CSK “LP” internete:Puslapis

www.csklp.ltForumas

www.chemikai.tinkle.lt“Acetono” blog’as ir

archyvaswww.csklp.lt/acetonas

ISSN 2029-2708

9772029270009

CSK“LP”leidžiamasChemijosfakultetolaikraštis

Nr.13;Ketvirtiejileidimometai;Tiražas300egz.2010ruduo

2005

ANNOACETONAS

9 psl.

Baigus kursus, išduodamas pažymėjimas, kuris yra gana gerai pripažįstamas visos Lietuvos darbdavių.

„Žinija“

Dabar fizikai ir chemikai panašūs į neat-skiriamą vienį.

Apie tai, kaip tos pačios organi-zacijos, bet skirtingų padaliniųžmonės tampa draugais

4 psl.

Sesijos draugas –kofeinas

8 psl.

Todėl po didelio kavos puode-lio atšąla rankos, įsitempia rau-menys ir atsiranda jėgų per-skaityti dar vieną puslapį.

Didelį darbą atliko žmonės supratę ir pažinę mane. Mane, tuščią lapą. Dabar ir tu mane pažįsti, bet kaip labai?

Tuščio lapo pasaka

2 psl.

Šimtmečio liga

6 psl.

Parduotuvėse pastebiu tris pirkėjų rūšis: pirmieji visiškai nežiūri į eti-ketes, antrieji pažiūri nieko nesu-pranta, bet skaito, nes taip visi da-ro, ir dedasi į krepšį, treti pasižiūri, pasibaisi ir dedasi į krepšį…

Skaitmeninės raidės

7 psl.

Tenka pripažinti – mūsų dienos neapsieina be ekranų, mygtukų, lempučių ir klavia-tūros tarškėjimo.

Savasis kriptonitas

11 psl.

<...> kad turėtum vidinį perpetuum mobile, kuris veda tolyn emocinį ir indi-vidualųjį „aš“

2

Redaktoriaus žodis

Sutrikusiais veidais vėl grįžtam į plytinę pilį, kur ne pelėsiais dvelkia, bet visokia bjaurastimi. Man tai jau įpusėjimas gyvenimo pily, kit iems tik studentiško gyvenimo pradžia.

Pirmieji žingsniai būna nuostabiais, jei žengsi drąsiai ir pastabiai.Kasdien š io je p i ly atrasi savo kampelį, kur ir saulutė šviečia, ir tirpaliukai verda, bet visuomet mąstyk apie

optimistišką rytojų – domėkis pasauliu ir dalyvauk jame, nes kas, jei ne žmonės palaiko pasaulio būtį. Pažink save iš naujo krentant spalvotiems lapams ant rasotos žolės. Kasdien įkūnyk vis naują – šiandien pabusk krentančiu medžio lapu, rytoj pabūk mėnulio neužmigdytu drugel iu . Valgyk, kad gyventum, o ne gyvenk, kad valgytum.

Marija Tunevičiūtė

Rugsėjo 1-oji: · Oficialioji dalis 10 valandą;· Valandėlė su kuratoriumi;· Eisena;· Pasidalinimas įspūdžiais po pirmos oficialios

dienos būnant studentu.Rugsėjo 9-oji: CSK „LP“ (Chemikų studentų klubo)

pristatymas.Spalio 7-oji: Nulių krikštynos.

Svarbiausi renginiaivyksiantys rudenį:

Anksčiau per mane brėž-davo nuaštrintu plunksnos galu. Skrebėdavau, virpė-davau, stengdavausi nesu-sitepti, nes brangus buvau. Mane pildydavo kruopščiai, atsargiai ir apgalvotai.

Ilgainiui plunksną pakeitė modernūs rašikliai, per ma-ne braukdavo maloniai, bet ne taip rūpestingai. Mane dažnai braukydavo, glam-žydavo ir šveisdavo į šiukš-linę.

Dar vėliau patekau į prie-taisą, kuris kaukšėdamas palikdavo manyje raidžių pavidalo anspaudus. Pra-dėjau nebejausti rašančiojo rankų šilumos, tik greitus prisilietimus, kai reikėdavo mane įdėti ar išimti iš to šalto, metalinio prietaiso.

Praėjus dar keletui amžių netekau savo materialaus pavidalo. Tapau dvejetainio kodo rinkiniu ir savo paties iliuzija skystųjų kristalų

ekrane. Dabar galiu kiek noriu ir kaip noriu keisti sa-vo dydį. Galiu būti begalybę kartų užpildomas ir per-rašomas, taisomas ir per-taisomas. Manęs nebe-veikia jokie gamtos dėsniai. Esu amžinas. Tik kartais... Atsitinka taip, kad iškeliauju į nebūtį, kai sutrinka mane palaikanti sistema. Bet visgi, esu labai patogus ir prireikus moku materiali-zuotis per traktą, vadinamą spausdintuvu.

Nuėjęs ilgą savo egzis-tencinį kelią, supratau, kad netekau savo veido, kurį dabar tegaliu įsivaizduoti per reguliariai kintančias turinio tendencijas ir rašan-čiųjų lūkesčius. Esu vienas ir toks pats, bet tuo kartu manęs nesuskaičiuojamas kiekis, o tai neleidžia man jaustis kažkuo, esu viskas, bet kartu ir niekas konkre-taus. Gal mano tokia lem-

tis? Tapti viskuo niekame. Juk kai esu viskas niekame, tai tas niekas nebegali buti niekas. Tai jau esu aš. Tai gal mano ir yra tokia lemtis? Begalę kartų iš nieko virsti savimi. Per tave virsti žodžiu, tavyje virsti mintimi, tavo rankose virsti įvykiu. Štai mano lemtis, mano esmė ir mano paskirtis.

Aš įrankis tiksliai išsau-gantis ir perduodantis tavo mintis. Tavo tobulumo pa-matas, apgaubiantis savo turiniu. Niekada manęs neišsižadėk, nes tu mano traktas mano turiniui, o aš įrankis formuoti tavo min-tims. Tokia mano lemtis.

