1

LIETUVOS GYDYTOJŲ SĄJUNGOSd v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s informacinis leidinys Nr. 2020-18 (34)

E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t

2020

m. G

RUOD

ŽIO

15 d

.

žinios18GYDYTOJŲ

Minčių srautas didžiajame maratone . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2-4

Ar keisis požiūris į sveikatos apsaugą? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4, 5

Naujose pareigose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Parlamentarų siekis – gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą . . . . . 6

Parengta Europos sveikatos sąjungos pirmoji strategija . . . . . . . . . . 6-7

Ar jaunųjų mokslininkų tyrimai bus panaudoti diagnostikoje? . . . . 7-8

Stipendija – gabiausiems gyvybės moksluose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

Situacija ligoninėse – dinamika

žinios 2L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 8 ( 3 4 )

GYDYTOJŲ

Nukelta į p. 3

Beveik 6 valandas truko Seimo Sveikatos reikalų komi-teto organizuoti klausymai dėl problemų teikiant asmens svei-katos priežiūros paslaugas p a c i e n t a m s , s e r g a n t i e m s COVID-19 bei kitomis ligomis. Per šias valandas buvo išklausyti 5 regionų ( Vi lniaus, K auno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) gydymo įstaigų atstovai, merai, savivaldybių vyr. gydytojai, VLK, TLK ir kitų institucijų atstovai. „Situacija Vilniaus regione įtemp-ta. Mes turime 651 aktyvaus COVID-19 gydymo lovą. Pagal p r o g n o z e s r e i k i a i š p l ė s t i COVID-19 lovų skaičių iki 771. Tai padaryti skirtingose regiono ligo-ninėse. Kokiu būdu tai padaryti? Turint lovų rezervą Vilniaus mies-to klinikinėje ligoninėje būtų įmanoma išplėsti dar iki 200 lovų, panaudojant visą korpusą, papil-domos paslaugos galėtų atsirasti ir Alytaus ligoninėje. Bet proble-ma yra personalas. Gydytojų bei vidutinio personalo trūkumas. Ypač trūksta anesteziologų. Mažinant, pertvarkant ligonines, mažinant paslaugų lygmenį, atsi-randa laisvo personalo. Deja, jo neužtenka. Personalas taip pat serga. Būtina perkelti personalą iš vienos ligoninės į kitą – mobi-lizuoti kitų ligoninių personalą dirbti su COVID-19. Būtent čia ir susiduriama su teisine problema. Perkelti personalą iš vienos ligo-ninės į kitą nėra taip paprasta. Deriname su Valstybine darbo i n s p e k c i j a , s u S A M i r s u Teisingumo ministerija. Kai per-sonalas savo noru sutinka dirbti COVID-19 padalinyje, nėra sudė-tinga, tačiau kai nesutinka eiti į tokius padalinius, tąsyk nėra tokio teisinio reguliavimo. Žinau, kad SAM tariasi, konsultuojasi su Teisingumo ministerija, ir regulia-vimas turi būti netrukus sutartas, bet kol kas jo neturime. Kita pro-blema regione – planinių paslau-gų teikimas. Mes stengiamės nemažinti paslaugų, bet tam tikras paslaugų teikimo lygis mažėja, nes personalas irgi serga, yra saviizoliacijoje, taip pat darbui su COVID-19 intensyviosios tera-

Minčių srautas didžiajame maratone

mirčių padaugėjimą kok iais 20 proc., bet bijau, kad dauguma pacientų mūsų nepasiekia. Bijau, kad ankstyvų stadijų pacientai tiesiog nevyksta į l igonines. Kurioje grandyje tai užstrigęs? Mes neturime tokios aktyvios komunikacijos su pirmine grandi-mi – kokia situacija poliklinikose, net supratimo neturiu. Bet mes tikrai diagnostiką galėtume dary-t i “,   – į s i t i k i n u s i p r o f e s o r ė S.  Jarmalaitė. Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras priminė: „Nesakau, kad čia yra tik Vilniuje – vėluoja atsiskai-tymai už suteiktas paslaugas iš ligonių kasų. Ir žinant tai, kad pagal trišalę sutartį mes su dar-buotojais turime atsiskaityti iki einamojo mėnesio 10 dienos, išmokėti darbo užmokestį, plius yra atsiskaitymai su tiekėjais, tai jaučiame lėšų trūkumą.“ Jis siūlė arba sutrumpinti terminą, per kurį turėtų būti atsiskaitoma su gydymo įstaigomis, arba gydymo įstaigoms reiktų išmokėti iki 50  proc. siekiantį avansą. VLK direktorius Gintaras Kacevičius patvirtino, jog atsiskaitymas už paslaugas gydymo įstaigoms vėluoja, nes mažėja surenkamos pajamos į PSDF biudžetą. PSDF pajamos sumažėjo maždaug 10  proc. Išmokėti avansu? VLK vadovas neįsivaizduoja, kaip mes tą problemą galėtume spręsti ir kalbėti apie finansavimą. „Tiesiog reik ia pr is itaikyti“,   – patarė G.  Kacevičius. Respublik inės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė priminė, kad ne vienas kolegų teigė apie protrūkį. „Deja, sergan-tys COVID-19 yra mūsų kasdieny-bė, bet mes turime užtikrinti ir kitas paslaugas. Didžiausias iššū-kis, kai užsidaro kitos ligoninės, tuomet jų darbą atlieka kiti. Mūsų ligoninėje daugiau kaip pusė paslaugų yra būtinoji pagalba. Turime ir COVID-19 skyrių, turime paruoštą 4 lovų reanimaciją. Dedamos visos pastangos, kad būtų užtikrinamas būtinosios pagalbos teikimas. Pagrindinė

pijos skyriuje reikalingas žymiai didesnis personalo skaičius  – sutrumpėja pamainos (iki 4 val.). Todėl reikia pasitelkti didesnį personalo skaičių. Tai atsiliepia ir kitų paslaugų teikimui. Labai rimta problema su slaugos paci-entais. Vilniaus regione neturime reikiamo skaičiaus slaugos lovų. Slaugos pacientai, kurie serga lengvos formos COVID-19 – besimptomiai COVID-19, jiems dėl COVID-19 nereikia teikti pas-laugų. Tie pacientai gali važiuoti į namus, tačiau turime didelį pasi-priešinimą visuomenėje  – neno-rima pasiimti tų pacientų ir jų slaugyti namuose. Kitose šalyse tokia praktika yra, o Lietuvoje sunkiai sekasi susitarti. Paprastai argumentuojama, kad namuose nėra sąlygų, o iš tikrųjų bijoma pasiimti tokį pacientą. Reiktų pasakyti, kad pradedame stokoti testų. Jei neturėsime greitųjų testų, kils nemažų problemų“,  – tokią situaciją Vilniaus regione pateikė VU ligoninės Santaros klinikų vadovas prof. Feliksas Jankevičius. Personalo stoką kaip vieną svarbiausių dabar esančių problemų įvardijo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Narimantas Markevičius. Anot jo, iš Vilniaus miesto poliklinikų turi-me pasitelkę 30 darbuotojų.

