22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis...

16
gv. 8-9 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 ( 2237 ) ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan diax, esaa saqarTvelo Tsu-is israelis centri axali proeqtebis ganxorcielebas gegmavs universitetis iniciativa varlam CerqeziSvilis SemoqmedebiTi memkvidreobis warmosaCenad gv. 4 ra gziT aris SesaZlebeli iafi eleqtroenergiis miReba saqarTvelos pirobebSi? gv. 5 saerTaSoriso samarTlis instituts levan aleqsiZis memkvidreobis Rirseuli gamgrZelebeli Caudga saTaveSi gv. 6 qeTevan Wkuaseli: universiteti gulsabneviviT unda daibnion da yvelgan iamayon, rom aq muSaoben gv. 7 qarTveli da iaponeli mecnierebi faziss eZeben gv. 3 msoflio eqimTa asociaciis 70-e generaluri asamblea TbilisSi gv. 11 nomerSi nomerSi pirvel arxze 6 axalgazrda anazRaurebadi staJirebis specialur programas gaivlis kunZul kviprosze aRmoCenili naeklesiari qarTveli berebis kunZulze moRvaweobas ukavSirdeba i vane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis arqeologiurma eqspe- diciam, Tsu-is studentebis monawileobiT, kunZul kviprosze, sofel softadesSi naekle- siari aRmoaCina, romelic qarTveli berebis kunZul kviprosze moRvaweobas ukavSirdeba. eklesia V-VI saukuneebidan XVI saukunemde periodSi ramdenjerme gadakeTda. arqeologiuri eqspediciis xelmZRvanelis, Tsu-is profesoris vaxtang liCelis TqmiT, naeklesiarTan erTad aRmoCenilia Sua saukuneebis mravalferovani dekoratiuli detalebi, agreTve, Zv. w. XII-VII saukuneebis moxatuli keramikis fragmentebi, romauli xanis ori dazianebuli qandakeba da erTi kviprosuli warweris mcire fragmenti. gv. 3 qeTevan Wkuaseli universitetis medliT dajildovda gamoxmaurebebi da Sefasebebi filmze `diax, esaa saqarTvelo!~ gv. 10 s aqarTvelos pirveli arxis proeqtis `wignebis Taro Me- dia'' farglebSi, 2020 wlis ian- vridan saqarTvelos pirvel arx- ze 6 axalgazrda eqvsTviani anaz- Raurebadi staJirebis specialur programas gaivlis. gamarjvebu- li studentebi kembrijis saz- afxulo skolaSi gaemgzavrebi- an. registracia vebgverdze _ registracia.1tv.ge. _ ukve daiwyo da 20 dekembramde gagrZeldeba _ amis Sesaxeb arxis generalurma dire- qtorma vasil maRlaferiZem Tsu- Si studentebTan gamarTul Sexve- draze isaubra. „wignebis Taro Media“ saganma- naTleblo socialuri proeqtia, romelic „wignebis Taros“ uni- kalur qarTul mobilur aplika- ciaze xorcieldeba. proeqtis mizania, mTeli sa- qarTvelos masStabiT gamoav- linos SemoqmedebiTi niWiT gamorCeuli axalgazrdebi da xeli Seuwyos maT ganviTarebas. proeqtSi yovelwliurad aqtiu- rad monawileoben Tsu-is studen- tebi. statia eZRvneba qarTul-ebraul urTierTobebs. werili momzad- da universite- tis israelis centris prezen- taciisaTvis, romelic Tsu-Si gaimarTa.

Transcript of 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis...

Page 1: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

gv. 3gv. 8-9

22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237)

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

diax, esaa saqarTvelo

Tsu-is israelis centri axali proeqtebis ganxorcielebas gegmavs

universitetis iniciativa varlam CerqeziSvilis SemoqmedebiTi memkvidreobis warmosaCenad

gv. 4

ra gziT aris SesaZlebeli iafi eleqtroenergiis miReba saqarTvelos pirobebSi? gv. 5saerTaSoriso samarTlis instituts levan aleqsiZis memkvidreobis Rirseuli gamgrZelebeli Caudga saTaveSi gv. 6

qeTevan Wkuaseli: universiteti gulsabneviviT unda daibnion da yvelgan iamayon, rom aq muSaoben

gv. 7

qarTveli da iaponeli mecnierebi faziss eZeben

gv. 3

msoflio eqimTa asociaciis 70-e generaluri asamblea TbilisSi

gv. 11

nomerSinomerSi

pirvel arxze 6 axalgazrda anazRaurebadi staJirebis specialur programas gaivlis

kunZul kviprosze aRmoCenili naeklesiari qarTveli berebis kunZulze moRvaweobas ukavSirdeba

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis arqeologiurma eqspe-diciam, Tsu-is studentebis monawileobiT, kunZul kviprosze, sofel softadesSi naekle-siari aRmoaCina, romelic qarTveli berebis kunZul kviprosze moRvaweobas ukavSirdeba.

eklesia V-VI saukuneebidan XVI saukunemde periodSi ramdenjerme gadakeTda.arqeologiuri eqspediciis xelmZRvanelis, Tsu-is profesoris vaxtang liCelis TqmiT,

naeklesiarTan erTad aRmoCenilia Sua saukuneebis mravalferovani dekoratiuli detalebi, agreTve, Zv. w. XII-VII saukuneebis moxatuli keramikis fragmentebi, romauli xanis ori dazianebuli qandakeba da erTi kviprosuli warweris mcire fragmenti. gv. 3

qeTevan Wkuaseli

universitetis

medliT

dajildovda

gamoxmaurebebi da Sefasebebi filmze –`diax, esaa saqarTvelo!~

gv. 10

saqarTvelos pirveli arxis proeqtis `wignebis Taro Me-dia'' farglebSi, 2020 wlis ian-

vridan saqarTvelos pirvel arx-ze 6 axalgazrda eqvsTviani anaz-Raurebadi staJirebis specialur programas gaivlis. gamarjvebu-li studentebi kembrijis saz-afxulo skolaSi gaemgzavrebi-an. registracia vebgverdze _ registracia.1tv.ge. _ ukve daiwyo da 20 dekembramde gagrZeldeba _ amis Sesaxeb arxis generalurma dire-qtorma vasil maRlaferiZem Tsu-Si studentebTan gamarTul Sexve-draze isaubra.

„wignebis Taro Media“ saganma-naTleblo socialuri proeqtia, romelic „wignebis Taros“ uni-kalur qarTul mobilur aplika-ciaze xorcieldeba.

proeqtis mizania, mTeli sa-qarTvelos masStabiT gamoav-linos SemoqmedebiTi niWiT gamorCeuli axalgazrdebi da xeli Seuwyos maT ganviTarebas. proeqtSi yovelwliurad aqtiu-rad monawileoben Tsu-is studen-tebi.

statia eZRvneba qarTul-ebraul urTierTobebs. werili momzad-da universite-tis israelis centris prezen-taciisaTvis, romelic Tsu-Si gaimarTa.

Page 2: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

globalizacia rTuli da kom-pleqsuri fenomenia da misi Seswavla sxvadasxva mecniere-

bis Zalisxmevis gaerTianebas moiT-xovs. qarTveli mecnieri da praqti-kosi ekonomistebi damoukideblo-bis mopovebis pirvelive dReebidan did yuradRebas aqceven msoflioSi mimdinare globalur process, mis dadebiT da uaryofiT mxareebs, tendenciebs, dasavleTSi arsebul azrTa sxvadasxvaobas. maTi gansa-kuTrebuli yuradRebis sagania is dadebiTi Sedegebi da, amasTanave, safrTxeebi, romelic globaliza-cias moaqvs da momavalSic SeuZlia moutanos saqarTvelos. swored es sakiTxebi ganixiles Tbilisis sa-xelmwifo universitetis ekonomiki-sa da biznesis fakultetze gamar-Tul me-4 saerTaSoriso samecniero konferenciaze: `globalizaciis ga-mowvevebi ekonomikasa da biznes-Si~. masSi monawileobdnen rogorc qarTveli, ise ucxoeli mecnierebi, aseve, umaRlesi saswavleblebis, kv-leviTi institutebis profesor-maswavleblebi da doqtorantebi.

msoflios 12 saxelmwifodan war-modgenili iyo 100-mde naSromi da samecniero statia. konferenciis samecniero Tematikis mixedviT mu-Saobda 14 seqcia.

plenaruli sxdoma gaxsna Tbi-lisis saxelmwifo universitetis reqtorma giorgi SarvaSiZem. kon-ferenciis plenarul sxdomas uZR-veboda Tsu-is ekonomikisa da biz-nesis fakultetis dekani, profes-ori giorgi RaRaniZe. misi azriT: `mniSvnelovania saqarTvelos poli-tika im kuTxiT warimarTos, rom Tavisi adgili naxos globalur ekonomikur masStabebSi, rac arc Tu ise martivia. msoflio ganicdis Zalian mniSvnelovan cvlilebebs. irkveva, Tu saiT unda ganviTar-des ekonomikuri axali paradigmebi da aseTi Tematikis konferenciebi mniSvnelovania, raTa sworad gani-sazRvros ekonomikuri mecnierebis mimarTulebebi msoflioSi. saerTa-Soriso konferencia ukve meoTxe-jer tardeba da mas saerTaSoriso samecniero wreebSi didi gamoxmau-

Tsu-Si moqmed profesiul programebze swavlis

moTxovna gaizarda

2019 wlis ivnisSi uni-versitetis damx-mare saganmanaT-

leblo erTeuli _ Tsu-is profe-siuli ganaTlebis centri Seiqmna. centrs Tsu-Si moqmedi yvela pro-fesiuli programis ganxorcieleba daekisra. misi srulyofilad amu-Saveba im mxrivacaa aqtualuri, rom profesiuli ganaTlebis miRebis mniSvnelobaze saubari axlaxan dai-wyo xelisuflebam. Catarebuli kv-levebi miuTiTebs, rom profesiuli saswavleblebis kursdamTavrebulTa umetesoba saqmdeba, rac kidev ufro zrdis moTxovnilebas am tipis sas-wavleblebze. swored amis dastu-ria is, rom Tbilisis saxelmwifo universitetSi sul cota xnis win gamocxadebul modulur profesi-ul saganmanaTleblo programebze registracia araerTma aplikantma gaiara. kerZod: 2019 wlis saSemod-gomo miRebis farglebSi, 8 pro-gramis 194 vakantur adgilze 1221 kandidati daregistrirda. aRsaniS-navia, rom yvelaze didi moTxovna turoperatoris, saqarTvelos kul-turuli memkvidreobis gidisa da baga-baRis aRmzrdeli pedagogis specialobebze dafiqsirda.

cnobisTvis: Semodgomis miReba gamocxadebuli iyo Semdeg profe-siul saganmanaTleblo programebze: baga-baRis aRmzrdeli pedagogi, bi-blioTekari, sabaJo saqme, satvirTo gadazidvebis logistika, saofise saqme, turoperatori, saqarTvelos kulturuli memkvidreobis gidi, Semfasebeli. programebze Caricxu-li aplikantebi iswavlian rogorc TbilisSi, ise quTaisSi.

Tu ra serviss sTavazobs Tsu-is profesiuli saganmanaTleblo pro-gramebi samuSaos maZiebel pirebs, amis Sesaxeb gvesaubreba Tsu-is profesiuli ganaTlebis centris xelmZRvaneli kaxaber WeiSvili:

`profesiuli saganmanaTleblo programebis ganxorcieleba Tsu-Si 2007 wlidan daiwyo. 2011-2018 wlebSi Tbilisis saxelmwifo uni-versiteti avtorizebul da akre-ditebul reJimSi axorcielebda 12 sagnobriv profesiul programas, xolo 2015 wlidan amoqmedda mo-duluri profesiuli programebi.

2019 wlis ivnisSi Seiqmna univer-sitetis damxmare saganmanaTleblo erTeuli _ Tsu-is profesiuli ga-naTlebis centri, romelsac daevala Tsu-Si moqmedi yvela profesiuli programis ganxorcieleba. centri sakuTar saqmianobas axorcielebs Tbilissa da quTaisSi.

profesiuli programebis popu-larobas ganapirobebs maTi orien-tirebuloba Sromis bazarze. mo-duluri saganmanaTleblo pro-gramebis SemuSaveba ganxorcielda saganmanaTleblo programebis da-gegmvisa da SemuSavebis meTodolo-giis, Sromis bazrisa da dasaqme-bulTa gamokiTxvis analizis safuZ-velze. rogorc sxvadasxva kvlevebi aCvenebs, profesiul kursdamTvre-

bulTa daaxloebiT 60% dasaqmebu-lia.

Tsu axorcielebs IV da V safe-xuris modulur saganmanaTleblo profesiul programebs, romlebzec Cabareba msurvelebs sruli zoga-di ganaTlebiT SeuZliaT. Tumca, statistika gviCvenebs, rom aRniSnu-li programebi, aseve, moTxovnadia bakalavriatis da magistraturis studentebsa da kursdamTavrebul-TaTvis, ris mizezsac maTi mxridan axali profesiis dauflebis survi-li da Sromis bazarze moTxovnadi codnisa da unarebis SeZena war-moadgens.

2020 wlisaTvis vgegmavT mokle-vadiani momzadebisa da gadamzade-bis programebis SemuSavebas gansa-kuTrebulad moTxovnadi profesie-bis mimarTulebiT, rogoricaa tu-roperatori, gidi, sastumro saqme da sxva.

proeqtis mizania xeli Sevuwy-oT da motivacia avumaRloT sa-qarTvelos regionebSi mcxovreb axalgazrdebs, raTa maT miiRon profesiuli ganaTleba. aRniSnuli proeqti daexmareba dargis popula-rizacias, rac, Tavis mxriv, xels Seuwyobs profesiuli studentebis Semdgom dasaqmebas kompaniaSi da maT karierul winsvlas~.

Tamar dadiani

kaxaber WeiSvili

ra adgili uWiravs saqarT-velos kavkasiis kul-turuli ganviTarebis

konteqstSi? rogoria kavkasiuri enaTmecnierebis kulturul-ling-visturi roli, qarTuli da Crdi-lokavkasiuri folkloruli ur-TierTobebi, saqarTvelos funqcia danarCen kavkasiasTan mimarTebaSi? _ swored am sakiTxebs ganixilav-da Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi gamarTuli kavkasiologTa V saerTaSoriso kongresi, romlis momzadebaSi didi wvlili Seita-nes Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis kavkasiologiis insti-tutma da arnold Ciqobavas saxe-lobis enaTmecnierebis institutma. kongresi 3 weliwadSi erTxel imar-Teba da ajamebs sami wlis manZilze mecnierebaSi miRweul siaxleebs.

kongresis mizania gamokveTos saqarTvelos roli kavkasiis re-gionis kulturul-civilizaciuri konteqstis istoriul WrilSi; gan-sazRvros kavkasiis regionis winaSe arsebuli humanitarul-ekologi-uri, politikuri da ekonomikuri gamowvevebi; SeimuSaos gamowvevaTa gadasaWrelad gasatarebeli aqtivo-bebis samecniero safuZvlebi; gamok-

veTos kavkasiis integraciis perspe-qtiva regionalizaciisa da globa-lizaciis konteqstSi; gansazRvros kavkasiis lingvokulturuli da biomravalferovnebis SenarCunebis SesaZleblobebi.

kongresis Temaze _ `saqarTvelo kavkasiis kulturul-civilizaciur konteqstSi~ samecniero moxsenebebi warmoadgines Cerqeskis, inguSeTis, krakovis, baqos, groznosa da kav-kasiis sxvadasxva regionis mecnie-rebma. Tematika, romelsac mecnier-Ta moxsenebebi Seexeboda, moicavda saqarTvelos rolisa da adgilis gansazRvras kavkasiis kulturul-civilizaciur ganviTarebaSi (isto-ria, Tanamedroveoba da perspeqti-vebi); kavkasiis xalxTa eTnogene-zisa da politogenezis aqtualuri problemebs; kavkasiis kulturul-anTropologiuri kvlevebs (arqeo-logia, eTnologia, kulturologia, folklori, literatura); sazoga-doebriv-politikuri procesebis kvlevas Tanamedrove kavkasiaSi; kav-kasiis geopolitikas (geopoliti-kuri, geoekonomikuri midgomebi; eTnokonfliqtebi); kavkasiis Temati-kas saerTaSoriso kavkasiologiur kvlevaTa centrebSi, kavkasiis enaTa

kavkasiologTa V

saerTaSoriso kongresi

Tamar dadiani

gv. 12

gv. 12

Tamar dadiani

globalizaciis gamowvevebi

ekonomikasa da biznesSi

gvesaubreba Tsu-is profesiuli ganaTlebis centris xelmZRvaneli kaxaber WeiSvili

Page 3: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

antikuri qalaqis fazisis zu-sti adgilmdebareobis gansaz-Rvraze Tbilisis saxelmwi-

fo universitetis arqeologebTan erTad kobes (iaponia) universite-tis warmomadgenlebic imuSaveben. am sakiTxTan dakavSirebiT, Tsu-is reqtori giorgi SarvaSiZe kobes universitetis vice reqtors, pro-fesor hiroko masumotos da inJin-eriisa da urbanuli usafrTxoebis kvleviTi centis profesors satoru oiSis Sexvda. fazisis proeqtSi, kobes universitetTan SeTanxmebiT, iaponiis kosmosuri kvlevis labo-ratoria (JAXA (Japan Aerospace Explo-ration Agency) da iaponiis umsxvilesi mravaldargovani instituti RIKEN-ic monawileobs.

antikuri fazisis povnis miz-niT, bolo 200 wlis ganmavlobaSi mecnierebma 12 Teoria Seqmnes, maT Soris, Tsu-s emeritus profesor-ma guram grigoliamac. miuxedavad amisa, kolxeTis dablobze Zv.w. VI saukuneSi berZeni moaxalSeneebis mier daarsebuli koloniis zusti adgilmdebareoba dRemde ucnobia. Zvel berZnul axalSenebs Soris fa-zisi erT-erTi yvelaze masStaburi dasaxleba iyo. istoriuli wyaroe-bis mixedviT, iq 60 enaze mosaubre vaWari ikribeboda. sakiTxis gada-saWrelad, romelic arqeologebis `aqilevsis qusli~ gaxda, qarTveli da iaponeli mecnierebis tandemi Seiqmna. mkvlevarTa jgufi fazisis Zebnas Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis profesoris vaxtang liCe-lis me-13 Teoriis mixedviT iwyebs. proeqtSi iaponiis kobes universi-tetis vice-reqtori, profesori hi-roko masumoto da inJineriisa da urbanuli usafrTxoebis kvleviTi centris profesorebi satoru ioSi da akio tomiama monawileoben. mkv-levrebi eqspediciebisas iaponiis kosmosuri kvlevis laboratori-isa (JAXA (Japan Aerospace Exploration Agency) da iaponiis umsxvilesi mra-valdargovani institutis RIKEN-is maRalteqnologiur teqnikur re-surss gamoiyeneben.

`kobes universitetTan Tbili-sis saxelmwifo universitets Ta-namSromlobis memorandumi aqvs ga-formebuli. misi iniciatori iyo batoni aleqsandre kartozia, ro-melmac didi roli iTamaSa fazisis proeqtis mxardaWeraSic. fazisis zusti adgilmdebareobis dasad-genad iaponel mecnierebTan TanamS-romlobas safuZveli gasul wels briuselSi Caeyara, sadac kobes universitetisa da evrogaerTianeba-Si kobes universitetis filialis erToblivi samecniero Sexvedra gaimarTa. me warvadgine proeqti, romelSic dasmuli iyo sakiTxi fazisis aRmoCenis saerTaSoriso samecniero mniSvnelobis Sesaxeb. Pproeqtma saerTo interesi gamoiw-via da daisva sakiTxi misi SesaZ-lo ganxorcielebis Taobaze. Kkobes

universiteti daeTanxma pirobas imis Sesaxeb, rom saqarTvelos mx-ridan proeqtSi CarTulebi iqnebian maRalkvalificiuri arqeologebi, xolo iaponiis mxridan ki _ maRa-li teqnologiebis specialistebi. proeqts mxari dauWira kobes uni-versitetis vice-reqtorma hiroko masumotom~, _ ganacxada arqeo-logma vaxtang liCelma.

`Cven ganvaaxleT Zveli isto-riuli qalaq fazisis adgilmdeba-reobis Zieba, risTvisac SevecdebiT gavaerTianoT sxvadasxva discipli-na da gamoviyenoT axali teqnolo-giebi. Zalian sasiamovnoa qarTvel arqeologebTan TanamSromloba. mniSvnelovania dasavleTsa da aRmo-savleTs Soris uZvelesi droidan arsebuli komunikacia~,“_ aRniSna profesorma satoru oiSim.

fazisis adgilmdebareobis Sesa-xeb, erTi SexedviT, zusti miTiTebe-bi arsebobs. Zveli berZeni geogra-fosi straboni da kapadokiis lega-ti ariane aRwerdnen, rom kolonia Sav zRvispireTSi zRvas, tbasa da mdinares Soris dafuZnda. Tumca, aswleulebis ganmavlobaSi kolxe-Tis dablobze mimdinare geomor-fologiuri cvlilebebi qalaqis mdebareobis zust identificirebas arTulebs.

`miTiTebuli niSnulebis mixed-viT, zRvas, mdinaresa da tbas So-ris mdebareobs qalaqi foTi, magram foTSi klasikuri fazisis naSTebi ar aris. saqme imaSia, rom drois manZilze icvleboda Savi zRvis sanapiro xazi, gasaTvaliswinebe-lia mdinare rionis migraciac, ro-melic aseve icvlis kalapots da mudmivad gadaadgildeba Crdiloe-Tis mimarTulebiT. Cemi kvleviT, davadgine, rom antikuri fazisis daarsebis periodSi ar arsebobda paliastomis tba. is gviandeli war-

monaqmnia. Sesabamisad, werilobi-Ti istoriuli wyaroebis Semdgomi analizi azrs kargavs, Tu ar mox-deba paleohidro sistemis sruli rekonstruqcia. aqve aRvniSnav, rom fazisis problemis interdiscipli-naruli kvlevis mcdelobas ukve ara erTxel hqonda adgili da am mx-riv qarTvel mecnierebs, geologeb-sa da arqeologebs (pirvel rigSi akademikos oTar lorTqifaniZes) uaRresad mniSvnelovani gamokvleve-bi aqvT Catarebuli. Cveni da kobes universitetis mecnierebis erTob-livi kvlevebis mizania CavataroT im saxis gamokvlevebi, romelic jer ar Catarebula am problemasTan da-kavSirebiT da gamoviyenoT distan-ciuri kvlevis sruliad axali me-Todebi.

Savi zRvis sanapiro xazisa da mdinare rionis adgilmdebareobis cvlilebasTan erTad icvleboda qalaq fazisis mdebareobac, amitom sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da swored es arTulebs mis Ziebas~ _ acxadebs vaxtang liCeli.

aRsaniSnavia, rom arqeolog gu-ram grigolias cnobiT, gasuli sau-kunis 50-ian wlebSi foTis aeropor-tis mSeneblobisas, savaraudod, ro-mauli an bizantiuri xanis fazisis kedlebi daangries da agurebi saf-reni bilikis qveS myar masad daages. paliastomis tbaSi, aseve, arqeolo-giuri kvlevis centrisa da Semdgom Tsu-is eqspediciebis mier aRmoCeni-lia arqeologiuri masala _ kera-mikis aTasobiT fragmenti, romlis aq arsebobis axsna sxvadasxvagvarad SeiZleba. Kklasikuri xanis fazisis Sesabamisi arqeologiuri artefaqte-bi ki mecnierebs aqamde ar upoviaT.

