cmyk

1

cmyk

„Respublikos” leidinys Nr.52 (941) 2012 m. gruodžio 29 d.

ŠVENTĖAlgirdAs lAtėnAs neturės rAmybėsAktoriaus ir režisieriaus Algirdo La-tėno gimtadienis trunka kone tris dienas: mat jis išpuola sausio 2-ąją, iškart po senųjų metų palydėtu-vių ir Naujųjų sutiktuvių. Šįkart laukia 60-ies metų jubiliejus.

4

TRUPMENOSeglės Kvintienės KAlėdinės dovAnos su meile

Pagal seną šeimos tradiciją dailininkų Eglės ir Romo Kvintų namuose susirenka švęsti visa šei-ma. Eglės tėtis poetas Algimantas Baltakis būtinai padeklamuoja šventei tinkamą posmą, o dova-nos kuklios, kaip ir tos skudurinės lėlės, kurias daro dailininkė, tačiau dovanotos su meile.

5

būRiMaS2013 metŲ HorosKoPAs lietuviŠKAsis ZodiAKAs svetimŲ trAdiCiJos

6-8

SPORTO ŽMONĖSKrePŠinio iŠŠūKiAi

Svarbiausius metų krepšinio įvykius pokalbyje su „Sporto žmonėmis“ įvertino Šarūnas Marčiulionis. Pasak vieno geriausių visų laikų šalies krepšininkų, nėra gerai, kad Lietu-vos balsas mažai girdimas tarptau-tinėse organizacijose, bet aikštelėje turime šansų išlaikyti pozicijas.

9

Stas

io Ž

umbi

o nu

otr.

skirtingose stovyklose. Kaip tai įmanoma?

Sesuo irbrolisVirginija Baltraitienė ir Eugenijus Gentvilas

yra vieno lizdo, bet skirtingo skrydžio paukščiai. Kaip peiliu į akmenį kartais

susikerta jų nuomonės Seime. Iš Gentvilų Virginija vienintelė pasirinko Darbo partiją, broliai ir sesuo - išvien su Liberalų sąjūdžiu. Žinoma, kai kur jų požiūriai sutampa. „Nėra

bloga Lietuva, tikrai nėra bloga Lietuva“, - sako Eugenijus, palinkėjęs Naujaisiais metais daugiau optimizmo. Virginija palinki daugiau

veiklumo: „Jauniems sakau: eikite, siekite, norėkite keisti ir keiskite.“

2-3

2

cmykcmyk2

akis į akįj/b frontasMintys

ViENiNtELiS PALiNKėjiMAS

Atrodo, taip neseniai vien saldžia nežinomybe, džiaugsmingais, tuoj tuoj išsipildysiančiais naujametiniais palin-kėjimais ir šampano purslais kvepėję metai šiandien jau dygsniuoja pasku-tines savo dienas, valandas...

Tai - jau keturiasdešimtosios Nau-jųjų sutiktuvės mano gyvenime. Todėl labai gerai žinau, kad ir per šias sutik-tuves būsime nemotyvuotai, nepaaiš-kinamai linksmi, apsvaigę nuo konfeti, sveikinimų, spalvingų šventinių apda-rų, taurių skambesio... Ir vėl iš kažkur įgausime narsos bei švento naivumo patikėti ateitimi kaip pasaka su laimin-ga baigtimi, vėl linkėsime vieni kitiems laimės, pinigų, sveikatos, kaži kaip ne-išmintingai tikėdami, kad linkėjimų magija šįkart bus veiksminga, nors iki šiol telemdavo sopančias galvas iš ryto ir nesmagų gėdos pojūtį pirmąją, dar tuščių, dar mumis neapgyvendintų metų dieną...

Žinau, kad ir vėl prismaigstysime beužgimstančius Naujuosius motyvuo-tų, o dar daugiau - nemotyvuotų vilčių, tikėsimės gauti metus lyg dovaną, ta-čiau ir vėl gausime metus kaip užduotį ištverti, pereiti dienomis ir mėnesiais graduotą atkarpą it minų lauką, be at-rankos, be išsisukinėjimų, be niurzgė-jimo patiriant, sugeriant į save viską, kas mums paruošta...

Mielai nežinočiau, bet žinau net ir tai, kad dalis šiandien nuoširdžiai šven-čiančių, dalis pasitinkančių šiuos metus netramdomu džiaugsmu ir fejerverkais išties pasitinka savąsias ašaras, ligas, netektis, mirtį...

Žinau, kad vienu jų galiu būti, o kada nors neišvengiamai būsiu ir aš. Tačiau kaip ir anuos trisdešimt devyne-rius, taip ir šį, keturiasdešimtąjį, kartą - šventinę Naujųjų naktį, neabejoju, ir vėl nusimesiu nuo savęs visus žinojimus, visas patirtis, išmintis ir sveiką protą, vėl Naujieji man atrodys it žingsnis į neabejotiną laimę, šviesą, tobulybę... Nes trumpam, kaip ir visi likusieji, nu-stosiu buvęs atskiru žmogumi, vien sava patirtimi besikliaujančia būtybe - virsiu tiesiog gyvastimi tarp gyvasties - kunku-liuojančia, maištaujančia prieš bet kokią, net akivaizdžią tiesą, jei tik ji mėgina pa-neigti gyvybės pergalę, galutinę laimę, amžinybę, nemirtingumą...

Todėl, jei būčiau Dievas - stebėda-mas tokias tuščiai linksmas ir naiviai viltingas kūno ligų, senatvės ir mirties sutikti einančiųjų šventes, klausydamas jų karališkai dosnių, bet kokias realias galimybes ir netgi pasaulio dėsnius pra-nokstančių palinkėjimų vieni kitiems - iš naujo pamilčiau žmoniją ir netgi imčiau savuosius kūrinius gerbti. Nes tas geraširdis naivumas, šventės metu nutvieskiantis visą žmoniją, tos kelios valandos, kai pasaulis kuo nuoširdžiau-siai kliaujasi ne fizikos, ne logikos, ne patirties tvirtinamais, o tik meilės siū-lais austos pasakos dėsniais, juk ir yra nesumeluota tikėjimo išraiška.

Tikėjimo, kad kiekvienos bedugnės apačioje budi krintančių mūsų laukiantis ir neabejotinai mus sugausiantis delnas. Tikėjimo, kad galiausiai kažkur virš visų mūsų žvilgsnių, protų ir siužetų, kažkur zenite, kur susikerta visos įmanomos mūsų minčių, širdžių ir istorijų linijos, karaliauja besąlygiška meilė.

Tad gražaus artėjimo link jos ir telin-kiu jums, brangieji. Su Naujaisiais.

Rimvydas StankevičiuS

Danutė ŠePetYtĖ

- Nesunku atspėti, kad vienas iš jūsų gina ir gins moksleivių „krepšelius“, o kitas peiks, vienas sakys, kad reikia išsaugoti kiekvie-ną kaimo mokyklą, o kitam tai atrodys nelabai protinga, nes nenaudinga, sakysim, ir Vyriausybės programai tur-būt vienas pritarė, kitas ne...

Eugenijus: Aš negalėčiau balsuoti už šią programą ne dėl to, kad Seimo valdančiojoje dau-gumoje yra mano sesė. Net jeigu ji būtų tapusi ministre, būčiau vis tiek nebalsavęs, nes mano kitoks požiūris, beje, su visa pagarba ki-tokiam požiūriui. Vienąkart net pyktelėjau, kaip Vytenis Andriu-kaitis man pradėjo aiškinti Dievo įsakymus. Aš jų nemoralizuoju, aš kritikuoju, pavyzdžiui, tą pro-jektą, bet, gink Dieve, nelaikau blogais žmonėmis jį pateikusių. Užtat iš anksto galiu pasakyti, kai bus balsuojama dėl politinių da-lykų, su sese neišvengiamai bal-suosime priešingai, o balsuojant dėl dalykinių reikalų, kur mažiau pasaulėžiūros ir ideologijos, ma-tyt, bus daug sutapimų.

Virginija: Aukštos kultūros politikas kad ir balsuodamas ki-taip, išreikšdamas kitą nuomo-nę, nežemins kitaip mąstančio. Brolis yra opozicijoje, kuri daug ką traktuoja visiškai kitaip, ir aš suprantu, kad jis nepritars net tam, kas mano buvo pasiūlyta ir įtraukta į programą, tarkim, švietimo ir mokslo srityje.

Eugenijus: Virginija dabar ne-tapo ministre, na, o jei kada nors ja taps, žinoma, suveiks broliškas efektas, sakysim, gal kitam minis-trui leisčiau skaudžiau įkąsti.

- Spėjot pasidžiaugt gali-mybe mažiau kąsti?

Eugenijus: Džiaugiausi dėl Virgos, bet abejojau dėl dvie-jų dalykų: ar ji pasiruošusi, ar Prezidentūra praleis. Dėl vieno pasitvirtino, o ar pasiruošusi, negaliu spręst, nes nematau, ką ji studijuoja, skaito; aš tik žinau, kad, pavyzdžiui, kai partijai nu-krenta iš dangaus ministro port-felis, griebia nedvejodami. Labai tipiškai praėjusioje kadencijoje pasielgė liberalcentristas Algis Čaplikas pačiupęs sveikatos ap-saugos ministro portfelį, nors iki tol visiškai neužsiiminėjo tais klausimais.

Virginija: Norėčiau pasakyti, kad būtent Švietimo ministeriją iš keturių galimų pasirinkau pa-ti, nes bendruoju ir profesiniu

lavinimu pradėjau domėtis dar dirbdama Kėdainių savivaldy-bėje (ekonomikos departamen-to direktore, administracijos di-rektore ir mere - red. past.). Tas interesas išliko ir Seime, nors švietimo ir kultūros komisijoje ir nesidarbavau. Domėjausi ir aukštuoju mokslu, žinau ne tik mokymo įstaigų vadovų požiū-rį į vis dar vykstančią švietimo reformą, bet ir bendruomenių abejones. Gal kiek tolimesnė buvo man tiriamoji mokslo sritis.

- O kaip jūs reagavote į naujieną, kad brolis me-ta prestižinį Klaipėdos uos-to generalinio direktoriaus postą?

Virginija: Nežinau, ar jis prestižinis, ar ne. Aš tik džiau-giuosi, kad jeigu jis siekia, pasie-kia, nesvarbu, kad su kita parti-ja... Na, o jeigu buvo tik būtinybė tai daryti...

Eugenijus.: Atsarginis va-riantas...

Virginija.: ...tada nežinau, ar reikia tuo džiaugtis...

- Dėl to, kad uosto vadovo pareigos yra solidžios, mato-mos, o parlamentaras neretai pasmerktas ištirpti Seimo daugumoje?

Eugenijus: Gali ir Seime būti matomas, ypač būnant opo-zicijoje: gali labai radikaliai rė-kauti ir, žiūrėk, papulsi į pirmus puslapius... Aš neturiu tokio sie-kio. Man svarbiau kitas kriteri-jus - galimybė ką nors spręsti. Pavyzdžiui, uosto generalinis direktorius pagal įmonės įstatus yra vienvaldis valdymo organas: aš pasitariau, nusprendžiau ir taip turi būti padaryta. Seime esi vienas iš 141, su vienu balsu ir dar opozicijoj, - užtat tai man atsarginis variantas. Valstybės įmonių vadovo postas yra ganė-tinai politizuotas, ir aš pasinau-dojau atsarginiu variantu, nes nebemačiau galimybės rezulta-tyviai dirbti.

Virginija: Augis nevisiškai teisus tuo aspektu, kai sako, kad opozicijoje mažai ką tenuveiksi. Aš pati praeitą kadenciją buvau opozicijoj, ir galvoju, kad labai daug padariau teikdama įstaty-mų pataisas, kurias priėmus įvy-ko, tarkim, tam tikrų poslinkių valstybės institucijose. Aš ma-nau, kad kai kuriuos klausimus būnant opozicijoje net lengviau išspręsti, nes tu nesi įspraustas į tam tikros programos rėmus. Ir jeigu Augis siūlys teisės aktus, jis neprivalės paisyti kieno nors

politinės valios. Seime yra nema-žai logiškai ir pragmatiškai mąs-tančių parlamentarų, neskirs-tančių projektų į pozicinius ar opozicinius, jei jie nėra perdėm politizuoti. Aš manau, opozicijoje esi daug laisvesnis spręsti.

Eugenijus: Sutinku, kad Sei-mo nario darbas nėra beprasmis, tu tikrai gali išsijuosęs dirbti su rinkėjais, tačiau rimtų valstybinių sprendimų padaryti jau nebegali tikėtis. Sakykim, man visgi pa-vyko uosto krovinių srautą su visa didele uostininkų komanda padidinti septyniais aštuoniais milijonais tonų per metus. Skai-čiuokime, kad tai yra papildomas milijardas į valstybės kišenę kie-kvienais metais, - tokiems glo-baliniams postūmiams būdamas Seime, ypač opozicijoje, įtakos daryti negali.

Virginija: Ir būdamas pozi-cijoje, ypač jeigu ji yra iš kelių partijų sudaryta koalicija, norė-tum daug daugiau nuveikti, bet lemtingi sprendimai priklauso nuo partijos ar frakcijos nuostatų. Iš ti-krųjų kartais matai, kaip skirtingai gyvena kaimo ir didmiesčių žmo-

nės ir kaip reikėtų diferencijuotai tvarkytis, juk Vilnius nėra visa Lietuva, bet Seime turi būti su-tarimas visų. Dirbdamas įmonės vadovu ar meru, tu gali parodyt savo darbo vaisių. Ir labai greitai.

- Kaip nutiko, kad vieno tėvo ir motinos vaikai atsidū-rė skirtingose partijose?

Eugenijus: Mūsų partijų pa-saulėžiūros nėra totaliai priešin-gos. Yra sąlyčių, bet, kitas dalykas, mano požiūris į Darbo partiją iš pat pradžių buvo toks kreivas... Esu tai sakęs ir Uspaskichui. Viktoras sako, tu kažkaip nesupranti mūsų partijos. Sakau, nesuprantu. Sa-ko, gal reiktų kokio viskio išgert, aš sakau, neturiu tiek sveikatos tiek viskio gert, kad pradėčiau suprast... Taip ir pajuokavom. Jei paimtum partijos programą, galė-tum atrasti daug priimtinų dalykų, bet vienvaldystė toje partijoje vis dėlto diktuoja kai kuriuos intere-sus, kuriems atstovauti partijai, mano nuomone, nederėtų, bet nenoriu imt kalbėt apie Darbo partijos kilmę, genezę ar dabar-tinę situacijas, kurias aš kartais žiūrėdamas iš šalies vertinu kaip problemiškas.

Virginija: Šiaip apie par-tijas nenorėčiau kalbėti, bet mudviejų pasaulėžiūros skir-tumus nulėmė pats gyvenimas. Nors mūsų amžiaus skirtumas tik pora metų, Augis labiau li-beralus, labiau laisvamanis. Gal dėl to, kad mes su seseria, aug-damos iš esmės patriarchalinėje šeimoje, nesakau, ar tai blogai, ar ne, iš tikrųjų buvome paklus-nesnės. Jie visi trys išvyko mo-kytis į Vilniaus universitetą, o

Ne taip dažnai nutinka, kad tauta į Seimą vienu sykiu išrinktų ir seserį, ir brolį. Tokį atvejį turime tarp šio rudens kadencijos parlamentarų. Maža to, Darbo partijai priklausanti Virginija Baltraitienė, o Liberalų sąjūdžiui - Eugenijus Gentvilas dėl savo partiškumo politikų žaidime stovi priešingose pusėse. Bet kai V.Baltraitienė karštai sako, kad reikia kelti revoliuciją, brolis ramiai pažada tyčia pagalių į ratus nekaišioti...

Nors mūsų amžiaus skirtumas tik pora metų, Augis labiau liberalus, labiau laisvamanis

n virginija Baltraitienė ir eugenijus Gentvilas savo santykių Seime nežada

Brolis prieš seserį.

cmyk

3

cmyk

Sesuo prieš brolįStasio Žumbio nuotr.

aš, nors man patiko vokiečių kalba, įstojau į Žemės ūkio akademiją; tė-tis vylėsi, kad bent vienas iš vaikų pasirinks jo specialybę - jis buvo zootechnikas. Iš Kauno kiekvieną savaitgalį važiuodavau namo, Augis grįždavo daug rečiau, jis laisvesnį gyvenimą gyveno.

Eugenijus: Aš apibrėžčiau trumpiau - Virga tradicionalistė, ir tai, kad mergaitė, ir kad prie tėvų arčiau, o aš grįždamas į namus kas tris, kas du mėnesius atsipalaidavau nuo tradicionalizmo, nuo šeimos, nuo gimtosios trobos, nors ta troba, kur tėvai gyveno man studijuojant, jau nebebuvo gimtoji. Lengviau atsikra-čiau to, vadinkime, tradicionalizmo, gerai tai ar blogai, irgi nežinau, bet atsikratęs jo, atsisakiau ir konser-vatyvesnio požiūrio, - laisvas vėjas buvau.

Virginija: Be to, nors mes su-kūrėme šeimas beveik vienu metu, aš atėjau į tokią šeimą, kur vyro žodis galutinis. Laisvumą išsiko-vojau tiktai prieš senatvę. O Au-

gis, jei būtų menininkas, turbūt būtų gyvenęs bohemos gyvenimą. Nors tradicijos mūsų šeimose ki-tos, tačiau tėvai mudviem vienodai skiepijo sąžiningumą ir dorumą.

- Pone Eugenijau, tik nesa-kykit, kad atsikratęs tradicio-nalizmo atsikratėte ir tradici-nės šeimos sampratos?

Eugenijus: Kadangi sesuo pa-sakė, kad mes sąžiningi, prisipažįs-tu, toleruočiau įvairias šeimas. Ne-pykit. Supraskit, man tai nemiela, aš norėčiau, kad visos šeimos pra-sidėtų rūtų vainikėliais ir t.t., bet taip nebebus ir jokiais įstatymais neuždrausi gyventi poroje homo-seksualams ir panašiai.

Virginija: Bet ar tai reikia įtei-sinti? Tuo labiau tokioms poroms leisti įsivaikinti? Aš pasisakau už santuoką, už šeimą, kurioje - tėtis, mama ir vaikai. Žinoma, kai kuriais atvejais moteriai geriau gyvent išsi-skyrus, tačiau siekiamybė turi būti normali šeima.

Eugenijus: Už homoseksualų teisę įsivaikinti aš nebalsuočiau, bet pripažinti partnerystę kaip šeimos modelį aš pasirengęs. Pa-vyzdžiui, Švedijoj vyras gyvena su moterimi įteisinę partnerystę, bet nesusituokę. Kas pasakys, kad partnerystė yra blogesnis šeimos modelis už santuoką. Aš tik prisi-menu mūsų miestelyje Baisogaloje labiausiai juokdavomės iš to vaiko, kurio tėvas gulėdavo girtas patvo-ryje. Jeigu tas vaikas būtų gyvenęs tiktai su mama, jis nebūtų patyręs tų patyčių.

Virginija: Kad ir kokioje šei-moje augtų vaikas, svarbiausia, kad jis nekentėtų. Geriausia vaikui aug-ti tokioje šeimoje, kur yra tėtis ir mama, todėl tokia tradicinė šeima ir turi būti siekiamybė. Reikėtų rasti būdų, kurie dar labiau motyvuotų žmones kurti šeimą.

- Kultūros ministras Darbo partijos narys Šarūnas Birutis, priešingai nei jo pirmtakas li-beralas, pareiškė susirūpinimą dėl lietuvių kalbos grynumo ir saugojimo. Ką šiuo klausimu mano opozicija?

