2008 spalis

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2008m. spalis, Nr.1

Mielosios Mokytojos ir Mokytojai,

Lai Jūsų nuoširdus darbas visuomet bus atlygintas mokinių

geranoriškumu, Lai niekada nepritrūks kantrybės ir

noro brandinti jaunas sielas, Lai darbas mokykloje Jums teiks vien

geras emocijas, Lai Jūsų mokiniai vis dažniau matys

Jus besišypsančius...

Nuotraukos ir tekstas – Ievos Bielinskytės (4ga)

2

Mokslo metai netrumpės

Kaip ir dera pirmajam šių mokslo metų mūsų laikraščio numeriui – interviu su gimnazijos direktoriumi Romansu VALIU apie prabėgusią vasarą ir naujus mokslo metus.

Pirmiausia, žinoma, pradėjau nuo linksmesnių temų.

–Kaip praleidote šias trumpas vasaros atostogas?

–Dalis atostogų buvo praleista mokykloje, kad jums būtų sudarytos tinkamos sąlygos mokytis mūsų gimnazijoje. Tačiau pavyko ir trumpam pasprukti prie Baltijos jūros bei pasimaudyti Druskininkų vandens atrakcionų parke.

O dabar suktas ir klastingas klausimas iš pasalų.

–Kaip manote, ar užtenka mokiniams vos 2 su trupučiu mėnesių atostogų?

–Neseniai teko skaityti, kad Ispanijos mokiniai prašo trumpinti jų vasaros atostogas, kurios trunka 3 mėnesius. Prašo todėl, kad pasiilgsta draugų, o namuose atsibosta. Mūsų gimnazijos mokinių atostogos kitais metais truks tiek pat, kiek ir šiais.

O dabar užmirškime praėjusios vasaros temas ir kibkime į klausimus apie ką tik prasidėjusius mokslo metus.

–Kaip prasidėjo naujieji mokslo metai? –Kaip įprasta – šventiškai. Gimnazijos patalpos atnaujintos, supirkti visi

nauji vadovėliai, įsigyta naujų mokymosi priemonių.

–Ar šiais metais gimnazijoje daug naujokų? –Daugiausiai atėjo penktokų, kurie baigė Ringaudų pradinę mokyklą, į

kitas klases atvyko nemažai mokinių, kurie apsigyveno mūsų teritorijoje. Iš viso naujokų mokykloje apie 50.

–Kokių perversmų ar naujovių mokykla laukia šiais metais? –Didelė naujovė, kad vyriausybės sprendimu bus nemokamai maitinami

pradinių klasių mokiniai, tačiau kad vyktų sėkmingas jų maitinimas, valgyklos blokas buvo papildytas naujais indais, įrankiais ir kitomis reikmėmis. Spalio pradžioje bus nupirkta indų plovimo mašina, kadangi per trumpą laiką reikia suplauti labai daug indų, be indų plovimo mašinos tai padaryti labai sunku.

–Ar šiais metais mokyklos biblioteka bus praturtinta naujomis knygomis?

–Mokyklos biblioteka gausėja kasmet, tai priklauso nuo to, kiek lėšų skiria valstybė.

–Kaip vertinate mūsų gimnazijos mokinius? –Mokinius vertinu puikiai, daugelis iš jų motyvuoti, žino, ko siekia, ir

tam skiria savo darbą. Tačiau dalis mokinių nelabai nori būti tvarkingi, laužo mokyklos inventorių. Man labai norėtųsi, kad didžioji dalis gimnazijos mokinių kovotų su šiais suįžūlėjusiais mokiniais.

–Ko norėtumėte palinkėti gimnazistams? –Linkėčiau derinti savo gabumus, įdėtą darbą su realiomis savo

galimybėmis. –O mokytojams jų profesinės šventės proga?

–Mokytojams linkiu geros sveikatos, būti geranoriškiems savo ugdytiniams, kad ugdytiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų.

