საქართველოში ძალაშია 1994 წლის 3 ...საქართველოში ძალაშია 1994 წლის 3 აგვისტოდან
სამოქალაქო საზოგადოება...
-
Upload
paata-alaverdashvili -
Category
Documents
-
view
319 -
download
0
description
Transcript of სამოქალაქო საზოგადოება...
konsultaciis da treningis centrikonsultaciis da treningis centriwliuri angariSi
09-10
konsultaciis da treningis centris wliuri (2009) angariSi Tbilisi, 2010
pasuxismgebeli redaqtori: nino leJava
dakabadoneba: Tornike lorTqifaniZe
foto: Toma begiaSvili / yda, gv.26, 27 / pavle TvaliaSvili /gv.86-89/ guram wibaxaSvili /gv.9, 13, 19, 30, 39, 45, 48, 52, 56, 76,
konsultaciis da treningis centris
wliuri angariSi
2009
Tbilisi, 2010
sarCevi
winasityvaoba ............................................................................................................................ 3
konsultaciis da treningis centris misia .......................................................................... 5
I. samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebis problemebi da perspeqtivebi
saqarTveloSi / malxaz saldaZe ............................................................................................. 9
korporatiuli filanTropia saqarTveloSi: pirveli nabijebi / nino beqiSvili .......... 19
rogor vamuSaoT qselebi? / ian voriseki .......................................................................... 26
II. Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
adamianebi Tu sistema / naTia zedginiZe, Tamar cirekiZe ................................................. 39
erTi magaliTi: xarisxis marTvis sistemebi skola-pansion `mTiebSi~ / naTia zedginiZe ..... 45
moerge cvlilebebs _ SeiZine mTeli sicocxlis manZilze swavlis
sakvanZo kompetenciebi/ Tea gulua ..................................................................................... 48
mcire mewarmeobis ganviTareba devnilTa resocializaciisaTvis / sofio kaWaxiZe ........... 52
biznesi da ekonomika _ wlis problemuri `wyvili~/ revaz sayevariSvili ..................... 56
III. kargi mmarTvelobis praqtikis xelSewyoba
saqarTveloSi saxelmwifo marTvis reformireba: momsaxureobaze dayvanili
moqalaqeobis principi / nani maWaraSvili .......................................................................... 66
skolebis Sefasebis modelebi: msoflio gamocdileba da saqarTvelo/ Tamar bregvaZe ...... 76
konsultaciis da treningis centris gamgeoba / TanamSromlebi. .................................... 83
mimdinare proeqtebi .............................................................................................................. 91
finansuri angariSgeba 2009 .................................................................................................. 95
konsultaciis da treningis centri 2010 3
mogesalmebiT konsultaciis da treningis centris, sitisis (CTC) pirveli yovelwliuri gamocemis
mkiTxvelebs!
2010 weli Cveni organizaciis cxovrebaSi gamorCeulia. am wels sitisis 10 weli Seusrulda. 10
weli organizaciis cxovrebaSi SeiZleba ar aris didi dro, magram is namdvilad ganapirobebs ins-
tituciur simwifes da sxva moTxovnebs uyenebs organizacias. arsebobis 10 wlis manZilze sitisim
sakmao gamocdileba da organizaciuli mexsiereba daagrova. Cveni azriT, saintereso unda iyos
sakuTari gamocdilebis ufro sistemuri analizi da sazogadoebisaTvis gacnoba.
dainteresebul mkiTxvels vTavazobT konsultaciis da treningis centris programuli mimar-
Tulebebis sferoSi sakuTar gamocdilebaze dafuZnebul mimoxilviT da analitikur statiebs.
Sesabamisad, gamocemis struqtura da Sinaarsi sitisis ZiriTad strategiebs da programul mi-
marTulebebs exmianeba. aseve, mokled SevexebiT sitisis muSaobis calkeul sakvanZo saangariSo
sakiTxebs.
Cveni programuli mimarTulebebia:
1. samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba:
am mimarTulebiT sitisis erT-erTi prioritetuli Tema xdeba arasamTavrobo organizaciebis
finansuri mdgradobis sakiTxi, rac mniSvnelovanwilad filantropiis Temis ganviTarebas ukavSir-
deba. Sesabamisad, gamocema ixsneba malxaz saldaZis statiiT `samoqalaqo sazogadoebis ganviTa-
rebis problemebi da perspeqtivebi saqarTveloSi~, romelSic gaanalizebulia bolo ori aTwleu-
lis ZiriTad tendenciebi saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebisa da formirebis
kuTxiT. aqve ixilavT nino beqiSvilis statias `korporatiuli filanTropia saqarTveloSi: pir-
veli nabijebi~. avtori aseve mimoixilavs sociologiuri kvlevis `donaciis moZiebisa da gacemis
praqtikis kvleva~ Sedegebs. es kvleva 2009 wels sitisis dakveTiT Catarda.
2. Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera:
aRniSnuli mimarTulebiT yuradRebas vamaxilvebT zrdasrulTa ganaTlebis Temaze da mewarmeobis
unarebis ganviTarebis sakiTxze. gansakuTrebul aqcents vakeTebT axalgazrdebisaTvis sakvanZo
kompetenciebis swavlebaze. swored amitom zogadi ganaTlebis sfero sitisisaTvis gansakuTrebu-
li interesis sagans warmoadgens. Sesabamisad, gamocemis meore Tematur nawilSi Tavi movuyareT
masalebs, sadac mimovixilavT zrdasrulTa ganaTlebis sakiTxebs.
agreTve, naTia zedginiZisa da Tamar cirekiZis statiaSi `adamianebi Tu sistema~, gaecnobiT orga-
nizaciuli ganviTarebisa da marTvis calkeul midgomebs da Sesabamis rekomendaciebs. es masala
sitisis praqtikul gamocdilebas eyrdnoba. meore nawils asrulebs rezo sayevariSvilis mimoxil-
viTi statia gasul, 2010 wels qarTuli ekonomikis mdgomareobis Sesaxeb.
3. kargi mmarTvelobis praqtikis xelSewyoba:
es mimarTuleba gulisxmobs sajaro dawesebulebebis SesaZleblobebis ganviTarebas, marTvis sis-
temebis srulyofaSi da sajaro politikis SemuSavebis praqtikis sakiTxebSi daxmarebas. krebulis
mesame ganyofilebaSi ganvixilavT ganaTlebis da sajaro mmarTvelobis sferoSi mimdinare refor-
mebis calkeul Sedegebs.
imedi gvaqvs, rom warmodgenili statiebi saintereso da sasargeblo iqneba da amavdroulad, dage-
xmarebaT, ukeT gaicnoT Cveni organizacia.
gisurvebT warmatebebs,
irina xanTaZe
aRmasrulebeli direqtori
winasityvaoba
konsultaciis da treningis centri 2010 5
konsultaciisa da treningis centris xedva da misia
konsultaciisa da treningis centrs adgilobrivi adamianuri da organizaciuli SesaZle-
blobebisa da potencialis gaZlierebis gziT surs, sakuTari wvlili Seitanos saqarTvelos
socialur da ekonomikur ganviTarebaSi; xeli Seuwyos warmatebul menejmentsa da efeqtur
mmarTvelobas.
saxelmwifo da arasamTavrobo organizaciebSi jer kidev arasaTanadodaa ganviTarebuli
problemaTa sistematuri analizis, dagegmvisa da profesionaluri menejmentis sxvadasxva
sferoebTan dakavSirebuli sakiTxebi. Tumca, samuSaos maRal doneze Sesrulebis moTxovna
yvela sferoSi izrdeba: farTo sazogadoeba, donorebi, miznobrivi jgufebi, politikosebi,
damqiraveblebi da biznesi.
Cveni rwmeniT, qveynis mdgradi socialuri da ekonomikuri ganviTareba SesaZlebelia mxolod
im SemTxvevaSi, Tu arseboben pirovnebebi an organizaciebi, romelTac SeuZliaT, transfor-
maciis procesSi myof arsebul sazogadoebaSi profesinalizmze da Sedegebze orientirebiT
sakuTar Tavze aiRon lideroba. ufro metic, monawileoba da gamWvirvaloba aucilebel
praqtikas unda warmoadgendes im samTavrobo da samoqalaqo sazogadoebis organizaciebisa-
Tvis, romlebic ukeTesi demokratiuli wyobisa da socialuri samarTlianobis misaRwevad
saqmianoben.
konsultaciisa da treningis centrs miaCnia, rom mdgradi zegavlenis moxdena SeuZliaT
mxolod im institutebsa da organizaciebs, romlebic yoveldRiurad xelmZRvaneloben aR-
niSnuli RirebulebebiT da romelTa mizanic struqturebisa da programebis uwyveti gau-
mjobesebaa.
konsultaciisa da treningis centrs ormagi profili aqvs: erTi mxriv, is zrdasrul ada-
mianTa ganaTlebis institutia, romelic mxars uWers Tanamedrove liderobisa da samuSao
kompetenciebis mqone adamianuri kapitalis ganviTarebas; meore mxriv, ki, is _ sakonsulta-
cio centria, romelic daxmarebas uwevs sxvadasxva organizaciebs saorganizacio sisteme-
bis da struqturebis gaZlierebaSi da, agreTve adekvaturi strategiebisa da menejmentis
SemuSavebaSi.
konsultaciisa da treningis centris klientebi arian rogorc kerZo pirebi, aseve orga-
nizaciebi, romelTac surT sakuTari konkurentunarianoba da profesionalizmi aimaRlon.
konsultaciisa da treningis centris mizani treningisa da sakonsultacio momsaxurebis
gziT sakuTari klientebisaTvis grZelvadian gaumjobesebaTa miRwevaa; aq umniSvelovanes
rols TamaSobs:
profesionalizmi
Zlieri praqtikis orientacia
Tanamedrove menejmentis midgomebis adaptireba konkretuli adgilobrivi socio-kul-
turuli konteqstis gaTvaliswinebiT.
konsultaciisa da treningis centri axorcielebs sakuTar momsaxurebas Ria kursebis,
konkretul moTxovnebze morgebuli dakveTili treningisa da sakonsultacio formiT.
konsultaciisa da treningis centri aseve axorcielebs sxvadasxva donorTa da sponsorTa
mier dafinansebul sakuTar Tematur proeqtebs, romlebic orientirebulia calkeuli piro-
vnebebisa Tu organizaciebis ganaTlebisa da ganviTarebis mxardasaWerad.
konsultaciis da treningis centri 2010 7
samoqalaqo sazogadoebis
SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 9
samoqalaqo sazogadoebis
ganviTarebis problemebi da
perspeqtivebi saqarTveloSi
malxaz saldaZe
Sesavali
meoce saukunis meore naxevarSi samoqalaqo sazogadoebis roli qveynebis politikuri da
sazogadoebrivi ganviTarebis procesebSi ukiduresad Seicvala. demokratiis gavrcelebam da
sainformacio revoluciebma sxvadasxva sazogadoebriv jgufebs politikur procesSi mona-
wileobis sivrce gauxsna. es cvlilebebi win uZRoda adamianis uflebebis da Tavisuflebebis
interpretaciis farTo SesaZleblobebs da erTmaneTisgan gansxvavebul socialur jgufebSi
adamianuri yofis gaumjobesebis mzard moTxovnas.
1
10 konsultaciis da treningis centri 2010
Tumca, es tendenciebi sajaro sivrceSi yvela sazogadoebrivi jgufis Tanabari politiku-
ri, ekonomikuri da socialuri CarTulobiT ar xasiaTdeboda. cvlilebebis procesSi myofi
qveynebis sazogadoebrivi monawileobis da ganxilvebis sivrce erTbaSad ar Camoyalibebula
da is Tanabrad wvdomadi ar gamxdara sazogadoebis sruli `siWrelis~ asaxvisTvis. am si-
vrcis Semdgomi ganviTareba demokratiul sazogadoebebSic ki, yovelTvis Tanamdevi araa im
socialur-kulturuli cvlilebebisa, rac liberaluri ekonomikis da globalizaciis Se-
degad xdeba. dinamiurad cvalebadi sazogadoebrivi jgufebi, koleqtiuri identobebi da
jgufuri interesebi am garemos nawili imdenad xdeba, ramdenadac misi mastruqturirebeli
institutebis da praqtikebis Riaobaa SesaZlebeli.
saqarTvelo demokratiuli ganviTarebis gzas 1990-iani wlebidan, damoukideblobis mopovebis
momentidan Seudga. Sesabamisad, am periodidan unda daviwyoT qarTul sazogadoebaSi samoqala-
qo CarTulobisa da samoqalaqo uflebebisTvis koleqtiuri mobilizaciis ganviTarebis isto-
riac.
es 1990-iani wlebidan dawyebuli sazogadoebrivi cvlilebebi sakmaod dramatuli politi-
kuri da ekonomikuri procesebis fonze warimarTa. upirveles yovlisa, simwvaves is qmnida,
rom sazogadoebas (ara mxolod qarTuls) politikuri cxovrebis gamocdileba ar hqonda.
sabWoTa kavSiris politikuri sistema ar gulisxmobda koleqtiuri interesebis, individua-
luri poziciebis da jgufuri warmomadgenlobiTobis sajaro sivrceSi asaxvas. yovelive es
sajaro sivrcis miRma ZalauflebiTi urTierTobebis formalur-administraciuli arxebis
gamoyenebiT, materialuri da socialuri sikeTeebis ganawilebis patron-klienturi qselebis
saSualebiT xdeboda, rac sazogadoebriv cxovrebas mTlianad aclida samoqalaqo xasiaTs.
sazogadoebrivi jgufebi da individebi, romlebic amgvari urTierTobebis miRma idgnen, ma-
gram sakuTari xedvebidan gamomdinare, saTanadod iyvnen gaTviTcnobierebulni marTebulisa
da samarTlianis Sesaxeb, sajaro sivrcis gadaazrebis iniciatorebad da pionerebad iqcnen.
sabWoTa kavSirSi maTi sajaro sivrceSi CarTva warmoudgeneli iyo. amitom, isini saxelmwi-
fos alternatiul sivrceebs qmnidnen, xSirad antisaxelmwifoebriv, an Tundac, saxelmwifos
sapirwone sivrceebs da umetesad iatakqveSa saqmianobiT da privatuli `samegobro~ wreebiT
Semoifarglebodnen. 1980-ianebis „gardaqmnis“ epoqac ar iyo mimarTuli monawileobisa da
CarTulobisTvis sajaro sivrcis gaxsnasa da politikuri sivrcis Camoyalibebaze, rac am
jgufebis politikur procesebSi `erTbaSad~ CarTvis safuZveli SeiZleba gamxdariyo.
1990-ianebis dasawyisSi ki, sabWoTa kavSiris aRsasrulis Semdeg, TiTqosda TavisTavad daiwyo
is politikuri da socialuri cvlilebebi, romlis Sedegadac sazogadoebrivi procesebis Se-
sabamisad struqturirebuli da institucionalizebuli sajaro sivrce unda Camoyalibebu-
liyo. Sedegad sazogadoebrivi cxovrebis maregulirebeli iseTi instituciuri garemo unda
Seqmniliyo, romelic Ria iqneboda gansxvavebuli sazogadoebrivi jgufebisa da socialuri
praqtikebisadmi, inkluziuri iqneboda ganxilvebisa da msjelobebis (deliberaciul) sivrce-
Si sazogadoebrivi `siWrelis~ asaxvisTvis. es saSualebas mogvcemda, darwmunebiT gveTqva,
rom sazogadoebrivi cxovreba WeSmaritad samoqalaqo CarCoebSi xdeba, sadac gansxvavebulTa
Tanasworobas politikuri sistema uzrunvelyofs.
Tu im mosazrebaze vTanxmdebiT, rom sazogadoebrivi cxovrebis sajaro sivrcis korelacia
politikur garemosTan, samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebis sawindaria, maSin ismis ki-
Txva: ganviTarda Tu ara sazogadoebrivi cxovrebis regulirebis formaluri instituciuri
CarCo im mimarTulebiT, rom Tanabarwvdomadi yofiliyo interesebiT, identobebiT, koleqtiu-
ri mobilizaciis wamaxalisebeli agentebiT erTmaneTisgan gansxvavebuli jgufebisTvis?
saqarTveloSi am kiTxvaze pasuxis gacemisas xSirad ori ZiriTadi mosazreba gvesmis: (a) mona-
wileobisa da CarTulobis uzrunvelmyofi formaluri politikuri institutebi arsebobs,
magram sazogadoeba araa `ganviTarebuli~ Tu momwifebuli monawileobisTvis; (b) am mosa-
zrebis oponentebi xazs usvamen imas, rom sazogadoeba mzadaa monawileobisTvis, magram
arsebuli formaluri monawileobiTi arxebi Ria ar aris sruli speqtris CarTulobisTvis;
politikuri jgufebi, romlebic am instituciur praqtikebs gzas unda uxsnidnen, sinamdvi-
leSi seleqcionerebis rols asruleben.
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 11
Cemi azriT, am ori kardinalurad dapirispirebuli mosazrebis miRma ramdenime ufro fun-
damenturi problema dgas:
rogori iyo da aris saxelmwifosa da sazogadoebas Soris urTierTobebis praqtika media-
tori `elitebis~ Camoyalibebis TvalsazrisiT;
rogor xedaven es elitebi Tavis rols sazogadoebrivi gardaqmnebis procesSi; ramdenad
adekvaturia interesebis da poziciebis gadacemis arsebuli sistema (mediatori `elitebi~)
sazogadoebrivi `siWrelis~ asaxvis mimarT.
am problemebis axsnisa da gaanalizebisTvis mniSvnelovania im politikuri konteqstis gaa-
zrebac, romelSic gansxvavebul socialur-kulturul Tu ekonomikur safuZvlebze gansa-
zRvrul sazogadoebriv jgufebs sajaro sivrceSi sakuTari adgilis damkvidreba da intere-
sebis gatareba mouwevdaT.
sabWoTa kavSiris daSlidan dRemde saqarTvelos xelisuflebebi mudmivad xazs usvamdnen
sabWoTa warsulidan gamosvlis, qveynis da sazogadoebis modernizaciis aucileblobas. es
ritorika, romelsac sazogadoebis didi nawili iziarebs, sazogadoebrivi Tanxmobis miuxe-
davad, kamaTis sagani xdeba misi ZiriTadi amosavali principis, modernizaciis gagebasTan
dakavSirebiT: erTni, modernizacias moiazreben, rogorc sazogadoebrivi urTierTobebis
imgvar cvlilebas, romelic saTaves daudebs adamianis uflebebze da Tavisuflebebze orien-
tirebuli saxelmwifos Camoyalibebas; sxvani aq ubralod vesternizacias xedaven, rac ume-
tesad sazogadoebis ekonomikuri da politikuri cxovrebis efeqturi marTvis sistemebis ga-
dmoRebis doneze ganixileba (rac msgavsi cvlilebebis mimarT mxolod qarTuli konteqstis
maxasiaTebeli araa); am ukanaskneli poziciis mimarT ukiduresad negatiurad ganwyobilni
ki _ eris gadagvarebas. am erTmaneTis mimarT gansxvavebul da xSirad urTierTgamomricxav
poziciebs Soris WidilSi mimdinareobs imis ganxilvac, Tu ra aris saqarTveloSi samoqalaqo
sazogadoeba an samoqalaqo qmedeba; da rodesac saqme uflebebis mopovebas da damkvidrebas
exeba, Tu sad gadis zRvari sazogadoebrivi jgufebis mobilizebis samoqalaqo da arasamoqa-
laqo formebs Soris.
sakiTxis ukeT warmoCenisTvis upriani iqneba mcire eqskursi gavakeToT saqarTveloSi (a)
samoqalaqo sazogadoebis gagebis, (b) samoqalaqo aqtivobis da (g) sazogadoebriv cxovrebaSi
elitebis monawileobis tradiciis mimoxilvisTvis.
samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebis aspeqtebi da tendenciebi saqarTveloSi
samoqalaqo Rirebulebebi da sazogadoeba adreuli 1990-iani wlebis arastruqturirebul politikur sivrceSi
adreul 1990-ianebSi sazogadoebrivi cxovrebis ZiriTadi warmmarTveli xazi politikur ri-
torikaze gadioda. sabWoTa kavSiris daSlam sazogadoebrivi ganxilvis sivrceSi gza gauxsna
tabudadebul Temebs. ruseTisgan gansxvavebiT, sadac erovnuli damoukideblobis idea aqtu-
aluri ver iqneboda, da sadac adamianis uflebebi da ZiriTadi Tavisuflebebi akrZaluli
msjelobebis siaSi iyo, saqarTveloSi am ukanasknelis mimarT arc farTo sazogadoebrivi
interesi warmoCenila, da amaze arc disidentobidan gamosul elitebs uzruniaT. ZiriTadi
ganwyoba, romelic sazogadoebriv process amoZravebda, erovnuli saxelmwifos `aRdgena~
iyo. sayovelTaod gaiziares qarTul disidentobasTan gaigivebuli elitis maSindeli lo-
zungic _ `jer damoukidebloba, Semdeg demokratia~.
m. saldaZe
2
12 konsultaciis da treningis centri 2010
sainteresoa is, Tu ram gamoiwvia sazogadoebis gaerTianeba am ganwyobis safuZvelze da
sad aris is wyalgamyofi, romelic am politikuri lozungis Semoqmedebs samoqalaqo
aqtivistebs Soris an maT winaaRmdeg warmoaCens. sabWoTa pirobebSi erovnuli damoukide-
blobis ideisTvis brZola, misi akrZalvidan gamomdinare, am ideis protagonistebs uda-
vod samoqalaqo aqtivobis farglebSi svamda. upirvelesad, imitom, rom gabatonebuli
politikuri ideologiis da doqtrinisgan gansxvavebuli xedvis damkvidrebisTvis ibr-
Zodnen; meore mxriv, ki TviTonve iyvnen devnis obieqtebi. 1980-ianebis bolos, „gardaqm-
nis“ pirobebSi, qarTuli disidentobis am nawilis iatakqveSeTidan gamosvla da politi-
kur procesebSi CarTva jer kidev ar niSnavda maT politikur aqtorebad Cemoyalibebasa
da samoqalaqo aqtivistTa rigebidan gasvlas, radgan maT mier aqtualizebuli diskursi
erT-erTi iyo sxva mravalTa Soris.
mdgomareoba am sazogadoebrivi elitis mier Zalauflebis mopovebam Secvala (gamsaxur-
dias irgvliv dajgufebuli `mrgvali magida _ Tavisufali saqarTvelos~ koalicia). mas
Semdeg, rac sabWoTa iatakqveSeTSi gaRvivebuli diskursi sazogadoebrivi Tanxmobis sa-
fuZvelze wamyvani da sxva xedvebisa da poziciebis mimarT mtrulad ganwyobili gaxda, is
politikuri garemo, romelsac es jgufi warmarTavda, eqskluziurad maT poziciasa da
sazogadoebrivi ganviTarebis xedvas daefuZna, rac gansxvavebuli sazogadoebrivi xed-
vebis, interesebis da maTi matareblebis sazogadoebrivi cxovrebis sajaro sivrcidan
gariyvas niSnavda1.
amitomac, adreuli 1990-ianebis politikuri garemos pasuxad, samoqalaqo aqtivobis da
koleqtiuri mobilizaciis sivrce sabWouris msgavsad saxelmwifos sapirwone sibrtyeSi,
mis sapirispirod warimarTa. es, Tavis mxriv, formaluri politikuri institutebis da
praqtikebis miRma koleqtiur mobilobas, da ara politikuri Zalauflebis gamoyenebis
saSualebiT sxvadasxva sazogadoebrivi jgufis xedvis damkvidrebas da maTi uflebebis
mopovebas gulisxmobda. Sesabamisad, uflebaTa damcvelebi da liberalur Rirebuleba-
Ta protagonistebi, romlebic monopolizebul sajaro sivrceSi TavianTi xedvebis re-
alizebis saSualebebs ver xedavdnen, politikur wyalgamyofebs miRma ki ara, maT Soris
aRmoCndnen2. es ki, politikuri ZalauflebisTvis mebrZol jgufebTan aliansebs da samo-
qalaqo xedvebis politikuri brZolis iaraRad qcevas, Sesabamisad, samoqalaqo aqtivobis
da mobilizaciis politikur resursad gadaqcevas gulisxmobda.
adreul 1990-ianebSi mimdinare am procesebSi warmmarTvel rols Zvel partiul nomenkla-
turul elitebs miaweren, romlebic am periodisTvis erT socialur-ekonomikur da poli-
tikur `korporacias~ aRar warmoadgendnen da axali koleqtiuri interesebis matareble-
bad mogvevlinen3. amasTan, SeumCneveli rCebian is jgufebi da individebi, romlebic aseve
disidentobidan gamovidnen, magram axali politikuri elitis nawili ar gamxdaran; Tumca,
adamianis uflebebis da Tavisuflebebis diskursis gaZlierebiT mniSvnelovani roli Seas-
rules gamsaxurdias xanmokle reJimis saerTaSoriso Sefasebisa da Sida politikuri brZo-
lis waxalisebis TvalsazrisiT. aseve Riad rCeba sakiTxi, ramdenad farTo iyo samoqalaqo
xedvebze msjeloba sakuTriv qarTul sazogadoebaSi, Tu es mxolod im viwro jgufebs
SeexebaT, romlebic uSualod iyvnen CarTulni am politikur dapirispirebaSi.
1 1990-1991 wlebSi `mrgvali magida _ Tavisufali saqarTvelos~ qveynis politikuri ganviTarebis xedva ukiduresad misione-
ruli iyo. am politikur gunds eTnocentrizmze dafuZnebuli damoukidebeli saxelmwifos Seqmnis ambicia amoZravebda, rac
avtomaturad gulisxmobda sajaro sivrceSi mTeli rigi socialur-kulturuli erTobebis interesebis dakninebas. amasTan,
igi daxuruli iyo ideologiurad Tavis msgavsi politikuri erTobebis mimarTac (Tumca, rTulia imis mtkiceba, rom im pe-
riodis sxva politikuri partiebi dasavluri gagebiT liberalur poziciebze idgnen ZalauflebiT urTierTobebSi CarTvis
sakiTxSic). am fonze, sabWoTa disidentobidan gamosuli liberalur poziciebze myofi individebi da maTi susti jgufebi,
araTu politikuri procesidan gairiynen, aramed ukiduresad marginalizebulebi da `antierovnulobis~ stigmiT aRbeWdilni
aRmoCndnen, rac maT mimarT aseve politikur ostrakizms gulisxmobda.
2 gamsaxurdias eqskluziuri da populizmze dafuZnebuli reJimi, eqstremistuli politikuri ritorikis irgvliv mobili-
zebul saxalxo mxardaWeras eyrdnoboda. es faqtori ideebis, Rirebulebebis da xedvebis safuZvelze warmarTuli dialo-
gis SesaZleblobas safuZvelSive gamoricxavda da sajaro sivrceSi `gansxvavebulis~ dafiqsireba aucileblad samoqalaqo
dapirispirebis stimuli xdeboda. am fonze, liberaluri demokratiis Rirebulebebis sazogadoebriv sivrceSi damkvidreba,
politikuri oponirebis procesisgan ganyenebulad warmoudgeneli xdeboda. Sesabamisad, isini vinc adamianis uflebebis, si-
tyvis da gamoxatvis Tavisuflebis damcvelebad gvevlinebodnen, avtomaturad iqcnen reJimis `mtrebad~ da misi politikuri
oponentebis banakSi aRmoCndnen.
3 sabWoTa periodis nomenklatura dainteresebuli iyo im qonebis dasakuTrebaSi, romelic misi marTvis sferos warmoadgenda,
magram masze sakuTrebis ufleba ar hqonda. amitom logikuria, rom igi sxvadasxva politikuri gundis irgvliv dajgufda im
imediT, rom Zalauflebis mpyrobelTagan sakuTari interesis ganxorcielebas SeZlebda.
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 13
am periodis qarTul sazogadoebas politikuri da Sesabamisad, samoqalaqo cxovrebis gamo-
cdileba ar hqonia. adreuli 1990-iani wlebis ganxilvebisa da msjelobebis sivrce Canasa-
xovani iyo, rac, upirveles yovlisa, komunikaciis pirdapir da uSualo meqanizmebs gulisx-
mobda (magaliTad mitingebi). gaSualebis iseTi arxebi, rogoric partiebi da media arian,
naklebad diversificirebuli da Seusabamoni iyvnen sazogadoebrivi jgufebis ganwyobebis
warmoCenad.
amis gaTvaliswinebiT, TavisTavad rTuli iqneba mtkiceba, rom farTo sazogadoeba Tavad
SeiZleba gamxdariyo samoqalaqo xedvebis da poziciebis generatori. Tanac, am periodSi
sazogadoebrivi cxovrebis maregulirebel garemoSi Canasaxovan mdgomareobaSic ki ar iyo
formalizebuli mediaciis iseTi mniSvnelovani rgoli, rogoric arasamTavrobo seqtoria.
samoqalaqo sazogadoebis institucionalizacia 1990-iani wlebis meore naxevris politikuri sistemis Taviseburebebis konteqstSi
1990-ianebis Sua xanebidan, politikuri konteqstis kvaldakval, viTareba sagrZnoblad Sei-
cvala. marTalia, SevardnaZis reJimis konsolidacia politikuri oponentebis gariyvis xar-
jze xdeboda, magram susti Zalauflebis da mravalaqtoruli politikuri garemos fonze,
aseve gacnobierebuli iyo met-naklebad mdgradi sazogadoebrivi Tanxmobis aucileblobac.
amasTan, reJimis konsolidacia iTxovda sazogadoebrivi cxovrebis sxvadasxva sferoSi kom-
petenciebis Seqmnas, rac ara mxolod politikuri elitis, aramed saerTaSoriso partnio-
rebis mxridanac kargad iyo gacnobierebuli. samoqalaqo aqtivobisTvis saTanado sivrcis
Seqmnas da gafarToebas aseve xels uwyobda im faqtis aRiarebac, rom demokratiuli procesi
qveynis ganviTarebis Seuqcevadi gza iyo, sadac arcTu umniSvnelo roli sazogadoebrivi
ganwyobebis mimarT sistemis Riaobas eWira.
ra Tqma unda, 1990-ianebis meore naxevaris mxolod am kategoriebSi aRwera da daxasiaTeba
mcdari iqneboda; Tumca, am mimarTulebiT gadadgmul nabijebs da samoqalaqo iniciativebs
wina periodTan SedarebiT, principuli da miT umetes, instituciuri winaRobebi ar daxve-
dria. am periodSi samoqalaqo aqtivobis instituciuri garemos Seqmnis winapirobebi namd-
m. saldaZe
14 konsultaciis da treningis centri 2010
vilad Seiqmna, rac arasamTavrobo organizaciebis Camoyalibebisa da ganviTarebis garda,
sazogadoebrivi msjelobebisa da ganxilvebis sivrcis struqturirebiTac aRiniSna.
sajaro sivrceSi jgufuri interesebisa da Tvalsazrisebis mediaciis rolis arasamTa-
vrobo seqtorze gadanawilebam da saxelmwifosgan damoukidebeli mediis ganviTarebam
arasaxelmwifo aqtorebi sazogadoebrivi dRis wesrigis Seqmnis procesSi aqtiurad Car-
To. SevardnaZis mmarTveli politikuri gundi, `saqarTvelos moqalaqeTa kavSiri~, ro-
melic Tavad warmoadgenda gansxvavebuli socialur-politikuri da ekonomikuri intere-
sebis mqone jgufTa erTobas, erT-erTi mniSvnelovani faqtori aRmoCnda am cvlilebebis
waxalisebisTvis. es imis gamo ar momxdara, rom partias gacnobierebuli hqonda da mowo-
debuli iyo, xeli Seewyo samoqalaqo aqtivobis gaSlisTvis an arasaxelmwifo aqtorebis
gaZlierebisTvis. Tavad am politikur jgufSi umeteswilad SevardnaZis erTguli Zveli
sabWoTa nomenklatura iyo warmodgenili, romelsac politika ekonomikuri saqmianobe-
bSi Carevis da materialuri resursebis kontrolis meqanizmad miaCnda. magram amasTan,
am gundSi TandaTan gamoikveTa axali politikuri drois Sesatyvisi diskursis matare-
beli axalgazrduli frTa. mas SevardnaZis reJimis pirobebSi demokratiuli gardaqmne-
bis formaluri motoris funqcia ufro hqonda, vidre aRniSnul resursebze realuri
kontroli. partiis SigniT msgavsi disbalansi nayofier niadags qmnida gare aqtorebis
aliansebiT TamaSisTvis, rogorc Sidapartiul, ise zogadad, politikur sivrceSi vaWro-
bisTvis. amitomac, arasamTavrobo seqtori, an misi didi nawili mainc, partiis axalga-
zrda gundisTvis kargi mokavSire iqneboda politikuri dRis wesrigis gansazRvrisTvis.
amasTan erTad, samoqalaqo seqtorad Camoyalibebuli organizaciebi mmarTveli partiis
am jgufisTvis msgavsi resursis funqcias Tavisi avtonomiurobiT asrulebda da ara da-
qvemdebarebulobiT.
Sesabamisad, 1990-ianebis meore naxevarSi arasamTavrobo organizaciebis saxiT samoqala-
qo sazogadoebis ganviTarebis tendencia politikuri Zalauflebis mqone modernizaciaze
mimarTul garkveul jgufebTan TanamSromlobis niSniT warimarTa. mzardi arasamTavro-
bo seqtoris da sazogadoebis politikur cxovrebaSi Zalmokrefili gundis interesTa
bunebrivi Tanxvedra realuri cvlilebebisTvis nayofier niadags qmnida.
radganac samoqalaqo aqtivobis politikuri resursis funqcia 1990-iani wlebis Sua xa-
nebSi siaxles ar warmoadgenda, mniSvnelovania imis gaazrebac, Tu ramdenad Ria gaxada
politikuri sistema msgavsma TanamSromlobam Tu interesTa Tanxvedram konkretul po-
litikur jgufTan. realurad, samoqalaqo sazogadoebis profesionalizebuli arasamTa-
vrobo seqtoris mimarTulebiT ganviTarebam da misTvis konkretuli politikuri dRis
wesrigis SemuSavebaSi funqciis miniWebam, samoqalaqo sazogadoebis gageba ukiduresad
SezRuda. igi profesiuli eqspertizis da kompetenciis mqone organizaciebis viwro wre-
mde davida. am SemTxvevaSi, ra Tqma unda, ar igulisxmeba mxolod sajaro politikis
dargobrivi eqspertiza. uflebaTa damcveli da liberalur RirebulebaTa advokatireba-
ze mimarTuli saqmianobebis ganmaxorcielebeli organizaciebic ki samoqalaqo „amqaris“
profesionalizebul organizaciebad Camoyalibdnen. amasTan, organizacia an romelime
koleqtiuri iniciativis ganmaxorcielebeli jgufi samoqalaqo sazogadoebis nawilad
rom moazrebuliyo, mniSvneloba eniWeboda ara zogadad TviTorganizebis Tu moqmedebis
formas, romelic adamianTa nebismieri jgufis mdgomareobis gaumjobesebaze an intere-
sebis dacvaze iqneboda mimarTuli, aramed mis liberalur Tu „araliberalur“ xasiaTs.
Sesabamisad, politikuri dRis wesrigis CamoyalibebaSic sazogadoebrivi mniSvnelobis
yvela sakiTxi rodi aisaxeboda (magaliTad socialuri Tematika naklebad mniSvnelovnad
iyo miCneuli).
samoqalaqo seqtorsa da konkretul politikur jgufs Soris msgavsi urTierTobebis
fonze, sazogadoebrivi „siWrelis“ mimarT politikuri sistemis Riaobis sakiTxma, cxadia,
arasamTavrobo organizaciebsa da sazogadoebriv jgufebs Soris komunikaciebis sibr-
tyeSi gadainacvla. sazogadoebrivi modernizaciis SezRudul gagebaze (vesternizacia)
mimarTul politikur dRis wesrigSi Casmam, samoqalaqo seqtors saSualeba ar misca
adekvaturad moecva yvela is sakiTxi, romelic ama Tu im jgufisTvis met-naklebad aqtu-
aluri iyo. amasTan, mmarTveli gundis erTi konkretuli, e.w. axalgazrduli politikuri
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 15
jgufis modernizaciisken swrafva, SevardnaZis reJims iseTive tipis mobilizaciis muxts
ar aZlevda (es ufro gvian moxda), rac gamsaxurdias reJims axasiaTebda4.
aRsaniSnavia, rom seqtori ver ganviTarda ise, rom saTemo doneze dafuZnebuli da
warmomadgenlobiTi yofiliyo. misi ganviTareba, ZiriTadad, saeqsperto da cnobierebis
amaRlebaze mimarTuli saqmianobis CarCoebSi ganisazRvra. amis erT-erTi mizezi isic iyo,
rom gavlenian politikur ZalasTan kavSiri ganviTarebis sakmarisi safuZveli ar aRmoCn-
da. Tanac, gaumarTav, korumpirebul instituciur sistemaSi interesebis gadacemis da
damkvidrebis praqtikis danergvis SesaZlebloba ukiduresad SezRuduli gaxldaT.
1990-iani ww. bolos da 2000-iani ww. dasawyisSi SevardnaZis reJimis sayrden politi-
kur jgufSi pirveli bzarebi gaCnda. codniT, kompetenciiT, saerTaSoriso partniorebs
Soris cnobadobiT da cvlilebebis ganxorcielebisTvis Zalauflebis mopovebis ambi-
ciiT aRWurvili `saqarTvelos moqalaqeTa kavSiris~ axalgazrduli frTa partiis re-
trogradul nawils daupirispirda. aRniSnuli winaaRmdegoba imTaviTve Ria ar iyo da aq
mniSvnelovani roli arasamTavrobo organizaciebis saxiT samoqalaqo sazogadoebas unda
eTamaSa. xelisuflebisgan damoukidebeli mediis arsebobis pirobebSi, romelic Ria iyo
samoqalaqo seqtorisTvis, SesaZlebeli gaxda maSindeli xelisuflebis kritika. 1990-iani
wlebis meore naxevarSi arasamTavrobo organizaciebis ganviTarebisTvis Seqmnil stabi-
lur pirobebSi Camoyalibebuli saerTaSoriso kontaqtebi, aseve mniSvnelovan resursad
iqca qveynis gareT arsebuli politikuri reJimis Sesaxeb gaTviTcnobierebis da moqala-
qeTa kavSiris axalgazrduli jgufisTvis reformatoris imijis Sesaqmnelad. 2002-2003
wlebSi ki, samoqalaqo seqtoris erTma nawilma politikuri brZolis saxalxo mxardaWe-
riT `mkvebavis~ rolic Seasrula. realurad, am periodSi pirvelad moxda samoqalaqo
seqtoris organizaciebis, rogorc sajaro sivrceSi moqmedi erT-erTi elitis gamokveTa,
romelic ZalauflebiT urTierTobebSi, SesaZloa, TamaSis wesebis erT-erTi damamkvidre-
blis rols ara, magram politikur procesSi sul mcire, met-naklebad damoukidebeli
moTamaSis da mniSvnelovani partnioris funqcias asrulebda.
