2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pasekmių aplinkai...

Kauno kogeneracinės jėgainės - valstybinės svarbos energetikos objekto

PLĖTROS PLANAS (PP) ir PP sprendinių

STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS (SPAV)

Ekologiška šiluma Jūsų namams ir Jūsų verslui

ĮVADINIS ŽODIS

1. PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS PRISTATYMAS

Vitalijus Žuta, UAB „Fortum Heat Lietuva“

2. PLĖTROS PLANO PRISTATYMAS

Tadas Lukoševičius, UAB „Energetikos linijos“

3. STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS

PRISTATYMAS

Antanas Jurkonis, UAB „SWECO Lietuva“

4. SUPAŽINDINIMAS SU VIEŠINIMO PROCEDŪROMIS

Antanas Jurkonis, UAB „SWECO Lietuva“

5. KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

6. PABAIGA

Darbotvarkė

Plėtros plano teisinis pagrindas (1)

• LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr.X-1046 patvirtinta „Nacionalinė

energetikos strategija“ (Žin., 2007, Nr. 11-430);

• Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002-06-07, Nr. 56-2224);

• Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr.

62-2936);

• Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB dėl atsinaujinančių išteklių panaudojimo;

• Europos Sąjungos direktyva 2010/75/EB dėl išmetamų teršalų;

• Europos Sąjungos direktyva 2004/8/EB dėl kogeneracijos naudojimo;

• Europos Sąjungos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų panaudojimo;

• LR energetikos ir aplinkos ministrų 2011-12-13 įsąkymu Nr. 1-302/D1-962 patvirtintas

„Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašas“ (Žin.,

2011, Nr. 153-7220).

PLĖTROS PLANŲ PASKIRTIS - įgyvendinti, patikslinti ir detalizuoti „Nacionalinės

energetikos strategijos“ (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatas plėtojant valstybinės

svarbos energetikos objektus, informuoti visuomenę apie planuojamus įgyvendinti

energetikos projektus.

SPAV teisinis pagrindas (2)

• LR energetikos ir aplinkos ministrų 2011-12-13 įsakymu Nr. 1-302/D1-962 patvirtintas

„Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašas“ (Žin.,

2011, Nr. 153-7220;

• LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintas “Planų ir

programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr.

130-4650);

• Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Konvencija dėl teisės gauti

informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus

aplinkos klausimais (Orhuso konvencija) priimta 1998 m. birželio 25 d. ir įsigaliojo nuo

2001 m. spalio 30 d., Lietuvoje Konvencija galioja nuo 2002 m. balandžio 28 d. kaip

tarptautinė sutartis.

PLANAI IR PROGRAMOS – nacionalinio, regioninio, rajono ar vietinio lygmenų planavimo dokumentai

(veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo dokumentai), ūkio šakų plėtros planai ir

programos, strategijos, koncepcijos, teritorijų planavimo dokumentai ir kita, įskaitant planus ir programas, prie

kurių finansavimo prisideda Europos Bendrija), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius

teisės aktus ar kompetenciją, įgyvendinant viešąjį administravimą, ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti

reikšmingos aplinkai .

PLANAVIMO PAGRINDAS:

UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus 2012 m. sausio

mėn. 17 d. įsakymas Nr. IV-2

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

UAB „Fortum Heat Lietuva“

Ekologiška šiluma Jūsų namams ir Jūsų verslui

Bendroji informacija

PLĖTROS PLANO RENGĖJAS:

UAB “Sweco Lietuva”

ir

UAB „Energetikos linijos“

KAUNO KOGENARACINĖS JĖGAINĖS

PLĖTROS PLANAS

Tikslai ir uždaviniai

Planavimo tikslai

1. užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimą objektų plėtros planavimo srityje, parengiant Kauno

kogeneracinės jėgainės statybos projekto plėtros planą, kurio sprendiniai bus naudojami rengiant teritorijų planavimo

dokumentus, atliekant poveikio aplinkai vertinimą bei rengiant techninius projektus ;

2. įsitikinti, ar planuojamas objektas atitinka tikslus, nustatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje;

3. subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos raidą, siekiant užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą elektros ir

šilumos ūkių, dujų ir naftos sektorių plėtrą ;

4. informuoti valstybės ir savivaldybių institucijas bei visuomenę apie planuojamą statyti Kauno kogeneracinę jėgainę ir šio

objekto tikslingumą.

