Lictuvos istorijos in titutas

Klaipcdos univcrsitctas

Vilniaus univcrsitctas

• •

Skiriama

Vytauto UrbanaviCiaus

70-n'zeCio jubiliejui

VIL IUS 2005

UDK 902/904(474.5) Li-227

Redaktoriq koJegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos iSlOrijos institutas)

Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas)

Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institL/tas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istOlijos institutas)

Vytautas UrbanaviCius (Pili"!. tyrimo centras "Lietuvos pilys")

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos il1stitutas)

v

Vladas Zulkus (Klaipedos universitetas)

v

Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (Lietuvos istorijos institutas)

ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-123-X

© Lietuvos istorijos institutas, 2005 © Straipsni4 autoriai, 2005

L1ET VOS ARCHEOLOGIJA . 2005. T. 28. p. 231-236. ISSN 0207-869~

DISKUSIJA

LIETUVOS ARCHEOLOGIJOS TEZAURO PROJEKTAS

VYKINTAS VAlTKEVICIUS

lVADAS

Sekming<\. specialistl[ darb<\. ir gerus rezultatu lemia daug veiksnil[. Apie kuriam'l. Lietuvos archeologijos tezau­r'l. siame straipsnyje bus kalbama kaip veiksn~ nuo kurio priklauso nasus, damu ir kokybiskas paminklosaugininkt[, mokslininkll, muziejinink4. ir kitl[ specialistl[ darbas, susij«s su archeologijos vertybil[ apskaita, tyrimais ir saugojimu.

Tezauro (is gr. thesauros "lobynas, vertybil[ saugyk­la") s<\.voka siuo metu pasaulyje placiai vartojama reiks­minil[ zodzil[ arba tenninl[ zodyno prasme, kuriame zodziai yra grupuojami nustatant trijl[ pagrindinil[ rusil[ tarpusa­vio rysius: ekvivalentinius (pvz., an/skydis - IIl1lbas ), hierarchinius (gillklai - skydas) ir asociatyvinius (pjalltu­I'as - dalgis).

Tezaurai apima mokslo disciplinas, geografines vie­toves, muziejinil[ rinkinil[ eksponatus bei daugeli kitl[ sri­ci4.. ' Egzistuoja vienakalbiai ir daugiakalbiai tezaurai, kuri4. kiirim<\. Europoje2 ir Jungtinese ValstijoseJ reglamen­tuoja griezti standartai.

Tezaurl[ vaidmeni ir reiksm« sunku pervertinti: tai ne­pakeiciamas instrumentas bet kokio turinio ir apimties duo­menims valdyti bei efektyviai paieskai. Siandien tai sisteminis elementas, lemiantis sekming<\. daugelio pasau­lio bibliotektl, muziejl[, valdymo ir tyrimo institucij4. bei apskritai daugelio visuomenes naril[ darb<\..

Lietuvoje kurti ir diegti tezaurus (kurie taip pat vadi­nami klasifikatoriais, zodynais) imta neseniai. Kultiiros pa­veldo srityje paminetini du pirmieji: apskaitos tikslais naudojami kulturos vertybil[ klasifikatoriai4 bei Lietuvos muziejininkl[ asociacijos sukurtas medziagl[ ir technikt[ zo­dynas. ~ Tai toli grazu neissemia plataus tezaurl[ panaudo­jimo galimybil[. Tai irodo pasaulinio pripazinimo sulauk« pavyzdziai, tokie kaip Art & Architecture Thesallnts,6 Mo­IllIlIlent Type Tlzes(lurLIs,7 Archaeological Objects Thesau­rus, s l col/class9 ir kiti. (Elektronines j4. versijos vartotojams prieinamos ir internetu.)

