6 tema - Vilniaus universitetas

6 tema

Civilin÷s teisin÷s atsakomyb÷s Bendrieji klausimai

© Prof. V. Mizaras. Prievolių teis÷ I

Civilin÷ teisin÷ atsakomyb÷

� Civilin÷s teisin÷s atsakomyb÷s samprata (CK 6.245 str. 1 d.)A. Kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti žalą (nuostolius) ir/arba sumok÷ti netesybasB. Skolininkas turi pareigą atlyginti žalą(nuostolius) ir/arba sumok÷ti netesybas


Civilin÷s atsakomyb÷s bruožai� Specialus tikslas� Atsiradimo pagrindas – privataus intereso pažeidimas

� Specifika aiškinant ir taikant civilin÷s atsakomyb÷s sąlygas

� Skirtinga civilin÷s atsakomyb÷s taikymo tvarka

� Skirtingi ieškinio senaties terminai


Civilin÷ atsakomyb÷ ir kiti teisių gynimo būdai

� Civilin÷ atsakomyb÷ yra nauja papildoma prievol÷(naujas teisinis santykis), atsirandanti kaip pradin÷s (pirmin÷s) prievol÷s pažeidimo teisinis padarinys, jeigu iki tol šalis siejo teisiniai santykiai (esantsutartinei civilinei atsakomybei su tam tikromis išimtimis ir esant deliktinei atsakomybei) arba, esantdeliktinei civilinei atsakomybei - nauja prievol÷(naujas teisinis santykis);

� Civilin÷ atsakomyb÷ taikoma už jau atliktus neteis÷tus veiksmus (padarytą teis÷s pažeidimą)

� Civilin÷s atsakomyb÷s pagrindin÷ funkcija –kompensuoti padarytą žalą (kompensacin÷ funkcija)


Civilin÷s atsakomyb÷s principai (funkcijos, tikslai)

� Nukent÷jusiajam padaryta žala turi būti visiškai atlyginta (kompensavimo funkcija)A. “Restitutio in integrum” principasB. “Teisingos kompensacijos” principas

� Prevencin÷ funkcija (antraeilis vaidmuo)� Nubaudimas – tur÷tų būti vengiama, bet absoliučiai ignoruoti nedrįstama


Civilin÷s atsakomyb÷s rūšys (1)� Pagal atsiradimo pagrindą

A) Sutartin÷ civilin÷ atsakomyb÷ (CK 6.245 str. 3 d.)B) Deliktin÷ civilin÷ atsakomyb÷ (CK 6.245 str. 4 d.)

� Pagal skolininkų daugetą ir pareigų pasiskirstymąA) Dalin÷ civilin÷ atsakomyb÷B) Solidarioji civilin÷ atsakomyb÷C) Subsidiarin÷ civilin÷ atsakomyb÷ (CK 6.245 str.

5-6 d.)


Civilin÷s atsakomyb÷s rūšys (2)

� Pagal atsakomyb÷s dydįA) Visiška civilin÷ atsakomyb÷ (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.)B) Ribota civilin÷ atsakomyb÷ (6.251 str. 1 d., 6.252 str., 6.282 str.)


Dalin÷, solidarioji ir subsidiarin÷ atsakomyb÷

� Dalin÷ ir solidarioji civilin÷ atsakomyb÷atsiranda remiantis dalinių ir solidariųjųprievolių taisykl÷mis

� Subsidiarin÷ civilin÷ atsakomyb÷� Taikoma įstatymų ar sutarties numatytais atvejais� Taikoma tik esant pagrindinei civilin÷s atsakomyb÷s prievolei

� Taikoma asmenims, kurie neatsako pagal pagrindinęcivilin÷s atsakomyb÷s prievolę


Sutartin÷ ir deliktin÷ civilin÷atsakomyb÷

� Skirtingas atsiradimo pagrindas� Skirtingos atsakomyb÷s formos� Skirtingas atsakomyb÷s sąlygų taikymas� Skirtingas atsakomyb÷s dydis ir nustatymo pagrindai

� Skirtingos galimyb÷s apdrausti civilinęatsakomybę

� Gali būti skirtingai taikomi ieškinio senaties terminai

� Kiti papildomi skirtumai


Civilin÷s atsakomyb÷s formos

� Žalos (nuostolių) atlyginimas

� Netesybų sumok÷jimas


Civilin÷s atsakomyb÷s formųskirtumai

� Skirtingos galimyb÷s taikyti sutartin÷s ir deliktin÷s civilin÷s atsakomyb÷s atveju