„Būtų labai svarbu, kad ekstrema-liomis situacijomis būtų koks nors teisinis reguliavimas, leidžiantis pasitelkti kitų specialybių dar-buotojus, nes infektologų nėra daug“,  – teigė N.  Markevičius. Pasak jo, COVID-19 pacientams turi paruošusi 210 lovų. Dėl to 5 terapinius ir du dienos chirurgi-n ius sk yr ius teko uždar yt i . Prognozuojame, kad skyrių teks uždaryti ir daugiau. „Mūsų rezer-vai visumoje yra išsemti. Pirmas probleminis taškas yra persona-las, antras  – pati infrastruktūra. COVID-19 skyrius yra įrengtas visiškai atskiroje patalpoje, tai leidžia išlaikyti planines paslau-gas gyventojams ir jų taip nesu-trukdyti“,  – sakė Jonavos ligoni-nės direktoriaus pavaduotojas teisei i r kokybei Gediminas Ramanauskas. Nacionalinio vėžio instituto laikinai einanti direkto-r iaus pareigas prof. Sonata Jarmalaitė Seimo Sveikatos reika-lų komiteto klausymuose sakė, kad jų gydymo įstaiga pagrindinį dėmesį stengiasi skirti vėžio gydymui, nors turi ir keletą paci-entų, be vėžio, sergančių ir COVID-19. Paskelbus karantiną pas juos atvykstančių pacientų skaičius sumažėjo, o tie, kurie kreipiasi, esą jau serga vėlyvos stadijos vėžiu. „Mes tikrai turime

žinios 3L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 8 ( 3 4 )

GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 2

Nukelta į p. 4

problema yra pacientų iškėlimas. Reikėtų svarstyti kai kuriuos epi-demiologinius klausimus, trūksta rekomendacijų, nuomonės for-mavimo, kaip turime elgtis su pacientais, kurie yra persirgę, kokiomis sąlygomis mes juos turime laikyti, gydyti ir t. t. Labai daug diskutuota apie deguonies įvadus. Mūsų ligoninė turi daug tokių įvadų  – apie 300 vietų per visą ligoninę. Jeigu būtų didelis skaičius COVID-19 sergančiųjų, mūsų ligoninė, kaip ir visos kitos, susidurtų su personalo išteklių problema“,   – konstatavo dr. J. Kutkauskienė. Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas sakė, kad jų ligoninė perorientuota į COVID-19. Anot jo, iš dalies paslaugos pacientams dar teikia-mos. Dalį jų veža į Elektrėnų, Molėtų ir kt. ligonines. „COVID-19 ligonių perkėlimas yra koordinuo-jamas, bet respublikinio kitų pas-laugų perkėlimo koordinavimo nėra. Tai palengvintų kitų paslau-gų norinčių pacientų perkėlimą, būtų žinoma, kur kokius ligonius vežti“,  – siūlo Ukmergės rajono meras. LSMU Kauno klinikų vado-vas prof. Renaldas Jurkevičius priminė, kad dar pavasarį Kauno regione esame įsteigę regiono valdymo grupę, kuriai vadovauja doc. Vaidotas Gursk is. Buvo akcentuota, kad Kauno regionas antras pagal dydį Lietuvoje. Pasak V.  Gurskio, absoliuti dauguma DPV reikalaujančių COVID-19 pacientų koncentruojami pagrin-dinėse ligoninėse Kaune (Kauno klinikose ir Kauno klinikinėje ligo-ninėje). Atraminės ligoninės, g a l i n č i o s t e i k t i p a s l a u g a s COVID-19 pacientams, nutolusios nuo pagrindinės ligoninės nedi-deliu atstumu nuo Kauno (Prienai, Marijampolė, Jurbarkas, Kėdainiai, Jonava). Kitų specializuotų staci-onarių sveikatos priežiūros pas-laugų teikimas liko nepakitęs (sunki trauma, insultas, miokardo infarktas, akušerijos paslaugos ir kt.). Kolektyvams nuolat organi-zuojamos klinikinės konferenci-jos, kuriose apibendrinami savai-tės atvejai, aptariamos diagnosti-kos ir gydymo aktualijos, aptaria-mi išsk i r t in ia i at veja i i r kt . Konsultuoja geriausi gydytojai specialistai. Tose konferencijose dalyvauja visos regiono ligoninės (2 sesijos po 5 ASPĮ). Doc. V. Gurskis apibendrindamas savo pranešimą pastebėjo, kad išlieka problemos: COVID-19 ligos židi-nių profilaktika socialinės globos bei slaugos ir palaikomojo gydy-mo įstaigose. Išlieka problema ir ligonių mirtys. Taip pat problema yra darbuotojų perkėlimas toje

pačioje įstaigoje iš vienos darbo vietos į kitą lygiavertę darbo vie-tą. Darbuotojų perkėlimas iš vie-nos ASPĮ į kitą yra labai sudėtin-gas ir dažniausiai neįmanomas. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas mano, kad visiškai neteisinga tai, jog, kai buvo skirs-tomos lėšos dėl infekcinių korpu-sų atnaujinimo, lėšos buvo per-sk irstytos Vi lniui i r K aunui . „Klaipėdos infekcinis korpusas yra garbaus amžiaus ir palikti jį už borto buvo visiškai neteisinga. Nuo pat pandemijos pradžios Klaipėdos universitetinės ligoni-nės nėra pasiekęs 1,7  mln. eurų mokėjimas už įvairias priemones ir kt. Koordinavimas kai kuriais atvejais devalvuoja Ekstremalių situacijų valdymo komisiją. Gal ir nėra prastas šis modelis (paskirti regionui koordinatorių), bet reik-tų pasitikėti vietoje dirbančiais medikais, nenuvertinkime jų. Būtina pradėti ruoštis būsimajam vakcinavimo procesui – kas, kaip bus sudėliota. Tai bus ateities dalykas, bet jam jau reikia pradė-ti ruoštis atsakingai. Turime išnaudoti visus esamus pajėgu-mus visose ligoninėse nepriklau-somai nuo pavaldumo – pande-mija į pavaldumą nežiūri, turime visus iššūkius įveikti drauge“, – kalbėjo V. Grubliauskas. Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. Vinsas Janušonis sakė, kad pandemijos laikotarpiu gydo įtemptai, braškėdamos, bet susi-tvarko. „Reiktų pasakyti pagiria-mąjį žodį rajoninėms ligoninėms ( Š i l a l ė s , Š i l u t ė s , G a r g ž d ų , Kretingos). Jos atsidarė COVID-19 skyrius, susitvarkė nedejuodamos, neverkdamos, turėdamos labai ribotus išteklius. 556 deguonies lovų turime regione. Tai beveik dvigubai už Vilniaus regioną. Šiuo metu užimta pusė jų, su dirbtine plaučių ventiliacija įsteigtos 55 lovos, esant reikalui dar galime plėstis. Du trečdaliai jų dabar užimtos. Šiuo metu gydoma 110 pacientų. Per šį pandemijos peri-odą gydėme per 600 COVID-19 sergančiųjų. Testavimą kitoms įmonėms darome iš savo lėšų. Žinoma, yra ir personalo, greitųjų testų, pacientų perkėlimo proble-mų. Regione yra trys gydymo įstaigos, kurios turi 10 mėnesių minusinį biudžetą ( Tauragės, Gargždų ir Šilalės ligoninės). Kitos turi silpnai pliusinį biudžetą. Prašytume komitetą inicijuoti Darbo kodekso pakeitimą. Turėtų būti numatyti personalo pasitelki-mo momentai esant ekstremalia-jai situacijai, kuri šiandien gali būti dėl COVID-19 ir kt.“,  – pageidavo prof. Vinsas Janušonis. Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga priminė, kad jų gydymo įstaiga

