2013 m. sausio 30 d. / Trečiadienis / Nr. 24 (13 449)

ORAI

Debesuota, daugelyje rajonųkris šlapdriba,pajūryje lis. Temperatūra die-ną 1-4 laipsniaišilumos.

19p.

Gruodį portfelius išsidalijus naujiesiems ministerijų šeimininkams, pokyčių radosi ir ilgą laiką kai kur nekitusiosedarbo užmokesčio eilutėse.Dalies ministrų kišenės pildėsilabiau nei jų pirmtakų.

Vyriausybės vadovas socialdemok-ratas Algirdas Butkevičius darbo už-mokesčio dydžiu pasipuikuoti priešankstesnį premjerą konservatoriųAndrių Kubilių bent kol kas negali. Pa-skutinį praėjusių metų ketvirtį įvykusivaldžios kaita premjero atlyginimo ne-pakeitė. Jis liko 11 125 litai. Tačiau mi-

nisterijų vadovų atlyginimų eilutėsepokyčių neišvengta. 2012 metų ketvir-tą ketvirtį, palyginti su ankstesniu ket-virčiu, vidutinis mėnesinis darbo už-mokestis prieš mokesčius ūgtelėjo bentpenkių ministerijų vadovams, šešiemssmuktelėjo, dviem nekito.

3p.

Valdžia algas išaugino ne visiems

UŽSIENIS

Neišmesk be reikalo

Jungtinių Tautų Maisto produktų iržemės ūkio organizacija ėmėsi įgy-vendinti programą “Galvok-valgyk-saugok. Palik mažiau maisto pėdsa-kų”. Pasaulis raginamas nešvaistytimaisto produktų ir neignoruotiprastesnės prekinės išvaizdos vaisiųir daržovių. Tai leistų pristabdyti dėlnesaikingo vartojimo augančiasmaisto kainas. Be ekonominių, pati-riama ir ekologinių nuostolių, nesmaisto gamybai per metus sunaudo-jama apie 500 mlrd. kubinių metrų vandens. 8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

13p.

DIENOS TEMOS

Premjero patarėjų korpusas išsipūtė 3p.

ISTORIJA

Prie kokiųkrosnių šildėsi valdovai

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

VERSLAS

Pingantis svaras paplonins pinigines 9p.

·e‰tadien∞skaitykite priedà

Studijos 2013

Sunkus pasųkeitimas

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Į šalies policijos komisariatųmigracijos tarnybas plūsta norintieji pasikeisti asmens tapatybės dokumentus. Dauguma jų - vyresni žmonės,kuriems lietuviški pasai buvo išduoti prieš 20 metų. Pasų keitimo bumas yra sunkus tiesiogine šio žodžio prasme.

Nemaža dalis dokumentus pasi-keisti turinčių žmonių yra neįgalūs.Pas juos vyksta migracijos tarnybųdarbuotojos, neretai pačios nešinosdaugiau kaip 20 kilogramų sverian-čia biometrinių duomenų registra-vimo įranga. Tačiau toli gražu nevisi policijos komisariatai ją turi.

Prie Marijampolės apskrities vy-riausiojo policijos komisariato (VPK)Migracijos skyriaus priimamojo du-rų pastaruoju metu nuolat būriuoja-si žmonės. Anot skyriui laikinai va-dovaujančios Irenos Beigienės, toksasmens dokumentus norinčių pasi-keisti gyventojų pagausėjimas yra na-tūralus, nes 1992 metų pabaigoje -1993 metų pradžioje Lietuvos pilie-čiams pasai buvo keičiami į lietuviš-kus. Asmenims, kurie tuo metu bu-vo vyresni nei 45-erių, pasai buvoišduodami dvidešimčiai metų. Bū-tent jų galiojimas šiuo metu ir bai-giasi. Be to, nuo 2003 metų sausio 1dienos pradėtos išduoti pirmosiosasmens tapatybės kortelės. Jos išduo-tos 10 metų laikotarpiui. Tad ir šiųgaliojimo laikas jau baigiasi. Kiek išviso žmonių šiemet turės pasikeistiasmens tapatybės dokumentus, duo-menų neturima.

4p.

Norinčiųjų pasikeisti asmens tapatybės

dokumentus pastaruoju metu

gausėja ir didmiesčiuose.

Apie parlamento frakcijomsnepriklausančių Seimo nariųveiklos ypatumus kalbamės suValstiečių ir žaliųjų sąjungos(VŽS) atstove Rima Baškiene.

- Esate Mišrios Seimo narių gru-pės, kuri šią kadenciją itin negausi -vos trys nariai, seniūnė. Kaip sekasisugyventi tokiam mažam būreliuipolitikų? Iš šalies atrodytų, jog taigana paprasta, nes nekamuoja di-delėms frakcijoms būdingos pro-blemos ir taisyklės.

- Mišrią Seimo narių grupę sudaroparlamentarai, kurie nepriklauso frak-cijoms. Natūralu, kad patys per rinki-mus išsikėlę ir rinkėjų pasitikėjimąvienmandatėse apygardose pelnę as-menys neskuba tapti vienos ar kitosfrakcijos, dažniausiai sukurtos politi-niu pagrindu, nariais. Tokie yra manokolegos. Keistai ir, manau, nelabai mo-raliai atrodytų, jei VŽS atstovė būtų so-cialdemokratų, konservatorių ar libera-lų frakcijos narė. Svarbu nenuviltirinkėjų, kurie balsavo už asmenį ne dėljo priklausymo vienai ar kitai partijai.Jei politikoje būtų daugiau moralės, vi-suomenė labiau pasitikėtų politikais.

Mes savo grupėje puikiai sutaria-me, balsuojame taip, kaip kiekvienamdiktuoja sąžinė ir protas. Tai puikus

laisvo Seimo nario mandato pavyzdys.Praėjusios Seimo kadencijos pradžio-je Mišrią grupę sudarė keturi, kaden-cijos pabaigoje - 17 narių. Nežinia,kaip bus šį kartą, tačiau parlamentarųbėgiojimą iš frakcijos į frakciją, ypač jeitai siejama su asmeninės naudos ieš-kojimu, vertinu labai neigiamai.

- Bet ar Jums neatrodo, kad “mažų-jų” nuomonė neretai ignoruojama?

- Labai daug kas priklauso nuo pa-ties Seimo nario aktyvumo ir gebėjimobendrauti, įtikinti kolegas. Nepritariunuomonei, kad parlamentaras, ne-priklausantis valdančiajai daugumaiar gausiai Seimo frakcijai, negali nie-ko nuveikti. Teikti įstatymų projektus,siūlymus, būti aktyvus komiteto, ko-misijų ar parlamentinių grupių narys,rengti konferencijas turi galimybę ir

mažos grupės narys. Iš patirties galiudrąsiai teigti, jog trys balsai, o kartaisnet ir vienas yra labai reikšmingas.

- Praėjusias dvi kadencijas dirbo-te Socialinių reikalų ir darbo komi-tete, šią - Švietimo, mokslo ir kultū-ros. Kokius svarbiausius iššūkiusmatytumėte šioje srityje?

- Per aštuonerius darbo Seime me-tus sukaupiau daug patirties socialinė-je srityje. Manau, tinkamai panaudo-siu ją ir naujoje sferoje. Galimybę dirbtiŠvietimo, mokslo ir kultūros komitetepriėmiau kaip iššūkį - daugiau dėme-sio skirti ir būti naudingesnei regio-nams bei kaimams, kuriems švietimasir kultūra itin svarbūs dalykai. Manoatstovaujamai partijai kaimo politikanėra tik žemės ūkis ir socialiniai reika-lai. Mums labai svarbu, kad kaimuoseišliktų mokyklos ir vyktų aktyvus kul-

tūrinis gyvenimas. Ir ne tik kaimuose.Apskritai būtina puoselėti dvasingu-mą, ugdyti tautiškumą, pilietiškumą,patriotizmą, jaunimo pasirengimą at-sakingam šeiminiam gyvenimui.

- Į Seimą esate išrinkta Šiaulių kai-miškojoje apygardoje. Kokių specifi-nių problemų turi Jūsų rinkėjai?

- Jos panašios kaip ir visoje Lietu-voje. Šiaulių rajonas - žiedinė savival-dybė. Vienintelis jo miestas Kuršėnai,turintis apie 13 tūkst. gyventojų, nėrarajono centras. Kuršėnams suteiktastik seniūnijos statusas. Nemažai ra-jono gyventojų gyvena vienoje, o dir-ba ar mokosi kitoje savivaldybėje.Dėl to kyla tam tikrų problemų, pa-vyzdžiui, dėl mokesčių už neforma-lųjį ugdymą.

- Seime esate vienintelė VŽS ats-tovė. Kokią įtaką daro partija Jūsųparlamentinei veiklai - sulaukiategriežtų nurodymų, net diktato ar įJūsų darbus nesikišama?

- Gaila, kad VŽS netapo parla-mentine partija, tačiau per mane yragalimybė Seime išsakyti mums ak-tualias problemas. Džiaugiuosi, kaipartijos kolegos pataria ar pateikiasiūlymų, tačiau tikrai niekada nesupatyrusi jokio diktato. •Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

SAULIUS SPURGA

Pastaruoju metu viešojoje erdvėjeužsimezgė diskusija apie Tėvynės są-jungos-Lietuvos krikščionių demok-ratų (TS-LKD) perspektyvas. Net irpo pralaimėtų rinkimų ši partija įvar-dijama kaip solidžiausia Lietuvos po-litinė jėga, kurios pasirinkta strategi-ja gali nulemti mūsų šalies ateitį.Tokia analizė atrodo dar aktualesnėstebint tarsi iš atsitiktinių lopų su-durstytos, tvirtesnio stuburo neturin-čios dabartinės Vyriausybės veiklą.

Tiesa, nuo Algirdo Butkevičiausvadovaujamos Vyriausybės darbopradžios dar nepraėjo šimtas dienų,tad nuo aštresnės kritikos jai būtųgalima susilaikyti. Kita vertus, nėrako tikėtis, kad iš tuščios vietos rasiskas nors gera. Pavyzdžiui, tam, kadbūtų nubrėžtos vienos svarbiausiųvalstybės mokesčių politikos refor-mos gairių, Vyriausybė sudarė eks-pertų darbo grupę, iš kurios tikisi su-laukti siūlymų. Akivaizdu, kad toksžingsnis prasilenkia su demokrati-nės valstybės politine praktika ir ne-gali būti rezultatyvus. Kryptį, kuriajudės mokesčių reforma, turi nuro-dyti ne kas kitas, o Vyriausybę suda-rančios politinės jėgos, - juk tam jos

ir dalyvavo rinkimuose, kad įgyven-dintų savo programas. Ekspertai ga-li nebent patarti, kokiu būdu geriau-siai tai įgyvendinti.

Toks dabartinės Vyriausybės dang-stymasis ekspertais tėra neišradin-gas būdas užmaskuoti idėjų stygių,politinės valios stoką, atsakomy-bės baimę, kuri ryški Vyriausybėsveiksmuose ir kitose srityse. Ta-čiau visa tai galima nuslėpti tik ri-botą laiką - netrukus tai atsiskleisvisu ryškumu.

Akivaizdu, kad politinės švytuok-lės principas Lietuvoje veikia, social-demokratai ir konservatoriai keičiavieni kitus formuodami Vyriausybę.Tiesa, išmintingųjų balsai įspėja, kadnegalima tiesiog sėdėti ir laukti, kolšvytuoklė savaime vėl pasisuks TS-LKD link prieš 2016 metų rinkimus.Vis dėlto kiekvienas turėtų sutikti,kad toks scenarijus yra tikėtinas. Da-bartinės stipriausios opozicinės par-tijos pasirinkimai darys didelę įtakątam, kur link judės valstybė.

Gana karštas pastarasis TS-LKDtarybos posėdis ir praėjusios savai-tės pranešimas, kad partija ėmė for-muoti šešėlinį ministrų kabinetą,suaktyvino diskusijas apie konserva-torių perspektyvą, jų strategiją ir tak-tiką. Vis dėlto šioje diskusijoje iš akiųpaleidžiami keli svarbūs aspektai.

Iki šiol buvo laikoma, kad svar-biausi TS-LKD rėmėjai yra pagyve-nę žmonės, tremtiniai. Pastarieji rin-kimai visiškai pakeitė šią situaciją.Konservatoriai gerai pasirodė di-

džiuosiuose miestuose, o provin-cijoje jų pozicijos kur kas silpnes-nės. Greičiausiai taip atsitiko todėl,kad miestų žmonėms priimtinaspasirodė buvusios Vyriausybės nu-siteikimas žvelgti į ateitį, projektuo-ti darbus. Jie parodė paramą tech-nokratinėms Andriaus Kubiliausnuostatoms ir retorikai. Diskusija ky-la dėl to, kad galbūt reikėtų pamalo-ninti ir tą “antrąją Lietuvą”, ją kaipnors pakutenti, pažadėti “ilgesnį li-tą”. Žinoma, A.Kubiliaus Vyriausy-

bė pasižymėjo nejautrumu ir tam tik-ra arogancija, tačiau viską suvesti įkalbų stilių ir pažadus, kai iki rinki-mų liko beveik ketveri metai ir dė-liojamos strateginės nuostatos, būtųnesolidu. Liūdna realybė yra tai, kad“antroji Lietuva” iš tikrųjų egzistuo-ja. Kalbos ir pažadai iš TS-LKD na-rių lūpų šio elektorato nepaveiks, nesjo prioritetai skleidžiasi tiesiog kitulygmeniu. Kita vertus, persistengussu šiuo “ėjimu į liaudį”, TS-LKDgreitai galėtų prarasti savo veidą ir tap-ti eiline šokančių ir besiskeryčiojančiųdraugų partine grupuote. Tiesiog TS-LKD turėtų atidžiau pažvelgti į savoideologijos pagrindus ir ryškiai for-muluoti siekį stiprinti vidurinę kla-sę. Sunku būtų sugalvoti prasmin-gesnį strateginį uždavinį, kuris kartuatneštų ir atitinkamą leksiką, irkonkrečius sprendimus. Juk viduri-nė klasė ir yra tas partijos elektoratas,kurį reikia stiprinti kaip svarbiausiądemokratinės valstybės atramą. Re-gioninės politikos neliko net rudi-mentų, o ją reikėtų atgaivinti rimtaigalvojant apie vidurinės klasės gyvy-bingumą.

Toks strateginis tikslas sietinas irsu demokratijos padėtimi Lietuvoje.Seniai išklydome iš kelio, net ne-beaišku, kur susidariusios padėties

priežastys, o kur pasekmės: regis, netir rinkėjams jokių pokyčių neberei-kia. Ar kada girdėjote, kad kas poli-tikus remtų prie sienos dėl pilietinėsvisuomenės, demokratijos padėties?Garsiai kalbama, kad visuomenėalksta teisingumo, solidarumo. Okaip tas teisingumas, solidarumas ra-sis? Ogi taip: kokie nors geri politikaitai įves. Skels vienam kitam nusidė-jėliui antausį, priims kokį nors gerąįstatymą, “įvykdys reformą”, galbūtnet sumažins Seimo narių skaičių iki101 (tai būtų didžiausias demokrati-jos pasireiškimas)... Dabar bene vie-nintelė demokratijos apraiška yra ta,kad valdžioje keičiasi partijos ir as-menybės, į svarbius ir ne tokius svar-bius postus susodinami kiti žmonės.Visos idėjos, kurios šiuo metu gar-siai skamba viešojoje erdvėje, šiojeydingoje sistemoje net ir įgyvendintosnieko nepakeistų. Juk demokratijosesmė yra sprendimų priėmimo me-chanizmo skaidrumas, realus žmo-nių įgalinimas, o ne galvų kapojimas(kurio, tiesą sakant, daugelis ir ilgisikaip “teisingumo”).

Solidi partija neturėtų plaukti pa-sroviui, o pasiūlyti realią demokra-tijos stiprinimo programą, prade-dant nuo savivaldos. Kitas kelias -į desperaciją ir griūtį. •

2013 01 30Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Belaukiant politinės švytuoklės

TS-LKD turėtų atidžiau pažvelgti į savo ideologijos pagrindus ir ryškiai formuluoti

siekį stiprinti vidurinę klasę.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Seimo tribūna

Ir vienas balsas gali būti reikšmingas

Nepritariu nuomonei,kad parlamentaras,

nepriklausantis valdančiajai daugu-

mai ar gausiai Seimofrakcijai, negali nieko

nuveikti.

Seimo narė R.Baškienė tikino niekada nepatyrusi savo partijos diktato.Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 32013 01 30Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Gruodį portfelius išsidalijusnaujiesiems ministerijų šeimi-ninkams, pokyčių radosi ir ilgąlaiką kai kur nekitusiose darboužmokesčio eilutėse. Vieniemseinamos pareigos kišenes pildėlabiau nei jų pirmtakams, kitiemstenka žvelgti į įspūdingesnesbuvusių ministrų atlyginimųsuvestines.

Vyriausybės vadovas socialdemok-ratas Algirdas Butkevičius darbo už-mokesčio dydžiu pasipuikuoti priešankstesnį premjerą konservatoriųAndrių Kubilių bent kol kas negali. Pa-skutinį praėjusių metų ketvirtį įvykusivaldžios kaita premjero atlyginimo ne-pakeitė. Jis liko 11 125 litai. Tačiau mi-nisterijų vadovų atlyginimų eilutėsepokyčių neišvengta. 2012 metų ketvir-tą ketvirtį, palyginti su ankstesniu ket-virčiu, vidutinis mėnesinis darbo už-mokestis prieš mokesčius ūgtelėjo bentpenkių ministerijų vadovams, šešiemssmuktelėjo, dviem nekito. Pokyčių esa-ma ir dėl viceministrų, ministrų pata-rėjų bei ministerijų kanclerių algų.

Šoktelėjo aukštynKai konservatorių deleguotą Ri-

mantą Žylių ūkio ministro poste keitėsocialdemokratė Birutė Vėsaitė, Ūkioministerijos vadovo darbo užmokes-tis šoktelėjo 255 litais - iki 8989 litų. Vi-ceministrams ir ministerijos kancleriuiteko tenkintis tokiu pačiu atlyginimu(atitinkamai 7165 ir 7402 litais), o mi-nistro patarėjų vidutinė alga šiek tiek,39 litais, smuktelėjo ir siekė 5778 litus.

Palyginti su ankstesniu laikotarpiu,ūgtelėjo pirmininkavimui Europos Są-jungos Tarybai besirengiančios Užsie-nio reikalų ministerijos (URM) vado-vo, socialdemokratų deleguoto LinoLinkevičiaus ir anksčiau URM vado-vavusio konservatoriaus AudroniausAžubalio vidutinis atlyginimas - 2012metų ketvirtą ketvirtį siekė 10 318 litų

(815 litų daugiau nei ankstesnį ketvir-tį). Ministro patarėjų ir URM kancle-rio atlyginimai nekito (atitinkamai4159 ir 6975 litai), o viceministrų -smuktelėjo 191 litu.

Energetikos ministerijos (EM) dar-bo užmokesčio suvestinė rodo, kadkonservatorių deleguoto Arvydo Sek-moko ir naujojo ministro JaroslavoNeverovičiaus vidutinė alga šoktelėjo24 litais - iki 8740 litų. Viceministraiuždirbo 7402 litus, 131 litu mažiau.Tačiau EM kanclerio atlyginimas išau-go 976 litais ir siekė 7165 litus, ministropatarėjo - 105 litais, iki 5178 litų.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtįsveikatos apsaugos ministro pareigasėjusio liberalcentristo Raimondo Šu-kio ir jį pakeitusio socialdemokrato Vy-tenio Povilo Andriukaičio atveju vidu-tinis darbo užmokestis išaugo iki 10 140litų. Iki tol Sveikatos apsaugos minis-terijos (SAM) vadovo atlyginimas bu-vo stabilus ir siekdavo 10 012 litų. Vice-ministrų atlyginimas liko 6453 litai,ministro patarėjo sumažėjo iki 5058 li-tų (586 litais), o SAM kanclerio ūgtelė-jo 142 litais - iki 8446 litų.

Šiek tiek ūgtelėjo vidutinis Kraštoapsaugos ministerijos (KAM) vadovodarbo užmokestis - nuo 10 264 iki 10267 litų. Konservatorę Rasą Juknevi-čienę pakeitusio socialdemokrato Juo-zo Oleko vadovaujamos KAM vado-vybės algų lentelėse kitų pokyčių nėra.Viceministro vidutinis atlyginimas li-ko 7255 litai, ministro patarėjo - 5521litas, KAM kanclerio - 6660 litų.

“Nelaimingųjų” šešetukasKitų ministerijų vadovai turi tenkin-

tis kuklesniais arba tokiais pat atlygini-mais. Vidaus reikalų ministerijos(VRM) vairą 2012 metų ketvirtą ket-virtį iš liberalcentristo Artūro Melia-no perėmė “tvarkietis” Dailis AlfonsasBarakauskas. Vidutinis darbo užmo-kestis tuo metu smuktelėjo 85 litais -iki 9672 litų. VRM kanclerio atlygini-mas liko stabilus - 7022 litai. Ministropatarėjo išaugo 866 litais (iki 5286 litų),viceministrų - 892 litais (iki 7582 litų).

Finansų ministerijai (FM) vado-vavusios Ingridos Šimonytės ir jąpakeitusio socialdemokrato Ri-manto Šadžiaus darbo užmokesčiokreivė pasuko į apačią ir atsidūrėties 9567 litais (sumažėjo 191 litu).Viceministrų išaugo 116 litų, o FMkanclerio ir ministro patarėjų vidur-kis liko nepakitęs - atitinkamai 6880ir 6315 litų.

Švietimo ir mokslo ministro kėdė-je sėdėjęs Liberalų sąjūdžio (LS) ats-tovas Gintaras Steponavičius ir jį pa-

keitęs Darbo partijos deleguotas Dai-nius Pavalkis darbo užmokesčio vi-durkį “numušė” 42 litais - iki 10 140litų. Viceministrai ir ministerijos kanc-leris uždirbo 52 litais mažiau - po 6378litus, o ministro patarėjai 182 litais ma-žiau - po 5194 litus.

Ilgą laiką po 10 012 litų per mėnesįuždirbdavusiam tuomečiam žemėsūkio ministrui konservatoriui KaziuiStarkevičiui negali prilygti naujasis Že-mės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas“darbietis” Vigilijus Jukna. Praėjusių

metų ketvirtą ketvirtį ministro darboužmokestis smuktelėjo 254 litais - iki9758 litų. ŽŪM kancleris turėjo ten-kintis 159 litais mažesniu atlygiu (7813litų), tačiau viceministrų alga ūgtelėjo47 litais - iki 7307 litų, o ministro pa-tarėjų 64 litais - iki 5577 litų.

Kai Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos (SADM) vadovės pareigaspradėjo eiti “darbiečių” patikėtinė Al-gimanta Pabendinskienė, sumažėjo irSADM vairininko vidutinis darbo už-mokestis. Praėjusių metų trečią ketvir-tį konservatorius Donatas Jankauskasper mėnesį vidutiniškai uždirbdavo9585 litus, ketvirtą ketvirtį ministro at-lyginimas smuko 446 litais - iki 9139litų. Viceministrų alga padidėjo 109 li-tais (iki 7503 litų), ministro patarėjų -21 litu (iki 4253 litų), SADM kanclerio- 266 litais (iki 7160 litų).

Liberalcentristų deleguotam Arū-nui Gelūnui ir vėliau “darbiečiui” Ša-rūnui Biručiui vadovaujant Kultūrosministerijai (KM) ministro darbo už-mokestis šiuo laikotarpiu sumažėjo 10litų ir dabar siekia 8456 litus. Vicemi-nistrai gali pasigirti 37 litais didesnealga (6049 litai), ministro patarėjamsužmokestis krito 229 litais (4829 litai),o KM kanclerio alga nepakito.

Pokyčių nebūtaLS atstovas Eligijus Masiulis ir so-

cialdemokratas Rimantas Sinkevičius,buvęs ir esamas Susisiekimo ministe-rijos vadovai, uždirbo po 9503 litus.Nepakito ir viceministrų, ministeri-jos kanclerio ir ministro patarėjų at-lyginimai. Jie uždirbo atitinkamai po7877, 7311 ir 5922 litus.

Pokyčiai nepalietė ir Aplinkos minis-terijos vadovų. Jai “dirigavęs” Gedimi-nas Kazlauskas ir dabartinis ministras“tvarkietis” Valentinas Mazuronis vi-dutiniškai turėjo uždirbti po 8739 litus.Nepakito ir viceministrų, ministerijoskanclerio bei ministro patarėjų algos.Jie uždirbo atitinkamai po 7545, 7829,6231 litą.

Naujausių duomenų nepateikėtik Teisingumo ministerija.•

Valdžia algas išaugino ne visiems

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Pagal politinio pasitikėjimo pagalbininkų skaičių darbo pradžioje premjeras AlgirdasButkevičius pralenkė pirmtakąAndrių Kubilių. Opozicija įžvel-gia valdžios užmojus politinekomanda pranokti ankstesnesvyriausybes.

Premjero socialdemokrato A.But-kevičiaus patarėjų vis daugėja. Prie jokomandos prisidėjus plaukikui Vy-tautui Janušaičiui, Vyriausybės vado-vo patarėjų korpusą sudarys 13 žmo-nių. A.Butkevičiui taip pat talkinaatstovė spaudai ir padėjėjas.

Buvusio premjero A.Kubiliaus pa-tarėjų skaičius nuolat kito. Kadenci-jos pradžioje 2008 metais jis turėjo9, baigdamas darbą 2012-aisiais - 11patarėjų. Tiesa, 2010 metais panai-kinus apskričių viršininkų admi-nistracijas dalis buvusių viršininkųtapo A.Kubiliaus patarėjais regionųklausimais. Po metų šios pareigybėsbuvo panaikintos.

Komanda pasipildėA.Butkevičius turi patarėjus ekono-

mikos, užsienio politikos, žemės ūkio,energetikos, finansų, susisiekimo, ap-

linkos apsaugos, ryšių su Seimu, kul-tūros, taip pat jaunimo, sporto ir ne-vyriausybinių organizacijų klausimais.

