2011 m. spalio 7 d., penktadienis Nr. 35 (957) | Kaina 2,50 Lt · to margaspalvio rokoko stiliaus...

7 meno dienos | 2011 m. spalio 7 d. | Nr. 35 (957) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2011 m. spalio 7 d., penktadienis Nr. 35 (957) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Kinijos liaudies instrumentø virtuozai

3M.K. Èiurlioniui skirta konferencija

4Bobutës vaidmuo Rusijos kultûroje

7Jurgitos Juodytës „Ðiuolaikinës Madonos“

8Pedro Almodóvaras apie naujausià filmà

9Krësle prie televizoriaus

D . M A T V E J E V O N U O T R .„Nusiaubta ðalis“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Konstantinas Borkovskis

Graþu buvo paþiûrëti, kokiospraðmatnios sudëties sostinës teat-rinis beau monde rugsëjo 20 ir 21 d.suguþëjo á Teatro arenà, á OKT te-atro naujausià spektaklá „Miranda“(reþisierius Oskaras Korðunovas,vaidino Povilas Budrys ir AiridaGintautaitë, kompozitorius Anta-nas Jasenka, scenografija DainiausLiðkevièiaus, kostiumø dailininkasAleksandras Pogrebnojus).

„Mirandos“ teorema ir formulë

Ðis spektaklis – tai arti dviejø va-landø trukmës sceninë improvizaci-ja, kurià pagal sutrumpintà W. Sha-kespeare’o dramos „Audra“ tekstàatlieka du aktoriai. „Miranda“ jaubuvo sëkmingai parodyta rugpjûèiomënesá Lenkijoje, W. Shakespea-re’o festivalyje Gdanske.

Vilniaus publika, ið spaudos gir-dëjusi apie spalvingà tos paèios pje-sës pastatymà, kurá 2010 m. gruodáO. Korðunovas realizavo Islandijo-je, Reikjaviko teatro scenoje, drau-ge su tenykðèiu lietuviu dailininkuVytautu Narbutu, ðásyk buvo aki-vaizdþiai nustebinta. Vietoje lauk-

to margaspalvio rokoko stiliaus sce-nografinio ðëlsmo – kompozicija iðsovietmeèio buities rakandø; vieto-je spalvingø pasakiðkø personaþøgalerijos – du tarybinio gyvenimo irkasdienybës negandø uþguiti tipa-þai, senas prasigëræs inteligentas irjo neágali paralyþiuota duktë. Krað-tutinës nelaisvës kvintesencija, sukuria personaþai – Tëvas ir duktë –desperatiðkai kovoja, liguistai pasi-nerdami á W. Shakespeare’o „Aud-ros“ tekstà.

Neapraðinësiu visø baldø ir ra-kandø, kuriuos reþisierius su sce-nografu sukiðo á vaidybos aikðtelëjesumontuotà atseit tipiná chruðèiovi-niø-breþneviniø laikø inteligentokambará. Derëtø tik paminëti, kadidentiðkà scenovaizdá jau naudojodailininkai Eglë Rakauskaitë irGintaras Makarevièius spektaklyjepagal Just. Marcinkevièiaus „Maþ-vydà“, kurá 1997 m. „Vaidilos ainiø“teatre pastatë Algirdas Latënas. Irne tik jie.

Oskaro Korðunovo reþisûra ypaèpatraukli tuo, kad beveik kiekvie-nam spektakliui jis sugalvoja visnaujà, ámantrià, labai graþios struk-tûros ir itin netrivialios prasmës

„formulæ“. Kaip sceniniø matema-tiniø struktûrø meistras, jis kartaisnepasitenkina vien teoremos árody-mu, pasitelkia ir ið jo iðplaukianèiasiðvadas bei papildymus. Taip iðspektaklio „Hamletas“ struktûros irið Lietuvoje nematyto M. Gorkiodramos „Dugne“ pastatymo Norve-gijos nacionaliniame teatre 2009metais gimë pastarojo veikalo pas-kutinës dalies kompozicija „Dug-ne“ OKT 2010 metais. Taip, regis,kaip logiðka islandiðko spektaklio„Audra“ „teoremos“, iðvada, atsi-rado ir spektaklis „Miranda“.

Tiems, kurie nuolat stebi Oska-ro Korðunovo kûrybà, tos sceninësteoremos ir formulës yra puikiai su-prantamos ir áskaitomos, netgi ne-priklausomai nuo to, ar jø atlikimasyra tobulas, ar ne.

Palikime atlikimo kokybæ uþskliaustø, juolab kad á tai jau seniainekreipia dëmesio nei teatro teore-tikai, nei didþioji þiûrovø dalis. Gráþ-kime prie minëto „Mirandos“ sceno-vaizdþio.Scenografija moderniajameteatre ir O. Korðunovo spektakliuo-se jau seniai nebevykdo „scenos api-

Prasmë – smulkmenosePirmieji ryðkûs sostinës teatrø sezono akcentai

N U K E L T A Á 5 P S L .

Pedro Almodóvar irAntonio Banderas

2 psl. 7 meno dienos | 2011 m. spalio 7 d. | Nr. 35 (957)

M u z i k a

Màstydami apie ryðkiausius nau-jesniøjø laikø meno, muzikos nova-torius ir vizionierius, reèiau prisi-mename, koks buvo jø kelias iki koljie tapo pastebëti, suprasti, pripa-þinti bei apsupti bûrio sekëjø. An-tai pirmasis ið minëtøjø prieð pusæðimtmeèio iðkentë nemaþa patyèiø,tuo tarpu antrajam jau buvo leng-viau, juk savøjø muzikiniø perver-smø link jis pasuko kiek vëliau, jaupritraukæs minias gerbëjø.

O kaip bûtø, jeigu Lietuvoje da-bar imtø ir atsirastø naujasis Cole-manas ar Coltrane’as? Ar jis bûtøatpaþintas, o jei taip – ar tikrai bû-tø priimtas ir ávertintas?

Dabar nusikelkime nebe á tokiustolimus laikus – penketà metø at-gal. Tarptautiniam festivaliui „Vil-nius Jazz“ artëjant prie dvideðimt-meèio, jo rengëjai susimàstë apietai, kad festivalio scena (ir audito-rija taip pat) po truputá sensta. Norsdþiazo festivaliø „senëjimas“ – ko-ne visuotinë tendencija visoje Eu-ropoje, vis tiek darësi akivaizdu,kad reikia ieðkoti, kaip álieti naujosgyvybës – ne tik paèiam festivaliui,bet, matyt, ir visai Lietuvos dþiazoscenai. Daugiausia vilèiø teikë su-manymas ðalia festivalio pradëti or-ganizuoti jaunøjø dþiazo kûrëjø iratlikëjø konkursà, pavadintà „Vil-nius Jazz Young Power“.

Tuomet Lietuvoje jau bûta jau-nøjø dþiazo muzikantø konkursø(„Dþiazo fontanas“ ir vokalinio dþia-zo konkursas Panevëþyje, „JuniorJazz“ Vilniuje ir kt.). Bet naujasis bu-vo ypatingas sumanymu skatinti mû-

„Vilnius Jazz“ manifestasAr atpaþintume naujàjá Colemanà ar Coltrane’à?

sø dþiazo jaunimo kûrybiðkumà: pir-miausia vertinamos dalyviø autorinëskompozicijos, jø brandumas ir ori-ginalumas; grojimo technikai beiapskritai atlikëjo amato ávaldymuivertinti taip pat buvo numatytaskasmet besikeièiantis pasirenkamøtemø (standartø) sàraðas. Ið jaunø-jø dþiazo kûrëjø buvo tikimasi drà-siø idëjø, ðablonø ir akademiniønormø nesuvarþyto màstymo – kaspraplëstø ir mûsø visø supratimo,kas yra dþiazas, ribas. O tai sykiuyra ir paties „Vilnius Jazz“ festiva-lio kryptys ir siekiai.

atstovus. Paminësime tik keletà ðiosjaunosios kartos menininkø. TaiJuozo Kuraièio ir Tomo Razmaussaksofonø duetas – pirmojo, 2006 m.konkurso Grand Prix laureatai (ðie-metinio konkurso programoje pa-sirodantys sveèiø teisëmis, o JuozasKuraitis dabar yra ir konkurso þiu-ri narys). Dmitrij Golovanov – ant-rojo konkurso laureatas – taip patþiuri narys. Ávairiose jaunimo audi-torijose vëliau iðpopuliarëjusiosgrupës „Magic Mushrooms“ bei„InSearch“. Kitø konkurso dalyviøgrupiø lyderës Boþena Buinicka irValentina Jaronskaja – galbût kaiptik dalyvavimas konkurse pastûmë-jo jas vëliau pasirinkti kompozici-jos studijas Lietuvos muzikos irteatro akademijoje.

Iðties maloniai stebino jaunøjøkûrëjø atvirumas, dràsûs formos ir sti-listikos eksperimentai (pvz., jungiantdþiazo, roko, elektroninës, klasikinësir ðiuolaikinës muzikos klodus), ne-áprasta tembrinë instrumentø sudëtissprendimai (minëtasis saksofonøduetas arba paskutinio konkursolaureatai – saksofonininko Mantvy-do Pratkelio ir bûgnininko JonoButvydo duetas). Paties festivalioprogramose netrûksta ávairiø ne-standartinio „formato“ programø,tiek stilistikos ir instrumentuotës at-þvilgiu, tiek kitø iðraiðkos priemoniø(teatro, filmø ar vaizdo projekcijø irpan.) panaudojimu; tad kaskart lau-kiama ávairiopø tarpþanriniø paieð-kø ir ið jaunøjø konkurso dalyviø.

Anksèiau konkurse dalyvaudavodaugiausia Vilniaus mokymo insti-

tucijø auklëtiniai, o ðiemet gerokaiprasiplëtë dalyviø geografija bei jøamþiaus ribos (pvz., ðiemetinio kon-kurso finale dalyvauja moksleiviøkvartetas ið Këdainiø muzikos mo-kyklos). Ið pradþiø stulbino konkur-se norinèiø dalyvauti kolektyvøskaièius; vëlesniais metais jø suma-þëjo, taèiau dabar akivaizdûs koky-biniai pasirengimo konkursui po-slinkiai: nebeliko „atsitiktiniø“,nesupratusiø, kurgi dabar jie pate-ko, pretendentø; visi konkurso da-lyviai atskleidþia neblogà profesinápasirengimà bei naujovëms atviràkûrybinæ màstysenà.

Dar vienas dalykas, patvirtinan-tis tam tikrà naujà „Vilnius JazzYoung Power“ konkurso etapà –ðiemet uþsimezgæs bendradarbiavi-mas su Ðiaurës ðaliø jaunøjø dþiazoatlikëjø konkursu „Young NordicJazz Comets“. Tai atspindi ir ben-drà Lietuvos sieká artëti prie Ðiau-rës ðaliø kultûrinës erdvës; nors vi-sos mûsø ðalies kultûros veiksmokontekste tai vyksta kol kas dar pa-kankamai vangiai, „Vilnius JazzYoung Power“ konkursas jau uþ-mezgë – pirmasis ið Baltijos ðaliø sa-vojoje srityje – realø kontaktà suÐiaurës ðaliø partneriais. „YoungNordic Jazz Comets“ pirmosios vie-tos laimëtojai pasirodo „VilniusJazz Young Power“ konkurso fina-le sveèiø teisëmis, o mûsø konkur-so laimëtojai atitinkamai vykstakoncertuoti á „Young Nordic JazzComets“ konkurso finalà, kuris vykskitais metais Farerø salose. Tiesa,neketinama paversti „Vilnius Jazz

Young Power“ tarptautiniu konkur-su: jis iðlieka nacionalinis, juo ska-tinama mûsø dþiazo muzikantø ori-ginali kûryba, siekiama gausinti jøgretas ir jie siunèiami grumtis su ki-tø ðaliø atstovais.

Dar kartà norime pasakyti – sie-kiame iðlaisvinti mûsø kûrybiná jau-nimà ið visokiø ðtampø, kurie bru-kami ir bendrame mûsø kultûrosklimate, ir, be kita ko, mûsø edu-kacijos sistemoje. Meno pasaulyjeádomûs tie, kurie kuria patys. Jeigutik atkartoja, kas jau sukurta, jie galiitin kokybiðkai atlikti kadaise ið-moktus dalykus, bet niekada ið tik-røjø nesupurtys pasaulio. Turimebûti atviri priimti visà naujà kûry-bà, o ne atmesti jà, jeigu ji ið pirmoþvilgsnio pasirodytø mums „ne to-kia“, „nesuprantama“, „neatitin-kanti reikalavimø“. Nuo pat „Vil-nius Jazz“ festivalio pradþios jotikslas buvo atverti mûsø klausyto-jams naujus, nepatirtus muzikos pa-saulius. Dabar laukiame atsako iðjaunosios Lietuvos dþiazo kartos:skatinkite, ákvëpkite, nustebinkitemus visus. Netgi ne naujaisiais Co-lemanais ar Coltrane’ais, o tomisanksèiau negirdëtomis pavardëmis,kurios taps bûsimø kartø pavyz-dþiais neprognozuojamuose ateitiesmeno labirintuose.

Ðiemetinio „Vilnius Jazz YoungPower“ finalininkø pasirodymøkvieèiame klausytis ir uþ juos akty-viai balsuoti spalio 16 d. 15 val. fes-tivalyje „Vilnius Jazz 2011“, Vil-niaus Rusø dramos teatre.

„V I LN IUS JAZZ “ INF.

Algirdas Klova

Uþdraustasis miestas buvo Kini-jos imperatoriø gyvenamoji vietaÈingø ir Mingø dinastijø valdymo lai-kotarpiu – nuo XV a. pradþios iki pat1912-øjø. Per visà ðá laikà Uþdrausta-jame mieste gyveno dvideðimt keturiimperatoriai su savo ðeimomis ir tar-nais. 1924 m. imperatoriø rezidencijatapo visiems prieinamu muziejumi.Tvirtovë daþnai vadinama ir Purpuri-niu uþdraustuoju miestu. Kinai tiki,kad Dangiðkojo imperatoriaus rûmaiyra netoli Ðiaurinës þvaigþdës, o Ðiau-rinæ kinø mitologijoje simbolizuojabûtent purpuro spalva, todël ji tinka-ma ir þemiðkajam valdovui. Miestasvadinamas uþdraustuoju todël, kadimperatoriø laikais paprastiems mir-tingiesiems buvo grieþtai draudþia-ma á já patekti.

Uþdraustojo miesto statyba tru-ko bemaþ dvideðimt metø – net iðatokiausiø Kinijos provincijø buvoveþama daugybë medienos ir kitøstatybiniø medþiagø. Miesto pasta-tus projektavo geriausi Kinijos ar-chitektai, jie net tvirtovæ juosianèià

Uþdraustojo miesto muzikaKinijos liaudies instrumentø virtuozai

raudonà sienà suprojektavo taip,kad jà perlipti bûtø praktiðkai ne-ámanoma. Raudona, kaip ir gelto-na, yra svarbiausios imperatoriðkosðeimos ir Uþdraustojo miesto ski-riamosios spalvos.

Kokia muzika jame galëjo bûtigrojama?

Kinø muzika sena kaip ir visa Ki-nijos civilizacija, todël ji glaudþiai su-sijusi su gamtos reiðkiniais, apeigo-mis, ritualais, mitologija, religija,filosofija, medicina. Muzika senovësKinijoje buvo laikoma mokslo ðaka.Tai mokslas apie muzikos galià, po-veiká ir konstrukcijas. Muzika netbuvo laikoma gydymo priemone.Liaudies muzikos veikiama gimë irvystësi kinø klasikinë opera.

Dalá ðio didþiulio kultûros pali-kimo galëjome ir mes iðgirsti Vil-niuje, Kaune ir Alytuje. Kinijos irLietuvos diplomatiniø santykiø 20-meèio proga Lietuvoje vieðëjo Nau-jasis purpurinis Uþdraustojo mies-to orkestras. Tai kinø klasikiniø irliaudies instrumentø virtuozai, to-bulai valdantys Hugin – dvistygá ver-tikaliai ant keliø laikomà strykiná in-

strumentà, kiniðkø fideliø (smuikø)ðeimos atstovà, Pipa – kartais vadi-namà kiniðka keturstyge liutnia,taip pat apvalaus korpuso liutniàRuan, Dizi – skersinæ bambukinæfleità, Xiao – iðilginæ fleità, Sanxian –tristygæ liutnià, Liuqin – kartais va-dinamà keturstyge kiniðka mando-lina. Visø ðiø instrumentø labaicharakteringi tembrai nuostabiai su-silieja á pasakiðkà Rytø muzikos or-kestrà. Beje, ðià sudëtá papildo dardu skambinamieji horizontalûs in-strumentai – cimbolø pirmtakasYangqin, atliekantis ir bosinæ funk-cijà, bei 19–23 stygø kinø „kanklës“Guzheng.

Muzikos instrumentai per ilgàlaikà yra taip iðtobulëjæ, kad jais ga-lima pagroti viskà. Labiausia, aið-ku, norëjosi iðgirsti kuo daugiau tra-dicinës muzikos. Skambëjo kaimoir miesto liaudies ir tradicinë muzi-ka, atliekama orkestro ir solo in-strumentø, ið kuriø iðsiskyrë solis-tas Hua Wang, fleita dizi atlikæskûriná „Skrendanti kurapka“, ir Pi-pa instrumento virtuozë Jing Yang,atlikusi áspûdingà tradicinio stiliaus

improvizacijà „Karaliaus Chu Dof-fis ðarvai“. Kinø tradicinë muzikaturi istorines asociacijas ir buitiniusvaizdinius kelianèius pavadinimus,kuriuos suprasti labai padëjo vaiz-do instaliacijos ekrane (autorius irreþisierius Yan Lin).

Kiek nuvylë garsaus kinø kontra-tenoro Ma Xiao pasirodymas. Gra-þu buvo klausytis jo savotiðku balsuatliekamos kinø tradicinës muzikos,taèiau Antonino Dvorþako, Fryde-ryko Chopino ir Georgo FriedrichoHändelio kûriniø atlikimas neátiki-no. Gal ir ádomu, kai kinø liaudiesinstrumentais atliekama Europosklasikinë muzika, taèiau Kinija to-kia turtinga savo nacionaliniø ver-tybiø, kad mums jø tikrai nebûtøper daug.

Buvo labai ádomu iðgirsti Kinijosprofesionalià akademinæ muzikà irPekino operos instrumentiná frag-mentà. Tiesiog suþavëjo kompozito-riaus Danhong Wang keturiø daliøkompozicija „Svajos prie þydinèiosslyvos“ ir þanrinis, mitologiniaismotyvais pagrástas Hang Zou kûri-nys „Ðokantis girtas Devarajas“.

Naujojo purpurinio Uþdraustojomiesto orkestras suburtas ið geriau-siø Kinijos konservatorijø auklëti-niø, jie ne tik patys muzikuoja, betir dësto prestiþinëse muzikos mo-kymo ástaigose. Ðtai orkestro direk-torë, instrumento Pipa virtuozë,daugelio konkursø laureatë ir tarp-tautiniø festivaliø dalyvë Jing Yangyra Pekino konservatorijos profe-sorë, o orkestro meno vadovas irdirigentas Shun Liu – taip pat pro-fesorius ir daugelio meistriðkumokursø vedëjas.

Ðis orkestras visam pasauliui de-monstruoja Kinijos tradicinës irprofesionalios muzikos daugiaspal-viðkumà, elegancijà ir meistrystæ.

Galima tvirtinti – rezultatai pra-noko lûkesèius ir kiekybiðkai (jaupirmojo konkurso pretendentøskaièiumi), ir kokybiðkai: per pen-kerius metus á Lietuvos dþiazà at-ëjo ryðki nauja karta, atsivesdamasu savimi ir naujos auditorijos, irgalbût iðprovokuodama kûrybi-niams poslinkiams vyresniø kartø

D . J A D E V I È I E N Ë S N U O T R .


Rita Nomicaitë

Vienas ið nuolatiniø, gal net at-raminiø, nepastovaus kultûrinio gy-venimo reiðkiniø Lietuvoje – èiur-lionistikos konferencijos. Keletàdeðimtmeèiø jas rengia M.K. Èiur-lionio dailës muziejus (ðiemet, re-gis, vyks lapkritá), pastaraisiais me-tais – ir M.K. Èiurlionio namaiVilniuje, Muzikø rëmimo fondas(vasaros konferencijos „Èiurlionisir pasaulis“ Druskininkuose). Vie-nos jø labiau kamerinës, kitos –tarptautinës, bet visos bûna tarpda-lykinës, su prelegentais ið dailës irmuzikos srièiø. Vis dëlto „vienà me-nà“ (prof. Vytauto Landsbergio ter-minas pagrindinei Èiurlionio kûry-bos idëjai apibrëþti) daþniausiai josaprëpia tik publikos atmintyje.

Gausiomis mintimis apie ben-druosius M.K. Èiurlionio kûrybosbruoþus pasiþymëjo rugsëjo 21–23 d.Muzikos ir teatro akademijoje vy-kusi tarptautinë tarpdalykinë kon-ferencija „Mikalojus KonstantinasÈiurlionis (1875–1911): jo laikas irmûsø laikas“.

