2007 M. SPALIO 24 D., TREČIADIENIS · Todėl Komisija pritaria rezoliucijos projekte išreikštam...

2007 M. SPALIO 24 D., TREČIADIENIS

PIRMININKAVO: H. -G. PÖTTERINGPirmininkas

1. Posėdžio pradžia

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

2. Frakcijų sudėtis (žr. protokolą)

3. Rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)

4. Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl ES ir Turkijossantykių.

Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmininkaujanti valstybė narė visų pirma norėtų padėkotiEuropos Parlamentui ir ypač R. Oomen-Ruijten už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES irTurkijos santykių.

Pirmininkaujanti valstybė narė džiaugiasi, kad Parlamentas aktyviai dalyvauja plėtrosprocese, ir pripažįsta jo konstruktyvų indėlį į bendras diskusijas dėl plėtros ir ypač dėlTurkijos stojimo proceso. Neabejotina, kad visos diskusijos suteikia galimybę susipažintisu Turkijos stojimo procesu, į jį įtraukti valstybių narių ir Turkijos piliečius ir padėti Turkijosvyriausybei stojimo kelyje.

Galiu jus patikinti, kad mes skiriame ypatingą dėmesį Europos Parlamento nuomonei. Pokelių dienų Komisija pristatys reguliariąją pažangos ataskaitą dėl Turkijos stojimo proceso.Taryba atidžiai išnagrinės ir įvertins šią ataskaitą.

Dabar norėčiau trumpai paminėti kelis aspektus, susijusius su šiuo Turkijos derybų dėlnarystės etapu. Mes laikomės nuomonės, kad naujausi rinkimai Turkijoje parodė, kadTurkijos žmonės nori demokratijos, stabilumo – politinio ir ekonominio – ir pažangos.

Mes taip pat džiaugiamės tuo, kaip buvo surengti rinkimai, gausiu rinkėjų dalyvavimu irgeresniu atstovavimu jiems naujajame Turkijoje Parlamente. Pirmininkaujanti valstybėnarė pritaria šių Rūmų nuomonei ir susirūpinimui dėl Turkijos reformų proceso. Manome,kad naujoji Vyriausybė turi didesnį teisėtumą ir jai suteiktas aiškus mandatas, kuris turėtųleisti imtis ryžtingų žingsnių darant pažangą ir išplečiant reformų procesą Turkijoje.

Būtina, kad naujoji Vyriausybė reformoms ir jų įgyvendinimui suteiktų naują postūmį,sutelkdama dėmesį į pagrindines sritis. Todėl labai svarbu įgyvendinti Stojimo partnerystę,ypač trumpojo laikotarpio prioritetus. Norėčiau priminti, kad Stojimo partnerystė turibūti atnaujinta per ateinančius mėnesius. Taip pat norėčiau pabrėžti būtinybę imtis plačiųkonsultacijų ir siekti nacionalinio sutarimo dėl naujosios Turkijos Konstitucijos.

Mes pritariame jūsų nuomonei, kad būtina imtis reformų labai svarbioje pagrindinių laisviųir žmogaus teisių srityje. Ypač svarbu siekti realios pažangos žodžio ir religijos laisvės,kultūros ir moterų teisių srityse bei stiprinti kovą su kankinimais ir daugelis šių klausimų

1Europos Parlamento debataiLT24-10-2007

yra įtraukti į Stojimo partnerystę kaip trumpojo laikotarpio prioritetai, kuriuos Turkijaprivalo įgyvendinti.

Žodžio laisvės srityje mes ypač pasigendame pažangos, nors vyksta plačios viešos diskusijosšiuo klausimu, ir esame susirūpinę dėl augančio nacionalizmo, kuris veda prie cenzūros.Mes vis dar tvirtai tikime, kad siekiant užtikrinti žodžio laisvę būtina panaikinti arba išesmės pakeisti Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir kitus neaiškiai suformuluotusstraipsnius. Pažanga šioje srityje yra būtina siekiant bendros pažangos derybose dėl narystės,

Religijos laisvės srityje kuo skubiau reikia siekti pažangos, ypač po tragiškų šių metų įvykių.Seniai laukiama, kad būtų priimti teisės aktai, kurie leistų visapusiškai išspręsti problemas,su kuriomis susiduria ne musulmonų bendruomenės – pvz., teisinio statuso, nuosavybėsregistracijos ir dvasininkijos mokymo klausimus – siekiant užtikrinti religinį pliuralizmą,atitinkantį Europos standartus.

Pagrindų įstatymas galėtų tapti pirmuoju teigiamu žingsniu. Priimtas ir įgyvendintas šisįstatymas bus atidžiai įvertintas. Naujausias Aukščiausiojo Teismo nutarimas dėlEkumeninio patriarchato taip pat kelia susirūpinimą.

Pritariame jūsų nuomonei dėl civilių ir kariškių santykių. Įvykiai – ypač prieš rinkimųkampaniją ir per ją – parodė, kad būtina imtis priemonių šioje srityje, kad ginkluotosiospajėgos negalėtų daryti politinės įtakos.

Reikia užtikrinti civilinę demokratinę kariuomenės kontrolę atsižvelgiant į ES valstybiųnarių patirtį.

Dėl pietryčių – mes griežtai pasmerkėme naujausią teroristų išpuolį Sirnako provincijoje.Mes taip pat pasmerkėme kitus teroro išpuolius, įvykdytus Turkijos, ir toliau tai darysime.Teroristų veikla niekada negali būti pateisinta. Šiuo klausimu mes išlaikome solidarumąsu Turkijos žmonėmis. Kita vertus, terorizmas neturėtų leisti mums užmiršti, kad būtinaskubiai parengti ir įgyvendinti išsamią strategiją, kuri užtikrintų pietryčių ekonominį,socialinį ir kultūrinį vystymąsi. Tai yra sudėtinga sritis, kuri yra vykstančių reformų dalisir kurią atidžiai stebime.

Turkijos pažanga siekiant narystė bus vertinama ne tik pagal Kopenhagos politinių kriterijųlaikymąsi, bet ir remiantis Derybų plane nustatytais aiškiais reikalavimais. Todėl, kaipsutarė praėjusių metų gruodžio mėn. susitikusi Europos Vadovų Taryba, bus prižiūrimair persvarstoma pažanga sprendžiant klausimus, nurodytus 2005 m. rugsėjo 21 d.deklaracijoje, ypač visapusiškas ir nediskriminacinis Ankaros susitarimo papildomojoprotokolo įgyvendinimas. Deja, pažangos šiuo klausimu dar nėra pasiekta.

Aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad stojimo procesui būtinas visų valstybių nariųpripažinimas, todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga kuo greičiau sureguliuotų Turkijosir visų valstybių narių santykius.

Darbas, reikalingas užtikrinti Sąjungos standartų ir narystės įsipareigojimų laikymąsi, yrasunkus ir reikalauja nuolatinių pastangų bei ryžto. Mes skiriame ypatingą dėmesį Turkijosstojimo procesui ir aš galiu jus patikinti, kad pirmininkaujanti valstybė narė Portugalijapadarys visa, kas įmanoma, kad derybos pažengtų į priekį.

Prisiimtų įsipareigojimų reikia laikytis. Tęsiant reformų procesą ir laikantis esamųįsipareigojimų, Turkijos stojimo procesas judės pirmyn, atnešdamas naudą visų pirmavisiems Turkijos piliečiams. Vis dėlto stojimo proceso pažanga priklauso nuo pačiosTurkijos darbo.

24-10-2007Europos Parlamento debataiLT2

Olli Rehn, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, leiskite pasveikinti R. Oomen-Ruijtenuž jos pranešimą ir už pasiūlytą griežtą ir teisingą projektą.

Turkijai šie metai buvo ypač sunkūs, ji susidūrė su rimta konstitucine krize ir didele politineįtampa. Nepaisydama šių sunkumų ji surengė parlamento ir prezidento rinkimus, visiškailaikydamasi demokratijos principų ir labai aktyviai dalyvaujant rinkėjams.

Todėl lemiamą žodį tarė demokratija. Naujajame Turkijos Parlamente atstovaujamai šaliespolitinei įvairovei ir, kaip minėjo M. Lobo Antunes, naujoji Vyriausybė galės dirbti turėdamastabilios daugumos paramą ir bendrą visuomenės mandatą. Todėl šiuo požiūriu keliasjudėti pirmyn yra laisvas. Dabar atėjo laikas suteikti naują impulsą reformų procesui.

Todėl Komisija pritaria rezoliucijos projekte išreikštam požiūriui, kad reikia identifikuotisunkumus ir paskatinti Turkiją įveikti šiuos politinius sunkumus, t. y. paremti naujosiosTurkijos Vyriausybės įsipareigojimą sustiprinti reformas ir paskatinti ją kuo skubiau vykdytišį įsipareigojimą imantis veiksmų. Tai taikytina ir reformų procesui, ir Ankaros protokolui.

Komisija džiaugiasi, kad konstitucinės reformos atsidūrė Vyriausybės darbotvarkės viršujesiekiant sustiprinti demokratiją ir išplėsti pagrindines laisves. Tačiau dėl to neturėtų būtiatidėliojamos skubios reformos, pvz., liūdnai pagarsėjusio Turkijos Baudžiamojo kodekso301 straipsnio ir kitų su žodžio laisve susijusių straipsnių persvarstymas ir Pagrindųįstatymo priėmimas siekiant užtikrinti religijos laisvę.

Taip pat svarbu toliau siekti, kad būtų užtikrinta demokratijos viršenybė civilių ir kariškiųsantykiuose, ginamos moterų, vaikų ir profesinių sąjungų teisės, tobulinama teismų sistemair stiprinama kova su korupcija.

Leiskite tarti kelis žodžius apie pastarojo meto įvykius ir dabartinę padėtį, kurią glaudžiaiaptariame su pirmininkaujančia valstybe nare ir J. Solana, mes taip pat atsižvelgėme įParlamento nuomonę. Turkija kenčia nuo nuolatinių pasienio teroro išpuolių, kuriuosrengia PKK, patenkanti į ES teroristinių organizacijų sąrašą. Europos Sąjunga smerkia visusteroro išpuolius ir supranta, kad Turkija privalo apginti savo piliečius.

ES ir Turkija yra prisiėmusios atsakomybę už Irako nepriklausomybę, suverenitetą, vienybęir teritorinį vientisumą. Mes toliau raginame Turkiją ir Iraką spręsti šią problemąbendradarbiaujant atsakingoms institucijoms ir laikantis tarptautinės teisės. Naujausiaspasirašytas dvišalis Turkijos ir Irako susitarimas dėl kovos su terorizmu yra puikus pagrindasproblemai spręsti.

Turkijos valdžios institucijos siekia įtraukti Jungtines Valstijas, Iraką ir Irako kurdų valdžiosinstitucijas į problemos sprendimą ir neseniai joms pavyko pasiekti nedidelės pažangos.Praėjusią savaitę Parlamente priimta rezoliucija turėtų būti laikoma bendros politikosstrategijos dalimi.

Akivaizdu, kad Europos perspektyvos Turkijai yra pagrindinis motyvas vykdyti reformasšalyje. Laikantis pagrindinio pricipo plėtros politikoje, reformų įgyvendinimas lemiapažangą derybose dėl narystės.

Tačiau norėdama, kad šis principas būtų veiksmingas ir taptų svariu motyvu vykdytireformas, Europos Sąjunga privalo laikytis savo įsipareigojimų. Privalome laikytis žodžio– pacta sunt servanda.

Visos valstybės narės toliau remia derybas dėl narystės su Turkija, todėl siekiant išsaugotipasitikėjimą Europos Sąjunga procesą būtina tęsti, laikantis 2005 m. spalio 3 d. Derybų


plano ir 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimo. Šiuos sprendimus 27 valstybės narėspriėmė vieningai.

Todėl po to, kai derybų skyriai techniškai bus paruošti, turėtume juos atidaryti. Perartimiausias savaites būtų galima atidaryti bent du skyrius – vartotojų ir sveikatos apsaugosbei transeuropinių tinklų. Taip pat raginame Turkiją pradėti laikytis 13 skyrių apibrėžtųpradinių gairių.

Galiausiai norėčiau patikinti, kad į jūsų indėlį bus tinkamai atsižvelgta rengiant būsimąpažangos ataskaitą dėl Turkijos, kurią Komisija priims lapkričio 6 d.

Ria Oomen-Ruijten, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, dėkoju Tarybai irKomisijai už išsakytus gražius žodžius. Šiandieninės diskusijos ir rezoliucija, kurią turėtumepriimti, visų pirma skirtos Komisijai, nes mes norėtume šiek tiek prisidėti prie pažangosataskaitos.

Tačiau jos taip pat skirtos Tarybai, kuri susitiks gruodžio mėn. dėl šios pažangos ataskaitos.Ką mes padarėme rezoliucijoje? Ką mes padarėme tekste? Mes aprašėme padarytą pažangąir pasiektus susitarimus. Mes taip pat aprašėme tai, kas išėjo iš Turkijos prisiimtųįsipareigojimų.

Todėl į rezoliuciją įtraukti ne tik pasiekimai, bet ir neįgyvendinti dalykai. Gerb. pirmininke,į rezoliuciją įtraukta ir tai, ko tikimės iš Turkijos Vyriausybės, nes dabar pasitaikė galimybėsuteikti naują impulsą reformų procesui.

Trečias dalykas, kurį norėčiau paminėti: mes siekėme pagilinti ir išplėsti diskusijas suTurkija. Todėl aš prašau skirti dėmesį socialinei sanglaudai, logistikai, transportui irenergetikai.

Žodžio ir religijos laisvė mūsų tekste teisingai užima svarbią vietą. Konstitucija, naujojikonstitucija, neturėtų tapti pasiteisinimu tučtuojau nepašalinti kliūčių visoms būtinomsreformoms, ypač reformoms, susijusioms su 301 straipsniu, vykdyti.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną klausimą – santykius su kaimyninėmis šalimis.Geri santykiai su kaimynais yra būtini. Turkijos ir Armėnijos atveju geri santykiai reiškia,kad turi būti atidarytos sienos. Turi būti nutraukta bet kokia ekonominė blokada. Be to –tai mano paskutinė pastaba – jeigu tauta nesusitaiko su praeitimi, ji neturi ateities. Todėlraginu Komisija paremti Turkiją ir Armėniją šiuo klausimu.

Gerb. pirmininke, negaliu pasakyti nieko daugiau apie PKK, nes šių Rūmų procedūrosnesuteikia man pakankamai laiko.

Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiaupasveikinti R. Oomen-Ruijten už labai gerą pranešimą ir padėkoti jai už puikųbendradarbiavimą.

Šiame pranešime reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Lankydamasis Turkijoje su MartinuSchulzu turėjau galimybę perduoti juos Turkijos valdžios institucijoms. Pirma, reformasprivalu ne tik tęsti, bet ir paspartinti. Komisijos narys jau paminėjo Turkijos Baudžiamojokodekso 301 straipsnį ir kitas reformas, kurios užtikrintų visišką ir tikrą žodžio laisvę irnuomonių pliuralizmą Turkijoje. Tas pats taikytina religijos laisvės ir daugeliui kitųklausimų, apie kuriuos diskusijoje vėliau kalbės mano kolegos. Reformų procesas turipaspartėti.


Antra, kurdų problema: norėčiau aiškiai išdėstyti savo poziciją. Daugelį metų –dešimtmečiais – aš stengiausi prisidėti sprendžiant kurdų problemą, tačiau dabar atėjometas, kai galima rasti politinį ir parlamentinį kurdų klausimo sprendimą ir atsisakytismurto. Todėl negaliu suprasti, kodėl PKK toliau imasi teroristinių veiksmų. Aš galiu taisuprasti, nes PKK nepageidauja taikaus sprendimo, galbūt kai kurie kariškiai taip pat nenoritaikaus sprendimo.

Vis dėlto mes privalome aiškiai pasakyti, kad norime taikaus sprendimo ir kad jo noriIrakas. Mes buvome susitikę su Prezidento J. Talabanio atstovu Ankaroje, kuris taip pataiškiai pasakė, kad jie nori politinio sprendimo, o ne besitęsiančių PKK teroro išpuolių.Tikiuosi, kad kurdų regioninės vyriausybės atstovai atkreips dėmesį, kad besitęsiantis PKKterorizmas yra žalingas ne tik Turkijai, bet ir Irakui.

Todėl Europos Parlamento Socialistų frakcija ir aš galime tik pritarti, kad siekdami sustabdytiterorizmą Turkija ir Irakas privalo dirbti kartu, remdamiesi taikiu bendradarbiavimu, į kurįbūtų įtraukta ir kurdų regioninė vyriausybė. Turkija taip pat privalo pateikti pasiūlymusTurkijos gyventojams kurdams, kad jie šioje šalyje jaustųsi patogiai ir laikytų ją savo namais.

Alexander Lambsdorff, ALDE frakcijos vardu . – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai,pradžioje aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai R. Oomen-Ruijten ir Joostui Lagendijkuibei Hannesui Swobodai už labai gerą bendradarbiavimą rengiant šios rezoliucijos projektą.Manau, kad mums stebėtinai dideliu sutarimu pavyko parengti gerą tekstą, ir kad tai yralabai gerai.

Kalbėdamas apie savo frakciją, norėčiau dar kartą išskirti pagrindinius aspektus. Visų pirmaši rezoliucija yra teigiamas ir konstruktyvus ženklas Turkijai. Mes džiaugiamės, kad buvoįveikta vasaros konstitucinė krizė ir kad naujoji Vyriausybė turi stiprų ir aiškų mandatątoliau vykdyti reformas. Vis dėlto mes raginame Vyriausybę pasinaudoti šiuo mandatu irpaspartinti reformas.

Kaip nurodyta rezoliucijoje, šios reformos yra ypač svarbios Turkijai, Turkijos žmonėms,Turkijos visuomenei ir Turkijos ekonomikai. Turkija privalo savo noru toliau daryti pažangąir aš džiaugiuosi matydamas, kad šalyje vis daugiau sutariama šiuo klausimu, kaip nurodytabalandžio mėn. programoje. Gerai, kad taip yra.

Mums svarbiausia tai, kad Kopenhagos kriterijai ir toliau išliks derybų pagrindu, EuroposSąjungos įsisavinimo pajėgumai taip pat bus svarbus ir nepakeičiamas kriterijus.

Skubios reformos yra ypač reikalingos tam tikrose srityse, kai kurios iš jų jau buvopaminėtos. Baudžiamasis kodeksas: 301 straipsnis jau buvo paminėtas ir dėl jo viskasaišku. Mano nuomone, į diskusijas pamažu reikėtų įtraukti ir 252 straipsnį. MustafosKemalo Atatürko atminties įžeidimas yra problema, tačiau tai taip pat yra žodžio laisvėsapribojimas.

Antras svarbus dalykas yra moterų padėties gerinimas. Didelį susirūpinimą tebekelianužudymų dėl garbės skaičius. Konstitucinė reforma turi būti tęsiama. Pagrindinės žmogausteisės ir laisvės privalo būti apsaugotos. Norėčiau pridurti, kad, mūsų nuomone, rinkimųįstatymas taip pat yra problema. 10 proc. riba nėra taikoma nė vienoje ESBO šalyje.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad turėtume suprasti, jog padėtis Turkijoje yra sudėtinga,ypač atsižvelgiant į dramatiškus įvykius šalies pietryčiuose prie sienos su Iraku. Mes griežtaismerkiame per pastarąsias savaites įvykdytus PKK teroro išpuolius ir mūsų frakcija norėtųpareikšti užuojautą žuvusių karių šeimoms.


Raginame Turkijos Vyriausybę atsargiai reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Iki šiol nebuvopriežasčių manyti, kad galėtų būti kitaip. Vis dėlto priemonės, kurių bus imamasi siekiantsušvelninti grėsmę Turkijos teritorijai, privalo atitikti tam tikras sąlygas. Jos privalo būtitinkamos, proporcingos ir ribotos laike. Europos Sąjunga supranta sudėtingą Turkijospadėtį. Svarbu, kad Turkija to nepamirštų. Taikus sprendimas, žinoma, yra mūsų didžiausiasprioritetas.

Šios dienos rezoliucija yra tikrai konstruktyvus ženklas pozityviam dialogui su Turkija.Turkija ir toliau liks labai svarbia Europos Sąjungos partnere ir dabar privalo ryžtingaivykdyti reformas vardan savo interesų.

Sebastiano (Nello) Musumeci, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios irponai, praėjus metams nuo rezoliucijos, kuri buvo priimta šiuose Rūmuose, liūdna matyti,kad kai kurie esminiai klausimai vis dar išlieka labai aktualūs. Turkija nepripažįsta Kipro,faktiškai Europos Sąjungos narės; spaudos laisvė vis dar apribota, nes baudžiamojo kodekso301 straipsnis dar nėra pakeistas, ir Turkija toliau atkakliai nepripažįsta armėnų genocido1915 m.

Baisus pastarojo meto PKK teroro išpuolis, griežtas Turkijos kariuomenės atsakas irgrasinimas įsiveržti į Šiaurės Iraką, jeigu PKK kartą ir visiems laikams nenutrauks teroroišpuolių: šie veiksniai lėmė pavojingą ir keblią geopolitinę padėtį, kurioje atsidūrė Turkija.

Žinoma, buvo pasiekta tam tikros pažangos. Visų pirma kalbu apie didesnį atstovavimąmoterims naujai išrinktame Turkijos Parlamente, ekonomikos srityje ir akademiniamepasaulyje, tačiau būtent dabar turime savęs paklausti, ar rytojaus Europa nori būti dideliupolitiniu dariniu, ar turėti stiprų kultūrinį identitetą, nes toks neapibrėžtumas naudingasTurkijai, kuri nenori liautis buvusi savimi.

Joost Lagendijk, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tenkaapgailestauti, kad šias diskusijas temdo teroro išpuolių Turkijoje šešėlis. Aš labiau norėčiaukalbėti apie tai, kad reikia toliau tęsti reformas, deja, padariau išvadą, kad nepaisant gražiųžodžių iki šiol praktiškai mažai kas įgyvendinta. Vis dėlto manau, kad šiuo metu pagrindinisklausimas yra tai, ką, mūsų nuomone, Turkija turėtų daryti.

Atsisakykime diskusijoje veidmainiavimo, ponios ir ponai. Visi mes žinome, arba turėtumežinoti, kad paprastai išspręsti šios velniškos dilemos nepavyks. Viena vertus, suvokiameir žinome, kad bet kuri šalis, kurioje per paskutinį mėnesį buvo nužudyta 50 žmonių,privalo į tai reaguoti, bet kartu daugelis mūsų supranta – įskaitant, mano nuomone,daugumą Turkijos Vyriausybėje – kad stambios karinės operacijos nėra išeitis. Josnesunaikins PKK, jos daro didelę diplomatinę ir politinę žalą ir – svarbiausia – jos labaiapsunkina kurdų problemos Turkijoje sprendimą.

Todėl belieka tikėtis, kad visos pastangos rasti diplomatinį ir politinį sprendimą bussėkmingos. Problema slepiasi ne Irako kalnuose, problema glūdi Turkijoje, tačiau šioskurdų problemos sprendimas nėra turkai prieš kurdus. Mano nuomone, bėda ta, kadTurkijoje priešingose pusėse atsidūrė turkai ir kurdai, žinantys, kad problemą galimaišspręsti tik politiniu keliu – AKP ir DTP – ir kurdų bei turkų radikalai, kurių politinissprendimas nedomina ir kurie mano, kad karinis smurtas gali padėti. Turkų pusėje radikalaiyra kariuomenė ir dalis opozicijos, kurdų – PKK.

Akivaizdu, kad pastarojo meto PKK išpuoliai yra nukreipti ne tik prieš turkų valstybę, betir prieš kurdų DTP partiją Turkijos Parlamente, siekiančią politinio problemos sprendimo.


Todėl labai svarbu, kad šis Parlamentas griežtai pasmerktų PKK ir jos išpuolius ir paremtųvisus turkus ir kurdus, kurie siekia taikaus politinio šios problemos sprendimo.

Kyriakos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke,atsižvelgdama į Turkijos narystės ES perspektyvą, Komisija ir kartu visa Europos Sąjungaraginama per kelias dienas pabaigti Turkijos pažangos arba jos nebuvimo įvairiuosesektoriuose, kuriuos ji turi suderinti su Europos acquis, vertinimą.

Mes deklaravome, kad Turkijai turėtų būti sudaryta galimybė įstoti į ES, jeigu ji atitiks visusKopenhagos kriterijus ir įvykdys įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė pagal Derybų planąir papildomą protokolą. Mes nemanome, kad kokie nors kompromisiniai sprendimaiatneštų Turkijai arba Europos Sąjungai laukiamus rezultatus. Norėtume pažymėti, kadTurkija padarė nedidelę pažangą, tačiau dar kartą pakartojame, kad siekdama sklandžiosnarystės, ji privalo padaryti tai, ką padarė ankstesnės šalys kandidatės: laikytis visai ESbendrų Konvencijos įsipareigojimų. Todėl Turkija privalo įvykdyti įsipareigojimus Kiproatžvilgiu; ji privalo atidarytų jūrų ir oro uostus Kipro Respublikos laivams ir orlaiviams irpanaikinti veto dėl Kipro dalyvavimo tarptautinėse organizacijoje ir daugiašalėse sutartyse.

Priklausydami kairiųjų frakcijai ir ypač AKEL (Kipro Progresyviajai darbo žmoniųpartijai),mes taip pat manome, kad skatindami Turkiją laikytis kelio į Europą, tikėdami,kad kartu Turkija įvykdys savo įsipareigojimus, galime daryti jai spaudimą. Taigi, Turkijaprivalo įvykdyti šiuos įsipareigojimus: ginti ir gerbti visų Turkijos gyventojų žmogausteises, įskaitant kurdus ir kitas mažumas; pripažinti armėnų genocidą, atidaryti sieną suArmėnija prisiimant visas su tuo susijusias socialines ir ekonomines pasekmes.

Jeigu Turkija tikisi tęsti ir užbaigti stojimo derybas, akivaizdu, kad priimdama tam tikraspriemones ir politiką ji turės atsižvelgti į tai, kad jos užtikrintų visišką Europos acquislaikymąsi ir pagarbą tarptautinei teisei, kuria vadovaujamasi ES veikloje.

Georgios Georgiou, IND/DEM frakcijos vardu . – (EL) Gerb. pirmininke, tai, kąišgirdome, stebina, ir tai pasakė kompetentingas Komisijos narys, kuris per daug stengėsipavadinti teroristais tuos, kurie teigia kovojantys už laisvę. Man įdomu, ar mes ne per daugsiekiame parodyti Turkiją kaip šalį, kuri puolama iš visų pusių. Ši šalis laiko kariuomenęES valstybėje narėje ir nėra pirma ir vienintelė šalis, kuriai reikia prisitaikyti prie ESreikalavimų.

Baigdamas norėčiau paminėti techninį dalyką. Prieš prasidedant nuotykiams prie rytiniųsienų, naftos kaina Turkijoje buvo 76 USD už barelį Europoje; dabar dėl jos ginklų, kuriemsišteklių ji randa visada, kai tik reikia spręsti savo problemas, naftos kaina pakilo iki daugiaukaip 90 USD už barelį.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Philip Claeys, ITS frakcijos vardu . – (NL) Gerb. pirmininke, per diskusijas dėl šiosrezoliucijos komitete atrodė, kad Parlamentas snūduriuoja. Išsakyta neaiški kritika yraformali, be to, susidaro įspūdis, kad privalome laikyti Turkijos narystę fait accompli.

Tačiau nuo derybų pradžios Turkija nepadarė beveik jokios pažangos. Pavyzdžiui, galėčiaupaminėti neseniai paskelbtą Amnesty International pranešimą apie žmogaus teisių padėtį irelgesį su mažumomis. Nebeminima Turkijos pozicija Kipro atžvilgiu. Dar daugiau, yrarimta rizika, kad Turkija ketina pradėti didelį karinį puolimą prieš Iraką. Tokiu atvejuatsidurtume padėtyje, kai šalies kandidatės kariuomenė yra ne tik užėmusi dalį ES valstybės


narės teritorijos, bet ir ketina kariauti vietos kare kitoje kaimyninėje šalyje – šiuo atvejuIrake.

Gerb. pirmininke, daugelis Europos gyventojų pasisako prieš galimą Turkijos narystę, nesTurkija nėra Europos šalis ir neturėtų priklausyti Europos Sąjungai. Būtų daug geriau, jeigumes nekompromituotume pasitikėjimo Europa ir puoselėtume atvirą ir tvirtą išskirtinępartnerystę su Turkija, nesuteikdami jai pilnateisės narystės ES.

Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, pastebiu tendenciją – ypač iš Komisijos – kiekįmanoma gražiau pristatyti neeuropietiškąją Turkiją. Turbūt tai nestebina, atsižvelgiant įskiriamą milijoninę pasirengimo narystei pagalbą, tačiau reikia atsižvelgti į nemaloniusfaktus. Didžiausią susirūpinimą man kelia garbės nusikaltimai, šiurkštūs žmogaus teisiųpažeidinėjimai, ne musulmonų mažumų apsaugos trūkumas, religijos laisvės nebuvimasir antikrikščioniški išpuoliai bei propaganda.

Šiais metais mirtini išpuoliai prieš krikščionis tęsėsi, pvz., balandžio mėn. Malatijoje buvonužudyti trys žmonės. Religijos laisvė dažnai yra tvirto šalies įsipareigojimo žmogausteisėms vertinimo pagrindas. Turkijai dar daug reikia nuveikti šioje srityje, pvz., išspręstireliginių grupių teisinio statuso ir nuosavybės teisių klausimą, tačiau visų pirma ji privalogerbti teisę laisvai melstis ir teisę atsiversti į kitą tikėjimą.

Werner Langen (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkotiR. Oomen-Ruijten už parengtą pranešimą, kuris bus pateiktas Komisijai ir kuris turėtų būtilaikomas Parlamento indėliu į būsimą pažangos ataskaitą.

Turkija įveikė vidaus problemas, Vyriausybei suteiktas aiškus mandatas, sekmadienį įvykusioreferendumo dėl konstitucinių pataisų, susijusių su Prezidento rinkimais, rezultatai buvopalankūs, todėl dabar nebėra priežasčių toliau atidėlioti reformas. Todėl pirmiausia noriukreiptis į Turkijos Vyriausybę: jeigu ji rimtai nori prisijungti prie ES, ji privalo paspartintireformas. Visi mes žinome, kad pernai šioje srityje buvo nuveikta palyginti nedaug.

Antra, reformos visų pirma skirtos padėti Turkijos žmonėms. Jos nėra tikslas pats savaimearba Europos bandymas manipuliuoti; jos skirtos pašalinti trūkumus, kurių demokratijaneturėtų turėti. Šie trūkumai susiję su nuomonės laisve, religijos laisve, moterų ir mažumųteisėmis, rinkimų įstatymu ir pan. Turkija savo noru privalo išspręsti šias problemas irpanaikinti trūkumus.

Norėčiau paminėti dar vieną problemą, susijusią su armėnais. Esu vokietis, todėl, manau,galime tikėtis, kad Turkija pripažins savo istorinę atsakomybę. Diskusijose ir toliau turibūti nepamirštamas Turkijos nenoras kalbėti šiuo klausimu ir panaikinti Armėnijos blokadą.Dabar – kaip jau minėjo H. Swoboda – susirūpinimą kelia tai, kad karinis konfliktas kurdųregione gali persikelti į Iraką. Čia mes visi pasisakome ne už karinį, bet už diplomatinįsprendimą, pasiektą derybų keliu. Šiuo klausimu aš visiškai pritariu Europos ParlamentoSocialistų frakcijos pozicijai.

Galiausiai Turkija pati turi nuspręsti, ar ji nori ir kaip ji nori tęsti kelią į Europą. Mūsųnuomone, visateisė narystė ES nėra vienintelė išeitis; derybos sąmoningai yra atviros ir tikTurkija gali nuspręsti, ar ji nori aktyviai laikytis šio kelio. Mes kalbame ne tik apie tai, arpati Europa yra pajėgi suteikti narystę Turkijai.

Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau išsakytisveikinimus pranešėjai R. Oomen-Ruijten. Atsakydamas į W. Lageno pastabą noriu pabrėžti,kad mano frakcijoje kalbama apie derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.


Rezoliucija, dėl kurios šiandien diskutuojame, skirta paskatinti Turkija tęsti šį kelią. MinistruiPirmininkui T. Erdošanui Turkijos elektoratas suteikė tvirtą mandatą tai daryti ir paskatintireformas. Dabar mes laukiame greitų rezultatų, todėl tikimės, kad Komisija tuo tikslunetrukus pateiks pažangos ataskaitą.

Žinoma, negalima pamiršti skubių klausimų. Manau, Turkijos Vyriausybė pademonstruotųlabai svarbų simbolišką žingsnį, kuris susilauktų didelio atgarsio, jeigu ji ką nors padarytųsu 301 straipsniu, jeigu jį panaikintų arba performuluotų. Dėl to diskusijų, įskaitantdiskusijas praeities klausimais – šiuo atveju kalbu apie armėnų problemą – aplinka Turkijojetaptų atviresnė. Manome, kad labai svarbu Turkijoje pradėti vidaus diskusijas šiuo klausimu,tačiau jas turi surengti pati Turkija, Parlamentui arba JAV Atstovų rūmams neverčiantapsispręsti. Tai yra vidaus problema; mes galime padėti, tačiau nėra prasmės iš išorės nuolatraginti ją išspręsti.

Buvo paskelbta naujoji konstitucija. Manome, kad ji taip pat atveria naujas galimybespasiekti politinį kurdų klausimo sprendimą. Pritariu sakantiems, kad mes privalome imtisvisų galimų priemonių, kad būtų išvengta karo išplėtimo į Šiaurės Iraką, tačiau visų pirmaturime atsiriboti nuo PKK teroro išpuolių ir pareikalauti jos liautis.

Antra, mes taip pat turime paremti Turkiją dialoge su Iraku ir Irako valdžios institucijomsbei regioninėmis Irako kurdų valdžios institucijomis, kad būtų vykdomas praktinisbendradarbiavimas siekiant sustabdyti šiuos išpuolius. Mes džiaugiamės, kad imamasinaujų diplomatinių iniciatyvų, bet manome, kad tik praktinis bendradarbiavimas regionesumažins ir panaikins smurtą.

Marco Cappato (ALDE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmininkaujantivalstybė narė pasakė: „tai priklauso nuo Turkijos“, ir daugelis kolegų pakartojo šią mintį,įskaitant W. Langeną, kuris pasakė „Turkija pati turi nuspręsti“. Deja, aš taip nemanau.Mano nuomone, Europa turi prisiimti savo atsakomybę.

Problema – ne Turkija ir oficialių narystės kriterijų atitikimas. Tiesą sakant, pastaraisiaismėnesiais Europos vyriausybės – pradedant Prancūzijos Prezidentu – leido suprasti, kadTurkija nebus priimta į Europos Sąjungą. R. Oomen-Ruijten pranešimas pradedamas šiaprielaida ir jo tekstas turbūt yra geriausias, kokį galima parengti šiuose Rūmuose, bet mesprivalome turėti drąsos pakeisti bendrą kontekstą. Dalį kaltės dėl dabartinės politinės irkarinės krizės prie Turkijos ir Irako sienos turi prisiimti Europos Sąjunga, atsižvelgdamaį tai, kad politiškai mes užtrenkėme duris prieš Turkijos nosį, nors atitinkamos derybostęsiamos.

Būtina žengti didelį žingsnį į priekį, Europos Sąjunga, vyriausybės turi paraginti priimtipolitinį pranešimą dėl piliečių, gyvenančių Turkijos žemėje, individualios teisės į demokratijąir teisinę valstybę siekiant prisijungti prie Europos. Jis galėtų padėti Turkijai priartėti prieEuropos, o ne Artimųjų Rytų.

Feleknas Uca (GUE/NGL). – (DE) Gerb. pirmininke, šios dienos balsavimą dėl Parlamentorezoliucijos dėl Turkijos, deja, temdo labai liūdni ir nerimą keliantys įvykiai.

Praėjusį trečiadienį Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja didele balsų dauguma pritarėTurkijos karinei intervencijai į Šiaurės Iraką. Nuo tada mus pasiekia nerimą keliančiosžinios apie mirtis ir nukentėjusiuosius Turkijos ir Irako pasienyje, apie kruvinas kovas,mes taip pat girdėjome, kad Turkijos kariuomenė apšaudo kaimus Šiaurės Irake. Mesgirdėjome apie išpuolius prieš kurdų institucijas ir DTP biurus bei apie įsiutusiusnacionalistus, siekiančius nulinčiuoti piliečius kurdus. Vis dėlto rugpjūčio mėn. pasibaigus


konstitucinei krizei Turkija parodė daug žadančių ženklų. Buvo kalbama apie naują pilietinękonstituciją, tolesnes reformas ir pastangas veiksmingiau spręsti dar neišspręstus klausimus.R. Oomen-Ruijten ir daugelis kitų mano kolegų norėjo atkreipti dėmesį į šiuos teigiamusženklus ir pokyčius po to, kai reformos Turkijoje pernai sustojo.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos yra subalansuotas, jame pateiktas įvertinimas yra teisingas. Visdėlto atsižvelgdamas į naujausius Turkijos sprendimus ir karinio antpuolio, kuris pažeistųIrako teritorinį integralumą, grėsmę norėčiau sužinoti, kokius tikslus Turkija tikrai puoselėja.Ar problema tikrai yra PKK? Faktas, kad pastaraisiais metais Turkijos kariuomenė įvykdė24 pasienio operacijas, bet nė viena iš jų neturėjo ilgalaikio poveikio. Kodėl šįkart viskasturėtų būti kitaip? O galbūt tai susiję su naftos ištekliais regione aplink Kirkuką ir Turkijosketinimais panaikinti kurdų autonomijos statusą Šiaurės Irake?

Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad kurdų problemos įsiveržimas į Šiaurės Iraką neišspręs.Mano nuomone, taip pat akivaizdu, kad Europos Sąjungos ir tarptautinės bendruomenėsakivaizdoje Turkija negali sulaužyti tarptautinės teisės ir pažeisti Irako suvereniteto. Europaprivalo prisiimti atsakomybę ir aktyviai dalyvauti plėtojant strategiją, skirtą kurdų problemaispręsti, nes tai yra pagrindas siekiant taikos ir demokratijos Turkijoje.

Bastiaan Belder (IND/DEM). – (NL) Gerb. pirmininke, naujausiame interviu Nyderlandųžiniasklaidai Komisijos narys O. Rehn aiškiai pasakė, kurios reformos Turkijoje EuroposSąjungai yra svarbiausios. Cituoju: „jos yra žodžio laisvės ir religijos, pagrindiniųdemokratijos principų, srityje“.

Dėkoju Komisijos nariui už aiškiai išsakytą poziciją. Ji taip pat leido man atkreipti Komisijosnario dėmesį į Turkijos Protestantų bažnyčių aljanso dokumentą. Šis dokumentas parengtas2007 m. rugsėjo 1 d. ir jame išreikštas didelis Turkijos protestantų nerimas ir susirūpinimasdėl religijos laisvės nebuvimo Turkijoje. Komisijos nary, aš tikiuosi, kad jūs griežtaipasikalbėsite su savo kolegomis iš Turkijos apie menkai apsaugotą Turkijos protestantų irkitų Turkijos krikščionių padėtį Turkijos visuomenėje.

Panaikinti simptomus, gerb. pirmininke, nepakanka. Žiniasklaida ir politikai kuria labainetolerantišką, pavojingą aplinką ne musulmonų bendruomenėms Turkijoje. Padėtis taippat reikalauja, kad Briuselis imtųsi skubių veiksmų Ankaros atžvilgiu. Komisijos nariui ašįteiksiu antrąjį dokumentą ir nekantriai lauksiu skubaus atsakymo raštu.

Andreas Mölzer (ITS). – (DE) Gerb. pirmininke, prieš kelias dienas buvau Turkijosokupuotoje Kipro dalyje ir pamačiau, kaip sistemingai griaunamos beveik 500 graikųortodoksų bažnyčių ir naikinamas Europos kultūros paveldas, kurio niekada nebepavyksatstatyti. Mano nuomone, tai nesuderinama su Europos dvasia, su kuria nesuderinamas irtoliau išliekantis tolerancijos krikščionims it kitoms mažumoms trūkumas. Arba „Turkijosidentiteto įžeidimas“, kuriuo remiantis ribojama nuomonės ir spaudos laisvė, tebesitęsiantysžmogaus teisių pažeidinėjimai, nenoras spręsti armėnų genocido klausimą ir islamizacija.

Nepriimtina, kad šalis kandidatė yra okupavusi dalį ES valstybės narės teritorijos, t. y. Kiprošiaurinę dalį, ir planuoja karinį išpuolį prieš kitą šalį – šiuo atveju – Šiaurės Iraką.

Briuselis nepavargdamas kartoja, kad didžiausias narystės ES prioritetas yra pagarbapagrindinėms teisėms, visų pirma religijos laisvei ir žodžio laisvei. Akivaizdu, kad Turkijosatveju tai tėra tušti žodžiai.

Ioannis Kasoulides (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindamasR. Oomen-Ruijten už jos pranešimą.


O dabar aktualiausia problema: kas atsitiks, gerb. pirmininke, jeigu Turkija – šalis kandidatė– ignoruos ES perspėjimus ir įsiverš į Šiaurės Iraką? Kokie yra Turkijos ketinimai? Gal jisiekia kito Kipro varianto arba nori okupuoti kurdiškai kalbančią Irako teritoriją ir taip darlabiau apsunkinti daugelio šalių, įskaitant Europos šalis, pastangas stabilizuoti padėtį Irake?Kaip galima leisti valstybėms narėms arba šalims kandidatėms destabilizuoti teritoriją,kurioje Europos kariai aukoja savo gyvybes siekdami užtikrinti stabilumą?

Norėčiau priminti, kad Turkijos kariuomenė yra užėmusi 40 proc. Kipro teritorijos. Tainesutrukdė šaliai pradėti derybų dėl narystės. Taip pat norėčiau priminti, kad Turkija visdar nepaklūsta ES reikalavimui išplėsti Ankaros protokolą. Įdomu, kas šiuo klausimu buspasakyta Komisijos ataskaitoje, kuri turėtų būti paskelbta lapkričio 6 d. Jeigu kalbame apietoleranciją, kodėl neturėtume kalbėti apie toleranciją daugeliui kitų principinių dalykų irvertybių, kurios yra ES esmė?

Galiausiai pagrindinis klausimas yra, ar mes kalbame apie ES vertybių skleidimą, ar jų įtakossferos sumažinimą?

Béatrice Patrie (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiaupadėkoti R. Oomen-Ruijten už konstruktyvų pranešimą, kurį ketiname perduoti Tarybaiir Komisijai, taip pat Turkijos Vyriausybei ir Prezidentui.

Vis dėlto aš apgailestauju, kad mūsų Parlamentas neišsakė aiškesnės pozicijos labai jautriuir ne mažiau svarbiu klausimu: aš kalbu apie armėnų genocidą. Nuo 1987 m. šiameParlamente žodis „genocidas“ buvo vartojamas apibūdinti 1915–1917 m. įvykdytas 1,2 mln.armėnų, t. y. dviejų trečdalių visų tuo metu Otomanų imperijoje gyvenusių armėnų,žudynes. JAV Senatas ir Atstovų Rūmai ką tik pakartojo tą patį, todėl belieka apgailestauti,kad mūsų Parlamentas šiuo klausimu atsilieka nuo amerikiečių.

Tarptautinės Žmogaus teisių federacijos spaudos pranešime neseniai paskelbta, kad daugTurkijos piliečių yra kaltinami Turkijos identiteto įžeidimu, remiantis Baudžiamojo kodekso301 straipsniu. Siekiant atvirai išsiaiškinti šį istorijos laikotarpį, manau, būtina kuo skubiaupanaikinti minėtą straipsnį. Priversdami pamiršti istoriją kolegoms iš Turkijos mes niekaipnepadedame. Ši pareiga prisiminti yra taip pat pareiga žmonių, išgyvenusių genocidą,palikuonims ir pačiai tarptautinei bendruomenei. Todėl kviečiu Parlamentą pritartipakeitimams, kuriais raginama pripažinti armėnų genocidą ir pabrėžia būtinybę užtikrintivisišką pagarbą religijos laisvėms ir mažumų teisėms.

Marios Matsakis (ALDE). – Gerb. pirmininke, Turkija yra svarbi šalis dėl politinių,ekonominių, karinių ir kultūrinių priežasčių, todėl ji svarbi ES. Suvokdama šią svarbą, ĖSnusprendė pradėti derybas dėl narystės. Kelias į narystę nebuvo lygus, bet jis leido pradėtilabai reikalingą demokratinių reformų programą Turkijoje.

Tokios reformos džiugina ir ES, ir Turkijos piliečius. Reformos turi būti tęsiamos, todėlbent jau dėl šios priežasties mūsų parama Turkijos narystei privalo būti tvirta. Niekasneneigia fakto, kad problemų yra. Mano šalis, Kipras, yra vienos iš tokių problemų epicentre,tačiau aš, kaip ir daugelis žmonių šiuose Rūmuose, suprantu, kad problemas išsprendžiane konfliktai, o taikos derybos.

Su europietiškesne Turkija diskutuoti ir spręsti problemas būtų daug lengviau, todėl ašvisiškai pritariu jos narystei ES. Todėl aš pritariu kompromisui, pasiektam išmintingaivadovaujant R. Oomen-Ruijten ir sąžiningai bei rezultatyviai bendradarbiaujant visiemssuinteresuotiems kolegoms, kurių nuomonės kai kuriais klausimais galbūt ir skiriasi, tačiau


jie visi sutinka, kad ES bus naudingiau konstruktyviai bendradarbiauti su Turkijosžmonėmis, o ne destruktyviai nuteikti juos prieš save.

Turkijai dabar sunkus metas, todėl ES būtų išmintingiau dažniau remtis pažadais, o nerimbu. Tegul didelė mūsų parama šiam pranešimui tampa įrodymu Turkijos žmonėms,kad mes norime jų ES, tegul padeda vykdyti didesnes ir spartesnes reformas Turkijoje irlengviau išspręsti per daug įsisenėjusią` Kipro problemą.

Mario Borghezio (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, daugelis mūsų,pasisakydami prieš Turkijos priėmimą į Europą, rėmėsi geopolitinėmis priežastimis.Dabartiniai faktai rodo, kad esame teisūs, atsižvelgiant į tai, kad Ankara sugriovė trapiąpusiausvyrą Irake, kuriame mūsų kariai kasdien rizikuoja savo gyvybėmis ir kovoja užžmonių laisvę.

Mano nuomone, turime apie tai pamąstyti nes, kolegos nariai, jūsų brangi demokratinėTurkija – žmogaus teisių rojus žemėje – beldžiasi į Europą tuo metu, kai Irako fronte gresiabaisus, nenuspėjamas, tragiškas karo scenarijus.

Grįžę į Briuselį padarykite tą patį, ką ketinu padaryti aš: apsilankykite armėnų restorane.Ar į jūsų ES nepriklausančių draugų sąrašą nepatenka armėnai? Vis dėlto jų restoranąsunaikino chuliganai – turkų nusikaltėliai, kurie restoraną Europos sostinėje sudegino tiktodėl, kad jis buvo armėnų. Tokia yra demokratiška Turkijos nacionalistų prigimtis! Tadkodėl turėtume su džiaugsmu juos priimti, jeigu jie iki šiol nepripažįsta armėnų genocido?Kviečiu jus pritarti mano pasiūlytam pakeitimui.

Gerard Batten (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, rezoliucijoje pažymima, kad visiškasKopenhagos kriterijų atitikimas yra Turkijos narystės ES pagrindas. Pranešime TurkijosVyriausybė taip pat raginama pakeisti požiūrį į religijos laisvę pagal Europos TeisingumoTeismo nustatytus principus.

Nuo Kemalo Atatiurko laikų Turkija išsaugojo pasaulietinę valstybę, nors islamofundamentalistų ir literalistų galia augo. Man įdomu, ar turkai suvokia, kad įstoję į ES jielabai apribos savo galimybes priešintis karingajam islamui. Jeigu Turkija įstos į ES, šaliesislamistai pasinaudos žmogaus teisių įstatymais kaip skydu, kad galėtų tęsti džihadąTurkijoje ir Europoje.

Britai pradeda suprasti, kad Turkijai įstojus į ES dar 70 mln. žmonių turės teisę atvažiuotiį Britaniją. Turkijos narystė bus katastrofa turkams ir katastrofa Didžiajai Britanijai.

Koenraad Dillen (ITS). – (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, diskutuojant dėl K.-H. Florenzo pasiūlymo dėl rezoliucijos, vakar buvo teisingai pastebėta, kad didelė gyventojųdauguma remia griežtas priemones, skirtas uždrausti rūkymą darbo vietoje ir baruose beirestoranuose.

Aš tikėjausi, kad šioje rezoliucijoje taip pat bus atsižvelgta į didelės gyventojų daugumosnuomonę, kad Turkija negali būti priimta į Europos Sąjungą. Vis dėlto akivaizdu, kad ašpuoselėju per daug iliuzijų. Sprendžiant svarbiausius klausimus, susijusius, pvz., suKonstitucija arba Turkijos naryste Europos Sąjungoje, žmonių nuomonė staiga tampanebesvarbi.

Turkija, draugiška tauta, nėra Europos valstybė. Taškas, amen, pabaiga. Tuo turėtų baigtisvisos diskusijos. Vis dėlto Parlamentas ne tik neprisiima savo atsakomybės, jis jau ne kartąnepastebėjo specifinių dalykų, aiškiai rodančių, kad Turkijai ne vieta Europos Sąjungoje irkad sprendimas pradėti derybas dėl narystės buvo klaida.


Kodėl šioje rezoliucijoje nėra paminėtas AKP pasipriešinimas konstitucinei nuostatai, pagalkurią atsivertimas į kitą religiją nebebus baudžiamas pagal įstatymą? Kodėl žmonės tokieabejingi armėnų problemai ir Kipro atžvilgiu? Tai yra dar vienas Europos Realpolitikpavyzdys, kuris mums būdingas.

Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, remiantis Londono laikraščiu The Times,JAV Kongreso rezoliucija dėl armėnų genocido paskelbta labai laiku. Taigi, kada bustinkamas laikas kalbėti apie genocidą?

Armėnai garsiai triukšmauja šiame Parlamente dėl akivaizdaus susitarimo nekalbėti viešaiapie genocidą – tyla genocido klausimą supa jau beveik šimtą metų. Turkų armėnųžurnalisto Hranto Dinko nužudymas turėjo priversti šalį susimąstyti, deja, taip neatsitiko.

Vis dėlto Turkijos ir Armėnijos susitaikymas, įskaitant sienos atidarymą, svarbus Turkijaisiekiant narystės ES. Tačiau, mano nuomone, nė viena tikra demokratija negali atsižadėtisavo praeities, net pačių didžiausių ir tamsiausių jos paslapčių.

Toks pat svarbus yra ilgalaikis konflikto Kipre sprendimas, kuris atsidūrė aklavietėje dėlokupantų kariuomenės buvimo ES valstybėje narėje ir Ankaros protokolo nevykdymo.

Mažumų, ypač krikščionių, religijos teisės taip pat kelia susirūpinimą. Pvz., graikų ortodoksųseminarija Halkyje uždaryta nuo 1971 m., krikščionims asirams, kurie pabėgo į Vokietijąir Švediją per karą su PKK, atimta Turkijos pilietybė – taip jie neteko galimybės susigrąžintinamus, kurių jie neteko per konfliktą. Be to, Turkija neįžiūri skirtumo tarp alevizmąišpažįstančiųjų ir musulmonų sunitų daugumos ir nepripažįsta skirtingų jų religiniųporeikių.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 301 straipsniu dėl turkiškojo identiteto įžeidimo buvopriimta daug nuosprendžių, o kovo mėn. – mano nuomone, keistokai – Stambulo teisimasišleido įsakymą, pagal kurį uždrausta naudotis keitimosi vaizdo įrašais svetaine Youtube,kai joje pasirodė pareiškimai apie šiuolaikinės Turkijos tėvo Kemalo Atatiurko lytinęorientaciją.

Asmeniškai, ne savo partijos ar frakcijos vardu, norėčiau pasakyti: dar daug ką reikianuveikti.

PIRMININKAVO: M. A. MARTĶNEZ MARTĶNEZPirmininko pavaduotojas

Maria Eleni Koppa (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, šios dienos diskusija suteikia mumsgalimybę pasidžiaugti rinkimų Turkijoje rezultatais ir aiškiu Turkijos žmonių noru tęstireformas.

Tikėtina Turkijos narystė ES, kuri išlieka tikslu, leido pabandyti įvykdyti reformas. Deja,šie bandymai sustojo ir sulėtėjo. Naujoji vyriausybė, kuria suteiktas naujas ir tvirtasmandatas, privalo paskubėti ir visiškai įgyvendinti visas Asociacijos susitarimo ir jopapildomo protokolo nuostatas.

Reformų procesas visų pirma susijęs su demokratizacija, pagrindinėmis žmogaus teisėmisir religijos laisve. Todėl būtina panaikinti Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir griežtaiatsakinėti į Ekumeninio patriarchato prašymus. Deja, Turkijos Vyriausybės požiūris šiuoklausimu iki šiol leido vykdyti ekstremistinius išpuolius. Mes taip pat privalome paminėtitai, kad Turkijos valdžios institucijos Kunigų seminariją Halkyje primygtinai laiko uždarytą.


Kitas nerimą keliantis klausimas yra įtempta padėtis Turkijos pietryčiuose. Neturėtų būtileista įsigalėti konfliktų sprendimo smurtu kultūrai, nes nestabilumas išplistų didesnėjeteritorijoje. Dabartinė Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų taikiam kurdųproblemos sprendimui pasiekti. Tai reiškia, kad abi šalys turi pradėti dialogą. Per šiąpotencialią krizę tarptautinė bendruomenė privalo imtis taikdario vaidmens.

Baigdama, gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad mes tikimės, jog Turkija gerbs savoįsipareigojimus ir galės nuosekliai siekti laukiamos integracijos į Europą.

Giorgos Dimitrakopoulos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėtipasveikindamas R. Oomen-Ruijten už puikiai atliktą darbą.

Gerb. pirmininke, R. T. Erdošano Vyriausybei ir ypač R. T. Erdošanui visuomenės suteiktasmandatas leidžia tęsti reformas, kurios vyko nuo tada, kai Turkijos siekis įsitvirtinti Europojetapo realesne perspektyva. Šis mandatas taip pat įkvepia naują troškimą pasiekti sąžiningąir ilgalaikį Kipro problemos sprendimą, kurio pirmasis reikalavimas – Turkijos kariuomenėspasitraukimas iš Kipro.

Taip pat yra naujas troškimas puoselėti nuoširdžius kaimyninius santykius bendrai ir ypačsu Graikija.

Suteikus mandatą pagarbą žmogaus teisėms užtikrina nauji įstatymai, pvz., įstatymas dėlbažnytinių fondų ir įstatymai, ginantys teises ir laisves. Susitaikoma su praeitimi irpripažįstamas armėnų, graikų bei asirų genocidas.

Suteikus mandatą į kurdų problemą žvelgiama kitaip. ES turėtų atkreipti didelį dėmesį įpotencialaus įsiveržimo į Šiaurės Iraką grėsmę. Neturėtų būti leista žengti šį žingsnį, nesbūtinybė, dėl kurios visi sutariame, kovoti su terorizmu neturėtų tapti pretekstu okupuotasteritorijas Šiaurės Irake laikyti fait accompli, kaip nutiko Kipre.

Richard Howitt (PSE). – Gerb. pirmininke, aš manau, kad šios rytinės diskusijos dėlTurkijos narystės tik suteikia galimybę keliems Turkijos narystės priešininkams pakartotisavo argumentus šiuose Rūmuose. Žinome, mes privalome paraginti Turkiją susivaldytiir imtis proporcingų veiksmų atsakant į Šiaurės Irako keliamą teroristų grėsmę, tačiau ašpastebėjau, kad kritiką šį rytą išsako tie patys žmonės, kurie kitose diskusijoje pasakė priešEuropos Sąjungos indėlį į Irako atstatymą.

Aš džiaugiuosi JK ir Turkijos strategine partneryste, įskaitant pozityvų bendradarbiavimąkovoje su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, kurią vakar Londone paskelbė G.Brownas ir R. T. Erdoganas. Raginu kitas valstybes nares padaryti tą patį.

Noriu pasveikinti jauniausią Turkijos Parlamento narę moterį – Aylą Akatą, kuri praėjusiąsavaitę viešėjo Briuselyje ir kuri yra viena iš kelių Parlamento narių kurdų, išrinktų įParlamentą pirmą kartą per 14 metų. Tai suteikia mums viltį, kad kurdų kultūros ir politiniųteisių problemą galima išspręsti demokratiškai, o ne smurtu.

Josef Zieleniec (PPE-DE). – (CS) R. Oomen-Ruijten atliko didelį darbą sugebėjusi rastiteksto kompromisą klausimu, dėl kurio šiuose Rūmuose nesutariama.

Vis dėlto aš esu įsitikinęs, kad ateityje turėtų būti vengiama priimti rezoliucijas ir pranešimus,kuriuose siekiama kompromiso ir kurie neatspindi Parlamento nuomonės svarbiausiaisginčytinais klausimais. Siekdami išlikti vieningi mes siunčiame Turkijai žinią, kuri neatspindinuomonių skirtumų dėl Turkijos narystės šiame Parlamente ir Europos visuomenėje.


Aš neneigsiu fakto, kad, mano nuomone, derybų dėl narystės pradžia su Turkija buvodidžiausia klaida. Vis dėlto aš žinau ir gerbiu faktą, kad ne visi šiuose Rūmuose pritariatokiai nuomonei.

Šiuo Europos integracijai labai svarbiu klausimu Europos visuomenės nuomonė yra labaisusiskaldžiusi. Mūsų pareiga – atspindėti šiuos skirtumus. Todėl norėčiau tikėtis, kadbūsimose rezoliucijose ir pranešimuose bus aiškiai atspindėtas parlamento susiskaldymasdėl galimos Turkijos narystės ES. Nors daugelyje kitų sričių, dėl kurių vyksta diskusijosParlamente, kompromisas yra sveikintinas, Turkijos narystės ir Turkijos ir ES santykiainėra viena iš jų.

Pakeiskime požiūrį. Nerenkime daugiau pranešimų ir rezoliucijų, kuriais siekiama sukurtisutarimo ir vieningumo iliuziją. Geriau sutardami arba nesutardami, bet aiškiaisuformuluodami pozicijas parodykime, kad Turkijos narystės klausimu esame susiskaldę.

Mes esami atsakingi ES piliečiams ir Turkijai, kuri nenusipelnė žinoti tik pusę tiesos. Esuįsitikinęs, kad Turkijos žmones daug labiau nudžiugintų žinojimas, kad vienybės nėra, one realios padėties slėpimas – Parlamentas ir Europa ją slėpė labai ilgai.

Vural Öger (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, priimdamasR. Oomen-Ruijten rezoliuciją dėl Turkijos Europos Parlamentas parodo teigiamą nusiteikimąir santykiuose su Turkija perėjo į naują konstruktyvaus dialogo etapą. Turkijoje dabarvyksta intensyvios diskusijos dėl vidaus reformų.

Turkija turi Vyriausybę, kuriai suteiktas aiškus visuomenės mandatas ir kuri gali pradėtidirbti. Tai yra puiki galimybė suteikti naują postūmį stojimo procesui keliose pagrindinėsesrityse. Raginimas patenkinti papildomus reikalavimus, kurie nėra stojimo derybų dalis,duotų priešingą rezultatą. Turkijoje didžiausias prioritetas yra naujos konstitucijospriėmimas. Jau galima įžiūrėti šios konstitucijos kontūrus.

Turkai svarsto raginimą peržiūrėti Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį. Turkijaidabar reikia kitų teigiamų ženklų iš ES. Turime paskatinti Turkiją labai ryžtingai tęstireformų procesą.

Lapkričio 7 d. turėtų būti parengta Komisijos pažangos ataskaita ir aš manau, kad jojeturėtų atsispindėti paskutinieji teigiami Turkijos pasiekimai.

Yiannakis Matsis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, Turkija yra kandidatė prisijungtiprie suvienytos Europos. Ji turi teises ir pareigas. Pranešėja parengė subalansuotą preliminarųpranešimą. Jis suteikia Turkijai dar vieną galimybę įgyvendinti reformas ir įvykdytiįsipareigojimus, kurie daugiausia susiję su ekonomikos pokyčiais, Kopenhagos kriterijųlaikymusi, žmogaus, religijos ir mažumų teisėmis.

Mes norime, kad Turkija keistųsi, nes ji pati prašo pokyčių ir jų reikalauja laikas. PokyčiaiTurkijoje reiškia, kad ji privalo laikytis įsipareigojimų Kipro atžvilgiu, pripažinti KiproRespubliką ir nutraukti jos okupaciją. Pranešime teisingai pažymima, kad Turkijoskariuomenės pasitraukimas padės pasiekti sprendimą, o jos vietą galėtų užimti nedidelėsEuropos pajėgos, vadovaujamos Saugumo tarybos. Turkija privalo įvykdyti šiuosįsipareigojimus: nutraukti Kipro kolonizaciją ir pakeisti jo demografinę padėtį; grąžinti įtėvynę naujakurius, kurie sudaro didžiąją dalį gyventojų okupuotose teritorijose ir yradelstinė bomba, galinti pakenkti bet kokiam sprendimui; nutraukti Kipro graikų nuosavybėsokupuotoje Kipro dalyje pasisavinimą ir mūsų kultūros paveldo niokojimą. Visų pirma


Turkija privalo gerbti JTO sprendimus ir grąžinti Famagusto miestą jo teisėtiemsgyventojams.

Ankara laiko Kipro turkus izoliuotais dėl 45 000 turkų kareivių, neįleidžiančių Kipro graikųį jų namus ir nuosavybę. Tik nuo Turkijos priklauso jos priėmimas į Europą ir Kiproproblemos sprendimas. Turkijos politika suskaldyti Kiprą į dvi valstybes nėra išeitis. Mesgyvename vienijimosi, o ne skaldymosi amžiuje. Mes pasisakome už europietišką Turkijąir europietišką sprendimą, kuris neturi nieko bendra su padalijimo linijomis ir zonomis;pranešėja teisingai pažymėjo, kad jis privalo remtis suvienytos Europos principais. Taisukurtų perspektyvią pavyzdinę valstybę visai Europai, Kurioje Kipro graikai ir turkai,krikščionys ir musulmonai gyventų taikiai ir produktyviai, remdamiesi pagarba suvienytosEuropos principams ir vertybėms.

Carlos Carnero González (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, kaip jūs žinote, EuroposSąjungos plėtra visada yra dialektiškas procesas, per kurį turi būti apibrėžtos ir šalieskandidatės, ir Sąjungos pastangos.

Mano nuomone, kai Europos Sąjunga priims naują Reformų sutartį ir taps dardemokratiškesnė ir veiksmingesnė, ji bus geriau pasiruošusi tęsti plėtros procesą.

Taip turi būti po Lisabonos susitarimo. Turkija daro didelę pažangą. Kovoje su terorizmumes atsiliekame nuo Ankaros Vyriausybės, nuo Turkijos žmonių. Vis dėlto siekdami, kadpažanga nesustotų, mes privalome paraginti Turkiją susivaldyti, būti nuosaikesne ir laikytistarptautinės teisės Didelė karinė operacija Šiaurės Irake tik įpiltų žibalo į ugnį ir sukeltųdidelių problemų Turkijoje.

Galiausiai aš norėčiau pasveikinti R. Oomen-Ruijten už parengtą rezoliuciją, nors jojetrūksta vieno dalyko: kodėl mes dažnai pamirštame, kad Turkija yra ne tik šalis kandidatė,bet ir labai svarbi Europos ir Viduržemio jūros partnerė Barselonos procese. Šio akcentopranešime labai trūksta, Turkija yra būtina tame procese, o mes esame būtini TurkijaiEuropos ir Viduržemio jūros procese.

Emine Bozkurt (PSE). – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti R. Oomen-Ruijtenuž subalansuotą rezoliuciją. Buvau Turkijoje prieš dešimt dienų ir ten kalbėjau su naujosiosTurkijos Vyriausybės ir naujojo Turkijos Parlamento nariais. Pabrėžiau būtinybę tęstireformas, ypatingą dėmesį skiriant žodžio laisvei.

Teisingumo ministras ir kiti kabineto nariai mane patikino, kad 301 straipsnis bus pakeistas.Naujoji Vyriausybė taip pat pažadėjo vykdyti reformas, skirtas ES narystei pasiekti.Rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad narystė yra galutinis tikslas. Todėl rezoliucija tiesiogiaiprisidės prie reformų Turkijoje, įskaitant reformas moterų teisių, profesinių sąjungų teisiųir socialinės teisėkūros srityse.

Vis dėlto tam, kad reformos būtų pradėtos, reikia ramybės, tačiau dabar Turkijoje daugbaimės ir pykčio. PKK išpuolių baimės, pykčio, kuris gali paaštrinti padėtį. Kad to būtųišvengta, Turkija ir ES privalo suvienyti jėgas ir pasinaudoti diplomatinėmis bei politinėmispriemonėmis siekdamos išvengti terorizmo ir už jį nubausti.

Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,ponios ir ponai, šios audringos diskusijos labai naudingos pirmininkaujančiai valstybeinarei. Net jeigu ir būta abejonių, diskusijos parodė, kad daugelio narių nuomonės ir požiūriaiį Turkijos narystę Europos Sąjungoje labai skiriasi. Vis dėlto nepaisant skirtingų nuomonių


šiuo klausimu, manau, kad šios diskusijos aiškiai parodė, kad Turkija jau yra gyvybiškaisvarbi strateginė Europos Sąjungos partnerė politikos, ekonomikos ir saugumo srityse.

Taip pat manau, kad iš šių diskusijų aišku, kad Turkijos narystės Europos Sąjungojeperspektyva buvo pagrindinių politinių ir socialinių reformų Turkijoje varomoji jėga.Suprantama, kad kai kurie žmonės apgailestauja, jog šios reformos nebuvo tokios sparčiosarba plačios, kaip tikėtasi, tačiau akivaizdu, kad Turkijos žmonės ir Vyriausybė palaipsniuižengia pirmyn mūsų nurodytu keliu į demokratiškesnę ir pliuralistinę visuomenę, kuriojeužtikrinta didesnė pagarba teisinei valstybei.

Kopenhagos kriterijai – viso derybų proceso gairės – yra labai aiškūs Turkijai ir bet kuriaikitai šaliai kandidatei: Europos Sąjungos narėmis gali būti tik šalys, gerbiančios mūsųekonomikos principus ir ypač (ir turbūt tai yra dar svarbiau) mūsų politikos principus.Jeigu Turkija visiškai atitiks šiuos kriterijus, ji galės tapti Europos Sąjungos nare. Tai yralabai aišku ir todėl neturėtų kelti jokių abejonių.

Kalbėdamas apie PKK teroristų išpuolius Turkijos ir Irako pasienyje, norėčiau atkreipti jūsųdėmesį į spalio 22 d. pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą šiuo klausimu. Šiamepranešime pirmininkaujanti valstybė narė pasmerkė PKK teroristų smurtą ir išreiškėsolidarumą su aukų šeimomis. Mes taip pat pažymėjome, kad tarptautinė bendruomenėturi paremti Turkijos pastangas kovoti su terorizmu, išsaugodama pagarbą teisinei valstybei,tarptautinę taiką ir stabilumą bei regioninį stabilumą ir paragindama Turkiją susilaikytinuo neproporcingų karinių veiksmų. Mes taip pat raginame Turkijos ir Irako vyriausybesveiksmingai bendradarbiauti, siekiant išspręsti šią problemą ir ypač siekiant užtikrinti, kadIrako teritorija nebūtų naudojama teroristų veiksmams prie Turkiją.

Olli Rehn, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, gerbiami nariai, norėčiau padėkoti jumsuž diskusijas esminiais klausimais, kurios surengtos prieš Turkijos pažangos ataskaitospateikimą lapkričio 6 d. – t. y. po dviejų savaičių. Komisijoje siekiame parengtį tokį patįobjektyvų ir sąžiningą pranešimą, kokį pristatė R. Oomen-Ruijten.

Šios dienos diskusija ir jūsų rezoliucija yra keli aiškūs šių Rūmų ženklai Turkijai. Visųpirma, manau, mes visi sutinkame, kad atėjo laikas paspartinti reformas šalyje dėl Turkijospiliečių ir siekiant rimtos pažangos derybose dėl narystės ES. Ypač didelis dėmesys skiriamasžodžio laisvės, 301 straipsnio ir kitų panašių straipsnių, religijos laisvės srities reformoms,kurios turėtų būti pradėtos nedelsiant. Taip pat norėtume pamatyti pažangą moterų teisių,profesinių sąjungų teisių, kultūros ir religijos teisių srityse ir tarptautinių įsipareigojimųlaikymąsi visoje Turkijoje.

Mes smerkiame teroristų išpuolius ir suprantame Turkijos siekį apsaugoti savo piliečius,tačiau taip pat raginame Turkiją siekti politinio sprendimo bendradarbiaujant su Irakoregioninės valdžios institucijomis ir tarptautine bendruomene ir proporcingai reaguoti įPKK terorizmą.

Komisija pritaria Parlamento raginimui, išsakytam rezoliucijos projekte, pradėti Turkijosir Armėnijos susitaikymo procesą. Tai yra geriausias ir veiksmingiausias būdas, kurispamažu leis pasiekti rezultatų susitaikymo ir teisingumo srityse.

Mes taip pat manome, kad visos problemos Turkijoje, įskaitant armėnų problemą, siekiantžodžio laisvės Turkijos visuomenėje turi būti svarstomos atvirai ir taikiai. Todėl 301straipsnio reforma yra labai svarbi, kad diskusijos armėnų klausimu būtų rimtos irveiksmingos ir leistų siekti susitaikymo.


Dabartiniai žodžio laisvės suvaržymai daro neigiamą poveikį ir net prisideda prienetolerancijos ir neapykantos atsiradimo. Deja, tai parodė Hranto Dinko nužudymas,įvykdytas šiais metais.

Galiausiai mes privalome atsiminti, kad aš ir jūs keliame Turkijai labai didelius reikalavimus,susijusius su reformų procesu, ir elgiamės teisingai. Bet mes taip pat turėtume prisiminti,kad atitikimas įmanomas tik tada, kai abi pusės daro tai, ką turi daryti, t. y. būdami griežtimes privalome būti teisingi. Mes privalome tesėti pažadus ir laikytis Turkijos narystėsperspektyvos, kaip nurodyta derybų mandate.

(Plojimai)

Kitu atveju, kad ir kaip garsiai šūkausime, tai tebus šūkaliojimas miške. Atsakymo nebus,tik ilga tyla.

Pirmininkas. − Pateikti du rezoliucijos projektai (1) diskusijai užbaigti.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

Richard Corbett (PSE), raštu. – Turkijos laukia ilgas kelias, kol ji atitiks ES narystėsreikalavimus. Nors per paskutinius metus padaryta didelė pažanga, tebėra problemų,susijusių su žodžio laisve (ypač Baudžiamojo kodekso 301 straipsniu), žmogaus teisėmisir Armėnija.

Vis dėlto aš nepritariu argumentams tų, kurie sako, kad Turkija nėra europietiška šalis irdėl šios priežasties jai niekada neturi būti leista prisijungti prie ES. Daugiau kaip priešpenkiasdešimt metų mes priėmėme Turkiją į Europos Tarybą kaip pilnateisę narę. Mespradėjome derybas dėl narystės, todėl iš esmės pripažinome jos tinkamumą prisijungtiprie ES. Teigiantys, kad Turkija nėra europietiška tik nori pasakyti, kad ji nėra krikščioniška.Bet kodėl tai turėtų būti kriterijus? Europos Sąjungos šūkis yra „Suvienijusi įvairovę“ – messiekiame ne standartizuoti kultūras, bet rasti būdus dirbti kartu išsaugodami skirtingaskalbas, religijas ir kt. Priimdami pasaulietinę valstybę, kurios daugumą gyventojų išpažįstaislamą, mes sustiprinsime šį principą.

5. ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas (diskusijos)

Pirmininkas. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl ES ir Rusijosaukščiausio lygio susitikimo.

Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip visi žinote, šį penktadienį Portugalijos mieste Mafrojevyks XX ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas. Mūsų nuomone, jis turėtų suteiktipuikią galimybę Rusijos ir Europos Sąjungos lyderiams kritiškai įvertinti mūsų santykius.

Mes manome, kad Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai iš esmės yra geri ir tikrai dauggeresni, nei kartais mums bando parodyti tarptautinė žiniasklaida. Rusija yra esminis ESpartneris į mūsų santykius mes žiūrime labai atsakingai. Aukščiausio lygio susitikime busaptarta padėtis ES ir Rusijoje. Mes informuosime apie įvykius Europos Sąjungoje, visų

(1) Žr. protokolą.


pirma apie pažangą rengiant naująją Reformų Sutartį, kuri ką tik buvo priimta Lisabonoje,ir apie energetikos liberalizavimo paketą, kurį pasiūlė Komisija ir kuris buvo priimtasrugsėjo 9 d.

Kalbėdami apie bendruosius klausimus, apžvelgsime pažangą, pasiektą įgyvendinant gaires.Šis procesas džiugina ir toliau, nors kai kuriose srityse dar reikia pasistūmėti pirmyn. Kaikuriose svarbiose srityse šį tikslą padėjo pasiekti Nuolatinė partnerystės taryba (NPT). NPTkultūros srityje, kuri bus surengta dieną prieš aukščiausio lygio susitikimą, padės sustiprintimūsų kultūrinį bendradarbiavimą.

Siekdami įgyvendinti aukščiausio lygio susitikimo prioritetus, ketiname siekti susitarimodėl išankstinio perspėjimo sistemos įdiegimo energetikos sektoriuje, dėl kurios iš esmėsbuvo susitarta paskutiniame aukščiausio lygio susitikime Samaroje. Atsižvelgiant į EuroposSąjungos ir Rusijos energetinę tarpusavio priklausomybę, būtina didinti pasitikėjimą irstiprinti abipusį bendradarbiavimą. Todėl mes akcentuosime tikslus ir principus, kuriųprivalo laikytis ES įgyvendindama partnerystę energetikos srityje, visų pirma grįžtamumą,skaidrumą, atvirumą ir veiksmingos teisinės ir reguliavimo sistemos sukūrimą. Mūsųnuomone, į naująjį ES ir Rusijos susitarimą, kuris bus teisiškai įpareigojantis ir kuris pakeisdabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), būtina įtraukti Energetikoschartijos sutarties principus ir tekstą dėl pasaulio energetinio saugumo, priimtą G8susitikime Sankt Peterburge.

Investicijų srityje mes džiaugiamės oficialiu dialogu, kuris numatytas bendrosiosekonominės erdvės gairėse. Labai svarbu, kad būtų sukurtos skaidrios, nediskriminuojančiosir iš anksto žinomos sąlygos įmonėms, investuojančioms Rusijoje, atsižvelgiant į tai, kadDūmoje svarstomas strateginių investicijų įstatymas. Mes taip pat paraginsime Rusijąpasirinktinai nesinaudoti pašaline politika, pvz., aplinkos arba mokesčių politika, siekiantpakenkti esamoms investicijoms arba sudaryti paslėptas kliūtis naujoms investicijoms.Mes manome, kad Rusijos priėmimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) yra prioritetas,todėl mes taip pat ketiname aptarti šį klausimą susitikime. Galbūt Komisija norės pasakytišį tą daugiau šiuo klausimu.

Privalau pažymėti, kad nepavykus rasti priimtino svarbiausių klausimų sprendimo, pvz.dėl medienos eksporto muitų arba diskriminuojančių geležinkelio tarifų, aukščiausio lygiosusitikime bus daromas spaudimas, kad būtų pasiekta pažanga.

Mes žinome, kad susitikimas vyks artėjant Rusijos Prezidento ir Dūmos rinkimams. Perrinkimų procesą bus labai svarbi žodžio laisvė, įskaitant spaudos ir susirinkimų laisvę. Jitaps tikru Rusijos demokratinio teisėtumo testu. Demokratinių institucijų ir žmogaus teisiųbiurui (angl. ODIHR) privalo būti sudarytos galimybės laisvai stebėti Dūmos rinkimus.Būdama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybosnarė, Rusija turi ypatingą atsakomybę ginti mūsų bendrąsias vertybes. Apmaudu, kad tamtikros problemos aptemdė Europos Sąjungos ir Rusijos santykius, nors mūsų tarpusaviopriklausomybė ne mažėja, o auga.

Rusija ir ES turi kartu įveikti skirtumus, nes mūsų bendradarbiavimui kitos alternatyvosnėra. Deja, derybų dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo pradžia vis dar aklavietėje. Rusijosdraudimas importuoti mėsą ir daržoves iš Lenkijos tebėra pagrindinė kliūtis derybomspradėti. Komisija yra pasiruošusi toliau palaikyti ryšius, kad būtų rastas abiem pusėmspriimtinas sprendimas. Deja, padėtį dar labiau pablogino praėjusio mėnesio pabaigojepriimtas Rusijos veterinarijos institucijų sprendimas uždrausti 36 ES įmonių pagamintosmėsos importą.


Lietuvai skirtos naftos tiekimo nutraukimas naftotiekiu „Družba“ taip pat yra kliūtis pradėtiderybas dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo. Daugiau nei metus Rusija nepateikia jokiosoficialios informacijos apie nutekėjimą iš naftotiekio arba tiekimo atnaujinimo perspektyvas.Todėl būtina rasti priimtiną sprendimą, kad atsirastų pasitikėjimas ir būtų tęsiama ES irRusijos partnerystė energetikos srityje,

Nepaisant to, kad derybos yra atsidūrusios aklavietėje, padėties nereikėtų per daugdramatizuoti. 2006 m. mes su Rusija sutarėme, kad PBS galios ir toliau siekiant išvengtisantykių su Rusija teisinio vakuumo.

Galiausiai mes būtinai iškelsime svarbiausius tarptautinius klausimus, ypač dėl Kosovo irIrako. Mes taip pat pabrėšime, koks svarbus teigiamas bendradarbiavimas su Rusija mūsųbendrajai kaimynystei, kad galėtume spręsti bendrą rūpestį keliančius klausimus, ypač„įšaldytus“ konfliktus.

Benita Ferrero-Waldner, Europos Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, Rusija yra ne tikartima kaimynė, bet ir mūsų strateginė partnerė. Pažiūrėję į prekybą ir investicijaspamatytume, kad jos sparčiai auga. Pamatytume ir tai, apie ką kalbėjo mūsų Pirmininkas– kad tarpusavio priklausomybė taip pat auga. Bet mes taip pat žinome, kad Rusija yrapagrindinė partnerė sprendžiant regioninius konfliktus ir pasaulio problemas – kurios čiataip pat paminėtos – ir kad dar daug reikia nuveikti, kad būtų panaudotas visas mūsųsantykių potencialas.

Penktadienį vyksiantis aukščiausio lygio susitikimas yra dar viena proga įvertinti mūsųsantykių būklę. Nors kelis svarbūs klausimai nebus išspręsti, mes pasieksime pažangąspręsdami kai kuruos kitus ir taip pat paruošime dirvą būsimam darbui per šį pereinamąjįlaikotarpį.

Mes žinome, kad Rusijai šis laikotarpis yra lemiamas – po kelių mėnesių vyks labai svarbūsParlamento ir Prezidento rinkimai, mes taip pat žinome, kad Europos Sąjunga jau daugkartų yra išreiškusi susirūpinimą dėl demokratijos principų įgyvendinimo ir įsipareigojimųžmogaus teisėms Rusijoje. Mes, Europos Sąjunga, labai atidžiai stebime tai, kas vyksta –todėl artėjantys rinkimai bus labai svarbus testas – ir mes tikimės, kad Rusija pasielgsprotingai ir pakvies ESBO stebėtojus prižiūrėti rinkimus.

Mes taip pat turėtume pasinaudoti proga ir išreikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisiųproblemų, pvz., dėl spaudos laisvės apribojimų, išpuolių prieš žurnalistus, NVO spaudimąir dėl padėties Šiaurės Kaukaze.

Viešėdama Kaliningrade spalio 11–12 d. turėjau galimybę aptarti būsimą aukščiausio lygiosusitikimą su pagrindiniu Prezidento patarėju, specialiuoju atstovu S. Jastržembskiu.Norėčiau pradėti nuo kelių gerų pavyzdžių, o vėliau pereisiu prie sričių, kuriose pažangosnepasieksime.

Aš manau, kad Rusija ketina paskelbti apie didelį finansinį įnašą į kelias ES vadovaujamaspasienio bendradarbiavimo programas. Šis žingsnis būtų labai sveikintinas, nesbendradarbiavimas prie mūsų besiplečiančių sienų yra labai svarbus po 2004 m. plėtros.Kaliningradas, žinoma, yra labai ypatingas atvejis dėl išskirtinės geografinės padėties.

