(Tęsinys į 8 psl.)

2013 m. liepa–rugsėjis

Laikraščio partneris

UAB „Roche Lietuva“ 41„Komandoje geriau negu

vienam“Lietuvos onkologų draugija (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos kovos su vėžio liga draugija) švenčia savo veiklos 80-metį. Šia proga apie buvusią ir esamą draugiją kal-bamės su draugijos pirmininko poste dirbusiomis prof. Laima Liudvika Griciūte ir prof. Janina Didžiapetriene bei dabartine draugijos pirmininke doc. dr. Simona Rūta Letautiene.

Nuo mokslinių tyrimų iki klinikinės praktikos

Kuriamas neuroendokrininių navikų kompetencijos centras

Įgyvendinant 2011 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas praėjusių metų rudenį Lietuvoje patvirtintas Naci-onalinis veiklos, susijusios su retomis ligomis, planas, kuriame numatyta universitetinėse ligoninėse įkurti kompe-tencijos centrus, turinčius užtikrinti retomis ligomis sergančių pacientų sveikatos priežiūrą.

Neuroendokrininių navikų kompetencijos centras kuriamas Vilniaus universiteto Onkologijos institute. Interviu su VUOI Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovu dr. Eduardu Aleknavičiumi

ir gydytoja onkologe chemoterapeute Edita Baltruškevičiene skaitykite 6 psl.

Draugijos medikų bendruomenėje yra būdingas dalykas. Kokie pagrindiniai tokių draugijų tikslai?

(L. L. Griciūtė). Taip jau įprasta, kad daugelio sričių medikai buriasi į tik tos spe-cialybės medikus vienijančias organizaci-jas. Svarbiausias įvairių specialybių medikų draugijų tikslas yra aktyviai bendradarbiau-jant jų nariams dalytis sukauptu patyrimu, vertinti diagnostikos bei gydymo naujoves ir jų panaudojimo rezultatus. Antras svar-bus draugijų tikslas yra informuoti visuo-menę apie vienos ar kitos patologijos rizikos veiksnius siekiant to, kad žmonės sužinotų, kaip galima išvengti ligos, o susirgus – kaip sąmoningai dalyvauti gydymo procese. Vi-suomenės švietimas yra labai svarbus ir ne-retai veiksmingas.

Kokios buvo ir yra pagrindinės Lietuvos kovos su vėžio liga draugijos veiklos kryp-tys?

(S. R. Letautienė). Nuo draugijos įkūrimo pradžios, t.y. nuo 1933 metų, pagrindinės draugijos veiklos kryptys buvo siejamos su vėžio profi-laktika bei gyventojų švie-timu onkologijos klausi-mais. Draugijos tikslas buvo burti Lietuvos gy-ventojus kovoti su onko-loginėmis ligomis. Siekda-ma šio tikslo Lietuvos ko-vos su vėžio liga draugija švietė gyventojus, aiški-no vėžio rizikos veiksnius ir kaip jų išvengti, skatino ir rėmė gydytojų kvalifika-cijos onkologijoje kėlimą bei mokslinius tyrimus on-kologijos srityje. Pastaroji veikla ženkliai suaktyvėjo pervardijus Draugiją į Lie-tuvos onkologų draugiją.

2013 m. rugsėjo 20–21 d. Druski-ninkuose įvyko tarptautinė konfe-rencija „Nuo mokslinių tyrimų iki klinikinės praktikos: iššūkiai ko-voje prieš vėžį“ („From Bench to Bed: Challenges in Cancer Care“). Konferencija skirta Lietuvos onko-logų draugijos 80-čiui paminėti.

Konferencijoje, į kurią susirinko dau-giau nei 200 gydytojų diagnostų, klinicis-tų, mokslininkų iš visos Lietuvos, buvo aptarti socioekonominiai vėžio gydymo aspektai, naujos vėžio diagnostikos bei te-

rapijos technologijos, naujų metodikų tai-kymo galimybės, psichoonkologijos pers-pektyvos ir kitos aktualios temos. Buvo ap-žvelgta Lietuvos onkologų draugijos istori-jos raida, vyko onkourologijos, plaučių bei žarnyno vėžio sekcijų darbas. Pranešimus skaitė bei moksline ir praktine patirtimi da-lijosi medikai ir mokslininkai iš 15 užsienio šalių. (Nukelta į 2 psl.)

Numeryje: 2 psl.• Prof. N. E. Samalavičius paskirtas vyriausiuoju Respublikos onkologu• VLK žada daugiau vaistų efektyviam onkologinių ligų gydymui• Klaipėdoje atidarytas informacijos ir meno terapijos centras

3 psl.• VU Onkologijos institute lankėsi Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenko • Storosios žarnos vėžio patikros programa pradėta vykdyti Panevėžio ir Tauragės apskrityse• Fotografijos – rūpinimosi vyrų sveikatos gerinimu išraiška

4 psl.• Plečiasi VU Onkologijos instituto tarptautinis bendradarbiavimas • Fizikų indėlis į medicinos pažangą

5 psl.

• „AVON moterų bėgimas“ – solidarumas su sergančiosiomis krūties vėžiu

6 psl.• Kuriamas neuroendokrininių navikų kompetencijos centras

7 psl.• Naujas vaistas bazaliomai gydyti• Nauja Herceptin® forma• Daugiau galimybių gydytis užsienyje

8-9 psl.• Lietuvos onkologų draugijai – 80 metų: istorinė apžvalga

10-11 psl.• Naujienos iš pasaulio

12 psl.• Apie lėtinės mieloleukemijos gydymo galimybes

13 psl.• NBA žvaigždė Kareemas Abdul-Jabbaras kuria kovos su leukemija strategiją

14 psl.• Ačiū, Daktare!

15 psl.• „Skaudu, kai navikas kiaušinio dydžio...“• Vartokime oficialiai užregistruotus preparatus

16 psl.• Clinica Culturalis• Tradiciniame „Velomaratone“

(Iš kairės) prof. L. L. Griciūtė, prof. J. Didžiapetrienė, doc. dr. S. R. Letautienė

(Iš kairės) prof. X. Delgadillo (Šveicarija), prof. N. E. Samalavičius, prof. V. Čechunas (Ukraina), J. W Nunoo-Mensah (Jungtinė Karalystė)

ĮVYKIAI, NAUJIENOS

ONKOLOGO PUSLAPIAI 2013 / Nr. 41 / 2 psl.

(Atkelta iš 1 psl.)

„Susirgimų vėžiu kasmet daugėja dėl įvairių priežasčių – ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, aplinkos užterštumo, ydingo gyvenimo būdo, taip pat dėl paveldėtos padidėjusios vėžio rizikos bei intensyvaus mūsų gyvenimo ritmo, į kurį įsi-sukę kartais užmirštame, kad mūsų organizmo pajėgumas turi ribas, – sako VU Onkologijos instituto direktorius prof. Na-rimantas Evaldas Samalavičius. – Tačiau onkologijoje yra ir teigiamų poslinkių: susirgusiųjų išgyvenamumo rodikliai Lie-tuvoje gerėja, penkerių metų išgyvenamumas susirgus vėžiu po gydymo – 68 proc. Taigi, be abejonės, vykdomos vėžio profilaktikos programos, šiuolaikinės technologijos, nauji di-agnostikos ir gydymo metodai šiandien lemia efektyvesnį on-kologinių ligų gydymą.“

Nuo mokslinių tyrimų iki klinikinės praktikos

Paskirti vyriausieji specialistai

Liepos mėn. pabaigoje Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciaty-va buvo suformuotas SAM vyriausiųjų Respu-blikos ir kraštų specialistų korpusas. Vyriau-siuoju Respublikos onkologu paskirtas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius.

„Onkologinių paslaugų priartinimas prie žmogaus, ligo-nių stebėsenos sistemos sukūrimas, profilaktinių vėžio pa-tikros programų vykdymo, koordinavimo ir kiti aktualūs onkologinės pagalbos Lietuvoje klausimai bus pagrindiniai mūsų su kolegomis doc. Lina Rageliene iš Vilniaus, prof. Artūru Inčiūra iš Kauno, gydytojais Alvydu Česu iš Klaipė-dos, Judita Filipauskiene iš Šiaulių ir Daiva Preimontiene iš Panevėžio darbai artimiausiu metu“, – pasakė vyriausiasis Respublikos onkologas prof. N. E. Samalavičius.

Vyriausiųjų Sveikatos apsaugos ministerijos Respubli-kos specialistų korpusą sudaro 15 aukštos kvalifikacijos akušerijos ginekologijos, chirurgijos, kardiologijos, reabi-litacijos, neonatologijos, odontologijos, onkologijos, orto-pedijos-traumatologijos, psichiatrijos, radiologijos, slaugos, šeimos medicinos, vaikų ligų, vaikų ir paauglių psichiatri-jos, vidaus ligų srities medikų.

Respublikos ir kraštų specialistų kandidatūras teikė ati-tinkamos srities medikų asociacijos, sveikatos specialistus rengiantys ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiantys universi-tetai, Respublikos lygmens asmens sveikatos priežiūros įs-taigos, sveikatos apsaugos ministro visuomeniniai konsul-tantai. Vyriausieji specialistai veiklą vykdys 4 metus. Tie pa-tys asmenys gali būti pasitelkiami būti Respublikos ar kraš-tų specialistais ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

SAM – „O.P.“ informacija

Atidarytas informacijos ir meno terapijos

centrasRugsėjo 20 d. Klaipėdoje atidarytas Šv. Pran-ciškaus onkologijos centro pirmasis padali-nys – Informacijos ir meno terapijos centras. Tai pirmasis psichosocialinės ir dvasinės pa-galbos onkologiniams ligoniams ir jų artimie-siems centras Lietuvoje.

Centro steigėja – Mažesniųjų brolių ordino (OFM) Lie-tuvos Šv. Kazimiero provincija (provincijolas br. Astijus Kungys). Statyba finansuota iš 2007–2013 m. ES Sanglau-dos skatinimo veiksmų programos lėšų. Projektą parėmė įvairios Lietuvos įstaigos, organizacijos ir privatūs asme-nys; taip pat finansavimas gautas iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos. Antrąją centro dalį numato-ma atidaryti 2015 m. vasarą.

VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centre visi norintieji ras nemokamą dvasinę, psichologinę, informacinę pagalbą, taip pat bus teikiamos socialinės paslaugos onkologiniams ligo-niams ir jų artimiesiems. Vyks papildoma terapija: muzikos, dailės, šokio, bus vykdomi savanorių mokymai.

Centre laiką galės praleisti asmenys, kuriems reikia laukti paslaugų šalia centro esančiose onkologinėse ligoni-nėse. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje vienuoliai pran-ciškonai aukos šv. Mišias už onkologinius ligonius ir jų arti-muosius. Veiks bendruomenė “Vilties piligrimai”, vienijanti vėžiu sergančius žmones ir jų artimuosius iš įvairių Lietu-vos vietovių.

Vakarų Lietuvos medicina – „O.P.“

Onkologinėms ligoms gydyti – daugiau vaistų

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiais metais sunkiomis onkologinėmis ligomis sergančius pa-cientus pasieks didesnis kiekis efektyviam gydy-mui būtinų vaistų, kurie bus paskirstyti ligoni-nėms. Šiemet minėti vaistai bus perkami viduti-niškai 10,4 proc. pigiau nei anksčiau, nes pradėta derėtis su originalių, patento saugomų vaistų ga-mintojais, ko iki šiol nebuvo daroma.

Sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas ir nupirkti didesnį kiekį minėtų vaistų pavyko, pradėjus taikyti naują priemonę – derybas su originalaus vaisto gamintoju dėl vaisto kainos Lietuvai. Šią priemonę buvo numa-čiusi dabartinė Vyriausybė ir ją pavyko sėkmingai įgyvendinti.

„Ligų sąraše nėra kitos tokios specifinės ir nepaaiškina-mos ligos, kaip vėžys, – sako VU Onkologijos instituto moks-linis sekretorius dr. Ernestas Janulionis. – Iš tiesų mokslas dar neturi tikro atsakymo apie tai, kaip vėžys atsiranda ir vysto-si. Kadangi tai būtina išsiaiškinti, mokslo ir praktikos ryšys onkologijoje yra itin svarbus. Būtent tarptautinių konferencijų metu yra galimybė tiesiogiai pasikeisti turima informacija, pa-sidalyti moksline ir praktine patirtimi.“

Išsamus reportažas iš konferencijos – kitame „O.P.“ numeryje. „O.P.“ informacija

Tokias derybas vykdo Tarpinstitucinė derybų komisija, suda-ryta iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių ka-sos ir kitų atsakingų institucijų atstovų. Šiuo metu baigtos dery-bos su didžiąja dalimi numatytų vaistų gamintojų, tad artimiau-siu metu bus organizuojami viešųjų pirkimų konkursai, o jiems pasibaigus – pasirašomos sutartys dėl vaistų įsigijimo.