Vienus fundamentaliausiø pra-neðimø visose minëtose èiurlionis-tikos konferencijose parengianèioprof. Jono Bruverio paskaitos temaðákart buvo „Mikalojus Konstanti-nas Èiurlionis: didingumas“. Ren-ginio teziø knygelëje J. Bruveris ra-ðo (praðom atleisti uþ iðtisà teziønuraðymà, tai prasmingiau uþ ben-drojo posëdþio paskaitos konspek-tà ið klausos):

„Ðiandienos menotyroje esteti-kos kategorijos (groþis, didingu-mas, tragiðkumas ir pan.) vartoja-mos gana retai. Tekstuose apieÈiurlioná pasitaiko anglø kalbos su-blime, sublimity reikðmes atitinkan-tys lietuviø kalbos daiktavardþiai irbûdvardþiai. Jais siekiama apibû-dinti Èiurlionio kûrybos temø ir idë-jø didumà (nepaprastà reikðmingu-mà), neformuluojant kategorijaibûdingo turinio, be to, lietuviø es-tetikoje yra ir terminologinës pai-niavos.

Didingumas yra esminë Èiurlio-nio estetinës patirties savybë. Jà ið-samiai galima paaiðkinti remiantisI. Kanto estetika. Ankstyvieji ir vë-lesni pavyzdþiai: choro kompozici-ja „Liaupsinkite“ (1898; Ps. 29, aud-ros teofanija), paveikslø ciklai„Audra“ (1904, neiðliko), „Tvanas“(1904–1905) – klaiki tvano scena(7-asis laiðkas Devdorakëliui,1906), paveikslas „Nojaus arka“(1909). Taip pat – jûros vaizdai (laið-kai, literatûriniai vaizdeliai, muzi-kos kûriniai, paveikslai, nuotrau-kos), didingos architektûros(piramidþiø, altoriø ir kt.) vaizdai.Èiurlionio apraðyti áspûdþiai iðklau-sius G.F. Händelio oratorijà „JudasMakabëjus“ ir R. Wagnerio operà„Dievø sutemos“ (apraðymai liudi-ja kompozitoriø iðgyvenus specifi-næ didingumo bûsenà, laiðkai iðLeipcigo, 1901–1902).

Citatos: „Ei broliuk, kaip geraijautiesi toje visatos begalybëje, to-

„Judëjæs svarbiausia modernizmo vaga“Konferencija „Mikalojus Konstantinas Èiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mûsø laikas“

je aukðèiausioje, galingiausiojeþmogaus dvasios sferoje. (...) ir tikviena jûra liko tokia, kaip buvus: taspats nuostabus, slaptingas, nesuvo-kiamas ûþesys, ir tolis tas pats, ir tasnekaltas mëlynumas toks pat, kaiptada, ir sidabriniai rytmeèiai, irsnaudþianèios miglos, kaip ir seniauvirð jûros. Taip, kaip ir seniau, sau-lëlydyje, kyla Jehovai dideli alto-riai.“

„Þiûrëk, tarp snieginø kalnø ka-rûnø aukðtø kalnø, bemaþ siekian-èiø dangø, stovi þmogus. Po kojomdebesis pridengia visà þemæ, tenapaèioje vyksta þemiðki dalykai (...),bet debesys pridengë viskà (...).Þmogus (...) þiûri ir laukia. Paþa-dëjo jis, kad auðtant karûnø gaisroakimirkà, uþdainuos himnà saulei“(paralelës: C. D. Friedrich „Klajû-nas virð debesø jûros“; H. Hesse„Stiklo karoliukø þaidimas“, pasku-tinis gamtovaizdis ir Tito ðokis).

„O kai galvoju apie Tave, apie Jû-rà, apie Þvaigþdes, tai girdþiu kaþ-kur lyg tolimà aidà psalmës þodþiø:„Eikite ir stebëkite Vieðpaties dar-bus – kokius stebuklus padarë Die-vas þemëje.“ (Ps. 46;9; ÈiurlionisSofijai)

Kiti pavyzdþiai – triptikas „Him-nas“ (1906–1907), paveikslas „Sau-lës pasveikinimas“ (1909).

Gamtos ir visatos amþinumas,begalybë ir beribë didybë Èiurlio-nio sàmonëje skatino ypaè galingà,stiprø religiná matmená turintá di-dingumo jausmà. Dominus Rex, Di-dysis Visatos Architektas, yra jo pa-grindinë prieþastis.“

„Èiurlionis menà ásivaizdavokaip vientisà materijà, ið kurios ga-lima pasiimti tai vienà, tai kità ele-mentà“, – ið atminties cituoju prof.Graþinà Daunoravièienæ. Pagaliauá èiurlionistikà ásiliejo ði muzikolo-gë, ávairiausio pobûdþio struktûri-niø paslapèiø tyrinëtoja (o ðiostraipsnio pavadinimui panaudotasteiginys ið jos praneðimo). Prieð po-rà metø Druskininkuose teko klau-sytis jos praneðimo „MikalojausKonstantino Èiurlionio moderniz-mas: kriptografija ir palindromai“(iðspausdinta ðiø metø almanache).Kodël Èiurlioniui teko guostis, kadjo niekas nesupranta? – toká klau-simà panaudojusi ðiømeèio prane-ðimo intrigai, G. Daunoravièienëatsakymo ieðkojo analizuodamamuzikiniø sluoksniø kompozicijas,atrasdama jø analogø ir Èiurlioniodailës darbuose.

„Á Èiurlionio muzikiniø opusøtekstus (ypaè nuo 1904 m.) galimaþvelgti kaip á sukurtus ar „nutapy-tus“ sluoksniais, dëliojamus ið skir-tingais bûdais multiplikuojamøteksto fragmentø. Fenomenologi-niu poþiûriu daugiasluoksnë faktû-ra panëðëjo á garsiniø struktûrø arsluoksniø koegzistencijà, kiekvienasjø alsavo menine logika ir jai bûdin-ga plastine tonø kalba. Patys sluoks-niai Èiurlionio daþnai buvo kuria-mi kartojant, permutuojant artransponuojant pasirinktas ávairaus

formato struktûras: ostinato linijas,akordø „kekes“, muzikiniø autogra-fø temas, bet daþniausiai – baziniøintervalø struktûras. IntelektualøÈiurlionio kûrybos pobûdá netiesio-giai patvirtina jo laiðkas Sofijai Ky-mantaitei-Èiurlionienei (1908-11-19). Èia jis pripaþásta, kad siekdamastobulëjimo kûryboje nenori pasi-lengvinti, tik nori nugalëti dar sun-kesnæ uþduotá“, – apibendrinamapraneðimo tezëse. Taèiau per ple-nariná posëdá ekrane stebint garsøaukðèiu paremtas, fantazijos irkruopðtumo kupinas schemas, kir-bëjo klausimas apie tyrinëjamo ob-jekto patikimumà; galbût prelegen-tei vertëjo atsiþvelgti á kûriniøredakcijø skirtumus arba paèiai pa-tyrinëti Kaune saugomus rankrað-èius, bent jø chromatikos neaiðku-mus, kai, tarkime, Èiurlionis,paraðæs prieraktinius alteracijosþenklus, vëliau juo raðo ir prie na-tø, bet – ne prie visø...

Salomëja Jastrumskytë tvirtina:„Á Èiurlionio paveikslø plastinæ sis-temà, ypaè á formos muzikalumà,galime þvelgti fenomenologiðkai –kaip á minties, siekianèios atskleistiir parodyti Visatos dësnius, harmo-nizavimà. Dailininko tapybos plas-tinë sistema nëra baigtinis ir uþda-ras elementø rinkinys, bet màstymo,muzikaliai, ritmingai, nepaliauja-mai ákûnijanèio vaizdus, procesas.Todël Èiurlionio paveikslus galimalaikyti savitu plastiniu universaliøVisatos dësniø, tokiø kaip santykis,hierarchija, prieðprieðos, kartotë, ri-ba ir kt. apmàstymu, tam pasitel-kiant heterogeniðkà ið sensoriniøpradø – regimojo ir girdimojo – su-konstruotà vaizdà.“ S. Jastrumsky-të neabejoja Èiurlionio sinestezinepasaulëjauta. Apie jà buvo vienaipar kitaip uþsiminta ne viename pra-neðime. Antai dailëtyrininkë GretaBerman (Niujorkas) sakë, kad, kal-bant apie Èiurlioná, to negalima áro-dyti, o Wiesna Mond-Kozùowska(Krokuva) sinestezijà laiko kûrybi-nës fenomenologijos apraiðka. Jospraneðimo „Mikalojaus Konstanti-no Èiurlionio „Vieðpaties angelas“ir „Auka“. Vaizduojamosios muzi-kos ir muzikaliosios tapybos tyri-mai“ tezëse sakoma: „Praneðimesiekiama ieðkoti meno kûrinio

eidos (formos, idëjos) dar prieð jamtampant materialiàja menine iðraið-ka. Universalus ir beformis porei-kis bei impulsas kurti leidþia disku-tuoti apie nediferencijuotà visømeno kûriniø pamatà, kuris yra pir-moji kûrybinio proceso dimensija –fenomenas, ypaè aiðkiai iðreikðtasper sinteziná realybës suvokimà irmenininko sintezinius potyrius kû-rybos procese.“ Prelegentë akcen-tavo Èiurlioniui bûdingà ðventostikrovës pajautà ir jos panaðumà suindø religijomis, nes Èiurlionis ti-këjæs, kad visa pasaulio tvarka galibûti atkurta.

„Kûriniø analizë turi tikslà pa-grásti teiginá dël Èiurlionio unika-laus gebëjimo byloti ir teigti postu-latus, kuriais remiasi universaliojiþmonijos kûrybinë patirtis, ir taippat parodyti jo, kaip genijaus, uni-kalumà, sukuriant naujus, daugiap-lanius ir daugiaprasmius meniniusávaizdþius“, – taip praneðimo mo-tyvà nusako Laima Petrusevièiûtë(Oslas, Vilnius), savo plaèiu meno-tyriniu uþmoju èiurlionistus ákve-pianti irgi nebe pirmà kartà.

Kokios kitos temos nagrinëtoskonferencijoje? Helsinkio universi-teto profesorius Eero Tarasti Èiur-lionio kûrybà aptarë remdamasisegzistencinës semiotikos metodais –iðskirdamas du menininko biogra-fijos aspektus, individualøjá ir visuo-meniná; naujas prasmes sukuriàs jøvidinis konfliktas, – bendroje pa-skaitoje dëstë lietuviø muzikologøbièiulis, dabartinis Tarptautinës se-miotikos studijø asociacijos prezi-dentas. Jûratë Landsbergytë nagri-nëjo Èiurlionio kûrybos poveikáBaltijos tautø sàmonei, þadinantá jødvasinæ ir politinæ brandà, univer-salius kaimyniniø tautø ryðius. Ra-sa Andriuðytë-Þukienë pristatë„Èiurlionio suvokimo atspalvius“(anot prelegentës) nuo Èiurlioniomirties iki ðiø dienø. Prof. AntanasAndrijauskas nagrinëjo Èiurlioniofenomenà dabartinës meninës kû-rybos procesø psichologijos veidro-dyje. Èiurlionio ir Juozo Gruodþionuostatas apie lietuviø tautinæ mu-zikà, jø darbus jai plëtoti priminëprof. Algirdas Ambrazas.

Be iðskirtøjø, buvo perskaityti dar

32 praneðimai. Dauguma prelegen-tø èiurlionistikos duomenimis pa-pildë savo ilgametes mokslines te-mas, tarkime, Danutë Petrauskaitëpraneðime „Èiurlionis ir jo kûrybaemigracijoje (1911–1991)“, Riman-tas Astrauskas praneðime „Èiurlio-nio liaudies dainø iðdailos: tautinësaspiracijos ir kultûriniai konteks-tai“; Rûta Gaidamavièiûtë, primi-nusi Èiurlionio retrospekcijas Bro-niaus Kutavièiaus bei VidmantoBartulio opusuose, ir kt. Esminësinformacijos apie Èiurlioná pritrû-kæ uþsienieèiø praneðimai vël bel-dësi á mûsø nevisavertæ savimonæ,nes niekaip negalime á uþsienio kal-bas iðversti ne interpretaciniø, at-skirø, o pagrindiniø duomenø apieÈiurlioná, suraðytø knygose, jau ta-pusiose mûsø menotyros klasika...

Konferencijos baigiamosios me-lodijos nuskambëjo rugsëjo 24 d. –Kaune, Nacionaliniame M.K. Èiur-lionio dailës muziejuje buvo sureng-ta popietë su prof. V. Landsbergiuir jo paskaita „Mikalojaus Konstan-tino Èiurlionio tyrimai“, aplankytaatnaujinta ekspozicija, surengta dis-kusija. Pradëjo konferencijà kvin-tetas ið Roko Zubovo vadovaujamo„Nepaklusniøjø“ ansamblio – An-drius Radziukynas (fleita), JuliusÈernius (klarnetas), Rasa Vosyliû-të (smuikas), Giedrius Þukauskas(violonèelë), Sonata Zubovienë(fortepijonas), atlikæs paties R. Zu-bovo transkribuotus keturis Èiur-lionio kanonus (VL 147, 149, 216,232). Renginiui sëkmës palinkëjoMTA rektorius prof. EduardasGabnys. Organizacinio komitetovadovas prof. Juozas Antanavièiussveikinimo kalboje pasidþiaugë,kad Vilniuje sklando Èiurlionio var-das, kad greta tarptautinio pianistøir vargonininkø konkurso vyksta irmokslinis renginys. Ar, jam pasibai-gus, galëtume vienareikðmiðkai pri-tarti J. Antanavièiaus vizijai, kad ðikonferencija Èiurlioná pakels áaukðtesnæ lentynëlæ? Tiems, kurieyra ásiskaitæ á èiurlionistikos veika-lus ir metai po metø domisi jos ren-giniais, atrodytø vienaip, bet apie„senukà“ Èiurlioná kalbanèius savovisø kartø dëstytojus iðvydæ studen-tai tikriausiai liko ákvëpti, tolesneiÈiurlionio idëjø sklaidai, manyki-me, uþsidegë uþsienio sveèiai.

Kaip pridera, dalyviams pasiûly-ta ir papildomø renginiø: pristaty-ta Rimanto Janeliausko knyga„Neatpaþinti Mikalojaus Konstan-tino ciklai“ bei CD rinkinys „VisiM.K. Èiurlionio kûriniai fortepijo-nui“, nuskambëjo Èiurlionio pianis-tø konkurso laureatø koncertas.Prie konferencijos salës veikë Vai-kø ir jaunimo meno galerijos su-rengtos parodos „100 laiðkø Èiur-lioniui“ dalis.

Konferencijà organizavo Lietu-vos muzikos ir teatro akademija beiKompozitoriø sàjunga kartu su Vil-niaus dailës akademija bei Lietuvoskultûros tyrimø institutu.

M u z i k a

Konferencijos dalyviai R E N G Ë J Ø N U O T R .


T e k s t a i

Kokie simboliai daþniausiai re-prezentuoja Rusijà ðvedø televizi-joje? Sakyèiau, ðiedu: Kremliausbokðtas su raudonàja þvaigþde smai-lëje ir senyva moteris su tuðèiu krep-ðeliu rankoje. Kremlius simbolizuo-ja rusø galios sistemà, jos despotiðkastradicijas ir karinæ jëgà. Jëgos sim-bolizmas toks paveikus, kad Krem-lius netgi vaizduojamas ant kartoni-niø rusiðko kefyro pakeliø. Bobutëspasirodo þurnalistø pasakojimuoseapie Rusijos paprastø þmoniø pati-riamas neteisybes. Èia bobutë iðkylakaip labiausiai paþeidþiama Rusijospilietë. Ðvedø televizija suteikia bo-butëms balsà, kurio, deja, niekas Ru-sijoje nesivargina iðgirsti. Praktiðkaivien tik Ðvedijos televizijoje galimaiðgirsti bobuèiø pasakojimus: senømoterø gyvenimo istorijos ðvedøþurnalistikoje ir kino dokumentiko-je iliustruoja tradicinius ryðius tarpþmoniø ir Rusijos galios struktûrø.Viena vertus, jos atskleidþia bega-linæ paprastø þmoniø kantrybæ ir ge-bëjimà iðgyventi, kita vertus, paro-do galingøjø didybës manijà irledinæ arogancijà silpnøjø atþvilgiu.

Taèiau ir Rusijoje bobutë naudo-jama kaip átikinantis vaizdinys ir re-torinis instrumentas. Dar niekamneátariant, kad Sovietø Sàjunga sto-vi ties subyrëjimo slenksèiu, Gorba-èiovas gatvëse aptarinëdavo ðaliesateitá per televizijà transliuojamuo-se kruopðèiai sureþisuotuose susi-tikimuose su sovietiniais pilieèiais.Prisimenu vienà toká susitikimà9-ojo deðimtmeèio pabaigoje. Dis-kusija netikëtai pasisuko á bobutes.Tarp Gorbaèiovà klausinëjusiø sta-tistø atsiradæs vienas supratingas as-muo paklausë, ar perestroikos esmënëra pakeisti sovietinæ kolektyvinænuosavybæ privaèia, drauge su ið toplaukianèiomis konkurencija ir be-darbyste. Gorbaèiovas atsakë tvirtu„ne“. Jo intencija, teigë Gorbaèio-vas, yra derinti valstybinæ nuosavy-bæ su privaèiu verslu. Pavyzdþiui,pensininkë bobutë papildomai uþ-darbiauja kepdama kepinius na-muose, o jos anûkai po pamokøtuos kepinius parduoda. Gorbaèio-vo pristatyta pertvarkos vizija tebu-vo nedidelis atnaujinimas, be baldøperstatymo ar investicijø: svajonëapie bobutæ kaip kuklià ir nepavo-jingà verslininkæ. Þaisdamas bobu-èiø keliamais jausmais, Gorbaèiovasmaskavo jau pradëtà pavojingà po-litiná þaidimà. Taèiau tikrovë pasi-rodë besanti kitokia.

Kapitalizmui þengiant á RusijàJelcino valdymo metais, darbinin-kai nuolatos eidavo á gatves protes-tuoti prieð neteisingà privatizacijà.Vieðoji nuomonë ir þiniasklaidospriemonës atmesdavo ðiuos protes-

tus vaizduodami opozicijà kaip mi-nià neiðsilavinusiø, isteriðkø þieþu-lø, kurstomø (vadinamojo) „socia-linio pavydo“ ir finansuojamø iðslaptø komunistø partijos fondø.Uþuot pastebëjusios dalyvaujanèiøbobuèiø norà iðreikðti savo politináir pilietiná sàmoningumà, þiniasklai-dos priemonës interpretavo jø pyk-tá kaip senø bobø nesugebëjimàmàstyti naujoviðkai. Demonstrantëbobutë su tuðèiu puodu rankosereprezentavo masiø reakcingumà,o ne þmoniø gebëjimà ir teisæ (ga-rantuotà Gorbaèiovo pertvarkos)reikðti opoziciná poþiûrá. Net ir ðian-dien su Kremliumi susijæ rusiðki ka-nalai vël pasitelkia bobutæ: ðá kartàji simbolizuoja Putino Rusijos laimë-jimus pakeliant gyvenimo lygá ir taipþadina patriotizmà – esà Rusijai da-bar nebereikia keliaklupsèiauti prieðJAV. Bobutë rusiðkose medijose ið-lieka bebalsiu simboliu.

Bobutë kaip kultûros paveldas

Moderniajam patriarchatui yrabûdinga traktuoti senyvas moteriskaip tradicijø puoselëtojas. Ðis po-þiûris, mano manymu, buvo ádieg-tas per Stalino vykdytà Sovietø Sà-jungos modernizacijà. Bolðevikøkultûrinë revoliucija 4-ajame de-ðimtmetyje visiðkai pakeitë kryptá irëmë orientuotis á vadinamàsias ru-siðkàsias kultûros vertybes. Stalinis-tinë Sovietø Sàjungos, kaip rusiðko-sios tëvynës, versija tapo svarbesnënegu bolðevikø transnacionalinë pa-saulinë revoliucija. Ði kultûrinë ru-sifikacijos ir sugráþimo prie tradici-jø kampanija buvo pradëta Stalinoterorui pasiekus kulminacijà, 1937metais. Kampanijos metu Puðkinasbuvo sugràþintas kaip nacionalinisgenijus ir pagrindinë sovietinës kul-tûros ikona, taèiau su aiðkiu stali-nistiniu prieskoniu. To meto laikrað-èiai spausdino reportaþus apieatvirus „trockistø“ teismus bei dar-bininkø laiðkus, reikalavusius visnaujø egzekucijø. O greta, tuose pa-èiuose puslapiuose, spausdinti Puð-kino eilëraðèiai, literatûrologiniaistraipsniai ir poetiniai paðlovinimaiðiam nacionaliniam dainiui, kartuiðreiðkæ ir ðalies nacionaliná, ir Sta-lino asmeniná poþiûrá á kultûrà. Bû-tent tuo metu Puðkino auklë ArinaRodionovna tapo archaizuoto rusið-kumo, liaudiðkumo ir tradicijos sim-boliu. Taigi modernusis sovietinësliteratûros diskursas su Puðkinuprieðaky buvo paskiepytas nuo pa-vojingojo supuvusiø Vakarø viruso –modernizmo. Arina Rodoniovnaásitvirtino Stalino literatûros kano-ne ir, bûdama gan paraðtinë, tapoitin svarbi mokyklinëse programo-se, ypaè pradiniø klasiø, kai vaikai

skaito ir aptarinëja pedagogø apdo-rotas liaudies pasakas. Auklëjimosistemoje rusø liaudis, reprezentuo-jama, ðalia kitø, senosios gerosiosArinos Rodionovnos, ir buvo tas ne-iðsemiamas genialiojo dainiaus beisocialistinio realizmo ákvëpimo ðal-tinis. Arina Rodionovna ágijo visosSovietø Sàjungos sielos statusà. Bû-dama visø sovietiniø vaikø bobutë,Arina Rodionovna ir jos pasakos ta-po iðkilia to meto pedagoginës lite-ratûros, vadovëliø bei mokymo pla-nø figûra ir taip reikðmingai prisidëjoprie ðios daugiatautës ðalies rusifi-kacijos.

