Lictuvos istorijos in titutas

Klaipcdos univcrsitctas

Vilniaus univcrsitctas

• •

Skiriama

Vytauto UrbanaviCiaus

70-n'zeCio jubiliejui

VIL IUS 2005

UDK 902/904(474.5) Li-227

Redaktoriq koJegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos iSlOrijos institutas)

Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas)

Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institL/tas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istOlijos institutas)

Vytautas UrbanaviCius (Pili"!. tyrimo centras "Lietuvos pilys")

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos il1stitutas)

v

Vladas Zulkus (Klaipedos universitetas)

v

Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (Lietuvos istorijos institutas)

ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-123-X

© Lietuvos istorijos institutas, 2005 © Straipsni4 autoriai, 2005

LlETUVOS ARCHEOLOGIJA. :!005 T. 28. p. 207-216. ISS 0:!07-869~

• v

XIV II A. OSTEOLOGINES MEDZIAGOS, 1988-1990 M. v

IS STOS VILNIAUS ZEMUTINES PILIES TERITORIJOJE, •

IZE

Ll AS DAUG ORA, GIEDRE PILlCIAUSKlE E

I VADAS

• Siame darbe analizuojama dalis 1988- 1990 metais

Vilniaus zemutines pilies teritorijoje iskastos kaulines ll1e­diiagos. Buvo istirta ll1aziau nei puse ll1inetais metais ra -tlJ. kaullJ., kadangi dideles jq dalies labai plati chronologija, tad issamiai analizei neliko.

Straipsnyje taip pat trull1pai skelbiama dalis E. Danil­cenkos istirtos 1988 m. rastos medziagos, kuri del tikslio chronologijos yra vertinga (Tautavicius, Urbanavicius, 1989s, p. 155- 156). Gaila, kad neisliko E. Danilcenkos tirti kaulai, kadangi didzioji dalis is jlJ. gautos informaci­jo yra likusi mokslininkes juodrasciuose arba visiskai pra-• • ZUVUsl.

Sio darbo tikslas yra isanalizuoli ir palyginti XIV­XV a. ir XVI- XVII a. vidurio kaulines medziagos is Vil­niaus zemutines pi lies teritorijo struktur'l ir kait'l.

TYRIMO METODAI

IS viso buvo istirti 1555 gyvulill kaulai ir jlJ. fragmen­tai, 1988- 1990 metais iskasti Vilniaus zemutines pi lie te­ritorijoje. Visa medziaga suskirstyta i dvi grupes: I. XIV- XV a., 2. XVI- XVII a. vidurys. I grupeje aptaria­mi 1988 metais I plote durpilJ. sluoksnyje surinkti kaulai. Sis luoksnis datuojamas XIV- XV a. (Vilniaus, 1989, p. 12). II grupeje analizuota 1989 metais isoriniame kieme juodl[ zemilJ. sluoksnyje, taip pat rusyje F aslos Iygyje ir 1990 metais E rusio SV dalyje po akmenlJ. grindiniu surinkta medziaga. Siuos sluoksnius galima priskirti XVI- XVII a. viduriui (Vilniaus, 1990, p. 32-40, pay. 30).

Minimalus individll skaiCius (MIS) nustatytas pagal T. White metod'l (White, 1953). Kaulai buvo matuojami pagal A. von den Driesch metodik'l (Driesch, 1976). Gy­vunlJ. amzius pagal dantlJ. dygim'l., kait'l bei kaullJ. kauleji-

, Auton: savo darbe cituoja T. Sjovold.

m'l buvo nustatomas remiantis K. Hebermehl, J. Kolda, S. Hillson, R. Baleisio darbais (Hebermehl, 1975; Kolda, 1936; Hillson, 1986; Baleisis, 1991). GalvijlJ. ugis ap­skaiciuotas naudojant E. During' (During, 1986, p. 133), Iyti - P. Jewell (Jewell, 1963, p. 93), arkliq ugis - pagal V. Vitt metodik'l (BIIIT, 1952, c. 163- 205). Placiau apie gyvunlJ. amziaus, ugio nustatymo, kaulq matavimo meto­dikas yra ras~s vienas sio darbo autorilJ. (Daugnora, Giri­ninkas, 1996, p. 7- 14).

Suaugusiu gyvuliu buvo laikytas visus nuolatinius kru­minius dan tis turintis ir Iytiskai subrend~s gyvlinas.

Analizuojant medziagq naudotasi Lietuvos veterina­rijos akademijos osteologijos laboratorijoje prie Anato­mijos ir fiziologijos katedros e 'anCia gyvunlJ. skeletll ir kaullJ. kolekcija. Sioje saugykloje saugoma ir visa aptarta osteologine medziaga.

TYRIMO REZ LTATAI

1. XIV-XVII a. vidurio gyvuliq ir gyvunq riisine analize

I grupeje (XIV- XV a.) buvo istirtas 871 kaulas (I lent.). 672 (77,1 %) isjll priklause naminiams gyvuliams, 188 (21,6%) -Iaukiniams gyvunams. Tuo tarpu II grupeje (XVI- XVII a. vidurys) is 684 istirtL[jlJ. naminiams gyvu­Iiams priklause 633 (92,5%), laukiniams - vos 26 (3,8%) kaulai (2 lent.). Tarsi kontroline butlJ. E. Danilcenkos tirta XIV- XV a. medziaga (3 lent.). Is jos matome, jog nami­niq ir laukinilJ. gyvunlJ. santykis visai toks pat - 77 ,4% ir 22,6%.

