სოფელ მაჩხაანის კულტურის რესურსების...

of 2 /2
qvemo maCxaani siRnaRis munic- ipalitetis erT-erTi ZirZveli sofelia. rodidan xdeba igi qiziyis kulturul-ekonomikuri centri, danamdvilebiT Zneli saTqmelia, Tumca mecxramete saukunis presis mixedviT SegviZlia gavecnoT sof- lis TiTqmis yoveldRiur cxovre- bas. 1819-20 ww. periodul gamoce- mebSi qvemo maCxaanze daaxloebiT 64-mde statia moviZieT. am wyaroe- bidan kargad Cans, rom ukve mecx- ramete saukunis damdegidan sofeli qiziyis strategiuli da yvela mniS- vnelovani movlenis epicentri iyo. qvemo maCxaani savaWro saxelos- noebiT mdidari sofeli iyo. swored es gaxda imis safuZveli, rom mecx- ramete saukunis miwuruls, 1895 wels, sofelSi arsdeba amierka- vkasiaSi pirveli savaWro saxe- losno depo, romlis daarsebis aucilebloba da mniSvneloba far- Todaa gaSuqebuli imdroindeli sagazeTo gamocemebis mier. depos daarsebam da sawevro fulis gaCenam saSualeba misca qiziyelebs, maleve daearsebinaT ,,saxalxo banki“. Seg- rovebuli erToblivi Tanxa mraval sasikeTo saqmes xmardeboda. qiziyelTa erToblivi Zal- isxmeviT ixsneba araerTi mniS- vnelovani dawesebuleba: qsenoni (saavadmyofo), afTiaqi, wignis maRa- zia, samkiTxvelo da ramdenime sa- ganmanaTleblo dawesebuleba, sko- la, romelic erT-erTi pirvelia siRnaRis municipalitetSi, Tumca moswavleTa simravlis gamo parale- lurad ixsneba ramdenime mosamzade- beli jgufi. 1899 wels mTeli qiziyisTvis mniS- vnelovani movlena iyo Teatris mSeneblobis dasruleba. daaxloe- biT aTi wliT adre gamocemebSi ga- Suqebulia maCxaanSi gamarTuli Te- atraluri warmodgenebi. Znelia imis Tqma, Tu romel SenobaSi imarTebo- da, Tumca statiebis umravlesobaSi am warmodgenebis gamarTvis mizezad dasaxelebulia Tanxis Segroveba, romelic Teatris mSeneblobas unda moxmareboda. warmodgenebs eswre- ba mTeli qiziyis sazogadoeba. ukve 1899 wels imarTeba sazeimo warmod- gena Tbilisidan Camosuli stumre- bis TandaswrebiT Teatris axalgax- snil SenobaSi. sofelSi aRmoCnda Zveli foto, sadac Teatris mSene- blobaa asaxuli. foto da statiebi erToblivad ufro metad acocx- lebs Tavdapirveli garemos aRqmas. sainteresoa kidev ramdenime sta- tia, romlebic 1900-ian wlebSia dabeWdili. rogor egebebian qiziye- lebi axal saukunes da rogori imedi da gegmebi aqvT. Tumca maTi molodi- ni, samwuxarod, ar gamarTlda. bol- Sevikebis Semosvlis Semdeg mraval ojaxs mouwia soflis datoveba, Se- ficulTa momxreebs daxvreta xvdaT wilad. Tu aRmosavleT saqarTvelo- Si iSviaTi iyo eklesia-monastrebis ngreva, es maCxanelTaTvis ganaCe- nad iqca: daangries soflis Zveli eklesia, gaanadgures im sazogado moRvaweTa da sasuliero pirTa sa- flavebi, romlebic eklesiis ezoSi iyvnen dakrZalulni. am yovelivem Zirfesvianad Secvala soflis cx- ovreba. duqnebi TandaTan ixure- boda, xolo bazris sxva sofelSi gadatanam mTlianad ufunqciod datova saxelosno-savaWro duqne- bi. TiTqmis ufunqciod darCenili sofeli marto darCa. mosaxleobas upirebdnen kidec gadasaxlebas - xornabujisaken karg miwebs sTava- zobdnen, magram mravali mcdelo- bis miuxedavad arcerTma ojaxma ar isurva mamapapeuli samyoflis samu- damod datoveba. es is mniSvnelovani istoriaa soflisa, romlis gacno- bac saSualebas gvaZlevs, zustad ganvsazRvroT SemorCenili arte- faqtebis mniSvneloba da xasiaTi. ra SemogvrCa dRes? uwinares yovlisa, aRsaniSnavia soflis ar- qiteqturuli urbanuli ganaSe- nianeba. igi dayofilia ramdenime ub- nad, meoce saukunis meore naxevris axalmSenebloba soflis bolosaa gatanili, romelsac „axalubans“ uwodeben. garda qiziyuri tradici- uli sacxovrisisa, qvemo maCxaanSi mravladaa SemorCenili Zveli saxe- losno-savaWro duqnebi. isini sof- lis mTavar quCas mTels sigrZeze gasdevs. sofel qvemo maCxaanis kulturis resursebis megzuri mTTvisaa, visac sayovelTaod cnobili turistuli adgilebis garda, siRnaRis munici- palitetSi sxva ramis monaxulebac surs: soflebis, sacxovrebeli sax- lebis, saxl-muzeumebis da sxva. 1 2 3 4 5 7 9 6 10 13 14 8 12 11 sofeli qvemo maCxaani