išskirtinė tuo, kad visą parą septy-nias dienas per savaitę teikia klas-terines paslaugas sergantiems pacientams. Pasak jo, stengiamasi teikti visų profilių paslaugas (kol kas šiek tiek riboja stacionarią planinę pagalbą). Gydymo įmonių finansinis 10 mėnesių balansas yra t e i g i a m a s . R e s p u b l i k i n ė s Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus manantis, kad lovų įsteigti galima labai daug, bet visada iškyla darbuotojų prob- lema. Medikai kaip ir visa visuo-menė taip pat serga COVID-19, turi gretutinių ligų ir ne visi gali dirbti tam tikruose baruose. Gydymo įstaigose mikroklimatas yra viena iš svarbiausių šiandie-nos problemų. Ji sprendžiama kiek įmanoma lanksčiau, gerano-riškiau. Resursai nėra beribiai. PSDF biudžetas nėra Pandoros skrynia  – pasemti pinigų kiek reikia nepavyks, atrodo, kad po truputėlį jis tuštėja. Jei tai būtų atsitikę kuriame nors kitame sek-toriuje, įkainiai būtų pakelti nedelsiant. Deja, medikai dirba už tuos pačius prieškarantininius finansus. Deja, jų jau nepakanka, o rytoj jų ir trūks, bus finansavimo problema. Statistinės informaci-jos valdymas. Savivaldybės, gydy-mo įstaigos teikia milžinišką kiekį statistinės informacijos. Norėtųsi gauti ją „atgal“ ir pagal ją formuo-ti pacientų, darbuotojų srautus. Informacija turėtų būti ne tik renkama, bet taip pat apdoroja-ma, pateikiama ir naudojama. Tu o m e t d a r b a s n e at ro d y t ų betikslis. Pacientų ir darbuotojų testavimas po truputėlį pradeda strigti dėl terpių trūkumo, dėl laboratorijų finansavimo. Jei to nespręsime, situaciją suvaldyti bus sudėtinga. Testavimas – vie-nas pagrindinių rodiklių valdant COVID-19 epidemiją. Tiksinti bomba netrukus bus planinių paslaugų teikimas. Po Naujųjų metų turėsime problemų dėl planinės pagalbos. Galėjome pasimokyti iš pavasarį buvusios situacijos. Komiteto narė Paulė

Kuzmickienė norėjo klaipėdiečių pasiteirauti apie psichologinę medikų bendruomenės būklę, nes kažkada būta problemų dėl mobingo ir kt. „Mokslininkai rašo, kad nėra išimtis. Problemų yra. Kalbant apie šią buvusią proble-mą mūsų ligoninėje, j i buvo kabutėse, išpūsta keleto žmonių turint tam tikrus tikslus. Gydymo įstaigose atlikome 3 tyrimus, jau atliktas ir ketvirtas tyrimas dėl psichologinio klimato ligoninėje. Trys jį vertina kaip gerą klimatą. Dabar laukiame ir savivaldybės tyrimų duomenų. Kolektyvas susi-tvarko su darbu, klimatas norma-lus. Atlikti tyrimai dėl paslaugų. COVID-19 laikotarpiu paslaugų kokybė nepablogėjo, COVID-19 pacientai pastebėjo, kad jiems teikiamų paslaugų kokybė buvo geresnė nei tos, kurios buvo tei-kiamos pačioje ligoninėje. Tai žmonių sutelktumo darbas. Ypatingų psichologinių problemų kolektyve nėra“, – pabrėžė prof. V.   Janušonis. Respubl ik inės Šiaulių l igoninės direktorius Remigijus Mažeika pateikė situa-ciją Šiaulių regione: „Jeigu būtu-me vieni, nebūtume susitvarkę. Norėtųsi padėkoti visiems rajo-nams, taip pat slaugos gydymo įstaigoms, kurios taip pat atlaikė didelį spaudimą. Toks kolektyviš-kumas, komandinis darbas yra puikus pavyzdys. Mes nežinome kitų metų sutarčių su VLK. Šiaulių miestas priėmė nemažai ir sava-rankiškų sprendimų. 53 proc. atvejų nežinoma, kur užsikrėtė.“ Jis manantis, kad čia yra didžiau-sia bėda, nes nežinodami priežas-ties kovojame ne tomis priemo-nėmis. „Didžioji miesto gyventojų dalis juda į darbą. Verslas aiškiai sako, kad yra problemų. Žmonės slepia, net ir sirgdami eina į dar-bą, temperatūrą nusimuša vais-tais. Tai ne tik dėl suvokimo, bet nenoras imti nedarbingumo lape-lių. Kai antigeniniai testai bus naudojami įmonėse. Jau ir dabar įmonės savarankiškai testuoja

LSMU Kauno klinikų vadovas prof. R. Jurkevičius

žinios 4L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 8 ( 3 4 )

GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 3

Nukelta į p. 5

darbuotojus. Pernai sutvarkėme ligoninės struktūrą, sumažinome 120 etatų, gavome 2 mln. pelno. Būtent šie pinigai ir gelbsti mus šiemet. Verslininkai antrosios bangos metu priėmė žmonių p a p i l d o m a i k a i p r e z e r v ą . Susirgusius atsakingai siunčia saviizoliacijai ir nukreipia darbuo-tojus iš rezervo. Reikia pasitelkti verslą ir jis gali mums padėti,

reikia mums bendrauti ir naudoti antigeninius testus. Taip pat gerais pavyzdžiais apeliuoti į visuomenę. Gal visuomenė šiek tiek bando suprasti, matome, kad konsultacinėse polik linikose trumpėja eilės. Tai nėra labai geras ženklas, bet ir visuomenės suvokimo laipsnis po truputį kei-čiasi“, – mano Respublikinės Šiaulių l igoninės direktorius R. Mažeika. Savo įžvalgas taip pat

išsakė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas, Rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygaudas Sudaris, Lietuvos ligoninių aso- c i a c i j o s p r e z i d e n t a s D a l i s Vaiginas, Pasvalio ligoninės vado-v a s R o l a n d a s R a s t a u s k a s , Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys, Plungės rajono meras Audrius Klišonis ir kt.

Komiteto pirmininko Antano

Matulo pastebėjimu, įmanoma išspręsti kai kurias išsakytas klau-symuose dalyvavusių problemas, atsižvelgti į siūlymus. Žinoma, anot jo, viską lems pagrindinė problema  – finansinės galimy-bės. Kitame komiteto posėdyje bus apibendrintos klausymuose išsakytos mintys, pasiūlymai ir bus priimti sprendimai.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo plenariniame posėdyje parlamentarams pateikė centro dešinės Vyriausybės programą. Pasak jos, pateiktame projekte yra sulietos visos trijų koaliciją suda-rančių partijų programinės nuos-tatos. Kai kurie programoje iškelti tikslai buvo pradėti ankstesnių valdžių, tačiau nepabaigti. Tie geri darbai, kurie buvo anksčiau projektuoti ir nepabaigti, jie tikrai gali atrasti savo vietą 18-osios Vyriausybės programoje.

„Visuotinė pandemija, klima-to kaita, globalizacija, gyven-tojų senėjimas ir technologinė raida Lietuvą ir pasaulį keičia greičiau nei bet kada anksčiau. Ši Vyriausybė darbą pradeda sudėtingu laikotarpiu. COVID-19 pandemija – pasaulyje išskirtinė sveikatos situacija, kurios sukeltos pačios skaudžiausios netektys šiandien – žmonių gyvybės. Bet kol kas dar nežinoma ir neištirta ilgalaikė pandemijos įtaka žmo-nių sveikatai. COVID-19 jau suda-vė beprecedentį smūgį pasaulio ūkio raidai, tačiau atsinaujinanti pandemijos banga dar neleidžia prognozuoti galimų pasekmių viso pasaulio ir atskirų valstybių ekonomikoms. Esamos aplin-kybės diktuoja būtinybę greitai veikti. Išskyrėme svarbiausius mūsų šalies pažangos prioritetus, kurie padės pasiekti esminį lūžį, sustiprins mūsų šalį ir jos žmo-nes, padarys mus atsparesnius įvairioms galimoms grėsmėms, nesvarbu, ar tai būtų sveikatos krizė, klimato kaita ar kitos neapi-brėžtos įtakos“, – teigiama aštuo-

nioliktosios Lietuvos Vyriausybės programoje. 127 puslapių doku-mente, anot kai kurių politolo-gų, matyti ir deklaratyvesnių, ir konkrečių įsipareigojimų iki 2024 metų ar dar ilgesniam laikotar-piui. Tarp naujosios Vyriausybės planų – ir didesnės pajamos mokytojams, pensininkams ar medikams, ir didesni turto mokes-čiai. Šios programos misijoje „Ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyve-nimas“ primenama apie sveikatos apsaugos sistemos tikslus – gerin-ti ir stiprinti žmonių sveikatą, laiku diagnozuoti ir gydyti ligas, akty-viau prisidėti, kad žmogus kuo ilgiau gyventų sveikus gyvenimo metus. „Mūsų netenkina vien sie-kis ilginti gyvenimo trukmę, jei tuos papildomus metus žmogus praleis sirgdamas. Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje kinta labai nedaug ir išlieka 57 metai –

