2012 m. kovo 30 d.www.ukzinios.lt3 p.

Saulė teka 6.52, leidžiasi 19.55Dienos ilgumas 13.03

Mėnulio priešpilnis

ReceptasBlynų pyragas

Reikės 8 blynų, 300–400 g maltos mėsos, 0,5 stiklinės virtų ryžių, svogūno, morkos, 5 šaukštų aliejaus, 4 kiaušinių, 200 g sūrio, 2 šaukštų grietinės, druskos, maltų juodųjų pipirų.

Iškepkite 8 didelius blynus pagal savo mėgstamą receptą. Atskirai apkepkite supjaustytą svogūną bei maltą mėsą ir per-malkite. Sumaišykite sumaltus svogūnus ir mėsą su virtais ryžiais, apkepta tarkuota morka, susmulkintais virtais kiaušiniais, druska, pipirais ir 50 ml karšto vandens.

Stambiai sutarkuokite sūrį. Darykite pyragą: dėkite blyną, ant jo paskirstykite įdaro ir apibarstykite sūriu. Taip sluoks-niuokite, kol ant viršaus uždėsite paskutinį blyną. Jį aptepkite grietine. Blynų pyragą dėkite į formą, pateptą aliejumi. Kepkite 20 minučių orkaitėje.

Anekdotai– Gal tu žinai, kodėl reikia stovėti,

kai teisėjas skaito nuosprendį?– Gal todėl, kad po to tenka ilgai

sėdėti?..888

Vyras moko žmoną:– Kai ateis svečiai, šventinį kavos

servizą gali ištraukti, bet sidabrinių šaukštelių nedėk.

– Mielasis, nejaugi tu manai, kad svečiai gali juos pavogti?

– Ne, aš nuogąstauju, kad jie gali juos atpažinti...

Saulė teka 6.55, leidžiasi 19.53Dienos ilgumas 12.58

Mėnulio priešpilnis

Saulė teka 6.50, leidžiasi 19.57Dienos ilgumas 13.07

Mėnulio priešpilnis

KOVO31

ŠEŠTADIENISBenjaminas, Gina, Kornelija

BALANDŽIO1SEKMADIENISTeodoras, Rimgaudas, Dainora

BALANDŽIO2PIRMADIENISPranciškus, Pranas,

Elona

KOVO30

PENKTADIENISVilmantas, Meda,

Ferdinandas

Saulė teka 6.57, leidžiasi 19.51Dienos ilgumas 12.54

Mėnulio priešpilnis

Kviečiame investuoti savo laiką į dvasinį augimą, kuris svarbus, kad būtume tvirti ir fiziškai, ir emociškai

DvASINIO AugIMO vAkArAIBalandžio 2–6 d. 18 val.Ar vis dar reikalinga Biblija XXI amžiaus žmonėms? Dievas – geras, blogas

pasaulis. Kodėl? Pranašystės, kurios išsipildė. Šis tas apie pasaulio pabaigą.Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centre, konferencijų salėje, Kęstučio a. 2–2

renginys nemokamas

Už pagalbą, rūpestį, supratimą, nuoširdumą ir užuojautą esame dėkingi bendradarbiams, drau-gams ir giminėms, padėjusiems sunkią valandą, mirus Rimantui Pagojui.

Pagarbiai – šeima.

Esu Ri ma Žu die nė, dir bu Uk mergės kul tū ros centro Užu gi rio fi lia le ren gi nių or ga ni za to re.

Ne vel tui yra sa ko ma: vie nas lau ke – ne ka rys...

Nors daž nai kon cer tuo ju įvairiuo se ren gi niuo se, šven tė se, tačiau re tai ten ka su tik ti žmo nių, dai nuo jan čių ir gro jan čių gi ta ra, va di na mųjų bar dų.

Il gus me tus ir pa ti gro jau tik sau

VilmaBELAPETRAVIČIENĖGru pė Vla do Šlai to vie šo sios

bib lio te kos bei Vep rių, Lai čių, Jasiu liš kių ir III Ant akal nio kai mo pa da li nių dar buo to jų da ly va vo Vil niaus ap skri ties Ado mo Micke vi čiaus vie šo jo je bib lio te ko je su reng ta me se mi na re „Vie šie ji ryšiai bib lio te ki nin kams“.

Pra ne ši mus skai tė bib lio te kos Skai ty to jų ap tar na vi mo cen tro vado vė Al do na Je le niaus kie nė ir Kęstu tis Ge čas, UAB „Vie šų jų ry šių

Bib lio te ka ir vie šie ji ry šiaitech no lo gi jos“ vy riau sia sis part neris. Iš gir do me įdo mios in for ma ci jos apie vie šų jų ry šių funk ci jas, ad re satus bib lio te ko je. Pa grin di nis jų tikslas – kon tro liuo ti, kaip pri sis ta to me vi suo me nei, ją in for muo da mi, kurda mi bib lio te kos re pu ta ci ją.

K. Ge čas pa ta rė, kaip įveik ti iš šū kius bib lio te ko je nau do jan tis vie šai siais ry šiais. Mo ky da mie si at li ko me prak ti nes už duo tis, disku ta vo me. Se mi na ras su tei kė gali my bę pa ben drau ti su ko le go mis iš ki tų bib lio te kų.

StanislavaTALUTYTĖVy riau sio ji bib liog ra fė

2012ie ji pa skelb ti Mai ro nio me tais. Šie met mi ni me 150ąsias po eto Jo no Ma čiu lioMai ro nio gimi mo me ti nes. Nuo di din giau sio tau tos šauk lio ne at sie ja mi žo džiai KNYGNEŠYS, KNYGNEŠYSTĖ.

Po etas bu vo vie nas iš tų au torių, ku rio drau džia mus raš tus slapta ga ben da vo ir pla tin da vo knygne šiai. Po emo je „Jau no ji Lie tu va“ jis ra šė: „Kaip vai sių už gin tą po Lie tu vą gau do / Iš Prū sų slap čia at ga ben tus raš tus, / Bet vel tui sargy ba ant sie nos be šau do: / Jie eina, kaip vie su las ei na pla tus...“.

Mū sų kraš tas ne gar sė jo to kiais žy miais knyg ne šiais, kaip Jur gis Bie li nis, apie ku rį skli do le gendos. Lie tu vos knyg ne šių ka ra liumi va di na mas J. Bie li nis per 31erius veik los me tus per ga be no per sie ną ir Lie tu vo je iš pla ti no be veik pu sę Ma žo jo je Lie tu vo je iš spausdin tų spau di nių, su bū rė di džiau sią ša ly je spau dos pla tin to jų tin klą.

Ta čiau ir Uk mer gė je bu vo gau

Prisiminėmeistorijąsu drau džia mos spau dos pla tin tojų, ku rie at li ko kil nų dar bą.

Vla do Šlai to vie šo jo je bib liote ko je knyg ne šius pri si mi nė me kar tu su Vai kų glo bos na mų auklė ti niais. Juos at ly dė jo so cia li nė pe da go gė Ana Umb ra sie nė ir vaikų šei my nos so cia li nė dar buo to ja Jur gi ta Le vic kie nė.

Jau nie ji sve čiai at ve žė do va nų – sa vo ran ko mis iš lanks ty tą vil ties sim bo lį – ger ve lę. Da ly va vo vikto ri no je, drau ge su „Bo čių“ bendri jos at li kė jais – Zu za na ir Juo zu Stun žė nais, Zo fi ja Na va lins kie ne dai na vo pa trio ti nes dai nas, žiū rė jo fil mą „Knyg ne šys“.

Vai kams pa pa sa ko ta apie Kaune, prie Vy tau to Di džio jo karo mu zie jaus įreng tą knyg ne šių so de lį. Taip pat su ži no jo apie Pa ne vė žio ra jo ne, vaiz din go se Kre ke na vos apy lin kė se, Ust ronės vien kie mio klė ty je įreng tą uni ka lų knyg ne šių mu zie jų. Čia XIX a. bu vo Garš vių knyg ne šių ben dro vės su si bū ri mų vie ta, slėpta drau džia ma spau da.

Kviečiaburtisįklubąir ar ti miesiems, kol vie ną sy kį išdrį sau už dai nuo ti tik ro je sce no je!

To dėl nu ta riau ir ki tus iš ju din ti ir su bur ti Uk mer gės mies te ir rajo ne gy ve nan čius ir mu zi kuo jančiuo sius į bar dų klu bą.

Užu gi rio fi lia le pla nuo ju or ga nizuo ti bar dų kon cer tą, ku ris tap tų kasme ti ne šven te. Pas mus gra ži gam ta, daug erd vės. 2008 m. pa na ši šventė „Tė viš kės žie de ne vys tan tis“ A. Sme to nos dva re jau bu vo. Da ly va vo bar dai ir po etai iš ki tų ra jo nų. Iki šiol apie šią šven tę iš li kę la bai šil ti pri simi ni mai, tad no rė čiau ją at gai vin ti.