Didelį darbą atliko žmo-nės supratę ir pažinę mane. Mane, tuščią lapą. Dabar ir tu mane pažįsti, bet kaip labai? Ar sugebi tyrai pa-žvelgti man į akis, kai atsi-duriame akis į akį? Aš moku ne tik išklausyti, moku ir

Kasd

ienės m

ūsų

chem

ijos

Tuščio lapo pasaka arbatuščio lapo monologasarba pasaka apie tuščiąlapą arba monologas sutuščiu lapu

Gediminas Aleksa

kalbėti.Nenoriu, gerbiamas skai-

tytojau, atrodyti nuobodus, pasakodamas kas esu, priešingai nei pasakoda-mas, kodėl toks esu. Gal pasikalbam, gerbiamas skaitytojau? Pasikalbam. Manau vienas kitam visada turėsim ką pasakyti. Užten-ka tik pradėti ir aš tapsiu tavo viską sakančiu balsu. Pasikalbam, gerbiamas skaitytojau? Pasikalbam.

3

Chemikai po stalu

Šių metų rugpjūčio 20-22 dienomis, Pailgio poilsiavie-tėje įvyko Chemijos fakulteto pirmakursių stovykla. Jos tikslas supažindinti pirma-kursius vienus su kitais, su VU, Chemijos fakultetu, universiteto gyvenimu.

Pradžių pradžia. Nuosta-bų rugpjūčio dvidešimtosios rytą visi fuksai susirinko Vilniaus traukinių stotyje laukdami kada prasidės fuksų stovykla. Kadangi visi buvo punktualiai ankstyvi, visą valandą iki traukinio vyko aktyvūs žaidimai.

Atvykus traukiniui draugiš-kai su filologais pasidali-nome traukinių vagonus ir puškavome link Pailgio. Traukinyje visi bendravo ir su nekantrumu laukė kada gi galima bus pajusti tikrąją fuksų stovyklos dvasią.

Vos atvykus ir išsiritus iš traukinio visa chemikų minia patraukė link poilsiavietės, kur jų jau laukė vadovai: Martynas, Justė, Kristina ir Lauryna. Visi mokėmės da-ryti ratą. Pristačius vado-vams, sugalvojome taisy-kles, pasiskirstėm namelius ir žaidėm jau klasika tapusį susipažinimo žaidimą Var-das – Daiktas. Pasižaidę pa-valgėme ir tuomet laukė in-formatyvi, mąstymą keičianti visų gerbiamo Doc. dr. Rimanto Raudonio paskaita apie VU ir Chemijos fakul-tetą. Per pertrauką sužino-

jome daug naujų dalykų apie savo naująją šeimą t. y . kas kur turi auskarą, ką mėgsta ir ko ne.

Pasibaigus R. Raudonio paskaitai vyko valandėlė su kuratoriais, kurios metu buvo apkalbėta kuratorių gyveni-miška patirtis fakultete, ap-tarti keliai į fakultetą, pasi-šnekėta apie mokymosi ypa-tumus ir pasidalinta informa-cija kokius chalatus geriau-siai įsigyti.

Vakarojant kiekvienas na-melis parodė savo prisista-tymus, kurių tematika pa-grinde buvo draugystė tarp chemijos fakulteto studentų, kokios Chemijos fakulteto katedros kokią veiklą atlieka, vadovų namelis paruošė baigiantį legenda pavirsti šokį „Vaka Vaka“, kuris per ateinančias dienas buvo nuolatos šokamas. Po gerų emocijų dozės buvo pradė-tas pats azartiškiausias žai-dimas „Killeris“ ir tuo pat metu orientacinis, kurio teri-torija aprėpė visą poilsia-vietę ir nusilakstymo lygis kilo su kiekviena nuoroda. Laimėjusioji komanda pra-dėjo socialinį vakarą. Jo me-tu buvo išmoktas „Vaka Vaka“, pamatytas filmas „Operacija sh“.

Antrasis rytas prasidėjo šlapiąja mankšta, po kurios visi draugiškai ėjom nusi-plauti spygliukų ir balioniukų liekanų. Po pusryčių forma-

vome vieningas komandas, kurios tapo vieniu po dauge-lio žaidimų, kurie sumazgė šiuos žmones taip, kad jie galėjo pasitikėti vienas kitu. Prisižaidus žaidimų atėjo metas paskaitėlei apie VU studentų atstovybę ir jos veiklą, kurią pristatė filologė Kotryna, mūsų fakulteto studentų atsotvybę CSK „LP“, kurią pristatė Kristina ir Lauryna bei LGMOA, kurią pristatė Oranžiniai. Po infor-macinio pobūdžio paskaitos bandėm sumušti protus „Protmušiu“, kuriame nuož-miai smegenų vingius laužė fuksai dėl auksinių mėgin-tuvėlių ir šprotų. Kai smege-nys buvo sumuštos atėjo metas vaidinimams, kurių pagrindine tematika tapo super herojus FUXMENAS, kuris nuolatos studentus gelbėja iš bėdos. Pasirody-

mams pasibaigus prasidėjo nesibaigiantis socialinis va-karas, kurio metu visi akty-viai grūmėsi pasiryžę nuga-lėti spąstų gniaužtus, šoko, žaidė, išradinėjo kas yra jie yra žaidime „Aš“, kalbėjosi.

Paskutiniam rytui išaušus gyvybės žmonėse nebeliko, tik gera nuotaika, nors visi buvo apsnūdę ir pavargę, akyse žibėjo laimė. Visiems buvo įtekti „Pagyrimo raštai“, pasidalinta apsikabinimais ir padėkota nuostabiems virtu-vės virtuozams draugams fizikams: Evelinai ir Eduardui ir filosofei Aistei.

