1 dalis Øydai Europoje iki 1945 m. - Vilnius Yiddish Institute...
-
Upload
duongkhuong -
Category
Documents
-
view
223 -
download
2
Transcript of 1 dalis Øydai Europoje iki 1945 m. - Vilnius Yiddish Institute...
Europos øyd¡ ir antisemitizmo istorijaMokymosi medøiaga
1 dalisØydai Europoje iki 1945 m.
2
Øyd¡ tautos ømon∏s savo tautinµ
tapatumå aiΩkina skirtingai.
Religingieji tapatyb∂ pirmiausia
grindøia judaizmo nuostatomis.
Kiti jos pamatu laiko bendrå
tautos istorijå ir gimin∏s linijå
– prot∏vius. Jie Ωvençia øydiΩkas
Ωventes ir retkarçiais nueina µ
sinagogå – øyd¡ maldos namus.
Treti visai nesirœpina øydiΩkumu.
Religin∏tradicija teigia øydu esant tå, kurio motina yra øyd∏. Kiti mano, kad øydas yra bœtent tas, kurio t∏vas øydas. Taçiau net ømogus, iΩ prigimties nebœdamas øydas, gali juo tapti, jei priima judaizmå, tik jam reikia daug mokytis iΩ Toros, Talmudo ir kit¡ Ωvent¡j¡ raΩt¡.
1 Bœti øydu?
Vardas
Gimimo vieta
Gyvenamoji vieta
Mano seneliai yra kil∂ iΩ:
1.
2.
3.
4.
AΩ �
†i religija / tik∏jimas / kultœra man yra priimtiniausia:
Olga, 23 metai, Vilnius
� kelion∏s ir sportas
Seneliai: iΩ Rusijos
Kå man reiΩkia bœti øyde? Vaikyst∏je nieko
apie tai neøinojau. Greiçiausiai d∏l to meto
specifi kos. Vis d∏lto aΩ lieku atvira øyd¡
kultœrai ir id∏joms, nes tai visada bus mano
tapatyb∏s dalis.
Tavo tapatyb∏s kortel∏Uøpildyk tapatyb∏s kortel∂
Julijus, 16 met¡, Vilnius
� muzika ir sportas
Seneliai: iΩ Plung∏s
Bœti øydu? AΩ taip gyvenu. Mano gimtoji kalba yra jidiΩ. AΩ mokausi øyd¡ mokykloje. Mano Ωeimoje laikomasi øydiΩk¡ tradicij¡, man µdomu paøinti savo tautos istorijå. AΩ didøiuojuosi, kad esu øydas.
2. Seneliai
A. Kartu su visa klase suraΩykite vietoves, iΩ kuri¡ kil∂ jœs¡
seneliai. Sugalvokite, kaip seneli¡ gyvenamosios vietos kei-
timå galima pavaizduoti øem∏lapyje.
B. Jei tavo seneliai ar t∏vai yra atvyk∂ iΩ kitos Ωalies, nurodyk,
kas gero ir kas blogo buvo pakeitus gyvenamå Ωalµ. (Jeigu
jiems iΩ ties¡ neteko persikelti, pabandyk µsivaizduoti tokiå
situacijå.)
C. IΩvardink tau øinomas prieøastis, kod∏l ømon∏s Ωiandienå
iΩvyksta iΩ savo Ωalies.
2.
Uøduotys
1. Kas tave apibœdina
Perskaityk garsi¡ ømoni¡ mintis.
A. Kuri mintis tau labiausiai patiko? PaaiΩkink kod∏l.
B. Dar kartå atidøiai perskaityk mintis. Atrink tas mintis ar j¡ dalis,
kurias nor∏tum µraΩyti µ savo tapatyb∏s kortel∂.
3
„Jeigu mano reliatyvumo teorija pasitvirtins, Vokietija sakys, kad aΩ vokietis, Prancœzija paskelbs mane pasaulio pilieçiu. Jei atsitiks atvirkΩçiai ir man niekas nepavyks, Prancœzija sakys, kad aΩ vokietis, Vokietija – kad øydas“fi zikas Albertas EinΩteinas (1879–1955 m.).
„Skirting¡ kultœr¡, tik∏jim¡, politini¡ paøiœr¡ ømoni¡ bendravime turi atsirasti daugiau atidumo, atjautos ir pagarbos. Tai yra svarbiausia“.Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
„Priklausyti grupei yra puiku. Taçiau gerbti teis∂ bœti kitokiam, manau, yra dar puikiau“.airi¡ grup∏s „U2“ narys dainininkas Bono
„Laisv∏n∏ra tik paprasçiausias pançi¡ nusimetimas, iΩ tikr¡j¡ tai gyvenimo bœdas, kai gerbiame ir priimame kit¡ laisv∂“.buv∂s Piet¡ Afrikos Respublikos prezidentas Nelsonas Mandela
„Man patinka vaidinti, taçiau nepriimtini visi kiti su tuo susij∂ dalykai. Turiu omenyje Ωlov∂, spaudå, inter-netå – tai, kad asmenyb∏supainiojama su ømoni¡ µsivaizdavimais apie tave“.aktor∏Nikol∏Kidman
„Kiekvienas gyvena ir veikia iΩ dalies pagal savo paties, iΩ dalies pagal kit¡ ømoni¡ id∏jas“.rus¡ raΩytojas Levas Tolstojus (1828–1910 m.)
4
Kordobos pavyzdysDaug øyd¡ atkeliavo µ Ispanijå ir ten µsikœr∏. Ilgainiui Ωios Ωalies
krikΩçionys valdovai ∏m∏riboti j¡ teises, taçiau situacija pager∏jo
711 m., kai Ispanijå uø∏m∏iΩ †iaur∏s Afrikos atkeliav∂ musul-
monai. Per kelis amøius jie sukœr∏turtingå kultœrå. Ispanijos
miestuose iΩaugo nuostabios pilys. Kordoba tapo itin moderniu
to meto Europos miestu: tur∏jo gatvi¡ apΩvietimå, vandentiekµ ir
vieΩåsias pirtis. Tai buvo viso pasaulio meninink¡ ir mokslinink¡,
musulmon¡, øyd¡ ir krikΩçioni¡ susitikimo vieta. Pakantumo
atmosferoje jie skait∏, vert∏ir studijavo arab¡, hebraj¡ ir lotyn¡
kalbas. Kordoboje buvo perraΩin∏jamos Tora, Biblija ir Koranas.