Pradin« param'l. Lietuvo archeologijos tezaurui kurti suteike LR valstybinis mokslo ir studijl[ fondas paramos mokslo programai Lietul'iL{ dvasines kullliros raiskos: e/-

1 Thcsaurus Links. [Zilircta 2005 m. vasario 28 d.]. Priciga pcr intcmctq: <hltp://www.w3c.rl.ac.uk/SWAD/lheslinks.htm>; Indexing Resourccs on thc WWW.[Zilircta2005m.vasari028d.].Prieiga pcr intemetq: <http://www.slais.ubc.ca/resollrceslinde-

v

xing/database I .htm>; Controllcd vocabularies, thesauri and classification systems available in the WWw. DC Subject. [Zilircta v

2005 m. vasa rio 28 d.]. Prieiga per internetq: <http://www.lub .lu .se/mcladala/subject-help.html>; Taxonomy Warehousc. [Zilircta 2005 m. vasario 28 d.]. Prieiga per intemetq: <http://www.laxonomywarchoue.com/>.

~ Documentation - Guidelines for the e lablishment and development of monolingual the auri . ISO 2788- I 986 (E): Documen-tation - Gudelines for the ishment and development of mullllll1gual thesauri . ISO 5964-1985 (E).

v

3 Gudelines for the Con lruetion, Format, and Management of Monolingual Thesauri. A SI I 0 Z39.19-2003 . [Zilireta 2005 m. vasario 28 d.]. Priciga per intemetq: <http://www.niso.org/standards/resourcesIZ39-19.pdf>.

• Klasifikatoriai [intcraktyvlis), [Vilnius]: KPc. [Zilircta 2005 m. vasa rio 28 d.). Prieiga pcr intemetq: <http://I95.182.67.68/ kla lindex.htm!>.

, Muziejuose saugolllil cksponatll, medziagl.!. ir techn ikll zodynas [interaktyvus] . [Vi Inius]: Lictuvos Illuziejll asociacija. [Zilirc­ta 2005 Ill. vasario 28 d.]. Prieiga pcr intemetq: <www.ldm.\t/Slandartai/zodynas.hllll>.

v

6 Art & Archilecture Thesaurus Online [interaktyvus). [Zilireta 2005 Ill. kovo I d.]. Prieiga per intemetq: <http://www.gcl-ty.edu/research/conducting research/vocabularies/aatl>.

v

7 ational Monument Records. Monulllent Type Thesaurus [interaktyvus]. [Zilircta 2005 m. kovo I d.] . Priciga per intemetq: <http://www.english-herilage .org .uklthesauru Illlon types>.

, Archaeological Objects Thesaurus [interaktyvus). MDA. [Zilircta 2005 Ill. kovo I d.]. Prieiga per intemetq: <http:// www.mda.org.uk/archobj>.

9 Iconclass [interaktyvus]. K AW. [Zilircta 2005 Ill. kovo I d.). Prieiga per intemetq: <hltp://www.iconc\ass.nl>.

232

Il%gijos. ka/bos ir istorijos sa/lillill e/ef...1rollillis sqvadas lO

• remuose. Siame straipsnyje disku ijai pateikiami Lietuvos ar­

cheologijos tezauro metmenys, kuriuos kuriant 2004 m. dalyvavo ir talkino (abeceles tvarka): dr. A. Bliujiene, ha­bi!. dr. A. Girininkas, dr. M. lrsenas, R. Lauzikas, dr. A. Simniskyte, dr. Y. Vaitkevicius (gmpes vadovas), dr. I. Vaskeviciute, 1. Zukauskaite.

Pirmas etapas: terminija Terminija nuo pirm4.il[ savarankiskos Lietuvos ar­

cheologijos disciplinos gyvavimo met4. buvo ir iki siol is­lieka opus klausimas. Jis bllVO sprendziamas Petro Tarasenkos, Vlado ageviCialls, Jono Puzino, Konstanti­no Jablon kio pastangomis, pasitelkiant kalbininkus An­tan'l Sali, Petr'l Skardziq. XX a. 3-4 desimtmeci4. idirbis kuriant lietuviskus temlinlls geriallsiai matomas to meta straipsniuose bei leidiniuose.