2003 wlis `vardebis revoluciis~ Semdeg zogadad sazogadoebaSi da Tavad samoqalaqo
seqtoris SigniT sajaro sivrcis gadaazrebis da gadawyobis procesi daiwyo, rac saqar-
TveloSi samoqalaqo sazogadoebis winaSe axali gamowvevebiT aRiniSna. pirvel yovlisa,
es imaSi gamoixata, rom 1991 wlis Semdeg pirvelad, garkveuli periodiT moxda saxel-
mwifosa da sazogadoebis daaxloeba (ufro emociur da ara komunikaciebis praqtikis
doneze, rac mis xanmokle xasiaTsac ganapirobebda), rac TavisTavad niSnavda SevardnaZis
reJimis pirobebSi samoqalaqo sazogadoebisTvis gansazRvruli antisistemuri niSis dak-
ninebas. meore mxriv, 2003 wlis `vardebis revoluciaSi~ arasamTavrobo organizaciebis
da calkeuli liderebis monawileoba, Tavad samoqalaqo seqtorSi gaxda davisa da uTan-
xmoebis mizezi, rac kidev ufro gaamZafra samoqalaqo sazogadoebis elitis nawilis an
uSualod xelisuflebis rigebSi moxvedram, an ZalauflebiT urTierTobebSi Riad Car-
Tvam. samoqalaqo seqtoris am nawils, mmarTvel politikur elitasTan ZalauflebiT
urTierTobebSi CarTva, modernizaciaze mimarTuli sakuTari xedvebis da principebis
gansaxorcieleblad logikur nabijad miaCnda. msgavsi misioneruli suliskveTebis garda,
rTulia aRniSnuli elitis warmomadgenlebis pirovnuli ambiciebis angariSebidan Camowe-
rac, Tumca, erTi meores ar gamoricxavs.
rodesac samoqalaqo seqtoris suliskveTebis ganmsazRvreli elita, an axal politikur
jgufSi aRmoCnda, anac misi Ria mxardamWeri gaxda, samTavrobo xazs miRma darCenil samo-
qalaqo aqtivistTa jgufebisa da organizaciebis mimarT damokidebuleba, rogorc poli-
tikur, ise sazogadoebriv sibrtyeSi Seicvala. erTi mxriv, mmarTvel politikur elitad
Camoyalibebul da masTan dakavSirebul gavlenis wyarod qceul samoqalaqo jgufebs,
4 gamsaxurdias periodSi monawileobis mkveTri SezRudvis argumentireba misaRwevi miznebis droiT perspeqtivaSi gawerilo-
bas eyrdnoboda. lozungi `jer damoukidebloba _ Semdeg demokratia~ amis TvalsaCino asaxva iyo. SevardnaZis mmarTvelobis
periodSi, marTalia, iyo gundi, romelsac gegmiuri da Tanmimdevruli transformaciis sakuTari xedva hqonda, magram mas ar
hqonda saTanado xarisxis da moculobis Zalaufleba monawileobiTi sivrcis kontrolisTvis. es sakuTari xedvis realizebis
gzaze winaRobebis ukiduresi Semcirebas Tu maTi ganmapirobeblebis saerTod gariyvas gulisxmobs. amis saSualeba am gundma
`vardebis revoluciis~ Semdeg miiRo.
m. saldaZe
16 konsultaciis da treningis centri 2010
romlebic postrevoluciuri reJimis teqnokratebad iqcnen, zedmetad miaCndaT poli-
tikuri sivrcis modernizaciaze mimarTuli sakuTari `misiis~ ganawileba arasamTavrobo
seqtoris im nawilTan, romelic sakuTar rols saxelmwifos damabalansebeli erTobis
niSaSi xedavda. meore mxriv, ki `revoluciis~ sakuTari aRqmidan gamomdinare, farTo sa-
zogadoebas daekarga arasamTavrobo seqtoris saxelmwifosgan garCevis unari. erT-erTi
mniSvnelovani gamowveva, rac ZalauflebiT urTierTobebs miRma darCenili samoqalaqo
seqtoris organizebuli nawilis winaSe wamoiWra, sazogadoebriv jgufebTan urTier-
Tobis formebis da arxebis gansazRvra iyo. am gamowvevas kidev ufro amZimebda sajaro
sivrcis gardaqmnaze mimarTuli politikuri procesi, romelsac samoqalaqo seqtoris
saxelisuflebo frTis Zalisxmevis gareSe ar Cauvlia. es upirveles yovlisa, mediis da
ganxilvebis sivrcis SezRudvaSi, da ideologiurad gansxvavebuli jgufebisTvis xelmisa-
wvdomobis dakninebaSi gamoixata.
am fonze gansakuTrebiT TvalSi sacemi gaxda samoqalaqo seqtoris is naklovaneba, ro-
melic jer kidev 1990-iani wlebis meore naxevarSi, misi ganviTareba-gaSlis periodSi
uyuradRebod darCa: arasamTavrobo organizaciebis saTemo doneze dafuZneba da konkre-
tuli sazogadoebrivi jgufebis warmomadgenloba. amis gaTvaliswinebiT, arasamTavrobo
seqtoris mdgomareoba misi sazogadoebrivi aqtualobis dakninebis kuTxiT kidev ufro
mZafrad warmogvidgeba.
samoqalaqo seqtoris adgili da roli postrevoluciur sazogadoebriv-politikur procesebSi
am fonze niSandoblivi xdeba im tendenciis aqtualizacia, romelic samoqalaqo aqti-
vobisTvis da zogadad seqtorisTvis 1990-ianebis dasawyisidan Tandayolili maxasiaTe-
belia, da romelic mis sazogadoebriv funqcias politikuri procesebis WrilSi svams.
saqarTvelos postrevoluciuri reJimis eqskluziurma da mobilizaciurma xasiaTma, rac
sazogadoebrivi jgufebis raRac nawilis sazogadoebriv-politikuri procesidan ga-
riyvas da, garkveulwilad, politikuri sistemis sxvadasxva sazogadoebrivi jgufisgan
izolacias gulisxmobda (es yvelaferi politikuri sivrcis monopolizaciaSi gamoixata
kidec), 2007-2009 wlebSi politikuri brZolis axali talRa warmoSva. am fonze samoqa-
laqo seqtoris nawili procesebis uSualo monawile Tu ara, misi dRis wesrigis nawilo-
brivi Semoqmedi mainc gaxda. misi SefasebiTi codna da Camoyalibebuli xedvebi postre-
voluciuri xelisuflebis politikuri oponentebis SeiaraRebaSi aRmoCnda. aRsaniSnavia
isic, rom aRniSnul procesebSi monawile aqtorebis diskreditaciis, politikuri muxtis
vardnis da am movlenebisgan samoqalaqo sazogadoebis warmomadgenlebis ganyenebulobis
miuxedavad, wamoWril Temebs aqtualoba ar daukargavT. isini farTo sazogadoebrivi
diskusiebis sibrtyeSi, centraluri mediis mxridan garkveuli sakiTxebis mimarT `daSve-
buli~ interesis kvaldakval, fragmentulad mainc aisaxeba. xolo im mediaSi, romelic sa-
xelisuflebo kontrols miRmaa darCenili, regularulad warmoadgens ganxilvis sagans.
mimdinare procesebma kidev erTi tendencia gaaSiSvla: ZalauflebiTi urTierTobebis
miRma darCenilma samoqalaqo seqtoris liderebma sazogadobrivi dRis wesrigis warmmar-
Tvel elitad formirebis unari dakarges. marTalia, maT mier gamokveTili problemuri
sakiTxebi politikuri diskusiebis da ritorikis ganmsazRvrel fabulas qmnis, magram arc
Tavad, da arc maTi xedviT Tu maT mier SeTavazebuli codniT aRWurvili jgufebi, gav-
lenis seriozul centrebad ver iqcnen. ufro metic, maSin, rodesac sazogadoebis didi
nawili politikuri sistemisgan da misi gadaxalisebis ambiciis mqone politikuri jgufe-
bisgan gaucxovda, arasamTavrobo organizaciebma samoqalaqo CarTulobis sivrcis gafar-
Tovebis aucilebloba saTanadod ver gaaJReres. am TvalsazrisiT samoqalaqo seqtoris
aqtivobis kritika usafuZvlod mkacri iqneboda, Tu kidev erTxel ar gaviTvaliswinebT
reJimis oponenti politikuri aqtorebis mimarT sazogadoebis gaucxoebis problemas da
Tavad seqtoris warmomadgenelTa SiSs, anac sifrTxiles gaigivebuli yofiliyvnen rome-
lime maTganTan.
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 17
kidev erTi problema, romelic gardauvlad iCens Tavs, arasamTavrobo seqtoris aqtivo-
bisTvis samoqalaqo suliskveTebis gamocla, daknineba da funqciur-organizaciul Car-
CoebSi Caketvaa. amis asaxsnelad bolo dros sul ufro xSirad gavrcelebul mosazrebas
iSvelieben, TiTqos arasamTavrobo seqtori ganuxreli profesionalizaciis procesSi
imyofeba; amitom, misi funqcia viwrod dargobrivi kompetenciebis Seqmna da daintere-
sebuli partniorebisTvis eqspertuli codnis gadacemaa. samwuxarod, msgavsi aqtorebis
rolSi, bolo dros umeteswilad saerTaSoriso da donori organizaciebi gvevlineba; xSi-
rad, SeiZleba iTqvas, erovnuli mTavrobac. Tumca, es ukanaskneli, rogorc wesi, viwro
jgufuri politikuri mizanSewonilobidan gamomdinare reagirebs da wamoWrili Teme-
bis mimarT gansakuTrebuli mgrZnobelobiT ar gamoirCeva. mdgomareobas isic amZimebs,
rom farTo sazogadoeba an misi specifiuri jgufebi naklebad gamodian dainteresebuli
mxaris rolSi. es imitom ar xdeba, rom samoqalaqo seqtoris saqmianobis mimarT nakle-
bi sazogadoebrivi interesi SeiZleba arsebobdes. amis ganmsazRvreli faqtori, zemoT
aRniSnuli komunikaciebis arxebis miuwvdomlobis garda, Tavad arasamTavrobo organi-
zaciebis aqtivobis viwro funqciur aspeqtSi Caketva da Rirebulebebze dafuZnebuli
Tanmimdevruli da cnobieri qmedebebis naklebobaa.
maSin, rodesac sajaro sivrcis SezRudul sakomunikacio pirobebSi samoqalaqo seqtoris
organizebuli nawili uunaroa, xeli Seuwyos problemur sakiTxebze sazogadoebrivi cno-
bierebis zrdas da samoqalaqo mobilobas, garkveuli pozitiuri Zvrebi xdeba sazogado-
ebrivi urTierTobebis arainstituciur garemoSi. sainformacio sivrcis erTferovnebas,
garkveulwilad `axali mediis~ ganviTareba abalansebs. blogingi da socialuri qselebis
Seqmnis TvalsazrisiT internet-sivrceSi arsebuli potenciali, saSualebas aZlevs ada-
mianebs, erTmaneTs ara marto informacia, aramed sakuTari xedva da pozicia miawodon.
socialur qselebSi mimdinare msjelobebi, movlenebis an sazogadoebisTvis problemuri
sakiTxebis RirebulebiTi TvalsazrisiT ganxilva da marTebulis Sesaxeb Sejerebuli ko-
leqtiuri poziciebis gamomuSaveba saSualebas iZleva, waxalisdes individualuri moti-
vaciebi da jgufuri mobilizacia konkretuli qmedebebisTvis. samwuxarod, am SemTxveva-
Sic msgavsi tendenciebis lokalurobaze gviwevs saubari, vinaidan internetis moxmarebis
ganuviTarebloba, virtualuri samsjelo sivrcis SezRudulobas da am garemodan wamo-
suli samoqalaqo iniciativebis simwiresac gansazRvravs. marTalia, am mcire gamonakliss
zogadad sazogadoebriv ganviTarebaze, kerZod misi msjelobisa da ganxilvebis sivrcis
Camoyalibebaze seriozuli gavlenis moxdena ar SeuZlia, magram es kidev erTi dadas-
turebaa imisa, rom sadac komunikaciis arxebi Riaa monawileobisTvis da SesaZlebelia
ganxilvebi, iq sazogadoebrivad aqtualuri Temebisadmi interesic maRalia da Sesabamisi
samoqalaqo aqtivobis inicirebac _ SesaZlebelia.
SesaZloa, dRes rTuli iyos zogadad samoqalaqo sazogadoebis da konkretulad, mis ins-
tituciur sibrtyeSi, arasamTavrobo seqtorSi, Sedegze gaTvlili iniciativebis da saq-
mianobebis ganviTarebis optimisturi suraTis danaxva. es mniSvnelovnadaa damokidebuli
im zogad formalizebul garemoze, romelSic politikuri, ekonomikuri da socialuri
urTierTobebi warimarTeba. is am etapze saTanadod ver asaxavs sazogadoebriv xedvebSi
arsebul alternativebsa da gansxvavebebs.
amas, erTi mxriv, isic amZimebs, rom garemos transformacia ZalauflebiT urTierTo-
bebSi dReisTvis arsebuli centrebis, komunikaciis formebis da arxebis sazogadoebrivi
moTxovnebisadmi Riaobisken Secvlasa da ganviTarebazea damokidebuli; rac uaxloesi
momavlis perspeqtivad naklebad SeiZleba warmovidginoT. meore mxriv ki, wlebis ganma-
vlobaSi sazogadoeba met-naklebad Seicvala, igi ukeT iazrebs da acnobierebs sakuTari
ganviTarebis problemebs, Sesabamisad, moTxovna sazogadoebrivi sivrcis Tanabar xelmi-
sawvdomobaze, politikuri da socialuri Tanacxovrebis regulatorebis maRal standar-
tebze izrdeba, rac bolo periodis politikurma movlenebmac aCvena. amis kvaldakval,
samoqalaqo seqtoris organizaciebsa da jgufebSi dawyebuli msjeloba komunikaciis
axal SesaZleblobebze, arsebuli kompetenciis, gamocdilebis da codnis gaTvaliswine-
biT, aucileblad moitans samoqalaqo aqtivobis sivrcis gafarTovebas da axali inicia-
tivebis SesaZleblobebs.
m. saldaZe
18 konsultaciis da treningis centri 2010
daskvna
marTalia, dReisaTvis saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis winaSe mravali gamowveva dgas,
magram maTi daZlevis SesaZleblobebi ganviTarebis dasawyisidan dRemde miRebuli gamocdi-
lebebis saTanado gamoyenebis SemTxvevaSi savsebiT SesaZlebelia. erT-erTi mniSvnelovani
sirTule, isaa, rom Tanamedrove politikuri sistemis SezRuduli monawileobiTi sivrcis
fonze rTulia uflebebis mopovebisa da damkvidrebis mizniT warmoebuli samoqalaqo aqti-
vobis, da sakuTriv, politikuri qmedebis gamijvna. es faqti TavisTavad axali araa, magram
bolo dros masze msjeloba sul ufro aqtiuri xdeba.
seqtoris „politizaciis“ Taobaze araTu wuxili gamoiTqmis, aramed am „tendenciis“ demoniza-
ciac xdeba. am mimarTulebiT warmarTuli msjelobebi gansakuTrebul sifrTxiles seqtoris
im nawilSi iwvevs, romelsac aSinebs, ar miaweron romelime politikur Zalas da Sesabamisad,
politikuri cxovrebisgan sakuTari neitralurobis mudmivi dadastureba uwevs. aRsaniSnavia,
rom samoqalaqo seqtoris „politizaciis“ problemis win wamoweva 2007 wlis Semdeg saxelisu-
flebo gundis da misi mxardamWeri samoqalaqo organizaciebis mxridan daiwyo da stigma imaT
mimarT iqna mimarTuli, vinc alternativebs gamokveTs da aJRerebs.
samoqalaqo sazogadoebis miRwevad SeiZleba CavTvaloT is, rom „vardebis revoluciis“ Sem-
deg ar moxda misi funqciis teqnokratiisa da viwrod servis-provaideri seqtoris CarCoebSi
gansazRvra. arasamTavrobo organizaciebis Tu moqalaqeTa sainiciativo jgufebis saqmia-
noba, marTalia, Seikveca, magram sazogadoebrivi aqtualoba ar daukargavs da yovelTvis
politikuri koniunqturis qveS ar warimarTeba.
miuxedavad amisa, samoqalaqo sazogadoebisTvis problemad mainc rCeba sazogadoebasTan ko-
munikaciebis Riaoba, am arxebSi sazogadoebrivi jgufebis uSualo da aqtiuri monawileoba.
amis Sesabamisia samoqalaqo sazogadoebis aRqmac, romelic gansxvavdeba 1990-iani wlebis
bolo periodisgan, rodesac seqtori politikuri cxovrebis WrilSi aqtiurad ganixilebo-
da. dReisaTvis, misi xilvadoba politikur sivrceSi dabalia, rasac, SesaZloa, negatiuri
efeqtic axldes. samoqalaqo seqtori sazogadoebrivi dRis wesrigis SemoqmedTa Soris ar
moiazreba da amis gamo kritikosebi mas uunarobas da uniaTobas swameben.
samwuxarod, saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebis SemoTavazebul mokle mi-
moxilvaSi ver moxerxda iseTi sakiTxebis gaSla, romlebic zemoT aRniSnuli mosazrebebidan
gamomdinareobs. magaliTad:
rogor xdeboda samoqalaqo seqtoris organizaciebis da calkeuli liderebis Camoyali-
beba da gamokveTa;
rogor xdeboda sxvadasxva politikuri platformis irgvliv arasamTavrobo seqtoris
organizaciebis kristalizacia;
rogori iyo sazogadoebis pasuxebi saxelmwifos `izolacia/antisocialurobaze~ da da-
mokidebulebebi samoqalaqo seqtoridan wamosuli xedvebis mimarT;
ratom ar moxda Rirebulebebze dafuZnebuli farTo sazogadoebrivi diskusiebis gaSla
da ratom moxda liberalizmis, rogorc politikuri doqtrinis konkretul politikur da
samoqalaqo seqtoris viwro jgufebze miwera.
aRniSnuli da sxva sakiTxebis ganxilva saSualebas mogvcemda, ukeT gagveazrebina samoqalaqo
sazogadoebis Sesaxeb seqtoris SigniT, politikur sivrceSi ki, misi adgilis, rolis da pro-
blemebis Taobaze mimdinare msjelobebi.
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
3
konsultaciis da treningis centri 2010 19
marTalia, qarTulma istoriulma mexsierebam mecxramete-meoce saukuneebis mijnis fi-
lanTropebisa da mecenatebis saxelebi Semogvinaxa, magram radgan Tavisufal bazars sa-
qarTveloSi sul raRac ocwliani istoria aqvs, korporatiuli filanTropiis Tema CvenSi
swored axla mkvidrdeba. jerjerobiT qarTuli kompaniebis socialuri pasuximgeblobis
maRal standartebze saubari Wirs, magram, ukanasknel wlebSi am mimarTulebiT ramdenime
pozitiuri nabiji gadaidga: erTi mxriv, saerTaSoriso da arasamTavrobo organizaciebis,
maT Soris konsultaciis da treningis centris mier, meore mxriv ki, rogorc kvlevebic
adasturebs1, msxvili bizneskompaniebi dainteresebulni arian, korporatiul socialur pa-
suxismgeblobas sistemurad miudgnen da gaiazron is, ara rogorc erTjeradi aqti, aramed,
„rogorc mdgradi procesi, romelic efuZneba da Tanabrad iTvaliswinebs mdgradi ganviTa-
1 Tbilisis msxvili biznesi da korporatiuli socialuri pasuxismgebloba, 2007. http://www.csrdg.ge/upload/editor/fi le/kvlevebi/sots-pasuxismgebloba-2007-1.pdf.
korporatiuli filanTropia
saqarTveloSi - pirveli
nabijebi
nino beqiSvili
20 konsultaciis da treningis centri 2010
rebis sam ZiriTad aspeqts _ ekonomikis ganviTarebas, socialur ganviTarebas da garemos da-
cvas. amgvarad, biznes saqmianoba ganixileba eTikuri faseulobebis, kanonTan Sesabamisobis,
adamianebis, sazogadoebasa da garemoze zrunvis konteqstSi“2.
2006 wlidan saqarTveloSi korporatiuli socialuri pasuxismgeblobis udidesi saer-
TaSoriso iniciativa gaeros globaluri SeTanxmeba (UN Global Compact) muSaobs, romelic
msoflios 90 saxelmwifoSi 3 aTasze met kompanias aerTianebs. globaluri SeTanxmebis
saqarTvelos qseli 32 kompanias, saganmanaTleblo dawesebulebasa da organizacias
moicavs. globaluri SeTanxmebis egidiT pirveli forumi biznesis socialuri pasuxim-
geblobis Temaze 2007 wlis 22 oqtombers gaimarTa. 2009 wlis martSi gamarTul Sexve-
draze Tormeti organizacia (gaeros ganviTarebis programa (UNDP); gaeros iniciativa
`globaluri SeTanxmeba~; britaneTis sabWo; evraziis TanamSromlobis fondi; fondi
`Ria sazogadoeba _ saqarTvelo~; saerTaSoriso savaWro palata; amerikis savaWro pala-
ta (AmCham); britanul-qarTuli savaWro palata; safrangeTis biznes sabWo _ saqarTve-
lo; saqarTvelos savaWro samrewvelo palata; saqarTvelos strategiuli kvlevebisa
da ganviTarebis centri (CSRDG) da saqarTvelos damsaqmebelTa asociacia) SeTanxmda,
rom xels Seuwyoben saqarTveloSi korporatiuli socialuri pasuxismgelobis princi-
pebisa da praqtikis gavrcelebas da saqarTvelos biznespraqtikis dasavleTSi miRebul
standartebTan harmonizacias.
mniSvnelovania isic, Tu ra pozicia aqvs saxelmwifos, ramdenadaa misTvis prioritetuli
socialuri da kulturis Temebi, ramdenad uwyobs xels kanonmdebloba biznesis socialu-
ri pasuximgeblobis gazrdas. SeiZleba iTqvas, rom saqarTvelos xelisuflebas, romelic
erTdroulad cdilobs, ukiduresad memarjvene poziciac SeanarCunos da Tan, saWiroebis
mixedviT, socialur Temebzec gaamaxvilos yuradReba, am sakiTxebisadmi sakmaod qaoturi
da arasistemuri midgoma aqvs, rac TavisTavad, biznesgaremozec aisaxeba da garkveulwilad,
moqmedebs kidec biznesis socialuri pasuximgeblobis xarisxze.
sazogadoeba mediiT, reklamebiTa da sxvadasxva gadacemebiT ZiriTadad, mxolod ramdenime
bizneskompaniis da saqvelmoqmedo fondis saqmianobas ecnoba _ `jeoseli~, `Tibisi banki~,
`magTi~, `aversi~ , `psp~da `fondi iavnana~, romelic Tanxebis mosaZieblad regularulad mar-
Tavs saqvelmoqmedo koncertebs cnobili musikosebis monawileobiT. am bolo dros telee-
Teri, maT Soris sazogadoebriv arxzec, xSirad eTmoba telereklamebs, sadac mosaxleobas
sxvadasxva eklesia-monastrebis mSeneblobisTvis fulis gadaricxvas sTxoven; ramdenime Tvea
gadis gadacema `vis unda oci aTasis~ saqvelmoqedo versia, sadac cnobili adamianebi, maT
Soris, saxelmwifo moRvaweebi da xandaxan, biznesmenebic, konkretuli adamianisTvis, xSirad
misi sicocxlis gadasarCenad, agroveben Tanxebs.
mediidan Cans, rom mxolod ramdenime bizneskompanias (`jeoseli~, `Tibisi banki~, `qarTu
jgufi~, BP, `aversi~ da sxv.) aqvs winaswar gawerili socialur da kulturul proeqtebze
dasaxarji Tanxebi. aRsaniSnavia isic, rom roca 2008 wlis agvistos omis Semdeg qveyanaSi aTa-
sobiT devnili gaCnda, bizneskompaniebma sakmaod aqtiurad da moqnilad imoqmedes. magali-
Tad, `Tibisi bankma~ maSinve, 12 agvistos daarsa `Tibisi fondi~, romelis biujetic mogvia-
nebiT 5 000 000 000 lariT ganisazRvra. fondi Tavidan devnilebis pirveladi saWiroebebis
dasakmayofileblad muSaobda _ yvelaze aucilebeli sagnebiT amaragebda maT, Semdeg ki so-
fel werovanSi axali skola aSenda, romelsac banki dResac uwevs sponsorobas. ̀ Tibisi banki~
afinansebs saqarTveloSi yvelaze prestiJul yovelwliur literaturul konkurss `sabas~,
aqvs kulturuli memkvidreobis aRdgenis programebi da sxv. sazogadoeba met-naklebad in-
formirebulia `qarTu jgufis~ moRvaweobis Sesaxebac, romelic gansakuTrebiT amaxvilebs
yuradRebas kulturul proeqtebze; misi sponsorobiT moxerxda TbilisSi ramdenime mniSvne-
lovani Senobis reabilitacia. sazogadoeba met-naklebad aseve informirebulia `jeoselis~,
`briTiS petroleumis~ (BP), `aversis~ da sxva ramdenime kompaniis saqvelmoqmedo saqmianobis
Sesaxeb.
2 iqve. gv. 9
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 21
3 angariSi saqarTvlos Sesaxeb/ Freedom in the World, Freedom House 2010. `solidaroba~ 37, gv. 105.
4 CordAid _ holandiuri humanitaruli fondi, romelic msoflios 36 qveyanaSi moRvaweobs.
qarTveli biznesmenebi aqtiurad monawileoben eklesia-monastrebis mSeneblobaSi mTeli
qveynis masStabiT da albaT, saqarTveloSi arc arsebobs ase Tu ise warmatebuli kompania,
romelsac Tavisi wvlili ar hqondes Setanili am saqmeSi. Tumca, rac Seexeba zogadad, kul-
turas da gansakuTrebiT, Tanamedrove xelovnebas, aq qarTuli biznesis monawileoba mwiria.
es sfero qarTvel biznesmenebs naklebad ainteresebT.
amasTanave, qarTuli arasamTavrobo da sazogadoebrivi organizaciebi, romlebic socia-
lurad daucveli konkretuli jgufebis dasaxmareblad muSaoben, metwilad ucxouri wyaro-
ebidan finansdeba. metic, maT sakmaod uWirT qarTul biznesTan urTierTobis damyareba _
xSirad maTi Txovna upasuxod rCeba. amitom cdiloben, saxsrebi isev ucxouri fondebidan
moiZion. Freedom House-s 2009 wlis angariSSi saubaria imaze, rom `qveyanaSi dafinansebis
adgilobrivi wyaroebi isev SezRudulia. ramdenime qarTulma bizneskompaniam daaarsa fon-
debi, magram isini qvelmoqmedebaze arian orientirebulni da nakleb yuradRebas iCenen sa-
moqalaqo seqtoris mimarT. filanTropiis bazari saqarTvelos marTlmadidebel eklesias
aqvs monopolizebuli, romelic saxelmwifo da kerZo fondebis mTavari momxmarebelia da
socialurad daucvel mosaxleobas saqvelmoqmedo aqciebiT exmareba.“3
asociacia `anika~ SezRuduli SesaZleblobis mqone bavSvebTan muSaobs. misi damfuZnebeli
irina inasariZe ambobs, rom mxolod erTaderTxel, isic piradi nacnobobiT moaxerxa bizne-
sisgan daxmarebis miReba: `SeiZleba, saqarTveloSi arsebul yvela bizness hqondes aRebuli
raRac socialuri pasuximgebloba, magram amis afiSireba ar xdeba. Tumca, is, rom Cvennair
organizacias romelime biznesmeni uwevdes sponsorobas da mniSvnelovan Tanxas xarjavdes,
namdvilad ar gamigia. xSirad, rodesac mivdivarT biznesmenebTan, gveubnebian, rom viRac
sxvas ukve exmarebian. bevri kompaniisTvis gagvigzavnia werili, erTxel meorad avejs viTxo-
vdiT da isic ki ver miviReT.~
koalicia `Sinmovlis~ aRmasrulebeli direqtoris uCa vaxanias TqmiT, maT jerjerobiT qar-
Tveli biznesmenebisTvis ar miumarTavT. aqamde ucxouri fondebi afinansebdnen, axla ki
saxelmwifom aiRo valdebuleba da 2011 wlidan umweo avadmyofebis Sinmovlas mTlianad
daafinansebs. `Cveni pacientebis 85% mTel msoflioSic da Cveni kvlevebiTac xandazmuli
adamianebi arian. samwuxarod, xandazmuli adamiani aravis ainteresebs. es rom iyos bavSvebi,
an raime sxva jgufi, kidev SegveZlo raime gvecada, moxucs rom vinmem raime misces, es Cveni
gamocdilebiT, praqtikulad gamoricxulia. es ukve mTlianad kulturis problemaa da sa-
zogadoebis ganviTarebis pirdapiri testia~, _ ambobs uCa vaxania.
`leikemiiT daavadebuli bavSvebisTvis daxmarebis saerTaSoriso asociacia~ 2000 wlidan
funqcionirebs da iaSvilis saxelobis klinikaSi arsebul onko-hematologiuri ganyofile-
bis pacientebs emsaxureba. holandiuri saerTaSoriso donori organizaciis CordAid-is4 dafi-
nansebiT maT e.w. `mSobelTa saxli~ aaSenes, sadac regionebidan Camosuli patara pacientebi
mSoblebTan erTad im dros rCebian, roca maT klinikidan droebiT gamoweren xolme. asocia-
ciis prezidentis, marika Sengelias TqmiT, `kordaids~ swored treningisa da konsultaciis
centris saSulebiT daukavSirdnen. Tumca, `mSobelTa saxls~ qarTul biznesTan saqmiani ur-
TierToba jer ar hqonia. erTaderTi, `Telasisgan~ eleqtroenergia Tebervlamde ufasod
miiRes. miuxedavad Txovnisa, `yastranzgazma~ asociacia socialur tarifze ar gadaiyvana da
gazis gadasaxads isini Cveulebrivi, komerciuli tarifiT ixdian. ̀ gvinda raime saxis saRamos
mowyoba, rom qarTvel bizneskompaniebs gavacnoT Cveni saqmianobis Sesaxeb, Tumca, jerje-
robiT, am RonisZiebis fuli gvaqvs mosaZiebeli~.
dRes saqarTveloSi swored saqvelmoqmedo saRamos mowyoba iTvleba Tanxebis mosaZiebel
yvelaze efeqtur saSualebad. saqvelmoqmedo fondi ̀ iavnana~ swored am gziT axerxebs Tavisi
saqmianobisTvis saWiro Tanxebis Sovnas. cxadia, aq ganmsazRvrel rols fondis damaarseblis
paata burWulaZis avtoriteti da misi piradi kontaqtebi TamaSobs.
organizacia `bavSvi da garemo~ 1995 wels daarsda da socialurad daucvel, kerZod, quCisa
da riskis jgufis bavSvebTan muSaobs. saRamos mizani, romelic am bavSvebis dasaxmareblad
n. beqiSvili
22 konsultaciis da treningis centri 2010
organizaciam gamarTa, maTi reabilitaciisTvis saWiro saxsrebis moZieba gaxldaT. sa-
qvelmoqmedo saRamo `qorTiard mariotSi~ gaimarTa, `Semovida 30779 lari, treningisa da
konsultaciis centris mier grantis saxiT gadmocemuli 6867laris CaTvliT. Tanxa Semovi-
da saRamoze dasaswrebi bileTebis, latariis bileTebis da qarTvel mxatvarTa namuSevrebis
gayidvis meSveobiT~, _ ambobs nana iaSvili.
qarTul biznesTan urTierTobis sirTuleebze saubrobs pirveli qarTuli hosfisis5 da-
mfuZnebels rema RvamiCavac. hosfisi onkologiur saavadmyofosTan funqcionirebs da Zi-
riTadad, ucxouri fondebidan finansdeba. Tumca, ramdenime qarTulma bizneskompaniamac
gauwia daxmareba. aRsaniSnavia isic, rom hosfisSi ramdenime wlis manZilze eqTnad muSaobda
saqarTvelos prezdentis meuRle sandra rulovsi, rac misi mxridan namdvilad iyo qvelmo-
qmedeba, sazogadoebisTvis ki _ kargi magaliTi.
`koalicia damoukidebeli cxovrebisTvis~ gamgeobis Tavmjdomare, gia ZnelaZe saubrobs ima-
ze, rom qarTvel biznesmenebi naklebad interesdebian SezRuduli SesaZleblobis mqone pire-
bis problemebiT: `miuxedavad imisa, rom `jeoselma~ da Tbilisis aeroportma daasaqmes Se-
zRuduli SesaZleblobis mqone pirebi, biznesis monawileoba Cven saqmianobaSi minimaluria,
biznesi ar aris informirebuli. swored amitomaa, biznesi invalidobis mqone adamianebs ar
ganixilavs, rogorc klientebs da arc socialur pasuxismgeblobas inawilebs. magaliTad,
TbilisSi TiTqmis arc erT banks, afTiaqs, maRziebis umetesobas, restoranebs ara aqvs adap-
tirebuli arqiteqtura etliT mosargebleebisTvis, amiT isini Cveni saxiT klientebs kar-
gaven, dasaqmebaze aRarafers vambob. yovel wels 14 ivniss Seraton metexi palasSi vawyobT
SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis namuSevrebis gamofena-gayidvas, sadac biz-
nesmenebi, garda `jeoselisa~, ubralod, ar modian.~
ukve ramdenime welia korporaciuli socialuri pasuximgeblobis Temaze muSaobs konsul-
taciisa da treningis centri, sadac 2010 wlis 14 maiss gaimarTa erTdRiani seminari kor-
poraciuli filanTropiis Temaze. bratislavis `filanTropiis centris~ aRmasrulebelma
direqtorma, slovakma mecnierma boris streCanskim isaubra aRmosavleT evropaSi kor-
poratiuli filanTropiis ganviTarebaze, biznesisa da sazogadoebrivi organizaciebis ur-
TierTobebis modelebsa da im faqtorebze, romlebic zegavlenas axdens biznesis socialu-
ri pasuximgeblobaze. seminars eswrebodnen `Tibisi bankis~, `liberTi bankis~, `saqarTvelos
bankis~, `jeoselis~, `bilainis~, `aversis~, `psp-s~, `visolis~, „imedi L-is“, „aldagi bisiaisa“
da sxva kompaniebis warmomadgenlebi. seminarSi monawileoba miiRes fond `Ria sazogadoeba _
saqarTvelos~ TanamSromlebmac.
2010 wlis 6 ivliss da 16 seqtembers konsultaciis da treningis centrma gamarTa Sexvedrebi
bizneskompaniebis warmomadgenlebisTvis. maT saSualeba hqondaT, erTmaneTisTvis moesminaT
da socialuri pasuxismgeblobis sferoSi gamocdileba gaeziarebinaT. moxsenebebi waikiTxes
`Tibisi bankis~, da BP-is da `visolis~ warmoamdgenlebma. amgvari Sexvedrebi momavalSic
gagrZeldeba.
saqarTveloSi biznesis socialuri pasuximgeblobisa da sazogadoebrivi organizaciebis bi-
znesTan muSaobis gamocdilebis Sesaswavlad konsultaciisa da treningis centrma `ei-si-Ti
kvlevas~ `donaciis moZiebisa da gacemis praqtikis kvleva~ daukveTa, romelic 2009 wlis
Tebervalsa da martSi ganxorcielda. kvlevis ZiriTadi mizani finansuri resursebis ga-
cemasTan, kerZod socialuri, saganmanaTleblo da kulturuli sferoebis dafinansebasTan
dakavSirebiT bizneskompaniebis gamocdilebis Seswavla iyo, da aseve _ donaciebis moZiebis
kuTxiT sazogadoebrivi organizaciebis gamocdilebis kvleva.
kvleva miznad isaxavda, erTi mxriv, moexdina bizneskompaniebis finansuri resursebis gacemis
strategiis analizi, Seeswavla sazogadoebrivi organizaciebis mimarT bizneskompaniebis damoki-
debuleba, maTTan TanamSroblobis gamocdileba da Seefasebina socialur, saganmanaTleblo da
kulturul sferoze finansuri resursebis gacemis samomavlo perspeqtivebi. meore mxriv ki _
Seeswavla sazogadoebrivi organizaciebis biznesidan da sazogadoebidan finansuri resursebis
5 samedicino dawesebuleba, sadac uimedo, ZiriTadad, onkologiuri avadmyofebs uvlian.
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 23
moZiebis praqtika, ganesazRvra biznesidan da sazogadoebidan finansuri resursebis moZiebis-
Tvis saWiro unar-Cvevebi da gamoekveTa biznesTan da sazogadoebasTan komunikaciis yvelaze
efeqtiani strategia.
kvlevam cxadad asaxa is realoba, romelic saqarTveloSi SeuiaraRebeli TvaliTac Cans: biz-
neskompaniebis did nawils jer kargad ara aqvs gacnobierebuli socialuri pasuximgebloba,
sazogadoebrivi organizaciebi ki kargad ver floben im meqanizmebs, romeliTac bizneskom-
paniebisagan saxsrebis mozidvas SeZleben.
biznesisTvis socialur, saganmanaTleblo da kulturul sferoebze finansuri resursebis
gacemis motivi umetes SemTxvevaSi kompaniis cnobadobis gazrda da misTvis pozitiuri imi-
jis Seqmnaa. bizneskompaniebi socialuri, saganmanaTleblo da kulturuli sferoebis dafi-
nansebas, ZiriTadad, sponsorobis an socialuri pasuxismgeblobis saxeliT axorcieleben.
aRsaniSnavia, rom bizneskompaniebis warmomadgenlebi sponsorobas aqtiur marketingad moia-
zreben, maSin rodesac socialuri pasuxismgeblobis farglebSi ganxorcielebul proeqtebs
naklebad ganixilaven marketingul aqtivobad.
gamovlinda finansuri resursebis gacemis menejmentis sami ZiriTadi saxeoba: finansuri re-
sursebis gacema xdeba an kompaniis Sida resursebiT, an kompaniasTan arsebuli fondis
meSveobiT anda socialuri partniorobis modelis gamoyenebiT. rogorc wesi, kompaniebi
Tanxebs erT-erTi modelis gamoyenebiT gascemen. Tumca, zogierTi bizneskompania arCeuli
sqemis miuxedavad uSvebs gamonakliss da alternativad sxva modelebsac iyenebs.
bizneskompaniebs winaswar aqvT gawerili biujeti rogorc sponsorobisTvis, ise socialu-
ri pasuxismgeblobisaTvis da gamoyofili aqvT prioritetuli sferoebi. Tumca, kompaniam
SeiZleba prioritetad qveyanaSi politikurad Tu socialurad aqtualuri sakiTxi SearCios.
raime aqtualuri sakiTxis gamoCenis SemTxvevaSi kompaniebs aqvT potenciali, winaswar gawe-
ril strategias gadaxedon da spontanurad gaCenili da aqtualuri Tematikis mqone proeqti
daafinanson. Tumca, gamokiTxul bizneskompaniebs sazogadoebriv organizaciebTan TanamS-
romlobis sakmaod mwiri gamocdileba aqvT. Sesabamisad, naklebad icnoben maT specifikas
da naklebad SeuZliaT, zogadad, sazogadoebrivi seqtoris saqmianobis obieqturi Sefaseba.
kvlevis Sedegad ar gamovlinda socialuri partniorobis naklovanebebi. amitomac, SeiZleba
iTqvas, rom biznesis socialuri partniorobis kuTxiT pasiuroba gamowveuli ar aris sazo-
gadoebriv organizaciebTan TanamSromlobis negatiuri gamocdilebiT (magaliTad, romelime
sazogadoebrivi organizaciis cudi muSaobiT). kompaniebi sazogadoebriv organizaciebs ar
mimarTaven ubralod imitom, rom kompaniis SigniT aqvT awyobili finansuri resursebis ga-
cemis sistema, romelic maTTvis ufro komfortulia.
socialuri, kulturuli da saganmanaTleblo programebis dafinanseba kompaniam SeiZleba ga-
naxorcielos rogorc sponsorobis, ise socialuri pasuxismgeblobis farglebSi. miuxedavad
imisa, rom resursebis gacemis sqemebi mniSvnelovnad ar gansxvavdeba erTmaneTisgan, gansxva-
vebuli am ori cnebis Sinaarsi da maTi afiSirebis xarisxia. socialuri pasuxismgeblobis
farglebSi ganxorcielebuli aqtivobebis TviTmizans ar warmoadgens kompaniis reklama da
maTi afiSireba ufro SezRudulad xdeba. sponsorobis SemTxvevaSi ki kompaniis ZiriTadi
mizani sakuTari saqmianobis reklamirebaa. amave dros, ama Tu im proeqtis dafinanseba SeiZ-
leba, biznesis warmatebulad funqcionirebas uwyobdes xels, magaliTad, aumjobesebdes kom-
paniis samuSao garemos. `kompaniis politikaSi Sedis pasuxismgeblobiT moekidos im qveynis
mosaxleobas, sadac muSaobs da Tavisi Semosavlis nawili qveynis keTildRobas moaxmaros,
rac ufro ganviTarebulia qveyana, miT ufro advilia muSaoba. maTTvis xelSewyoba aumjo-
besebs samuSao garemos. Cvenc yovelTvis gvinda, rom Cvens saqmianobasac moutanos raRac
sargebloba am proeqtebma.~ [bizneskompania]
aRsaniSnavia, rom finansuri resursebis gacemis TvalsazrisiT arsebobs gansxvaveba qarTul
da saqarTveloSi arsebul saerTaSoriso kompaniebs Soris. finansuri resursebis gacemis
menejmenti saerTaSoriso kompaniebs ufro metad struqturizebuli da winaswar gawerili
aqvT. Tumca, msgavsi tendencia qarTuli bizneskompaniebis SemTxvevaSic SeimCneva, rasac xSi-
n. beqiSvili
24 konsultaciis da treningis centri 2010
6 muxli 186. saqvelmoqmedo organizaciebze gacemuli Sewirulobis Tanxis gamoqviTva. erToblivi Semosavlidan gamoiqviTeba
sawarmos mier saqvelmoqmedo organizaciebze gacemuli Sewirulobis nawili, magram araumetes erToblivi Semosavlidan am
kodeqsiT gaTvaliswinebuli gamoqviTvebis (am muxliT gaTvaliswinebuli gamoqviTvebis gareSe) Semdeg darCenili 8 procenti-
sa. http://www.parliament.ge/_special/kan/fi les/352.pdf. nanaxia 8.11.2010.
rad qarTul kompaniebSi ucxouri investiciis arseboba da Sesabamisad, menejmentSi ucxouri
mxaris CarTuloba gansazRvravs.
kvlevaSi monawile sazogadoebriv organizaciebs, mcire gamonaklisis garda, ar aqvT bi-
znesidan da sazogadoebidan finansuri resursebis moZiebis didi gamocdileba. kvlevam
aCvena isic, rom yvelaze efeqturad muSaobs sazogadoebidan finansuri resursebis moZiebis
iseTi meqanizmebi, rogorebicaa farTomasStabiani saqvelmoqmedo RonisZiebebis organizeba,
saqvelmoqmedo saRamoebis/miRebebis organizeba, Semowirulobis yuTebis ganTavseba, sate-
lefono zarebis Setyobinebebis, onlain gadaricxvebis da plastikuri baraTis mudmivi da-
valebis sistemebis Seqmna.
sazogadoebrivi organizaciebis gamocdilebaze dayrdnobiT SeiZleba gamoiyos biznesidan
finansuri resursebis moZiebis xelisSemwyobi faqtorebi: gavleniani nacnobebis/pirovne-
bis avtoriteti; sazogadoebrivi organizaciis maRali cnobadoba da pozitiuri imiji; biz-
neskompaniis ucxouri menejmenti da Tavad sazogadoebrivi organizaciis masStaburoba.
kvlevam gamoavlina finansuri resursebis moZiebis xelisSemSleli faqtorebic: bizneskom-
paniebTan komunikaciis damyarebis sirTule (kvlevis zogierTi monawilis azriT, piradi
kontaqtebis ararsebobis SemTxvevaSi msgavsi Sexvedris organizeba saerTod SeuZlebelia);
qarTuli biznesseqtoris samoqalaqo cnobierebis dabali done; biznesis sazogadoebrivi
seqtorisadmi arasando damokidebuleba; Sesabamisi sakanonmdeblo bazis ararseboba; finan-
suri krizisis gavleniT kompaniebis marketinguli biujetebis Semcireba. zogierTi faqto-
ri Tavad resursebis moZiebis process ukavSirdeba, zogi _ zogad politikur, ekonomikur
Tu sakanonmdeblo viTarebas. kvlevis monawileebis SefasebiT, problemas qmnis Tavad bi-
zneskompaniebis gaumarTavi Sida komunikaciac. swored es faqtori uqmnis sazogadoebriv
organizaciebs sirTules ara marto proeqtis SeTavazebis, aramed damtkicebuli proeqtis
ganxorcielebis procesSic.
finansuri resursebis moZiebis efeqtiani strategiis dagegmvisa da ganxorcielebisTvis saWi-
roa organizacia gamoirCeodes maRali cnobadobiT, gamWvirvale saqmianobiTa da sandoobiT,
unda hqondes arsebobis xangrZlivi istoria da Sesabamisad, farTo gamocdilebac. mniSvnelovan
rols TamaSobs potenciur donorebTan komunikaciis procesis swori dagegmva, rac bizneskom-
paniis prioritetebis Sesaxeb informaciis moZiebas da kompaniasTan piradi kontaqtis damyarebas
gulisxmobs. aseve, ganmsazRvrelia saproeqto winadadebis adekvaturi Sinaarsisa da miwodebis
formebis gansazRvra.
finansuri resursebis moZiebis mTavari xelisSemSleli faqtori sazogadoebrivi seqtorisa-
dmi undoblobaa, rac zogierTi respondentis azriT, sazogadoebriv seqtorTan negatiuri
TanamSromlobis gamocdilebiT SeiZleba iyos gamowveuli. magram arsebobs gamonaklisebic.
warmatebuli sazogadoebrivi organizaciis gamocdileba aCvenebs, rom biznesTan intensiuri
muSaobis Sedegad SesaZlebelia maTi ndobis mopoveba da sazogadoebriv seqtorTan dakavSi-
rebuli negatiuri stereotipebis gaqarwyleba.
biznesis mxridan finansuri resursebis gacemis mniSvnelovan Semaferxebel faqtorad Sesabamisi
sakanonmdeblo bazis ararseboba ganixileba. dResdReobiT saqarTvelos sagadasaxado kodeqsiT
gaTvaliswinebuli SeRavaTebi6 ar warmoadgens biznesis mniSvnelovan motivators. bizneskompa-
niebis mxolod garkveuli nawili aris nawilobriv informirebuli sagadasaxado kodeqsiT ga-
Tvaliswinebuli SeRavaTebis Sesaxeb. sazogadoebrivi organizaciebis warmomadgenlebis mosa-
zrebebi sagadasaxado kodeqsis aRniSnul muxlTan dakavSirebiT araerTgvarovania. zogierTi
sazogadoebrivi organizaciis warmomadgeneli miiCnevs, rom es SeRavaTebi biznesis motivaciis
amaRlebas uwyobs xels, xolo zogierTi Tvlis, rom isini sakmaod mcirea da Sesabamisad, mcirea
misi efeqtic.
