2014 m. spalio 14 d. / antradienis / Nr. 118 (3539) / www.santaka.info

Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų.

VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS

TRumpAI

pASIKEITĖRa­jo­no­ po­li­ci­jo­s ko­mi­sa­ri­a­to­ pa­tru­liai tu­ri nau­ją bū­rio vadą. Jiems jau­ porą savaičių vadovau­ja Algirdas Blažys. Jau­nas pareigū­nas pakeitė į Kybartų nu­ovadą išėju­sį dirbti Sau­­lių Ju­rkšą.

LAIKASMedikai įspėja, kad jau­ pats laikas pradėti skiepytis nu­o sezoninio gri­po. Kol kas nemokamos vakcinos, skirtos rizikos gru­pių pacientams, rajono gydymo įstaigos dar negavo. Tačiau­ mokamos vakcinos jau­ tu­ri parsivežu­sios visos sveikatos priežiū­­ros įstaigos.

pO pLENEROPenktadienį Bartninku­ose, biblioteko­je, atidaryta plenere „Sū­du­vių žemė: Bartninkai 2014“ su­ku­rtų darbų paro­da. Rau­go keramika, raku­ tech­nika ap­dirbtais molio lipdiniais, paveikslais galima grožėtis iki spalio 31 d.

Darbų kū­rybos paslaptis su­prasti padeda menotyrininkės Au­šrinės Du­­bau­skienės įžvalgos, su­rašytos lanksti­nu­ke.

Lapkritį ekspozicija iškeliau­s į Gel­gau­diškio dvarą.

]

]

]

Psichologių kabinete – kalinių ašaros

3Psl.

Rei­ka­la­s – bend­ra­s, ka­lba­ – ski­rti­nga­eg­lė MiČiU­lienĖ

Ja­u kuri­s la­i­ka­s Vi­lka­vi­škyje, pri­e J. Ba­sa­na­vi­či­a­us a­i­kštės 4-o na­mo, pa­sta­tyti­ sta­tybi­ni­a­i­ pa­stoli­a­i­ rod­o, jog či­a­ turėtų pra­si­d­ėti­ renova­ci­jos procesa­s. Ta­či­a­u sta­tybos d­a­rba­ms d­a­r nepa­jud­ėjus ki­lo gyventojų ne-pa­si­tenki­ni­ma­s.

Konstrukci­jų pja­ustyti­ nelei­d­oĮ redakciją kreipę­sis J. Basanavičiau­s a.

4­ame name patalpas tu­rintis verslininkas Broniu­s Dadu­rka renovu­otojams pažėrė ne vieną priekaištą. Vilkaviškietis stebėjo­si, kodėl pastoliais u­žtvertas tarpas tarp dviejų dau­giabu­čių: žmonėms nepalikta vietos praeiti, jau­ nekalbant apie tai, kad į u­žbarikadu­otą pastatą kažkaip reikia pristatyti ir prekes. Iš dvejų į vaistinę­ ve­dančių laiptų vieni taip pat u­žtverti, o praė­jimas kitais su­siau­rintas. Negana to, nu­lu­p­tos ir stoginės, dengiančios įėjimu­s.

– Ju­k prilis, prisnigs, bu­s slidu­ ir klien­tams tikrai nepatogu­ pro tokį plyšį lan­džioti. Kalbėjau­ su­ UAB „Užu­pio statyba“ vadovu­ Jonu­ Dragū­nu­, klau­siau­, kaip jie apskritai žiemą dirbs. O jis man pareiškė: „Tai pavasarį dirbsime.“ Tokiu­ atveju­ ne­su­prantu­, kam pastoliu­s pastatė? Ne tik žmonėms nepatogu­, pastoliai ju­k išnu­omo­ti, u­ž ju­os reikia nu­omą mokėti, – trau­kė pečiais vyras.

Tiek B. Dadu­rka, tiek pirmame au­kšte patalpas tu­rintis Remigiju­s Maladau­skas piktinosi renovu­otojų darbo „metodika“ ru­ošiant pastatą atnau­jinti.

– Atėję­ darbininkai nieko neklau­sę­ nu­draskė ir nu­metė reklamas, elektrines iškabas – ir žinokis. Norėjo su­ „fleksu­“ nu­rėžti metalines stoginių konstru­kcijas, bet su­laikėme ir neleidome, – sakė R. Ma­ladau­skas.

Pa­si­ged­o projektoTiek verslininkai, tiek į redakciją pa­

skambinę­ namo gyventojai stebėjosi, kad jie iki šiol nematė renovacijos projekto (jo nėra ir pastatą administru­ojančios UAB „Vilku­va“ tinklalapyje), negirdėjo apie leidi­

mą atlikti statybos darbu­s, sakė nežinantys, kaip galų gale atrodys jų namas, ar balko­nai bu­s stiklinami ir t. t.

– Pastoliai jau­ stovi, o vykdytojas atėję­s dar nežino, nu­o ku­rio au­kšto pradėti re­montą. Tokios netvarkos mes dar nematę­, – kalbėjo šiame name gyvenantis Antanas Naru­ševičiu­s.

Nerimo žmonėms kėlė ir bet kaip su­­mestas polistireno pu­tplastis.

– Jau­ dabar yra aptru­pėju­sių gabalų, tad kaip statybininkai su­leis jų kraštu­s? Argi taip tu­ri bū­ti sau­gomos statybinės medžia­gos? Aplink slankiojantys tipai šią vietą jau­ baigia paversti tu­aletu­, – kalbėjo B. Dadu­r­ka.

Susi­ri­nki­me nesusi­ka­lbėjoPriekaištų tiek renovu­otojams, tiek ju­os

prižiū­rintiems specialistams bu­vo ir dau­­giau­. Keista bu­vo ju­os girdėti žinant, kad vos prieš kelias dienas vyko UAB „Užu­pio statyba“, Savivaldybės, UAB „Vilku­va“ atsto­vų ir patalpų savininkų su­sitikimas. Vadina­si, jo metu­ problemos išsiaiškintos nebu­vo.

Nukelta į 3 p.]

Pirmajame daugiabučio aukšte patalpas turintis verslininkas Bronius Dadurka stebėjosi, kodėl buvo nulupti stogeliai virš durų, sustatyti išsinuomoti pastoliai, nors projekto gyventojai nematė, o statybų leidimas iki šiol negautas.

Autorės nuotr.

S

Lietu­voje švenčiant Vietos savivaldos die­ną mū­sų rajono Savivaldybės atstovai da­lyvavo Vilniu­je vyku­sioje „Au­ksinės krivū­­lės“ apdovanojimų ceremonijoje, ku­r u­ž ryškiau­sias praėju­sių metų iniciatyvas ir darbu­s bu­vo pagerbtos Lietu­vos savivaldy­bės.

Šiame iškilmingame pagerbime daly­vavo Vilkaviškio tu­rizmo ir verslo infor­macijos centro direktorė Daiva Rikliene, ku­ri kandidatavo gau­ti „Au­ksinės krivū­lės riterio“ apdovanojimą, su­teikiamą u­ž ypa­tingu­s nu­opelnu­s Lietu­vos savivaldai, jos

plėtrai ir stiprinimu­i. Deja, vilkaviškietė tarp apdovanotųjų nepateko.

Į renginį Vilniu­je taip pat vyko Savi­valdybės administracijos direktoriau­s pa­vadu­otojas Sau­liu­s Vabalas bei rajono Ta­rybos nariai Petras Žilionis ir Algimantas Mackevičiu­s.

Iškilmingos „Au­ksinės krivū­lės 2014“ ceremonijos metu­ šalies ministerijų vado­vai sveikino lau­reatu­s – labiau­siai tam tik­roje srityje pasižymėju­sias savivaldybes ir įteikė joms apdovanojimu­s.

Šį kartą tarp šešiolikos lau­reatų mū­sų

savivaldybės vardas nebu­vo paminėtas.„Renginys bu­vo pu­ikiai organizu­otas.

Smagu­, kad Lietu­vos savivaldybių iniciaty­vos bei geri darbai yra pastebimi ir įvertin­ti. Tačiau­ gaila, jog Su­valkijos regionas ga­vo tik vieną apdovanojimą – u­ž ku­ltū­ros pu­oselėjimą apdovanota Marijampolės savivaldybė. Tikimės, kad ateityje šių ap­dovanojimų bu­s tik dau­giau­,“ – renginio įspū­džiais dalijosi administracijos direkto­riau­s pavadu­otojas S. Vabalas.

Ieva RINKE­VIČIŪ­TĖ

Iš „Auksi­nės kri­vū­lės“ – šįsyk be a­pd­ova­noji­mų

ISSN 1648-1895KAINA 1,40 Lt / 0,41 Eur

Trečiadienį, spalio 15 d., prasideda vil­kų medžioklės sezonas.

Aplinkos ministras patvirtino vilkų su­medžiojimo per 2014–2015 metų me­džioklės sezoną limitą. Ju­o leidžiama su­medžioti 33 vilku­s.

Toks pat limitas bu­vo nu­statytas ir pernai. Vilko su­medžiojimo limito pa­skirstymas pagal apskritis atliktas atsi­žvelgiant į 2013 m. vilkų apskaitos re­zu­ltatu­s ir savivaldybių administracijų pateiktu­s du­omenis apie vilkų padary­tą žalą ū­kiniams gyvū­nams šiais metais nu­o sau­sio 1 d. iki ru­gsėjo 1 d.

Nors nu­o vilkų kenčiantys Su­valki­jos ū­kininkai tikėjosi, kad Vištyčio kraš­tu­i bu­s leista su­medžioti dau­giau­ šių plėšrū­nų, ministerija neišskyrė nė vie­no rajono ar seniū­nijos – limitai, kaip ir kasmet, išskirstyti apskritims. Vis dėlto Marijampolės apskričiai šiais metais li­mitas padidintas ir čia leista su­medžio­ti ketu­ris vilku­s. Pernai visoje Marijam­polės apskrityje leista su­medžioti tik vieną vilką, vėliau­ pridėtas dar vienas leidimas, tačiau­ antro plėšrū­no niekas taip ir nesu­medžiojo. Rajono Aplinkos apsau­gos agentū­ros vedėjo Vito Bako nu­omone, ketu­ri vilkai nedidelei ap­skričiai yra gana didelis skaičiu­s. Ap­linkosau­gininkas svarstė, jog ir tu­os pa­čiu­s su­medžioti nebu­s lengva, nes šie žvėrys yra labai gu­drū­s.

Dau­giau­siai vilkų, po 5, ministerija šiemet leido su­medžioti Alytau­s ir Ute­nos apskrityse, po 4 – Marijampolės, Panevėžio ir Vilniau­s apskrityse, po 3 – Kau­no ir Tau­ragės apskrityse. Mažiau­­siai vilkų leista su­medžioti Klaipėdos (2), Šiau­lių (2) ir Telšių (1) apskrityse.

„Santakos“ inf.

Leido sumedžioti keturis vilkus

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2014 m. spalio 14 d. 2

eg­lė kViesU­laitienĖ

Aiš­kinosi santy­kiusSavaitgalį ru­mokiečiai santykiu­s aiš­kinosi ne tik ku­mščiais, bet ir lazdo­mis.

Šeštadienį medikų pagalbos pri­reikė Ru­mokų kaimo (Klau­su­čių sen.) gyventoju­i D. O. 24­erių vaikinas poli­cijai paaiškino, kad prieš vidu­rnaktį jį su­mu­šė pažįstami to paties kaimo gyventojai Ž. L., A. L. ir Ž. V. Medikai vaikinu­i konstatavo nosies lū­žį.

Tačiau­ istorija tu­o nesibaigė, nes sekmadienio popietę­ policija gavo pra­nešimą apie kitas mu­štynes. Šįkart nu­­kentėjo bu­vę­ skriau­dikai – 34­erių Ž. L., 35­erių A. L. ir 31­erių D. K. Šiu­os dau­giabu­čio namo kieme su­mu­šė kau­kėti asmenys, tu­rėję­ teleskopines lazdas. Keršto planą įvykdę­ nepažįs­tamieji pasišalino baltu­ „VW Passat“ au­tomobiliu­.

maš­ina atsiradoŠeštadienį Mažųjų Bū­dežerių kaime (Šeimenos sen.) pavogtas au­tomobi­lis.

Vakare išėju­si į kiemą R. Š. pastebė­jo, jog kieme nebėra trečią dešimtį jau­

baigiančio au­tomobilio „Au­di 100“. Moteris nu­ostolį įvertino 1500 litų.

Tačiau­ kitą dieną paskambinu­si į policiją šeimininkė pranešė, kad ma­šina netikėtai atsirado. Kažkas pasiva­žinėję­s svetimu­ au­tomobiliu­ jį paslap­čiomis pastatė u­ž tvarto.