Bobutë kaip ðvietimo politika

Gan ironiðka, kad neturëdamanieko bendro su tikràja Arina Ro-dionovna, kuri Puðkino vaikystësmetais ið tikro buvo stikliuko neven-gianti valstietë paauglë, o ne mielasenutë, bobutë tapo svarbiu kana-lu, per kurá sovietinis reþimas die-gë sovietiná civilizacijos ir ðvietimomodelá. Tai ji, bobutë, sekë vaikamspasakas, ið dalies verèiama sovietøvaldþios, reikalaujanèios, kad tëvaidirbtø visà darbo dienà, bet nepa-sirûpinusios pakankamu vietø vai-kø darþeliuose skaièiumi. Bobutë ið-eidavo á pensijà penkiasdeðimtpenkeriø metø amþiaus, ir visi, taippat ir tëvai, tikëjosi, kad ji priþiûrësvaikus, kol mama ir tëtis bus dar-be. Todël daþniausiai bobutë pama-tydavo pirmàjá vaiko þingsná ir ið-girsdavo pirmuosius þodþius. Jibuvo atsakinga uþ tai, kad vaikai bû-tø supratingi ir graþiai elgtøsi. Ne-retai bobutë buvo pirmoji skaitymoir raðymo mokytoja. Ji rûpinosi irvaikø sveikata, uþimtumu, korega-vo netinkamas paþintis ir atidþiaistebëjo vaikø seksualinius polin-kius. Trumpai tariant, bûtent bobu-të buvo atsakinga uþ civilizavimoprocesà ir veikë kaip vaikø vadovëkalbiniø konvencijø ir kultûriniøkonstrukcijø labirinte. Ji skatinovaikus lankyti muzikos mokyklà irprivaèiai mokytis anglø kalbos, mo-kë raðyti, pieðti ir tapyti – bûtent taipatsimename savo bobutes mes, ma-no kartos intelektualai, ta paskuti-në sovietinë karta, kurios laimingavaikystë sutapo su stalinizmo sugrá-þimu, nors ir ðvelnesne forma, Breþ-nevo politinës ir ekonominës stag-nacijos metais. Tai auksiniai laikai,kuriuos su ðvedams nesuvokiamuemocionalumu prisimena 8-ojo de-ðimtmeèio karta.

Ðios bobutës, kaip að jas prisime-nu, daugiausia buvo iðëjusios á pen-sijà moterys, neretai naðlës. Jos ne-apsiribojo ðeima, bet veikë ir kaipteisëjos vieðojo elgesio klausimais.Bobutë turëjo stiprø teisingumojausmà ir retai susilaikydavo neið-reiðkusi savo poþiûrio, o poþiûrá jiturëjo apie visus ir viskà. Gerai þi-nomas vaizdas: bûrelis bobuèiø, së-dinèiø ant suoliuko prie áëjimo álaiptinæ ir apkalbanèiø kiekvienàpraeivá, ypaè merginas ir jø kava-lierius. Net ir ðiandien, praëjus dvi-deðimèiai metø po Sovietø Sàjun-gos subyrëjimo, bobutës sëdi ant

suoliukø visoje Rusijoje, diskutuo-ja ir teisia (nors dabar tai jau nau-jos, posovietinës bobutës).

Bobuèiø sprendimai priimami re-miantis sveiku protu ir visada atsi-þvelgiant á kitø asmenø interesus.Tai, kad kitø gerovë yra svarbiau uþsavà patogumà, yra nepakeièiamataisyklë. Pavyzdþiui:

– Kà tu sau galvoji eidamas á ba-seinà be maudymosi kepuraitës? Arneþinai, kad ne visiems patinka ta-vo neðvarûs plaukai?

Arba:– Kodël tu sëdi susikëlæs kojas

ant suoliuko? Pagalvok apie kitus,galbût jie nori prisësti ir pailsëti.

Arba:– Jaunuoli, praðom stoti á eilæ. Ar

nematai, kad kiti stovi ir laukia?Arba:– Jau tas Malevièius. Iðsilavinæs

menininkas. Ir tapo juodà kvadratà,nors pasaulis yra toks spalvingas.

Bobutës traktavo visuomenæ itsavo auklëjamus anûkus ir joms netnekildavo mintis, kad jø komenta-rai gali bûti nepageidautini.

Ádomu, kad ir sovietinis reþimasnemëgo „to Malevièiaus“ dël tø pa-èiø prieþasèiø kaip ir bobutës. So-cialistinio realizmo dogma reikala-vo, kad menininkas „sàmoningaiatspindëtø aktualià tikrovæ“. Kitaiptariant, tai reiðkë, kad menininkasturi tenkinti ideologinius reþimoporeikius, laikytis priimto kanonoir apriboti savo meniná individua-lumà. Taigi Malevièiui dvigubai ne-pasisekë. Bobutei Malevièius atrodëgan vaikiðkas, bet jinai já auklëjo sumeiliu rûpesèiu, ir tai buvo didelisskirtumas nuo valstybës, kuri Ma-levièiø cenzûravo ir leido jam nu-mirti pamirðtam.

Bobutës kontroliuojama teritori-ja driekiasi didþiøjø meniniø ir ide-ologiniø karø uþribyje. Bobutë yraprivati: ji gyvena nostalgiðkuose vai-kystës prisiminimuose, ji suteikiasimbolinæ erdvæ, laisvà nuo ekono-miniø ir politiniø suaugusiøjø pro-blemø. Emocijø lygiu bobutë palai-ko egzistuojanèià sistemà, o kartuiðlaisvina nuo sistemos grieþtumo irantikinës tragedijos vaidmenø, kurdidvyris ir auka prieðinasi konfor-mistams ir budeliams. Dël meiliosbobutës kontrolës þmogus tampa

neatsakingu vaiku. Bobutë valdokaralystëje, kur politika ir istorijasugráþta á nekaltybës bûsenà, pre-pubertetiná amþinos ramybës bûvá.

Bobutë kaip atminties politika

Atrodo, kad ðiandien bobutës pati-ria renesansà. Mano elektroninio pað-to dëþë prikimðta laiðkø ið visokiø ge-nealogijai skirtø interneto svetainiø.Mano korespondentai rusai giliai pa-sinëræ á ðeimos tyrinëjimus ir kiekvie-nà vakarà að turiu trinti automatiðkaisugeneruotas þinutes apie tai, kadnaujos bobuèiø (apie kuriø egzisten-cijà net neátariau) nuotraukos ir var-dai atsirado ðeimos medyje.

Nors raðau „renesansas“, noriupabrëþti, kad bobutë yra gana nau-jas fenomenas ir socialinis kûrinys.Prieð Gorbaèiovo „perestroikà“,mano socialinëje aplinkoje nebuvoáprasta pasakoti apie savo ðeimà,tuo labiau klausinëtis apie kitø bo-butes ir panaðiai. Sovietinë ðeimaturëjo daug paslapèiø ir gerai iðauk-lëtas þmogus turëjo tai gerbti; smal-suolis galëjo bûti palaikytas infor-matoriumi. Taèiau Gorbaèiovolaikais ávyko stebuklas: þmonës së-dëjo virtuvëse su savo draugais, dis-kutavo apie vieðumà (glasnost), kri-tikavo partijà ir nebesibaimino, kadtarp jø gali bûti skundikas.

Kai pokalbyje prie virtuvës stalostebuklingai atsirasdavo bobutë, is-torija tuoj pat pakrypdavo visai ki-tu kampu. Staiga visi ágijo savo is-torijas. Kaþkas turëjo bobutæ, kurisëdëjo gulage, arba bobutæ, kuristudijavo Ðveicarijoje prieð karà.Arba bobutæ, kuri buvo iðtekëjusiuþ liaudies prieðo. Arba pati bobu-të buvo „trockistë“. Arba kaþkienobobutë, kurios kilmë, nepaisant aið-kaus vokiðko akcento, anksèiau bu-vo neaiðki, staiga pasirodë kilusi iðPavolgio vokieèiø. Ir beveik neið-vengiama, kad netgi oficialiai rusið-kose ðeimose buvo maþø maþiau-siai viena bobutë þydë. Arba bobutësu giminaièiais Amerikoje. Ir nie-kas nebesivarþë apie tai kalbëti. Taibuvo tolygu naujo þemyno atradi-mui. Ðalis, kurioje þmogus gyvenovisà savo gyvenimà, pasirodë turin-ti visai kità istorijà, visà laikà tyliai

Bobutë kaip kultûros politika

N U K E L T A Á 5 P S L .

Nesu tikra, ar frazë „bobutës pasakos“ ir ðiandien tebevartojama norintpaneigti kvailokus, naivius ar akivaizdþiai neteisingus teiginius. Tiesà sa-kant, tik perskaièiusi Irinos Sandomirskajos esë apie Rusijos bobutes susi-màsèiau apie iðties giliai ásiðaknijusá diskursà, kuris konstruoja senyvas mo-teris kaip ypatingo þinojimo ir kultûros, atsakomybës ir moralës subjektus.Tikiuosi, kad ðis tekstas, nors skirtas ðvediðkai auditorijai, bus ádomus lietu-viø skaitytojams(-oms) ir galbût ákvëps pamàstyti apie vyresniø moterø is-toriná ir nûdiená vaidmená Lietuvos visuomenëje.

EGLË R INDZEV IÈ IÛTË

Anna Dauèikovããããã. Ið serijos „Maskva. Moterys. Sekmadienis“. 1988–1990 m.


egzistavusià, bet nepastebëtà mûsøkasdienybëje.

Tiesiog bobutë

Ðiandien virtuvës stalà pakeitë in-ternetas su genealogijø portalais.Senos fotografijos tapo svarbesnësuþ pasakojimus, – „perestroikos“metu þmonës pasinerdavo á bepro-tiðkus pasakojimus, ðiais laikais ku-riant savo identitetà remiamasi fak-tais. Stebëtina, bet galbût ir dësninga,kad jaunesnieji rusø intelektualai tu-ri visai nedaug valstybinës cenzûrospatirties ir nostalgiðkai svajoja apiesovietiná normatyvumà.

Gorbaèiovui atðaukus cenzûrà,Rusijoje kurá laikà buvo galima pa-jausti beveik neribotà raiðkos lais-væ. Paskui atsiduota neribotai nos-talgijai. Pakartotinis þiniasklaidos,

ypaè televizijos, suvalstybinimas perpastaruosius aðtuonerius metus ne-buvo juridiðkai sankcionuotas ir në-ra jokio cenzûros aparato, kuris nu-statytø vieðai raiðkai leistinà poþiûrá.Vietoj senosios sovietinës cenzûrosatsirado institucijø vidinë cenzûra,kelianti stiprø propagandiná triukð-mà televizijos ekrane ir daranti me-dijas nepralaidþias iðorinei informa-cijai. Jeigu vyriausiasis redaktoriuspublikuoja kokià nors nevalstybinæorganizacijà kompromituojanèiàmedþiagà, pavyzdþiui, amerikietið-kos átakos „agentûrà“, tai daromane verèiant cenzûrai, bet atsargiaipasiskaièiavus esamos rizikos ir ga-limo pelno galimybes. Ðalies saugu-mas ir tautos gerovë turi bûti svar-biausia. Bûtent tai, ko mokë bobutë.Bobutës indoktrinuota iðmintis pa-verèia cenzûrà nereikalinga pra-banga.

Tuo paèiu metu autobiografi-

niuose pasakojimuose ir politiniuo-se diskursuose bobutei tenka visnaujas vaidmuo. Atmintyje ji iðkylakaip ðvelni alternatyva oficialioms,sovietinëms ir posovietinëms ha-giografiðkoms genealogijoms, ku-rios tiesiog seka kardø trajektori-jas: revoliucijos ir karo didvyriai,liaudies tëvas Stalinas, tautos tëvasPutinas, oligarchai, banditai, kovoto-jai ir taip toliau. Ðiame kontekste bo-butë yra oponuojanti, bet ne prievar-tinë jëga. Jos taikus iðmintingaspamokslavimas skatina siekti minkð-tø reformø, labiau harmonizacijosnei revoliucijos.

Kita vertus, patriarchalinis bobu-tës mitas yra ne vienintelis veiksnys,kuriantis jos socialiná vaidmená.Minkðtoji bobutës galia yra ásiðak-nijusi sudëtingose socialinëse, po-litinëse ir ekonominëse sàlygose,kurios trukdë ið esmës modernizuo-ti ir vëliau demontuoti sovietinæ

valstybæ. Ne maþiau svarbi ir prieð-taringa sovietinë lyèiø politika, ið-kilmingai skelbusi lygias teises, o iðtikrøjø palaikiusi stiprø patriarcha-tà praktikoje. Visa tai veikë poso-vietinës bobutës situacijà, jos gebë-jimus naudotis simboline galiamaþesnio, bet ne maþiau svarbauspolitinio teatro uþkulisiuose.

Ðiuolaikinë bobutë paprastai yralabiau iðsilavinusi ir pasiekusi geres-nës profesinës karjeros negu anks-tesnës bobutës. Taèiau tai ji, o nejos nemokðos anûkai, programuo-tojai ir verslininkai, rizikuoja netek-ti darbo: bobutë yra pripratusi au-kotis, ir sistema tai skatina. Visàsavo gyvenimà ji dirbo dviem pa-mainomis, darbovietëje ir namuo-se ir, bûdama atsakinga uþ namøûká, iðmoko spræsti kasdienes pro-blemas, nulemtas sovietinës defici-tinës ir kapitalistinës posovietinësekonomikos. Daugelis bobuèiø sa-

vo vaikystëje iðgyveno sovietinæ is-torijà, karus ir represijas. Jos iðmo-ko kalbëti ir tylëti, taèiau visada bûtisàmoningos ir nepamirðti. Daugelisjø buvo partijos narës, ypaè ðiuolai-kiniø antikomunistiniø intelektualø,uþaugusiø ideologiðkai angaþuotoseðeimose, bobutës. Visos jos buvoliudininkës ir daugiau ar maþiauprisidëjo prie ideologiniø kampani-jø. Asmeniðkai patyrusios socializmàir kapitalizmà, bobutës gali palygintiðiuos reþimus ne vien teorinëje plot-mëje. Todël nesileiskime apgauna-mi apraðytø medijø vaizdiniø: bo-butës nëra nei pasyvios aukos, neimarionetës, kuriomis lengvai mani-puliuoja populistai. Savo vertini-muose ir asmeninëje politikoje,ypaè auklëjant anûkus, bobutë pir-miausiai pasikliauja savo patirtimiir nepasiduoda retorikai.

I R INA SANDOMIRSKAJA

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

pavidalinimo“, teksto iliustracijos arsceninës atmosferos sukûrimo funk-cijø. Netgi konceptuali, „pastatymi-në“ scenografija tampa nebemadin-ga. Tokiuose spektakliuose kaip„Miranda“ scenovaizdis veikia, kom-piuteriniais terminais kalbant, kaip„interfeisas“, t.y. prasminio komu-nikavimo tarp reþisieriaus ir þiûro-vø priemonë.

Ásiþiûrëjæ á „Mirandos“ dekora-cijà ádëmiau pamatysime, kad tainëra atseit tipinës sovietmeèio bui-ties atkartojimas, o gana padrikas,nelogiðkas ir plokðèias tos epochosdetaliø, kaip þenklø, kratinys. Èianëra atmosferos, epochos, nostal-gijos, tëra mëginama paveikti tamtikros publikos dalies tam tikrusasociatyvinius (pavadinkime juos„nostalgiðkais“) refleksus. Ir tai pa-vyksta padaryti meistriðkai.

Bëda ta, kad tie refleksai iðlikætik tam tikrai nedidelei publikos da-liai; likusi dalis tø refleksø arba vi-sai neturi, arba visomis iðgalëmisstengiasi jø atsikratyti, ir toks ape-liavimas juos tik erzina. Tuomet ko-kio tikslo siekia spektaklio kûrëjaiir kodël didþioji publikos dalis, ne-suvokusi (galvà guldau!) tos reþisû-rinës formulës groþio, pasibaigusreginiui darniai „balsuoja uþpaka-liais“ ir ilgai ploja tarsi TSKP su-vaþiavimo delegatai?

Kaip jau kadaise minëjau, O.Korðunovas yra nepagydomas ide-alistas ir romantikas, – visas jo me-nas yra apeliuojantis, t.y. aistringainukreiptas á publikà, ir laukiantis at-sako, gyvos reakcijos, komunikavi-mo. Tai yra graþu ir verta pagarbos,ir tai jau vakarykðtë diena. Nes pub-lika jau nebëra vienalytë, ji susi-skirsèiusi á egocentriðkø individø irkorporatyvines „pareigybiniø vien-minèiø“ grupeles. Todël ne visiems,sëdintiems salëje, buvo áskaitomasspektaklio „Miranda“ turinys. Taiistorija, liudijanti, kad laisvas sielosskrydis ir beribës fantazijos kerai, pa-vaizduoti W. Shakespeare’o „Audro-je“, yra visiðkas blefas. Tëra tik visið-ka nelaisvë, þmogus pasmerktasgyvuoti hermetiðkoje ankðtoje jam

skirto laiko kapsulëje ir bûti nuolatpersekiojamas demonø – tiek praei-ties nuodëmiø ir sàþinës grauþaties,tiek savos gyvuliðkos prigimties.

Kaip savo kûrybos keliu á priekánuosekliai þengiantis menininkas,O. Korðunovas vis atsigræþia (betniekada – tiesmukiðkai) á savo anks-tesnæ kûrybà – oberiutø spektaklius„Ten bûti èia“, „Senë“, „Labas SoniaNauji Metai“, taip pat „Oidipas ka-ralius“ ir netgi „Nuostabioji ir grau-dþioji Romeo ir Dþuljetos istorija“.Tø reminescencijø kupinas spektak-lio „Miranda“ „interfeisas“, tai ádo-mu stebëti suvokiant, kad O. Korðu-novas ið tiesø rodo visai ne tai, kà rodo(tiksliau pasakius, ne vien tai), ir tuojis yra tikras modernus menininkas.

Tai, kad tokiu bûdu O. Korðuno-vo kuriamas teatras galbût pamaþutampa „vieno þiûrovo teatru“, ab-soliuèiai nesvarbu.

Apskritojo stalo ðachmatininkai

Spektaklá „Nusiaubta ðalis“ pavy-ko pamatyti rugsëjo 22 d. Naciona-linio dramos teatro Didþiojoje sce-noje. Beveik keturias valandas sudviem pertraukomis trukusiame,bet neprailgusiame reginyje puika-vosi retas scenos paþibø þvaigþdy-nas: Vytautas Rumðas, Arûnas Sa-kalauskas, Saulius Balandis, PovilasBudrys, Viktorija Kuodytë, EvaldasJaras, Marius Jampolskis, Gytis Iva-nauskas, Neringa Bulotaitë, Marty-nas Nedzinskas ir kiti jauni talen-tingi aktoriai.

Su ðiuo projektu (nenorom èiatenka pavartoti ðá terminà) teko su-sipaþinti per jo sumanymo prista-tymà 2003 m. Kultûros ministerijo-je. Pirmàkart jis buvo suvaidintas2004 m. Vilniuje, apleistose „Tie-sos“ spaustuvës patalpose, paskuibuvo surengtas jo parodymas Klai-pëdos uoste, Gdansko laivø statyk-loje, Kauno gamykliniuose ir pre-kybiniuose angaruose, iðgriautojeKauno dramos scenoje ir galiausiaikelis kartus – Vilniaus Teatro are-noje. Taigi, dabar ðis netradicinëmserdvëms pritaikytas projektas pir-màkart rodomas tradicinëje teatroscenoje.

Reþisieriaus Gintaro Varno su-manymas ið pat pradþiø buvo grieþ-to þanrinio apibrëþimo, tvirtø erdvi-niø ir laiko rëmø neturintis reginys,pritaikytas rodyti istorinëse ir ga-myklinëse erdvëse arba tiesiog pa-viljone. Toks nesuðukuotas, nesu-plûktas, ritmiðkai itin pratisas irtradiciniø sceninio laiko taisykliønepaisantis spektaklis. Martos Vo-syliûtës scenografija ið dalies per-këlë á Nacionalinio teatro scenà tønetradiciniø erdviø dvasià, taip patiðsprendë esminæ ðio pastatymo –sceninio laiko ir manipuliavimopublikos dëmesiu – problemà. Ne-ámantrios pastoliø konstrukcijosskrodþia tuðèià scenos erdvæ, o ek-rane per visà scenos horizontà mo-notoniðkai juoda viduramþiø gobe-lenø projekcijos: kai vaizduojaApskritojo stalo riteriø siuþetus –

á deðinæ, o kai tiesiog þvaigþdëtàdangø – á kairæ.