Šią savaitę premjero komanda darpadidėjo. Patarėjais pradėjo dirbti bu-vusi prezidento Valdo Adamkaus ats-tovė spaudai Rita Grumadaitė ir bu-vęs Neringos meras Antanas Vinkus.R.Grumadaitė A.Butkevičiui patarinėsvidaus politikos ir viešųjų ryšių, A.Vin-kus - sveikatos apsaugos klausimais.

Nuo vasario 11 dienos A.Butkevi-

čiaus patarėju sporto klausimais tu-rėtų pradėti dirbti V.Janušaitis.“Sporto bendruomenė pageidavo,kad Vyriausybės vadovas turėtų at-skirą patarėją sporto klausimais”, -aiškino premjero atstovė spaudaiEvelina Butkutė-Lazdauskienė.

Stiprina pajėgasAnot E.Butkutės-Lazdauskienės,

artėjant Lietuvos pirmininkavimuiEuropos Sąjungos (ES) Tarybai, dau-

gelyje sričių reikalingas pastiprinimas.“Norime būti stiprūs visose srityse.Natūralu, kad premjeras tokiu metuturi 12, o su V.Janušaičiu turės 13 pa-tarėjų. Ar jų skaičius didės, kol kas pa-sakyti negaliu”, - LŽ teigė premjeroatstovė spaudai.

Nors ankstesnis premjeras konser-vatorius A.Kubilius pradėjo dirbti su9, o baigė su 11 patarėjų, E.Butkutė-Lazdauskienė priminė, kad buvo lai-kas, kai jam talkino 15 patarėjų.

Kaip informavo Ministro pirminin-ko tarnybos Spaudos ir komunikacijosskyrius, šiuo metu dirbančių dvylikosA.Butkevičiaus patarėjų ir atstovėsspaudai atlyginimams išmokėti per mė-nesį skiriama beveik 81 tūkst. litų.

Nepasitiki ministrais?Vertindamas vis didėjantį A.But-

kevičiaus patarėjų korpusą, opozici-nės Seimo Liberalų sąjūdžio frakci-jos seniūnas Eligijus Masiulis teigė,kad dabartiniai valdantieji tiesiognusimeta anksčiau demonstruotosusirūpinimo kaukes. Esą vienaipkalbėta būnant opozicijoje ir norintįtikti rinkėjams, o atsidūrus val-džioje elgiamasi visai kitaip. “Šiuoatveju jie ne tik kartoja kai kuriasankstesnių vyriausybių ydas, bet irsu kaupu jas viršija”, - pažymėjoE.Masiulis.

Jam susidaro įspūdis, kad kiekvie-nam premjero patarėjui priskirta ku-ruoti po atskirą ministeriją. Esą tairodo, kad A.Butkevičius nelabai pa-sitiki ministrais ir todėl jam reikalin-gi ministerijų veiklą analizuojantyspagalbininkai.

E.Masiulis atkreipė dėmesį ir įnaujos Vyriausybės planus kai ku-riose ministerijose didinti vicemi-nistrų skaičių. Tai taip pat motyvuo-jama artėjančiu pirmininkavimu ESTarybai. “Man susidaro įspūdis, kadšiuo argumentu jau pradedamapiktnaudžiauti, ir bet koks valdy-mo išlaidų pūtimas yra pridengia-mas šventa ES vėliava. Nenusteb-čiau, jei po savaitės kitos išgirsime,kad dėl pirmininkavimo ministeri-joms reikia atnaujinti automobiliųparką, įsigyti naujų baldų, gal netsuremontuoti pastatus”, - kalbėjoSeimo narys.•

Vyriausybės vadovo patarėjų korpusas išsipūtė

E.Masiulis: “Šiuo atveju jie ne tik

kartoja kai kuriasankstesnių vyriausybių

ydas, bet ir su kaupujas viršija.”

Buvusi prezidento V.Adamkaus atstovė spaudai R.Grumadaitė premjeruiA.Butkevičiui patarinės vidaus politikos ir viešųjų ryšių klausimais. Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

2012 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su ankstesniu, vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis prieš mokesčius ūgtelėjo bentpenkių ministerijų vadovams, šešiems

smuktelėjo, dviem nekito.

Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis, neseniai apgailestavo,kad jo atlyginimas, palyginti su dalies medicinos darbuotojų algomis, yra “siaubingai didelis”. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 01 30Lietuvos žinios4 Dienos temos

Sunkus pasų keitimo bumasAtkelta iš • 1 p.

“Pakeisti asmens tapatybės doku-mentus tiems, kurie gali atvykti į mū-sų skyrių, nėra sudėtinga. Kur kasdaugiau problemų kelia garbaus am-žiaus žmonės, dažnai neįgalūs, ku-riems atvykti į Marijampolę - ne jų jė-goms. Pas tokius į namus mums tenkavažiuoti pačioms”, - teigė I.Beigienė.

Pasak jos, dažniausiai tai daromadukart per savaitę. Tačiau per dienąspėjama aplankyti vos 4-5 žmones,nors prašymų atvykti sausio 29 die-ną jau buvo užregistruota 40.

“Važinėjimo užteks visam mėne-siui, maždaug tiek reikės palauktitiems, kurie šiuo metu kreipiasi”, -sakė I.Beigienė.

Kviečiasi pagalbininkusI.Beigienės teigimu, aplankyti as-

mens dokumentus norinčius pasi-keisti ligotus žmones būtų gerokailengviau, jei skyrius turėtų tarnybinįautomobilį. Tad prireikus prašomapolicijos pareigūnų pagalbos. Jie ski-ria ne tik mašiną, bet ir nešioja ne-lengvą lagaminą su biometrinių duo-menų registravimo įranga. Moterysšio įrenginio vienos panešti nepajė-gios. Ypač jei tenka užlipti į daugiabu-čio namo ketvirtą ar penktą aukštą.

“Neužtenka lagaminą užnešti,dar reikia jį užkelti ant stalo, nes ki-taip su juo dirbti neįmanoma”, - at-viravo I.Beigienė.

Policijos pagalbos ir vežiojant pokaimus, ir nešiojant lagaminą prašoir Vilkaviškio policijos komisariatoMigracijos poskyrio specialistės.Anot jo vadovės Ritos Grėbliūnienės,

kitaip jos neišsiverstų, nes taip pat ne-turi nei tarnybinio automobilio, neinors vieno poskyryje dirbančio vyro,kuris tampytų nelengvą įrangą. Tadpolicijos pagalba - labai svarbi.

“Pastarosiomis dienomis jau ap-

lankėme per porą dešimčių tokių gy-ventojų”, - teigė R.Grėbliūnienė ir ne-slėpė, kad netrukus jų atsiras kur kasdaugiau. Mat jos prašymu Vilkaviš-kio rajono seniūnijų seniūnai pradė-jo rinkti duomenis, kurių senyvų ir li-

gotų žmonių asmens dokumentų ga-liojimas baigiasi šiemet, kad specia-listai galėtų sudaryti maršrutus ir bereikalo nevažinėtų po rajoną.

Turi ne visi Šiuo metu Lietuvoje mobiliąja bio-

metrinių asmens duomenų registravi-mo įranga yra aprūpinti tik apskričiųVPK ir tų rajonų policijos komisaria-tai, kuriuose yra įkalinimo įstaigos. Taddidelė dalis šalies rajonų tokios įrangosneturi, o jų gyventojai yra priverstilaukti, kol jų namuose apsilankys ap-skričių centruose dirbantys migraci-jos tarnybų specialistai.

Minėtos įrangos neturi ir Šakiųrajono policijos komisariato Mig-racijos poskyris. Anot jo viršininkoGintauto Žemaičio, mėginama iš-siversti dviem būdais - arba kvie-čiami specialistai iš Marijampolės,arba asmens dokumentai gyvento-jui, jei jis sutinka, išduodami bebiometrinių duomenų.

“Mes patys iš Telšių važinėjamepo visą apskritį, nes kitos išeities nė-ra”, - LŽ pasakojo Telšių apskritiesVPK Migracijos skyriui laikinai va-dovaujanti Asta Ežerskienė. Pasakjos, kol kas šioje apskrityje prašan-čiųjų atvykti į namus nėra labaidaug - tik apie tris dešimtis. Todėlpadedant policijos pareigūnams, se-niūnams ar neįgaliųjų artimiesiemsproblemos išsprendžiamos.

Didmiesčiuose - paprasčiauSu transporto ir sunkių lagaminų

nešiojimo problemomis daugiausiasusiduria kaimiškųjų rajonų mig-racijos tarnybų darbuotojai. Did-miesčiuose padėtis kiek kitokia,nors norinčiųjų pasikeisti asmenstapatybės dokumentus pastaruojumetu ten taip pat daugėja.

“Turime tarnybinį automobilį, yraskyriuje dirbančių vyrų, tad dideliųrūpesčių vykstant pas gyventojus nė-ra”, - LŽ tvirtino Vilniaus apskritiesVPK Migracijos valdybos Pasų sky-riaus viršininkė Edita Prilepskienė.

Anot jos, Vilniaus apskrities VPK

priklausančių rajonų policijos ko-misariatų migracijos poskyriai neitarnybinių automobilių, nei specia-lios įrangos neturi, tad jie iš Vil-niaus važiuoja ir į gretimus rajonus.

Yra, kaip yraPolicijos departamento Komunika-

cijos skyriaus viršininkas RamūnasMatonis LŽ teigė, kad nėra susiste-mintų duomenų, kokiam skaičiui as-menų šiuo metu baigiasi asmens tapa-tybės dokumentų galiojimas. “Žmonėspatys privalo pasirūpinti, kad turėtųgaliojančius dokumentus”, - sakė jis.

Anot R.Matonio, kaip organizuo-ti specialistų iš apskričių centrų nuvy-kimą į mažesnius miestus ir kaimus,kiekvienas VPK sprendžia savaran-kiškai. •

“Neužtenka tik užnešti lagaminą, dar reikia jįužkelti ant stalo, nes kitaip su juo dirbti

neįmanoma”, - atviravo I.Beigienė.

DENISAS NIKITENKA

Palangos valdžia tyliai puoselėjaplanus dukart padidinti dabar-tinį 1 lito pagalvės mokestį. Togali tekti imtis dėl žlungančiosumanymo nuo kitų metų ap-mokestinti įvažiavimą į kurortą.

Svarstoma, kad būtų tikslinga pa-miršti įvažiavimo mokesčio idėją iriki 2 litų padidinti esamą nakvynėsrinkliavą, taip užtikrinant didesnesįplaukas į Palangos miesto biudžetą.Juolab kad po 2 litus už naktį nuožmogaus jau kelerius metus sėkmin-gai renka Druskininkai.

Reiktų pataisųKaip ir dauguma šalies savivaldy-

bių, Palangos valdžia ieško vis naujųbūdų, kaip surinkti lėšų į vietos biu-džetą. Nuo praėjusių metų birželioįteisinus pagalvės mokestį, kurortaspapildomai gavo beveik 600 tūkst. li-tų. Tokia suma neva yra per maža.

Todėl neseniai buvo prisiminta idė-ja apmokestinti įvažiavimą į Palangą.Manyta, kad per vasaros sezoną iš to-kio mokesčio galima būtų surinktinuo 3 mln. iki 5 mln. litų pajamų.

Tačiau šių metų pradžioje Palangosvaldžia gavo smūgį į paširdžius iš Vy-riausybės atstovo Klaipėdos apskrity-je tarnybos. Ji paaiškino, kad įvedusįvažiavimo mokestį tiesiog nebūtų ga-lima bausti asmenų, kurie į Palangąpatektų nesusimokėję. Mat dabarti-niame Administracinių teisės pažeidi-mų kodekse (ATPK) nėra numatytaatsakomybė už naudojimosi kurortoinfrastruktūra taisyklių pažeidimus.

Palangos valdžiai pasiūlyta kreip-

tis į Seimą, Vidaus reikalų ministeri-ją ir siūlyti patvirtinti ATPK pakeiti-mus, numatant baudas už rinkliavosnepaisymą.

Beje, Neringos savivaldybėje galio-ja įvažiavimo ekologinis mokestis, ta-čiau baudos numatytos už saugomosteritorijos - nacionalinio parko - tvar-kos pažeidimą. Palanga nėra saugo-ma teritorija, todėl taikyti analogiškomokesčio ir atitinkamos administra-

cinės atsakomybės negalima. Anot Palangos merijos Juridinio ir

personalo skyriaus vedėjo Petro Ka-minsko, įvažiavimo rinkliavos nuos-tatos kol kas padėtos į stalčių ir tvir-tinti kurorto tarybai nebus teikiamos.

“Nėra prasmės įvesti rinkliavos, jeinebus įmanoma nubausti pažeidėjų.Tad pirmiausia Seime turi būti pa-keisti teisės aktai, o tik tada galimakalbėti apie naują rinkliavą. Savival-dybė mėgins inicijuoti ATPK pakei-timus, bet tas procesas gali užtruktipačiame parlamente”, - LŽ sakė jis.

Palangoje išrinktas Seimo narysPranas Žeimys LŽ teigė gavęs kuror-to merijos prašymą padėti inicijuotiteisės aktų pakeitimus. “Manau, kadįvažiavimo mokestis būtų teisingesnisuž pagalvės, nes dabar yra kontroliuo-jamas tik mokėjimas viešbučiuose, oprivačiame sektoriuje - ne. Tik vargu

ar pataisas dėl baudų už įvažiavimomokesčio nepaisymą bus lengva pat-virtinti, nes tai nebūtų populiarussprendimas”, - aiškino jis.

Šiemet negresia?Tad įvažiavimo rinkliavos vizijai

virstant miražu vėl grįžtama prie dis-kusijų, kad reikėtų sekti Druskinin-kų pavyzdžiu ir padidinti galiojantįpagalvės mokestį.

Palangos vicemero Sauliaus Simėsteigimu, jei šis mokestis ir būtų pa-dvigubintas, šiemet dar galiotų seno-ji tvarka. “Kalbėjomės su verslinin-kais apie galimybę iki 2 litų padidintipagalvės mokestį. Jie dėl to papildo-mų administracinių rūpesčių netu-rėtų, tačiau primygtinai prašė neįves-ti naujos tvarkos nuo vasaros sezono.Manome, kad jei tas mokestis ir buspakeistas, tai galėtų įvykti tik nuo ki-

tų metų pradžios”, - LŽ sakė jis. Vicemeras skeptiškai vertino gali-

mą įvažiavimo mokesčio įvedimą,nes tai pareikalautų ne tik didžiuliųinvesticijų, bet ir sukeltų neaiškumų.

“Užtvarai tikrai nepuoštų kurorto.Be to, kaip traktuoti tuos atvejus, kaižmonės į Palangą iš artimiausių gyven-viečių atvyksta tik apsipirkti? Nejaugiir jie turėtų mokėti?” - svarstė S.Simė.

Po truputį į viešumą stumiamąidėją - padvigubinti pagalvės mokes-tį dvejopai vertino Palangos tarybosopozicijos atstovas Danas Paluckas.

“Viena vertus, jau pernai siūlėmeiškart rinkti po 2 litus, kaip Druski-ninkuose, bet mūsų negirdėjo, o dabarpatys nori padvigubinti mokestį. Toksblaškymasis - neigiamas reiškinys, nesverslui reikia stabilių sąlygų, o ne nuo-latinių pakeitimų. Be to, poilsiautojaiir taip sunkiai susitaikė su tuo litu už

naktį, tad dar padidinus mokestį gali-me susidurti su piktybišku jo nemokė-jimu”, - LŽ sakė politikas.

Pasigenda kontrolėsPalangos viešbučių ir restoranų

asociacijos vadovė Giedrė Kvedara-vičienė LŽ tikino, kad didesnio pa-laikymo sulauktų įvažiavimo, o nepadvigubintas pagalvės mokestis.

“Jei apmokestintų įvažiavimą, įsipa-reigotų Palangos prieigose įrengti nau-jas dideles automobilių stovėjimo aikš-teles, suteiktų nemokamą viešąjįtransportą, vykstantį į kurorto centrą,būtų didesnis efektas. 2 litai už naktįmums problemų administruojant pa-sikeitusį mokesčio dydį nesukels, ta-čiau poilsiautojams tai gali nepatikti.Palangoje, skirtingai nei kituose šalieskurortuose, vasarą viešbučiuose ar sve-čių namuose žmonės ilsisi ilgesnį lai-ką, po porą trejetą savaičių”, - teigė ji.

Be to, G.Kvedaravičienė mano,kad pagalvės mokesčio pakeitimaigalėtų įsigalioti nuo kitų metų pra-džios ir jokiu būdu ne nuo vasarossezono, kaip buvo pernai.

“Viešbučiai yra pasirašę metines su-tartis su juridiniais asmenimis, tad įve-dus mokestį nuo metų vidurio nebeį-manoma į jas įtraukti papildomųišlaidų. Todėl pernai patys viešbučiaidengė pagalvės mokesčio išlaidas taisatvejais, kai sutartys buvo jau pasira-šytos. Vis dėlto atkreipčiau dėmesį įtai, kad Palangos valdžiai reikėtųgriežčiau kontroliuoti pagalvės mo-kesčio surinkimą iš privačių apgyven-dinimo įstaigų, nes akivaizdu, kad bū-tent ten nėra taikomi apskaitosskaidrumo instrumentai, labiau pa-sikliaujama sąžiningumu”, - pažymė-jo G.Kvedaravičienė.•

Palanga norėtų padvigubinti pagalvės mokestį

Anot Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyriaus laikinosios vado-vės I.Beigienės, pakelti lagaminėlį su mobiliąja biometrinių asmens duo-menų registravimo įranga - ne moterų jėgoms. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

D.Paluckas: “Toks blaškymasis - neigia-

mas reiškinys, nesverslui reikia stabilių

sąlygų, o ne nuolatiniųpakeitimų.”

Apsižiūrėta, kad įvažiavimo mokesčio įvedimas Palangoje pareikalautų netik didžiulių investicijų, bet ir sukeltų neaiškumų. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Dienos temos 52013 01 30Lietuvos žinios

JURGA TVASKIENĖ

Iki šios savaitės pradžios So-cialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijoje (SADM) dirbo vie-nintelis viceministras - šiaspareigas ir ankstesnės kaden-

cijos Vyriausybėje ėjęs nepartinisAudrius Bitinas. Tuo, kad šis politi-nio pasitikėjimo pareigūnas išsau-gojo postą, džiaugėsi ne tik opozici-ja tapę buvę valdantieji, bet irnaujasis premjeras socialdemokra-tas Algirdas Butkevičius.

“Jei socialinės apsaugos ir darboministrė A.Pabedinskienė, deleguo-ta Darbo partijos, nebūtų nuspren-dusi pakviesti A.Bitino likti poste,jam būtume siūlę pareigas kitoje mi-nisterijoje arba ministro pirminin-ko komandoje”, - prieš kelias savai-tes kalbėdamas su žurnalistais sakėpremjeras.

Apie antrąjį viceministrą - šios sa-vaitės pradžioje darbą pradėjusį“darbiečių” deleguotą A.Tušą - jopartija plačiau pasakoti nėra linku-si net komandos nariams. LŽ kal-binti Darbo partijos (DP) atstovaineoficialiai guodėsi pirmadienį, kaibuvo paskelbta apie A.Tušo pasky-rimą, patys apie jį ieškoję - beje, ne-sėkmingai - informacijos internete.

Į postą - emigrantas37 metų A.Tušas, kaip nurodoma

tinklalapyje Klase.lt, baigė Ukmer-gės rajono Taujėnų vidurinę mo-kyklą, Kauno technologijos univer-sitete įgijo mechanikos inžinerijosmokslo bakalauro laipsnį.

SADM pateikiamoje oficialiojeviceministro biografijoje rašoma,kad 2001-2003 metais jis studijavoLondono akademijoje (skelbian-čioje, jog rengia “rytdienos lyde-rius”), kur įgijo “anglų kalbosCambridge F.C.E. lygį”. Profesinė“darbiečių” parinkto politinio pa-sitikėjimo pareigūno patirtis telpa įdvi eilutes: 2008-2009 metais jis dir-bo Jungtinėje Karalystėje veikian-čios įmonės “Recycling ClothesCompany Ltd” logistikos vadovu,paskui - įmonės “Ader United Ltd”direktoriumi.

Kodėl į aukštas pareigas SADMpasiūlytas būtent šis asmuo, kaiprodo biografija, ilgą laiką negyve-nęs Lietuvoje, DP vicepirmininkasVytautas Gapšys atsisakė atskleisti.“Yra sutarta, kad apie viceministruspasakos ministerijų vadovai, ten irteiraukitės”, - pareiškė jis.

LŽ šaltinių DP vadovybėje teigi-mu, A.Tušas - asmeninis “darbie-čių” lyderio V.Uspaskicho pasirin-kimas. Apie šį nepartinį kandidatą,paskirtą į vieną aukščiausių partijaiatitekusių postų, kiti “darbiečiai”plačiau informuoti esą nebuvo.

“Tačiau reikia prisiminti, kadV.Uspaskichas šioje Vyriausybėjenegavo jokio posto, todėl jis irgi turiturėti tam tikrą manevro laisvę”, -LŽ sakė vienas DP lyderių.

Pats A.Tušas, LŽ paklaustas apiejo darbo patirtį, galėjusią nulemtipaskyrimą viceministru, raštu nuro-dė daug metų dirbęs versle, todėlpuikiai išmanantis darbuotojų irdarbdavių problemas: darbo santy-kių reglamentavimo ir Lietuvoje, iružsienyje, darbo rinkos poreikių,

darbuotojų darbo sąlygų gerinimo,darbuotojų mokymo, kvalifikacijoskėlimo bei kitus aktualius klausimus.

“Kadangi nemažai laiko praleidauJungtinėje Karalystėje, gerai žinauemigracijos dalykus, emigrantamskylančias problemas, jų integracijosį darbo rinką sunkumus, nelegalausdarbo problematiką, socialinių ga-rantijų ir kitus socialiai jautriusklausimus”, - aiškino naujasis vice-ministras.

Užimtumo ir socialinės aprėptiesklausimus SADM kuruosiantis A.Tu-šas tvirtino, kad jo prioritetiniai tiks-lai - užimtumo didinimas, aktyviųdarbo rinkos priemonių skatinimas,įsipareigojimų darbui ir šeimai deri-nimas. “Taip pat, kad būtų efektyviaisprendžiami piniginės socialinės pa-ramos, paramos būstui ir kiti klausi-mai”, - raštu atsakė jis.

Pakvietė oponentą37 metų A.Bitinui darbas SADM -

ne naujiena: ir ankstesnėje Vyriausy-bėje nuo 2011 metų jis ėjo tas pačiasviceministro pareigas.

Baigęs Vilniaus universitetą, A.Bi-tinas studijavo Jean Moulin Lyon IIIuniversiteto Teisės fakultete Lione(Prancūzija), Prancūzijos aukštųjųsocialinės apsaugos studijų centre.Šis viceministras turi ne tik teisinin-ko, bet ir socialinio draudimo įstai-gų vadybos diplomą, yra socialiniųmokslų (teisės krypties) daktaras.

A.Bitinas turi ir mokslinio, irpraktinio darbo patirties: anksčiaudirbo “Sodros” Teisės skyriaus ve-dėju, nuo 2006 metų pradėjo veik-lą Mykolo Romerio universitete(MRU). 2011-aisiais tapo šios aukš-tosios mokyklos Teisės fakultetoDarbo teisės ir socialinės saugos ka-tedros profesoriumi, tais pačiaismetais priėmė pasiūlymą eiti poli-

tinio pasitikėjimo tarnautojo parei-gas SADM.

Tiesa, dar 2009-aisiais, dirbda-mas MRU, A.Bitinas negailėjo kri-tikos tuometei centro dešinės Vy-riausybei, o ypač - jos ketinimamskarpyti pensijas. Mokslininko ma-nymu, tokios priemonės negalėjo iš-spręsti “Sodros” biudžeto deficitoproblemos, bet dėl jų grėsė piliečiųnepasitikėjimas socialinės apsaugossistema, augantis skurdo lygis, josiškraipė solidarumo principą.

“Vienas pagrindinių socialinės ap-saugos elementų yra skaidrumas,kad žmonės būtų įtikinti, jog poky-čiai iš tikrųjų yra reikalingi. Tuo me-tu Vyriausybė meta į eterį nepareng-tus sprendimus. Šis dalykas labaineigiamai vertintinas, nes žmonėstuomet neadekvačiai reaguoja į pro-blemas, nepasitiki pačia valstybe. Pa-skui mes stebimės, iš kur visose sri-tyse yra tiek daug cinizmo”, - tuometu kalbėjo A.Bitinas.

Kaip LŽ sakė mokslininką į savokomandą pakvietęs tuometis socia-linės apsaugos ir darbo ministraskonservatorius Donatas Jankauskas,tokie pareiškimai nesukėlė diskusi-jų skiriant A.Bitiną viceministru.

“Mūsų Vyriausybėje ministraiturbūt buvo laisvesni formuodamisavo komandas, ne taip, kaip dabar,kai viceministrai parenkami parti-niu principu”, - sakė jis.

Buvęs ministras A.Bitiną apibūdinotrumpai - išsilavinęs, nestokojantis ži-nių, jaunas ir siekiantis karjeros. Kaipsakė D.Jankauskas, 2011-aisiais jis ieš-kojo žmogaus, turinčio mokslinio irpraktinio darbo patirties, taip pat nes-tokojančio “sveikų ambicijų” darytikarjerą. “Kadangi socialinio draudi-mo ir pensijų srityje reikėjo permai-nų, buvo sudaryta darbo grupė pert-varkos koncepcijai rengti. Norėta

žmogaus, kuris prie to galėtų prisidė-ti”, - aiškino D.Jankauskas.

Į opoziciją pasitraukęs politikassakė buvęs nuramintas naujosiosSADM vadovybės sprendimo pa-kviesti A.Bitiną toliau eiti vicemi-nistro pareigas.

“Radikalūs pokyčiai socialinėsapsaugos srityje, kuriuos galėtų da-ryti naujas žmogus, tik apsunkintųLietuvos situaciją. Todėl tęstinu-mas, kai ministerijos vadovai pasi-tiki žmogumi, kuris dirbo rengiantpertvarkos koncepciją, yra gerasdalykas”, - sakė D.Jankauskas.

Patirtis - “Sodroje”Su socialinės apsaugos sistemos

mechanizmu išsamiai susipažinusikandidatė į SADM viceministrus,Mažeikių rajono “Sodros” direkto-rė socialdemokratė 55 metų L.Na-gienė, šias pareigas einanti nuo patskyriaus įkūrimo 1990 metų gruo-dį. Nuo 2011-ųjų pavasario ji - irMažeikių rajono tarybos narė, dir-banti Ekonomikos, finansų ir vieti-nio ūkio komitete.

