Nr. 38(356�797)

2011 m.lapkrièio 10�16 d.

3-7 p.

http://www.nemunas.net

3 p.

Eugenija ÞAKIENË

Muzikinio sezonoakcentaiJonas KAUNIETIS

FotografinëspoetikossimbolikaskaitmeninëstechnokratikoslabirintuoseArtûras ARTAS

Realybësir abstrakcijosdermë

AudronëMEÐKAUSKAITË

Apie tai,kaip FranzasKafka lankësiKaune 2 p.Atsiminimø knygaapie aktoriøPranà Piaulokà

9 p.Dalia ir Povilas Mataièiai Rumðiðkëse.

2010 m. Nacionalinë kultûros ir meno premija teatro dailininkei Daliai LidijaiMataitienei ir teatro reþisieriui Povilui Mataièiui skirta uþ viso gyvenimonuopelnus � lietuviø folkloro gelmiø atskleidimà Lietuvai ir pasauliui; liaudiestradicijas bei ðiuolaikinës scenografijos darnà.

Nepaprastai paprastas stebuklas

2

Vyksmas . 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797)

AudronëMEÐKAUSKAITË

YravienasFranzoKafkoskûrinys,kuris lyg ir turëjo nudþiuginti gerufinalu� tai nebaigtas jo romanas �Pra-þuvëlis�. Taèiau ir èia kyla prieðtara-vimø. Maksas Brodas pasakoja apieherojø aplankanèià sëkmæ, o F. Kaf-kos dienoraðèiai tokiai nuostatai ka-tegoriðkai prieðtarauja. Mirtis beveikneiðvengiama...Èekiðkai F. Kafka kalbëjo su

silpnu vokiðku akcentu, nes namiedaþniausiai buvo ðnekama vokiðkai.Slaptamokësi hebrajø kalbos, o pran-cûziðkai bendravo su aukle. Italø iranglø kalbos jam buvo reikalingosversle, taèiau ir jø ágûdþiai nevarto-jant greitai prapuldavo.Likæs jo mokyklos draugo Hugo

Bergmano liudijimas, kad F. Kafkadar pradþios gimnazijoje buvo sakæs,jog nori tapti raðytoju. Keletas ðeimosnariø prisimena, kaip jaunasis F. Kaf-ka ðeimos ðvenèiø proga kurdavotrumpas pjeses su uþuominomis á kaikuriuos asmenis, kad jas pats reþi-suodavo, o vaidindavo jo seserys.Tokie ir panaðûs maþmoþiai daþ-

niausiai neástringa tiems, kurie tik iðnuogirdø þino apie garsiausius pasau-lio menininkus. O F. Kafka yra vienaið tokiø asmenybiø, kurios labai leng-vai virsta legendomis, vëliau ir �eti-ketëmis�. Mes visi þinome apie deka-dentiná, niûrø autoriø, jo herojai ins-piravo ðiandien vartojamà terminà�kafkiðkas�. Ði sàvoka aiðki net tiems,kurie F. Kafkos neskaitë. Todël Kau-nesurengtasnet trissavaites trukæsren-ginys �KafkART. Tarpmedialûs susi-tikimai�, negailëjæs nei laiko, nei ener-gijos vienam autoriui. Tiesa, jis ðá kar-tà gal ir buvo pats svarbiausias, taèiauágavæs jungiamosios grandies funkci-jas, �sinkretintojo� vaidmená. Paskai-tos, seminarai, diskusijos, konkursai,literatûros skaitymai, filmø bei spek-takliø perþiûros, organizuotos VDUVokieèiø ir prancûzø filologijos ka-tedros kartu su kolegomis ið Menøfakulteto, atskleidë labai platø poþiû-rá á ðiuolaikinius menus ir net istori-jà. F. Kafkos pavardë tapo vëliava, pokuria glaudësi paèios ávairiausios idë-jos, tiesiogiai susijusios su raðytojo kû-rybos interpretacijomis ir visiðkai nuojø nutolusios.Spalio 19 d. - lapkrièio 12 d. Vy-

tauto Didþiojo universiteto galerijo-je �101� eksponuojama paroda iðVo-kietijos �Franzas Kafka ðiuolaiki-niuose menuose�, kuri tokius skirtin-gus poþiûrius ir eksplikuoja. Pasau-lyje vyrauja dvi nuomonës, svarstan-èios, kaip elgtis su F. Kafkos paliki-mu. Vieniems atrodo, kad jo interpre-tacijø jau dabar yra pernelyg daug,kad jø visø net aprëpti neámanoma.Galima bûtø surinkti visà bibliote-kà vien tik ið knygø, nagrinëjanèiøF. Kafkos kûrinius. O kitiems ðios in-terpretacijos yra nesibaigiantis, gy-venimo raidà atspindintis procesas,todël jos siûlo vis naujø, ðiandienàþyminèiø aspektø. Kiekvienas tarps-nis raðytojà atrasdavo vis ið naujo irteigdavo, kad jis alegoriðkai nusakëbûtent to laiko problemas. Dabarmums atrodo, kad jo ðnekama mumspuikiausiai suprantama kalba ir apiesvarbiausius dalykus. Pats F. Kafkavisada pabrëþë kûrybingo skaitymoreikðmæ. Tai, kas uþraðyta vienà kar-tà prisëdus, perskaityti galima bega-læ kartø. Todël ir skaitome. 2006 m.F. Kafkos draugija Vokietijoje sukû-rë parodos koncepcijà, atrinkogeriau-sius konkurse dalyvavusiø meninin-kø darbus. Ið 40 pateiktø kûriniø ko-misija iðskyrë 25 tapybos, grafikos,fotografijos ir videografijos darbus.Nuo 2006 m. juos galima iðvysti ðio-je parodoje, kuri jau eksponuota Ber-lyne, Bonoje, Diuseldorfe, Leipcige,o dabar atkeliavo á Kaunà. Vieni me-

nininkai remiasi konkreèiomis, jiemspatiems svarbiomis kûriniø citatomisir pateikia savas jø interpretacijas, kitimëgina iðskirti pagrindinius F. Kaf-kos asmenybës bruoþus ir juos siejasu dabarties mintimi. Taip atsirandasavitø �metamorfoziø�, kuriø veikë-ju tampa pats raðytojas neretai net la-bai tiesmuku bûdu � remiantis jo at-vaizdu: nuotraukomis, portretais; darkitur gilinamasi á kûriniø ir realauspasaulio asmenybës sàsajas, atranda-mas fragmentiðkas, susiskaidæs, su-svetimëjæs, aplinkybiø sukaustytas irsutrikæs þmogus. Nors parodoje eks-ponuojami skirtingomis technikomisatlikti darbai, visi jie, bent jau kadbûtø visiðkai suvokti, reikalauja þo-dinio paaiðkinimo, kitaip liktø tiknuojautø lygmenyje.Paroda tapo didþiulio renginio

centru, bet vëliau jà apsivijo labaiávairûs projektai. Literatûrologë pro-fesorë Gertrude Cepl-Kaufmann iðDiuseldorfo skaitë praneðimà �Fran-zas Kafka meninio modernizmo kon-tekste�, literatûrologas Jean-PierrePalmieris ið Bielefeldo � praneðimàanglø kalba �Emocinis supratimas �naujas poþiûris á F. Kafkà�. Tai lyg irgrynasis �kafkiðkasis� renginio san-das, nes visi kiti pasileido á daug pla-tesnes interpretacijas. Filosofas prof.Gintautas Maþeikis vedë performa-tyvios kritikos uþsiëmimà, kuriameatsivërë transcendentinës Angelø irDemonø erdvës, fotomenininkas To-masPabedinskaskvietë atrasti F.Kaf-kà klajojant po miestà su fotoapara-tu rankoje, poetas ir vertëjas Lau-rynas Katkus visai neseniai baigënet keletà dienø trukusá kûrybinioraðymo seminarà, demonstravusá,kaip F. Kafkos kûryba gali iðlaisvin-ti vaizduotæ ir ákvëpti naujø literatû-riniø sumanymø.Projekto �KafkART. Tarpmedia-

lûs susitikimai� organizatoriai siekia,kad parodos erdvës taptø gyvomis su-sibûrimø vietomis, todël kvietë á dis-kusijas. Jos, deja, ðiek tiek dvelkëakademiðkumu, nors buvo kalbamaiðties ádomiomis temomis.Lapkrièio 3 d. vyko diskusija

�F. Kafkos recepcija Lietuvoje prieð irpo 1990 metø�, kurioje vertëjas Anta-nas Gailius bei reþisierius AlgimantasPuipa mëgino prisiminti savo susidû-rimo su F. Kafka istorijà ir nusakyti jokûrybos specifiðkumà. A. Gailiaus pa-þintis su raðytoju prasidëjo anksti, nessavo diplominiams darbams pasirin-ko jokûrybà.Vëliaudarnepatyræsver-tëjas vertë �Procesà�, nes niekas kitasðio darbo imtis nenorëjo. Tiesa, kny-gos iðëjimas sulaukë pasiprieðinimoMaskvoje � �Vagos� redakcijai tekogerokai dël jos pakovoti. �Procesà�redagavo vienas geriausiø redaktoriøVytautas Petrauskas, todël ir ðiandiengalima ramiai jaustis � vertimas tik-rai geras ir patikrintas. PaklaustasapieF.Kafkoskalbossavitumà,A.Gai-lius ypatingø atradimø teigia neradæs.�Jo tekstas ne itin specifinis, jame në-ra begalës retai vartojamø terminø, pa-vyzdþiui, augalø, vabzdþiø pavadini-

mø, kurie vertëjus labiausiai varo á ne-viltá. Todël ir dirbti nëra sunku. Taip,jis sausas, logiðkas, taèiau tai jau di-desnis vargas skaitytojui, o ne vertë-jui. Nors raðytojo sakiniai atrodo la-bai taisyklingi ir logiðki, jie sukurialyg ir nelogiðkà tekstà�, � pasakojovertëjas, teigiantis, jog beveik visusiðtinkanèia F.Kafkos liga jau yra per-sirgæs.A. Puipos susitikimas su F. Kafka

buvo gana atsitiktinis, nes vyraujanuostata, jog autorinis kinas daþniau-siai remiasi autoriniu scenarijumi, one literatûros interpretacija. �Proce-sas� pastatytas kaip televizijos filmas,nes kitaip jo gal bûtø ir visai nebuvæ.Ðá kartà atsakomybë pasirodë maþes-në. �Kurdamas filmà turi sugalvotiidëjà, kurios neiðsakë pats autorius.O að uþsikabinau uþ F. Kafkos frazës,kad kinas skirtas girtiems darbinin-kams kvailinti, ir paverèiau savo he-rojø entuziastingu kino mëgëju. Kos-tas Smoriginasmano idëjas noriai pri-ëmë, mes puikiai improvizavome. Jodëka mus ásileido net á knygø sau-gyklà, kurioje tvyrojo nepaprasta at-mosfera ir kurioje dar niekada nebu-vo filmuota�, � prisimena reþisierius.Diskusijà lydëjo A. Puipos filmo

�Procesas� bei Sauliaus Varno pagaltà patá romanà reþisuoto teatro spek-taklio perþiûra tiems, kurie nematë jøsovietmeèiu.Nespëjusieji anksèiau aplankyti

projekto renginiø dar gali suskubti álapkrièio 12 d. vyksiantá parodos uþ-darymà, kuriame bus pristatyti ir kû-rybiniø raðymo dirbtuviø dalyviøtekstai. O mes, jau visai artëjant pa-baigai, mëginame sudëti visus taðkusir kalbiname projekto sumanytojus:Linà Uþukauskaitæ, Antje Johanning,Rûtà Eidukevièienæ.� Trys savaitës � vienam autoriui.

Ar ne per daug garbës? Kodël pasi-rinkote bûtent F. Kafkà?� Tokiam autoriui kaip F. Kafka,

kuris ir XXI a., be jokios abejonës,iðlieka labai svarbus ir aktualus, netir trys savaitës � per maþai. Tai rodoir didelis susidomëjimas projektu.KodëlF.Kafka?2007m.pirmàkar-

tà iðgirdome apie Vokietijos F. Kaf-kos draugijos surengtà kilnojamàjàparodà, nuo tada ir kirbëjo mintis jàpristatyti Kaune, juo labiau kad ðioraðytojo kûryba � svarbi Vokieèiø fi-lologijos studijø programos dalis.Kaip Vokieèiø ir prancûzø filologi-jos katedra siekiame pabrëþti uþsie-nio kalbø mokëjimo svarbà. F. Kaf-kos kontekstas yra tarpkultûrinis,daugiakalbis, taèiau ir jo kûrybos vi-zualumas ðiame projekte, be abejo,turi didelës reikðmës.F. Kafkà norime parodyti ne tik

kaip autoriø, t. y. stengiamës kalbëtine vien apie literatûrà, kartu siekia-me áþiebti gyvesnes diskusijas apiemenø sàveikas ir pan. Ðiuo atveju jokûrybà reiktø suvokti kaip tolimes-niø idëjø, svarstymø, ieðkojimø at-spirties taðkà...� Renginá organizuoja daugiau-

sia universiteto komanda. Kaip jame

siejate akademiðkumà ir populiares-nes formas? Svarbi ðvieèiamoji misi-ja ar mëginate provokuoti naujoves?�Mums svarbu, kad paroda ir pro-

jekto renginiai pasiektø kuo ávaires-nes tikslines grupes, ne tik akademi-næ bendruomenæ. Siekiame kurti dia-logà tarp universiteto ir miesto, tiestitiltà tarp F. Kafkos kûrybos tyrinëtojøir plaèiosios visuomenës. Taigi mumsrûpi atverti universiteto erdves vi-siems kaunieèiams, nes universitetomisija � ne tik ðvietimas, bet ir kultû-rinio gyvenimo plëtojimas. Smagu,kai á diskusijas ar kûrybines dirbtuvesgreta akademinës bendruomenës ási-traukia moksleiviai, be to, ir vyresnikultûra besidomintys miestieèiai.Norëtøsi kalbëti apie projekto no-

vatoriðkumà, atvirumà, kûrybiðkumà,eksperimentiná jo pobûdá ir taip pa-keisti jûsø minimà þodá �provokaci-ja�. Iðties mums gal net svarbiau þa-dinti smalsumà ir norà atrasti F. Kaf-kà, taip pat ir savo paèiø kûrybiðku-mà. Renginiø programà sudarëmekartu su Menø fakultetu. Tad jojedaug dirbtuviø studentams ir moks-leiviams, skatinanèiø per dialogà suF. Kafka atrasti ir plëtoti savo kûry-binius gebëjimus.� Gal galite trumpai apibûdinti,

pasidalyti áspûdþiais apie ádomiau-sius renginius. Galbût kas nors pa-teikë netikëtø staigmenø?� Reikia pabrëþti, kad kiekvienas

renginys pateikë staigmenø, ádomiøperspektyvø. Dþiaugiamës, jog ikiðiol visi jie ávyko ir, klausantis atsi-liepimø, pavyko. Renginiai skirtin-gi, traukiantys ávairià publikà. Aið-ku, projekto idëjà labiausiai atitikokûrybinës dirbtuvës, tarp jø ir skirto-sios moksleiviams. Paminëti galimapodiumo diskusijas, kurios pas musgal ir neturi labai senø tradicijø, ta-èiau nepabijojome jø surengti ir ma-nome, kad tiek dalyviams, tiek pub-likai buvo ádomu iðgirsti þinomø ra-ðytojø, reþisieriø, vertëjø svarstymusne tik apie literatûrà, kitas menø rû-ðis, bet ir pasakojimus apie grynai as-menines patirtis susidûrus su F. Kaf-ka, tarpmedialumu ir pan.Ádomiomis áþvalgomis paskaitoje

pasidalijoDiuseldorfo universiteto pro-fesorëGertrudesCepl-Kaufmann.Ypaèádomu buvo stebëti kurianèius moks-leivius animacijø dirbtuviømetu. Gim-nazistaivokiðkamF.Kafkostekstui,ku-riuo remdamiesi lipdë animacinius per-sonaþus, ieðkojo naujø vertimo gali-mybiø, taip atitrûkdami nuo jau esamovertimo á lietuviø kalbà.� Kokiø naujø savitø F. Kafkos

asmenybës bruoþø atradote sau jûsir kiti renginio dalyviai?� Reikia pabrëþti, kad mums svar-

bu kalbëti ne tik apie F. Kafkos, bet irapie visø menininkø, visø parodoslankytojø, projekto dalyviø savitu-mà. O paminëtume tai, jog F. Kafkaiðties buvo menininkas. (Siûlome pa-klausyti profesorës Gertrudes Cepl-Kaufmann paskaitos áraðo VDU sve-tainëje.) F. Kafka turëjo humoro jaus-mà. Tai galima pastebëti jo kûriniuo-se. Mëgo fotografuoti, domëjosi nau-jovëmis, technikos galimybëmis,ypaè kinu, paèia jo pradþia (apie tai1937 m. raðë jo draugas Maxas Bro-das). Yra keletas ádomiø literatûrolo-giniø studijø, kvieèianèiø naujai pa-þvelgti á F. Kafkos raðymo bûdà, va-dinamà fotografiniu raðymu. Auto-riaus kinematografiná pasakojimobûdà labai ádomiai nagrinëja profe-sorius Peter-Andre Altas studijoje�Kafka ir filmas�.Tai, kad raðytojas domëjosi tech-

ninëmis naujovëmis, leidþiamums ási-vaizduoti, kad jam tikriausiai patiktøstebëti ávairius tarpmedialius susitiki-mus, ðiuolaikiniø menø sàveikas.� Literatûra mûsø dienomis ge-

riausiai ir áþvalgiausiai analizuoja-ma pasitelkus visø ámanomø menøsintezes? Kà tai suteikia naujo?� Tarpdiscipliniðkumas ir interme-

dialumas ið tiesø labai svarbûs ðian-dieniniams literatûros tyrinëjimams.Taèiau negalima bûtø teigti, kad taipliteratûra �geriausiai� analizuojama.Juk tarpdicipliniðkumas nûdien bû-dingas ne vien literatûros tyrinëji-mams. Tarpusavio dialogo ir bendra-darbiavimo formø ieðko ávairiø srièiømenininkai ir mokslininkai. Tai grei-èiau bendra tendencija. Antra vertus,literatûros tyrinëjimai vis labiau atsi-duria bendrø kultûrologiniø tyrinëji-mø kontekste � tai ne tik intermedia-lumas, bet ir naujas erdvës / topogra-fijos suvokimas, kitoks poþiûris á is-torinæ atmintá. Literatûros tyrinëtojøáþvalgø laukas pleèiasi, atrodo, dël tojis netampa maþiau skvarbus.Tokio autoriaus kaip F. Kafka kû-

rybai, kuri yra itin plaèiai iðtyrinëta,per menø sàveikas atsiveria ádomiøgalimybiø. Nauja, kad per tai raðyto-jo kûriniø recepcija, taip pat jo kûry-bai bûdingas intermedialumas sulau-kia vis didesnio susidomëjimo.Pastebëtina, jog Kaune parodos

lankytojø dëmesá ypaè patraukæs me-nininko Thomo Seyfferto darbas sa-vitai atskleidþia F. Kafkos portretà irjo kûrybos daugiasluoksniðkumà,apie kurá Th. W. Adorno raðë, kadkiekvienas F. Kafkos sakinys sako:�Interpretuokmane, bet në vienas ne-nori pasiduoti.�� Ingeborg Bachmann, F. Kafka...

