir kitø auto-riø knygas. Ji taip pat daug eilë-raðèiø iðmokdavo mintinai.

„Ne tik mëgstu skaityti, bet irpati kartais paraðau koká eilërað-tá. Kai baigsis rudens darbai, atsi-

sësiu ir á vienà aplankà sudësiu vi-sus ant atskirø popieriaus lapeliøsuraðytus posmus. Kai mirë manovyras ir likau viena, pati pradëjauraðyti eiles ir raðau tik sau apie tai,kas sukyla viduje, kokiø ateinaminèiø. Tiesa, neseniai pradëjauraðyti ir eilëraðèius vaikams apieSená ðaltá ir kt. Bet að negaliu pri-lygti nei Maironiui, nei kai ku-riems gabiems savo giminai-èiams“, – kalbëjo E. Ðilkaitienë.

Paðnekovës teigimu, kai ku-rie jos giminaièiai paveldëjo talen-tà raðyti. Ðtai Jonavoje gyvenantijos brolio dukra Eglë Miliuðytë-Brazdþiûnienë yra iðleidusi daugeilëraðèiø knygø. K. Mitrius taippat yra Këdainiø kraðte þinomaspoetas.

Këdainiø kraðte gyvas Maironio atminimas

Turtas – vaikai

„Rukuose augau kartu su bro-liu ir seserimi, kuri dabar gyvenaKëdainiuose. Að esu vidurinioji iðvaikø. Gimtajame kaime baigiauketurias mokyklos klases, po to ið-mokau siûti ir visà gyvenimà dir-bau siuvëja. Pakarkliuose apsigyve-nau, kai man buvo 23-eji. Prieð að-tuonerius metus palaidojau vyràAlfonsà, dabar mano turtas yra ke-turi vaikai: sûnus ir trys dukros, ke-turi anûkai ir tiek pat proanûkiø.Neþinau, ar kuris ið jø raðo eiles…“– pasakojo E. Ðilkaitienë.

Anot moters, jos vaikai iranûkai þino, kad jø tolimas gimi-naitis – Maironis ir, jos manymu,jie tuo didþiuojasi.

Vaikystëje E. Ðilkaitienë (centre) su mama Zofija Raèkaite-Miliuðiene(deðinëje) ir moèiute Urðule Lukminaite-Raèkuviene.

Savo eilesE. Ðilkaitienë

raðo antatskirø

popieriauslapø.

Visa Ðilkaièiø ðeima. /Nuotr. ið asmeninio E. Ðilkaitienës archyvo/

2012 m. spalio 30 d.10

Naudingi patarimaiValgiø receptai

Skanaus!

Airiðka pupeliø sriuba su kumpiuReikës: 250 gramø karðtai rûkyto kumpio, 200 g bulviø, 100 g

morkø, 100 g porø, 1 svogûno, 1 skiltelës èesnako, ðakelës èiob-relio, 200 g konservuotø pupeliø, 2 ðaukðtø 15 proc. riebumo grie-tinës, pipirø, 1 ðaukðto smulkintø petraþoliø lapeliø.

Kumpá supjaustykite kubeliais, uþpilkite vandeniu, pavirkite,vandená nupilkite, jeigu kumpis yra sûrus. Bulves, morkas, svogû-nà, èesnakà, porà stambiai supjaustykite, viskà sudëkite á puodà irpavirkite 20 minuèiø. Nuo konservuotø pupeliø nupilkite skystá irjas gerai nuskalaukite, sudëkite á puodà, uþvirkite.

Dëkite grietinës, pagal skoná pasûdykite, áberkite pipirø, nesprieskoniø pakaks nuo kumpio ir darþoviø. Prieð patiekdami pa-barstykite kapotais petraþoliø lapeliais.

Pupeliø miðrainë su silke ir krienaisReikës: 3 stik-

liniø virtø pupeliø,3 juosteliø silkiøfilë, 10 virtø put-peliø kiauðiniø, 1/3 poro, 2 ðaukðtømajonezo, 1ðaukðto krienø,maltø juodøjø pi-pirø.

Papuoðimuireikës virtø putpe-liø kiauðiniø, salotø lapeliø, þaliø petraþoliø ðakeliø.