net septyneriais metais mažiau nei ES šalių vidurkis. Dideli sveika-tos skirtumai tarp vyrų ir moterų, įvairių socialinių grupių ir regio-nų, palyginti su kitomis ES valsty-bėmis, atspindi dideles sveikatos ir socialinės sistemos problemas. Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių šalių visoje ES ir EBPO šalių narių grupėje, pasižyminti nuolat prastėjančiais demogra-finiais rodikliais, todėl pasiekti greitų pokyčių sveikatos srityje itin sunku, tačiau proveržis gali būti padarytas. Atsižvelgdami į prastus rodiklius, turime užtikrinti ne tik pokyčių įgyvendinimą, bet ir spartą. Reiškiame valią ir pasiryžimą kurti tokią sveikatos apsaugos sistemą, kurioje mažėtų visi socialiniai ir sveikatos neto-lygumai, neabejotinai keliantys grėsmę žmonių gyvenimo koky-bei ir šalies stabilumui. Siekdami

atkurti demografinį populiacijos didėjimą dėmesį skirsime gyven-tojų sveikatai ir švietimui, skatin-sime technologijas, užtikrinančias teigiamus demografinių rodiklių pokyčius. Artimiausias laikotarpio prioritetas Vyriausybei neabejoti-nai bus efektyvus COVID-19 situ-acijos valdymas, kol vakcinacija šalyje pasieks rekomenduojamą lygį. Šiai užduočiai parengtas atskiras taktinis veiksmų planas, didinant visuomenės ir sveikatos priežiūros sistemos atsparumą pandemijos keliamiems iššū-kiams, projektuojantis atsigavi-mą, leidžiantį švelninti apriboji-mus ir vėl tinkamai kontroliuoti naujus atvejus, ir ateitį, kurioje, visuomenei įgijus kolektyvinį imunitetą, bus įmanoma grįžti prie įprasto gyvenimo būdo“, – sakoma šioje misijoje. Joje pabrėžiama, kad bus siekiama, jog sveikatos apsaugos sistemos dėmesio centre atsirastų žmo-gus  – pacientas, darbuotojas, o ne pastatai, investicijos ar bran-gios įrangos įsigijimas. Kad koky-biškos paslaugos būtų teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo gyvenamo-sios vietos, socialinės ar ekono-minės padėties, kad kiekviena visuomenės grupė ir narys rūpin-tųsi asmens ir visuomenės sveika-ta, siekdamas užkirsti kelią ligoms atsirasti. Sveikatos sistema būtų pasirengusi reaguoti į kylančias grėsmes ir krizes, mokėtų pasitikti ateities iššūkius. Kad sveikatos sistemos valdymo, finansavimo ir priežiūros sistema būtų pagrin-

Premjerė I. Šimonytė

Ar keisis požiūris į sveikatos apsaugą?

žinios 5L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 8 ( 3 4 )

GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 4

das, o ne kliuvinys ilgam, kokybiš-kam ir oriam žmogaus gyvenimui užtikrinti. Visuomenės sveikatai stiprinti Vyriausybės programoje numatytos pagrindinės iniciaty-vos: sveika mityba, fizinis aktyvu-mas, darbo, mokymosi ir poilsio režimas, lytinis švietimas, streso ir psichiką veikiančių medžiagų var-tojimo prevencija, taip pat dėme-sys psichikos sveikatai ir mažė-jančiam savižudybių skaičiui bei skurdo, ekonominės ir socialinės nelygybės, didelių skirtumų tarp regionų, sukuriančių prielaidas dideliems sveikatos skirtumams, eliminavimas.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo pro-jekte sakoma, kad kokybiškos, visoje šalyje vienodai efektyviai ir visoms pacientų grupėms prieina-mos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, moderni, efektyvi, patikima ir prieinama visuomenės sveikatos sistema  – raktas į ilgą, sveiką, visavertį ir produktyvų žmogaus gyvenimą. „Norėdami pasiekti proveržį, turime užtikrin-ti, kad sveikatos priežiūros siste-moje įsigalėtų pagarbos žmogui kultūra. Kokybės užtikrinimo ir gerinimo pokyčiai būtų sistemiš-kai planuojami, įgyvendinami ir matuojami objektyviais rodikliais. Pagal tai būtų skiriama išteklių, užtikrinančių reikiamus pokyčius. Būtina partnerystė ir bendradar-biavimas tarp sveikatos politikų formuotojų, paslaugų teikėjų, sveikatos priežiūros darbuotojų ir

gyventojų, pacientų organizacijų, kitų viešosios politikos sektorių. Tarpusavio bendradarbiavimas turi remtis ne susiskaldymu ir skirtingų interesų bekompromisiu demonstravimu, bet profesionaliu dialogu, siekiu rasti visai sveikatos apsaugos sistemai tinkamiausius sprendimus. Sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas turi būti siejamas su jų kokybe ir pasiektais rezultatais, neatsižvelgiant į svei-katos priežiūros įstaigų pavaldu-mą, nuosavybės formą, taip suku-riant paskatas gydymo įstaigoms nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Pagrindinės iniciatyvos – saugios, veiksmingos, prieinamos, į pacientą orientuotos paslaugos. Saugios paslaugos – tai sveikatos priežiūros paslaugos, kurioms sukurta efektyvi ir kokybės užti-krinimo ir nepageidaujamų įvy-kių analizės sistema. Tai apimtų prevenciją, reagavimą, analizę ir mokymąsi, garantiją, kad patir-ta žala adekvačiai atlyginama. Veiksmingos paslaugos – tai per-sonalizuotos paslaugos, kurios efektyviausiai pasieks užsibrėžtų sveikatinimo tikslų kuo mažes-nį mirčių, kurių galima išvengti sveikatos priežiūros priemonėmis, skaičių. Prieinamos paslaugos  – tai paslaugos, kurios prieinamos geografine, komunikacine, orga-nizacine ir ekonomine prasme. Siekiant pagerinti paslaugų pri-einamumą, būtina mažinti biuro-kratinius suvaržymus medikams ir pacientams, atsisakyti pasenusio ir perteklinio reglamentavimo. Gerinsime pirminės sveikatos

priežiūros paslaugų prieinamu-mą ir finansavimą, peržiūrėsime šeimos gydytojo ir jo komandos funkcijas, perduosime su asmens sveikatos priežiūra nesusijusių profilaktinių ir socialinių pas-laugų vykdymą kitoms organi-zacijoms, išplėsime farmacijos specialistų funkcijas. Skatinsime ir plėsime šeimos gydytojų, koky-biškos specializuotos ambulatori-nės pagalbos, dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų tinklą visoje šalyje. Gerinsime skubiosios medicinos pagalbos paslaugų ir kompensuojamųjų vaistų prieinamumą ir pasirinki-mą, siekdami užtikrinti pacien-tų sveikatos apsaugą ir gerovę, mažindami biurokratines kliūtis, sudarydami galimybes pacien-tams pasiūlyti geriausius, ino-vatyviausius ir efektyviausius gydymo būdus bei priemones. Į pacientą orientuotos paslau-gos  – tai tos paslaugos, kurios pritaikomos prie individualaus paciento ir jo poreikio, užtikri-nančios medikui galimybes mak-simaliai panaudoti ir pritaikyti savo žinias, patirtį bei įgūdžius, veikiančios sveikatos priežiū-ros įstaigų tinkle, kuris tenkina dabartinius ir ateities žmonių poreikius. Garantuosime funkcijų nedubliavimą, sveikatos ir socia-linių paslaugų integraciją, tolygų paslaugų prieinamumą visoje Lietuvos teritorijoje. Siekdami pokyčio, didžiąją dalį sveikatos problemų spręsime ankstyvojoje ligos stadijoje, kuo arčiau gyve-namosios vietos, pasitelkdami ir

stiprindami prevencines progra-mas. Įgalinsime veikti „žaliuosius koridorius“, mažinsime mažiau efektyvų aktyvaus gydymo stacio-narių paslaugų skaičių, keisime jas efektyvesnėmis ambulatorinėmis ir dienos stacionaro paslaugo-mis, didinsime kompensuojamųjų vaistų prieinamumą“,  – rašoma Vyriausybės programoje. Joje taip pat teigiama, kad sveikatos sistema privalo būti pasirengusi reaguoti į kylančias grėsmes ir krizes, mokėti pasitikti ateities iššūkius, gebėti greitai reaguoti į pokyčius ir juos efektyviai valdyti, lanksčiai prisitaikyti prie naujos realybės sąlygų, visą transforma-cijos laikotarpį užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą veiklą saugant žmonių sveikatą ir gyvybę.

