Sausio 29 d. sukako metai, kai Ramute Plioplyt4 iHkeliavo amiiny- ben. ISkeliavo tyliai, ramiai, netiktai.

Paiinojau jq iS matymo, kartais, susitikusios Jaunimo centre, ,,persi- mesdavome" vienu kitu iodeliu. Kartais jos studentai (R. Plioplytk daug metq dirbo Pedagoginiame li- tuanistikos institute, 1982-1986 m. buvo 6io instituto direktore), o mano buve cikagos lituanistines mokyklos mokiniai, ateidavo pas mane su Ra- mutes parengtomis namy darbq ui- duotimis. Mane jos stebindavo - kmop6Eiai pamoStos, gerai apgalvo- tos, metodigkai teisingos uiduotys, rodos jas renge aukKEiausios Mas& lituanistas. 0 ir jos studentai girdavo jq, sakydavo, kad nors ir reikalauja, bet jdomiai, suprantamai desto. Tai tiek tos mano asmenines paiinties su R. Plioplyte.

Neseniai suiinojau, kad Balzeko lietuviq kulMros muziejuje jrengtas stendas su R. Plioplyt& darbais. Mu- ziejaus darbuotoja Rita Janz sake, kad jj jreng6 ir muziejui padovanojo R. Plioplytes brolis dr. Audrius Pliop lys. Smalsu pasidare, kq ta Ramute dar dare, kad net muziejui jos darbai padovanoti. NeiHkentus nuejau pasi- iiiiriti. IT. .. apstulbau, netekau amo! Kodel taip yra, kad kartais visiSkai neiinome, kq veikia, kuo domisi Salia esantis imogus? AiSku, negi kiek- vieno klausinesi, taEiau kaip atsitiko, kad Sitokio lygio menininke liko neii- noma daugeliui mtisq. Suprantu, kad

ankstiau atvaiiave ir jos aplinkos 2mones iinojo apie jos talentus, ta- Eiau mes, pries 10-15 metq atvykg j Sj kralitq, nieko apie jos darbus nenu- tuokeme. Si kukli moteris niekada niekam nepasakojo ir nesigyre, ko- kius meniSkus darbus ji daro. Ne- iinau, ar jos mokiniai iinojo, kokias auksines rankas tun jy mylima mo- kytoja?

R. Plioplyte gime Kanadoje. 1964 metais su kima atvyko j Cikam. Bai- gusi mokslus University of Chicago ji keleta metq gyveno Providence, Rho- de Island. Biidama nejgali (po vaikys- teje persirgtos ligos ji liko p d y i i u o - ta visam gyvenimui) Ramute niekada nepasidave likimui. J i tritise, dirbo, mokesi. Tikriausiai tas noras kuo daugiau prisiliesti prie 1ietuviSkq Hakny jq atvede i Vilniaus universi- tetg kur ji dvejus metus gilino savo lietuviq kalbos iinias. Dveji metai bu- vo pilni jdomiausios veiklos. J i ne ti gdina lietuviq kalbos iinias, Ramute domisi lietuvibku folklom, lanko mu- ziejus, studijuoja lietuvi6kas tradici- jas, pati bando save mene. Vadovau- jama docento Liongino Pahisio ji pa- skelbe jdomq straipsnj ,,Lietuviy kal- ba nykstanEios dvikalbystbs sdygo- mis". R. Plioplyt6 daug nuveike vers- dama j angly kalbq 1ietuviSkas kny- gas.

Gal a5 ir klystu, taEiau man gra- iiausi jos darbai - lietuvibki margu- tiai. Kiek reikia tureti talento, mei- les, kiek reikia iinoti meno paslapEiy, kad galetum sukurti tokius - nepabi- josiu Hio iodiio - Sedevrus. Balzeko

R. Plloplytes dovanq dbZutes ir ,,Sh lletuviq muzle]uje.

erlock Holmes" margutiai Balzeko Laimos Apanavitienes nuotraukos

A. Plloplytes ,,Velykq medls" Balzeko lietuvlq muzlejuje.

lietuviq M m r o s muziejqje galima susipaiinti su R. Plioplytb Bukurtais marguEiais. Visus muziejaua stende rodomus margutius pagal darymo technikq &ma suskirstyti j kelew prupiv.