Tarp naminiq gyvulilJ. abiejose grupese daugiausia pa­sitaike galvijlJ. kaul4., po jlJ. I grupeje daugiausia aptikta kiauli4., II grupeje - avilJ./ozklJ.. ArklilJ. ir sunlJ. kaullJ. dalis abiejose grupese islieka panasi.

I Icntele. XIV- XV a. durpill sluoksnyjc rastll gyvGml kaulll kiekis.

'" '-,. ~ "" -.. - '" - '" "'-.. ~ -.. -- -- '" <::> ::: C '- - '- ~ ~

-.. -.. -.. - ... -.. '" '" '" ~ ~ ~ '" '" <::> -.. '" '- ~ '- '- '" u ~ .9-- '- "'~ -- ~ ,.......

~ - <..> ~ Kaulas/gyviinas <::> Vl '- co:: "" - '- e -<..> ~ ...:: ~ ~ I::l.. .- ::: ... <::> '" ...:: a :> '" ~ E~ '" co:: <..>

'" CI) - .- '" ":> '" - '" <::> ;, r:: - '" Vl <..> - '" .-~ '- tZ =' ~ - ~ .9- ... :> '" - '" - ;.., '- '" '- ...:: -CI) ... '- :::> ":> ~ '" ~ '" - ... .:.: - '- ~ '" '-' '- a VI i\j .- -.. '- co:: co:: 'N '" '" '" '- ... ..... 0-..

... '" co:: .~ .- ::l :: '" '" '- '" 0 - ;.., '0 co:: .-VI '"

'- ... - J.... .. ~ ;.., oC> ::l '" ;> ::I - r:: .:.: 0 ::l .S '" ::l I::l.. .:.: Co r:: .-- .- '" '" ... ;>

'" ;> '- ... . - co:: ~ 0 '" .- ::l co:: ... ... '" '" ~ '" <: ~ ~ <: >V) ~Cl.. Q:I ~~ ..J >V) ..J Z ,'" -Ragas (Comus) 3 I I I 6 0,7

-+ Kaukole (Cranium) 6 5 5 2 18 2,1

Virsutinis hndikaulis (Maxilla) I I I 3 0,3

Apatinis hndikaulis (Malldibula) 3 13 22 9 2 2 3 2 56 6,5

Dantys (Dentes) 7 18 I I 27 3,1

Sonkauliai (Costea) 26 3 I 4 8 I 6 49 5,7

Stuburas (Vertebrae) 13 4 2 19 2,2

Mente (Scapula) 31 6 22 2 I 4 66 7,7

Petikaulis (1IulI/erus) 31 9 45 2 4 I 3 95 11

Dilbio kaulai (Ossa alllebrachii) 51 12 23 2 5 13 7 I 114 13,2 -+ -+

Riesas (Ossa carpi) I 1 0,1

Plastaka (Metacarpus) 14 2 6 5 I 3 I I 2 35 4,1

Dubens kaulai (Ossa coxae) I I 5 10 12 3 41 4,7

Siaunikaulis (Femur) 12 5 3 2 4 26 3

Blauzdos kaulai (Ossa cruris) 44 13 15 I I 3 4 I I 2 85 9,9

Kulno kaulai (Ossa tarsi) 55 2 I 2 I 6 6 5 78 9,1

Pecta (Metatarsus) II 3 3 3 I 7 I 29 3,4

Pirstakauliai (Phalangs) 42 I I 12 30 31 6 123 14,3

IS visa: 361 75 163 70 3 60 89 25 1 12 1 11 871 100

% 42 8,7 18,9 8,1 0,3 7 10,3 2,9 0,1 1,4 0,1 1,3 100

MIS 24 13 16 5 1 4 5 3 1 2 I 75 ~--- - -- --- ~ - . - - - - -- ~~ ~ -~--~ - - - - . - - - ---- ---- - -~

2 Iclltclc. XVI XVII 3. vidurio slUOkSll)jc rastl! gY\UI1l! kaull! kickis.

...... '" ......

'" ...... - '" ...... ...... - '" ...... - ...... ...... -'" - ...... -- .- '" '" •

'" "" ...... - • C .g, - '" .- - ~ - - '" - -- - ...... ... :;; Vl

" '" - .-~ - ~ '" " <..J c.. Q .. <::> '" - .- U <::> '" c.. .- :l ..::, - - -t::) . - .- " ...

.- -.:::: ... - <;: - ... U "

U".l " - '- <..J ....:: '" - ~ - " <..J - ...... v, '" -- '" '" '" "-l -'" Vl " " - ~. 0

<::> l2 '- '" '" '" ~ ::: • ~

'" :l '" .- - '" .- - t..:... <..J .- - - "" '" <;: Kaulas/gyvii nas t::) .- '" :.. U".l - - .- * - - - c::- ~ c.. - ~ - .. - ':':'Q - - c.. v, \.; -'- ~ - .., -.:::: '" ~ Q V c..