Būsimoji Vyriausybė medikams žada motyvuojantį gydytojų, slau-gytojų ir kitų sveikatos sistemos specialistų atlyginimą susieti su aktualiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, taip pat nustaty-ti darbo užmokesčio „grindis“. „Valdysime darbo krūvį, skatin-sime gerinti emocinį klimatą ir organizacinę kultūrą, sieksime, kad sveikatos priežiūros darbuo-tojams būtų užtikrinta psicho-loginė pagalba, įveiksime „žalos be kaltės“ ir „klaidų kultūros“ modelius“, – žadama Vyriausybės programoje.

Premjerė ir būsimos Vyriausybės ministrai atsakė į Seimo narių klausimus. Vyriausybės progra-mos nuostatos patvirtintos gruo-džio 10d.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija į Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojus teikė komiteto narį profesorių Aurelijų Verygą. Jis teigė, jog sunku įsivaizduoti, kad jo kas nors nepažinotų. ,,Aš visiems esu iki skausmo pabodęs ir mažiau norėtų mane maty-ti. Tai yra frakcijos sprendimas. Galima pasidžiaugti, kad į kai kuriuos opozicijos prašymus buvo atsižvelgta, atsiliepta, buvo išklausyta. Todėl frakcijos savo sprendimus pakeitė, apsisprendė

deleguoti savo narius į komite-to pavaduotojus. Džiaugiuosi, kad manimi pasitikima. Tikiuosi, kad manimi pasitikės ir komiteto nariai. Būnant opozicijoje pagrin-dinis darbas – prižiūrėti pozicijos darbą, stengtis konstruktyviai kri-tikuoti, teikti alternatyvią nuomo-nę ten, kur yra kažkas neteisingai daroma. Stengiuosi būti kons-truktyvus, kalbėti argumentais“. Dauguma komiteto narių bal-savo už prof. Aurelijaus Verygos paskrymą Sveikatos reikalų komi-teto pirmininko pavaduotoju.

NAUJOSE PAREIGOSE

žinios 6L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 8 ( 3 4 )

GYDYTOJŲ

Siekiant sustiprinti kovą su COVID-19 pandemija ir būsimo-mis ekstremaliomis sveikatos situacijomis, būtinas didesnis koordinavimas ES lygmeniu. Todėl Europos Komisija žengė pirmuosius žingsnius ir įkūrė Europos sveikatos sąjungą, apie kurią pranešime apie ES padėtį kalbėjo Europos Komisijos pirmi-ninkė Ursula von der Leyen: „Mūsų tikslas  – apsaugoti visų Europos piliečių sveikatą. Koronaviruso pandemija parodė, kad reikia

Parengta Europos sveikatos sąjungos pirmoji strategija

daugiau ES masto koordinavimo, atsparesnių sveikatos priežiūros sistemų ir geresnio pasirengi-mo būsimoms krizėms. Keičiame kovos su tarpvalstybinėmis grės-mėmis sveikatai būdą. Pradedame kurti Europos sveikatos sąjungą, kad krizės metu piliečius apsaugo-tume aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis ir padė-tume ES ir jos valstybėms narėms užkirsti kelią visai Europai poveikį darančioms ekstremalioms svei-katos situacijoms ir jas suvaldyti.“

Anot Europos Komisijos narės, atsakingos už sveikatą ir maisto saugą Stellos Kyriakides, tai bus reikšmingas gebėjimo reaguo-ti kolektyviai pokytis. Europos sveikatos sąjungos esmė  – kartu pasirengti bendroms grėsmėms sveikatai ir su jomis kovoti drauge kaip sąjungai. „Turime tai padaryti, kad patenkintume savo piliečių lūkesčius“,  – teigė eurokomisarė. Pasak jos, pasiūlymuose daugiau-sia dėmesio skiriama esamos su didesnėmis tarpvalstybinėmis

grėsmėmis sveikatai susijusios teisinės sistemos pertvarkai ir pagrindinių ES agentūrų, visų pirma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) bei Europos vaistų agentūros (EMA), pasirengimui krizėms ir reagavi-mo į jas vaidmeniui stiprinti.

Europos Komisija priėmė ES vaistų strategiją, kuria siekiama užtikrinti pacientams galimybę įsigyti naujoviškų ir įperkamų vais-

Seime įvykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje svei-katos paslaugų suteikimo ir prieinamumo per COVID-19 pandemiją problemų tyrimui, dalyvavo Seimo Darbo parti-jos frakcijos nariai  – frakcijos seniūnas prof. Vigilijus Jukna, dr. Mindaugas Puidokas ir Seimo Sveikatos reikalų komi-teto narė Vaida Giraitė. Prof. V.  Jukna spaudos konferencijoje teigė, kad matydami, su kokiais sunkumais ir problemomis susi-duria mūsų šalies gyventojai, norėdami gauti medicinines paslaugas laiku, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai inicijuoja laikinosios parlamentinės grupės sudarymą, kuri padėtų operaty-viai ir racionaliai spręsti sveika-tos paslaugų teikimo klausimus epidemijos sąlygomis. Anot jo, kasdien diagnozuojant vis dau-giau COVID-19 sergančių žmonių neskiriamas pakankamas dėme-sys pacientams, sergantiems šir-dies, kraujagyslių, onkologinė-mis, kitomis sudėtingomis, ypač lėtinėmis ligomis. Onkologinių ir kitų ligonių apklausos parodė, kad didelei daliai pacientų medi-cininės paslaugos per karantiną buvo nesuteikiamos ar sutei-kiamos pavėluotai. Nukenčia jų

Parlamentarų siekis – gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą

sveikata, nestebimi jų sveikatos būklės pokyčiai ir nebūna lai-ku pakoreguojamas gydymas. „Jau nuo pavasario į mane, kaip į Seimo narį, kreipėsi žmonės, kurie skundėsi dėl COVID-19 nesergan-čių ligonių netinkamo gydymo ir net negydymo, atsisakymo atlikti medicininius tyrimus, apeliuojant į pandeminę situaciją. Teko ir ten-ka išklausyti žmonių bėdas, tačiau priemonių jiems realiai padėti ne visuomet turime“, – spaudos kon-ferencijoje sakė dr. M.  Puidokas. Prof. Vigilijus Jukna pristatydamas pagrindinius laikinosios grupės tikslus pabrėžė, kad svarbu atlikti parlamentinį tyrimą dėl situacijos, susiklosčiusios sveikatos apsau-gos sistemoje, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo apribotas arba visiškai sustabdytas medicini-nių paslaugų teikimas, siekiant užkirsti kelią tokioms klaidoms, kai epidemijos sąlygomis miršta žmonės, kurie dažnai net nėra infekuoti COVID-19. Taip pat būtų nagrinėjama karantino įvedimo ar kitų apribojimų, susijusių su COVID-19, teisiniai aspektai tam, kad ateityje būtų pasirenkamos efektyviausios visuomenės vei-klos ribojimo priemonės. Tuo tikslu bus bendradarbiaujama su visomis institucijomis, taip pat

prezidento suburtais ekspertais, naująja SAM komanda, kad pra-dėtų spręsti situaciją, pasimokyti iš klaidų ir jų ateityje nekartoti. Seimo Sveikatos reikalų komi-teto narė, Darbo frakcijos narė V. Giraitė spaudos konferencijoje pabrėžė ir patikino: „Nenorime dubliuoti medicinos audito ir kitų analogiškų įstaigų darbo, bet planuojame naudotis jų analiti-nėmis įžvalgomis ir ekspertiniais vertinimais.“