Planavimo uždaviniai

1. atskleisti Kauno kogeneracinės jėgainės statybos projekto atitikimą Lietuvos nacionaliniams ir tarptautiniams

susitarimams bei teisės aktams, taip pat atitikimą Lietuvos nacionalinei energetikos strategijai ;

2. įvertinti technines ir ekonomines prielaidas šilumos gamybos ir elektros generavimo įrenginių statybai Kaune, pagrįsti

jėgainės poreikį;

3. naudojant tvarios plėtros metodologiją nustatyti Kauno kogeneracinės jėgainės statybos esminius infrastruktūros ir

technologijos sprendinius bei juos konkretizuoti;

4. parengti Kauno kogeneracinės jėgainės statybos projekto įgyvendinimo planą.

Planavimo sąlygų aprašas

• LR energetikos ministerija

• LR aplinkos ministerija

• LR sveikatos apsaugos ministerija

• LR kultūros ministerija

• Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

• Kauno miesto savivaldybės administracija

• Kauno rajono savivaldybės administracija

• AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas

• LITGRID AB

• AB „LESTO“

• AB „Kauno energija“

Planavimo tvarkos aprašo 14 punktas:

„prieš pradėdamas rengti plėtros planą, organizatorius dėl sąlygų išdavimo

kreipėsi“ ir planavimo sąlygas gavo:

Plėtros plano struktūra

1. Europos Sąjungos energetikos politika ir Lietuvos energetikos strategija

2. Energetikos sektoriaus raidos perspektyva ir planuojami energijos poreikiais Lietuvoje ir Kauno regione

3. Kauno kogeneracinės jėgainės koncepciniai sprendiniai

4. Finansinis-ekonominis alternatyvų vertinimas

5. Plėtros sprendinių pasekmių vertinimas

6. Sprendinių detalizavimas

7. Pasirinkto plėtros sprendinio įgyvendinimo planas

Plėtros plano struktūra nustatyta vadovaujantis:

1. LR energetikos ir aplinkos ministrų 2011-12-13 įsąkymu Nr. 1-302/D1-962 patvirtintas „Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2011, Nr. 153-7220).

2. 2012-01-17 UAB “FORTUM HEAT LIETUVA” generalinio direktoriaus įsakymu Nr. IV-2 dėl planuojamos statyti Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano rengimo

Energetikos politika ir strategija

Lietuvos ir Europos Sąjungos bendri numatomi

energetikos strateginiai tikslai:

1. energetinis saugumas;

2. darni energetikos sektoriaus plėtra;

3. konkurencingumas;

4. efektyvus energijos naudojimas.

1. Nacionalinė energetikos

strategija 2007

2. Nacionalinė energetinės

nepriklausomybės strategija 2012

Darni energetikos sektoriaus plėtra

Elektros ir šilumos energijos rinkos balansas

• Elektros energijos sektorius

Analizuojamas Lietuvos regionas

Lietuva – energiją importuojanti šalis

Apie elektros generatorius

• Šilumos energijos sektorius

Analizuojamas Kauno regionas

Šilumos energijos kaina

AB “Kauno energija” ir NŠG

Kauno šilumos energijos rinkos specifika

• Suminė šilumos energijos

gamybos galia

• Šilumos gamyba ir

tiekimas / AB “Kauno

energija” pozicija

• Šilumos gamybos

sektoriaus kitimo

tendencijos / konkurencija

• Planuojama

atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimo plėtra

Atliekų rinkos balansas

• Projektas yra orientuotas į netinkamų perdirbti, tačiau energetinę

vertę turinčių atliekų panaudojimą energijos gamybai.

• Planuojamas kuras – KAK (SRF) – tiekiamas iš Kauno atliekų

mechaninių biologinių apdorojimo įrenginių.

Koncepciniai sprendiniai – kuro ištekliai

• Prioritetas:

netinkamos perdirbti, tačiau

energetinę vertę turinčios

atliekos;

medienos atliekos;

medienos skiedros;

dumblas;

durpės.

Koncepciniai sprendiniai – technologijos

• Kogeneracinė jėgainė veikianti garo turbinos principu.