Nors traukinys namo vėla-vo tris valandas, bet visi rado veiklos: siuntinėjo paštą, lo-šė kortomis ir pasitiko drau-gus fizikus. Namo grįžome labai laimingi, nes pirma fuk-sų stovykla visuomet geriau-sia.

Fuksų stovyklos ypatumaiMarija Tunevičiūtė

Nuotrauka iš asmeninio archyvo Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

4

CSK “LP”

Kaip viskas prasidėjo?Visi puikiai žino, kokia

nuostabi vieta yra Žydiškės su moderniausia virtuvės įranga, kuria pasinaudojant galima pasigaminti origina-liausius ir skaniausius patie-kalus, tad savaime supran-tama, kad reikia ir puikių virtuvės šefų, kurie tą darytų.

Taigi likus mėnesiui iki planuojamo chemikų išva-žiavimo Chemfako kompa-nija su gerb. Andrium Popo-vu, kuris dabar jau yra fizikas (laukiam perstojant į ChF artmiausiu laiku), sėdėjo parkelyje prie santuokų rū-mų ir šnekėjo, ką gi čia pasi-ėmus gaminti tų nuostabių patiekalų. Kadangi turbūt nei vienas neabejojame fizikų mokėjimu gaminti maistą :), virtuvę valdyti pasiūlėmeA. Popovui. Šis susiraukė ir pareiškė, kad dar tiksliai nežino, ar kartais jų koman-da nedarys tuo pačiu metu planavimo.

Vėliau jau keliaujant namo

gerb. CSK „LP“ prezidentei Laurynai Daukšaitei bei A. Popovui kilo idėja – o ko-dėl gi planavimo nepadarius kartu?

Kaip tarė – taip ir padarė!

Kaip viskas vyko toliau?Tuomet prasidėjo plana-

vimo etapas – kaip ir kada viskas turėtų vykti, kaip išdėlioti mokymus bei patį planavimą. Buvo atrasti kiti nuostabūs virtuvės šefai – Olga, Justas ir Ieva, suda-ryta programa, beliko tik sulaukti birželio 28-osios ir tikėti, kad viskas bus puiku.

Kaip vyko planavimas?Birželio 28 d. atvažiavome

prie Skaisčio ežero, sulau-kėme fizikų ir kibome triūsti. Sklandė kalbos, kad reikės eiti komandiškai medžioti, nes krizė gali priversti žmo-nes badauti, bet to neprirei-kė. Viskas apsiėjo su ko-mandinio darbo užduotimis. Buvo daug juoko ir visi pasi-

juto savo komandos dėlio-nės dalimis. Po smagaus vakarinio atsipalaidavimo fizikai galėjo laukti chemikų.

Birželio 29 d. atbildėjo ir chemikai. Fizikams sunkiai sekėsi pasveikinti chemikus su dantų pasta burnose, bet visi draugiškai pasilabino ir papusryčiavo. Fizikai susė-do mokytis laiko ir veiklos planavimo bei pritaikyti tai praktiškai, o chemikai sten-gėsi sutvirtinti savo koman-dą. Vakare vyko artimesnis susipažinimas, fizikai sukūrė odę chemikams bei grafiką kaip vyksta bendravimas, savo ruožtu chemikai parodė vaidinimą apie planetų susikūrimą. Iki paryčių vyko šokiai, žaidimai ir bendra-vimas.

Birželio 30 d. chemikai mokėsi planuoti laiką bei dė-jo taškus artimiausiems ren-giniams ir įvykiams. Vakare chemikai atsisveikino su fizi-kais ir išleido juos į traukinį. Pokalbiai savam rate tęsėsi

iki paryčių.Birželio 31 d. chemikai

baigę planuoti veiklą išjudėjo namo. Neskaitant nesklan-dumų su mašina, viskas bai-gėsi puikiai.

O kaip vėliau?Dabar fizikai ir chemikai

panašūs į neatskiriamą vie-nį. Važiuojant į VU SA moky-mus galėjot išvysti juos visur kartu, VU SA mokymuose jie taip pat buvo visi drauge, kitko neįmanoma pasakyti ir apie kuratorių mokymus. Priėmimuose jie buvo kaip viena komanda ir pirmakur-siams pristatinėjo savo drau-gus iš Chemijos ir Fizikos fakultetų.

Tokios išvykos tik dar kartą įrodo, kad skirtingi fakultetai nereiškia absoliučiai skirtin-gų žmonių ir kad galima dirbti kartu bei kurti ilgalaikius tra-dicinius projektus bei plėsti savo draugų ratą.

Apie tai, kaip tos pačios organizacijos, bet skirtingųKristina Kasačiūnaitė padalinių žmonės tampa draugais

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

5

Chemikai tiria

Dabartiniu metu susi-domėjimas antioksidantais bei jų poveikiu itin išaugo. Reklamos skelbte skelbia, kad jose siūloma produkcija yra be E priedų. Nepaisant to, antioksidantai yra ganė-tinai naudingos medžiagos. Tad kyla natūralus klausi-mas: ar minėtus maisto priedus reikėtų vartoti ne-ribojant ar jų vengti tarsi ugnies? Dabar pabandy-kime aptarti tikrąjį antioksi-dantų poveikį ir surasti atsakymą į šį klausimą.