Jam reikalinga speciali tvarka, kuri palengvintų pasienio bendradarbiavimą ir judėjimą pervietos sieną. Vis dėlto Rusijos finansinis įnašas taip pat būtų labai naudingas, atsižvelgiantį labai dideles transporto spūstis valstybių narių ir Kaliningrado pasienyje ir kituose sienoskirtimo punktuose su keliomis valstybėmis narėmis.


50 km ilgį siekiančios sunkvežimių eilės ES pusėje nėra priimtinos. Mus reikia įgyvendintipriemones, todėl mes susitarėme su Rusija sumažinti kliūtis. Komisija pradeda bandomąjįprojektą dėl keitimosi muitinių informacija ir pasienio infrastruktūros modernizavimofinansavimo. Iš savo pusės Rusija privalo modernizuoti pasienio procedūras. Iš esmės jiyra pasiruošusi tai padaryti, tačiau reikia šiek tiek laiko.

Pirmininkaujanti valstybė narė jau paminėjo energetiką. Aš norėčiau pridurti, kad turimepaskelbti susitarimą dėl išankstinio perspėjimo sistemos, kuris padėtų išspręsti tiekimoproblemas anksčiau, nei jos pasieks kritinį tašką. Pirmininkas jau kalbėjo apie energetikoskultūrą ir investicijos, todėl šiuo klausimu man nebereikia nieko pasakyti. Tik norėčiaupridurti, kad investicijų ir verslo santykiai bus svarstomi pramonininkų apvaliojo stalodiskusijose Lisabonoje, kurios prasideda rytoj, ketvirtadienį, ir kuriame dalyvaus GünterisVerheugenas ir Andrisas Piebalgsas. Apvaliojo stalo išvados bus pateiktos aukščiausio lygiosusitikimui penktadienį. Manau, tai būtų puikus indėlis į augančius verslo santykius.

Rusija yra labai svarbus ekonomikos veikėjas, todėl mes jai padėsime siekiant narystėsPPO. Jūs žinote, kas mes visada buvome įsipareigoję Rusijos priėmimui į PPO. Mes taippat manome, kad labai svarbu turėti vienodas sąlygas, todėl didelį dėmesį skiriame Rusijospriėmimui į PPO užbaigti. Aukščiausio lygio susitikimas suteiks naują postūmį šiamsudėtingam procesui, kuris yra atsidūręs krizėje.

Susitikime mes pasirašysime naują susitarimą dėl plieno ir padidinsime kiekį, kurį Rusijagalės eksportuoti į Europos Sąjungą. Kitas teigiamas ES ir Rusijos bendradarbiavimopavyzdys yra susitarimo memorandumas, kurį per aukščiausio lygio susitikimą turėtųpasirašyti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras ir Rusijos federalinėnarkotikų kontrolės tarnyba.

Norėčiau informuoti ir apie nelabai teigiamą dalyką – nors gegužės mėn. Samaroje Rusijaaiškiai įsipareigojo pasirašyti mūsų susitarimą dėl tranzitinių skrydžių Sibire iki susitikimoMafroje, mažai tikėtina, kad jis bus pasirašytas. Mes norime užbaigti šį ilgą ginčą. TeigiamasRusijos žingsnis leistų mums toliau organizuoti aviacijos aukščiausio lygio susitikimą,kuris turėtų įvykti lapkričio mėn. Maskvoje, ir apibrėžti didelį bendradarbiavimo šiojesrityje potencialą.

Vienas svarbiausių tarptautinių klausimų bus Kosovas ir kartu su Rusija mes turėsimeapsvarstyti kaip šią problemą išspręsti pasitelkiant Trejeto pastangas. Privalome išvengtinaujo konflikto Balkanuose.

Mes taip pat aptarsime kitus svarbius tarptautinius klausimus, susijusius su, pvz., VidurioRytais prieš konferenciją Anapilyje; Iranu po Prezidento V. Putino vizito į Teheraną;Burma/Mianmaru; ir įšaldytais konfliktais, ypač Gruzijoje ir Moldovoje.

Norėtume dirbti su Rusija konstruktyviai spręsdami šiuos ginčijamus klausimus. Todėlprivalome tęsti darbą ir niekada nepamiršti ilgalaikių projektų.

José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke,mes tikimės – kaip pažymėta spaudoje – kad ruduo Portugalijoje bus šiltesnis už pavasarįRusijoje ir Samaros aukščiausio lygio susitikimą.

Kaip minėjo Komisijos narė, aš manau, kad turime dirbti toliau siekdami strateginių ryšiųsu Rusija, tačiau klimatas labiau priklausys ne nuo Europos Sąjungos, bet nuo Rusijostemperatūros: iš dalies dėl to, ką sakė Komisijos narė, bet visų pirma dėl naujojo vaidmens,kurio nori imtis Rusija tarptautinėje arenoje, ypač kalbant apie energijos tiekimo saugumą.


Vis dėlto gerb. pirmininke, šie santykiai turi remtis keliais ramsčiais. Visų pirma bet kokssprendimas arba veiksmas, nukreiptas prieš valstybę narę, turi būti vertinamas kaipsprendimas arba veiksmas prieš visą Europos Sąjungą.

Antra, gerb. pirmininke, Europos Sąjunga yra neginčijamai įsipareigojusi žmogaus teisėmsir privalo griežtai ginti šią poziciją. Todėl manau, kad turėtume pasidžiaugti RusijosVyriausybės sprendimu suteikti vizas Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso frakcijai, kad šigalėtų surengti susitikimą Maskvoje.

Tačiau nerimą kelia pareiškimas, susijęs su paskutiniu aukščiausio lygio susitikimu, kuriamedalyvavo su Kaspijos jūra besiribojančios šalys, dėl plataus fronto sudarymo, skirto kovaisu regioninėmis ir tarptautinėmis grėsmėmis ir su kai kuriomis pozicijomis Jungtinėsetautose.

Aš jau baigiu, gerb. pirmininke., Komisijos nare, einantis Tarybos pirmininko pareigas,pragmatikai ginkite Europos Sąjungos interesus, stiprinkite ryšius, bet nepamirškite, kadskaičiai turi atitikti idealus. Aš prisimenu, ką neseniai skaičiau The Economist straipsnyje:matyt, Vysbadeno aukščiausio lygio susitikime V. Putinas Vokietijos kanclerei A. Merkelpasakė, kad ten F. Dostojevskis pralaimėjo ruletę.

Tikiuosi, kad Europos Sąjungai Portugalijoje pasiseks labiau, nei Rusijos rašytojui Vysbadene.

Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu . – (NL) Gerb. pirmininke, rengdamasibūsimajam susitikimui mano frakcija laikosi nuostatos, kad Rusija ir Europos Sąjunga turisvarbių bendrų interesų, todėl nepaisydama nuomonių skirtumų Europos Sąjunga perbūsimą susitikimą turėtų toliau laikytis šios nuostatos. Rusija ir Europa yra reikalingosviena kitai sprendžiant Europos problemas ir ypač – didžiausias tarptautines problemas.Tvarų saugumą Europoje galima užtikrinti tik bendradarbiaujant su Rusija.

Dėl šių priežasčių mes – aš ir mano frakcija – visada rėmėme strateginę partnerystę suRusija. Šio aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkė labai plati ir Komisijos narė beieinantysis Europos Tarybos pirmininko pareigas apie ją jau kalbėjo. Vis dėlto mes tikimės,kad pavyks šiek tiek išjudinti klausimą dėl derybų mandato dėl naujojo partnerystės irbendrarbiavimo susitarimo. Tikimės, kad naujajai Lenkijos Vyriausybės pavyks sėkmingiaubendradarbiauti su Maskva ir galbūt sudaryti galimybę siekti pažangos.

Santykiai energetikos srityje yra labai svarbūs ir mes manome, kad reikėtų pradėti nuotarpusavio sąveikos, tačiau privalome suvokti, kad susidūrėme su tam tikra tarpusavionepriklausomybe, su kuria būtų geriau tvarkytis kartu. Mes taip pat pageidaujame didesniobendradarbiavimo Juodosios jūros regione ir tikimės, kad susitikime bus apsvarstytiPadnestrės ir Gruzijos klausimai.

Prieš mane kalbėjusieji jau paminėjo demokratijos būklę Rusijoje ir šios temos negalimaišbraukti iš diskusijų. Mes taip pat esame susirūpinę dėl pasirengimo Dūmos rinkimams.Mes norime, kad rinkimų kampanija būtų laisva ir sąžininga ir kad visos partijos turėtųvienodą galimybę pasisakyti. Todėl labai svarbu aptarti stebėtojų Maskvoje klausimą netik rinkimų dieną, bet ir per rinkimų kampaniją. Visi žinome, kaip svarbu teisingai įvertintirinkimus. Šalis, turinti ambicijų pirmininkauti Europos Tarybos Parlamentinei asamblėjai,turėtų sugebėti ir norėti bendradarbiauti su ESBO dėl rinkimų stebėjimo.

Galiausiai – pakartosiu tai, ką pasakiau pradžioje – mes turėtume išlikti kritiški Rusijosatžvilgiu, kalbėdami apie žmogaus teises ir demokratiją, tačiau neturėtume be reikalo


skirstytis į priešiškas stovyklas. Mes vis dėlto turime būti gera kaimynė, bendradarbiauti,kartu spręsti problemas Europoje, o ne nuolatos ieškoti problemų.

Graham Watson, ALDE frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, gegužės mėn. Samarojeįvykęs aukščiausio lygio susitikimas išryškino mūsų strateginės partnerystės su Rusijaproblemas – energetikos, Kosovo ir žmogaus teisių klausimus. Dabar šios problemos yratokios gilios, kad mes esame sunkiai spaudžiami pasakyti, kaip galima puoselėti prasmingą„partnerystę“, paremtą bendromis vertybėmis.

V. Putinas pripažino, kad „Rusija greitai netaps – jeigu iš viso kada nors taps – šalimi, kuriojeliberalios vertybės turi gilias istorines šaknis“.

Ar dar ilgai mes ignoruosime šį ryškėjantį faktą? Šis pasakymas reiškia ne tai, kad rusaiatsisako vakarietiškų kultūros simbolių, nes Prezidentas V. Putinas ne kartą yra kalbėjęsapie šalies vietą Europos kultūros širdyje. Ne, ši aistra, šis atsižadėjimas visų pirma nukreiptasprieš „šventąsias vertybes“ – kaip jas pavadino Pirmininkas J. M. Barroso – laisvę, demokratijąir teisinę valstybę, kurios Rusijoje šiandien akivaizdžiai nėra.

J. I. Salafranca Sįnchez-Neyra buvo teisus. Iš Tarybos ir Komisijos išgirdome per daugRealpolitik, bet per mažai Moralpolitik. Mūsų santykiai su Rusija tikrai yra strateginiai, betjų negalim pavadinti partneryste.

Mums reikia laikytis pragmatiško požiūrio ir bendradarbiauti tose srityse, kurios svarbiosabiem pusėms, pvz., sienų kirtimo, energijos tiekimo ir prisijungimo prie PPO – norsvakarykštis pareiškimas apie maisto produktų kainų kontrolę byloja apie grįžimą priepraeities ekonomikos politikos.

Galima pasiekti nedidelę pažangą su Rusija, tačiau be fanfarų, po kurių seka susierzinimas,lydintis daugelį ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimų.

Taip pat turime būti sąžiningesni, nes Rusijoje artėja dveji svarbiausi rinkimai. Jeigu žmogausklonavimas būtų geriau išvystytas, Prezidentas V. Putinas tikėtinai siektų ir Prezidento, irMinistro Pirmininko postų, sekdamas Kačinskių pavyzdžiu Lenkijoje! Neįtikėtina, kadšalyje, 1917 m. nuvertusioje oligarchiją, įsigali nauja autokratija, ir mes neturėtumenutraukti kritikos baimindamiesi sukelti grėsmę partnerystei, kuri egzistuoja tik popieriuje.

Europa galės solidarizuotis su Rusija tik tada, kai nepriklausoma teismų sistema, žodžiolaisvė ir demokratija nebus tik skambios frazės ir kai žurnalistai, opozicijos partijos ir NVOgalės dirbti nebijodamos susilaukti bausmės.

Dėl šios priežasties mano frakcija siekė, kad po šių diskusijų būtų priimta rezoliucija, irmums pritarė daugiau kaip 300 Europos Parlamento narių. Mes privalome būti pasiruošęraštu išdėstyti viešai pasakytus žodžius ir paneigti kaltinimus, kad šie Rūmai tėra kalbųturgus.

Pagal Reformų sutartį Parlamentui pirmą kartą turėtų būti suteiktas svarus žodis sprendžiantišorės klausimus Todėl priimkime šį iššūkį ir duokime aukščiausio lygio susitikimui žinią,kurios Prezidentas V. Putinas negalės ignoruoti.

Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu . – (PL) Vakar priimtas Europos liaudies partijos(krikščionių demokratų) ir Europos demokratų partijos frakcijos vadovų sprendimasnepriimti rezoliucijos prieš ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimą rodo, kas Rusijamums vis dar kelia problemų. Šis sprendimas yra didelė klaida. Savo Europos dalyje mestikimės ne tokio prancūzų ir vokiečių „variklio“.


Mūsų rezoliucija, priimta gegužės 2 d., buvo labai naudinga. Aš tikiu, kad tylėdami šiandiennebandome atsiriboti nuo aiškiai apibrėžtos ir reiklios politikos Rusijos atžvilgiu. Jeigupožiūris, kurio laikytasi Samaroje keistųsi, Rusija dar labiau įsitikintų, kad integracija irypač 2004 m. plėtra yra dalykai, kuriuos galima sumenkinti arba iš viso nepaisyti. Politikai,kurie tariamo realizmo vardan dabar stengiasi nepastebėti, kad Rusija artėja prie diktatūros,sutinka, kad pasikartotų Suomijos atvejis. Jie leidžia diskriminuoti Vidurio Europą ir taipsusilpninti Europos Sąjungos kaip pasaulinės reikšmės partnerės vaidmenį.

Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, Ministre,ponios ir ponai. Ministre, pradėdamas jūs paminėjote, kad santykiais su Rusija yra geriarba bent jau geresni, nei pranešama tarptautinėje žiniasklaidoje. Ministre, ar jūs gyvenateMarse? Ar gyventa Veneroje? Ar jūs drįstate pasakyti rusams, kas yra tikrai svarbu, arEuropos Sąjunga jums tėra pinigai ir nuoga komercija? Ar jums jie svarbesni už demokratijąir žmogaus teises?

Kalbėkime be užuolankų: Rusija ritasi į diktatūrą su stipriu lyderiu: stipriu lyderiu, kurinetoleruoja jokių protestų ir kuris dislokuoja slaptąją FST, kai tik jam atrodo būtina; lyderiu,kuris jokiu būdu neperleis valdžios ir kuris pasinaudos visomis įmanomomis gudrybėmis,kad išliktų valdžioje po Parlamento rinkimų gruodžio mėn. ir Prezidento rinkimų kovomėn. Rusija, Ministre, tampa uždara visuomene, kurioje vadovaujantis režimas norėtųneleisti niekam dairytis per petį.

Nenoriu apsiriboti teoriniais svarstymais. Realybė ta, kad žmogaus teisės Rusijoje patirianuolatinį spaudimą, o demokratijos būklė yra apgailėtina. Realybė ta, kad žodžio ir spaudoslaisvė kenčia nuo cenzūros. Neseniai priimtu įstatymu dėl ekstremizmo galima puikiaipasinaudoti gaudant nepriklausomus žurnalistus ir politinius oponentus.

Realybė ta, kad Rusijos režimas nepageidauja stiprios ir nepriklausomos pilietinėsvisuomenės, o NVO padėtis nukenčia dėl labai ribojančių įstatymų. Realybė ta, Ministre,kad laisvi rinkimai toje šalyje yra utopija. Dalyvauti gali tik tie, kuriuos režimas toleruoja.Pvz., „Kitos Rusijos“ koalicija, kurią suvienijo G. Kasparovas, negalės dalyvauti artėjančiuoseParlamento rinkimuose.

Galiausiai Ministre, padėtis Čečėnijoje galbūt nebėra labai svarbus politikos klausimas,tačiau ji vis dar kelia didelį nerimą. Žmonės tebėra žudomi, neteisėtai sulaikomi, žmonėsšantažuojami, pagrobimai ir kankinimai yra kasdieniai dalykai. Tokia realybė Rusijoje,Ministre, ir aš tikiuosi, kad savaitės pabaigoje kalbėdamas su V. Putinu jos nepamiršite.

Helmuth Markov, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Europos ir visopasaulio stabilumas ir vystymasis neįmanomas be protingo Europos Sąjungos ir Rusijosbendradarbiavimo. Kas, mano nuomone, turėtų būti kitaip nei Samaroje? Norėčiau, kadsugrįžę mums pasakytumėte, kad su Rusija parengėte bendrą strategiją Kosovo problemaiišspręsti ir taikos procesui Vidurio Rytuose, kad suformuota bendra pozicija dėl atominioginklo problemos Irane ir bendra strategija Padnestrės problemai išspręsti.

Ne viskas susiję su energijos tiekimu. Nepamirškime Galileo. Pramonei ji nereikalinga irmokesčių mokėtojai turės apmokėti sąskaitą. Dirbkime kartu su Rusija dėl protingosenergetikos politikos, pasinaudodami naujomis technologijomis. Išspręskime beviziorežimo su Rusija klausimą. Kodėl šioje srityje pasiekta nedidelė pažanga ir tik šiomsspecifinėms grupėms? Mano nuomone, galima nuveikti daug daugiau.

Kokia bus Europos Sąjungos pozicija dėl raketų skydo? Ar mes pritarsime Rusijai irsakysime, kad JAV gynybos skydas mums nereikalingas? Manau, būtų nuostabu, jeigu


pavyktų tai pasiekti. Žinoma, mes turime būti kritiški Rusijos atžvilgiu ir įspėti, kad jeiguaš pasisakau prieš antiteroristinius planus, kuriuos kuria W. Schäuble ir F. J. JungasVokietijoje, aš taip pat privalau pasakyti Rusijai, kad nepageidauju šio antidiskriminacinioįstatymo. Tai visiškai aišku.

Jeigu, mūsų nuomone, padėtis Čečėnijoje nesuderinama su žmogaus teisėmis, turime taiaiškiai pasakyti rusams ir po to toliau ją sekti. Manau, kad turėdami protingą partnerystėssusitarimą geri partneriai gali ir turi tokius dalykus sakyti vienas kitam. Mums reikia Rusijos,o Rusijai – mūsų, ir mes galėsime kartu judėti pirmyn, jeigu apsvarstysime visas problemasir visų pirma rasime būdus joms išspręsti.

Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, jeigu norime tvirtai laikytis pasaulio mastu,būtina, kad ES kaip stipri grupė ir Rusija kaip supervalstybė integruotų savo ekonomikas.

Tik taip jos galės įveikti neišvengiamą politinį spaudimą, kuris kitu atveju galėtų sugriautišią racionalią partnerystę. Šiuo metu Rusijos eksportas į ES, neįtraukiant su energetikasusijusios prekybos, prilygsta Marokui arba Argentinai. Todėl aš palaikau Komisijos nario,atsakingo už prekybą, P. Mandelsono prašymą ES ir Rusijai nesielgti kaip dviem miestams,kuruos jungia tik siauras kelias ir dujotiekis.

Esu įsitikinusi, kad abi partnerės turėtų sutelkti dėmesį į ilgalaikius ir abiem pusėmsnaudingus ekonominius ir prekybos santykius, neleisdamos nugalėti trumpalaikei politineitaktikai. Manau, kad ES piliečiams būtų naudinga, jeigu ES veiksmai Rusijos atžvilgiu būtųnuoseklesni, tačiau dabar to nėra. Turėtume siekti, kad Rusijoje būtų sukurta stabilesnėpolitinė ir verslo aplinka, kuri sudarytų mažiau kliūčių importui ir sukurtų geresnį pagrindąES investuotojams.

Reino Paasilinna (PSE). - (FI) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, yra du būdai analizuotiES ir Rusijos santykius. Mes galime vertinti juos kaip problemą arba kaip galimybę. Visižinome, kad dabar abu variantai gali daug pasiūlyti.

Praėjusią savaitę Lisabonoje Sąjungos vadovai žengė žingsnį pirmyn įgyvendindaminuoseklesnę užsienio politiką. Ar negalėtų politika Rusijos atžvilgiu tapti pirmuojuįplaukimo uostu abiem pusėms, t. y. ir Rusijai? Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimąreikia pataisyti, ir mes tai žinome. Šiaurės dimensijos srityje būta pasiekimų klausimais,susijusiais su Baltijos jūra, tačiau turime pereiti prie naujų sričių. Žemėlapiai yra, tačiaukeliautojų kelyje nedaug.

Mes pritarėme Rusijos narystei PPO. Turime užbaigti susitarimą. Tada bus galimakontroliuoti muitą medienai ir neteisėtus pasienyje renkamus mokesčius, kuriuos paminėjoKomisijos narė B. Ferrero–Waldner. Energetikos požiūriu mes visiškai priklausome vienanuo kitos, tačiau ši priklausomybę turi būti veiksminga abiem pusėms. Eksportas rodopriklausomybę kaip ir importas.

Todėl turime nustoti kvailai elgtis su Rusija. Deja, šioje padėtyje esame jau seniai, bet ašdžiaugiuosi, kad naujasis Lenkijos vadovas nori pagerinti santykius su Rusija ir Vokietija.Akivaizdu, kad Rusija yra didesnė problema.

Derybose taip pat turi būti pasiekti rezultatai piliečių teisių srityje kalbant ne tik apie prekes.Aš paklausiu Tarybos, ar muitai medienai bus paminėti susitikime. Be to, kyla abejoniųdėl naujojo įstatymo Rusijoje, pagal kurį įtariamasis nėra perduodamas apklausti šaliai,kurioje įvykdytas nusikaltimas? Tai keista procedūra. Tai yra, nusikaltėlis, įvykdęs


nusikaltimą valstybėje narėje, gali ieškoti prieglobsčio Rusijoje. Ar Taryba kels šį klausimąsusitikime?

Annemie Neyts-Uyttebroeck (ALDE). – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, poniosir ponai, išklausius visas diskusijas ir Tarybos bei Komisijos pranešimus, akivaizdu, kad –su pagarba Rusijai – labai sunku suderinti reikalingą pagarbą šiai didelei ir svarbiai šaliai,šiai didelei ir svarbiai tautai su mūsų pagrindinių principų dėl teisinės valstybės, veikiančiosdemokratijos, laisvos žiniasklaidos ir pagarbos žmogaus teisėms skleidimu. Sunku rastitinkamą pusiausvyrą, ypač todėl, kad Prezidentas V. Putinas geriau nei kas kitas mokapasinaudoti visais nuomonių skirtumais arba skirtingais nuomonių niuansais tarp valstybiųnarių.

Mes girdėjome, kad Rusijoje greitai bus surengti rinkimai ir kad jie vyks po kelių savaičių.Atsižvelgdama į tai norėčiau pabrėžti, kad sąlygos, taikomos partijoms, kurių atstovųDūmoje nėra, demokratijoje visiškai nepriimtinos. Įmokos dydis, reikalingų parašų skaičius,jų patikrinimas – prisiminkime, kad atsitiko Sankt Peterburge prieš kelis mėnesius – nėvienas iš šių punktų neatitinka kriterijų, kurie, mūsų ir likusio pasaulio nuomone, taikytinilaisviems ir sąžiningiems rinkimams. Kitaip tariant, tai nieko gero nereiškia.

Mes taip pat girdėjome nerimą keliančių pranešimų apie bandymus atidžiai kontroliuotistudentų ryšius ir svečių programų žmones. Aš jau baigiu, gerb. pirmininke, ir baigdamanoriu pasakyti, kad valstybės narės turi būti dar vieningesnės ir budresnės nei bet kadaanksčiau, kad bendradarbiavimas būtų tęsiamas.

Inese Vaidere (UEN). - (LV) Ponios ir ponai, Rusija yra svarbus partneris, bet jos politikakelia nerimą. Rusijos gatvėse dar nėra statomos V. Putino statulos, bet asmenybės kultoapraiškų yra. Valstybės Prezidento kandidatavimas Parlamento rinkimuose neturiprecedento demokratinės valstybės istorijoje, kaip ir radikalaus judėjimo Nashi lyderiopaskyrimas Ministru, atsakingu už jaunimo reikalus, bei atsisakymas priimti EuroposParlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegaciją. Rusijos manipuliavimo užsieniotautomis yra pavojingas. Tyrimai Latvijoje rodo, kad Rusijos parama tautoms radikaliaiprieštarauja visuomenės integracijai. Aš taip pat baiminuosi, kad žmonių, neseniaisurengusių Rusijos forumą Europos Parlamente, politinės veiklos istorija duoda pagrindąmanyti, kad esama destruktyvių planų ir kitose Europos šalyse. Mūsų pareiga – kovoti sušiomis manipuliacijoms, nes Rusija bando mūsų kantrybės ribas. Energetikos srityje svarbu,kad į naująjį susitarimą būtų įtraukti Energetikos chartijos principai ir ratifikavimas,nepaisant Maskvos nepasitenkinimo nuostata dėl abipusiškumo. Ačiū.

Hélène Flautre (Verts/ALE). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, išsiaiškinkime!Vakar priimtą sprendimą Rusijos valdžios institucijos įvertins – tiesą sakant, jau įvertino– kaip didelę sėkmę: jokios rezoliucijos, jokio pranešimo. Tai yra papildoma dovana poatsisakymo priimti oficialią žmogaus teisių delegaciją iš Europos Parlamento. Rusijosvisuomenė labiau nei kada nors anksčiau yra priklausoma nuo propagandinės žiniasklaidosir krypsta į pavojingą nacionalizmą.

Šiandien Rusijoje paplitęs smurtas, paremtas baime, įsigali rasizmas ir ksenofobija.Nebegalima naudoti žodžio „nepriklausomas“. „Nepriklausomi“ žmogaus teisių aktyvistai,žurnalistai arba politiniai oponentai iš karto vadinami „režimo priešais“. 2007 m. priimtasįstatymas oficialiai skirtas jiems. Prisidengdamas kova su ekstremizmu, jis suteikia valdžiosinstitucijoms visišką laisvę šioje nesąžiningoje kovoje. Marie Mendras vakar jau minėjo,nuolatinis žmogaus teisių pažeidinėjimas neskatina žmonių imtis veiksmų. Taigi, V. Putino


rizika pasiteisino: jis sugebėjo įtikinti piliečius, kad Rusija turi specialias demokratijos iržmogaus teisių taisykles.

Žinant šį įsitikinimą nestebina, kad Rusija yra paskutinė Europos Tarybos narė, neratifikavusiProtokolo Nr. 14. V. Putinui tai yra netikėta laimė. Jam nereikia laikytis taisyklių ir niekamperduoti bylų, ypač susijusių su čečėnų kankinimais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtųnaivu manyti, kad gruodžio 2 d. Rusijoje vyks laisvi ir skaidrūs rinkimai. Ar jie nėra tikplebiscitas už arba prieš V. Putiną? Nepakeitus Konstitucijos, jis toliau turės valdžią visaispolitiniais, ekonominiais, finansiniais, administraciniais, teisiniais ir saugumo klausimais.

ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse raginu Tarybą ir Komisiją į aukščiausiąpolitinį lygį perkelti žmogaus teises. Svarbu, kad joms tektų pagrindinis vaidmuo svarstantbūsimo susitarimo, Kosovo arba energetikos klausimus. To mūsų prašo Rusijos demokratai.Jie sako: „Kalbėkite apie jas, toliau sakykite tiesą“. Mes bent jau nerizikuojame savogyvybėmis apie tai kalbėdami.

PIRMININKAVO: M. ROTHEPirmininko pavaduotoja

Vladimír Remek (GUE/NGL). – (CS) Ponios ir ponai, diskusijos dėl ES ir Rusijos santykiųyra viena dažniausių temų šiuose Rūmuose.

Reguliariai girdime tas pačias banalias frazes, kurios yra arba iš anksto apgalvotos, arbapaskatintos problemų neišmanymo ar jų ignoravimo. Vis dėlto norime ar ne, privalomeelgtis su Rusija kaip su partnere. Jeigu mes nesugebėsime rasti bendros kalbos irnesistengsime palaipsniui pagerinti santykių, ES nukentės daugiau nei Rusija. Tai reiškia,kad turime ne ignoruoti sunkumus, bet pažvelgti realybei į akis ir visus vertinti pagal tuospačius kriterijus.

Faktas, kad Rusija dabar yra ekonomiškai stipresnė, todėl labiau pasitiki savimi. Ji gina savointeresus kaip ir JAV arba ES. Mes turime laikytis blaivaus požiūrio. Todėl džiaugiuosi, kadatidėdami rezoliuciją mes suteikėme daugiau laisvės mūsų atstovams susitikimePortugalijoje.

Šių dienų Rusija nėra buvusi Sovietų Sąjunga. Sakau tai remdamasis ne tik ilgamete darbošioje šalyje patirtimi, bet ir žodžiais, kuriuos pasiskolinau iš Amerikos diplomatijos vadovo.

Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkotipirmininkaujančiai valstybei narei ir Komisijos Pirmininkui. Neketinu vertinti aukščiausiolygio susitikimo sėkmės pagal galutinės bendros deklaracijos ilgį. Man svarbu – ir tikiuosi,kad tai bus apsvarstyta – kad mes išplėtotume tas temas, kurioms būtina rasti bendrąsprendimą.

ES ir Rusijos santykiai yra labai sudėtingi. Šiuo rinkimų metu jie nepasikeis. Vis dėlto mesprivalome pripažinti, kad Rusija ir ES neturi kitų ekonominių arba politinių alternatyvųpartnerystei. Gerb. pirmininke, mes turime puikų susitarimą šiai partnerystei. Juo buvonaudojamasi dešimt metų. Kaip kūrybingai ketiname tvarkytis ateityje? Aukščiausio lygiosusitikimas taip pat yra svarbi proga paprašyti paaiškinti demokratijos sąvoką ir aš dėkojuKomisijai už jos ketinimus šiuo klausimu.

Mane visada pribloškia, kad Rusijoje stabilumas ir demokratija yra laikomi priešingybėmis;mes, žinoma, laikomės kitokio požiūrio. Visiems mums svarbu, kad Rusija įstotų į PPO.


Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, nebūtina supriešinti Realpolitik irMoralpolitik, kaip kalbėjo G. Whatsonas. Akivaizdu, kad mums reikalingos jo abi: tvarkydamireikalus su Rusija, turime būti realistai ir griežtai bei aiškiai apibrėžti savo etinį ir moralinįpožiūrį.

Daugelis mūsų manė ir norėjo, kad žlugus komunizmui Rusija tiesiog išnyktų iš pasaulioscenos. Deja, taip neatsitiko. Taip neatsitiko, nes augant energijos kainoms, Rusijos pajamosišaugo ir ji atgavo galią pasaulio arenoje. Privalome tai pripažinti, nes kitaip tiesiogbandytume paneigti realybę.

Vis dėlto yra kai kas, ko nenorime priimti – neigiamų dalykų, ir pirmininkaujanti valstybėnarė bei Komisija aiškiai tai pasakė. Mes nesame pasiruošę susitaikyti, kad imamasi visdaugiau žingsnių demokratijai Rusijoje sugriauti. Šie žingsniai mums nepriimtini ir yrasusiję ne su demokratijos kūrimu, bet jos sunykimu. Mes nenorime susitaikyti, kad Rusija,deja, nelinkusi pasiūlyti kaimynams – mūsų bendriems kaimynams – atviros partnerystės.Tai atitiktų mūsų interesus, ir mes turėtume aiškiai pasakyti, kad norime dirbti su Rusijair puoselėti šią partnerystę, tačiau Rusija turi pripažinti visų savo kaimynų nepriklausomybęir suverenitetą.

Mes negalime susitaikyti, kad Rusija siekia daryti įtaką kitoms šalims pasinaudodama, pvz.,naryste Europos Taryboje arba ESBO, tačiau nenori prisiimti atsakomybės ir, pvz.,prieštarauja rinkimų stebėjimui. Mes neturėtume nepasitikėti pačiais rinkimais, bet Rusija,mananti, kad jos demokratija yra visiškai išvystyta, privalo leisti imtis patikrinimopriemonių. Jeigu Rusija nori užsitikrinti svarbų vaidmenį Europos Taryboje arba ESBO,mes privalome ją paraginti tai parodyti ir įsileisti rinkimų stebėtojus, kad būtų galiamįsitikinti, ar jos pačios rinkimai yra sąžiningi ir skaidrūs. Tai yra aiški žinia, kurią EuroposSąjunga turėtų perduoti Rusijai.

Bronisław Geremek (ALDE). – (PL) Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas,Komisijos nare, manau, kad svarstydami Rusijos ir Europos Sąjungos santykius turimesavęs paklausti, ko Rusijai reikia iš Europos Sąjungos ir ko Europos Sąjunga tikisi iš Rusijos.Vienas Rusijos politikas pareiškė, kad Rusija dabar turėtų laikytis taip vadinamos varžymopolitikos. Jeigu Rusija taip pradės elgtis, bus galima kalbėti apie grįžimą į Šaltojo karo erą.Turime apsvarstyti, ką konkrečiai Rusija sieks varžyti. Gal laisvės vėjus, kylančius EuroposSąjungoje? Tai yra didžiausia problema. Nepaisant to Europos Sąjunga teigia siekiantistrateginės partnerystės su Rusija.

Ši problema tikrai sudėtinga, ir mums reikėtų nepamiršti, kad teisinės valstybės principaiyra išankstinė sąlyga plėtoti tvirtą partnerystę su Rusija. Į teisinės valstybės sąvoką patenkanepriklausomi teismai. Į ją patenka spaudos laisvė, žodžio laisvė ir ekonomikos laisvė.Pagal ją neturėtų būti įkalinami verslininkai. Be to, pagal ją teisinės valstybės principaisturi būti taikomi tarptautiniuose santykiuose. Tai reiškia, kad reikia spręsti konfliktusKaukaze ir Moldovoje ir paraginti tarptautinę bendruomenę imtis Kosovo problemą.

Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, ES ir Rusijos aukščiausio lygiosusitikimas sutampa su labai svarbiu Rusijos istorijos laikotarpiu – V. Putino eros pabaiga.Vis dėlto ar šį era tikrai baigsis?

Po Prezidento rinkimų Rusijos Federacijoje jokių pokyčių nebus. Valdžia išliks to patiesasmens rankose, kuriam šį kartą priklausys Ministro Pirmininko pareigos. AndrejusLugovojus, įtariamas Aleksandro Litvinenkos nužudymu, gali tapti Parlamento nariu irįgyti neliečiamybę. Todėl Rusijos valdžios institucijos atvirai gina asmenį, kuris įtariamas


padaręs rimtą nusikaltimą Europos Sąjungos teritorijoje, ir taip aiškiai leidžia suprasti, kadKremliaus interesai yra viršesni už visus įstatymus ir pagarbą Europos Sąjungos valstybėmsnarėms.

Po rinkimų niekas nepasikeis. Čečėnijos žmonės bus toliau naikinami, žiniasklaida tildoma,o gausūs Kremliaus gamtos ištekliai leis jam toliau vykdyti brutalią užsienio politiką. Ašlabai tikiuosi, kad Europos Sąjungos atstovai to nepamirš vesdami derybas su Rusijosdelegacija. Mūsų atstovai taip pat privalo prisiminti, kad pačios derybos nėra svarbios. Jostapos svarbios tik tada, kai prisidės prie tikrų pokyčių Rusijos Federacijoje.

Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau, kad Europos VadovųTarybos Pirmininkas ir Komisijos narė mus patikintų, kaip buvo paprašyta vakar, kadšiuose Rūmuose išsakytos nuomonės bus tiesiogiai perduotos Prezidentui V. Putinui ir jopatarėjams penktadienį Mafroje.

Mes išgirdome tris pagrindinius principus, kuriuos Pirmininkas J. M. Barroso vadina šventaisprincipais – solidarumą, abipusiškumą ir teisinę valstybę. Būdamas portugalas einantysisEuropos Tarybos pirmininko pareigas turėtų žinoti, kad mano gimtoji šalis, Anglija, yraviena seniausių jo šalies sąjungininkių. Todėl mes žinome, ką reiškia solidarumas ir abipusėparama. Jeigu pamirštame, apie tai mums primena mūsų bendras šventasis globėjas,Šv. Jurgis.

Išpuolis prieš vieną valstybę narę arba vienos valstybės narės diplomatą, arba kibernetinisišpuolis prieš vieną valstybę narę yra išpuolis prieš visą Europos Sąjungą. Būtų labai gerai,jeigu V. Putinui būtų priminta, kad šis solidarumas ir abipusiškumas mums yra labai svarbūs.Mes negalime sutikti su suverenios demokratijos sąvoka, jeigu ji reiškia, kad Rusija prisijungsprie tarptautinių organizacijų – Komisijos nare, jūs paminėjote PPO – pažadėjusi tvirtailaikytis įsipareigojimų, ir vėliau jų nesilaikys. Tai būtina pabrėžti.

Rytoj baigsis Michailo Chodorkovskio ketverių metų įkalinimo laikas Sibire. Pagal Rusijosįstatymus bausmė turėjo būti atlikta Maskvoje. Būtų teisinga priminti V. Putinui, kad teisinėvalstybė yra abipusis dalykas, kalbant apie mūsų santykius. M. Chodorkovskis nebus išleistasį laisvę, nes pateikti nauji kaltinimai.

Jūs galite paklausti, kodėl tai svarbu ES. Todėl, kad daug ES akcininkų yra susirūpinę, kadnėra vykdomi komerciniai ir teisiniai įsipareigojimai.

Galiausiai gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, mes nesame pasmerktibendradarbiauti ir negalime turėti partnerystės be abipusės pagarbos ir supratimo. Meslabai stengiamės tai užtikrinti. Mums reikia Prezidento V. Putino patikinimo, kad jis suprantamūsų pagrindinius principus.

Libor Rouček (PSE). – (CS) Ponios ir ponai, aš visiškai sutinku su Ministro M. L. Antunesožodžiais, kad ES ir Rusijos santykiai yra tvirtesni ir glaudesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

ES ir Rusija yra suinteresuotos strategine partneryste. Juk mes gyvename viename žemyne.Yra abipusė ekonominė priklausomybė. Be abipusio bendradarbiavimo mes negalėsimeišspręsti jokių rimtų tarptautinių problemų – klimato kaitos, masinio naikinimo ginklųneplatinimo, konfliktų Vidurio Rytuose arba Kosove ir kt. Kitaip tariant, tvirti, visapusiškiir subalansuoti kaimyniniai santykiai tarp ES ir Rusijos yra visos Europos stabilumo,saugumo ir gerovės pagrindas.


Vis dėlto puoselėdami ir stiprindami šiuos santykius neturėtume pamiršti pagrindinių ESvertybių, pvz., žmogaus teisių ir pilietinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės. Esuįsitikinęs, kad artėjant rinkimams Rusijoje turime priminti Rusijos kolegoms šias vertybes.

Būsimame aukščiausio lygio susitikime Mafroje ES Rusijos partneriams taip pat turėtųpriminti skaidrumo ir abipusiškumo principus ekonominiuose santykiuose. Europos rinkosturėtų likti atviros Rusijos įmonėms. Tuo pat metu Rusijos rinkos turėtų būti visiškai atvirosEuropos įmonėms, įskaitant energetikos rinką ir susijusias įmones.

Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, pereiti prie naujo strateginėspartnerystės susitarimo tarp ES ir Rusijos nėra lengva. Tam trukdo įvairūs skirtumai, kurikartais tampa didelės įtampos šaltiniu. Per daug dramatizuojant šiuos skirtumus vėl iškylavaržantys praeities modeliai, dabartis tampa neaiški ir sunku siekti konstruktyvios pažangos.

Galima kelti kelis klausimus, susijusius su ES ir Rusijos partneryste. Ar Rusija susitaikė sutuo, kad Sąjunga išsiplėtė? Ar Sąjunga įveikė augimo sunkumus, susijusius su plėtra į rytus?Ar naujosios valstybės narės mano, kad jos dalyvauja veiksmingoje Europos saugumosistemoje? Kaip Sąjunga reaguoja į Rusijos bandymą iš naujo apibrėžti ir sustiprinti savogalią tarptautinėje galių pusiausvyroje? Ar abi pusės toliau nepasitikės viena kita ir laikysis„tyliosios diplomatijos“, ar jos sieks įgyvendinti bendrus veiksmų planus?

Ponios ir ponai, aš manau, kad į atskirus sektorius orientuotas požiūris nėra geriausiaspasirinkimas. Paskelbtas siekis sukurti keturias bendrąsias erdves turi likti politiniuįsipareigojimu, taip pat ir siekis priimti Rusiją į PPO. Reikalingos plačios ir tvirtosbendradarbiavimo struktūros įvairiose srityse: ekonomikos; laisvės, saugumo ir teisingumo;išorės saugumo; mokslinių tyrimų, švietimo it kultūros/ ES, kuri remiasi demokratijos,teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių principais, rusofobija nėra priimtina. Aš suprantukai kurių naujųjų valstybių narių piliečių jautrumą, bet per didelę reikšmę teikiant praeičiaigali nukentėti skaidraus politinio bendradarbiavimo ir glaudžių institucinių ryšiųperspektyvos.

Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nare, ir Europos Sąjunga, ir Rusijayra suinteresuotos nustatyti bendrus politinius ir ekonominius tikslus vardan demokratijosprincipo, taikos, stabilumo ir saugumo.

Józef Pinior (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, iš pradžių norėčiau pabrėžti,kad Europos Sąjungos ir Rusijos strateginė partnerystė yra labai svarbi ir kad aš jaučiudidelę meilę Rusijos Federacijos žmonėms ir visoms Rusijos tautoms. Taip pat norėčiauįvertinti Rusijos pasiekimus vystant ekonomiką ir sprendžiant socialinę krizę. Vis dėltotikrai strateginei partnerystei reikalingas rimtas ir sąžiningas požiūris į abipusius santykius.Europos Sąjunga su susirūpinimu pažymėjo, kad formuojasi nauja sistema, kurioje valdžiasutelkiama Prezidento V. Putino rankose. Kyla grėsmė, kad tokia sistema ilgam susilpninsliberaliąją demokratiją Rusijoje. Ji taip pat įpūtė naujojo imperializmo ugnį Rusijos užsieniopolitikoje. Dokumentuose, parengtuose prieš ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimą,Amnesty International atkreipia dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje. AmnestyInternational pateikta informacija susijusi su valstybės valdžios institucijų vykdomaisžmogaus teisių pažaidimais Šiaurės Kaukaze, visų pirma Čečėnijoje ir Ingušijoje, sublogėjančia padėtimi žodžio ir susirinkimų laisvės srityse, su žurnalistų nužudymais iraugančiu rasiniu smurtu.

Pirmininkaujanti valstybė narė Portugalija aukščiausio lygio susitikime, vyksiančiame2007 m. spalio 26 d., turėtų iškelti Amnesty International paminėtas problemas. Rusijos


pilietinė visuomenė, žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai privalo matyti Europos Sąjungąkaip pagrindinių teisių gynėją ir demokratiškos, liberalios ir atviros pasauliui Rusijossąjungininkę.

Elmar Brok (PPE-DE) . − (DE) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas,ponios ir ponai, aš tikiuosi, kad ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas paskatins musakimirkai sustoti ir pagaliau apibrėžti mūsų bendrus interesus, kurie neabejotinai egzistuoja.Į juos įeina ekonomikos interesai ir saugumo politikos interesai, visų pirma Vidurio Rytų,Irano problemos, kova su terorizmu ir kt. atvejai, kai mes privalome pripažinti, kadnedalyvaujant Rusijai savo tikslų neįgyvendinsime. Vis dėlto Rusija privalo suprasti, kadnedalyvaudama ji pakenks savo pačios interesams.

Būdamas Rusijos pusėje ir atsižvelgdamas į Rusijos demografinę padėtį ir sparčią Sibiroplėtrą ir čia esančias šalis, turinčias daug gyventojų, neįsivaizduočiau grėsmės iš Europos.Per ilgąjį laikotarpį įžvelgčiau grėsmę, ateinančią iš kitur. Manau, kad čia labai geraisutariama, kur mums reikia imtis veiksmų.

Taip vadinamoje Vakarų pusėje mes – aš taip pat įtraukiu ir amerikiečius – nekreipėme įRusiją didelio dėmesio, kai reikalai joje klojosi blogai ir jų rezultatu tapo dabartinis joselgsenos pokytis – ji tampa labiau imperialistinė. Tai taikytina ir įvykiams pačioje Rusijoje,visų pirma žmogaus teisių ir spaudos laisvės srityse, ir jos dažnėjantiems nepriimtiniemspareiškimams apie kaimyninių šalių nepriklausomybę. Nepriimtina, kad Rusija keliareikalavimus „artimajam užsieniui“ ir reikalauja, kad su konkrečia šalimi būtų elgiamasipagal tam tikrą modelį. Kiekviena šalis turi teisę laisvai ir nepriklausomai priimti sprendimusir nuspręsti, kokį kelią pasirinkti. Rusija privalo su tuo susitaikyti. Negalima grįžti priepasenusių sąvokų ir naudotis energetika kaip ginklu – tai dar labiau nepriimtina.

Mes galėsime judėti pirmyn tik dar kartą atidžiai išanalizavę savo interesus. Manau, kadtai bus įmanoma padaryti pasibaigus rinkimams Rusijoje, ir aš taip pat tikiuosi, kad taisustabdys Rusija nuo tolesnio ėjimo neteisingu ekonominiu keliu. Didelės lėšos, kuriasRusija gauna iš naftos ir dujų, naudojamos seniems sunkiosios pramonės koncernamsaviacinėje kosminėje srityje atgaivinti, laivų statybai ir panašiems sektoriams. Jeigu padėtisblogės, Rusija susidurs su kartu tragišku scenarijumi kaip anksčiau, nes ji nesukūrė tvirtos,plačios ekonominės struktūros su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, ir šios klaidospadariniai yra akivaizdūs. Mes taip pat esame suinteresuoti užtikrinti, kad kritus naftoskainoms Rusijoje neatsirastų naujas vakuumas.

Ana Maria Gomes (PSE). – (PT) Aukščiausio lygio susitikimas turėtų padėti išspręstinesklandumus, toliau darančius įtaką Europos Sąjungos ir Maskvos santykiams. Vis dėltoMinistras L. Amado apdairiai nuleido kartelę paaiškindamas, kad pirmininkaujanti valstybėnarė nėra parengusi ambicingos susitikimo darbotvarkės.

Duodamas paskutinį interviu LUSA, jo kolega S. Lavrovas skundėsi Europos Sąjungojeplintančia liga, darydamas užuominą į kai kurių jos narių nekonstruktyvų požiūrį. Tačiaumūsų santykius nuodija lėta demokratijos, žmogaus teisių, spaudos laisvės ir teisinėsvalstybės mirtis Rusijoje ir nebaudžiamumas, leidžiantis buvusiems saugumo pajėgųatstovams priimti sprendimus dėl Rusijos Federacijos darbotvarkės. Tai kelia nerimąEuropos visuomenei ir atsispindi mūsų santykiuose. Plintanti liga Europos Sąjungoje, t. y.nesutarimas, yra gydoma ir Reformų Sutartis yra veiksmingas vaistas. Deja, nematyti vaistų,kurie galėtų sustabdyti V. Putino Rusijos virsmą autokratija, ir jeigu Europos SąjungosVadovų Taryba toliau nekreips dėmesio į susiklosčiusią padėtį, vaistų nerasime dar ilgiau.


Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) 2007 m. spalio 26 d. aukščiausio lygiosusitikimas Mafroje vyks prieš labai svarbius įvykius, turėsiančius įtakos Europos Sąjungosir Rusijos santykiams ateityje. Paminėsiu tik kelis iš jų: Partnerystės ir bendradarbiavimosusitarimo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos galiojimo pabaigą, 2007 m. gruodžio mėn.Parlamento rinkimus ir 2008 m. Prezidento rinkimus Rusijoje. Šios aplinkybės leidžia netik paraginti Rusija pereiti prie atviro ir nuoširdaus dialogo su Europos Sąjunga, bet ir išnaujo apsvarstyti paskutiniuosius dešimt bendradarbiavimo metų.

Pritardama anksčiau kalbėjusiems kolegoms, savo kalboje didžiausią dėmesį norėčiausskirti svarbiam Rusijos vaidmeniui bendroje kaimynystėje ir Juodosios jūros regione.Paskutinieji dešimt metų mums rodo, kad šiame regione liko įšaldytų konfliktų ir kadRusijos ekonominiai bei politiniai santykiai su regiono šalimis ir savo kaimynėmis ne visadarėmėsi abipusiškumu, pasitikėjimu ir gerų santykių principu. Kalbant apie įšaldytuskonfliktus, paminėtinas paskutinis gerai žinomas pavyzdys, kokiomis sąlygomis buvopaleisti politiniai kaliniai Andrejus Ivantocas ir Tudoras Popa – jie yra gyvas nestabilumoregione įrodymas, įrodymas, kad yra nesaugi teritorija, daranti įtaką visam regionui. TodėlMafros sustikime turėtų būti paliestos šios temos ir primintas pagrindinis Europos Sąjungostikslas – sukurti tikrą demokratijos, stabilumo ir gerovės erdvę Juodosios jūros regione irbendroje kaimynystėje.

Atsižvelgiant į šį tikslą, Rusijos pozicija ir konstruktyvus dalyvavimas laikantis tarptautiniųstandartų ir įsipareigojimų turėtų būti nuolatinė Europos Sąjungos dialogo su šia šalimitema. Tikra strateginė partnerystė ir tvirti bei naudingi santykiai priklauso nuo didėjančiosabiejų pusių atsakomybės ir tvirtų įsipareigojimų.

Katrin Saks (PSE). - (ET) Vakar Parlamente atidarytas Vengrijos lėlių teatras. Aš išsigandaupagalvojusi, kaip mes kartais čia balsuojame, pakeldami sugrubusias rankas. Ar mes taippat tapome lėlėmis?

Kalbama apie užkulisinius susitarimus dėl pirmininkaujančios valstybės narės pasiūlymonetrukdyti priimti rezoliucijos dėl Rusijos, kad tai neaptemdytų Europos Sąjungos ir Rusijosaukščiausio lygio susitikimo nuotaikos. Skandalinga, kad mes taip nuolankiai pakeičiamesavo poziciją dėl saviraiškos.

Šis pavyzdys geriausiai parodo, kad Europa nesugebėjo suprasti, jog santykių su Rusijaproblemas lemia ne smulkmenos, bet mūsų elgesys. Europos Parlamentas anksčiau nepritarėtokioms situacijoms, bet šiandien man atrodo, kad baimė, sukausčiusi Rusijos visuomenę,palietė ir mus.

Kodėl mes vis taikome išimtis Rusijai? Ar mes tebetikime savo principais, ar leidome įgalvas įsibrauti minčiai, kad Rusija yra visiškai kitokia ir kad ne tik mūsų blynai, bet irstrateginiai santykiai turi būti pagal Rusijos skonį. Toks elgesys destruktyviai veikia irEuropos Sąjungą, ir pačią Rusiją.

Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, manau, dabar pats laikas susitaikyti surealybe. G. Watsonas minėjo, kad dabartiniame bendradarbiavimo mechanizme atsiradoįtrūkimų, kurie gali tapti plyšiais. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime skelbiama,kad mes puoselėjame bendras vertybes. Vis dėlto prieš kelis metus Chrisas Pattenas rašėnetikintis, kad dabar mes tikrai puoselėjame tas pačias vertybes. Tradicinis Rusijos valstybėspolitikos bruožas yra apsimetinėti – statyti Potiomkino kaimus – ir V. Putinas vis darapsimeta kuriantis demokratiją, nors iš tikrųjų beveik baigė kurti autoritarinę ir labainacionalistinę valstybę.


Mes taip pat apsimetame, kad artėjantys rinkimai bus lemiami. Aš tuo abejoju, nes visiškaipasiruošta manipuliuoti šiais rinkimais ir gauti V. Putino norus atitinkančius rezultatus,įskaitant dirbtines opozicijos partijas ir netikrų NVO sukūrimą. Jeigu mes dabar sutiksimežaisti šį apsimetinėjimo žaidimą, apsimesdami, kad tikime tokia demokratija, mes priimsimebendrą atsakomybę už tai, kas vyksta Rusijoje, ir paliksime likimo valiai paprastus rusu,kurie nusipelnė geresnės už šią suklastotą demokratijos.

Todėl aš visiškai nesutinku su Tarybos pareiškimu, kad alternatyvos bendradarbiavimuinėra. Demokratija remiasi alternatyvomis ir jų kūrimu ir mes taip pat turime įsipareigotigriežtai ginti žmogaus teises. Turime rasti pusiausvyrą mūsų santykiuose ir leisti Rusijaisuprasti, kad esame pasiruošę sustabdyti bendradarbiavimą, jeigu Rusija neatsakysabipusiškumu ir atvirumu.

Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,Komisijos nare, ponios ir ponai, aš atidžiai klausiausi visų čia šiandien pasakytų kalbų dėlartėjančio Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo ir jūsų nuomonės dėlRusijos vidaus padėties Aš privalau pasakyti − tai yra mano pareiga – kad aš atkreipsiureikiamą dėmesį į šias nuomones.

Mano nuomone, visus šios dienos komentarus ir analizę vienija vienas bruožas – kad Rusijayra Europos Sąjungos strateginė partnerė. Europos Sąjungai reikia Rusijos ir Rusijai reikiaEuropos Sąjungos. Remdamiesi šiuo neginčijamu faktu mes privalome kurti santykius,kurie būtų naudingi abiem pusėms, išliktų rimti bei tvirti ir remtųsi bendromis vertybėmisbei principais.

Buvo paminėtas solidarumas, žmogaus teisės ir abipusiškumas. Dabar labiau nei bet kadaEuropos Sąjunga privalo išlaikyti vidinį solidarumą prieš Rusiją. Vienos valstybės narėsrūpestis – aš visada tai kartojau – yra visų valstybių narių rūpestis. Šio solidarumu niekadanegalima abejoti.

Kalbėdami apie žmogaus teises visi žinome, kad Sąjungos šaknys yra pagarba teisineivalstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Šiomis neatskiriamomis vertybėmis ir principaisprivalome visada vadovautis užmegzdami santykius su trečiosiomis šalimis.

Turime užtikrinti abipusiškumą. Tačiau jį garantuodami galime pagrįstai tikėtisabipusiškumo iš kitų. Jeigu dabar, kaip minėjo Parlamento narys, yra atotrūkis, manau,kad Europos Sąjunga ir Rusija gali laimėti tik padariusios viską, kas įmanoma, laikydamosimano minėtų solidarumo, abipusiškumo ir pagarbos žmogaus teisėms principų.

Europos Sąjungai svarbu, kad šis atotrūkis būtų panaikintas ir mes to sieksime, Žinoma,mes atsižvelgsime į sunkumus ir skirtingus tikslus, tačiau būsime ryžtingi, nes dabartinėpadėtis netenkina didžiausių Sąjungos interesų. Mūsų pareiga – dirbti atsižvelgiant į EuroposSąjungos interesus ir mūsų darbas bus atviras ir skaidrus, kalbėsime akis į akį, nes sustrateginiais partneriais taip kalbėti privalu.

Dialogas bus intensyvus ir svarbus. Kalbėsime apie ekonomiką, prekybą, žmogaus teisesir tarptautinę bei regioninę politinę padėtį. Mes tikimės – ir to sieksime – kad nepaisydamisunkumų, problemų ir skirtingų nuomonių, nepaisydami nieko, penktadienį vyksiančiosaukščiausio lygio susitikimo pabaigoje mes galėsime pasakyti, kad padarėme nedidelępažangą mūsų santykiuose ir kad, nepaisydami sunkumų, įgyvendinome savo tikslus.


Benita Ferrero-Waldner, Europos Komisijos narė . − (DE) Gerb. pirmininke, ponios irponai, norėčiau pakomentuoti kelis pasakytus dalykus. Per diskusiją išryškėjo, kad šiandienčia daug nesutarimų.

Aš vis dar laikausi nuomonės, kad Rusija yra strateginis partneris. Vis dėlto aš taip patpaminėjau, kad Rusija yra kaimyninė šalis, todėl ypač svarbu rimtai atsižvelgti į GrahamoWatsono, Christopherio Beazley’aus iškeltas problemas. Mums jos tikrai svarbios.

Prisiminkime praėjusį aukščiausio lygio susitikimą Samaroje. Tada Angela Merkel, ėjusiTarybos Pirmininko pareigas, atskleidė visas kortas ne tik susitikime, bet ir žiniasklaidoje.Todėl nemanykite, kad šios vertybės mums nėra svarbios. Mes žinome, kad yra nerimąkeliančių dalykų, susijusių su laisva žiniasklaida, teismų nepriklausomybe ir sąžiningaisrinkimais.

Visos šiandien paminėtos problemos yra teisingos. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad ElmaroBroko pastabos šiek tiek atspindi mano nuomonę, kad mums būtina aiškiai apibrėžti savointeresus. Viena vertus, yra mums labai aktualios saugumo problemos, kita vertus, yražmogaus teisės ir demokratijos interesai.

Žinoma, svarbu paminėti ir Ch. Beazley‘aus išvardytus tris pagrindinius principus:solidarumą, abipusiškumą ir teisinę valstybę. Šiuos principus galima įvairiai įgyvendinti,ir dėl to negalime ginčytis. Ch. Beazley‘au, jūs esate visiškai teisus, bet galiu jus patikinti,kad į juos mes taip pat atsižvelgsime.

Žinau, kad Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso aiškiai iškels šį klausimą, visų pirmakalbėdamas, pvz., apie energetiką. Jūs jau žinote, kad Komija ką tik patvirtino priemoniųpaketą šiuo klausimu. Mes norime aiškių taisyklių, kurių laikosi kiekvienas siekdamas tikroabipusiškumo.

Taigi, norėčiau priminti vieną dalyką: kuo geriau būsime pasiruošę kalbėti vienu balsuEuropos Sąjungoje, tuo būsime stipresni. Visi žinome, kad tai mums ne visada pavyksta.Vis dėlto stiprėjant Rusijai mes turime būti vieningesni. Mes esame energetiškai priklausomi,bet savo interesus galėsime veiksmingai apginti tik pasiųsdami stiprų ir aiškų signalą.

Galbūt praeityje mes jam skyrėme nepakankamai dėmesio, ir kai Rusijos ekonominė padėtisbuvo silpnesnė, mes tikėtinai per mažai jį rėmėme. Vis dėlto šiandien turime laikytisabipusiškumu paremtos pozicijos ir siekti tikros partnerystės, bet Rusija taip pat privalopripažinti mums svarbius dalykus.

Pirmininkė. − Pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį užbaigiant diskusijąpateikti šeši pasiūlymai dėl rezoliucijos (2) .

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks per kitą mėnesinę sesiją.


András Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Kalbėdamas apie ES ir Rusijos aukščiausio lygiosusitikimą norėčiau atkreipti dėmesį į kelis veiksnius, susijusius su energetikos politika.Nesuklysiu pasakydamas, kad Rusijos energetikos rinkoje rinkos ekonomikos taisyklėsdabar nėra taikomos. Rusija nesilaiko pricipo apsaugoti užsienio investicijas ir vykdyti

(2) Žr. protokolą.


nediskriminuojančia prekybą. Ji siekia patekti į Europos energetikos sektorių, bet neatveriasavo rinkos užsienio įmonėms. Per pastaruosius metus daug kartų matėme, kad Maskvapasinaudojo energijos eksportu kaip priemone daryti politinį spaudimą. Tai sutapo supastangomis kurstyti nesantaiką tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Apibrėždami Europos energetikos politiką, privalome atsižvelgti, kad nuosavų gamtiniųdujų išteklių Rusijai nebeužtenka vidaus vartojimo ir eksporto poreikiams patenkinti.Didelė dalis gamtinių dujų yra importuojama iš Centrinės Azijos. Dėl mažesnio tiekimoMaskva galėtų dar labiau pasinaudoti politika kaip pagrindu įgyvendinti jos energijosužsakymus ateityje.

Manome, kad Europos Sąjungos užsienio santykiuose taip pat svarbu taikyti laisvoskonkurencijos principą. Privalome aiškiai parodyti, kad mums nepriimtinas bandymassukurti energijos išteklių monopoliją. Stabilaus energijos tiekimo užtikrinimas yrapagrindinis Europos Sąjungos rūpestis. Esame įsitikinę, kad su valstybėms narėms daromuspaudimu galima sėkmingai kovoti tik laikantis Bendrijos solidarumo principo.

Dabar neįmanoma įsivaizduoti Europos energijos tiekimo be Rusijos. Vis dėlto šie specifiniaisantykiai turi remtis abipusiškumu.

Richard Seeber (PPE-DE), raštu. – (DE) Dabar ir praeityje ES ir Rusiją siejo jų bendraistorija, tvirti ekonominiai ir politiniai ryšiai ir bendros tradicijos. Bendradarbiavimas darlabiau gilėjo vykstant globalizacijai ir didėjant iškastinio kuro poreikiui Europos šalyse.Siekdamos užtikrinti energijos tiekimą ateityje, ES valstybės narės nuo 1990 m. vykdėintensyvesnį bendradarbiavimą šioje srityje

ir Energetikos chartija yra pagrindinė jo priemonė. Šioje sutartyje siekiama skatinti RytųEuropos šalių energetikos potencialo vystymąsi ir užtikrinti nenutrūkstamą energijostiekimą ES valstybėse narėse. Nykstant ribai tarp užsienio politikos ir išorės prekybos irenergijos tiekimo klausimų nerimą kelia tai, kad Rusija neratifikuoja Energetikos chartijos.Bet niekada negalima kelti grėsmės Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms teisėms ir ESišorės santykiuose.

Atsižvelgiant į didelę ES ir Rusijos ekonomikos tarpusavio priklausomybę, grasinantysekonominiai gestai niekada nebus gera priemonė užsienio politikos tikslams pasiekti, todėljuos privalu atmesti. Raginu Komisiją ir Tarybą atsispirti Rusijos siekiui išsaugoti vienpusęnaudą Europos energijos rinkose. Turi būti užtikrintas visiškas abipusiškumas liberalizuojantrinką ir ginant investicijas.

(Posėdis nutrauktas 11.40 val. Dėl LUX apdovanojimo įteikimo ir tęsiamas 12 val. )

PIRMININKAVO: G. ONESTAPirmininko pavaduotojas

Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pateikti prašymąParlamento Pirmininkui – ne jums kaip pirmininkaujančiajam, bet šių Rūmų pirmininkui.

Norėčiau pateikti prašymą savo frakcijos vardu. Vis dėlto aš manau, Kad kalbu visųdemokratiškų frakcijų šiame Parlamente vardu. Aš ir mano kolegos manome, kad klausimas,kurį ketinu iškelti, yra labai rimtas, todėl privalau paprašyti Pirmininko H. -G. Pötteringoimtis veiksmų prieš asmenis, kuriuos paminėsiu.


Per pastarąsias dienas Budapešte kilo dideli protestai. Nieko neįprasto neįvyko:demonstracijos yra normalus reiškinys Europos sostinėse ir jos kartais perauga į smurtą.Kai kurie galbūt prieštarautų, bet jų išvengti neįmanoma. Vis dėlto pastarųjų dienų įvykiaiBudapešte yra kitokie, ir aš norėčiau jums paaiškinti, kodėl.

Jūs galite būti įvairios nuomonės apie Ministrą Pirmininką F. Gyurcsány. Jūs galite jį palaikytiarba būti nusiteikę prieš jį. Tačiau nepriimtina, ponios ir ponai...

(Triukšmas Parlamente)

Jūs galite palaikyti Ministrą Pirmininką F. Gyurcsány arba būti nusiteikę prieš jį. Tačiaunepriimtina, ponios ir ponai – ir aš siūlau jums atidžiai įsižiūrėti, kas mane nori nutildyti– nepriimtina, kad Europos Sąjungoje Ministras Pirmininkas per demonstracijas yravadinamas „purvinu žydu“. Tai yra naujas dalykas – fašizmas – šiuose Rūmuose.

(Ilgi plojimai)

Gerb. pirmininke, aš būčiau dėkingas, jeigu jūs paprašytumėte H. -G. Pötteringo išreiktididelę Parlamento paramą, kad būtų pareikštas papeikimas šiems žmonėms.

(Parlamento nariai atsistojo ir palydėjo kalbėtoją plojimais)

Pirmininkas. Labai jums ačiū.

Manau, kad pranešimą visi puikiai suprato, bet aš, žinoma, jį perduosiu.

Graham Watson (ALDE). – Gerb. pirmininke, norėčiau pasisakyti visai kitu klausimu.Daugelio savo frakcijos narių ir, esu įsitikinęs, kitų Parlamento narių vardu norėčiau jumspadėkoti, kad surengėte šį LUX apdovanojimo pristatymą. Tokių dalykų Parlamenteanksčiau nedarėme, bet turėtume daryti. Kaip sakė buvęs Švedijos Ministras Pirmininkas,„politikams būtų naudinga dažniau nueiti į kiną“.

(Plojimai)

Pirmininkas. – Ačiū jums už komentarus.

Ponios ir ponai, norėčiau jums priminti, kad šiandien švenčiamos 62-osios Jungtinių Tautųmetinės. Per kelias pastarąsias dienas jūs turėjote gauti JT Generalinio Sekretoriauspranešimo šia proga kopiją.

Taip pat norėčiau jus informuoti, kad šiandien rengiami oficialūs pietūs Europos ParlamenteStrasbūre dėl metinio pranešimo dėl Europos Sąjungos ir JT bendradarbiavimo kriziųvaldymo, vystymosi ir demokratijos skatinimo bei žmogaus teisių srityse. Šis aktas įrodomūsų institucijų bendradarbiavimo svarbą, mūsų bendrą įsipareigojimą daugiašališkumuiir būtinybę dirbti kartu vardan taikos ir mūsų piliečių gerovės.

6. Pirmininko pareiškimas (žr. protokolą)

7. Oficialus pasveikinimas

Pirmininkas. – Kalbėdamas apie tarpparlamentinius susitikimus džiaugiuosi galėdamasjums pranešti, kad dabar Europos Parlamente vieši Mauritanijos delegacija, kuriai vadovaujaA. Ould Tolba. Norėčiau palinkėti svečiams šilto sutikimo ir pabrėžti, kad šiam susitikimui,kuris yra pirmasis Europos per beveik 10 metų, teikiame didelę reikšmę.


Vykdydama rinkimų stebėjimo misijas Europos Sąjunga skyrė didelį dėmesį politiniamperėjimui Mauritanijoje, kuris galėtų būti pavyzdys regionui. Sveikiname jus surengusdemokratinius valstybės vadovo ir Parlamento rinkimus. Šio Parlamento vardu norėčiauišreikšti viltį, kad jūsų susitikimai čia bus naudingi ir kad apsilankymas Strasbūre veiksmingaipadės mūsų dviem institucijoms suartėti. Dar kartą ačiū jums už apsilankymą.

8. Balsuoti skirtas laikas

Pirmininkas. – Kitas klausimas yra balsavimas.

(balsavimo rezultatai ir kitos smulkmenos (žr. protokolą))

8.1. Teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse byloseįteikimas valstybėse narėse (balsavimas)

Rekomendacijos antrajam svarstymui: J. P. Gauzčs (A6-0366/2007)

8.2. EB ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)

Pranešimas: C. Fava (A6-0385/2007)

8.3. B ir Bosnijos ir Hercegovinos trumpalaikės vizos (balsavimas)


8.4. EB ir Serbijos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)


8.5. EB ir Serbijos trumpalaikės vizos (balsavimas)


8.6. EB ir Juodkalnijos susitarimas dėl readmisijos (balsavimas)

Pranešimas: A. I. Vălean (A6-0380/2007)

8.7. EB ir Juodkalnijos trumpalaikės vizos (balsavimas)

Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0379/2007)

8.8. EB ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimas dėlreadmisijos (balsavimas)


8.9. EB ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos trumpalaikės vizos(balsavimas)



8.10. EB ir Albanijos trumpalaikės vizos (balsavimas)


8.11. Giano Paolo Gobbo imunitetas ir privilegijos (balsavimas)

Pranešimas: D. Wallis (A6-0367/2007)

– Prieš balsavimą:

Bruno Gollnisch, ITS frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, manau, kad kitas klausimasyra D. Wallis pranešimas. Identiteto, tradicijų ir suvereniteto frakcijos vardu norėčiaupasinaudoti darbo tvarkos taisyklių 168 straipsniu ir paprašyti grąžinti šį pranešimąkomitetui.

Gerb. pirmininke, šis prašymas pagrįstas mūsų Darbo tvarkos taisyklių 168 straipsniu.Skaitant D. Wallis pranešimą labai aišku, kad pranešėja ir galbūt komitetas painiojaProtokolo dėl privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius.

Pranešime nurodoma, kad G. P. Gobbo elgesys neatitiko 90 straipsnio nuostatų. Tačiaušiame straipsnyje kalbama apie nario žodžius ir veiksmus vykdant jo funkcijas šiuoseRūmuose. Todėl turėjo būti pritaikytas ne 9, bet 10 straipsnis, kuriame kalbama apie kitusnario veiksmus. Reikėjo išnagrinėti, ar G. P. Gobbo veiksmai – kurių, norėčiau pridurti ašnepalaikau politiniame lygmenyje – patenka į politikos sferą.

Akivaizdu, kad šie veiksmai patenka į politikos sferą. G. P. Gobbo vykdė veiklą taipvadinamos „Padanijos“ vardu. Todėl šie veiksmai yra politiniai ir neabejotina, kad remiantistradicine teismų praktika, susijusia su imunitetais, bet kurių kitų politinių pažiūrų narioimunitetas būtų patvirtintas. Taip buvo Italijos Parlamente, kurio nariai vykdė tą pačiąveiklą kaip G. P. Gobbo.

Todėl priimdami tokį D. Wallis pranešimą mes rizikuojame įvesti tam tikrą diskriminacijątarp nacionalinio imuniteto ir Europos imuniteto. Tai prieštarautų Protokolui, kuriamekalbama tik apie nacionalinį imunitetą. Todėl manau, kad šis pranešimas turėtų būtigrąžintas komitetui

Francesco Enrico Speroni (UEN). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš taip patpasisakau už klausimo grąžinimą komitetui, nors mano priežastys šiek tiek skiriasi.

Remiantis Darbo tvarkos taisyklių 5, 6 ir 7 straipsniais bei Protokolo 90 bei 10 straipsniais,Parlamentas neturi kompetencijos išreikšti nuomonę dėl G. P. Gobbo veiksmų, nes tada,kai jie buvo įvykdyti, jis nebuvo Europos Parlamento narys.

Protokolo 9 straipsnyje, kuriame ginama Europos Parlamento narių žodžio laisvė, kalbamaapie žmones, kurie buvo Europos Parlamento nariai tada, kai pasakė tam tikrus žodžiusarba įvykdė tam tikrus veiksmus. Kai tai buvo padaryta, G. P. Gobbo nebuvo EP narys,todėl manau, kad Parlamentui būtų teisingausia neišreikšti pozicijos, nes jis nebuvo mūsųkolega.

Diana Wallis (ALDE), pranešėja . – Gerb. pirmininke, esu Teisės reikalų komiteto pranešėjair galiu patvirtinti, kad prieš pateikiant pranešimą plenarinei sesijai įvyko išsamios diskusijoskomitete. Komitete taip pat buvo išklausytas G. P. Gobbo ir už pranešimą pasisakė absoliutijo dauguma.


Gaila, kad B. Gollnischas šių klausimų neiškėlė anksčiau, tačiau aš esu visiškai įsitikinusi,kad komitetas priėmė savo poziciją žinodamas visus faktus ir visus reglamentus. Nemataupriežasties grąžinti pranešimą komitetui.

(Parlamentas atmetė prašymą grąžinti klausimą komitetui)

8.12. Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimas (balsavimas)

- Pranešimas: R. Böge (A6-0393/2007)

8.13. Taisomojo biudžeto projektas Nr. 6/2007 (balsavimas)

- Pranešimas: J. Elles (A6-0401/2007)

Benita Ferrero-Waldner , Europos Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, Komisijos vardunorėčiau padaryti pareiškimą. Preliminariame taisomojo biudžeto projekte 6/2007 Komisijapasiūlė sukurti naują biudžeto eilutę „Prašymai atlyginti žalą, pateikti dėl teisinių procedūrų,vykdomų dėl Komisijos sprendimų konkurencijos srityje” finansinės programos 1a išlaidųpakategoryje, nes ji susijusi su veikla konkurencijos politikos srityje.

Komisija į šią biudžeto eilutę įrašys galima biudžeto išlaidas, susijusias Teisingumo Teismoir Pirmosios instancijos teismo sprendimais konkurencijos srityje. Poreikis sukurti šiąbiudžeto eilutę atsirado dėl naujausių Pirmosios instancijos teismo sprendimų ir dėl biudžetostruktūros. Nors konkurencijos srityje surinktos baudos yra įtraukiamos į bendrąsiasbiudžeto pajamas, išmokėti skirtoms sumoms reikia atskiros eilutės biudžeto išlaidų dalyje,kurios dabar nėra.

Komisija žino, kad biudžeto valdymo institucija neketina paremti šios biudžeto eilutėssukūrimo 2007 m. Nepaisydama šio sprendimo, Komisijai prireikus gali tekti atliktimokėjimus, laikantis teisinių įsipareigojimų, kurių gali atsirasti po 2007 m priimtų Teismosprendimų. Mokėjimai būtų atliekami laikantis dabartinio biudžeto apribojimų ir taikantatitinkamas taisykles.

Tai neturi išankstinio poveikio galutiniam sprendimui dėl atitinkamos biudžeto eilutėssukūrimo ir susijusių išlaidų klasifikavimo pagal daugiametę finansinę programą.

8.14. Protokolas, iš dalies keičiantis TRIPS susitarimą (balsavimas)

- Rekomendacija: G. Susta (A6-0403/2007)


Carl Schlyter (Verts/ALE). – Gerb. pirmininke, sutarimo su Taryba dėl šio pranešimopagrindas buvo Komisijos pareiškimas, kuris turėjo būti perskaitytas vakar per diskusijas.Vis dėlto šis pareiškimas nebuvo perskaitytas. Jeigu Taryba sutiktų pridėti jį prie protokoloarba suteikti jam kokį nors teisinį statusą ir skaidrumą, ji padėtų toliau spręsti šį klausimą.

Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Gerb. pirmininke, galimybėneturtingose besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse apsirūpinti farmaciniaisproduktais prieinamomis kainomis yra ypač svarbi siekiant užsibrėžtų ES plėtros tikslų irtai padėtų mažinti skurdą, didinti žmonių saugumą, skatintų pagarbą žmogaus teisėms irtvarią plėtrą. Manau, mes abu sutiksime, kad svarbu užtikrinti nuoseklią ES politiką ir kadnuoseklūs ES išorės veiksmai, visų pirma prekybos ir plėtros politika, turėtų būti neatsiejami.


Mes pripažįstame, kad PPO sprendimu sukurta priemonė ir TRIPS susitarimo protokolasyra tik vienas iš būdų išspręsti problemas, susijusias su galimybe gauti vaistus ir užtikrintivisuomenės sveikatą, ir kad būtina imtis kitų priemonių sveikatos priežiūrai ir infrastruktūraipagerinti. Net jeigu TRIPS pakeitimas nėra visiškas spendimas, manome, kad teigiamasProtokolo priėmimas yra svarbus žingsnis.

Svarbu priminti, kad ES valstybės narės pagal PPO taisykles gali laisvai taikyti įvairias TRIPSsusitarime numatytas išimtis savo patentų įstatymuose, įskaitant nurodytus TRIPSsusitarimo 30 straipsnyje.

Be to, siekdamos palengvinti galimybę gauti vaistų šalyse, kurių gamybos pajėgumųfarmacijos sektoriuje nepakanka arba jų nėra iš viso, Taryba, Europos Parlamentas irKomisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijosproduktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba,priverstinio licencijavimo.

Norėčiau pridurti, kad mes remiame į TRIPS susitarimą įtrauktus „lankstumus“, kurie taippat leistini pagal Dohos deklaracijos 4, 5 ir 6 straipsnius, ir papildomas lankstumo galimybesmažiaus išsivysčiusioms šalims pagal Dohos Deklaracijos 7 straipsnį, kad jos galėtų pateiktipagrindinius vaistus prieinamomis kainomis pagal vidaus visuomenės sveikatos programas.

Vesdama derybas dėl EPS su AKR šalimis ir dėl kitų dvišalių ir daugiašalių susitarimų suneturtingomis besivystančiomis šalimis ir mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis ES atsižvelgiaį Dohos deklaraciją, todėl neprašo ir neketina prašyti derėtis dėl nuostatų, susijusių sufarmacija, kurios kartais vadinamos TRIPS+ nuostatomis, darančiomis įtaką visuomenėssveikatai ir galimybei gauti vaistų.

Pagaliau mes teigiamai vertiname iniciatyvas, skatinančias technologijų perkėlimą,mokslinius tyrimus, gebėjimų stiprinimą, regionų tiekimo sistemas, ir padedame vykdytiregistraciją, kad farmacijos produktus būtų galima pagaminti paprasčiau ir jų būtųpagaminama daugiau pačiose besivystančiose šalyse. Todėl siekdami šio tikslo dirbsimekartu su valstybėmis narėmis.

Esame įsitikinę, kad Europos Parlamento, išryškinusio galimybės gauti vaistų problemą,įsipareigojimas padės padidinti atitinkamų priemonių ir biudžeto procedūrų veiksmingumą.

8.15. Stenogramos (173 straipsnio pakeitimas) (balsavimas)

- Pranešimas: R. Corbett (A6-0354/2007)

– Po balsavimo

Anna Záborská (PPE-DE). – (FR) Atleiskite man, gerb. pirmininke, bet norėčiau pasakytilabai svarbų dalyką. Balsavimas dėl R. Corbetto pranešimo leis mums sugrįžti į normaliąbūseną. Visos diskusijos per plenarines sesijas bus verčiamos į visas kalbas. Dabar reikiaužtikrinti sėkmingą įgyvendinimą. Rytoj vyks balsavimas dėl biudžeto, todėl aš siūlauparengti biudžeto pakeitimus, kad...


Pirmininkas. – Naujosios nuostatos įsigalios pirmąją kitos mėnesinės sesijos dieną, t. y.lapkričio 12 d.


8.16. Europos statistikos valdymo patariamoji taryba (balsavimas)

- Pranešimas: Sh. Bowles (A6-0327/2007)

8.17. Bendrijos statistinės informacijos politikos Europos patariamasis komitetas(balsavimas)

- Pranešimas: I. van den Burg (A6-0328/2007)

8.18. Pažymėjimai, išduodami pagal visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas(balsavimas)

- Pranešimas: M. Mantovani (A6-0245/2007)

– Po balsavimo dėl Komisijos pasiūlymo:

Gerard Batten (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, norėčiau pasisakyti dėl tvarkos – ir vėlviskas vyksta taip greitai, kad neįmanoma balsuoti. Vakar Europos Parlamento Pirmininkasmums pasakė, kad kelias klaidas galima padaryti neteisingai balsuojant, nes statistiškai taipvis tiek atsitiktų. Jūsų atveju tai negalioja, nes mes balsuojame taip greitai, kad vis tiekneįmanoma pamatyti, kaip žmonės balsuoja. Gal būtų galima tai daryti lėčiau?

(Plojimai)

Pirmininkas. – Ponios ir ponai, norėčiau jums parodyti, kiek daug darbo mes dar turimešiandien. Turbūt įsivaizduojate, kad dirbdami lėtai jo niekada nepabaigsime.

(Plojimai)

8.19. Baterijos ir akumuliatoriai bei jų atliekos (Komisijai suteikti įgyvendinimoįgaliojimai) (balsavimas)

- Pranešimas: J. Blokland (A6-0232/2007)

8.20. Šengeno informacinės sistemos aplinkai skirta ryšių infrastruktūra(reglamentas) (balsavimas)

- Pranešimas: C. Coelho (A6-0358/2007)

8.21. Muitinių administracijų tarpusavio pagalba ir bendradarbiavimas (balsavimas)

- Pranešimas: H. -V. Toma (A6-0352/2007)

8.22. Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija (balsavimas)

- Pranešimas: I. Belohorská (A6-0291/2007)

8.23. Tradiciniai energijos šaltiniai ir energetikos technologijos (balsavimas)

- Pranešimas: H. Reul (A6-0348/2007)


8.24. Bendrijos strategija dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybostransporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo (balsavimas)

- Pranešimas: Ch. Davies (A6-0343/2007)


Martin Schulz (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš turiu prašymą. Prašau, kad pagal 155straipsnio 2 dalį balsavimo tvarka dėl pakeitimų būtų pakeista. Pagal balsavimo sąrašąaišku, kad 51 pakeitimas yra daug platesnis nei 42 ir 52 pakeitimai, todėl norėčiau paprašytiiš pradžių balsuoti dėl 51 pakeitimo ir po jo –dėl 42 ir 52 pakeitimų.

Pirmininkas. - Posėdžių tarnyba nesutaria, tačiau paprašysiu Ch. Davieso trumpaipaaiškinti.

