2014m. Lapkritis (Nr. 5)

Redakcijos žodis Nauji mokslo metai – nauji vėjai ir mūsų gimnazijos laikraštyje.

Keičiasi komandos nariai, keičiasi ir pats laikraščio veidas. Šį kartą

jūsų teismui naujas logotipas. Vertinkite jį, girkite, kritikuokite. Kie-

kviena nuomonė mums yra labai svarbi.

Penktajame numeryje rasite įspūdžius iš kelionės po Stokholmą ir iš

stažuotės Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje. Įgyta neįkainojama

patirtimi dalinasi mūsų gimnazijos mokiniai, sukūrę videofilmuką,

skirtą Baltijos keliui paminėti. Šis mokinių projektas sudomino net

mūsų Prezidentę ir to įrodymas – asmenukė su valstybės vadove.

Laikraščio žurnalistė Diana kalbina režisierę Agnę Banytę, o ketvirto-

kai Rimgaudas ir Radvilė dalinasi mintimis apie tai, kaip jiems sekėsi

vesti biologijos ir fizikos pamokas per Mokytojų dieną.

Neužmiršome laikraštyje paminėti sveikatingumo renginio, mokinės

nuomonės apie integruotą pamoką ir, žinoma, – gimnazijos pre-

zidentūros naujienų. Paskutinis šio numerio puslapis skirtas fotografi-

jos būrelio narei Martynai Venckutei ir jos labai gražiam nuotraukų

ciklui.

Laikraščio vinimi tapo spalio 10 dieną vykęs „Džiugo“ gimnazijos 40-

etis, į mokyklą sukvietęs daug garbingų svečių.

Laikraščio redaktorius Tomas Ubartas

Laikraštyje skaitykite:

Pilietinė iniciatyva sklinda ir iš

„džiugiečių“;

„Džiugo“ gimnazistų kelionė į Stokhol-

mą;

Gimnazijos jubiliejus;

„Sveikatingumo pertraukų savaitės“

renginiai „Džiuge“;

Mokinių vestos pamokas;

Pažiūrėjus filmą „Nematomas frontas“;

Interviu su režisiere;

Mokytojos patirtis stažuotėje Klaipėdos

„Ąžuolyno“ gimnazijoje arba ir mokyto-

jai noriai mokosi;

Mokinių prezidentūros planai.

2

MOKINIŲ GYVENIMAS

Dažnai visur girdime, kad jaunimas yra visiškai neaktyvus,

niekuo nesidomi ir dienas praleidžia kirmydamas prie

kompiuterio. Tačiau trys jaunuoliai iš Telšių, iš kurių du

yra mūsų gimnazistai, nusprendė įrodyti visiems, kad tai

nėra tiesa, ir kartu išreikšti savo pilietiškumą.Viskas

prasidėjo dar gegužę, kai „džiugiečiai“ klausėsi mokyklos

svečio, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos

departamento atstovo pulkininko leitenanto Artūro Jasins-

ko paskaitos apie propagandinį karą ir jo keliamas

grėsmes.

Paskaita privertė ne tik susimąstyti, bet ir įplieskė norą ko

nors imtis. Mintis, kad žūtbūt reikia ką nors daryti, taip

užvaldė mus, prezidentūros narius Luką ir Justą, jog mes

netgi buvome užsimoję bet kokia kaina atkurti gyvąją Bal-

tijos kelio grandinę. Kiek vėliau, po daugybės nusivylimų

ir tris kartus vos liūdnai nesibaigusio projekto, nutarėme,

kad galėtume sukurti videofilmuką, apjungiantį visas tris

Baltijos tautas. Pamanėme, kad tai būtų geriausias būdas

visam pasauliui įrodyti, kad trys Baltijos sesės vis dar yra

vieningos, galingos ir pasiryžusios ginti savo laisvę.

Įkvėpti tris tautas atkartoti to meto įvykius, būnant vos 16-

os, neturint nei lėšų, nei pažinčių aukščiausiuose valdžios

sluoksniuose – ambicinga. Tačiau jaunatviškas maksimal-

izmas ėmė viršų – visiškai atsisakyti svajonės paminėti

Baltijos kelio sukaktį mes tikrai neketinome.

Birželio pabaigoje Ateities lyderių stovykloje susitikome

su Žemaitės gimnazijos moksleiviu Romanu Roku

Klingeriu. Būtent nuo jo ir prasidėjo mūsų kryptingas dar-

bas dabartinio rezultato link: pradėjome ieškotis partnerių

užsienyje, operatorių, montuotojų ir pan. Aišku, viskas

buvo labai sunku – ir kilome, ir migome su įkaitusiu tele-

fonu rankose, vis bandydami užčiuopti tą siūlo galą, kuris

nuvestų mus iki patikimų partnerių. Po maždaug mėnesio

paieškų – liepos pabaigoje – pagaliau mums pavyko.