Á dubená suberkite pupeles, nedideliais gabalëliais supjausty-tà silkiø filë ir putpeliø kiauðinius, grieþinëliais supjaustytà porà.Majonezà sumaiðykite su krienais ir pipirais bei supilkite á miðrai-næ. Viskà sumaiðykite ir sudëkite á nedideles salotines porcijomis.Papuoðkite pusiau perpjautais putpeliø kiauðiniais, salotø lapeliaisir petraþoliø ðakelëmis.

Pupeliø salotos su keptais laðinukaisReikës: 1 stiklinës ávairiø spalvø pupeliø, 1 svogûno, 100 g pa-

rûkytos kiaulienos ðoninës, 3 ðaukðtø obuoliø acto, 1 arbatinioðaukðtelio garstyèiø, trupuèio pipirø, aliejaus kepimui.

Pupeles iðmirkykite ir iðvirkite pasûdytame vandenyje. Svo-gûnà susmulkinkite ir pakepinkite, ðoninæ supjaustykite ðiaude-liais ir taip pat pakepkite keptuvëje. Sumaiðykite pupeles, svogû-nà, actà, garstyèias, pabarstykite pipirais ir palaikykite 1 val. Tadasudëkite á salotines ir ant virðaus uþdëkite pakeptø laðinukø.

Guliaðas su pupelëmis ir marinuotais agurkaisReikës: 700 g jautienos

kumpio, 2 stikliniø virtø pu-peliø, 4–5 marinuotø agur-kø, 2 svogûnø, 3–4 ðaukðtøðvelnaus pomidorø padaþo,druskos, pipirø, laurø lapo,1 ðaukðto miltø, 2 ðaukðtøgrietinës (nebûtinai), alie-jaus.

Jautienà supjaustykitegabaliukais ir apkepkitealiejuje. Baigiant kepti su-dëkite susmulkintus svogû-nus, miltus ir, kai jie ap-keps, supilkite pomidorø

padaþà. Tada viskà sudëkite á puodà, uþpilkite vandens, kad ap-semtø mësà, ir troðkinkite, kol mësa suminkðtës. Tuomet sudëkitevirtas pupeles, supjaustytus agurkus, pavirkite 5 min., nukelkitenuo ugnies ir apie pusvalandá palaikykite uþdengtame inde. Patie-kite su bulviø koðe.

Parduotuvëje pirkëjus stebinaParduotuvëje pirkëjus stebinaParduotuvëje pirkëjus stebinaParduotuvëje pirkëjus stebinaParduotuvëje pirkëjus stebinagausybë dantø pastos rûðiø.gausybë dantø pastos rûðiø.gausybë dantø pastos rûðiø.gausybë dantø pastos rûðiø.gausybë dantø pastos rûðiø.VVVVVieni nesusimàstæ á krepðeláieni nesusimàstæ á krepðeláieni nesusimàstæ á krepðeláieni nesusimàstæ á krepðeláieni nesusimàstæ á krepðeládeda televizijos reklamuojamàdeda televizijos reklamuojamàdeda televizijos reklamuojamàdeda televizijos reklamuojamàdeda televizijos reklamuojamàdantø pastà, kiti perka pigiau-dantø pastà, kiti perka pigiau-dantø pastà, kiti perka pigiau-dantø pastà, kiti perka pigiau-dantø pastà, kiti perka pigiau-sià, o treti atidþiai skaitosià, o treti atidþiai skaitosià, o treti atidþiai skaitosià, o treti atidþiai skaitosià, o treti atidþiai skaitoetiketes ir renkasi tinkamà.etiketes ir renkasi tinkamà.etiketes ir renkasi tinkamà.etiketes ir renkasi tinkamà.etiketes ir renkasi tinkamà.

Priklauso nuo veiksniø

Dantø emalio spalva pri-klauso nuo daugybës veiksniø:genø, kavos, arbatos, rûkymo,antibiotikø vartojimo, organiz-mo atsparumo bakterijoms, mi-tybos áproèiø, burnos higienoságûdþiø ir kt.

Ideali dantø pasta yra tokia,kuri gerai nuvalo dantø apnaðas,neþaloja emalio ir teigiamai vei-kia dantenas. Ar gerai nuvalo-mos dantø apnaðos, labiau pri-klauso nuo dantø valymo tech-nikos ir trukmës negu nuo dan-tø pastos.