AukΩtå lygµ pasiek∏ medicina.
Po 1100 met¡ islamiΩk¡j¡ valdov¡ tolerancija maø∏jo, krikΩçioni¡
valdov¡ µtaka vis labiau pl∏t∏si. Galiausiai Ispanija v∏l tapo
krikΩçioniΩka. Øydai buvo priverstinai krikΩtijami. 1492 m.
musulmonai ir øydai, net tie, kurie buvo atsivert∂ µ krikΩçionyb∂,
buvo iΩvaryti iΩ Ωalies. Dauguma øyd¡ pab∏go µ †iaur∏s Afrikå ir
Osman¡ imperijå. Kiti patrauk∏ µ Italijå, Ryt¡ Europå, Olandijå.
Kordobos sinagoga buvo paversta ligonine, o meçet∏– katedra.
70 m. po Kr. dabartinio Izraelio
teritorijå vald∏rom∏nai, kurie
nepais∏judaizmo nuostat¡.
Øydams sukilus prieΩ rom∏nus,
Ωie sugriov∏Jeruzal∏s Ωventyklå,
sukil∏lius pa∏m∏µ nelaisv∂ ir
iΩsived∏µ Romå. Daug øyd¡
buvo priversti palikti savo Ωalµ ir
iΩkeliavo µ dabartines Turkijos,
Ispanijos teritorijas, Graikijå,
kitas Vidurøemio jœros baseino
Ωalis. Taip prasid∏jo øyd¡ dias-
pora. Diaspora yra graik¡ kalbos
øodis, reiΩkiantis iΩsisklaidymå.
†iandienin∏øyd¡ diaspora apima
visus øydus, gyvenançius uøIzra-
elio valstyb∏s rib¡.
Kitose Ωalyse øydai sukœr∏savo
bendruomenes. KrikΩçioniΩkoje
Viduramøi¡ Europoje øydai buvo
maøuma. Øyd¡ bendruomen∏s
klest∏jo, taçiau sugyventi su
kaimynais ne visada sek∏si.
Daugelis krikΩçioni¡ jau seniai
buvo pamirΩ∂, kad J∏zus buvo
øydas. KrikΩçioni¡ vadovai
steng∏si atskirti krikΩçionis
ir øydus, skatino neapykantå
øydams, kaltino pastaruosius d∏l
J∏zaus nuøudymo. Ilgus amøius
Ωis kaltinimas buvo prieΩiΩkumo
øydams prieøastis.
Øyd¡ religija yra judaizmas: øydai tiki vienå Dievå ir negarbina joki¡ kit¡ diev¡ ar valdov¡. Tai buvo priimtina ne visiems øydus uøkariavusiems valdovams. Daugelis j¡ eng∏øydus ir tr∏m∏iΩ savo øemi¡. D∏l to øydai persik∏l∏µ Mesopotamijå (Ωiandieninµ Irakå) ir Egiptå.
2 Kod∏l øydai pasklid∂ po viså pasaulµ?
Kordobos pavyzdys
Raud¡ siena yra vienintel∏iΩlikusi
sugriautos Jeruzal∏s Ωventyklos dalis.
Øydai iΩ viso pasaulio atvyksta çia
melstis. Uøjos iΩkilusi El Aksa meçet∏.
Uøduotys
1. Tiksli¡ skaiçi¡ n∏ra
A. Apskritimuose nurodytas øyd¡ gyventoj¡ skaiçius.
PaaiΩkink, kod∏l neøinomi tikslœs skaiçiai.
B. Ar øinai, kiek øyd¡ gyvena tavo Ωalyje?
Aptarkite esamå skaiçi¡.
2. Kordoba 711–1100 metais
†is laikotarpis vadinamas Kordobos aukso amøiumi.
A. Nurodyk bent tris to laikotarpio laim∏jimus.
B. Kokia Kordobos s∏km∏s paslaptis?
Uøduotys
1.
2.
5
2 Kod∏l øydai pasklid∂ po viså pasaulµ?
Didøiausia Europos
meçet∏Meskita buvo pasta-
tyta Kordoboje, prieΩ tai
çia stov∏jusios baønyçios
vietoje. Meskita yra netoli
øyd¡ kvartalo.
1885 m. Dionizijus Baik-
seras (Dionisio Baixeras)
nutap∏paveikslå, kuriame
pavaizduotas iΩminçi¡
pri∏mimas kalifo Abd ar-
Rahmano III rœmuose netoli
Kordobos. Ne visada tie ømon∏s
gyveno taikiai, taçiau keletå
amøi¡ øydai, musulmonai ir
krikΩçionys vis d∏lto gyveno
Ωalia vienas kito.
Iki 1945 m. daugiausia
øyd¡ gyveno Europoje,
o Ωiuo metu j¡ daugiausia
Izraelyje ir Jungtin∏se
Amerikos Valstijose.
Piet¡ Amerika
5.575.000
Europa
1.000.000
Afrika
†iaur∏s Amerika
250.000
Rusija + Ukraina
400.000 - 900.000
Australija
100.000
Azija
Bliski WschódBliski Wschód
Izraelis
5.100.000
6
Vilniaus pavyzdys†imtmeçiais Vilnius – Lietuvos Jeruzal∏– buvo vienas iΩ ryΩkiausi¡
Europos øyd¡ religijos, kultœros ir mokslo centr¡. AΩtuonioliktame
amøiuje çia gyveno garsusis Talmudo øinovas Elijas ben Saliamonas
Zalmanas (1720–1797 m.), dar vadinamas Vilniaus Gaonu (hebr.
gaon – iΩminçius, genijus). 1920 m. øydai sudar∏treçdalµ miesto
gyventoj¡, veik∏daugiau nei 100 sinagog¡. 1935 m. veik∏169 orga-
nizacijos. Politini¡, kultœros ir mokslo µstaig¡ ir jud∏jim¡ hebraj¡
ir jidiΩ kalbomis gausa liudijo bendruomen∏s gyvybingumå. 1925
m. çia buvo µkurtas JIVO – Øyd¡ mokslinis tyrim¡ institutas, dabar
veikiantis Niujorke. Tais paçiais metais µkurtas Hebraj¡ universi-
tetas Jeruzal∏je.