Embed Size (px)

description

სოფელ მაჩხაანის კულტურის რესურსების მეგზური გამოცემულია სათემო განვითარების ცენტრის მიერ, პროექტის "სათემო ინიციატივების მხარდაჭერა კახეთის რეგიონში" ფარგებში, ორგანიზაცია "პური მსოფლიოს" (BfdW) ფინანსური მხარდაჭერით. მეგზურის მიზანია ერთი სოფლის მაგალითზე წარმოაჩინოს, თუ რამდენად მდიდარია საქართველოს მუნიციპალიტეტები კულტურის რესურსების მხრივ და ხელი შეუწყოს აღნიშნული რესურსების განვითარებაზე მსჯელობის დაწყებას. პროექტის პარტნიორი ორგანიზაციები: კულტურული მემკვიდრეობის არასამტავრობო მონიტორინგი და სამოქალაქო ინიციატივა.

Transcript of სოფელ მაჩხაანის კულტურის რესურსების...

  • qvemo maCxaani siRnaRis munic-

    ipalitetis erT-erTi ZirZveli

    sofelia. rodidan xdeba igi qiziyis

    kulturul-ekonomikuri centri,

    danamdvilebiT Zneli saTqmelia,

    Tumca mecxramete saukunis presis

    mixedviT SegviZlia gavecnoT sof-

    lis TiTqmis yoveldRiur cxovre-

    bas. 1819-20 ww. periodul gamoce-

    mebSi qvemo maCxaanze daaxloebiT

    64-mde statia moviZieT. am wyaroe-

    bidan kargad Cans, rom ukve mecx-

    ramete saukunis damdegidan sofeli

    qiziyis strategiuli da yvela mniS-

    vnelovani movlenis epicentri iyo.

    qvemo maCxaani savaWro saxelos-

    noebiT mdidari sofeli iyo. swored

    es gaxda imis safuZveli, rom mecx-

    ramete saukunis miwuruls, 1895

    wels, sofelSi arsdeba amierka-

    vkasiaSi pirveli savaWro saxe-

    losno depo, romlis daarsebis

    aucilebloba da mniSvneloba far-

    Todaa gaSuqebuli imdroindeli

    sagazeTo gamocemebis mier. depos

    daarsebam da sawevro fulis gaCenam

    saSualeba misca qiziyelebs, maleve

    daearsebinaT ,,saxalxo banki. Seg-

    rovebuli erToblivi Tanxa mraval

    sasikeTo saqmes xmardeboda.

    qiziyelTa erToblivi Zal-

    isxmeviT ixsneba araerTi mniS-

    vnelovani dawesebuleba: qsenoni

    (saavadmyofo), afTiaqi, wignis maRa-

    zia, samkiTxvelo da ramdenime sa-

    ganmanaTleblo dawesebuleba, sko-

    la, romelic erT-erTi pirvelia

    siRnaRis municipalitetSi, Tumca

    moswavleTa simravlis gamo parale-

    lurad ixsneba ramdenime mosamzade-

    beli jgufi.