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 25
mudmivad moqmedi faqtorebis garda, kvlevis monawileebis mier dasaxelda iseTi xelisSe-
mSleli faqtorebic, romlebic Tanamedrove ekonomikuri viTarebiTaa ganpirobebuli. 2008
wlis ekonomikuri krizisis Semdeg kompaniebis marketinguli da piaris biujetebi mniSvne-
lovnad Semcirebulia. amave dros, kompaniebi meti sifrTxiliT ekidebian aRniSnuli biu-
jetebidan resursebis gacemas, ramac SesaZloa, ufro rTuli gaxados biznesidan finansuri
resursebis moZieba.
sazogadoebrivi organizaciebis gamoTqmul mosazrebebze dayrdnobiT SeiZleba iTqvas, rom
mosalodnelia, momavalSi sazogadoebriv seqtorSi finansuri resursebis danaklisi Seiqm-
nas. cnobilia, rom ramdenime saerTaSoriso organizacia, romelic sakmaod aqtiurad muSao-
bda saqarTveloSi, dafinansebis programebis SeCerebas apirebs. swored arsebuli viTarebis
gaTvaliswinebiT Tavad sazogadoebrivi organizaciebi acnobiereben biznesis am mimarTule-
biT gaaqtiurebis saWiroebas. Tumca, aseve unda aRiniSnos, rom zogierTi sazogadoebrivi
organizacia momavalSi saxelmwofo dafinansebis perspeqtivasac xedavs da am mimarTulebiT
apirebs muSaobas.
ar aris gasakviri, rom biznesis mzaobis ganxilvisas sazogadoebrivi organizaciebis da biz-
neskompaniebis Sefasebebi urTierTgamomricxavia. pirvelni socialuri, kulturuli Tu sa-
ganmanaTleblo proeqtebis dafinansebis mimarTulebiT biznes seqtoris aqtiurobas usvamen
xazs, meoreni ki aRniSnaven, rom biznesis mzaoba, monawileoba miiRos amgvari proeqtebis
dafinansebaSi, sakmaod dabalia.
kvlevaSi monawile kompaniebis SefasebiT maTi samomavlo perspeqtivebi metwilad qveynis
ekonomikur mdgomareobaze iqneba damokidebuli, romelic msoflio ekonomikuri krizisis
gavleniT dRes SedarebiT arastabilur viTarebaSia.
Tanamedrove msoflioSi socialuri pasuxismgebloba biznesis umniSvnelovanes komponentad
ganixileba, romlis gareSec warmoudgenelia ekonomikis ganviTareba. marTalia, socialuri
pasuximgeblobis farglebSi biznesmenebs Tanxebis gaReba uwevT, magram sabolood, amgvari
saqmianoba kompaniis imijze dadebiTad moqmedebs da garkveulwilad, warmatebis sawindari-
caa. Tuki saqarTvelo droulad moaxerxebs ekonomikuri krizisis daZlevas da saxelmwifo
xels Seuwyobs biznesgaremos ganviTarebas, mosalodnelia, rom qarTuli kompaniebi ufro
da ufro Tamamad moekidebian donaciebis gacemas.
n. beqiSvili
26 konsultaciis da treningis centri 2010
wlebis ganmavlobaSi, sxvadasxva situaciebsa da viTarebaSi qselebisa da qseluri muSaobis
Sesaxeb imdeni ram Tqmula, rom es terminebic da qselebis funqciebic, savaraudod, gasagebi
unda iyos. magram ase ar aris. ukve didi xania, es terminebi sxvadasxva adamianebisa da jgu-
febis mier bevrnairi situaciis aRsawerad gamoiyeneba, rac dabneulobasa da gaurkvevlobas,
ara marto qseluri muSaobisa da qselebis principis, aramed maTi funqcionirebis gagebis
TvalsazrisiTac iwvevs. statiaSi SevecdebiT met-naklebad naTeli movfinoT am sakiTxs, gan-
sakuTrebiT _ arasamTavrobo organizaciebTan mimarTebaSi. garda amisa, mimovixilavT ram-
denime qselis muSaobas, raTa ukeT davinaxoT, Tu ratom aris zogierTi qseli warmatebuli,
xolo sxvebs ki araferi gamosdiT.
terminebi qseli da qseluri muSaoba, Tavdapirveli da pirdapiri mniSvnelobiT Zafebis,
Tokebis, mavTulebis an kabelebis qselis saxiT dakavSirebas niSnavs. socialuri qseli, Cveu-
lebriv, adamianTa araformalurad dakavSirebuli jgufi an socialuri struqturaa, ro-
rogor vamuSaoT qselebi?
nino danelias, lela gafrindaSvilis, uCa vaxanias monawileobiT
ian voriseki
konsultaciis da treningis centri 2010 27
melic individebisgan an organizaciebisagan Sedgeba. maT „kvanZebi~ ewodebaT da erTmaneTs
urTierTobis erTi an ramdenime konkretuli saxiT ukavSirdebian, magaliTad, megobrobiT,
naTesaobiT, saerTo interesebiT, finansuri gacvla-gamocvliT, antipaTiiT, SexedulebebiT,
codniT an prestiJiT. Tavad zmna _ qseluri muSaoba „qsovis~ process asaxavs, romlis Se-
degic qselis Seqmnaa. radgan adamiani mainc „socialuri cxovelia~, romelsac izolaciaSi
cxovreba ar SeuZlia, qseluri muSaoba, SeiZleba, bunebrivi ara, magram mainc, aucilebeli
procesia. zemoT aRwerili (socialuri) materia, garemoebebis Sesabamisad, SeiZleba rogorc
Zalian myife, aseve Zalian mWidrod SeerTebuli iyos. erT-erTi yvelaze Tavisufali da yve-
laze cnobili socialuri qseli Facebook-ia. Tumca, Facebook-i da msgavsi internet-qselebi
aerTianebs individebs da ara jgufebsa an organizaciebs, amitom maT aq ar mimovixilavT.
statia arasamTavrobo organizaciaTa qselebs Seexeba.
termini „qseli~ da misi funqcia arc internetSi dabadebula da arc arasamTavrobo orga-
nizaciebs SeuqmiaT. is jer kidev antikuri xanaSi sxvadasxva saxeliT arsebobda da dRemdea
SemorCenili, magaliTad „sabWos~ saxiT.
saxelwodebebs, romlebic qsels aRweren, farTo speqtri aqvT da xSirad formalizaciis
xarisxs aCveneben. yvelaze martivi qseli araoficialuria da komunikaciiT da monawileTa
Soris informaciis gacvliT Semoifargleba. mis monawileebs wevrebsac ki ver vuwodebT,
radganac, ar arsebobs arc zogadi struqtura, arc komunikaciisaTvis gankuTvnili centri
da informaciac erT adgilas ar grovdeba. berZnebsa da romaelebze Tu ar visaubrebT (ma-
galiTad, romael moqalaqeTa forumi Cveni welTaRicxvis dasawyisSi), Tanamedroveobis erT-
erTi yvelaze adreuli qselis magaliTi radio-qselebi gaxldaT, romelTa mizanic adgilo-
brivi dafarvis zonis nacionaluramde ganvrcoba iyo. amas moyva bevri sxva qseli, romelTa
ganviTarebasac xeli Seuwyo internetma _ yvelaze didma qselma msoflioSi.
araoficialuri qselis yvelaze damaxasaTebeli niSani isaa, rom monawile jgufebi sruliad
Tavisufalni arian. isini Tavisuflad iReben gadawyvetilebebs, Tu ra formiT surT monawi-
leoba. maT nebismier dros SeuZliaT datovon qseli yovelgvari axsna-ganmartebis an mizezis
axsnis gareSe. es „yvelasaTvis Ria da Tavisufali~ qselia. es Tavisufleba momxibvlelia da
mraval adamians izidavs, Tumca, amasTanave myifea da arastabiluri. TiToeuli monawilisa-
Tvis Sedegic Zalian gansxvavebulia _ bevris ramis Sematebidan _ imedgacruebamde. radganac
iseTi adamianuri kapitali, rogoricaa gaziarebuli codna da gamocdileba arsad grovdeba,
is pirdapiri gagebiT gabneulia nawilakebad monawile jgufebs Soris. aseTi qselebi mravlad
gvxvdeba arasamTavrobo organizaciebs Soris, gansakuTrebiT saerTaSoriso doneze: qalTa
saerTaSoriso qselebi, adamianis uflebebis qselebi, JurnalistTa qselebi, konfliqtebis
prevenciis qselebi, religiaTa Soris dialogis qselebi da sxva.
qselebis tipebi
is, rac formaluri qselis farglebs miRmaa, anu qselis Semdgomi ganviTareba specializaciis
da formalizaciis ufro nakleb an met xarisxs gulisxmobs. uecrad qseli ukve „yvelasaTvis
Ria da Tavisufali~ aRaraa da monawileebisagan, ufro sworad, wevrebisagan garkveul moti-
vaciasa da valdebulebebs iTxovs. Cndeba kiTxva: ratom unda gascildes romelime jgufi an
organizacia Tavisufali qseluri muSaobis farglebs?
amas SeiZleba, bevri mizezi hqondes, magram es mizezebi calkeuli organizaciisaTvis, maTi
interesidan da molodinidan gamomdinare gansxvavdeba. qselis ufro formaluri tipis Seqm-
nis mizani SeiZleba Sejamdes sami ZiriTadi saTauris qveS, sadac aqcenti keTdeba sityvaze
saerTo:
1. saerTo safrTxe
2. saerTo SesaZlebloba
3. saerTo amocana (amocanebi)
i. voriseki
28 konsultaciis da treningis centri 2010
organizaciebma SeiZleba ufro mWidro TanamSromloba saerTo safrTxis gamo gada-
wyviton _ es safrTxe SeiZleba savaraudo an sulac, realuri iyos. saqarTveloSi
SevardanaZis prezidentobis dasasrulisaTvis swored amgvari situacia Seiqmna, roca
bevri arasamTavrobo organizacia reJimis aqtiur mowinaaRmdeged iqca. SemuSavda axa-
li kanonebi da wesebi, raTa SezRuduliyo arasamTavroboTa saqmianoba, gavlena da
efeqturoba. sabednierod, reJimi manam daiSala, sanam am kanonebis miReba da ganxor-
cieleba gaxdeboda SesaZlebeli. ruseTSi, aseTive SiSis gamo kidev ufro mkacri re-
presiuli zomebi miiRes, romlebic dResac ZalaSia. aRmosavleT evropis farglebs
gareTac bevri magaliTia imisa, Tu rogor moqmedeben represiuli reJimebi arasamTa-
vrobo organizaciebis winaaRmdeg. saerTo safrTxis winaSe Zalebis gaerTianebis stra-
tegia aseve xSirad gamoiyeneba finansuri mizezebiTac, magaliTad maSin, roca donoris
daintereseba garkveuli qveyniT an seqtoriT mcirdeba. mcirdeba maT mier gamoyofili
Tanxebic, Tumca, SeiZleba, donorisTvis mTavari mizezi isev politikuri iyos. sa-
qarTveloSi amis magaliTia Cordaid, holandiuri kaTolikuri ganviTarebis saagento,
romelmac aq arasamTavrobo seqtorSi 10 weliwadze meti xnis manZilze mniSvnelovani
investireba ganaxorciela, magram 2008 wels uecrad gadawyvita, SeeCerebina muSaoba
da amjerad ukve aRmosavleT evropaSi daefinansebina proeqtebi. aseve, Tanxebi gaezar-
da sakuTari proeqtisaTvis afrikaSi, im motiviT, rom principi _ `meti, vidre igive~
amjerad mainc iqneboda efeqturi.
amgvari gamocdilebis Semdeg ramdenime qarTulma arasamTavrobo organizaciam gaa-
erTiana Zalisxmeva, raTa muSaobis gagrZeleba SeZlebodaT da daculni yofiliyvnen.
maTi mTavari mizani efeqturobs SenarCuneba da sakuTari Tavis gadarCena iyo. arasa-
mTavroboTa stimulirebas, rogorc Riad, aseve dafarulad, xSirad donorebi axdenen,
romlebsac imedi aqvT, rom am procesSi Tanxebs dazogaven da Tanac, erTad muSaoba
ufro efeqturi iqneba. Tumca, aseT dros Sedegebi xSirad imedgacruebas iwvevs, rad-
gan arasamTavrobo organizaciebis mier „safrTxis safuZvelze Seqmnili~ qselis upir-
velesi mizani meti efeqturoba ki ara, TiToeuli wevris gadarCenaa. ra Tqma unda, aris
ufro Rrma mizezebic imisa, Tu ratom ver muSaobs aseTi qselebi efeqturad _ Sida
mizezebi, romlebsac mogvianebiT ganvixilavT.
amgvari qselebis warumateblobis mTavari mizezebi ormagia: araswori molodini do-
norTa mxridan (ufro meti efeqturoba), da rac ufro mniSvnelovania, TanamSromlobis
droebiTi xasiaTi: wevrTa Soris erTianobis mTavari mamoZravebeli (`damakavSirebeli
webo~) safrTxea da rodesac es safrTxe qreba, webo iSleba da iSleba qselic. sakma-
risia, SevideT internetSi da vnaxoT, Tu ramdeni qselia aqtiuri, maT Sesaxeb bolo-
droindeli monacemebis mopovebis an dakavSirebis mcdelobis gziT, rom naTeli xdeba
_ maTi umravlesoba ubralod carieli safosto yuTia. es ar niSnavs, rom „safrTxis
safuZvelze Seqmnili~ qselebisaTvis sazogadoebaSi adgili ar arsebobs, ubralod
maTi mizani droebiTia da Sesabamisad, maTi sicocxlis xangrZlivobac _ SezRuduli.
organizaciebma SeiZleba mWidro TanamSromloba maSin gadawyviton, roca amis Sansi
an SesaZlebloba eZlevaT. amis tipuri magaliTia romelime axali kanonis an sakanonm-
deblo cvlilebis lobireba mTavrobasTan an sxva struqturebTan. aseT dros xelisu-
fleba ufro Riaa arasamTavroboTa mimarT. aq ZiriTadi varaudi aseTia: „erTad Cven
ufro Zlierni varT~. Cndeba damatebiT SesaZleblobebic _ maRldeba avtoriteti, Se-
saZlebeli xdeba konferenciebze an sazRvargareT saswavleblad wasvla da mTavrobis
da donorebis mxridan ufro meti yuradRebis (aseve Tanxebis) mozidva. politikis an
strategiis formulirebisas, mTavrobebi zogjer (magram samwuxarod, xSirad ara) ara-
samTavrobo organizaciebs jgufis statusiT (rasac zogjer ewodeba komisia, sabWo an
mrCevelTa sabWo) sTxoven daxmarebas, _ aseTi SemoTavazeba xelidan gasaSvebi ar aris.
politikuri da bunebrivi katastrofebic kidev erTi SesaZleblobaa TanamSromlobis-
Tvis. magaliTad, 2008 wels, saqarTveloSi ruseTis SemoWris Semdeg, humanitaruli
krizisis dasaZlevad samTavrobo da arasamTavrobo struqturebis Zlieri qseli Sei-
qmna, daxmareba ufro swrafi da adekvaturi gaxda da naklebi resursebic daixarja.
Tumca, amave dros, maSin yvela avtoritetulma saerTaSoriso organizaciam sakuTari
1
2
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 29
qseli Seqmna. TiTqmis yoveli dRis bolos sadme imarTeboda `sakoordinacio Sexve-
dra~, rac namdvilad drois tyuilad xarjva iyo maSin, roca iZulebiT gadaadgilebul
pirebs saswrafod WirdebodaT TavSesafari da sakvebi. msgavsi ram vnaxe kosovoSi _
1999 wlis omis Semdeg, TurqeTSi _ 1999 agvistos miwisZvris Semdeg da filipinebze _
1984 vulkan maionis amofrqvevis Semdeg. ra Tqma unda, koordinacia saWiroa, miT ufro
ubedurebis dros, magram aseTi Sexvedrebis monawileebs, gansakuTrebiT ki organiza-
torebs, ar unda daaviwydeT mTavari mizani. qselur muSaobas mxolod qseluri muSa-
obisTvis Sedegi ar moaqvs. am dros swored procesi xdeba TviTmizani, imis nacvlad,
rom efeqturi da swrafi Sedegi miviRoT.
safrTxis da SesaZleblobebis safuZvelze Seqmnili qselebi erTmaneTs da ara marto
katastrofebis dros ukavSirdeba. donorTa mier procesidan gasvla an Semcirebu-
li dafinanseba (safrTxe) xSirad emTxveva imave donoris mier xelgaSlil SeTavaze-
bas qselis dafinansebis Sesaxeb. donorebis safuZveli da motivacia ioli gasagebia
_ qselis dafinanseba efeqturi (anu iafi donorisaTvis) unda iyos da amave dros mas
arc danaSaulis grZnoba unda darCes. donorTa Soris popularulia mosazreba, rom
qselebi efeqturi da Sedegiania. is TiTqmis religiur rwmenas hgavs, magram iSviaTad
emyareba mtkicebulebebs. samocdaaTian da oTxmocian wlebSi, laTinuri amerika, azia
da samxreT azia savse iyo sxvadasxva saxis qselebiT, romelTaganac zogierTi dRemde
arsebobs _ adamianTa uflebebze momuSave asociaciebi1, qalTa koaliciebi2, Sidsis Te-
masTan dakavSirebuli asociaciebi3, jandacviTi qselebi4 da sasoflo-sameurneo kole-
qtivebi5. afrikasa da aRmosavleT evropaSi, aseve yofili sabWoTa kavSiris qveynebSi,
sadac arasamTavrobo seqtori mogvianebiT ganviTarda, qselebis warmoSoba mxolod
oTxmocdaaTian wlebSi daiwyo. avtori gaecno iq momuSave mraval qsels da metad
skeptikurad ganewyo umetesobis mimarT. es ara mxolod arasamTavrobo organizacie-
bis sxvadasxvaobam da maTma mniSvnelovanma TviTdainteresebam gamoiwvia, aramed ufro
iman, rom xSirad qselebi donorTa daJinebuli moTxovnis Semdeg iqmneboda. donorTa
mier Seqmnili qselebi mxolod finansur SesaZleblobas efuZneba da funqcionirebs
manam, sanam dafinansebaa xelmisawvdomi.
rac Seexeba safrTxis safuZvelze Seqmnil qselebs, SesaZleblobis safuZvelze Seqmni-
li qselebi xSirad droebiTia, sxva sityvebiT rom vTqvaT, isini funqcionirebs manam,
sanam arsebobs SesaZlebloba. aq cudi araferia, radgan arasamTavrobo organizaciebi
xSirad droebiTobis principis safuZvelze iqmneba. Tumca, kargi iqneba, Tu amas gavia-
zrebT da ar SevecadebiT iseTi qselebis sicocxlis SenarCunebas, romlebic xelovnu-
radaa Seqmnili an realurad Rirebuleba ara aqvs.
saqarTveloSi rigi qselebi swored imitom Seiqmna, rom amis SesaZlebloba gaCnda. amis
kargi magaliTebia `saqarTvelos fsiqikuri janmrTelobis koalicia~ da `Sinmovlis
koalicia~. mqonda saSualeba, Tavidanve medevnebina Tvalyuri orive qselisTvis da
aseve, mogvianebiTac Semefasebina maTi organizaciuli muSaoba.
qarTul arasamTavrobo organizaciebs, romlebic fsiqikuri janmrTelobisa da Sin-
movlis sferoSi muSaoben, holandiurma donorma _ organizaciam Cordaid, romelic
im dros aRmosavleT evropas tovebda, cal-calke dafinansebis magivrad, SesTava-
za, konkretuli seqtoris Sesabamisad SeeqmnaT qseli da Tanxebic gamouyo. orive
koalicia Seiqmna, Tumca dafinanseba drois SezRuduli periodiT gamoiyo. orive
koalicia donorTa mier iyo stimulirebuli. ufro metic, arsebobda garkveuli sa-
frTxec: arasamTavrobo organizaciebs cal-calke dafinanseba SeuwydaT da maT arc
hqoniaT arCevani garda imisa, rom Tavis gadasarCenad am winadadebas daTanxmebod-
nen. (aRsaniSnavia, rom gamoyofili Tanxebi gacilebiT mcire iyo, vidre maSin, rode-
1 Cenais adamianTa uflebebis asociacia, indoeTi.
2 BHWC _ bangladeSis qalTa jandacvis koalicia, bangladeSi.
3 ABIA _ braziliuri interdisciplinaruli asociacia, brazilia.
4 HAIN _ janmrTelobis RonisZiebebis sainformacio qseli, filipinebi.
5 Comunidad Campesina San Juan de Catacaos, piura, peru.
i. voriseki
30 konsultaciis da treningis centri 2010
sac arasamTavrobo organizaciebi calk-calke finansdeboda). saerTo damfinanse-
beli orive SemTxvevaSi erTi da igive donori iyo, anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT,
koaliciis wevrebi SeirCnen SemTxveviTad da ara arCevanis principiT. gasakviri ar
aris, rom zogierTma arasamTavrobo organizaciam uari Tqva gawevrianebaze, ro-
gorc es moxda `Sinmovlis koaliciis~ SemTxevaSi, an mogvianebiT datova koalicia
Sida uTanxmoebebisa da konkurenciis (damatebiTi Tanxebis miRebis mizniT) gamo.
miuxedavad amisa, orive koalicia gadarCa, rogorc qseli, Tumca erTi ufro ukeTes
mdgomareobaSia, vidre meore. isini jer kidev arseboben, radgan marto donorTa
mier Seqmnilni ki ar iyvnen, aramed Tavidanve gaaCndaT raRac saerTo: mimarTulebis
SegrZneba, mkafio mizani da warmodgena imis Sesaxeb, Tu rogor unda mieRwiaT am
miznisaTvis. sxva sityvebiT rom vTqvaT _ saerTo amocanebi.
dabolos, zogierTi qseli Camoyalibebul saerTo miznebs efuZneba, romlebsac zo-
gjer amocanebs uwodeben, gansakuTrebiT maSin, rodesac saqme grZelvadian miz-
nebs exeba. Tumca, SeiZleba iTqvas, rom safrTxisa da SesaZleblobis safuZvelze
Seqmnil qselebsac, garkveulwilad, aqvT saerTo miznebi. praqtikaSi es uaRresad
rTuli dasamtkicebelia, radganac dasawyisidanve isini iSviaTadaa formulirebuli
da maSinac ki, rodesac asea, sakmaod bundovania da qselis wevrTa mier sxvadasxva
saxis interpretacias eqvemdebareba. Tumca, SesaZlebelia, aseT qsels TandaTan
ganvuviTaroT saerTo miznebi, nel-nela qseli stabiluri gavxadoT da misi moma-
valic SevqmnaT.
mkiTxveli, SesaZloa, fiqrobdes, rom qsels saerTo mizani aucileblad unda hqondes,
magram xSirad, samwuxarod ase ar xdeba. gaerTianeba da erTad muSaobis dawyeba met-
naklebad spontanurad, erT-erTi organizaciis SeTavazebis safuZvelze iwyeba, romel-
sac aqvs mkafio xedva da icis, Tu ratom unda imuSaon erTad. cxadia, maT es mizezi sxva
organizaciebTan erTad unda ganixilon da yvela mxare winaswar unda SeTanxmdes. bun-
dovnad formulirebuli an ucnobi saerTo amocanebi TiToeuli monawile arasamTavrobo
organizaciis mxridan TiTqmis avtomaturad iwvevs sxvadasxvanairi aRqmebisa da molo-
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
3
konsultaciis da treningis centri 2010 31
dinebis arsebobas da, adre Tu gvian, imedgacruebebi, uTanxmoebebi da konfliqtebi moa-
qvs. Tanac, zemoTxsenebuli winaswari SeTanxmebis miRweva rTuli da damRleli procesia,
gansakuTrebiT maSin, roca axalma qselma arasamTavrobo organizaciebis didi raodenoba
unda gaaerTianos.
amis naTel magaliTad saqarTvelos qalTa arasamTavrobo da sazogadoebriv organiza-
ciaTa koalicia gamodgeba, romelic, Seqmnisas, 2000 wels, 35 organizaciasa da 2 kerZo
pirs (am droisaTvis saqarTveloSi arsebobda daaxloebiT 80 arasamTavrobo organizacia,
romlebic genderis da qalTa sakiTxebze muSaobda) aerTainebda. qalebs bevri gansxvavebu-
li sfero ainteresebdaT: ganaTleba, janmrTeloba, ekonomika, politika da konfliqtebis
mogvareba. amitomac, amocanebi Sesabamisad daiyo da jgufebi seqtorebis mixedviT Seiqmna.
ukve 2001 wels, sami arasamTavrobo organizacia wavida koaliciidan, radgan koaliciis
marTvis, maTi azriT, vertikalur struqturas ar daeTanxmnen. samagierod, koalicias 32 (!)
regionaluri qalTa organizacia SeuerTda da is 66 wevrisagan Semdgar uzarmazar qselad
iqca, magram, amave dros gaizarda sxvaoba qselis wevrebs, im sakiTxebsa da geografiul
teritoriebs Soris, romlebTanac hqondaT saqme. garda amisa, nel-nela Semcirda ZiriTadi
dafinanseba da teqnikuri daxmareba koaliciis mTavari donorisagan _ euTosagan (OSCE). am orma faqtorma koaliciis wevrebs Soris daZabuloba gazarda da bevrma arasamTavrobo
organizaciam koalicia datova. 2007 wels, roca dafinanseba mTlianad Sewyda, koalicia
daiSala. Tumca, zogierTi misi wevri organizacia dResac agrZelebs TanamSromlobas mok-
levadiani proeqtebis farglebSi.
koaliciis amgvari mimdinare, konkretul SemTxvevaze gaTvlili TanamSromloba, ro-
gorc Cans, Tavidanve iyo arasamTavrobo organizaciis _ `media klubis~ mier arCeu-
li orientiri. es iniciativa moklevadiani amocanis Sesasruleblad Seiqmna, rac gu-
lisxmobda farTo sazogadoebrivi monawileobis miRwevas saqarTvelos sazogadoebriv
mauwyebelSi, romelic im momentisaTvis xelisuflebis poziciis gamomxatvel arxad
iTvleboda. 2009 wels, saqarTvelos prezidentma gaakeTa gancxadeba sajaro mediis
`depolitizaciisa~ da reformirebis Sesaxeb. aqtiuri samoqalaqo poziciis mqone
Jurnalistebma gamoiyenes es SesaZlebloba da `media klubis~ garSemo gaaerTianes
arasamTavroboTa qseli, romlis samiznec aRniSnuli sazogadoebrivi telearxi iyo;
ZiriTadi amocana ki _ neitraluri sajaro mauwyeblobis arseboba. lobirebis, protes-
tis gamoxatvisa da sajaro ganxilvebis gziT, sabolood `media klubma~ miaRwia imas, rom
televiziis sameTvalyureo sabWoSi mmarTveli da opoziciuri partiebis warmomadgenlebis
gverdiT samoqalaqo sazogadoebis apolitikurma warmomadgenlebma, Tavdapirvelad da-
gegmili erTi adgilis nacvlad, sami adgili miiRes. roca mizans miaRwies da cvlilebebi
parlamentma daamtkica, `media klubis~ garSemo gaerTianebulma qselma CaTvala, rom amo-
cana Sesrulebulia da qseli daiSala. es SemTxveva, Cemi azriT, SesaniSnavi magaliTia war-
matebuli qselisa, romelmac ara marto mizans miaRwia, aramed imis gaazrebac SeZlo, rom
misi Semdgomi arseboba aucilebeli aRar iyo. am magaliTs unda mibaZon sxva arasamTavrobo
organizaciaTa qselebma, romlebic sakuTar arsebobas TviTmiznad aRiqvamen da yvelanai-
rad cdiloben, gaagrZelon arseboba, miuxedavad imisa, rom arc saerTo amocana (Tu aseTi
saerTod Tavidan mainc hqondaT) aRar aqvT da arc raime Rirebuleba.
Tumca, rogorc ki gaCnda mediis mesakuTreTa gamWvirvalobis Sesaxeb sakanonmdeblo cvli-
lebebis advokatirebis SesaZlebloba, arasamTavrobo organizaciaTa koalicia imave Semad-
genlobiT kvlav Seikriba da daiwyo aqtiuri kampania mediis mesakuTreTa ofSorul zonebSi
registraciis sruli akrZalvis moTxovniT.
es ar niSnavs, rom saerTo amocanis formulireba iolia, gansakuTrebiT maSin, roca
bevri da gansxvavebuli wevri arsebobs, rogorc es saqarTvelos qalTa arasamTavrobo
organizaciebis koaliciis SemTxvevaSi moxda. magaliTad, amJamad uaRresad warmatebul
`saqarTvelos Sinmovlis koalicias~ neitraluri fasilitatorebis efeqturi xelmZR-
vanelobis qveS, erT weliwadze meti dasWirda imisaTvis, rom SeTanxmebuliyo mTavari
amocanebisa da principebis Taobaze. miuxedavad amisa, Tavdapirveli eqvsi potenciuri
wevridan ori mainc ar daeTanxma aRniSnul amocanebsa da principebs da koalicia da-
tova.
i. voriseki
32 konsultaciis da treningis centri 2010
riskebi da dabrkolebebi
qselebis sferoSi msoflioSi arsebuli gamocdilebis miuxedavad, mravali problema iCens
Tavs xolme iseTi qselis formirebisas, romelmac didxans unda gaZlos. ratom xdeba ase?
ratomaa rTuli Tanxmobis miRweva saerTo mizanTan dakavSirebiT? arian Tu ara qalTa ara-
samTavrobo organizaciebi dainteresebulni qalTa cxovrebis gaumjobesebiT? nuTu ase
gansxvavebuli Sexedulebebi aqvT fsiqiatriis sferos profesionalebs maTi miznobrivi
jgufebis fsiqikuri janmrTelobis gaumjobesebis gzebTan dakavSirebiT? marTlac, aseTi
gansxvavebulia miznobrivi jgufebi? am kiTxvebze pasuxis gacema arc ise martivia.
SeiZleba, arsebobdes gansxvavebuli mosazrebebi imis Sesaxeb, Tu ra unda iqnas miRweuli da
rogor. profesionalebs SeiZleba gaaCndeT sxvadasxva xedva imasTan dakavSirebiT, realurad
ras niSnavs fsiqikuri janmrTeloba, adamianis uflebebi, Sinmovla an qalebisaTvis uflebe-
bis miniWeba. definicia SeiZleba, survilisamebr, uaRresad viwro an uaRresad farTo iyos.
reproduqciuli janmrTeloba viRacisTvis ojaxis dagegmvas niSnavs, xolo sxvani daJinebiT
moiTxoven skolaSi seqsualuri ganaTlebis, rogorc misi fundamentur nawilis swavlebas.
qalebis winaaRmdeg ojaxur ZaladobasTan brZola gansxvavdeba maTTvis Tanabari samuSao
SesaZleblobebis Seqmnisagan.
analogiuri azrTa sxvadasxvaoba Cndeba maSinac, roca saqme exeba yvelaze adekvatur midgo-
mas saerTo amocanis Sesasruleblad. Tumca, sabolood, konsensusis miRweva SesaZlebelia
im faqtorebze koncentrirebis gziT, rac potenciur wevrebs aerTianebT, imis nacvlad,
rac maT erTmaneTis aSorebT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, unda iyos saerTo SeTanxmeba, risi
gakeTeba sjobs erTad da risi _ cal-calke. es procesi moiTxovs drosa da Zalisxmevas, ma-
gram amis miRweva SesaZlebelia. sabolood, romelime arasamTavrobo organizacia, SesaZloa,
gamovides procesidan, magram unda gvesmodes, rom es procesis normaluri nawilia. qselis
mizani unda iyos garkveuli Rirebulebebi, e.i. xarisxi da ara ubralod wevrTa ricxvi, anu
raodenoba.
TanamSromlobaze uaris Tqmis, qselidan gamosvlis an, yvelaze uares SemTxvevaSi, qselis
daSlis mizezebi SesaZloa, gansxvavebuli iyos, Tumca amis aRiarebis survili bevrs ar gaaC-
nia. konfliqti mravalma faqtorma SeiZleba gamoiwvios, magram msoflios masStabiT waruma-
teblobis zogierTi mizezi geografiuli mdebareobis miuxedavad, nikaraguaSi, filipinebze,
keniasa Tu moldovaSi erTnairi SeiZleba iyos. yvelaze xSirad, saboloo warumateblobis
mizezebi SigniTaa saZebni da mWidrod ukavSirdeba arasamTavrobo organizaciisa da misi
wevrebis tipebs. iSviaTad, qselis arastabilurobis mizezebi SesaZloa, iyos gare, da safr-
Txeebsa da SesaZleblobebs ukavSirdebodes. modiT, CamovTvaloT isini:
1. wevrTa codnisa da gamocdilebis, Rirebulebebis, principebisa da Sexedulebebis Seusabamoba
arasamTavroboebi gansakuTrebuli tipis organizaciebia. maT Sesaxeb bevri Tqmula, Tumca
_ arc Tu ise kargad. arakomerciuli arasamTavrobo organizaciebi fuls sxvisagan iReben,
raTa es fuli isev sxvebis sasargeblod daxarjon. isini iSviaTad mimarTaven sakuTar bene-
ficiarebs (maSinac ki, rodesac saubroben da fuls agroveben maT sasargeblod) da ufro
iSviaTad _ mTel sazogadoebas. maTi sazogadoebasTan urTierTobis (PR) saqmianoba ar aris
mimarTuli sazogadoebisaken; piari ki, aRiarebis mosapoveblad TiTqmis eqskluziurad mTa-
vrobasa da donorebisken miimarTeba. amitomac, maTma beneficiarebma realurad ar ician, vin
arian arasamTavrobo organizaciebi da ratom cdiloben isini maT daxmarebas. mosaxleobis
farTo wreebi cdiloben amis gamocnobas da maTi versiebi am procesSi yovelTvis swori
ar aris. arasamTavrobo organizaciebs xSirad qarizmatuli, Zlieri adamianebi afuZneben.
es organizaciebi waradgenen sakuTar Tavs rogorc socialuri transformaciis Zravebs,
romlebic aRniSnuli cvlilebebis miRwevas SezRuduli da daucveli jgufebisa da pirebis
daxmarebis gziT cdiloben. Tu gamovricxavT oportunistul arasamTavrobo organizaciebs,
arasamTavroboebi ZiriTadad uaRresad motivirebulni, inovaciurni, proaqtiulni arian da
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 33
bevrs muSaoben. isini damoukideblobas inarCuneben da sifrTxiliT ekidebian nebismier gare
Carevas (donorTa garda). gasakviri arc aris, rom roca saqme exeba muSaobas sxva msgavs ara-
samTavroboebTan erTad, Tavs iCens sxvaobebi. arasamTavrobo organizaciebis Zlieri mxarea
is, rom motivirebulni arian da arCeuli mimarTulebiT bevrs muSaoben; maTi sisuste ki isaa,
rom fiqroben _ swored maT ician yvelaze ukeT, beneficiarebis mdgomareoba rogor unda
gaaumjobeson.
qselis umTavresi problema iyo da iqneba damokidebuleba „me yvelaze ukeT vici~ da arasa-
mTavrobo organizaciaTa mier damoukideblobis dacvis survili, gansakuTrebiT, rodesac
maT gamokveTili lideri, qarizmatuli pirovneba xelmZRvanelobs, romelic xSirad orga-
nizaciis damfuZnebelicaa. aseT dros, sxva arasamTavrobo organizaciebTan nebismieri sa-
xis TanamSromloba uaRresad rTuldeba, garda im SemTxvevisa, rodesac sxva organizaciebi
iziareben lideris rolsa da mosazrebebs, rac iSviaTad xdeba. amitomac, aseTi qseli, Tu is
saerTod iwyebs arsebobas, araoficialur doneze rCeba, rac mxolod informaciis, ideebisa
da gamocdilebis gacvla-gamocvlas gulisxmobs. nebismier aqtiur TanamSromlobas codnis,
gamocdilebisa da Rirebulebebis Seusabamobac abrkolebs. qselis farglebSi, Cveulebriv,
gaerTianebulni arian ufro momwifebuli arasamTavrobo organizaciebi, romelTac grZel-
vadiani gamocdileba aqvT, agreTve axali arasamTavroboebic, romelTac jer kidev bevri ram
unda iswavlon. axal organizaciebs Zvelebisagan swavlis didi survili gamoarCevT, Tumca,
piriqiT ki iSviaTad xdeba. gamocdil arasamTavroboebs xSirad uCndebaT grZnoba, rom maT
iyeneben da „samagierod arafers aZleven~.
arsebobs socialur sferoSi momuSave religiuri organizaciebi, romelTac mtkice reli-
giuri rwmena gamoarCevT. radgan am rwmenas yovelTvis ver iziareben arareligiuri orga-
nizaciebi, isini cdiloben Tavi Seikavon sakuTari qselebis farglebs gareT gasvlisagan
(magaliTad, Caritas Internationalis aris saerTaSoriso qseli, romelsac 150-ze meti wevri hyavs
da romelic ukve 60 weliwadze metia, rac arsebobs, magram is kaTolikuri eklesiis socia-
luri samsaxuria, e.w. karitasi). protestantebsa da sxva religiur konfesiebs aseve aqvT
msgavsi qselebi, magaliTad APRODEV (eklesiaTa msoflio sabWos ganviTarebis organizacie-
bis asociacia). maTi mTavari SemakavSirebeli faqtori religiaa. politikur arasamTavrobo
organizaciebsac msgavsi midgoma aqvT _ isini msoflios masStabiT muSaoben imave poli-
tikuri orientaciis mqone organizaciebTan, magram ara maT gverdiT myof arapolitikur
arasamTavrobo organizaciasTan (Tu es ar moutans maT garkveul politikur sargebels).
ase rom, umetesoba qselebisaTvis, izolacionizmi da qedmaRloba yvelaze didi problemaa.
amitomac, sjobs daviwyoT ori-sami Ria da msgavsi orientaciis mqone arasamTavrobo orga-
nizaciiT, vidre miznad davisaxoT nacionaluri, 20 an meti arasamTavrobo organizaciisagan
Semdgari qselis Seqmna _ Zalisxmeva, romelic adre Tu gvian aucileblad warumateblobiT
damTavrdeba.
