1

5 tema. Sąveika ir socialinė organizacija sporte.

Saulius Kavaliauskas2012 10 09 TRS 4 ir kKU-4 grupės

s.kavaliauskas@lkka.ltPaskaitos yra interneto svetainėse

http://www.lkka.lt/PSK ir http://www.sportofeja.lt

2

5 tema

SOCIALINĖ SĄVEIKA IR SOCIALINĖ STRUKTŪRASOCIALINĖ SĄVEIKA IR SOCIALINĖ STRUKTŪRA SPORTESPORTE

Literatūra:1. Giddens.A. Sociologija(2005) Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”, 2005

P.P. 88-1102. Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai,

Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, P. 100-1293. A. Matulionis. Sociologija (2002) Vilnius HOMO LIBER. P. 38-42, 80-854. I. Luobikienė Sociologija: Bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika (2000)

Kaunas. Technologija P. 4-485. Peter L. Berger (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae

Universitatis, P 68-1546. Smelser (1994) N. Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų

kalba leidykla “ Feniks” Maskva, metai (70-94 puslapio)7. Sovremennaja zapadnaja sociologija (1990) .Maskva.Politizdat, (žiūrėti

atitinkamas sąvokas)8. Mūsų kasdieninė sąveika: Simbolinio interakcionizmo perspektyva\\ http:

//www.sociumas.lt /Lit/Nr2/interak.asp

3

SOCIALINĖ SĄVEIKA (interakcija)

1. Elgesys atsižvelgiant į kitų žmonių buvimą ir su jais elgiantis taip, kaip jie elgiasi su tavimi (Broom, Bonjean, Broom, 1990)

2. Socialinio veikėjo, ar grupės veikėjų buvimas tarp kitų socialinių veikėjų, atsižvelgiant į konkrečią socialinę situaciją (Sedov, 1990).

3. Socialinė sąveika, tai procesas, kuris apima mūsų veiksmus ir atoveiksmius, bendraujant su aplinkiniais žmonėmis. (A. Giddens, 2005)

4

SOCIALINĖ SĄVEIKA (interakcija)

Nuo socialinių sąveikų optimalaus (nei Nuo socialinių sąveikų optimalaus (nei per daug, nei per mažai) skaičiaus ir per daug, nei per mažai) skaičiaus ir apimties priklauso mūsų socialinės apimties priklauso mūsų socialinės integracijos laipsnis.integracijos laipsnis.Kitaip tariant, mūsų dalyvavimas (to dalyvavimo trukmė, intensyvumas) socialinėse organizacijose (tarp jų ir sporto) priklauso tiek nuo socialinių sąveikų pobūdžio, apimties, tiek nuo socialinių sąveikų intensyvumo.

5

Socialinių sąveikų rūšys

• Verbalinės – neverbalinės (gestai, veido išraiškos, kūno laikysenos); Verbalinių sąveikų pavyzdys sporte aistruolių šūksniai, trenerio kalba per minutinę pertraukėlę. Neverbalinių – teisėjų gestai, derinio parodymas ir kt.)

• Fokusuotos- nefokusuotos (minioje, autobuse); Fokusuotos – žiūrovų sufokusuotas žvilgsnis į sportininkus, nefokusuotų – sirgalių minioje kylančios tarpusavio sąveikos)

• Betarpiškos – netiesioginės (vyksta per įvairias media priemones). Tiesioginės sąveikos 0 sąveikos tarp trenerių ir sportininkų treniruočių varžybų metu, sąveikos varžybų metu su varžovais. Netiesioginės sąveikos SMS, pokalbių svetainės, skambučiai į radiją, televiziją ypač sparčiai plinta sporto srityje.