    1899 wels mTeli qiziyisTvis mniS-

    vnelovani movlena iyo Teatris

    mSeneblobis dasruleba. daaxloe-

    biT aTi wliT adre gamocemebSi ga-

    Suqebulia maCxaanSi gamarTuli Te-

    atraluri warmodgenebi. Znelia imis

    Tqma, Tu romel SenobaSi imarTebo-

    da, Tumca statiebis umravlesobaSi

    am warmodgenebis gamarTvis mizezad

    dasaxelebulia Tanxis Segroveba,

    romelic Teatris mSeneblobas unda

    moxmareboda. warmodgenebs eswre-

    ba mTeli qiziyis sazogadoeba. ukve

    1899 wels imarTeba sazeimo warmod-

    gena Tbilisidan Camosuli stumre-

    bis TandaswrebiT Teatris axalgax-

    snil SenobaSi. sofelSi aRmoCnda

    Zveli foto, sadac Teatris mSene-

    blobaa asaxuli. foto da statiebi

    erToblivad ufro metad acocx-

    lebs Tavdapirveli garemos aRqmas.

    sainteresoa kidev ramdenime sta-

    tia, romlebic 1900-ian wlebSia

    dabeWdili. rogor egebebian qiziye-

    lebi axal saukunes da rogori imedi

    da gegmebi aqvT. Tumca maTi molodi-

    ni, samwuxarod, ar gamarTlda. bol-

    Sevikebis Semosvlis Semdeg mraval

    ojaxs mouwia soflis datoveba, Se-

    ficulTa momxreebs daxvreta xvdaT

    wilad. Tu aRmosavleT saqarTvelo-

    Si iSviaTi iyo eklesia-monastrebis

    ngreva, es maCxanelTaTvis ganaCe-

    nad iqca: daangries soflis Zveli

    eklesia, gaanadgures im sazogado

    moRvaweTa da sasuliero pirTa sa-

    flavebi, romlebic eklesiis ezoSi

    iyvnen dakrZalulni. am yovelivem

    Zirfesvianad Secvala soflis cx-

    ovreba. duqnebi TandaTan ixure-

    boda, xolo bazris sxva sofelSi

    gadatanam mTlianad ufunqciod

    datova saxelosno-savaWro duqne-

    bi. TiTqmis ufunqciod darCenili

    sofeli marto darCa. mosaxleobas

    upirebdnen kidec gadasaxlebas -

    xornabujisaken karg miwebs sTava-

    zobdnen, magram mravali mcdelo-

    bis miuxedavad arcerTma ojaxma ar

    isurva mamapapeuli samyoflis samu-

    damod datoveba. es is mniSvnelovani

    istoriaa soflisa, romlis gacno-

    bac saSualebas gvaZlevs, zustad

    ganvsazRvroT SemorCenili arte-

    faqtebis mniSvneloba da xasiaTi.

    ra SemogvrCa dRes? uwinares

    yovlisa, aRsaniSnavia soflis ar-

    qiteqturuli urbanuli ganaSe-

    nianeba. igi dayofilia ramdenime ub-

    nad, meoce saukunis meore naxevris

    axalmSenebloba soflis bolosaa

    gatanili, romelsac axalubans

    uwodeben. garda qiziyuri tradici-

    uli sacxovrisisa, qvemo maCxaanSi

    mravladaa SemorCenili Zveli saxe-

    losno-savaWro duqnebi. isini sof-

    lis mTavar quCas mTels sigrZeze

    gasdevs.

    sofel qvemo maCxaanis kulturis

    resursebis megzuri mTTvisaa, visac

    sayovelTaod cnobili turistuli

    adgilebis garda, siRnaRis munici-

    palitetSi sxva ramis monaxulebac

    surs: soflebis, sacxovrebeli sax-

    lebis, saxl-muzeumebis da sxva.

