1

LIETUVOS GYDYTOJŲ SĄJUNGOSd v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s informacinis leidinys Nr. 2020-8 (24)

E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t

2020

m. b

irže

lio

25 d

.

žinios8GYDYTOJŲ

Kur dingsta mūsų pinigai? ............................................................................. 2-3

SAM atsako į LGS ir Pediatrų draugijos iškeltą klausimą ............................... 3

Tapus garbingos profesijos nariu ........................................................................ 4

Paskatinti jaunieji mokslininkai ........................................................................... 5

Altruizmo ir savanorystės pirmieji daigai Seime ........................................ 5, 6

Visi dirbantieji ASPĮ ateityje bus licencijuoti ................................................ 6, 7

Istorinis įvykis Kauno klinikose ............................................................................ 7

žinios 2L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 8 ( 2 4 )GYDYTOJŲ

Nukelta į 3 p.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) kreipiasi į Monitoringo gru-pę dėl Vyriausybės ir profesinių sąjungų pasiekto susitarimo dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų darbo užmokesčio didinimo ir jame užsibrėžtų siekinių, kad gydytojo atlyginimas 2020 m. antrą pusmetį turi pasiekti 3250 eurų, o slaugytojos – 1650 eurų.

LGS, gavusi Valstybinės ligonių kasos Monitoringo grupei pateiktus duomenis apie papildomai ketvirtojo DU kėlimo etapui ASPĮ skirtų lėšų paskirstymą pagal įstaigas ir jų sutartinių sumų padidinimą, atliko savarankišką analizę ir prognozę, kokie galimi maksimalūs DU vidurkiai įstaigose, šias lėšas perkėlus į sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų DU fondą (Priedas Nr. 1).

Atlikus skaičiavimus ir ASPĮ dirbančių gydytojų apklausas, kaip didinamas DU, padarėme pirmines išvadas:

Pagrindinė priežastis, kodėl Vyriausybės susitarimas su profe-sinėmis sąjungomis nebus įgyvendintas 100 proc. – dalies ASPĮ vadovų pozicija, kad jiems nėra privalomi valstybiniai susitari-mai, todėl:

dalis tikslinių, t. y. DU kėlimui skirtų, lėšų nebuvo nukreipta į darbo užmokesčio fondą, jos buvo panaudotos įstaigų fi-nansinei situacijai pagerinti, t. y. panaikinti neigiamą finansinį rezultatą arba demonstruoti labai „teigiamą“ rezultatą; tai lėmė tiesioginis vadovų DU susiejimas su ASPĮ rezultatais, t. y. asmeni-nis suinteresuotumas.

dalis ASPĮ papildomai gautas PSDF lėšas skirstė nesilaiky-damos ministro rekomendacijų – tikslines DU kėlimui skir-tas lėšas naudojo ne tik SPPT personalo DU fondui, lėšos buvo nukreiptos administracijos ir kito personalo DU kėlimui.

dalies lėšų nepanaudojo, nes kai kurios ASPĮ siekinius įgyven-dino jau trečiame etape arba lėšų ketvirtame etape buvo skirta daugiau nei poreikis pasiekti 3250 Eur už etatą, todėl šių lėšų į darbo užmokestį nenukreipė.

Lietuvos gydytojų sąjunga paprašė Valstybinės ligonių kasos duome-nų apie kai kurias įstaigas, kurių DU rodikliai yra tikrai nepakankami ir, deja, pasitvirtino prielaidos, kad tai lėmė vadovų sprendimai, kuriais lėšos nebuvo nukreiptos DU kėlimui (Priedas Nr. 2).

KUR DINGSTA MŪSŲ PINIGAI?

Lietuvos gydytojų sąjunga mano, kad toks įstaigų vadovų elgesys ne tik sumenkina Vyriausybės susitarimo su profesinėmis sąjungomis reikšmę, nuvilia visą medikų bendruomenę, bet ir daro stambaus mas-to žalą valstybės biudžetui – nes 40 proc. darbo užmokesčio didinimui skirtų lėšų yra valstybės biudžetų pajamos, pvz., 2020 m. nuo papil-domai skirtų 130 mln. eurų tai daugiau nei 50 mln. eurų mokesčių. Jei lėšos nebuvo nukreiptos DU kėlimui, tai valstybės biudžetai – Sodra, PSDF ir kt. negavo pajamų, t. y. tikėtina, buvo padaryta stambi žala valstybės biudžetui.

Todėl kreipiamės į Monitoringo grupę prašydami inicijuoti skubų

grupės posėdį ir priimti šiuos sprendimus:

1. Įpareigoti Valstybinę ligonių kasą pateikti visų ASPĮ duomenis apie DU kėlimui 2019 m. panaudotas lėšas ir nuo 2020 m. balandžio 1 d. vykdomą DU kėlimą.

2. Įvertinti, kokia dalis procentais ir eurais iš Vyriausybės susitarimu su profesinėmis sąjungomis 2019 m. nebuvo nukreipta į sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų DU kėlimą.

3. Įstaigų, kurios ignoravo rekomendacijas ir tikslines lėšas naudo-jo ne pagal paskirtį, sąrašą pateikti Valstybės kontrolei, kad jose būtų atliktas auditas ir įvertinta žala valstybės biudžetui.

4. Rekomenduoti SAM pavaldžių įstaigų, kurios pateks į sąrašą ASPĮ, nepanaudojusių papildomai gautų lėšų DU kėlimui, vadovams neskirti kintamosios DU dalies.

5. Parengti rekomendaciją savivaldybių taryboms SAM nepavaldžių įstaigų, kurios pateks į sąrašą ASPĮ, nepanaudojusių papildomai gautų lėšų DU kėlimui, vadovams neskirti kintamosios DU dalies.