Pradzia buvo padaryta P. Tara enkos darbuose, pig.: "akmens gadynes sedyba" [akmens amziaus tovyklavie­te], "archaij ologinis zemelapis" [archeologinis zemelapis], "kalimo bruksneliai" [retusas], "moliniai padarai" [moli­niai dirbiniai].11 1. Puzino darbuose vaizdas visai kitoks. Jis palyginti nedaug skiriasi nuo siandieninio, taciau ir cia galima rasti titnaginius asmenelius vadinant geleztemis, Kundos kultur'l - kauline kultura, vietoj "apyranke" ra­sant "apiranke" ir pan.12 Sio tyrejo idirbi ir dar didesnills llzmojus tenninijos srityje tenka pamineti atskirai.

lki mus4. dien4. isliko mazdaug 1927-1944 m. J. Pu­zino sudaryta archeologijos tennin4. kartoteka. 13 Septynio­se dezutese gali buti saugoma apie 2-3 tukstancills (tikslus skaicius nezinomas) 6x9 cm fomlato plono popieriaus kor­teli4.. Dalis j4. udetos abeceles tvarka.

Kortelese vokieCi4., lenkLl, rus4. bei lietuviq kalbomis surasyti ivairus archeologineje literaturoje aptinkami ter­minai. Didelct kartotekos dali sudaro vienos (dazniausiai vokieci4. arba lenkq) kalbos terminijos israsai, taciau kai kuriose kortelese yra surasyti ir lietuviski toki4. terminq atitikmenys (I pav.). Tampa aisku, kad kurdamas ar siUly­damas lietuviskus pavadinimus bendroms Ryt4. Europos archeologinems realijoms (tiek abstrakCioms, tiek mate­rialioms), 1. Puzinas sieke atsizvelgti i kitl[ kalb4. atitik-

VYKI'JTAS VAITKEVICIUS

menis. Kita vertus, atsirado ir savtJ. termin4., sukurt4. atsi­zvelgiant i Lietuvos archeologinct medziag'l ir i lietuvi4. kalbos ypatumus.

Terminijos klausimas ne kart<\. buvo iskilcts ir tarybi­niu laikotarpiu. Pagal aplinkybes meginta esamus tellni­nus redaguoti. Zinoma, buvo ivesta nemazai ir nauj4.. Vadovaujama R. Volkaites-Klllikauskienes, lstorijos ins­tituto Archeologijos skyriuje nedidele gmpe zmoni4.spren­de butent su Lietuvos archeologijos terminija susijusiu klausimus. TaCiau ataskait4. tekstuo e ir publikacijose is dalies del inercijos, dalinai del kit4. priezasci4. daug varto­jam4. terminq ir s<\.vok4. buvo nenusistovejct ir nesuvieno­dinti. Si nesusikalbejim<\. tarsi simbolizuoja iki siol nebaigtas gincas, kaip vadinti vien<\. pagrindini4. archeolo­gini4.laikotarpi4.: bronzos ar zalvario amziumi.

[mpllls4. term in4. zodynui kurti, atrodo, galejo suteikti daugiakalbis 1994 m. Latvijoje isleistas archeologini4. ter­min4. zodynas. IJ etrukus Lietuvoje paskelbtas lietuvi4.­angl4. kalb4. archeologini4. tellninq zodynelis, I~ taciau tctsti pradet'l darb'l trukde finansines ir kitos pridastys.

~.

. --

,

I pay. Kortclill is 1. Puzino tCIminq kartotekos fakslmilcs (L B F. 52. Nr. 53, I dczute). Fig. I. Facsimilcs of cards from 1. Puzinas tCI In file (L B F. 52. No. 53, box I).

10 Lictuviq dvasincs kultliros raiskos: ctnologijos, kalbos ir istorijos saltinill clcktroninis s<\.vadas (RaSa). Vilnius: LLTI, LLI, LKI ir MIl, 2003 m. [Ziiircta 2005 m. kovo I d.]. Priciga pcr internet<\.: <hllp:!/www.aruod::lI .lt>.