“Mano kredo - gyvenk taip, kadir po daugelio metų galėtum di-džiuotis savo atliktais darbais”, -praėjusiais metais, dalyvaudamaSeimo rinkimuose, apie save skel-bė rajono politikė. Rajono žmonesji tikino turinti didelę administraci-nio darbo patirtį bei žinanti “irkaip, ir ką, ir kur”.

Vis dėlto tapti Seimo nare L.Na-

gienei pernai nepavyko. “Nenusime-nu nė trupučio, gera žinia, kad ne-teks išvažiuoti iš Mažeikių. Dirbsiutoliau su savo žmonėmis. Kolektyvassutelktas ir mes gerinsime tai, ką su-kūrėme, reikia tobulinti pačią “Sod-ros” sistemą. Darbų daug. Tobulu-mui ribų nėra. O nuo politikosneatsitrauksiu ir toliau. Ką dirbau,tą ir dirbsiu”, - iš karto po nesėkmin-gų rinkimų kalbėjo socialdemokratė.

Bandymo įsiveržti į didžiąją po-litiką atgarsiai ją pasivijo ir šį mėne-sį. Sausio pradžioje teismas rajono“Sodros” vadovei skyrė 200 litųbaudą už tai, kad rinkimų metu beleidimo ant savivaldybės žemės pa-sistatė politinę mobiliąją reklamą.

Mažeikių rajono tarybos Ekono-mikos, finansų ir vietinio ūkio ko-miteto pirmininkas socialdemok-ratas Gintautas Šmaižys LŽ teigė,kad ši nuobauda - konkurencijostarp vietos politikų rezultatas. Pasaksocialdemokrato, L.Nagienė - pa-tyręs ir savo darbą išmanantis žmo-gus, gebėsiantis susidoroti su būsi-momis viceministrės pareigomis.

“Pagalvokite - jeigu ji tiek metų,prie visų valdžių, sugebėjo išlikti ra-jono “Sodros” vadovės poste, taiapie žmogų daug sako. Be to, ji turitvirtą nuomonę ir ją keičia labai re-tai - reikia pateikti tikrai rimtus ar-gumentus norint perkalbėti. Bet jeimotyvuotai įrodoma, ji sutinka sukitokia pozicija”, - apie karjerą da-rančią kolegę kalbėjo G.Šmaižys.•

“Pensininkųministerijoje” - V.Uspaskicho kadrasSocialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, iki šiol turėjusi vienintelįpavaduotoją, sulaukė komandos papildymo. Naująjį viceministrą Aivarą Tušą į postą, kaipteigiama, asmeniškai parinko “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas. Netrukus darbą turėtų pradėti ir socialdemokratų deleguojama Laima Nagienė.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo viceministres Laima Nagienė

1978 m. - Vilniaus valstybinis pe-dagoginis institutas, matematikosmokytoja.2005 m. - Kauno technologijosuniversitetas, viešojo administravi-mo magistrė. Nuo 1978 m. - Mažeikių rajono Sedos vidurinė mokykla, matematikos mokytoja.Nuo 1987 m. - Mažeikių rajonovykdomojo komiteto pirmininkopavaduotoja, Socialinio aprūpini-mo skyriaus vedėja.Nuo 1990 m. - “Sodros” Mažeikiųskyriaus direktorė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Aivaras Tušas

1994-1998 m. - Kauno technologijos universitetas, mechanikos inžinerijos mokslobakalauras.2001-2003 m. - Londono akademija, anglųkalbos Cambridge F.C.E. lygis.2008-2009 m. - Jungtinėje Karalystėje vei-kiančios įmonės “Recycling Clothes CompanyLtd” logistikos vadovas.2009-2012 m. - Jungtinėje Karalystėje veikiančios įmonės “Ader United Ltd” direktorius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas

1996-1997 m. - Jean MoulinLyon III universiteto Teisės fa-kultetas Lione (Prancūzija).1998 m. - Vilniaus universitetoTeisės fakultetas, teisininkas.2003 m. - M.Romerio universi-teto Viešojo administravimokatedros doktorantas.2004 m.- Prancūzijos nacionali-nė aukštoji socialinės apsaugosstudijų mokykla (EN3S) SentEtjene.2008 m. - M.Romerio universi-tetas, disertacija tema “Pensijųsistemų modeliai ir valdymo tendencijos Europos Sąjungoje”.1996-1997 m. - teisinių paslaugų UAB “Egirona”, teisininkas.1997-2001 m. - AB “Lietuvos telekomas”: juriskonsultas, generalinio direktoriaus pa-dėjėjas, Generalinio administravimo skyriaus direktorius, Tinklo departamento Teisėsskyriaus viršininkas.2002-2008 m. - “Sodros” Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, Teisės skyriaus vedėjas.2006-2009 m. - M.Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros lektorius,docentas.2006-2007 m. - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikosir vadybos katedros lektorius, docentas.2009-2011 m. - M.Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedrosdocentas.2011 m. rugsėjis-gruodis - M.Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugoskatedros profesorius.2008-2011 m. - įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą. 2011 m. vasario 1 - 2012 m. gruodžio 13 d. - socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

LŽ kalbinti Darbo partijos atstovai neoficialiai guodėsi pirmadienį,

kai buvo paskelbta apie A.Tušo paskyrimą, patys apie jį ieškoję - beje, nesėkmingai -

informacijos internete.

Eltos nuotrauka

2013 01 30Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Didžiosios Britanijos valdžia kuria siaubo filmukus apie savošalį, kad atbaidytų potencialiusimigrantus iš Bulgarijos ir Rumunijos.

“Prašome nevykti į Didžiąją Britani-ją - ten lyja, darbų trūksta ir jie prastaimokami.” Maždaug tokią kampanijąbritų valdžia pradeda Bulgarijoje ir Ru-munijoje, kad atbaidytų nuo savo ša-lies imigrantus, kai kitais metais Bulga-rijai ir Rumunijai bus panaikinti visidarbo rinkos apribojimai. Vienas bri-tų ministras užkulisiuose sakė, kad šiaantireklama siekiama “sugriauti mitą,jog gatvės mūsų šalyje grįstos auksu”.

Tikrų skaičių nėraNuo 2007 metų, kai Bulgarija ir

Rumunija tapo Europos Sąjungos(ES) narėmis, darbo galimybės šiųšalių piliečiams Didžiojoje Britani-joje buvo apribotos iki 2014 metų.Imigraciją stebinčios organizacijosteigia, kad per ateinančius penke-rius metus Didžiąją Britaniją galiužplūsti apie 250 tūkst. bulgarų irrumunų. Britų vidaus reikalų mi-nisterija nepateikia savo skaičiavi-mų, kiek iš 29 mln. Bulgarijos ir Ru-munijos piliečių gali pasinaudotinaujai įgyta laisve. Vienas torių par-lamentaras gąsdino sakydamas, jogbulgarų ir rumunų bendruomenės

per dvejus metus patrigubės - iki425 tūkst. narių. Ekspertai abejojavisais šiais skaičiais, nes jie grindžia-mi lenkų ir čekų, persikrausčiusių įDidžiąją Britaniją nuo 2004 metų,pavyzdžiu. Tuomet naujosioms ESnarėms sienas atvėrė tik trys šalys.Dabar darbo rinkos apribojimainaikinami visoje ES.

Kita vertus, šaltiniai vyriausybė-je sakė nemaną, jog taisyklių pasi-keitimas būtinai reikš naują imi-grantų srautą. Esama vilčių, kadrumunai mieliau rinksis ne Di-džiąją Britaniją, o Vokietiją ir Ita-liją, su kuriomis turi kur kas glau-desnių ryšių.

Besišlapinantis skustagalvis Ironiška, kad visame pasaulyje vy-

riausybės ploja milijonus samdyda-mos konsultantus iš Londono savoįvaizdžiui pagerinti, o dabar pati Di-džioji Britanija imasi teršti savo repu-taciją. Vis dėlto tokių precedentų jaubūta. 2007 metais “Eurostar” vykdėsavo traukinių į Londoną reklamoskampaniją Belgijoje vaizduodama ta-tuiruotą skustagalvį, besišlapinantį įkinišką arbatos puodelį. Šitaip Lon-donas siekė pritraukti turistų ir teigė,kad tokia reklama yra smagi, parodan-ti, kokia kosmopolitiška yra JungtinėsKaralystės sostinė. Be to, reklama bu-vo skirta tik Belgijos rinkai, ir jos po-

veikis buvo neabejotinas. Kai kuriuoskeliautojus tokia aukštos klasės dide-lio greičio traukinių, jungiančių Pary-žių, Londoną ir Briuselį, reklama šo-kiravo, bet jos kūrėjai gynė sumanymąsakydami, kad tai veikia žmonių vaiz-duotę, priverčia juos stabtelti ir susi-mąstyti. Ir jie buvo teisūs.

Kol kas neaišku, kas vykdys nau-jąją antinacionalinę reklamos kam-paniją Bulgarijoje ir Rumunijoje, arji bus skirta žiemos potvyniamsAnglijoje keikti, ar Rumunijos Kar-patų kalnų ir Bulgarijos Juodosiosjūros kurortų grožybėms girti ir įti-kinti, kad neverta jų atsisakyti dėlkitos šalies.

Ieškoma kitų priemoniųDidžiojoje Britanijoje taip pat jau

seniai diskutuojama, ar nebūtų metassumažinti socialines paslaugas mig-rantams iš ES arba net išprašyti iš ša-lies tuos, kurie atvykę į Didžiąją Brita-niją per tris mėnesius neranda darbo.

Paakinti premjero Davido Came-rono pažado surengti referendumądėl Didžiosios Britanijos pasitrau-kimo iš ES, vis daugiau torių parla-mentarų ragina apskritai nenaikin-ti darbo rinkos apribojimų, paliktigalioti suvaržymus, net jei tai sukelskivirčą su Europos Komisija.

Kad ir kaip būtų, savo reputacijos ter-šimas bulgarų ir rumunų akyse kertasisu ta politika, kurią Didžioji Britanijavykdė prieš olimpiadą, kai savo įvaiz-džiui gerinti išleido milijardus svarų. Taikertasi ir su oficialiu ministerijos vado-vu užsieniečiams, kurie rengiasi taptipiliečiais. Šis vadovas pristato, kas yrabritiškumas, ir prasideda žodžiais: “Di-džioji Britanija yra fantastiška vieta gy-venti: moderni klestinti visuomenė.”•“The Guardian”, BBC, LŽ

Britai ėmė teršti savo šalies reputaciją

“Prašome nevykti į Didžiąją Britaniją - ten

lyja, darbų trūksta irjie prastai mokami.”

Didžioji Britanija gąsdins migrantus bjauriu oru. / AFP/Scanpix nuotrauka

VIVIANE REDINGEuropos Komisijos pirmininko pavaduotoja, teisingumo komisarė

ALANAS SHATTERIS Airijos teisingumo ministras Specialiai LŽ iš Briuselio

Naujų taisyklių reikia tam, kadįžengus į skaitmeninę erą būtųapsaugotos piliečių teisės, obendrovėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos dirbti. Teisinį pagrindą stiprinti piliečiųduomenų apsaugos garantijassuteikia Lisabonos sutartis.

Svarbiausias siūlomos reformostikslas - padidinti žmonių galimy-bes kontroliuoti savo asmens duo-menis, o tai skatins pasitikėjimąskaitmenine ekonomika. Duomenųapsaugos standartai turi būti nuo-lat atnaujinami, kad atitiktų atsiran-dančias modernias technologijas irnaujus verslo modelius.

Gyvename skaitmeniniame pasau-lyje, kuriame asmens duomenys turididžiulę ekonominę vertę. 1993 me-tais internetu buvo perduodama tik 1proc. ryšio priemonėmis siunčiamosinformacijos, o 2007-aisiais - jau dau-giau kaip 97 procentai. 2011 metų

Europos duomenų kompiuterijos pa-slaugų rinkos programinės įrangosvertė siekė 3,5 mlrd. eurų, aparatinėsįrangos - 1,1 mlrd. eurų. Prognozuo-jama, kad 2014-aisiais ši rinka suda-rys 11 mlrd. eurų, nes ji auga geomet-rine progresija. Kadangi visamepasaulyje daugiau kaip 1 mlrd. gy-ventojų naudojasi išmaniaisiais tele-fonais, su konkrečiais asmenimistampa įmanoma susieti vis įvaires-nius duomenis. O tai, kad galima su-

jungti anksčiau nesietus informaci-jos vienetus, yra be galo svarbu plėto-jant verslą ir diegiant naujoves.

Europa turi naudotis naujomiskompiuterijos ir informacijos mainųgalimybėmis. Mums būtinos taisyklės,kurios neapsunkintų tarpvalstybinėsbendrovių veiklos. Reikia patikimosteisinės sistemos, kuri gintų piliečius irdrauge leistų įmonėms naudotis Eu-ropos skaitmeninės rinkos, turinčios500 mln. potencialių klientų, galimy-

bėmis. Teigiama, jog iki 2020 metų Eu-ropos Sąjungos bendrasis vidaus pro-duktas (BVP) galėtų papildomai padi-dėti 4 proc., jei tik ES imtųsi tam tikrųpriemonių bendrai moderniai skait-meninei rinkai sukurti.

Nauji verslo modeliai priklauso nuoasmens duomenų rinkimo, suvokimoir tvarkymo. Dėl to Europos Komisija,Europos Parlamentas ir Airijos pirmi-ninkaujama ES Taryba inicijuoja ESduomenų apsaugos taisyklių, nustaty-tų dar 1995 metais, kai nebuvo inter-neto, reformą. Norima, kad ES prekiųir paslaugų bendra rinka taptų prieina-mesnė duomenis tvarkančioms įstai-goms ir kad klientai, kurie naudojasi jųpaslaugomis, labiau ja pasitikėtų.

Siūlomas teisės aktas, reglamentuo-jantis ES duomenų apsaugą, trejopaisustiprins bendrovių vaidmenį die-giant naujoves ir siekiant ekonomikosaugimo. Pirmiausia, sumažės sąnau-dos ir padidės teisinės garantijos, nesEuropoje galiojantys įvairūs teisės ak-tai bus pakeisti vienu taisyklių rinki-niu, bendru visoms 27 valstybėms.Šiuo metu mažinamos biurokratinėskliūtys - nustatyta vieno langelio siste-ma, pagal kurią bendrovės gali kreip-tis į valdžios institucijas. Ateityje josturės kreiptis tik į vieną, savo šalies,duomenų apsaugos tarnybą, o ne į 27.

Antra, būtina nepamiršti, kad dėlduomenų apsaugos taisyklių pažeidi-mų gali būti patiriama didžiulių nuos-tolių. Ši rizika sumažėtų, jei įmonės bū-tų skatinamos iš anksto pagalvoti apiebūtinybę pasirūpinti duomenų apsau-gos priemonėmis. Klientų pasitikėji-mą padidintų spartus informavimasapie jų duomenų vagystes. Akivaizdu,kad vis daugiau žmonių plėtos versląinternetu, ir tai teigiamai veiks ekono-miką, padės kurti naujas darbo vietas.

Trečia, nustačius naujas taisyklestaps aiškesnė tarptautinio duomenųperdavimo tvarka. Asmens duome-nis bus galima surinkti Berlyne, oapdoroti Bengalūre. Naujosios tai-syklės pagerins dabartinę bendro-vėms privalomų taisyklių sistemą,todėl tokie duomenų mainai vykspaprasčiau ir bus saugūs.

Prieš dvi savaites Dubline susitikęBendrijos teisingumo ministrai irEuropos Parlamento nariai aptarėES duomenų apsaugos reformą. Jaibuvo pritarta. Iki šių metų pabaigosturėtų būti susitarta ir dėl to, kaip jibus vykdoma, nes Europos Sąjungaireikalingas vienodas ir modernusduomenų apsaugą reglamentuojan-tis teisės aktas, kuris užtikrintų pasi-tikėjimą ir skatintų bendros skaitme-ninės rinkos plėtrą.•

Duomenų apsauga skatina ūkio augimą

V.Reding ir A.Shatteris siekia naujų duomenų apsaugos standartų.EK nuotrauka

Pasaulis 72013 01 30Lietuvos žinios

Šiaurės Malyje esančio Tombuktu miesto gyventojaišvenčia. Šį miestą iš islamistųgniaužtų išvadavo Prancūzijosir Malio pajėgos.

Senovinio Tombuktu, įsikūrusio Sa-charos dykumos pakraštyje, gyventojaipratrūko džiaugsmu, kai Prancūzijos irMalio kariai pasiekė šį istorinį miestą. Jieskandavo savo šalies pavadinimą ir mo-javo Prancūzijos bei Malio vėliavomis.“Nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Nebu-vo pralieta kraujo. Nesusidūrėme su jo-kiu pasipriešinimu”, - sakė sraigtaspar-nių operacijoms Malyje vadovaujantisPrancūzijos pulkininkas Fredericas Gout.

Gyventojai pasakojo, kad daugelis is-lamistų išvažiavo prieš kelias dienas, kaijų bazes subombardavo Prancūzijos avia-cija. Mieste dingo elektra, nebeveikė te-lefono ryšys. Tačiau kai Prancūzijos irMalio pajėgos artėjo prie Tombuktumiesto, pasaulį sukrėtė liūdna žinia, kadislamistai padegė pastatą, kuriame sau-goma dešimtys tūkstančių šimtmečiųsenumo musulmonų rankraščių. Tom-buktu meras Halley Ousmane’as patvir-tino pranešimus apie gaisrą Ahmedo Ba-bos dokumentų ir tyrimų centre.

Sudeginti rankraščiaiUNESCO atstovas Ronis Amelanas

apgailestavo dėl gaisro ir sakė, kad Pa-ryžiuje įsikūrusios Jungtinių Tautų kul-tūros agentūros darbuotojai buvo “pa-sibaisėję” islamistų elgesiu. Jis teigė, kadkultūros ekspertai šiuo metu tiria, ko-kios žalos padarė gaisras.

Ahmedo Babos dokumentų ir tyrimųcentro darbuotojas Ali Baba nurodė, kadTombuktu mieste buvo sunaikinta dau-giau kaip 3 tūkst. rankraščių. “Islamistaiyra nusikaltėliai. Jie sudegino kai kuriuosrankraščius ir pavogė unikalias kultūrosvertybes. Ahmedo Babos dokumentų irtyrimų centras patyrė milžiniškų nuos-tolių”, - sakė A.Baba.

Didžiosios Britanijos Rytų ir Afri-kos studijų mokyklos dėstytoja MarieRodet aiškino, kad Tombuktu turėjovieną didžiausių islamo rankraščiųbibliotekų pasaulyje. “Tai islamistųkerštas. Jie žinojo, kad pralaimės mū-šį, todėl smogė tiesiai į paširdžius. Šiežmonės neišprusę. Jiems nerūpi kul-tūros vertybės”, - sakė M.Rodet

Islamistų tironijaTombuktu ištisus šimtmečius buvo

kosmopolitinis miestas ir islamo mo-kymo centras. Islamo ekstremistai šįmiestą užėmė pernai balandį, kai po ka-rinio perversmo pradėjo kontroliuotišiaurinį Malio dykumų regioną. Jie pri-vertė Tombuktu moteris dėvėti skrais-tes, o žmones, pažeidusius griežtus ša-riato įstatymus, plakė arba užmėtydavoakmenimis. Kovotojai taip pat griovėsenovinius musulmonų mauzoliejus,nes laikė juos stabmeldiškais.

Atsikratę islamistų tironijos, Tom-buktu miesto gyventojai šventė naujaiatgautą laisvę. 50 metų gyventoja Lah-lia Garba teigė jaučianti palengvėjimą,kad buvo išvaryti radikalūs musulmo-

nai. “Turėjau dėvėti burką, pirštines irviską dangstyti”, - tvirtino ji. Kitas Tom-buktu gyventojas Hama Cisse šūktelė-jo: “Mes vėl nepriklausomi! Mus laikėįkaitais 10 mėnesių, tačiau atrodė, kadtai truko dešimt metų.”

Pabėgo į kalnusTombuktu miestas buvo susigrąžin-

tas praėjus 18 dienų, kai Prancūzijos irMalio pajėgos pradėjo puolimą priešradikalius islamistus. Jie šiuo metukontroliuoja tik vieną savo tvirtovę -Kidalio miestą, esantį dykumos kalvo-se toli šiaurėje, už 1 500 kilometrų įšiaurės rytus nuo sostinės Bamako. Ta-čiau Tuarego sukilėliai, siekiantys auto-nomijos Šiaurės Malyje, pareiškė, kad

jie įsitvirtino Kidalyje. Diplomatas Ba-make patvirtino pranešimą, kad Tuare-go sukilėliai perėmė Kidalio kontrolę.Jis pridūrė, kad islamistai šiuo metuglaudžiasi Adrar Ifogo kalnuose, esan-čiuose į šiaurę nuo Kidalio. Tuo metuTuarego sukilėliai pažadėjo pagalbąPrancūzijos ir Malio kariams kovojantsu islamo ekstremistais.

Paklaustas, ar Prancūzijos pajėgosmėgins išvaryti islamistus iš kalnų Ma-lio šiaurėje, Prancūzijos prezidentasFrancois Hollande’as sakė, kad vado-vavimą gali perimti afrikiečiai. “Žino-

me, kad teroristai pasislėpę kalnuoseir jie vis dar gali įvykdyti labai pavojin-gų operacijų kaimynėse šalyse bei Ma-lyje”, - per Paryžiuje surengtą spau-dos konferenciją sakė Prancūzijosprezidentas.

Prancūzija šiuo metu savo buvusio-je kolonijoje Malyje yra dislokavusi 2900 karių. Jų misiją turėtų perimti be-veik 8 tūkst. afrikiečių karių, kuriuosplanuoja atsiųsti Čadas ir Vakarų Afri-kos valstybių ekonominė bendrija. Ta-čiau karių dislokavimas vyksta lėtai -šiuo metu Malyje ir Nigerijoje sutelktatik 2 700 karių. Afrikos šalių vadovau-jamoms pajėgoms išlaikyti reikia 460mln. JAV dolerių (1,2 mlrd. litų). Afri-kos Sąjunga pažadėjo šiai misijai skirti50 mln. dolerių (128 mln. litų). •

Išvaduotas istorinis Tombuktu miestas

“Nebuvo pralieta kraujo.Nesusidūrėme su

jokiu pasipriešinimu.”

Kazachstane nukrito lėktuvas

Kazachstane prie komercinėssostinės Almatos katastrofąpatyrė keleivinis lėktuvas. Nelaimės metu žuvo visi jokeleiviai.

Kanadoje pagamintas lėktuvas“Challenger CRJ-200”, kuris esantsudėtingoms meteorologinėms są-lygoms atskrido iš šiaurinio Kokše-tau miesto, rėžėsi į žemę netoli Ky-zultu kaimo, kai leisdamasis mėginoapsukti antrą ratą. “Lėktuve buvopenki įgulos nariai ir 15 keleivių. Pir-miniai duomenys rodo, kad niekamnepavyko išvengti mirties”, - teigianaujienų agentūra “Interfax”.

Almatos vicemeras MaulenasMukaševas sakė, kad šis lėktuvaspriklausė Kazachstano privačiai orobendrovei SCAT, kurios laineriaiskraido ir Kazachstano teritorijoje,ir už jo ribų.

“Nebuvo nei gaisro, nei sprogi-mo. Lėktuvas tiesiog rėžėsi į žemę”, -sakė Nepaprastųjų situacijų ministe-

rijos skyriaus Almatoje viršininkopavaduotojas Jurijus Iljinas. Alma-toje ir jos apylinkėse nelaimės metutvyrojo tirštas rūkas.

“Preliminari šio incidento priežas-tis - nepalankūs orai. Kai lėktuvasnukrito, neliko nė vienos sveikos jodalies”, - teigė Almatos vicemerasM.Mukaševas. Almatos apskrities ad-ministracijos viršininko pavaduoto-joAmandyko Batalovo teigimu, lėktuvuskrido grupė verslininkų. Pareigūnaspridūrė, kad atsitrenkęs į žemę lai-neris subyrėjo.

Šioje Vidurinės Azijos šalyje perkiek ilgesnį nei mėnesio laikotarpįnukrito jau antras lėktuvas. Gruodžio25 dieną esant nepalankioms meteoro-loginėms sąlygoms netoli Kazachstanopietinio Šymkento uosto sudužo vie-nas karinis transporto lėktuvas. Tąsykžuvo visi 27 juo skridę žmonės. Pro-kurorai nurodė, kad šią katastrofą nu-lėmė techniniai gedimai, nepalankūsorai ir pilotų klaidos. •AFP, Reuters, BNS, LŽ

Almatos medikai nesugebėjo išgelbėti lėktuvo keleivių ir įgulos narių.

Tombuktu gyventojai džiaugėsi atsikratę islamistų tironijos. / AFP / Reuters/Scanpix nuotraukos

2013 01 30Lietuvos žinios8 Pasaulis

Oro tarša Kinijos sostinėje Pekine išaugo iki pavojingo lygio. Miesto gyventojai iš parduotuvių šluoja apsaugineskaukes ir oro valytuvus bei tiki-si, kad valstybinės institucijosužkirs kelią milžiniškai taršai.

Pabudęs iš ryto Kinijos gyvento-jas Xiu Liu bijo atverti langą. Maši-nų išmetamos dujos ir miesto dulkėsgali patekti į kino butą. Jis gyvena vie-name labiausiai užterštų Kinijosmiestų - sostinėje Pekine. Kinijossostinė pastarosiomis savaitėmis ta-po rūkalių poilsio kambariu, o mies-to dangus nusidažė gelsva nikotinospalva. Pasaulio sveikatos organiza-cijos duomenimis, tarša Pekine tapolabai pavojinga ir pakenkė daugeliožmonių sveikatai.

Daug Pekino gyventojų norėtų iš-vykti į saulėtą Hainano salą, kur ga-lėtų kvėpuoti tyru oru, tačiau jiemsreikia priprasti prie realybės. Smo-gas ir teršalai Kinijos sostinėje tapokasdienybe, o kvėpavimo takų ligo-

mis sergantys jauni ir seni kinai jauperpildė miesto ligonines. Pekinovaldžia įspėja miesto gyventojus nei-ti iš namų. Valdžios patarimų klau-sosi daugelis, todėl Kinijos sostinėsgatvėse neįprastai tylu. Iš buitiniųprekių parduotuvių šluojami oro va-lytuvai, o vaistinėse jau pradedatrūkti apsauginių veido kaukių.

