სოფელ მაჩხაანის კულტურის რესურსების...
-
Upload
community-development-centre -
Category
Documents
-
view
106 -
download
13
description
Transcript of სოფელ მაჩხაანის კულტურის რესურსების...
qvemo maCxaani siRnaRis munic-
ipalitetis erT-erTi ZirZveli
sofelia. rodidan xdeba igi qiziyis
kulturul-ekonomikuri centri,
danamdvilebiT Zneli saTqmelia,
Tumca mecxramete saukunis presis
mixedviT SegviZlia gavecnoT sof-
lis TiTqmis yoveldRiur cxovre-
bas. 1819-20 ww. periodul gamoce-
mebSi qvemo maCxaanze daaxloebiT
64-mde statia moviZieT. am wyaroe-
bidan kargad Cans, rom ukve mecx-
ramete saukunis damdegidan sofeli
qiziyis strategiuli da yvela mniS-
vnelovani movlenis epicentri iyo.
qvemo maCxaani savaWro saxelos-
noebiT mdidari sofeli iyo. swored
es gaxda imis safuZveli, rom mecx-
ramete saukunis miwuruls, 1895
wels, sofelSi arsdeba amierka-
vkasiaSi pirveli savaWro saxe-
losno depo, romlis daarsebis
aucilebloba da mniSvneloba far-
Todaa gaSuqebuli imdroindeli
sagazeTo gamocemebis mier. depos
daarsebam da sawevro fulis gaCenam
saSualeba misca qiziyelebs, maleve
daearsebinaT ,,saxalxo banki“. Seg-
rovebuli erToblivi Tanxa mraval
sasikeTo saqmes xmardeboda.
qiziyelTa erToblivi Zal-
isxmeviT ixsneba araerTi mniS-
vnelovani dawesebuleba: qsenoni
(saavadmyofo), afTiaqi, wignis maRa-
zia, samkiTxvelo da ramdenime sa-
ganmanaTleblo dawesebuleba, sko-
la, romelic erT-erTi pirvelia
siRnaRis municipalitetSi, Tumca
moswavleTa simravlis gamo parale-
lurad ixsneba ramdenime mosamzade-
beli jgufi.
1899 wels mTeli qiziyisTvis mniS-
vnelovani movlena iyo Teatris
mSeneblobis dasruleba. daaxloe-
biT aTi wliT adre gamocemebSi ga-
Suqebulia maCxaanSi gamarTuli Te-
atraluri warmodgenebi. Znelia imis
Tqma, Tu romel SenobaSi imarTebo-
da, Tumca statiebis umravlesobaSi
am warmodgenebis gamarTvis mizezad
dasaxelebulia Tanxis Segroveba,
romelic Teatris mSeneblobas unda
moxmareboda. warmodgenebs eswre-
ba mTeli qiziyis sazogadoeba. ukve
1899 wels imarTeba sazeimo warmod-
gena Tbilisidan Camosuli stumre-
bis TandaswrebiT Teatris axalgax-
snil SenobaSi. sofelSi aRmoCnda
Zveli foto, sadac Teatris mSene-
blobaa asaxuli. foto da statiebi
erToblivad ufro metad acocx-
lebs Tavdapirveli garemos aRqmas.
sainteresoa kidev ramdenime sta-
tia, romlebic 1900-ian wlebSia
dabeWdili. rogor egebebian qiziye-
lebi axal saukunes da rogori imedi
da gegmebi aqvT. Tumca maTi molodi-
ni, samwuxarod, ar gamarTlda. bol-
Sevikebis Semosvlis Semdeg mraval
ojaxs mouwia soflis datoveba, Se-
ficulTa momxreebs daxvreta xvdaT
wilad. Tu aRmosavleT saqarTvelo-
Si iSviaTi iyo eklesia-monastrebis
ngreva, es maCxanelTaTvis ganaCe-
nad iqca: daangries soflis Zveli
eklesia, gaanadgures im sazogado
moRvaweTa da sasuliero pirTa sa-
flavebi, romlebic eklesiis ezoSi
iyvnen dakrZalulni. am yovelivem
Zirfesvianad Secvala soflis cx-
ovreba. duqnebi TandaTan ixure-
boda, xolo bazris sxva sofelSi
gadatanam mTlianad ufunqciod
datova saxelosno-savaWro duqne-
bi. TiTqmis ufunqciod darCenili
sofeli marto darCa. mosaxleobas
upirebdnen kidec gadasaxlebas -
xornabujisaken karg miwebs sTava-
zobdnen, magram mravali mcdelo-
bis miuxedavad arcerTma ojaxma ar
isurva mamapapeuli samyoflis samu-
damod datoveba. es is mniSvnelovani
istoriaa soflisa, romlis gacno-
bac saSualebas gvaZlevs, zustad
ganvsazRvroT SemorCenili arte-
faqtebis mniSvneloba da xasiaTi.