6. Sąrašą ASPĮ, nepanaudojusių papildomai gautų lėšų DU kėlimui, paskelbti viešai.

7. Rekomenduoti ministerijai papildyti interaktyvų medikų DU že-mėlapį informacija apie vadovų ir administracijos DU pagal pa-reigybes, kuri būtų nuolat atnaujinama. SAM įdiegto įrankio pa-tobulinimas leistų ne tik medikų bendruomenei, bet ir visuomenei stebėti vadovų ir administracijos DU pokyčius, toks įrankis padėtų šalinti nepotizmo apraiškas sveikatos sistemoje ir padidintų jaunų specialistų norą dirbti sveikatos sistemoje.

žinios 3L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 8 ( 2 4 )GYDYTOJŲ

ASPĮ

Pokytis 2019, Eur 1/4 papildomų lėšų (be darbdavio

mokesčių) (21 gr./ 1,0249/4)

Sutartinės sumos įsisavinimas,

proc. [23 gr. / 20 gr. *100]

PastabosDUF VDU etatuiMedicinos personalo Gydytojai Slaugytojai

Kitas personalas, teikiantis ASPP

Nacionalinis vėžio institutas 31 735 161 54 57 149 370 101,26 DU didinimui per mėn. skyrė keturis kartus mažiau lėšų

VšĮ Naujininkų poliklinika 9 737 168 92 94 23 771 95,42 DU didinimui per mėn. skyrė mažiau nei pusę galimų lėšų

VšĮ “Vilniaus gimdymo namai” 3 338 132 43 -34 25 197 98,17 Įstaiga tik septintadalį mėn. galimų lėšų skyrė DU didinimui

VšĮ Jonavos ligoninė -5 625 -67 5 -32 44 226 98,91 DU didinimui per mėn. lėšų neskyrė

VšĮ Regioninė Telšių ligoninė -27 406 -174 -10 -55 49 288 98,67 DU didinimui per mėn. lėšų neskyrė

VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė 61 980 143 94 69 103 036 99,34

DU didinimui per mėn. skyrė truputi daugiau nei pusę galimų lėšų

VšĮ Marijampolės ligoninė 37 390 195 79 108 78 655 103,09 DU didinimui per mėn. skyrė pusę galimų lėšų

VšĮ Ukmergės ligoninė 16 365 53 90 -36 52 058 100,10 DU didinimui per mėn. skyrė trečdalį galimų lėšų

VšĮ Šakių ligoninė -1 517 -29 1 38 27 841 98,00 Pagal esamus duomenis matosi, kad įstaiga galėjo didinti DU, tačiau nedidino

VšĮ Pakruojo ligoninė 1 070 112 -13 25 15 022 103,40 Pagal esamus duomenis matosi, kad įstaiga galėjo didinti DU, tačiau didino labai nedaug

Kretingos raj. sav. VšĮ Kretingos ligoninė 6 279 12 80 26 31 100 99,71

Įstaiga tik penktadalį mėn. galimų lėšų skyrė DU didinimui

VšĮ Varėnos ligoninė -3 024 49 -25 -11 20 331 102,78 Nors ir buvo galimybė, tačiau įstaiga net sumažino DU

Klaipėdos raj. sav. Gargždų ligoninė 8 518 111 96 75 19 663 102,06 DU didinimui per mėn. skyrė tik pusę galimų lėšų

VšĮ Anykščių raj. sav. ligoninė 11 108 197 46 137 26 245 98,60 DU didinimui per mėn. skyrė tik pusę galimų lėšų

VšĮ Širvintų ligoninė -613 164 -7 -79 12 372 99,20 Pagal esamus duomenis matosi, kad įstaiga galėjo didinti DU, tačiau nedidino

Kalvarijos ligoninė 3 505 241 8 42 5 593 89,59 DU didinimui per mėn. skyrė daugiau nei pusę galimų lėšų

Ignalinos ligoninė 12 151 115 79 107 12 087 103,12 DU didinimui per mėn. skyrė visas lėšas

VšĮ Radviliškio ligoninė 14 200 127 44 30 35 492 101,29 DU didinimui per mėn. skyrė daugiau mažiau nei pusę galimų lėšų

2020 m. balandžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministras priėmė įsakymą Nr. V-1015, kuriuo pakeitė pirminės ambu-latorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsau-gos ministro 2005 m. gruo-džio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organiza-vimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, ir pripažino nete-kusiu galios 32 punktą. LGS sulaukė klausimų iš pediatrų dėl pakeisto reguliavimo ir pateikė SAM užklausimą.

Sveikatos apsaugos ministe-rijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministe-

rijos specialistai išnagrinėjo Jūsų 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. SR-2020_16 „Dėl 2020 m. balan-džio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1015“ pateiktą klausimą ir teikia atsa-kymą į jį:

Norėtume Jums paaiškinti, kaip buvo keičiami Jūsų rašte paminėti teisės aktai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-1015 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveika-tos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos apra-šo tvirtinimo“ pakeitimo“, pripa-žintas netekusiu galios Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo orga-nizavimo ir šių paslaugų išlai-

dų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatori-nės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokė-jimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas) 32 punktas, kuriame buvo nustatyta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų vieno balo vertė eurais. Šio punk-to nuostata „32. PAASP metinės bazinės kainos, skatinamojo prie-do, mokamo už PAASP paslaugas, priedo už gerus PAASP rezultatus, priedo už kiekvieną aptarnaujamą kaimo gyvenamųjų vietovių bei miestų, kurių gyventojų skaičius neviršija 3 tūkstančių, gyvento-ją, priedo už kiekvieną prirašytą prie šeimos gydytojo (ši nuostata netaikoma, jeigu paslaugas teikia

vidaus ligų ar vaikų ligų gydytojas), gyventoją, priedo už gyventojo, turinčio specialųjį nuolatinės slau-gos poreikį aptarnavimą, priedo, mokamo PAASP įstaigai, akredituo-tai teikti šeimos gydytojo paslaugą, bei priedo, mokamo už Europos Sąjungos apdraustųjų valstybiniu sveikatos draudimu, asmens svei-katos priežiūros įstaigai pateikusių S2 arba E112 formas, apsilankymą pas šeimos gydytoją dėl PAASP pas-laugų, 1 balo vertė lygi 1,12 euro“ perkelta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 29 d. įsaky-mo Nr. V-1010 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ 1.1. papunktį.

Taigi, Apraše nebuvo pakeistos nuostatos, reglamentuojančios skatinamųjų priedų mokėjimo už jokias vaikams teikiamas pirmi-nės asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

SAM ATSAKO Į LGS IR PEDIATRŲ DRAUGIJOS IŠKELTĄ KLAUSIMĄ DĖL 2020 M. BALANDŽIO 29 D. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMO NR. V-1015

žinios 4L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 8 ( 2 4 )GYDYTOJŲ

V U M e d i c i n o s f a k u l t e -to diplomų teikimo iškilmės prasidėjo VU Skargos kieme. Medicinos diplomai buvo teikiami keturių atskirų ceremonijų metu – medicinos ir odontologijos stu-dentams, visuomenės sveikatos specialistams, farmacijos ir siste-mų biologijos absolventams, taip pat medicinos ir odontologijos absolventams, studijavusiems anglų kalba.

I š k i l m ė s p r a s i d ė j o V U Medicinos fakulteto vėliavos įne-šimu ir VU Rektoriaus bei VU MF dekano iškilminga eisena.

TAPUS GARBINGOS PROFESIJOS NARIU

netikėtumus. Paskutiniais mėne-siais supratome, kad be sveikatos apsaugos negalime užtikrinti ir socialinės bei ekonominės gero-vės, supratome, kad labai svarbu yra bendradarbiauti, pasitikėti, padėti ir gerbti vieniems kitus.“ VU rektorius prof. R. Petrauskas, kalbėdamas iškilmėse, pastebėjo: ,,Iš šios krizės jūs sugebėjote išeiti – surasti jėgų, kantrybės, įveikti iššūkį ir baigti studijas. Tikiuosi, kad ši krizė jūsų kartą sustiprins savita patirtimi. Visada norėjome ir norime, kad VU būtų geriausia vieta jūsų talentams ugdyti. Tad

visų mūsų bendras tikslas – šią bazę puoselėti. Norisi tikėti, kad studijų metais išsiugdėte meilę mokslui ir universitetui. Medicina, biomedicina, farmacija – bus ateities inovatyvi sritis. Žinoma, jūsų profesija susidurs su įvai-riais iššūkiais. Hipokrato priesaika mena, kad būtinas žinojimas, jį sieti ir taikyti su praktika. Jūsų tolesnis gyvenimo tikslas bus gelbėti gyvybes.“ VU MF deka-nas profesorius Algirdas Utkus priminė, kad 186 medicinos ir 30 odontologijos studijų programų absolventų teikia VU diplomus.

10 medicinos studijų programos asolventų gaus Magna Cum Laude ir 14 Cum Laude. Odontologijos programoje vienas absolventas gaus Magna Cum Laude ir 2 Cum Laude. ,,Didžiausias sunkumas jau įveiktas. Šiandien jums atsiveria nauji horizontai, tad kviesčiau drąsiai pasitikti naujus mūsų laikų iššūkius, kurie dar kartą parodė, koks svarbus atsakingas ir rei-kalingas mediko darbas ir koks pasiaukojantis nepaisant visų aplinkybių. Netrukus jūs gau-site atlygį už milžinišką triūsą – diplomus“, - teikimo ceremo-

Medicinos ir Odontologijos pro-gramų absolventams diplomus teikė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir VU MF dekanas prof. Algirdas Utkus. Iškilmes prasidėjo sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė: ,,Visi supran-tame, kokia svarbi yra mediko profesija, ypač paskutiniais mėne-siais. Jūs esate labai drąsūs, kad pasirenkate šią specialybę, esat geros širdies, nes ši specialybė yra begalinė galimybė padėti žmogui, dažniausiai sergančiam, liūdnam, ištiktam streso. Jūs esate be galo žingeidūs, nes mediko specialybė reikalauja mokytis visą gyvenimą, esate pasirengę poky-čiams, nes kiekviena diena atneša

nijoje kalbėjo VU MF dekanas. Medicinos programų seniūnas Simonas Utkus absolventų vardu kalbėdamas iškilmėse ironiškai kreipėsi: ,,Kas mes iš viso esame – jauni, nepatyrę daktariukai, amžini studentai, o gal be penkių minučių daktarai? Manau, kad geriausias apibūdinimas mums būtų – labai didelė šeima, kurią kviečiu pasidžiaugti bendrai nueitu keliu. Skirkime šią dieną dėkingumui – už pateiktas mums žinias ir patirtis, už įgytus drau-gus ir kolegas“. Diplomų įteikimo iškilmėms pasibaigus absolventai davė iškilmingą Mediko priesaiką, sugiedojo tradicinį studentų him-ną ,,Gaudeamus igitur“.

Medicinos ir Odontologijos programų absolventams diplomus teikė VU rektorius prof. R. Petrauskas ir VU MF dekanas prof. A. Utkus.

Sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė.

žinios 5L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 8 ( 2 4 )GYDYTOJŲ

Nukelta į 6 p.

„ S av a n o r ys t ė – t a i p a t i g e r i a u s i a g a l i my b ė p a d ė -ti kitiems, kartu realizuojant savo gebėjimus, talentus ir įgyvendinant bei įgyjant nau-jos patirties, įgūdžių“, – teigė VU MF Sveikatos mokslo ins-tituto darbuotojas dr. Donatas Auslys. Jis nuo studijų pradžios, jau daugiau nei dešimtmetį, tęsia ir puoselėja savanorys-tės idėją. Jo gražiu pavyzdžiu „užsikrečia“ kolegos ir studentai. Kovo mėnesį Seimo Sveikatos

Altruizmo ir savanorystės pirmieji daigai Seime

reikalų komiteto narys parlamen-taras Darius Kaminskas išreiš-kė norą pasavanoriauti gydymo įstaigoje – laisvu nuo parlamen-tinės veiklos metu padėti savo buvusiai darbovietei (Kėdainių ligoninė) kovoti su koronavirusu. „Darius Kaminskas, kaip medikas, jausdamas pareigą, atsakomybę ir priesaiką kaip gydytojas išreiš-kė pageidavimą, kad ne posėdžių metu galėtų neatlygintinai padėti savo ligoninei. Manau, kad tikrai turime būti įžvalgūs, nes sava-

noriškos pagalbos kvietimas yra visos Lietuvos mastu. Manau, kad tik teisiškai mums reikėtų surasti teisingas formuluotes, kaip tai galėtų kolega daryti“, – tuomet aiškino Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Dr. D. Kaminsko noras buvo aptar-tas Seimo valdybos posėdyje. Savo abejones dėl savanorys-tės galimybių išsakė kai kurie Valdybos nariai. „Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra toks, kad Seimo narys negali niekur

nedirbti, nors ir neatlygintinai. O dėl savanorystės pasiūlėme, kad kiekvienas asmuo, kaip ir kie-kvienas Lietuvos pilietis, įvertin-damas savo konstitucinę atsako-mybę, dirbant Seime ar įvertinant savo galimybes savanoriaujant, pasirinktų savo veiklą individu-aliai“, – po Valdybos posėdžio sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Anot parlamentarės R. Baškienės, Seime yra dide-

Paskatinti jaunieji mokslininkaiPasaulio mokslininkų fede-

racija paskyrė stipendijas jau-niesiems mūsų šalies moksli-ninkams. Pasak LMA Tarptautinių ryšių grupės vyriausiosios specia-listės Violetos Skirgailienės, grupė iškilių pasaulio mokslininkų dar 1973 m. įkūrė Pasaulio moksli-ninkų federaciją (PMF). Anot jos, šiuo metu organizacija vienija per 10 tūkst. mokslininkų iš 110 šalių. Federacija skatina tarptau-tinį mokslininkų ir tyrėjų iš viso pasaulio bendradarbiavimą moks-lo ir technologijų srityse. Pasaulio mokslininkų federacija įkūrė sti-pendijų programą, suteikiančią galimybę jauniesiems moksli-ninkams jų gyvenamose šalyse vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą vadovaujant geriausiems tos šalies mokslininkams. Šiuo metu PMF stipendijų programose dalyvauja 33 pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva. LMA administruoja PMF Lietuvos nacionalinių stipendijų programą. Stipendijos gali būti skiriamos mokslo ir studijų institucijų moks-lų daktarams ir doktorantams, kurie vykdo mokslinį darbą, vado-vaujami darbo vadovo – iškilaus šalies mokslininko. Stipendiato mokslinė veikla privalo būti susi-jusi su viena iš PMF išskirtų 15-os

planetos kritinių sričių ir situa-cijų. Pernai LMA paskelbė kon-kursą PMF stipendijoms gauti. LMA paskirtų ekspertų komisija atrinko dešimt geriausių jaunųjų mokslininkų. Šiemet vasario mėn. federacija pritarė skirti stipendijas LMA ekspertų komisijos atrink-tiems mokslininkams. Pasaulio mokslininkų federacijos Lietuvos nacionalinių stipendijų programos konkurse, biomedicinos sekcijo-je, už mokslinius pasiekimus ir konkursui parengtus projektus stipendijos skiriamos Kauno tech-nologijos universiteto dr. Edgarui Misiuliui, LSMU Medicinos aka-demijos Neuromokslų institu-to Molekulinės neuronkologijos laboratorijos mokslo darbuotojui dr. Giedriui Steponaičiui ir VU Chemijos instituto dr. Aleksejui Žarkovui.

Dr. Edgaras Misiulis savo dak-taro disertacijoje „Kraujo tekėji-mo tampriose arterijose skaitinis tyrimas“ pateikė akies arterijos kraujotakos tyrimą. Galvos sme-genų traumų, galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos auglių, infekcijų po galvos smegenų ope-racijų ir kitais atvejais, kai esant galimybei yra taikoma galvospū-džio stebėsena, siekiant sumažinti