    1 2

    345

    7

    9

    6

    10

    13

    14

    8

    12

    11

    sofeli qvemo maCxaani

  • nadiraSvilebis saxli

    nadiraSvilebis sagvareulo saxli XIX

    saukunis meore naxevarSia aSenebu-

    li da savaraudod, sofelSi yvelaze

    Zveli saero nagebobaa. igi ekuTvnoda

    dimitri maCxanelis (nadiraSvilis)

    Zmas basiko nadiraSvils, romelic

    soflis boqauli iyo. adgilobrivTa

    mexsierebas igi yovelmxriv dadeb-

    iT pirovnebad SemorCa. gadmocemiT,

    man sofeli samjer gadaarCina egze-

    kucias. dimitri maCxaneli ki moTave

    iyo im didi aRmSeneblobisa da sazo-

    gadoebrivi moZraobisa, romelic

    XIX s. bolos qvemo maCxaanSi mimdin-

    areobda. saxlis pirveli sarTuli

    mTlianad marans ukavia, romelic

    gamorCeulia Tavisi arqauli arqite-

    qturuli iersaxiT, fasadze gviani

    Sua saukuneebis sakulto arqiteq-

    turisaTvis damaxasiaTebeli aguris

    wyobiT gamoyvanili ornamentebiT.

    interieri Seisruli TaRebiTaa da-

    nawevrebuli, amave formis TaRiTaa

    dagvirgvinebuli buxaric. meore

    sarTuli anfiladuri tipisaa, yov-

    el oTaxSi moxvedra mTel fasadze

    gaSlili SuSabandidanaa SesaZlebe-

    li, gasaTbobad aqac buxaria gamar-

    Tuli. aqvea Tanadrouli TaxCebi da

    ganjinebi. sayuradReboa, rom marani

    ufro Zveli unda iyos, vidre saxlis

    meore sarTuli.

    saxli soflis centralur quCaze

    Teatridan ramdenime wuTis savalze

    mdebareobs.

    savaWro-saxelosno

    duqani

    savaWro-saxelosno duqanTagan erT -

    erTi soflis Zvel ubanSi fanianSi,

    mTavar quCazea SemorCenili. igi sxve-

    bisagan gamorCeulia arqiteqturuli

    iersaxiT: Senoba, danarCenebis ms-

    gavsad, aqac orsarTuliania, magram

    gacilebiT didi. horizontalurad

    wagrZelebuli nagebobis pirvel

    sarTulze erTmaneTis miyolebiT

    oTxi marani da duqania ganTavsebu-

    li aguris farTo TaRebiTa da TaxCe-

    biT, qvevrebiTa da sawnaxliT. yovel

    maTgans damoukidebeli Sesasvleli

    aqvs. maT Tavze ki TiTo sacxovrebeli

    oTaxia, erTmaneTisagan izolirebu-

    li. aq TiTqmis yvelaferi Tavdapir-

    veli saxiTaa SemorCenili, kibe, kare-

    bi, xelnakeTi anjamebi da saketebi,

    Wviruli aivnis nawili da sxv.

    am SenobaSi jaliaSvilebis ojaxi cx-

    ovrobs.

    dimitri maCxaneli

    (nadiraSvili)

    XIX s-Si qiziyis gamorCeuli sazogado

    moRvawea. igi eweoda agreTve liter-

    aturul saqmianobas, werda leqsebsa

    da publicistur werilebs, romlebic

    imdroindel periodul gamocemebSia

    dabeWdili. mis saxels ukavSirdeba

    bevri mniSvnelovani saqmis Taosnoba:

    Teatris, savaWro deposa Tu afTiaq-

    is gaxsna sofel qvemo maCxaanSi. misi

    Zegli (Sesrulebulia 1980 w.) dgas

    soflis centrSi mis mierve 1895 wlis

    23 Tebervals daarsebuli savaWro

    depos gverdiT.

    es pirveli SemTxvevaa ara marto saqa-

    rTvelosTvis, aramed mTel imdroin-

    del kavkasiaSic. sabWoTa periodSi

    aq gaixsna soflis univermaRi, ramac

    mTlianad Secvala Zveli Senobis ar-

    qiteqturuli iersaxe. dRes aq gan-

    Tavsebulia depos gaxsnisa da isto-

    riis mauwyebeli sainformacio dafa.

    saxli soflis dasawyisSi

    saxli soflis dasawyisSi mdebareobs,

    tibaanidan Semosasvleli mxridan.