'" .N "- C:r .- '-QJ "

'- '- ;:l .'" u . ., ~ - ~ <;: '- o '" - - '- c:: -- "

V! '" '" '" ·OJ . ..., '- '" "VI ::: :l '- .- .- <;: '" QJ V '" c '-.- .- .- ~ '" '" "0 c:: <;: Z .. e-: .. :l :l .. .- .- - '- '" .:.:. '" - .:.:. <: ~

.... I.. I.. e-: :i e-: .... - - 0 .- '" .N I.. -- - .:.:. ;:l .- .-0 0 I.. ;:l :::l c; ·m ;> ~

,:,r. .-<: .m ..... ~

Ragas (Comlls) 10 5 15 2,2

Kaukolc (Cranilllll) 33 3 2 1 2 6 47 6,9

Virsutinis fandikaulis (Ma.\il/a) 10 1 1 4 1 17 2,5

Apatinis zandikaulis (Mandibllla) 37 3 7 7 1 7 62 9,1

Danlys (DenIes) 36 7 12 ~~ 8 ::l::l

• Sonkauliai (Coslae) 16 1 6 23 3,4

Sluburas (Verlebrae) 81 1 7 3 13 6 1 6 118 17,3

Mente (Scapllla) II 2 1 1 1 3 1 20 2,9

Pelikaulis (1IIIIIIems) 13 4 3 1 1 ') 1 25 3,7 -+

Dilbio kaulai (Ossa anlebrachii) 26 1 4 2 5 ') 1 2 1 44 6,4 -I'laslaka (Metacarpus) 24 1 1 1 1 1 29 4,2

Dubens kaulai (Ossa coxae) 17 6 1 ') 1 4 3 34 ~

::l - ,

• ,

Slaunikaulis (Felllllr) 28 1 3 4 ') 1 2 3 44 6,4 I , - ,

B1auzdos kaulai (Ossa cmris) 25 1 6 3 3 1 1 ') 42 6,1 -Kulno kaulai (Ossa Iarsi) 21 1 ') 5 1 30 4,4 -Peda (MelalarSlls) 32 1 1 3 37 5,4

Pirslakauliai (Phalangs) 33 4 4 1 42 6,1

IS visa: 453 5 11 33 42 67 16 6 1 3 1 1 20 25 684 100

% 66,2 0,7 1,6 4,9 6 9,9 2,3 0,9 0,1 0,4 0,1 0,1 2,9 3,7 100

MIS 18 3 2 3 7 4 1 1 1 1 1 1 3 45

3 lentele. XIV- XV a. sluoksnyje rasttt gyvilnlt kau1tt kiekis. Tyre E. Danilcenko .

...... ...... '" '" ~ ...... - ...... '- <::> ......

'" • <::> '" "' ...... - s:, '- ~

'" ttl .~ '" ...... '" .... '" '" " '" '" '" .- '- -<l:l '" '" 12 <::> ""- '- :::l - -<l:l '" .... '- '" -0::

.~ -CIl - ... ~ =- " (.) '" - •

'" - ~ '" - ,.Q <::> V) 0 ~ '" '" ~ '" .. '" <::> '- :::l e~ " '" - '" '" ~ '" - ., - .... ~ Kaulas/gyviinas - CIl - .~ -~~ '" ::l - '" '" V) ..

~ - ~ '" '- ... '- ::l '" ~ '''' '" :r.i ~

'" - ... .Q . - - '" '" '" -. ..., '" '" ::l '" '"

., .~ ::l .... '" .~ (.) '" 0() "0 > .- ~ '" "' U = ... '- .. - > '-

. ~ ~ ... ~ ::l - .~ E-< ~ '" <::t: 0 '" ... ..

~ ::l '" '- ' (/) E-<ct ~

>(J)

Ragas (Corn liS)

-r Kaukole (Cranium) 3 4 7 1,9

Virsutinis iandikaulis (Maxilla) 2 2 4 1,1

Apatinis iandikaulis (Mandibula) 3 2 6 4 15 4

Dantys (Dentes) 3 4 7 1,9

Sonkauliai (Costea) 26 8 I 35 9,3

Stuburas (Vertebrae) 23 7 7 2 I I 41 10,9

Mente (Scapula) 12 I 16 2 31 8,2

Petikaulis (Hum erus) 9 1 I 8 1 1 3 3 36 9,9

Dilbio kaulai (Ossa antebrachii) 19 1 12 4 3 2 41 10,9

Plastaka (Metacarpus)

Dubens kaulai (Ossa coxae) 23 1 3 1 28 7,7

Slaunikaulis (Femur) I 3 1 5 1 20 5,3

Blauzdos kaulai (Ossa cruris) 16 3 5 1 25 6,7

Kulno kaulai (On'a tarsi) 13 3 2 1 2 21 5,6

Peda (Metata rslls) 8 2 2 2 5 19 5,1

Pirstakauliai (Phalangs) 6 I 2 21 6 9 45 12

IS viso: 179 13 97 2 35 10 21 18 375 100

% 47,6 3,5 25,8 0,5 9,3 2,7 5,6 5 100

MIS 12 13 11 2 4 1 3 3 49

(

XIV-XVII A. OSTEOLOGINES MEDZIAGOS, 1988- 1990 M.ISKASTOS VILNIAUS ZEMUTINES rillES TERITORIJOJE, ANALIZE 211

100 90 80 70 60

% 50 40 30 20 10 o

<34 >34 >18-24 ?

t<\. plastak<\. pabandzius nustatyti gyvu­lio Iyti (Lie, Lie, 1990, p. 45) buvo gau­tas indeksas, rodt(s kaul'l buvus ozkos.

Abiejose grupese pasitaike ned aug jallniems individams priskirtin4. kiauli4. kaultl (5 lent.). Gana nemazai - apie 50% kiauli4. sulaukdavo brandos (22 men.). Pagal vien<\. isl ikllSi<\. sveik<\. plastak'l bu­vo apskaicillotas kiallies ugis - 67,8 ± 2,5 em.

XIV-XV u. 0 XVI-XVII a. vidurys

XIV- XV a. silloksnyje iskasti ar­kli4. kaulai priklause 5 individams. Vie­nas j4. buvo 0,5- 1,2 met4. kumeliukas, viena - sllaugllsi (per 4,5 m.) kumele, likt( trys - 5,5- 10 met4. erzilai. XVI­XVII a. sluoksnyje iskasti arkli4. kall-I pay. Galvijl[ amZius (menesiais). C . PiliCialiSkielles brei.