2. gadafarva da konkurencia
problemaa isic, rom arasamTavrobo organizaciebi xmamaRla acxadeben _ isini sakuTar sfe-
roSi ara mxolod saukeTesoni, aramed unikalurnic arian; magaliTad, xSiria aseTi gancxade-
bebi: „Cven varT erTaderTi arasamTavrobo organizacia saqarTveloSi, romelic muSaobs ama
da am sakiTxze~ da es iSviaTad Seesabameba simarTles. praqtikaSi, Cveulebriv adgili aqvs an
saqmianobebis (mag. ZiriTadi jandacviTi momsaxureba) an beneficiarebis (mag. SezRuduli Se-
saZleblobebis mqone bavSvebi), an orive maTganis gadafarvas. arasamTavrobo organizaciebs
Soris dafinansebis (mwiri) mosapoveblad yovelTvis iyo da iqneba garkveuli konkurencia.
gadafarva, cxadia, am yvelafers ufro amZafrebs. qselis Seqmna an qselSi gawevrianeba saq-
mianobebis kombinirebas, gayofas an zogierTi monawilis TamaSidan gasvlasac ki gulisxmobs.
Tumca, es ar niSnavs, rom romelime arasamTavrobos monawileoba aucileblad unikaluri
da saukeTesoa. iseTi liderisaTvis, romelsac Tavi yvelaze ukeTesi hgonia, es damarcxebis
tolfasia; Sesabamisad, aseTebi iSviaTad wevriandebian raime qselSi _ Tu is maT mierve ar
aris Seqmnili. aq qselisaTvis saintereso SekiTxva Cndeba: es safrTxea, Tu piriqiT? imisa-
i. voriseki
34 konsultaciis da treningis centri 2010
Tvis, rom Tavidan aviciloT xelisSemSleli konkurencia, qselis wevrebi erTmaneTSi naTlad
unda SeTanxmdnen, Tu romel saqmianobebs da romeli Tanxebis mozidvas ganaxorcieleben
erTad da romelTa ganxorcieleba ajobebs cal-calke. rogorc sCans, lobireba da advoka-
tireba yvelaze efeqturia maSin, rodesac isini erToblivad xorcieldeba, xolo konkretul
momsaxurebebTan dakavSirebuli saqmianobebi, gansakuTrebiT, rodesac saqme exeba sxvadasxva
beneficiarebs (da maTTvis Tanxebis mozidvas), umjobesia, cal-calke ganxorcieldes.
3. erTmaneTis mimarT undobloba da pativiscemis nakleboba
zemoaRniSnulis fonze, savsebiT gasagebia, rom aseT garemoSi ndoba da pativiscema _ ori
umTavresi piroba stabiluri da nayofieri urTierTobisaTvis _ rTuli mosapovebeli da
kidev ufro rTuli SesanarCunebelia. iseve rogorc qorwinebisas, didi molodini da gulu-
bryviloba, SesaZloa, urTierTobis sawyisad iqces, magram, Semdeg, rodesac erTi partniori
aRmoaCens, rom meorem ar gaumarTla imedebi, an ubralod Ralatobs, _ qreba. Tumca, iseT
rTul viTarebaSi _ rogoric ekonomikuri krizisia, partniorebi Cveulebriv erTad rCebian
xolme. roca arasamTavrobo organizaciaTa qsels namdvili gamocdis xana udgeba, is Cveu-
lebriv „ganqorwinebiT~ mTavrdeba, _ Tavis gadarCenis mizniT TiToeuli arasamTavrobo or-
ganizacia sakuTari TanxebisaTvis iwyebs brZolas, bolos ki isini `miwaze erTad eSvebian~.
ndobisa da pativiscemis gareSe, nebismieri qseli Tavidanve ganwirulia. dawyeba mcire masS-
tabiT, ramdenime iseTi arasamTavrobo organizacis gaerTianebiT sjobs, romlebic icnoben
da pativs scemen erTmaneTs. aman SeiZleba momdevno etapebze didi imedgacrueba agvacilos
Tavidan.
4. movaleobebisa da pasuxismgeblobebis mkafio gadanawileba
SeqmnisTanave, qselTa umetesoba koncentrirebulia imaze, Tu rogori iqneba qselis sa-
xelwodeba, sareklamo masalebi da is, Tu vin iqneba Tavmjdomare. yvela saerTo Sexve-
draze gansakuTrebiT aqtualuri Tavmjdomareobis sakiTxia, rac SesaZloa, qselisTvis
Semaferxebel garemoebad iqces. safrTxe kidev ufro realuria, Tu ar arsebobs sakmarisi
ndoba da pativiscema, an Tu qselis romelime wevrs aqvs ambicia, rom maincdamainc TviTon
unda gaxdes lideri. araoficialur qsels centraluri figura an lideri ar sWirdeba,
magram Tu gvinda, oficialuri qseli SevqmnaT, aucileblad unda gvqondes struqtura.
am dros ki, adre Tu gvian saWiro xdeba lokalizacia, procesis daCqareba, gamartive-
ba da, magaliTad, informaciisa da dokumentaciis centralizebuli Segroveba, Senaxva
da gavrceleba. imis Sesaxeb davisas, Tu vin unda iyos Tavmjdomare, qselis bevr wevrs
aviwydeba, rom saerTo amocanis misaRwevad, monawileebs Soris samarTlianad unda iqnas
gansazRvruli da ganawilebuli movaleobebi da pasuxismgeblobebi. sxva SemTxvevaSi, re-
alur Sedegebs ver mivaRwevT, qseli TviTmiznad iqceva da maSinve daiSleba, rogorc ki
donori dafinansebas Sewyvets. nebismieri qselis ZiriTadi mizani, erTi mxriv, winaswar
gansazRvruli unda iyos da amasTanave, ganuwyvetliv unda xdebodes miznis miRwevis mi-
marTulebiT progresis monitoringi.
5. gare Careva
maSinac ki, roca qselisaTvis saTanadodaa SerCeuli arasamTavrobo organizaciebi, maT ar
akliaT profesionalizmi, arian Sedegze orientirebulni, aqvT kargad Camoyalibebuli sa-
erTo miznebi, gare Carevis Semdeg, SesaZloa, mainc yvelaferi cudad ganviTardes. xandaxan
procesSi xelisufleba ereva, gansakuTrebiT maSin, Tu arasamTavroboebs sakuTar safrTxed
aRiqvams. cxadia, qseli ufro Zlieria, vidre calkeuli arasamTavrobo organizaciebi, ami-
tom saxelmwifom SesaZloa Zveli romauli sibrZnis gamoyeneba scados _ „gaTiSe da ibatone~.
sainteresoa, Tu rogor iolad ebmeba calkeuli arasamTavrobo organizacia maxeSi, rac
xSirad qselis arsebobis dasasruls moaswavebs. kidev erTi xrikia arasamTavrobo organiza-
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 35
ciis an mTeli qselis dakavSireba samTavrobo struqturasTan. es rogorc wesi, efeqturi
saSualebaa qselisTvis molaparakebebis procesSi winaaRmdegebis unaris dasasusteblad da
sazogadoebis TvalSi misi avtoritetis Sesalaxad.
amgvari warumatebeli TanamSromlobis magaliTebis mosayvanad bevri Zieba ar dagWirde-
baT. donorebs Cveulebriv ar undaT xolme im qselis daSla, romelic xSirad maT miervea
Seqmnili an romlis stimulireba (da dafinansebac) Tavad ganaxorcieles. miuxedavad ami-
sa, maT SeiZleba aRar gaagrZelon qselis xelSewyoba sakuTari organizaciis struqtura-
Si an ̀ grZelvadian~ politikaSi momxdari, xSirad politikurad motivirebuli cvlilebe-
bis, an ubralod, imis gamo, rom veRar xedaven qselis arsebobis gamarTlebas. es SeiZleba
ucnaurad mogveCvenos, radgan Tavidan swored isini daexmarnen da daafinanses qseli.
magram, donorTa warmodgena imis Sesaxeb, Tu ras unda niSnavdes, an ras unda akeTebdes
qseli, SeiZleba mniSvnelovnad gansxvavdebodes TviTon qselis xedvisgan. momsaxurebis
mimwodebelTa qseli uecrad ver daakmayofilebs donoris axal moTxovnas, rom gaxdes
„cvlilebis agenti~. mimdinare Semcirebebi damfinansebel saagentoebSi, TanamSromelTa
xSiri cvla da axalgazrda (e.i. ufro iafi), gamoucdeli TanamSromlebis daqiraveba kidev
ufro amZafrebs aRqmaTa sxvadasxvaobas da gaugebrobebs. pirdapirma da xSirma komuni-
kaciam xelisuflebasTan da donorebTan SeiZleba dawmindos urTierTobebi da Tavidan
agvacilos gaugebrobebi, Tumca, orive struqturaSi TanamSromelTa xSiri cvla samuSaos
Zalian damRlels xdis.
daskvna
arasamTavrobo organizaciebis (an donorebis) miznebi axali qselis Sesaqmnelad SeiZleba dama-
jerebeli da keTilSobiluri iyos. miuxedavad amisa, amocanebi iSviaTadaa naTlad gamokveTili
an ubralod, realuri ar aris. SesaZloa, TiToeul arasamTavrobo organizacias misi codnis,
aRqmisa da molodinebis Sesabamisad, sxvadasxva mizezebi hqondes. deklarirebuli mizezi _ „Cven
erTad ufro Zlierni varT~, xSirad mxolod met potencials gulisxmobs, ZiriTadad, adamianu-
ri resursebis TvalsazrisiT, magram miznebs ver akonkretebs. zogierTi saqmianoba, magaliTad,
lobireba da advokatireba, erToblivi ZalisxmeviT, udavod ukeT da warmatebulad ganxorcil-
deba, magram sxva SemTxvevebSi warmateba garantirebuli ar aris. ufro metic, zogjer, SesaZloa,
erTad saqmianobam daZabuloba Seqmnas, gansakuTrebiT maSin, rodesac wevrebs sxvadasxva gamo-
cdileba an xedvebi aqvT. Tanac, qselis wevroba avtomaturad yvelafris erTad keTebas ar niS-
navs. Sesabamisad, mniSvnelovania winaswar SeTanxmeba imis Taobaze, Tu romel saqmianobebs eqneba
ufro meti warmateba erToblivad ganxorcilebis SemTxvevaSi da romelTa ganxorcieleba sjobs
cal-calke. sakiTxis aseTma winaswar mkafiod gansazRvram SeiZleba mxolod gazardos nebismieri
qselis warmatebis Sansebi da muSaobis procesSi Tavidan agvacilos uTanxmoeba.
jer kidev farTodaa gavrcelebuli mcdari azri, rom qselebi ukeTesia, vidre calkeuli
arasamTavrobo organizaciebi da rom maT imdenive xans unda icocxlon, ramden xansac arasa-
mTavrobo organizaciebi arseboben (SesaZloa, ufro met xansac ki). SeiZleba, asec iyos iseTi
organizaciebis SemTxvevaSi, romelTac iseTi sxva, Zlieri SemakavSirebeli faqtori (denomi-
natori) aqvT, rogoricaa religia; amis magaliTia indoeTis kaTolikuri hospitalebis aso-
ciacia (CHAI), romelic ukve 67 wlis manZilze arsebobs (Tumca, maT hqoniaT problemebic).
miuxedavad amisa, zogadad, qselebi droebiTi struqturaa, arasamTavrobo organizaciebze
droebiTic ki. bolos da bolos, mTel msoflioSi arasamTavrobo organizaciebi imisaTvis
Seiqmna, rom oficialuri xelisuflebisaTvis ufro ukeTesi gzebi daenaxvebinaT, daxmare-
bodnen maT, monitoringi ganxorcilebinaT da Secdomebi SeesworebinaT. isini ar Seqmnila xe-
lisuflebis Canacvlebis mizniT. roca mTavroba Sesabamisad ver funqcionirebs, magaliTad,
omis dros, humanitaruli organizaciebi zogjer sakuTar Tavze amgvar pasuxismgeblobas
iReben, magram es gansakuTrebul SemTxvevebSi xdeba da droebiTi movlenaa.
donorTa waxalisebiT Seqmnili qselebi warumateblobisagan gansakuTrebiT daucvelia, miT
umetes, Tu isini mTlianad donorebze arian damokidebulni. maT warmatebis Sansebis ga-
i. voriseki
36 konsultaciis da treningis centri 2010
sazrdelad mkafiod gansazRvruli erTi amocana sWirdebaT. Tu es ukanaskneli arsebobs,
magram Tanxebi amoiwura, qselma SeiZleba mainc ganagrZos funqcionireba, SesaZloa naklebi
ambiciiT, magaliTad, rogorc araofocialurma qselma _ regularul komunikaciis, infor-
maciisa da gamocdilebis gacvlas gare dafinanseba ar sWirdeba.
dabolos, SeiZleba iTqvas, rom warmatebuli, oficialuri qselebi mcire zomisaa; Sesaba-
misad _ naklebad diversificirebuli da ukeT marTvadi. maT mkafio, magram mokrZalebuli
saerTo amocana aqvT. aseTi qselebi ara viRacis ambiciebs, aramed, urTierTpativiscemasa da
urTierTgagebas emyareba. isini acnobiereben sakuTar SezRudulobasa da droebiT xasiaTs.
agreTve imasac, rom „erTad muSaoba~ niSnavs ufro met muSaobas, vidre cal-calke. bolos da
bolos, sityvis network-is („qseli~) fuZea work („muSaoba, samuSao~). marTalia, es yvelaferi,
warmatebis garantias ar iZleva, magram SesaZloa, warumatebloba agvacilos Tavidan.
literatura
Paul G.H. Engel, Monique L. Salomon: Facilitating innovation for development, a RAAKS resource book, KIT-CTA-STOAS, Amsterdam, 1997
C. Alders, B. Haverkort and L. van Veldhuizen: Linking with farmers: networking for low external input and sus-tainable agriculture, 1997 London, Intermediate Technology Publications, p.25-35;
E.von Hippel: Cooperation between rivals: informal know how trading, Research Policy, 16: 291-302, 1987
samoqalaqo sazogadoebis SesaZleblobebis ganviTareba
konsultaciis da treningis centri 2010 37
Temis SesaZleblobebis gaZliereba
da mcire mewarmeobis
ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 39
1978 wels fexburTis Cempionatis finalur matCze erTmaneTs holandiis da germaniis gunde-
bi Sexvdnen. varskvlavebiT savse holandiis nakrebi damarcxda. bednierma germaniis nakrebis
mwvrTnelma interviuSi ganacxada: `Cemi gundi mTlianad varskvlavi iyo~. es ambavi maSin gagva-
xsenda, roca saerTaSoriso eqspertebTan erTad USAID/FORCAST1 _ programis farglebSi qar-
Tul sajaro organizaciebTan samuSaod vemzadebodiT. germaneli eqsperti im sakonsultacio
kompaniis lideria, romelic garkveulwilad xarisxis marTvis sistemis gurus _ edvard demin-
gis azrs iziarebs: `marTvis sistemaSi mTavaria procesze dafuZnebuli sistemuri midgoma.~
Cveni erToblivi seminari 2009 wels Catarda, im wels, rodesac germania msoflio Cempio-
natis finalur TamaSSi espaneTTan damarcxda. seminaris erT-erTma monawilem xumrobiT mi-
edvard demingi _
cnobili amerikeli
mecnieri (1900-
1993), ekonomisti,
leqtori. iaponiaSi
mis pativsacemad
daaweses edvard
demingis premia
xarisxis marTvis
mecnierul da
praqtikul
miRwevebSi.
1 programa, romelic miznad isaxavs adamianuri da instituciuri SesaZleblobebis ganviTarebas _ Caucasus Focus on Results: Enhancing Across Sectors in Transition.
adamianebi Tu sistemanaTia zedginiZe, Tamar cirekiZe
40 konsultaciis da treningis centri 2010
marTa germanel kolegas: `Tqveni mosmenisas Tvalwin erTi organizacia damidga _ germaniis
safexburTo nakrebi, romelic, momiteveT, magram ar miyvars, ai, espanelebze ki vgiJdebi da
xom dagamarcxes kidec~. germanelma konsultantma aseTi pasuxi gasca: `rac fexburSi mso-
flio Cempionati arsebobs, germanelebi tragediad aRviqvamT, Tu Cveni gundi saprizo adgi-
lis gareSe rCeba, me espanelebis gundi yovelTvis momwons, magram...~ da eSmakurad gadaxeda
Tavis germanulenovan warmoSobiT espanel kolegas.
da mainc, romeli azri ufro sworia: nebismieri sistemis efeqturi muSaoba 80%-iT sistemis
gamarTulobazea damokidebuli, xolo darCenili 20% amave sistemaSi dasaqmebuli adamiane-
bis rolze? Tu geri ramleris mosazreba _ `cudi sistema kvalificiuri adamianebis xarjze
yovelTvis efeqturad ifunqcionirebs~2.
pasuxi SemdegSi mdgomareobs: ra Tqma unda, orive. erTi gamonaTqvami meores sulac ar gamo-
ricxavs. piriqiT, es ori sentencia erTmaneTs avsebs kidec.
im swrafad cvalebad garemoSi, sadac Tanamedrove sazogadoebas uxdeba cxovreba, organi-
zaciuli SesaZleblobebis ganviTareba da garemosTan adaptacia sul ufro met aqtualobas
iZens. Sesabamisad, dRis wesrigSi dgeba TanamSromlebis potencialis efeqturi gamoyene-
bis sakiTxi. TiTqosda, ra unda sWirdebodes adamianebis ufro metad an ukeTesad amuSave-
bas da amoqmedebas? magram amocana sulac ar aris martivi. damkvidrebuli gamocdilebidan
gamomdinare, organizaciis warumateblobis an Secdomebis mizezs xSirad mxolod TanamS-
romlebSi veZebT. ramdenjer gvsmenia frazebi: `ra vqna, roca TanamSromlebi ar mivarga?~,
`Wkviania, magram mainc ver arTmevs Tavs ise, rogorc Cven gvinda!~, `motivacia rogor ara
aqvs, magram mainc uWirs saqmis dasruleba! ar unda da ar akeTebs! droulad ar momawoda
informacia da amitomac gafuWda saqme!~ da a.S. uamravi argumenti arsebobs imis dasamtkice-
blad, rom Seferxebis mizezi organizaciaSi dasaqmebul adamianebSia. magram, modiT, sakiTxs
sxva mxridanac SevxedoT: Tu davuSvebT, rom TanamSromlebis umetesobas arc kvalifikacia
aklia, arc enTuziazmi da motivacia, magram seriozuli problemebi mainc arsebobs, maSin ra
SeiZleba aferxebdes organizaciis efeqtur funqcionirebas?
erTi SexedviT ritorikuli kiTxvaa. magram, logikas namdvilad ar aris moklebuli. iseve,
rogorc nebismier cocxal sistemaSi, iqneba es ekosistema, adamianis organizmi Tu sxva,
organizaciis yvela Sida da gare elementi erTmaneTTan mWidrod aris dakavSirebuli. ro-
gorc adamianis organizmis SemTxvevaSi azri ara aqvs mkurnalobas swori diagnozis gareSe,
aseve xSirad azrs moklebulia is kosmetikuri zomebi, rasac organizaciebSi vatarebT misi
funqcionirebis gasaumjobeseblad. organizaciis Sefaseba da diagnozis dadgena ki sakmaod
rTulia da kompleqsur midgomas gulisxmobs. swored amitom praqtikaSi farTod gamoiye-
neba Semdegi aprobirebuli meTodologia: `samuSaos Sesrulebis teqnologia~ (Human Perfor-mance Technology - HPT3), romelsac safuZvlad udevs samuSao procesebis da adamianis mier
samuSaos Sesrulebis analizi da Semdgomi gaumjobeseba. es ukanasknelni ki organizaciis
SesaZleblobebis ganviTarebis winapirobaa. samuSaos Sesrulebis teqnologia organizaciis
saqmianobaSi Carevas (intervencias) sxvadasxva disciplinebis gamoyenebiT axorcielebs. es
disciplinebia: erTiani xarisxis marTva, procesebis marTva, adamianuri resursebis marTva da
sxva.
warmogidgeniaT adamiani, romelic arasodes Seuwuxebia janmrTelobas? aseve warmoudgene-
lia organizacia, romelsac aranairi problema ara aqvs. problemebis qona da maT gamoswo-
rebaze zrunva ganviTarebaze da swavlaze orientirebuli nebismieri organizaciis mudmivi
saqmianobaa. iqneba es sajaro dawesebuleba, biznes kompania Tu sazogadoebrivi organizacia.
cvlilebebi da cvalebad garemosTan Segueba procesia da ara erTjeradi RonisZieba.
Zalian kargia, Tu organizacia periodulad ganvlil gzas gadaxedavs, Seafasebs da momavals
dagegmavs. kidev ufro kargia, Tu am procesSi gamocdili konsultantebi gexmarebian. rac ar
unda xangrZlivi istoriis mqone da Zlieri organizacia iyo, garedan mowveuli profesionali,
2 Rummler, G., Brache, A. (1991). Improving performance: How to manage the white space in the organizational chart. San Francisco: Jossey Bass. 3 marTvis is meTodebi, rac dakavSirebulia organizaciaSi dasaqmebuli adamianebis ufro efeqtur da efeqtian marTvasTan.
erTiani xaris-
xis marTva _ Total
Quality Management,
romelic moiazrebs
organizaciaSi pro-
cesebze dafuZnebul
marTvas, romelic
orientirebulia
xarisxis mudmiv
gaumjobesebaze.
adamianuri resurse-
bis marTva _ organi-
zaciaSi dasaqmebuli
adamianebis marTva,
romelic gulisx-
mobs personalis
dagegmvas, organi-
zebas, lideroba-
motivacias da
kontrols.
procesebis marTva
_ im qmedebebis da
aqtivobebis marTva,
romlebic qmnian or-
ganizaciis saboloo
produqts, Sedegs.
Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 41
romelsac organizaciaSi sakuTari interesebi ar amoZravebs, xSirad ufro obieqturia da
iseT raRaceebs amCnevs, rac yoveldRiur saqmianobaSi Caflul organizaciis TanamSromlebsa
da xSirad, menejmentsac SeumCneveli an gauazrebeli rCebaT. amitom, madlobis meti ra gveTq-
mis amerikis SeerTebuli Statebis ganviTarebis saagentos (USAID) mimarT, romelic arsebuli
programis farglebSi, erTi mxriv, qarTul sajaro organizaciebis gaZlierebas da meore mxriv,
adgilobriv bazarze organizaciuli ganviTarebis konsultantebis gazrdas isaxavs miznad.
1999 wels, rodesac Cveni organizacia _ konsultaciis da treningis centri daarsda, or-
ganizaciuli ganviTarebis sakiTxebis da TanamSromelTa unarebis ganviTarebis treningebze
moTxovna naklebad iyo. rac Seexeba konsultacias, ZiriTadad finansur sakiTxebSi audi-
toruli kompaniebis momsaxureba igulisxmeboda. dRes ki suraTi sxvagvaria. bevr kerZo
kompanias da sajaro samarTlis iuridiul pirs sakuTari trening-centrebi aqvT gaxsnili.
sakonsultacio momsaxurebazec gaizarda moTxovna. Tuki 10 wlis win ucxoeTidan Camosul
trenerebsa da konsultantebs qarTul organizaciebSi xSirad SiSnarevi mowiwebiT xvdebod-
nen, dRes maT profesionalizms da gamocdilebas sakmaod mkacrad afaseben. Tu adre Statis
ganaTlebis da gadamzadebis Tanxas ZiriTadad mxolod donorebis da saerTaSoriso pro-
gramebis TanxebiT afinansebdnen, dRes bevri organizacia (da ara mxolod bizneskompaniebi)
TavianTi xarjebiT afinanseben TanamSromlebis gadamzadebasa da kvalifikaciis amaRlebas.
drom moitana es, Tu samive seqtorSi ucxoeTSi ganaTlebamiRebuli axalgazrdebis masiurma
Semosvlam, mTavaria, rom sasikeTo Zvrebi aSkarad SeimCneva. arc saqarTveloSi arsebuli
akademiuri saswavleblebis wvlili ar unda daviviwyoT. wlebis ganmavlobaSi Catarebulma
treningebmac, albaT, Tavis nayofi gamoiRo.
naTeli gaxda, rom SeiZleba adamiani brwyinvale specialisti iyo: iuristi, eqimi, agronomi,
maswavlebeli Tu sxva, magram organizaciis Tu institutis, Tundac adamianebis mcirericxo-
vani jgufis marTvas da ganviTarebas damatebiT gansxvavebuli codna da unarebi sWirdeba.
amave dros, Tu nebismieri zemoTCamoTvlili profesiis daufleba warmoudgenelia wlebis
ganmavlobaSi miRebuli akademiuri ganaTlebis gareSe, organizaciuli marTvis da ganviTa-
rebis principebze garkveuli warmodgenis SeqmnisTvis ar aris aucilebeli biznes adminis-
trirebis an sajaro politikis dagegmvis magistris wodeba. saerTaSoriso organizaciebmac
alRo auRes arsebul situacias da gacilebiT ufro didi gulisyuriT ekidebian saqarTve-
loSi gasagzavni eqspertebis SerCevas.
Cveni gamocdilebidan or organizacias gamovarCevdiT: germaniis teqnikuri daxmarebis sazoga-
doeba (GTZ) da amerikis SeerTebuli Statebis ganviTarebis saagento (USAID). mTavari dainte-
resebuli mxare da ZiriTadi beneficiarebi ki, ra Tqma unda, adgilobrivi institutebi arian.
saerTaSoriso eqspertebTan erTad, USAID/FORECAST-is programis farglebSi 2008-2010 wlebSi
konsultaciisa da treningis centri TanamSromlobda saqarTveloSi arsebul Semdeg orga-
nizaciebTan: 1) garemos dacvisa da bunebrivi resursebis saministro, 2) aWaris avtonomiuri
respublikis ganaTlebis, sportis da axalgazrduli saqmeebis saministro, 3) ganaTlebisa da
mecnierebis saministros ganaTlebis akreditaciis erovnuli centri, 4) ganaTlebisa da mec-
nierebis saministros gamocdebis erovnuli centri, 5) ltolvilTa da gansaxlebis saministro.
zemoxsenebul organizaciebSi samuSao ucxoeli kosultantebis gareSe Sesrulda.
TiToeul SemTxvevaSi, proeqtebis ganxorcielebis aucilebloba ganpirobebuli iyo aRniS-
nul dawesebulebebSi arsebuli organizaciuli sistemis daxvewasa da moqnilobis, efeqtu-
robis amaRlebaSi.
TiToeuli proeqti TavisTavad saintereso da gamomwvevi aRmoCnda konsultaciisa da tre-
ningis centrisaTvis. es aixsneba im faqtiT, rom TiToeul SemTxvevaSi gamoviyeneT samuSaos
Sesrulebis teqnologia (HPT4). modiT, mokled mimovixiloT mocemuli HPT modeli, raTa
TvalnaTliv davinaxoT misi gamoyenebis praqtikuloba da efeqturoba sakonsultacio saq-
mianobisas.
4 HPT - Human Performance Technology.
n. zedginiZe, T. cirekiZe
42 konsultaciis da treningis centri 2010
arsebuli meTodologiiT muSaoba moicavs organizaciis Seswavlas sxvadasxva doneebze Sesa-
bamis kiTxvebze orientirebiT:
organizaciuli done _ ra aris organizaciis ZiriTadi daniSnuleba? ras akeTebs, visTvis, ra-
tom da sad? roca am kiTxvebze pasuxi arsebobs, sxva kiTxva xdeba aqtualuri: rogor apirebs
organizacia im yvelafris ganxorcielebas, rac ukve naTeli da dadgenilia? sxva sityvebiT
rom vTqvaT, organizaciis doneze ori mniSvnelovani sakiTxi figurirebs: organizaciis
strategiis SemuSaveba da strategiis ganxorcieleba.
procesebis done: romelia is mniSnelovani procesi, romlis gaumjobesebisTvis zrunva auci-
lebelia organizaciisTvis, rogor unda moxdes arsebuli procesis marTva? ramdenad mniSv-
nelovania procesebis Sedegi organizaciis strategiuli miznebis ganxorcielebisTvis?
samuSaos ganxorcielebis (individis) done: ra saxis samuSao poziciebia saWiro arsebuli pro-
cesis mimdinareobisas? ra moeTxovebaT arsebul poziciebze momuSave adamianebs, ras akeTebs
organizacia imisTvis, rom arsebul poziciaze momuSave adamianebma maqsimaluri Zalisxmeva
Cadon samuSaoSi?
xSirad, adamianebis dabali Sromis nayofiereba mxolod imis maCvenebelia, rom organizaciaSi
raRac ar midis ise, rogorc unda iyos da rom saWiroa ara marto `simptomebis~ Zieba, aramed
gamomwvevi mizezebis fundamenturi kvleva. Sesabamisad HPT modeli gulisxmobs organiza-
ciis kvlevas etapobrivad. sqematurad ki SeiZleba ase gamovsaxoT:
organizaciis analizi:
1. organizaciis misiis, miznebis, faseulobebis,
strategiuli mimarTulebebis analizi
2. procesebis analizi
3. instituciuri garemos analizi
4. TanamSromlebis mier samuSaos
ganxorcielebis analizi
5. xarvezebis aRmoCena
xarvezebis gamomwvevi mizezebis
analizi da Sefaseba
SesaZlo intervenciis da samoqmedo
RonisZiebebis gansazRvra:
intervenciis danergva da
cvlilebebis ganxorcieleba
nebismieri sakonsultacio momsaxurebis ganxorcielebisas, bunebrivia, sakonsultacio or-
ganizacia yovelTvis iZens gamocdilebas, romelic mas saSualebas aZlevs ganazogados Sede-
gebi da gaakeTos daskvnebi. Sesabamisad, Cvenc ar varT gamonaklisi da Tu arsebul sajaro
dawesebulebebSi da sxva seqtorebSic (biznesi da sazogadoebrivi organizaciebi) muSaobis
gamocdilebas ganvazogadebT, Tavisuflad SeiZleba iTqvas, rom samive seqtorSi sakmarisi
raodenobiT moiZebnebian saqmis mcodne, profesionali muSakebi, romelTac guli SestkivaT
samuSaos ganxorcielebazec, organizaciazec da Sesabamisi dargis Tu profesiis ganviTare-
bazec. sirTuleebi qarTuli organizaciebis da gansakuTrebiT, institutebis ganviTarebaSi
ufro sistemuri xasiaTisaa. sxva sityvebiT, sityva `ojaxs~ sityva `organizaciiT~ Tu Se-
vcvliT, SegviZlia lev tolstois cnobili fraza mivusadagoT Cvens Tematikas: `yvela bed-
nieri organizacia erTmaneTs hgavs da yvela ubedur organizacias ubedurebis gansxvavebu-
li mizezi gaaCnia~. swored amitom, sxvadasxva organizaciebis analizis Sedegad miRebuli
`diagnozi~ SeuZlebelia trafaretuli da Sablonuri iyos. xSirad konsultantebi scodaven,
roca ukve gamzadebuli receptebiT midian ama Tu im organizaciaSi. maT miaCniaT, rom erTi
da igive `medikamenti~ yvela `pacients~ uSvelis. argumentad ki iSvelieben im saerTo simp-
tomebs, romelic TiToeuli organizaciisaTvis damaxasiaTebelia.
Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 43
da mainc, SeiZleba Tu ara gamoikveTos is raRac saerTo, rac mocemul momentSi saqarTvelo-
Si moqmedi organizaciebis ganviTarebas uSlis xels? Cvenma gamocdilebam dagvanaxa Semdegi
tipuri xarvezebi:
pirveli, rac TvalSi gxvdeba, es komunikaciis simwirea. iSviaTad tardeba kargad dageg-
mili da Sedegze orientirebuli Sexvedrebi, sadac strategiuli gegmebis ganxorciele-
bis gzebze Tu masTan dakavSirebul struqturul cvlilebebze unda iyos saubari, xolo
calkeuli departamentebis da operaciuli xazis muSakebis perioduli operaciuli gegmebi
da angariSebi meqanikurad grovdeba, yovelgvari analizis da Semdgomi reagirebis gareSe.
arsebuli situaciis gamosworebas xSirad konsultantebs avaleben: `egeb, iseTi struqtu-
ra gagvikeToT, romelic arasdros ar Seicvleba~; `Cven struqtura gvinda _ strategia
raSi gainteresebT?~, `SegiZliaT, erT kviraSi organizaciis strategia dagviweroT? _ Tu
CvenTan dagWirdaT mudmivad urTierToba da Cven unda giTxraT yvelaferi, maSin Tqven
raRas akeTebT?~; amgvari kiTxvebi da SeniSvnebi, xSirad piradad mogvismenia. msgavsi Sexe-
dulebebi imis maniSnebelia, rom rig SemTxvevebSi organizaciebSi gadawyvetilebis mimRebi
pirebi organizaciuli marTvis da ganviTarebis sakiTxebs sakmaod iolad an araprofesio-
nalurad uyureben.
meore _ ar xdeba iseTi organizaciuli kulturis danergva da waxaliseba, sadac adamianebi
Riad ilaparakeben samuSaos SesrulebasTan dakavSirebul problemebze da sxvebTan erTad
monaxaven problemis gadaWris gzas. Riad saubari xSirad garkveul SiSs ukavSirdeba. ram-
denjer gvsmenia: `amas rogor vityvi! mere samsaxuridan gamaTavisufleben!~; `sityva „pro-
blema“ ar unda gaigos Cvenma menejerma! ifiqrebs, rom me vmuSaob cudad~ da a.S.
mesame _ calke sakiTxia adamianuri resursebis marTvasTan (arm) dakavSirebuli problemebi.
isev nacnobi frazebi: `liderobis treningi TqvenTanac gaiares da sxva organizaciaSic,
magram liderebad mainc ver Camoyalibdnen~; `iciT, sami Tve ki SeecvalaT qceva klienteb-
Tan urTierTobaSi, magram mere isev daaviwydaT, rac iswavles da damkvirveblebisgan isev
Zvel SeniSvnebs viRebT~; `TanamSromlebis Sefaseba rogor ar xdeba, magram maT ratom unda
icodnen winaswar is kriteriumebi, riTac afaseben?~; `iZleviT garantias, rom Tqveni (2
dRiani!) treningis mere, Cveni TanamSromlebi ise moiqcevian, rogorc standartSi uweriaT?!~
_ msgavsi frazebi imis mimaniSnebelia, rom marTalia, bolo wlebSi mocemul Temas (arm) bevr
organizaciebSi gacilebiT ufro meti yuradReba eTmoba vidre adre, magram adamianuri
resursebis marTvasTan dakavSirebuli sistemebi da procesebi finansebTan, iuridiul saki-
TxebTan da marketingTan mimarTebaSi, mainc `geris~ rolSi rCeba.
yvela zemoT CamoTvlili problemebis arsebobis Sedegad organizaciebi Rebuloben erT sa-
erTo suraTs: organizaciuli miznebi, organizaciaSi mimdinare procesebi da TanamSromelTa
mier samuSaos SesrulebasTan dakavSirebuli sakiTxebi xSirad erTmaneTTan winaaRmdegobaSi
modis.
da ai aq, dRis wesrigSi dgeba HPT meTodologiis gamoyenebis aucilebloba, romlis miza-
nia samive donis (organizacia, procesebi da adamianebi) WrilSi arsebuli xarvezebis Zieba,
ganxilva, analizi da samoqmedo RonisZiebebis danergva. magram, aRniSnuli qmedebebis gan-
xorcieleba, ra Tqma unda, ar moiazrebs mxolod konsultantis `erTi moTamaSis~ principiT
moqmedebas. mas sWirdeba meore gundis wevri _ organizaciis xelmZRvaneli piris Tu pirebis
aqtiuri CarTva. sxva SemTxvevaSi, organizacia naTlad verasodes warmoidgens, Tu ra saxis
produqts miiRebs sakonsultacio muSaobis Sedegad. amis gareSe procesSi CarTuli yvela
mxare _ konsultantic, organizaciac da proeqtis damkveTic ukmayofilo darCeba.
miRebuli mdidari gamocdilebis Sedegad sazogadoebas da gansakuTrebiT sxvadasxva tipis
organizaciebis xelmZRvanelobas SegviZlia SevTavazoT Semdegi Svidi rekomendacia:
rekomendacia 1: yvelas aqvs problema! Tqven gamonaklisi ar xarT! yovelTvis arsebobs ga-
rkveuli tipis problemebi, romlebic, erTi SexedviT, TiTqos adamianebis mier samuSaobs
SesrulebasTan da maT Sromis nayofierebasTan aris dakavSirebuli. magram, es mxolod ze-
dapiruli suraTia.
n. zedginiZe, T. cirekiZe
44 konsultaciis da treningis centri 2010
rekomendacia 2: calkeuli individi, romelic CarTulia organizaciul saqmianobebSi, rac
ar unda kompetenturi da motivirebuli iyos, misi Sromis nayofiereba ver iqneba saTanado
doneze, Tu procesebi da organizaciuli sistema ar aris gamarTuli.
rekomendacia 3: nebismieri tipis organizaciaSi xarvezebi saerToa: komunikaciis simwire; re-
sursebis simwire; adamianuri resursebis funqciebis gadafarva da xSirad dublireba samuSa-
oebis Sesrulebis procesSi; adamianuri resursebis ganviTarebis sistemis sisuste; adamianu-
ri resursebis samuSaos Sefasebis sistemis ararseboba; monacemTa bazebis arasrulyofileba.
Tumca, mTavaria yvela xarvezi dajgufdes saerTo niSnis mixedviT.
rekomendacia 4: procesebis kvlevisas aucilebelia ganisazRros yvela is procedura da qme-
deba, romlebsac logikuri Tanmimdevroba aqvT da romlebic konkretul Sedegzea orienti-
rebuli. amasTan TiToeuli procesis Sesrulebis xarisxis donis winaswari gansazRvra wina-
pirobaa samuSos efeqturi SesrulebisaTvis.
rekomendacia 5: rac ar unda efeqturi sistema iqnes SeTavazebuli konsultantebis mier,
warmatebis sawindari mmarTveli gundis aqtiuri mxardaWera da swori marTvis stilia.
rekomendacia 6: personalis motivacias qmnis Tavad sistema da ara calkeuli individebi. ada-
mianebi unda moergon sistemas da ara sistema adamianebs, winaaRmdeg SemTxvevaSi yovelTvis
iqneba qaosi da gaugebroba.
rekomendacia 7: adamianebis kvalifikacia unda ganisazRvrebodes ara sistemisgan ganyenebu-
lad, aramed procesebis moTxovnidan da standartebidan gamomdinare. calkeuli individi
Tavisi arsiT unikaluria da SesaZlebelia, did codnas da unarebs flobdes, magram SeiZ-
leba, Seuferebeli aRmoCndes konkretuli qmedebebis Sesasrulebad, an ubralod, adamianis
pirovnuli Tvisebebi ver moergos organizaciul miznebsa da amocanebs.
rekomendaciebis nusxaSi, ra Tqma unda, srulyofilad araa asaxuli is detaluri samoqmedo
RonisZiebebi da instrumentebi, romlebic Cven SevimuSaveT calkeuli sakonsultacio mom-
saxurebis ganxorcielebis Sedegad sxvadasxva tipis organizaciebSi, iqneba es saxelmwifo,
kerZo Tu arasamTavrobo organizacia. Tumca, arsi Tavad HTP modelis praqtikul gamoye-
nebaSi mdgomareobs. am kuTxiT ki unda iTqvas, rom aRniSnuli modeli sakmaod efeqturia,
radgan sakonsultacio momsaxureobis ganxocielebis etapebi mocemuli modelis mixedviT
yovelTvis aris sinqronuli, Tanmimdevruli da rac mTavaria, produqtiuli samizne orga-
nizaciebisaTvis. garda amisa, HTP modelis produqtiuloba aixsneba im faqtiT, rom samizne
jgufebi anu organizaciebi realurad xedaven sistemuri tipis xarvezebs, maT gamomwvev
mizezebs da Sesabamisad, makoreqtirebeli da prevenciuli RonisZiebebis aucileblobasa da
realurobas.
marTlac da, rom ara xarvezebis Zieba Tavdapirvelad organizaciis doneze, Semdeg procese-
bis doneze da yvelaze bolos, individis doneze, Cven verasodes davinaxavT aisbergis fuZes.