Tiesa, jei visą projektą būtume vykdę ne vasarą, mums

būtų buvę daug lengviau – vasarą kone visos institucijos ar

organizacijos atostogauja, tad atsakymai keliaudavo labai

vangiai. Džiaugiamės radę talkininkų Latvijos bei Estijos

lietuvių jaunimo draugijose, dėkojame Latvijos jaunimo

tarybai, Latvijos meno akademijai bei UNESCO Latvijos

skyriui – be jų indėlio filmuotos medžiagos estų ir latvių

kalbomis greičiausiai nebūtų. O pats filmukas prasideda

pasisveikinimu: „Labas, Lietuva, Latvija, Estija“. Svajo-

jome, kad šiuos žodžius tartų visų trijų valstybių preziden-

tai, tačiau idėja neišdegė, todėl visoms trims šalims teko

atstovauti mūsų prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šiame

filmuke galima išvysti ir daugiau pažįstamų veidų: An-

driaus Mamontovo, Jokūbo Bareikio, Gabrieliaus Liau-

dansko-Svaro ir kt.

Tačiau ekrane prabilo ir dešimtys eilinių žmonių iš gatvės

– taip mes norėjome parodyti, kad Baltijos tautų vienybė

rūpi visiems – tiek žinomiems, tiek eiliniams žmonėms. Ir

mūsų žinutė išties pasklido plačiai: artėjame prie 35 000

mūsų klipo peržiūrų socialiniame tinkle „Youtube“, mūsų

filmukas taip pat buvo parodytas Lietuvos moksleivių

sąjungos rugpjūčio 23 d. organizuotame reginyje prie

Baltojo tilto, tą patį vakarą jį galėjo išvysti ir LRT koncer-

to „Koks tu ir aš – tokia ir Lietuva“ žiūrovai. Nederėtų

pamiršti ir rugpjūčio 23-osios rytą vykusios UNESCO

konferencijos, kurioje dalyvavo visų Baltijos šalių min-

istrai pirmininkai bei UNESCO delegatai iš visų ES šalių.

Taigi manome, kad mūsų idėja įgyvendinta su kaupu ir

padėjome tvirtus pamatus ateities iniciatyvoms ir pili-

etinėms akcijoms. Taip pat įsitikinome, kad jei labai nori,

nieko nėra neįmanoma, reikia tik nebijoti dirbti!

Parengė Justas Meškys

Pilietinė iniciatyva sklinda ir iš „džiugiečių“

3

„Džiugo“ gimnazijos abiturientai ir auklėtojos suplanavo

bendrą kelionę per rudens atostogas. Visi norėjo ir sma-

giai pabendrauti, pabūti kartu, ir pasidairyti bei susipažinti

su kitos šalies istorija ir kultūra. Todėl saulėtą ir visai ner-

udenišką spalio 28 dieną 40 ketvirtokų ir lydintys mokyto-

jai autobusu pajudėjo Rygos link, kur uoste jų laukė gra-

žus ir didžiulis (171 m ilgio) keltas „Isabelle“, talpinantis

net 2500 keleivių. Sulipę į laivą ir įsikūrę jaukiose kajutė-

se, keliautojai sugūžėjo į denį pasigrožėti įspūdingu saulė-

lydžiu ir jūros uoste inkarą nuleidusiais laivais, o sutemus

visi išbandė kruizo pramogas: kas ieškojo suvenyrų par-

duotuvėlėse, kas klausėsi gyvos muzikos ar parodė savo

solinius sugebėjimus karaoke bare, kas šoko diskotekoje

ar skanavo egzotiškų patiekalų restorane.

Ankstų trečiadienio rytą priplaukėme Švedijos krantus.

Saulė nurausvino jūrą ir gausybę įvairiausio dydžio salų

salelių, pro kurias į Stokholmo uostą plaukė mūsų laivas.

Negalėjome atitraukti akių nuo rudeniškai spalvotų me-

džių, skandinaviškų namukų ir akmenuotų salų pakrančių.