Vi sus vi sus, ne svar bu, kiek Jums me tų, kvie čiu bur tis į UKMERGĖS KRAŠTO BARDŲ KLUBĄ.

Vi si kar tu ga lė si me pa si linksmin ti, pa ro dy ti, ką mo ka me, ir patys pa si mo ky si me vie ni iš ki tų!

La bai lau kiu laiš kų: rimazudiene@yahoo.com ir skam

bu čių tel. 8 680 17977.

ukmergės kraštotyros muzieju-je iki balandžio 17 d. eksponuo- jama pradinių klasių mokinių dailės ir darbelių olimpiados, skirtos Žemės dienai, paroda.

Parodoje – septyni moksleivių

Muziejuje–mokiniųdarbųparoda

Parodos eksponatai.

darbeliai, sukurti iš įvairių antrinių žaliavų. Savo kūrinius pristatė įvairios rajono mokyklos.

Šią parodą muziejuje rengia rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius.

UŽinf. Iš 80 tūks tan čių de kla ra ci jų, gau tų vil niaus ap skri ties vals-ty bi nė je mo kes čių ins pek ci jo je, net 75 tūkst. pa teik ta elek tro ni-niu bū du.

Kaip vyks ta de kla ra vi mas Ukmer gė je, pri sta to Vil niaus ap skrities vals ty bi nės mo kes čių inspek ci jos Mo kes ti nių prie vo lių de par ta men to di rek to rius Dai noras Bra daus kas.

Pa sak jo, šiuo me tu uk mer giš kiai jau pa tei kė 3806 elek tro ni nes de klara ci jas. De kla ruo jan t mo kes čius bei per mo kas elek tro ni niu bū du, mokes čių ins pek ci ja grei čiau grą ži na mo kes čių per mo kas.

Šiais me tais GPM de kla ra ciją pri va lo pa teik ti vi si ūki nin kai, PVM mo kė to jai. Jų pa ja mos iš žemės ūkio veik los ap mo kes ti na mos tai kant 5 proc. pa ja mų mo kes čio

Teikiaelektroninesdeklaracijasta ri fą. De kla ra ci jų ne pri va lo teik ti tie ūki nin kai, ku rie ne pri va lo regist ruo tis ir nė ra įre gist ruo ti pri dėti nės ver tės mo kes čio mo kė to jais, ir ku rių pa ja mos per mo kes ti nį laiko tar pį ne vir ši ja 10 tūkst. Lt.

Iš in di vi du a lios veik los (ga mybos, pre ky bos ir da lies pa slau gų sričių) gau tos pa ja mos jau nuo 2010 m. yra ap mo kes ti na mos tai kant 5 proc. pa ja mų mo kes čio ta ri fą. Tai kant 15 proc. pa ja mų mo kes čio ta ri fą yra ap mo kes ti na mos tik iš lais vų jų profe si jų veik los gau tos pa ja mos.

Lais va jai pro fe si jai pri ski riama: ad vo ka to, no ta ro, ant sto lio, jų pa dė jė jų, kon sul tan tų tei sės klausi mais, ap skai ti nin ko, au di to riaus, bu hal te rio, lo bis to, fi nan sų ar mokes čių kon sul tan to, ar chi tek to, inži nie riaus, di zai ne rio, gy dy to jo, psi cho lo go, žur na lis to, mak le rio, bro ke rio ir pa na ši veik la.

UŽinf.

2012 m. kovo 30 d. www.ukzinios.lt 4 p.

VilmaNEMUNAITIENĖĮ re dak ci ją pa skam bi nu si po

nia Ga li na sa kė nie ka da ne be tikėsianti Uk mer gės ve te ri na rais. Ne se niai mo te ris ne te ko sa vo šeimos au gin ti nio, ku rį prieš tai bu vo at ne šu si į gy dyk lą. Pa šne ko vė tiki – gy vū ną ga li ma bu vo iš gy dy ti, at li kus jam ope ra ci ją.

Mo te ris pa sa ko jo, kad ka ti ną į gy dyk lą at ve žė dėl di džiu lio iš seki mo. Prieš tai ke lias die nas gyvū nas iš na mų bu vo din gęs. Kuomet at si ra do, bu vo ne at pa žįs ta mai su ly sęs: vie ni kau lai ir oda. Bu vo aki vaiz du, kad gy vū nas kan ki nasi – gai liai kniau kia, ta ry tum la bai ken tė tų. Be to, pa si reiš kė ir ki ti li gos po žy miai – sun kus šla pi nimasis, pū liuo jan čios dan te nos. To kios būk lės dve jų me tų ka ti nėlis bu vo at ga ben tas į Va sa rio 16osios gat vė je esan čią gy dyk lą.

Gy dy to jas, ap žiū rė jęs gy vū ną, pri pa ži no, kad jis la bai iš se kęs, ir padarė lašelinę.

Laik raš čio skai ty to ja įsi ti ki nu si – ši pro ce dū ra ka ti nė lį nu ma ri no. Par ve žus na mo jis rėk te rė kė. Visą nak tį šei ma bu dė jo prie skausmuo se gaiš tan čio au gin ti nio.

Mo te ris pa sa ko jo, kad po baisios nak ties jų duk rai pri rei kė vais tų, pa aug lė bi jo vie na lik ti kam ba ry je. Ta čiau skau džiau sia ka ti nė lio ne te ku siai uk mer giš kei dėl to, kad, jos įsi ti ki ni mu, gy vūnė lį bu vo ga li ma iš gel bė ti.

Po nia Ga li na in ter ne te su si ra do daug in for ma ci jos apie tai, kuo galė jo sirg ti au gin ti nis. Mo te ris ti ki – vi si bu vę simp to mai: stai ga nu kri tęs svo ris, šla pi ni mo si pro ble mos ro do, jog gy vū nas sir go ak men li ge. Te reikė jo jį nu siųs ti į gy vū nų kli ni ką, kur bū tų at lik ta sku bi ope ra ci ja.

Tiki,kadaugintinįgalimabuvoišgelbėti

Vil niaus vi suo me nės svei ka tos cen tro Uk mer gės sky riaus ve dė ja Ele na Mi ri na vi čie nė pri me na, kad vers tis as mens svei ka tos prie žiūros, vai kų ug dy mo, sta cio na rių glo bos ir slau gos įstai gų, ap gyven di ni mo, gro žio, so lia riu mų, spor to klu bų, pir čių, sau nų, basei nų, skal byk lų, žmo gaus pa laikų lai do ji mo pa slau gų bei ki to mis veik lo mis, nu ro dy to mis Vi suo menės svei ka tos prie žiū ros įsta ty me, lei džia ma tik tu rint lei di mą– hi gienos pa są. Ši tvar ka ga lio ja ir fi ziniams ar ju ri di niams as me nims.

Vil niaus vi suo me nės svei ka tos cen tro Uk mer gės sky riu je per nai už re gist ruo tos 84 pa raiš kos gauti lei di mą– hi gie nos pa są. At li kus ver ti ni mą, 73 pra šy mai bu vo paten kin ti.

Gro žio pa slau gų veik lai per nai iš duo ti 22, as mens svei ka tos priežiū ros įstai goms – 35, ap gy ven di nimo pa slau gų, glo bos ir slau gos bei pa lai kų šar vo ji mo veik loms – po 1, ug dy mo veik lai – 11, so lia riu mų paslau gų veik lai – 2 hi gie nos pa sai.

Nuo šių me tų įsi ga lio jus Vi suome nės svei ka tos prie žiū ros įstaty mo pa kei ti mams, lei di mas–hi

Primenaapiehigienospasųišdavimotvarką

gie nos pa sas ne iš duo da mas, jei pa tal pų, ku rio se nu ma to ma vykdy ti veik lą, pa skir ties po gru pis pa gal Ne kil no ja mo jo tur to re gistro duo me nis ne ati tin ka ūki nės komer ci nės veik los, ku riai pra šo ma lei di mo–hi gie nos pa so.

Vy riau sy bė yra pa tvir ti nu si Sta ti nio (jo pa tal pų) nau do ji mo ne pa gal pa skir tį at ve jų ir tvar kos ap ra šą. Va do vau jan tis juo vie no ar dvie jų bu tų ir dau gia bu čia me name, ne pa kei tus pa tal pų pa skir ties, lei džia ma vyk dy ti iki mo kyk li nį, prieš mo kyk li nį, pra di nį ir ben drąjį vi du ri nį ug dy mą. Vieš bu čių, admi nist ra ci nės, pre ky bos, kul tū ros ir po il sio pa skir ties pa sta tuo se bei pa tal po se, ne pa kei tus pa skir ties, lei džia ma vyk dy ti spor ti nę bei gro žio pa slau gų veik lą.