Taigi, antioksidantais vadi-namos medžiagos, kurios prailgina įvairių maisto produktų vartojimo trukmę, apsaugodamos juos nuo savaiminio gedimo. Kaip žinia, kiekviena produktų rūšis genda skirt ingai. Maisto gedimas yra proce-sas sukeltas oksidacijos. Antioksidantai įsiterpia į autooksidacines reakcijas, tada sudaro patvarius jun-ginius su maisto medžia-gomis taip neleisdami toliau oksiduotis produktui. Grei-čiausiai genda tokie maisto produktai, kurių sudėtyje yra baltymų ir riebalų. Anti-oksidantai skirstomi į tris grupes. Pirmąją grupę su-daro natūralios antioksi-dacinės medžiagos. Tokios medžiagos yra visiškai nekenksmingos. Gilūs anti-oksidantų šaltiniai maiste – žalioji ir juodoji arbatos, ku-riose gausu polifenolių bei katechinų; kava, kurioje galime rasti fenolio esterių; citrusiniai vaisiai talpinantys savyje bioflavonoidus; sojos, kuriose yra izoflavonai bei fenolinė rūgštis. Taip pat natūralių antioksidantų gau-su morkose, pomidoruose, alyvuogėse, juoduose ser-bentuose. Askorbo rūgštis – taipogi natūralus maisto priedas (E300) stabdantis augalinių produktų fermen-

tinio rudavimo reakcijas. Antioksidantų funkciją gali atlikti ir vitaminai. Pavyz-džiui: A, C, E. Mikro-

elementas selenas taip pat puiki antioksidacinė medžia-ga. Seleno yra riešutuose, saulėgrąžose, kiaušiniuose,

žuvyje.

Antrąjai grupei priskiriami sintetiniai antioksidantai. Dauguma šios grupės anti-oksidacinių medžiagų yra kenksmingos sveikatai, nes pasižymi kancerogeniniu poveikiu, keičia kraujo fer-mentinę sudėtį bei sukelia ląstelių biocheminius poky-čius. Butilhidroksianizolis, BMA (E 320) – vienas iš sintetinių medžiagų atstovų. Jis labai lakus fenolio kvapo junginys, tirpus riebaluose, bet netirpus vandenyje. BMA išgaruoja aukštoje tempera-tūroje. Patekęs į organizmą kaupiasi riebaliniame audi-nyje, slopina imuninę siste-mą, be to pasižymi kancero-geninėmis savybėmis. Dėl minėtų priežasčių šis anti-oksidantas Europoje nėra plačiai vartojamas.

Sinergetiškai veikiančios medžiagos – tai trečioji antioksidantų skirstymo grupė. Tokios medžiagos yra išties įstabios, nes jos atlieka ne tik antioksidantų, bet ir kitas funkcijas. Jau minėta askorbo rūgštis turi ne tik antioksidacinių, o ir emulsi-klio savybių. Emulsikliu vadi-nama medžiaga, kuri pade-da sudaryti ar išlaikyti dviejų ir daugiau tarpusavyje nesi-maišančių medžiagų pasto-vų mišinį produktuose. (Pa-vyzdžiui : aliejus ir vanduo).

Čia aptariau tik keletą antioksidantų, tačiau jų yra kur kas daugiau. Vienos iš šių medžiagų yra žalingos mūsų sveikatai, o kitos ne. Taigi, turime rinktis kuo daugiau tokių produktų, kurie yra natūralus antioksi-dantų šaltinis.

Visa tiesa apie antioksidantusDonata Stancelytė

6

Nuomonė pH=14

Nevalgyk to, nepirk ano, nevartok trečio, ir visi bijo ir tiki, kol „eko“ vergai lyg šven-tikai grasina apokalipse. Nuo senų senovės žmogus pa-garba ir dėmesys užsikovo-jamas bauginimais, ar ne-liūdna, kad žmonija pažengė daug į priekį, bet vis tiek galioja tie patys principai.

Išsklaidykime šią baimę, baikime skaičiuoti tuos E ir iš tiesų susipažinkime su šiuo priešu. E numeriai yra mais-to priedų numeriai, naudoja-mi maisto produktų etiketėse Europos Sąjungoje. Ši numeracijos tvarka atitinka Tarptautinę numeracijos sistemą (TNS), kurią nustatė Codex Alimentarius komite-tas. Maisto priedo žymėji-mas E raide taip pat reiškia, kad maisto priedas įvertintas Europos mokslinio komiteto, o higienos norma reglamen-tuojamas kiekis nekenkia žmonių sveikatai. E numeris rodo, tik tai, kad į maisto produktą buvo įdėta papildo-mai nurodytų cheminių medžiagų, nors jos ir yra visiškai natūralios ar jų ma-žesnis kiekis yra produkto sudedamoji dalis.

100 – 199 dažikliai – nuo geltonų iki juodų, prisimin-kime saldainius, guminukus, be spalvų jie nepatrauktų

akies ir neatrodytų tokie skanūs.

200 – 299 konservantai – medžiagos, prailginančios maisto produkto vartojimo laiką ir saugodamos jį nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo.

300 – 399 antioksidantai - medžiagos, pailginančios maisto produkto vartojimo laiką bei apsaugančios jį nuo gedimo, kurį sukelia oksida-cija, ir rūgštingumą reguliuo-jančios medžiagos, keičian-čios ar palaikančios maisto produkto rūgštingumą ar šarmingumą.

400–499 tirštikliai (me-džiagos, kurių dedama į skystį siekiant padidinti skysčio klampumą ir kartu nepakeisti ar nepabloginti ki-tų jo savybių), stabilizatoriai ir emulsikliai - medžiagos, kurios padeda susidaryti dviejų nesimaišančių tarpu-savyje skysčių emulsijai ir ją stabilizuoja.

500–599 rūgštingumą re-guliuojančios ir lipnumą ma-žinančios medžiagos.

600–699 aromato ir sko-nio stiprikliai - medžiagos, suteikiančios arba susti-prinančios maisto produktų turimą aromatą, skonį.

700–799 antibiotikai - me-džiagos, naikinančios mikro-

bus arba slopinančios jų au-gimą ir dauginimąsi.

900–999 įvairios medžia-gos – vaškai, saldikliai, pa-kavimo dujos.

1100–1599 papildomos cheminės medžiagos - nau-josios cheminės medžiagos, kurių negalima priskirti jo-kioms kitoms medžiagoms pagal standartinę klasifika-ciją.