• Alternatyvos:

Garo katilas su ardyno pakura (kuras – biomasė)

Garo katilas su verdančio sluoksnio pakura (kuras – biomasė)

Vandens šildymo katilas (kuras – gamtinės dujos)

Koncepciniai sprendiniai – teritorijos

• Atrankos kriterijai:

Sklypo plotas, 4-5 ha

Atstumas iki gretimybių

Priimtina logistinė infrastruktūra

Prisijungimas prie esamų inžinerinių komunikacijų sistemų

Nuosavybės teisė ir naudojimo paskirtis

• Teritorinės alternatyvos:

Kauno laisvoji ekonominė zona,

Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno

r. sav. (A ir B teritorinės alternatyvos);

teritorija greta planuojamų Kauno

regiono komunalinių atliekų

mechaninio-biologinio apdorojimo

įrenginių, Ateities pl. 49, Kaunas (C

teritorinė alternatyva).

Detaliai nagrinėjama SPAV apimtyje

Koncepciniai sprendiniai – alternatyvos

• Nr.0 – “nulinė” alternatyva (nieko nedaryti);

• Nr.1 - 100MW vandens šildymo katilinė (kuras - gamtinės dujos);

• Nr.2 - 84MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras –

vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 65 MW,

elektrinė galia 20 MW

• Nr.3 - 100MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras –

vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 78 MW,

elektrinė galia 24 MW;

• Nr.4 - 164MW kogeneracinė jėgainė su verdančio sluoksnio

pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė

galia 125 MW, elektrinė galia 48 MW.

Projekto nauda

Prielaidų energijos (visų pirma šilumos) kainos mažėjimui sukūrimas

Netinkamų perdirbti tačiau energetinę vertę turinčių atliekų panaudojimas

energijos gamybai

Kuriamos naujos darbo vietos

Mažinamas sąvartynų užkrovimas

Efektyviai naudojami pirminiai energijos ištekliai

Naudojami atsinaujinantys ir vietiniai energijos ištekliai

Konkurencijos didinimas

Nauji efektyvūs elektros energijos generavimo pajėgimai

ŠESD emisijų mažinimas

Pritraukiamos užsienio investicijos

Finansinis-ekonominis vertinimas

• Reikalingos investicijos Kauno

kogeneracinės jėgainės

projekto įgyvendinimui sudaro

470-570 mln. Lt.

• Kauno kogeneracinės jėgainės

šilumos gamybos savikaina

galėtų sudaryti apie 12-13

ct/kWh

• Prognozuojama teigiama įtaka

AB “Kauno energija” galutinei

šilumos energijos kainai 1,5-3

ct/kWh.

87

-18

187

456

80

-30

142

4881

-171-156

198

-300

-200

-100

0

100

200

300

400

500K

AK

"var

tų"

mo

kest

is, L

t/t

II alternatyva

III alternatyva

IV alternatyva

Energijos gamybos modeliavimas

STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS

(SPAV)

Vietoj įžangos

Kogeneracinė jėgainė Malmėje, Švedija

Kogeneracinė jėgainė Vienoje, Austrija

Vietoj įžangos Kogeneracinių jėgainių išsidėstymas ir planuojama

plėtra Vokietijoje 2011 metais

Europoje veikia virš 400 tokio tipo jėgainių;

Prancūzijoje - apie 130, Vokietijoje – 70 , Švedijoje – 30.

Koncepcijos sprendinių aksonometrinis vaizdas

Katilo pastatas

Turbinos pastatas

Atliekų bunkeris

Pelenų bunkeris

Aušintuvės

PLANUOJAMAS KURO BALANSAS: 60- 80 % - SRF (LST EN 15359:2012);

likusi dalis – biokuras ir durpės

Statybos pradžia – 2014 metai;

Statybos pabaiga – 2016 metai.

Planuojamos investicijos – 500 mln. LTL

PLANUOJAMA PER METUS PAGAMINTI:

500 – 760 GWh šiluminės energijos;

154 – 292 GWh elektros energijos.