Stokholme leidomės į ekskursiją po žymiausias miesto

vietas. Įsitikinome, kad trečdalį Švedijos sostinės ploto

užima vanduo (miestas išsidėstęs ant 14 salų). Aplankėme

Stokholmo rotušę, kurios 106 metrų bokštą puošia Trys

auksinės karūnos, o sienos sumūrytos iš 8 milijonų raudo-

MOKINIŲ GYVENIMAS

„Džiugo“ gimnazistų kelionė į Stokholmą

nų plytų, joje vyksta Nobelio premijos laureatų šventiniai

renginiai. Daug sužinojome apie 18 amžiaus pastatą

Börshuset, kuriame yra įsikūrusi Švedijos akademija, o

apatiniame aukšte - Nobelio muziejus. Sustojome prie Ka-

rališkųjų rūmų. Pasivaikščiojome po sostinės senamiestį –

Gamla stan, kurio labai siauros gatvelės ir jaukios mažos

parduotuvėlės. Iš gidės sužinojome, kad Gamla stan sala

užima tik 3,6 ha, tai yra 10 kartų mažesnė už Vilniaus se-

namiestį. Viename kiemelyje aptikome pačią mažiausią

Stokholmo skulptūrą, vaizduojančią berniuką, žiūrintį į

mėnulį, ir, gidės paraginti, visi paglostėme jo galvelę, taip

tikėdamiesi dar kartą sugrįžti į šią „Šiaurės Veneciją“. Ga-

liausiai pasiekėme paskutinį mūsų ekskursijos tikslą – Va-

sa muziejų. Jame eksponuojamas 1627m. pastatytas kara-

liškasis laivas „Vasa“, kuris išplaukęs į pirmą reisą nu-

skendo netoli kranto per kelias minutes daugybės žmonių

akivaizdoje. Po 333 metų laivas buvo iškeltas iš jūros dug-

no, atitemptas į krantą ir ilgai restauruotas (net 95% jo

detalių originalios), o dabar Vasa muziejus lankomiausias

visoje Skandinavijoje.

Pavakarę grįžome į keltą, kur galėjome pailsėti, užkąsti,

pasirūpinti lauktuvėmis ir pasilinksminti. Telieka pasi-

džiaugti, kad kelionės metu Baltijos jūra buvo labai rami ir

nesukėlė papildomų rūpesčių. Ryte pasiekėme Rygos uos-

tą, kur mūsų jau laukė autobusas į Telšius. Kupini įspū-

džių ir patenkinti pažintine kelione grįžome namo.

Parengė Julius Martinkus

4

RENGINIAI MOKYKLOJE

Spalio 10 dieną Telšių „Džiugo“ gimnazija šventė savo 40

-etį. Ta proga mokiniai žiūrėjo spektaklį Žemaitės dramos

teatre, dalyvavo šv. Mišiose Telšių katedroje, o vakare

rinkosi į jubiliejinį renginį aktų salėje. Į gimnaziją atvyko

ne vienas svečias, tarp kurių ir Lietuvoje gerai žinomi

žmonės, kurie kadaise buvo „Džiugo“ mokiniai ar

mokytojai. Visą šventę įamžino mokyklos fotografų

būrelis.

Gimnazijos šventė prasidėjo netradicine pamoka -

spektakliu Telšių Žemaitės dramos teatre. Susirinko pil-

nutėlė salė gimnazijos bendruomenės narių ir svečių.

Spektaklyje pagrindinį vaidmenį atliko buvusi „Džiugo“

mokinė, o dabar labai gerai žinoma aktorė Nijolė Narmon-

taitė. Be to, vaidino režisierės Laimutės Pocevičienės

aktorių komanda, tarp kurių buvo ir mūsų gimnazijos mo-

kinių.

Nors šiame spektaklyje buvo skausmingų dalykų, tačiau

jame netrūko ir juoko, dainų, šokių. Šis spektaklis paliko

gimnazistams daug įsimintinų įspūdžių. Po vaidinimo

aktoriai buvo pagerbti aplodismentais ir nuo gimnazijos

direktoriaus gavo po gėlės žiedą. Taip pat po spektaklio

gimnazijos prezidentūros atstovai įteikė padėkos raštus

aktyviausiems ir pilietiškiausiems mokiniams.

Po šio nuostabaus renginio mokiniai ir mokytojai rinkosi į

šv. Mišias Telšių katedroje. Gitaristų būrelio nariai grojo

ir giedojo giesmes, jiems pritarė bažnyčios klierikai,

mokyklos ansamblio dainininkės bei mokytojos Renata

Mončytė, Inga Dokšienė ir Fausta Sabaliauskienė. Iš

Šventojo Rašto skaitė direktorius Mindaugas Sabaliauskas

bei keli mokiniai. Per šv. Mišių pamokslą dažnai buvo

minimas skaičius 40, kuris, vyskupo Lino nuomone, labai

reikšmingas ne tik mūsų mokyklai, bet ir visai Biblijos

istorijai.