`antikuri fazisis povnis miz-niT, Cveni da iaponeli mecniere-

bis erToblivi sadazvervo eqspe-dicia ukve ganxorcielda foTis aeroportis teritoriaze, sadac Catarebuli mqonda arqeologiuri gaTxrebi da romauli xanis meo-rad kulturul fenebs mivakvlieT, Tumca urbanuli tipis dasaxlebis maniSnebeli araferi aRmogviCenia. aseve, vimyofebodiT paliastomis tbaze da mdinare fiCorze, ro-melSic 11 kilometris manZilze SevediT. Cveni mizani iyo am area-lis winaswaruli morfologiuri analizi. momavalSi Catardeba ra-daruli dazvervebi da daiwyeba mopovebuli masalis deSifrireba. axla vagrovebT damatebiT samec-niero informacias, romelic aseve iaponiaSi gaigzavneba. geografi-ulad es aris kolxeTis nakrZalis areali, romelic, ZiriTadad, da-Waobebulia, amitom standartuli arqeologiuri samuSaoebis war-moeba Zalian rTulia. Sesabamisad, erTaderTi swori midgomaa maRali teqnologiebis gamoyeneba~, _ aR-niSnavs vaxtang liCeli.

rTulad misadgom adgilebze qarTveli da iaponeli mecnierebi uaxles teqnologiebs _ radarebsa da lidarebs gamoiyeneben, romelic teritoriaze arsebuli arqeologi-uri naSTebis identificirebis sa-Sualebas iZleva.

`antikuri fazisis adgilmdeba-reobis gansasazRvrad SemuSavebu-li Cemi mosazreba rigiT me-13 aR-moCnda. miviCnev, rom 13 bednieri ricxvia, ase rom, vnaxoT... vfiqrob, momavali wlis gazafxulze garkveu-li Sedegi ukve gveqneba~, _ ambobs vaxtang liCeli.

kobes universitetis aRmasrule-beli vice-reqtoris, profesor mi-zutanis gadawyvetilebiT, antikuri fazisis saZiebo eqspediciebis Sesa-xeb dokumentur films gadaiReben.

kunZul kviprosze aRmoCenili naeklesiari qarTveli

berebis kunZulze moRvaweobas ukavSirdeba

vaxtang liCelis me-13 Teoria

Cveni eqspediciis damsaxureba mniSvnelovania, rogorc qarTuli, ise kviprosis arqeologiisTvis. Cveni amocanaa vizrunoT, rom aRmo-Cenili arqiteqturuli naSTebi da-culi iyos da SemovinaxoT, rogorc

naSTebi, romlebic saqarTvelosa da kviprosis siZvelesa da arqeolo-gias Seemata qarTveli samecniero wreebis moRvaweobis wyalobiT~, _ aRniSnavs vaxtang liCeli.

kviprosulma mxarem Tsu-is eqspe-diciis mier aRmoCenili kviprosuli warweris mcire, magram uaRresad mniSvnelovani fragmentis kvipro-

suli warwerebis katalogSi Setanis nebarTva ukve iTxova. arqeologiuri samuSaoebis paralelurad, Tsu-is arqeologiuri misiis wevrebi Sex-vdnen kviprosis qarTuli diasporis warmomadgenlebs, agreTve kviprosis sakvirao skolis moswavleebs.

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis arqeologiis insti-

tutma SoTa rusTavelis erovnu-li samecniero fondis xelSewy-obiT, saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnulma saagentom da saqarTvelos kultu-ruli memkvidreobis dacvisa da ga-darCenis fondma kunZul kviprosze erToblivi eqspedicia 2016-2017 wlebSi daiwyo.

1-li gverdidan

qarTveli da iaponeli mecnierebi faziss eZeben

nato obolaZe

marcxnidan marjvniv: qarTveli da iaponeli specialistebi paliastomis tbaze. prof. saturo oiSi (kobes uni-versiteti, iaponia), prof. vaxtang liCeli (Tbilisis saxelmwifo universiteti, saqarTvelo), prof. akio to-miama (kobes universiteti, iaponia) da prof. hiroko masumoto (kobes universitetis vice-prezidenti, iaponia).

Page 4: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

Tbilisis saxelmwifo universi-tetis studenturi proeqtebis dafinansebis sabWom 2019 wlis

saSemodgomo konkursis Sedegad 63 proeqti daafinansa. mTlianobaSi ko-misiam 111 sakonkurso ganacxadi gani-xila. gamarjvebuli proeqtebis Cata-rebis angariSi proeqtebis organiza-torebma da rekomendatorebma studen-turi proeqtebis dafinansebis sabWos wlis bolomde unda warudginon.

`cxadia, yvelaze metad, studentu-ri TviTmmarTveloba aqtiurobs. Zi-riTadad, maTi organizebiT imarTeba

kulturuli, sportuli da saganmanaT-leblo xasiaTis RonisZiebebi. daax-loebiT 10-12 proeqtia individualu-rad studentebis mier Semotanili. kv-leviTi proeqtebis raodenoba TiTze CamosaTvlelia da yvela maTgani zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis studentebs ekuTvniT. mi-xaria, rom proeqtebis weris xarisxi gaizarda, bevrad ufro gamarTulia werilobiTi da struqturuli Tval-sazrisiT. zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis studentebis kvleviTi xasiaTis proeqtebs etyoba, rom maTi proeqti erTi didi kvlevis nawilia, rac Zalian mniSvnelovania. es sasixarulo faqtia, magram, amave

dros, samwuxaroa, rom am mimarTu-lebiT sxva fakultetebidan aqtivoba minimaluria. vvaraudob, rom studen-tebs ar aqvT sabWos Sesaxeb infor-macia, miuxedavad imisa, rom Tsu-is veb-gverdze studenturi proeqte-bis dafinansebis Sesaxeb informacia qveyndeba~, _ aRniSna studenturi proeqtebis dafinansebis sabWos xe-lmZRvanelma Tamar gagoSiZem.

Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi studenturi proeqtebis kon-kursi weliwadSi 3-jer cxaddeba. ga-nacxadebis miRebis pirveli etapi _ wlis dasawyisidan 15 Tebervlamde grZeldeba, meore tapi _ 20 aprilam-de, mesame ki _ 5 oqtombramde.

Tamar gagoSiZe

`Zvirfas maswavlebels da megobars varlam Cerqe-ziSvils, romelmac kaco-

briobis olimpzed Tavisi patara saqarTveloc scno Rirsad Tavi-sufali cxovrebisa da mis wminda sakurTxevelzed gulwrfeli msxver-pli Seswira, uZRvnis am wigns avto-ri~, _ Aes sityvebi waumZRvara Tavis naSroms `eri da kacobrioba~ mix-ako wereTelma, romelic qarTuli sociologiis istoriaSi erT-erT pirvel monografiul kvlevadaa aRiarebuli.

mSobliuri eris winaSe didi damsaxurebis miuxedavad, sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg sa-qarTveloSi Taobebi ise aRizard-nen, rom varlam CerqeziSvilis Se-saxeb TiTqmis araferi icodnen. aT-wleulebis ganmavlobaSi yvelaferi keTdeboda ruseTis imperiis mier devnili, XIX-XX saukuneebis mijnis saerTaSoriso politikur arenaze saqarTvelos interesebis damcvelis varlam CerqeziSvilis saxelis da-saviwyeblad. Sesabamisad, gasakviri ar aris, rom dakargulad iTvlebo-da misi saflavic da mxolod 2001 wlis zafxulSi mravalwliani Ziebis Semdeg londonSi, `Golders Green~-is krematoriumSi, mivakvlieT liTo-nis sarkofags misi ferfliT. 2013 wels mogveca SesaZlebloba, misi ferfli qarTuli marmarilosgan damzadebul axal sarkofagSi gadag-vesvenebina. varlam CerqeziSvilis saqarTveloSi gadmosvnebaze zrunva maSinve daviwyeT, Tumca jer mosamz-adebeli samuSaoebis Catarebaa au-cilebeli. vgulisxmob, varlam Cer-qeziSvilis moRvaweobis qarTveli xalxisTvis gacnobis mizniT mTeli rigi RonisZiebebis ganxorcielebas.

mimdinare wlis 15 maiss Tbi-lisis saxelmwifo universitetis reqtorma giorgi SarvaSiZem mxari dauWira qarTvel mecnierTa saini-ciativo jgufs da gamosca brZa-neba `XIX-XX saukuneebis cnobili politikuri da sazogado moRvawis varlam CerqeziSvilis Semoqmede-biTi memkvidreobis srulyofilad warmoCenis mizniT _ ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis mier, kanonmde-blobiT miniWebuli uflebamosile-bis farglebSi, gasatarebel Ronis-ZiebaTa Taobaze samuSao jgufis Se-qmnis Sesaxeb~. samuSao jgufis mier SemuSavebuli programis farglebSi varlam CerqeziSvilis saxeli ukve mieniWa sagarejos erT-erT quCas da misi mSobliuri soflis _ Toxli-auris sajaro skolas. 7 dekembers dagegmilia samecniero konferencia, romelsac akademiuri wreebis war-momadgenlebi da mowveuli stumre-bi daeswrebian.

varlam CerqeziSvili 1846 wlis 16 seqtembers Tbilisis mazris (am-Jamad sagarejos raionis) sofel ToxliaurSi Tavad jan-aslan (tato) CerqeziSvilis ojaxSi daibada. 10 wlis saswavleblad ruseTSi gaamg-zavres. XIX saukunis 60-iani wlebi-dan, ruseTis revoluciur moZrao-baSi aqtiuri monawileobisTvis, orjer gaasamarTles da cimbirSi

gadaasaxles. 1876 wels gadasaxlebi-dan evropaSi moaxerxa gaqceva. imave wels pirveli internacionalis we-vri gaxda da TiTqmis 30 wlis gan-mavlobaSi (1902 wlamde) TvalsaCino wvlili Sehqonda muSaTa saerTaSo-riso organizaciis kongresebis mu-SaobaSi.

varlam CerqeziSvils sociali-sturi moZraobis istoriaSi mniSv-nelovani adgili uWiravs. mas XX saukunis dasawyisSi qarTuli da evropuli Jurnal-gazeTebis fur-clebze ekamaTebodnen socialistu-ri moZraobis aRiarebuli lidere-bi: i. juRaSvili, g. plexanovi, k. kaucki, k. libknexti da sxva. cno-bili rusi mecnieris b. nikolaevs-kis SefasebiT, gasuli saukunis da-sawyisSi: `swored varlam CerqeziS-vilma da misma Sromebma, romlebic msoflios TiTqmis yvela civilize-buli erebis enazea Targmnili, gana-pirobes socializmis yvela mimdina-reobis warmomadgenelTa interesis zrda sakuTari istoriisadmi, biZ-gi misces Tanamedrove socializmis Rrma mecnierul kvlevas~.

aranakleb mniSvnelovania varlam CerqeziSvilis Rvawli sakuTari qveynisa da xalxis winaSe. dRes ukve SeiZleba imis Tqma, rom Tu XIX-XX saukuneebis samanze ruseTis impe-riis farglebSi erovnuli Zalebis SemakavSireblisa da winamZRolis funqciebs ilia WavWavaZe asruleb-da, evropaSi varlam CerqeziSvilis badali pirovneba qarTvelebs ar gvyavda. aRsaniSnavi garemoebaa, rom maT megobrobisa da TanamSromlo-bis aTwleulebi akavSirebdaT. Cven mier moZiebuli varlamis pirveli werili _ `mokle ganxilva slavia-nebis erovnebaTa aRorZinebisa~ _ Jurnal `iveriaSi~ jer kidev 1881 wels gamoqveynda.

Znelia moiZebnos im dros ero-vnuli Zalebis mier evropaSi gan-xorcielebuli Tundac erTi, met-naklebad mniSvnelovani politiku-ri aqcia, romelSic varlam Cerqe-ziSvils, Tu TviTon ar iyo misi

sulisCamdgmeli da organizatori, aqtiuri monawileoba mainc ar mie-Ro, patriotuli ZalebisaTvis dax-mareba ar gaewia. aRniSnulis da-sturad SegviZlia davasaxeloT: arCil jorjaZisa da misi Tanamz-raxvelebis mier parizSi gazeT `saqarTvelos~ gamocema, qarTveli social federalistebis mier ero-vnul-gamaTavisuflebeli moZraobis dasaxmareblad saqarTveloSi gemiT didZali iaraRisa da sabrZolo ma-salis Semotana; duSeTis samxedro xazinidan 350 aTasi rublis gata-cebis organizatorebisa da Sems-ruleblebis Zmebi kereseliZeebis Sveicariis mTavrobis mier ruseTi-saTvis gadacemis sawinaaRmdego kam-paniis warmatebiT warmarTva; 1905-1906 ww. rusuli damsjeli razmebis mier dasavleT saqarTvelos rigi qalaqebisa da soflebis gadawvis da TbilisSi Cadenili sazareli mkvlelobebis, mosaxleobis darbe-va-dawiokebis Sesaxeb evropisa da amerikis progresulad moazrovne sazogadoebisTvis obieqturi in-formaciis miwodeba; goris mazra-Si, tirifonis velidan, qarTuli soflebis ayrisa da ucxoeTSi gada-saxlebis sawinaaRmdego aqciis war-matebiT dasruleba; konstantino-polsa da inglisSi moRvawe maRali rangis sasuliero pirebTan erTad qarTuli eklesiis avtokefaliis aRdgenisaTvis brZola da sxva.

varlam CerqeziSvili iyo is politikosi, romelmac jer kidev XIX saukunis 70-ian wlebSi, evro-paSi gamocemuli Jurnal-gazeTebis meSveobiT, pirvelma aRimaRla xma ruseTis mier saqarTvelosa da, zogadad, amierkavkasiaSi gatarebu-li kolonizatoruli politikis winaaRmdeg. Cveni Tanamemamulee-bidan pirvelma miaqcia yuradRe-ba msoflios progresulad moaz-rovne sazogadoebis ruseTis mier 1783 wels saqarTvelosTan dadebu-li saerTaSoriso xelSekrulebis darRvevis samarTlebriv aspeqtebs da pirvelad, Cveni qveynis isto-

riaSi, es sakiTxi saerTaSoriso konferenciis msjelobis sagnad aq-cia (igulisxmeba haagis 1907 wlis saerTaSoriso konferencia da misi Sedegebi _ saqarTvelos gawevrian-eba daCagrul erTa ligaSi, varlam CerqeziSvilisa da misi TanamebrZo-lebis ruseTis imperialisturi po-litikis mamxilebeli gamosvlebi ligis kongresebze da sxva).

varlam CerqeziSvilis Semoqme-debiTi memkvidreobis warmosaCenad Seqmnili samuSao jgufis programis mixedviT, samecniero dargTaSori-si konferenciebi saqarTvelosa da sazRvargareT 2020 welsac gaimar-Teba. aseve, gamoicema da internet-Si ganTavsdeba saerTaSoriso sa-xelis mqone qarTveli politiko-sis cxovrebisa da SemoqmedebiTi memkvidreobis amsaxveli samecniero literatura, sazogadoebaSi varlam CerqeziSvilis saxelis cnobadobis asamaRleblad Tbilisis saxelmwi-fo universitetis profesor-maswav-leblebis, studentebis, xelovnebis damsaxurebuli moRvaweebis monawi-leobiT igegmeba satelevizio, ra-dio gadacemebis organizeba. samu-Sao jgufi dedaqalaqis erT-erTi saganmanaTleblo dawesebulebisa da quCisTvis varlam CerqeziSvilis saxelis miniWebis SuamdgomlobiT Sesabamis saxelisuflebo institu-tebsac mimarTavs. daskvniT etapad gaTvaliswinebulia 2021 wels, daba-debidan 175 wlisTavTan dakavSire-biT, kanonmdeblobiT dadgenili we-siTa da universitetisaTvis miniWe-buli uflebamosilebis farglebSi, rogorc saero, ise saeklesio xe-lisuflebis winaSe, samSoblosTvis Tavdadebuli mamuliSvilis fer-flis londonidan saqarTveloSi gadmosvenebisa da qarTvel mweral-Ta da sazogado moRvaweTa mTawmin-dis panTeonSi dakrZalvis sakiTxis inicireba.

goCa feraZe,Tsu-is iuridiuli fakultetis

asocirebuli profesori,T. wereTlis saxelmwifosa da samarTlis institutis,

samarTlis istoriisa da Teoriis ganyofilebis xelmZRvaneli

universitetis iniciativa varlam CerqeziSvilis

SemoqmedebiTi memkvidreobis warmosaCenad

saSemodgomo konkursis Sedegad 63 studenturi proeqti dafinansda

sarkofagi varlam CerqeziSvilis ferfliTq. londonis `Golders Green~-is krematoriumSi

nato obolaZe

Page 5: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5ra gziT aris SesaZlebeli iafi eleqtroenergiis

miReba saqarTvelos pirobebSi?

ras moicavs iuridiuli fakultetis programebis ganmaviTarebeli Sefaseba

fotovoltaika - mzis alternatiuli energiis gaumjobesebuli wyaro

fizika-maTematikis mec-nierebaTa doqtori Teimuraz mWedliZe 2012

wlidan drezdenis univer-sitetis gamoyenebiTi fizikis institutis naxevargamtarebis laboratoriaSi moRvaweobs. misi samecniero interesebi mra-valmxrivia: aris 120-ze meti samecniero statiis avtori, sx-vadasxva samecniero Jurnalis mowveuli redaqtori da recen-zenti; flobs ramdenime patents. igi bolo periodSi Taname-drove fotovoltaikiT, anu mzis elementebis gaumjobesebiT dainteresda da 29 oqtomb-ers swored am Temaze gamarTa seminari ivane javaxiSvilis sax-elobis Tbilisis saxelmwifo universitetis elefTer andron-ikaSvilis saxelobis fizikis in-stitutis kondensirebul gare-moTa fizikis ganyofilebaSi. seminaris Tema iyo: `Tanamedrove fotovoltaika: globaluri trendebi da mimdinare proble-mebi~.

mzis elementebis gaumjobe-seba, maTi gamoyenebis xan-grZlivoba da efeqturoba, alternatiuli energiis gamoy-enebis TvalsazrisiT, qarTuli sazogadoebis interessac iwvevs. ra siaxleebia am kuTxiT da ramdenad ekonomiuria foto-voltaikis gamoyeneba qarTul energosistemaSi _ am sakiTxebze mecnieri gazeT `Tbilisis uni-versitets~ esaubra:

_ batono Teimuraz, mzis ener-giis gamoyeneba saqarTveloSi kar-ga xania daiwyo. misi wili energe-tikaSi didi araa, magram, faqtia, rom maRalmTian soflebsa da im adgilebSi, sadac misi gamoyeneba relevanturia, ukve cdiloben, mze gamoiyenon, rogorc alternatiu-li energiis wyaro. ra gansxvavebaa Cveulebriv mzis batareebsa da fo-tovoltaikur batareebs Soris?

_ saqme isaa, rom warmoebis te-qnologia Zalian swrafad viTarde-ba. mzis batareebis gaumjobeseba-sTan erTad, Zalian mkveTrad ecema maTi warmoebis fasic. Cems moxse-nebaSi moyvanili mqonda statisti-kuri monacemebi imis Taobaze, rom 2010 wlidan dRemde danadgaris fasi 8-jer Semcirda. amJamad mzis elementebiT mopovebuli fasebi ukve konkurentulia saTbob-ener-getikuli warmoebis _ hidroele-qtrosadgurebis an, Tundac, birT-vuli energiis fasebTan. am yvela-ferTan erTad, mzis energia aris `mwvane energia~, romelic uvnebelia garemosTvis.

fotovoltaikuri elementi aris naxevargamtari. es aris, daaxloe-biT, igive struqturis nivTiereba _ siliciumis kristali _ rome-lic telefonebSi da kompiuterebSi gamoiyeneba. am kristalSi xdeba e.w. PM gadasvla, anu garkveuli elemen-tebis mciredi raodenobis damateba. Sesabamisad, Cven viRebT iseT mowy-obilobas, romelic mzis energias STanTqavs da iwvevs siliciumSi de-nis matareblebis warmoqmnas. Semd-gom es matareblebi iyofa dadebiT da uaryofiT matareblebad da vi-RebT elements. es ukanaskneli ukve SegviZlia, rom SevaerToT naTuras an nebismier teqnikas.

es aris gaumjobesebuli bata-reebi. principuli siaxle araferia, Tu ar CavTvliT imas, rom, farTo warmoebasTan erTad, meti gamocdi-leba grovdeba _ Tu rogor ga-vakeToT ufro iafi, efeqturi da ekologiurad sasargeblo batarea.

_ seminarze Tqven isaubreT am batareebis momgebianobaze saqarTve-los pirobebSi...

_ saqarTvelosTvis aseTi ele-mentebis gamoyeneba aris Zalian kar-gi im mxriv, rom Cven gvaqvs bevri mze, gvaqvs mTis ferdobebi, romle-bic ar gamoiyeneba da gvaqvs sufTa haeri, rac mzis energiis gamoyene-bas uwyobs xels. Cven, ubralod, ar gvaqvs Sesabamisi struqtura. Tvi-Ton dasaxeleba _ mzis batarea _ ambobs, rom roca mze ar aris, is ar gamoimuSavebs energias: dRisiT

muSaobs, RamiT da RrublianSi _ ara. amitom, aseT pirobebSi gvWir-deba am elementebis ise SeerTeba, rom SevZloT Secvla _ roca mze ar aris, gamoviyenoT dagrovebuli energia. amisTvis gvWirdeba qselis Seqmna _ es aris mTavari, Torem RirebulebiT am batareebis warmoe-ba da mis mier gamomuSavebuli ener-gia dRes ukve sakmaod iafia.

_ Tqveni informaciiT, ramdenad intensiurad iyeneben mzis batareebs ucxoeTSi?

_ zogadad, dasavleTSi ukve aqtiurad muSaoben ekologiurad sufTa energiis miRebasa da moxma-rebaze. magaliTs mogiyvanT _ Sar-San zafxulSi germaniaSi eleqtro-energiis moxmarebis 45% fotovol-taikur elementebze modioda.

_ ra gvWirdeba imisTvis, rom elementebi Tavad vawarmooT?

_ misi warmoebisTvis aris ori mimarTuleba. erTi aris fabrike-bis Seqmna, romelSic 10 kvadratul kilometrzea moTavsebuli mzis pa-nelebi, Semdeg miRebuli energia muSavdeba da gardaiqmneba ise, rom gamoyenebadi iyos. aseTi didi fa-brikebidan warmoebuli energia mox-mardeba qarxnebs, qalaqebs da sxv.

warmoebis meore saxe aris momx-mareblis saxlebis an sxva Senobe-bis saxuravebze damontaJebuli mzis elementebi, romlebic sakmarisia am saxlis gaTbobisa da ganaTebisTvis.

yvelaze bolo miRweva am sferoSi isaa, rom ukve SesaZlebelia miRe-buli energiis Senaxva. Sesabamisad, mzis batareebis gamoyenebis SemTx-vevaSi, SegviZlia energiis nawili movixmaroT, xolo nawili miva-wodoT qsels (SevinaxoT). Sedegad, RamiT, roca mze ar aris, qseli-dan miviRebT energias. amiT, fa-qtobrivad, ufasod viRebT energias da SegviZlia momgebianad gavyidoT kidec.