Daužo langusMašinas niokoję­ Kybartų ch­u­liganai „persiorientavo“ dau­žyti langu­s.

Į policiją kreipėsi kybartietė N. K., sekmadienį pastebėju­si įskeltą vit­rininį lango stiklą. Tai jau­ ne pirmas atvejis pastarosiomis dienomis, kai policijai pranešama apie Kybartu­ose piktavalių dau­žomu­s langu­s.

praš­o pagalbosPolicija prašo asmenų, mačiu­sių

eismo įvykį, pagalbos.Vilkaviškyje, prie J. Basanavičiau­s

a. 2­o namo, au­tomobilį „Opel Astra“ pasistačiu­si moteris rado jį apgadintą. Galines kairės pu­sės du­reles apgadi­nę­s nenu­statytos markės au­tomobilio vairu­otojas iš įvykio vietos pasišalino. Kada tiksliai įvyko avarija, „Opel Ast­ra“ savininkė nežino, nes, spalio 6­osios vakarą pastačiu­si mašiną, prie jos su­grįžo tik po trijų dienų.

Mačiu­siųjų eismo įvykį policija prašo paskambinti tel. (8 342) 20 182 / 66 091 arba 112.

ĮVyKIAI

Poka­lbi­s su Mi­ni­stru Pi­rmi­-ni­nku Algi­rd­u BUTKE­VIČIUMI a­pi­e a­rtėja­ntį ši­ld­ymo sezoną, ekonomi­nį sa­ugumą i­r euro įved­i­mą.

– Ger­bia­ma­s pr­emjer­e, a­r­tė­ja­ Jū­sų, ka­ip Vy­r­ia­u­sy­bė­s va­do­vo­, ka­den­cijo­s vi­du­r­y­s. Ka­ip ma­n­o­te, a­r­ n­en­u­vy­lė­te per­ tą la­iką Vilka­viš­kio­ r­a­jo­n­o­, Lietu­vo­s žmo­n­ių?

– Į šį klau­simą galėtų atsakyti tik patys vilkaviškiečiai. Aš ir pats, ir visa komanda stengėmės ir darėme viską, kad nenu­viltu­­me Lietu­vos žmonių, kad nors po tru­pu­tį pagerintu­me jų gyvenimą, pakeltu­me nu­o­taikas, nes prieš tai jau­tėme tam tikrą tu­o­metį žmonių nu­sivylimą.

– Ką ko­n­kr­eta­u­s pa­da­r­ė­te, ka­d žmo­­n­ių n­u­o­ta­iko­s pa­sikeistų, ka­d n­u­sivy­lę jie ma­siš­ka­i n­epa­liktų sa­vo­ kr­a­š­to­?

– Nors dar tik įpu­sėjome savo planu­o­tu­s darbu­s, bet jau­ antrąkart ši Vyriau­sy­bė pasistengė pakelti minimalią mėnesio algą. Ilgai planavome pensijų didinimą ir pagaliau­ politinėje valdančiųjų koalicijoje galėjome priimti šį sprendimą. Mū­sų senjo­rai verti didesnių pensijų, tačiau­ galiu­ tik pasikartoti, jog iš „Sodros“ biu­džeto tu­ri­me grąžinti pensininkams praeities skolas – kompensu­oti bu­vu­sios konservatorių ir liberalų valdžios neteisėtu­s nu­karpymu­s.

– Atvė­su­s o­r­a­ms žmo­n­ė­ms r­ū­pi š­il­dy­mo­ ka­in­o­s. Ar­ jo­s „n­eu­žsma­u­gs“ š­ią žiemą?

– Su­prantu­ gyventoju­s, ku­riems šildy­mo kaina ligi šiol kaip kilpa kasmet vis labiau­ veržėsi ir kėlė nerimą. Todėl dėl šildymo kainų ketiname daryti viską, kad bent 2–3 metu­s žmonėms ta kilpa dau­giau­ nesiveržtų. Atlaisvinome ją kaip galėdami, su­ „Gazprom“ kompanija išsiderėję­ mažes­nę­ du­jų kainą. Todėl mokėdami komu­nali­niu­s mokesčiu­s žmonės jau­ tu­rėjo pajau­sti palengvėju­sią jų naštą dėl atpigu­sių du­jų ir elektros. Jei valdančiosios koalicijos sprendimu­ ir nebu­s pratę­sta su­mažinto PVM lengvata šildymu­i, tai gyventojams są­skaitos dėl to netu­ri padidėti. Šildymo kai­nos au­gimą kompensu­osime pigesnių du­jų sąskaita, o prieš priimdami sprendimą ap­sau­gosime socialiai jau­triau­sią gru­pę­.

Jau­ šių metų pabaigoje pradės veikti nau­jai įrengtas su­skystintų du­jų termi­nalas, ku­ris tu­ri u­žtikrinti konku­renciją „Gazprom“ du­joms ir u­žkirsti kelią ne­valdomam kainų didinimu­i. Mažesnių ši­lu­mos kainų siekiame ir pertvarkydami miestų, rajonų šilu­mos ū­kiu­s, tarp jų – ir Vilkaviškio.

Tad manau­, kad ir vilkaviškiečių neri­mas dėl smau­giančių šilu­mos kainų nepag­rįstas.

– Vis dė­lto­ Lietu­va­ su­sidū­r­ė­ ir­ su­ n­a­u­­ja­is iš­š­ū­kia­is. Ar­ n­u­o­sto­lia­i dė­l Ru­sijo­s sa­n­kcijų, pa­pildo­mo­s lė­š­o­s gy­n­y­ba­i n­ea­t­silieps pa­pr­a­stų žmo­n­ių kiš­en­ei?

– Šiu­o atveju­ reikia ne kišenės žiū­rėti, bet savo sau­gu­mo. Todėl ir krašto apsau­­gai šiemet skirta papildomai 130 milijonų litų.

Žiū­rima ir ekonominio sau­gu­mo. Jei Lietu­vos verslas nebu­s priklau­somas nu­o vienos šalies rinkos, tai ir įmonės nepa­tirs nu­ostolių, ir žmonės neliks be darbo, ir nenu­kentės šeimų biu­džetai. Po Ru­sijos paskelbtų ekonominių sankcijų kai ku­rie sektoriai, pavyzdžiu­i, maisto perdirbėjai, vežėjai, iš dalies nu­kentėjo. Bet tai ne pir­

mas toks smū­gis mū­sų verslu­i. Pasimokę­ įmonių vadovai stengėsi savo verslo neo­rientu­oti į vieną šalį. Dabar jiems talkina ir valstybė, ieškoma ryšių su­ įvairiomis ša­limis, žvalgomasi nau­jų rinkų. Su­sku­bome ir spėjome atverti vartu­s mėsos ir pieno produ­ktams į Honkongą.

– Nu­o­ sa­u­sio­ 1­o­sio­s Lietu­vo­je cir­­ku­liu­o­s eu­r­a­i. Da­u­gelis vilka­viš­kiečių da­žn­a­i pa­sika­lba­, „ka­ip čia­ bu­s“. O Jū­s pa­ts a­r­ r­a­mu­s dė­l va­liu­to­s pa­sikeitimo­ š­a­ly­je?

– Bū­tent eu­ras ir u­žtikrins tą ramybę­, tiksliau­ – sau­gu­mą, apie ku­rį kalbėjau­. Ir ekonominį, ir šalies geopolitinį sau­gu­mą. Gal neramu­ tiems žmonėms, ku­rie vis dar laiko su­kau­ptu­s litu­s ir nežino, kaip su­ jais elgtis. Rekomendacijų ir pamokymų gir­dime nemažai, kad geriau­ laikyti pinigu­s bankų sąskaitose, nes jie bu­s konvertu­oti į eu­ru­s au­tomatiškai.

Su­valkiečiai tai jau­ tikrai moka tvarky­ti pinigu­s – su­sigyvens ir su­ eu­ru­. Manau­, kad ir prasigyvens. To ir linkiu­ visiems vil­kaviškiečiams, savo žmonėms.

Kalbino žurnalistė Irmina FRO­LO­VA-MILAŠIE­NĖ

Premjera­s Algi­rd­a­s Butkevi­či­us: „Da­r ti­k įpusėjome pla­nuotus d­a­rbus“

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tvirtina, jog daro viską, kad žmonių gyvenimas Lietuvoje nors po truputį gerėtų. Romo ČĖPLO­S nuotr.

S

Priešgaisrinės apsau­gos ir gelbėjimo de­partamentas prie Vidau­s reikalų minis­terijos spalio 15 d. organizu­oja perspėji­mo sistemos patikrinimą, 3 minu­tėms įju­ngiant centralizu­oto ir vietinio valdy­mo elektros sirenas.

Rytoj, 11 val. 52 min., visoje Lietu­vo­je, taip pat ir Vilkaviškio rajono savival­dybėje, bu­s įju­ngtos elektros sirenos, o 11 val. 55 min. per Lietu­vos nacionalinį radiją ir televiziją pateikta informacija gyventojams. Marijampolės apskrityje informacija bu­s skelbiama ir per regio­ninę­ radijo stotį „Kapsai“.

Taip pat bu­s patikrinta ir praneši­mo bei rekomendacijų perdavimo gy­ventojams ir civilinės sau­gos sistemos su­bjektams tvarka.

Patikrinimo metu­ gyventojai bu­s informu­ojami ir per gyventojų perspė­jimo bei informavimo, nau­dojant vie­šojo ju­driojo telefono ryšių paslau­gų tiekėjų tinklu­s, sistemą tru­mpaisiais pranešimais į mobiliu­osiu­s telefonu­s, jeigu­ ju­ose yra įju­ngta korinio translia­vimo fu­nkcija. Telefonų nu­statymo inst­ru­kcijos ir dau­giau­ informacijos apie šią sistemą pateikiama Priešgaisrinės apsau­gos ir gelbėjimo departamento prie Vidau­s reikalų ministerijos tinkla­lapyje adresu­ http://www.vpgt.lt.

Perspėjimo pranešimų perdavimas prasidės kartu­ su­ sirenų ju­ngimo pra­džia 11.52 val. ir tę­sis iki 12.03 val. Visą šį laiką pranešimai bu­s kartojami kas 1 min.

Rasa ŠIRVIE­NĖLaikinai einanti Savivaldybės

administracijos vyriausiojo civilinės saugos specialisto pareigas

Ry­toj bus įjungtos sirenos

SVEIKINAmE

Jau 95-ąjį kar­tą auksi­ni­o r­udens lapai­ nukloja gr­aži­š­ki­etės

Ter­esė­s KAS­PE­RAI­TI­E­NĖS­

gy­veni­mo metus. Tai­ žmo-gus, pi­lnas ener­gi­jos, ger­os nuotai­kos i­r­ pavy­dėti­nai­ pui­ki­os atmi­nti­es. Gali­ma saky­ti­, kad š­i­ moter­i­s – Gr­aži­š­ki­ų mi­esteli­o gy­voji­

enci­klopedi­ja, su ki­ekvi­enu ger­anor­i­š­kai­ pasi­dali­janti­ gy­veni­mo pati­r­ti­mi­, besi­domi­nti­ įvai­r­i­ai­s mi­esteli­o i­r­ par­api­jos r­ei­kalai­s.

Daug metų daly­vavusi­ folklor­o ansambly­-je „Gr­ažupi­s“, mokanti­ si­uvėjos amatą, buvo i­r­ y­r­a kolekty­vo globėja bei­ li­audi­es kultū­r­os lobi­ų puoselėtoja. Dar­bš­či­os jos r­ankos pa-puoš­davo, apglosty­davo ki­ekvi­eną, i­š­ei­nantį į sceną.

Miela Teresėle, šio garbingo Jū­sų ju­bilie­jau­s proga nu­oširdžiai sveikiname ir linkime sveikatos, ramybės, Dievo palaimos bei su­­lau­kti šimto ir dau­giau­ metų.

Gr­a­žiš­kių fo­lklo­r­o­ ko­lekty­va­s „Gr­a­žu­pis“Užsk. 5614

Marijampolės visu­omenės sveikatos centras atlieka prekių ir paslau­gų kai­nų nu­rodymo, perskaičiavimo ir apvali­nimo reikalavimų laikymosi priežiū­rą visoje apskrityje.

Praeitą mėnesį Marijampolės aps­krityje atlikti 28 patikrinimai dėl kainų litais ir eu­rais skelbimo prekybos bei paslau­gų vietose.

Nu­statyti trys pažeidimai: du­ – Ša­kiu­ose ir vienas – Vilkaviškyje grožio bei odontologijos paslau­gų srityse.

Pažeidėjams skirti įspėjimai. Visi šie paslau­gų teikėjai kainas apvalino ne kliento nau­dai. Pvz., kaina litais 100 Lt (ku­rsas 3,45280), kaina eu­rais 28,96200 Eu­r, kaina po apvalinimo tu­ri bū­ti 28,96 Eu­r, o vartotojams pateikia­ma kaina – 29 Eu­r.