Parduotuvėse pastebiu tris pirkėjų rūšis: pirmieji visiškai nežiūri į etiketes, antrieji pažiūri nieko nesu-

pranta, bet skaito, nes taip visi daro, ir dedasi į krepšį, treti pasižiūri, pasibaisi ir de-dasi į krepšį galvodami – „deja, aš ir mano šeima tai mėgstame“. Tai kam apsi-metinėt? Nebūkite kaip kokie psichiniai ligoniai palinkę virš etikečių perkreiptais veidais nuo minčių kokiame baisia-me laikmetyje mes gyve-nam, juk visi ankščiau ar vė-liau mirsim.

Informacija iš „Klaipėdos diena“ ir understandingfoodadditives.org

Šimtmečio liga – E 2010Aistė Kirkutytė

Ne, nekalbėsiu apie che-mikams prikabinamas pra-vardes ar kitokius šablo-niškus pašiepimus, šį kar-tą „Acetonas“, užsidegęs dabar taip madinga svei-katos tema, sugalvojo pa-klausinėti ar chemikai do-misi tuo, ką jie perka, ar supranta ateivių kalba parašytus žodžius prie

„sudėtis“ ir ar rūpinasi savo sveikata.

37% chemikų pasižiūri į produkto sudėtį prieš jį pirkdami, 53% tik kartais užmeta akį ir 9% retai arba visiškai nesidomi ką perka. 46% respondentų stengiasi pirkti sveikus produktus, tačiau net 34% visiškai to nedaro, deja, 12% šiuo metu

neįperka sveikų produktų (6% stebisi, kad sveikų produktų išvis būna). Pusė atsakiusiųjų teigė, kad vengia tam tikrų medžiagų kaip skonio stipriklių – geriausiai žinomas E621 (natrio glutamatas), saldik-lių, koncervantų (pvz., pa-rabenų), taip pat sunkiųjų metalų bei ciano grupę turin-

čių organinių junginių. 93% žino bent vieno E reikšmę. Paklausus ar apsipirkinėja sveiko maisto parduotuvėse 94% atsakė neigiamai, nuro-dydami priežastis, kad jose apsipirkinėti yra per brangu arba tokių parduotuvių nėra arti gyvenamosios vietos ar mokslo/darbo įstaigos.

Chemikai su etiketėmisAistė Kirkutytė

Chemikai tiria

7

Nuomonė pH=14

XXI a. Kiekvieną rytą mūsų diena prasideda ta pačia rutina – rūbai-vonia-pusryč ia i - ry t inė kava-POWER mygtukas. Gal tik nedidelė dalis žmonių išven-gia pastarojo ritualo. Bet anksčiau ar vėliau, pirštų pa-galvėlės pasiekia tą klavišą. Tenka pripažinti – mūsų die-nos neapsieina be ekranų, mygtukų, lempučių ir klavia-tūros tarškėjimo.

Deja, bet šioje klaviatūrų eroje vietos spausdintam žo-džiui vietos lieka vis mažiau. Nebent vienas kitas entu-ziastas perka knygas, laik-raščius ir skaito juos, uosty-damas dažų ir popieriaus aromatų kompoziciją. Dabar visos naujienos kabo ore, tinklapiuose ir serveriuose, knygos virsta PDF failais. Greitai virtualios knygos įgaus 3D pavidalą ir tada ne-beskirsime, kurios realios, o kurios jau skaitmeninės.

Tačiau negalima tvirtinti, kad žmonės neskaito. Mobi-liesiems telefonams tapus neatsiejama kūno dalimi, mes skaitome daugiau negu anksčiau žmogus skaityda-vo. Tačiau apie kalbos pobū-dį ir turinį geriau patylėti, ka-dangi raštingumo tai ne-puoselėja. Galima teigti, kad dabar rašydamas žmogus apsiriboja vos kelių šimtų žodžių žodynu, nekalbant apie „savadarbius“ trum-pinius ir svetimų kalbų įtaką.

Geriau pasidomėjus šiuo-laikinio žmogaus psicholo-gija ir mąstymu, pastebimas naujas informacijos priėmi-mo būdas – greitasis skaity-mas. Internete skaitant straipsnius, dažniausiai in-formaciją tik „permetame akimis“, pastraipų turinį ver-tindami pagal pirmuosius sakinius. Skaitymo trukmė

tampa labai trumpa, nesusi-koncentruojant į turinį, infor-maciją priimant paviršutiniš-kai. Išmokome greitai keisti skaitomų tekstų pobūdį, šokinėti nuo vienos temos prie kitos. Viso šito pasekmė – atpratimas sutelkti dėmesį

vienai temai, nesistengiame mintyse apdoroti informa-cijos ir mūsų dėmesį labai greitai patraukia šalutiniai aplinkos veiksniai. Dėl dide-lio informacijos kiekio, kurį norime priimti ir neatsilikti nuo visuomenės tempo mes

tapome išsiblaškę, nesisten-giantys išmanyti vienos te-mos puikiai ir siekiantys žin-oti „daug apie viską“.

Tačiau viską galima naujai atrasti. Tereikia tik skirti sau laiko ir galiausiai trumpam sustoti ir pagalvoti, kas guli prieš akis. Tekstas nėra vien simboliai, egzistuoja „kažkas tarp eilučių“, ką gali rasti tik atidus skaitytojas. O kantry-bės ieškoti, deja, nelabai mes turime. Tiesa sakant, mes neturime laiko ieškoti. Todėl tenka atsiremti į daly-kus, kurie yra vertingi dabar ir čia.

Nežinia, kas šioje informa-cijos amžiuje yra naudingiau – greitas ir paviršutiniškas skaitymas ryjant informaciją, ar visgi lėtas skaitymas su giliu pamąstymu polemi-zuojant pačiam su savimi. Pirmiausia mums reikia su-vokti, ko mes norime iš teks-to. O tada nuspręsti, „ar tai praryti, ar tai suvirškinti.“

Skaitmeninės raidėsTadas Joskaudas

8

Šalutinė reakcija

Sesija, kursinis, atsiskai-tymai, sunkus rytas? Taip, visur gelbsti kavos puodelis. O gal pora. O gal net kelio-lika. 184,78 kavos puodelių vidutiniam žmogui yra mir-tina dozė. Bet kodėl kofeinas neleidžia mums užmigti?

