1 Temos Paskaita_2

FINANSŲ TEISĖS STUDIJŲ DALYKO

1 PASKAITA

Parengė:Parengė:Mykolo Romerio universitetoMykolo Romerio universiteto

Ekonomikos ir finansų valdymo fakultetoEkonomikos ir finansų valdymo fakultetoFinansų ir mokesčių katedros lektorė Nadežda KučaidzeFinansų ir mokesčių katedros lektorė Nadežda Kučaidze

1 TEMA.VIEŠŲJŲ FINANSŲ SAMPRATA

ŠIOS PASKAITOS POTEMĖS:ŠIOS PASKAITOS POTEMĖS:

1.1. FINANSŲ SAMPRATA, REIKŠMĖ IR FINANSŲ SAMPRATA, REIKŠMĖ IR FUNKCIJOSFUNKCIJOS

2.2. VIEŠŲJŲ FINANSŲ SAMPRATA VIEŠŲJŲ FINANSŲ SAMPRATA

3.3. VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS SĄVOKA, UŽDAVINIAI, METODAI IR SĄVOKA, UŽDAVINIAI, METODAI IR FORMOSFORMOS

4.4. FINANSŲ SISTEMOS SAMPRATA, FINANSŲ SISTEMOS SAMPRATA, STRUKTŪRA IR DALYVIAISTRUKTŪRA IR DALYVIAI

FINANSAI – KASFINANSAI – KAS TAITAI ??

AR AR FINANSAIFINANSAI == PINIGAIPINIGAI ??

Pažymėtina, kad buitinėje kalboje finansai dažnai vartojami kaip sinonimas pinigams (pvz., pasakymas „mano finansai dainuoja romansus“), tačiau to daryti nederėtų, kadangi finansai nėra tapati sąvoka pinigams.

Finansai ir pinigai turi skirtingas funkcijas. Finansai ir pinigai turi skirtingas funkcijas. Finansai – tai ne pačios piniginės lėšos, jie

yra gamybos ir materialinių turtų formavimo, gamybos ir materialinių turtų formavimo, paskirstymo, panaudojimo bei kontrolės paskirstymo, panaudojimo bei kontrolės priemonėpriemonė, skatinanti valstybės ir visuomenės vystymąsi.

Pažymėtina, kad:

FinansaiFinansai – ekonominė kategorija, kuri visada turi – ekonominė kategorija, kuri visada turi piniginę išraiškąpiniginę išraišką

FinansaiFinansai yra vidaus produkto paskirstymo ir perskirstymo ekonominis įrankis, piniginių išteklių sudarymo ir panaudojimo proceso kontrolės priemonė, o

PinigaiPinigai yra prekės mainų priemonė, kaupimo priemonė, vertės matas.

Todėl, kalbant apie finansus, jų esmę, nagrinėjamos Todėl, kalbant apie finansus, jų esmę, nagrinėjamos ne pačios piniginės lėšosne pačios piniginės lėšos, o tik , o tik piniginiai santykiai.piniginiai santykiai.

LiteratLiteratūroje galima sutikti labai daug ūroje galima sutikti labai daug skirtingų termino skirtingų termino FINANSAI FINANSAI apibrėžimų: (1)apibrėžimų: (1)

plačiąja prasme:

Finansai Finansai (pranc.k. financesfinances - lot. k. financiafinancia „gryni pinigai, pajamos“) – lėšos, pinigai, pinigų apyvarta.lėšos, pinigai, pinigų apyvarta.

FINANSŲ FINANSŲ apibrėžimas:apibrėžimas: (2) (2)

FinansaiFinansai – piniginiai santykiai, kurių dėka paskirstant bei perskirstant bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir nacionalines pajamas (NP) yra sudaromi ir panaudojami bendri valstybiniai ir ūkio subjektų (įmonių bei įstaigų) piniginių lėšų fondai.


FinansaiFinansai – tai sistema piniginių santykių, susidarančių kuriant bei paskirstant nacionalinį produktą, nacionalines bei grynąsias pajamas ir jų pagrindu sukuriant finansinius išteklius, panaudojamus įvairiems krašto, ūkio valdymo lygiams (t.y. viešajam interesui tenkinti, valstybės funkcijoms vykdyti)


FinansaiFinansai – tai ekonominiai piniginiai santykiai, kurių pagalba paskirstant bei perskirstant bendrąjį vidaus produktą ir nacionalines pajamas yra sudaromi ir panaudojami bendri decentralizuoti ir centralizuoti pinigų fondai, siekiant vykdyti valstybės funkcijas ir užtikrinti ekonomikos plėtros sąlygas.


Finansai Finansai – tai visuma ekonominių (piniginių) santykių, susijusių su nacionalinio ir bendro vidaus produkto paskirstymu, perskirstymu sudarant, paskirstant ir panaudojant piniginių lėšų fondus, reikalingus visuomenės poreikiams tenkinti.


Finansai Finansai – tai tokia ekonominė kategorija, kuri betarpiškai susijusi su prekiniais-piniginiais santykiais ir valstybės gyvavimu, valstybė panaudoja šią ekonominę kategoriją siekdama įgyvendinti savo funkcijas.

PASTEBĖJIMAS:PASTEBĖJIMAS:

Vieni „finansų“ apibrėžimai sutapatina finansus su pinigais, piniginėmis lėšomis, kiti juos mato kaip piniginius ekonominius santykius, kurie susiklosto tik valstybės finansinėje veikloje, dar kiti – tiek valstybės, tiek ir privačių ūkio subjektų finansinėje veikloje

Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje finansai suprantami ne kaip pinigai, o kaip piniginiapiniginiaii ekonominia ekonominiaii santykia santykiaii

FinansaiFinansai – tai visuma ekonominių piniginių santykių, kurie susidaro formuojant, perskirstant ir panaudojant centralizuotus (viešuosius) ir decentralizuotus (privačius) piniginių lėšų fondus, siekiant tam tikrų tikslų.

Dažniausiai vartojant terminą „finansai“ turimi omenyje valstybės arba ūkio subjektų (įmonių, įstaigų, organizacijų) piniginiai lėšų fondai, rečiau – asmeniniai finansai

FINANSŲ sąvokos vartojimas

XIX a. vid.– XX a. pr. vakarų literatūroje termino „finansaifinansai“ suvokimas skirstomas į tris grupes:

1.1. VIEŠŲJŲ FINANSŲVIEŠŲJŲ FINANSŲ

2.2. PRIVAČIŲ FINANSŲPRIVAČIŲ FINANSŲ

3.3. VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ FINANSŲVIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ FINANSŲ

1 GRUPĖ – VIEŠŲJŲ FINANSŲ1 GRUPĖ – VIEŠŲJŲ FINANSŲ

terminas terminas „finansai“„finansai“ vartojamas vartojamas tik tik kalbant apie kalbant apie viešąjį ekonomikos sektoriųviešąjį ekonomikos sektorių, t.y. finansai , t.y. finansai suprantami tik kaip viešieji finansai. suprantami tik kaip viešieji finansai.

Toks „Toks „finansųfinansų“ termino suvokimas aktualus “ termino suvokimas aktualus vokiečių vokiečių mokyklaimokyklai. .

Visų finansų sutapatinimas tik su viešaisiais finansai Visų finansų sutapatinimas tik su viešaisiais finansai atvaizduoja pirminę finansų mokslo vystymosi atvaizduoja pirminę finansų mokslo vystymosi stadiją ir šiai dienai nebėra toks aktualus kaip stadiją ir šiai dienai nebėra toks aktualus kaip anksčiau.anksčiau.

2 GRUPĖ – PRIVAČIŲ FINANSŲ2 GRUPĖ – PRIVAČIŲ FINANSŲ

Terminas Terminas „„finansaifinansai““ vartojamas vartojamas tik tik kalbant apie kalbant apie privatų ekonomikos sektoriųprivatų ekonomikos sektorių, t.y. neapimant , t.y. neapimant viešųjų finansų. Toks „finansų“ supratimas viešųjų finansų. Toks „finansų“ supratimas neretai pasitaiko ir dabartinėje mokslinėje neretai pasitaiko ir dabartinėje mokslinėje vakarų literatūroje.vakarų literatūroje.

P.S.:P.S.: labai svarbu, nagrinėjant užsienio šalių literatūrą finansų temomis, atkreipti dėmesį į tai, kaip finansai suprantami toje šalyje – kaip privatūs, kaip viešieji ar visi.

3 GRUPĖ – VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ FINANSŲ3 GRUPĖ – VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ FINANSŲ

Terminas „Terminas „finansaifinansai“ vartojamas kartu su jį“ vartojamas kartu su jį patikslinančiais būdvardžiaispatikslinančiais būdvardžiais – viešieji, – viešieji, asmeniniai, įmonių (angl. k. asmeniniai, įmonių (angl. k. public, personal, public, personal, corporatecorporate),),

Jeigu terminas “Jeigu terminas “finansaifinansai” vartojamas be ” vartojamas be patikslinančių žodžių – tokiu atveju „patikslinančių žodžių – tokiu atveju „finansaifinansai“ “ suprantami plačiąja prasme (t.y. kaip visi finansai suprantami plačiąja prasme (t.y. kaip visi finansai – tiek viešieji, tiek privatūs). – tiek viešieji, tiek privatūs).