    (mflobeli meri asaniSvili) or-

    sarTuliani Senoba, tradiciulad,

    aguriTa da riyis qviTaa nagebi. kar-

    gad aris SemorCenili Zveli marani,

    romlis kedelSic farTo TaxCebi da

    buxaria datanebuli. marani am peri-

    odSi gavrcelebul tradiciul ar-

    qiteqturul saxes imeorebs da sofe-

    lis Zvel nagebobaTa Soris erT-erTi

    gamorCeulia.

    saxli fanianSi

    saxli fanianSi mTavar quCaze mde-

    bareobs (mflobeli gela jaliaS-

    vili). misi arqiteqtura arqauli

    formebiT gamoirCeva. orsarTuliani

    nagebobis pirvel sarTulze, tradi-

    ciulad, marania gamarTuli, meoreze

    ki sacxovrebeli oTaxebi. sayur-

    adReboa misi aguris wriuli svetebi

    da xis rikulebiani moajiri, romel-

    Ta elementebis SexamebiTac iqmneba

    maRali mxatvruli gemovnebis fasadi.

    qsenoni

    XIX s. miwuruls, sxva mniSvnelovan

    dawesebulebebTan erTad, qiziyelTa

    erToblivi ZalisxmeviT qvemo maCx-

    aanSi ixsneba qsenonic (saavadmyofo).

    imdroindeli presa aqtiurad ex-

    maureba am faqts (`iveria~, `droeba~,

    `cnobis furceli~). aRsaniSnavia, rom

    uqme dReebSi soflis mosaxleobisaT-

    vis samkiTxveloSi imarTeboda sagan-

    manaTleblo leqciebi medicinisa da

    higienis Sesaxeb. soflis centrSi, Te-

    atris mimdebared SemorCenilia qsen-

    onis ramdenadme saxecvlili Senoba.

    sainteresoa misi gverdiTi fasadebi,

    romlebic aguriTaa naSeni. skolisa

    da Teatris SenobasTan erTad, qse-

    nonis Zveli nageboba erTiani, Tav-

    dapirveli urbanuli ganaSenianebis

    saintereso saxes gviqmnis. dRes aq

    soflis sakrebuloa ganTavsebuli.

    wminda sameba

    qvemo maCxaanis centrSi mdebareobda

    wminda samebis saxelobis eklesia, ro-

    melic sabWoTa reJimis damyarebisas

    daangries. aRsaniSnavia, rom am ekle-

    siaSi msaxurobdnen sasuliero pire-

    bi, romlebic aqtiur sazogadoebriv

    saqmianobasac eweodnen. maTi Taosno-

    biT warmarTuli saqmeebis, magaliT-

    ad, mTel qiziySi pirveli wignis maRa-

    ziis gaxsnis Sesaxeb mogviTxrobs XIX

    s-Ois. presa.

    ramdenime wlis win Zveli eklesiis

    sanacvlod axali aigo. aq amJamad de-

    daTa monasteria ganTavsebuli. savaWro duqani

    Znelia moiZebnos savaWro-saxelosno

    duqnebiT mdidari meore iseTi sofe-

    li, rogoric qvemo maCxaania. adgilo-

    brivTa gadmocemiT, aq aTeulobiT

    duqani yofila, sadac SeiZleboda mo-

    saxleobisaTvis saWiro yovelgvari

    produqtisa Tu nivTis yidva. swored

    es gaxda imis safuZveli, rom 1895

    wels sofelSi arsdeba amierkavkasi-

    aSi pirveli savaWro saxelosno depo,

    Semdeg ki ,,saxalxo banki.

    duqanTa naxevari dResac SemorCe-

    nilia soflis mTavar quCaze.