Akvilė Arlauskaitė, 2gc Tado Ežerskio (4ga) nuotrauka

____________________

Mano mokyklos vizija

Užbėgsiu įvykiams už akių ir

pasakysiu, kad šiame straipsnelyje bus kritikos. Iškart atsiprašau tų, kuriems tai nepatiks ar atrodys, jog aš klystu. Tiesiog toks mano požiūris.

Reikia pripažinti – mūsų gimnazija tikrai labai šauni ir turi savų pliusų. Pavyzdžiui, puikus direktorius, mūsų moksleivių pergalės įvairiuose konkursuose, olimpiadose, išpuoselėta aplinka, tvarkingi kabinetai.Bet pažvelkime šiek tiek giliau. Direktorius stengiasi kurti geras darbo sąlygas mokytojams, o mokytojai stengiasi kuo daugiau visko „sukimšti“ mums į galvas. Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad mokytojų darbas jiems patiems nėra malonus. Įsivaizduokite, kaip jie turi kęsti nuo įkyrių, neišauklėtų, įžūlių mokinių. Manot, tai malonu? Abejoju!

Iš viso to išplaukia mokytojų nepozityvumas. Jie vertina mokinius nevengdami kandžių apibūdinimų (ypač dosniai juos dalija prasčiau besimokantiems vaikams), nors tai girdi visi mokiniai ir daugiau ar mažiau pritaiko sau. Mokytojai privilegijuoja tik pačius gabiausius, tik juos laiko protingais.

Bet juk kiekvienas iš mūsų norėtume išgirsti jei ne pagiriamąjį, tai bent palaikantį žodį – kad ir už pastangas. Toks mokytojų vertinimas didintų mokinių pasitikėjimą savimi, jie galėtų daugiau išmokti, nes nesijaustų „antrarūšiais“. Tada ir ateityje jie drąsiau siektų tikslo, imtų gyvenimo „vadeles“ į rankas.

Tad, mieli mokytojai, nebūkite tokie kritikai!

Kristina Bartaškaitė, 4ga

3

Kelionė į Šiluvą

Šis ruduo neeilinis. Būtent šį rudenį, rugsėjo mėnesį, suėjo 400 metų, kai Šventoji Mergelė Marija apsireiškė Šiluvoje.

Šia proga mūsų gimnazijos tikybos mokytojos surengė ekskursiją į Šiluvą. Mūsų susirinko daug – apie 45 mokinius. Nors diena buvo šalta, susirinkome visi ir linksmi važiavome aplankyti Šventosios Mergelės Marijos apsireiškimo vietos.

Šiluvoje aplankėme bažnyčią, dalyvavome Šv. Mišiose. Mišių pradžioje apie 10 kunigų bažnyčios viduriu praėjo iki altoriaus, už jų giedodami ėjo giesmininkai. Buvo labai gražu. Šventa ir rami atmosfera sušildė sielą. Bažnyčia buvo pilna įvairiausių žmonių iš visos Lietuvos. Pati bažnyčia nebuvo labai išpuošta, bet jautėsi šios nuostabios šventės ramybė, grožis.

Po Šv. Mišių ėjome į koplytėlę, esančią visai netoli bažnyčios. Būtent toje koplytėlėje, ant Šventojo akmens, apsireiškė Šventoji Mergelė Marija (po Marijos apsireiškimo jis buvo pradėtas taip vadinti). Koplyčioje, kurioje buvo labai daug žmonių, viešpatavo tyla ir ramybė. Nors apsireiškimas įvyko prieš 400 metų, galėjai jį jausti taip, lyg tai vyktų dabar.

Išėjus iš koplytėlės atrodė, lyg Šventa Dvasia tave būtų aplankiusi. Buvo gera ir ramu. Ta šventa atmosfera atgaivino sielą, vidinį gėrį.

