1 tema - VU darbuotojų tarnybiniai...

1 tema

Prievolių teis÷ ir prievol÷. Prievol÷s subjektai

© Prof. V. Mizaras. Prievolių teis÷ I

PRIEVOLIŲ TEISö� Civilin÷s teis÷s pošakis, kurį sudaro civilin÷s teis÷s normų sistema, kurios, remiantis civilinių santykių teisinio reguliavimo principais, reguliuoja dinamiškus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosčiusius tarp teis÷s subjektų d÷l tam tikrų veiksmų atlikimo ar susilaikymo nuo jų atlikimo


Prievolių teis÷s sistema (1)� Bendroji dalis:a) bendrieji prievolių klausimaib) prievolių vykdymasc) prievolių vykdymo užtikrinimasd) prievolių pabaigae) sutarčių teis÷s bendrieji klausimaif) civilin÷s teisin÷s atsakomyb÷s bendrieji klausimai


Prievolių teis÷s sistema (2)

� Specialioji dalis – atskiros prievoliųrūšys:a) kvazisutartin÷s prievol÷sb) deliktin÷s prievol÷sc) sutartin÷s prievol÷sd) prievol÷s, atsirandančios vienašalių

sandorių pagrindu


Prievolių teis÷s šaltiniai� Rašytin÷ teis÷:a) Konstitucijab) tarptautin÷s sutartys, ES teis÷s aktaic) Civilinis kodeksasd) kiti įstatymai ir poįstatyminiai teis÷s aktai, kiek šie gali reguliuoti civilinius teisinius santykius

� Teismų praktika� Doktrina� Bendrieji teis÷s principai� Papročiai� Tarptautiniai dokumentai


Prievol÷s (obligatio) samprata (1)

� PRIEVOLö – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisęreikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytųsavo pareigą (CK 6.1 str.)


Prievol÷s samprata (2)

� Prievol÷s požymiai:� Tai civilinis teisinis santykis tarp dviejų ar daugiau šalių (tarp kreditoriaus ir skolininko)

� Prievol÷s šalis sieja tarpusavio teis÷s ir pareigos

� Prievol÷s vykdymas užtikrinamas civiliniųteisinių sankcijų taikymu


Prievol÷s samprata (3)

� Prievol÷s elementai� Šalys � Dalykas (pagrindas)� Turinys


Prievol÷s elementai: šalys� Kreditoriusšalis, turinti teisę reikalauti iš kitos šalies (skolininko), kad šis įvykdytų savo pareigą

� Skolininkasšalis, kuri privalo (turi pareigą) atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmąarba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo


Prievol÷s elementai: dalykas� Dalykas – tai skolininko veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriuos jis privalo atlikti, arba nuokurių atlikimo privalo susilaikyti, t. y. įvykdymasto, ko tikisi kreditorius iš skolininko ir kasskolininkui yra privaloma

� Reikalavimai dalykui:� Apibr÷žtumas� Interesas (kreditoriaus ar trečiojo asmens)� Teis÷tumas� Įmanomumas


Prievol÷s elementai: turinys� Tai kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais šalys, atlikdamos arba susilaikydamos nuo jų atlikimo, įgyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandančias iš prievol÷s

� Gali būti prievol÷ su paprasta turinio struktūra ir sud÷tinga turinio struktūra

� Gali būti neigiamo ir teigiamo turinio prievol÷


Prievolių teis÷s ir daiktin÷s teis÷s tarpusavio ryšys

� Bendra koncepcija� Prievolinių teisių ir daiktinių teisių gynimo būdųtarpusavio santykis

� Daiktin÷s teis÷s gali būti papildomos prievolin÷ms teis÷ms

� Prievolin÷s teis÷s gali atsirasti kaip daiktin÷s teis÷s padarinys

� Daiktin÷s turtin÷s prievol÷s� Prievolių teis÷s ir daiktin÷s teis÷s institutųsąsajumas


Prievolių teis÷s ir daiktin÷s teis÷s skirtumai (1)

� Prievolių teis÷ – santykin÷ (asmenin÷) teis÷, o daiktin÷ teis÷ – absoliuti teis÷

� Skirtingas teisinių santykių objektas � Daiktinei teisei taikomas apibr÷žtumo principas, o prievolių teisei – iniciatyvos, sutarčių laisv÷s principai

� Sekimo teis÷ ir pirmumo teis÷ – daiktin÷s teis÷s bruožai


Prievolių teis÷s ir daiktin÷s teis÷s skirtumai (2)