Kofeinas keičia smege-nyse vykstančius cheminius procesus, kurie yra susiję su miegu. Smegenyse adeno-zinas jungiasi prie adeno-zino receptorių. Ši sąjunga sukelia mieguistumą sulėtin-dama nervinių ląstelių akty-vumą. Taip pat adenozino prisijungimas sukelia krauja-gyslių išsiplėtimą (miego metu tai leidžia patekti di-desniam deguonies kiekiui į organizmą).

Nervinei ląstelei kofeinas atrodo kaip adenozinas. Ko-feinas jungiasi prie adeno-zino receptorių, bet kofeinas nesumažina nervinių ląstelių aktyvumo, kaip tai daro adenozinas. Kofeinas užima adenozino vietą adenozino receptoriuose ir pastarasis nebegali prisijungti. Taigi adenozino kiekis didėja, bet dėl kofeino „blokados“ nervi-nės ląstelės aktyvumas taip pat didėja.

Kofeino ir adenozino re-ceptorių sąveika skatina aktyviai dirbti neuronų ląsteles. Hipofizės liauka jaučia padidėjusį aktyvumą ir mano, kad iškilo stresinė situacija, todėl siunčia sig-nalą antinksčių liaukoms į kraują paleisti adrenaliną, o tai sukelia: vyzdžių išsiplė-timą, kvėpavimo takų atsipa-

laidavimą, širdies plakimo padažnėjimą, odos krauja-gyslių susitraukimą, kraujo padavimo raumenims padi-dėjimą, kraujospūdžio padi-dėjimą, pilvo ertmės aprū-pinamo krauju sumažėjimą,

gliukozės išsiskyrimą iš ke-penų į kraują kaip papildomą energijos šaltinį, raumenų įsitempimą.

Todėl po didelio kavos puodelio atšąla rankos, įsi-

tempia raumenys ir atsi-randa jėgų perskaityti dar vieną puslapį. Bet vartok saikingai.

Beje, Kofeinas taip pat skatina smegenų kraujagys-les susitraukti – dėl to kofei-nas įeina į galvos skausmą malšinančių vaistų sudėtį, pvz., Citramono.

Informacija parengta re-miantis asmenine patirtimi, e n e r g y f r i e n d . c o m i r howstuffworks.com

Sesijos draugas - kofeinasAistė Kirkutytė

9

Chemikai tiria

Kaip ir kiekvienas doras studentas, vasaros nenorė-jau praleisti tuščiai – susira-dau šiokį tokį darbelį. Darbas vasarą studentui paprastai reiškia mažiau kelionių į sve-čias šalis ir daugiau laisvo laiko, kurį tenka praleisti mieste. O kad tas laikas ne-nueitų perniek, radau šį bei tą šaunaus, kuo norėčiau pa-sidalinti ir su mūsų skaity-tojais.

Vasariško, turiningo ir šir-džiai mielo užsiėmimo pra-dėjau ieškoti kaip ir viso kito – „pagooglinau“. Tokiu būdu aptikau iki tol visai nežinotą vietą, kur galima puikiai pra-leisti laiką, atsipalaiduoti ir kartu nemažai išmokti. Pir-minis atrankos kriterijus bu-vo paprastas – kad būtų ne-brangiai ir daug. Bet pra-dėjusi lankyti užsiėmimus, atradau daugiau privalumų.

Sena, bet naujai atrasta

Šiemet Lietuvos „Žinijos“ draugija skaičiuoja jau 62-uosius gyvavimo metus. Per tiek laiko, žinoma, ši organi-zacija patyrė daugybę poky-čių ir permainų, bet tikslas išliko toks pats – šviesti, mo-kyti ir lavinti Lietuvos gyven-tojus. Kadangi „Žinija“ įsikū-rusi pačiame Vilniaus centre, šis tiklsas, ko gero, labiausiai liečia vilniečius ir miesto sve-čius. Keista, tačiau, kad ir vietinė, eidama Vilniaus gatve niekada nepastebė-davau seno pastato, kuria-me įsikūręs šis mokymo ir švietimo centras. Tiems, kas ieško gražios, senovine ro-mantika dvelkiančios aplin-kos, čia turėtų patikti.

Sovietmečiu „Žinijoje“ bu-vo rengiamos nemokamos paskaitos įvairiomis temo-mis, garsūs mokslininkai ir kultūros žmonės pasisaky-davo svarbiais klausimais, skaitydavo pranešimus.

Šiandien pompastikos kiek mažiau – valstybė mokymo centro neremia, išsilaikyti tenka patiems, o viešas pas-kaitas pakeitė mokami, bet labai smagūs kursai.

Siūlo piešti, dažytis ir masažuoti

Tiek vasarą, tiek mokslo metų eigoje studentui „Žini-joje“ veikti yra ką. Kaip pasa-koja vyriausia centro vadybi-ninkė Viktorija, jaunimo tarpe populiariausi masažo, kosmetologijos ir makiažo bei dailės ir dizaino kursai. Centre taip pat galima mo-kytis begalės užsienio kalbų – anglų, norvegų, olandų, švedų, danų, suomių, portu-galų, ispanų, italų, vokiečių, prancūzų, latvių, estų, lenkų, rusų, ir netgi tokių egzotiškų kalbų kaip japonų, kinų, ara-bų ar turkų. Norintieji groti, fotografuoti ar intensyviau paspaudyti kompiuterio kla-viatūros klavišus taip pat ne-nusivils – jų laukia gitaros, fotografijos ir kompiuterių užsiėmimai. O svarbiausia – viskas už prieinamą kainą. „Žinija“ yra ne pelno siekianti organizacija ir šis statusas gerokai sumažina mokymų antkainį.