„Centralizuotai pirkdami iš monopolį turinčių gamintojų brangius, daugiausia onkologinėms ligoms gydyti skirtus vais-tus, kai nėra konkurencijos vykdant viešųjų pirkimų konkursus, privalome numatyti procedūras, leisiančias mažinti vaistų kai-nas. Pavyzdžiui, vykdyti derybas dėl vaisto kainos su originalių, patento saugomų vaistų, kuriuos gamina vienintelis gamintojas, atstovais. Šią priemonę sėkmingai pradėjome įgyvendinti šiais metais“, – tvirtino VLK direktorius Algis Sasnauskas.

A.Sasnausko teigimu pasibaigus minėtoms deryboms su vi-sais gamintojais, siūlančiais originalius, patento saugomus vais-tus, planuojama sutaupyti beveik 6 mln. litų. Sutaupytos lėšos leis įsigyti didesnį kiekį vaistų, skirtų sunkiomis ligomis sergan-tiems pacientams, taip pat neišnešiotiems naujagimiams, ir kitų būtinų vaisų.

VLK informacija

1. Prof. Ch. Manegold (Vokietija), prof. R. Pirker (Austrija), prof. S. Cicėnas, prof. A. Jackevičius2. „Lietuvos ryto“ žurnalistė Danutė Jonušienė su onkologais iš Baltarusijos dr. S. Poliakovu ir dr. A. Minich3. Vienas iš konferencijos organizatorių dr. E. Janulionis (dešinėje) ir prof. G. Kovacs (Vokietija)4. Buvo pagerbti nusipelnę Lietuvos onkologų draugijos nariai: doc. S. R. Letautienė sveikina prof. Pr. Baltrušaitį

Atidaryme dalyvavo Klaipėdos meras V. Grubliauskas

2013 / Nr. 41 / 3 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI

ĮVYKIAI, NAUJIENOS

Ukrainos ambasadorius dalyvavo pasirašant sutartį

Plečiasi patikros programos žemėlapis

Nuo liepos 1 d. Storosios žarnos vėžio anks-tyvosios diagnostikos programa pradėta vyk-dyti Panevėžio bei Tauragės apskrityse.

Iki šiol pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios dia-gnostikos programą išsitirti galėjo Vilniaus, Kauno, Klai-pėdos ir Šiaulių apskričių gyventojai.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos pro-grama vykdoma nuo 2009 m. Dvejus metus ši programa, kaip bandomasis projektas, buvo vykdoma Vilniaus ir Kau-no apskrityse. Pernai šią programą imta įgyvendinti Klai-pėdos bei Šiaulių apskrityse. Dabar programa vykdoma dar plačiau – Panevėžio bei Tauragės apskrityse.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos pro-grama skirta žmonėms nuo 50 iki 75 metų ir pagal ją vieną kartą per dvejus metus atliekamas slaptojo kraujo išmatose tyrimas (iFOBT testas).

Norint nemokamai išsitirti pagal šią programą, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paaiškins, kaip atlikti ne-sudėtingą slaptojo kraujo išmatose testą namuose, ir išduos reikalingas tam priemones. Jei išsityrus gaunamas neigia-mas atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakarto-tinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigia-mas, šeimos gydytojas parašo siuntimą pas gydytoją speci-alistą atlikti sudėtingesnį tyrimą – kolonoskopiją. Prireikus jos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Svarbiausias šios programos tikslas yra nustatyti anks-tyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį, jį gydyti ir taip ilgai-niui sumažinti mirtingumą nuo šios ligos.

Valstybinė ligonių kasa – „O.P.“

Fotografijos – rūpinimosi vyrų sveikatos gerinimu išraiška

Artėjant rugsėjui, tarptautiniam prostatos vė-žio žinomumo mėnesiui, rugpjūčio 27 d. Vil-niaus universiteto Onkologijos institute atida-ryta kilnojamoji fotografijų paroda „Iš meilės Tėčiui“.

Kad tėtis, toks svarbus savo šeimai, savo vaikams, kuo il-giau būtų su šeima, jam reikėtų pasirūpinti savo sveikata – tokia pagrindinė fotografijų parodos „Iš meilės tėčiui“ idėja. Ne paslaptis, jog vyrai Lietuvoje gyvena gerokai trumpiau nei moterys ir trumpiausiai iš visų Europos šalių vyrų.

„Norėtųsi, kad vyrai Lietuvoje labiau atkreiptų dėmesį į savo sveikatą, įprastų profilaktiškai tikrintis, – pasakė paro-dos iniciatorius, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugi-jos prezidentas Gediminas Žižys. – Profilaktika ypač svarbu, kai kalbame apie prostatos vėžį, dažniausią vyrų onkologinę ligą. Ankstyvoji priešinės liaukos vėžio diagnostika ir efekty-vus gydymas gerokai pagerintų vyrų sveikatos ir mirštamumo statistiką.”

Parodos atidaryme dalyvavę VUOI direktoriaus pavaduo-tojas klinikai dr. Renatas Tikuišis ir Onkourologijos poskyrio vyresnysis ordinatorius dr. Albertas Ulys nuoširdžiai padėkojo parodos iniciatoriui nenuilstamam Instituto bičiuliui G. Žižiui už puikiai realizuotą idėją – fotografijų parodą, už jo nuolati-nes pastangas propaguoti šiuolaikinę vėžio profilaktiką.

Parodai geranoriškai sutiko nusifotografuoti žinomi Lie-tuvos kultūros, meno, sporto, visuomenine veikla užsiimantys vyrai – tėčiai ir jų vaikai, seneliai ir anūkai. Juos nuotrauko-se įamžino žinomi fotomenininkai Tomas Kauneckas, Saulius Paukštys, Greta Skaraitienė, Agnė Šileikytė, Dalia Bielskytė, Martynas Ambrazas, Šarūnas Kryžius, a. a. Arūnas Mėčius.

Fotografijos grando Antano Sutkaus nuotraukose galima išvysti prieš pusę amžiaus su vaikais užfiksuotus poetus Edu-ardą Mieželaitį ir Antaną Jonyną, rašytoją Mykolą Sluckį.

„O.P.“ informacija

Dalyvaujant Ukrainos ambasadoriui Lietuvoje Valerijui Žovtenko rugsėjo 19 d. Vilniaus uni-versiteto Onkologijos institutas, atstovaujamas direktoriaus prof. Narimanto E. Samalavičiaus, pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos R. E. Kaveckio eksperimentinės patologijos, onkologijos ir radiobiologijos in-stitutu, atstovaujamu direktoriaus prof. Vasi-lio Čechuno. Sutartis apima bendradarbiavimą vėžio gydymo, mokslinių tyrimų ir mokymo sri-tyse.

Šia proga Institute viešėjęs Ukrainos ambasadorius Lie-tuvoje Valerijus Žovtenko susitiko su VU Onkologijos insti-tuto centrų vadovais, dalyvavo iškilmingai pasirašant bendra-darbiavimo sutartį, po to apžiūrėjo VU Onkologijos instituto kliniką.

Ambasadorius V. Žovtenko šį Ukrainos ir Lietuvos on-kologų bendradarbiavimo įprasminimo faktą pavadino ypač reikšmingu šiuo metu, kai Lietuva pirmininkauja ES Tary-bai, o Ukraina tikisi pasirašyti asociacijos sutartį per lapkritį Vilniuje vyksiantį ES Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimą.

„Galime pasidžiaugti, kad abiejų valstybių medikai tai padarė anksčiau nei politikai“, – pasakė ambasadorius V. Žovtenko.

Prieš pasirašant sutartį, R. E. Kavec-kio eksperimentinės patologijos, onkolo-gijos ir radiobiologijos instituto direkto-rius prof. V. Čechunas VUOI Didžiojo-je salėje perskaitė pranešimą „Tiesiosios žarnos vėžys“.

Ukrainos R. E. Kaveckio eksperimen-tinės patologijos, onkologijos ir radiobio-logijos institutas jau du dešimtmečiai yra Europos vėžio institutų organizacijos na-rys. Nuo 2008 m. visateisis šios organiza-cijos narys yra VU Onkologijos institutas.

„O.P.“ informacija

Pasirašius bendradarbiavimo sutartį – prof. Vasilis Čechunas (kairėje) ir prof. Narimantas E. Samalavičius

Ukrainos ambasadorius Branduolinės medicinos skyriuje kalbėjosi su šio skyriaus vedėju gyd. S. Tiškevičiumi (kairėje)

Ambasadorius V. Žovtenko (nuotraukoje trečias iš kairės), lydimas VUOI Spindulinės ir medikamentinės navikų terapijos centro vadovo dr. E. Aleknavičiaus, domėjosi, kaip vyksta spindulinės terapijos planavimas

G. Žižys, dr. A. Ulys ir dr. R. Tikuišis atidarant parodą

ĮVYKIAI IŠ ARČIAU

ONKOLOGO PUSLAPIAI 2013 / Nr. 41 / 4 psl.

Plečiasi tarptau-tinis bendradar-

biavimas

Fizikų indėlis į medicinos

pažangąPo vasaros pradžioje įvykusios jubiliejinės Lie-tuvos nacionalinės fizikų konferencijos kalbina-me VU Onkologijos instituto Biomedicininės fi-zikos laboratorijos mokslo darbuotoją dr. Vita-lijų Karabanovą.

Kokiose fundamentinių ir taikomųjų tyrimų srityse šian-dien randa bendrą kalbą bei bendrus tikslus fizikai ir medi-kai?

Birželio 10–12d. Vilniuje įvyko 40-oji Lietuvos naciona-linė fizikos konferencija, skirta Vilniaus universiteto observa-torijos 260 metų sukakčiai paminėti. Šioje konferencijoje pri-statyti 322 stendiniai ir žodiniai pranešimai. Verta pažymėti, kad apie 15 proc. visų pranešimų buvo skirta biofizikinėms ir medicininės fizikos problemoms spręsti tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu.

Pastaraisiais metais matomas didesnis fizikų susidomė-jimas medicininių problemų sprendimu, todėl konferencijos programoje atsirado naujas seminaras – medicininės fizikos tarptautinis seminaras. Šis seminaras įvyko Vilniaus univer-siteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centre, būtent toje istorinėje vietoje, kur ir prasidėjo bendros kalbos ir bendri projektai tarp Lietuvos fizikų ir medikų.

Šiųmetinėje konferencijoje pristatyti fizikų nagrinėjami medicininių problemų sprendimo būdai pasižymėjo labai di-dele įvairove: nuo lazerinių sistemų taikymo oftalmologijoje bei fotosensibilizacinėje navikų terapijoje iki visiškai naujų krypčių, susijusių su nanotechnologijų pritaikymu medicino-je.

Kokie konkretūs fizikų mokslo tiriamieji darbai šiuo metu atliekami VU Onkologijos institute?

Žinote, norėčiau pacituoti žinomą vokiečių fiziką, mate-matiką Hermaną von Helmholcą, kuris pasakė „Fizika aš ga-lėjau užsiimti tik kartu su medicina“. Analogiškai ir VU On-kologijos instituto fizikai sprendžia įvairiausius medicininius klausimus pasinaudodami fizikiniu mąstymu. Biomedicininės fizikos laboratorija, kuriai vadovauja profesorius R. Rotom-kis, specializuojasi naujų technologijų, ankstyvosios diagnos-tikos ir sudėtinių gydymo priemonių bei metodų tobulinimo srityse.

Šiuo metu Biomedicininės fizikos laboratorijoje atlieka-mi nanotechnologijų pritaikymo ankstyvosios diagnostikos ir efektyvaus navikinių ligų gydymo srityse eksperimentiniai tyrimai. Laboratorijoje yra sintetinamos, modifikuojamos ir charakterizuojamos įvairios nanodalelės, tiriamas jų selekty-vus kaupimasis bei poveikis navikinėms ląstelėms in vitro ir in vivo modelinėse sistemose. Ateityje tikimasi šias specifines nanodaleles pritaikyti onkologinių ligų diagnostikai bei gydy-mui.

Papasakokite plačiau apie tarptautinį seminarą, kuris įvyko VUOI Mokslinių tyrimų centre jubiliejinės fizikų kon-ferencijos metu?

Paskutinę konferencijos dieną VUOI Mokslinių tyrimų centre įvyko tarptautinis mokslinis medicininės fizikos semi-

naras „Spektroskopinis vaizdinimas medicinoje ir biologijoje“. Šiame seminare pranešimus pristatė ir patirtimi pasidalijo Vo-kietijos ir VUOI mokslininkai. Vokietijos mokslininkas, žino-mas savo srities specialistas, G. Steineris pristatė labai įdomius rezultatus, susijusius su infraraudonosios ir Ramano spektrosko-pijos panaudojimu navikų diagnostikoje. Ši metodika pasižymi labai dideliu jautrumu nustatant skirtumus tarp sveikų ir naviki-nių audinių, todėl ateityje, išsprendus tam tikras technologines problemas, ją tikimasi panaudoti ir klinikoje.