†iandienå øydiΩki Vilniaus gatvi¡ pavadinimai, memorialin∏s
lentos, paminklai primena miesto istorinµ ir kultœrinµ paveldå; veiki-
ançios organizacijos – Vilniaus ir Lietuvos øyd¡ bendruomen∏s,
Valstybinis Vilniaus Gaono øyd¡ muziejus, Vilniaus jidiΩ institutas,
Vilniaus †olom Aleichemo øyd¡ vidurin∏mokykla ir kt. – atgaivina,
t∂sia ir naujai kuria øyd¡ gyvenimå Lietuvoje.
1100-aisiais per Europå praøy-
giavo krikΩçioni¡ kariuomen∏s.
Popieøius µsak∏iΩvyti musulmo-
nus iΩ Jeruzal∏s. Pakeliui kryøi-
uoçiai puldin∏jo visus „netikinçi-
uosius“, ypaç øydus, tœkstançius
j¡ iΩøud∏.
Keturioliktame amøiuje Europoje
siaut∏maras. Niekas negal∏jo
paaiΩkinti, kod∏l Ωi liga iΩguld∏tiek
daug ømoni¡. Kai kurie kaltino
øydus. Skland∏gandas, eså jie
uønuodijo Ωulinius. Galiausiai
øydai buvo apkaltinti suk∏l∂
marå ir tapo atpirkimo oøiais:
juos øiauriai kankino ir degino
be jokio teismo. Øydai atsidœr∏
visuomen∏s dugne, daugelis
visiΩkai nuskurdo.
Kryøiuoçi¡ sukeltos øudyn∏s ir
persekiojimai Vakar¡ Europoje
vert∏øydus ieΩkoti prieglobsçio
Lenkijos ir Lietuvos Respublikoje.
Çia jiems buvo suteiktas religinis,
kultœrinis ir nemaøas teisinis
savarankiΩkumas. †eΩioliktame
amøiuje Liubline buvo µsteigta
Øyd¡ taryba, atstovavusi Lenkijos
ir Lietuvos øydams. Gyvenimo
sålygos buvo palankios bendruo-
men∏ms augti ir klest∏ti, taçiau
nebuvo iΩvengta ir tragiΩk¡
µvyki¡. Septynioliktame amøiuje
Bogdano Chmelnickio vado-
vaujami kazokai iΩøud∏deΩimtis
tœkstançi¡ Respublikos øyd¡.
Taçiau net ir po tokio sukr∏timo
øyd¡ bendruomen∏s sugeb∏jo
atsigauti. AΩtuonioliktame
amøiuje Respublikos øyd¡
bendruomen∏buvo didøiausia
pasaulyje.
Viduramøiais Vakar¡ ir Centrin∏je Europoje øyd¡ bendruomen∏s klest∏jo. Jie vert∏si prekyba, buvo gydytojai, vaistininkai, sidabrakaliai ir auksakaliai. Toks gyvenimas baig∏si per kryøiuoçi¡ øygius.
3 Ryt¡ link
Kryøiuoçiai naikina
øydus kardu, Biblijos
iliustracija, Prancœzija,
apie 1250 m.
Vilniaus pavyzdys
Vilniaus didøiosios
sinagogos kiemas ilgai
buvo vienas svarbiausi¡
øyd¡ bendruomen∏s
dvasini¡, visuomenini¡
ir kultœrini¡ centr¡.
Uøduotys
1. Geltonas apskritimas arba speciali kepur∏
Viduramøi¡ paveiksluose arba pieΩiniuose Vakar¡ Europos
øydai atpaøµstami iΩ geltonu apskritimu paøym∏t¡ drabuøi¡
arba specialios kepur∏s, kuriå jie prival∏jo neΩioti. Paøvelkite
µ pieΩinµ.
Kuo kaltinamas ømogus, pavaizduotas Ωiame pieΩinyje?
2. Katalik¡ Baønyçia ir øydai Lenkijos ir
Lietuvos Respublikoje
1728 m. Vilniuje buvo iΩleista knyga, kuri draud∏krikΩçionims
valgyti „øydiΩkå kugelµ ir kitus øydiΩkus valgius“.
V∏liau 1743 m. kitas vyskupas µsakymu uødraud∏øydams Ωv∂sti
Ωventes: Ωokti, dainuoti, groti ar kokiu kitu bœdu triukΩmauti,
ypaç per vestuves...
A. Kaip manote, kod∏l Katalik¡ Baønyçia siek∏atskirti
krikΩçionis nuo øyd¡?
B. Kokius øinai kit¡ taut¡ patiekalus, µprastus Lietuvoje?
Uøduotys
1.
2.
7
3 Ryt¡ link JidiΩ dain¡ festivalis, 2003 m.
vyk∂s medin∏je Øieømari¡ sina-
gogoje, tapo neuømirΩtamu
µvykiu miestelyje, kuriame
prieΩ karå gyveno lietuvi¡,
øyd¡, rus¡ sentiki¡ ir totori¡
bendruomen∏s.
Po Lietuvos ir Lenkijos padaliji-
m¡ aΩtuoniolikto amøiaus pabai-
goje dauguma Lietuvos øyd¡
tapo pavaldœs carinei Rusijai.
J¡ gyvenimo sålygos Ωioje Ωalyje
∏m∏blog∏ti: jie negal∏jo laisvai
migruoti, jaunus vaikinus paim-
davo µ kariuomen∂ 25 metams.
1918 m. Lietuvai tapus nepri-
klausoma, øydai buvo viena
skaitlingiausi¡ tautini¡ maøum¡,
aktyviai kœrusi politinµ, kultœrinµ
ir socialinµ Ωalies gyvenimå.
Naci¡ Vokietijos karo su Soviet¡
Såjunga iΩvakar∏se Lietuvoje
gyveno apie 240 tœkst. øyd¡.
IΩ j¡ maødaug 94 procentai
nesulauk∏Antrojo pasaulinio karo
pabaigos 1945 m.