Vihtineje stendo lentynoje ant mediio Sakeliq sukabinti tradiciniai IietuvSki maq&iai. Tokiomis ,,puok& t4mis" papum3t.q Velyky ryto stalq Lie tuvoje galdavai pamatyti daug kur.

Visai kitaip atrodo jos ,,esdintin margutiai, ypat tie, kurie nedaiyti. Kai j juos iiuri, atrodo, kad jie pa- daryti iS porceliano. Tai patios auto- r& sugalvota technika. KiauSinius i&dekomodavo tirpiu d k u , igiio- vindavo ir jmesdavo j korozing voniq. Joje vdku neuiteptas kiauHinio l u u - tas buvo esdinamas.

iavi ir jos margutiai - paukStiai. Visokiom spalvom igmarginti kiau- Siniai, pasipuoSg grairiais tokiomis pat spalvomis daEytais sparnais ir uodega, atrodo tuoj pakils j orq ir nu- skris j pasakq hlj .

Ekspozicijoje galima pamatyti ir tradiciSkai dekomotq margufiq - daZyti jvairiais daiais ir vaSko techni- ka marginti. Kiekviena spalva turejo savo mistin? reikSmq. Ramut.5 buvo gerai iSstudijavusi spalvy reikgmes, jos margufiai tikra lietuviq etno-

kulhiros dalis. Labiausiai mane sutavejo R.

Plioplytes ,,gr@imon biidu padaryti darbai. Tai modernia technika prag- q i t o s ,,aSarosn, skylut& kiauliinio lukitq pavertia trapiu meno Kriniu. AiSku, kad eiliniam kiauHinio mar- gintojui tai atlikti hutq per sunku (ir nera jokio reikalo), taEiau Plioplyt4s Hia technika Bukurti darbai - tikras stebuklas.

Atskira gru* margutiq - tai autores pavadinti ,,Sherlock Holmes kiauSinaiV. Ant kiauSinio lukEto Soka imogeliukai, kiekvienas margutis turi savo vardq.

Ne vienas R. Plioplytes draugas yra gavgs dovanq jos padarytq mar- guEiq. Stende mane suiavejo deiu- tese supakuotos dovaneles - kiekvie- noje deiuteje - Rarnut4s rankq iSda- bintas margutis.

Visi R. Pliopl@s darbai pasi- raFyti autorh. Tai rodo, kad pati me- nininke suprato, kad ji kuria neeili- nius darbus.

Kovo 2 d. muziejuje vyks Motery gildijos susirinkimas. Jo metu bus oficialiai atidaryh R. Plioplytes e k s pozicija. Bet jau ir dabar jq galima pamatyti muziejuje. Pats laikas butq nueiti ir pasiiiureti bei pasisemti idejq artejantioms Velykoms.

12 DRAUGAS, 2008 m. vasario 26 d., antradienis

Gamtos atbudimo it- pavasario linksmybiy Svente

Velykos - gamtos athudimo, pa- vasario dtiaugsmo ir linksmyhiy Svente. Senoves lietuviams tai buvo didiioji pavasario Svente, kuri dabar atitinka krikSfioniy Velykq laik*. Ji kilnojama - ivensiama pirmaj menu- lio pilnaties sekmadienj po pavasario lygiadienio. Velykq pavadinimas kiles iS iodiio ,,velesn. Seniau buvo tradici- ja ta diena lankyti mirusiyjy kapus, nuneiti jiems maisto - kiaubiniq. Me- sy proteviai tikedavo, kad, atejus pa- vasariui, vbles atsikelia i i iemes. Pir- masis perkanas jas priversdavo sug- rjiti j kapus. TikQa, kad mirusiyjq veles iSlenda su atgimstantia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkfino.

Idomios, labai jvairios Velykq bainytines apeigos, kurios prasideda didiiosios savaites viduryje. Sude- damoji dalis - Didysis pasninkas (nu0 didiiojo treEiadienio iki Velykq).