Vakare visa bendruomenė rinkosi gimnazijos aktų salėje.

Ten vyko baigiamasis renginys – koncertas, į kurį buvo

pakviesti ir buvusieji mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Šventės pradžioje sugiedotas mokyklos himnas bei pri-

siminta visa jos istorija nuo 1974 metų, kai vietoj miesto

turgaus iškilo Telšių 5-oji vidurinė mokykla. Visa istorija

buvo suskirstyta į 8 etapus ir papasakota, kaip mokykla

augo, stiprėjo ir tobulėjo, kol tapo tokia, kokia yra dabar,

– Telšių „Džiugo“ gimnazija.

Per visą mokyklos gyvavimą jai vadovavo tik trys

direktoriai: 22 metus direktoriumi dirbo Kazimieras Val-

ančauskas, 7 metus - Justina Vitkienė bei dabartinis

direktorius Mindaugas Sabaliauskas. Direktoriams buvo

įteikti ąžuolo lapų vainikai ir gimnazijos fotoalbumai.

Renginyje apie savo praleistą laiką mokykloje pasakojo

buvę mokiniai, tarp kurių ir aktorė Nijolė Narmontaitė, ir

mokytoja Nomeda Laukaitienė bei kiti. Svečiai galėjo

išvysti choreografijos mokytojos parengtus šokius, pa-

matyti praeitų metų LIK'o komandos pasirodymą, išgirsti

dainininkų Žygio, Robertos dainas.

Pasveikinti jubiliejaus proga atvyko mokytojų profsąjun-

gos vadovas, savivaldybės atstovai, kitų mokyklų

direktoriai. Buvo įteikta Padėkos angelų padėjusiems

suruošti šią šventę, Padėkos raštų už aktyvią veiklą

gimnazijoje. Po renginio svečiai, mokytojai ir mokiniai

rinkosi valgykloje, kur galėjo pasidalinti savo įspūdžiais,

prisiminimais, pabendrauti, paskanauti vaišių.

Gimnazijos jubiliejus – džiugi šventė mokytojams ir mo-

kiniams. Jie turėjo progą pamatyti puikų spektaklį,

dalyvauti iškilmingose šv. Mišiose, savo akimis išvysti

buvusius mokytojus ir mokinius bei įsiamžinti mokyklos

istorijos knygoje.

Parengė Džiuljeta Griškutė ir Deimantė Tamošauskaitė

Gimnazijos jubiliejus

5

RENGINIAI MOKYKLOJE

Rugsėjo paskutinėmis dienomis Telšių „Džiugo“ gimnazi-

joje vyko „Sveikatingumo pertraukų savaitės“ renginiai.

Gimnazistai bei mokytojai kiekvieną dieną per ilgąsias

pertraukas buvo kviečiami į įvairius užsiėmimus.

Pirmadienį, kai visi po savaitgalio į pamokas atėjo užsi-

miegoję, juos prabudino „Judėjimo galia“: gimnazijos

sporto salėje vyko grupės fitneso treniruotė (per projekto-

rių buvo demonstruojami sportiniai pratimai ir visi ragina-

mi pasimankštinti, pavyzdį rodė Id ir IIc klasės mokiniai).

Kartu visiems buvo išaiškinta, kad dėl nervinės įtampos

per pamokas, nuolatinio skubėjimo, nepalankių sveikatai

mokymosi sąlygų mokiniai greičiau sudirgsta, pervargsta,

o judėjimas gali palaikyti darbingumą. Pajudėjus per per-

traukas paspartėja kvėpavimas, prasimankština raumenys,

pagreitėja medžiagų apykaita ir, žinoma, pasitaiso nuotai-

ka.

Trečiadienio viena pertrauka buvo skirta „Tylos galiai“:

IIId klasės mokiniai bandė paaiškinti, kodėl svarbu rasti

laiko ramiai pabūti ir

atsipalaiduoti (kaip

sakė A. de Sent Eg-

ziuperi, „sielos erdvė,

kurioje ji gali išskleis-

ti sparnus, yra tyla“).

Visi pritarė, kad

triukšmas yra vieną iš

didžiausių aplinko-

saugos problemų ir

žmones veikia tiek

fiziologiškai, tiek psichologiškai, trukdo kasdienei veiklai,

miegui, poilsiui, mokymuisi ir bendravimui, o ilgalaikis

triukšmo poveikis gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.