6

Mikrosociologinės socialinės teorijos

• Mainų teorija

• Simbolinio sąveikavimo teorija

• Etnometodologija

• Etikėčių klijavimo (stigmatizacijos) teorija

• Dramaturginis požiūris

7

MAINŲ TEORIJA – SPORTO SOCIALUMO AIŠKINIMAS

• Mes sportuojame (treniruojamės, dalyvaujame varžybose) , jei mums buvo atlyginta už mūsų veiklą praeityje. Atlyginimas įvairus (varžybos, apdovanojimai, pinigai);

• Jei atlyginimas už sąveikas didelis, sportuojantis žmogus stengsis susikurti sąlygas, kuriomis atlyginama už tas sąveikas. (treniruočių vieta, varžovai, varžybų sistema)

• Jei atlyginimas už sąveikas didelis, sportininkas nesigaili sąnaudų atlygiu pasiekti. Jis intensyviai treniruojasi, reguliuoja svorį, naudoja medikamentus (legalius ir nelegalius), papirkinėja varžovus ir teisėjus ir kt.

• Jei poreikiai šioje srityje patenkinti, sportininkai mažina sąnaudas atlygiui pasiekti. mažiau treniruojasi, rečiau dalyvauja varžybose, baigia sportinę karjerą.

• Pagal Gouldner, sportininkai kaip ir kiti mirtingieji, neturėtų sąveikauti (norėti sąveikauti) su žmonėmis kurie juos įžeidinėja (treneriai, žurnalsitai, aistruoliai)

8

Simbolinis sąveikavimas - SPORTO SOCIALUMO AIŠKINIMAS

• Individai renkasi sportines veiklas, visų pirma, pagal tai, kokią reikšmę (sveikatinimo, pasiekimo, socialinio statuso ir kt.) tos veiklos turi jiems patiems;

• Reikšmes taip pat formuoja ir kitų žmonių (visų pirma „reikšmingų kitų) įtaka sportuojantiems žmonėms (sporto specialistams)

• Reikšmės nuolat interpretuojamos (sveikatos pokyčiai, pasiekimai, kultūrinės aplinkos kaita ir kt,)

• Nevienodas situacijos apibrėžimas sukelia svarbiausius konfliktus sporte (trenerio sportininko konfliktas, žiūrovų konfliktai, teisėjavimo skandalai)

9

ETNOMETODOLOGIJA - SPORTO SOCIALUMO AIŠKINIMAS

•1. Formalių ir neformalių taisyklių kūrimas, interpretavimas ir laužimas; Trenerių ir sportininkų dažnai taikomas metodas, stengiantis sukurti sau palankias taisykles, pagal kurias socialiniai veikėjai kuria sąveikas. Varžybų metu pastebėtas taisyklių sulaužymas reikalauja nutraukti žaidimą, nubausti “nusikaltusį asmenį, iš naujo atkurti tvarką.•2. Pokalbių ir tekstų analizė. Kiekviena sporto šaka sukuria savitą kalbėjimo formą ir reikšmes. Ypač tai pasakytina apie specialistų kalba, kuri dažnai kitiems žmonėms (netgi kitų sporto šakų specialistams) yra nesuprantama. Panaši situacija yra moksle ir mene. Kitas įdomus aspektas – komentatorių kalba, kuria iš vienos pusės varžo kalbininkų keliami reikalavimai, o iš kitos-sporto šakos specifika•3. Kūno kalbos, kitų neverbalinių sąveikų analizė. (trenerių, sportininkų, teisėjų gestai, laikysena, veido išraiškos).•Sporto grupė kuriama (identifikuojama), kai nariai vienodai supranta ir taiko pokalbių ar elgesio taisykles, vienodai įveikia kylantį nerimą dėl nuolatinės situacijos kaitos

10

• Nukrypimas yra socialiai apibrėžtas. ( tai - sąlygojama pagrindinių laiko ir erdvės charakteristikų). Visuomenė „išranda” nukrypimą, naujai apibrėždama elgesio būdus kaip amoralius ir oficialiai neteisingus.