� Daiktinių teisių ir prievolinių teisiųskirtingi gynimo būdai

� Kiti skirtumai� Skirtingi daiktinių teisių ir prievolinių teisiųpasibaigimo pagrindai

� Skirtingi galiojimo terminai� Skirtinga galimyb÷ perleisti daiktines teises ir prievolines teises


Prievolių atsiradimo pagrindai

� Atsiradimo pagrindai – juridiniai faktaiar juridinių faktų sud÷tis � Sandoriai� Deliktai� Kvazisutartys� Įstatymas


Prievolių rūšys (1)� Pagal atsiradimo pagrindą

� Prievol÷s, atsirandančios sutarties pagrindu (sutartin÷s prievol÷s)

� Prievol÷s, atsirandančios vienašalio sandorio pagrindu

� Prievol÷s, atsirandančios delikto pagrindu (deliktin÷sprievol÷s)

� Prievol÷s, atsirandančios kvazisutarties pagrindu (kvazisutartin÷s prievol÷s)

� Prievol÷s, atsirandančios įstatymo pagrindu


Prievolių rūšys (2)

� Pagal dalyką� Prievol÷s, kurių dalykas yra tam tikrųveiksmų atlikimas

� Prievol÷s, kurių dalykas yra susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo

� Prievol÷s, kurių dalykas yra ką nors duoti



� Pagal teisių ir pareigų pasiskirstymą� Vienašal÷s prievol÷s� Dvišal÷s prievol÷s

� Pagal prievol÷s asmenų daugetą� Dalin÷s prievol÷s� Solidariosios prievol÷s� Subsidiariosios prievol÷s


Prievolių rūšys (4)� Pagal prievolių įvykdymo būdą

� Dalomosios prievol÷s� Nedalomosios prievol÷s

� Pagal pareigos ir jos įvykdymo pobūdį� Prievol÷s pasiekti tam tikrą rezultatą� Prievol÷s užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį

� Prievol÷s garantuoti


Prievolių rūšys (5)� Pagal prievol÷s šalių teises ir pareigas

� Turtin÷s prievol÷s (daiktin÷s turtin÷s prievol÷s; asmenin÷s turtin÷s prievol÷s);

� Neturtin÷s prievol÷s

� Pagal prievol÷s dalyko daugetą� Prievol÷s, susidedančios iš kelių neatskiriamųdalykų - universaliosios (jungtin÷s) prievol÷s

� Prievol÷s, susidedančios iš kelių atskiriamų dalykų� alternatyviosios prievol÷s� fakultatyviosios prievol÷s



� Kitos prievolių rūšys� Sąlygin÷s prievol÷s� Terminuotos prievol÷s� Pinigin÷s prievol÷s� Regresin÷s prievol÷s� Prievol÷s trečiojo asmens naudai� Kitos


Sąlygin÷s prievol÷s (CK 6.30-6.32 str.) (1)

� Prievol÷ yra sąlygin÷, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkyb÷s buvimu ar nebuvimu ateityje, t. y. prievol÷s likimas priklauso nuo būsimo, bet neapibr÷žto (neaišku, jis įvyks ar ne) įvykio ar veiksmo

� Sąlyga gali būti pozityvioji arba negatyvioji� Gali būti atidedamoji ir naikinamoji sąlyga


Sąlygin÷s prievol÷s (2)

� Reikalavimai sąlygai� Sąlyga negali priklausyti vien nuo skolininko valios (negali būti grynai valin÷)

� Sąlyga turi būti teis÷ta ir neprieštarauti gerai moralei bei viešajai tvarkai

� Sąlygos buvimo ar nebuvimo įmanomumas


Terminuotos prievol÷s (CK 6.33-6.35 str.) (1)

� Terminas – aplinkyb÷, kuri tikrai atsiras (laikas yra objektyvus veiksnys

� Gali būti atidedamasis ir naikinamasis terminas� Atidedamasis terminas atideda ne prievol÷s atsiradimą, o jos vykdymą, o naikinamasis –panaikina prievolę tik ateityje

� Terminas gali būti apibr÷žtas arba neapibr÷žtas� Terminą gali nustatyti įstatymai, šaliųsusitarimas ar teismo sprendimas


Terminuotos prievol÷s (2)� Prezumpcija - terminas nustatomas skolininko naudai, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, taip pat, kai atsižvelgiant įprievol÷s esmę ir pobūdį, aišku, kad terminas nustatytas kreditoriaus arba abiejų šalių naudai

� Šalis, kurios naudai buvo nustatytas terminas, turi teisę atsisakyti jį taikyti be kitos šalies sutikimo

� Vienai šaliai netekus termino lengvatų, prievolęgali reikalauti įvykdyti nedelsiant


Pinigin÷s prievol÷s (CK 6.36-6.37 str.)