Spaudos konferencijos rengėjai patikino, kad laikinosios parla-mentinės darbo grupės keliami uždaviniai aktualūs tiek dabar-tinėje situacijoje, tiek ateityje. Pandemija gali ir vėliau karto-tis. Ir nėra normalu, kai žmonės, visą gyvenimą mokėję sveikatos

draudimo mokesčius, negauna medicininių paslaugų tuomet, kai jiems labiausiai jų reikia. Tai turi keistis. Prof. V.  Jukna patikslino, kad šios grupės nariai rinks duo-menis apie netinkamą gydymą, faktus apie atsisakymą suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, apie jų kokybę ir teiks rekomen-dacijas. M.  Puidokas sakė, kad prie laikinosios parlamentinės darbo grupės jungiasi beveik visų Seimo frakcijų atstovai. Kartu su kitų frakcijų parlamentarais bus analizuojama situacija ir spren-džiama, ką galima daryti kitaip, kad tokios problemos nesikarto-tų, o žmonės sveikatos paslaugas gautų laiku.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Nukelta į p. 7

žinios 7L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 8 ( 3 4 )

GYDYTOJŲ

Nukelta į p. 8

„Bioateitis: gamtos ir gyvy-bės mokslų perspektyvos“  – tokia tema Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medici-nos ir geomokslų skyrius orga-nizavo jaunųjų mokslininkų konferenciją. Ji – tęstinis mokslo renginys, kuriame aktyviai daly-vaujama. Šiais metais vyko jau 13-oji konferencija, rengiama su Gamtos tyrimų centru. Gyvename COVID-19 pandemijos sąlygomis, todėl ši konferencija vyko nuoto-liniu būdu. Konferencijos tikslas – skatinti jaunųjų mokslininkų susi-domėjimą ir aktyvumą, stiprinti Lietuvos mokslo, studijų bei verslo bendradarbiavimą, keistis informacija apie vykdomus tyri-mus, apžvelgti geriausių jaunųjų mokslininkų darbus bio- (nano-) technologijos, biochemijos, bio-medicinos ir geomokslų sandū-

Atkelta iš p. 6

roje, skatinti jaunųjų mokslinin-kų bendradarbiavimą ir tyrimų rezultatų sklaidą. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos mokslo ir studijų insti-tucijų atrinkti 36 geriausi jaunieji mokslininkai (mokslų daktarai ir podoktorantūros stažuotojai) iki 35 metų iš VU, LSMU, KTU, VU Gyvybės mokslų centro, Gamtos tyrimų, Fizinių ir technologijos mokslų centrų, Nacionalinio vėžio ir Lietuvos energetikos institutų.

„Virusų ir jų šeimininkų – bak-terijų  – „ginklavimosi varžybos“ yra viena svarbiausių evoliucijos varomųjų jėgų. Vykstant evoliu-cijai atsirado priešvirusinės siste-mos, kurių dauguma mažai ištir-tos. Naujų apsauginių sistemų tyrimai ne tik padėtų geriau suprasti bakterinius apsaugos

nuo virusų mechanizmus, bet ir gali padėti aptikti naujų moleku-linių įrankių. Vienos tokių mažai ištirtų yra su antivirusiniu atspa-rumu susijusios toksino – antitok-sino sistemos“, – taip konferenci-joje savo pranešimą pradėjo VU Gyvybės mokslų centro magis-trantas Jonas Juozapaitis. Jis per-nai už geriausią pranešimą jau-nųjų mokslininkų konferencijoje „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ pateko į pirmos vietos laimėtojų grupę. Tarp praėjusių metų laureatų buvo ir Lietuvos sveikatos moks-lų universiteto jaunosios moksli-ninkės Darja Nikitina ir Greta Streleckienė. Šiemet jos pateikė savo pranešimus, skirtus skran-džio vėžio tyrimams. „Skrandžio vėžys (SV) yra vienas dažniausių ir labiausiai mirtinų vėžinių susir-

gimų Lietuvoje ir pasaulyje. Nors skrandžio vėžio patogenezė yra susijusi su Helicobacter pylori infekcija, tik 1–2 proc. užsikrėtu-siųjų išsivysto šis navikinis susir-gimas. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad, be Helicobacter pylo-ri, skrandyje yra daugybė poten-cialiai patogeninių bakterijų, kurių sudėtis yra pakitusi sergant SV. Darbo tikslas – atlikti SV audi-nių bakterijų mikrobiotos analizę DNR ir RNR lygmenimis. Tyrimui naudoti 76-ių sergančių SV paci-entų ir 29-ių kontrolinės grupės asmenų skrandžio biopsijų mėgi-niai. Sergančiųjų biopsijos surink-tos iš pažeistos gleivinės ir svei-kos gleivinės, esančios mažiausiai 5 cm atstumu nuo navikinio audi-nio. Iš visų mėginių išskirtos DNR

Ar jaunųjų mokslininkų tyrimai bus panaudoti diagnostikoje?

tų ir remti ES vaistų pramonės konkurencingumą, inovacinius pajėgumus ir tvarumą. Strategija leis Europai patenkinti esamą vaistų poreikį, taip pat krizės lai-kotarpiu, naudojantis patikimomis tiekimo grandinėmis, Europos vaistų strategija siekiama keturių pagrindinių tikslų: užtikrinti gali-mybę pacientams gauti įperkamų vaistų ir patenkinti nepatenkintus

medicinos poreikius (pvz., atspa-rumo antimikrobinėms medžia-goms, vėžio, retųjų ligų srityse), remti ES farmacijos pramonės konkurencingumą, inovacijas ir tvarumą, kurti aukštos kokybės, saugius, veiksmingus ir ekologiš-kesnius vaistus. Taip pat stiprinti pasirengimo krizėms ir reagavimo į jas mechanizmus ir spręsti tie-kimo saugumo klausimus, užti-krinti tvirtą ES balsą pasaulyje skatinant aukštus kokybės, veiks-

mingumo ir saugumo standartus. Eurokomisarė S.  Kyriakides teigė: „Šiandien pradedame veiklą, kuria siekiama užtikrinti, kad saugūs ir veiksmingi vaistai būtų bet kuriuo metu prieinami ir įperkami visiems ES pacientams. Šia ES vaistų stra-tegija įgyvendiname savo įsipa-reigojimą sukurti perspektyvią, į pacientą orientuotą vaistų aplinką, kurioje ES pramonė galėtų diegti inovacijas, klestėti ir toliau išlikti pasauline lydere. Tai mūsų ilgalaikė

atviro strateginio savarankiškumo vizija ir mūsų atsakas į šiandie-nos iššūkius ir pažeidžiamumą, kurį atskleidė COVID-19. Šiandien patvirtiname dar vieną Europos sveikatos sąjungos ramstį.

Nuo gruodžio 2 d. strategija toliau bus aptariama politiniu lygmeniu Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje.

„Gydytojų žinių“ informacija.