    duqnebis arqiteqturuli saxe Semde-

    gia: orsarTuliani Senobis pirveli

    sarTuli farTo TaRebiTaa gaxsni-

    li, sadac daxlebi iyo ganTavsebuli,

    meore sarTulze ki an saxelosno iyo

    gamarTuli, an sacxovreblad gamoi-

    saxli fanianSi

    saxli soflis Zvel ubanSi fanianSi

    mdebareobs, (mflobeli yajriSvili

    giga) romelsac mniSvnelovani adgi-

    li ukavia tradiciuli saxlebis sim-

    ravlesa da mravalferovnebaSi. mi-

    uxedavad imisa, rom mocemuli saxli

    meoce saukunis Sua xanebSia agebuli,

    misi arqiteqtori imeorebs tradi-

    ciul formebs aSenebs riyis qviTa

    da aguriT da amasTanave, or mxares

    ukeTebs rikulebian aivans. fasadebis

    amgvari gadawyveta erTob organul

    da originalur suraTs iZleva.

    bodbisxevis RvTismSoblis

    saxelobis eklesia

    eklesia bodbisxevSi mdebareobs, ma-

    gram qvemo maCxaanidan daaxloebiT

    erTi kilometriTaa dacilebuli da

    gzamkvleviT gaTvaliswinebuli sxva

    obieqtebis gverdiT, misi naxvac xel-

    misawvdomi da mosaxerxebelia.

    taZari SemaRlebul ferdobze mde-

    bareobs da sameklesian bazilikas

    warmoadgens. Sua, ZiriTadi eklesia

    RvTismSoblis miZinebis saxelobisaa,

    samxreTis navSi wminda nikolozis

    eklesiaa, CrdiloeTiT ki _ wminda

    barbaresi. taZari X s. TariRdeba, ma-

    gram ganirCeva ramdenime samSeneblo

    fena. savaraudod, pirvandeli nage-

    boba ufro adreuli periodisa unda

    yofiliyo. aRmosavleTisa da dasav-

    leTis fasadebze ori nusxanarevi

    asomTavruli warweraa jvrebTan er-

    yeneboda. yovel maTgans xis Wviru-

    lornamentiani aivani hqonda. moce-

    mul nagebobas yvelaze kargad aqvs

    Semonaxuli duqnebis Tavdapirveli

    saxe.

    5

    6

    7

    11

    1012

    9

    8

    13

    14

    sofel qvemo maCxaanis kulturis resursebi

    m e g z u r i

    sofel qvemo maCxaanis kulturis re-

    sursebis megzuri gamocemulia saTemo

    ganviTarebis centris mier, proeqtis

    saTemo iniciativebis mxardaWera kaxe-

    Tis regionSi farglebSi, organizacia

    puri msoflios (BfdW) mxardaWeriT.

    soflis kulturis resursebis pirvela-

    di aRwera ganxorcielda organizaciebis

    - kulturuli memkvidreobis arasamTav-

    robo monitoringi da samoqalaqo ini-

    ciativa erToblivi proeqtis aqtiuri

    axalgazrdoba - daculi kulturuli mem-

    kvidreoba farglebSi, 2013- 2014 wels.

    megzuris mizania erTi soflis magaliTze

    warmoaCinos, Tu ramdenad mdidaria saqa-

    rTvelos municipalitetebi kulturis

    resursebis mxriv da xeli Seuwyos aR-

    niSnuli resursebis ganviTarebaze msje-

    lobis dawyebas.

    megzuris Sedgenaze muSaobdnen:

    koncefcia - ana margvelaSvili,

    qeTevan gogoberiSvili (CDC);

    teqstebi da fotomasala: diana kakaSvili

    da Tamar sixaruliZe (kulturuli

    memkvidreobis arasamTavrobo

    monitoringi)

    dizaini: marTa TabukaSvili

    maCxaanis Teatri

    1899 wels qvemo maCxaanSi sazeimod

    gaixsna Teatri. axda sazogadoebis

    didi xnis ocneba da maTma garjam nay-

    ofi gamoiRo. Senobis asaSeneblad

    Tanxa didxans grovdeboda adgilo-

    brivTa mier: imarTeboda speqtak-

    lebi, romlebsac qiziyis yvela sof-

    lidan eswrebodnen mayureblebi.

    pirveli speqtakli al. cagarelis

    xanuma iyo. adgilobriv mosaxleo-

    basTan erTad warmodgenas Tbili-

    sidan mowveuli stumrebic eswre-

    bodnen. aRsaniSnavia, rom sandro

    axmeteli, romelic qvemo maCxaanTan

    axlos, sofel anagaSi daibada, Tav-

    is pirvel speqtaklebs swored qvemo

    maCxaanSi marTavda.