Eugenijus: Dar tarybiniais lai-kais studijų metais skaitydavau kal-bos praktikos patarimus, nes ma-čiau, kad rusų kalba spaudžia lietu-vių kalbą ir man atrodė, kad lietuvių inteligentas privalo kalbėt gražiai lietuviškai. O šiaip Klaipėdoje su draugais tragiškai žuvusio Rimanto Ulevičiaus atminimui esame įkūrę jo vardo labdaros ir paramos fondą, kuris neseniai priėmė sprendimą paremti knygos „Lietuvių kalbos išdavystė“ platinimą. Kolegoms sakiau, kad lietuvių kalbos išda-vystė vyksta ne tik per pavardes ar geografinius pavadinimus, ji žy-miai gilesnė. Tam kontekste daug diskutavome ir apie „Respublikos“ pasiryžimą viską lietuviškai rašyti, skirtingai nuo kai kurių kitų dien-raščių. Taip, kalbą šeimoje vieno-dai suprantame, ji - lietuvių tautos identitetas.

Virginija.: Vadinamosios aukš-tosios technologijos ir mokymo proceso kompiuterizavimas iš ti-krųjų vaikams atėmė norą mokytis lietuvių kalbos ir jeigu pasidomėtu-me, pamatytume, kad neretai kitų disciplinų mokytojai patys deramai nemoka gimtosios kalbos. Reikėtų pradėti nuo to, kad tas, kuris mo-ko istorijos, matematikos ir pan., pats mokėtų taisyklingai lietuviš-kai kalbėti.

- Dar vieną dalyką, regis, jūs suprantate vienodai. Jūs, Euge-nijau, mačiau, mėgstat kalbėt su žmonėmis, žiūrėdamas jiems į akis, o jūs, Virginija, pastebė-jau, gaištat laiką atsakinėdama rinkėjams net į buitiškiausius klausimus.

Virginija: Aš viską pati rašau. Man niekas niekada nėra sukūręs jokios kalbos, išskyrus vienintelį kartą, kai man, kaip Seimo pirmi-ninko pavaduotojai, reikėjo kalbėti Artūro Sakalausko žūties minėjime, bet aš ją ėmiau ir perrašiau.

- Rinkėjas rašo: ačiū, kad padėjot sutvarkyti sklypo do-kumentus (!), dabar turiu kitą problemą - už vandenį man pri-skaičiavo 800 litų...

Virginija: Ne tik rašo, bet ir ateina, kaip ir pas kiekvieną Seimo narį. Dėl to, kad neturi ką valgyt, kad nori nusipirkti karvę, bet neži-no, kur gauti pinigų. Tenka padėt ir tokiu atveju. Kartą buvau nustebus: kai prieš Velykas nuvežėm šviežio kumpio socialinių įgūdžių neturin-čiai šeimai, manęs paklausė, ką su juo daryti... Pusės metų vaikas gi-męs su vilko gomuriu, o motina ne-gali nuvežti jo pas daktarus į Kauną, nes nežino, kur tas Kaunas yra...

- Vadinasi, Lietuvoj kai kurie žmonės ne tik skurdžiai gyvena, bet ir neturi kur kreiptis patari-mo, pamokos ar pagalbos?

Virginija: Reikia socialinėje sistemoje kelti revoliuciją. Ne pi-nigais apsiriboti teikiant pagalbą žmogui: reikia jam padėti susirasti darbą, padėt susitvarkyti savo rei-kalus. Socialinis darbuotojas turėtų ne popierius pildyt, kad jei kas nors nutiks, neliktų kaltas, bet važinėti į panašias šeimas kone kasdien, kad, sakysim, vaikas būtų pavalgęs, kad žinotų vaiką pagimdžiusi mama, ką su juo daryt. Be abejo, reikia pa-dėti tiems, kurie neįgalūs ar per seni, kurie nepajėgūs sau padėti, bet tie, kurie jauni, tie, kurie dar-bingi, turi dirbti. Turime pasiekti vos ne per prievartą, kad imtų ir užsidirbtų.

- Regis, bus ką veikti Seimui ir Vyriausybei.

Eugenijus: Tautai yra ką veik-ti. Mes ne taip gyvenam. Valstybė ne taip gyvena.

Virginija: Reikėtų savivaldai ir seniūnams suteikti ir asmeninę at-sakomybę, ir daugiau lėšų. Ir teisių. Socialinę išmoką gaunančio žmo-gaus paviešinimas ar patikrinimas, kaip jis iš tiesų gyvena, pas mus laikomas žmogaus teisių pažeidi-mu. Tuo tarpu visame pasaulyje taip yra: jeigu tu iš valstybės pini-gų gyveni, parodyk, kaip gyveni. Seniūnas sako, kad socialinis dar-buotojas negarantuotas, kad kartą apsilankęs, kitą nebus išvytas ar dar geriau paragintas akmeniu. Ne iš piršto laužtos istorijos apie tuos žmones, kurie gauna socialines pa-šalpas, bet samdosi tarnaites ir rie-da prabangiais automobiliais...

Eugenijus.: Mes turim dar vieną seserį Viliją, kurios vyras buvo Baisogalos seniūnas, amžiną atilsį. Būdavo taip: jei prisigeria koks nors miestelėnas, jis pasirū-pina, kad jo į blaivyklą neišvežtų (tai buvo 1995-ieji), ir sako jam: suorganizavau, kad tavęs į blaivy-klą nevežtų, bet tu kultūros namų aplinką sutvarkysi. Ir ką? Valdžia pradėjo jam grasint, kad seniūnas viršija įgaliojimus ir taiko prievar-tinį darbą. Formaliai ji buvo teisi, bet svainis sutvarkė miestelį. Pi-jokų rankomis. Bet grįžkim prie to, kad centrinė valdžia niekad neturės tiek pinigų, kad išspręstų vietines problemas, bet tą inte-resą perdavus žemesniam lygiui, savivaldoms ir seniūnijoms (tuo požiūriu su sese esam bendramin-čiai), jos būtų lanksčiau ir greičiau įveikiamos.

- Bet juk ne vien savivaldą turėjot mintyje, teigdamas, kad gyvename ne taip?

Eugenijus: Mes mėgstam lietu-viams priskirt išskirtinai neigiamus bruožus, nors nepažįstam daugelio tautų, kuriančių, beje, tokius pat anekdotus apie save. Pasakysiu to-kį pavyzdį iš maždaug 2006 metų. Tuomet aš Europos Parlamente buvau, o čia keitėsi Vyriausybė, pykosi, Uspaskichas atsistatydino, Virginija tapo Seimo nare, Seime - „kipišas“. Kai susitinku su žmonė-mis, jie klausia, kas toje Lietuvoje dedasi, nesugeba susikalbėt. Sakau, nieko nesideda, ir lankstau pirštus: pirmalaikiai Parlamento rinkimai ką tik įvyko Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Austrijoje... Ką, jie taip gražiai pasileido? Ne, jie mušėsi, pešėsi ir priėjo iki pirmalaikių Par-lamento rinkimų. Mes per daug provincialūs esame ir neskaitome kitos spaudos, užsienio naujienų ir nežinome, kad visur vyksta tas pats, gyvename taip, kaip gyvena ir visas pasaulis. Arba, sakysim, korupcijos atžvilgiu esame 48 valstybė iš visų reitinguojamų, pagal gyvenimo ko-kybės rodiklius esame apie 35-40 vietą, bet dūsaujame kaip paskutiniai Malavio ar Zimbabvės ubagai. Aš kaip politikas matau savo prasmę - daugiau to optimizmo žmonėms įdiegt. Nėra bloga Lietuva, tikrai nėra bloga Lietuva. Matykim rea-lybę - mes esame gera tvirta šalis, turinti europietiškas demokratines tradicijas. O naujai valdžiai, kadangi čia jau ir sesė sėdi, linkiu sėkmės. Sąmoningo kaišiojimo pagalių į ratus tikrai nebus.

Virginija: Gyvenam Lietuvoj, tai mūsų valstybė, ir jei ne patys, čia gyvenantys, niekas jos neišlai-kys kaip Lietuvos. Suprantu tuos, kuriems sunku ir kurie ją palieka, bet, mano nuomone, tai ne geriau-sia išeitis. Mano nuomone, teisin-gas sprendimas yra toks: lieku čia ir siekiu viską pakeisti. Jauniems sakau: eikite, siekite, norėkite keisti ir keiskite.

Eugenijus: Čia ji kalba kaip liberalė: patys žmonės turi imtis Lietuvos. n eugenijus (7 m.) ir virginija (9 m.) taikioje vaikystės žemėje

puošti giminiškais reveransais

Kai bus balsuojama dėl politinių dalykų, su sese neišvengiamai balsuosime priešingai

/ 3

Gentvilų šeimos albumo nuotr.

4

cmykcmyk4

Jaunimo teatro vadovas aktorius ir režisierius Algirdas Latėnas juokiasi, kad paprastai jo gimtadienis trunka kaip vestuvės - net tris dienas: senųjų metų palydėtuvės, Naujųjų sutiktuvės ir, galiausiai, sausio 2-ąją iššokanti asmeninė sukaktis, kuri šįkart labai apvali. O 60-ies metų jubiliejaus proga teatre A.Latėnas savo kolegoms ir artimiesiems skaitys Antano Strazdo giesmes.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

- Panašu, kad po Naujųjų neturėsite ramybės. Ar gim-tadienis, iššokantis iš karto po žiemos švenčių maratono, nesukelia kokių nors nepato-gumų?

- Problemų lyg ir daugiau, bet, antra vertus, visada būna tarsi dvi-gubi Naujieji. Negali žinoti, gal ma-mai buvo sunkiau, o gal ir ne. Vis tiek mama, būdama medicinos se-suo, ligoninėje jautėsi tarp savų - greta buvo pažįstamos seselės. Tai Naujųjų naktį jai gal buvo są-rėmiai. Bet man atrodo, tas dvie-jų parų laikas turbūt įsimintinas visam gyvenimui. O dabar man kartais irgi norisi, kad po Naujųjų sutikimo būtų ramybė, bet žinau, kad jos nebus. Naujus metus su-tinki, vieną dieną pasiilsi, o tada vėl reikia švęsti. Bet už tai vėliau visi metai laisvi. (Šypsosi.)

Ateinančios sukakties jubilieju-mi visai nelaikau. Kaip aktorė Agnė Gregorauskaitė man yra pasakiusi: jubiliejus yra kaip Biblijoje parašy-ta, kad penkis kartus po dešimt. Bet turbūt žmonės nori švęsti, tai ir ieško progų. Tik vakarą rengiu ne tą pačią dieną, o truputėlį vėliau, kiek po švenčių.

- Turbūt nešvęsite Lino Ka-raliaus kavinėje, esančioje po jūsų šeimos butu?

- Tikrai ne, jeigu jinai užsmirdi-no visą butą, tai kaip aš galiu eiti į tą smirdalų židinį ir švęsti? Toks pada-rytas iš buto Osvencimas, su mar-šais gi tada vedė žmones į mirtį - į dujų kamerą. Tai čia lygiai taip pat - vyksta nuolatiniai tūsai su bumči-kais. Aš iki paskutiniųjų laikausi ir negaliu pasakyti, kad Latėnas kaip nors nesudurniuos. Šią konfliktinę situaciją turi išspręsti keli valdinin-kų kabinetai, bet viskas vyksta vos ne partijų lygiu. Gėda ir sakyti. Bet kad nebaigti šios temos taip liūdnai, manyčiau, kad ne karalių reikalas, - jeigu jie karaliai, - krapštytis kaž-kokiose kavinėse.

- Jubiliejinio vakaro metu te-atre skaitysite kunigo A.Strazdo giesmes. Kuo jums artima šita asmenybė?

- Jo tarmė yra mano tarmė - aš gimęs Dusetose. O jis irgi iš tų kraštų, dar yra kažkokių keistų giminystės sąsajų. Mano mama

yra Strazdaitė, o jos tėvelis irgi yra kilęs iš tų pačių kraštų. Tai senelis apie kunigą Strazdelį kaip apie savąjį šnekėdavo. Kai Strazdelį mokykloje skaitydavome literatū-rine kalba, man tai atrodė visiška nesąmonė, net eilėdara neskam-bėdavo. Ir netikėtai šovė mintis - o kaip mano senelis Strazdas tai skaitytų, ir staiga viskas suskambo, sužibo kitaip, atsirado toks gražus užsikabinimas.

Kadangi šie metai bus tarmių metai, aš parengiau A.Strazdo pro-gramą, su kuria norėčiau nuvažiuoti į tuos miestelius, į kuriuos niekas neatvažiuoja. Šį projektą norėtųsi pradėti nuo savo gimto rajono - Za-rasų, nes tuose bažnytkaimiuose, tuose nedideliuose miesteliukuo-se kunigavo Antanas Strazdas, tad norėtųsi iš pradžių juos apvažiuoti ir tada kelionę tęsti toliau.

- Esate iš auksinio peda-gogės Dalios Tamulevičiūtės aktorių dešimtuko. Kokias jos pamokas esate išmokęs?

- Be specialybės, profesijos da-lykų, ji davė ir tam tikras gyvenimo pamokas, kaip išsilaikyti vienokioje ar kitokioje situacijoje. Buvo didelė pagalbininkė ne tik profesine pras-me, bet ir gyvenimo. Kas buvo pri-silietęs prie D.Tamulevičiūtės, man

atrodo, visą gyvenimą jaus kažkokią šilumą, kuri padės iki paskutinių gy-venimo dienų. Jinai buvo reikli, bet nebuvo griežta blogąja šio žodžio prasme, o didelės meilės žmogus - jinai tiek mylėjo žmones, tiek nešė šviesą tiesiog pati kentėdama. Tai buvo žmogus, linkęs kitiems save atiduoti, užtat galbūt per greitai ir išėjo.

Neslėpsiu, kadaise buvo ir vi-sokių durnysčių, ir užbaliavojimų, ir netgi labai rimtų, tarp kitko,

ir man, ir kitiems atrodė, kad jie gali nelabai gražiai baigtis. Ir bū-tent iš tokių situacijų ištraukdavo D.Tamulevičiūtė ir šeima, kuri nuo to iš dalies ir kentėdavo. Bet tai yra tokios situacijos, kur tu su savimi nemokėjai susitvarkyti. Aš nema-nau, kad dabar esu idealus, viskas yra, viskas liko, bet kažkieno pade-damas išmoksti dėliotis.

- Jau gavote ir išankstinę jubiliejinę dovaną - nebuvo, ne-buvo, o šiais metais vaikai pa-dovanojo net du anūkėlius. Ar nebaugu, kad būsite vadinamas seneliu?

- Tai turėtų jie mane kažkaip vadinti, bet dėl to man nėra jokių stresų. Apskritai žiūriu į visus kaip į sau lygius - į didelius ir į mažus. Gal dėl to kartais ir nukenčiu, kad į ką tik įstojusį studentą ar stojantįjį žiūriu kaip į susiformavusį žmogų, juk stovi didesni vyrai už mane ir man atrodo, kad mes esame visi lygūs, savaip mąstome, savaip dė-liojame mintis, kiekvienas turime savų norų. Ir niekada nestatau savęs aukščiau už kitą žmogų. Ir šitie du atėję man irgi yra lygūs žmogiukai, aš į juos žiūriu kaip į asmenybes, jau gyvenančias savo gyvenimus. O kaip jie mane vadins, tai visai nesvarbu.

- Ar Kūčių vakarą prie šei-mos stalo sėda ir jūsų brolis kompozitorius Faustas Latėnas su šeima?

- Kiekvienas su savo šeima pra-leidžiame Kūčias. Anksčiau mes Kūčias visąlaik pas žmonos Elvy-ros tėvus Širvintose sutikdavome, nes jie labai padėjo auginti mūsų tris vaikus - trys atžalos aktorių šeimoje, manyčiau, nemažai. Tai Elvyros tėvukai mums labai pa-dėdavo. O Faustas su savo šeima būdavo. Dabar kai pagalvoju, kartu neilgai būta, Faustas po aštuonių klasių išvažiavo mokytis į Kauną ir buvome išsiskyrę gan nemažą lai-ką. Bent jau Elvyra labai juokiasi iš mūsų tylenių bendravimo, kad daug pašnekesių mums neišeina, kartais persimetame vos keliais žodžiais, kurie visiškai nereikšmingi toje situacijoje. Tai tik žodžiai, kurie užpildo tylos pauzes. Bet supranti ne iš žodžių, o iš to pabuvimo kartu, kad viskas gerai.

- Būdamas aktorius ir reži-sierius nesijaučiate suvaržytas kaip vadovas tarp keturių Jau-nimo teatro sienų?

- Panašiai jaučiuosi ypač po paskutinio ministro įsakymo, kai menininkas, vadovaujantis tea-trui, negali jame statyti. Arba turi kreiptis į visokias tarybas ir pra-šyti, kad jam leistų tai daryti. Va čia yra viršūnė. Aš niekaip nesu-prantu šito dokumento aiškinimų. Juk jeigu yra šeima, kurioje sūnus pavasarį ardavo žemę ir jis susir-go, tai tada tėvas stoja prie plūgo negalvodamas, supainios jis čia viešuosius ir privačius interesus ar nesupainios. O čia - ne, negali. Toks įdomus laikas atėjo. Taip mes ir mokomės jau dvidešimt metų. Ir jeigu vienas didis žmogus 40 metų vedžiojo savo žmones po dykumą, tai mes dar esame tokioje pusiaukelėje.

Bet padėtis pasitaiso, kai pra-dedi repetuoti, kai pradedi dirbti kūrybinį darbą, kai išvažiuoji į Lie-tuvos miestus, miestelius skaityti poezijos programos ir matai išsiil-gusias žmonių akis tos tiesos, apie kurią rašė poetai.

O turbūt tokios situacijos nėra išskirtinės, mes - ne išskirtiniai, net mūsų laikas nėra išskirtinis - visąlaik buvo Lietuvoje laikai vie-nokie ar kitokie, bet labai proble-matiški, ir tie poetai tai fiksuoda-vo. Kaip Antanas Strazdas sako: „mūsų žemėj daugel vietų apturi iškadų...“

- Po Lietuvą važinėdamas su poezijos programomis kartais nesijaučiate tiesiog gaištantis savo neįkainojamą laiką?

- Visada prisimenu, kaip anks-čiau važiuodavau į tuos susitiki-mus, ir labai daug duoda tie po-kalbiai su žmonėmis, kuriems tu skaitei. Kai irgi galvoji, ar dabar to reikia tiems jauniems žmonėms ir kai jie sustoja su dienoraščiais, kad ką nors ten jiems parašytum, jie prisipažįsta: taip, poezija mums įkrito, nors manėme, kad jos mums ir nebereikia. Vadinasi, tokios pro-gramos labai reikalingos žmonėms. Pasirodo, jie patys net nesitikėjo, kad jiems šito reikia. Nes viskas šiaip gyvenime yra užkemšama vi-sai kitais dalykais. Taigi nemanau, kad gaištu laiką.

šventėj/b žmonės

A.Latėnas jubiliejų švęs su StrazdeliuSauliaus Venckaus nuotr.

cmyk

5

cmyk

trupmenosj/b laikas

Vilnietės dailininkės Eglės Kvintienės (48) namuose, kuriuose ypatingą šilumą skleidžia ne tik židinys, daugybė paveikslų, įrėmintų šeimos nuotraukų, bet ir rankdarbiai, įvairiausios malonios smulkmenos, gyvena tarsi iš vaikystės atklydusios skudurinės lėlės.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Posmai prie šventinio stalo

Eglė, vieno garsiausio Lietuvos poeto Algimanto Baltakio dukra, pa-sistengė, kad namai taptų puošnūs, ant lauko durų taip pat nepamiršo pakabinti originalaus šventinio vai-niko, purpuro spalvos žaisliukais papuošė eglutę. Pagal seną šių namų tradiciją prie didelio stalo susirenka apie penkiolika žmonių. Kalėdų šur-mulys šiuose svetinguose namuo-se, kuriuose Eglė gyvena su vyru, žinomu skulptoriumi Romu Kvintu, dar tęsiasi, nors Naujieji metai jau beldžiasi į duris.