žalą sveikatai ir išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę bei padidinti išgyvenimo tikimybę sunkiau-siais atvejais, svarbu padidinti neinvazinio galvospūdžio mata-vimo, kuris remiasi žmogaus akies arterijos kraujotakos ypatumu, tikslumą. Šiuo pagrindu buvo iškeltas tyrimo tikslas – taikant skaitinį metodą, nustatyti paci-entui būdingą tamprios akies arterijos kraujotakos priklauso-mybę nuo neinvazinio galvos-pūdžio matavimo metu veikian-čio papildomo slėgio. Atliekant tyrimą nustatytos akies arterijos kraujotakos priklausomybės nuo galvospūdžio matavimo sistemi-nio nuokrypio priklausomybės nuo esamo galvospūdžio mata-vimo atstumo pagal skerspjūvio plotų ir vidutinių kraujo greičių skirtumus. Nustatytos akies krau-jotakos priklausomybės sudaro prielaidas neinvazinio galvospū-džio matavimo metodo tikslumui padidinti, o sudarytas skaitinis modelis gali būti taikomas spręsti tamprios medžiagos ir skysčio tekėjimo sąveikos uždavinius. LSMU Neuromokslų instituto Neuroonkologijos laboratorijos dr. Giedrius Steponaitis ir jo kole-gos atlieka molekulinių žyme-

nų paieškos tyrimus. Gliomoms specifinių molekulinių žymenų tyrimais primenama, kad glio-mos – vieni dažniausių žmogaus galvos smegenų navikų, kurie išsivysto iš glijos ląstelių. Anot mokslininko G. Steponaičio, šiame tyrime problema nėra moleku-linių žymenų aktyviajai navikų diagnozei, taip pat yra ir navikų klasifikavimo problema (ypač glioblastomų atveju), nepakanka-mi ligos eigos prognozavimo įran-kiai, nėra žymenų naviko ataugi-mo prognozavimui ir sekimui po pašalinimo. LSMU Neuromokslų instituto Molekulinės neuroon-kologijos laboratorijos kolektyvas, sveikindamas dr. G. Steponaitį, priminė, kad ši premija jam skirta už mokslinius pasiekimus ir kon-kursui parengtą projektą, kurio vadovas – prof. A. Tamašauskas. Pasaulio mokslininkų federacijos stipendija skirta ir VU Chemijos instituto dr. Aleksejui Žarkovui. Šio chemiko domėjimosi sritis – nano dalelės.

Stipendija paprastai mokama vienerius metus. Stipendiatas kartu su moksliniu vadovu privalo pateikti šešių mėnesių tarpinę ataskaitą, o stipendijos mokėjimo pabaigoje – baigiamąją ataskaitą.

„Gydytojų žinių“ informacija

žinios 6L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 8 ( 2 4 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš 5 p.

lis būrys medikų. „Jei jie nedar-bo metu norėtų neatlygintinai padėti medikams, pavyzdžiui, savaitgaliais, tai čia kiekvieno apsisprendimo teisė. Turime būti lankstūs, nes tai neatlygintinas darbas“, – mananti parlamentarė. Seime pristatytas Medicinos praktikos pataisų projektas, kuriuo siekiama sudaryti efekty-vias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriš-kas ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kom-pleksinę paliatyviąją pagalbą. „Savanorių dalyvavimas, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nėra draudžiamas, tačiau ir nenumato galimybės gydytojui atlikti medicinos prak-tiką savanorystės pagrindais, t. y. neatlygintinai. Šiuo metu galiojantis reguliavimas iš tikrų-jų yra per siauras. Specialistai, kurie turi licenciją, kvalifikaciją,

dirbs be darbo užmokesčio, tai yra savanorystės pagrindais, ir tai yra labai svarbu hospisuose, paliatyviosios pagalbos gydymo įstaigose, kur kartais gydytojai, išėję į pensiją, galėtų šiuo darbu užsiimti“, – pristatydama projektą sakė viena jo iniciatorių Seimo Sveikatos reikalų komiteto pir-mininkė Asta Kubilienė.

S e i m o n a r y s G e d i m i n a s Vasiliauskas parlamento posė-džio salėje pateikė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimą. Jį pr istatydamas priminė, k ad Lietuvos samariečių bendrija įsi-kūrė praėjus dvejiems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – 1992 m. sausio 25 d. Rūpestis dėl didelio žmonių skurdo, nuasmeninimo subūrė 47 asmenų grupę, pasiryžusią įkurti organizaciją, dirbančią Lietuvos visuomenės labui. Devizu sama-riečiai pasirinko „Skubėkime daryti gera“. Nuo pirmųjų dienų pradėta kovoti su skurdu, nega-

lios žmonių atskirtimi, tiekiama skurstantiems žmonėms pagalba rūbais, inventoriumi ar maistu. Iki 3 tūkstančių narių išaugo ben-drija. Organizacijai padeda dau-giau kaip 200 savanorių, be kurių Lietuvos samariečių veikla būtų neįmanoma. „Žinoma, pagrindinė varomoji jėga – samariečiai, kurie jau 28 metus 90 proc. darbų atlie-ka nemokamai, aukodami savo laiką, mintis, gabumus, parody-dami didelę kantrybę ir altruizmą. Šie žmonės yra didžiausias šios organizacijos turtas, o jų dar-bai neįkainojami“, – parlamento posėdyje priminė Seimo narys G. Vasiliauskas. Nors jie dažnai nesulaukia padėkos. 2005 m. lapkričio mėn. ES Parlamento rūmuose Lietuvos samariečių bendrijos prezidentė Laimutė Justelienė atsiėmė „Sidabrinės rožės“ apdovanojimą, įsteigtą Europos nevyriausybinių organi-zacijų sąjungos, kurios nariai užsi-ima socialinių paslaugų teikimu,

tarptautiniu bendradarbiavimu, humanitarine pagalba bei moky-mu visą gyvenimą. Šiuo apdova-nojimu pažymimi viso pasaulio organizacijų bei žmonių pasieki-mai socialinio teisingumo srityje. Pasak parlamentaro, Lietuvos samariečių bendrija išsiskyrė ir buvo apdovanota dėl itin plačios veiklos, skirtos padėti pagalbos reikalingiems žmonėms ir kovoti su skurdu Lietuvoje. Šis apdova-nojimas buvo ne tik padėka ir paskatinimas Lietuvos samarie-čių, bet ir garbė Lietuvai. Seimo narys G. Vasiliauskas, pristatyda-mas šį savo parengtą Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo pro-jektą, pasiūlė kasmet sausio 25 d. paminėti kaip Lietuvos sama-riečių bendrijos diena. Tai, anot G. Vasiliausko, būtų kaip mažas gestas už samariečių didelį ir naudingą darbą Lietuvos žmo-nėms.