Važiuodami iš Šiluvos užsukome į Tytuvėnus. Ten aplankėme baroko stiliaus vienuolyną. Susipažinome su vienuolyno istorija, sužinojome įdomių detalių apie vienuolių gyvenimą XIX a., turėjome galimybę paliesti restauruotus to meto vienuolių apdarus. Buvome ir kambarėliuose, kuriuose gyvendavo vienuoliai, o dabar vasaromis – čia stovyklaujantys vaikai. Vienuolyno kieme yra Kristaus kančios koplytėlė, kurioje 30 laiptukų lipama keliais ir meldžiamasi. Užlipę visi pradėjo skųstis skaudančiais keliais, nes tikrai nebuvo paklotas raudonas kilimas. Tokios koplytėlės Lietuvoje yra vos 3 (jos skiriasi tik laiptelių skaičiumi). Mes galime didžiuotis, kad aplankėme vieną iš jų ir tikrai labai daug sužinojome.

Tytuvėnuose ir baigėsi mūsų ekskursija. Aplankėme net kelias šventas vietas ir tuo buvome patenkinti. Tikimės ir daugiau panašių ekskursijų su mokyklos draugais bei mokytojomis.

Ieva Banaitytė, 8a

„Domimės. Globojame.

Pasakojame“ Taip pavadintas projektas, skirtas

Pasaulinei gyvūnų dienai – spalio 4. Renginiai vyks visą savaitę: 1. Integruotos pamokos –

diskusijos „Duok leteną ir eime“ (2008 10 06).

2. Parodų diena: Piešinių ir nuotraukų paroda

„Aš gražiausia (-as)“; IT paroda – demonstracija

(2008 10 07).

3. Diena, skirta laukinių gyvūnų globai. Kino filmo „Jūriniai ereliai“ stebėjimas (2008 10 08).

4. Ekskursija į Šakių raj. Lekėčių girininkijos muziejų bei Novairaisčio valstybinį ornitologijos draustinį (2008 10 09).

5. Integruotos biologijos pamokos „Beglobiai gyvūnai – specialistai pataria“ (dalyvauja mokyklos sveikatos priežiūros specialistė ir mokyklos psichologė) (2008 10 10).

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Biologijos mokytoja Irena Gronskienė

____________________

Vėl rinksime nuoširdžiausią klasės

mokinį!

Nors rinkimai vyks tik gruodžio mėnesį, jau dabar stebėkite savo bendraklasius. Tik taip Jūsų sprendimas bus apgalvotas ir teisingas.

Mokinių laisvalaikio centras

4

Būkime atviri – juk susitikę prieš Rugsėjo 1-ąją

dažniausiai klausinėjame vieni kitų: „Ar bus klasėje naujokų? O naujų mokytojų?“Šiemet ir taip nemenką mūsų armiją papildė gausus būrys moksleivių, na, o mokytojų gretas pastiprinti panoro tik du. Tad kas gi jie (tiksliau – jos)?

Pirmoji į mūsų klausimus atsakė socialinė pedagogė Renata DUBAUSKIENĖ.

„Skaudžių prisiminimų daugiau...“

–Kaip atsidūrėte būtent mūsų gimnazijoje? –Apie jūsų gimnaziją nuomonę susidariau senokai,

prieš kokius penkerius metus, nes teko dalyvauti čia surengtoje konferencijoje. Jau tada ji man pasirodė tvarkinga, pažangi, išsiskirianti rajone. Tad kai gavau pasiūlymą dirbti šioje mokykloje, labai apsidžiaugiau. Jei būtų pasiūlymas iš kitos mokyklos, būčiau pasvarsčius, o kadangi esu geros nuomonės apie jūsų mokyklą, tai sutikau čia dirbti.

–Ar anksčiau teko dirbti su mokiniais? –Teko, dirbau pusantrų metų, bet darbo specifika

buvo kita, nes dirbau su jaunesniais mokiniais, pagrindinės problemos buvo apleistumas, vaikų nepriežiūra, tėvų alkoholizmas, smurtas šeimose.

–Ar sunku dirbti su mūsų gimnazijos moksleiviais? –Ne, kol kas džiaugiuosi, didelių problemų

neturėjau. Labai džiaugiuosi, kad vaikai geranoriškai bendrauja, ateina konsultuotis sutartu laiku.

–Ar daug yra mokinių, kuriems reikia Jūsų pagalbos ir patarimo?