Skiriamos trys normalaus elgesio sampratos aspektai: Idealus (norma grindžiama tradicijomis, religija, morale); Sociologinis (norma grindžiama supratimu “daugiau negu

pusė”) Gerovės (norma grindžiama gera savijauta)

Etikečių klijavimo (stigmatizacijos) teorija( H. Becker, E. Lemert, Hawkins, Tiedeman)

11

• Socialinės kontrolės priemonės priklijuoja nukrypėlių etiketes . Pastebima abipusė priklausomybė tarp „budelio” ir „aukos”.

• Priemonės - nuo pravardžių, anekdotų, šaržų animacinių filmukų, iki oficialios diagnozės (psichinis ligonis).

• Nukrypėlio etiketė paniekina individą. Stigma (gėdos ženklas) yra etiketė, kuri nurodo pastebėtus labai negatyvius veiksmus ar bruožus, nuo šiol atskiriančius stigmuotą asmenį nuo „normalių” žmonių.

• Stigma nepaiso visų kitų savybių ir sutapatina jį su nukrypėliu.

Etikečių klijavimo (stigmatizacijos) teorija( H. Becker, E. Lemert, Hawkins, Tiedeman)

12

ApibendrinimasApibendrinimas – žmonės kuria grupę tada, kai vienodai (panašiai) stigmatizuoja nukrypėlius ir taiko panašias sankcijas.

Sporto grupė kuriama kai atskiriami žmonės nenorintys, nemokantys, negalintys tokiu pat lygiu treniruotis, varžytis, rungtyniauti.

Panašiu būdu sukuriamos sporto fanų, aistruolių grupės

Etikečių klijavimo (stigmatizacijos) teorija( H. Becker, E. Lemert, Hawkins, Tiedeman)

13

DRAMATURGINIS POŽIŪRIS - SPORTO SOCIALUMO AIŠKINIMAS

Sportas sukuria situacijas, kuriose žmonės gali išreikšti simbolines

reikšmes ir patys geriau gali pasirodyti tokiose sąveikose.

“Sporto ir teatro ryšys - treneris – režisierius, sportininkas –

aktorius, žiūrovai - spektaklio žiūrovai”.

Sportininkai tampa herojais, kuriais žavimasi, siekiama

panašiai atlikti socialinius ir sportinius vaidmenis

Sportininko (trenerio, teisėjo, žiūrovo) vaidmuo pateikia šabloną, pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje.

Vaidmuo sporte nėra kažkas “duota” bet įgyjamas socialinio pripažinimo veiksmais. „Pripažįsta varžovai, komandos draugai, žiūrovai) Sportininko įvaizdis labai susijęs su jo kontrakto verte, o taip pat sporto šaka tokiu būdu įgyja socialines reikšmes ir atlieka apibrėžtas funkcijas visuomenėje.

Grupės kuriamos, kai grupių nariai vienodai supranta aktorinio žaidimo taisykles, kai žmonės-aktoriai ir žmonės žiūrovai nei per daug, nei per mažai vaidina.

14

SOCIALINĖ STRUKTŪRA

Socialinė padėtis (statusas)Socialinė padėtis - buvimo visuomenėje būdasĮgimtos padėtys: gaunamos gimus (lytis ir rasė)Įgytos padėtys: gaunamos pasirenkant ir asmeninių pastangų dėka ( Amžius, išsilavinimas, profesija, šeimyninė padėtis, partinė priklausomybė, sporto šakos, pasiekimai)Svarbiausios socialinės padėtys įteisinamos dokumentuose. varžybų protokolas įteisina sportininko socialinius statususŠeimininko padėtis - tai tokia padėtis kurią žmogus gali apibūdinti atsakydamas į klausimą sau pačiam “kas aš esu?”

Socialinė struktūra -tai daugiau ar mažiau stabilaus ryšio tarp individų ir tarp grupių visuomenėje modelis.