Sesabamisad, Tu ver vxedavT fuZes, ver davinaxavT problemebis gamomwvev realur mizezebs.
mizezebis ar Tu ver danaxva ki niSnavs, rom organizaciis muSaobis Sedegebi arasodes iqneba
iseTi efeqturi, rogoric SeiZleboda, rom realurad yofiliyo.
Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 45
2008 wels konsultaciisa da treningis centrs daxmarebisaTvis mimarTa Tbilisis kerZo
skola-pansionma ̀ mTiebi~. skola qarTul saganmanaTleblo sivrceSi ukve didi xania arsebobs
da mdidari gamocdilebac aqvs. Tumca, skolis ganviTarebasTan erTad sasurveli xarisxis
SenarCuneba da marTva garTulda. Sesabamisad, sakonsultacio momsaxureba miznad isaxavda
skolis bazaze xarisxis marTvis sistemebis danergvas, Semdgom etapze ki ISO 9001 standar-
tis1 damadasturebeli sertifikatis miRebaSi daxmarebas.
es samuSao Zalian saintereso iyo sakonsultacio organizaciisaTvisac. sakonsultacio mom-
saxurebis upirveles amocanad `mTiebSi~ arsebuli sistemis xarvezebis gamovlena davisaxeT.
Semdgomi etapi ki konkretul drosa da sivrceSi samoqmedo RonisZiebebis danergvas gu-
lisxmobda.
1 standartizaciis saerTaSoriso organizaciis mier Seqmnili da aRiarebuli oficialuri standarti xarisxis marTvis sis-
temebSi.
erTi magaliTi: xarisxis marTvis
sistemebi skola-pansion
`mTiebSi~
naTia zedginiZe
46 konsultaciis da treningis centri 2010
Casatarebeli samuSaoebi ramdenime etapad daiyo: 1) skolis sistemis kvleva, analizi, Sefa-
seba da rekomendaciebis SeTavazeba; 2) skolis personalis wvrTna da informireba xarisxis
marTvis sistemebis Sesaxeb; 3) xarisxis politikis, procedurebis da dokumenturi formebis
gawera; 4) yvela rekomendaciis gaTvaliswineba da praqtikuli danergva.
pirveli etapis gansaxorcilebelad Cveni rekomendaciis safuZvelze Seiqmna mmarTveli gun-
di e.w `Steering Team~, romelic dawyebiTi, sabaziso da saSualo skolis (seqtorebis) di-
reqtorebisagan dakompleqtda. gundis Seqmna gadavwyviteT, radgan, swored maTi aqtiuri
monawileobiT jer erTiani xarisxis marTvis sistema unda SemuSavebulyo, xolo Semdeg ki
_ danergiliyo. Sesabamisad, pirvel safexurze Catarda treningi, romelmac gundis wevrebs
xarisxis marTvis principebi da is sargebeli gaacno, romelsac skola efeqturi sistemis
danergvis Sedegad miiRebda.
mas Semdeg, rac marTvis gundma gaiTavisa da gaiazra dasaxuli amocana, konsultaciis centri
arsebuli marTvis sistemis Seswavlas Seudga. mocemul procesSi gamoyenebul iqna informa-
ciis moZiebis martivi meTodi _ gamokiTxva. gamokiTxvis pirveli etapi Catarda skolis aka-
demiur personalTan. misi mizani iyo daedgina, rogor muSaobs Sida organizaciuli sistema;
rogoria Cveulebrivi rigiTi personalis damokidebuleba; rogoria motivaciis sistema; ram-
denad sworad aris ganawilebuli funqciebi; ramdenad xdeba xarisxis monitoringi, kontro-
li da misi gaumjobesebis RonisZiebebis dagegmva da Sesruleba. amavdroulad, konsultanti
gamokiTxvis Sedegad krebda informacias personalis funqciebisa da movaleobebis Sesaxeb,
raTa Semdgom dokumenturi saxiT sistemasTan SesabamisobaSi gaweriliyo samuSaos aRwerebi.
aRsaniSnavia isic, rom pirvel etapze pedagogebis da aRmzrdelebis damokidebuleba skep-
tikuri iyo _ erTgvari SiSic gaCnda imisa, rom skolaSi reorganizacia daiwyeboda, rasac
personalis Semcireba mohyveboda.
gamokiTxvis meore etapi mSoblebTan werilobiTi saxiT, anonimurad Catarda. am kvlevam
mSoblebis swavlis xarisxTan dakavSirebuli molodinebi aCvena, rac friad mniSvnelovani
iyo, radgan kvlevis Sedegebi SemdegSi skolis xarisxis amocanebis fundamenturi safuZveli
gaxda.
meore etapze daigegma treningebis Catareba skolis personalisaTvis. mizani mdgomareobda
SemdegSi: skolis personals gaego xarisxis marTvis sistemis arsi, sistemis skolaSi daner-
gvis mizani da sargebeli, romelsac moitanda es sistema; amasTan, personals unda gaec-
nobierebina sakuTari roli da wvlili aRniSnul saqmeSi. treningebi Catarda etapobrivad
90-mde personalisTvis. TiToeuli trening-gundi 20 adamianisagan Sedgeboda: pedagogebi,
aRmzrdelebi, kaTedris xelmZRvanelebi da administraciuli personali. didi Zalisxmeva
Caido mocemul treningSi, raTa akademiuri personali, upirveles yovlisa, imaSi dawmune-
buliyo, rom xarisxis marTvis sistema maT muSaobas gaamartivebda da Semdeg ki swavlebis
xarisxs aamaRlebda.
konsultantma dagrovili ukukavSiris da informaciis safuZvelze moaxdina xarvezebis da
maTi gamomwvevi mizezebis identificireba, xolo ukve Semdgom SesTavaza rekomendaciebi
maTi daZlevis Sesaxeb; aseve gaiwera vadebi da pasuxismgebeli pirebi, vinc samoqmedo Ro-
nisZiebebs calkeul seqtorSi ganaxorcielebdnen.
konsultaciis mesame etapze xarisxis marTvis konsultantma gawera xarisxis marTvis proce-
duris saxelmZRvanelo, romelic skolis erTian suraTs asaxavda _ skolis misiidan dawye-
buli, procesebis aRweriT damTavrebuli. Seiqmna skolis xarisxis procedurebis saxelmZR-
vanelo, romelmac moicva:
kadrebis marTva
dokumentebis marTva
saswavlo procesi
saaRmzrdelo procesis marTva
monitoringi da kontroli
Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 47
xarisxis mudmivis gaumjobeseba
Sesyidvebi
samedicino momsaxurebis miwodeba.
aseve, TiToeuli proceduris farglebSi yvela dokumenturi forma gaiwera, agreTve dad-
ginda, Tu vin iqneboda pasuxismgebeli TiToeul dokumentur formaze. unda aRiniSnos, rom
xarisxis sistemis moTxovnebidan gamomdinare umaRlesi menejmentis mier damtkicda Sida
auditori, romelsac xarisxis sistemis mudmivi monitoringi da kontroli daevala.
aRniSnuli RonisZiebebis dasrulebis Semdeg, rekomendaciebis gansaxorcileblad `mTiebma~
konsultantisgan damoukideblad ganagrZo muSaoba. 2010 wels konsultaciisa da treningis
centris konultantma Caatara moqmedi sistemis auditi. auditis Sedegebma aCvena, rom sko-
lis muSaoba yvela rgolSi, yvela aspeqtTan mimarTebiT efeqturi da efeqtiania da, skola
sertificirebisaTvis mzad aris.
2010 wlis aprilSi `mTiebi~ gaxda ISO 9001 sertifikatis mflobeli. sxva sityvebiT, skolam
gaiara saerTaSoriso eqspertis gare auditi da aCvena, rom misi xarisxis marTvis sistema
SesabamisobaSia saerTaSoriso standartebiT gaTvaliswinebul moTxovnebTan.
skolis umaRlesi rgolis menejmenti mocemul SemTxvevas Semdegnariad ganixilavs: ̀ CvenTvis
xarisxis marTvis sistemebis danergva warmoadgens ara dasasruls, aramed did dasawyiss qar-
Tul da saerTaSoriso asparezze ufro efeqturi funqcionirebisaTvis~.
n. zedginiZe
48 konsultaciis da treningis centri 2010
is realoba, romelic XXI saukunem SemogvTavaza, STambeWdavi da momTxovnia. mudmivad mzardi
mecnieruli codnis moculoba informaciis didi nakadis gadamuSavebas niSnavs. dRes am pro-
cesSi axali instrumentebiT _ axali teqnologiebiT SeiaraRebulebs aseve axali unar-Cvevebi
gvWirdeba. aseTi sididis codnis miReba ki guSindeli tradiciuli formaluri saganmanaTle-
blo sqemis farglebSi warmoudgenelia.
es, cxadia, iwvevs formaluri ganaTlebis aqcentebis cvlilebas. Tanamedrove adamianisaTvis
sayuradRebo da arsebiTia ara faqtobrivi codnis miwodeba, aramed damoukideblad swavlis
unar-Cvevebis ganviTareba. SeiZleba iTqvas, rom informaciis damoukideblad mopovebisa da da-
muSavebis kompetencia dRes yvelaferze mniSvnelovania.
is, visac unari aqvs damoukideblad imuSaos sakuTar Tavze, SeZlebs mudmivad cvalebad da
ganviTarebad garemoSi orientirebas. ra Tqma unda, kvalifikaciis amaRlebis mizniT, aseT
moerge cvlilebebs _ SeiZine mTeli sicocxlis manZilze swavlis sakvanZo kompetenciebi
Tea gulua
konsultaciis da treningis centri 2010 49
adamiansac drodadro dasWirdeba axali codnis misaRebad mcire droiT saswavlo sivrceSi
dabruneba. yvelas kargad gvaxsovs sul cota xnis win jer kidev moqmedi saganmanaTleblo
da karieris sqema: saSualo skola _ umaRlesi saswavlebeli _ samsaxuri. dRevandel samya-
roSi es sqema arsebiTad saxecvlilia, msoflios ganviTarebul qveynebSi ukve normac ki
iqca: saSualo skola _ umaRlesi saswavlebeli _ samuSao adgili _ damatebiTi ganaTlebis
kursi _ samuSao adgili da am jaWvis bolo ori rgoli, SesaZloa, usasrulod ganmeoreba-
dic iyos.
* * *
2000 wlis marts lisabonis evropulma sabWom1 aRiara, rom evropa globalizaciis gamowvevis da
codnaze dafuZnebuli ekonomikis zrdis winaSe dgas. sabWom gaamaxvila yuradReba imaze, rom `yo-
veli moqalaqe aRWurvili unda iyos im unarebiT, romlebic aucilebelia Cvens axal informaciul
sazogadoebaSi cxovrebisaTvis da muSaobisaTvis~ da, rom `evropulma CarCom unda gansazRvros
mTeli sicocxlis manZilze swavlisaTvis saWiro axali sabaziso unar-Cvevebi: sainformacio da
kompiuteruli teqnologiebi, ucxo enebi, teqnologiuri kultura, mewarmeoba da socialuri
unar-Cvevebi~. evropuli sabWo evrokavSiris umaRlesi politikuri organoa da aerTianebs ra we-
vri qveynebis saxelmwifoTa da mTavrobaTa meTaurebs, SeimuSavebs rekomendaciebsa da miTiTebebs
ekonomikur da socialur sakiTxebze. evropuli sabWos mowodebebSi araerTxelaa xazgasmuli, rom
swored adamiania evropis Semdgomi zrdisa da dasaqmebis yvelaze mniSvnelovani faseuloba.
lisabonis sabWos mowodebis kvaldakval 2005 wels sakvanZo kompetenciebis Sesaxeb evropuli
CarCo2 miiRes. evropuli sainformacio paketi gvTavazobs mosazrebebs, Tu rogoraa SesaZlebeli
am kompetenciebis miReba TiToeuli moqalaqisaTvis mTeli sicocxlis manZilze.
CarCos Tanaxmad, Tanamedrove adamians rva sakvanZo kompetencia Wirdeba, esenia:
komunikacia, rogorc mSobliur, aseve ucxo enaze; maTematikuri kompetencia da mecnieruli
sabaziso kompetenciebi; cifruli kompetencia; swavlis swavla (learning to learn); pirovnebaTaSo-
risi, kulturaTaSorisi, socialuri kompetenciebi da moqalaqeobrivi kompetencia; mewarmeoba
da bolos, SemoqmedebiTi azrovneba.
kompetenciebi konteqstisaTvis Sesabamisi codnis, unar-Cvevebisa da damokidebulebebis kombinacie-
bia. pirovnuli srulyofisa da ganviTarebisaTvis isini yvelas Wirdeba, raTa iyos aqtiuri moqalaqe,
iyos socialurad aqtiuri da hqondes dasaqmebis unari. dawyebiTi ganaTlebisa da wvrTnis miRebis
Semdeg axalgazrdebs unda SeeZloT sakvanZo kompetenciebis iseT donemde ganviTareba, rom momza-
debulni Sexvdnen zrdasrul cxovrebas. rogorc nawili mTeli cxovrebis manZilze swavlisa, es
kompetenciebi ara mxolod unda SenarCundes, aramed mTeli cxovrebis manZilze unda viTardebodes.
bevri kompetencia faravs da ukavSirdeba erTmaneTs: erTi kompetenciisaTvis arsebiT as-
peqtebs, mxardamWeris funqcia aqvT meorisaTvis. kompetencia ZiriTad sabaziso unarebSi:
ena, wera-kiTxva, angariSi da sainformacio da kompiuteruli teqnologiebis codna mniSv-
nelovani safuZvelia zogadad swavlisaTvis, xolo damoukideblad swavlis unari ki yvela
saswavlo procesis Tanamdevia. CarCoSi mravalgzis naxsenebi cnebebi, rogoricaa: kriti-
kuli azrovneba, kreatiuloba, iniciativis aReba, problemis gadaWra, riskis Sefaseba, ga-
dawyvetilebis miReba da emociebis marTva, yvela rva kompetenciaSi Tavis konstruqciul
rols TamaSobs.
* * *
aswavlo adamians, _ moergos cvlilebas _ es is amocanaa, romelic dRes momavals gansazRvravs.
iseTi qveynisaTvis ki, rogoric saqarTveloa, investicia socialur kapitalSi _ adamianur re-
sursebSi ganviTarebis miznebis miRwevis umniSvnelovanesi dabandebaa. am faqtorma da aseve im
faqtma, rom saqarTveloSi yovelwliurad 20 000 _ 25 0000 axalgazrda skolis damTavrebis Sem-
1 evropuli sabWo evrokavSiris wevr saxelwifoTa meTaurebis regularuli Sexvedrebia. daarsda 1974 wels.
2 CarCo-dokumenti: sakvanZo kompetenciebi mTeli sicocxlis manZilze swavlisaTvis/evropuli CarCo, evroparlamentisa da
evropuli sabWos rekomendaciebi. konsultaciisa da treningis centri, Tb. 2006.
T. gulua
50 konsultaciis da treningis centri 2010
deg ver an ar agrZelebs swavlas, Seqmna erTi saintereso wamowyebis winapiroba. wamowyebis avto-
ri konsultaciisa da treningis centria da saqme axalgazrdebis integraciis programas exeba.
2009 wels dawyebuli programis mizani formaluri ganaTlebis miRma darCenili 15-dan 24 wlamde
asakis axalgazrdebisaTvis damatebiTi saganmanaTleblo kursebis SeTavazeba da danergvaa.
samwuxarod, dRes zogadsaganmanaTleblo skolebi xSirad ver uzrunvelyofs moswavleTaTvis
iseTi programebisa da saswavlo garemos Seqmnas, romlebic bavSvebs damoukidebeli cxovrebis
dawyebis, garemosTan adaptirebisa da sakuTari Tavis damkvidrebisaTvis saWiro unar-Cvevebis
SeZenaSi daexmareba.
40-saaTiani trening kursi, romelic programis farglebSi SemuSavda, swored evropuli
sabWos mier miRebul pirovnuli sakvanZo komptenciebis CarCo dokumentis moTxovnebs efu-
Zneba. kursi mowodebulia, daexmaros axalgazrdebs ganiviTaron iseTi pirovnuli sakvanZo
kompetenciebi, rogoricaa analitikuri azrovneba, damoukideblad swavlis unari, mewarme-
oba, komunikaciis unari. trening kursisaTvis SemuSavebuli saxelmZRvanelos `pirovnuli
ganviTarebis kursi axalgazrdebisaTvis~ saswavlo amocanebia:
efeqturi zepiri da werilobiTi komunikaciis, azris Camoyalibebis unarebisa da instrumen-
tebis gadacema;
konstruqciuli urTierTobebis warmarTvisaTvis qceviTi modelebis Sesaxeb gamocdilebisa
da codnis gadacema, garkveuli unar-Cvevebis gavarjiSeba;
logikuri da analitikuri azrovnebis unaris gaRrmaveba da Sesabamisi koncefciebis gacnoba;
saqmiani unar-Cvevebis, rogoricaa samuSaos Zieba, sakuTari Tavis prezentacia, gadacema;
samewarmeo saqmianobis warmoebis sabaziso codnis miwodeba.
kursis fabula dafuZnebulia sqemaze, romelic sami ZiriTadi Temis irgvlivaa awyobili. ker-
Zod: urTierTobis xelovnebaze, Semecnebaze, da saqmian Cvevebsa da mewarmeobaze.
urTierTobis xelovnebas eTmoba 13 saaTi da mis farglebSi Semdegi sakiTxebi Sedis: swavla,
rogorc unari _ sasurveli swavlis meTodebi, zepiri da werilobiTi komunikacia, konfliqtis
marTva da gunduri muSaoba.
Semecnebisa da Semoqmedebis xangrZlivoba 7 saaTia da misi sakiTxebia: Semecnebis unari, Semoqme-
debiTi azrovneba, cvlilebebis marTva, stereotipebi da gadawyvetilebis miReba.
dasaqmeba da TviTdasaqmeba 20 saaTs moicavs da Semdeg 2 sakiTxs exeba: dasaqmeba da TviTdasaq-
meba. pirvel sakiTxSi Sedis zogadi saqmiani unar-Cvevebi: sakuTari SesaZleblobebis da garemos
Sefaseba, samuSaos Zieba, reziumes Sedgena, gasaubreba/interviu da samuSao disciplina. meore
sakiTxi exeba mewarmeobis arss da biznesis safuZvlebs, aseve biznes gegmis Sedgenas.
aRsaniSnavia, rom kursi agebulia zrdasrulTa swavlebis principebisa da meTodologiis Sesaba-
misad. ramdenadac kursis mizani konkretuli unarebisa da damokidebulebebis gadacemaa, amde-
nad praqtikul muSaobaze gamoyofilia saswavlo drois 60%, xolo Teoriaze _ 40%.
rogorc aRvniSneT, kursis meTodologiis mTavari principi zrdasrulTa swavlebis cikls efu-
Zneba, rac gulisxmobs imas, rom ciklis logika imeorebs zrdasrulebis mier damoukideblad
swavlebis bunebriv process. am SemTxvevaSi xom swavlebis procesis inicireba garkveuli gamo-
cdilebis SeZeniT xdeba. ukve momdevno procesia misi Sefaseba, gaazreba da ganzogadeba, rac
praqtikaSi konkretuli qcevis gadataniT sruldeba.
programis dasawyisSi Ria konkursis safuZvelze Semdegi 10 partniori sazogadoebrivi organi-
zacia SeirCa: saganmanaTleblo iniciativebis qarTuli asociacia _ siqa (rusTavi), qarTli XXI
Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 51
(xaSuri), samoqalaqo ganaTlebis ofisi (gori), saTemo kavSiri nukriani (siRnaRi), saqarTvelos
samoqalaqo ganviTarebis asociacia (lagodexi), ganaTlebis, ganviTarebisa da dasaqmebis centri
(quTaisi), axalgazrda pedagogTa kavSiri (ozurgeTi), invalid qalTa da invalid bavSvTa dedaTa
asociacia (zugdidi), saerTaSoriso biznesis ganviTarebis da investiciaTa xelSewyobis centri
(baTumi) da saqarTvelos zrdasrulTa ganaTlebis asociaciis zrdasrulTa ganaTlebis centri
(axalcixe).
qvemo da Sida qarTlis, kaxeTis, imereTis, guriis, samegrelos, aWarisa da samcxe-javaxeTis aT
partnior sazogadoebriv organizaciasTan TaanSromlobiT konsultaciisa da treningis cen-
tris programa dReisaTvis ukve 173 axalgazrdam gaiara.
programis farglebSi partniori organizaciebis ori treneris gadamzadebasTan erTad, kon-
sultaciisa da treningis centri kursis masalebsa da treneris saxelmZRvanelos gadascems
TiToeul maTgans.
treningebis Semdeg, romlebic sxvadasxva regionebSi da qalaqebSi or etapad tardeba, safu-
Zvliani masala mogrovdeba Sedegebis ukeT gasaanalizeblad. am Sedegebs interesiT elis Tavad
wamowyebis iniciatori da gegmavs mis adgilobrivi municipalitetebis winaSe wardgenas, xolo
programis dasasruls erovnul doneze mowveuli Semajamebeli konferenciiT ganzraxuli aqvs
miRebuli ganzogadebuli Sedegebi da informacia miawodos saqarTvelos ganaTlebisa da mecnie-
rebis saministros.
* * *
konsultaciisa da treningis centris mowodebam _ morgeboda cvlilebebs da SeeZina pirovnuli
ganviTarebisaTvis saWiro kompetenciebi _ mTel saqarTveloSi ramdenime aTeuli axalgazrda
daabruna saswavlo sivrceSi.
mari iaZe sofel Rrelidan axalcixis zrdasrulTa ganaTlebis centrSi movida. dedofliswya-
roel 25 wlis axalgazrdas, romelic ukve oTxi welia mesxeTSi cxovrobs da patara Svils zrdis,
rogorc TviTon aRniSnavs, siaxleebi Zalian ainteresebs da swavla surs. amitomac gamoexmaura
axalcixis zrdasrulTa ganaTlebis centris SeTavazebas monawileoba mieRo konsultaciisa da
treningis centris axalgazrdul programaSi. mari treningis pirveli nawilis gansakuTrebiT
kmayofilia.
`yovelTvis pirSi mTqmeli viyavi da amdenad, xSirad meqmneboda problemuri situaciebi.
konfliqtebis mogvarebis treningze naswavli meTodebi ukve ara marto gareT, aseve ojaxSic
mexmareba. sakuTari Tavis, sakuTari saqcielis Sefaseba viswavle da vgrZnob, rom bodiSi,
romelsac vixdi, roca raRac meSleba, rogor gasakvirad da keTilad moqmedebs Cems axlo-
blebze~,- RimiliT ambobs mari.
treningis meore nawilmac bevri safiqarali dautova mas. iseTi saqme rom wamoiwyo, romelic
Semosavals mogitans, kargad unda icode, Tu ra unda Sens gverdiT myofs, unda gaakeTo is,
rac mas namdvilad Wirdeba. maris azriT, mTavaria midgoma saqmisadmi, romelic, samwuxarod,
mis kuTxeSi TiTqmis ignorirebulia. „yvelas vurCevdi, rom aseTi treningebi gaevloT, Cemi
umaRlesi ganaTlebis miuxedavad, am treningebma iseTi ram momces, razec arsad aravis ara-
feri uTqvams da rac ara marto saqmisaTvis SeiZleba iyos gamosadegi, aramed cxovrebasac
ukeTess gixdis.~
dasasrul, aucileblad unda iTqvas, rom konsultaciisa da treningis centris axalgazrduli
programis farglebSi SemuSavebuli damatebiTi swavlebis kursi Tanabrad saWiroa rogorc
skolis moswavleebisaTvis, aseve formaluri ganaTlebis miRma myofi zrdasrulebisaTvis. kursi
xom iseT aucilebel pirovnul sakvanZo kompetenciebs aviTarebs, romelTa qonis gareSec Tana-
medrove adamiani Znelad Tu moergeba dRevandel cvalebad samyaros.
T. gulua
52 konsultaciis da treningis centri 2010
konsultaciis da treningis centri 2010 wlis martidan axorcielebs mcire sagranto programas,
romlis mizania 2008 wlis agvistos omis Sedegad iZulebiT gadaadgilebuli pirebisa da kon-
fliqtis Sedegad dazaralebuli mosaxleobis ekonomikuri mdgomareobis gaumjobeseba. progra-
ma amerikis SeerTebuli Statebis ganviTarebis saagentos (USAID) mxardaWeriT xorcieldeba da
iTvaliswinebs mcire mewarmeobis ganviTarebis xelSewyobas. is mWidro kavSiriSia konsultaciis
da treningis centris xedvasa da filosofiasTan. organizacia miiCnevs, rom marTvisa da admi-
nistrirebis Tanamedrove meTodebi, mikro-sawarmoebis finansuri mxardaWera daexmareba mcire
sawarmos mfolobels ekonomikur integraciaSi. organizaciis azriT, es metad mniSvnelovania
siRaribis daZlevis, dasaqmebis da socialuri samarTlianobis TvalsazrisiT.
programis farglebSi mcire biznesis ganviTarebisaTvis dagegmilia 150 proeqtis dafinan-
seba. grantis odenoba TiToeul konkursantze 1500 aSS dolariT ganisazRvreba. sagranto
dafinanseba or etapad xorcieldeba.
mcire mewarmeobis ganviTareba devnilTa resocializaciisaTvis
sofio kaWaxiZe
konsultaciis da treningis centri 2010 53
samizne jgufi
proeqtis samizne jgufi 2008 wlis agvistos omis Sedegad iZulebiT gadaadgilebuli is pi-
rebi arian, romlebic Semdeg dasaxlebebSi cxovroben:
mcxeTis r-nis devnilTa 3 dasaxleba (werovani, wilkani, frezeTi);
kaspis r-nis devnilTa 2 dasaxleba (metexi, Teliani);
goris r-nis devnilTa 5 dasaxleba (karaleTi, skra, berbuki, SavSvebi, xurvaleTi);
da
goris r-nis konfliqtis Sedegad dazaralebuli 5 soflis mosaxleoba (tirZnisi, meR-
vrekisi, Tergvisi, browleTi, ergneTi).
proeqtis mimdinareobis etapebi
sabaziso kvleva _ mosamzadebeli samuSaoebi
pirvel etapze Catarda sabaziso kvleva, rac iTvaliswinebda miznobriv dasaxlebebSi de-
vnilTa raodenobis, asakisa da eTnikuri Semadgenlobis Sesaxeb informaciis moZiebas. in-
formacia moZiebul iqna ltolvilTa da gansaxlebis saminitroSi, aseve im arasamTavrobo
organizaciebSi, romlebic msgavs proeqtebs 2008 wlidan axorcieleben.
samizne jgufebTan piradi gasaubrebis safuZvelze moZiebuli da dazustebul iqna informa-
cia dasaxlebebSi miwis farTobebis, soflis meurneobis teqnikis arsebobis, adgilze ganxor-
cielebuli proeqtebis, devnilTa saWiroebebisa da Semosavlebis Sesaxeb. Seiqmna monacemTa
baza, sadac Segrovebul informacias Tavi moeyara.
saministrosa da amave dasaxlebebSi momuSave arasamTavrobo organizaciebis rekomendacie-
bisa da Semdgomi gasaubrebebis safuZvelze TiToeuli kompaqturi dasaxlebisTvis SeirCa
erTi an ori sakontaqto piri. sakontaqto pirTa asaki 35-dan 55 wlamde meryeobs; maT Soris
17% qalia, xolo 83% _ mamakaci.
TiToeul dasaxlebaSi Catarda gacnobiTi xasiaTis Sexvedrebi devnilebTan da konfliqtis
Sedegad dazaralebul mosaxleobasTan; sadac maT miewodaT informacia proeqtis dawyebisa
da misi mimdinareobis etapebis Sesaxeb. proeqtis mimarT interesi da aqtivoba Zalian maRali
iyo. Sexvedrebi SekiTxvebis mravalferovnebiT gamoirCeoda: ra saxis bizness eniWeba upira-
tesoba; ramdenia grantis maqsimaluri odenoba; ra gansxvavebaa grantsa da kredits Soris;
SesaZlebelia Tu ara jgufuri biznesis dafinanseba; aris Tu ara gadasaxdeli procenti; ro-
dis aris SesaZlebeli Tanxis miReba; vin akontrolebs Tanxebis miznobriv xarjvas; SeuZliaT
Tu ara dafinansebuli proeqtis avtorebs konkursSi meored monawileobis miReba.
proeqtis Sesaxeb ufro detaluri informaciis misaRebad devnilebs erTgverdiani sain-
formacio bukletebi daurigdaT.
ganacxadebis miReba da biznes-ideebis SerCeva
biznes-ideebis SerCeva konkursis safuZvelze moxda. konkursSi monawileoba SeeZloT ro-
gorc mamakacebs, aseve qalebs 26 wlis zemoT; rogorc individualurad, ise jgufurad.
sul miviReT 593 ganacxadi: aqedan 368 ganacxadi _ devnilTa 10 dasaxlebidan, xolo 225
ganacxadi _ konfliqtis Sedegad dazaralebuli 5 soflidan. imis gamo, rom samizne jgufe-
bTan Sexvedrebi intensiurad mimdinareobda da isini kargad iyvnen informirebuli proeqtis
Sesaxeb, aqtivoba dagegmilze orjer ufro maRali iyo.
s. kaWaxiZe
54 konsultaciis da treningis centri 2010
monacemTa baza
konkursantebis dajgufeba moxda monacemTa bazaSi sqesis, asakis da erovnebis mixedviT.
593 konkursantidan 44% qalia, xolo 56% mamakaci, aqedan 69% _ 35 welze ufrosi. es miuTi-
Tebs qalebis da axalgazrdebis sakmaod maRal aqtivobaze.
konkursantebis didi nawili eTnikuri qarTvelia:
qarTveli _ 96.7%;
osi _ 2%;
rusi _ 0,5%
sxva erovneba (somexi, berZeni) _ 0,8%
ganacxadebi aseve daiyo biznesis sferoebis mixedviT, kerZod: mecxoveleoba; mefrinvele-
oba; mefutkreoba; miwaTmoqmedeba (Ria grunti da sasaTbure meurneoba); agromomsaxureba;
Semgrovebeli an gadamamuSavebeli mikrosawarmo; sxvadasxva mikrosawarmo Tu saxelosno; sa-
vaWro obieqti; sayofacxovrebo da sxva saxis momsaxureba da sxva.
aqtiuroba
yvelaze didi aqtiurobiT goris r-nSi sofel tirZnisis mosaxleoba gamoirCeoda _ 129 gana-
cxadi (daaxloebiT 22%), xolo yvelaze naklebi aqturoba kaspis raionSi _ metexis da Telianis
(10-10 ganacxadi) kompaqtur dasaxlebebSi dafiqsirda. es movlena aixsneba imiT, rom goris
raionis soflebSi dafinansda omisagan dazaralebuli mkvidri mosaxleoba. am adamianebs ga-
aCniaT saxnavi savargulebi, saTibi, arian integrirebuli adgilobriv ekonomikur sivrceSi.
yvelaze didi interesi soflis meurneobis sferos mimarT (gansakuTrebiT mecxoveleoba-
mefrinveleoba-mefutkreoba) konfliqtis Sedegad dazaralebul soflebSi gamovlinda.
miRebuli ganacxadebis 81.5%-s individualuri biznes-ideebi Seadgenda, xolo 18.5%-s _ jgu-
furi biznes-ideebi.
SevecadeT, TiToeuli dasaxlebidan SerCeuli ideebi biznesis yvela sferodan yofiliyo
warmodgenili. Tumca, zogierTi dasaxlebidan (mag. berbuki, xurvaleTi, metexi, Teliani,
wilkani) ganacxadebis simciris gamo naklebi arCevani gvqonda, amitom vecadeT maT Soris
SedarebiT optimaluri variantebi SegverCia.
midgoma
I prioriteti: TiToeuli dasaxlebidan SegverCia minimum erTi ganacxadi mainc;
II prioriteti: gamogvevlina saukeTeso biznes-ideebi (Tumca, im dasaxlebebSi, sadac mosaxle-
obis aqtivoba dabali iyo, vixelmZRvaneleT SedarebiTobis principiT);
III prioriteti: II etapze gadasasvlelad da treningSi monawileobis misaRebad SegverCia is
konkursantebic, romlebmac ganacxadi srulyofilad ver warmoadgines, Tumca idea met-
naklebad saintereso iyo.
IV prioriteti: SerCevis dros vixelmZRvaneleT konkursantebis sqesis, asakisa da warmoma-
vlobis, aseve warmodgenili ideebis biznes-sferoebad dayofis principiT, raTa balansi met-
naklebad daculi yofiliyo.
sabolood, konkursis momdevno etapisTvis 76 ganacxadi SeirCa.
Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 55
treningi
SerCeuli biznes-ideebis avtorebma gaiares ordRiani treningi, romlis mizani iyo biznes-
proeqtebis weris praqtikuli unar-Cvevebis Camoyalibeba. aqcenti gakeTda iseT Temebze,
rogoricaa miznobrivi bazari, produqti da fasi, proeqtis biujeti da a.S.
treningebi sakmaod sainteresod warimarTa. yvelaze didi daintereseba da aqtiuroba tir-
Znisis mosaxleobam gamoiCina, xolo yvelaze naklebi CarTulobiT ergneTisa da meRvrekisis
mosaxleoba gamoirCeoda, rac warmodgenil proeqtebzec aisaxa. rogorc Cans, goris raionis
soflebis mkvidrni integrirebulni arian adgilobriv ekonomikur sivrceSi da biznesis war-
moebis meti SesaZlebloba aqvT. es dakvirveba kidev erTxel usvams xazs integraciis mniSvne-
lobas, aseve devnilTa reabilitaciisa da resocializaciis aucileblobas.
treningis dasrulebidan or kviraSi yvela konkursantma sakuTari biznes-proeqti warmoad-
gina.
monitoringi 1
biznes-gegmebSi warmodgenili informacia detalurad gadamowmda aramarto kompaqtur da-
saxlebebSi vizitebis dros, aramed konkursantebTan satelefono da piradi gasaubrebebis
saSualebiT. adgilze moxda im farTisa da teritoriebis Semowmeba, sadac biznesis ganxor-
cieleba igegmeboda. iyo SemTxvevebi, roca proeqtSi miTiTebuli informacia gadamowmebis
Sedegebs ar daemTxva, aseTi proeqtebi ganxilvidan amoRebul iqna.
komiteti _ gamarjvebuli proeqtebis gamovlena
gamarjvebuli proeqtebis gamosavlenad Seiqmna sami damoukidebeli eqspertisagan dakom-
pleqtebuli komisia. konsultaciis da treningis centris eqspertebis mier gansaxilvelad
wardgenili 76 proeqtidan, komitetma dasafinanseblad 64 proeqti SearCia. gadawyvetilebe-
bi erToblivi konsultaciebis Sedegad iqna miRebuli.
gamarjvebuli proeqtebis dafinanseba _ grantebis gacema
iSviaTi gamonaklisebis garda, grantebis gacema or tranSad moxda. sagranto xelSekrulebe-
bze xelmowerisas grantiorebma warmoadgines piradobis damadasturebeli mowmobebi, amona-
weri samewarmeo reestridan, sabanko angariSis rekvizitebi da sxva sabuTebi (saijaro xel-
Sekruleba, amonaweri sajaro reestridan, sxvadasxva saxis nebarTva-licenzia).
proeqtSi gamarjvebulma 64-ma grantiorma, pirvel etapze, grantiT gaTvaliswinebuli Tan-
xis mxolod garkveuli nawili miiRo. Tanxis pirveli nawilis miRebidan ori kviris vadaSi,
programis yvela monawilem warmoadgina finansuri dokumentebi imis dasadastureblad, rom
Tanxa miznobrivad daixarja; Tumca, mxolod finansuri dokumentebis warmodgena sakmarisi
ar iyo, amitom adgilze detalurad iqna Semowmebuli grantis TanxiT SeZenili nivTebi, te-
qnika, danadgari Tu samSeneblo-saremonto masalebi. mas Semdeg, rac dadasturda, rom biu-
jetiT gaTvaliswinebuli yvela nivTi Tu danadgari namdvilad iqna SeZenili, grantiorebma
miiRes sagranto xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli meore tranSi. am etapze gamarjvebuli
proeqtebis 30% dafinansebulia; grantebis gacemis procesi oqtombris bolomde dasrul-
deba.
daskvnis saxiT
jer naadrevia proeqtis warmatebaze laparaki, iseve rogorc raime daskvnebis an ganzoga-
debis gakeTeba. am etapze mniSvnelovania monitoringis amocana, rac mogvcems saSualebas,
movagrovoT Sesabamisi monacemebi, gaviazroT momxdari da gamovitanoT daskvnebi. proeqtis
gundi aqtiurad muSaobis monitoringis yovlismomcveli da efeqturi sqemis SemuSavebaze da
imediT uyurebs momavals.
s. kaWaxiZe
56 konsultaciis da treningis centri 2010
dRes da, rogorc Cans, uaxloes xanebSi kidev didxans iqneba aqtualuri diskusia Temaze,
gamovida Tu ara saqarTvelo krizisidan da daiwyo Tu ara ekonomikam realuri zrda. faqtia,
rom 2008 wlis omma da globalurma finansurma krizisma kidev ufro metad gamoaaSkarava is
tendenciebi, rac manamde mxolod Teoriul safrTxeebad miiCneoda.
statistikuri diagnozi
`safrTxeebi~ verc oficialurma statistikam damala da postsaomari 2009 wlis suraTi ase
daxata: mTliani Sida produqti (mSp, GDP) 2009 wels 3.9%-iT Semcirda da 17 mlrd 948 mln
lari Seadgina, mSp-s maCveebeli erT sul mosaxleze (GDP per capita) ki 4 092 laramde Semcirda
(Sesadareblad: 2008 wels mSp 19 mlrd 74 mln lars Seadgenda, mSp erT sul mosaxleze - 4
353 lars).
biznesi da ekonomika _ wlis problemuri `wyvili~ revaz sayevariSvili
konsultaciis da treningis centri 2010 57
Tumca, marto mSp-s kleba ar yofila SemaSfoTebeli garemoeba. yvelaze usiamovno is aR-
moCnda, rom liberalizmis da deregulirebis gzaze damdgar saqarTveloSi mSp-s dargo-
briv struqturaSi yvelaze meti wili _ 16% saxelmwifo mmarTvelobas aRmoaCnda, romelmac
gauswro yvelas _ mrewvelobasac (15%), vaWrobasac (14%), transports da kavSirgabmuloba-
sac (12%) da soflis meurneobasac (10%).
swored ase gamovida: 2009 wels, rodesac saqarTvelom briuselis donorTa konferenciidan
mobilizebuli 4,5 miliardi dolaris aqtiuri xarjva daiwyo, saxelmwifo isev ekonomikis
yvelaze msxvili moTamaSe aRmoCnda. da, rogor irkveva, is 4-6%-iani zrdac, romelsac mTa-
vroba 2010 wels prognozirebs, aseve am xarjebiT unda iqnes miRweuli. mimdinare sabiujeto
da sainvesticio statistika swored amaze miuTiTebs.
biujeti
2009 wels saxelmwifo biujetis saSemosavlo nawili 2-jer Semcirda _ jer 500 milioni,
Semdeg _ kidev 120 milioni lariT. rac Seexeba 2010 wlis bujets, is Tavidanve 2009 wlis
biujetTan SedarebiT 500 milioni lariT naklebi daigegma. anu Tvalsa da xels Sua saqar-
Tvelos biujeti, Tavis pikur maCvenebelTan SedarebiT, 1 miliardi lariT `daviwrovda~. da
rac aranakleb mniSvnelovania, 2010 wlis saxelmwifo biujets erTi maxasiaTebeli aqvs: masSi
saxarjod mimarTuli yoveli meoTxe lari anu biujetis xarjebis 25% sagareo valebiT aris
mobilizebuli. swored am valebiT aRebuli saxsrebiT cdilobs saqarTvelos mTavroba, mSp-s
zrda uzrunvelyos.
investiciebi
martivi ariTmetikaa: sainvesticio aqtivobis pikze _ 2007 wels saqarTveloSi dabandebulma
pirdapirma ucxourma investiciebma 2 mlrd dolari Seadgina. 2008 wels es maCvenebeli 1
mlrd 560 mln dolaramde Semcirda, 2009 wels kidev ufro mkveTrad daeca _ 658 mln dola-
ramde.
swored sainvesticio saxsrebis naklebobas abalansebs jerjerobiT briuselis konferencia-
ze Tavmoyrili miliardebi. Tumca, wels es daxmareba praqtikulad iwureba, misi Camnacvle-
beli Tanazomadi resursi ki arsad Cans.
faqti erTia: saqarTvelo, Tavisi fizikuri zomebidan gamomdinare, verasodes gaxdeba moxma-
rebaze orientirebuli ekonomika, romelic am modeliT gava fons. meore mxriv, saqarTvelos
arc imxela saeqspoerto resursi aqvs, rom ase ecados Tavis damkvidrebas. amitomac misTvis
kritikulad mniSvnelovania ucxouri investiciebis mozidva, ramac qveynis Seuqcevadi da
mdgradi ganviTareba unda uzrunvelyos.