_ ramdenad xangrZlivia am el-ementebis gamoyenebis vada, inarCu-nebs Tu ara is efeqtianobas didx-ans?

_ es elementebi 25-30 wlian ga-rantias iZleva. Sesabamisad, im Tan-xis amoReba, romelic maTi warmoe-bisTvis ixarjeba, martivia. uxeSad rom viangariSoT, 5000 dolari jdeba misi damontaJeba mTeli Tavi-si infrastruqturiT. Tu arsebobs qseli da energiis gayidvac SesaZle-belia, maSin am fasis amoReba kidev ufro mcire droSi moxdeba. anu _ daxarjul 5000 dolars Sen iReb ukan da amasTan gaqvs ufaso ele-qtroenergia. saqarTvelos piro-bebSi, radgan aq mze metia, Tanxis amoReba kidev ufro mokle droSi iqneba SesaZlebeli.

_ xom ar gqoniaT komunikacia qarTvel mwarmoeblebTan, raTa mzis energiis mwarmoebeli fabrikebi gaixsnas?

_ me vicnob enTuziast mwar-moeblebs, romlebsac SemoaqvT es elementebi saqarTveloSi da cdi-loben, ganaviTaron. vinc pirveli daiwyebs, cxadia, is met mogebas na-xavs, magram jer gageba uWirT. axla aris is periodi, rodesac am gziT eleqtrofikacia marTla SeiZleba moxdes saqarTveloSi. me daTvli-li maqvs, rom saqarTvelos ener-gomoxmarebisTvis mTlianobaSi 121 kvadratul kilometriani fabrikis Seqmnaa saWiro. warmoidgineT, Cven xom gvaqvs ferdobebi (Tan zustad ise daxrili, rac efeqturobisTvi-saa saWiro), maTze unda ganTavsdes es panelebi da merwmuneT, Zalian iaf eleqtroenergias miviRebT, rac qveynisTvis momgebianic iqneba.

maia toraZe

Teimuraz mWedliZe

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis iuridiul fa-kultets samarTlis sabaka-

lavro, samagistro da sadoqtoro programebi saerTaSoriso eqspert-ma, profesorma ana klebe peli-siem Seafasa. viziti centraluri da aRmosavleT evropis franko-foniis sauniversiteto saagentos (AUF) mxardaWeriT ganxorcielda. eqspertma aRniSna, rom `qarTuli samarTlis skola erT-erTi maRali donis samarTlis skolaa evropuli masStabiT~.

Tsu-is iuridiuli fakultetis saganmanaTleblo programis gare Sefasebis mizniT, profesori ana klebe pelisie Sexvda programebis xelmZRvanelebs, fakultetis dekans Tamar zarandias, mis moadgileebs irakli burdulsa da demetre egna-taSvils, Tsu-is xarisxis uzrun-velyofis samsaxuris ufross irma grZeliZesa da fakultetis xarisxis uzrunvelyofis samsaxuris ufross giorgi maxarobliSvils. vizitis farglebSi ana klebe pelisiem in-

terviuebi gamarTa iuridiuli fa-kultetis akademiur personalTan, mowveul leqtorebTan, damsaqmeb-lebTan, samive safexuris studen-tebsa da kursdamTavrebulebTan.

`es ukve meore ganmaviTarebeli Sefasebaa. Cvens fakultets male uwevs akreditaciis procesi da vmuSaobT, rom Cveni programebi saerTaSoriso standartebTan Tanx-vedraSi iyos. qalbaton ana klebe pelisie saerTaSoriso eqspertia, romelsac evropis araerT wamyvan umaRles saswavlebelTan umuSavia da evropis iuridiuli fakulte-tebis asociaciis Tavmjdomare iyo. werilobiTi Semajamebeli daskv-na jerjerobiT ar warmoudgenia, Tumca, visaubreT da saerTo jam-Si misi Sefaseba Zalian dadebiTia.

misi pirveli vizitis Semdeg Cven garkveuli cvlilebebi ganvaxorcie-leT. xSiri komunikacia gvaqvs dam-saqmeblebTan da maTi iniciatividan gamomdinare fakultetze praqtiku-li saswavlo kursebis raodenoba gavzardeT, magaliTad: `xelSekru-lebis Sedegebis meTodika~, `sapro-ceso dokumentaciis Sedgena~, sxva-dasxva mimarTulebis praqtikuli kursebi; klinikebis farTo arCeva-ni gvaqvs magistraturis safexuris studentebisTvis, magram vapirebT maTi raodenoba gavzardoT, SesaZ-loa bakalavriatis damamTavrebel safexurzec gavaZlieroT praqtiku-li swavleba. damsaqmeblebTan mud-mivad varT kavSirze da, iqidan ga-momdinare, Tu ra unarebis kadrebi sWirdebaT maT, Cvens kurikulumSi

garkveuli cvlilebebi Segvaqvs.pirveli ganmaviTarebeli Sefa-

sebis drosac ana klebe pelisies erT-erTi mniSvnelovani rekomenda-cia fakultetisTvis finansuri av-tonomiis miniWeba iyo. igulisxmeba, rom fakultets sauniversiteto bi-ujetSi mis mier Semotanili finan-sebidan meti Tanxa sWirdeba. Tbi-lisis saxelmwifo universitetis iuridiul fakultets saqarTvelos masStabiT saukeTeso akademiuri gundi hyavs. konkurencia izrdeba, Sesabamisad, maTTvis relevanturi finansuri garantiebis Seqmnis gare-Se didia riskebi fakultetis Semd-gomi ganviTarebis TvalsazrisiT~, _ ganacxada iuridiuli fakulte-tis dekanma Tamar zarandiam.

profesori ana klebe pelisie Tbilisis saxelmwifo universite-tis iuridiul fakultets Sefasebis mizniT ucxoel eqspertTan, profe-sor xose maria de dios marserTan erTad 2017 wels ewvia.

aRsaniSnavia, rom iuridiuli fakultetis studentebisTvis, uke-Tesi saswavlo garemos uzrunvel-sayofad, uaxloes momavalSi, Tsu-is II korpusis Sidasareabilitacio samuSaoebi igegmeba.

nato obolaZe

Page 6: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6saerTaSoriso samarTlis instituts levan aleqsiZis

memkvidreobis Rirseuli gamgrZelebeli Caudga saTaveSi

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis iuridiuli fakultetis saerTaSoriso

samarTlis saswavlo-samecniero instituts, romelsac dafuZnebis dRidan akademikosi levan aleq-siZe uZRveboda, misi erT-erTi pirveli moswavle, profesori irine qurdaZe uxelmZRvanelebs. saerTaSoriso samarTlis insti-tuti msoflios akademiur wreebs Soris erT-erTi yvelaze cnobili qarTuli saswavlo-kvleviTi cen-tria. konkretulad ras gulisx-mobs axali pasuxismgebloba _ gegmebi, prioritetebi, gamowvevebi _ amis Sesaxeb profesori irine qurdaZe gvesaubreba.

_ ra istoria aqvs saerTaSoriso samarTlis instituts?

_ saqarTveloSi saerTaSoriso

samarTlis skolas safuZveli batonma

levan aleqsiZem Cauyara. es iyo 80-iani

wlebis miwuruls, rodesac saqarTve-

lo jer kidev ar iyo damoukidebeli

saxelmwifo. baton levans gamorCeu-

lad siRrmiseuli xedva hqonda da

man kargad icoda, rom saerTaSoriso

samarTali saqarTvelos uaxloes pe-

riodSi dasWirdeboda. im periodSi

Tbilisis saxelmwifo universitetis

iuridiuli fakultetis studenti vi-

yavi. batonma levanma, rodesac Cvens

jgufSi saerTaSoriso sajaro sa-

marTlis kursis wasakiTxad Semovida,

SemogvTavaza saerTaSoriso samarT-

lis sadiskusio klubSi monawileoba.

studentTa erTi jgufi davinteres-

diT da ise moxda, rom rodesac ba-

tonma levanma saerTaSoriso samarT-

lisa da saerTaSoriso urTierTobe-

bis fakulteti Camoayaliba, Cven vi-

yaviT pirveli kursdamTavrebulebi.

Sesabamisad, dRevandeli institutis

istoria ukavSirdeba fakultetis Ca-

moyalibebas, saerTaSoriso samarT-

lis specialobiT aspiranturis Se-

qmnasa da am mimarTulebiT Tanamoaz-

reTa gaerTianebas... ase agur-agur

Seiqmna es skola da mec wilad mxvda

pativi, rom am procesebis monawile

vyofiliyavi. 30 wlis manZilze bevri

sirTule da gamowveva iyo, magram yo-

velive warmatebiT daiZlia. dRes ukve

aRar Cndeba kiTxvis niSani da viciT,

Tu risTvis aris saWiro saerTaSori-

so samarTlis skola. _ rogori viTarebaa axla saer-

TaSoriso samarTlis mimarTulebiT axalgazrda mkvlevarTa institutis ganviTarebis TvalsazrisiT?

_ zogadad, mkvlevarTa institu-

tis ganviTareba qveyanaSi arsebuli

erT-erTi mTavari gamowvevaa. samwu-

xarod, axalgazrda mkvlevrebs ar

aqvT imis komforti, rom kvlevas Ta-

visi sruli dro dauTmon, Tumca, mi-

uxedavad amisa, saerTaSoriso samarT-

lis seqtorSi sadoqtoro safexurze

swavlis gagrZelebis msurvelTa rao-

denoba mzardia. konkretuli analizi

ar Catarebula, magram faqtia, intere-

si izrdeba. aseve, aqtualuria kvlevis

mimarTulebebi, romlebzec isini mu-

Saoben. es Temebi esadageba im gamowve-

vebs, romelic saqarTvelos aqvs saer-

TaSoriso samarTlebriv sistemaSi.

am procesSi ucxoeli partniorebic

arian CarTulebi, raTa adekvaturad

SevafasoT _ sistemurad ramdenad

sworad viTardeba Cvens mimarTuleba-

ze kvleviTi komponenti._ dRes xSirad saubroben, rom

saqarTveloSi mecnierebas ganviTareb-isTvis saTanado xelSewyoba ar aqvs. Tqven muSaobdiT saxelmwifo struq-turebSi, xarT akademiuri wris war-momadgeneli. ras fiqrobT, ra aris saWiro samecniero kvleviTi seqtori rom ganviTardes?

_ ar arsebobs erTiani formula,

riTac SeiZleba esa Tu is proble-

ma gadavwyvitoT. is sakiTxi, romelic

Tqven daayeneT, kompleqsuria da ukav-

Sirdeba saxelmwifo saganmanaTleblo

politikas. xandaxan sazogadoebis

mxridan skeptikur damokidebulebas

iwvevs saganmanaTleblo politikis

cvlilebebi, magram ganaTlebis se-

qtorSi rogorc ki gaCerdebi, maSin-

ve daiwyeb ukusvlas. Sesabamisad, is

procesebi, romelic mimdinareobs,

mimaCnia, rom evoluciuria _ meti

resursi da SesaZleblobebi gaCnda.

samecniero sivrces mTlianad ver Se-

vafaseb, arsebobs samecnieri-kvleviTi

mimarTulebebi, romlebic saerTaSo-

riso arenazec kargad aris cnobili.

zogierT dargs cnobadobis gazr-

disTvis ki meti mxardaWera sWir-

deba, radgan mecniereba lokalurad

ver ganviTardeba. bunebrivia, did Za-

lisxmevas moiTxovs saerTaSoriso da

adgilobriv sagranto konkursebSi,

konferenciebSi Tu proeqtebSi mona-

wileoba. es codnis urTierTgacvlis

erTgvari SesaZleblobaa. Tbilisis

saxelmwifo universitetSi amis kargi

gamocdileba gvaqvs., Tumca zrdis po-

tenciali da survilic arsebobs. _ saerTaSoriso samarTlis insti-

tutis erT-erTi sferoa saqarTve-los saxelmwifo struqturebisTvis saerTaSoriso samarTlebrivi prob-lemebisa da dokumentebis analizi da maTTvis rekomendaciebis miwodeba. ramdenad intensiuria es TanamSrom-loba?

_ zogadad iuridiul fakultets

da maT Soris Cvens instituts sxva-

dasxva saxelmwifo uwyebebTan TanamS-

romlobis kargi gamocdileba aqvs.

gvaqvs gaformebuli memorandumebi,

romlebic moqmedia da konkretul

TanamSromlobaSia asaxuli. Aaseve aRv-

niSnavdi, rom dRes, rodesac saqarT-

velos evrokavSirTan asocirebis xel-

Sekrulebis konteqstSi, bevri sakiTxi

aqvs mosawesrigebeli, maT Soris sa-

marTlebrivi, Cvens kursdamTavrebu-

lebze saxelmwifo uwyebebis mxridan

moTxovna sul ufro izrdeba. A

_ ras gegmavT saerTaSoriso kavS-irebis gaRrmavebis TvalsazrisiT?

_ am mimarTulebiT saerTaSoriso

samarTlis instituti mudmivad mu-

Saobda. baton levan aleqsiZes saerTa-

Soriso kontaqtebis udidesi resur-

si hqonda. Tavad gaxldaT, pirdapi-

ri mniSvnelobiT, msoflio masStabis

aRiarebuli mecnieri. es aisaxeboda

Cveni institutis saqmianobazec. in-

stitutis akademiurma personalma ukve

vimsjeleT am sakiTxze da viciT _

ra axali mimarTulebebiT unda vimu-

SaoT. es ukavSirdeba rogorc samec-

niero, aseve saswavlo komponentsac.

mniSvnelovania, rom moxdes arsebuli

saerTaSoriso kavSirebis _ institu-

cionalizacia da axali urTierTobe-

bis Camoyalibeba/gaRrmaveba.

_ saerTaSoriso samarTlis in-stitutis saqmianobis erT-erTi mima-rTulebaa, studentebisTvis saswavlo-meTodologiuri masalebis momzade-baa. ras gegmavT am kuTxiT?

_ saswavlo programis ganviTa-

reba im moTxovnebis Sesabamisad, ra-

sac, zogadad, saganmanaTleblo siste-

ma uyenebs samarTlis profesias, Cveni

erT-erTi ZiriTadi pasuxismgeblobaa.

2020 wels akreditaciis axali etapi

iwyeba da programebis gadamuSaveba

axali gamowvevebis gaTvaliswinebiT

unda ganxorcieldes. viTvaliswinebT

studentebis survilebs, akademiuri

personalisa da im instituciebis

xedvas, romlisTvisac axal kadrebs

vamzadebT. evrokavSirTan asocire-

bis xelSekrulebis WrilSi saxelm-

wifo struqturebs sWirdeba saer-

TaSoriso samarTlis specialistebi.

Sesabamisad, am profesiis adamianebze

moTxovna gazrdilia da amitom Cvens

kursdamTavrebulebs dasaqmebis pro-

blema yvelaze naklebad aqvT.

_ akreditaciisTvis ra saxis cv-lilebebi ganxorcieldeba?

_ am etapze saxelmwifo moiTxovs

sabakalavro da samagistro programe-

bis akreditacias. akreditaciisTvis

mzadebis procesi baton levanTan

erTad daiwyo da samwuxaroa, rom

mis gareSe gviwevs gagrZeleba. Tum-

ca, es pasuxismgebloba yvelas kargad

gvaqvs gacnobierebuli da valdebu-

lebi varT _ akreditacia gaviaroT

ise, rogorc am instituts ekadreba.

axla mzadebis procesSi varT, erTob-

livad vmuSaobT sxvadasxva Sesabamis

uwyebebTan erTad. am procesSi mniSv-

nelovania universitetis da Tavad

iuridiuli fakultetis mxardaWera

da es Tanadgoma Cvens yoveldRiur

saqmianobaSi vlindeba kidec.

_ iuridiul fakultetze sas-wavlo programebis Sefasebis mizniT imyofeboda saerTaSoriso eqsperti ana klebe pelisie. Sefaseba poziti-uri iyo...

_ qalbatoni ana klebe pelisie

cnobili eqspertia, ori wlis winac

imyofeboda saqarTveloSi da maSinac

kargi Sefaseba miviReT. ra Tqma unda,

Cvenc viciT _ ra aris gasaumjobese-

beli, magram saerTaSoriso eqspertis

mxridan imis mosmena, Tu ramdenad ax-

los varT evropul saganmanaTleblo

sivrcesTan, sasargebloa. namdvilad

SegviZlia viamayoT, rac aqamde gake-

Tebula, Tumca darCenilia sakiTxebi,

romlebzec meti yuradRebis gamaxvi-

lebaa saWiro. dReis monacemebiT, fa-

qtia, rom Cveni studentebi saerTa-

Soriso sivrceSic konkurentunaria-

nebi arian _ iReben grantebs saer-

TaSoriso samecniero fondebidan,

warmatebiT monawileoben msoflios

masStabiT Catarebul sxvadasxva kon-

kursebSi... gansakuTrebul yuradRebas

vuTmobT inglisuri enis Seswavlas,

ucxo ena Cveni programis rvave seme-

strSia gaTvaliswinebuli.

_ rac Seexeba Tqvens samecniero saqmianobas, am etapze ra aris Tqveni kvlevis Tema?

_ Cemi samecniero interesis saga-

ni, jer kidev sadisertacio naSromi-

dan dawyebuli, exeboda saerTaSoriso samarTlisa da erovnuli samarTlis Tanafardobis sakiTxs _ rogor, ra SemTxvevebSi SegviZlia gamoviyenoT saerTaSoriso samarTali da rogor uyurebs amas Cveni kanonmdebloba. aqe-dan gamomdinare, davinteresdi _ Tu ra gavlenas axdes saerTaSoriso or-ganizaciebi saxelmwifos Sida samarT-lebriv sivrceze. amjerad vikvlev erovnul, religiur da lingvistur umciresobaTa saerTaSoriso da ero-vnul samarTlebriv standartebs. vmu-Saob, Tu kidev ra sikeTe SeiZleba wa-moviRoT saerTaSoriso samarTlidan imisaTvis, rom Cveni qveynis moqala-qeebis Tanasworoba ukeT iyos uzrun-velyofili. am Temis mimarT interesi sajaro uwyebebSi muSaobis dros ga-mimZafrda. 2012 wels Cvens programaze davnerge aRniSnuli kursi, romelic am droisTvis samagistro safexurze ikiTxeba. es sakiTxi aqtualuria, rad-gan saqarTvelos multikulturuli, eTnikuri da religiuri mravalfero-vnebis didi tradicia aqvs. periodu-lad aris gamowvevebi, magram mjera, rodesac adamiani Sesabamisi codniT aris aRWurvili, maT sworad pasu-xobs.

_ TqvenTvis, rogorc saerTaSori-so samarTlis institutis direqtor-isTvis, ra aris mTavari gamowveva?

_ CemTvis didi pativia, rom ko-legebma ndoba gamomicxades da es sapatio misia mandes. Cven SevTanxm-diT, rom Cveni gundis CarTuloba institutis saqmianobaSi intensiuri da aqtiuri iqneba. Ppiradad CemTvis mniSvnelovania, rom Cveni institutis samecniero atmosfero gaxsnili iyos yvela im wamowyebisaTvis, romelic xels Seuwyobs institutis Semdgom ganviTarebas. saerTaSoriso samarT-lis institutis xelmZRvaneloba CemT-vis udidesi pasuxismgeblobaa, radgan pativi mergo vyofiliyavi baton levan aleqsiZis erT-erTi pirveli moswavle da axla ukve mis mier dafuZnebuli institutis xelmZRvaneli. namdvilad didi gamowvevaa, rom ara mxolod Se-vinarCunoT is saxeli da avtoriteti, romelic baton levans sicocxlis bo-lomde yoveldRiuri SromiT hqonda mopovebuli, aramed gavaZlieroT.

nato obolaZe

irine qurdaZe• Tsu-is iuridiuli fakultetis profesori;• iuridiuli fakultetis saerTaSoriso samarTlis saswavlo-sa-mecniero institutis direqtori;• Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos wevri;• samecniero kvlevis sfero: saerTaSoriso samarTlisa da erovnu-li samarTlis Tanafardobis sakiTxi, saerTaSoriso organizacie-bis saqmianobis Tanamedrove gamowvevebi; erovnul, religiur da lingvistur umciresobaTa saerTaSoriso samarTlebrivi da erov-nuli standartebi;• saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris moadgile (2009-2012 ww.);• saqarTvelos prezidentis administraciis analitikuri departa-mentis ufrosi (2008-2009 ww.);• saqarTvelos parlamentis wevri (2004-2008 ww.), sagareo komitetis Tavmjdomaris moadgile, evropis sabWoSi saqarTvelos delega-ciis wevri;• erovnuli eqsperti. gaeros ganviTarebis programis proeqti: „sa-konstitucio sasamarTlos mxardaWera“ (1997-2004 ww.).

Page 7: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

pedagogebis ojaxSi gaiz-arda, Tumca maswavleblo-ba misi mizani arasodes

yofila _ qimiis mecnierebe-biT iyo dainteresebuli da Caabara kidec Tbilisis sax-elmwifo universitetis qimiis fakultetze... axla ambobs, rom Tu dRes pedagogikaSi moRvaweobs da mTeli Tavisi cxovreba momavali Taobis ga-naTlebas miuZRvna, es RvTis neba iyo, radgan laborato-riaSi muSaobis dros ise moi-wamla, samudamod aekrZala qi-miur nivTierebebTan Sexeba da cdebze muSaoba.

dRes pedagogikis mec-nierebaTa doqtori qeTevan Wkuaseli Tbilisis saxelm-wifo universitetis fsiqolo-giisa da ganaTlebis mecniere-baTa fakultetis profesori da pedagogikis saswavlo-samec-niero institutis xelmZRvane-lia.

pirveli gakveTili

`ojaxSi qimikosi aravin gvyo-lia, ZiriTadad humanitarebi iyv-nen. radganac oqrosmedalosani gaxldiT da yvela sagans Tanabrad vflobdi, mindoda maTematikurze an qarTul filologiaze Cameba-rebina, magram maSin qimiis bumi iyo, yvela kargi moswavle qimi-urze abarebda da mamam, romelic qimikosebs ukiTxavda leqcias uni-versitetSi, es specialoba mirCia. ase gadavwyvite qimikosoba. Cems kursze mxolod medalosnebi mox-vdnen. Zalian Zlieri kursi myav-da, magram, unda giTxraT, rom me mainc ar viyavi kmayofili _ yve-lafers vswavlobdi, qimiis gar-da da zereled vekidebodi am sa-gans. albaT imitomac moviwamle, rom laboratoriaSi muSaobac ar vicodi, guliT ar vmuSaobdi da wesebs ar vicavdi. im sabediswe-ro mowamvlis Semdeg erTi gza mrCeboda _ pedagogoba, riTac daviwye kidec Cemi biografia da raSic qimia Zalian damexmara~, _ ase ixsenebs qalbatoni qeTevani pirvel wlebs da im gakveTilze gvesaubreba, romelmac sabolood gadawyvita misi momavali: `uni-versitetSi praqtika seriozulad tardeboda. swavla wydeboda da skolebSi mivdiodiT, sadac di-lidan saRamomde vmuSaobdiT _ namdvil praqtikas gavdiodiT. pirveli gakveTili 42-e skolis

me-9 klasSi Cavatare. maxsovs, ro-gor vRelavdi _ SeSinebuli vi-deqi klasis winaSe, magram, albaT, ojaxidan gamoyolilma maswav-leblobis fenomenmac imoqmeda da Zalian kargi gakveTili gamovida, imdenad kargi, rom mkacri Semfa-sebeli, araCveulebrivi pedagogi qeTevan tuskiac moixibla. iq oTxi gakveTili Cavatare da yvelafer-ma kargad Caiara. Tumca, pirveli SiSi maxsovs~, _ gviambobs igi.