Kitą įdomų pranešimą pristatė vokietijos mokslininkė R. Gali. Ji kalbėjo apie CARS netiesinę mikroskopiją, skirtą histo-loginių bandinių tyrimams nenaudojant išorinių dažiklių. Gauti pirminiai rezultatai žada neblogą ateitį tokiai metodikai panau-doti atliekant histologinių bandinių analizę.

Žodinius pranešimus perskaitėme kolega dr. Jonas Venius ir aš, atstovaudami Vilniaus universiteto Onkologijos institu-tui. Sakyčiau, savo pranešimu pavyko suintriguoti klausytojus– pristačiau nanomedicinos galimybes bei Biomedicininės fizi-kos laboratorijoje atliekamus ekperimentinius darbus nanotech-nologijų taikymo piktybinių navikų ankstyvosios diagnostikos ir efektyvaus gydymo srityse. Didelio susidomėjimo susilaukė dr. J. Veniaus pranešimas, kurio metu jis pristatė naujos greitos diagnostikos galimybę, vaizdinant širdies laidžiąją sistemą ope-racijos metu.

Po žodinių pranešimų vyko įdomi apskritojo stalo diskusija, kuriai vadovavo prof. R. Rotomskis. Buvo kalbama apie ben-dradarbiavimą tarp Vokietijos Brėmeno universiteto ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslininkų sprendžiant me-dicinines problemas.

Visi tarptautinio seminaro dalyviai aplankė VUOI Mokslinių tyrimų centro laboratorijas.

Jau esame įpratę girdėti terminą nanomedicina. Sakykite, ar tai fizikų sritis?

Nors ir paradoksalu, tačiau pirmasis pavartojęs terminą „na-nomedicina“ buvo fizikas Robertas Freitas jaunesnysis iš JAV. Pagal R. Freitą nanomedicina – tai nanotechnologijų medicini-nis pritaikymas. Nanotechnologijas šiuo metu bandoma pritai-kyti įvairių mokslų srityse, ne išimtis ir medicina. Nanomedici-na, praplėsdama galimybes anksti nustatyti diagnozę ir sukurda-

ma naujus prevencijos būdus, yra pajėgi perkelti sveikatos ap-saugą į aukštesnį lygį, todėl įvairių sričių mokslininkai stengiasi ne tik pagerinti šiuolaikinius diagnostikos bei gydymo metodus, bet ir atsakyti į medikams rūpimus klausimus, tokius kaip, pvz.: „Koks yra geriausias būdas pažymėti ir paveikti tik navikines ląsteles panaudojant nanodaleles?“ Didžiausią įnašą į nanomedi-cinos sritį įneša būtent fizika. Fizikai bando nustatyti ir įvertinti pagrindines sąveikas tarp nanodalelių ir žmogaus organizmo ląs-telių. Jie bando išsiaiškinti fizikinius reiškinius, kurie leistų pa-rinkti optimalias sąlygas nanodalelėms kurti, o tai padėtų anksti diagnozuoti ir gydyti tik ligos pažeistas ląsteles, tokiu būdu per-keliant gydymą į aukštesnį molekulinį lygį.

VU Onkologijos institutas, pavasarį gavęs Eu-ropos vėžio institutų organizacijos akreditaci-ją, planuoja pasirašyti bendradarbiavimo su-tartis su 10 žymiausių pasaulio onkologijos įs-taigų.

Rugsėjo pradžioje VUOI direktorius prof. Narimantas E. Sa-malavičius pristatė Instituto artimiausios ateities planus. „Šian-dien Vilniaus universiteto Onkologijos instituto strategija supo-nuoja siekį kuo glaudžiau bendradarbiauti tarptautiniu lygme-niu, t.y. įvaldžius naujas technologijas plačiau įsilieti į tarptauti-nius mokslo projektus, – pasakė prof. N. E. Samalavičius.–Pla-nuojama pasirašyti sutartis su tokiomis pasaulinio garso onko-logijos įstaigomis, kaip Indijos Tata Memorial ligoninė, Seulo onkologijos institutas, Jule Bordet institutas Briuselyje bei Kem-bridžo vėžio centras Didžiojoje Britanijoje, Poznanės onkologi-jos institutas, tariamasi su keletu vėžio centrų Jungtinėse Ame-rikos Valstijose.“

Šiuo metu vykdomi bendri moksliniai onkourologijos bei žmogaus papilomos viruso srities tyrimai pagal jau pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Baltarusijos N. N. Aleksandrovo onkologijos ir medicininės radiologijos mokslinių tyrimų cen-tru. Pasirašyta sutartis su Ukrainos R. E. Kaveckio eksperimen-tinės patologijos, onkologijos ir radiobiologijos institutu bei su

modernią praktinę bazę turinčiu Tatarstano klinikiniu onkologi-jos dispanseriu, tariamasi su vienu didžiausių Europoje Vengri-jos nacionaliniu onkologijos institutu.

VU Onkologijos instituto strategija neabejotinai naudinga čia dirbantiems specialistams – tiek mokslininkams, tiek prak-tikams. Naujausia moksline aparatūra aprūpintame ir realiai funkcionuojančiame VU Onkologijos instituto mokslinių tyrimų centre bus plėtojami tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, o on-kologams praktikams atsivers puikios galimybės stažuotis ge-riausiuose pasaulio onkologijos centruose.

Pasak prof. N. E. Samalavičiaus, galutinę visų šių pastangų naudą galės pajusti kiekvienas onkologine liga susirgęs Lietuvos gyventojas. „Įvaldę naujas technologijas ir taikydami modernias metodikas galėsime pasiekti visiems mums svarbų tikslą – page-rinti ankstyvąją piktybinių navikų diagnostiką, pailginti sergan-čiųjų gyvenimo trukmę bei pagerinti pacientų gyvenimo koky-bę“, – teigia profesorius.

„O.P.“ informacija

Dr. Vitalijus Karabanovas

Dr. Jonas Venius

Konferencijos pertraukos metu

2013 / Nr. 41 / 5 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI

ĮVYKIAI IŠ ARČIAU

Solidarumas su sergančiosiomis krūties vėžiu Beveik tūkstantis moterų, pirmą kartą vykstančio „AVON moterų bėgimo“ dalyvės, birželio 16 d. Vilniaus Vingio parke išreiškė savo solidarumą moterims, sergančioms krūties vėžiu. Iš anksto užsiregistravusios bėgikės įveikė 3,5 arba 7 kilometrų distanciją, o vaikams buvo surengtas 500 m bėgimas.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto III onko-chirurgijos skyriaus vedėjas habil. dr. Valerijus Ostapenko, kalbėdamas renginio atidaryme, pasveikino bėgimo dalyves ir pasakė, jog renginio organizatorių, dalyvių ir onkologų tikslas yra vienas – kad vis daugiau moterų susirūpintų savo sveikata.

Pasak jo, žinios apie krūties vėžį ir reguliarus tikrinima-sis – du svarbiausi faktoriai, kurie padeda kovoti su šia klas-tinga onkologine liga.

Kokie fizikų darbų rezultatai realiai jau šiandien taiko-mi onkologijos praktikoje, kokia nauda iš fizikų mokslinių darbų vėžiu sergančiam žmogui?

Pastaruoju metu onkologija ir fizika vis labiau susijusios tarpusavyje ir tie ryšiai tik auga bei stiprėja. Jūs nerastumėte nė vienos onkologijos srities, kurioje nebūtų plačiai taikomi fizikos mokslo ir technikos pasiekimai.

Terapijoje, chirurgijoje ir kitose medicinos srityse pla-čiai naudojami įvairūs fizikiniai diagnostikos ir gydymo me-todai. Lazeriai, ultragarsas, kompiuterinė bei magnetinio re-zonanso tomografija – tik dalis šiuolaikinių diagnostikos ir gydymo metodų, naudojamų onkologijoje. Siekiant priartin-ti fundamentinius fizikinius tyrimus arčiau klinikinių reik-mių ir taip pagerinti piktybinių navikų diagnostiką ir gydy-mą, diegiami nauji vėžio diagnostikos bei gydymo metodai. Jau dabar kalbama, kad fizikiniai nanomedicinos pasiekimai leis pereiti prie individualizuoto gydymo, t.y. bus suteikta galimybė parinkti gydymą konkrečiam asmeniui, atsižvel-giant į jo išskirtinumą visais požiūriais, o medikamentus skirti atsižvelgiant į individualius paciento poreikius bei jo jautrumą vaistų atžvilgiu.

Leiskime sau pafantazuoti – ko galima tikėtis ateityje iš fizikinių reiškinių pritaikymo onkologijoje?

Turbūt naivu būtų manyti, kad mūsų organizme ateity-je patruliuos „nanorobotai“, atpažįstantys navikines ląsteles, valantys kraujagyslių sieneles ar taisantys mūsų dantis. Ta-čiau ateityje, pritaikius naujus nanomedicininius įrankius, onkologijai bus galima pasiūlyti naujus klinikinius sprendi-mus ankstyvosios diagnostikos, efektyvios terapijos ir gydy-mo proceso stebėsenos srityse.

Nanobiotechnologijos suteiks platesnę terapijos pasirin-kimo galimybę, palyginti su dabartiniu tradiciniu gydymu, bei atsiras galimybė veiksmingai nustatyti onkologinių ligų progresavimo laipsnį.

Nauji molekulinio vaizdinimo metodai leis greičiau įver-tinti naviko reakciją į gydymą ir taip bus sudaromos prielai-dos ankstyvesnei onkologinės ligos gydymo modifikacijai, parenkant efektyvesnį gydymo būdą.

Dėkojame už pokalbį

„Kai krūties vėžys diagnozuojamas ankstyvos stadijos, mes galime užtikrinti optimalius gydymo rezultatus ir gerą gyveni-mo kokybę, – pasakė habil. dr. V. Ostapenko. – Lietuvoje ser-gamumo krūties vėžiu rodiklis, palyginti su šiuo rodikliu Skan-dinavijos šalyse, nėra didelis, bet kitaip nei jose ir Centrinės Europos šalyse, Lietuvoje moterys labai pasyviai dalyvauja mamografinėje patikros programoje. Lietuvoje ši programa vyk-doma nuo 2005 m. ir kiekviena 50–69 m. moteris kas dveji metai gali atlikti nemokamus mamografinius tyrimus.“

Nors užkirsti kelio krūties vėžiui neįmanoma, tačiau onkolo-gas neabejoja, kad sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas padeda greičiau ir efektyviau įveikti bet kokius negalavimus, tarp jų ir onkologines ligas. Daktaras nuoširdžiai padėkojo AVON kom-panijai, kuri jau daug metų visame pasaulyje ir Lietuvoje skiria daug dėmesio ir lėšų kovai su krūties vėžiu.

VUOI gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Steponavičienė pabrėžė, jog dėl dviejų priežasčių ji jau antri me-tai dalyvauja tokiame bėgime. „Pirmiausia, jeigu apie šį renginį sužinos tos moterys, kurioms tikrai jau laikas pasitikrinti, tiki-uosi jos ir pasitikrins. Antra, tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas ir sveikos gyvensenos išraiška – juk sėdime ir sėdime kabinetuose...“

„AVON moterų bėgimo“ metu veikė speciali Vilniaus uni-versiteto Onkologijos instituto vėžio informacijos palapinė, ku-rioje specialistai atsakė į tiek moterims, tiek vyrams rūpimus klausimus apie krūties vėžį. Buvo pristatyta krūtų savityros

programėlė, kurią moterys gali atsisiųsti į savo mobilųjį telefoną. Teisingai ir reguliariai atliekama krūtų savityra, ku-rios kiekviena moteris gali nesunkiai išmokti, padeda aptik-ti ankstyvus krūties pakitimus, kartais net vėžį. Tirtis krūtis reikėtų kiekvieną mėnesį praėjus 7–10 dienų po menstruacijų pradžios arba, jeigu menstruacijų nėra, bet kurią pasirinktą mėnesio dieną.

„Jauno amžiaus moterims patariama kartą per mėnesį, menstruacinio ciklo viduryje, apžiūrėti krūtis, patikrinti ar nėra kokių nors pakitimų: guzelių, padidėjusių limfmazgių, skausmingų, įtrauktų spenelių, žaizdelių, kraujingų išskyrų. Ypač atidžios turėtų būti tos moterys, kurių šeimose yra buvę krūties arba kiaušidžių vėžio atvejų“, – patarė onkologas.

Habil. dr. V. Ostapenko buvo maloniai nustebintas, kai prie jo pasisveikinti priėjo buvusi pacientė su visa šeima – vyru ir dviem vaikais. Prieš trejus metus šiai jaunai mote-riai genetiškai buvo nustatytas krūties vėžio riziką didinantis paveldimas BRCA1 genas ir pirmą kartą Lietuvoje buvo at-likta profilaktinė abipusė mastektomija. „Visada labai malo-nu matyti savo buvusias pacientes sveikas ir gerai nusitei-kusiais, bet šis susitikimas mane nudžiugino ypatingai“, – šypsojosi daktaras.