Didijj ketvirtadienj nutyla (uisi- gavi) net bainyEiq vargonai. Tai tq- siasi iki SeStadienio. BainyEioje skambinama tik tarSkuEiais. Ta die- na sargyboje prie Kristaus karsto bu- di jaunimas.

Diduj SeStadienj pagal tradicij* bainyEioje Sventinamas vanduo ir Sventoriuje iS senq kryiiq ir mediniq dievukq sukuriamas Sventas lauias. Jo ugnis pasventinama. ~ m o n e s (dai- niausiai jaunimas) pasiima lauio ug- neles ir neSasi namo, kad ja jiiebtq savo namq iidinio ugnj. Skolintis Velykq ugnies nepriimta, nes tikima, kad tokia ugnimi uikfirqs iidinj, gali namus sudeginti. IS bainyEios par- sineSama ir Hventinto vandens. Juo paHlakstomi (pakrapijami) visi na- miikiai, sodyba ir jos pastatai, gy- vuliai, o likes vanduo daug kur supi- Nuotraukose: Ramutes Plioplytes lamas j Sulinj, kad vanduo visada be- sukurtl margutial Balzeko ltetuviq tq Svarus ir sveikas. kultClros muziejuje.

Seitadienio vakara visi gerai Loimos Apanavitienes nuotr.

nusiprausia, pasipuogia ir vel skuba bainyEiq - ,,ant miSparq ir Prisike- limo". Meldiiamasi iki pat paryfiq. Tq naktj daugelie Lietuvos vie@ bainyEioje pasirodydavo kaukininkai (persirengeliai).

Sulaukus sekmadienio ryto, apie bainyEiq eina Prisikelimo procesija. Parejusieji iS bainyEios namo, pa- sveikina su Bvent6mis namiSkius ir kartu su visa Beima seda u i kventinio stdo. Pirmqjq Velykq dienq j sveEius, jei nera pakviesti, niekas nevaikSto. Didiiosios linksmybes, pramogos prasideda ant& Velykq dienq.

Svarbiausias Velykq atributas - marguEiai. Jie simbolizuoja gyvybb atsiradimg ir vaisingumg, gamtos prisikelimtj ir atsinaujinimg, iydeji- mq ir gaivumg.

Lietuviai kiauginius margin0 jau gerokai iki krikSto. Mfisq proteviai date ne tik paprastus, bet ir kauli- nius, molinius, akmeninius kiaubi- nius, suteikdami jiems magigkg reikSmg. Buvo tikima, kad kiauBinis gali apsaugoti namq nuo perkfinijos, piklgq dvasiq, apvalyti sielg nuo ne- kvarumq.

Ilgus amiius marguEius daie na- tfiraliais gamtiniais daiais, iSgauda- mi nuostabiausias spalvas. Daius ga-

~p

mindavo iS balq rtidos, giuolo ar juo- dalksnio iieves, svoghq IukSQ, ra- muneliq, samanq, kmynq ir t.t. Cheminiai daiai atsirado tik XM a.

MarguEiai buvo daiomi ne dB1 groiio, o suteikiant tam simboline prasme. Kiekviena spalva turejo savo reikSmg. MarguEiuose vyravo juoda, raudona, ialia, geltona ir ruda spal- vos. Juoda simbolizavo ieme moting ir deivg ~emyng, raudona reiSk6 vai- singumq, gimirnq ir gyvenimg. ialia - pavasario augalijg, j aw daigus, mely- na- dangrl ir vandea, geltona ir ruda - subrendusiq j aw derliq.

Ne maiiau svarbfis buvo ir mar- guEiq raStai. Jie labai jvaies. Mar- guEiai buvo puoSiami augalq ir geliq, dangaus kiinq rastais, dmgeliais, zui- kuEiais, ialEiukais, drieiiukais ir pan. Labai dainos geometrink f ieros ir raktai.

Jei gyvenate Cikagoje ar jos apylinkese, atvykite j Balzeko lietu- viq kultfiros muziejq (6500 S. Pulaski Rd., Chicago), kuriame sukaupti jdo- mi ir graii margufiq kolekcija. Tikiu, kad muziejaus darbuotojos parodys tas kolekcijas ir plaEiau papasakos apie jq kfirejus. 0 sugrjig namo patys galesite pabandyti sukurti savo gra- iiausig margutj.