Spren di mas ne pa kei tus gy vena mų jų pa tal pų pa skir ties leis ti vyk dy ti mi nė tas veik las pri imamas tik tu rint su šio mis pa tal po mis ben dras sie nas ir (ar) per dan gas tu rin čių bu tų sa vi nin kų raš tiš kus su ti ki mus.

Dau giau in for ma ci jos apie higie nos pa sų iš da vi mo tvar ką – tel. (8 340) 51511.

UŽinf.

„Bū čiau bet kur nu ve žu si, kiek rei kia su mo kė ju si. Juk tik tas, kas rūpi na si my li mu au gin ti niu, su pran ta, kad jis tam pa ne tik gy vū nė liu, bet ir šei mos na riu“, – pa sa ko jo mo te ris.

Pa pa sa ko jus apie mi nė tą ketur ko jį pa cien tą, Va sa rio 16osios gat vė je esan čios gy dyk los ve te rina ri jos gy dy to jas Sau lius Kau pas jį grei tai pri si mi nė. Ka ti nė lio karto te ko je už ra šy ta – iš se ki mas.

Ve te ri na ras pa ti ki no, kad siunti mai į gy vū nų kli ni kas did miesčiuo se nė ra re te ny bė ar kaip nors už blo kuo tas da ly kas. Esą siun čia gy vū nė lius pas spe cia lis tus ne re tai. Tie siog mi nė tu at ve ju ne at ro dė, kad toks siun ti mas bū tų rei ka lin gas.

S. Kau pas pa sa ko jo per dieną ap žiū rin tis nuo ke lio li kos iki ke tu rias de šim ties su ne ga la vu sių šu ne lių, ka ti nė lių, pa pū gė lių, triušiu kų ir ki to kių au gin ti nių. De ja, ne vi sus juos, kaip ir su sir gu sius žmo nes, pa vyks ta iš gel bė ti...

Sa vo kal tės dėl mi nė to at ve jo ve te ri na ras sa kė ne įžvel gian tis.

Ko vo 22 die ną Uk mer gė je įvyko Ry tų Aukš tai ti jos krep ši nio pir me ny bių rung ty nės. Re zul ta tu 85:75 Uk mer gės „Olim pas“ įveikė Ig na li nos „Žu vėd rą“.

Šia per ga le uk mer giš kiai už sitik ri no vie tą tarp ke tu rių stip riausių tur ny ro ko man dų ir tęs ko vą dėl ap do va no ji mų.

Re zul ta ty viau siai Uk mer gės ko man do je žai dė Ri das Pul kaunin kas, pel nęs 32 taš kus. Lau rynas Ska pas su rin ko 14, ko man dos ka pi to nas Ka ro lis Cha da ta vi čius – 12 taš kų.

Pa si bai gė dau giau nei du mėne sius tru ku sios Uk mer gės ra jo no vy rų krep ši nio pir me ny bės. Jo se da ly va vo 12 ko man dų. Su žais ta 70 rung ty nių. Rung ty nia vo apie 150 spor ti nin kų.

Fi na li nė se var žy bose pa aiš kė jo nu ga lė to ja. Tai – „Bri ga dos“ koman da, re zul ta tu 82:69 lai mė jusi

prieš ant ros vie tos lai mė to jus – „Vie su lo“ ko man dą. Bron zos meda lius iš ko vo jo FKK „Spar ta kas“, re zul ta tu 82:78 įvei kęs „Už upio“ ko man dą.

Ge riau siais ko man dų žai dė jais pri pa žin ti: „Už upio“ ko man dos – Min dau gas Sin ke vi čius, „Spar

ta ko“ – Min dau gas Sur vi la, „Viesu lo“ – Ma ri jus Kaz laus kas, „Briga dos“ – Ri das Pul kau nin kas.

Par ti jos „Tvar ka ir tei sin gumas“ Uk mer gės sky rius įstei gė pi ni gi nius pri zus, ku riuos ko mandoms įtei kė par ti jos pir mi nin kas Rei mon tas De ve nis.

LigitaJUODVALKIENĖLiau šiuo se įsi kū ru sios UAB

„Fo ru tė“ va do vas Pran ciš kus Šarka me die nos ap dir bi mo sri ty je su ka si vi są gy ve ni mą. Miš ki ninko pro fe si ją tu rin tis ver sli nin kas pri si pa žįs ta ne iš mo kęs į miš ką žvelg ti tik per es te ti nę priz mę. Kiek vie ną su bren du sį me dį ver tina kaip ga my bi nin kas.

„Vaikš tom su šei ma po mišką, vi si gro ži si – koks įspū din gas me dis, ko kia gra ži pu šis. O aš jau svars tau, skai čiuo ju, kiek ir ko kios me die nos iš jo iš eis, at ėjus lai kui nu kirs ti“, – šyp so si pa šne ko vas, sa ve va din da mas „ga my bi nin ku iki kau lų sme ge nų“.

To kį ryš kų spau dą, anot jo, už dėjo ne vie nas de šimt me tis, iš dirb tas ga my bos sri ty je. So viet me čiu tuome ti nia me Uk mer gės miš kų ūky je sep ty nio li ka me tų dar ba vo si komer ci jos vir ši nin ku par da vi mams. Il gus me tus dir bo va di na ma ja me ga lu ti nia me me die nos ap dir bi mo san dė ly je. Jis bu vo svar biau sias, jei ne vie nin te lis, me die nos pra monės taš kas ra jo ne.

Į šį san dė lį iš miš ko at ke lia vusi me die na bū da vo sker suo ja ma, sor ti ruo ja ma. Čia pat esan čio je lent pjū vė je ji virs da vo len to mis, iš ku rių ki ta me ce che bu vo meistrau ja mi tuo me tu po pu lia rūs vasar na miai. Dar iki šiol ap link Ukmer gę esan čio se so dų ben dri jo se jų ne ma žai iš li kę.

P. Šar ka pa sa ko ja, kad pa si moky ti to kių na me lių kon stra vi mo specia lis tai at va žiuo da vo net iš Si bi ro.

Ra tas ap si su koPa sak pa šne ko vo, pra dė ti nuo

sa vą ver slą, su si ju sį su me džiu, ne bu vo at si tik ti nis pa si rin ki mas. Prieš dvi de šimt me tų iš ėjęs iš valdiš ko dar bo „ant sa vo duo nos“ tu rė jo ga li my bę pa nau do ti įgy tą pa tir tį. Įkū ręs in di vi du a lią įmo nę, įtrau kė į ver slą ir šei mos na rius.

Lent pjū vę įsi ren gė ne pri klau somy bės me tais iš tuš tė ju sio ka ri nio mies te lio pa tal po se. Vė liau ge rokai iš si plė tu si įmo nė per si kė lė į Liau šių kai me esan čias bu vu sias ko lū kio me cha ni nes dirb tu ves.

Vienušūviu–duVer slas įsi su ko be veik be ban

do mo jo lai ko tar pio. Įmo nės sa vinin kas nu vy ko į Di dži ą ją Bri ta niją, Bir min ge mo mies tą, ku ria me vy ko me die nos ap dir bi mo įren ginių pa ro da.

Ten ne tik įsi gi jo dve jas stakles, bet ir pir kė jų sa vo pro duk ci jai su ra do.

Įsi gy to mis ame ri kie čių ga mybos stak lė mis bu vo ga li ma pjau ti plunks ni nes len tas, la bai tin kan čias tvo roms ga min ti. „Kon ser va ty vūs bri tai mėgs ta pri va tu mą, tai gi tvoros šio je ša ly je pa klau są vi sa da turi“, – aiš ki na ver sli nin kas.

StatistikąatidėjoateičiaiIš plunks ni nių len tų pa ga min

tos tvo ros – eko no miš kas ga minys, ka dan gi, nors su nau do ja ma dvi gu bai ma žiau me die nos, jos yra už da ro ti po. Pri va čios val dos sa vinin kas ga li bū ti tik ras, kad gir dės sa vo kie me ma žiau triukš mo, nei jį su lai ky tų ki to kio ti po tvo ra.

Kiek tų tvo rų į už sie nį nu kelia vo, kiek lie tu vių so dy bų aptver ta, pa šne ko vas ap gai les tau ja ne su skai čia vęs. Tei gia, kad vien į Di dži ą ją Bri ta ni ją kas dien po kro vi ni nio au to mo bi lio prie ka bą nu pluk dy da vo. Ta čiau jis įsi ti kinęs, kad ki lo met rų su si da ry tų ne

ma žai – Uk mer gę net ke lis kar tus ap tver tų.