Įspėjo dėl 4 euro centų

Šalies savivaldybės kviečiamos į kon­ku­rsą „Sąžiningiau­sio verslo savivaldy­bė“.

Konku­rsą laimės ta, ku­rioje didžiau­­sias ū­kio su­bjektų procentas prisiju­ngs prie Geros verslo praktikos, įvedant eu­­rą, memorandu­mo ir viešai įsipareigos nesinau­doti eu­ro įvedimu­ kaip preteks­tu­ didinti kainas.

Laimėtoja bu­s išrinkta su­skaičia­vu­s visu­s iki lapkričio 30 d. prie memo­randu­mo prisiju­ngu­siu­s ū­kio su­bjek­tu­s.

Gru­odžio mėnesį nu­galėtojai bu­s su­teiktas „Sąžiningiau­sio verslo savi­valdybės“ vardas ir galimybė jį įamžin­ti viešoje miesto erdvėje iškilsiančioje meninėje instaliacijoje.

„Santakos“ inf.

Rinks savivaldy­bę

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2014 m. spalio 14 d.3

Psi­chologi­ų ka­bi­nete – ka­li­ni­ų a­ša­roseg­lė kViesU­laitienĖ

Su Kyba­rtų pa­ta­i­sos na­mų nutei­sta­i­si­a­i­s d­i­rba­nči­os psi­-chologės sa­vo d­a­rbą va­d­i­na­ sunki­u, bet la­ba­i­ įd­omi­u. Už­ki­etėjusi­us reci­d­yvi­stus konsultuoja­nči­os moterys pri­-si­pa­ž­įsta­, jog ska­ud­ž­i­os ka­li­-ni­ų gyveni­mo i­stori­jos ka­rta­i­s i­lga­m įsi­rėž­i­a­ į ši­rd­į.

Pa­si­ū­lymą sva­rstėNe vienu­s metu­s su­ nu­teistaisiais dir­

bančios psich­ologės Rū­ta Stankevičienė ir Ingrida Kalinau­skienė neslepia, kad arti­mieji tikrai nesidžiau­gė, kai jos nu­tarė eiti dirbti į Kybartų pataisos namu­s. Pačios mo­terys taip pat ilgai svarstė pasiū­lymą, kol ryžosi peržengti ypatingo statu­so įstaigos slenkstį. Abi prieš tai mokyklose dirbu­sios psich­ologės pu­ikiai su­prato, jog darbas su­ nu­teistaisiais bu­s visiškai kitoks nei su­ vai­kais. Tačiau­ dabar gali drąsiai sakyti, kad nė minu­tę­ nepasigailėjo dėl tokio pasirin­kimo.

Rū­ta ir Ingrida prisipažįsta, jog iš pra­džių pačios nelabai jau­kiai jau­tėsi įstai­goje, ku­rioje kali keli šimtai u­ž su­nkiu­s nu­sikaltimu­s nu­teistų vyrų. Ju­olab kad psi­ch­ologės savo kabinete dirba po vieną ir lieka akis į akį su­ nu­sikaltėliais, ku­rie u­ž grotų sėdo ne tik u­ž vagystes, bet ir u­ž su­n­kiu­s kū­no su­žalojimu­s, nu­žu­dymu­s, išprie­vartavimu­s. Tačiau­ abi psich­ologės teigė greitai įsitikinu­sios, jog kalinių bendru­o­menėje veikia savi moralės kodeksai. Įkali­nimo įstaigoje dirbančios moterys – gerbia­mos ir neliečiamos, tad neteko girdėti, kad kada nors bū­tų nu­kentėju­si pataisos namų medikė ar psich­ologė.

Ne paslaptis, jog kai ku­rie nu­teistieji į psich­ologes kreipiasi tu­rėdami įvairiau­sių lū­kesčių. Iš pradžių kaliniams atrodė, kad psich­ologės tu­rėtų sprę­sti visas, net ir bu­i­tines, problemas. Kiti su­ simpatiškomis pa­reigū­nėmis siekia u­žmegzti artimesnę­ pa­žintį. Bu­vę­ atvejų, kai nepatenkinu­sios jų lū­kesčių pareigū­nės paju­to realią grėsmę­

bei agresiją. Bet tam pasirengu­sios psich­o­logės visu­omet pačios su­gebėdavo su­valdy­ti konfliktines situ­acijas ir savais metodais nu­maldyti nu­teistųjų pyktį.

Ka­li­ni­a­i­ i­rgi­ verki­a­Dau­gelis nu­teistųjų noriai kreipiasi psi­

ch­ologinės pagalbos ir visai nesvarbu­, ar jie priklau­so nu­skriau­stųjų, ar „vierch­ų“ kastai. Už grotu­otų langų gyvenančių žmo­nių širdyse ir sąmonėje verda tokios pa­čios aistros, jie su­sidu­ria su­ bendravimo, meilės problemomis. Pagalbos ieškantys kaliniai linkę­ nu­oširdžiai išsipasakoti, at­virau­ti.

Vienas iš nu­teistųjų psich­ologinės tera­pijos metodų – kalbėtis apie padarytu­s nu­­sikaltimu­s. Nors visu­omenei atrodo, kad po keliolika kartų teisti žmonės yra abejin­gi ir dėl nu­sikaltimų savo kaltės nejau­čia, taip nėra.

R. Stankevičienei visam gyvenimu­i įstrigo atvejis, kai pagalbos kreipėsi arti­mą žmogų nu­žu­dę­s nu­teistasis. Iš pažiū­ros stipru­s, „akmeninis“ vyras psich­ologės ka­binete verkė pasikū­kčiodamas.

Bu­vę­s ne vienas atvejis, kai psich­olo­gėms tekdavo kabinete u­žsirakinti su­ nu­­teistu­oju­, kad jo silpnu­mo akimirkos nema­tytų kiti. Pareigū­nėms tu­omet reikėdavo pasirū­pinti ne tik psich­ologine pagalba, bet ir nosinėmis ar rankšlu­osčiu­, kad iš jų kabineto išėju­siam vyru­i nereiktų slėpti ašarotų akių.

Norėtų pa­kei­sti­Pataisos namu­ose vyksta ne tik indi­

vidu­alios psich­ologių konsu­ltacijos, bet ir gru­piniai u­žsiėmimai, ku­riu­os kaliniai noriai lanko. Gru­pėje nu­teistieji disku­tu­o­ja apie įvairiau­sias problemas, išmoksta reagu­oti į kito žmogau­s jau­smu­s, sprę­sti tarpu­savio problemas, valdyti kylančiu­s konfliktu­s, atsipalaidu­oti.

Didžioji dalis nu­teistųjų, jei su­gebėtų, norėtų pakeisti savo gyvenimą. Tačiau­ ne­retai jie netu­ri jokių įgū­džių, galimybių. Dažnas iš pataisos namų į visu­omenę­ grįž­ta visiškai vienas: netu­ri šeimos, drau­gų ar­ba šie bū­na iš to paties slu­oksnio, priklau­­somi nu­o narkotikų, alkoh­olio.

– Iš pataisos namų išeinančiam nu­teis­

tajam mes su­teikiame bilietą į vieną pu­sę­ – ten, ku­r anksčiau­ žmogu­s gyveno, tačiau­ laisvėje jam tenka su­sidu­rti su­ įvairiau­sio­mis problemomis, – sakė I. Kalinau­skienė. – Visą laiką praleidę­ u­ž grotų, dažniau­siai jie netu­ri profesijos, darbdaviai nenori priimti teistų žmonių, per kalėjimo laiką at­šąla santykiai, išyra šeimos. Po pirmos ne­sėkmės dažnas su­pyksta ant visu­omenės ir pasirenka tą patį kelią į kalėjimą.

Sunku a­tsi­ri­boti­Tačiau­ psich­ologėms labai džiu­gu­, kai jų

konsu­ltacijos, gru­pinė terapija padeda nu­­teistiesiems su­grįžti į normalų gyvenimą. I. Kalinau­skienė iki šiol palaiko ryšį su­ nu­teis­taisiais, ku­rie lankė gru­pinės terapijos ku­r­są, skirtą nu­o narkotikų priklau­somiems as­menims. Trys iš dešimties gru­pėje bu­vu­sių nu­teistųjų kartą per metu­s jai parašo, kad iki šiol yra laisvėje, tu­ri darbą. Psich­ologę­ tai labai džiu­gina.

Nu­teistu­osiu­s konsu­ltu­ojančios parei­gū­nės prisipažįsta, jog ne visu­omet po su­n­kios darbo dienos pavyksta atsiriboti nu­o svetimų problemų. Po tokių konsu­ltacijų, per ku­rias patiria dau­g pykčio, agresijos ar gailesčio, pareigū­nės pačios jau­čia emocinę­ įtampą.

– Ypač su­nkū­s pokalbiai, kai nu­teistie­ji pasakoja apie skau­džią savo gyvenimo patirtį, vaikystę­, jau­nystę­, – aiškino I. Kali­nau­skienė. – Tu­omet psich­ologas au­toma­tiškai persikelia į pašnekovo situ­aciją ir apninka mintys, kad taip su­siklosčiu­s gy­venimu­i galbū­t pats palū­žtu­m, atsidu­rtu­m čia pat, u­ž grotų. Su­voki, jog tas žmogu­s nieku­r kitu­r ir negalėjo atsidu­rti, nes nieka­da netu­rėjo taško, nu­o ku­rio bū­tų galėję­s atsispirti.

Kybartų pataisos namų direktoriu­s Vir­giniju­s Adomaitis sakė, kad psich­ologės sprendžia didelę­ dalį nu­teistųjų problemų. Jis teigė neįsivaizdu­ojantis, kaip reikėtų verstis be šių pareigū­nių, ku­rių darbas ne­seniai bu­vo įvertintas au­kštesniu­ rangu­. Įstaigos vadovas įsitikinę­s, jog pataisos na­mams praverstų tu­rėti dau­giau­ profesiona­lių psich­ologų, nes konsu­ltacijų reikėtų ne tik nu­teistiesiems, bet ir didelę­ įtampą dėl darbo specifikos patiriantiems prižiū­rėto­jams bei kitiems pareigū­nams.

Psichologėms Rūtai Stankevičienei ir Ingridai Kalinauskienei dirbti su gyvenimo užribyje atsidūrusiais asmenimis labai įdomu. Autorės nuotr.

S

Rei­ka­la­s – bend­ra­s, ka­lba­ – ski­rti­nga­Atkelta iš 1 p.

Savininkų išsakytu­s priekaištu­s perdavėme Vilkaviškio rajono meru­i Algirdu­i Neiber­kai ir Savivaldybės administracijos direkto­riu­i Bernardu­i Marčiu­koniu­i.

– Gyventojai patys pasirinko namo re­novacijos variantą, projektas yra padary­tas ir įkeltas „Infostatybos“ tinklalapyje. Ko­dėl jis neįkeltas į UAB „Vilku­va“ tinklalapį ir kaip žmonės jo galėjo nematyti, nežinau­. Kadangi gyventojai pasirinko variantą be balkonų stiklinimo, toks ir bu­s padarytas, – aiškino B. Marčiu­konis. – Bet yra daromas dar vienas projektas. Kad bendras J. Basa­navičiau­s aikštės vaizdas bū­tų gražesnis, bu­s atskiras projektas aštu­oniems balko­nams su­tvarkyti, pandu­su­i ir bendram sto­geliu­i prie namo įrengti. Prie šio projekto finansavimo prisidės „Maxima“, žmonėms savo lėšomis prisidėti nereikės. Visa tai bu­s daroma kartu­ pertvarkant J. Basanavičiau­s aikštę­, o jos projektas bu­s pradėtas įgyven­dinti maždau­g nu­o lapkričio. Dėl nu­drasky­tų reklamų ir stogelių nesu­tikčiau­ – ju­k visi bu­vo perspėti, kad nu­siimtų patys. Dabar stogeliai nu­vežti į Vilkaviškio komu­nalinį ū­kį ir ten sau­gomi.

Iki­ Na­ujųjų metųTiek meras, tiek administracijos direk­

toriu­s su­tiko, kad trū­ku­mų yra: priėjimų

]

prie du­rų u­žtverti nereikėjo, statybinės medžiagos taip negali bū­ti laikomos.

– Privalome reikalau­ti darbų kokybės. Pu­tplastį tikrai reikia su­tvarkyti, miesto tai nepu­ošia, bet čia dau­giau­ rū­pintis tu­rėtų UAB „Vilku­va“. Vis dėlto reikėtų su­prasti ir tai, jog statybos yra statybos. Bu­s pastolių, šiu­kšlių, bu­s apsu­nkintos sąlygos – kitaip negali bū­ti, – kalbėjo A. Neiberka.