Nagrinėjamos teritorinės ir technologinės alternatyvos

Teritorinės alternatyvos:

Nagrinėjamos teritorinės ir technologinės alternatyvos

Technologinės alternatyvos: Kiekviename iš trijų (A, B, C) teritorinių alternatyvų sklypų nagrinėjamos šios technologinės alternatyvos:

I. Ardyninė pakura; II. 164 MW galios verdančio sluoksnio pakura.

Taip pat, atsižvelgiant į poreikį įvertinti optimalų jėgainės bendrąjį (katilo) galingumą, išskiriamos I

alternatyvos (ardyninės pakuros) dvi subalternatyvos:

1. 84 MW galios ardyninė pakura ir 2. 100 MW galios ardyninė pakura

SPAV vertinamosios schemos nustatymui priimama, kad technologinė alternatyva žymima teritorinės

alternatyvos raidinio ir technologinės alternatyvos bei subalternatyvos dvigubo (romėniško ir arabiško

žymėjimo) skaitmeninio simbolių deriniu:

Teritorinė alternatyva: A B C

Technologinė alternatyva: AI, AII BI, BII CI, CII

Technologinė subalternatyva: AI 1; AI 2 BI 1; BI 2 CI 1; CI 2

Plėtros plano sprendinių poveikio vertinimas Tvarios plėtros principas (angl. sustainable development)

Gamtinės aplinkos komponentams:

• biologinei įvairovei (augmenijai ir gyvūnijai)

• dirvožemiui

• žemės gelmėms

• paviršiniams vandens telkiniams

• aplinkos orui

• kraštovaizdžiui

• saugomoms gamtinėms teritorijoms.

Socialinės – ekonominės aplinkos

komponentams:

• visuomenei ir jos sveikatai;

• komunaliniu atlieku sektoriui;

• energetikos rinkai;

• kultūros paveldo vertybėms ir kt.

Išsamiau SPAV

TVARIOS PLĖTROS PRINCIPAS arba dabartinių

visuomenės poreikių tenkinimas, nemažinant ateinančių kartų galimybių

Detaliau bus nagrinėjamas PAV

„1“ – pasekmės aplinkai gali būti nereikšmingos

„0“ – pasekmės aplinkai gali būti mažai reikšmingos

„-1“ – pasekmės aplinkai gali būti reikšmingos

(pasekmės tikėtinos - T, pasekmės mažai tikėtinos - MT, pasekmių nebus – PN, teigiamos pasekmės - TP)

TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS: I. Ardyninė pakura: 1. 84 MW galios ardyninė pakura ir 2. 100 MW galios ardyninė pakura II. 164 MW galios verdančio sluoksnio pakura.

Planuojama teritorija

GAMTINĖ APLINKA SOCIALINĖ – EKONOMINĖ APLINKA

VE

RT

INIM

AS

Pasekmės augme-nijai ir

gyvūnijai

Pasekmės dirvože-

miui*

Pasekmės žemės

gelmėms*

Pasekmės pavir-

šiniams vandens

telkiniams

Pasekmės aplinkos

orui*

Pasekmės saugomoms teritorijoms

Pasek-mės

krašto-vaizdžiui

Pasek-mės

visuome-nės

sveikatai

Pasekmės komunalinių

atliekų sektoriui

Pasekmės energeti-kos rinkai

Pasekmės kultūros paveldo

objektams

A TERITORINĖ ALTERNATYVA

AI 1 PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0 AI 2 PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0 AII PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0

B TERITORINĖ ALTERNATYVA

BI 1 PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0 BI 2 PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0 BII PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0

C TERITORINĖ ALTERNATYVA

CI 1 T T MT PN T PN T T TP TP PN 0 CI 2 T T MT PN T PN T T TP TP PN 0 CII T T MT PN T PN T T TP TP PN 0

PASTABA: * - galimas tik statybos metu.

SPRENDINIŲ PASEKMIŲ APLINKOS KOMPONENTAMS VERTINIMAS

Multikriterinė analizė

A LENTELĖ Bendras pasekmių aplinkai vertinimas

5 labai gerai (pasekmės teigiamos); 4 gerai (pasekmių nėra); 3 patenkinamai (neigiamos pasekmės be žymių padarinių);

2 blogai (neigiamos pasekmės); 1 labai blogai (žymios neigiamos pasekmės)