Ilgus metus šalies vyriausybė ir Pe-kino miesto valdžia neigė taršą Kini-jos sostinėje. Įvairių institucijų atsto-vai tvirtino, kad miestą apgaubė nesmogas, bet paprastas rūkas. Tačiaugerokai padidėjęs užterštumo lygisprivertė susirūpinti Kinijos komunis-tų partijos lyderius, miesto valdinin-kus ir Pekine gyvenančius užsienie-čius. JAV ambasada Kinijos sostinėjepaskelbė oro kokybės rodmenų atas-kaitą. Joje teigiama, kad užterštumasPekine pasiekė kritinę ribą ir net yrapavojingas gyvybei. Anksčiau Kini-jos sostinės valdžia tokias ataskaitastraktavo kaip “užsieniečių kišimąsi”,dabar į jas žvelgia rūpestingai.

Svarbiausia milžiniškos taršos

priežastis - sparti Kinijos ekonomi-kos plėtra. Dėl ekonomikos progre-so šalyje labai padaugėjo gamyklų irautomobilių. Jie išmeta į aplinkądaug kenksmingų anglies monoksi-do dujų. Dėl to gyventojai priverstikvėpuoti užterštu oru. Aplinkai ypačkenkia anglimis kūrenamos šilumi-nės elektrinės. Jos tiekia šilumą mi-lijonams Pekino gyventojų, tačiau jųdaroma žala aplinkai - milžiniška.

Nuo teršalų Kinijoje kenčia ne tikPekinas. Šalies ežerai, upės ir šuliniaiužteršti gamyklų išmetamomis atlie-komis bei nuodingomis medžiago-mis. Tikriausiai nė vienas Pekino gy-ventojas negeria vandens iš čiaupo,nes valymo įrenginiai nesugeba išva-lyti visų nuodingųjų medžiagų. Mil-žiniškas taršos lygis šiame mieste ta-po lūžio tašku, kadangi vis daugiaukinų kalba apie gyvenimo kokybę, one apie šalies ekonomikos plėtrą.

Pastaruoju metu Kinijoje atsiran-da vis daugiau aplinkosaugos judėji-mų. Jie rengia demonstracijos priešgamyklų statybas. Tačiau šie judėji-

mai nesugeba pažaboti milžiniškomasto statybų, nes Kinijos valdžiaiekonomikos plėtojimas vis dar išlie-ka prioritetu. Valdžios institucijosnori, kad šalyje sumažėtų bedarbių,todėl jos įdarbina žmones naujai pa-statytose gamyklose.

Atrodo, kad kinai nuodingu orukvėpuos dar ilgai. Neamažai Kinijossostinės gyventojų jau dabar išvyksta

iš miesto ir su vaikais įsikuria Austra-lijoje ar Kanadoje, tačiau daugeliui ki-nų emigracija nėra išeitis. Jie mieliaurenkasi oro valytuvus ir važiuodami įdarbą dėvi apsaugines kaukes. Peki-no gyventojai vis dar tikisi, kad atei-tyje švelnus vėjelis pro atvirą langą į jųbutą įpūs gaivaus oro gūsį. •Lenta.ru, BBC, LŽ

Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO) ėmėsi įgyvendinti programą, pava-dintą “Galvok-valgyk-saugok.Palik mažiau maisto pėdsakų”,kuria raginama nešvaistytimaisto produktų.

Ja siekiama paskatinti vartotojusneignoruoti prastesnės prekinės iš-vaizdos vaisių ir daržovių, nes taileis pristabdyti dėl nesaikingo var-tojimo augančias maisto kainas.

XX amžiuje prasidėjus Žaliajai re-voliucijai besivystančiose šalyse buvoišspręsta maisto trūkumo problemair Trečiojo pasaulio padėtis smarkiaipagerėjo. Šiuo metu bado problemųpasitaiko tik atskirose Afrikos šalyse,nes naujausios technologijos ir pro-duktyvi žemdirbystė leido gerokaipadidinti užauginamą derlių ir taipstabilizuoti maisto kainas. Pavyz-džiui, paskutiniame praėjusio am-žiaus dešimtmetyje ir šio amžiaus pir-mojo dešimtmečio pradžioje visamepasaulyje maisto kainos mažėjo, norsgyventojų ir daugėjo.

Padėtis ėmė blogėti po 2005 metų,kai vėl buvo pastebėta, kad pasaulyjeima trūkti maisto. Beveik tuo pačiumetu prasidėjo ne tik finansų, bet irmaisto krizė, pasireiškusi kainų šuoliu,- daugybė maisto produktų pabrangopusantro ar du kartus. Iš dalies tai sie-jama su padidėjusiu kokybiško mais-to vartojimu besivystančiose valstybė-se, kur pastaruoju metu matomasneregėtas ūkio augimas. Iš dalies kai-nų kilimą paskatino ir neribotos spe-kuliacijos žaliavų rinkoje. Tiesa, finan-sų krizė kuriam laikui sumažinomaisto produktų kainas, tačiau dabarjos vėl ima augti. Tai iliustruoja FAOnustatomas vadinamasis laisvasis in-deksas, kuris 2007 metais sudarė 130punktų, 2008-ųjų pabaigoje siekė 230punktų, o 2012-aisiais svyravo ties 200-250 punktų riba. Šis rodiklis įspėja, kadmaisto produktų kiekis pasaulyje ri-botas ir nebeįmanoma didinti vartoji-mo iki begalybės net esant technologi-niam pakilimui.

Dėl kylančių maisto kainų labiau-siai nukenčia skurdžiausi gyventojai,nes jiems produktams tenka išleistididžiąją gaunamų pajamų dalį. Vi-

durinė klasė ir turtingieji maistuiskiria santykinai mažiau. Tačiau iš-sivysčiusiose šalyse ši problema ge-riau ar blogiau sprendžiama pasitel-kiant įvairias socialines programas(pavyzdžiui, JAV maisto kortelėmisnaudojasi 50 mln. amerikiečių), oskurdžiausių šalių gyventojai gali pa-sikliauti tik savimi.

Būtent dėl to Jungtinių Tautų iš-minčiai ir ėmė mąstyti, kaip priimti šįiššūkį, ir, pirmiausia, padarė išvadą,kad maistas vartojamas neracionaliaiir netaupiai, t. y. labai didelė maistoproduktų dalis tiesiog išmetama, nestampa nebevalgoma.

Britai apskaičiavo, kad pasaulyjeišmetama net 30-50 proc. maisto pro-duktų. Be ekonominių nuostolių, darpatiriama ir ekologinių, nes maistogamybai per metus sunaudojama

apie 500 mlrd. kubinių metrų van-dens, kuris augant ekonomikai irdaugėjant gyventojų pasaulyje tam-pa svarbiu strateginiu ištekliu.

Maisto švaistymo problema aktua-liausia turtingoms Šiaurės Amerikos,Europos ir Azijos šalims, kur yra mais-to produktų perteklius. Pavyzdžiui, JAVir Kanadoje vienam žmogui per metus

tenka 100 kilogramų išmesto maisto,Europoje - 50, klestinčiose Azijos vals-tybėje - 40, Lotynų Amerikos šalyse -20, o Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse irJuodajame žemyne - iki 10 kilogramų.

Žmonės perka maisto daugiau neijiems reikia dėl daugybės priežasčių.Bene svarbiausia paskata - prekybi-ninkų taikomos nuolaidos perkantdidesnį produktų kiekį už mažesnękainą. Kita priežastis ta, kad daugy-bė maisto produktų, ypač deformuo-

ti vaisiai ir daržovės, neturi prekinėsišvaizdos, todėl pirkėjai juos papras-čiausiai ignoruoja, arba dėl šios prie-žasties jie išvis nepatenka ant prekys-talių.

Būtent į tokius produktus pirmiau-sia ir orientuojama FAO programosreklama, raginanti žmones taupytimaistą ir elgtis su juo atsakingai. JTatstovai pataria vartotojams prieš ei-nant į parduotuvę susidaryti sąrašą,ką ketinama pirkti, taip pat rekomen-duojama vengti impulsyvių pirkiniųir nepasiduoti prekybininkų rekla-mos, siūlančios pirkti maisto daugiaunei reikia, vilionėms. Be to, žmonėmspatariama neignoruoti prasčiau at-rodančių vaisių ir daržovių, nes joseyra tiek pat maistingųjų medžiagų,kiek ir patrauklioje produkcijoje.

Tiesa, jau prieš pasirodant FAOrekomendacijoms Europoje ir JAVprasidėjo judėjimas, propaguojantistokias pačias tiesas. Vadinamieji fri-ganai savo noru keliauja į sąvartynusir ten ieško ką tik išmesto, bet dar tin-kamo vartoti maisto. Taip jie ne tikmaitinasi nemokėdami pinigų (iš čia

kilo ir pravardė), bet kartu protestuo-ja ir prieš vartotojų visuomenę. Į šįjudėjimą jau įsitraukė milijonai visopasaulio gyventojų, ir tai rodo, kadtoks elgesys priimtinas ne tik skur-džiai gyvenantiems žmonėms. Kar-tu tai leidžia tikėtis, kad FAO sureng-ta kampanija gali sulaukti palaikymoir sėkmės.

Tačiau nesuvartojami maisto pro-duktai - tik ledkalnio viršūnė, nes Eu-ropoje ir JAV parduotuvės išmeta 40proc. netinkamo maisto. Kitos jo da-lies netenkama per kitus gamybos pro-cesus - pradedant derliaus nuėmimu.Besivystančiose šalyse tokie nuostoliailabai dideli, nes ten net 80-90 proc.to, kas užauginama, keliauja į atliekas,tad Trečiajame pasaulyje maisto pra-randama tiek pat, kiek ir turtingosevalstybėse, kuriose beprasmiškai iš-metama apie milijardą tonų maistoper metus. Bendri nuostoliai viršija 2mlrd. tonų. Todėl norint sumažintijuos pirmiausia reikėtų kreiptis į ga-mintojus. Juk jie, skirtingai nei varto-tojai, gali sumažinti nuostolius pasi-telkę naujausias technologijas. •

Neišmesk maisto be reikalo

JAV ir Kanadoje vienam žmogui per metus tenka 100 kilogramų išmesto maisto, Europoje - 50,

klestinčiose Azijos valstybėje - 40.

Daržoves mėgstama rinktis pagal išvaizdą, nors jos pasižymi tomis pačiomis maistinėmis savybėmis. / AFP/Scanpix nuotraukos

Pekino gyventojai kvėpuoja smalkėmis

Dėl milžiniškos taršos Pekino gyventojai priversti dėvėti apsaugines kaukes.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacija(LPK) surengė verslininkų irvaldininkų susitikimą, per kurįaiškinosi klausimus, kylančiusdėl minimalios mėnesio algos(MMA) taikymo bei apibrėžimodarbo sutartyse.

Valdžios atstovai neigė, kad darbosutartyje darbdaviai gali nurodyti ma-žesnę nei 1000 litų mėnesinę algą.

Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos Darbo teisės skyriaus vedėja Eg-lė Radišauskienė pabrėžė, kad darbosutartyje įmonės negali skaidyti MMAį sudėtines dalis. Anot jos, įmonės dar-bo sutartyse privalo nurodyti aiškų at-lyginimo dydį, ne mažesnį kaip 1000 li-tų. E.Radišauskienė pridūrė, kad įmonėdarbo užmokestį gali nustatyti atsižvelg-dama į tai, kiek ir kokių priemokų ke-tina mokėti darbuotojams už darbą. Ta-čiau ji teigė, kad net ir garantuojant supriemokomis mokėti ne mažiau kaip1000 litų negalima darbo sutartyje nu-rodyti mažesnio MMA dydžio, nei nu-mato Vyriausybės nutarimas.

“Net jei įmonė darbo sutartyje ga-rantuoja su priedais mokėti darbuoto-jui ne mažiau kaip 1000 litų, ji negaliMMA dydžio skaidyti į kokias nors su-

dėtines dalis. MMA darbo sutartyje tu-ri būti numatyta fiksuotu, konkrečiudydžiu, nenustatant jos skaičiavimo tai-syklių”, - kalbėjo E.Radišauskienė irpabrėžė, kad priedai gali būti sumuo-jami tik prie 1000 litų algos.

“Jei įmonė neturi galimybių padi-dinti MMA, nes prie jos moka didelįpriedą, tokiu atveju šį priedą galimasumažinti tiek, kad MMA siektų 1000litų. MMA žmogui garantuoja, kadnet ir norėdama įmonė jokiomis prie-

monėmis negalės mokėti mažiau kaip1000 litų atlyginimo”, - įsitikinęs Lie-tuvos pramonininkų konfederacijosviceprezidentas Jonas Guzavičius.

Vyriausiasis valstybinis darbo ins-pektorius Vilius Mačiulaitis teigė ne-suprantąs priežasčių, kodėl įmonė turė-tų apsunkinti save ir skaidyti MMA įkeletą dalių. Jo manymu, tai tik sukur-tų demotyvacijos sistemą. “Jei darbuo-tojas neužsidirbs 1000 litų, įmonė vistiek turės jam sumokėti tiek, kad atlygi-nimas siektų numatytą MMA dydį. Tuometu gerai dirbantis darbuotojas gauskokių 200 litų priemoką ir nuspręs, kadjam labiau verta dirbti perpus mažiau irgauti vos 200 litų mažesnį uždarbį”, -samprotavo V.Mačiulaitis.

Jo teigimu, darbo sutartyje paliekantabejotinų formuluočių darbuotojamssuteikiama didesnė galimybė ginčytisdėl darbo užmokesčio. “Darbuotojasgali pretenduoti į papildomus pinigus,jei supranta, kad pagal įmonėje taiko-mą atlyginimo sistemą turėtų jų gau-ti”, - sakė Valstybinės darbo inspekci-jos vadovas V.Mačiulaitis. Jis teigėsuprantąs, kad darbdavys darbo sutar-tyje gali norėti darbuotojui nurodyti,jog moka už lojalumą, gerumą, darbokokybę ir pan. Tačiau V.Mačiulaitis įsi-tikinęs, kad tam darbuotojo motyvavi-mo sistemoje reikėtų rasti kitų svertų.

E.Radišauskienės teigimu, Vyriau-sybės programoje numatyta nuosek-

liai didinti MMA, jei tam bus tinka-mos ekonominės sąlygos. “Jei MMAdydis nuolat kis, darbo sutartyje busgalima pateikti nuorodą į Vyriausy-bės nutarimą dėl MMA dydžio, kadnereikėtų nuolat keisti darbo sutar-čių”, - sakė ji.•

ARVYDAS JOCKUS

Didžiosios Britanijos svarosterlingų kurso kritimas euroatžvilgiu sumažins lietuviškųeksporto prekių konkurencin-gumą ir gausios emigrantųbendruomenės į tėvynę pervedamų pinigų vertę.

Didžiosios Britanijos svaro sterlin-gų kursas, šių metų pradžioje pasie-kęs 4,26 už litą, tolydžio mažėjo visąmėnesį, o per pastarąsias tris dienasnukrito nuo 4,11 lito penktadienį iki4,04 lito už svarą antradienį. Ekono-mistai teigia, kad pingantis svaras at-spindi prastą Jungtinės Karalystėsekonomikos padėtį.

Niūrus ekonomikos peizažas“Svaras tikrai smarkiai pinga euro

atžvilgiu. Ir svarbiausia priežastis - eko-nomika. Jungtinės Karalystės ekono-mikai tikrai ne pačios geriausios die-nos. Kalbama apie trečiąją recesijosbangą šioje šalyje. Britai norėdami su-mažinti didžiulį biudžeto deficitą tau-po, ir tai taip pat neleidžia ekonomikaigreičiau atsistoti ant kojų. Šių metųpradžioje numatoma atleisti daug dar-buotojų iš finansų sektoriaus, kurissvarbus Didžiosios Britanijos ekono-mikos sektorius”, - svaro pigimo prie-žastis LŽ vardijo SEB banko vyriau-sioji analitikė Vilija Tauraitė.

Prie šių niūrokų naujienų, anot jos,prisidėjo Jungtinės Karalystės prem-jero Davido Camerono pareiškimai,nors esą jie veikiausiai turėjo antraei-lę įtaką svaro kursui. D.Cameronaspraėjusį trečiadienį pareiškė, kad jei-gu būtų perrinktas, jis siektų iš naujoderėtis dėl Didžiosios Britanijos na-rystės Europos Sąjungoje sąlygų, o iki2017 metų surengtų referendumą, arjo šalis turi likti šiame bloke.

“Tiesa, svaras šiek tiek atsitiesė, kaibūsimasis Jungtinės Karalystės cent-rinio banko pirmininkas optimistiškai

pareiškė, kad ekonomika pradės aug-ti sparčiau per artimiausius pusantrųmetų”, - teigė ekonomistė.

Verčiau leisti, nei siųstiV.Tauraitės nuomone, pingančio

svaro pasekmes pirmiausia pajus lie-tuvių emigrantai. “Didžiojoje Brita-nijoje uždirbami ir į Lietuvą siunčia-mi pinigai nuvertės. Už juos busgalima nusipirkti mažiau litų. Taigipinigus labiau apsimokėtų leisti vieto-je, nei siųsti į Lietuvą tėvynę, ypač jei-gu svaras toliau pigtų”, - svarstė ji.

Ekonomistės nuomone, pingantissvaras atsilieps ir Lietuvos eksportui.“Dėl silpnos Didžiosios Britanijos eko-nomikos lietuviškų prekių poreikis irtaip sumažėjęs, o pingantis svaras darlabiau sumažina jų konkurencingumą.Mūsų prekės pabrangsta, ir niūriameDidžiosios Britanijos ekonomikos fone

Lietuvos eksporto perspektyvos ne-beatrodo šviesiai”, - teigė V.Tauraitė.

VšĮ “Versli Lietuva” duomenimis,per praėjusių metų 11 mėnesių, paly-ginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011metais, bendras mūsų šalies prekiųeksportas į Didžiąją Britaniją išaugo73 proc., o lietuviškos kilmės prekių -75,4 proc. ir sudarė atitinkamai 6 ir9 proc. viso eksporto.

Pasak V.Tauraitės, eksportas daugiau-sia augo dėl Jungtinėje Karalystėje padi-dėjusios naftos produktų paklausos.“Bankrutavo viena didelė britų naftosperdirbimo bendrovė ir lietuviški naf-tos produktai užėmė atsiradusią nišą, jųeksporto srautai buvo perorientuoti išAmerikos, Vokietijos į Jungtinę Kara-lystę”, - sakė ji.

V.Tauraitė prognozuoja, kad būs-to paskolų augimas Jungtinėje Kara-lystėje galėtų suteikti stabilumo sva-

rui, tačiau pirmą metų pusę esą opti-mistiškesnių pokyčių tikėtis neverta.Pernai Didžiosios Britanijos ekono-mikos augimas, palyginti su 2011 me-tais, siekė 0 procentų. SEB grupė pro-gnozuoja, kad šiemet šios šaliesekonomika augs 1,3 proc., tačiau tiki-masi didėsiančio nedarbo.

Stiprios eksporto pozicijos“Danske” banko vyresnioji anali-

tikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė

mano, kad pingantis svaras sukelsproblemų Lietuvos eksportuoto-jams, nes Didžioji Britanija yra Lie-tuvos eksporto partnerių pirmamedešimtuke. “Kita vertus, tai, kad mū-sų verslui pavyksta išsilaikyti šiojerinkoje, rodo, jog svaro kursas nėrapagrindinis veiksnys. Turbūt konku-ruojame ne tik maža kaina, bet ir ko-kybe”, - teigė ekonomistė.

V.Klyvienės nuomone, pingantissvaras yra paspirtis ne pačius ge-riausius laikus išgyvenančiai britųekonomikai. “Jų prekės tampa kon-kurencingesnės. Be to, Didžioji Bri-tanija pati gamina daug būtinųjųprekių. Jos šalyje santykinai tampapigesnės ir konkurencingesnės. Išesmės pigesnis svaras britams yrapliusas, nes šalis daug eksportuoja irtampa konkurencingesnė”, - teigia-mus svaro kurso kritimo aspektusįžvelgė ekonomistė.•

Verslas 92013 01 30Lietuvos žinios

Pingantis svaras paplonins pinigines

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5695 -0,0272%

1 Australijos doleris 2,6863 +0,4616%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9844 +0,5529%

1 Kanados doleris 2,5555 +0,2935%

1 Šveicarijos frankas 2,7765 +0,2953%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1282 -0,0484%

10 Čekijos kronų 1,3448 -0,4610%

10 Danijos kronų 4,6282 +0,0259%

1 DB svaras sterlingų 4,0369 -0,0842%

100 Vengrijos forintų 1,1588 -0,0949%

100 Islandijos kronų 1,9966 -0,0451%

100 Japonijos jenų 2,8339 -0,0106%

100 Kazachstano tengių 1,7032 -0,1703%

1 Latvijos latas 4,9409 -0,0081%

10 Moldovos lėjų 2,1231 +0,3956%

10 Norvegijos kronų 4,6447 +0,0603%

10 Lenkijos zlotų 8,2299 -0,3390%

100 Rusijos rublių 8,5195 -0,2254%

10 Švedijos kronų 3,9970 +0,6630%

1 Turkijos naujoji lira 1,4501 -0,1241%

10 Ukrainos grivinų 3,1625 -0,0253%

2013 01 30, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

SKAIČIAIJungtinė Karalystė (JK) - pagrindinėLietuvos piliečių emigracijos šalis.2011 m. kas antras emigrantas išvykoį JK. Palyginimui: 10,4 proc. emigran-tų išvyko į Airiją, 7,1 proc. - į Norvegi-ją, 7 proc. - į Vokietiją. 2008-2009 m. įJK emigravo kas ketvirtas, o vėliau -pusė visų Lietuvos emigrantų.JK Nacionalinės statistikos biuroduomenimis, 2011 m. Anglijoje gy-veno daugiau kaip 95 tūkst. lietuvių,Londone - beveik 40 tūkstančių. Lie-tuviai dabar sudaro 0,2 proc. Anglijosir Velso gyventojų ir 0,5 proc. - Lon-dono gyventojų. Lietuvos statistikos departamentoduomenimis, mūsų šaliai įstojus įEuropos Sąjungą 2004 m., oficialiaiišvykimą į JK deklaravo 92,1 tūkst.Lietuvos piliečių. Jungtinės Karalystės ambasadoriusDavidas Huntas praėjusių metųgruodį interviu “Lietuvos žinioms”teigė, kad šioje šalyje gyvena apie230 tūkst. lietuvių.

MMA įvėlė į darbo sutarčių pinkles

V.Mačiulaitis teigė, kad darbo sutartyje paliekant abejotinų formuluočiųdarbuotojams suteikiama didesnė galimybė ginčytis dėl darbo užmokesčio.Romo Jurgaičio nuotrauka

“Mūsų prekės pabrangsta, ir niūriame Didžiosios Britanijos ekonomikos fone Lietuvos eksporto perspektyvosnebeatrodo šviesiai”, - teigė V.Tauraitė. / LŽ archyvo nuotrauka

Emigrantams labiauapsimokėtų pinigus

leisti pačioje DidžiojojeBritanijoje, nei siųsti

į Lietuvą, ypač jeigusvaras toliau pigtų.

SUVIENIJO PAJĖGAS

Koncernai “Daimler”, “Ford” ir“Nissan” bendromis jėgomis ban-dys sukurti vandeniliu varomątransporto priemonę, kuri galbūtpagaliau tiks kasdien naudoti.Trys gamintojai ambicingam tiks-lui pasiekti pasirašė bendradar-biavimo sutartį. Planuojama, kad2017 metais nuo konvejerio pra-dėsiančios riedėti transporto prie-monės bus elektromobiliai, kuriųakumuliatoriams elektrą gaminssuspaustos vandenilio dujos, da-lyvaujant tame procese deguoniui.

Tokiu atveju į atmosferą bus išme-tami tik vandens garai. Aukštųjųtechnologijų kūrimas alternaty-viais energijos šaltiniais varo-moms transporto priemonėmskainuoja pasakiškus pinigus, todėlne vien “Daimler”, “Ford” ir“Nissan” vienija jėgas šioje srityje.Neseniai panašų susitarimą pra-nešė sudarę ir BMW su “Toyota”.Trims koncernams pasirašant su-

tartį Vokietijos “Daimler” Tyrimųir plėtros skyriaus vadovas Tho-masas Weberis optimistiškai kal-bėjo, kad esą “trys partneriai darniekada nebuvo taip arti tikslo”kurdami kasdien naudoti tinkamątransporto priemonę, varomąvandeniliu.

RUSAI NEPASIDUODA

Kai neblaivūs Rusijos kelių chuli-ganai pražudė keletą garsių šiosšalies žmonių, pavyzdžiui, aktoręMariną Golub, valdžia ėmė griež-tinti bausmes kelių nusikaltėliams.Pavyzdžiui, dabar rusams leidžia-ma vairuoti transporto priemonestik tokiu atveju, jeigu alkoholiokiekis kraujyje yra lygus 0,00 pro-milės. Tačiau šalies gyventojai ne-nusiteikę nusileisti jų teisę gertivaržantiems norminiams aktams.Praėjusią savaitę du Rusijos Dū-mos deputatai - Igoris Lebedevasir Jaroslavas Nilovas - nusiuntėpremjerui Dmitrijui Medvedevuilaišką, kuriame reikalauja atšauktiteisinį aktą, verčiantį rusus vairuo-ti automobilius visiškai blaivius.“Neaišku, ką laikyti prie vairo sė-dinčiu girtu žmogumi. Vienas da-lykas, jeigu jis specialiai prisigėrėir sėdo vairuoti mašinos. Ir visaikitas - jei žmogaus kraujyje tamtikra dalis promilių rasta dėl to,kad netiksliai rodė prietaisas, arbadėl tam tikro maisto ir medika-mentų vartojimo”, - savo reikala-vimą argumentavo Dūmos nariai.