ra SemogvrCa dRes? uwinares
yovlisa, aRsaniSnavia soflis ar-
qiteqturuli urbanuli ganaSe-
nianeba. igi dayofilia ramdenime ub-
nad, meoce saukunis meore naxevris
axalmSenebloba soflis bolosaa
gatanili, romelsac „axalubans“
uwodeben. garda qiziyuri tradici-
uli sacxovrisisa, qvemo maCxaanSi
mravladaa SemorCenili Zveli saxe-
losno-savaWro duqnebi. isini sof-
lis mTavar quCas mTels sigrZeze
gasdevs.
sofel qvemo maCxaanis kulturis
resursebis megzuri mTTvisaa, visac
sayovelTaod cnobili turistuli
adgilebis garda, siRnaRis munici-
palitetSi sxva ramis monaxulebac
surs: soflebis, sacxovrebeli sax-
lebis, saxl-muzeumebis da sxva.
1 2
345
7
9
6
10
13
14
8
12
11
sofeli qvemo maCxaani
nadiraSvilebis saxli
nadiraSvilebis sagvareulo saxli XIX
saukunis meore naxevarSia aSenebu-
li da savaraudod, sofelSi yvelaze
Zveli saero nagebobaa. igi ekuTvnoda
dimitri maCxanelis (nadiraSvilis)
Zmas – basiko nadiraSvils, romelic
soflis boqauli iyo. adgilobrivTa
mexsierebas igi yovelmxriv dadeb-
iT pirovnebad SemorCa. gadmocemiT,
man sofeli samjer gadaarCina egze-
kucias. dimitri maCxaneli ki moTave
iyo im didi aRmSeneblobisa da sazo-
gadoebrivi moZraobisa, romelic
XIX s. bolos qvemo maCxaanSi mimdin-
areobda. saxlis pirveli sarTuli
mTlianad marans ukavia, romelic
gamorCeulia Tavisi arqauli arqite-
qturuli iersaxiT, fasadze – gviani
Sua saukuneebis sakulto arqiteq-
turisaTvis damaxasiaTebeli aguris
wyobiT gamoyvanili ornamentebiT.
interieri Seisruli TaRebiTaa da-
nawevrebuli, amave formis TaRiTaa
dagvirgvinebuli buxaric. meore
sarTuli anfiladuri tipisaa, yov-
el oTaxSi moxvedra mTel fasadze
gaSlili SuSabandidanaa SesaZlebe-
li, gasaTbobad aqac buxaria gamar-
Tuli. aqvea Tanadrouli TaxCebi da
ganjinebi. sayuradReboa, rom marani
ufro Zveli unda iyos, vidre saxlis
meore sarTuli.
saxli soflis centralur quCaze
Teatridan ramdenime wuTis savalze
mdebareobs.
savaWro-saxelosno
duqani
savaWro-saxelosno duqanTagan erT -
erTi soflis Zvel ubanSi – fanianSi,
mTavar quCazea SemorCenili. igi sxve-
bisagan gamorCeulia arqiteqturuli
iersaxiT: Senoba, danarCenebis ms-
gavsad, aqac orsarTuliania, magram
gacilebiT didi. horizontalurad
wagrZelebuli nagebobis pirvel
sarTulze erTmaneTis miyolebiT
oTxi marani da duqania ganTavsebu-
li aguris farTo TaRebiTa da TaxCe-
biT, qvevrebiTa da sawnaxliT. yovel
maTgans damoukidebeli Sesasvleli
aqvs. maT Tavze ki TiTo sacxovrebeli
oTaxia, erTmaneTisagan izolirebu-
li. aq TiTqmis yvelaferi Tavdapir-
veli saxiTaa SemorCenili, kibe, kare-
bi, xelnakeTi anjamebi da saketebi,
Wviruli aivnis nawili da sxv.