Semdeg iyo ukve namdvili gak-veTilebi. 22 wlis axalgazrdam moaxerxa da moswavleTa yuradRe-ba da pativiscema daimsaxura. axla ambobs, rom kmayofilia ganvlili gziT _ iyo skolis maswavlebe-lic, meTodistic, sammarTvelos ufrosis moadgilec _ yvela am struqturam Tavisi kvali datova da Tu dRes kargad grZnobs _ ra sWirdeba ganaTlebis sistemas, swo-red imis damsaxurebaa, rom pirda-pir universitetis auditoriidan ar dauwyia saqmianoba.

pedagogika gaswavlis, Tu rogori urTierToba unda

gqondes studentTan

skola imdenad Seuyvarda, rom misi mitoveba arc ufiqria, ise Ca-abara aspiranturaSi. axla ambobs, rom ramdenime gakveTilis Catare-bis Semdeg imdenad moewona pedago-goba, ise aawyo urTierTobebi mos-wavleebTan, rom myarad gadawyvita _ ojaxis tradiciebs gahyoloda da Tavisi wvlili Seetana ganaT-lebis mecnierebebSi. `iciT albaT, rom dimitri uznaZes aqvs serio-zuli naSromebi pedagogikaSi. is ambobs, rom saqarTvelos mosax-leobas, rogorc mcire ers, ar aqvs ufleba, rom mxolod masobrivi ganaTleba hqondes _ misi ganaT-leba unda iyos `masobrivi da eli-taruli~, anu yvelam unda iswavlos da unda iswavlos kargad _ eli-tarulad. ai, esaa Cemi amosavali wertilic _ amdeni welia, univer-sitetis maswavlebeli var da ar mi-naxavs naklebad niWieri qarTveli bavSvi. es genetikuri niWia da ra-tom unda davkargoT?” _ gveubneba qalbatoni qeTevani da amiT ukve na-Teli xdeba, rom misi Zalisxmeva _ yvela students erTnairad Seuwyos xeli xarisxiani ganaTlebis miRe-baSi, swored uznaZiseul Teorias mihyveba, mas eyrdnoba.

kiTxvaze, Tu riT iyo adrinde-li universiteti gamorCeuli, ra hqonda mas iseTi, rac axla aRar aqvs, gvpasuxobs, rom adre aq Ta-namSromlobis, kolegialobis, erTi saqmis erTad keTebis sur-vili igrZnoboda da yvela erT-ad iswrafvoda ganaTlebis donis amaRlebisa da studentis xelSe-wyobisTvis: `aq rac iyo, is aRar aris. 53 welia, rac vmuSaob, ufro adre gavxdi studenti da meore korpusSi rom Semovidodi, TiTqos Cemi saxli iyo, saxlze ukeTesic. Semdeg iyo urTierToba TanamS-romlebTan ara marto kaTedraze, sxvebTanac. raRac erTiani sivrce da haeri iyo _ erTiani sunTqva, romelic 2006 wels daingra. yve-laze didi nakli, rac dRes uni-versitets aqvs, aris is, rom uni-versitetis profesori ramdenime adgilas muSaobs da axalgazrdebs ver vamagrebT. vinc gavzarde, yve-la sxvadasxva adgilebSi muSaobs, rom ojaxis rCena SeZlos. arada, saswavlo dawesebulebas ar uyvars

sxvagan mosiarule adamiani. es aris yvelaze didi tragedia, rac dRes Cven gvaqvs da raRacnairad iseTi pirobebi unda SevuqmnaT axalgazr-debs, rom aq damagrdnen _ erT adgilze. Cems institutSi es mo-vaxerxe. yovelTvis veubnebi maT _ rom universiteti gulsabneviviT unda daibnion da yvelgan iamayon, rom aq muSaoben, radgan sabolood mainc am universitetiT Souloben sxva samsaxurs. Cvenma universitetma SeinarCuna klasikuri fundamenti da cdilobs, rom amaze daaSenos momavali. ar SeiZleba amis dakarg-va~, _ ambobs qalbatoni qeTevani.

ra sWirdeba ganaTlebis sistemas?

`es urTulesi Temaa da, upirveles yovlisa, sWirdeba neba, romelic ar Cans~, _ qalbatoni qe-Tevani aTeulobiT wlebis nafiqrs gviziarebs: `garda nebisa, mTavari, rac am sistemas aklia, aris klasi-kuri didaqtikuri jaWvi, romlis pirveli kiTxva aris mizani _ vin gvinda, rom aRvzardoT? Tu miza-ni ar gamoikveTa, araferi gamova. iakob gogebaSvils Zalian mkafiod hqonda Camoyalibebuli, ra sur-da im Taobas _ aRezardaT axa-li tipis qarTveli, anu adamiani, romelic Tavisi qveynis saWiroebas dainaxavda da izrunebda. dRes es ar viciT. Semdeg modis Sinaarsi _ ra sagnebi unda aswavlo sko-laSi. mesame da useriozulesi sa-kiTxia, Tu rogor unda aswavlo. es is Temaa, romelze pasuxsac ver-afriT gadmoitan ucxo qveynidan. is Zalian bevr komponents moicavs _ moicavs principebs, moicavs meTodebs, Sefasebas _ rogoria qarTveli bavSvis buneba da ro-gor gamoiwvev am bavSvis moti-vacias. da bolos, vin unda iyos maswavlebeli? simarTles unda Se-vxedoT TvalebSi _ Cvens saxelm-wifos maswavleblisTvis araferi gaukeTebia 25 wlis ganmavlobaSi. Tu gakeTebas ordRiani trenin-gebis Catarebas eZaxian da am or dReSi undaT axali sistema daa-naxon pedagogs, es ar aris neba. sainteresoa, vinmem daTvala, ai, axla sad varT? bavSvi ra donezea? pedagogi? gamocdis Cabarebas rom vTxovT, rame vaswavleT maswavle-bels? mxolod kvlevebis Sedegebi xom ar aris? anac _ davuSvaT, ven-dobi im saerTaSoriso kvlevebs, romelic maCvenebs, sad varT, mere ra gavakeTe, rom win waviwio? Za-lian bevrma qveyanam Seiswavla es kvlevebi, mere dajda, ifiqra da gaaumjobesa mdgomareoba. Cven? vi-fiqreT? gvaqvs es klasikuri ped-agogika, rasac unda daeyrdno da gaaTanamedrovo, oRond is jaWvi ar unda dakargo, rac klasikur fundamentTan gakavSirebs. xe mara-diulia, foTlebi ki axal-axali amodis. ganaTlebac asea _ mTavar RerZs unda miaSeno siaxleebi. 21-e saukuneSi qreba codnis statusi da informaciamde dadis. es uka-naskneli ki codna verasdros iq-neba. codna sxva ramea. im raRac unarebs, rac adamianSi unda ganvi-Tardes, sworedac rom codna iZ-leva da ara informacia~.

pedagogika da universiteti

universitetSi pedagogikis in-stituti daarsebis dRidan _ 1919 wlidan arsebobs. uamravi peri-

petiis gavlis Semdeg ki, 1933 wli-dan, funqcionireba daiwyo ped-agogikis kaTedram, romelic yvela fakultets cal-calke emsaxurebo-da da maswavleblebs zrdida. 1960-iani wlebidan qalbatoni qeTevanic CaerTo am procesSi da sxvadasxva dros kiTxulobda leqciebs qimi-kosebTan, filosofosebTan da sxva fakultetebis studentebTan. 1990-ian wlebSi, radgan qveyanaSi Zalian didi areuloba iyo da universi-tetisTvis aravis ecala, universi-tetis sazogadoebam am Tavisufle-biT isargebla _ maSin Zalian be-vri Tanamedrove programa Seqmna. magaliTad, vidre boloniis pro-cess SevuerTdebodiT, pedagogikis mimarTulebaze Seiqmna samagistro programebi, anu moTelva _ Tu rogoria saganmanaTleblo sistema qveynis gareT, ukve gavlili iyo. 2001 wels qeTevan Wkuaselma gaxsna radikalurad gansxvavebuli mas-wavleblis momzadebis programa. es iyo 60-kreditiani programa, romelic an ZiriTadi specialo-bis paralelurad, an Semdeg aswav-lida pedagogobis msurvelT. es iyo evropuli modelis Sesabami-si swavleba. `warmoidgineT, rom es iniciativa da programa didma sabWom miiRo. Zalian didi brZo-la dagvWirda, agvexsna, rom yve-la ar unda gaxdes maswavlebeli da es unda iyos arCeviTi. gavi-taneT es 60 kreditiani programa, romelic 2001 wlidan arsebobda universitetSi da absoluturad Tanamedrove programa gaxldaT~, _ ambobs qalbatoni qeTevani da ixsenebs, rom dRes ufro meti war-mateba eqnebodaT, rom ara avadsax-senebeli 2006 weli...

`Cems mimarTulebaze 12 Sta-tidan 4 datoves _ erTi sruli da sami asocirebuli profesori. am oTxi saStato erTeuliT unda agveSenebina axali kaTedra. maSin daiwyo axali programebis weris procesic da es resursi ar iyo sakmarisi amisTvis. verc gabedavdi maSin geTqva, rom Stati gWirdeba. amave periodSi SegvaerTes humani-tarul fakultetTan, romlis deka-ni gaxldaT darejan TvalTvaZe. fa-kultetis qudqveS 27 mimarTulebaa gaerTianebuli da misi menejmenti Zalian rTulia. miuxedavad amisa, qalbatonma darejanma zustad gaT-vala, ra sWirdeboda mimarTule-bas. me arc damWirda Tqma, damiZaxa da miTxra, Stati unda dagimatoo. ase SevivseT kidev oTxi TanamS-romliT~, _ gviyveba qalbatoni qeTevani da dasZens: `zogadad unda aRvniSno, rom Cemi universitet-Si muSaobis periodSi mudmivad vgrZnobdi administraciis da pi-radad yvela reqtoris Tanadgo-mas im didi da rTuli saqmis gan-xorcielebaSi, rasac maswavleblis momzadeba hqvia. es universitets yovelTvis gacnobierebuli hqon-da. amasve adasturebs is faqti, rom 2014 wels baton lado papa-vas iniciativiT moxda axali fa-kultetis _ fsiqologiisa da ga-naTlebis mecnierebaTa fakultetis Seqmna, ramac ganaTlebis mimarTu-lebis ganviTarebis aqcentirebas kidev ufro Seuwyo xeli. am ori mimarTulebis gaerTianeba udavod mniSvnelovani momentia dargis gan-viTarebis TvalsazrisiT~.

dRes am saStato erTeulebze qeTevan Wkuaselis studentebi mu-

qeTevan Wkuaseli: universiteti gulsabneviviT unda

daibnion da yvelgan iamayon, rom aq muSaobenmaia toraZe

gv. 13

qeTevan Wkuaseli

Page 8: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

statia eZRvneba qarTul-ebraul urTierTobebs. werili momzadda uni-

versitetis israelis centris prezentaciisaTvis, romelic Tsu-Si gaimarTa.

aris aseTi qveyana _ mas saqarT-velo hqvia! _ araerTi qarTveli ebraeli msoflios am sityvebiT acnobda im erTaderT qveyanas _ sa-dac ebraelobam _ dedamiwis yvela kontinentidan devnilma da am ara-erTgzis tanjulma xalxma _ Tavi ise igrZno, rogorc samSobloSi.

gasuli saukunis damdegs, 1913 wels, frankfurtSi, ebraelTa erT-erT did saerTaSoriso Tavyrilo-baze, delegatebi erTmaneTze ufro Semzarav faqtebs hyvebodnen Tavi-anT qveynebSi ebraelebis devna-Se-viwroebis Sesaxeb. saqarTvelodan Casulma sasuliero moRvawem daviT baazovma uecari disonansi Seitana Turme damswre sazogadoebaSi da TvalebgafarToebul auditorias gaugonari sensacia amcno:

_ qveyana, saidanac me Camovedi, Soreul kavkasiaSia. es aris qveyana, sadac arasodes yofila ebraelTa rbeva. mis Svilebs arasodes au-wiokebiaT Cemi xalxi da ager, oci saukunea, tkbilad da Zmurad vc-xovrobTo.

es imdenad gamorCeuli gancxade-ba iyo, rom konferenciis Tavmjdo-mares, general lifmons komentari sajarod daurTavs _ – qarTvel ers SeuZlia amayad warmoTqvas: `Cvenc gvyavda mefeebi, samRvdeloe-ba, mxedroba, mwerloba, magram sxva erebis devna fiqradac ar mogvsv-lia, evropis ZalebiT daqceul si-sxlSi Cveni xeli ar gasvrilao'~. ai, aseTia qarTveli xalxi da maTi is qveyana, saidanac Cveni stumari Ca-movida! _ uTqvams frang generals.

amgvari konteqstiT saqarTvelo msofliom bevrjer gaicno qarTve-li ebraelebis mxridan madlierebis gamoxatvis wyalobiT...

rogor gaxda maTi es miwa

Zveli qarTuli saistorio na-warmoebebi ebraelTa pirveli tal-Ris gamoCenas ukavSireben babilo-nis mefe nabuqodonosoris mier ierusalimis dapyrobasa da ga-nadgurebas. `qarTlis cxovrebis~ mixedviT, swored mis mier devnili ebraelebi movidnen qarTlSi. ieru-salimis dacema moxda Zv.w.-iT 586 wels. imigrantebma mimarTes mcxeTis gamgebels _ mieca maTTvis dasax-lebis ufleba, risTvisac Sesabamis Tanxas gadaixdidnen. mcxeTis gam-gebelma gauwoda daxmarebis xeli am umweo ltolvilebs da gamohyo maTTvis mdinare aragvis sanapiros nawili. ase gaxda maTi es miwa. eli-nistur epoqaSi qarTlis qalaqebSi _ mcxeTasa da urbnisSi ukve ar-sebobda `ebrauli regionebi~, sad-ac ebrauli mosaxleoba cxovrobda. antikuri droidan moyolebuli iq ebraelebi inarCunebdnen TavianT

sakulto centrebs, egreT wodebul `ebraul sakurTxevlebs~, sinago-gebs.

usamSoblod da umiwawylod darCenili ebraelebi arsad, arc erT qveyanaSi, xelcarieli ar misu-lan; maT yvelgan miitanes biblia da monoTeizmis idea. gamonaklisi arc saqarTvelo iyo.

rogorc istorikosi roland TofCiSvili ambobs, `ebraelebi saqarTveloSi yvelaze Zvelad mo-suli erT-erTi eTnikuri erTobaa, romlebmac SeinarCunes erovnuli sarwmunoeba — iudaizmi. Tumca, 26–saukunovani cxovrebis manZilze ise Seewyvnen qarTvelebs, rom maT qarTvelebisagan mxolod sarwmu-noeba ganasxvavebda. iudevelebis de-daena qarTuli iyo~.

qarTul wyaroebSi xazgasmulia ebraelTa gansakuTrebuli roli saqarTveloSi monoTeizmis ideis gavrcelebisa da saqarTvelos ga-qristianebis saqmeSi. cnobis Tan-axmad, mcxeTeli ebraeli qali si-donia qarTuli eklesiis pirveli wmindania, xolo qarTveli ebraeli elioz mcxeTeli _ qristes kvar-Tis Camomtani saqarTveloSi. amave qronikaSi naTqvamia: qalwulma ni-nom, rodesac qarTlSi movida, pir-velad ebraelTa sinagogas miakiTxa, radgan maTi ena, arameuli, icoda. igi iq ramdenime xans darCa da am qveynis `Zals ganicdida~.

qarTvel qristianTa da ebrael-Ta megobroba qarTlis moqcevis Semdegac gagrZelda, rac bunebri-via. SeuZlebelia, qarTveli qri-stianebi gulgrili darCeniliyvnen im Rvawlis mimarT, rac ebraelebma maT istoriasa da mexsierebaSi aR-beWdes. swored es istoria da ko-

leqtiuri mexsiereba unda iyos imis mizezi, rom Zvel qarTul sasulie-ro-polemikur literaturaSi, an-tiebrauli Sinaarsis originaluri Txzulebebi ar iZebneba. (rogorc amas saqarTvelos saeklesio warsu-lis ubadlo mcodne akademikosi _ korneli kekeliZe aRniSnavda).

qarTveli ebraelebis monawileoba qarTul saqmeSi

mematianeni miuTiTeben, rom qarTlis imdroindel mosaxleobaSi Tanabari uflebiT gavrcelebul eqvs enas Soris ebraulic yofila, Tum-ca saqarTvelos ebraelobam adreve SeiTvisa qarTuli ena da imTaviT-ve eziara qarTul adaT-wesebsa da zne-Cveulebebs. qarTvelebTan maTi axlo kontaqtebi aisaxa qarTul onomastikaSic _ ebraelTa sakuTar saxelebsa da gvarebSi. ebraelebi uaxloes warsulSi, kerZod 1918 wels, saqarTvelos pirveli respu-blikis parlamentis formirebaSic monawileobdnen. qarTvel ebrael-Ta liderebs beiT qneseTis oqros maragis nawili saqarTvelos xazi-naSi SeutaniaT qveynis politiku-ri damoukideblobis ekonomikuri safuZvlis gansamtkiceblad. 1918 wlis 26 maiss saqarTvelos damou-kideblobis aqts xeli moawera samma ebraelma (eligulaSvilma, davaraS-vilma da goldmanma). eligulaSvi-li mogvianebiT, 1921 wels, ruseTis mier saqarTvelos okupaciis Semdeg emigraciaSi gahyolia eqvTime Ta-yaiSvils da qarTuli ganZeulobis gadarCenis saqmeSi miuRia monawi-leoba.

saqarTveloSi antisemitizmma gasaqani

verasdros hpova

saqarTvelos gasabWoebis Semdeg, `mecnieruli~ aTeizmis mZvinvarebi-sas, iudaizmis tradiciebis rRvevis saqmeSi komunisturma xelisuflebam mniSvnelovani garRveva ver SeZlo da es qarTveli xalxis damsaxu-reba iyo. ebraeli xalxis mimarT mtrulma damokidebulebam, antise-mitizmma, kulminacias holokostis dros miaRwia. meore msoflio omis dros, germaniam da misma mokavSi-reebma eqvsi milioni ebraeli mxo-lod im mizeziT mokles, rom isini ebraelebi iyvnen. holokostis mZi-me memkvidreobis da civilizebuli samyaros mier misi dagmobis mi-uxedavad, antisemitizmi ar gamqra-la. ebraelebis mimarT dRemde xSi-rad gaismis braldebebi, rom isini akontroleben msoflio finansebs, bankebs, medias da arian globalu-ri SeTqmulebis nawili. erT-erTi amerikeli kongresmeni sul axla-xan werda `tviterze~ _ `israels msoflio hipnozis qveS hyavs mo-qceulio~. SeTqmulebis am Teorie-bis tyveobaSi arasdros gaxveula saqarTvelo.

ruseTis imperialisturi poli-tika gamudmebiT cdilobda daepi-rispirebina ebraeli da qarTveli mosaxleoba. bavSvebis uriebiT Se-Sinebac rusuli narativia. miuxeda-vad amisa, saqarTveloSi antisemi-tizmma gasaqani verasdros hpova. amitomac, sxva ram axsovT qarTvel ebraelebs im warsulidan, rac maT saqarTvelom misca. magaliTad, is, Tu rogor aqtiurad gamodioda qarTveli inteligencia ruseTis mTavrobis mier ebraelTa ganaTle-bis Tu sxva uflebebis SezRudvis winaaRmdeg me-19 saukunis bolos; rogor gamoxatavdnen ebraelTa mi-marT TanagrZnobas TavianT nawar-moebebSi cnobili qarTveli mwer-lebi – ilia WavWavaZe, irodion evdoSvili, anton furcelaZe, niko nikolaZe da sxvani; rogor icav-da ebraelebs saxelmwifo dumaSi qarTvel social-demokratTa erT-erTi xelmZRvaneli evgeni gegeWko-ri. mogvianebiT, 1960-70-ian wlebSi, sabWoTa kavSirSi pirvelma swored saqarTvelos ebraelobam SeZlo ko-munisturi `rkinis fardis~ garR-veva. 60-iani wlebis bolos mTeli sabWoTa kavSiris masStabiT gaCaR-da brZola aliasTvis _ israelSi dabrunebisTvis. es istoriuli sam-Soblosadmi ebraelobis ltolviT aixsneboda da ara saqarTveloSi maTi raime saxis diskriminaciiT. didi gmiroba iyo maSin gaerTiane-buli erebis organizaciis saxelze qarTvel ebraelTa 18 ojaxis mier gagzavnili mimarTva da maTi brZo-la israelSi dabrunebis uflebis mosapoveblad. roca sabWoTa kavSir-Si zRvardaudebeli antiisraeluri kampania iyo gaCaRebuli, saqarTve-lodan SedarebiT umtkivneulod xdeboda ebraelebis repatriacia. ebraelebs Tavad SeeZloT arCevani gaekeTebinaT _ darCeniliyvnen Tu israelis saxelmwifos mSeneblobaSi uSualod mieRoT monawileoba. be-vri darCa, bevric wavida.

qarTuli tradiciuli damoki-debuleba ebrauli fenomenisadmi sul ufro da ufro iwvevda gao-cebas msoflioSi. ai, ras yvebo-da Jurnalist armaz sanebliZesTan interviuSi cnobili poeti da mTargmneli jemal ajiaSvili: _ `me mxolod erT faqts gavixseneb, romelic 1979 wliT TariRdeba. im

diax, esaa saqarTvelonino kakulia

gv. 9

jemal ajiaSvilikote wereTeli

Page 9: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

wlebSi saqarTvelos televiziisa da radiomauwyeblobis saxelmwifo komitetis Tavmjdomare iyo nugzar fofxaZe. maSin momzadda da eTerSi gavida TiTqmis saaTiani gadacema Cem mier Targmnil Sua saukuneebis ebraul poeziaze. maxsov, es moxda `perestroikamde~ 5-6 wliT adre. amas mohyva saswauli gamoxmaure-ba gazeT «niu iork taimsSi», ga-dacemidan ori kviris Semdeg. niu iork taimsi werda: _ es iyo 1979 wlis gaugonari telesanaxaoba sab-WoTa kavSiris istoriaSi. es iyo 50-wuTiani teleprograma Sua sau-kuneebis ebraul poeziaze. saCvenebe-li dro sagangebod iyo SerCeuli _ saRamo, roca yvelaze meti may-urebeli uzis teleekranebs. mTeli gadacema gamsWvaluli iyo ebrauli kulturis, religiisa da erovnu-li tradiciebis mimarT uaRresi pativiscemiTa da simpaTiiT. magram es xdeboda mxolod saqarTvelos lokalur arxze, rac miuTiTebs sa-qarTvelos ebraelTa gansxvavebul mdgomareobaze~, _ jemal ajiaSvi-lis es gaxsenebac metyvelebs imaze, rom saqarTvelo bevrjer gamxdara msofliosTvis mokarnaxe qveyana, rogorc sxva eTnikuri warmomavlo-bisa da aRmsareblobis mqone erebis mimarT tolerantuli da megobru-li saxelmwifo. _ es Cveni savizi-to baraTia, SeiZleba ase iTqvas, romelsac xels qarTveli ebraele-bic aweren.