„Šiemet, kaip ir paprastai prie Kūčių stalo ilgą šventinę kalbą sa-kė tėtis ir dar padeklamavo savo sukurtą gražų posmą. Jam smagu, kai yra daug klausytojų, - šypsosi moteris. - Mūsų Kūčios niekada nebūna vien pasisėdėjimas prie stalo. Mes po vakarienės links-minamės, apsikeičiame dovanėlė-mis. Pas mus šeimynoje įprasta, kad galvos dėl Kalėdų dovanų per daug sau nesukame, nuperkame visi kitiems po loterijos bilietą. Beje, tėtis yra išlošęs automobilį, tad tikimybė laimėti ką nors ver-tinga yra“.

Dailininkės vyriausioji dukra Ieva buvo su vyru ir trimis vai-kais. Vaikų, žinoma, laukė kitokios dovanėlės. „Gaila, kad berniukams netinka mano daromos lėlės, tuo-met kasmet jiems padovanočiau po naują skudurinę Onutę“, - šypsosi originalių lėlių kūrėja.

Ypatinga namų aura

Eglė ir Romas Kvintai kartu - jau daugiau kaip 30 metų. Namuose labai jaučiasi moteriška ranka. Dai-lininkai prisimena, kad kažkada, kai čia pirko būstą, nors namas buvo ir labai apleistas, vos įėję pro duris pa-juto, jog šiuose namuose ypatinga aura. Ją sukuria ir pati namo aplin-ka, tiesog rami oazė miesto cen-

tre. Skulptorius šių namų palėpėje įsirengęs dirbtuvę, čia yra sukūręs ir visas po Lietuvą išsibarsčiusias garsias skulptūras, tarp jų ir Nidoje ant jūros kranto su gitara sėdinčio anapus išėjusio bardo Vytauto Ker-nagio-Beno povyzą.

O ką dar reiškia, kai žiemą užkuriamas židinys. Tikra idilija. Dabar, kai trys atžalos jau gyvena atskirai, Kvintai pripažįsta, kad būstas jiems pasidarė per erdvus, bet čia jau įprato, nes ramybė nedi-deliame pastate prie pat Katedros aikštės - kaip kokiame kaime. Ir su kaimynais puikiai sugyvena. Tad kur jau čia besikraustysi.

Šioje draugiškai sugyvenančių įvairių stilių baldų, daiktų ir veidro-džių karalystėje dar šeimininkauja ir kilmingas juodas katinas Ebolis, kurį šeimininkai paprasčiausiai šaukia Bonka.

Lėlės namuose neužsibūna

O koks namų kampelis jau-kiausias šeimininkei? Eglė nedve-

jodama atsakė, kad ji daugiausia laiko praleidžia savo dirbtuvėje. Jos mėgstamiausias užsiėmimas - siūti ir rengti lėles. Jos daugiau-sia tradicinės skudurinukės, kaip toji iš pasakos skudurinė Onutė. Jos kartais keistais veidais, ku-riuos padaro vyras skulptorius, o kūnelis minkštas, šiltas, ne toks kaip išpuoselėtų barbių ar kitų masinės gamybos lėlių. Pačios naujausios tekstilininkės lėlės buvo demonstruojamos neseniai „Litexpo“ paro dų centre vykusioje parodoje ir jau „išbėgiojo“ po kitus namus, o kai kurios net išvyko į užsienį. Tik kelias pačias seniau-sias moteris pasiliko prisiminimui.

Pasak tekstilininkės, dabar lė-lių kūrėjų atsirado nemažai, todėl ir konkurencija parodose ar dailės salonuose nemaža. Bet jos skudu-rinukės patinka žmonėms.

E.Kvintienė kuria ir originalias skrybėles. Jų, sudėtų namuose į kartonines dėželes, yra ne viena dešimtis. Priminsime, kad dailinin-kė seniai domisi kostiumų istorija.

Ji yra kūrusi drabužius istoriniams filmams, tarp kurių Algimanto Pui-pos „Elzė iš Gilijos“, Antano Juzė-no „Getas“ ir kt.

Nėra kuo skųstis

Paklausta, ko linki sau ir šei-mynai 2013 metais, E.Kvintienė šypsosi: „Esu laiminga, man nie-ko netrūksta. Gerą nuotaiką reikia sukurti patiems, o ne dejuoti, kad blogai, blogai... Visada prisimenu mamos (Sigitos Baltakienės, taip pat dailininkės tekstilininkės, - red. past.) kitados pasakytus labai tei-singus žodžius: „Gyvenimas - kaip zebras, kurį gamta nudažė juodais ir šviesiais dryžiais“. Juk po tam-sesnio ir nesėkmingesnio gyveni-mo laikotarpio paprastai pašviesėja. To visiems ir linkiu“.

Eglės Kvintienės dovanos kvepia meile

n kūčias kvintų namuose visada švenčia ir eglės tėvai poetas algimantas Baltakis ir jo žmona Sigita

2013 m. prenumerata

Prenumerata internetu www.prenumerata.lt„Respublika“ kasdien:

fiziniams asmenims (gyventojams)1 mėn. - 34,00 6 mėn. - 198,003 mėn. - 102,00 12 mėn. - 396,00

„Respublika“ kasdien:juridiniams asmenims

1 mėn. - 39,00 6 mėn. - 228,003 mėn. - 117,00 12 mėn. - 456,00

„Respublika“ + „Vakaro žinios“:

1 mėn. - 40,00 6 mėn. - 234,003 mėn. - 120,00 12 mėn. - 468,00

„Respublika“ be priedų:

1 mėn. - 28,75 6 mėn. - 172,503 mėn. - 86,25 12 mėn. - 345,00

„Respublika“ tik penktadieniais:

1 mėn. - 10,50 6 mėn. - 63,003 mėn. - 31,50 12 mėn. - 126,00

„Respublika“ tik šeštadieniais:

1 mėn. - 13,00 6 mėn. - 78,003 mėn. - 39,00 12 mėn. - 156,00

Kainos nurodytos su pristatymu į pašto dėžutę

Pensininkams ir neįgaliesiems taikomos nuolaidos.

tel. pasiteirauti: (8-5) 238 70 31, 238 70 32El. paštas: platinimas@respublika.net

Prenumerata priimama

„Respublikos“ platinimo tarnybose:

Vilniuje A.Smetonos g. 2, 5 kab. (8-5)212-18-05Kaune Vasario 16-osios g. 7 (8-37) 22-56-00Klaipėdoje Mažvydo al. 3 (8-46) 41-13-14 „Akropolyje“, Taikos pr. 61 (8-46) 24-03-91Panevėžyje V.Kudirkos g. 3 (8-45) 43-98-98Šiauliuose Trakų g. 20 (8-41) 50-07-10Alytuje Dariaus ir Girėno g. 2a (8-620) 971-76Biržuose Vytauto g. 18 (8-450) 31-746Joniškyje Žemaičių g. 1B (8-426) 60-569Kelmėje Laisvės gynėjų g. 14 (8-427) 54-381Kuršėnuose J.Basanavičiaus g. 1 (8-41) 58-57-61Marijampolėje Kęstučio g. 3-3 (8-343) 50-869N.Akmenėje Respublikos g. 7 (8-425) 56-588Pakruojyje Kęstučio g. 8-2 (8-421) 61-704Palangoje (8-616) 18-779Radviliškyje Dariaus ir Girėno g. 30 (8-422) 53-451 Dariaus ir Girėno g. 46 (8-422) 50-163Utenoje Ateities g. 3 (8-389) 50-932

Privačiose platinimo tarnybose:

Anykščiuose A.Baranausko a. 3 (8-381) 59-384Birštone Vytauto g. 5 (8-319) 56-625Druskininkuose M.K.Čiurlionio g. 97 (8-313) 51-075Elektrėnuose Sodų g. 13-3 (8-528) 39-200Gargžduose Žemaitės g. 6 (8-46) 45-21-14Ignalinoje Švenčionių g. 13-1 (8-677) 98-736Jurbarke Kranto g. 7 (8-447) 79-029Kaišiadoryse Gedimino g. 59-113 (8-346) 51-378Kėdainiuose Šilelio g. 27 (8-612) 58-018Kretingoje Birutės g. 11 (8-445) 53-949Kupiškyje Taikos g. 1-25 (8-646) 26-189Lazdijuose Seinų g. 3 (8-318) 52-374Mažeikiuose Sodų g. 1 (8-443) 21-233Pasvalyje Biržų g. 107-1 (8-620) 58-664 Plungėje J.Tumo-Vaižganto g. 27 (8-448) 72-419 Dariaus ir Girėno g. 10 (8-448) 72-136Prienuose Vytauto g. 15 A (8-685) 30-867Raseiniuose Maironio g. 2 (8-428) 51-337Rokiškyje Taikos g. 5 (8-458) 33-241Skaudvilėje Liaudies a. (8-446) 54-433Skuode Šatrijos g. 36-52 (8-698) 80-155Šakiuose J.Basanavičiaus g. 67 (8-612) 97-522Šilalėje J.Basanavičiaus g. 23 (8-449) 51-421Širvintose Upelio g. 26-17 (8-603) 18-288Šilutėje Lietuvninkų g. 20 (8-441) 75-474Švenčionyse Adutiškio g. 39 (8-655) 13-833Ukmergėje Pilies g. 2 (8-340) 63-853 (8-620) 97-179Tauragėje Gedimino g. 8-58 (8-446) 54-433Telšiuose Respublikos g. 41 (8-444) 75-510Trakuose Mindaugo g. 16-14 (8-615) 24-284Vilkaviškyje Žalumynų g. 10 (8-610) 45-539

Prenumeruojant AB Lietuvos pašto skyriuose taikomas papildomas aptarnavimo mokestis

2013 metais planuojama išleisti ne mažiau kaip 250 laikraščio numerių.

Leidiniai prenumeratoriams pristatomi kasdien, išskyrus sekmadienius, švenčių dienas, o kaimo vietovių paštuose - ir pirmadienius. Pirmadienį prenumeratoriams nepristatytus leidinius paštai pristato kitą darbo dieną.

irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kas Kuo taPs

Judita LEITAITĖ

temperamentingoji dainininkė judita Leitaitė prieš pat Kalėdas nutarė pasinerti į temperamentingosios čigonų muzikos sūkurį. ji surengs naujametę programą kartu su žinoma čigonų muzikine grupe „Sare Roma“, kuriai vadovauja ištvanas Kvikas. Koncerte šalia romansų ir ugnin-gų šokių skambės ir širdį virpinančios arijos iš nemirtingos Žoržo Bizė operos „Karmen“. Kaip ir paprastai, j.Leitaitė daug dėmesio skiria savo koncertinei aprangai. Kokia ji bus šį vakarą Kauno valstybinėje filharmonijoje vykstančiame koncerte, solistė neišduoda. „Ateikite ir pamatysite!“ - juokiasi dainininkė.

Kas KuR Vaidins

Inga NORKUTĖ

Paskutinį šių metų vakarą Šiaulių dra-mos teatro scenoje įspūdingas prem-jerinis spektaklis pagal garsiąją rusų rašytojo Nikolajaus Leskovo apysaką „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, kurioje pagrindinį vaidmenį kuria cha-rizmatiškoji Šiaulių dramos teatro ak-torė inga Norkutė. Apie šio spektaklio pastatymą režisierius Raimundas Banio-nis galvojo daugelį metų, pirmiausiai įkvėptas Šiauliuose dirbančios aktorės i.Norkutės. ji įkūnys prieštaringąją Kate-riną izmailovą. 1864 m. parašyta apysa-ka „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ - vienas žinomiausių N. Leskovo kūrinių, pasakojantis tragišką meilės istoriją.

n eglė kvintienė savo skudurines Onutes kuria su didžiule meile

n eglė su vyru Romu kvintu

6

cmykcmyk6

nori tikėk, nori - nej/b būrimas

jaUtis (04 21 - 05 21)

Pirmąją metų pusę jums labiau-siai rūpės verslo sfera, jį kursite arba plėsite. Būkite labai apdairūs, jei renkatės verslo partnerius. Artėjant pavasariui, įsitrauksite į visuomeni-nius judėjimus, bendraminčių veiklą, naujus projektus, tačiau greitai ne-kaip pasijusite dėl užkulisinių intrigų, melo. Laimei, gegužė bus gaivi, ro-mantiškai jausminga. tikėtini karšti įsimylėjimai, slapti ir atviri nuotykiai. tiesa, kai kurie slapti dalykėliai gali pakenkti jūsų reputacijai. Vasarą la-bai svarbūs taps giminaičių reikalai ir antrosios pusės interesai. tarpu-savio pagalba visiems išeis į naudą. Vasarai baigiantis gali iširti tarnybinis ar kurortinis slaptas romaniukas, no-rėsite surimtėti, nes to reikės norint neprarasti to, kas išties svarbu. Arba kaip tik tuo metu užsimegs meilės intriga, dėl jos gali nukentėti darbai, užvirti apkalbos, intrigos. tačiau ru-duo žada tikros meilės, gerovės ir darbų įkvėpimą.

DVYniai (05 22 - 06 21)

tai bus naujų perspektyvų, vers-lūs metai. tikriausiai bus plečiamas verslas, pradėti nauji projektai arba tęsiami ką tik pradėti. jau metų pra-džioje galite užmegzti dalykinius ryšius su užsieniečiais arba išvyk-ti padirbėti svetur. tiesa, ne kartą atrodys, kad nesiseka, neatsiperka investicijos, o jėgų atiduodate per daug. Būtinas taupumas, atsargu-mas. turėtų sektis nekilnojamojo turto srityje, bankininkystėje. Kūry-bingumo jums nestigs, o originalios idėjos leis išsiskirti iš kitų, pasireikšti ne vieną kartą ir ne du. Asmeninia-me gyvenime jausite, kad turite į ką atsiremti. jau nuo pavasario pradžios širdį glostys romantikos spinduliai. Regis, iki vasaros rimtai įsimylėsite. jei ne meilė, šauni draugystė, kelio-nės, konferencijos, įdomūs pašneko-vai suteiks įspūdžių ir atgaivos sielai. Atėjus rudeniui, jums gali pavykti sukurti šeimą ar pagerinti jos gyve-nimo kokybę.

Liūtas (07 23 - 08 23)

Pirmas pusmetis bus aktyvesnis, visuomeniškesnis nei antras. Būtų gerai iki vasaros pradėti išsvajotą projektą. turėtų pavykti užmegzti ryšius su reikalingais verslo partne-riais, arba gauti darbo vietą valstybės tarnyboje, mokslo įstaigoje ar pan. Gali pasunkėti ir finansinė būklė. Kai kurie iš jūsų mėgins investuoti į pers-pektyvias sritis. Vis dėlto rizika gali bauginti, ypač jei pirmą metų ketvirtį neišvengsite finansinių problemų, kilusių dėl kreditorių arba šeimos narių. iki liepos jums turėtų sektis daryti įtaką artimiausiems draugams. Regis, ir šeimoje, ir kitur pasisteng-site sureguliuoti santykius taip, kad niekas nenukentėtų ir neliktų nelai-mingas. Antrasis pusmetis padidins psichologinį jautrumą, gali paaiškėti, kad pažangai ima trukdyti tam tikros priklausomybės, slaptos pagundos, intrigos. Spalį net nuo draugų galite nukentėti, bet metų pabaigoje vėl turėsite kuo pasidžiaugti.

svarstYkLės (09 24 - 10 23)

Banguojantys metai, lydimi ir sėkmių, ir nesėkmių. Metų pradžioje beveik iki pat pavasario teks tvarkyti neužbaigtus reikalus, nes nuo to pri-klausys verslo, karjeros perspektyvos. Vasarį pasitaikys daugiau pramogų, tačiau nuo dalykinių rūpesčių vis tiek neatitrūksite. Permainos, susijusios su darbu, pareikalaus daug emocinių ir fizinių jėgų, galbūt keisite darbą ar darbuotojus. Verslui grėsmę kels konkurentai, tai bus labai juntama pa-vasarį. Neleiskite kitiems jūsų žlugdyti ir jums trukdyti. Finansiškai rizikuoti būtų neprotinga, jei reikia imti didelę paskolą su nemažomis palūkanomis, ypač dėl šeimos gerovės. tačiau pro-tingai pasinaudojus parama verslui galima ilgam užsitikrinti pinigines įplaukas ir stabilią veiklą. Metų pradžia nepalanki sveikatai, tad reikėtų itin saugotis infekcijų, peršalimo. Baigian-tis vasarai, rudens pradžioje ims sektis meilėje. Gali padvelkti vestuvėmis ar-ba ypatingu meilės romanu.

žuvYs (02 19 - 03 20)

Metai žada sėkmės šeimos ir mei-lės srityse, tačiau nuskriausta gali likti karjeros sfera. Versle seksis tuo atveju, jei turite veiklius, sėkmės lydimus par-tnerius. jau metų pradžia žada ma-lonių siurprizų iš artimų žmonių. Vis dėlto pasitaikys krizių, nesusikalbėji-mų net su patikimiausiais partneriais. Apdairiai elkitės su finansiniais ište-kliais, nes jums negalima lįsti į skolas. Asmeninis, šeimos gyvenimas turėtų būti prioritetas, palyginti su darbu, statusu. Ryžtingai kurkite šeimą. Ven-kite konfliktuoti su gimine, kaimynais. Pavasarį galite kraustytis, pradėti ar pratęsti statybas, remontą. tam išties tinkami metai, tik nepiktnaudžiaukite tarnybine padėtimi ir nevelkite į tai kolektyvo. Regis, nuo vasaros tapsite itin kūrybingi, susidomėsite dailiaisiais amatais, sportu, turizmu ar pramogų verslu. Ruduo gali atnešti didelį lai-mėjimą. Galbūt susilauksite kūdikio, patirsite stiprią meilę, laimėsite kūry-biniame konkurse.

VanDEnis (01 21 - 02 18)

tai turėtų būti meilės ir produk-tyvių darbų metai. iki vasaros būsi-te labiau linkę gaudyti romantiškas akimirkas, nei ką nors dirbti, tačiau po truputį judėsite didesnio pro-fesinio savarankiškumo, naujovių link ir galbūt netgi visiškai pakeisite profesinės veiklos kryptį ar studijų dalyką. Rudenį jau turėtumėte atsi-sakyti ankstesnės veiklos ir pasiner-ti į naujai pasirinktą savirealizaciją. Kraują kaitins ir meilė, ypač pavasarį. Per šiuos metus spėsite ir įsimylėti, ir galbūt susituokti ar susilaukti vaiko. jei esate susituokę, juo labiau galima tikėtis šeimos pagausėjimo. Meno pasaulio atstovams tokiu „kūdikiu“ gali tapti naujas kūrinys, įgyvendin-tas projektas, sceninis laimėjimas ar pan. tiesa, šiemet labiau strei-kuos sveikata. Deja, visi šie metai skatins lėtinių ligų paūmėjimus, priklausomybių problemas, grės avarijos. Bus nesklandumų ir dėl intrigų, šmeižto.