A TERITORINĖ ALTERNATYVA B TERITORINĖ ALTERNATYVA C TERITORINĖ ALTERNATYVA

TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS

AI 1 AI 2 AII BI 1 BI 2 BII CI 1 CI 2 CII

GAMTINĖ APLINKA (7) 25 25 24 25 25 24 23 23 22

Augmenija ir gyvūnija 4 4 4 4 4 4 2 2 2

Dirvožemis 3 3 3 3 3 3 3 3 3

Žemės gelmės 4 4 4 4 4 4 4 4 4

Paviršinio vandens telkiniai 4 4 4 4 4 4 4 4 4Aplinkos oras 3 3 2 3 3 2 3 3 2

Saugomos gamtinės teritorijos 4 4 4 4 4 4 4 4 4

Kraštovaizdis 3 3 3 3 3 3 3 3 3SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA (5) 22 22 22 21 21 21 20 20 20

Visuomenės sveikata 3 3 3 3 3 3 3 3 3

Materialusis turtas 5 5 5 4 4 4 3 3 3

Kultūros paveldo objektai 4 4 4 4 4 4 4 4 4

Elektros ir šilumos energijos rinka 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Komunalinių ir kitų atliekų sektorius 5 5 5 5 5 5 5 5 5

B LENTELĖ Bendro pasekmių aplinkai vertinimo suminiai rodikliai




GAMTINĖ APLINKA (7) 25 25 24 25 25 24 23 23 22

SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA (5) 22 22 22 21 21 21 20 20 20

C LENTELĖ Vertinimas taškais Kiekvienos grupės santykinė vertė nustatoma padalijant taškus iš kriterijų skaičiaus




GAMTINĖ APLINKA (7) 3,57 3,57 3,43 3,57 3,57 3,43 3,29 3,29 3,14

SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA (5) 4,4 4,4 4,4 4,2 4,2 4,2 4,0 4,0 4,0

D LENTELĖ Aplinkos komponento jautrumo koef. 5 visiškai nejautru; 4 nejautru; 3 jautru; 2 padidinto jautrumo; 1 ypatingai didelio jautrumo




GAMTINĖS APLINKOS JAUTRUMAS 3,43 3,43 3,43 3,57 3,57 3,57 3,43 3,43 3,43

Augmenija ir gyvūnija 4 4 4 4 4 4 3 3 3

Dirvožemis 3 3 3 3 3 3 3 3 3

Žemės gelmės 4 4 4 4 4 4 4 4 4

Paviršinio vandens telkiniai 3 3 3 4 4 4 4 4 4

Aplinkos oras 2 2 2 2 2 2 2 2 2

Saugomos gamtinės teritorijos 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Kraštovaizdis 3 3 3 3 3 3 3 3 3

SOCIALINĖS - EKONOMINĖS 2,80 2,80 2,80 2,60 2,60 2,60 2,60 2,60 2,60

APLINKOS JAUTRUMAS

Visuomenės sveikata 3 3 3 3 3 3 3 3 3

Materialusis turtas 4 4 4 3 3 3 3 3 3

Kultūros paveldo objektai 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Elektros ir šilumos energijos rinka 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Komunalinių ir kitų atliekų sektorius 1 1 1 1 1 1 1 1 1

E LENTELĖ Pasekmių aplinkai vertinimo rodiklis




GAMTINĖ APLINKA 12,24 12,24 11,76 12,76 12,76 12,24 11,27 11,27 10,78

SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA 12,32 12,32 12,32 10,92 10,92 10,92 10,4 10,4 10,4

IŠ VISO: 24,56 24,56 24,08 23,68 23,68 23,16 21,67 21,67 21,18

SPAV išvados #1

KRAŠTOVAIZDIS Plėtros plano sprendinių įgyvendinimo alternatyvios teritorijos nepasižymi vertingu kraštovaizdžiu. A ir B alternatyvų atveju

nagrinėjamose teritorijose jau yra pasireiškęs technogenizacijos procesas, estetinis ir rekreacinis potencialas yra mažas. Abi

teritorijos yra Kauno LEZ, vyrauja apleistos agrarinės teritorijos, antrame plane – pramonės objektai.

C alternatyvos atveju aplinkoje vyrauja miškingos, uždaros erdvės kraštovaizdis, antrame plane – pramoninės paskirties,

sandėliavimo objektai. Alternatyvos įgyvendinimui turėtų būti atliekamas dalies miško kirtimas, kurio pasekoje pasikeistų tiek

struktūrinė, tiek vizualinė kraštovaizdžio kompozicija.