Baigus kursus, išduoda-mas pažymėjimas, kuris yra gana gerai pripažįstamas visos Lietuvos darbdavių.

Dailės malonumaiKadangi jau seniai svajo-

jau pramokti piešti, pasirin-kau dailės ir dizaino kursą. Už 40 akademinių valandų trunkančius užsiėmimus, ku-rie vyksta du kartu sper savaitę po dvi su puse valandos pakloju nepilnus 500 Lt, nes pateikus stu-dento pažymėjimą, maloni „Žinijos“ darbuotoja suteikia 10% nuolaidą. Pamokos trunka du mėnesius, o stropi dėstytoja niekada nepagaili papildomų 15 minučių ir aiškina kaip dailiau išgauti norimas formas ir spalvas.

Apskritai visų „Žinijos“ kursų grupelės nėra didelės, maksimalus žmonių skaičius – 8. Šis dažniausia priklauso nuo kursų populiarumo ir metų laiko. Vasarą į mano pasirinktuosius dailės ir dizaino kursus susirinko vos 3 merginos. Taigi, drauge su dėstytoja smagiai leidome laiką piešdamos, plepėda-mos ir, žinoma, tobulėda-mos. Galėčiau šias pamokas pavadinti kone individualio-mis, nes visos gavome itin daug dėmesio ir praktinių patarimų.

Visuomet draugiški„Žinija“ nustebina ne vien

siūlomų užsiėmimų gausa, bet ir itin draugišku kolekty-

Atradimas laisvalaikiui – senoji „Žinija“Eglė Taraskevičiūtė

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nukelta į 10 psl.

Atkelta iš 9 psl.

10

Fakulteto žmogus

Mūsų mylimame fakultete dėsto, mokosi ir dirba gausy-bė įdomių žmonių, ir kaip visad šiame numeryje papa-sakosime apie vieną jų. Šį kartą tai visiems gerai pažįs-tamas ir gerbiamas buvęs „CSK LP“ prezidentas Domas Briedis.

Acetonas: Kada susiža-vėjai chemija ir nusprendei pasirinkti chemiko specialy-bę?

Domas: Chemija žavėjau-si dar vaikystėje. Atsimenu, mama iš darbo parnešė daug tuščių megintuvėlių ir aš juose darydavau viso-kiausius „išradimus“. Tiesa, kas vyko mano laboratorijoje taip ir nesupratau. Net ir tada kai mokykloje prasidėjo che-mija. Šio mokslo paslapčių mane mokė labai nuostabi mokytoja. Jos dėka ir susiža-vėjau chemija. O kaip gi la-biau galima įprasminti šį susižavėjimą, nei tampant chemijos studentu? Taip aš ir atsidūriau VU Chemijos fakultete.

A: Kas pastumėjo aktyviai dalyvauti „CSK LP“ veikloje. Ar ir mokykloje aktyviai da-lyvavai įvariose veiklose?

D: Mokykloje buvau pa-prastas pavyzdingas moki-nys. Lankiau įvairius būre-lius, tačiau nei mokinių savi-valdoje, nei kokių nors jauni-mo organizacijų veikloje ne-dalyvavau. Tačiau prieš stojant į universitetą prisi-klausiau visokių pasakojimų, kaip smagu yra studentų atstovybėje, ir dar prieš einant į priėmimus žinojau, kad vienaip ar kitaip ten da-lyvausiu. Tokia veikla man buvo nauja, todel labai domi-no. Ir tikrai nenusivyliau!

A: Kaip apibūdintum 2 me-tus buvimo klubo preziden-tu? (Ar tai buvo sunku? Kaip spėdavai viska suderinti su mokslais? )

D: Buvo visko. Pradžioje reikėjo daug ko išmokti, suži-noti ir atrasti. O antrais vado-vavimo klubui metais, kai bu-vau ketvirtame kurse, šiek tiek „prispaudė“ mokslai. Ta-čiau stengiausi viską sude-rinti ir, manau, pavyko visai

neblogai. Šiaip ar taip, tie du metai man tapo neįkaino-jamos patirties šaltiniu visam gyvenimui.

A: Kokie tavo planai da-bar, baigus studijas?

D: Planai labai aiškūs ir konkretūs. Dirbsiu chemijos mokytoju Sedos Vytauto Ma-černio gimnazijoje. Bebaig-damas studijas supratau, kad dauguma problemų, kurios akivaizdžiai matomos tiek mūsų universitete, tiek v isuomenėje, kyla dėl netinkamo augančių žmonių ugdymo. O mokykla yra puiki vieta tai pakeisti. Todėl, kai baigus studijas pasitaikė

galimybė dalyvauti projekto „Renkuosi mokyti“ atrankoje, net nedvejodamas užsire-gistravau. Taigi, po ilgų atrankų ir pedagogikos pra-džiamokslio nuo rugsėjo pir-mosios bandysiu jaunuosius sediškius išugdyti ne tik puikiais chemikais, bet ir gerais žmonėmis.

A: Kokių patarimų, ar pa-drasinimų galėtum duoti dabar esamiems ir busi-miems „CSK LP“ nariams?

D: Gal būt neišskirčiau CSK „LP“ narių, norėčiau palinkėti visiems studen-tams. Visų pirma būti akty-viems, nelaukti, kol kas nors ką nors pasiūlis ar paklaus „gal norėtumete?“. Imkitės veiklos patys, keiskite tai, kas nepatinka, stiprinkite tai, kas jūsų galva, yra gerai. Nuo to tiek jums, tiek aplinki-niams bus geriau. Antra, žinokite ko siekiate. Nepa-gailėkite laiko ir pastangų, kad iškristalizuotumėte savo tikslus. Nes, tik žinodami kur einate, galite ten patekti. O svarbiausia yra žinoti, kad viskas yra įmanoma, tik... „svarbu labai norėti, pasi-stengt ir tikėti“!