Si t'l galima pasakyti apie skerstll galvijll amzill. IS 24 I grupes galvij4. tiktai 2 individai buvo jaunesni nei 24 menesi4., vienas jll nebuvo sulaukt(s 12 menesi4.. 2 galvijll amzills buvo 24-30 menesil[. 14 individl[ buvo visiskai suaugt(, sulaukt( daugiau nei 42-48 menesill amziaus (I pav.). Dar 6 gyvulill amzil[ apibrezti sllnkiau, taciau ga­lima teigti, jog jie buvo ne jaunesni 24 menesi4.. IS 18 II grupes galvij4. trys buvo jaunesni negu 12 menesi4. (vie­nas jll - 5- 6 menesil[), du jaunesni nei 24- 30 menesi4., 9 galvijai buvo sllaugt(, vyresni nei 34 menesiq, is jll5 am­zius virsijo 42-48 menesius. Tikslesnio 4 gyvulill amziaus nustatyti nepavyko, greiciausiai jie buvo vyresni nei 18-24 menesi q.

Pavyko patikslinti dallgumos abiejose grupese aptik­t4. avi4./ozk4. amzi4. (4Ient.). Esami duomenys rodo, jog abiejose grupese mazdaug puse individ4. neslilaukdavo brandos - 2 metll. Pagal vien<\. morfologiskai aviai priskir-

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

4 lentele. AviL[l'ozktl amzius. 1- 7 - XIV- XV a., 8- 13 - XVI- XVII a. vidurys

Gvvulvs Individai Mcnesiai avis/ozka 1 1 avis/ozka 2 9 avis/ozka 2 18-24 avis/ozka 2 21-24 avis/ozka 1 27-36 avis/ozka 3 >36-48 avis/ozka 2 12? avis/ozka 1 5-6 avis/ozka 1 8-10 avis/ozka 1 >20-24

•

1 aVIs <36 •

1 aVIs >36 ozka 3 >12

lai taip pat priklause 5 gyvuliams. Du buvo jallnesni nei 1,2 m., kiti trys - suallgt( (per 4,5 m.), vienas j4. - vyres­nis nei 10 metll.

IS medziojam4. gyvLinl[ poplliiariallsi, bent jau pagal islikusi'l kalllint( medziag'l, bllVO briedziai. Tarp j4. kalll4. nemazai pasitaike zandikaulill fragment4., tad galima bu­vo nllstatyti, jog is 5 gyvLinl[ po vien'l buvo I; 4,5- 5,5; 8,5- 9,5 met4. amziaus. Kiek maziau aptikta tauro/stumbro kallll[. Pagal gaus<\. tarp laukini4. gyvLin4. sie liko antroje vietoje. Rastas taurolstumbro stubllro slankstelis nesuau­gusiais diskais leidzia manyti, jog vienas is sumedziotl!.i4. galejo bLiti jaunesnis nei 7- 8 met4., kadangi slanksteli4. dis­kai ivairil[ rLisi4. gyvLin4. suallga vyresniame amziuje (Kol­da, 1936). Pavyko nustatyti ir sumedziot4. elni4. - treciojo pagal gaus'llaukinio gyvLino - amzi4.. Po vien'l j4. bllVO 2,5-3; 3,5-4,5; 5,5- 6,5 metl/.. Kitl!. laukini4. gyvLimlme­dziaga labai fragmentiska.

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

5 lentcle. KiaulilJ. amzius. 1- 8 - XIV- XV a., 9- 13 - XVI- XVII a. vidurys

Individai Menesiai I 4 3 17 1 17-21 ? 22-31 -5 >22 1 >24-30 1 >36 2 ? ,

1 1 1 4-8 1 7-13 3 >22 1 >36-42

212

2. Matavimai

Buvo ismatuota 17 galvijtt sveiktt desines puses plas­takttz. Pagal apskaiCiuot'l plastakos indeks'l (Jewell, 1963, p. 92, 93) is 7 tirttt I grupes plastaktt 6 buvo karviLt, I pri­klau e karvei arba kastruotam jauciui (2 pav.). Tuo tarpu II grupes medziagoje is 10 tirttt plastakl[ vos 2-4 buvo priskirtos karvems, tuo tarpu 5- 6 - buliams (ne jaunes­niems nei 24--30 menesitt}.l grupes karvitt plastakos ilgis svyravo nuo 160 iki 179 mm (vid. 171 mm). II grupeje karvei priskirta plastaka buvo 162 mm, buliams priklaus~ -148- 164 Inm (vidutinis 156 mm) ilgio. Pagal plastaktt il­gi apskaiciuotas XIV- XV a. karvitt ugis buvo 91 ,9- 104,3 ± 4,5 em (vid. 99,4± 4,5 em), XVI- XVII a. bulitt - 63,7-80,5 ± em (vid. 73,1 ± 5,5 em).

Abiejose grupese buvo rasta po 3 sveikas desines pu­ses arklitt plastakas (6 lent.), pagal kurias apskaiciuotas ark1itt ugis gogo srityje (BHIT, 1952).

REZU LTAT V APTARlMAS

Vi1niaus zemutines pilies teritorijoje iskasta XIV­XV a. medziaga issiskiria laukinitt zveritt kaultt gausa. Pa­vyzdziui, Kernaves virsutiniame mieste (XIII a. pab.-

100

90 +-------------------------------

80 +--

70 +-60 +--

50 +-40 +--

30 +--

20 +-

10

° '" '" .~ :::l .-1: .- -- :::l

~ :::l '" o::l • ~

M .~ • •

1: - N

'" ~

XIV-XV a. ~VI-XVII a. vidurys

'" :::l .--:::l ~ •

'<t ·0

1: '" ~

2 pay. Galvijl! Iytis. I - karvc; 2 - bulius; 3 - karveljautis; 4 -karveibulius. C. PiliCialiSkielles brei.