2004-dan 2008 wlamde saqarTvelos ekonomikis mniSvnelovan zrdas didwilad swored
pirdapiri ucxouri investiciebis Semodineba ganapirobebda, romelic mniSvnelovani
aRmavali tendenciiT xasiaTdeboda: 2005 wels saqarTveloSi 450 mln dolaris inves-
ticia dabandda, 2006 wels _ 1 mlrd 190 mln dolari, xolo 2007 wels _ 2 mlrd 14 mln
dolari. im 12%-ian zrdasac, romelic 2007 wels iqna miRweuli da romelmac saqar-
Tvelo bevri angariSgasawevi reitingis maRal poziciebze moaqcia, swored pirdapiri
ucxouri investiciebis soliduri moculoba da am investiciebiT nasazrdoebi kerZo
biznesi uzrunvelyofda. dRes ki zrdas saxelmwifos mier gaaqtiurebuli msxvili in-
frastruqturuli proeqtebi gansazRvravs, romelTa umetesobac sagareo savalo wya-
roebidan mobilizebuli saxsrebiT finansdeba. es saxsrebi, romlebic briuselis kon-
ferenciaze Tavmoyrili 4,5 miliardi dolaridan ixarjeba, nel-nela dasasrulisken
midis da Tu adgilobrivad generirebuli fuli ar Caenacvla, ufro Rrma Cavardna
gardauvalia.
r. sayevariSvili
58 konsultaciis da treningis centri 2010
sagadasaxado tvirTi
adgilobrivad generirebuli saxsrebis zrdis nawilSi rom problemebia, amaze Zalian bevri
ram miuTiTebs. mTel rig sabazro segmentebze krizisuli tendencia kvlavac grZeldeba. sai-
lustraciod marto erT magaliTs moviyvan: saqarTvelos finansTa saministros Semosavlebis
samsaxurma sagadasaxado SeTanxmeba (valis aRiareba misi restruqturirebis sanacvlod) 2010
wlis ianvar-agvistos periodSi ukve 200-ze met kompaniasTan gaaforma, SeTanxmebis Tanxa ki
aTeulobiT milioni laria. Semosavlebis samsaxuris informaciiT, kompaniebis mxridan gana-
cxadebis raodenoba sul ufro metad matulobs _ davalianebis aRiarebis mzadyofnas jer
kidev 2010 wlis ivnisis Sua periodisTvis ukve 600-mde kompania gamoTqvamda da es ricxvi
mudmivad izrdeba.
msgavsi praqtikis amoqmedeba 2009 wlis 21 dekembers sagadasaxado kodeqsSi Sesuli cvlile-
bebis Tanaxmad gaxda SesaZlebeli, romelic 10 aTas lars zemoT davalianebis mqone mewarme-
ebs gadasaxadis aRiarebis sanacvlod davalianebis restruqturizacias dahpirda. isev mar-
tivi ariTmetika rom moviSvelioT, gamodis, rom am sqemiT sargeblobis TxovniT finansTa
saministros yoveldRiurad ramdenime kompania mimarTavs.
valdebulebebis gadavadeba
erTi meoris miyolebiT mimarTaven mTavrobas investorebic _ sainvesticio valdebulebebis
gadavadebis TxovniT. gadaido foTis Tavisufali industriuli zonis prezentacia. indus-
triuli zonis operatoris, „rak jorjia holdingis“ gancxadebiT, dasrulebuli samuSaoebis
prezentacia ukve unda Semdgariyo, magram gadaido. mizezebs kompaniaSi ar akonkreteben.
dReisTvis foTis Tavisufal industriul zonaSi sawarmo erTaderTma kompaniam, qarTulma
„Tbilcementma“ gaxsna. saqarTvelos mTavrobis informaciiT ki, industriul zonaSi axali
sawarmoebi 22 kompanias unda aeSenebina, romlebTanac xelSekrulebac ukve unda iyos ga-
formebuli, maT Soris, msoflioSi sayofacxovrebo teqnikis warmoebis erT-erT liderTan
_ kompania LG-sTan.
zogadad, farTod reklamirebuli eqvsi industriuli zonidan realurad dRes mxolod erTi
_ quTaisis industriuli zona funqcionirebs da isic _ SeferxebiT. am dromde gaurkvevelia
quTaisis meore industriuli zonis bedi, romelic Cinur „hangli indasTris“ unda aeSenebi-
na. ar dawyebula Tbilisis Tavisufali industriuli zonis mSenebloba, romelsac ebrauli
kompania „tera-1“ axorcielebs. kompanias mSenebloba 2009 wlis Semodgomaze unda daewyo,
Tumca konkretuli jer araferi Cans. analogiuri viTarebaa rusTavis industriul zonas-
Tan dakavSirebiTac. misi mSeneblobisTvis estonurma biznes-jgufma yofili `qimboWkos~
qarxnis teritoria jer kidev 2007 wels SeiZina, Tumca am teritoriaze aqtiuri procesebi
am dromde ar dawyebula. kidev erTi industriuli zonis mSenebloba xelvaCauris raionSi
igegmeboda, magram aWaris mTavrobam industriuli zonis mSeneblobiT dainteresebuli in-
vestori jerac ver ipova.
krizisis SenarCunebuli tendencia aseve TvalsaCinoa, Tu TbilisSi wlebis win dawyebul da
dakonservebul proeqtebs gadavxedavT. TbilisSi 5-varskvlaviani sastumroebis msoflio
qselis „inter kontinentalis“ sastumros mSeneblobac SeCerebulia mSeneblobisTvis saWiro
Tanxis ararsebobis gamo. sastumroebis kidev erTi cnobili brendis _ „haiaTis“ sastumros
mSeneblobac gaiyina da menejmenti mSeneblobis ganaxlebis drosac ver akonkretebs. misi
dasruleba wels igegmeboda, Tumca, finansuri krizisis gamo mSenebloba SeCerda, proeqtis
Rirebuleba ki 150 mln dolaridan ukve 70 mln dolaramde Semcirda.
isev investiciebi
yvela am proeqtis ganxorcieleba swored pirdapiri ucxouri investiciebis meSveobiT unda
momxdariyo. Tumca, am mxriv sanugeSo jer araferi Cans. oficialuri statistika kvlavac
sagangaSo monacemebs aqveynebs. saqarTveloSi bolo xuTi kvartlis ganmavlobaSi 2010 wlis
Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 59
pirvel kvartalSi yvelaze mcire moculobis ucxouri investiciebi ganxorcielda.
`saqstatis~ informaciiT, 2010 wlis pirvel naxevarSi, 2009 wlis analogiur periodTan Se-
darebiT, saqarTveloSi dabandebuli investiciebis odenoba Semcirda da 273 mln dolari
Seadgina, roca 2009 wlis pirvel naxevarSi es maCvenebeli 291 mln dolars aRwevda. Tu wle-
vandeli pirveli kvartlis monacems wina kvartlisas SevadarebT, aq dacema ufro masStabu-
ria _ kleba 70%-s aWarbebs, radgan 2010 wlis meoTxe kvartalSi investiciebis moculoba 254
mln dolars Seadgenda.
swored SarSandeli meoTxe kvartlis 254-milioniani maCveneblidan gamomdinare varaudobda
saqarTvelos mTavroba, rom wlevandel kvartlebSic amave moculobis sainvesticio nakadebi
mainc ganxorcieldeboda da wlis bolosTvis investirebis moculoba wliurad 1 miliard
dolars miaRwevda. SedegebiT Tu vimsjelebT, wlevandel ianvar-ivnisSi es gegma mxolod
27%-iT aris Sesrulebuli, rac niSnavs, rom 1-miliardiani niSnulis misaRwevad wlis meore
naxevarSi saqarTveloSi imaze TiTqmis 3-jer meti investicia unda dabanddes, vidre wlis
pirvel 6 TveSi, rac cota utopiurad gamoiyureba.
wlevandeli pirveli ori kvartlis SedegebiT, umsxvilesi investori qveyana niderlandebia,
romelzec ganxorcielebuli investiciebis 31,1% modis. meore adgilze investiciebis mocu-
lobiT aSS-ia, saidanac 41 mln dolaris investiciebi Semovida, rac wlis pirveli naxevris
saerTo investiciebis 15%-ia, mesame adgils ki, 34 mln dolariT anu 12,5%-iT iaponia ikavebs.
Sesabamisad, aRarsad Canan wina wlebis sainvesticio aqtivobis liderebi _ arc arabeTis
gaerTianebuli saemiroebi, arc didi britaneTi, arc kviprosi, arc dania, arc CineTi, arc
yazaxeTi da arc azerbaijani.
privatizacia
investorebis interesis kleba saprivatizacio gegmazec myisierad aisaxa. ukve meramdene
Tvea, es gegma ganuxrelad mcirdeba. 2010 wlis biujetSi ukve ganxorcielebuli cvlilebis
Tanaxmad, saprivatizacio gegma 210-dan 170 mln laramde Semcirda. wlis pirvel kvartalSi
privatizaciidan 21 milioni Semovida. roca pirvel kvartalSi saprivatizacio gegmis 10%-
ia Sesrulebuli, gegmis srulad dafarvaze saubari rTulia. miT ufro, wina fonis gaTva-
liswinebiT _ 2009 wels privatizaciis gegma katastrofulad Cavarda: dagegmili 75 milioni
laridan ekonomikis saministrom mxolod 30 milionis mobilizacia moaxerxa.
fuladi transferebi
negatiur sainvesticio da saprivatizebo statistikas fuladi transferebis parametric
adasturebs. rodesac fulad transferebze vlaparakobT, aq yvelaze metad Cans, rom sa-
qarTvelos ekonomikisa da SromiTi resursebis msoflio ekonomikaSi integraciis xarisxis
zrdis kvalobaze, msoflio bazarze mimdinare movlenebi sul ufro met asaxvas hpovebs
qveynis Sida procesebzec. magaliTad, imas, rac dRes saberZneTSi xdeba, saqarTvelos mo-
qalaqeebis mniSvnelovani nawili sakuTar keTildReobaze SeigrZnobs.
saqarTvelosTvis es faqti imiT aris mniSvnelovani, rom saberZneTi erT-erTi pirvelia im
qveyanaTa nusxaSi, sadac qarTveli SromiTi migrantebis wili sakmaod maRalia da es nakadi
bolo dromde sul ufro da ufro izrdeboda. saberZneTSi legalurad Tu aralegalurad
wasul SromiT migrantTa Sesaxeb oficialuri statistikuri monacemi ar arsebobs, araofi-
cialuri statistikiT ki iq wasuli saqarTvelos moqalaqeebis odenoba aTasobiT adamians
Seadgens.
dRes saberZneTSi ekonomikuri krizisis ukiduresi gamwvavebis gamo qarTveli SromiTi mi-
grantebis ekonomikuri mdgomareobac sagrZnoblad damZimda. krizisis gamo saberZneTSi
sawarmoebi ixureba da iq dasaqmebulebi, maT Soris, saqarTvelos moqalaqeebi umuSevrebi
r. sayevariSvili
60 konsultaciis da treningis centri 2010
rCebian. samuSaos saerTod kargaven an xelfasebi unaxevrdebaT ojaxebSi damlageblebad,
momvlelebad da Sinamosamsaxureebad momuSave migrantebs, upiratesad qalebs.
es yvelaferi ki pirdapir aisaxeba im fulad nakadebze, romelic saberZneTidan saqarTvelo-
Si moedineba da bevri ojaxis finansur keTildReobas uzrunvelyofs. cnobisaTvis: saberZ-
neTidan saqarTveloSi fuladi gzavnilebis moculoba sazRvargareTidan ganxorcielebuli
fuladi transferebis mTeli odenobis 7%-ze mets Seadgens da ruseTisa da amerikis Semdeg
mesame maCvenebelia. Tumca, saberZneTSi krizisis gaRrmavebis kvalobaze am poziciis mniSvne-
lovan gauaresebas moelian.
bankebi
2000-iani wlebis Sua periodsa da meore naxevarSi sabanko seqtori saqarTvelos ekonomikis
zrdis lokomotivi iyo. swored is izrdeboda yvelaze masStaburad da dinamiurad da `qaCa-
vda~ sxva seqtorebsac.
Tumca, krizisma qarTuli sabanko seqtori mniSvnelovnad daazarala. 2008 da 2009 weli man
mniSvnelovani zaraliT daasrula _ 2008 wels zaralma 215 mln lari Seadgina, 2009 wels _
65 mln lari. mniSvnelovani Cavardnis Semdeg, saqarTvelos sabanko seqtorisTvis pirveli
momgebiani Tve 2010 wels marti aRmoCnda.
imis miuxedavad, rom mas Semdeg bankebis mogeba bolo naxevari welia, gegmazomierad izr-
deba, saerTaSoriso sareitingo saagentos Fitch Ratings-is SefasebiT, krizisamdeli zrda
uaxloes periodSi mosalodneli ar aris: qarTuli bankebis menejmentis umravlesoba dRes
ufro frTxilia, vidre krizisamde iyo da, garda amisa, bankebs grZelvadian kreditebTan
SezRuduli wvdoma aqvT.
amis paralelurad, seqtorSi mainc maRali rCeba vadagadacilebuli sesxebis odenobac. wlis
pirveli naxeevris monacemebiT, am maCvenebelma 201 milioni lari Seadgina.
garda amisa, bankebs sxva tipis problemebic aqvT. kerZod, gansakuTrebuli afiSirebis miuxe-
davad, dakreditebis masStabebi mainc Zalian nela izrdeba. komerciuli bankebis sakredito
dabandebis moculobam 2010 wlis 1 agvistos mdgomareobiT 5.8 mlrd lars miaRwia _ imdeni-
ves, ramdenic weliwadnaxevris win, 2009 wlis TebervalSi iyo.
amave dros, mimdinare wlis 1 agvistos mdgomareobiT sabanko seqtorSi ganTavsebuli mTliani
depozitebis moculobam istoriul maqsimums miaRwia da 4,84 mlrd lars gadaaWarba. sakre-
dito dabandebebis neli zrdis fonze depozitebis aseTi swrafi mateba zrdis safrTxes,
rom bankebs depozitebis momsaxureba SeiZleba gauWirdeT. Tumca, meore mxriv, arsebobs
molodini, rom sadepozito bazis zewolis gamo bankebi iZulebulni gaxdebian sakredito
ganakveTebi Seamciron. jerjerobiT es procesi Zalian neli tempiT mimdinareobs.
`qamrebis SemoWera~
imis gaTvaliswinebiT, rom saxelmwifo ekonomikuri procesis umTavresi moTamaSe gaxda, misi
yoveli ganacxadi da Sesabamisi nabiji gansakuTrebul mniSvnelobas iZens. aqedan kritikulad
mniSvnelovania is mimarTulebebi, romlebic xelisuflebis socialur midgomebs da politi-
kas asaxierebs.
ekonomikis eqspertebis SefasebiT (ekonomikuri problemebis kvlevis centri, analitikuri
centri `ekonometri~), biujeti dRemde mainc zedmetad optimisturia da bevr iseT xarjs
iTvaliswinebs, romelTa dafinansebac sabiujeto Semosavlebis deficitis gamo ver an Zalian
Znelad moxerxdeba. mTavroba iZulebuli iqneba, kidev ufro gazardos rogorc sagareo
valis moculoba donorebisgan moziduli kreditebis saxiT, aseve Sida valis moculoba
saxazino valdebulebebis emisiis meSveobiT. es ukanaskneli amcirebs adgilobriv finansur
Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 61
bazrebze sakredito resursebis moculobas, rac isedac Semcirebul ekonomikur aqtivobas
kidev ufro Seamcirebs.
finansuri krizisis gaRrmavebis fonze, xelisuflebis mier 2009 wlis ianvarSi anonsirebuli
`qamrebis SemoWeris~ principi (masze prezidentma saakaSvilma sagangebod isaubra parlament-
Si 2009 wlis 12 Tebervals wliuri gamosvlisas), rogorc dakvirvebebiT irkveva, realurad
ara mTavrobas xarjebis SemcirebaSi, aramed maT gadanawilebasa da, zogierT SemTxevaSi,
gazrdaSic ki gamoixata.
`qamrebis SemoWeris~ politika sxvadasxva sabiujeto organizaciebma gansxvavebuli prin-
cipebiT ganaxorcieles. magaliTad, xarjebi gazarda finansTa saministrom, iusticiis sa-
ministrom, Sinagan saqmeTa saministrom, Sromis da socialuri dacvis saministrom, soflis
meurneobis saministrom.
nacvlad imisa, rom sakanonmdeblo organos SeezRuda Tanamdebobrivi sargoebis da premie-
bis, danamatebis da daxmarebebis gacema, piriqiT moxda da `qamrebis SemoWeris~ politikis
pirobebSi dawesebulebebis administraciulma xarjebma imata.
socialuri Wrili
2010 wlis saqarTvelos saxelmwifo biujetis mixedviT, misi xarjviTi nawili 7 miliard lars
aRwevs, aqedan jandacvis da socialur xarjebze mimarTuli Tanxebi (Sesabamisi saministros
xaziT) 1,6 miliards anu mTliani xarjviTi nawilis daaxloebiT 22%-s Seadgens.
aqedan, magaliTad, marto saxelmwifo pensiebze 852 milioni lari anu biujetis xarjviTi
nawilis 12%-ze meti unda miimarTos, rac sakmaod maRali wilia da, erTi mxriv, verc pen-
sionerTa Rirseul siberes uzrunvelyofs (bolo wlebSi pensiis odenobis mniSvnelovani
zrdis miuxedavad, is kvlavac mniSvnelovnad CamorCeba saarsebo minimums, romelic 2010
wlis ivlisis mdgomareobiT saSualo momxmarebelze 114 lars Seadgens, pensiis odenoba ki
regionis mixedviT 75-85 laris farglebSia) da, meore mxriv, saxelmwifos saoperacio fulis
mniSvnelovan wyaros aklebs (2003 wels saxelmwifo biujetidan pensiebze 303 milioni lari
mimarTa, 2010 wlis Sesabamisi xarji ki 852 milioni laria).
zogadad, demografiul WrilSi pensionerebis odenoba mudmivad mzardia. asakiT pensionere-
bis raodenobam bolo 10 wlis ganmavlobaSi 70 aTasiT imata (200 wels _ 550 aTasi, 2010 wels
_ 621 aTasi). amave periodSi pensionerebis procentulma maCvenelma mTel mosaxleobasTan
mimarTebaSi 12,5%-dan 14%-mde imata. amavdroulad 2000-dan 2010 wlamde periodSi daqira-
vebuli dasaqmebulebis raodenobam, visi gadaxdili gadasaxadebiTac formirdeba sapensio
gasacemlebi, 684 aTasidan 596 aTasamde iklo.
yvela es monacemi kidev erTxel adasturebs, rom saxelmwifos socialuri valdebulebebi
isedac mZime da, nawilobriv, kvlavac mzardia.
devniloba da siRaribe
oficialuri statistikuri monacemebis sapirispirod, romelTa mixedviTac, mosaxleobis
mxolod erTi mesamedia siRaribis zRvars qvemoT, eqspertebi varaudoben, rom qalaqisa da
soflis mosaxleobas Soris didi disbalansis pirobebSi, mosaxleobis daaxloebiT naxevari
Raribad cxovrobs. es gansakuTrebiT exeba devnilTa kategorias, romelTa odenobamac mniS-
vnelovand imata.
gaeros ltolvilTa umaRlesi komisariatis prognoziT, im 127 aTasi iZulebiT gadaadgile-
buli piridan, romelic samxreT oseTis krizisis dros gaCnda, 73 aTasi maleve ukan dabrun-
deba. imis gaTvaliswinebiT, rom 1990-iani wlebis dasawyisis konfliqtebis Sedegad gaCenili
220 aTasi iZulebiT gadaadgilebuli pirisTvis afxazeTSi da samxreT oseTSi dabrunebis
r. sayevariSvili
62 konsultaciis da treningis centri 2010
perspeqtiva sakmaod mcirea, saqarTvelos xelisuflebam aucileblad unda ipovos proble-
mis gadaWris praqtikulad ganxorcielebadi da mudmivmoqmedi gadawyvetileba qveynis mosax-
leobis daaxloebiT 6%-sTvis. es ki am kategoriisTvis sakmaod did sabiujeto garantirebul
gasacemlebs niSnavs, rac gulisxmobs, rom biujets mudmivad unda hqondes `dajavSnili~
Tanxebi am da ara sxva saWiroebebisTvis.
gadasaxadebi
evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankis (EBRD) SefasebiT, gardamavali qveynebis
umetesoba 2008-2009 wlebis kriziss yvelaze neli tempiT gadalaxavs. saqarTveloc am qvey-
nebis ricxvSi moixsenieba. Sesabamisad, molodini, rom qveyanaSi krizisamdeli swrafi ekono-
mikuri zrdis tempi Tvlsawier momavalSi aRdgeba, naklebad realuria.
sainvesticio nakadebis Semcirebis da briuselis donorTa konferenciaze mobilizebuli
msxvili sagareo daxmarebis amowurvis kvalobaze, aseve iZulebiT gadaadgilebul pirTa da
pensionerTa odenobis mniSvnelovani zrdis gamo, saxelmwifo iZulebuli iqneba sul ufro
meti valdebuleba ikisros, romelTa dafinansebasac axali valebis aRebiT cdilobs.
am faqtorebis gaTvaliswinebiT, arsebobs molodini, rom saxelmwifo biznesTan urTierTo-
baSi airCevs ara liberaluri midgomis, aramed kidev ufro metad gamkacrebuli administri-
rebis taqtikas, rac gulisxmobs maTgan gadasaxadebis `maqsimalur~ amowovas drois mokle
monakveTSi, risi recidivebic ukve masobrivad ikveTeba.
amave dros, sagadasaxado jarimebis da sauravebis gazrdili da gamkacrebuli xasiaTi, rac
axal sagadasaxado kodeqss axasiaTebs, am molodins kidev ufro metad amZimebs. biznes-ga-
erTianebaTa nawili sanqciebis nawilis gamkacrebis gegmas gadasaxadebis damalvis praqtikis
gaaqtiurebis winapirobad miiCnevs.
sagulisxmoa is garemoebac, rom axali sagadasaxado kodeqsis mixedviT, romelic 2011 wlis 1
ianvridan Seva ZalaSi, 30 aTasamde laris brunvis mqone kompaniebi mikrobiznesis kategoria-
Si eqcevian da saerTod Tavisufldebian gadasaxadebisgan. es ki niSnavs, rom saqarTveloSi,
sadac formalurad dasaqmebulTa odenoba 600 aTas adamians aRwevs (2000 welTan SedarebiT,
es kategoria 100 aTasi adamianiT aris Semcirebuli), formalurad dasaqmebulTa raodenobis
zrdis nacvlad, xdeba sapirispiro procesis waxaliseba.
es ki, Tavis mxriv, negatiurad aisaxeba, magaliTad, saxelmwifo biujetis Semosavlebis na-
wilze, romelic isedac mniSvnelovan problemebs ganicdis. araformalur seqtorSi dasaqme-
bulTa morigi, axali nakadis gadadineba kidev ufro metad Seamcirebs sagadamxdelo bazas,
romelic saxelmwifos saoperacio fulis mniSvnelovan nawils generirebs.
mikro da mcire biznesis cnebebis Semotana da kompaniebis am kategoriebad ranJireba, mTa-
vrobis CanafiqriT, maTTvis sagadasaxado wnexis Semcirebas, dasaqmebis gazrdas da tranzaq-
ciebis srul legalizacias unda moemsaxuros.
Tumca, SemoTavazebuli cvlilebi calsaxad ar miuTiTebs, rom am kompaniebisTvis sagadasa-
xado wnexi Semcirdeba (Sesabamisad, isini verc dasaqmebis zrdas da legalurobis xarisxis
matebas moaxerxeben).
magaliTad, mcire biznesis zRvari (romelic ar gadaixdis dRg-s) kvlavac 100 aTasi lariT
ganisazRvreba. magram amave dros am odenobis wliuri brunvis mqone kompaniebisTvis wesdeba
axali gadasaxadi, romelic brunvaze iqneba mibmuli da ori ganakveTiT _ 3%-iT (standartu-
li saaRricxvo dokumentaciis gamoyenebis SemTxvevaSi) da 5%-iT (gamartivebuli saaRricxvo
dokumentaciis gamoyenebisas) ganisazRvreba.
Tavi rom davaneboT imas, rom amgvari gadasaxadi aqamde ar arsebobda da mcire mewarmeTaTvis
misi daweseba arsebiTad damatebiT sagadasaxado wnexs niSnavs, gaugebari rCeba ori ganakve-
Temis SesaZleblobebis gaZliereba da mcire mewarmeobis ganviTarebis mxardaWera
konsultaciis da treningis centri 2010 63
Tis arsebobis logika da maTi gamoyenebisas mewarmis daculoba sagadasaxado administraciis
pretenziebis SemTxvevaSi.
is, rom axali sagadasaxado kodeqsiT gaTvaliswinebuli ganakveTebis reforma asimetriu-
lia da naklebad samarTliani, sxva garemoebebiTac dasturdeba. magaliTad, axali gadasa-
xadi wesdeba iseTi tipis servisze, romelic, tradiciulad, ar ibegreba xolme. amis maga-
liTia axali kodeqsiT mobiluri kavSirgabmulobis kompaniebis brunvidan 10%-iani aqciziT
dabegvra, rasac analogi ar moeZebneba.
mTavrobis logikiT, mobiluri kavSirgabmulobis kompaniebi `zemogebebze~ muSaoben da es ga-
dasaxdi maT finansur mdgradobas ar Searyevs. Tumca, am mtkicebis paralelurad angariSga-
sawevia Tavad mobiluri kompaniebis gancxadebebi, rom isini iZulebulni gaxdebian, gazardon
momsaxurebis tarifebi da sakuTar saqmianobaSi Seamciron saoperacio xarjebi, aseve socia-
luri pasuxismgeblobis da qvelmoqmedebis komponentebi, ramac, SeiZleba, bevr sferosa da
mowyvlad jgufebs mniSvnelovani sirTuleebi Seuqmnas.
aRarafers vambobT dasaqmebis struqturis mosalodnel cvlilebaze da mis gavlenaze saer-
To makrosuraTze, rac calkeuli dargebis gansxvavebul dabegvras da maTTvis ekonomikuri
saqmianobis axleburi CarCoebis dawesebas SeiZleba mohyves.
miT ufro maSin, roca saxezea sagangaSo tendencia: oficialuri monacemebiTac rom vixel-
mZRvaneloT (romlebic tradiciulad zedmeti optimizmiT scodaven xolme), 2006-dan 2009
wlamde saqarTveloSi umuSevrobis donem TiTqmis 3%-iT _ 13,6%-dan 16,4%-mde imata.
daskvna
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, nawilobrivi pozitiuri Zvrebis miuxedavad, faqtia,
rom qarTuli ekonomika da biznesi krizisis daZlevas mainc sakmaod neli tempiT axdens. amis
gamomwvevi mizezebi rogorc Sida, aseve gare faqtorebiT aris gamowveuli. 2010 wlis Sua pe-
riodSi gaaqtiurebuli inflaciis erT-erTi savaraudo mizezi saarCevno politikur ciklSi
bazarze mokle droSi gamosrolili soliduri fuladi resursebia, ramac didwilad Seuwyo
xeli imas, rom agvistoSi inflaciam 9,5%-s miaRwia.
meore mxriv, isic ueWvelia, rom msoflio sasaqonlo bazrebze (gansakuTrebiT, sasursaTo)
momxdari mniSvnelovani ryevebi aranakleb rols TamaSobs saqarTveloSi socialuri fonis
damZimebaSi. aRarafers vambobT gaxangrZlivebuli politikuri arastabilurobis da mudmivi
destabilizaciis molodinis faqtorze, romelic yvelanairad aferxebs qveyanaSi saqmiani
aqtivobis matebas. qveyanaSi, romelic ukve mesame welia valSi cxovrobs da Sida resursebis
mwvave deficiti boWavs.
r. sayevariSvili
konsultaciis da treningis centri 2010 65
kargi mmarTvelobis
praqtikis xelSewyoba
konsultaciis da treningis centri 2010 67
Sesavalis magivrad
`_ Zalian gTxov, Svilo, zustad ar vici, gamgzavrebis dRe 24 iqneba Tu 25, axloblebs mo-
biluriT verafriT vukavSirdebi da 24 ricxvis bileTs 10 dRiT adre Tuki gamomiwerT, ga-
mgzavrebis wina dReebSi, 25-ze gadacvla xom SemeZleba?~ _ sandomiani xmiT mimarTavs 50 wels
gadacilebuli qalbatoni rkinigzis TanamSromels. pasuxad ki sakmaod ukmexi toniT esmis:
_ me rom yvela bileTi ase gamovwero, warmogidgeniaT, ra moxdeba?! jer gaarkvieT rodis
miemgzavrebiT da ...~
damamcirebeli toni, romelSic brZanebiTi kiloc uxvad urevia, qalbatonze myisierad mo-
qmedebs, Tumca, protestis grZnobis nacvlad kidev ufro meti mowiwebis grZnobas aCens,
romelic yovel jerze Txovnis gameorebasTan erTad xvewna-mudaraSi da sakuTari Tavis
saqarTveloSi saxelmwifo marTvis
reformireba: momsaxureobaze
dayvanili moqalaqeobis principi
nani maWaraSvili
68 konsultaciis da treningis centri 2010
damcirebaSi gadadis. qalbatonisaTvis Seuracxmyofeli aTwuTiani dialogi sabolood mainc
bileTis gamoweriT mTavrdeba, Tumca sakiTxavia, ris safasurad iRebs rkinigzis departamen-
tis aseT `serviss~ `momxmarebeli~ `moqalaqe~ (ratom viyenebT erTdroulad momxmareblisa
da moqalaqis formulirebebs, amas qveviT davazustebT).
darwmunebuli ar var, ramdenad zustad gadmoveci am dialogis arsi da is emocia, romelic
im dros eufleboda Cem win rigSi mdgom qalbatons. mas xom cneba `moqalaqeobis~ mniSvnelo-
ba, iseve rogorc Cveni qveynis moqalaqeTa umravlesobas, samwuxarod, jer bolomde gaTa-
visebuli ar aqvs da arc sakuTari Tavis dacva SeuZlia. xSirad sakuTar uflebebze sityvis
dacdenasac ki ver axerxebs da arc frazis _ `momxmarebli yovelTvis marTalia~ Zala ga-
moucdia. erT ram ki aSkaraa, _ aseTi situaciebi, romlis msgavssac bevri Tqvengani, albaT,
erTxel mainc Seswrebia, cxads xdis arCevans, romelic saqarTvelos iusticiis saministros
samoqalaqo reestris saagentom sloganis `igrZeni Tavi moqalaqed~ sasargeblod gaake-
Ta. saagentos aseTi xedva, romelic dRes saqarTveloSi moqmedi saagentoebisaTvis amosavali
principia, momxmarebelze orientirebuli momsaxureobis paradigmas efuZneba da axali saja-
ro menejmentis principebze dayrdnobiT saxelmwifo seqtoris reformirebas momsaxureobaze
dayvanili moqalaqeobriobis modelze agebs.
visac ki raime Sexeba hqonia sajaro momsaxureobis nebismier saagentosTan, dameTanxmeba, rom
2003 wlis revoluciamde arsebuli situacia pozitiuri mimarTulebiT radikalurad Seicva-
la. Tumca, kiTxva, moqalaqeobis dayvana konsiumerizmTan ramdenad akninebs `CarTuli~ mo-
qalaqeobis princips, kvlav aqtualuria. kiTxvaze, moqalaqeobis proaqtiuli Tu reaqtiuli
modelia gamoyenebuli reformirebis procesSi, pasuxis gasacemad, SevecdebiT, ganvixiloT
sajaro seqtoris reformirebis dRevandeli tendenciebi da gamovkveToT is, Tu ramdenadaa
TanxmobaSi mimdinare reforma aqtiuri moqalaqeobis modelTan.
axali sajaro menejmentis koncefcia
sajaro seqtoris administrirebis sakiTxebze msjelobis dros saqarTvelos dRevandeli xe-
lisuflebis warmomadgenlebi apelireben neitraluri sajaro moxelis institutiTa da axa-
li sajaro menejmentis (New Public Management) koncefciis postulatebiT, romelsac safu-
Zveli dasavleTSi neokonservatorebis xelisuflebaSi mosvlis periodidan Caeyara (ronald
reigani aSS-Si da margaret tetCeri did britaneTSi), da romelic gasuli saukunis 90-ian
wlebSi dasavlur, da ara marto dasavlur samyaroSi swrafi da efeqturi reformirebis Car-
Cod iqna aRiarebuli. ufro metic, axali sajaro menejmentis zogierTi avtori, maT Soris,
vili makaurtic, mas globalur paradigmadac ki moixseniebs,1 raTa xazi gausvas axali saja-
ro menejmentis, rogorc saxelmwifo seqtoris reformirebis procesSi NPM-is principebis
sayovelTao aRiarebasa da modurobas.
axali sajaro menejmentis moZraoba konceptualur doneze maregulirebeli saxelmwifos, e.w.
mesame gzis CarCos nawilad moiazreba. sayovelTao keTildReobis saxelmwifos modelSi nagu-
lisxmevi pirdapiri mmarTveloba, sadac politikis keTebis, regulaciisa da operaciuli done-
ebi saxelmwifosTan asocirdeboda, maregulirebeli saxelmwifos konceptualur CarCoSi irib
mmarTvelobad iqceva, roca saxelmwifo regulaciis funqciis Sesrulebas misgan damoukide-
bel, miukerZoebel da specializirebul, saeqsperto codnaze damyarebul saagentoebs uTmobs.
Sesabamisad, es modeli, Tavisi arsiT, deregulaciazea damyarebuli, rac saukeTesodaa asaxu-
li axali sajaro menejmentis moZraobis lozungSi `saxelmwifos ukan daxeva~. maregulirebel
saxelmwifoSi umniSvnelovanes funqcias swored aRniSnuli saagentoebi iZens da xSirad, erTi
specifikuri funqciis Semsrulebel da Sedegze orientirebul organizaciebs warmoadgens,
romlebic dakisrebuli movaleobebis Sesrulebas saxelmwifosgan damoukideblad awarmoebs2.
saxelmwifosa da saagentoebs Soris urTierToba qveynebis mixedviT gansxvavdeba, Tumca, ikve-
Teba ori modeli: decentralizebuli _ SeerTebuli Statebis modeli da centralizebuli _
dakavSirebuli did britaneTTan, axal zelandiasa da avstraliasTan.
1 McCourt W. (2002) New Public Management in Developing Countries. in McLaughlin K., Osborne S.P. and Ferlie E. (ed.) New Public Management: Current Trends and Future Prospects. Routledge: London and New York.2 did britaneTSi tetCeris mmarTvelobis dros aseT saagentoTa raodenoba 600-s aRwevda.
kargi mmarTvelobis praqtikis xelSewyoba
konsultaciis da treningis centri 2010 69
amaxvilebs ra yuradRebas kerZo seqtoris menejmentis koncefciasa da teqnikebze, axali sa-
jaro menejmenti miznebis dagegmvis, ganxorcielebisa da Sefasebis erTmaneTTan dasakavSire-
blad e.w. `menejerul cikls~ efuZneba. miuxedavad imisa, rom es modeli Zalian hgavs manamde
arsebul e.w. `politikis cikls~, misgan mainc mniSvnelovnad gansxvavdeba.3
axali sajaro menejmentis moZraobis maxasiaTeblebi cxrilis saxiTaa4 warmodgenili:
3 Wollmann H. (ed.) (2003) Evaluation in Public-Sector Reform. Concepts and Practice in International Perspective. Edward Elgar: Cheltenam, Uk, Northampton, MA, USA. 7:4 Schedloer K., Proeller I., The new Public Management: a Perspective from Mainland Europe. in McLaughlin K., Osborne S.P. and Ferlie E. (ed.) New Public Management: Current Trends and Future Prospects. Routledge: London and New York. 165. 5 analogiuri tendencia da axali sajaro menejmentis koncefciaze xazgasmisgan Tavis Sekaveba TiTqmis yvela im qveynisTvisaa da-
maxasiaTebeli, sadac sajaro seqtoris reformirebas safuZvlad NPM-is postulatebi daedo. 6 saqarTvelos mTavrobis programa 2008-2012. xelmisawvdomia internet-gverdze _ http://www.government.gov.ge/index.php?lang_id=GEO&sec_id=68
sajaro seqtori:
_ sajaro seqtori daefuZneba Rirsebaze damyarebul principebs _ sajaro seqtoris efeqturobis gazrdis mizniT, misi marTvis
principebi miuaxlovdeba kerZo seqtorisas. sajaro samsaxurSi dainergeba sakontraqto sistemis elementebi. dainergeba sajaro
institutebis saqmianobis Sefasebis gazomvadi meqanizmebi da monitoringis mkafio kriteriumebi. Sedegad miviRebT mcire, moq-
nil, gamWvirvale, efeqtur sajaro samsaxurs. Seiqmneba maRal Tanamdebobis pirebze gansakuTrebuli zedamxedvelobis sistema.
_ SenarCundeba da gaaqtiurdeba antikorufciuli reformebi _ sajaro samsaxurSi gaumjobesdeba qonebrivi da finansuri dekla-
rirebis sistema. dainergeba eTikis kodeqsis normebi. daqiravebisa da dawinaurebis sistema iqneba gamWvirvale. gaizrdeba mobilu-
roba sajaro da kerZo seqtorebs Soris.
_ dainergeba eleqtronuli xelmowera da erTiani samTavrobo eleqtronuli qseli - eleqtronuli xelmowerebis da eleqtronu-
li dokumentebis gamoyeneba dainergeba rogorc kerZo, ise saxelmwifo seqtorSi.
kategoria maxasiaTebeli/miznebi magaliTebi
organizaciuli
restruqturizacia
pasuxismgeblobebis delegireba;
ierarqiis Semcireba;
politikuri da menejeruli ro-
lebis erTmaneTisgan gancalkeveba.
qalaqis menejerebi;
holdinguri struqtura.
menejeruli instrumentebi Sedegze orientacia;
saqmianobis samewarmeo kultura-
ze dafuZnebiT ganxorcieleba;
efeqturoba.
qalaqis menejerebi;
holdinguri struqtura.
sabiujeto reformireba kerZo seqtorTan miaxloebuli
finansuri instumentebis gamoye-
neba.
Sedegze orientirebuli saxarjo po-
litika maqsimaluri ekonomiurobisa da
efeqtianobis principiT;
finansuri angariSgeba;
finansuri ganacxadebi.
monawileoba moqalaqeTa CarTuloba samezoblo sabWoebi;
eleqtronuli demokratia.
momxmarebelze
orientirebuli xarisxis
menejmenti
servisis miwodebaze aqcentireba;
eleqtronuli teqnologiebis
gamoyeneba servisis miwodebisas.