Jau planuojate, apie kà toliau kal-bësite? Kokius vardus mums reikiaatrasti ið naujo? O gal dar liko ma-þai paþintos klasikos, kurios verèia-ma ne tiek jau ir daug?� Galima teigti, kad Lietuvoje ne-

maþai svarbiø vokietkalbiø autoriø ne-labai þinomi. Su J.W.Goethe�s, E.M.Remarque�o, ThomoManno ar Patric-ko Suskindo kûryba susipaþinæ dau-guma, taèiau ne tokius reikðmingusraðytojuskaipJ.M.R.Lenzà,ElseLas-ker-Schuler, Mascha Kaleko, HeineráMullerá ir kt. þino tikrai ne visi. Yradar daug autoriø, kuriuos mielai pri-statytume Kaune. Kaip Vokieèiø irprancûzø filologijos katedra, be jokiosabejonës, liksimeprie �savos�, t. y. vo-kieèiø ir prancûzø literatûros. Galbûtvienà ar kità autoriø ateityje pristatysir mûsø prancûzø filologai. O apie vo-kietakalbius raðytojus idëjø tikrai ne-pritrûksime, nes, kaip minëjome, dau-gelis jø pas mus maþai þinomi, tarki-me, kad ir autorës, pastaraisiais metaispelniusios Nobelio literatûros premi-jas(ElfriedeJelinek,HertaMiuler).Ta-èiau klasikai irgi ne maþiau ádomûs.Tai rodo ir F. Kafkos pavyzdys.

Apie tai, kaip Franzas Kafka lankësi Kaune

Menininkø grupë ,,N-E-S-T�. ,,F. Kafka � tarp gyvenimo ir kûrybos�.

�KafkART. Tarpmedialûs susitikimai�

10 d., ketvirtadiená, 18 val. VDU menø galerijoje �101� (Laisvës al.53) � Franzo Kafkos �Metamorfozë� (vokieèiø k.). Kafkiðkas studentøteatro vakaras. Vadovë dr. Antje Johanning (VDU).12 d., ðeðtadiená, 14 val. parodos �Franzas Kafka ðiuolaikiniuose me-

nuose� uþdarymas. Lauryno Katkaus kûrybinio raðymo seminaro dalyviøvieði geriausiø tekstø skaitymai.

3

.2011 m. lapkrièio 10�16 d.,

Nr. 38 (356�797)

AldonaÞEMAITYTË

Lietuviø folkloro teatras... Tokionei prieðkario nepriklausomoje vals-tybëje, nei dabartinëje laisvoje Lie-tuvoje nebuvo ir, ko gero, nebus. Jisgalëjo atsirasti (kaip paradoksalu!)tik sovietinëje, okupuotoje Lietu-voje kaip pasiprieðinimo simbolis,kaip laisvës ir nepriklausomybësðauklys, kaip lietuvybës sargas.Tai � Mataièio (dar vadinamas Ma-taièiø), arba Klojimo teatras Rum-ðiðkëse � tiek vardø jam skyrë já pa-milæ þiûrovai, vieningai sutardami,kad jis � unikalus.Dalia ir Povilas Mataièiai, mano

nuomone, yra lygiaverèiai ðio teatrokûrëjai, steigëjai, puoselëtojai ir at-minimo sargybiniai po to, kai galin-gesnës uþ juos jëgos já sunaikino. In-tensyvus teatro gyvenimas truko dvi-deðimtmetá (1971-1991) ir dar ilgiau.Kaip gaila, kad, taip sunkiai ákurtasokupacinio reþimo sàlygomis, jis bu-vo brutaliai uþdarytas nepriklauso-mos Lietuvos valstybës gyvavimopradþioje.2010 m. Nacionalinæ kultûros ir

meno premijà teatro dailininkë Da-lia Mataitienë ir teatro reþisierius Po-vilas Mataitis gavo bûtent uþ nuo-pelnus, susijusius su Lietuviø folklo-ro teatro ákûrimu ir jo veikla. Taigiatitaisyta vieno kultûros ministro pa-daryta skriauda. Jà atlygino kitas kul-tûros ministras, nors Nacionalineskultûros ir meno premijas skiria ko-legiali Meno taryba prie Kultûros mi-nisterijos. Ðia proga reikia padëkotidabartiniam ministrui Arûnui Gelû-nui uþ supratimà, kas yra tikrosiosmûsø tautos dvasinës vertybës. (Sma-gu, kad jo vadovavimo laiku ir reþi-sierius Jonas Juraðas galëjo ágyven-dinti savomeniná sumanymà.Perporàðiø metø vasaros ir rudens mënesiøjis parengë irKaunodramos teatre pa-rodë premjerà � spektaklá �Apsiva-lymas� pagal suomiø raðytojos Sofi-jos Oksanen pjesæ �Valymas�.) Rei-kia padëkoti ir anuometiniam (sovie-tø Lietuvos) kultûros ministrui Lion-ginui Ðepeèiui, kuris atidarë Matai-èiø teatrui duris á gyvenimà, supras-damas lietuvybës dvasios persmelk-tø spektakliø svarbà sovietmeèio pro-pagandos nualintiems þmonëms.Lietuviø folkloro teatras buvo pui-

kus duetas dviejø stipriø asmenybiø,pasiþyminèiø valia, energija, þinio-mis, patyrimu, neregëtu darbðtumu,ásitikinimu, kad senosios Lietuvosliaudies kultûros irmodernaus þvilgs-nio á jà sintezë gali duoti stulbinamørezultatø, atgaivinanèiø tikëjimà sa-vo tautos galiomis ir viltá sulauktigiedresniø dienø. P. Mataitis tol vars-të ávairiø sovietiniø institucijø duris,atkakliai kalbino anuometiná kultû-ros ministrà (1968 m.), kol sulaukëpritarimo, leidimo ir finansinës para-mos steigti valstybiná meno kolekty-và � Etnografiná ansamblá, kuris pokeleriø metø (1974) pradëjo gyvuotikaip LTSR liaudies buities muziejausLietuviø folkloro teatras.Per tuos keletà metø, gavæ vals-

tybinæ paramà, Mataièiai átemptaidirbo. P.Mataitis muziejø archyvuo-se ir ekspedicijose rinko ir studija-vo tautosakinæ bei etnografinæ me-

dþiagà apie XIX a. pabaigos - XX a.pradþios Aukðtaitijos, Þemaitijos,Maþosios Lietuvos liaudies kultûrà,ið savo studijø kruopðèiai parengë bû-simø spektakliø repertuarà. D. Ma-taitienë gilinosi á ðiø regionø anolaiko þmoniø buitá, paproèius, elg-senà, aprangà ir jø dvasinio pasau-lio tradicijas. Ji atkûrë spektakliødalyviø (aktoriø) tipaþus per subti-liai pajaustas to meto tradicijas sutokiu kostiumø autentiðkumu, kadþiûrovams tiesiog uþgniauþdavokvapà ið susiþavëjimo ir nuostabos.Tuo paèiu metu ji drauge su Matai-èiø idëjos rëmëju, tada Liaudies bui-ties muziejaus direktoriumi Vytau-tu Stanikûnu ëmësi milþiniðko dar-bo � árengti Rumðiðkëse klojimà(pirmiausia reikëjo já pastatyti), ku-riame vyktø spektakliai, primenan-tys XIX a. pabaigos - XX a. pradþiosklojimø teatro vaidinimus. Kai Ma-taièiai klojime rodydavo spektak-lius, á Rumðiðkes plûsdavo þmonësið visos Lietuvos. Ðie pasirodymaisovietø Lietuvoje buvo tikras dvasi-nio atgimimo stebuklas. Þiûrovøvaizduotæ veikë dainavimas, vaidy-ba, muzika, apranga � ta neapèiuo-piama tautos tradicijø dvasia, kuriglûdëjo kiekvieno lietuvio viduje.Spektakliai sukrësdavo þmoniø sie-las. Vaidinimus lydëjo ovacijos,dþiaugsmo aðaros, suvokimas, kadlietuvybës neuþmuðë jokie komuniz-mo statytojø kodeksai ir á þmoniø gal-vas kalami sovietiniai stereotipai.P.Mataièio parengti scenarijai tu-

rëjo aiðkià kryptá � gaivinti istorinæatmintá, neleisti uþmirðti, kas esame:

maþa ir sykiu savo kalba bei kultûradidi tauta. Turiu galvoje ne tik þiû-rovø euforijà sukëlusius �Scenosvaizdelius� (1978), bet ir vëlesniuspastatymus, ypaè po teatro uþdary-mo (1990), kai per Lietuvos miestusir miestelius, jø kultûros namus irnet baþnyèias keliavo Maþosios Lie-tuvos dainø, sakmiø, legendø, apei-gø spektaklis �Didþiam kiematy� irlietuviø laisvës kovø apeiginiai by-

lojimai (�Purvynai rûdynai�, 1994),�Ir kelsis vël ið tavo kraujo Lietuva�(1997), �Ko palinko þilvièiai prie ke-lio� (2004). IlgaiMataièiø teatras bu-vo gyvastingas...Ko iðsigando nepriklausomos Lie-

tuvos pirmosios Vyriausybës atsto-vai, be jokios prieþasties uþdaræ Lie-tuviø folkloro teatrà? O gal buvo tie-siog abejingi, kaip ir dël tautinës mo-kyklos koncepcijos, kurià sukûrë ir

puoselëjo Laimutë Tupèiauskienë irprof. Meilë Lukðienë. Ðiandien ma-tome, jog ðioje srityje pasëjus vëjàtenka pjauti audrà... Kosmopolitinësmarginalijos uþvaldë Lietuvos dva-sinæ erdvæ. Tikëkime, kad laikinai.Tuo dþiugiau, kad pagaliau po dvi-deðimties metø D. ir P. Mataièiai bu-vo ávertinti Nacionaline kultûros irmeno premija � uþ lietuviø folklorogelmiø atskleidimà Lietuvai ir pasau-liui; liaudies tradicijas bei ðiuolai-kinës scenografijos darnà.Ðio teksto autorë sumanë pakal-

binti abu Mataièius, pateikdamajiems po keletà klausimø.

Povilui Mataièiui:

� Kas jus pastûmëjo bûtent priesutartiniø, o ne prie kitø lietuviø liau-dies dainø? Sudëtingas polifoninisatlikimas ar tai, kad iki tol jomis ne-sidomëjo jokie folkloriniai ansam-bliai?� Að, kaip ir kiekvienas paðauki-

mà pajutæs jaunas þmogus, buvau ku-pinas ávairiausiø sumanymø ir uþmo-jø. Studijuodamas chorinio dirigavi-mo skyriuje, ðalia savo specialybësdalykø domëjausi muzikinës kûry-bos naujovëmis ir joms kontrastuo-janèia senovine muzika.Turëjau dar vienà aistrà � gilinau-

si á Lietuvos istorijà, ávairiapusá tau-tos kultûros paveldà. Nuoðirdþiai ti-këjau lietuviø kalbos, kultûros senu-mu ir savitumu, neprarasdamas vil-ties, jog kada nors bus surastas arbakaip nors kitaip atkurtas mûsø tauti-nis epas. Sutartinës kaip tik ir buvoarèiausiai mano tuometiniø ieðkoji-mø. Tada apie folklorinius ansam-blius net nekalbëta. Þinojome tik�Kupiðkënø vestuves�.Dabar, kai ið laiko perspektyvos

labiau ásigilinau á �Instrumentinës,ðokamosios, dainuojamosios sutarti-nës� programos struktûrà ir dvasià,matau, jog jau tada buvo uþprogra-muotas visas Lietuviø folkloro teat-ro kûrybos kelias, kurá labai taikliaiyra apibûdinæs Krescencijus Stoð-kus, pavadindamas já �teatru, sakra-lizavusiu istorinæ ir paprotinæ tradi-cijà� (K. Stoðkus. Kultûros barai,2004m., Nr. 10, p. 43).Repetuoti su aktorëmis Valsty-

biniame jaunimo teatre pradëjau1967 m. rugpjûtá. Nuo pat pirmøjødienømûsødarbasbuvovieðas, ir apieruoðiamàrepertuaràmieste sklidokal-bos. K. Stoðkus teisingai pastebi, jog�apie já kalbëjo visi savo kultûrináangaþavimàsi jauèiantys þmonës...�(ten pat). Visiems buvo þinoma, kadruoðiamos ne atskiros dainos, o vien-tisa sutartiniø programa.� Kà jautëte, kai buvo juridiðkai

áteisintas Lietuviø folkloro teatras,mûsø meno padangëje unikalus reið-kinys, kuris labiausiai suþydëjo Klo-jimo teatro Rumðiðkëse laikais? Kasið aukðèiausiøjø tuomeèiø instituci-jø (CK, Kultûros ministerija) padëjoiðsilaikyti nykiu sovietmeèiu (juk bu-vo breþnevinio sàstingio metai)?� Pirmojo vieðo pasirodymo

1968 m. balandþio 13 d. atgarsiai vi-suomenëje, matyt, buvo tokie stip-rûs, kad visiems staiga pasidarëme la-bai reikalingi. Taèiau iki Klojimo te-atro Rumðiðkëse dar laukë ilgas ke-lias, kurio trumpai nenupasakosi.

Nukelta á 4 p.

Nepaprastai paprastas stebuklas

2011 m. vasario 16-osios ðventë prezidentûroje. Nacionalinës kultûros ir meno premijos apdovanojimoiðkilmëms pasibaigus � maloni akimirka su dukra Rusne ir anûkais Austëja, Ryèiu.

Lietuviø folkloro teatro mitologiniø sakmiø naktinis laukovaidinimas �Nukrëskime rasà apie rugiø laukà� 1987 m.

(P. Mataièio dramaturgija).

4

TILTAI . 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797)

Nepaprastai paprastas stebuklasAtkelta ið 3 p.

Nuo pat pradþiø pati nuoðirdþiau-sia ir autoritetingiausia mûsø darborëmëja buvo etnomuzikologë Jad-vyga Èiurlionytë. Po pirmojo kon-certo sulaukiau jos telefoninioskambuèio. Kvietë uþeiti. Prisipaþi-no sumaniusi susitikti su Lietuvoskompozitoriø sàjungos pirmininkuEduardu Balsiu ir papraðyti leisti su-rengti mûsø koncertà Vilniaus kom-pozitoriø namuose. Koncertas sukë-lë platø atgarsá. Kompozitoriai irmu-zikologai mûsø ieðkojimams ir atra-dimams skyrë daug dëmesio.Apie bëdas Kultûros ministerijo-

je visada kalbëdavausi su Meno rei-kalø valdybos virðininko pavaduo-toju V. Indrikoniu, o jis vëliau refe-ruodavo ministrà L. Ðepetá. Buvaupapraðytas savo sumanymus iðdësty-ti raðtu. Suprantama, paremti juridi-nio statuso neturinèià ir niekam ne-priklausanèià kûrybinæ grupæ minis-terijai nebuvo lengva. Taèiau po at-kakliai siekto ir lemtingo pokalbiosu ministru sprendimas buvo rastas.1969 m. mus informavo, kad kostiu-mø gamybai ir muzikos instrumen-tams ásigyti ministerija skiria deðimttûkstanèiø rubliø, kurie po Naujøjømetø bûsià pervesti á Valstybinæ fil-harmonijà ir per jàmes galësime vyk-dyti rekvizito gamybà ir kt.Taigi visus 1970 m. vyko mano

surinktos �XIX a. pabaigos - XX a.pradþios Lietuvos etnografiniø re-gionø (Aukðtaitijos, Þemaitijos,Klaipëdos kraðto) dainø, ðokiø, mu-zikos� programos repeticijos, D. Ma-taitienës iðstudijuotø ir parengtøkostiumø gamyba. Tø paèiø metøsausio 11 d. Lietuvos valstybinës fil-harmonijos Didþiojoje salëje nu-skambëjo dviejø daliø koncertopremjera: pirmojoje atlikta 1968 m.pirmà kartà parodyta, dabar gerokaipapildyta sutartiniø programa, o ant-rojoje � kà tik baigta ruoðti vëlyvo-jo folkloro programa.1971m. surengëme 21 koncertà, ið

kuriø bene svarbiausias � spalio 9 d.dalyvavimas VII tarptautinës muzi-kos tarybos kongreso (IMC) progra-moje ir koncertas P. Èaikovskio sa-lëje Maskvoje. Jau spalio 17 d. �Tie-soje� publikuoti pasaulinio garsomuzikø vertinimai ir atsiliepimaiapie mûsø pasirodymà. Tai leidotvirèiau pasijusti ne tik mums, bet irmûsø darbo rëmëjams. Nors á Vilniøið kongreso sugráþome pripaþinti irávertinti, kûrybinio darbo perspek-tyvos ir toliau buvo neaiðkios. Vi-sus Etnografinio ansamblio (taip ta-da vadinomës) dalyvius ribojo pir-maeilis jø darbas. Apie ilgalaikesgastroles negalëjo bûti net kalbos.Poetas Alfonsas Maldonis, tuo-

metinis Raðytojø sàjungos pirmi-ninko pavaduotojas, pasisiûlë susi-tarti dël mano apsilankymo pas LKPCK Kultûros skyriaus vedëjo pava-duotojà J. Bieliná. Ðis visus manrûpimus organizacinius reikalus pa-tarë raðtu iðdëstyti LKPCKpirmajamsekretoriui Antanui Snieèkui. Að, þi-noma, tai greitai ir padariau. 1971 m.lapkrièio 11 d. koncertavome Kom-pozitoriø namuose Vilniuje. Po kon-certo Lietuvos kompozitoriø sàjun-gos valdybos nariai vieningai prita-rë siûlymui sàjungos vardu kreiptisá LKP CK, kad Lietuviø etnografi-niam ansambliui bûtø sudarytos sà-lygos profesionaliai dirbti, toliauaugti ir bræsti.Pagaliau, praëjus dvejiems me-

tams, kultûros ministro ásakymaspasiraðytas ir buvæs Lietuviø etno-grafinis ansamblis 1974 m. ëmëveikti kaip LTSR liaudies buities

muziejaus Lietuviø folkloro teat-ras. Prasidëjo nauji trupës komplek-tavimo, repeticijø patalpø, trans-porto ásigijimo, gastroliø organiza-vimo, tautosakos rinkimo, repertu-aro kûrimo, vëliau Klojimo teatrostatybos rûpesèiai. 1978 m. Rum-ðiðkëse baigti klojimo pritaikymoir árengimo teatro reikmëms darbai.Tai buvo didþiulis ir alinantis dar-bas, kurá stoiðkai áveikë teatro dai-lininkë D. Mataitienë. Ten 1978 m.vyko spektaklio �Scenos vaizde-liai� premjera.� Ar nujautëte, kad Lietuvai at-

gavus nepriklausomybæ turësite per-eiti tikrus kryþiaus kelius (dël patal-pø, atlyginimø, teatro statuso irpan.)? Kokios jûsø teatro naikini-

mo prieþastys ir kaip ðá faktà verti-nate dabar, þvelgdamas ið kelioli-kos metø perspektyvos?� Buvome ápratæ daug, kantriai

dirbti ir pasitenkinti kukliu atlygi-nimu. Atgavus nepriklausomybædaþnas pateko á kitokià � piniginëspriklausomybæ. Ásakymà dël Lietu-viø folkloro teatro likvidavimo pa-siraðë pirmasis atkurtosios LietuvosRespublikos kultûros ministras, at-rodo, pats jauniausias naujai suda-rytoje Vyriausybëje. Visomis iðga-lëmis siekiau atkurti teatrà. LR Sei-mo ðvietimo, mokslo ir kultûros ko-mitetas net tris kartus ðá klausimàsprendë teigiamai. Bet Kultûros mi-nisterijoje teatro reikalas nuolatáklimpdavo... Matyt, nemokëjau

naujø �þaidimo taisykliø�. Taèiauir uþdarius teatrà pastatëme keturisnaujus spektaklius, surengëme perdu ðimtus pasirodymø ir dirbome,kol galutinai buvome iðkeldinti iðanais laikais paskirtø patalpø.� Paskutinieji spektakliai �Pur-

vynai rûdynai�, �Ir kelsis vël ið tavokraujo Lietuva� � bylojimai apie ne-lengvà ir net herojiðkai tragiðkà mû-sø tautos istorijà, jos lemtá ir viltá �jums turëjo suteikti daug dþiaugs-mo, kad dirbta ir kentëta ne veltui.Kaip jautëtës tada, kà jauèiate da-bar, kai gyvenimo darbai ávertintiNacionaline kultûros ir meno pre-mija?� Apeiginiai bylojimai �Ir kelsis

vël ið tavo kraujo Lietuva� bei bylo-jimai �Ko palinko þilvièiai prie ke-lio� skirti partizanø laisvës kovomsáprasminti. Ðie pastatymai pratæsë nestacionariniø, o gastroliniø vaidini-mø praktikà. Jie rodyti daugelyje Lie-tuvos baþnyèiø, taip pat miestø teat-ruose, kultûros namø scenose. Dar irdabar prisimenu susikaupusiø þiûro-vø veidus, aðarotas senuèiø akis.Lietuvos Nacionalinës kultûros ir

menopremijos paskyrimà abu suDa-lia labai vertiname. Dþiaugiamës,jog Lietuvai ir pasauliui buvome rei-kalingi.