Gaila, kad gimnazijoje trūksta tylaus poilsio erdvių.

„Juoko galios“ renginiai prasidėjo iš pat ryto: Ia klasės

mokiniai pasitiko visus įeinančius į gimnaziją dalindami

popierines šypsenėles ir patys plačiai šypsodamiesi. Ren-

gėjai pateikė intriguojančios statistikos, kad suaugęs žmo-

gus per dieną nusišypso vidutiniškai tik 15 kartų, o vaikai

– net 400 kartų, vadinasi, augdami prarandame šį nuostabų

gebėjimą. Taip pat priminė psichologų rekomendacijas,

kad minutė nuoširdaus juoko lygi 40 minučių gilios relak-

sacijos. Patekus į keblią situaciją verčiau ne pulti į neviltį,

o pasijuokti – tvirtino užsiėmimo organizatoriai.

Ketvirtadienio pertraukas visa gimnazija judėjo muzikos

ritmu, nes buvo minima „Bendros dainos raminantis jaus-

mas, muzikos galia“ (ruošė IIIe ir IIIc klasės gimnazistai).

„Sveikatingumo pertraukų savaitę“ vainikavo IIIb klasės

penktadienio renginys „Vaisių, daržovių nauda sveikatai“:

gimnazijos fojė ir skaitykloje visi norintys galėjo pasivai-

šinti vaisiais bei daržovėmis, paskanauti sulčių ir išgirsti

apie sveiką mitybą.

Organizatoriai tvirtino, kad pastaraisiais metais atliktų

mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai nesimai-

tina sveikai, o ypač neramina netinkama vaikų mityba.

Todėl visiems siūlė užmiršti greitus užkandžius, trašku-

čius ar pyragėlius ir paimti obuolį ar sukrimsti javainį.

Taigi mūsų gimnazijoje vykdyta akcija „Sveikatingumo

pertraukų savaitė“ siekė atkreipti dėmesį į sveikos gyven-

senos ir sveikatos stiprinimo svarbą bei įtraukti visą gim-

nazijos bendruomenę.

Gimnazijos renginius rėmė Telšių raj. savivaldybės visuo-

menės sveikatos biuras (parūpino javainių, sulčių, apdali-

no rašikliais), juos padėjo organizuoti gimnazijos skaityk-

los vedėja J.Pronckienė, visuomenės sveikatos priežiūros

specialistė D.Sarakauskienė, socialinė pedagogė

K.Krupovienė ir klasių auklėtojai.

Parengė Julius Riepšas

„Sveikatingumo pertraukų savaitės“ renginiai „Džiuge“

6

MOKINIŲ MINTYS

Kaip ir kiekvienais metais mūsų gimnazija paminėjo

Mokytojų dieną. XLI laida nusprendė pratęsti šios mo-

kyklos tradicijas ir spalio 3 dieną, penktadienį, leido

atsikvėpti mokytojams.

Rimgaudas (biologijos pamoka)

Tą dieną mokytojai patys pavirto mokiniais, o jų buvusį

darbą apsiėmėme dirbti mes. Susitarėme, kad tam tik-

rus dalykus dėstys tik tie ketvirtokai, kurie turį tą pamo-

ką pasirinkę mokytis A lygiu. Aš, Ksaveras ir Julius

pasirinkome dėstyti biologiją, kadangi esame vienoje

klasėje ir ją visi mokomės A lygiu. Pravedėme 3 pamo-

kas, kurios visos buvo skirtos trečiokams.

Mokytojais buvome pirmą kartą ir žinojome, kad tą die-

ną mokiniai nenorės mokytis, todėl nedėstėme biologi-

jos, o pamoką praleidome rodydami linksmus video per

multimediją. Iš mokinių jautėme šventinę nuotaiką, jie

buvo draugiški ir ramūs. Esame laimingi, jeigu nei mo-

kytojai, nei mokiniai nenusivylė mūsų surengta Moky-

tojų dienos švente ir dieną mokykloje praleido neįpras-

tai.

Radvilė (fizikos pamoka)

Šiemet po 12 laukimo metų savo jėgas galėjau išbandyti

ir aš. Kartu su Žymantu ir Laurynu pavadavome fizikos

mokytoją Aušrą Bagdonienę ir vedėme pamokas vie-

nuoliktokams. Pirmą pamoką mokiniai galėjo pritaikyti

fizikos žinias ir žiūrėdami eksperimentus paaiškinti,

kodėl šie vyksta. Geriausiai atsakę mokiniai gavo prizų.