KrizėspadariniaiskausmingiPa klaus tas, kaip įmo nė iš gy ve no

kri zę, P. Šar ka at si dūs ta: „Sun kiai.“ Po šiuo ato dū siu sly pi ir eks por to su ma žė ji mas, ir jį se kęs dar buo to jų at lei di mas. 60 dar buo to jų ko lek tyvas „su si trau kė“ iki 34.

Skaus min gos si tu a ci jos re zulta tas – me ti nės apy var tos su ma žėji mas. Jei įmo nės „auk so am žiu je“ me ti nė apy var ta bu vo 4 mi li jo nai li tų, tai per nai te sie kė 1,5 mi li jono. „Džiau gia mės, kad iš li kom, ir ti ki mės at si gau ti“, – op ti miz mo ne pra ran da va do vas.

Jo va do vau ja ma įmo nė ne seniai ėmė si me di nių va sa ros ti po na mų sta ty bos.

Dviejųvienodųnebūna„Ga mi na me pa gal in di vi du a

lius už sa ky mus. Ma si ne ga my ba ne už si i ma me. Net tvo rą pa ga minęs iš anks to ne vi siems įtik si. Pavyz džiui, an glai mėgs ta už da ras tvo ras, o lie tu viai la biau ver ti na at vi res nio ti po. O su pra ti mas apie pa to gų na mą dar la biau ski ria si“, – skir tu mus rin ko se įžiū ri P. Šar ka.

Nukelta į 7 p.

SavotvoromisUkmergęapjuostųkeliskart

UAB „Fo ru tė“ va do vas Pran ciš kus Šar ka.

Ukmergės krepšininkai.

2012 m. kovo 30 d.www.ukzinios.lt7 p.

AstaKROGERTIENĖPo li ci jos ko mi sa ria to at sto vė spau dai

Dar bas po li ci jo je tam pa gy veni mo bū du, ku rį pa keis ti, iš ėjus į pen si ją, nė ra leng va. Me tai, praleis ti tar ny bo je, pa lie ka ne iš dildo mą įspau dą. Ir nors vė liau profe si jos ga li keis tis, po li ci nin kais lie ka ma vi sam gy ve ni mui.

Daž nai po li ci jos ve te ra nai prisi pa žįs ta, kad ra my bė, ku rios stin ga dar bo me tais, la bai greitai pa bos ta. Pa si ilgs ta ma ko le gų, drau giš kų pa si kal bė ji mų, at si duria ma tar si įvy kių už ri by je, ku ris ka dai se ne nu mal do mai gi nė vie ną pas kui ki tą die nas.

To kie pa ste bė ji mai at si spin dėjo ko vo 22 d. Uk mer gės ra jo no po li ci jos ko mi sa ria te su si rin ku sių po li ci jos ve te ra nų kal bo se. Bu vę ko le gos da ly va vo Uk mer gės po lici jos aso cia ci jos (UPA) po sė dy je.

UPA įsi kū rė dau giau nei prieš me tus. Vie nas iš jos tiks lų – puose lė ti sa vo na rių tar pu sa vio draugys tės ry šius, rū pin tis pro fe si nio meist riš ku mo, pi lie ti nės at sa komy bės, pa gar bos įsta ty mui ir tvar

Policijosveteranailiekaištikimisavoprofesijai

kos pa lai ky mo ug dy mu. Anot Uk mer gės ra jo no po li ci

jos ko mi sa ria to vir ši nin ko Ro lando Kiš kio, UPA sie kia su vie ny ti dir ban čius ir jau tar ny bą bai gu sius po li ci jos dar buo to jus. Nors ir iš ėję į pen si ją, jie lie ka svar būs sa vo ko le goms, o su kaup tą pa tir tį dar ga li iš nau do ti. Kai ku rie ve te ra nai no riai su tin ka tal kin ti or ga ni zuojant įvai rias pa skai tas jau ni mui, pa si da lin ti sa vo ži nio mis.

Su si ti ki mo me tu bu vo pa ro dytas fil mas apie po li ci jos ko mi saria to or ga ni zuo tus ren gi nius, kuriuos rė mė UPA.

Ve te ra nai bu vo dė kin gi už paro dy tą dė me sį bei pa gei da vo daly vau ti ne tik tra di ciš kai kar tu mi ni mo je Po li ci jos die no je, bet ir ki tuo se ren gi niuo se.

Po li ci jos ve te ra nus, ku rie galbūt ne ga vo kvie ti mo ar ne ga lė jo at vyk ti į po sė dį, ta čiau no ri daly vau ti UPA veik lo je, kvie čia me pa skam bin ti telefonu 8 687 46911 (el. p. ad re sas as ta.kro ger tie ne@po li ci ja.lt) ar ba at ei ti į po li ci jos ko mi sa ria tą.

vals ty bi nė mo kes čių ins pek ci-ja in for muo ja, kad, at si žvel gu si į vi suo me ni nių or ga ni za ci jų pa gei-da vi mus, nu ta rė se nos for mos pra šy mus, skir tus teik ti 2 proc. pa ja mų mo kes čio da lies pa ra mą (Fr0512 for mos 01 ver si ja), pri-im ti ne iki ba lan džio pra džios, o iki de kla ra vi mo pa bai gos, t. y. ge-gu žės 2 d.

Pa žy mi ma, kad šie met pri imami ir nag ri nė ja mi tik in di vi du a liai gy ven to jo pa teik ti do ku men tai, už pil dy ti VMI Elek tro ni nio de

Senosformosprašymusparamaipriimsikigegužės

kla ra vi mo sis te mo je, at neš ti paties gy ven to jo į VMI te ri to ri nį pada li nį ar at siųs ti paš tu – pluoš tais pri sta ty ti pra šy mai grą ži na mi juos pa tei ku siai or ga ni za ci jai.

Kai gy ven to jas pri va lo pa teik ti me ti nę pa ja mų mo kes čio de kla raci ją, o to kios de kla ra ci jos iki gegu žės 2 d. ne pa tei kia, jo pra šy mas dėl pa ra mos ne nag ri nė ja mas.

Per nai be veik 414 tūkst. gy vento jų apie 36,5 mln. li tų sky rė 17,7 tūkst. or ga ni za ci jų. 2010 me tais 456 tūkst. gy ven to jų 16,7 tūkst. orga ni za ci jų sky rė apie 40 mln. li tų.

UŽinf.

Atkelta iš 4 p.Įmo nės dar buo to jai pri si tai ko prie

įno rin giau sių klien tų pa gei da vi mų – pra de dant nuo sie nos sto rio ir bai giant na mo aukš čiu. Pa vyz džiui, skan dina vai daž nai pa gei dau ja su dė tin gos kon struk ci jos dvi aukš čių na me lių – pir ma me aukš te įsi ren gia sve tai nę, o il sė tis ko pia į ant ra me aukš te įreng tus mie ga muo sius. Daž niau siai ant ro jo aukš to lu bos bū na ga na že mos – juk pa tal pa skir ta mie gui.

Namai–antkojųP. Šar ka pri pa žįs ta, kad ga mi

nant pa gal in di vi du a lius už saky mus, iš au ga ga my bos kaš tai – skir tin goms de ta lėms, ruo ši niams pa ga min ti rei kia dau giau lai ko. Be to, pail gė ja ir ga my bos cik las.

De ta lė, ku rią ver ta pa mi nė ti kal bant apie „Fo ru tės“ na mus, yra ta, kad šie va sa ros ti po na mai stato mi ant po lių.

Pa sta tas „ant ko jų“ trak tuo ja mas kaip lai ki na ne su dė tin gos kon strukci jos sta ty ba. Spe cia liu sraig tu jis yra pri su ka mas prie pa ma tų. So dų ben dri jo se to kiam sta ti niui ne rei kia spe cia laus lei di mo – su de rin ti te reikia tik su ben dri jos pir mi nin ku.

SavotvoromisUkmergęapjuostųkeliskartProdukcijapasiekiairAfriką„Fo ru tės“ na mai dygs ta ne tik

lie tu viš ko se so dy bo se, ben dri jų so duo se, pa e že rė se. No riai perka ma ši pro duk ci ja Pran cū zi jo je, Nor ve gi jo je, ki to se ša ly se. Ne seniai vie nas jų iš ke lia vo į ry ti nė je Af ri kos pa kran tė je esan čią sa lą.

Ne si kra to „Fo ru tė“ ir smul kes nių ga mi nių – jie siū lo vai kų žai di mams skir tas smė lio dė žes, so dy bo se bei so dų ben dri jo se nau do ja mus lau ko tu a le tus, smul kes nes me die nos atrai žas su nau do ja ga min da mi šuns bū das.