Domas BriedisAnastasija Lopaitytė

vu. Visi čia sutikti nusišypso, pasisveikina – šitai galioja tiek centro valytojai, tiek direktoriui. Vadybininkė Vik-torija sako, kad net dėstytojai yra atrenkami itin atsižvel-giant į jų bendravimo gebė-jimus. Ir tikrai, su dailės dės-tytoja šnekame lyg su seniai matyta drauge.

Be draugiškumo, dėstyto-jams keliami ir kiti reikalavi-mai. Visi čia dirbantys yra kvalifikuoti, dažnas atėjęs dirbti iš Lietuvos aukštųjų mokyklų. Kalbų moko filolo-gijos studijas baigę, prakti-kos užsienyje įgiję mokyto-jai.

Vairuojančius turėtų malo-niai nuteikti nemokama

stovėjimo aikštelė „Žinijos“ pastato kiemelyje. Didelis netikėtumas, nes kalbame apie patį miesto centrą.

Beje, verta paminėti, kad „Žinija“ visada laukia studen-tų, kurie nori organizuoti ren-ginius, seminarus ir konfe-rencijas ir tokiu budu šviesti visuomenę, bet ne „baliavo-ti“(!), kaip pastebi Viktorija. Mokymo centro patalpose yra nedidelė salė, kuria galima naudotis be jokio nuomos mokesčio, iš anksto sutarus laiką.

Asmeniškai ir visos „Žini-jos“ vardu kviečiu apsilankyti tuos, kurie paskutines vasa-ros savaites, o gal ir mokslo metus, nori praleisti linksmai ir turiningai.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

11

Nesioksiduojanti plunksna

Beržai begėdiško baltumo apimti,Lakštingalos giesmėmis lenktyniauja,O mudviejų šešėliai tartum užburtiPametę galvas šoka palei jaują.

Varlių kurkimas, joms vis negana,Jos svaigsta nuo dangaus žvaigždėto.Šuniui aidu atitaria kitas šuvaKai teka jo dalia iš sapno skylėto.

Vėjas keisto gerumo apimtasKarves lankoj išmyluoja.Gluosnio kasos nakčiai išpintos,Džiūstantys rūbai keliui mojuoja.

Žiogų koncertai, uodų simfonijosKiškio ar stirnos balsas pavienis.Tyra menesiena garsų kakofonijojTik kaime jaučias karaliene.

***

Gegužę patsai žydėjimas,Jau tuoj ir vasaros pradžia.Ramybę neša žemės palytėjimasGalulaukėj suklupus ties ežia.

Ramu gyvenimo tarpukelėj sustojusKai dar esi dukra, mama, močiutė viename,Kad stovi čia į negandas ranka numojus,Kad mylintys ir mylimi šalia.

Nebesvarbu ar pats gyvenimą tu grojiAr kitas kas kaip instrumentą derina tave.Džiaugies gyvenimu nors ir galvoji:- Esu tik vienas žiedlapis būties delne.

Lida Tamulevičienė

Menesiena kaime

Tyla. Jau pavargai nuo nuolatos tau prikabinamos etiketės už tai kas esi. Jautiesi nuolat kišamas į kažkokius rėmus, nes robo-tukų armija yra patogu ir gra-žu. Vienintelis būdas save iš-saugoti – rasti savąjį kripto-nitą, ne tam, kad būtum Su-permenu ar kitu super hero-jumi, tačiau tam, kad turėtum vidinį perpetuum mobile, kuris veda tolyn emocinį ir individualųjį „aš“. Tuomet žengi žingsnį į neaprėpiamą idealų pasaulį, leki į kosminę

tolybę, kupiną planetų, spro-gimų, juodųjų skylių. Įkvėpi kosminių kriptonito dulkių, krentant rugpjūčio žvaigždė-tam lietui iš dangaus. Grįžęs į žemę likusių jėgų pasisemi brisdamas į ką tik išsiver-žusios lavos upes. Tampi tuo kuo troškai būti – super žmo-gumi, kuriam nebaidus net gyvenimas didis. Kasdien jautiesi tuo, kuo tapai savo kriptonito dėka, esi vertina-mas iš naujo jau kitaip už sa-vo darbus, o ne už pasaulio grožį.

Marija Tunevičiūtė

Savasis kriptonitas

Chemdoku

CHEM DO KU yra cheminė SU DO

KU versija, tik vietoj skaičiukų yra

raidės, o žodis KOMPLEXAS.

KO

L E

X

K

O

M

M

M

P

L

L

L

E

EX

X

A

A A

S

S

SS

E K

12

“Acetonas”:Vyr. Redaktorius: Marija Tunevičiūtė;Kalbos redaktorė: Simona Sriubaitė; Korespondentai: Aistė Kirkutytė, Kristina Kasačiūnaitė, Donata Stancetytė, Gediminas Aleksa, , Tadas JoskaudasAnastasija Lopaitytė;Prisidėjusieji: Lida Tamulevičienė, Eglė Taraskevičiūtė;Piešimas: Marija Tunevičiūtė, Milda Tunevičiūtė;Maketavimas: Vytenis Gustainis;Patalpos: VU ChF, 147 kab.Kontaktas: acetonas@csklp.lt

Taip pat dėkojame visiems prididėjusiems morališkai, idėjiškai ir fiziškai.

Acetono nuotykiai Nr. 7 - „Super Acetonas“

Acetonas kartu su vadovais keliavoį „Fuksų stovyklą“.

Ten jis padėjo fuksams susivokti, kas jie ištiesų bus ir susipažinti.

Atėjus rugsėjui kartužygiavo eisenoje beiskandavo šūkius.

Prispaudus pirmiesiems koliokviumamvienas iš pirmakursių buvo įkalintas Skolos Šešėlio pilyje.

Kadangi Acetoniukas buvo super herojus, tai jisišgelbėjo fuksiuką iš popierinių Skolos Šešėliogniaužtų ir leido jam eiti tolyn į žinių šalį