ai, ras ambobs CvenTan saubarSi klub `26 saukunis~ xelmZRvaneli, Tbilisis sapatio moqalaqe zai-ra davaraSvili qarTvelebisa da ebraelebis urTierTobaze: `dRes, rodesac saxelmwifos pirveli piri sanTels gvinTebs xanuqis dResas-waulze; dRes, rodesac uamravi organizacia da RonisZieba emsaxu-reba qarTul-ebraul megobrobas; rodesac Tamriko WoxoneliZe ase lamazad mReris ebrauladac qar-Tul iavnanas, romelzec Cven yvela gavizardeT (es teqsti, sxvaTa So-ris, Cemi Targmnilia); dRes, ro-desac xaragaulis Teatris msaxiobi da reJisori iza vefxvaZe erT-erTi mono-speqtakliT _ `am siyvaruliT SevcvliT samyaros~ _ umRers Cvens urTierTobas da megobrobas; roca israelSi qarTuli saxli ixsneba; roca israelSi solomon brZenisa da daviT mefis saxelebs arqmeven quCebs, uneburad gaxsendeba am ori eris Svilis _ jemal ajiaSvilis sityvebi: `albaT, qarTul-ebraul siyvarulsa da TanadgomaSia is Sefaruli misteria, 21 saukunis daRlil kacobriobas sasicocxlo dvritad rom gamoadgeba~, _ ar SeiZleba am sityvebs ar daeTanxmo~.

universiteti qarTul-ebraul urTierTobaTa

konteqstSi

javaxiSvilis saxelobis univer-siteti qarTul-ebraul urTier-TobaTa konteqstSi aqtualuri da saxelmwifoebrivad mniSvnelovani gaxada cnobilma ebraistma kote we-reTelma, romelmac ebrauli enis swavlebas universitetSi safuZveli 1944 wels Cauyara. es swored is pe-riodia, roca msoflioSi saSine-li antisemitizmi mZvinvarebda da ebraelebis damndobi duniaze ara-vin Canda qarTvelebis garda...

aRmosavleTmcodne, saqarTvelo-Si ebraistika-arameistikis fuZemde-blis kote wereTlis iniciativiT, 1991 wlidan Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi Seiqmna ebraul-

arameuli filologiis kaTedra, romelsac igi ucvlelad edga sa-TaveSi. jer kidev 7 wlis yofila, roca quTaisSi ebraelTa dasaxle-ba daiwva da kote wereTeli Tur-me TanatolebTan erTad dadioda quCaSi, sadac xalxs ebraelTa dax-marebas sTxovda. dRes kote were-Teli arameuli dialeqtologiis mamamTavrad iTvleba. misi mravalmx-rivi samecniero moRvaweobis Rer-Zi arameistika da ebraistika iyo. rogorc aRmosavleTmcodne, ebrai-sti Tamar maxaraSvili ixsenebs, ro-desac qarTvelma ebraelobam kote wereTels israelSi mouwyo saRamo, maSindeli israelis premier mini-stri da Tavdacvis ministri efraim snec eswrebodnen am saRamos. ̀ efraim snem mimarTa kote wereTels da Tqva aseTi saocari fraza _ megona, rom var adamiani, romelmac Zalian be-vri ram gavakeTe Cemi qveynisTvis, israelisTvis. dRes, batono kote, Zalian cud xasiaTze damayeneT da iciT ratom? aRmoCnda, rom Cven-gan Sors, saqarTveloSi cxovrobs adamiani, romelic imaze meti weli emsaxura ebrauli enis da kultu-ris propagandas ucxo qveyanaSi, vidre Cemi asakia~.

kote wereTelis saxelis gverdiT is, vinc qarTul-ebrauli urTier-Tobebis saqmeSi aseve didi wvlili Seitana, SeiZleba davasaxeloT uni-versiteteli, cnobili istorikos-arqeologi guram lorTqifaniZe. swored misi iniciativiTa da is-raelis saelCos TanadgomiT Seiqmna 2008 wlidan Tbilisis saxelmwifo universitetSi israelis samecniero centri. centris mizani imTaviTve

iyo ebrauli kulturis, tradicie-bis, istoriis, aseve, qveynis poli-tikur-ekonomikuri miRwevebis maqsi-maluri propaganda. centris egidiT gamoica ramdenime krebuli, rome-lic swored israelis saxelmwifos kulturul istorias mimoixilavs. adreul wlebSi es centri univer-sitetSi funqcionirebda `iudaikis kabinetis~ saxelwodebiT, romels-ac imTaviTve xelmZRvanelobda gu-ram lorTqifaniZe. `iudaikis kabi-neti~ daarsebis dRidan aqtiurad TanamSromlobda amerikis ebrael-Ta msoflio saagento `joinTTan~. maTi mxardaWeriT xorcieldeboda sxvadasxva kvlevebisa da konferen-ciebis Catareba, romelic yovelT-vis asaxavda qarTul-ebrauli ur-TierTobebis kulturul-istoriul mniSvnelobas da aseve am ori eris samomavlo xedvebsa da kontaqtebs. 2018 wlis proeqtis farglebSi mim-dinareobda qarTvel ebraelebTan dakavSirebuli saarqivo masalebis moZieba da gamoica kidec monogra-fia saxelwodebiT _ `qarTveli ebraelebi~.

is, rom qarTul-ebraul ur-TierTobas iuneskos mier kulturu-li memkvidreobis statusi SeiZleba uaxloes momavalSi mieniWos, sauku-nis qarTvel ebraelad aRiarebuli jemal ajiaSvilis damsaxurebacaa. cnobili poeti da mTargmneli je-mal ajiaSvilic universitetTanaa dakavSirebuli da mas ramdenime Tvis win universitetma farTomas-Stabiani iubilec gadauxada. swo-red am iubileze gaamJRavna cnobil-ma komentatorma jamlet xuxaSvilma

ori eris unikalur megobrobaze mesijebi.

`qarTul-ebrauli megobroba ca-lke sibrtyeze sasaubro fenomenia, romelsac badali ar hyavs. albaT, yvelam icis, rom Cven erovnuli ka-tegoria mogvaniWa premierma. iune-skodan velodebiT informacias, rom Cven miviRoT aramaterialuri kulturuli memkvidreobis statusi, rac iqneba upecendento ram mTel msoflioSi. es, albaT, arcaa gasak-viri.

saqarTvelo tolerantobiT rom msoflio Cempionia, yvelas mogexse-nebaT. me, rogorc sportuli ko-mentatori, xSirad viZaxi, olim-piuri Cempionati rom Catardes tolerantobaSi, saqarTvelo iqne-ba oqros medlebis ukonkurento pretendenti. ar damaviwydeba, 1944 wels, roca mZvinvarebda antisemi-tizmi da sakoncentracio banakebSi aseul aTasobiT ebraeli ixocebo-da, maSin saTayvanebelma mecnierma kote wereTelma daaarsa ebraisti-kis kaTedra universitetSi. es iyo qarTul-ebrauli megobrobis ganmt-kicebisaTvis. me kote wereTelTan erTad viyavi komisiaSi 1998 wels, roca SevardnaZis iniciativiT Ca-tarda qarTul-ebrauli megobro-bis 26 saukunovani iubile. Semdeg biZina ivaniSvilis iniciativiT Ca-tarda es iubile ganmeorebiT 2014 wels... aris qveynebi, sadac dResac antisemituri SeTqmuleba arsebobs da bevrs Surs imisi, rac xdeba sa-qarTveloSi am ori eris megobro-bis Sesaxeb~, _ ganacxada jamlet xuxaSvilma.

* * *rodesac wmidanad Seracxuli

grigol feraZe osvencimis banak-Si gadaiyvanes, erT mravalSvili-an ebraels faSistebma gazis kamera gamoutanes ganaCenad. mama grigols Sebralebia es kaci, misi sasjeli TviTon auRia Tavze da mis magivrad Sesula gazis kameraSi. magaliTebi bevria, romelTac qarTul-ebraul urTierTobaTa istoria inaxavs da am istoriis bolo furcels bolo ar uCans... ar mTavrdeba ambebi, ro-melTac Tavad qarTveli ebraelebi yvebian...

sikeTis borotebaze gamarjvebis aRmniSvnel ebraul dResaswaulze danTebuli sanTlebis Caqroba xe-liT ar SeiZleba. isini Tavad unda Caqrnen _ gvixsnis zaira davaraS-vili da gveubneba: _ `ramden qvey-anaSic Cavsulvar, yvelgan saqarTve-loze vlaparakob. did rukaze ucxo-elTa Tvalebi im patara wertilze fokusirdeba, sadac Tbilisi weria _ da yvelas vuxsniT _ am patara qveyanam ra mogvca, ra gagvikeTa da rom, diax _ esaa saqarTvelo!~

diax, esaa saqarTvelome-8 gv-dan

guram lorTqifaniZe

Page 10: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10Tsu-is israelis centri axali proeqtebis

ganxorcielebas gegmavs

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi humanitarul mecnierebaTa fakultet-

Tan arsebuli israelis centris samomavlo gegmebis prezentacia gaimarTa, romelsac Tsu-is req-tori giorgi SarvaSiZe, israelis sagangebo da sruluflebiani elCi saqarTveloSi SafTai curi, saqa-rTvelos parlamentis wevri mari-am jaSi, profesorebi, studentebi da mowveuli stumrebi daeswrnen.

`Tsu-is israelis centri 19 wlis ganmavlobaSi iyo adgili, sadac ga-nixileboda qarTul-ebraul urTier-TobebTan dakavSirebuli sakiTxebi, mimdinareobda samecniero kvlevebi da bevri mniSvnelovani Temis ganxilva, rac xels uwyobda qarTul-ebrauli urTierTobebis win wamowevas. ebrai-stikis centri mravali wlis ganmav-lobaSi ukavSirdeboda profesor guram lorTqifaniZis saxels. mniSv-nelovania, rom misi dawyebuli saqme Rirseulad gavagrZeloT. israelis saxelmwifo yvelafers akeTebs, rom Cveni urTierToba ufro gaRrmavdes, rac gulisxmobs erToblivi kvleve-bis gafarToebas, saerTo samecniero proeqtebis momzadebasa da ganxor-cielebas~, _ ganacxada prezentaciaze Tsu-is reqtorma giorgi SarvaSiZem.

Tsu-is israelis centris samomav-lo gegmebis prezentacia mkvlevarma Tamar maxaraSvilma wamoadgina. misi

informaciiT, centris egidiT igegme-ba samecniero kvleviTi mimarTulebiT muSaoba rogorc bakalavriatis, magi-straturisa da doqtoranturis do-neze, aseve, ganxorcieldeba erTobli-vi saganmanaTleblo programebi. `Tsu israelis centris egidiT dagegmilia SemecnebiTi filmebis momzadeba, raTa sazogadoebas is qarTveli ebraele-bi gavacnoT, romlebmac am or ers Soris urTierTobaSi TavianTi wvli-li Seitanes. amasTan, amoqmeddeba enis Semswavleli moklevadiani kursebi, romelzec didi moTxovnaa, gafarTov-deba kulturul-saganmanaTleblo sa-qmianoba, maT Soris, literaturuli konkursebis da banakebis organizeba, romelTa mizania israelSi mcxovreb qarTvel axalgazrdebs gavacnoT sa-qarTvelo~, _ aRniSna centris mkvle-varma.

israelis elCi saqarTveloSi yo-velTvis aqtiurad TanamSromlob-da Tsu-is israelis centrTan, rac gacxadda kidev batoni SafTai curis sityviT gamosvlaSi: `rogorc cno-bilia, Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi 1944 wels Caeyara safuZveli ebrauli enis swavlebas, miuxedavad imisa, rom es iyo urTulesi periodi ebraeli xalxis cxovrebaSi. Semdeg Seiqmna es centric. bolo 10 wlis ganmavlobaSi centrs guram lorTqi-faniZe iako ofirTan erTad xelmZRva-nelobda. sasixaruloa, rom israelis centri kvlav aqtiurad agrZelebs saqmianobas da, amavdroulad, axali proeqtebis ganxorcielebas gegmavs, rac qarTul-ebrauli urTierTobe-bis gaRrmavebis mxriv kidev erTxel win gadadgmuli nabiji iqneba. israe-lis saelCos saxeliT madloba gvinda gadavuxadoT Tbilisis saxelmwifo universitetis xelmZRvanelobas da centris TanamSromlebs, romlebic am

urTierTobis gaRrmavebas xels uwyo-ben~, _ aRniSna elCma.

RonisZiebis ZiriTadi nawi-li israelis centris ganviTarebis proeqtis ganxilvas daeTmo. centris TanamSromlebi samecniero-saswavlo proeqtebTan erTad kulturul-sagan-manaTleblo RonisZiebebis axali ci-klis dawyebas gegmaven.

gamoxmaurebebi da Sefasebebi filmze _ `diax, esaa saqarTvelo!“

RonisZiebaze Tsu-is gazeT ̀ Tbili-sis universitetis~ redaqtoris nino kakulias mier gadaRebuli filmis _ `diax, esaa saqarTvelo~ prezentacia Sedga, romelic qarTul-ebraul ur-TierTobebs eZRvneba. filmma audito-riis didi mowoneba daimsaxura, razec interviuerTa Sefasebebic metyvelebs:

SafTai curi, israelis elCi sa-qarTveloSi:

`filmi sainteresoa mravali Tval-sazrisiT: pirvel rigSi, filmSi ma-Ral donezea Sejamebuli qarTveli da ebraeli xalxis 26 saukunovani ur-TierToba. reJisorma sakmaod osta-turad moaxerxa gadmoeca es istoria warsulidan dRemde. amgvar filmebs didi mniSvneloba aqvs im Tvalsaz-risiTac, rom ar daviviwyoT warsu-li. madloba minda gadavuxado Tbi-lisis saxelmwifo universitets, mis reqtors giorgi SarvaSiZes da mTel SemoqmedebiT jgufs, romelTac fil-mis SeqmnaSi Tavisi wvlili aqvT Se-tanili"~.

jamlet xuxaSvili, komentatori: `filmi, romelic dRes Cven vn-

axeT, SegviZlia mivakuTvnoT rogorc mxatvrul, ise dokumentur Janrs, ma-

gram, rac mTavaria, aq naCvenebia is istoria, romelic am or xalxs erT-maneTTan akavSirebs. filmi saintere-so iyo im TvalsazrisiTac, rom masSi moTxrobili zogierTi movlena Tu niuansi arc Tu ise nacnobi gaxl-daT aqamde farTo sazogadoebisTvis. filmi genialuria mxolod imitom ki ara, rom is qarTul-ebraul megobro-bas eZRvneba, aramed imitomac, rom is exeba iseT mniSvnelovan sakiTxs, ro-goricaa tolerantoba. filmi karga-daa Sekruli. Cemi azriT, es filmi unda iTargmnos da mTelma msofliom naxos. filmis reJisoris da mTxrobe-lis nino kakulias profesionalizmi momewona. avtorma kidev ufro meti xibli SesZina istoriuli mniSvnelo-biT isedac mniSvnelovan films da vulocav mas da SemoqmedebiT jgufs am warmatebas"~.

mariam jaSi, parlamentis wevri: `dRes Tbilisis saxelmwifo uni-

versitetma morigi araCveulebrivi filmi warmogvidgina. qalbaton nino kakulias piradad minda didi madlo-ba gadavuxado. aRsaniSnavia, rom misi avtorobiT araerTi mniSvnelovani dokumenturi filmi Seiqmna, rome-lic Tbilisis saxelmwifo universi-tetis warsuls, aq moRvawe gamoCenil pirovnebebs mieZRvna. madloba, aseve, universitetis reqtors, rom aseTi kulturuli RonisZiebebis gamraval-ferovnebasa da filmebis Seqmnas uwy-obs xels _ es kargi saqmea"~.

Tamar maxaraSvili, Tsu-is israe-lis centris mkvlevari:

`SeiZleba iTqvas, rom filmi sak-maod tevadia informaciiT, yvela ZiriTadi aspeqti gaSuqebulia da, albaT, yvelaze kritikul mayurebel-sac ki ar dautova kiTxvis niSnebi. am filmiT moTxrobilia ara mxolod ebraelTa istoria, aramed zustad aris aRwerili _ rogor Semovidnen ebraelebi saqarTveloSi da rogor viTardeboda Cveni urTierToba. am yvelafers win uZRvis siyvaruli am or ers Soris, sxvanairad es filmi aseTi STambeWdavi ar iqneboda~.

zaira davaraSvili, klub `26 sau-kunis~ xelmZRvaneli:

`bolo dros bevri filmi Seiqmna qarTul-ebraul urTierTobebze, Tum-ca es filmi sruliad gansxvavebuli iyo Tavisi SinaarsiT da lakonuro-biT. reJisori madlobas imsaxurebs~.

SurTxia beroSvili

`satelevizio serialis spe-cifika~ _ ase hqvia Tsu-is humanitarul mecnierebaTa

fakultetis tele-kino xelovnebis mimarTulebis pedagogis, reJisoris da prodiuseris, saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos sa-xelmwifo universitetis doqtoran-tis nino gelovanis axal saxelmZ-Rvanelos, romelic axlaxan Tsu-is gamomcemlobam gamosca.

ram ganapiroba da ra faqtore-biT iyo ganpirobebuli wignis Seqm-nis idea, amaze Tavad avtori, nino gelovani gvesaubreba: `XX saukuneSi seriali satelevizio mediaprodu-qciis dominanti gaxda. serialebi mTel msoflioSi erT-erTi maRal-reitingulia, rac imaze miuTiTebs, rom am Janris mimarT moTxovna gazrdilia, rac garkveuli faqto-rebiT aris gamowveuli, pirvel rigSi ki imiTac, rom serialebSi gadmocemuli ambavi ufro metad uaxlovdeba cxovrebiseul realo-bas. wigni _ `satelevizio seria-lis specifika~, rogorc Teoriuli

naSromi, garkveuli xedvis safuZ-velze Camoyalibda~.

nino gelovanis TqmiT, tele-seriali – es aris mxatvruli an dokumenturi produqti, romelic Janrobrivad gansxvavebulia _ (es SeiZleba iyos drama, komedia, isto-riuli Tu dRevandelobis amsaxve-li masala), sadac mTavaria dinami-ka, romelic mayurebels pirveli-ve seriidan iTrevs da `aiZulebs~ _ momdevno seriebsac uyuros. `saqarTveloSi serialebi 90-ian wlebSi SemoiWra qarTul bazarze da mas Semdeg mzardi popularobiT sargeblobs. satelevizio seriale-bi masobrivi kulturis nawilia, romelsac gansakuTrebuli adgili uWiravs Tanamedrove satelevizio sivrceSi. garda amisa, teleseri-als, ideologiurTan erTad, mrava-li sxva funqciac aqvs SeTavsebuli: mas SeuZlia mayureblamde miitanos kvazikomunikaciuri (warmosaxviTi, moCvenebiTi) Rirebulebebi~, _ am-bobs wignis avtori.

nino gelovanis TqmiT, saqarTve-loSi satelevizio serialebis spe-cifikis Sesaxeb literatura mwiria. am kuTxiT arc Sesabamisi kritika arsebobs. amitom daibada am wignis

Seqmnis idea. `naSromSi ganxilu-lia satelevizio serialis klasi-fikacia, misi ganviTarebis etapebi, marketinguli Tu socialuri da-niSnuleba. teleseriali, rogorc satelevizio produqti, iqmneba so-ciumis garkveuli segmentisTvis da, rogorc fenomeni, gavlenas axdens am sociumze. teleserialze muSao-bis procesis Sesaswavlad akademiur literaturasTan erTad daveyrdeni empiriul kvlevas, romelic advi-lad gasagebi iqneba rogorc profe-sionalebisTvis, ise araprofesiona-lebisTvis da gaTvlilia saswavlo kursisTvis~, _ acxadebs nino ge-lovani.

ratom unda swavlobdes satele-vizio serialebis specifikas stu-denti? _ am kiTxvaze nino gelova-ni ambobs, rom dRevandel piro-bebSi, sadac satelevizio sivrceSi Tu internetSi serialebis `bumia~, am Janrma socialur-kulturuli mniSvneloba SeiZina. amitom darg-obrivi specialistisTvis am sferos Seswavla mniSvnelovania: `Cemi, ro-gorc pedagogis, ZiriTadi mova-leobaa reJisura vaswavlo, maT So-ris, serialis reJisurac, romelsac Tavisi specifika aqvs. Tanamedrove

medeasivrce mTel msoflioSi did dros uTmobs serialebs, radgan es momgebiani produqtia da mas bevri mayurebeli hyavs~, _ ambobs nino gelovani.

rogor xdeba serialis gadaReba da ra procesebi uZRvis am rTul samuSaos win, amis Sesaxeb reJisors mTeli Tavi aqvs miZRvnili Tavis

nino gelovanis axali saxelmZRvanelo _`satelevizio serialis specifika~

SurTxia beroSvili

gv. 14

nino gelovani

Page 11: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11msoflio eqimTa asociaciis 70-e generaluri asamblea TbilisSi

saqarTvelos eqimTa asociaci-am msoflio eqimTa asocia-

ciis (WMA) saiubileo, 70-e ge-neralur asambleas umaspinZla. gaxsnis ceremonialze yvela kontinentis 100-ze meti qveynis 300-mde delegatma eqi-mis fici (Jenevis deklaracia) axali redaqciiT, qarTul, inglisur, fran-gul da espanur enebze erToblivad waikiTxa. saqarTvelo aRmosavleT evropis qveynebs Soris pirveli qvey-anaa, sadac msoflio eqimTa asocia-ciis generaluri asamblea gaimarTa. sazeimo miReba Tbilisis municipali-tetis sakrebuloSi moewyo, asambleis sxdomebi sastumro `Seraton metexi palasSi~ mimdinareobda, axalgazrda eqimTa seminarebi ki Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi gaimarTa. sa-qarTvelos eqimTa asociaciis organi-zebiT mowveuli 300-mde ucxoeli me-dikosisTvis Zvel Tbilissa da qalaq mcxeTaSi turistuli turebi moewyo. msoflio eqimTa asociaciis dele-gatebma qarTuli folklori Tbili-sis saxelmwifo universitetis vaJTa vokaluri da qoreografiuli ansam-blebis SesrulebiT gaicnes, stumre-bisTvis ramdenime simRera Seasrula universitetis kapelamac.

msoflio eqimTa asociaciis ge-neralur asambleaze delegatebi sa-kuTar qveyanaSi, samedicino sferoSi arsebul problematikas da maT gada-saWrelad SemuSavebul kanonproeqtebs waradgenen. imarTeba erToblivi gan-xilvebi (komitetebSi da sabWoSi) da SemuSavebul rekomendaciebs kenWs ge-neralur asambleaze uyrian. miRebuli rezoluciebi msoflio jandacvis or-ganizaciaSi (WHO) igzavneba, rac or-ganizaciis wevri saxelmwifoebisTvis, umetes SemTxvevaSi, savaldebulo xa-siaTisaa. rekomendaciebSi, msoflioSi janmrTelobis dacvis sferoSi arse-bul gamowvevebTan gasamklaveblad, konkretuli miTiTebebia asaxuli.