–Ateina nemažai, manau, padaugės ateinančių, kai pradės veikti profesinio informavimo taškas.Dar ateina vaikai dėl nemokamo maitinimo, dėl nemokamo pavėžėjimo.

–Kokiais klausimais mokiniai gali kreiptis į Jus? –Dėl bendravimo, socialinių problemų, dėl santykių

su mokytojais, bendraamžiais. Dėl patyčių, patiriamo smurto, dėl nesėkmės moksle. Pvz.: neturi motyvacijos eiti į vieną ar kitą pamoką, mes galėtume padėti spręsti problemą, aiškintis priežastis, drauge siekti geresnių rezultatų.

–Kokie Jūsų pomėgiai? –Turiu labai priešingus pomėgius: mėgstu būti arba

labai ramiai, tada skaitau knygas, arba aktyviai, tada su šeima žvejojame, grybaujame, plaukiojame su baidarėmis (turime tradiciją ir kiekvienais metais plaukiojame).

–Koks mėgstamiausias Jūsų patiekalas? –Nežinau, ar tokį turiu, bet man labai patinka

įvairiai ruošti makaronai .

–Koks juokingiausias atsitikimas įvyko Jūsų darbo metu?

–Net neatsimenu... Iš viso, mano atminty liko skaudžių prisiminimų, nes kai dirbau Lapėse, ten daug žmonių gyveno lūšnynuose ir tikrai turiu daug daugiau skaudžių atsiminimų.

–Kokia istorija ar priežastis, kodėl pasirinkote būtent socialinės pedagogės profesiją?

–Kai dar mokiausi, norėjau būti psichologe, bet įvertinau savo galimybes, kad neišlaikysiu stojamųjų egzaminų. Artimiausias mano svajonei buvo būtent socialinis darbas.

–Kokie Jūsų teigiami ir neigiami bruožai? –Teigiamas – tolerantiškumas, o neigiamas, kad esu

nekantri ir noriu greito rezultato.

–Ačiū už atsakymus! Sėkmės Jums.

Klausinėjo Milda Juškevičiūtė, 2ga Nuotrauka iš asmeninio albumo

____________________

Griežta ir teisinga!

Mokytojų komandą papildė ir jauna anglų kalbos mokytoja Vilma PILIPAVIČIENĖ. Nieko nelaukę, skubame apie ją sužinoti kuo daugiau.

–Kodėl pasirinkote šią mokyklą? –Kai ieškojau daro Kaune, nė vienoje mokykloje

nebuvo vietų, o Ugnės Karvelis gimnazija buvo puikus pasirinkimas, nes mano vyras dirba Žemės ūkio universitete.

–Ar Jūs pakankamai išsilavinusi, kad galėtumėte dirbti mūsų mokykloje? Ką esate baigusi?

–Manau, kad taip. Baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą.

Nukelta į 6 puslapį

5

Mokykloje aš – ne „Mis Lietuva“ Sako „Mis Lietuva 2008“ nugalėtoja ketvirtokė

gimnazistė Gabrielė MARTIROSIANAITĖ. Kuo ji gyvena dabar – lyg ir nurimus prieš keletą mėnesių vykusio konkurso šurmuliui, bet labai sparčiai artėjant atsakingesniam – „Mis Pasaulis“?

POŽIŪRIS Į ,,MIS“ KONKURSĄ PASIKEITĖ

Gabrielė jau turėjo laiko apmąstyti konkurso privalumus bei trūkumus. Ji sako: ,,Dabar į šį konkursą žiūriu visiškai kitaip nei anksčiau. Supratau, kad prieš dalyvaujant tokiuose konkursuose visada reikia apgalvoti ne tik pralaimėjimo, bet ir laimėjimo galimybę, ko aš tikrai nepadariau, nors visada laikiau save didele optimiste.“ Jaunoji ,,Mis Lietuva 2008“ džiaugiasi, kad buvo taip įvertinta, bet supranta, kad dabar turi daug pareigų: ,,Negaliu nuvilti žmonių, kurie į mane deda daug lūkesčių ir vilčių.“ Gabrielė negalėjo atsakyti, kokią naudą ji gavo tapusi nugalėtoja. Pasak jos, dar nebuvo laiko apie tai pagalvoti. VIDINIS ŽAVESYS BEI NUOŠIRDUMAS – NUGALĖTOJOS BRUOŽAI