„Gydytojų žinių“ informacija

S e i m o S v e i k a t o s r e i k a -lų komiteto posėdyje buvo svarstomas Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymui pateiktas pakeitimų projek-tas. Pasak komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, tai – trijų įstaty-mų paketas. Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga parlamentarams priminė, kad šis trijų įstatymų paketas sprendžia keletą klausimų. Reiktų priminti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia 17 profesinių grupių asmens sveikatos priežiū-ros specialistų. 5 profesinių gru-pių veikla licencijuojama (gydyto-jų, odontologų, burnos priežiūros specialistų, slaugytojų ir akušerių). 12 profesinių grupių veikla neli-cencijuojama. Tai ergoterapeuto, kineziterapeuto, masažuotojo, medicinos psichologo, medicinos genetiko, radiologijos techno-logo, dietisto, optometrininko, paramediko, biomedicinos tech-nologo ir kt. „Turėjome iniciatyvų iš pačių specialistų, kurie dirba

Visi dirbantieji ASPĮ ateityje bus licencijuoti

sveikatos priežiūros sistemoje. Jie norėtų būti lygiaverčiais sistemos darbuotojais, turėti licencijas, rei-kalavimus kelti kvalifikaciją ir t. t. Siūlome licencijuoti visų asmens sveikatos specialistų veiklą pagal vienodą licencijavimo modelį. Nustatyti konkrečias licencijų išdavimo (kvalifikacijos, sveikatos patikrinimo ir kt.) sąlygas, taip pat nustatyti pareigą tobulinti profesi-nę kvalifikaciją. Licencijas reikėtų įsigyti iki 2023 m. Jei specialistas dirba ASPĮ, nustatoma prievolė nuolat mokytis. Toks reikalavimas yra gydytojams, slaugytojams ir kt. specialistams, kurie licencijuo-jami. Šiame būsimame projekte yra numatyta įteisinti išplėstinės praktikos vaistininką, kuris teiktų asmens sveikatos priežiūras. Jis galėtų skirti tam tikras vakcinas ir atliktų vakcinaciją, taip pat galėtų vertinti tam tikrus tyrimus ir kt. Toks vaistininkų noras jau seniai buvo išsakomas įvairiuose susitiki-muose bei pokalbiuose. Lietuvoje yra nemažai vaistinių, bet tokių

vaistininkų kol kas neturime“, – komiteto nariams pastebėjo sveikatos apsaugos ministras prof. A. Veryga. Komiteto narys prof. Algimantas Kirkutis priminė, kad lotyniškai terapija reiškia gydymą. Hipokratas gydė pagrindiniais ins-trumentais – peiliu, žole, žodžiu ir judesiu. Nesenai Seimas priė-mė alternatyviosios papildomos medicinos įstatymą. Būtent jame kalbama apie labai daug terapijos specialistų. Kaip bus vykdomas jų licencijavimas? Ministras sakė, kad šiame įstatyme bus apibrėžtas būtent alternatyviosios medici-nos specialistų licencijavimas, jų kvalifikacija ir kt. Viskas, kas yra susiję su žmogaus kūno priežiū-ra, yra papildoma medicina. Jai yra numatyti kiti reikalavimai. Parlamentarė Irena Degutienė stebėjosi, kad šiame įstatyme yra įrašyti ir medicinos psichologai. Ji mena, kad Psichologų praktikos įstatymas nepriimtas. Komiteto pirmininkė A. Kubilienė priminė, kad Psichologų įstatymo projekto

Seime yra du varijantai. Sveikatos reikalų komitetas juos abu bandys sujungti ir pateikti svarstymui. „Priešprieša dėl šių variantų yra užsitęsusi jau daug metų. Mes sveikatos priežiūros sistemoje dirbančius medicinos psichologus įvertinsime, licencijuosime ir t. t.“, – prof. A. Veryga komentavo parla-mentarei I. Degutienei. Komiteto posėdyje šių trijų įstatymų paketo projektui buvo pritarta.

Jau dabar kai kurių užsienio šalių mokslininkai mano, kad netolimoje ateityje dirbtinio intelekto technologijų pritaiky-mas gali sukelti tikrą perversmą gydymo paslaugų srityje. Kai tik mašinos įrodys galinčios nusta-tyti tikslią diagnozę ir paskirti veiksmingą gydymą, gydytojams veikiausiai jau nebereikės tiesio-giai dalyvauti kiekvienoje į kliniką atvykusio paciento apžiūroje. Taip atsivers galimybė suformuoti nau-ją medikų klasę: tai būtų žmonės

Nukelta į 7 p.

žinios 7L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 8 ( 2 4 )GYDYTOJŲ

Gimė pirmasis kūdikis po pagalbinio apvaisinimo Kauno klinikų Reprodukcinės medici-nos centre. Pasak centro vadovės doc. Eglės Drejerienės, pastojimo tikimybė buvo nedidelė, tačiau moteris pastojo ir sėkmingai išne-šiojo vaikelį. 