Landau (Vokietija)
baønyçios freskos
fragmentas, apie
1500 m. To meto
antisemitin∏s
nuostatos yra vadi-
namos antijudaizmu.
8
Amsterdamo pavyzdys†eΩiolikto amøiaus pabaigoje Amsterdamas buvo patrauklus
atvyk∏liams. Øydai ir kitos tautin∏s maøumos çia jaut∏si gana
laisvai, o kituose Vakar¡ Europos miestuose valdøia øydams paskir-
davo tik uødaras teritorijas – getus. Amsterdame geto nebuvo.
Çia ypaç buvo laukiami Portugalijos øydai, nes jie gal∏jo parœpinti
produkt¡ iΩ Portugalijos ir jos kolonij¡. Laivais µ Amsterdamå
plauk∏cukrus, mediena, kava, tabakas ir medviln∏. Taigi Portuga-
lijos øydai prisid∏jo prie Ωio Olandijos miesto suklest∏jimo septy-
nioliktame amøiuje. B∏gdami nuo karo øiaurum¡ ir persekiojim¡
Amsterdamå pasiek∏ir daug neturting¡ øyd¡ iΩ Ryt¡ Europos
bei Vokietijos. J¡ buvo daugiau nei portugaliΩkai kalbançi¡ j¡
tautieçi¡. Atvyk∏liai kalb∏jo jidiΩ kalba. Iki Ωiol daugelyje Europos
kalb¡ vartojami kai kurie jidiΩ øodøiai. †nekamojoje lietuvi¡
kalboje pasitaiko Ωie: bachœras (vaikinas, draugelis), chebra (grup∏,
draug∏), Ωœl∏(øyd¡ maldos ir studij¡ namai), beigelis (riestainis) ir
kt.
To meto Amsterdamas kartais buvo vadinamas Vakar¡ Jeruzale.
Ten veik∏sinagogos, ypaç klest∏jo hebrajiΩkos spaustuv∏s. Vis
d∏lto ir çia buvo apribojim¡. Pavyzdøiui, øydai tur∏jo teis∂ µ maøiau
profesij¡ nei krikΩçionys. Tik 1795 m. Amsterdamo, o po met¡
vis¡ Nyderland¡ øyd¡ ir krikΩçioni¡ teis∏s buvo sulygintos. Øydai
gyveno visuose Nyderlanduose (Olandijoje), taçiau Amsterdamas
buvo ypatingas centras. 1939 m. 10 procent¡ Ωio miesto gyventoj¡
sudar∏øydai.
Gildijos, øydai ir pinigai
Daugumå Vakar¡ Europoje prak-
tikuot¡ profesij¡ gal∏jo tur∏ti
tik krikΩçionys – gildij¡ nariai.
Veik∏kirp∏j¡, stali¡, kalvi¡, kep∏j¡
ir kit¡ profesij¡ gildijos. Øydai µ jas
nebuvo priimami ir tur∏jo ribotå
profesij¡ pasirinkimå. Jie buvo
gydytojai, prekeiviai, deimant¡
Ωlifuotojai.
Kitas øydams lik∂s pragyvenimo
Ωaltinis buvo pinig¡ skolinimas.
Ne vienas øydas buvo Ispanijos ir
Lenkijos valdov¡ patar∏jas fi nan-
siniais klausimais. Kai kurie øydai
iΩites buvo turtingi, bet dauguma
buvo paprasti prekeiviai. V∏liau,
kai krikΩçionys irgi prad∏jo uøsi-
imti bankininkyste ir steng∏si
atsikratyti øyd¡ konkurencijos,
apkaltino juos lupikavimu.
†iandienå øydai n∏ra turtingesni
nei kiti, taçiau µsivaizdavimas, kad
visi øydai yra apsukrœs ir turtingi,
iΩliko iki Ωiol ir yra vienas iΩ
sunkiausiai µveikiam¡ stereotip¡.
1497 m. øydai buvo iΩvaryti iΩ Portugalijos, tarp j¡ ir atvyk∏liai iΩ Ispanijos. IΩvarymas neaplenk∏net apsikrikΩtijusi¡j¡. Daugelis iΩvyko Ωiaur∏s link.
4 †iaur∏s link
1650 m. Portugalijos øydams
buvo leista statyti sinagogå.
Øyd¡ iΩ Ryt¡ Europos ir Vokie-
tijos sinagoga iΩkilo netoliese.
Iki pat Antrojo pasaulinio
karo pradøios Amsterdame
buvo labai populiarœs
sekmadieniniai øyd¡ turgœs.
Uøduotys
1. Pinig¡ karalius?
†i iliustracija yra iΩ 1938 m. Vokietijoje iΩleistos knygos
vaikams.
A. Kokµ stereotipå vaizduoja iliustracija?
B. PaaiΩkink, kaip Ωis stereotipas susidar∏.
C. Kod∏l tai yra stereotipas?
2. Tavo kraΩtas
A. Kokius øinai pastatus ar vietas, susijusius su øyd¡
gyvenimu, savo mieste, miestelyje ar kaime? Sudaryk såraΩå.
Surask tas vietas ir nufotografuok arba nupieΩk.
B. IΩsiaiΩkink rast¡ objekt¡ paskirtµ ir (arba) kokia j¡ istorija.
Papasakok apie juos savais øodøiais.
C. IΩ turim¡ nuotrauk¡ ar pieΩini¡ kartu su trimis klas∏s
draugais padaryk koliaøå.
9
Buv∂ øyd¡ namai
Vilniaus g., Øasliuose,
2003 m.
Buv∂ øyd¡ namai
Vilniaus g., Øasliuose,
2003 m.
JoniΩkio
raudonoji
sinagoga.
10
Albertas EinΩteinasFizikas Albertas EinΩteinas (Einstein, 1879 –1955 m.) buvo
Vokietijos pasididøiavimas. Ir vietiniai, ir sveçiai eidavo pasi-
klausyti jo paskait¡ Berlyno universitete, damos øav∏josi jo
meistriΩku smuikavimu sinagogoje. Antisemitiniai iΩpuoliai
primin∏ A. EinΩteinui jo øydiΩkas Ωaknis. 1933 m. jis iΩvyko iΩ
Vokietijos kaip daugelis kit¡ Ωios Ωalies mokslinink¡.