Daliai Mataitienei:

� Kas jus nukreipë prieðintiskonformizmui net savo profesinëssëkmës, tiksliau, greitesnio pripa-þinimo, idëjø ágyvendinimo sàskai-ta? Ðeima, mokytojai ar genetiniskodas?� Meno keliais eina visi, kuriems

tai lëmë prigimtis, kitaip sunku pa-aiðkinti. Didþioji dalis kûrybiniø ga-limybiø, nuostatø taip pat duotos at-einant á ðá pasaulá. Be abejo, ðeima,kurioje augi, tëvø þvilgsnis á gyve-nimà, á vertybes sukuria pagrindà, ákurá tvirtai atsiremi ir atkakliai lai-kaisi. Tai bûtina ir brangu. Na, o vi-sø mûsø � meno kûrëjø � gyveni-mas nelengvais priverstinës ideolo-gijos laikais be patikimo dvasiniopasaulio, savø ásitikinimø buvo ne-ámanomas. Betgi á kûrybà tam ir at-eini, kad verþtumeisi.� Kokie sovietmeèiu sukurti dar-

bai buvo mieliausi? Folkloro teat-ro vaidinimai ar pastatymø ávai-riuose profesiniuose teatruose sce-nografijos ir kostiumø kûrimas?Kam daugiau ðirdies, sveikatos, be-miegiø naktø, fantazijos þybsniø ati-davëte � Klojimo teatrui Rumðiðkë-se ar �Valdovui�, Marijai Stiuart�,�Giesmiø giesmei�, �Lohengrinui�,

iki ðiol taip ir neágyvendintiems? Arbuvo labai skaudu dël neiðsipildþiu-siø troðkimø?� Kai þvelgi á praëjusá laikà, ap-

ima jaunystës nostalgija. Be palio-vos besiverþianèios idëjos, nesen-kanti energija joms ágyvendinti � taiir yra dþiaugsmo pilna bûtis. Reikiapasakyti, ið tiesø aprëpiau plaèius irávairiapusius kûrybos barus. Viskas,kà dariau, man brangu, negaliu veik-los skirstyti pakopomis, nes niekoneëmiau ðiaip sau, kaip dabar popu-liaru sakyti � dël pinigø, ir atidaviauvisas jëgas, kad ágyvendinèiau to-bulai. Tiesa, daþnai pritrûkdavo lai-ko pavalgyti, bet tai niekis, o galnet buvo naudinga!Klojimo teatro Rumðiðkëse nega-

liu lyginti su jokiu kitu darbu, nesjis � unikalus. Tai buvo mûsø su Po-vilu lietuvybës prikëlimas neátikë-tinomis sàlygomis. Þvelgdami ið ne-maþo laiko atstumo kartais net pa-tys negalime atsistebëti iðskirtiniuatkaklumu, su kuriuo ágyvendino-me viskà, kà buvome tuo metu su-manæ, o spektakliams net pasistatæklojimà. Malonu prisiminti mûsøspektaklius lankiusià publikà, kurivaþiuodavo ið visos Lietuvos neþi-nia kiek kilometrø su ðeimomis, sve-èiais, artimaisiais nesitikëdami klo-jime pailsëti ant minkðtø, prabangiøkëdþiø. Ne kavinë èia viliodavo, onusiteikimas ieðkoti gërio ir istori-nës atminties.Teatras uþdarytas sulaukus lais-

vës. Tai pati skaudþiausia gyveni-me valanda. Liko daug neágyven-dintø brangiø idëjø. Ðiø dienø rea-lybë uþduoda labai painiø klausi-mø. Jûsø paminëti spektakliai �Gies-miø giesmë� Akademiniame dramosteatre, �Lohengrinas� Operos ir ba-leto teatre, deja, planuoti ir nepasta-tyti taip pat laisvoje Lietuvoje.� Pakalbëkime apie vaizduotæ,

menininko fantazijà, kuri þiûrovui arklausytojui primena magijos kerus.Ar tai duota prigimties, ar pasiektaatkakliai gilinantis á pasaulio menovandenyno sroves? Kà jums reiðkiamagiðkas skaièius � septyni?� Menininkui fantazija bûtina, o

ji gal ir primena magijos kerus, ne-þinau. Tuo nesidomiu, bet palygi-nimas patinka. O pasaulio menovandenynas � visada ðalia. Turi sujuo susipaþinti, domëtis, tai ir be ga-lo ádomu. Dar mokydamasi visadakiek ámanoma siekdavau gausinti sa-vo þinias, nors jos buvo sunkiai pri-einamos, o bet koks modernizmas �draudþiamas. Paþinimas padeda kur-ti savo pasaulá. Filosofinës knygostaip pat buvo ðalia, nemaþai jø nettëveliø knygø spintoje. Ið kur atsira-do skaièius septyni, jau tiksliai ne-atsimenu, bet jis kaþkodël labai ti-ko mano vizijai sukurti septynis pa-veikslø ciklus po septynis kiekvie-name. Tai ið dalies filosofinës min-ties pagrindà turintis pasirinkimas.� Liaudies tekstilës ornamentika

ásiverþë ir á jûsø grafikos bei tapy-bos (o tiksliau, autorinës technikos)sritá. Ar taip uþkoduojate savo min-tá, priversdama ir þiûrovà (þiûrëto-jà, vertintojà) fantazuoti, màstyti,gerbti paèias brangiausias tautosvertybes?� Jei mano paveiksluose matote

liaudies ornamentikà, tikrai negaliujums pritarti. Tai, kad savo darbusvadinu ornamentinëmis struktûro-mis, visai nereiðkia, jog jie susijæ suliaudies tekstile. Omano studijos beigilinimasis á liaudies kultûrà, kuriapima ir muzikà su nuostabiais su-tartiniø, ragø ar kankliø skambesio,giesmiø lobiais, nors ir netiesiogiai,bet veikë kûrybos kelià, idëjas, ir taiman visada bus brangu.� Ko labiausiai gaila, kad nespë-

jote (nebuvo sàlygø, laiko) ágyven-dinti? O gal dar suspësite?� Visà gyvenimà kûrybai auko-

jantá þmogø nuolat lydës liûdesys,kad per maþa laiko sukurti tiek, kieknorëtum. Tai nieko negali stebinti,nes norai visada begaliniai...

Dalios ir Povilo MATAIÈIØasmeninio archyvo nuotraukos

Lietuviø folkloro teatro mitologiniø sakmiø naktinis lauko vaidinimas �Nukrëskime rasà apie rugiølaukà� 1987 m. (P. Mataièio dramaturgija).

Morë. Spektaklio �Scenos vaizdeliai� fragmentas. Ið Dalios Matai-tienës parodos �Teatras 47. Retrospektyva� LTMK muziejuje.

5

. 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797) TILTAI

Muzikinio sezono akcentaiEugenija ÞAKIENË

Kauno akademiniø muzikiniøscenø sezono pradþia buvo áspûdin-ga ir iðties ðventiðka � Filharmoni-joje surengtas keliø koncertø cik-las �Muzika � tai amþinybë...�, oteatras pasiûlë Gaetano Donizettioperos �Liuèija di Lamermur�premjerà. Naujà spektaklá kûrë mu-zikos vadovas ir dirigentas JuliusGeniuðas, pastatymo meno vadovëDalia Ibelhauptaitë, reþisierius Ge-diminas Ðeduikis, dailininkas An-du Dumitrescu (Rumunija), kostiu-mø dailininkas Juozas Statkevièius,chormeisteriai Ramûnas Tilvikas,Rasa Vaitkevièiûtë. Pasauliniomas-to operinis pastatymas á mûsø mies-to teatrà ásiverþë ne pamaþu, smul-kiais þingsniukais, o iðsyk � su vi-sais privalomais atributais. Visos josudedamosios dalys nepriekaiðtin-gos � ir per bel canto stilistikà saveatradæ solistai, ir paslankus, daini-ninkams �draugiðkas� orkestras, irlakoniðka, ðiuolaikinëmis techno-logijomis pagrásta scenografija, irmuzika besiremianti bei jos pavei-kumà gilinanti reþisûra, ir �gimto-ji� operos kalba, ir ðvieslentë, ir �galø gale puiki muzikinë partitûra!Ðiame G. Donizetti ðedevre dera iðpirmo þvilgsnio nesutaikomos prie-ðingybës � siaubingà istorijà vaiz-duoja nepaprastai þavi ir harmonin-ga melodija...Spektaklis labai ðvarus ir stilin-

gas. Reþisieriaus valia kreipia klau-sytojø dëmesá á muzikoje slypinèiusprasminius momentus: þenklus, sim-bolius, uþuominas, o vizualûs mi-zanscenø sprendimai juos dar labiausustiprina. Nepaprastai paveikus de-koracijø lakoniðkumas, dominuo-janti spalva, kurios fone atsirandaryðkiø akcentø, ir kone svarbiausiavyksmo �pasakotoja�, aktyvi scenosdalyvë � ðviesa. Per kelias akimir-kas apsipratæs þiûrovas visiðkai pa-sikliauja pastatymo autoriais, atsi-duoda jø vaizduotei, patiria estetinámalonumà. Itin dþiugu, kad nauja-me spektaklyje suðvito aktoriniaipagrindiniø atlikëjø darbai, muziki-niame veikale áprastai turintys kiekmaþiau svorio. Puikûs ir ávairiaspal-viai personaþø atlikëjai � átaigûs, di-namiðki, gyvi: Edmundo SeiliausEdgardo traktuotëje dominuoja ly-rika, Vaidas Vyðniauskas akcenta-vo jo atkaklumà ir garbæ; iðties sod-riø ir tamsiø spalvø savo personaþuiEnrikui nepagailëjæs Laimonas Pau-tienius; gleþna, naivi Gitanos Peè-kytës Liuèija, nepaprastos átaigoskiekvienoje scenoje savo Liuèijairadusi Raminta Vaicekauskaitë. Ne-apleidþia áspûdis, kad visi artistaigerai supranta meninæ visumà irkiekvienà akimirkà jos siekia. Cho-ro scenos papildo veiksmà, átampanenuslûgsta, niekas neatsipalaiduo-ja. Dþiugu, kad bûtent mûsø teatrasryþosi pastatyti ðià rimtà operà ori-ginalo kalba.

***Rugsëjo 30 d. Modestas Pitrënas

paskutiná kartà stovëjo prie KSOpulto kaip vyriausiasis dirigentas.Pirmoje programos dalyje jis diri-gavo operinæ muzikà (solistë LilijaGubaidulina), antrojoje � Nikola-jaus Rimskio-Korsakovo simfoni-næ siuità �Ðecherezada�. Itin intri-gavo galingas senokai skambëju-sio instrumentinio kûrinio, kupinoávairiø jausmingumo atspalviø �ðvelnumo, gaivalo, iðradingumo, �atlikimas. Siuitoje apstu soliniø par-tijø, atskleidusiø orkestro artistøvirtuoziðkumà ir muzikalumà, ne-stigo ir orkestrinio girdëjimo reika-lavusiø fragmentø. Ðio kûrinio in-terpretavimas akivaizdþiai pade-monstravo paaugusiasKSOgalimy-bes ir iðtvermæ. Koncerto iðvakarë-se kalbëjomës su Maestro, penke-rius metus lydëjusiu mûsø miestoinstrumentininkus á muzikos aukð-tumas, formavusiu naujà ansamblioávaizdá ir repertuarà.� Su kokiomis mintimis þvelgia-

te á praëjusius penkerius metus?

� Jie man buvo itin svarbûs irryðkûs visomis prasmëmis � kaipmuzikiniø ambicijø, asmenybës,charakterio ir kantrybës pasitikri-nimo laikotarpis. Manau, ðis tarps-nis visapusiðkai pasiteisino, esu la-bai dëkingas tiems þmonëms, kuriematëmane prieð save, o orkestro va-dovui Algimantui Treikauskui � iruþ bièiulystæ. Per tuos metus daugpatirta � ir asmeniniame gyvenime,ir profesinëje veikloje, karjeroje. At-sirado Ryga (Latvijos nacionalinëopera � E. Þ.), daug iðvykø á uþsie-ná, kurias traktuoèiau ne kaip truk-dþius, o kaip mano profesionalumogarantà. Nemanau, kad dirigentastobulëja sëdëdamas vienoje vieto-je � kitaip nei orkestro artistai, ku-rie gali augti dirbdami su ávairiaisdirigentais ar solistais. Bet pasta-ruosius metus taip maþai bûdamasKaune pajutau, kad kolektyvuisunkiau stiebtis ir ágyvendinti me-nines ambicijas; orkestrui, ko gero,bûtø naudinga turëti naujà vyriau-siàjá dirigentà, visada esantá ðalia;að tuo metu taip pat bûsiu netoli.Linkiu, kadKSO artistai jaustøsi lai-mingi eidami muzikiniu keliu, kadágautø laisvës tobulëti � tai yra pa-grindinë prieþastis, dël kurios aðtraukiuosi ið ðio posto.Manau, ir toliau èia lanky-

siuosi. Jeigu kolektyvas no-rës, su didþiausiu malonumugráðiu á Kaunà diriguoti pro-gramas ne reèiau, nei bûdavoanksèiau; tikiu, kad ir ateity-je kûrybiðkai bendradarbiau-sime.� Ar jau þinoma, á kieno

rankas perduodate Kauno or-kestrà?� Atsakysiu �neþinau� ne

dël to, kad bûèiau geras diplo-matas � tiesiog ðiuo metu toniekas neþino. Orkestro sezo-nas panaðus á �skundø ir pa-geidavimø knygà�, kurion busáraðytos ávairiø dirigentø pa-vardës. Þiûrësime, kuris pre-tendentas (jø apie deðimt) rasgeresná kontaktà su atlikëjais,manau, pasirinksime tikrai tovertà. Galutinis sprendimasbus priimtas pavasariop.� Ar atsirado daugiau lai-

ko kitiems jûsø sumanymams?� Tokios plaèios veiklos

kaip pastaràjá sezonà daugiaunenorëèiau. Persitempiau, su-vokiau, kad vis maþiau muzi-kams galiu suteikti naudingos

informacijos. Dël to nutariau ap-siriboti kokybe. Ðie metai laisvesni �ir tai mane dþiugina. Turësiu kele-tà laisvø savaitgaliø, kuriuos ti-kiuosi skirti poilsiui, vidinei dar-nai atkurti.� Graþiu jûsø atsisveikinimu su

Kaunu tapo Giacomo Puccini ope-ros �Kregþdutë� parengimas bai-giamajam Paþaislio festivalio kon-certui. Gal galëtumëte papasakotiðio pastatymo istorijà?� Idëjà pasiûlë Edgaras Mont-

vidas; jà èiupau kaip labai �skanøjaukà�, tad, nors neprisidëjau prieidëjos genezës, aktyviai dalyvavaujà realizuojant, renkant daininin-kø sudëtá. Buvo labai malonu dirbtisu tokiais stipriais vokalistais: at-rodë, tarsi Edgarui tà muzikà Die-vas sukûrë, oMagdës vaidmens at-likëja � tiesiog puiki, artistiðka,galinti didþiuotis savo pasiekimaistikra puèinistë Elaine Alvarez(JAV). Veikalas nuskambëjo ver-tai, nepaisant kai kuriø objektyviøproblemø. (Sakau ir sakysiu, jogtokio þanro muzikà reiktø atliktiuþdaroje erdvëje, lauke ji netenkajautrumo, pustoniø, atspalviø, ypa-tingos atmosferos.) Dëkoju likimuiuþ tokià dovanà, esu tikras, jog ðis

projektas buvo itin naudingas or-kestrui, jauèiu, kad repeticijø me-tu kolektyvas paaugo.

***...KadangiprakalbomeapieG. Puc-

cini, paklausiau Maestro apie ðioautoriaus vietà jo paties repertua-re; pasirodo, �Kregþdutë� padiri-guota po �Turandot� ir �Triptiko�Latvijos nacionalinëje operoje. Ne-seniai mano paèios Rygoje maty-tas �Triptikas� tapo vienu ásiminti-niausiø vasaros meniniø patyrimø,muzika ir vaizdiniai iki ðiol iðlikoatmintyje. Spektaklis unikalus vi-sø pirma dël to, kad vieno vakarometu skamba trys uþbaigtos viena-veiksmës operos, kurias pats auto-rius sudëjo á trijø daliø formos vyks-mà. Dramatiðkas, tamsokas, kiekmistiðkas �Apsiaustas� (�Il Tabar-ro�), veik kraðtutinës skausmo ið-raiðkos, sunkiai pakeliamo liûdesiokupina �Sesuo Andþelika� (�SuorAngelica�) ir juokingas �DþanisSkikis� (�Gianni Schicchi�).M. Pit-rënas � ðio veikalo dirigentas ir mu-zikos vadovas. Jo diriguojamas or-kestras patogiai akompanavo dai-nininkams, vedë nenutrûkstamàdramaturginæ linijà, daþnai atliko

�balso uþ kadro� funkcijà;vokalinës partijos buvo pa-rengtos stulbinamai (tà va-karà dainavo Kosma Ranu-eras ið Norvegijos, LieneKinèa, Andris Ludvigas irkt.), reþisierius ViesturasKairiðas ne tik iðryðkinokiekvienos operos savitumàbei þanriná pagrindà, bet irrado ádomiø ðiuolaikiðkø at-spalviø. Manyèiau, kaimy-nams latviams spektaklis nu-sisekë nepriekaiðtingai;spauda raðë, kad tokiø ova-cijø, kokiø susilaukë �Trip-tiko� premjera, Rygos teat-ras senokai negirdëjo.Tæsdama pokalbá, klau-

siu apie operà.� Ar galima sakyti, kad ir

jûs � puèinistas?� Taip, galime sakyti. Lai-

kui bëgant mano sàraðe atsi-randa vis daugiau G. Pucci-ni, kitø verizmo atstovøoperø. Ðá sezonà laukia jo�Bohemos� premjera Latvi-jos nacionalinëje operoje,kita sezonà St. Galleno(Ðveicarija) teatre statysiulabai artimos stilistikos Al-

fredo Catalani operà �La Wally�.Man ði muzika � ypatingas iðgyve-nimas. Repetuodamas su KSO ma-èiau, kaip pakylëtai jà grieþë orkest-ro artistai, turbût nujausdami, kadji tiesiog atsiliepia, �rezonuoja� ma-no ðirdyje. Beje, ateinantá sezonàlaukia ir kitokie veikalai: Rygoje �Piotro Èaikovskio �Mazepa�, retaistatomas neeilinis ir kontroversiðkassumanymas, St. Galleno teatre � Ri-chardo Strausso �Salomëja�, Varðu-vos didþiajame teatre � Igorio Stra-vinskio ðedevras, opera �Lakðtin-gala�.� Opera jau dominuoja jûsø

ðiuometiniame repertuare?� Jau treèià sezonà diriguoju ge-

rokai daugiau operinës nei simfo-ninës muzikos. Tai ir gerai, ir blo-gai. Kartais pasiilgstu grynojo sim-fonizmo, gryno garso, neatmieþtopoliþanriðkumo, polisluoksniø.Visgi darniai, subtiliai grieþiantissimfoninis orkestras � neákainoja-ma vertybë, prie kurios norisi prisi-liesti. Beje, ðiemet daug dëmesioskirsiu ir kameriniams orkestrams� ko gero, su jais ðá pusmetá daþniau-siai koncertuosiu. Diriguosiu pen-kias programas su Lietuvos kameri-niu, bus koncertø ir su Klaipëdos or-kestru.Kamerinësmuzikos atlikimasman panaðus á savæs patikrinimà �ar tebejauèiu pulsà, ar tebemoku pa-aiðkinti smulkiausias muzikos deta-les. Juk kuo maþesnis muzikø ko-lektyvas, tuo daugiau iðgaunamaniuansø, jautrumo, subtilumo.� Keli þodþiai apie dabartiná

Kauno orkestrà � ar jauèiate, ku-ria linkme jis pasikeitë per tuosmetus?� Negaliu bûti objektyvus, nes

neþinau, ar tai, kas atrodo svarbuman, taip pat svarbu orkestrantams.Atsisukdamas atgal suvokiu, kadmaþai naudojau orkestro formavimoprincipø. Stengiausi realizuotis patsir per tai ðiek tiek kreipti juos. Ta-èiau dabar suvokiu, kad reikëjo dau-giau laiko skirti metodinei formaci-jai, jos pasigendu. Aiðku, KSO, skai-èiuojantis ðeðtà sezonà, yra jaunaskolektyvas, be to, jis þengia á sudë-tingà etapà. Pirmus penkerius metusmuzikams pakako vidinio motyvo,entuziazmo, jaunatviðkumo, ambici-jø; antras penkmetis � bandymas ras-ti savo kelià, �prijaukinti� rutinà ge-ràja prasme, surasti bûdø egzistuoti.Sàlygos iðgyventi antrà penkmetá ne-lengvos � suprantu, kad dabartinia-memuzikø etape bus sunkiømomen-tø, tad nuoðirdþiai linkiu jiems polë-kio. Laisvëjimas � ilgas procesas...