ŠaUlYs (11 23 - 12 21)

tai bus labai svarbūs metai as-meninių santykių, partnerystės, mei-lės, finansinių investicijų prasme. išbandymų, santykių patikrinimo periodas bus pavasario pradžia. Ne-sklandūs santykiai gali dar labiau pakrikti. Būkite kantrūs, tolerantiški, tada galbūt iki vasaros įtampa nu-slūgs. Kovą nesivelkite į verslo, tur-tines avantiūras ir labiau paisykite kitų asmenų patarimų, perspėjimų. Regis, teks ne kartą ginti savo ir ki-tų interesus, tarpininkauti. Baigian-tis pavasariui, gali įvykti profesiškai labai naudinga komandiruotė arba pradėsite lankyti kvalifikacijos kursus. Naujos žinios labai pravers. Meilės reikalams palankiausi bus balandis ir vasaros pradžia, o rugpjūtis išardys tai, kas netvirta. tikėtinas bylinėji-masis dėl turto, alimentų ar kitokios naudos. Kad ir kaip būtų, per šiuos metus išblėsę santykiai nutrūks, o mylinčiųjų jausmai taps dar stipresni ir gali būti atšoktos vestuvės.

ožiaraGis (12 22 - 01 20)

Pirmas pusmetis bus kupinas darbo ir problemų darbe. Vos pra-sidėjus naujiems metams teks aiš-kintis nesusipratimus su partneriais, kolegomis. Geriau seksis dirbantiems, studijuojantiems nuotoliniu būdu ar-ba išvykusiems. jau vasarį galima ti-kėtis tam tikro praturtėjimo, geresnės algos ar atsiperkančios investicijos į nekilnojamąjį turtą. Galbūt pratęsite statybas, remontuosite namus ar verslo patalpas, įrenginėsite sodybą. Norint gerų asmeninių santykių jums reikėtų nebūti tokiems kritiškiems ir griežtiems kitų atžvilgiu. jei nesutruk-dys pablogėjusi sveikata, pirmasis pusmetis leis iš peties padirbėti, o darbo vaisiais pasidžiaugsite rudenį. Pačioje metų pradžioje ir įpusėjus pavasariui meilės jausmai priges, ta-čiau vienatvė neprislėgs dėl darbų ir kontaktų gausos. Vieni Ožiaragiai ras džiaugsmą darbe, kiti - namuose, prisiglaudę prie mylimo žmogaus, jį pagaliau suradę.

skorPionas (10 24 - 11 22)

tai gali būti įspūdingi metai, kupini iššūkių ir atradimų. Metų pradžioje arba pavasarį gali ištikti krizė dėl finansinių praradimų arba kils nervinė įtampa dėl santykių ar sutarčių nutrūkimo, skyrybų, turto dalybų. Bemaž iki liepos bus nera-mu, tad būtina viską nuodugniai strateguoti, apskaičiuoti, vengiant per didelės rizikos ir numatant, kaip gali pakrypti planuojamas projektas. Reikia labai apgalvotai leisti pinigus, nes staiga galite netekti darbo ir nuolatinio pajamų šaltinio. Pavasaris, birželis, spalis nepalankūs sveikatai. Meilės fronte vis šėls audros ir cu-namiai. Bus ne vienas momentas, kai norėsis nutraukti svarbius ryšius ir neatsigręžiant nueiti tolyn. Regis, kai kurie vasaros ir rudens laikotar-piai neš tikrą atgaivą sielai ir akims. Galbūt įstosite studijuoti, pamilsite užsienietį, įgysite mokslinį laipsnį. tikėtina, kad sutiksite savęs vertą partnerį, tikrąją meilę.

merGeLė (08 24 - 09 23)

tai bus statuso augimo, rimtų darbų ir visuomeninės veiklos me-tai. Galite pradėti karjerą valstybi-nėje įstaigoje arba versle, pakilti į vadovaujamas pozicijas. Daug kuo gali padėti seni pažįstami, draugai. Pavasario pradžioje gali atsinaujinti prieš pusmetį pradėta veikla, byla arba ankstesnė partnerystė. Žino-ma, bus periodų, kai jus persekios profesinės problemos. Veikiausiai rimtesnių problemų kils pavasario pradžioje ir rudens viduryje. Kovą, birželį tikėtina finansų krizė, dėl jos galbūt net vyksite uždarbiauti į už-sienį. Antroje metų pusėje neblogai reikšitės, jei sukatės mokslo, politi-kos sferoje, tačiau spalį galite pa-justi slaptų priešų pinkles. Asmeni-niame gyvenime periodiškai siaus keistos audros. Ypač daug įtampos ir meilės išbandymų patirsite vasa-rą. Ruduo atneš dalinį palengvėji-mą ir darną. Geriausiai šiemet seksis mokslo ir meno žmonėms.

vėžYs (06 22 - 0 7 22)

Aktyvūs, darbingi metai, ypač pavasaris, prieš kurį spėsite inves-tuoti lėšų ar išmonės ir žinių į tai, kad turėtumėte to darbo visus me-tus. tik reikėtų laikytis įstatymų, jei norite išvengti nuostolių bei stresų. Pasinėrimas į darbus gali būti išpro-vokuotas ir vengimo būti namuose. Reikės vengti įžeidinėti, ypač vasaros antroje pusėje. Žiemos pabaiga, pa-vasario pradžia bus gana nepalanki sveikatai. Nesaugu bus ir kelionėse. Kita vertus, šie metai leis užsidirbti pinigų, grąžinti skolas. tiesa, skolintis stambių sumų nepatartina, nes per dideli norai gali nuvesti į aklavietę. Nuo vasaros prasideda kūrybinės, pedagoginės sėkmės metas. Galite rasti savo tikrąjį pašaukimą, talentą. Galite ir pamilti, sutikti asmenį, su ku-riuo būsite neišskiriami dėl stipraus jausmo. Arba susilauksite vaiko, ir tas stiprus ryšys jus sies su juo. Metų pabaigoje tikėtinas gyvenamosios vietos keitimas, vedybos.

aVinas (03 21 - 04 20)

Šie metai bus prieštaringi, ne-ramūs. Įvairioms dalykinėms, visuo-meninėms iniciatyvoms palankus sausis. Galite atnaujinti ryšius su svarbiu jums žmogumi, draugu ar bendraminčių kompanija. tapsite kolektyvo lyderiu. Vasarį nuotaiką ir planus dažnai jauks intrigos. Įsibė-gėjant pavasariui tapsite labai akty-vūs, darbštūs, pastebimi, originalūs, tačiau kartu neatsargūs, impulsyvūs, tad galite susižeisti, patirti priepuo-lių ar agresijos. Regis, balandį karštai įsimylėsite, tačiau nuo gegužės visą dėmesį pasiglemš darbas, verslas. Grės nuobaudos. tokia situacija tęsis iki liepos, nors ir birželį jau pasitaikys entuziazmo, naujų sutarčių. Antroji metų pusė bus geresnė tiems, kurie renčiasi namus, suka šeimos lizdą, tačiau nesiseks norintiems daryti karjerą. Saugokitės gaisrų, sprogi-mų, traumų statybose, ypač liepos pabaigoje, rugpjūtį, spalį. Rugsėjis gali tapti vedybų mėnesiu.

cmyk

7

cmyk / 7

nori tikėk, nori - nej/b būrimas

Istoriniuose šaltiniuose minimiems lietuviškiems, tiksliau, gal baltiškiesiems Zodiako ženklams fizikas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas skyrė bamaž pusę savo gyvenimo. Tai, ką jam pavyko išsiaiškinti, ko pasisėmė iš mitologo Gintaro Beresnevičiaus knygų, sudėjo į artėjant Kalėdoms ir metų virsmui išleistą knygą.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

- Esate etnokosmologas, daugiau kaip ketvirtį amžiaus atidavęs Molėtų observato-rijai ir lietuviškojo dangaus skliauto tyrinėjimui. Kodėl taip ilgai brandinote suma-nymą išleisti knygą „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviškojo Zodiako pėdsakais“?

- Ilgą laiką apie galimą lie-tuvišką Zodiaką nieko nežinota. Zodiakas, kaip astronominių žinių sistema, turėjo būti būdingas tik to meto aukštesniam išsimoksli-nusiam visuomenės sluoksniui. Todėl buvo maža vilties ką nors tikra išsiaiškinti, juk sunaikin-tas senosios religijos dvasininkų luomas nebūtin nusinešė ir savo puoselėtas žinias bei patirtį.

Iki šiol apie tai galėtume tik spėlioti, jeigu tik per laimingą atsitiktinumą iki mūsų laikų ne-būtų išlikęs pagoniškas apeiginis kaušas su 12 originalių Zodiako ženklų atvaizdų. Šis kaušas atsi-tiktinai buvo atrastas po Antrojo pasaulinio karo vienos Gardino bažnyčios rūsyje, tarp ten sumes-to seno bažnytinio inventoriaus. Iš kitų muziejuose esančių pana-šių senovinių kaušų jis išsiskyrė savo įspūdingu dydžiu. Ant šio kaušo pavaizduota 12 senovinių piešinių, kurie buvo atrasti nuo jo nugramdžius spalvotais dažais nutapytus krikščioniškųjų šven-tųjų paveikslus. Pavyko įrodyti, kad tai - ne šiaip sau kalendoriniai ženklai, o Zodiakas.

Esu jau seniai išdėstęs pa-grindines žinias apie lietuviško Zodiako rekonstrukciją užsienio ir Lietuvos mokslinėje spaudo-je, o dabar, draugų ir leidyklos „Dominus Lituanus“ paragintas, tai padariau platesniam skaityto-jų ratui.

- Ar tai iš tiesų lietuviška-sis Zodiakas ir kuo jis pana-šus bei skiriasi nuo pasaulyje žinomo romėniškojo?

- Ant kaušo pavaizduotų žen-klų semantinis tyrimas parodė, kad ši ženklų sistema sudaro savitą Zodiaką, galėjusį susifor-muoti Viduržemio jūros ir vieti-nės baltiškos tradicijos sandūroje. Viduržemio tautų - graikų, romė-nų - kultūrose naudojama Zodiako sistema, patekusi į savitos vieti-nės baltiškos kultūros terpę, ga-lėjo būti perimta ir pritaikyta prie

vietinių mitinių vaizdinių. Pats toks pritaikymas rodo buvus gana stiprią vietinę dangaus šviesulių mitologiją. Nes jei Zodiakas bū-tų buvęs perimtas neturint savų nusistovėjusių žinių apie dangaus šviesulius, nebūtų buvę ir reikalo kai kuriuos ženklus keisti.

- Kodėl Zodiakas lietuvių, jei kaušas su Zodiako ženklais rastas Gudijoje?

- Visų pirma dalį Zodiako žen-klų rekonstravau pagal istorinių šaltinių, tautosakos ir etnografi-nius duomenis, dar nieko neži-nodamas apie kaušo piešinius. Kaušas tebuvo rekonstrukcijos sėkmingumo įrodymas bei leido papildyti rekonstruojamą sistemą

naujais elementais, rekonstruo-jamus mitinius vaizdinius susie-ti su konkrečiomis žvaigždžių grupėmis.

Antra, didžioji Gudijos dalis yra etninės lietuvių žemės. Kita vertus, tikėtina, kad šis Zodia-kas gali būti pakankamai senas bendras baltų ir slavų tautų pa-veldas, kurį mes tiesiog geriau išsaugojome.

Iš 12-os Zodiako ženklų, pa-vaizduotų ant Gardine aptikto apeiginio kaušo, 3 ženklai visiš-kai atitinka romėniško-graikiško Zodiako ženklus, 2 arba 3 yra iš-likę artimi jiems pagal prasmę, o 6 ženklai yra visiškai saviti.

Skaitant pagal laikrodžio rodyklę, nuo kaušo rankenos vaizduojami tokie ženklai: dvi beveik sta-čiu kampu susieinančios linijos. Viršutinė linija baigiasi išplatėji-mu, primenančiu strėlės antgalį (sunkiai įžiūrimas ženklas) - tai Žuvys; figūra, panaši į gau-ruotą išnarą, - tai Avikailis, arba Avinas; Raitelis - tai Tauras; du besikaunantys kariai yra Dvy-niai; Paukštis, panašus į po-vą, atsigręžęs kairėn, - Vėžys; Paukštis, panašus į povą, atsigrę-žęs dešinėn, - Liūtas; Gervė yra Mergelė; dvi Saulės, viena apati-niame su svastikiškai užlenktais į dešinę spinduliais, kita su tie-siais spinduliais, - Svarstyklės; Elnias su elniuku - Skorpionas;

Ietininkas yra Šaulys; Ožys - tai Ožiaragis; Žirgas - Vandenis.

- Kuo jus patį, fiziką, vė-liau tapusį etnokosmologu, taip pakerėjo dangus, jo žen-klai, noras juos žmonėms po-puliariai aiškinti?

- Žvaigždėtas dangus mano dėmesį traukė ir vaizduotę žadino nuo pat vaikystės. Tuomet savo-mis rankomis iš popierinio vamz-džio ir akinių lęšių pasidarytas teleskopas sėkmingai priartino Mėnulio jūras ir kraterius, atvėrė Sietyno žvaigždžių erčias. 6-oje klasėje jau žinojau, kad noriu būti astronomas. Tad ir įstojau į

Vilniaus universitetą studijuoti fi-zikos. Baigęs universitetą, dirbau Lietuvos mokslų akademijos Fizi-kos instituto Lazerinės elektroni-kos skyriuje. Į etnokosmologiją iš fizikos pasukau trokšdamas sude-rinti savo fizikinį išsilavinimą su domėjimusi astronomija ir etnine kultūra. Tuo metu mane patraukė Molėtų astronomijos observato-rijoje brandinta muziejaus idėja. Tuomet iš Vilniaus persikėliau į Molėtus ir nuo 1987 m. dirbau Molėtų astronomijos observato-rijoje. Buvau įsitikinęs, kad mūsų lietuviškosios tautinės liaudies astronomijos žinias turime su-rinkti mes patys. Nusprendžiau, kad tai mano gyvenimo užduotis.

Kraštotyros ekspedicijose pagal savo paties sudarytą spe-cialų Liaudies astronomijos žinių rinkėjo klausimyną ėmiau rinkti liaudies astronomijos žinias. Tuo pat metu su Fizikos instituto Astrofizikos skyriaus kolegomis pradėjome rūpintis Etnokosmo-logijos centro steigimu. Įtikinus tuometę Lietuvos komunistinę vadovybę, kad toks originalus centras būtų unikali švietimo ir kultūros įstaiga, kuri garsintų Lietuvą, buvo gautas finansavi-mas jo statybai.

Lietuvos etnokosmologijos muziejuje dirbau iki 1998 m., vėliau perėjau į Molėtų krašto muziejų, čia darbuojuosi iki šiol. Dirbu ir greta Astronomijos ob-servatorijos įrengtoje senovinė-je dangaus šviesulių stebykloje, kurią lanko smalsuoliai, besido-mintys šviesulių reikšme mūsų protėvių gyvenime.

- Ar pats tikite Zodiako ženklų sąsajomis su konkre-taus žmogaus gimimo data ir jo likimu?

- Jei prisiminsime, kad Zodi-ako ženklų sistema yra žmogaus genijaus kūrinys, tai ir sąsajų ten atrasti galėsime tiek ir tokių, kiek ir kokių žmogaus protas gebėjo užmegzti. Todėl į tokį klausimą visuomet atsakau klausimu - ar jūs tikite kelio ženklų sąsaja su žmogaus, važiuojančio tuo keliu, likimu? Ir apskritai ar galima ti-kėti kelio ženklais?

- Pateikiate kiekvieno lie-tuviškojo Zodiako ženklo kiek mistifikuotas charakteristi-kas. Iš kur tokios įžvalgos?

- Aš sąmoningai pabandžiau atkurtuosius lietuviškus Zodia-ko ženklus įtraukti į šiuolaikinės populiarios ezoterinės kultūros apyvartą, siekdamas rasti vidurį tarp sausos mokslinės ir gyves-nės, visuomenei prieinamesnės bei patrauklesnės mūsų lietuviš-kojo paveldo raiškos. Lietuviš-kų Zodiako ženklų žmogiškųjų reikšmių šaltiniu buvo lietuviš-koji tautosaka ir mitologija, as-meninė žmogiškosios prigimties ir žmogiškųjų santykių patirtis, psichologijos žinios ir, žinoma, šiuolaikinės astrologijos raiška bei poetinis įkvėpimas.

truMpaiapie kiekvieno baltiškojo Zodiako ženklo astrologinę idėją:

StrėLė (ŽuVYS) - dvasingumas, jausmingumas, nuojauta, dvasinių galių sklaida.

AViKAiLiS (AViNAS) - gyvybiškumas, veiklumas, gyvybinių galių sutelktumas ir sklaida.

rAitELiS (JAutiS) - kilnumas, taurumas, visuomeniškumas, gebėjimas kovoti už save ir kitus.

DVYNiAi (DVYNiAi) - „du viename“, dvigubų galių ir galimybių įsikūnijimas.

MėNuLio PAuKštiS - PoVAS i (VėŽYS) - šviesa tamsoje, kelio sau ir kitiems nušvietimas.

SAuLėS PAuKštiS - PoVAS ii (LiūtAS) - vidinės ugnies galia, gebėjimas išsklaidyti tamsos užtvaras.

GErVė (MErGELė) - grakštumas, patrauk-lumas, žavesys, darb - štumas, gebėjimas pasinaudoti kitais.

DVi SAuLėS (SVArStYKLėS) - vidinė pusiausvyra, darna ir dieviškas teisingumas.

ELNiAS ir ELNiuKAS (SKorPioNAS) - veržlumas, pasitikėji-mas savimi ir gebėji-mas vesti paskui save kitus.

iEtiNiNKAS (šAuLYS) - šaunumas, tiesumas, gebėjimas kryptingai siekti tikslo.

oŽYS (oŽiArAGiS) - gera galva, aštrūs ragai, šaltas ir aštrus protas, racionalumas.

ŽirGAS (VANDENiS) - dvasinės galios ir kūrybinis polėkis.

Lietuviškasis Zodiakas

Tik per laimingą atsitiktinumą iki mūsų laikų išliko pagoniškas apeiginis kaušas su 12 originalių Zodiako ženklų atvaizdų

jono

Vai

škūn

o as

men

inio

alb

umo

nuot

r.

n Jonas vaiškūnas su garsiuoju Gardino kaušu

8

cmykcmyk8

tereikia tikėti!j/b šventės

Manoma, kad Naujųjų metų naktį išsipildo visi norai. Neatsisakykite malonumo tuo tikėti! Galite išmėginti iškart kelis naujamečius ritualus. Sėkmės!

3 minutės

Įdomus senųjų metų palydų paprotys gyvuoja Bulgarijoje. Šios šalies gyventojai likus lygiai trims minutėms iki valandos X namuose išjungia šviesą. Ir bučiuojasi! Gera tradicija palydėti metus. Kas žino, galbūt šalia jūsų atsidurs tikras pa-sakų princas.

Vandens procedūros

Tolimojoje Kambodžoje vietoj sniego - paprastas vanduo. O ir jo ne visada rasi. Todėl Kambodžos gyventojai naujametę naktį vieni kitus laisto vandeniu. Mat ši šventė sutampa su karščiausiu metų laiku. Ir žmonės taškosi, kad nors laikinai pajustų malonią vėsą.

Kalėdų rąstas

Smagi tradicija gyvuoja Italijoje. Likus kelioms dienoms iki Naujųjų į namus reikia atsinešti pliauską. Ne eglutę, o būtent rąstgalį. Kai ateis Naujieji, pliauska turi rusenti židinyje. Italai tiki, kad taip sude-gins visus nemalonumus. Vadinasi, peržengs Naujųjų metų slenkstį be jokių problemų ir rūpesčių. O ką daryti, jei gyvenate miesto bute? Deja, senovinė tradicija tokios si-tuacijos nenumato.