Taçiau øyd¡ diskriminacija nesi-
baig∏. Devynioliktame amøiuje
plito antiøydiΩki prietarai: eså
øydai nori uøvaldyti pasaulµ, neva
jie yra øemesn∏s ras∏s. Devyni-
olikto amøiaus antroje pus∏je
Vokietijoje susibœr∏prieΩ øydus
nusiteikusi grup∏, viena pirm¡j¡
pavartojusi terminå antisemi-
tizmas. †i grup∏ir jos Ωalininkai
pasisak∏prieΩ lygi¡ teisi¡ sutei-
kimå øydams, kaltino juos d∏l
1873-¡j¡ ekonomin∏s kriz∏s.
†i grup∏iΩstojo prieΩ semitus –
øydus, nes juos laik∏didøiausiais
Vokietijos prieΩais.
1894 m. prancœz¡ kariuomen∏s
kapitonas, pagal tautyb∂ øydas
Alfredas Dreifusas (Dreyfus) buvo
apkaltintas slaptos informacijos
perdavimu Vokietijai. Byla aiΩkiai
rod∏, kad didøiausia Dreifuso
kalt∏buvo jo tautyb∏. Teismas
suk∏l∏antisemitin∂ psichoz∂
prancœz¡ visuomen∏je. RaΩytojas
Emilis Zolia gyn∏jµ. Dreifuso tuo
metu iΩteisinti nepavyko ir jam
teko dar ilgai kal∏ti.
Laisv∏ir lygyb∏buvo devyniolikto amøiaus siekis. Vakar¡ Europos øydams lygios teis∏s buvo suteiktos, getai – panaikinti. Øydai gal∏jo stoti µ universitetus. Tarp j¡ buvo øymi¡ mokslinink¡ ir meninink¡, kurie kartu su prekybininkais ir pramonininkais øydais prisid∏jo prie Vakar¡ Europos modernizacijos.
5 Kova uølygyb∂
Liudvikas Leizeris Zamenhofas
(Ludwig Lejzer Zamenhoff,
slapyvardis Daktaras Esperanto,
1895–1917 m.) iΩgars∏jo sukœr∂s
naujå kalbå – esperanto. Jis
tik∏jo, kad dirbtin∏kalba ne tik
vienys ømones, bet stiprins tole-
rancijå, humanizmå ir pagarbå
µvairiausioms kultœroms.
Albertas EinΩteinas
Vokietijos øydas Levis
Strausas (Levi Strauss,
1829–1902 m.) kartu su
mama ir dviem seserimis
emigravo iΩ piet¡ Vokietijos
µ JAV. Kaip ir daugelis kit¡
jis tik∏josi prad∏ti geresnµ
gyvenimå. †iandienå jo
sukurti døinsai populiarœs
visame pasaulyje.
Uøduotys
1. Prisiminimai iΩ prieΩkario Vilniaus
„Kartå, kai buvau, rodos, aΩtuoneri¡, ∏jau kaip paprastai
Pylimo gatve namo iΩ senel∏s. Måsçiau turbœt apie save ir
supantµ pasaulµ. Pakeliui pasteb∏jau grupel∂ vyr¡ su kastu-
vais. Jie kas∏griovµ. Tuo metu buvo sustoj∂ parœkyti. Vyrai
mane pasiΩauk∏. AΩ pri∏jau ir mes, kaip man tada pasirod∏,
prad∏jome maloniai Ωnekuçiuotis. Staiga paΩokau iΩ nenu-
sakomai stipraus skausmo. Vyrai juok∏si. Paøiœr∏j∂s øemyn
pamaçiau ant savo blauzdos raudonå øaizdå – mums kalbantis
vienas vyras uøgesino savo cigaret∂ man µ kojå. Jiems tai buvo
maøas juokelis su maøu øyduku... AΩ apsisukau ir nub∏gau.
B∏gau taip, kad, atrod∏, noriu pralenkti ir susigråøinti laikå,
sugrµøti ten, kur tas baisus nutikimas dar nebuvo µvyk∂s,
nor∏damas neleisti jam µvykti iΩ viso.“ (Gabriel Weinreich, Con-
fessions of a Jewish Priest: From Secular Jewish War Refugee
to Physicist and Episcopal Clergyman, Cleveland: The Pilgrim
Press, 2005, p. 21–22. © Gabriel Weinreich, 2005 m. Panaudota
turint leidimå.)
Øaisdamas su draugais øyd¡ berniukas Gabrielis Vainraichas
susiøeisdavo ir dar stipriau. Pabandyk paaiΩkinti, kod∏l Ωitas
µvykis jam buvo toks skaudus.
2. Protokolai
„Siono iΩminçi¡ protokolai“ pasirod∏µvairiomis kalbomis.
Jais remdamasis 1920 m. øymus ir µtakingas Jungtini¡ Valstij¡
maΩin¡ gamybos pramonininkas Henris Fordas iΩleido kandøiå
antisemitin∂ knygå „Pasaulio øydija: didøiausia ømonijos pro-
blema“ („The International Jew: The World’s Foremost Pro-
blem“).
Kuo øydai kaltinami „Siono iΩminçi¡ protokoluose“?
Atsakydamas pasinaudok 1937 m. prancœz¡ leidimo virΩeliu.
Uøduotys
1.
2.
11
Øurnalistas iΩ Vienos, nereligingas øydas
Teodoras Herclis (Theodor Herzl) dalyvavo
Dreifuso teismo pos∏dyje ir gird∏jo ømoni¡
miniå skanduojant: „Mirtis øydams!“ Po Ωio
atisemitizmo protrœkio jis nusprend∏, kad
øydams reikia savos valstyb∏s. Tai buvo
pagrindin∏jo µkurto jud∏jimo, Sionizmo, id∏ja.
Pirmasis sionist¡ suvaøiavimas µvyko 1897 m.
Bazelyje. Lietuvoje Herclis lank∏si 1903 m.
Øyd¡ gyvenimo sålygos devyni-
oliktame amøiuje Ryt¡ Europoje
sunk∏jo. Antisemitin∏kampanija
sustipr∏jo øydus apkaltinus caro
Aleksandro II nuøudymu 1881
m. Caro policija organizavo
pogromus – øyd¡ turto pl∏Ωimå ir
ømoni¡ øudynes. Øydai emigravo
µ JAV, Europå, Palestinå, Piet¡
Afrikå ir kitas Ωalis. Vieni b∏go
nuo pogrom¡, kiti nuo skurdo.