`es kvireuli Zalian mniSvnelova-nia. aq Cven ganvixilavT medicinis eTikis sakiTxebs. Sexvedris farg-lebSi vcdilobT gavuziaroT erTma-neTs codna da davexmaroT rogorc qarTvel, aseve msoflios sxvadasxva qveynidan Camosul medikosebs. saWiroa erToblivi Zalisxmeva, raTa msoflio medicina win wavides da, Sesabamisad, kacobriobam samedicino momsaxurebis sferoSi Tavi ukeT igrZnos~, _ ga-nacxada msoflios eqimTa asociaciis prezidentma migel JorJem.

`Cven araerTi warmatebuli dRe gvqonia saqarTvelos eqimTa asocia-ciasTan urTierTTanamSromlobis ganmavlobaSi da es kvireulic, dar-wmunebuli var, istoriaSi warmate-

bulad Caiwereba. unda aRvniSno, rom es Sexvedra mniSvnelovania ara marto Tqveni qveynisTvis, aramed im qveyne-bisTvisac, romelTa warmomadgenlebi aq imyofebian. moxaruli var, rom sa-Sualeba momeca da Tqvens umSvenieres qalaqs vestumre~, _ aRniSna msoflio eqimTa asociaciis generalurma mdi-vanma otmar kloiberma.

`msoflio eqimTa asociaciis ge-neraluri asamblea saqarTvelos deda-qalaqSi, TbilisSi, pirvelad tardeba da Zalian maRal donezea organizebu-li, risTvisac gansakuTrebuli mad-loba minda vuTxra organizatorebs. es RonisZieba aucileblad Seuwyobs xels qarTveli medikosebis CarTvas eqimebis msoflio Tanamegobrobis aqtivobebSi. Tanamedrove medicina globaluri medicinaa, romelic Ti-Toeuli eqimisgan mudmivad moiTxovs codnisa da ganaTlebis amaRlebas, aqtiur saerTaSoriso kontaqtebs, ami-tom am tipis Sexvedrebi aucileblad sasargeblo aRmoCndeba saqarTveloSi moRvawe eqimebisTvis~, _ ganacxada msoflio eqimTa asociaciis yofilma prezidentma leonid eidelmanma.

saqarTveloSi gamarTul ge-neralur asambleaze 300-mde mediko-si adamianebisa da cxovelebis vaq-cinaciis, adamianebis janmrTelobaze klimatis cvlilebis gavlenis, palia-tiuri medicinis, eqimTa eTikis, ev-Tanaziis, antibiotikebisami rezisten-tobis sakiTxebze da a.S. msjelobda. delegatebma medicinis gasaviTareb-lad damatebiT ramdenime problemaze imsjeles (maT Soris paliatiur me-dicinaSi), romelTa Semdgomi ganxil-va da rezoluciis miReba momdevno generalur asambleazea dagegmili es-paneTSi.

`msoflio eqimTa asociaciis ge-neraluri asambleis kvireulis farg-lebSi gamarTuli komisiebisa da ko-mitetebis sxdomebze warmodgenili iyo asociaciis samoqmedo procedu-ruli sakiTxebi, eTikuri sanqciebi, romlebic eqimebis an eqimTa jgufebis misamarTiT xorcieldeba; vimsjeleT adamianTa da cxovelTa ineqciebisa da acrebis mniSvnelobaze; ganvixileT globaluri janmrTelobis xelSem-wyobi faqtorebi... aRniSnul sakiT-xebs sabolood generalur asambleaze

vamtkicebT. erT-erTi aqtualuri Tema iyo evTanazia. vimsjeleT, Tu ram-denad aris misaRebi, rom evTanaziis procedurisas eqimma `asistentoba~ gaswios. es Tema gansaxilvelad ram-denime qveynis eqimTa asociaciam Se-moitana. miviReT gadawyvetileba, rom msgavsi faqti dauSvebelia da eTikis normebs ewinaaRmdegeba. didi yurad-Reba daeTmo acrebis sakiTxs, radgan, rogorc saqarTveloSi, aseve, evro-pis bevr qveyanaSi, ukanasknel wlebSi, gripis virusebiTa da wiTelaTi dain-ficirebis bevri SemTxveva dafiqsir-da. aqtualuria antibiotikebisadmi rezistentoba, romelic dRes metad problemuri gaxda msoflioSi, ro-gorc ganviTarebul, ise ganviTarebad qveynebSi. didi yuradReba daeTmo an-tibiotikebis zusti Cvenebis da do-zirebiT daniSvnis sakiTxs.

msoflio eqimTa asociaciis ge-neraluri asambleis organizaciuli sakiTxebis mogvarebaSi, sazeimo miRe-bisa da gaxsnis RonisZiebebSi mona-wileobdnen saqarTvelos araerTi saxelmwifo uwyebisa da Tbilisis saxelmwifo universitetis warmomad-genlebi, risTvisac maT did madlo-bas vuxdi~, _ ganacxada saqarTvelos eqimTa asociaciis Tavmjdomarem, pro-fesorma gia lobJaniZem.

`es gansakuTrebuli movlenaa post-sabWoTa qveynebisTvis, radgan aqamde msgavsi masStabis RonisZieba samedi-cino mimarTulebiT Cvens regionSi ar Catarebula. asambleaSi bevri sx-vadasxva profilis medikosi monawi-leobda. gansaxilveli sakiTxebi medi-cinis sxvadasxva dargs exeboda, maT Soris, iyo eqimis pacientTan midgo-mis meTodebi, garemos cvlileba da adamianis janmrTeloba da a.S.

Zalian mniSvnelovani iyo am mas-Stabis RonisZiebis organizebis pro-cesic, msoflio eqimTa asociaciis mier mowodebuli protokoli Cveni qveynis kanonmdeblobasTan unda Seg-veTavsebina, sakmaod rTuli procedu-rebi gaxldaT gasavleli. vfiqrobT, rom amocanas Tavi kargad gavarTviT~, _ ganacxada saqarTvelos eqimTa aso-ciaciis generaluri mdivnis moadgi-lem, Tbilisis saxelmwifo universi-tetis asistent profesorma TinaTin supataSvilma.

msoflio eqimTa asociacia 1947 wels dafuZnda, saqarTvelos eqimTa asociacias msoflio eqimTa aso-ciaciis wevri qveynis statusi 2002 wels qalaq vaSingtonSi gamarTul ge-neralur asambleaze mieniWa. Tbilis-Si generaluri asambleis Catarebis gadawyvetileba msoflio eqimTa aso-ciaciam 4 wlis win miiRo. rogorc saqarTvelos eqimTa asociaciis Tavm-jdomarem gia lobJaniZem aRniSna, es gadawyvetileba saerTaSoriso same-dicino organizaciebSi saqarTvelos warmomadgenlebis produqtiulma moRvaweobam ganapiroba.

`Cven ramdenime proeqtSi warmate-biT miviReT monawileoba, maT Soris aris wamebis msxverplTa reabilita-ciis proeqti _ `stambulis pro-tokoli~, romelsac xeli gawevria-nebisTanave movawereT, saqarTvelo-Si davnergeT da dResac am sakiTxze ramdenime arasamTavrobo organizacia muSaobs, erT-erTi mowinavea _ `em-paTia~. aseve, 90-ian wlebSi, evropis eqimTa asociaciaSi gawevrianebisTa-nave daviwyeT Tambaqos moxmarebis winaaRmdeg muSaoba da dResac Tamba-qos moxmarebis sawinaaRmdego kanon-proeqtebis momzadebis da danergvis Tanamonawile varT, xels vuwyobT jan-saRi cxovrebis wesis danergvas, va-qtiurobT saerTaSoriso asparezze... swored am saqmianobis Sedegad, ken-Wisyris safuZvelze SeirCa Tbilisi msoflio eqimTa asociaciis saiubi-leo asambleis Catarebis adgilad~, _ aRniSna gia lobJaniZem.

kvireuls msoflio samedicino ga-naTlebis federaciis da uwyveti sa-medicino ganaTlebis asociaciis war-momadgenlebic eswrebodnen. momavali wlidan maTi da saqarTvelos eqimTa asociaciis erToblivi proeqte-bis ganxorcieleba-dawyeba igegmeba. proeqtis farglebSi ucxoeli eqsper-tebi sxvadasxva profilis qarTveli eqimebisTvis seminarebs Caatareben.

kvireulis farglebSi Camosuli stumrebis nawili saqarTvelos tu-ristis statusiT, daaxloebiT, erTi Tvis ganmavlobaSi stumrobda. uc-xoeli medikosebi gamogzavnil weri-lebSi aRniSnaven, rom TbilisSi gamarTuli asamblea erT-erTi ga-morCeuli, nayofieri da warmatebu-li iyo, maT Sorisaa msoflio eqimTa asociaciis generaluri mdivani, ba-toni otmar kloiberi.

nato obolaZe

25 oqtombers Tsu-is kla-sikuri filologiis, bi-zantinistikisa da neogre-

cistikis institutSi akademikos rismag gordezianis `berZnuli ci-vilizaciis~ I da II tomebis gadamu-Savebuli da gavrcobili gamocemis prezentacia gaimarTa, romelsac Ta-vad mecnieri uZRveboda. `berZnuli civilizacia~ gankuTvnilia zogad-saganmanaTleblo skolebis moswav-leTaTvis, studentebisa da Zveli samyaros kulturebiT dainterese-buli mkiTxvelisTvis. aRsaniSnavia isic, rom `berZnuli civilizaciis~ pirveli tomi jer kidev 1988 wels gamovida, II tomi ki _ 1997 wels.

`mogexsenebaT, es wignebi sak-maod mZime dros gamoica, rodesac saqarTveloSi areuloba daiwyo. pirveli tomi didi tiraJiT gamo-vida, meore tomis gamocemas bevri xelSemSleli faqtori uZRvoda win, amitom ver movaxerxe misi bolomde miyvana, romelic 500 egzemplari ga-movida. axlad gamocemul tomSi 3 Tavia damatebuli: `istoriis ukvda-

veba~, `sityvis Zala~ da `filosofi-is triumfi~ _ amiT, faqtobrivad, amoiwura Cemi saTqmeli klasikuri epoqis elinur kulturaze. meore gamocemaSi antikuri saxelebis gad-mocemisas visargeble qarTul klasi-kur filologiaSi amJamad miRebuli wesebiT. samomavlod, Cemi survilia, kidev sami wigni gamoices _ berZnu-li civilizacia – gvianantikurobam-

de, etruskuli kultura da romau-li civilizacia. amJamad Cems meuR-lesTan erTad mesame tomze vmuSaob, romlis dasrulebis Semdeg, SeiZle-ba iTqvas, rom es iqneba araberZnul enaze yvelaze didi berZnuli civi-lizaciis istoria. Cemi azriT, am ortomeulis gacnobis Semdeg mkiTx-veli miiRebs met-naklebad srul warmodgenas berZnuli kulturisa

da misi mniSvnelobis Sesaxeb.`wignis gamocema bakur sula-

kauris gamomcemlobam iTava. mad-loba minda gadavuxado wignis re-daqtors mariam goCitaSvils da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis klasikuri filologiis, bizantini-stikisa da neogrecistikis insti-tutis doqtorants ekaterine kvirk-velias naSromis gamosacemad momz-adebisa da ilustraciebis moZiebis saqmeSi gaweuli daxmarebisaTvis, aseve, Cems moswavles beqa kvirkve-lias da sofio Samanids, romlebic momdevno tomebze muSaobisas damex-marebian~, _ aRniSna rismag gorde-zianma.

rogorc prezentaciaze mecnierma Tqva, antikuri epoqa imiTac aris saintereso, rom dainaxos sazo-gadoebam, ra uaryofiTi Sedegebi SeiZleba mohyves erTmmarTvelobas da ra krizisamde SeiZleba mivides aseT dros sazogadoeba. `Sors var im azrisgan, rom politikosebi dasxdebian da dRe da Rames gaaTene-ben am wignebis kiTxvaSi, magram vinc waikiTxavs, bevr Tavis sasargeblos naxavs am wignSi~, _ ganacxada ris-mag gordezianma.

rismag gordezianis `berZnuli civilizacia~SurTxia beroSvili

Page 12: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

reba aqvs. yovelwliurad izrdeba partniori universitetebis ricx-vic, visTanac aqtiuri da nayofieri TanamSromloba gvaqvs. Cveni qvey-nisTvis aseve mniSvnelovania glo-balur, saerTaSoriso bazrebTan integrireba, romelic xels Seuwy-obs Cveni ekonomikuri sazRvrebis gafarToebas~.

konferencias sapatio stumre-bis rangSi miesalmnen saqarTvelos parlamentis wevri mariam jaSi da dargobrivi ekonomikisa da ekono-mikuri politikis komitetis Tavmj-domare roman kakulia.

`konferenciis mTavari Tema aris erT-erTi mniSvnelovani gamowveva im masStabis qveynisTvis, rogoric saqarTveloa. Cven sakuTari adgili unda vipovoT ekonomikis globalu-ri ganviTarebis procesSi. am sa-kiTxis mniSvnelobaze da problema-Ta identificirebaze ukve ocdaaTi welia saubroben. axla mTavaria mu-Saoba problemaTa gadawyvetis gze-bis Ziebaze. ekonomikis globalur ganviTarebaSi Cveni qveynis msgavs qveynebs raimes damoukideblad Secvla ar SeuZliaT, swored am sa-kiTxs exeba konferencia, romelzec konkretuli rekomendaciebi iqneba SemuSavebuli. Cven xazi unda gavus-vaT im ZiriTad Temebs, romlebic zemoqmedebs globalizaciis proce-sebze. aseve mniSvnelovania kultu-ruli faqtoris gaTvaliswinebac. mTavari problema globalizaciisa gaxlavT misi institucionaliza-cia, aseve, inkluziurobis im mas-StabiT ganviTareba, rogoric sa-Wiroa, radgan dRes dedamiwa udi-desi gamowvevebis winaSe dgas. Cven unda aviRoT yvela qveynis sikeTe,

rac udavod aqvs globalizaciis process, magram yvela is negatiuri zegavlena, romelic amave procesis ganmavlobaSi gamoikveTa sxvadasxva qveynebTan mimarTebaSi, aucileblad unda gaviTvaliswinoT~, _ ganacxa-da roman kakuliam.

profesorma vladimer papavam isaubra globalizaciis mniSvnelo-basa da gamowvevebze; Tsu-is profe-sorma avTandil silagaZem madloba

gadauxada konferenciis organiza-torebs, yvela monawiles da imedi gamoTqva, rom es tradicia samomav-lodac gagrZeldeba. misasalmebeli sityvebis Semdeg gaixsna plenaruli sxdoma. moxsenebiT gamovidnen: pol heari (akademikosi, heliot-votis universiteti, edimburgi, Sotlan-dia, didi britaneTis gaerTianebu-li samefo; Tema _ `zrda da gan-viTareba, saqarTvelos magaliTze~);

rainer veneri (profesori, vurc-burg-Sveinfurtis gamoyenebiT mec-nierebaTa universiteti, germania; Tema _ `globalizaciis efeqtebi evropis aviakompaniebis bazrebze~); elina gaile-sarkane (dekani, pro-fesori, rigis teqnikuri universi-teti, Llatvia; Tema _ `universite-tebisa da industriis kooperacia: baltiis regionis gamowvevebi~) Eda giunter hofbaueri (profesori, ingolStadtis teqnikuri univer-siteti, germania; Tema _ `blokCein programebi biznes procesebSi Sesy-idvebisaTvis~).

Kkonferenciis bolos ucxoelma ekonomistebma madloba gadauxades qarTvel kolegebs TanamSromlo-bisaTvis da aRniSnes, rom qarT-veli mecnierebis kvlevis Sedegebi msoflio ekonomikur wreebSi did yuradRebas imsaxurebs, rom qarT-veli kolegebis mosmena da gamoc-dilebis gaziareba mniSvnelovania globalizaciis procesSi CarTuli qveynebis ekonomikuri veqtoris gan-sazRvrisaTvis.

`saqarTvelo Zalian saintere-so qveyanaa ara mxolod imitom, rom igi yofili sabWoTa qveyanaa da sainteresoa aq arsebuli trans-formaciuli procesebi, aramed imi-tom, rom TviTon saqarTvelo da misi inteleqtualuri potenciali iZleva imis saSualebas, rom ganvi-Tardes. konferenciis Tema Zalian kargad aris SerCeuli _ globali-zaciis gamowvevebi, is problemebi, rac msoflios winaSe dgas, maT So-ris, ekonomikis da biznesis Tval-sazrisiT~, _ aRniSna ingolStatis (germania) teqnikuri universitetis profesorma giunter hofbauerma.

plenaruli sxdomis Semdeg kon-ferenciis monawileebma muSaoba se-qciebSi ganagrZes, sadac saintereso moxsenebebi warmoadgines.

sistema-struqturisa da arealuri lingvistikis sakiTxebs da sxva...

kongresi gaxsna Tsu-is reqtorma giorgi SarvaSiZem: `Tbilisis sa-xelmwifo universiteti tradici-ulad iyo da aris kavkasiologiis samecniero centri mTel kavkasiaSi. wlebis ganmavlobaSi Tsu-Si iyo kavkasiologiis skola, romelmac kavkasiologebis mTeli pleada aRz-arda. enaTmecnierebasTan, istoriis sakiTxebTan da, zogadad, mecniere-bis ganviTarebis sakiTxebTan da-kavSirebuli bevri saintereso Tema ganixileba aseT masStabur forma-tSi. saqarTvelos aqvs saintereso funqcia: saqarTvelo iyo, aris da iqneba kavkasiis kulturuli da sa-ganmanaTleblo centri~. man xazi gausva Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis rols kavkasiologiis ganviTarebis saqmeSi: `kavkasiolo-gebis mxardasaWerad Tsu-Si kavka-siologiis mZlavri centri unda Camoyalibdes, romelic bevr ideas, mecniers gaaerTianebs da am sfero-Si axalgazrdebis mozidvis safuZ-vels Seqmnis~, _ ganacxada giorgi SarvaSiZem.

kongresze Sesavali sityviT warsdga kavkasiologiis saswavlo-samecniero institutis xelmZRvane-li, Tsu-is profesori cira bara-miZe: `kavkasiis pirveli erovnuli universiteti dRes ukve rigiT me-xuTed gixsniT kars, raTa warmo-vadinoT, ganvsajoT da SevajamoT humanitarul da socialur mec-nierebaTa dargebSi, aseve, fizi-kur anTropologiaSi ukanasknel 3

weliwadSi miRweuli samecniero Se-degebi. qarTuli kavkasiologiuri skolis egidiT vawarmoebT kavka-siologiaSi arsebuli Tanamedro-ve xedvebisa da kvlevaTa Sedegebis ganxilvas da amiT vagrZelebT am universitetis damaarseblis, aTas-wleulis figuris, didi ivane ja-vaxiSvilis dawyebul saqmes. Cven kavkasiis viwro bilikebiT kvlav miviswrafiT erTmaneTisaken, raTa sakuTari wvlili SevitanoT iberi-ul-kavkasiuri civilizaciis akvanSi mkvidri da Semdgom damkvidrebuli, endogenuri da egzogenuri eTno-kulturebis Seswavlisa da gadar-Cenis saqmeSi. es Cveni _ mecnierTa upirvelesi movaleobaa~.

profesorma cira baramiZem sao-crad emociuri, saintereso da aka-demiuri moxseneba warmoadgina. Se-saval sityvaSi man xazi gausva kon-gresis mniSvnelobasa da masStabu-robas: `me-5 kongresi saqarTvelos adgilsa da rols gansazRvravs kav-

kasiur kulturul-civilizaciur konteqstSi. es Tema sulac ar niS-navs, rom qarTuli kultura riTi-me gamorCeuli an ukeTesia danarCen kavkasiurze. saqarTvelos gamorCeu-loba mis kavkasiur funqciaSia da ara mis gansakuTrebulobaSi. kavka-siis SeswavlaSi uSualod kavkasiis pirvelma universitetma gadadga pirveli nabijebi da es mesaxeba sa-qarTvelos, rogorc kavkasiologi-uri kvlevebis centris, umTavres funqciad samecniero Tvalsazri-siT~.

kavkasiologTa V saerTaSori-so kongress bevri momxsenebeli hyavda yarsidan, inguSeTidan, mos-kovidan, somxeTidan, baqodan. maT mier warmodgenili moxsenebebi sa-qarTveloSi kavkasiologiis kvleve-bisaTvis regionis xalxTa saerTo istoriuli warsulis axleburad Seswavlas exeboda. isini kavkasiis xalxTa mSvidobiani Tanaarsebo-bis, integraciis ideologiur sa-

fuZvels kavkasiur civilizacia-Si xedaven, romelic efuZneba kav-kasiis xalxTa erTian istoriul warsulSi Camoyalibebul saerTo Rirebulebebs: urTierTobis kul-turas, etikets, sakomunikacio da eTnolingvistur erTobas. ucxoeli mecnierebis naSromebSi saqarTvelo warmodgenilia, rogorc kavkasiuri ideis xorcSesxmis istoriul-kul-turuli centri.

mecnierTa didma nawilma kongre-si maRali donis samecniero fo-rumad miiCnia, radganac igi moicav-da kavkasiologiis TiTqmis yvela mimarTulebas.