Toks „Toks „finansųfinansų“ suvokimas dominuoja šiuolaikinėje “ suvokimas dominuoja šiuolaikinėje vakarų mokslinėje literatūrojevakarų mokslinėje literatūroje.

Skirtingo Skirtingo FINANSŲFINANSŲ termino termino suvokimo priežastys:suvokimo priežastys:

Termino „finansai“ vartojimą ir suvokimą nagrinėjo K.Plehn‘as (1901), savo knygoje „Įvadas į viešuosius finansus“ (angl. k. Plehn Carl. C. Introduction On Public Finance. — London: Macmillan&Co, 1909),

autorius teigė, kad anksčiau „finansų“ terminas buvo vartojamas apibūdinant viešuosius finansus, o vėliau dėl metonimijos, „finansų“ termino reikšmė buvo perkelta iš viešojo ekonomikos sektoriaus į privatų.

Tokiu būdu termino reikšmė pakito ir dabar, vartodami sąvoką „finansai“ gali būti turimi omenyje ne tik viešieji, bet ir asmeniniai, korporaciniai (įmonių) finansai.

Taigi, apibendrinant, galima daryti Taigi, apibendrinant, galima daryti išvadą, kad šiai dienai:išvadą, kad šiai dienai:

FinansaiFinansai – tai ekonominių piniginių tai ekonominių piniginių santykių, susijusių su piniginių lėšų santykių, susijusių su piniginių lėšų įvairių įvairių fondųfondų sudarymu, naudojimu, paskirstymu sudarymu, naudojimu, paskirstymu ir perskirstymu visuma.ir perskirstymu visuma.

Finansai išreiškia tik tokius piniginius santykius, kurie atsirandą sudarant, panaudojant, paskirstant ir perskirstant pinigų fondus – tiek centralizuotus, tiek decentralizuotus.

FINANSŲ FUNKCIJOSFINANSŲ FUNKCIJOS

FINANSŲ FUNKCIJŲ KLASIFIKACIJOSFINANSŲ FUNKCIJŲ KLASIFIKACIJOS

Finansų teisės doktrinoje išskiriamos šios finansų funkcijos:

1.1. Pinigų fondų Pinigų fondų sudarymosudarymo (kaupimo); (kaupimo);

2.2. Pinigų fondų Pinigų fondų naudojimonaudojimo;;

3.3. Pinigų fondų Pinigų fondų sudarymo ir naudojimo sudarymo ir naudojimo kontrolėkontrolė..

Kiti autoriai išskiria tik dvifinansų funkcijas:

paskirstomąją, apimančią fondų sudarymo ir naudojimo funkcijas;

kontrolinę, kuomet finansai, aktyviai dalyvaujantys nacionaliniame pajamų paskirstyme ir perskirstyme, tuo pačiu metu atlieka kontrolinę funkciją.

Dar kiti autoriai išskiria Dar kiti autoriai išskiria šias finansų funkcijas:šias finansų funkcijas:

1. Paskirstomąją

2. Kontrolės

3. Reguliacinę

FINANSŲ SUDĖTIS:FINANSŲ SUDĖTIS:

VIEŠIEJI IR PRIVATŪS FINANSAIVIEŠIEJI IR PRIVATŪS FINANSAI

Tradiciškai finansai gali būti skirstomi į viešuosius ir privačius.

Pirmajai grupei priskirtini:

Valstybės finansai savivaldybių finansai

Jie dar vadinami Jie dar vadinami centralizuoti centralizuoti finansaifinansai

Antrajai grupei:

asmeniniai finansai mažo ir (ar) vidutinio

verslo finansai įmonių ir organizacijų

finansai bankų finansai pelno nesiekiančių

juridinių asmenų finansai, namų ūkio finansai Ir kt.

Jie dar vadinami Jie dar vadinami decentralizuoti decentralizuoti finansaifinansai

VIEŠIEJI FINANSAI

– tai piniginių ekonominių santykių tai piniginių ekonominių santykių sistema, reikalinga valstybės ar sistema, reikalinga valstybės ar savivaldybių piniginių fondų savivaldybių piniginių fondų formavimui ir panaudojimui, formavimui ir panaudojimui, valstybei siekiant įgyvendinti valstybei siekiant įgyvendinti savo funkcijassavo funkcijas

PRIVATŪS FINANSAI

– tai piniginiai ekonominiai santykiai, tai piniginiai ekonominiai santykiai, kurie kyla kurie kyla privačiame sektoriujeprivačiame sektoriuje, , kaupiant, paskirstant ar panaudojant kaupiant, paskirstant ar panaudojant materialines vertybes, nuosavybės materialines vertybes, nuosavybės teise priklausiančias teise priklausiančias privatiems privatiems fiziniams ar juridiniams asmenimsfiziniams ar juridiniams asmenims

Viešųjų ir privačių finansų skirtumai:Viešųjų ir privačių finansų skirtumai:

Nuosavybės forma - valstybinės ar savivaldybių priklausomybės;

Panaudojimo tikslas - viešųjų finansų pagrindinis tikslas – valstybės funkcijų užtikrinimas

Viešųjų finansų atveju – gali būti panaudojama valstybinė prievarta (pvz., mokesčių rinkimas – už mokesčio nesumokėjimą gali kilti atsakomybė)

Nuosavybės forma - privačių ūkio subjektų (fizinių ar juridinių asmenų);

Panaudojimo tikslas - privačių finansų pagrindinis tikslas – pelno siekimas;

Privačių finansų atveju vyksta savanoriški mainai

VIEŠŲJŲ FINANSŲ SAMPRATA

Viešieji finansaiViešieji finansai – tai piniginių ekonominių tai piniginių ekonominių santykių sistema, reikalinga piniginių fondų santykių sistema, reikalinga piniginių fondų

formavimui ir panaudojimui, valstybei siekiant formavimui ir panaudojimui, valstybei siekiant įgyvendinti savo funkcijasįgyvendinti savo funkcijas

Viešieji finansai – tai tokia piniginių ekonominių Viešieji finansai – tai tokia piniginių ekonominių santykių grupė, kuriai būdingi šie požymiai:santykių grupė, kuriai būdingi šie požymiai:

1.1. atsiranda ne dėl gamybos procesų, o dėl valstybės atsiranda ne dėl gamybos procesų, o dėl valstybės kaip valdymo organų veiklos finansų srityjekaip valdymo organų veiklos finansų srityje

2.2. tai visada piniginiai santykiaitai visada piniginiai santykiai3.3. viena šalis būtinai yra valstybė kaip valdymo viena šalis būtinai yra valstybė kaip valdymo

organas (organas (viešasis subjektasviešasis subjektas))4.4. tiesiogiai susiję su viešojo intereso realizavimutiesiogiai susiję su viešojo intereso realizavimu5.5. Ekonominės veiklos rūšis, susijusi su piniginių fondų Ekonominės veiklos rūšis, susijusi su piniginių fondų

kaupimu ir naudojimukaupimu ir naudojimu6.6. Administracinės arba ekonominės veiklos rūšis, kuri Administracinės arba ekonominės veiklos rūšis, kuri

sąlygoja finansų teisės atsiradimą ir būtinumąsąlygoja finansų teisės atsiradimą ir būtinumą7.7. būdingas imperatyvus metodas (būdingas imperatyvus metodas (privalomų privalomų

nurodymų davimonurodymų davimo))8.8. būdinga tiek centralizacija, tiek decentralizacija;būdinga tiek centralizacija, tiek decentralizacija;9.9. aukštas teisinės reglamentacijos lygisaukštas teisinės reglamentacijos lygis

UŽDUOTIS:UŽDUOTIS:

Jonas Jonaitis yra UAB „JUVEL“, kuri užsiima Jonas Jonaitis yra UAB „JUVEL“, kuri užsiima juvelyrinių dirbinių prekyba,direktorius. UAB juvelyrinių dirbinių prekyba,direktorius. UAB „JUVEL“ metinis pelnas – 1 mln. Lt. Būdamas „JUVEL“ metinis pelnas – 1 mln. Lt. Būdamas sąžiningassąžiningas verslininkasverslininkas Jonas moka Jonas moka mokesčius į Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčius į Valstybinės mokesčių inspekcijos depozitinędepozitinę sąskaitą. Jis turi draugą Vilmantą, sąskaitą. Jis turi draugą Vilmantą, kuris atėjęs pas Joną, pasakė, kad šiuo metu kuris atėjęs pas Joną, pasakė, kad šiuo metu neturineturi finansų ir paprašė paskolinti jam finansų ir paprašė paskolinti jam 100 100 000 Lt. Jonas paskolino prašomą sumą.000 Lt. Jonas paskolino prašomą sumą. Vilmantas už paskolintus pinigus nusipirko Vilmantas už paskolintus pinigus nusipirko mašiną, o už likusią dalį pinigų mašiną, o už likusią dalį pinigų įsigijoVyriausybės vertybinių popierių. įsigijoVyriausybės vertybinių popierių.