1880–1917 m. µ JAV iΩ carin∏s
Rusijos ir kit¡ Ryt¡ Europos Ωali¡
atvyko apie du milijonus øyd¡.
Øyd¡ dalyvavimas Rusijos revo-
liucijoje ir µvairiuose socialistini-
uose jud∏jimuose dav∏pagrindå
naujam antiøydiΩkam stereotipui
„Øydai – bolΩevikai“. Tai buvo ir
yra vienas gajausi¡ dvideΩimto
amøiaus Ryt¡ ir Centrin∏s
Europos mit¡.
Apie 1900 m. Rusijoje pasirod∏-
suklastot¡ dokument¡ rinkinys
„Siono iΩminçi¡ protokolai“,
skelbiantis, kad øydai siekia
uøvaldyti pasaulµ. Knyga buvo
iΩversta µ daugelµ kalb¡ ir labai
iΩpopuliar∏jo. Vienas iΩ jos skai-
tytoj¡ buvo Adolfas Hitleris,
savo politin∏je programoje
panaudoj∂s Ωµ ir daugelµ kit¡ anti-
semitini¡ prietar¡. At∏j∂s µ valdøiå
Vokietijoje 1933 m. jis iΩ karto
∏m∏si µgyvendinti antiøydiΩkå
programå.
Gabrielis Vainraichas
(Weinreich, kair∏je) su
savo t∏vu Maksu Vain
raichu ir broliu Urieliu,
1932 m., Vilnius.
12
Itsik Rudashevski 1941 m. rugs∏jo 6 d., dar prieΩ suvarymå µ getå, Icikas raΩ∏:
„Mœs¡ Ωirdis supurt∏ g∏dingas vaizdas, pamatytas gatv∏je – lietu-
vi¡ banditai sumuΩ∏ir suvar∏µ gatv∏s vidurµ øyd¡ moteris ir senus
ømones. Vokieçiai stovi ir øiœri... AΩ stoviu prie lango... AΩaros
byra iΩ aki¡: ten, gatv∏je, guli visas mœs¡ beviltiΩkumas, visa mœs¡
vienatv∏. N∏ra n∏vieno, kuris stot¡ mœs¡ pus∏n. O mes iΩstatyti
patyçioms ir kankinimams. Pad∏tis beviltiΩka. VisiΩka neviltis!!“
V∏liau, jau bœdamas gete, Icikas raΩ∏: „†iandien man sukako penki-
olika. AΩ daug måsçiau ir nusprendøiau neΩvaistyti savo laiko gete
veltui; esu laimingas, kad galiu mokytis, skaityti, ugdyti save... IΩ
geto nepakils palœøusios dvasios jaunimas. IΩ geto pakils stiprus,
uøsigrœdin∂s ir gerai nusiteik∂s jaunimas.“
Nacionalsocialistams at∏jus
µ valdøiå Vokietijoje 1933 m.
prasid∏jo øyd¡ diskriminacija
ir fi zinis susidorojimas. 1935
m. Niurnberge buvo iΩleistas
naujas µstatymas, øydus atskyr∂s
nuo visuomen∏s. 1938 m.
øyd¡ pasuose buvo µraΩoma J
raid∏(vok. Jude – øydas), o nuo
1941 m. rugs∏jo jie tur∏jo neΩioti
Dovydo øvaigød∏.
1939 m. prad∏jusi Antråjµ
pasaulinµ karå nacistin∏Vokie-
tija greitai okupavo didøiåjå
dalµ Europos ir ten taip pat
µved∏antiøydiΩkus µstatymus.
1941 m. birøelio 22 d. Vokietija
uøpuol∏Soviet¡ Såjungå, kuri
1940 m. jau buvo sp∏jusi oku-
puoti Lietuvå. Teritorij¡ uøkari-
avimus sek∏øyd¡ persekiojimai
ir øudyn∏s – nacistinis „galutinis
øyd¡ klausimo sprendimas“.
Maøiau nei per ΩeΩis m∏nesius
operatyvin∏s policijos grup∏s ir
vietiniai pagalbininkai iΩøud∏apie
700 tœkstançi¡ øyd¡. Absoliuti
dauguma Soviet¡ Såjungos øyd¡
øuvo netoli savo gimt¡j¡ nam¡.
Toki¡ viet¡ Lietuvoje yra daugiau
nei 200. Didøiausia j¡ – apie 10
km nuo Vilniaus esantys Pane-
riai, kur buvo suΩaudyta apie
100 000 ømoni¡. IΩ j¡ 70 000
buvo øydai, taip pat karo belais-
viai, komunistai, lietuvi¡ ir lenk¡
pasiprieΩinimo dalyviai ir inteli-
gentai.
Pralaim∏jusi Pirmåjµ pasaulinµ karå, netekusi teritorij¡ ir priversta mok∏ti miløiniΩkas reparacijas, Pralaim∏jusi Pirmåjµ pasaulinµ karå, netekusi teritorij¡ ir priversta mok∏ti miløiniΩkas reparacijas, Vokietija buvo apimta depresijos. Pasinaudoj∂s jau egzistavusiomis antisemitin∏mis nuotaikomis Hitleris µrodin∏jo, kad d∏l to kalti øydai. Pats jis øad∏jo atkovoti prarastas øemes, sugråøinti Vokietijai prarastå Ωlov∂, ømon∏ms – gerå gyvenimå be øyd¡ ir kit¡ „svetimkœni¡“.
6 †oa
¥ Osvencimo-Bøezinkos (AuΩvico-
Birkenau) mirties stovyklå atveøtos
øyd¡ moterys ir vaikai iΩ Vengrijos
laukia eil∏je µ duj¡ kameras.
Okupuotos Lenkijos teritorijoje
µkurtoje mirties stovykloje buvo
nuøudyta daugiau nei milijonas
ømoni¡. IΩ j¡ 90 procent¡ buvo iΩ
Europos suveøti øydai.