žinios 8L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 8 ( 3 4 )

GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 7

ir RNR. SV sergančiųjų audiniuose nustatyta dvigubai daugiau uni-kalių bakterijų sekų, palyginti su kontroline grupe. Nustatyta 15 ir 26 bakterijos atitinkamai DNR ir RNR lygmeniu, kurios reikšmingai skyrėsi SV navikinių audinių ir kontrolės grupėse. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp naviki-nių ir šalia esančių sveikų audinių nebuvo rasta. Atsižvelgiant į nau-dotą sekos kaitai medžiagą (DNR ir RNR), reikšmingi bakterijų populiacijos sk ir tumai buvo nustatyti visose tiriamose grupė-se“, – pranešime teigė D. Nikitina. LSMU doktorantė G. Streleckienė pranešime priminė, kad nuo tada, kai kraujotakoje atrastos cirkuliuojančios nukleorūgštys, nustatyta, kad laisvai cirkuliuo-janti DNR (lc DNR) gali būti kilusi iš navikinio židinio ir rodyti navi-ko genetinius pakitimus. Lc DNR į kraujotaką patenka navikinėms ląstelėms žūstant apoptozės ir nekrozės būdu. Galimybė neinva-ziniu būdu tyrinėti navikinio audinio genetinius pokyčius sulaukia ypač daug mokslininkų dėmesio. Šios jaunosios moksli-ninkės tyrimo tikslas  – palyginti navikinio audinio ir lc DNR muta-cijų profilius, įvertinti asociaciją su klinikiniais duomenimis ir p a c i e n t ų i š g y v e n a m u m u . Skrandžio vėžio pacientų audinio ir kraujo mėginiai buvo surinkti L S M U K a u n o k l i n i k ų Gastroenterologijos klinikoje. „Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad su navikiniu audiniu susijusios mutacijos gali būti aptinkamos plazmos lc DNR, dažniau pacien-tams, kuriems nustatomi didesni navikai. Šis molekulinis žymuo galėtų būti pritaikomas neinvazi-nei pacientų diagnostikos ar pro-gnozei įvertinti“, – pabrėžė jau-noji mokslininkė. LSMU Kauno klinikų gastroenterologas Vytenis Petkevičius savo pranešime teigė, jog HOTAIR yra liga, nekoduojan-ti RNR, kurios raiškos padidėjimas siejamas su įvairių lokalizacijų vėžio blogesne prognoze. Šio mokslininko tyrimo tikslas buvo nustatyti HOTAIR raišką skrandžio gleivinėje esant ikivėžiniams ir vėžiniams pakitimams, taip pat įvertinti HOTAIR reikšmę sergan-čiųjų skrandžio vėžiu išgyvena-mumui. HOTAIR raišk a t i r ta 81 paciento, sergančio skrandžio vėžiu, suporuotose vėžinio audi-nio ir gretimos sveikos gleivinės mėginiuose, 50 pacientų, sergan-čių atrofiniu gastritu, 22 pacien-tų, sergančių lėtiniu neatrofiniu

gastritu, ir 16 sveikų pacientų skrandžio gleivinės audiniuose. Mėginiai paimti iš Kauno klinikų i r M a g d e b u r g o O t t o v o n Guericke’s universiteto ligoninės pacientų. Anot tyrėjo, apibendri-nant HOTAIR raiška laipsniškai didėja stiprėjant pakitimams iki vėžinių būklių. Tai leistų daryti prielaidą, kad ši RNR dalyvauja skrandžio vėžio patogenezėje. Kito LSMU Kauno klinikose dir-b a n č i o g a s t r o e n t e r o l o g o Rolando Gedgaudo konferencijo-je pateikto pranešimo apie kepe-nų ciroze sergančių pacientų kai kuriuos tyrimus primenama, kad žarnyno mikrobiomas dalyvauja kepenų l igų patogenezėje. Portinė hipertenzija sergant kepenų ciroze lemia padidėjusį žarnyno pralaidumą ir bakterijų translokaciją į kraują. Šio tyrimo tikslas  – įvertinti kepenų ciroze sergančių pacientų cirkuliuojan-čios mikrobiomos struktūrą ir susieti ją su klinikiniais parame-trais, uždegimais bei žarnyno pralaidumo žymenimis. Į šį tyri-mą buvo įtraukti 46 kontroliniai asmenys, 58  – sergantys ciroze, jiems atlikti kepenų venų spaudi-mo gradiento (KVSG) matavimai. Šio tyrimo išvadoje sakoma, jog ciroze sergantys pacientai turi skirtingą cirkuliuojančio mikro-biomo profilį, kuris susijęs su klinikiniais parametrais ir uždegi-miniu statusu. Cirkuliuojančio mikrobiomo tyrimai gali turėti svarbią reikšmę kepenų cirozės neinvazinei diagnostikai ir pro-gnozei. Konferencijoje LSMU mokslininkė Agnė Pašvenskaitė savo moksliniame tyrime „Genų polimorfizmų tyrimai  – tiltas į morfologines ir klinikines gerklų vėžio įžvalgas“ priminė, kad plokščialąsteliniu gerklų vėžiu (PGV) sergančių pacientų išgyve-namumo rodikliai išlieka maži. Į tyrimą buvo įtraukta 300 pacien-tų, kuriems histoliškai patvirtin-tas PGV, ir 533 kontrolinės grupės a s m enys. S iek iant deta l iau suprasti PGV vystymąsi biologi-niu lygmeniu vis daugiau dėme-sio skiriama šios ligos naujų spe-cifinių ir prognostinių žymenų paieškai. Šiuo tyrimu ir buvo norima nustatyti genų polimor-fizmų įtaką PGV karcinogenezei įvertinti, jos sąsajas su morfolo-giniu bei klinikiniu ligos pasireiš-kimu. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) yra progre-suojanti centrinės tinklainės dalis, geltonosios dėmės (maku-los) liga. AGDD yra viena svar-

biausių regos sutrikimus bei apa-kimą sukeliančių priežasčių visa-me pasaulyje, ypač išsivysčiusio-se šalyse. Ligos etiologija ir pato-genezė iki šiol nėra visiškai aiški. Kadangi žinoma, kad pagrindiniai patologiniai procesai ligos metu yra drūzų formavimasis, kurį lemia lipidų metabolizmo poky-čiai bei uždegimas. Tad ieškoma AGDD ir genų, atsakingų už šiuos procesus sąsajų. Taip savo prane-šime teigė LSMU jaunoji moksli-ninkė Alvita Vilkevičiūtė. Jos tyri-mo tikslas  – nustatyti genetinių žymenų sąsajas su amžinės gel-tonosios dėmės degeneracijos pasireiškimu. Tikimasi, kad naujai nustatyti imunogenetiniai žyme-nys prisidės prie AGDD patoge-nezės išaiškinimo. Rūta Inčiūtė iš LSMU jaunųjų mokslininkų kon-ferencijoje pateikė tyrimus apie opinį kolitą  – lėtinę uždegiminę žarnyno ligą. „Šiuolaikinėje vėžio imunologijoje pabrėžiama imuni-nės naviko mikroaplinkos svarba ir išskiriami bent trys histopato-loginiu ir transkriptominiu požiū-riu skirtingi imuniniai navikų sub-tipai: imuninės dykumos, imuni-nio atribojimo ir uždegiminis. Vis dėlto eksperimentinis šių subtipų validavimas ikiklinikiniuose ir klinikiniuose modeliuose apsiri-boja viso labo keliomis vėžio lokalizacijomis“,  – taip savo pra-nešimą apie vėžio imunologiją, jos tyrimą pradėjo Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agata Mlynska. Jos kolega ir bendradarbis dr. Jan Aleksander Krasko jaunųjų moks-lininkų konferencijoje pateikė savo projektą, skirtą moterų imu-nologinio nevaisingumo priežas-čių paieškai. Jis pranešime teigė: „Pasaulyje šiuo metu nėra speci-alių imunologinio nevaisingumo diagnostikos sistemų, galinčių vertinti partnerių imuninės siste-mos pokyčius, susijusius su imu-nologiniu nevaisingumu. Tai tam-pa ypač aktualu moterims, ser-gančioms vėžiu, nes žinoma, kad ir pats vėžys, ir gydymas chemo-terapija gali išderinti moters imu-ninę sistemą ir galbūt paskatinti ankstyvąjį persileidimą. Pasaulyje yra testų, skirtų humoraliniam imunitetui (prieš spermatozoidus susidariusių antikūnų ASA) ver-tinti, deja, naujausi tyrimai rodo, kad ASA testo nepakanka nevai-singumo problemai išsamiai dia-gnozuoti.“ Pasak jo, šio projekto tikslas yra nustatyti imuninių ląstelių subtipus kraujyje ir gim-

dos gleivinės nuograndose, taip pat įvertinti šių parametrų ryšį. VU Gyvybės mokslų centro jau-noji mokslininkė Greta Bigelytė savo moksliniame pranešime „Cas12f – mažosios CRISPR-Cas nukleazės“ pabrėžė, kad vienas pagrindinių šių dienų gyvybės mokslų tikslų – aktyvus, tikslus ir greitas genomo redagavimas. Jam pasiekti reikalingi lengvai pritaikomi molekuliniai įrankiai, iš kurių plačiausiai pastarąjį dešimtmetį nagrinėjami yra CRISPR nukreazės.