UŽDUOTIES KLAUSIMAI:UŽDUOTIES KLAUSIMAI:

1.1. Įvertinkite pateiktą situaciją – kur įžvelgiate finansus? Įvertinkite pateiktą situaciją – kur įžvelgiate finansus? Kurie iš jų yra viešiejiKurie iš jų yra viešieji finansai, o kurie – privatūs? finansai, o kurie – privatūs? PakomentuokitePakomentuokite..

2.2. Išvardinkite pagrindinius skirtumus viešųjų finansų nuo Išvardinkite pagrindinius skirtumus viešųjų finansų nuo privačių?privačių?

3.3. Kokios yra Jums žinomos finansų funkcijos. Kokias Kokios yra Jums žinomos finansų funkcijos. Kokias funkcijas finansai atliekafunkcijas finansai atlieka pateiktoje situacijoje?pateiktoje situacijoje?

4.4. Ar Vilmantas, norėdamas pasakyti Jonui, kad neturi Ar Vilmantas, norėdamas pasakyti Jonui, kad neturi pinigų, ir pavartojęs žodįpinigų, ir pavartojęs žodį „finansai“ teisingai išsireiškė? „finansai“ teisingai išsireiškė? Pagrįskite savo atsakymą.Pagrįskite savo atsakymą.

5.5. Sugalvokite savo viešųjų finansų pavyzdį.Sugalvokite savo viešųjų finansų pavyzdį.6.6. Ar teisingas teiginys: „Ar teisingas teiginys: „Kad atsirastų viešieji finansai abu Kad atsirastų viešieji finansai abu

subjektai būtinai turibūti viešieji subjektai būtinai turibūti viešieji subjektaisubjektai, o tarp viešų ir , o tarp viešų ir privačių subjektų viešieji finansai atsirastinegaliprivačių subjektų viešieji finansai atsirastinegali“. “. Atsakymą pagrįskite. Atsakymą pagrįskite.

VALSTYBĖS VALSTYBĖS FINANSINĖ VEIKLAFINANSINĖ VEIKLA

SĄVOKA, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, METODAI IR FORMOS

Valstybės finansinė veikla:

– tai kompetentingų tai kompetentingų valstybės ir savivaldybiųvalstybės ir savivaldybių institucijų veiksmai susiję su pinigų fondų institucijų veiksmai susiję su pinigų fondų kaupimu, jų panaudojimu, kontrole bei viešųjų kaupimu, jų panaudojimu, kontrole bei viešųjų paslaugų teikimu, priežiūra ir reglamentavimupaslaugų teikimu, priežiūra ir reglamentavimu

Tai taip pat kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų veikla surenkant iš įstatymais nustatytų šaltinių lėšas į valstybės ar savivaldybių fondus ir naudojant tas lėšas valstybės funkcijų finansavimuI

Finansinės veiklos atsiradimą sąlygoja tai, kad Finansinės veiklos atsiradimą sąlygoja tai, kad valstybė yra įsipareigojusi vykdyti bendrus valstybė yra įsipareigojusi vykdyti bendrus uždavinius, kuriems reikalingos didžiulės uždavinius, kuriems reikalingos didžiulės finansinės lėšos.finansinės lėšos.

TAČIAU...TAČIAU...

KOKIAS FUNKCIJAS VYKDO VALSTYBĖ?KOKIAS FUNKCIJAS VYKDO VALSTYBĖ?

Vadovėliuose pateikiamos skirtingos valstybės funkcijų klasifikacijos, pvz.:

Tačiau labai svarbu žinoti ir suprasti kokios Tačiau labai svarbu žinoti ir suprasti kokios yra šių dienų valstybės funkcijosyra šių dienų valstybės funkcijos

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 (Žin., 2003, Nr. 69-3135; 2010, Nr. 36-1732), šiai dienai Valstybės funkcijų iš viso yra 10

VALSTYBĖS FUNKCIJOS (1)VALSTYBĖS FUNKCIJOS (1)

BENDROSIOS VALSTYBĖS BENDROSIOS VALSTYBĖS PASLAUGOSPASLAUGOS

į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

valstybės valdžios organų veiklavalstybės valdžios organų veikla finansiniai ir fiskaliniai reikalai, finansiniai ir fiskaliniai reikalai, uužsienio reikalai; žsienio reikalai; ekonominė pagalba užsieniui;ekonominė pagalba užsieniui; pagrindiniai tyrimai pagrindiniai tyrimai ir k.t.ir k.t.


GYGYNNYBAYBA į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

karinė gynyba, karinė gynyba, civilinė sauga, civilinė sauga, karinė pagalba užsieniui; karinė pagalba užsieniui; moksliniai tyrimai ir plėtra gynybos moksliniai tyrimai ir plėtra gynybos

srityjesrityje; ; ir kt.ir kt.


VIEŠOJI TVARKA IR VIEŠOJI TVARKA IR VISUOMENĖS APSAUGAVISUOMENĖS APSAUGA

į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

policija,policija, priešgaisrinė saugapriešgaisrinė sauga, , teismai, teismai, kriminalines bausmes vykdančios įstaigoskriminalines bausmes vykdančios įstaigos MTTP viešosios tvarkos ir visuomenės MTTP viešosios tvarkos ir visuomenės

apsaugos srityse apsaugos srityse ir kt.ir kt.


EKONOMIKAEKONOMIKA į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

bendri ekonomikos, prekybos ir darbo reikalai bendri ekonomikos, prekybos ir darbo reikalai (tokie kaip bankroto valdymas, dotacijos ir paskolos (tokie kaip bankroto valdymas, dotacijos ir paskolos arba subsidijos paremiant bendrą ekonominę ir arba subsidijos paremiant bendrą ekonominę ir komercinę politiką ir programas ir pan.);komercinę politiką ir programas ir pan.);

žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba ir medžioklėžemės ūkis, miškininkystė, žvejyba ir medžioklė;; kuras ir energija; kuras ir energija; išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė ir statyba; išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė ir statyba; transportas; transportas; ryšiai ir kita ekonominė veikla ryšiai ir kita ekonominė veikla bei MTTP ekonomikos srityje bei MTTP ekonomikos srityje ir kt.ir kt.


APLINKOS APSAUGAAPLINKOS APSAUGA į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

atliekų tvarkymas;atliekų tvarkymas; nutekamojo vandens valymas; nutekamojo vandens valymas; aplinkos teršimo mažinimas; aplinkos teršimo mažinimas; biologinės įvairovės ir gamtos apsauga; biologinės įvairovės ir gamtos apsauga; MTTP aplinkos apsaugos srityje MTTP aplinkos apsaugos srityje ir kt.ir kt.


BŪSTAS IR KOMUNALINIS ŪKISBŪSTAS IR KOMUNALINIS ŪKIS į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

būsto plėtra, komunalinio ūkio plėtra;būsto plėtra, komunalinio ūkio plėtra; vandens tiekimas;vandens tiekimas; gatvių apšvietimas; gatvių apšvietimas; MTTP būsto ir komunalinio ūkio srityseMTTP būsto ir komunalinio ūkio srityse ir kt.ir kt.


SVEIKATOS APSAUGASVEIKATOS APSAUGA į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

medikamentai, prietaisai ir įranga; medikamentai, prietaisai ir įranga; ambulatorinės paslaugos;ambulatorinės paslaugos; ligoninės; ligoninės; visuomenės sveikatos apsaugos visuomenės sveikatos apsaugos

paslaugos paslaugos (pvz., tokios kaip visuomenės (pvz., tokios kaip visuomenės sveikatos ugdymo centrai, sporto medicinos sveikatos ugdymo centrai, sporto medicinos centrai; sveikatos priežiūros užtikrinimas)centrai; sveikatos priežiūros užtikrinimas);;

MTTP sveikatos apsaugos srityje MTTP sveikatos apsaugos srityje ir kt.ir kt.


POILSIS, KULTŪRA IR RELIGIJAPOILSIS, KULTŪRA IR RELIGIJA į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

poilsio ir sporto paslaugos (poilsio ir sporto paslaugos (sportininkų rengimo sportininkų rengimo centrai, poilsio ir sporto priemonės, kūno kultūros ir centrai, poilsio ir sporto priemonės, kūno kultūros ir sporto plėtros įgyvendinimas, institucijos išlaikymassporto plėtros įgyvendinimas, institucijos išlaikymas); );

kultūros paslaugos; kultūros paslaugos; viešosios informacijos tarnybos; viešosios informacijos tarnybos; religinės bendrijos ir nevyriausybinė organizacijos religinės bendrijos ir nevyriausybinė organizacijos

((NVO rėmimas, religinių bendrijų rėmimasNVO rėmimas, religinių bendrijų rėmimas) ) MTTP poilsio, kultūros ir religijos srityse)MTTP poilsio, kultūros ir religijos srityse) ir kt.