� Pinigin÷ prievol÷ – prievol÷, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamąsumą pinigų (tam tikros vert÷s piniginius ženklus), o kreditorius turi teisę reikalauti šios pareigos vykdymo

� Pinigin÷s prievol÷s gali būti tiek savarankiškos, tiek papildomos

� Piniginių prievolių išreiškimo ir mok÷jimo ypatumai, susiję su valiuta

� Palūkanos (mok÷jimo, kompensacin÷s, procesin÷s)


Dalomosios ir nedalomosios prievol÷s (1)

� Prezumpcija – visos prievol÷s yra dalomosios, išskyrus įstatymo, sutarties numatytus atvejus, taip pat, kai prievol÷s dalykas nedalomas nei fizine, nei abstrakčia prasme

� Dalomoji prievol÷ yra ir dalin÷ prievol÷, išskyrus, kai prievol÷ yra solidarioji

� Nesant prievol÷s asmenų daugeto, prievol÷gali būti vykdoma tik kaip nedalomoji, t .y. negalima vykdyti prievol÷s dalimis, nebent įstatymas ar sutartis numato kitaip



� Norint paneigti prezumpciją, kad prievol÷ yra dalomoji, reikia įrodyti esant konkretų pagrindą, d÷l kurio atsirado nedalomoji prievol÷

� Pagrindai atsirasti nedalomajai prievolei� Įstatymas� Prievol÷s šalių sutartis� Prievol÷s dalyko pobūdis (nedalomumas)

� Nedalomoji prievol÷ negali būti padalyta nei skolininkams, nei kreditoriams, nei jų įp÷diniams



� Solidarioji prievol÷ pati savaime n÷ra laikoma nedalomąja prievole; esminis skirtumas –mirusio (pasibaigusio) solidariojo skolininko ar kreditoriaus pareiga ar reikalavimo teis÷padalijama teisių per÷m÷jams (įp÷diniams), o nedalomoji prievol÷ nei jos šalims, nei jų teisiųper÷m÷jams negali būti padalyta

� Nedalomosios prievol÷s atveju kiekvienas skolininkas gali būti įpareigotas įvykdyti visąprievolę (kiekvienas kreditorius taip pat turi teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę)


Universaliosios (jungtin÷s) prievol÷s (1)

� Tai prievol÷, kuri susideda iš kelių dalykų, kurie sudaro vieną nedalomą visumą

� Universalioji prievol÷ susideda iš atskirųprievolių, kurios gal÷tų būti savarankiškos, bet, sujungtos į visumą, jos sudaro jungtinęvientisą prievolę

� Bus laikoma tinkamai įvykdyta tik atlikus visus veiksmus, sudarančius prievol÷s dalyką

� Vieno veiksmo neatlikimas gali reikšti visos prievol÷s pažeidimą



� Veiksmai, kuriuos privalo atlikti skolininkas, gali būti tiek tapatūs, tiek skirtingi

� Kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atliktų kiekvieną atskirą veiksmą, o ne visus iš karto, nebent kitaip numatyta sutartyje

� Kiekvieno dalyko įvykdymo ieškinio senaties terminas skaičiuojamas atskirai (tai taikoma ir termino nutraukimui)



� Galima akceliaracijos išlyga – sąlyga, numatanti kreditoriaus teisę reikalauti išskolininko, neįvykdžiusio vieno ar keliųuniversaliosios prievol÷s dalykus sudarančiųveiksmų, įvykdyti visą prievolę iš karto

� Sukelia tam tikrus procesinius teisinius padarinius – kreditoriaus pareikštas ieškinys d÷l dalies veiksmų, neatima iš jo teis÷s v÷liau reikšti naują ieškinį d÷l kitų veiksmų


Alternatyviosios prievol÷s (1)

� Tai prievol÷, turinti keletą atskiriamųlygiaverčių dalykų

� Požymiai� Dalyką sudaro du ar daugiau veiksmų(dalykų)