,,Manau, kad norint nugalėti šiame konkurse neužtenka vien nepriekaištingos išvaizdos, svarbiausia – vidinis žavesys bei nuoširdumas. Mano nuomone, šio konkurso nugalėtoja turi būti visapusiškai graži ir gerumu spinduliuojanti asmenybė. Manau, kad Jurgita Jurkutė – praėjusių metų ,,Mis Lietuva“ – buvo verta nugalėtojos vardo.Ji buvo mano favoritė. Didžiausią įspūdį padarė jos žavesys bei nuoširdumas, o savęs lyginti su ja nenorėčiau...“ – teigia Gabrielė. ,,Gal jums tai skambės banaliai, bet nugalėti tikrai nesitikėjau. Ėjau į konkursą norėdama išbandyti save ir gerai praleisti laiką, bet tą vakarą mano gyvenimas pasikeitė per kelias sekundes.“ Gabrielė teigė, kad net savo varžovių nelaikė konkurentėmis.

Jos manymu, kiekviena turėjo tik jai būdingų savybių bei privalumų, todėl visos buvo lygiavertės ir turėjo šansą nugalėti. NEBIJO BŪTI ŽINOMA

,,Mis Lietuva 2008“ teigė, kad dabar ji sulaukia tikrai nemažai dėmesio, tačiau tai jos nevargina.

Jos asmeninis gyvenimas teka ta pačia vaga, išliko ir draugai: ,,Tokiose situacijose kaip ši galima geriausiai pažinti šalia esančius žmones, todėl džiaugiuosi, kad iš tikrų draugų pavydo niekada nejutau“. O į

internetiniuose puslapiuose

pasirodančius komentarus, kad Gabrielė dar per jauna tinkamai atstovauti Lietuvai konkurse ,,Mis Pasaulis“, Gabrielė atsako: ,,Aš esu labai tolerantiškas žmogus, taip pat esu įsitikinusi, kad

kiekvienas žmogus turi teisę į savo asmeninę nuomonę, todėl pasakysiu tik tiek, kad ne visuomet amžius atspindi žmogaus mąstymą, charakterį bei jo gyvenimo vertybes.“

KELIONĖ Į VAIKŲ NAMUS

Neseniai, rugsėjo 18-ąją, Gabrielė, palaikant bei paremiant Kauno rajono savivaldybei, lankėsi Kauno rajono Pagynės vaikų namuose. Paklausta, kodėl nusprendė ten važiuoti, Gabrielė atsakė: ,,Norėjosi prisidėti prie gražesnės jų vaikystės bei nuoširdžių šypsenų. Tai tikrai nėra nei akcija, nei reklama. Tai tiesiog mano nuoširdus noras padėti likimo valiai paliktiems mažiesiems. Džiaugiuosi, kad vaikų namų direktorė palaikė mano norą ir sutiko supažindinti su vaikučiais. Žinoma, pakeliui į Pagynę mane lydėjo nerimas bei jaudulys, nes anksčiau neteko lankytis vaikų globos namuose, tačiau buvau sutikta ir priimta labai šiltai, vaikai buvo draugiški ir linksmi, norėjo su manimi žaisti, pasakojo, kaip jie gyvena ir leidžia laisvalaikį.


6

Atkelta iš 4 puslapio

Griežta ir teisinga!

–Ar mylite vaikus? –Taip, žinoma, labai myliu. Pati turiu dvi puikias

dukrytes – dvynukes.

–Ar jau turite mylimą mokinį? –Geras klausimas , reikia pagalvoti. Iš tiesų tai

dar tik susipažįstu su jais.

–Ar turėjote kokių problemų su vaikais, ar konfliktavote su jais?