***Atsigræþdami á prabëgusius me-

tus pastebime, kad grieþiant mûsømiesto muzikams jauèiasi Maestroskiepytos idëjos � nebegirdëti (irnematyti) tam tikro sausumo, atsi-ribojimo nuo skambanèios muzi-kos. Diriguojant M. Pitrënui sceno-je ir salëje tarytum sklando gerø irstipriø emocijø koncentratas. Tadpats pirmasis dirigento palinkëji-mas KSO, iðsakytas 2006 m. (�kadmuzikantas atrastø muzikavimodþiaugsmà�), jau iðsipildë.O tarp ryðkiausiø kultûriniø ávy-

kiø, susijusiø su M. Pitrëno era, pa-minëèiau pirmos nacionalinës ope-ros M. Petrausko �Birutë� atlikimà,keliø kompaktiniø plokðteliø ára-ðus, koncertus Vilniuje su puikiaissolistais (obojininku Francesco diRosa, smuikininku Pavelu Berma-nu, pianiste Guoda Gedvilaite) irVilniaus publikos pripaþinimà. Beto � uþsimezgusius kûrybinius ry-ðius su latviais, koncertus su jau-nais menininkais � iðeiviais ið Lie-tuvos, laipsniðkà repertuaro roman-tinimà ir galø gale G. Mahlerio sim-foniniø fragmentø atlikimà � kaipsavotiðkà nubrëþto kelio pabaigà,kaip iððûká. Manykime, kad kiek-viena pabaiga tëra nauja pradþia.

Scena ið operos �Liuèija di Lamermur�. Martyno ALEKSOS nuotrauka

Modestas Pitrënas.Edmundo KATINO nuotrauka

6

TILTAI . 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797)

Jonas KAUNIETIS

Po pirmojo antplûdþio �informacijos sklaidosapribojimai

Pirmasis tarptautinis fotofilmø fes-tivalis �Stop frame�, vykæs prieð me-tus M. Þilinsko dailës galerijos kinosalëje, tesutalpino pusæ þiûrovø.Konkursiniø filmø perþiûros metubuvo uþimtos visos këdës, net per-ëjimuose neatsirado vietos nukristiobuoliui � publika sëdëjo tiesiog antlaiptø ar grindø, o dalis vëliau atëju-siøjø liko uþ salës durø. Todël antro-jo tarptautinio medijø ir fotografijosfilmø festivalio �Stop frame� organi-zatoriai � Kauno jaunimo þiniasklai-dos centras ir Kauno moksleiviøtechninës kûrybos centras � ðiais me-tais ëmësi atsargumo priemoniø. Pu-sei pernai kviestø ðvietimo ir kultû-ros ástaigø nebuvo siunèiami kvieti-mai á renginá. Per pastarøjø metø pa-naðiø renginiø organizavimo prakti-kà iðryðkëjo ádomi tendencija: did-miesèiø jaunimas kur kas vangiau uþregionø miesteliø gyventojus daly-vauja kultûros renginiuose. Ðá kartànukentëjo Kauno rajono fotografijosentuziastai, taèiau þiûrovø susirinkotiek, kiek salëje buvo sëdimø vietø.

Prologas fotofilmø kûryboselementoriui,arba kas yra fotofilmas

Atsakymà á klausimà �Kas yra fo-tofilmas?� reikëtø pradëti nuo klau-simo �Kas yra naujøjø medijø me-nas?� Ðià sàvokà galima apibûdintitaip: tai menas, kuriam kurti naudo-jamos ðiuolaikinës skaitmeninëstechnologijos. Prie jø priskiriamikompiuteriai, informacijos ir komu-nikacijos technologijos, skaitmeni-nës programos, virtualios arba mið-rios aplinkos ar garso inþinerija. Jieyra naujos menininkø kartos teptu-kai ir raðikliai.Naujadaras �fotofilmas� reiðkia

tarpdisciplininio meno kûriná, kuria-me skaitmeninëmis technologijomissiejamos ávairios menø rûðys: foto-grafija, muzika, literatûra. Tradicinë-je fotografijoje uþfiksuota viena aki-mirka, o fotofilme ið daugelio atskirøkadrø sukuriamas dinamiðkas minisiuþetas � fotopasakojimas su garsuir / ar tekstu. Jei pilno metraþo inte-lektualø vaidybiná filmà palyginsi-me su romanu, tai kokybiðkà ir uþ-baigtà fotofilmà reikëtø prilyginti ei-lëraðèiui.

Esminis skirtumas tarptradicinio kino ir fotofilmø

Tradiciniame kine vyrauja veiks-mas. Þiûrovø dëmesys prikaustomasregimaisiais aspektais, ávykiø eiga,pagrásta materialaus gyvenimo sam-pratos dësniais. Þmogaus emocijosþadinamos metafiziniø veiksniø pa-grindu.Fotografijos filmø dominantë �

dvasinis pradas, jausminis aspektas.Fotofilmas, kaip ir eilëraðtis, nereika-lauja chronologinës, nuoseklios ávy-kiø eigos. Jame emocinius iðgyveni-mus stiprina kûriniometu besitæsiantisubalansuota nuotaika, efemeriðkipojûèiai.Abiejø kà tik minëtø meno rûðiø

kûrybai naudojami tapatûs gamybosárankiai: kameros vaizdui fiksuoti irmodernios ðiuolaikiðkos technologi-jos audiovizualinei medþiagai mon-tuoti � kûriniui apibendrinti. Kine dël

Fotografinës poetikos simbolikaskaitmeninës technokratikos labirintuose

Ramunë BARTUSEVIÈIÛTË. �Ðalta�. Aleksandra SNIEÞEK. �AnimacjaOlaSniezek�.

Eglë BARTUSEVIÈIÛTË. �Galvos drauguþiai�.

itin greitos (24 kadrø per sekundæ)vaizdø kaitos þiûrovas nejauèia ati-trûkimo nuo tikrovës. Fotofilme su-lëtintas kadrø pasikeitimas sukuriapapildomø áspûdþiø, palieka laikopamàstymams, suteikia savotiðko þa-vesio bei romantikos þiûrovui ir pa-pildomø saviraiðkos priemoniø kû-rëjui.

Prieðistorë ir pasekëjai

Pirmojo tarptautinio fotofilmø fes-tivalio �Stop frame�, vykusio prieðmetus Kaune, vertinimo komisijospirmininkas, fotografijos ir kino kri-tikas Skirmantas Valiulis reziumavo,kad �prie fotofilmø kûrybos pradi-ninkø galima priskirti XIX a. pabai-gos eksperimentatorius, kurie mëgi-no þirgo, paukðèio ar þmogaus jude-sá pagauti fazëmis. XXI amþius á to-kius senus eksperimentus atsigræþia,ieðkodamas naujos erdvës medijoms,o ypaè tarpmedijiniams ryðiams�.Fotofilmo etalonu galima laikyti

Jûratës Samulionytës filmà �Neruti-na� (2007m.). Filmo trukmë � 15mi-nuèiø. Jam sukurti buvo padarytaapie 80 000 fotokadrø. Kûrinys pel-nytai ávertintas daugelyje kino festi-valiø mûsø ðalyje ir uþsienyje. Anks-èiau pasaulyje per metus buvo suku-riama tik keletas tokio pobûdþio fil-mø, taèiau pastaruoju metu situacijagerokai pasikeitë.2009 m. Jachtklube prie Kauno

mariø surengtas pirmasis tarptautinisfotofilmø kûrybos seminaras-plene-ras, á kurá susirinko 70 dalyviø. Ana-logiðkame antrajame seminare tojepaèioje aplinkoje ðiø metø birþelio

mën. dalyvavo jau 115 klausytojø iðLatvijos, Lenkijos, Lietuvos, Balta-rusijos, Rusijos ir Ukrainos. Kaunie-èiø inicijuota veikla ðiemet sulaukëpasekëjø. Plenero metu sukurti foto-filmai prieð dvejus metus pristatyti irovacijomis ávertinti tarptautiniamejaunøjø fotografø plenere �Muzieji-niai susitikimai su fotografija� Len-kijoje, Melno mieste. Èia ðiø metørugsëjá pirmà kartà surengtas tarptau-tinis �fotokastø� (taip lenkiðkai va-dinami fotofilmai) kûrybos pleneras,kuriame dalyvavo 40 kûrëjø ið 5 ða-liø.

Ðiek tiek statistikos

Antrajam tarptautiniam medijø irfotografijos filmø festivaliui �Stopframe� darbus pateikë pusantro ðim-to kûrëjø ið Latvijos, Lenkijos, Bal-tarusijos, Rusijos, Ukrainos, Slovë-nijos, Vokietijos ir ávairiø Lietuvosmiestø. Filmus pristatë pavieniai au-toriai, kûrybinës grupës, jungtinëstarptautinës komandos. Ypaè akty-vûs buvo studentai. Festivalio orga-nizatoriø padëkomis apdovanoti stu-dentus konsultavæ ir jø darbus atrin-kæ Ðiauliø universiteto Menø fakul-tetodekanasdoc.VytautasÞalys,Vil-niaus dailës akademijos Fotografijosir medijos meno katedros doc. Aud-rius Mickevièius, Vytauto Didþiojouniversiteto Menø fakulteto Ðiuolai-kiniø menø katedros specialistë Lai-ma Penekaitë, Vilniaus technologijøir dizaino kolegijos Dizaino fakulte-to Fotografijos technologijø kated-ros vedëja Regina Kubertavièienë irKauno moksleiviø techninës kûrybos

centro Meninës fotografijos studijosvadovë, mokytoja ekspertë TatjanaKuzmina.Ið daugiau nei 100 festivaliui pa-

teiktø kûriniø treèdalá sudarë tradici-niai vaidybiniai, dokumentiniai ar-ba animaciniai filmukai. Festivaliokonkursinei programai atrinkta tikketvirtadalis darbø, koncentruojantdëmesá á tokius kûrinius, kuriuose do-minuoja medijiniai eksperimentai.Gauta nemaþai elementariø �slideshow�, kuriuose be jokios gilesnësprasmës rodomas graþiø fotovaizde-liø rinkinys su fone grojanèia popu-liaria muzika. Tokie filmai neatitikogrieþtos atrankos kriterijø. Konkur-sinëje programoje þiûrovams parody-ti 26 geriausi dalyviø darbai, suskirs-tyti á dvi kategorijas pagal amþiø: iki19 metø (imtinai) ir per 20 metø (im-tinai).Festivalio konkursinës programos

þiûrovams suteikta galimybë bûti nevien pasyviems stebëtojams, taèiauir patiems vertinti dalyviø darbus.Jiems reikëjo iðrinkti po tris geriau-sius filmus kiekvienoje kategorijo-je. Aktyviausieji ne tik paþymëjoáspûdingiausius darbus, bet vertini-mo kortelëse paliko ir pastabø arbaþaismingø komentarø, pasiûlymø beipalinkëjimø filmø kûrëjams.

Fotografinëpoezijair kas paslëpta tarp kadrø

Þiuri komisijos pirmininkas, foto-menininkas Romualdas Rakauskas,jau antrus metus vertinantis festiva-lio darbus, atkreipë dëmesá á iðsiplë-tusià þanrø, stiliø ir metodø ávairovæ.Apibendrindamas filmø programà fo-tografijos veteranas akcentavo, kadpagrindiniai vertinimo parametrai �ne platus skaitmeniniø technologijøpritaikymo spektras, o autoriaus ge-bëjimas perteikti þiûrovui individu-alias emocijas ir nuotaikas, parodytikûrybinës minties gilumà kartais pa-èiais elementariausiais bûdais � �vis-kas, kas genialu, yra paprasta�. Taipatvirtino profesionali vertinimo ko-misija, kurios nuomonë maþai kuoskyrësi nuo þiûrovø balsavimo rezul-tatø. Pirmosios vietos laimëtojos Eg-lës Bartusevièiûtës filme �Galvosdrauguþiai� nëra sudëtingø triukø arskaitmeninio programavimo subtily-biø. Filmo metu á þiûrovà þvelgia su-sirûpinusi, savo problemose pasken-dusi asmenybë.Dëmesyskoncentruo-jamas ir situacija sustiprinama nau-dojant baltà fonà ir á kadrà ðalia sta-tiðko, beveik nesikeièianèio mergi-nos portreto átraukiant du papildo-mus paprastus elementus: pirðtus sunupaiðytais ant jø veidukais antipo-

dais. Vienas, simbolizuojantis blo-giausias pesimistines mintis, pozuo-ja nejudëdamas, kaip ir pagrindinëfilmo herojë, o kitas neriasi ið kailioir, bandydamas pralinksminti kadreesanèius draugus, nekantriai spurdaar net apsiverèia þemyn galva. Ðis kû-rinëlis � beveik filosofinis iðvedþio-jimas, kuriame moralas paliekamastarp eiluèiø kaip ir daugelyje poezi-jos kûriniø.Antràja vieta ávertintos AistësMa-

þeikytës animuotame filme �AtgijæKatsushikos Hokusai paveikslai�jauèiamas didelis autorës noras pa-þinti rytietiðkà kultûrà. SkambantRicko Wakemano melodijai �MountFuji by Night� iðkyla egzotiðka Ja-ponija su tradiciniais eiliniø þmoniøbuities motyvais. Rytietiðka simbo-lika uþburia poetiniais vaizdais. No-rëtøsi ilgiau medituoti filmo autorëspasiûlytu ritmu, taèiau siuþetas bai-giamas (greièiausiai sàmoningai), kaidar norisi alsuoti sodriu rytietiðku ko-loritu. Treèioji laureatë, Lenkijos stu-dentë Aleksandra Snieþek, filme�AnimacjaOlaSniezek� pati veikia-ma ávairiø iðoriniø veiksniø ar objek-tø. Studijinëje aplinkoje patiriamasiðgyvenimø ðkvalas. Elementarûsbuitiniai daiktai � kompiuterio pelë,rankinis laikrodis, telefono ákrovik-lis, elektros laidø raizginys, plaukødþiovintuvas, virtuvinis plaktuvas �ásuka filmo herojæ á pojûèiø ir iðban-dymø verpetà. Linos Pranaitytës vi-deoperformanse �Bûsena: asmeny-bës susidvejinimas� þiûrovas átrau-kiamas á paþinimo veiksmà, praple-èiami jo iðgyvenimai. Filmo herojë �besiblaðkanti asmenybë, sprendþian-ti iðkilusius vidinius konfliktus irdvejopai iðreiðkianti savo jausmus �vienu metu rodomos dvi skirtingosautorës bûsenos. Bëda, kad filmas perdaug iðtæstas. Specialiuoju prizu uþkûrybiðkumà apdovanotas DovilësBuèinskaitës darbas �Uþdaryta vasa-ra� nostalgiðkai alsuoja prabëgusiosvasaros nuotaikomis.Stebint filmà pajuntamas laiki-

nas þmogaus ir gamtos ryðys, pra-randamas dël neiðvengiamo, racio-nalaus urbanistikos dominavimo.Autorei gaila netekti trapaus vasa-ros akimirkø groþio. Norima já ið-saugoti, todël gamtos prieglobsty-je surinkti prisiminimai simbolið-kai uþkonservuojami trilitriniamestiklainyje. Maloniai nuteikë ope-ratorës neáprastai parinkti rakursai,puikiai tiko liaudiðkus motyvus at-kartojanti ir ilgesio pojûtá stiprinan-ti �Ratuto� melodija.

Nukelta á 7 p.

7

. 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797) TILTAI

Realybës ir abstrakcijos dermë

Rimvydas MULEVIÈIUS. �Osvaldo Jablonskio portretas�. 2011 m.

Edmundas BRAZAUSKAS. �Versalis�. 2011 m.