am SenobaSi jaliaSvilebis ojaxi cx-
ovrobs.
dimitri maCxaneli
(nadiraSvili)
XIX s-Si qiziyis gamorCeuli sazogado
moRvawea. igi eweoda agreTve liter-
aturul saqmianobas, werda leqsebsa
da publicistur werilebs, romlebic
imdroindel periodul gamocemebSia
dabeWdili. mis saxels ukavSirdeba
bevri mniSvnelovani saqmis Taosnoba:
Teatris, savaWro deposa Tu afTiaq-
is gaxsna sofel qvemo maCxaanSi. misi
Zegli (Sesrulebulia 1980 w.) dgas
soflis centrSi mis mierve 1895 wlis
23 Tebervals daarsebuli savaWro
depos gverdiT.
es pirveli SemTxvevaa ara marto saqa-
rTvelosTvis, aramed mTel imdroin-
del kavkasiaSic. sabWoTa periodSi
aq gaixsna soflis univermaRi, ramac
mTlianad Secvala Zveli Senobis ar-
qiteqturuli iersaxe. dRes aq gan-
Tavsebulia depos gaxsnisa da isto-
riis mauwyebeli sainformacio dafa.
saxli soflis dasawyisSi
saxli soflis dasawyisSi mdebareobs,
tibaanidan Semosasvleli mxridan.
(mflobeli – meri asaniSvili) or-
sarTuliani Senoba, tradiciulad,
aguriTa da riyis qviTaa nagebi. kar-
gad aris SemorCenili Zveli marani,
romlis kedelSic farTo TaxCebi da
buxaria datanebuli. marani am peri-
odSi gavrcelebul tradiciul ar-
qiteqturul saxes imeorebs da sofe-
lis Zvel nagebobaTa Soris erT-erTi
gamorCeulia.
saxli fanianSi
saxli fanianSi mTavar quCaze mde-
bareobs (mflobeli gela jaliaS-
vili). misi arqiteqtura arqauli
formebiT gamoirCeva. orsarTuliani
nagebobis pirvel sarTulze, tradi-
ciulad, marania gamarTuli, meoreze
ki – sacxovrebeli oTaxebi. sayur-
adReboa misi aguris wriuli svetebi
da xis rikulebiani moajiri, romel-
Ta elementebis SexamebiTac iqmneba
maRali mxatvruli gemovnebis fasadi.
qsenoni
XIX s. miwuruls, sxva mniSvnelovan
dawesebulebebTan erTad, qiziyelTa
erToblivi ZalisxmeviT qvemo maCx-
aanSi ixsneba qsenonic (saavadmyofo).
imdroindeli presa aqtiurad ex-
maureba am faqts (`iveria~, `droeba~,
`cnobis furceli~). aRsaniSnavia, rom
uqme dReebSi soflis mosaxleobisaT-
vis samkiTxveloSi imarTeboda sagan-
manaTleblo leqciebi medicinisa da
higienis Sesaxeb. soflis centrSi, Te-
atris mimdebared SemorCenilia qsen-
onis ramdenadme saxecvlili Senoba.
sainteresoa misi gverdiTi fasadebi,
romlebic aguriTaa naSeni. skolisa
da Teatris SenobasTan erTad, qse-
nonis Zveli nageboba erTiani, Tav-
dapirveli urbanuli ganaSenianebis
saintereso saxes gviqmnis. dRes aq
soflis sakrebuloa ganTavsebuli.
wminda sameba
qvemo maCxaanis centrSi mdebareobda
wminda samebis saxelobis eklesia, ro-
melic sabWoTa reJimis damyarebisas
daangries. aRsaniSnavia, rom am ekle-
siaSi msaxurobdnen sasuliero pire-
bi, romlebic aqtiur sazogadoebriv
saqmianobasac eweodnen. maTi Taosno-
biT warmarTuli saqmeebis, magaliT-
ad, mTel qiziySi pirveli wignis maRa-
ziis gaxsnis Sesaxeb mogviTxrobs XIX
s-Ois. presa.