� Dalykai yra atskiriami – skolininkas privalo atlikti tik kurį nors vieną iš jų

� Visi veiksmai yra lygiaverčiai


Alternatyviosios prievol÷s (2)� Prievol÷s atsiradimo momentu turi būti galima ją įvykdyti vienu iš dviejų ar daugiau veiksmų


Alternatyviosios prievol÷s (3)� Veiksmo atlikimo pasirinkimo teis÷ priklausoskolininkui, išskyrus atvejus, kai įstatymas, sutartis ar teismo sprendimas nustato, kad pasirinkimo teis÷ priklauso kreditoriui ar trečiajam asmeniui

� Pasirinkimo teis÷ laikoma įgyvendinta, kai yra atliktas konkretus pasirinktas veiksmas, arba turintis pasirinkimo teisę subjektas praneša apie pasirinktą veiksmą


Alternatyviosios prievol÷s (4)� Įgyvendinus pasirinkimo teisę alternatyvioji prievol÷ virsta paprastąja

� Pasirinkimo teis÷ turi būti įgyvendinta per nustatytą terminą

� Jeigu per nustatytą terminą pasirinkimo teis÷neįgyvendinama, ši teis÷ pereina kitai šaliai (tačiau nuo to momento, kai kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę, arba, kai skolininkas privalo įvykdyti prievolę)


Alternatyviosios prievol÷s (5)

� Neįvykdymo teisiniai padariniai:� Nesvarbu, kam priklaus÷ pasirinkimo teis÷, jeigu neįmanoma įvykdyti n÷ vienu išnumatytų būdų d÷l nenugalimos j÷gos, užkurią skolininkas neatsako, prievol÷laikoma pasibaigusia


Alternatyviosios prievol÷s (6)� Kai alternatyviosios prievol÷s apskritai neįmanoma įvykdyti d÷l aplinkybių, užkurias atsako skolininkas, tai

� Jeigu skolininkas tur÷jo pasirinkimo teisę, jis privalo atlyginti kreditoriui nuostolius, kuriuos sudaro paskutinio veiksmo, kuriuo būtų buvę galima įvykdyti prievolę, pinigin÷ vert÷

� Jeigu kreditorius tur÷jo pasirinkimo teisę, tai jis turi teisę pasirinkti, reikalauti įvykdyti kitu galimu būdu ar reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negalimu įvykdyti būdu


Alternatyviosios prievol÷s (7)� Kai alternatyviosios prievol÷s neįmanoma vienu iš būdų įvykdyti d÷l aplinkybių, užkurias skolininkas neatsako, tai

� Jeigu kreditorius tur÷jo pasirinkimo teisę, jis turi teisę pasirinkti vieną iš kitų įmanomųįvykdymo būdų

� Jeigu skolininkas tur÷jo pasirinkimo teisę, jis neprivalo vykdyti prievol÷s kitu įmanomu būdu, o prievol÷ laikoma pasibaigusia


Alternatyviosios prievol÷s (8)� Jeigu pasirinkimo teisę tur÷jo skolininkas, ir prievol÷s negalima įvykdyti vienu iš galimųbūdų d÷l nenugalimos j÷gos ar d÷l jo paties kalt÷s, privalo ją įvykdyti kitu įmanomu būdu

� Jeigu pasirinkimo teisę tur÷jo kreditorius ir vienas iš galimų veiksmų tapo neįmanomas d÷l jo paties kalt÷s, skolininkui išlieka pareiga įvykdyti prievolę kitu galimu būdu


Fakultatyviosios prievol÷s� Prievol÷s dalykas yra vienas – pagrindinis (inobligatione), o kitas – tik papildomas (fakultatyvus) (in facultate soliutionis)

� Kokiu būdu – pagrindiniu ar fakultatyviu, įvykdyti prievolę, spręsti turi teisę skolininkas

� Kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę tik pagrindiniu būdu, tačiau neturi teis÷s reikalauti įvykdyti fakultatyviu būdu


Prievol÷s subjektai

� Kreditorius – aktyvioji prievol÷s šalis� Skolininkas – pasyvioji prievol÷s šalis� Būdingas santykinumas (uždarumas) -teis÷s ir pareigos atsiranda tik prievol÷s šalims – kreditoriui ir skolininkui, išskyrus išimtis