Dailininkai Rimvydas Mulevièius ir Edmundas Brazauskas.Irenos Mikulièiûtës galerijos archyvo nuotrauka

Artûras ARTAS

Lapkrièio 4 d. Irenos Mikulièiû-tës galerijoje buvo pristatyta dviejødailininkø, akademikø bei bièiuliøRimvydo Mulevièiaus ir EdmundoBrazausko darbø paroda. Taèiauapie bûsimà ekspozicijà kalbëjomësir su darbø kûrimo procesu susipaþi-nome R. Mulevièiaus dailës dirbtu-vëse Kauno senamiestyje. Ten suti-kome ir ðio menininko parodos opo-nentà � E. Brazauskà.�Parodos idëja labai paprasta:

mes esame du dëstytojai, profeso-riai. Edmundas dësto realybës irabstrakcijos kursà ISM Vadybos irekonomikos universitete, o að � pie-ðimà Vilniaus dailës akademijosKauno fakultete. Mûsø fakultetaijau kelerius metus bendradarbiau-ja, todël neseniai buvome surengæbendrà studentø darbø parodà. Ta-da ir pamanëme, kodël mes, seniliûtai, negalime savo darbø paro-dyti?� � apie parodos gimimo idë-jà pasakojo R. Mulevièius.Menininkas pakvietë á antrà

dirbtuviø aukðtà, kuriame ir tapytiparodai skirti darbai. Sukurtieji pa-statyti prie sienos, o dar nebaigtipasklidæ po erdvæ, laukia spalvø irfinalinio teptuko prisilietimo. Pas-taruosius trejus metus R. Mulevi-èius nemaþai tapo, taèiau plaèiajaivisuomenei yra geriau þinomaskaip grafikas bei vitraþistas. Meni-ninkas sukûrë daug vitraþø ne tikLietuvoje, bet ir uþsienyje: Norve-gijos, Vokietijos bei Prancûzijosbaþnyèiose, pastatø interjeruose.Surengë keletà personaliniø pieði-mo ir tapybos parodø.R. Mulevièiaus ekspozicija ste-

bina fiksuojamø realybës objektøávairove � miðke aptiktas paukðèiolizdas, kaime rasti suiræ ðeðko pa-laikai, varlë þolëje, kaimo troboslangas ar Þaliakalnio chasidø sina-gogos, ðalia kurios menininkas il-gà laikà gyveno, fragmentas. Dau-gelá gamtos momentø praëjusià va-sarà autorius uþfiksavo Dzûkijoje.Be gamtos ir miesto fragmentø,

R. Mulevièiaus ekspozicijoje ran-dame ir portretø serijà. Tai gerai pa-þástami kultûros veikëjai: poetas

GintarasPatackas, akvarelininkasOs-valdas Jablonskis ir skulptorius Eval-das Pauza. Klasikine technika � lesi-ruotës bûdu � atlikti portretai akátraukia fotografiðkumu, kompozi-cijos sprendimais, ðviesotamsa beirealistine momento raiðka.Á tapytojo O. Jablonskio ir skulp-

toriaus E. Pauzos asmenybesR.Mu-levièius paþvelgë netikëtu rakursu.O. Jablonskio atvaizdas nutapytasprislopinant spalvas ir ryðkinanttekstûrà. Fotografiðkas portretas,dailininkas áamþintas bresoniðkàjalemiamos akimirkos maniera, tary-tum prieð imdamas teptukà ðildy-tøsi suðalusias rankas. Darbas ádo-mus dël netradicinio kompozicijossprendimo: objektyvo distorsijospatemptas vaizduojamojo veidas �lyg pagrindinis didelio kûriniofragmentas. Taèiau jame yra visisvarbiausi elementai, apibûdinan-tys menininko asmenybæ: patirtáliudijanèios raukðlës, susimàstæsþvilgsnis, tapanèios rankos.E. Pauza vaizduojamas ið nuga-

ros. �Praplikæs skulptoriaus pakau-ðis atitinka dabartines madas � pli-kiai ðiandien visuomenëje svar-biausi, o ilgaplaukiai hipiai jau se-niai nebemadingi�, � su ðypsena to-ká vaizdavimo pasirinkimà komen-tavo menininkas. Darbai atliepia R.Mulevièiaus credo � filosofo ir te-ologo Ðv. Augustino þodþius: �Ne-

klaidþiok lauke, gráþk á savo vidø:þmogaus viduje gyvena tiesa.�Abstrakèiajai parodos daliai at-

stovaujantis E. Brazauskas oponuo-ja realistiniams kolegos darbams.Nors dailininkas daug dirba enkaus-tikos, knygø iliustracijos, sieninëstapybos, interjerø ir plakato srity-se, ðioje parodoje pristato tapybà.�Kai pamaèiau Rimo kûrinius, nu-sprendþiau tapyti jiems kontras-tuojanèius paveikslus, kad nebû-tø paraleliø. Mano darbai � tai pa-tologiniai, ið minimalizmo kilæspontaniðki vaizdiniai�, � pasako-jo E. Brazauskas.Darbø vaizdai, formos ir nuotai-

kos daugiausia atklydæ ið sapnø.Tai � realybës abstrakcijos. �Bûna,pabundu naktá kreèiant vaizdi-niams. Tada nedelsdamas bandaujuos uþfiksuoti drobëje. Nenaudo-ju teptukø � tapau mentelëmis�, �teigë kûrëjas.Paveikslams bûdingas ypaè gru-

bus mentelës brûkðnys, daþø gau-sa. Nuotaika perduodama spalvo-mis bei formomis.Kitame kûrinyje �Versalis� spal-

vos, potëpiai bei formospasakoja ádo-mià istorijà, kurià kiekvienas stebë-tojas gali savaip interpretuoti. Tam-sios, niûrumà perteikianèios spalvosiðblaðkomos intriguojanèiu geltonugyvybës ir laimës potëpiu. Motersfigûros linijø fragmentai ir tarsi be-

sisukanèios, lûþtanèios ar plyðtan-èios formos sufleruoja apie meilës irkanèios grumtynes. Gal kam norsVersalio parketas buvo per slidus?Visai kitokias nuotaikas spindu-

liuoja darbas �Haliucinacija�. Ra-mi þydra spalva ir neápareigojantisgeometriniø formø rebusas dvelkiaW. A. Mozarto muzikos lengvumu.Vaizdiniai, ákvëpti sukrëtimø ar pa-laimos momentø, atsidûræ ant dro-bës gali bûti traktuojami kaip sa-votiðka menininko terapija � iðsi-

kalbëjimas, pasidalijimas mintimisir jø perkëlimas á fizinæ materijà.Ekspozicijoje nerasime parale-

liø, taèiau dailininkø duetas kvie-èia þingsniuoti po realybës vaizdi-niø ir haliucinaciniø abstrakcijøerdvæ, kuri, pasak menininkø, ga-lëtø liudyti þmogaus akies ir min-èiø regimybæ bei pasàmonës iðpro-vokuotus jausmus.Parodà galite aplankyti lapkri-

èio 4-14 d. nuo 12 iki 18 val., ið-skyrus sekmadiená.

Atkelta ið 6 p.

Autoriø amþiaus grupëje iki 19me-tø nugalëtoja tapo Lina Jackutë, su-kûrusi filmà �Mouse�s story�. Di-dþiausia ðio darbo vertë � jautri isto-rija apie uþuojautà pelytei, pateku-siai á spàstus. Bene pagrindinio fil-mo personaþo, iðgelbëjusio pelæ ir netdariusio jai dirbtiná kvëpavimà, þiû-rovas nemato � ðmëþuoja tiktai dry-þuotomis margaspalvëmis kojinëmispasipuoðusios kojos, greièiausiai vai-ko, nes viena kojinë netvarkingai nu-smukusi. Visas filmukas nufotogra-fuotas pelës akiø lygyje. Toks þmo-gui neáprastas þiûrëjimo taðkas tur-bût ir yra ðá kûriná iðskiriantis priva-lumas.Antros vietos laimëtojais jaunes-

niøjø grupëje tapo kûrybinis kolek-tyvas ið Vilniaus: Greta Cibulskaitë,GabrielëGurèiûtë,GretaJanutytë,Ro-kas Mièiuda. Jø filme �Closer� � nëlaðelio poetikos, tik intriguojanti vie-ðojo tualeto realybë.Bent jau taip tvir-tino kai kurie þiûrovai. Pirmiausia dë-mesá patraukia netradiciðkai pateikia-mas, uþtamsintais kadro kraðtais, ið-gaubtas, tarsi stebëjimo kamera ma-

tomas vaizdas, sàmoningai nekeièia-mas viso filmo metu. Toks jis suku-riamas pritaikius technines priemo-nes � �þuvies akies� objektyvà arbaspecialià audiovizualinës medþiagosapdorojimo programà. Ðitoks audio-vizualinës medþiagos pateikimo bû-das sustiprina þiûrovo pojûtá, kadvaizdas stebimas pro rakto skylutæ.Puikiai parinktas, pasak þiûrovø,�soundtrack�as�, t. y. garso takelis,subalansuotas ir pritaikytas pagalvaizduojamà situacijà ir modeliuo-jamà nuotaikà. Muzikos ritmas har-moningai keièiasi priklausomai nuotualete pasirodanèiø naujø persona-þø, jø charakteriø ir ten vykstanèiøprocesø. Dar vienas svarbus aspek-tas � puiki, nevarþoma jaunøjø akto-riø vaidyba. Filmukas parodo, kadvieðàjá tualetà galima panaudoti toligraþu ne pagal pagrindinæ paskirtá.Ásigilinæ á kûrinio esmæ rastume kurkas prasmingesnæ mintá. Kokiemsnenuspëjamiems tikslams ávairûsþmonës gali pritaikyti analogiðkasbuities aplinkybes ir koks prieðtarin-gas, neadekvatus kiekvieno asmenselgesys, atspindintis jo charakterá.Nenuostabu, kad ðiam fotofilmui þiû-

rovai skyrë pirmà vietà. Treèioji ati-teko Ramunës Bartusevièiûtës dar-bui �Ðalta�. Kûrinio autorë árodo, kadnorint perteikti ðaltá visai nebûtinakeliauti á Ðiaurës aðigalá. Fotofilme,kaip ir poezijoje, pasitelkiama sim-bolika. Ryðkiai raudonø siûlø ka-muolys iðreiðkia karðtá, omëlynø raið-teliø raizgynë � ðaltá. Ðie pirminiaiiðeities taðkai kartu su pagrindiniopersonaþo veido iðraiðkomis pertei-kia þiûrovams ásimintinas emocijas.

Stebinantis kûrëjø fantazijosvaisius

Neatsitiktinai specialusis prizasuþ naujøjø medijø taikymà skirtasVilniaus dailës akademijos studen-tui Rimui Sakalauskui, pristaèiu-siam filmà �Sinchronizacija�. Devy-niø minuèiø áþanga neþada niekooptimistiðko. Banalus dokumentinisvaizdelis, kuriame rodomas nuobo-dus vidudienis daugiabuèio namokieme. Siuþetas neáprastas gal tik dëlto, kad smëlio aikðtelëje þaidþia vai-kuèiai. Juk pagal oficialià statistikàdidþioji jø dalis dabar laikà leidþiane kieme, o prie kompiuteriø moni-toriø. Netikëtai vaikø þaidimø aikð-

telëje esanti laipioti skirta masyvimetalinë konstrukcija, vaizduojan-ti gaublá (sovietmeèio palikimas),pakyla ir nuskrenda á padebesius(vël ta pati mûsø gyvenimo tikro-vës simbolika). Vaizdà keièia kitaselementarus, jokios meninës vertësneturintis kadras su vandens bokð-tu. Ir vël netikëtai patraukiamas þiû-rovø dëmesys, nes gremëzdiðkas sta-tinys pradeda suktis apie savo aðákaip vaikiðkas þaislas-suktukas, va-dinamas vilkeliu. Toliau dar graþiau.Mûsø ðalies didþiausios kalëdinëseglës arba masyviausio krepðiniokrepðio atributas � televizijos bokð-tas kartu su lëkðtelæ vaizduojanèiurestoranu �Paukðèiø takas� pradedasuktis, o galiausiai atsiskiria nuo sto-vo ir kaip kosminis laivas nukeliau-ja á visatos platybes. Viskas taip na-tûralu, kad, atrodo, nëra jokio mon-taþo.

Maloniai nustebintasfotografijosmokslø daktarasTomasPabedinskas

Pirmà kartà fotofilmø vertinimokomisijoje dalyvavæsVDUMFðiuo-laikiniø menø katedros lektorius To-

mas Pabedinskas dþiaugësi renginiuir darbais: �II tarptautinis medijø irfotografijos filmø festivalis �Stopframe� maloniai nustebino darbøávairove. Konkursui pateikti kûri-niai skiriasi ne tik techniniu atliki-mu, bet ir idëjomis. Festivalio daly-viø darbø perþiûroje buvo galima ið-vysti ne tik ið fotografijø sukurtø fil-mø (kuriø ir leistø tikëtis renginiopavadinimas �Stop frame�), bet ir vi-deokûriniø, tradicinës animacijos,kompiuterinës grafikos ar tiesiog sta-tiðkø fotografijø serijø, lydimø au-toriø parinkto garso takelio.Ne maþiau uþ atlikimo technikø

ávairovæ nudþiugino temø ir idëjøoriginalumas. Áprastesnes ir jaunøjøkûrëjø jau pamëgtas lyrines temas,jaunimo gyvenimo siuþetus ðiemetnetikëtai paávairino grynai koncep-tualûs darbai. Þinoma, juos konkur-sui pateikë vyresniosios amþiausgrupës kûrëjai, taèiau iðryðkëjæs dë-mesys ne vien techninei ar estetinei,bet ir konceptualiai kûrybos puseiiðties nuteikia optimistiðkai. Juk tik-ru menininku tampama ne tik iðmo-kus naudotis kûrybos priemonëmis,bet ir aiðkiai supratus, kà konkreèiainorima �pasakyti� þiûrovui.Kûriniø ávairovë neliko nepaste-

bëta vertinimo komisijos. Tarp prizi-ninkø buvo ir savo estetika iðsisky-rusiø filmø, ir grynai konceptualiø vi-deodarbø.�

Fotografinës poetikos simbolikaskaitmeninës technokratikos labirintuose

8

Kûryba . 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797)

Inesa ASTRAMSKAITË

***

naktá praleidau laukevarvëjo ryto rasanuo nosies galiukoðaltis ðerkðnu nubarstë lûpasskruostai paraudo ið gëdostikriausiai nakties mënesienojturëjau bûti baugigerai kad niekas nematë

***

akies kampuèiu þavëjausi sauleiðdeginodabar kai pakilsiu á dangønegalësiu verktines aðaros iðgaravoverkti be aðarødar neiðmokau

***

pajusti tà vëjo gûsábuvo taip paprasta ir lengvabet delnuose já sulaikytideja nebuvo lemtatarytum smëlisiðbyrëjo pro pirðtus

***

nenoriu verkti sûriomis aðaromistodël neinu braidþioti á jûrànenoriu verkti saldþiomis aðaromistodël praðaunesibelsti á mano duris

***

pabundu anksti rytàkai keliasi paukðèiaikai gëlës skleidþia þiedus

ir ðaukiuðaukiu savo meileipaukðèiø balseliaisþiedø kalbakurià tik viena suprantu

***

raudonas vynasbaltas kraujasðirdis aplaistyta lietumkuris ir grauþia ir kankinasûriau uþ aðarø laðusiðdegæs laukastuðèias oraskurio ákvëpèiau á plauèiusjei tik iðtarus tavo vardàpaliktum gráþtanèio pëdas

***

nenorëjau dainuoti ir raðyti eiliøtavo ðirdá padëjau prie brangakmeniøtegu prisigeria jø kvapoant kalnelio pëdas sniege iðmynuspravirkau prie vystanèiovainiko gëliø

***

jei iðmuðvalanda paskutinëanksèiaunegu mano naktis nusileislai að degsiuliepsnosiu lauþynuoskilsiu dûmais á dangøkol jie þemën nukris laðais

Deimantë BANDZEVIÈIÛTË

Egzorcistas

Mano tëvams reikia egzorcisto,kad iðvytø tà velnià:tà televizoriø, tà radijà.

Tetai reikia egzorcisto,kad iðvytø tà velnià:tuos aukðtakulnius, tas plukes ið galvos.

Man reikia egzorcisto,kad iðvytø tà velnià:tà norà gyventi daug.Per daug.

Vëjas

Jaunas vëjas ðiurena plaukusRojaus tremtiniai traukiasSminga kryþiaus dalia.

Senas vëjas lankstoIð atminties iðblukusias smilgasJuodom panagëm vëlGráþta þmonës.

Ið Siberijos

jokiø laiðkø ið Siberijostik iðplaukiantis laivasnuskendæs dar uostetik supelijusi tabokaið to laivoir pigus gëralasdroþtiniame paukðtyjetik trumpa tëvo telegramatai tik tavo pritekliustavo badasgëdykis savo turto sûnautik Siberijatik tëvastik

***

susitikime rytiniais ekspresaiskaip susitinka þmonëskad vël iðsiskirtø

nebûta èia Dievo, mënuliotik daugiau nei ðimtas metø vienatvëstik saulëgràþos atsigræþusiosá graþius þmones

iðsiskirkime knygomiskaip ir daug istorijø iðsiskyrëkad vël susitiktø

tavæs nebuvobet bus tau bûti

Veidrodþio karalystëje

tavo veidrodþio karalystëjejokiø stebuklø nevykstatik prasliûkina Dalibe ûsøten tik baltas vilkasgrasina Lorkai revoliucijakaþkur tik lokininkasir butaforiniai dëdës jam plojaèia visi tik buèiuojasiant mënulio iðlinkimoèia tik spindima vaivorykðtëmistavo veidrodþio karalystëtavo veidrodþio karalystëje telpatik veidrodistavo veidrodyje �tik veidas

Pasaka apie (ne)maþàjá princà

Að pamaniau,koks beprotisgali taip ðaukti,já net iðgirdoplanetos B17, L12 ir D8,tik dabar supratau �tai buvo protestasprieð visatos maþuosius berniukus.Pirmàkart pamatæstuðèià roþæ �ásimylëjo.Ir niekada netikëjo þmogumi,todël prisijaukino lapæ.Pasikorë ant baobabo,kurá norëjo nukirsti,tai, kas svarbiausia �matoma akimis.

Kas yra laukimas

laukti laukti lauktinesulaukti

laukiamas laukiamas laukiamasnesulaukiamas

lauk lauk laukir nesulauk to vieno laukianèio

Angelø

angelø bûna piktøRilkë man pritartø ir dabarplotume kartu katuèiøo jei tie angelai darir tikripatupdo tavo Dievà á inkilàir kas beliekatik paèiam ropðtis á medáiðkrapðtyt Dievà ið inkiloir atsipraðytikad esti tarp mûsøtokiø piktø angelø

***

Ásirausus á tavo minèiø semtuvëláRandi tik amþinybës sodusTik genëjimo þirklesIr jokio vakarykðèio autobusoIr jokios vakarykðèios manæsIr lieki su savo þirklëmis

Ir lieki tame semtuvëlyje vienaIr rieðkutëse në laðoTavo minèiø vandens

Moèiutës laidotuvës

rytoj mes laidosim moèiutæbaltos ákapës tamsiai þalia suknelëgiesmininkai ið kitos parapijos irpalaiminga ðypsena, kuria ðypsosi iðeinantys,karstas labai graþustaip sakë senelis, oman visi grabai vienodivienodai ðalto medþio

senele, daugiau tau nieko nebeskaudësman mamytë sakë, kadangelams nieko neskauda

***

DrugeliaiTuriIlgasBlakstienasJomisBuèiuojasiPrieðPatekantSauleiIðnykstaBlakstienosLiekaTikBuèiniaiIrVilkai

Dangirutës MALECKIENËS iliustracija

9

. 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797) Atmintis

Atsiminimø knygaapie aktoriø Pranà Piaulokà

Knygos �Scenos riteris. Atsiminimai apie Pranà Piaulokà� pristatymas Ðiauliø dramos teatre: reþisierë Nataða Ogaj-Ramer,knygos sudarytojas Svajûnas Sabaliauskas, teatrologë Nomeda Ðatkauskienë.

Neseniai pasirodë biografinë atsimini-mø knyga apie Ðiauliø dramos teatro ak-toriø Pranà Piaulokà (1945-2008). Ta pro-ga leidinio �Scenos riteris. Atsiminimaiapie Pranà Piaulokà� sudarytojà Svajû-nà SABALIAUSKÀkalbina teatrologëNo-meda ÐATKAUSKIENË.

� Pastaruoju metu iðleista gausybë biog-rafinës dokumentikos knygø. Atsiminimaiapie Ðiauliø dramos teatro aktoriø P. Piau-lokà � ne iðimtis. Kodël ðio þanro knygostapo tokios populiarios ir paklausios?� Nemanau, kad tai tik mados reikalas.