Vienuoliktokai liko sužavėti, nes per pamokas mažai

skiriama laiko eksperimentams. Antrą pamoką mes dir-

bome su fizikos A lygiu, jiems teko sunki užduotis -

parašyti kontrolinį darbą iš praeitos temos. Ši diena pa-

dėjo suvokti, koks sunkus mokytojo darbas ir koks jaus-

mas, kai tavęs mokiniai nenori klausyti. Nors organi-

zuoti pamokas nebuvo lengva, tačiau man šis darbas

patiko.

Parengė Rimgaudas Rakauskas ir Radvilė Kaminskytė

Mokinių vestos pamokas

Aš, kaip gimnazistė, suprantu integruotų pamokų reikalin-

gumą, nes taip į vieną pamoką jungiami keli mokomieji

dalykai, sisteminamos bei susie-

jamos gautos žinios, kartu maži-

namas mokymosi krūvis bei

pakartojama ir įtvirtinama. To-

dėl labai smagu, kad mūsų

„Džiugo“ gimnazijoje tokių pa-

mokų nemažai. Pavyzdžiui, spa-

lio 15 d. 13 val. mes, antrokiai ir

ketvirtokai, rinkomės į integruo-

tą lietuvių kalbos ir istorijos bei

pilietiškumo pagrindų pamoką

apie partizaninį karą - Telšių Žemaitės dramos teatre žiū-

rėjome istorinį dokumentinį filmą „Nematomas frontas“,

kuris dar visai neseniai sužibėjo „Kino pavasaryje“.Filmas

pasakoja istoriją apie itin skaudžią Lietuvos patirtį po Ant-

rojo pasaulinio karo, sovietinės okupacijos metais. Viešo-

joje erdvėje vis daugiau kalbama, jog šis filmas yra itin

svarbus dabartinių tarptautinių įvykių kontekste.

„Nematomo fronto“ pagrindinė idėja yra parodyti, kokie

ryžtingi ir ištikimi Lietuvai buvo partizanai, kaip puikiai

jie suvokė savo gimtinės laisvės ir nepriklausomybės svar-

bą. Režisierių Jonas Ohman, Vinco Sruoginio ir Mark

Johnston filme partizanų istorijos faktai perteikiami pasi-

telkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, poe-

tinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo

Lukšos dienoraščių, tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir

narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai.

Gimnazistai po filmo karštai dalijosi įspūdžiais, diskutavo

apie jaunimo atsakomybę ir pareigas savo kraštui. Ši net-

radicinė pamoka buvo labai tinkama istorijos žinioms

įtvirtinti, akivaizdžiai suvokti ir pajusti pokario situaciją.

Taip pat puikiai pagelbėjo per lietuvių literatūros pamokas

suprasti ir nagrinėti rezistento Broniaus Krivicko poeziją.

Todėl galiu tvirtinti, kad integruotos pamokos ir įdomios,

ir naudingos.

Parengė Viktorija Stupelytė

Pažiūrėjus filmą „Nematomas

frontas“

7

INTERVIU

Šiemet rugsėjis į mūsų gimnaziją atnešė ne tik naujus

mokslo metus, bet ir papildė pedagogų kolektyvą dviem

naujomis ir jaunatviškumu spinduliuojančiomis mokytojo-

mis. Šiame numeryje kalbiname vieną iš jų – režisierę

Agnę Banytę.

- Kodėl savo darbo vieta pasirinkote „Džiugo“

gimnaziją?

- Hmm... Nesitikėjau tokio klausimo (juokiasi). Aš

nepasirinkau - mane pasirinko. Visų pirma sulaukiau

skambučio iš jūsų choreografijos mokytojos Rasos, kuri

pasakė, jog „Džiugo“ gimnazijoje reikia režisierės. Iš

pradžių nesutikau, nes neturiu pedagoginio išsilavinimo,

tačiau kiek vėliau su manimi susisiekė gimnazijos

direktoriaus pavaduotoja, kuri patikino, kad ir neturėda-

ma šio išsilavinimo būrelį gimnazijoje vis tiek galiu turėti,

taigi sutikau. Taip ir atsiradau gimnazijos kolektyve

(šypsosi) – netikėtai, neplanuotai.

- Kodėl Jūs pasirinkote būtent šią profesiją?