Icikui RudaΩevskiui
buvo trylika, kai jis
naci¡ okupuotame
Vilniuje prad∏jo
raΩyti dienoraΩtµ.
Icikas kartu su
savo Ωeima
buvo suΩau-
dytas Pane-
riuose
1943 m.
Pralaim∏jusi Pirmåjµ pasaulinµ karå, netekusi teritorij¡ ir priversta mok∏ti miløiniΩkas reparacijas,
Uøduotys
1. Holokaustas ar †oa?
A. Perskaityk iΩtraukå iΩ Iciko dienoraΩçio. UøraΩyk,
kas labiausiai µsimin∏.
B. Jei tau reik∏t¡ pasirinkti iΩ dviej¡ termin¡ – Ωoa arba
holokaustas, – kurµ tu nuspr∂stum vartoti? PaaiΩkink kod∏l.
2. Osvencimas – niekada per amøius
Paøiœr∏k µ Ωµ plakatå, iΩleistå 2005 m.
¥raΩas sako: „Rasizmas veikia ir mane.
Osvencimas – niekada per amøius.“
A. PaaiΩkink ryΩµ tarp rasizmo ir Osvencimo mirties stovyklos.
B. Kå manai apie Ωµ plakatå? IΩd∏styk savo mintis.
Uøduotys
1.
2. Osvencimas – niekada per amøius
13
1942 m. penkiolika aukΩt¡
vokieçi¡ pareigœn¡ susirinko
Vanz∏jos viloje Berlyne, kad
aptart¡ tolesnµ sisteminµ øyd¡
naikinimå Europoje specialiai
tam µkurtose mirties ir koncen-
tracijos stovyklose. Prasid∏jo
tr∏mimai. Sugrœstus µ traukini¡
vagonus ømones veø∏µ mirties
ir koncentracijos stovyklas. Iki
karo pabaigos buvo iΩøudyta
apie ΩeΩi milijonai øyd¡ moter¡,
vyr¡ ir vaik¡. †ios beprecedent∏s
masin∏s øudyn∏s yra vadinamos
holokaustu.
Tai iΩ graikiΩkojo Senojo Testa-
mento vertimo paimtas øodis,
reiΩkiantis deginamåjå aukå, kuriå
senov∏s øydai aukodavo †venty-
kloje, ji tur∏jo bœti sudeginama
visiΩkai. Kitas terminas masi-
niam øyd¡ naikinimui per Antråjµ
pasaulinµ karå apibœdinti yra
hebrajiΩkas øodis Ωoa, reiΩkiantis
visiΩkå sunaikinimå.
Po karo dalis øyd¡ grµøo µ savo
gimtåsias vietas ir steng∏si kurti
gyvenimå iΩ naujo. Kiti iΩvyko µ
JAV, Palestinå ar kitas Ωalis.
Lietuvi¡ policinink¡ apsuptos
øyd¡ moterys, Kaunas, 1941 m.
vasara. Apie 3000 øyd¡, sugaudyt¡
µvairiose vietose: gatv∏se, namuose,
darboviet∏se, buvo kankinami ir
suΩaudyti Kauno VII forte 1941 m.
vasarå.
Uøduotys
Kitokie raΩmenys†iame uøduoçi¡ såsiuvinyje raΩome
rom∏niΩkais raΩmenimis. Japon¡, kin¡, graik¡,
rus¡ kalb¡ raΩmenys yra kitokie. UøraΩyk savo
vardå hebrajiΩkai. RaΩyk iΩ deΩin∏s µ kair∂. Jei
moki raΩyti kokiais nors kitokiais raΩmenimis,
uøraΩyk savo vardå ir jais.
�����������
������������
��������
���������
��������
���������
�������
��������
���������
������������������
�����������
�������
��������
����������
����������������������������
���������������������������������������
����������������
��������������������
��������
���������������
��������������������
��������
��������
Øyd¡ diaspora EuropojeNurodyk kiekvienos migracijos bangos,
øem∏lapyje paøym∏tos skirting¡ spalv¡ rodykl∏mis, prieøastµ.
A 70 m. po Kr. øydai iΩvyko iΩ Jeruzal∏s, nes
B 1492 m. øydai iΩvyko iΩ Ispanijos, nes
C Øydai apsigyveno Lenkijos ir Lietuvos Respublikoje, nes
D Devyniolikto ir dvideΩimto amøi¡ sandœroje øydai iΩvyko
iΩ Ryt¡ Europos, nes
Draugai pad∏s tau suprasti dalyk¡ esm∂Penktadienio popiet∂ trys draugai Kevinas, Feris ir Deivis
øaid∏biliardå, tarpais uøsisakydami g∏rim¡ ir uøkandøi¡. IΩlaidas
jie iΩ anksto buvo susitar∂ dalytis po lygiai. Baigus øaidimå,
padav∏jas Kevinui padav∏såskaitå. †iam nelabai sek∏si skaiçi-
uoti, tod∏l jis perdav∏såskaitå Feriui, sakydamas: „Tu paøiœr∏k.
Pinigai – tavo sfera.“ Nusteb∂s Feris paklaus∏: „Kaip suprasti?“
„Na, – atsak∏Kevinas, – tu juk øydas, ar ne?“ Keris ir Feris nesp∏jo
n∏sureaguoti, kaip Deividas atsak∏: „O tu – Ωiek tiek antisemitas,
ar ne?“
A. PaaiΩkink, kod∏l Deividas reagavo bœtent taip.
B. Kaip manai, kaip baigsis draug¡ pokalbis?
Sugalvok istorijos pabaigå ir uøraΩyk (sutalpink µ 7 eilutes).
C. Gal tau taip pat teko susidurti su stereotipiniu poøiœriu µ tave?
Kaip tu µ tai atsakei?