15

Socialinis vaidmuo (rolė)

Socialinis vaidmuo.Socialinis vaidmuo - “dinaminis padėties aspektas” ( Linton, 1936).Vaidmenų rinkinys - kiekvienos socialinės padėties sukuriama vaidmenų visuma. Sportininko statusas sukuria visą spektrą socialinių vaidmenųPriskirti vaidmenys - grindžiami tradicija, paplitusiais įsitikinimais, socialiniais lūkesčiais (ekspektacijomis).Suvokti vaidmenys - grindžiami individualiu socialinės padėties vertinimu.Vaidmens našta - individo išgyvenimas dėl to, kad jis nesugeba pateisinti visų lūkesčių, susijusiu su vaidmeniu.Vaidmenų konfliktas kyla tada, kai vaidmenys varžosi tarpusavyje bei remiasi skirtingais lūkesčiais.

16

Socialinių statusų ir socialinių vaidmenų rinkiniai

Statusai

(socialinės padėtys)

Tėvas Treneris

Sporto teisėjas

Vaidmenys

Vaidmenų rinkiniai

Tėvas vaikams

Vyras žmonai

Aikštės teisėjas

Linijos teisėjas

Sporto grupės treneris

Nacionalinės

rinktinės treneris

17

SOCIALINĖ STRUKTŪRA

Pagrindiniai santykiai.• Viso asmens reikšmė;• Gilus ir intymus bendravimas;• Pirmiausia siekiama asmeninio

pasitenkinimo;• Sąveika yra unikali, nes reikšmingas

būtent šitas asmuo;• Sąveikos yra pilnos, nes jų dalyviai

suvokia vienas kitą kaip įvairiapusę asmenybę.

Santykiai kaip idealūs tipai

Šalutiniai santykiai• Reaguojam tik į dalį asmenybės;

• Bendraujama paviršutiniškai;

• Sąveikų metu nesistengiama atskleisti partnerio asmenybės;

• santykiai yra tik priemonė pasiekti kitiems tikslams;

• Santykiai lengvai perteikiami kitiems asmenims.

SutuoktiniaiBroliai ir seserysGeriausi draugai

Jaunimo kompanijaKariuomenės dalinys

Dėstytojai ir mažų grupių

studentai

Vadovas ir sekretorė, Gydytojas ir seselė

Pirkėjai ir pardavėjas kaimyninėje parduotuvėje

Banko tarnautojas ir

klientai

Pagrindiniai santykiai šalutiniai santykiai

18

SOCIALINIŲ GRUPIŲ SAMPRATA

Grupė Grupė – tai žmonės, kuriuos suartina bendri interesai arba bendra priklausomybė, o jų santykiai ir lūkesčiai skiria nuo kitų.Vieno amžiaus, profesijos žmonės arba tie, kurie praleidžia laisvalaikį sudaro statistines visumas, arba socialinę kategoriją. (sporto socialinę kategoriją. (sporto šakos aistruoliai)šakos aistruoliai)Kartais socialinės kategorijos pereina (suformuoja) socialines grupes. Pvz. Senyvo amžiaus turistų grupės, sportuojančių klubai, politinės partijos ir t.T.L.Broom, CH.M. Bonjean, D.H.Broom, 1988.

Grupė Grupė – tai žmonės, kurie sąveikauja apibrėžtu (tam tikru) būdu, suvokia ir pripažįsta savo priklausomybę grupei, bei kiti žmonės juos suvokia (pripažįsta) kaip tos grupės narius.

PožymiaiPožymiai

• Apibrėžtas sąveikų tipas

• Narystė

•Identitetas pašalinių žmonių akimis

R. Merton. 1968

19

PAGRINDINĖS IR ŠALUTINĖS GRUPĖS CHARLES HORTON COOLEY (1864-1929)

Pagrindinės grupės(šeimos, žaidėjų komandos,

besibičiuliaujantys kaimynai, kartais kolegos)

• Dydis (paprastai nebūna didelės);• Formuoja individo socialinę

prigimtį• Individualybių ištirpimas grupės

gyvenime;• Sąveikos, grindžiamos individų

sugebėjimais ir ypatumais;• Įvardijama „MANO”, „ MES”,

„MŪSŲ”;• Remiasi pagrindiniais santykiais;• Konfliktai gilūs ir ilgai trunkantys.