ŠVIETIMASŠVIETIMAS į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas; ugdymas;

pagrindinis ir vidurinis ugdymas; pagrindinis ir vidurinis ugdymas; profesinis mokymas; profesinis mokymas; aukštojo mokslo studijos; aukštojo mokslo studijos; papildomos švietimo paslaugos; papildomos švietimo paslaugos; MTTP švietimo srutyje; MTTP švietimo srutyje; ir kt.ir kt.


SOCIALINĖ APSAUGASOCIALINĖ APSAUGA į šią valstybės funkcijų grupę įeina:

liga ir negalia (liga ir negalia (t.y. socialinės paramos teikimas t.y. socialinės paramos teikimas natūra arba pinigais, kai asmuo laikinai nedirba dėl natūra arba pinigais, kai asmuo laikinai nedirba dėl ligos arba sužalojimo, taip pat socialinė žmonių su ligos arba sužalojimo, taip pat socialinė žmonių su negalia reabilitacija ir pannegalia reabilitacija ir pan.); .);

senatvė; senatvė; socialinė parama maitintojo netekimo ir mirties socialinė parama maitintojo netekimo ir mirties

atveju; atveju; šeima ir vaikai; šeima ir vaikai; nedarbas; nedarbas; būstas (būstas (t.y. soc.paramos teikimas pašalpų forma, t.y. soc.paramos teikimas pašalpų forma,

siekiant padengti žmonių išlaidas už būstąsiekiant padengti žmonių išlaidas už būstą); ); Ir kt. bei MTTP socialinės apsaugos srityjeIr kt. bei MTTP socialinės apsaugos srityje

Daugiau informacijos apie valstybės Daugiau informacijos apie valstybės funkcijų paaiškinimąfunkcijų paaiškinimą

Plačiau apie kiekvieną klasifikaciją, bei vartojamų sąvokų paaiškinimą rasite Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 (Žin., 2003, Nr. 69-3135; 2010, Nr. 36-1732) [1], 1 priede.

[1] Prieiga per internetą į šiuo metu galiojančios LR valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos redakciją: https://www.dropbox.com/s/s9000e4fdk900sh/LR%20valstyb%C4%97s%20ir%20savivaldybi%C5%B3%20biud%C5%BEet%C5%B3%20pajam%C5%B3%20ir%20i%C5%A1laid%C5%B3%20klasifikacija_aktuali%20redakcija%20nuo%202012-06-14.doc?m

VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS PAGRINDAS yra:PAGRINDAS yra:

visuomenės nacionalinės pajamos, visuomenės nacionalinės pajamos, kurios paskirstomos tarp valstybės kurios paskirstomos tarp valstybės ir kitų ūkio subjektųir kitų ūkio subjektų

VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS OBJEKTASOBJEKTAS

piniginės lėšospiniginės lėšos, surinktos valstybės piniginiuose fonduose

SVARBU:SVARBU:

Valstybės finansinė veikla:Valstybės finansinė veikla:

iš vienos pusės – tai iš vienos pusės – tai ekonominės veiklos rūšisekonominės veiklos rūšis iš kitos – tai iš kitos – tai valdymo rūšisvaldymo rūšis

todėl ji įgyvendinama todėl ji įgyvendinama griežtai laikantis griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktųįstatymų ir kitų teisės aktų

Valstybės finansinės veiklos, Valstybės finansinės veiklos, kaip kaip ekonominės veiklos rūšiesekonominės veiklos rūšies, požymiai:, požymiai:

Valstybė, įgyvendindama finansinę veiklą – į Valstybė, įgyvendindama finansinę veiklą – į apyvartą išleidžia pinigus – vykdo pinigų apyvartą išleidžia pinigus – vykdo pinigų emisija (Lietuvos bankas), reguliuoja ir emisija (Lietuvos bankas), reguliuoja ir organizuoja pinigų apyvartą valstybėje;organizuoja pinigų apyvartą valstybėje;

Valstybės finansinės veiklos metu, Valstybė Valstybės finansinės veiklos metu, Valstybė paskirsto mobilizuotus piniginius išteklius į paskirsto mobilizuotus piniginius išteklius į biudžetus, specialiuosius tikslinius fondus;biudžetus, specialiuosius tikslinius fondus;

Valstybės finansinės veiklos metu Valstybė Valstybės finansinės veiklos metu Valstybė panaudoja sukauptus finansinius išteklius panaudoja sukauptus finansinius išteklius valstybės funkcijos atliktvalstybės funkcijos atliktii..

Taigi, Taigi, Valstybės finansinę veiklą, kaip Valstybės finansinę veiklą, kaip ekonominę veikląekonominę veiklą, sudaro šios veiklos rūšys:, sudaro šios veiklos rūšys:

Pinigų emisijos veiklaPinigų emisijos veikla Mokestinė veiklaMokestinė veikla (mokesčių nustatymas, naikinimas,

mokesčių mokėjimo ar administravimo sąlygų keitimas ir pan.)

Biudžetinė veiklaBiudžetinė veikla (nacionalinio biudžeto projekto rengimas, svarstymas, tvirtinimas, vykdymas, kontrolė ir t.t.)

Išlaidų veiklaIšlaidų veikla Valiutinė veiklaValiutinė veikla Draudiminė veiklaDraudiminė veikla Finansų kontrolės veiklaFinansų kontrolės veikla Ir kt.

Valstybės finansinės veiklos, Valstybės finansinės veiklos, kaip kaip valdymo rūšiesvaldymo rūšies, požymiai:, požymiai:

Valdingo pobūdžio veikla, atsiranda dėl Valdingo pobūdžio veikla, atsiranda dėl valdžios organų (kompetentingų valdžios organų (kompetentingų valstybės institucijų) veiklos;valstybės institucijų) veiklos;

Valstybės planavimas įgyvendinamas Valstybės planavimas įgyvendinamas konkrečiu laikotarpiu (pvz., ketvirčiais, konkrečiu laikotarpiu (pvz., ketvirčiais, metais)metais)

Valstybės finansinė veikla – tai Valstybės finansinė veikla – tai koordinuojanti ir kontroliuojanti veiklakoordinuojanti ir kontroliuojanti veikla

ApibenApibenddrinant visus Valstybės finansinės veiklos rinant visus Valstybės finansinės veiklos – kaip ekonominės veiklos rūšies ir kaip valdymo – kaip ekonominės veiklos rūšies ir kaip valdymo rūšies požymius, galima teigti, kad:rūšies požymius, galima teigti, kad:

VALSTYBĖS FINANSINĖ VEIKLAVALSTYBĖS FINANSINĖ VEIKLA – tai – tai kompetentingų valdžios subjektų veikla, kompetentingų valdžios subjektų veikla, vykdant pinigų emisiją, organizuojant pinigų vykdant pinigų emisiją, organizuojant pinigų apyvartą, piniginių išteklių į Valstybės ir apyvartą, piniginių išteklių į Valstybės ir savivaldybių fondus mobilizaciją, šių fondų savivaldybių fondus mobilizaciją, šių fondų lėšų panaudojimą, siekiant vykdyti valstybės lėšų panaudojimą, siekiant vykdyti valstybės funkcijas ir tenkinti viešąjį interesą – ši veikla funkcijas ir tenkinti viešąjį interesą – ši veikla įgyvendinama vadovaujantis valdymo įgyvendinama vadovaujantis valdymo sprendimais, finansiniu planavimu bei sprendimais, finansiniu planavimu bei finansine kontrole. finansine kontrole.

VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS UŽDAVINIAIUŽDAVINIAI:

1. per finansinę veiklą siekiama sukaupti pakankamai pajamų valstybės funkcijų vykdymui. Tokios pajamos surenkamos per mokesčius, rinkliavas ir kitais metodais;

2. tikslingai panaudoti sukauptas lėšas, sutinkamai su valstybės uždaviniais konkrečiu laikotarpiu (t.y. turi būti laikomasi tiek patvirtintų šalies strateginio planavimo dokumentų – nacionalinės strategijos, nacionalinių programų, LR Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano ir t.t.).

3. kontroliuoti lėšų surinkimą ir panaudojimą – būtinas uždavinys, siekiat valstybės piniginių išlaidų panaudojimo efektyvumo ir teisėtumo.

4. piniginių lėšų pagalba užtikrinti subalansuotą visuomenės socialinę ir ekonominę raidą.

VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS METODAIMETODAI:

1) Lėšų kaupimo

2) Lėšų paskirstymo bei panaudojimo

I METODO ESMĖ:I METODO ESMĖ:

Lėšų kaupimo metodas:Lėšų kaupimo metodas:

tai įstatymais nustatyti būdai, kurių pagalba tai įstatymais nustatyti būdai, kurių pagalba yra surenkamos piniginės lėšos į valstybės yra surenkamos piniginės lėšos į valstybės finansinius fondusfinansinius fondus.