Chris Davies (ALDE), pranešėjas . – Gerb. pirmininke, aš sutinku su EP pateiktu balsavimosąrašu.

Pirmininkas. – Taigi, laikydamiesi tradicijos, privalome paklausyti pranešėjo patarimo.

8.25. Mokesčių ir muitų politika ir Lisabonos strategija (balsavimas)

- Pranešimas: S. Wagenknecht (A6-0391/2007)

– Prieš balsavimą dėl 37 dalies:

Piia-Noora Kauppi (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėtume pasiūlyti pakeitimą, kadParlamentas dabar ne „teigiamai vertintų“, bet „pažymėtų“, kad Komisija pateikė komunikatądėl nuostolių apmokestinimo, nes pranešimas šiuo klausimu rengiamas Ekonomikos irpinigų politikos komitete.

(Parlamentas sutiko priimti pakeitimą žodžiu)

– Prieš galutinį balsavimą:

Sahra Wagenknecht, pranešėja. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tenkaapgailestauti, kad Parlamentas neišdrįso išsakyti tikros ir rimtos kritikos dėl mokesčiųpolitikos pokyčių Europos Sąjungoje. Mokesčių politika juda visiškai neteisinga kryptimi,kuri neįtikėtinu mastu naudinga daugianacionalinėms korporacijoms ir turtingiesiems, ovartotojams ir darbuotojams, ypač mažai apmokamiems, teks dar didesnė mokesčių našta.

Mano nuomone, toks pranešimas yra nepriimtinas. Norėčiau išbraukti savo pavardę iš šiopranešimo ir paprašyti visų, esančių šiuose Rūmuose ir nuoširdžiai norinčių, kad ESmokesčių politika būtų naudinga ne tik dešimčiai tūkstančių geriausių, bet ir daugumaiEuropos piliečių: prašau, balsuokite prieš šį pranešimą.

Pirmininkas. – Mes atsižvelgsime į jūsų pareiškimą, S. Wagenknecht.

8.26. Tabako rūkymas: politikos alternatyvos ES mastu (balsavimas)

- Pranešimas: K. H. Florenz (A6-0336/2007)



Marios Matsakis (ALDE). – Gerb. pirmininke, dėl akivaizdžių priežasčių norėčiau, kadpo žodžio „Komisiją“ būtų įterptas žodis „skubiai“.


8.27. Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai (balsavimas)

- Pasiūlymai dėl rezoliucijos (B6-0376/2007, B6-0398/2007)


Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau pateikti pakeitimą žodžiu,bet jis yra tekste. Mano pakeitimas žodžiu yra: „bei skatinti ES aplinkosaugos standartųtaikymą dideliems kalnakasybos ir vandens užtvarų projektams“.


PIRMININKAVO: DIANA WALLISPirmininko pavaduotoja

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: J. P. Gauzès (A6-0366/2007)

Daniel Strož (GUE/NGL), (raštu). − (CS) Galima pagrįstai manyti, kad antrajam svarstymuirekomenduotas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teisminių ir neteisminiųdokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse prisidės stiprinantteisinę fizinių ir juridinių asmenų apsaugą valstybėse narėse. Gerai žinoma, kad anksčiaupaminėtų dokumentų įteikimas yra svarbus klausimas, turintis didelę įtaką teisingumoprocesui ir civiliniams bei prekybiniams santykiams. Manau, kad Europos Parlamentorekomendacija atitinka siekį priimti aukštos kokybės teisės aktus Bendrijos lygmeniu.

- Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0381/2007)

Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) EB ir Buvusiosios Jugoslavijos RespublikosMakedonijos susitarimai dėl readmisijos ir dėl trumpalaikių vizų išdavimo tvarkossupaprastinimo, kurie turėtų būti patvirtinti Europos Parlamente – kaip ir kiti panašūssusitarimai su Vakarų Balkanų šalimis – mano nuomone, yra svarbūs bendrai stiprinantteisinę valstybę ir kovą su nusikalstamumu, o su nelegalia migracija susijusias problemasvisų pirma reikia spręsti ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis. Taip norėčiau pabrėžtidar vieną svarbų dalyką, paminėtą atitinkamuose pranešimuose, kad pasirašius šiuossusitarimus Makedonijai ir kitoms Vakarų Balkanų šalims teks didelė finansinė našta.Atsižvelgdama į ekonominę padėtį šiose šalyse Bendrija turėtų suteikti tinkamą ir veiksmingąparamą, ypač finansinę.

- Pranešimas: A. I. Vćlean (A6-0383/2007)

Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. – (NL) Prisimenu, kad septintojo dešimtmečio pradžiojetuometinės Europos bendrijos ir buvusios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikosgyventojams buvo taikomi abipusiai vizų reikalavimai. Tačiau labai greitai šie vizųreikalavimai buvo panaikinti.


Todėl septynių tuo metu Jugoslavijai priklausiusių šalių gyventojai galėjo laisvai keliautipo didelę Europos dalį. Šios sąlygos nepasikeitė tik ES valstybei narei Slovėnijai ir šaliaikandidatei Kroatijai. Kitų teritorijų gyventojai, įskaitant šalį kandidatę Makedoniją, buvoatskirti nuo ES valstybių narių nuo 1992 m. Pvz., ES šalių ambasadose Makedonijos sostinėjeSkopjėje rasite didelius ženklus, kuriuose nurodyta daug griežtų prievolių. Jas įvykdyti galitik nusikaltėliai, bet ne studentai, mokslininkai ir žurnalistai.

Aš pasisakau už tai, kad nuo 2008 m. šioms grupėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos,o vizos išdavimo mokestis sumažintas iki 35 EUR. Apgailestauju, kad readmisijos politikojeyra sąlygų ir neužtikrintas susijusių pabėgėlių saugumo.

- Pranešimas: R. Böge (A6-0393/2007)

Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Solidarumo fondo mobilizavimas, siekiantpadėti Vokietijos ir Prancūzijos (La Réunion) gyventojams, nukentėjusiems nuo gaivaliniųnelaimių sausio ir vasario mėn., įrodo, kad šis fondas yra svarbus teikiant pagalbą valstybėmsnarėms, nors ji ir pavėluota.

Atsižvelgiant į tai, kad priimdama sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo pagerinti šį fondąTaryba atsidūrė aklavietėje, mes norėtume pakartoti, kad toliau būtina ginti regioniniųnelaimių tinkamumą gauti fondo paramą. Europos Parlamentas anksčiau yra patvirtinęs,kad „Solidarumo fondas ir toliau turi sudaryti sąlygas veiksmams, kurių reikia imtis atsitikusnelaimėms, kurios – nors ir reikšmingos – neatitinka minimalaus reikalaujamo lygio, irkad pagalba taip pat galėtų būti teikiama ypatingomis aplinkybėmis tais atvejais, kai rimtusilgalaikius padarinius gyvenimo sąlygoms sukelianti nelaimė paveikia daugumą regionogyventojų“.

Taip pat svarbu pripažinti ypatingą Viduržemio jūros gaivalinių nelaimių, pvz., sausų arbagaisrų pobūdį – ypač kalbant apie laiko apribojimus ir tinkamus veiksmus – ir galimybęatsitikus nelaimei skirti didesnę finansinę paramą „sanglaudos“ šalims ir „konvergencijos“regionams. Taip pat turėtų būti įvertintas ES žemės ūkio nelaimių fondo sukūrimas.

- Pranešimas: G. Susta (A6-0403/2007)

Françoise Castex (PSE), raštu. – (FR) F. Castex balsavo už G. Sustos pranešimą dėlProtokolo, iš dalies keičiančio Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusiųsu prekyba (TRIPS susitarimą).

Europos Parlamento Socialistų frakcijos nariams iš Prancūzijos, pasiektas susitarimas, kurisleis šalims gaminti nepatentuotus vaistus ir eksportuoti juos į neturtingas besivystančiasšalis, neturinčias galimybės šių vaistų pasigaminti savarankiškai, yra labai svarbus žingsnisį priekį.

Socialistų frakcijos nariams iš Prancūzijos šis pranešimas yra teigiamas indėlis sprendžiantvisuomenės sveikatos problemas, kurios kelia didelį susirūpinimą.

Proinsias De Rossa (PSE), raštu . − Aš balsavau už Protokolą, iš dalies keičiantį TRIPSsusitarimą ir galimybę įsigyti vaistų, nes tvirtai tikiu, kad ES turėtų būti pagrindinis veikėjas,skatinant visuomenės sveikatą ir galimybę įsigyti vaistų visose trečiojo pasaulio šalyse. Šisprotokolas yra žingsnis teisinga kryptimi.

Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Išlaidos, susijusios su „intelektinės nuosavybės"apsaugos standartų įvedimu „besivystančių šalių“ farmacijos sektoriuje buvo seniai žinomos.


Dramatiška ir nepriimtina padėtis, susiklosčiusi šiose šalyse taikant „intelektinės nuosavybėsteises“ sveikatos srityje, ypač kovoje su įvairiomis ligomis, pvz., maliarija, ŽIV/AIDS irtuberkulioze, jau seniai akcentuojama ir apie ją perspėjama.

Todėl mes manome, kad šis pranešimas atspindi šių Rūmų daugumos neišnaudotasgalimybes pagal kompetenciją laikytis humanistinės pozicijos ir aiškiai kovoti už politiką,kuri panaikintų intelektinės nuosavybės teises farmacijos sektoriuje.

Dangstydamasi mintimi, kad derybos dėl Protokolo turėtų būti sunkios, šių Rūmų daugumapasirašė neužpildytą čekį Tarybai, nes po tokių miglotų rekomendacijų dabartinė padėtisišliks ir atsiras finansinių ir teisinių kliūčių, neleisiančių mažiau išteklių turinčioms šalimspasinaudoti mokslo ir technologijų pažanga šioje srityje.

Mums nepriimtinas faktas, kad daugiausia naudos ši nežmoniška politika duodadaugianacionalinėms farmacijos korporacijoms, kurios išsaugo didelius pelnus daugeliogyvybių sąskaita.

- Pranešimas: R. Corbett (A6-0354/2007)

Richard Corbett (PSE). – Gerb. pirmininke, remiantis balsavimo rezultatais, Parlamentasnusprendė, kad reikalingos ir rašytinės plenarinių sesijų stenogramos, ir šių sesijų garsobei vaizdo įrašai. Akivaizdu, kad šis sprendimas turės įtakos biudžetui, todėl aš paraginsiuBiurą išanalizuoti padėtį, padaryti būtinus biudžeto pakeitimus ir pateikti naują pasiūlymą,jeigu ji norėtų, kad komitetas iš naujos išnagrinėtų šį klausimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo klausimu pasisakė labai didelė Rūmų dauguma ir todėlParlamento valia yra pakankamai aiški, manau, kad šių veiksmų turėtų būti imtasipirmiausia.

Graham Booth (IND/DEM), raštu . − Visų diskusijų įrašai ir galimybė juos gautivisuomenei galėtų pasitarnauti euroskepticizmui. Vis dėlto jie taip pat leis ES pasigirtididesniu skaidrumu, nors realiai tai menkai prisidės prie demokratijos skatinimo, nesEuropos Parlamentas negali inicijuoti teisės aktų ir jis gali būti ignoruojamas Komisijos.Europos Sąjungoje teisės aktus inicijuoja neišrinkta Komisija, kuri negali pasiūlyti jokioskaidrumo.

Galimybė per savaitę pataisyti kalbas (4 pakeitimas) buvo geras ketinimas ir apsaugotų EPnarius nuo klaidų, bet naujausias žinias apie ES tikėtinai palaidotų savaitės vėlavimas,turėsiantis neigiamos įtakos laisvai žiniasklaidai, informuojančiai visuomenę. Todėl ašbalsavau prieš pranešimą.

Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu . − Visų diskusijų įrašai ir galimybė juos gautivisuomenei galėtų pasitarnauti euroskepticizmui. Vis dėlto jie taip pat leis ES pasigirtididesniu skaidrumu, nors realiai tai menkai prisidės prie demokratijos skatinimo, nesEuropos Parlamentas negali inicijuoti teisės aktų ir jis gali būti ignoruojamas Komisijos.Europos Sąjungoje teisės aktus inicijuoja neišrinkta Komisija, kuri negali pasiūlyti jokioskaidrumo.

Aš nepritariu galimybei taisyti kalbas (4 pakeitimas). Stenogramos turėtų būti tokios, kaippasakyta. Darau tiek pat klaidų kiek ir kiti. Naujausias žinias apie ES tikėtinai palaidotųsavaitės vėlavimas, turėsiantis neigiamos įtakos laisvai žiniasklaidai, informuojančiaivisuomenę Atskiras paaiškinantis pranešimas galėtų būti priimtinas. Todėl aš balsavauprieš pranešimą.


Bruno Gollnisch (ITS), raštu. – (FR) R. Corbetto pranešime pateikta rekomendacija, kadsiekiant per metus sutaupyti 10 mln. EUR, Parlamento posėdžių stenogramos neturėtųbūti verčiamos į visas oficialias kalbas. Taigi, susipažinti su diskusijomis visomis kalbomisbus galima tik internete naudojantis garso bei vaizdo įrašais, nors atskiri Parlamento nariaigalės paprašyti išversti tam tikras ištraukas.

Vis dėlto ne visi Europoje turi galimybė naudotis internetu, be to, buvo pasiūlyta, kad permetus nariai galėtų paprašyti išversti ne daugiau kaip 30 puslapių. Todėl R. Corbettas siūloapriboti Europos piliečių galimybes susipažinti su tuo, ką veikia jų išrinkti, jiemsatstovaujantys ir jų interesus Europos Sąjungoje ginantys EP nariai. Tai nepriimtina. Darlabiau nepriimtina tai, kad ta pati institucija per metus išleidžia 100 mln. EUR savopropagandai. Ką jau bekalbėti apie Komisiją, kuri išleidžia daugiau kaip 200 mln. EURgyvybiškai svarbiai veiklai, pvz., plačioms pornografinių interneto filmų transliacijoms,kurios turėtų puoselėti Europos kiną.

Ačiū Dievui, daugelis mūsų išsaugojo blaivų protą – nors greičiau mirtinai bijo elektorato– ir daugiakalbystė buvo išsaugota.

Hélène Goudin ir Nils Lundgren IND/DEM), raštu. − (SV) Mes griežtai nepritariamepranešimo pasiūlymui, kad visos žodžiu išsakytos pastabos į stenogramą būtų įrašytos tikoriginalo kalba.

Europos Parlamentas siekia pasinaudoti faktu, kad kalbėtojai visai Europai kalba kaippranešėjai savo europinėms frakcijoms, bet kartu ketiname neleisti vėliau pasinaudoti jųpareiškimais ir apriboti galimybes sumažindami vertimus į skirtingas kalbas.

Jeigu norime, kad Europa veiktų demokratiškai, privalome už tai sumokėti. Organizacija,skirianti daugiau 360 mlrd. SEK protekcionistinei žemės ūkio politikai privalo rastigalimybių sumokėti 90 mln. SEK, kad parodytų pagarbą ES piliečiams.

Jeigu vis dėlto ateityje paaiškės, kad vertimų išlaidos yra per didelės, stenogramose turėtųbūti bent jau kalbėtojo originalus pasisakymas ir jo vertimas į anglų kalbą.

Patrick Louis (IND/DEM), raštu. – (FR) IND/DEM frakcijai priklausantys nariai išPrancūzijos balsavo prieš R. Corbetto pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkostaisyklių 173 straipsnio dėl stenogramų pakeitimo, kuriuo siekiama panaikinti išsamų irsistemingą Parlamento diskusijų vertimą.

Idėja skelbti diskusijas, būdinga ir teisenai, ir politiniams svarstymams, yra vienaspagrindinių demokratijos principų.

Paskelbimas padeda sumažinti ideologinį tendencingumą, šališkumą ir negražius pokštus.Jis, žinoma, remiasi prielaida, kad visi galės susipažinti su išsamiais paskelbtais posėdžiaissavo gimtąją kalba užtikrinant, kad tie patys žodžiai visiems reikštų tą patį.

Kiek žmonių Europoje sugebės perskaičiuoti ir suprasti diskusijas, susidūrę su jų versija,kurią sudaro dvidešimt kalbų?

Turbūt tai būtų tas pats, kaip suprasti „supaprastintą“ sutartį ir stengtis pakeisti daugiaukaip 400 naujų nuostatų iš dabartinių sutarčių, nes per ratifikavimą nebuvo pateiktakonsoliduota versija.

Susidūrusi su didėjančiu valstybių narių gyventojų santūrumu Europos Sąjunga, panašu,gali tik sugluminti, iškraipyti ir slapstytis.


Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) Parlamento Sekretoriato sprendimas nepateiktiplenarinės sesijos diskusijų visomis kalbomis 2006 m. buvo nepastebėtas. DabarParlamentas pakeitė šį sprendimą. Sutinku, kad diskusijų ir dokumentų vertimui į 23oficialias Sąjungos kalbas skiriama per daug laiko ir pinigų. Gaila, kad mums nebuvopateiktas joks kompromisinis sprendimas, pagal kurį diskusijas būtų galima versti į anglųir prancūzų kalbas ir posėdžių informacijų būtų galima gauti ne tik pasinaudojant garsobei vaizdo įrašais, bet ir raštu.

Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Daugiakalbystė ne tik atspindi Europos Sąjungoskultūrų įvairovę. Suverenių ir nepriklausomų valstybių organizacijoje, į kurią šalys susijungė,kad savo bendradarbiavimu užtikrintų didžiausią naudą savo piliečiams, tačiau neprarastųlaisvų ir nepriklausomų valstybių statuso, daugiakalbystė yra pripažinimas, kad visos narėsyra lygios.

Šios priežasties užtenka toliau ginti daugiakalbystę Bendrijos institucijų veikloje. Vis dėltogalima paminėti ir kitus argumentus. Atsisakydami daugiakalbio vidaus bendravimotikėtinai sumažintume EP narių politinės veiklos galimybes, nes jiems suteiktos pilnosteisės naudoti gimtąją kalbą. Be to, sumažindami daugiakalbystę bendravime su išore,galime atitolinti instituciją, kuri skiria daug jėgų priartinti ES prie jos piliečių.

Galiausiai į pateiktą ekonominį argumentą galima atsakyti kitu ekonominiu argumentu:Europos žmonių kalbinė įvairovė ir įvairų kalbų žinojimas turėtų būti laikomas lyginamuojupranašumu, o ne išlaidomis.

Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Aš balsavau už R. Corbetto pranešimą dėl EuroposParlamento darbo tvarkos taisyklių 173 straipsnio dėl stenogramų pakeitimo, norsapgailestauju, kad buvo priimti pakeitimai, kuriais rekomenduojama stenogramas išverstiį visas oficialias kalbas.

Aršiems daugiakalbystės gynėjams norėčiau pasakyti, kad neteisinga teigti, kad neišplėtusvertimo, Europos Parlamentas bus vienintelis pasaulyje parlamentas, kurio posėdžiai irdiskusijos nebus raštu išverstos į visas susijusias kalbas. Neteisinga todėl, kad buvo sutartaišsaugoti daugiakalbes versijas ir padaryti sinchroninį vertimą į visas oficialias kalbas, jeigujo bus paprašyta, visiems EP nariams ir visuomenei. Man atrodo, ši dalis yra svarbiausia.

Galiausiai aš apgailestauju, kad Parlamentas nenorėjo priimti šiuolaikiškesnio požiūrio įpriėjimą prie dokumentų. aš tūkstantį kartų pasisakau už daugiakalbystę, Vis dėlto aš irtoliau pasisakysiu prieš taip vadinamą kalbų įvairovę, kurią kaip pasiteisinimą naudojapasisakantys už status quo ir atvirai besipriešinantys pokyčiams.

Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. – (NL) Aš balsavau prieš R. Corbetto pranešimopasiūlymą dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių anksčiau nepritariau biudžeto, skirto mūsųsesijų stenogramoms versti, atsisakymui.

Parlamente pasakytas žodis yra šventas ir neliečiamas. Mūsų pasisakymai nėra tik dienosnaujienos, bet – pasisekus – ir demokratinio teisėkūros proceso dalis. suteikti galimybę suja susipažinti oficialiomis Europos kalbomis nėra prabanga. Vertimas yra politikos būtinybėtinkamai archyvavimo sistemai, kuri skirta leisti atvirai naudotis informacija.

Mes turime susitaikyti su mūsų pagrindinio sprendimo pasirinkti daugiakalbystępasekmėmis ir neleisti jai vogčiomis nubyrėti. Savigarbos turintis parlamentas neatsikratytųtradicinės archyvavimo sistemos. Norėdami sutaupyti, turėtume rinktis kitas biudžeto


sritis. Vis dėlto aš laikausi nuomonės, kad daugiakalbystės reikalavimas yra būtina pagarbaskirtingoms ES kultūroms ir kalboms ir palaima demokratijai.

- Pranešimas: Sh. Bowles (A6-0327/2007)

David Martin (PSE), raštu . − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo pritariama Europosstatistikos valdymo patariamosios tarybos įsteigimui ir taip atsakoma į Komisijos pasiūlymąpagerinti ES statistikos pateikimą.

- Pranešimas: I. van den Burg (A6-0328/2007)

David Martin (PSE), raštu . − Aš balsavau už šį neginčytiną pranešimą, kuriuo siūlomaįsteigti Bendrijos statistinės informacijos politikos Europos patariamąjį komitetą. Parlamentopriimti pakeitimai taip pat užtikrins Komiteto veiksmingumą ir turės įtakos jo pavadinimuiir sudėčiai.

- Pranešimas: M. Mantovani (A6-0245/2007)

Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Šios dienos balsavimas už M. Mantovaniopranešimą yra svarbus, nes suteikia postūmį Europos politikai mokymosi visą gyvenimąsrityje.

Išanalizavęs dabartinę padėtį šioje srityje ir jos ryšį su darbo rinka, M. Mantovaniopranešimas dar kartą įrodo, kad ilgai gyvename realybėje, kuri neturi tvirtos ir nuosekliospolitikos, skirtos susidoroti su jos keliamais sunkumais. Todėl aš manau, kad būtina kuogreičiau įgyvendinti naujus pasiūlymus. Norėčiau pažymėti, kad svarbu pripažinti ir skatintitolerancijai skirtą švietimą visoje ES teritorijoje. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kaddarbo rinkoje neatsirastų atmestų socialinių grupių, kurių elgesys anksčiau ar vėliau taptųantisocialinis.

Françoise Castex (PSE), raštu. – (FR) F. Castex balsavo už M. Mantovanio pranešimą dėlEuropos kvalifikacijų sąrangos.

Europos Parlamento Socialistų frakcijos narė iš Prancūzijos teigiamai vertina būsimąEuropos kvalifikacijų sąrangos sukūrimą, kuris palengvins transnacionalinį dirbančiųjų irbesimokančiųjų judėjimą ir atitiks darbo rinkos reikalavimus ir įtvirtins bendrą kvalifikacijųlygmenų perkėlimo atskaitos tašką.

Remiantis pasiūlymu, visos kvalifikacijos nuo privalomojo švietimo pabaigos iki aukščiausiųuniversitetinio mokymo ir profesinio rengimo lygmenų (pradiniame Komisijos dokumentebuvo pateiktos tik bendros švietimo klasifikacijos) turėtų būti klasifikuojamos kaippriklausančios vienam iš aštuonių lygmenų pagal žinias, gebėjimus ir kompetenciją.

F. Castex mano, kad EKS, kaip priemonė palyginti, vienos valstybės kvalifikaciją ir kitosšalies kvalifikaciją ir nustatyti atitikmenis, išsaugos pagarbą pažymėjimų išdavimosistemoms ir Europos Sąjungos kvalifikacijų turtingumą. Tai yra priemonė, kuri paskatinsdidesnį Europos piliečių judėjimą.

Dabar pačios valstybės narės turi įvykdyti didelę užduotį ir klasifikuoti EKS reikalingusatskaitos lygmenis, kitaip EKS nebus naudinga.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime yra keli prieštaravimai irmes kritiškai vertiname Europos Parlamento daugumos priimtą kompromisą dėl Europos


kvalifikacijų sąrangos kūrimo. Vis dėlto paramos turėtų sulaukti teigiami aspektai, susijęsu skirtingose valstybėse narėse įgytų kvalifikacijų pripažinimu.

Vis dėlto galutinis patvirtintas tekstas atspindi federalistinį Europos Parlamento pasiūlymopobūdį, nes yra numatytos konkrečios datos pritaikyti ir susieti įvairias valstybėse narėsenaudojamas švietimo ir mokymo sistemas, nors nenurodoma, kad dar kelis metus tai nebusprivaloma.

Turėtume pabrėžti, kad švietimas visiškai priklauso valstybių narių atsakomybei, todėlmums atrodo, kad pasiūlytas „pritaikymas“ prieštarauja šiam principui.

Mums nepriimtinos sąsajos su Bolonijos procesu ir polinkis komercializuoti švietimą,didelį dėmesį skiriant „įsidarbinimui“ ir darbo rinkos susiejimo su Lisabonos darbotvarkeperspektyvoms.

Carl Lang (ITS), raštu. – (FR) Šiame pranešime nagrinėjamas pažymėjimų dėl mokymosivisą gyvenimą kvalifikacijų išdavimas Bendrijos lygmeniu. Ši priemonė yra sveikintina irskatintina. Vis dėlto man nepriimtinas šiame dokumente naudojamas internacionalistinispagrindimas, ypač atsižvelgiant į visišką Lisabonos strategijos nesėkmę.

Šiame dokumente galima įžvelgti Europos ideologijos aspektų. jame parašyta, kad mūsųvienintelė išsigelbėjimo viltis yra šventas ir neliečiamas globalizacijos tikslas ir kadglobalizacija yra ekonomiškai ir socialiai naudinga. Mano nuomone, ultraliberaliglobalizacija yra mechanizmas, žlugdantis tautų ekonominę, socialinę ir kultūrinę struktūrą.

Be to, pranešime atsižvelgiama tik į potencialią pažangą – kažką, kas skirta ateičiai. Arnorėdami išanalizuoti globalizacijos nesėkmes ir mūsų visuomenei padarytą žalą neturėtumežiūrėti į dabartį?

Atsižvelgdamas į tokį trumparegiškumą, neatsakingumą ir netinkamumą aš ketinu balsuotiprieš pranešimą.

Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimądėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangosmokymuisi visą gyvenimą kūrimo.

Europos visuomenės vystymasis ateityje labai priklausys nuo švietimo, mokslinių tyrimų,naujovių ir technologijų. Todėl labai svarbu paremti Europos darbo rinkos judėjimą. Esuįsitikinęs, kad Europos kvalifikacijų sąrangos sukūrimas palengvins patekimą į darbo rinką.

Pranešėjas M. Mantovanis savo pranešime teisingai pastebėjo, kad nuo 2012 m. visikvalifikacijų pažymėjimai, diplomai ir Europaso dokumentai turėtų būti susieti suatitinkamu EKS lygmeniu. EKS turėtų palengvinti kvalifikacijos lygmenų palyginimą. Labaisvarbu, kad valstybės narės paremtų EKS įgyvendinimą, visų pirma keisdamosi pažangiąjapatirtimi. Europos kvalifikacijų sąrangos patariamoji grupė, paminėta pranešime, turėtųužtikrinti glaudų bendradarbiavimo procesą ir jį prižiūrėti.

David Martin (PSE), raštu . − Aš balsavau už pranešimą, kuriuo siekiama sukurti Europoskvalifikacijų sąrangą ir padėti pripažinti žmonių įgytą kvalifikaciją ES mastu. Ši sąrangaturėtų pagerinti žmonių, norinčių dirbti kitose valstybėse narėse, judėjimą, suteikdamaneutralų ir patikimą atskaitos tašką įvairioms kvalifikacijoms palyginti.

Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Teoriškai įmanoma pripažinti įgytą kvalifikacijąbet kurioje kitoje valstybėje narėje ir taikyti tas pačias sąlygas, kurios taikomos vietinei


darbo jėgai. Vis dėlto praktiškai dar reikia išspręsti kelias problemas. Pvz., jeigu patyręsmokytojas iš Austrijos turės užbaigti dvejus metus trunkantį praktinį mokymą, kad gautųtą patį darbą Vokietijoje, kažkas bus negerai. kai kuriose valstybėse narėse įdarbinimas netik netinkamai naudojamas įdarbinti akademinį išsilavinimą turinčius darbuotojus kiekįmanoma pigiau, kartais taip pat sudaromos kliūtys tam tikroms profesijoms.

Nesaugios darbo sąlygos, kurios iš pradžių buvo būdingos mažai uždirbančiųjų sektoriui,jau seniai taikomos ir kvalifikuotiems darbuotojams. ES „Mėlynosios kortos“ schemaneturėtų toliau skatinti šios tendencijos. Kvalifikuotų darbuotojų mums užteks, jeigu tikmokėsime jiems tinkamą atlyginimą.

Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos kvalifikacijų sąrangos sukūrimassustiprins ES kišimąsi valstybių narių švietimo sistemas, homogenizaciją, iš anksto nustatytųkokybės ir darbo rodiklių pritaikymą. tai yra dar vienas būdas pakeisti švietimą „lanksčiu“mokymu, nepatenkančiu į socialiai nustatytą švietimo procesą. Žinias pakeičia trumpalaikis,paviršutiniškas besitęsiantis mokymas, kuris suteiks darbuotojams bet kokis tuo metuvaldžiai reikalingus įgūdžius.

Šios kvalifikacijos bus pripažįstamos ne remiantis pažymėjimais, kurie bus išduodamioficialios kiekvienos šalies švietimo sistemos, bet darbdavių kontroliuojamų organizacijųsertifikavimo egzaminais. Tai dar labiau padidins atotrūkį tarp išsilavinimo pažymėjimųir galimybės daryti karjerą.

Įvairių švietimo lygmenų ir mokymo formų susiejimas, kuriuo siekiama sulyginti mokymąsiper patirtį su sistemingu švietimu, yra bandymas suvienodinti darbuotojų teises ir sumažintivisų dirbančiųjų atlyginimus iki žemiausio įmanomo lygmens.

Įvesdama mokymosi visą gyvenimą ir profesinių kvalifikacijų sertifikavimo sistemą, ESsiekia, kad švietimas tarnautų rinkos prioritetams ir būtų sustiprintas kapitalo pelningumas.Tai visiškai neatitinka darbuotojų ir jaunimo švietimo poreikių.

Dėl šių priežasčių mes balsuojame prieš pranešimą ir Komisijos pasiūlymą.

Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Transnacionalinis darbo judėjimas ES yraneišvengiamas: 27 valstybes nares turinčioje ES jis yra kasdienybė. Šiuos pokyčius lydišiuolaikiškesnio ir lankstesnio poreikis, kuris paruoštų europiečius integruotis į šiuolaikinędarbo rinką, kurioje švietimas yra pagrindinė išankstinė sąlyga visoms visuomenės amžiausgrupėms ir sluoksniams.

Aš balsavau už M. Mantovanio pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybosrekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo, nesesu įsitikinusi, kad tai yra vienintelis būdas įgyvendinti Lisabonos tikslus.

EKS struktūra remiasi aštuoniais vertikaliaisiais lygmenimis, kurie apibrėžiami kaip„atskaitos lygmenys“, remiantis trimis horizontaliaisiais kriterijais – žiniomis, gebėjimaisir kompetencija. Taip sudaroma galimybė asmenims geriau integruotis į darbo rinkąpabaigus mokymosi procesą..

Kad EKS būtų sėkminga, ją įgyvendinant valstybių narių ir socialinių partneriųbendradarbiavimas privalo remtis abipusiu pasitikėjimu.

Europos darbo rinkos struktūra keičiasi ir ryškėja poreikis laikytis lankstaus požiūrio įšvietimą. Todėl valstybės narės turėtų pasinaudoti EKS, kad pagerintų mokymosi visągyvenimą programas. Taip pat svarbu, kad darbdaviai ir Europos piliečiai suprastų praktinę


kvalifikacijų svarbą. Tai prisidėtų prie didesnio ir laisvesnio darbo judėjimo EuroposSąjungoje.

José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Į ekonomikos globalizacijos klausimąEuropa dar nerado aiškaus ir įtikinančio atsakymo.

globalesnė ekonomika reiškia pasiruošimą pokyčiams, t. y. didesniam judėjimui.

Bendros atskaitos sistemos, skirtos pripažinti, palyginti ir perkelti skirtingose sistemoseįgytas kvalifikacijas, sukūrimas yra būtinas plėtojant svarbiausią Europos projekto elementą,t. y. palengvinant darbuotojų judėjimą sudarius galimybes perkelti jų kvalifikaciją.

Susiedami geresnį dirbančiųjų mokymą ir suderintą jų žinių, įgūdžių ir gebėjimųpripažinimo sistemą mes padidinsime jų judėjimą ir vidaus rinkos plėtrą.

Turėdami daugiau ir geresnių įgūdžių Europos darbuotojai galėtų padėti užtikrinti geresnęįmonių organizaciją, inovacijas ir konkurenciją.

- Pranešimas: C. Coelho (A6-0358/2007)

Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – (LT) Tenka tik apgailestauti, kad SIS II veikimopradžia jau buvo kelis kartus atidėta ir šiandien mes priėmėme rezoliuciją šiuo svarbiuklausimu. Vėluojame taip, kad tenka ieškoti išeities, kad po 2008 m. lapkričio 13 d. galimabūtų naudotis SIS 1plus tinklo paslaugomis.

Dabar jau aišku, kad žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie buvo numatyti SIS IIįgyvendinimui, prireiks trims vienu metu vykdomiems projektams: SIS II, SIS one4all, taippat ryšių infrastruktūros įrengimui, veikimui ir valdymui. Tai turės neigiamą poveikį SISII įgyvendinimui.

Ir manau, kad teisingas Bendrijos ir valstybių narių lėšų paskirstymas yra labai svarbus,tačiau įvertinant projekto reikšmę Europos Sąjungos saugumui akivaizdu, kad SIS II yradidžiausias prioritetas, ir Europos Sąjungos saugumui, ryšių infrastruktūrai turėtume rastiir skirti pakankamai lėšų.

Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kad būtų „užpildytos spragos“ plečiantŠengeno informacijos sistemą (SIS), į kurią įeina vizų informacinė sistema(VIS), šiuopasiūlymu siekiama rasti laikiną sprendimą, kuris padėtų išvengti bet kokių pertraukų irgalimų trukdžių, susijusių su pavėluotu „naujos“ sistemos „infrastruktūros“ įdiegimu.Išlaidos bus paskirstytos iš Bendrijos biudžeto ir valstybių narių.

Norėtume pažymėti, kad į tai patenka SIS savybių plėtojimas, galimybės naudotis sistemasuteikimas naujoms valdžios institucijoms ir šių institucijų susiejimas bei naujų duomenųkategorijų įvedimas (pvz., biometriniai duomenys ir duomenų rinkimo mandatas)

ankstesnės sistemos plėtra kelia grėsmę piliečių teisėms, laisvėms ir garantijoms, nes įduomenų bazę įtraukiami nauji elementai, kuriais, be to, dalijasi įvairios įstaigos. Todėl šiųduomenų konfidencialumo negalima visiškai užtikrinti, nes įrašus galima saugoti „ilgesnįlaiką“ ir jais dalytis su trečiosiomis šalimis.

Taigi, pagrindinis siekis yra, kad SIS atitiktų pavojingus ir nepriimtinus tikslus, kuriuoskelia saugumo kampanija, ir ES vidaus reikalų ekspansiją bei didėjančią komunitarizaciją.Tam mes visiškai nepritariame.


Bairbre de Brśn, Jens Holm, Mary Lou McDonald ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL),raštu . − Mes neprieštaraujame pasiūlytam laikinam sprendimui, siekiant užtikrinti SIS 1+tinklo veikimą 2008 m. lapkričio 13–gruodžio 17 d. Vis dėlto mes negalime pritartiC. Coelho pasiūlytam EB steigimo sutarties passerelle naudojimui 67 straipsnio 2 dalies 2įtraukoje Todėl mes balsavome prieš pranešimą.

Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Mes jau turime problemų su organizuotomisnusikalstamomis grupuotėmis ir nelegaliais imigrantais, kurie yra linkę telktis pasienioteritorijose, kuriose juos taip pat lengviau sulaikyti nei miestuose. Abi grupės yranusiteikusios pabėgti į kitas šalis, kai tik sienos bus atidarytos, kad galėtų dingti be pėdsako.Turime reaguoti į šias aplinkybes ir sustiprinti pasienio bendradarbiavimą ir patikrinimuspasienio regionuose. Šengeno plėtra yra didelė visų susijusių šalių atsakomybė.

Prisijungimas prie Šengeno neturėtų visiškai priklausyti nuo SIS veikimo. Pvz., Lenkija todar nėra pasiekusi. Priešingai, mes turime užtikrinti, kad būsimo Šengeno erdvės narėsgalėtų veiksmingai kontroliuoti ES išorės sienas, kad nebūtų sutrumpinti darbo rinkosapsaugos pereinamieji laikotarpiai ir kad maldavimų nedaugėtų. To neužtikrinus, skubotair neapgalvota plėtra negali įvykti.

Remiantis FRONTEX 2006 m. metine ataskaita, sulaikymų skaičius prie dabartinių Šengenoišorės sienų (daugiausia Austrijoje ir Vokietijoje) vis dar daug didesnis nei prie ES išorėssienų, todėl labai abejotina, ar plėtrą galima patvirtinti. iš tiesų kyla klausimas, ar nereikėtųŠengeno dalies atsisakyti, ypač todėl, kad Austrijos Vidaus reikalų ministerijos ataskaitojedėl prekybos žmonėmis nurodoma, kad beveik 50 proc. nelegalių imigrantų į Austrijąpateko per Šengeno sieną su Italija.

Søren Bo Søndergaard GUE/NGL), raštu . − Aš neprieštarauju pasiūlytam laikinamsprendimui, siekiant užtikrinti SIS 1+ tinklo veikimą 2008 m. lapkričio 13 d. – gruodžio 17d. Vis dėlto aš negaliu pritarti C. Coelho pasiūlytam EB steigimo sutarties passerellenaudojimui 67 straipsnio 2 dalies 2 įtraukoje. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

- Pranešimas: I. Belohorskį (A6-0291/2007)

Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš pasisakau už protingą kompromisą, kuris padėtųpasiekti pusiausvyrą tarp sveikatos ir aplinkos apsaugos ir žemės ūkio gamybos. todėl ašbalsavau už mano kolegės iš Slovakijos – Irenos Belohorskos, kuris yra pripažinta ekspertėvėžinių susirgimų prevencijos ir gydymo srityje – parengtą pranešimą. Sveikinu ją parenguspranešimą, paremtą didele medicinine patirtimi, kuriame pateikta subalansuota tvarauspesticidų naudojimo strategija. manau, kad šis pranešimas prisidės priimant veiksmingesnespriemones, skirtas geriau informuoti visuomenę, ir padės parengti teisingus taikymometodus ir palaipsniui sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje.

Galimas sprendimas būtų skirti paramą ūkininkams, kuri paskatintų juos sumažinticheminių trąšų naudojimą kovojant su ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis ūkiuose, ir padėtųpalaipsniui pereiti prie biologiškų produktų. Pranešimas galėtų paskatinti vartotojus turgujearba prekybos centre nesirinkti tik geriausiai atrodančių produktų, bet vardan sveikatosteikti prioritetą vizualiai mažiau patraukliems, bet sveikesniems biologiškiems produktams.

Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Mes visi norime kvėpuoti švariu oru ir sustabdytiledynų tirpimą. Vis dėlto nepaisant energijos taupymo programų mūsų energijos poreikiaiauga. Pavojų kelia ir Europos priklausomybė nuo gamtinių dujų ir naftos importo.


Todėl privalome investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir spręsti branduoliniųjėgainių saugumo klausimus, visų pirma galutinio radioaktyvių atliekų šalinimo problemą.Taip net 14 proc. mūsų energijos būtų gaunama iš švarių išteklių. Vis dėlto negalimepamiršti, kad 32 proc. mūsų energijos gaunama iš iškastinio kuro, kad šioje srityje dirba300 000 žmonių ir kad ji labai teršia aplinką. Todėl aš parėmiau H. Reulio pranešimą dėlįprastinių energijos išteklių. Sutinku su pranešėju, kad mes privalome iš naujo apsvarstytiinvesticijas ir vystyti technologijas, kurios padėtų padidinti iškastinio kuro energijosgamybos efektyvumą ir sumažinti CO2 išmetimą. Darbo turime daug.

Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – (LT) Šiandien priėmėme svarbų sprendimą dėlpesticidų naudojimo teminės strategijos. Ir aš balsavau už šią rezoliuciją. Visi puikiaisuprantame, kad kvėpuojame žmogaus sveikatai kenksmingai užterštu oru, valgome mūsųsveikatai kenksmingais chemikalais apdorotą maistą. Mūsų vaikai, ateities karta, taip patauga šiomis sąlygomis.

Esu visiškai įsitikinusi, kad neigiamas pesticidų poveikis žmonių sveikatai turi būtimaksimaliai sumažintas. Tam turime imtis ryžtingų priemonių ir rasti finansavimo šaltinius.Įpareigojimai Europos Sąjungos šalims narėms parengti veiksmų planus, nurodant vietoves,kuriose būtų iš dalies arba visiškai draudžiama naudoti pesticidus, taip pat per artimiausius10 metų ženkliai sumažinti pesticidų naudojimą, yra sveikintini.

Irena Belohorskį (NI), raštu . − (PT) Gerai žinome, kad 2006 m. liepos mėn. Komisijapristatė Tvaraus pesticidų naudojimo teminę strategiją ir pateikė pasiūlymą dėl direktyvos,nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tvaraus pesticidų naudojimo, beipasiūlymą dėl reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, siekdamasumažinti pesticidų naudojimo keliamą bendrą riziką ir neigiama poveikį žmogaus sveikataiir aplinkai.

Su pesticidų naudojimu susijusi rizika jau buvo sumažinta, bet kai kuriose teritorijose,ypač šalyse, kuriose ilgą laiką buvo plėtojama intensyvi žemdirbystė, dirvoje ir vandenyjedar galima rasti didelį kiekį pesticidų. Tai reiškia, kad šalys, pvz., Portugalija, užsiimančiostradicine žemdirbyste, turėtų gauti daugiau paramos, žemės ūkio produktų gamyba išliktųmažiau intensyvi.

Vis dėlto mes nemanome, kad išeitis yra pakeisti pesticidus GMO. Cheminių pesticidųnepageidaujamas poveikis žmogaus sveikatai yra gerai žinomas, bet GMO poveikis sveikataidar nėra gerai išnagrinėtas, todėl jiems turėtų būti taikomas atsargumo principas.

Ši Tvaraus pesticidų naudojimo strategija susijusi tik su augalų apsaugos produktais, t. y.tik su viena pesticidų naudojimo sritimi.

Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas priėmėnaują direktyvą dėl pesticidų gamybos ir naudojimo. Direktyvoje sugriežtintos sąlygos,pagal kurias būtų leidžiama prekiauti cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos augalųapsaugos produktų gamyboje. Rezultatai bus naudingi ES piliečiams, ypač jų gyvenimuiir sveikatai. Be to, direktyvoje nurodyti atvejai, kada galima purkšti iš oro. Joje taip patrekomenduojama sumažinti naudojamų pesticidų kiekį ir prioritetą teikti necheminėmsalternatyvoms.

I. Belohorskos pranešimą galima paremti net todėl, kad jame pateiktos labai plačios iršiuolaikiškos nuostatos. Neabejotina, kad Europos Sąjungos piliečiai nebenori kasdiensusidurti su toksinais ir pirkti užterštus produktus. Mūsų piliečiai taip pat nebenori kentėtinuo kancerogeninių, toksiškų arba endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių medžiagų


poveikio. Atsižvelgiant į aiškiai išsakytus Europos visuomenės lūkesčius, buvo teisingaparemti draudimą naudoti pesticidus kaimų ir miestų viešose vietose. Turėtų būti uždraustaspesticidų naudojimas teritorijose, supančiose slaugos namus, sanatorijas, reabilitacijoscentrus, klinikas ir ligonines. Toks draudimas taip pat turėtų būti taikomas parkams,viešiems sodams, sporto ir laisvalaikio erdvėms, mokyklų kiemams, vaikų žaidimoaikštelėms ir panašioms vietoms.

Karin Scheele (PSE), raštu. − (DE) Tvaraus pesticidų naudojimo strategija yra svarbuspriedas prie pasiūlymo dėl reglamento ir direktyvos, dėl kurio buvo balsuota šiandien perpirmąjį svarstymą.

Teminė strategija reikalingas, nes pesticidų naudojimas Europos Sąjungoje nesumažėjo iryra plataus masto, nors kai kurios valstybės narės 1992–2003 m. savanoriškai priėmėsėkmingas priemones. I. Belohorskos pranešime dar kartą pabrėžiama būtinybė taikytiatsargumo principą naudojant pesticidus.

- Pranešimas: H. Reul (A6-0348/2007)

Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Diskutuotas pranešimas dėl Tradicinių energijosšaltinių ir energetikos technologijos yra ypatingos svarbos. Gyvenimas privertė EuroposSąjungos valstybes realiai pažiūrėti į energetiką ES ir globaliose rinkose – jos šaltinius, jųįvairovę, apsirūpinimo saugumą..

Norėčiau akcentuoti branduolinės energetikos, kaip saugios, patikimos ir ekologiškossvarbą. Įtikinamai skamba skaičiai, kad Vokietijos, turinčios 17 branduolinių elektrinių,CO2 tarša yra 6 karus didesnė nei Prancūzijos, turinčios 59 branduolines jėgaines

Branduolinė energetika ypatingai svarbi šalims, kurios neturi gausiai gamtinių sąlygųatsinaujinančiai energetikai – vėjo, saulės, vandens, biomasės, kurios panaudojimas yralabai brangus. O elektra yra ypatingai svarbi ir turi būti visiems prieinama paslauga.

Todėl balsavau už pranešimą, ir noriu pabrėžti, kad ES turi suteikti paramą branduoliniųir kitų aplinkai nekenksmingų jėgainių statybai.

Romano Maria La Russa (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiauišsiaiškinti kelis dalykus apie naujosios kartos branduolines technologijas. Derėtų prisiminti,kad branduolinės jėgainės Italijoje buvo uždarytos po anuliuoto referendumo 1987 m. Šisžingsnis tikriausiai buvo teisingas, nors palaipsniui mes tapome priklausomi nuo užsienioenergijos šaltinių.

Vis dėlto naujoji branduolinių technologijų, kurios yra švarios, saugios ir palankios aplinkai,karta yra labai svarbi sprendžiant energijos tiekimo ir klimato kaitos problemas. Todėlbūtina atnaujinti energijos derinį ir branduolinė energija, kaip ir atsinaujinantys energijosšaltiniai, akmens anglis ir dujos, leis Europai sumažinti priklausomybę ateityje.

Dėl šios priežasties aš balsavau už tai, kad būtų statomos ketvirtos kartos atominėselektrinės, kuriose energijos gamyba bus saugesnė ir palankesnė aplinkai. Vis dėlto turiudidelių abejonių ir jaučiu nerimą dėl branduolinių atliekų saugojimo. Nors pranešimeatliekų saugojimo problema gali būti laikoma išspręsta, aš su tuo nesutinku: Atliekųproblema yra labai didelė ir norint ją išspręsti artimiausiu metu reikia skirti daug investicijųmoksliniams tyrimams.

Baigdamas – prašau dar trijų sekundžių – norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, perartimiausius metus turėtų būti patikslinti energijos šaltiniai, kurie užtikrintų energijos


tiekimo saugumą Sąjungoje, nes moksliniai tyrimai ir ypač naujosios technologijos daropažangą.

Karin Scheele (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš ir mano delegacijos kolegos balsavomeprieš H. Reulio pranešimą, nes nemanome, kad atominė energetika yra saugi arba švari.Mes taip pat nepasitikime naujosios kartos atominėmis jėgainėmis ir naująją branduolinėsenergetikos karta.

Jeigu tikrai – šiuo klausimu yra pranešimų ir duomenų – branduolinės energetikos įtakaCO2 išmetimo sumažinimui yra milžiniška, atominių elektrinių skaičių turėsime labaipadidinti. Tai nėra nei realu, nei praktiška. Dėl šios priežasties – šiuo klausimu pasisakysiudaugiau pasirodžius kitam pranešimui – būtų geriau imtis veiksmingų priemonių energijosefektyvumui padidinti ir automobilių išmetamo CO2 kiekiui sumažinti, kad Europa taptųsveikesne vieta ir įtikintų kitas šalis bei žemynus pasekti jos pavyzdžiu.

Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Mes balsavomeprieš pranešimą, nes nemanome, kad jis yra subalansuotas ir jame nėra paliestos svarbiosproblemos, susijusios su branduoline energetika.

Mes taip pat nemanome, kad lėšos, skirtos Sąjungos moksliniams tyrimams energetikossrityje, turėtų būti naudojamos naujų kartų reaktoriams atomo branduolio skilimui plėtoti.

Mes abejojame, ar iš iškastinių išteklių pagamintas sintetinis kuras, vandenilio dujos. gautosiš tos pačios kilmės energijos šaltinio ir branduolinė energija yra naudingi aplinkai, nes nėvienas iš šių energijos šaltinių nepasižymi ilgalaikiu tvarumu vertinant aplinkos arba tiekimopožiūriu.

Mes taip pat manome, kad iškastinio kuro turėtų būti palaipsniui atsisakyta, tačiau tai nėrapaminėta pranešime.

Mes manome, kad CO2 surinkimas gali būti puiki priemonė CO2 išmetimui sumažinti, betkitos energijos taupymo ir veiksmingumą skatinančios priemonės ir atsinaujinančiųenergijos šaltinių plėtra ilguoju laikotarpiu yra tvaresnė ir turėtų būti galutinis tikslas.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime yra įvairių teigiamų aspektų,įskaitant įprastinių energijos šaltinių vaidmens pripažinimą ir būtinybę jais pasinaudotigaminant energiją, atsivėrusias perspektyvas vėl naudoti branduolinio dalijimosi energijąir apribojimų naujoms akmens anglimi kūrenamoms elektrinėms panaikinimą.

Jame taip pat atveriamos galimybės vėl naudoti ir kasti akmens anglį ir raginama imtistarptautinio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomisšalimis, pvz., Kinija ir Indija. Be to, pranešime pabrėžiama endogeninių išteklių vertė realiauvertinamas atsinaujinančių energijos šaltinių įnašas. Jam išsakyta kritika dėl skystobiologinio kuro gamybos ir naudojimo ir pažymėta būtinybė šalims daugiau skatintimokslinius tyrimus energetikos srityje, ypač siekiant įveikti aplinkos ir branduoliniosaugumo problemas.

Vis dėlto jame yra ir neigiamų aspektų, pvz., didėjančios problemos naftos rinkoje susietostik su kontekstu ir epizodiniais dalykais, tačiau neatkreiptas dėmesys į strateginį aspektą– išteklių išeikvojimą, ir toliau ignoruojamas didelis iš šiukšlių gaunamo biometanopotencialas, nors įvairiose Europos šalyse jį bandoma įgyvendinti.

Dėl šios priežasties mes susilaikome.


David Martin (PSE), raštu . − Aš balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva dėl energetikosklausimų, kuriama išnagrinėta daug energijos efektyvumo, tiekimo ir išsaugojimo sričių.Aš nepritariau pakeitimams, skatinantiems branduolinę energiją: mano nuomone, turėtųbūti plėtojami tvarūs, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir moksliniai tyrimai bei plėtrapirmiausia turėtų būti sutelkta šiose srityse.

Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Iš esmės mes visi sutinkame, kad reikia didesnioenergijos efektyvumo ir racionalesnio energijos perdavimo ir kad svarbi atsinaujinančiųenergijos šaltinių plėtra. Vis dėlto atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas neturėtųbūti panaudotas kaip pretekstas nesąžiningai apriboti suverenias valstybių narių teisesįtraukus jį į ES Konstituciją. Pranešime šis punktas nėra visiškai aiškus, todėl jį būtinaatmesti.

nors atsinaujinantys energijos šaltiniai plečiasi, mes dar ilgus dešimtmečius būsimepriklausomi nuo įprastinių energijos šaltinių, todėl privalome užtikrinti, kad jie taptųpalankesni aplinkai. Vis dėlto ES vis dar prisirišusi prie branduolinės energetikos. Taiišryškėja ne tik skambiai ją apibūdinant kaip „aplinkai palankų energijos šaltinį“ – nors taiyra pasityčiojimas – bet ir skiriant dosnų finansavimą moksliniams tyrimams branduolinėsenergetikos srityje. Manau, kad mums nepavyko iš naujo apsvarstyti mūsų požiūrio, todėltai buvo dar viena priežastis atmesti balsavimui pateiktą pranešimą.

Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) H. Reulio pranešimas yra branduolinėspramonės atsiprašymas. Prieštaraujant sveikam protui, branduolinė energija vadinamaateities technologija. Šiai dinozauriškai didelę riziką keliančiai technologijai turėtų būtiskirta dar daugiau ES mokslinių tyrimų lėšų ir biudžeto išteklių.

Nepaisant pastarojo meto įvykių Vattenfall branduolinėse jėgainėse, dėmesys sutelktas įbranduolinės energijos plėtrą Europoje. Atsižvelgiant į šiuos incidentus ypač ciniška teigti,kad branduolinė energija tampa dar saugesnė. Vietoje investicijų į šią daug rūpesčių keliančiąenergijos formą nežinant, kaip išspręsti atliekų saugojimo klausimą, tikslu turėtų taptisocialinė ir ekologinė revoliucija.

tai reiškia, kad reikia sunaikinti privačias monopolijas branduolinėje pramonėje, skirtidaug lėšų atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir lokalizuoti energijos gamybą.Atsižvelgiant į tai, kad ypač branduolinės įmonės inicijavo naują kainų šuolį, būtina imtisskubių veiksmų. Pranešime atsispindi Europos branduolinės pramonės pelno interesai.Raginimas statyti naujas branduolines jėgaines Europoje yra nepriimtinas.

Teisinis pagrindas, pagal kurį neribotą laiką būtų skiriamas finansavimas, turėtų būtiįtvirtintas Reformų sutartyje. tai yra dar viena priežastis atmesti Sutartį. Kiekvienaspapildomas centas ES branduoliniam finansavimui yra per didelė suma. vienintelė tvarienergetikos politika yra energijos gamybos skatinimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių– saulės, vėjo ir vandens galios.

Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) šių metų pradžioje pateikusi Energetikos paketąEuropos Komisija pabrėžė būtinybę parengti technologinį veiksmų planą iškastiniam kuruiir išskyrė pagrindinį reikalavimą – laikytis pragmatiško požiūrio į branduolinę energiją.

Realybė yra nemaloni: pigios ir veiksmingos alternatyvos iškastiniam kurui nėra. tai reiškia,kad po 2020 m. šis kuras tebebus svarbiausia ES energetikos politikos dalis.

Todėl mes turime ieškoti naujų sprendimų energijos tiekimui išspręsti, atsižvelgdami į tai,kad būtina užtikrinti konkurencingumą, tvarumą ir tiekimo saugumą. Ypač svarbios visos


investicijos plėtoti naujas energijos technologijas, kurios būtų skirtos, pirma, sumažintipoveikį aplinkai ir padidinti esamų įrenginių saugumą ir, antra, plėtoti naujus energijosšaltinius ir užtikrinti veiksmingesnį ir saugesnį iškastinio kuro panaudojimą.

Būtina, kad valstybės narės ir ES sutelktų dėmesį į energetikos tyrimus – nuo veiksmingoenergijos šaltinių naudojimo iki naujų technologijų ir švaresnio esamų energijos šaltiniųnaudojimo, todėl aš balsavau už pranešimą.

Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už H. Reulio pranešimą dėl įprastiniųenergijos šaltinių ir energetikos technologijų.

Pranešime iškeltas labai svarbus klausimas, reikalaujantis plačių diskusijų Europos Sąjungoje– kad mums reikia bendros strategijos ir kad mes turėtume vystyti bendrą energetikospolitiką. Europos energetikos saugumo užtikrinimas yra prioritetinis klausimas, todėlteigiamai vertintinas Komisijos pasiūlymas 2008 m. pavasarį vyksiančiai Europos VadovųTarybai pateikti Strateginį energetikos technologijų planą.

Būdama pasaulio lyderė Europos Sąjunga taip pat privalo imtis vadovaujančio vaidmensvystant modernias energetikos technologijas ir išlaikant visus svarbiausius ekonomikos iraplinkos standartus.

Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Aš nusprendžiau balsuoti už pranešimą, nes ESbuvo surengtos neįprastai subalansuotos diskusijos dėl būtinybės įtraukti branduolinęenergetiką į būsimą Europos energijos šaltinių derinį. Pranešime pabrėžiama, kad „siekiantEuropoje vidurio laikotarpiu patenkinti svarbiausius energijos poreikius, būtina branduolinėenergija“ ir kad „branduolinė energija šiuo metu yra didžiausias mažai CO2 taršos sukeliantisenergijos šaltinis Europoje, ir pabrėžia jos potencialų vaidmenį kovojant su klimato kaita“.Dabar trečdalį ES energijos tiekimo sudaro branduolinė energija, kuri visada bus vienassvarbiausių energijos šaltinių daugelyje ES valstybių narių.

Gaila, kad keliant CO2 išmetimo klausimą, didesnis dėmesys nėra skiriamas branduolineienergijai. Jeigu norime patenkinti būsimus energijos poreikius, nepriklausydami nuoiškastinio kuro ir nedidindami CO2 išmetimo, bus ypač svarbu vystyti saugią naująbranduolinę energiją. Deja, branduolinė energija nėra įtraukta į sąrašą priemonių, kurioslaikomos realiomis siekiant iki 2020 m. įgyvendinti 20–30 proc. tikslą.

- Pranešimas: Ch. Davies (A6-0343/2007)

Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Šiandien mes iškėlėme automobilių pramonei užduotįplėtoti variklius, kurie sumažintų CO2 išmetimą iki mažiau nei 120 g/km. Dabar šis skaičiussiekia 157 g. Vis dėlto norėčiau įspėti džiūgaujančius dėl šio pasiūlymo, kad sumažintiišmetimą labai trukdo didėjantis bendras vairuotojų skaičius ir didelis skaičius vairuotojų,vairuojančių senus automobilius.

Dvigubas reklamos reguliavimas problemos neišspręs. Puikiai žinome, kad daugumažmonių pirkdami automobilį prioritetą teikia rentabilumui, o ne automobilio poveikiuiaplinkai. Išlaidos ir išmetimas taip pat auga įvedus didesnio automobilio saugumoreikalavimus.

Ponios ir ponai, kelių transporto išmetamo CO2 kiekis daug nesumažės, kol mažesnį poveikįaplinkai darantys ir mažiau eksploatavimo išlaidų reikalaujantys automobiliai nebus labiauprieinami. Todėl šiandien nedžiūgavau dėl pranešimo. Nei komiteto pranešimas, neiKomisijos strategija nėra pakankamai išsamūs dokumentai. Todėl aš parėmiau kitus


pasiūlymus, susijusius su baudomis, viršijus išmetimo ribas, ir ypač fiskalinėmispriemonėmis bei parama automobilių parkui atnaujinti.

Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Ką tik priimtas pranešimas dėl būsimos CO2 strategijosautomobiliams prisidės prie vienos prieštaringiausių diskusijų Europos Parlamente. Kalbamane tik apie aplinką ir ES piliečių sveikatų, bet ir apie svarbios pramonės konkurencingumą.Aš balsavau už pakeitimą, nes jis atspindi kompromisą tarp šių dviejų aspektų. Jameatkreipiamas dėmesys į aplinkos apsaugą ir nuorodai tinkami realūs terminai Europosautomobilių pramonei.

Automobilių reklama sudaro iki 20 proc. visos spausdintos žiniasklaidos leidėjų reklamosapyvartos. Įvedus privalomus reklamos reikalavimus, nurodytus pradiniame Ch. Davisopranešime, būtų pažeistas pagrindinis žodžio laisvės principas. Todėl aš balsavau užpakeitimus, kuriais iš pranešimo išbrauktos prieštaringos 26–41 dalys. Aš parėmiau PPE–DEpasiūlymą pakviesti automobilių gamintojus pasirašyti savanorišką veiklos kodeksą dėlautomobilių reklamos. Priėmus daugelį pakeitimų, per galutinį balsavimą aš balsavau užCh. Daviso pranešimą. Balsavimo rezultatai yra aiškus politinis signalas, kuriuo pritariamarengiamiems Europos teisės aktams dėl išmetamo CO2 sumažinimo.

Karin Scheele (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, vis dar yra teisės aktų, kuriaispasinaudodamas Parlamentas gali parodyti, kad jis rimtai vertina klimato apsaugą Europoje,todėl turime imtis pastangų, kad šie teisės aktai padėtų mums pasiekti visa, dėl ko šiandiennebuvo balsuota.

Gaila, kad 120 g/km apribojimas nebuvo įvestas nuo 2012 m. Praėjo daugiau nei dešimtmetų nuo to laiko, kai mūsų pramonė pažadėjo šį tikslą pasiekti pasitelkusi pasiūlytassavireguliavimo priemones, teigdama, kad toks požiūris bus geresnis ir veiksmingesnis.Būčiau apsidžiaugusi, jeigu Parlamentas šiandien būtų išsiuntęs aiškų klimato kaitospranešimą. Mes to nepadarėme.

Todėl aš taip pat balsavau prieš pranešimą, tikėdamasi, kad teisės aktuose parodysimedaugiau tvirtumo ir ryžto ir bus visiškai aišku, kad Europoje į klimato kaitos problemąžiūrima rimtai.

Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Aš balsavau prieš pranešimo pasiūlymą dėl Bendrijosstrategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės išmetamų CO2 dujų mažinimo, nors manomotyvai skiriasi nuo anksčiau paminėtų.

Balsavau prieš pasiūlymą todėl, kad jį priimdami nutolstame nuo integruoto požiūrio,įtvirtinto ankstesniuose strateginiuose dokumentuose, ir visą CO2 išmetimo sumažinimonaštą sukrauname Europos automobilių pramonei. Aš taip pat nepritariu raginimuiprivalomai skirti 20 proc. reklamos ploto. Jis pavojingai primena informacijos kampanijądėl žalingo rūkymo poveikio.

Toks požiūris paverčia CO2 išmetimo sumažinimą tam tikra dogma, kuriai ateityje tapusprivalomais teisės aktais sumažės mūsų konkurencingumas.

Christoph Konrad (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš Ch. Daviesopranešimą, nes, mano nuomone, priėmėme nepriimtiną ir nerealų sprendimą numatęvienodas automobilių CO2 veiksmingumo kategorijas.

Turėjo būti taikoma slankioji skalė, paremta dydžiu ir svoriu, kad būtų sudarytos vienodussąlygos gamintojams Europos Sąjungoje. Norėčiau pateikti pavyzdį: yra skirtumas, ar aš


šildaus visą namą, ar vieną kambarį. Todėl yra skirtumas. ar aš vairuoju didelį, ar mažąautomobilį. Dėl šios priežasties būtinas skirstymas ir slankioji skalė, kuri remtųsi svoriu.Gaila, kad nepasinaudojame šia galimybe, o priėmę tokį sprendimą – kurio aš neparėmiau– mes taip pat nepasinaudojome galimybe įtvirtinti būdą, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarpaplinkos ir pramonės interesų.

Kurt Joachim Lauk (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš Ch. Daviesopranešimą, nes priėmę pakeitimus mes vis dar labai atsiliekame nuo optimalaus variantosaugoti aplinką, skatinti užimtumą Europoje ir neužkrauti vartotojui per didelių kainų. Išesmės sprendimai buvo priimti užimtumo ir vartotojų sąskaita.

Tiksliau sakant, mes nutolome nuo integruoto požiūrio, būtino siekiant sukurti sąlygas,kad visi prisidėtų prie CO2 išmetimo mažinimo – ne tik automobilių gamintojai, bet ir kitųtransporto priemonių dalių gamintojai. Mes apleidome šį kelią. Be to, mes įtraukėme svorį,bet nepabaigėme jo skirstymo, kuris yra svarbus Europos konkurencingumui, nes didesniosvorio automobiliai yra naujovių lyderiai – naujovių,, kurių reikia Europai.

Nustatėme laiko apribojimus, kuriuos yra sunku arba brangu pasiekti, ir žengėme absurdiškąžingsnį neparaginę įvesti su CO2 susijusių mokesčių valstybėse narėse, todėl daug CO2

išmetantys seni automobiliai išliks rinkoje ir keliuose. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

Linda McAvan (PSE). – Gerb. pirmininke, norėčiau paminėti du dalykus. Pirmasis susijęssu procedūra, antrasis – su balsavimo sąrašu.

Dėl balsavimo sąrašo: pirma, nebuvo paminėta 3 dalis; antra, manau, turėtume dar kartąaptarti 52 ir 51 pakeitimus. 51 pakeitimas artimiausias pradiniam tekstui, todėl dėl joturėjo būti balsuojama pirmiausia. 52 pakeitimas yra labiausiai nutolęs, todėl dėl jo turėjobūti balsuota po 51 pakeitimo.

Norėčiau paprašyti, kad pirmininkas į tai atsižvelgtų, nes taip turėjo būti. Taigi, norėčiaugauti atsakymus į šiuos procedūrinius klausimus.

Antra, su šiuo klausimu susiję politiniai aspektai. Tai buvo pirmasis tikras balsavimas dėlklimato kaitos. Tai nėra teisės aktas – jie bus vėliau – tačiau neparemdamos Komisijospasiūlyto 2012 m. termino ALDE ir PPE–DE frakcijos, mano nuomone, neišlaikė pirmojoklimato kaitos testo ir žmonėms, pamačiusiems, kas šiandien čia įvyko, kils klausimas, armes rimtai žiūrime į įsipareigojimus sumažinti CO2, kuriuos prisiėmėme kovo mėn.

Mes kalbame apie aplinkos Europą. Norėdami, kad ji kada nors tokia taptų, turime priimtiteisės aktus.

Françoise Castex (PSE), raštu. – (FR) F. Castex balsavo už Ch. Daviso pranešimą dėllengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2

dujų mažinimo.

Nors Prancūzijoje įsigalėjęs Grenelle aplinkos forumo monopolis, Europos Sąjunga priėmėdar vieną aplinkos kokybei svarbų sprendimą – strategiją, skirtą sumažinti asmeniniųtransporto priemonių išmetamą CO2.

F. Castex džiaugiasi, kad Parlamentas paragino Europos automobilių pramonę užtikrinti,kad iki 2012 m. naujų automobilių išmetamas CO2 sudarytų ne daugiau kaip 120 g/km.

Ši Europos Parlamento Socialistų frakcijos narė iš Prancūzijos pasisako už CARS, nes pagalšią priemonę bus skiriamos finansinės bausmės gamintojams, kurie nesilaikys jiems skirtų


kvotų, ir suteikiami kreditai tiems gamintojams, kurie imsis iniciatyvos sumažinti išmetimądaugiau, nei nustatyta.

Charlotte Cederschiöld ir Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes balsavomeuž Ch. Daviso pranešimą dėl strategijos dėl automobilių išmetamų CO2 dujų mažinimo(A6-0343/07).

Siekiant sumažinti išmetamas CO2 dujas. prioritetas turėtų būti teikiamas sumažintiautomobilių išmetamą CO2. Svarbu rasti aplinkai palankesnes alternatyvas už naudojimąsiautomobiliais. Vis dėlto, mūsų nuomone, automobilių gamintojams turėtų būti suteiktagalimybė pasirinkti, kaip jie norėtų įgyvendinti politikų keliamus aplinkos tikslus. Teisėsaktuose neturėtų būti išsamiai nurodyta, kaip jie turėtų tai padaryti.

Mes taip pat nepritariame pranešėjo taisyklėms dėl reklamos, kurios yra nepagrįstos irriboja žodžio laisvę.

Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pranešimą.

19 proc. Bendrijoje išmetamo CO2 sudaro lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybostransporto priemonių išmetamas CO2. Europos Sąjunga privalo įgyvendinti ambicingą irrealų tikslą sumažinti visų į ES rinką patenkančių transporto priemonių vidutiniškaiišmetamo CO2 kiekį.

Kelių transporto poveikis oro kokybei privalo būti sumažintas, nes transporto priemoniųparkas palaipsniui atnaujinamas.

Džiaugiuosi, kad buvo patvirtinti Parlamento nustatyti terminai. Jeigu po 2011 m.automobilių pramonė imsis patikrinamų ir išmatuojamų veiksmų, 125 g/km tiksloįgyvendinimas iki 2015 m. man atrodo visiškai pagrįstas. Ši data sutampa su Euro VIišmetimo standartų įsigaliojimu.

Kad teisės aktai būtų veiksmingi, jie visų pirma turi būti realistiški, o pramonės politikojeaplinkos klausimai seniai užima svarbią vietą. Svarstant klimato kaitą, prioritetas turėtųbūti teikiamas bendram CO2 išmetimui sumažinti.

Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) Ch. Davieso pranešimas nusipelno palaikymo dėlpolitinio signalo, kurį jis perduoda. Visi sektoriai turės prisidėti sprendžiant klimato kaitosproblemą, įskaitant Europos automobilių pramonę. Todėl aš palaikau kompromisą iki2015 m. pasiekti 125g CO2/km tikslą.

Nyderlandams Ch. Daviso pranešimas svarbus dėl dar vieno neginčijamo aspekto. Dėlsveikatai žalingų dalelių problemos Nyderlandų ore būtina, kad Europos lygmeniu būtųimtasi priemonių pašalinti šios problemos šaltinį. Jeigu to nebus, teritorijose, kuriosetransportas intensyvus, pvz., Roterdamo uoste ir Šipholo oro uoste, mes nesugebėsimeįvykdyti esamų ir (arba) griežtesnių sveikatai žalingų dalelių normų.

Aš pasisakau už tai, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie aplinkai palankiusautomobilius, pvz., taip, kaip dabar informuojami apie šaldytuvus arba skalbimo mašinas,tačiau aš balsavau prieš pasiūlymą, kad įspėjantys pranešimai, kurie naudojami cigaretėms,būtų privalomi visuose automobilių pramonės reklamos ir marketingo pranešimuose.Reklamos ir marketingo srityse aš labiau pasitikiu savaiminiu reguliavimu nei Europosteisiniais įpareigojimais.


Erika Mann (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau prieš Ch. Davieso pranešimą dėl Bendrijosstrategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemoniųišmetamų CO2 dujų mažinimo. Per tiesioginį balsavimą plenarinėje sesijoje aš balsavau užpranešimą, tačiau vėliau raštu savo balsą atsiėmiau, kaip nurodyta 2007 m. spalio 25 d.Parlamento įrašuose.

Mano nuomone, pranešimas yra labai vienašališkas ir tinkamai neatsižvelgia į Vokietijosautomobilių pramonės poreikius bei aplinkos problemas.

Pvz., pranešime neišskiriamos įvairios transporto priemonių svorio kategorijos, todėlautomobilių gamintojams keliami nerealūs reikalavimai.

Reklamos srityje vis labiau lyginami tabako produktų ir automobilių žymėjimo poreikiai.

Pranešėjas (Ch. Daviesas, anglų žaliasis liberalas) tik pačioje pranešimo svarstymo pabaigojebuvo pasiruošęs padaryti kompromisą dėl vieno aspekto. Bet tada jau buvo per vėlu parengtiprotingą Parlamento rekomendaciją, kuri būtų sulaukusi visų frakcijų paramos.

David Martin (PSE), raštu . − Aš balsavau už originalią pranešimo versiją, kurioje pasiūlytigriežti išmetimo apribojimai – 120 g CO2 /km iki 2012 m. Deja, pasiūlymas EP narių toriųir liberalų buvo sušvelnintas, padidinti išmetimo apribojimai ir suteiktas ilgesnis palaipsnioįvedimo laikotarpis. Strategija yra gera, gaila, kad ji buvo be reikalo susilpninta.

Tokia Saïfi (PPE-DE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas priėmė Bendrijos strategiją dėllengvųjų automobilių išmetamų CO2 dujų mažinimo ir aš labai tuo džiaugiuosi.

Ši iniciatyva leis mums sumažinti CO2 dujų išmetimą ir prisidėti įgyvendinant bendrus ESaplinkos ir energijos saugumo tikslus. Vis dėlto aš manau, kad šiuo balsavimu buvo galimaperduoti ambicingesnį pranešimą Komisijai ir tarptautinei bendruomenei.

120 g/km CO2 išmetimo riba pirmą kartą buvo nustatyta 1995 m. kaip įvykdomas tikslasautomobilių pramonei. Praėjus 12 metų jo įgyvendinimui vis dar priešinamasi, norstechnologijų pažanga leidžia sumažinti CO2 išmetimą daugiau nei prieš dešimtį metų.

Pasitenkindamas didžiausia privaloma 125 g/km CO2 išmetimo riba Parlamentas nedarodidelio žingsnio į priekį. Dėl šios priežasties aš balsavau prieš 42 ir 52 pakeitimus, nes jųtikslai, įvardyti kaip protingi ir realistiški, yra tiesiog nuosaikūs.

Dabar, kai vartotojas tampa ypač jautrus motorinių transporto priemonių taršai, bet kokiospriemonės, skirtos sumažinti jų išmetamo CO2 kiekį, bus naudingos automobilių pramonei,vartotojui ir planetai.

Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš balsavau už pasiūlymus įvesti vidutinesprivalomas išmetimo ribas, tačiau padariau tai su nedideliu susirūpinimu. Manau, būtųgeriau taikyti slankiąją skalę, paremtą transporto priemonės dydžiu ir svoriu.

Nors esu linkusi pasisakyti už savanoriškus pramonės įsipareigojimus, manau, kad privalomiteisiniai įpareigojimai automobilių pramonei yra būtini: patirtis parodė, kad savanoriškiįsipareigojimai šioje pramonės šakoje yra pasmerkti žlugti.

Visi žinome, kad 1990–2004 m. 25 ES valstybėse narėse šiltnamio efektą sukeliančių dujųkiekis buvo sumažintas 5 proc. Tačiau ne kelių transporte: šiame sektoriuje jis išaugo26 proc. Todėl būtina imtis skubių veiksmų šioje srityje, o automobilių pramonė turiprisidėti prie išmetamų dujų kiekio sumažinimo.


2012 m., pasirinkti ribai įvesti, buvo kritikuojami dėl to, kad palaipsnio įtraukimolaikotarpis yra per trumpas. Vis dėlto diskusijos dėl šios datos vyko daug metų, ir pramonėseniai žinojo, ko tikėtis.

Vis dėlto visada privalome atsižvelgti į būtinybė išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkos interesųir automobilių pramonės interesų, nes jie susiję su darbo vietų ir konkurencingumointeresais Europos Sąjungoje. Ši pramonė klesti ir yra svarbi ES. Neturėdami klestinčiųpramonės šakų, neturėsime pinigų aplinkos programoms!

- Pranešimas: S. Wagenknecht (A6-0391/2007)

Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Iki šiol ES senbuvės sugebėjo susitarti tik dėlnetiesioginių mokesčių – akcizo ir PVM – suderinimo, nustatant minimalų dydį, su gausybePVM išimčių. Abejotina, ar minimalus akcizas, pavyzdžiui, kurui, didina ekonomikoskonkurencingumą. Jis greičiau įtakoja kainų augimą ir vartojimo mažėjimą, ypač kylantpasaulinėms kainoms, energetinių išteklių kainoms. Siūlymas suderinti akcizus tapsnepakeliama našta naujoms valstybėms narėms.

Komisijos pasiūlymas sukurti bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę būtųlabiau tikęs senųjų 15-os valstybių narių ekonomikoms, turinčioms panašų išsivystymolygį. Toks pasiūlymas yra pirmas žingsnis link pelno mokesčio suvienodinimo. Didžiausianašta vėl teks naujųjų valstybių silpnesnėms ekonomikoms. Iš jų bus atimta galimybėpasinaudojant mokesčių konkurencija paspartinti ekonomikos augimą ir pasivyti senbuviųpragyvenimo lygį.

Aš balsavau prieš pranešimą, kaip nesavalaikį, nežiūrint į pakeitimus.

Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. – (SV) Mes, Švedijossocialdemokratai, visų pirma manome, kad mokesčių politika turėtų būti nacionalinisklausimas.

Pranešime taip pat pabrėžiamas valstybių narių fiskalinis suverenitetas.

Mes pasirinkome balsuoti už pranešimą, nes jame pabrėžiamas valstybių narių mokesčiųpolitikos vaidmuo užimtumo, gerovės ir aplinkos srityse, taip pat užtikrinant gerą vidausrinkos veikimą.

Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Aš pritariu Žaliųjų/Europos laisvojo aljansopateiktam 20 pakeitimui, kuriuo siekiama išbraukti S. Wagenknecht pranešimo 17 dalį,kurioje kalbama apie mokesčių indėlį į Lisabonos strategiją.

Aš pritariu, kad siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą reikia imtis visų priemonių,kurios prisidėtų prie fiskalinio suderinamumo Europos Sąjungoje.

Nors mokesčiai tebepriklauso nacionalinei kompetencijai, tapo akivaizdu, kad mesprivalome užtikrinti minimalų fiskalinį koordinavimą tarp valstybių narių. Dėl šiospriežasties srityse, susijusiose su netiesioginiais mokesčiais Komisija palaipsniui įvedėminimalų akcizo mokesčio tarifą, kad sumažėtų iškreipta konkurencija.

Bet pranešimo, dėl kurio šiandien vyksta balsavimas, 17 dalyje šia sistemą siekiamaapsvarstyti iš naujo ir pakeisti ją elgesio kodeksu.

Nemanau, kad jo užtektų „paraginti“ valstybes nares koordinuoti netiesioginius mokesčius.Be to, aš manau, kad toks elgesio kodeksas būtų dar mažiau veiksmingas akcizo mokesčio


srityse“ tikėtina, kad kiltų dar daugiau pagundų nesilaikyti ES taisyklių ir praktikos, ir šiojesrityje atsirastų apgailėtina nesąžininga konkurencija.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes balsavome prieš galutinį tekstą, nes jamelaikomasi ekonomikos ir finansų grupių gynybos pozicijos – tai pažymėjusi pranešėjaišbraukė savo vardą iš pranešimo prieš galutinį balsavimą ir paragino jį atmesti. Rezoliucijojesiekiama palengvinti taisykles ir procedūras, kad didelės įmonės galėtų lengvai patekti įįvairias rinkas ir gauti didžiausias pajamas susidūrusios su mažiausiomis kliūtimis visosevalstybėse narėse.

Be to, mes manome, kad visose diskusijose šiuo klausimu būtina gerbti valstybių nariųfiskalinį suverenitetą formuojant savo fiskalinę politiką. Dabar to nebuvo. Bendra Europosfiskalinė politika, skatinanti „mokesčių konkurenciją“, būtų naudinga tik stambiausiamEuropos ir tarptautiniam kapitalui.

Turimi duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų labai sumažėjo vidutinis įmoniųpelno mokestis, nors pajamų mokestis beveik nesikeitė.

Mes apgailestaujame, kad pranešėjos pateikti pasiūlymai, kuriuose buvo pabrėžtas mokesčiųperskirstymo potencialas ir atkreiptas dėmesys į mokesčių naštos perkėlimą nuo dideliųpajamų prie mažesnių pajamų, į galutinį tekstą nebuvo įtraukti.

Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) June List griežtai nepritariašiam pranešimui, kuriuo siekiama priartėti prie bendros ES mokesčių ir muitų politikos.

Mus stebina, kad šiandien Europos Parlamentas priima sprendimus dėl klausimų, kuriemsnėra bendros politikos. Ne ES turi priimti sprendimus mokesčių klausimais ir skubiai ragintivalstybes nares suderinti nacionalinius mokesčius. Be to, visiškai neprotinga bandyti įvestiBendrijos mokestį.

Pranešime taip pat parodyta, kaip Lisabonos strategija atveria duris ES imtis naujų politikossričių per supranacionalizmą, naujus projektus, po kurių seks didesnės išlaidos.

June List balsuoja prieš šį pranešimą, nes sprendimai dėl mokesčių turi būti priimamisuvereniai valstybėse narėse.

Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Pranešimas dėl mokesčių ir muitų politikos indėlioį Lisabonos strategiją, dėl kurio balsuota Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, yrapriimtinas kompromisas tarp Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europosdemokratų frakcijos ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, todėl aš jį palaikau.Aš taip pat džiaugiuosi, kad šią pusiausvyrą pavyko išsaugoti per balsavimą plenarinėjesesijoje.

Man svarbiausia yra pranešimo 4 dalis, kurioje pabrėžiama sveikos mokesčių konkurencijosEuropos Sąjungoje nauda. Jeigu mes tikrai norime įgyvendinti ekonomikos augimo iružimtumo tikslus, nurodytus Lisabonos strategijoje, privalome įsitikinti, kad įmonėmsneužkraunama per didelė mokesčių našta, nes jos sukuria darbo vietas. Be to, tiesiogiaiarba netiesiogiai mes negalime užkrauti per didelės mokesčių naštos darbdaviams irvartotojams, nes jie labai prisideda prie augimo.

Mokesčių konkurencija priverčia Sąjungos valstybes nares apriboti fiskalinius poreikius irveiksmingiau valdyti viešąsias išlaidas, todėl ji labai naudinga mokesčių mokėtojui.


Bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčio bazė – dar viena prieštaringa pranešimotema – mano nuomone, taps fiskalinės politikos koordinavimo priemone, padėsiančiaEuropos įmonių pelno mokesčiui tapti veiksmingesniu ir mažiau biurokratišku.

Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu . – (EL) Mokesčių politika skirta perskirstytipajamas kapitalo naudai. Ja naudojasi visos centro dešiniosios ir centro kairiosiosvyriausybės ir ji valdo ES kapitalą.

Bendra mokesčių politika nėra įgyvendinta dėl imperialistų tarpusavio konfliktų. Vis dėltonet jeigu tokia politika būtų, kapitalas toliau didintų savo pelningumą paprastų žmoniųpajamų ir poreikių sąskaita.

Dėl nemažėjančios konkurencijos kapitalas lengvai juda iš šalių, kuriose mokesčiai dideli,į tas, kuriose jie mažesni. Visose valstybėse narėse įmonių pelno mokestis mažėja fiziniųasmenų pajamų mokesčio sąskaita.

Vis dėlto darbo pajamų mokestis išlieka tas pats, nors netiesioginiai mokesčiai ir PVMišaugo, padidindami nelygybę ir atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių. EBPO duomenys,rodo, kad 2006 m. netiesioginiai PVM mokesčiai padidėjo iki 6,9 proc. BVP. Taigi, kapitalomokesčių našta mažėja ir per netiesioginius mokesčius yra perkeliama darbuotojams.

Tai vyksta ir Graikijoje: įmonių pelno mokestis buvo sumažintas 10 proc., o PVM padidėjo1 proc. ir vėliau padidės 2 proc.

Tai yra kapitalizmo barbariškumas, dėl kurio atsiranda nelygybė ir daugelis žmonių susiduriasu skurdu. Mes turime jį sustabdyti.

Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu . − Nors pranešime esama kelių teigiamų dalykų,susijusių su sąžiningesniu mokesčių naštos paskirstymu, aš negaliu palaikyti didesnioEuropos Sąjungos vaidmens mokesčių srityje, kuris keltų grėsmę valstybių nariųekonomikos suverenitetui.

Gay Mitchell (PPE-DE), raštu . − Fine Gael delegacija Europos Parlamente nusprendėneparemti pranešimo per galutinį balsavimą dėl daugėjančių nuorodų į CCCTB ir kitussusijusius dalykus.

Mes pritariame Lisabonos darbotvarkei ir pasisakome už pranešimą, kuriame būtų pripažintiteigiami mažesnių mokesčių aspektai ir mokesčių konkurencijos nauda, bet nesutinkamesu ES institucijų teise kištis į valstybių narių, priklausančių euro zonai, pvz., Airijos, teises.Palūkanų normas nustato ECB, o Augimo ir stabilumo pakte nurodyti skolinimosi irinfliacijos reikalavimai. Todėl mokesčių politika pagal Sutartį yra viena valstybėms narėmslikusių priemonių ir turi būti saugoma.

Peter Skinner (PSE), raštu . − Yra daug būdų, kaip fiskalinės politika Europos Sąjungojegalėtų prisidėti prie geresnių Lisabonos strategijos išvadų. Trumpiau tariant, sveikintinassmulkiojo verslo augimo skatinimas ir darbo vietų kūrimas, taip pat aplinkos klausimai.Valstybės narės pačios turi imtis ir įgyvendinti šiuos dalykus – tai jų kompetencija.

Konsolidavus mokesčių bazės ES lygmeniu pranešėjos paminėtų skirtumų neatsiras. EPDPmano, kad daugelį gerų dalykų siekiant Lisabonos tikslų gali įgyvendinti valstybės narės,o ne ES.

Sahra Wagenknecht (GUE/NGL), raštu. − (DE) Per šios dienos balsavimą EuroposParlamentas parodė, kad dauguma jo narių pasisako už mokesčių politiką, kuri atitinka


svarbiausiųjų dešimties tūkstančių interesus ir yra žalinga didžiajai daugumai EuroposSąjungoje gyvenančių žmonių. Nors kai kurie mano pasiūlymai buvo priimti – juk nėvienas nenorėtų atvirai paremti priežasties, dėl kurios išaugs PVM, padidės uždirbamųpajamų mokesčiai ir bus geresnės mokesčių dempingo galimybės Europos Sąjungoje –dauguma narių atmetė pasiūlymus padidinti turto ir finansinių sandorių mokesčius irapriboti mokesčių dempingą sukuriant bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę.

Galutinis pranešimas po atskirų balsavimų labai nutolo nuo mano pradinio projekto, okai kurie jo aspektai dar labiau išsiskyrė pranešime, dėl kurio sutarta Ekonomikos ir pinigųpolitikos komitete, todėl aš buvau priversta išbraukti savo vardą iš pranešimo ir paragintinarius balsuoti prieš jį per galutinį balsavimą. Džiaugiuosi kad svarbios Europos ParlamentoSocialistų frakcijos dalys taip pat negalėjo pritarti galutinei pranešimo versijai – tai parodėbalsavimas.

Šiandien Europos Parlamentas nepasinaudojo galimybe atkreipti dėmesį į raginimus vykdytiteisingesnę ir socialiai suderintą mokesčių politiką ir priimti tai kaip aiškią EuroposParlamento poziciją. Deja, Europos Parlamento dauguma neginčijamai vėl patvirtino, kadES politika krypsta neteisinga linkme.

Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien aš parėmiau pranešimą dėl mokesčiųpolitikos indėlio į Lisabonos procesą. Aš pasisakau už sveiką mokesčių konkurenciją irbendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę tarptautinėms įmonėms, nesuderinantmokesčių lygio ir suteikiant galimybę visoms valstybėms narėms tokios bazės atsisakyti,jeigu jos to norėtų. Taip pat svarbu nustatyti valstybių narių suverenitetą mokesčių srityje.Aš taip pat nepritariu bandymams siekti ES mokesčio.

- Pranešimas: K. -H. Florenz (A6-0336/2007)

Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Aš žaviuosi ir gerbiu kai kurių šalių ryžtą įvestidraudimą rūkyti net tik įstaigose ir visose darbo vietose, bet ir restoranuose, baruose irklubuose. Yra atliktos poveikio ekonomikai studijos, kurios nepatvirtino restoranų savininkųnuogąstavimų dėl pajamų praradimo. Mes taip pat žinome, kad kvėpavimo takų vėžiniųsusirgimų ir kitų ligų gydymas kainuoja apie 50 mln. EUR.

Įvedus draudimą rūkyti, Škotijoje žmonių, paguldytų į ligonines su miokarditu, skaičiussumažėjo beveik 20 proc. Rūkančių moterų ir moterų, kurios per nėštumą susidūrė supasyviu rūkymu, vaikai gimsta neišnešioti ir mažesnio svorio. Raginu Europos Sąjungosvalstybes nares, įskaitant mano šalį, nedelsiant parengti veiksmingus įstatymus, kurieuždraustų rūkyti darbo vietose ir restoranuose, ir imtis veiksmingų priemonių sumažintibendrą tabako sunaudojimą.

Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Balsuodama dėl šio pranešimo, aš norėčiaupabrėžti jo svarbą Europos piliečių ir visos Europos Sąjungos ateičiai. Pritariu strateginiampožiūriui į rūkymo, įskaitant pasyvų rūkymą, problemą ir pasiūlymui dėl konkrečių irskubių veiksmų, skirtų kovai su rūkymu ir jo neigiamomis pasekmėmis Europos Sąjungoslygmeniu. Taip pat esu įsitikinusi, kad į strateginį šios problemos požiūrį kaip labai svarbusjo elementas turėtų būti įtraukta rūkymo prevencijos politika ir išvystyta tikra švietimoapie rūkymą sistema. Tikrovė yra akivaizdi; susipažinimo su rūkymo pasekmėmis poreikisyra akivaizdus ir jis auga visoje Europos visuomenėje. Ne mažiau svarbu sutelkti prevencijospastangas į vaikų ir jaunimo švietimą, taip pat į išankstinį jų tėvų švietimą, siekiant užtikrintiEuropą be tabako dūmų ateities kartoms.


Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau paaiškinti savo balsavimądėl K.–H. Florenzo pranešimo dėl kovos su nerimą keliančiu priklausomybės nuo nikotinofenomenu. Norėčiau pabrėžti, kad balsavau už šį pranešimą, nors pasisakau už rūkoriųlaisvę ir esu pliuralizmo gynėjas. Vis dėlto neigiamų pasyvaus rūkymo, t. y. rūkančiųjųbuvimo šalia nerūkančiųjų, pasekmių problema kelia labai didelį nerimą. Parlamentuipakanka priminti, kad 650 000 žmonių mirčių kasmet yra susijusios su rūkymu. Į šį skaičiųpatenka 80 000 pasyvių rūkorių, kai kurie iš jų yra vaikai. Dėl šios priežasties turime įvestitam tikrų asmenų laisvės suvaržymus, kad būtų išvengta mirčių.

Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad esupatenkintas šiuo pranešimu. Puiku, kad mes pagaliau priimame aiškią poziciją prieš pasyvųrūkymą.

Aš balsavau už šį pranešimą, nes dabar pats laikas imtis veiksmų Europos Sąjungoslygmeniu, kad žmonės būtų apsaugoti nuo tabako dūmų keliamo pavojaus. Jau paminėtaanksčiau, kad kasmet dėl rūkymo pasekmių miršta 650 000 žmonių. Metas imtis veiksmų.

Nors aš palaikau pasiūlymą, žinau, kad bus sunku jį praktiškai įgyvendinti visose šalyse. Į11 straipsnį įtraukta nuostata, kad visoje ES turi būti uždraustas rūkymas asmeniniuoseautomobiliuose, jeigu juose yra nepilnamečių. Tai yra geras siekis, bet mes privalomeapsvarstyti, kaip jį būtų galima prižiūrėti. Aplinka be tabako dūmų yra siektinas tikslas,bet ateityje turėsime skirti daugiau dėmesio įsitikinti, kad mūsų veiksmai yra protingi irkad galima prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų.

Christoph Konrad (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mes visi žinome,kad rūkymas kenkia mūsų sveikatai. Vis dėlto aš balsavau prieš pranešimą dėl Europos betabako dūmų atsižvelgdamas į tai, kad valstybės veiksmai nė vienoje srityje nėra tokiesėkmingi, kaip kovoje su rūkymu viešose vietose. ES valstybės narės, įskaitant mus,uždrausdamos rūkyti neregėtu mastu kišasi į piliečių asmeninius įpročius.

Susidūrėme su valstybės remiama draudimo politika, skirta išmokyti žmones pakeisti savoįpročius. Pranešime tai aiškiai pasakyta. Vieningumas – arba, kaip šiandien – virtualusvieningumas neužtikrina laisvės. Priešingai: iš esmės – ir mes turėtume tai pripažinti –laisvė susijusi su galimybe nesilaikyti normų. Sukilo suinteresuoti piliečiai, mes turimevalstybę – auklę, o visi, kurie yra su tuo susiję ir tai palaiko, mano, kad tai neturi niekobendra su laisve. Bet jie klysta!

Renate Sommer (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš taip pat balsavau prieš pranešimądėl Europos be tabako dūmų, nors taip tapsiu to, kas prilygsta raganų medžioklei, aukanet pačiame Parlamente. Dėl šios priežasties daug Parlamento narių neišdrįso balsuoti priešpranešimą, nors jiems tokia auklės politika nepriimtina.

Žinoma, aš pasisakau už nerūkančiųjų, vaikų ir jaunimo apsaugą, bet šiuo atveju kylapavojus pačiam principui. Visų pirma sveikatos politikos kompetencija priklauso ne mums,bet valstybėms narėms. Vis kita yra subsidiarumo pažeidimas ir sugalvota kompetencijaES lygmeniu. Antra, mums jau gana! Mums jau gana, ponios ir ponai! Daug metų ES kariavosu rūkoriais, alkoholiu ir nutukimu Europoje, akivaizdžiai remdamasi prielaida, kad mūsųpiliečiai yra kvailiai ir reikia priimti teisės aktus, kurie atliktų auklės funkciją. Būtent tamaš nepritariu.

Piliečiai, kuriems aš atstovauju, nėra kvailiai. Draudimo politika visada duoda priešingusrezultatus ir mano darbas yra atstovauti žmonėms, o ne būti jų aukle.


Daniel Hannan (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, rūkymas yra toji problema, kuriai labaireikia subsidiarumo. Nekreipkime dėmesio į veidmainystes, susijusias su tabako auginimosubsidijavimu Europos Sąjungoje ir bausmėmis už jo vartojimą. Ignoruokime dvigubusstandartus, atsirandančius ribojant rūkymą ES ir skatinant jų už Sąjungos ribų. Geriausutelkime dėmesį į svarbesnį klausimą – ką bendra tai turi su Briuseliu.

Teisinis ir fiskalinis tabako statusas yra nacionalinė prerogatyva, bet klausimas, kur ir kadames galėtume jo įsigyti turėtų būti sprendžiamas dar konkretesnėje vietoje, t. y. privačiojeerdvėje tai turėtų nuspręsti tos erdvės savininkas, o viešoje erdvėje – vietos valdžiosinstitucijos. Jis neturėtų būti susijęs su nacionalinėmis vyriausybėmis ir ypač EuroposSąjunga. Subsidiarumas, kolegos – ar jį dar prisimenate?

Marcin Libicki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, per šį posėdį mes svarstėmeK.–H. Florenzo pranešimą dėl teisės rūkyti cigaretes apribojimo. Balsavau prieš šį pranešimą,nes manau, kad apribojimai turi būti taikomi tik tada, kai rūkymas kenkia kitiems žmonėms.Vis dėlto mes negalime uždrausti žmonėms save žaloti, jeigu jie to nori. Tai prilygstakišimuisi į asmens teises, kurios yra daug platesnės nei darbuotojo teisės. Klausimas dėl sugydymu susijusių išlaidų yra svarbus, tačiau jis visų pirma yra atsakingųjų už kitų draudimąproblema. Būtų galima padidinti tarifus rūkantiesiems, kad jie padengtų gydymo išlaidas.Svarbu paminėti ir kitą aspektą, t. y. subsidiarumą. Prieš mane pasisakę nariai jį minėjo iraš visiškai sutinku, kad šis klausimas, turintis didelių trūkumų, priskirtinas ne EuroposSąjungos, bet nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai.

Daniel Caspary (PPE-DE), raštu. − (DE) Pritariu visoms priemonėms, kurių imasi valstybėsnarės informuodamos piliečius apie rūkymo keliamą pavojų. Mano nuomone, visos šiuospriemonės priklauso valstybių narių, o ne Europos Sąjungos, kompetencijai.

Todėl per galutinį balsavimą aš atmečiau K. -H. Florenzo pranešimą.

Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už K.–H. Florenzo pranešimą dėl Žaliosiosknygos „Europa be tabako dūmų: politikos alternatyvos ES mastu“. nes, mano nuomone,būtina imtis reikalingų veiksmų ir sumažinti mirčių ir rimtų ligų dėl tabako dūmų skaičių.

Todėl aš pasisakau už tai, kad Komisija būtų paraginta iš dalies pakeisti Direktyvą2001/37/EB dėl tabako gaminių ir, atsižvelgiant į naujus mokslo pasiekimus, peržiūrėtitaisykles dėl priedų ir kitų medžiagų, visų pirma kancerogeninių, mutageninių arba toksiškųpriedų, naudojimo šiuose gaminiuose.

Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Strasbūras nėra Kumas, o Europos Parlamentasnėra „aukščiausiasis vadovas“, kuris buvo atsiųstas įvykdyti teisingumą Sąjungoje. Visižino, kad rūkymas kenkia sveikatai, Tačiau pats gyvenimas yra pavojingas, nes jis visadabaigiasi mirtimi. Aš gyvenime niekada nerūkiau.

Nors man nekelia pasipiktinimo, kad kai kurie suaugusieji yra pasiryžę rizikuoti, aš negaliuliautis stebėjęsis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ajatolųpastangomis atversti žmones į kitą tikėjimą. Rengdami vieną po kito pranešimus savoiniciatyva, jie siekia „išgelbėti planetą“, padarydami žalą žmonėms ir jų silpnybėms. Ašnepritariu šiems fanatikams.

Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Esu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maistosaugos komiteto narė ir nerūkančioji, kuri puikiai žino, kiek daug neigiamų pasekmiųsukelia cigaretės rūkymas tiesiogiai supančiai aplinkai, todėl aš džiaugiuosi K.–H. Florenzopranešimu „Europa be tabako dūmų“.


Aš manau, kad Europos Parlamentui tikslinga pačiam paskelbti tvirtą ir aiškų pranešimąvisiems ES piliečiams ir valstybėms narėms, kuriame būtų nurodyta, kad mes nenorimematyti rūkančiųjų viešose vietose, t. y. restoranuose, baruose ir viešajame transporte. Mesypač nenorime matyti rūkančiųjų darbo vietose.

Mes taip pat raginame imtis griežtesnių priemonių prieš cigarečių pardavimąnepilnamečiams. Be to, aš manau, kad pradėjus taikyti apribojimus turėtų būti surengtaplati informavimo kampanija, kuri apimtų ne tik žalingą rūkymo poveikį. Žalingas rūkymopoveikis visiems gerai žinomas, tačiau turėtų būti paaiškinta, kad nerūkančiųjų teisė gyventinerūkymo aplinkoje negali priklausyti arba būti apribota rūkančiųjų, norinčių įgyvendintisavo teisę rūkyti nerūkančiųjų sąskaita.

Norėdami, kad mūsų kreipimasis dėl Europos be tabako dūmų duotų rezultatų, mes,Europos Parlamento nariai, turėtume tapti pavyzdžiu ir neberūkyti savo darbo vietoje. Taireiškia – jokio rūkymo visose Parlamento patalpose.

Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuosiekiama ne tik paremti valstybes nares, taikančias griežtas priemones kovoje supriklausomybe nuo tabako, bet ir skatinti geresnę visuomenės sveikatą.

Tabako dūmai yra pagrindinis oro taršos šaltinis, be to, dėl cigaretėse esančių chemikalųkyla didelė grėsmė ir rūkantiesiems, ir nerūkantiesiems. Tai ypač aktualu uždarose erdvėse,pvz., darbo vietoje, baruose ir restoranuose. Todėl man atrodo labai svarbu, kad mes aiškiaiuždraustume rūkymą tokiose vietose.

Tačiau griežtų teisės aktų, skirtų maksimaliai apsaugoti mūsų piliečių sveikatą, nebusįmanoma veiksmingai įgyvendinti nesiėmus realių pastangų įspėti ir informuoti visuomenęapie riziką, susijusią su tabako vartojimu. Aš taip pat pritariu ketinimams, susijusiems sutiesioginėmis informavimo kampanijomis, kurios skirtos tam tikroms grupės, visų pirmajaunimui, nėščiosioms ir tėvams.

Galiausiai aš gailiuosi, kad buvo priimtas pakeitimas, raginantis Komisiją ištirti sveikatosriziką, susijusią su kramtomuoju tabaku, ir jo poveikį cigarečių vartojimui. Aš manau, kadšiame pranešime toks prašymas netinka, nes kramtomojo tabako keliama sveikatos rizika,t. y. liežuvio vėžys ir pan., yra plačiai pripažinta.

David Martin (PSE), raštu . − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriame nurodyti būdai, skirtitabako dūmų žalai sumažinti Europos Sąjungoje. Jame nėra raginama priimti ES teisėsaktus, tačiau valstybės narės raginamos per du metus įvesti visapusį draudimą rūkyti. JKtoks draudimas jau įvestas, tačiau atsižvelgdamas į tabako žalą aš pritariu, kad jis būtųtaikomas visoje ES.

Andreas Mölzer (ITS), raštu. − (DE) Draudimas rūkyti neabejotinai atitinka visuomenėssveikatos interesus, todėl viešose patalpose yra sveikintinas. Jis taip pat tinka apsaugotivaikus ir jaunimą. Tačiau šioms grupėms būtų daug naudingiau, jeigu žmonės taptų gerupavyzdžiu ir paremtų esamas prieš rūkymą nukreiptas kampanijas. Vis dėlto EuroposSąjunga veidmainiauja bandydama nurodyti visoms valstybėms narėms įvesti draudimąrūkyti, nors pati nesugebėjo pasiekti sutarimo dėl priemonių šiuose Rūmuose.

Mūsų demokratijos sistema ir šiuolaikiškas požiūris į gyvenimą remiasi laisve rinktis, todėllogiška šį principą taikyti rūkymui. Jeigu gyventojų dauguma pasisako už draudimą rūkytirestoranuose, jis bus įgyvendintas arba per trumpąjį, arba per ilgąjį laikotarpį. Žmonės jauyra linkę mesti rūkyti, todėl laikantis suvereniteto principo kiekvienai šaliai turi būti palikta


galimybė nuspręsti, ar draudimas rūkyti, pvz., restoranuose yra reikalingas ir kokio pobūdžiojis turėtų būti.

Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu . – (EL) Aš parėmiau K.–H. Florenzopranešimą dėl Žaliosios knygos „Europa be tabako dūmų“. Aš manau, kad jis prisidės prieasmens sveikatos apsaugos ir padės labai sumažinti neigiamą rūkymo poveikį jaunimui irchroniškiems rūkoriams. Jis padės tai pasiekti paskatindamas nedelsiant uždraustipriklausomybę skatinančius priedus ir imtis prevencinių priemonių Europos ir valstybiųnarių lygmeniu.

Catherine Stihler (PSE), raštu . − Aš tvirtai palaikau draudimą rūkyti viešose vietose,kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir išvengta pasyvaus rūkymo pavojų.

Draudimas rūkyti viešose vietose Škotijoje jau veikia 19 mėnesių ir duomenys rodo, kadįvedus draudimą rūkyti 20 proc. sumažėjo patekusiųjų į ligoninę dėl širdies smūgio.

Taigi, draudimas rūkyti išgelbėjo gyvybes ir buvo veiksmingas skatinant geresnę škotųsveikatą. Labai laukiu, kada jis bus įgyvendintas likusioje Europoje.

Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už K.–H. Florenzo pranešimą „Europabe tabako dūmų“.

Tabako dūmai yra labai žalinga medžiaga. Juos sudaro tūkstančiai cheminių medžiagų,įskaitant daugiau nei 250 kancerogeninių ir toksiškų sudedamųjų dalių. Net mažiausiasšių medžiagų kiekis gali prisidėti prie auglių vystymosi. Tabako dūmų dalelės uždaroseerdvėse nusėda ilgam ir sukelia oro taršą, su kuria net veiksmingiausios ventiliavimosistemos negali sėkmingai susidoroti.

Tūkstančiai žmonių Europos Sąjungoje miršta kasmet dėl pasyvaus rūkymo. Šių mirčiųbūtų galima išvengti. Kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui turi būti sudarytos sąlygosgyventi ir dirbti aplinkoje be tabako dūmų. Tai ypač pasakytina apie viešąsias institucijasir patalpas. 70 proc. Europos Sąjungos gyventojų nerūko. Privalome į tai atsižvelgti iružtikrinti, kad šie žmonės galėtų gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B6-0376/2007

Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Aš balsavau prieš pranešimą, nes jame tiesiogiaineatsispindi Europos Sąjungos poziciją Turkijos atžvilgiu. Būtina visiškai įšaldyti stojimoderybas su Turkija. Tam yra daug priežasčių. Dabar Turkija yra nepatikimas partneris.Atsisakydami priimti Turkiją į ES, t. y. pasakydami turkams tiesą apie būsimą jų narystę,mes padėtume šaliai pagaliau demokratizuoti jos visuomenę.

Turkija tebėra okupavusi Europos Sąjungos valstybę narę: 40 proc. Kipro teritorijos yraokupavusi Turkijos kariuomenė. Turkijoje nėra religijos laisvės. Nepriklausantysmusulmonams, krikščionys, Katalikų ortodoksų bažnyčios nariai ir protestantai yrapersekiojami, nes jiems neleidžiama statyti bažnyčių. Buvo sugriauta 500 ortodoksųbažnyčių, nors visoje Europos Sąjungoje musulmonai stato mečetes. Turkijoje nėra žodžiolaisvės. Turkija neigia praeityje išžudžiusi trečdalį Armėnijos gyventojų. Ji ruošiasi darvienai karinei intervencijai į Iraką. Ji nesprendžia kurdų mažumos problemos savoteritorijoje. Turkija nėra Europoje ir ES jai ne vieta. Privilegijuotos partnerystės su Turkijavisiškai užtektų vietoje pilnateisės narystės.


Christoph Konrad (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš nebalsavau už rezoliuciją dėlTurkijos, nes esu labai susirūpinęs, kad Turkijos Parlamentas sutarė dėl karinio išpuolioprieš Iraką. Į šia problemą negalėjo būti atsižvelgta pranešime, bet ji yra ypač svarbi.

Priemonės prieš teroristų grupuotę skiriasi nuo balsavimo už įsiveržimą į kaimyninę šalį.Irako destabilizavimas neatitinka ES interesų. Turime priminti Turkijai, kad būdama šaliskandidatė, ji turi atsižvelgti į ES interesus bendrų interesų kontekste. Tai rodo, kad pilnateisėTurkijos narystė, kurios aš nepalaikau, atsižvelgiant į jos bendras sienas su Iraku ir Iranureikštų, kad ES turės iš naujo perbraižyti politinį žemėlapį. Mano nuomone, mes turėtumevengti susijusios rizikos.

Philip Claeys (ITS). – (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš R. Oomen-Ruijtenrezoliuciją, nes manau, kad Parlamentas turėtų imtis aktyvesnio ir ambicingesnio vaidmensprižiūrėdamas derybų su Turkija procesą.

Dabar atrodo, kad mes privalome įsitikinti, jog neįžeidžiame jautrių R. T. Erdošano irA. Gülo jausmų. Aiškėja, kad Turkija yra kitokia šalis kandidatė nei likusios. Akivaizdu,kad Turkijai nereikia griežtai atitikti Kopenhagos kriterijų, nepaisant visų Tarybos, Komisijosir Parlamento pažadų, kad jai teiks jų laikytis.

Atsižvelgdami į įvykių raidą neturėtume stebėtis, kad vis daugiau Europos Sąjungos piliečiųnuo jos nusisuka.

Frank Vanhecke (ITS). – (NL) Gerb. pirmininke, naujas balsavimas dėl Turkijos narystėsrodo, kad ne tik daugelis Europos piliečių yra nuo jos nutolę ir mažai ja domisi, bet irEuropos institucijos vis labiau atsiriboja nuo Europos piliečių.

Eurokratamas Europa nebėra tikroji Europa, nes mes ketiname priimti visai neeuropietiškąšalį – neeuropietišką istoriniu, kultūriniu arba religiniu požiūriu, nepriklausiančią eurozonai ir net Europai geografiškai. Be to, viskas buvo sutvarkyta labai nedemokratiškai, nesdidžioji dauguma Europos piliečių pasisako prieš Turkijos narystę, bet jiems neleidžiamaišsakyti savo nuomonės.

Piliečiams neleidžiama pareikšti nuomonės ne tik dėl Turkijos, bet ir dėl naujosiosKonstitucijos, kurią mums uždrausta vadinti konstitucija. Ar eurokratai tikrai bijodemokratijos, bijo konsultuotis su žmonėmis? Ši Europa dirba vis nedemokratiškiau, irviskas baigsis labai blogai.

Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, prieš dvi savaites Hranto Dinkosūnus Aratas Dinkas ir leidėjas Serkis Seropyanas buvo nuteisti metams pagal 301 straipsnį,t. y. už turkiškojo identiteto įžeidimą. Kokį nusikaltimą jie padarė? Daugiau nei prieš metus,t. y. prieš Hranto Dinko nužudymą, jų laikraštyje Argos buvo paskelbtas straipsnis, kuriameparašyta, kad per interviu su Reuters Hrantas Dinkas yra pasakęs, kad, jo nuomone, 1915m. įvykusios žudynės buvo genocidas. Laikraštyje buvo tik pranešta apie tai, ir niekodaugiau.

Todėl aš manau, kad būtina balsuoti už rezoliuciją, raginančią Turkiją pripažinti armėnųgenocidą. Sakau tai kaip Turkijos draugė. Būtų puiku, jeigu Turkija to nepalaikytų neigiamapozicija jos atžvilgiu. ES turi paprotį siekti geresnės visuomenės, kurioje būtų išvengtaistorijos baisybių. Mąstysena, pagal kurią nacionalinį identitetą gina Baudžiamasis kodeksas,kurio 301 straipsniu dažnai remiamasi ir kuris neigia tautos klaidas, labai prieštaraujaminėtam papročiui.


Viena iš pagrindinių Europos identiteto savybių yra žiūrėti istorijai tiesiai į akis ir į jąatsižvelgiama. Armėnų genocidas yra istorinė tiesa. Rezoliucijoje dėl derybų pradžiosParlamentas reikalaus, kad Turkija pripažintų šį faktą.

Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Norėčiau pritarti teksto pakeitimams, kurie buvopateikti šios dienos balsavimui dėl Europos Sąjungos ir Turkijos santykių, ir priminti 2006m. gruodžio mėn. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadas. Jos nurodytas plėtrosprincipas, pagal kurį Europos Sąjunga reikalaus, kad kiekviena šalis kandidatė atitiktųKopenhagos kriterijus, bet kiekviena plėtra taip pat priklausys nuo tolesnės Sąjungosintegracijos galimybių.

Keli iš jūsų jau kurį laiką žinojo, kad aš abejoju, tiksliau, esu susirūpinęs Europos Sąjungosgalimybėmis tinkamai veikti Turkijai tapus jos nare.

Žinoma, Turkija yra „draugiška“ šalis ir geostrateginiu požiūriu yra labai svarbi EuroposSąjungos partnerė. Todėl aš visiškai pritariu, kad ES puoselėtų privilegijuotą partnerystęsu Turkija, bet griežtai nepritariu šios šalies narystei Bendrijoje.

Be to, aš manau, kad Turkijos, kaip potencialios valstybės narės, integracijos problemosišryškės deryboms dėl narystės pažengus į priekį.

Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Sveikinu pranešėją, pateikusią rezoliuciją dėlEuropos Sąjungos ir Turkijos santykių. R. Oomen-Ruijten pateiktas pasiūlymas dėlrezoliucijos yra subalansuotas dokumentas, sudarytas konsensuso pagrindu, kuriame jisiekė apžvelgti visus šios problemos aspektus.

Šioje rezoliucijoje Turkija sveikinama surengusi laisvus ir sąžiningus rinkimus, TurkijosVyriausybė raginama paspartinti reformų procesą ir džiaugiamasi jos ketinimais priimtinaują pilietinę konstituciją. Pasiūlyme dėl rezoliucijos taip pat raginama imtis naujospolitinės iniciatyvos ilgalaikiam kurdų problemos sprendimui rasti. Joje taip patatkreipiamas dėmesys į pastangas išspręsti Kipro problemą pagal JT tvarką.

Kita vertus, laikydamasis Prancūzijos remiamos pozicijos, aš džiaugiuosi, kad rezoliucijojeprimenama kad Turkijos narystė ir toliau priklausys nuo atitikimo Kopenhagos kriterijamsir ES gebėjimo toliau integruotis.

Dėl visų šių priežasčių aš nusprendžiau paremti rezoliucijos priėmimą per galutinį balsavimąplenarinėje sesijoje. Norėčiau tik dar kartą išreikšti gilų apgailestavimą, kad Parlamentasneparagino Turkijos oficialiai pripažinti 1915 m. armėnų genocido.

Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Jau anksčiau buvo pabrėžta, kad derybos dėlTurkijos narystės ES kelia daug klausimų. Šį procesą skatina didžiosios galios, kurios,nepaisydamos prieštaravimų, siekia integruoti šią didelę šalį į ES bendrąją rinką, kad galėtųkontroliuoti jos ekonomiką ir, pasinaudodamos jos geostrategine padėtimi, įgyvendintisavo planus Vidurio Rytuose, Kaukaze ir Centrinėje Azijoje.

Rezoliucija atspindi šią poziciją, nes ji pabrėžia Turkijos, kaip svarbaus energijos ištekliųtranzito centro ES dujų tiekimo diversifikavimui, vaidmenį ir jos svarbą energetikosprojektams, kuriuos įgyvendinant Turkija veikia Pietų Kaukazo regione, taip pat tai, kad„Turkijos geografinė strateginė padėtis regione ir Turkijos vaidmuo transporto ir logistikossrityje artimiausiais metais taps svarbesni“;

Svarbu pabrėžti ir kitus aspektus:


- Turkija nesiėmė jokių žingsnių Kiprui – ES valstybei narei – pripažinti, nepaiso JTrezoliucijų šiuo klausimu, o jos kariuomenė tebėra okupavusi salos šiaurę;

- Turkijos valdžios institucijos vis dar dalyvauja represijose prieš kurdų žmones ir atmetajų teisėtas kultūrines, politines, ekonomines ir socialines teises.

Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Į pranešimą dėl Turkijos pažangos derybosedėl narystės ES įtraukti netikri sveikinimai Turkijos Vyriausybei ir naujajam Prezidentui.Pranešime veidmainiškai ir tuščiai, miglotais ir bendrais žodžiais išreikštos gražios svajonėsapie žmogaus teises, pasmerktas terorizmas ir paminėta bendra ES ir Turkijos kova su juo.

Kita vertus, jame visai nepaminėta, kad Turkijos kariuomenė tebėra okupavusi ŠiaurėsKiprą. Nepasmerktas Turkijos atsisakymas pripažinti Kipro Respubliką, taip pat nedaromasjoks spaudimas šiuo klausimu. Nepasmerkta Turkijos režimo politika ginčyti suvereniasgraikų teises arba grasinti jėgos panaudojimu kaimyninėms šalims. Griežtai nepasmerktasTurkijos valdžios barbariškas persekiojimas ir nusikaltimai prieš kurdus. Nėra net mažiausiosužuominos apie visos Turkijos viduriniosios klasės – tiek religingųjų, tiek pasauliečių –vykdomą komunistų ir kitų pažangiai mąstančių žmonių politinį persekiojimą. Nepaisantvisko, Turkija raginama nenaudoti neproporcingos jėgos gresiančiame išpuolyje priešŠiaurė Iraką!

Kalbant apie ES, šis pranešimas atspindi galingų imperialistinių valstybių tikslus,atitinkančius jų geopolitinius interesus platesnėje teritorijoje.

Vardan Turkijoje ir kitose regiono šalyse gyvenančių žmonių interesų reikia prieštarautiTurkijos integracijai į ES ir jos imperialistiniams planams.

Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Ši rezoliucija praranda savo poveikį, nes daugelisnarių atmetė svarbius pakeitimus, susijusius su armėnų genocido pripažinimu.

Aš pasisakau ir pasisakysiu už Turkijos narystę Europos Sąjungoje. Vis dėlto per šį stojimoprocesą svarbu pripažinti kai kuriuos istorinius faktus.

Be to, aš visiškai nepritariu prieštaravimams, kuriuos Parlamentas dabar sukėlė.2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliucijoje jis faktiškai paragino Turkiją pripažinti armėnų genocidąlaikydamasis nuostatos, kad šis pripažinimas yra būtina narystės Europos Sąjungoje sąlyga.Sprendimas išbraukti armėnų genocidą iš naujosios rezoliucijos yra žingsnis atgal, kurioaš negaliu paremti.

Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Nepaisant galutinio rezultato, dabartinės derybossu Turkija turi paskatinti reformas, kurių šaliai labai reikia ir kurios yra svarbiausiaspotencialios šalies narystės ES elementas.

Todėl AKP pergalę turėtume vertinti kaip įsipareigojimą vykdyti ekonomikos reformas, one kaip balsavimą už islamą.

Po pastarojo meto įvykių kurdų problemą būtina spręsti kartu su Jungtinėmis Valstijomis,nepamirštant Irako, kurio šiaurėje kurdai yra taikūs. Kita vertus, turime kritikuoti kurdųteroristų išpuolius prieš Turkiją ir kurdų integracijos bei palankumo jiems trūkumą pačiojeTurkijoje.

Galiausiai mums visada bus svarbu pabrėžti geostrateginę Turkijos reikšmę Europos sienųsaugumui, energijos tiekimui, ypač kalbant apie ją kaip apie alternatyvą priklausomybei


nuo Rusijos gamtinių dujų ir kaip apie partnerę vedant dialogą su Islamo šalimis irsprendžiant Irako problemą.

Dėl šių visų priežasčių Europa turėtų laikytis rimtų ir tvirtų derybų taktikos.

Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Aš balsavau už rezoliuciją, raginančią Turkijąpaspartinti reformas.

Mes privalome paraginti Turkiją padaryti daugiau: užtikrinti civilinę kariškių kontrolę;visiškai netoleruoti kankinimų; suteikti apsaugą moterims ir mažumoms, ir pripažintiarmėnų genocidą.

Kurdų problemos sprendimas taip pat turėtų būti vienas iš kriterijų, vertinant reformųprocesą. Pranešime, už kurį mes balsavome, Turkijos Vyriausybė raginama parengti politinęiniciatyvą, skirtą ilgalaikiam kurdų problemos sprendimui rasti. Jame taip pat išreikštasapgailestavimas dėl įsibrovimo į Irako teritoriją, ir, žinoma, pasmerktas PKK smurtas.

Vis dėlto šie žingsniai nėra nukreipti prieš Turkiją, jie tik primena, kad negalime taikytidvigubų standartų ir pigiai parduoti vertybių, kurias branginame.

Taip pat būtų pražūtinga toliau ignoruoti visuomenės nuomonę, kuri buvo dar kartąišreikšta Notre Europe atliktoje apklausoje prieš Lisabonos aukščiausio lygio susitikimą.Europos žmonės yra susirūpinę dėl prastai parengtų sprendimų dėl bet kokios plėtrosateityje ir dėl ES galimybės priimti daugiau šalių po didelės naujų valstybių narių priėmimobangos 2004–2007 m.

Renate Sommer (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš palaikau rezoliuciją dėl Turkijos. TurkijosVyriausybė pagaliau privalo ryžtingai įgyvendinti reformas.

Kalbant apie armėnu genocidą svarbu pažymėti, kad nors Kopenhagos kriterijai pripažintišio genocido nereikalauja, šalis, siekianti tapti ES nare, privalo susitaikyti su tamsiąja savoistorijos puse.

Turkijos laukia ilgas kelias įgyvendinat Kopenhagos kriterijus, Tebėra didelių trūkumų,susijusių su žmogaus ir mažumų teisėmis, pilietinėmis ir politinėmis teisėmis ir bendruTurkijos demokratijos silpnumu prieš kariuomenę.

Nėra pažangos sprendžiant Kipro problemą. Dėl šios priežasties mes privalome šiais metaispasiekti, kad būtų ratifikuotas Ankaros Protokolas. Neratifikavus Protokolo ir neišvedusTurkijos kariuomenės iš salos, sprendimo negali būti. Akivaizdu, kad Turkija nenori suprasti,kad Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės ir kad viena šių narių yra Kipro Respublika.

Dėl konflikto Turkijos pietryčiuose pasakytina, kad planas įsiveržti į Šiaurės Iraką gyvuojanuo 2006 m. pavasario. Dabar kyla pavojus, kad jis bus iš tikrųjų įgyvendintas. Vis dėltošalis, kuri – nepaisant tarptautinės paramos jos sienų apsaugai – teigia turinti teisę pažeistitarptautinę teisę, kai tik jai to reikia, kartą ir visiems laikams netenka galimybės taptiEuropos Sąjungos nare.

Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Per galutinį balsavimą dėl pranešimo, susijusiosu ES ir Turkijos santykiais aš susilaikiau. Susilaikiau todėl, kad deryboms trunkant jaukelis mėnesius rezoliucijoje nėra paminėta Turkijos atsakomybė už armėnų žudynes 1915m.


Šiuo klausimu Turkija siekia cenzūruoti tarptautinę bendruomenę. Naujausias įrodymas– JAV Kongresui darytas spaudimas. Vis dėlto jis išliko tvirtas ir priėmė tinkamą poziciją.Pasiduodant Turkijai šiuo klausimu daroma klaida.

Vis dėlto norėčiau pridurti, kad aš labai džiaugiuosi, kad į minėtą rezoliuciją įtrauktipareiškimai dėl krikščionių mažumų teisių Turkijoje, pvz., dėl teisės į dvasininkų mokymąir Bažnyčios institucijų teisės turėti juridinio asmens statusą.

Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsuodama dėl rezoliucijos, skirtos ES irTurkijos santykiams, aš nusprendžiau susilaikyti ir taip išreikšti savo nepritarimą dabarvykstančioms deryboms dėl narystės. Du paskutiniai turėtų mus įspėti apie riziką, susijusiąsu šia hipotetine naryste. Visų pirma prieš naujojo Respublikos Prezidento prisaikdinimąšalis buvo pateikusi į politinę krizę. Ji parodė Turkijos visuomenėje tvyrančią įtampą ir šiosšalies institucijų silpnumą. Taip pat galėčiau paminėti įtampą prie Irako sienos ir riziką,kad bus destabilizuotas vienas iš kelių šalies regionų, kuriuose smurtas buvokontroliuojamas. Turkijos Parlamento sprendimas leisti kariuomenei rengti kariniusišpuolius prieš Iraką yra nepriimtinas. Turkija atlieka pavojingą vaidmenį regione ir ESneturėtų paremti šių populistinių ir agresyvių veiksmų.

Visi paminėti dalykai sustiprina mano įsitikinimą, kad išplėtus Sąjungą iki Irako sienos,nieko europietiško mums nebus likę. Aš manau, kad Turkija dar negali prisijungti prie ES.Bet mes galime pasiūlyti alternatyvą: šiuo atveju N. Sarkozy pasiūlyta „Viduržemio jūrosSąjunga“ yra galimybė, kuria turėtų pasinaudoti ES ir Turkija.

Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Aš nebalsavau už Europos Parlamento rezoliucijądėl ES ir Turkijos santykių, nes Europos Sąjungos plėtra ir Turkijos narystė Bendrijoje yrarimti klausimai, kuriems reikia gilesnių žinių ir intensyvesnių diskusijų. Mano nuomone,stojimo procese visoms šalims turėtų būti taikomos vienodos taisyklės.

Pasiūlyti pakeitimai, raginantys pripažinti armėnų genocidą ir atsiprašyti Armėnijos beijos žmonių, plenarinėje sesijoje nebuvo patvirtinti. Tik genocido pripažinimas iratsiprašymas galėtų suteikti impulsą Turkijos ir Armėnijos susitaikymo procesui. Be to,Turkija toliau stabdo pažangą ieškant Kipro problemos sprendimo. Pasienio karinė operacijaprieš kurdus, gyvenančius pasienyje su Iraku, kuriai pritarta Turkijos Parlamentodeklaracijoje, nepadės konstruktyviai išspręsti terorizmo problemos šalyje. Ji tikdestabilizuos visą regioną.

Taip pat nėra akivaizdžios pažangos religijos laisvės Turkijos Respublikoje srityje. Nėraužtikrintas krikščionių, gyvenančių Turkijoje, saugumas ir pagarba jų teisėms. Neseniaibuvome tapę žiaurių išpuolių prieš krikščionių kunigus, misionierius, leidėjus arbanaujatikius liudininkais. Turkija taip pat neatidarė Ortodoksų bažnyčios seminarijos, betkurios kyla grėsmė šios senos bažnyčios egzistavimui.

10. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)

(Posėdis nutrauktas 14.00 val. ir tęsiamas 15.00 val.)

PIRMININKAVO: LUIGI COCILOVOPirmininko pavaduotojas

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: (žr. protokolą)


12. Europos Sąjungos ir Serbijos santykiai (diskusijos)

Pirmininkas. – Kitas klausimas yra J. Kacino pranešimas (A6-0325/2007) Užsienioreikalų komiteto vardu dėl Europos Sąjungos ir Serbijos santykių su Europos Parlamentopasiūlymu dėl rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Serbijos santykių[2007/2126(INI)].

Jelko Kacin (ALDE), Pranešėjas . – (SL) Šiandien aš kalbu ne tik kaip pranešėjas, bet irkaip liberalas demokratas, slovėnas, buvęs jugoslavas ir europietis. Prieš 15 metų šalis,kurioje gimiau, skilo ir kilo keli kruvini karai, kuri tęsėsi beveik visą dešimtmetį.

Šiandien daugelis regiono šalių, įskaitant Serbiją, vis dar susiduria su neigiamomis šiųkonfliktų pasekmėmis. Šioms trapioms ir jaunoms demokratijoms narystė EuroposSąjungoje yra stiprus tolesnės demokratizacijos stimulas. Europos Sąjunga, prie kuriosšios šalys nori kuo greičiau prisijungti, remiasi bendromis vertybėmis ir standartais. Vienassvarbiausių iš jų yra teisinė valstybė.

Tačiau Balkanų šalys privalo ne tik įvykdyti teismų sistemos reformą, bet ir visapusiškaibendradarbiauti su Hagos Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

Serbija iki šiol nesilaikė vidinės ir tarptautinės pareigos sulaikyti keturis pabėgusius karonusikaltimais kaltinamuosius asmenis, įskaitant R. Mladičių ir R. Karadžičių, kurie kaltinamivadovavę 8 000 civilių gyventojų žudynėms Srebrenicoje. Bet kuris, nužudęs nors vienąžmogų, padaro nusikaltimą, tačiau įvykdžiusieji genocidą sukuria tarptautines ir politinesproblemas.

Prieš parengdamas pranešimą apsilankiau Srebrenicoje. Aš tikiu serbų savigarba. Todėl ašprimygtinai kartoju, kad Serbija turi įrodyti bendradarbiaujanti su TBTBJ. Gegužės mėn.pradėjo dirbti naujoji proeuropietiška Vyriausybė, kurios vienas pagrindinių tikslų yrabendradarbiavimas su TBTBJ. Šia įvykių eiga aš nuoširdžiai džiaugiuosi. Aš taip patdžiaugiuosi, kad Vyriausybė sulaikė ir perdavė du iš šešių labiausiai ieškomų bėglių –Z. Tolimirą ir V. Džordževičių.

Šie areštai parodė, kad Serbija yra pajėgi nustatyti, kad yra likusieji bėgliai ir juos sulaikyti.Vyriausioji prokurorė C. Del Ponte teisingai pažymėjo, kad pagrindinė kliūtis yra nesugebėjimas, bet jo realus įgyvendinimas. Todėl susidariusiomis aplinkybėmis ES negalinusileisti.

Būtų klaidinga manyti, kad ES arba Serbija ilguoju laikotarpiu turėtų naudos, jeigu ESnusileistų ir pradėtų taikyti nuolaidas Belgradui. Žiūrėjimas pro pirštus į karo nusikaltėliusgal ir tinka šiuolaikinei Realpolitik, tačiau jis neprisidės prie ilgalaikės taikos arba regionostabilumo.

Dažnai kartojama, kad Serbija yra stabilumo regione garantas, tačiau Belgrado politikaiklysta manydami, kad dėl šios priežasties Serbijai bus skiriamas išskirtinis dėmesys. Būtųgeriau, jeigu Serbija panaudotų savo gausius gabumus ir potencialą, kad taptų pavyzdžiukaimynams regione, o ne paliktų juos silpti dėl savo nepaklusnumo.

Tiesa, kad ES nebus pilna, kol Balkanai netaps Sąjungos dalimi, tačiau narystės neturi būtisiekiama bet kokia kaina, ypač nesilaikant tarptautinės teisės ir ignoruojant pagrindinesEuropos vertybes.

Serbijos piliečiai turi teisę žinoti tiesą apie jų vardu neseniai vykdytą karo politiką. Šipriežastis mane taip pat paskatino paremti specialiojo prokuroro iniciatyvą atskleisti


politinius Ministro Pirmininko Z. Džindžičio nužudymo motyvus. Dėl šios priežasties aštaip pat apgailestauju, kad Serbijos karo nusikaltimų teismas paskelbė švelniusnuosprendžius keturiems Scorpions nariams už šešių Srebrenicos musulmonų nužudymą.

Serbija turi didelį ekonomikos ir kultūros potencialą ir daug talentingų žmonių visosegyvenimo srityse. Naujoji Vyriausybė parodė turinti energingų ir ambicingų ministrų. Nėrajokių abejonių, kad Serbija turi administracinių ir institucinių gebėjimų profesionaliai vestitolesnes derybas dėl ES narystės.

Per pastaruosius mėnesius buvo pasiekta pažanga keliose srityse, pvz., buvo baigtostechninės derybos dėl SAS, ratifikuotas Kioto protokolas, CEFTA, išrinktas ombudsmenas,Serbijos banko valdytojas, komisijos narys, atsakingas už visuomenės informavimą, irValstybės audito institucijos tarybos nariai.

Deja, nepasiekta jokios pažangos pateikiant Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras.Be to, toliau šmeižiami pilietinės visuomenės veikėjai, kritikuojantys Vyriausybę arbasiekiantys atkreipti dėmesį į opias problemas, pvz., karo nusikaltimus. Todėl aš smerkiupastarojo meto įvykius Novi Sade, kai neonacių organizacija užpuolė susirinkusiuosius įtaikią antifašistinę demonstraciją. Todėl būtina, kad atsakingos valdžios institucijos surastųkaltininkus ir kruopščiai ištirtų nusikaltimą.

Aš taip pat pripažįstu, kad griežtas ES vizų režimas, kuris neleidžia paprastiems serbamssusitikti su Europos Sąjungos piliečiais, stabdo Serbijos demokratinę pažangą ir prisidedaprie ksenofobijos ir nacionalizmo.

Džiaugiuosi, kad vyksta derybos dėl įvairių susitarimų. Jie yra svarbus pirmasis žingsnis,tačiau galutinis tikslas turėtų būti visų regiono piliečių kelionių liberalizavimas. Ar žinote,kad tik dešimtadalis serbų turi pasą? Mes turime pasiūlyti konkrečius dalykus likusiemsgyventojams. Raginu Tarybą užtikrinti, kad susitarimai įsigaliotų kitų metų pradžioje, taippat kviečiu ją parengti aiškias vizų režimo liberalizavimo gaires.

Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti savo asistentams, kolegoms EuroposParlamento nariams, Užsienio reikalų komiteto sekretoriatui, politinėms frakcijoms,Komisijai, Serbijos misijai prie ES ir Serbijos Europos integracijos tarnybai.

Baigdamas pasisakymą taip pat norėčiau pridėti trumpą asmeninę pastabą. Esu vienas iškelių Europos Parlamento narių, gimusių Vakarų Balkanuose, ir labai didžiuojuosi, kadgalėjau būti pranešėjas. Mano šalis, Slovėnija, tapo ES nare ne todėl, kad tai buvo lengva,bet todėl, kad tai buvo sunku. Mums pavyko, pavyks ir Serbijos politikams, inteligentijaiir verslininkams, kai tik jie nuspręs tai padaryti. Kviečių Serbiją ir jos žmones pabusti dabar,padėti sau, padėti savo kaimynams, padėti visam regionui ir prisijungti prie mūsų. Padarykitetai. Stiprybės jums užtenka. Kartu mums pavyks.

Pirmininkas. − Dėkoju Rūmams už parodytą kantrybę dėl įprasto laiko apribojimo.Pranešėjo vardu atsiprašau Rūmų. Ačiū.

Manuel Lobo Antunes , einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,Komisijos nary, ponios ir ponai, Serbija priklauso Europos erdvei ir mes visi pripažįstame,kad per pastaruosius metus jai teko susidurti su dideliais sunkumais – tiksliau, su ypačdideliais sunkumais – nes ji yra labai svarbi Vakarų Balkanų regiono stabilumui ir vystymuisi.Europos Sąjunga stengėsi padėti Serbijai įveikti šiuos sunkumus sutvirtindama ir leisdamapamatyti bei pajusti Europos perspektyvos naudą.


Todėl siekėme įrodyti Serbijos žmonėms ir valdžios institucijoms, kad esame įsipareigojępriartinti Serbiją prie Europos Sąjungos. Siekėme parodyti alternatyvą padėdamiproeuropietiškoms politinėms ir socialinėms jėgoms, kurios yra pasiruošusios vykdytibūtinas reformas ir konsoliduoti šalies demokratiją bei vystymąsi.

Stabilizavimo ir asociacijos susitarimai yra svarbus žingsnis siekiant priartinti VakarųBalkanų šalis prie Europos Sąjungos. Jie taip pat yra pagrindinė priemonė paaiškinti Europosperspektyvą. Todėl mes teigimai vertiname, kad Komisija užbaigė derybas su Serbija dėlStabilizavimo ir asociacijos susitarimo sudarymo. Mes nuoširdžiai tikime, kad netrukusbus įvykdytos visos sąlygos ir Komisija pasirašys susitarimą.

Taryboje tvirtai pasisakoma už tai, kad įvykdžius būtinas sąlygas Stabilizavimo ir asociacijossusitarimas turėtų būti pasirašytas kuo greičiau. Vis dėlto Serbija privalo visapusiškaibendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, kad Taryba galėtų įgyvendintisusitarimą.

Galimybė Serbijos žmonėms laisviau keliauti Europos Sąjungoje taip pat sustiprintų mūsųryšius ir prisidėtų prie demokratizacijos ir Europos Sąjungai palankios nuotaikos Serbijosvisuomenėje.

Vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai, kurie buvo pasirašyti rugsėjo mėn.ir įsigalios 2008 m. sausio mėn., mūsų nuomone, yra labai svarbūs.

Įsigaliojus šiems susitarimams, Komisija ir Serbija susitarė pradėti dialogą dėl vizų režimoliberalizavimo. ES taip pat paaiškino Serbijai, kad jos integracijos procesas nėra susijęs subūsimo Kosovo statuso nustatymu. Iš tiesų, kiekvienos šalies narystė Europos Sąjungojepriklauso nuo jos nuopelnų, stabilizavimo ir asociacijos proceso sąlygų ir atitikimoKopenhagos kriterijams.

Baigdamas, gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau dar kartą pakartoti, kadpirmininkaujanti valstybė narė labai vertina galimybę apsvarstyti su Europos Parlamentu,kokia svarbi europietiška Serbijos ateitis jai pačiai ir visam regionui. Be jokios abejonės,Vakarų Balkanai yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir galutinis mūsų tikslas yraužtikrinti taiką, stabilumą, demokratiją ir gerovę regione.

Todėl mes puoselėjame viziją integruoti šias šalis į Sąjungą, o pasiruošimo šiai potencialiainarystei pagrindu turėtų išlikti stabilizavimo ir asociacijos procesas. Serbija turi didelęgeostrateginę reikšmę viso regiono stabilumui, todėl šio proceso pažanga yra būtina siekiantįgyvendinti galutinį ES tikslą Vakarų Balkanuose: pamatyti, kaip jis tampa stabilumo, taikosir pažangos regionu.

Olli Rehn, Komisijos narys . − Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti J. Kaciną už išsamųpranešimą, kuriame paliesti visi pagrindiniai dabartinių ES ir Serbijos santykių aspektai.Aš paprašiau savo tarnybų toliau remtis pranešimo rekomendacijomis, kurios buvo labainaudingos rengiant metinę Komisijos pažangos ataskaitą, kuri turėtų būti priimta lapkričio6 d.

Jūsų pranešime išryškintos sritys, reikalaujančios didesnių Serbijos ir Europos Sąjungospastangų, ir aš visiškai jums pritariu. Ypač sutinku, kad svarbus vizų režimo supaprastinimasir kad dabar reikia siekti pažangos šį režimą liberalizuojant.

Dėl šios priežasties Komisija kitų metų pradžioje ketina pradėti dialogą su visomis VakarųBalkanų šalimis dėl vizų režimo liberalizavimo gairių, apibrėždama savo reikalavimus ir


sąlygas. Šis klausimas yra ypač svarbus todėl, kad jaunajai regiono kartai mes aiškiaiparodysime, ką iš tiesų reiškia Europa.

Mūsų santykiai su Serbija pasiekė kritinį tašką. Per pastarąsias dvi savaites vyko intensyviosdiskusijos dėl įvykių eigos su pirmininkaujančia valstybe nare, valstybėmis narėmis irSerbijos valdžios institucijomis. Nenuostabu, kad pagrindiniai klausimai buvo Kosovostatuso procesas ir stabilizavimo ir asociacijos susitarimas, įskaitant TBTBJ sąlygas.

Derybų dėl Kosovo terminas – gruodžio 10 d. – sparčiai artėja ir tarptautinio trejeto darbaspereina į lemiamą etapą. Mes visapusiškai remiame ES atstovo, ambasadoriaus WolfgangoIschingerio, darbą ir padarysime visa, kas įmanoma, siekdami sutartinio sprendimo.

Dabar svarbiausia, kad dvi šalys – Belgradas ir Priština – prisiimtų savo atsakomybę irimtųsi rimtai ieškoti konstruktyvių ir kūrybiškų pasiūlymų, kurie padėtų rasti sutartinįtvarų sprendimą. Aš taip pat dalyvavau intensyviose diskusijose su valstybėmis narėmis irSerbijos valdžios institucijomis dėl stabilizavimo ir asociacijos susitarimo. Šis susitarimasbus mūsų santykių su Serbija politinis pagrindas. Jis taps vartais į kandidatės statusą siekiantnarystės Europos Sąjungoje.

Komisija visų pirma vedė derybas ir pabaigė techninį darbą dėl šio susitarimo tekstoprojekto, kurio vertinimą dabar atlieka valstybės narės Tarybos darbo grupėje.

Ji intensyviai dirba su pirmininkaujančia valstybe nare ir valstybėmis narėmis siekdamaužbaigti teisinį–lingvistinį teksto peržiūrėjimą, kad mes, Europos Sąjunga, būtume techniškaipasiruošę greitai pasirašyti susitarimą, jeigu bus įvykdytos politinės sąlygos – t. y.visapusiškas bendradarbiavimas su TBTBJ – kurios leistų sulaikyti likusius kaltinamuosius.Mano nuomone, tai atitinka jūsų pranešimo rekomendaciją, skirtą Tarybai.

Dėl TBTBJ, kaip minėjau anksčiau, mano nuomonė yra ta, kad Serbijos stiklinė yra pusiaupilna, o ne pusiau tuščia. Serbijos Vyriausybei aš aiškiai pasakiau, kad SAS yra pasiekiamas.Dabar viskas priklauso nuo politinės valios ir rezultatų. Mes būsime pasiruošę, kai Serbija,įvykdžiusi sąlygas, taip pat bus pasiruošusi. Dabar viskas Serbijos rankose.

Mes taip pat turėtume įvertinti Serbijos pastangas. Savo diskusijose labai dažnai jaspamirštame. Nuo 2004 m. Serbija bendradarbiavo nustatant 20 iš 24 TBTBJ kaltinamųjųbuvimo vietą ir juos perduodant. Tai rodo, kad sąlygų politika yra veiksminga.

Vis dėlto TBTBJ bendradarbiavimas nėra stop-start procesas ir reikia daug padaryti, kadbendradarbiavimas būtų visapusiškas. Tai visų pirma pasakytina apie intensyvesnes paieškųoperacijas ir priėjimą prie archyvų ir dokumentų.

Vyriausioji prokurorė rytoj dviem dienoms grįžta į Belgradą ir Komisija atsižvelgs į josišvadas atlikdama vertinimą dėl SAS susitarimo parafavimo.

Pasirašymas priklausys nuo visapusiško bendradarbiavimo su TBTBJ, ir mes su Taryba jįįvertinsime. Todėl Serbija privalo padaryti visa, kas įmanoma, kad nustatytų bėglių buvimovietą ir juos suimtų, ir suteikti TBTBJ visą informaciją, kuri reikalinga jiems suimti ir perduotiHagos Teismui.

Kitaip tariant, Serbija turi didelį ekonominį, kultūrinį ir protinį potencialą, kurį reikiapanaudoti siekiant europietiškos šalies ateities.

Komisija yra visiškai įsipareigojusi Serbijos europinei perspektyvai. Esu įsitikinęs, kad kelyjeį Europą šalis gali padaryti palyginti greitą pažangą, kai bus įvykdytos pagrindinės sąlygos.


Tai yra būtina ne tik dėl Serbijos europinių siekių, bet ir dėl viso Vakarų Balkanų regionostabilumo ir pažangos. Todėl dabar Serbijai pats tinkamiausias laikas užversti skausmingąistorijos puslapį ir siekti europinės ateities.

György Schöpflin, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, visi esantys šiuoseRūmuose sutiks, kad Serbijos laukia europinė ateitis ir kad ši europinės ateities trokšta irSerbija, ir Europa. Todėl kyla klausimas, kaip ją iš čia pasiekti.

Nors Serbija tikrai pasižymi kai kuriomis demokratijos savybėmis, stabilios, demokratinėsinfrastruktūros jai trūksta. Tai yra problemos esmė. Komunizmas ir po Jugoslavijos skilimokilę karai paliko gilų pėdsaką Serbijos visuomenėje, todėl labai sunku užtikrinti patikimų,neutralių institucijų veiklą. Silpna teisinė valstybė, korupcija, nepotizmas ir aukštasatsitiktinio smurto lygis yra požymiai, rodantys, kad reikia didelių visuomenės pokyčių,kad demokratija atitiktų Kopenhagos kriterijus.

Turbūt nuodingiausia palikimo dalis yra išlikęs žavėjimasis nacionalizmu politiškai svarbiojevisuomenės dalyje, įskaitant dalį elito. Serbų etninio nacionalizmo šalininkams Serbijospilietybė yra sietina tik su serbų tauta. Dėl to Serbijos visuomenės neserbiškajai daliai kyladaug sunkumų. Šioje srityje šalies politiniam elitui yra labai daug darbo. Tik Serbija – šaliespolitinis elitas ir Serbijos visuomenė – gali žengti būtiną žingsnį link demokratijos, žmogausteisių ir pilietybės.

Kita vertus, šio išsamaus pranešimo išvadose pateikiami įtikinami nurodymai, kaip būtųgalima įgyvendinti šį perėjimą ir kaip Serbija galėtų iš naujo užimti savo vietą Europoje.

Justas Vincas Paleckis, PSE frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, nors netrukus žiema,politinė atmosfera Serbijoje kaista. Todėl PSE frakcija, dalyvaudama rengiant šį pranešimą,ypač stengėsi suprasti, kokioje padėtyje atsidūrė tauta, netekusi privilegijuotos pozicijosbuvusioje Jugoslavijos Federacijoje, tauta, kurios nacionalistiniai protrūkiai padarė žalosvisam regionui, sugriovė daug gyvenimų, pareikalavo aukų, o į juos buvo atsakytabombomis ir raketomis.

Ir vis dėlto dauguma šalies gyventojų nori eiti Europos keliu ir taip išgydyti savo ir kaimynųžaizdas. Šiuo pranešimu siekiama draugiškai, bet vis dėlto įsakmiai, padėti nubrėžti šiosvarbaus kelio gaires. Ypač norėčiau padėkoti mūsų kolegai J. Kacinui, kuris į šį pranešimąįdėjo ne tik daug darbo, bet ir išminties bei širdies.

Aš norėčiau pabrėžti, kad proeuropietiška Serbijos Vyriausybė šiomis sunkiomisaplinkybėmis dirba sėkmingai. Jos veikla leido Europos Parlamentui pasiūlyti pasirašytistabilizavimo ir asociacijos susitarimą galbūt jau šių metų pabaigoje. Vis dėlto tik nuo pačiųserbų priklauso, ar šalis sugebės atversti naują santykių su ES lapas. Mes griežtai laikysimėsnuomonės, kad susitarimą bus galima pasirašyti tik tada, kai Serbija pasieks rezultatųieškodama likusių karo nusikaltėlių.

PSE frakcija pasiūlė kelis pranešimo pakeitimus, kuriais siekiama sušvelninti serbamssvarbių klausimų formuluotes. Siūloma, inter alia, pakeisti M konstatuojamąją dalįpabrėžiant, kad etninis susitaikymas yra ypač svarbus siekiant išsaugoti stabilumą regione.

Mes laikomės nuomonės, kad Kosovas yra atskira problema, todėl pranešime jis beveikneliečiamas. Šios problemos sprendimas neturėtų nukreipti Serbijos nuo Europos kelio,kuriame ji kada nors susitiks ir su Kosovu, ir su buvusiomis Jugoslavijos respublikomis, irsu visa likusia Europa.


Istvánas Szent-Iványi, ALDE frakcijos vardu . – (HU) Gerb. pirmininke, Ministre,Komisijos nary, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją J. Kaciną už konstruktyvų irsubalansuotą pranešimą. 2003 m. Europos Sąjunga įsipareigojo sau integruoti Serbiją įES, nes buvo įsitikinusi, kad Serbija yra svarbus regioninio stabilumo garantas ir kad Serbijosateitis – Europoje. Nuo tada integracijos sparta priklauso tik nuo Serbijos.

Visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiaiJugoslavijai Hagoje yra svarbi išankstinė sąlyga. Buvo pasiekta pažanga, perduoti du iš šešiųlabiausiai ieškomų karo nusikaltėlių, tačiau didžiausieji – R. Mladičius ir R. Karadžičius –tebėra laisvėje. Reikia daugiau pastangų. Didžiausias Serbijos ir Europos stiprybėsišbandymas yra Kosovo statuso nustatymo problema. Dabartinė padėtis yra rimčiausiakliūtis regioniniam stabilumui ir Serbijos integracijai į ES. Tikimės, kad Serbija dirbskonstruktyviai siekdama išspręsti šią problemą kiek įmanoma greičiau ir geriau.

Padaryta pažanga mažumų teisių srityje, smurtinių užpuolimų skaičius sumažėjo, pagalkonstituciją mažumoms suteikta naujų teisių. Tačiau tokios pažangos nepakanka: sunacionalinėmis tarybomis susiję reglamentai dar nėra parengti, trūksta teisės aktų,užtikrinančių mažumų apsisprendimo teisę. Serbija taip pat turi įvykdyti europines užduotis,atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis teismas praktiškai neveikia, teisingumo sistema yralėta ir priklausoma nuo politinės įtakos, korupcija ir organizuotas nusikalstamumaspersismelkęs į visas ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis. Jeigu Serbija tikrai siekiaintegracijos, jai būtina daugiau dėmesio skirti šioms sritims. Europa kiek įmanoma padėsSerbijai sėkmingai įvykdyti šias užduotis, tačiau jų imtis turi pati Serbija. Privalome pabrėžti,kad pačių mūsų draugų serbų atsakomybė ir pareiga padaryti visa, kas įmanoma, kadSerbijos integracija į ES būtų sėkminga. Dėkoju, gerb. pirmininke.

Brian Crowley, UEN frakcijos vardu . – (GA) Gerb. pirmininke, Komisija greitai priimssprendimą dėl stabilizavimo ir asociacijos susitarimo tarp ES ir Serbijos. Aš pritariu šiamsusitarimui. Jis bus aiškus tarptautinis signalas, kad Serbijos narystė ES yra dabartinėjepolitikos darbotvarkėje. Tai yra pirmasis svarbus šalies žingsnis siekiant narystės ES.

UEN frakcijos vardu.Nors daugelis mano kolegų kalbėjo apie sunkumus, su kuriais praeityjesusidūrė Serbija, ir apie dabartines problemas, susijusias su Serbijos stojimu ir stabilizavimosusitarimu, mes taip pat privalome pripažinti, kad nepaisydama visų sunkumų Serbijanuėjo labai ilgą kelią.

Kaip ir visuose santykiuose tarp arti esančių šalių, ateityje kils sunkumų dėl Serbijos požiūrioį Kosovo problemą, bendradarbiavimo su Tarptautiniu karo nusikaltimų teismu ir ypačdėl santykių su kitomis kaimyninėmis šalimis, kurios priklausė Jugoslavijai.

Vis dėlto Serbijos valdžia aiškiai leidžia suprasti, kad ji trokšta pasiekti pažangą. Ji norisužinoti apie pažangiosios patirties modelius, kuri galėtų ją paskatinti. Prisiminkime, kadEuropos Sąjunga yra skyrusi praeityje – daugiau nei 165 mln. EUR atstatymui. Mes visiprivalome prisiminti, kad Balkanų karas paliko didelę psichologinę žymę ne tik Serbijos,bet ir kitų šalių vystymuisi. Jeigu atsigręžtume į netolimą bet kurios mūsų šalies praeitį,pamatytume tuos pačius psichologinius lūžius, kuriuos įveikti mums reikėjo laiko.

Turėtume suteikti šiek tiek laisvės Serbijai įgyvendinti šį perėjimą ir pažangą. Mūsų vaidmuoir pareiga – užtikrinti, kad elgsimės kaip geras kaimynas, ištikimai mokysime, kaip pasiektigeriausius dalykus, ir atlyginsime už tuos gerus dalykus, kurie jau yra pasiekti.

Gisela Kallenbach, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiaupadėkoti pranešėjui už kruopščiai atliktą darbą. Mes labai džiaugiamės, kad Europos


Parlamentas reguliariai ir aiškiai prisideda prie politinių diskusijų dėl padėties PietryčiųEuropoje. Serbijos vaidmuo šiame regione buvo ir yra labai svarbus.

Todėl būtina dar kartą pabrėžti, kad Serbijos ateitis – Europoje ir kad mes esame geri irpatikimi partneriai. Vis dėlto partnerystę kuria bent dvi šalys, todėl aš raginu Serbiją toliausiekti integracijos į ES ir imtis konstruktyvaus vaidmens sprendžiant Kosovo problemą.

Mes tikimės, kad bendradarbiavimas su Hagos teismu pagaliau bus neribotas – tai buvopakartota kelis kartus – ir bus laikomasi Europos standartų kriterijų. Aš labai tikiuosi, kadgeresnės galimybės keliauti prisidės prie teigiamų pokyčių ateityje.

Vis dėlto aš negaliu pritarti kartais pasigirstantiems pasiūlymams taikyti skirtingus ESnarystės standartus. Džiaugiuosi, kad pranešėjas, Komisijos narys ir Tarybos atstovas laikositos pačios nuomonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad visai neseniai už tai brangiai sumokėjome.

Aš labai gerai suprantu, kad Serbija yra atsidūrusi sunkioje ir skausmingoje padėtyje, bet– kartoju – partnerystei sukurti reikia bent dviejų šalių.

Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, kaip ir bet kurioje šalyje,neseniai pralaimėjusioje karą ir netekusioje teritorijos bei įtakos, Serbijoje stiprusnacionalistinis pranašumo jausmas. Dėl nesugebėjimo rasti karo nusikaltėlio RatkoMladičiaus Serbija neturėtų būti izoliuojama ir baudžiama, jai turėtų būti pasiūlyta ateitis,kuri suteiks garantijas etninėms mažumoms Vojvodinoje, Sandžake ir Preševe.

Mano frakcija remia pastangas J. Kacino pranešime užsiminti apie Serbijos narystę EuroposSąjungoje. Deja, Užsienio reikalų komiteto įtraukta 8 dalis užbėga už akių sprendimui dėlKosovo. Po gruodžio 10 d., Kosovą kaip valstybę vienašališkai pripažins Amerika ir keliosEuropos Sąjungos valstybės narės, o Serbija vienašališkai atsiims šiaurinę Kosovo dalį.Todėl mes nepritariame įsitikinimui, kad būsimasis Kosovo statusas gali prisidėti tik priestabilumo ir integracijos.

Kol 8 dalyje išliks šis nepagrįstas optimizmas, mano frakcija pranešimo neparems.

Gerard Batten, IND/DEM frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, šis pranešimas pradedamassakiniu „... Serbijos ateitis susijusi su Europos Sąjunga“. Toliau sakoma, kad „... visų šioregiono šalių ateitis yra ES“. Regiono šalys yra Kroatija, Kosovas, Bosnija ir Hercegovina,Makedonija, Juodkalnija ir Albanija. Kai kurios iš jų gyvena istorinėje nesantaikoje, kurineseniai peraugo į tragiškus karus.

ES, žinoma, tikisi, kad joms prisijungus viskas savaime išsispręs. Tačiau pažiūrėkime, kasiš tikrųjų atsitiks, jeigu šios šalys prisijungs prie ES. Šiose šalyse iš viso gyvena daugiau kaip24 mln. žmonių. Daugelis jų pasinaudos teise persikelti į kitas ES šalis. Remiantis ankstesnepatirtimi, daug šių žmonių atvyks į Britaniją. Britaniją jau užtvindė imigrantai ir prieglobsčioieškotojai iš ES ir kitų šalių. Britanijos Vidaus reikalų ministerija vykdo neoficialią politikąir perkelia prieglobsčio ieškotojus, priklausančius skirtingoms etninėms ir religinėmsgrupėms, į įvairias Jungtinės Karalystės dalis baimindamasi, kad tarp jų nekiltų smurtas irneįsipliekstų konfliktai. Jeigu Serbija ir kitos Balkanų šalys kada nors prisijungtų prie ES,Britanija importuotų dar daugiau jų istorinės neapykantos ir kraujo keršto į britų žemę.

Išeitis Serbijai ir jos kaimynėms yra ne prisijungti prie Europos Sąjungos, bet taptidemokratinėmis nepriklausomomis tautinėmis valstybėmis ir taikiai išspręsti savoproblemas.


Carl Lang, ITS frakcijos vardu . – (FR) Gerb. pirmininke, Europos valdžios institucijose irypač J. Kacino pranešime su Serbija elgiamasi ne kaip su suverenia valstybe, bet kaip sunepaklusniu mokiniu, nevykėliu, kuriam Europos Sąjunga turi teisę rašyti gerus ir bloguspažymius.

Serbijai parašomas geras pažymys, kai ji patvirtina proeuropietišką Vyriausybę.Proeuropietiškumas, žinoma, reiškia būti įpareigotam ir paklusti Briuselio dogmoms. Blogipažymiai rašomi tada, kai serbai nerodo didelio noro bendradarbiauti su Tarptautiniubaudžiamuoju teismu. Šiuo atveju naudinga prisiminti principus, kad Teismas nepaisėdviejų principų, kurie yra mūsų teisingumo sistemos šerdis: teisinio valstybių suverenitetoir žodžio laisvės. Todėl Vojislavas Šešelis, Serbijos radikalų partijos, atstovaujančios 28 proc.rinkėjų, lyderis nuo 2003 m. vasario mėn. yra įkalintas Hagoje ir iki šiol laukianuosprendžio, nors pasidavė savanoriškai. Todėl Teismas akivaizdžiai nesilaiko pačiosEuropos Sąjungos paskelbtų principų – pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogausteisėms. Tiesą sakant, vienintelis V. Šešelio nusikaltimas yra buvimas Serbijos patriotu.

Europos Sąjungos vadovai, norintys suskaldyti Europos tautas, negali atleisti serbams,kurie priešinosi jų valstybės griovimui ir ypač Kosovo – istorinės Serbijos srities –atsiskyrimui. Elgesys su serbais Kosove yra įspėjimas visoms Europos tautoms. Šiandienalbanai gali reikalauti sukurti Kosovo valstybę tik todėl, kad dėl imigracijos ir mažėjančioserbų gimstamumo jie tapo dauguma provincijoje, kurioje prie penkiasdešimt metų jiebuvo mažuma. Kosovo pavyzdys turėtų priversti mus iš naujo patvirtinti Europos tautųteisę būti savimi ir priimti savarankiškus sprendimus, t. y. išsaugoti savo identitetą irsuverenitetą. Išsiplėtusioje europietiškoje tautų Europoje turi būti skirta teisėta vieta Serbijosžmonėms.

Doris Pack (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, J. Kacin pateikė pranešimą,kuris sulaukė didelio palaikymo šiuose Rūmuose. Prie to prisidėjo ir dalis mūsų. Aš neketinuanalizuoti įvairų smulkmenų, bet norėčiau pateikti kelias pastabas pagal savo kompetenciją.

Serbijos demokratinės jėgos per vėlai nusprendė atsiriboti nuo S. Miloševičiaus eros. Įbendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teisimu nebuvo žiūrima rimtai, todėlbendradarbiavimas pagal stabilizavimo ir asociacijos susitarimą taip buvo atidėtas, vėliau– suspenduotas ir vėl atnaujintas, o dabar mes vėl laukiame. Kitaip tariant, Serbijos keliasį ES jau suplanuotas ir Serbija turi visas galimybes, tačiau ji pati turi imtis pastangų.

Neišspręsta Kosovo problema temdo Serbijos politiką ir ją paralyžiuoja. Kas dėl to kenčia?Atsakymas paprastas: jaunoji karta. Po embargo ir NATO bombardavimų – serbai už taiturėtų dėkoti S. Miloševičiui, o ne demokratinėms jėgoms, kurios šiandien yra valdžioje –jaunimas susidūrė su kita sunkiai išsprendžiama problema – Kosovu. Ši problema taip pattrukdo veiksmingam politiniam darbui ir tuo puikiai pasinaudoja radikalai ir jų artimiausidraugai valdžioje.

Laimei, vizų režimo supaprastinimas leis šiek tiek atsikvėpti ir Parlamentais seniai už jįagitavo. Mes norime, kad jaunieji serbai galėtų greitai dalyvauti mūsų švietimo ir jaunimoprogramose, kurios pradėtos įgyvendinti 2007 m. Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį įdarbą, kurio ėmėsi Vojvodinos regioninis parlamentas, skatindamas toleranciją ir jaunimobendradarbiavimą, ir kuris turi didelį poveikį. Daug jaunimo susirinko šiemet Dunojausregione. Tai yra puikus įsipareigojimo tolerancijai ir taikiems socialiniams santykiamspavyzdys.


Serbijoje labai ilgimasi normalaus gyvenimo. Politikai turėtų labiau pasistengti dėl dabartiesir rytojaus ir pamiršti praeitį. Jie taip pat turėtų labiau pasistengti, kad pagerintų paprastųžmonių kasdienį gyvenimą ir neprarastų visuomenės paramos.

Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, mano nuomone, mūsų gerbiamokolegos J. Kacino kalboje trūko dviejų dalykų. Pirmiausia padėkos dosniam pirmininkui,o antra – pusiausvyros, kuri neabejotinai buvo išreikšta jo pranešime.

Mums puikiai sekėsi kartu dirbti ir už tai norėčiau jam padėkoti. Mūsų darbo rezultatas –mano manymu, puikus pirmasis pranešimo variantas. Tai sakydamas aš atkartoju Komisijosnario O. Rehno žodžius. Padaryta didelė pažanga, tačiau vertinant šalį reikia paminėti tiekteigiamus, tiek neigiamus aspektus. Pažanga matyti ir bendradarbiavimo su ICTY srityje.Vis dėlto ši pažanga nėra pakankama ir šiuo klausimu mes sutariame. Tikiuosi, kad perkitas keletą dienų pavyks susitarti su Carla del Ponte, o savo frakcijos vardu kalbėdamassu ministru R. Ljajić leidau suprasti, kad visi šie klausimai turi būti išspręsti. Negalimesustoti pusiaukelėje, kaip ir negalime sustoti nuėję tris ketvirtadalius kelio. Būtinas glaudusbendradarbiavimas. Tai bendra Parlamento ir Europos Sąjungos kaip visumos pozicija.

Mano akimis, didžiausia šios šalies problema yra ta, kad darbotvarkę dažnai nustatonacionalistai, ir tai sakydamas atkartoju Doris Pack žodžius. Mes negalime leistiekstremistiniams dešiniojo sparno nacionalistams nukrypti dar labiau į dešinę. Taipaprasčiausiai sukeltų chaosą. Pats faktas, kad T. Nikolić buvo Parlamento pirmininku, netjei tai ir tetruko keturias dienas, yra tiesiog gėdingas. Kaip galima net pagalvoti, kad esanttokiai sudėtingai situacijai radikalių dešiniųjų lyderis galėtų būti Parlamento pirmininku.Tai tikras skandalas. Tai netinkamas būdas vykdyti politiką ir mėginti vesti Serbiją į priekį.Tokia situacija tik dar kartą patvirtina, kad Serbija eina nacionalistiniu keliu. Tikiuosi, kadvisos centro jėgos pamąstys ir supras, kad tarp nacionalistų ir kitų, nesvarbu, ar tai būtųkonservatoriai ar socialistai, turi būti aiški skiriamoji riba. Centras yra vienintelė jėga, galintivesti šalį į priekį, jei tik nesusigundys gaišti laiko su nacionalistais.

Žinoma, mes turime labiau pasistengti dėl bevizio režimo. Žingsnis link vizų režimosušvelninimo žengtas, o dabar reikia pereiti prie bevizio režimo, kad jauni žmonės galėtųatvykti į Europą ir pamatyti, kokia situacija yra čia. Štai ko reikia jauniems serbams ir visaiSerbijai.

Samuli Pohjamo (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiaupadėkoti specialiajam pranešėjui J. Kacinui už puikų ir kruopštų pranešimą. Pranešimeminimos sudėtingos problemos, kurios gadina ES ir Serbijos santykius, tačiau jame taippat pabrėžiama daug teigiamų Serbijos vystymosi metu iškilusių veiksnių.

Norėčiau pabrėžti natūralių santykių svarbą ES ir Serbijos bendradarbiavimo srityje. Labaisvarbu, kad jauni serbų nacionalistai turėtų daugiau galimybių išvykti į užsienį pagalstudentų mainų ir kultūrines programas. Turime teigiamos patirties su daugeliu šalių šiamekontekste, pavyzdžiui, vykdant programas Erasmus Mundus ir Leonardo da Vinci.