Toks akivaizdþiai techniðkai ið-spræstas sceninio laiko tëkmës pa-rametras atpalaiduoja aktorius nuoprievolës „stumti“ vaidyba ar kaipkitaip rûpintis siuþeto ritmingumu.Vokieèiø dramaturgø TankredoDorsto ir Ursulos Ehler pjesë „Mer-linas, arba Nusiaubta ðalis“ jungiakelis viduramþiø literatûros siuþetusapie burtininkà Merlinà, ÐventàjáGralá, Karaliø Artûrà ir Apskritojostalo riteriø bendrijà á ávairiø þanrøtekstiniø epizodø sekà – filosofiniøir buitiniø, meilës scenø ir monolo-gø, kolektyviniø konfliktø ir disku-sijø. Reþisierius ðias scenas paávai-rina ðeðëliø bei lëliø teatro, taip patávairiais rekvizito, kostiumø, apðvie-timo ir kitais triukais.

Ádomu, kad nepaisant personaþøgausos, situacijø spalvingumo irtekstø dramatiðkumo apie bran-dþius vaidmenis èia sunku ðnekëti.V. Rumðas nelabojo vaidmenyje de-monstruoja demoniðkumà, A. Sa-kalausko burtininkas – iðradingàmistiðkumà, S. Balandþio KaraliusArtûras – korporatyviðkai „kara-liauja“, o kai pasensta – vaizduojasenatvæ; V. Kuodytës suvaidintaaistringa Gineverë rodo aistringu-mà, P. Budrio Lancelotas – aistrà irkilnumà, Emilija Latënaitë trykðta(netgi perdëm) moteriðkumu. Tamtikrà (ir labai ðokiruojanèià) vaid-mens evoliucijà nuo infantilaus jau-nuolio iki kruvino monstro suvai-dina G. Ivanauskas (Persifalis).Uþtat M. Jampolskis iðsiskleidþialabiausiai. Vaidindamas blogio ge-nijø Mordredà, jis tarsi atgabena áscenà iðtisà arsenalà iðraiðkos prie-moniø ið rusiðkø serialø apie ma-fiozus, ciniðkai ir mikliai besitaðkan-èius aukø krauju, besimëgaujanèiusiðradingais jø paþeminimo bûdais.

Keraminës ðachmatø figûros, su-statytos scenoje, padeda vaidinto-jams jausti þaidybinæ vyksmo prigim-tá, o finale estetiðkai ðokiruojantis tøfigûrø dauþymas á ðipulius stikliniaiskumðèio dydþio rutuliais ir besisu-kantis Apskritojo stalo atvaizdas

ekrane vainikuoja reginio scenogra-finæ koncepcijà. Belieka pridurti,kad spektaklis akivaizdþiai nepra-ilgo nei televizijos serialø mëgë-jams, nei águdusiems ir priekabiemsteatralams.

Publikos ir teatro sàmokslas

Praëjusià savaitæ Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijos Teatro irkino fakulteto Meno istorijos ir te-orijos katedra surengë tarptautinæstudentø teatrologø konferencijà„Kai teatras kalba apie teatrà“.

Praneðimus skaitë bûsimi teatro-logai ir teatro kritikai ið LMTA irVytauto Didþiojo universiteto, taippat ið Rusijos – Maskvos teatro uni-versiteto GITIS, Sankt Peterburgoteatro meno akademijos SPbGATI,Rusijos meno instituto RIII. Kon-ferencija vyko anglø kalba.

Jos tema – „Teatras ir metateat-riðkumas“ – daro garbæ jos suma-nytojams ir tikrai nusipelno solidþiøðios srities autoritetø diskusijos. Betir jauni teatrologai priëjo bendrosiðvados, kad metateatriðkumas në-ra vien teatro gyvenimà vaizduojan-èios pjesës ar siuþetui pasitelkti te-atro elementai. Ðiuolaikinis „teatrasteatre“, t.y. teatro savirefleksija, yragiluminis ir daugiasluosksnis reið-kinys, neatsiejamas teatro kûrëjø irpublikos komunikavimo aspektas.Antai sunku „pasigauti“ visas spek-taklio „Miranda“ prasmes neskai-èius W. Shakespeare’o „Audros“,neþinant jos pastatymø tradicijos irO. Korðunovo kûrybinës patirties.Taip ir spektaklis „Nusiaubta ðalis“bus ne visiðkai suprastas, jei igno-ruosime jo netradiciniø erdviø pa-tirtá ir riteriø literatûros tradicijà –nuo Chrétieno de Troyes iki J.R.R.Tolkieno.

Paradoksas tas, kad tokios patir-ties þiûrovø salë neturi. Beveik nie-kas nepastebi visø smulkmenø, ku-riose glûdi prasmë. Taigi tenka arbanujausti, arba tiesiog apsimesti. To-dël pabaigoje ir plojama atsistojus,tokiu bûdu liudijant nebylø þiûrovøir teatro suokalbá. Publika visuometgeranoriðka ir todël visuomet teisi.

T e a t r a s

Prasmë – smulkmenoseA T K E L T A I Ð 1 P S L .

OKT spektaklis „Miranda“ D . M A T V E J E V O N U O T R .


T a r p d i s c i p l i n ø

Smalsu, kaip susidomëjai garsu: arið pradþiø suvokei já akademiðkai irtik vëliau priëjai prie konceptualiødalykø, ar nuo pat pradþiø turëjaisavo supratimà apie kompozito-riaus uþduotá? Papasakok, kaipatsidûrei Osle ir pradëjai studijuotimuzikà?

Tai prasidëjo tikriausiai nuo juo-dojo metalo ir gitaros. Vëliau, be-klausydamas „Burzum“ ir „Nahash“,atradau ðiuolaikinæ akademinæ mu-zikà, kurià vëlai vakare transliuoda-vo Lietuvos radijas. Tada ir kilo klau-simas: kaip tiems kompozitoriamspavyksta tokià muzikà sukurti? Kàreikia þinoti, kad dvideðimties þmo-niø ansamblis suprastø, kà ir kaipgroti? Ëjau á bibliotekà, skolinausimuzikos teorijos knygas, iðmokauraðyti natas. Pradëjau lankyti Osval-do Balakausko kompozicijos pamo-kas, raðyti pirmuosius kûrinius.Bandþiau stoti á Lietuvos muzikosir teatro akademijà. Deja, neturintformalaus muzikinio iðsilavinimo, podviejø bandymø pakliûti á kompozi-cijos klasæ nepavyko. Taip gyvenimassusiklostë, kad tuo metu daþnai bû-davau Norvegijoje, tad padaviau do-kumentus stoti á Oslo akademijà irnesunkiai iðlaikiau egzaminus. To-liau jau, kaip sakoma, istorija.

Kada ir kas inspiravo susidomëjimàvizualiaisiais menais? Kas þavëjo,masino tada ir kas dabar?

Viskas vyko paraleliai. Tuo me-tu, kai dar gyvenau Vilniuje ir stu-dijavau muzikà, Lietuvoje garsomeno niða dar nebuvo labai iðeksp-loatuota, idëjas buvo galima labaigreitai realizuoti vizualaus menokontekste. Pradëjau dalyvauti paro-dose, kolaboruoti su menininkais.Tai labai motyvavo. 1999–2007 me-

Galios teritorijojeMenininkà Ignà Krunglevièiø kalbina Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë

tø laikotarpiu domino daug kas irnorëjosi daryti viskà: raðyti muzikàorkestrams, organizuoti kino festi-valius, filmuoti dokumentinius fil-mus, montuoti garso instaliacijas.Temø ir idëjø eklektiðkumà galbûtpaveikë nestabili posovietinës Lie-tuvos pirmojo deðimtmeèio aplinka,kai senos taisyklës buvo pakeistosnaujomis ir jaunoji karta negráþta-mai kultûriðkai „suvakarëjo“. Ðiuometu galbût daugiausiai dëmesioskiriu idëjoms, o þanrø kiekis tik di-dëja. Psichologija, psichiatrija, kri-minalistinë mitologija, architektûra,

ekonomika, kinas, niðiniai muziki-niai þanrai – kitaip tariant, visa tai,kas lieèia ir galià, ir „gerà gyveni-mà“, man yra aktualu ir vienokiuar kitokiu bûdu atsispindi manodarbuose.

Kurá ið savo projektø vertini la-biausiai, kuris tau svarbiausias?

Visi projektai man vienodai svar-bûs. Netgi jeigu ðiandien vienas dar-bas atrodo geriau uþ kità, rytoj ver-tybës gali ir pasikeisti. Todël á savodarbus þiûriu ne kaip á individualiøprojektø kolekcijà, bet kaip á vien-tisà laiko blokà: 1999–2007, 2007–2011 ir t.t.

Nors jau nemaþai metø gyveniOsle, Lietuvoje esi gana þinomas:dalyvauji parodose, projektuose.Taèiau ar jautiesi Lietuvos meni-ninku? Su kuria ðalimi labiautapatiniesi?

Manau, visada bûsiu Lietuvosmenininku, nors þiûrint ið ekono-minës pusës – akademiná iðsilavini-mà gavau Norvegijoje, tad kaþkiek

atstovauju ir ðiai skandinavø ðaliai.Manau, esu dvigubas agentas kul-tûros srityje.

Tavo kûrybos temos susijusios sugarso ir vaizdo átaigos bei galiostyrinëjimais. Kiek matyti ið video-dokumentacijø, darbuose naudojitam tikrus ið psichologijos perim-tus priëjimo ir þmogaus paveikimobûdus. Netgi dokumentinæ medþia-gà ið tardymø ir terapijos sesijø.Man neteko dalyvauti tavo perfor-mansuose, bet bandydama ásivaiz-duoti jø poveiká pasijutau kaippacientas psichiatro kabinete,kuriam rodoma hipnotizuojanèiaibesisukanti spiralë. Ar sukeltiafekto bûsenà þiûrovui – vienas iðtavo tikslø?

Valdþios ir galios troðkimas yrauniversalus þmogiðkas reiðkinys. Be-veik niekam jis nepatinka, bet tai tarsioras, be kurio þmogus negali iðgyven-ti. Teisësaugos institucijos, psichiat-rija, savæs tobulinimo pramonës ir pa-naðios institucijos turi savo specifinæmanipuliavimo kalbà, kurioje esantipsichologinë átampa mane labiausiaiir domina. Sakykim, tardymo dia-logas yra gana átemptas pokalbis irpuikus galios naudojimo pavyzdys.Bûtent ta átampa, atsirandanti tarpeiluèiø, ir nurodo man, kaip kurtimuzikà, kaip sudëti tekstà ekraneir kaip eksponuoti darbà publikai.Savo kûriniuose stengiuosi tokiàpsichologinæ átampà perteikti pasi-telkæs muzikà ir videovaizdà. Visitekstai, kuriuos naudoju savo nau-juose darbuose, yra „pasiskolinti“ið jau minëtø institucijø veiklos me-dþiagos. Ji veikia kaip dokumentas,garantuojantis teksto autentiðku-mà. Taip, sukelti afekto bûsenà tik-rai yra vienas ið mano tikslø.

Danutë Gambickaitë

Neseniai skaièiau legendà apieKauno vardo kilmæ. Jà XIX a. grei-èiausiai susapnavo istorikas Teodo-ras Narbutas. Tikëta, kad lietuviaikadais garbino dievaitá Kauná, grai-kø Apolono atitikmená. Jam prieNemuno statë statulas ir aukojo au-kas. Neva nuo jo vardo ir kilo Kau-no pavadinimas.

Tokiø skaitinëjimø laikotarpiu iriðgirdau apie „Atminties sapnus“ –projektà-dedikacijà, skirtà Laisvësalëjai. Turbût tai bus tikrø tikriau-sia mitogeografija arba mitografi-ja, pamaniau. Juk Laisvës alëja – is-torijø ir metaistorijø prisodrintaerdvë. Ávairiausios: ir susapnuotos,ir realios mizanscenos sunkiasi irsrûva alëjos grindiniu, tad sutarti sujomis iðties nelengva.

Vienas ádomesniø projekto daliø –Tautvydo Bajarkevièiaus garso take-

Apie alëjø alëjàProjektas „Atminties sapnai“ Kaune

lis „Alëjø alëja“ skirtas audiopasi-vaikðèiojimui Laisvës alëja. Norsgarso takelis skirtas vaikðèiojimui,puikiai tinka ir raðymui. Galø gale juktekstas taip pat gali bûti pavadintaspasivaikðèiojimu, o klaviatûros myg-tukø klaksëjimas galëtø pritarti „Alë-jø alëjos“ garsams ir ritmams.

Ëjimas, pasivaikðèiojimas alëjo-mis bûna kitoks nei ëjimas kurianors kita miesto erdve. XIX a. vi-duryje prasidëjæs gatviø tiesinimobumas nuo Georges’o-Eugene’oHaussmanno Paryþiaus pertvarky-mo nusirito per visà Europà. Nu-brëþtos plaèios alëjø ir prospektøvertikalës praplëðë siaurø ir kreivøviduramþiðkø gatveliø raizginá, at-vërë horizontà ir radikaliai pakeitëpasivaikðèiojimo áproèius.

Eidamas alëja labiau susitelki ápatá ëjimo, pasivaikðèiojimo proce-sà, stebi ir analizuoji aplinkà kitaip.Einant kitomis miesto erdvëmis ir-

gi stebima, taèiau „alëjiniam“ ste-bëjimui yra daugiau erdvës, jis tam-pa labiau periferiniu. Alëjose yratiesiog ëjimas dël ëjimo, þiûrëjimasdël þiûrëjimo, klausymas dël klau-symo. Regis, alëjoje ir alëjos gar-sus girdi kitaip. Toks klausymasis la-biau savitikslis.

Tautvydo sudëliotas garsø ið ávai-riø pasaulio alëjø koliaþas ásiterpiaá realios dabarties erdvës garsynà iruþtikrina heterochroniðkas (vieno-je vietoje sutelktos kelios laiko at-karpos) ir sapniðkas klausanèiojopatirtis. Viskas tarsi susiaudþia á rað-tø ir ornamentø mirgëjimø tirðtàpersiðkà kilimà. O vienur kitur ið-nyrantys elektroniniai efektai mes-teli á psichodelinæ bûsenà, tad kar-tais verta prisësti ar ásikibti á vienàið 567 Laisvës alëjos liepø ir stebëtierdvëgarsio kismà ant stabilaus, ne-liulanèio ir nesrûvanèio pavirðiaus.

Jeigu jau audiovaikðèiojimas Lais-

vës alëja reikalauja ásikibti, ádomu,kaip turëjo jaustis audiovaikðtûnaiðià vasarà vykusiame festivalyje „Tu-ned City“, kai Maksimas Shentele-vas kvietë vaikðtinëti po Talino tur-gø klausantis kitø pasaulio turgøgarsø? O juk turgaus garsuotë mies-te turbût viena tirðèiausiø. Interne-te (artnews.lt, 2011-08-18) iðklotiTautvydo festivalio áspûdþiai skam-ba taip: „Vaikðèiojimas ta erdve,kurioje áraðyti garsai, kitu metu ir tøgarsø klausymasis sukelia kone ha-liucinacinius efektus – atsiranda ir ið-nyksta daiktai, balsai, þmonës; regàklaidina klausa ir atvirkðèiai; ausinë-se girdimi, taèiau realiai nesantys ob-jektai tampa labai ryðkiai ásivaizduo-jami ir kone realûs.“ Þinoma, Laisvësalëjoje tirðtumos turbût maþiau, betprisësti ar ásikibti kartais vis dëltonorisi. Psichodelika sustiprinta pa-lengva nyranèiais elektroniniaisefektais, átraukianèiais á dar kitokias

bûsenas, tad prisëdimas nebûtinaireiðkia nuovargá.

Þvilgsnis susitaiko su pastumdë-liðka padëtimi. Pastumdëliðka, nesávairiø vietø garsynas su kleganèiaisvaikais, gatviø muzikos motyvais,varpø dûþiais, stalo árankiø skimb-èiojimais, maðinø sirenomis, muzi-kiniø dëþuèiø muzikëlëmis ar forte-pijonu skambinamomis J.S. Bachomelodijomis stumdo þvilgsná ir ver-èia ieðkoti, apsidþiaugti radus.

„Alëjø alëja“ áprastà Laisvës alë-jà sujudina istorijomis, papildo ðiosvietos ásivaizdavimà ir puikiausiaiprasitæsia uþ projekto „Atmintiessapnai“ ribø. Tad pasitaikius progailinkiu pasiklausyti ðio garso takeliovaikðtinëjant plaèiais alëjø takais.

VDU menø galerijos „101“ projektas „Atmin-

ties sapnai“ vyko rugsëjo 29 – spalio 1 d.

Kauno mieste, Laisvës alëjoje. Projekto

tinklalapis: http://projectaleja.wordpress.com

Neretai dalyvauji grupiniuoseprojektuose. Kokiø patirèiø suteikiakolaboravimas su kitais meninin-kais? Nesi individualistas?

Be jokiø abejoniø esu individua-listas, todël ir kolaboruoju. Pirma,tai nepaprastai smagu, ádomu ir la-bai daug ko iðmoko. Antra, bendra-darbiavimas suteikia galimybæ pa-þvelgti á savo idëjas ir praktikà iðkito atskaitos taðko. Ne vien teorið-kai, bet ir praktiðkai nuo idëjos su-kûrimo iki parodos atidarymo. Ma-nau, kad kûryba su partneriaiskiekvienam menininkui turëtø bûtibeveik privaloma, nes nauda (gau-tos þinios) yra labai didelë.

Spalio 6 d. menininkas dalyvavo pokalbiø

ciklo „Kultûros horizontai 2020. Kultûros

praktikos skaitmeniniame amþiuje“ dalyje

„Meno praktikos“ ir kalbëjo apie menines

strategijas.

Pokalbiø ciklo renginiai vyksta Nacionalinëje

dailës galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

ketvirtadieniais nuo 18 val.

Ignas Krunglevièius. Instaliacijos„Klausyk“ detalë. 2008 m.

P. M A Z Û R O N U O T R .

Ignas Krunglevièius. Kûrinio „Iðpaþintys“ fragmentas. 2011 m.


D a i l ë

Monika Krikðtopaitytë

Lucy Tatman savo esë „Nekalty-bës reikalavimas: globali moterið-kosios nekaltybës gamyba ir vartoji-mas“ (Lytys, medijos, masinë kultûra,Vilniaus dailës akademijos darbai,2005 m.) klausia: „Kodël nekaltybëtokia populiari ðiuo istoriniu mo-mentu? Arba teisingiau, kodël visopasaulio vyrai nekaltø moterø vis la-biau trokðta dabar, ties slenksèiu átreèiàjá tûkstantmetá?“ Iðdësèiusi,kaip lemtingai vyriðkoji kultûra yrapriklausoma nuo idëjos apie naujoir nepatirto uþkariavimà, moksli-ninkë siûlo ðá neadekvatø reikala-vimà patenkinti iki persisotinimo:„Uþpildykime rinkà nekaltybe –nekaltosiomis pagal Madonnà ir Iri-garay.“ Èia ji turi galvoje atsinauji-nanèià simbolinæ nekaltybæ, kuri ra-dikaliais ávaizdþiais garsëjanèiaipopmuzikos atlikëjai vël leidþia bûti„paliestai tarsi pirmà kartà“.

Panaðu, kad Lietuvos meninin-kës(-ai) intuityviai atsiliepë á ðá kvie-timà masiðkai reprodukuoti nekal-tybæ. Pastaruoju metu Lietuvojemeno, nenaiviai átraukianèio nekal-tybës vaizdavimà, yra su kaupu, irjo tik daugëja. Pradþioje buvo Eg-lës Rakauskaitës gyvoji instaliacijaið baltasukneliø mergaièiø sujung-tomis kasomis „Pinklës. Iðvarymas iðrojaus“ (1995 m.), vëliau LauraGarbðtienë apsivilkusi nuotakos arpirmosios komunijos drabuþiais sa-vo „Filme apie neþinomà meninin-kæ“ (2009 m.) blaðkosi po atlaidus irðventas vietas tikëdamasi atsikratytikaltës jausmo dël to, kad yra neþino-ma menininkë. Dar vëliau Laisvydë

Nekaltybiø plejadaJurgitos Juodytës „Ðiuolaikinës Madonos“ galerijoje „101“ Kaune

Ðalèiûtë instaliacijoje „Nepakankamanekaltybë“ (2010 m.) save ir savo vy-rà aprengia nuotakos drabuþiais,tarsi vaikytøsi ar gedëtø nebeáma-nomo tyrumo. Á sàraðà reiktøátraukti ir fotografës Akvilës An-glickaitës Madonas, kurios vietojekûdikiø motinystës ðilumà spindu-liuoja ðunims (parodoje „Ji arbayra“ 2010 m.), Martos Vosyliûtësinstaliacijà „Sekta“ (2010 m.), kurvienuolës þaidþia krepðiná, ir vëliau-sià nekaltumo vaidmens prisiëmimoatvejá: Evaldas Jansas turi apsireng-ti nuotakos suknele su nuometu, kadmenininkiø grupë „Cooltûristës“leistøsi nufilmuojama.