Numatomas objektas pasižymi aukštingumu, todėl gali turėti tiesioginės įtakos vizualinei ir estetinei aplinkai.

Neigiamoms pasekmėms sumažinti numatomos priemonės:

Dėl didelio objekto aukštingumo vizualinį poveikį mažinančios priemonės technologiškai yra nepritaikomos. Estetinis

poveikis gali būti sumažintas parenkant vietovei labiausiai tinkamus architektūrinius bei dizaino sprendinius.

DIRVOŽEMIS

Visų teritorinių alternatyvų atveju Kauno kogeneracinės jėgainės infrastruktūros objektų numatomos statybos sklypuose,

kuriuose bus projektuojami atitinkami statiniai, tikėtinas laikinas poveikis dirvožemiui. Užbaigus statybos darbus pagal

techniniame projekte numatytas priemones dirvožemis bus panaudotas teritorijos sutvarkymui.

Neigiamoms pasekmėms dirvožemiui sumažinti numatoma:

Techninio projekto rengimo etape, prieš pradedant statybos darbus numatomas didžiosios, nemažesnio kaip 10 cm

storio derlingo dirvožemio sluoksnio dalies nustūmimas arba nukasimas ir pervežimas į laikino saugojimo vietą.

Tolimesniame sklypo įsisavinimo etape nukastas dirvožemis turės būti panaudotas teritorijos gerbūvio sutvarkymui.

SPAV išvados #2

PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI Įvertinant, kad planuojamoje kogeneracinėje jėgainėje praktiškai visi technologiniai procesai bus uždaro pobūdžio, o visos

technologinės patalpos bus projektuojamos ir įrengiamos su hidroizoliacine, cheminiam poveikiui atsparia grindų danga, plėtros

plano sprendinių įgyvendinimas visų teritorinių alternatyvų atveju neigiamų pasekmių artimiausiems paviršinio vandens

telkiniams neturės.

KVAPAI Visų teritorinių alternatyvų atveju pagrindinis kvapų susidarymo šaltinis bus kuro – SRF arba RDF priėmimo ir laikino saugojimo

patalpa - kuro bunkeris. SRF arba RDF iškrovimas bei saugojimas vyks uždaroje patalpoje, kurioje bus naudojama efektyvi

kvapų sumažinimo priemonė: oras iš patalpų išsiurbiamas ir paduodamas į deginimo katilą.

Atsižvelgiant į pateiktą kvapų susidarymo bei galimos sklaidos apibūdinimą, prognozuotina, kad planuojamos kogeneracinės

jėgainės įvardintų taršos šaltinių skleidžiami kvapai neturės pasekmių gyvenamosios aplinkos oro kokybei.

APLINKOS ORAS Pagal atlikto objekto išmetamų teršalų sklaidos aplinkos ore matematinio modeliavimo (AERMOD mat. modelis) duomenis

nustatyta, kad pasekmės aplinkos oro kokybei tikėtinos, tačiau:

• bendra stibio, arseno, švino, chromo, kobalto, vario, mangano, nikelio ir vanadžio didžiausia koncentracija sudarė 3-66%

ribinės vertės;

• azoto dioksido koncentracija sudarė 6-19% ribinės vertės,

• kitų teršalų koncentracijos buvo mažesnės ir sudarė 0,0000001-6% ribinės vertės;

• vertinant foninę taršą nustatyta didžiausia kietųjų dalelių (KD10) koncentracija sudarė 79%, azoto dioksido 55% ribinės

vertės.

Neigiamoms pasekmėms sumažinti numatomos šios techninės priemonės:

1. Jėgainėje bus sumontuota efektyvi dūmų valymo sistema užtikrinanti išvalymą iki LR teisės aktais nustatytų ribinių verčių

2. Jėgainė bus aprūpinta kompleksine automatizuota išmetimų monitoringo sistema.

SPAV išvados #3

TRIUKŠMO PASEKMĖS APLINKAI Pasekmių aplinkai dėl Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir eksploatacijos metu generuojamo triukšmo nebus.