    Teatris Senoba TiTqmis ucvleladaa

    Semonaxuli XX s-is dasawyisis inven-

    tariT skamebiT, dekoraciebiT. par-

    teri da iarusi 200-mde mayurebels

    itevs.

    Teatri sofel qvemo maCxaanis centr-

    Si mdebareobs.

    1

    pirveli skola

    pirveli skola qvemo maCxaanSi 1884

    wels aSenda. igi, amavdroulad,

    erT-erTi pirveli iyo mTel qiziySi.

    mis mSeneblobas exmianeba imdroin-

    deli presa. am nagebobas Cvenamde ar

    mouRwevia, Tumca SemorCenili Seno-

    ba,sadac dResac skolaa ganTavsebu-

    li, saukunes iTvlis. amave ezoSi dgas

    1903 wels agebuli samsarTuliani Se-

    noba, romelic, gadmocemiT, erT-erT

    SeZlebul adgilobrivs ekuTvnoda,

    Semdgom ki, represiebisas, mas Camo-

    erTva qoneba da iq teqnikuri saswav-

    lebeli ganTavsda. nageboba amJamad

    dazianebuli da ufunqcioa, Tumca

    saintereso arqiteqturuli iersax-

    isaa. SemorCenilia keramikis buxre-

    bi da aivnis Wviruli CuqurTmis de-

    talebi.

    2

    fore mosuliSvilis

    saxl-muzeumi

    fore mosuliSvili (1916-1944) daiba-

    da sofel qvemo maCxaanSi. lagodexis

    sasoflo-sameurneo teqnikumis dam-

    Tavrebis Semdeg gaiwvies wiTel armi-

    aSi (1939 w.).1941 wels mZimed daWrili

    fore germanelebs tyved Cauvarda

    da poloneTSi, simkacriT ganTqmul

    kruSinos tyveTa banakSi gadaiyva-

    nes, 1943 wels ki safrangeTSi. 1944

    wels italiaSi, qalaq strezaSi aR-

    moCnda sxva tyveebTan erTad. aqedan

    man moaxerxa Tavis daxsna da italiel

    partizanebs SeuerTda. 1944 w., ger-

    manelebTan Setakebis dros, mters

    danebebas sikvdili arCia da Tavi mo-

    ikla maT Tvalwin, riTac sicocxle

    SeunarCuna TanamebrZolebs. 1970

    w. italiis mTavrobam is ,,mxedruli

    mamacobisTvis daajildova.

    saxl-muzeumi soflis centrSi mde-

    bareobs da ganTavsebulia fores

    saxlidan SemorCenil marnian pirvel

    sarTulze. aq SesaZlebelia misi me-

    morialuri nivTebisa da werilebis

    naxva.

    3

    meore msoflio omSi

    daRupulTa memoriali

    soflis centrSi mdebareobs meore

    msoflio omSi daRupulTa memoria-

    li (kompleqsi). igi 1980 wels roland

    SanSaSvilis mieraa Sesrulebuli. qu-

    Cis aqeT-iqiT, or monumentur kedel-

    ze gaSlilia bareliefiT Sesrulebu-

    li sabrZolo scenebi da mgloviare

    dedis mrgvali qandakeba.

    memoriali soflis centralur quCa-

    ze, fore mosuliSvilis saxl-muze-

    umis gverdiT mdebareobs.

    4

    Tad gamosaxuli, romelic, mkvlevar-

    Ta TqmiT, X s. ganekuTvneba. radgan

    taZari Zneladmisadgomi iyo, gvi-

    an Sua saukuneebSi sofelSi augiaT

    RvTismSoblis miZinebis saxelobis

    sxva eklesia, amitom sameklesian bazi-

    likas dRes xSirad wminda nikolozis

    saxelobiTac moixsenieben, samxreTis

    eklesiis saxelis mixedviT.