Steven Spielberg
†indlerio såraΩas Reøisierius Stivenas Spilbergas fi lmo „†indlerio såraΩas“ fi lma-
vimui pasirinko Krokuvå. †iame fi lme pasakojama, kaip Oskaras
†indleris iΩgelb∏jo keletå Ωimt¡ øyd¡ nuo sunaikinimo mirties
stovyklose. Spilbergas pasakojo: „Mano Ωeima nebuvo reli-
ginga. KoΩerinµ maistå valgydavome tik su seneliais. Tarp mano
draug¡ nebuvo øyd¡. AΩ iΩ tikr¡j¡ net nelabai nor∏jau øinoti,
kad esu øydas. „†indlerio såraΩå“ gal∏jau sukurti tik tada, kai jau
nebesig∏dijau savo øydiΩkumo.“
A. Kå apie fi lmå gal∏tumei pasakyti iΩ jo reklaminio plakato?
Savo interviu „†indlerio såraΩo“ reøisierius pasakojo apie
vaikyst∂: „Kartais vaikai apie mane ir mano Ωeimå sakydavo
„purvini øydai“. Dabar aΩ øinau, kod∏l ømon∏s gali nusisukti.
Paprasçiausiai tod∏l, kad jie tav∂s nepaøµsta ir neøino, kas dedasi
tavo galvoje.“
B. PaaiΩkink, kod∏l sutinki arba nesutinki su juo.
C. Kokµ dar øinai fi lmå apie holokaustå?
Tekst¡ autoriai: Ineke Mok, Piet van Ledden, Karen Polak (Anos Frank namai) LietuviΩko leidimo mokslin∏
redaktor∏: Rœta PuiΩyt∏ IΩleido: Anos Frank namai, Amsterdamas Vert∏: Rœta PuiΩyt∏ Lietuvi¡ kalbos
redaktor∏: Aist∏Pangonyt∏ Dailininkas: Karel Oosting Iliustracij¡ Ωaltiniai: Rolandas Gustaitis „KaiΩiadori¡
regiono øydai”, KaiΩiadorys, 2006; JoniΩkio kraΩto istorijos ir kultœros muziejus; Dovid Katz „Lithuanian Jewish
Culture”, Vilnius, 2004; Leizer Ran „Jerusalem of Lithuania”, I dalis, Niujorkas, 1974; Yitskhok Rudashevski „The
Diary of the Vilna ghetto. June 1941–April 1943”, Izraelis, 1979; Valstybinio Vilniaus Gaono øyd¡ muziejaus
paroda „Katastrofa”; Vilniaus jidiΩ institutas (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.); Gabriel Weinreich „Confessions
of a Jewish Priest: From Secular Jewish War Refugee to Physicist and Episcopal Clergyman“, Cleveland:
The Pilgrim Press, 2005, p. 21–22. © Gabriel Weinreich, 2005 m., panaudota turint leidimå; „Film Australia.
National Insterest Program”, Rodo Freedmano asmeninis albumas.
1. Kod∏l Australijoje gyvenantis R. Fridmanas atvyko
µ Lietuvå ir sukœr∏fi lmå?
2. Ar svarbu paøinti savo Ωeimos Ωaknis? Kod∏l?
3. Filme R. Fridmanas sako: „Dabar suprantu, kå aΩ beveik prara-
dau, nesidairydamas atgal µ praeitµ.“ Kå jis tur∏jo omenyje?
Uøduotys
Tekst¡ autoriai:
redaktor∏:
redaktor∏:
regiono øydai”, KaiΩiadorys, 2006; JoniΩkio kraΩto istorijos ir kultœros muziejus; Dovid Katz „Lithuanian Jewish
Culture”, Vilnius, 2004; Leizer Ran „Jerusalem of Lithuania”, I dalis, Niujorkas, 1974; Yitskhok Rudashevski „The
Diary of the Vilna ghetto. June 1941–April 1943”, Izraelis, 1979; Valstybinio Vilniaus Gaono øyd¡ muziejaus
paroda „Katastrofa”; Vilniaus jidiΩ institutas (Dmitrijaus Matvejevo nuotr.); Gabriel Weinreich „Confessions
of a Jewish Priest: From Secular Jewish War Refugee to Physicist and Episcopal Clergyman“, Cleveland:
The Pilgrim Press, 2005, p. 21–22. © Gabriel Weinreich, 2005 m., panaudota turint leidimå; „Film Australia.
National Insterest Program”, Rodo Freedmano asmeninis albumas.
1.
2.
3.
Uøduotys
IeΩkodamas savo Ωeimos Ωakn¡ Australijos reøisierius Rodas Fridmanas 1997 m. atvyko µ Lietuvå. Çia jis susitiko senel∏s brolµ. Paøinties su d∏de ir dramatiΩkos jo gyvenimo istorijos µkv∏ptas Rodas sukœr∏dokumentinµ fi lmå.
7 D∏d∏ Chackelis
„Mano dokumentinis fi lmas
„D∏d∏ Chackelis“ prasid∏jo nuo
kelion∏s iΩ Australijos µ Lietuvå,
kur sutikau vienintelµ gyvå savo
Ωeimos narµ – Chackelµ Lemchenå.
Kai kœriau fi lmå, jam buvo 93
metai.
Nor∏jau iΩtirti savo santykius su
prot∏vi¡ Ωalimi, patyrin∏ti savo
øydiΩkas Ωaknis. Filmavimas mane
labai praturtino. Labiausiai sujau-
dino kelion∏µ mano prot∏vi¡ gim-
tåjå Øagar∂. AΩ iki Ωiol palaikau
ryΩius su draugais iΩ Lietuvos. †i
patirtis pagilino mano tapatyb∏s
suvokimå ir, nors gyvenu Austra-
lijoje, stipriai susiejo mane su
mano lietuviΩkomis Ωaknimis“,
Rodas Fridmanas (Rod Freed-
man), Sidn∏jus, 2006 m.
Rodo senel∏s Gitos Lemchen Ωeima,
apie 1913–1914 m.Vienintelis Chackelis
liko Lietuvoje, pergyveno Pirmåjµ ir
Antråjµ pasaulinµ karus, Kauno getå ir
Dachau mirties stovyklå. Mir∏ 2001 m.
Per paøintµ su d∏de R. Fridmanas
daugiau suøinojo ir apie septynis
Ωimtmeçius siekiançiå Lietuvos øyd¡
istorijå. Buv∂s senojo øyd¡ kvartalo
kiemas dabartiniame Vilniaus sena-
miestyje – tos istorijos liudininkas.
R. Fridmanas senel∏s
gimtajame miestelyje
– Papil∏je, 1997 m.
Chackelis Lemchenas,
Vilnius, 1997 m.