ramdenime wlis win Zveli eklesiis
sanacvlod axali aigo. aq amJamad de-
daTa monasteria ganTavsebuli. savaWro duqani
Znelia moiZebnos savaWro-saxelosno
duqnebiT mdidari meore iseTi sofe-
li, rogoric qvemo maCxaania. adgilo-
brivTa gadmocemiT, aq aTeulobiT
duqani yofila, sadac SeiZleboda mo-
saxleobisaTvis saWiro yovelgvari
produqtisa Tu nivTis yidva. swored
es gaxda imis safuZveli, rom 1895
wels sofelSi arsdeba amierkavkasi-
aSi pirveli savaWro saxelosno depo,
Semdeg ki ,,saxalxo banki“.
duqanTa naxevari dResac SemorCe-
nilia soflis mTavar quCaze.
duqnebis arqiteqturuli saxe Semde-
gia: orsarTuliani Senobis pirveli
sarTuli farTo TaRebiTaa gaxsni-
li, sadac daxlebi iyo ganTavsebuli,
meore sarTulze ki an saxelosno iyo
gamarTuli, an sacxovreblad gamoi-
saxli fanianSi
saxli soflis Zvel ubanSi fanianSi
mdebareobs, (mflobeli yajriSvili
giga) romelsac mniSvnelovani adgi-
li ukavia tradiciuli saxlebis sim-
ravlesa da mravalferovnebaSi. mi-
uxedavad imisa, rom mocemuli saxli
meoce saukunis Sua xanebSia agebuli,
misi arqiteqtori imeorebs tradi-
ciul formebs – aSenebs riyis qviTa
da aguriT da amasTanave, or mxares
ukeTebs rikulebian aivans. fasadebis
amgvari gadawyveta erTob organul
da originalur suraTs iZleva.
bodbisxevis RvTismSoblis
saxelobis eklesia
eklesia bodbisxevSi mdebareobs, ma-
gram qvemo maCxaanidan daaxloebiT
erTi kilometriTaa dacilebuli da
gzamkvleviT gaTvaliswinebuli sxva
obieqtebis gverdiT, misi naxvac xel-
misawvdomi da mosaxerxebelia.
taZari SemaRlebul ferdobze mde-
bareobs da sameklesian bazilikas
warmoadgens. Sua, ZiriTadi eklesia
RvTismSoblis miZinebis saxelobisaa,
samxreTis navSi wminda nikolozis
eklesiaa, CrdiloeTiT ki _ wminda
barbaresi. taZari X s. TariRdeba, ma-
gram ganirCeva ramdenime samSeneblo
fena. savaraudod, pirvandeli nage-
boba ufro adreuli periodisa unda
yofiliyo. aRmosavleTisa da dasav-
leTis fasadebze ori nusxanarevi
asomTavruli warweraa jvrebTan er-
yeneboda. yovel maTgans xis Wviru-
lornamentiani aivani hqonda. moce-
mul nagebobas yvelaze kargad aqvs
Semonaxuli duqnebis Tavdapirveli
saxe.
5
6
7
11
1012
9
8
13
14
sofel qvemo maCxaanis kulturis resursebi
m e g z u r i
sofel qvemo maCxaanis kulturis re-sursebis megzuri gamocemulia saTemo ganviTarebis centris mier, proeqtis „saTemo iniciativebis mxardaWera kaxe-Tis regionSi“ farglebSi, organizacia “puri msoflios“ (BfdW) mxardaWeriT. soflis kulturis resursebis pirvela-di aRwera ganxorcielda organizaciebis - „kulturuli memkvidreobis arasamTav-robo monitoringi“ da „samoqalaqo ini-ciativa“ erToblivi proeqtis „aqtiuri axalgazrdoba - daculi kulturuli mem-kvidreoba“ farglebSi, 2013- 2014 wels.
megzuris mizania erTi soflis magaliTze warmoaCinos, Tu ramdenad mdidaria saqa-rTvelos municipalitetebi kulturis resursebis mxriv da xeli Seuwyos aR-niSnuli resursebis ganviTarebaze msje-lobis dawyebas.
megzuris Sedgenaze muSaobdnen: koncefcia - ana margvelaSvili, qeTevan gogoberiSvili (CDC);
teqstebi da fotomasala: diana kakaSvili da Tamar sixaruliZe (kulturuli memkvidreobis arasamTavrobo monitoringi)
dizaini: marTa TabukaSvili
maCxaanis Teatri
1899 wels qvemo maCxaanSi sazeimod
gaixsna Teatri. axda sazogadoebis
didi xnis ocneba da maTma garjam nay-
ofi gamoiRo. Senobis asaSeneblad
Tanxa didxans grovdeboda adgilo-
brivTa mier: imarTeboda speqtak-
lebi, romlebsac qiziyis yvela sof-
lidan eswrebodnen mayureblebi.