Lošimo kortos

Be pagrindinių dovanų, grai-kai vieni kitiems dovanoja kortų malką. Kodėl? Jie ir patys gerai

nebeprisimena, bet tradicija liko. Todėl tarp kitų dovanų po eglute (tiksliau, po kitokiu vietos medžiu) graikai visada randa kortų malką. Bus ką veikti ateinančiais metais! Taip pat beveik visi dovanoja ir gauna vietos vyno.

Sėkmė ir turtai

Latvijoje prieš Naujuosius me-tus paberiama žirnių. Tikima, kad tai kitais metais privilios turtus. Tradicija gimė seniai, suprantama, kaime - valstiečiai barstydavo žir-nius, kad gautų gausų derlių. Tik nelabai aišku, kodėl latviai tai daro iki šiol.

Pats sau burtininkas

Galima laikytis senų gerų tra-dicijų, o galima kurti savas, ir jos veiks ne blogiau, o gal net geriau. Viskas, ko reikia, - tai tikėjimas stebuklais ir tuo, kad kiekvienas

iš mūsų - iš prigimties burtininkas. Ką ir kaip galima sau „priburti“ ar-tėjant Naujiesiems?

Manoma, kad nuo gruodžio 25 d. iki sausio 7 d. atsiveria kos-miniai gausybės vartai. Ką tai reiš-kia? Reikia būtinai atlikti genera-linę ruošą ir atsikratyti nereika-lingų daiktų. Būtina atiduoti visas skolas.

Tikriausiai jūs ir šiaip žinote šią nerašytą taisyklę. Jei dėl kokių nors priežasčių negalėjote to padaryti, niekada nesistenkite grąžinti pini-gus paskutinę senųjų metų dieną, taip pat pirmąją naujųjų. Ta pati taisyklė galioja pirmajam sausio pirmadieniui.

Užsiimkite labdara. Tai gali būti senyva laiptinės kaimynė arba ne-turtingi giminaičiai. Galima išdalyti nereikalingus drabužius, vargstan-tiems padėti pinigais arba maistu. Kaip labai teisingai sakoma, ką atidavei - tas tavo. Dosnūs žmonės niekada nieko nestokoja.

Pamėginkite vietoj vynuogių šiemet suvalgyti kitą vaisių - gra-natą. Kai kas tiki, kad granatas pasižymi stebuklingomis savybė-mis. Sugalvokite norą ir pradėkite valgyti šį vaisių - neskubėdami, po grūdelį, smulkiai įsivaizduodami, kaip troškimas išsipildo. Rezultato nereikės ilgai laukti!

Jei norite numesti svorio, yra puikus būdas. Po Naujųjų metų švenčių paimkite tuščią plastikinį butelį, išplaukite ir pripilkite į jį, pa-vyzdžiui, kisieliaus. O dabar svar-biausia: priklijuokite prie butelio gerai riebalus tirpdančio ploviklio etiketę, kad ir „Fairy“. Šio stebu-klingo gėrimo visą savaitę kasdien gerkite po šaukštą. Ir tvirtai tikėki-te, kad riebalai iš tiesų tirps.

Parašykite sau laišką 2013 me-tams. Kokį darbą norėtumėte dirb-ti? Kaip save įsivaizduojate po metų? Būtinai rašykite teigiamąja forma. Tai gali būti laiškas, kurį pasiųsite patys sau, arba interviu

su savimi, arba net pasaka, kurios pagrindinis veikėjas - jūs. Nebijo-kite svajoti, tai viena iš svarbiau-sių sąlygų.

Svajojate apie paaukštinimą tar-nyboje? Čia irgi yra tam tikras ri-tualas. Nupieškite ausį. Taip, taip, žmogaus ausį. Įsivaizduokite, kad tai jūsų viršininko ausis, pasakykite jam apie savo norą eiti aukštesnes pareigas arba prašymą padidinti atlyginimą. Pasakėte? Būkite tikri, viršininkas išgirs jūsų prašymą. Beje, tai gali būti ne tik viršinin-kas, bet ir draugė, draugas, vyras. Jei norite jiems ką nors pasakyti - prašom!

Jei naujametę naktį (arba kitą dieną) jums pradės skaudėti gal-vą, nenusiminkite. Atsiųskite sau tokio turinio SMS žinutę: „Palieku tave, atleisk, jei įskaudinau. Tavo galvos skausmas“. Nustojo skau-dėti? Taip, ir daug negerkite. Bet tai ir patys žinote.

Svarbu! Pagrindinis reikalavi-mas - visus šiuos ritualus vertinti kaip žaidimą. Tikėti, kad jūsų norai išsipildys, bet kartu nereikšti pre-tenzijų visatai galimos nesėkmės atveju. Sukaupkite kantrybės! Jei jums mažai pasiūlytųjų ritualų, drą-siai susigalvokite naujų!

Parengė Milda kunSkaitĖ

Įdomiausios Naujųjų metų tradicijos

Naujametę naktį dauguma žmo-nių, net didžiausi skeptikai, nuo vaikystės laiko stebuklinga. Pagal statistiką norai, sugalvoti Naujųjų metų naktį, išsipildo maždaug 12 proc. žmonių (kas dešimtam), o tai nemažas skaičius. Naujametės nak-ties norai išsipildo dažniau nei tie, kuriuos žmonės sugalvoja paprastą dieną, nes paprastai tuo metu jaučia emocinį pakilimą. Tai yra tiesiogiai susiję su vaikystėje patirtais jaus-mais, kai viskas aplinkui atrodė ste-buklinga, nuostabu ir įmanoma, o juk tikėjimas savo jėgomis padeda labai daug pasiekti.

Bet žinome, kad vieni norai išsi-pildo, kiti - ne, vienų žmonių norai išsipildo, o kitų - gerokai rečiau. Ky-la logiškas klausimas - kodėl? Norų sugalvojimo prasmė labai paprasta: bet kokiame darbe, projekte, versle iš pradžių keliamas konkretus tiks-las, kad paskui būtų galima pareng-ti planą, kaip jį pasiekti. Su norais vyksta tas pats - patys sau iškeliate tikslus ir nusiteikiate ieškoti būtent tos informacijos, kuri būtina sumany-

mui įgyvendinti. Tarkime, panorote Naujaisiais metais nusipirkti mašiną, aiškiai suformulavote šį tikslą. Taip jūs jau nusiteikiate ateityje daugiau domėtis informacija apie galimybes papildomai užsidirbti arba kilti kar-jeros laiptais, kreipti dėmesį į skel-bimus apie palankiomis kainomis parduodamus automobilius ir taip toliau. Visa tai didins šansus, kad norą įgyvendinsite.

Labai svarbu suprasti, ko būtent norite. Greičiau ir lengviau išsipildo tie troškimai, kurie formuluojami aiš-kiausiai. Būtent todėl labai veiksmin-ga susirašyti norus ant popieriaus: aiškiai ir tiksliai nurodyti, ką norime gauti naujais metais, kaip tai atrodys, tai yra suteikti norui visiškai realią formą, kitaip tariant, vizualizuoti. Kuo tiksliau įsivaizduojame, ko no-rime, tuo lengviau bus paskui rasti (sąmoningai ar nesąmoningai) kelius ir būdus šiam norui įgyvendinti.

Galvodami apie norą, orientuoki-tės į savo vertybes ir poreikius, jei norite, kad jis išsipildytų. Pavyzdžiui, jei jūsų tėvai laukia anūkų arba sva-

joja pamatyti jus su balta suknele, žengiančią prie altoriaus, bet pati tokio noro nejaučiate, jo neverta pa-sirinkti, nes jis ne jūsų ir labai tikėti-na, kad neišsipildys. Jūs patys širdyje priešinsitės jo išsipildymui, taigi ir išsipildymo tikimybė bus lygi nuliui.

Kita klaida - sugalvoti norus, kuriuos fiziškai ar emociškai nepa-prastai sunku įgyvendinti per me-tus, kuriems reikia daugiau laiko. Žinoma, įveikiant sunkumus tvirtėja charakteris ir ugdoma valios jėga, bet greičiausiai fiziškai ir emociškai iš-seksite, mėgindami tilpti į nurodytus laiko rėmus. Stenkitės sugalvoti no-rus nevartodami dalelytės „ne“, nes mūsų smegenys turi įdomią savybę „praleisti“ šią dalelę. Pavyzdžiui, vie-toj „nenoriu sirgti“ geriau pageidauti „tegu mano sveikata bus gera“.

Kad ir kokių tradicijų laikytumė-tės, kad ir kokius sugalvotumėte no-rus, svarbu atsiminti, kad jie išsipildo tiems, kurie tiki savo jėgomis ir tuo, kad svajonės tampa tikrove.

Laimingų Naujųjų!

Viskas, ko reikia, - tai tikėjimas stebuklais ir tuo, kad kiekvienas iš mūsų - iš prigimties burtininkas

EPA-Eltos nuotr.

Kodėl vienų norai pildosi, kitų - ne? EPA-Eltos nuotr.

cmyk

9

cmyk

9

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 103 (281)

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

KREPŠINIS �

Artėjant metų pabaigai „Sporto žmonės“ apie antrąją šalies religiją kalbėjosi su vienu geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Šarūnu Marčiulioniu. Įvykių būta įvairių - olimpinės žaidynės, naujojo rinktinės trenerio paskyrimas, tarptautinės krepšinio reformos, jaunųjų žaidėjų debiutas NBA. Pasak Š.Marčiulionio, nacionalinei komandai gresia kritimas, bet Lietuvoje yra žmonių, galinčių šį kritimą sušvelninti.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Įdomūs tik savi- 2013-aisiais krepšinyje ne-

trūko įvykių nei aikštelėse, nei už jų ribų. Kaip jūs vertinate šiuos metus? - „Sporto žmonės“ paklausė Š.MARČIULIONIO.

- Buvo labai gražus 20-mečių pasirodymas Europos čempionate. Nuvylė 16-mečiai ir 17-mečiai. Ta-čiau dabar yra užsidegusių jaunų trenerių grupė, todėl manau, kad bus bandoma taisyti padėtį. Norė-tųsi, kad kuo mažiau to jaunimo prapultų ir kuo daugiau nueitų iki vyrų rinktinės. Aš siūlau, kad būtų sudaryta antroji rinktinė. Jaunimas turi žaisti, žaisti ir žaisti. Ypač tai aktualu gynėjų pozicijoje, kur klu-buose dominuoja užsieniečiai. Rei-kia, kad mūsų Eurolygos klubuose žaistų kuo daugiau lietuvių. Kal-bant apie olimpiadą, labai girtis nė-ra kuo, bet manau, kad kartų kaita vyrų rinktinėje jau prasidėjo. Rei-kia padėkoti Šarūnui Jasikevičiui už du metimus atrankos turnyre Venesueloje, rungtynėse su Puer-to Riku. Kitu atveju Londono ga-lėjome visiškai nematyti. Reikia eiti į priekį ir daryti išvadas.

- Kokią vietą Lietuvos krep-šinis dabar užima pasaulinia-me kontekste? Vis dar esame tarp pačių stipriausių ar jau tik tarp šiek tiek mažiau stiprių, tokių šalių kaip Kroatija ar Slovėnija?

- Sunku dabar vertinti. Viskas vyksta ciklais. Daug kas priklausys nuo to, kaip pavyks pasirodyti Eu-ropos čempionate. Tada matysime, kur mes esame. Tačiau manau, kad turime visas galimybes išsilaikyti bent jau Europos penketuke.

- Sirgalių lūkesčiai Lietuvo-je visada yra milžiniški. Tai skatina pasitempti ar, atvirkš-čiai, kartais atlieka ir negatyvų vaidmenį?

- Taip, kartais tas šurmulys ir įtampa užkrauna pernelyg didelę atsakomybę, ypač jauniems žaidė-jams. Ta atsakomybė kartais turi ne visai sportinį prieskonį. Reika-laujama tik pergalės ir mes dau-giau nieko nežinome. Tai būtų šioks toks akmenukas į žiūrovų daržą. Jei mes mylime krepšinį,

žiūrėkime ir kitų šalių krepšinį. Pernai per Lietuvoje vykusį Eu-ropos čempionatą prancūzai ar is-panai mums buvo neįdomūs. Esa-me įdomūs tik patys sau. Tačiau futbolą juk lietuviai žiūri visą - ir Europos čempionatą, ir britų lygą. Savo sporto bare matau, kad fut-bolas yra populiaresnis nei krep-šinis. Linkiu truputį plačiau žiūrė-ti į krepšinį. Jei kurios nors ko-mandos šiemet žaidžia prasčiau ar jų sudėtis silpnesnė, nereikia at-sukti joms nugaros.

Geriausias pasirinkimas

- Turbūt galima teigti, kad Lietuvos krepšinyje pastaruoju metu trūko vienybės. Galbūt padėtis pasitaisė, kai federaci-jos prezidentu tapo Arvydas Sa-bonis?

- Dialogas yra. Mes su Arvydu esame kartu kai kuriuose projek-tuose, yra sveika konkurencija mū-sų krepšinio akademijose. Manau, kad reikalai turėtų pasitaisyti.

- Kaip vertinate Jono Kaz-lausko sugrįžimą į vyrų rinkti-nės vyriausiojo trenerio postą, ar tai buvo geriausias iš visų įmanomų variantų?

- Mano nuomone, šiuo laikotar-piu jis yra tas, kuris gali geriausiai viską suklijuoti. J.Kazlauskas yra gerbiamas žaidėjų. Be to, jis dabar turi pakankamai laiko. Manau, kad jo dėka kritimas bus truputį minkš-tesnis. J.Kazlauskas bus geras amortizatorius.

- Tačiau kritimas yra neiš-vengiamas?

- Yra tokia tendencija. Pasta-ruosius kelerius metus pradėjome šaudyti truputį pro šalį, bet tai iš-taisoma. Jei bus surastos vietos Jonui Valančiūnui ir Donatui Mo-tiejūnui... Dabar labai svarbus da-lykas yra jaunų žaidėjų integravi-mas. Iš kiekvieno individualiai rei-kia išsireikalauti maksimumą.

Sumaištis Europoje

- Dar vienas svarbus metų įvykis buvo FIBA reformos, sprendimas Europos čempiona-tus rengti kas ketverius metus ir juose nevykdyti atrankos į olimpines žaidynes. Ar tai yra smūgis Europos krepšiniui?

- Šį smūgį mes patys prisišau-kėme 2010 m., tai - ne paslaptis. Tai yra atsakas, priminimas, kas yra tėvelis ir viskam vadovauja. Be

abejo, labai negerai, kad Europos čempionatų bus mažiau, tai - di-džiulis nuostolis. Kažkuo reikės užpildyti šią spragą. „FIBA Euro-pe“ organizacijai tai bus geras gal-vosūkis. Jau dabar, galima sakyti, dirbama dvi savaites per dvejus metus. Po reformos bus dirbama dvi savaites per ketverius metus (juokiasi). Organizacijoje reikia re-formų, idėjų. Krepšinis yra susto-jęs tobulėjimo prasme. Gal reikalus kažkiek pajudins krepšinio „trys prieš tris“ plėtojimas, bet apskritai reikėtų rimtesnių, globaliau mąs-tančių žmonių.

- Tačiau ar dabar įmanoma sulaukti tobulėjimo ir reformų, kai pačioje „FIBA Europe“ ne-trūksta susiskaldymo. Lietuva ir dar kelios šalys yra opozici-joje organizacijos prezidentui. Ar tai yra teisingas kelias?

- Dabar mes visur opozicijoje. Tiksliau, ne mes, o Mindaugas Bal-čiūnas (federacijos generalinis se-kretorius, - red. past.). Yra ir kitų žmonių, kurie kitaip galvoja. Manau, kad klausimas išsispręs sausio 17 d., kai vyks teismas, į kurį „FIBA Europe“ vadovybę padavė opozicija. Nemanau, kad teismas yra geras metodas. Kai vyko FIBA posėdis dėl kalendoriaus, Lietuvos nekvietė, nors pagal krepšinio lygį turėjome būti kviečiami. Tai reikia ištaisyti.

Planai susiję su vaikų krepšiniu

- 2006 m. ketinote kandida-tuoti į „FIBA Europe“ prezi-dento postą. Nekyla mintis vėl siekti kurio nors aukšto posto krepšinyje?

- Ne. Net jei kviestų, nežinočiau ką ten veikti. Nenoriu nieko įžeisti, bet vieni žmonės dabar ten eina gauti duonos, atlyginimo, kiti nori gauti vizitinę kortelę, kad yra val-dybos nariai. Treti nori save reali-zuoti, jiems tai yra tarpinis sustoji-mas. Susiskaldymas yra todėl, kad nėra bendros vizijos, suvokimo, kas

bus toliau, ką daryti. Dabar „FIBA Europe“ neturi klubinio krepšinio. Tai yra tarsi milžinas su moline ko-ja. Tokiu atveju negali populiarinti žaidėjų, užsiiminėti televizija. Fak-tiškai yra tik vienas vertę turintis turnyras - Europos čempionatas. Vaikų krepšinis niekam neįdomus, nes nėra prekė, kaip ir moterų krep-šinis. Ir jaunimo, ir moterų krepši-nis yra nuostolingas. Be to, norima „numelžti“ Lietuvą, Slovėniją ar Ukrainą. 6-8 milijonai eurų už teisę rengti Europos čempionatą - kodėl? Šis dalykas yra visiškai išbalansuo-tas, o subalansavimui reikalinga bendraminčių komanda. 2002 ar 2003 m. dar buvo minčių, idėjų, dar nebuvo prarastas klubų krepšinis. O ką ten veikti dabar?

- Taigi visi planai dabar su-siję su vaikų krepšiniu?

- Yra ištobulintas mūsų krep-šinio akademijos modelis - admi-nistracija, pajamos, išlaidos. Šį mo-delį galima būtų pritaikyti kitur. Dabar žmonės nenori kišti baisių pinigų į vieną kitą žaidėją, kuris po metų išvažiuoja. Ir rusai dabar daugiau galvoja apie strateginę kryptį, mokyklų tinklą. Aš tuo už-siimu 20 metų. Galėčiau konsul-tuoti šiuo klausimu. Man tai atro-do prasmingiau.

Jaunimas gaus šansą

- Ir dar vienas svarbus metų įvykis - J.Valančiūno ir D.Mo-tiejūno debiutai NBA. Jų padė-tis skirtinga ir iššūkiai turbūt skirtingi. Jūs buvote vienas iš pirmųjų europiečių NBA. Ką patartumėte šiems vaiki-nams?

- Manau, jie yra neblogose ran-kose. Hjustone prie Donato yra Ar-tūras Karnišovas, Toronte prie Jo-no yra Linas Kleiza. Duok Dieve, kad „Toronto Raptors“ trenerio poste kuo ilgiau išsilaikytų Dveinas Keisis (Dwane Casey). Komanda sezoną pradėjo blogai, gali būti daug pakeitimų. Klubo savininkai turbūt nėra patenkinti. Jeigu bus pakeitimų, svarbu, kad naujasis treneris išlaikytų Jono minutes. Manau, kad Donatas irgi gaus savo minutes, nors „Rockets“ klubas nėra jam palankus. Sunkaus krašto pozicijoje ten yra daug žaidėjų. Do-natui reikia tapti kuo platesnio pro-filio krepšininku. Kuo daugiau po-zicijų jis galės uždengti, tuo dau-giau laiko gaus.

- Paskutinis klausimas - ko sau palinkėtumėte 2013-ai-siais?