U AS DA UGNORA, G. PIUCIA USKI E E

6 lentelc. Arklil! plastakos ilgis ir iigis. 1- 3 - XIV XV a., 4-6 - XVI XVII a. vidurys

-Nr. GL U • IS

1 182,0 mm 112- 120 em 2 188,0 mm 112- 120 em 3 192,0 mm 120-128 em 4 200,0 mm 120- 128 em 5 214,0 mm 128-136 em 6 222,0 mm 136- 144 em

XIV a.) naminitt gyvulitt kaulai sudare 93,4%, 0 laukinitt vos 0,96% (Baubliene et all, 2004, p. 163- 164). Tiesa, Traktt pusiasa1io pilyje 1961 m. tyrinejimll metu rast\! lau­kinittgYVUDll ske1ettt dalys sudare iki 25% vistt kaultt. Dau­giausia tarp jtt pasitaike stumbro3

- apie 12%, briedzio -6% kaultt. Tiesa, Traktt saloje rasta vos apie 5%-7% lall­kinitt gyvuntt kaultt (naaBep, 1961 S, Ta6J1. 1-4; flaaBep 1962, Ta6J1. 1- 2). XVI- XVll a. Vilnialls zemutines pilies teritorijoje susikaupusiame sluoksnyje medziojamtt gyvli­ntt dalis labai sumazeja (3 pav. ).

Mustt analizuota medziaga abiem laikotarpiais is­siskiria nedideliu kiaulitt kaultt skaiciumi. Tiesa, E. Da­nilcenkos tirtuose kauluo e kiaulitt dalis buvo didesne. Daugiau kiaulitt kau1tt (22,4%) buvo rasta Kernaveje, taip pat ir Traktt pusiasalyje bei saloje (apie 20%) (Baubliene et all, 2004, p. 163- 164; flaaBep, 1962s, 1-4 Ta6J1.; flaaBep 1962s, 1- 2 Ta6J1.). Gana ryskus skir­tumai matomi palyginus mustt ir Kolobzego (Lenkija) senamiestyje iskast'l XIII- XV a. osteologin~ medzia­g'l. Kaimynai daugiau augino avitt/OZkll ir kiaulitt. Pas­tar~tt kaultt dalis vidutiniskai siekia 17- 20% ir daugiau. AvittJozktt paprastai pasitaiko apie 25%. Tuo tarpu vos apie 2% randama arklitt kaultt (Gr~zak, 2000, p. 208-210).

Kadangi galvijtt skaicius abiejose grupese yra nedi­delis, tikslesnes isvadas daryti pemelyg dr'lsu, taciau gali­ma pasteberi, jog abiem laikotarpiais dauguma galvijtt sulaukdavo bent jau brandos - 3-4 mettt. Tarp gana gau­siai aptikttt stuburo slankstelitt didzioji dalis buvo suau­gusiais diskais. Sis proeesas viduramzitt galvijtt vyko apie devintuosius metus (Lie, Lie, 1990, p. 43-44). Taigi dalis galvijtt buvo vyresni nei 9 mettt. Tiesa, vargu ar tokio am­ziaus gyvuliai buvo labai vertingi. Bent orvegijoje, pa­gal 1274mettt teisynq, galvijai, kurie buvo naudojami kaip at iskaitymo priemone, negalejo buti vyre ni nei 8 metLt, o karves turejo buti atsivedusios bent du verselius (Lie, Lie, 1990, p. 43).

Z 6 piIll1osios grupes plastakos jau buvo aptartos atskirame darbc (Daugnora, 2002, p. 22- 29), taciau jos buvo priskirtos XVII a. Minetos galvijl! plastakos surinktos 1988 m. kasant I ploto durpill sluoksni ir yra datuojamos XIV- XV a.

3 Autorius naudoja "stumbro" pavadinim'l, taciau nera zinoma, ar jis skyrc tauro ir stumbro kaulus.

I

XIV XVII A. OSTEOLOGINES MED'-IAGOS. 198R- 1990 M ISKASTOS VIL, IAUS t:E 1UTINI';S PILIES TERITORIJOJE. ANALIZE 213

Sprendziant pagal galvijq amzi4., Zemutines pilies teritorijoje rastos kar­yes labiau buvo laikomos del pieno nei del mesos (bent XIV-XV a.). oretqsi pastebeti, jog 1 grupeje didesne galvijll dalis buvo sulauk~ brandaus amziaus, tuo tarpu II grupeje daugiau buvo jau­ne niq gyvuliq (J pav.). Tai galima sieti su gyvuliqlytimi. Pagal plastakos indek­S'l. apskaiciuot'l dalies individq (4 pav.). XVI-XVII a. medziagoje didesn~ dall sudaro buliai. Didele buliq kaulq dalis nera budinga siam laikotarpiui. Dazniau-

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

o . ...., .-;;. -

." -:::J '" .-~ .-..

<:

'" '" 0 '" >, .... :::J - .D .;,: 0<1) E ....