`erTi fanjris~ principiT xelmZRvaneloba;
servisis miwodebaze dafuZnebuli xel-
Sekrulebebi;
eleqtronuli mTavroba.
marketizacia
privatizacia
sajaro seqtoris Sekveca;
efeqturobis miRweva konkuren-
ciis meSveobiT.
sakontraqto sistema;
sajaro da kerZo seqtors Soris part-
nioroba _ PPP.
saqarTvelos mTavrobis programis (2008-2012 ww.) miznebsa da amocanebSi sajaro seqtoris
efeqturobis gazrdis mizniT prioritetebad swored axali sajaro menejmentis principebia
aRiarebuli. Tumca, xazgasma sajaro seqtoris reformirebis procesSi NPM-ze, rogorc kon-
cefciaze, arsad gvxvdeba5 _ marTvis principebis daaxloeba kerZo seqtorSi moqmed marTvis
principebTan; sajaro samsaxurSi sakontraqto sistemis elementebis danergva; sajaro insti-
tutebis saqmianobis Sefasebis gazomvadi meqanizmebisa da monitoringis mkafio kriteriume-
bis SemuSaveba da danergva; sajaro da kerZo seqtorebs Soris mobilobis gazrda; sazogadoe-
bis, am SemTxvevaSi ki, sajaro seqtoris momxmareblebis winaSe angariSvaldebulebis gazrdis
mizniT erTiani samTavrobo eleqtronuli qselis danergva6. Tumca, konteqsti, romlis piro-
bebSic dRes saqarTveloSi axali sajaro menejmentis principebis danergva xdeba, nawilobriv
n. maWaraSvili
70 konsultaciis da treningis centri 2010
cvlis Tavad am modelis Sinaarss, ris gamoc axali sajaro menejmentis saxecvlil versias
viRebT, romelsac zevidan qveviT mimarTulebis mqone axali sajaro menejmentis modelic
SeiZleba ewodos. mniSvnelovania, rom axali sajaro menejmentis koncefciaSi nagulisxmevi
elementebis kompleqsuri paketidan, iseve, rogorc sazRvargareTis, gansakuTrebiT ki ganviTa-
rebadi qveynebis umravlesoba, saqarTvelo yvelaze aqtiurad axorcielebs sajaro saagento-
ebis Camoyalibebaze dayvanil models, romelsac sajaro administrirebaSi `eijensifikaciis~
saxeliT moixsenieben. es ar niSnavs, rom axali sajaro menejmentis sxva elementebi (magali-
Tad, samezoblo sabWoebis Camoyalibeba TviTmmarTvel qalaqebSi, vauCerizacia ganaTlebis
sistemaSi, sajaro moxeleebis raodenobis Semcireba, rasac 2004-2005 wlebSi hqonda adgili
da aseve, sajaro seqtoris menejmentis kerZo seqtorTan daaxloebis mizniT ganxorciele-
buli kadrebis mozidvis politika, romelic dRemde grZeldeba da sxva) Cvens qveyanaSi ar
inergeba, Tumca, masStabebidan da Tanamimdevruli xasiaTidan gamomdinare, yvelaze aqtiu-
rad swored `eijensifikaciis~ procesi ikveTeba. amasTan mniSvnelovania, rom axali sajaro
menejmentis stilis saagentoebis dafuZneba da funqcionireba ganmsazRvrelia sajaro ad-
ministrirebis menejeruli modelis dasanergad, radgan NPM-is sxva elementebis amuSaveba,
umeteswilad, maszea daqvemdebarebuli.
axali sajaro administraciis kuTxiT saqarTveloSi ganxorcielebuli cvlilebebi ZiriTa-
dad Semcirebuli saxelmwifo intervenciisa7 da deregulaciis politikis farglebSi8 xor-
cieldeba da axali sajaro menejmentis stilis saagentoebis Camoyalibebas efuZneba. amitom,
yuradRebas swored msgavs saagentobze gavamaxvilebT.
gasaTvaliswinebelia, rom sajaro seqtoris administrirebaSi 2004 wlidan dawyebulma deregu-
laciis politikam mniSvnelovnad Seamcira saxelmwifos mier regulirebadi sferoebi da gaa-
martiva procedurebi. `eijensifikaciis~ procesi swored aRniSnuli deregulaciis politikis
nawilia, Tumca, am cvlilebebs saxelmwifo mainc centralizebuli modelis safuZvelze axor-
cielebs.
saagentoebis formirebis procesi da tendenciebi
axali sajaro menejmentis principebze dafuZnebuli saagentoebis Camoyalibebis aqtiu-
ri procesi, romelic sajaro administrirebis TeoriaSi e.w. eijensifikaciis (Agencyfi-cation) saxelwodebiTaa cnobili da saxelmwifos calkeuli funqciaTa Sesasruleblad
damoukidebel saagentoebze funqciaTa delegirebas gulisxmobs, saqarTveloSi 2004
wlidan iwyeba. sajaro samarTlis iuridiuli pirebis saxiT gaformebul saagentoebs
`vardebis revoluciamdec~ vxvdebodiT, magram maTi ganxilva, rogorc axali saja-
ro menejmentis stilis saagentoebisa, naklebadaa SesaZlebeli da ufro saxelmwifos
sxvadasxva funqciaTa calke uwyebrivi organos saxiT Camoyalibebas ukavSirdeba. `var-
debis revoluciis~ Semdeg moxda aRniSnuli sistemis mniSvnelovani reorganizacia,
arsebuli saagentoebis debulebebisa da struqturis mniSvnelovani gadaxaliseba da
sajaro menejmentis stilis axal formatze gadayvana, risi safuZvelic Seqmna 2004
wlis 11 Tebervals miRebulma (#3277 IIs) saqarTvelos kanonma `saqarTvelos mTavro-
bis struqturis, uflebebisa da saqmianobis wesis Sesaxeb~9. axali kanonis miRebiT
Zaladakargulad gamocxadda „aRmasrulebeli xelisuflebis struqturisa da saqmia-
7 ekonomikuri ganviTarebis ministris laSa Jvanias mier 2009 wlis 17 ianvars gakeTebuli gancxadebis Tanaxmad, saxelmwi-
fo sakuTrebaSi arsebuli sawarmoTa ricxvi 400-iT Semcirda, am etapze saxelmwifo sakuTrebaSi 1400 sawarmoa darCenili,
rac minimumamde unda iyos dayvanili. (www.ambebi.ge). zogadad, saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli yofili sawarmoebis
privatizaciis procesi eqvemdebareba sajaro-kerZos seqtoris erTobliv administrirebas (Public-Private Partnership - PPP)
da miznad isaxavs kerZo kapitalis mozidvas saxelmwifo sakuTrebaSi myofi aqtivebisTvis da amisaTvis iyenebs iseT me-
Todebs, rogoricaa ijara, Sesyidva, tenderi, auqcioni, pirdapiri gayidva. gasaTvaliswinebelia aseve am procesSi e.w.
agresiuli privatizaciis saxelwodebiT cnobili politikac, romelsac sajro seqtoris privatizacia daeqvemdebara.
wyaro: www.privatization.ge, www. ema.ge. 8 deregulaciis erT-erT umniSvnelovanes elements Seadgenda aseve licenzirebis sistemis mniSvnelovani modernizacia, ris
safuZvelzec 2005 wlamde arsebuli salicenzio da sanebarTvo sistema minimumamde iqna dayvanili (ricxvi Semcirda 144-mde,
rac manamde arsebulis mxolod 16 porcentia). SeizRuda licenzirebisa da nebarTvebis gacemis saWiroebis sazRvrebi, aseve
ganxorcielda inovaciuri sistemebis danergva, kerZod momsaxureba xorcieldeba `erTi fanjris~ prinicpiT, maqsimalurad
gamartivebuli procedurebisa da vadebis pirobebSi. (www.investingeorgia.org)
9 saqarTvelos kanoni saqarTvelos mTavrobis struqturis, uflebamosilebisa da saqmianobis wesis Sesaxeb, 11 Tebervali, 2004
parlamenti kanoni N 3277. http://laws.codexserver.com
kargi mmarTvelobis praqtikis xelSewyoba
konsultaciis da treningis centri 2010 71
nobis wesis Sesaxeb `saqarTvelos 1997 wlis 15 aprilis kanoni da Catarda saxelmwifo
struqturuli erTeulebis reorganizacia, rigi samsaxurebisa da departamentebis li-
kvidacia, xolo SenarCunebuli nawili saxelmwifo saqveuwyebo dawesebulebs, nawili
ki _ sajaro samarTlis iuridiuli piris axali restruqturirebuli saxiT Sesabamis
saministroebs gadaeca.
zogadad, saagentoebis reformirebis procesis sawyisad SegviZlia swored 2004 weli mi-
viCnioT. Tumca, gasaTvaliswinebelia isic, rom saxelmwifo institutebis delegirebis
procesi dRemde grZeldeba da aqtiurad mimdinareobs.
postrevoluciuri saqarTvelos sajaro seqtorSi gvxvdeba ori donis saagento, erTi
_ saministroebs gareT gatanili, romelic angariSvaldebulia saxelmwifos romelime
rgolis winaSe10 da meore _ saministroebis SigniT Semavali da masze daqvemdebarebuli.
saqarTveloSi arsebuli 30-ze meti saagentodan mxolod oria iseTi, romelic ar Sedis
da ar eqvemdebareba romelime saministros, danarCeni ki swored saministros daqvemde-
barebuli saagentoebia da romelime samTavrobo struqturis sistemaSi Semavali orga-
nizaciis Semadgeneli nawilis saxiT ganixileba. am ukanasknelTa Camoyalibeba ori saxiT
xorcieldeba:
1. Sesabamisi saministros sistemaSi arsebuli saxelmwifo saqveuwyebo dawesebulebis sa-
xiT;
2. Sesabamisi saministros sistemaSi Semavali sajaro samarTlis iuridiuli piris saxiT.
saqarTvelos dRevandel sajaro sistemaSi saministros daqvemdebarebuli saagentoebis
umravlesoba swored sajaro samarTlis iuridiuli piris statusiT sargeblobs da Se-
sabamisi saministros sistemaSi11 am saxiTaa warmodgenili. mniSvnelovania imis garkvevac,
Tu ra gansxvavebaa saxelmwifo saqveuwyebo dawesebulebebsa da sajaro samarTlis iuri-
diul pirebs Soris, raTa ufro cxadad gamoCndes saagentoebis sajaro samarTlis iuri-
diuli piris saxiT Camoyalibebis tendencia.
saagentoebis iuridiuli statusi da uflebamosileba: sajaro samarTlis iuridiul pire-
bisa da saxelmwifo saqveuwyebo dawesebulebebis saxiT Camoyalibebul saagentoebs erT-
maneTisgan saministroze damokidebulebis xarisxi ganasxvavebs. saministros sistemaSi
Semavali sajaro samarTlis iuridiuli piri saagentoebi, SedarebiT meti uflebebiTa
da damoukideblobiT sargebloben, vidre saministros daqvemdebarebuli saqveuwyebo
dawesebulebebis saxiT moqmedi saagentoebi. swored amiT SeiZleba aixsnas saagentoebis
sajaro samarTlis iuridiuli da ara saqveuwyebo dawesebulebebis saxiT Camoyalibebis
tendencia.
sajaro samarTlis iuridiuli piri, maT Soris, saministros daqvemdebarebuli saagento,
aris Sesabamisi kanoniT, saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT an kanonis safuZvelze
saxelmwifo mmarTvelobis organos administraciuli aqtiT Seqmnili, agreTve avtono-
miuri respublikis umaRlesi aRmasrulebeli organos normatiuli aqtiT Seqmnili saxel-
mwifo mmarTvelobis organoebisagan gancalkevebuli organizacia, romelic saxelmwifos
kontroliT, magram damoukideblad axorcielebs politikur, saxelmwifoebriv, socia-
lur, saganmanaTleblo, kulturul da sxva sajaro saqmianobas. rac Seexeba saxelmwifo
saqveuwyebo dawesebulebis saxiT arsebul saagentos, is saministros gamgeblobaSi arse-
buli aRmasrulebeli xelisuflebis dawesebulebaa da Sesabamisad, ar sargeblobs iseTive
damoukideblobiT, rogorc s.s.i.p. saagentoebi.
10 saxelmwifo Sesyidvebis saagento, mudmivmoqmedi damoukidebeli organo, romelic angariSvaldebulia saqarTvelos mTa-
vrobis winaSe; saqarTvelos safinanso zedamxedvelobis saagento, mudmivmoqmedi damoukidebeli organo, romelic angariS-
valdebulia saagentos sabWos winaSe da yovelwliurad abarebs angariSs saqarTvelos parlaments.
11 saxelmwifo saqveuwyebo dawesebulebis saxiT arsebul saagentoTa Soris mxolod Semdegi saagentoebia: janmrTelobisa da
socialuri programebis saagento; samedicino saqmianobis saxelmwifo regulirebis saagento; wamlis saagento; Tavisufali
vaWrobisa da konkurenciis saagento.
n. maWaraSvili
72 konsultaciis da treningis centri 2010
saagentoebis funqcionireba da NPM-is principebTan Tavsebadobis sakiTxi
im elementebidan, romelic axali sajaro menejmentiT nagulisxmev RonisZiebaTa da inova-
ciaTa saerTo paketidan saqarTvelos sajaro seqtoris saagentoebis mier aqtiurad inergeba
da praqtikaSi xorcieldeba, aRsaniSnavia Semdegi:
I) biurokratiuli procedurebis gamartiveba _ aRniSnuli principi `eijensifikaciis~ pro-
cesSi Camoyalibebuli yvela saministoros erT-erTi amosavali debulebaa da TiTqmis yvela
saagentos saqmianobis mizans warmoadgens.
II) momxmarebelze orientirebuli momsaxureobis sistemis danergva _ axali sajaro menejmen-
tisaTvis damaxasiaTebel am elements 2004 wlidan dRemde Seqnili TiTqmis yvela saagento
axorcielebs da am procesSi aqtiurad iyenebs Tanamedrove sainformacio teqnologiebs.
III) momsaxureoba ̀ erTi fanjris~ principiT _ moxmarebelze orientirebuli servisebis SeTava-
zebis efeqturad ganxorcieleba efuZneba swored NPM-isaTvis damaxasiaTebel am princips,
risi meSveobiTac saagentoebis mier warmoebuli servisebis miwodebis xarisxi da siCqare,
2004 wlamde arsebul sistemas Tu SevadarebT, sakmaod matulobs.
IV) mmarTvelobiTi da operaciuli sistemebis erTmaneTisgan gamijvna _ TiToeuli saagento
Tavis saqmianobaSi swored NPM-is am debulebis safuZvelze aRwevs warmatebebs. magaliTad,
sajaro reestris erovnuli saagentos veb-gverdze aRniSnuli diferenciacia organizaciuli
struqturis gamarTuli muSaobis umniSvnelovanes winapirobadaa Sefasebuli.
V) informaciis xelmisawvdomobis xarisxis gaumjobeseba _ aRniSnuli principi, cxadia, mxo-
lod axali sajaro menejmentisTvis ar aris damaxasiaTebeli, Tumca, unda vaRiaroT, rom
NMP_is stilis saagentoebisaTvis am principis dacvas, garda gamWvirvalobis uzrunvelyo-
fisa, sxva damatebiTi Rirebulebac gaaCnia. kerZod, momxmarebelTan aqtiur da uwyvet kav-
SirSi yofna maTi interesebisa da preferenciebis dakmayofilebis mizniT. am prinicpis erT-
gulebas aseve adasturebs saqarTvelos nebismieri axladCamoyalibebuli saagento.
VI) momxmarebelTa perioduli gamokiTxvis sistemebi _ saagentoebi periodulad atareben
momxmareblTa azris Seswavlas maT mier warmoebuli da SeTavazebuli servisebis gaumjobe-
sebis mizniT. magaliTad, sajaro reestris erovnuli saagentos mier miznobriv auditorias-
Tan sociologiuri kvlevis Catareba miznad isaxavs moqalaqeTa momsaxurebis efeqturobis
Sefasebas, maTi moTxovnebisa da problemuri sakiTxebis Seswavlas. kvlevis SedegebSi naTlad
ikveTeba mdgomareobis gaumjobeseba wina wlebTan SedarebiT, Tumca, moqalaqeTa momsaxure-
bis gaumjobesebis kuTxiT muSaobis gagrZeleba saagentosTvis kvlav erT-erT prioritetad
rCeba. aRniSnuli principisadmi erTgulebas aseve adasturebs iusticiis saministros samo-
qalaqo reestrisa da Sinagan saqmeTa saministros momsaxureobis saagentoebi12.
saqarTveloSi Camoyalibebuli saagentoebi aqtiurad nergaven, iyeneben da Tavis saqmianobas
warmarTaven swored axali sajaro menejmentis principebis safuZvelze, Tumca, isic aRsaniS-
navia, rom axali sajaro menejmentis ZiriTad mizanTan, _ kerZo struqturis menejmentTan
miaxloebis TvalsazrisiT kidev bevri inovaciaa dasanergi da praqtikaSi gansaxorcielebe-
li. miuxedavad imisa, rom TiToeuli kriteriumis mixedviT s.s.i.p. saxiT moqmedi saagentoe-
bis funqcionirebis SedarebiTi analizi gansxvavebul suraTs iZleva, ikveTeba erTi saerTo
tendencia: axali sajaro menejmentis stilis saagentoebs Soris yvelaze warmatebuli is
saagentoebia, romelTa Camoyalibebasa da funqcionirebaSi saerTaSoriso donori organiza-
ciis monawileobis xvedriTi wilic maRalia. maT Soris gansakuTrebiT aRsaniSnavia iusti-
ciis saministros sajaro da samoqalaqo reestris saagentoebi, Sinagan saqmeTa saministros
momsaxureobis, finansTa saministros momsaxureobis saagentoebi, romelTa saqmianobac, gan-
sakuTrebiT, Tu 2004 wlamde arsebul mdgomareobas SevadarebT, radikaluradaa Secvlili
pozitiuri mimarTulebiT.
12 www.napr.gov.ge
kargi mmarTvelobis praqtikis xelSewyoba
konsultaciis da treningis centri 2010 73
donori organizaciebis roli
sajaro seqtoris reformirebis sakiTxis ganxilvisas SeuZlebelia yuradRebis miRma dagvrCes
saerTaSoriso donori organizaciebis roli, romlebmac mniSvnelovani wvlili Seitanes axali
sajaro menejmentis principebis danergvis, gansakuTrebiT ki, am modelze dafuZnebuli saagento-
ebis Camoyalibebis procesSi. SegviZlia ganvacxadoT, rom dRes sajaro sistemaSi arsebuli NPM-
is stilis saagentoebis arseboba ver ganxorcieldeboda, rom ara iseTi donori organizaciebis
daxmareba, rogoricaa UNDP, USAID, GTZ, DFID, UNHCR13 holandiis mTavroba, msoflio banki da sxva.
donori origanizaciebis mier gaweuli daxmareba mravalmxrivia da TiToeul saagentosTan
mimarTebaSi gansxvavebuli, saagentos ganviTarebis saWiroebebidan gamomdinare sxvadasxva
mxardamWeri sistemebis SeTavazebas gulisxmobs. magaliTad, sajaro reestris erovnuli saa-
gento aqtiurad TanamSromlobs saerTaSoriso donor organizaciebTan, romlebic CarTuli
arian saagentoSi mimdinare reformebis ganxorcielebis procesSi. maTi xelSewyobiT mimdi-
nareobs kadastrisa da registraciis ganviTarebis, saregistracio samsaxurebis materialur-
teqnikuri uzrunvelyofis, axali saregistracio sainformacio teqnologiebis danergvis,
programuli uzrunvelyofis, kadrebis swavlebisa da sxva samuSaoebi.
axali sajaro menejmentis centralizebuli versia
saagentoebsa da saxelmwifos Soris urTierTobebis modelebs Tu sxva qveynebis gamocdilebas
SevadarebT, saqarTvelos xelisufleba da saministroebi saagentoebTan mimarTebaSi centrali-
zebul (da ara decentralizebul) versias irCeven. am TvalsazrisiT SesaZlebelia, paralelebi
gavavloT did britaneTTan, avstraliasTan da axal zelandiasTan. amave dros, saagentoebsa
da saxelmwifos Soris urTierTobaSi saxelmwifos mxridan SeiniSneba mkacri makontroleblis
rolSi gamosvla, riTac saqarTvelo Zalian gansxvavdeba SvedeTis, norvegiis da bevri sxva qvey-
nis modelisgan, romlebic kontrolis meqanizmebs mxolod gansakuTrebul da isic, sakmaod
pirobiTad (rac, araa mowonebuli arc sajaro administrirebis samecniero SromebSi da arc cen-
tralizebuli modelis momxre praqtikosTa mier) iyeneben. saqarTveloSi saagentoebis funqcio-
nireba ar igeba saxelmwifo uwyebebsa da saagentoebs Soris dadebuli kontraqtebis safuZvelze,
rac miCneulia sajaro servisebis warmoebaSi kerZo seqtoris msgavsi konkurentuli sistemis
danergvisa da Sesabamisad, mis safuZvelze qmediTobis zrdis meqanizmad, aramed Sesabamisi debu-
lebebis safuZvelze regulirdeba. saxelmwifo bolomde ar Tmobs funqciaTa saagentoebisTvis
gadabarebis funqcias da Sesabamisad, saqarTveloSi saagentoebi ufro centralizebuli saa-
gentoebis saxiT yalibdeba, vidre maregulirebeli saagentoebis saxiT. saxelmwifos funqciaTa
delegireba ufro axali sajaro menejmentis msgavsi saagentoebis bazaze xelaxal regulacias
emsgavseba, vidre saxelmwifos funqciaTa realur delegirebas. Sesabamisad, axali sajaro me-
nejmenti gamoiyeneba ara rogorc konceptualuri CarCo sajaro seqtorSi menejmentis stilze
gadasasvlelad, aramed rogorc teqnika sajaro seqtoris saqmianobis efeqturobisa da qmedi-
Tobis asamaRleblad. ver vityviT, rom es naklebad sasargebloa, Tumca, unda vaRiaroT, rom
gacilebiT zRudavs axali sajaro menejmentis gamoyenebis potencials. SesaZlebelia, swored
amiT avxsnaT saqarTvelos dRevandeli xelisuflebis mier axali sajaro menejmentis modelze
saubrisgan Tavis Sekavebac.
ramdenad SeiZleba msgavsi centralizaciisken mimarTuli nabijebis gamarTleba da ramdena-
daa Tavsebadi aRniSnuli modeli qarTul realobasTan?
amis axsna ramdenime faqtoriTaa SesaZlebeli:
1. axali sajaro menejmentis stilis saagentoebis Camoyalibebisa da sajaro seqtoris
institucionaluri, struqturuli, organizaciuli da funqcionaluri reorganizacia
droSi emTxveva erTmaneTs. xSirad msgavsi cvlilebebis pirobebSi saxelmwifo sajaro se-
qtoris reformirebis procesisaTvis Tanamdevi sirTuleebisa da savaraudo riskebis Ta-
13 UNDP - gaero-s ganviTarebis programa, USAID _ amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagento, GTZ _
germaniis teqnikuri TanamSromlobis sazogadoeba, DFID _ saerTaSoriso ganviTarebis departamenti, UNHCR _ gaeros ltol-
vilTa umaRlesi komisariati.
n. maWaraSvili
74 konsultaciis da treningis centri 2010
vidan acilebis mizniT erideba saagentoebisaTvis meti Tavisuflebis miniWebas da `eijin-
sifikaciis~ process am etapze sajaro seqtoris institucionaluri dizianis farglebSi
warmarTavs. msgavsi strategia, SesaZlebelia, gamarTlebulic iyos, vinaidan saxelmwifos
mTavrobisa da saministroebis daqvemdebarebaSi myofi saagentoebis damoukideblobis pi-
robebSi erTdroulad mouwevda fiqri rogorc sajaro seqtoris institucionalur mo-
delze, ise damoukidebel saagentoebsa da sajaro institutebs Soris koordinirebuli
muSaobis uzurunvelyofaze raime erTiani intitucionaluri qolgis gareSe. dRes msgavs
qolgas saagentoebis sajaro seqtoris SemadgenlobaSi maT saqmianobaSi Carevis gareSe
avtomaturi yofna qmnis. Tumca, kontrolis meqanizmebis simkacre msgavs damoukideblo-
bas nawilobriv zRudavs. am SemTxvevaSi damoukideblobis garantad, xSirad, saerTaSo-
riso donori organizacia gvevlineba, romelic uzurnvelyofs saagentos arsebobasa da
funqcionirebas, aseve mudmivad zrunavs maT institucionalur zrdasa da ganviTarebaze.
Tumca, unda vaRiaroT isic, rom axali sajaro menejmentis stilis saagentoebis warma-
tebuli muSaoba, SesaZlebelia, momavalSi safuZvlad daedos msgavsi saagentoebisaTvis
meti uflebrivi damoukideblobis miniWebas.
2. saqarTvelos pirobebSi sajaro seqtoris deregulirebis sakiTxi farTodaa dakavSirebu-
li decentralizebuli marTvis problemasTan, da droSi ukan sdevs msjelobas adgilobrivi
TviTmmarTvelobis sistemis mowyobis Sesaxeb. im pirobebSi, roca aRniSnuli sakiTxebi jer
kidev gaurkveveli da dauzustebelia, sajaro seqtoris deregulaciis sakiTxis gadawyvetac
igvianebs, ufro sworad, centralizebuli saxiT igeba da naklebad savaraudoa, rom centra-
lizaciaze uari uaxlos droSi, yovel SemTxvevaSi, zogadad mmarTvelobis stilis decentra-
lizaciamde vTqvaT.
3. rogorc samTavrobo uwyebebs SigniT, ise erTmaneTs Soris koordinirebuli muSaobis
gamocdilebis nakleboba, absurdamde dayvanili biurokratizmi, centrsa da adgilobriv
mmarTvelobas Soris muSaobis Zveli, sabWoTa kavSiris droindeli sistema, romelic Tan-
xmobaSia saqarTvelos partimonialur mentalitetTan da araformalur kavSirebze igeba,
axali sajaro menejmentis stilis saagentoebis dasanergad sxva SesaZleblobas, garda
maTi centralizebuli sqemiT agebisa, ar tovebs. axali sajaro menejmentis modeli, ro-
melic Tavisi arsiT qvevidan zeviT moZraobas efuZneba da centralizebuli, direqtiuli
mmarTvelobis sapirispiro sistemaa, saqarTveloSi swored sawinaaRmdego mimarTulebiT
inergeba, radgan garemo sxva saSualebas, ubralod, ar iZleva. swored amitom, sajaro
seqtoris reformireba CvenSi zevidan, pirdapiri miTiTebebis saxiT xorcieldeba da ara
qvevidan wamosuli iniciativebis safuZvelze. miuxedavad imisa, rom msgavsi mowodebebi
da iniciativiani `quCis donis biurokratiis~ moTxovnileba Tavad xelisuflebas aqvs,
saqarTveloSi amgvari iniciativebisaTvis sakmarisi arc gamocdileba arsebobs da arc
motivacia.
4. saqarTveloSi xelisuflebis reorganizacia da axali sajaro menejmentis stilis
danergvis procesi erTdroulad ramdenime problemuri sakiTxis gadawyvetis auci-
leblobas gulisxmobda, ris gamoc dRes mxolod nawilobrivaa SesaZlebeli sajaro
seqtoris reformirebis procesSi warmatebebze saubari da isic, axali sajaro me-
nejmentis uaRresad centralizebuli versiis pirobebSi. saqme isaa, rom korufciis
winaaRmdeg brZolisa da sajaro institutebis muSaobis proceduruli sakiTxebis da-
zustebis, ufro sworad, xelaxla awyobis pirobebSi (roca sajaro seqtoris moder-
nizacia am etapze mxolod teqnikuri TvalsazrisiTac ki jer ver pasuxobs Taname-
drove moTxovnebs), saqarTvelos sajaro seqtoris reformireba jerjerobiT ufro
procesze orinetirebuli, e.w. tradiciuli menejmentiskenaa mimarTuli da amitom
Sedegze orientirebul axal sajaro menejmentis models fexs droulad ver uwyobs.
swored es ormagi strategia iwvevs axali sajaro menejmentis modelis cvlilebas,
Tumca, unda vaRiaroT, rom momsaxureobis saagentoebis saxiT, Tundac aseT saxeSe-
cvlil pirobebSi, mainc mniSvnelovani winsvla SeiniSneba. dava, romelic dRes sajaro
seqtoris reformirebis TvalsazrisiT yvelaze aqtualuria saqarTveloSi da sajaro
samsaxuris sakadro politikis gansazRvras ukavSirdeba, am ori modelis momxreTa
Soris dapirispirebis kidev erTi damadasturebelia. `saerTaSoriso gamWvirvaloba sa-
qarTvelos~ mier gamocemul broSuraSi miTiTebuli e.w. proteqcionistul da moqnil
kargi mmarTvelobis praqtikis xelSewyoba
konsultaciis da treningis centri 2010 75
modelebs14 Soris dapirispireba, swored tradiciul menejmentisa da axali sajaro
menejmentis koncefciis momxreTa da, Sesabamisad, gansxvavebuli cnebiT _ kategoriu-
li aparatisa da Rirebulebebis mqone dajgufebebs Soris davas warmoadgens. Tumca,
saagentoebis axali sajaro menejmenetis centralizebuli versiidan gamomdinare Tu
vimsjelebT da imasac gaviTvaliswinebT, Tu ra pirobebSi xorcieldeba am modelis
damkvidreba, unda vivaraudoT, rom saqarTvelo ori modelis Sejerebul variantze
SeCerdeba. Tu ramdenad warmatebuli iqneba msgavsi kopromisuli versiis safuZvelze
sajaro seqtoris reformireba, es ukve calke ganxilvis sagania.
daskvna
axali sajaro menejmentis modelis safuZvelze sajaro seqtoris reformireba amavdroulad
mravali, xSirad erTmaneTTan konfliqtSi myofi elementebis ekleqtur erTobliobas war-
moadgens, ris gamoc, TiToeul qveyanaSi saxelmwifo seqtoris reformas gansxvavebuli saxe
aqvs da TiToeuli saxelmwifo NPM-is elementebis kombinaciidan Tavad qveynis ekonomikuri,
politikuri da kulturuli Taviseburebebis gaTvaliswinebiT, misTvis yvelaze Tavsebad
elementebs iRebs. asea saqarTveloc.
saqarTveloSi axali sajaro menejmenti mkvidrdeba centralizebuli, saxelmwifos sistemas
mkacrad daqvemdebarebuli modelis safuZvelze, sadac axali sajaro menejmenti gamoiyene-
ba rogorc qvemdebare, ufro teqnologiuri, vidre konceptualuri sqema da gaaCnia ufro
procesze, vidre Sedegze orientirebuli saxe. amiT is emsgavseba tradiciul menejerizms
axali sajaro menejmentis elementebis gamoyenebiT, sadac moqalaqeobriobis principi re-
aqtiul modelze agebuli saxiT gvxvdeba. dRes ukve reformirebul sajaro saagentoebSi
ver SevxvdebiT statiis SesavalSi aRweril situacias, sadac moqalaqis uflebebi da Rirse-
ba ilaxeba. dRes moqalaqes saxelmwifo momxmareblad ganixilavs da sajaro momsaxureobas
misi interesebis mixedviT agebs, Tumca, moqalaqeobis is modeli, sadac moqalaqe sajaro
seqtoris reformirebaSi iqneboda CarTuli, reformirebis ukiduresi centralizaciis pi-
robebSi, jerjerobiT kvlav miuRwevelia. Tumca, savaraudoa, rom aseTi SezRudulobis
pirobebSi axali sajaro menejmentis gamoyenebis warmatebuli praqtika Seqmnis saukeTeso
pirobebs aRniSnuli sqemis masStabebis gasafarToeblad da proaqtiuli moqalaqeobis Ca-
mosayalibeblad.
14 saqarTvelos sajaro samsaxuris reforma: didi korporacia Tu konkurentuli bazari. 2006-2007 wlebSi ganxorcielebuli
reformebi. 2008. Tbilisi: saerTaSoriso gamWvirvaloba saqarTvelo.
n. maWaraSvili
76 konsultaciis da treningis centri 2010
rogor vakontroloT ganaTlebis xarisxi skolebSi? es kiTxva mxolod saqarTveloSi rodia
aqtualuri. bolo aTwleulis ganmavlobaSi msoflioSi sul ufro izrdeba interesi skole-
bis xarisxis Sefasebis mimarT, rac Tavis mxriv, ori ZiriTadi mizeziT aris ganpirobebuli:
swavlis Sedegebis saerTaSoriso Sefasebebis Sedegebi _ PIRLS, TIMSS, PISA1, bevr qveyanaSi,
da maT Soris saqarTveloSic, zogadi ganaTlebis xarisxis arasaxarbielo mdgomareobaze
miuTiTebs.
skolebis Sefasebis modelebi -msoflio gamocdileba da saqarTvelo
Tamar bregvaZe
1 PIRLS _ wignierebis saerTaSoriso kvleva, romelSic 45 qveyana monawileobs. saqarTvelom am kvlevaSi pirvelad monawileoba
2006 wels miiRo.
TIMSS _ maTematikis da sabunebismetyvelo mecnierebebis swavlis da swavlebis kvleva, romelSic 58 qveyana monawileobs, sa-
qarTvelo am kvlevaSi 2007 wlidanaa CarTuli.
PISA - moswavleTa saerTaSoriso Sefasebis programa.
konsultaciis da treningis centri 2010 77
wignierebis saerTaSoriso kvlevaSi saqarTvelos skolebis moswavleebis Sedegebi sa-
Sualoze mniSvnelovnad dabalia; kvlevaSi monawile saqarTvelos skolebis moswavle-
ebis 18% miRwevis skalis miRma aRmoCnda, maTematikis da sabunebismetyvelo mecnie-
rebebis swavlis da swavlebis kvlevaSi ki saqarTvelos Sedegebi kidev ufro dabalia.
minimaluri zRvari moswavleebis 44%-ma ver gadalaxa.
skolebis uflebebis gafarToeba (rac decentralizaciis reformis Sedegia) bunebrivad
ganapirobebs meti angariSvaldebulebis saWiroebas skolis doneze.
decentralizaciis reformis Sedegebis kvleva saqarTveloSi2 gviCvenebs, rom jerjero-
biT ver xerxdeba skolis doneze marTvis modelis jerovnad ganxorcieleba. axladSeqm-
nilma sameurveo sabWoebma ver moaxerxes sakuTari uflebamosilebebis srulad gamoye-
neba, isini naklebad arian CarTulni skolis Sedegebis Sefasebis, biujetis dagegmvisa da
monitoringis saqmeSi. skolis doneze, faqtiurad, ar xorcieldeba strategiuli dageg-
mva da skolis warmatebis Sefaseba strategiuli indikatorebis mixedviT.
am tendenciebis sapasuxod saqarTvelo, bevri sxva qveynis msgavsad, cvlis Tavis midgomas
skolebis xarisxis Sefasebis mimarT. 2005 wlidan saqarTveloSi moqmedebs erovnuli saswa-
vlo gegma, romelic zogadsaganmanaTleblo skolis TiToeuli klasisa da safexurisaTvis
misaRwevi Sedegebis minimums gansazRvravs. erovnul saswavlo gegmaze dayrdnobiT saqar-
Tvelo axorcielebs Sida erovnul Sefasebebs da 2006 wlidan monawileobs saerTaSoriso
SefasebebSic.
2011 wlidan skolebis Sefasebis sistemaSi axali, mniSnelovani cvlilebebi ganxorcieldeba.
skolis atestatis misaRebad moswavleebi Caabareben gamocdebs, romelTa Sedegebi, savarau-
dod, gaanalizdeba skolebis mixedviT. amJamad ganxilvis procesSia e.w. „skolebis brendire-
bis“ sistemis SemoRebac, romelic garkveuli kriteriumebiT Seadarebs erTmaneTs skolebs.
e.w. saukeTeso skolebis moswavleebi ugamocdod Cairicxebian umaRles saswavleblebSi.
2015 wlidan saqarTveloSi ganxorcieldeba skolebis akreditacia. ganaTlebis saministros
azriT, amgvari sistemis SemoReba xels Seuwyobs skolebs Soris konkurenciis gazrdas da, sa-
bolood, skolebSi ganaTlebis xarisxis gaumjobesebas gamoiwvevs. Tumca, saskolo ganaTlebis
xarisxis marTvis erTiani strategia saqarTveloSi jer kidev SemuSavebis procesSia. am etapze
yvelaze rTul amocanas warmoadgens calkeuli ideebisa da procesebis erT mwyobr sistema-
Si gaerTianeba, romelic skolebis ara mxolod kontrolis, aramed mxardaWeris funqciasac
Seasrulebs. aseve mniSvnelovania, saerTaSoriso Tu adgilobriv gamocdilebaze dayrdnobiT,
iseTi modelis SemuSaveba, romelic arsebuli resursebis pirobebSi, saukeTeso Sedegebze ga-
gviyvans. qvemoT SevecdebiT, mokled mimovixiloT msoflioSi arsebuli praqtika skolebis
Sefasebis sferoSi da vimsjeloT im riskebze, romlebic ama Tu im meTodis Tu instrumentis
saqarTveloSi danergvasTanaa dakavSirebuli.
skolebis Sefasebis instrumentebi
skolebis kontrolis modeli, romlis ganxorcielebac saqarTveloSia dagegmili, sam Ziri-
Tad instruments daeyrdnoba. es instrumentebia: gare auditi, TviTSefaseba da testebi.
msoflios sxvadasxva qveynebSi skolis Sefasebis gansxvavebuli modelebi moqmedebs, Tumca,
yvela modeli ama Tu im xarisxiT mainc am sam ZiriTad instruments iyenebs.
gare Sefaseba (auditi)
gare Sefasebas axorcieleben specialurad Seqnili uwyebebi an warmomadgenlobiTi jgufebi.
saqarTvelos SemTxvevaSi am funqcias Seasrulebs ganaTlebisa da mecnierebis saministro
2 decentralizaciis reformis kvleva saqarTveloSi ganxorcielda 2009 wels, ganaTlebis politikis dagegmvisa da marTvis
saerTaSoriso institutis mier, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros dakveTiT.
T. bregvaZe
78 konsultaciis da treningis centri 2010
da ganaTlebis xarisxis ganviTarebis erovnuli centri. skolebis auditi gulisxmobs sxva-
dasxva aspeqtebis _ finansebis, aRWurvilobis, personalis, swavlisa da swavlebis xarisxis,
mSoblebTan da, zogadad, skolis sazogadoebasTan urTierTobis Sefasebas. auditis miza-
nia skolisaTvis Sefasebis angariSis momzadeba detaluri rekomendaciebiT. msoflios bevr
qveyanaSi gare auditi stresul movlenad aRiqmeba; imisaTvis, rom gaizardos procesis mi-
mRebloba, skolebs naTlad unda esmodes, Tu rogor ebmis gare auditi skolis mxardaWeris
RonisZiebebs.
TviTSefaseba
TviTSefaseba, rogorc skolebis Sefasebis instrumenti, TandaTanobiT iZens popularobas
msoflioSi. TviTSefaseba, Tavis mxriv, SeiZleba iyos avTenturi _ roca skolis sazogadoeba
da skolis TanamSromlebi erTad afaseben skolas, an skolis direqtoris mier ganxorciele-
buli erTjeradi procesi. TviTSefasebis iniciatori SeiZleba iyos Tavad skola an ganaTle-
bis saministro. saqarTvelos mier SemuSavebul modelSi TviTSefaseba moiazreba, rogorc
auditis damxmare procesi _ skola moamzadebs TviTSefasebis angariSs, romelze dayrd-
nobiTac ganxorcieldeba gare auditi. TviTSefasebis ganxorcieleba Zalian Sromatevadi
procesia. erT-erT mniSvnelovan amocanas warmoadgens skolebis motivireba TviTSefasebis
ganxorcielebisaTvis. anu, sxva sityvebiT, skolebs kargad unda esmodeT TviTSefasebis mniS-
neloba maTi momavali ganviTarebisaTvis.
testebi da gamocdebi
swavlis Sedegebis Sefaseba/testebi ZiriTadad or msxvil jgufad iyofa: saxelmwifo Sefa-
sebebi da saerTaSoriso testebi. rogorc ukve aRvniSneT, saqarTvelo monawileobs saerTa-
Soriso testebSi da axorcielebs erovnul Sefasebebs. dRemde erovnuli SefasebebSi mona-
wileobas iRebda ara mTliani populacia (yvela skolis yvela moswavle), aramed SerCeviTi
erToblioba (garkveuli meTodiT SerCeuli skolebis da moswavleebis garkveul raodenoba).
amgvari tipis kvlevebis Sedegebi ganzogaddeboda mTlianad saqarTveloze, Tumca ar xde-
boda Sedegebis Sejameba calkeuli skolebis mixedviT. axali modelis mixedviT, skolebSi
ganxorcieldeba erTiani gamocdebi unificirebuli testebis gamoyenebiT, rac saSualebas
mogvcems, gavakontroloT Sedegebi calkeuli sagnebisa da skolebis mixedviT. am tipis in-
formacia, namdvilad mniSnelovani iqneba ganaTlebis politikis gansazRvrisa da koreqtire-
bis saqmeSi, Tumca strategiuli mniSvnelobis sakiTxia is, iqneba Tu ara amgvari testirebis
Sedegebi sajaro. bevr qveyanaSi (magaliTad, inglisi, axali zelandia) amgvari testebis Se-
degebis mixedviT dgeba da ibeWdeba skolebis reitingebi, romelTa daniSnulebaa mSoblebis
informireba skolebis xarisxis Sesaxeb. savaraudod, testebis Sedegebi sajaro iqneba sa-
qarTveloSic. zogierT qveyanaSi (magaliTad, Cile) testebis Sedegebis Sesaxeb informacia
konfidencialuria da gamoiyeneba mxolod susti skolebis identificirebis mizniT, raTa am
skolebSi Semdeg saxelmwifo daxmarebis programebi ganxorcieldes. amgvar midgomis mxarda-
mWerTa argumentebi qvemoT ufro detalurad iqneba ganxiluli.
skolebis Sefaseba da sami strategiuli sakiTxi
skolebis Sefasebis modelebs msoflioSi safuZvlad udevs gansxvavebuli damokidebuleba
sam strategiul sakiTxTan mimarTebaSi.