" Tarascnka P. Priesistorinc Lictuva. Vadovas krasto pracitics tyrimo darbams. Kaunas, 1927, p. 44, 45,51,5 . 11 Puzinas 1. aujausill proistoriniq tyrincjimq duomcnys Senovc. Kaunas, 193 . T. 4, p. 183, 185, 226. IJ Puzinas J. [Daugiakalbio archcologijos tCIl1linll zodyno kartotcka] II L B F. 52 Nr. 53. '" Graudonis 1. Arhcologijas tcnninu varcITca. Riga, 1994. " Sidrys R. A Lithuanian-Engli h glossary of Baltic archacology = Lictuviq-anglq kalbll baltll archcologijos tClll1iml zodynas II

J\rchacologla Baltica. Vilnius, 1995. Vol. I, p. 174 199.

UETUVOS ARCIIEOLOGIJOS TEZAURO PROJEKTAS

uo 2003 m. pabaigos mokslo disciplin4, kaip ir kit4 visuomenes gyvenimo srici4, telillin4 kurimas yra regla­mentuotas istatymu. 16

Kadangi tezaurus paprastai sudaro aprobuoti tenninai arba is kiekvienos sinonimini4 temlin4 grupes isskirtas pa­grindinis - vartoti rekomenduojamas - temlinas, temlinija, kuriant Lietuvos archeologijos tezaur<t, bus viena opiausil[ klausimtt. uo jo sprendimo didele dalimi priklausys pro­jekto sekme, tezauro pritaikymo sritys bei mastas.

Reikia pazymeti, kad terminu laikyti siUlomas zodis arba sudurtinis pavadinimas17 taip pat yra Iydimas tam tikf4 papildom4 duomenl!, kuri4 visuma oficialiai vadinama ter­mino straipsniu. Jis privalo susideti is:

I) termino; 2) apibrezties; 3) atitikmen4 kitomis kalbomis ir j4 gramatinil[ duo-

mentt; 4) termino gramatinitt duomen4; 5) termino sinonimtt (jei yra); 6) termino antrumpos, sutrumpinimo (jei yra); 7) termino pavyzdzitt (jei reikia); 8) temlino pried4: simbolitt, fonnuli4, paveiksll!, gra­

fiktt ar kt. (jei yra); 9) termino saltinio - teksto, is kurio paimta termi­

nas, nuorodos. I

2004 m. mokslo programos RaSa remuose pradetas vartojam4 archeologijos termintt revizijos bei naujl[ ter­min4 kurimo darbas apeme ir kai kuriuos kitus aspektus. Kiekvienam tenninui papildomai nurodomi sinonimtt ir at i­tikmen4 kitomis kalbomis saltiniai, asociatyviniai termi­nai, taip pat pildomi pastab4 del vartosenos, atitikmem[ bei bendr~4 pastabttlaukai.'9

At kirai paminetina, kad atliktas darbas nu tatyta tvar­ka turi buti recenzuojamas kalbiniu poziuriu ir,jeigu buti­na, is dalykines reikalo puses.

2004 m. specialistai aprase daugiau kaip 300 terminq kandidatl!, siUlomtt itraukti i Lietuvos archeologijos tezaur'l. ir vartoti juos kaip terminus. Bene daugiausia sunkum4 kilo nustatant j4 atitikmenis kitomis kalbomis. Palyginkime dali sventvietes pavadinimo varianl4 angl4 kalboje: sacred

233

place/ holy place/ sacred natural site/ open-air religious si­te/ natural sanctuary ir t. t. Lygiai taip pat neretai varijuoja ir lietuviski pavadinimai, tokie kaip mineti: antskrydis - um­bas, apkalas - apkaustas, apvara - verinys ir kt.

Tad reziumuojant tai, kas pasakyta, galima teigti, kad archeologijos terminijos kurimas yra ne tik sudetingas, bet taip pat nemazos apimties bei trukmes uzdavinys.