<: :::J -CI) ~

'" '" .... :::J

'"

XIV XV a. OXVI a. pabaiga XVII a. pillll0ji pusc

'" '" ·0 '" '" '" ·0 '" '" .- ro ro c .->, .", Co .;,: -E .;,: .;,: :::J >, 0 - '" .'" 0 - ro 0 ...J -.- .- .-.... 0 ...J > .- ~ '" co '" 0<1) ~ -.- '" '" :::J :::J C .... 0 :::J

Z ro f-

iai buliq kaulai, Iyginant su karvi4., kast­ruotq jauciq, sudaro nedidel~ dall visq galvijq kaulq. Jauni buliukai buvo nau­dojami mesai, suaug~ - tiktai vei lei, tad jq poreikis nebuvo didelis, 0 gyvenimo trukme - trumpesne. Tai patvirtintq me­dziaga is Vilniaus prezidentliros terito­rijos (XVII a.), AnyksCiq senamiesCio (XVlI a. pimloji puse), Kemaves virsu­tinio miesto (XIIl a. pabaiga-XIVa.), Kauno pilies (XV-XVI a.). Tiktai tarp

3 pay. tvairil[ riisil[ gyviinl[ skaicius I ir II grupcsc. C. PiliCiallskiell(?s brei.

Kauno miesto rotuses aiksteje (XV a.) iskastq galvijq plas­takq buliams priskirtina 54,5% (Daugnora. 2002, p. 22-27).

I grupes medziagoje zymiai didesne buvo karviq, lai­komq pienui, dalis (2 pav.). Tiesa, pieno is jq primelzdavo gana nedaug. orvegijoje viduramziq rasytiniai saltiniai mini, jog ziem'l kar­ve badaudavo, 0 per duodavo apie 500 litrq pieno (Lie, Lie, 1990, p. 43). Galima manyti,jog Lietuvoje vi­duramziais karves tikrai nebuvo tokios pieningos, mat dar XIX a. viduryje ir pa­baigoje Kauno ir Vilniaus gubemijo e valstieCiai is karves teprimelzdavo apie 30 kibirq pieno per metu (-360 litrq) (KoBaJleBcKHiI, J1eBIITCKIIH, 1879, c. 16, 17).

Apskaiciavu 4 buliukq ugl, sie pa­sirode buv~ labai mazi, daugiau nei 20 cm zemesni uz karves. Galima ma­nyti, jog mums pasitaike jaun4., dar ne­subrendusiq galvijq kaulai. Lenkijos

---

'" .. '" .:.:

40

35

~ 20 c -

15

10

+

-

140

Ankstyvaisiais viduramziais galvijai buvo maziausi nuo pat prijaukinimo pradzios. J q l11azej imo procesas stebi­mas nuo vidurinio neolito. Mazdaug per 5000 l11etq del zl110gaus atrankos, bado, prastqlaikYl110 s'llygqgalvijq ugis

• • • .. • • • • • •

• • • • t+ • • • • • • • • .... • •

• • • " • ~ •

• .. • t.· A .. •

, , , , , ,

ISO 160 170 180 190 200

Kaulo i1gis, GL

galvijai apie X a. buvo palyginti auks­te ni, vidutiniskai 106,9 cm (buliai), 104,6 cm (karves). XIVa. Kolobzego galvijai (Lenkija) taip pat aukstesni nei musiskiai - karves 91-134 cm, buliai 102- 107 cm (Gr~zak, 2000, p. 214).

Kcrnavc XIII- XIV a. Kauno pdis XV XVI a.

• Villllaus 7cmutinc pillS XIV XVa. • Vilniaus :lcmutlnc pills XVI -XVII a.

4 pay. XIII-XVII a. archcologiniuose paminkluosc iskastl[ galvijl[ plastakos kauIl[ matavimai. C. Piliciallskiel/(!s bre::.

214

sumazejo apie 15- 20 cm, taip pat zymiai mazejo ir j4. ra­gq dydis (Lasota-Moskalewska, 1989, p. 89- 95). Galima butq manyti, kad prastesnes laikymo sqlygos, pasarai ga­lejo lemti tai, jog pas mus karves gal but buvo siek tiek

• • mazesnes. Kokias karvi4. veisles augino viduramziq vilnieciai,

nera zinoma. Galima spelioti, ar tai buvo mums zinomi iki dabar islikusiq sen4.iq vietini4. baltnugaritt, ar sem4.itt, 0

gal jau isnykusiq galvijq veisliq atstovai. Minetll vietiniq veisliq gyvuliai nors ir zemi (-128 cm), palyginti su kit4. veisliq atstovais (Tusas, 200 I), taciau yra gerokai auks­te ni nei j q proteviai.