LŽ

2013 01 30Lietuvos žinios10 Trasa

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Estijai, kuri pretenduoja taptipasaulio lydere pagal elektravaromų automobilių skaičiųtūkstančiui gyventojų, rimtąsmūgį gali suduoti Japonijosgamintojo “Mitsubishi” spren-dimas atšaukti savo naujausiotipo elektromobilių “i-MiEV”eksploatavimą.

Japonų planus atskleidė tarptautinėnaujienų agentūra “Reuters”. Ji pra-nešė, kad “Mitsubishi Motors” nut-raukia 14,7 tūkst. elektromobilių“i-MiEV” eksploatavimą dėl defektostabdžių sistemoje. Skelbiama, jog 3,4tūkst. tokių transporto priemonių esa-ma Japonijoje, 8,9 tūkst. - Europoje.

Estijai tenkanti šių elektromobiliųdalis - 508 vienetai - galbūt ir neatro-do didelė. Šiaurinės Baltijos kaimy-nės keliais iš viso važinėja vos 596elektra varomos transporto priemo-nės. Estijoje beveik neabejojama, kad“Mitsubishi i-MiEV” atšaukimas darlabiau paskatins jau kuris laikas ma-žytėje Baltijos šalyje kylančius ginčusdėl to, ar visuotinė elektromobiliza-cija estams duos daugiau naudos, arpridarys daugiau nuostolių?

Elektromobiliai -už taršos leidimus

Sukurti Estijoje elektromobilių ro-jų šio krašto vyriausybė apsisprendė2010-aisiais. Tuomet už parduotus 10mln. perteklinių taršos leidimų “Mit-subishi” korporacijai estai įsigijo 508“i-MiEV” elektromobilius. Sudariu-si sėkmingą sandorį su japonais Es-tija paskelbė ambicingą planą per ke-lerius artimiausius metus už biudžetolėšas įsigyti dar 1000 tokių mašinų ir

sukurti stotelių tinklą joms įkrauti,taip pat paskatinti gyventojus pirktiekologiškas transporto priemones.

Pirmiems penkiems šimtams pri-vačių asmenų vyriausybė pažadėjopadengti iki pusės elektromobiliokainos, bet ne daugiau kaip 18 tūkst.eurų (62 tūkst. litų). Maža to, šiemspirkėjams pridedama ir po 3 tūkst.litų automobilio įkrovimo įrangai įsi-gyti. Tačiau tie pinigai skiriami tiktuo atveju, jei elektromobilio savi-

ninkas įsipareigoja energiją automo-biliui įkrauti naudoti tik iš atsinauji-nančių šaltinių.

Už taršos leidimus pirktais “Mit-subishi i-MiEV” važinėja savivaldy-bių socialiniai darbuotojai, kurie rū-pinasi pagyvenusiais ir sunkiomisligomis sergančiais žmonėmis.

Pagirios ar priekabės? Viešųjų ryšių požiūriu estai pa-

siekė savo - mažytė Baltijos valsty-

bė visame pasaulyje išgarsėjo kaipviena imliausių inovatyviems spren-dimams šalių. Vis dėlto jau kuris lai-kas Estijoje netyla ginčai, kas svar-biau - geras įvaizdis ar galimididžiuliai nuostoliai?

Skeptikai atkreipia dėmesį, kadmasinis elektromobilių naudojimasesą anaiptol negerina ekologijos. Jųmanymu, teršalai, kurių lyg ir jokiopoveikio gamtai nedaranti mašinaneskleidžia pro išmetamųjų dujų

vamzdį, vis tiek pasiekia gyventojusper elektrinių, deginančių dažniau-siai skalūnų dujas, kaminus.

Elektromobilių priešininkai Esti-joje sako, kad elektra varomos trans-porto priemonės tiek šalies biudže-tui, tiek žmonėms pridarys piniginiųnuostolių. Pavyzdžiui, “Mitsubishii-MiEV”, anot jų, kainuoja 36 tūkst.eurų (apie 124 tūkst. litų) - tiek pat,kiek ypač mažai degalų sudeginantisvokiškas prabangus tradiciniu dyze-linu ar benzinu varomas automobilis.Tačiau jį įsigijęs estas galės važinėti15-20 metų, o elektromobiliu - nedaugiau kaip penkerius ar šešerius,nes tiek laiko yra tinkami naudotielektra varomų mašinų akumuliato-riai. Pirkti naujus kažin ar apsimokės,mat jie kainuoja 20 tūkst. eurų (apie70 tūkst. litų). “Pavažinėjus keleriusmetus mašina taps metalo laužu, ku-rio niekam neįsiūlysi. Tačiau į ją jaubus investavę ne tik privatūs vairuo-tojai, bet ir valstybė. Taigi mažiausiai9 mln. eurų (31 mln. litų) bus išmes-ti lyg į balą”, - aiškina elektromobiliųpriešininkai Estijoje.

Beveik neabejojama, kad jų argu-mentų kraitelę papildys ir “Mitsu-bishi Motors” sprendimas atšaukti“i-MiEV” - esą elektromobiliai kolkas yra netobuli, jų defektai, šiuo at-veju pasireiškiantys stabdant trans-porto priemonę, gali kelti grėsmę neteismo dalyvių gyvybei.

Tačiau inovatyvių sprendimų šali-ninkai tvirtina, kad šurmulį priešelektromobilius neva kelia naftoskompanijų ir tradiciniais degalais va-romų automobilių pasamdyti lobis-tai. Jie pripažįsta, jog šios mašinosturi trūkumų, bet neva nėra tokių ge-dimų, kurių nebūtų galima pataisy-ti, o santykinai netobulų technolo-gijų - patobulinti. •

Atšaukiami elektromobiliai - smūgis Estijai

Beveik visų Estijoje važinėjančių elektromobilių “Mitsubishi i-MiEV” eksploatavimas yra atšaukiamas dėl defekto stabdžių sistemoje. / Blogedn.com nuotrauka

Trumpai

ILONA STAŠKUTĖ

Žiemą vairuotojai su pavydunužvelgia kaimynus, sėdančiusį apynaujus automobilius sušildomomis sėdynėmis. Tačiaušiltą krėslą galima įsitaisyti irsenoje mašinoje.

Sėstis ant sušalusios, nešildomos au-tomobilio sėdynės išties menkas malo-numas. Bet net senuose automobiliuo-se šią problemą galima lengvai išspręstiįsigijus šildomą sėdynės užvalkalą.

Į cigarečių pridegiklio lizdą jun-giami šie sėdynių priedai gali gaubtiir visą nugarą, o patys brangiausi to-kie užvalkalai atlieka net ir masažofunkciją.

Šios prekės Lietuvoje atsirado paly-ginti neseniai, todėl daugelis vairuotojųdar nežino, kad tokių automobilio prie-taisų apskritai yra. Automobilių priedųparduotuvės Stylingparts.eu direktoriusMarius Razma pasakojo atsitiktinai įt-raukęs šildomus sėdynių užvalkalus įasortimentą ir nesitikėjęs, kad jie bus pa-klausūs. Bet, jo teigimu, jau pirmą žiemąšie prietaisai tapo populiariausia preke.Pašnekovas pastebėjo, kad šildančius sė-dynių priedus dažniausiai perka auto-mobilių su odinėmis sėdynėmis savinin-kai. “Vos tik spusteli pirmasis šaltukas,sulaukiame nemažai laiškų, kuriuoseklientai domisi šia preke, - tvirtinoM.Razma. - Dažniausiai žmonės nusi-perka jų po vieną vienetą - pabandyti,tačiau netrunka praeiti kelios dienos irsulaukiame klausimo, kada būtų galimaįsigyti dar vieną.”

Bendrovės “Autoaibė” vadovas Arū-nas Vaišvila patvirtino, kad naudojan-tieji šildančius sėdynių priedus nesis-kundžia, o šalčiams užėjus juos išbandovis daugiau pirkėjų, anksčiau neturėju-sių tokių prietaisų automobiliuose. Jopastebėjimu, šildomus užvalkalus la-biausiai mėgsta moterys. Be to, auto-mobilių savininkai akivaizdžią pirme-nybę teikia vairuotojo sėdynei irdažniausiai įsigyja tik vieną šildantįprietaisą arba perka du - sau ir gretasėdinčiam keleiviui, bet visas sėdimasvietas šildyti sugalvojama itin retai.

Pašnekovo manymu, Lietuvoje nau-

dojamuose automobiliuose šildomos sė-dynės yra būtinas dalyka, dėl to žmonėsstengiasi įsigyti automobilius su atitin-kama gamyklos įranga. Bet jeigu įsigytigeros komplektacijos automobilį perbrangu, šildomi užvalkalai poveikiu ne-nusileidžia į sėdynes gamyklose įmon-tuotiems šildymo elementams.

Tiesa, šildomi užvalkalai nėra pi-gūs, kaina svyruoja nuo 30 iki 100 li-tų ar daugiau už vieną sėdynę. Be to,per didžiausius šalčius juos reikianaudoti saikingai, kad dėl noro pa-togiai važiuoti nenusėstų automobi-lio akumuliatorius. •

Renkasi šildomus užvalkalus

Vairuotojus per žiemos šalčius vilioja šildomi sėdynių užvalkalai.LŽ archyvo nuotraukaDauguma iki šiol sukurtų vandeni-

liu varomų automobilių labiau primena žaislus, o ne rimtas transporto priemones. Autonews.ru nuotrauka

Dr. ALGIRDAS ŠAKALYSVilniaus Gedimino technikos universiteto(VGTU) Intermodalinio transporto irkompetencijos centro vadovas

Transportas ir komunikacijos yravienas svarbiausių kiekvienosVyriausybės rūpesčių greitaibesikeičiančiame pasaulyje,nes nuo šio sektoriaus labaipriklauso viso šalies ūkio konkurencingumas. Siekiantsudaryti ekonominiam augimui,konkurencingumui ir aplinkaipalankias sąlygas, valstybei būtina sukurti naujus ir modernizuoti esamus ekono-minės infrastruktūros tinklus,pirmiausia plėtoti moderniątransporto, informacinių ir ryšiųtechnologijų infrastruktūrą.

Dabartinio laikotarpio iššūkiai ska-tina taikyti inovacines priemones irinstrumentus, kurie užtikrintų trans-porto sistemos efektyvumą ir adapty-vumą, atsižvelgiant į dinamiškus ap-linkos pokyčius, sprendžiant judumo(mobilumo) gerinimo sąlygas šaliesviduje, tiek plėtojant šalies pasiekia-mumą tarptautiniu mastu.

Tačiau sprendimai transporto sis-temos plėtotės ir modernizavimo sri-tyse turi būti kruopščiai parengti.Priimant konkretų sprendimą nepa-kanka vien tik politikų valios ar vers-lininkų intuicijos.

Dabartiniu metu vis svarbesniuinstrumentu plėtojant bet kurį ekono-mikos sektorių tampa moksliniai tyri-mai. Todėl siekiant, kad Lietuvostransporto sistema būtų konkurencin-ga tarptautiniu mastu, būtina skatintitransporto industrijos, universitetų,mokslinių tyrimų centrų ir administra-cinių institucijų bendradarbiavimą.

Verslas ir mokslas kalba skirtingomis kalbomis

Mokslo darbuotojų ir tyrėjų kvali-fikacija ir motyvacija, mano nuomo-ne, yra du svarbiausi veiksniai, lemian-tys potencialų jų indėlį į valstybėsūkio, tarp jų - ir transporto sektoriausplėtrą. Kai pradedama kalbėti tik apiemūsų mokslo sistemą, dažniausiai irvaldžios institucijose, ir viešojoje erd-vėje yra pabrėžiama, kad Lietuvosmokslo sistemos rezultatai gerokaiprastesni už Europos Sąjungos (ES)vidurkį. Paprastai remiamasi Euro-pos inovacijos švieslentės statistiniaisduomenimis. Iš tiesų, naujausios(2012 metų) švieslentės duomenimis,tik 6 proc. visų 2010 metais parengtųLietuvos tyrėjų publikacijų patekotarp 10 proc. dažniausiai cituojamųdarbų, tuo tarpu ES vidurkis siekia10,7 procento. Ten pat galime rasti irtokią informaciją, kad 2010 metais 1mln. šalies gyventojų teko 214 Lietu-vos tyrėjų publikacijų, parengtųbendradarbiaujant su užsienio moks-lininkais, o atitinkamas ES vidurkisbuvo 301 publikacija.

Remiantis šia statistika, LietuvosRespublikos Vyriausybės 2012 metųlapkričio 28 dienos nutarimu Nr.1482 patvirtintoje 2014-2020 metųNacionalinės pažangos programojeteigiama, kad “bendradarbiavimostoka trukdo visapusiškai integruotisį Europos tyrimų erdvę, koncentruo-ti turimą MTEP (mokslinių tyrimųir eksperimentinės plėtros - aut.) po-tencialą ir naudoti turimas žinias ak-tualioms verslo ir visuomenės pro-blemoms spręsti” (8 p.).

Bet pastarasis teiginys išprovokuojakeletą esminių klausimų. Pirmiausia,kokiu būdu moksliniai straipsniai, pa-

rengti kartu su užsienio mokslininkaisir publikuoti prestižiniuose pasauliomokslo leidiniuose, gali talkinti mūsųverslui ar valdžios institucijoms spren-džiant aktualias ir konkrečias verslo irvisuomenės problemas?

Pagaliau ar iš tiesų mūsų verslinin-kai turi tiek daug laiko bei kantrybėssudėtingiems akademiniams teks-tams (“prifarširuotiems” matemati-nių formulių) šifruoti ir ieškoti juose“racionalaus grūdo”, kuris galėtų pa-dėti jų verslo plėtrai?

Remdamasis prieš porą metų atlik-tu projektu B2B LOCO (7-oji ESbendroji programa, 7BP), kurio vie-nas tikslų buvo supažindinti transpor-to verslininkus su ES jau atliktų moks-lo tyrimų rezultatais, kad juos būtųgalima tiesiogiai pritaikyti versle, galiupasakyti, jog nieko gero iš to neišėjo.Ir vien dėl paprastos priežasties, kadakademinė bendruomenė ir verslinin-kai kalba skirtingomis kalbomis. Taigimokslo straipsniai prestižiniuose žur-naluose iš esmės yra skirti akademineivisuomenei ir pagrįstai gali būti vienuiš svarbiausių fundamentalaus moks-lo produkcijos vertinimo rodiklių.

Taikomųjų mokslų naudaO su taikomaisiais mokslais, drįs-

čiau teigti, yra kitaip, nes jie turi būtiorientuoti į pridėtinės vertės kūrimą,šalies ekonomikos konkurencingu-mo didinimą. Ir čia yra labai svarbiverslo, mokslo ir administracinių ins-titucijų sąveika siekiant kurti žinias,reikalingas naujiems produktams arinovacijoms plėtoti. Labai svarbu, kadplėtodami bendradarbiavimo tinklusir platformas verslas ir mokslas turigalimybę kartu formuoti mokslo ir ty-rimo programas.

Maža to, nuo vadinamosios nuli-nės pozicijos pradėti bendrus taiko-muosius mokslinius tyrimus. Kai kar-tu formuoji tyrimo tikslus, uždavinius,renkiesi tyrimo metodiką ir instru-mentus, neišvengiamai turi vartoti taspačias definicijas ir palengva adaptuo-tis kalbėti ta pačia kalba.

Labai gerai, kad Europos Komisi-ja (EK), inicijuodama ir koordinuo-dama 7BP Europos mokslinių tyrimųerdvėje, vis plačiau įtraukia verslostruktūras (ir net jų tinklus) kaip part-

nerius į mokslo tyrimus, taip pat ir įbendradarbiavimo bei tyrimų projek-tus pagal INTERREG programą.

Deja, Lietuva negali pasigirti dide-liais laimėjimais dalyvaudama EK7BP. 2012 metų birželį, EK duome-nimis, Lietuvos sėkmės rodiklis daly-vaujant 7BP konkursuose siekė 20,8proc. (tokia dalis paraiškų laimėjokonkursą ir gavo finansavimą), kaivisų ES 27 šalių sėkmės rodiklis bu-vo 22 procentai.

Kalbant apie transporto sektorių,čia sėkmės rodiklis buvo šiek tiek di-desnis už šalies vidurkį ir siekė 24procentus. Įdomu, kad toks pats yra

ir ES transporto sektoriaus sėkmėsrodiklis. Tačiau pagal tai, kiek ES lė-šų vidutiniškai gauna vienas 7BPpartneris projektams vykdyti, lietu-viai yra šio sąrašo gale ir pralenkia tiklatvius bei Maltos atstovus.

Keisti vertinimų vingiaiTokį rezultatą, mano galva, turime

dėl nepakankamos motyvacijos. Tiks-liau - dėl nevykusio mokslininkų ska-tinimo dalyvauti 7BP bei jų moksloprodukcijos vertinimo sistemos. Pir-miausia, mokslo straipsniai ir toliau lie-ka svarbiausias mokslininko, vykdan-čio taikomuosius mokslo tyrimus,mokslo produkcijos vertinimo rodiklis.

Tačiau labiausiai glumina, kad, pa-sibaigus didžiuliam tarptautiniamkonkursui ES mastu, prestižinio 7BPprojekto “moksliškumą” dar vertinair vietiniai ekspertai. Tik neaišku - ko-kiu pagrindu? Juk kiekvieno 7BP pro-jekto paraišką vertina trys nepriklau-somi EK pakviesti ekspertai.

Vertinimo kriterijų grupės yra šios:mokslinė ir technologinė kokybė; pro-jekto valdymo ir įgyvendinimo koky-bė; projekto rezultatų poveikis ir reikš-mė. Čia svarbu pažymėti, kad projektomokslinės ir technologinės kokybėsvertinimo procedūra, kuri gana aiš-kiai apibrėžta, yra privaloma visų 7BP

finansavimo schemų, tarp jų - bend-radarbiavimo (angl. “collaborative”)bei koordinavimo (“coordination andsupport”) projektams. Tačiau kokiaiskriterijais vadovaujasi vietiniai eksper-tai, iš naujo vertindami ES konkursąlaimėjusių projekto “moksliškumą”,visiškai neaišku. Jeigu tais pačiais kri-terijais, - tai kam to reikia? O jeigu skir-tingais, tai kas tuomet juos nustatė irreglamentavo?

Patys ekspertai jaučiasi padėtiesšeimininkai. Jeigu ims ir paskelbs, kad“x tarptautinis projektas nekuria moks-linės produkcijos”, tai vargu ar ką norsbūtų galima pakeisti, nes apeliacinis

mechanizmas taip pat miglotas. Tokiuatveju, kaip sakoma, eilinės atestacijosmetu tarptautinį projektą vykdęs tyrė-jas lieka ant ledo, kaip ir universitetas,kuriame tyrėjas dirba.

Suprantama, kad tokia padėtis ne-skatina mokslininkų ir tyrėjų akty-viau dalyvauti nemažai pastangų irpakankamos kvalifikacijos reikalau-jančiuose tarptautiniuose tyrimuose.Tada jau geriau rašyti straipsnius.

Gaila, kad buvusi Vyriausybė, ge-rokai į priekį pasistūmėjusi patentųir eksperimentinės veiklos reglamen-tavimo klausimais, pritrūko laiko, ogal ir valios, iki galo išspręsti taiko-mojo mokslo tarptautinių projektųprodukcijos vertinimo problemas.

Akivaizdi naudaTuo tarpu dalyvavimas per EK 7BP

ir kitas tyrimo programas tarptauti-niuose tyrėjų konsorciumuose kaiptik duoda didžiausią naudą, nes suda-ro prielaidas gyvenant savo šalyje pa-sinaudoti Europos žinių tinklų irkompetencijos centrų teikiamomisgalimybėmis bei įsisavinti naujus ty-rimo metodus bei instrumentus ir vė-liau įgytomis naujomis žiniomis pa-dėti plėtoti šalies ekonomiką beididinti jos konkurencingumą.

Tokių projektų potencialią naudą

šalies ūkiui galima trumpai iliustruotiVGTU Intermodalinio transporto ir lo-gistikos kompetencijos centro (ITLKC)vykdomų projektų pavyzdžiais. Šiuometu ITLKC su partneriais iš ES šaliųvykdo du 7-osios bendrosios ES moks-linių tyrimų programos projektus:BESTFACT ir eMAR.

Pirmojo tikslas yra identifikuotigerąją patirtį plėtojant žaliąjį ir inter-modalinį transportą, rengti reko-mendacijas, kaip tą patirtį panaudo-ti ir skleisti tiek ES, tiek plėtojantnaująją ES rytų kaimynystės politikątransporto srityje.

Viena vertus, vykdydami šį projektąturime galimybę toliau plėtoti VIKING,KIPIS ir Rytų-Vakarų transporto kori-doriaus asociacijos projektus ir juosplačiau pristatyti Europos transportovisuomenei, kita vertus, analizuoja-me galimybes, kaip pasitelkti tokių ša-lių kaip Vokietijos ar Olandijos patir-tį plėtojant intermodalinį transportąLietuvoje. Kito eMAR projekto pa-grindinis siekis yra moksliškai talkin-ti formuojant uostų bendruomenes.

Kas tai yra uostų bendruomenė?Tai ir laivybos kompanijos, kurios ap-lanko uostą, ir krovos kompanijos,sausumos transporto kompanijos,kurios atveža bei išveža krovinius, taiir administracinės institucijos: uostodirekcijos, muitinės, pasienio kont-rolės ir kitos tarnybos. Analizuojamajų tarpusavio komunikavimo sistemair ieškoma būdų, kaip mažinti popie-rizmą, parengti supaprastintus tipi-nius bendradarbiavimo dokumentusbei priemones, kurios leistų efektyvin-ti uostų darbą, kartu siekiant prisidė-ti ir prie bendros ES jūrų transportopolitikos formavimo. Suprantama,kad tiesioginis mūsų tyrimų objektasyra Klaipėdos jūrų uostas, kuriam mi-nėti tyrimai bus taip pat naudingi, nesinformacijos srautų unifikavimas beiinformacinių technologijų plėtra su-darys prielaidas uosto konkurencin-gumui didinti.

Nepaisydami problemų, mes tu-rime tolesnės plėtotės viziją. Sieksimene tik stiprinti savo pozicijas tarp-tautinėje taikomųjų tyrimų rinkoje,bet ir plėtoti savo integracinius ry-šius su verslo partneriais.

Šiuo tikslu 2012 metų liepos 3 die-ną su svarbiausiomis Lietuvos trans-porto verslo struktūromis pasirašėmeketinimų protokolą įsteigti Strateginiųtransporto tyrimų ir kompetencijoscentrą, kuris vystytų taikomuosiusmokslinių tyrimų darbus, skatinan-čius ir talkinančius transporto ir lo-gistikos sektoriaus plėtrai, o kartu irdidintų visos Lietuvos transporto sis-temos konkurencinį pajėgumą tarp-tautinėse rinkose. Tai būtų tas instru-mentas, kuris leistų mums kartu suverslo struktūromis integruotis į Euro-pos transporto kompetencijos cent-rus ir tarptautinius konsorciumus beikartu vykdyti tarptautinius taikomuo-sius tyrimus. Būtų labai puiku, kad šiiniciatyva sulauktų ir valdžios institu-cijų dėmesio bei paramos.

VGTU ITLKC, 2007-2012 metaisdalyvaudamas ES 7BP, vykdė ar vyk-do 4 projektus (pažymėtina, kadCentras su partneriais buvo parengęs7 paraiškas, taigi sėkmės rodiklis yra57 proc.). Manau, būtų galima pa-siekti ir geresnių rezultatų, jeigu bū-tų rastas sprendimas, kaip išspręstikylančius prieštaravimus dėl reikala-vimų dalyvaujant ES 7BP projektų fi-nansavimo konkurse (kvalifikacija irpatirtis vykdant tarptautinius projek-tus) ir atestacijos reikalavimų univer-sitete (mokslo straipsniai).•Parengta bendradarbiaujant su VGTU ITKLC

Trasa 112013 01 30Lietuvos žinios

Kas svarbiau: straipsnis ar projektas?

A.Šakalio teigimu, mokslo darbuotojų ir tyrėjų kvalifikacija bei motyvacija yra du svarbiausi veiksniai, lemiantyspotencialų jų indėlį į valstybės ūkio, tarp jų - ir transporto sektoriaus plėtrą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Labiausiai glumina, kad, pasibaigus didžiuliamtarptautiniam konkursui ES mastu,

prestižinio 7BP projekto “moksliškumą” dar vertina ir vietiniai ekspertai.

ŠVENTES PASITIKSVILNIAUS PERONE

Kaskart populiarėjantis ir kelionesvos spėjantis planuoti Baltijos gitarųkvartetas, kitais metais švęsiantis de-šimtąjį jubiliejų, išsirengė į trijų savai-čių koncertų turą Belgijoje, Olandi-

joje ir Rusijoje. Į Lietuvą muzikantaiparvažiuos Vasario 16-ąją, Valstybėsatkūrimo dieną, traukiniu. “Po ilgoturo būsime labai išsiilgę namų, ogrįžimas tokią dieną, kai visi žmonėsbūna susitelkę ir vėl atradę vienybėsjausmą, dar labiau sustiprinsdžiaugsmą parvykus namo. Ta progaVilniaus geležinkelio perone gal net

reikėtų surengti koncertą”, - juokavoBaltijos gitarų kvarteto narys SauliusS.Lipčius. Per gastroles kolektyvasplanuoja surengti tris pasirodymusBelgijoje, vieną - Olandijoje ir šešis -Rusijoje. Kvarteto nariai nerimaujatik dėl vienos kelionės detalės - išBelgijos atskridę gitaristai turės vosper pusantros valandos atsidurtitraukinyje į Maskvą. “Tikimės, kadlėktuvas nevėluos”, - sakė optimistiš-kai nusiteikęs Sergejus Krinicinas.Priežasčių nerimauti turi iš Belgijoskilęs Baltijos gitarų kvarteto narysChrisas Ruebensas. Anot jo, koncer-tai gimtojoje šalyje - visada ir atsakin-gi, ir malonūs.