pirveli speqtakli al. cagarelis
„xanuma“ iyo. adgilobriv mosaxleo-
basTan erTad warmodgenas Tbili-
sidan mowveuli stumrebic eswre-
bodnen. aRsaniSnavia, rom sandro
axmeteli, romelic qvemo maCxaanTan
axlos, sofel anagaSi daibada, Tav-
is pirvel speqtaklebs swored qvemo
maCxaanSi marTavda.
Teatris Senoba TiTqmis ucvleladaa
Semonaxuli XX s-is dasawyisis inven-
tariT – skamebiT, dekoraciebiT. par-
teri da iarusi 200-mde mayurebels
itevs.
Teatri sofel qvemo maCxaanis centr-
Si mdebareobs.
1
pirveli skola
pirveli skola qvemo maCxaanSi 1884
wels aSenda. igi, amavdroulad,
erT-erTi pirveli iyo mTel qiziySi.
mis mSeneblobas exmianeba imdroin-
deli presa. am nagebobas Cvenamde ar
mouRwevia, Tumca SemorCenili Seno-
ba,sadac dResac skolaa ganTavsebu-
li, saukunes iTvlis. amave ezoSi dgas
1903 wels agebuli samsarTuliani Se-
noba, romelic, gadmocemiT, erT-erT
SeZlebul adgilobrivs ekuTvnoda,
Semdgom ki, represiebisas, mas Camo-
erTva qoneba da iq teqnikuri saswav-
lebeli ganTavsda. nageboba amJamad
dazianebuli da ufunqcioa, Tumca
saintereso arqiteqturuli iersax-
isaa. SemorCenilia keramikis buxre-
bi da aivnis Wviruli CuqurTmis de-
talebi.
2
fore mosuliSvilis
saxl-muzeumi
fore mosuliSvili (1916-1944) daiba-
da sofel qvemo maCxaanSi. lagodexis
sasoflo-sameurneo teqnikumis dam-
Tavrebis Semdeg gaiwvies wiTel armi-
aSi (1939 w.).1941 wels mZimed daWrili
fore germanelebs tyved Cauvarda
da poloneTSi, simkacriT ganTqmul
kruSinos tyveTa banakSi gadaiyva-
nes, 1943 wels ki – safrangeTSi. 1944
wels italiaSi, qalaq strezaSi aR-
moCnda sxva tyveebTan erTad. aqedan
man moaxerxa Tavis daxsna da italiel
partizanebs SeuerTda. 1944 w., ger-
manelebTan Setakebis dros, mters
danebebas sikvdili arCia da Tavi mo-
ikla maT Tvalwin, riTac sicocxle
SeunarCuna TanamebrZolebs. 1970
w. italiis mTavrobam is ,,mxedruli
mamacobisTvis“ daajildova.
saxl-muzeumi soflis centrSi mde-
bareobs da ganTavsebulia fores
saxlidan SemorCenil marnian pirvel
sarTulze. aq SesaZlebelia misi me-
morialuri nivTebisa da werilebis
naxva.
3
meore msoflio omSi
daRupulTa memoriali
soflis centrSi mdebareobs meore
msoflio omSi daRupulTa memoria-
li (kompleqsi). igi 1980 wels roland
SanSaSvilis mieraa Sesrulebuli. qu-
Cis aqeT-iqiT, or monumentur kedel-
ze gaSlilia bareliefiT Sesrulebu-
li sabrZolo scenebi da mgloviare
dedis mrgvali qandakeba.
memoriali soflis centralur quCa-
ze, fore mosuliSvilis saxl-muze-
umis gverdiT mdebareobs.
4
Tad gamosaxuli, romelic, mkvlevar-
Ta TqmiT, X s. ganekuTvneba. radgan
taZari Zneladmisadgomi iyo, gvi-
an Sua saukuneebSi sofelSi augiaT
RvTismSoblis miZinebis saxelobis
sxva eklesia, amitom sameklesian bazi-
likas dRes xSirad wminda nikolozis
saxelobiTac moixsenieben, samxreTis
eklesiis saxelis mixedviT.