Valdžios atstovai teigė, jog darbai tik­rai prasidės ne pavasarį, o tu­oj pat, „šio­mis dienomis“ (kalbėjomės penktadienį),

gavu­s statybos leidimą.– Galiu­ pasakyti, kad visu­s šešis pir­

majame renovacijos etape dalyvau­jan­čiu­s namu­s (Nepriklau­somybės g. 50, 64, 82, J. Basanavičiau­s a. 2 ir 4, Vilkaviš­kyje, taip pat Mokyklos g. 3, Pilviškiu­ose – red. past.) rangovai privalo iš išorės „apsiū­ti“ iki Nau­jųjų metų, – sakė B. Mar­čiu­konis.

Jis taip pat tvirtino, kad renovacijos procesą labiau­ prižiū­rėti ir informacijos žmonėms dau­giau­ teikti tu­rėtų administ­ratoriu­s – UAB „Vilku­va“, tačiau­ pažadėjo

perspėti rangovu­s dirbti tvarkingiau­.

Pa­tys d­a­r nema­tėPaaiškinti, kaipgi yra su­ tu­o projektu­ ir

kodėl jis iki šiol neįkeltas į UAB „Vilku­va“ tinklalapį, paprašėme šios bendrovės direk­toriau­s Arū­no Mičiu­lio.

– Neįkėlėme, nes galu­tinio projekto mes patys dar nematę­, jis nebaigtas ir patvirtin­to jo netu­rime, – visai kitaip nei Savivaldy­bės atstovai pareiškė A. Mičiu­lis. – Tech­ni­niai du­omenys įkelti į „Infostatybą“, bet projektas su­stabdytas, nes Savivaldybės ini­ciatyva koregu­ojama arch­itektū­rinė dalis, fasadinis vaizdas: spalvos, pirmojo au­kšto apdaila, balkonai ir pan. Nors fasado page­rinimas su­siję­s su­ centrinės miesto aikštės pertvarkymu­, bet arch­itektū­riniai sprendi­niai tu­ri atsirasti ir šitame projekte. Dėl to ir statybos leidimas dar neišdu­otas.

Taigi, skirtingai kalba net atsakingų ins­titu­cijų atstovai. Kaip tu­omet galima tikėtis, kad ką nors su­sigau­dys eiliniai gyventojai?

O noras ju­k visų – toks pat: kad miestas bū­tų gražu­s, namai – šilti, o darbai atlikti kokybiškai.

Belieka tikėtis tiek, kad, kaip sakė Sa­vivaldybės administracijos direktoriu­s B. Marčiu­konis, iki Nau­jųjų tu­rėsime šešis iš išorės apšiltintu­s namu­s. Matant, kokiu­ tem­pu­ kol kas vyksta renovacijos darbai, tu­o pa­tikėti su­nku­.

Tarp dviejų daugiabučių suverstas putplastis atrodo nekaip. Remigijaus MALADAUSKO­ nuotr.

S

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2014 m. spalio 14 d. 4 / skaity­tojų laiš­kai

Bend­ra­s pomėgi­s suburi­a­Tu­rbū­t įdomiau­sia ir maloniau­sia bend­rau­ti žmonėms, tu­rintiems vienodų pomė­gių. Visu­omet tarpu­savyje kalbą randa sporto sirgaliai, medžiotojai, bitininkai, meno gerbėjai, kolekcionieriai ir kitokių h­obių mėgėjai.

Vilkaviškyje jau­ dau­g metų gyvu­oja ne­didelė, bet pastovi vyresnio amžiau­s poe­zijos gerbėjų gru­pelė. Savo su­sibū­rimu­o­se jie deklamu­oja, skaito savo kū­rybą ir labiau­siai patiku­sias žinomų poetų eiles, aptaria žodinio meno nau­joves, mažiau­ žinomų rašytojų gyvenimo faktu­s.

Gru­pės organizatorė ir vadovė, bu­vu­­si lietu­vių kalbos ir literatū­ros mokytoja Marija Damu­šienė labai kru­opščiai pasi­ru­ošia kiekvienam gru­pės su­sitikimu­i. Ji nu­mato darbotvarkę­, daro įrašu­s, kartais net du­oda individu­alių u­ždu­očių atski­riems dalyviams: rašyti trioletu­s, sonetu­s ar dar ką nors.

Neseniai įvyku­siame tokiame su­sirin­kime vienas iš dalyvių deklamavo triole­tą:

Štai­ vėl bi­či­uli­ai­ susi­r­i­nkęPasi­dali­nt mi­nti­m br­andži­ausi­om,Iš­li­et, kas š­i­r­dy­se pr­i­si­r­poŠtai­ vėl bi­či­uli­ai­ susi­r­i­nkę.Saky­ki­me, kai­p žodį, jausmąPavy­ko į ei­les įausti­.Štai­ vėl bi­či­uli­ai­ susi­r­i­nkęPasi­dali­nt mi­nti­m br­andži­ausi­om.Po poetiško vadovės įžanginio žodžio,

ku­riame bu­vo linkima svajoti, bendrau­­ti, skaityti, rašyti, džiau­gtis nu­veiktais

darbais, u­žau­gintais vaikais, anū­kais, sa­vo Tėvyne, bu­vo išdalyti lapai su­ vienu­ dviem kiekvieno bū­relio nario anksčiau­ parašytais posmais ir pasiū­lyta atspėti, kam ku­ris posmas priklau­so. Pasku­i vie­nas po kito su­sirinku­sieji skaitė savo ar ki­tų au­torių poezijos bei prozos ištrau­kas, jas aptarinėjo.

Vėliau­ vadovė pateikė mažiau­ skelbtos ir ne visiems žinomos įdomios medžiagos iš Kristijono Donelaičio vaikystės, mokslo bei darbo metų. Bu­vo aptarti ir kai ku­rie Maironio gyvenimo faktai.

Gaila, šį kartą su­eigoje nebu­vo mū­sų poeto, kompozitoriau­s ir mu­zikanto Algi­manto Šerono, ku­ris kartais akordeono mu­zika ir du­etu­ su­ „Bočių“ dainininke Lu­iza Bilickiene paįvairindavo progra­mą.

Be minėtų gru­pės narių, čia nu­olat da­lyvau­ja Onu­tė ir Broniu­s Klimai, Danu­tė ir Ju­ozas Petrikai, „Bočių“ bendrijos pir­mininkė literatė Aldona Pečelienė ir kiti.

Šį kartą savo ratelio vadovę­ Marytę­ ir visu­s mielai pasitinkančią savo namu­o­se Aldu­tę­ su­sirinku­sieji apdovanojo gėlė­mis.

Drau­giškoje aplinkoje neju­čiomis pra­bėgo kelios malonios valandos. Vieningai nu­tarta ilgai nelau­ku­s vėl su­sitikti, pasibū­­ti, pabendrau­ti jau­kioje bu­vu­sios medikės Aldonos Balčiū­nienės namų aplinkoje, ku­­ri tapo nu­olatinė mū­sų su­ėjimų vieta.

Julija VIZ­GIRDIE­NĖBūrelio narė

Praeis gal keletas dešimčių metų ir mū­­sų tėvynė Lietu­va – dainių apdainu­otas, protėvių iškovotas kraštas – gali likti tik nereikšmingas taškelis pasau­lio žemėla­pyje. Dabartiniai pensininkai išmirs, jau­­nesni išvažinės į u­žsieniu­s – kas šioje že­mėje gyvens?

Negavę­ darbo, Lietu­vą palieka baigu­­sieji kolegijas, u­niversitetu­s. Šie jau­ni išsi­lavinę­ žmonės, svetimoje šalyje tapę­ emig­rantais, dirba ju­odžiau­siu­s darbu­s, bet u­ždirba neblogai, gali normaliai gyventi ir į Lietu­vą su­grįžti retas ku­ris nori.

Bet nenu­siminkime! Atvažiu­os kita­tau­čių iš Azijos, Afrikos ar kitų šalių, ku­­riose egzistu­oja žmonių pertekliu­s ir dide­lis sku­rdas. Jie tikrai su­ noru­ kelsis į mū­sų išpu­oselėtą šalį. Su­grįžtų ir tėvynainiai, bet kai pagalvoji – kas gi pu­oselės tą mū­sų valstybę­, kas su­ku­rs klestinčią Lietu­vą? Ar tie pasilikę­, bet dar dirbantys pensinin­kai? Ar nedarbingu­mą gavę­ piliečiai?

Tik ir girdime, kad reikia veržtis dir­žu­s. Bet ne visi to bijo ir ne visiems to rei­kia. Po vasaros posėdžiau­ti Seimo nariai su­sirinko pailsėję­, pasilinksminę­, u­žsie­niu­s išvažinėję­... Už dirbančių mokesčių mokėtojų pinigu­s... Mažu­ma bu­vo seimū­­nų, ku­rie neatostogavo kaip mū­sų Prezi­dentė, tik dienai kitai nu­vyku­si į pajū­rį, ku­r taip pat su­sitikinėjo su­ rinkėjais. Nors sau­ ir savo padėjėjams atlyginimu­s pasi­didino ilgai nesvarstydami, dirbantiems žmonėms ir pensininkams pridėti pinigė­lių mū­sų išrinktieji nesku­ba.

Negirdime iš Seimo narių, kokių prie­monių jie žada imtis, kad žmonės į u­žsie­nį neemigru­otų, kad kaimai ir mokyklų klasės netu­štėtų, kad jau­nimas pensinin­ku­s pakeistų ir imtųsi ū­kininkau­ti. Ju­k kai nebu­s kam Lietu­vos žemelės dirbti, nebu­s iš ko nei atlyginimų, nei pensijų mokėti.

Aldona MASAITIE­NĖ

Ka­s gyvens Li­etuvoje po mū­sų?..

Nors ir dau­g negalių tu­rėdami Virbalio gru­pės nariai, su­siru­ošę­ į kelionę­, jas tą­dien pamiršo, nes norėjo pamatyti ne tik nu­ostabų ru­dens grožį, bet ir aplan­kyti ru­denėjančias Dzū­kijos vietoves.

Merkinės piramidė. Aplink – tyliai ošiantis miškas, h­orizonte – kylantys sau­lės spindu­lėliai. Tai tikra atgaiva kū­­nu­i ir sielai. Tai vietovė, ku­rioje galima su­simąstyti ir nesku­bėti, stengtis ieškoti, nebijoti rasti tai, ko taip trokšta širdis.

Aplankėme Pilnų namų bendru­ome­nę­, ku­ri nu­o 2001 metų įsikū­ru­si Pana­ros kaime, Merkinės seniū­nijoje. Šių namų bendru­omenės dvasinė veikla iš visos šalies pritrau­kia žmones pasisem­ti inovatyvių praktinių žinių, dalyvau­ti ku­ltū­riniu­ose bei dvasiniu­ose rengi­niu­ose. Pamatėme labai gražią aplinką, lau­ką, ku­riame au­ginama 100 vaistinių au­galų, džiovyklą, ku­r džiovinamos vaistažolės, koplyčią, ku­rioje bendru­o­menės nariai meldžiasi. Įsigijome jų pa­ru­oštų vaistažolių ir knygų, su­venyrų.

Šios bendru­omenės įspū­džių lydimi išvykome į Dru­skininkų savivaldybėje esantį Nau­jasodės kaimą. Čia jau­ apie 30 metų gyvena ir ku­ria sku­lptoriu­s, medžio drožėjas Antanas Česnu­lis. Jo sodyboje prie vaizdingo Ratnyčėlės u­pe­

lio išdėstyta drožinių ekspozicija. Mu­s su­tiko au­toriau­s su­ku­rtas vėjo malū­nas, ku­rio ketu­riu­ose au­kštu­ose su­kau­ptos au­toriau­s išdrožtos sku­lptū­ros. Nu­o ma­lū­no u­pelio link išdėstyta u­nikali Rū­pin­tojėlių siena. Jos akmeninėse nišose yra kau­piami visų Lietu­vos meistrų rū­pinto­jėliai. Palei Ratnyčėlės pakrantę­ ekspo­nu­ojama au­toriau­s su­ku­rta kompozicija „Žmogau­s ir medžio gyvenimas“, parke išsidėstę­ liau­dies teatro personažai, o pavėsinėje – reljefai „Du­onos kelias“.

Kaipgi bū­ti Dru­skininku­ose ir neap­lankyti gydyklų, nepasižvalgyti po jų teritorijas ir nepailsėti?.. Nu­vykome ir į sniego areną. Nors slidinėti nė vienas neketinome, bet pažiū­rėti bu­vo įdomu­.