ParodanaudingavisapusiškaiP. Šar ka sa ko, kad svar biau sias

bū das iš plės ti rin ką – da ly va vi mas ša ly je ir už sie ny je ren gia mo se paro do se. Tai pui ki ga li my bė ne tik pa siū ly ti sa vo ga mi nius, bet ir rep re zen tuo ti sa vo įmo nę.

Pa klaus tas apie įmo nės to li mesnius pla nus, P. Šar ka ne sle pia, kad juos pa dik ta vo sun kiau si kri zės me tai: „Ti ki mės, kad pa vyks grįžti prie bu vu sių įmo nės ap im čių – plės ti rin ką, di din ti apy var tą ir darbuo to jų skai čių.“

So cia li nės ap sau gos ir dar-bo mi nis te ri ja kvie čia sa vi val dy-bes ir ben druo me nes da ly vau ti įgyvendinant vie tos ben druo me-nių sa vi val dos pro gra mą.

Mi nis te ri ja pra dė jo vyk dy ti Vie tos ben druo me nių sa vi val dos pro gra mą. Ja sie kia ma ska tin ti ben druo me nes ak ty viai da ly vau ti pri imant spren dimus dėl lė šų pa nau do ji mo, ten ki nant vie tos vie šuo sius po rei kius.

Pro gra mos įgy ven di ni mui šiemet iš vals ty bės biu dže to yra skirta 8 mln. li tų, ku rie sa vi val dy bėms pa skirs ty ti pa gal Vals ty bi nės mokes čių ins pek ci jos pa teik tus duome nis apie dir ban čių ir mo kan čių gy ven to jų pa ja mų mo kes tį žmo

Bendruomenėsraginamosbūtiaktyviosnių skai čių sa vi val dy bė se.

Šios pro gra mos lė šo mis ga lima bus fi nan suo ti veik las, skir tas pa žei džia mų ben druo me nės narių ir gru pių po rei kių ten ki ni mui, vai kų ir jau ni mo už im tu mui, kultū ri niams ir švie tė jiš kiems ren giniams, vie šų jų erd vių ir ap lin kos ko ky bės ge ri ni mui, spor tui ir sveika ti ni mui, ben druo me ni nės veiklos or ga ni za vi mui ir ki toms vie tos ben druo me nės gy ve ni mo ko ky bę ge ri nan čios ini cia ty voms.

Spren di mus dėl lė šų pa nau doji mo pri ims Vie tos ben druo me nių ta ry bos.

Šiuo me tu pro gra mos įgy ven dini me da ly vau jan čios sa vi val dy bės ren gia lė šų vie tos ben druo me nių spren di mams įgy ven din ti sky ri mo

ir nau do ji mo tvar kas. Jo se tu rės bū ti nu ro dy ti lėšų skirs

ty mo kri te ri jai. Taip pat tu rės bū ti apra šy tos sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos ir se niū ni jų funk ci jos, įgy ven di nant šią pro gra mą, bei vie tos ben druome nių ta ry bų su da ry mo ir veik los prin ci pai. Su to kias tvar kas pa tvir tinu sio mis sa vi val dy bė mis mi nis te ri ja pa si ra šys su tar tis, ku rio se nu ma ty ta tvar ka per ves sa vi val dy bėms pro gramos įgy ven di ni mui skir tas lė šas.

Mi nis te ri ja ra gi na vie tos ben druome nių na rius, se niū nai čius, ben druome ni nes or ga ni za ci jas ir jų aso cia ci jas, re li gi nes ben druo me nes ir ne vy riausy bi nes or ga ni za ci jas ak ty viai da lyvau ti tei kiant pa siū ly mus, svars tant ir pri imant spren di mus dėl ak tu a liau sių joms klau si mų spren di mo.

UŽinf.

Parduoda žemės ūkio paskirties žemę Šlapių kaime (5 ha, 60 000 Lt). Tel. 8 620 95454.

Se no sios 10 ir 20 li tų ku piū ros bir že lio 1ąją taps be ver tės. Nuo tos die nos iš apy var tos iš ima mi 1997 m. lai dos šių no mi na lų ban kno tai.

Šie 10 ir 20 li tų ban kno tai nuo bir že lio 1osios ne ga lios kaip mokė ji mo ir at si skai ty mo prie mo nė ir ne ga lės bū ti pri ima mi pre ky bos cen truo se ar ki to se pre ky bos vieto se. Lie tu vos ban ko spe cia lis tų ver ti ni mu, apy var to je li ko ne di de lė da lis, vos 0,3–0,5 proc., pa ga min to se nų jų 10 ir 20 li tų ku piū rų kie kio.

Pa sak Lie tu vos ban ko Ka sos de par ta men to Pi ni gų eks per ti zės sky riaus vir ši nin ko Al gi man to Sodei kos, Lie tu vos ban kas šios lai

Senosios10ir20litųkupiūrostapsbevertėsdos ir no mi na lo ban kno tus kei čia be ap ri bo ji mo. Juos bus ga li ma pa si keis ti bet ko kio mis su mo mis ir ne ri bo tą lai ką.

„Spe cia lių rei ka la vi mų ap saugos prie mo nėms nė ra, to dėl vi sos ap sau gos prie mo nės, ku rios naudo tos 1997ųjų lai dos 10 ir 20 li tų ban kno tuo se, yra ge ros. Ta čiau at sira do nau jų, su dė tin ges nių, sun kiau pa dir ba mų, tos prie mo nės ir bu vo pa nau do tos nau jų lai dų ban kno tuose – punk ty ri nis ap sau gi nis siū le lis, bliz gan tys da žai, po pie riaus įspaudi mas ir ki ta“, – tei gė A. So dei ka.

Šiuo me tu dau gu ma ne be tinkan čių apy var tai ban kno tų yra su

nai ki na mi per skai čia vi mo me tu. Ban kno tų skai čia vi mo ma ši nos su si dė vė ju sius ban kno tus au to matiš kai su smul ki na, ir tai pa pil domai ne kai nuo ja.

Su smul kin ta po pie ri nių pi ni gų ma sė nie kam ne be tin ka ma, ta čiau ne di de lė jos da lis vis dėl to pri žadi na ma „ant ra jam gy ve ni mui“.

Iš jos ga mi na mi san da rūs su veny ri niai bri ke tai, taip pat kap su lės, ku rios tvir ti na mos prie in for ma cinės me džia gos apie Lie tu vos Respub li kos pi ni gus. Be je, ne di de lei da liai su nai kin tų li tų ban kno tų bu vo lem ta tap ti me no kū ri niu – skulp to rius Le o nas Pi vo riū nas pa nau do jo ban kno tų drož les kaip me ni nės iš raiš kos prie mo nę.

Pa reng ta pa gal www.die na.lt

Policijainformuojaapieneblaiviusvairuotojus

Vilniausaps.VPKUkmergėsRPKinf.

2012 m. kovo 30 d.www.ukzinios.lt9 p.

Stogų, sienų, priestatų skar-dinimas, dengimas, statymas,

dažymas ir kiti darbai. Tel.: 8 694 28655, (8 458) 79261.

Parduoda 7,7 a sodo sklypą „Vienybės“ bendrijoje. Yra mūrinis

namelis. Kaina 10 000 Lt.Tel.: 55184, 8 612 64145.

Išnuomoja 1 k. butą III a. Jaunimo g. Ukmergėje metams ir ilgiau. Tvarkingas, su visais baldais,

šaldytuvu, skalbykle. Šarvo durys, langai – plastikiniai. Bendras

plotas – 50 kv. m. Nuomos kaina – sutartinė. Tel. 8 650 90225, vilnius

Parduoda 1 k. butą Pašilėje (II a., maži mokesčiai, 18 000 Lt).Tel.: 8 699 37320, 8 656 42431.

Parduoda malkas: beržines (700 Lt), drebulines (600 Lt), pušines

(600 Lt). Veža GAZ 53 paaukštintu kėbulu su kaupu. Skaldytas – 30 Lt brangiau. Tel. 8 617 15383.

Parduoda seną sodybą Anykščių r., Kabošių k. Yra

žemės, netoli ežeras, 30 000 Lt.Tel.: 8 699 37320,

8 656 42431.