„Tiek aš, tiek mažylė jaučiamės puikiai. Ji sveria apie 3 kilogra-mus, –   pasakoja Jolanta. – Kelis metus bandėme susilaukti vaikų, tačiau nesėkmingai. Labai norėjo-me kuo greičiau sulaukti šeimos pagausėjimo, todėl pradėjome domėtis pagalbinio apvaisinimo galimybėmis ir kreipėmės į Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centrą. Pats pagalbinio apvaisini-mo procesas nebuvo labai sklan-dus. Gydytojai sakė, kad pastoti šansų nedaug, tačiau jie dėjo visas pastangas. Šiandien ant rankų sūpuoju nuostabią dukrą“, – šypsosi jauna mama.

Pasak Reprodukcinės medi-cinos centro vadovės doc. E. Drejerienės, turinčios daugiau nei 16 metų patirtį konsultuo-jant su nevaisingumu susidu-riančias poras, pacientei Jolantai prireikė pagalbinio apvaisinimo dėl užsitęsusio neaiškios kilmės nevaisingumo. „Nors buvo atlikti klinikiniai tyrimai ir jų rezultatai buvo geri, tačiau nevaisingumo priežastis liko neaiški. Tokių besi-tiriančių porų yra beveik penkta-dalis, – teigia docentė. – Šiai paci-entei taip pat buvo diagnozuota endometriozė – šalutinė liga, kenkianti vaisingumui. Dėl šios priežasties prieš kelerius metus moteris buvo tirta ir operuo-ta Kauno klinikose. Pagalbinio apvaisinimo procedūra taip pat kėlė iššūkių dėl gauto mažo lyti-

nių ląstelių kiekio, todėl pastoji-mo tikimybė buvo nedidelė.“

„Nors Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo registro nėra, mano-ma, kad su sutrikusiu vaisingu-mu susiduria kas šešta pora. Tai atitinka išsivysčiusių Europos šalių vidurkį“, – aiškina doc. E. Drejerienė. Nevaisingumą gali lemti tiek moterų, tiek vyrų sveika-tos sutrikimai, vyresnis sutuokti-nių amžius. Deja, kartais nevaisin-gumo priežastys lieka neaiškios. 

Kauno klinikų embriologės dr. Agnės Kozlovskajos-Gumbrienės teigimu, pagalbinio apvaisinimo sėkmę lemia daug veiksnių. „Labai svarbi moteriškų ir vyriškų lyti-nių ląstelių  kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Svarbu paci-entų gretutinės ligos, kurios gali turėti įtakos nevaisingumui. Daug lemia ir sėkminga pacientėms atliekama kiaušidžių stimuliaci-ja. Svarbu aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, labo-ratorijos įranga, griežta kokybės kontrolė ir, žinoma, kvalifikuoti specialistai“, –  vardija embriologė. 

Reprodukcinės medicinos cen-tro akušerė Vita Vaičienė sako, kad teikiant pagalbinio apvaisini-mo paslaugas labai svarbi koman-da ir akušerės vaidmuo joje. „Mes, akušerės, esame visada šalia paci-entų ir stengiamės užtikrinti viso proceso sklandumą. Kiekviename žingsnyje lydime pacientus, tei-kiame informaciją ir sprendžiame kylančius klausimus. Dėl pagalbi-nio apvaisinimo atvykusioms šei-moms be galo svarbus emocinis saugumas ir palaikymas, todėl dedame dideles pastangas, kad tai užtikrintume.“

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje esan-

ISTORINIS ĮVYKIS KAUNO KLINIKOSE

t is pirmasis K auno regione Reprodukcinės medicinos cen-tras atidarytas prieš metus. Per šį laikotarpį į Reprodukcinės medicinos centrą dėl nevaisin-gumo kreipėsi 486 pacientės, o dėl pagalbinio apvaisinimo daugiau nei 120 šeimų. Nuo dar-bo pradžios atliktos 78 pagalbi-nio apvaisinimo procedūros, iš kurių nėštumas diagnozuotas 25 kartus. Laukiama 8 procedūrų rezultatų. Centre taip pat teikia-mos vaisingumo išsaugojimo paslaugos onkologinėmis ar vai-singumą mažinančiomis ligomis sergantiems žmonėms. 

Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančias teisines nuostatas susituokusiai ar registruotoje par-tnerystėje gyvenančiai porai, kai moteris ne vyresnė nei 42 metai, kompensuojami du apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai ir beveik visi gydymo ciklo metu naudojami medikamentai. Taip pat kompen-suojamos gydytojų specialistų

konsultacijos, prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai. 

Pagalbinis apvaisinimas arba asistuojamosios reprodukcijos technologijos yra vienas iš nevai-singumo gydymo būdų. Metodas taikomas tais atvejais, kai kiti kon-servatyvūs gydymo būdai, tokie kaip gydymas vaistais ar anato-minius pokyčius koreguojančios operacijos, yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės. Pagalbinio apvaisi-nimo procedūra laboratorijoje trunka nuo dviejų iki šešių parų. Tai laikas nuo embriono susifor-mavimo iki jo perkėlimo į moters gimdą ir (ar) kriokonservavimo.