Renginio metu taip pat buvo galima įsigyti AVON „Rožinio kaspino“ fondo gaminių. Visos už juos gautos lėšos bus skiriamos Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vykdomoms krūties vėžio prevencijos programoms.

Habil. dr. Valerijus Ostapenko drauge su aktore Aušra Štukyte iškilmingai atidarė „AVON moterų bėgimą“

VU Onkologijos instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Steponavičienė su sūnumi Pauliumi jau antrą kartą dalyvauja AVON organizuojamuose bėgimuose. Paulius šiemet įveikė ir vaikų, ir suaugusiųjų distanciją

VU Onkologijos instituto vėžio informacijos palapinėje netrūko lankytojų

Laukiant „AVON moterų bėgimo“ starto

ONKOLOGO PUSLAPIAI 2013 / Nr. 41 / 6 psl.

REDAKCIJOS SVEČIAS

Kuriamas neuro-endokrininių navi-kų kompetencijos

centrasApie naujo padalinio atsiradimą VU Onkologijos institute kalbamės su Spindulinės ir medikamen-tinės terapijos centro vadovu dr. Eduardu Alekna-vičiumi ir gydytoja onkologe chemoterapeute Edita Baltruškevičiene (nuotraukose).

Kreipiamės į dr. Eduardą Aleknavičių. Ką onkologijoje reiškia sąvoka retos ligos?

Retų ligų problema labai specifiškai pasireiškia onkologijos srityje. Yra žinoma daugiau nei 200 retų genetinių sindromų ir būklių, kurios padidina įvairių lokalizacijų navikų išsivystymo riziką. Navikai yra vienas iš tam tikrų retų ligų ar sindromų pasi-reiškimo požymių. Be jokios abejonės, ne tik pacientui, bet ir vi-siems šeimos nariams labai svarbu tiksliai nustatyti paveldimos onkologinės ligos diagnozę. Nustačius konkretaus geno mole-kulinį defektą, galima ištirti ir kitus šeimos narius bei giminai-čius ir taip nustatyti konkrečios genų mutacijos nešiotojus. Tai ir bus vadinamieji didelės rizikos grupės asmenys, kuriems bus galima tikslingai taikyti prevencijos, ankstyvosios diagnostikos ir gydymo būdus.

Kita vertus, tokioje mažoje šalyje, kokia yra Lietuva, retų ligų problema yra itin aktuali ir dėl paprasčiausios priežasties – šeimos gydytojas praktiškai per visą savo profesinės veiklos laiką greičiausiai susidurs vos su keliais retomis onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais. O gydytojas onkologas, dirban-tis specializuotoje įstaigoje, per metus konsultuos keletą retomis ligomis sergančių pacientų. Tokiu būdu bus kaupiama klinikinė patirtis, būtina bet kuriai sveikatos priežiūros sričiai.

Taigi sveikintinas Sveikatos apsaugos ministerijos sprendi-mas steigti kompetencijos centrus universitetinėse gydymo įs-taigose. Mūsų Institutas atitinka neuroendokrininių navikų kom-petencijos centrui keliamus reikalavimus ir manome, kad tikrai atėjo laikas įgyvendinti ES direktyvas ir SAM sprendimus. VU Onkologijos institute yra būtina diagnostinė įranga, dirba patyrę diagnostikos specialistai, o svarbiausia – mūsų Institute jau su-kauptas multidisciplininės komandos darbo patyrimas. O tai la-bai svarbu diagnozuojant, gydant ir stebint sergančiuosius neu-roendokrininiais navikais.

Iš tiesų neuroendokrininiai navikai yra reta liga ir VU Onko-logijos instituto Vėžio registras negauna išsamios informacijos apie sergamumą šiais navikais. Šiuos navikus dažniausiai dia-gnozuoja kiti gydytojai kitose gydymo įstaigose ir atsiunčia pa-cientus mums gydyti. Šie navikai fiksuojami ne pagal savo pri-gimtį, o pagal lokalizaciją, t.y. organą, kuriame išsivysto. Taigi ir ligos kodavimas neatitinka ligos pobūdžio. Tarkime, plaučiuo-se išsivystęs neuroendokrininis navikas pažymimas kaip plaučių piktybinis navikas. Be abejo, ir ne visi pacientai pas mus atvyks-ta, o kokia dalis jų gydosi kitose įstaigose, mes nežinome.

Taigi kompetencijos centras ir padėtų suregistruoti visus pa-cientus. Žinoma, tada paaiškės ir kaštai, kurie reikalingi šiems piktybiniams navikams gydyti. Bus reikalingas kabinetas, ko-ordinatoriaus tarnyba, kur tokie pacientai galėtų kreiptis. Būtina centralizuoti genetinius tyrimus, brangius radiologinius tyrimus, būtina, kad šioje veikloje dalyvautų mokslininkai. Be abejo, bus kuriamos gydymo metodikos ir protokolai, organizuojami mo-kymai šeimos gydytojams.

Instituto specialistų laukia didelis darbas. Rytų išmintis by-loja, didelis kelias prasideda nuo mažo pirmo žingsnio.

SPECIALISTO KOMENTARAS

Kuo ypatingi neuroendokrininiai navikai, klausiame VU Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus gydytojos on-kologės chemoterapeutės Editos Baltruškevičienės.

Neuroendokrininiai navikai (NEN) – tai labai specifinė pik-tybinių ligų grupė. Šie navikai kyla iš hormonus ar kitas biolo-giškai aktyvias medžiagas išskiriančių ląstelių, paplitusių dauge-lyje žmogaus organizmo vietų.

Dažniausiai NEN aptinkama virškinimo trakte (70% atvejų) ir plaučiuose (25% atvejų), tačiau jie gali išsivystyti skydliau-kėje, antinksčiuose ir kituose organuose. Pagal kilmę NEN gali būti sporadiniai ir paveldimi – susiję su paveldimu dauginės ne-oplazijos sindromu, kuriam būdingas daugybinių neuroendokri-ninių navikų išsivystymas įvairiuose organuose.

Navikų sekretuojamos biologiškai aktyvios medžiagos daž-nai sukelia specifinį sindromą, vadinamą karcinoidiniu. Jam bū-dingi karščio ir raudonio pylimo epizodai, viduriavimas, dusu-lys, širdies pažeidimas ir kt. Taip pat gali pasireikšti specifinių, tik konkretaus hormono sąlygojamų simptomų – skrandžio rūgš-tingumo padidėjimas, hipo arba hiperglikemija ir kt. Kartais na-vikai jokių karcinoidui būdingų simptomų nesukelia, tuomet jie vadinami funkciškai neaktyviais.

Neuroendokrininiai navikai dažniausiai vystosi lėtai – net keletą metų. Ligos pradžioje jie nesukelia jokių specifinių simp-tomų ir tik ligai išplitus pasireiškia minėti karcinoidinio sindro-mo požymiai. Šie simptomai dažnai priskiriami kitoms ligoms, pvz., širdies, plaučių ligoms, dirgliosios žarnos sindromui ir kt.

Kokie tyrimo metodai taikomi neuroendokrininiams navi-kams diagnozuoti?

Tiksli diagnostika, kaip ir gydant kitas onkologines ligas, yra labai svarbi. Tačiau neuroendokrininiams navikams diag-nozuoti nepakanka tradicinių tyrimo metodų (endoskopinio, ul-tragarsinio, rentgenologinio tyrimo, kompiuterinės tomografi-jos ir kt). Reikalingi specifiniai laboratoriniai ir radiologiniai tyrimai. Kraujyje tiriama specifinių medžiagų – chromogranino A, specifinių naviko išskiriamų hormonų, o šlapime – 5HIAR (5 hidroksiindolacto rūgštis) koncentracija Šie tyrimai padeda nustatyti naviko funkcinį aktyvumą, koreliuoja su ligos išpliti-mu, taip pat jie naudojami aktyviai stebint ligonį.

Specifinis radiologinis tyrimas yra scintigrafija su soma-tostatino analogais, kuris laikomas „aukso standartu“ NEN di-agnostikoje. Šis tyrimas yra paremtas gausia somatostatinų re-ceptorių ekspresija NEN. Naudojamas siekiant nustatyti pirmi-nio naviko kilmę, išplitimą, pooperacinių naviko audinio liku-čius, recidyvą, planuojant specifinį gydymą.

Diagnozuojant ir planuojant gydymą labai svarbus glaudus klinicistų ir patologų bendradarbiavimas. Tik tiksliai ir kokybiš-kai ištyrus navikinę medžiagą, įvertinus naviko piktybiškumo laipsnį, proliferacijos indeksą (Ki67), hormonų ekspresiją ir ki-tus parametrus, galima įvertinti navikų prognozę bei galimą at-saką į gydymą.

Kokie gydymo metodai taikomi diagnozavus neuroendokri-ninį naviką?

Nustačius ankstyvąją ligos stadiją vienintelis ir nepakeičia-mas yra chirurginis gydymas. Jis plačiai naudojamas ir metasta-zinės ligos atveju, siekiant pašalinti pirminį naviką, metastazes ar sumažinti jų masę. Pasireiškus karcinoidiniam sindromui la-bai svarbu skirti adekvatų gydymą somatostatino analogais sie-kiant susilpninti simptomus. Ką skirti – chemoterapiją ar biolo-ginę terapiją, labai priklauso nuo naviko tipo ir piktybiškumo. Gali būti taikomi kiti specifiniai gydymo metodai – radiodažnio abliacija, embolizacija, radionuklidų terapija.

Nors kai kurių neuroendokrininių navikų eiga yra sąlyginai gerybinė, tačiau jie taip pat linkę recidyvuoti bei metastazuoti. Todėl nustačius ligą ir atlikus specifinį gydymą, labai svarbu ati-

tinkamai stebėti pacientą, panaudojant visus reikalingus specifi-nius tyrimo metodus.

Dėl neuroendokrininių navikų retumo bei išskirtinumo dia-gnostikos, gydymo ir sstebėsenos atžvilgiu geriausių rezultatų pasiekiama juos gydant specializuotuose centruose, kur prieina-mi specifiniai diagnostikos ir gydymo metodai bei multidiscipli-ninė patirtį šioje srityje turinti specialistų komanda.

AKTUALIJOS

2013 / Nr. 41 / 7 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI

lio molekuliniai pakitimai skatina bazinių ląstelių karcinomos atsiradimą. Ankstyvose žmogaus gyvenimo stadijose, ypač vystantis embrionui, Hedgehog signalo perdavimo kelias da-lyvauja augimo signalų ląstelei perdavimo procese, reguliuo-ja organų ir audinių tinkamą augimą ir vystymąsi. Suaugusių žmonių organizme jo aktyvumas mažėja. Sergantiems baza-linių ląstelių karcinoma pacientams pakitęs šio kelio signalų perdavimas nustatomas daugiau kaip 90 procentų atvejų.

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Nauja Herceptin® forma

HER2 teigiamam krūties vėžiui gydyti Euro-poje patvirtinta nauja vaisto Herceptin® for-ma, kuri sutrumpina paciento praleistą laiką ligoninėje.Po oda leidžiamos formos vaistas suleidžiamas per 2–5 minutes, tuo tarpu standartinės intraveniškai vartojamos formos vaistas lašinamas 30–90 minučių. Kiekvienais metais Europoje vaistu Herceptin® gydoma daugiau kaip 80 000 ligonių.

Bendrovė „Roche“ praneša, kad Europos komisija patvirtino naują injekcijomis po oda leidžiamo vais-to Herceptin® (trastuzumabo) formą HER2 teigiamam (agresyvaus tipo) krūties vėžiui gydyti. Naujos for-mos vaistą leidžiama skirti tiek ankstyvuoju gydymo periodu, tiek vėliau.

„Kasmet Europoje HER2 teigiamo krūties vėžio diagnozė nustatoma daugiau kaip 90000 moterų, – in-formavo bendrovės „Roche“ vykdantysis medicinos di-rektorius Halas Barronas. – Džiaugiamės, kad naujo-sios formos Herceptin® dėka sutrumpės pacienčių ligoninėse praleistas laikas ir jos daugiau laiko galės skirti sau.

Naujos injekcijomis leidžiamos formos Her-ceptin®, palyginti su standartinės intraveniniškai lašinamos formos vaistu, suleidžiamas maždaug šešis kartus greičiau, todėl sutrumpėja laikas, praleis-tas ligoninėje. Taip pacientas turi daugiau galimybių gyventi pagal įprastą savo dienotvarkę. Tyrimais įrodyta, kad įprastas gyvenimo būdas, su draugais ir šeima praleistas laikas gali pagerinti krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybę.

Apie pagrindinį tyrimąEuropos komisijos sprendimą lėmė tyrimo „Han-

naH“ duomenys. Atlikus šį tyrimą buvo įrodyta, kad gydant HER2 teigiamą, ankstyvą krūties vėžį po oda leidžiamas Herceptin® efektyvumu nenusilei-do intraveniniškai lašinamam šiam vaistui (lygin-tas visiškas patologinis atsakas), o trastuzumabo kiekis plazmoje buvo ne mažesnis negu sulašinus intraveniniškai vartojamos formos vaisto. Abiejose tyrimo „HannaH“ šakose nustatyti nepageidaujami reiškiniai nesiskyrė nuo jau žinomų nepageidaujamų reiškinių, kurie būdingi šios grupės ligoniams, gaunantiems Herceptin® ir chemoterapiją. Nebuvo nustatyta jokių naujų nepageidaujamų poveikių.