Parduoda PEUGEOT 405 (1992 m., 1,9 D, el. langai, kablys,

signalizacija, universalas, TA iki 2013, 1600 Lt). Tel. 8 643 43375

Parduoda PEUGEOT 406 (1997 m., 1,9 D, el. langai, veliūras, centrinis, TA iki 2013, 3550 Lt). Tel. 8 643 43375

Nau jau sias ty ri mas at sklei dė, kad re gu lia riai šo ko la dą val gan-tys žmo nės yra la biau lin kę į liek nu mą. Ty ri me da ly va vo apie 1 tūkst. JAV gy ven to jų, ku rie lai kė si die tos, skai čia vo ka lo ri jas ir kū no ma sės in dek są (KMI). Bu vo nu sta ty ta, kad žmo nės, ke lis kar tus per sa vai tę val gan tys šo ko la do, yra liek nes ni nei tie, ku rie mė gau ja si šiuo ma lo nu mu tik esant pro goms. Nors šo ko la de yra daug ka lo ri jų, jis taip pat tu ri su de da mų jų da lių, ku rios yra nau din-gos svo rio me ti mui, tei gė moks li nin kai. Tai jau ne pir mas kar tas, kai moks li nin kai pa reiš kia, kad šo ko la das ga li bū ti nau din gas. At-li kus ki tus ty ri mus pa aiš kė jo, kad šo ko la das yra nau din gas šir-džiai. Tam tik ros rū šies šo ko la do var to ji mas tu ri tei gia mą įta ką krau jo spau di mui, in su li no jaut ru mui ir cho les te ro lio kie kiui. O juo da me šo ko la de yra an ti ok si dan tų, ku rie pa de da neut ra li zuo ti ža lin gus lais vuo sius ra di ka lus – ne pa sto vius che mi ka lus, ku rie ga li su ža lo ti ląs te les.

***Iš ra din gi di zai ne riai su kū rė kel tu vą, tu rin tį pa dė ti ant svo rio ka-

muo ja miems ke tur ko jams leng viau įveik ti laip tus. Jie tech no lo gi-ją pri tai kė ke tur ko jams, o kel tu vo kė dę pa kei tė pa to gia pin ti ne. Le te na pa spau dus myg tu ką, ju dan ti plat for ma pa ke lia au gin ti nį iki pin ti nės, o tuo met jis ke liau ja laip tais į vir šų. Kel tu vo pro to ti pas su kur tas po to, kai pa vie šin ti duo me nys, jog kas tre čias iš 8,3 mln. Jung ti nė je Ka ra lys tė je au gi na mų šu nų tu ri ant svo rio. Be to, ty ri me, ku rį už sa kė vie na drau di mo ben dro vė, per spė ja ma, kad 2022 me tais ši pro ble ma ka muos dau giau kaip pu sę ke tur ko jų. Tai gi jie ne ga lės net už kop ti laip tais, smar kiai ne ap krau da mi sa-vo šir dies.

***Pie tų Af ri ko je va gis įkliu vo su įkal čiais, kai at ėjo pra šy ti dar bo į

na mą vil kė da mas dra bu žius, ku riuos prieš tai iš ten pat pa vo gė. Vy ras tei ra vo si, ar ne at si ras tų dar bo so di nin kui. Jis avė jo na mo sa vi nin ko ba tus, mū vė jo jo ko ji nė mis, bu vo ap si vil kęs kel nė mis, su si juo sęs dir žu ir ap si ren gęs vie ną iš jo su ža dė ti nės pa lai di nių.

Tuo met na mo gy ven to jas nu ė jo pa tik rin ti sa vo san dė liu ko, kur prieš iš si kraus tant bu vo su si dė jęs daik tus, ir pa ste bė jo, kad san-dė liu kas iš plėš tas. „Ne ga lė jau pa ti kė ti šio vy ru ko įžū lu mu. Po to jį su lai kiau ir iš kvie čiau po li ci ją, bet jie po 45 mi nu čių ne pa si ro dė“, – pa sa ko jo šei mi nin kas.Va giui pa vy ko pa spruk ti, ta čiau vė liau jį su čiu po ap sau gos dar buo to jai.

***Šiau rės Ko rė jos val džia pla nuo ja iki ba lan džio 15 die nos vi-

siems ša lies moks lei viams pa siū ti nau jas uni for mas ir taip pa mi-nė ti vals ty bės įkū rė jo Kim Ir Se no gi mi mo me ti nes. Iki de vin to jo pra ėju sio am žiaus de šimt me čio pa bai gos vi si moks lei viai ba lan-džio vi du ry je ar ba per tuo me čio ša lies ly de rio Kim Čen Iro gim-ta die nį va sa rio 16 die ną re gu lia riai gau da vo ar ba ne mo ka mas uni for mas, ar ba tu rė jo už jas su mo kė ti. Ne mo ka mas uni for mų da li ji mas bu vo pa nai kin tas ir jų gau ti ta po sun ku, kai de šim to de šimt me čio pa bai go je pra si dė jo ba das, nu si ne šęs apie 2 mln. žmo nių gy vy bes. Nau jos uni for mos tu rė tų bū ti iš da lin tos ba lan dį, kai pra si de da nau ji moks lo me tai.

***Pran cū zi jos mo ki nių tė vų fe de ra ci ja pa siū lė ša lies mo kyk lo se

dviem sa vai tėms at šauk ti na mų dar bus. Tė vų nuo mo ne, na mų dar bai at ima iš vai kų per ne lyg daug pa stan gų, sil pnai gelbs ti jų pa žan gu mą, ke lia kon flik tų šei mo se ir di di na skir tu mą tarp vai-kų pa si ren gi mo ly gio. „Jei gu vai kas ne at li ko už duo ties mo kyk lo-je, ne ma tau prie žas ties, dėl ku rios jam pa vyk tų ją at lik ti na mie. Ap skri tai na mų dar bais mo ky to jai už krau na da lį sa vo dar bo ant tė vų pe čių“ – aiš ki na mas šios ini cia ty vos mo ty vas. Pran cū zi jos mo ky to jų or ga ni za ci ja pa lai kė tė vų pa siū ly mą. Jau nes nio sio se kla sė se už draus ta skir ti vai kams na mų dar bus. Vi du ri nių jų ir vy-res nių jų kla sių moks lei viai pa pras tai moks lams na mie ski ria nuo pu sės va lan dos iki va lan dos per die ną. Sa vait ga liais na mų dar-bams pa pras tai ski ria ma daug dau giau lai ko.

***„Au di“ kon cer nas In di jos rin kai skir tus au to mo bi lius ga mi na su

itin ga lin gu gar so sig na lu. Eu ro po je įpras tas gar so sig na las šio je ša ly je su gen da jau po vie nos ar dvie jų sa vai čių. Mum ba ju je, pa-vyz džiui, vai ruo to jai per die ną sig na li zuo ja tiek, kiek vie no je Eu-ro pos ša ly je per vi sus me tus. In di jo je ke lios už sie nio au to mo bi lių ga min to jos sie kia pa si tu rin čių klien tų pa lan ku mo.

***Kom piu te ri nis mo de lia vi mas at sklei dė, kad pa sau lio tem pe-

ra tū ra iki 2050-ųjų ga li pa kil ti 1,5–3 laips niais Cel si jaus. Be veik 10 tūkst. kli ma to mo de lia vi mo pro gra mų bu vo pa leis ta sa va no rių kom piu te riuo se. Moks li nin kai sie kia iš tir ti di des nę ga li mų at ei ties sce na ri jų įvai ro vę. Pa sak jų, tai pa de da kon tro liuo ti kli ma to sis te-mos ne apib rėž tu mą. Prog no zės pa da ry tos re mian tis mo de liais, ku riais bu vo tiks liai at kur ti tem pe ra tū ros po ky čiai per pas ta ruo-sius 50 me tų.

Perka nebrangiai paprastą skalbimo mašiną. Tel. 8 609 20912.

Naudoti baldai iš vokietijos!

Ukmergėje naudotų baldų parduotuvėje rasite įvairių baldų, interjero detalių bei

įvairių smulkmenų.Adresas: Kauno g. 120, Ukmergė.Tel.: 8 684 65504, 8 676 38074.

Parduoda: 3 korpusų paprastą plūgą (800 Lt); penkių korpusų hidrofikuotą, pu-siau prikabinamą plūgą traktoriui T-150 (3000 Lt). Tel. 8 689 45518.

BITININkų DėMeSIuI!Šių metų balandžio 12 d. 10 val.

Vaižganto g. prie garažų „Žibintas“ bus keičiamas vaškas į plokšteles, superkamas bičių pikis ir kiti bičių produktai. Bus parduodama įvairi tara medaus fasavimui.

Draugijos valdyba

Pamesta Karolio Balčiūno piniginė su dokumentais Jaunimo g. 42 (kieme). Radusiam atsilyginsiu.

Tel. 8 615 61740.

uk mer gės ra jo no pra di nu-kams bei prieš mo kyk li nu kams ne mo ka mai iš da lin tos 95 to nos pie no pro duk tų, ku rių ver tė 150 tūkst. li tų, ir 22 to nos įvai rių vai-sių, ku rių ver tė 65 tūkst. li tų.

Vyk dy da ma Eu ro pos Są jun gos re mia mas pro gra mas „Vai sių varto ji mo ska ti ni mas mo kyk lo se“ ir „Pie nas vai kams“ to kias do va nas vai kams da li na ben dro vė „Kre tingos mais tas“.