Natūralius santykius su Serbija paskatins ir neseniai priimtas susitarimas dėl vizų. Turimeužtikrinti, kad šis susitarimas įsigaliotų dar iki šių metų pabaigos, kai pagreitinsime vizųišdavimo procesą ir sukursime paramos veiklą, kad jauniems žmonėms ir ypač savo sričiųspecialistams būtų suteikta daugiau galimybių keliauti.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad Europos rekonstrukcijos agentūra taip pat atliko savovaidmenį Serbijoje. Jos darbas artėja prie pabaigos ir šios agentūros užduotys galės būtiperkeltos į Komisijos dalinius, akcentuojant paramą administracinės ir teisinės sričių plėtrai.


Toku būdu galėsime paskatinti Serbiją ir kitas regiono šalis džiaugtis artimesniais santykiaissu Europos Sąjunga.

Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Šiame pranešime kalbama apie naujausiaspermainas Serbijoje. Vis dėlto dar daug reikia padaryti, ypač bendradarbiavimo tarpvyriausybės ir Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai srityje. Nepaisantpažadų, Radko Mladič vis dar nesuimtas ir neperduotas Hagos tribunolui. Nepakankamapažanga šioje bendradarbiavimo srityje kelia nerimą ir neigiamai veikia Serbijos valdžiosinstitucijų veiksmų siekiant sustiprinti teisinę valstybę supratimą.

Naujoji konstitucija ir nuostatos, susijusios su žmogaus teisių ir tautinių mažumų teisiųapsauga, apsaugos priemonėmis, teismų santvarka ir kariuomene, taip pat pastangossumažinti korupciją iš tiesų rodo, kad einama tinkama linkme. Vis dėlto įgyvendinantreformas pastebėta tam tikrų nusižengimų, tokių kaip nesugebėjimas paskirti KonstitucinioTeismo narius, kurie atliktų demokratijos sargų funkciją. Serbijai labai svarbu stebėti, kaiptaikomos priemonės ir kaip laikomasi prisiimtų įsipareigojimų. Nepaisant padarytospažangos, Serbija dar daug ką turi padaryti.

Joost Lagendijk (Verts/ALE). – (NL) Gerb. pirmininke, Parlamento nariai, ponios irponai, šiandien mėginame pabrėžti Serbijos pažangą ir, kad nekiltų jokių nesusipratimų,tame nėra nieko blogo. Europos Sąjungai svarbu, kad Serbija siektų demokratijos, tačiaulygiai taip pat svarbu, kad mes, Europos Sąjunga, pripažintume šį procesą ir, kur įmanoma,jį paremtume. Tokios pat pastangos šiuo metu matyti ir kitose ES institucijose, o ypačTaryboje.

Vis dėlto, ponios ir ponai, nereikėtų persistengti. Net jei Serbija darys viską, ko prašomašiame pranešime, bet tuo pat metu neigiamai ir destruktyviai veiks derybas dėl Kosovoateities, tai, žinoma, turės neigiamų pasekmių Serbijos keliui į Europos Sąjungą. Ponios irponai, štai kaip viskas turėtų vykti. Štai kodėl, mano nuomone, nesuprantama ir negerai,kad nenustatytas ryšys, kuris, aš manau, yra būtinas – tą žino visi, tarp Serbijos pozicijosderybose dėl Kosovo ir Serbijos kelio Europos kryptimi.

Todėl kreipiuosi į kolegas Parlamento narius ir prašau pritarti pakeitimui, kuriame šis ryšysyra nustatytas. Tarp Serbijos pozicijos dėl Kosovo ir derybų tarp Serbijos ir Europos Sąjungostempo bei turinio egzistuoja sąryšis. Iki šiol atsisakymas nustatyti šį ryšį buvo teisinamasargumentu, kad mes, Europos Sąjunga, nenorime dar labiau apsunkinti demokratų,Prezidento B. Tadičiaus padėties Serbijoje, todėl privalome nutylėti, kai kalbama apie opiusklausimus.

Ponios ir ponai, aš visiškai nepritariu tokiam situacijos vertinimui. Aš pritariu dabartinioKomisijos nario pirmtakui Chrisui Pattenui, kuris neseniai rašė, kad klystame, jei tikime,kad mūsų aplaidus, o ne tiesus ir nuoširdus elgesys su Serbija padeda demokratams.Nebūdami atviri ir nuoširdūs mes suteikiame stiprybės V. Kostunicai, kuris tuomet galisakyti: jei labai pasistengsime, galime priversti Europos Sąjungą suteikti mums lengvatų.Toks požiūris neveda į priekį. Dar kartelį labai jūsų prašau: būkite pozityvūs, tačiau būkitesąžiningi ir viską dėstykite aiškiai. ES ir Serbijos žmonės to nusipelnė.

Athanasios Pafilis (GUE/NGL). – (EL) Gerb. pirmininke, ES turi prisiimti dalį atsakomybėsuž nesąžiningą ir purviną NATO karą prieš Jugoslaviją. Ji dalijasi atsakomybe už tūkstančiųjugoslavų nužudymą, už milžinišką žalą infrastruktūrai, gamykloms ir visai šaliai ir užsodrintojo urano naudojimą. Areštuoti, teisiami ir nuteisti už karo nusikaltimus turėtųbūti Bill Clinton, Tony Blair, Javier Solana (buvęs NATO generalinis sekretorius) ir kiti


Jugoslaviją užpuolusių šalių vadovai. Deja, nieko panašaus nebuvo daroma. Jugoslavijasuskaldyta, o jūs kuriate protektoratus ir mėginate aneksuoti Serbiją. Jūs prašote, kad savoapgailestavimą išreikštų žmonės, kurie darė savaime suprantamus dalykus – gynė savošalies nepriklausomybę. Gal ir gausite tokį atsiprašymą iš vyriausybės, tačiau jauni žmonėsniekuomet nepamirš ir neatleis už IAOI ir ES vykdytus nusikaltimus.

Tą pačią politiką tęsiate spręsdami Kosovo nepriklausomybės klausimą ir kurdami naująprotektoratą. Be kita ko, pranešime siūlomos priemonės yra mėginimas sumokėti užžudynes ir naikinimą pasinaudojant Europos darbuotojų pinigais. Šiomis priemonėmissiekiama Jugoslavijos žmonių žudikus vaizduoti kaip gelbėtojus tokiu būdu sukuriantpalankias sąlygas sieti Serbiją su imperialistinėmis lenktynėmis ir prijungti Serbiją prieEuropos kapitalo.

Graikijos komunistų partija smerkia šį pranešimą ir mano, kad Balkanų tautų interesai busginami tuomet, jei nemėginsime pamiršti, bet kovosime su ES ir jūsų puoselėjamubarbariškumu.

Bastiaan Belder (IND/DEM). – (NL) Gerb. pirmininke, J. Kacino solidžiame ir plačiaiaprėpiančiame pranešime pateikiamas subalansuotas socialinio ir ekonominio Serbijosvystymosi vaizdas. Pateiktos tiek šviesioji, tiek ir tamsioji pusės: pavyzdžiui, puiki augimostatistika prieš didelį nedarbą. Kalbant konkrečiai, pastaruosius trejus metus tai buvo7,2 proc. prieš daugiau nei 20 proc.

Serbijos vystymuisi svarbios tiesioginės užsienio investicijos, o būtent to šiuo metu irtrūksta. To priežastys akivaizdžios. Iš esmės priežastys siekia prasto Belgrado įvaizdžioproblemą. Labiau nei kas nors kitas, užsienio investuotojus gąsdina užsitęsęs politinisnesaugumas, kurio apraiška – Kosovas, ir ryškus rinkos reformų tempo mažinimas išBelgrado pusės.

Visa tai verčia mane užduoti esminį klausimą: ar Serbija eina savo keliu? J. Kacino pranešimaspradedamas teiginiu, kad Serbijos ateitis yra Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos sąlygos,norint pasiekti šį tikslą, Belgradui puikiai žinomos, kaip ir Europos pasiryžimasbendradarbiauti jo siekiant. Galų gale Serbijos valdžios institucijos pačios turi atsakyti į šįaktualų klausimą – ar Serbija eina savo keliu?

Zsolt László Becsey (PPE-DE). - (HU) Ačiū, gerb. pirmininke. J. Kacino pranešimas yranuostabus, profesionalus darbas. Visi pasakytų, kad šis žmogus gimė šiame regione irpuikiai jį pažįsta. Mano komentarai tokie:

1. Vertybių principas. Labai svarbu, kad į Europos Sąjungą niekam nebūtų leidžiama įstotiatsinešant ne tik nesugebėjimą kolektyviai tirti nusikaltimus ir masines žmogžudystes, betir draudimą juos net atminti, atminti mirusiuosius. Nuo Antigonės laikų tai buvo minimaližmogaus teisė, teisė į orumą. Ten, kur ši tradicija negerbiama, nereikia stebėtis, kad radikaliosgrupuotės klaidžioja gatvėmis ir įgyja vis daugiau galios ar per Voivodiną žygiuoja naujiejifašistai. Šią problemą reikia išspręsti, nes kitu atveju reikės nerimauti ne tik dėl Serbijos,bet ir dėl visos Europos.

2. Mano nuomone, mažų mažiausia turime atlikti tai, ką patys išdėstėme šio pranešimoatžvilgiu. Kitaip tariant, nešvelninkime jo pataisomis, necenzūruokime priimtų rezoliucijųar jų punktų, bet tiksliai jų laikykimės. Tas pats galioja ir teritoriniams susitarimams, kuriuosJ. Kacin gana teisingai išdėstė savo pranešime, nes niekas nesupras, ko mes norime, jei toaiškiai neišsakysime.


3. Turime padėti Serbijai, o ne tik apie tai kalbėti. Po to, kai sušvelninome vizų reikalavimus,reikia juos visiškai panaikinti, kad paprasti serbai galėtų atvykti į Europą, kada jie panorės.Iki tol nėra tikslo nepaliaujamai kalbėti apie Serbijos perspektyvas Europos Sąjungoje, nesnegalime žengti trečiojo žingsnio prieš tai nežengę pirmojo. Tas pats galioja ir Serbijosnarystei CEFTA, asociacijos proceso įgyvendinimui ir jos ateičiai JTO.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad mums reikia hierarchinės visuomenės. Tokios visuomenės,kuri reikalautų proporcingumo atstovaujant etninėms mažumoms viešo administravimosrityje, nes tai ypač svarbu, ir užtikrinant atitinkamas autonomijos formas. Nepakankamasproporcingumas reiškia pasitikėjimo trūkumą, o jei nėra pasitikėjimo, negalėsime eiti tolynlink naujo ilgai laukto bendradarbiavimo Balkanuose. Ačiū.

Véronique De Keyser (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, J. Kacino pranešime nagrinėjamiSerbijos, o ne Kosovo klausimai, ir ne tai, kas vyks pasibaigus gruodžio mėn. Galima sakyti,kad pranešimas nesiejamas su Serbijos reakcija į Kosovo problemą, kalbant apie įstojimąį Europos Sąjungą. Tai nuliūdino J. Lagendijką, tačiau mano frakcija pritaria šiam pranešimuiir laikosi požiūrio, kad šiuo atveju Parlamentas gali atmesti politinį derėjimąsi ar dvigubądiplomatiją.

Tiesa, kad yra vienas nuolat keliamas klausimas – tai Tarptautinis baudžiamasis tribunolasir Serbijos santykiai su juo. C. Del Ponte ką tik suskambino pavojaus varpais ar panašiaidėl rodomo nepritarimo ir sieja Europos Sąjungą su viskuo, kas turi įtakos žmogaus teisėms,kitais žodžiais tariant, su sąlygų laikymusi, ir aš tikiu, kad ji neklysta.

Kitaip nei C. Lang netikiu, kad tai tik paprasčiausiai gerų ir blogų pažymių rašymas. Ašlaikausi požiūrio, kad nacionalizmo ir nebaudžiamumo kultūros problema, kai keturiieškomi nusikaltėliai, kurie nėra nesvarbūs asmenys, laisvi važinėja po Serbiją, yranetoleruotina. Be to, sakyčiau, kad mes iš patirties žinome, kad šalis turi viską pasiektipripažindama savo praeitį ir savo nusikaltimus. Mes paraginome Kroatiją dėti daug pastangųir to paties paprašėme Bosnijos; būtent tokios pačios pastangos suteikė mums galimybęatkurti Europą po Antrojo pasaulinio karo.

Visa tai turi didelį poveikį tam, ką labiausiai vertiname. Tai ne balų skyrimas. Tai mūsųvertybių branduolys ir raktas į susitaikymą Balkanuose. Baigdama, norėčiau pridurti, norsmes ir nenagrinėjame Kosovo klausimo, tai, kad Serbijos vicepremjeras Bozidaras Djelicas,kuris prieš kelias savaites lankėsi Europos Parlamente, dar kartą patvirtino mums, kad jošalis neketina griebtis ginklo dėl to, kas įvyko Kosove. Aš prisimenu šiuos žodžius irnesiedama jų su J. Kacino pranešimu tikiuosi, kad šį kreipimąsi išgirs jo tauta.

Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, bėgant metams pastebėjaukai kurių Europos šalių neigiamą požiūrį į Serbiją. Serbija yra suvokiama kaip šalis, kurivykdo Rusijos politiką Balkanuose. Tačiau labiausiai liko nepastebėtas kitas aspektas.Serbija yra išsidėsčiusi viename pagrindinių islamo plitimo kelių į Europą. Asmeniškai ašpalankiai vertinu kuo geriausių santykių su Turkija ir kitomis musulmonų šalimis palaikymą,tačiau Europa nesuinteresuota leisti nuolat menkinti krikščionišką šalį dėl rodomopalankumo musulmoniškoms šalims. Tai mūsų žemynui gali sukelti didžiules pasekmes.Minimam regionui reikia stabilumo, o ne rasinės ir religinės įtampos kurstymo. Serbijojevykstantis politinio gyvenimo demokratizacijos procesas turi neabejotinai sulauktivisapusiško palaikymo.


Mūsų santykiai su Serbija turėtų gerbti šios tautos pasididžiavimą ir tautines tradicijas. Tiktada Serbija pasirinks Sąjungą, o ne kitas galimybes, ir tuo pačiu metu stabilizuos padėtįregione.

Michael Gahler (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, buvusios Jugoslavijos RespublikosSerbijos ateitis yra Europoje. Tai taikoma visoms buvusios Jugoslavijos respublikoms.Kiekvieno potencialaus kandidato atveju yra tam tikros sąlygos, taikomos prisijungimuiprie šios vertybių visuomenės, todėl aš norėčiau padėkoti pranešėjui ne tik už jo pranešimą,bet ir už aiškų šių sąlygų išdėstymą. Neapribotas bendradarbiavimas su Tarptautiniubaudžiamuoju tribunolu Buvusiajai Jugoslavijai išties yra išankstinė sąlyga, kad būtųpasirašytas stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Man sunku susitaikyti su tuo, kad karonusikaltėliai, pavyzdžiui, R. Mladič ir R. Karadžič vis dar turi tiek daug šalininkų ne tikplačiojoje Serbijos visuomenėje, bet ir policijoje, kariuomenėje ir tarp valstybės pareigūnų:kitais žodžiais tariant, tai tie patys žmonės, su kuriais mes derėsimės dėl glaudesnių Serbijossantykių su ES.

Praeities klausimų sprendimas nėra tik formali sąlyga glaudesniems ryšiams su ES. Taipadėtų serbams, jų artimiausiems kaimynams ir visai ES.

Kosovo klausimas taip pat turi būti vertinamas atskirai formaliu požiūriu, tačiau aš manau,kad šis nacionalistinis priešinimasis yra labai nenaudingas. Aš taip pat manau, kad nėrateisinga pirkti Rusijos veto teisę Saugumo Taryboje mainais už dėsningą pagrindinių įmoniųpardavimą Rusijos įmonėms. Proceso pabaigoje, remiantis Belgrado paskaičiavimais, ESturi suteikti kompensaciją, stabilizacijos ir asociacijos susitarimo formoje, už nuolaidas,kurios nebuvo padarytos sprendžiant Kosovo klausimą. Tai bus aišku po gruodžio 10 d.

Todėl aš visiškai palaikau J. Lagendijko poziciją. Bendradarbiavimo lygis sprendžiantKosovo klausimą bus vienas iš veiksnių, kuris arba padės, arba sutrukdys glaudesniemsSerbijos santykiams su ES, ir Belgradas turėtų atkreipti dėmesį į šį faktą.

Libor Rouček (PSE). – (CS) Ponios ir ponai, praėjusiais metais Serbijoje vyko reikšmingipokyčiai, dėl kurių, mano įsitikinimu, taip pat buvo sėkmingai susitarta.

Sunkus ir skausmingas Serbijos ir Juodkalnijos sąjungos išformavimo procesas įgyvendintassėkmingai. Demokratiniai parlamento rinkimai vyko sąžiningai ir laisvai ir buvo sudarytanauja proeuropietiška vyriausybė. Po to sekė ryškus ekonomikos augimas.

Po trylikos mėnesių pertraukos vėl atnaujintos Serbijos vyriausybės ir ES derybos dėlstabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS). Realu tikėtis, kad artimiausioje ateityje SASgali būti pasirašytas. Tai būtų reikšmingas žingsnis Serbijos kelyje į narystę ES. Kaip jaubuvo šiandien kelis kartus minėta, tam būtina sąlyga yra Serbijos bendradarbiavimas suTBTBJ. Aš tikiu, kad rytoj ir poryt Carlos de Ponte vizito į Belgradą metu bent jau kai kurioskliūtys bus įveiktos, pavyzdžiui, bus suteiktos visos teisės naudotis archyvo dokumentaisministerijų departamentuose.

Savo trumpoje šios dienos kalboje nekomentuosiu Kosovo klausimo, nes mes aptarinėjamepranešimą apie Serbiją. Tačiau aš norėčiau pagirti Serbiją už jos atsakingą ir proaktyvųpožiūrį bei jos bendradarbiavimą regioninių iniciatyvų kontekste, pavyzdžiui, Stabilumopakto ir CEFTA (Vidurio Europos laisvosios prekybos sutarties) įgyvendinimas. Šisbendradarbiavimas aiškiai įrodo Serbijos interesą kurti ir palaikyti gerus ryšius su savoregiono kaimynais.


Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, Serbija yra Europos šalis, kuri perpastaruosius keletą metų padarė reikšmingą pažangą integracijos į Europos Sąjungą link.Žinoma, būtų galima paminėti nemažai problemų, kurios iš tiesų Serbijoje nėra didesnėsnei Albanijoje ar Bosnijoje ir Hercegovinoje, nors atrodo, kad mes linkę užsimerkti irnematyti to, kas vyksta šiose šalyse.

Manau, kad turėtume Serbijai sukurti paskatinimų sistemą, kad paskatintumėme ją darlabiau stengtis laikytis Europos standartų. Vis dėlto tikslas, t. y. Europos Sąjunga, turi būtiaiškiai matomas. M. Gahlerio pasisakyme, be abejo, yra tiesos dėl Rusijos ir Serbijos santykių.Tačiau Serbijai turi būti aiškiai pasakyta, kad jos vieta yra Europos Sąjungoje ir kad mumssu Serbija bus lengviau dirbti, jei ji bus Sąjungos nare, užuot likus už jos ribų. Man tai atrodoakivaizdu.

Marcello Vernola (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš tikiu, kad Serbijosvaldžia privalo rodyti didesnį įsipareigojimą bendradarbiaujant su prokurore Carla DePonte tam, kad karo nusikaltėliai būtų sugauti. Mes visi sutinkame, kad tai yra būtina sąlygaviso Balkanų regiono ir visos Europos Sąjungos saugumui, taip pat tai yra teisinis ir moralinisįsipareigojimas.

Mes taip pat turime pasirūpinti, kad Serbijos vyriausybė atnaujintų savo įsipareigojimąužtikrinti taikią visų šalyje gyvenančių etninių grupių bendro sugyvenimo atmosferą.Vidaus reikalų ministerija jau nuo 2004 m. įgyvendina iniciatyvas, kad užkirstų keliątarpetniniams konfliktams Voivodinoje ir galėtų juos kontroliuoti, tačiau turi būtiskatinamas tautinių mažumų dalyvavimas socialiniame gyvenime ir tinkamas atstovavimasjiems valdžios institucijose.

Mes visi palankiai vertiname šį gruodžio mėn. vyksiančias derybas dėl Kosovo statusosprendimo. Vis dėlto daug problemų liks neišspręsta, pradedant būtinybe imtis griežtųpriemonių pažaboti albanų organizuoto nusikalstamumo grupes, kurios destabilizuojavisą geografinį regioną, įskaitant Makedonijos ir Albanijos pasienio vietoves, ir taip keldamosgrėsmę bendram viso Balkanų regiono saugumui.

Negalima Kosovo palikti likimo valiai. Mes privalome reikalauti, kad šį viso Balkanų regionosaugumą užtikrintų nuolatinis Europos Sąjungos dalyvavimas. Laikantis šio požiūrio,pagreitintas Serbijos įstojimas į ES stabilizuotų padėtį, ypač padėtų išspręsti neteisėtosprekybos visose įmanomose ir įsivaizduojamose srityse klausimą: nelegali prekyba yrapaplitusi Balkanuose, pradedant aplinkosaugos sektoriumi.

Mes turime paraginti Serbiją greičiau priimti atitinkamą aplinkosaugos politiką energijos,vandens valymo ir integruoto atliekų valdymo atžvilgiu, kad šis sektorius būtų apsaugotasnuo organizuoto nusikalstamumo grupių įtakos.

Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Gerb. pirmininke, J. Kacino pranešime atspindimaspasikeitęs Europos Parlamento požiūris. Ilgą laiką Europos Parlamentas visuosepareiškimuose dėl Kosovo vienšališkai palankiai kalbėdavo apie albanus ir bausdavo serbus.Dabar galiausiai turime patikimą ir objektyvų Serbijos vaizdą. Tai yra ypač svarbu, nes mesprivalome užtikrinti, kad Serbijai daugiau nebūtų taikomas atpirkimo ožio vaidmuo. Tačiautai nereiškia, kad serbai vieną dieną neturės susitaikyti su S. Miloševičiaus eros nusikaltimais,kaip kad ir Kosovo albanai; kiekviena tauta turi susitaikyti su savo istoriniais nusikaltimais.

Tai, kad mes artiname Serbiją Europos Sąjungos link, yra gerai ir teisinga, ir aš sutinku, kadnepakanka vizų režimo supaprastinimo; mes turėtume įvesti bevizį režimą Serbijospiliečiams, ir lygiai taip pat svarbu kuo greičiau suteikti Serbijai kandidatės statusą. Štai


Kosovas kelia didelę riziką; Europos Tarybos vertinimu prognozuojama, kad apie 100 000pabėgėlių, serbų pabėgėlių, paliks Kosovą, ir šią situaciją daugiausia teks spręsti Voivodinai.

J. Kacinui verta padėkoti už pasiūlytus pataisymus, kurie objektyviai atspindi tarpetniniusprocesus Voivodinoje ir toliau tebesitęsiančius žiaurumus, būtinybę įteisinti nacionaliniųtarybų teisinį statusą, proporcingai atstovauti mažumoms policijos pajėgose ir teisinėjesistemoje, išlaikyti ir finansuoti mažumų radijo transliacijas. Apskritai aš sveikinu J. Kaciną:Serbijos priartinimas prie Europos Sąjungos yra svarbus žingsnis. Ačiū už jūsų dėmesį.

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOUPirmininko pavaduotoja

Kinga Gál (PPE-DE). - (HU) Gerb. pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę pasisakyti.Ponios ir ponai, aš pritariu šiam pranešimui ir tikiu, kad Komisijos priimta versija yra ypačgera ir harmoninga. Serbijos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos yra ypač svarbiosVengrijai. Mes esame labai suinteresuoti, kad mūsų kaimynė būtų kuo greičiau priimta įBendriją. Tai yra vienintelė alternatyva susitaikymui, užkertant kelią tarpetninei nesantaikai,karui, žmonių diskriminacijai ar žeminimui už tai, kad jų gimtoji kalba ar papročiai yrakitokie.

Akivaizdu, kad nesame abejingi vengrų tautinei mažumai Serbijoje, ir iš tiesų mes stengėmės,kad Voivodinos klausimas nebūtų išbrauktas iš Europos darbotvarkės. Labai svarbu, ir ašdžiaugiuosi tai matydama pranešime, yra atkreipti dėmesį į daugiaetninio Voivodinospobūdžio išsaugojimą, kuris vystėsi daugelį amžių. Šio daugiaetniškumo pagrindas yrabendras skirtingų etninių grupių sugyvenmas, kuris remiasi ne tyla ir žeminimu, o tikralygybe prieš įstatymus ir lygiomis galimybėmis. Deja, šiuo metu to kasdienėje tikrovėjenėra.

Aš tikiu, kad itin svarbu išlaikyti etninę regiono pusiausvyrą ir jo ypatingą charakteristiką;mano nuomone, serbų pabėgėlių perkėlimas į šį regioną pažeistų šią jautrią pusiausvyrąir pagilintų tarpetninį konfliktą. Netolimoje praeityje jau matėme nemalonius tokiokonflikto pavyzdžius. Turėdama tai omenyje, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, pavyzdžiui,į atvejį, kuris iki šios dienos nėra išspręstas. Etninių vengrų jaunuolių, kuriems akivaizdžiosetninės diskriminacijos atveju Temerine buvo skirta neproporcingai griežta bausmė, likimą.Todėl apskritai Balkanams reikia Europos Sąjungos, nes Europos Sąjungos dvasia, principaiir institucinė sistema, ir tai, kad ji yra nuosekli – aš ypač pabrėžiu pastarąją savybę – padėssugrąžinti gyvenimą, kuriame verta gyventi. Labai ačiū.

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,Komisijos nary, ponios ir ponai, šią diskusiją sekiau su dideliu susidomėjimu, ir, žinoma,atkreipiau dėmesį į daugelio narių išsakytus pasiūlymus ir susirūpinimus.

Regis, šios diskusijos rezultatas man yra aiškus: Ji byloja, kad tik suteikiant Serbijai tikrąEuropos perspektyvą, šioje šalyje galima pasiekti taikos, stabilumo ir pažangos, o visameVakarų Balkanų regione – stabilumo. Tai absoliučiai pripažįstama, ir Taryba ne kartą yrapareiškusi, kad Serbijos ateitis, suprantama, yra narystė Europos Sąjungoje.

Mes visi žinome, kad šis planas be tam tikrų sąlygų laikymosi neįmanomas. Žinoma, turibūti sąlygų, susijusių su vidiniais politiniais procesais Serbijoje, demokratinių vertybių irypač teisinės valstybės gerbimu. Žinoma, šios sąlygos yra susijusios ir su būtinu Serbijosbendradarbiavimu su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu. Kalbant apie bendradarbiavimąsu Tribunolu, Serbija turi dar daug ką nuveikti. Mes visi žinome, kad turi būti imtasi kitų


veiksmų ir žingsnių. Tačiau prašau man leisti išreikšti pasitikėjimą ir paskatinimą, kadSerbijos valdžia sugebės šio proceso pabaigoje imtis reikiamų žingsnių, kad šisbendradarbiavimas taptų visavertis.

Mes, būdami Europos Sąjungoje, privalome padėti Serbijai. Tikime, kad padarytumestrateginę klaidą, palikdami Serbiją ir jos žmonės tam tikroje nežinomybėje be jokioskrypties, perspektyvos ar plano. Tai strateginė klaida, kurios negalime padaryti, ir šiuotikslu privalome daryti viską, kad jos išvengtume.

Aš taip pat, žinoma, sveikinu, padarytą pažangą suteikiant Serbijos tautoms galimybęlaisvai judėti Europos erdvėje. Privalome toliau eiti šiuo keliu. Kažką reikia daryti, ir ši beikitos mūsų įgyvendinamos iniciatyvos turi sulaukti atitinkamo palaikymo.

Mes taip pat privalome suteikti ateities perspektyvas Serbijos jaunimui, nes neabejotinaijo dėka ir kartu su jaunimu bus galima sukurti demokratinę Serbiją, kuri visapusiškai dalysismūsų vertybėmis ir principais ir kuri siekia tapti neatsiejama Europos Sąjungos dalimi.

Olli Rehn, Komisijos narys. − (FI) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, noriu visiemspadėkoti už objektyvią ir atsakingą diskusiją, o pranešėjui už gausiai faktais paremtąpranešimą. Sprendžiant iš diskusijos, Parlamentas ir Sąjunga iš esmės pritaria, kad Serbijosateitis yra Europos Sąjungoje ir kad Europos Sąjunga Serbijai atvers duris, kai šalis įvykdyssąlygas, ir kad Serbijos vyriausybė turi galimybių nuvesti Serbiją į Europą. Dauguma Serbijospiliečių palaiko šią plėtrą ir jai pritaria.

Dabar Serbijos vyriausybė labiau atlieka sargybinio vaidmenį: savo rankose ji laiko raktus.Aš tikiu, kad Serbijos vyriausybė pasinaudos šiais raktais ir įgyvendins Serbijos žmoniųvalią – serbų valią eiti Europos Sąjungos link. Galite būti tikri, kad mes atsižvelgsime įpranešime išdėstytą požiūrį ir juos įtrauksime į mūsų pažangos ataskaitą.

Pirmininkė. - (EL) Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj, ketvirtadienį, 2007 m. spalio 25 d.

13. Europos Sąjungos ir Afrikos santykiai (diskusijos)

Pirmininkė. – (EL) Kitas klausimas yra M. Martens Vystymosi komiteto vardu pateiktaspranešimas [2007/2002(INI)] (A6-0375/2007) dėl dabartinių Europos Sąjungos ir Afrikossantykių.

Maria Martens, pranešėja. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mesaptarsime pranešimą dėl dabartinius Europos Sąjungos ir Afrikos santykių. Joje išdėstomabendra Afrikos ir Europos ateities bendradarbiavimo vizija, skatinanti Afrikos vystymąsiir kovą su skurdu. Strategija turi apimti daugiau nei vien tik dabartinės politikos gynimą.Tai vizija, kuri remiasi bendromis vertybėmis ir principais bei abipuse pagarba, kuri vedažmonių gerovės link.

Afriką ir Europą sieja bendra ilga istorija, tačiau jų santykiai išties pasikeitė: jie nebegalibūti vienpusiai. Dabar kalbame apie lygią partnerystę tam, kad kartu spręstume problemas,turinčias įtakos abiem žemynams, pavyzdžiui, saugumas, prekyba, migracija ir klimatokaita.

2005 m. Europos Sąjunga priėmė Europos strategiją dėl Afrikos. Tuo metu aš taip pat buvopranešėja. Mūsų požiūriu, ta strategija turėjo du pagrindinius trūkumus. Tai buvo strategija,skirta Afrikai, bet be pačios Afrikos dalyvavimo, kai Parlamentas bei pilietinė visuomenė


nepakankamai dalyvavo vystant šią strategiją. Džiaugiuosi, kad dabar mes kalbame apiebendrą ES ir Afrikos strategiją ir kad šį kartą Parlamentas bei pilietinė visuomenė bus labiauįtraukti. Šis bendradarbiavimas yra geras ženklas ateičiai.

Gerb. pirmininke, ši strategija turėtų suteikti mums bendrų ateities veiksmų struktūrą irkryptį. Kova su skurdu ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai turi likti dėmesio centre. Norsnaujausi TVT duomenys suteikia tam tikro optimizmo, 41,1 proc. žmonių į pietus nuoSacharos vis dar gyvena iš vieno dolerio per dieną. Šios situacijos negalima pagerinti vientik plėtros pagalba. Būtina taip pat skatinti ekonominį augimą.

Šiuo metu vykstančios derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų galėtų tam būtigera priemonė su sąlyga – ir aš norėčiau tai pabrėžti – kad dėmesio centre būtų tvari plėtrair kad tai būtų daugiau nei vien tik Europos prekybos susitarimai. Aš labai norėčiau išKomisijos nario išgirsti apie situaciją dėl galimo 2008 m. sausio 1 d. termino nukėlimo.

Gerb. pirmininke, Afrikos vyriausybės, žinoma, pirmiausia yra atsakingos už vystymąsisavo pačių šalyse. Jos tapo labiau nepriklausomos tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Afrikosvystymasis yra pačiame įkarštyje, ypač įkūrus naujas institucijas, pavyzdžiui, NEPAD(Naująją Afrikos Vystymosi partnerystę) ir Afrikos tarpusavio vertinimo mechanizmą. Jauseniai praėjo laikas, kai Europa buvo vienintelis ir išskirtinis finansinės ir politinės paramospartneris. Kitos šalys pradeda labai aiškiai stiprinti savo įtaką Afrikoje: pavyzdžiui, pažvelkiteį Kiniją. Daugiau negalime mūsų santykius su Afrika laikyti savaime suprantamais.

Gerb. pirmininke, pranešime pabrėžiamos trys prioritetines politikos sritys: taika irsaugumas, geras valdymas ir ekonominis augimas bei investicijos į žmones. Kalbant apieEuropos politikos sritis, pranešime atkreipiamas dėmesys į didesnę vystymosi veiklų darnąiš vienos pusės ir kitų politikos sričių – iš kitos, pavyzdžiui, prekybos, žemės ūkio irmigracijos. Europos Sąjungos vystymosi politika gali būti veiksmingesnė ir produktyvesnėtik jei Europa nuosekliau ir geriau koordinuos savo paramos naudojimą ir pagerins finansinęatskaitomybę.

Taika ir saugumas yra rimta problema Afrikoje. Pranešime pabrėžiama integruoto požiūrio,sprendžiant konfliktines situacijas, svarba. Svarbiausias prioritetas šioje srityje turėtų būtimūsų atsakomybė apsaugoti žmones, padėti užkirsti kelią konfliktams ir juos išspręsti beiatkurti šalis. Akivaizdu, kad geras valdymas, lygiateisiškumas prieš įstatymą ir stabilidemokratija yra stabilumo ir vystymosi sąlygos. Gebėjimų stiprinimas šiose srityse yragyvybiškai svarbus. Mes palaikome Komisijos siekius šioje srityje.

Gerb. pirmininke, antrasis ES ir Afrikos suvažiavimas vyks Lisabonoje gruodžio mėn. poseptynerių metų pertraukos. Jo metu bus priimti bendra ES ir Afrikos strategija ir Veiksmųplanas. Ant kortos pastatyta daug kas, ir mes visi suinteresuoti, kad šis suvažiavimas būtųsėkmingas. Be to, nors situacija Zimbabvėje kelia didelį susirūpinimą, mes turėtume atminti,kad tai yra ES ir Afrikos, o ne ES ir Zimbabvės suvažiavimas; tai į žmones, o ne į prezidentusorientuotas požiūris.

Gerai, kad Europos Parlamentas ir Visos Afrikos Parlamentas turės galimybę suvažiavimeaiškiai išreikšti parlamentinį požiūrį į bendrą strategiją. Praeitą savaitę susitiko Visos AfrikosParlamento ir mūsų parlamento delegacijos tam, kad paruoštų bendrą deklaraciją. Aš tikiu,kad šiame suvažiavime mūsų pirmininkai galės ją pristatyti vyriausybių vadovams.

Gerb. pirmininke, šia tema yra dar daug ką pasakyti, tačiau, matau, kad mano laikas baigėsi,todėl šiuo klausimu baigsiu pasisakymą, tačiau prieš tai noriu padėkoti mano kolegoms irKomisijai už labai vaisingą bendradarbiavimą.


Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,Komisijos nary, ponios ir ponai, pranešėja, per pastarąjį dešimtmetį Europa, Afrika irpasaulis labai pasikeitė. Dabar Europa yra 27 šalių narių blokas, kurios kartais pateikialabai skirtingus užsienio politikos prioritetus ir požiūrius. Nors būtų nesąžininga sakyti,kad Afrikos žemynas buvo pamirštas, atsižvelgiant į tai, kiek plėtros pagalbos Europa jamsuteikė, vis dėlto mes galime kalbėti apie strateginį vakuumą Europos ir Afrikos santykiuose.Pastaraisiais metais neigiamos šio vakuumo pasekmės tapo labiau matomos. Dabar EuroposSąjunga ir šalys narės pripažįsta poreikį perkelti santykius su Afriką į kitą lygmenį, o antrasisES ir Afrikos suvažiavimas būtų kaip tik tinkamas momentas aiškiai išreikšti šį norą.

Yra įvairių priežasčių, pateisinančių šį naują santykių tarp Europos Sąjungos ir Afrikossvarbos pripažinimą: plačiai paplitęs supratimas, kad globaliniai pokyčiai, pavyzdžiui,taika ir saugumas arba tarptautinė prekyba, reikalauja suderintų tarptautinės bendruomenėsveiksmų, ir taip pateisinančių naujų bendradarbiavimo formų atsiradimą; atsakymųieškojimas į ir Europai, ir Afrikai aktualias problemas; energijos išteklių valdymas arbamigracijos srautai; Afrikos noras kolektyviai spręsti bendras problemas ir būtinybėprisitaikyti prie specifinių geopolitinių pokyčių tarptautiniame kontekste.

Šie nauji ES ir Afrikos santykiai išdėstyti dokumentuose, kurie, tikime, bus priimti gruodžiomėn. suvažiavimo metu: bendrojoje ES ir Afrikos strategijoje, jos pirmajame veiksmųplane, ir mes tikimės, Lisabonos deklaracijoje. Šie dokumentai atspindi ypatingą Europosir Afrikos santykių pobūdį. Juose išdėstomas požiūris, kuris, iš vienos pusės, palankiaivertina daugiašalius kanalus, o iš kitos pusės, siekia labiau integruotai spręsti įvairius mūsųsantykių aspektus. Šis požiūris išreiškia skirtumą, kurį ES gali parodyti, ypač lyginant sukitais tarptautiniais subjektais. Tai, kad Afrika pripažįstama kaip strateginė pasaulio partnerė,taip pat atsispindi tiek ruošiantis suvažiavimui, tiek ruošiant dokumentus, kurie bus priimti.Jei 2005 m. priimta ES ir Afrikos strategija yra ES dokumentas, kuris įpareigoja tik Sąjungą,naujoji strategija – pirmą kartą bendra strategija – ir veiksmų planas yra bendro darbo sumūsų Afrikos kolegomis rezultatas.

Nuo pat pradžių suvažiavimo dokumentus ruošė jungtinė ekspertų grupė, ir mes tikimės,kad jie bus patvirtinti spalio 31 d. vyksiančio ES ir Afrikos ministrų trejeto susitikimo metu,procese, kuriame dalyvauja tiek Afrikos, tiek Europos nevyriausybiniai subjektai ir pilietinėsvisuomenės. Todėl bendroji strategija ir pirmasis veiksmų planas yra bendro darborezultatas. Todėl dabartinė redakcija atspindi daug nerimą keliančių dalykų ir pasiūlymų,kurie yra išdėstyti M. Martens pranešime, kuris neabejotinai labai išsamus ir visapusiškas.

Bendrojoje strategijoje ir veiksmų plano projekte išdėstyti Europos Sąjungos ir Afrikospartnerystės santykiai turi apimti bendrų interesų temas. Pagrindiniai kriterijai turidabartiniam bendradarbiavimui ir politiniam dialogui pridėti vertės ir užtikrinti teigiamąįtaką kasdieniam Europos ir Afrikos piliečių gyvenimui. Partnerystė, kurią mes norimekurti, taip pat sieks užtikrinti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įsipareigojimų, kuri pakeisvienšališką ir pagalba grįstų santykių pobūdį tarp ES ir AKR (Afrikos, Karibų baseino irRamiojo vandenyno) šalių.

Patirtis taip pat rodo, kad politiniai įsipareigojimai reikalauja įgyvendinimo ir stebėjimomechanizmų, kad būtų galima juos paversti kai kuo daugiau, o ne vien tik gerais ketinimais.Tarp suvažiavimų, lygiagrečiai reguliariems abiejų komisijų ir ministrų trejeto susitikimams,dabar yra galimybė, kai reikia organizuoti papildomus sektorių ministrų susirinkimus.Tačiau tikrai ES ir Afrikos santykiai iš tikrųjų pasikeis tik tada, kai procesą veiksmingaiįgyvendins kiti įvairūs subjektai.


Šiuo atžvilgiu mes norime įkurti neoficialias jungtines ekspertų grupes įgyvendinti kiekvienąpartnerystę. Jos bus atviros ir jose galės dalyvauti daug suinteresuotųjų subjektų: Europosir Afrikos parlamentai, vietos valdžia, Europos ir Afrikos pilietinė visuomenė, Afrikossubregioninės organizacijos ir institutai bei privatus sektorius. Kartu bus išplėstasbendradarbiavimas ir dialogas tarp Visos Afrikos Parlamento ir šių Rūmų, ir šios institucijostaip pat atliks kanalų funkciją, įgyvendinant bendrąją strategiją ir veiksmų planą.

Nors tokie sudėtingi pokyčiai negali akimirksniu įvykti, mes esame kryžkelėje pokyčiųsantykiuose tarp abiejų žemynų link. Mūsų laukiantis iššūkis yra visiškai pasinaudoti šiagalimybe, pradedant įgyvendinti šią naują strateginę ES ir Afrikos dialogo viziją. Būtentsiekiant šio tikslo, kurio ir ketiname laikytis, ir su pasitikėjimu ir tikėjimu tuo, ką darome,turi vykti kitas ES ir Afrikos suvažiavimas Lisabonoje gruodžio mėn.

Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, pirmiausianorėčiau pasveikinti ir padėkoti M. Martens už jos puikų pranešimą, kuris kelia įvairiasproblemas ir pateikia naudingų nurodymų ir neabejotinai yra įkvėpimo šaltinis Parlamentuisprendžiant ypač svarbų klausimą, taip pat kuriame reikalaujama naujo požiūrio į ES irAfrikos santykius.

Kaip žinote, 2007 m. bus ypatingi metai Europos ir Afrikos santykių ateičiai. Praėjuspenkeriems metams po 2003 m. Lisabonos suvažiavimo ataskaitos ir ne mažiau neiseptyneriems metams po pirmojo Afrikos ir Europos suvažiavimo, kuris vyko Kaire 2000m., man atrodo, kad mums skubiai reikia iš naujo apibrėžti šiuos santykius. Per pastaruosiusmetus Afrika labai pasikeitė ir įgijo kontinentinės institucinės sandaros, kuri daugeliuatžvilgių primena mūsų pačių. Naująją instituciją, t. y. Afrikos Sąjungą, dabar reikia stiprintiir įtvirtinti. Ši institucija sukūrė ambicingą pagrindinių sričių kontinentinę politiką,pavyzdžiui, socioekonominio vystymosi, taikos ir saugumo, ir taip pat iš tiesų gero valdymo;visi šie elementai aiškiai nusipelno mūsų paramos ir pripažinimo.

Dabar Afrika neabejotinai remiasi tarptautine plotme. Aš galvoju apie jos įvairialypiussantykius su tarptautine bendruomene, kaip minėjo M. Martens, ir aš taip pat galvoju apienaująjį vaidmenį, kurį, pavyzdžiui, atlieka Kinija, ir jos įtaka investicijų projektams tamežemyne. Žinoma, aš taip pat galvoju apie globalinius iššūkius, su kuriais Afrika, kaip ir kitipasaulio žaidėjai, turi susidurti, būtent, klimato kaita, energijos tiekimas, daugiašaliųinstitucijų reforma, pandemijų rizika, emigracija ir taip toliau; ir akivaizdu, kad Afrikaprivalo imtis priemonių, kad ją išgirstų, privalo daryti įtaką, ir svarbiausia, privalo gintisavo teises. Nes nepaisant visko šie iššūkiai, kuriuos ką tik išvardijau, yra ir mūsų iššūkiai.Visi šie iššūkiai ir problemos yra bendri mums, ir, negana to, jie išryškina Europos ir Afrikostarpusavio priklausomybę. Nes mus sieja tas pats likimas.

Bendra labiau politinio pobūdžio strategija gali pakeisti Afriką – ir Europą taip pat, ir taituri būti pasakyta likusiai pasaulio daliai. Todėl abiem žemynams reikia skubiai sudarytinaują koncepciją ir įgyti naujų priemonių, kad ES ir AS dialogas vyktų daug aukštesniulygmeniu. Bendroji ES ir Afrikos strategija, kurią mes sukūrėme per pastaruosius mėnesiuskartu su mūsų kolegomis iš Afrikos, turėtų atspindėti šią koncepciją. Tačiau tai nereiškia,kad mes turime nusigręžti nuo tradicinių solidarumo santykių. Vietoj to, mums būtinaskokybiškas šuolis, kuris perkeltų ES ir Afrikos santykius į naują epochą, kuri kartu suvedadu partnerius, turinčius lygias teises ir lygias atsakomybes.

Šios problemos labai gerai išdėstytos pranešime, ir aš tik galiu paremti svarbias naujasidėjas, kurias Parlamentas pasiūlė, kad galėtų stebėti ir palaikyti šios strategijos bei iš josišplaukiančių veiksmų planų įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu aš manau, kad labai svarbu


sudaryti bendrą EP/AP (Visos Afrikos Parlamento) delegaciją, kad būtų užbaigta institucinėsandara, kurią turime įgyvendinti. Taip pat norėčiau pridėti reguliarius šių dviejų institucijųpirmininkų susitikimus, kartu organizuojant posėdžius ir rengiant politines ataskaitas,detaliai pristatančias padarytą pažangą. Visa tai atliks pagrindinį vaidmenį palaikant procesopagreitį ir suteikiant jam politinės energijos, kurios prireiks sėkmingam įgyvendinimui.

Mes žinome, kad šis požiūris taip pat ragina Afrikos Sąjungą įsteigti stabilias institucijas irorganus, kurie galėtų veikti ir bendrauti su mūsų institucijomis. Aiškiai turėdami taiomenyje, mes ir toliau remsime Afrikos Sąjungą, jai įgyvendinant pokyčius ir stiprinantsavo institucijas. Iš anksto patvirtindamas šį įsipareigojimą, aš džiaugiuosi galėdamaspranešti, kad pirmajam Visos Afrikos Parlamento pateiktam veiksmų planui bus skirta275 000 EUR suma iš institucinės paramos programos, kurią dabar finansuoja devintasisEuropos vystymosi fondas. Tai buvo vienas iš svarbių susirūpinimą keliančių klausimų,kuriuos man pateikė pirmininkas J. Borrell.

Tikiuosi, kad šis pradinis finansavimas leis Visos Afrikos Parlamentui visapusiškai dalyvautiiniciatyvoje, kurios ėmėtės, siekiant suorganizuoti bendrą parlamentinį renginį priešgruodžio mėn. vyksiantį Lisabonos suvažiavimą, nes jūsų darbo rezultatus bus galimapristatyti šalių vadovams suvažiavimo metu.

Pagaliau, kaip jau keletą kartų esu minėjęs, abiejų žemynų civilių gyventojų ir jiemsatstovaujančių išrinktų asamblėjų dalyvavimas ir įsipareigojimas yra esminis veiksnys,lemiantis efektyvaus dialogo proceso ir Europos ir Afrikos bendradarbiavimo sėkmę.Galbūt mes kartais esame linkę pamiršti, kad kalbame apie bendrą 1,5 mlrd. žmonių likimą,ir būtent jie yra svarbiausi partnerystės, kurią dabar kuriame, veikėjai.

M. Martens, aš visiškai sutinku, kad reikia koordinavimo; štai kodėl mes pasiūlėme elgesiokodeksą, kuris leistų geriau paskirstyti darbą tarp skirtingų paramos teikėjų, tai reiškia,užtikrintų didesnę harmoniją. Aš tikiu, kad mes išlaikėme nuoseklumą šiuo atžvilgiu, neskaip žinote, dešimtajame Europos vystymosi fonde mes pateikėme specialų finansinį paketąpolitinio dialogo, kurį ketiname įtvirtinti su mūsų partneriais iš Afrikos, valdymui, o taiyra vienas iš svarbiausių aspektų. O dėl EPS (ekonominių partnerysčių susitarimų),neabejoju, kad šia tema turėsiu atsakyti į klausimus po jūsų pasisakymų. Todėl aš pataupysiusavo atsakymą pasisakymams, kad šiuo metu nepasakyčiau per daug ir neužimčiau daugiaulaiko.

Mano paskutinis akcentas yra tai, ką einantysis Tarybos Pirmininko pareigas taip patpabrėžė: negalima neigti ES ir Afrikos suvažiavimo svarbos. Dabar tinkamas laikasorganizuoti tokį renginį, nes procesas dėl tikslų keitimo jau įsibėgėjo. Kai kuriais atžvilgiaistai ir santykių tarp mūsų dviejų žemynų pobūdžio pasikeitimas. Mums reikia pamirštitradicinius, netgi, galime sakyti, banalius – santykius, pakankamai archajišką paramosgavėjo ir paramos teikėjo arba paramos teikėjo ir gavėjo partnerystę ir judėti link kur kaslabiau politiškos asociacijos, kurioje dalyvauja du partneriai, turintys lygias teises iratsakomybes. Mano nuomone, tai neabejotinai daug svarbiau. Kol kas tiek; esu įsitikinęs,kad prie kai kurių dalykų dar sugrįšiu, kai jūs galėsite pateikti man konkretesnius klausimus.

Michel Rocard, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – (FR) Gerb. pirmininke,einantis Tarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, Užsienio reikalų komitetas, kuriamatstovauju kaip nuomonės referentas, palankiai vertina visas šias pastangas. Komitetas yrasusirūpinęs dėl Afrikos ir remia viską, kas buvo išsakyta. Tik nori žinoti viena: ar mes esamepakankamai drąsūs, kad įvykdytume užduotį?


Ko mes negalime parašyti, nors apie tai užsimenama pranešime, ir iš tiesų aš galiu taipasakyti, yra tai, kad kai kalbame apie Afriką, susiduriame su didele politiškai teisinga irdusinančia veidmainyste, kurios reikia iš pradžių atsikratyti, jei tikrai siekiame savo tikslų.Kalbėdami apie galimybes Afrikai vystytis, įsileidžiant jos produktus į savo rinkas, privalomeatminti, kad apie keturiasdešimt Afrikos šalių neturi ką eksportuoti. Šis šūkis yra tiesiognesąžiningas. Nė viena Afrikos šalis negali savarankiškai apsirūpinti maisto produktais.Jos turi importuoti maistą, kai tuo pat metu eksportas iš čia ir Brazilijos žudo vietos natūrinįžemės ūkį. Mes turime padėti Afrikai save apginti. Šią mintį mes kartojame pranešime.

Žinoma, korupcija Afrikoje yra tarsi viską naikinantys amarai. Vis dėlto ši problema yrabūdinga tik labai skurdžioms šalims. Todėl mes turime pradėti nuo stambių žuvų ir į jasorientuotis. Tai reiškia gerai žinomus įtariamuosius, netgi jei jie yra ministrai, ir mūsųpusėje esančius asmenis, kurie yra susiję su kyšininkavimu. Nedidelė korupcija pranykstik vystantis ekonomikai. Nepradėkime jų kaltinti už tuos pačius dalykus, kuriuos patysdarėme prieš kelis amžius, nes mūsų plėtimasis ir vystymasis taip pat rėmėsi korupcija.

Galiausiai diktatūra negali tapti demokratija, net ir esant prekybai ir užsienio paramai.Tačiau ji gali tapti apsišvietusiu despotizmu. Pasibaigę kankinimai ir grobimai, suteiktasaviraiškos teisė ir teismų nepriklausomybė bei policijos pavaldumas jiems – visa tai turibūti anksčiau už pliuralistinius rinkimus, kurie yra organizuojami tik tam, kad įtiktųvakarams, kai tuo metu visą laiką grobiami žmonės, žudomi žurnalistai ir rinkimųkandidatai. Šie veiksniai turi atsispindėti sąlygose, kurias mes keliame. Dar daug ką galimapasakyti šia tema.

Filip Kaczmarek , PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, M.Martens parengė puikų pranešimą, kurį Vystymosi komitetas vieningai priėmė. Pirmą kartąAfrika ir Europa iš lėto pradeda dirbti partnerystės pagrindu ir įgyvendinti bendrą požiūrįį demokratijos vystymąsi, vystymosi paramą ir stiprina taiką ir saugumą visame Afrikosžemyne. Kaip ir Tarybos ir Komisijos atstovai, tikiuosi, kad šis pranešimas taps geruįkvėpimo šaltiniu ruošiantis ES ir Afrikos suvažiavimui Lisabonoje. Daugelis pranešimepateiktų sąlygų ir ypač jų įgyvendinimas atliks labai svarbų vaidmenį Europos ir Afrikossantykių vystymesi. Be įvairių Sąjungos politikų nuoseklumo gerinimo, pavyzdžiui,prekybos, vystymosi, aplinkosaugos, žemės ūkio ir migracijos politikų, mūsų abipusiaisantykiai sunkiai žengs į priekį.

Taip pat yra svarbu vykdyti anksčiau priimtus sprendimus ir įsipareigojimus. 2005 m.Europos Sąjungos Taryba nusprendė Afrikos šalims skirti bent 50 proc. daugiau išteklių.Mano šalyje, Lenkijoje, pastaraisiais metais plėtros pagalba gerokai padidėjo. Problema ta,kad praėjusiais metais vos 1,4 proc. visos dvišalės Lenkijos paramos buvo skirta Afrikosšalims į pietus nuo Sacharos. Tai, kad kai kurios šalys narės neskuba ratifikuoti pataisytoKotonu susitarimo ir vidinio susitarimo dėl dešimtojo Europos vystymosi fondo, taip patkelia susirūpinimą. Esant dabartinei situacijai, tik pusė Sąjungos šalių narių yra ratifikavusiosPartnerystės susitarimą su AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno) šalimis, kuris turiįsigalioti 2008 m. sausio 1 d.

Jei susitarimą ratifikuos ne visos šalys, bus labai sunku paspartinti Afrikos programas irparamos Afrikai planai taip ir liks planais. Todėl aš raginu šių rūmų narius daryti spaudimąsavo šalių parlamentams ir vyriausybėms, kad būtų ratifikuotas pataisytas Kotonususitarimas.

Alain Hutchinson, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, einantysis TarybosPirmininko pareigas, Komisijos nary, Europos Parlamento socialistų frakcija visuomet


tvirtai laikėsi principo, kad vystymosi strategijas turi kontroliuoti tie žmonės, kurie jomsturės tiesioginę įtaką, nes tai reiškia, kad tokiu būdu iš tikrųjų bus atsižvelgta į jų prioritetus.

Todėl šiame pranešime mes, savaime suprantama, pabrėžėme, kad į ES ir Afrikos strategijąreikia įtraukti nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę. Dabar vykstančiamepasiruošime naujajai strategijai, kuri siekia atverti kelią naujos formos strategineipartnerystei, jų dalyvavimo trūksta dideliu mastu. Mes būtinai turime tai ištaisyti. Šiamekontekste mes palaikome pirmininkaujančios Portugalijos iniciatyvą pakviesti Europos irViso Afrikos Parlamentų delegacijas dalyvauti gruodžio mėn. suvažiavime Lisabonoje.Tikėkimės, kad tai ne vien tik simbolinis gestas.

Mes taip pat reikalavome – ir M. Martens tai ką tik paminėjo, – kad skirtingos Europospolitikos kryptys turi būti nuoseklios. Tai reiškia, kad mūsų prekybos, žemės ūkio, žvejybosir imigracijos politikos srityse priimtos priemonės turi atsižvelgti į bet kokius su vystymusisusijusius įvykius pietų šalyse, ir ypač Afrikoje.

Mes taip pat pamename, kad Europos Sąjunga pažadėjo daryti viską, kas įmanoma, kadpasiektų Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ir imtis visų reikiamų žingsnių, kad panaikintųskurdą. Turėdami tai omenyje, mes reikalaujame, kad naujojoje ES ir Afrikos strategijojebūtų aiškiai išdėstyti jos įsipareigojimai ir būtų išvardytos konkrečios jų įgyvendinimuibūtinos priemonės, kiek tai susiję su Afrika.

Dėl Ekonominės partnerystės susitarimo mūsų pozicija yra pakankamai aiški: mes jokiaisbūdais, nei ideologiniu, nei kitu pagrindu, nesame nusistatę prieš susitarimus, įtvirtinančiuspartnerystės, kuri būtų naudinga ir europiečiams, ir AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojovandenyno) šalių tautoms, sąlygas. Tačiau mes tvirtai priešinsimės bet kokiam susitarimui,kurį pasirašius, ypač Afrikos tautų padėtis bus blogesnė, nei ji yra šiandien. Tai yra mūsųpasiūlyto pataisymo tikslas.

Pabaigoje norėčiau parėžti, kad susiklosčius aplinkybėmis mes vis dar nežinome teksto,kuris bus pateiktas kitame Lisabonos suvažiavime. Jūs pranešėte, kad šis dokumentas yraruošiamas. Todėl mes kreipsime ypatingą dėmesį į tai, kaip mūsų pranešime pasiūlytosrekomendacijos bus atspindėtos šiame dokumente, ir, savaime suprantama, pasiliekameteisę atitinkamai reaguoti iš karto, kai tik susipažinsime su tekstu.

Johan Van Hecke, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, MarijosMartens panešime yra keletas įdomių rekomendacijų, tačiau turiu pripažinti, kad mūsųfrakcijai užkliuvo gana neigiamas pranešimo atspalvis ir tai, kad jame trūksta aiškios irnuoseklios ateities vizijos.

Praėjus septyneriems metams po pirmojo suvažiavimo Kaire, pirmininkaujanti Portugalijasu Komisija nuoširdžiai bando – ir aš tuo tikrai tikiu – sukurti naują ES ir Afrikos strategiją,kad atsikratytų senojo paramos teikėjo ir paramos gavėjo modelio. Tai, kad organizuojamasšis suvažiavimas, yra nepaprastai svarbu ne vien tik dėl neigiamų priežasčių ir nerimo, kurįkelia didėjanti Kinijos įtaka.

Priešingai, tai, kad abi pusės vis labiau supranta, kad Europa ir Afrika nebėra viena kitosišskirtinės prioritetinės partnerės, suteikia unikalią galimybę sukurti visiškai naujus labiausubalansuotus santykius. Iš pirmo žvilgsnio kliūtys tarp Europos ir Afrikos neatrodo didelės.Svarbu, kad visi Afrikos partnerystės ryšiai atsiribotų nuo priklausomumo nuo tradicinėspagalbos bei labdaros ir sąlyginumo kultūros. Vis garsiau ir garsiau raginamaindustrializuotis, labiau plėsti privatųjį sektorių ir daugiau investuoti į žinių ekonomiką.


Laimei, Afrikoje taip pat vis geriau suprantama, kad pirmiausia žmonės turi būti atsakingiuž savo problemų sprendimą. Europa, stengdamasi nepakliūti į paternalizmo irinterferencijos pinkles, dabar turi aiškiai pasakyti, kaip ji rems šį vilčių teikiantį vystymąsi.Ateityje visi santykiai tarp ES ir Afrikos turės neišvengiamai remtis abipusės atskaitomybėsprincipu. Tokiu būdu besąlyginis žemės ūkio subsidijų panaikinimas labiau nei bet kokskitas veiksmas galėtų sustiprinti pasitikėjimą ES tarp jos Afrikos draugų.

Brian Crowley, UEN frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti einančiajampirmininko pareigas ir Komisijos nariui už jų pasisakymus, bet labiausiai – mūsų pranešėjaiM. Martens už jos darbą šiuo klausimu, nes tikrovė yra ta, kad mes susiduriame su naujapartneryste, nauju susitarimu tarp Europos Sąjungos ir Afrikos. Aš sveikinu Tarybą dėlrengiamo ES ir Afrikos suvažiavimo gruodžio mėn. ir tikiuosi, kad šis suvažiavimasnepriklausys nuo to, ar jame dalyvaus vienas tam tikras asmuo.

Ant kortos yra pastatyta pernelyg daug, kalbant apie santykius tarp Europos ir Afrikos,kad būtų svarstoma, ar Robert Mugabe dalyvaus, ar ne. Mes visi žinome ir kritikuojameRoberto Mugabe veiksmus Zimbabvėje. Mes visi giname demokratinių institucijų irdemokratinių judėjimų Zimbabvėje teises ir raginame ginti šias demokratines teises, tačiautai neturi sutrukdyti tinkamam vystymuisi ir tinkamam darbui, kuris turi vykti tarp EuroposSąjungos ir visos Afrikos.

Valdymo klausimai, vystymosi pagalbos klausimai ir ypač laisvos prekybos klausimai yragyvybiškai svarbūs Afrikos vystymuisi ateityje. Kalbant apie vystymąsi, Europos Sąjungayra didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje. Airija, mano šalis, pagal vienam gyventojuitenkančią paramos sumą užima šeštą vietą pasaulyje. Bet kalba ne apie tai, kad paramateikiama tam, kad būtų atsilyginta. Kalbame apie tai, kad turime suteikti žmonėms laisvęišlaisvinti save, išmainyti sunkumus, sukurti švietimą, sveikatos priežiūrą ir infrastruktūrątam, kad ateityje jie nepriklausytų nuo pagalbos.

Lieka dar klausimai dėl Kinijos suinteresuotumo, nes Kinija nesuteikia tokio pasitikėjimovaldymu, korupcijos nebuvimu, atvirumu ir skaidrumu kaip kad Europa. Mes privalometurėti omenyje Kinijos įtaką tame besivystančiame pasaulyje. Gerb. pirmininke, labai dėkojuuž suteiktą leidimą.

Marie-Hélène Aubert, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, nepaisantišsakytų ketinimų mes negalime išties pasakyti, kad pastaraisiais mėnesiais vykstančiosediskusijose dėl partnerystės tarp Europos Sąjungos ir Afrikos atsirado naujų elementų.Žinoma, taika ir lygiateisiškumas prieš įstatymą privalo būti besąlyginiai prioritetai; šiuoatžvilgiu ES vaidmuo tampa vis svarbesnis, ir tai yra sveikintina. Mes taip pat turimeužtikrinti, kad išties yra rūpinamasi ir kruopščiai tikrinama parama, pavyzdžiui, rinkimamsorganizuoti, kad suinteresuotos bendruomenės matytų praktišką naudą, kurią demokratijągali suteikti jų kasdieniam gyvenimui.

Dėl kitų priemonių sakyčiau, kad apskritai Europos Sąjungos pasiūlymai yra gana tipiški,balansuojantys tarp gero valdymo skatinimo ir laisvos prekybos ir akcentuojantysekonominį vystymąsi ir sveikatos priežiūrą. Tačiau nors yra labai opių klausimų, kuriuosreikia spręsti, šios ES ir Afrikos strategijos, mūsų nuomone, neišsprendžia dviejų pagrindiniųproblemų. Pirmiausia tai – maisto sauga, augant pagrindinių maisto produktų, ypač grūdųkainoms, ir skatinant biokuro naudojimą bei saugant bei vystant žemės ūkį, nors kitasEuropos vystymosi fondas, kaip ir daugelis vyriausybių Afrikoje, skyrė tik mažą savoprocento dalį šiam tikslui. Netgi Pasaulio bankas neseniai pabrėžė, kad reikia peržiūrėti šiąsritį, o tai jau šį tą sako. Maisto tiekimo klausimas tapo neabejotinai svarbiausia problema,


kaip kad ir smulkiųjų ūkininkų, kuriuos pernelyg dažnai ignoruoja plėtros parama irpolitikos, ateitis.

Antra svarbi problema yra tai, kad Afrika, kaip žinote, yra didžiulis gamtos išteklių šaltinis,iš kurio, deja, Afrikos žmonės nemoka pasipelnyti, nepaisant to, kad gamtos išteklių kainanepaprastai išaugo. Visos pagrindinės ekonominės galybės, įskaitant ir naujas, pavyzdžiui,Kiniją, skuba užvaldyti šiuos išteklius, kurių vis labiau mažėja. Ši pastarųjų dienų auksokarštinė, materialių dalykų troškimas pasireiškia itin žiauria socialine ir aplinkosaugosatatranka bei toliau skatina karus ir korupciją.

Esant tokiai situacijai, Europos Sąjungos kalbos yra teoriškos, ir netgi yra angeliško tono,kai ji pati visą laiką taip pat išnaudoja Afrikos gamtos išteklius. Kaip mes tada galimeprotingai valdyti ir paskirstyti galimybę naudotis šiais ištekliais taip, kad nebūtų niekinamagamta, o suinteresuotos bendruomenės iš to tikrai gautų naudą? Tai yra labai svarbusklausimas, į kurį ES ir Afrikos strategija turi rimčiau atsižvelgti, nes su šiuo klausimu betkuriuo atveju turėsime susidurti, kai įvykiai šiame sektoriuje įgis pagreitį.

Luisa Morgantini, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai,dėkoju M. Martens, ypač už tai, kaip mes dirbome komitete, už jos dėmesingumą irišaiškėjusius nukrypimus, kurie niokoja skurdžias ir neišsivysčiusias Afrikos šalis.

ES ir Afrikos santykiai nuėjo ilgą kelią nuo 2000 m. Kairo deklaracijos. Daug kas Afrikoje,įvairovių kupiname ir karo išvargintame žemyne, pasikeitė. Pažangą rodo įkurta AfrikosSąjunga, skelbianti įvairoves vienijančią politiką.

Visos Afrikos Parlamentas priėmė moto „viena Afrika, vienas balsas“. Energingi socialiniaijudėjimai Afrikoje ragina imtis veiksmų, apie kuriuos ką tik minėjo V. Öger. Šie energijoskupini judėjimai buriasi į tinklus ir Nairobi socialiniame forume atkreipė į save dėmesį.Išties padaryta pažanga kuriant ne Europos politiką Afrikos atžvilgiu, o bendrą Afrikos irEuropos partnerystės politiką.

Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento susitikimai bei jų dalyvavimas Lisabonossuvažiavime įgyvendina būtent tai, ką mes sakėme, kad trūksta šiame dokumente, tai yrašių Rūmų vaidmenį. Mes ne tik reikalaujame vaidmens, bet ir jo atlikimo praktikoje, ir ašmanau, kad Louis Michel pagalba, kartu su pirmininkaujančios Portugalijos pagalba, buvonepaprastai svarbi. Vis dėlto mūsų nuomonių skirtumai aiškūs.

Įvairūs strategijos aspektai yra svarbūs, tačiau mes privalome juos paspartinti priimdaminuoseklias politikos kryptis; šia prasme, aš turiu omenyje prekybą ginklais. Todėl mesprivalome toliau eiti šiuo keliu, žinodami, kad jame pasitaikys kliūčių.

Kathy Sinnott, IND/DEM vardu. – Gerb. pirmininke, švietimas yra tiltas iš skurdo į viltį.Tai šiuolaikinės visuomenės kasdienio gyvenimo priemonė. Tai tvirtovė, sauganti nuoskurdo, ir svarbus vystymosi elementas. Todėl Kofi Annan aprašė strategiją Tūkstantmečiovystymosi tiksluose, kurie yra panašūs į ES strategijos dėl Afrikos tikslu. Joje švietimasgretinamas su prekyba pagal savo svarbą žemyno vystymuisi.

Nepaisant to, ES linkusi prisijungti prie turtingų valstybių, pavyzdžiui, JAV, Australijos,Kanados ir Naujosios Zelandijos, nuolat eksportuojant kvalifikuotą ir išsilavinusią darbojėgą iš Afrikos ir Azijos.

Praėjusį mėnesį Komisijos narys F. Frattini paskelbė, jog tam, kad Europa užsitikrintų josekonomikai reikiamą migrantų skaičių, per ateinančius 20 metų Europa importuos 20mln. kvalifikuotų darbininkų iš šių žemynų pagal mėlynosios kortelės, panašios į Amerikos


žaliąją kortelę, sistemą. Nors nuolatinio kvalifikuotų darbininkų trūkumo, kuris atsirandadėl mūsų senstančios darbo jėgos, užpildymas ir atneš mums naudą, toks protinio potencialonutekėjimas žlugdys skurdžias ir neišsivysčiusias Afrikos šalis.

Europa yra taip pat įsivėlusi į privatizuotų įmonių turto dalijimą varganose Afrikos šalyse.Vaikai yra mūsų šalių ateitis, tačiau ES vystymosi fondai nuolat laikosi gimstamumoreguliavimo programų, siekiančių eliminuoti būsimus afrikiečius.

ES Žaliojoje knygoje dėl demografijos aiškiai pasakyta, kad jei gyventojų skaičius neauga,ekonomikos augimas neįmanomas. Dabar Afrika yra vienintelis žemynas pasaulyje, kurgimstamumas yra didesnis už demografinę pusiausvyrą. Jei mes įgyvendinsime savoTūkstantmečio vystymosi tikslus ir jei tesėsime savo pažadus, šiame amžiuje Afrika tapspasaulio lydere.

Koenraad Dillen, ITS frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, niekas negali paneigti, kadšiame pranešime detaliai pateikiama daugelis Afrikos žemyno problemų bei įvairūs EuroposSąjungos ir Afrikos partnerystės laukiantys iššūkiai. Tačiau, nors aš labai pasitikiu pranešėjoskompetencija vystymosi politikos srityje, vis dėlto manau, kad šis pranešimas nepakankamaipabrėžia pagrindinę Afrikos problemų priežastį ir nepateikia atsakymų į kai kuriuosesminius iššūkius.

Galbūt nesu politiškai korektiškas tai sakydamas, bet taip yra. Priešingai, nei teigiamapranešime, šiuo metu Afrika ir Europos Sąjunga nevienodai mąsto apie didesnę demokratiją,gerą valdymą ir žmogaus teises. Pagrindinės skurdo, alkio, nesaugumo ir socialiniųekonominių žemyną varginančių problemų, kurios teisingai išvardytos šiame pranešime,priežastys yra labai blogi ir korumpuoti režimai, kurie visiškai nesistengia laikytis gerovaldymo, demokratijos ir žmogaus teisių principų.

Pavyzdžiui, niekas daugiau nediskutuoja, kad Robert Mugabe yra nusikaltėlis, kuris antkelių parklupdė savo šalį ir terorizuoja savo paties tautą. Ką vis dėlto turi pasakytibesivystančios pietinės Afrikos šalys? Kad rinkimai buvo tinkamai organizuoti ir kad vakarųšalys turėtų rūpintis savo reikalais. Aš iš tiesų abejoju tų pačių vadovų pažadais dėl gerovaldymo.

Šis pranešimas išreiškia deramą susirūpinimą taika ir saugumu. Afrikoje, kur yranesuskaitoma daugybė demokratinių režimų, ginklams išleidžiama daug daugiau neididžiulės plėtros pagalbos sumos, kurios yra skiriamos toms šalis pagal „Oxfam“. Todėlvisos šios problemos grįžta prie tos pačios priežasties.

Pabaigoje turiu pasakyti, kad nesutinku su dalimi dėl imigracijos, nes tie, kurie mano, kadapykaitinė migracija gali sustabdyti protinio potencialo nutekėjimą iš Afrikos ir imigracijosspaudimą Europai, bijau, kad turi iliuzijų šiuo klausimu.

Michael Gahler (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti mūsų pranešėjaiuž gerą ir išsamų pranešimą. Rūmai didžiąja dalimi pritaria bendriems principams. ES irAfrikos suvažiavimas Lisabonoje gruodžio mėn. negali įvykti pernelyg greitai. Džiaugiuosi,kad galėsime sutarti dėl bendros strategijos.

Europos Parlamento pozicija R. Mugabe atveju yra žinoma jau daugelį metų. Tačiau šisponas neturi tapti kliūtimi naujiems Europos ir Afrikos santykiams. Tikiu, kad yrapakankamai Europos vyriausybių vadovų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia savopoziciją šio pono atžvilgiu. Štai kodėl jis privalo dalyvauti ir išgirsti išreiškiamą poziciją.


Būdamas santykių su Visos Afrikos Parlamentu delegacijos pirmininku, norėčiau išreikštitam tikrus parlamentarų pageidavimus, dėl kurių susitarėme Midrande praeitą savaitę dėlbūsimo bendradarbiavimo. Afrikos parlamentai paprastai yra ignoruojamos institucijos.Popieriuje jie atlieka svarbų konstitucinį vaidmenį, tačiau jų pačių vyriausybės ir net pagalbosteikėjai, vertina juos nerimtai. Tačiau turint tinkamų išteklių ir sėkmingai bei visapusiškaisustiprinus parlamentų narių ir parlamentinių administracijų, komitetų ir grupių personalogebėjimus, šie parlamentai gali atlikti savo tikrąjį vykdomojo organo tinkamos politinėspriežiūros vaidmenį. Šiam veiksmų planui būtina vietos lygmenyje turėti demokratiškaiteisėtus priežiūros organus, į kurių kritiką, iškilus problemoms, būtų labiau atsižvelgiamanei į paramos teikėjų kritiką.

Todėl raginu Komisiją į savo šalių programas tikslingai įtraukti parlamentinių gebėjimųstiprinimą tam, kad po kelerių metų mes tikrai įsitikintume, jog ir nacionalinių parlamentųdėka Afrikos politika praktiškai atsižvelgia į visuomenės poreikius.

Alessandro Battilocchio (PSE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pagirtiM. Martens už jos darbą ir paremti ES ir Afrikos Sąjungos politinę valią, kuriant bendrąstrategiją, apimančią abiem bendruomenėms svarbius dalykus: pradedant saugumu irbaigiant aplinkosauga, pradedant migracija ir baigiant vystymusi bei žmogaus teisų irdemokratijos skatinimu.

Tam, kad ši strategija išties būtų veiksminga, nuo šiol ES privalo sukurti naują partnerystę,kurioje atitinkamai dalyvautų pilietinė visuomenė ir vietos parlamentai. ES turi skatintiapčiuopiamus rezultatus teikiančius ir įžvalgius veiksmus, kad apgintų žmogaus teises,žodžio ir susivienijimų laisvę bei demokratijos principus tam, kad nenutrūktų ekonominisir socialinis vystymasis Afrikos žemyne ir kad jame dalyvautų visi Afrikos visuomenėssluoksniai.

Be to, norėčiau pakartoti kitų kolegų raginimą dėl tvirto ES įsipareigojimo siektiTūkstantmečio vystymosi tikslų kovojant su ŽIV, kuris mažina dirbančiųjų skaičių, irtobulinant Europos politiką, kuri tikrai atspindėtų bendradarbiavimo vystymosi dvasiątarptautinės prekybos kontekste.

Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Norėčiau pasveikinti M. Martens, pranešimepateikiančią dabartinės ES ir Afrikos santykių būklės vaizdą ir siūlymus santykių gerinimui.

Apmaudu, tačiau Afrika yra skurdžiausias pasaulio žemynas. Nepaisant ES ir kitostarptautinės paramos, skurdas per šiuos 25 metus ne sumažėjo, o padidėjo. Tūkstantmečiovystymosi tikslai nukeliami ateičiai.

Tai vyksta Afrikoje, kuri savo naudingomis iškasenomis yra turtingiausias žemynaspasaulyje. Viena iš priežasčių – žaliavų eksportas pigiausiomis kainomis ir brangus gatavųproduktų importas. Pakeisti situaciją gali perdirbamosios pramonės, smulkiojo ir vidutinioverslo, darbo vietų kūrimas Afrikos valstybėse ir regioninis bendradarbiavimas.

Be abejo, kaip pabrėžiama pranešime ir ką visuomet pabrėžia Europos Parlamentas,švietimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuriant savarankišką ekonomiką Afrikoje.

Kalbėdama apie Afrikos ateitį, norėčiau paminėti karinius konfliktus, kurie, pavyzdžiui,Sudane, trunka daugelį metų. Tai iš vienos pusės sukelia nesaugumą vietiniams ir užsienioinvestuotojams, iš kitos pusės tai sudaro galimybes kai kurioms valstybėms pasinaudotikonfliktais ir didinti žaliavų gavybą sau palankiomis sąlygomis.


ES kartu su tarptautine bendrija turėtų stengtis labiau prisidėti ieškant karinių konfliktųAfrikoje sprendimo, tuo pačiu metu būtų efektyvesnė vystomojo bendradarbiavimo paramaAfrikai.

Helmuth Markov (GUE/NGL). – (DE) Gerb. pirmininke, labai svarbus vystymosi politikosveiksnys Afrikoje yra prekyba, kuri padėtų mažinti skurdą ir tobulinti sveikatos apsaugąAfrikoje. Tinkamai plėtojama prekyba leistų skatinti švietimą ir kovoti su neraštingumu.Vis dėlto ji negali to pasiekti taip, kaip tai atrodo Komisijai.

Man labai malonu – nes nugalėjo sveikas protas arba todėl, kad Afrikos šalių spaudimastapo toks didelis – kad nuo praėjusio pirmadienio Komisija laikosi kitokio požiūrio įEkonominės partnerystės susitarimus (EPS). Dėl to nebeliko nepagrįstų reikalavimų dėlrinkos liberalizavimo abipusiškumo ir poreikio atsižvelgti į Singapūro klausimus. Dabarsutarta, kad derybos vyks atskirais klausimais pirmiausia dėl prekių, o kiti klausimai bussvarstomi vėliau.

Jei mes būtume šį požiūrį taikę Dohos plėtrai, mes taip pat būtume galėję pasiekti tamtikros sėkmės, tačiau iki šiol mums to nepavyko. Dėl tokios Komisijos pozicijos nesėkmėištiko PPO ir Dohos plėtrą, nes Komisija siunčia vis tą pačią žinią. Ši žinia yra tokia: „Jūsturite suprasti, kad mes norime jums tik gero, ir jei jūs to nesuprantate, jokios sutartiesnebus“.

Laimei, jei mes žvelgsime į šio Parlamento pranešimą – kuris šiuo atveju yra daugprotingesnis negu Komisijos – kurio projektą parengė mano kolega R. Sturdy 2006 m.,aišku, kad Komisijos narys P. Mandelson turėjo gerokai anksčiau laikytis reikalavimų,kuriems jis įsipareigojo tik dabar, ir galbūt mes nebūtume nuėję taip toli.

Jūs pats kalbėjote mūsų komitete ir mes jūsų konkrečiai apie tai klausėme. Koks buvo jūsųatsakymas? Jūs pasakėte, kad Komisijos narys P. Mandelson darbą atliko puikiai!Atsakomybė taip pat tenka ir Tarybai, turint omenyje tai, kad ji turės pritarti partnerystėssusitarimui proceso pabaigoje. Ji galėtų laikas nuo laiko dalyvauti derybose, o nepaprasčiausiai sakyti „mes patikėsime tai Komisijos nariui, gal jis pagaliau kažką nuspręs“.Ne, atsakomybė dėl EPS, manau, tenka ir jums, jūs nepateisinote pasitikėjimo, bentsprendžiant iš jūsų pareiškimų mūsų komitete.

PIRMININKAVO: LUISA MORGANTINIPirmininko pavaduotoja

Robert Sturdy (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, pats esu gana nustebęs dėl to, kad iš visosširdies sutinku su kolegos iš priešingos šio Parlamento pusės nuomone.

Sveikinu M. Martens parengus gerą pranešimą. Šią popietę mes girdėjome daug puikiųžodžių, tačiau būtina pasakyti, kad Afrikoje mes patyrėme nesėkmę. Mes patyrėme nesėkmęanksčiau ir kaip pranešėjas dėl EPS tikiuosi, kad Europos Sąjunga šį kartą pasirodys geriau.

Vakar Komisija paskelbė Komunikatą dėl EPS, kuriame pagaliau pripažino, kad neįmanomabaigti derybų iki 2007 m. pabaigos, kaip buvo planuojama ir teigiama mano pranešime.Tačiau Komisija toliau primygtinai teigia, kad Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalysturi įsipareigoti 2008 m. pasirašyti EPS, be to, kai kurios regiono šalys turėtų pasirašytiEPS, o kitos nebūtinai. Tiesiog farsas!


Šiose derybose likus tiek nedaug laiko, pernelyg daug kas yra neaišku ir neapibrėžta.Komunikatas yra sąmoningai neaiškus ir man tai kelia nerimą: aš niekuomet nepasirašyčiauto, ko aš nesuprantu, o mes kaip tik to ir reikalaujame iš Afrikos šalių.

Be to, šie nauji pasiūlymai dėl susitarimų tarp regionų Afrikos šalyse, kurios to norėtų,sukurtų įvairių sutarčių kaimyninėse šalyse įvairovę, kuri primintų spagečių lėkštę.

Tai, kad kitos šalys ir AKR regionai turėtų prisijungti vėliau, reiškia, kad jos turėtų pasirašytitai, apie ką derybose su jomis nebuvo kalbama. Ar tai gera mintis? Ar EPS nėra skirti stiprintiregioninę integraciją?

Kas yra atsakingas už įgyvendinimą, stebėjimo mechanizmus ir poveikio vertinimus, kaiderybų šalys bando pasiekti susitarimą dėl šių mažesnių paketų? AKR šalys neturėtųpasirašyti prekybos susitarimų, kurie būtų nenaudingi jų vietos (regioninėms) rinkomsarba keltų kliūtis jų eksporto rinkoms. Būtina pasirinkti, o Komisijos politinio požiūriopasikeitimas paskutinę minutę nepadeda stiprinti jų pasitikėjimo.