LANKYSIS PASAULIOMUZIKOS PROFESIONALAIĮstaiga “GM Gyvai” 2013 metų pa-vasario sezonui rengia klausyto-jams keturis pasirodymus, per ku-riuos bus pristatyta daug turtingospasaulio muzikos. Pirmieji jų vyks

vasario 27-28 dienomis ir prisidėsprie 2013-ųjų Frankofonijos dienųprogramos. Karima Nayt, po pa-saulį klajojanti revoliucinga meni-ninkė iš Alžyro, pademonstruos sa-vo balsą, gebantį unikaliai atskleistiitin stiprius išgyvenimus prancūzų,alžyriečių ir arabų kalbomis. Lo-

pez-Petrakis-Chemirani trio iš sau-lėtosios Graikijos salos Kretos atsi-veš galybę tradicinių instrumentųir jais kovo 26-27 dienomis origi-naliai perteiks archajiškumu dvel-kiančius Viduržemio jūros regiono(Graikijos salų, Turkijos, Irano,Armėnijos, Azerbaidžano, Afga-nistano, Ispanijos, Prancūzijos)muzikinius lobius. Indijos gitarosguru Debashishas Bhattacharyabalandžio 15-16 dienomis nudžiu-gins klausytojus Rytų ir Vakarų ri-bas peržengiančia melodinga, po-zityvia muzika, kuri suteiksramybės ir džiaugsmo. Gegužės15-ąją ir 16-ąją - Afrikos dienųprograma. Iš Malio vasariškai šiltosmuzikos atveš legendinio Afrikosgitaristo Ali Farkos Toure sūnusVieuxa Farka Toure, pramintas Sa-charos Jimiu Hendrixu. Jo bran-dus, turtingas ir hipnotizuojantismuzikavimas įrodys, kad tai vienastalentingiausių Afrikos atlikėjų.

LŽ

2013 01 30Lietuvos žinios12 Pramogos

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Intelektualios muzikos projekto“Driezhas” sumanytojai Kristijonas Lučinskas ir IevaAstromskaitė dovanoja ketve-rius metus brandintą albumą“Gonija”. Kompaktinės plokštelės pristatymas sausiopradžioje vyko sausakimšoseVilniaus ir Kauno salėse.

“Driezhas” šiemet skaičiuoja 15kūrybos metų, nors prie klaipėdiečiomuzikanto Kristijono atlikėja ir poetėIeva prisidėjo tik prieš pusantrų me-tų. Jų muzika - tai gilios, tradiciniaisir elektroniniais instrumentais at-liekamos kompozicijos, paskanin-tos dinamišku vokalu bei metaforiš-kais tekstais. K.Lučinskas sutinka -Ievos atėjimas įrašus pasuko kiek ki-ta linkme. Tačiau galbūt to ir reikėjo,kad du kūrybingi žmonės būtų išgirs-ti dar garsiau.

Snobo natosPristatant naujausią albumą “Go-

nija” Vilniaus “Kablyje” susirinkoapie tris šimtus žmonių - daugiau jųir nebūtų tilpę. Nedažnai į sceną per-keliamo projekto atlikėjai koncertųpernelyg nesureikšmina: “Į tai žvel-giame kūrybiškai.”

“Driezhas” apibūdinamas kaip mu-zika gurmanams, kitur įvardijamaskaip intelektuali elektronika, muzikažmonėms, turintiems ausis. “Šiuoklausimu esu visiška snobė”, - juokė-si Ieva. Jai antrino Kristijonas paaiš-kindamas, kad gurmanas atsirenka,ką klausyti, pagal kiek profesionales-nius kriterijus, novatoriškumą, jamsvarbi muzikos aparatūra ir naujovės.

“Orientuojamės į tokius kaip mespatys - žmones, kurie kelia aukštusreikalavimus ne tik paviršiui, bet ir gi-lumai, tam, kas slypi viduje”, - LŽ pri-dūrė K.Lučinskas.

Trūksta rituališkumoKristijonas Klaipėdos universitete

studijavo liaudies muziką, todėl ir jomelodijose itin ryškūs tradiciniai folk-loro, gamtos bei mitologijos motyvai.“Mano mėgstamiausias simbolis - itinprieštaringa svastika ar kiti saulėsženklai - besisukantys, dinamiški,šviesūs”, - kalbėjo jis.

“Driezhas” tikino grojantys ne hori-

zontaliai, o vertikaliai. “Tai kaip etno-elektro mišios, drauge su minia siekia-me intelektualaus pakylėjimo”, - filoso-fiškai teigė Kristijonas. Tačiau kam tossąsajos su liturgija? “Manau, šiais laikaistrūksta rituališkumo, - mintį plėtojo Ie-va. - Anksčiau būtent religija žmonessuburdavo kartu, šiandien jų poreikisritualams ne menkesnis.”

Būtent taip atlikėjai ieško kitų pras-mių, kitokio bendravimo su publika.Kai dauguma dainininkų sau keliapramoginius tikslus ir linksmina įsi-smaginusią publiką, “Driezhas” iš sa-vo klausytojų nereikalauja kelti rankųį viršų ar ploti. “Kokia scena mumsbūtų maloniausia pasirodyti? - svars-tė Ieva. - Veikiausiai kino teatro salė,kur žiūrovai sėdėtų savo vietose ir su-sitelkę mąstytų.”

SusidūrimasIeva su Kristijonu susipažino 2011-ųjų

rudenį. “Iki tol kelios žinomos Lietu-vos vokalistės buvo pareiškusios no-rą su manimi bendradarbiauti. Tačiau

laikas permainoms atėjo tik prieš po-rą metų”, - pasakojo dueto “Driez-has” garso dizaineris ir kompozito-rius, kuris daugelį metų savo studijoje“Soundprovocation” kūrė vienas.

Tuo metu K.Lučinskas jau turėjo da-lį “Gonijos” eskizų, iš jų keturi patekoį albumą, kiti atsirado poetei I.Astroms-

kaitei atsinešus savo tekstus. “Kurtidviese nėra lengva. Jau vien pačiam kū-rybinis procesas gali būti sudėtingas, okai susiduri su stebėtoju, imi gėdytis,bijai būti vertinamas”, - įsitikinusi Ieva.Tačiau abu sutinka - potencialo vienaskitame matė ir šis pasiteisino.

Dainininkė Aistė Smilgevičiūtė yrasakiusi, kad kai ji prisidėjo prie gru-pės “Skylė”, ateidama atnešė daugmoteriškos dvasios. Panašiai manoir Kristijonas: dabar “Driezhas” netik turi ryškų moterišką pradą, bet ir

nestokoja poetiškumo, nuoseklumo,harmonijos.

2008-ųjų albumas “Tolumoje” bu-vo spalvingas, nes jame galima išgirs-ti ir skaidrų operinį Rasos Ulteravi-čiūtės balsą, ir aktorių Sigutį Jačėną, irpaprastą močiutę, skaitančią pasaką.“Gonija” tęsia “Tolumoje” pradėtą

skambesį ir taip pat vizualiai mintysepiešia vaizdus, naudoja skambiustekstus. “Man pačiam atrodo, kadnaujausias mūsų darbas tolygesnis,nors jame vyrauja panaši koncepci-ja”, - lygino K.Lučinskas.

Muzika nuo pajūrioI.Astromskaitės sąskaitoje - ne tik

džiazo vokalo studijos, bet ir poezijosknyga “Dulkėm ir žiedlapiais”. Vis dėl-to ji tikina, kad poezijos jos knygoje irdainose tapatinti negalima. “Eilėraštį

ar dainą kuri skirtingomis aplinkybė-mis. Poezijoje esi laisvas tematiniu po-žiūriu, bet įspraustas į formos rėmus,o rašydamas dainą - prikaustytas te-matiškai prie muzikos, bet laisvas ri-mo atžvilgiu”, - įsitikinusi ji.

Vilniaus universitete studijuojantimergina pasakojo išgyvenusi ir dai-nuojamosios poezijos pakilimą, irpaaugliškos kūrybos laikotarpį. “Ta-čiau kiek galima dainuoti poezijąapie nelaimingą meilę?!” - saviironi-jos nestokojo Ieva.

Klaipėdiečiai menininkai sutinka,kad uostamiesčio ir sostinės kūrybi-niai vėjai skiriasi. “Daiva Molytė-Lu-kauskienė, Nijolė Kepenienė - ne vie-nintelės klaipėdietės poetės, kuriųkūryboje labai ryškiai atsiskleidžia, kurjos gyvena. Poetams svarbi aplinka, jieją fiksuoja ir išreiškia”, - dėstė Ieva. Jaipritarė ir Kristijonas: “Būtent iš čia at-siranda garsai. Abu esame tikri klai-pėdiečiai - kartais per metus nė kartonenuvažiuojame prie jūros, bet pojū-tis persiduoda ir muzikoje.”

Pirmoji animacija“Ketveri metai vienam albumui -

daug ar mažai?” - teiravosi LŽ. Dvide-šimtmetei Ievai tai atrodo daug, o už jąvyresniam Kristijonui - visai normaluslaiko tarpas įrašyti, dailinti ir tobulinti.

“Gonija” (be įvairių reikšmių iš ki-tų kalbų) lietuvių kalboje gali būti sie-jama su žodžiu “gonys”, kuris reiškiasalamandrą. “Galvodami pavadini-mą pradėjome nuo tokių variantųkaip bitkopio “agonija”, - šypsojosiKristijonas. “Bet kuo daugiau juokau-ji, nesistengi savęs sprausti į protin-gumo klišes, tuo reikšmingesnis žo-dis lieka”, - tęsė Ieva.

Duetas “Driezhas” kurdamas juo-kauja, pagauna mintį, taip atsirandanaujų prasmių ir kyla vis daugiauidėjų kitiems kūriniams. “Kartais pa-siklysti tame sraute, tuomet jį paliekiir metus laiko negrįžti. O kartais už-tenka išmiegoti ir rytą atsibudęs ran-di atsakymą”, - tikino K.Lučinskas.

Viena naujausių Kristijono ir Ievosminčių - pirmasis vaizdo klipas. Kolkas jie nutyli, kuriai naujo albumo dai-nai bus skirta vizualizacija, tačiau iš-duoda jos žanrą: “Tam pavaizduotigeriausiai tiks animacija. Mums abiemji patinka ir nėra nuvalkiota.” Scena-rijų kurs klaipėdietis režisierius Min-daugas Valiukas, vizualizuos Viktori-ja Dambrauskaitė.•

Intelektualią muziką atpūtė pajūrio vėjai

“Driezhas” iš savo klausytojų nereikalauja kelti rankų į viršų ar ploti.”

Trumpai

Baltijos gitarų kvartetas. / Mariaus Žičiaus nuotrauka

K.Nayt. / Organizatorių nuotrauka

“Driezhas” skaičiuoja 15 kūrybos metų, nors prie muzikanto Kristijono Ieva prisidėjo tik prieš pusantrų metų.Asmeninio albumo nuotrauka

Istorija 132013 01 30Lietuvos žinios

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Kai archeologai sako, esąkapstosi po šiukšlynus, yragryna tiesa. “XVI a. Valdo-vų rūmų krosnių kokliaiXVII a. jau buvo šiukšlės,

per langus išpiltos į gynybinės reikšmėsnetekusius apsauginius griovius. To-kių šiukšlių - vertingos archeologinėsinformacijos - radome labai daug, -pasakojo G.Rackevičius. - Labiausiai irdomino XVI a. kokliai, nes tokių Eu-ropoje labai mažai kur išlikę.”

Pastarųjų metų G.Rackevičiaus ty-rimai ką tik išleisti stora knyga “LDKvaldovų rūmai Vilniuje. XVI a. kok-linių krosnių rekonstrukcija. XVI a.koklių katalogas”.

Ko nenupiešė P.SmuglevičiusPasak G.Rackevičiaus, istorija yra

ne tai, kas buvo, o tai, ką šiandien ži-nome, ką pavyko sužinoti. “Mums pa-sisekė, kad radome daug materialinėspraeities likučių, iš kurių dėliojasi is-torija, - teigė pašnekovas. - Kaip atro-dė Valdovų rūmai, įsivaizduoti galimeiš išlikusių XVIII a. PranciškausSmuglevičiaus sepijų, kurių originalaisaugomi Krokuvoje. Tačiau ikonog-rafiniai šaltiniai nieko nekalba apie rū-mų interjerą. Kaip atrodė rūmų vidus,galime išsiaiškinti mes, archeologai,pasikapstę po karaliaus rūmų langais.”

XVI a. kokliai vertingi ne tik dėl to,kad daug ką mums pasako apie rūmųinterjerą, bet ir todėl, kad nei lenkai, neivokiečiai ar švedai tokios gausybės šiolaikotarpio koklių liekanų neturi. “Šve-dai jų apskritai neturėjo, tokių krosniųmada jų net nebuvo pasiekusi, - aiški-no G.Rackevičius. - Švedai nesigėdijapripažinti, kad renesansą į Švediją at-nešė Kotryna Jogailaitė, o jų krosnysXVI a. atrodė kur kas paprasčiau neiLietuvoje. Vilniaus rūmų krosnys bu-vo puošnesnės, ir nė viena kita valstybėneturi tokios didelės, iš vieno objektosukauptos XVI a. koklių kolekcijos.”

Tokį lobį, galima sakyti, padėjo iš-saugoti palankios gamtinės sąlygos. Vi-sada drėgną teritoriją vis reikėdavo sau-sinti, nuolat užpilti žemėmis, tad į šįsluoksnį tiko ir visokios atliekos. “Lai-mė, viskas liko po mūsų kojomis. Di-džiausia vertybė - kultūrinis sluoksnis,kuris dar ne visas ištyrinėtas, diduma jonet nepajudinta. Žemutinės pilies teri-torijoje kultūrinis sluoksnis siekia 8metrus! Kitur senamiestyje nuo 2 iki 4metrų”, - pabrėžė G.Rackevičius.

Archeologai, pradėję tyrimus 1990metais, senųjų XVI a. koklių gaba-liukų rado apie 20 tūkstančių. Tačiauvertingi tik tie, iš kurių tampa aiškivisos plokštės puošyba. Tokių šukiųpriskaičiuojama apie 7 tūkstančius.

Įdomu, kad Trakų pilyje daug se-niau buvo rasta koklių, kurie dabaraptikti Valdovų rūmų teritorijoje.“Žygimantas Augustas Trakuose no-rėjo įsirengti vasaros rezidenciją,

kokliai įrodo, kad buvo jau pradėjęstai daryti”, - aiškino G.Rackevičius.

Molio kalnas Visos rūmuose buvusios krosnys ir

jų kokliai yra unikalūs, nes jų niekasneimportuodavo. Gamindavo čia, Vil-niuje. Kaip priminė pašnekovas, ap-skritai pirmosios koklių krosnys atsi-rado XIII a. dabartinėje Šveicarijoje.Koklius žiesdavo ant žiedžiamojo ratokaip puodelius, o paskui dugnais į kros-nies vidų sulipdydavo savotišku koriu.Vėliau išorines angas imta uždenginė-ti, bet po tam tikro laiko koklininkaipastebėjo, kad dugnas trukdo sklisti ši-lumai, tad jį iš vidaus nuėmė.

“Atėjo metas, kai koklių plokštes ėmėspausti matricose, - pasakojo archeolo-gas. - Vienos matricos fragmentą su de-fektu radome Jogailos gatvėje. Tą patįdefektą aptikome ant Valdovų rūmųkoklių. Todėl galime sakyti, kad kokliaiŽygimanto Augusto laikų krosnims bu-vo gaminami Jogailos gatvės rajone.Molis buvo kasamas maždaug ten, kurbuvo “Nykštuko” kavinė, prie PetroCvirkos skverelio. XVII a. Vilniaus pla-ne ta vieta pažymėta kaip Molio kalnas.”

Koklių dirbtuvės XVI a. pradžio-je buvo Šv. Mykolo gatvėje, tačiauamžiaus pabaigoje, Žygimanto Seno-jo laikais, koklininkai iškraustyti į už-miestį, mat jie kėlė pavojų mediniammiestui, be to, labai dūmijo. Tadakoklininkai įsikūrė Užupyje, dabarti-nėje Malūnų gatvėje.

Pasak G.Rackevičiaus, koklininkai,dirbantys didžiajam kunigaikščiui, vie-nu metu galėjo dirbti ir miestiečiams.“Kolegos Rokas Subačius ir SauliusSarcevičius rinko likusius pirštų atspau-dus ant koklių, - sakė pašnekovas. - Įsi-vaizduokite, piršto atspaudas ant Šv.Ignoto gatvėje rasto koklio sutapo suatspaudu ant Valdovų rūmų teritorijo-je rastojo. Vadinasi, tas pats meistrasdirbo ir ten, ir ten. Mieste gyvenusiųdidikų, bažnytinės diduomenės kros-nių kokliai nebuvo prastesni nei rū-mų. Kas tuo metu buvo miestiečiai?

Labai turtingi žmonės. Prisiminkimevieną seną lenkišką patarlę: “Nenoriubūti karaliumi, geriau būti Radvila.”

Viena priežasčių, kodėl puošnūskokliai Vilniuje gerai išsilaikę, - kros-nių naudojimo laikas. “Reprezenta-cinėse patalpose jos buvo pakuriamosrečiau, todėl ne taip greit susidėvėjo.Juk valdovas migruodavo tarp Kro-kuvos ir Vilniaus, po kitus abiejų vals-tybių miestus. Vilniaus rezidencijojene taip ir dažnai apsistodavo”, - tvir-tino pašnekovas.

Spalvotos Vavelio “šiukšlės”Kitoje mūsų valdovų rezidencijo-

je - Krokuvos Vavelyje - apsilankęsG.Rackevičius sakė, jog lenkai neturitokios XVI a. koklių įvairovės ir gau-sybės, nors rezidencijų likimas pana-šus. “Vavelį po Abiejų Tautų Respub-likos padalijimo administravo austrai,

Vilniuje šeimininkavo rusai. Rūmai,kaip buvusios valstybės išraiška, irLenkijoje, ir Vilniuje buvo griaunami.Mūsiškiai gal net labiau. Tačiau Vave-lis - kalva. Ant kalvos šiukšlės, kuriosdomina archeologus, nelabai užsilai-ko”, - minėjo pašnekovas.

Tačiau iš tų keramikos likučių,kurių rasta Vavelio kalvos terasose,sužinota, kaip atrodė rūmų stogas.Jo būta puošnaus, čerpėms naudo-ta keturių spalvų - geltonos, žydros,baltos, raudonos - glazūra.

“Kai XVI a. pradžioje PranciškusFlorentietis rekonstravo gotikinius Va-velio rūmus, jie įgavo renesansinę iš-raišką, tačiau liko matomas aukštas go-tikinis stogas, tad jį reikėjo dekoruoti.Vilniuje nebuvo prasmės stogą deko-ruoti, nes jį užstoja atikai. Kiek Vilniu-je randame čerpių, visos neglazūruo-tos”, - teigė G.Rackevičius.

Dėl ko laužytos ietysIš gausybės Vilniuje rastų koklių

likučių buvo pagamintos kopijos ir2009 metais pavyko atkurti šildymokrosnis. “Buvo siūlymų krosnis sta-tyti iš autentiškų likučių ir naujai pa-gamintų koklių kopijų. “Laimė, tobuvo atsisakyta, - teigė pašnekovas. -Manau, tikrai negalima visiškai skir-tingų verčių daiktų sudėti į viena.”

Kaip atrodė rūmų kokliai, archeo-logai išsiaiškino, geriausi Lietuvos ke-ramikai pagamino kopijas, tačiau kaiptie kokliai anuomet komponuoti vie-nas prie kito, nežinia. Pasak G.Racke-vičiaus, dėl jų komponavimo būdomenotyrininkai yra sulaužę daug ie-čių, todėl prie krosnių rekonstrukcijųir parašyta, kas yra jų autoriai.

Bonos Sforcos zuikiaiBene pati gražiausia XVI a. vidurio

krosnis, kurios kokliai vaizduoja at-virkščią pasaulį, bus atkurta artimiau-siu metu. Piešiniuose - zuikiai medžio-ja medžiotojus, verda juos katile, šaudošunis, ant laužo kepa medžiotoją.

Pasak radinius tyrinėjusio G.Rac-kevičiaus, spėjama, kad ši krosnis sto-vėjo Bonos Sforcos apartamentuoserytų korpuso šiaurinio priestato, esan-čio arčiausiai kalno, antrame aukšte.“Nežinoma, ar Bona, ar Augustas, arkuri nors iš rūmų freilinų pasiūlė to-kią simboliką. Tačiau “atvirkščias pa-saulis” turi senas ištakas, tai ne rene-sanso išradimas. Dar XV a. flamandųdailininkai yra vaizdavę arbaletaisginkluotus zuikius, nusitaikiusius įmedyje sėdintį medžiotoją, - teigė ar-cheologas. - Šio siužeto koklių Vilniu-je išlikę nemažai, beveik visas apatiniskarnizas. Krosnies atkūrimo konkur-są laimėjo keramikas Rokas Dovydė-nas su kolegomis. Tai bus jau šešta at-kurta XVI a. krosnis.” •

Prie kokių krosnių šildėsi valdovai

XVI a. Valdovų rūmųkrosnių kokliai XVII a.

jau buvo šiukšlės, išpiltos į griovius.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų XVI a. koklių kolekcija - didžiausia Europoje. Nei Lenkija, nei Vokietija ar Prancūzija neturi tokios gausios, iš vieno objekto sukauptos.Archeologo Gintauto Rackevičiaus teigimu, tai lobis, kuriuo pagrįstai galime didžiuotis.

Kokliai su medžioklės scenomis vaiz-duoja vadinamąjį atvirkščią pasaulį.

Rūmų teritorijoje rasta apie 7 tūkst. koklių ir jų gabalėlių su vertinga informacija.

“Kaip atrodė rūmų vidus, galime išsiaiškinti pasikapstę po karaliaus rū-mų langais”, - džiaugėsi G.Rackevičius.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Iš koklių kopijų Valdovų rūmuose atkurta XVI a. krosnis (autorius - G.Rackevičius). / Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotraukos

2013 01 30Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Afrikos futbolo čempionate paaiškėjo dar dvi ketvirtfinaliodalyvės - tai B grupėje sėkmingiausiai kovojusios Ganos ir Malio rinktinės.

Patekti į ketvirtfinalį emociškai bu-vo ypač svarbu Malio futbolininkams.Šią valstybę drasko karinis konfliktas.Po ginkluoto sukilimo tvarką Malyjepasiryžo įvesti Prancūzijos armija. Af-rikos šalyje iki šiol vyksta susirėmimaidėl įtakos sričių, tad sporto pergalėspadeda žmonėms bent šiek tiek pa-miršti kasdienius vargus.

Trokšta taikosAntro B grupės kelialapio į ketvirt-

finalį likimą nulėmė Kongo DR irMalio komandų rungtynės. Prieš tre-

čiąjį turą Kongo DR turėjo 2 taškus,Malis - 3, tad situacija buvo aiški kaipdukart du. Pergalės siekę Kongo DRfutbolininkai mačą pradėjo puikiai.Jau 3 minutę jie įgijo teisę mušti 11m baudinį, ir tai padarė DieumerciMbokani, Lietuvos futbolo žinovamsšiek tiek pažįstamas žaidėjas. Belgijosčempionui Briuselio “Anderlecht”klubui atstovaujantis afrikietis kovo-jo su Panevėžio “Ekranu” praėjusiąvasarą Čempionų lygos atrankos var-žybose. Tuomet “Anderlecht” namiesutriuškino lietuvius 5:0, o D.Mbo-kani pelnė du įvarčius.

Džiūgaudamas dėl įvarčio žiūro-vus tradiciškai pralinksmino chariz-matiškasis Kongo DR vartininkas Ro-bertas Kidiaba. Jis vėl pademonstravoįspūdingą džiaugsmo šokį sėdomis.Tačiau švęsti buvo per anksti, nes jau15 minutę tiksliai smūgiavo Mama-dou Samassa, o R.Kidiaba traukė ka-

muolį iš savo vartų. M.Samassa yraatstovavęs Prancūzijos jaunimo rink-tinei, bet perėjęs į vyrų futbolą pasi-rinko Malio nacionalinę rinktinę.

Lygiosios Malio futbolininkustenkino ir jie tokį rezultatą nesun-kiai išsaugojo. Maža to, maliečiaigalėjo net laimėti. R.Kidiaba nekartą gelbėjo savo komandą, dar dusykius kamuolys atsimušė į jo gina-mų vartų virpstą.

Malio rinktinės kapitonas SeydouKeita per kiekvienas rungtynes po ap-ranga dėvi marškinėlius, ant kurių pa-rašyta: “Taika mūsų šalyje.” “Visai ne-galvoju, kaip iškovoti medalius. Noriuvieno dalyko - suteikti džiaugsmo sa-vo šaliai. Man malonu su komandaginti Malio garbę. Mūsų valstybė išgy-vena bene sunkiausią laikotarpį isto-rijoje, todėl tai, kad patekome į ket-virtfinalį, kenčiantiems žmonėmssuteikė daug džiaugsmo. Tokio jaus-

mo su niekuo nepalyginsi”, - emocin-gai kalbėjo S.Keita.

Prasidėjus revoliucijai FIFA uždrau-dė Malio rinktinei rengti tarpvalstybi-nes rungtynes savo šalyje. Pasauliočempionato atrankos mačus maliečiaižaidžia gretimame Burkina Fase.

Gana pusiaukelėjeB grupėje pirmąją vietą užėmė so-

lidų žaidimą demonstruojanti Ganosrinktinė. Italijos, Prancūzijos, Angli-jos lygose puikiai užsirekomendavu-sio Asamoah Gyano vedami Ganosfutbolininkai per paskutines rungty-nes buvo visa galva pranašesni už Ni-gerio rinktinę ir nugalėjo ją 3:0.

Ganos futbolas pastaruoju metujaučia pakilimą. 2010 metų pasauliočempionate “Juodosios žvaigždės”tik per plauką nepateko į pusfinalį -ketvirtfinalyje apmaudžiai pralai-mėjo Urugvajui. Dabar į rinktinę

įsilieja 2009-ųjų pasaulio jaunimopirmenybėse triumfavusios koman-dos žaidėjai, tad Gana pagrįstai sva-joja apie Afrikos čempionų titulą.Šios šalies futbolininkai stipriausižemyne tapo keturis kartus, tačiaupastarąjį sykį - dar 1982 metais.

Šiemet ketvirtfinalyje Ganai tekopaslaptinga varžovė - čempionatosensacija vadinama Žaliojo KyšulioSalų rinktinė. “Nuėjome pusę kelio,bet turime dar daug ką padaryti kurkas geriau”, - teigė Ganos rinktinętreniruojantis Kwasi Appiah.•

Futbolas vienija konflikto draskomą Malį

Malio rinktinės kapitonas S.Keita (kairėje) kovoja su D.Mbokani. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kongo DR vartininkas R.Kidiaba visus žavi egzotiniušokiu sėdomis. / LŽ archyvo nuotrauka

VILMANTAS REMEIKA

Pajėgiausi šalies tenisininkai vėl vienijasi bendram tikslui - padėti Lietuvos rinktinei Davisotaurės turnyre, neoficialiamepasaulio komandiniame tenisočempionate.