1. ra aris Sefasebis mizani? skolebis Sefasebis modelebi SeiZleba emsaxurebodes kontro-
lis, mxardaWerisa da TanamSromlobis funqciebs.
2. ramdenad mniSnelovania da rogor gamoiyeneba Sefasebisas gansxvavebuli instrumentebi?
igulisxmeba sami ZiriTadi instrumenti: TviTSefaseba, inspeqtireba (auditi) da testebi.
kargi mmarTvelobis praqtikis xelSewyoba
konsultaciis da treningis centri 2010 79
3. vis mimarT arian pasuxismgebelni skolebi da maswavleblebi? maswavleblebisa da skolebis
pasuxismgeblobis tipebi, pirobiTad, sam ZiriTad kategoriaSi SeiZleba gavaerTianoT:
e.w. kontraqtze dafuZnebuli pasuxismgebloba _ maswavlebeli, direqtori ganixileba, ro-
gorc sajaro moxele da warmoadgens ierarqiuli sqemis komponents.
profesiuli pasuxismgebloba _ maswavlebeli ekuTvnis profesiul sazogadoebas da pir-
vel rigSi pasuxismgebelia mis winaSe da misi eTikis kodeqsis safuZvelze moqmedebs. Sesa-
bamisad, kontrols axorcielebs profesiuli sazogadoeba _ kolegebi.
sazogadoebrivi pasuxismgebloba _ skola da maswavleblebi pasuxismgebelni arian mTlianad
sazogadoebis an uSualo klientebis _ magaliTad, moswavleebisa da mSoblebis mimarT. Se-
sabamisad, angariSebi xelmisawvdomia an viwro jgufisTvis an mTlianad sazogadoebisaTvis.
skolebis Sefasebis nebismier modelSi mkafiod unda Candes pozicia samive strategiul saki-
TxTan mimarTebaSi. ganaTlebis reformis axali talRis farglebSi skolebis akreditaciis
modelis danergvis pirveli mcdeloba saqarTveloSi (2009-2010 wlebSi) sakmaod did wina-
aRmdegobas waawyda skolis sazogadoebis mxridan swored imis gamo, rom naTlad ar Canda,
ra mizans emsaxureboda es procesi _ mxolod kontrols, Tu, mxardaWerasac. aseve, cxadi
ar iyo, Tu vis mimarT iyo angariSvaldebuli skola _ sazogadoebis Tu saministros winaSe.
samwuxarod, axali modelic jerjerobiT ver gvTavazobs calsaxa pasuxebs am kiTxvebze.
skolebis Sefasebis modelebis mimoxilva msoflioSi
skolebis Sefasebis modelebi msoflioSi (pirobiTad, oTxi aseTi modeli arsebobs) gansxvav-
deba erTmaneTisagan Sefasebis miznis formulirebis, Sefasebis instrumentebis gamoyenebisa
da angariSvaldebulebis sqemebis mixedviT. sqema mokled mimoixilavs am modelebis Tavise-
burebebs da qveynebs, romlebic iyeneben am modelebs.
modeli roli instrumentebi3 angariSvaldebuleba magaliTi
klasikuri kontroli,
mxardaWera
gare Sefaseba
(TviTSefasebas
damxmare roli aqvs)
damqiraveblis winaSe safrangeTi, kuba,
vietnami, tanzania
centraluri
kontrolis
kontroli gare Sefaseba,
testebi
damqiraveblis winaSe,
sazogadoebis winaSe
inglisi, axali
zelandia
adgilobirvi
kontrolis
mxardaWera TviTSefaseba (gare
Sefasebas damxmare
roli aqvs)
damqiraveblis winaSe,
profesiuli
sazogadoebis winaSe
Cile
skolis
doneze
kontrolis
TanamSromloba TviTSefaseba,
testebi
profesiuli
sazogadoebis winaSe,
sazogadoebis winaSe
fineTi
sqema skolis Sefasebis modelebi
a. klasikuri modeli
klasikuri modeli ganaTlebis sistemis gafarToebis (zogadi ganaTlebis xelmisawvdomobis
gazrdis) da am gafarToebis Tanmdevi administraciis dekoncentraciis (axali makontrolebeli
erTeulebis Seqmnis) Sedegad warmoiqmna. am modelSi Sefasebis mizania skolebis kontroli da
3 cxrilSi ar aris moyvanili aRmosavleT da centraluri evropis qveynebis magaliTebi. saqarTvelos msgavsad, am qveynebSic
skolebis Sefasebis modelebi SemuSavebis procesSia. ungreTSi, magaliTad, skolebis Sefasebaze pasuxismgebelia adgilobrivi
TviTmmarTveloba, Tumca, mas am funqciis ganxorcielebisaTvis sakmarisi kompetencia ar aqvs da, ZiriTadad, gare eqspertebis
daxmarebas eyrdnoba. am etapze, aRmosavleT evropis bevr qveyanaSi mimdinareobs muSaoba skolebis Sefasebis zogadi stan-
dartebis SemuSavebis kuTxiT. am mxriv, aRsaniSnavia CexeTis magaliTi. standartebze aqtiuri muSaoba mimdinareobs ruseTSic.
Sesabamisad, pirveli nabijebi skolebis sistemuri Sefasebis mimarTulebiT centraluri da aRmosavleT evropis umetes qvey-
nebSi ukve gadaidga, Tumca, am mxriv kidev bevri aris gasakeTebeli.
T. bregvaZe
80 konsultaciis da treningis centri 2010
mxardaWera. klasikur modelSi Sefaseba atarebs sayovelTao xasiaTs _ yvela skola da maswavle-
beli aris Sefasebis obieqti. am mizniT zedamxedvelebi (supervaizorebi) warmodgenilni arian
sistemis yvela doneze _ rogorc wesi, adgilobriv doneze isini akontroleben dawyebiT gana-
Tlebas, regionalur doneze _ sabazo da saSualo ganaTlebas, xolo centralur doneze _ zo-
gadad sistemas. Sesabamisad, amave doneebze xdeba sistemis Sesabamisi safexurebis mxardaWerac.
Sefasebis instrumentebi: am modelSi gansakuTrebuli aqcenti keTdeba gare Sefasebaze, Sida Sefasebis
meqanizmebi sustia da, ZiriTadad, gamoiyeneba gare Sefasebis informirebisaTvis.
pasuxismgeblobis sqemebi: models safuZvlad udevs kontraqtze dafuZnebuli pasuxismgeblobis sqema.
maswavlebeli pasuxismgebelia misi kontraqtoris, saministros da saministrosadmi daqvemdebarebuli
uwyebebis winaSe.
informacia gansjisaTvis:
modelis upiratesobebia sayovelTaooba da kompleqsuri roli (kontroli kombinirebulia
mxardaWerasTan), xolo yvelaze mniSvnelovani nakli aris am modelis siZvire, iseve rogorc,
didi raodenobiT kompetenturi adamianuri resursis saWiroeba. radgan es modeli Seiqmna
ganviTarebul qveynebSi, cxadia, rom is kargad muSaobs mxolod iseT qveynebSi, sadac sajaro
seqtors aqvs arsebobis xangrZlivi tradicia da kargad aris ganviTarebuli, sajaro moxe-
leebs ki maRali anazRaureba aqvT.
resursebisa da marTvis problemebis garda, mniSnelovnia modelis efeqtianobis sakiTxic.
Sefasebis ierarqiuli sistemidan gamomdinare, ixarjeba Zalian didi dro procesis dawye-
bidan rekomendaciebis gatarebamde. Zalian didia distancia (ierarqiul sqemaSi) maT Soris,
vinc iZleva rekomendaciebs da vinc iRebs da axorcielebs am rekomendaciebs praqtikaSi.
b. centralur doneze kontrolis modeli
e.w. centralur doneze kontrolis modeli klasikuri modelis kritikis Sedegad Seiqmna. am mode-
lis momxreTa azriT, zedamxedvelobisa da mxardaWeris rolebi konfliqturia. amitom centralur
doneze unda ganxorcieldes mxolod kontroli. garda amisa, modelis momxreebi fiqroben, rom
gare Sefasebas TavisTavad ar mivyavarT Sedegebis gaumjobesebamde. es skolis sazogadoebis (dire-
qtoris, administraciis, maswavleblebis, sameurveo sabWoebisa da mSobelTa kavSirebis) saqmea.
Sesabamisad, axal modelSi zedamxedvelobis funqcia martivia da Semoifargleba mxolod kon-
troliT. zedamxedvelebis funqciaa, drodadro moaxdinon skolebis inspeqtireba da gamo-
aqveynon Sedegebi. skolebis mxardaWeras axorcieleben kerZo momwodeblebi (provaiderebi),
romlebsac arCevs direqtori. TiToeuli skola gadis inspeqtirebas ramdenime weliwadSi er-
Txel. am vizitebis dros inspeqtori ar sTavazobs skolas daxmarebas. skola iyenebs sakuTar
biujets, raTa Seisyidos daxmarebis servisi universitetebisa da trening organizaciebisagan.
angariSi sajaroa da gankuTvnilia sazogadoebisaTvis. TiToeuli skola valdebulia SeimuSa-
vos Sefasebis sistema, romlis mixedviTac direqtori da menejmenti afasebs saswavlo process.
Sefasebis instrumentebi: es modeli ZiriTadad eyrdnoba gare inspeqtirebas, Tumca agreTve didi mniS-
vneloba eniWeba testebsac _ qveyndeba yvela skolis Sedegebi.
pasuxismgeblobis sqemebi: maswavleblebi da skola pasuxismgebelia rogorc damqiraveblis (saminis-
tros) ise sazogadoebis winaSe.
informacia gansjisaTvis:
am modelis Zlieri mxareebia: mkafiod gamijnuli, calsaxa funqciebi da naklebi xarji (kla-
sikur modelTan SedarebiT), Tumca skolebi Civian, rom isini Tavis Tavs arian mindobilni
krizisSi myofi skolebisaTvis iqmneba Sekruli wre _ Sedegebis gamoqveynebiT mdgomareoba
kidev ufro uaresdeba. Sefasebis vizitamde situacia skolaSi iZabeba da Zalian stresulia.
kargi mmarTvelobis praqtikis xelSewyoba
konsultaciis da treningis centri 2010 81
g. adgilobrivi kontrolis modeli
es modelic klasikuri modelis kritikis Sedegad warmoiqmna, Tumca, centraluri kontro-
lis modelisagan gansxvavebiT, sruliad sxva daskvnebs eyrdnoba. am modelSi klasikuri mo-
delis yvelaze mniSvnelovan sisusted ganixileba is, rom klasikuri modeli yvela sko-
las erTnairad ganixilavs, maSin rodesac TiToeuli skolis konteqsti gansxvavebulia da
gansxvavebul midgomas saWiroebs. am modelSi gansakuTrebuli aqcenti keTdeba susti sko-
lebis mxardaWeraze _ sust skolebs ramdenime weliwadSi erTxel Semowmeba ar yofniT, maT
mudmivi sistemuri konsultacia sWirdebaT.
Sesabamisad, es Zireuli daSveba aisaxeba struqturazec _ imisaTvis, rom supervaizorebma
SeZlon skolaSi xSiri vizitebis ganxorcieleba, isini funqcionireben ierarqiis dabal
doneebze, skolasTan axlos, regionaluri da centraluri uwyebebi ar axorcieleben vi-
zitebs, isini SeimuSaveben zogad instruqciebs da uzrunvelyofen treningebs. supervai-
zorebs, agreTve, ar aqvT administraciuli funqciebi, amisaTvis Seqmnilia Sesabamisi Ta-
namdeboba _ administraciuli zedamxedveli. samizne skolebis gansazRvrisaTvis iqmneba
monacemTa baza skolebis saWiroebebis Sesaxeb.
Sefasebis instrumentebi: supervizia, anu gare konsultacia aris safexuri TviTSefasebisaTvis, maSin
rodesac pirvel or modelSi, piriqiT, TviTSefaseba iyo gare evaluaciis safexuri. am SemTxvevaSi ga-
mocdebi da testebi gamoiyeneba, rogorc informaciis wyaro samizne skolebis SerCevisaTvis da xSirad
ar aris sajaro.
angariSvaldebulebis sqemebi: moqmedebs angariSvaldebulebis ori sqema _ kontraqtze dafuZnebuli da
profesiuli. maswavleblebis CarTuloba procesSi xazs usvams profesiuli angariSvaldebulebis aspeqts.
informacia gansjisaTvis:
am modelis upiratesobebia „siaxlove skolasTan“ da naklebi aqcenti administraciul fun-
qciaze, meti moqniloba da morgeba adgilobriv saWiroebebze. Tumca, models aqvs susti mxa-
reebic: igi ar moicavs yvela skolas da yuradRebas amaxvilebs mxolod sustebze; saWiroebs
mowesrigebul monacemTa bazas skolebis Sesaxeb; supervaizoris gansxvavebuli rolis aTvi-
sebisaTvis aucilebelia gadamzadeba, axali administraciuli Tanamdebobis SemoReba, axali
instrumentebis da samuSao aRwerilobebis SemuSaveba. miuxedavad am SezRudvebisa, modelis
calkeuli komponentebis danergva saqarTveloSi, savaraudod, dadebiT Sedegebs gamoiRebs.
am modelSi mkafiod Cans, Tu rogor SeiZleba gamoviyenoT skolis saqmianobis da moswavleTa
miRwevis Sefasebis Sedegebi skolebis mxardaWeris mimarTulebiT.
d. skolis doneze kontrolis modeli
es modeli ar Seqmnila klasikuri modelis kritikis Sedegad. is didi xnis ganmavlobaSi
arsebobda zogierT qveyanaSi (magaliTad, fineTSi). am qveynebis damaxasiaTebeli Tvisebebia:
skolebis homogenuroba (erTgvarovneba), kargad motivirebuli maswavleblebi, maRali sa-
zogadoebrivi ndoba maswavleblebis mimarT, mSoblebis maRali interesi ganaTlebis mimarT.
ZiriTadi daSvebaa, rom maswavleblebs aqvT unar-Cvevebi da motivacia TviTSefasebisa da e.w.
kolegialuri Sefasebis (peer review) ganxorcielebisaTvis da adgilobrivi Temi mzad aris da
kompetenturia skolis zogadi kontrolis ganxorcielebisaTvis.
gare Sefasebis uwyeba aseT modelSi ar arsebobs. xisti saswavlo gegmebi Canacvlebulia ufro
zogadi sarekomendacio CarCoTi. skolebi Tavad axorcieleben TviTSefasebas, municipalitetebis
mier SemuSavebuli saxelmZRvanelo rekomendaciebis mixedviT. radgan am modelSi ar moqmedebs
gare Sefaseba, gamoiyeneba testebi, rogorc ganaTlebis xarisxis monitoringis instrumenti.
Sefasebis instrumentebi: am modelSi wamyvani funqcia aqvs TviTSefasebas, testebTan da mudmivad ga-
naxlebad indikatorebTan kombinaciaSi.
T. bregvaZe
82 konsultaciis da treningis centri 2010
angariSvaldebulebis sqemebi: angariSvaldebulebis sqemebia: profesiuli angariSvaldebuleba da anga-
riSvaldebuleba sazogadoebis winaSe.
informacia gansjisaTvis:
am modelis upiratesobebia: beneficiarebis uSualo CarTuloba Sefasebis procesSi da
naklebi finansuri danaxarji (ar aris inspeqtirebis struqturebi). fineTi saerTaSoriso
testebSi Zalian maRal Sedegebs aCvenebs da, Sesabamisad, saqarTveloSi SeiZleba mizanSewo-
nilad CaiTvalos am modelis an misi calkeuli komponentebis danergva. Tumca, unda gavi-
TvaliswinoT, rom es modeli cudad muSaobs iseT qveynebSi, sadac skolebi heterogenulia
da bevri susti skola arsebobs. profesiuli angariSvaldebuleba efeqturia mxolod iseT
kulturebSi, sadac maRalia ndoba maswavleblis profesiis mimarT. aqtiuria agreTve mSo-
blebis segmenti _ isini ganixileba ara rogorc klientebi, aramed partniorebi. mSobeli sxva
skolas ki ar irCevs, aramed cdilobs, daexmaros partnior skolas ganviTarebaSi. Sesabami-
sad, am modelis danergvisaTvis saqarTveloSi didi samuSao unda ganxorcieldes maswavle-
belTa profesiuli asociaciebisa da kavSirebis gasaZliereblad, iseve rogorc mSobelTa
informirebisa da gaaqtiurebis mimarTulebiT.
* * *
saqarTvelos magaliTi, sistemaSi mimdinare cvlilebebis gaTvaliswinebiT (erovnuli sasko-
lo gamocdebis SemoReba, gare kontrolis meqanizmebis gaZliereba, gamocdebis Sedegebis
sajaroobis uzrunvelyofa) Teoriulad yvelaze axloa centaluri kontrolis modelTan,
Tumca, CamoTvlili modelebi skolebis Sefasebis kuTxiT msoflioSi arsebuli mravalfero-
vnebis pirobiTi klasifikaciaa. sinamdvileSi, modelebis tipebs Soris gamijvna aseTi cal-
saxa ar aris. zogadad, msoflioSi SeiniSneba tendencia hibriduli modelebis Seqmnisken _
Zlieri centraluri kontrolis mqone sistemebi miiswrafian kontrolis decentralizacii-
saken, xolo skolis doneze didi Zalauflebis mqone modelebis dabalansebisTvis centra-
lur doneze ufro detaluri instruqciebi iqmneba.
„oqros Sualedis“ Ziebis procesSi saqarTvelos erTi mniSvnelovani amocana aqvs _ man maq-
simalurad unda gaiTvaliswinos calkeuli instrumentis Tu modelis gamoyenebasTan daka-
vSirebuli safrTxeebi, raTa Tavi aaridos im Secdomebs, romlebic sxva qveynebSi iqna daS-
vebuli:
kontrolis sistema ar unda dajdes imdenad Zviri, rom Sedegebis identificirebis Se-
mdgom, sistemas aRar hqondes mxardaWeris RonisZiebebis gatarebis resursebi.
modelSi gamoyenebuli yvela instrumenti unda emsaxurebodes erT mkafio mizans, rome-
lic gasagebi unda iyos skolebisaTvis.
skolebis Sesaxeb informaciis Segrovebis procesis siZviridan da kompleqsurobidan ga-
momdinare unda Segrovdes mxolod is informacia, romelic mniSvnelovania Carevis Ro-
nisZiebebis dagegmvisaTvis.
skolebSi swavlebis xarisxis araerTgvarovnebisa da resursebis araTanabari xelmisawvdo-
mobis pirobebSi, Sefasebis Sedegebis gamoqveynebam SeiZleba kidev ufro gaaRrmavos uTa-
nasworoba skolebs Soris. skolebis brendirebis SemoRebisas gaTvaliswinebuli unda iqnas
is riskebi, romlebic axlavs testirebis Sedegebis gamoqveynebas.
xarisxis gaumjobeseba warmoudgenelia skolis doneze mzaobis gareSe. mzaobis Seqmnisa-
Tvis ki saWiroa skolebs mkafiod ganemartos, Tu rogor erTiandeba kontrolis meqanizme-
bi xarisxis gaumjobesebis erTian sistemaSi, anu sxva sityvebiT, skolam unda icodes, riTia
ganpirobebuli misi dabali an maRali Sedegebi da rogor, ra resursebiT aris SesaZlebeli
am mdgomareobis SenarCuneba an gamosworeba.
kargi mmarTvelobis praqtikis xelSewyoba
konsultaciis da treningis centri 2010 83
konsultaciis da treningis centris
gamgeoba / TanamSromlebi
konsultaciis da treningis centri 2010 85
Tamar bregvaZe _ ilias universitetis ganaTlebis fakultetis asistent-profesori, xaris-
xis marTvis departamentis kvleviTi ganyofilebis ufrosi.
sxvadasxva periodSi muSaobda fond `Ria sazogadoeba-saqarTveloSi~, ganaTlebis politikis
dagegmvisa da marTvis institutSi, qalTa ganaTlebis saerTaSoriso centrSi.
misi ZiriTadi profesiuli kompetenciebia ganaTlebis politikis kvleva da analizi, ganaTlebis
sferoSi instituciuri da programuli marTvis sakiTxebSi konsultireba, ganaTlebaSi xarisxis
uzrunvelyofis sakiTxebi. aris rigi publikaciebisa da kvleviTi proeqtebis avtori.
ian voriseki _ sazogadoebrivi janmrTelobis konsultanti da menejeri. mas farTo gamocdi-
leba gaaCnia, rogorc jandacvis, aseve ganviTarebis sakiTxebSi.
2000 wlidan cxovrobs saqarTveloSi, sadac Tavdapirvelad muSaobda mrCevlad CTC-Si, misi
saorganizacio ganviTarebis mimarTulebiT. mogvianebiT xelmZRvanelobda fsiqiatriis glo-
baluri iniciativis (GIP) misias TbilisSi.
amJamad Tavisufali konsultantia (ganxorcielebadobis kvleva, misiaTa monitoringi, Se-
fasebebi) sxvadasxva ganviTarebis organizaciebisa da CexeTis sagareo saqmeTa saministros
ganviTarebis saagentosTvis.
revaz kopalaZe _ finansuri menejeri da sagadasaxado konsultanti. muSobda Baker Tilly-Si au-
ditorad. 2003-2008 ww. muSaobda konsultaciisa da treningis centrSi finansur menejerad.
amJamad satelekomunikacio kompania Sps `magTikomis~ sagadasaxado departamentis ufrosia.
Tamar ugulava _ gaeros bavSvTa fondis (UNICEF) proeqtis oficeri. sxvadasxva dros muSa-
obda saerTaSoriso fond `kuracioSi~, saxelmwifo samedicino akademiaSi, urologiis ins-
titutSi; agreTve konsultaciisa da treningis centrSi, sadac Seiswavla proeqtis ciklis
marTvis sakiTxebi da SemdgomSi sxvadasxva samizne jgufebisTvis atarebda treningebs aRniS-
nul sakiTxze. is agreTve muSaobda pirveladi jandacvis reformis programaSi rogorc jan-
dacvis momsaxurebis da programis menejeri. misi gamocdileba moicavs jandacvis reformas
da adamianuri resursebis ganviTarebis politikas.
merab qavTaraZe _ s. xeCinaSvilis sax. sauniversiteto klinikis direqtoris moadgile. daa-
mTavra Tbilisis saxelmwifo samedicino instituti da mogvianebiT saxelmwifo samedicino
universitetis biznesis fakulteti.
muSaobda sxvadasxva samedicino dawesebulebebSi, iyo socialuri pediatriis dacvis fon-
dis aRmasrulebeli direqtori, gamgeobis wevri; samedicino dazRvevis saxelmwifo kompaniis
sameTvalyureo sabWos Tavmjdomare; saqarTvelos saxelmwifo samedicino akademiis prore-
qtori, saojaxo medicinis kaTedris docenti.
aris klinikuri praqtikis nacionaluri rekomendaciebisa (gaidlainebi) da daavadebaTa mar-
Tvis saxelmwifo standartebis (protokolebi) SemuSavebis, Sefasebisa da danergvis erov-
nuli sabWos wevri; agreTve saqarTvelos samedicino Jurnalis saredaqcio kolegiis wevri.
marina qarCava _ Tbilisis Tavisufali universitetis proreqtori, menejmentis profesori.
aqvs pedagogiuri moRvaweobis 26-wliani gamocdileba, muSaobda menejmentis evropul sko-
laSi misi daarsebis dRidan.
misi kvlevis sferoa operaciaTa menejmenti, gadawyvetilebis miReba, praqtikis roli umaR-
les ganaTlebaSi, boloniis procesi.
86 konsultaciis da treningis centri 2010
irina xanTaZe (1976), samarTalmcodneobis magistri, daamTavra Tbilisis
iv.javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis saerTaSoriso sa-
marTlisa da urTierTobebis fakulteti (1998).
1997 wlidan dainteresda da CaerTo samoqalaqo organizaciebis ganvi-
Tarebis programebSi. swored aqedan gamomdinare 1999 wels SeuerTda
axladdafuZnebul konsultaciisa da treningis centrs. 2004 wlidan mu-
Saobs konsultaciisa da treningis centris aRmasrulebeli direqto-
ris Tanamdebobaze.
misTvis mniSvnelovan sferos warmoadgens samoqalaqo organizaciebis
instituciuri mdgradobis Tema. bolo periodSi gansakuTrebiT inte-
resdeba samoqalaqo da biznes seqtorebs Soris TanamSromlobisa da zo-
gadad filanTropiis ganviTarebis sakiTxiT. es Tema erT-erTi umTavre-
si prioriteti xdeba Tavad organizaciisTvisac.
misi, rogorc trener-konsultantis profesiuli interesebis sferoa
adamianuri resursebis marTvis, organizaciuli ganviTarebisa da samu-
Saos Sesrulebis Sefasebis sakiTxebi.
aseve interesdeba zrdasrulTa araformaluri ganaTlebis TemiT.
aqtiurad CarTulia am sferoSi mimdinare advokatirebis da lobirebis
aqciebSi da kampaniebSi.
Tamar cirekiZe (1961) _ profesiiT biologi (Tsu, 1983). gavlili aqvs
menejmentis evropuli skolis menejmentis sasertifikato programa da
miRebuli aqvs magistris xarisxi biznes administrirebaSi.
sxvadasxva periodSi muSaobda zoologiis institutSi, biologiur
meurneobaTa asociacia `elkanaSi~, germanul satransporto kompania
`vili betsSi~, `Sexvedrebis saxlSi~, agreTve iyo maswavlebeli eqsperi-
mentalur skolaSi `saCino~ .
1998 wlidan muSaobs konsultaciisa da treningis centrSi momsaxurebis
ganyofilebis xelmZRvanelad da trener-konsultantad.
naTia zedginiZe (1978), ekonomikis mecnierebaTa kandidati, daamTavra
Tbilisis iv.javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis mikro-
ekonomikisa da menejmentis fakulteti (2001) da kavkasiis universite-
tis kavkasiis biznesis skola zogadi menejmentis specialobiT (2009).
1999-2004 ww. muSaobda ss `saqarTvelos bankis~, strategiuli dagegmvisa
da organizaciis departamentis strategiul eqspertad. 2006 seqtembri-
dan kiTxulobs leqciebs Savi zRvis universitetSi, biznesis marTvis
fakultetze; saqarTvelos universitetis biznesisa da ekonomikis sko-
laSi, agreTve amerikuli humanitaruli universitetis Tbilisis fi-
lialSi.
2007 wlidan muSaobs konsultaciisa da treningis centrSi konsultant-
trenerad xarisxis marTvis sistemebSi da Sida auditorad.
misi interesebis sferoa xarisxis marTvis sistemebi, operaciuli menej-
menti da adamianuri resursebis marTvis aspeqtebi.
konsultaciis da treningis centri 2010 87
pavle TvaliaSvili (1973), daamTavra iv. javaxiSvilis saxelobis Tbili-
sis saxelmwifo universitetis fizikis fakulteti da aspirantura. 2007
wlidan aris ilias saxelmwifo universitetis doqtoranti. 2006 wlis
Tebervlidan muSaobs konsultaciisa da treningis centrSi koordina-
torad da trener-konsultantad.
miRebuli aqvs pedagogi-ostatis sertifikati mecnierebebSi, garemos-
mcodneobasa da maTematikaSi. avtoria statiebis, saganamanaTleblo
trening-masalebis, wignebisa da gzamkvlevebis.
nino leJava (1975), daamTavra Tbilisis iv.javaxiSvilis saxelobis sa-
xelmwifo universitetis saerTaSoriso samarTlisa da urTierTobebis
fakulteti (1997) iuristis specialobiT da hamburgis evropuli koleji
(1998).
1998-2002 ww. muSaobda saqarTvelos teqnikuri universitetis samarTli-
sa da ekonomikis germanulenovan fakultetze leqtorad da agreTve
germaniis sakredito ganviTarebis bankSi (KfW) eqspertad.
2003-2010 ww. muSaobda hainrih biolis fondis samxreT kavkasiis regiona-
lur biuroSi jer programebis koordinatorad, xolo mogvianebiT dire-
qtoris moadgiled da kurirebda demokratiuli politikuri kulturisa
da regionalur sastipendio programebs.
2010 w. maisidan aris saerTaSoriso migraciisa da ganviTarebis centris
(CIM) eqsperti da muSaobs konsultaciisa da treningis centrSi samoqa-
laqo sazogadoebis ganviTarebis programis konsultantad.
misi interesebis sferoa: samoqalaqo ganaTleba, konfliqtebis mSvido-
biani transformacia, urbanistika, totalitaruli istoriis gaazreba.
beso sulaberiZe (1971), daamTavra Tbilisis saxelmwifo samedicino uni-
versiteti; rezidentura gaiara fsiqiatriis samecnieri kvleviT ins-
titutSi; 2003-2007 wlebSi gaiara menejmentis evropuli skolis mene-
jmentis sasertifikato programa da miiRo magistris xarisxi biznesis
administrirebaSi.
2003 wlidan muSaobs konsultaciisa da treningis centrSi trener-kon-
sultantad. sxvadasxva organizaciebs konsultaciebs uwevs marketingis
menejmentsa da momsaxurebis marketingis Temaze.
iulia Sendrikova (1979), daamTavra saswavlo ekonomikuri institutis
saerTaSoriso ekonomikis fakulteti (2000). sxvadasxva periodSi miRebu-
li aqvs profesiuli buRaltris da auditoris kvalifikacia.
1998_2003 ww. muSaobda saqarTvelos auditoriul korporaciaSi (amJamad
beiker tili, saqarTvelo) buRalteri/auditoris Tanamdebobaze. 2003
wlidan muSaobs konsultaciisa da treningis centrSi mTavari buRal-
tris, xolo 2008 wlidan finansuri menejeris Tanamdebobaze.
misi interesebis sferoa finansuri marTva da turizmi.
88 konsultaciis da treningis centri 2010
daviT gelutaSvili (1986), daamTavra iv. javaxiSvilis saxelobis Tbili-
sis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakulteti, biz-
nesis administrirebis bakalavris xarisxiT (2008). 2009 wlidan swavlobs
ilias saxelmwifo universitetis magistraturaSi ganaTlebis adminis-
trirebis programaze.
2007 wlidan muSaobs `biznesis ganviTarebis centr kavkasiaSi~ konsul-
tantad. 2010 wlidan _ konsultaciisa da treningis centrSi trener-
konsultantad. misi ZiriTadi saqmianoba moicavs mcire da saSualo bi-
znesis ganviTarebis proeqtebs, biznesis administrirebis treningebs
mikro mewarmeobiT dakavebuli pirebisaTvis.
misi interesebis sferoa organizaciuli lideroba da zogadi menejmenti.
giorgi TvaliaSvili (1985), daamTavra saqarTvelos teqnikuri universi-
tetis mcire biznesis sawarmoTa mowyobilobebis organizaciis ekonomi-
kisa da marTvis fakulteti bakalavris wodebiT. 2009 wlidan swavlobs
ilias saxelmwifo universitetis magistraturaSi ganaTlebis adminis-
trirebis programaze.
2006-2009 ww. muSaobda saganmanaTleblo iniciativebis qarTul asocia-
ciaSi (siqa) _ jer strategiuli ganviTarebis menejerad da trener-
konsultantad, mogvianebiT ki _ aRmasrulebel direqtorad.
2004-2005 ww. muSaobda saqarTvelos ltolvilTa da gansaxlebis sami-
nistros sainformacio da teqnologiuri sammarTvelos specialistad;
xolo 2003-2004 wlebSi _ saerTaSoriso organizacia ̀ IFES limited~-is moqa-
laqeTa informirebis oficrad da trenerad. 2001-2007 wlebSi is parale-
lurad muSaobda saganmanaTleblo debatebis asociaciis qvemo qarTlis
regionis koordinatorad da trenerad.
2010 wlidan muSaobs konsultaciisa da treningis centrSi mikro bizne-
sis ganviTarebis trenerad da eqspertad.
misi interesebis sferoa mogzauroba, laSqroba, fotografia.
sofio kaWaxiZe (1983) _ daamTavra Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis
saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakulteti germa-
nuli enisa da literaturis specialobiT (2007).
2008-2009 ww. muSaobda ss `Tibisi bankis~ sakredito ganyofilebaSi sa-
momxmareblo sesxebisa da swrafi dakreditebis eqspertad, 2009-2010
wlebSi _ `samoqalaqo ganviTarebis saagentoSi~ (CiDA) qalTa biznesis
ganviTarebis oficrad proeqtSi `SIIMS~, mcire biznesis administrirebis
trenerad evrokomisiis proeqtSi `iZulebiT gadaadgilebul pirTa inte-
graciis xelSewyoba qvemo qarTlis regionSi~.
2010 wlidan muSaobs konsultaciisa da treningis centrSi trener-kon-
sultantad; aris mikro biznesis ganviTarebis eqsperti USAID-is mcire
biznesis ganviTarebis proeqtSi.
misi interesebis sferoa sociologiuri kvlevebi da xarisxis marTvis
sistemebi.
konsultaciis da treningis centri 2010 89
Tea kekelia (1977), daamTavra Tbilisis iv.javaxiSvilis saxelobis saxel-
mwifo universitetis soxumis filialis filologiis fakulteti ingli-
suri enisa da literaturis maswavleblis specialobiT (1999).
1996-2005 wlebSi muSaobda sainformacio saagento `ifrindaSi~ da s/s
kavSirgabmulobis kvleviT institutSi Tarjiman-operatorad.
2005 wlidan muSaobs konsultaciis da treningis centrSi ofisis admi-
nistratoris Tanamdebobaze.
misi interesebis sferoa menejmenti da lingvistika.
teqnikuri gundi: liana amoeva/ maia londariZe/ gia muzaSvili/ madona mwiTuri/ sioma pare-
muzovi/ iakob rabinovi/ miSa Saxbaziani
konsultaciis da treningis centri 2010 91
mimdinare proeqtebi
konsultaciis da treningis centri 2010 93
proeqtis dasaxeleba mokle aRwera donori biuje-ti
periodi
SesaZleblobebis ganviTareba
da meti socialuri inte-
gracia
samoqalaqo organizaciebis
SesaZleblobebis gazrda marTvis,
sajaro politikis dialogisa da
fondebis moZiebis Temebze
filantropiis Temis popularize-
ba da samoqalaqo organizaciebis
finansuri mdgradobis garemos
gaumjobeseba
regionebSi socialurad mo-
wyvladi axalgazrdebis sakvanZo
kompetenciebis gazrda maTi
sazogadoebaSi integraciis
mxardaWerisaTvis. adgilobrivi
provaiderebis gaZliereba da
adgilebze saswavlo kursebis
xelmisawvdomobis SesaZlbelobe-
bis gazrda
EED; Misereor 450 000
evro
2009 w.
seqtemberi
- 2012 w.
seqtemberi
2008 wlis agvistos omis Se-
degad iZulebiT gadaadgile-
buli pirebisa da dazarale-
buli soflebis mosaxleobis
TviTdasaqmebis xelSewyoba
da ekonomikuri integracia
iZulebiT gadaadgilebuli pi-
rebis daxmareba maTi sacxovre-
beli garemos gasaumjobeseblad
treningebis, konsultaciisa da
mikro grantebis saSualebiT
USAID 500 000
aSS do-
lari
2009 w.
ianvari
- 2012w.
ianvari
partnioroba sajaro politi-
kis formirebaTvis
sajaro politikis dagegmvisa
da analizis kursis SemuSaveba;
ori municiplatitetis (Telavi,
rusTavi) TviTmmarTvel organo-
ebisa da adgilobrivi samoqalaqo
organizaciebis warmomadgenlebis
sajaro politikis dagegmvisa da
analizis sferoSi SesaZleblo-
bebis ganviTareba da konkre-
tul Temaze sajaro politikis
rekomendaciebis erToblivi
SemuSaveba
Eurasia Partnership Foundation
26 600
aSS do-
lari
2009 -
2010
zemo svaneTis saTemo inicia-
tivebis gaZlierebis proeqti
mestiis resurs-centris meSveo-
biT mestiis Temis wevrebisTvis
araformaluri ganaTlebisa da
informaciis miwodeba
EED 160 000
evro
2008- 2011
saTemo investirebis pro-
grama
adgilze (Tbilisi-baqo-jeihani
milsadenis gaswvriv soflebis)
fermerebis da saTemo jgufebis
daxmareba mcire biznes saqmianobe-
bis warmoebisaTvis treningebiTa
da konsultaciebiT
BP-is dafinansebiT
programas axor-
cielebs Care Int.
43 000
aSS do-
lari
2010-2011
axalgazrdobis kompetencie-
bis gaZlierebis programa
44 sajaro skolebis maRali
klasebis moswavleebisaTvis
liderobisa da sasicocxlo
unarebis swavleba
BP-is dafinansebiT
programas axor-
cielebs `saqar-
Tvelos skautebi~
55 000
aSS do-
lari
2010-2011
samoqalaqo ganaTlebisa da
pedagogTa gadamzadebis pro-
grama (ACETT)
programis farglebSi sitisi ga-
naxorcielebs samoqalaqo gana-
Tlebis pedagogTa gadamzadebis
komponents, romelic miznad
akreditirebuli trening kursis
Seqmnasa da SerCeul skolebSi
pedagogTa gadamzadebas isaxavs.
USAID-s dafinan-
sebiT programas
axorcielebs
PH International
256 000
aSS do-
lari
2010 _ 2012
saangariSo periodis proeqtebis CamonaTvali
konsultaciis da treningis centri 2010 95
finansuri angariSgeba 2009
96 konsultaciis da treningis centri 2010
SeniSvnebi
31 dekemberi 2009
31 dekemberi 2008
lari lari
aqtivebi
mimdinare aqtivebi
fuladi saxsrebi da maTi ekvivalentebi 3 648,523 527,881
moTxovnebi donorebis mimarT/gaweuli momsaxurebidan 3,073,488 22,828
sasaqonlo-materialuri maragebi 8,125 2,674
sagadasaxado aqtivi 5 209,927 148,110
sul mimdinare aqtivebi 3,940,063 701,493
ZiriTadi saSualebebi, wminda 4 859,535 923,032
grZelvadiani kapitaldabandeba 900 900
aramaterialuri aqtivebi wminda 3,421 3,421
sul grZelvadiani aqtivebi 863,856 927,353
sul aqtivebi 4,803,919 1,628,846
kapitali da valdebulebebi
mimdinare valdebulebebi
valdebulebebi donorebis mimarT/saqonlis momsaxurebis
miwodebidan6 203,945 119,079
grZelvadiani valdebulebebi
gadavadebuli Semosavali 7 3,167,701 49,587
sul valdebulebebi 3,371,646 168,666
kapitali
sawesdebo kapitali 600 600
komerc.saqmianoba 8,9
gaunawilebeli mogeba 346,433 346,433
saangariSgebo periodis mogeba _ komerc.saqm. 30,237
sxva rezervebi 10
xelmisawvdomi fondebi - grantebi 10 787,775 1,113,147
SeuzRudavi fondebi 10 218,033
sul kapitali 1,432,272 1,460,180
sul kapitali da valdebulebebi 4,803,919 1,628,846
finansuri angariSgeba 2009balansi
konsultaciis da treningis centri 2010 97
mogeba-zaralis angariSi
SeniSvna 31.12.2009 31.12.2008
Semosavali
miRebuli grantebi 881,063
Semosavali komerc.saqmianobidan 474,348
sul Semosavali 1,355,411
xarjebi
xarjebi komerc.saqm.
saoperacio xarji
xelfasi 8 (321,885)
saerTo da administraciuli xarji (98,521)
cveTa (8,499)
arasaoperacio xarji (9,930)
mogeba dabegvramde 9 35,513
mogebis gadasaxadi (15%) (5,277)
mimdinare saqmianobidan miRebuli wminda aqtivebi 30,237
grantis ganxorcielebasTan dakavSirebuli xarji
saoperacio xarji
xelfasi da xelfasTan gaTanabrebuli xarji 8 (288,797)
saerTo da administraciuli xarji (258,143)
cveTa (109,868)
arasaoperacio xarji (11,500)
saangariSgebo wlis ganmavlobaSi mimdinaresaqmianobidan miRebuli wminda aqtivebi
248,269
98 konsultaciis da treningis centri 2010
konsultaciis da treningis centri 2010 99
konsultaciis da treningis centriyazbegis prosp. 34/ me-3 nakveTi, 0177 Tbilisi
t: +995 32 206774/75, f: +995 32 420060
i: www.ctc.org.ge
CENTER FOR TRAINING AND CONSULTANCY
34 Al. Kazbegi ave. Plot 3, 0177 Tbilisi, Georgia
T: +995 32 206774/75, F: +995 32 420060
I: www.ctc.org.ge