- Tai labai paprasta istorija. Pradinėse klasėse aš lankiau

visus įmanomus būrelius, kokie tik buvo mokykloje, netgi

mezgimo (juokiasi). Teatro būrelio vadovė buvo Laimutė

Pocevičienė, tiesą sakant, ji buvo pirma ir vienintelė

mano vadovė Telšiuose. Antroje klasėje pradėjau lankyti

teatro studiją „Savi“ ir lankiau iki

pat dvyliktos klasės. Jau devintoje

klasėje, galbūt ir anksčiau, buvo

aišku, kad noriu būti režisiere.

Taigi, baigusi mokyklą įstojau į

Klaipėdos universiteto Menų

fakulteto režisūros studijas. Mane

profesija traukė vien dėl to, kad ji

susijusi su žmonėmis, bendravimu

su jais. Šių studijų nekeisčiau į

nieką, nes jų metu aš turėjau gali-

mybę pažinti save ir žmones, įga-

vau drąsos, tapau gyva, neabe-

jinga. Aš visada sakiau, kad jeigu

netapsiu gera režisiere, tai bent

būsiu geru žmogumi (šypsosi).

- Kaip žinome, gimnazijos jubiliejui Jūs su savo

naująja grupe ruošėte pasirodymą. Kaip Jums sekėsi?

- Buvo sunku, nes susirinkome visai nepažįstami žmonės,

todėl nežinojau, ko ir kiek galiu reikalauti iš jų. Taip pat

buvo mažai laiko, turėjome vos tris repeticijas. Tačiau jie

pasirodė labai puikiai ir atliko didžiulį darbą. Didžiuojuo-

si jais ir tikiuosi, kad ir toliau jie savanoriškai lankys

būrelį ir ruošis pasirodymams.

- O kaip Jums gimnazijos kolektyvas ir ko palin-

kėtumėte jam šiais jubiliejiniais mokslo metais?

- Aš apie „Džiugo“ gimnaziją įspūdį susidariau jau per

LIK'o konkursą. Jie man pasirodė labai nuoširdūs žmonės.

Tą patį pamačiau atėjus į gimnaziją – visi žmonės

nuoširdūs ir šilti, energingi gerąja prasme. Taigi, linkiu

visiems išlikti tokiais pačiais ir raginu labiau domėtis

menu, ir ateiti pas mane į būrelį! (Juokiasi)

Iš pokalbio matyti, kad naujoji gimnazijos režisierė –

tikrai įdomus ir malonus žmogus. Ji kupina idėjų, kurias,

tikimės, įgyvendins ateityje. Na, o kitam numeriui steng-

siuosi pakalbinti naująją choreografijos mokytoją Laimą

Šiaudkulienę.

Parengė Diana Makarovaitė

Interviu su režisiere

8

IŠ MOKYKLOS GYVENIMO

Rugsėjis – tai metas, kada ne tik mokiniai kimba į

mokslus, bet ir mokytojai po vasaros atostogų išsikelia

naujų tikslų ir tobulinasi mokydamiesi ir mokydami.

Rugsėjo 22-26 d. dalyvavau trumpojoje stažuotėje Klai-

pėdos „Ąžuolyno” gimnazijoje „Netradicinių ugdymo

metodų taikymas integruojant nūdienos aktualijas anglų

kalbos pamokose“.

Taigi dar praėjusių mokslo metų vasarį mane pasiekė

žinia, kad Ugdymo plėtotės centro tinklapyje skelbtame

trumpųjų stažuočių Lietuvoje konkurse mano pateikta

paraiška buvo patvirtinta ir stažuotę į Klaipėdos

„Ąžuolyno“ gimnaziją jau galiu įsitraukti į savo darbų

sąrašą.

Pavadinimas skambėjo intriguojančiai ir žadėjo naują

patirtį, o kur dar galimybė pabendrauti ir pasidalinti dar-

bo patirtimi su mokytojomis ekspertėmis gimnazijoje,

kuri garsėja aukštais akademiniais pasiekimais.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos anglų kalbos mokytojos

ekspertės Vitalija Pliakuvienė ir Ramunė Petrauskienė

kartu su mokiniais aktyviai dalyvauja tarptautiniuose pro-

jektuose, padeda mokiniams ruoštis debatų turnyrams,

anglų kalbos olimpiadoms ir konkursams.

Rugsėjo 22-26 d. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje turė-

jau galimybę stebėti ir analizuoti debatų klubo veiklą ir

anglų kalbos mokytojų pamokas, kuriose naudojami mo-

kymo metodai didina mokinių mokymosi motyvaciją ir

ugdo kritinį mąstymą.

Taip pat susipažinau su mokyklos bendruomene, teko ste-

bėti partnerių iš LCC universiteto vedamas pamokas ir

dalyvauti Tarptautinei kalbų dienai skirtuose renginiuose.