Atsiminimø knygø nëra labai daug. Tiesiogtoks þmogaus gyvenimo ciklas. Pastaruojulaiku netekome nemaþai didþiø menininkø,tad dësninga, kad pasirodo knygø apie juos.Prieð keletà metø buvo labai populiariosþvaigþdþiø biografijos, o dabar knygynølentynos lûþta nuo atpigintø tokio þanro lei-diniø. Manau, atsiminimø knygos ilgiau lie-ka paklausios, nes apie garsø ar jau anapiliniðëjusá þmogø, jo charakterá, darbus suþino-me ið daugelio já paþinojusiøjø. Atsiveria ið-samesnis asmens paveikslas, nei, tarkim, apy-braiþose, kurios buvo populiarios ir anks-èiau. Kiekvienais metais pasirodo 2-3 atsi-minimø knygos. O ði, apie P. Piaulokà, ið-skirtinë galbût dël to, kad yra ne apie sosti-nës, o apie provincijos teatro aktoriø.� Kuri panaðaus þanro knyga tau labiau-

siai imponuoja?� Ramunës Rakauskaitës apie kino reþi-

sieriø Henrikà Ðablevièiø, Janinos Rutkaus-kienës apie Laimonà Noreikà. Bëda, kad tosknygos ne visada lengvai pasiekia skaity-tojà, jø trûksta bibliotekose.� Ar atsiminimø knygas veikia tie patys

rinkos dësniai? Juk jas norisi iðleisti kuogreièiau, kol dar þmones jaudina prisimini-mai apie vienà ar kità asmená. Ar pavykoiðspausdinti knygà per tiek laiko, per kiektikëjaisi?� Pirmas impulsas buvo toks: iðleisti kaip

ámanoma greièiau, gal net po metø. Taèiauparadoksas � daugeliui pasirodë pernelygskaudu taip greitai leistis á prisiminimus apiePranà. Kita vertus, manau, prisiminimø kny-ga aktuali apie ðeðerius metus. Praëjus ilges-niam laiko tarpui, tarkim, po deðimties metø,daug kas pasikeièia, prisiminimai tampa la-bai asmeniðki, kartais ir netikslûs. Ðioje kny-goje sàmoningai netaisiau netikslumø. Juk,sakoma, atsiminimuose slypi daugiausia tie-sos ir, atvirkðèiai, nieko nëra uþ juos subjek-tyvesnio. Taigi treji metai, per kuriuos iðlei-dome knygà, manau, optimalus laikas.

� Monografijai apie menininkà paraðytidaþniausiai prireikia ne vieneriø ir net nekeleriø metø. Tai ilgas kûrybinis, analitinisprocesas. O kiek laiko pakanka parengti at-siminimø knygai?� Jei prie jos dirbtø visa redkolegijos ko-

manda, gal uþtektø ir metø. Kai rengi vie-nas, sugaiðti gerokai ilgiau. Be to, kalbintiþmonës gyvena net tik Ðiauliuose, bet ir Vil-niuje, Kaune, Klaipëdoje, Londone, net Nau-jajame Orleane. Teko pasikliauti internetuir asmenine þmogaus atsakomybe. Kai ku-rie kalbintieji, tarkim, Tomas Venclova, no-rëjo derinti kiekvienà korektûros taisymà.Tai ilgokai uþtrunka. Aèiû redaktorei Biru-tei Tudorakei, kuri negailëjo savo laiko.� Ið pirmo þvilgsnio parengti atsiminimø

knygà atrodo labai paprasta: pakalbini pa-ðnekovus, uþraðai ir sudëlioji tekstus, per-duodi redaktoriui, ir viskas. Koks gi ið tik-røjø tas procesas?� Vartydamas atsiminimø knygas, að gal-

vojau panaðiai. Kol pats nesiëmiau ðio dar-bo. Sudarytojui tenka kur kas didesnë atsa-komybë. Nepakanka ið kalbinamojo iðgau-ti, pavyzdþiui, eilëraðèio posmà. Rengdamasknygà siekiau, kad ji bûtø skaitoma kaippokalbis, kad kiekvienas pasakojimas tarsiiðplauktø ið ankstesnio, savaip já pratæstø.Tarkim, Virginijos Kochanskytës pasakoji-mà atkartoja Reginos Ðaltenytës mintys, ojas papildo Gyèio Padegimo atsiminimai.Taip pamaþu keliuose tekstuose atsisklei-dþia, kodël Pranas vadintas bûtent Franku,pateiktos net kelios versijos, nuomonës.Knyga � kaip iðtisinis audinys. Visi pasa-kojimai susijæ vienas su kitu, iðskyrus tuos,kurie buvo paraðyti daug anksèiau.� Biografinës dokumentikos þanro kny-

gos sudaromos ávairiai: galima atsiminimuspateikti chronologine tvarka ar tiesiogðiaip, kaip pavienius, galima jais provokuo-ti, galima koncentruotis labiau á kûrybà ar-ba asmeniná gyvenimà. O kokia buvo tavomedþagos atrankos logika ir tikslai?� Jau dvideðimt metø dirbu þurnalistiko-

je, teko raðyti ir skaityti daug ávairiø tekstø.Kai kurie þurnalistai mëgsta pateikti ne tikpokalbá, bet ir savo áspûdá apie kalbinamà-já, tarkim, komentuoti, kaip jis apsirengæs irpan. Bet man tai neádomu. Stengiausi kny-gà sudaryti taip, kad man ir daugeliui manobièiuliø bûtø smalsu jà skaityti.� Vadinasi, knygoje labai daug tavo as-

meninio poþiûrio?� Taip. Kai kuriuos autorius stengiausi

�nuasmeninti�. Reikëjo nemaþai tekstø ap-valyti, kad neliktø perdëto susireikðminimo.

� Ar etiðka tai daryti?� Pokalbiai buvo gana ilgi, tad tiesiog

atrinkau maþiau �suasmenintas� tekstøvietas.� Papasakotos istorijos skiriasi nuo pa-

raðytø. Ar paðnekovai buvo kalbinami, arraðë atsiminimus, kaip jiems norëjosi?� Maþdaug pusë tekstø buvo paraðyti. Ára-

ðiau 23 interviu. Daugelá vëliau derinau supaðnekovais, jie galëjo juos papildyti. To-dël kai kurie interviu nutolo nuo pirminiovarianto ir virto asmeniniu pasakojimu.� Kalbinamø asmenø atranka � labai

svarbus veiksnys. Kaip pasirinkai paðneko-vus, ar neliko ásiþeidusiø, neteisingai pri-mirðtø?� Kai kurie pasisiûlë patys, kai kuriuos

ilgai ákalbinëjau, o kitø taip ir neprikalbi-nau. Keleto þmoniø atsisakymuose áþvelgiaunetgi pavydo, nors vieðai jie teisinosi tuo,kad P. Piaulokas jiems �gyvas ðirdyje�. Kaikurie tekstai nepateko á knygà dël ávairiøaplinkybiø. Pavyzdþiui, gaila, kad taip ir ne-pavyko iki galo suderinti Vytauto Ciplijaus-ko atsiminimø. O atrankos principas ganapaprastas � daugelis paðnekovø tiesiog nu-rodydavo kità asmená. Liko nepakalbintaDana Rutkutë, taèiau jos prisiminimus no-rëèiau sudëti á Ðiauliø dramos teatro jubi-liejui skirtà knygà. Beje, visi norintieji ga-lëjo su manimi susisiekti, nes �Literatûra irmenas�, Ðiauliø vietinë spauda, Ðiauliø dra-mos teatras skelbë reikiamà informacijà.Manau, 45 knygoje ádëti prisiminimai � ga-na daug.� Visuomenëje gajus mitas, kad aktoriai

yra neáprasti, �kitokie� þmonës. Tai ypaèpastebima nedideliame mieste, kokie ir yraÐiauliai. Be to, skaitytojams visada ádomusuþinoti aktoriø asmeninio gyvenimo peri-petijas, o P. Piaulokas garsëjo kaip ganauþdaras þmogus. Ar nesinorëjo labiau at-skleisti paslapties �uþdangà�, papasakotijo asmeninio gyvenimo detaliø?� Að ir këliau sau tikslà atskleisti ávairia-

pusá Prano gyvenimà. Jis iðties buvo labaitalentingas aktorius, tai byloja ir daugybëapdovanojimø. Bet Pranas buvo ir papras-tas þmogus, jis kaip visi pirko bandeles, pie-nà, degtinæ ir cigaretes prekybos centre.Knygoje netrûksta nuoðirdþiø kasdieniðkøistorijø. V. Kochanskytë pasakoja, kad Pra-nas ðukuodavo jai plaukus. Kurso draugasViktoras Valaðinas atvirai iðsakë nuomonæ,kodël aktorius liko Ðiauliuose. Jo manymu,iðvykæs ið Vilniaus ir pradëjæs dirbti Ðiau-liuose, Pranas gerokai pataisë savo finansi-næ padëtá. Genovaitë Vaiginytë neslepia, kad

mëgo su Pranu �paûþti�, o Dalius Janèiaus-kas prisiminë jo pokðtus �grimerinëse�. Þo-dþiu, knygoje netrûksta pasakojimø, rodan-èiø, kad Pranas nebuvo toks jau uþdaras irneprieinamas �Dievo pateptasis�. Aktoriustiesiog bendravo su tais, su kuriais buvo ma-lonu, ir elgësi atvirai, paprastai, nuoðirdþiai.Be to, knygoje rasite ádomiø jo vaikystësfaktø. Prano tëvas buvo nuðautas jam darnegimus, berniukas augo vienas su mama.O visus prisiminimus persmelkia didþiulioP. Piauloko talento pripaþinimas.� Þmonës linkæ pagraþinti prisiminimus,

nutylëti skaudþius dalykus, neliesti kai ku-riø, kad ir labai svarbiø temø. Ar nebijojaiPrano paversti �stabu�, kaip pats sakei,�Dievo pateptuoju�?� Ne, nemanau, kad tokio þanro knygoje

tai butø ámanoma.� Aktoriø gyvenimas neretai apipinamas

legendomis. Apie Pranà, kiek þinau, jø taippat bûta. Ar nesinorëjo knygoje paþvelgti,kas slypi uþ tokiø ávaizdþiø kaip P. Piaulo-ko �pasiðventimas vaidybai�, �iðtikimasÐiauliø teatro riteris� ar net �Ðiauliø mies-to simbolis�.� Legendos egzistuoja, bet jose daug tie-

sos. Pranas, mano galva, iðties buvo Ðiauliøsimbolis. Rûstus ir uþdaras jis atrodë tik sve-timiems. Apie aktoriaus iðtikimybæ Ðiauliødramos teatrui uþsimena ir teatro vadovasAn-tanas Venckus, prisiminæs pusiau rimtà Pra-no pasakymà, kad geriau Ðiauliuose bûsiupirmas nei kur nors kitur ðeðtas. Paskutiniaismetais aktorius neneigë galimybës filmuotisserialuose, tik kine já trikdë ilgos �prastovos�laukiant tinkamø oro sàlygø ar pan. Visà gy-venimà Pranas buvo labai uþsiëmæs, jam te-atre skirti puikûs vaidmenys. O legendas su-stiprina tikri faktai, kad ir daugeliui þinomasatvejis, kai ápusëjus darbams Pranas atsisakëdirbti restorano programoje.� Vis dëlto skaitant knygà susidaro áspû-

dis, kad aktoriaus kûrybinis ir asmeninis gy-venimas � tarsi du atskiri pasauliai. Ar dë-liojant medþiagà siekta iðlaikyti balansà?� Labai taikliai pastebëta. Knygoje sie-

kiau balanso. Apie vaidybà turëtø kalbëtiðios srities specialistai. Mane domino tiekkûrybinis, tiek socialinis, tiek ir asmeninisaktoriaus gyvenimas.� Skaitydama neseniai pasirodþiusias at-

siminimø knygas apie teatro (ir ne tik) me-nininkus áþvelgiu nemaþai jø gyvenimo pa-raleliø. Tarkim, ir P. Piaulokas, ir Dalia Ta-mulevièiûtë apibûdinami panaðiai: tai vie-niði, atsisakæ ðeimos, teatru ir kûryba gyve-næ þmonës. Panaðus ir jø ávaizdis: elegan-tiðkai smilkstanti cigaretë, kavos puodelisrankoje, susikaupæs veidas... Ar tai tos pa-èios, jau iðeinanèios kartos menininko ávaiz-dþio dalis?� Tikrai taip, visiðkai pritariu. Tai teatro

mohikanai, kuriems scena dar buvo ðventa.Teatras keièiasi, bet norëtøsi, kad tam tikridalykai iðliktø. Dirbusieji su Pranu kalbëjoapie teatre likusià jo teigiamà aurà. Ir að jiemspritariu. Prie kai kuriø iðkiliø asmenybiø vis-gi nedrásèiau prisiliesti, o ðtai apie Ðiauliødramos teatro senbuvius, puikius aktorius,kuriuos paþástu, arba ðiuo metu èia spektak-lá statanèià reþisieræ Nataðà Ogay � mielairaðyèiau. Matau ðio darbo prasmæ ir iðlieka-màjà vertæ.

Sauliaus JANKAUSKOnuotrauka

10

Vilniaus langas . 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797)

Andrius JAKUÈIÛNAS

Vilniaus paveikslø galerija kvieèia lan-kytojus á parodà �Nuo kalvystës iki auksa-kalystës: 1960-1990 m. metalo plastika Lie-tuvos dailës muziejaus rinkiniuose� (veiksiki 2012 m. sausio 9 d.). Joje, kaip pabrëþia-ma, visuomenei iðsamiai pristatomas Lietu-vos dailës muziejuje saugomas, tris deðimt-meèius apimantis, ávairiausiø þanrø metalokûriniø rinkinys. Keturiose galerijos salëserodoma 30 dailininkø per 150 darbø. Anotparodos kuratorës Graþinos Gurnevièiûtës,�Lietuvos metalo meno tradicijos formavo-si sudëtingomis ir vingiuotomis istorinëmisaplinkybëmis. XVI-XVIII a. klestëjæ auksa-kaliø ir metalo liejimo cechai XIX a. pabai-goje patyrë nuosmuká. Ir kalvystë, ir auksa-kalystë ëmë atsigauti tik XX a. antroje pu-sëje, ásiliejus á meno rinkà jauniems metaloplastikos specialybæ ágijusiems dailinin-kams; parodoje galima atsekti pagrindiniusðios taikomosios dailës ðakos kitimo etapus:nuo dirbiniø, artimø liaudies kalvystës tra-dicijoms, iki modernios Lietuvos menà rep-rezentuojanèios juvelyrinës plastikos�.Atkreiptinas dëmesys, kad aukðtosios

dailës mokyklos Lietuvoje ilgà laikà su me-talu neturëjo nieko bendra, pirmaisiais po-kario deðimtmeèiais metalo darbø ëmësi vie-nas kitas skulptorius, keramikas, interjerospecialistas: Juozas Këdainis, Jonas Prapuo-lenis, Konstancija Petrikaitë-Tulienë. Jie kû-rë tuo metu buvusius madingus interjeropuoðybos akcentus � daugiausia kamerinesskulptûrëles, þvakides ið kalto, karpyto,lankstyto metalo, savaip ákûnijusias liaudieskalvystës tradicijas. Liaudiðkø, archeologi-niø motyvø gausu ir archeologës Sofijos Ri-mantienës bei kiek vëliau ðioje srityje saveiðbandþiusios tapytojos Liudos Vaineiky-tës papuoðaluose. Tam tikras metalo menoatgimimas septintajame praeito amþiaus de-ðimtmetyje sietinas su Estijos dailës insti-tutu. Po studijø ðioje aukðtojoje mokyklojesugráþus Tiju Enei Vaivadienei, VytautuiBudvyèiui, Elinai Budvytienei, parodose ne-trukome iðvysti modernesnës lakoniðkos for-mos lietuviðkø indø, tualeto komplektø, de-koratyviniø kalinëto vario plokðèiø. Ávai-resniam metalo dirbiniø asortimentui átakosturëjo 1961 m. Lietuvos dailës institute (da-bar � Vilniaus dailës akademija) ákurta Di-zaino katedra. Jai vadovavusiam FeliksuiDaukantui buvo artima dizaino funkciona-lizmo kryptis, ryðki jo paties darbuose. Kû-rybingumo ið metalo dailininkø laukë irmiestuose veikæ dailës kombinatai, pagaletalonus serijomis gaminæ ávairios paskir-ties dirbinius, ir atkuntanti buitis � bent jauypatingesnëmis progomis þmonës tikëjosivienetiniø daiktø, ypaè papuoðalø.Naujasmetalo plastikos etapas prasidëjo aðtunta-me deðimtmetyje. Daþniausiai jis siejamassu Kazimieru Simanoniu, beje, metalo dai-lininkui reikalingø profesiniø þiniø taip patágijusiu Estijoje. Galima sakyti, su ðiuo sa-vito braiþo menininku prasidëjo lietuviø ju-velyrinio meno tradicija, nors prabangius pa-puoðalus ið tauriøjø medþiagø tuo metu kû-rë ir kiti juvelyrai � Vytautas Zaturskis, Ni-kolajus Þoludevas. Á aðtunto deðimtmeèiopabaigà subrendo nauja dailininkø karta �Marytë Gurevièienë, Arvydas Gurevièius,Vytautas Matulionis, Birutë Stulgaitë, Alek-sandras Ðepkus � padëjusi pagrindus mo-derniosios lietuviø juvelyrinës plastikos rai-dai. Kiek vëliau jø gretas papildë ÞilvinasBautrënas, Sigitas Kreivaitis, Sigitas Virpi-laitis, savo kûryba dþiuginæ jau devintamedeðimtmetyje. Jø ieðkojimai atliepë bendràribos tarp taikomojo ir vaizduojamojo me-no nykimo procesà. Papuoðalas jiems jau ne-buvo tik dekoratyvinis aksesuaras. Dailinin-kø kûryboje gausu simboliø, þenklø, siuþe-to uþuominø ir senøjø kultûrø atgarsiø. Vie-nam papuoðalui jie ir ðiandien daþnai nau-doja net kelias skirtingas medþiagas, derinajas ne pagal brangumà, o pagal menines ypa-tybes.

Visai neseniai, lapkrièio 4 d., Radvilø rû-muose atidaryta Valdo Antano Gurskio ap-þvalginë tapybos paroda �Bëganèio laikoðviesa�, skirta tapytojo 75-meèiui, joje pri-

Vilniaus paveikslø galerijojeir Radvilø rûmuose � naujos parodos

Valdas GURSKIS. �Þalias namas�. 1982 m.

Sigitas KREIVAITIS. Kaklo papuoðalas. 1986 m.

10 d., ketvirta-diená, 18.30 val. Ra-ðytojø sàjungos Bal-tojoje salëje (K. Sir-vydo g. 6, Vilnius) �poetës Indrës Valan-tinaitës eilëraðèiø knygos �Pasakos apie mei-læ ir kitus þvëris� pristatymas. Renginys iðciklo �Jauni ir talentingi�. Dalyvaus knygosautorë I. Valantinaitë, poetas Rolandas Ras-tauskas, pianistas Kæstutis Pavalkis.11 d., penktadiená, 17 val. Nacionalinës

kultûros ir meno premijos laureato, raðytojoDonaldo Kajoko kûrybos vakaras, kuriamebus pristatyta nauja poezijos knyga �Kurèiamasiliukui�. Vakaro metu veiks improvizuotaJûratës Stauskaitës pieðiniø paroda D. Kajokoeilëraðèiø knygos �Kurèiam asiliukui� tema.Programoje dalyvaus knygos autorius D. Ka-jokas, literatûrologë prof. Viktorija Daujoty-të, poetai Arnas Aliðauskas, Rimvydas Stan-kevièius, Vytautas Stankus, dailininkë Jûra-të Stauskaitë.14 d., pirmadiená, 17.30 val. raðytojo Pet-

ro Venclovo romano �Kartybiø taurë � ikidugno� pristatymas. Programoje dalyvausknygos autorius P. Venclovas, knygos leidë-jas, filosofas dr. Andrius Konickis, literatû-rologas prof. Petras Braþënas, raðytojai Biru-të Jonuðkaitë, Algimantas Zurba. Koncertuosstyginiø kvartetas �ArtVio�: Ingrida Rupai-të (I smuikas), Kristijonas Venclovas (II smui-kas), Tomas Petrikis (altas), Povilas Jacuns-kas (violonèelë).15 d., antradiená, 13 val. Marijampolës

P. Kriauèiûno vieðosios bibliotekos Miestofiliale (Draugystës g. 5, Marijampolë) � Vy-tauto V. Landsbergio kûrybos vakaras ið cik-lo �Prozos dienos�.Á renginius áëjimas nemokamas. Informa-

cija tel. (8 5) 2629627; el. p. rasytojuklu-bas@aiva.lt.