Šalutinės grupės

• Beveik nėra emocionalių santykių;

• Pagrindinis dėmesys skiriamas ne asmeninėms savybėms, bet sugebėjimams

• Centre - gamybiniai santykiai

( jie dažniausiai beasmeniai);

• Komunikacija - formali, grindžiama valdžios hierarchija;

• Konfliktai dažni, bet negilūs ir neilgai trunkantys.

20

PAGRINDINĖS IR ŠALUTINĖS GRUPĖS SPORTE

• Sportas sukuria galimybę būti ir pagrindinėse (komanda, klubas), ir šalutinėse grupėse (sporto aistruoliai, sporto šakos federacija).

21

GRUPIŲ KLASIFIKACIJA (N. SMELSER, 1988)

Pagal vaidmenį individuiInstrumentinės

Ekspresyvios(Statybininkų brigada), (Draugų kompanija)

Stambesnės grupės

Daug žmonių daugiau problemų.Porinis ir neporinis grupės narių skaičius

Penkių narių grupės fenomenasAbsenteizmas .

Komunikacijos būdai grupėje (J. Leavitt, 1951)

Pagal individų skaičiųYpatumai

Diados Labai trapios, grupės nariai privalo palaikyti

pastovius santykius. Sukuria gilų emocinį pasitenkinimą .

Triados Centrinis trečiojo asmens vaidmuo:

“Tarpininkas”, Oportunistas”, “Skaldyk ir valdyk”

C

B D

A E

Grandinėlė

C

B D

A E

C

B

D

A

EC

B D

A E

Ratas “Y” Apskritimas

22

SOCIALINIŲ SISTEMŲ (ORGANIZACIJŲ) TIPAI

• Stichiškai besiformuojančios žmonių bendrijos (minia).

• Bendruomenės, savanoriškos organizacijos (pvz. Klubai ir asociacijos)

• Totalinės organizacijos (armijos, kalėjimai, vienuolynai)

• Biurokratinės (apibrėžtų tikslų siekiančios) organizacijos

23

Struktūrinimas

• A. Giddens struktūrinimo teorija tiria, kas formuoja socialinę tikrovę: individai ar socialinės jėgos. Jis teigė, kad nors žmonės ir nėra visai laisvi rinktis savo veiksmus, o jų žinios yra ribotos, vis tik jie yra agentai, kurie atgamina socialinę struktūrą ir sukelia socialinius pokyčius. A. Giddens aiškina, kad ryšys tarp struktūros ir veiksmo yra fundamentalus socialinės teorijos elementas.

23

24

Apibendrinimas

Iš kasdieninių, kiekvieną valandą, minutę vykstančių socialinių sąveikų (interakcijų) sporte vystosi socialiniai santykiai, savo ruožtu grindžiantys socialinių grupių ir socialinių sistemų, tokių kaip sportas, šeima, šveitimas atsiradimus.

25

Klausimai apmąstymui• Pasiremkite viena kuria nors socialine teorija sau asmeniškai ir

viešai paaiškindami kodėl jūs buvote ar esate kurios nors sporto grupės narys.

• Kuo panašios simbolinio sąveikavimo ir mainų teorijos? Kokią vietą sporte čia užima pinigai (piniginis atlygis)?

• Nuo kada iki kada (kurio amžiaus) Jūsų nuomone, galima žmonėms už sportinę veiklą pinigais?

• Kokius socialinius statusus jūs įgijote sporte ir sporto dėka. • Kokius vaidmenis atlikote sporte? Kokios scenografijos,

dekoracijų ir ritualų reikia šių vaidmenų atlikimui?• Kokios grupės dažniausiai sutinkamos sporto pasaulyje? Aptarkite

tipiškiausias ir lyderiaujančias grupes Jūsų sporto šakoje.• Aptarkite šiandien per krepšinio rungtynes LSU Baltai – Juventus

vykstančias sąveikas pasiremdami kuria nors viena socialine teorija.