- 13 - įdomus skaičius, ypač man (Šarūnas žaisdavo 13-uoju numeriu, - red. past.). Reikėtų ką nors įdomaus padaryti krepšiniui. Kaip minėjau, yra planų. Jei perteikčiau idėjas ar ką nors pastatyčiau, būtų įdomu. Noriu padaryti ką nors toje srityje, kurią geriausiai išmanau.

Š.Marčiulionis: dabar mes visur opozicijoje

PLANAI. Šarūnas Marčiulionis neketina siekti aukštų postų, 2013-aisiais jis norėtų ką nors naujo sukurti vaikų krepšinyje

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Atsakomybė kartais turi ne visai sportinį prieskonį. Reikalaujama tik pergalės ir mes daugiau nieko nežinome. Tai būtų šioks toks akmenukas į žiūrovų daržą. Jei mes mylime krepšinį, žiūrėkime ir kitų šalių krepšinį

�

10

cmykcmyk

10 11

cmyk

pergalės �

Sporto žmonės2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis2

2012-ieji - nuo dopingo šešėlių iki olimpinio auksosavaitės gimtadieniai �

Nelė Žilinskienė (1969 m. gruodžio 29 d.)

lengvaatletė, šuolininkė į aukštį, 1994 m. europos čempionato bron-zos medalio laimėtoja.

Lina kačiušytė (1963 m. sausio 1 d.)

Plaukikė, 1980 m. olimpinė čem-pionė, 1978 m. pasaulio čempionė, triskart gerino planetos rekordą.

Jūratė Daktaraitė (1936 m. sausio 1 d.)

krepšininkė, 1959 m. pasaulio čempionė, 1960 ir 1962 m. europos čempionė.

Povilas karoblis (1932 m. sausio 1 d.)

lengvaatletis, treneris, sporto mokslininkas, habilituotas daktaras ir profesorius.

Viačeslavas sukristovas (1961 m. sausio 1 d.)

vilniaus „Žalgirio“, lietuvos ir tsrs rinktinių futbolininkas, 1988 m. europos čempionas.

Besibaigiantys metai Lietuvos sportui buvo turiningi ir visapusiški. Pirmoje metų pusėje kilo du dopingo skandalai, o viena rinktinė pagarsėjo ūžavimu pasaulio čempionate. Tačiau viską atpirko Londono olimpinės žaidynės, kurios Lietuvos sportininkams tapo sėkmingiausios per visą istoriją. „Sporto žmonės“ primena svarbiausius Drakono metų įvykius.

◊ Sausio 18 d. Naujuoju Lietu-vos futbolo rinktinės treneriu pa-skirtas vengras Čaba Laslas (Csa-ba Laszlo).

◊ Sausio 27 d. Vilniuje įvyko Lietuvos tautinio olimpinio komi-teto generalinės asamblėjos posė-dis. Jame nuspręsta neleisti pen-kiakovininkei Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijai Londono olimpi-nėse žaidynėse.

◊ Vasario 18 d. Kauno „Žalgi-ris“ iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos taurę. Finale žalgirie-čiai 99:62 nugalėjo Pasvalio „Pieno žvaigždes“.

◊ Kovo 9 d. Austra Skujytė iš-kovojo bronzos medalį Stambule (Turkija) vykusio pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čem-pionato penkiakovės rungtyje.

◊ Kovo 11 d. Serbijoje vykusia-me Europos imtynių čempionate Mindaugas Ežerskis iškovojo si-dabro, o Aleksandras Kazakevi-čius - bronzos medalius.

◊ Balandžio 6 d. Australijoje vy-kusiame pasaulio dviračių treko čempionate Simona Krupeckaitė iškovojo sidabro medalį sprinto rungtyje.

◊ Balandžio 14 d. Turkijoje vy-kusiame Europos sunkiosios atleti-kos čempionate Aurimas Didžbalis iškovojo sidabro medalį. Vėliau ap-dovanojimas buvo atimtas dėl drau-džiamų preparatų vartojimo. Dėl to Lietuvos sunkiaatlečiai neteko vie-tos Londono olimpinėse žaidynėse.

◊ Balandžio 15-21 d. Lenkijoje vyko ledo ritulio pasaulio čempio-nato I diviziono B grupės turnyras. Lietuvos rinktinė užėmė penktąją vietą tarp šešių komandų. Po tur-nyro kilo skandalas, kai komandos treneris Sergejus Borisovas pareiš-kė, kad žaidėjai šiurkščiai pažeidi-nėjo drausmę, o vienu iš pažeidėjų buvo Lietuvos ledo ritulio federaci-jos prezidentas Petras Nausėda.

◊ Balandžio 28 d. Rusijoje vy-kusiame Europos dziudo čempio-nate bronzos medalį iškovojo Ma-rius Paškevičius.

◊ Balandžio 29 d. Baigėsi Bal-tijos krepšinio lygos čempionatas. Finale Kauno „Žalgiris“ 74:70 įvei-kė Vilniaus „Lietuvos rytą“.

◊ Gegužės 5 d. Austrijoje vyku-siame Europos Lotynų Amerikos

šokių ansamblių čempionate aukso medalius pelnė Klaipėdos „Žuvė-dra“. Šį titulą Klaipėdos kolektyvas iškovojo aštuntą kartą.

◊ Gegužės 9 d. Dviratininkas Ramūnas Navardauskas tapo pres-tižinių lenktynių „Giro d’Italia“ lyderiu. Tai įvyko po 4-ojo etapo. Lietuvos dviratininkas prestižinių lenktynių lyderiu tapo pirmą kar-tą istorijoje. Lyderio poziciją R.Navardauskas prarado po 6-ojo etapo.

◊ Gegužės 13 d. Baigėsi Lietu-vos krepšinio lygos čempionatas. Finalo seriją „Žalgiris“ laimėjo 3-0. Paskutinėse rungtynėse jis įveikė „Lietuvos rytą“ 90:84.

◊ Gegužės 20 d. Gintarė Volun-gevičiūtė laimėjo aukso medalį Vo-kietijoje vykusiame pasaulio „Laser Radial“ klasės jachtų buriavimo čempionate.

◊ Gegužės 20 d. Vilniaus „Žal-giris“ iškovojo Lietuvos futbolo fe-deracijos taurę. Finale vilniečiai po 11 m baudinių serijos 3:1 palaužė Panevėžio „Ekraną“.

◊ Gegužės 27 d. Laura Asadaus-kaitė tapo Kinijoje vykusio šiuolai-kinės penkiakovės pasaulio taurės varžybų finalinio etapo nugalėtoja.

◊ Birželio 1-2 d. Belgijoje vyko Europos karatė kiokušin čempio-natas. Lietuvos sportininkai jame iškovojo devynis medalius, penki iš jų buvo auksiniai. Čempionais tapo Margarita Čiuplytė, Inga Mikštaitė, Diana Mačiūtė, Lukas Kubilius ir Orestas Procas.

◊ Birželio 17 d. Lietuvos vyrų rankinio rinktinė išvykoje žaidė 2013 m. pasaulio čempionato at-krintamųjų atrankos varžybų atsa-komąsias rungtynes su Lenkijos komanda ir pralaimėjo jas 22:26. Į planetos pirmenybes lietuviai ne-pateko. Pirmąsias rungtynes namie jie pralaimėjo 17:24.

Kūno KuLTūroS ir SPorTo DEPArTAMEnTAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

Zigmantas Živatkauskas (1942 m. sausio 1 d.)

lengvaatletis, treneris, masa-žuotojas, ilgai dirbęs su olimpiniu čempionu virgilijumi alekna.

Linas kleiza (1985 m. sausio 3 d.)

lietuvos rinktinės krepšininkas, 2007 m. europos ir 2010 m. pasaulio čempionatų bronzos laimėtojas.

Gvidonas Markevičius (1969 m. sausio 3 d.)

kauno „Žalgirio“ ir lietuvos rink-tinės krepšininkas, treneris, 1995 m. europos čempionas.

Zita kuzMinskienė (1955 m. sausio 4 d.)

vilniaus „kibirkšties“, lietuvos ir tsrs rinktinių krepšininkė, septy-niskart lietuvos čempionė.

Algirdas brazys (1962 m. sausio 4 d.)

kauno „Žalgirio“ krepšininkas, triskart tsrs čempionas, 1986 m. tarpžemyninės taurės laimėtojas.

◊ Birželio 24 d. Kroatijoje vy-kusiame Europos baidarių ir ka-nojų irklavimo čempionate Rai-mundas Labuckas ir Tomas Ga-deikis iškovojo aukso medalius. Lietuviai triumfavo dviviečių ka-nojų varžybų 200 m distancijoje. Bronzos medalį pelnė kanojinin-kas Jevgenijus Šuklinas.

◊ Birželio 24 d. Didžiojoje Bri-tanijoje vykusiame Europos galiū-nų čempionate aukso medalį pel-nė Žydrūnas Savickas. Sidabras atiteko Vytautui Lalui.

◊ Birželio 27-liepos 1 d. Suo-mijoje vyko Europos lengvosios atletikos čempionatas. Lietuvos sportininkai jame iškovojo du me-dalius. Šuolių į aukštį rungtyje sidabrą pelnė Raivydas Stanys, 100 m bėgime bronza atiteko Li-nai Grinčikaitei.

◊ Liepos 2-8 d. Venesueloje vy-ko Londono olimpinių žaidynių vyrų krepšinio atrankos turnyras. Lietuvos rinktinė jame pasiekė keturias pergales ir patyrė vieną pralaimėjimą. Kelialapį į Londoną lietuviams garantavo pergalė pus-finalyje, kuriame mūsiškiai 109:83 nugalėjo Dominikos Respublikos komandą.

◊ Liepos 6 d. L.Asadauskaitė Bulgarijoje vykusiame Europos šiuolaikinės penkiakovės čempio-nate iškovojo aukso medalį.

◊ Liepos 18 d. Lietuvą pasiekė žinia, kad dviratininkė Rasa Lelei-vytė yra įtariama draudžiamų pre-paratų vartojimu. Dėl to Lietuva neteko vienintelio kelialapio į olimpinių žaidynių moterų plento varžybas.

◊ Liepos 27-rugpjūčio 12 d. Londone vyko vasaros olimpinės žaidynės. Lietuvai jos buvo sėk-mingiausios per visą istoriją. Auk-so medalius iškovojo plaukikė Rū-ta Meilutytė ir penkiakovininkė L.Asadauskaitė, sidabro - kanoji-ninkas J.Šuklinas, bronzos - imty-nininkas A.Kazakevičius ir boksi-ninkas Evaldas Petrauskas.

◊ Rugpjūčio 29-rugsėjo 9 d. Londone vyko parolimpinės žai-dynės. Lietuvai jose atstovavo 11 neįgaliųjų sportininkų. Iškovoti medalių jiems nepavyko.

◊ Rugsėjo 14-16 d. Italijoje vy-ko Europos irklavimo čempiona-tas. Aukso medalius jame iškovo-jo Donata Vištartaitė ir Mindaugas Griškonis.

◊ Spalio 1 d. Ž.Savickas laimė-jo Los Andžele (JAV) vykusį pa-saulio galiūnų čempionatą. Sidab-ro medalį iškovojo V.Lalas.

◊ Spalio 1 d. Jonas Kazlauskas paskirtas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu.

◊ Spalio 12 d. Naująja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezi-dente išrinkta Daina Gudzinevi-

čiūtė. Rinkimuose ji nugalėjo Vir-gilijų Alekną.

◊ Spalio 20-22 d. Panevėžyje vyko Europos dviračių treko čem-pionatas. Lietuvos sportininkai jame iškovojo šešis medalius. Auksą pelnė moterų persekiojimo lenktynių komanda (Vilija Serei-kaitė, Aušrinė Trebaitė ir Vaida Pikauskaitė), S.Krupeckaitė (kei-rino rungtyje) ir komandinio sprinto duetas (S.Krupeckaitė su Gintare Gaivenyte). Sidabrą mo-terų daugiakovėje iškovojo A.Tre-baitė. Bronzos medaliai atiteko S.Krupeckaitei (sprinte) ir Gedi-minui Bagdonui (daugiakovėje).

◊ Lapkričio 9-11 d. Vengrijos sostinėje Budapešte vyko Sočio olimpinių žaidynių ledo ritulio at-rankos varžybų antrojo etapo G grupės turnyras. Lietuvos rinktinė jame pasiekė vieną pergalę, patyrė du pralaimėjimus, užėmė trečiąją vietą ir į kitą etapą nepateko.

◊ Lapkričio 11 d. Baigėsi Lie-tuvos futbolo A lygos čempiona-tas. Penktus metus iš eilės čem-pionu tapo Panevėžio „Ekranas“. Lemiamose paskutinėse rungty-nėse jis išvykoje 2:0 nugalėjo Pak-ruojo „Kruoją“. Sidabras atiteko Vilniaus „Žalgiriui“, bronza - Ma-rijampolės „Sūduvai“.

◊ Lapkričio 11 d. Baltarusijoje vykusiame pasaulio sambo čem-pionate Sergejus Grečichas pelnė aukso medalį kovinio sambo var-žybose.

◊ Lapkričio 18 d. Lenkijoje vy-kusiame Europos karatė kiokušin čempionate (be svorio kategorijų) aukso medalį iškovojo M.Čiuplytė.

◊ Gruodžio 2 d. Lietuvos mote-rų rankinio rinktinė baigė atrankos į 2013 m. pasaulio čempionatą var-žybas. Mūsų rankininkės patyrė šešias nesėkmes per šešis mačus. Paskutinės rungtynės Italijoje pra-laimėtos 30:32. Šis mačas pagarsė-jo dėl to, kad į Italiją autobusu iš-vyko tik aštuonios rankininkės.

◊ Gruodžio 8 d. Vokietijoje įvy-ko pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempio-natas. Klaipėdos „Žuvėdros“ ko-lektyvas jame iškovojo sidabro medalius.

◊ Gruodžio 12-16 d. Turkijoje vyko pasaulio plaukimo čempio-natas trumpajame baseine. R.Mei-lutytė jame iškovojo tris medalius. Lietuvė buvo nepralenkiama 50 ir 100 m plaukimo krūtine rungtyse, o 100 m kompleksiniame plauki-me ji pelnė sidabrą.

◊ Gruodžio 17 d. Paaiškėjo Lietuvos sporto žurnalistų sąjun-gos surengtų geriausių šalies sportininkų rinkimų laureatai. Geriausiais metų sportininkais žurnalistai pripažino R.Meilutytę ir J.Šukliną.

Parengė Arūnas ABROMAITIS

pasididŽiavimas. Štai jie, žmonės, sukūrę Lietuvai šventę Londono olimpinėse žaidynėse: plaukikė rūta Meilutytė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, boksininkas Evaldas Petrauskas, imtynininkas Aleksandras Kazakevičius ir kanojininkas Jevgenijus Šuklinas

�

stipriaUsias. Galiūnas Žydrūnas Savickas laimėjo ir pasaulio, ir Europos čempionatus

� permaininga. Simonai Krupeckaitei nepasisekė olimpiadoje, bet ji pelnė vieną medalį pasaulio čempionate ir tris - Europos pirmenybėse

�

preZidentė. Daina Gudzinevičiūtė šaudymą iškeitė į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės postą

�

Kraitis. Klaipėdos „Žuvėdros“ šokėjai Europos čempionate iškovojo auksą, o pasaulio pirmenybėse - sidabrą

�

Irmanto Sidarevičiaus, Stasio Žumbio, Viktoro Purio, Eltos ir redakcijos archyvo nuotr.

gelBėtOJas. Jonas Kazlauskas sugrįžo į vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio postą

�

12

cmykcmyk

cmyk

13

cmyk

atViraij/b asmenYbė

Kiekvienoje pasaulio šalyje, kurioje gastroliuoja Mirej Matjė (Mireille Matthieu, 66 m.), atsiranda gerbėjų, kurios nori būti panašios į savo dievinamą dainininkę.

Pirmiausia jos apsikerpa plau-kus a la Mirej Matjė. Bet to pasi-rodo aiškiai per maža, kad atrodytų taip pat jaunatviškai, kaip nesens-tanti dainininkė. Kokia jos amži-nos jaunystės paslaptis, žurnalistai klausė pačios M.MATJė.

- Mano paslaptys labai papras-tos. Labai gerbiu žodį „higiena“. Tai štai, higieniška turi būti vis-kas. Ne vien švarios rankos, bet ir dienos, miego režimas, darbas, mityba, mintys ir troškimai. Šia tema parašyti kalnai knygų, bet žmonės nenoriai klauso paprastų patarimų. Man pasisekė dėl genų. Mano mamai 91, bet ji nuolatos keliauja su manimi po įvairias šalis. Ji liesutė ir judri. Tikiuosi, kad sulaukusi jos amžiaus atro-dysiu ne blogiau (Juokiasi). Aš labai kreipiu dėmesį į tai, ką val-gau. Kiekvienas žmogus žino, kas jam naudinga, o kas žalinga. Mano valgiaraštyje daug žuvies, švie-žių daržovių ir vaisių. Aš niekad nerūkiau, ne pernelyg žavėjausi vynu. Iki išsekimo nesportuoju, bet visą gyvenimą kontroliuoju svorį.

- O kiek sveriate, jeigu ne paslaptis?

- 45 kilogramus. O mano ūgis - 153 cm. Negaliu sau leisti išsto-rėti. Žmonėms turi būti malonu žiūrėti į dainininkę ne tik sceno-je, bet ir televizoriaus ekrane. O televizijos kameros, kaip žinoma, visada kažkodėl prideda virtualių kilogramų.

- Gastrolės, skrydžiai lėk-tuvu, koncertai - visa tai ati-ma daug fizinių jėgų. Kaip jas atgaunate?

- Negaliu pasakyti, kad labai pavargstu nuo koncertų. Aš myliu publiką, mėgstu dainuoti, keliau-ti. Aš su dideliu malonumu dirbu pagrindinį savo gyvenimo darbą. Lengviausia atsigauti miegant. Prisipratinau miegoti daug. Tiek, kiek organizmui reikia. Galbūt tai ir yra pagrindinė moters grožio paslaptis?

- Interviu ne kartą sakėte, kad sąmoningai atsisakėte šei-mos ir vaikų dėl darbo, šlovės, karjeros. Nesigailite?

- Ne. Niekada dėl nieko nesi-gailiu. Galiu pasakyti, kad dabar aš visiškai laiminga, nes turiu viską, apie ką svajojau. Ir gyvenu, kaip noriu. Neturiu savo vaikų, bet didelę šeimą turiu. Ačiū Dievui, dar gyva mano mama. O mūsų šeimoje - 14. Aš - vyriausia. Mes visi draugaujame, daugelis mano artimųjų ne tik gyvena su mani-mi viename name, bet ir dirba-me drauge. O kiek turiu sūnėnų ir dukterėčių! Įvairaus amžiaus! Vaikų aplink mane daug, man ne-

paprastai patinka jiems teikti do-vanas ir lepinti, kaip tik galima. Iš kiekvienos šalies atvežu jiems ką nors ypatingo.

- Tikriausiai galite save pa-vadinti turtingu žmogumi, bet nenešiojate beveik jokių pa-puošalų. Nei žiedo, nei apy-rankių...