Ne mo ka mai mais to pro duk tai da li na mi 1–4 kla sių mo ki niams ir prieš mo kyk li nu kams, sie kiant stip rin ti jų svei ka tą, ug dy ti tin kamus mi ty bos įpro čius.

Pa ste bė ta, kad la biau siai ma žieji uk mer giš kiai pa mė go apel si nus ir plė šo mas sū rio laz de les.

Vyk dant pro gra mą „Pie nas vaikams“ šiuo me tu mo kyk lo se da li namas pie nas, sū rio laz de lės „PikNik“ bei va ni li niai sū re liai „Li la Va ni la“.

Iš vai sių ra jo no pra di nu kams da li na mos kriau šės, obuo liai, bana nai, apel si nai. Mie liau siai vai kai ren ka si ba na nus ir apel si nus.

„Da ly va vi mas to kio se pro gra mo se yra sa va no riš kas, rei ka lau jan tis papil do mų pa stan gų ir są nau dų, ta čiau esa me įsi ti ki nę, kad mū sų ap tarnau ja mo se ug dy mo įstai go se svar bu nuo lat in ves tuo ti ne tik į ko ky bišką pa slau gą, bet ir į vai kų svei ka tą, tin ka mai ug dy ti jų mi ty bos įpro čius. Džiau gia mės, kad Uk mer gės ra jo ne svei kų pro duk tų da li ni mas mokyk lo se vyks ta itin sėk min gai“, – tei gia įmo nės „Kre tin gos maistas“ vyk dan čio ji di rek to rė Ali sa Nor ku vie nė.

Tiek pie no pro duk tai, tiek vai siai pra di nu kams daž niau siai da li na mi per pir mą per trau ką tarp pa mo kų. Taip vai kai ga li so čiai bei svei kai pa pus ry čiau ti ir gau ti au gan čiam or ga niz mui rei ka lin gų mais tin gų me džia gų jau die nos pra džio je.

VšĮ „Kre tin gos mais tas“ pro gramą „Pie nas vai kams“ vyk do tre čius, pro gra mą „Vai sių var to ji mo ska ti nimas mo kyk lo se“ – ant rus me tus.

Šiuo me tu „Kre tin gos mais tas“ aprū pi na ne mo ka mais vai siais bei pie no pro duk tais 155 ša lies švie ti mo įstaigas. Per 2,5 me tų ša lies vai kams iš dali no dau giau nei 4 mln. por ci jų pie no pro duk tų ir apie 250 to nų vai sių.

UŽinf.

Grindų paruošimas ir betonavimas profesionalia

vokiška įranga. Greitai ir kokybiškai.

Tel. 8 655 33137.

Gedimino Nemunaičio nuotr.

2012 m. kovo 30 d. www.ukzinios.lt

rYTų HOrOSkOPAS (balandžio 2–8 d.)

ISSN 1392-852X. Lei dė jas UAB „Uk mer gės ži nios“,Ge di mi no g. 34, 20131 Uk mer gė, tel./fak s. 52744, mob. tel. 8 ~ 605 19268 (TELE2),in ter ne to sve tai nė www.uk zi nios.ltRe dak to rė Vil ma Ne mu nai tie nė (tel. 63826), el. p. uk zi nios@uk zi nios.ltRe dak to rės pa va duo to ja Vai do tė Šantarienė (tel. 60112), el. p. vai do te@uk zi nios.ltKo res pon den tė Li gi ta Juod val kie nė (tel. 63826), el. p. li gi ta@uk zi nios.ltBen dra dar bės Jo lan ta Pet ro ny tė, Zi ta Ba tai tie nėRe kla mos va dy bi nin kės Jovita Petraškienė, Judita Petronytė (tel. 52744), el. p. re kla ma@uk zi nios.ltFo to gra fas Ge di mi nas Ne mu nai tis (tel. 8 ~ 655 19581), el. p. ge di mi nas@uk zi nios.lt Vyr. bu hal te rė Jur gi ta Pet ro nie nė (tel. 52744), el. p. bu hal te ri ja@uk zi nios.ltLaikraštį ma ke tuo ja Valerija Kuzina, Vil ma Gu dei kai tėSpaus di no UAB „Val do lei dyk la“, Ge di mi no g. 34, Uk mer gė. Už sa ky mo nu me ris 754 .Ti ra žas 3100. Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.UAB „Uk mer gės ži nios“ yra Na cio na li nės ra jo nų ir mies tų laik raš čių lei dė jų aso cia ci jos na rys.Re dak ci ja už re kla mos teks tų tu ri nį ne at sa ko.Skel bi mai pri ima mi į laikraščius: „Vals tie čių laik raš tis“, „Anykš ta“, „Gim tasis Ro kiš kis“, „Ku piš kė nų min tys“ ir „Utenos diena“.

Ožiaragiams kitą savaitę teks ieškoti lėšų, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti savo planus. Jūs turėsite pasirinkti part-nerius, parengti bendradarbiavimo su jais sche-mas. Būkite atidūs kolegoms, nešykštėkite jiems patarimų ir atjautos. Asmeniniame gyvenime turėtumėte būti atsargūs.

Vandeniams ateinanti savaitė leis realizuoti kūrybinį potencialą. Jums rekomenduo-jama aktyviai rengti dalykinius susiti-kimus, keistis patyrimu su partne-riais. Būkite kantresni ir santūresni santykiuose su artimu žmogumi, kitaip neišvengsite didelio kivirčo, kuris baigsis išsiskyrimu.

Žuvys pajus energijos antplūdį. Pasiraitokite rankoves ir imkitės darbo. Tikriausiai atsiras galimybė suaktyvinti savo veiklą verslo srityje. Šios dienos bus palankios paskaitų skaitymui ir konsultacijoms – visa tai užtikrins sėkmę ir materialinę gerovę ateityje.

avinams būtų naudinga suri-kiuoti savo mintis. Jūsų gyvenime susikaupė daug problemų, kurias reikia kruopščiai išanalizuoti. Nors esate drasūs ir ryžtingi, nemanykite, kad jūsų energija beribė. Nepervertinkite savęs. Ateinančiomis dienomis nepla-nuokite atsakingų renginių.

Jaučiams patariama kitą savaitę vengti romantiškų nuotykių – jie gali turėti nepageidaujamų padarinių. Po šiuo Zodiako ženklu gimę vyrai neturėtų priimti kardinalių sprendimų. Nepasikliaukite tik nuojauta, atsižvelkite į žmonių, kuriais pasitikite, nuomonę.

Dvyniai neturėtų tikėtis pinigų iš šaltinių, nesusijusių su pagrin-dine profesine veikla. Jums rekomenduojama nesusisaistyti ko-kiais nors fi nansini-ais įsipareigojimais. Taip pat nevertėtų skolinti pinigų – didelė tikimybė, kad jums jų tiesiog negrąžins.

Vėžiai artimiausiomis dienomis turi tramdyti neigiamas emo-cijas, neleisti joms prasiveržti, kadangi jų paveikti galite pridaryti tokių dalykų, dėl kurių vėliau tektų gailėtis, o ištaisyti padėtį nebūtų taip paprasta. Darbe pasieksite neblogų rezultatų, jeigu savo planais pasidalysite su vadovybe.

Liūtai gali neabejoti, kad jų ryžtas, aktyvumas ir dalykiškumas neliks nepastebėti, jeigu, žinoma, nepatingėsite jų pademonstruoti. Kitą savaitę galite palypėti karje-ros laiptais, jei užsitikrinsite svarbių ir įtakingų žmonių paramą ir negaišite laiko menkniekiams. Skubėjimas neduos norimų rezultatų.

Mergelės kitą savaitę turi tvarkyti kasdienius reikalus ir negalvoti apie globalius dalykus. Artimiausiomis dienomis pagaliau duos pajamų seniai realizuo-jamas projektas. Bet pasistenkite neatskleisti savo fi nansinių planų tiems, kurie gali sutrukdyti juos įgyvendinti.

Svarstyklės kitą savaitę turi susimąstyti apie ateitį. Jūs, ko gera, turėsite atsisakyti kai kurių ankstesnių idėjų bei planų. Ateinančiomis dienomis sėkmingai spręsite juridinius klausimus. Pasieksite unikalių rezultatų visose srityse.

Skorpionų laukia visais atžvilgiais rami savaitė. Darbe padėtis bus visiškai kontroliuo-jama, todėl visą laisvalaikį skirkite buitiniams reika-lams. Vyresnybė jus pagirs ir skirs solidžią premiją už įtemptą darbą. Finansiniai pasiūlymai, kuriuos pateikė giminės, jums bus naudingi.