Išskiriamos dvi šio lėšų kaupimo metodo grupės:

1. Privalomų įmokų metodas

tai mokesčiai, valstybės rinkliavos, baudos, delspinigiai ir pan.

Už tokių įmokų nemokėjimą Už tokių įmokų nemokėjimą kalti asmenys traukiami kalti asmenys traukiami atsakomybėnatsakomybėn (pvz., finansinė (mokestinė), administracinė, baudžiamoji).

2. Savanoriškas lėšų perdavimo valstybei metodas

kuomet asmenys savanoriškai perduoda lėšas valstybei

Pavyzdžiai: Valstybinis kreditas Labdara Parama Dovanos ir kt.

II METODO ESMĖ:II METODO ESMĖ:

Lėšų paskirstymo ir panaudojimo Lėšų paskirstymo ir panaudojimo metodas:metodas:

tai įstatymais nustatyti būdai, kurių pagalba tai įstatymais nustatyti būdai, kurių pagalba yra surenkamos piniginės lėšos į valstybės yra surenkamos piniginės lėšos į valstybės finansinius fondusfinansinius fondus.

Išskiriamos Išskiriamos trystrys šio lėšų paskirstymo šio lėšų paskirstymo ir panaudojimo metodo ir panaudojimo metodo grupės:grupės:

1. Finansavimo 1. Finansavimo metodasmetodas – tai negrąžintinas ir neatlygintinas valstybės lėšų teikimas įstaigoms ir įmonėms, kurios realizuoja valstybės funkcijas.

2. Kreditavimo 2. Kreditavimo metodasmetodas – tai – tai lėšų teikimas lėšų teikimas juridiniams juridiniams asmenims asmenims atlygintinumo, atlygintinumo, grąžintinumo ir grąžintinumo ir terminuotumo terminuotumo pagrindais. pagrindais.

3. Finansavimosi 3. Finansavimosi metodasmetodas – – visos ūkio visos ūkio subjekto lėšos subjekto lėšos yra yra padengiamos iš padengiamos iš jo gaunamų jo gaunamų pajamų. pajamų.

VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS FORMAFORMA

išreiškia valstybės ar savivaldybių išreiškia valstybės ar savivaldybių institucijų institucijų veiksmusveiksmus kaupiant ir kaupiant ir naudojant valstybės ir savivaldybių naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų ir specialiųjų tikslinių biudžetų ir specialiųjų tikslinių piniginių fondų lėšaspiniginių fondų lėšas

Pagal pobūdį išskiriamos šios valstybės finansinės veiklos formos:

1. TEISINĖS1. TEISINĖS

2. NETEISINĖS2. NETEISINĖS

TEISINĖS TEISINĖS VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS FORMOSFORMOS

Jų turinį sudaro institucijų veiksmai sukuriant teisės normas ir jas taikant.

Valstybės institucijos priima tam tikrus aktus – nustatyta Valstybės institucijos priima tam tikrus aktus – nustatyta tvarka priimami, sprendžiami finansiniai klausimai, tvarka priimami, sprendžiami finansiniai klausimai, kuriais sukuriamos atitinkamos teisines pasekmės.kuriais sukuriamos atitinkamos teisines pasekmės.

Šie kompetentingų institucijų teisės aktai:

1. vienu atveju sukuria, keičia ar panaikina finansų teisės normas,

2. o kitu sukuria arba nutraukia finansinius teisinius santykius.

Pagal teisines savybes visi teisės aktai yra:

norminiai – reguliuoja atitinkamą finansinį santykį ir įtvirtina bendro pobūdžio elgesio taisykles

individualūs – priimami kiekvienu konkrečiu atveju; taikomi konkretiems subjektams ir betarpiškai sukuria finansinį teisinį santykį.

NETEISINĖS NETEISINĖS VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOS FORMOSFORMOS

Apima kompetentingų institucijų veiksmus finansinėje veikloje, kurie nesukuria teisinių pasekmių, tačiautačiau sudaro prielaidas tinkamam finansinės veiklos formų realizavimui

Pavyzdžiui:Pavyzdžiui: darbuotojų apmokymas dokumentų pildymas ir pan.

UŽDAVINYS:UŽDAVINYS:

IIšvardinkite – kurios iššvardinkite – kurios iš toliau pateiktų institucijų toliau pateiktų institucijų dalyvauja, o kurios nedalyvauja valstybės ir dalyvauja, o kurios nedalyvauja valstybės ir (ar) (ar) savivaldybiųsavivaldybių finansinėje veikloje? finansinėje veikloje?

1.1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijaLietuvos Respublikos finansų ministerija2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijaLietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija3.3. Mykolo Romerio universitetasMykolo Romerio universitetas4.4. Lietuvos Respublikos SeimasLietuvos Respublikos Seimas5.5. Valstybės kontrolėValstybės kontrolė6.6. Lietuvos bankasLietuvos bankas7.7. Muitinės departamentasMuitinės departamentas8.8. AB „Swedbank“AB „Swedbank“9.9. Lietuvos Respublikos VyriausybėLietuvos Respublikos Vyriausybė10.10. Savivaldybės kontrolieriusSavivaldybės kontrolierius11.11. Respublikos Prezidentas Respublikos Prezidentas 12.12. Vilniaus miesto sVilniaus miesto savivaldybės tarybaavivaldybės taryba13.13. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos

FINANSŲ SISTEMA

SAMPRATA, STRUKTŪRA, DALYVIAISAMPRATA, STRUKTŪRA, DALYVIAI

Finansų sistemą įvairūs autoriai Finansų sistemą įvairūs autoriai apibūdina skirtingai:apibūdina skirtingai: Vieni finansų sistemą apibūdina kaip ekonominių ekonominių

piniginių santykių, per kuriuos sudaromi, naudojami ir piniginių santykių, per kuriuos sudaromi, naudojami ir kontroliuojami pinigų fondai, visumąkontroliuojami pinigų fondai, visumą;;

kiti – kaip finansinių santykių visumą, kuri apima kaip finansinių santykių visumą, kuri apima pirminių, gamybinių ir galutinių piniginių srautų pirminių, gamybinių ir galutinių piniginių srautų formavimą ir panaudojimąformavimą ir panaudojimą;;

kiti – kaip visumą sferų, grandžių kurių dėka kaip visumą sferų, grandžių kurių dėka formuojamos ir panaudojamos pajamos, o taip pat formuojamos ir panaudojamos pajamos, o taip pat kaip finansinių įstaigų sistemąkaip finansinių įstaigų sistemą.

dar kiti – kaip visumą ekonominių piniginių santykių, visumą ekonominių piniginių santykių, sferų ir grandžių, kurių kiekviena skiriasi lėšų sferų ir grandžių, kurių kiekviena skiriasi lėšų pritraukimo šaltiniais, jų panaudojimo formomis ir pritraukimo šaltiniais, jų panaudojimo formomis ir metodaismetodais

FINANSŲ SISTEMA – TAI FINANSŲ SISTEMA – TAI SISTEMŲ SISTEMASISTEMŲ SISTEMA

Toks finansų sistemos apibūdinimas paaiškinamas Toks finansų sistemos apibūdinimas paaiškinamas tuo, kad finansų sistemą sudaro tuo, kad finansų sistemą sudaro visuma įvairių visuma įvairių grandžių, institucijų bei finansų institutų sistemųgrandžių, institucijų bei finansų institutų sistemų, pvz.:pvz.:

BIUDŽETINĖ SISTEMABIUDŽETINĖ SISTEMA SPECIALIŲJŲ TIKSLINIŲ FONDŲ SISTEMASPECIALIŲJŲ TIKSLINIŲ FONDŲ SISTEMA VALSTYBINIO KREDITO SISTEMAVALSTYBINIO KREDITO SISTEMA FINANSŲ ĮSTAIGŲ SISTEMA FINANSŲ ĮSTAIGŲ SISTEMA PINIGŲ SISTEMAPINIGŲ SISTEMA FINANSŲ RINKOSFINANSŲ RINKOS Ir t.t.Ir t.t.