Yra trys rûðys

Dantø pastas pagal poveikágalima skirstyti á tris grupes: pa-prastas higienines, kurios tinkabet kokiø dantø kasdienei prie-þiûrai; profilaktines ir gydomà-sias, kuriø sudëtyje yra antibio-tiniø medþiagø.

Higieninës pastos yra gau-sybë. Kai kurios pasiþymi balina-muoju efektu, yra ekologiðkos irnatûralios, ajurvedinës ir t.t. Josneturi veikliøjø, gydomøjø me-dþiagø, bet gerai valo, putoja,malonaus skonio. Taip pat tinkamaþiems vaikams, kurie gali pas-tà praryti, ir alergiðkiems þmo-nëms.

Gaivina burnos ertmæ

Profilaktinës daþniausiai tu-ri stipresná poveiká, skirtos krau-juoti linkusioms dantenoms. Jøyra ávairiø rûðiø: nuo ëduonies,su augalø ekstraktais, fermen-tais, akmenims ðalinti, jautriemsdantims, balinamosios.

Ðios dantø pastos puikiainuvalo minkðtàsias dantø, niko-tino apnaðas, maisto likuèius ir

pasiþymi regeneruojamuoju, uþ-degimo slopinamuoju poveikiu,gerina apykaitos procesus, maþi-na dantenø kraujavimà, gaivinaburnos ertmæ.

Gydomosios daþniausiai bû-na su antibiotikais ir jø naudoji-mo trukmë yra iki dviejø savaièiø.

Bet kokiu atveju rekomen-duojama dantø pastos rûðá keistikiekvienà kartà, kai tik iðnaudo-jote tûbelæ.

Skaitykite sudëtá

Pagrindinë taisyklë renkantisdantø pastà yra perskaityti sudëtáir atkreipti dëmesá, ar dantø pas-toje nëra antibiotikø: triklozano,5-chlor-2-(2, 4-dichlorfenoksi) fe-nolio ir chlorheksidino.

Tiesa, kartais jø turinti dan-tø pasta yra skirta tam tikromssveikatos problemoms arba jà re-komenduoja dantø gydytojas. Ta-èiau, naudojant dantø pastà su an-tibiotikais reikia þinoti, koks anti-biotikø kiekis dantø pastoje (dau-gelis burnos higienos priemoniøgamintojø nurodo, koks yra anti-biotikø kiekis dantø pastoje – 0,06procentø, 0,12 proc. ar pan.) irkaip tai gali paveikti organizmà,jei geriami kiti antibiotikai dël ki-tø ligø ar esate nëðèia.

Bûna toksiðkø medþiagø

Skaitydami dantø pastos eti-ketæ atkreipkite dëmesá á visas jossudëtines dalis, nes kai kuriø su-dëtyje yra toksiðkø medþiagø. Beto, ant europietiðkø ir amerikie-

tiðkø pastø sudëtis raðoma kiekiomaþëjimo eile: didþiausio kiekiosudëtinës dalys eina pirma, toliausudëtiniø daliø kiekiai maþëja.

Daugelis medikø rekomen-duoja dantø pastose vengti trijømedþiagø – triklozano, natriofluorido bei natrio laurilsulfato,kurios átrauktos á toksiðkø me-dþiagø sàraðà.

Kad neþalotø emalio

Gera dantø pasta turëtø netik gerai valyti dantø apnaðas, betir neþaloti dantø emalio. Todëlantra taisyklë renkantis dantøpastà turëtø bûti tokia: atkreip-kite dëmesá á dantø pastos abra-zyvumà.

Abrazyviosios medþiagosyra silicio rûgðtis (Hydrated Sili-ca), paprastas kvarcas (Sylica),kreida (Calcium Carbonate,Chalk). Silicio rûgðtis ir soda yramaþiausio abrazyvumo.

Produktai þenklinami

Iðmanûs pirkëjai, kad bûtølengviau atpaþinti gerus produk-tus, ieðko sutartiniø þenklø: antdantø pastø tûbeliø nedideliøjuosteliø. Vienos jø bûna juodos,kitos – þalios, treèios – raudonos,mëlynos ar net rudos.