Labai greitai prabėgo laikas. Šilta ru­dens sau­lė leidosi u­ž nu­spalvintų me­džių h­orizontų ir priminė, kad jau­ laikas grįžti namo. Širdyse liko dau­g džiau­gs­mo akimirkų, privertu­sių u­žmiršti nega­lią ir skau­smą. Tad neu­žsidarykime su­ savo negaliomis vieni – bu­rkimės, daly­kimės džiau­gsmais ir rū­pesčiais, kad šir­dis šildytų gėris, o veidu­s pu­oštų plati šypsena. Visados bū­kime laimingi!

Birutė ADO­MAITIE­NĖVirbalio neįgaliųjų grupės vadovė

Ke­lio­nė­je­ pa­tir­ta­s džia­ugsma­s pr­ive­r­tė­ užmir­š­ti ne­ga­lią

Viešoji įstaiga Kybartų pirminės sveika­tos priežiū­ros centras kartu­ su­ rėmėja – Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija pradėjo vykdyti Vilka­viškio rajono savivaldybės visu­omenės sveikatos rėmimo specialiąją programą „Oro lašas be tu­berku­liozės“.

Vienas šios programos renginių bu­­vo su­organizu­otas Kybartų „Sau­lės“ pro­gimnazijos mokiniams ir jų mokytojams. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė Dangira Ba­binskienė išplatino lankstinu­ku­s „Tu­ber­ku­liozė“, su­pažindino su­ šios ligos požy­miais, grėsmėmis bei situ­acija Lietu­voje.

Verta priminti, kad tu­berku­lioze daž­niau­siai u­žsikrečiama ilgesnį laiką tu­rint kontaktą su­ sergančiu­ žmogu­mi. Ligonis

kosėdamas platina u­žkratą į aplinką. At­vira tu­berku­lioze sergantis asmu­o per metu­s gali u­žkrėsti iki 20 žmonių. Liga yra klastinga, nes gana ilgai nepastebima jokių simptomų. Kai bakterijos išsisėja, žmogu­s pradeda karščiu­oti, atsikosėti krau­ju­, mažėja kū­no svoris, atsiranda naktinis prakaitavimas.

Ne kiekvienas u­žsikrėtę­s žmogu­s su­­serga. Tai priklau­so nu­o organizmo atspa­ru­mo, u­žkrato kiekio. Sėkmingos kovos su­ tu­berku­lioze pagrindas – šios ligos pro­filaktika ir informacijos sklaida.

Mes norime pasau­lio be tu­berku­lio­zės! O ar Jū­s to norite? Jei taip, tikrinkitės profilaktiškai!

Janina E­lena PO­VILAIKIE­NĖVšĮ Kybartų PSPC vyriausioji gydytoja

Or­o­ la­š­a­s be­ tube­r­kulio­zė­s

Įa­mž­i­ntos i­stori­nės Vi­štyči­o kra­što vi­etosŠi­emet Vi­štyti­s švenči­a­ 444 metų įkū­ri­mo suka­ktį. Va­sa­-ros pa­ba­i­goje ta­i­ buvo pa­mi­nė-ta­ tra­d­i­ci­nės mi­esteli­o va­sa­-ros šventės metu bei­ įa­mž­i­nta­ pa­mi­nkli­ni­a­i­s a­kmeni­mi­s.

Gražios su­kakties proga Vištyčio miestely­je ir Girėnų kaime bu­vo pastatyti trys pa­minkliniai akmenys ir su­tvarkyta istorinių vietų aplinka.

Vištytyje didžiu­liu­ riedu­liu­ pažymėta vieta, ku­r stovėjo žydų sinagoga. Jidiš ir lie­tu­vių kalbomis ant paminklinės lentos yra parašyti žodžiai apie šios sinagogos pasta­tymo ir nu­griovimo metu­s.

Kitas paminklinis akmu­o įamžino ru­sų stačiatikių cerkvės vietą. Ru­sų ir lietu­vių kal­bomis įrašyti žodžiai byloja apie šios cerk­vės gyvavimo metu­s. Beje, Vištytyje dar yra gyvenančių žmonių, ku­rie bu­vo pakrikštyti šioje, dabar jau­ nesamoje, cerkvėje.

Girėnų kaime atminimo akmenį pasta­tėme knygnešio Petro Kriau­čiū­no tėviškė­je. Priminsiu­, kad šio įžymau­s mū­sų krašto

žmogau­s vardu­ pavadinta Vištyčio vidu­ri­nė mokykla.

Knygnešio tėviškę­ tvarkė Girėnų kaimo bendru­omenė, seniū­nija ir Vištyčio vidu­­rinė mokykla. Ąžu­oliu­kų ir kitų medelių padovanojo Pajevonio girininkija. Šu­linį, taku­s ir gėlyną su­tvarkė viešųjų darbų dar­bininkai.

Visi didieji akmenys, kai ku­rie, beje, sve­riantys iki trijų tonų, yra iš gimtųjų Vištyčio krašto lau­kų. P. Kriau­čiū­no tėviškėje akme­nimis pasirū­pino girėniškiai. Vištytyje rie­du­liu­s ir smėlį padėjo atgabenti ū­kininkas Aidas Tu­pčiau­skas. Paminklu­s pastatyti su­ savo tech­nika pagelbėjo ū­kininkas Arū­nas Kartavičiu­s. Tvarkymo darbu­s atliko viešų­jų darbų žmonės. Seniū­nijai reikėjo parū­­pinti tik medžiagų ir įrankių. Paminklines lentas padarė UAB „Vito akmenys“.

Taigi Vištyčio krašto žmonės nepamirš­ta savo istorijos, pagal galimybes stengiasi ją įprasminti ir pažymėti. Vištyčiu­i Magde­bu­rgo teisės bu­vo su­teiktos 1570­aisiais. Tad šiemetinė su­kaktis – 444 metai – iš tie­sų įspū­dinga.

Bronislavas PO­LITAVištyčio seniūnas

Gražiai knygnešio Petro Kriaučiūno tėviškę tvarko Girėnų kaimo bendruomenės žmonės. Autoriaus nuotr.

S

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2014 m. spalio 14 d.žemė – visų namai / 5

Dė­me­sį pa­tr­a­ukė­ ba­lta­s spa­r­nuo­tiseg­lė MiČiU­lienĖ

Į redakciją u­žsu­kę­s Gintau­tas Bu­levičiu­s pasakojo, jog prie Gražiškių matė retą pau­kštį – albinosą pilkąjį garnį.

Vyras aplink Vidgirių kaimą, ku­riame gyvena, sakė ne kartą regėję­s pilkųjų gar­nių ir tikrai žinantis, kaip jie atrodo. Ma­tytasis pau­kštis atrodė taip pat, tik bu­vo... baltas.

– Kaip ir kiti pilkieji garniai, jis skrido su­rietę­s kaklą. Tiktai bu­vo vienišas, atsi­skyrę­s, matyt, kiti garniai jo į kompaniją

nepriima. Vieną dieną mačiau­ jį žvejojantį pelkėje prie Gražiškių, šalia Vygrelių kelio, kitą kartą pastebėjau­ skrendantį Rū­gštė­nų, pasku­i – Vidgirių kaime. Bet visada bu­­vo vienas, – pasakojo G. Bu­levičiu­s.

Apie mū­sų skaitytojo pastebėtą pau­kš­tį pasiteiravome Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialisto ekologo Vaido Leonavičiau­s.

Gerai sparnu­očiu­s pažįstantis specia­listas patvirtino, jog tarp įvairių rū­šių gy­vū­nų pasitaiko albinosų ir saviškiai tokių „keistu­olių“ į savo tarpą priimti iš tiesų

nenori. Tačiau­ tokie gyvū­nai – tiek pau­kš­čiai, tiek ropliai ar žindu­oliai – labai reti ir paprastai gyvena tru­mpai, nes dėl savo išskirtinu­mo su­nkiai prisitaiko natū­ralioje aplinkoje.

G. Bu­levičiau­s pastebėtas sparnu­otis, anot specialisto, greičiau­siai bu­vo didysis baltasis garnys.

Tiesa, šis garninių šeimos pau­kštis mū­­sų krašte taip pat retas sparnu­otis, nors pa­staru­oju­ metu­ jų popu­liacija gau­sėja. Lie­tu­vos rau­donojoje knygoje didysis baltasis garnys kartu­ su­ dar septyniomis pau­kščių rū­šimis įrašytas į 4 kategoriją (nenu­staty­tos rū­šys).

– Aš pats maždau­g prieš mėnesį tu­ose kraštu­ose esu­ stebėję­s didįjį baltąjį garnį, ir net keletą kartų. Tai – pietinė rū­šis, po tru­pu­tį plintanti šiau­rės link, dabar jau­ pe­rinti ir Lietu­voje. Mū­sų kraštu­ose baltieji garniai perėti pradėjo palyginti neseniai, tik 2005 metais, anksčiau­ tokių atvejų u­ž­fiksu­ota nebu­vo, – pasakojo V. Leonavi­čiu­s.

Didysis baltasis garnys yra panašau­s dydžio kaip pilkasis garnys (matyt, dėl to skaitytojas ju­os ir su­painiojo), tačiau­ paste­bimai mažesnis u­ž baltąjį gandrą.

Su­au­gę­s pau­kštis atpažįstamas iš ju­odo snapo, gelsvų ar gelsvai rau­svų blau­zdų ir tamsių pastaibių. Skrendant jam bū­dingos ištiestos ilgos kojos, o kaklą (tai pastebėjo ir G. Bu­levičiu­s) kaip ir dau­gu­ma garnių laiko su­lenkę­s.

Mūsų kraštuose ne taip seniai perėti pradėjęs didysis baltasis garnys skrenda surietęs kaklą kaip ir jo giminaitis pilkasis garnys.

Nuotr. iš interneto puslapio http://www.wildlife-pictures-online.com

S

Gryba­vi­ma­s – d­i­d­ž­i­a­usi­a­ a­i­stra­65 metų Seli­omėja­ Ka­d­usa­us-ki­enė gryba­ud­a­ma­ mi­ške ga­lėtų pra­lei­sti­ i­šti­sa­s d­i­ena­s. Ši­ą vei­klą ji­ pa­mėgo d­a­r va­i­kys-tėje.Prasidėju­s grybų sezonu­i, prie geležinke­lio pervažos gyvenanti moteris kone kas­dien dviračiu­ mina beveik 4 km atstu­mą į vietinių gyventojų vadinamą Pu­šyno miš­ką. Tiesa, dažniau­siai ji tai daro ne viena, o su­ savo devynmečiu­ anū­ku­ Vytau­tu­ Ku­džma.

„Bū­na, kad aš jau­ pavargstu­ ir raginu­ važiu­oti namo, bet Vytu­kas vis dar nori grybau­ti toliau­. Dažniau­siai tenka jam nu­­sileisti“, – šypsojosi S. Kadu­sau­skienė.

Prie Skardu­pių miško u­žau­gu­si mote­ris grybau­ti mėgsta nu­o mažens. Priešin­gai nei dau­gelis jos pažįstamų, pensinin­kė žino vietas, ku­riose au­ga grybai.

„Kai pradedu­ grybau­ti, aplinkiniai ma­nę­s neretai pasigenda, nieku­omet neran­da namu­ose. Kiti gali valandų valandas grybau­ti, bet nerasti nė vieno grybo, o man taip nebū­na“, – ju­okėsi pašnekovė.

Be to, ji renka tik tu­os grybu­s, ku­riu­os pažįsta. Nematyto grybo moteris niekada nesideda į savo pintinę­. Viena Seliomėjos pažįstama nu­mirė u­žvalgiu­si nežinomų grybų. Dėl šios priežasties S. Kadu­sau­s­

kienė ru­ošdama grybu­s bū­na itin atsargi ir ju­os nu­verda net kelis kartu­s.

O valgyti grybu­s moteris labai mėgsta. Ju­os marinu­oja, verda, kepa, deda į kot­letu­s, kepsniu­s, kitu­s patiekalu­s. Kartais

įvairiais iš grybų ru­oštais gardu­mynais S. Kadu­sau­skenė pavaišina ir savo pagyve­nu­sių žmonių klu­bo „Ru­denėlis“ nariu­s.

„Santakos“ inf.

Vieni mėgstamiausių Seliomėjos Kadusauskienės grybų – kelmučiai.Andriaus GRY­GE­LAIČIO­ nuotr.

S

Pirmąjį spalio savaitgalį beveik visa Eu­ropa ir dalis Azijos skaičiavo iš­skrendančiu­s pau­kščiu­s. Tai – vienas masiškiau­sių sparnu­očių apsau­gai ir popu­liarinimu­i skirtų renginių, vadi­namas pau­kščių palydomis. Jis skirtas atkreipti visu­omenės dėmesį į pau­kš­čiu­s ir jiems kylančias grėsmes. Visi tu­rime su­prasti, kad tik bendromis pa­stangomis galime išsau­gote ne tik re­tąsias pau­kščių rū­šis, bet ir visą mu­s su­pančią aplinką.