Josep Borrell Fontelles (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ministre, šidiskusija turėtų mums padėti siekti pažangos dėl Lisabonos sutarties ir aukščiausio lygiosusitikimo, ir mes turėtume padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Portugalijai dėl to, kad jidaug dėmesio skyrė Europos ir Afrikos santykiams. Mes manome, kad tai pagaliau padėseuropiečiams suprasti, kad jų likimas yra neatskiriamai susijęs su Afrikos likimu, kad messuprantame, kad Afrikos vystymasis yra mūsų gerovės sąlyga ir kad mes negalėsimekontroliuoti migracijos srautų arba užtikrinti saugaus energijos tiekimo be stipriospartnerystės su Afrika.

Mes turime pasakyti aiškiai, kad mūsų tikslas – ne padėti neturtingiems Afrikos gyventojams,bet mūsų pačių interesai. Reikia pasakyti, kad Afrikos gyventojai klausosi mūsų deklaracijų,jomis nepasitikėdami ir laikydami jas paprasčiausia retorika, nes mes neįveikėme kolonijinėspraeities ir negalime kurti solidžių santykių tarp lygių partnerių, nors mes visi to labainorime ir apie tai skelbiame, tačiau tai ir nėra realu.

Afrikos modernizavimas – didelis darbas. Šiuo požiūriu Afrikos gyventojams tenka didžiulėatsakomybė, tačiau ji iš dalies tenka ir mums. Be mūsų pagalbos, be mūsų bendradarbiavimoAfrikai nepavyks įgyvendinti užduočių, kurios pateiktos M. Martens pranešime, nesreikalinga ne tik prekyba, bet pagalba ir lygybe pagrįsti santykiai, kurie leistų įveikti praeitį,dėl kurios iš dalies atsakingi ir mes.

Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Dėkoju, gerb. pirmininke. Gruodžio mėn. vyks pirmasisAfrikos Sąjungos ir ES aukščiausio lygio susitikimas. Šis susitikimas svarbus ES, kuriaitenka didžiulė atsakomybė remiant ekonominį ir demokratinį vystymąsi Afrikoje. Jį surengtipasiūlė Tarybai pirmininkaujanti Portugalija. ES veikla Afrikos žemyne turi būti aktyvesnė.

Man, kitaip negu Brianą Crowley, nerimą kelia tai, kad aukščiausio lygio susitikime tikriausiaidalyvaus ir Zimbabvės diktatorius R. Mugabe. Europos Sąjunga neturėtų sėstis prie vienoderybų stalo su R. Mugabe. R. Mugabės savivalė ir korupcija paralyžiavo visą šalį. Imamasiprievartos prieš politinę opoziciją, nėra kalbos laisvės, šalyje, kuri kažkada buvo laikomaAfrikos aruodu, trūksta maisto, ir šimtai tūkstančių žmonių neturi namų. Ekonomikasužlugo, infliacija siekia daugiau kaip 7 000 proc., vidutinis gyventojų amžius yra mažiausiaspasaulyje, o 25 proc. visų gyventojų užkrėsti ŽIV. Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ManuelLobo Antunes, vienas būdų parodyti mūsų protestą prieš diktatorinį R. Mugabės valdymą– nedalyvauti ES aukščiausio lygio susitikime. Siaubingam R. Mugabės valdymui turi ateitigalas. Su diktatoriais neturėtų būti leidžiamasi į diskusijas. Ačiū.


Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, norėčiau padėkotipranešėjai M. Martens už šį svarbų pranešimą. Viena vertus, tai aiškus ženklas Komisijai,kad rengiant bendrą ES ir Afrikos strategiją šį kartą didesnis vaidmuo turėtų tektiparlamentinei dimensijai. Tai, kad rengiant ES strategiją Afrikai 2005 m., Komisija ignoravone tik partnerius, bet ir Parlamentą, deja, buvo tuometinės Komisijos požiūris. Kita vertus,reikia pripažinti, kad pranešime keliami svarbūs klausimai, dėl turinio ir dėl priimamosstrategijos, kuriems taip pat reikalingi atsakymai.

Pirmiausia istorija aiškiai rodo, kad visuotinės žmogaus teisės reikalauja visuotinės apsaugos,jei mes norime jas realizuoti. Dėl šios priežasties ES Afrikos strategijoje taikos ir saugumoprioritetais turėtų būti numatyta ir skatinama apsaugos sąvoka. Atsakomybė dėl apsaugostaip pat turi būti diskusijų ES tema.

Antra, kaip skelbiama pranešime, didžiausias strategijos prioritetas yra klimato kaitosklausimai. Vanduo, jo kokybė ir aprūpinimas yra susijęs su rimtais politiniais klausimaisAfrikoje. Vis dėlto norėčiau priminti, kad rimčiausi aplinkos sunkumai susiję su dabartinedirvožemio erozija ir nykstančiomis ganyklomis. Klimato kaita dar labiau apsunkina padėtį.Reikalingos prisitaikymo ir paramos programos. Be to, Afrika yra mūsų tarptautinispartneris kovoje su klimato kaita.

Trečia, norėčiau pabrėžti, koks svarbus smulkusis ir vietos verslas, kuris yra tvaraus irrealaus ekonominio vystymosi Afrikoje pagrindas. Mes turėtume užtikrinti jam paramąsavo veiksmais. Tik vietos gyventojai gali prikelti Afriką.

Ana Maria Gomes (PSE). – (PT) Noriu pasveikinti M. Martens su svarbiu pranešimu tuometu, kai ES peržiūri savo santykius su Afrika, didžiąja dalimi dėl to, kad žemyne atsiradonaujas žaidėjas – Kinija. Vis dėlto galima pasiekti pažangos ES ir Afrikos santykių srityje,jei bus nuosekliai užtikrinamas vystymasis ir saugumas, ypač žmogaus teisių, demokratijosir tinkamo valdymo srityje.

Atsižvelgiant į bendros strategijos reikšmę ir su tuo susijusį veiksmų planą, kuris buspriimtas ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime, norėčiau prašyti Tarybaipirmininkaujančią Portugaliją informuoti Europos Parlamentą apie pažangą svarstantšiuos dokumentus ir jų turinį. Tai padėtų užtikrinti, kad bendroje strategijoje ir veiksmųplane numatytos priemonės būtų įgyvendintos pritariant Europos Parlamentui ir pritaikantįvairias finansines priemones.

Čia, šiame Parlamente, mes tikimės, kad bendroje strategijoje ir veiksmų plane bus atspindėtiEuropos Sąjungos įsipareigojimai, nustatant prioritetus kovai su skurdu ir Tūkstantmečiovystymosi tikslams, ypač siekiant užtikrinti sveikatos apsaugos ir švietimo prieinamumą.Mes norėtume įtraukti bendras priemones kontroliuoti mažų ginklų ir lengvosios ginkluotės,kurie yra masinio naikinimo ginklai Afrikoje, prekybą, ir priemones, suteikiančias veiklosgalimybes moterims ir pilietinei visuomenei, nuo kurių priklauso Afrikai taip reikalingipokyčiai taikos ir vystymosi srityje.

Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Europa išsiugdė netinkamą požiūrį į Afriką, kurisyra susijęs su kolonijine praeitimi. Šiandien mes bandome padėti besivystančioms šalimsįžengti į globalizuotą pasaulį, ir todėl dėmesys santykiuose su šiomis šalimis vis labiaukrypsta prie visuotinių iššūkių. Be ligų, bado ir geriamo vandens trūkumo, sprendžiamisaugumo, prekybos, migracijos, protų nutekėjimo ir klimato kaitos klausimai.

Be labdaros, mūsų užduotis yra stebėti, kad būtų priimami atsakingi sprendimai, pagrįstidemokratiniais principais iš Afrikos institucijų pusės. Šiuo požiūriu Komisijos nario


P. Mandelsono vystymosi strategiją laikau pavojinga, nes joje išskirtinis dėmesys skiriamasprekybos santykiams su Ramiojo vandenyno šalimis.

Gerbiamieji Parlamento nariai, mes privalome primygtinai reikalauti, kad Komisija sparčiaudidintų pajėgumus sprendžiant žmogaus teisių darbotvarkės klausimus. Be jos demokratijaAfrikoje arba bet kurioje kitoje pasaulio vietoje neturės galimybių išlikti. Man didžiausiąnerimą kelia tai, kaip giliai Afrikoje įsišaknijusi buvusio komunistinio bloko ideologija.Taip pat nerimą kelia totalitarinės Kinijos rinkos, kuri naudoja Afrikos žaliavas ir atimadarbą iš Afrikos žmonių, modelio įtaka.

Norėčiau pasveikinti pranešėją M. Martens už išsamų ir suderintą naujosios strategijosapibrėžimą, pateiktą jos pranešime. Vis dėlto mes taip pat turime atsižvelgti į finansinęsistemą ir įvertinti atitinkamų finansinius rodiklius.

Man taip pat atrodo, kad Komisija nepakankamai informuoja Europos piliečius apie ESbendradarbiavimo su tiesioginiu jos kaimynu – Afrika – reikšmę. Tikiuosi, kad aukščiausiolygio susitikime Lisabonoje gruodžio mėn. taip pat ir šio pranešimo pagrindu bus patvirtintanauja santykių vizija, kylanti iš žmogaus teisių darbotvarkės.

Užbaigdama noriu pasakyti, kad aukščiausio lygio susitikimu siekiama pakeisti ES ir Afrikossantykius, todėl nepritariu tam, kad Čekija ir JK ketina blokuoti šį Afrikos aukščiausio lygiosusitikimą, nes jame ketina dalyvauti Zimbabvės diktatorius. Vis dėlto jam dalyvaujant jovaldymas turėtų būti pasmerktas.

Thijs Berman (PSE). – (NL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjungos ir Afrikos šalių santykiaitapo nepriimtinai įtempti dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių derybųdėl Ekonominės partnerystės susitarimų. Jei šios derybos baigtųsi nesėkme, tada pagalKotonu sutartį daugelis šalių nuo sausio 1 d. liktų sunkioje padėtyje, nes mūsų prekybossantykiai tada būtų reguliuojami pagal gerokai mažiau palankią bendroji lengvatų sistemą.

Vis dėlto būtų nedovanotina, jei neturtingos šalys būtų šitaip baudžiamos, nes jos mato,kad ES ir AKR valstybės šiuo metu nėra joms lygiavertės partnerės. Mes turime suteiktineturtingoms šalims teisę apsaugoti jų rinkas sektoriuose, kurie yra silpni ir kurie patirtųlaisvosios prekybos smūgį. Šios derybos prieštarauja M. Martens pranešime pateiktiemsgeriausios patirties principams ir tikslams, kuriems aš taip pat pritariu.

Mes, socialistai, norėjome papildyti, kad ES prekybos ir žemės ūkio politika neturėtųtrukdyti vystymosi politikai. Mums reikalingas darnumas, be to, politika taip pat turėtųbūti siekiama suvienodinti moterų teises. Nuo Komisijos priklauso, ar tai taps konkrečiaisveiksmais. Komisija turėtų atidžiai stebėti vystomąjį bendradarbiavimą.

Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Nepaisant milijonų eurų, skirtų Afrikai, skurdasšiame žemyne didėja, kaip nurodoma pranešime, parengtame M. Martens. Ašnesikonsultavau su M. L. Antunes, kuris atstovauja Portugalijai, arba J. Van Hecke, tačiaunorėčiau pabrėžti, kad bendradarbiavimas su vietos Afrikos organizacijomis yra sine quanon siekiant finansinės paramos veiksmingumo.

Būtina padėti ekonomikai įgyvendinant technologijas, žadinant verslumo dvasią, skatinantpiliečių lojalumą ir remiant asmeninę iniciatyvą. Misionieriai dalyvauja šioje veikloje,neturėdami lėšų, o Sąjunga nedalyvauja nepaisant to, kad turi didelius finansinius išteklius.Vienas pagrindinių iššūkių yra švietimas, kitaip sakant, investicijos į žmogiškąjį kapitalą,kuris teikia didelę naudą. Afrika taip pat turi prisiimti įsipareigojimus. Tai apima ginklųprekybos ribojimą ir tam tikrų teisinių nuostatų, pavyzdžiui, dėl nuosavybės teisių, kurios


yra svarbios ekonomikos plėtrai, apsaugos įgyvendinimą. Norėčiau užbaigti tuo, kadvyriausybių vaidmuo turėtų būti suprantamas kaip tarnavimas žmonėms, o ne pelnymasisiš mūsų pagalbos, kurį simbolizuoja prabangūs automobiliai, kuriuos naudoja Afrikosvaldžios institucijų atstovai.

Marie-Arlette Carlotti (PSE) . – (FR) Gerb. pirmininke, Afrika šiandien turi du veidus:vienas jų yra kraštutinis skurdas ir žmonių tragedija Darfūre ir Somalyje, o kitas, kuris taippat ilgai buvo nepastebimas ir ignoruojamas – siekiančio naujovių, demokratijos, nors galir pernelyg lėtai, bet pamažu grįžtančio į augimo kelią žemyno veidas.

Todėl naująja ES ir Afrikos strategija turėtų būti atsižvelgiama į šią dvejopą tikrovę irsiekiama remti šį vis dar trapų procesą tikrosios politinės partnerystės priemonėmis:partnerystės, kuri pagrįsta vieningumu per Afrikos Sąjungą, su kuria mes turėtumebendradarbiauti; atitinkanti darbotvarkę, kuri buvo parengta drauge, o ne pagrįsta prievartaiš šiaurės, nes Europa nėra vienintelė Afrikos partnerė. ES taip pat turi remti procesą,vadovaudamasi Tūkstantmečio vystymosi tikslais, kaip planu vykdant pažadus ir finansiniusES ir valstybių narių įsipareigojimus ir pripažįstant tą vaidmenį, kuris tenka Afrikosparlamentams. M. Martens pranešimas faktiškai yra žinia, kurią mes šiandien siunčiameKomisijai ir Tarybai, ir gruodžio mėn. Lisabonoje mes matysime, ar ši žinia buvo išgirsta.

Luís Queiró (PPE-DE). – (PT) Gerb. pirmininke, kaip teigiama M. Martens pranešime,kuriam aš iš esmės pritariu, tai, kad dabartinė ES strategija Afrikai nebuvo kuriama kartusu Afrikos šalimis, yra jos ribotų galimybių požymis. Tai buvo klaida, ir ją būtina ištaisytikitoje ES strategijoje, kuri turėtų sustiprinti Afrikos Sąjungos vaidmenį remiantispartnerystės ir lygiateisiškumo sąvokomis. Susirūpinimą kelia taikos, perkeltųjų asmenųir kovos su rimtomis ligomis, pavyzdžiui, AIDS ir maliarija, klausimai.

Vystymasis turi būti mūsų tikslas, o prekyba – viena priemonių. Šiuo požiūriu mes turimeremti mažąsias ir vidutines įmones ir skatinti lygiateisę tarptautinę prekybą. Vis dėlto šiojestrategijoje sėkmė mus lydės tik tada, jei žemyne bus įtvirtinta demokratija ir gerbiamosžmogaus teisės.

Peržiūrint ir atnaujinant ES strategiją Afrikai, būtina atsižvelgti į naujas vietos ir pasauliosąlygas. Tai, kad mes šiandien kalbame su Afrikos Sąjunga yra savaime reikšminga. Kitavertus, bendras naftos ir maisto poreikio didėjimas reiškia, kad būtina didinti pasauliniusgamybos pajėgumus, ir šiuo požiūriu Afrika yra žemynas, kuriame yra ne tik daug naftosir dujų, bet ir didelis žemės ūkio potencialas, kurį būtų galima panaudoti.

Pagaliau aukščiausio lygio susitikimo klausimas. Nebūtina rengti aukščiausio lygiosusitikimą tam, kad būtų apibrėžta strategija Afrikai. Vis dėlto kadangi pirmininkaujantiPortugalija pasirinko šį kelią, būtų blogai, jei mes neitume iki galo, kitaip mes prarastumegalimybę turėti teigiamos įtakos Afrikos žemynui. Turėtų būti kalbama ne tik apie skolosnurašymą, nes didesnė gerovė pasaulyje gali ir turi būti, gerb. pirmininke, didesnės gerovėsAfrikoje galimybė. Ši gerovė turėtų teikti naudą jos žmonėms, o ne tik jos elitui.

Tarptautinis bendradarbiavimas, kaip kažkas jau minėjo, neturėtų kelti sunkumų Afrikai.Todėl mes privalome jį tobulinti, siekiant užtikrinti švietimą, sveikatos apsaugą,demokratizavimą ir vystymąsi.

Luis Yañez-Barnuevo García (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikintipranešėją ir pasakyti, kad sutinku su L. Michel dėl naujos partnerystės ir santykių tarpEuropos ir Afrikos. Taip pat norėčiau padėkoti M. Lobo Antunes už Europos ir Afrikosaukščiausio lygio susitikimo organizavimą.


Vis dėlto tol, kol bus sukurti naujo tipo santykiai, oficiali vystymosi parama ir toliau yrair bus keletą metų labai naudinga priemonė plečiant Europos, ir ne tik visos Europos, bettaip pat ir valstybių narių santykius su Afrika.

Mes turėtume skatinti sveiką konkurenciją tarp valstybių narių tobulinant vystymosipagalbos kiekybę ir kokybę. Mano šalis, Ispanija, šią parlamentinę kadenciją trigubaipadidino savo pagalbą ir lyginant su ankstesne vyriausybe padidino savo įnašus nuo200 mln. EUR 2004 m. iki 850 mln. EUR, kurių tikimasi 2008 m. Ispanija dabar yra antrojididžiausia pasaulyje vystymosi pagalbos donorė ir yra Vystymosi paramos komiteto narė,kurios įnašas per šį laikotarpį išaugo labiausiai.

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti už jūsų pastabas, pasiūlymusir net kritiką dėl to, ką dėl Afrikos ir ES santykių siūlo pirmininkaujanti valstybė narė.Žinoma, mes tinkamai atsižvelgėme į visus šiuos pasiūlymus, pastabas ir kritiką.

Norėčiau paaiškinti, kad tai, ką mes siūlome naujų santykių su Afrika požiūriu, gali būtivertinama dviem aspektais, kurie yra naujoviški, arba mes manome, kad jie tokie yra, arbagali pasirodyti esą. Pirmiausia mes planuojame skurti veiksmingą partnerystę su Afrika; šipartnerystė taip pat privalo būti veiksminga nuosavybės požiūriu.

Kaip jau minėjau, strategija, kurią mes kuriame Afrikai, nėra vienašalė strategija. Tai yrabendra strategija, kitais žodžiais tariant, strategija, kurios projektas buvo parengtas, aptartasir priimtas kartu ir, kad ir koks būtų jo rezultatas, jis turėtų atitikti mūsų draugų iš Afrikoslūkesčius ir tai, ko mes taip pat, žinoma, teigiama prasme tikimės iš mūsų Afrikos partnerių.

Kita vertus, mes taip pat norėtume padidinti šios strategijos dalyvių skaičių ir norėtume,kad joje dalyvautų ne tik vyriausybės. Mes norime, kad joje dalyvautų ir kitos visuomeninėsinstitucijos, parlamentai, kaip jau minėjau, ir platesni pilietinės visuomenės sluoksniai, jųatstovai ir dalyviai. Kitas aspektas, kuris, mano nuomone, yra svarbus, yra tai, kad mesnorime modernizuoti Europos Sąjungos ir Afrikos darbotvarkę. Mes norime, kad ja būtųatsižvelgiama į naujus visuotinius iššūkius, sudėtingus pokyčius, kurie vyksta pasaulyje, irsuteikti Afrikai galimybę integruotis į naująją pasaulio sąrangą.

Būtent todėl mes norime kartu su Afrika svarstyti ir tokius naujus klausimus, kaip energijosklausimas, klimato kaita ir klausimai, susiję su migracija, mobilumu ir užimtumu,nepamirštant ir tų klausimų, kurie ir toliau yra tradiciniai, pavyzdžiui, taika, saugumas,demokratinis valdymas ir žmogaus teisės ir mokslo ir informacinės visuomenės klausimai.

Manau, kad ši darbotvarkė yra nuosekli, drąsi ir, kaip jau sakiau, šiuolaikiška. Mes privalomemodernizuoti mūsų darbotvarkę su Afrika, kuria siekiama veiksmingai atsiliepti į dabartiniusporeikius. Norėčiau taip pat pasakyti, kad Portugalija niekada nedvejojo įvardyti diktatoriusAfrikoje arba kitoje pasaulio dalyje ir juos pasmerkti, ir mes tai darysime, kai tik tai busbūtina.

Pagaliau turėčiau taip pat padėkoti Komisijai už darbą, rengiantis antrajam ES ir Afrikosaukščiausio lygio susitikimui. Mes gavome iš Komisijos ir Komisijos narių, kurie yrakonkrečiai atsakingi už prekybą, išorės veiksmus ir humanitarinę pagalbą, labai reikšmingąir kokybišką paramą.

Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai,norėčiau padėkoti Tarybai už tai, kad ji įvertino mūsų pateiktas priemones. ir norėčiaupridurti, kad pritariu iškeltiems klausimams.


Aš pritariu pagrįstam susirūpinimui dėl kai kurių klausimų. Komisija siekia laikytis didesnionuoseklumo dėl užjūrio teritorijų, siekiant išvengti dialogo tarp Europos ir Afrikosprieštaravimų, tarp jų ir tų, kuriuos apibūdino M. Rocard. Mes patys kartais taikomeprieštaringas politikos priemones: pavyzdžiui, subsidijos žemės ūkiui. Tai yra prieštaravimas.Deja, kartais tenka rinktis tarp įvairių interesų ir kartais tai yra tiesiog neišvengiama. Ašmatau, kad Europa tikriausiai yra vienintelė tarptautinė žaidėja, kuri gali keisti savoveiksmus, ir eina teisinga kryptimi.

Antrasis klausimas, kuris buvo keliamas – tai Zimbabvė. Nenorėčiau grįžti prie šio klausimodar kartą. M. Martens jį apibūdino geriau už mane. Mes kalbame apie ES ir Afrikosaukščiausio lygio susitikimą, o ne ES ir Zimbabvės aukščiausio lygio susitikimą. Tai pirma.Antra, esu informuotas apie raginimus pasmerkti R. Mugabe režimą. Mes galėtume taipadaryti, tačiau tai nieko nepakeistų. Sprendimas pakviesti R. Mugabe nuo mūsųnepriklauso. Deja, mes negalime atstovauti mūsų partneriams iš Afrikos. Kalbėdamas kaipKomisijos narys, atsakingas už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą, kuriam suteikta ypatingaatsakomybė dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių ir politinių santykių irdialogo su Afrika, turiu jums pasakyti – ir atsiprašau, kad turiu tai priminti – kad mesneturime teisės taikyti prievartą, kuri įgalintų mums pasakyti mūsų Afrikos partneriams:„jūs galite kviesti bet ką, išskyrus jį“. Rizikuodamas būti pernelyg tiesmukiškas taip patpasakysiu: jei mes visus klausimus spręstume iš šių pozicijų, mes turėsime sunkumų netik su R. Mugabe. Ir dar norėčiau pridurti: tai yra realybė.

Svarbu tai, kad aukščiausio lygio susitikimas vyksta, taip pat svarbu, kad šio aukščiausiolygio susitikimo metu mes galėtume svarstyti klausimus ir kelti klausimą dėl žmogausteisių padėties Zimbabvėje. Tai man atrodo naudinga ir svarbu, ir dėl to galima visiškaineabejoti. Todėl aukščiausio lygio susitikimas turi įvykti. Mes jo laukėme pakankamai ilgai.Jau įvyko Afrikos ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas. Be to, rengiamas Afrikos irJaponijos aukščiausio lygio susitikimas, ir mes šiame susitikime būtinai dalyvausime, norstiksliai neaišku, kada jis vyks.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad mes sulaukėme Pietų Afrikos Respublikos pagalbos. PietųAfrikos Respublika stengėsi padėti išspręsti šį klausimą, atstovaudama visų šalių interesams.Be to, ši šalis yra viena tų, kurios dalyvauja siekiant susitarimo tarp daugumos ir opozicijosZimbabvėje, ir tai turėtų baigtis teisingais ir sąžiningais rinkimais 2008 m. kovo mėn. Šiosderybos tebevyksta, ir bet kuriuo atveju paskutinis mano pokalbis su prezidentu T. Mbekiparodė, kad esama realios sėkmės vilties. Todėl nekritikuokime Pietų Afrikos, nes ji daroviską, ką ji gali, ir čia nėra nieko bloga.

Dėl žemės ūkiui skiriamo finansavimo norėčiau paprasčiausiai nurodyti, kad tarp devintojoir dešimtojo Europos plėtros fondų šiam sektoriui atidėtos lėšos išaugo nuo 663 mln. EURiki 1,1 mlrd. EUR. Tiesa, kad nepaisant lėšų tarp devintojo ir dešimtojo EPF padidėjimo,absoliučiu procentiniu požiūriu jos sumažėjo, nors kalbant apie absoliučius procentiniusdydžius faktinis padidėjimas nebuvo nereikšmingas. Be to, aš labai apsidžiaugiau, kaiPasaulio banko pirmininkas prieš keletą dienų Vašingtone, posėdyje, kuriame dalyvavauir aš, paskelbė, kad gerokai daugiau dėmesio bus skiriama žemės ūkio vystymui, todėlvisiškai pritariu jūsų susirūpinimui dėl to, ką jūs ką tik išsakėte.

Taip pat galiu nuoširdžiai pritarti pranešime išdėstytam požiūriui dėl pilietinės visuomenėsir parlamentų ir visos Afrikos Parlamento.

Trumpai apibendrindamas, nes skirtas laikas yra labai trumpas, norėčiau dar kartą paliestiekonominių partnerystės susitarimų arba EPS klausimą, kaip ir žadėjau. Jūs turite žinoti


mano poziciją dėl šių susitarimų. Jie yra būtina sąlyga integruojant Afriką į pasauliobendruomenę. Kaip parodė Azijos patirtis, lemiamas pažangos veiksnys yra ne pagalba,bet ekonominis vystymasis ir integravimas į pasaulio rinką. Aš manau, kad EPS suteikiagalimybių, kurios leistų laipsniškai integruoti AKR šalis į tarptautinę prekybosbendruomenę, sukuriant regionines rinkas. Norėčiau pažymėti, kad 2008 m. sausio 1 d.nebus dramatiško rinkos liberalizavimo pradžia. Ką tai reiškia? Faktiškai tai reikštų laipsniškąrinkų atvėrimą taikant skirtingus pereinamuosius laikotarpius skirtingai produkcijai,teikiant finansinę paramą iš regioninių fondų, kurie leistų sumažinti sunkumus dėl iždonuostolių, patiriamų dėl liberalizavimo. Žinoma, įdomių pasiūlymų, kurie galėtų būtitaikomi šioje srityje, netrūksta.

Be to, mes taip pat galėtume mobilizuoti didelius išteklius daugelyje sričių, kurie sukurtųoptimalias sąlygas liberalizuoti šiuos pažangius procesas, ir šis laipsniškas rinkų atvėrimasyra naudingas, teigiamas ir vaisingas. Tačiau man labai gerai suprantamas ir daugelio jūsųsusirūpinimas. Vis dėlto dėl raginimo nukelti šių ekonominių partnerystės susitarimų datąturėčiau jums pasakyti, kad čia nematau jokių privalumų. PPO nesuteiks išimties AKRšalims, nes mūsų dabartinė sistema pažeidžia kitų besivystančių šalių interesus, su kuriomisbūtų elgiamasi kaip su buvusiomis kolonijomis.

Todėl vienintelė alternatyva yra bendroji lengvatų sistema. Mažiausiai išsivysčiusios šalys(MIŠ) turėtų prieigą visose srityse, išskyrus ginklus, tačiau ne MIŠ – ir aš norėčiau nurodyti,kad tokių šalių yra 36 – tai reikštų mažesnes galimybes. EPS suteiktų pirmenybę mūsųtradiciniams partneriams, tačiau tai taip pat leistų remti regioninės ekonomikos integravimą.Aš manau, kad čia esama realaus prekybos, kuria siekiama stiprinti ekonominį vystymąsi,potencialo.

Mes, žinoma, esame informuoti apie sunkumus, kuriuos tai sukeltų mūsų partneriams,mes suprantame jų abejones ir, reikia pripažinti, jų teisėtus nuogąstavimus. Būtent dėl šiospriežasties mes iš pradžių siūlėme siekti susitarimų etapais, kurie leistų spręsti prekybosklausimą atveriant rinkas abipusiu pagrindu, suderinamu su PPO taisyklėmis. Aš visuometsakiau, kad mūsų AKR partnerių pasiūlymai dėl rinkos prieigos, žinoma, bus pagrįstiasimetrijos principais. Mes iš savo pusės visiškai atveriame rinkas, siekiame būti kuolankstesni ir panaudosime visus mums prieinamus svertus spręsdami tam tikrus klausimus,ypač apsaugant žemės ūkio gamybą ir besivystančias pramonės šakas.

Šiuo metu mes toliau svarstome šį klausimą. Realus iššūkis yra išvengti pražūtingos neMIŠ padėties nuo sausio 1 d. Šios šalys turi svarbius prekybinius interesus, kurie turėtųbūti apsaugoti. Jei iki sausio 1 d. mums nepavyktų išspręsti rinkos prieigos klausimo,akivaizdu, kad jis grįžtų bendrosios lengvatų sistemos pavidalu, o tai reikštų, kad šios šalysbus paliktos nuošalyje, o tai būtų pražūtinga. Todėl mes turime paskubėti, jei norime, kadbūtų priimti bent laikini susitarimai. Tai iš esmės ir yra viskas, kas liečia EPS.

Pagaliau norėčiau pasakyti, kad visiškai sutinku su požiūriu, kurį aiškiai išreiškė J. BorrellFontelles. Artėjantis aukščiausio lygio susitikimas ir ES ir Afrikos strategija iš esmės pakeistųEuropos ir Afrikos santykių pobūdį. Todėl siekime – pasiskolinsiu žodžius – kurti stipriąpartnerystę tarp dviejų pusių, kurios gerbia viena kitą ir turi teises ir įsipareigojimus vienakitos atžvilgiu, ir atsisakyti to, ką turime šiandien – nenorėčiau sakyti banalių, nes tai yradaug rimčiau – pasenusių, archajiškų santykių, duodančių priešingus rezultatus, kuriuosžymi dažnai žeminančios donoro ir naudos gavėjo sąvokos.

Pirmininkė. − Diskusija baigta.


Balsavimas vyks rytoj, 11.30 val.


Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimasturėtų žymėti ES politikos priemonių pokyčius dėl Afrikos šalių ir tautų suverenumo irplėtros teisių, skatinant sąžiningesnį, taikesnį ir humaniškesnį pasaulį ir užtikrinant didesnįsolidarumo lygį.

Tai, pavyzdžiui, reikalauja:

- solidarumo priemonių patenkinti pagrindinius milijonų žmonių poreikius;

- pagarbos šaliam suverenumui ir nepriklausomybei, nesikišimo į kiekvienos šalies vidausreikalus ir taikingo tarptautinių konfliktų sprendimo;

- tarptautinių santykių demilitarizavimo ir laipsniško ginkluotės ir karinių išlaidų mažinimo;

- teisingų ir sąžiningų tarptautinių ekonominių santykių, atmetant nepagrįstus Tarptautiniovaliutos fondo, Pasaulio banko ir Pasaulio prekybos organizacijos bei „Ekonominiųpartnerystės susitarimų“ reikalavimus dėl prekybos liberalizavimo;

- atšaukti užsienio skolą, kurios suma jau yra daugiau, negu gražinta;

- tinkamų bendradarbiavimo politikos priemonių ir aktyvios ir abipusės vystymosi paramos;

- garantuoti imigrantų teises.

Šis santykis neturėtų būti paremtas neokolonialistinėmis ambicijomis arba paternalistiniupožiūriu, kuriuo siekiama atgauti tas pozicijas, kurios buvo prarastos po to, kai Afrikostautos atgavo nepriklausomybę 20-ojo amžiaus antrojoje pusėje – ir skatinti tarpusaviosąveiką, karinį ES pagrindinių ES jėgų dalyvavimą ir tarptautinių bendrovių gamtiniųžaliavų eksploatavimą.

Tokia Saïfi (PPE-DE), raštu. – (FR) Jei mes norime pabrėžti Parlamento pranešimo dėlEuropos Sąjungos ir Afrikos santykių, reikšmę, atsižvelgiant į artėjantį ES ir Afrikosaukščiausio lygio susitikimą gruodžio mėn., tada mes turime pirmiausia pasidžiaugti jorealistiniu požiūriu.

Pranešime raginama siekti tikros partnerystės tarp ES ir Afrikos, demokratinės ir realistinėspartnerystės, kuri būtų pagrįsta ne tik veiksminga ir koordinuota pagalba, bet ir prekybossantykiais.

Norėčiau išreikšti savo pritarimą deryboms dėl Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS)nes, kaip pabrėžiama pranešime, tarptautinė prekyba turėtų būti laikoma vystymosipriemone. Skurdą gali sumažinti tik ekonominis augimas, sąžiningai, tvariai ir tinkamaikontroliuojamas augimas, kuris yra komercinės veiklos, kurią skatina rinkos prieiga,rezultatas.

Laisvoji prekyba nėra tikslas savaime, ji turi tarnauti Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno(AKR) šalims; todėl AKR tautos turėtų laipsniškai ir asimetriškai dalyvauti atsižvelgiant įvietos ypatybes.

Mes negalime būti patenkinti, teikdami pagalbą pasirinktinai, kitaip mes neišspręsimesunkumų, mes juos tiesiog nuolat atidėsime jų sprendimą.


Afrika nėra tik humanitarinės pagalbos teatras, ji turi būti aktyvi vystymosi dalyvė, padedantEuropos Sąjungai.

14. Tarptautinė sutartis dėl draudimo naudoti kasetines bombas (diskusija)

Pirmininkė. − Kitas klausimas yra diskusija dėl:

- žodinio Josepo Borrellio Fontelleso klausimo Tarybai vystymosi komiteto vardu dėltarptautinės sutarties dėl draudimo naudoti kasetines bombas, atsižvelgiant į Oslo deklaraciją(O-0048/2007 - B6-0319/2007);

- žodinio Josepo Borrellio Fontelleso klausimo Tarybai vystymosi komiteto vardu dėl Oslodeklaracijos pagrindu sudarytos tarptautinės sutarties dėl draudimo naudoti kasetinesbombas (O-0052/2007 - B6-0320/2007).

Josep Borrell Fontelles, autorius. – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ministre, visdažniau ir garsiau girdėti raginimai uždrausti kasetinių bombų naudojimą. Šių bombųnaudojimas 2006 m. vasarą Libane parodė galimos humanitarinės nelaimės mastą.

Tai ginkluotė, kuri yra pavojinga civiliams gyventojams ir kariniams darbuotojams, tačiaupraktiškai 90 proc. aukų yra civiliai gyventojai. Be to, 10 proc. šių mirtinų bombųnesprogsta: jos lieka žemėje ir turi tą patį poveikį kaip ir minos.

Todėl teritorijos, kurioje lieka ši ginkluotė valymas yra pavojingas gyventojams irtarptautinių taikos palaikymo pajėgų kariams. Šios bombos naudojamos ne tik kare; josyra ilgalaikė kliūtis transportui ir žemės ūkiui ir prekybai ir humanitarinei pagalbai.

Todėl kasetinės bombos yra vienas pagrindinių sunkumų neturtingų šalių vystymuisi:būtent neturtingos šalys patiria šį poveikį, ir pagrindinės aukos šiose šalyse yraneturtingiausia ir mažiausiai išsilavinusi gyventojų dalis.

Mes nebegalime sakyti, kad bombardavimas iš 10 000 metrų aukščio ir bombos, kuriosvisam laikui pasilieka žemėje yra veiksmingas būdas palaikyti taiką arba vykdyti kariniusveiksmus.

Taikos palaikymo jėgų išdėstymas ir humanitarinė pagalba šiandien yra itin svarbiosstabilizuojant ir atkuriant konfliktų paveiktas sritis, ir šios ginkluotės naudojimas dabarneturi jokio pateisinimo, net žvelgiant iš karinės perspektyvos.

Šiandien mes norime aptarti su Komisija ir Taryba iniciatyvas, kurios yra pasikeitusiotarptautinės bendruomenės požiūrio į kasetines bombas rezultatas.

Europos Parlamentas laikosi labai aiškaus požiūrio: mums reikalingas tarptautinis visuotiniopobūdžio reglamentas, uždraudžiant kasetinių bombų naudojimą, gamybą, perdavimą,finansavimą ir saugojimą. ES valstybės narės turėtų įgyvendinti vienašalius veiksmus iruždrausti šių bombų naudojimą ir prekybą, sekant šalių, kurios tai padarė arba rengiasipadaryti, pavyzdžiu.

Komisijos nary, ministre, Europos Parlamentas norėtų padėkoti Tarybai pirmininkaujančiaivalstybei narei, Komisijai ir valstybėms narėms už tai, kad jos siekia naujo Jungtinių Tautųkonvencijos protokolo dėl kai kurių įprastinių ginklų, kuriame būtų aptariami įvairūskasetinių bombų naudojimo humanitariniai aspektai. Deja, vis dėlto mes turime pripažinti,kad iki šiol buvo pasiekta pažanga buvo nedidelė.


Todėl mums reikalingas solidus Oslo procesas, kurio pagrindu šalys, NVO, RaudonasisKryžius ir tarptautinės organizacijos parengtų drąsią darbotvarkę. Šiuo metu Oslo procesąremia 80 šalių, tarp jų daug besivystančių valstybių, tačiau neaišku, ar šiuo procesu pagaliaupavyks visiškai uždrausti kasetines bombas.

Mums reikalingas integruotas, išsamus humanitarinis požiūris, kuriuo daug dėmesio būtųskiriama ne nusiginklavimui, bet civilių asmenų apsaugai, padedant jiems įveikti karopadarinius ir užtikrinti, kad sukauptos bombos būtų sunaikintos, o užterštos sritys išvalytos.

Artėjant daugeliui svarbių įvykių, pavyzdžiui, Vienos susitikimui gruodžio mėn. ir Briuseliosusitikimui kitą savaitę ir minint Pasaulinę veiksmų prieš kasetines bombas dieną lapkričiomėn. 5 d., kai visame pasaulyje vyks daugelis renginių, ką darysime mes?

Šiomis sąlygomis norėčiau paklausti Komisijos ir Tarybos atstovų, ką mes darysime, kokiabus mūsų pozicija? Kokia yra Europos Sąjungos pozicija dėl diskusijų konvencijos dėl kaikurių įprastinių ginklų sistemoje?

Ar mes priimsime Tarybos bendrą poziciją šiuo klausimu? Kokiomis iniciatyvomis valstybėsnarės bus skatinamos priimti priemones, siekiant uždrausti kasetines bombas? Ką mesdarome remiant trečiąsias šalis tam, kad išvalytume teritorijas, informuotume gyventojusapie rizikos veiksnius ir sunaikintume jau uždraustos ginkluotės atsargas?

Pagaliau ar Komisija svarstys tarptautinės konferencijos dėl Europos Sąjungos vaidmenssiekiant įveikti socialines ekonomines, humanitarines ir vystymosi pasekmes po konfliktų,kuriose šie ginklai buvo naudojami, organizavimo klausimą?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, Josep Borrell Fontelles, pirmiausia norėčiaupadėkoti jums už šiuos konkrečius klausimus. Pamėginsiu trumpai ir kiek galint objektyviauatsakyti į kiekvieną iš trijų Tarybai pateiktų klausimų.

Atsakydamas į pirmąjį klausimą turiu pasakyti, kad konvencijos dėl kai kurių įprastiniųginklų sistemoje – tam, kad būtų trumpiau vadinsiu ją „konvencija“ – Europos SąjungosTarybai pirmininkaujanti valstybė narė Europos Sąjungos vardu išreiškė susirūpinimą dėlkasetinių bombų naudojimo humanitariniu požiūriu. Konkrečiai, trečiojoje Konvencijosšalių peržiūros konferencijoje Ženevoje praėjusiais metais lapkričio 7–17 d. EuroposSąjunga pareiškė, kad kasetinė ginkluotė yra itin svarbi būsimos konvencijos dėl kai kuriųįprastinių ginklų sudėtinė dalis.

ES pateikė pasiūlymą, remiantį atviros vyriausybinių ekspertų grupės sukūrimą siekiantKonvencijos sąlygomis parengti rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų galimybės. Šiampasiūlymui konferencijoje nebuvo pritarta. Vis dėlto skubos tvarka buvo sutarta sušauktineeilinį vyriausybių ekspertų grupės dėl nuo karo likusių sprogmenų, posėdį.

Šis posėdis vyko 2007 m. birželio 19–22 d. Ženevoje, kur ES pateikė derybų mandatoprojektą dėl teisiškai įpareigojančios priemonės spręsti klausimus visais su kasetinėsginkluotės naudojimu susijusių humanitarinių klausimų aspektais. Ši priemonė turėtų būtipriimta iki 2008 m. pabaigos.

ES Troika plačiai konsultavosi dėl ES požiūrio su trečiosiomis šalimis. Vis dėlto vyriausybiųekspertų grupė nusprendė atidėti bet kokį sprendimą dėl teisiškai įpareigojančios priemonėsiki konvenciją pasirašiusių šalių susitikimo 2007 m., kuris vyks kitą mėnesį.


Lygiagrečiai su tuo, kaip jūs žinote, sprendžiant klausimus dėl kasetinės ginkluotės, kaikurios ES valstybės narės pasirašė Oslo Deklaraciją ir dalyvavo vadinamojo Oslo procesosusitikimuose, kur buvo svarstomas klausimas dėl visiško kasetinės ginkluotės uždraudimo.

Kaip atskiros dalyvės juose dalyvavo ir ES valstybės narės. Iki šiol nebuvo pasiekta jokiosprendimo dėl ES pozicijos dėl Oslo proceso. Dauguma valstybių narių mano, kad šie duprocesai papildo vienas kitą ir veikia lygiagrečiai siekiant bendro tikslo – pasiekti tarptautinėsteisiniu požiūriu įpareigojančios priemonės kasetinės ginkluotės klausimais.

Antruoju klausimu turiu pasakyti, kad ES valstybės narės, tarp jų ir pirmininkaujantivalstybė narė būsimuose renginiuose Briuselyje ir Vienoje galės dalyvauti kiekviena atskirai,jei jos taip nuspręstų. Bendroji ES pozicija nėra planuojama.

Pagaliau trečiuoju klausimu galiu pasakyti, kad Austrija ir Belgija ėmėsi veiksmų dėl kasetinėsginkluotės uždraudimo, kaip savo klausime nurodo Josep Borrell Fontelles. Taryba šiuoklausimu nesiėmė jokių veiksmų.

Pirmininkė. − Tikėkimės, kad ji netrukus pareikš savo nuomonę.

Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti JosepuiBorrelliui Fontelles už šį žodinį klausimą. Tai suteikia mums galimybę išsamiai apsvarstytišį klausimą, kuris gali turi itin baisias pasekmes ir neigiamą poveikį, ypač civiliamsgyventojams. Man šis klausimas atrodo labai svarbus, nes aš skiriu labai didelį dėmesį tam,kas turi įtakos žmonių saugumui. Visiškai pritariu Tarybos pirmininko nuomonei, tačiautaip pat norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos kitus klausimus.

Per šiuos metus man buvo sudaryta galimybė aptarti šį klausimą keliuose oficialiuose irneoficialiuose forumuose, tarp jų ir susitikimuose – pirmajame Paryžiuje ir vėliau kitameAleksandrijoje, kuriuos organizavo Taikos studijų institutas, vadovaujant S. Mubarak. Jiėmėsi energingai spręsti ir siekė pažangos šiuo klausimu. Likusios po karo priešpėstinėsminos kelia didelį pavojų civilių gyventojų gyvybei ir saugumui, ir todėl norėčiau išsamiaiatsakyti į klausimus, kuriuos čia pateikė Josep Borrell Fontelles.

Šios ginkluotės poveikis gali būti staigus arba ilgalaikis. Didelėse teritorijose pasklidęsprogmenys kelia pavojų civiliams gyventojams, dažnai vaikams. Be to, daug mažų bombųarba atskilusios ginkluotės skeveldrų nesuyra ir nesprogsta nuo smūgio, ir jų mirtinaspoveikis išlieka ir po konflikto, todėl kasetinė ginkluotė yra didelė kliūtis teikianthumanitarinę pagalbą. Tai akivaizdžiai matyti iš karo Libane.

Pastaraisiais metais likviduojant konfliktų padarinius Komisija aktyviai sprendė minų irkitų likusių nuo karo sprogmenų, tarp jų dėl kasetinės ginkluotės klausimą.

Vadovaujantis dviem Europos Komisijos minų veiksmų strategijomis 2002–2007 m.,teritorijos valymo, atsargų naikinimo, informavimo apie minų pavojų, paramosnukentėjusiems, reabilitavimo ir socialinio ekonominio integravimo į visuomenę projektamsvisame pasaulyje buvo skirta daugiau kaip 300 mln. EUR. Projektai, susiję su kasetineginkluote vykdomi įvairiose šalyse, tarp jų Afganistane, Laose ir Kambodžoje, kur šiosginkluotės poveikis yra didelis.

Mes ir toliau sieksime integruoti veiksmus prieš priešpėstines minas ir likusius nuo karosprogmenis į mūsų Bendrijos išorės paramos strategijas ir programas.

Komisija taip pat naudoja humanitarinės pagalbos priemonę, numatytą pagal ECHOfinansuoti humanitarinius išminavimo veiksmus. Paskutinioji humanitarinė parama


išminavimui buvo suteikta Libane, kuris gavo didelę humanitarinę pagalbą po konflikto2006 m. gruodžio mėn.

Norėčiau priminti, kad Komisijos vaidmuo derybose dėl nusiginklavimo sutarčių arbakonvencijų ne visuomet yra mūsų kompetencijos klausimas. Jei Bendrija nėra pasirašiusinusiginklavimo sutarčių arba konvencijų, teisiniu požiūriu ji gali tik skatinti partneressiekti daugiašališkumo, ypač dalyvaujant sutartyse ir konvencijose. Manau, kad mūsųpirmininkas pakankamai daug apie tai kalbėjo.

Mes dalyvavome ES troikos išvykose į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Braziliją,Pietų Korėją, Kanadą, Pakistaną ir Ukrainą, kuriomis buvo siekiama skatinti daugiašalesiniciatyvas dėl kasetinės ginkluotės remiantis Konvencija dėl kai kurių įprastinių ginklų,ypač derybas dėl teisiškai įpareigojančios priemonės, kuri padėtų spręsti humanitariniusklausimus, susijusius su humanitariniais kasetinės ginkluotės naudojimo aspektais. Mūsųtikslas – užbaigti derybas iki kitų metų pabaigos.

Kartu Komisija atidžiai stebi Oslo proceso eigą ir kaip stebėtoja siekia dalyvautisusitikimuose, planuojamuose šiuo požiūriu Briuselyje ir Vienoje.

Baigdama norėčiau užtikrinti jus, Josep Borrell Fontelles, ir Europos Parlamentą, kadKomisija ir toliau rems daugiašales iniciatyvas, kuriomis siekiama visiškai ir galutinaiuždrausti kasetinių minų naudojimą.

Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti Komisijosnarei, kad mane įkvepia mus siejantys bendri tikslai, ir padėkoti jai už išsamų šio klausimopristatymą ir apibūdinimą. Taip pat manau, kad bendradarbiavimas tarp Parlamento nariųrengiant šį pasiūlymą dėl rezoliucijos buvo labai geras.

Šį klausimą būtina skubiai spręsti. Tai būtina iš žmogiškųjų pozicijų ir politiniu požiūriu,nes nežiūrint iš įspėjimo ženklų iš viso pasaulio, kasetinės bombos plačiai tebenaudojamos.Būtina atsižvelgti į du šio klausimo aspektus.

Pirmiausia kasetinių bombų naudojimas yra nehumaniškas. Šios bombos paprastai nėranukreiptos į konkrečius objektus. Jų tikslumas nėra toks didelis, kaip būtų galima tikėtis.Jas naudojant yra labai didelis aukų skaičius tarp civilių gyventojų, kuris, kaip buvo sakyta,viršija 90 proc.

Kitas klausimas yra tai, kad buvusiose konfliktų srityse lieka daug nesprogusių kasetiniųbombų. Jos yra labai didelis kliuvinys atkuriant ekonomiką po konfliktų. Todėl aš manau,kad ES turėtų imtis pirmaujančio vaidmens ir uždrausti kasetinės ginkluotės gamybą,naudojimą ir pardavimą.

Pirmasis žingsnis būtų nedelsiant įvesti moratoriumą šiems ginklams. Toliau mūsųrezoliucijoje primygtinai reikalaujama, kad ES karinės pajėgos jokiomis aplinkybėmisnenaudotų kasetinės ginkluotės, kol nebus pasiekta atitinkamų tarptautinių susitarimų.Mes prašome Parlamentą ir Komisiją skubiai padidinti finansinę paramą bendruomenėmsir asmenims, kurie patyrė žalą dėl sprogusios ir nesprogusios kasetinės ginkluotės, naudojantšiuo požiūriu visas turimas finansines priemones.

Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, kalbėsiu Socialistųfrakcijos Europos Parlamente vardu. Klausimai, kuriuos mes svarstome rodo, kad šiamParlamentui tenka pirmaujantis vaidmuo įprastinio nusiginklavimo, ginkluotės perdavimokontrolės srityje ir stiprinant tarptautinius humanitarinius įstatymus.


Mes kovojome dėl to, kad Otavos konvencija būtų išplėsta ir taikoma visoms minų rūšims.Gerokai prieš Europos Vadovų Tarybą mes derėjomės dėl visuotinės sutarties dėl ginklųprekybos. Parlamente taip pat buvo atsižvelgta į itin svarbius reikalavimus paversti ESelgesio kodeksą ginklų eksporto srityje teisiškai įpareigojančia priemone.

Klausimai dėl kasetinių bombų turės būti sprendžiami ateityje nustatant, ką turėtų darytiEuropa tam, kad būtų atsisakyta šių ginklų, kurie yra vienodai pavojingi civiliamsgyventojams ir kariniam personalui. Mes raginame taikyti moratoriumą naudoti, gaminti,kaupti ir eksportuoti šią ginkluotę. Moratoriumas atėjus laikui turėtų tapti teisine priemone,kuri leistų uždrausti šių barbariškų ginklų saugojimą arsenaluose ir kovos lauke ilgalaikiulaikotarpiu, kaip tai buvo padaryta su priešpėstinėmis minomis.

Be to ragindami Europos Sąjungą pradėti diplomatinius veiksmus įgyvendinant šiąpriemonę, mes norime, kad valstybės narės parodytų pavyzdį ir atsisakytų šių ginklų savoginkluotose pajėgose. Jos ne tik privalo sustabdyti jų eksportą, gamybą ir saugojimą. Libane,Čečėnijoje, Afganistane ir dešimtyse kitų šalių, kur karas jau baigėsi, žmonės kasdiensumoka aukščiausią kainą už kariškių neatsakingumą, kuris yra nusikalstamas ir amoralus,peržengiantis etines ir teisines ribas, kurios būdingos civilizuotam žmonių elgesiui.

Europa galėtų vadovauti pasauliniam aljansui, siekiant atkurti, patvirtinti ir laikytis šiųapribojimų. Mums skubiai reikalinga bendra pozicija tam, kad būtų sustabdytas kasetiniųbombų ir kitos kasetinės ginkluotės naudojimas.

Elizabeth Lynne, ALDE frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, kasetinės bombos žudo irluošina civilius gyventojus, tarp kurių yra daug vaikų. Dūžta svajonės ir likimai. Štai irakiečioberniuko Ahmed Kamel pavyzdys. Suviliotas blizgučio, Ahmedas pakėlė nuo žemės bombąir ji sprogo jo rankose. Jis neteko abiejų rankų ir regėjimo. Kaip 12-metis turėtų visa taiišgyventi?

Vis dėlto šokiruoja tai, kad kasetinė ginkluotė yra saugojama daugiau negu 15 ES valstybiųnarių. Labiausiai baugina tai, kad šie ginklai gaminami mažiausiai 10 ES valstybių narių:Prancūzijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje,Slovakijoje, Švedijoje ir Bulgarijoje. Mano požiūriu šių valstybių, taip pat tų, kurios jasnaudoja, tarp jų ir JK, vyriausybės yra susitepusios krauju.

Pritariu kai kurių valstybių, pavyzdžiui, Belgijos pastangoms kurti teisės aktus, siekiantuždrausti kasetinės ginkluotės naudojimą. Visos kitos ES valstybės narės turėtų pasektišiuo pavyzdžiu. Raginu Tarybą ir Komisiją pritarti Oslo procesui.

Diplomatiniai JK ir kitų vyriausybių manevrai, teigiant, kad yra „atsilikusi“ ir „pažangi“kasetinė ginkluotė, turi būti atmesti – visi šie ginklai žudo ir luošina. Žodžio „pažangi“vartojimas čia yra visiškai nepriimtinas.

Būtinas moratoriumas siekiant nedelsiant uždrausti kasetinės ginkluotės visose ES valstybėsenarėse naudojimą, investicijas, perdavimą ir eksportą. Visos valstybės, kurios naudojakasetinę ginkluotę turi imtis atsakomybės išvalyti teritorijas, o Komisija turėtų skubiaipadidinti finansinę paramą bendruomenėms, kur yra likusių nesunaikintų bombų. Prašaujūsų pritarti šiai rezoliucijai.

Frithjof Schmidt, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare,gerbiamieji Parlamento nariai, Oslo procesas suteikia istorinę galimybę siekti tarptautiniosusitarimo – ne tiesiog deklaracijos, bet tarptautinio susitarimo – uždrausti kasetinesbombas. Du dešimtmečius trukusios kampanijos ir tarptautinės iniciatyvos visuomet


paskęsdavo diplomatinėje karinių ir ekonominių interesų pelkėje. Dabar mes turimegalimybę pasiekti susitarimą 2008 m.

Tam reikalinga ne tik Parlamento, kuriame visos parlamentinės frakcijos laikosi aiškiospozicijos, parama. Mane pradžiugino B. Ferrero-Waldner žodžiai, kad Komisija taip patpritaria šiai pozicijai, ir tai yra labai džiugu. Taryba turėtų laikytis aiškios pozicijos, kuriaipritarė Parlamentas ir Komisija. Tai nėra tik kasetinių bombų atsargų ir naudojimo irprekybos, bet ir šios ginkluotės gamybos draudimo klausimas. Mes turėtume uždrausti šiųbombų gamybą, tačiau Europos Sąjunga tebėra viena pagrindinių šių ginklų gamintojų.Jos vis dar gaminamos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Belgijoje.Šiuo metu Belgijoje ir Austrijoje priimti teisės aktai, draudžiantys jų gamybą, tačiau manožiniomis gamyba Belgijoje nėra visiškai sustabdyta. Šiame įstatyme taip pat yra ir spragų.

Būtina uždrausti naudoti šiuos ginklus. Taryba privalo apsaugoti aiškią poziciją, kuri buvočia pateikta. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad 2008 m. mes pagaliau turėtumesusitarimą.

Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, pirmą kartą su šiuoklausimu man teko susidurti NATO agresijos prieš Jugoslaviją, karo, kuriam aš nepritariauir kurį, kaip daugelį kitų palaimino vakarų valstybės, metu.

Maždaug 98 proc. kasetinių bombų aukų yra civiliai gyventojai. 5–40 proc. kasetiniųbombų nesprogsta iš karto. Vakarų šalys gamina ir aprūpina savo karines pajėgaskasetinėmis bombomis ir naudoja kasetines bombas įvairiuose karuose. Kasetinės bombosgaminamos 34 šalyse, tarp jų 13 ES valstybių narių. Kasetinės bombos yra svarbus veiksnyskaruose, kuriuos kariauja ES valstybės, pavyzdžiui, buvusioje Jugoslavijoje, Afganistane irIrake, todėl nereikia čia lieti krokodilo ašarų!

ES turėtų išspręsti šį klausimą visiems laikams. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga turėtųpriimti bendrą poziciją, smerkiančią šių žudančių ginklų naudojimą. Tai reikštų kasetiniųbombų gamybos pabaigą, ir, žinoma, nenaudoti kasetinių bombų, kaip tai įvyko Persijosįlankos kare, Jugoslavijoje, Afganistane, Irake ir Libane. To negalima toliau leisti.

Alain Hutchinson (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas,Komisijos nary, šiuo klausimu buvo nemažai pasakyta ir mes, žinoma, smerkiame – norsšis žodis šiuo atveju nėra visiškai tinkamas – kasetinės ginkluotės naudojimą, kuris turėjorimtų padarinių daugeliui šalių, todėl norėčiau padėkoti Josep Borrell Fontelles už tai, kadbūtent jis iškėlė į viešumą šį klausimą.

Vis dėlto tam, kad draudimas būtų veiksmingas, ir įgyvendinant rezoliucijoje pateiktus josprendimo būdus, mes, žinoma, turėtume siekti gerokai daugiau ir ne tik uždrausti šiosginkluotės naudojimą. Mes taip pat turėtume spręsti jos gamybos ir realizavimo klausimus,nes, viena vertus, negalime tęsti humanitarinę diskusiją – kai šios bombos, kurios nesprogsta,bet lieka įvairiose vietose ir neleidžia bendruomenėms ir pabėgėliams grįžti į gimtinę irteikti humanitarinę pagalbą – nesiimdami veiksmų prieš šių ginklų gamybos pramonę,kuri, deja, ir toliau gamina ir parduoda šiuos ginklus.

Norėčiau užbaigti tuo, kad ši rezoliucija suteiktų mums galimybę kreiptis į valstybes nares.Šiuo požiūriu mano valstybė, Belgija priėmė reikalingus įstatymus, ji buvo pirmoji, irBelgijos pavyzdys turėtų įkvėpti juo sekti ir kitas 26 valstybes nares.

Annemie Neyts-Uyttebroeck (ALDE). – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ministre,einantis Tarybos Pirmininko pareigas, savo ruožtu aš norėčiau pritarti iškeltam klausimui


taip, kaip jį suformulavo Josep Borrell Fontelles, taip pat mūsų bendram pasiūlymui dėlrezoliucijos šiuo klausimu.

Man atrodo, kad ginklų kontrolė yra be išimties labai sudėtingas procesas ir kartais primenaEchternacho procesiją, žengiant du žingsnius į priekį ir vieną atgal. Mano nuomone, žmonės,dirbantys nusiginklavimo, ginklų kontrolės srityje yra senamadiški, tarsi būtų iš praėjusioamžiaus, tuo tarpu aplinkui sparčiai vyksta persiginklavimas. Tai turėtų kelti mums didelįsusirūpinimą.

Dar visai neseniai vienintelės likusios pasaulyje supergalybės vadovas grasino galimutrečiuoju pasauliniu karu. Šiomis sąlygomis, kurios yra gerokai mažiau palankios bendromspastangoms, svarbu, kad Taryba ir Komisija pabrėžtų, kad valstybės narės šiuo klausimuveiktų bendrai, ko iki šiol, deja, nebuvo.

Carl Schlyter (Verts/ALE). - (SV) Dėkoju, pirmininke. Aš taip pat kalbu savo kolegosRaül Romeva vardu. Jis yra iš Ispanijos, aš esu iš Švedijos, ir abi valstybės gamina šiuosbaisius ginklus, kuriuos abi įsipareigojo uždrausti. Kaip elgiasi mano valstybė? DeryboseOsle Švedija teigė, kad mes turėtume riboti, o ne uždrausti šių baisių ginklų naudojimą.Tai yra gėdinga. Jokia civilizuota valstybė negali pasisakyti už šių ginklų naudojimą, ir ašdžiaugiuosi matydamas Tarybos, Komisijos ir Parlamento vienybę siekiant visiškai juosuždrausti.

Šie ginklai žudo ir luošina nekaltus vaikus. Tai ginkluotė, kuri pažeidžia žmogaus teises irstabdo ekonominį vystymąsi. Todėl mes privalome veikti, kad šie ginklai būtų uždrausti.Tai yra pradžia – siekime kiek įmanoma greičiau užbaigti šį procesą, nes kiekvieną minutęnuo jo miršta vaikas. Dėkoju.

PIRMININKAVO: Manuel António DOS SANTOSPirmininko pavaduotojas

Luis Yañez-Barnuevo García (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pritarti tiems,kurie jau kalbėjo apie šių ginklų – kasetinių bombų – pavojingų civiliams gyventojamsgamybos, eksporto ir saugojimo uždraudimą, ir išreikšti savo paramą Oslo procesui,nežiūrint to, kad kaip minėjo pranešėjas, kalbėjęs prieš mane, mano atstovaujama valstybėnarė gamina, kaupia ir eksportuoja šios rūšies ginklus.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti vieną klausimą: rugsėjo 21 d. – t. y. prieš mėnesį – partija, kuriremia vyriausybę – socialistų partija pateikė parlamentui įstatymo dėl gynybos pramonėsišorės prekybos kontrolės ir dvigubo naudojimo medžiagų, kuriuo iš dalies siekiama ribotiir, jei reikia, uždrausti naudoti kasetines bombas, kurios ypač pavojingos civiliamsgyventojams.

Kitaip tariant tendencija mano valstybėje keičiasi: šių ginklų gamyba, kaupimas ir eksportasbuvo patvirtinti ankstesnių vyriausybių. Ši vyriausybė yra visiškai įsipareigojusi Osloprocesui ir norėtų siekti laipsniško atsisakymo ir galiausiai visiško jų gamybos, kaupimoir eksporto uždraudimo. Tai buvo svarbus dalykas, į kurį aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį.

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau iškelti du itin svarbius klausimus,tačiau kalbėsiu labai trumpai, nes žinau, kad mes viršijame leistiną laiką. Pirmasis yra tai,kad ši diskusija suteikė man labai aiškų įsitikinimą, kad Europos Parlamentas turėtų atidžiai


stebėti, kaip bus sprendžiamas šis klausimas, kuris rūpi daugeliui. Todėl aš atidžiai stebėsiu,kaip sprendžiamas šis klausimas.

Antra, norėčiau nurodyti, kad Europos Sąjunga taip pat veikia šioje srityje, nors galbūt irsu mažesne energija, negu norėtųsi daugeliui narių ir per lėtai, tačiau su tam tikruoptimizmu.

Konvencijoje dėl kai kurių įprastinių ginklų mes jau išreiškėme Europos Sąjungossusirūpinimą dėl humanitarinių šios rūšies ginklų naudojimo pasekmių. Mes taip patsiūlėme susitarti dėl teisiškai įpareigojančios priemonės, kuri būtų priimta ne vėliau, kaip2008 m., nors ji galbūt ir ne tokią drąsią, kaip daugeliui iš jūsų norėtųsi. Vis dėlto mesesame čia tam, kad imtumės reikalingų veiksmų. Tai yra procesas, kuriam reikalinga politinėvalia, entuziazmas ir pastangos tam, kad būtų galima pagaliau įgyvendinti numatytustikslus.

Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, norėčiau pridurti vienamintį prie to, kas buvo jau pasakyta. Žinoma, galima kalbėti tik apie tas sritis, kurios atitinkaKomisijos kompetenciją, ir jūs žinote, kad ši sritis yra valstybių narių kompetencija. Visdėlto galiu kalbėti apie finansinę paramą nukentėjusiems.

Norėčiau dar kartą patvirtinti tai, ką jau sakiau anksčiau, tai yra, kad mes padarėme viską,ką galėjome tam, kad išspręstume po karo likusių atsargų, tarp jų kasetinės ginkluotės,klausimą, ypač per mūsų veiksmų strategiją dėl minų ir su tuo susijusią horizontalią biudžetoeilutę, kuriai tenka maždaug du trečdaliai šioje srityje numatytų lėšų.

Galiu jus užtikrinti, kad veiksmai prieš minas ir po karo likusias atsargas bus tęsiami toliauplečiant geografines priemones ir net šiuo metu yra integruojami – ir tai yra nauja – į mūsųišorės paramos strategijas ir programas.

Kai kurie veiksmai gali būti taip pat finansuojami pagal naują stabilumo priemonę, todėldabar mes galime naudoti daugiau priemonių sprendžiant šį iššūkį, ir atsižvelgsime įParlamento poziciją kiek galint veiksmingiau jas naudoti, jei reikia, nes aš visiškai pritariujūsų nurodytam tikslui.

Pirmininkas. − Gautas pasiūlymas dėl rezoliucijos, pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių108 straipsnio 5 dalies reikalavimus. (3)

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

(Keletą minučių prieš klausimų laiką posėdis buvo sustabdytas.)

15. Klausimų valanda (klausimai Tarybai)

Pirmininkas. − Gerb. Parlamento nariai, kitas darbotvarkės klausimas yra klausimaiTarybai. Vakar klausimų Komisijai metu mes mėginome pritaikyti naujas taisykles, kuriossiūlomos kaip Parlamento reformos dalis. Jas išnagrinėjo speciali grupė ir jos faktiškai yrasudarytos iš dviejų dalių. Pirmiausia aš norėčiau pakviesti narius atsisėsti pirmuose suoluose,nes sėdint arčiau paprasčiau dalyvauti, ir, antra, bus pateikti papildomi klausimai, ir po to

(3) Žr.protokolą.


Tarybos pirmininkas į juos atsakys. Kadangi mes paprastai turime du papildomus klausimus,Taryba atsakys ne į kiekvieną klausimą atskirai, bet į juos abu iš karto.

Kitas darbotvarkės klausimas yra klausimai Tarybai (B6-0318/2007).

Tarybai pateikti šie klausimai.

Klausimas Nr. 1, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0678/07)

Tema: Solidarumo fondas didelėms nelaimėms

Vertinant miškų gaisrų kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse, pavyzdžiui, Graikijoje irIspanijoje šią vasarą pasekmes ir tai, kad Sąjunga nesugebėjo greitai ir veiksmingai į juosreaguoti, ar Taryba neketina peržiūrėti Solidarumo fondo taisyklių tam, kad ateityje būtųtaikomi tinkami mechanizmai siekiant likviduoti didelių nelaimių padarinius ir sušvelnintijų padarytą žalą?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,gerbiamieji Parlamento nariai, atsakydamas į šį klausimą, norėčiau jums pasakyti, kad,kaip jūs žinote, dabartinis Europos Sąjungos Solidarumo fondas buvo įsteigtas reaguojantį didelių nuostolių atnešusius potvynius Vidurio Europoje 2002 m. vasarą.

2002 m., gavusi Europos Komisijos pasiūlymą, Taryba patvirtino reglamentą, įsteigiantįEuropos Solidarumo fondą. Šio reglamento 14 straipsnyje numatyta, kad Taryba peržiūrėsšį reglamentą Komisijos pasiūlymo pagrindu ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.

2005 m. Komisija pasiūlė, kad Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 būtų pakeistas naujureglamentu dėl Solidarumo fondo. Šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti priemonės taikymosritį, kuri apimtų nelaimes pramonės ir technologijų, visuomenės sveikatos srityse ir dėlteroro veiksmų ir sumažinti apatinę ribą mobilizuojant šio fondo lėšas.

Buvo siūloma iš galiojančio reglamento pašalinti regioninio išskirtinumo kriterijus, tačiautam tikrais atvejais Komisijai palikta galimybė spręsti, ar įvykusi nelaimė yra didelė.

2006 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas šiuo požiūriu pateikė nuomonę ir 2006 m.Taryba apsvarstė Komisijos pasiūlymą ir Parlamento nuomonę, nors jokio susitarimonebuvo pasiekta.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 tebegalioja, Komisijai pasiūlius jį mobilizuoti2007 m. Kadangi aš turėjau galimybę praeitą mėnesį atsakyti į panašų klausimą, kiekžinoma Tarybai, reglamente numatytų nelaimių atvejais jo taikymas buvo veiksmingas.Europos Komisija nuolat rengia pranešimus, kuriuose išsamiai apibūdinamas Solidarumofondo naudojimas.

Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Tarybos pasiūlymas yra visiškai aiškus. Šis naujasreglamentas yra labai pavėluotas. Aš norėjau užduoti Tarybai šį papildomą ir konkretųklausimą: šią vasarą beveik visiškai sudegė Vakarų civilizacijos lopšys, antikinė Graikijakartu su jos olimpiniais stadionais. Ar Taryba laukia tol, kol sudegs Vatikanas, kol sudegsPrado muziejus, Belémo rūmai, kad būtų priimtas reglamentas, kuris padėtų kovoti su šiosrūšies nelaimėmis?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, M. Medina Ortega, tam, kad mes išsamiauapsvarstytume šį klausimą nebūtina, kad nuo stichinių nelaimių nukentėtų Roma, Lisabona,Londonas arba Paryžius. Mes manome, kad Belémo rūmai turėtų stovėti dar daugelį amžių.


Tačiau aš negaliu Tarybos vardu nurodyti konkrečių galutinių datų, kada iš dalies buspakeistos galiojančios taisyklės.

Elizabeth Lynne (ALDE). - Dėkoju už jūsų atsakymą, tačiau aš turėčiau pritarti prieš taipateiktam klausimui. Mums būtina žinoti, kada šis teisės aktas bus pakeistas.

Konkrečiai aš kalbu apie potvynį JK. Klausime kalbama apie gaisrus, tačiau solidarumofondas apima ir potvynius. Didelių nuostoli užfiksuoti Vakarų Midlanse. Didelių nuostoliųpatyrė mano kaimas Worcestershire ir kaimyninės Herefordo ir Šropšyro grafystės.

Akivaizdu, kad JK vyriausybė turėtų teikti paraišką lėšoms iš solidarumo fondo. Aš tikiuosi,kad Komisija į tai atsižvelgs ir pakeis solidarumo fondo veikimo principus, todėl ateityješias lėšas bus galima gauti greičiau.

Ar gali Tarybos atstovas pasakyti, kokia yra jo nuomonė dėl greito reagavimo pajėgų ir arbus pateiktas pasiūlymas, kad į nuo nelaimės nukentėjusias sritis būtų skubiai atgabentospotvynio apsaugos priemonės?

Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labaigerai, kad mes galime kartu čia sėdėti. Aš manau, kad tai labai gera mintis.

Keletas žodžių dėl klausimo apie gaisrus. Kai kurie gaisrai yra sukelti natūralių priežasčių,tačiau kitais atvejais tai buvo tyčiniai padegimai. Šie gaisrai kyla dėl to, kad teisinė padėtiskai kuriose valstybėse sudaro sąlygas tam tikriems žmonėms gauti tam tikrą materialinęnaudą.

Ar nebuvo svarstyta galimybė daryti spaudimą šioms valstybėms ir pakeisti teisinę pozicijątam, kad ši lengvata ateityje nebūtų taikoma?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Manau, kad jau atsakiau bent į kai kuriuos man užduotusklausimus. Aš taip pat jau sakiau, kad mūsų vertinimas dėl to, kaip Solidarumo fondasveikė praeityje buvo teigiamas, t. y. fondas veikė tinkamai.

Greito reagavimo pajėgų klausimas yra svarstomas. Kol kas nepriimta jokio sprendimo,nes šis klausimas yra svarstomas ir aptariamas Taryboje. Dėl gaisrų prevencijos nepriimtajokio sprendimo, nors jau daug padaryta. Tačiau reikia dar daug nuveikti, ir čia galėtų būtinaudingi „geriausios patirties“ mainai ir bendradarbiavimas tarp valstybių narių ES lygmeniu.

Reikalingos pastangos šioje srityje. Reikia pasakyti, kad mano valstybė taip pat kasmetpatiria daug žalos dėl gaisrų, padegimų ir dėl įvairių priežasčių, susijusių su gaisrais, ypačmiško gaisrais. Šalyje mes ėmėmės priemonių ir iniciatyvų, kurios pasirodė labai sėkmingosgaisrų ir padegimų prevencijos požiūriu ir, žinoma, galime pasidalyti geriausia patirtimisu kitomis valstybėmis narėmis.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 2, kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou(H-0680/07)

Tema: Integruota Europos politika, skirta neįgaliesiems

Ar Taryba planuoja priimti bendrą sprendimą, nustatant integruotą Europos politikąsuteikti profesinį mokymą piliečiams su specialiais poreikiais ir užtikrinti jų integravimoį visuomenę klausimus?


Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Dėkoju už jūsųklausimą, M. Panayotopoulos-Cassiotou. Kaip jūs žinote, Taryba gali priimti teisės aktusKomisijos pasiūlymo tam tikrame etape pagrindu.

Šiuo metu Taryba kol kas nėra gavusi jokio teisėkūros pasiūlymo dėl Tarybos sprendimodėl integruotos Europos politikos remti ir teikti profesinį mokymą piliečiams su specialiaisporeikiais ir užtikrinti jų integravimą į visuomenę.

Kaip jūs žinote, 2000 m. Taryba priėmė Direktyvą 2000/78/EB, nustatant vienodo požiūriobendruosius pagrindus užimtumo ir profesinėje srityje. Joje draudžiamas bet koksdiskriminavimas, taip pat ir neįgalumo pagrindu. Be to, sprendimu, kurį pagal bendrosprendimo procedūrą priėmė Taryba ir Parlamentas, šie metai paskelbti „Europos lygiųgalimybių visiems metais“.

Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkotiTarybos pirmininkui. Tačiau diskriminavimo uždraudimas užimtumo srityje nėraveiksmingas būdas spręsti neįgaliųjų integravimo klausimus. Vakar buvo pranešta apiesveikatos programą, apimančią naujas technologijas. Ar šis pasiūlymas galėtų būtipanaudotas tam, kad įgalintų didelę dalį Europos piliečių, kurie demografinio nuosmukiosąlygomis gali būti aktyvūs ir naudingi visuomenei, panaudoti savo potencialą ir gyventisocialinėje sanglaudoje?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, M. Panayotopoulos-Cassiotou, manatrodo, kad tai buvo labiau bendras komentaras, o ne tiesioginis klausimas. Vis dėlto ašmanau, kad nepaisant nieko, mes matome didėjantį valstybių narių ir ES įsitikinimą, kadbūtina dirbti kartu siekiant tinkamai spręsti klausimus šioje srityje.

Taip pat būtina pasakyti, kad pirmininkaujant Portugalijai ir europinių lygių galimybiųvisiems metais lapkričio 19–20 d. Lisabonoje vyks konferencija, kurios metu mes bandysimeapžvelgti padėtį tam tikrais klausimais. Žinoma, mes ir ateityje sieksime politiniųįsipareigojimų šiuo klausimu.

Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Kokias priemones planuoja Taryba tam, kad visuomeninistransportas būtų labiau prieinamas neįgaliesiems? Ar jūs matote kokią nors galimybę taikytigeriausią patirtį ir lyginamąją analizę tam, kad būtų galima pagerinti esamą padėtį?

Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) einantis Tarybos Pirmininko pareigas, neįgaliųjų teisesmes įtvirtinome Pagrindinių teisių chartijoje, kuri yra Lisabonos sutarties dalis ir teisiškaiįpareigojanti. Ar jūs matote kokią nors galimybę pirmininkaujančiai valstybei narei paragintivalstybes nares praktiškai reaguoti į naujas galimybes ir taikyti tam tikras priemonesužtikrinti, kad neįgalieji turėtų daugiau ir geresnių perspektyvų?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Norėčiau pateikti porą komentarų. Pagrindinių teisiųchartija nėra visiškai įsigaliojusi ir nėra paskelbta. Taip pat ir Lisabonos sutartis, todėl mesturime kurį laiką palaukti. Aš akivaizdžiai negaliu pranašauti, kokias iniciatyvas irsprendimus galėtų priimti Taryba šioje srityje spalio mėn. Be to, kaip jūs žinote, Pagrindiniųteisių chartija pati savaime nėra teisinis pagrindas teisėkūros iniciatyvoms.

Komisija nerekomenduoja Tarybai priimti iniciatyvų transporto srityje, nes šis klausimastebėra valstybių narių kompetencija. Jos turėtų nuspręsti ir siūlyti būtinas priemones šaliųlygmeniu taip, kaip joms atrodo reikalinga ir konkrečiomis sąlygomis.


Pirmininkas. − Gerbiamieji Parlamento nariai, kiti trys – Marian Harkin, Avril Doyle irEsko Seppänen – klausimai buvo pateikti vakar dienos diskusijoje. Pagal Darbo tvarkostaisyklių II priedo A dalies 2 punkto reikalavimus šie klausimai nepriimtini, todėl dabarmes pereisime prie kito klausimo.

Klausimai Nr. 3, 4 ir 5 nepriimtini, nes minėta tema jau yra šios mėnesinės sesijosdarbotvarkėje.

Klausimas Nr. 6, kurį pateikė Sarah Ludford (H-0687/07)

Tema: Seksualiniai nusikaltėliai

Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pritaria priemonėms, kurias siūloma taikyti ESir jos valstybėse narėse siekiant nustatyti, bausti ir stebėti asmenis, teistus dėl seksualiniųnusikaltimų prieš vaikus, keičiantis informacija apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikusir apsaugoti ir gelbėti dingusius be žinios, pagrobtus arba esančius pavojuje vaikus?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,S. Ludford, vaikų apsauga ir kova su prekyba vaikais yra labai svarbūs klausimai EuroposSąjungai.

Šiuo požiūriu norėčiau remtis 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos Rezoliucija dėl pilietinėsvisuomenės indėlio ieškant dingusių vaikų arba nustatant seksualinio išnaudojamo atvejus,kurioje Taryba teigia, kad kova su vaikų dingimu ir seksualiniu išnaudojimu yra vienasEuropos Sąjungos prioritetų.

Šiuo požiūriu Taryba patvirtino įvairias teisines priemones, kuriomis atsižvelgiama į įvairiusšio klausimo aspektus, tarp jų – 1997 m. vasario 24 d. bendruosius veiksmus kovoje suprekyba žmonėmis ir seksualiniu vaikų išnaudojimu, 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybosrezoliuciją dėl pilietinės visuomenės indėlio ieškant dingusių arba seksualiai išnaudojamųvaikų ir pagaliau 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos suseksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija.

Naujausias pasiūlymas dėl pamatinio sprendimo dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjųnuosprendžių už prieš vaikus įvykdytus seksualinius nusikaltimus, pripažinimo ir vykdymo,kurį pristatė Belgijos Karalystė, buvo įvertintas Tarybos kartu su kitais pasiūlymais,pavyzdžiui, pasiūlymu dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl atsižvelgimo įapkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujosebaudžiamosiose bylose ir pasiūlymu dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl valstybių nariųkeitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio.

Po derybų Taryba nusprendė sujungti Belgijos Karalystės iniciatyvos nuostatas ir priemonędėl keitimosi informacija apie teistumą. Dėl to valstybių narių valdžios institucijoms turėtųbūti teikiama informacija apie asmens teistumą įvykdžius seksualinius nusikaltimus priešvaikus.

2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatiniame sprendime dėl kovos su seksualiniu vaikųišnaudojimu ir vaikų pornografija pateikiamas seksualinio vaikų išnaudojimo ir vaikųpornografijos apibrėžimas, ir valstybės narės raginamos imtis priemonių užtikrinti, kadšie nusikaltimai būtų baudžiami įkalinimu nuo vienerių iki trejų metų ir kai kuriais atvejaismaksimaliai nuo penkerių iki dešimties metų. Minėtu pamatiniu sprendimu 2006 m. sausio20 d. nustatoma kaip įgyvendinimo valstybėse narėse data. Remiantis Tarybai ir Komisijaiperduotais pranešimais dėl įgyvendinimo priemonių ir Komisijos parengtas pranešimas,


Taryba iki 2008 m. sausio 20 d. turėtų įvertinti, kaip valstybės narės vykdo iš šio pamatiniosprendimo kylančius įsipareigojimus.

Sarah Ludford (ALDE). - Aš labai dėkoju pirmininkui už atsakymą.

Madeleine McCann byla sukėlė labai didelį susidomėjimą ir, žinoma, daug ginčų. Aš išsamiainenagrinėsiu šio atvejo, tačiau man nerimą kelia tai, ar Europos veiksmai dingus be žiniosvaikams visuomet yra adekvatūs. Norėčiau užduoti tris klausimus.

Pirmasis – dingusių vaikų pagalbos linija. Vakar Komisijos narys F. Frattini sakė, kad jis yranepatenkintas valstybių narių veiksmais įgyvendinant vasario mėn. Tarybos sprendimądėl vieningos pagalbos linijos telefonu 116, kuris turėjo būti pradėtas naudoti rugpjūčiomėn. Tik keturios valstybės narės jau pasirinko paslaugų tiekėją, trys valstybės narės visiškaineatsakė į prašymą pateikti informaciją. Tai nedaro didelio įspūdžio! Ar dabar mes turėtumeatskirai?

Antra, prieš keletą savaičių Teisingumo ir vidaus reikalų ministrai paragino sukurti dingusiųvaikų ES duomenų bazę. Aš tikiu, kad buvo privačių mėginimų bendradarbiauti su YouTubeir M. McCann tėvais. Ar ES remia sumanymą sukurti atitinkamą duomenų bazę?

Trečia, jūs kalbėjote apie keitimąsi duomenimis dėl teistų asmenų, įvykdžiusių seksualiniusnusikaltimus, tačiau kada mes turėsime kompiuterinę jų duomenų bazę?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, S. Ludford, atsakydamas į šiuosklausimus aš galėčiau pasakyti štai ką.