Apie vaistą Herceptin®Herceptin® yra humanizuotas monokloninis antikūnas,

atpažįstantis ir blokuojantis HER2 baltymo veikimą. Šį baltymą gamina specifinis genas, kurio padidėjusi ekspresi-ja gali sukelti vėžį. Herceptin® aktyvina organizmo imuninę sistemą, slopina HER2 signalo perdavimą taikiniui ir su-naikina naviką.

Nuo pirmojo Herceptin® patvirtinimo 1998 m. šiuo taikinių terapijos vaistu buvo gydyta daugiau kaip 1,3 mln. ligonių visame pasaulyje. Įrodyta, kad HER2 teigiamo krūties vėžio gydymas Herceptin® padidina atsako į gydymą dažnį, pailgina išgyvenimą iki prasidedant ligos progresav-imui ir bendrąjį išgyvenimą, neblogindamas gyvenimo kokybės. Ar galima skirti gydymą Herceptin®, nustatoma diagnostiniu testu, todėl jau ligos pradžioje sutaupoma lai-ko atrenkant ligones, kurioms kiti gydymo metodai būtų mažiau veiksmingi.

Injekcijomis leidžiamos formos Herceptin® yra paruoštas naudojimui skystis. Skiriama fiksuota vaisto dozė – 600mg/5ml kas tris savaites. Fiksuota vaisto dozė palengvina procedūrą – nereikia vaisto skiesti ir skaičiuoti individualios vaisto dozės pagal paciento kūno svorį. Nau-dojant poodinę injekciją, nereikia skirti įsotinamosios vais-to dozės.

Po oda leidžiamo Herceptin® technologiją sukūrė „Halozyme Therapeutics, Inc.“. Šios formos Herceptin® lai-kinai ir grįžtamai suardo hialuroną, po oda esančias ląsteles skiriančią gelio pavidalo medžiagą. Suleidus po oda 5 ml Herceptin®, dėl hialurono suirimo vaistas greitai išplinta ir absorbuojasi didesniame plote.

Apie bendrovę „Roche“„Roche“, kurios centrinė būstinė yra Bazelyje,

Šveicarijoje, yra viena iš pirmaujančių pasaulyje tyri-mais pagrįstos sveikatos priežiūros bendrovių, kuriančių vaistus ir diagnostikos priemones. Ši didžiausia pa-saulyje biotechnologijų bendrovė siūlo įvairių vaistų onkologinėms, virusų sukeltoms, uždegiminėms, metabo-lizmo ir centrinės nervų sistemos ligoms gydyti. „Roche“ kompanija yra pasaulinė lyderė in vitro diagnostikos sri-tyje, vėžio diagnostikoje bei pirmauja diabeto priežiūros srityje. „Roche“ sveikatos priežiūros strategija remiasi in-dividualiu požiūriu į kiekvieną ligonį, o tai padeda sukurti vaistus ir diagnostikos priemones, kurios gali akivaizdžiai pagerinti sveikatą, gyvenimo kokybę ir pratęsti ligonių gyvenimą. 2012 metais „Roche“ kompanijoje dirbo daugiau nei 82 000 darbuotojų visame pasaulyje, o į tyrimų ir vystymo programas investuota daugiau kaip 8 milijardai Šveicarijos frankų. Bendrovių grupės parda-vimai siekė 45,5 milijardus Šveicarijos frankų. „Roche“ grupė valdo kompaniją „Genentech“ (JAV). „Roche“ taip pat valdo didžiąją Japonijos kompanijos „Chugai Pharma-ceutical“ akcijų dalį. Daugiau informacijos galite rasti in-terneto puslapyje www.roche.com, www.roche.lt.

Daugiau ga-limybių gy-

dytis užsienyje Seime pritarta siūlymams į nacionalinę teisę per-kelti Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatas. Įsigaliojus minėtoms nuostatoms, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asme-nims atsirastų daugiau galimybių gydytis ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, o šių šalių piliečiams – naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mūsų šalyje.

Pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti iki šių metų spalio 25 d., yra įtvirtinti siūlomuose Sveikatos draudimo įstatymo pakeiti-muose. Jiems įsigaliojus, mūsų šalies apdraustieji galės vykti į minėtas valstybes, kur jiems bus suteiktos sveikatos priežiū-ros paslaugos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuos Priva-lomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Apdraustieji Lietuvos gyventojai, gavę sveikatos priežiū-ros paslaugas svetur ir už jas ten sumokėję, turės ne vėliau kaip per vienerius metus kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pa-teikti prašymą kompensuoti jiems suteiktų sveikatos priežiū-ros paslaugų išlaidas. Bus galima prašyti kompensacijos ir už išduotus vaistus, medicinos prietaisus ar medicinos pagalbos priemones. Savo ruožtu ragintume žmones dėl kompensacijos kreiptis kuo anksčiau sugrįžus iš užsienio ir nelaukiant, kol baigsis prašymo pateikimo terminas.

Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad ES ir EEE šalyse su-teiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos bus kompensuo-jamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje. Tiksliau, bus kompensuojamos tik tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios teikiamos ir Lietuvoje, išlaidos. Pacientui svarbu žinoti tai, kad gydymo kainos senosiose ES šalyse, palyginti su mūsų šalies gydymo kainomis, didesnės 5 kartus. Naujosiose ES narėse kainų skir-tumai yra mažesni, palyginti su Lietuva kainomis. Beje, susi-daręs skirtumas tarp Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų įkainių ir ES šalies paslaugų įkainių kompensuojamas nebus.

Numatyta, kad artimiausiu metu bus sukurtas nacionali-nių kontaktinių centrų (NKC) tinklas, kuris užtikrins nuolatinį patikimos informacijos apie tarpvalstybinių sveikatos priežiū-ros paslaugų teikimą pacientams. Toks centras veiks ir Lie-tuvoje. Jame pacientus konsultuos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos ir Valstybinės ligonių kasos spe-cialistai.

Tikimasi, kad įsigaliojus šiems pakeitimams pagerės mūsų šalyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, be to, užsienio šalių pacientai gaus daugiau žinių apie aukštą mūsų medikų kvalifikaciją. Visa tai prisidės prie palankesnių Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos vertinimų ir mūsų ša-lies įvaizdžio gerinimo.

Dėl minėtų Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų turi apsispręsti šalies Prezidentė.

Lietuva, kaip ir kitos ES narės, šias direktyvas turi perkelti į savo nacionalinę teisę iki spalio 25 d. , t. y. Lietuva ne išimtis ir ne vienintelė, kuri tai daro šiuo metu.

Užregistruotas bazaliomai gydy-ti skirtas vaistas

Europos Sąjungoje užregistruotas bendrovės „Roche“ vaistas Erivedge® (vismodegibas), skir-tas gydyti išplitusią bazinių ląstelių karcinomą. Erivedge® yra naujas vaistas, kuris padeda li-goniams įveikti pavojingą gyvybei ir labai odą pažeidžiantį vėžį.

Europos Komisija suteikė leidimą skirti vaistą Erivedge® suaugusiems pacientams, sergantiems simptomine metastaza-vusia bazinių ląstelių karcinoma ir lokaliai pažengusia bazinių ląstelių karcinoma, kai negalimas chirurginis ar spindulinis gydymas. Šis geriamas kapsulinis vaistas yra pirmasis me-dikamentas, atsiradęs Europos Sąjungoje, kurį naudojant bus galima sumažinti išplitusio odos vėžio darinius, sudarkančius ligonio išvaizdą ir galinčius sukelti grėsmę gyvybei.

Europos Komisija priėmė sprendimą suteikti Erivedge® sąlyginę rinkodaros teisę, kuri skiriama medikamentams, teikiantiems didelę naudą ligoniui, kai kito gydymo nėra. Pa-gal šio susitarimo sąlygas bendrovė „Roche“ pateiks papildo-mus vaisto Erivedge® tarptautinių klinikinių tyrimų duomenis.

„Leidimas skirti vaistą Erivedge® yra gera žinia pažengusia bazinių ląstelių karcinoma sergantiems ligoniams, kadangi anksčiau nebuvo jokio veiksmingo gydymo šiai ligai įveikti, – sako „Roche“ vykdantysis medicinos direktorius Halas Bar-ronas. – Klinikiniuose tyrimuose dalyvavusiems pacientams, gydytiems Erivedge®, navikai ženkliai sumažėjo, todėl mūsų bendrovė džiaugiasi, jog ligoniams Europos Sąjungoje šis vaistas bus prieinamas.“

Bazinių ląstelių karcinoma dažniausiai gali būti išgydoma, jeigu ji pažeidžia nedidelį odos plotą. Deja, kartais šis vėžys sukelia sudarkančius išvaizdą odos pakitimus, vietiškai išplinta į jį supančius audinius arba į kitas kūno dalis (metasta-zuoja). Išplitusios bazinių ląstelių karcinomos neįmanoma efektyviai pašalinti chirurginiu būdu arba išgydyti spindu- liais. Išplitusi liga dažnai deformuoja pažeistą sritį arba sutrik-do pažeistų organų veiklą.

Apie ERIVANCE BCC klinikinį tyrimą

Erivedge® sąlyginė rinkodaros teisė suteikta įvertinus pa-grindinio II fazės klinikinio tyrimo ERIVANCE BCC pirmi-nės analizės rezultatus. Šiame tyrime dalyvavo 104 ligoniai, sergantys pažengusia bazinių ląstelių karcinoma. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo objektyvaus atsako dažnis, kaip jį įvertino nepriklausoma peržiūros institucija

Tyrimo rezultatai, parodė, kad gydymas Erivedge® suma-žino odos pažeidimus 43 procentams ligonių, sergančių vietiš-kai išplitusia bazinių ląstelių karcinoma, ir 30 procentų ligo-nių, sergančių metastazavusia liga. Vidutinis atsakas į gydymą tęsėsi 7,6 mėnesius.

Dažniausi nepageidaujami reškiniai buvo raumenų spaz-mai, plaukų nuslinkimas, skonio pojūčio pakitimas, nuovar-gis, kūno masės sumažėjimas. Sunkūs nepageidaujami reiški-niai pasireiškė 26 tiriamiesiems (25 proc.), iš jų tik 4 (4 proc.) buvo susiję su gydymu Erivedge®.

Apie STEVIE tyrimąSiekiant papildomai įvertinti vaisto Erivedge® saugumo

pobūdį yra vykdomas tarptautinis klinikinis tyrimas STEVIE. Į šį tyrimą planuojama įtraukti 1200 sergančiųjų pažengusia bazinių ląstelių karcinoma. Rezultatai, gauti tarpinės STEVIE saugumo duomenų analizės metu ir paskelbti šių metų Ame-rikos klinikinių onkologų asociacijos (ASCO) kongrese buvo panašūs į nustatytus ERIVANCE BCC saugumo duomenis.

Apie bazinių ląstelių karcinomą

Bazinių ląstelių karcinoma yra dažniausia odos vėžio for-ma Europoje, Australijoje ir JAV. Tai lėtai progresuojanti odos vėžio forma, kurios priežastis dažnai būna per ilgas buvimas kaitrioje saulėje. Šie navikai sudaro daugiau nei 80 procentų visų odos vėžių, išskyrus melanomą.

Negydyta arba atsinaujinusi toje pačioje vietoje po chirur-ginio arba spindulinio gydymo išplitusi bazinių ląstelių karci-noma gali skverbtis į aplinkinius organus, pavyzdžiui, jutimo organus (ausis, nosį, akis), kaulus ar kitus audinius. Priklauso-mai nuo pažeidimo lokalizacijos išplitusi bazinių ląstelių kar-cinoma gali bjauroti išvaizdą, o chirurginis arba spindulinis gydymas gali pažeisti jutimo organus ir sutrikdyti jų funkci-ją – žmogus gali netekti regos arba klausos.

Apie vaistą Erivedge® (vismodegibą)

Erivedge® yra geriamasis vaistas, kuris selektyviai slopina pakitusį signalų perdavimą Hedgehog kelyje. Hedgehog ke-

ONKOLOGO PUSLAPIAI 2013 / Nr. 41 / 8 psl.

LIETUVOS ONKOLOGŲ DRAUGIJAI – 80

Lietuvos kovos su vėžio liga draugijos veikla buvo su-stabdyta 1940 m. Kas vyko po to?

(Prof. L. L. Griciūtė). Iš tikrųjų Lietuvos kovos su vėžio liga draugija atkurta tik atgimstant Lietuvos valstybės nepri-klausomybei, t.y. 1989 metais. 2002 metais ji pervadinta į Lie-tuvos onkologų draugiją.