KIEKVIENA FINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALIS KIEKVIENA FINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALIS ATLIEKA VIENĄ IŠ ŠIŲ ATLIEKA VIENĄ IŠ ŠIŲ FUNKCIJŲFUNKCIJŲ::

FONDOFONDO FUNKCIJA FUNKCIJA – ši funkcija būdinga ši funkcija būdinga visų lygių biudžetams, taip pat įmonių ir visų lygių biudžetams, taip pat įmonių ir organizacijų finansamsorganizacijų finansams

METODOMETODO FUNKCIJA – FUNKCIJA – šios funkcijos dėka šios funkcijos dėka visa šalies finansų sistema gali efektyviai visa šalies finansų sistema gali efektyviai funkcionuotifunkcionuoti

Lietuvos Respublikos finansų sistemos Lietuvos Respublikos finansų sistemos sandara pagal finansų institutus ir sritis:sandara pagal finansų institutus ir sritis:

PINIGŲ SISTEMAPINIGŲ SISTEMA BIUDŽETINĖ SISTEMABIUDŽETINĖ SISTEMA MOKESČIŲ SISTEMAMOKESČIŲ SISTEMA BANKŲ SISTEMABANKŲ SISTEMA KREDITO SISTEMA (valstybinio ir KREDITO SISTEMA (valstybinio ir

savivaldybių skolinimosi)savivaldybių skolinimosi) DRAUDIMO SISTEMADRAUDIMO SISTEMA ĮMONIŲ FINANSŲ SISTEMA ĮMONIŲ FINANSŲ SISTEMA ASMENINIŲ FINANSŲ SISTEMAASMENINIŲ FINANSŲ SISTEMA

PINIGŲ SISTEMAPINIGŲ SISTEMA – KAIP LR FINANSŲ – KAIP LR FINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALISSISTEMOS SUDĖTINĖ DALIS

Pinigų sistemaPinigų sistema – tai pinigų judėjimo valstybėje forma, tai pinigų judėjimo valstybėje forma, kurią sudaro šie elementaikurią sudaro šie elementai:

Oficialus šalies piniginis vienetasOficialus šalies piniginis vienetas (1 litas (1 litas == 100 centų) 100 centų) Pinigų ženklų rūšys ir formosPinigų ženklų rūšys ir formos ((grynieji pinigai yra litų banknotai

10, 20, 50, 100, 200, 500 Lt, bei centų monetos 1, 2, 5 Lt ir 10, 20, 50 ct monetos))

Nacionalinės valiutos kNacionalinės valiutos kursas ursas ((bazinės valiutos nustatymas)) Lietuvos pinigų emisijos tvarkaLietuvos pinigų emisijos tvarka (pinigų išleidimas, (pinigų išleidimas,

išėmimas iš apyvartos ir pan.išėmimas iš apyvartos ir pan. pvz., susidėvėjusius ir sugadintus Lietuvos Respublikos pinigų banknotus bei monetas priima ir keičia Lietuvos bankas ir kiti bankai))

Pinigų judėjimo šalies viduje organizavimasPinigų judėjimo šalies viduje organizavimas

Lietuvoje už šį institutą atsakingas valstybės centrinis bankas Lietuvoje už šį institutą atsakingas valstybės centrinis bankas Lietuvos bankasLietuvos bankas

BIUDŽETINĖ SISTEMABIUDŽETINĖ SISTEMA – KAIP LR – KAIP LR FINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALISFINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALIS

Tai pagrindinis šalies finansų sistemos institutaspagrindinis šalies finansų sistemos institutas. Būtent biudžetas, kaip piniginių išteklių fondas –

yra ekonominis valstybės įrankis, kurio pagalba gali būti perskirstomas ir paskirstomas šalies BVP.

Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro: Vastybės biudžetas Vastybės biudžetas Savivaldybių biudžetaiSavivaldybių biudžetai Valstybinių specialių tikslinių piniginių fondų Valstybinių specialių tikslinių piniginių fondų

biudžetaibiudžetai

MOKESČIŲ SISTEMAMOKESČIŲ SISTEMA – KAIP LR – KAIP LR FINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALISFINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALIS

tai visuma tarpusavyje susijusių elementų apmokestinimo srityjeapmokestinimo srityje, prie kurių priskiriami:

1.1. Piliečių pajėgumas mokėti mokesčiu;Piliečių pajėgumas mokėti mokesčiu;

2.2. Įstatymu nustatytų mokesčių ir kitų įmokų Įstatymu nustatytų mokesčių ir kitų įmokų sistema sistema

3.3. Mokesčių administravimo sistema Mokesčių administravimo sistema

4.4. Mokesčių ėmimo būdai ir metodai Mokesčių ėmimo būdai ir metodai

5.5. Ir pan.Ir pan.

BANKŲ SISTEMABANKŲ SISTEMA – KAIP LR FINANSŲ – KAIP LR FINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALISSISTEMOS SUDĖTINĖ DALIS

tai visų šalyje veikiančių bankų sistema.tai visų šalyje veikiančių bankų sistema.

Lietuvos bankų sistema sudaro:Lietuvos bankų sistema sudaro:

1.1. LIETUVOS BANKASLIETUVOS BANKAS

2.2. KOMERCINIAI BANKAIKOMERCINIAI BANKAI – tiek Lietuvos – tiek Lietuvos komerciniai bankai, tiek užsienio bankų komerciniai bankai, tiek užsienio bankų filialai ir pan.filialai ir pan.

DRAUDIMO SISTEMADRAUDIMO SISTEMA – KAIP LR – KAIP LR FINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALISFINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALIS

tai vienas iš LR finansų sistemos institutų, kurį tai vienas iš LR finansų sistemos institutų, kurį sudaro sistema piniginių fondų, kurie sudaromi sudaro sistema piniginių fondų, kurie sudaromi siekiant apdrausti fizinius ir (arba) juridinius siekiant apdrausti fizinius ir (arba) juridinius asmenis nuo tam tikrų draudiminių įvykiųasmenis nuo tam tikrų draudiminių įvykių. .

Draudimo sistemą sudaro:Draudimo sistemą sudaro:1.1. PRIVALOMAS DRAUDIMASPRIVALOMAS DRAUDIMAS – – tai kompetentingų valstybės institucijų tai kompetentingų valstybės institucijų

vykdomas valstybinis draudimas, kuris apima vykdomas valstybinis draudimas, kuris apima privalomąjį sveikatos, privalomąjį sveikatos, pensijų, ligos ir motinyste, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir pensijų, ligos ir motinyste, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių lygų socialinį draudimąprofesinių lygų socialinį draudimą. .

2.2. SAVANORIŠKAS (dar vadinamas PAPILDOMAS)SAVANORIŠKAS (dar vadinamas PAPILDOMAS) – – šį draudimą šį draudimą organizuoja privačios draudimo bendrovės veikiančios Lietuvos organizuoja privačios draudimo bendrovės veikiančios Lietuvos Respublikoje (pvz., Respublikoje (pvz., turto, nelaimingų atsitikimų, gyvybės, sveikatos ir turto, nelaimingų atsitikimų, gyvybės, sveikatos ir pan.)pan.), taip pat SODROS teritoriniai padaliniai (ligos ir motinystės, , taip pat SODROS teritoriniai padaliniai (ligos ir motinystės, senatvės pensijų draudimas (senatvės pensijų draudimas (tuo atveju, jeigu asmuo nėra privalomai tuo atveju, jeigu asmuo nėra privalomai draudžiamasdraudžiamas), ir kt.).), ir kt.).

ĮMONIŲ FINANSŲ SISTEMAĮMONIŲ FINANSŲ SISTEMA – KAIP LR – KAIP LR FINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALISFINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALIS

tai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių tai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių visų rūšių įmonių, organizacijų (pelno visų rūšių įmonių, organizacijų (pelno siekiančių ir nesiekiančių), taip pat fizinių siekiančių ir nesiekiančių), taip pat fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą asmenų, vykdančių ekonominę veiklą (verslininkų), finansai(verslininkų), finansai..

Visos šios įmonės, įstaigos ir organizacijos Visos šios įmonės, įstaigos ir organizacijos dalyvauja finansiniuose teisiniuose dalyvauja finansiniuose teisiniuose santykiuose su valstybė mokėdami santykiuose su valstybė mokėdami mokesčius, įmokas ir kitas rinkliavas.mokesčius, įmokas ir kitas rinkliavas.

ASMENINIŲ FINANSŲ SISTEMAASMENINIŲ FINANSŲ SISTEMA – KAIP LR – KAIP LR FINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALISFINANSŲ SISTEMOS SUDĖTINĖ DALIS

Į šio instituto sistemą įeina visų LR piliečių, taip pat Į šio instituto sistemą įeina visų LR piliečių, taip pat užsieniečių, gyvenančių LR teritorijoje, užsieniečių, gyvenančių LR teritorijoje, biudžetai:biudžetai:

Asmeniniai biudžetaiAsmeniniai biudžetai Šeimos biudžetai ir pan.Šeimos biudžetai ir pan.

Finansų sistema – tai ekonomikos Finansų sistema – tai ekonomikos sektorių finansų visuma.sektorių finansų visuma.

Istoriškai finansai formavosi palaipsniuiIstoriškai finansai formavosi palaipsniui – 1. su valstybės susiformavimu atsirado valdžios sektoriaus valdžios sektoriaus

finansųfinansų struktūra. 2. Tuo pačiu laikotarpiu, darbo padalijimo ir prekių mainų

dėka vystėsi namų ūkių finansainamų ūkių finansai (asmeniniai finansai). 3. Ir tik vėliau – viduramžiais, kai atsirado komercinių

junginių (bendruomenių) – atsirado ir įmonių finansaiįmonių finansai (verslo).