PASEKMĖS VISUOMENĖS SVEIKATAI Pasekmės visuomenės sveikatai (psichoemocinio pobūdžio), įdiegus reikiamas aplinkosaugines ir technines

kompensacines priemones bei tinkamai išsprendus jėgainės infrastruktūros atskirų objektų lokalizaciją ir išlaikant saugius

atstumus, būtų minimalios.

PASEKMĖS SAUGOMOMS GAMTINĖMS TERITORIJOMS Nagrinėjamos teritorijos visų alternatyvų atveju nepatenka ir nesiriboja su saugomomis arba „Natura 2000“ teritorijomis.

Neigiamos pasekmės saugomoms teritorijoms nenumatomos.

PASEKMĖS KULTŪROS PAVELDUI Visų SPAV ataskaitoje išnagrinėtų alternatyvų atveju poveikio kultūros paveldo vertybėms nebus.

PASEKMĖS KOMUNALINIŲ IR KITŲ ATLIEKŲ SEKTORIUI Tikėtinos neabejotinai teigiamos pasekmės Kauno regiono ir Lietuvos komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo sektoriui.

SPAV IŠVADA

Įvertinus objekte planuojamą sukurti infrastruktūrą ir jos išvystymo

galimybes bei pasekmes aplinkai nulemiančius aspektus, ir, apibendrinus

atliktų vertinimų rezultatus, darytina išvada, kad:

aplinkosauginiu požiūriu labiausiai tinkamas yra

Kauno kogeneracinės jėgainės projekto

įgyvendinimas A teritorinėje alternatyvoje pagal

AI 1 (84 MW galios ardyninė pakura) arba AI 2

(100 MW galios ardyninė pakura) technologines

alternatyvas.

.

Tvarus sprendinys

Ekonominiai veiksniai

Aplinkosauginiai veiksniai

Socialiniai veiksniai

Multikriterinė analizė – rezultatai

Įtaka Veiksniai Įtaka

0 a

ltern

aty

va

1 a

ltern

aty

va

2 a

ltern

aty

va

3 a

ltern

aty

va

4 a

ltern

aty

va

33% Socialinis 100% 1,7 1,2 2,5 2,5 2,4

Šilumos energijos kaina vartotojui 20% 1 0,4 1,6 1,6 1,8

Elektros energijos kaina vartotojui 15% 0,8 0,8 0,9 0,9 0,9

Darbo rinkos užimtumas 10% 0,5 0,6 1 1 1

Gyventojų migracija 5% 0,3 0,3 0,4 0,4 0,4

Energetinė šalies nepriklausomybė 10% 0,5 0,3 1 1 0,9

Atliekų sisteminis valdymas 10% 0,5 0,5 1 1 0,9

Projekto atitikimas Lietuvos energetikos strategijai 10% 0,5 0,1 0,9 0,8 0,7

Psicho-emocinis poveikis 20% 1 0,6 0,8 0,8 0,6

33% Ekonominis 100% 1,7 1,9 2,8 2,8 2,9

Užsienio investicijų pritraukimas 20% 1 1,2 1,8 1,8 2

Žemėnauda 10% 0,5 0,7 0,8 0,8 0,8

Mokesčių surinkimas 10% 0,5 0,6 0,9 0,9 0,9

Eksploatacijos kaštai 20% 1 1,2 1,6 1,6 1,8

Poveikis regiono vystymuisi 20% 1 0,8 1,6 1,6 1,6

Konkurencija energijos gamybos sektoriuje 20% 1 1,2 1,8 1,8 1,6

33% Aplinkosauginis 100% 1,7 1,6 1,8 1,8 1,6

Triukšmas 15% 0,8 0,6 0,6 0,6 0,6

Ekstremalios situacijos 10% 0,5 0,4 0,4 0,4 0,3

Saugomos teritorijos 5% 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3

Aplinkos oras 25% 1,3 1,8 2 2 1,8

Vanduo 5% 0,3 0,3 0,4 0,4 0,4

Kultūros paveldas 5% 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3

Kraštovaizdis 10% 0,5 0,4 0,4 0,4 0,4

Aplinkosauginių reikalavimų išpildymas 25% 1,3 0,8 1 1 0,8

Suminis vertinimas: 5 4,6 7,1 7,1 6,9

Projekto įgyvendinimo planas

Nr. Etapas Uždaviniai Rezultatas

1 Energetinių išteklių prieinamumo

analizė

Iki 2011-12

Parengti Kauno regiono pirminių energijos šaltinių

resursų potencialo įvertinimo galimybių studiją

Parengta galimybių studija. Suformuotas prieinamų

energetinių išteklių portfelis.