–Nepasitaikė, bet yra klasė, kurioje yra problemų su drausme.

Šioje mokykloje vaikai labai anksti subrendę, dauguma išsiskiria ūgiu, išvaizda.

–Kaip vertinate mūsų gimnazijos mokytojus? –Labai draugiški ir linkę padėti.

–Ar Jūs griežta mokytoja? –Manau, kad griežtai teisinga.

–Kada Jūsų gimimo diena? Kiek Jums metų? –Rugsėjo 30 d. Man 32 metai.

–Kokias savybes vertinate? Kokių negalite pakęsti? –Vertinu sąžiningumą, atvirumą. Labai nepatinka

melagiai, veidmainiai.

–Ką mėgstate veikti laisvomis dienomis? –Lankausi teatruose, skaitau knygas (vieno rašytojo

gal neišskirčiau). Šiuo metu studijuoju knygą „Kūno kalba“.

–Jūsų mėgstamiausias patiekalas? –Vištiena su ananasų gabaliukais, kepta ant

iešmukų.

–Ačiū Jums už atsakymus. Sėkmės!

Ugnė Slapšytė, 2gc Tado Ežerskio (4ga) nuotrauka


Mokykloje aš...

Vedžiojo po savo kambarius, aprodė žaislus, knygas bei lovytes. Vaišino jau firminiais tapusiais vaikų gamintais žagarėliais, kisieliumi bei obuoliais ir slyvomis iš netoliese esančio sodo.“ NORAS IŠPILDYTI VAIKŲ SVAJONES

Nuo pirmųjų akimirkų vaikų namuose Gabrielę apėmė slogi nuotaika: ,,Paprašiau vaikų parašyti, ką jie veikia laisvalaikiu, kuo domisi, kad vėliau galėčiau bent kelias svajones ir norus išpildyti. Tačiau sulaukiau ne tokių atsakymų, kokių naiviai širdyje tikėjausi. Beveik visi vaikai svajojo susirasti tėvus ar globėjus, gyventi gražiuose namuose, būti gerbiami ir mylimi. Tuomet supratau, kad aš jiems niekada nesuteiksiu tos šilumos ir

meilės, kurios jiems labiausiai reikia. Visuomet bandžiau save įtikinti, kad vaikų globos namų auklėtiniai nuo šeimose augančių vaikų skiriasi nedaug, bet susidūriau su skaudžia tiesa. Vaikų akytėse pastebėjau bejėgiškumą, meilės ir šilumos trūkumą, norą kuo greičiau grįžti namo. Supratau tai, apie ką niekada

anksčiau nepagalvodavau: kad reikia labai vertinti tai, kad gyveni tave mylinčioje šeimoje, kurioje tave visuomet supa parama, supratingumas bei šiluma.“ PASIRYŽUSI DALYVAUTI KONKURSE ,,MIS PASAULIS“

Didžiausias ir svarbiausias Gabrielės tikslas artėjančiame konkurse ,,Mis Pasaulis 2008“ – labai gerai reprezentuoti Lietuvą. ,,Aš tikrai esu pasiryžusi atstovauti savo šaliai šiame konkurse ir padaryti viską, kas nuo manęs priklauso.“ Paklausta, ar artėjantis konkursas neblaško abiturientės, atsakė: ,,Mokykloje aš esu viena iš daugelio abiturientų, bet ne ,,Mis Lietuva“, todėl mokausi, ruošiuosi egzaminams. Apie konkursą bei pasiruošimą jam tuo metu stengiuosi negalvoti. Tikiu savimi ir savo gyvenimo credo: niekada nepasiduoti. Tikiuosi, man pavyks.“

To visi ir linkime.

Vytenis Radžiūnas,4ga Nuotraukos iš asmeninio albumo

7

Šįkart kūrybos puslapio viešnia – pradinių klasių mokytoja Daiva

BALZAREVIČIŪTĖ.