Šauliams prasideda laikotar-pis, kuris irgi bus kupinas buitinių rūpesčių. Turėsite ruoštis pri-imti svečius arba tvarkyti namus. Čia jūs neapsieisite be artimųjų pagalbos. Galite jais pasikliauti – jie ne tik pasirengę perimti dalį jūsų rūpesčių, bet ir padarys tai su dideliu džiaugsmu.

Žvaigždės irgi klysta...ITAR-TASS-ELTA

10 p.

Ša ly se, kur dy ku mo se be jo kių pėd sa kų dings ta žmo nės, pa sako ja mos le gen dos apie klas tin gą smė lį. Vie na to kių vie tų – gar sio ji Sa cha ros dy ku ma, ku rio je din gę iš ti si ka ra va nai.

Dar vie na dy ku ma – Ta kia Maka nas šiau rės va ka rų Ki ni jo je. Per ją ėjo Di dy sis šil ko ke lias. Čia irgi ding da vo ka ra va nai ir ka rei vių bū riai, pa siųs ti ieš ko ti din gu sių ke liau nin kų...

Ži no mas at ve jis, kai smė lis vos ne įtrau kė į sa vo gel mes vi so miesto. Tai bu vo Ja mai ko je, Port Ro jalio mies te, kur vei kė ver gų tur gus.

1692 m. bir že lio 7 d. įvy ko žemės dre bė ji mas. Po mies tu esan tis smė lis ne ti kė tai ėmė į sa ve traukti sta ti nius ir žmo nes. Is to ri nė se kro ni ko se iš li ko pa sa ko ji mų apie šią tra ge di ją. Kai ku rie gy ven tojai aki mirks niu at si dū rė po smė liu. Že mės dre bė ji mas tru ko 6 mi nu tes. Po to smė lis iš kar to su tvir tė jo.

∗∗∗ Ai ri jos jū ros pa kran tė je kles ti

pel nin gas ver slas – val go mų molius kų rin ki mas. Fir mos daž nai šiam dar bui sam do ne le ga lius imig ran tus, nes jiems ma žiau mo ka ma.

Tai nu ti ko 2004 m. va sa rį. Niekas iš ke lių de šim čių nu sam dy tų ki nų ne mo kė jo an gliš kai, to dėl

Slan ku sis smė lis – klas tin gas ir pa vo jin gas

ne krei pė dė me sio į sky dus su perspė ji mais, pa sta ty tus įlan kos krante. Iš pra džių jie ra miai vaikš ti nėjo po ato slū gio ati deng tą smė lė tą pa plū di mį. Ta čiau kai pra si dė jo po tvy nis, žmo nės ėmė klimp ti į su drė ku sį smė lį, ku ris juos trau kė vis gi liau.

Tra ge di ją nuo ap lin ki nių kal vų pama tę gy ven to jai iš kvie tė gel bė to jus. Va duo jant į spąs tus pa te ku sius žmones, bu vo pa nau do ti oro pa gal ve varo mas ka te ris, gel bė ji mo val tys, ka riškių sraig tas par niai. Iš smė lio gniauž tų bu vo iš trauk ti 14 žmo nių, kai ku riems pa tiems pa vy ko nu si gau ti į sau so smė lio zo ną. Ta čiau ne vi si su ras ti – smė lis juos įsi ur bė per ne lyg gi liai...

∗∗∗ Moks li nin kai ne ga li tiks liai pa

aiš kin ti šio pa vo jin go reiš ki nio priežas čių.

Vie na iš iš va dų yra ta, jog slanku sis smė lis – tai pa pras tas smėlis, su si mai šęs su van de niu ir įga vęs skys čiui bū din gų sa vy bių. Taip nu tik ti ga li to se vie to se, kur smė lį daž nai už lie ja po tvy niai arba po smė liu te ka po že mi nės upės. Pa pras tai slan kaus smė lio zo nos at si ran da kal vo to se vie to se, kur po že mi nio van dens srau tai daž nai kei čia kryp tį ir ga li iš kil ti į pa viršių. Vi so to pli ka aki mi ne si ma to,

ta čiau že mės pa vir šius pa si da ro la bai pa vo jin gas.

Ta čiau ši hi po te zė ne ga li pa aiškin ti, ko dėl slan ku sis smė lis susi da ro dy ku mo se, kur nė ra jo kio grun ti nio van dens.

Dar ma no ma, kad smė lio slan kumas at si ran da dėl ypa tin gos smil telių for mos. Iš vi so ži no ma dau giau kaip 40 jų rū šių. Dau gu ma smil telių yra ne tai syk lin gos for mos, tu ri ašt rius kam pus ir iš si ki ši mus, kuriais tar pu sa vy je su kim ba ir su daro pa kan ka mai tvir tą ma sę. Ta čiau pa si tai ko smil čių, tu rin čių ide a liai ap va lią ar ova lo for mą. To se vieto se, kur to kio smė lio su si kau pia daug, jis ir pa si da ro slan kus. Kuo ma žes nės ide a lių for mų smė lio dale lės, tuo di des nis jų slan ku mas.

Pa reng ta pa gal apie mis ti ka.lt

Psi cho lo gi niai veiks niai ga li tu-rė ti di de lės reikš mės iš emi nės šir-dies li gos vys ty mui si.

Ita li jo je Kli ni ki nės fi zio lo gi jos ins ti tu to de šimt me tų vyk dy ta me eks pe ri men te da ly va vo 228 as menys, pa ty rę šir dies in fark tą. No rėta pa tik rin ti, kaip per de šimt me tį il ga lai kis stre sas, pyk tis at si lie pia ti ria mų jų svei ka tai.

Iš ana li za vus veiks nius, ga linčius iš pro vo kuo ti pa kar to ti nį infark tą (am žius, ly tis, ci ga re tės), pa aiš kė jo, kad vien pyk tis dau giau kaip du kart pa di di na pa kar to ti nių rim tų šir dies bė dų ri zi ką.

Tei gia ma, jog pyk tis, ne apy kan

Nau ja moks li nė stu di ja įspė ja, jog pa grin di niuo se ka kav me džių au gi ni mo re gio nuo se va ka rų Af-ri ko je (ga no je ir Dram blio kau lo kran te) ūki nin kams bus vis sun-kiau iš gau ti nor ma lų der lių.

Dėl ga li mų sun ku mų kal ti na ma kli ma to kai ta. Prog no zuo ja ma, jog vi du ti nė me ti nė tem pe ra tū ra apie 2030 m. ga li kil ti vie nu laips niu pa gal Cel si jų, o iki 2050 m. – net dviem. To kie tem pe ra tū ros po kyčiai dau ge lį vie tų, kur au gi na mi ka kav me džiai, pa da rys ne be tin kamo mis šiai že mės ūkio ša kai.

Tei gia ma, jog dau ge lis ūki ninkų ka kav me džius nau do ja kaip ban ko ma tus. Jie su ren ka kaž kiek ankš čių ir par duo da jas, taip gauda mi „grei tų“ pi ni gų, ku rių prirei kia ap mo kė ti me di ci ni nėms są skai toms ar vai kų moks lui. Kakav me džiai yra pa grin di nis pra gyve ni mo šal ti nis te nykš tė se kai mo vie to vė se.

Kai ku rie ūki nin kai jau da bar

Ne be liks šo ko la do?

žval go si į aukš tes nes vie to ves, ku rio se bus vė ses nis kli ma tas. Tačiau va ka rų Af ri kos rel je fas ga na ly gus ir to kių vie tų ne daug. To dėl at ro do, jog vie nin te lė iš ei tis – at sisa ky ti ka kav me džių ir per ei ti prie ki tų kul tū rų, pa vyz džiui, pu pe lių.

Šal ti nis – Eko lo gi ja.lt

Ap sau go ti ga li juo kasta, ne ri mas, dep re si ja, izo lia ci ja nuo ap lin kos, ypač nei gia mas emoci jas kau piant sa vy je il ges nį lai ką, pa di di na ga li my bę vys ty tis šir dies vai ni ki nių krau ja gys lių li goms.

Apie emo ci jų įta ką kal ba ir Me ri len do uni ver si te to Bal ti mo rėje (JAV) ty rė jai: juo kas – tai sveika ta, o bai mė ir iš gąs tis siau ri na ar te ri jas. At lik ta me ty ri me da lyva vo 300 vy rų ir mo te rų, da lis jų anks čiau tu rė jo šir dies pro ble mų. Jie tu rė jo at sa ky ti į klau si mus apie įvai rias hu mo ris ti nes si tu a ci jas.

Moks li nin kai pa da rė iš va dą, jog su hu mo ru žvel giant į gy ve ni mą ir kas die nes si tu a ci jas, ga li ma ap sisau go ti nuo krau jo ta kos li gų.

Pa reng ta pa gal ELTa