2 Valstybinės svarbos energetikos

objekto statybos planavimas

Iki 2012-08

Parengti Kauno kogeneracinės jėgainės projekto

plėtros planą

Projekto plėtros sprendiniams atlikti Strateginių

pasekmių aplinkai vertinimo procedūras

Techniniu ekonominius požiūriu išanalizuoti Kauno

kogeneracinės jėgainės poreikį regione

Suinteresuotų subjektų suderintas ir LR energetikos

ministro patvirtintas projekto plėtros planas

Priimti koncepciniai sprendimai (teritorinės,

technologinės alternatyvos) dėl plėtros plano

objekto

Pagrindinių projekto parametrų

parinkimas

Iki 2012-08

Technologinių koncepcinių alternatyvų analizė

Priešprojektinių pasiūlymų rengimas

Atlikta palyginamoji technologinių alternatyvų

analizė, priimti sprendimai dėl projekto parametrų

parinkimo

3 Poveikio aplinkai vertinimas

Iki 2013-03

Atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimas, tame tarpe poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento

išvada dėl PŪV PAV

4 Projekto verslo modelio parengimas

Iki 2013-05

Finansinis - ekonominio projekto gyvybingumo

užtikrinimas

Prielaidų dėl jėgainės veiklos pagrindimas

Verslo plano parengimas

Kauno kogeneracinės jėgainės veiklos modelis,

apimantis kuro tiekimą, gamybą, realizavimą

5 Projekto finansavimo modelis

Iki 2013-05

Projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų portfelio

sudarymas

Parinktas projekto finansavimo modelis

6 Statybos darbų konkursas

Iki 2013-10

Konkursinės dokumentacijos ir techninės

specifikacijos paruošimas

Pasirašyta sutartis su generaliniu rangovu dėl

Kauno kogeneracinės jėgainės statybos

Pasirašytos papildomos sutartys su kitais statybos

proceso dalyviais

7 Projekto valdymas

Iki 2016-06

Projekto įgyvendinimo stebėsena, kontroliavimas ir

valdymas

Sklandi statybos eiga

8 Statybos procesas

Iki 2016-12

Statybos techninio projekto parengimas

Statybos darbų vykdymas

Statybą leidžiančio dokumento gavimas

Pastatyta ir priduota valstybinei komisijai Kauno

kogeneracinė jėgainė

PROJEKTO PLĖTROS PLANO IŠVADA

• Planuojamas objektas atitinka Lietuvos (nacionalinės)

energetikos strategijos nuostatas.

• Kauno regione yra tikslinga statyti 84-100 MW

kogeneracinę jėgainę, kurios pagrindinis kuras būtų

netinkamos perdirbti tačiau energetinę vertę turinčios

atliekos bei kitas vietinis kuras (mediena ir pan.).

• Preliminarios investicijos sudaro apie 500 mln. Lt.

• Preliminari Kauno kogeneracinės jėgainės paleidimo

data - 2017 metai.

Vietoj pabaigos – projekto įgyvendinimo sekantis etapas

Viešai apsvarsčius, suderinus bei LR energetikos ministrui

patvirtinus Kauno kogeneracinės jėgainės statybos Plėtros

planą bei jame numatytų sprendinių įgyvendinimą, sekančiame

projekto įgyvendinimo etape bus atliktos planuojamos ūkinės

veiklos (Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir

eksploatacijos) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros.

PAV metu bus įvertintas galimas planuojamos ūkinės veiklos, 84-

100 MW galios kogeneracinės jėgainės su ardynine pakura

statybos ir eksploatacijos pasirinktoje vietoje, poveikis gamtinės

aplinkos komponentams bei visuomenės sveikatai, numatytos

priemonės neigiamam poveikiui išvengti ar sumažinti bei nustatyta,

ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai,

leistina pasirinktoje vietoje.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ.

Jūsų komentarai...

2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pasekmių aplinkai...

Documents

Transcript of 2012 07 09 Kauno kogeneracinės jegainės plėtros plano ir plano strateginio pasekmių aplinkai...