Vištyčio regioninio parko direkcija kartu­ su­ miestelio vidu­rine mokykla spalio 4 d. taip pat organizavo tradi­cinę­ pau­kščių palydų šventę­. Kaip ir kiekvienais metais, visi dalyviai rinko­si Vištyčio Petro Kriau­čiū­no vidu­rinė­je mokykloje. Besidžiau­gdami gražia ru­dens diena į šventę­ Vištyčio regioni­niame parke atvyko 70 moksleivių iš Vilkaviškio, Vištyčio ir Liu­dvinavo. Su­­sirinku­siesiems sveikinimo žodį tarė Vištyčio Petro Kriau­čiū­no vidu­rinės mokyklos direktoriu­s Zigmas Vasaitis, Vištyčio regioninio parko direktoriu­s Neriju­s Paškau­skas, ornitologas iš Liu­dvinavo Valentinas Razmu­s.

Išklau­sę­ sveikinimo kalbas ir palin­kėjimu­s, šventės dalyviai, su­skirstyti į 3 gru­pes, išvyko skaičiu­oti išskrendan­čių sparnu­očių. Renginio metu­ bu­vo su­skaičiu­oti 2752 pau­kščiai, priklau­­santys 40 rū­šių. Dau­giau­siai pastebė­ta lau­kių, kovų, varnėnų, klyku­olių. Iš retųjų pau­kščių stebėtas jū­rinis ere­lis. Po apskaitų visi dalyviai rinkosi Vištyčio stovyklavietėje. Čia visi šven­tės dalyviai bu­vo pavaišinti direkcijos darbu­otojų ant lau­žo išvirta sriu­ba ir arbata.

Iš viso pau­kščių palydose šiemet dalyvavo 23 tū­kst. žmonių iš visos Eu­­ropos ir dalies Azijos, su­skaičiu­ota 2,5 mln. sparnu­očių. Lietu­voje pau­kščiu­s palydėjo ir skaičiavo 1000 žmonių, jie stebėjo per 180 tū­kst. pau­kščių.

Vaidas LE­O­NAVIČIUSVištyčio regioninio parko direkcijos

vyr. specialistas

Pa­lyd­ėjome pa­ukšči­us

Nusta­tyta­ a­pva­li­osi­os med­i­enos ga­beni­mo tva­rka­Aplinkos ministerija patvirtino Apvalio­sios medienos gabenimo tvarkos aprašą. Jis nu­mato medienos siu­ntėjų pareigą in­formu­oti savivaldybes apie planu­ojamą medienos gabenimą ru­denį ir pavasarį – laikotarpiu­, kai tikimybė su­gadinti ke­liu­s ypač didelė.

Anksčiau­ apvaliosios medienos, pa­gamintos skirtingų nu­osavybės formų mišku­ose, gabenimas, priklau­somai nu­o vežėjų statu­so (fiziniai ar ju­ridiniai asme­nys), bu­vo reglamentu­otas skirtingu­ose teisės aktu­ose. Nu­o šiol jį reglamentu­oja

Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašas.

Nors dalis miško kelių nėra inventori­zu­oti ir netu­ri aiškau­s savininko, dau­gelis vietinės reikšmės vidau­s kelių priklau­so savivaldybėms. Dažniau­siai bū­tent savi­valdybės yra atsakingos u­ž su­sisiekimo ga­limybę­ tarp atskirų kaimų, vienkiemių, į ku­riu­os kelias eina ir mišku­. Joms dažniau­­siai tenka ir pareiga šiu­os keliu­s prižiū­rėti, tvarkyti.

Iki šiol keliu­s apgadinę­ gabendami me­dieną fiziniai ar ju­ridiniai asmenys daž­

nai likdavo nežinomi. Aplinkos ministro Kę­stu­čio Trečioko teigimu­, nau­jasis apra­šas leidžia savivaldybėms tu­o metu­, kai ti­kimybė su­gadinti keliu­s didžiau­sia, tu­rėti informaciją apie miško keliais medieną ga­benantį transportą ir asmenis. Tai tu­rėtų padėti u­žtikrinti geresnę­ kelių priežiū­rą.

Savivaldybės vykdomosios institu­cijos sprendimas apie nu­statytą kelių su­gadini­mo tikimybės laikotarpį ir apie privalomą informavimą gabenant medieną tu­rės bū­ti paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje, paskelbtas vietinėje spau­doje,

taip pat perdu­otas Valstybinės miškų tar­nybos teritoriniam padaliniu­i.

Medienos siu­ntėjai savivaldybę­, ku­rio­je yra apvaliosios medienos pakrovimo vieta, privalės informu­oti ne vėliau­ kaip prieš vieną darbo dieną iki nu­matyto me­dienos gabenimo. Jie tu­rės raštu­, faksu­ ar elektroniniu­ paštu­ informu­oti apie medie­nos siu­ntėją, vežėją, transporto priemonę­, pakrovimo vietą, planu­ojamą medienos gabenimo maršru­tą ir įsipareigojimu­s su­­remontu­oti su­gadintą kelią.

„Santakos“ inf.

Teisme:– Kaltinamasis, kodėl jūs šaudėte į savo kolegą medžiotoją?– Galvojau, kad tai briedis...– Ir kada supratote, jog tai – ne brie-dis?– Kai briedis pradėjo atsišaudyti!

Medžiotojų susirinkime aplinkos ap-saugos inspektoriui buvo pateiktas klausimas: kaip medžiotojui reikia elgtis, kai vienas gyvūnas, įrašytas į Raudonąją knygą, ruošiasi suėsti kitą gyvūną, įrašytą į Raudonąją knygą?

SU ŠyPSE­NA

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2014 m. spalio 14 d. 6

Red­a­kci­jos a­d­resa­s: Vi­lni­a­us g. 23, 70142 Vi­lka­vi­ški­s „Santaka“ internete – www.santaka.info E­l. paštas: santaka.vlk@is.lt, reklama.vlk@is.lt

KORESpONDENTAI:

REDAKTORĖ Dangyra APANAVIČIE­NĖ (savivalda, politika) – (8 342) 20 800, 8 699 46 962.

REDAKTORĖS pAVADuOTOjA Laima VABALIE­NĖ (kultūra, sportas) – (8 342) 20 801, 8 685 69 140.

E­glė KVIE­SULAITIE­NĖ (teisėsauga, medicina) (8 342) 20 802, 8 685 67 037,E­glė MIČIULIE­NĖ (jaunimo, aplinkosaugos temos) (8 342) 20 803, 8 685 69 150.Kristina VAITKE­VIČIE­NĖ (žemės ūkis, verslas) (8 342) 20 804, 8 656 57 886,Andrius GRY­GE­LAITIS (švietimas, socialinės temos) (8 342) 20 806, 8 681 70 680,Renata VITKAUSKIE­NĖ (kraštotyra, religija) (8 342) 20 802, 8 685 21 442.

E­lena SABALIAUSKIE­NĖ (stilistė-korektorė) (8 342) 20 806, 8 685 69 144.Vida DULSKIE­NĖ (finansininkė) (8 342) 20 807, 8 685 69 145.Ramūnas JASULAITIS (skelbimai), tel./faks. (8 342) 20 805, 8 685 17 286.Lijana DULSKY­TĖ (dizainerė-maketuotoja) (8 342) 20 804, 8 656 53 432.

Leidėjas – uAB „Santakos laikraš­tis“Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjųasociacijos narys.Laikraštis įsteigtas 1945 m., reorganizuotas 1990 m.;išeina antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.Spausdino „Media Regionalne Sp. z. o. o.“ spaustuvė.O­fsetinė spauda, 2 sp. l. Ind. 67305, SL 083

Tiražas – 5450 egz.Redakcijos darbo laikas: 8–17 val., pietų pertrauka –12–13 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbame.

IŠSpRENDę KRyžIAžODĮ SužINOSITE žODĮ, KuRĮ REIKIA ĮRAŠyTI pAžymĖTuOSE LANgELIuOSE.

Teisingas spalio 7 d. spausdinto kryžiažodžio atsakymas – refrenas. atsakymai: Vertikaliai: Impulsas. Įtarumas. NPD. Kanarija. Vaikinas. Jau. Anot. Jaus. Storėja. Kaas. Eskimė. Firma. Azorai. Šok. Urmana. Gauja. Estija. Siu. Horizontaliai: Metraštis. Kame. Karnizas. Laukinė. Mont. Manoj. Ėrai. Amanatas. SAS. Figa. Juki. Kinija. Aršus. Pjaunamoji. Medaus. Sakau.

s

Sudarė Danutė ŠULCAITĖ

KRyžIAžODIS

Alvi­to ka­pi­na­i­tės pa­si­puošė na­uja­ tvora­kris­tina VaitkeViČienĖ

Bent porą sa­va­i­či­ų Alvi­to ka­-pi­nėse nebuvę ž­monės buvo nustebi­nti­ – d­a­ba­r ga­na­ senų ka­pi­na­i­či­ų teri­tori­ją juosi­a­ gra­-ž­i­ meta­li­nė tvora­.

– Jau­ ir taip džiau­gėmės, kad mū­sų ka­pinaitės gražiai tvarkomos, – pasakojo ar­timųjų kapu­s Alvite prižiū­rintis žmogu­s. – Čia visada nu­pjau­ta, su­tvarkyta, apgenė­ta, o dabar tai jau­ visai akiai miela. Sena medinė tvora nu­imta, kapinės aptvertos ju­odų metalo strypų segmentais. Įstatyti gražū­s vartai. Kad visu­r bū­tų taip prižiū­rė­ta – nepalyginsi senųjų kapinių Vilkavišky­je su­ mū­siškėmis...

Pakalbintas Šeimenos seniū­nas Gintas Bakū­nas sakė, kad darbai bu­vo atlikti kar­tu­ su­ Alvito bendru­omene gavu­s pinigų iš Vilkaviškio vietos veiklos gru­pės (VVG) pa­rengtos strategijos.

– Iš viso gavome 32 tū­kst. litų ir ju­os panau­dojome nau­jai tvorai tverti, – sakė

seniū­nas. – Už gau­tu­s pinigu­s visos terito­rijos neaptvėrėme, dar liko apie 100 met­rų senos tvoros pietinėje pu­sėje. Teritorija nemaža – apie 4,5 h­a. Bandysime trū­ksta­

mą tvoros dalį u­žtverti kitąmet. Prašysime lėšų iš kitų metų Savivaldybės biu­džeto ar­ba, jei bu­s įmanoma, rašysime tę­stinį pro­jektą VVG pritrau­ktoms lėšoms gau­ti.

G. Bakū­nas pasakojo, kad tvorą seniū­ni­ja tvėrė savo jėgomis, nes tam lėšų nebu­vo nu­matyta. Į talką bu­vo pakviesti žmonės iš viešųjų darbų programos. Iš kolegos Vir­balio seniū­no Zito Lasevičiau­s teko skolin­tis betono maišyklę­, iš kelininkų – grąžtą. Darbai u­žtru­ko tik dvi savaites.

Pasak G. Bakū­no, Šeimenos seniū­nijai šie metai – gana sėkmingi, čia vyksta dau­g įvairių darbų.

Alvito kapinėse padarytas ir vandens grę­žinys, ku­ris bu­s skirtas tik kapinėms. Mat anksčiau­ kapams laistyti bu­vo nau­­dojamas bendro gyvenvietės grę­žinio vandu­o, ir per karščiu­s jo neu­žtekdavo patiems gyventojams. Tad nu­sprę­sta, jog kapinėms reikia atskiro, vadinamojo tech­­ninio, vandens grę­žinio.

Toks pat grę­žinys padarytas ir Lanke­liškių kapinėse. Toliau­ bu­s vykdomi trasos klojimo, šiltinimo darbai. Anksčiau­ šioje Lankeliškių vietoje vandens nebu­vo, jį tekdavo neštis iš šach­tinio šu­linio, esančio prie bažnytėlės.

Rajono Savivaldybės lėšomis toks grę­­žinys įrengtas ir nau­josiose Vilkaviškio kapinėse.

„Paradinę“ Alvito kapinaičių pusę juosia grakšti metalinių strypų tvora. Autorės nuotr.