Antras etapas: tezauro struktiira ir apimtis Mokslo disciplin4 tezaurai is esmes remiasi atitinka­

mos mokslo srities objektttklasifikacija. Deja, tenka pripa­zinti, kad speciali4 darbtt, skirt4 archeologijos objekt4 (taigi ir pilillini4 mokslo saltinitt) klasifikacijai, Lietuvoje nera. Kiek daugiau demesio sulauke archeologinittpaminkl4 skirs­tymas i rUsis. TaCiau ir sioje srityje po paskutinio spau din­to darbo pasirodym02° ivyko nemazai pokycitt. Apskaitos tikslais naudojam4 archeologijos vertybi l[ klasifikatoriai juos at pindi tik is dalie . Be to, ekilnojam~4 kulturos verty­bi4 registra byloja, kad apskaitos darbe kartais truksta nuo­seklumo vertybems suteikiant oficialius pavadinimus.

Bendr'l vaizd'l. apie archeologini4 radinitt ivairov~ ga­lima susidaryti is atskirus laikotarpius, regionus ar realijas tyrinejancitt monografijtt bei atitinkam4 publikacij4. Jose demesys paprastai telkiamas i labiausiai paplitusi4 darbo irankitt, papuosal4, ginklq ir kai kuri4 kit4 dirbinil[ rusis, tad vaizdas apie vis'l radinitt ivairov~ cia nebus issamus.

Revizijos reikalauja ir ligsiolinis archeologini4laiko­tarpi4 bei kultur4 skirstymas. J[ nemaza dalimi koreguoja nauji moksliniai tyrinejimai.

Esant tokiai situacijai, vienu svarbiausi4 tezauro ku­rimo rezultat4 tapt4 detali Lietuvos archeologijos objektq klasi fikacine schema - tezauro strukturos pagrindas.

Kokia turet4 buti optimali archeologijos tezauro ap­reptis, nera visiskai aisku. Tai, jog disciplina turi daugeli s'llycio task4 su kitomis mokslo sritimis, yra priezastis, del kurios nustatyti labai gridtas archeologijos ribas sian­dien neimanoma. Jau minetoje J. Puzino kartotekoje at­spindeti platus archeologijos akrraciai. Cia yra kortelil.{ su pavadinimais: "audinys", "Elbes germanai", "grudai", "laidotuvi4 puota", "Litorinijos periodas", "meliona ",

16 LR TClmim.J. banko lstatymas, priimtas 2003-12-23 . [ZiGreta 2005 m. kovo I d.]. Priciga pcr intcrnet'!.: <htlp://www3.lrs.1t1 cgl -bin/prcps2?Condition I =224652&Condition2=>; LR Tcrminq banka [interaktyvu]. Vilnius : LRS ir VLKK, 2004. [ZiGreta 2005 m. kovo I d.]. Priciga per intcrnct'!.: <htlp://www3.lrs.lt : 1000I/pl.ltb/tb.scarch>.

17 Del tcrn1ino sampratos zr.: Intcrnational Information Centre for Tcnninology. [ZiG[(!ta 2005 m. vasario 28 d.]. Prieiga per mternet'!.: <htlp://www.inforterm.info/standardizationlbasic PrJ nCI ples .php>.

18 LR TCllnim[ banko mctodika, patvirtinta 2004-02-02. [ZiGrcta 2005 m. kovo I d.]. Priciga per intcrnct<r <hllp://www3.lrs .11I cgi -bm/preps2?Condi tlOn I =227266&Condi tion2=>.

19 Lietuvos archcologijos draugija. [ZiGreta 2005 m. kovo 3 d.]. Prieiga pcr internet'!.: <hllp://www.lad.lf.vu.llltcrmll1oapra. y­mas.htm>.

zo Jovaisa E., Markelevicius J. Lietuvos TSR archeologijos paminklai ir j4 apsauga. Metodinc pricmonc. Vilnius, 1976.

234

"molis", "tiltas", "vaisingumo simbolis", "zvyrduobe" ir daugeliu kitl!..

Pavyzdziui, Archaeological Objects Thesaurus, ap­imantl vien archeologinius radinius, is viso sudaro 2204 tenninai. IS jl!. 1653 galima vadinti pagrindiniais ir apro­buotais terminais, 399 -Ieidziamais vartoti jl!. sinonimai ir 152 - papildomais pagalbiniais pavadinimais. Pastarie­ji (llode labels ar lIoll-illdex terms) leidzia racionaliau tvar­kyti tezaur'l, vienu metu atspindeti kelias perspektyvas (zr. I ir 2 pavyzdzius).