� Skirtingas nustatymo pagrindas� Skirtingas įrodin÷jimas� Skirtingos civilin÷s atsakomyb÷s sąlygos� Skirtingi ieškinio senaties terminai


Palūkanos� Atlieka dvi funkcijas: mok÷jimo ir kompensacinę; palūkanų mok÷jimas grindžiamas teisingumo principu –kreditoriaus turtinių interesų apsauga

� Palūkanos – minimalūs nuostoliai� Santykis tarp palūkanų ir netesybų yra toks pat, koks yra tarp nuostolių ir netesybų

� Palūkanų dydis gali būti nustatomas šaliųsusitarimu arba įstatymu


Palūkanų mok÷jimas� Už pinigin÷s prievol÷s įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210 str.)

� Už priteistą sumą nuo bylos išk÷limo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.)

� Sutartin÷s civilin÷s atsakomyb÷s taikymo atveju - už nuostolius nuo prievol÷s neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatyta, kas kita (CK 6.258 str. 7 d.)


Civilin÷s atsakomyb÷s sąlygos

� Neteis÷ti veiksmai (CK 6.246 str.)� Kalt÷ (CK 6.248 str.)� Priežastinis ryšys (CK 6.247 str.)� Žala (CK 6.249 str.)


Neteis÷ti veiksmai

� Aktyvus įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos pažeidimas

� Pasyvus įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos pažeidimas

� Bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas


Neteis÷tumas sutartin÷je atsakomyb÷je

� Sutartin÷s prievol÷s neįvykdymas� Sutartin÷s prievol÷s netinkamas įvykdymas

� Sutartin÷s prievol÷s įvykdymo termino praleidimas


Kalt÷s ir neteis÷tumo santykis deliktin÷je civilin÷je atsakomyb÷je

� GENERALINIS DELIKTAS (CK 6.263 str.1 d., 6.248 str. 3 d., 6.246 str. 1 d.)� Kaltas asmens elgesys suk÷lęs žalos yra pagrindas taikyti deliktinę civilinęatsakomybę

� Kalt÷ – centrin÷ sąlyga� Pareigų nesilaikymas, įskaitant bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai

� Neteis÷tumas yra kalt÷s elementas


Kalt÷

� Protingo, rūpestingo asmens elgesio standartas (bonus pater familias)

� Faktinis asmens algesys� 1 ir 2 nesutampa


Kalt÷s samprata� Kalte yra laikomas asmens nesugeb÷jimas elgtis taip, kaip galima protingai iš jo tik÷tis. Kaltas asmens elgesys, neatitinkantis protingo elgesio standartų, gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu

� Kalt÷s formos: tyčia ir neatsargumas (didelis neatsargumas ir paprastas neatsargumas)


Objektyviosios (griežtos) civilin÷s atsakomyb÷s teorijos

� RIZIKOS TEORIJA (Vokietija, Prancūzija, Anglija)

� “GILIOS KIŠENöS” TEORIJA (JAV)


Žala ir jos rūšys

� Turtin÷ žala ir neturtin÷ žala

� Žala turtui ir žala asmeniui

� Tiesiogin÷ žala ir netiesiogin÷ žala


Žala turtui (CK 6.249 str.)

� Tiesiogin÷ žala (tur÷tos išlaidos, turto sugadinimas ar sunaikinimas)

� Netiesiogin÷ žala (negautas pelnas)� Kitos išlaidos (žalos prevencijai, žalos įvertinimui, išsiieškojimui ne teismo tvarka)

� Pažeid÷jo gauta nauda


Pažeid÷jo gauta nauda� Faktiškai gauta nauda� Neto (grynoji) nauda� Tik su neteis÷tais veiksmais susijusi nauda

� Išieškotina visa d÷l neteis÷tų veiksmųgauta nauda

� “Nauda” netur÷tų būti vertinama kaip ekonomin÷ nauda


Žalos atlyginimo būdai

� Žalos atlyginimas natūra� Žalos atlyginimas pinigais


Turtui padarytos žalos atlyginimo ypatumai

� Sunaikinto ar sugadinto turto vert÷s atlyginimas

� Tokio paties daikto perdavimas� Daikto pataisymas ar išlaidų atlyginimas� Atsižvelgiama į perkamosios vert÷s sumaž÷jimą