Visiems suminëtiems kûriniamsbûdingas vaizdavimo schemos lau-þymas: Rakauskaitës mergaitës,uþuot ðventai plevenusios, yra su-panèiotos, Garbðtienës atgailavimaibaigiasi ðokiais ant stulpo Paryþiausmetro, Ðalèiûtës poroje nekaltybeapdovanotas ir vyras, o Anglickai-tës motinystë – nenormatyvi. Vosy-liûtës vienuolëms sunkiausia kànors prikiðti, taèiau menininkëstekstai ávardina vaizdo sukeltus áta-rimus: menininkë krepðiná traktuo-ja kaip naujà religijà. Dviejø religi-jø jungtis pirma visada bûna erezija,o be to, kaip vienuolëms, ten vis tiekper daug patiriamo malonumo.

Dabar nekaltybiø kolekcijà gali-me papildyti dar pora kûriniø ið Jur-gitos Juodytës parodos „ÐiuolaikinësMadonos“. Menininkë, naudodama-si Ðv. Mergelës Marijos vaizdavimogramatika, pasakoja apie dabartiesmoteris, o dar konkreèiau – apie be-vaikes trisdeðimtmetes. Vaizduoja-mos paprastos moterys ið ávairiø gy-

venimo srièiø, panaðios á daugybæmûsø paþástamø. Jos pozuoja dan-gaus fone apsivilkusios raudonasuknele (kanèios, ðventumo ir ka-raliðkumo atributas) bei mëlynu ap-siaustu (simbolizuoja dangø ir die-viðkumà, tiesà ir pastovumà).Þemiðkos moterys sutaurinamos netik apvelkant simboliniais Madonosdrabuþiais, bet ir ðvytëjimo efektu(eksponuojama ðviesdëþëse – nuo-roda á baþnyèiose populiarius vitra-þus). Pagal Ðv. Marijos vaizdavimoschemà trûksta tik kûdikio...

Dievo motina, dangaus karalie-në ir svaigi jos ásèiø istorija yra iðmoters reikalaujamø ir tarpusavyjenesuderinamø savybiø – nekaltybësir vaisingumo – simbolis. Bevaikëir neskaisti moteris (ne mergelë),sekant logika, turëtø bûti iðaukðtin-tosios biblinës herojës prieðingybë.Nejuèia, drauge su Madonos dra-buþiais, ideologija primeta ir prie-kaiðtà, kad neatitinkama idealo (oar apskritai ámanoma já visiðkai ágy-vendinti?). Ðventosios istorija ap-vilktos moterys nei ið ðio, nei ið totampa nepakankamos (kaltos). Ta-èiau jei praneðimà skaitytume ið ki-tos pusës, simpatingos þemiðkosmoterys savo buvimu Madonosávaizdá paverèia nesutapimu su re-alybe (klaida). O þiûrovei (ir galbûtþiûrovui) iðkyla abejonë dël mote-riai suteikto vaidmens teisingumo(vyriðkoje) krikðèionybës sistemoje.Meno istorijoje radikaliai ir subti-liai tokia abejonë kelta ne kartà, ta-èiau Jurgita tai daro ypaè santûriaiir neprieðiðkai. Ji svarsto, dalinasinesutapimo su realybe jausmu. Tailyg klausimas – ar reali dabartiesmoteris gali ir kaip gali susisieti susimboline plotme? Ar ten jai yravietos? Realiai jai...

Tai, kad menininkës santykis sureligija nëra nepagarbus, o atviras,rodo ir jos videoperformansas „Bal-ta“. Èia ji priëmusi taisykles – rei-kalavimà nusiþeminti bei apsivalyti(nes þmogus, ypaè moteris, yra ne-va „neðvari“) – atlieka (apsi)plovi-mo ritualà, turbût tikëdamasi gautiþadamà, bet neávardintà atpildà. Jisimboliðkai ávykdo net nekaltybësreikalavimà – dëvi nuotakos (tyru-mo simbolis) apdarus ir juos auko-ja valymui (su suknelës apaèia plau-namos grindys). Kaip kad josðiuolaikinëms madonoms trûkstakûdikiø, èia vaizdavimo schemojenuotakai trûksta jaunikio. Remiantiskrikðèionybës vaizdavimo tradicija,kai ðalia moters nëra vaiko arba vy-ro, jos vaidmuo tampa nebeaiðkus.Galimas tik vienuolës ar kankinësvaidmuo. Taèiau rituale veikia nuo-taka...

Iðardþius schemà palaipsniui ap-verèiamos reikðmës – pasirodo, kadbaþnyèia yra neðvari (jà reikia plau-ti, suknelë iðsitepa, pamazgos pa-juoduoja). Tyràjà mergelæ simbolið-kai ir tiesiogiai sutepa baþnyèia.Tiksliau, ji pati paklusdama susite-pa. Galbût tai jai suteikia mums ne-matomà vidiná apsivalymà... Atsa-kymas nepateiktas, taèiau belieka

gerbti menininkës ryþtà prieðtaràprovokuojanèius reikalavimus pa-tirti praktiðkai, nebijant susidurti sunetikëtomis vaizdo reikðmëmis.

Menininkë Jurgita Juodytë jaukelintà kartà savo kûriniais tyrinë-ja lûkesèius, su kuriais susiduriamoteris: koks jos vaidmuo ir kokskyla jausmas ðiuos suvokus. Ji ási-klauso á iðorinius reikalavimus ir lygdrabuþá pasimatuoja ávairius reika-lavimus: reklamos primetamà gyve-nimo bûdà, buities darbø tarp lyèiøpa(si)dalinimo stereotipus, o ðiuoatveju – krikðèioniðkos ikonografi-jos kliðes. Naudodama transgresi-jos strategijà (kito paþiûrø priëmi-mà), stebi ir kvieèia þiûrovà stebëtisavo eksperimento pasekmes – at-rastus nesutapimus ir sukuriamasnaujas reikðmes.

Nekaltybës ávaizdis gyvuoja to-liau, kaip mitas ir kaip prekë. O me-nas ir toliau uþduoda nepatogiusklausimus. Lucy Tatman tiki, kadpersotinus nekaltybe sunku pasaky-ti, kaip bus, nors bet kuriuo atveju„bus geriau „materialioms mergai-tëms“, nei bûti priemone vyramsprisidengti nuo savæs paèiø siaubo,bûti panaudotoms, kad átikintø jøtæsiamu reikðmingumu. Ir galbûtvienà dienà jis galës suprasti uþuo-minà ir pradëti kurti savo paties ne-kaltybæ.“

Paroda veikia iki spalio 14 d.

Vytauto Didþiojo universiteto menø

galerija „101“ (Laisvës al. 53, Kaunas)

Dirba pirmadiená–antradiená 13–17 val.,

treèiadiená–penktadiená 11–17 val.

Jurgita Juodytë. Kadrai ið videofilmo „Balta“. 2011 m.

Jurgita Juodytë. Kûrinio „Ðiuolaikinës Madonos“ detalës. 2011 m.


K i n a s

Ðiandien Lietuvoje pradeda-mas rodyti naujausias ispanøreþisieriaus Pedro Almodóva-ro filmas „Oda, kurioje gyve-nu“ („Piel que habito“, Ispa-nija, 2011). Ta progapateikiame Paweùo T. Felisopokalbá su reþisieriumi.

Ar kada nors norëjote bûti moteri-mi?

O pats nenorëjote?

Bûdamas vaikas – taip.Bûtent. Juolab kad vaikystëje

moterys man buvo vienintelis atspa-ros taðkas. Mano motina, tetos, kai-mynës – tai buvo kerintis pasaulis.Kitas, nes buvau berniukas. Kartaiskeistas, bet pirmiausia prijaukintasir nepavojingas berniukas.

Ar todël taip daþnai Jûsø filmuosepasirodo transvestitai ir transsek-sualai?

Tai viena pagrindiniø svajoniø –pamatyti save prieðingos lyties. Mantai iððûkis paèiam Dievui, kuris kur-damas apsiriko ir ámetë þmogø ájam netinkamà, svetimà kûnà. Bettai ir bûdas patvirtinti savo tapaty-bæ. Surasti jà ir savaip apibrëþti.Transseksualai yra tarsi mitinës bû-tybës, nes prisiima dieviðkà vaidme-ná – atsisako fiziðkumo, kuriam ne-turime átakos, ir tampa tuo, kuojauèiasi ið tikrøjø.

Jûsø filmuose lytis tampa tik iðorinekauke, „oda, kurioje gyvenama“. Jûsnuosekliai rodote ne iki galo api-brëþtus personaþus, pakibusius tarplyèiø ir seksualinës orientacijos.

Esame pernelyg daugiapras-miðki, sudëtingi ir máslingi, kad bû-tume sudëlioti á stalèiukus. Sakome„vyrai“, „moterys“, bet ið tikrøjø jaunebeliko vyriðkumo ir moteriðku-mo. Turime savyje daug spalvø –ðiandien galiu apsiverkti per melod-ramà, o rytoj þiûrëti boksà. Pasau-lis pernelyg ádomus, kad iðgyventumjá viename ið virðaus apibrëþtamevaidmenyje.

Bet naujame Jûsø filme „Oda,kurioje gyvenu“ atsiranda kaþkasnauja – pagrindinis personaþasnenori keisti lyties, bet yra privers-tas tai padaryti.

Pirmà kartà pagalvojau, kadtransseksualizmas gali bûti ne tik ið-silaisvinimas, bet ir bausmë. Þiauriprievarta þmogaus tapatybei. Puikiaibesijauèiantis savo vyriðkoje odojeVincentë visiðkai paþeminamas, nespaverèiamas moterimi. Bet tai neDievo klaida, o plastinës chirurgijosspecialisto, þmogiðkojo demiurgo,kuris valdo kûnà, kerðtas.

Kûnas yra mûsø kalëjimas?Kûnas mus visada apriboja. Vin-

centë tampa siaubingo eksperimen-to auka, bet juk mûsø kûnas stebinamus kiekvienà dienà. Jis nesileidþiakontroliuojamas, elgiasi kitaip, neinorëtø smegenys. Pats jautriausias

þmogus turi kovoti su ribomis, ku-rias nuþymi mûsø kûniðkumas. Arað ir tasai veidrodyje tikrai yra taspats asmuo?

Ðia prasme Vincentë eina keliu,paþástamu mums visiems, – jis turisusitaikyti su savo kûnu.

Taip, nes nori iðlikti. O norëda-mas iðlikti turi priimti realybæ, netjei ji siaubinga. Þinoma, tai ilgasprocesas. Svarbi filmo scena, kaiVincentë jau tampa Vera ir gaunasuknelæ, kurià turi apsivilkti. Tai pir-ma akimirka, kai jis suvokia savo lytá.Ir reaguoja isteriðkai – mëto sukne-les, galiausiai jas plëðo kaip þvëris. Pa-sakiau aktorei Elenie Anai: „Ðok antlovos, tarsi bûtum tigras arba katë.Turi bûti laukinë.“ Kitas etapas yralaukimas. Izoliuota nuo visø, uþda-ryta kambaryje Vera laukia akimir-kos, kai galës pabëgti. Bet ji nëravisiðkai viena – laukiant jai padedajoga ir personaþai, kuriuos matë pasLouise Bourgeois.

Kodël joga?Nes leidþia kontroliuoti kvëpavi-

mà. Niekad neuþsiëmiau joga, ap-skritai netinku jokiems fiziniamspratimams. Bet draugai man pasa-kojo, kad maksimaliai susikoncen-travus á kvëpavimà galima beveikatsiskirti nuo savo kûno. Todël Ve-ra taip daþnai raðo ant sienos „Res-piro“: jei þinau, kad kvëpuoju, va-dinasi, vis dar gyvenu.

Louise Bourgeois darbai padedaVerai tapti menininke?

Neþinau, ar tai, kà ji daro, gali-ma pavadinti menu. Bet jai tikraireikia kaþko, kas padëtø kovoti sulaiku. Bourgeois pavardæ þinojauanksèiau, pamenu garsià RobertoMapplethorpe’o fotografijà. Prieðkelerius metus pamaèiau jos skulp-tûrø parodà Londono „Tate Mo-dern“ galerijoje. Jos nepaprastos –jausmingos, nuostabiai rodanèiosmoteriðkumà ir moters seksualu-mà. Tada baigiau raðyti scenarijøir pagalvojau, kad personaþui tai –idealus pavyzdys. Kad iðgyventø,Vera turi perþengti lyties ribas, pa-matyti save kitame ir svetimame.

Galø gale jai tai pavyksta.Nes esame ne tik kûnas. Chirur-

gas Robertas padaro Vincentei ra-dikalià operacijà, bet negali kontro-liuoti to, kà vadiname siela. Bûtenttodël ir esame þmonës. Jei „Oda,kurioje gyvenu“ ir turi kokià mintá,ji apie tai, kad kiekvienas ið mûsøsavyje turi kaþkà ypatinga, kaþkàunikalaus, ko niekas kitas negali pa-liesti. Kai kas yra nelieèiama ir priklau-so tik mums. Vienoje filmo scenø Ve-ra gráþta namo ir mato merginàKristinà, kuri jai patiko, kai Vera darbuvo Vincentë. Ji vis dar geidþia Kris-tinos. Taip ji atsirevanðuoja chirurgui,kuris galëjo pakeisti odà, bet ne tai,kas slypi po ja.

Kaip ir Mary Shelley romaneapie Frankenðteinà – kûrëjas negali

kontroliuoti to, kurá sukûrë.Sàsajos su Frankenðteinu akivaiz-

dþios, bet pats pastebëjau jas ganavëlai. Ið pradþiø perskaièiau Thier-ry Jonquet romanà „Tarantulas“. Il-gai bandþiau já pamirðti, nes neno-rëjau paþodinës ekranizacijos. Netgalvojau apie nespalvotà nebylø fil-mà a la Fritzas Langas, nors labiau-siai ákvëpë Georges’o Franju „Akysbe veido“. O Frankenðteinas? Tai –pagrindinis kultûros mitas, nuo ku-rio neámanoma pabëgti. Mary Shel-ley Frankenðteinas buvo naujasisPrometëjas. „Odoje, kurioje gyve-nu“ Antonio Banderaso suvaidintaschirurgas greièiau yra mokslininkasteroristas. Jis puikiai pritampa pa-saulyje, kuris remiasi valdþios tero-ru. Tai vis labiau nematomas, rafinuo-tas teroras, dabar jo yra ir politikoje,þiniasklaidoje, versle, ir medicinojebei genetikoje.

Tai, kas Mary Shelley buvo fantazi-ja, dabar tampa tikrove.

Kai pradëjau raðyti scenarijø, ma-niau, kad tai bus mokslinës fantas-tikos filmas. Bet per ðeðerius metusviskas pasikeitë. Be jokiø proble-mø galima perkelti genetinæ infor-macijà á kitos rûðies làstelæ. Galisumaiðyti kiaulës odos ir þmogausodos atsparumà. Tokios manipulia-cijos atliekamos gyvûnams, auga-lams, dirbtinëms medþiagoms. Ga-lima jas atlikti ir þmogui. Oficialiainieko panaðaus nevyksta, nes moks-lininkø bendruomenë uþblokavo ri-zikingus eksperimentus. Bet gydy-tojai, su kuriais kalbëjausi, tvirtina,kad tai jau vyksta, tik laikoma pa-slaptyje.

Jus tai stebina ar gàsdina?Niekas negali numatyti pasek-

miø. Gal po keliasdeðimties metøgyvensime pasaulyje be vëþio, AIDSir kitø mirtinø ligø, nes iðmoksimegenetiðkai jø iðvengti. Bet situacija,kai galima beveik neribotai elgtis sumûsø genetine medþiaga, apverstikrovæ aukðtyn kojomis. Bus gali-ma kontroliuoti dar negimusio as-mens tapatybæ, uþprogramuoti, ko-kia ji turi bûti.

Þmogus taps savo Dievu?Tam tikra prasme taip, nes pasi-

keis kûrimo prasmë, tiksliau, visøgarbinimu besiremianèiø religijøpagrindas. Pasaulis nepasibaigs, betþmonija pasikeis radikaliai. Esamearti naujos rûðies þmogaus ir nau-jos þmogiðkumo koncepcijos. Labainorëèiau jà paþinti, bet nemanau,kad gyvensiu pakankamai ilgai.

Gal „Oda, kurioje gyvenu“ tapspirmuoju Jûsø filmu, priimtinuKatalikø baþnyèiai?

O ne, viskas, kas susijæ su seksu,lytimi, kûnu, sukelia Baþnyèiai bai-mæ. Reikia „tai“ daryti, bet negali-ma apie „tai“ kalbëti nei „to“ ma-tyti, kad ir paèiu moraliausiu bûdu.Katalikø baþnyèios pagrindas yrapaslaptis. Nuodëmës ir bausmësklausimas. Kaþkada apie tai þino-

jau daugiau, nes mokiausi kunigøseminarijoje. Bet viskà pamirðau.

Viskà?Baþnyèia man jau net ne praei-

ties ðmëkla – neprivalau su ja ko-voti, nes ji neturi man jokios átakos.Iðaugau toje religijoje, bet brendi-mas 5-ajame ir 6-ajame deðimtme-èiais tarp kunigø ir labai religingødraugø man sukelia asociacijas tiksu skausmu. Dabar nesu tikintis, betesu dvasingas þmogus. Tik ne reli-gine prasme. Nemanau, kad sielaibûtø svarbi konkreti religija. Nega-lima suvesti dvasingumo iki dogmø.Tai sudëtinga tema, kuri paskutiniumetu mane itin domina. Greièiau-siai apie tai mano bûsimas filmas.Bet jokiø smulkmenø apie já neið-girsite.

Taèiau pasirodë informacija, kaddabar kursite þanriná kinà, o „Oda,kurioje gyvenu“ filmuojant buvovadinama siaubo filmu.

Neturiu supratimo, kaip apibrëþ-ti ðá filmà. Bet jei kas nors nusipirksbilietà, nes norës pamatyti siaubofilmà, labai nusivils. Nenorëjau gàs-dinti. Filme nëra kraujo, nukirstørankø ir ið spintos iððokanèiø lavo-nø. Jei ko ir galima iðsigàsti, tai to,kaip labai bûname vieni kitiemsþiaurûs ir kartu beginkliai. Nekur-siu þanriniø filmø, nes netikiu to-kiu kinu. Dabar joks reþisierius ne-bëra toks nekaltas, kad sukurtøgrynà melodramà, miuziklà ar tri-lerá kaip 4-uoju ar 5-uoju deðimt-meèiais. Galima tik jungti skirtin-gus elementus á naujà visumà. KaiIspanijoje kalbame apie skirtinguskino þanrus – siaubo filmà, kome-dijà ar trilerá, vadiname juos vienuþodþiu – „genero“ (rûðis). Panaðiaiir kalbëdami apie moterá ir vyrà.Gal ið to vieno þodþio randasi ir ma-no kinas – skirtingø þanrø ir skir-tingø lyèiø junginys.

Taèiau paskutiniai Jûsø filmaiskiriasi nuo 9-ajame ir 10-ojodeðimtmeèio pradþioje kurtø baro-kiðkø, pankiðkø „Aistrø labirinto“,„Kà að padariau, kad to nusipel-niau“ ar „Tamsoje“.

Atëjau á kinà specifiðku metu –tai buvo naujos demokratijos Ispa-nijoje pradþia, kai ir kinas turëjo su-reaguoti á ilgus Franco valdymo me-tus. Atsirado laisvë ir reikëjo ja

pasinaudoti. Rodyti iki tol uþdraus-tus arba á pakraðèius nugrûstus da-lykus. Staiga buvo galima þavëtis lygvaikui: „Dieve, kiek èia spalvø!“ Betvienas dalykas nepasikeitë – ið patpradþiø svarbiausia man buvo visið-ka moralinë personaþø autonomi-ja. Tie, kurie daþnai laikomi keis-tuoliais, kitokiais arba beproèiais,mano filmuose turëjo teisæ gyventiir elgtis savaip.

Bet pripaþástate, kad pastaruojumetu surimtëjote?

Juk jau esu senas... Vis daþniauprisilieèiu mirties, laiko tëkmës te-mø – mano amþiuje tai normalu.Kadaise viskas sukosi aplink seksà,nes tik taip galëjau susigrumti sumirtimi. Dabar uþ nugaros jauèiujos kvëpavimà ir jau nebijau pasi-þiûrëti jai á akis.

Ar prisimenate savo pirmà susiti-kimà su Antonio Banderasu?

Devintojo deðimtmeèio pradþia,ko gero, 1981-ieji. Pamaèiau já së-dintá su draugais ir iðkart pasakiau,kad turi vaidinti kine. Pirmajamemano filmø, kuriame jis pasirodë,Banderasui teko eiti gatve, susitik-ti pagrindiná personaþà ir tik pasi-þiûrëti á já – su simpatija, bet kartusu liûdesiu veide. Banderasas tai su-vaidino idealiai – iki ðiol jo akyseaistra, sumiðusi su melancholija.

Nedirbote kartu per dvideðimtmetø. Ar per tà laikà jis pasikeitë?

Man ne. Banderasui penkiasde-ðimt, jis turi ðeimà, gyvena JAV, betnet po visø tø „Zoro“ nepraradospindesio. Jis nieko nebuvo ásipa-reigojæs daryti, bet pasiûlë dosniai:„Pedrito, pasakyk, ko nori, ir að taipadarysiu.“ Pasakiau, kad gali pa-mirðti apie holivudinæ karjerà ir vai-dinti kaip tada, kai buvome jauni.