O kad nekamuotų tiesioginio darbo ilgesys, turėjau puikią

galimybę ir pati vesti pamokas I ir IV gimnazijos klasių

mokiniams.

Draugiškai sutikta, pasisėmusi naujų idėjų pamokoms ir

gavusi naują impulsą tolesniam darbui grįžau į išsiilgtus

Telšius su mintimi, kad mokymasis, dalijimasis patirtimi ir

smalsumas yra būtini šių dienų mokytojui, dirbančiam

sparčios kaitos ir informacijos amžiuje.

Parengė anglų kalbos mokytoja Ingrida Vaitkevičienė

Mokytojos patirtis stažuotėje Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje

arba

ir mokytojai noriai mokosi

9

PREZIDENTŪROS NAUJIENOS

Labai svarbu didinti moksleivių susidomėjimą pačia mo-

kykla. Šiandien jau nebestebina, kad dauguma mokyklų

turi tradicinius renginius, mokyklos savivaldą. Kompiute-

rinių technologijų amžiuje sunku išrasti kažką nauja, nu-

stebinti, tačiau viskas įmanoma. To rezultatas – auga nau-

ja protingų ir kūrybingų žmonių karta. Deja, apgailestau-

jant tenka pridurti – jų yra mažuma ir į renginius mokinius

prikviesti darosi vis sunkiau.

Šios problemos privertė susimąstyti ir ieškoti priežasčių –

galbūt bėda yra ne patys renginiai, bet mūsų gimnazijos

įvaizdis. Būtent todėl šiais metais mūsų mokykloje buvo

gvildenamas gimnazijos ženkliukų klausimas. Triuškinan-

ti mokinių dauguma nusprendė, jog jie noriai ženkliukus

segėtų.

Taip pat stengsimės dar šiek tiek patobulinti uniformos

dėvėjimo taisykles, nes galimybių yra įvairių – gal nešioti

džemperius kaip uniformos dalį. Taip pat prezidentūra

pasiūlė dar vieną iniciatyvą – kurti mokyklinį serialą, ku-

riame atsispindėtų gyvenimiškos situacijos. Tikimės, kad

šios naujovės padidins susidomėjimą mokykla ir pakels

jos prestižą mokinių akyse.

Mūsų prezidentūra taip pat įsitraukė į Europos socialinio

fondo akademijos veiklą. ESF akademijos pagrindinis

tikslas – didinti Europos socialinio fondo žinomumą, pra-

plėsti potencialių pareiškėjų gretas, suteikti žinių ir įgū-

džių apie ES struktūrinę paramą bei galimybes įgyvendinti

projektus, patrauklia forma į užimtumo veiklą įtraukti visą

gimnazijos bendruomenę – nuo vadovų ir mokytojų iki

gimnazistų. Tikimės, kad kitais metais į šį išties šaunų

projektą įsilies daugiau komandų iš mūsų mokyklos.

Be šių naujovių, mūsų gimnazijos mokiniai noriai daly-

vauja Mokomojo Europos Parlamento veikloje. Šio pro-

jekto tikslas – suteikti Lietuvos jaunimui kuo daugiau ži-

nių apie Europos Sąjungos institucijas, politiką bei spren-

dimų priėmimo tvarką, Europos integracijos procesus, ug-

dyti jaunuolių savimonę ne vien kaip Lietuvos, bet ir kaip

ES piliečių. Galime pasidžiaugti pavykusia Justo Meškio

ir Luko Kaminskio suorganizuota tarpine sesija spalio 17-

18 dienomis ir mokinių aktyvumu.

Mokyklos prezidentūra stengiasi organizuoti tai, kas patik-

tų mokiniams, kuo labiau juos sudomintų ir padarytų taip,

kad renginiai būtų ne prievarta, o malonumas.

Parengė Dalia Krauzaitė

Mokinių prezidentūros planai

PASKUTINIS PUSLAPIS

Laikraščio komanda: Diana Makarovaitė, Erlandas Barauskas, Julius Riepšas, Rimgaudas Rakauskas, Samanta Meškauskaitė, Dalia Krauzaitė, Justas Meškys,

Deimantė Tamošauskaitė, Džiuljeta Griškutė, Tomas Ubartas, Andžela Valuckienė, Justas Lakštinis, Martyna Venckute, Aurelija Šiuškaitė

Redakcijos kontaktai: El. paštas: tomas.musonas@gmail.com Tel. nr.: 860137689

Fotografijos būrelio narės

Martynos Venckutės nuotraukų ciklas