Pagal juosteliø spalvas gali-ma orientuotis apie produkto su-dëtá. Jei juostelë juoda – produk-tas pagamintas ið nenatûraliømedþiagø, jei þalia – ekologiðkas,kitos spalva reiðkia jo gydomàjàpaskirtá.

Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Kaip iðsirinkti dantø pastà?Pupelës – vertingasproduktasPupelës laikomos tokiu paèiu vertingu produktu, kaip kasdienëPupelës laikomos tokiu paèiu vertingu produktu, kaip kasdienëPupelës laikomos tokiu paèiu vertingu produktu, kaip kasdienëPupelës laikomos tokiu paèiu vertingu produktu, kaip kasdienëPupelës laikomos tokiu paèiu vertingu produktu, kaip kasdienëduona. Ðiose darþovëse yra iki 20 procentø baltymø, iki 50 proc.duona. Ðiose darþovëse yra iki 20 procentø baltymø, iki 50 proc.duona. Ðiose darþovëse yra iki 20 procentø baltymø, iki 50 proc.duona. Ðiose darþovëse yra iki 20 procentø baltymø, iki 50 proc.duona. Ðiose darþovëse yra iki 20 procentø baltymø, iki 50 proc.angliavandeniø, mineraliniø druskø, vitamino C, làstelienos,angliavandeniø, mineraliniø druskø, vitamino C, làstelienos,angliavandeniø, mineraliniø druskø, vitamino C, làstelienos,angliavandeniø, mineraliniø druskø, vitamino C, làstelienos,angliavandeniø, mineraliniø druskø, vitamino C, làstelienos,riebalø, B grupës vitaminø. Baltose pupelëse kalio ir fosfororiebalø, B grupës vitaminø. Baltose pupelëse kalio ir fosfororiebalø, B grupës vitaminø. Baltose pupelëse kalio ir fosfororiebalø, B grupës vitaminø. Baltose pupelëse kalio ir fosfororiebalø, B grupës vitaminø. Baltose pupelëse kalio ir fosforodruskø yra daugiau negu kitose darþovëse.druskø yra daugiau negu kitose darþovëse.druskø yra daugiau negu kitose darþovëse.druskø yra daugiau negu kitose darþovëse.druskø yra daugiau negu kitose darþovëse.

Klausimus psichologui siøskite adresu: Josvainiø g. 41 arbaskambinkite telefonu 57 771

Psichologo komentaras

„Mûsø sûnui beveik vienuolikamënesiø, taèiau nuo gimimo jis dar në-ra iðmiegojæs visos nakties. Jeigu jis pernaktá keliasi apie ðeðis kartus, tai mumsjau yra „normalu“ ir galvoju, kad mie-gojome gerai, nes daþnai keliamës ir ikideðimties kartø per naktá.

Dienà ir prieð miegà sûnus bûnaramus ir geras, o naktá pradeda triukð-mauti, blaðkosi po lovytæ ið vieno galo ákità, nepadeda nei pediatrës skirti vais-tai. Kartais galvoju, kad ir patys su vy-ru iðprotësime. Patarkite, kà mums da-ryti ?“ – klausia skaitytoja B. J.

Këdainiø ligoninës Fizinës rea-bilitacijos ir ankstyvosios korekcijosskyriaus vaikø psichologë DaivaGOVOROVA:

„Kiek supratau, berniukas neser-ga jokiomis ligomis ir dienos metu yraramus vaikas. Tuomet yra svarbuiðsiaiðkinti, ko jis siekia naktá nemie-godamas. Pavyzdþiui, tai gali bûti no-ras miegoti kartu su tëveliais; arba at-kreipti tëvø dëmesá; o gal jis vis darnori pavalgyti.

Atradæ prasto miegojimo prie-þastá, turësite pasitelkti visus savo kû-

rybinius sugebëjimus, kad pradëtu-mëte visiðkai naujai reaguoti á nakti-nius kaprizus. Gal teks perþiûrëti die-notvarkæ, pakeisti kai kuriuos ápro-èius.“

Vaikas blogai miega

antradienio laikraštis

Documents

Transcript of antradienio laikraštis