Prievol÷s asmenų daugetas

� Aktyvusis asmenų daugetas� Pasyvusis asmenų daugetas� Mišrusis asmenų daugetas


Dalin÷ prievol÷ (CK 6.5 str.)� Bendroji taisykl÷ – esant prievol÷s asmenųdaugetui, preziumuojama, kad prievol÷ yra dalin÷, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai ji yra solidarioji

� Esant dalinei prievolei, preziumuojama, kad visų bendraskolių ar visų kreditorių dalys yra lygios, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus


Dalin÷s prievol÷s požymiai (1)� Kiekvienas kreditorius gali reikalauti tik savo dalies, o skolininkas privalo įvykdyti tik savo dalį – atitinkamai prievol÷ pasibaigia tik ta dalimi, kuri tinkamai įvykdoma

� Vienam bendraskoliui pažeidus prievolę, kiti nelaikomi pažeidusiais prievolę, tod÷l turi būti fiksuojamas kiekvieno bendraskolio prievol÷s pažeidimo faktas (atitinkamai ir kreditorių daugeto atveju)

� Ieškinio senaties terminas nutraukiamas tik kreditoriui, pareiškusiam ieškinį, ar skolininkui, kuriam pareikštas reikalavimas (CK 1.130 str.)


Dalin÷s prievol÷s (2)� Vieno iš dalin÷s prievol÷s skolininkų nemokumas neturi įtakos kitų skolininkų prievolių vykdymui

� Yra pagrindas atsirasti fakultatyviniam procesiniam bendrininkavimui (teismo sprendimas turi res judicatagalią tik įtrauktam į bylą ir atsakingam bendraskoliui)

� Vieno iš skolininkų prievol÷s pripažinimas negaliojančia d÷l jo neveiksnumo neturi įtakos kitųskolininkų prievolių galiojimui

� Civilin÷ atsakomyb÷ atsiranda tik tam bendraskoliui, kuris pažeid÷ prievolę, ir d÷l to atsirado nuostolių


Solidarioji prievol÷(CK 6.6-6.23 str.)

� Grindžiama reikalavimo teis÷s arba pareigos (skolos) – prievol÷s dalyko – bendrumo koncepcijos ir prievolių daugeto koncepcijos vienove

� Solidarioji prievol÷ nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis

� Solidarioji prievol÷ yra, kai tai numatyta įstatyme, sutartyje (arba vienašaliame sandoryje), arba prievol÷s dalykas yra nedalus


Solidariosios prievol÷s požymiai (1)

� Pasyvusis solidarumas ir aktyvusis solidarumas� Kiekvienas bendraskolis atsako už visos prievol÷s (in totum) įvykdymą

� Prievol÷s solidarumui neturi įtakos kai kuriųbendraskolių pareigos ypatumai; tai gali lemti tik solidariosios prievol÷s vykdymo ypatumus

� Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolęįvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (tiek pilnai, tiek dalinai)



� Skolininkai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievol÷

� Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui

� Kreditorius gali atsisakyti nuo solidarios prievol÷s vykdymo vieno iš bendraskoliųatžvilgiu, jeigu jis priima dalį prievol÷s įvykdymo iš šio bendraskolio ir tai nurodo, priimdamas įvykdymą



� Vieno iš bendraskolio nemokumas neturi įtakos solidariosios prievol÷s vykdymui

� Vieno iš bendraskolio nemokumas turi įtakos bendraskolių tarpusavio santykiams

� Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi regreso tvarka reikalauti iš visų kitųbendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykd÷, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu kito nenumato įstatymas ar sutartis



� Solidarioji pareiga nepaveldima (ji tampa daline), išskyrus, kai prievol÷nedali

� Jeigu solidariąją pareigą pripažįsta vienas iš bendraskolių, tai taikoma ir kitiems



� Yra pagrindas atsirasti privalomam procesiniam bendrininkavimui

� Teismo sprendimas, priimtas byloje tarp kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių, įtakoja ir kitus bendraskolius

� Jeigu atsakomyb÷ atsiranda d÷l to, kad d÷l vieno ar kelių bendraskolių kalt÷s neįvykdyta prievol÷, tai kiti bendraskoliai neatleidžiami nuo pareigos atlyginti nuostolius, išskyrus kreditoriaus papildomus nuostolius



� Ieškinio senaties termino taikymas� Ieškinio senaties nutraukimas turi įtakos visiems bendraskoliams

� Ieškinio senaties termino sustabdymas vienam išbendraskolių neturi įtakos kitiems bendraskoliams