Šios trys finansų grandys, t.y. viešieji finansai, įmonių finansai ir namų ūkių (asmeniniai) finansai – sudaro visos šalies finansų sistemą.

LIETUVOS FINANSŲ SISTEMĄ, LIETUVOS FINANSŲ SISTEMĄ, kaip ekonomikos sektorių finansų visumą, SUDARO:kaip ekonomikos sektorių finansų visumą, SUDARO:

VIEŠIEJI FINANSAI: Valstybės finansaiValstybės finansai Savivaldybių finansaiSavivaldybių finansai

PRIVATŪS FINANSAI: Įmonių, įstaigų ir organizacijų finansaiĮmonių, įstaigų ir organizacijų finansai Namų ūkių finansaiNamų ūkių finansai

VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMOS VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMOS STRUKTŪROS ASPEKTAISTRUKTŪROS ASPEKTAI

VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMOS SANDARAI TURI ĮTAKOS PAČIOS VALSTYBĖS SANDAROS FORMAVALSTYBĖS SANDAROS FORMA

VALSTYBĖS SANDAROS FORMAVALSTYBĖS SANDAROS FORMA

Kiekvienos valstybės viešųjų finansų struktūra Kiekvienos valstybės viešųjų finansų struktūra priklauso nuo valstybės sandaro formos.priklauso nuo valstybės sandaro formos.

Valstybės sandaros formaValstybės sandaros forma apibūdina valstybės vidaus teritorinį sutvarkymo būdą, valstybės sudėtinių dalių teisinę padėtį, taip pat santykių tarp valstybės kaip tokios ir jos sudėtinių dalių pobūdį.

VValstybės sandaros formos yra trysalstybės sandaros formos yra trys::

1.1. unitarinėunitarinė

2.2. federacinėfederacinė

3.3. kkonfederacijaonfederacija

KLAUSIMAS:KLAUSIMAS:

Kokia valstybKokia valstybės sandaro forma ės sandaro forma taikoma Lietuvoje ?taikoma Lietuvoje ?

UNITARINĖ VALSTYBĖUNITARINĖ VALSTYBĖ – –tai vieninga valstybė.tai vieninga valstybė.

Jai būdingi šie požymiai:Jai būdingi šie požymiai: šalyje galioja šalyje galioja vienaviena nacionalinė Konstitucija; nacionalinė Konstitucija; šalyje šalyje vieninga teisės sistemavieninga teisės sistema; ; šalyje funkcionuoja šalyje funkcionuoja vieningavieninga įstatymų leidžiamosios, įstatymų leidžiamosios,

vykdomosios ir teisminės vykdomosios ir teisminės valdžios sistemavaldžios sistema; ; valstybės valstybės teritorija daloma į administracinius teritorija daloma į administracinius

teritorinius vienetusteritorinius vienetus, kurių statusą nustato bendros , kurių statusą nustato bendros visai valstybei teisės normos (įstatymai); visai valstybei teisės normos (įstatymai);

viena pilietybėviena pilietybė vieningas biudžetasvieningas biudžetas (nacionalinis biudžetas) (nacionalinis biudžetas) ir t.t. ir t.t.

UNITARINĖJE VALSTYBĖJE:UNITARINĖJE VALSTYBĖJE:

centrinės valdžios institucijos turi galimybes centrinės valdžios institucijos turi galimybes operatyviai spręsti šalies problemasoperatyviai spręsti šalies problemas. .

nė vienas jos teritorijos padalijimo vienetas nė vienas jos teritorijos padalijimo vienetas neturi valstybinio darinio statusoneturi valstybinio darinio statuso. .

Valstybės dalysValstybės dalys – tai administraciniai teritoriniai – tai administraciniai teritoriniai vienetai (pvz., savivaldybės). Juose galioja vienetai (pvz., savivaldybės). Juose galioja centrinės valdžios priimti teisės aktai, o centrinės valdžios priimti teisės aktai, o administracinių teritorinių vienetų ribas administracinių teritorinių vienetų ribas nustato centrinė šalies valdžia.nustato centrinė šalies valdžia.

FEDERACINĖ VALSTYBĖFEDERACINĖ VALSTYBĖ – – tai sąjunginė valstybėtai sąjunginė valstybė

Ją sudaro valstybinio pobūdžio dariniaiJą sudaro valstybinio pobūdžio dariniai (valstijos, kantonai, žemės).

Skirtingai nuo unitarinės valstybės – pačioje federacijoje ir ją sudarančiuose subjektuose, yra įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė valdžia, taip pat kitos valdžios struktūros. Tačiau federacijos subjektams pripažįstamas savarankiškumas yra ribotassavarankiškumas yra ribotas.

Jie nepalaiko tiesioginių ryšių su užsieniunepalaiko tiesioginių ryšių su užsieniu, o šalies viduje jų veiklos laisvę riboja federacijos konstitucijafederacijos konstitucija.

Tačiau jiems priklausantys valstybingumo elementai įtvirtinti šalies konstitucijoje ir centrinė federacijos valdžia savavališkai negali jų likviduoti.

Federalizmas užtikrina valdžios decentralizacijaužtikrina valdžios decentralizacija bei integruoja skirtingas teritorines šalies bendrijas. Visoje federacijoje galioja federaciniai įstatymai, vieningos ginkluotosios pajėgos, vieninga pinigų sistemavieninga pinigų sistema. Atsiskyrimo teisė subjektams paprastai nepripažįstama.

Pavyzdžiai:Pavyzdžiai: JAV, Rusija, Kanada, Indija, VokietijaJAV, Rusija, Kanada, Indija, Vokietija

FEDERACINĖ VALSTYBĖFEDERACINĖ VALSTYBĖS S BIUDBIUDŽETINĖ SISTEMA:ŽETINĖ SISTEMA:

Federacinėse valstybėse biudžetinę sistemą sudaro trys trys grandysgrandys::

1. Federalinis arba valstybės biudžetas;2. Federacijos subjektų biudžetai;3. Vietiniai biudžetai (municipaliniai biudžetai).

Pavyzdžiui: JAV biudžeto sistemą sudaro: federalinis, valstijų ir vietos savivaldybių biudžetai; Vokietijoje: federalinis, žemių ir municipalinių bendruomenių.

Federacinėje biudžetinėje sistemoje (kaip ir unitarinėje) kiekviena atskira grandis funkcionuoja kiekviena atskira grandis funkcionuoja savarankiškaisavarankiškai. Vietiniai biudžetai su savo pajamomis ir išlaidomis neįeina į federacijos narių biudžetus, o pastarieji neįeina į federalinį biudžetą. Svarbiausias Svarbiausias vaidmuo tenka federaliniam biudžetui, kuris yra vaidmuo tenka federaliniam biudžetui, kuris yra finansinis valstybės pagrindasfinansinis valstybės pagrindas

KONFEDERACIJAKONFEDERACIJA – – nuolatinė valstybių sąjunganuolatinė valstybių sąjunga

Tokia sąjunga, sudaryta suverenių valstybių suverenių valstybių sutartimisutartimi neribotam laikui tam tikriems tikslams įgyvendinti.

Konfederaciniai santykiai iš esmės reguliuojami tarptautinės teisės normų.

Konfederacija neturi bendros įstatymų leidybosneturi bendros įstatymų leidybos, bendros vyriausybės, nėra bendros valstybinės valdžios sistemos.

Sprendimus paprastai priima konfederaciją sudarančių valstybių atstovai.

Teorijoje bei praktikoje galimos ir Teorijoje bei praktikoje galimos ir kitokios valstybių susivienijimo formos:kitokios valstybių susivienijimo formos:

sandraugossandraugos sąjungos sąjungos ir panir pan.

Tokių susivienijimų pavyzdžiu gali būti: Britanijos Tautų SandraugaTautų Sandrauga, jungianti beveik pusšimtį valstybių-

buvusių DB kolonijų ir pačią DB. Kai kurių jos valstybių vadovas laikomas DB monarchas, kurį tose valstybėse atstovauja generalgubernatorius. .

Panašiai tvarkosi ir Prancūzijos bendrija, kurią sudaro Prancūzija ir jos buvusios kolonijos.

Dar vienas valstybių susivienijimo pavyzdys – Nepriklausomų Valstybių Sandrauga Sandrauga (NVS), jungianti 11 posovietinės erdvės valstybių. Ji turi bendras institucijas, kurių sprendimai kai kuriais klausimais yra privalomojo pobūdžio. Praktikoje NVS aktuose numatyta integracija yra menkai įgyvendinama.

Europos Sąjunga (27 valstybės narės, 4 judėjimo laisvės ir kt.)