12 d., ðeðtadiená, 18 val. VU Ðv. Jonø baþ-nyèioje � koncertas �Mit ganzem willenwünsch ich dir�: seniausia vargonø muzika.Bilieto kaina � 15 Lt, moksleiviams, studen-tams, neágaliesiems ir senjorams su paþymë-jimais � 10 Lt. Bilietai parduodami prieð kon-certà renginio vietoje.

10 d., ketvirtadiená, 18 val. Baþnytiniopaveldo muziejuje (Ðv. Mykolo g. 9) vyksGailestingumo metø paskaita �Gailestingo-jo Jëzaus paveikslo teologija ir ikonografi-ja�. Paskaità skaitys dr. Skirmantë Smilingy-të-Þeimienë. Áëjimas nemokamas.

XVI tarptautinisðiuolaikinës muzikosfestivalis �Ið arti�10 d., ketvirtadiená,

18 val. Seansas: �Atsar-giai � premjera!� Skiria-ma Lietuvos kompozito-riø sàjungos 70-meèiui.Kauno valstybinëje filharmonijoje. Progra-moje: Fausto Latëno �Defragmentation�,Zitos Bruþaitës �Sonetas I�, Gintaro Sodei-kos �Post Mortem�, Giedriaus Puskunigio�Asmik Pavana�, Vaclovo Augustino �At-minties laivas�, Lino Rimðos �Paliekant�,Algirdo Martinaièio �Skirtingi ðeðkai�. At-likëjai: Andrius Radziukynas (fleita), Al-girdas Januðevièius (trimitas), Vygantas Ði-linskas (trombonas), Pavel Giunter (perku-sija), Ala Bendoraitienë (fortepijonas),Zbigniev Levicki (smuikas), GiedriusBendoraitis (kontrabosas). Dirigentas Vac-lovas Augustinas. Vaizdo menininkai:Dþiugas Katinas, Grëtë Krivickaitë. Bilie-to kaina �10 Lt.11 d., penktadiená, 18 val. Keturi. Kauno

valstybinës filharmonijos Maþojoje salëje.Programoje: Maurice Ravelio �Tombeau deCouperin�, Zitos Bruþaitës �Stillness�, Be-los Bartok �Six Romanian Folk dances� (arr.by Signum Saxophonquartett), Vlado Ðvedo�Saxophone Quartet�, Thierry Escaicho �Tan-go Virtuoso�, Astoro Piazzollos �Four forTango�. Atlikëjai: Signum Saxophone Qu-artet (Vokietija) � Blaþ Kemperle, SimonSchuller, Alan Luþar, David Brand. Bilietokaina � 10 Lt.12 d., ðeðtadiená, 17 val. Concerti. Kauno

valstybinëje filharmonijoje. Programoje: Igo-rio Shcherbakovo �Koncertas fleitai, stygi-niams ir muðamiesiems�, Mario Alfaguell�Koncertas fortepijonui Nr. 7�, Juliaus An-drejevo �Negráþtanèiam paukðèiui�, Vidman-to Bartulio �Cynthias Dream�, Jono Pauliko�Liepsnojantis krûmas�, Peterio Vaskso�Musica dolorosa�. Atlikëjai: Klaipëdos ka-merinis orkestras (meno vadovas MindaugasBaèkus), Cynthia Soto Cordero (fortepijonas,Kosta Rika), Bogdana Stelmashenko (fleita,Ukraina). Dirigentas Vytautas Lukoèius. Bi-lieto kaina � 10 Lt.

statoma per 100 aliejine tapybos technikasukurtø darbø. Eksponuojami peizaþai, por-tretai, natiurmortai ir figûrinës kompozici-jos ið autoriaus dirbtuviø, Lietuvos dailësmuziejaus ir Nacionalinio M. K. Èiurlioniodailës muziejaus rinkiniø. Rodomos foto-grafijos, kuriose uþfiksuotos jaunystës, stu-dijø metø, ávairiausiø dailininkø susibûri-mø, plenerø akimirkos, eksponuojami svar-biausi personaliniø parodø lankstiniai, ka-talogai ir plakatai.Parodoje dëmesys sutelktas á beveik pen-

kiasdeðimties metø molbertinës tapybos rai-dà, sàlytá su modernizmo tendencijomis irsavito peizaþo matymo paieðkas. V. Gurs-kio kûryba, teigiama, �balansuoja tarp gra-fiðkumo ir tapybiðkumo, tarp formos ir erd-vës, tarp þemës ir dangaus�. Bet ji perteikiaesminá lietuviðkojo peizaþo iðskirtinumà,besikeièianèiø metø laikø ávairovæ, ákûnijapoetines gamtos nuotaikas, esminius meni-nio matymo aspektus.V. Gurskis � itin intensyviai kuriantis, ak-

tyvus Lietuvos dailininkø sàjungos narys.Menininkas surengæs 30 personaliniø paro-dø, dalyvavo 109 bendrose parodose Lietu-voje ir uþsienyje. Jo kûriniø ásigijæ Lietu-vos ir uþsienio muziejai, privatûs kolekci-ninkai. Uþ peizaþinæ tapybà 1997 m. apdo-vanotas Lietuvos Respublikos aplinkos ap-saugos ministerijos premija, yra gavæs indi-vidualià menininko kûrëjo stipendijà(1997-1998). Po 1967 m. respublikinës dai-

lës parodos V. Gurskis atsidëjo daugiausiamolbertinei tapybai. Tuo metu sukurtos fi-gûrinës kompozicijos ir portretai (�Mergai-të su oþka�, 1969; �Mergaitë�, 1970) pasi-þymëjo monumentalumu, dekoratyvumu,ryðkiø spalvø kontrastais. Vëliau, nutolæsnuo dekoratyviø tendencijø, sukûrë kame-riniø, psichologiðkai itin átaigiø portretø(Juozo Miltinio, 1978; Valerijono Jucio,1980, ir kt.).Pasak kuratorës Nijolës Nevèesauskienës,

�peizaþuose geriausiai atsiskleidþia svar-biausias V. Gurskio kûrybos árankis � intui-cija. Ja vadovaudamasis dailininkas renka-si motyvus, kompozicijà, spalvas. Peizaþaiatspindi miesto vaizdus (Vilnius, Klaipëda),lietuviðkø kaimeliø ir baþnyèiø, pajûrio te-mà. Vilniaus senamiestá jis mato savaip:ávairiais metø laikais, daþnai nuðviestà ið-skirtinës ðviesos, spalvingà (�Peizaþas su fo-teliu�, 1975); perteikia já ekspresyviu potë-piu. Bet labiausiai V. Gurskis mëgsta tapytigamtoje. Ten menininkas atranda gamtospadiktuotø kompoziciniø, erdvës, spalviniøsprendimø�. Anot dailininko, jis �visuometieðkojo peizaþø, kuriuose slypi vidinë energi-ja� (�Fataliðkas peizaþas�, 1986). Medþiai �svarbi dominantë ðiai energijai iðreikðti.�Mane veikia medþiai, jø besikartojantys rit-mai, iðraiðkinga belapiø ðakø kanèia. Juoserandu poezijà�, � yra sakæs autorius.

Parengta pagal Lietuvos dailësmuziejaus informacijà

11

. 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945, el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Auðra Kaziliûnaitë; fotografija �Romualdas Rakauskas; muzika � Eugenija Þakienë; kinas �Gediminas Jankauskas; teatras � Gediminas Jankus.Fotografas: Zenonas Baltruðis.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

92-ojo kûrybinio sezono lapkrièio mënesiorepertuaras10 d., ketvirtadiená, 11 d., penktadiená, 18 val., 12 d.,

ðeðtadiená, 15 val. Rûtos salëje (Laisvës al. 71) � premjera:Sofi Oksanen �Apsivalymas�. Tragedija. Reþisierius JonasJuraðas. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 30 Lt.10 d., ketvirtadiená, 20 val. teatro fojë � festivalis �VDU

Jazz jungtys 2011�. Mikko Innanen & Innkvisitio feat. Liu-das Mockûnas (Suomija-Lietuva), �Flow Low� (Lietuva).Koncerto trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 25 Lt, mokslei-viams, studentams ir senjorams � 15 Lt.11 d., penktadiená, 21 val., 12 d., ðeðtadiená, 18 ir 20 val.

Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) � programos �Ðokam: Judantitekstilë� premjera: tarpdisciplininis ðokio spektaklis �4 milijo-nai�. Patricija Gilytë (Lietuva�Vokietija), Né Barros (Portugali-ja) ir ðokio teatras �Aura� (Lietuva). Spektaklio trukmë � 1 val.Bilietø kainos � 10, 15 Lt. Bilietus galima ásigyti Bilietai.ltkasose arba 1 val. prieð spektaklá renginio vietoje.11 d., penktadiená, 20 val. teatro fojë � festivalis �VDU Jazz

jungtys 2011�. Premjera! Trio �11.11� (Lietuva), Ken Vander-mark ir �Made to Break� (JAV). Koncerto trukmë � 2 val. Bilie-to kaina � 25 Lt, moksleiviams, studentams ir senjorams � 15 Lt.12 d., ðeðtadiená, 16 val. teatro fojë � festivalis �VDU Jazz

jungtys 2011�. Atvira diskusija �Dþiazas loftuose prieð trisdeðimtmeèius�. Dalyvauja �NoBussines records� prodiuse-ris Danas Mikalionis. Renginio trukmë � 1 val. Renginysnemokamas.12 d., ðeðtadiená, 19 val. teatro fojë � festivalis �VDU Jazz

jungtys 2011�. �Free Funk Society� (Lietuva) ir �La Poschea Sons� (Prancûzija). Koncerto trukmë � 2 val. Bilieto kaina� 25 Lt, moksleiviams, studentams ir senjorams � 15 Lt.13 d., sekmadiená, 12 val. Maþojoje scenoje (Laisvës al.

71, V a.) � �Kiðkis pabëgëlis�. Muzikinis spektaklis vaikamsnuo 5 m. pagal Liudviko Jakimavièiaus knygelæ �Lapë irkalioðai�. Reþisierë Agnë Sunklodaitë. Spektaklio trukmë �1 val. Bilieto kaina � 15 Lt.13 d., sekmadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62)

� Jean-Luc Lagarce �Tolima ðalis�. Dviejø daliø drama. Re-þisierius Gintaras Varnas. Spektaklio trukmë � 3.15 Lt. Bilie-tø kainos � 25, 30 Lt15 d., antradiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62)

� Timothee de Fombelle �Ðvyturys�. Monospektaklis. Reþi-sierius Gintaras Varnas. Spektaklio trukmë � 1.10 val. Bilie-to kaina � 25 Lt.16 d., treèiadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al.

71) � Abi Morgan �Maþutis dinamitas�. Vienos dalies spek-taklis. Reþisierius Gintaras Varnas. Spektaklio trukmë � 1.30val. Bilieto kaina � 30 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30-19 val.,

tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno kamerinis teatras11 d., penktadiená, 12 d., ðeðtadiená, 13 d.,

sekmadiená, 18 val. premjera � Daivos Èepaus-kaitës �Diena ir naktis�. Dviejø daliø drama.Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektakliotrukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.16 d., treèiadiená, 10 ir 12 val. Daivos Èepauskaitës �Lakð-

tingala�. Spektaklis mokyklinio amþiaus vaikams H. K. An-derseno kûrybos motyvais. Reþisierius Aleksandras Rubino-vas. Spektaklio trukmë � 1 Lt. Bilieto kaina � 10 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I-V 14-18 val., VI-VII

11-18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt irBilietø pasaulis.

Kauno valstybinis lëliø teatras11 d., penktadiená, 19 val. �Laimingi þmo-

nës� pristato spektaklá suaugusiesiems � Vy-tauto V. Landsbergio �Atëjau, pamaèiau, ne-galëjau, arba Visiðkas Rudnosiukas�. Reþi-sierius Vytautas V. Landsbergis. Vaidina Ai-nis Storpirðtis ir Marius Jampolskis. Bilieto kaina � 40 Lt.Bilietus platina Tiketa ir teatro kasa prieð spektaklá.12 d., ðeðtadiená, 12 val. �Nykðtukas nosis�. Apie tai, kà

gali padaryti pyktis. Nuo 5 m. Reþisierius Algimantas Stan-kevièius. Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.12 d., ðeðtadiená, 18 val. premjera � �Medinës þvaigþ-

dës�. Populiariø TV projektø parodijos. Autorius ir reþisie-rius Andrius Þiurauskas. Bilietø kainos � 15, 20 Lt.13 d., sekmadiená, 12 val. �Ðeimynëlë ið didþiosios girios�.

Þaisminga pasaka apie vienos dienos Kaukø ðeimos nuotykius.Nuo 3 m. Reþisierius Olegas Þiugþda. Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.13 d., sekmadiená, 16 val. maþøjø dainininkø grupë

�CACA� pristato savo naujausià albumà �Pagrandukø dai-nelës�. Bilietø kainos � 15, 20 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�17 val., VI�

VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platina Bilietøpasaulis.

11 d., penktadiená, 19 val., 13 d., sek-madiená, 18 val. �Su Naujaisiais me-tais, Ana!�. Vienos dalies spektaklis pa-gal Biljanos Srbljanoviè pjesæ �Belgra-do trilogija�. Reþisierius Darius Rama-ðauskas. Spektaklio trukmë � 1.50 val.Bilieto kaina � 30, 35 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III-V 15-19 val., VI 15-

18 val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 60 90.Bilietus taip pat platina Bilietai.lt.

Kauno valstybinis muzikinis teatras10 d., ketvirtadiená, 18 val. Johano Ðtrauso

�Vienos kraujas�. Trijø veiksmø operetë. Atnau-jinimo reþisierius Gediminas Maciulevièius, di-rigentas Virgilijus Visockis, atnaujinimo dailinin-kë Marta Vosyliûtë, choreografas Aleksandras Jan-kauskas. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kai-nos � 15, 30, 45, 50, 100 Lt.11 d., penktadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Grafaitë Mari-

ca�. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Alexey Stepaniuk(Rusija), dirigentas Jonas Janulevièius, scenografas FriederKlein (Austrija), kostiumø dailininkë Kotryna Daujotaitë,choreografas David Avdysh (Rusija). Spektaklio trukmë �3.10 val. Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.12 d., ðeðtadiená, 15 val. Baltojoje salëje � sezono pra-

dþiai: kamerinës muzikos koncertas �Ateikite pas Mikelan-dþelà...�. Dalyvauja tarptautiniø konkursø laureatas Mindau-gas Zimkus, pianistë Paulë Gudinaitë. Koncertà veda muzi-kologas Viktoras Gerulaitis. Bilieto kaina � 20 Lt.12 d., ðeðtadiená, 18 val. Umberto Dþordano �Andrë Ðen-

jë�. Dviejø daliø opera. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentasJulius Geniuðas, dailininkas Jonas Arèikauskas. Pagrindinespartijas dainuoja Eric Fenton (sveèias ið JAV), Lilija Gubai-dulina ir Vytautas Juozapaitis. Spektaklio trukmë � 2.30 val.Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.13 d., sekmadiená, 12 val. Tomo Kutavièiaus, Violetos Pal-

èinskaitës �Nykðtukas Nosis�. Dviejø daliø opera vaikams.Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Virgilijus Visockis, daili-ninkë Virginija Idzelytë, choreografas Andrius Kurienius. Spek-taklio trukmë � 1.50 val. Bilietø kainos � 7, 12, 18, 20, 50 Lt.13 d., sekmadiená, 18 val. Franco Leharo �Linksmoji nað-

lë�. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Gintas Þilys, dirigen-tas Julius Geniuðas, dalininkë Virginija Idzelytë, choreografasDanil Salimbaev (Rusija). Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietøkainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.16 d., treèiadiená, 18 val. Gaetano Doniceèio �Liuèija di

Lamermur�. Premjera. Trijø veiksmø opera. Muzikos vado-vas ir dirigentas Julius Geniuðas, pastatymo meno vadovëDalia Ibelhauptaitë, reþisierius Gediminas Ðeduikis, scenog-rafas ir ðviesø dailininkas Andu Dumitrescu, kostiumø ir gri-mo dailininkas Juozas Statkevièius, chormeisteriai Ramû-nas Tilvikas, Rasa Vaitkevièiûtë. Spektaklio trukmë � 3 val.Bilietø kainos � 25, 40, 70, 80, 150 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II-VII 11-14, 14.45-18

val., tel. 20 09 33. Bilietus taip pat galima ásigyti internetuwww.muzikinisteatras.lt.

15 d., antradiená, 18val. Dainuoja aktoriai.Saulius Bareikis, OlegasDitkovskis, Rolandas Kaz-las. Bilietø kainos � 20, 30, 40 Lt.16 d., treèiadiená, 18 val. Dedikacija M. K. Èiurlioniui ir

F. Lisztui. Atlikëjai: Rûta ir Zbignevas Ibelhauptai (fortepi-jonai). Programoje: F. Liszto simfoninë poema �Preliudai�,simfoninë poema �Mazeppa�, �Prisiminimai apie Don Þua-nà�, simfoninë poema �Orfëjas�, parafrazë �Rigoletto� (A.Gotliebo transkr.), M. K. Èiurlionio simfoninë poema �Mið-ke� (J. Aleksos transkr.). Bilietø kainos � 10, 15 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II-VII 14-18 val.,

tel. 20 04 78. Bilietus taip pat platina Tiketa.

10 d., ketvirtadiená, 18 val.vieno veiksmo monodrama�Tikiu visa apimanèia Tavomeile� pagal Aldyth Morrispjesæ �Damien�. Begalinësmeilës ir pasiaukojimo isto-rija þmonëms, kurie apie jànëra net girdëjæ. ReþisieriusArvydas Lebeliûnas, vaidina aktorius Henrikas Savickis,kompozitorius Vidmantas Bartulis. Bilietø kainos � 10,15 Lt. Bilietus galima ásigyti Kauno menininkø namø �Mû-zø svetainëje� (I�IV 10�13 val., 14�17 val., V 10�13 val.,14�16 val.), o taip pat visose Tiketa kasose. Informacijatel. 22 31 44.

11 d., penktadiená, 17 val. Mairo-nio lietuviø literatûros muziejuje (Ro-tuðës a. 13) � Maironio dramos �Di-dysis Vytautas � Karalius� skaitymai,skirti Jono Maèiulio-Maironio 149-osioms gimimo metinëms. Skaitys ak-toriai: Mindaugas Ancevièius, Saulius Bagaliûnas, Mindau-gas Èerniauskas, Remigijus Endriukaitis, Darius Krapikas,Jolita Ross, Ramûnas Ðimukauskas, Indrë Taloèkaitë, Karo-lina Þernytë, Andrius Þiurauskas.16 d., treèiadiená, 17 val. raðytojo Jurgio Gimberio kny-

gos �...Yra papildomø sàlygø� sutiktuvës. Kartu su autoriu-mi dalyvauja raðytoja Aldona Ruseckaitë, aktorius PetrasVenslovas, smuikininkas Chaimas Ðusteris.Árenginius áëjimas nemokamas. Informacija tel. 20 68 42.