Pirmiausia daugelis šių priemonių yra santykinai naujos arba visiškai naujos, todėl jųpoveikis turėtų būti dar vertinamas. Mes, žinoma, vertinsime, kas veikia, kas neveikia ir armūsų pažanga šioje srityje yra pakankama. Valstybių narių medžioklė, norint jas apkaltintiarba suversti joms atsakomybę nėra mūsų darbas.

Tai yra bendradarbiavimo procesas, kuris reikalauja dialogo tarp valstybių narių keičiantispatirtimi. Nepaisant to, aš manau, kad mes pasiekėme pažangos šioje srityje, reaguodamiį padėtį, kuri humanitariniu požiūriu yra netoleruotina.

Pagaliau aš manau, kad Reformų sutartis šiuo požiūriu taip pat yra gera, nes ji veiksmingaiskatina ir įgalina didesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių kovoje su šio pobūdžionusikaltimais.

Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas,džiaugiuosi, kad jūs naudojate žodį „prekyba“, nes nors mes ir sulaukiame didelio dėmesiopavyzdžiui, M. McCann atveju, daug vaikų ir jaunuolių į Europos Sąjungos valstybes narestiesiog parduodami. Norėčiau jūsų paklausti, ar jūs tikite, kad šiuo klausimu padarytapakankamai. Šiems žmonėms reikėtų padėti pasirūpinant jų reabilitacija ir grąžinant juosį jų šalis arba pasirūpinti tuo, kad jie netaptų nusikaltėliais valstybėje narėje, kurioje jieatsidūrė. Aš manau, kad tai yra rimtas klausimas Europos Sąjungai.

Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Ministre, aš labai atidžiai klausiausi jūsų atsakymoS. Ludford. Ji pateikė labai konkretų klausimą, į kurį jūs neatsakėte: kokių veiksmų jūsketinate imtis, jei valstybės narės neįsteigė pagalbos linijos. Galbūt jūs galėtumėte duotikonkretesnį atsakymą šiuo klausimu.

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Aš nesu nei baudžiamosios teisės specialistas, neiTeisingumo ministras. Aš atstovauju čia Tarybai ir galiu jums pasakyti tik tai, kokia apskritai


yra Tarybos nuomonė šiuo klausimu. Visuomet galima daryti daugiau ir geriau, tačiau tiesayra tai, kad kaip jūs ir sakėte, yra daug teisinių priemonių, kurios visiškai atitinka norąveiksmingai kovoti su šio pobūdžio nusikaltimais. Kaip aš jau minėjau, daugelis šiųpriemonių yra pakankamai naujos ir dar turėtų būti atitinkamai įvertintos.

Visiškai aišku viena: tai valstybių narių ir jų piliečių informavimo didinimas apie reiškinį,kuris kalbant apie jo mastą ir pasekmes, yra visiškai naujas. Kaip visuomet, svarstant irvertinant naujus reiškinius, būtina laikytis tam tikros procedūros. Jei reikia, mes ir toliauraginsime valstybes nares, kurios neišpildė savo įsipareigojimų dėl iniciatyvų arba teisėsaktų įgyvendinimo tai padaryti kiek galint greičiau. Jei įsipareigojimai priimti, tada jie turėtųbūti vykdomi ir įgyvendinami.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 7, kurį pateikė Lambert van Nistelrooij (H-0689/07).

Tema: Bendrovių „Suez“ ir „Gaz de France“ susijungimas

Rugsėjo 3 d. buvo pranešta, kad Prancūzijos energetikos bendrovė „Suez“ ir valstybinėbendrovė „Gaz de France“ nusprendė toliau tęsti planuotą susijungimą. Tai sukurtų ketvirtąpagal dydį didžiausią energijos bendrovę po „Gazprom“, „Electricité de France“ ir EON.Komisija jau įsakė susijungusiai bendrovei atskirti kai kuriuos padalinius Belgijoje irPrancūzijoje.

Ar Taryba mano, kad šie susijungimo planai vis dar atitinka galiojančius principus, kuriuosji palaiko liberalizuojant energetikos rinką Europos Sąjungoje?

Kokiu mastu nauja susijungusi bendrovė ir Prancūzijos vyriausybė vykdys pagrindiniųtinklų nuosavybės aktyvų išpardavimą, kurio pareikalavo Komisija?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,Gerbiamieji Parlamento nariai, Pirmiausia privalau pasakyti, kad, kaip jūs jau žinote,2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje buvo išsamiai aptariami ES energetikos, tarpjų dujų ir elektros vidaus rinkos klausimai.

Taryba negali išdrįsti reikšti nuomonę dėl to, ar susiliejimo planai, kokie jie yra šiandien,atitinka šią išvadų dalį. Taryba turėtų nurodyti, kad Europos Vadovų Tarybos išvadosprisidėjo rengiant Europos Komisijos Trečiąjį energijos paketą, pristatytą 2007 m. rugsėjomėn., kurio tikslas buvo atverti dujų ir elektros vidaus rinką. Tik pasiekus susitarimo dėlsiūlomų reglamentų ir direktyvų ir joms įsigaliojus bus įmanoma įvertinti, ar susijungusibendrovė GDF „Suez“ atitinka tam tikras teisines nuostatas. Antra, Taryba privalo nurodyti,kad pagal Sutarties nuostatas dėl konkurencijos Europos Komisija yra atsakinga dėl to, kadbūtų nustatytas susitarimų tarp bendrovių suderinamumas su Bendrijos taisyklėmis.

Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL). Aš manau, kad Komisija turėtų siekti įvertintipolitiką ir konkrečius veiksmus. Aš norėčiau užduoti papildomą klausimą dėl Europosrinkos – t. y. bendrosios rinkos realizavimo.

Atsiejant bendrovių nuosavybę siekiama pritraukti realias investicijas į tinklus, ir mesgalime matyti, kad šioje srityje mes nesilaikėme susitarimų, tarp jų ir tarp šalių, kurie buvopriimti. Valstybės narės turi turėti galimybę keistis iki 10 proc. pajėgumų, tai vadinamatarpusavio sąveikumu, ir mes šiuo klausimu atsiliekame.

Mano klausimas būtų toks: kokių veiksmų imasi Taryba pritraukti investicijas tam, kadbūtų galima, pavyzdžiui, pagerinti jungtį tarp Prancūzijos ir Ispanijos? Galima pirkti


trūkstamus pajėgumus iš kaimynų, tačiau jei nėra tinklų jungčių, tai neįmanoma. Kokiųpriemonių jūs ketinate imtis šiuo klausimu?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, L. van Nistelrooij, paskutiniojoje EuroposVadovų Taryboje kovo mėn. Taryba patvirtino priemones energetikos klausimais. Josdabar, žinoma, turėtų būti įgyvendintos remiantis Komisijos pasiūlymais. Kiekviena įstaigair kiekviena institucija privalo vykdyti savo įpareigojimus: Komisija pristatydama savopasiūlymus, Taryba jiems pritardama, atmesdama arba iš dalies keisdama, ir teismai,įvertindami, ar valstybių narių teisės aktai ir baudos atitinka galiojančius teisės aktus. Taiyra viskas, ką aš galiu jums šiuo metu pasakyti.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 8 atšauktas. Kadangi autorius nedalyvauja, klausimas Nr. 9nebegalioja. Klausimas Nr. 10, kurį pateikė Roberta Alma Anastase (H-0702/07)

Tema: Vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas Moldovos Respublikos ir Gruzijos piliečiams

Moldovos Respublikos ir Gruzijos piliečiai susiduria su dideliais sunkumais, norėdamigauti vizas į ES valstybes nares. Be to, susitarimas dėl vizų supaprastinimo tarp ES ir RusijosFederacijos sukūrė paradoksalią padėtį, kai vizų ir kelionių režimas separatistiniųAbchazijos, Pietų Osetijos ir Padniestrės regionų gyventojams, kurie turi daugiausia Rusijospasus, yra ne toks ribotas. Kokių veiksmų imsis Taryba siekdama prisidėti prie to, kad būtųsupaprastintas vizų išdavimas Moldovos Respublikos ir Gruzijos piliečiams ir būtų sudarytiatitinkami susitarimai? Taip pat būtina skubos tvarka užtikrinti geresnį Bendrojo vizųcentro Kišiniove bendradarbiavimą su daugiau ES valstybių narių įgyvendinant praktinįvizų išdavimo supaprastinimo mechanizmą. Kaip Taryba galėtų paaiškinti tai, kad šiuobendradarbiavimu kol kas yra suinteresuotos tik nedaugelis valstybių narių ir kaip ji galėtųužtikrinti, kad nuo šiol bendradarbiautų ir likusios?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) R. A. Anastase, 2006 m.gruodžio 19 d. sprendimu Taryba įgaliojo Komisiją siekti susitarimo tarp Europos bendrijosir Moldovos Respublikos dėl vizų režimo supaprastinimo. Šis susitarimas buvo parafuotas2007 m. balandžio 25 d. Kišiniove ir pasirašytas Briuselyje 2007 m. spalio 10 d., faktiškaiaš jį ir pasirašiau.

Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas buvo sudarytas greitai, su Europos Parlamentu buskonsultuojamasi dėl sprendimo projekto dėl šio susitarimo sudarymo. Spalio 17 d.Moldovos Respublikos vyriausybė patvirtino du įstatymo projektus, kuriais ratifikuojamivizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai su Europos Sąjunga.

Tarybos vardu aš galiu jums pasakyti, kad Komisija šiuo metu nėra įgaliota pradėti derybasdėl panašaus susitarimo su Gruzija. Valstybių narių ir bendrojo vizų centro Kišiniovebendradarbiavimas yra klausimas, kurį jie turėtų spręsti pačios suinteresuotos šalys.

Roberta Alma Anastase (PPE-DE). - (RO) Sveikinu pasirašius susitarimus su Moldova.Norėčiau nurodyti dar porą klausimų: pirmiausia aš manau, kad į diskusiją dėl santykiųtarp Tarybos ir Moldovos Respublikos būtina įtraukti klausimą dėl padėties, kuri atsiradonetrukus po to, kai buvo pasirašyti šie susitarimai: spalio 12 d. Moldovos Respublikospasienyje kai kurioms oficialioms delegacijoms iš Rumunijos nebuvo leista atvykti įMoldovos Respublikos teritoriją. Kadangi aš manau, kad būtina laikytis vizų režimo vykstantį trečiąsias šalis abipusiškumo, būtų įdomu sužinoti Tarybos nuomonę šiuo klausimu.Antra, susitarimuose, kuriuos jūs pasirašėte, pateikta nuoroda į moldavų kalbą, kurios ištikrųjų nėra. Aš norėčiau atkreipti į tai dėmesį, kadangi Europos Sąjungoje yra pripažįstama


tik rumunų kalba. Dėl Gruzijos aš manau, kad reikalai bus sprendžiami taip, kad bussiekiama išvengti padėties, kurioje yra Gruzijos piliečiai, lyginant su Pietų Osetijos piliečiais.

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, kaip aš jau minėjau, aš pasirašiausupaprastinto vizų režimo susitarimą su Moldova ir galiu jums pasakyti, kad MoldovosRespublikos vyriausybė tinkamai įvertino ir pripažino šią iniciatyvą.

Tai labai svarbi priemonė vertinant mūsų santykius su Moldova ir mūsų santykius sukaimyninėmis šalimis. Aš nuoširdžiai tikiu, kad šis susitarimas padėtų, kaip numatyta,stiprinti santykius tarp ES ir Moldovos Respublikos, ypač Europos kaimynystės politikospožiūriu, suartinant žmones, siekiant geriau pažinti vieniems kitus, nes tai neabejotinaistiprina Europos vertybes.

Žinoma, turėtų būti įvertinti ir sunkumai, kylantys taikant šį susitarimą. Šie sunkumai yravisiškai nauji, bet aš galiu pasakyti, kad, kai Europos Sąjungos susitarimai sudaryti sutrečiosiomis šalimis kelia sunkumų arba kliūčių, kai jie neduoda pageidaujamų rezultatųarba jų rezultatai yra kitokie, negu tikėtasi, Komisija, bendradarbiaudama su Taryba, privaloatsižvelgti į tai, kas vyksta ir, jei reikia, daryti būtinus pakeitimus.

Dėl Gruzijos aš atsižvelgsiu į jūsų pastabą, R. A. Anastase.

Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Ar numatoma pasirašyti vizų palengvinimo sutartįsu Baltarusija? Išsiplėtus Šengeno erdvei Lietuva, turinti dideles sienas su Baltarusija, negalėslengvatinėmis sąlygomis pasikviesti svečių ar baltarusių žmonės negalės aplankyti pasienyjeesančių savo giminių. Ar yra numatomi tokie palengvinimai?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, D. Budreikaite, kaip jūs žinote,sprendimai dėl vizų režimo susitarimų priimami kiekvienai valstybei atskirai. Jaisatsižvelgiama į minėtos šalies padėtį, santykių, kuriuos mes su ja palaikome pobūdį,techninius saugumo klausimus ir t. t. Dėl to, jei reikia, Komisija turėtų pateikti pasiūlymąTarybai ir pastaroji turėtų šiuo klausimu priimti sprendimą. Vis dėlto kaip aš jau minėjau,siekiant sudaryti tokį susitarimą su Baltarusija arba bet kuria kita šalimi, negalimapaprasčiausiai priimti sprendimo arba pradėti derybas neatsižvelgiant į tam tikras techninesir politines sąlygas, kurias ši šalis turėtų atitikti.

Vis dėlto jei techniniu arba politiniu požiūriu būtų pagrįsta sudaryti šiuos susitarimus,turėtų būti atsižvelgiama į Kaimynystės politikos „žmogiškąjį“ arba „humanitarinį“ veiksnį.Mes negalime būti visai svetimi vienas kitam, priešingai, mes privalome stiprinti tarpusavioryšius ir geriau pažinti vienas kitą.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 11, kurį pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0703/07)

Tema: Europos civilinės apsaugos pajėgų sukūrimas

2007 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (P6_TA(2007)0362) dėlstichinių nelaimių, kurioje pateikiama konkreti nuoroda į gaisrus, pareikalavusius žmoniųgyvybių šią vasarą Graikijoje. Kaip ir kitais dokumentais, rezoliucija ir pranešimu dėlBendrijos civilinės saugos mechanizmo (2006 m. rugsėjo 18 d. A6-0286/2006)pripažįstama Bendrijos civilinės apsaugos mechanizmo reikšmė ir raginama sukurtieuropines civilinės saugos pajėgas, kurios leistų nedelsiant reaguoti į nelaimingus atsitikimusir krizes, kaip tai siūloma buvusio Komisijos nario M. Barnier pranešime.


Atsižvelgiant į tai, kad civilinės apsaugos pajėgų sukūrimas būtų ypač naudingas valstybiųnarių institucijoms, atsakingoms už civilinę saugą, kokia yra Tarybos nuomonė dėl civilinėsapsaugos pajėgų kūrimo?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) D. Papadimoulis,Taryba norėtų nurodyti, kad 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d.Europos Vadovų Taryba pritarė arba atsižvelgė į pirmininkaujančios valstybės narėspranešimus dėl greitojo reagavimo pajėgų stiprinimo krizių arba nelaimių atvejais tobulinantesamą sistemą ir jos koordinavimą.

2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pateikė rekomendacijas tobulinti Sąjungosgreitojo reagavimo pajėgas Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų. Ji paragino atkreiptidėmesį į tai, kad būtų toliau didinami Europos Sąjungos skubaus reagavimo pajėgų gebėjimaivalstybių narių turimų priemonių, tarp jų civilinės gynybos modulių pagrindu ir svarstytiKomisijos pasiūlymus dėl bendrijos civilinės saugos pajėgumų stiprinimo.

Taryba taip pat norėtų nurodyti, kad Europos Vadovų Taryba 2006 m. birželio 15–16 d.pritarė 2006 m. gegužės mėn. M. Barnier pranešimui, kaip svarbiam indėliui į diskusiją.Nors kai kurios M. Barnier pranešimo idėjos buvo įtrauktos į Bendrijos taisykles arbapraktines priemones, Tarybai iki šiol nepateikta pasiūlymų dėl Europos civilinės saugospajėgų sukūrimo.

2007 m. spalio 15–16 d. išvadose Taryba, atsižvelgdama į pastarųjų metų įvykius irpripažindama poreikį Europos Sąjungai veiksmingai ir laiku reaguoti į krizes ir ypatingąpadėtį, paragino Komisiją svarstyti atitinkamus klausimus ir teikti pasiūlymus Bendrųjųreikalų ir išorės santykių Tarybai, kuri vyks 2007 m. gruodžio 10 d.

Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Tarybospirmininkui. Deja, tekste, kurį jūs mums perskaitėte, neatsižvelgiama į M. Barnier pasiūlymą.Norėčiau jūsų paklausti: kiek gaisro ir potvynio aukų dar prireiks? Kiek namų turės būtisugriauta? Kiek valstybės narės švaistys savo išteklius, kol jūs pagaliau Taryboje atliksitetyrimą, kurio jau seniai reikalauja Europos Parlamentas? Aš jūsų klausiu: ar jūs, kaip Tarybospirmininkas, gruodžio 10 d. pasiūlysite, kad Taryba apsvarstytų tai, ką rekomendavoEuropos Parlamentas, būtent – kad būtų įsteigtos šios papildomos civilinės saugos pajėgos,arba jūsų pasekėjas vėl po 18 mėnesių paseks mums pasaką dėl to, kodėl yra delsiama?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) D. Papadimoulis, Taryba su dideliu susidomėjimu laukiaKomisijos pasiūlymo šiuo klausimu dėl galimo civilinės apsaugos pajėgų sukūrimo.Tikimasi, kad šios pastabos ir pasiūlymai bus pateikti Komisijai prieš Bendrųjų reikalųTarybos posėdį gruodžio 10 d., t. y. greičiau negu po dviejų mėnesių. Mes susipažinsimeir įvertinsime Komisijos pasiūlymus ir po to atitinkamai veiksime.

Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Aš irgi labai norėčiau pabrėžti šito klausimo svarbąir malonu, kad Taryba kreipėsi į Komisiją ir laukia dabar Komisijos atsako. Tačiau vis dėltoaš norėčiau paklausti, kaip Taryba įsivaizduoja tokių pajėgų vaidmenį, susiduriant suypatingom situacijom? Ir kaip Taryba, turint omenyje visus tuos potvynius, gaisrus, klimatokaitą, tai kas dabar vyksta toli nuo mūsų Amerikoje – vis dėlto kaip įsivaizduoja tokiųpajėgų panaudojimą konkrečiai atvejais?

Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) einantis Tarybos Pirmininko pareigas, jūs keletą kartųminėjote M. Barnier pranešimą Šis pranešimas sukėlė pagalbą teikiančių organizacijųnerimą, nes atrodo, kad kalbama apie pusiau sukarintas vadovavimo struktūras arbaišankstinių sprendimų priėmimą kariniu lygmeniu. Ar Taryba yra informuota apie


susirūpinimą dėl civilių apsaugos pajėgų sukarinimo ir kaip Taryba ketina spręsti šiuossusirūpinimą keliančius klausimus?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, kaip aš jau minėjau, Tarybos pasiūlymasir išvados dėl M. Barnier pranešimo galėtų būti laikomas pagrindu priimant ateitiessprendimus. Tai nebuvo pritarimas 100 proc. arba pritarimas, kad šis pranešimas buspriimtas kaip darbo pagrindas. Paprasčiausiai Taryba šitaip tuo metu susitarė. Kaip aš kątik sakiau, aš negaliu komentuoti pasiūlymų, modelių ir metodų, kol Taryba jų nepatvirtino,kitaip užbėgčiau įvykiams už akių.

Mes turime palaukti Komisijos pasiūlymų ir vertinimo. Po to mes juos apsvarstysimeTaryboje ir pasidarysime išvadas. Mes taip pat nuspręsime dėl to, kokios krypties turėtumelaikytis, ir čia mes prieiname svarbų klausimą. Taryba, prašydama Komisijos teiktipasiūlymus šiuo klausimu, nedviprasmiškai parodė susidomėjimą šia tema ir savo norąsiekti pažangos šioje srityje. Manau, tai yra teigiamas ženklas.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 12, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0708/07)

Tema: Prof. Ukshin Hoti likimas

Tarptautinį pripažinimą pelnęs mokslininkas ir aktyvus taikos judėjimo dalyvis prof.Ukshin Hoti, demokratinės nepripažintos Kosovo Respublikos, vadovaujamos prezidentoIbrahimo Rugova vyriausybės užsienio reikalų ministras M. Miloševičiaus režimo metaisbuvo suimtas ir dingo be žinios.

Ar Taryba galėtų sužinoti iš dabar demokratiškos Serbijos vyriausybės, koks yra prof.U. Hoti likimas ir ar Belgrado valdžios institucijos yra pasirengusios atlikti šio klausimotyrimą?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) B. Posselt, profesooriusU. Hoti yra vienas iš daugiau kaip 2 000 asmenų, įtrauktų į Tarptautinio Raudonojo kryžiauskomiteto (ICRC), dingusių be žinios Kosovo konflikto metu, sąrašą.

ICRC nuo 1998 m. sausio mėn. rinko informaciją apie dingusius be žinios žmones Kosove.Ši informacija buvo išsiųsta valdžios institucijoms Belgrade ir Prištinoje, kartu su prašymunustatyti šių žmonių buvimo vietą.

ICRC Kosove taip pat dirba šiuo klausimu, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų misijaKosove. Dialogo tarp Prištinos ir Belgrado abi šalis dominančiais klausimais metu, darbogrupė dėl dingusių asmenų, turinti atstovus abiejose vyriausybėse, globojama RaudonojoKryžiaus, nuolat posėdžiauja nuo 2004 m. kovo mėn.

Vyksta abiejų pusių darbas siekiant nustatyti dingusių žmonių buvimo vietą, tačiau pažangayra lėta. Teisė žinoti dingusių artimųjų buvimo vietą yra pagrindinis humanitarinės teisėsir žmogaus teisių klausimas.

Dėl to Europos Sąjungos Taryba remia darbą šioje srityje, kurį atlieka tarptautinės ir vietosvaldžios institucijos Serbijoje ir Kosove.

Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, kiekviena auka žinoma, yra vienodaisvarbi ir aš pritariu šiam tyrimui. Vis dėlto prof. U. Hoti buvo iš tikrųjų labai gerai žinomaasmenybė. Aš palaikau glaudžius santykius su jo šeima. Jis buvo artimiausias IbrahimoRugova, A. Sacharovo premijos laureato, pagalbininkas, kurį oficialiai suėmė ir įkalinotuometinė Serbijos vadovybė. Ji turi turėti žinių apie tai, kur jis šiuo metu yra! Tai klausimas,kurį būtina oficialiai išsiaiškinti su Belgrado vyriausybe, dalyvaujant Tarybai. Ką Serbijos


vyriausybė galėtų pasakyti apie buvusio kalinio, už kurio saugumą ji yra atsakinga, buvimovietą?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, kaip jau minėjau, Taryba, žinoma,pritaria tam, kad būtų prašoma valdžios institucijų, kurioms tenka tiesioginė atsakomybė,nustatyti U. Hoti buvimo vietą. Mes taip pat suprantame, kad, kaip jau buvo minėta, taiyra žmogaus teisių ir žmogaus teisių apsaugos klausimas. Šiuo požiūriu tai turėtų būtipolitinio dialogo su vyriausybėmis, kurios yra atsakingos šiuo klausimu, dalis.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 13, kurį pateikė Robert Evans (H-0710/07)

Tema: Klimato kaita

Ar Taryba vis dar mano, kad pavyks pasiekti Europos Sąjungos tikslo apriboti temperatūroskilimą 2°C?

Ar Taryba numatė papildomas priemones ES lygmeniu sprendžiant klausimus, kuriepateikti 2007 m. pranešime, kurį pateikė tarpvyriausybinės klimato kaitos grupė (IPCC)?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,kaip jūs žinote, Europos vadovai priimdami šiuos įsipareigojimus, pasiuntė tarptautineibendruomenei aiškų ženklą dėl klimato kaitos, siekiant paskatinti derybas dėl visuotiniosusitarimo po 2012 m.

Kol nepasiekta minėto susitarimo, Europos Sąjunga patvirtino įsipareigojimus iki 2020 m.maždaug 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą, lyginant su 1990 m. Antra, EuroposSąjunga pasirengusi įsipareigoti sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 30 proc., jei tai padarytųir kitos išsivysčiusios šalys ir jei atitinkamai siekiant klimato tikslų prisidėtų besivystančiosšalys.

Europos Sąjunga mano, kad ji turėtų rodyti pavyzdį tam, kad įtikintų besivystančias šalisprisidėti prie visuotinių veiksmų riboti teršalų išmetimą.

Aišku, kad tai turėtų sustiprinti visuotinę anglies rinką, kuri būtų viena priemonių mažintiišlaidas, ribojant išmetamų teršalų kiekį. Siekiant mažinti į aplinką išskiriamų šiltnamiodujų kiekį, vykdomos įvairios priemonės pagal Europos Klimato kaitos programą, o kitosenergetikos politikos priemonės Europos Sąjungoje planuojamos strateginės analizėspagrindu.

Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema vadina svarbų vaidmenį siekiant ilgalaikiųES tikslų riboti šiltnamio dujų išskyrimą į aplinką, o jos analizė itin svarbi įgyvendinantbendrus Europos Sąjungai tikslus.

Robert Evans (PSE). - Dėkoju, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, už šįpadrąsinantį atsakymą. Jūs sakėte, kad reikalingas visuotinis susitarimas. Man buvo įdomuišgirsti apie 30 proc. tikslą. Aš sutinku su jumis dėl to, kad mūsų tikslai turi būti drąsūs.Žinoma, tai yra sritis, kuri ne tik turi įtakos daugeliui Europos piliečių, bet ir kelia jiemsdidelį susirūpinimą.

Aš manau, kad jūs galėtumėte šiek tiek plačiau apibūdinti, kokių realių teigiamų veiksmųreikėtų imtis tam, kad paskatintume šalis, kurių pastangos galėtų būti didesnės – pavyzdžiui,Jungtines Valstijas – ir padėti toms šalims – ar tai būtų Kinija, Indija, ar Rusija – kurios šiuometu nevykdo įsipareigojimų. Ką be kalbų mes galėtume padaryti, kad šis procesas pajudėtųį priekį? Aš nesakau, kad tai yra viskas, ką mes darome, bet ką mes darysime, kad šie tikslaibūtų realiai įgyvendinti?


Manuel Lobo Antunes. − (PT) Europos Sąjungai prieinamos priemonės yra diplomatinės,mūsų įsitikinimai ir vadinamasis politinis nusiteikimas. Aš manau, kad geriausias būdasįtikinti kitus sekti mūsų pavyzdžiu yra laikytis nustatyto tempo ir rodyti pavyzdį, ir mesbūtent tai ir darome.

Aišku, kad nustatant tikslus, kurių iš mūsų tikisi mūsų piliečiai, mes rodome pavyzdį irpasaulyje. Tai įkvepia visuomenės nuomonę kitose šalyse ir savo ruožtu įgalina atitinkamasvyriausybes imtis to paties lygio priemonių.

Šis pirmavimo poveikis, manau, buvo labai akivaizdus Jungtinių Valstijų atžvilgiu. EuroposSąjungos pavyzdys šiuo požiūriu leido JAV visuomenei daryti spaudimą tam tikromsvaldžios institucijoms. Mano asmeninė nuomonė yra ta, kad Nobelio premiją už nuopelnusklimato kaitos srityje Al Gore buvo suteikta būtent dėl mūsų drąsių politikos priemoniųir noro keistis ir siekti panašių tikslų ir, žinoma, dėl daugiašalės diplomatijos JungtinėseTautose.

Mairead McGuinness (PPE-DE). - Norėčiau paraginti Parlamentą rodyti pavyzdį išjungiantoro kondicionierių, nes aš sušalau ir taip pat galėtų prisidėti siekiant klimato kaitos tikslų.

Gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, jūs atsakėte į vieną iš klausimų, kurį aš norėjaupaklausti, tačiau tam, kad į šių klausimų sprendimą įsitrauktų visuomenė, reikalingasdaugiau negu Al Gore pavyzdys. Todėl aš norėčiau paprašyti Tarybos apibūdinti, kaip jiketina visuomenės susirūpinimą paversti visuomenės veiksmais Europos Sąjungoje, irnestabdant besivystančio pasaulio pažangos, nes šis vystymasis yra mums naudingas.

Pirmininkas. − Mes pamėginsime spręsti temperatūros klausimą mūsų Parlamentorūmuose.

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Dėkoju jums už jūsų klausimą, M. McGuinness. Mes turimegeriau informuoti visuomenę šiais klausimais. Taip pat mes patys turėtume rodyti pavyzdį.Tai buvo padaryta.

Žinoma, reikės padaryti daug daugiau, tačiau aš manau, kad žmonės vis labiau domisiklimato kaita, nes jos pasekmės yra akivaizdžios. Aš galėčiau nurodyti pavyzdį iš asmeninėspatirties, jei tai būtų įdomu. Kai aš buvau šešerių arba septynerių metų, klimatas Portugalijojebuvo kitoks, negu jis yra šiandien, kai man penkiasdešimt. Aš, kaip ir kiti, matome, kadpadėtis pasikeitė. Dėl to žmonės klausia, kodėl keičiasi klimatas ir kokios gali būti šiųpokyčių pasekmės.

Kita vertus, valstybės narės turėtų taikyti įstatymus, kurie reikalingi spręsti, stabdyti arbamažinti klimato kaitą. Valstybės narės ES lygmeniu įsipareigojo ir dabar turi priimti teisėsaktus, užtikrinančius šių įsipareigojimų laikymąsi. Mes privalome pirmauti, rodydamipavyzdį pasauliui.

Aš nenorėčiau pervertinti buvusio viceprezidento Al Gore kampanijos, tačiau aš manau,kad ji turėjo didelį įtaką visuomenės nuomonei visame pasaulyje.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 14, kurį pateikė Mairead McGuinness (H-0713/07)

Tema: Sumaištis pasaulio finansų rinkose

Neoficialaus ES finansų ministrų susitikime (rugsėjo 14–15 d. Porto) buvo aptariama krizė,kurią sukėlė Europoje JAV finansinių rinkų nestabilumas. Ar Taryba negalėtų nurodyti,kokio pobūdžio diskusijos vyko? Ar Taryba svarstė Northern Rock atvejį, kurio finansiniaisunkumai yra tiesioginio nestabilumo JAV rezultatas?


Ar Taryba mano, kad šis klausimas gali turėti platesnį poveikį Europos finansų rinkoms?

Pagaliau ar Taryba yra patenkinta finansinių paslaugų saugiklių užtikrinama apsaugavartotojams, ypač tiems, kurie įsigijo finansinius produktus ne savo valstybėje narėje?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,šiuo klausimu aš norėčiau pasakyti štai ką. Neoficialiame ES finansų ministrų ir centriniųbankų valdytojų susitikime, kuris vyko Portugalijos mieste Porto rugsėjo 14–15 d. buvosvarstomi įvairūs klausimai, tarp jų ir ekonominės ir finansinės sistemos padėtis.

Kaip nurodoma Portugalijos pirmininkavimo Tarybai tinklapyje, mūsų vertinimą sudarodvi dalys. Viena vertus, mes manome, kad mus veikia nestabilumas ir rizikos pokyčiaipasaulinėse finansų rinkose, kuriuos sukėlė sunkumai antrinių būsto paskolų JungtinėseAmerikos Valstijose rinkose, kurie per sudėtingas finansines priemones tapo pasaulinėsfinansinės sistemos krizės priežastimi.

Tai turėjo įtakos pinigų rinkos veikimui ir pareikalavo greitų ir griežtų pagrindinių centriniųbankų, tarp jų Europos Centrinio Banko veiksmų. Kita vertus, nors tai nėra neginčijama,dėl finansinių neramumų padidėjus netikrumui, makroekonominiai Europos Sąjungospagrindai išlieka stiprūs ir augimas stiprus, nežiūrint lėtėjimo JAV.

Europos finansinės institucijos yra stiprios ir jų pelningumas pastaraisiais metais užtikrina,kad jos išlaikys dabartinį padidinto nestabilumo laikotarpį finansų rinkose.

Vis dėlto norėčiau nurodyti tai, kad konkretūs atvejai valstybėse narėse nebuvo aptariami.Atlikdami vertinimą, mes taip pat išnagrinėjome, ko mes galime pasimokyti iš dabartinionestabilumo finansų rinkose. Buvo pabrėžiama, kad, nors mes turime pagrįstą finansiniosektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemą, kuri buvo sustiprinta naujausiais teisės aktais,pavyzdžiui, kapitalo direktyvos įgyvendinimas ir pasiūlymai dėl „Mokumo II“ direktyvos,mes turime ir toliau būti budrūs, ypač įvykių ir naujovių finansinių produktų srityje požiūriu.

Naujausias finansinės sumaišties epizodas paskatino skubiau spręsti tam tikrus klausimus,kurie tebėra Tarybos darbotvarkėje ir padidino poreikį Europos Sąjungai ir su jostarptautiniams partneriams ieškoti būdų stiprinti skaidrumą, tobulinti vertinimo procesus,stiprinti rizikos valdymą ir tobulinti rinkos veikimą, ypač sudėtingiems finansiniamsproduktams.

Spalio 9 d. Ecofin Taryba pritarė išsamiai darbo programai, kurią ES lygmeniu atitinkamostarnybos turės įgyvendinti iki 2008 m. pabaigos, bendradarbiaujant su pagrindiniaistarptautiniais partneriais.

Tame pačiame Ecofin Tarybos posėdyje spalio mėn. buvo patvirtintos išvados dėl finansiniųmechanizmų stabilumo sugriežtinimo Europos Sąjungoje. Šios išvados pateikiamos Tarybostinklapyje, ir yra daugiau kaip metus trukusio pasirengimo rezultatas. Taryba priėmė bendrųprincipų rinkinį siekiant užtikrinti bendradarbiavimą tarp šalių valdžios institucijų finansiniostabilumo srityje.

Be to, buvo susitarta dėl ketinimų protokolo dėl bendradarbiavimo ir informacijos mainų,kuris buvo pasirašytas 2005 m. tarp ES bankininkystės priežiūros valdžios institucijų,centrinių bankų ir finansų ministerijų, apimantis tris naujas sudėtines dalis: pirmiausiabendrieji principai, oficialiai patvirtinti susitikime; antra, bendra analitinė sistema vertinantsisteminius potencialios krizės požymius ir, trečia, praktinės rekomendacijos dėl procedūrųtarptautinės krizės atveju.


Buvo nustatyta darbo programa nustatant šių ir kitų veiksmų, kurie turėtų būti vykdomistiprinant finansinį stabilumą Europos Sąjungoje, tvarkaraštį. Aišku, tuo yra siekiamaapsaugoti vartotojus ir investuotojus, kurie yra suinteresuoti tinkamų finansinių rinkųveikimu.

Baigdamas aš norėčiau pabrėžti, kad kaip suprantu, Taryba, kartu su Europos Parlamentuir Komisija pritaria tam, kad būtų pasiektas veiksmingas rizikos ribojimo lygis irreguliavimas siekiant užtikrinti finansų rinkos stabilumą, pasaulinį konkurencingumą irvartotojų apsaugą.

Mairead McGuinness (PPE-DE). - Dėkoju, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas.Aš išnagrinėsiu jūsų atsakymą, už kurį jums labai dėkoju, nes šis klausimas yra labai rimtas.

Reikėtų sutikti dėl to, kad buvo pakenkta Northern Rock indėlininkų pasitikėjimui ir sukeltagrandininė reakcija. Pasitikėjimas yra bankinės sistemos stabilumo raktas ir itin reikšmingatarptautinių paslaugų ir verslo finansinių paslaugų sektoriaus dalis.

Ar jūs manote, kad veiksmai, kuriuos jūs nurodėte yra pakankami tam, kad būtų galimaatkurti šį pasitikėjimą?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Taryba gali nustebinti narius. Kaip jau sakiau, EcofinTaryba paprašė darbo grupę atlikti išsamią padėties analizę ir nustatyti naujas priemones,tam, kad būtų apsaugotos Europos finansinėms rinkoms. Ji yra gerai informuota apiesunkumus, nes ji prašė kompetentingų institucijų atlikti šį darbą. Ji paprašė šios darbogrupės pasiūlyti priemones, kurias reikėtų priimti tam, kad išvengtume padėties, kuriąneseniai stebėjome. Matysime, ar šios priemonės bus veiksmingos praktiškai. Vis dėltoTaryba turėtų imtis priemonių tam, kad finansiniai nesklandumai netrukdytų mūsųekonomikai ateityje.

Aš turėčiau paminėti, kad šis klausimas buvo svarstomas valstybių ir vyriausybių vadovųsusitikime, kuris vyko Lisabonoje praėjusią savaitę. Šiame susitikime mūsų valstybių irvyriausybių vadovai pabrėžė, kad pirmiausia Europos ekonomika turi ekonomistų žodžiais„gerus pagrindus“, kitaip tariant, yra sveika ir, antra, kad jie remia priemones, kurių ėmėsiEcofin ir kurios yra siūlomos šioje srityje.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 15, kurį pateikė Johan Van Hecke (H-0717/07)

Tema: Didėjantis Europos agentūrų skaičius

Šiuo metu įvairiose ES valstybėse ir miestuose veikia 23 Europos agentūros. Jų veikla beveiknėra tikrinama. Paskutinioji buvo įsteigta Pagrindinių teisių agentūra, kurios buveinė yraVienoje ir kurioje dirba 100 žmonių. Agentūros tikslas yra žmogaus teisių EuroposSąjungoje apsaugos stebėjimas, nors šią užduotį jau vykdo Europos Žmogaus teisių teismasir faktiškai Europos Taryba, kurios abi yra Strasbūre. Visos šios agentūros per metus išleidžiamaždaug per 1 mlrd. mokesčių mokėtojų pinigų. Kai kurie stebėtojai mano, kad nė vienaEuropos Vadovų Taryba neįvyksta neįsteigusi naujos agentūros.

Ar Taryba ketina steigti daugiau naujų agentūrų? Ar poreikis steigti agentūrą kiekvienuatveju atidžiai nagrinėjamas? Ar Taryba yra informuota apie poveikį Europos biudžetui?Ar Taryba pasirengusi atsisakyti kai kurių agentūrų, kurių veikla nebėra būtina?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,J. Van Hecke, aš norėčiau nurodyti, kad klausimai dėl Bendrijos agentūrų steigimo iruždarymo turėtų būti pateikti Komisijai, kuri turi išskirtinę iniciatyvos šiuo požiūriu teisę.


Teisinės institucijos, Parlamentas ir Taryba veikia tik Komisijos pateikto pasiūlymo pagrindu.Garbingasis narys gali būti tikras, kad kiekvienu atveju poreikis steigti naują agentūrąTaryboje yra atidžiai nagrinėjamas.

Aš norėčiau pasiūlyti garbingajam nariui peržiūrėti 2007 m. balandžio 18 d. bendrąpareiškimą dėl tam tikrų agentūrų biudžeto aspektų, kuriame trys biudžeto formavimoinstitucijos susitarė dėl bendro esamų arba būsimų Bendrijos agentūrų biudžeto valdymoprincipų.

Johan Van Hecke (ALDE). – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti ministrui už joatsakymą. Mano susirūpinimas pateikiant šį klausimą buvo dvejopas: pirmiausia agentūrųskaičiaus didėjimas po kiekvieno Tarybos susitikimo; buvo įsteigta 12 naujų agentūrų perpenkerius metus, kuriose darbuotojų skaičius išaugo nuo 166 iki 3 700. Antroji šio klausimodalis yra tokia: ar Taryba dar kartą įvertins poreikį išsaugoti šias agentūras, kaip nuolatveikiančias, kai nebėra akivaizdžių jų buvimą pateisinančių priežasčių? Be to, man neaišku,kaip Taryboje yra organizuota išlaidų šių agentūrų veiklos išlaidų vidaus kontrolė ir koksvaidmuo čia tenka Parlamentui?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) J. Van Hecke, kaip jau minėjau pasiūlymą įsteigti agentūrąpateikia Europos Komisija ir, vykdydama dialogą su Komisija, Taryba įvertina, ar Komisijospasiūlymas yra pagrįstas. Tada priimami sprendimai, kaip tai numatyta pagal Sutartį. Ašturiu pasakyti, kad Portugalijoje yra įsikūrusi viena agentūra − Europos jūrų saugumoagentūra, kurios buveinė yra Lisabonoje, ir kuri, kaip mes manome, Europai labai reikalinga.

Kaip jūs žinote, agentūrų valdymas turi savo priežiūros mechanizmus, kurie yra ganagriežti. Be to, institucijos taip pat pritarė, kaip minėjau. tam tikriems bendriems principams,kurie tiesiogiai taikomi šių Bendrijos agentūrų biudžeto valdymui.

Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad yra ypač rūpinamasi tuo, kad būtų užtikrintasgriežtas šių agentūrų valdymas ir joms patikėtų finansų naudojimas. Tai yra mano asmeninėpatirtis, jeigu jūs manote, kad ji yra vertinga.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 16, kurį pateikė Bill Newton Dunn (H-0719/07)

Tema: Visą parą veikiantis pranešimų apie elektroninius nusikaltimus tinklas

Gavau žinių iš JAV, kad 10 ES valstybių narių nedalyvauja visą parą veikiančiame pranešimųapie elektroninius nusikaltimus tinkle. Tai Belgija, Kipras, Estija, Graikija, Airija, Latvija,Lenkija, Slovakija ir Slovėnija, taip pat Portugalija, kuri šiuo metu pirmininkauja Tarybai.

Kokią reikšmę Taryba teikia kovai su tarptautiniais modernių technologijų nusikaltimais?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,B. Newton Dunn, Taryba nėra informuota apie valstybių narių dalyvavimą šiame tinkle,kuris yra pirmiausia G8 ir Europos Tarybos narių iniciatyva. Todėl Taryba negali patvirtintiarba paneigti tai, ką jūs sakėte. Vis dėlto Taryba laiko kovą su modernių technologijųnusikaltimais itin svarbia, kaip tai rodo 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas2005/222/JAI dėl išpuolių prieš informacines sistemas ir tai, kad Taryba pritarė skubiam2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimųratifikavimui.

Be to, Tarybos išvados dėl bendrosios politikos kovojant su elektroniniais nusikaltimaisbus pateiktas ir aptariamas kitoje teisingumo ir vidaus reikalų Taryboje, kuri yra planuojamalapkričio mėn.


Portugalijoje veikia nacionalinis pranešimų apie elektroninius nusikaltimus tinklas, kurisyra atsakingas už kovą su šio pobūdžio nusikaltimais per Interpolą ir visuotinį veiksmųtinklą.

Bill Newton Dunn (ALDE). - Dėkoju, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, užgana atvirą, nuoširdų ir faktais pagrįstą atsakymą. Ar kitame Teisingumo ir vidaus reikalųTarybos susitikime, apie kurį jūs minėjote, jūs ketinate nurodyti tą įdomią aplinkybę, kadTaryba apie tai, pasirodo, nieko nežino, ir kad 10 valstybių narių nedalyvauja šiojeprogramoje, kas man atrodo neįtikėtina? Gal galėtumėte iškelti šį klausimą Taryboje?

Manuel Lobo Antunes. − (PT) Aš suprantu jūsų susirūpinimą. Tai, ar šis klausimas busįtrauktas į darbotvarkę, bus nuspręsta šiek tiek vėliau, tačiau aš išdėstysiu jūsų nuomonędėl šio klausimo.

Pirmininkas. − Klausimas Nr. 17, kurį pateikė Ilda Figueiredo (H-0723/07)

Tema: Draudimas lankyti Kubos piliečius, kalinčius Jungtinėse Amerikos Valstijose

Šiais metais aš paprašiau JAV vyriausybės leidimo aplankyti Kubos piliečius René González,Gerardo Hernández, Antonio Guerrero, Ramón Labañino ir Fernando González, kurie yraneteisėtai kali JAV. Vis dėlto man buvo neigiamai atsakyta remiantis tuo, kad aš jųnepažinojau tada, kol jie dar nebuvo nuteisti.

Pasirodo, kad šių metų rugsėjo mėn. dviejų kalinių žmonoms buvo ir dar kartą neigiamaiatsakyta į prašymą suteikti leidimus aplankyti savo vyrus.

Ką Taryba mano apie šią padėtį, kuria yra paminamos šių piliečių žmogaus teisės? Ar jinorėtų perduoti savo susirūpinimą JAV valdžios institucijoms?

Manuel Lobo Antunes, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (PT) Gerb. pirmininke,I. Figueiredo, kaip garbingoji narė privalo žinoti, kad šalies sprendimas suteikti leidimąvykti į jos teritoriją yra šalies kompetencijos klausimas. Kalbant apie konkretų klausimądėl elgesio su Kubos kaliniais ir jų šeimos nariais, tai yra dvišalis Jungtinių Valstijų ir Kubosklausimas, nes pagal Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, šalies piliečių teisių irinteresų apsauga užsienyje yra šios šalies atsakomybė.

Todėl Taryba nėra kompetentinga teikti nuomonę šiuo klausimu.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Tai tiesa, tačiau pirmininkaujanti Tarybai valstybėnarė privalo svarstyti šį klausimą: penki Kubos piliečiai devynis metus praleido JAVkalėjimuose, nesuteikiant galimybės pasimatyti su šeima ir net dviem atvejais su savožmonomis. Jos anksčiau lankėsi šiame Parlamente ir yra jame šiandien. Tiesa yra ir tai, kadaš, būdama šio Parlamento narė, prašiau suteikti man leidimą susitikti su šiais asmenimis,bet man buvo neleista to padaryti. Dabar esu šio Parlamento narė; savo prašymą aš pateikiaune tik kaip pilietė, bet ir kaip šio Parlamento narė. Aš manau, kad Europos Parlamentas irjo pirmininkas ir, žinoma, Portugalija, kuri pirmininkauja Tarybai, turėtų atkreipti dėmesįį šį klausimą, turint omenyje, kad atsisakymas leisti apsilankyti vienam iš šio Parlamentonarių, šiuo atveju man, yra žmogaus teisių pažeidimas ir taip pat rodo nepagarbą šiamParlamentui. Vis dėlto yra ir kitų mūsų Parlamento narių, kurie taip pat dalyvaujasprendžiant šį klausimą ir todėl aš prašau jūsų, Gerb. pirmininke, perduoti mūsųsusirūpinimą.



Manuel Lobo Antunes. − (PT) Gerb. pirmininke, aš, be abejonės, atsižvelgsiu į I. Figueiredoišvadas ir pastabas, tačiau neturiu nieko daugiau pridurti prie to, ką jau sakiau anksčiau.Taip pat jūs privalote suprasti, kad aš negaliu pateikti šiuo klausimu asmeninės nuomonės.

Pirmininkas. Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, buspateikti raštu (žr.priedą).

Klausimų laikas baigtas.

(Posėdis buvo nutrauktas 19.30 val. ir atnaujintas 21 val.)

PIRMININKAUJA : M. ROUREPirmininko pavaduotoja

16. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

17. Medicininės paskirties opiumo gamyba Afganistane (diskusijos)

Pirmininkė. - Kitas klausimas – M. Cappato pranešimas (A6-0341/2007) Užsienio reikalųkomiteto vardu su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl opiumo gamybosAfganistane medicininiais tikslais (2007/2125(INI)).

Marco Cappato, pranešėjas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiame pranešimemes siūlome, kad Parlamentas turėtų imtis iniciatyvos ir parengti pasiūlymą Tarybai dėlopiumo gamybos Afganistane, visų pirma bendrosios užsienio ir saugumo politikoskontekste.

Visų pirma mes vadovaujamės suvokimu, kad iki šiol pasiekti rezultatai yra nepakankami.Per pastaruosius dvejus metus heroinui gaminti naudojamo opiumo gamyba išaugo 50proc. Mes, regis, nesugebame rasti veiksmingų priemonių tokiam milžiniškam produkcijoskiekiui, kuris visas vėliau krauna turtus, žinoma, ne augintojams, ne ūkininkams, ostambioms tarptautinėms narkotikų mafijoms, teroristams ir Talibanui.

Be to, pranešime remiamasi dar viena prielaida: jog tuo pat metu išties labai sunku gautinuskausminamųjų vaistų. Apie 80 proc. pasaulio gyventojų apskritai negali gautinuskausminamųjų vaistų. Žinoma, į šiuos du klausimus galima žiūrėti kaip į visiškai atskirus,tačiau aš manau, kad politinių institucijų pareiga yra būti pragmatiškoms, taigi suvokti,kad esant didžiulei heroino gamybai naudojamos produkcijos apimčiai, kai tos pačiosžemės ūkio kilmės produkto labai trūksta – turėtų būti galima šias dvi prielaidas tarsisujungti.

Pakeitimai, pateikti Užsienio reikalų komitete, Socialistų frakcijos vardu A. M. Gomespasiūlyti Europos Parlamente bei Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) irEuropos demokratų frakcijos pateikti plenariniame posėdyje, pasėjo užtikrinti, kad šiandiensvarstomas pasiūlymas nebūtų alternatyvus, tai yra, kad tai nebūtų negatyvus pasiūlymas,raginantis staiga pakeisti iki šiol vykdytą politiką.

Mes prašome Jūsų, Tarybos ir Komisijos atlikti eksperimentą, imtis tam tikrų bandomųjųprojektų pagal kuriuos dalis derliaus, šiuo metu naudojamo heroino gamybai, būtų skiriamanuskausminamiesiems vaistams gaminti. Be to, galima būtų pamėginti imtis poreikiųtenkinimo strategijos gabenant nuskausminamuosius vaistus, pavyzdžiui, į Afrikos irAzijos žemynus, kuriuose tokių vaistų praktiškai nėra.


Todėl šis Užsienio reikalų komiteto pateiktas pranešimas, kuriame yra atsižvelgta į pateiktuspasiūlymus, man regis, yra iš esmės gerai subalansuotas. Jame remiamasi labai paprastaprielaida – būtent, jog su ūkininkais galbūt – o aš manau, kad neabejotinai – bendradarbiautibūtų lengviau, jeigu pasiūlytume dalį jų produkcijos skirti legaliems tikslams, užuot tiesiogpradėję vykdyti plantacijų naikinimo, fumigacijos ir ardymo politiką. Tokia reakcija ištikrųjų sudaro dar vieną konflikto su vietos gyventojais motyvą ir bent jau iki šiol pasirodė,kad taip gaunami priešingi rezultatai, negu norima, ir tai yra nenaudinga.

Todėl tikiuosi, kad greta Europos vyriausybių ir Afganistano vyriausybės priimtossuprantamos nuostatos, teigiančios būtinybę kovoti su opiumo gamyba – greta šiosoficialios nuostatos galėtume nusiųsti ir kitokį signalą – o Europos Parlamentas turbūt turidaugiau laisvės nei kitos institucijos tokiam pasiūlymui pateikti. Mes jau prisiėmėme šiąatsakomybę, ir aš tikiuosi, kad rytoj balsuodami dar kartą ją pareikšime. Mes turime daugiaulaisvės nei kiti siūlyti atlikti alternatyvius eksperimentus ir juos vertinti ne ideologiškai, opragmatiškai.

Kiekvienas arba kiekviena iš mūsų turime savų idėjų dėl tarptautinės politikos ir narkotikųbei dėl tarptautinės politikos Afganistane. Šis skirtas ne ideologiniam pasiūlymui, opraktiniam mėginimui rasti sprendimą dėl to, kas išties yra pasaulinė tragedija.

Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, aš irgi norėčiau nuoširdžiaipadėkoti M. Cappato – tante grazie!

Aš visokeriopai palaikau šią labai laiku surengtą diskusiją dėl narkotikų problemos – ypačdėl narkotikų problemos Afganistane – kuris, kaip žinia, yra labai svarbus ir sudėtingasklausimas politikos ir saugumo kontekste.

Neseniai mes daug diskutavome Niujorke. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvosurengta nemaža labai svarbių diskusijų su Prezidentu H. Karzai, Jungtinių Tautų generaliniusekretoriumi Ban Ki-moon bei daugeliu šalių. Jode kaip tik daugiausia dėmesio buvoskiriama visam šiam sudėtingam klausimui.

Šio vakaro diskusija prisidedama prie platesnės diskusijos dėl Afganistano atstatymo –tačiau ir dėl narkotikų vaidmens. Be to, leiskite man jus pagirti už Europos Parlamentodelegacija santykiams su Afganistanu įsteigimą. Mes esame labai suinteresuoti jūsų darbuir manome, kad labai svarbu, jog jūs tai atlikote.

Afganistano narkotiko pramonė iš tiesų kelia didžiulį iššūkį valstybės kūrimo pažangai.Naujausią Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) pranešimą skaityti nėra malonu.Deja, tiek aguonų auginimo, tiek perdirbimo pajėgumai smarkiai išaugo. Ypač tai liečiapietines Afganistano provincijas, kurioms tenka 70 proc. visos gamybos. Vargu ar galistebinti stiprus maištų ir narkotikų ekonomikos tarpusavio ryšys. Tačiau neturėtumenepastebėti ir teigiamų įvykių, ypač stabilesniosiose šalies dalyse, kuriose realiai pagerėjosveikatos ir švietimo padėtis bei išaugo ekonomika.

Trylikoje šiaurės ir vidurio Afganistano provincijų aguonų išties nėra. Tai mažų mažiausiaiteikia vilčių, ir tuo galime remtis. M. Cappato pranešime pateikiamas išsamus padėtiesvaizdas – ir aš turiu jums padėkoti už jūsų skatinančias pastabas dėl Komisijos veiklos – irjame gana teisingai nurodoma Afganistano atsakomybė už kovą su opiumo pramone. Dėlto mes visiškai sutinkame.

Vis dėlto turiu pareikšti, kad negaliu pritarti, bent jau kol kas, pranešimo išvadoms, kuriosesiūloma legalizuoti daržinių aguonų auginimą medicinos tikslams, nors ir eksperimento


tvarka. Toks pasiūlymas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, tačiau, sprendžiantsudėtingą Afganistano narkotikų problemą, paprastų atsakymų, deja, nėra.

Leiskite pasidalyti kai kuriais savo nuogąstavimais. Šalys – pavyzdžiui, Australija, Turkijair Indija, kurios jau gamina opiumo žaliavą medicinos tikslams, paprastai turi veiksmingąteisėsaugos sistemą; be to, jose nėra išplitusių konfliktų. Tačiau net ir esant tokiomssąlygoms tai įgyvendinama labai sunkiai. O kai tokios sąlygos netenkinamos, legaliaiauginamas opiumas greitai nukreipiamas kitur – tai jau matėme Peru ir Bolivijoje. Akivaizdu,kad Afganistane teisėtas auginimas tiesiog prisidėtų prie neteisėto auginimo, užuot jįpakeitęs, ir to mes baiminamės. Be to, legali opiumo gamyba vietos ūkininkams liksnepatraukli, kadangi jų pajamos tokiu atveju sudarytų 25-30 proc. pajamų, kurias jie dabargali gauti juodojoje rinkoje.

Įgyvendinti tokį projektą yra sudėtinga, ir tai įmanoma tik subsidijuojant medicinosproduktų kokybės stebėseną ir platinimą. Ar mes tai turėtume remti mokesčių mokėtojųpinigais? Afganistano vyriausybė, kuri aiškiai yra silpna ir turi silpnas institucijas, šiuometu neturi – ir todėl aš sakiau, kad „kol kas“ negaliu pritarti – pajėgumų tokiam projektuiprižiūrėti.

Kai kuriuose šalies dalyse šiuo metu tiesiog nėra valdžios, jau nekalbant apie gera valdymą.Ypač tai liečia nestabilias pietines provincijas, kuriuose pagaminama didžioji dalis opiumo.Pagaliau Afganistano vyriausybė ryžtingai panaikino – ir tai yra svarbus argumentas – betkokią legalią opiumo gamybą.

Esant tokioms aplinkybėms, šio pranešimo politiniu turiniu iš tikrųjų nepasiunčiamasreikiamas signalas mūsų partneriams Afganistane. Jo rezultatas gali būti netgi priešingas.Sunki ir nepaneigiama tiesa yra ta, kad Afganistano atkūrimui reikės daug daugiau laikoir išteklių. Be to, jeigu norime į šią karo nusiaubtą šalį atnešti patvarią plėtrą, tam reikės irištvermės.

Valstybės kūrimo pažanga galima tik esant daugiau ryžtingumo – taip pat iš Afganistanopolitinės vadovybės, ypač jos vietinio lygmens, pusės. Beje, tokį signalą mes pasiuntėmeiš Niujorko. Aš suprantu, kad pats metas regimai prigriebti korupciją. Mes ne tik taipasakėme, bet ir stengiamės padėti tai atlikti kurdami gerą teismų sistemą ir organizuodamipolicijos pajėgas, kurios būtų tikrai veiksmingos, kad įtikintume eilinius afganus, kuriedažnai lieka skeptiški.

Kelio gairės yra aiškios. Jis veda per Afganistano nacionalinę narkotikų kontrolės strategiją,kuriai pritarė tarptautinė bendruomenė ir kurioje yra visi reikiami elementai. Tai tikrainusipelno nedviprasmiškos mūsų paramos, tai išsami strategija, aprėpianti uždraudimą,visuomenės informavimą, žinomų narkotikų platintojų baudžiamąjį persekiojimą ir vietinėsplėtros rėmimą.

Ten, kur taikomas toks kruopštus politinių priemonių derinys, ūkininkai jau tvirtai nustojoauginti aguonas. Todėl Komisija mano, kad siūlymas legalizuoti daržines aguonas galėtųpakenkti šiuo metu jos atliekamam darbui kituose sektoriuose, ypač dėl teisinės valstybėsir teisėtvarkos palaikymo.

Carlo Fatuzzo, PPE-DE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš nėkiek neabejoju, kad M. Cappato, su kuriuo aš seniai palaikau draugiškus ryšius, desperatiškaistengiasi prisidėti prie kovos su narkotikais pašalyje ir padėti nelaimingiems jauniems arbapagyvenusiems merdintiems žmonėms, kuriems galėtų padėti vaistai. Tačiau, deja, ašnegaliu su juo sutikti.


Deja, kartoju, aš nesutinku su pranešėjo nuomone. Aš manau, jog problema kyla dėl to,kad jo pranešimas skirtas Afganistanui – valstybei, kurioje didesnio nesaugumo būti jaunegali. Taip, Irakas, ko gero yra dar nesaugesnis, tačiau vargu ar Afganistanas yra vieta,kurioje galima būtų pamėginti įtikinti ūkininkus atsisakyti jiems labai pelningo aguonųauginimo ir imti auginti tai, kad yra padoriau, labiau atitinka Senąjį Testamentą ir geriaudera su mums visiems žinoma civilizuoto ūkininkavimo praktika.

Pačiame pranešime visiškai aiškiai nurodyta, kad daugiausia narkotikų pasaulyje – apiepusę – yra iš Afganistano, ir kad opiumą auginti Afganistane yra uždrausta. Tačiau, norstai ir uždrausta, iš šios šalies tiekiama pusė žaliavų, skirtų žudyti mūsų jaunimą arba paverstijį narkotikų prekeivių auka; šie kaip žinia, skatina jaunimą vartoti narkotikus, ir tai dar žalątiek jam, tiek visai visuomenei.

Manau, kad yra tik vienas veiksmingas ginklas kovoti su narkotikų prekeiviais, pradedantnuo Afganistano ūkininkų, kurie, mano nuomone, yra pirmoji narkotikų prekybos grandis.Kadangi mes nesugebame jų kontroliuoti ir stebėti, vienintelis būdas kovoti su narkotikaisyra prevencija, taigi pagalba kuo labiau mažinant opiumo auginimą.

Todėl PPE-DE frakcija nepritaria šiai M. Cappato pranešimo daliai, ir manau, kad tai, ką ašdabar kalbu, turėtų būti aišku kiekvienam, kad ir kokie rytoj būtų rezultatai.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Turiu pasveikinti pranešėją M. Cappato netik dėl šio labai naudingo pranešimo, bet ir dėl jo pasirengimo priimti pastabas, kadsutarimas būtų kuo platesnis.

Jo pradiniai ketinimai pagirtini, kadangi jis stengėsi vienu šūviu nušauti du zuikius: įteisintiaguonų auginimą ir opiumo gamybą medicinos tikslams padarytų galą ne tik heroinogamybai Afganistane, bet ir nuskausminamųjų vaistų trūkumui pasaulyje.

Deja, susidūrėme su sunkiomis praktinėmis problemomis, pavyzdžiui, su Afganistanoinstitucijų trapumu ir nesugebėjimu reguliuoti opiumo gamybą, netikrumu dėl tokioprojekto ekonominio gyvybingumo ir pavojumi atnaujinti opiumo verslą kai kuriose ištrylikos šią gamybą nuraukusių Afganistano provincijų.

Mano frakcijos pasiūlymais buvo stengiamasi perorientuoti pranešimą, sutelkiant dėmesįį esminį elementą: į kovą su opiumo gamyba Afganistane, kuri daro įtaką ne tik Afganistanui,bet ir kaimyninėms šalims. Iš šio opiumo pagaminti narkotikai yra tai, ką kai kas vadinatikraisiais masinio naikinimo ginklais, ypač Europoje.

Kovodami su opiumo gamyba, turime jautriai atsižvelgti į įvairiems Afganistano regionamsbūdingus ypatumus. Sėkminga gali būti tik priemonių kombinacija. Visų pirma reikiaišnaikinti Afganistano centrinėje administracijoje, ypač Vidaus reikalų ministerijoje irpolicijoje, plintančią korupciją, kadangi tai suparalyžiavo visas kovos su opiumo gamybapolitikos priemones. Antra, reikia susekti, suimti ir patrukti į teismą maždaug 30 pagrindiniųnarkotikų prekeivių, nustatytų 2006 m. JT ir Pasaulio banko pranešime, kad būtų galimasustabdyti šią nežmonišką prekybą. Trečia, NATO turi remti Afganistano operacijas, skirtaskovai su šia prekyba, naikinant laboratorijas ir sandėlius bei užkertant kelią narkotikųgabenimui. Ketvirta, aguonų naikinimo operacijos turi būti kruopščiai ir atrinkus taikomosir koncentruojamos ten, kur ūkininkai turi realių alternatyvų.


Tai yra punktai, dėl kurių pranešėjui pritariame. Mes visi nepritariame aguonų plantacijųfumigacijai nedarant skirtumo, kaip siūlo elgtis JAV, nes tai paprasčiausiai papildys Talibanogretas, o heroino gamybai esminės įtakos neturės.

Pagaliau, turint omenyje priemonių Afganistano narkotikų problemai spręsti paketą,reikėtų išnagrinėti pranešėjo pasiūlymą dėl legalios opiumu pagrįstų analgetikų gamybos.Visų pirma šiame pranešime stengiamasi skatinti Europos Vadovų Tarybą būti kūrybiškąir drąsiai kovoti su heroino gamyba Afganistane. Lengvų šios problemos sprendimų nėra,bet mes žinome, kad Talibano bei Al-Qaedos propaguojamas terorizmas ir baisustamsuoliškumas bus įveiktas tik tuomet, kai Afganistanas bus išlaisvintas iš narkotikųgniaužtų.

Aš jau baigiu, gerb. pirmininke. Šį pranešimą reikėtų laikyti skubiu kreipimusi į valstybesnares negailėti pastangų šalies, taip smarkiai paveiktos kruvinų konfliktų, ekonominiamir politiniam atstatymui; tai taip svarbu regiono ir pasaulio saugumui.

Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš kalbu šiuo klausimu tik savo, o ne manofrakcijos vardu.

Draudžiamo opiumo gamyba Afganistane suklestėjo nuo tada, kai šioje šalyje yra JAV irsąjungininkų pajėgos. Taip yra nepaisant įvairių kovos su narkotikais institucijų ir kovossu narkotikais programų kūrimo, dažnai panaudojant didžiules ES mokesčių mokėtojųpinigų sumas.

Todėl ir aklam aišku, kad Afganistano žmonės, kad ir kas nutiktų, toliau gamins opiumą.Priežastis gana paprasta. Pasaulio kovos su narkotikais agentūrų apimtis, skaičius ir patirtisauga, ir jos atlieka savo darbą veiksmingiau. Taigi joms pavyksta konfiskuoti didesniuskiekius narkotikų. Tačiau, kadangi narkomanijos aukų paklausa lieka nepakitusi, ir kadanginusikaltėliai narkotikų prekeiviai iš nelegalaus narkotikų tiekimo tiems ligoniams toliaugauna didžiulius pelnus, opiatų kaina kyla, o prekybos narkotikais pelnas auga.

Taigi Afganistano žmonės tiesiog vadovaujasi pagrindiniais liberaliosios rinkos principais.Jie didina savo produkciją, kad galėtų patenkinti draudžiamos prekybos paklausą ir padidintisavo pelną. Todėl visiškai klaidinga tikėtis, kad subsidijuojant daugiau opiumo kontrolėsAfganistane programų galėtų turėti kokio nors esminio poveikio.

Vienintelis kelias veiksmingai spręsti opiumo gamybos Afganistane ir kitur problemą yranarkotikų problemos sprendimas pasauliniu mastu. Vienintelis protingas būdas tai padaryti– tai legalizuoti narkotikus ir pripažinti, kad narkomanai nėra nusikaltėliai, o ligoniai,kuriems reikia pagalbos.

Jeigu tokiems narkomanams bus duodama gydomųjų vaistų kontroliuojamoje medicinosįstaigoje, tai galimybė išvengti rimtų pašalinių poveikių bei detoksikacijos tikimybė žymiaipadidės. Drauge neliks didžiulio nusikalstamumo, susijusio su prekyba narkotikais ir visųkovos su narkotikais policijos agentūrų, ir tai leis nepaprastai sutaupyti biudžetą.

Šios problemos logika yra tokia elementari, tačiau politikams visame pasaulyje sunku jąįžvelgti.

Salvatore Tatarella, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai,M. Cappatos pranešime svarstomas klausimas yra labai subtilus, ir jį Europos Parlamentasturėtų kruopščiai įvertinti, kad nebūtų pateikta klaidingų ir pražūtingų sprendimų, norsjie ir būtų pagrįsti gerais ketinimais.


Norėčiau pažymėti du dalykus. Pirma, opiumo ir jo gaminių gamybos padidėjimasAfganistane galėtų kelti pavojų šalies atstatymui ir jau sunkiai vykstančiam teisinės valstybėsstabilizavimui šiame nelaimingame regione. Antra, į opiumo gamybos augimą – šiaismetais iki 30 proc. – nesureaguota adekvačia kovos su narkotikais strategija.

Dėl šių priežasčių aš manau, kad pranešime pateiktas pasiūlymas yra visiškai nepriimtinas,ir norėčiau pabrėžti, kad:

1. būtini morfino kiekiai Afganistane jau gaminami pagal specialias licencijas, prižiūrintJungtinių Tautų narkotikų agentūrai ir Afganistano vyriausybės Kovos su narkotikaisministerijai;

2. Tarptautinė narkotikų kontrolės taryba teigia, kad visame pasaulyje jau yra medicininėspaskirties opiatų perteklius;

3. išplitus legaliai morfino gamybai bus pagaminama daugiau narkotikų; šie galiausiaipatenkins narkotikų paklausą pasaulio rinkoje. Jeigu jų kaina rinkoje bus nedidelė, jie busprieinami visiems.

Vietoj to mes turime kovoti su narkotikais – visuomet, kiekvienu atveju ir visomispriemonėmis – Nuo gamybos iki prekybos, iki nelegalaus platinimo. Paklausa turi būtiribojama vertybėmis pagrįsta politika bei nuolatiniu, plačiu prevencijos darbu irinformavimo kampanijomis, ypač tarp jaunimo.

Tokioje šalyje, koks yra Afganistanas, turint omenyje dabar ten esančias sąlygas, šiamepranešime pasiūlytą sprendimą galima būtų laikyti kapituliacijos ir pralaimėjimo simptomu;tai taip pat galėtų sutrukdyti tarptautinės bendruomenės, Europos Sąjungos ir atstatymoagentūrų Afganistane dedamas pastangas vykdant programas, kuriomis siekiama aguonųplantacijas pakeisti įvairinant kitų augalų auginimą ir paremiant jas finansinėmis paskatomis.

Pabaigoje norėčiau tik paminėti, kad Tarptautinė narkotikų kontrolės taryba pritarėAfganistano vyriausybės sprendimui atmesti pasiūlymą legalizuoti draudžiamų daržiniųaguonų auginimą ir pakartojo savo pažadą laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinessutartis.

Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, pradžiojenorėčiau pabrėžti, kad šis pranešimas yra nepaprastai svarbus, savalaikis ir drąsus. Dvikrizės, kurioms jis yra skirtas, nusipelno tiek politinio dėmesio, tiek politinės reakcijos,kurių jos dar nesusilaukė.

Nors saugumo padėtis ir su opiumo gamyba susijusi situacija Afganistane kelia vis didesnįnerimą, analgetikų poreikis visame pasaulyje yra viena didžiausių ir opiausių, deja, ir vienalabiausiai ignoruojamų, mūsų laikų humanitarinių problemų.

Pranešėjui M. Cappato nebuvo lengva parengti šį pranešimą, taigi tai yra juo labiau puiku,ir aš dar kartą pabrėžiu tiek savo paties, tiek mano frakcijos paramą jam. Kaip jis patspasakė, nors abiejų klausimų tarpusavio ryšys ir nėra nei paprastas, nei būtinai tiesioginis,mes, kaip politikai, privalome analizuoti sudėtingas realijas, kad rastume kompleksiniųproblemų kompleksinius sprendimus. Kaip tik tai ir daroma pranešime.

Dėl saugumo Afganistane – nėra abejonės, kad jam reikia teikti pirmenybę, jeigu norimeįgyvendinti atstatymo ir vystymo programas su ateities garantijomis. Tačiau problema ta,kad tam tikros ginkluotos grupuotės gauna finansavimą būtent dėl opiumo gamybos


reguliavimo stokos. Mes taip pat žinome, kad vyksta nelegalus opiumo auginimas ir prekyba,kuri sudaro 40 proc. Afganistano bendrojo vidaus produkto.

Turint omenyje šią situaciją, aš manau, kad derėtų bent jau išnagrinėti, pavyzdžiui, Senliotarybos, kuri siūlo leisti Afganistane auginti opiumą medicinos tikslams, teikiamasiniciatyvas ir į jas atsižvelgti. Čia daugiausia dėmesio būtų skiriama nuskausminamųjųvaistų, pavyzdžiui, morfino ir kodeino, kuriuos būtų galima parduoti ir kitoms šalims, šiuometu gaunančioms šių gyvybiškai svarbių medikamentų nepakankamai arba visai jųnegaunančių pagal preferencines prekybos sutartis.

Tenka apgailestauti, kad šis pranešimas šiuo metu realiai nesusilaukia stipresnės Komisijosarba pačios Afganistano vyriausybės paramos. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad priemonės,kurios dažniausiai reklamuojamos kaip alternatyvios, dažniausiai yra cheminis naikinimas– tai nuolat pabrėžia JAV valdžia. Jeigu būtų vykdoma šitokia priemonė, tai suteiktųTalibanui naują argumentą savo pozicijoms ginti, o ūkininkų bendrijos ilgainiui greičiausiaitaptų maištininkų stovyklomis.

Be to, tai labai rimtai atsilieptų sveikatai ir aplinkai. Iš pat pradžių aišku, kad purškiant išlėktuvų – tai tikriausiai siūloma daryti Afganistane – tarša tikrai palies žmones, gyvenančiusapdorojamose ir gretimose teritorijose. Tai buvo įrodyta metų pradžioje, kai tokią praktikąpanaudojo Kolumbija kokaino produkcijai palei Ekvadoro sieną naikinti, kai pastarasisvėliau pateikė skundą ir iškėlė bylą Hagoje.

Aš nesu ekspertas, ir šis cheminis klausimas tikriausiai yra žymiai sudėtingesnis, tačiau ašmanau, kad šiame etape mes turėtume gerai suvokti kai kurias napalmo ir nusodrintourano sukeltas nelaimes. Mes neturime to pakartoti trečią kartą ir tikiuosi, kad tonepadarysime.

Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Opiumo gamyba turi būti kontroliuojama. Visatarptautinė bendruomenė turi daug labiau susirūpinti opiumo gamybos kontrole visosepasaulio vietose. Ligšiolinės JT ir jų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) bei Pasauliosveikatos organizacijos pastangos reguliuoti opiatų vartojimą skausmo gydymui yrabūtinos, tačiau vis dar nepakankamos. Drauge tarptautinė bendruomenė neturi leisti laisvaivartoti opiatų ir piktnaudžiauti jais narkomanams.

Manyčiau, kad mūsų pareiga yra neatsisakyti kovos su piktnaudžiavimu stipriaisiaisnarkotikais, kurie gana akivaizdžiai griauna jų vartotojų gyvenimus. Ir aš nepritariunuomonei, jog visuomenė turėtų aprūpinti narkomanus narkotikais, užuot stengusis juosperauklėti ir sugrąžinti į realų gyvenimą. Kas teigiama M. Cappato pranešime? Esamapožiūrio, jog tarptautinė bendrija stokoja opiatų, arba jai gali jų pritrūkti artimiausiojeateityje, todėl būtina tam tikromis sąlygomis pirkti šį vaistą iš Afganistano.

Tiesa, kad opiajai naudojami įvairioms ligoms gydyti, pooperaciniam skausmui malšinti,pagaliau – ir tai yra ne mažiau svarbu – piktybinėmis ligomis sergantiems žmonėms gydyti.Tačiau ši teorija turi kai kurių principinių trūkumų, kurių esant dabartinei situacijai ignoruotinegalima. Visų pirma tai dabartinė politinė padėtis Afganistane, kuri yra nestabili.Afganistane, viena vertus, reikia kovoti su Talibanu, o kita vertus, kovoti su juodąja opiumorinka. Ši juodoji rinka daro neigiamą poveikį ne tik Afganistano ekonomikai, bet irAfganistano politikai ir užsienio santykius. Aš turiu rimtų abejonių ir nuogąstavimų, irdabar paaiškinsiu, kodėl, mano nuomone, toks būdas negali funkcionuoti. Projektai,numatantys legalų aguonų auginimą opiumo gamybai, nefunkcionuos, kadangi Tarptautinė


narkotikų kontrolės taryba gali skirti šaliai sankcijas tik vėliau, tačiau dalis derliaus šalyjepateks į juodąją rinką.

Tarptautinė paklausa yra pastovi. Afganistano valdžia nėra pajėgi veikti kaip vienintelėopiumo derliaus tvarkytoja. Esant tokios sąlygoms aišku, kad vyriausybė kovą su narkotikųprekeiviais pralaimės. Dėl konkurencijos opiumo kainos pakils, ir aguonas legaliaiauginantys ūkininkai pereis į juodąją rinką. Be to (ir tai yra labai svarbu) Afganistano kainosnėra konkurencingos palyginti su Australija, kur vienas kilogramas morfino kainuoja 56JAV dolerius, arba Turkija, kur jis kainuoja 250 JAV dolerių. Tuo tarpu Afganistane kainasiekia 450 JAV dolerių už kilogramą.

Dėl naudojimo medicinos reikmėms – jeigu Afganistano opiumas būtų naudojamasmedicinos produktuose, tai tik prisidėtų prie tolesnio rinkos perpildymo šioje srityje. Ašjau greitai baigsiu, gerb. pirmininke. Aš nepritarsiu jokiai ES ir jos valstybių narių paramaiaguonų auginimui Afganistane dėl mažiausiai keturių priežasčių: nepakankamosinfrastruktūros, ekonominio konkurencingumo nebuvimo, didžiulės plėtros netinkamakryptimi ir galiausiai dėl to, kad šiuo metu pasaulio rinkose opiatų netrūksta.

Józef Pinior (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke! Gerb. Komisijos nare! Pirmiausia norėčiaupadėkoti Marco Cappato už šio pranešimo parengimą. Tai buvo labai sunkus pranešimas,kuriame stengtasi paliesti vieną sunkiausių dabartinio pasaulio problemų.

Opiumo gamyba Afganistane kasmet auga. Paskutinio metinio pranešimo duomenimis,dabar opiumo pagaminama du kartus daugiau, negu prieš dvejus metus. Afganistanas tapopraktiškai vieninteliu labiausiai mirtino narkotiko tiekėju pasaulyje; čia pagaminama 93proc. viso pasaulio opiatų produkcijos. Pirmininkė yra viena iš tų, kurie mano, kadAfganistano likimas yra mūsų bendras reikalas. Didvyriška Afganistano žmonių kovašaltojo karo laikotarpiu prisidėjo prie laisvės plėtros šiuolaikiniame pasaulyje ir prie geležinėsuždangos griuvimo Europoje. Dabar Europos Sąjungos pareiga yra suteikti tai šaliai karinę,administracinę ir ekonominę pagalbą.

Tai pasakytina ir pagalbą kovojant su narkotikų gamyba Afganistane. Reikia nepamiršti,kad pagrindinė Afganistano žemdirbių paskata gaminti opiatus yra finansinis pelnas. Į taituri būti atsižvelgta Europos pagalbos programoje, skirtoje šiai problemai išspręsti. Todėlnorėčiau pagirti M. Carppato visų pirma už pranešime pateiktus drąsius pasiūlymus. Jiegali padėti pagerinti padėtį šiuo atžvilgiu.

Viename iš šių pasiūlymų numatoma teikti pagalbą diegiant eksperimentinį mokslinįaguonų gamybos medicinos reikmėms projektą, kuris leis toliau ištirti, kaip licencijavimasgalėtų prisidėti prie skurdo mažinimo, kaimo ekonomikos įvairinimo, bendros plėtros irsaugumo didėjimo. Vienu žodžiu, svarbu ne moralizuoti, bet reikia, kad Europos Sąjungagalėtų veiksmingai prisidėti sprendžiant šią Afganistano problemą.

Horia-Victor Toma (ALDE). - (RO) 2007 m. Jungtinių Tautų Narkotikų irnusikalstamumo biuro atlikto Afganistano opiumo gamybos tyrimo duomenimis, opiumogamyba pasiekė 8 200 tonų rekordą ir sudaro 93 proc. pasaulio opiatų gamybos. Taigi 40proc. Afganistano bendrojo vidaus produkto sukurta iš opiumo gamybos ir nelegaliosprekybos, o šiame procese dalyvauja 2 9 000 000 žmonių. Nepaisant to, tik 10 šaliųsuvartojama 80 proc. pasaulyje legaliai tiekiamų opiumo darinių, o daugiau kaip 150medicinos reikmėms jų trūksta dėl nelegalios prekybos opiumu.

Turime pabrėžti, kad pagrindinis Talibano ir teroristų grupuočių finansavimo šaltinis yranelegali prekyba narkotikais. Be to, tarptautinės bendrijos subsidijuojamas narkotikų


likvidavimo arba sunaikinimo operacijas genčių politiniai ir kariniai vadai panaudoja savointeresams ir pritaiko konkurencijai šalinti. Remdamasis iki šiol išdėstytais dalykais aš esuįsitikinęs, kad strateginiame ir subalansuotame požiūryje į opiumo gamybos mažinimo irkontroliavimo procesą turi būti numatytos socialinės ir ekonominės alternatyvos, palankiosteisinės valstybės ir demokratinių institucijų kūrimui Afganistane. Todėl tokia veikla galėtųbūti vienas pagrindinių terorizmo prevencijos ir likvidavimo sprendimų.

Gerb. pirmininke, aš manau, kad kovos su narkotikais Afganistane planas, numatantisopiumo kiekių kontroliavimą panaudojant juos analgetikų ir kitų darinių gamybai, galėtųbūti vienas, bet ne vienintelis alternatyvus ekonominis sprendimas ir priemonė aguonųauginimui mažinti.

Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke! Pirmiausia norėčiau pasveikintiKomisijos narę B. Ferrero-Waldner su puikiu Altenburgo berniukų choro koncertu, kurioką tik kartu klausėmės. Jis man padarė didžiulį įspūdį.

Dabar turiu pereiti prie ne tokių malonių dalykų – prie M. Cappato pranešimo. Anksčiaukalbėjusieji atkakliai kartojo 40 proc. BVP skaičių – esą, tokią Afganistano BVP dalį sudaronarkotikų gamyba. Toks skaičius tapo priimtas, tačiau noriu pabrėžti, kad prieš metusmūsų Parlamento Užsienio reikalų komitete mūsų atstovai Afganistane vienareikšmiškaikonstatuodavo, kad tai sudaro daugiau kaip 50 proc. BVP. Tas skaičius yra dar didesnis.Aš nenoriu teikti aiškinimų, tačiau mažiausiai 10 proc. Afganistano gyventojų gyvena išnarkotikų gamybos ir prekybos. Be to, reikia pripažinti, kad į šią prekybą įsitraukia ir tendislokuoti tarptautinių pajėgų kariai, taip pat amerikiečiai.

Manau, kad toks siūlymas yra rizikingas, nors, žinoma, įžvelgiu ir tam tikrų jo pliusų.Tačiau, mano giliu įsitikinimu, pagal tokį pasiūlymą iš tikrųjų būtų legalizuota ne tiekmedicinos pagalba, kiek vis dėlto prekyba narkotikais.