Pasaulyje gyvena daugiau nei 8 mln. žmonių, gimusių po pagalbi-nio apvaisinimo. Dalis jų jau turi savo vaikų. Kasmet išsivysčiusiose šalyse gimsta apie 2-4 proc. vaikų po pagalbinio apvaisinimo.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka

su ketverių metų universiteti-niu išsilavinimu arba magistro laipsniu, išmokyti bendrauti su pacientais ir atlikti jų apžiūras, o po to perduoti surinktą informa-ciją į standartinę diagnostikos ir gydymo sistemą. Šie naujai prak-

tikuojantys gydytojai sugebės susidoroti su daugeliu įprastų atvejų ir jų paslaugos bus gerokai pigesnės, padės spręsti sparčiai augančio nutukimo ir diabeto kamuojamų pacientų problemas. Be abejonės, gydytojų interesus ginančios grupės priešinsis šių mažiau išsilavinusių konkurentų

antplūdžiui. Dauguma medici-nos fakultetų absolventų nerodo didelio susidomėjimo šeimos gydytojo praktika, o dar mažiau juos masina darbo perspektyvos šalies kaimo rajonuose. Vakarų šalių įvairių tyrimų duomenys rodo, kad per artimiausius 15 metų, į pensiją pasitraukus vyres-

nio amžiaus specialistams, svei-katos apsaugos sistema susidurs su 200 tūkst. gydytojų trūkumu. Tokią netolimą rytdieną progno-zuoja kai kurie užsienio šalių eks-pertai ir siūlo kai kurias radikalias priemones.

„Gydytojų žinių“ informacija

Atkelta iš 6 p.

žinios 8L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 8 ( 2 4 )GYDYTOJŲ

https://lsmuni.lt/lt/stojantiesiems/magistro-studijos/visuomenes-sveikatos-vadyba/

Diena jau baigėsi...Baigti darbai, mintis pavargo, liko tik Viltis...Viltis, kad atmintis žmogaus yra stipresnėIr taip Tu liksi su mumis...Viltis, kad viskas, kas pradėta, tęsisIr taip Tu liksi su mumis...

2020 m. birželio 19 d. Kretingos rajono gyven-tojai ir medikų bendruomenė neteko šviesios ir iškilios asmenybės - gydytojo dermatovenerologo Edmundo Antano Miščiko.

Edmundas Antanas Miščikas gimė 1938 m. sausio 10 d. Šakių apskrityje, Gintautų valsčiuje, Senųjų Zyplių kaime. Baigęs Kauno medicinos institutą , 1964 metais atvyko dirbti į Kretingą ir Žemaitijos žemėje giliai įleido šaknis. Kretingos ligoninė tapo pirmoji ir vienintelė darbovietė, kurioje išdirbo 55 metus. Nueitas gražus ir prasmingas kelias, bet tie metai kupini nelengvų darbų, atsakomybės, pareigos ir pasiaukojimo.

1965-1969 m. gydytojas buvo Kretingos tarprajoninės medicininės darbo ekspertizės komisijos pirmininkas. 1965-1971 m.- ligoninės vyr.gydytojo pavaduotojas laikino nedarbingumo ekspertizės klausi-mais, poliklinikos vedėjas. 1978-1996 m. – kraujo perpylimo skyriaus vedėjas. Gydytojas aktyviai propagavo nemokamą donorystę. Jo vadovavimo laikotarpiu pagal pagaminto kraujo kiekį vienam rajono gyventojui rezultatai buvo vieni iš geriausių Lietuvoje. 1979-1992 m. dirbo profilaktinių apžiūrų kabinete, o nuo 1999 m. - darbo medici-nos gydytoju. 1983 m. gydytojui Edmundui Antanui Miščikui suteikta aukščiausia gydytojo dermatovenerologo kategorija. Jis buvo respu-blikinės lytiškai plintančių ligų profilaktikos programos koordinavi-mo tarybos narys. Gydytojas aktyviai dalyvavo Kretingos ligoninės sąjūdžio grupės veikloje. 1990-2002 m. buvo atkurtos Lietuvos

gydytoju sąjungos Kretingos skyriaus pirma-sis pirmininkas. Gydytojui Edmundui Antanui Miščikui 2009 metais už ilgametį, nepriekaištingą ir pasiaukojamą darbą rajono ir Lietuvos žmonių sveikatos labui suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir apdovanotas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu.

Per penkiasdešimt penkerius savo darbo metus gydytojas ne vienam tūkstančiui Kretingos rajono gyventojų sugrąžino viltį, gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Jį nepaprastai mylėjo paci-entai. Vertino jo profesionalumą, rūpestingumą, dėmesingumą. Kiekvienam rasdavo laiko, mokėjo išklausyti, suprasti, padėti.

Gydytojas Edmundas Antanas Miščikas nepa-prastai mylėjo mediciną. Jis sakydavo, kad

gyvenimas jam dovanojo didžiausią laimę – būti Gydytoju. Bendradarbių atmintyje išliks šviesus kolegos paveikslas - inteligencijos, begalinės tolerancijos, išminties pavyzdys. Gydytojas mokėjo suburti kolektyvą, pasidžiaugti kolegų pasiekimais, kiekvie-nam rasdavo gerą žodį, padrąsinimą. Puikus jo balsas, muzikalumas nepalikdavo abejingų.

Gydytojas Edmundas Antanas Miščikas buvo mylintis sūnus, vyras, tėvas ir senelis. Jis didžiavosi savo šeima – žmona gydytoja Danute, dukra Egle, sūnumis Gediminu ir Linu, mielais anūkais. Dažnai prisimindavo tėvelius, ypač mamą, kuri buvo nusipelniusi Lietuvos mokytoja.

Amžinybė paliečia visus. Bet... lieka didžiuliai nuveikti darbai, gražūs prisiminimai, širdies šiluma. Gerbiamas gydytojas Edmundas Antanas Miščikas gyvens savo artimųjų širdyse, svajonėse, darbuose, kolegų, visų jį pažinojusių kretingiškių, pacientų atmintyje.

Kretingos ligoninės bendruomenė

P R O M E M O R I A

EDMUNDAS ANTANAS MIŠČIKAS(1938-01-10 – 2020-06-19)