Penktadienį Šiauliuose lietuviaipradės Europos ir Afrikos zonos IIgrupės mačą su Kipro rinktine. Pertris dienas komandos sužais keturisvienetų ir vieną dvejetų susitikimus.

Kipro tenisas mums iškart asoci-juojasi su Marcosu Baghdačiu. 27metų 35-oji pasaulio raketė per kar-jerą laimėjo keturis ATP turnyrus,žaidė 2006 metų Australijos atvirojočempionato finale. Tačiau M.Bagh-datis į Šiaulius neatvyks. Toks josprendimas. Paaiškėjus, kad Kiprorinktinė versis be savo žvaigždės, lie-tuviai iš karto tapo mačo favoritais.Šio statuso nesumenkino net Laury-no Grigelio netektis - 21 metų teni-sininkas (ATP reitingas - 420) mačąpraleis dėl riešo traumos.

Didžiausia našta Šiauliuose teks 22metų Ričardui Berankiui, ką tik pasi-baigusiame “Australian Open” tur-nyre nukeliavusiam iki šešioliktfina-lio ir ATP reitinge iš 110 vietospakilusiam į 85-ąją. Lietuvai dar ats-tovaus 20 metų Dovydas Šakinis(ATP-1579), 18 metų Lukas Mugevi-

čius ir vienas jaunių atstovas. Koman-dos kapitonas - Remigijus Balžekas.

Lyderis sunegalavo“Atvykome į Šiaulius tam, kad iško-

votume pergalę”, - rinktinės tikslą nu-rodė R.Balžekas. Jo ryžto neslopinanet R.Berankio sveikatos sutrikimai.Po ilgo skrydžio iš Australijos ir mil-žiniško temperatūrų skirtumo tenisi-ninkas peršalo ir sunegalavo. Nors dėlto kyla grėsmė vasarį praleisti ATP500 turnyrą Roterdame ir ATP 250

varžybas Marselyje, R.Berankis į ko-vą su Kipru eis.

“Jis žais bet kokiu atveju. Dėl toir vykome iš Australijos. Ričardasprivalo atlikti savo darbą, kad ir ko-kios formos būtų. O jaunimui be-liks pabaigti, ką jis pradėjęs”, - sa-kė R.Balžekas.

Buvusio tenisininko 36 metų Nic-kolaso Papadopoulos vadovaujamo-je Kipro rinktinėje žais 26-erių rumu-nų kilmės Raresas Cuzdrioreanas,20-metis Soteris Hadjistyllis, 18 metų

Christosas Hadjigeorgiou ir 16-metisPetrosas Chrysochosas. Nė vienas išvaržovų neturi ATP reitingo taškų.

“Nežinau apie juos nieko, net in-ternete informacijos nepavyko ras-ti. Pažiūrėsime jų treniruotę ir su-sidarysime nuomonę”, - neslėpėlietuvių kapitonas.

Arena pildosiN.Papadopoulos išreiškė nusivy-

limą, kad šį kartą jo komandai nepa-dės M.Baghdatis, be kurio siekti per-galės svečiams bus sunkiai įmanoma.

“M.Baghdatis mums reiškia tąpatį, ką jums - R.Berankis. Matėme,kaip Ričardas žaidė Australijoje.Kovosime visomis jėgomis, jauni-mui tai bus puiki patirtis, tačiau di-delių vilčių nepuoselėjame”, - prisi-pažino svečių komandos kapitonas.

Pastaraisiais metais Daviso taurėsmačus lietuviai žaisdavo sostinės SEBarenoje, kurioje telpa apie 3 tūkst. žiū-rovų. Šį kartą nutarta persikelti į be-veik du kartus erdvesnę Šiaulių areną.R.Balžekas džiaugėsi tokiu sprendimu.

Vakar pranešta, kad bilietus į sa-vaitgalį vyksiantį mačą jau įsigijo 2800 žiūrovų. Tikimasi, kad per li-kusias dvi dienas šis skaičius darpadidės. Abonementai į visus susi-tikimus kainuoja nuo 65 iki 200 li-tų. Vienos dienos bilieto kaina svy-ruoja nuo 33 iki 100 litų.

Lietuvos ir Kipro dvikovos nuga-lėtojas antrajame varžybų etape ba-

landžio 5-7 dienomis susitiks suBenino ir Portugalijos mačo laimė-toju. Pralaimėjusiems teks kautisdėl išlikimo II grupėje.

Trečioji akistataLietuvos tenisininkai prieš dve-

jus metus po pralaimėjimų Estijaiir Marokui iškrito iš II grupės, ta-čiau pernai vėl į ją sugrįžo. Kiprorinktinė II grupėje kovoja jau aš-tuntus metus iš eilės.

Abi rinktinės Daviso taurės turny-re susitiko du kartus. Tuomet kovotadar III grupėje, tad pagal reglamentąžaista iki dviejų laimėtų susitikimų.

1994 metais Slovakijoje lietuviai kip-riečius pranoko 3:0. Vienetų susitiki-muose Gitanas Mažonas 7:6 (7:5), 6:1nugalėjo Alkį Papamichaelį, o Rolan-das Muraška 6:1, 6:4 įveikė dabartinėsKipro žvaigždės Marcoso Baghdačiovyresnįjį brolį Marinosą. Dvejetų ma-če Denisas Ivancovas ir Giedrius Vėže-lis varžovus nugalėjo 6:2, 7:5.

2004 metais abi rinktinės susiti-ko Kaune. Varžovai tuomet atvykosu pačiu Marcosu Baghdačiu, ku-riam tuomet buvo tik 19-a. Į karje-ros olimpą kopęs M.Baghdatis 6:1,4:6, 6:4 įveikė a.a. Aivarą Balžeką,bet R.Muraška 6:1, 6:4 nugalėjoPhotosą Kalliasą. Pergalę lietuviaipelnė dvejetų mače, kai Paulius Jur-kėnas su Gvidu Sabeckiu 6:3, 6:3pranoko M.Baghdačio ir Demet-rios Leontčio duetą.•

Varžovų ambicijas apribojo jų lyderio sprendimas

R.Berankis (kairėje) drauge su D.Šakiniu vėl atstovaus Lietuvai.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

STATISTIKANigeris - Gana 0:3 (0:2).Port Elizabetas, 10 000 žiūrovų. Asamoah Gyanas (6), Christianas Atsu (23),Johnas Boye (49).Kongo DR - Malis 1:1 (1:1).Durbanas, 8000 žiūrovų. Dieumerci Mbokani (3 iš 11 m); Mamadou Samassa (15).1. Gana 2 1 0 6:2 72. Malis 1 1 1 2:2 43. Kongo DR 0 3 0 3:3 34. Nigeris 0 1 2 0:4 1

Sportas 152013 01 30Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Prieš dvi savaites Vilniaus “Lietuvos ryto” ekipą sujudinępokyčiai dar nesibaigė. Vilčių nepateisinusiam makedonuiPredragui Samardžiskiui klubovadovai rado kitą ekipą, o atsivėrusią nišą akimirksniu užpildė NBA patirties turinčiuamerikiečiu.

Iš antro pagal pajėgumą šalies klu-bo Vilniaus “Lietuvos ryto” per dvisavaites išėjo du krepšininkai ir atė-jo trys naujokai.

NBA neatsiskleidėIš pradžių sostinės ekipą papildė

Belizo ir Jungtinių Amerikos Valstijųpilietybę turintis 34 metų 193 cm ūgioMiltonas Palacio. Tuo pat metu “Lie-tuvos rytas” atsisveikino su 22 metų208 cm ūgio vidurio puolėju kroatuLeonu Radoševičiumi, kurį vilnie-čiams paskolinęs Milano klubas“Emporio Armani” (Italija) nutarėsusigrąžinti. Į jo vietą sostinės klubaspasirinko kitą kroatą - 23 metų 212cm ūgio Tomislavą Zubčičių. Šis pir-madienį debiutuodamas Lietuvoskrepšinio lygoje (LKL) per rungtynessu “Palanga Triobet” pelnė 31 taškąir padėjo “Lietuvos rytui” nugalėtiautsaiderius palangiškius - 87:52.

Praėjusį savaitgalį sostinės klubovadovai atsisakė 26 metų 214 cmūgio P.Samardžiskio, kuris sezonąbaigs Zagrebo ekipoje “CrvenaZvezda”. Jau sekmadienį per VTBVieningosios lygos rungtynes Vilniu-je su “Astana” (Kazachstanas) aikš-telėje išvysime naują “Lietuvos ryto”vidurio puolėją 26 metų 213 cm ūgioamerikietį Patricką O’Bryantą, kurispernai tapo Puerto Riko čempionu.

2006-ųjų birželį naujokų biržojeNBA klubas “Golden State War-riors” pakvietė P.O’Bryantą 9-uojušaukimu, bet rugsėjį jis susilaužė ko-ją ir pasveikęs atsidūrė antrinėsNBDL lygos klube “BakersfieldJam”.

2007-ųjų vasarį “Warriors” susigrą-

žino aukštaūgį, bet treneris DonasNelsonas juo nusivylė - per du sezonusleido epizodiškai pasirodyti tik per 40rungtynių. Vėliau krepšininkas sužai-dė dar 50 rungtynių Bostono “Celtics”ir Toronto “Raptors” klubuose, bet vi-dutiniškai pelnydavo tik 2,1 taško.

Nuo 2010 metų aukštaūgis mėgi-no laimę Kinijoje ir Graikijoje, opraėjusį sezoną su “Indios” ekipa ta-po Puerto Riko čempionu ir buvo iš-rinktas geriausiai besiginančiu lygosžaidėju.

Iš šešėlio neišlindoApie nesibaigiančias permainas

LKL vicečempionų ekipoje LŽ kal-bėjosi su “Lietuvo ryto” klubo direk-toriumi Martynu Purliu.

- Makedono P.Samardžiskio žaidi-mas šį sezoną jūsų netenkino. Kodėlanksčiau jo neatsisakėte?

- Tikėjomės, kad jis gali taip patgerai žaisti “Lietuvos ryte”, kaip ko-vojo su Makedonijos rinktine 2011metų Europos čempionate Lietuvo-je. Praėjusį sezoną jis buvo Jono Va-lančiūno šešėlyje. Prieš šį sezonąP.Samardžiskis buvo nusiteikęs de-monstruoti gero lygio krepšinį, bettaip neįvyko. Buvome priversti ieš-koti jam klubo.

- O jei nebūtumėte radę jam ki-tos komandos?

- Mūsų klubo finansinės galimy-bės ribotos. Jei norime nutraukti sužaidėju kontraktą, pagal sutartį tu-rime jam išmokėti kompensaciją. Odabar klubas nieko neprarado.

Europos kultūra nesvetima- Ketvirtadienį atvyks vidurio puo-

lėjas P.O’Bryantas. Tai geresnis va-riantas už makedoną?

- Tikimės, kad bus geresnis. Todėl

ir pasirašėme sutartį iki sezono pa-baigos su galimybe pratęsti dar me-tams. Atsiliepimai apie šį aukštaūgįneblogi. Jis ragavęs NBA duonos iryra žaidęs Europoje. Vadinasi, Eu-ropos kultūra ir krepšinis jam nebusnaujiena.

- P.O’Bryantas bus aukščiausiaskomandos žaidėjas. Iš jo tikitės dide-lės paramos kovojant po krepšiais?

- Jis yra daugiau gynybinio planožaidėjas. Atakuoti gali ir iš vidutinio

nuotolio, ir po krepšiu. Viskas prik-lausys nuo trenerio taktikos.

M.Katelynas pradės treniruotis- Per LKL rungtynes su “Palanga

Triobet” sužibėjo Zubčičius. - Buvo malonu matyti, kaip gerai

jis kovojo. Bet nereikia pamiršti,kad mūsų ekipa žaidė su paskutinęvietą LKL lentelėje užimančiais pa-langiškiais. Tačiau toks rezultaty-vumas padėjo jam įgyti pasitikėji-

mo savimi. Bus įdomiau pamatyti,kaip jis kovos su “Astana” per VTBVieningosios lygos dvikovą.

- Kada prie komandos prisidėstraumuoti Mindaugas Katelynas irVilmantas Dilys?

- Vilmantui sezonas jau baigtas.Mindaugas jau kitą savaitę pradėstreniruotis aikštelėje individualiai,atliks tam tikrus krepšinio judesius.Medikai stebės, kaip krūvius atlaikokrepšininko koja. Jei nebus kompli-kacijų, netrukus turėtų pradėti tre-niruotis su komanda.

- VTB Vieningosios lygos varžybo-se naujokus galima registruoti ikikovo 5 dienos, LKL čempionate - ikikovo 20 dienos. Ar ekipoje dar nu-matoma pokyčių?

- Negaliu tvirtinti, kad permainųnebus. •

Vilniečiai bando gelbėtis permainomis

M.Purlys: “NBA duonos ragavu-

siam P.O’BryantuiEuropos krepšinis

nebus naujiena.”

LKL STATISTIKAPalangos “Palanga Triobet” - Vilniaus“Lietuvos rytas” 52:87 (12:20, 9:20,13:21, 18:26). M.Konate 13 (11 atk.kam.), E.Kubilius 9, J.Porteris (2-3/11, 14atk. kam.), M.Mockevičius (6 kld.) irG.Wrightas po 7; T.Zubčičius 31 taškas(22 min., 2-11/15, 9 atk. kam.), R.Seibutis12, J.Blūmas 11, S.Buterlevičius ir N.Nedo-vičius po 7. Panevėžio “Lietkabelis” - Kauno “Žalgi-ris” 61:113 (16:31, 8:32, 19:26, 18:24).A.Butkevičius, T.Jogėla ir M.Kupšas (9 atk.kam.) po 10, D.Griškėnas ir A.Drungilas po7; M.Kuzminskas 24 (3-4/4, 8 atk. kam.),D.Lavrinovičius 18 (2-7/7), K.Lavrinovičius14, A.Juškevičius ir R.Kaukėnas po 10.LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtųrungtynių procentas)1. Žalgiris 8 0 1002. Prienai 11 1 923. Neptūnas 9 3 754. Lietuvos rytas 5 2 715. Šiauliai 7 4 646. Pieno žvaigždės 6 6 507. Juventus 6 6 508. Nevėžis 6 7 469. Lietkabelis 5 8 3810. LSU-Baltai 3 9 2511. Sakalai 3 9 2512. Palanga Triobet 0 13 0

2006-ųjų birželio mėnesį naujokų biržoje NBA klubas “Golden State War-riors” pakvietė P.O’Bryantą (dešinėje) 9-uoju šaukimu. / nba.com nuotrauka

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Pernai jau iš trečios olimpiadosne tuščiomis grįžę mūsų šiuo-laikinės penkiakovės atstovaijau šį savaitgalį oficialiai pra-dės sezoną. Nuo šiol dvikovėsrungtyje sportininkams tekspratintis prie kitokio ritmo.

Vasario 1-3 dienomis Lietuvos atle-tai dalyvaus Vengrijos sostinėje Buda-pešte rengiamame tradiciniame tarp-tautiniame šiuolaikinės penkiakovėsturnyre. Kaip ir kasmet, tai bus tarsigeneralinė repeticija prieš svarbiau-sias metų varžybas - pasaulio taurėsetapus ir vasarą vyksiančius Europosbei pasaulio čempionatus.

Jau rytoj devyni penkiakovininkaisu savo treneriais patrauks Budapeš-to link dviem mikroautobusais.

Prieš kelionę LŽ kalbėjosi su Lie-tuvos šiuolaikinės penkiakovės federa-cijos generaliniu sekretoriumi Viačes-lavu Kalininu.

- Kokios sudėties komanda išvykstaį Budapeštą?

- Ten varžysis penkios moterys irketuri vyrai. Į Vengriją važiuoja Lon-dono olimpiadoje aštuntąją vietą už-

ėmęs Justinas Kinderis (treneris - Ju-rijus Moskvičiovas), praėjusių metųEuropos jaunimo čempionas LukasKontrimavičius, Paulius Aleksand-

ravičius (abu treniruoja AndrejusZadneprovskis) ir 1997 metais gimęsperspektyvusis Dovydas Vaivada(Henriko Eismonto auklėtinis). Ka-

dangi kitais metais vyks jaunimoolimpinės žaidynės, norime jau da-bar Dovydą “apšaudyti”, kad vėliaugalėtų kovoti dėl kelialapio į Rio deŽaneiro olimpiadą. Moterų koman-dą sudarys Gintarė Venčkauskaitė(H.Eismontas), dvynės - praėjusiųmetų pasaulio jaunių čempionė IevaSerapinaitė ir Emilija Serapinaitė,kurioms vasario mėnesį sukaks 18metų, Karolina Gužauskaitė ir 1996metais gimusi Aurelija Tamašauskai-tė (visas keturias merginas treniruo-ja Artūras Kalininas). Beje, Aurelijairgi rengiasi 2014-ųjų olimpinėmsjaunimo žaidynėms.

- Paskutinė - dvikovės - rungtis Buda-pešte vyks pagal naujas taisykles: bus ke-turi bėgimai po 800 m, tarp jų - šaudy-mas pneumatiniu pistoletu. Anksčiaubuvo trys bėgimai po 1000 m. Kas ge-riau mūsų sportininkams?

- Jei esi stiprus, jokio skirtumo, kiekbėgti - tris atkarpas po kilometrą arketurias po 800 metrų. Tiesiog dabarprisidėjo dar po vieną šaudymą, kurisnuo 70 sekundžių bus sutrumpintasiki 50. O mūsų merginos neblogai šau-do. Neseniai Minske vykusiose tarp-tautinėse varžybose naująją sistemąjau išbandė mūsų E.Serapinaitė. Tarp

33 moterų ji užėmė penktąją vietą. Taiišties geras rezultatas.

- Minėtus sportininkus į Budapeštąlydės jų treneriai?

- Žinoma. Juk tai bus labai rimtas jė-gų patikrinimas - treneriai turi pamaty-ti, kaip jų auklėtiniai startuoja tarptau-tinėse varžybose sezono pradžioje.

- Jau vasario 20 dieną Palm Springsomieste (JAV) prasidės pasaulio taurės pir-masis etapas. Kas ten vyks iš mūsiškių?

- Į JAV skris tik J.Kinderis su trene-riu J.Moskvičiovu.

- Kovo 20 dieną Rio de Žaneire ren-giamas antrasis pasaulio taurės eta-pas. Gal ten jau startuos olimpinėčempionė Laura Asadauskaitė?

- Taip, ji startuos Brazilijoje. Po per-nai patirtų didžiulių krūvių Laura nu-sipelnė ilgesnio poilsio. Tai bus pir-mos jos varžybos šį sezoną. Į Rio deŽaneirą dar skris G.Venčkauskaitė, Li-na Batulevičiūtė, iš vyrų - J.Kinderisir Paulius Aleksandravičius.

- Ar galime tikėtis, kad jaunoji pen-kiakovininkių karta netrukus sudarysrimtą konkurenciją mūsų olimpineičempionei?

- Neabejoju, kad anksčiau ar vėliautai turės įvykti. Ir tai bus naudingaabiem pusėms. •

Penkiakovininkų negąsdina sezono naujovės

Budapešte mūsų moterų komandos lyderė bus Londono žaidynėse 12 vietą užėmusi kaunietė G.Venčkauskaitė. / Sauliaus Ramoškos nuotrauka

NAMAI, PATALPOS

NUOMOJA

BUTAI

NUOMOJA

2 kambarių butą su baldais Kaune, Plento g. 3-5 metams (kaina - 100 Lt/mėn.). Tel. 8 685 10 945.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

BUAB „Togas“ varžytynėse, kurios vyks2013 m. vasario 19 d. ir kovo 4 d. 11.00val. adresu: Tilžės g. 156-306, Šiauliai,pardavinės 10,61 a žemės sklypą su ne-baigtu statyti gyvenamuoju namu, un.Nr. 4400-0964-3687, esantį Javų g. 83G,Šiauliuose. Pradinė kaina - 63 200,00 Lt.Tel. 8 682 54 923. Užs. LM-2166

14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskiog., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, naujas vienbučių na-mų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius,tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypusPrienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina -nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOSTaisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažy-tas grindis. Kloju parketą, parketlentes,laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą(408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais super-ka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites irkt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

Parduodu medų, bičių duonelę. Tel. (8 458) 51 815.

PRANEŠIMAI

SODININKŲ DĖMESIUI! 2013 m. vasario12 d. 18.00 val. Savivaldybės hole įvyksvisuotinis sodų bendrijos „Bruknelė“ so-dininkų susirinkimas. Numatomiklausimai: 1. Senosios valdybos ataskaita,visos naujos valdybos rinkimai; 2. Seno-sios revizijos ataskaita ir naujos revizijoskomisijos rinkimai. Sodų bendrijos„Bruknelė“ valdyba Užs. LM-2165

Informuojame, kad Asociacija „STIMULPLIUS“ (į. k. 302392250, buveinės adre-sas: Dobrovolės k., Trakų r. sav, registrotvarkytojas VĮ Registrų centras Vilniausfilialas) keičia pavadinimą į Asociacija„SP UMARAI“. Užs. LM-2143

Tauragės rajono SB „Keramika“ ir SB„Švyturys“ NARIŲ DĖMESIUI! Tauragėsrajono Sodininkų draugija KVIEČIA ĮPAKARTOTINĮ SUSIRINKIMĄ 2013 m. va-sario 9 d. 12.00 val., prie SB „Švyturys“vartų aikštelės. SD Tauragės skyriauspirmininkas. Užs. LM-2163

Bankroto administratorius šaukia BUAB „Elektromanas“ kreditorių susi-rinkimą. Susirinkimas vyks adresu:A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje,2013 02 11 d., 12.00 val. Informacija tel. 8 600 22 365, arba el. p.: bankrotocentras@gmail.com. Užs. R-53

2013 01 30Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-1

0118

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra SKELBIA AUTOMOBILIŲ PARDAVIMO VIEŠĄJĮ AUKCIONĄ.

Bus parduodama 20 lengvųjų automobilių „VW Bora“, „VW Passat“, „VW Vento“, AUDI A6 (1996-2001 m.).

Su detaliu parduodamų automobilių sąrašu ir pradinėmis kainomis galite susipažinti internete:www.prokuraturos.lt skiltyje „Veikla“ > „Viešieji pirkimai“.Parduodamo turto aukcionas vyks 2013 m. vasario 15 d. 10.00 val. adresu: Rinktinės g. 5A, Vil-niuje. Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis aukcionas vyks 2013 m. kovo 29 d. 10.00 val.Aukcione parduodamo turto apžiūra vyks 2013 m. vasario 11-14 d. nuo 9.00 iki 15.00 val., ap-žiūros laiką iš anksto suderinus su atsakingu asmeniu tel. (8 5) 266 2475.Atsakingas asmuo - Generalinės prokuratūros Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Fe-liksas Meška, tel. (8 5) 266 2475.Aukciono dalyvio bilieto kaina - 50 Lt. Už dalyvio bilietą privaloma sumokėti iki aukciono pradžiosį Generalinės prokuratūros sąskaitą banke LT427044060000497340. Aukciono dalyvių registra-cija pateikus asmens dokumentą ir apmokėjimą už dalyvio bilietą patvirtinantį dokumentą, vyksaukciono dieną nuo 9.30 iki 10.00 val.Sąžiningai dalyvavusiems, tačiau siūliusiems per mažą kainą ir nelaimėjusiems aukciono dalyviamspradinis įnašas bus grąžintas per 5 darbo dienas pinigus pervedant į sąskaitą. Dalyviams įsigijusiemsturto, dalyvio bilieto kaina bus įskaičiuota į mokėtiną sumą.Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per 2 darbo dienas pavedimu į Generalinės prokuratū-ros sąskaitą banke. Užs. R-50

Informacija apie atrankos išvadą dėl Šilalės rajono Žadeikių, Kvėdarnos ir Laukuvoskadastrinių vietovų melioracijos statinių rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Melioracijos statinių naudotojų asociacija „Pelkynė“,Klabų k., Šilalės r., tel. 8 688 54 845.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Šilalės rajono Žadeikių, Kvėdarnos ir Laukuvos ka-dastrinių vietovų melioracijos statinių rekonstrukcija.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Žadeikių, Kvėdarnos ir Laukuvos k. v., Šilalės r., Tauragės apskr.

4. LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 01 20d. priimta atrankos išvada Nr. (9.14.5)-LV4-234 - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima melioracijos sta-tinių naudotojų asociacijoje „Pelkynė“, Klabų k., Šilalės r., tel. 8 688 54 845.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimoLR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klai-pėda, tel. (8 46) 46 64 53.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo die-nų nuo šio skelbimo melioracijos statinių naudotojų asociacijoje „Pelkynė“, Klabų k., Šilalės r., tel.8 688 54 845, arba LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente,Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53. Užs. R-51

NACIONALINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS LABORATORIJOSSKELBIMAS

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija skelbia nereikalingo, netinkamo (negalimo) naudoti turto pardavimą viešajame aukcione.

Parduodamas turtas: automobiliai „Audi 100“ (1990 m.), „Ford Mondeo“ (1994 m.), nusidėvėjusi ir iš-komplektuota laboratorinė įranga, kompiuteriai, telefonai ir kt. inventorius. Aukcionas vyks 2013 m. va-sario 14 d. 10.00 val. posėdžių salėje Nr. 401, Žolyno g. 36, Vilnius. Neįvykus aukcionui arba ne-pardavus šio turto, naujas aukcionas vyks 2012 m. vasario 20 d. 10.00 val. tuo pačiu adresu.

Už aukcioną atsakingas ir informaciją apie parduodamą turtą tel. (8-5) 263 9666 teikia Bendrųjųreikalų skyriaus l. e. p. Pastatų priežiūros poskyrio vedėjas Kęstutis Krasnickas. Suderinus apžiūroslaiką, parduodamą turtą galima apžiūrėti darbo dienomis. Dalyvavimas aukcione nemokamas.