Reikia pazymeti, jog skiriasi I ir II grupiq arkliq ugis. Pagal V. O. Vitt skirstymq (BIiTI, 1952), XlV- XVa. sluoksnyje Vilniuje rasti arkliai buv(( labai mazi ir mazi. J4. ugis, plastakos ilgis yra mazesni nei Lietuvos kapiny­nuo e (V- XlI a.) ir Kernaves virsutiniame mieste (Xl­II a. pabaiga- XlV a.) iskast4. zirgq vidurkis (Daugnora, 1997,p.12- 13;Baublieneetall,2004,p.162- 164).Tuo tarpu II grupes arkliai, priskiriami mazq ir vidutini4. gru­pems, buv(( aukstesni nei rastieji minetuose paminkluo­se. Ogiu j ie atitinka sill dien4. zemaitukus (Macijauskiene, Juras, 2003, p. 38-41). Kadangi buvo apskaiciuotas ma­zo arkliq skaiciaus ugis, isvada daryti sunku. Galbut ma­zesni nei paprastai kapinynuose aptinkami arkliq kaulai galejo priklausyti ne jojamiesiems zirgams, bet lauki­niams mesai medziotiems arkliams ar traukiamiesiems gyvuliams. D. Makowiecki isskiria dviejll morfologinill tip4. arklius. Autorius teigia, jog kresnesni, iki 132 cm ugio gyvuliai labiau buvo naudoti traukimui, per 132 cm aukscio - jojimui (Makowiecki, 1997). Tai, jog bent dalis arkliq Vilniaus zemutineje pilyje buvo naudojami maistui, rodo randami j4. kaulai su kapojimo, pjovimo zymemis. 1518 m. E. Stela, aprasinedamas Prusijq, tei­gia, jog vietiniai gyventojai laukinius arklius naudoja tiktai mesai, kadangi jq negalima prisijaukinti , 0 ir nu­gara arkli4. per silpna, tad netinka naudoti darbui (Ste­la, 2004, p. 20). Laukinius arklius (tarpanus ?) bei baudas uz neteisetqj4. medziokl(( mini Lietuvos statutai (Lietuvos, 2002, p. 186). Tad galima manyti, jog XIV­XVa. laukinius arklius pilies apylinkese medziojo ir vilnieciai. II grupes gyvuliai chronologiskai yra vely­vesni nei rastieji kituose archeologiniuose paminkluo­se. Tai galet4. paaiskinti ir didesni jq ugi. Tiesa, ankstesniq laikotarpiq medziagoje taip pat pasitaike pa­nasiq ir dar aukstesni4. arkliq.

Sio darbo autoriai dekoja prof. hab. dr. V. Urbana vi­ciui uz sukauptq ir perduotq Vilniaus zemutines pilies os­teologin(( medziagq, taip pat Piliq tyrimq centro archeologams L. Kurilai bei dr. G. RackeviCiui ir uz pa­galbq narsant painiuose Zemutines pi lies luoksniuose.

UNAS DAUGNORA. G. PIUCIAUSKI E:--l E

ISYADO

I. IS 71 istirto XIV- XV a. datuojamo gyvulio kaulo, rasto Vilniaus zemutines pilies teritorijoje, 672 (77, I %) priklause naminiams gyvuliams, 188 (21,6%) - Iaukiniams gyvunams. IS 684 istirtq XVI- XVll a. viduriu datuojamq kaulll633 (92,5%) priklause naminiams, 26 (3,8%) - Iau­kiniams gyvunams.

2. Abiejo e grupese vyravo galvijq (Bos Bovis) kau­lai - 42% ir 66,3%.

LlTERATOROS SARASA

Baleisis R., 1991 - Briedziq atranka II Medziotojas ir meskeriotojas. Vilnius, 1991, p. 9- 12.

Baubliene J., Daugnora L., Trainiene R., Yaiciii­niene D., Yelickaite S., 2004 - Xl Va. sodyboje (Virsutinis Kemaves miestas) iskastos osteologines medZiagos analize II Lietuvos archeologija. Vilnius, 2004. T. 26, p. 161 - 166.

Daugnora L., Girininkas A., 1996 - Osteoarcheo­logija Lietuvoje. Vilnius, 1996.

Daugnora L., 1997 - Kauno apylinkiq zirgai II Velerinarija ir zootechnika. Kaunas, 1997. T. 4(26), p. 7- 15.

Daugnora L., 2002 - Galvijo plastakos kaultt, datuo­jamq XIII- XVII a., analize II Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2002. T. 18(40), p. 22- 28.

Driesch A. von den, 1976 - A quide to the measure­ment of animal bones from archeological sites. Harvard, 1976.

During E., 1986 - The fauna of Alvastra: an osteo­logical analysis of animal bones from a neolithic pile dwell­ing ll International Journal of skeletal research. Stockholm, 1986. Vol. 12.

Grfzak A. , 2000 - Konsumpcja mi((sa w srednio­viecznym Kolobrzegu w swielle badan szczqtk6w zwierz((­cych II Salsa Cholbergensis. Kolobrzeg w sredniovieczu. Kolobrzeg, 2000.

Habermehl K. H., 1975 - Die Alttersbestimmung bei Haus - und Labortieren. Berlin, 1975.

Hillson ., 1986 - Teeth. Cambridge, 1986. Jewell P., 1963 - Cattle from British archaeological

sites II Man and cattle. Occa ional paper of Royal antropological institute. London, 1963 . Vo1.18 , p. 80- 10 I.

Kolda J., 1936 - Srovnavaci anatomie anatomie zviqat domacich se zqetelem k anatomii cloveka. 1936, Brno.

Lasota-Moskalewska A., 1989 - Differences in the body size of cattle in archeozoological materials in the

XIV XVII A OSTEOLOGI:-;I' t-IEDlIAGOS.198b 1990 M ISKASTOS \ IL. ' IALS ZL 1UTL 'I~S PILIES TERITORIJOJE. ',\;ALlZE 2 I 5

Polish territories II Przeglqd archeologiczny. Warszawa, 1989. Vol. 36,p. 89- 95.

Leach 11., 2003 - Human domestication reconsidered II Current anthropology. 2003. Vol. 44:3, p. 349- 360.

Lie R. T., Lie R. W., 1990 - Changes in survival of cattle Bas tallntS in Trondheim during the Medieval period II Fauna orvegica. Oslo, 1990, ser. A. Vol. I I, p. 43-49.

Lietuvos, 2002 - Lietuvos statutas. Vilnius, 2002.

1acijauskiene V., Juras R., 2003 - An attempt at

analysing the elected traits of body confOimation, growth, performance and genetic structure of Lithuanian native Zemaitukai horse, the breed peeing preserved from ex­tinction II Animal science.