� Vieno iš skolininkų pareikštas atsisakymas reikalauti taikyti ieškinio senatį neturi įtakos kitiems bendraskoliams, išskyrus jų tarpusavio santykius


Asmenų pasikeitimas prievol÷je

� Tai naujo asmens stojimas vietoj buvusio kreditoriaus ar skolininko prievol÷je

� Asmenų pasikeitimo prievol÷je būdai� Reikalavimo teis÷s perleidimas (cesija)� Skolos perk÷limas


Reikalavimo teis÷s perleidimas(CK 6.101-6.110 str.) (1)

� Reikalavimo perleidimo pagrindas – cesijossutartis, įstatymas, teismo sprendimas

� Reikalavimo teisę galima perleisti be skolininko sutikimo (taikoma tik vienašalei prievolei), jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba, jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esmin÷s reikšm÷s


Reikalavimo teis÷s perleidimas (2)

� Reikalavimo teis÷s perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievol÷s

� Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką ar prieš trečiuosius asmenis nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkui apie tai buvo tinkamai pranešta

� Reikalavimo teisę galima perleisti atlygintinai arba neatlygintinai



� Gali būti perleista tik galiojanti reikalavimo teis÷(turint omenyje ir būsimą reikalavimo teisę)

� Perleidžiant reikalavimo teisę kartu su ja perleidžiamos ir papildomos (aksesorin÷s) teis÷s, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje

� Reikalavimo teis÷s perleidimo sutarties formai taikomos tokios pačios taisykl÷s kaip ir pagrindinei prievolei

� Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už perduoto reikalavimo negaliojimą



� Pradinis kreditorius turi perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir papildomas teises

� Pradinis kreditorius neatsako naujajam kreditoriui už tai, kad skolininkas neįvykdys reikalavimo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius tai laiduoja



� Skolininkas turi teisę panaudoti prieš naująjįkreditorių visus atsikirtimus, kuriuos jis būtų gal÷jęs panaudoti prieš pradinį kreditorių tuo metu, kai jam tinkamai buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą

� Draudžiama perleisti reikalavimo teisę, jeigu� Jos atžvilgiu negalimas išieškojimas� Ji neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu� D÷l jos iškelta byla – teis÷jui, prokurorui, advokatui, kurie šioje byloje atlieka savo tarnybines ir profesines pareigas


Subrogacija� Tai regreso tvarka per÷jimas asmeniui teis÷s reikalauti iš skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui

� Nuo reikalavimo perleidimo pagal sutartį subrogacijaskiriasi� Subrogacijos atveju yra trys asmenys –skolininkas, kreditorius ir asmuo, įvykdęs prievolę

� Subrogacijos atveju yra du teisiniai santykiai� Subrogacijos atveju baigiasi viena prievol÷ (tarp skolininko ir kreditoriaus) ir atsiranda nauja prievol÷ (tarp skolininko ir prievolę įvykdžiusio asmens)


Skolos perk÷limas (1)� Skolą perkelti pagal skolininko ir skolos per÷m÷jo (naujojo skolininko) sutartį galima tik esant kreditoriaus sutikimui

� Kol negautas kreditoriaus sutikimas, tol skolos perk÷limo sutartis neturi jam įtakos, tačiau tokia sutartis turi įtakos skolininko ir naujojo skolininko tarpusavio santykiams, nes pastarasis atsako skolininkui už neigiamas pareigos neįvykdymo pasekmes


Skolos perk÷limas (2)� Skolos perk÷limas neturi įtakos kreditoriaus papildomoms teis÷ms, išskyrus� Kai papildomos teis÷s neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu

� Kai laiduotojas ar įkaito dav÷jas aiškiai nepareiškia sutikimo atsakyti už naująjįskolininką, jeigu įkaito dav÷ju buvo trečiasis asmuo


Skolos perk÷limas (3)� Skolos perk÷limo sutartis turi būti rašytin÷� Naujasis skolininkas gali reikšti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievolių santykiu, išskyrus galimybę taikyti įskaitymą

� Jeigu skolos perk÷limo sutartis negalioja, tai atnaujinamos pradinio skolininko prievol÷s ir visos papildomos teis÷s ir pareigos, jeigu tai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių, patirtų d÷l skolos perk÷limo sutarties pripažinimo negaliojančia, atlyginimo

1 tema - VU darbuotojų tarnybiniai...

Documents

Transcript of 1 tema - VU darbuotojų tarnybiniai...