Eilėraščiai – gyvenimo akimirkos, kai vidinis balsas rikiuoja mintis

sava linkme ir tu tampi tik įrankiu, padedančiu

jas įgarsinti. Išlaisvindamas jas, pats

tampi laisvas .

Mielasis, kur esi?

Mielasis, kur esi? Ar vasaros džiaugsme,

Ar rudenio kely? O gal žiemos speiguos, Atūžusiuos pusnynais,

Sidabro ežero ledynuos? Tikrai žinau–

Esi pavasario svaigiam atbudime, Nežinomam, nematomam, Bet juntamam įkvėpime. Gyvybės oro gurkšnis,

Daina be pabaigos, Kurią laukai ir pievos Kas dieną man kartos.

● ● ●

Siūbuoja vėjyje Šulinio svirtis,

Tyliai sugirgžda Prie rentinio žvirgždas.

Semia ir semia

Kaušas auksinis, Krištolo versmės Vanduo begalinis.

Gyvybės syvai Sėkloj visatos, Augimo didybė

Amžinuos ratuos.

Sukas ir sukas Laiko mašinos. Tyliai dejuoja

Svirtis nurimus.

● ● ●

Nesakyk, kad saulė geltona, O debesys – tie , kur aukštai.

Pasaulį matau aš kitokį, Kitokie pabudo jausmai.

Gal vasaros svaigūs atodūsiai

Supainiojo mano svajas, O gal pienių vyno kartumas

Pažadino slaptas aistras?

Panorau pakilti į dangų, Išvysti žvaigždėtas erdves. Išsklaidyti juodąją tamsą,

Kaip neregys – regėjimą surast.

● ● ●

Čia Tu. Tau gera. O aš toli.

Man neramu labai.

Ir tolis, skiriantis dvi širdis, Jau neįveikiamas

Visai.

Jis nesutramdomas vis daros. Ne jūra tai, Ne žemė, O jausmai.

Ir jis–

Tai du Niagaros Mus skiriantys

Kriokliai.

Veidai

Mano baltos, pilkos ir rusvos lininės ir medvilninės drobės guli sukrautos kambario kampe. Jose – negyvos akys ir nekalbančios lūpos, nežvilgantys, dailiomis garbanomis nekrentantys plaukai ir neslenkantis laikas. Visa tai nebaigta ir netobula.

Nes aš ieškau savojo veido. Mano spalvos per blankios, o

jausmai – per tylūs. Mano mintys nepasiekia adresatų. Jos sugrįžta atgalios vis taip pat rūpestingai susuktos į ritinius, kruopščiai vašku užantspauduotos.

Mano mintys – mano veidas. Veido spalva – tai gyvenimo

išraiška. Pakeitus odos atspalvį, galima pakeisti visą žmogaus gyvenimo istoriją. Ryškiai raudoni skruostai byloja apie nesveikuojančią širdį, tačiau paveiksle vos juos pašviesinus galima žmogų paversti tikru sveikuoliu. O žvejui nubraukti dvidešimtį gyvenimo metų ir paversti kilminguoju yra vienas juokas odą tauriai nubalinus, tarsi nubraukus metų metus saulės, vėjo ir sūraus jūros vandens darytą žalą, drėgnu teptuku panaikinus diržingus suragėjimus ir gilias raukšles. Ir nereikia nė truputėlio pakeisti veido bruožų.

Mano veido bruožai neturi

istorijos. Vienintelis raktas į pasaulį – tai

veidas. Veidas ne tas, kuris boluoja prieš kiekvieno akis tūkstančiais skirtingų pavidalų per dieną, o tas, kurio akys iš pradžių būna užmerktos, o lūpos godžiai traukia į save visą tirštą ir klampų orą, kupiną ir gėrio, ir blogio. Tik paskui akys po vokais ima krutėti tarsi drugio krečiamo žmogaus ir atsimerkia praplėšdamos šydą.


8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis


Veidai

Gal milijoną plonyčių it voratinklis šydų. Visokių: melo, netikėjimo, veidmainystės, keršto. Ir tada lūpos jau nustoja tik imti. Jos pradeda duoti. Įpučia gyvybę, o rankos įdeda plakančią širdį. Tokį veidą parodęs gauni raktą ir gali žengti pro vartus.