`saqarTvelo kavkasiis kultu-rul-civilizaciur konteqstSi _ es aris is mesiji, romelic gansaz-Rvravs saqarTvelos geopoliti-kur, geoekonomikur da kulturul-civilizaciur funqcias. es funqcia aris ucvleli saqarTvelosTvis da, vfiqrob, rom aseTi midgoma aris yvelaze swori. saqarTvelo aris flagmani kavkasiologiur kvle-vebSi~, _ ganacxada kongresis da-sasruls Tsu-is profesorma cira baramiZem.

kavkasiologTa V saerTaSoriso kongresi kavkasiologiiT dainte-resebul ucxoel da qarTvel mec-nierebs 3 wlis Semdeg isev umaspinZ-lebs, radgan misi gamarTva, erTi mxriv, im Sedegebis daTvalierebaa, rasac kavkasiologebma samSobloSi da mis farglebs gareT miaRwies, meore mxriv ki mecnierebs eZlevaT SesaZlebloba, xelisuflebas is prioritetebi warudginos, romlis ganxorcielebac kavkasiologiuri dargebis ganviTarebas da popula-rizacias ganapirobebs.

kavkasiologTa V saerTaSoriso kongresi

globalizaciis gamowvevebi ekonomikasa da biznesSi

me-2 gv-dan

me-2 gv-dan

Page 13: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13saerTaSoriso skola-seminari or ganzomilebian

kristalebsa da fotonikaSi

ukrainistikis institutma kievis universitetis 185 wlis iubile aRniSna

ukrainistikis institutSi gai-marTa sazeimo sxdoma, romelic mieZRvna taras SevCenkos saxe-

lobis kievis nacionaluri univer-sitetis daarsebidan 185 wlis iubi-les. sxdomaze moxsenebebi waikiTxes institutis xelmZRvanelma, profe-sorma oTar baqaniZem da institutis TanamSromlebma. moxsenebebi exeboda qarTvel studentebs kievis univer-sitetSi, qarTuli kulturis kvlevi-sa da swavlebis istorias, Tbilisis saxelmwifo universitetisa da kievis saxelmwifo universitetis urTierT-TanamSromlobis istorias, mimdinare proeqtebsa da samomavlo perspeqti-vebs. aRiniSna is faqtorebi, romle-bic mniSvnelovnad uwyobs xels or qveyanas Soris urTierTobebis ganmt-kicebas.

mTeli ukrainisTvis am metad mniSvnelovan movlenas gamoexmaur-nen qarTuli akademiuri wreebic. mi-locvis werili gagzavna Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorma. milocvas SeuerTda humanitarul mec-nierebaTa fakultetic. ukrainistikis institutis direqtorma, profesor-ma oTar baqaniZem misaloc sityvaSi aRniSna universitetebis istoriuli roli qveynebs Soris urTierTobaTa ganviTarebaSi: `185 weli gvaSorebs im droidan, rodesac Sedga wmida volo-dimiris universitetis sazeimo gaxs-

nis aqti. eris cxovrebaSi uaRresad

mniSvnelovani adgili ukavia mis

mSobliur universitets. asea kievis

universiteti. man ukrainelebs da maT-

Tan erTad mravali sxva eris warmo-

madgenels misca codna-ganaTleba da

daayena cxovrebis gzaze, damoZRvra

saxelmwifo, politikuri, ganaTlebisa

da mecnierebis momavali gamoCenili

moRvaweni, romelTa roli mecniere-

bisa da kulturis ganviTarebaSi uaR-

resad mniSvnelovania. madlierebiT minda aRvniSno kievis universitetis gansakuTrebuli wvlili qarTuli kulturisa da ganaTlebis istoria-Si. kievis nacionaluri universiteti gadaiqca mecnierebisa da kulturis udides centrad, gamoCenili sazoga-do moRvaweebis aRzrdisa da erov-nuli damoukideblobis, Tavisuf-lebisaTvis mebrZolTa kerad, axali ukrainuli nacionaluri moZraobis akvnad. misi es udidesi potenciali sxvadasxva dros mniSvnelovan rols asrulebda qarTul mecnierebasa da kulturaSi. swored ukrainis am di-debul taZarSi miiRes ganaTleba da aRizardnen Rirseul pirovnebebad SemdgomSi kulturisa da mecniere-bis gamoCenili qarTveli moRvawee-bi, brwyinvale adamianebi, romlebmac asaxeles qarTveli xalxi. ase iyo es jer kidev XIX-XX saukuneebSi da asea dResac. qarTveli da ukraineli xal-xebis mravalsaukunovani urTierToba mxolod mniSvnelovani faqtebiT ki ar aris mdidari, aramed masSi istori-ulad kanonzomieri movlenebic iCenen Tavs. orive erTmorwmune marTlma-didebeli eria, orive xalxs isto-riul-saxelmwifoebrivi bediswerac, TiTqmis, erTnairi hqonda. nawilebad dafleTili Cveni qveynebi mudam is-wrafodnen mTliani, Tavisufali sa-xelmwifos Seqmnisaken, erTnairad ga-

nicdidnen rogorc socialur, ise na-

cionalur Cagvras. imedi gvaqvs, Cvens

universitetebs Soris TanamSromloba

kidev ufro gaaZlierebs Cvens qveynebs

Soris urTierTobebs~“ (naTqvamia mi-

locvaSi).

Tbilisisa da kievis universitete-

bis urTierTTanamSromlobis isto-

riam orive qveynis mecnierebis isto-

riaSi saintereso tradicia Seqmna. XX saukunis meore naxevridan profesor

oTar baqaniZis iniciativiT ganxor-

cielebulma studentTa gacvlam gana-

piroba ukrainaSi qarTvelologiuri

kvlevebis tradiciis Seqmna, xolo

saqarTveloSi Targmanisa da ukrai-

nismcodneobiTi kvlevebis ganviTa-

reba. yoveli maTgani dRes nayofier

samecniero, saswavlo da mTargmnelo-

biT muSaobas eweva saqarTvelosa da

ukrainaSi.

aRsaniSnavia, rom am saiubileo

TariRTan erTad kievisa da Tbili-

sis universitetebs Soris dadebuli

urTierTTanamSromlobis xelSekru-

lebidan 80 weli Sesrulda, rac Ta-

visTavad metyvelebs samecniero da

saswavlo kontaqtebis mravalwlian

tradiciaze.

ivane mWedelaZe, filologiis doqtori,

ukrainistikis instituti

Saoben, aseve misi mowafea mowveu-li leqtorebis umravlesoba. ̀ mad-loba ufals, rom bevri studenti gvyavs mimarTulebaze da es iZleva SesaZleblobas, rom am bevridan iseTebi amoarCio, romlebic aq sa-qmianobas gaagrZeleben. me arcerT sakiTxs ar vwyvet erTpirovnulad, yvelaferi erToblivi msjelobis da gadawyvetilebis Sedegia. vfi-qrob, rom am gadawyvetilebebSi arsebiTi mniSvneloba aqvs axal-gazrdul azrs. isini Tavis zurg-ze grZnoben, Tu ra problemebi aqvs skolas da ra unda gamoswor-des momavlisTvis~, _ gviyveba igi.

dRes Tsu-is fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakul-tetis ganaTlebis mecnierebebis mimarTulebiT moqmedebs 2 samagi-stro da 1 sadoqtoro programa, aseve muSaobs 300-kreditiani mas-

wavleblis momzadebis programa, 60-kreditiani mainor programa da 60-kreditiani maswavleblis momz-adebis programa zrdasrulTaTvis, romlebic momaval pedagogebs uzr-dis qveyanas. am yvelafris Semoqme-di ki qalbatoni qeTevan Wkuaseli da misi gundia. es Rvawli Tbili-sis saxelmwifo universitetma sa-Tanadod daafasa da sul cota xnis win xangrZlivi da nayofieri ped-agogiuri moRvaweobisTvis univer-sitetis saiubileo medali gadasca.

`gulwrfelobaadamianur urTierTobebSi

arsebiTi mgonia~

Tavisufali dro ar aqvs, ma-gram axloblebisa da megobrebisT-vis mainc gamoZebnis xolme dReebs. uyvars musika da Tu rameze wuxs, isaa, rom simRera ar icis: `mo-

carti miyvars. wyarosaviT aris _ Zalian mawynarebs. saxlSi firfi-tebis Zalian didi koleqcia maqvs. stipendias rom aviRebdi, pirveli, rasac vyidulobdi, firfita iyo. pekinis quCaze erTi maRazia idga _ „melodia“ da misi xSiri stuma-ri gaxldiT. mere, roca telefo-niT an kompiuteriT daviwye musi-kis mosmena, mivxvdi, rom es ca da dedamiwaa. verc vusmendi Tavidan, axla ukve miveCvie~.

* * *universitetis III korpusSi Se-

moxvalT Tu ara, gansakuTrebul garemoSi aRmoCndebiT _ aq deka-ni, mimarTulebis xelmZRvaneli da leqtori Tanamdebobis pirebi ki ara, studentTa momsaxurebisTvis motivirebuli adamianebi arian. am garemoSi ki ganaTlebis mecniere-bebis mimarTuleba TvalSisacemad gamorCeulia _ aq mudmivad tri-

aleben axalgazrdebi, qalbatoni qeTevanis aRzrdilebi, romlebic warmatebiT agrZeleben mis gzas. `erTi ojaxi varT da erTmaneTis cxovrebiT vcxovrobT. madlie-ri var Cemi TanamSromlebis da am bavSvebis, romlebic me moviyvane, maTiT midgas suli. raRac axal-gazrduli muxti SemoaqvT, siaxle-ze arian orientirebuli da Tan inarCuneben im tradicias, rome-lic Cven gadaveciT. didi imedi maqvs, rom universitetis sasaxe-lo gzas gaagrZeleben~, _ gveubne-ba qalbatoni qeTevani da kiTxva-ze, rames xom ar Secvlida Tavis cxovrebaSi, gvpasuxobs: `albaT, isev ise vicxovrebdi. Rirebule-baTa sistemaSi, rasac daayeneb wina planze, isaa mTavari da me adami-anur urTierTobebs vamjobineb. ukve imdeni wlis var, rom kargad mesmis, vis vixseneb da vin ar dama-viwydeba. gulwrfeloba adamianur urTierTobebSi arsebiTi mgonia~...

me-7 gv-dan

qeTevan Wkuaseli: universiteti gulsabneviviT unda daibnion dayvelgan iamayon, rom aq muSaoben

Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi gaimarTa „saerTaSori-so skola-seminari or ganzo-

milebian kristalebsa da fotonikaSi~ (2DCP). skola-seminari organizebuli iyo Tsu-is zust da sabunebismetyve-lo mecnierebaTa fakultetis konden-sirebuli garemos fizikis kaTedris, Crdilo karolinas centraluri uni-versitetisa da niu-iorkis siTi ko-lejis warmomadgenlebis mier. Ta-naorganizatori iyo fundamenturi fizikis xmelTaSuazRvis instituti. RonisZiebaSi monawileobda 23 uc-xoeli mecnieri amerikis SeerTebuli Statebidan, germaniidan, kanadidan, italiidan, espaneTidan, poloneTidan, CineTidan, inglisidan, ruseTidan. se-zonuri skolis 23 msmenelidan 6 uc-xoeli iyo.

skola-seminaris ZiriTadi Temati-kebi iyo:

� 2D plazmonika da metazedapire-bi;

� eqsitonebis fizika dabalgan-zomilebian naxevargamtarebSi;

� polaritonika da arawrfivi optika kvanturi masalebiT.

RonisZieba miznad isaxavda dar-

gis aRiarebuli liderebis, mecnie-

rebis Sekrebas, uaxlesi samecniero

miRwevebis ganxilvas da sxvadasxva

qveynebidan Camosuli niWieri, perspe-

qtiuli studentebisaTvis codnisa da

gamocdilebis gaziarebas, maT CarT-

vas mecnierebis am swrafad ganviTare-

bad sferoSi. skola-seminaris mizani

iyo, agreTve, saqarTvelos kvleviTi

da akademiuri organizaciebis inter-

nacionalizaciisa da saqarTveloSi

kvelevis axali midgomebis, inovacie-

bis, kvlevaze dafuZnebuli swavlebis

xelSewyoba.

programaSi leqcia-seminarebis

garda da samecniero moxsenebebTan

erTad yoveli samuSao dRis bolos

gaTvaliswinebuli iyo `mrgvali ma-

gida~, sadac mecnierebi pasuxobdnen

studentebis SekiTxvebs, maT Soris,

mecnierebaSi karieris ganviTarebis

perspeqtivebis Sesaxeb. studentebs

miecaT, aseve, SesaZlebloba Tavian-

Ti kvlevis Sedegebi warmoedginaT

stenduri moxsenebebis saxiT. 3 yve-

laze gamorCeuli studenti, romle-

bic gamoavlina saorganizacio da

programuli komitetis wevrebisgan

Semdgarma komisiam, dajildovdnen

specialuri diplomebiT da fuladi prizebiT.

skola-seminari marTlac gaxda kar-gi platforma dargis eqspertebis Sex-vedrisaTvis, axali codnis gaziare-bisa da samecniero TanamSromlobis damyarebisTvis. studentebs da axal-gazrda mkvlevrebs sxvadasxva qveynebi-dan am RonisZiebaze miecaT unikaluri SesaZlebloba samecniero miRwevebze esaubraT uSualod avtorebTan.

aRsaniSnavia, rom skola-seminaris damTavrebisTanave Tsu-is ramdenime studentma gamoxata skola-seminaris Tematikebze muSaobis survili; Tsu-sa da niu-iorkis siTi kolejis warmomad-genlebs Soris daisaxa axali TanamS-romlobis gegmebi; organizatorebi Se-Tanxmdnen msgavsi RonisZiebebi konden-sirebuli garemos sxvadasxva aqtualur Temebze Catardes saqarTvelos sxva-dasxva qalaqebSi 2 weliwadSi erTxel, rac saSualebas miscems regionul uni-versitetebs ufro intensiurad miiRon monawileoba dagegmil RonisZiebebSi.

RonisZieba daafinansa SoTa rusTa-velis erovnulma samecniero fondma da Office of Naval Research (aSS).

Page 14: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14

profesori guram kartozia pe-dagogebis ojaxSi gaizarda. Tbilisis vaJTa me-12 saSualo

skolis damTavrebis Semdeg igi Cai-

ricxa Tbilisis saxelmwifo univer-

sitetSi filologiis fakultetze,

romelic warCinebiT daamTavra 1957

wels. mas Semdeg Tavisi Segnebu-

li cxovreba mWidrod daukavSira

saswavlo-samecniero muSaobas da am CveulebisTvis ar uRalatia sicocx-lis bolo wuTamde. batoni gurami gamoirCeoda utyuari mecnieruli alRoTi da kvlevis Tanmimdevru-li meTodologiiT, sakiTxisadmi kompleqsuri midgomisa da proble-mis sistemuri gaazrebis iSviaTi unariT, zedmiwevniTi mecnieruli keTilsindisierebiTa da akuratu-lobiT. swored am Tvisebebma ga-napiroba misi Camoyalibeba farTo profilis filologad. igi gaxl-daT: qarTveluri enebis aRiarebu-li mkvlevari, rusTvelologi, te-qstologi, folkloristi da leq-sikografi. batoni guram kartozia uxmaurod cxovrobda profesiis, saqmis TavdadebiTa da mis garSemo myofi adamianebis siyvaruliT; sama-gierod, xmamaRla ambobs saTqmels misi danatovari saqme, mecnieruli memkvidreoba: zemoCamoTvlil dar-gebSi Seqmnili statiebi da mono-grafiebi, romlebzec Taobebi izr-debian da momavalSic gaizrdebian.

mecnierisTvis yvelaze didi da piruTvneli msajuli dro da adami-anebia. batoni guramis namoRvawars orive fenomenma miuCina Rirseuli adgili qarTuli gramatikuli az-ris ganviTarebis istoriaSi, rad-gan `guram kartozias Sromebi is fundamenturi kvlevebia, romlebsac eyrdnoba qarTveluri enaTmecniere-

ba, xolo Tavad gurami gaxlavT WeS-maritad brwyinvale qarTvelolo-gi, dRes ukve _ qarTvelologiis klasikosi~ (akad. Tamaz gamyreliZe, prof. eTer soselia). batonma gu-ramma araCveulebrivi axsna icoda. mis mier gadacemuli gakveTilebi auditoriaSi arasdros mTavrde-boda. igi wlebis Semdegac toveb-da da tovebs safiqrals. cnobili qarTvelologi, oldenburgis uni-versitetis profesori vinfrid boederi wers: `madlierebiT gavix-sene misi gakveTilebi...; saintereso kiTxvebi aRmiZra guram kartozias gakveTilebma~. batoni vinfridis sityvebs erTgvarad exmianeba ger-maneli qarTvelologis, profesor hainc fenrixis Sefasebac: `didi madloba, batono guram, imisTvis, rac memkvidreobad da anderZad dagvitoveT mecnierebaSi~. profes-ori guram kartozia maRali rangis Teoretikosi da gamorCeuli pra-qtikosi iyo. amitomac igi avlenda `qarTuli mwignobruli memkvidreo-bis farTo codnisa da enis kanon-zomierebebSi Rrmad wvdomis un-ars~, _ aRniSnavs akademikosi av-Tandil arabuli. baton gurams did siamovnebas hgvrida axalgazrdebis dakvalianeba. `igi iyo namdvili mecnieri da pedagogi, romelsac ki ar afrTxobda axalgazrdebis mec-nieruli zrda da warmateba, ara-

med Tavad iyo dainteresebuli maTi

warmoCeniT~ (prof. lali ezugbaia).

guram kartozias gansakuTrebuli

misia arguna gangebam: ekvlia, war-

moeCina da eswavlebina `qarTvelu-

ri enobrivi aRqmis monoliTuroba,

erTianoba~, rac misTvis iyo `pro-

fesiuli pasuxismgebloba, rogorc

Taobebs Soris uwyveti memkvidreo-

biTi kavSiris garanti~ (prof. nino

doborjginiZe); amitomac batoni

guramis namoRvawars dro ki ar

aZvelebs, piriqiT, yovelTvis aax-

lebs da axali TvalTaxedviT war-

moaCens mis nafiqrsa da naazrevs.

igi `Cven gverdiT darCa Tavisi

mecnieruli memkvidreobiT, swori

mecnieruli midgomebiT... batonma

guramma sicocxleSive gaaerTiana

warsuli da awmyo da sicocxleSi-

ve Seqmna momavali. igi, WeSmaritad,

momavlis mecnieri gaxldaT!~ (prof.

iost giperti, prof. manana TandaS-

vili).

batoni guramis cxovreba da

moRvaweoba erTi mTliani RrmaSi-

naarsiani furcelia, romelic sa-

xelmZRvanelod gamoadgeba yvelas,

gansakuTrebiT ki momaval Taobebs.

maia lomia,filologiis doqtori, Tsu-is

asocirebuli profesori

gaxseneba

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi enaTmecnieri-sa da kavkasiologis Tamar

ujuxus saiubileo saRamo gaimar-Ta, romelic gaxsna universitetis kavkasiologiis institutis xelmZR-vanelma, profesorma da RonisZie-bis organizatorma cira baramiZem. Tavis sityvaSi man isaubra qalbaton Tamar ujuxus pedagogiur moRva-weobaze Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi, mis gamocemul Sromeb-ze enaTmecnierebasa da folklor-Si da im did wvlilze, romelic qalbaton Tamars wlebis ganmavlo-baSi Seaqvs qarTul-Cerqezul da, zogadad, qarTul-kavkasiur samec-niero-kulturul urTierTobebSi. rogorc cnobilia, Tamar ujuxu gaxlavT kulturul urTierToba-Ta centr `kavkasiuri saxlis~ erT-erTi damfuZnebeli da misi kavka-siuri ganyofilobis ucvleli xe-lmZRvaneli. `kavkasiur saxlSi~ mis mravalmxriv saqmianobaze _ iqneba es saganmanaTleblo Tu sxvadasxva kulturuli proeqtebi, isaubra am organizaciis gamgeobis wevrma, po-litologma levan lorTqifaniZem. man xazi gausva `kavkasiuri saxlis~ mier qarTul da rusul enebze gamo-cemuli `kavkasiis xalxTa folklo-ris~ mravaltomeulis mniSvnelobas, romelic qarTveli da kavkasieli mecnierebis erToblivi Sromis Se-degi gaxlavT. am proeqtis avto-ri mwerali da sazogado moRvawe naira gelaSvilia, samuSao jgu-fisa da gamocemis pasuxismgebe-li redaqtori ki _ Tamar ujuxu.

manve cnobil enaTmecnier rusudan janaSiasTan erTad rusul enaze Targmna akademikos simon janaSias unikaluri naSromi _ `Cerqezuli dRiurebi~, romelsac didi gamoZa-xili hqonda Crdilo kavkasiis sa-enaTmcniero wreebSi.

saqarTveloSi arsebuli Cerqe-zuli kulturis centris TanamS-romlebis saxeliT qalbaton Ta-mars miesalmnen da mis Semoqmede-baze isaubres profesorma nugzar anTelavam da Cerqezma poetma da mTargmnelma larisa tupwayvam.