Logiska manyti, kad Lietuvos archeologijos tezauro branduoll turi sudaryti pagrindiniai archeologijos termi­nai,o iskilus reikalui butl!. naudojamasi kitl!. mokslo sricil!. (pvz., antropologijo , geografijos, etnologijos, istorijos) tezaurais. Taciau toks laikas ateis, matyt, negreit. Tenni­nijos kurimas Lietuvoje yra letas, tik prasidedantis proce­sas. Tad gali atsitikti taip, kad naudojant aprobuotet archeologijos telluinijet taip pat teks naudoti ir neaprobuo­tus, pavyzdziui, Lietuvos geografinil!. regionl!. pavadini­mus, kuriais archeologai savo darbuose nuolat operuoja. Del to prioritetinemis Lietuvos archeologijos tezauro sri­timis siame etape siUloma laikyti penkias pagrindines ka­tegorijas (abeceles tvarka):

1) archeologiniai radiniai, 2) archeologines vietos, 3) bendrosios SetvOkos, 4) gamtiniai regionai, 5) periodai ir kulturiniai regionai. 1) Archeo\oginiai radiniai. Si kategorija apimtl!. vi­

sus kilnojamus (ne topografinius) archeologijos objektus ir jl!. elementq (sudedam4.il!. daliq) pavadinimus. Prelimi­nari jos struktiira ir dalil!. pavadinimai yra sie:

Architektura Buities daiktai Darbo lrankiai Eko radiniai Elementai Ginkluote Kostiumas Muzikos instrumentai Prekybos reikmenys Religiniai reikmenys Simbolines paskirties daiktai Transporto priemones Okines veiklos radiniai

VYKI TAS VAITKEVICIUS

• Zaidimo priemones Zirgo ekipuote 2) Archeo\ogines vietos. Tai apimtl!. visus nekilnoja­

mus (topografinius) archeologijos objektus; archeologi­nil!. radiniq koncentracijas. Preliminari jos struktura ir dalil!. pavadinimai yra sie:

Elementai Gynybine vieta Gyvenamoji vieta Institucine vieta Laidojimo vieta Memorialine vieta Rekreacine vieta Sakraline vieta Ukine vieta 3) Bendrosios Sllvokos. Jos apimtqpagrindinius ben­

druosius archeologijos terminu (pavyzdziui, vartojamus kalbant apie kasinejimus), taip pat tokiu ,be kuril!. arche­ologijai sunku issiversti , nors jie dazniau aptinkami gam­tos , humanitariniq, menotyros , socialinil!. ar tiksli4.il!. moksll!. srityse.

Preliminari sios kategorijos struktura ir daliq pavadi-. . ... .

I1Imal yra sle: Archeologiniai kasinej imai Chronologija Etnine istorija Istorine geografija Medziagos Metodai Ornamentas Religija Socialine istorija Techniko 4) Gamtiniai regionai. Laukiant, kol bus aprobuota

Lietuvos geografijos terminija. ir remiantis naujausia pub­likacija21 siUloma l Lietuvos archeologijo tezauretltrauk­ti pagrindinil!. geografinil!. regionl!. pavadinimus, tokius kaip Musos- emunelio zemuma, Vidurio Lietuvos zemuma ir kitus.

5) Periodai ir kuItiiriniai regionai. Si kategorija rem­tl!.si neseniai R. Lauziko pasiUlytu modeliu. 21 Jis lrodo, jog laiko ir erdves tarpusavio santykis istorineje perspek­tyvoje gali buti atitinkamo tezauro strukturos pagrindas. Bandymas per siet prizmt( pazvelgti l Lietuvos archeologi­jet atrodo sekmingas (zr. 3 pavyzdi.).