Tačiau, dar nesant atkurtai Lietuvos kovos su vėžio liga draugijai, nuo 1957 m. iki 1989 m. Lietuvos onkologai buvo susibūrę į Lietuvos (Respublikinę) onkologų mokslinę draugi-ją, esančią Sovietų Sąjungos onkologų draugijos sudėtine da-limi. Pažymėtina, kad šios Draugijos nariais buvo Lietuvos onkologijos mokslinio tyrimo instituto mokslo darbuotojai ir Respublikinio bei kitų miestų – Kauno, Klaipėdos, Šiau-lių, Panevėžio – onkologinių dispanserių gydytojai. Lietuvos onkologų mokslinės draugijos posėdžių metu vykdavo gy-vos diskusijos, buvo dalijamasi moksline ir praktine patirtimi. Taip išaugo kelios onkologų kartos.

Ne kartą „O.P.“ straipsniuose esame kalbėję, kad onko-logijoje labai svarbu mokslo žinių ir praktinės patirties peri-mamumas. Koks čia Draugijos vaidmuo?

(Prof. L. L. Griciūtė). Kaip jau buvo minėta, ir onkologai praktikai, ir mokslininkai, dirbantys onkologijoje, 1957 m. su-sibūrė į Lietuvos onkologų mokslinę draugiją siekdami ben-dro tikslo kovojant su žmonijai grėsminga liga. Pažymėtina, kad nuo 1956 m. kovo iki 1957 m. rugsėjo dar veikė Vilniaus miesto onkologų draugija, kurios pirmininkas buvo habil. dr. Borisas Luchtanas, sekretorius – dr. Viktoras Kutorga. Žvel-giant į praeitį šiandieniniu žvilgsniu, matyt, tai ir buvo pra-džia, kai buvo pradėta puoselėti idėja apie mokslo ir prakti-kos vienovę.

Kokių privalumų onkologams teikia narystė Draugijoje?(Prof. J. Didžiapetrienė). Atsakant į šį klausimą tinka ge-

rai žinomas paprastas posakis: „Žaisti komandoje kur kas ge-riau negu varžytis vienam“. Rimtai kalbant, tai pirmiausia Draugijos nariai turėjo daugiau galimybių stažuotis užsieny-je, buvo lengviau gaunama parama konferencijoms organi-zuoti bei leidiniams publikuoti. Konkrečiu pavyzdžiu galėtų būti 1997 m. surengta konferencija „Vėžio profilaktikos teori-niai ir praktiniai aspektai“. Šią konferenciją surengė Lietuvos onkologijos centras, Lietuvos kovos su vėžio liga draugija re-miant Tarptautinei kovos su vėžiu sąjungai. Šioje konferenci-joje buvo pateikti duomenys apie Lietuvoje atliekamus profi-laktikos tyrinėjimus ir praktinę veiklą, aptartos Baltijos regi-ono vėžio profilaktikos problemos ir perspektyvos. Lietuvos kovos su vėžio liga draugija aktyviai dalyvavo organizuojant ir I Lietuvos onkologų-chemoterapeutų konferenciją.

Per Lietuvos kovos su vėžio liga draugiją užmegzti ryšiai su kitų pasaulio šalių onkologų draugijomis, kurios vėliau pa-rėmė mūsų veiklą. Amerikos vėžio draugija padėjo išleisti mūsų Draugijos narių parengtus leidinius „Vėžio profilaktikos

„Komandoje geriau negu vienam“pagrindai“, „Antioksidantai onkologijoje: nauda ir vartojimo rizika“ ir kt. Tokių pavyzdžių yra pakankamai daug. Draugija aktyviai dalyvavo organizuojant Baltijos šalių konferencijas.

Pasigirsta nuomonių, jog draugijos yra paprasčiausia at-gyvena ir jos neturi ateities. Tuo tarpu oponentai teigia, kad tokios draugijos neišnyks ir kad naujų veiklos formų paieškos tikrai duos rezultatų.

(Doc. dr. S. R. Letautienė). Lengviausia yra sugriauti, kas

jau yra sukurta ir, suprantama, sudėtingiau yra tai tobulinti. Sveikintina, kad yra įregistruota nauja visas draugijas bei aso-ciacijas vienijanti Onkologijos srityje dirbančių draugijų aso-ciacija, bet tai nereiškia, kad šios asociacijos tikslas turi visiš-kai sutapti su Lietuvos onkologų draugijos tikslu. Pastarosios draugijos tikslas ir toliau lieka, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos bei tarptautinėmis draugijomis, skleisti on-kologines žinias, rūpintis narių profesiniu tobulinimusi, palai-kyti ryšį su pacientų organizacijomis.

Taigi Lietuvos onkologų draugija, 2012 m. tapusi minėtos Asociacijos centrine ašimi, turi dar glaudžiau sutelkti onkolo-gijos ir jai artimų sričių specialistus bei pacientus, daryti įtaką LR Seimui ir Vyriausybei siekiant bendromis jėgomis page-rinti vėžio kontrolę Lietuvoje.

Nepaisant to, kad 2012 m. Tarptautinės vėžio kontrolės są-jungos nariu tapo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Draugija ir toliau turi glaudžiai bendradarbiauti su šia orga-nizacija sprendžiant kartu su Institutu mums taip rūpimą pro-blemą.

Ko palinkėtumėte Lietuvos onkologų draugijai 80-ojo ju-biliejaus proga?

(Doc. dr. S. R. Letautienė). Nepaisant medicinos pažan-gos, naujausių vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodų bei onkologų profesinės patirties, buvo ir lieka itin svarbios mūsų pastangos būti arčiausiai sveiko bei sveikstan-čio žmogaus. Tad medikų draugijos, tarp jų Lietuvos onkolo-gų draugija, turi mokyti kiekvieną saugoti savo sveikatą, o su-sirgus pasitikėti medikų gebėjimu padėti nugalėti ligą.

(Prof. J. Didžiapetrienė). Tarptautinės vėžio kontrolės są-junga kiekvienais metais suformuluoja Metų sentenciją, siek-dama atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikrą onkologijos pro-blemą. 2013 m. buvo iškeltas siekis paneigti mitus ir neteisin-gas koncepcijas apie vėžį kaip apie nenugalimą ligą. Šia link-me turėtų savo jėgas nukreipti ir mūsų Draugija, juolab kad ši sentencija apima onkologiją plačiąja prasme.

(Prof. L. L. Griciūtė). Lietuvos onkologų draugijai reikė-tų skatinti aktyvius mūsų visuomenės atstovus tapti draugijos nariais, kaip tai yra daugelyje užsienio šalių.

Ačiū už pokalbį

Bendros pastangos kovoje

su vėžiuISTORINė APŽVALGA

PradžiaLietuvos onkologų draugija švenčia 80-metį. Šios Draugijos ištakos – 1933 m. susikūrusi Kovai su vėžio liga Draugija, kurios įstatai buvo paskelb-ti 1933 m. „Medicinos“ 11-ajame numeryje. Drau-gijos tikslas – šviečiant visuomenę, didinant jos budrumą bei keliant specialistų, dirbančių onko-logijos srityje, kvalifikaciją, užkirsti kelią vėžiui plisti tarp Lietuvos gyventojų ir kovoti su vėžio ligos keliama grėsme visuomenės sveikatai. Sie-kiant šio tikslo, kaip pažymima įstatuose, Draugi-ja užsiėmė tokia veikla (Draugijos įstatai, 1933):

• teikė žinių gyventojams apie vėžio ligą bei jos ypatumus, nurodė jos pavojų ir socialinę reikšmę;

• rinko medžiagą vėžio paplitimo laipsniui nustatyti ir kovos rezultatams su juo Lietuvoje nušviesti, kad tuo pagrindu būtų galima leisti įstatymus ir organizuoti visuomenės priemones;

• rėmė visokias pastangas, dedamas įvairios rūšies pagalbai li- goniams organizuoti ir galinčias sumažinti susirgimų vėžiu skaičių; padėjo rengti kursus gydytojams specializuotis ko- vos su vėžio liga klausimais;

• palaikė ryšius su vietinėmis ir kitų šalių draugijomis ir įstai- gomis, turinčiomis analogiškų tikslų, dalijosi aktualia infor- macija bendruose renginiuose.

Draugijos steigėjai: gyd. A. Domaševičius, gyd. A. Golom-bekas, prof. E. Vinteleris, prof. Pr. Mažylis, doc. J. Blažys, doc. dr. V. Kuzma, dr. A. Babianskis, dr. S. Mačiulis, dr. T. Gutmanas.

Šios draugijos įstatus 1933 m. kovo 29 d. įregistravo Pane-vėžio apskrities viršininkas (draugijos steigiamasis susirinkimas vyko Panevėžyje). 1934 metų „Medicinos“ 11-ajame numery-je randama žinutė, kad, praėjus 9 mėnesiams nuo įregistravimo, tam tikros komisijos nutarimu draugija uždaryta kaip „nevei-kianti“.

1935 m. balandžio 27 d. Kaune, Medicinos fakulteto didžio-joje auditorijoje, vėl įvyko steigiamasis šios draugijos susirin-kimas, kurio pirmininkas buvo dr. J. Staugaitis, o sekretorė – dr. Šimoliūnienė-Grigiškaitė. Susirinkimas išrinko laikinąją val-dybą ir revizijos komisiją. Išrinktoji valdyba pasiskirstė parei-gomis taip: prof. E. Vinteleris – pirmininkas, doc. J. Blažys – I vicepirmininkas, doc. V. Kuzma – II vicepirmininkas, gyd. A. Starkus – sekretorius, dr. J. Mackevičaitė-Lašienė – iždinin-kė, dr. Ch. Finkelšteinas ir gyd. J. Mačys – valdybos nariai.

Lietuvos draugija kovai su vėžio liga bendradarbiavo su Tarptautine kovos su vėžiu sąjunga. Tai matyti iš šios Sąjungos pirmininko p. J. Godart rašto, kuriame pateikta kovos su vėžio liga tarptautinės savaitės programa. Šio savaitinio renginio tiks-las buvo supažindinti visuomenę su Tarptautine kovos su vėžiu sąjungos veikla.

Draugija kovai su vėžio liga veikė iki 1940 m. birželio mėn., kai visos Lietuvos visuomeninės organizacijos buvo panaikin-tos.

Veikla tarybiniu laikotarpiu

1957 m. Vilniuje Onkologijos mokslinio tyrimo instituto ir Respublikinio onkologijos dispanserio vadovybės pastangomis buvo įkurta Respublikinė onkologų mokslinė draugija (pirmi-ninkas – prof. A. Telyčėnas), kurios nuostatai buvo užregistruoti Sveikatos apsaugos ministerijos Mokslinėje taryboje (1957 m. spalio 25 d., Nr. 34-4/93). Draugija buvo Vilniaus miesto onko-logų draugijos, kuri veikė nuo 1956 iki 1957 metų, darbų tęsė-ja. Ji vienijo 31 narį, o įkurta Respublikinė onkologų draugija – 38 narius.

Profesoriaus A. Telyčėno pastangomis buvo organizuojamos kasmetinės respublikinės onkologų konferencijos, leidžiamas tęstinis leidinys „Onkologija“. Moksliniai bendradarbiai kas mė-nesį kartu su onkologais praktikais analizuodavo sudėtingus kli-nikinius atvejus ir drauge nuspręsdavo, kokia bus paciento toles-

(Atkelta iš 1 psl.)

Lietuvos kovos su vėžio liga draugijos posėdis: prof. Janina Didžiapetrienė, gyd. Gintaras Byčius,

gyd. Michailas Aizenas, gyd. Viktoras Zažeckis

2013 / Nr. 41 / 9 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI

LIETUVOS ONKOLOGŲ DRAUGIJAI – 80

nio gydymo taktika, aptardavo savo gautus mokslinius rezulta-tus, kartu juos skelbdavo.

1965 m. buvo išleista knyga „Piktybinių navikų diagnostika ir gydymas“ (I tomas). Tarp knygos 9 autorių ir Respublikinio onkologijos dispanserio gydytojai I. Čiumačenko ir P. Makariū-nas. Po 7 metų pasirodė ir antrasis knygos tomas, kuriame tarp autorių yra dispancerio gydytojai B. Bautrėnaitė, P. Kasperiūnas. Švietėjiškoje veikloje aktyviai dalyvavo Instituto mokslininkai – habil. dr. M. Šneideris, prof. H. Šimkus, habil. dr. P. Norkūnas, doc. dr. P. Breivis, prof. E. Katinas, prof. V. Mamontovas ir kt.