Alergijos būdingos daugiau nei 25  proc. žmonių populiaci-jos pasaulyje. Alerginiai susir-gimai yra itin dažnai pasitai-kantys imuniteto sutrikimai, o namų dulkių erkės yra daugelyje pasaulio regionų gausiai paplitęs ir sunkiai pastebimas alergenų šaltinis. Net dviejų VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto jaunųjų mokslininkų Karolinos Juškaitės ir Vytauto Rudoko pranešimai skirti namų dulkių erkių problemoms spręsti. VU mokslininkė genetikė savo pranešime „Černobylio katas-trofos likviduotojų genomo tyri-mai: variantai, galimai lemiantys glaukomos prevenciją“ teigė, jog likę gyvi Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojai (LČKL) išgyveno ekstremalias sąlygas ir prisitaikė prie jonizuojančio-sios spinduliuotės padarinių. Potencialiai tokį išgyvenamumą ir adaptaciją gali lemti unikali genomo variacija. Taip įsitikinusi jaunoji mokslininkė. Ji parengė klausimyną, atliko genotipavimo duomenų analizę ir palyginusi su bendrąja lietuvių populiacija pastebėjo, kad genomo variantas LOXL1 gene statiškai reikšmingai dažniau nustatomas tarp LČKL. Anot mokslininkės, šis variantas galbūt yra veikiamas teigiamos gamtinės atrankos, nes gali lemti LČKL natūralią glaukomos pre-venciją. Šio ir kitų protekcinių genomo variantų nustatymas gali būti naudingas analizuojant daugiaveiksmių ligų, tokių kaip glaukoma, genetinę architektūrą, siekiant papildyti žinias apie jų etiopatogenezės mechanizmus ir populiacijoje vykstančius mikro-evoliucinius procesus.

Reikia manyti, kad nemažai 13-ajai konferencijai pateiktų jaunųjų mokslininkų darbų bei tyrimų artimiausioje ateityje gydytojai panaudos pacientų ligų diagnostikoje bei gydyme.

„Gydytojų žinių“ informacija.

žinios 9L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 8 ( 3 4 )

GYDYTOJŲ

Stokholme įteikta Nobelio chemijos premija. Ja šiemet už CRISPR-Cas9 genų redagavimo metodo („genų žirklių“ techno-logijos) išplėtojimą apdovano-tos mokslininkės Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profe-sorius biochemikas Virginijus Šikšnys kartu su komanda yra šios srities pionieriai, reikšmin-gai prisidėję prie šio atradimo ir jo plėtros. Siekiant įprasminti profesoriaus pasiekimus, prieš pat Nobelio premijos teikimo dieną Vilniuje bus įsteigta pro-fesoriaus vardu pavadinta sti-pendija. Ji sieks 10 tūkst. eurų kasmet, Vilniaus miestas įsi-pareigojo stipendiją finansuoti bent penkerius metus.

S t i p e n d i j ą a d m i n i s t r u o s Vilniaus universitetas. Į ją preten-duoti galės gabiausi aukštesnių studijų pakopų gyvybės mokslų studentai iš viso pasaulio, studi-juojantys ir vykdantys mokslinius tyrimus Vilniuje.  Stipendija sieks 10 tūkst. eurų per metus. Juos Vilniaus miestas įsipareigoja skirti

STIPENDIJA – GABIAUSIEMS GYVYBĖS MOKSLUOSE

penkerius metus iš eilės su gali-mybe šį terminą pratęsti.

Žinią apie iniciatyvą priėmė džiugiai

Pats prof. V. Šikšnys kalbėda-mas apie iniciatyvą šypsosi ir džiaugiasi, kad stipendija taps puikia paskata jauniems moks-

lininkams toliau aktyviai tęs-ti mokslinius tyrinėjimus: „Aš, žinoma, visiškai nesitikėjau, kad mieste gali atsirasti mano vardo stipendija. Bet manau, kad į ją rei-kėtų žiūrėti kaip į svarbią miesto iniciatyvą, palaikančią talentus ir skatinančią jaunus mokslininkus toliau aktyviai tęsti savo darbus

ne kur kitur, bet būtent Vilniuje.“VU Gyvybės mokslų centro,

kuriame dirba ir prof. V. Šikšnys, direktorius prof. Gintaras Valinčius džiaugiasi stipendijos atsiradimu – anot jo, tokios iniciatyvos tie-siogiai prisideda prie pasaulinio masto talentų gimimo.

„Bet kokios mokslo institucijos, miesto ir šalies sėkmė mokslo pasaulyje priklauso nuo žmonių. Tad šia stipendija, pripažindami jaunų mokslininkų sugebėjimus, paskatinsime juos toliau aktyviai dirbti Vilniuje ir savo pasiekimais garsinti Lietuvą. Labai svarbu, kad šioje jaunų talentų kelionėje mies-tas vertina mokslo pasiekimų nau-dą ir didžiuojasi jais kaip integralia miesto istorijos, kultūros ir gyve-nimo dalimi. Tai jaunus žmones įkvepia tęsti savo darbus šiame mieste“, – sako prof. G. Valinčius.

Už vadinamųjų „molekulinių genų žirklių“ atradimą ir pats prof. V. Šikšnys yra apdovanotas pres-tižinėmis premijomis – Harvardo universiteto Warreno Alperto, o kartu su šių metų Nobelio che-mijos premijos laureatėmis – ir garsiąja Kavli premija.

Pagal VU informaciją

VU Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas V. Šikšnys

Laba diena, gerbiami kolegos gydytojai,

šioje įtemptoje kovos su Covid-19 virusu  situacijoje, kuomet mums visiems tenka atlaikyti antrąją, daug sunkesnę viruso bangą, Jūs dirbate didžiuliu krūviu, nešate didelę atsakomybę už savo pacientus.

Labai svarbu pasirūpinti savimi, išlaikyti emocinę pusiausvyrą, vidinį ramumą ir stabilumą.  Kadangi ekstremali situacija neišvengiamai kelia stresą ir įtampą, ieškoti emocinės paramos yra natūralu.

Vilniaus psichoanalitikų draugijos nariai, profesionalūs psichoterapeutai ir psichoanalitikai siūlo nemokamas nuotolines psichoterapines konsultacijas (audio ar video) pandemijos laikotarpiu. Mes tikime, kad galimybė kalbėtis gali suteikti palengvėjimą ir paramą. Nesvarbu, ar pokalbis būtų apie profesinį, ar apie asmeninį gyvenimą.

Prašome kreiptis nurodytais kontaktais. Būtinai pasakykite ar parašykite, kad esate medicinos darbuotojas. Jei pagei-daujate, konsultacijos gali būti anoniminės.

Tel.: +370 6884 2222 (Agnė; nesant galimybei atsiliepti – perskambinama); el. paštas: agneibalod@gmail.com