- Nešioju tik talismanus, kurie mane ir saugo. Aš tikintis žmo-gus ir visą gyvenimą nešioju tą patį kryželį. Ir štai šią mažą gėlės keturiais žiedlapiais formos segę. Net jei ji ne visai tinka prie kostiu-mo, prisegu ją iš vidinės švarko ar palaidinės pusės. Į pinigus žiūriu ramiai ir žinau jų vertę. Kadaise mūsų šeima gyveno taip vargingai, kad galite manimi nepatikėti. Mū-sų barake nebuvo ne tik dušo, bet ir vandens! O mama nuo ryto iki vakaro virino vandenį praustuve, kad nupraustų 14 vaikų! Trylikos mečiau mokyklą ir pradėjau dirbti popieriaus fabrike. Ten klijavau vokus. Keltis į darbą tekdavo pu-sę šešių ryto. Žinoma, dabar ne-skalbiu rankomis ir pati neplaunu indų. Yra ir buitinės technikos, ir padėjėjų. Bet iki šiol vertinu tokį komfortą kaip karštas vanduo ir apskritai vanduo. Vandenį visada labai taupau, puikiai suprasdama, kad pasaulyje yra daugybė šalių, kur vanduo yra aukso vertės. O kaip sunku gyventi be vandens, nepamiršiu niekada.

- O ką darote su glėbiais gė-lių, kuriuos po koncerto gauna-te iš gerbėjų? Puokštės nespėja nuvysti, kai ateina laikas skristi į kitą miestą. Paliekate jas vieš-bučio numeryje?

- Ką jūs! Nepradingsta nė vie-na gėlytė! Mes su seseria, kuri yra mano kūrybos direktorė ir su manimi visada vyksta į gastroles, surenkame visus žiedlapius, ypač rožių, juos džioviname ir Prancūzi-joje atiduodame bažnyčiai šventųjų

paveikslams puošti. Mes turime tokią tradiciją.

- Tuoj Naujieji metai. Kur ir kaip juos sutiksite, jau nu-sprendėte?

- Man niekada nereikia sukti galvos, kur ir kaip juos švęsti. Naujieji metai - stebuklingiau-sia šventė, ji labai šeimyniška. Ir sutikti ją reikia su artimiausiais žmonėmis, kuriems reikia spė-ti pasakyti ir parodyti, kaip juos myli. Mes visi renkamės mamos namuose, Avinjone. Kepame py-ragus, verdame ir čirškiname, puošiame namus, gaminame žais-liukus su vaikais. Tai Prancūzijos

pietūs, sniego pas mus būna retai. Avinjonas labai gražus miestas su šimtamete istorija ir pasaulinės reikšmės architektūros pamin-klais. Avinjone prasidėjo mano karjera. Laimėjau miesto dainos konkursą, kai buvau dar paauglė, paskui buvau išsiųsta į televizijos konkursą Paryžiuje. Namie mes mėgstame dainuoti. Mano tėtis buvo tik akmenskaldys, bet turė-jo puikų tenorą. Meilę dainavimui jis įskiepijo visiems savo vaikams. Leiskite palinkėti jums ir naujai-siais metais būti sveikiems ir rasti savo laimę.

Pagal užsienio spaudą

M.Matjė: didžiausia vertybė -artimųjų meilė

EPA-

Elto

s nuo

tr.

varduvininkai

Ilgąjį savaitgalį nepamirškite pasveikinti su vardadieniu.

šiandien sveikiname Ei-gotes, Eigutes, Gajas, Sulamitas, Sulamites, Teofiles, Eigotus, Eigu-čius, Gentvainus, Perlius;

rytoj - Gedrimes, Gedvai-das, Gedvaines, Sabinas, Do-vydus, Gedrimus, Gedvaidus, Gedvainus, Gražvilus, Sabinus, Sabius, Vykintus;

pirMadienį - Gedgantas, Gedgantes, Melanijas, Silvas, Silvestras, Silvijas, Gedgantus, Melanijus, Silvus, Silvestrus, Sil-vijus;

antradienį - Arvaidas, Ar-vaides, Arvaldes, Arves, Eufrozi-nas, Arvaidus, Arvaldus, Mečis-lovus, Mečius;

trečiadienį - Gailutes, Ju-kundas, Mažvydas, Fulgentus, Fulgius, Gailius, Jukundus, Maž-vydus ir Pulgius.

14

cmykcmyk14

GaLvosūkiaij/b žaidimai

kryžiažodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

šaCHMatai

Nr.1 V.Jepišinas - A.Kveinys, 1996 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 H.Vesterinenas - J.Loikanenas, 1963 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.3 K.Feiterio uždavinys, 1939 m. Baltieji pradeda ir pasiekia lygiąsias.

PRAėjuSiOS SAVAitėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Žg6 Kg8 (1...Ke8 2.Ve7x) 2.Vf8 1:0 (2...Bf8 3.Že7x).2 padėtis 1...Rh4 0:1 (2.Kf3 Vf2x; 2.Kh4 Vf2 3.Kg5 h6 4.Kh6 Vh4x).3 padėtis 1.d8V Bd8 2.Rd7 Bb8 3.g8V Bg8 4.Rc8 1:0.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

Vertikaliai: Vasiljevičius. Užsakyto. arklys. ežiai. tomamilčiai. Ji. lanista. ivanova. Meg. Pavyks. talonas. Vapėti. Padas. „Ulisas“. avalis. Van. ketus. Blogis. kovas. aaronas. Sistilas. Girnos. V. tV. avis. Vangus. laimė. tekis. Vardas. Šilas. Darbas. Ūkis. kripės. kis. repas. Ba. kim. asanos. Oi. Samanotas. Gran. Simona. inga. apskaita.

HOrizOntaliai: apavas. Šūkis. Serenada. ištikimas. ivanas. elis. Mi. lalesys. takas. am. tk. kivis. Mano. eismas. kolis. Son. evas. krata. institutas. Drena. Ovalus. Vaiposi. emalis. Varpas. Žanos. Garbės. GG. Saimonas. indas. ra. aivas. argas. Boa. Muilas. anus. Daina. Bros. išvalos. Mama. „avon“. Pagava. lyg. Mėlis. Jetis. tm. Popigis. Dvėseliena.

PaŽyMėtUOSe lanGeliUOSe: laiškinis česnakas.

PRAėjuSiOS SAVAitėSatsakyMai

„Miegančių drugelių tvirtovė“ dVd laimėjo:• juodagalvis Albertas

(Vilnius)• Karazinas Romaldas

(Salantai)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki sausio 4 d. 17 val.

PRAėjuSiOS SAVAitėS priZo laiMėtojai

Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų a.Puipos filmo pagal Jurgos ivanauskaitės romaną „miegančių drugelių tvirtovė“ DVD.

sPręsKite KryžiAžodį ir lAimėKite:

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki sausio 3 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

cmyk

15

cmyk

kakuro

GaLvosūkiaij/b žaidimai

išbrauk sudoku

(GRuODŽiO 31 - SAuSiO 6 D.)Horoskopas

aVinai pirmosiomis naujųjų metų dienomis turėtų laukti įvykių, ku-

rie nulems veiklą artimiausiais mėnesiais. Galite gauti viliojan-čių pasiūlymų, bet neskubėkite priimti sprendimų. Viską kruopš-čiai apgalvoję, prieisite išvadą, kad nieko originalaus jums ne-siūloma.

jaučiai turėtų būti apdairūs ir sau-goti savo paslaptis.

Tada daugelis jūsų sumanymų bus įgyvendinti. Kita savaitė - palankus metas dar vienam pro-veržiui. Galimi nenumatyti įvy-kiai, kurie pakeis situaciją į gera.

dvYnių ateinan-čiais metais laukia permainos, ir tik nuo

jūsų priklauso, kokios jos bus. Pirmąją kitų metų savaitę skirki-te ne tik linksmybėms - tomis dienomis turėsite galimybę iš-spręsti praeities problemas ir priartėti prie ateities planų reali-zavimo.

vėžių laukia tei-giamos permainos. Vykite šalin abejo-

nes ir ginkite savo teises. Nors savaitė bus šventiška, jums da-bar ne laikas atsipalaiduoti. Tai, ką padarysite dabar, smar-kiai sustiprins jūsų pozicijas ateityje.

Liūtai bus dėme-sio centre tiek darbe, tiek namuose. Jūs

būsite kupini energijos ir gerai nusiteikę. Atminkite, kad pasiti-kėjimas savo jėgomis ir optimiz-mas - svarbiausi jūsų bendražy-giai kelyje į tikslą, o pagalbinin-kai - šeima ir artimieji.

merGeLės nau-jųjų metų dienomis galės įgyvendinti vi-

sus, net drąsiausius planus ir idėjas. Jums svarbiausia bus šei-ma. Susitiksite su giminaičiais, bendrausite su žmonėmis, su kuriais jus sieja šis tas daugiau nei oficialūs santykiai.

svarstYkLės pirmosiomis ateinan-čių metų dienomis

pajus jėgų antplūdį. Jūsų gyvy-binis potencialas daug kartų pa-didės, tai padės išspręsti svar-bius uždavinius. Skirkite energi-ją kūrybai ir mokslui, šiose srity-se jūs neabejotinai pasieksite didelių laimėjimų.

skorPionai ateinančiais metais turės daug ką sutvar-

kyti įvairiose gyvenimo srityse. Už teisybę galima įvairiai kovo-ti, bet artimiausią savaitę apsiri-bokite tik taikiomis priemonė-mis. Gali kilti materialinių sun-kumų.

ŠaUliai sulauks artimų žmonių para-mos, ypač tvarkyda-

mi šeimos reikalus. Nemanykite, kad artimieji jūsų nevertina. Jū-sų vaidmuo namuose - svar-biausias ir atsakingiausias. Šven-čių dienomis jūs ir patys tai su-voksite.

ožiaraGiai per ateinančias šventes neturėtų sėdėti na-

mie. Artimiausios dienos - labai tinkamas metas pasirodyti vie-šumoje ir pradėti aukštuomenės gyvenimą. Būdami dėmesio centre, pajusite jėgų antplūdį ir pasitikėjimą savimi.

VanDEnis šven-tinėmis dienomis tu-rės save kontroliuoti,

kad neprikalbėtų ir neprikrėstų, ko nereikia. Stenkitės nerodyti viešumoje aštrių būdo bruožų, kad nekartotumėte ankstesnių klaidų. Gali smarkiai pasikeisti gyvenimo orientyrai.

žuvYs kitų metų pradžioje ramiai ir iš-samiai išanalizuos

praėjusio laikotarpio rezultatus, susijusius tiek su darbu, tiek su asmeniniais santykiais. Dabar jums suteikiamas šansas įkopti į naujas aukštumas. Žiūrėkite, kad finansinė sėkmė jums nesu-suktų galvos.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

ožiArAgis

n Keramikė Liucija ŠULGAITĖ(1933 m. sausio 1 d.)

n Literatūros kritikas Petras BRAŽĖNAS(1941 m. sausio 1 d.)

n Pianistė Guoda GEDVILAITĖ(1975 m. sausio 3 d.)

pagalbinės SKAičių SuMų REiKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėjuSiOS SAVAitėS atsakyMai

7 29 3 6

3 5 18 7 51 6 7 3 8 2

41 6 3

7 8 45 1

5 9 6 73 4 8 1 28 3 5 4

3 6 8 1 42 5 6 7 9

1 9 6 71 4 2 3

7 5 9 13 8 9 7 6

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėjuSiOS SAVAitėS atsakyMai

9 4 1 7 2 3 6 8 58 2 3 6 9 5 1 7 47 6 5 8 4 1 3 9 22 8 4 9 3 6 5 1 73 9 6 1 5 7 2 4 85 1 7 4 8 2 9 6 31 7 2 5 6 8 4 3 94 3 8 2 1 9 7 5 66 5 9 3 7 4 8 2 1

5 8 9 2 7 4 1 3 64 3 6 8 1 9 7 2 51 7 2 5 3 6 4 9 86 1 3 7 4 8 2 5 98 2 4 3 9 5 6 7 19 5 7 1 6 2 8 4 33 4 5 6 2 1 9 8 77 9 1 4 8 3 5 6 22 6 8 9 5 7 3 1 4

PRAėjuSiOS SAVAitėS atsakyMai

30 L E D K A L N I S

/ 15

16

cmykcmyk

maistasj/b saVitarna

Idėjos Naujųjų staluiVisus 2012-uosius metus „Julius/Brigita“ puslapyje spausdino žinomų žmonių kulinarinių išmonių receptus. Kokių tik gardumynų iš mėsos, žuvies, varškės, taip pat įvairių salotų bei saldumynų. Pasitarę redakcijos gurmanai nutarė įdomiausius iš jų pasiūlyti jūsų naujametiniam švenčių stalui.

šventinė kepta antis

• anties (šįkart ji - 2,4 kg),• 2-3 litrų naminių obuolių

sulčių,• druskos ir pipirų,• daugiau nei dešimt obuolių• (vien ančiai prikimšti prireiks

4 ar 5),

• keli šlakeliai alyvuogių aliejaus,

• peletrūnų ar kitokių žalumynų,

• dviejų arbatinių šaukštelių medaus,

• nedidelio gabalėlio sviesto,• sulčių iš pusės apelsino.

n antį, ją prikimškite obuolių, geriau atsivežtų iš sodo, pasūdykite, apibarstykite pipirais ir užmerkite naminėse obuolių sultyse. Palikite stovėti ganėtinai ilgai - galima ir parai. kepant vandens paukščius - žąsis ar antis - geriausiai naudoti druską ir pipirus, daugiau nereikia jokių gudrybių. Po marinavimo prieskoniai nusiplauna, todėl prieš kepimą antį ištrinkite peletrūnais.

n Metalinį kepimo indą ištepkite alyvuogių aliejumi, tik jo daug nereikia, nes būdama riebi antis savaime išskirs daug riebaliukų. Įkaitiname orkaitę iki 200 laipsnių ir pašaukite dangčiu uždengtą antį maždaug valandai.

n Po valandėlės, kai antis jau apkeps, ją ištraukite iš orkaitės ir su šakute pabadykite odelę.

n Paruoškite glaistą: ištirpinkite medų su sviestu, įpilkite šiek tiek aliejaus, išspauskite pusės apelsino sulčių, įberkite šiek

tiek druskos - viską gerai išmaišykite ir aptepkite antį. tada ją vėl pašaukite į orkaitę, ugnį šiek tiek sumažindami. iš viso antis kepa apie porą valandų.

n anties šonuose arba kitoje skardoje išdėliokite obuoliukus.

n Prie keptos anties šeimininkai pasiūlė pasigaminti ypatingą garnyrą: jums reikės 1 stiklinės kuskuso, samčio natūralaus paukštienos sultinio, kurį geriau atskiesti vandeniu, kad nebūtų toks riebus. kiek beri kuskuso, tiek reikia įpilti ir vandeniu atskiesto sultinio. Skystimą supilkite į puodą ir užvirkite, tada berkite saują razinų, jas prieš tai pamirkę virintame vandenyje, smulkintų petražolių, kuskuso. viską gerai išmaišykite, uždenkite, išjunkite puodą ir kelias minutes palikite pastovėti, tada įberkite kelias skilteles smulkintų česnakų, druskos ir išgarinkite.

n Solistai edmundas SeiLiuS ir jo žmona kristina

JuMS REIKėS:

keptas karpis ar kita žuvisJuMS REIKėS (KETuRIOMS PORcIJOMS):

• apie 2 kg karpio arba kitos žuvies,

• druskos ir pipirų,• sviesto,• krapų,• citrinos.

n Žuvį supjaustykite į keturias lygias dalis, pagal skonį apibarstykite druska, pipirais ir palikite kelioms valandoms šaldytuve

n tada paimkite į keturias dalis padalytą foliją ir į kiekvieną dėkite žuvies gabalą, šiek tiek sviesto (30 gr) ir gausiai apibarstykite smulkintais krapais

n atsargiai užlenkite folijos kampus ir kepkite kepimo krosnelėje nevartydami maždaug 20 min. kai žuvis iškeps, pašlakstykite ją citrinos sultimis.

n audrius RakauSkaS, „Gustavo enciklopedijos“ autorius ir laidos vedėjas

egZotiškas vištienos kuMpelių troškinys

6 PORcIJOMS REIKėS:

• 18 vienetų kumpelių be odos ir kaulų,

• 1 stiklainio abrikosų džemo,

• 4 pakelių prancūziško kepsnių padažo,

• 2 pakelių džiovintų svogūnų sriubos arba (jeigu neturite) 2 valgomųjų šaukštų džiovintų svogūnų,

• Žiupsnelio svogūnų laiškų ir sezamo sėklų.

• Garnyrui reikės:• 2 maišelių ryžių,• 1 puodelio šaldytų arba

šviežių žirnelių,• 50 g svogūnų laiškų ir

žiupsnelio krapų.

n vištienos kumpelius be kaulo ir odelės nuplaukite ir sudėkite į kepimo indą. Sumaišykite tris mėgstamus komponentus, kurie, atrodytų, tarpusavyje nedera: sausą svogūnų sriubą, prancūzišką salotų padažą (jų yra pirkti didesnėse parduotuvėse) ir abrikosų džemą, ir užpilkite mėsą.

n Pašaukite skardą į orkaitę ir 180 laipsnių temperatūroje palikite kepti, kol viršus truputį apskrus.

n kol vištiena troškinsis, paruoškite 2 pakelius virtų ryžių, kuriuos moka išvirti kiekviena šeimininkė, žirnelių ir smulkiai supjaustytų svogūnėlių garnyrą. ant jo dar galite užpilti truputį krapų.

n kepsnį padėję ant lėkštės papuoškite smulkių svogūnų laiškais ir užbarstykite sezamo sėklų. kol kepa paukštiena, per per kelias minutes galite pagaminti cikorijų lapų salotų su pelėsiniu sūriu.

n Birutė viZGiRDienĖ, labdaros fondo „Orfėjo lyra“ pirmininkė

pranCūZiškas kepsnys iš jautienosJuMS REIKėS:

• nedidelio gabalo jautienos kumpio,

• 2-3 morkų,• kelių svogūnų,• kelių bulvių,• didelio indelio majonezo,• fermentinio sūrio,• druskos ir pipirų,• žiupsnelio cukraus,• šviežių krapų.

n Jautieną supjaustykite piršto storio griežinėliais ir pagal skonį apibarstykite druska ir pipirais, šiek tiek įberkite ir cukraus. Mėsytę gražiai išmuškite.

n Įpylę porą šaukštų aliejaus įkaitinkite keptuvę, sudėkite mėsą ir vartydami kepinkite, kol ji įgaus šiek tiek rusvumo. Perkepinti jos negalima.

n Stambesne tarka sutarkuokite morkas, tada plonais griežinėliais supjaustykite svogūnus ir bulves - jų griežinėliai turi būti kone perregimi.

n Į keraminį indą sluoksniais pirmiausiai išklokite morkas (jos turi būti ant dugno), tada gražiai išdėliokite pakepintą mėsą, ją užklokite bulvių griežinėliais, o galiausiai svogūnais. Dabar gausiai ištepkite majonezu, apibarstykite smulkintais krapais ir indą pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 220 laipsnių.

n Po 15 min. ištraukite kepsnį ir apibarstykite sutarkuotu sūriu. kepkite dar 15 min., gražiai supjaustykite ir skanaukite.

n Regina LOPienĖ, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė

jautienos keps-nys su bulvėMis ir grybų padažu

JuMS REIKėS:

• 1 kg jautienos kumpio• bulvių

MARINATuI:• druskos ir pipirų pagal skonį• 1 šaukšto majonezo• 1 šaukšto garstyčių (jos

suminkština jautieną)• pusės arbatinio šaukštelio

raudonosios paprikos miltelių (suteikia spalvą)

n Dainininkė Marta LukOŠiŪtĖ

n * visus ingredientus sumaišyti ir paruoštu marinatu gerai įtrinti jautieną. Palikti marinuotis ne trumpiau nei parą. kepti 180 laipsnių orkaitėje 2,5-3 valandas.

n * Bulves supjaustyti pusiau arba ketvirtadaliais, pasūdyti, užberti kmynų ir užpilti truputį aliejaus. Likus valandai iki kumpio kepimo pabaigos, suberti bulves šalia ir toliau kepti.