Atgimimas

Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės išvakarėse vėl ban-doma atkurti Lietuvos kovos su vėžio liga draugiją. Iniciatyvi-nės grupės nariai buvo dr. J. Žilinskas, dr. R. Gurevičius, dr. V. Kutorga, prof. E. Moncevičiūtė-Eringienė, habil. dr. H. Šimkus, prof. M. Stukonis, habil. dr. Pr. Baltrušaitis, gyd. M. Dovydaitie-nė, gyd. M. Aizenas, gyd. Pr. Makariūnas. Jų pastangomis drau-gija atkurta 1989 m. liepos 24 d. Jos pirmininku išrinktas dr. J. Žilinskas, vicepirmininku dr. R. Gurevičius. Draugijos tiks-las – įtraukti į plačią kovą su vėžio liga ne tik medicinos darbuo-tojus, bet ir visuomenę, įvairių specialybių ir profesijų žmones, remti visas pastangas sergamumui vėžiu ir mirtingumui nuo jo mažinti. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, Draugija atliko tokį darbą:

• rinko ir analizavo medžiagą apie vėžio paplitimo ypatumus bei juos sąlygojančius veiksnius:

• švietė gyventojus onkologijos klausimais, leido populiarius leidinius apie vėžio profilaktiką, diagnostiką ir gydymą;

• padėjo organizuoti visokeriopą pagalbą ligoniams, jų slaugymą, priežiūrą;

• rūpinosi gydytojų onkologinės kvalifikacijos kėlimu bei moksliniais tyrimais;

• organizavo mokslines-praktines konferencijas įvairiuose Lietuvos regionuose.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę

Dr. J. Žilinskas vadovavo Draugijos valdybai iki 1992 m. spalio mėn., kai į valdybą įtraukiama prof. L. L. Griciūtė, kuri iki suvažiavimo, įvykusio 1994 m. lapkričio mėn., ėjo pirminin-kės pareigas. 1993 m. gruodžio mėn. Lietuvos kovos su vėžio liga draugija vėl tapo Tarptautinės kovos su vėžiu sąjungos (da-bar pervadintos į Tarptautinę vėžio kontrolės sąjungą) nare. Na-rystę Draugija (tikrąją – mokant nario mokestį ar asocijuotą –

nesant galimybės mokėti nario mokesčio) išlaikė iki 2012 m., o pastaraisiais metais Tarptautinės vėžio kontrolės sąjungos ti-kruoju nariu tapo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

Susikūrė Draugijos skyriai Kaune (pirmininkas gyd. F. Mar-kuckas), Klaipėdoje (gyd. P. Šniuolis), Šiauliuose (gyd. V. Za-žeckis), Panevėžyje (gyd. G. Byčius), Vilniuje (prof. E. Mon-cevičiūtė-Eringienė). Prof. E. Moncevičiūtės-Eringienės inicia-tyva susikūrė ir Amerikos lietuvių sekcija Čikagoje (pirmininkė I. Levickienė). Savo tikslus Draugija realizavo per atskiras sek-cijas, tarp jų mokslo, ryšių su kitomis draugijomis, sveikos gy-

vensenos būdo propagavimo, švietėjiškos veiklos. Draugijos mokslinė sekcija organizavo teminius mokslinius posėdžius, kuriuose buvo aptariamos naujos profilaktikos ir gydymo kryp-tys onkologijoje. Rūpėjo Draugijai ir sveikos gyvensenos klau-simai. Lietuvoje suorganizuotas tarptautinis pasitarimas tabako kontrolės klausimu, kuriame dalyvavo Tarptautinės kovos su vė-žiu sąjungos nariai prof. M. A. Wood (Anglija), prof. A. Hirsch (Prancūzija), prof. W. Zatonski (Lenkija). Siekiama padėti susir-gusiajam bei jo šeimai – pavyzdžiui, gyd. E. Voinič subūrė ligo-nius po dirbtinės išangės suformavimo, prof. M. Stukonis paren-gė vadovą „Susirgus vėžiu“, skirtą ligoniui ir jo šeimai, kuriame nušviesti bendriausi klausimai apie vėžio ligą, jos profilaktiką, kaip atstatyti sveikatą po intensyvaus gydymo. Užmegzti glau-dūs ryšiai su pacientų organizacijomis.

1994 m. suvažiavimas Draugijos pirmininke išrenka dr. J. Didžiapetrienę. Draugijos valdybą sudaro 15 asmenų; val-dybos sekretorė – gyd. B. Aleknavičienė. Parengtas ir priimtas Lietuvos kovos su vėžio liga draugijos statutas, parengta ir iš-spausdinta medžiaga visuomenei apie onkologiją žurnale „Svei-kata“, aktyviai dalyvauta organizuojant 1-ąją Lietuvos onkolo-gų chemoterapeutų konferenciją (1996) bei mokslinę ir praktinę konferenciją „Vėžio profilaktikos teoriniai ir praktiniai aspek-tai“ (1997). Pažymėtina, kad pastarąją konferenciją rėmė Tarp-tautinė kovos su vėžiu sąjunga. Glaudžiai bendradarbiauta su kitomis medikų mokslinėmis draugijomis įsitraukiant į organi-zuojamus bendrus renginius. Dalyvauta teikiant pasiūlymus dėl gydytojų licencijavimo, gydytojų kvalifikacijos, atestacijos ir to-bulinimosi klausimų įgyvendinant gydytojų kvalifikacinės siste-mos reformą. Toliau organizuojamos bendros su pacientų orga-nizacijomis konferencijos.

Prof. L. L. Griciūtės išleistas „2000 metų kalendorius“, ku-riame jaunieji M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dailininkai tapybos darbais įnešė savo indėlį į kovą su vėžiu. Pirmą kar-tą drauge su Nacionaline filharmonija buvo surengtas labdaros koncertas, kuriame griežė vienas įžymiausių pasaulio violonče-lininkų Dovydas Geringas, skambino pianistas Petras Geniušas. „Atlikėjui yra didelė garbė būti pakviestam dalyvauti labdaros koncerte, kuriame surinktos lėšos skiriamos kovai su vėžiu“, – pasakė spaudos konferencijoje D. Geringas.

Lietuvos onkologų draugija

2002 m. Lietuvos kovos su vėžio liga draugija, siekiant kon-centruoti dėmesį į profesinį tobulėjimą, pervadinta į Lietuvos onkologų draugiją. Patvirtinti šios Draugijos įstatai bei išrink-ta nauja valdyba. Jos pirmininku tampa dr. D. Characiejus, se-kretore – dr. S. Uleckienė. Valdybą sudarė 9 asmenys. Draugi-ja vienija Lietuvos onkologus radioterapeutus, onkologus che-moterapeutus, chirurgus bei kitus specialistus bei mokslininkus, dirbančius onkologijos srityje.

Draugija organizuoja ir remia narių kvalifikacijos onkologi-joje kėlimą, įskaitant stažuotes užsienyje, remia mokslinius ty-rimus onkologijos srityje, dalyvauja tobulinant šeimos gydyto-jus bei kitų specialybių gydytojus onkologijos klausimais, teikia onkologinių ligų diagnostikos, gydymo bei stebėsenos standar-tų rekomendacijas, palaiko ryšius su kitų medicinos specialybių draugijomis, visuomeninėmis organizacijomis, tarptautinėmis onkologinėmis organizacijomis, skleidžia onkologines žinias visuomenėje. Leidžiami švietėjiško pobūdžio leidiniai, pavyz-džiui, prof. E. Moncevičiūtės-Eringienės leidinys „Sveiko gyve-nimo būdo privalumai užkertant kelią vėžiui“, pirmą kartą išleis-tas 2002 m., papildomai dar išėjo 2004 m. bei 2011 m.

Draugijos veiklos metais surengta keliolika mokslinių-prak-tinių konferencijų medikams. Draugija palaikė glaudžius ryšius su Amerikos vėžio asociacija, kuri parėmė Draugijos narių sta-žuotes ir leidinių publikavimą, bei su Tarptautine kovos su vė-žio liga sąjunga. Prof. L. L. Griciūtė dalyvavo rengiant Europos kovos su vėžiu kodekso III-ąjį leidimą (2000–2003). Bendradar-biaujant su žurnalo „Internistas“ leidėjais pradėtas leisti šio žur-nalo priedas „Onkologija“, kurio vyriausiasis redaktorius – prof. K. P. Valuckas, Lietuvos onkologų draugijos valdybos narys, Draugijos garbės pirmininkas. Šio žurnalo priedo pagrindinis tikslas supažindinti medikų bendruomenę, visuomenės narius su pagrindinėmis onkologijos problemomis, pateikti naujienas vė-žio prevencijos, diagnostikos ir gydymo klausimais.

Šia linkme darbus tęsia 2008 m. išrinkta Lietuvos onkologų draugijos pirmininkė dr. S. R. Letautienė. Drauge su Nacionali-ne moterų, sergančių krūties ligomis, asociacija surengta konfe-rencija „Kartu mes galime įveikti krūties vėžį“, kurios metu apie 100 moterų iš visos Lietuvos, šios asociacijos narės bei Lietuvos onkologų draugijos nariai pasirašė Rezoliuciją, ragindamos LR Seimą ir Vyriausybę pripažinti onkologiją prioritetine sveikatos apsaugos sritimi ir skirti didesnį finansavimą vėžio problemoms Lietuvoje spręsti. 2010 m. Lietuvos onkologų draugija, pritarda-ma globaliam tikslui, pasirašė Pasaulinę vėžio deklaraciją.

Organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos. Ši veik-la ženkliai suaktyvėjo vykdant Draugijos inicijuotą projektą „Onkologijos ir su ja susijusių sričių asociacijų mokslinių ty-rimų technologinės plėtros (MTTP) tematinio tinklo kūrimas ir veiklos stiprinimas“ (2010–2012). Projekto tikslas – stiprinti ir koordinuoti onkologijos bei su ja susijusių sričių mokslininkų ir tyrėjų organizacijų vietinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat ugdyti onkologijos ir su ja susijusių sričių mokslininkų bei kitų tyrėjų organizacijų narių bendruosius gebėjimus. Sukurtas Onkologijos informacinis portalas www.lod-vuoi.lt, suorgani-zuotos 6 tarptautinės konferencijos, surengti 4 tematinio tinklo narių bendrųjų gebėjimų mokymo kursai. Organizuotos stažuo-tės, kurių metu įgytos naujos praktinio darbo žinios bei įgūdžiai, aptarta bendrų tarptautinių projektų eiga bei naujų mokslinių ty-rimų vykdymo galimybės.

Šiuo metu Draugijoje yra 85 nariai, tarp jų 10 – Garbės na-rių. Draugijos suvažiavimai organizuojami kas 3 metai.

Žvelgiant į Lietuvos onkologų draugijos perspektyvas yra svarbu skatinti bendradarbiavimą tarp atskirų onkologijos bei kitų specialybių gydytojų, ypač šeimos gydytojų, tarp gydytojų ir mokslininkų, dalyvauti rengiant ir atnaujinant vėžio profilak-tikos, diagnostikos ir gydymo standartus, rengiant Nacionalinę vėžio kontrolės programą, glaudžiai bendradarbiauti su pacientų organizacijomis, verslu bei remti mokslinius tyrimus.

Švęsdami Lietuvos kovos su vėžio liga draugijos 80-metį džiaugiamės šios Draugijos indėliu į onkologiją. Juk kiekvienas draugijos narys, juolab valdybos narys, negailėjo ir negaili laiko ir jėgų tam, kad onkologinės žinios kuo plačiau pasiektų visuo-menę. Tikimės, kad Draugija ir toliau užims deramą vietą sklei-džiant onkologijos žinias, vienijant įvairių specialybių medikus ir Lietuvos gyventojus kovai su onkologinėmis ligomis, remiant onkologijos krypties mokslinius tyrimus. Taigi Lietuvos onkolo-gų draugija kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą, įvairių specialybių medikus ir mokslininkus, pacientų organiza-cijas, plačiąją visuomenę drauge spręsti mums visiems rūpimą onkologijos problemą.

1957 m. Respublikinės onkologų mokslinės draugijos renginys senosiose Onkologijos mokslinio tyrimo instituto patalpose Vilniuje, Bokšto gatvėje

(draugijos pirmininkas prof. Albertas Telyčėnas sėdi pirmas iš kairės)

ONKOLOGO PUSLAPIAI 2013 / Nr. 41 / 10 psl.

NAUJIENOS IŠ ASCO

„Vienykime pajė-gas nugalėti vėžį“, – pa-

skelbta Čikagoje gegužės 31 d.– birželio 4 d. vykusia-

me kasmetiniame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO – Ame-rican Society of Clinical Oncology) metiniame susitikime.

ASCO kongrese, labai svarbiame pasaulio onkologų metų renginyje, dalyvavo 25 tūkst. onkologijos srityje dirbančių specialistų iš viso pasaulio. Šiuolaikinės informacinės technologi-jos suteikė galimybes operatyviai pasidalyti tu-rima informacija. Buvo pristatomi mokslinių bei klinikinių tyrimų rezultatai bei pateiktos naujos rekomendacijos. Įvairių pasaulio šalių ekspertai diskutavo analizuodami socioekonominius vėžio gydymo aspektus ir numatydami ateities pers-pektyvas.

Spausdiname keletą kongreso metu išplatintų pranešimų spaudai.