Vittorio Agnoletto (GUE/NGL). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, svarbu ne tikkonstatuoti, kad 92 proc. opiumo pasaulyje pagaminama Afganistane, bet ir pabrėžtiaugimo tendenciją: 2001 m., JT Narkotikų agentūros duomenimis, opiumo auginimuibuvo skirta 8 000 hektarų, o 2006 m. buvo jau 165 000 ha; 2001 m. derlius buvo 185tonos, o 2006 m. – 6 100 tonų.

Tai neabejotinai reiškia, kad dabartinė pasėlių naikinimo atliekant fumigaciją strategijanieko neišsprendžia. Veikiau ji turi socialinių pasekmių, kurios vėliau įsuks opiumoprodukcijos spiralę. Sunaikinami ir kitokie nei daržinių aguonų pasėliai, todėl ūkininkainuskursta ir patenka į narkotikų prekeivių – būtent, Talibano ir vyriausybėje patogiaisėdinčių karo vadeivų rankas.

Taigi tikslas yra suteikti ūkininkams paramą, kurios finansinis lygis, bent jau iš pradžių,turėtų būti toks pat, kaip dabar, išlaisvinant juos iš priklausomybės nuo narkotikų prekeivių.Šis planas, žinoma, problemos neišspręs, bet niekas ir nesako, kad išspręs. Kalbame apieeksperimentą ribotoje teritorijoje; kitaip ir negali būti karo draskomoje šalyje, kurioje žemękontroliuoja tarpusavyje besivaržančios gaujos. Tačiau vis dėlto tai yra žingsnis į priekį –bent jau tiek, kad opiumas taps ne heroinu, o morfinu. Manau, kad tai naudinga Vakaramsir visam pasauliui.

Be to, aš manau, kad mes turime išsiaiškinti faktą, kad jau yra nuostata dėl morfino gamybos.Man nėra žinoma, Komisijos nare, apie tai, kad visos šios problemos egzistuoja Indijojearba Turkijoje; jeigu taip, reikalingas reguliavimas. Tačiau nutarime, kurį turėtume priimti,


reguliuotojų vaidmenys numatomi tarptautinėms institucijoms: ne visame Afganistane –tai šiuo metu neįsivaizduojama, bet nepaprastai ribotame plote.

Be to, tarptautinės medicinos asociacijos aiškiai teigia, kad šiandien morfinas vis darreikalingas – ne tik pasaulio pietuose, bet, nors ir paradoksalu, ir šiaurėje. Žinoma, jis turibūti parduodamas oficialiomis kainomis, tačiau tai yra nuskausminamasis vaistas, ir, manonuomone, jį turi teisę gauti kiekvienas, įskaitant Afrikos žmones ir nepasiturinčiuosius.Jeigu kalbame apie išlaidas, tai, be abejo, imtis tokio veiksmo ir pradėti kontroliuoti morfinokainas būtų pigiau, negu nuspręsti sunaikinti pasėlius, taikant esamus metodus, kurieniekur mūsų nenuves.

Dar paskutinė pastaba: aš džiaugiuosi, kad ši diskusija yra pragmatiška, o ne ginčas tarpnorinčiųjų liberalizuoti arba legalizuoti narkotikus ir draudimo šalininkų. Mes stengiamėspradėti praktišką, pragmatišką veiklą daliai Afganistano gyventojų padėti.

Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, svarbu, kad iš opiumo gautos medžiagos,pavyzdžiui diamorfinas (dar žinomas heroino vardu), būtų skiriamos medicinos reikmėms,ypač nuskausminimui, tačiau Talibano teroristai 20-40 proc. savo lėšų, kurios leidžia jiemsžudyti NATO karius, gauna iš aguonų auginimo. Deja, opiumo gamyba Afganistane šiemetišaugo 34 proc. ir sudaro daugiau kaip 90 proc. pasaulio pasiūlos.

Mano šalies – Jungtinės Karalystės – karinės pajėgos NATO vadovaujamų Tarptautiniųsaugumo pagalbos pajėgų (ISAF) sudėtyje kovoja su Talibanu. Jos neturi nei mandato, neipersonalo stambaus masto aguonų auginimo medicininiam projektui prižiūrėti, arba dėlto naikinti pasėlius. Jie pakankamai turi galvoti apie tai, kaip išvengti kulkų ir be dalinioužimtumo daržininkų pareigose.

Tačiau aš, kaip gydytojas, šiek tiek prijaučiu Britų medicinos asociacijos, kuri pritariaaguonų auginimui – griežtomis sąlygomis, gerai prižiūrint – analgetikų gamybai aprūpinti– argumentams. Mano kolega iš Jungtinės Karalystės Parlamento Tobias Ellwood daugnuveikė Afganistano aguonų pasėlių palaipsnio pavertimo komerciniais pasėliais, opiumogamybą nukreipiant medicinos tikslams, šešerių metų laikotarpio planui parengti.

Taigi mes turime bent jau ištirti labai riboto eksperimentinio licencijavimo projektosumanymą, nepamiršdami pavojų, kad jį Talibanas gali pasiglemžti nelegaliems tikslams.Kiekvienas bandymas neišvengiamai turės apsiriboti labai mažu plotu. Kad jis veiktų, jambus reikalinga įvairių partnerių organizacijų parama. Mes tikrai nukreipti savo narsiųjųkarių nuo jų gyvybiškai svarbaus kovos su terorizmu uždavinio, tačiau tas projektas galėtųatnešti tam tikrų naudingų rezultatų.

Dėl ES paramos Afganistanui klausimo – mums reikalingas žymiai labiau koordinuotasES požiūris į Afganistano infrastruktūros plėtrą ir kovą su korupcija; kitaip Talibanas tikraidominuos, kadangi mes vos pajėgiame sulaikyti Talibaną šalies pietuose.

Vakarai privalo suvokti Afganistano realijas. Tarptautinės institucijos netinkamaikoordinuoja savo veiksmus. Dėl Afganistano vyriausybėje siautėjančios korupcijosprovincijos kantrybė prezidento Karzai vyriausybės atžvilgiu senka.

Dabartinis centralizuotas valdymo modelis neatitinka interesų ir etninių grupių įvairovėsšalyje, kuri praeityje niekuomet neturėjo stiprios centrinės valdžios tradicijos. Dabarprovincijos negauna finansavimo veiklai, kuria siekiama atskirų nuo Kabulo tikslų.Nevykdomas joks ilgalaikis ekonominis planas pajungti gausiai vandens pasiūlai, kurio 92


proc. gėdingai ir absurdiškai išteka iš šalies. Pastačius užtvankų ir drėkinimo sistemų galimabūtų auginti vaisius ir daržoves pramoniniu mastu.

Kadaise Afganistanas garsėjo savo granatais, kurie dabar labai populiarūs tarp sveiko maistošalininkų. Nutiesus tokią reikalingą geležinkelio sistemą galima būtų tiekti tokias prekes įtarptautinę rinką.

Kad šalis būtų išgelbėta iš politinės ir ekonominės katastrofos, dar reikia daug ką skubiaipadaryti, ponis Komisijos nare.

Richard Howitt (PSE). - Gerb. pirmininke, ilgai prieštaravęs fumigacijai siekiant išnaikintinarkotikus kaip neveiksmingai, dažnai duodančiai priešingus rezultatus ir visuomet turinčiaižalingo pašalinio poveikio žmonių sveikatai priemonei, aš apgailestauju, kad šiojerezoliucijoje tokia pozicija sujungiama su bandymu skatinti Afganistane teisėtą opiumoprodukciją, kurį aš laikau neprotingu. Šioje rezoliucijoje remiamasi Senlio tarybospranešimu, kuriame teigiama, jog pasaulyje trūksta aguonų; tačiau tai yra nesąmonė.Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba nurodo, kad teisėtų opiatų atsargos pasaulyjeatitinka dvejų metų paklausą, o didžiausias morfino gamintojas pasaulyje Johnson MattheyLondone patvirtina, kad pasaulyje esama daugiau kaip 250 tonų pertekliaus.

Komisijos narė teisi argumentuodama, kad sąlygos Afganistane neleistų Afganistanoūkininkams turėti naudos. Tai tik viena iš daugelio dirbtinių prielaidų rezoliucijos projekte.Daržinės aguonos auginamos mažiau kaip 4 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Teisėtasauginimas nepakeistų neteisėto auginimo, o prie jo prisidėtų. Pasak nepriklausomo Azijosfondo tyrimo, 80 proc. Afganistano žmonių yra prieš narkotikų prekybą. Jai priešinasi irAfganistano vyriausybė, o prezidentas Karzai opiumą vadina „žmonijos priešu“. Likus tikkelioms savaitėms iki aguonų sėjos, būtų pasiųstas negeras politinis signalas.

Aš labai gerbiu pranešėją, tačiau apgailestauju, kad šiuo klausimu Parlementas nesutars.Aguonos medicinai – skamba viliojančiai; tačiau tiesa yra ta, kas opiumas yra smurto irnesaugumo Afganistane finansavimo šaltinis. Teisingesnis pasakymas būtų – aguonoskorupcijai ir terorizmui.

Bogdan Golik (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke! Gerb. Komisijos nare! Norėčiau pareikštisavo pritarimą Europos Parlamento rekomendacijai Tarybai dėl medicininės paskirtiesopiumo gamybos Afganistane ir pasveikinti pranešėją už drąsą. Kova su nelegalia narkotikųprekyba – tai viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalinių Problemų. Europos Sąjungaturėtų organizuoti savo veiklą taip, kad būtų veiksmingai siekiama, viena vertus, kontroliuotinarkotikus ir mažinti narkotikų pasiūlą pasaulyje, o kita vertus – didinti nuskausminamųjųvaistų prieinamumą ir mažinti jų kainas.

Pranešime pateiktas siūlymas legalizuoti opiumo gamybą tarptautinės farmacijos pramonėsreikmėms galėtų būti būdas minėtiems tikslams pasiekti. Sekant Turkijos ir Australijospavyzdžiu, Afganistane taip pat galėtų būti teikiamos licencijos naudingų nuskausminamųjųvaistų, pavyzdžiui, morfino arba kodeino, gamybai skirtoms aguonoms auginti. Tačiau,kad tokį licencijavimą būtų galima įgyvendinti, reikia atsižvelgti į specifines sąlygasAfganistane.

Afganistanas yra didžiausias pasaulyje žaliavos opiatų gamybai tiekėjas. Opiumo gamybair prekyba Afganistane tapo svarbiu BVP augimo veiksniu, prekybos per sieną pagrindu,pagrindiniu žemdirbių pajamų šaltiniu ir vieninteliu didžiosios visuomenės dalies būdugauti žemės, darbo ir kreditų. Aguonų auginimo legalizavimas Afganistane turės prasmętik tuomet, jeigu bus sudarytos reikiamos sąlygos. Kad šalies valdžia galėtų užtikrinti


veiksmingą opiumo gamybos proceso kontrolę, turi pagerėti saugumo padėtis, o šalis turitapti politiškai stabili. Turi būti sukurta veiksminga demokratija, o ūkininkams turi būtisuteikta valstybinių kreditų. Be to, turi būti reguliuojama ekonominė veikla.

Inger Segelström (PSE). - (SV) Gerb. pirmininke, pirmiausia aš norėčiau padėkoti MarcoCappato už įdomų pranešimą. LIBE komitete aš esu atsakinga už ilgalaikį narkotikųprogramos biudžetą. Šiame komitete mes stengiamės dirbti praktiškai, stengdamiesi rasti,kaip mes ES galėtume sumažinti kenksmingą vartojimą ir pasiūlą. Todėl aš manau, kaddiskusija dėl Afganistano turi esminės svarbos, kadangi čia pagaminama didžioji dalisheroino (93 proc.), kuris žudo mūsų jaunimą gatvėse. Jeigu gaminant medicininės paskirtiesopiumą galima pertvarkyti kai kurių ES ir JT prižiūrimų ūkininkų kontrolę ir gamybą –tarkime projektui taip. Tai sakau aš, būdama iš Švedijos, kuri turi labai stiprią kovos sunarkotikais programą ir narkotikų politiką. Deja, aš nemanau, kad to pakanka, tačiau mes,žinoma, turime aptarti ir kitokias galimybes – pavyzdžiui, energijos gamybą. Tačiauūkininkams reikalingas darbas ir pragyvenimo šaltinis, todėl mes Europos Parlamenteturėtume prisiimti atsakomybę ir pareikalauti daugiau veiklos. Mes pakeisime 40 proc.BVP, ir turime prisiimti už tai atsakomybę! Dėl 1 punkto a pastraipos, kurioje Tarybaraginama nepritarti fumigacijai kaip aguonų laukų Afganistane naikinimo priemonei, ašturiu kitokią nuomonę. Aš manau, kad mes turime aptarti ir tai, kad ištrūktume iš aklavietės,kurioje dabar atsidūrėme, kai nieko nevyksta. Baigdama norėčiau tarti keletą žodžių apieperprodukciją. Tai nereiškia, kad labiausiai nepasiturintiems žmonėms pasaulyje, moterimsir vaikams analgetikų reikia labiau. Palyginti su mumis ES, jie analgetikų vartoja labainedaug. Todėl žvelkime globaliau ir raskime konstruktyvius sprendimus ES ir JT draugesu Afganistanu, skirtus taikai ir demokratijai paremti bei kovoti su terorizmu ir narkotikais.Ačiū.

Marco Cappato (ALDE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau kai kąpasakyti apie paklausą ir pasiūlą.

Dėl paklausos S. Tatarella, kurio jau nėra tarp mūsų, ir R. Howitt nurodė perprodukcijosproblemą: tai, kad dabar turimas opiumas iš tikrųjų viršija paklausą perdirbimui į opiatusvaistams. Tai tiesa – bet tik kalbant apie dabartinius paklausos lygius.

Pranešime bandoma aptarti potencialią paklausą. Apie80 proc. pasaulio gyventojų apskritainegali gauti jokių nuskausminamųjų vaistų – netgi paprasčiausioms operacijoms,amputavimams arba vėžiu sergančiųjų slaugai. Apie tai mes ir kalbame, o už tai, kad nėrapasaulinės politikos nuskausminamiesiems vaistams propaguoti, dalis atsakomybės tenkaTarptautinei narkotikų kontrolės valdybai.

Dėl pasiūlos leisčiau sau pasakyti Komisijos narei, kad čia siūlomas eksperimentinisprojektas išties pareikalautų mokesčių mokėtojų pinigų bei išteklių. Tai tiesa, tačiau esamapolitika kainuoja didžiules sumas mokesčių mokėtojų pinigų.

Taigi problema paprasta. Mes prašome jūsų pažiūrėti, ar sunkiau ir brangiau yra imti irprievarta išrauti pasėlius viename plote, kai jie po to tikriausiai pradedami auginti gretimameplote, ar supirkti tą derlių ir jį čia pat perdirbti prižiūrint tarptautinei bendruomenei, kadjo nebūtų galima panaudoti heroino gamybai, o iš karto panaudoti vaistams gaminti. Manonuomone, antroji alternatyva yra ne tokia brangi – taip pat Europos piliečiams ir mokesčiųmokėtojams.

Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė . − Gerb. pirmininke, manau, kad ši diskusijabuvo labai įdomi. Dar kartą pabrėžiu, kad vertinu M. Cappato drąsią idėją. Tačiau leiskite


man dar kartą pareikšti savo argumentus ir pasakyti: taip, tiesa, kad mūsų strategija darneatnešė sėkmės. Bet, kaip jau sakiau anksčiau, tai nėra vien tik strategija dėl narkotikų; taidaug sudėtingesnė situacija. Esame pokonfliktinėje padėtyje ir, žinoma, čia yra visi įvairūselementai: NATO, Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos. Mūsų susitikimai Niujorke buvoskirti kaip tik šiam klausimui.

Dabar leiskite man grįžti prie narkotikų klausimo. Iš tiesų yra problemų dėl paklausos irpasiūlos. Šiuo metu, Tarptautinės narkotikų kontrolės valdybos duomenimis, šiuo metunėra paklausos papildomiems legalaus medicininės paskirties opiumo kiekiams. Ir aš gaunužinių, kad paklausa pasaulyje dabar iš tikrųjų, o Turkija ir Indija 2005 ir 2006 m. turėjosumažinti savo gamybą. Atsargos buvo tokios didelės, kad jų visam pasauliui galėtų užtektidvejiems metams. Tai vienas dalykas. Aš suprantu, kai jūs sakote, kad galbūt žmonės kitosepasaulio dalyse netgi neturi galimybės būti gydomi be nuskausminimo. Aš tai suprantu.Tačiau tai jūs ištraukiate iš konteksto. Dabartinės realijos yra tokios.

Kalbėdami apie pasiūlą, irgi truputį pažvelkime į proporcijas. Afganistanas, kaip sakė kaikurie kolegos, yra šalis, pagaminanti didžiausią dalį opiumo ir narkotikų: 8 200 tonų. Netjeigu tai būtų leidžiama gaminti legaliai, tokia galimybė liestų mažą kiekį, ir tai būtų tiklabai mažas kiekis. Taigi net jeigu būtų galimybė, aš manau, kad tai būtų tik penkios tonosopiumo produkcijos. Taigi jeigu palygintume 8 200 tonas ir penkias tonas: tai niekonereiškia! Taigi, kaip matote, nėra nei pasiūlos, nei paklausos realaus balanso.

Taigi, nepaisant šios labai sudėtingos padėties, aš manau, kad jūsų sumanymas yra drąsus;aš sutinku. Bet aš manau, kad šiame etape Afganistanui tai galbūt nenaudinga. Priešingai,aš manau, kad mes turime parengti tokią strategiją, kuri suderintų ilgalaikio Afganistanovystymo išlaikymą ir alternatyvų aguonų auginimui siūlymą ūkininkams, drauge pagerinantvaldymą. Taigi dėmesys bus telkiamas į teisingumą ir policiją – tai mes pasistengsimepadaryti, ir tai mes jau pradėjome.

Be to, mūsų dėmesys buvo sutelktas į kaimo pragyvenimo šaltinių klausimą ir pagalbąremiant teisėtą užimtumą. Šiam tikslui Europos Komisija taip pat remia Afganistanovyriausybės nacionalinę narkotikų kontrolės strategiją pasiūlos kontroliavimo ir paklausosmažinimo iniciatyvomis bei valdymo tobulinimu. Pavyzdžiui, iki šiol mes parėmėmeĮstatymo ir tvarkos pasitikėjimo fondą maždaug 135 000 000 EUR, o per ateinančiusdvejus metus planuojame paremti 70 000 000 EUR suma.

Tačiau aš taip pat turiu pasakyti, kadangi mes – Europos Sąjunga ir Europos Komisija –esame sutelkę dėmesį į kaimiškųjų vietovių vystymą, sveikatos priežiūrą ir teisingumą beipagalbą atliekant policijos ir teisingumo reformą, taip pat į alternatyvią gamybą – mesnegalime Afganistane visko atlikti vieni. Tai aš norėčiau pasakyti gerbiamam Parlamentonariui Ch. Tannockui, kadangi aš manau, kad jis kreipiasi tik į mus – į Europos Komisiją irEuropos Sąjungą – tačiau ten yra ir daug kitų svarbių dalyvių. Aš manau, kad mes visiturime sujungti savo veiksmus. Tai mes vis labiau stengiamės daryti, vadovaudamiesi labaikoordinuota strategija, kurioje, viena vertus, yra numatyta kova su narkotikais. Bet darkartą kartoju, jog aš manau, kad tai dar per anksti.

Pirmininkė. – Diskusija baigta.



18. Teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo gerinimas.Bankų sąskaitų areštas (diskusijos)

Pirmininkė. – Tolesnis klausimas – Kurto Lechnerio pranešimas (A6-0371/2007) Teisėsreikalų komiteto vardu dėl teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo:banko sąskaitų areštas (2007/2026(INI)).

Kurt Lechner, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, tai buvo įdomi diskusija. Dabarpereiname prie labai skirtingos dalykinės srities. Pamatysime, ar anksčiau arba vėliau pavyksgauti rezultatą.

Yra posakis, kuris, aš manau, yra suprantamas visoje Europoje – būtent, kad pinigai laimėsneatneša, bet jie atneša dvasios ramybę. Šia dvasia leiskite man pradėti palinkėjimu dvasiosramybės visiems mūsų Europos piliečiams.

Tačiau, jeigu jūs esate skolingas pinigų kitam asmeniui, jeigu kad nors yra jums skolingaspinigų už pardavimą, nuostolius arba panašius dalykus, tai suteikia dingsties ne dvasiosramybei, o veikiau susirūpinimui. Ar skolininkas vengs vykdyti savo įsipareigojimus? Arjis nuslėps savo pinigus arba turtą – galbūt dar vėlesniu laiku nei mūsų šio vakaro diskusija?

Visos valstybės narės turi procedūrų, kuriomis siekiama, kad taip neatsitiktų. Tokiomsprocedūroms priklauso areštai, teismo draudimai, paėmimas ir konfiskavimas: yra daugįvairių terminų. Procedūros yra labai įvairios, o situacija labai sudėtinga ir, žinoma, dar yrakalbos klausimas. Kiekvienas, kas nori pasinaudoti įvairiomis valstybių nariųbendradarbiavimo per sieną procedūromis, gali pamatyti, kad šaukštai po pietų – arklysjau pabėgo, arba, kaip mes Vokietijoje sakome, zuikis jau kitapus kalvos. Kitaip tariant,skolininkas jau spėjo paslėpti savo turtą.

Dabar tai yra visoje Europoje plačiai išplitusi problema, ir ji tampa vis labiau neatidėliotina,kadangi mes visi siekiame sukurti vieningą mokėjimų erdvę su sandoriais negrynaisiaispinigais. Tai reiškia, kad galimybės paslėpti turtą kitoje kalvos pusėje nuolat auga. TodėlKomisija ėmėsi iniciatyvos ir, norėčiau pabrėžti, ji yra visiškai teisi. Ji pateikė labai gerąŽaliąją knygą, kuri yra išsami ir detali, nors kai kuriems jos punktams, be abejo, reikėstolesnio išaiškinimo. Tai dar mūsų laukia, ir tam yra skirtas svarstymas. Šiame etape EuroposParlamentas negali detaliai išnagrinėti visų aspektų, aš taip pat negaliu to padaryti, todėltiesiog paminėsiu kai kuriuos svarbiausius dalykus.

Visų pirma, nors tai išties galėtų būti savaime suprantama, pranešimas yra skirtas tik bankųsąskaitų areštavimui ir laikinam bankų indėlių įšaldymui. Galutinis atsiskaitymas tenneaptariamas. Antra, jame kalbama tik apie bankų sąskaitose laikomą finansinį turtą. Jamenenagrinėjami teismo draudimai arba kito turto areštavimas. Todėl kyla klausimas, ar mūsųtikslai iš tikrųjų bus pasiekti suderinus 27 skirtingas sistemas. Mano nuomone, tai būtųlabai gremėzdiškas būdas, kurį įgyvendinti užtruktų pernelyg ilgai. Jis liečia tiek daug kitųsričių, kad tai nebus naudinga. Teisingas būdas yra tai, ką turi omenyje Komisija:nepriklausoma ir papildoma Europos procedūra, geriausia reglamento pavidalu, veikiantilygiagrečiai su nacionalinėmis taisyklėmis, kurios liktų galioti. Čia aš norėčiau taip patpaminėti „Brussels I“ reglamentą. Dabar esantis reglamentas nėra adekvatus. Kreditoriusne tik turi įtikinamai ir iš karto įrodyti, kad jis turi reikalavimą, bet ir įrodyti riziką.

Mūsų konkretus interesas, kuriam aš pritariu, yra apsaugoti kreditorių. Bet kuriuo atvejuaš nenoriu situacijos, kuriai esant kreditoriai arba trečiosios šalys patiria žalą būtent todėl,kad mes turime Europos reglamentą. Tai atsilieptų pačiai Europai. Kai kuriais atvejais


areštavimas be pagrįstos priežasties gali sunaikinti žmogaus pragyvenimo šaltinį. Aš tiesiognorėčiau paminėti pagrindinius dalykus: kad kreditorius gali būti atsakingas už skolininkuipadarytą žalą, kad kreditorius privalo per tam tikrą laikotarpį pradėti pagrindinį procesą,kad kreditoriui gali tekti suteikti užstatą, kad skolininkas privalo turėti teisę pateikti skundą,kad turi būti pasirinkta ne ilgai trunkanti procedūra, o procedūra, maždaug atitinkantiankstesnes procedūras, kad reikalingos nuostatos, leidžiančios išvengti pernelyg dideliųsumų įšaldymo kreditoriaus apsaugai ir kad skolininkui būtų užtikrintos minimaliospajamos, reikalingos pragyvenimo išlaidoms padengti.

Yra kito asmens vardu atidarytų sąskaitų problema. Jeigu tokiu atveju būtų kokia norsgalimybė tokias sąskaitas areštuoti – šį klausimą aš palieku atvirą – joms tikrai reikalingaypatinga apsauga. Tas pat pasakytina ir apie bendras sąskaitas, nors tai ir nėra tas patsdalykas; iš tikrųjų, šios dvi sąskaitos nėra tiesiogiai susijusios. Reikalas tas, kad taip patsvarbu yra apsaugoti trečiąsias šalis, ir visoms trečiosioms šalims reikalinga ypatingaapsauga.

Aš tik paminėčiau, kad standartizuoti oficialūs pranešimai būtų naudingi informavimuiapie bankų operacijas ir šiuo atžvilgiu pabaigoje norėčiau pasakyti, kad, be jokios abejonės,reikalingos studijos galiojantiems įstatymams palyginti ir detalioms analizėms parengti.Aš taip pat noriu ypač padėkoti Komisijai už šias išsamias analizes ir studijas, taip patpadėkoti visiems savo kolegoms. Mes labai gerai kartu padirbėjome. Tikiuosi platauskonsensuso šio pranešimo naudai.

Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas . − Gerb. pirmininke, aš manau, kadšis pranešimas – tai įdomus indėlis į labai sudėtingo klausimo nagrinėjimą: sunkumąišieškoti skolas per sieną. Aš manau, kad reikia pasveikinti pranešėją K. Lechnerį už tai,kad paruošė kelia bendram Europos sprendimui ryšium su dabartinių nacionaliniųišieškojimo taisyklių nevienodumu, kuris smarkiai trukdo išieškoti skolas per sieną.

Ši situacija ypač liečia kreditorių, kuriam pasitaikė nesėkmė patirti, kaip jo skolininkasgreitai perkelia jo pinigus iš žinomos sąskaitos į kitą sąskaitą toje pačioje arba kitojevalstybėje narėje. Taigi Komisija sveikina Parlamento pranešimą.

Aš kruopščiai apsvarstysiu pranešėjo ir Parlamento išsakytus pagrindinius dalykus dėlŽaliosios knygos. Ypač svarbūs pranešėjo akcentuoti klausimai yra galimos Bendrijospriemonės forma ir mastas, būsimos procedūros poveikis, arešto orderio suteikimo teisinėsąlyga, išlaidų padengimas ir skolininkų apsauga. Aš galiu jums patvirtinti, kad priešparengiant bet kokį pasiūlymą arba komunikatą šioje srityje bus atliekama nuodugni analizėir poveikio vertinimas glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu.

Sharon Bowles (ALDE), Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentė . – Gerb.pirmininke, aš pritariu Žaliajai knygai ir artimiausiu metu laukiu naujų, konkretesniųpasiūlymų.

Prekybos per sieną interesai aiškiai reikalauja, kad įmonės būtų tikros galėsiančios atgautiskolą. Piliečiams taip pat reikalingas individualus ir privatus pasitikėjimas. Mano nuomonėbuvo vienbalsiai paremta Ekonomikos ir pinigų politikos komitete – ne todėl, kad būtumepasiekę sunkiai iškovotus kompromisus, bet todėl, kad iš pat pradžių požiūris buvo bendras.Aš džiaugiuosi, kad viskas, ką mes priėmėme, buvo priderinta arba įtraukta į galutinį Teisėsreikalų komiteto pranešimą, ir už tai aš dėkoju pranešėjui.

Į pranešimą buvo neįtraukti du dalykai: galimybė taikyti areštą bendroms sąskaitoms irfakultatyvus tarpsienio sąlygų taikymas šalies viduje. Yra ne tokia griežta pataisa dėl bendrų


sąskaitų, kuriai buvo pritarta kitur. Tai, be abejo, yra spraga, jeigu nominali bendra sąskaitaleidžia išvengti arešto orderių, tačiau tikros trečiosios šalies lėšos turi būti apsaugotos.

Dėl fakultatyvaus tarpsienio sąlygų taikymo šalies viduje aš noriu atkreipti dėmesį, kadkolegos iš Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto sakė, jog ši priemonė tiktai gali būtitarpsieninė – ar dėl teisinių priežasčių, ar dėl praktinių motyvų, siekiant ką nors gautipriimtinu laiku. Tačiau, jeigu valstybėse narėse, kuriose areštas yra negalimas, arba jį atliktinepaprastai sunku, nėra alternatyvių išieškojimo priemonių, gali atsirasti konkurencinisneatitikimas, bent jau verslo aspektu, kai susidarius neįprastai padėčiai tarpsienio verslastampa tinkamesnis už vidaus. Tikriausiai valstybės narės į tai, ir konkurencija padarys tai,ko mes nenumatome arba negalime numatyti įstatymuose.

Panayotis Dimitriou (PPE-DE), Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonėsreferentas . – (EL) Gerb. pirmininke, aš sveikinu Komisijos iniciatyvą dėl arešto ir laikinobankų sąskaitų įšaldymo reglamentavimo per sieną. Ypač sveikinu jus, F. Frattini, kaip šiosiniciatyvos atžvilgiu kompetentingą Komisijos narį.

Šiuo klausimu Komisijos žaliojoje knygoje nustatytos procedūros problemai, kuri kyla,kai vengiama vykdyti teismų nutartis dėl to, kad bankų sąskaitos veikia arba yra perkeltosuž šalies sienų, spręsti.

Aptariama priemonė yra įtraukta į ES valstybių narių teisminio bendradarbiavimo plėtrosstrategiją. Ši priemonė – tai žingsnis teisinga kryptimi; netrukus ji turi būti papildytapateikiant reikiamą pasiūlymą. Teisingumas neveikia, jeigu negalima įvykdyti civilinių arbabaudžiamųjų teismų nutarčių. Todėl svarstomas pasiūlymas dėl kitapus sienos esančiųbankų sąskaitų areštavimo arba įšaldymo išties prisideda prie teisingumo raidos irsutvirtinimo. Europos Parlamentas pagrįstai teigiamai žiūri į Komisijos iniciatyvą ir rengiamąteisminę procedūrą.

K. Lechnerio pranešime ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Finansųkomiteto nuomonėse nustatyti pagrindiniai parametrai subalansuotam pasiūlymui dėlTarybos sprendimo dėl šio klausimo parengti.

Aš sveikinu K. Lechnerį parengus glaustą, bet labai informatyvų ir išsamų pranešimą.Būdamas Piliečių laisvių komiteto nuomonės referentas, aš laikausi pozicijų, kurios iš esmėssutampa beveik su visomis jo pozicijomis.

Šį pranešimą turėtų patvirtinti didžioji dauguma. Jame pabrėžiama, kad išduodant kitapussienos esančių bankų sąskaitų arešto orderį (vykdomąjį raštą) turi būti tenkinami atitinkamireikalavimai. Jame taip pat pabrėžiama lygiagreti būtinybė apsaugoti procedūrą nuonetinkamų veiksmų ir suteikti kompensavimo skolininkui garantijas, jeigu jam skirtasorderis (vykdomasis raštas) pasirodytų esąs negaliojantis.

Aš manau, kad sąskaitų įšaldymo orderis gali būti panaudojamas kaip galutinės leidimovykdyti užsienio teismo sprendimą (exequatur) nutarties vykdymo priemonė. K. Lechnertaip nemano, tačiau tai reikėtų rimtai apsvarstyti, kai bus pateiktas atitinkamas Komisijossprendimas, siekiant išvengti nereikalingo procedūrų dubliavimosi.

Aš kviečiu Komisiją iš karto parengti pasiūlymą dėl šio klausimo.

Tadeusz Zwiefka, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke! Gerb. Komisijos nary!Neabejotina dabartinių išieškojimo įstatymų silpna vieta yra situacija, kai patikrinus teismosprendimo įvykdomumą kitoje valstybėje narėje jo vykdymą reguliuoja tik nacionaliniai


teisės aktai. Vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, nėra galimybės gauti sprendimo areštuotibanko sąskaitą, kuris būtų įvykdomas visoje Europos Sąjungoje.

Todėl Europos bankų sąskaitų areštavimo sprendimų sistema, regis, yra tinkamas irreikalingas sprendimas. Tai leistų kreditoriams apsaugoti mokėtinas sumas arba reikalavimosumą, neleidžiant paimti arba perkelti vienoje arba keliose Europos Sąjungos teritorijojeesančių bankų sąskaitose laikomų lėšų. Tokią sistemą reikia kurti parengus papildomą,atskirą procedūrą, kuri būtų taikoma lygiagrečiai su nacionalinėmis taisyklėmis, su išlyga,kad ji galios tik tarpsieniniais atvejais. Čia vertėtų pabrėžti, kad toks teismo sprendimasbūtų tik prevencinio pobūdžio – kitaip tariant, jis užblokuotų skolininko lėšas bankosąskaitoje neperkeliant jų į kreditoriaus sąskaitą.

Žinoma, prieš areštuojant skolininko sąskaitą banke teismas turėtų susilaikyti nuoskolininko apklausos arba informavimo apie procesą, kitaip rezultatas galėtų būti priešingas,negu norima.

Areštuotina suma turi būti pagrįsta kreditoriaus reikalaujama suma. Tačiau reikia pabrėžti,kad skolininkas privalo turėti teisę apskųsti išduotą sprendimą, o tokiai apeliacijai nagrinėtikompetentinga institucija turėtų būti tokį sprendimą išdavęs.

Be to, reikėtų nustatyti atleidimų nuo vykdymo kriterijus, kad skolininkas galėtų tenkintipagrindinius savo ir savo šeimos poreikius. Žinoma, šiame etape reikalinga papildomalyginamoji teisinė analizė, kadangi reikia toliau tirti daugelį elementų. Tačiau tai nekeičiafakto, kad Bendrijos teisinės procedūros – Europos bankų sąskaitų arešto orderio, kuriuosiekiama sklandžiau ir veiksmingiau vykdyti piniginius reikalavimus – įdiegimas būtų labaisvarbus įvykis kuriant Europos teisminę ir ekonominę erdvę.

Baigdamas norėčiau pasveikinti K. Lechnerį su puikiu, gerai parengtu pranešimu. Juk puikiaižinome, kaip sunku keisti Bendrijos nuoštas, ypač šioje srityje.

Manuel Medina Ortega, PSE frakcijos vardu . – (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiaupasveikinti savo kolegą K. Lechnerį parengus puikų pranešimą – ir subalansuotą, ir nuosaikų.

Šiandien, šį vėlų vakarą, aš negaliu negalvoti apie tai, ką reiškia areštas. Praktiškai,kasdieniame gyvenime, kreditoriai paprastai būna didžiulės institucijos, turinčios daugekonominės galios, o skolininkai paprastai būna žmonės, kurių ekonominė padėtis daugsilpnesnė. Iš tikrųjų, vienas gražiausių eilėraščių ispanų kalba yra skirtas vargšo, nelaimingoareštui.

Tiesa, nesant areštų – jeigu kreditoriai neturi galimybės išieškoti savo reikalavimo – tie,kam reikia kredito, negalės jo gauti. Kadangi manau, kad mums šiek tiek nuobodu, ketinupapasakoti jums istoriją apie vieną Ispanijoje buvusių diktatūrų – generolo Primo de Riveradiktatūrą. Jis manė, kad kariškių turto areštas – tai kariškio profesijos įžeidimas. Taigi jisuždraudė areštuoti kariškių sąskaitas. Todėl bankai atsisakė teikti kariškiams paskolas, irtada kariškiai turėjo prašyti generolo leisti, kad jiems vėl galėtų būti taikomas areštas.

Tačiau tai tik istorija. Aš manau, kad K. Lechner sugebėjo rasti pusiausvyrą dėl skolininkoteisių apsaugos, bet aš vis dėlto turiu vieną klausimą, ir F. Frattini tikriausiai supras, ką ašnoriu šiuo atžvilgiu pasakyti.

Kai tai įvyksta, paaiškėja, kad didžiųjų skolininkų, žmonių, kurie atlieka stambias finansinesoperacijas ir galiausiai tampa skolingi neapsaugotiems žmonėms milijardus, banko sąskaitosyra ne Belgijoje, ne Briuselyje ir ne Strasbūre ir netgi ne Londone. Jų sąskaitos paprastaibūna mokesčių mokėtojų prieglaudose.


Tai, žinoma, nėra numatyta Komisijos žaliosios knygos nuostatuose. Tačiau, kadangi ašžinau, kad Komisijos narys F. Frattini yra suinteresuotas šiuo klausimu, aš paklausiu jo: arnevertėtų rasti būdo, kaip užtikrinti, kad tų didžiųjų tarptautinių nusikaltėlių, kuriesugriauna gyvenimus tūkstančiams šeimų, turtas irgi galėtų būti areštuotas?

Kaip sakiau, tokio scenarijaus neaprėpia Žalioji knyga, neaprėpia mūsų šio vakaro diskusija.Tačiau, kadangi pagrindiniai klausimai, regis, jau yra aptarti ankstesnių kalbėtojų ir patiesKomisijos nario F. Frattini, aš manau, kad šį dalyką mes turėtume panagrinėti. Esu įsitikinęs,kad Komisijos narys F. Frattini turės kai ką šiuo atžvilgiu pridurti.

Baigdamas aš tik noriu dar kartą pasveikinti K. Lechnerį: aš manau, kad jis parengėsubalansuotą pranešimą ir kad skolininkų, nepasiturinčių skolininkų, tai yra, daugumospiliečių, padėtis yra užtikrinta. Aš tikiuosi, kad Komisija netrukus mums pateiks teisėkūrostekstą, sudarantį sąlygas toliau funkcionuoti kreditų rinkai abipus sienų.

Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu . – Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikintiK. Lechnerį už jo pranešimą. Iš pradžių norėčiau kai ką tarsi prisipažinti. Prieš tapdama šioParlamento nare aš buvau advokatė. Tiesą sakant, aš ne tik buvau advokatė, bet ir dirbauišieškant skolas – dažnai kitapus sienos.

Mano patirtis šioje srityje rodo, kad daugiausia nuostolių patiria mažoms įmonėms,išdrįsusioms prekiauti per sieną, kurias po to sužlugdo bloga skola, o profesionalusskolininkas pasislepia kitoje šalyje. Todėl aš manau, kad ši iniciatyva, jeigu mes ją teisingaisuprantame, yra Europos ekonomikos palaikymo ir prekybos per sienas skatinimo būdas.

Mes turime būti griežti. Mokėjimo reikalavimas buvo žingsnis reikiama kryptimi. Šiiniciatyva yra naujas dėlionės elementas. Tačiau aš norėčiau pareikšti dvi pastabas. Visųpirma mes nagrinėjame tik atvejus abipus sienos. Mes sutinkame su tokiu apribojimu, betaš nenorėčiau, kad kreditoriai turėtų teikti teismams dvi paraiškas: vieną dėl skolininkųsavo šalyje, po to kitą dėl skolininkų kitoje, kitapus sienos esančioje šalyje. Tai gali perspėtiskolininką ir sukelti įvairių pobūdžių komplikacijų. Todėl mes turime užtikrinti, kad būtųgalima taikyti lygiagrečias procedūras.

Kitas dalykas – tai, be abejo, kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra. Mes turime gerąsistemą Anglijoje, pagal kurią, gavus tokią laikinąją apsaugos priemonę, reikia pateiktiteismui įsipareigojimą, kad reikalaujant atlyginti nuostolius būtų atsižvelgiama į trečiųjųšalių interesus. Tai gali būti bankas, kuris turi organizuoti areštą arba bendrą sąskaitą turintitrečioji šalis. Rekomenduočiau tokio pobūdžio sistemą.

Aš gerai vertinu pranešimą ir jame siūlomas idėjas. Manau, kad jeigu mes suprasime šiuosdalykus teisingai, jis galėtų daug prisidėti prie Europos ekonomikos palaikymo.

Marek Aleksander Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke! Žaliojiknyga dėl Žalioji knyga dėl teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje – tai tolesnisEuropos teisingumo erdvės raidos etapas. Sutinku su šiame pranešime pareikšta pranešėjopozicija ir remiu greitos ir veiksmingos sprendimo dėl banko sąskaitos arešto gavimoprocedūros įdiegimo Europos Sąjungoje. Vykstančios integracijos į bendrą mokėjimųeurais erdvę kontekste tokia teisinė nuostata, regis, yra tinkama ir pageidaujama.

Dėl daugelio sunkumų, susijusių su reikalavimų tyrimu, manau, kad Europos Sąjungojeturėtų būti įdiegta atskira papildoma procedūra, kuri būtų taikoma lygiagrečiai sunacionalinėmis taisyklėmis. Tokia procedūra turėtų būti taikoma tik tarpsienio(tarpvalstybinėse) bylose, ir tik lėšų banko sąskaitose, o ne kitokio turto atžvilgiu. Tai būtų


tiesiog laikinas kreditoriaus reikalavimų apsaugojimas, o ne jų galutinis sureguliavimas.Nepagrįstas areštas gali turėti skolininkui rimtų pasekmių ir neigiamai paveikti pasitikėjimąEuropos teisine sistema.

Todėl manau, kad ypatingą dėmesį reikia skirti skolininko apsaugai – pavyzdžiui,kreditoriaus laidavimu, teise prieštarauti, išieškotinos sumos apribojimu arba netgikreditoriaus įsipareigojimu nustatytu laiku pateikti paraišką dėl proceso pagal pagrindinįieškinį pradėjimo.

Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke! Vykdymo procesasdažnai yra apibūdinamas kaip Europos teismų civilinės teisės srities Achilo kulnas. Iki šiolnebuvo pateikta jokio teisėkūros akto pasiūlymo dėl esamų nutarčių vykdymo priemonių.eismo sprendimo, kuris buvo paskelbtas vykdytinu kitoje valstybėje narėje, vykdymąreglamentuoja tiktai nacionalinė teisė.

Dabartinė atskirų valstybių narių nacionalinių skolos išieškojimo taisyklių įvairovė labaitrukdo surinkti tarpvalstybines skolas. Kreditoriai, norintys įvykdyti sprendimą kitojevalstybėje narėje, susiduria su skirtingomis teisinėmis sistemomis, procesiniais reikalavimaisir kalbų sunkumais, dėl kurių atsiranda papildomų išlaidų ir yra vilkinamas vykdymoprocesas. Įsiskolinimų išieškojimo per sieną problemos Tarpvalstybinių skolų atgavimorizikos problemos yra kliūtis laisvam vykdomųjų raštų dėl piniginių mokėjimų judėjimuiEuropos Sąjungoje ir trukdo tinkamai veikti vidaus rinkai. Pavėluotas mokėjimas irnemokėjimas taip pat kenkia verslininkų ir vartotojų interesams.

Todėl Komisijos pasiūlymas dėl vieningos Europos teisinės priemonės, kuri būtųnepriklausoma nuo nacionalinių teisės aktų ir taikoma lygiagrečiai jiems, regis, yrareikalinga. Tokio dokumento teisinis pagrindas gali būti Europos bendrijos steigimosutarties 65 straipsnio c punktas.

Todėl, vadovaujantis žaliosios knygos nuostatomis, kreditoriui turėtų priklausyti teisėteikti paraišką dėl banko sąskaitų arešto vykdomojo rašto išdavimo prieš pradedantpagrindinį teismo procesą. Tačiau, kadangi ši procedūra yra laikino pobūdžio, kreditoriusprivalėtų pagrįsti savo reikalavimą ir vykdomojo rašto išdavimo skubumą. Nepagrįstasareštas gali turėti skolininkui labai rimtų pasekmių, ir jam gali nelikti lėšų netgipagrindiniams poreikiams užtikrinti.

Kitas svarbus klausimas – tai skolininko teisė užprotestuoti vykdomąjį raštą ir išieškotinossumos dydžio nustatymas. Neatrodo, kad nustatyti vieną nuo išieškojimo atleistinos sumoslimitą visoje Europos Sąjungoje būtų geras sumanymas. Tokį sprendimą reikėtų paliktiskolininko šalies teisinei sistemai.

Dėl vykdomųjų raštų dėl bankų sąskaitų areštavimo įteikimo – svarbu užtikrinti, kadEuropos Sąjungoje būtų sukurti vieningi teismų ir bankų tarpusavio ryšių palaikymostandartai. Regis, labai svarbu, kad skolų išieškojimas kitapus sienos būtų reglamentuotasišleidžiant įstatymą. Tačiau nereikia pamiršti, kad iš pradžių būtina parengti išsamią studijądėl atskirose Bendrijos šalyse jau galiojančių taisyklių ir įvertinti Europos taisyklėmsalternatyvių sprendimų veiksmingumą.

Baigdama noriu pasveikinti K. Lechnerį su gerai apgalvotu ir parengtu pranešimu.

Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke! Veiksmingo piniginių reikalavimųvykdymo Europos Sąjungos teritorijoje problema yra labai svarbi siekiant užtikrinti tinkamąvidaus rinkos funkcionavimą. Reikėtų apsvarstyti Bendrijos veiksmų šioje srityje galimybę.


Atlikdamas teisininko praktiką girdėjau vieną labai įdomų posakį, kuris man paliko didžiulįįspūdį: „Teikdami kam nors paslaugą, tampame jo skolininkais“. Kartais tai būna tiesa.Vėlavimai sumokėti ir nesumokėjimai kelia grėsmę tiek firmų, tiek klientų interesams.Dabartiniai skolų išieškojimo veiksmingumo skirtumai Europos Sąjungoje gali sutrikdytifirmų, veikiančių ne vien tos valstybės narės teritorijoje, konkurencingumo.

Teismų sprendimų vykdymo sistemos įvairiose šalyse skiriasi. Kai kuriose šalyse jos labiauveiksmingos, kitose – mažiau. Esant dabartinei padėčiai, skolininkas gali beveik iš kartopervesti lėšas iš kreditoriui žinomų sąskaitų į kitas sąskaitas, esančias toje pačioje šalyjearba kitoje valstybėje narėje. Tai neleidžia kreditoriams tų lėšų užblokuoti. Be to, kreditoriai,siekiantys, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kitoje šalyje, susiduria su jiemsnepažįstamomis teisinėmis sistemomis ir procedūriniais reikalavimais. Čia dar trukdo irkalbos barjeras bei teismo išlaidos.

Todėl manau, kad į pasiūlymą sukurti Europos banko sąskaitų arešto sistemą reikia žiūrėtiteigiamai. Turint omenyje didėjančią integraciją į bendrą mokėjimų eurais erdvę, toksteisinis reglamentas yra ir reikalingas, ir svarbus. Norėčiau padėkoti K. Lechneriui už šįpranešimą. Esu įsitikinęs, kad jis taps Europos sąjungos teisinės sistemos posūkio tašku.

Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas . − (IT) Gerb. pirmininke, ponios irponai, noriu tik pareikšti trumpą pastabą dėl Medina Ortega komentarų ir padėkoti visiemskalbėjusiems. Ši Europos priemonė, šis aptariamas Europos arešto vykdomasis raštas tikraigalėtų papildyti nacionalinę teisėkūrą, taigi padėti spręsti rimtus tarptautinius kreditoriųteisių pažeidimus.

Aš labai sutinku su Medina Ortega dėl to, kad mes turime areštą arba apsaugą turėdamiomenyje į mokesčių mokėtojų prieglaudas pabėgusius žmones.

Be abejo, kaip jūs visi žinote, Europa neturi galios veikti vienašališkai. Manau, kad mesglaudesnio teismų, finansinių tyrimų institucijų ir pagrindinių bankų grupių, veikiančiųtose vadinamosiose mokesčių mokėtojų prieglaudose, tarpusavio bendradarbiavimo. Mesturime įtikinti tų šalių vyriausybes, kad jos galiausiai turėtų būti suinteresuotosbendradarbiauti su Europos Sąjunga.

Taigi net jeigu mes artimiausioje ateityje neturėsime veiksmingo instrumento, vienašališkospriemonės priešintis mokesčių mokėtojų prieglaudų sistemai, mes turime pajėgtipasinaudoti, viena vertus, demokratijos instrumentu, o kita vertus – teisminiu ir finansiniubendradarbiavimu, kad būtų galima spręsti šią labai realią problemą.



19. Nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžiųpripažinimas ir priežiūra – Teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusaviopripažinimas (diskusijos)

Pirmininkė. – Tolesnis klausimas – bendra diskusija dėl šių pranešimų dėl baudžiamųjųbylų ir nuosprendžių:

- A6-0356/2007, pranešėja M. Esteves, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetovardu, dėl Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyvos siekiantpriimti Tarybos pamatinį sprendimą dėl nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių


sankcijų ir lygtinių nuosprendžių pripažinimo ir priežiūros [06480/2007 - C6-0129/2007- 2007/0807 (CNS)];

- A6-0362/2007, pranešėjas I. Varvitsiotis, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalųkomiteto vardu, dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl teismo sprendimų baudžiamosiosebylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar sulaisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje projekto[09688/2007 - C6-0209/2007 - 2005/0805(CNS)].

Franco Frattini, Komisijos Pirmininko pavaduotojas . − Gerb. pirmininke, aš remiu abiiniciatyvas, kurios, mano nuomone, viena kitą papildo ir kurios abi sudaro asmenų, nuteistųsu laisvės atėmimu nesusijusiais nuosprendžiais arba laisvės atėmimo nuosprendžiu netoje valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena.

Mes taip pat remiame iniciatyvas, tokias, kaip šios, kuriomis įgyvendinamas tarpusaviopripažinimo principas. Abiejų iniciatyvų tekstų projektai buvo gerokai išplėtotiBendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupės diskusijose. Daugelis M. Estevesir I. Varvitsiotis per pirmąją parlamentinę konsultaciją pasiūlytų pakeitimų jau yra priimtitolesnių diskusijų metu. Dėkoju abiem pranešėjams už jų įdomius pranešimus; ypač dėlpirmosios iniciatyvos M. Esteves atliko labai kruopščią Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlytoteksto teisinę analizę. Ji nustatė pagrindines problemas, susijusias su skirtingomissankcijomis valstybėse narėse ir tarpusavio pripažinimo įgyvendinimo būdo neturint savosistemoje tikslaus atitikmens problemą.

Kita problema, į kurią ji, kaip pranešėja, atkreipė dėmesį – kaip žiūrėti į laisvės atėmimonetaikymo sąlygų pažeidimą, ir kuri valstybė narė – sprendimą priėmusioji valstybė narėar vykdančioji valstybė narė – turėtų skirti sankciją dėl tokio pažeidimo.

Keletas pastabų dėl kai kurių pagrindinių pakeitimų. Norėčiau pakomentuoti pirmojopranešimo 1 pakeitimą. Tvirtinant tekstą pavadinimą reikės pakeisti, kadangi iš taikymosrities pašalinti lygtiniai nuosprendžiai. Tai taip pat liečia įvairius kitus su lygtiniaisnuosprendžiais susijusius pakeitimus.

12 pakeitimas skirtas „teisėtos gyvenamosios vietos“ sąvokos apibrėžimui. Šiuo metu dėlšios sąvokos ir dėl galimybės išvykti dirbti arba mokytis į kitą valstybę narę diskutuojamaTaryboje. Be to, ypač norčiau paminėti 16 pakeitimą. Galiu jums pranešti, kad dėl šio tekstotaryboje diskutuojama labai sėkmingai, ir Tarybai pirmininkaujanti Portugalija tikisi – oKomisija tam visiškai pritaria – kad politinis susitarimas bus pasiektas 2007 m. gruodžiopabaigoje, prieš baigiantis Portugalijos pirmininkavimo laikotarpiui.

Dėl antrosios iniciatyvos – iniciatyvos dėl Europos vykdomasis raštas ir nuteistųjų asmenųperdavimas – aš pritariu antrajam pranešimui, parengtam I. Varvitsiotis, kuriame nurodoma,kad į Europos Parlamento pastabas, pateiktas pirmajame pranešime, iš esmės buvoatsižvelgta. Tai tiesa: mes atsižvelgėme į Parlamento pateiktus pakeitimus ir pasiūlymus.

Dėl pranešėjo siūlomo vienintelio pakeitimo – naujos 2a konstatuojamosios dalies – ašvisiškai pritariu teiginio, kad procesinės teisės baudžiamosiose bylose yra esminis dalykassiekiant užtikrinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, esmei, taip pat sutinku, kad labaigaila, jog ši procesinių teisių priemonė nebuvo priimta, nepaisant Parlamento paramos irmūsų pastangų pasiekti susitarimą dėl procesinių teisių. Deja, tai nebuvo įmanoma.

Maria da Assunção Esteves, pranešėja. – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pirmiausiaaš turiu padėkoti Parlamento nariams, glaudžiai bendradarbiavusiems su manimi Piliečių


laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete ir padėjusiems man savo kritinėmispastabomis, ypač I. Guardans, P. Demetriou, o ypač F. Correia. Mums visiems labai trūkstaF. Correia, kuris buvo Europos Parlamento Socialistų frakcijos narys iš Portugalijos. Jisman padėjo rengti šį pranešimą, vėliau mirė. Aš manau, kad geriausiai atsidėkoti jamgalėčiau viešai pasižadėdama stengtis Europos Parlamente padėti įgyvendinti jo idėjas dėlEuropos kaip siekių ir vizijų projekto ir kaip titano, galinčio nešti savo teisių principus įpasaulį. Būtent šitaip šiandien aš norėčiau atsidėkoti mūsų draugui ir kolegai Fausto Correia.

Norėčiau trumpai apibendrinti šiame pranešime iškeltus klausimus. Visų pirma turiupabrėžti, kad šis pranešimas, kaip ir visi kiti pranešimai, yra atviras: atviras geriausiųsprendimų ieškojimui ir radimui. Kaip minėjo Komisijos narys, ši Prancūzijos ir Vokietijosiniciatyva duoda dvejopos naudos. Pirma – skatindami pripažinti ir prižiūrėti alternatyviasįkalinimo nuosprendžiams priemones, mes propaguojame politinę kultūrą, kuri didinatikimybę, kad teismai tokias priemones taikys. Mes propaguojame baudžiamosios teisėssušvelninimą valstybėse narėse ir Europos baudžiamosios teisės kokybę. Antras naudingasdalykas – tai, kad ši iniciatyva padės daryti kriminalinę teisę vis labiau europietišką – labiausuderintą ir mažiau suskaidytą.

Iš tikrųjų, Europos integracija, kuri žengė esminį žingsnį į priekį naujoje Sutartyje, dėlkurios praėjusį savaitgalį susitarta Lisabonoje, pasiekė lygį, kurio baudžiamoji teisė Europoserdvėje dar negali atitikti. Labai svarbu, kad mes vis labiau propaguotume ne tik tarpusaviopripažinimo, bet ir baudžiamosios teisės suderinimo principus nuosprendžių struktūros,jų vykdymo būdų, nusikaltėlių ir visuomenės tarpusavio santykių atžvilgiu bei dar didesnįmaterialinės ir procedūrinės baudžiamosios teisės tarpusavio atitikimą valstybėse narėse.

Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje, nurodant pagrindinius principus, kurie sudarobendruosius Europos Sąjungos principus, aiškiai parodoma, kad tai turi prasmę tik tuomet,jeigu plėtojama Europos baudžiamoji teisė. Daugelį šių principų saugo baudžiamosiosteisėkūros aktai. Konkrečiai dėl šio pareiškimo norėčiau pareikšti tik dvi ar tris pastabas,kurias aš laikau esminėmis. Pirma, Parlamento darbe ypač pabrėžta, kad reikalingassprendimą priimančios ir šalies tarpusavio galių pasidalijimas. Vadovaujamasi aiškia logika,pagal kurią valstybė naudoja savo galią taikydama savo pačios įstatymus. Antra,vadovaujamasi principu, kad atsisakymas yra išimtinis atvejis, todėl būsimasis pamatinissprendimas galės būti kiek galima efektyvesnis. Trečia, vadovaujamasi logika, pagal kuriąpriemonių pobūdžio adaptuoti neįmanoma, kitaip bus kvestionuojamas ir patsbaudžiamasis teisėtumas. Pagaliau taip pat reikia užtikrinti rungimosi principą bylose,kuriose numatoma atšaukti nuosprendžio vykdymo atidėjimą.

Baigsiu, gerb. pirmininke, žodžiais, jog ši Europos baudžiamosios teisės pažanga, nepaisantvisko, netrukus mums atrodys labai ribota. Europa kaip projektas bus įgyvendinta tiktuomet, kai pajėgsime sukurti antropocentrinius ir kosmopolitinius įstatymus, kurie aprėpsir baudžiamuosius įstatymus, labiau suderintus ir mažiau suskaidytus sienų.

Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE), pranešėjas . – (EL) Gerb. pirmininke, aš norėčiau pradėtipagarbiai prisimindamas mūsų mirusį kolegą, Parlamento narį F. Correia, kuris labai daugprisidėjo sudarant teisingą ir išsamų pranešimą, kurį minėjo Komisijos Pirmininkopavaduotojas.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tema, kurią šiandien aptariame, turi labai ilgą istoriją. Jiprasidėjo 1983 m., nuo Europos Tarybos konvencijos, kurią priėmė visos valstybės narės.Tačiau konvencijoje buvo numatyta, kad kalinį viena šalis gali perduoti kitai tik kaliniuisutikus. Taigi ta konvencija buvo neveiksminga. Antroje konvencijoje buvo numatyta, kad


kalinio sutikimas nereikalingas, tačiau šią konvenciją pasirašė ne visos Europos Tarybosvalstybės narės, todėl šios pastangos žlugo.

Dėl naujos trijų ES valstybių narių – Austrijos, Suomijos ir Švedijos – iniciatyvos buvopateiktas Tarybos kruopščiai parengtas projektas, kuris buvo paskelbtas kaip pagrindųkonvencija. Kas buvo numatyta šiame pamatiniame sprendime? Jame numatyta, kadnuteistas ES valstybės narės pilietis turi būti perduotas tai valstybei narei, ūrios jis yra pilietisarba kurioje jis nuolat gyvena arba turi visą savo turtą. Tai labai protinga, kadangi matome,kad jam išėjus iš kalėjimo jį reabilituoti bus daug lengviau: žmogus, perduotas valstybeinarei, kurios pilietybę jis turi, supras kalbą, netoliese turės savo draugus ir gimines ir buspažįstamoje aplinkoje.

Šis pranešimas, kaip jūs, gerb. pirmininke, pamenate, buvo patvirtintas 2006 m. birželiomėn. didžiąja Parlamento narių balsų dauguma. Deja, į jį buvo biurokratiškai sureaguotaLenkijoje, kuri, taikydama įvairias procedūrines gudrybes, užvilkino šio pagrindų sprendimoįgyvendinimą. Todėl svarstymas buvo atnaujintas. Laimei, padarius nuolaidų Lenkijosreikalavimams problema galiausiai buvo išspręsta patenkinamai.

Tačiau, gerb. pirmininke, leiskite atkreipti dėmesį, kad jeigu mes šitaip galvojame, tai nėrako kalbėti apie vieningą Europą. Mes negalime kalbėti apie Europos konsensusą, kaikiekviena valstybė narė dėl savo ribotų motyvų sužlugdo tokią teisingą priemonę. Apiekokią vieningą Europą tuomet kalbame?

Norėčiau pabrėžti, kad prieš dvi dienas Portugalijos ministro pirmininko pristatytojeKonstitucinėje sutartyje, laimei, numatyta, kad nutarimai šioje srityje taip pat bus priimamibalsų dauguma, taigi veto pagaliau neliks.

Baigiant leiskite man padėkoti Komisijos Pirmininko pavaduotojui F. Frattini už jo įnašąir palinkėti, kad dabar, praėjus 25 metams, ši gerai apgalvota iniciatyva kuo greičiau taptųtikrove.

Panayotis Dimitriou, PPE-DE frakcijos vardu . – (EL) Gerb. pirmininke, laisvė, saugumasir teisingumas – tai trys žodžiai, kuriuos vis girdime ES. Tai trys Hagos programoskomponentai, kuriais visais kartu ir atskirai buvo remiamasi visų Europos Sąjungos valstybiųnarių labui.

Tarpusavio pripažinimo ir teismų sprendimų vykdymo principas, kuris prieš aštuoneriusmetus, 1999 m., Tamperės Europos Vadovų Taryba apibūdino kaip teisminiobendradarbiavimo pamatą, nejuda į priekį. Keli žingsniai, reikalingi šiam principuiįgyvendinti, žengiami labai lėtai. I. Varvitsiotis teisingai įvardijo ir apibūdino pagrindinęšios problemos priežastį: tai atskiros, nacionalistinės įvairių valstybių pozicijos.I. Varvitsiotiso pranešimo tema – Tarybos pamatinis sprendimas dėl teismo sprendimųbaudžiamosiose bylose skiriant laisvės atėmimo bausmes, kai nuosprendis priimtas kitojeES valstybėje narėje. Šis sprendimas rodo, kaip lėtai ir neorganizuotai kuriame laisvės,saugumo ir teisingumo erdvė, kadangi šis sprendimas – tai tik viena iš daugelio priemonių,kurių jau yra imtasi ir kadangi taip ilgai užtruko jį parengti.

Bet kuriuo atveju mes džiaugiamės, kad svarstymo procedūra baigta, ir priimta bendrapozicija teismų sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo.

I. Varvitsiotis nusipelno pagyrimo už savo indėlį į šį palankų pasiūlymo rezultatą, kurį mespriėmėme ir už kurį balsuosime.


Nuosprendžių, kurių vykdymas atidėtas, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžiųtarpusavio pripažinimas ir priežiūra – M. Esteve pranešimo tema; tai, be abejo, dar vienasžingsnis iš tų, kuriuos reikia žengti siekiant įgyvendinti teismų sprendimų tarpusaviopripažinimo ir vykdymo principą.

Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlyme siekiama iš naujo integruoti nuteistuosius į visuomenę.Jame siūloma leisti jiems atlikti kitos valstybės narės teismo priimtus atidėtus nuosprendžius,alternatyvias sankcijas ir lygtinius nuosprendžius savo gyvenamoje valstybėje narėje.

Pranešėja atliko puikų darbą ir aš ją sveikinu. Tačiau aš manau, kad pateiktas „teisėtos irnuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvokos apibrėžimas yra neteisingas. Be to, kalbant apiežmogaus teisių pažeidimus, nėra reikalo vartoti žodžio „nepriimtini“, kadangi priimtinųpažeidimų nėra. Tačiau aš suprantu, kad verčiant šiuos du terminus kyla problemų, todėlraginu M. Esteves atlikti reikiamus žodinius pakeitimus, kad tekstas galėtų būti teisingaiperteiktas visomis kalbomis.

Andrzej Jan Szejna, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke! Gerb. Komisijos nary!Europos Sąjunga – tai ne tik bendra ekonominė erdvė. Ekonominę dimensiją reikia suvoktiir intensyvios politinės ir teisinės Europos Sąjungos integracijos kontekste.

Europos Sąjunga – tai politinės organizacijos, jungiančios atskirų valstybių narių interesusį kuriamą kosmopolitinę teisinę sistemą. Nors dalį valstybių narių baudžiamosios teisėsnuostatų dar tik pradedama derinti, džiugu, kad valstybių narių tarpusavio santykiamsbūdingas viena kitos teisinėmis sistemomis. Tai palengvina bendradarbiavimą ir leidžiavykdančiajai valstybei pripažinti sprendimą priimančios valstybės valdžios priimtąsprendimą.

Dera pažymėti, kad baudžiamosios teisės švelninimas skverbiasi į Europos teisinę sistemą,kuri juk yra pagrįsta pagrindine vertybe – žmogumi. Europos politika turi būti visaisatžvilgiais nuosekli nustatant ir vykdant nuosprendžius bei dėl nuteistųjų ir visuomenėsbendrų tarpusavio ryšių. Alternatyvių sankcijų taikymo palengvinimai padės propaguotihumanišką požiūrį į baudžiamąją teisę ir nuosprendžius, taigi ir propaguoti Europos teisę.Ypač reikia atkreipti dėmesį į nuteistojo teisę ir galimybę grįžti į visuomenę. Taigi reikiaapsvarstyti galimybę plačiau taikyti laisvės atėmimo nuosprendžiams alternatyvias bausmes.Reikia turėti omenyje, kad pagal tarptautinius standartus nuteistojo statusas yra kiekvienospolitinės bendrijos teisingumo sistemos civilizuotumo apibūdinimo pagrindas.

Todėl reikia paremti šiandien pateiktus pamatinius sprendimus dėl glaudesniobendradarbiavimo baudžiamosios teisės srityje, kadangi vykstantis valstybių nariųbaudžiamosios teisės nuostatų derinimas yra esminė Europos laisvės, saugumo ir teisingumoerdvės sukūrimo sąlyga.

John Attard-Montalto (PSE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau sutelkti dėmesį į vienąsiūlomų dalykų aspektą. Akivaizdu, kad šios teisėkūros raison d’être yra humanizmas.Žiūrėdami, kodėl vienoje valstybėje priimtas baudžiamasis nuosprendis gali būti vykdomaskitoje valstybėje narėje, matome, kad taip palengvinamas gyvenimas nuteistajam: taip jisgali būti arčiau savo šeimos ir savo kilmės šalies.

Man iš tiesų keista, kad, nors šią teisėkūrą traktuojama humanistiniu požiūriu, vienas iškriterijų, kurie netaikomi, kai viena šalis perduoda joje bausmę atliekantį asmenį kitaivalstybei, mano nuomone, yra humanistinis aspektas. Mes daugiausia remiamės tautybės,pilietybės arba teisėtos gyvenamosios vietos kriterijais. Kita vertus, mes teikdami pasiūlymus


ir kontrapasiūlymus kalbame apie „artimus ryšius“, tačiau humanistinis aspektas kaipkriterijus netaikomas.

Pažvelkime, pavyzdžiui, į konkretų atvejį: ES šalyje laisvės atėmimo bausmę atliekantisasmuo, kuris nėra ES pilietis, negalėtų atlikti bausmės arčiau savo tėvynės, kadangi šisaspektas – humanizmo kriterijus – yra praleistas.



20. Bendra verslo registrų sistema statistiniais tikslais (diskusijos)

Pirmininkė. – Tolesnis klausimas – rekomendacija antrajam svarstymui (A6-0353/2007)– Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu (pranešėjas – Hans-Peter Martin) dėlTarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą,kuriuo nustatoma bendra verslo registrų sistema statistiniais tikslais ir panaikinamasTarybos reglamentas (EEB) Nr. 2186/93 [07656/5/2007 - C6-0218/2007 -2005/0032(COD)].

Hans-Peter Martin, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, kolegos Parlamento nariai, jautaip vėlu, kad matau, jog čia esame tik keturiese, įskaitant ir mane. Tačiau vienas iš tolesniųkalbėtojų yra kvestorius, kuris, neabejoju, pasinaudos šia proga užtikrinti, kad tokiosvadinamosios diskusijos formos, kurios faktiškai vyksta tik tam, kad būtų įrašytos įprotokolus, taptų veiksmingesnės ir racionalesnės. Tačiau, Komisijos nary, aš vis dėlto esudėkingas už jūsų pasiryžimą čia atvykti. Mano nuomone, geresnis valdymas, veiksmingasir skaidrus valdymas, regis, turėtų būti kitoks nei šios diskusijos tokiu vėliu laiku.

Kalbant apie reikalo esmę, mes čia atėjome apibendrinti darbą vienu jau ne itin naujuklausimu. Tai labai svarbi sritis – statistika. Viena vertus, mes turime visiškai pagrįstą irbūtiną politiniame procese dalyvaujančių žmonių interesą – tai yra, gauti informaciją irgreičiau bei tiksliau rasti duomenų apie galimas sąsajas, ypač įmonių sektoriuje, ir kaip josveikia, ypač per sienas: sienas, kurias, laimei, mes tarp daugelio Europos šalių jau išardėme.

Taigi mes, vadovaudamiesi šia reikme, ėmėmės Komisijos pasiūlymo ir jį tobulinome, visąlaiką stengdamiesi – man daug diskutuojant su puikiu kolega iš Ekonomikos ir pinigųpolitikos komiteto sekretoriato, nuo pat pirmojo svarstymo – nesukurti dar daugiauformalumų, nesudaryti dar daugiau biurokratinių kliūčių ir nenumatyti dar daugiau įmoniųformų pildymo, rengdami pakeitimus ir supaprastinimus, o kai kuriais atvejais numatydamitikslesnes kontrolės priemones. Šis tikslas buvo pasiektas.

Tik nepavyko pasiekti, kad duomenys pagal naują direktyvą būtų iš tikrųjų prieinamidaugeliui suinteresuotųjų. Galėjome nuveikti daugiau didesniam skaidrumui pasiekti. Visdėlto Parlamentui buvo svarbu gauti greitų ir aiškių rezultatų nuo pat pirmojo svarstymo.Deja, kai buvo pasiektas reikiamas konsensusas, ir netrukus po jo patvirtinimo – kiek manžinoma, Parlamente niekas nebalsavo prieš – buvo padaryta pakeitimų kitose teisėkūrossrityse, todėl pranešimas, kuris mūsų nuomone, buvo gerai apsvarstytas, daugiau negalėjolikti toks, koks buvo. Tai reiškia, kad antrajame svarstyme turėjome atlikti kai kuriuossmulkius pakeitimus, kuriuos sudaro tik du žodžiai trijose vietose.

Atsižvelgiant į visa tai, kaip jau sakiau, kyla toks klausimas: ar tai tikrai buvo būtina? Arnebūtų buvę galima mus informuoti, geriau koordinuojant keitimąsi informacija dėlsprendimų priėmimo, kad mes galėtume apsieiti be visos šios vakarinės diskusijos, kuri


tik vadinasi diskusija? Mes būtume galėję tai aptarti per pirmąjį svarstymą, jeigu būtumepriėmę pranešimą keliomis savaitėmis vėliau.

Tai, kad mes čia sėdime, yra klasikinis pavyzdys, kaip smulkmena kartais sukelia kliuviniųEuropos Sąjungoje. Reikia skubiai įgyvendinti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama geriaukoordinuoti smulkias teisėkūros procesų, kurie toliau stambesniu mastu vykdomi Europoje,detales. Tuomet ateityje daugiau nereikėtų tokių diskusijų, kaip dabar, be to, būtų sutaupytapinigų – jeigu pagalvotume, kiek tai kainuoja – nuo pirmo iki antro svarstymo – visipasirengimai, visi vertimai žodžiu ir raštu ir visi tie susirinkimai tokiu vėlyvu laiku: tai tikraiatitiktų Europos Sąjungos interesus ir pagerintų jos darbą piliečių labui.

Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas . − Gerb. pirmininke, aš labai dėkingasParlamentui už šį pranešimą, kuris leis sutarti su Taryba per antrąjį svarstymą dėl verslostatistinių registrų, kurie yra nepaprastai svarbūs rengiant suderintą, išsamią ir patikimąverslo ir kitokios ekonominės veiklos statistiką. Šis naujas reglamentas verslo registrųsistemą, siekiant aprėpti visą ūkį, privalomai įtraukiant du sektorius, kurie šiuo metu yrafakultatyvūs: žemės ūkį ir viešąjį administravimą.

Bet svarbiausia šio pasiūlymo naujovė yra duomenų apie ES veikiančias tarptautines įmoniųgrupes įtraukimas. Tai esminis indėlis, turint omenyje ekonominę globalizaciją. Iš tikrųjų,praėjusią savaitę Lisabonoje neoficiali Europos Vadovų taryba parėmė Komisijos pasiūlytąpožiūrį, siekiant užtikrinti, kad Europos politikos tikslas būtų ginti Europos piliečiusglobalizuotoje ekonomikoje. Šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbu, kad politikos formuotojaiir socialiniai ir ekonominiai veikėjai disponuotų tikslia informacija apie visų rūšių Europojeveikiančių tarpnacionalinių bendrovių veiklą.

Dėl statistikai reikalingų apklausų respondentų naštos mažinimo Komisija, atsižvelgdamaį bendrą siekį kurti geresnį reguliavimą, ypatingą dėmesį skyrė statistinių duomenų rinkimosupaprastinimai. Verslo registrai sudaro svarbų įvairių projektų, kuriais siekiama sumažintiįmonių statistinę naštą, elementą. Jie būtini iš įvairių šaltinių – pavyzdžiui, iš bendroadministracinių duomenų naudojimo ir tikslinių statistinių apklausų – gautiems versloduomenims veiksmingai panaudoti.

Žinoma, naujiems reglamento reikalavimams įgyvendinti naujų apklausų nereikia – juosgalima įvykdyti naudojantis papildomais nacionaliniais administraciniais šaltiniais iratsiliepimais dėl esamų apklausų.

Astrid Lulling, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, leiskite man pasakytipranešėjui, kuris ką tik skundėsi, kad mes čia sėdime ir diskutuojame tokiu vėliu laiku, kadaš 20 metų buvau nacionalinio parlamento narė. Aš nežinau, ar jam kada nors teko dirbtinacionaliniame parlamente, tačiau įprantama prie naktinių posėdžių ir man šis laikas nėrasiaubingai vėlyvas. Pranešėjas lygiai sėkmingai galėtų pareikšti, kad klausimą reikėjo aptartigreičiau, tačiau noriu jam priminti, kad jam pačiam prireikė laiko, kol pareiškė ketinąsparengti šį pranešimą.

(FR) Astrid Lulling, PPE-DE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, aš tik norėčiau pasakyti tąpatį – kad dabartinis reglamentas dėl verslo registrų, skirtas valstybių narių statistikosreikmėms naudojamų verslo registrų suderinimui, priimtas dar 1993 m. ir dabar yra išdalies pasenęs. Pasiūlyme dėl reglamento yra du pakeitimai, susiję du šiame kontekstenustatytais naujais reikalavimais duomenims. Visos ūkinę veiklą atliekančios įmonėsprisideda prie BVP, o jų vietiniai padaliniai bei atitinkami juridiniai padaliniai nuo šiol turės


būti privaloma tvarka registruojami. Pagal dabartinio reglamento nuostatas kai kurie verslosektoriai registruojami fakultatyviai.

Kitas dalykas, mano nuomone, yra tai, kad reikia aprėpti ir finansines sąsajas bei įmoniųgrupes, o valstybės narės ir Eurostat tarpusavyje turėtų keistis duomenimis apie tarptautinesgrupes ir jų konsultacinius padalinius.

Dėl rekomendacijos antrajam pranešimo svarstymui – mums buvo pristatyti du techniniaipakeitimai, kuriuos pasiūlė Europos Parlamento Teisės tarnyba. Ekonomikos ir pinigųpolitikos komitetas pasiūlė, ir aš taip pat siūlau vadovautis Teisės tarnybosrekomendacijomis, kuriose gana teisingai nurodoma, kad terminų „Tikslas“ ir „apimtis“įtraukimas į Komisijai suteiktus įgaliojimus pastarajai leistų koreguoti atitinkamų valstybiųnarių, institucijų, centrinių bankų ir Komisijos įgaliojimus. Šie įgaliojimai yra pagrindinioteisės akto sudedamoji dalis; jų vienoks ar kitoks pakeitimas turėtų įtakos pagrindiniameteisės akte apibrėžtiems politiniams pasirinkimams, ir tokie bendros pozicijos pakeitimainetrukdytų pasiekti susitarimą antrajame svarstyme, turint omenyje, kad jie atspindi trijųpagrindinių institucijų tarpusavyje pasiektų susitarimų rezultatus, taigi mes galėtume baigtišį punktą antrajame svarstyme. Aš manau, kad tai yra svarbu.

Margarita Starkevičiūtė, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Norėčiau padėkoti pranešėjui, kadjis taip dirba su tokiu techniniu dokumentu, labai sudėtingu dokumentu, nes statistiniaidalykai, paprastai nėra labai įdomūs ir patrauklūs ir viešajai nuomonei. Todėl mes šįklausimą svarstome gan vėlai. Tačiau aš tik tai galiu pasidžiaugti, kad dalyvauja F. Frattini,nors statistikos klausimai yra J. Almunia kompetencijos klausimas. Tačiau mes čia kalbameapie didžiules duomenų bazes, kurių apsauga, saugumas ir tvarka, kaip jos yra naudojamos,turi būti aiškiai reglamentuotos, ir manau, kad F. Frattini puikiausiai žino, kiek mes turimeproblemų su įvairiomis duomenų bazėmis, jų panaudojimu, saugumu ir galimybepasinaudoti ta informacija netinkamiems tikslams. Taigi šitas dokumentas reglamentuojadaugelį klausimų, kurie padėtų išvengti panašių atvejų.

Kitas dalykas, kuris mane džiugina – šis dokumentas suteiks daugiau skaidrumo valstybėsadministravimo funkcijoms. Kas, mano požiūriu, yra labai svarbu, ir turi būti prieinamavisuomenei tokia informacija.

Kita vertus, kaip atstovaudama Liberalų ir demokratų grupę, aš galiu pasakyti, kad vis dėltoman kelia nerimą tai, kad pastaruoju metu mes svarstome labai daug dokumentų, susijusiųsu statistinių duomenų rinkimu, naujų veiklų įtraukimu į įvairius registrus. Ir vis mažiaukalbame apie naudą, naudos ir išlaidų santykį, kurį teikia mums duomenų rinkimas.

Aš suprantu, kaip ekonomistė suprantu, tų duomenų svarbą ekonominės politikosnustatyme, įvairių sprendimų priėmime, svarbu žinoti, be abejonės, netgi saugumo požiūriu,yra svarbu žinoti daugianacionalinių kompanijų veiklos aspektus mūsų Europos Sąjungoje,mūsų šalyse.

Atstovaudama Lietuvą, pasienio šalį, Europos Sąjungos pasienio šalį, aš ypatingai šitą geraisuprantu. Tačiau vis dėlto pradžioje mano kadencijos buvo dar daug kalbų apie tai, kadreikėtų atlikti analizę, įvertinti, kiek tai viskas kainuoja verslui, paskaičiuoti tai. Kai kuriosšalys narės net ruošėsi tai padaryti. Pavyzdžiui, Nyderlandai tokį darbą atliko.

Deja, šitas procesas visas užgeso, ir aš turiu tik apgailestauti, kad ir šiuo atveju nebuvoįvertinta galimybė sumažinti naštą verslui, kuriant įvairius Europos pavyzdžius, Europosnedideles atrankos grupes, kad galima būtų spręsti apie visą Europos statistikos bazę.


Hans-Peter Martin, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, dabar, kai A. Lulling kreipėsi įmane tiesiogiai, norėčiau pasakyti, kad jeigu kiti dirba blogai, mes neturėtume imti iš jųpavyzdžio. Nuo to, kad tokiu laiku arba netgi vėliau nacionaliniuose parlamentuose visdar vyksta diskusijos, čia padėtis nepagerėja. Tai karti patirtis – kai rengiant pasiūlymusdėl reformos kiti trukdo nukreipdami dėmesį į kitus dalykus.

Antra vertus, norėčiau pasakyti štai ką: vilkinimo nebuvo, A. Lulling. Daugių daugiausiabuvo nesusipratimų. Gaišatį, apie kurią aš kalbėjau, sukėlė kelių klausimų, kuriuos reikėjospręsti vienu metu, sutapimas.

Ir trečia, aš lieku prie savo nuomonės. Aš manau, kad žiūrint iš politinės ir – tiesą sakant– demokratinės perspektyvos neprotinga rengti vadinamąsias diskusijas tokiu vėlyvu metu,ir aš ketinu vėl susitikti su Komisijos nariu karu mūsų bendru draugu Laurin viešbutyjeBolcane ir ten pasikalbėti. Manau, labai tikėtina, kad daugiau politinės pažangos pavykspasiekti ten, negu čia, turint omenyje, kad dabar esame mes trise ir Komisijos narys – taip,leiskite man pakartoti, kad mes esame tik trise, ir tokiu vėliu laiku dalyvaujame tarpusaviopseudodiskusijoje.

Astrid Lulling (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, pranešėjas tvirtina nesąs atsakingasdėl vėlavimo. Jis tikrai atsakingas! Jis vėlavo ir komitete, ir man tikrai nėra ką daugiau apietai pasakyti.

(FR) Gerb. pirmininke, aš norėčiau pasakyti dar vieną dalyką, atkreipdama dėmesį, kadpranešėjo parengta aiškinamojoje dalyje yra pastabų, visiškai nukrypstančių nuo temos iriškrintančių iš temos, kuri šiame pranešime nagrinėjame, konteksto. Pranešėjo asmeninėnuomonė dėl ...

(Pirmininkė paprašė kalbėtojos baigti)

Jūs esate darbo grupės pirmininkė. Aš turiu pasakyti, kad pranešėjo asmeninė nuomoneidėl ES personalo narių pensijų ne vieta šios institucijos parengtame oficialiame dokumente.Noriu, kad tai būtų įrašyta į protokolą.



21. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

22. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 23.10 val.)


2007 M. SPALIO 24 D., TREČIADIENIS · Todėl Komisija pritaria rezoliucijos projekte išreikštam...

Documents

Transcript of 2007 M. SPALIO 24 D., TREČIADIENIS · Todėl Komisija pritaria rezoliucijos projekte išreikštam...