Tamar ujuxu gaxlavT parla-mentis diasporisa da kavkasiis sa-kiTxTa komitetis sakonsultacio sabWos wevri. is aqtiurad monawi-leobs sabWos muSaobaSi, ris Sesaxe-

bac amave komitetis TanamSromelma, batonma zaal sarajiSvilma isau-bra. man komitetisa da sakonsulta-cio sabWos wevrebis saxeliT iubi-lars Semdgomi warmatebebi usurva. kavkasiologiis institutis baka-lavrma, qeTevan sayevaraSvilma isau-bra qalbatoni Tamaris mier Sedge-nili da kavkasiuri saxlis mier 2012 wels gamocemuli Cerqezuli enis saxelmZRvaneloze, mis meTo-dologiur upiratesobebsa da pir-vel Cerqezul-qarTul leqsikonze. wlebis ganmavlobaSi qalbatoni Ta-mari xelmZRvanelobs proeqts `kav-kasiuri saxlis saxalxo univeri-steti~. mas miesalmnen am proeqtis Zveli da axali msmenelebi _ xa-tia ubiria da SoTa TxiliSvili. Tavis maswavlebels, aseve, miesalma axalgazrda kavkasiologi lika lo-laSvili, romelmac Tavis debTan erTad Seasrula Cerqezuli simRera

`adiif~ da qarTuli xalxuri `mra-valJamieri~.

saRamos dasasruls, darbazSi Sekrebil sazogadoebas sityviT mi-marTa qalbatonma Tamar ujuxum, ro-melmac isaubra qarTul-Cerqezul kulturuli da samecniero urTier-Tobebis mniSvnelobaze. aRniSna, rom aTeuli wlebis ganmavlobaSi masTan erTad dReisaTvis ukve araerTma cnobilma kavkasiologma daamTavra Tbilisis saxelmwifo universiteti. man madloba gadauxada kavkasiolo-giis instituts, Tbilisis saxelm-wifo universitetis reqtorats, profesor-maswavleblebs, studen-tebs, parlamentis diasporisa da kavkasiis sakiTxTa komitetis sakon-sultacio sabWos wevrebs, `kavka-siuri saxlis~ TanamSromlebsa da Cerqezuli kulturis centris war-momadgenlebs misi Sromis maRali SefasebisaTvis.

enaTmecnierisa da kavkasiologis Tamar ujuxus

saiubileo saRamo Tsu-Si

`momavlis mecnieri~

guram kartozia

disertaciaSi, sadac aseve saubrobs dramaturgiis mniSvnelobasa da sxva sakvanZo sakiTxebze, romelic seria-lis gadaRebas axlavs. rac Seexeba

qarTul serialebs da maT reitings satelevizio sivrceSi, saubari iq-neba axal wignSi, romlis gamocema-sac igi uaxloes momavalSi gegmavs. `gasul wels lambertis akademiuri gamomcemlobis mxardaWeriT gamo-veci wigni `satelevizio produq-ciis zogierTi aspeqti~, romelic

evropis sxvadasxva qveynebma sauni-versiteto programaSi Seitanes da, amasTan, A`amazonze~ da sxva ucxour saitebze ukve gayidvaSia~, _ ambobs nino gelovani. Ees rigiT meore saav-toro wignia.

saxelmZRvanelos momzadebaSi gaweuli daxmarebisaTvis reJiso-

ri madlobas uxdis sadisertacio naSromis xelmZRvanels, xelovne-baTmcodneobis doqtors, profe-sor aleqsandre vaxtangovs. wignis garekanis dizainers mixeil Cxen-kels, ilustraciebis avtors andro ambarcumians, elene gelaSvils da Tsu-is gamomcemlobas.

nino gelovanis axali saxelmZRvanelo _ `satelevizio serialis specifika~me-10 gv-dan

guram kartozia

Page 15: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15iubile

qarTuli geografiuli mecniere-bis TvalsaCino warmomadgenels, geografiul mecnierebaTa do-

qtors, profesor koba xaraZes 80 weli Seusrulda.

didia misi damsaxureba geografi-ul mecnierebasa da ganaTlebaSi, Jur-nalistikaSi, sazogadoebriv-saorga-nizacio saqmianobaSi, marTlac rom xelxvaviani mecnieria _ 600 samecnie-ro, samecniero-popularuli naSromi, maT Soris, 50 monografia, 8 saSualo da umaRlesi skolis saxelmZRvanelo, mravali sagazeTo werili.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis va-xuSti bagrationis saxelobis geo-grafiis institutis fizikuri geo-grafiis ganyofilebis gamge, mTavari mecnier-TanamSromeli, geografiul mecnierebaTa doqtori, profesori koba xaraZe daibada 1939 wlis 17 oqtombers Terjolis municipali-tetis sofel CxarSi, iqve daamTavra saSualo skola. erTxans Cxaris krami-tis qarxanaSi muSaobda, Semdeg gaiw-vies samwlian samxedro samsaxurSi _ donis rostovSi. bavSvobidanve izi-davda mSobliuri qveynis bunebis si-lamaze da istoriis siyvaruli.

koba xaraZe 1962 wels Cairicxa quTaisis pedagogiur institutSi. SromismoyvareobiT gamorCeulma, warCinebulma studentma institutis damTavrebis Semdeg pedagogis rTuli da sapatio moRvaweobis gza airCia, muSaobda jer walkis raionis sofel gumbaTis, xolo Semdeg TeTriwyaros raionis sofel bogvis saSualo sko-lis geografiis maswavleblad. metad nayofieri gamodga misi pedagogiuri moRvaweoba, misi rogorc mowinave maswavleblis saqmianoba araerTxel iqna gaSuqebuli raionul gazeTebSi.

koba xaraZem 1969 wels warmatebiT Caabara misaRebi gamocdebi saqarTve-los mecnierebaTa akademiis vaxuSti bagrationis saxelobis geografiis in-stitutis daswrebul aspiranturaSi. misi xelmZRvanelis, gamoCenili qarT-veli geografis, mTamsvlelis, vaxuSti bagrationis da saqarTvelos ssr sa-xelmwifo premiis laureatis, nikoloz prJevalskis saxelobis oqros medlis laureatis, saqarTvelos ssr da afxa-zeTis assr mecnierebis damsaxurebu-li moRvawis, geografiis mecnierebaTa doqtoris, profesor levan maruaS-vilis xelmZRvanelobiT niWierma da Sromismoyvare axalgazrda mecnierma, Rirseulma mowafem vadaze adre (aspi-ranturis damTavrebamde) waradgina sakandidato sadisertacio naSromi _ `geografiuli codnis istoria Zvel

saqarTveloSi (X-XVIII ss.)~ da warmate-biT daicva 1973 wels.

Aaspiranturis damTavrebis Semdeg koba xaraZem iqve, geografiis insti-tutis geomorfologiis ganyofile-baSi ganagrZo muSaoba umcros mec-nier TanamSromlad, xolo 1974 wli-dan _ ufros mecnier TanamSromlis Tanamdebobaze. misi samecniero kvle-vis sfero moicavs, ZiriTadad, isto-riuli geografiis mTel rig sakiT-xebs, agreTve, geografiis istorias, onomastikas, turistul-saeqskursio mimarTulebas da sxv.

koba xaraZem saqarTvelos isto-riul-geogrfiul kuTxeebs miuZRvna fundamenturi monografiebi: seriis _ `saqarTvelos istoriuli geogra-fia~ farglebSi _ `Sida qarTli~, `qvemo qarTli~, `zemo qarTli~, `kaxe-Ti~, `aWara~, `imereTi~.

koba xaraZem 1993 wels warmatebiT daicva sadoqtoro disertacia Temaze _ `saqarTvelos istoriuli geogra-fia. qarTli~. sadisertacio naSrom-Si ganxilulia qarTlis istoriuli geografiis rigi sakiTxebi, gansa-kuTrebuli yuradReba aris gamaxvi-lebuli toponimebis lokalizaciasa da etimologiaze.

araerTi sayuradRebo naSromi mi-uZRvna koba xaraZem qarTuli geogra-

fiuli azrovnebis Camoyalibebisa da ganviTarebis saqmes. mniSvnelovania monografiebi _ ̀ geografiuli azro-vneba Zvel saqarTveloSi~, `XII-XV sau-kuneebis qarTveli da ucxoeli mog-

zaurebi~, `XVII-XIX saukuneebis qarT-veli mogzaurebi~. aRsaniSnavia, aseve, monografiebi _ `qarTveli mogzau-rebi, geografebi, bunebis mkvlevar-ni~ (TanaavtorobiT), `ocdaTormeti weli aziis qveynebSi _ rafiel da-nibegaSvilis uCveulo mogzaurobani~. `sulxan-saba orbelianis geografi-ul-kartografiuli memkvidreoba~, `timoTe gabaSvilis geografiul-kar-tografiuli memkvidreoba~, ̀ aTi weli mogzaurobaSi _ iona gedevaniSvili~.

koba xaraZis kvlevis ZiriTad obieqts Zveli toponimebis kvleva Seadgens, mis mier dadgenil iqna TiT-qmis yvela nasoflaris Tu gadarqmeu-li soflis saxelwodeba, rac vaxuSti bagrationis rukebis, werilobiTi wy-aroebis, moskovis samxedro-istori-ul arqivSi arsebuli xelnawerebis da rukebis Seswavlis da anlizis safuZ-velze ganxorcielda. man Tavi mouyara 20 aTasze met Zvel toponims da mo-amzada pirveli wigni _ ̀ saqarTvelos Zveli toponimebi~. masSi Tavmoyrili iyo 7000 Zveli toponimi, romelic aRar ixmareba. sityvars axlda Zveli da axali Sesatyvisebi, gansazRvruli iyo geografiuli mdebareoba, xmare-bis qronologiuri sazRvrebi, saxel-wodebaTa etimologia da sxv.

wignis samecniero redaqtori, profesori levan maruaSvili wina-sityvaobaSi werda: `8 weli moando-ma koba xaraZem saqarTvelos Zveli toponimebis Sekrebas, ganmartebas da daxasiaTebas. misi daZabuli Sromis Sedegad miviReT friad saWiro wi-gni _ Cveni qveynis gauqmebul geo-grafiul saxelwodebaTa leqsikoni... koba xaraZis wigni keTilsindisieri da patriotizmiT sulSTanaberi Sro-mis nayofia. qarTveli sazogadoeba Rebulobs samagido wigns, romelic Seavsebs yvela biblioTekas _ sa-jarodan saojaxomde, ver warmomidge-nia ganaTlebuli Tanamemamule Zveli toponimebis ganmartebiTi leqsikonis gareSe, mwerali Tu mecnieri, admi-nistratori Tu saxalxo meurneobis pasuxismgebeli muSaki, pedagogi Tu turizmis moyvaruli k. xaraZis wig-nis saxiT metad sasargeblo cnobars hpovebs~.

samwuxarod, wignma dRis sinaTle ver ixila gamomcemloba `saqarTve-los~ mesveurTa absurduli moT-xovnis gamo. avtors kategoriulad mosTxoves wignidan amoeRo afxazeTis Zveli toponimebi, aqaoda `afxazeTis xelmZRvanelobas gavanawyenebTo~. av-tori, cxadia, amas ar daTanxmda, ris gamoc mTeli tiraJi CaiSala.

gasul wels koba xaraZem gamosca wigni `toponimikuri Studiebi~, ro-melSic gadmocemulia avtoris mier wlebis ganmavlobaSi dabeWdili top-onimikuri sakiTxebi, romlebic gamo-qveynebulia sxvadasxva Jurnal-gaze-TebSi, krebulebSi.

gansakuTrebiT aRniSvnis Rir-sia vaxuSti bagrationis mecnieru-li memkvidreobis kvleva, rasac koba xaraZem misi mTeli Segnebuli cxovre-bis didi nawili Sealia. mravali saintereso masala moipova moskovis, sankt-peterburgis, Tbilisis arqiveb-sa da xelnawerTa centrSi, rogorc biografiul sakiTxebze, ise misi naS-romebis TiToeul detalze da qarTu-li geografiuli, eTnografiuli da kartografiuli mecnierebis fuZemde-bels miuZRvna monografia _ `uebro bumberazi. vaxuSti bagrationi~.

vaxuSti bagrationis dabadebidan 300 wlisTavTan dakavSirebiT, pirve-lad gamoica vaxuSti bagrationis ̀ sa-qarTvelos atlasi~, agreTve `saqarT-velos geografia~, samecniero krebu-li `vaxuSti geografi~. saiubileo dReebis aRniSvnasa da gamocemebs,

samecniero da saorganizacio saqmes saiubileo komitetis mdivani _ koba xaraZe Tavad uZRveboda da Tavdade-buli SromiT, warmatebiT gaarTva Tavi. unda aRiniSnos, rom vaxuSti ba-grationis `saqarTvelos geografiis~ axal gamocemas striqonebrivi saZiebe-li koba xaraZem daurTo.

koba xaraZem 2011 wels gamosca va-xuSti bagrationis `politikuri geo-

grafia, XVIII saukune~. es naSromi pir-velad daibeWda.

koba xaraZem didi amagi dasdo `sa-qarTvelos wiTeli wignis~ araorga-nuli bunebis Zeglebis ganyofilebis Sedgenasa da gamocemas. metad sainte-reso da sasargeblo iyo koba xaraZis mier `saqarTvelos geografiuli ka-lendrebis~ seriis Seqmna: 1986 wels gamoica rvaTabaxiani `saqarTvelos geografiuli kalendari~, 1987 wels _ `saqarTvelos geografiuli kalen-dari. araorganuli bunebis Zeglebi~, 1989 wels ki _ `adamiani da buneba~. samive kalendarSi metad saintereso cnobebia mocemuli da avtoris mier gadaRebuli fotoebiT aris damSvene-buli. 2014 wels gamosca monografia `saqarTvelos bunebis Zeglebi~, ro-melSic 300-ze meti bunebis Zeglia daxasiaTebuli, mocemulia maTi fo-tosuraTebi.

turistul-saeqskursio saqmes mi-uZRvna koba xaraZem calke wignad gamocemuli turistul-saeqskursio megzurebi: `javaxeTi~, `samSvilde~, `bodorna~, `xerTvisidan varZiamde~, `xevis bunebisa da xuroTmoZRvrebis Zeglebi~, `TeTriwyaros municipa-liteti. buneba, warsuli, awmyo~ da `marneulis municipaliteti. buneba, warsuli, awmyo~.

koba xaraZem monografiuli gamokv-leva miuZRvna cnobil mecnierebs _ `bunebis ubadlo mkvlevari. levan ma-ruaSvili~, `kaci legenda. akademikosi Teofane daviTaia~, `didi mamuliSvi-lis Rirseuli Rvawli. akademikosi aleqsandre javaxiSvili~, `misabaZi pirovneba, dauRalavi mkvlevari. ale-qsandre aslanikaSvili~, `miwisqveSe-Tis mamaci mkvlevari. arsen oqroja-naSvili~, `geografiuli mecnierebis moamage. roman kverenCxilaZe~, ̀ bunebis dauRalavi mkvlevari. daviT ukleba~. gamosca agreTve `akademikos Teofane daviTaias saxl-muzeumi (gzamkvlevi)~, `akademikos aleqsandre javaxiSvilis saxl-muzeumi (qarTul da inglisur enebze)~.

umaRles saswavleblebSi misi Ta-namSromloba metad nayofieri aRmoCn-da. sxvadasxva dros leqciebs kiTxu-lobda goris pedagogiur institut-Si, quTaisis da soxumis saxelmwifo universitetebSi, wminda andria pir-velwodebulis saxelobis qarTul universitetSi _ Semdeg sagnebSi: saqarTvelos geografia, istoriuli geografia, geografiis istoria, mxa-reTmcodneoba, onomastika, samxedro geografia, kulturis istoria.

koba xaraZis aqtiuri monawileo-biT soxumis universitetSi Catar-da eqvsi respublikuri konferencia -`geografiis aqtualur sakiTxebze~, romlis masalebi ibeWdeboda spe-cialur krebulebSi. xSirad mihy-veboda studentebs savele praqtikeb-

zec, sadac Tavis codnasa da mdidar gamocdilebas uziarebda, gansakuTre-biT istoriuli da bunebis Zeglebis kvlevisas.

profesor koba xaraZis Zalisx-meviT da soxumis universitetis sa-qarTvelos geografiis kaTedris Ta-namSromelTa monawileobiT Seiqmna da gamoica umaRlesi skolis saxelmZRva-nelo `saqarTvelos geografia~ (pir-veli, 1999 w. da meore nawili, 2001 w.). agreTve saxelmZRvaneloebi: `zo-gadi fizikuri geografia~, `zogadi dedamiwismcodneoba~ (eleqtronuli saxelmZRvanelo) melor alfeniZesa da elizbar elizbaraSvilTan Tana-monawileobiT, `saqarTvelos fiziku-ri geografia~ (avtorTa koleqtivTan erTad), `saqarTvelos istoriuli geografia~, saxelmZRvanelo universi-tetis geografiis specialobis stu-dentebisTvis, romelic, jerjerobiT, pirveli da erTaderTi saxelmZRvane-loa am dargSi. aris Tanaavtori sa-jaro skolis saxelmZRvaneloebis _ `saqarTvelos geografia~, IX klasis saxelmZRvanelo (2008 w.), `Cveni sa-qarTvelo~ V klasis saxelmZRvanelo (2010 w.).

koba xaraZis xelmZRvanelobiT da uSualo monawileobiT Seiqmna geo-grafiis institutSi memorialuri muzeumi, akademikosebis aleqsandre javaxiSvilisa da Teofane daviTaias saxl-muzeumebi sofel Zeverasa (goris municipaliteti) da sofel ekSi (sena-kis municipaliteti).

geografiis institutis daarsebis 50 wlisTavze koba xaraZem Seadgina wigni `vaxuStis saxelobis geografiis instituti 50~, romelSic warmoCeni-lia saqarTveloSi geografiuli mec-nierebis Camoyalibeba da ganviTareba.

calke unda aRiniSnos koba xaraZis Jurnalisturi moRvaweoba, romelic metad nayofieri gamodga. mas sxvadasx-va Jurnal-gazeTebSi gamoqveynebuli aqvs 400-ze meti werili mTel rig.

mravali weli TanamSromlobda da amJamadac TanamSromlobs radiomau-wyeblobasa da televiziasTan, xSirad iRebda monawileobas gadacemebSi `bu-nebis kari~, `globusi~ da sxv.

2005 wels mecnierebaSi didi wvli-lisaTvis moxseniebuli aris amerikis enciklopediaSi _ `vin vin aris~, ro-melsac gamoscems amerikis biografi-is instituti. agreTve mianiWes 2005 wlis mamakacis jildo da daasaxeles maZieblis mrCevelTa sabWos wevrad.

vaxuSti bagrationis 300 wlis iubilesTan dakavSirebiT dajildoe-bulia vaxuSti bagrationis saxelo-bis medliT, sulxan-saba orbelianis evropaSi mogzaurobis 300 wlisTav-Tan dakavSirebiT sulxan-saba orbe-lianis saiubileo medliT, xolo 2015 wels dajildovda ivane javaxiSvilis saxelobis universitetis medliT.

batoni koba mTeli cxovreba maRa-li pasuxismgeblobiT aqtiur samec-niero, sazogadoebriv da pedagogiur moRvaweobas eweoda da kvlavac erTgu-lad emsaxureba qarTul geografiul mecnierebas. dResac Cveuli energiiTa da SeupovrobiT, welgamarTuli xvde-ba dabadebis 80 wlisTavs. amis naTeli dasturia is, rom sul axlaxan gamos-ca ori monografia: `marneulis muni-cipaliteti. buneba, warsuli, awmyo~ da `warsulis qronikebi. mogonebebi~, romelSic STambeWdavi da Rirssaxso-vari ambebia moTxrobili.

vulocavT baton koba xaraZes da-badebis 80 wlisTavs da samecniero-pedagogiuri da sazogadoebrivi moR-vaweobis naxevarsaukunovan iubiles, vusurvebT didxans sicocxles, jan-mrTelobas da axal SromiT warmate-bebs qarTuli mecnierebis sakeTild-Reod.

Tsu, vaxuSti bagrationis saxelobis geografiis instituti,

saqarTvelos al. javaxiSvilissaxelobis geografiuli sazogadoeba

Rvawlmosili mecnieri, organizatori, pedagogi

koba xaraZe

Page 16: 22 noemberi, 2019 paraskevi, #11 (2237) (2237)-2019... · 2020. 7. 15. · sxvadasxva periodis Zveli fazisi sxvadasxva adgilze mdebareobda, es mecnierebaSi aRiarebuli sakiTxia da

Tbilisis universiteti

16

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

nino kakulia

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

maia toraZe

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

manana jurxaZe

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:

iago kaWkaWiSvili,manana SamiliSvili,

TinaTin margalitaZe,TinaTin bolqvaZe,eTer xaraiSvili,revaz gvelesiani,

mzia wereTeli,nino CaxunaSvili,

giorgi jaiani,omar mukbaniani,

moris SalikaSvili,maia ivaniZe,

mamuka margvelaSvili,giorgi lobJaniZe,

nata asaTiani

ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉ:

nato obolaZe

Tamar dadiani

SurTxia beroSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ:ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ ÂÀÌÆ. 13(Tsu-is me-3 korpusi)

vebgverdi:

newspaper.tsu.edu.ge

el.fosta:

[email protected]

2 22 36 62

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ana bolqvaZe

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

zaza gulaSvili

2017 wlis

1 oqtombridan

gadacema `uni-versia~

gadis regionul

televiziebSi, rasac

saqarTvelos

regionul

mauwyebelTa asociacia

uzrunvelyofs (Tsu-sa

da saqarTvelos

regionul mauwyebel-

Ta asociaciasTan

gaformebuli memo-

randumis Tanaxmad).

studenturi Semodgoma da yviTeli foTlebis dResaswauli

`tkbili noemberi~, `bed-nieri da siTboTi savse dResaswauli~, `meti yvi-

Teli foToli, meti Semodgoma~, _ aseTi sloganebiT gaimarTa Tsu-is fsiqologiisa da ganaTlebis mec-nierebaTa fakultetis studentu-ri TviTmmarTvelobis kulturis departamentis mier organizebu-li RonisZieba. yviTeli foTlebis `fardebi~, yviTeli foTlebis `xa-liCa~, Semodgomis nobaTiT savse da feradi qrizanTemebiT morTuli ezo, yava, Cai, energetikuli sasmeli, Cifsebi, popkorni, Ciri, CurCxela, fotosesiisTvis gankuTvnili fera-di kuTxe da, rac mTavaria, musika... ase Seqmnes momavalma fsiqologeb-ma kargi ganwyoba universitetis III korpusis ezoSi, sadac gvianobamde erTobodnen...

Tsu-is fsiqologiisa da ganaT-lebis mcnierebaTa fakultetis stu-denturi TviTmmarTvelobis kultu-ris departamentis warmomadgenlis ana kviriaSvilis TqmiT, `Semod-gomis es sasiamovno saRamo stu-dentebis gasaxaliseblad tardeba. amisTvis yvela erTad gavisarjeT: SevagroveT feradi foTlebi, yvavi-lebi da moviwvieT quCis musikose-bi, isini, vinc TavianT Semoqmedebas sazogadoebas quCaSi acnoben. maTi niWi xSirad saTanadod ar aris dafasebuli. es koncerti, SeiZle-ba iTqvas, rom maTTvis erTgvari moraluri mxardaWerac iqneba~.

`Semodgomis dResaswaulze me-gobrebTan erTad movedi. CemTvis es erTgvari gamowvevac aris. Zalian lamazia irgvliv yvelaferi. musikis mosasmenad kargi lokaciaa _ mSvi-di da myudro garemo. siamovnebiT vatarebT dros studentebTan erT-ad~, _ ase gamoxata Tavisi emocia

quCis musikosma nika CixlaZem. TavianTi STabeWdilebebi stu-

dentebmac gagviziares: `Semodgo-ma Zalian miyvars. irgvliv Zalian lamazia yvelaferi. aseT viTarebaSi musikis mosmena gansakuTrebiT sa-siamovnoa. quCis musikosebis Semo-qmedeba CemTvis Zalian sainteresoa, maT Soris marTlac bevri maRal-profesionali da kargi Semsrule-belia... aq Cems megobrebTan movedi da kargad verTobi~, _ ambobs Tsu-is fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis studenti nino ZukaSvili.

studentebis gasaxaliseblad ukravda ` DJ STITCH~ _ giorgi me-qvabiSvili: `dRes sxvadasxva Janris musikas movasmenineb studentebs, me sxvadasxva klubebSic vukrav da kar-gad vici, rogori musika moswonT axalgazrdebs. kargi iqneba, Tu ase-Ti RonisZiebebi xSirad Catardeba~.

`imedia, dRevandeli saRamo kar-gad daamaxsovrdebaT rogorc stu-dentebs, aseve, musikosebs, romlebic miwisqveSa gadasasvlelebSi, metros SesasvlelebTan, quCaSi mRerian da

cdiloben, rom sazogadoebas Tavi-

anTi xma miawvdinon. maT xelSewy-

oba da waxaliseba sWirdebaT~, _

gviTxra Tsu-is fsiqologiisa da

ganaTlebis mecnierebaTa fakulte-

tis studenturi TviTmmarTvelobis

Tavmjdomarem diana zviadaZem.

saRamos sponsorebi iyvnen: gu-

rieli _ Gurieli Cherie, energeti-

kuli sasmeli `gorila~ Happy Day _ hefi dei, Party Shop Enigma Fireworks Georgia enigma feierverks jorjia,

`pantonimis Teatri~ `kaxuri CurC-

xela~, `FRIXX~, `Pop Corn~. saRamos

ganaTebaze izruna kompaniam: `ga-

naTeba, stringebi. baris da ezos

gare ganaTebebi~. lazerul ganaTe-

baze izruna maRaziam: `Sound Room~,

romlebsac saRamos galamazebisTvis

Tsu-is fsiqologiisa da ganaTlebis

mecnierebaTa fakultetis studen-

turma TviTmmarTvelobam madloba

gadauxada. Tbili da gansakuTrebu-

li garemo Seqmnes quCis musikosebma

da bendma _ `Chameleon cave~.saRamo daasrula DJ STITCH da

LISOWSKA.

Sur T xia be roS vi li