Už nupirktą turtą atsiskaitoma iš karto įmokant į kasą arba banko pavedimu per 3 darbo dienaspo aukciono pabaigos. Užs. R-52

2013 01 14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Deirema“, į. k. 300027580, iškelta bankroto byla.

Nutartis įsiteisėjo 2013 01 25. Bankroto administratorė UAB „Bankroto lyderiai“, tel. 8 678 81 730. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 01 25, nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 02 25 adresu: Kęstučio g. 47, Vilnius. Terminas UAB „Deirema“ vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytas iki2013 02 01. Užs. R-54

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2215 privažiuojamojo kelio prie Klaipėdos nuo kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,15 km

rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimoministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2215 pri-važiuojamojo kelio prie Klaipėdos nuo kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,15 kmrekonstravimas.3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Klaipėdos miesto savivaldybė.4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 01 11 priimta atrankos išvadaNr. (4)-LV4-105: planuojamai ūkinei veiklai, rajoninio kelio Nr. 2215 privažiuojamojo kelio prieKlaipėdos nuo kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,15 km rekonstravimui - po-veikio aplinkai vertinimas neprivalomas.5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuošio skelbimo išspausdinimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos(J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664).6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo išspaus-dinimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel.(8 46) 46 64 53).7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d. d. nuo šio skel-bimo išspausdinimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Birutės g. 16, LT-91204 Klai-pėda, tel. (8 46) 46 64 53) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosau-gos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2149

INFORMACIJA apie „Biokatilinės statybos Biruliškų g. 6A, Kaune“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Okseta“, Biruliškių g. 6A, Kaunas, tel. 8 686 49 519.Planuojama ūkinė veikla - biokatilinės statyba.Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Biruliškių g. 6A, Kaunas.Pagal Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. sausio 22 d. atrankos išvadąNr. 5/(PAV)-D2-228 planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos sprendimu ir atrankos dokumentais 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima susipažinti UAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, Kaunas, tel. (8 37) 32 32 09, faks. (8 37) 33 72 57, el. paštas: jolanta@ardynas.lt.Pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvars-tymo pateikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamen-tui, adresu: Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04. Užs. LM-2161

Informuojame apie įvykdytą žemės sklypo SB „Pušynas“ 103 skl., Antakalnio sen., Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto savivadybės vedėjo įsakymas tvirtinti projektą: 2013 m sausio 22 d.Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-86. Projekto rengėjas UAB „Altiplanas“, Kęstučio g. 54-6, Vilnius. Užs. LM-2164

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fon-do kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, pa-slaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamaipasiruošti projekto „MEDŽIO ANGLIES GAMYBOS CECHO STEIGIMAS“ įgyvendinimui

UAB „DIFERA“ skelbia pirkimo konkursąPirkimo objektas: technologinių įrengimų ir mechanizmų,

skirtų medžio anglies gamybai užtikrinti, pirkimas.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 18, 11.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu:UAB „DIFERA“Įmonės kodas: 302537571Kairėnų k., Radviliškio r.Tel. +370 625 95 841, difera@anglis.org. Užs. LM-2167

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 01 30Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Dubleris” - 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val.“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val.“Tyli naktis” - 15.45, 18, 20.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 12, 13.45, 17.15, 21 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.40 val.“Kietašikniai” - 10.45, 16.15, 21.50 val.“Paskutinė tvirtovė” - 15, 20 val.“Vargdieniai” - 13, 18.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30 val.“Sėkmės džentelmenai” - 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.15, 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Zambezija” - 11.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Dubleris” - 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val.“Skrydis” - 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 19, 21.50 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 18, 21.30 val.“Kietašikniai” - 16.20, 21 val.“Tyli naktis” - 16.10, 19, 22 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 18.30 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 19.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.10 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.“Vargdieniai” - 17, 20.30 val.“Zambezija” (3D) - 11.20 val.“Džekas Ryčeris” - 21.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.20 val.“Optimisto istorija” - 14.45 val.“Pi gyvenimas” - 15.15, 18.20 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.40 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.45 val.SKALVIJA“Vilko turtai” - 19 val.“Pavasario pasaka” - 20.50 val.“Meilė kaip nuodai” - 17.10 val.PASAKA“Optimisto istorija” - 21 val.“Limbas” - 18.30 val.“Sudie, Berta” - 20.30 val.“Vasaros pasaka” - 18.30 val.OZO KINO SALĖ“Tėvas” - 16.30 val.“Viskas apie mano mamą” - 18 val.

MULTIKINO“Dubleris” - 10.30, 16, 18, 20, 22 val.“Paskutinė tvirtovė” - 16.45, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.30, 16 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12, 14.30 val.“Kietašikniai” - 19.30, 22 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.“Tyli naktis” - 16.45, 18.45 val.“Aurora” - 20.45 val.“Vargdieniai” - 18.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 16, 18.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30 val.“Zambezija” - 10, 12.45, 14.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30,21.30 val.

KAUNASCINAMON“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.“Tyli naktis” - 13.45, 15.45, 18.45, 19.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11.15, 17.20, 19.35, 22 val.“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 13.30 val.“Aurora” - 14.45, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.40, 12.50, 15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 19, 21.20 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.15, 16.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.“Pi gyvenimas” - 12.15 val.“Zambezija” - 11.45 val.FORUM CINEMAS“Dubleris” - 13.15, 18.30 val.“Skrydis” - 12, 14.45, 17.45, 20.30 val.“Ana Karenina” - 18.10 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.15 val.“Kietašikniai” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.“Tyli naktis” - 12.30, 15, 19.45, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 12.45, 16.15, 17.30, 21 val.“Paskutinė tvirtovė” - 20.20 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13, 15.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14 val.“Vargdieniai” - 15.15 val.“Zambezija” - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15 val.“Pi gyvenimas” - 11.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 11 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Dubleris” - 16, 20.30, 21.50 val.“Skrydis” - 14.15, 17.15, 20.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.“Kietašikniai” - 10.45, 18.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.“Tyli naktis” - 17.30, 19.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 13, 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 18 val.“Vargdieniai” - 15.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 18.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Dubleris” - 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.“Kietašikniai” - 13.45, 16, 18.15, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.“Tyli naktis” - 16.15, 18.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 19.15, 21.45 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Pi gyvenimas” - 21.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 16.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D

“Pi gyvenimas” - 15.10 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.“Tyli naktis” - 19 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.40 val.“Dubleris” - 17.20 val.I SALĖ“Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.“Legendos susivienija” - 10, 11.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15.10, 20.10 val.“Džekas Ryčeris” - 18 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Dubleris” - 21.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 17, 20.30 val.“Kietašikniai” - 13.15, 18.45, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13 val.“Tyli naktis” - 19.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 14 val.“Vargdieniai” - 15.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 16 val.

TREČIADIENIS 30 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)10.30 “Popietė su Algimantu

Čekuoliu” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Stilius”. Namai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys22.15 “Ugnies tramdytojai”22.45 “Pergalės kaina”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 “Pasaulis X” (k.) N-711.40 “Nuo... Iki...” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.10 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Diagnozė: valdžia”21.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Besaikė jėga 2.

Keršto jėga” N-140.25 “Įstatymas ir tvarka” N-71.20 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Be komentarų”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”

16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Akistata”20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Majamis”0.00 “Kaulai”1.00 “Herojai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Prajuokink mane” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Komikų klubas” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

01 31 d. 18.30 val. “Karmen”02 01 d. 18.30 val. “Kopelija”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenėspriešas”01 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”01 31 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”

02 01 ir 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”JAUNIMO TEATRAS01 30 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo”01 31 d. 18 val. “Bestija žydrom akim”02 01 d. 18 val. “Patriotai”RUSŲ DRAMOS TEATRAS01 30 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse”01 31 d. 18 val. “Vargas dėl proto”02 01 d. 18 val. “Žydrasis rojus”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

01 30 d. 18.30 val. “Trys seserys”01 31 d. 18.30 val. “Damos vizitas”02 01 d. 18.30 val. “Mistras”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė01 31 d. 18.30 val. “Meteo”KEISTUOLIŲ TEATRAS01 31 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”MENŲ SPAUSTUVĖ01 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atvirasratas”. “Brangioji mokytoja”01 31 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezariogrupė” ir Menų spaustuvė. “Viskas arba nieko”“DOMINO” TEATRAS01 30 d. 19 val. “Gaidukas”01 31 d. 19 val. “Sex guru”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA01 30 d. 19 val. Keistuolių teatro intymi(-ų) vyrų trupė “Erelis”

OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS

01 31 ir 02 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB”01 30 d. 19 val. “Vietų nėra”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS01 30 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. LMTA SilvosMieliauskaitės-Krivickienės kursas. “Broliai Karamazovai”01 31 d. 19 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”02 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS01 30 d. 18 val. E.Špokaitės baleto mokykla. “Snieguolė ir septyni nykštukai”01 31 ir 02 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS01 31 d. 18 val. “Koba”02 01 d. 18 val. “Judas Iskariotas”KAUNO MAŽASIS TEATRAS01 30 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS02 02 d. 12 val. “Undinėlė”02 03 d. 12 val. “Pasaka apie lietaus lašelį”KAUNO TEATRO KLUBAS01 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”01 31 d. 19 val. “Sudie, derintojau!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”02 01 d. 18 val. Anekdotų grandai

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI01 30 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.“Kuprelis”01 31 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS02 01 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TAURAGĖTAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS02 01 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi rokogrupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05“Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinosnutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-711.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas”N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė irkančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonųkova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė”18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Ypačslapta agentė” N-14 23.15 “Skaičiai” N-7 0.15 “Už-mirštieji” N-7 1.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutosmeistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Choreog-rafinės miniatiūros” 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigž-dės”. Groja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.Programoje - M.Brucho Koncertas smuikui g-moll,op. 26. Solistas Raimundas Katilius (smuikas). Diri-gentas Gintaras Rinkevičius (k.) 13.55 “Kultūra”.Žurnalistas Vilius Kavaliauskas 14.10 Atvira Lietuvosuniversitetų žinių lyga “Lyderiai” 15.00 “Tapatybėslabirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00“Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizon-tai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15“Skulptūrų pėdomis”. 3 laida 20.45 “Pagauk kampą”21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Mįslingi reiški-niai: NSO. 1 d. 22.30 Rašytojo Sauliaus Tomo Kond-roto 60-mečiui. Drama “Žalčio žvilgsnis” 0.00 Pano-rama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45“Muzikos pasaulio žvaigždės”. Operetė mano meilė.Dainuoja Erika Navickaitė

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Iš-likimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Modernišeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo die-

noraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00“Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šei-ma” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Mistinė drama “Aš-tuntas ratas” 23.10 Europos pokerio turas 0.10 “6kadrai” 0.40 “CSI Majamis” 1.30 “Kastlas” 2.15 “6kadrai”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Namų dakta-ras” 10.55 Dok. f. “Kas nužudė Aleksandrą Didįjį?”N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Elio-tas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotu-vė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “PašėlęTV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Gaujos” tę-sinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai”18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f.“Paskutinė Pompėjos diena” N-7 21.00 “Reporte-ris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylė-ti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-70.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Paskutinė naktis” N-7 9.00 Komedija“Romo dienoraštis” N-7 11.00 Drama “Meilė ir šokiai”13.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės”15.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 17.30 Veiksmo f.“Audros karys” 19.00 Drama “P.S. Myliu tave” 21.05Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 23.00 Komedija“Kur tas Fredas?” 1.00 Trileris “Pandorum” N-14

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Užtemi-mas: prisiminti pavojinga” N-7 10.45 “Vienišų se-selių klubas” N-7 11.15 “Kritinė riba” N-7 12.15“Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45“Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 Ko-medija “Mano geriausias meilužis” n-7 16.45 “Įs-pūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senasgeras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!”18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokime geriau-

sio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “AdvokatėLovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “BalticumTV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45“Likimo dovana” 23.45 “G&G 9: elitinis būrys” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva.12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kil-mingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Būrimasžvakių šviesoje” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Odesa mama” 21.05“Objektas 11” 22.00 Didžiosios recesijos kronikos23.00 “Sonka” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 0.35Vaid. f. “Įėjimas į labirintą”. 3 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.05 Motosportas. WRC sezono apžvalga 11.35“Futbol Mundial” žurnalas 12.05 Futbolas. AnglijosPremier lyga. QPR - “Manchester United” 13.55 Ledoritulys. KHL “Sibir” - Rygos “Dinamo”. Tiesioginė trans-liacija 16.30 “Trans World Sport” žurnalas 17.25 Ledoritulys. KHL. SKA - “Metallurg”. Tiesioginė transliacija20.05 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas ManuelisMarquezas 21.40 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Ar-senal” - “Liverpool”. Tiesioginė transliacija 23.45 Ledoritulys. KHL “Sibir” - Rygos “Dinamo”

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Las Vegaso naujovės 13.35 Taibent papročiai 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas lai-mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vienaslaukinėje gamtoje 22.00 Papua Naujosios Gvinėjosdžiunglės 23.00 Britų iliuzionistas Dynamo 1.00Tikrieji aferistai

Orai 192013 01 30Lietuvos žinios

Vandenis 01 21 - 02 20AVINAS. Palanki diena per-mainoms, kūrybinei veiklai.Rasite būdų, kaip malonumą

paversti nauda. Jei teks priimti svarbiussprendimus, pasitarkite su vyresniais šei-mos nariais.

JAUTIS. Leiskite įvykiams te-kėti savo vaga, nesiplėšykite.Jei turite galimybių, pabūkite

namie, stiprinkite sveikatą. Daugiau dėme-sio skirkite atžaloms.

DVYNIAI. Venkite bet kokiųkonfliktų darbe. Planuokitešeimos biudžetą, tvarkykite

nekilnojamojo turto reikalus. Nenumokiteranka į bičiulių patarimus.

VĖŽYS. Jei norite jaustis gerai,sulėtinkite gyvenimo tempą.Nesiimkite svarbių reikalų, ne-

siaiškinkite santykių - viskas atrodys bevil-tiškai painu.

LIŪTAS. Bus sunku susitaikytisu tuo, kad ne jūs diktuojatežaidimo taisykles. Nuoširdus

pokalbis, kompromisų ieškojimas padėsrasti išeitį iš bet kokios padėties.

MERGELĖ. Nuo jūsų pastangųmažai kas priklausys. Jei turiterūpesčių, nesidrovėkite prašy-

ti artimųjų pagalbos. Nebijokite svajoti irdžiaugtis paprastais dalykais.

SVARSTYKLĖS. Smulkūs nesu-sipratimai neišvengiami. Būki-te atidūs dirbdami, bendrau-

dami su žmonėmis, kurie gali turėti įtakosjūsų profesiniam gyvenimui.

SKORPIONAS. Kuo mažiaušiandien planuosite, tuo ma-žiau nusivylimų patirsite. La-

biau rūpinkitės neatidėliotinais profesi-niais reikalais. Nesiaiškinkite santykių sumylimaisiais.

ŠAULYS. Net ir menkiausiasgerai atliktas darbas šiandienneliks nepastebėtas. Tinka-

mas metas naudotis tarpininkų ar konsul-tantų paslaugomis. Palanku stiprinti svei-katą.

OŽIARAGIS. Planuokite, betneskubėkite veikti. Vargu ardidelis užsidegimas ir atsida-

vimas darbui garantuos sėkmę. Visiškai ne-tinkamas laikas sandoriams.

VANDENIS. Venkite akibrokš-tų, pasistenkite nereaguoti įprovokacijas. Suskubkite su-

mokėti mokesčius ir grąžinti skolas. Arti-mieji neturėtų kentėti dėl jūsų dalykiniųreikalų.

ŽUVYS. Palanku spręsti finan-sines problemas, planuoti šei-mos biudžetą. Būtinai atsiž-

velkite į sutuoktinio nuomonę ir vaikųtroškimus.

Vardas, pavardė: ..................................................................

..............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:15leidžiasi 16:50dienos ilgumas 8:35

MĖNULISPenktojipilnaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+4

+3 -2

+2 -2

+1

+1 -4

+1 -3

-3

+1

Lisabona

+20Malaga

+13Madridas

+18Alžyras

+18Tunisas

+13

Atėnai+12

Larnaka

+5Stambulas

+18Barselona

+16Bordo

+7Dublinas

+13Paryžius

+11Londonas

+17 Nica

+16Roma

+14Dubrovnikas

+4Sofija

+4Bukareštas

Varna

-1Maskva

0 Helsinkis

+1Kijevas

+9Berlynas

+2

Kopenhaga+6

Stokholmas

+5

Oslas

+11Amsterdamas

+13Miunchenas

+9Praha

+1Vilnius

0Talinas

+5Ryga

+4

Minskas

-3Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+7Viena

+8Budapeštas

Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų kris šlapdriba, pajūryje lis. Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šilumos.

Rytoj: vietomis nušvis sau-lė, daug kur palis. Naktįtemperatūra 1-3, dieną 2-4 laipsniai šilumos.

30-oji metų diena. Sausio trisdešimtoji, trečia-dienis, trečioji 5-osios metų savaitės diena, ikiNaujųjų metų lieka 335 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Banguolė, Hiacinta, Ipolitas, Liudvika, Liuda, Martyna.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia II 03

Jaunatis II 10

PriešpilnisII 24

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite

žodį ar žodžius ir laimėkite

redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu

iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus siųskite iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 11 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 29 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis I 26

2013 01 30Lietuvos žinios20 Margumynai

33 metus šalį valdžiusi karalie-nė Beatrix perduoda sostą savo sūnui princui WillemuiAlexanderui. Šis taps karaliuminuo balandžio 30 dienos.

Apie tai, kad atsisako sosto sūnauslabui, karalienė Beatrix pranešė tau-tai per nacionalinį radiją ir televiziją.Ji teigė pajutusi, kad sūnus jau pasi-rengęs ją pakeisti.

Princo transformacija45 metų Willemas Alexanderas yra

vedęs princesę Maximą Zorriguetą,

juodu augina tris mažametes dukras:devynerių Cathariną Amalią, septyne-rių Alexią ir penkerių Ariane.

Kadaise princas garsėjo kaip alaus bro-lijos mėgėjas, jo stačiokiški išsišokimaiglumino žiniasklaidą ir politikus. Jis netbuvo pravardžiuojamas Princu Pilsu, pa-gal vieną alaus rūšį. Tačiau šį įvaizdį me-tams bėgant jis sėkmingai pakeitė - taporimtu ir atsakingu šeimos žmogumi beimylimu savo tautos atstovu. Naujai kilu-si jo populiarumo banga didele dalimisiejama su 2002-aisiais įvykusia princo irargentinietės Maximos santuoka, nors išpradžių šį ryšį temdė Maximos tėvo, aš-tuntojo dešimtmečio Argentinos chun-

tos pareigūno, asmenybė. Jam nebuvoleista dalyvauti dukters vestuvėse Nyder-landuose, o motina iš solidarumonusprendė taip pat į jas nevykti. VėliauMaxima užkariavo olandų širdis išmo-kusi puikiai kalbėti olandiškai ir mielaibendraudama su paprastais žmonėmis.

Willemas Alexanderas yra “protin-gas, mylintis ir stiprus, abiem kojomisstovintis ant žemės”. Taip kartą apiesavo vyrą interviu sakė Maxima.

Willemas Alexanderas turi daug įvai-rių laipsnių Nyderlandų ginkluotosio-se pajėgose, dažnai lankosi karinio lai-vyno laivuose, oro ir sausumos pajėgųbazėse, tarp jų - bazėse Afganistane ir

Somalio pakrantėje, kur olandų kariniolaivyno laivai dalyvauja Europos Są-jungos operacijose prieš piratus. Jis tu-ri karinę ir civilinę piloto licencijas, o taireiškia, kad gali pilotuoti komerciniuslėktuvus. Žinoma, kad jis yra pilotavęsoficialų lėktuvą ir orlaivius, priklausan-čius “Royal Dutch Airlines” (KLM).

Moterų šimtmetis baigėsiKaralienei Beatrix ketvirtadienį

sukanka 75-eri. Ji pareiškė, kad josgimtadienis ir monarchijos 200-os-ios metinės 2013 metais yra “priežas-tys atsistatydinti”.

Beatrix gimė 1938 metų sausio 31dieną ir buvo pirmasis karalienės Julia-nos bei princo Bernhardto vaikas. Įsostą ji įžengė sulaukusi 42 metų, 1980-aisiais. Beatrix tapo šeštąja Oranžo-Nasau dinastijos monarche.

1980 metais ir Beatrix motina ka-ralienė Juliana atsisakė sosto dukterslabui. Dabar, kai sostą palieka Beat-rix, Olandijoje baigsis ilgiau kaip 100metų trukęs moterų monarchių val-

dymas. Willemas Alexanderas buspirmasis Olandijos karalius po Wille-mo, kuris valdė iki pat mirties 1890metais.

Karalienei vos paskelbus savosprendimą, visuomeninis transliuo-tojas NOS pradėjo rodyti reikšmin-gus jos gyvenimo įvykius. Beatrix pa-vertė karališkuosius rūmus Hagoje į“darbo rūmus”, šalies vyriausybėsbūstine, kur griežtai laikomasi darboetikos. Tačiau kai 2006-aisiais buvopaskelbta apie permainas aštuonkam-pėje karališkoje Drankensteino pily-je, esančioje pietrytinėje Amsterda-mo dalyje, kai kam pasirodė, kad taigreito pasitraukimo iš sosto ženklas.Karalienės Beatrix vyras, iš Vokieti-jos kilęs princas Klausas, mirė 2002-aisiais būdamas 76-erių.

Šventes per naujojo karaliaus ka-rūnavimą temdys Willemo Alexan-dero jaunesniojo brolio princo Joha-no Friso sveikata. 2012-ųjų vasarį jįužgriuvo sniego lavina, princas ikišiol yra ištiktas komos. •

Olandija turės naują karalių

Willemas Alexanderas turi laimingą šeimą. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Karalienė Beatrix su sūnumi Willemu Alexanderu.

Kaip nustebo muziejaus darbuotojai, kai iš lentynojedulkėjusių kiaušinių išsiritoreti gyvūnėliai!

Dnepropetrovsko zoologijos mu-ziejuje staiga atgimė eksponatai: iš ba-lų vėžlio kiaušinių, gulėjusių lentyno-je kelis mėnesius, išsilupo vėžliukai. Jielaikinai apgyvendinti specialiame te-rariume. Kaip vėžliukams pavyko iš-siristi iš kiaušinių, kuriuos muziejui at-nešė vietos Žemės ūkio universitetoabsolventas, neaišku. Niekas nesitikė-jo, kad iš kiaušinių, kurie buvo padėtiant lentynos greta kolbų su spirite už-marinuotomis gyvatėmis, išsiris gyvū-

nėliai, nes tam būtina speciali tempe-ratūra ir drėgmė. Taigi darbuotojai la-bai nustebo pamatę, kad kiaušiniai su-dužę. Iš pradžių jie pamanė, jog kasnors netyčia tai padarė, bet paskui pa-stebėjo vėžliuką. Dar po kurio laiko iš-ropojo ir kiti. Mažyliai jaučiasi gerai,bet koks bus tolesnis jų likimas, mu-ziejus kol kas nenusprendė.

Balų vėžliai gyvena Europoje, Kau-kaze ir dalyje Azijos. Jie turi ilgą uo-degą, sveria iki pusantro kilogramo.Šie vėžliai mėgsta miškingas vietoves,minta labai įvairiai: vabzdžiais, lervo-mis, žuvimis, kartais dumbliais. •Reuters, AFP, BNS, LŽ

Muziejuje išsirito vėžliukai

Balų vėžliai - nykstanti rūšis.

DAIVA BARONIENĖ

Šiandien Šiauliuose atidaromasmuziejus, kuriame bus galimapamatyti kone 900 tautiniaisdrabužiais išpuoštų lėlių bamažiš šimto pasaulio šalių.

Šiauliuose gyvuojančius kačių, dvi-račių, šokolado muziejus papildys taippat vienintelis mūsų krašte Pasaulio lė-lių muziejus. Jis įkurtas pačioje Šiauliųširdyje, Vilniaus gatvėje, tituluojamo-je Šiaulių bulvaru. Artimiausias mu-ziejaus kaimynas - Šiaulių turizmo in-formacijos centras - garantuoja jamturistų gausą.

Muziejui eksponatus surinko ir pa-dovanojo šiaulietė pedagogė, keliau-toja, gidė, kraštotyrininkė, šiuo metusenjora, Elvyra Balčiūnaitė. Mokiusianglų kalbos ponia Elvyra keliauda-ma parsiveždavo suvenyrinių lėlių.Lėlėmis ji keisdavosi ir su kitų šaliųkolekcininkais. Per keturiasdešimtmetų E.Balčiūnaitė surinko mažne900 lėlių. Kolekcininkė sutiko muzie-juje kartais pati vesti ekskursijas beiedukacines programas.

Muziejaus lankytojai išvys visų že-mynų lėles, atstovaujančias visoms ra-sėms, papuoštas tautiniais drabužiaisbei atributika. Yra lėlių indėnių, lėliųčiukčių ir, žinoma, lėlių lietuvaičių.Yra lėlių ir nacionalinių bei literatū-rinių herojų, tokių kaip Šveikas, DonKichotas ar Palangos Juzė. Afganis-taną pristato lėlė uždengtu veidu,Čiukčijos lėlės padabintos kailiais, Af-

rikos lėlių - išpaišyti juodi kūnai. Yramedinių, molinių, šiaudinių, iš siū-lų bei įvairių tautinių audinių paga-mintų lėlių.

Šio unikalaus muziejaus įkūrimoiniciatorė - Lietuvos turizmo asocia-cijos prezidentė Danutė Mažeikaitė,anksčiau vadovavusi Šiaulių apskri-ties turizmo informacijos centrui, -pabrėžia, kad Lietuvoje muziejaus,

kuriame būtų eksponuojamos suve-nyrinės lėlės, iki šiol nebuvo. Ji tiki-si, kad muziejui išsilaikyti lankytojųpakaks. Kaip žinome, atrąjį šių me-tų pusmetį Lietuva pirmininkausEuropos Sąjungai, tad D.Mažeikaitėtikisi, kad dalis atvykusių svečių ap-lankys ir naująjį Šiaulių muziejų. Beto, pasaulio lėles numatoma pristaty-ti ir sostinėje. •

Šiauliuose - lėlės iš viso pasaulio

Šiauliai gali didžiuotis dar vienu unikaliu muziejumi. Lietuvos turizmo asociacijos nuotrauka