Vis dar raðote iðkart kelis scenari-jus?

Taip. Vienà angliðkai, ir dël jojaudinuosi, nes darau tai pirmà kar-tà. Kità – beprotiðkà, pamiðusá, ðiektiek ið senø laikø. Dar kità ispanið-kai – apie motinas. Tiksliau, apiemotinø donkichotiðkumà, kuris vi-sada mane jaudino labiausiai.

PAGAL „DUÝY FORMAT “PARENGË KORA ROÈK IENË

Frankenðteinas jau visai ðaliaPokalbis su Pedro Almodóvaru

„Oda, kurioje gyvenu“


Kol Vladimiras Putinas dar tikgàsdina Vakarus savo planais „su-rinkti sovietø þemes“, o jo spaudosatstovas palankiai vertina politikàLeonidà Breþnevà, verta ásiþiûrëtiá svarbiausià Putino prieðà – kadai-se vienà turtingiausiø Rusijos þmo-niø, o dabar kaliná Michailà Cho-dorkovská. Vokieèiø reþisieriausCyrilo Tuschi filmas „Chodorkovs-kis“ (LTV, 10 d. 21.15) ðiemet buvoparodytas Berlinalëje, specialiai jopasiþiûrëti á Berlynà net atvyko ru-sø politikø opozicionieriø desantas.Taèiau filmas greièiau skirtas netiems, kurie jau ne vienus metus se-ka Chodorkovskio proceso eigà, otiems, kuriø þinios apie ðiuolaikinæRusijà vis dëlto gana miglotos. Re-þisierius pabandë objektyviai atsaky-ti á klausimà, kas ið tikrøjø yra buvæsnaftos koncerno „JUKOS“ vadovas –idealistiðkai màstantis socialistas,nepriklausomà politikà bandæs ágy-vendinti kapitalistas ar tiesiog nusi-kaltëlis, kaip teigia tas pats Putinas.Tuschi aiðkino: „Nenorëjau Chodor-kovskio rodyti nei velniu, nei juo la-biau ðventuoju. Paprasèiausiais sten-giausi pateikti ávairiapusá ðio þmogausportretà.“ Filmas sukëlë daug dis-kusijø, o susidomëjimà paskatino irkeli paslaptingi ásilauþimai á reþisie-riaus butà ir studijà „Chodorkovs-kio“ premjeros Berlyne iðvakarëse.Filme panaudota archyvinë medþia-ga, interviu su buvusiais Chodorkov-skio bendradarbiais, ðeima, rusø irVakarø politikais. Filmo muzikà,skirtà Chodorkovskiui, sukûrë vie-nas didþiøjø ðiø dienø kompozito-riø Arvo Pärtas.

Darreno Aronofsky filmas „Im-tynininkas“ (TV3, 9 d. 21 val.) prieðporà metø buvo apdovanotas Vene-cijos kino festivalio „Auksiniu liû-tu“ ir sugràþino á kinà taip pat átradicinius rëmus nelabai telpantáaktoriø Mickey Rourke’à, kuriam,nusiþengæs taisyklëms (filmui ski-riamas tik vienas apdovanojimas),festivalio þiuri skyrë geriausio ak-toriaus prizà.

Rourke’as filme vaidina buvusiàimtyniø þvaigþdæ. Paskutinius dvi-deðimt metø Rendis ritasi þemyn irnesugeba uþmegzti paprastø þmo-giðkø kontaktø, nors bando atgai-vinti santykius su dukra ir saugotiryðá su senstanèia striptizo ðokëja.Kadaise jo gyvenimo variklis buvoimtyniø reginys ir gausûs gerbëjai.Taèiau po patirto infarkto kiekvie-na kova gali baigtis liûdnai. Vis dël-to nugali ryþtas kautis, Rendis norivël eiti á ringà. Panaðiai atsitiko irsu Rourke’u: reþisierius tiesiai pa-sakë aktoriui, kad jis pats suþlugdësavo karjerà ir ðis filmas jam yrapaskutinis ðansas árodyti, kad jis tik-rai yra didis aktorius.

Matyt, suvokdamas, kad pasako-ja dar vienà holivudiðkà istorijà apiepaprastà þmogø, sugebantá prisikel-ti ið pelenø, reþisierius nusprendëpasirinkti tokioms istorijoms nebû-dingà dokumentiná filmavimo stiliø.Kartu su operatore Maryse Albertijie filmavo didþiulëse parduotuvë-se ir gatvëse. Kûrëjus nustebino,kad þmonës, pasirodo, yra jau taippripratæ prie kamerø, kad visai á jasnebereaguoja.

Rendá vaidinti norëjo Nicolas Ca-

ge’as. Jis net buvo pradëjæs mokytisimtyniø. Neabejoju, kad tos pamo-kos jam pravertë kituose filmuose.Ðià savaitæ pamatysime kelis, ku-riuose vaidina Cage’as. Marko Ste-veno Johnsono 2007 m. „Tamsosbaikeris“ (LNK, ðávakar, 7 d. 21 val.) –tai dar viena komikso ekranizacija.Kad iðgelbëtø tëvà, patekusá á ava-rijà, baikeris Dþonas parduoda sa-vo sielà velniui. Kaina didelë: die-nà Dþonis yra þmogus, naktá jistampa sielø, kurios patenka tiesiaiá pragarà, medþiotoju. Taèiau kaigrësmë iðkils mylimai merginai(graþioji Eva Mendes), herojus buspriverstas susikauti su ðeimininku.Nors filmo kûrëjai perspëja, kad ja-me gausu scenø, galinèiø neigiamaipaveikti jautresnius þiûrovus, ma-nau, kad mûsiðkiai jau uþgrûdinti„Ðok su manimi“ ir lietuviðkø po-kalbiø ðou, nes baisiau uþ gàsdinan-èius ar bandanèius juokauti jø ve-dëjus nieko bûti negali.

Daug rimtesnis aktoriaus iðban-

dymas buvo 2009 m. Wernerio Her-zogo filmas „Blogas policininkas“(LNK, 9 d. 23.15). Perdirbinys visa-da sukelia problemø, juolab kadAbelio Ferraros filmas, manau, neið-sitrynë ið þiûrovø atminties pirmiau-sia todël, kad Harvey Keitelis jamesukûrë nepamirðtamà blogo leite-nanto vaidmená. Herzogas, be abe-jo, taip pat stengësi iðvengti palygi-nimø, veiksmà ið Niujorko perkëlëá Naujàjá Orleanà, o dramatizmà tu-rëjo sustiprinti ten siautæs Katrinosuraganas. Bûtent norëdamas nu-malðinti katastrofos metu patirtostraumos skausmà, Cage’o policinin-kas Terensas be saiko geria nu-skausminamuosius. Jis nori bûti ge-ras policininkas, bet nusikaltëliaiásibrauna ir á jo gyvenimà, nes Te-rensas myli prostitutæ (vël Eva Men-des). Stojæs skersai kelio átakingamnarkotikui prekeiviui, herojus suvo-kia, kad iðkilo grësmë ne tik jo kar-jerai, bet ir gyvybei. Regis, labiausutirðtinti siuþeto negalëtø net Ho-

livudo amatininkas, o juk filmà ku-ria vienas didþiøjø kino poetø ir fi-losofø Werneris Herzogas. Kitasklausimas, kas já neðë á tas galeras?Pats Herzogas taip aiðkino filmo irpersonaþo koncepcijà: „2008-øjøbalandá pajutau ore tvyranèià atmo-sferà, ji buvo átempta, o po keliømënesiø prasidëjo finansinë krizë.Tuo metu norëjau atnaujinti filmnoir þanrà, sukurti dar juodesná irdar didesnæ prarajà rodantá filmà.Nicolas Cage’as manæs klausinëjo:„Kodël tas personaþas toks blogas?Kas kaltas – vaistai, narkotikai,Naujasis Orleanas ar Katrinos ura-gano sukelta destrukcija?“ Atsa-kiau: „Niekas ið to, kà paminëjai.Neieðkok taip toli. Manau, kad jápaprasèiausiai traukia blogis, jamtai patinka.“ Cage’as iðkart viskà su-prato.“

Be abejo, blogis þavi ir JamesoFoley filmo „Suvilioti nepaþástamà-já“ (LNK, 12 d. 22.30) personaþus.Jo herojë Rovena (Halle Berry) uþ-siima tiriamàja þurnalistika. Kai jiima átarti, kad galingas þiniasklai-dos veikëjas (Bruce Willis) gali bû-ti susijæs su savo draugo nuþudymu,nusprendþia iðsiaiðkinti, kas ið tik-røjø ávyko. Ðis filmas pirmiausiaskirtas tiems, kurie mëgsta þaidi-mus su tapatybe (pasak filmo kûrë-jø, ðiame interneto pasaulyje niekasnëra tas, kuo apsimeta) ir netikë-tas atomazgas, priverèianèias min-tyse filmà atsukti atgal.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Juos traukia blogisKrësle prie televizoriaus

„Blogas policininkas“

Þivilë Pipinytë

Prieð kurá laikà skaièiau spaudospraneðimà, kad Stevenas Soder-berghas rengiasi palikti kinà ir at-sidëti tapybai. Tà þinutæ prisiminiaupasiþiûrëjusi naujausià reþisieriausfilmà „Uþkratas“ („Contagion“, JAV,2011). Pagalvojau, kad kurdamas jáSoderberghas, matyt, ir pasijuto ne-benorás daugiau bûti kino reþisierius.

Ið pirmo þvilgsnio „Uþkrate“ yraviskas, ko ið „arthauzinio“ kino lau-kia angaþuotas þiûrovas ir net anti-globalistas. Soderberghas bandodiagnozuoti ðiø dienø pasaulio bû-senà, pasitelkdamas kraðtutinæ, betvisai ne fantastiðkà situacijà: kas bû-tø, jei atsirastø oru perduodamas vi-rusas, prieð kurá bejëgë ðiuolaikinëmedicina? Per kiek laiko su juo su-sidorotø medikai, kaip visuomenæapëmusià panikà valdytø jëgos struk-tûros ir politikai, kas bûtø dël viskokaltas ir kas iðgyventø.

Pirmuosiuose kadruose Soder-berghas paleidþia dabar ne vienoreþisieriaus pamëgtà laiko skaitik-lá. Filmo laikas skaièiuojamas nuo

Apsisaugoti neámanomaNauji filmai – „Uþkratas“

antros dienos, kai graþi blondinë(Gwyneth Paltrow) akivaizdþiaiprastai pasijutusi kalba su savo mei-luþiu. Amerikietë gráþta ið koman-diruotës Honkonge á namus JAV, jimirðta beveik iðkart, vos perþengu-si namø slenkstá. Taip prasidedastaigiø mirèiø seka – ji fiksuojamair Honkonge, ir Kinijoje, ir JAV.Mokslininkai palyginti greitai iðsi-aiðkina, kad virusas atsirado ið ðikð-nosparnio ir kiaulës kontakto, betvakcinà sukurti bus daug sunkiau.

Epidemija ima plisti, tarp jos au-kø ir ryþtinga infekciniø ligø gydyto-ja, kurià suvaidino po ilgokos pertrau-kos á kinà sugráþusi Kate Winslet.Didvyriðka ir pasiaukojanti jos he-rojë trumpam ðmëkðteli ekrane iriðnyksta ið jo filmui neápusëjus. Ta-da didvyriðkumo estafetæ perima ki-ta gydytoja (Marion Cotillard), ku-rià Pasaulinë sveikatos organizacijaið Þenevos siunèia á Honkongà, oèia jà pagrobia vietos gyventojai. Jieásitikinæ, kad taip kaimeliui, kuria-me atsiduria ákaitë, pirmiau atiteksvakcina.

Soderberghas rodo ir tuos, ku-

riems epidemija pirmiausia yra pa-sipelnymo ðaltinis. Ðlykðèiausias fil-mo personaþas yra Jude’o Law su-vaidintas interneto þurnalistas,apsimetàs tiriamosios þurnalistikosapaðtalu, kritikuojantis valdþià irmedikus, bet sugebantis uþsidirbtiið savo siûlomø apsaugos priemo-niø ne vienà milijonà. Taip nebûtø,jei jo nepalaikytø draudimo kom-panijos.

Soderberghas nori viename filmeatskleisti visus mechanizmus – irkaip globaliame pasaulyje sklindauþkratas, ir kaip pasaulis pasiren-gæs su juo kovoti, ir kaip prie to pri-sideda (ar atvirkðèiai) þiniasklaida,ir kaip veikia globali korupcija. „Uþ-krate“ nëra pagrindinio veikëjo, betbeveik deðimt jo personaþø ir turi at-skleisti tà mechanizmà, tiksliau, skir-tingus jo aspektus – pradedant Mat-to Damono suvaidinta asmenineiðduoto naðlio tragedija ir baigiantuþkrato pradþia. Pirmàjà epidemi-jos dienà Soderberghas parodo fil-mo pabaigoje: laikrodis atsisuks at-gal ir pagaliau pamatysime, kaipuþsikrëtë Paltrow herojë. Bet detek-

tyvinio siuþeto „iðriðimo“ Soderber-ghui aiðkiai neuþteks, todël jis pasi-telks ir antiglobalistinæ iliustracijà –galingà amerikietiðkà þemkasæ pir-mapradþiu groþiu dvelkianèiosePietø Azijos dþiunglëse.

Soderberghas – patyræs reþisie-rius. Jis vienodai sëkmingai imasiir stilingø kriminaliniø ar psicholo-giniø dramø („Geras vokietis“, „So-liaris“, „Ouðeno vienuoliktukas“), irsocialiai ar politiðkai angaþuotø fil-mø („Erina Brokoviè“, „Narkotikøkelias“, „Che“, „Informatorius“).Bet ðákart angaþuotumas akivaiz-dþiai pavirto kliðëmis ir privertë su-abejoti seniai naudojamø politiniokino priemoniø veiksmingumu. Sku-bant papasakoti daugybës persona-þø istorijas, lakstant ið vieno þemy-no á kità dingo tiesa ir apie pasaulá,ir apie þmogø. Ji buvo supaprastin-ta iki laikraðtiniø fraziø ar televizi-

jos þiniø laidø konstatacijos. Pana-ðiai prieð kelerius metus atsitiko irtalentingam ðvedø reþisieriui Luka-sui Moodyssonui, kuris á antigloba-listiná filmà „Mamutas“ sudëjo, kogero, visas politiðkai angaþuoto ðiødienø kino kliðes. Po „Uþkrato“ pa-sijutau tarsi pasiþiûrëjusi televizijoslaidà, kurios autoriai teisingas min-tis norëjo pailiustruoti sukreèianèiaisvaizdais. Sutinku, á bendrà kapà, pas-kubomis iðkastà nuo ðalèio sustingu-sio Amerikos didmiesèio centre, gul-doma Kate Winslet herojë ásimenailgam, o niekðà Law þurnalistà kas-dien prisiminsime ásijungæ „tiriamà-sias“ televizijø laidas. Bet atskiri epi-zodai taip ir nesugulë á minties arreþisieriaus vizijos suvienytà visu-mà. Ir tai jau ne tik Soderbergho,bet ir viso daþnai aktualiomis idë-jomis ir populiariais vardais speku-liuojanèio kino bëda.


S p a l i o 7 – 1 6

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

nuo 11 d. — paroda „Vytautas Ðerys.

Retrospektyva“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Japonijos fondo paroda „Rankdarbiai:

tradicijos ir meistriðkumas“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Miko J. Ðileikio ir Teofilio Petraièio premijø

dailës konkurso paroda „Lietuvos sakmë“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas —

Valdovø rûmø interjero vertybës“

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

Stanislovo Þvirgþdo paroda „Lietuviðki

peizaþai“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená—ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Algimanto Kunèiaus paroda „Kino uþraðai:

1979—1984“

iki 16 d. — Afrikos fotografijos bienalë

„Bamako 9“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

Paroda „Erdvë Nr. 5“

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 15 d. — tarptautinio fotografijos meno

festivalio „In focus 2011“ paroda „Suasmenin-

tas pasaulis: ðiuolaikinë japonø fotografija“

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

iki 8 d. — Algirdo Taurinsko tapyba

Tekstilës miniatiûrø bienalë „Iðnykti / Iðlikti“

VDA galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 15 d. — grafinio dizaino II k. magistran-

tuûros studentø paroda

VDA parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Dizaino ir Kostiumo dizaino katedrø 50-meèio

jubiliejinës parodos

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 15 d. — Stanislovo Þvirgþo jubiliejinë

paroda

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 15 d. — paroda „Að mano man“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Aloyzo Stasiulevièiaus paroda „Kûrybos versmë“

iki 15 d. — Virginijos Onos Uþdavinienës

miniatiûrø paroda „Demetros sodai“

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

„Gucio — stebuklø ðalyje“, skirta 100-osioms

Czesùawo Miùoszo gimimo metinëms

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

nuo 7 d. — II tarptautinio Þvëryno plenero

paroda „Þvëryno reminiscencijos“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

iki 10 d. — Arvydo Kaðausko tapybos darbø

paroda ið ciklo „Menas senuosiuose Lietuvos

dvaruose 2011“

iki 8 d. — Algimanto Puipos tapyba

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 11 d. — Mari Relo-Ðaulys ir Adolfo Ðaulio

paroda „Next Last“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

Simono Gutausko tapybos paroda „Prarasti

miestai“

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

iki 13 d. — Martos Vosyliûtës tapybos paroda

„Motyvas vertas grieko“

„ARgenTum“ galerijaLatako g. 2

Rûtos Petronytës paroda ,,Vagiðiai“

Senamiesèio menininkø galerijaTotoriø g. 22

iki 9 d. — Agnës Jonkutës tapybos paroda

„Pagalvojau dar kartà apie tai“

„Uþupio galerija“Uþupio g. 3

Ugnës Blaþytës-Tamaðauskienës ir Dano

Tamaðausko juvelyrikos paroda „D.U.“

Uþupio meno inkubatoriusUþupio g. 2A

iki 14 d. — Giedriaus Bagdono tapyba

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

iki 15 d. — dailës studijos „Paletë“ paroda

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Poeto Benedikto Januðevièiaus fotografijø

paroda „Bièiuliø portretai“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Paroda „Praþuvusios civilizacijos þenklai.

Litos sinagogos ir tradicinio meno simboliai“

„Dailininkø menë“Ðeimyniðkiø g. 23

Svajûno Armono tapyba

Galerija „Ðofar“Mësiniø g. 3A/5

nuo 7 d. — Pauliaus Arlausko paroda „Mirtis“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Kauno bienalë „Tekstilë 11: Dar kartà —

ðokam — pirmyn“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16



M.K. Èiurlionio dailës muziejusV. Putvinskio g. 55



Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusPutvinskio g. 64


ðokam — pirmyn“. Maximo Laura (Peru)

paroda; „Texere“ paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Estijos tekstilës ir ðiuolaikinio meno paroda

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

Juliui Viktorui Kaupui skirta paroda „Pasaulis —

tarsi ástabi pasaka...“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Miglës Kosinskaitës tapybos paroda „Mono-

gamija“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

nuo 11 d. — Laimos Drazdauskaitës ir

Audronës Petraðiûnaitës tapybos paroda ið

ciklo „Duetai“

iki 13 d. — Wernerio J. Meyke’s darbø

paroda „Babilonas arba raðmenys ant

sienos“

Galerija „Balta“M. Valanèiaus g. 21

Laimos Orþekauskienës paroda „Penkiasde-

ðimtmetës. Pitijos“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Danijos ðiuolaikinio meno paroda „Bedla-

mas. Apie normalumà ir kitas manijas“

nuo 7 d. — Algimanto Ðvëgþdos tapybos ir

pieðiniø paroda

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Jûratës Mykolaitytës tapybos paroda

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Evaldo Bernoto paroda ,,Sàsajos“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

iki 12 d. — Antano Visockio ir Virginijos

Visockytës kûrybos darbø paroda „Tapybinis

duetas“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Paroda „Panevëþio dailës dienos 2011“

„Galerija XX“Laisvës a. 7

Paroda „Panevëþio dailës dienos 2011“

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

iki 16 d. — Dariaus Vaièekausko fotografijø

paroda „Streets of Arles“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras7, 8 d. 18.30 — W.A. Mozarto „FIGARO

VEDYBOS“. Dir. — M. Staðkus

9 d. 18 val. — M. Theodorakio „GRAIKAS

ZORBA“. Dir. — M. Pitrënas

12 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“

(pagal S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio

ir kt. muzikà). Dir. — R. Ðervenikas

13 d. 18.30 — G. Donizetti „MEILËS

ELIKSYRAS“. Dir. — M. Pitrënas

14 d. 18.30 — P. Èaikovskio „MIEGANÈIOJI

GRAÞUOLË“. Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

7 d. 18.30 — Th. Bernhardo „PASAULIO

GERINTOJAS“. Reþ. — V. Masalskis

9 d. 12 val. — J. Dautarto „PELENË“.

Reþ. — J. Dautartas

Maþoji salë

7, 8, 11–14 d. 19 val., 9 d. 16 val. — PREM-

JERA! M. Myllyaho „CHAOSAS“.