Tokį veidą sunku nutapyti. Aš dar nemoku. Ir dar nežinau, kokias atspalviais nutapytas bus mano veidas. Dar nežinau.

Solveiga Žibaitė, 2ga _____________________________

Ką pasirinktum Tu?

Šis klausimas buvo užduotas vienoje firmoje per darbuotojų atranką. Įsivaizduokite,kad vairuojate automobilį šaltą, audringą naktį. Aplinkui

nė gyvos dvasios. Privažiuojate autobusų stotelę ir joje pamatote tris žmones: senutę, kuri, atrodo, tuojau numirs, todėl jai tuojau pat reikia į ligoninę; geriausią draugą, kuris Jums yra išgelbėjęs gyvybę; savo svajonių vaikiną/merginą, apie kurį/kurią svajojote visą gyvenimą. Kurį iš jų pavežtumėte, jeigu Jūsų automobilyje būtų tik viena laisva vieta?

Įdarbintam kandidatui (iš 200 kalbintų) klausimas nebuvo sunkus: „Duočiau automobilio raktelius savo geriausiam draugui, kad šis nuvežtų senutę į ligoninę, o pats likčiau su savo svajonių mergina.

Niekada nepamiršk išlaisvinti proto! _____________________________

Keisčiausi kada nors parašyti testamentai

Ernestas Digvydas 1977 metais paliko 26.000 svarų Jėzui, jeigu jo

egzistavimas bus įrodytas. Deividas Deivis 1788 metais savo žmonai paliko penkis eurus:

„Kad ji galėtų paskutinį kartą pasigerti iš mano sąskaitos.“ Samuelis Bratas, kuriam žmona neleido rūkyti, 1960 metais paliko

jai 330.000 svarų su sąlyga, kad jis kasdien surūkys po penkis cigarus. Dantistas Filas Grundas 1974 metais savo asistentei paliko 181.000

dolerių, jei ji penkerius metus nebendraus su kitais vyrais, nenešios papuošalų ir nenaudos kosmetikos.

Jonas Potomašis 1955 metais paliko 30.000 svarų dramos teatrui su

sąlyga, jei jo kaukolė bus panaudota spektaklyje „Hamletas“.

Nupirko tėvai tokį aparatą, kuris pypsi, jei kas meluoja. Kitą dieną mama klausia iš mokyklos parėjusio sūnaus:

–Na, kiek šiandien gavai? –4. Aparatas pyp-pyp-pyp. –Na, gerai... 3 gavau. –O kai aš mokiausi – sako

mama,– gaudavau vien penketukus. Aparatas pyp-pyp-pyp. –Na, gerai, mokiausi vien

ketvertukais... Tėvas iš kito kambario: –O kai aš mokiausi...

Aparatas pyp-pyp-pyp.

Sudega mokykla. Ateina Petriukas į mokyklą, žiūri: sargas šluoja mokyklos pelenus.

Petriukas klausia sargo: –Kas atsitiko? –Na, mokykla sudegė,

nematai?– atsako sargas. Po penkiolikos minučių vėl

ateina Petriukas ir klausia: –Kas atsitiko? –Tu ką – kvailas? Nejaugi

nematai, kad mokykla sudegė. Petriukas:

–Ech, klausyčiau ir klausyčiau.

Jeigu žmogus dirba kaip bitė, jeigu stiprus kaip jautis, darbe panaudoja jėgą kaip arklys ir grįžta namo pavargęs kaip šuo, jam reikia eiti pas veterinarą pasitikrinti, ar jis ne asilas.

–Tai kaip sekėsi mokykloje?– klausia tėtis.

–Puikiai, kontraktas su penkta klase pratęstas dar vieniems metams!– atsako Petriukas.

Parinko Justina Mizaraitė (2gd), Deimantė Stulgytė (1ga) ir

Justas Paulikas (7b)

2008 spalis

Documents

Transcript of 2008 spalis