Lietuvos valstybės sandaros forma yra įtvirtinta LR KonstitucijojeLR Konstitucijoje, kur teigiama, kad:

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.nedalijama į jokius valstybinius darinius.

Lietuva yra unitarinė valstybė – Lietuvoje galioja vieninga nacionalinė teisės sistemavieninga nacionalinė teisės sistema.

Lietuvos gyvenimo pagrindus nustato Konstitucija, taip pat galioja įstatymai ir kiti centrinės ir vietos valstybės valdžios institucijų priimti teisės aktai.

SVARBU ŽINOTI, KAD:SVARBU ŽINOTI, KAD:

Pagal Konstituciją Lietuvoje negali būti vidaus sienų, ypatingą autonominį statusą turinčių teritorijos dalių.

Lietuvos teritorija yra suskirstyta į tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdžios institucijos.

Lietuvos teritoriniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės

Savivaldybė yra administracinis teritorinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos.

LR vietos savivaldos įstatymas LR vietos savivaldos įstatymas pateikia tokį apibrėžimą:pateikia tokį apibrėžimą:

„Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisęsavivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.“

Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių.

Atsižvelgiant į Lietuvos sandaros formą:

Lietuvos Viešųjų finansų sistema turi du Lietuvos Viešųjų finansų sistema turi du lygmenis –lygmenis –

1.1. Valstybės finansųValstybės finansų

2.2. Savivaldybių finansųSavivaldybių finansų

VALSTYBĖS FINANSAI:VALSTYBĖS FINANSAI:

SAVIVALDYBIŲ FINANSAISAVIVALDYBIŲ FINANSAI

VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMAVIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMA

LIETUVOS FINANSŲ SISTEMALIETUVOS FINANSŲ SISTEMA

Tam tikrose finansų sistemos grandyse Tam tikrose finansų sistemos grandyse finansiniai santykiai susidaro tarp:finansiniai santykiai susidaro tarp:

Pačių įmonių, įstaigų organizacijų; Valstybės ir savivaldybės(-ių) Valstybės ir įmonių, organizacijų (visų veiklos formų

ir priklausomybės); Savivaldybės ir įmonių, organizacijų (visų veiklos

formų ir priklausomybės) Valstybės ir gyventojų; Savivaldybės ir gyventojų Gyventojų ir įmonių, organizacijų; Pačių gyventojų.

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ SISTEMOS DALYVIAI:FINANSŲ SISTEMOS DALYVIAI:

1.1. ŠALIES KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOSŠALIES KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS (LR Seimas, Respublikos Prezidentas, LR Vyriausybė, LR finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt.)

2.2. FINANSŲ ĮSTAIGOSFINANSŲ ĮSTAIGOS (kredito įstaigos, draudimo (kredito įstaigos, draudimo bendrovės ir kt.)bendrovės ir kt.)

3.3. JURIDINIAI ASMENYSJURIDINIAI ASMENYS (visų veiklos formų ir priklausomybės – individualios įmonės, UAB, AB, VšĮ ir kt.)

4.4. FIZINIAI ASMENYS FIZINIAI ASMENYS (piliečiai, užsieniečiai)(piliečiai, užsieniečiai)

ŠALIES KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS – KAIP ŠALIES KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS – KAIP FINANSŲ SISTEMOS DALYVIAI, VYKDANTYS FINANSŲ SISTEMOS DALYVIAI, VYKDANTYS

VALSTYBĖS FINANSINĘ VEIKLĄ:VALSTYBĖS FINANSINĘ VEIKLĄ:

LR SEIMAS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS LR VYRIAUSYBĖ LR FINANSŲ MINISTERIJA LIETUVOS BANKAS VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE LR

FINANSŲ MINISTERIJOS MUITINĖS DEPARTAMENTAS PRIE LR FINANSŲ

MINISTERIJOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VALDYBA PRIE LR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS IR KT.

LR SEIMO ĮGALIOJIMAI LR SEIMO ĮGALIOJIMAI VALSTYBĖS FINANSŲ VEIKLOJE:VALSTYBĖS FINANSŲ VEIKLOJE:

Formuoja valstybės finansų politiką. Priima finansinius įstatymus. Tvirtina valstybės biudžetą. Formuoja institucijas atsakingas už finansinės

politikos įgyvendinimą. Ratifikuoja finansines tarptautines sutartis. Vykdo parlamentinę finansų kontrolę.

BIUDŽETO IR FINANSŲ BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS (LR SEIMAS)KOMITETAS (LR SEIMAS)

svarsto valstybės biudžeto projektą ir jo įvykdymo apyskaitą;

atlieka bendrąją nuolatinę biudžeto vykdymo kontrolę;

rengia įstatymų projektus finansų klausimais; atlieka parlamentinę Lietuvos banko ir

Finansų ministerijos kontrolę

LR VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMAI LR VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMAI VIEŠŲJŲ FINANSŲ SRITYJEVIEŠŲJŲ FINANSŲ SRITYJE priima nutarimus dėl finansinių įstatymų

įgyvendinimo; organizuoja valstybės biudžeto projekto

rengimą; teikia Seimui pasiūlymus dėl finansų valdymo

institucijų steigimo; steigia sau pavaldžias finansų institucijas ir

įstaigas prie Finansų ministerijos; priima sprendimus dėl valstybės skolinių

įsipareigojimų (garantijų).

LR FINANSŲ MINISTERIJA:LR FINANSŲ MINISTERIJA:

tvirtinti vieningą biudžetinę klasifikaciją; gauti visą medžiagą sudaryti valstybės biudžeto

projektui; gauti informaciją apie valstybės biudžeto vykdymą; gauti informaciją apie savivaldybių biudžetų tvirtinimą

ir vykdymą; laikinai sustabdyti lėšų skyrimą iš valstybės biudžeto

įstaigoms, pažeidžiančioms finansinę drausmę; ankščiau laiko išieškoti negrąžintas paskolas ir su tuo

susijusias sankcijas iš komercinių bankų ir įmonių.

PRIE LR FINANSŲ MINISTERIJOS ĮSTEIGTOS PRIE LR FINANSŲ MINISTERIJOS ĮSTEIGTOS ŠIOS PAGRINDINĖS VALSTYBĖS FINANSINĖS ŠIOS PAGRINDINĖS VALSTYBĖS FINANSINĖS VEIKLOJE DALYVAUJANČIOS INSTITUCIJOS:VEIKLOJE DALYVAUJANČIOS INSTITUCIJOS: VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJAVALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA

VMI SUDAROVMI SUDARO: CETRINIS MOKESČIŲ ADMINISTRATORIUS (VALSTYBINĖ

MOKESČIŲ INSPEKCIJA) TERITORINIAI PADALINIAI (VIETOS MOKESČIŲ

ADMINISTRATORIAI): 10 APSKRIČIŲ MOKESČIŲ INSPEKCIJŲ

MUITINĖS DEPARTAMENTASMUITINĖS DEPARTAMENTAS LIETUVOS MUITINĘ SUDARO:

CENTRINIS MOKESČIŲ ADMINISTRATORIUS (MUITINĖS DEPARTAMENTAS PRIE LR FINANSŲ MINISTERIJOS)

VIETOS MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAI: 5 TERITORINĖS MUITINĖS

SPECIALIOSIOS MUITINĖS ĮSTAIGOS MUITINĖS POSTAI (SU 3 VALSTYBĖMIS, NE EUROPOS

SĄJUNGOS VALSTYBĖMIS)

LIETUVOS BANKASLIETUVOS BANKAS 1) vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; 2) formuoja ir vykdo pinigų politiką; 3) nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito

kursą; 4) valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis

disponuoja; 5) atlieka valstybės iždo agento funkcijas; 6) atlieka finansų rinkos priežiūrą; 7) ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių

ginčus; 8) skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių

atsiskaitymo sistemų veikimą; 9) renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir

su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.

NUO NUO 2012 M. SAUSIO 1 D. NEBELIKO 2012 M. SAUSIO 1 D. NEBELIKO ŠIŲ VALSTYBĖS INSTITUCIJŲŠIŲ VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ: :

Valstybinės draudimo priežiūros komisijosValstybinės draudimo priežiūros komisijos LR vertybinių popierių komisijosLR vertybinių popierių komisijos

Lietuvos bankui įstatymu suteikta teisė vykdyti nacionalinės valiutos emisiją ir reguliuoti visą kreditinę veiklą, kontroliuoti draudimo įmonių veiklą bei reguliuoti vertybinių popierių rinką (kadangi nuo 2012 m. sausio 1 d. perėmė Valstybinės draudimo priežiūros komisijos funkcijas, taip pat LR vertybinio popierių komisijos funkcijas).

DĖKOJU UŽ DĖMESĮDĖKOJU UŽ DĖMESĮ

KLAUSIMAI IŠ 1 TEMOS ???KLAUSIMAI IŠ 1 TEMOS ???

1 Temos Paskaita_2

Documents

Transcript of 1 Temos Paskaita_2