Reþ. — Y. Ross

15 d. 16 val. — F. Dostojevskio „NUOLAN-

KIOJI“. Reþ. — V. Masalskis

16 d. 16 val. — A. Ðkëmos „SAULËTOS

DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

Vilniaus maþasis teatras7 d. 18.30 — Y. Rezos „ATSITIKTINIS

ÞMOGUS“. Reþ. — J. Vaitkus

9 d. 18.30 — „DIDYSIS ERLICKAS MAÞAJAME

TEATRE“

V tarptautinis lenkø teatrø festivalis

13 d. 19 val. — „MANO ANGELAS DEÐINYSIS —

MANO ANGELAS KAIRYSIS“ (Vilniaus lenkø

teatro studija)

14 d. 19 val. — „WORKSHOP. Aktorinë

virtuvë“ (Lenkø teatras Maskvoje)

Valstybinis jaunimo teatras7 d. 18 val. — M. Frayn — „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

8 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V. V. Landsbergis (Salë 99)

8 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW —

VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi

9 d. 12 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“

(pagal A. Lindgren apysakà).

Reþ. — D. Jokubauskaitë

9 d. 18 val. — A. Slapovskio „BAUSTI NE-

GALIMA PASIGAILËTI“. Reþ. — D. Tamulevi-

èiûtë (Salë 99)

11 d. 18 val. — Europos pjesiø skaitymai.

Lenkija, Èekija, Slovakija. V. Klimãèeko

„SUPERMARKETAS“. Reþ. — B. Latënas

12 d. 18 val. — M. Norman „LABANAKT,

MAMA“. Reþ. — A. Latënas, G. Storpirðtis

(Salë 99)

13 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

14 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

OKT/Vilniaus miesto teatras8 d. 18, 20 val. Klaipëdoje, Ðvyturio menø

doke, — M. Gorkio „DUGNE“.

Reþ. — O. Korðunovas

Rusø dramos teatras7 d. 18 val. — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“. Reþ. — A. Jankevièius

8 d. 12 val. — S. Aksakovo „RAUDONOJI

GËLELË“. Reþ. ir dail. — J. Popovas

8 d. 18 val. — L. Tolstojaus „ANA KARENINA“.

Reþ. — E. Mitnickis (Ukraina)

9 d. 12 val. — J. Popovo „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Reþ. — J. Popovas

9 d. 18 val. — V. Klimo „VILTIES KABARETAS“.

Reþ. — D. Turèaninovas

11 d. 18 val. — D. Harrowerio „JUODASIS

STRAZDAS“. Reþ. — J. Vaitkus

13, 14 d. 19 val., 15 d. 16, 20 val. — dþiazo

festivalis „VILNIUS JAZZ 2011“

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

7 d. 18.30 — „GELEÞIS IR SIDABRAS“ (pagal

V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. — R. Kazlas

8 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË MAJA“

(V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos nuoty-

kiai“ motyvais). Reþ. ir dail. — V. Mazûras

Maþoji salë

8 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“ (pasakø

apie Raudonkepuraitæ motyvais). Reþ. ir

dail. — V. Mazûras

9 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS NUOTY-

KIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë

Keistuoliø teatras8 d. 19 val. — „PASKUTINIAI BRËMENO

MUZIKANTAI“. Reþ. — A. Giniotis

9 d. 12 val. — „PATI LABIAUSIA PASAKA“.

Reþ. — V. Þitkus

14 d. 19 val. — „VASAROTOJAI“

(pagal M. Gorkio kûrybà). Reþ. — A. Giniotis

„Menø spaustuvë“8 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GANDRO

DOVANA“. Kûrybinë grupë A. Mikutis,

S. Degutytë, D. Rakauskas, J. Tûras,

S. Dikèiûtë, V. Narkevièius („Stalo teatras“)

9 d. 12 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„LAI LAI LAI“. Reþ. — C. Grauþinis

9 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „O KAS

ÈIA?“ Choreogr. — S. Mikalauskaitë ir

I. Paèësaitë

9 d. 19 val. Juodojoje salëje — „BUDËJIMAI“.

Choreogr. — V. Jankauskas (V. Jankausko

ðokio teatras)

11 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Koren-

kaitës „PABËGIMAS Á AKROPOLÁ“.

Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras ratas“)

13, 14 d. 19 val. Juodojoje salëje —

„RAUDONOS KURPAITËS“. Reþ. — G. Ivanaus-

kas (G. Ivanausko teatras)

13, 14 d. 19 val. Kiðeninëje salëje —

PREMJERA! „GEISMAS“. Kûrybinë grupë

G. Malinauskaitë, A. Teresiûtë, M. Vaidotas,

M. Stonèius (programa „Atvira erdvë“)

Dailë

Tikrai verta suspëti á tapytojos Agnës Jonkutës parodà „Pagalvojau darkartà apie tai“. Jonkutës darbai verèia suklusti ir imti stebëti giliau. Me-nininkë tuðèiuose ðaltuose interjeruose ásiklauso á tuðtumas, pauzes, gau-do ðviesos groþá. Tokia tapyba þudo þodþius ir labai smarkiai veikia. Paro-da „Senamiesèio menininkø galerijoje-dirbtuvëje“ (Totoriø 22–4, Vilnius)veikia iki spalio 9 d. Galerija dirba pirmadiená–ðeðtadiená 11–18 val.

Teatras

Spalio 7 ir 8 d. 20 val. Vilniuje, „Menø spaustuvës“ Juodojoje salëje, –festivalio „Sirenos“ uþsienio programos baigiamasis spektaklis „SuperNight Shot“ (trupë „Sob Squad“, D. Britanija, Vokietija). Reginys skirtasnetradicinio provokuojanèio socialinio teatro mëgëjams.

Tiems, kurie dar neþino, kad Vilniaus teatras „Lëlë“ vaidina ir spek-taklius suaugusiems, spalio 16 d. 18.30 val. patariame apsilankyti premje-roje – dailininko Vitalijaus Mazûro ir poetës Daivos Èepauskaitës spek-taklyje „Jûratë ir KasTautas“. Eksperimentiniame spektaklyje vaidinajauni ðio teatro aktoriai.

Spalio 13 ir 14 d. 18 val. Kauno dramos teatro puikioje naujoje Rûtossalëje ávyks premjera: suomiø ir estø dramaturgës Sofi Oksanen pjesæ„Apsivalymas“, reþ. Jonas Juraðas.

Moderniø teatro formø, teatro netradicinëse erdvëse iðsiilgusiems pa-jûrio kraðto þiûrovams skirtas OKT teatro spektaklis M. Gorkio „Dugne“(spalio 8 d. 18 ir 20 val. Klaipëdoje, Ðvyturio menø doke).

Kinas

Filosofinio kino grynuolis – naujausias vengrø reþisieriaus Bêêêêêlos Tarrofilmas „Turino arklys“ Tarptautinio Kauno kino festivalio programoje„Skalvijos“ kino centre (8 d. 19 val.; 9 d. 21 val.)

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Alefas : [romanas] / Paulo Coelho ; ið portugalø kalbos vertë Laura Tupe. – Vilnius : Vaga, 2011

(Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 264, [6] p. : þml. – Tiraþas 8000 egz. – ISBN 978-5-415-02209-0

Baden Badeno nebus : [istorijos] / Undinë Radzevièiûtë. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, 2011

(Kaunas : Spindulio sp.). – 128 p. – (Orientyrai, ISSN 2029-7068). – Virð. antr. ir aut.

nenurodyti. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-23-489-0 (ár.) : [14 Lt 17 ct]

Brandos amþius. Laisvës keliai : [romanas] / Jean-Paul Sartre ; [vertë Jûratë Karazijaitë]. –

Vilnius : Vaga, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 388, [1] p. – Tiraþas 1550 egz. – ISBN

978-5-415-02204-5 (ár.)

Crescendo : [romanas] / Becca Fitzpatrick ; iš anglø kalbos vertë Donatas Masilionis. – Vilnius :

Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 356, [2] p. – Ciklo “Puolæs angelas” 2-oji knyga. –

Tiraþas 2100 egz. – ISBN 978-609-01-0095-0 (ár.)

Dievaitë dëvi Gucci : [romanas] / Jemma Forte ; ið anglø kalbos vertë Aurelija Kazbarienë. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 309, [2] p. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN

978-609-01-0088-2 (ár.)

Herojø laiðkai / Ovidijus ; [parengë ir] ið lotynø kalbos iðvertë Eugenija Ulèinaitë. – Vilnius :

Mintis, [2011] (Kaunas : Auðra). – 195, [1] p. : iliustr. – (Europos literatûros paveldas. Antika). –

Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-5-417-01028-6 (ár.)

Liudytoja : [romanas] / Sandra Brown ; ið anglø kalbos vertë Rima Kardelytë. – Vilnius : Alma littera,

2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 427, [1] p. – Tiraþas 4500 egz. – ISBN 978-609-01-0069-1 (ár.)

Liûdnieji klounai : [romanas] / Romain Gary ; ið prancûzø kalbos vertë Jonë Ramunytë. –

Vilnius : Vaga, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 223, [1] p. – Tiraþas 1550 egz. – ISBN

978-5-415-02208-3 (ár.)

Mano tëvo uþraðø knygelë : Akhos Akbaro uþraðai : [romanas] / Kader Abdolah ; ið olandø

kalbos vertë Saulë Rygertaitë. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). –

303, [1] p. – (Ðiuolaikinë proza, ISSN 2029-2570). – Tiraþas 1700 egz. – ISBN 978-9955-23-

484-5 (ár.) : [26 Lt 16 ct]

Oliverio Tvisto nuotykiai : romanas / Charles Dickens ; ið anglø kalbos vertë Jonas Þakevièius. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 582, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN

978-9955-08-986-5 (ár.)

Pasirinktoji : [romanas] / L.J. Smith ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. – Vilnius :

Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 187, [2] p. – (Nakties pasaulis ; [kn. 5]). – Tiraþas

2000 egz. – ISBN 978-609-01-0107-0 (ár.)

Per þemæ þydinèià einu! : eilëraðèiai ir pasakos / Joana Staskevièienë ; [pieðiniai autorës]. –

Ðakiai : Medvetas, 2010 (Jurbarkas : Medvetas). – 124 p. : iliustr., portr. – Tiraþas 100 egz. –

ISBN 978-9955-469-54-4

Perkûno karys. Afganistanas : [romanas] / Albertas Dusevièius ; [dailininkas Vygandas Vëjas]. –

Vilnius : Eugrimas, [2011] ([Kaunas] : Kopa). – 159, [1] p. : iliustr. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN

978-609-437-088-5

Oscaro Wilde’o sàmojis / [parengë] Sean McCann ; ið anglø kalbos vertë Lilija Vanagienë. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Vilnius : Sapnø sala). – 125, [3] p. – Antr. p. ir virð. aut. nurodytas

klaidingai: Sean McCann. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-08-278-1 (ár.)

Voro namai : [romanas] / Paul Bowles ; ið anglø kalbos vertë Gabrielë Gailiûtë. – Vilnius :

“Baltø lankø” leidyba, 2011 (Kaunas : Indigo print). – 355, [1] p. – (Juoda avis, ISSN 2029-

2589). – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-23-490-6 : [22 Lt 89 ct]

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Alkis : [romanas] / Michael Grant ; ið anglø kalbos vertë Zita Marienë. – Vilnius : Alma littera,

2011 (Vilnius : BALTO print). – 533, [1] p. : schem. – Ciklo “Iðnykæ” 2-oji knyga. – Tiraþas 2200

egz. – ISBN 978-609-01-0098-1 (ár.)

Geriausiø pasakø didþioji knyga / Ðarlis Pero, Broliai Grimai, Vilhelmas Haufas, Hansas

Kristianas Andersenas ; [ið rusø kalbos vertë Vytautas Venslovas ; dailininkai D. Gordejevas,

N. Ustinovas, V. Kanivecas ... [et al.]. – Kaunas : Vaiga, 2011 (Spausd. Slovakijoje). – 283, [5] p.

: iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-407-55-3 (ár.) : [33 Lt]

Gëliø dvaras : [romanas vaikams] / Kristina Gudonytë ; [dailininkë Zita Gustienë]. – 2-asis

leid. – Vilnius : Laisvos valandos [i.e. Þurnalø leidybos grupë], 2011 (Vilnius : BALTO print/

Logotipas). – 174, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-410-050-5 (ár.)

Gundomoji : [apysaka] / P.C. Cast ir Kristin Cast ; ið anglø kalbos vertë Gabrielë Gailiûtë. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 356, [2] p. – Ciklo “Nakties namai” 6-oji

knyga. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-01-0097-4 (ár.)

Kur vaikystës upë teka : [eilëraðèiai vaikams] / Juozas Elekðis. – Vilnius : Jusida, 2011 ([Vilnius] :

Jusida). – 43, [2] p., ásk. virð. : iliustr., portr. – Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-9955-690-33-7

Mëlynasis þmogutis : [apysaka] / Trude Bruns ; [vertëjai Ilona Mugenienë, Oleg Kuðè ;

dailininkë Ieva Þidonytë]. – Kaunas : Kalendorius, 2011 (Kaunas : Auðra). – 133, [3] p. : iliustr. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-746-83-6 : [12 Lt]

Milþinø pasakos / David L. Harrison ; ið anglø kalbos vertë Regina Rudaitytë ; iliustravo

Philippe Fix. – Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 42, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-609-01-0116-2 (ár.)

Murmeklis ir Bambeklis bei kitos pasakos / Aurelija Umbrasienë ; iliustravo Edita

Juchnevièienë. – Vilnius : Tikëjimo þodis, [2011] (Vilnius : Logotipas). – 82, [3] p. : iliustr. –

Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9986-675-58-7 (ár.)

Teatras „Utopia“15, 16 d. 19 val. „Menø spaustuvës“ Juodo-

joje salëje — F. Garcia Lorcos „PUBLIKA“.

Reþ. — G. Varnas

Teatrø festivalis „Sirenos“7, 8 d. 20 val. „Menø spaustuvëje“ —

„SUPER NIGHT SHOT“ (Gob Squad,

D. Britanija, Vokietija)

KAUNAS

Kauno dramos teatras7 d. 18 val. Maþojoje scenoje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

8, 9, 15 d. 12 val. Penktojoje salëje — PREM-

JERA! L. Carrollo „ALISA STEBUKLØ ÐALYJE“.

Adaptacijos aut. ir reþ. — E. Piotrowska

8 d. 18 val. Maþojoje scenoje — Ð. Aleiche-

mo „MENDELIO MILIJONAI“.

Reþ. — A. Pociûnas

13 d. 18 val. Maþojoje scenoje — J. Smuulo

„SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“.

Reþ. — D. Juronytë

13, 14 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

S. Oksanen „APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas

Kauno muzikinis teatras7 d. 18 val. — L. Fall „MADAM POMPADUR“.

Dir. — J. Janulevièius

8 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — V. Visockis

9 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS IR

TAIKA“. Dir. — V. Visockis

9 d. 18 val. — G. Bizet „KARMEN“.

Dir. — J. Geniuðas

12 d. 17 val. — R. Rodgerso „MUZIKOS

GARSAI“. Dir. — J. Vilnonis

13 d. 18 val. — L. Adomaièio „DULKIØ

SPINDESYS“. Choreogr. — D. Bervingis ir

G. Visockis

14 d. 18 val. — E. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

Kauno maþasis teatras7, 14 d. 19 val., 15 d. 18 val. — PREMJERA!

G. Burke „GAGARINO GATVË“.

Reþ. — V. Balsys

13 d. 19 val. — „MOKËK — DUOSIU“ (pagal

G. Gugevièiûtës pjesæ „Labas gyvenimas“).

Reþ. — V. Balsys

Kauno kamerinis teatras7 d. 18 val. — D. Zelèiûtës „KÛNO VARTAI“.

Reþ. — A. Dilytë

8 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË „PAS

BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

9 d. 18 val. — P. Lagerkvisto „NEÛÞAUGA“.

Reþ. — S. Rubinovas

14 d. 18 val. — A. Strindbergo, A. Sverlingo

„KARÐTAS ÐOKOLADAS“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno valstybinis lëliø teatras8 d. 12 val. — „ÞALIAS ÞALIAS OBUOLIUKAS“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

8 d. 18 val. — R. Kazlo programa „Nusileisk,

dangau, ant þemës“ (poeto V. Ðimkaus

kûryba). Dalyvauja atlikëjai S. Stanevièius-

Auglys (vibrafonas) ir G. Savkovas (akordeo-

nas)

9 d. 12 val. — „KATËS NAMAI“.

Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras7 d. 18.30 — koncertas „Debiutai“

8 d. 18.30 — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — S. Domarkas

9 d. 15 val. — J. Gaiþausko „BURATINAS“.

Dir. — D. Zlotnikas

Klaipëdos lëliø teatras8 d. 12 val. — „LABAS, MAÞYLI“.

Reþ. — K. Jurkðtaitë

9 d. 12 val. — „APAPA“. Reþ. — G. Radvilavi-

èiûtë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras7 d. 18 val. — M. Lado „LABAI PAPRASTA

ISTORIJA“. Reþ. — G. Padegimas

8 d. 18 val. — J. Ðvarco „ÐEÐËLIS“.

Reþ. — N. Ogaj-Ramer

9 d. 12 val. — G. Solovskio „SKIRIAMA

PRINCESEI“. Reþ. — J. Javaitis

9 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

Vilniaus Maþojo teatro spektakliai

13 d. 18 val. — P. Hackso „AMFITRIONAS“.

Reþ. — A. Areima

14 d. 18 val. — „KOVA“ (pagal F. Kafkos

kûrybà). Reþ. — P. Ignatavièius

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras7 d. 18 val. — F. Goodrich, A. Hacketto

„VISADA TAVO. ANNA FRANK“.

Reþ. — V. Jevsejevas

8 d. 17 val. — G. Grekovo, „HANANA, KELKIS

IR EIK“. Reþ. — R. Augustinas

9 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

9 d. 17 val. — J. Poiret „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

12 d. 18 val. — „2 VYRAI IR 1 TIESA“.

Reþ. — A. Gricius („Domino“ teatras)

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija7 d. 17 val. Radviliðkio kultûros centre —

Lietuvos kamerinis orkestras. Solistai

M. Rysanovas (altas, Ukraina), A. Sitkoveckis

(smuikas, Rusija). Programoje A. Vivaldi,

J. Woolricho, G. Kanèelio kûriniai

8 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistë D. Galvydytë (smuikas).

Dir. — D. Pavilionis. Programoje J. Sibelijaus,

C. Nielseno, P. Èaikovskio kûriniai

9 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — ansamblis „Musica humana“

(meno vad. ir dir. — A. Vizgirda). Solistai

R. Vaicekauskaitë (sopranas), A. Vizgirda

(fleita), R. Beinaris (obojus), P. Biveinis

(smuikas), R. Jasiukaitis (violonèelë),

B. Vaitkus (klavesinas). Programa „Vunder-

kindas W.A. Mozartas Londone“

9 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

Èiurlionio kvartetas. Solistë A. Krikðèiûnaitë

(sopranas). Programoje J. Haydno, L. van

Beethoveno, W.A. Mozarto kûriniai

15 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — orkestro muzikos koncertas

Pasaulio muzikos dienoms, skirtoms Pakista-

ne 2001 m. nuþudytam JAV þurnalistui

D. Pearlui atminti. Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Solistas P. Jacunskas

(violonèelë). Dir. — O. Grangeanas (Prancûzi-

ja). Programoje S. Revueltos, D. Ðostakovi-

èiaus, B. Bartóko kûriniai

16 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas

„Muzikos gëlës“. Ðiauliø 1-osios muzikos

mokyklos ir S. Sondeckio konservatorijos

smuikininkai ir ansamblis „Fiori musicali“

(vad. — N. Prascevièienë). Dalyvauja solistai

J. Leitaitë (mecosopranas) ir S. Krinicinas

(gitara), aktorë V. Kochanskytë. Koncert-

meisterës I. Vyðniauskaitë, I. Tautkuvienë.

Koncerto reþisierë D. Storyk. Programoje

J.S. Bacho, L. Mozarto, Ch.W. Glucko,

G. Bizet, J. Offenbacho, H. Wieniawskio,

P. de Sarasate’s, M. de Fallos, F. Kreislerio,

A. Piazzollos ir kt. kûriniai

15 d. 18 val. Elektrënø meno mokykloje,

16 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — koncertas „Ið baroko aukso

fondo“. Baltijos ðaliø muzikiniø mainø

programos „Baltic Concerts express“ dalis.

Orkestro „Sinfonietta Riga“ baroko ansam-

blis (Latvija). Programoje J. D. Zelenkos,

F. Couperino, F.M. Veracini, A. Vivaldi

kûriniai

16 d. 18 val. Maþeikiø kultûros centre —

„Dedikacija karalienei Barborai Radvilaitei“.

Atlikëjai ansamblis „Musica humana“ (meno

vad. ir dir. — A. Vizgirda), senojo ðokio trupë

„Festa cortese“ (meno vad. — A. Þutautaitë).