DRAUGAS 4545 WEST 63rd STREET CHICAGO, ILLINOIS 60629

TEL.: 773-585-9500 FAX: 773-585-8284 WWW.DRAUGAS.ORG

- -

DRAUGAS, 2008 m. kwo 22 d., Wtadienis

Atsi bundantis

L enkai, da- mimq t&ynC draugiBki kaimynai, o istorijos laikotarpiu kmuptia Lietuvcm Bostinba Vilniaus pagrobejai, tun prietodi metq laikams: ,Pa& yra mergait.5, vasara - motina,

ruduo - na816, o Ziema - pamot&". Siemet ar(iiau uZ pamotq Bvaistesi tie- ma. Gamta, Bvelniai tariant, ne tik suglumo, bet visai padiko ar apsiverte auketyn kojom. Kaipgi kitaip pateisinti jos @1usias ikdaigas: Wisconsin valstijoje praei@ rudea, kuris paprastai dabinasi aukso atspalviais ir sau- 1C Hypsena, gerukai prid F'adbkos diena nusileido S dangaus temim snie go antklode. Nagi dabar, kovo 2 d., tiemai dar utgaidtiai jsismeigus j Ze- me, gatv(*se dunksant miego kalnams, pastog6je kabant net 7 pLdy ilgio, 1 pedos ploEio varvekliams, mfiay pmwviy atsifadbtas galingas dievaitis Ferkimas ataiga Zaibais ir grinusmais baugino net nustebusius Mrblius. Na, dievdi, o ki@ ryk+ ir d l naua sniego danga pasakiikai pu& mies@! 0 itai vakar atmerkqa akis pavasa&lis po beveik 5 menesius trukusio

ilgw Ziemoa miego kai kur nutirpdb retus aniego lopus ir net saulba spin- duliy padedamas, Bvelniai apgaubp Zeme maitintojr), ja maloniai sten@i suadyti. Mat rytoj kovo mbnuo pasitinks Lietuvoje buvusia paEia iskil- mingiausia visy metq &en@ - Biemet pernelyg ankstyvas Velykaa! 0 joa yra ne vien nusikratymen ialtiu, ~ f i r i u dangumi, visa ko senu bei prik lbgta tmoniq nuotaika, bet, svarbiausia, paties Atpirkbjo Prinikelimas! Tai didtiulio dtiaugsmo Event&. V i e pasaulyje tinomo t d i o .Easterw kilme kildinama iB Eastre - &nu pavasario deivb vardo. Velykos, pasirodo, nbra grynas lietuvigkaa todis, jis k i lp S gudy todtio, refkiantio ,didel? die&.

Velykq rytp Lietuvoje visi skubedavo j Priaikblimo pamaldas. Ta pro- ga paprastai badavo labai Skilminga procesija einama aplink bdnytiq. Mdoms mergaitbme barstant g6liy Ziedlapiuq giedant chorui ir prita- riant visiems Zmonhs, o kai a i u o s e miesteliuose, kaip KupiAHky, net dady orkestrui skambiai lydint, n e h o s bainytinba vbliivos. Tuo tarpu bainyCios varpai diiaugsmingai gausdami skelbdavo ,,Aleliaa!" Pakiliai giedant lietuviy pamhgt+Velykq giesme "Linksma diena mums prahito", pmcesija apeidavo aplink baZnytia net 3 kartus. Po pamaldy buvo &enti- nami velykiniai skan&tai, tinoma, ir margufiai, dailiai sudbti p in t inh , papudti (jei tuo metu bfidavo) pirmaisiais pavasario Mumynais, susta- tyti ant gmteliy prie altoriaus.