11 d., penktadiená, 17 val. Juozo Tu-mo-Vaiþganto muziejus (Aleksoto g. 10-4) kvieèia á Nijolës Masteikaitës knygos�Pamokos ið Amþinybës� (sudarytojasAleksandras Þarskus) pristatymà. Dalyvau-ja A. Þarskus, aktorë Olita Dautartaitë, prof.Laima Sajienë. Áëjimas nemokamas.

10 d., ketvirtadiená, kvieèiame vaikus, mokytojus, tëve-lius dalyvauti tradicinëje Advento parodoje �Laimina mies-tà angelai�. Darbus, skirtukus knygai, pristatyti iki lapkri-èio 30 d. renginiø organizatorei Irmai O. Melzbakienei(KTKC, A. Jakðto g. 18). Informacija: tel. (8 679) 36718,www.ktkc.lt. 18 val. tapybos mokymai suaugusiesiems �Priemolberto�. Veda dailininkas Gvidas Latakas.12 d., ðeðtadiená, 16 val. paskaita �Atsisveikinimas. Vidi-

në rimtis-roma�. Lektorius Aleksandras Þarskus. 18 val. pa-skaita �Senovës medicinos pëdsakai ðilko kelyje�. Dalyvau-ja gydytojas Valentinas Kabaðinskas.14 d. pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veiklos studijoje

(Kalnieèiø g. 180) � mokymai jaunimui ir suaugusiesiems�Kûrybos dþiaugsmai�: obuolys (grafika plunksnele). Vedadailininkë Dalia Þiurkelienë.15 d., antradiená, 18 val. mokymai jaunimui ir suaugu-

siesiems �Vakarojimai seklyèioje�: rieðiniø vëlimas. VedaDaiva Vainauskienë.16 d., treèiadiená. 18 val. paskaita �Meilë yra drausmin-

ga�. Lektorius Aleksandras Þarskus.

14 d., pirmadiená, 18 val. Kauno Aleksandro Kaèanaus-ko muzikos mokykloje (Auðros g. 32) � �Ðiaurës ðaliø bib-liotekø savaitës 2011� atidarymo ðventë suaugusiesiems irjaunimui �Juokimës drauge � vieni su kitais ir visa Ðiaure�.Ðventëje dalyvaus Nacionalinës karikatûristø asociacijos na-riai Jonas Varnas, Andrius Deltuva, Algimantas Snarskis, Vla-dimiras Beresniovas, Saulius Medþionis, Edmundas Ungu-raitis, raðytojai-satyrikai-humoristai Aleksandras Dabulskis,Juozas Gimberis, Vidmantas Elmiðkis, Vladas Vaitkevièius,aktorë Kristina Kazakevièiûtë, skaitovë Vilma Urnieþiûtë,jaunieji muzikos atlikëjai, Kauno m. savivaldybës atstovai,Danijos kultûros instituto direktorë Audra Sabaliauskienë.Informacija tel. 20 77 73.

11 d., penktadiená, 16 val. Nacionalinio M. K. Èiurlioniodailës muziejaus M. Þilinsko dailës galerijoje (Nepriklauso-mybës a. 12) � dokumentinio filmo apie kaunietá dailininkàEugenijø Varkulevièiø �August Varkalis� pristatymas. Da-lyvaus E. Varkulevièius, reþisierë Enrika Striogaitë, operato-rius Laisvûnas Karvelis. Áëjimas nemokamas.

15 d., antradiená, 17 val. Kaunoapskrities vieðojoje bibliotekoje (Ra-dastø g. 2, salë) vyks gydytojos, ra-ðytojos Filomenos Taunytës naujosknygos �Ieðkau tikro lietuvio� pri-statymas. Áëjimas nemokamas.

Kauno fotografijos galerijoje (Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2)iki lapkrièio 30 d. veikia Nacionalinës premijos laureato,ðámet ðvenèianèio savo garbingà jubiliejø, fotomenininkoRomualdo Rakausko fotografijø paroda �Vilniaus ir Kaunoðiokiadieniai�.

12

Spektras . 2011 m. lapkrièio 10�16 d., Nr. 38 (356�797)

Savaitgalis prie televizoriaus

�Nemunas� rekomenduoja

Kitokio kino klube � �Alisa stebuklø ðalyje�Gediminas JANKAUSKAS

Antradiená, lapkrièio 15 d., Ki-tokio kino klube aktoriaus JohnnyDeppo kûrybos retrospektyvojeþiûrësime filmà �Alisa stebuklø ða-lyje�, kuris galbût padës áminti Le-wiso Carrollo ðaradas.Pirmà kartà pasakiðko turinio

knyga �Alisa Stebuklø ðalyje� pa-sirodë 1865 m. liepà, ir nuo to laikonesiliauja jos interpretacijø mani-ja. Knygos turiná ið tikrøjø sudarofantastiðkø paradoksø raizgalynë,kurià meistriðkai supainiojo mate-matikos profesorius Charlesas Lut-widge�as Dodgsonas, pasivadinæsL. Carrollu. Vieni knygos tekstà va-dina genialia literatûra, kiti árodi-nëja, kad tokias vizijas galëjo apra-

ðyti tik tas, kuris daþnai svaiginasiopijumi. Vieni stebisi iðradingomisknygos metaforomis, kiti teigia, kadtai uþðifruoti slopinamo seksuali-nio geismo padariniai, kuriø beFreudo psichoanalizës vadovëliøiðkoduoti neámanoma.Anot vieno L. Carrollo kûrybos

þinovo, kad teisingai perskaity-tum knygas apie Alisà ir kà norssuprastum, reikia tik dviejø daly-kø � turëti humoro jausmà, nes taibene linksmiausios pasaulyjeknygos, ir KAI KÀ þinoti, nes jei-gu galvoje tuðèia, humoro jaus-mas vargu ar padës.Nuo kitø chrestomatinio siuþe-

to interpretacijø reþisieriaus TimoBurtono versija skiriasi tuo, kadAlisa èia � jau nebe maþa mergai-

të, o devyniolikmetë panelë (jàvaidinti troðko gausybë Holivudograþuoliø, bet reþisierius pasirin-ko kine dar didelës patirties netu-rinèià balerinà ið Australijos MiàWasikowskà). Dël to teko pakore-guoti ir kai kurias jos pasaulio ak-tualijas. Merginos motina mano,kad Alisai jau laikas pasidairytibûsimo vyro, taèiau viename va-karëlyje pasipirðæs turtingo lordokvailys sûnelis tik paskatina sva-joklæ kuo toliau mauti nuo tokiosliûdnos perspektyvos. Na, o jau po-þemio stebuklø pasaulyje ði vieð-nia tikrai nesiruoðia bûti vien man-dagi ir klusni nesuprantamø keis-tenybiø stebëtoja. Susidûrusi suRaudonosios karalienës tironija,Alisa iðdrásta pasiprieðinti tokiainedemokratiðkai valdovei. Jos nar-sos paskatinti á kovà stoja ir kitispalvingi filmo personaþai: liûd-nas Pamiðæs Skrybëlininkas, para-nojos apsëstas Kovo Zuikis, tiro-nës sesuo Baltoji karalienë � tikrapacifistë ir vegetarë.

Apgauti apgavikà nëra apgavystëGediminas JANKAUSKAS

Senovës iðminèiai sakë: �Apgau-ti apgavikà nëra apgavystë.� Ðiàmintá nutvëræ komedijø meistraiprikûrë begales istorijø ir sugalvo-jo dar vienà panaðø posaká: �Vagisið vagies vëzdà pavogë.� Krimina-linës komedijos �Afera� (penkta-dienis, 21.30 val. Lietuvos ryto TV)autoriai virtuoziðkai naudojasiabiem aksiomomis. Rafinuotas suk-èius Dþeikas Vigas su savo sëbraiskuria gudrius planus ir vilioja pini-gus ið lengvatikiø. Kartà Dþeikasnuðvilpia lagaminëlá su Karaliumivadinamo kriminalinio pasaulio au-toriteto pinigais. Taip gimsta pla-nas apgauti didþiausià Karaliauskonkurentà, o sukèiø kompanijà pa-pildo kerinti pagalbininkë Lili. Su-dëtinga kriminalinë partija praside-da. Taèiau atrodo, kad kai kas uþsi-manë didesnës dalies, nei jam pri-klauso.Linksma bus ir þiûrint reþisie-

riaus Woody Alleno komedijà

�Kad ir kas benutiktø� (penktadie-nis, 23.25 val., Lietuvos ryto TV).Pagrindinis ðio filmo herojus Bori-sas Jelnikovas � buvæs atominës fi-zikos specialistas. Kadaise Borisasnominuotas Nobelio premijai, ta-èiau dabar jis � paprasèiausias pen-sininkas. Vienà rytà pabudæs vyrassupranta, kad neiðvengiamai ateisdiena, kai teks atsisveikinti su ðiaaðarø pakalne. Todël jis nuspren-dþia neðvaistyti laiko ágrisusio gy-venimo smulkmenoms, bet sukon-centruoti visas jëgas á svarbiausiusdalykus. Borisas nusispjauna á pra-bangius namus prestiþinëje Niujor-ko vietoje ir iðsikrausto á daugia-aukðtá bûstà, kad galëtø pasimëgau-ti bohemiðko gyvenimo malonu-mais. Antras svarbus siuþeto posû-kis bus susijæs su jo gyvenime stai-ga atsiradusia mergina, atvykusiaið tolimos provincijos uþkariautiNiujorko. Pakvimpa graþia roman-tine istorija, kurià á komedijos lan-kas nuvairuoja Boriso namø slenks-tá perþengæ merginos giminaièiai.

Jei penktadiená kankintø nemi-ga, naktá patrumpinti tikrai padësjau seniai klasika tapæs reþisieriausStanley Kubricko siaubo trileris�Ðvytëjimas� (1.20 val., LNK). Taibene geriausia Stepheno Kingo ro-mano ekranizacija, ðá kartà skirta vi-sai ne mistinëms pabaisoms, betvienos beprotybës istorijai. Á nuo-ðalø kalnø kurortà su þmona ir ma-þameèiu sûnumi atvyksta raðytojasDþekas Toransas (aktorius JackasNicholsonas), ketinantis èia praleis-ti þiemà, pasargauti vieðbutyje irgalbût paraðyti naujà knygà. Jaupirmà vieðnagës dienà Toransas ið-girsta keistø uþuominø apie ðiojevietoje ávykusius koðmarus. O ne-trukus prasideda racionaliai nesu-vokiami dalykai, kurie pamaþu stu-mia Dþekà á beprotybës nasrus.Romantiniø jausmø ilgesá gerai

malðins melodrama �Þinutë bute-lyje� (ðeðtadienis, 22.30 val., TV3),kurioje pagrindinius vaidmenis at-lieka Kevinas Costneris ir RobinWright. Po skyrybø Tereza Osborn

savo gyvenimà skiria sûnaus Dþei-sono auklëjimui ir darbui laikrað-tyje. Aplinkiniams ji � tvirtos va-lios þmogus, bet niekas nenutuo-kia, kad tai tik apgaulinga iðorë,po kuria slepiasi lengvai paþei-dþiama ir trokðtanti ðilumos mote-ris. Kartà, kai Dþeisonas vieðëjo pastëvà, Tereza rado jûros bangø at-plukdytà butelá, kuriame buvonuoðirdus meilës laiðkelis, pasira-ðytas viena G raide. Þinutës turi-nys ir anonimo tonas taip sujaudi-no Terezà, kad ji ryþtasi susirastiautoriø.�Lietuviø kino aukso fondo�

cikle matysime filmà �Vyrø vasa-ra� (ðeðtadienis, 23.00 val., LTV).Reþisierius Marijonas Giedrys pa-bandë svarbià lietuviø kine poka-rio kovø temà ávilkti á detektyvoapdarà. Ðio þanro taisyklës reika-lauja painios intrigos, dinamiðkoveiksmo, netikëtø siuþeto posûkiø,spalvingø personaþø, psichologið-kai pateisintos poelgiø motyvaci-jos. Malonu konstatuoti, kad pir-mas �blynas� tikrai neprisvilo. Akisbado tik kai kurie ideologizuotiðtampai. Uþtai aktoriams yra kur pa-sireikðti.

Neseniai Lietuvos ryto TV atsi-radusi rubrika �Piktas kinas� prista-to trilerá �Patologija� (ðeðtadienis,23.40 val.). Jame su pagyrimu bai-gæs Harvardo medicinos mokyklàjaunuolis Tedas Grëjus ásidarbinapraktikantu prestiþinëje Vaðingto-no ligoninëje. Netrukus naujokassuþino, kad jauni teisës medicinosekspertai èia ákûrë slaptà pogrindi-næ draugijà. Jos nariai paeiliui vyk-do ámantrias ir sudëtingas þmogþu-dystes, o kiti organizacijos dalyviaistengiasi ðá �idealø nusikaltimà� at-skleisti.Daug ðiurpiø smurto scenø bus

ir veiksmo trileryje �Maksas Pei-nas� (sekmadienis, 21.00 val.,TV3). Pagal kompiuteriná þaidimàsukurto filmo turinys susietas suskandinaviðka mitologija ir jos he-rojais, o siuþeto aðimi tapo narkoti-nis preparatas valkirinas. Ðis ypa-tingas narkotikas gimë Pentagonolaboratorijose ir buvo skirtas kariødvasiai palaikyti. Dël ðiø kvaiðalønusikaltëliai nuþudo Makso Peinoþmonà ir dukrà, todël policininkuineliko nieko kita, kaip maksima-liai skaudþiai kerðyti visiems, ku-rie suþlugdë jo gyvenimà.

Kauno karuselë

Praëjo savaitë, gyvenusi tarptau-tiniu dainuojamosios poezijos fes-tivaliu ,,Tai � að� su daugybe kon-certø, su keliaujanèiais ir dainuo-janèiais bardais. Ji bûtina ðalies kul-tûrinio gyvenimo kalendoriuje.Jau devintus metus þiûrovai su-

laukia festivalio. Þino ir yra tikri,kad kitàmet festivalis taip pat busir jie èia sugráð. Koks svarbus ir ver-tingas yra pastovumas, patikimu-mas. Tik kai þemë tvirta ir rami, jo-je gali augti ir veðëti graþiausiaaugmenija. Ir siela auga, formuoja-si ten, kur tikra, gryna. Tad galimabe abejoniø teigti, kad festivalis,,Tai � að� turi savo sielà, kurioslink eina þmonës � bûti, klausytis,prisiliesti...Bardø programose klausomës

naujø ir senø, gerai paþástamø, ypaèðildanèiø dainø. Atlikëjus sutinka-me su kûrybos ir dvasios draugais,su mokiniais, ðeimos nariais. Bûna,jie skaito savo poezijos knygà. Bû-na: atveþa savos ðalies muzikinësklasikos. Iðsako sielvartà arbadþiaugsmà ir svaigø atradimà. Kar-

tais prisimena anapusybën iðëjusiusmuzikos, þodþio ir ðirdies bièiulius,mokytojus.Bardo koncerte gali pajusti plo-

nytæ, ðvelnià, pulsuojanèià sakra-lumo gyslelæ, kuri per laikà ateinane vien ið senovës dainiø. Ji drie-kiasi ir ið istorinës bei literatûri-nës antikos. Ðiandieniniame bar-dø mene aptinkame graikiðkøjødevyniø mûzø gyvavimo pëdsakø.,,Mitologijos� knygoje raðoma:,,Mûzos valdë ir laukines gamtosjëgas. Suskambëjus jø fanfaroms,iðsiliejæ Nilo vandenys gráþdavo ásavo vagà, ir tik kà buvusi jûra virs-davo upe, o Mûzos iki naujo po-tvynio sulaikydavo vandená. Jostramdë laukinius þmoniø potrau-kius. Krotono pilieèiai, Pitagoropatarti, pastatë Mûzoms ðventyk-là, kad jos, sàskambio, harmonijosir ritmo deivës, savo dalyvavimuákvëptø santarvæ tarp pilieèiø. Mû-zos visuomet ðoko, visuomet dai-navo, be atvangos skambëjo jø ly-ros. (...) Apskritai viskà, kas griau-na pasaulyje santarvæ, harmonijà,graikai vadino ,,amouson�, t. y. �,,be Mûzø.�Skambant bardø dainoms, ke-

liaujant festivaliui ,,Tai � að� poLietuvà ir kaimynines ðalis, bûse-

nos ,,be Mûzø� tiesiog nebûna. Jøglobojama graþiausiomis spalvo-mis, geriausiomis savybëmis sutvis-ka visa bardiðkosios kultûros kara-lystë.Þaismingai krinta rudeniniai la-

pai ne tik uþ lango, bet ir festivalioplakate. Tarsi dainø simboliai: ple-venantys, palieèiantys, kvieèiantyspakelti akis, atverti ðirdá. Tos dainosir padaro gyvenimà jaukø, tikrà...Áskridæ lapai ir dainos sudygsta,

stiebiasi: savaip, aukðtyn, gilyn, nesyra tvirta ir rami þemë, leidþiantiaugti, gyventi.

Margarita LUÞYTË

Kraþiø M. K. Sarbievijaus kul-tûros centras jau ketvirtà rudená pa-kvietë Lietuvos literatus á poezi-jos skaitymus. Lapkrièio 5 d. á po-pietæ �Ruduo � eilëse, posmai �dainose� suvaþiavo daugiau nei 50eiles raðanèiøjø ir jø bièiuliø ið Vil-niaus, Kauno, Telðiø, Raseiniø, Kë-dainiø, Ðiauliø, Kurðënø, Kretin-gos, Klaipëdos, Pakruojo, Kelmës,Tytuvënø. Savo eiles popietëje tra-diciðkai skaitë Raðytojø sàjungosnarys, tytuvëniðkis Vladas Kalvai-tis. Muzikiniais intarpais skaity-mus paávairino Telðiø rajono,

Tryðkiø Lazdynø Pelëdos viduri-nës mokyklos ansamblis �Gitara�.Kultûros centro trauka pasidþiau-gë ir dalyvius sveikino Kelmës ra-jono savivaldybës mero pavaduo-tojas Kæstutis Bilius, Kultûros irsporto skyriaus atstovë JadzëGaupðienë, palinkëjusi visiemsgraþaus kûrybinio bendravimo, pa-skaitë ir savo eiliø.Literatûrinës popietës organiza-

torës centro direktorë Lina Mikala-jûnaitë ir jos pavaduotoja DovilëÐimkutë dþiaugësi, kad tiek patysKraþiai, tiek M. K. Serbievijauscentras traukia þmones ið visos lie-tuvos. Renginá, kaip ir kasmet, pa-rëmë kultûros ir meno savaitraðtis

�Nemunas� � redaktoriaus pava-duotoja Graþina Viktorija Petroðie-në anoniminio eilëraðèio konkursonugalëtojus apdovanojo eilëraðèiøknygomis. �Poezijos kruizà� iðra-dingai ir nuotaikingai vedë KraþiøM. K. Sarbievijaus kultûros centrodarbuotojas Martynas Vileikis, sce-narijaus autorë, þurnalø �Nykðtu-kas� ir �Kutis� vyriausioji redakto-rë Ilona Bumblauskienë ir Kelmësrajono literatø klubo �Vieversys�prezidentas Viktoras Gulbinas.Poezijos skaitymai Kraþiuose �

vienas ið dvylikos kasmetiniø tra-diciniø renginiø, suburianèiø rajo-no ir Lietuvos literatus.

Kristina BAÈIULIENË