ASCO

NAUJI

ENOS

Ginekologinės onkol-ogijos grupės (GOG) tyri-mo „GOG 240“, remiamo JAV nacionalinio vėžio insti-tuto, planinė tarpinė analizė atskleidė, kad chemoterapi-jos papildymas bevacizuma-bu ženkliai pagerino recidy-vavusiu, persistuojančiu ar metastazavusiu gimdos kak-lelio vėžiu sergančių moterų bendrąjį išgyvenimą. Pirmą kartą buvo įrodytas taikinių grupei priskiriamo vaisto beva-cizumabo efektyvumas gydant gimdos kaklelio vėžį.

ASCO konferencijoje vykusios plenarinės sesijos metu Kalifornijos universiteto Irvi-no medicinos centro atstovas dr. Krishnansu Sujata Tewari sakė: „Deja, tačiau metastazavusio ir recidyvavusio gimdos kaklelio vėžio gydymo galimybės labai menkos. Skiriant įprastinės che-moterapijos cisplatinos ir paklitakselio derinio, vidutinė bendro-jo išgyvenimo trukmė nesiekia 12 mėnesių.“

Daugybė ikiklinikinių tyrimų pagrindžia kraujagyslių endo-telio augimo faktoriaus (KEAF) slopinimo svarbą sergant gim-dos kaklelio vėžiu. Bevacizumabo efektyvumas gydant gim-dos kaklelio vėžį jau buvo įrodytas mažesniame II fazės ty-rime. Tęsiami tolesni didesni bevacizumabo klinikiniai tyri-mai, kurių metu lyginamas gydymas su bevacizumabu ir be jo. Ginekologinė onkologijos grupė (GOG) suplanavo ir įvykdė III

Dr. Krishnansu S. Tewari

Bevacizumabas – pirmasis vais-tas, ženkliai pratęsiantis recidy-vavusiu gimdos kaklelio vėžiu sergančių ligonių gyvenimą

kurioje bendrojo išgyvenimo rodiklis siekė 17,5 mėnesių. Panašūs rezultatai buvo topotekano ir paklitakselio grupėse: be gydymo bevacizumabu išgyvenimo trukmė buvo 12,7 mėnesių, o naudojant bevacizumabą prailgėjo iki 16,2 mėnesių.

Kiekvienoje gydymo šakoje buvo po keturias mirtis, kurios vertintos kaip nepageidaujamas reiškinys. Bevacizumabu gydy-tų ligonių šakoje buvo daugiau trombembolijos atvejų (8%, pa-lyginti su 1%), trečio laipsnio ir sunkesnių virškinamojo trakto fistulių (3%, palyginti su 0%), trečio laipsnio ir sunkesnių lyti-nių organų ir šlapimo takų fistulių (2%, palyginti su 0%), an-tro laipsnio ar sunkesnės hipertenzijos atvejų (25%, palyginti su 2%), ketvirto laipsnio ir sunkesnės neutropenijos atvejų (35%, palyginti su 26%). „Nors bevacizumabo šakoje buvo nustaty-ta daugiau trombembolijos ir fistulių atvejų, tačiau šie nepagei-daujami reiškiniai pasitaikė gana retai, jų dažnis buvo mažesnis negu 10%“, – sakė daktaras K.S.Tewari.

Praktikos pokyčiai?Apibendrindamas tyrimo rezultatus, dr. K. S. Tewari teigė,

kad tyrimas nutiesė kelią tolesniems šio ir kitų panašių vaistų tyrimams, tuo labiau kad gimdos kaklelio paplitimas visame pasaulyje yra didžiulis. „Atradus būdą, kaip pratęsti gyvenimą, skiriant KEAF slopinančią terapiją, reikia tolesnių kainos ir efektyvumo santykio tyrimų, – pasakė dr. K.S. Tewari. – Tik tuo-met bus galima užtikrinti pusiausvyrą tarp socialinių prievolių ir vaisto poreikio, kad vaisto būtų skiriama tiems, kam labiausiai jo reikia.“

Sesijoje vykusioje diskusijoje dalyvavo dr. Gottfriedas E. Konecny iš Kalifornijos universiteto, Davidas Geffenas iš Medi-cinos mokyklos Los Andžele. Jie pabrėžė, kad KEAF slopinimas gydant gimdos kaklelio vėžį turi labai gerą teorinį pagrindimą.

„Manau, kad „GOG 240“ gali būti vertinamas kaip tyri-mas, kuris pakeis gydymo praktiką“, – sakė G. E. Konecny. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo rezultatų negalima taikyti metastazavusia liga sergančioms ligonėms, nes tik 17% tyrime dalyvavusių moterų sirgo metastazavusiu vėžiu. „Mano nuo-mone, nepaprastai svarbu, kad gydymas bevacizumabu galėtų būti skiriamas esant ankstyvesnėms ligos stadijoms“, – pabrėžė dr. G. E. Konecny. – Galbūt tuomet dėl vaisto efektyvumo sumažėtų mirtingumas nuo šios ligos.”

Po plenarinės sesijos vykusioje diskusijoje daktaras K. S. Tewari išreiškė viltį, kad bevacizumabo gamintojas kreipsis į JAV maisto ir vaistų administraciją dėl šio vaisto patvirtinimo gimdos kaklelio vėžiui gydyti. Daktaro G. E. Konecny asmenine nuomone, toks patvirtinimas turėtų būti gautas.

fazės tyrimą GOG 240. Ligonės buvo paskirtos į vieną iš dviejų chemoterapijos šakų (cisplatinos ir paklitakselio arba topo-tekano ir paklitakselio), po to atsitiktinės atrankos būdu pateko į gydymo bevacizumabu (15 mg/kg) šaką arba šaką be jo. Gydy-mo kursai buvo kartojami kas 21 dieną iki prasidedant ligos pro-gresavimui, netoleruojamam toksiniam poveikiui arba įvykus visiškam naviko atsakui į gydymą. Daugiau kaip 70% ligonių abiejose grupėse prieš tai jau buvo gydytos platinos preparatais. Tyrimo grupės buvo gerai subalansuotos pagal amžių, naviko histologiją, rasę, ligos stadiją ir bendrąją ligonių būklę.

Pradinė tarpinė tyrimo duomenų analizė parodė, kad topo-tekano-paklitakselio schema nebuvo nei geresnė, nei prastesnė už cisplatinos-paklitakselio schemą. Paskelbti antrosios tarpinės analizės duomenys įrodė, kad bevacizumabo pridėjimas prie bet kurios chemoterapijos schemos pagerino gydymo rezultatus. Daktaras K. S. Tewari informavo, kad, įvertinus 2013 metais at-liktos ankstesnės išgyvenamumo analizės duomenis, Amerikos klinikinės onkologijos draugija (ASCO) padarė retą išimtį ir leido viešai publikuoti tyrimo santraukos duomenis gerokai anksčiau, negu ji bus oficialiai paskelbta ASCO konferencijoje.

Vien tik chemoterapija be bevacizumabo buvo taikyta 225 ligonėms, chemoterapija ir bevacizumabas – 227 ligonėms. Vidutinė stebėjimo trukmė buvo 20,8 mėnesių, vidutinė bendro-jo išgyvenimo medianos trukmė chemoterapijos su bevacizuma-bu šakoje siekė 17 mėnesių, chemoterapijos be bevacizumabo – 13,3 mėnesių. Santykinė mirties rizika buvo 0,71

K.S.Tewari nuomone, 3,7 mėnesiais ilgesnis bendrasis išgyvenimas yra kliniškai svarbus.

Bevacizumabo naudojimas, palyginti su gydymu tik che-moterapija, pagerino išgyvenimo nesant ligos progresavimo (IBLP) rodiklį. Vidutinė IBLP trukmė bevacizumabo grupėje siekė 8,2 mėnesių, palyginti su 5,9 mėnesiais chemoterapijos grupėje, o santykinė ligos progresavimo rizika buvo 0,67, t.y. 33 proc. mažesnė. Bevacizumabo šakoje buvo didesnis naviko atsako į gydymą dažnis – 48%, palyginti su 36% chemoterapijos grupėje. Bevacizumabu gydytų ligonių grupėje buvo nustatyti 28 visiško atsako atvejai, o chemoterapijos be bevacizumabo grupėje – 14 visiško atsako atvejų.

Bevacizumabo nauda nustatyta įvairiuose pacientų pogru-piuose, taip pat ir histologiškai patvirtintam plokščialąsteliniam gimdos kaklelio vėžiui gydyti. Dr. K. S. Tewari pabrėžė, kad be-vacizumabas buvo efektyvus net ir tuomet, kai anksčiau buvo at-likta dubens srities spindulinė terapija.

Vidutinio bendrojo išgyvenimo mediana cisplatina ir pakli-takseliu gydytų ligonių grupėje siekė 14,3 mėnesių, t.y. gerokai mažiau negu cisplatinos, paklitakselio ir bevacizumabo grupėje,

Proveržį žadanti terapija Novartis kompanija paskelbė tyrimus apie jun-ginį LDK378, sukėlusį reikšmingą klinikinį atsa-ką 78 pacientams, sergantiems teigiamu ana-plazinės limfomos kinazės (ALK+) nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, kuris progresavo gydymo krizotinibu metu arba po jo, arba apskritai pa-cientams nebuvo taikytas gydymas kritozinibu. Tyrimas buvo pristatytas žodinio pranešimo for-ma 49-ame kasmetiniame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos susitikime Čikagoje.

• Tiriamasis junginys LDK378 yra selektyvus ALK, taikinio, randamo metastazavusiame nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžyje (NSLPV), inhibitorius• Duomenys rodo 60% bendrąjį gydomąjį atsaką vertinant 78 pacientus, sergančius ALK+ NSLPV ir vartojusius 750 mg LDK378 per parą; šie duomenys taps pagrindu paraiškai vaisto rinkodaros teisės suteikimui 2014 m. pradžioje• FDA (JAV maisto ir vaistų administracija) LDK378 patvirtino kaip proveržio terapiją kovo mėnesį, todėl šiuo metu vystomas tvirtas klinikinės plėtros planas

Tyrimo rezultatai parodė 60% bendrąjį gydomąjį atsaką (susidedantį iš visiško atsako ir dalinio atsako pacientams, ser-gantiems ALK+ NSLPV ir vartojusiems 750 mg LDK378 per parą), įskaitant ir pacientus, kuriems vėžys išplito vartojant krizotinibą arba po to (bendrasis gydomasis atsakas – 59%),

ir tuos, kurie nevartojo krizotinibo (bendrojo gydomojo atsako dažnis – 62%). Be 78 pacientų, kuriems buvo skiriama 750 mg vaisto per parą, papildomai 36 pacientai buvo gydomi 400-750 mg LDK378 per parą. Šiuo metu papildomi pacientai yra įtraukiami į tyrimą ir tęsiamas duomenų vertinimas. Šis pagrin-dinis tyrimas taps pagrindu paraiškai vaisto rinkodaros teisės su-teikimui 2014 m. pradžioje

Dažniausiai pasireiškę nepageidaujami reiškiniai (nebūtinai susiję su LDK378 vartojimu) buvo pykinimas (73 %), viduriavi-mas (72 %), vėmimas (58 %) ir nuovargis (41 %). Dažniausi 3–4 laipsnio nepageidaujami reiškiniai buvo alanino aminotransferazės kiekio padidėjimas (19 %), aspartato aminotransferazės kiekio padidėjimas (10%) ir viduriavimas (8 %).

„Šie rezultatai patvirtina, kad LDK378 veikia pacientus, sergančius ALK+ NSLPV, įskaitant ir tuos pacientus, kurių liga progresavo vartojant krizotinibą bei tuos, kurie krizotini-bo nevartojo“, – teigė pagrindinė tyrėja Dr. Alice T. Shaw, gy-dytoja iš Masačiusetso bendrosios ligoninės Vėžio centro Bos-tone. „LDK378 gali tapti dar vienu vaistu, standartiškai skiriamu šiems ALK teigiamiems pacientams“.

Kovo mėnesį JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) LDK378 patvirtino kaip proveržio terapiją. Šis patvirtinimas skirtas ištirti gyvybei pavojingų būklių gydymui skirtų vaistų vystymąsi ir apžvalgą bei įrodyti šių vaistų pranašumą šiuo metu taikomų gydymo strategijų atžvilgiu.

„LDK378 reprezentuoja kompanijos Novartis tikslinių tyrimų politiką, nukreiptą į svarbiausių ligos vystymosi kelių

identifikavimą ir specialias pacientų grupes, kurios kenčia nuo tų ligų, – pasakė Novartis Oncology prezidentas Herve Hoppenot. – Pagal duomenis, rodančius LDK378 potencialą, mes vystome tvirtą klinikinių tyrimų programą, siekdami eiti į priekį tyrimų srityje kuo greičiau“.

Šiuo metu aktyviai ieškoma pacientų II stadijos kliniki- niams tyrimams. Vienas iš tyrimų buvo apžvelgtas „Vykstančių tyrimų“ plakate ASCO; šiame tyrime pagrindi-nis dėmesys buvo skiriamas ALK+ NSLPV sergantiems pa-cie