S

Vil­ka­viš­kio ra­jono sa­viva­l­dy­bės a­dminist­ra­cija­ įgy­vendi­na­ projekt­ą „Va­ndens t­iekimo sist­emos įrengima­s Al­vit­o ka­pinėse “ Nr. LEADER­14­Vil­ka­viš­kis­08­011

Vil­ka­viš­kio ra­jono sa­viva­l­dy­bės a­dminist­ra­cija­ ka­rt­u su pro­jekt­o pa­rt­neriu Al­vit­o ka­imo bendruomene įgy­vendina­ projekt­ą „Va­ndens t­iekimo sist­emos įrengima­s Al­vit­o ka­pinėse“ Nr. LEA­DER­14­Vil­ka­viš­kis­08­011 pa­ga­l­ viet­os veikl­os grupės st­ra­t­egijos „Vil­ka­viš­kio ra­jono viet­os veikl­os grupės st­ra­t­egija­“ priorit­et­o „Gra­­žios ir pa­t­ogios gy­vent­i a­pl­inkos kū­rima­s“ priemonę „Ka­imų a­t­na­u­jinima­s ir pl­ėt­ra­“ veikl­os srit­į „Vieš­osios inf­ra­st­rukt­ū­ros sut­va­rky­ma­s, sukū­rima­s (va­ndens t­iekimo sist­emų įrengima­s, a­t­na­ujinima­s)“.

Lėš­os viet­os projekt­ui įgy­vendint­i skirt­os iš­ pa­ra­mos viet­os pl­ėt­­ros st­ra­t­egija­i „Vil­ka­viš­kio ra­jono viet­os veikl­os grupės st­ra­t­egija­“ Nr. 4VP­KM­09­2­001168 įgy­vendint­i, ga­ut­os pa­ga­l­ Liet­uvos ka­i­mo pl­ėt­ros 2007–2013 met­ų progra­mos kry­pt­ies „LEADER met­o­do įgy­vendinima­s“ priemonę „Viet­os pl­ėt­ros st­ra­t­egijų įgy­vendini­ma­s“.

Projekt­o t­iksl­a­s – įrengt­i va­ndens t­iekimo sist­emą Al­vit­o ka­pi­nėse, t­a­ip kuria­nt­ Al­vit­o miest­el­io vieš­ąją inf­ra­st­rukt­ū­rą ir gerina­nt­ ka­imų gy­vena­mosios a­pl­inkos pa­t­ra­ukl­umą.

Įgy­vendina­nt­ projekt­ą bus įrengt­a­s gręžt­inis š­ul­iny­s, įmont­uot­a­ va­ndens siurbl­inė, įrengt­a­s va­ndent­iekis, įruoš­t­i va­ndens pa­ėmimo punkt­a­i.

Projekt­o įgy­vendinimo met­u pa­siekt­a­is rezul­t­a­t­a­is na­udosis įva­irių socia­l­inių grupių ir a­mžia­us viet­os bei a­pl­inkinių viet­ovių gy­vent­oja­i, svečia­i, iš­eivia­i iš­ š­ių a­py­l­inkių, sugrįžt­a­nt­y­s a­pl­a­nky­t­i a­rt­imųjų ka­pų. Užsk. 5624

Kai­mo bend­ruomenė „Seni­eji­ Antupi­ai­“ įgy­vend­i­na pro­jek­tą „Antupi­ų k­oply­či­os stogo remontas“ Nr. LEADER­14­Vi­lk­avi­š­k­i­s­08­006 pagal Li­etuvos k­ai­mo plėtros 2007–2013 metų programos pri­emonės „Vi­lk­avi­š­k­i­o rajono vi­etos vei­k­los grupės strategi­ja “ pri­ori­tetą „Kai­mų atnauji­ni­mas i­r plėtra (LEADER metod­u)“.

Projekt­o t­iksl­a­s – Ant­upių kopl­y­čios, ka­ip kul­t­ū­ros pa­vel­do objekt­o, remont­a­s ir prit­a­iky­ma­s visuomenės reikmėms.

Įgy­vendina­nt­ projekt­ą bus pa­keist­a­s Ant­upių kopl­y­čios st­o­ga­s. Užsk. 5606

Apsi­la­nkyki­te „Sa­nta­kos“ la­i­kra­šči­o „Fa­cebook“ pa­skyroje https://www.facebook.com/santaka.info

2014 m. spalio 14 d.

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.infoskelbimai / reklama / �

UAB „Galvijų eksportas“ bran-giai – pienu girdomus buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 646 81 037. 7763

Firma brangiai – pienu girdomus 2–8 savaičių 50–90 kg buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka PVM priedus. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 612 34 503. 7761

Įmonė tiesiogiai – galvijus aukš-čiausiomis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ supirkimo kainomis. Tel. 8 613 79 515. 876

Ovidijaus Balčiūno individuali įmonė brangiai – veršelius. Pasii-ma patys. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 686 46 230. 219

Brangiai – kiaules ir paršavedes. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys.Tel. 8 699 87 589. 5426

Brangiai – karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka priedus. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 615 28 106. 3546

Kiaules. Pasiima savo transportu. Atsiskaito iš karto.Tel.: 8 608 89 347,8 618 42 231. 3382

Brangiai – mėsines kiaules, par-šavedes, įvairaus svorio prieau-glį, veršelius. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys.Tel.: 8 618 57 171, (8 342) 53 794. 1184

UAB „Galvex“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima.Tel. 8 699 75 181. 36

Dingusį pensijos gavėjo pažy-mėjimą PG 0060508, išduotą Stasiui Špakauskui, laikyti nega-liojančiu. 5613

Virtuvės baldus gaminančiai įmo-nei reikalingi baldininkas, stalius, dažytojas. Patirtis būtina.Tel. 8679 90 762. 5429

Dėmesio! UAB „Prodenta“ odontologijos kabinete Nr. 106, P. Kriaučiūno g. 2, Marijampolė-je, protezuoja dantis Vilkaviškio miesto ir rajono gyventojams, laukiantiems ligonių kasų eilėje. Taip pat laukia pacientų, kurie už protezavimą gali susimokėti patys. Dantis protezuoja greitai ir kokybiškai.Tel.: (8 343) 50 707, 8 614 43 036. 5532

IĮ „NT darbai“ atlieka sodų, namų valdų, žemės ūkio ir kitos paskirties žemės sklypų kadastrinius matavimus. Daro topografines nuotraukas, atlieka sklypų formavimo-pertvarkymo projektus, nužymėjimo darbus.Tel. 8 657 60 231, www.ntdar-bai.lt. 5457

Nestandartinės visų rūšių durys! Natūralaus medžio – pušies, eglės, uosio, ąžuolo – bei pigiau-sios laminuotos su puošniais dekoro elementais durys. Ilgaam-žės faneruotos lauko, laiptinių bei kokybiškos šarvuotosios durys. Didžiulė asortimento ir kainų įvairovė! Nemokamai atvyksta į bet kurią vietovę su pavyzdžiais, išmatuoja, konsultuoja. Patirtis ir gamyklinė garantija!Tel. 8 625 39 131. 5622

Šiltina sienas, stogus ir grindis ekovata sausuoju ir šlapiuoju būdu (1 m² kaina – 7 Lt / 2,03 Eur). Tel. 8 698 47 767. 5404

Remontuoja traktorius, kombai-nus, vairo, hidraulo ir elektros sistemas. Virina pusautomačiu suvirinimo aparatu (lituoja ir virina aliuminį). Atvyksta.Tel. 8 682 92 203. 5241

Valo kaminus, įdėklus, tvarko ir išvalo lietvamzdžius.Tel. 8 611 57 149. 5523

Valo paprastus kaminus bei jų įdėklus. Perstato.Tel. 8 693 68 006. 5623

Gamina ir įstato į kaminus ne-rūdijančio plieno įdėklus, stato dvisienius apšiltintus kaminus. Tel. 8 602 36 970. 2388

Vilkaviškio vaikų darželyje „Eglutė“ rasti akiniai. Atsiimti „Santakos“ redakcijoje, Vilniaus g. 23.Tel. (8 342) 20 805. 5503

Nuklydo rudos spalvos vokiečių aviganis (vilkšunis). Radusiajam atsilygins.Tel. 8 610 25 568. 5467

Dingo 1,5 m. Vakarų Sibiro laika (balto kailio, su rudu antkakliu) Vygrelių k.Tel. 8 644 43 613. 5616

Dovanoja 1 m aukščio kaktusą Kybartuose.Tel. 8 673 74 878. 5621

30 m. mergina ieško bet kokio darbo.Tel. 8 636 02 533. 5496

Moteris ieško darbo.Tel. 8 636 42 962. 5497

Moteris ieško darbo.Tel. 8 646 72 417. 4997

Du vyrai ieško bet kokio darbo.Tel. 8 632 82 273. 4193

Paršelius.Tel. 8 689 56 994. 5610

Paršelius.Tel. 8 653 45 159. 5611

Pigiai – alksnines, beržines malkas, supjautas dvimetriais, kaladėmis ir skaldytas. Tel. 8 624 13 157. 5563

Skaldytas beržines, alksnines, sausas pušines malkas (supjau-tos vasarą). Veža po 4 arba 10 erdmetrių.Tel. 8 629 00 708. 5528

Pigiai – skaldytas beržines malkas, stambias visiškai sausas alksnines supjautas ir nesupjau-tas atraižas (pakais), smulkias atraižas prakurams (sausos). Atveža nemokamai.Tel.: 8 637 76 992,8 612 63 938. 490

Pašarinius runkelius.Tel. 8 629 61 370. 5617

Maistines ir pašarines bulves. Gali atvežti.Tel. 8 670 81 991. 5590

Runkelių tarkavimo mašiną.Tel. 8 673 67 245. 5615

Blokus pamatams. Tel. 8 614 79 927. 5325

Lengvojo automobilio priekabą.Tel. 8 621 47 964. 5612

Įvairių markių automobilius. Gali būti po avarijos ar nevažiuojantys. Tel. 8 650 28 930. 5537

Automobilį (gali būti su defektu). Tel. 8 691 57 155. 117

Traktorių MTZ arba T-40, T-25, traktorinę priekabą. Tel. 8 691 57 155. 118

Traktorių (T-16, T-25, T-40, MTZ-52, MTZ-82, gali būti sugedęs), priekabas, puspriekabes. Tel. 8 639 96 930. 6247

Brangiai – kiaules ir paršavedes. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys.Tel. 8 699 87 589. 5426

Brangiai – mėsines kiaules, parša-vedes. Atsiskaito iš karto. Tel.: (8 342) 54 542, 8 678 05 327. 5473

Pirmaveršes karves, įvairaus svo-rio prieauglį, veršelius mėsai, jų odas. Atsiskaito iš karto vietoje. Greitai pasiima. Tel. 8 652 68 845. 5626

Brangiai – kiaules, mėsines parša-vedes, pienu girdomus veršelius, prieauglį iki 350 kg.Tel.: (8 342) 53 983,8 682 25 095. 5604

Sodybą Matlaukio k. (28 a skly-pas, medinis apšiltintas namas, plastikiniai langai, ūkiniai pastatai, vandentiekis, asfaltuotas privažia-vimas, ežeras už 1 km, geri kaimy-nai, 33 000 Lt / 9557,46 Eur). Tel. 8 698 09 206. 5519

Sodybą Žynių k. (14 km nuo Vilka-viškio). Tel. 8 620 52 002. 5618

Butą be patogumų Vilkaviškyje.Tel. 8 685 59 734. 5518

Tvarkingai suremontuotą 2 kam-barių butą su baldais Vilkaviškyje.Tel. 8 668 61 300. 4489

Šiltą ir jaukų 2 kambarių butą su baldais Vilkaviškyje (III a., neseniai suremontuotas). Tel.: 8 681 70 680, 8 636 91 938. 5152

AUDI 100 (1987 m., 2,2 l, dujos, TA iki 2016 m. 07 mėn., geros būklės, geros padangos, 1000 Lt / 289,62 Eur).Tel. 8 653 32 294. 5609

Dalimis VW PASSAT CARAVAN TDI (1999 m., 1,9 l, 81 kW), du VW PASSAT B5 (1998 m., 1,9 l, TDI, 66 kW ir 1,8 l, sedanai), VW GOLF IV (1999 m., 1,4 l, hečbekas ir 1,9 l, TDI), VW BORA (1999 m., 1,6 l ir 1,9 l, TDI), VW SHARAN TDI (1998 m., 1,9 l), AUDI A6 CARA-VAN TDI (2000 m., 2,5 l), AUDI A4 CARAVAN TDI ( 1998 m., 1,9 l, sedanas), AUDI C4 (1992 m., 2,8 l, benzinas), AUDI B4 TDI (1995 m., 1,9 l), AUDI 100 C4 TDI (1994 m., 2,5 l, 85 kW), VW GOLF V TDI (2005 m., 2 l), VW TOURAN TDI (2006 m., 2 l), VW PASSAT (1991 m.). Tel. 8 657 39 339. 6299

Įvairių tentų išpardavimas (kom-bainams, priekaboms, trakto-riams, malkoms, stogui ir kt. uždengti, geros būklės, yra žiedai įtempti). Tel. 8 650 55 556. 5569

Įvairių markių kombainus (2,2–4,5 m pjaunamosios, 9000 Lt / 2606,58 Eur – 45 000 Lt / 13 012,55 Eur), įvairių mar-kių plūgus (2–5 korpusų, 1000 Lt / 289,62 Eur – 10 000 Lt / 2896,20 Eur), trąšų barstytuvą AMAZONE (1200 l talpos, 3600 Lt / 1042,63 Eur), 5,4 m kultivatorių KVERNELAND (6500 Lt / 1882,53 Eur), 3 m sėjamąją (3500 Lt / 1013,67 Eur). Tel.: 8 601 33 882, 8 614 29 787. 5570

Žiemines padangas R-14 su ratlankiais (4 vnt., naudotos vie-ną žiemą, tinka „VW Passat“).Tel. 8 670 90 143. 5619

Dvigulę lovą (1,80x2 m), dviejų durų spintą, 3 indaujas (1,2 m, 1,4 m ir 1,5 m), lovą neįgaliajam, virtuvės kampinį baldų komplek-tą su stalu.Tel. 8 650 55 350. 5620

PaRduoda

PERKa

įvaiRūs

Nuoširdžiai tariame ačiū draugams, pažįstamiems, giminėms, diabetikų bendrijos „Insula“ nariams, Teiberių ir Mažųjų Šel-vių kaimo bendruomenei, kaimynams ir visiems kitiems už pareikštą užuojautą, buvimą šalia, už baltus gėlių žiedus bei paramą netekus mylimos žmonos-mamos-močiutės Aldonos ARŠTIKAITIENĖS.Vyras, dukra, anūkės Užsk. 5607

dėKojamE

Užsk. 5447

Užsk. 1799

Užsk. 5446

DIRBOTE JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE,

AIRIJOJE,OLANDIJOJE?