Solistë M. Lukoðiûtë (mecosopranas),

aktorius M. Capas (skaitovas)

V I L N I U S

Kongresø rûmai8 d. 18 val. — kamerinis koncertas „Tango

ritmu“. A. Puplauskis (fagotas), S. Maigienë

(smuikas), J. Punytë (fortepijonas),

A. Balachovièius (akordeonas), D. Rudvalis

(kontrabosas). Ðoka V. Bavtuto ir A. Vasi-

liauskaitë. Programoje A. Piazzollos,

G. Kanèelio, T. Makaèino ir kt. kûriniai

14 d. 19 val. — M. Vitulskis (tenoras),

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — J. Geniuðas. Programoje neapolietið-

kos dainos, O. Respighi, F. Mendelssohno-

Bartholdy, G. Verdi kûriniai

15 d. 12 val. — koncertas vaikams „Pasaka“.

O. Kolobovaitë (balsas), A. Doveikaitë-

Rubinë (smuikas), D. Rubinas (kontrabosas),

B. Asevièiûtë (fortepijonas), D. Vaitiekûnas

(skaitovas)

Lietuvos muzikos ir teatroakademija11 d. 18 val. — Menø universiteto Okinavoje

(Japonija) prof. M. Takahashi (fleita),

L. Ðimanauskaitë (arfa). Programoje

V. Persichetti, M. Tournier , P.O. Ferroud,

G. Scelsi kûriniai

14 d. 18 val. — japonø kompozitoriaus ir

pianisto M. Hirai reèitalis. Programoje

W.A. Mozarto, F. Schuberto, F. Chopino,

R. Schumanno, F. Liszto, I. Albenizo, M. Hirai

kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas12 d. 18 val. S. Vainiûno namuose —

J. Leitaitës kamerinio dainavimo klasës

studentës M. Buoþytë, S. Liamo, D. Rukðë-

naitë, J. Karaliûnaitë. Dalyvauja T. Vaitkus

(tenoras), N.D. Ðernaitë (smuikas). Koncert-

meisterë B. Asevièiûtë. Programoje

W.A. Mozarto, G.F. Händelio, L. van Bethove-

no, G. Verdi, P. Èaikovskio ir A. Ðenderovo

kûriniai

9 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje —

valstybinis choras „Vilnius“ (meno vad. ir dir. —

P. Gylys), I. Milkevièiûtë (sopranas),

D. Jozënas (vargonai)

KAUNAS

Kauno filharmonija14 d. 18 val. — A. Gilmanas (smuikas,

Vokietija), Kauno miesto simfoninis orkest-

ras (vad. — M. Pitrënas). Dir. — M. Kadinas.

Programoje P. Èaikovskio ir kt. kûriniai

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejus9 d. 13 val. — Vilniaus universiteto choras

„Pro musica“, Oslo universiteto choras

„Akademisk korforening“. Programoje

E. Griego, M.K. Èiurlionio kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Vilniaus mokytojø namai7, 8 d. kiemelyje ir Vilniaus gatvëje —

rudens paroda-mugë „Sodo kraitë“

10 d. 18 val. — Etikos ir kultûros mokykloje.

Paskaita „Slaptieji Jëzaus þodþiai: apie

moterá áþengianèià á Dievo karalystæ“.

Lektorius A. Þarskus

10 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Paþinkime Vilniø“. Paskaita „Vilniaus

senamiesèio restauravimo problemos“ ir

ekskursija supaþindinant su jomis.

Dalyvauja ir ekskursijà veda architektas–

restauratorius E. Purlys

11 d. 18 val. Svetainëje — vakaras „Pasidai-

navimai su Veronika“. Dalyvauja Vilniaus

mokytojø namø folkloro ansamblis „Srauna“

(vad. — V. Barkauskaitë)

12 d. 17 val. Svetainëje — Vilniaus vegetarø

klube. K. Vaiðtarienës knygos „Padëkime sau“

ir J. Skonsmano knygos „Baltijos gintaras

svekatai ir groþiui“ pristatymas


S p a l i o 7 – 1 3

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Konstantinas BorkovskisPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

Anapus ***Garsios ðvedø aktorës Pernillos August reþisûros debiutas sugràþina

pastaraisiais metais skandinavø kine ne kartà matytus personaþus ir mo-tyvus. Pagrindinë filmo herojë – trisdeðimt ketveriø Lena (ið „Millenium“trilogijos paþástama Noomi Rapace) – vienà rytà suþino, kad jà nori pa-matyti mirðtanti motina. Lenos vyras ir dukterys neþinojo, kad jos motinagyva. Ðeima vyksta per visà Ðvedijà á Lenos vaikystës miestà. Jà nuolatpasiveja prisiminimai apie skaudþius vaikystës ávykius ir tëvø alkoholiz-mà, dramatiðkai paþenklinusius Lenos likimà. Ji vis dar negali atleisti irmotinai, ir sau tragiðko jaunëlio brolio likimo (Ðvedija, Suomija, 2010).(Vilnius)

Ir kaip ji viskà suspëja? **Filmas skirtas visoms toms, kurios tiki, kad galima suderinti sëkmingà

karjerà, laimingà ðeimyniná gyvenimà ir kûrybiðkà vaikø auklëjimà.Postfeministinio kino ikonos Sarah Jessicos Parker suvaidinta Keitë bû-tent tokia. Ji – rûpestinga motina, mylinti þmona ir puiki darbuotoja.Tokia puiki, kad jos siûlymas steigti naujà investiciná fondà ir pataisytiper krizæ katastrofiðkai paðlijusià bankininkø reputacijà sudomina netiðrankø milijonieriø (Pierce Brosnan). Taip Keitei prisideda naujø ási-pareigojimø, su kuriais ji nebepajëgia susidoroti... Douglaso McGrathofilmas sukurtas pagal populiarø Allison Pearson romanà (JAV, 2011).(Vilnius, Kaunas)

Profesionalai ***Kad iðsaugotø senà partnerá ir mokytojà Hanterá, Denis sutinka refor-

muoti savo bûrá. Bet vienam ið geriausiø specialiøjø agentø teks ir patipavojingiausia misija. Jis turi atskleisti sàmokslà, kuris kelia grësmæ vi-sam pasauliui. Reþisierius Gary McKendry sukûrë pasakà stiprybës, ga-lios ir nuotykiø besiilgintiems vyrams. Joje pamatysime Jasonà Stathamà,Clive’à Owenà ir Robertà De Niro (JAV, Australija, 2011). (Vilnius,Kaunas, Klaipëda)

Uþkratas ***...Mirtinas virusas plinta labai greitai, nuo jo mirðtama per kelias die-

nas. Tuo metu viso pasaulio medikai bando rasti vaistà ir kontroliuotipanikà, sklindanèià greièiau uþ virusà. Besirengiantis palikti kinà Steve-nas Soderberghas á ðá filmà pakvietë Mattà Damonà, Kate Winslet, Ju-de’à Law, Gwyneth Paltrow, Laurence’à Fishburne’à (JAV, 2011). (Vil-nius, Kaunas, Klaipëda)

Vidurnaktis Paryþiuje *****Ðiemet Kanø kino festivalá atidaræs naujausias Woody Alleno filmas

pasakoja apie amerikietá Gilà (puikus Owenas Wilsonas), kuris prieðvestuves atvyksta á Paryþiø su suþadëtine Ines (Rachel McAdams). Þiû-rovams iðkart aiðku, kad jie – ne pora. Bet kad tai suprastø, Gilas turësatsidurti nostalgiðkame 3-iojo deðimtmeèio Paryþiuje, susitikti su Er-nestu Hemingway’umi ir Fitzgeraldø pora, susipaþinti su Picassu, Bu-¹ueliu ir Dali, ásimylëti graþuolæ Adrianà (paryþietiðko þavesio kupinaMarion Cotillard). Senajame Paryþiuje Gilo laukia dar svarbesnë gyve-nimo pamoka. Romanà apie „Nostalgijos krautuvëlës“ savininkà raðan-tis ir su dabarties pilkuma nemokantis susitaikyti Gilas supras, kad ir jodievukai nebuvo patenkinti juos supanèia tikrove. Iðmintingasis pesi-mistas Allenas sukûrë pasakà, kurioje pasiðaipë ir ið savæs, ir ið visømûsø praeities ásivaizdavimø, ir ið áspûdþius bei vaizdus kolekcionuo-janèiø turistø. Bet svarbiausia tai, kad Allenas dar kartà árodë: kinassuteikia neribotà laisvæ kiekvienam nusivylusiam dabartimi. Uþtenkavidurnaktá atsisësti á pravaþiuojanèià maðinà... Epizoduose vaidina Ka-thy Bates, Carla Bruni, Léa Seydoux, Adrianas Brody (JAV, Ispanija,2011). (Vilnius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis7, 10—13 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) —

15, 18.10, 20.40; 8, 9 d. — 12.15, 15, 18.10,

20.40

Draugiðkas seksas (JAV) — 11.30, 14, 16.30,

19.15, 21.45

15 d. — G. Donizetti „Ana Bolena“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 20 val.

11 d. — Trys muðkietininkai (3D, D. Britanija,

Prancûzija, Vokietija) — 19.30

7 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) —

12, 14.30, 16, 17, 18.30, 19.30, 21, 22 val.; 8,

9, 12, 13 d. — 11, 12, 13.30, 14.30, 16, 17,

18.30, 19.30, 21, 22 val.; 10 d. —12, 13.30,

14.30, 16, 17, 18.30, 19.30, 21, 22 val.; 11 d. —

11, 12, 13.30, 14.30, 16, 17, 18.30, 21, 22 val.

7—13 d. — Uþkratas (JAV) — 11.15, 13.45,

16.15, 18.45, 21.30

Profesionalai (JAV) — 11, 13.30, 16, 18.30,

21.15

Vidurnaktis Paryþiuje (Ispanija, JAV) — 12.30,

15.40, 17.45, 20.15

7, 10—13 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) —

13.50, 15.40, 17.30; 8, 9 d. — 12, 13.50,

15.40, 17.30

7, 10—13 d. — Ir kaip ji viskà suspëja? (JAV) —

16.30, 21.20; 8, 9 d. — 11.45, 16.30, 21.20

7—13 d. — Draugo kailyje (JAV) — 19.15, 21.45

Afigena mokytoja (JAV) — 14.10, 18.50

Smurfai (Belgija, JAV) — 13, 15.20, 17.45

Ratai 2 (JAV) — 13.10, 18 val.

Bangø medþiotoja (JAV) — 15.30, 20.20

Kvaila, beprotiðka meilë (JAV) — 20 val.

Forum Cinemas Akropolis7—13 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) —

12, 14.30, 17, 19.30, 21.50

Draugiðkas seksas (JAV) — 10.45, 13.30,

16.15, 18.45, 21.15

Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) —

11.30, 12.15, 14, 15.15, 16.30, 17.45, 19,

20.30, 21.30

7, 10—13 d. — Profesionalai (JAV) — 13.45,

16.45, 19.15, 21.40; 8, 9 d. — 11.15, 13.45,

16.45, 19.15, 21.40

7, 10—13 d. — Uþkratas (JAV) — 13.15, 15.45,

18.30, 21 val.; 8, 9 d. — 11, 13.15, 15.45, 18.30,

21 val.

7—13 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 10.30,

12.30, 14.15, 16 val.

Vidurnaktis Paryþiuje (Ispanija, JAV) — 15.30,

18, 20.15

Smurfai (Belgija, JAV) — 10.15, 13 val.

Ir kaip ji viskà suspëja? (JAV) — 18.15

Draugo kailyje (JAV) — 20.45

„Skalvijos“ kino centrasTarptautinis Kauno kino festivalis

7 d. — 25 metai po ðeðiasdeðimtøjø, arba

Èekoslovakø Naujoji banga (II d.) — (dok. f.,

Èekija, Slovakija) — 17 val.

7 d. — Gyvenimo medis (JAV) — 19 val.

7 d. — Drakonas sugráþta (Èekoslovakija) — 22 val.

8 d. — Vargonai (Èekoslovakija) — 15 val.

8 d. — Nenuoramos (JAV) — 17 val.

8 d. — Turino arklys (Vengrija, Prancûzija,

Vokietija) — 19 val.; 9 d. — 21 val.

8 d. — Paukðèiai, naðlaièiai ir kvailiai (Èekos-

lovakija, Prancûzija) — 21.45

9 d. — Gyvenimo virðûnë (Èekoslovakija) —

15 val.

9 d. — Ðventë botanikos sode (Èekoslovakija) —

17 val.

9 d. — Diagnozës kodas. 322 (Èekoslovakija) —

19 val.

13 d. — Jaunøjø kino kûrëjø trumpø filmø

festivalis „Vilniaus kino ðortai“ — 19, 20.30

10 d. — Baltas kaspinas (Austrija, Italija,

Prancûzija, Vokietija) — 19.30; 11 d. — 16.15;

12 d. — 20.40

11 d. — Mergaitë (Ðvedija) — 21.10; 12 d. —

17 val.; 13 d. — 17 val.

10 d. — Viktorija: jaunoji karalienë

(D. Britanija, JAV) — 15 val.

10 d. — Gainsbourg‘as. Didvyriðkas gyveni-

mas (Prancûzija, JAV) — 17 val.

11 d. — Dovana Stalinui (Rusija, Kazachsta-

nas) — 19 val.

12 d. — speciali LMTA Kino ir TV katedros

studentø programa — 19 val.

7 d. — Sebë (Ðvedija) — 15 val.

Ciklas „Karlsono kinas“

8 d. — Raudona kaip dangus (Italija) — 13 val.

9 d. — Mergaitë (Ðvedija) — 13 val.

PasakaTarptautinis Kauno kino festivalis

7 d. — Deðimt þiemø — 17.15; 7 d. — Padan-

ga — 19.30; 7 d. — Tilt — 21.30; 8 d. — Pirmasis

Rasta — 17.30; 8 d. — Dharmos ginklai — 21.30;

8 d. — Sesuo ðypsena — 17.45; 9 d. — Kryèio

baimë — 14.45; 9 d. — Hi-So — 17.30; 9 d. —

Atenbergas — 19.30

7 d. — Hanna (JAV, Vokietija, D. Britanija) —

17 val.; 8 d. — 20 val.; 9 d. — 18 val.; 10 d. —

17 val.; 11 d. — 13.30, 17 val.; 12 d. — 20.30

7 d. — Vieniðas vyras (JAV) — 19 val.; 9 d. —

21.30; 10 d. — 21 val.; 11 d. — 16, 20.30; 12 d. —

21.30; 13 d. — 20.30

7 d. — Anapus (Ðvedija) — 21 val.; 9 d. — 15 val.;

10 d. — 19 val.

7 d. — Klimtas (Austrija, D. Britanija,

Prancûzija, Vokietija) — 18.30

7 d. — Elitinës prostitutës dienoraðtis (JAV) —

20.30; 8 d. — 18.30, 22 val.; 10 d. — 19.30;

12 d. — 19.30

8 d. — Savaitgalis su pasaka. Pasakaièiø

meistras — 15 val.

8 d. — animaciniø f. programa — 16 val.

8 d. — Bûtina þmogþudystë (Lenkija,

Norvegija, Italija) — 19.30; 8 d. — Raudona

kaip dangus (Italija)— 15.30; 10 d. — 17.30;

12 d. — 17.30; 13 d. — 17 val.; 8 d. — Apie

kà staugia vilkai (reþ. I. Kurklietytë)— 16.30;

9 d. — 16.30;

8 d. — Prancûziðka apgaulë (Prancûzija) —

20.30; 9 d. — 18.30; 9 d. — Kvaila beprotiðka

meilë (JAV) — 20.30; 10 d. — 20.30; 11 d. —

21 val.; 12 d. — 18 val.

11 d. — Judantys eilëraðèiai (poezijos festiva-

lio „Tarp“ trumpametraþiai filmai) — 19 val.

13 d. — Meilë po gudobelës medþiu (Kinija) —

18 val.

13 d. — konkursinë programa (Vilniaus kino

ðortai ) — 19, 20.45

Ozo kino salë7, 8 d. — Atsisveikinimas (reþ. T. Donela) —

14 val.

7, 8 d. — Þvëris, iðeinantis ið jûros (reþ.

V. Þalakevièius) — 16 val.

7, 8, 10, 11, 12, 13 d. — Eurazijos aborigenas

(reþ. ð. Bartas) — 18 val.

10 d. — Juozas Miltinis. Neþinomas interviu

(reþ. R. Banionis) — 14 val.

10 d. — Bandymas iðsiaiðkinti (dok. f., reþ.

A. Grikevièius) — 15 val.

10 d. — Giedrë (reþ. D. Vaiðnoras) — 16 val.

11 d. — Mindaugas (reþ. R. Banionis) — 14 val.

11 d. — Rigoletas (reþ. R. Banionis) — 16 val.

12, 13 d. — Duburys (reþ. G. Lukðas) — 15 val.

KAUNAS

Forum Cinemas7—13 d. — Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) —

11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 22 val.

7, 8 d. — Draugiðkas seksas (JAV) — 10.45,

13.30, 16, 18.30, 21, 23.30; 9—13 d. — 10.45,

13.30, 16, 18.30, 21 val.

15 d. — G. Donizetti „Ana Bolena“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 20 val.

11 d. — Pasikalbëk su ja (Ispanija) — 17 val.


Prancûzija, Vokietija) — 18 val.


10.15, 11.30, 14, 15.15, 16.30, 18, 19, 20.30,

21.30, 23 val.; 8 d. — 10.15, 11.30, 12.45, 14,

15.15, 16.30, 18, 19, 20.30, 21.30, 23 val.; 9,

11, 13 d. — 10.15, 11.30, 12.45, 14, 15.15,

16.30, 18, 19, 20.30, 21.30; 10 d. — 11.30,

12.45, 14, 15.15, 16.30, 18, 19, 20.30, 21.30;

12 d. — 10.15, 11.30, 12.45, 14, 15.15, 16.30,

19, 20.30, 21.30

7, 8 d. — Profesionalai (JAV) — 13.45, 16.15,

18.45, 21.15, 23.45; 9—13 d. — 13.45, 16.15,

18.45, 21.15

7, 8 d. — Uþkratas (JAV) — 13.15, 15.45, 18.15,

20.45, 23.15; 9, 10, 12, 13 d. — 13.15, 15.45,

18.15, 20.45; 11 d. — 13.15, 15.45, 18.15

7, 10—13 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 12,

13.45, 15.30; 8, 9 d. — 10.30, 12, 13.45,

15.30

7—13 d. — Ratai 2 (JAV) — 11.15

Smurfai (Belgija, JAV) — 11 val.

7—10, 12, 13 d. — Ir kaip ji viskà suspëja?

(JAV) — 17.30

7—13 d. — Vidurnaktis Paryþiuje (Ispanija,

JAV) — 19.30

Draugo kailyje (JAV) — 21.45

Cinamonas13 d. — Pasauliniai klasikos perlai. „Carmen“

opera ið „La Scalos“ — 19 val.

7, 9, 10—13 d. — Draugiðkas seksas (JAV) —

12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15; 8 d. — 12.15,

16.45, 19, 21.15

10—13 d. — Ir kaip ji viskà suspëja? (JAV) —

15.45, 18 val.

10—13 d. — Raudonkepurë prieð blogá (JAV) —

14 val.

7, 8 d. — Uþkratas (JAV) — 14.15, 16.30, 21.55;

9—13 d. — 14.15, 16.30, 18.45, 21val.


12.45, 17.45, 20, 22.15; 8 d. — 12.45, 15,

17.15, 19.30, 21.45; 9—12 d. — 12.45, 15,

17.15, 19.30; 13 d. — 11.45, 14, 16.15, 22.15

7, 8 d. — Vidurnaktis Paryþiuje (Ispanija, JAV) —

14.45; 9—13 d. — 20, 22 val.

7—13 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 11, 12.30

7 d. — Draugo kailyje (JAV) — 11.45, 20.35;

8 d. — 11.45, 18.15; 9 d. — 11.45, 20.35

7, 8, 10—13 d. — Smurfai (Belgija, JAV) —

11.30, 13.45; 9 d. — 11.30, 13.45

7—12 d. — Smurfai (3D, Belgija, JAV) — 10.40

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas7—13 d. — Draugiðkas seksas (JAV) — 10.45,

13.15, 16, 18.30, 21 val.

Bangø medþiotoja (JAV) — 16.15, 18.45


Prancûzija, Vokietija) — 18 val.

7—12 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ.

D. Ulvydas) — 11.15, 12.45, 13.45, 15.30,

16.30, 18, 19, 20.30, 21.30; 13 d. — 11.15,

12.45, 13.45, 15.30, 16.30, 19, 20.30, 21.30

7, 10—13 d. — Profesionalai (JAV) — 14, 16.45,

19.15, 21.45; 8, 9 d. — 11.30, 14, 16.45, 19.15,

21.45; 7—9 d. — Uþkratas (JAV) — 13.30, 15.45,

18.15, 20.45; 10 d. — 13.30, 15.45, 18.15, 22 val.

7, 10—13 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 14.30;

8, 9 d. — 10.30, 14.30; 7—13 d. — Smurfai

(Belgija, JAV) — 12.15; Smurfai (3D, Belgija,

JAV) — 10.15; Draugo kailyje (JAV) — 21.15

Ratai 2 (JAV) — 11 val.

„Uþkratas“

2011 m. spalio 7 d., penktadienis Nr. 35 (957) | Kaina 2,50 Lt · to margaspalvio rokoko stiliaus...

Documents

Transcript of 2011 m. spalio 7 d., penktadienis Nr. 35 (957) | Kaina 2,50 Lt · to margaspalvio rokoko stiliaus...