11 Kavoliute F. aujieji Lictuvos orografinil! vicnetl! pavadinimai II Geografijos mctrastis. Vilnius. 2000. T. 33. p. 476-479. 11 Lauzikas R. Kultiiros paveldo skaitmeninimas: integralaus, trimacio erdves ir laiko tczauro modclis II Infolll1acijos mokslai .

Vilnius. 2005. t. 31. p. 105-123.

UETUVOS ARCIIEOLOGIJOS TEZAURO PROJEKTAS

LIETUVOS ARCHEOLOGIJOS TEZAURO PERSPEKTYVOS

K valiftkuotai sukurtas tezauras naujajame amziuje tapl4. vienu svarbiausi4. archeologijo instrumenl4.. lis tiksliau api­brezl4. archeologijos objektq, reglamentuot4. mokslines ter­minijos vartojimq, nustatyt4. tennim[ atitikmenis siuo atveju svarbiausiomis uZsienio kalbomis: angl4., vokieci4., rus4.. Te­zauro reiksme tvarkant bei sisteminant duomenis rankras­tynuo e ir muziejuose yra akivaizdi. esant tezauro, sunku bus valdyti infom1acij~ duomen4. bazese, be jo efektyviai nedirbs ne viena infonnacine sistema.

Galimas dalykas, pradiniame kurimo etape tezauras veikt4. interaktyvia fonna ir platesniam vartotoj 4. ratui bu­t4.prieinamas intemetu. Tezauro duomenys periodiskai bu­t4. tikslinami ir papildomi. Ateityje interaktyvus Lietuvos archeologijos tezauras galet4. tapti pagrindu ir atskirai pub­likacijai ar leidiniui.

Dar viena archeologijos tezauro perspektyva yra su­sijusi su tos pacios mokslo programos RaSa remuose ku-

235

riamais Lietuvos etnologijos ir Lietuvo istorijo tezau­rais. Modeliuojant klasifikacines schemas teko konstatuoti, jog visos trys mineto lituanistines mokslo sakos turi ne­mazai s~lycio task4.. ors vi i gauti rezultatai iki siol yra preliminarus23 ir dar bus tikslinami, galima speti, kad ga­lutiniame variante tam tikros archeologijos, etnologijos bei istorijos tezaur4. dalys tarpusavyje isliks gana panasios; pig. dalis, skirtas ukinei veiklai (I, 2, 4a-b pavyzdziai). Atrodo, kad vienais atvejais mineti trys tezaurai puikiai vienas kit~ papildyt4., kitais - kyla nuog~stavim4. del pasi­kartoj im4. ar niekam nenaudingo vieno kurio nors tellnino padalijimo i kelias skirtingas dalis.

Galima teigti, kad integralus Lietuvos archeologijos, etnologijos ir istorijos tezauras but4. visapusiskai vertin­gas specialistams ir vi uomenei. Tad jau pradiniame te­zaur4. kurimo etape svarbi minet4. srici4. specialistl[ tarpusavio koordinacija.

Kvieciu visus teikti pastabas ir pasiUlymus Lietuvos archeologijos tezauro projektui, tapti sio idomaus ir atsa­kingo darbo dalyviais.