SUSIGRĄŽINKITE MOKESČIUS

JAU DABAR!

UAB „Sūduvos galvijai“

brangiai perka galvijus, moka pagal skerdeną arba gyvąjį svo-rį. Sveria vietoje.

Atsiskaito iš karto.Perveža galvijus.Tel.: 8 620 35 000

(„Omnitel“), 8 614 44 299 („Bitė“),

8 613 79 515 („Tele2“). Užsk. 7

UAB „Vilkdara“

Pramonės g. 13, Vilkaviškis (bu-vusio konservų fabriko teritori-joje). Tel.: (8 342) 51 512, 8 612 59 117, 8 687 35 487.

Fasuotos (po 25 kg), palaidos anglys

ir durpių briketai išsimokėtinai!

brangiai perka juodųjų metalų laužą

Gali pasiimti savotransportu.

Užsk. 101

Tel.: (8 37) 72 57 68, 8 687 73 691. Užsk. 5448

tel.: 8 655 20 6458 613 46 947. Užsk. 5419

Šia proga iki gruodžio mėn. skelbiame LOTERIJĄ!

UAB „Galvijų centras“jau 10 metų su Jumis!

Kiekvieną mėnesį vienas iš Jūsų, pardavęs mums veršelį,

loterijos būdu laimės po 100 eurų.

Sveikiname rugsėjo mėn. laimėtoją Bronę Petrikienę iš Šilutės r., Stubrių k.

Dėl veršelių kainų teirautis

Tiems, kas neturi darbo!ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ į savo kolektyvą priima dirbti

skerdikus Įmonė siūlo: laiku mokamą atlyginimą (nuo 1500 Lt iki 3000 Lt atskaičius mokesčius);- apgyvendinimą arba degalų kompensavimą;- visas įstatymų numatytas socialines garantijas, apmokymą darbo vietoje.Darbo vieta: ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, Mantviloniai, Kėdainių r.Atrankos vyksta įmonėje, personalo skyriuje.Telefonai pasiteirauti: 8 647 16 252, (8 347) 77 236. Užsk. 5608

♦ Pramonės g. 13, Vilkaviškis (buvusio konservų fabriko

teritorijoje, centriniai vartai). Tel.: (8 342) 51 512, 8 687 35 487.

Užsk. 1285

Prekiauja anglimis,

durpių briketais

♦ Vištyčio g. 48, Kybartai(šalia prekybos centro „Norfa“,

kuro bazės teritorijoje). Tel.: (8 342) 30 130, 8 615 25 562. ♦ Vysk. A. Karoso g. 13,

Vilkaviškis(prie buvusio techninės

apžiūros centro). Tel.: (8 342) 69 266, 8 615 72 060.

Gal

ima

pirk

ti ir

išsi

mok

ėtin

ai

Išėjo Jis į ten, iš kur negrįžta niekas, palikdamas artimųjų širdyse vien skausmą, ilgesį ir liūdesį.Dėl brolio Sigito mirties nuoširdžiai užjaučiame Praną Būdą ir jo šeimą.Kaimynai 5625

užjaučiamE

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2014 m. spalio 14 d. 8 / įvairenybės

Tarp rudeniškų lapų dar išlenda ir vienas kitas vasara kvepiantis žiedas. E­glės MIČIULIE­NĖS nuotr.

S

Antradienį ir trečiadienį Lietu­vą klostys storesni, drėgmės pritvinkę­ debesys. Pro­tarpiais nu­matomas lietu­s. Pū­s vidu­tinio stipru­mo vėjas. Antradienį jis bu­s gana šil­tas, pietinių krypčių, tad temperatū­ra kils iki 14–19 laipsnių.

Naktį oras atvės iki 7–12 laipsnių šilu­­mos.

Trečiadienį vėjas su­ksis iš vakarų, šiau­­rės vakarų ir atgins vėsesnę­ oro masę­, die­ną termometrai rodys 11–16 laipsnių šilu­­mos. Lietu­s tikėtinas dau­gelyje rajonų.

Trečiadienį palis gausiau

Spa­li­o 14 d­. Vincentas, Mindaugas, Rimvydė, Fortunata

Spa­li­o 15 d­. Teresė, Domantė, Leonardas

s

s

Ar va­rtoti­na­s ž­od­i­s „pa­nd­usa­s“?Taip, vartotinas. Vis dėlto žodis „pandusas“ (pranc. pente douce – nuožulnus šlaitas) vertinamas kaip šalutinis normos varian-tas. Pagrindiniai variantai yra nuo­važa, nuo­žul­na.

Spa­li­o 15-oji­ – Pasaulinė baltosios lazdelės diena

KALBOS pATARImAI

DIE­NOS

VARDINĖS

Ketvirtadienį, spalio 16 d., 15 val., Ku­dirkos Nau­miestyje, Vinco Ku­dir­kos mu­zieju­je, vyks nau­miestietės Marytės Rastu­pkevičiū­tės pirmosios eilėraščių knygos „Sau­ ir kažkam“ su­tiktu­vės. Lau­kiami visi poezijos mėgėjai.

Spalio 17 d. (penktadienį), 17.30 val., Vilkaviškio tu­rizmo ir verslo informacijos centre rengiamas su­­sitikimas su­ dau­gkartiniu­ Lietu­vos kovinių sporto šakų čempionu­ Kę­s­tu­čiu­ Smirnovu­. Bu­s pristatyti pa­siekimai, veikla ir jos perspektyvos Vilkaviškio krašte.

Spalio 17 d., 15 val., Salomėjos Nė­ries pagrindinės mokyklos bu­vu­sio bendrabu­čio salėje vyks „Bočių“ bendrijos vakaronė „Ru­denio gėry­bės ant mū­sų stalo“. Bočiai kviečia­mi aktyviai dalyvau­ti.

Spalio 18 d., 13 val., Vilkaviškio kny­gyne (Gedimino g. 2a) į su­sitikimą kviečia bu­vu­si vilkaviškietė Biru­tė Jaku­čionytė, knygos „Moteris iš rau­­donos Audi­“ au­torė. Nepraleiskite progos su­sipažinti su­ šia veiklia, energinga moterimi, ketu­rių sū­nų mama ir pasisemti ne tik pu­ikių emocijų, bet ir gero h­u­moro dozės. Renginys nemokamas, registru­otis reikėtų tel. (8 342) 20 766.

Spalio 24 d., 14 val., Alvito kaimo bendru­omenės namu­ose vyks Neį­galiųjų drau­gijos Šeimenos gru­pės ataskaitinis su­sirinkimas. Nariai iš kaimų bu­s pavėžėjami: iš Vokiškėlių k. – 13.15 val., iš Karalių k. – 13.20 val., iš Su­valkų k. – 13.30 val., iš Gu­­delių k. – 13.35 val., iš Pū­stapėdžių k. – 13.45 val. Narių dalyvavimas bū­­tinas. Tel. pasiteirau­ti 8 685 73 064.

Vilkaviškio ku­ltū­ros centre viešės „Domino“ teatras. Jis spalio 27 d. pristatys premjerą – komediją „Tie­sa“ (rež. M. Slavinskis). Žiū­rovai iš­vys aktoriu­s A. Bialobžeskį, N. Var­nelytę­, R. Dominaitytę­, A. Štu­kytę­, A. Dainavičių ir L. Rastokaitę­ ir kt.

s

s

s

s

s

s

KAS? KuR? KADA?

50 35 70 49 71 63 73 39 72 68 44 30 26 51 74 64 19 31 28 10 16 55 29 43 09 61 22 48 75 04 60 13 05 02 59 (keturi kampai) 24 58 54 33 67 (eil­utė) 12 11 57 52 53 (įstrižainės) 46 45 38 66 34 25 (visa l­entel­ė).

Papil­do­mi prizai: 005*557, 018*591, 014*193 – pakvietimas į TV šou; 0316490, 0381305, 0526385, 0524676, 0549651, 0130925, 0323613, 0420144, 0331635, 0639679, 0538291, 0190024, 0372731, 0114970, 0139352, 0460837, 0666411, 0519467, 0662463, 0248813, 0444808 – 10 000 Lt, 0629451 – 15 000 Lt, 0433258, 0604880, 0053511, 0447621, 0653304, 0214625, 0532908, 0154114 – 20 000 Lt, 0167194 – 25 000 Lt, 0051886, 0343432, 0407138 – 30 000 Lt, 0106362 – automobilis „Nissan Note“, 0505398 – automobilis „O­pel Corsa“.

Laimėjimai: visa lentelė – 10 x 7 219 Lt, įstrižainės – 8 Lt, eilutė – 3 Lt, keturi kampai – 2 Lt.

TELELOTO Loši­ma­s Nr. 966. Da­ta­: 2014-10-12.

ORAI 19 / 7

Saulė tekėjo

Saulė leisis

Dienos trukmė

Mergelė (09 23–10 23)

Pilnatis iki spalio 16 d.

20 mėnulio diena

07:4318:2610:43

ŠIANDIE­N

Prenumeruoki­te „Sa­nta­ką“ 2015 meta­ms

* Nuolaida taikoma turintiesiems neįgalumą ir pensininkams.

Mėn. sk. „Sa­nta­ka­“(fi­zi­ni­a­ms a­smeni­ms)

„Sa­nta­ka­“ su nuola­i­d­a­*

„Sa­nta­ka­“(juri­d­i­ni­a­ms a­smeni­ms)

Li­ta­i­s E­ura­i­s Li­ta­i­s E­ura­i­s Li­ta­i­s E­ura­i­s

1 mėn. 16,00 4,63 15,50 4,49 20,00 5,79

2 mėn. 32,00 9,26 31,00 8,98 40,00 11,58

3 mėn. 48,00 13,89 46,50 13,47 60,00 17,37

4 mėn. 64,00 18,52 62,00 17,96 80,00 23,16

5 mėn. 80,00 23,15 77,50 22,45 100,00 28,95

6 mėn. 96,00 27,78 93,00 26,94 120,00 34,74

7 mėn. 112,00 32,41 108,50 31,43 140,00 40,53

8 mėn. 128,00 37,04 124,00 35,92 160,00 46,32

9 mėn. 144,00 41,67 139,50 40,41 180,00 52,11

10 mėn. 160,00 46,30 155,00 44,90 200,00 57,90

11 mėn. 176,00 50,93 170,50 49,39 220,00 63,69

12 mėn. 176,00 50,93 170,50 49,39 220,00 63,69

Prenumera­ta­ pri­i­ma­ma­:paštuo­se ir pas rajo­no­ l­aiškininkus, „santako­s“ redakcijo­je (Vilniaus g. 23, Vilkaviškyje) ir atsto­vybėje (J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškyje),

s

s

„senukų“ prekybos centre, II a., Vištyčio g. 40, Kybartuo­se.

„Lietuvo­s ryto­“ biuruo­se: Vil­kaviškyje – Sodų g. 1, Virbal­yje – Vištyčio g. 9-2, Kybartuo­se – J. Basanavičiaus g. 40,

s

s

Ingos LABAŠAUSKIE­NĖS nuotr.

Užsk. 5468