Pa batnj+iniy iekilmiy skubtdavome namo. Tbvynbje buvo papmtya pn- pudti Velyky ata4 vaiMmis visai dienai. Ir ko ten tik nehdavo! Stalo vi- dury piipwjo keptas parHiukss su margutiu anukuty; didelis kept- kum- pis; Zqsis ar antis, d&os, skilandis; o pyragy - gausybe ir jvairiausiy. Mfi- sy kartai augant, b~davo .madojen velykiniai .vizitain: tik vyrai eidavo avei- kinti draugy, H j y Heimas. Lietuviai bwo twtingi jvairiais velykiniaia paprofiais, Zaidimais. Viena svarbiausiy vaidmeny vaidindavo marguthi.

Kovo 2 d. Balzeko lietuviy Mtivos muziejuje buvo atidaryta Ramu- WE Plioplyt&s margutiy paroda, kuri visam laikui pasiliks muziejqje. Po stiklu dideleje a&toje spintoje dailii mtatyti ir igkabinti j v a i ~ s nepa- prasti margufiai. (Pagal lietuvieka tradicija, kiadinis yra gyvenimo, o ikmargintas kiadinis - m a u s gyvenimo simbolis.) Ramuti.s menieki darhai uiima Zada! T i h Bedevras! Prisirnindama jos menieka siela (Ra- mut.6 mire - tieaiog ramiai amiinai &migo 2007 m. sausio 29 d.), pagalvo- jau, kaip tiksliai jai tiko kaikokio SminEiaus iodiiai: .Menas yra Zmoniy sielos sutelktas medus, sunei3tas vargo ir darbo spamais!"

0 tie jos rnargutiai ivairiausi ir pagal technika labai skirtingi. h i ant Hakeliy (tevynhje naudojo m&iy W a s su pumpurais) aukabinti tradi- ciniai margufiai. Visskai kitokios Ni3ies ,,&dinti" margutiai (pagal pa- tios autorb ii3rasta bad*). TuHEia k i a a i ibmargina tirpintu vdku, i& diiovina, tada jmerkia j inda su ~gbtimi. Gaunasi elegantiskas baltas ve- lykaitis su baltu, pakiliu rdtu. Atrodo, tarsi Ramut.6 dirbo pagal miisy Zy- maus filosofo Stasio Salkauskio igmintj: ,Tikras meno Ekis privalo bUti menas groiiui, o groiis gyvenimo tobulumui." Dar stebuklingesni mar- guEiai atlikti ,gqiimo" badu. TuBEias, nedaXyha kiaubinis greiiamas dantisty inshumentu, palieka skylutes - graiiausig r&@. Toks trapus, ii3rankus meno M n y s atrodo tarsi Drezdeno porcelianas! 0 juk tai pats sunkiausias badas. Pati menininke mkydavo, jog ii3 10 kiauKiq, vos vie- nas Seidavo tobulas. Menkiausias krustelejimas - darbas nueina perniek.

Ramutb mama su rnaq tautodaile dukq supaiindino jai esant vos 8 metuky, pamokydama austi juostas. Salia pamilto meno, Ramutbs aistra buvo gimtoji kalba. Badama diplomuota filologe (University of Chicago), ji dvejus metus staiavosi Vilniaus universitete, destb lietuviy kalba litu- anistineje mokykloje. Buvo mokiniy gerbiama ir mylima kaip reikli, bet labai puiki destytoja. Taip pat dirbo Pedagoginio lituanistikos instituto destytoja ir direktore. Lietuviq kalbotyrai R. Plioplytk padari! ypaE didiiu- lg paslaugq - i anglq kalba iSverte Zigmo Zinkevitiaus "Lietuviq kalbos istorij*" (Vilnius, 1996, 2 leid. 1998).

LinkMama brangiems skaitytojams diiaugsmingy laimingy Velyky, baigiu poeto Vinco Stonio (kan. Kazimiero ~itkaus-iitkevi~iaus) iodiiais: ,,Gal spaudiia ir slegia mus vargas ne vienq,/ Bet argi dejuoti ir skystis Siandienq,l Ne tiek Atpirkejas ant kryiiaus kent6j0,-/ Geriau uigiedokim: Velykos ateo!

THE LITHUANIAN WORLD-WIDE .DAILY

Kaina 75 c. PENKTADIENIS - FRIDAY, G R U O D ~ ~ O - DECEMBER 21, 2007 Vol. XCVlll Nr. 247