� Turto vert÷ apskaičiuotina rinkos kainomis� Atsižvelgiama į turto nusid÷v÷jimo laipsnį� Turi būti pasirenkamas pigesnis būdas


Neturtin÷ žala (1)� Valstyb÷s, kuriose neturtin÷ žala atlyginama, kai įrodoma, kad ji padaryta (Prancūzija, Belgija, Graikija, Portugalija)

� Valstyb÷s, kuriose neturtin÷ žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (Lietuva, Vokietija, Šveicarija, Rusija, Danija, Italija, Suomija, Švedija)

� Valstyb÷s, kuriose neturtin÷s žalos atlyginimas priklauso nuo delikto rūšies (Anglija)


Neturtin÷ žala (2)� Kompensavimas� Atlyginimas už patirtą skriaudą(“pažeid÷jas kiek įmanoma turi stengtis padaryti nukent÷jusiojo gyvenimąlengvesniu, ištaisydamas savo neteis÷tais veiksmais jam padarytąžalą”) (vok. Genugtuungsfunktion)

� Prevencija


Neturtin÷ žala (3)

� Aplinkyb÷s, į kurias atsižvelgtina nustatant neturtin÷s žalos dydį� Neturtin÷s žalos pasekm÷s� Neteis÷tų veiksmų pasekmių pasireiškimo trukm÷

� Žalą padariusio asmens kalt÷s laipsnis� Neteis÷tų veiksmų atlikimo priežastys ir pagrindas


Neturtin÷ žala (4)� Pažeidimo intensyvumas, būdas, apimtis� Pasekmių paplitimo mąstas� Gal÷jimas ar negal÷jimas nutraukti neteis÷tusveiksmus ar užkirsti kelią tokiems veiksmams

� Asmens vertinimas, jo populiarumas visuomen÷je� Pažeid÷jo turtin÷ pad÷tis� Nukent÷jusiajam padarytos turtin÷s žalos dydis� Kitos aplinkyb÷s (pvz., pažeid÷jo veiksmai padarius žalą)

� Sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai


Priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) (1)

� Priežastinis ryšys egzistuoja, jeigu žala (nuostoliai) pagal jų ir civilin÷s atsakomyb÷s prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu(“lankstaus” priežastinio ryšio teorija)


Priežastinis ryšys (2)� Ekvivalentinio ryšio teorija� Adekvataus ryšio teorija� Tiesiogin÷s pasekm÷s teorija� Pakankamos priežasties teorija� Būtinos pasekm÷s teorija� Betarpiškos pasekm÷s teorija� Artimiausios priežasties teorija� Pasekmių numatymo teorija� Kitos teorijos


Aplinkyb÷s, atleidžiančios nuo civilin÷s atsakomyb÷s (CK 6.253 str.)

� Nenugalimos j÷gos aplinkyb÷s� Valstyb÷s veiksmai� Trečiojo asmens veiksmai� Nukent÷jusiojo asmens veiksmai� Būtinasis reikalingumas� Būtinoji gintis� Savigyna� Kitos įstatymuose ar sutartyje numatytos aplinkyb÷s


Nenugalima j÷ga (force majeure)� Aplinkyb÷s buvo nežinomos ir jųprotingai nebuvo galima numatyti

� Aplinkybių nebuvo galima kontroliuoti ar užkirsti joms kelio

� Aplinkyb÷s yra priežastis, d÷l kurios objektyviai negalima įvykdyti prievol÷s

� Šalys nebuvo prisi÷musios tokiųaplinkybių atsiradimo rizikos


Valstyb÷s veiksmai� Valstyb÷s veiksmų nebuvo galima ginčyti teismo ar administracine tvarka

� Valstyb÷s veiksmai buvo nenumatomi� Valstyb÷s veiksmai buvo privalomi prievol÷s šaliai, kuri remiasi šiais veiksmais

� Valstyb÷s veiksmai atlikti ne d÷l šalies, kuri remiasi šiais veiksmai, kalt÷s


Trečiojo asmens veiksmai

� Neturi būti skolininko neteis÷tųveiksmų, kalt÷s, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos

� Skolininkas pagal įstatymą ar sutartįneturi pareigos atsakyti už trečiojo asmens veiksmus


Nukent÷jusiojo asmens veiksmai� Nukent÷jusiojo sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos

� Nukent÷jusysis pats prisiima riziką d÷l žalos jam atsiradimo

� Būtina atsižvelgti į nukent÷jusiojo amžių, jo fizines bei psichines savybes, skolininko veiksmus, kitas konkrečios situacijos aplinkybes

� Vertinant veiksmus taikomas subjektyvumo kriterijus (ar gal÷jo adekvačiai suvokti pad÷ties pavojingumą)


Būtinasis reikalingumas (CK 6.253 str. 6 d., 6.274 str.)

� Gresia realus pavojus asmeniui ar jo turtui

� Žalos padarymas yra vienintel÷galimyb÷ išvengti realaus pavojaus

� Padaryta žala yra mažesn÷ arba tolygi, lyginant su ta žala, kuri būtų gal÷jusi atsirasti


Būtinoji gintis (CK 6.253 str. 7 d., 6.269 str.)

� Turi būti užpuolimas, nuo kurio ginantis padaroma žala

� Žala padaroma užpuolikui� Žala padaroma ginantis nuo užpuolimo� Turi būti realus pavojus besiginančio ar kito asmens sveikatai, gyvybei ar turtui

� Gynimasis buvo vienintel÷ galimyb÷ išvengti žalos� Panaudotas gynimasis buvo adekvatus, proporcingas užpuolimo pobūdžiui ir pavojingumui


Savigyna (CK 6.253 str. 8 d., 1.139 str., 2.269 str.)

� Galima panaudoti tik CK numatytais atvejais� Savigynos būdai ir priemon÷s turi atitikti pažeidimo pobūdį ir neperžengti savigynos ribų, gerbti žmogaus teises

� N÷ra galimyb÷s laiku gauti pagalbos išvalstyb÷s institucijų, kompetentingų ginti pažeistas teises, o nesi÷mus savigynos teis÷s įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esm÷s pasunk÷tų


Prevencinis ieškinys (1)� Prad÷tas naudoti intelektin÷s nuosavyb÷s srityje XVIII a. pabaigoje(pirmasis teismo sprendimas patenkinti prevencinįreikalavimą uždrausti veiksmų atlikimą buvo priimtas:Anglijoje 1783 m. patento savininko teisių pažeidimo byloje (Hicks v. Raincock, 2 Dick. 647, 21 Eng. Rep. 423 (1783);JAV 1877 m. konkurencijos byloje (JAV AukščiausiojoTeismo sprendimas (McLean v. Fleming, 96 U.S. 245 (1877)


Prevencinis ieškinys (2)� Kildinamas iš daiktinių teisių negatorinio gynimo būdo

� Prevencinio reikalavimo objektas – būsimi neteis÷ti veiksmai

� Pagrįsta gr÷sm÷ (realus pavojus), kad gali būti atlikti teises pažeidžiantys veiksmai ar padaryta žala

� Kalt÷ n÷ra būtina sąlyga� Netaikomas ieškinio senaties terminas (gali būti reiškiamas ieškinys tol, kol egzistuoja gr÷sm÷)


Prevencinis ieškinys (3)� Reali gr÷sm÷ (realus pavojus)

� N÷ra preziumuojama, o turi būti ieškovo įrodoma� Ieškovas turi įrodyti, kad jo teis÷ms gresia konkretus pavojus, jog yra aplinkybių, faktų, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų

� Užsienio teismų praktikoje pripažįstama, kad teis÷s pažeidimo gr÷sm÷ preziumuojama, jeigu jau teis÷s pažeidimas buvo padarytas anksčiau


Prevencinis ieškinys (4)� Realią gr÷smę (pavojų) rodančių aplinkybių

pavyzdžiai� Asakovo konkretūs veiksmai� Parengiamieji darbai� Teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo

pus÷s� Veiksmai gali būti tiesiogiai su konkretaus asmens teisių

pažeidimu nesusiję, tačiau sudaro objektyvią galimybępažeisti teises

� Vieni neteis÷ti veiksmai gali būti laikomi realiu pavojumi padaryti kitokius neteis÷tus veiksmus

6 tema - Vilniaus universitetas

Documents

Transcript of 6 tema - Vilniaus universitetas