" PAVYZDZIAI

J pavy:;dys IStrauka is archeologini4. viet4. kategorijos

- . UKI ES VIETOS

APDIRBIMO VIETOS DIRBTUVES

AKME S GAMI IV GI TARO GAMINIV JUODOJO METALO GAMI IV KAULO IR RAGO GAMINIV KERAMIKOS ODOS GAMI IV

PRAM ONES VIETOS A GLlV DEGIMO VIETA BRAVORAS

•

KALVE LIEJYKLA

-MALU AS

VANDE S MALUNAS APTAR AVIMO VIETOS

•

VA DE VIETES GAVYBOS VIETOS

KASYKLOS

2 pavy:;dys IStrauka is archeologini4. radinill kategorijos

DARBO IRA KIAI AKME S APDIRBIMO IRANKIAI

GLUDINTUVAS MEDZIO APDIRBIMO IRA KIAI

KALTAS KIRVIS SKOBTAS

METALO APDIRBIMO IRA KIAI ODOS APDlRBIMO [RA KIA I

GREMZTUKAS REZTUKAS

PAGALBI IAI DAREO [RA KIAI MOVA

SIUVIMO IRA KIAI ADATA YLA

SPECIALlOS PASKIRTlES DARBO IRA KIAI SKILTUVAS

•

TEKSTILES IRA KIAI -U IVERSALUS [RA KIAI

ZEMDlRBYSTES IRA KIAI ZVElYBOS [RA KIAI

2J Pig. Paukstytc-Saknicnc R., Savoniakaite v., Svidinskaitc D., Sakny t., Sidiskicnc I. Lietllvos etnologijos saltiniq klasifika­cija II Liaudies kulttira. Vilnius, 2005. r. I, p. 14 27.

236

Elementai Kalavijo elementai

GELEZTE ASME YS GELEZTES GRiOVELIS GELEZTES I KRUSTACIJA ITVARAS SMAIGALYS

RA KE A APATI IS RA KE OS SKER I IS RANKE OS BUOZELE VIRSUTINIS RANKENOS SKERSI IS

3 pa\'y~dys IStrallka is periodll ir kllitliriniq regionq kategorijo

AKME S AMZIUS MEZOLITAS

Archeologines kulturos JA I LAVICV KOMOR ICOS-STAVI OGOS KUDLAJEVKOS KUNDOS MEZOLITI E EMU 0

NEOLITAS Archeologines kultUro

A K TYVOJI ARVOS •

NEOLITI E EMU 0 DUBICIV ETAPAS

PAMARIV RUTULI IV AMFORV SUK! ES-DUOBELI ES KERAMIKOS VIRVELI ES KERAMIKOS

PALEOLITAS Archeologines kulturos

MADLE 0 KULTORV GRUPE ARE SBURGO

•

BROMES (LIUNGBIU) FEDERMESERIO

SVIDRV BRO ZOS AMZIUS

Archeologines kulturos BROKSNIUOTOSIOS KERAMIKO

4a PGl'y~dys lStrauka is kllriamo Lietuvos etnologijos tezallro (grupes vadove dr. R. Pallk"tyte-Sakniene)

- . UK! E VEIKLA

AMATAI

Dr. Vykintas Vaitkcviclus Lictuvos istonjo institutas, ArchcologlJos skyrius, Krazil\ g. 5,01108, VillllUS, tel. 2614935 . cl. pa~tas . vlkivalt@takas.1t

-

VYKI:-:TA VAITKEVIl:IUS

KAIMO MIESTO

DARBO SAMPRATA •

GYVULI I KYSTE •

GYVULI INKYSTES [ I VE TOR[US GYVULI I KYSTES PAPROCIAI [R PRIETARA[

•

GYVUU INKYSTE PRODUKTV P AUOOJIMAS -

NAMI [A[ GYVULlA[ IR GYVU AI AMI IVGYVULlV[RGYVO VPRIEZIORA

Kita ukine veikla •

BITI I KY TE MEDZIOKLE MI KO VERSLAI

ANGLlV DEGIMAS DEGUTO VARYMAS DERVOS GAMYBA MISKO KIRTIMAS MI KO SOD! IMAS SIELIV PLUKDYMAS TERPE TI 0 GAMYBA

RI KIMAS ZVEJYBA

4b pm'y~dys

•

IStrauka is kuriamo Lietuvos istorijo tezauro (grllpes vadove dr. J. Sarceviciene)

UKIS AMATAI

AMATININKAI GI KLAKALlAI KALVIAI

-MURINI KAI PUOOZIAI RACIAl

•

SJUVEJAI CECHAI

AUKSAKALIV GI KLAKALIV KAILIADIRBIV KALVIV

-MURI I KV •

SIUVEJV

THE PROJECT OF THE THESAURU OF LITH ANIAN ARCHAEOLOGY

ReikSmilliai :,o{t:iai - keywords: Lithuanian archaeology, thesaurus .

Gauta 2005 03 15