GRyBų PADAžuI:• 0,5 kg marinuotų grybų,• sviesto,• grietinės,• lydyto sūrio,• druskos, pipirų.

n *Grybus perplaukite, sudėkite į keptuvę, pakepinkite su trupučiu sviesto. Įdėkite grietinės ir lydyto sūrio pagal skonį. Pagardintkite druska ir pipirais.

Parengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ ir Deimantė ZaiLSkaitĖ

cmyk

17

cmyk

18

cmykcmyk18

Kai žvelgi nuo ežero kranto, matai monotonišką ledlaukį, po kuriuo nenuspėjami nei duburiai, nei sėkliai, palei kuriuos žiemą telkiasi žuvys, tad meškeriotojas kiekvieną kartą leisdamasis gaudyti žuvų atsiduria prieš dilemą - kurion pusėn pasukti, kad pavyktų už uodegos pastverti sėkmę?

viktoras aRMaLiS

Patikrinta strategija

Jau nė pats nesuskaičiuoja, kelintą sezoną vilnietis meške-riotojas Linas Gailius pirmledžiu vyksta meškerioti į kompaktišką Labanoro girioje telkšantį ežerą. Prie šio ežero patogu privažiuo-ti, nes jo pakrante vingiuoja kai-mus jungiantis vieškelis, tačiau svarbiausia, kad vos už pusšimčio metrų nuo kranto atsiduri kuojas meškerioti tinkamoje vietoje. Čia po ledu 7-9 m gelmė, kurioje ply-ti sidabrašonių ganyklos. Tokias pamėgtas vieteles turi daugelis meškeriotojų ir meškerioti nuo ledo vyksta į tuos ežerus ir tven-kinius, kuriuos jau pažįsta ir žino jų dugno reljefą. Jie vadovaujasi sumetimais, kad poledinio meš-keriojimo sezonas palyginti trum-pas, todėl laiko eksperimentams švaistyti neverta ir geriausia iš-kart leistis išbandytais maršru-tais, kurie jau ne kartą padovanojo svarių laimikių. Tokia strategija, žinoma, yra veiksminga ir dažnai pasiteisina šimtu procentų, ta-čiau ją dažnai pakoreguoja įvairios aplinkybės, tarp kurių svarbiausia - žuvų nekibimas. Patyrę meške-riotojai puikiai žino, kad pasitaiko tokių ledmečių, kai pamėgtuose ežeruose žuvys kimba prastai arba gali sužvejoti tik aibę smulkmės. Toji, žinoma, kimba be pertraukos, tačiau, pasidžiaugęs tokiu kibimu valandą, supranti, kad stambesnio laimikio tikėtis neverta, todėl inte-resas ima blėsti, kol išgaruoja be pėdsakų. Tokiais atvejais devyni iš dešimties meškeriotojų keliasi nuo eketės ir eina ieškoti laimės kitose vietose.

Nepažįstamos vietos

Jei per dieną taip ir nepavyksta sumeškerioti ko stambesnio ir na-mo grįžtama be laimikio, artėjant kitam savaitgaliui, apima dvejonės, įkyriai kuždančios į ausį, kad gali pasikartoti ankstesnis scenarijus. Nejučia imama galvoti, kad geriau būtų apsidrausti ir pasirinkti kitą maršrutą. Turbūt nerastume meš-keriotojo, kuris neturi atsarginio varianto, nes skirtingi vandens telkiniai pasirenkami ne tik dėl prasto kibimo, bet ir dėl jo ypatu-mų skirtingais poledinio meškerio-jimo sezono laikotarpiais. Taip yra todėl, kad vienuose ežeruose gerai kimba pirmledžiu, kituose galima sėkmingai meškerioti viduržiemį,

o trečiuose žuvys ima kibti sezono pabaigoje. Tačiau kaip tik sezono pradžiai dauguma turi po patikrin-tą maršrutą. Todėl, nebenorėda-mi bandyti likimo, meškeriotojai, apnikti dvejonių, imasi ieškoti in-formacijos, kur ir kas kimba. To-kia paieška dažniausiai atliekama telefonu, o dabar vis dažniau ir elektroninio ryšio priemonėmis. Galiausiai subręsta sprendimas savarankiškai arba prisidėjus prie kitų meškeriotojų vykti meškerioti į kitą vandens telkinį, kuris dažnai būna nepažįstamas. Na, o tada no-ri nenori tenka viską pradėti nuo nulio ir tyrinėti naujos žūklavietės ypatumus. Kaip tai daroma opti-maliu būdu?

Įlankų ypatumai

Jau ne vienas meškeriotojas ant ledo leidžiasi kišenėje turė-damas gudrų prietaisą - kompak-tinį echolotą, tačiau žiemos diena trumpa, todėl detaliam gelmių tyrinėjimui laiko mažoka, o jei to imsiesi, tai gali jo nebelikti pačiam meškeriojimui. Todėl poledinėje žūklėje echolotui vis dėlto tenka pagalbinės priemonės, padedan-čios pasitikrinti intuicijos nuoro-das, vaidmuo. Tad nuo ko pradėti žuvų paieškas? Pirmiausia patar-tina apžvelgti pakrančių kontūrus. Jie daug gali pasakyti patyrusiai akiai. Pirmiausia - įlankos. Jos daž-nai negilios (1,5-2,5 m). Tik vadi-namuosiuose rininiuose ežeruose įlankų gelmė gali siekti dešimtis metrų, tačiau tokiuose ežeruose įlankos gana retos, o jei ir pasi-taiko, tai labiau primena dar vieną ežerą, besijungiantį sąsiauriu su pagrindiniu. Raiškus pavyzdys - ilgiausio krašto ežero Asvejos Žalktynės įlanka, besidriekianti kelis kilometrus. Meškeriojimas joje beveik niekuo nesiskiria nuo meškeriojimo pačioje Asvejoje, todėl trumpai paminėsime du pa-grindinius ypatumus: ešerių čia ieškoma palei stačius priekran-tės šlaitus, kuojų - duburiuose, kur gelmė siekia 7-9 m, o karšių - dar didesnėje gelmėje, siekian-čioje 12-15 m.

Plotai už atabradų

Kur kas palankesnės plačiau išsiliejusių, lėkščiakrančių ežerų įlankos. Dideli jų plotai būna nu-sėti moliuskų - dreisenų kolonijo-mis arba apžėlę žemaūge vandens

augalija. Pirmuosiuose plotuose žuvys maitinasi, o antruosiuose praleidžia likusią paros dalį. Jei to-kioje įlankoje matyti lede įšalusių meldų guotas, aišku, kad jis žymi sėklių, todėl prie jo patartina leis-tis pirmiausia. Iškart išsigręžkite seriją ekečių. Pirmoji eketė gali būti už kelių metrų nuo meldų, antroji gręžiama už 5-10 m nuo antrosios, trečioji tokiu pat atstu-mu nuo antrosios, ketvirtoji - dar toliau... Tokia ekečių seka paranki dviem atžvilgiais: pirma, padeda gana greitai nustatyti dugno nuo-lydį, o antra, žūklavietės gelmę. Jei kurioje nors iš išgręžtų ekečių kimba, galima išgręžti dar keletą ekečių į abi puses nuo sėkmingo-sios. Po jomis bus maždaug ta pati gelmė, todėl tikėtina, kad pavyks aptikti žuvų susitelkimo vietą. Dažniausiai žiemos pradžioje to-kiose vietose, kur gelmė siekia 1,5-2 m, aptinkami ešeriai, tačiau Dysnykščio ežere pasitaikė užtikti karšių ir plakių susitelkimo vietą. Tiesa, žuvys buvo nestambios. Tačiau šis faktas rodo, kad stai-gmenų gali pasitaikyti visada. Na, o nestambių kuojų tokiose įlanko-se pasitaiko įvairioje gelmėje, bet solidesnių reikia ieškoti ten, kur gylis - per 3 m. Jei pavyks rasti 4-5 m duburiuką, sėkmingas kuojų kibimas gali būti garantuotas. Ta-čiau pradedant žuvų paieškas svar-biausia nustatyti įlankos pobūdį, o jį geriausiai rodo dugno nuolydis, besidriekiantis nuo kranto arba nuo sėkliaus. Jei nuolydis gana staigus, įlankoje pavyks aptikti vietelių, kur gelmė bus tinkama žuvims telktis, jei nuolydis lėkš-tas, įlanka gali pasitaikyti sekli, o iš tokių vietų žiemą žuvys gana greitai pasitraukia. Tik lydekos čia lankosi periodiškai, kol dar galima sumedžioti mailiaus.

Priekrantės duburiai

Ne tik įlankose, bet ir dau-gelyje ežerų priekrantės vietų pasitaiko įvairios formos dubu-rių, besidriekiančių šalia kranto. Gelmė juose būna įvairi, tačiau ne mažesnė nei 3 metrai. Už tokių du-burių paprastai būna ketera, kurios aukščiausioje vietoje gelmė gali nesiekti nė metro. Tokie duburiai - taip pat mėgstamos žuvų susitel-kimo vietos. Jas mėgsta įvairiausių rūšių žuvys. Tokias vietas kartais galima aptikti negręžiant ekečių, jei šalia ežero - kaimas. Ties jomis

paprastai įrengiami lieptai, nuo ku-rių meškeriojama tuose pačiuose duburiuose vasarą, nes tuo metu ten taip pat nuolat lankosi įvairiau-sios žuvys. Net stambūs karšiai atplaukia maitintis. Vieną tokią vietą Vajuonio ežere man paro-dė vietiniai meškeriotojai. Svar-biausia, kad čia galima sėkmingai meškerioti, kai tolėliau nuo kranto ledas dar silpnas.

vieteLėsj/b žūkLė

žūklės prognoZė50 proC. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

gruodžio 30 d.9.00-12.30, 16.00-17.00 val.

sausio 5 d.10.30-13.30, 17.30-19.30 val.

Kur gręžti eketę?

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

vyniok ant ūsoviena avižėlė

Priekrantėje, palei sėklius, visur, kur gelmė neviršija 4-5 m, ekspertai rekomenduoja meškerioti lengvute meškerėle „Salmo Ice Sportrod“, kuri labai populiari tarp poledinio žuvų gaudymo varžybose dalyvaujančių meškeriotojų. Šios meškerėlės pranašumas tas, kad ja galima masalui su-teikti žaismą, pasižymintį dideliu virpesių dažniu. Paprastai tokiomis meškerėlėmis su svogūno formos rankenėlėmis meškeriojama viena avižėle.

n Žiemos pradžioje dažnai galima pamatyti meškeriotojus, susibūrusius įlankose, kurių duburiuose telkiasi karpinės žuvys

cmyk

19

cmyk

n virginija Baltraitienė ir eugenijus Gentvilas savo santykių Seime nežada

intErViUj/b EtEris

- Kaip kilo mintis steigti ra-dijo stotį? Atrodo, esate jaunas žmogus, ar tada jums tai atrodė realu?

- Tada man buvo dvidešimt vie-ni. Buvau jaunas, pilnas jaunatviško maksimalizmo ir idėjų... Turėjau sva-jonę ir didelį norą turėti radijo stotį. Esu tikras, kad kiekvienas žmogus, kuris turi tikslą ir deda visas pastan-gas jam pasiekti, jį pasiekia. Ar tai atrodė realu? Prieš dešimt metų apie tai tikrai nepagalvojau, turėjau tik idėją, kuri dėl mano pastangų ir meilės mėgstamam darbui tapo sėk-mingu verslu šiandien.

- Ar pakito EXTRA FM per dešimtmetį?

- Norėjau sukurti gero skonio radiją, skleidžiantį tik geras ir po-zityvias žinias, tai buvo sėkmingai įgyvendinta ir nepakito iki šių die-nų. Per visą veiklos laikotarpį tobu-lėjome, siekėme tapti išskirtiniai, įdomūs ir originalūs, turbūt tai ir pamėgo mūsų klausytojai.

Technologijoms sparčiai žengiant pirmyn, stengiamės neatsilikti ir gal-voti, koks apskritai radijas bus dar po 10 metų, ar jis išliks toks, koks yra šiandien. Žiniasklaida ir jos priemo-nės stipriai kinta, populiarėja inter-netas, tam tikra sklaidos priemone laikyčiau ir labai išpopuliarėjusius socialinius tinklus. Radijas šiandien jau nebėra ta vieta, kur galima išgirs-ti pačią naujausią muziką, šiandien ji „Youtube“, galima jos laisvai nu-sipirkti internete. Radijas šiandien dar gali konkuruoti dėl operatyvaus informacijos pateikimo, tačiau kiek ilgai radijo nepralenks išmanieji te-lefonai ir internetas, sunku pasaky-

ti. Šiandien mūsų radijo klausytojai gali rasti ir nemokamai parsisiųsti nemokamą programėlę iPHONE telefonams, kur gali klausytis radijo, siųsti žinutes į studiją realiu laiku, kelti nuotraukas tiesiai į radijo stoties EXTRA FM „Facebook“ profilį, vei-kia radijo stoties interneto tinklalapis www.extrafm.lt, kuriame galima rasti naujienas, laidų archyvą, interakty-viai dalyvauti radijo laidose, klausytis radijo internetu. Per dešimtmetį ra-dijo stoties EXTRA FM transliacijų aprėpties zona stipriai plėtėsi.

Šiandien mūsų galima klau-sytis Vilniuje 100,5 MHz, Kaune 97,1 MHz, Klaipėdoje 100,2 MHz, Šiauliuose 98,5 MHz ir Panevėžyje 93,2 MHz.

- Šiemet EXTRA FM laida „Radijo poringės apie Mažo-sios Lietuvos didžiuosius“, kurią veda aktorius Sigutis Jačėnas, Lietuvos radijo ir televizijos ko-misijos buvo pripažinta geriau-sia radijo laida Lietuvoje, ar ir toliau skirsite dėmesį kultūros laidoms?

- Tokioms laidoms visada skyrė-me ir skirsime daug dėmesio. Mano įsitikinimu, tokios laidos ateity ir taps svarbiausia, ką žmonės norės išgirsti ir nebus galimybės parsisiųsti iš in-terneto ar pamatyti „Youtube“. Prie įdomių kultūros laidų norėčiau pri-skirti ir Seimo narės, poetės Dalios Teišerskytės vedamą laidą „Kultūros savaitė“, laidoje galima išgirsti pačias naujausias šalies kultūros naujienas.

- Rengiate nemažai laidų apie Europą, jos institucijų sprendi-mus, o 2008 metais jūsų vedama

laida „Europos laikrodis“ tapo Europos Parlamento žurnalis-tikos premijos nacionaliniu lau-reatu. Ar manote kad žmonėms tokios laidos įdomios?

- Žmonėms visada įdomu viskas, kas susiję su pinigais ir jų gerove. Šiandien Lietuva visateisė Europos Sąjungos narė, todėl esu tikras, kad Europos institucijų sprendimai yra įdomūs žmonėms. Visuomenė pama-žu pradeda atsirinkti, ką žiūrėti ir ką skaityti. Šiandien daug labiau domi-masi ne tik Europos institucijų, bet ir vietos valdžios sprendimais, kul-tūros laidomis. Už pagalbą rengiant šias laidas esu dėkingas mielai Bi-čiulei, buvusiai Europos Parlamento narei dr.Danutei Budreikaitei.

- Kokia, jūsų manymu, radi-jo laida EXTRA FM programų tinklelyje yra originaliausia ir įdomiausia šiandien?

- Norėčiau išskirti „Vilniaus me-ro priimamąjį“. Šią idėją sugeneravo-

me kartu su Vilniaus meru p. Artūru Zuoku. Radijo klausytojai, užpildę formą internete arba paskambinę į mūsų radijo studiją telefonu, gali pateikti klausimus gerbiamam me-rui, į kuriuos jis atsako EXTRA FM eteryje. Ne kartą yra buvę atvejų, kai tam tikrus klausytojų klausimus sos-tinės vadovas iškart atidavė spręsti savivaldybės tarnyboms. Ši laida su-laukia paties didžiausio mūsų radijo klausytojų dėmesio.

- Pažvalgėme internete, spau-dos archyvuose, mielas Nedai, nė viename interviu nekalbate apie savo asmeninį gyvenimą, galbūt šį tą papasakosite „Juliaus ir Brigitos“ skaitytojams?

Juokiasi.

- Ar turite kokių nors įdomių pomėgių?

- Sunku apie juos kalbėti... ypač vidury snieguotos ir šaltos žiemos. Vėjo3! Tai posakis ir linkėjimas,

kurį dažniausiai išgirstu iš draugų vasarą, todėl turbūt jau supratote, kad mano aistra - buriavimas. Ga-lėčiau pasigirti, kad šiemet kartu su mylimąja Viktorija, broliu Do-minyku ir kolega Aurelijumi Kau-no kreiserinių jachtų čempionate iškovojome pirmąją vietą. Buria-vimas - tai, mano manymu, viena romantiškiausių sporto šakų.

Kita mano aistra - kelionės, šie-met teko aplankyti daug ir įdomių šalių ir, be abejo, maisto gaminimas. Galbūt kada nors atskleisiu ir kokį nors močiutės receptą?

- Ar jūsų pomėgiai patinka antrajai pusei?

- Abu mėgstame buriuoti, gan dažnai namie išgirstu klausimą „ar šiandien plauksime?“, esu tikras, kad kitos mano jachtos vardas bus Viktorija. Todėl, kad „victory“ reiš-kia pergalę ir sėkmę. Patikėkite, ne-realu stebėti į Pažaislio vienuolyno bokštus besileidžiančią saulę ir dar su mylimu žmogum.

Daug keliaujame, šiemet kartu aplankėme Maldyvus, Šveicariją, Švediją, kitas šalis.

Kartu mėgstame ruošti maistą. Dėl sveikos mitybos ir Viktorijos palaikymo pavyko atsikratyti beveik 30 kg svorio.

Galiu drąsiai sakyti, kad dievinu Viktorijos kepamą obuolių pyragą. Klausite, kaip valgant pyragus ga-lima numesti svorio? Patikėkite, tikrai galima. Kartu lankome šokių pamokas, Viktorija man padeda ir radijo stotyje.

- Itin gražiai kalbate apie sa-vo mylimąją, papasakokite, kaip susipažinote?

- Tegaliu pasakyti, kad tai bu-vo pati gražiausia ir neįtikėčiausia pažintis mano gyvenime. Sutikau žmogų ir pamilau iš pirmo žvilgs-nio. Esu laimingas, kad vasarą ši nuostabi moteris taps mano žmona. Galbūt kada nors, kai abu turėsime daug laiko, kartu parašysime knygą apie tai.

Monika SavukYnaitĖ

Kai vėjas ir muzika sklinda ta pačia kryptimiŠiek tiek daugiau nei prieš dešimt metų, 2002 metų paskutinę vasaros dieną, Kaune pradėjo transliuoti tada dar nauja radijo stotis skambiu pavadinimu - EXTRA FM. Radijas nuo pat pradžių buvo kitoks, jo eteryje skambėjo kruopščiai atrinkta aštuntojo ir devintojo dešimtmečių muzika, o eteryje skelbiamos geros žinios greitai buvo pamėgtos radijo klausytojų. Besibaigiant metams, apie gerą skonį, pozityvias žinias, radijo verslą ir kitus įdomius dalykus kalbamės su radijo stoties EXTRA FM savininku Nedu šinkūnu.

n Radijo stoties eXtRa FM savininkas nedas Šinkūnas su drauge viktorija Grigalavičiūte

Nedo Šinkūno asmeninio albumo nuotr.

20

cmykcmyk