Makowiecki D. , 1997 - Ilodowa oraz uzytkowanie zwierzat na ostrowie Lednickim w sredniewieczu II Niepublikowana praca doktorska. Instytut Archeologii i Etnologii PA . Oddzial w Poznaniu.

Stela E., 2004 - Apie Prlisijos senybes. Vi In ius, 2004. Tautavicius A., Urbanavicius V., 19895 - Vilniaus

zemutines pilies rlimlt teritorijos 1988 m. archeologinilt

tyrimlt ataskaita. Vilnius, 1989 II LlIR. B. 1658. Tusas S., 200 I - Lietuvos vietiniq galvijl[ genetincs

[vairoves tyrimas ir jl[ genofondo issaugojimo priemones. Daktaro disertacija. Kaunas, 200 I.

Vilniaus, 1989 - Vilniaus zemutines pilies rlimai. Vilnius, 1989. T. I.

Vilniaus, 1990 - Vilniaus zemutines pilies rlimai. Vilnius, 1990. T. 2.

White T. E., 1953 - A method of calculating the di­etary percentage of various food animals utilized of ab­

original people II American antiquity. 1953. Vol. I 8( 4), p. 396 398.

Wigg 0., 1981 - Faunal remains from medievial

Bergen II Fauna onegica.O 10, 1981. er. A. 2, p. 34 40. BnlT B. 0., 1952 - nOwa,!.l1l na3blpbLKCKlLX J-.)'PIClHOB II

COBerCKa}l apxeonOrJ1}1, 1952.

KOSaJleBCI",iI B. M., CBIITCI",iI 11. 0., 1879 CTaTlICTII4ecKI1i! O'lepK I\.IOJIO'IIiOIO X03}1i!cTBa B ceBepllO

cpe.uHei! nonocax EBpollei!cKoi! POCCIII!. C. neTep6ypl~ 1879, c. 16-17.

DaaBep K. JI., 1962a5 - Pe3YJlbTaTbi ollpe.ueneHlm KOCTHblX OCTaTKOB, Jl06blTbiX npll apXeOJlorJI4eCKI1X pacKollKax Ha TeppuToplli1 3a~IKa TpaKai! B 1960 I: II IIpe:.tBaplITeJlbHOe 3aKJIIO'leHlle 110 1I11~!. 1962.

naaBep K. JI., 1962b5 PC3YJlbraTbi ollpe:.teJleHII}I KOCliIOBO ~larepllaJ la 113 apXeOJlOrll'lecKIIX pacKolloK B TpaKaii B 1961 r. 1962.

THE ANALYSIS OF THE OSTEOLOGICAL MATERIAL OF THE 14TH-17TH C. EXCAVATED IN 1988-1990 IN THE TERRITORY OF THE VILNIUS

LOWER CASTLE

Linas Daugnora, Giedre Piliciauskiene

Summary

The aim ofthi study is to analize and compare the struc­ture and alternation of the osteological material of the 14th-15th c. and of the16th - the middle of the 17th c. found dur­ing the investigations of 1988-1990 in the territory of the Vilnius Lower castle.

The number of found animal bones (Tables 1-3) was discussed, as well as life length (Tables 4-5, Fig. 1) and sex of animals (Fig. 2). According to measurements of metacar­pus, the height of cows of the 14th-15th c. was calculated as 91,9-104,3 ± 4,5 cm (averagely 99,4± 4,5 cm), that of bulls

From 871 investigated animal bone dated back to the -14th-15th c., 672 (77,171') belonged to domestic animal, 188 (21,6%) to wild animals. From 684 investigated bones dated from the 16th - the middle of the 17th C., 633 (92,5%) belonged to domestic animals, 26 (3,8%) to wild animals. In both groups the bones of cattle (80S 80vis) dominated - 42% and 66,3%.

L1STOFTABLES

- 63,7-80,5 ± cm (averagely 73,1 ± 5.5 cm). The height of Table I. umber of animal bone found in the peat layer horses was established as well (Table 4). of the 14th 15th c.

216

Table 2. umber of animal bones found in the layer of

the 16th - the middle of the 17th c.

Table 3. umber of animal bones found in the layer of the 14th- 15th c. Investigated by E. Danilcenko.

Table 4. Length of metacarpus and height of horses. 1- 3 -

the 14th- 15th C., 4- 6 - the 16th - the middle of the 17th c.

Table 5. Age of sheep/ goat (in months). 1- 7 - the 14th ­

the 15th C., 8 13 - the 16th - the middle of the 17th c.

Table 6. Age of pigs (in months). I 8 the 14th- 15th C.,

9 13 - the 16th - the middle of the 17th c.

Dr. Linas Daugnora Lietuvos veterinarijos akademija, Anatomijos ir fiziologijos katedra, OsteologiJos laboratorija, Tilles g. 18,41781, Kaunas. tel. 36 1903. el paStas' daugnora@lva.lt

Gicdre Pihclauskicne Llctuvos vctcnnarijos akadcmija, Anatomijos ir fiziologijos katcdra, Ostcologijos laboratorija, Tilzes g. 18, 41781, Kaunas . el.pa~tas : giedre.piliciauskiene@lva.!t

U;-'!AS DAUG;-'!ORA. G. PIUCIAUSKIE 'E

LIST OF JLLUSTRATIO S

Fig. J. Age of callie (in month ).

Fig. 2. Sex of cattle. 1. Cow; 2, Bull; 3. Cow/Ox; 4.

Cow/bulL

Fig. 3. umber of animals of various types in groups I

and II.

Fig. 4. Measurement of animal pad bone excavated in

the archaeological monument of the J 3th-17th c.

Gauta 2005 02 25