იურიდიული მეთოდების მოძღვრება -...

172
Schriſtenreihe der Juristischen Schulung Band 93

description

იურიდიული მეთოდების მოძღვრება - რაინჰოლდ ციპელიუსი 2006

Transcript of იურიდიული მეთოდების მოძღვრება -...

Schriftenreiheder Juristischen Schulung

Band 93

Juristische Methodenlehre

von

Dr. Dr. h. c. Reinhold Zippeliusem. Professor an der Universität

Erlangen-Nürnberg

10., neu bearbeitete Auflage

Übersetzungen:ins Spanische (1975, bearbeitete Fassung)ins Ukrainische (2004)und ins Georgische (2009)

Verlag C.H. Beck München 2006

iuridiuli meTodebis moZRvreba

rainhold cipeliusisamarTlis sapatio doqtori,

erlangen-niurnbergis universitetis emeritirebuli profesori

meaTe gadamuSavebuli gamocema

bekis gamomcemloba, miunxeni 2006

Targmanebi:espanur enaze (1975, gadamuSavebuli gamocema)ukrainul enaze (2004)da qarTul enaze (2009)

germanulidan Targmna da qarTul kanonmdeblobasTan SesabamisobaSi moiyvana levan ToTlaZem, samarTlis asesori (baden-viurtembergi, germania)

Übersetzung und Anpassung an die georgische Gesetzgebung von Levan Totladze, Rechtsassessor (Baden-Würt-temberg, Deutschland)

samecniero redaqtori merab turava, samarTlis doqtori (berlinis humboldtis universiteti, germania), profesori (saqarTvelos universiteti da ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti), saqarTvelos uzenaesi sasamarT-los sisxlis samarTlis saqmeTa palatis yofili Tavmjdomare

Wissenschaftliche Redaktion von Merab Turava, Dr. jur. (Humboldt-Universität zu Berlin, Deutschland), Profes-sor (Universität von Georgien und Staatliche Ivane-Javakhishvili-Universität Tbilisi), Vorsitzender Richter der Strafrechtskammer am Obersten Gericht von Georgien a. D.

winamdebare wigni momzadebulia evrokavSiris finansuri mxardaWeriT. aRniSnul wign-Si ga moTqmuli mosazrebebi ar gamoxatavs evrokavSiris oficialur pozicias.

Das vorliegende Buch ist mit finanzieller Unterstützung der EU erstellt. Die in dem vorliegenden Buch vorgestell-ten Meinungen sind keine offizielle Einstellung der Europäischen Union.

Das vorliegende Buch wurde mit finanzieller Unterstützung der Deutschen Gesellschaft für Technische Zusam-menarbeit (GTZ) GmbH herausgegeben. Der Herausgeber übernimmt für die Richtig keit und Vollständigkeit des Inhaltes keine Verantwortung.

winamdebare wigni gamocemulia germaniis teqnikuri TanamSromlobis sazogadoebis (GTZ) finansuri mxardaWeriT. gamomcemeli ar iRebs pasuxismgeb lobas wignis Sinaar-sobrivi mxaris sisworeze.

teqnikuri uzrunvelyofa | jgufi `siesta~© 2006 Verlag C. H. Beck oHG, München (2006)licenziis mflobeli qarTul gamocemaze GTZ 2009ISBN 978-9941-414-13-8 beWdva da akinZva: Druckerei C. H. BeckBergerstraße 3 D-86720 Nördlingen

Technische Versorgung | Gruppe `SIESTA~© 2006 Verlag C. H. Beck oHG, München (2006) Lizenzinhaber für Georgische Ausgabe GTZ 2009ISBN 978-9941-414-13-8 Druck und Bindung: Druckerei C. H. BeckBergerstraße 3 D-86720 Nördlingen

meaTe gamocemis winaTqma

gadaWarbeba modis sayvareli Svilia. ase, rom azrovnebis mi-

marTulebebi iurisprudenciaSi sxvadasxva dros, arc Tu iSvia-

Tad, ixrebian iqiTken, rom samarTlis qmnis racionaluroba da,

gansakuTrebiT, logikuri instrumentebis SesaZleblobaunariano-

ba, (cnebaTa iurisprudenciis magaliTis mixedviT Tu vimsjelebT),

gadaWarbebulad an, (Tavisufali samarTlis moZRvrebis Tanaxmad),

arasakmarisad iqnas Sefasebuli. winamdebare, mokle moZRvreba me-

Todebis Sesaxeb cdilobs, aseTi eqstremaluri poziciebi Tavidan

aicilos.

xelisuflebis danawilebisa da samarTlebrivi usafrTxoe-

bis principebs Seesabameba is, rom kanoni Seicavs zogad normebs,

romelTac marTlmsajulebisa da administraciuli organoebisa-

Tvis savaldebulo Zala aqvs. amitom, rogorc wesi, am normebis

arsi interpretaciis wesebis mixedviT unda iqnas dadgenili, raTa

moxdes maTi dacva. imavdroulad, samarTlis ZiriTadi funqcia,

migviyvanos problemebis samarTlian gadawyvetamde, gulisxmobs,

rom igi mudmivad mxedvelobis arealSi unda iyos. amitom kanonis

interpretacia, enobrivi da logikuri SesaZleblobis farglebSi,

problemebis samarTliani gadawyvetisaTvis unda iRvwodes (§§ 3

I b, d; 10 IV). samarTlis amocana, samarTlianobis amocanebis ga-

dasawyvetad konsensusunariani gadawyvetilebebi SemogvTavazos,

aseve, SesaZlebelia, kanonis mkacrad savaldebulo ZalasTan

konfliqtSi aRmoCndes: es maSin xdeba, rodesac xelovnebis yvela

wesiT interpretirebuli kanoni samarTlianobis miRwevis funq-

cias aSkarad ver asrulebs. am SemTxvevaSi, Tu samarTlianobis

argumentebi ufro wonadia, vidre xelisuflebis danawilebisa da

samarTlebrivi usafrTxoebis argumentebi, romlebic kanonis si-

tyva-sityviTi JReradobis mkacrad dacvas moiTxoven, saWiroa po-

zitiuri samarTlis ganvrcoba da Sesworeba (§§ 3 I b; 11).

am procesSi, aseve, naTlad Cans meToduri gansjis sazRvrebi:

sabolood, interpretaciisa da samarTlis ganviTarebis wesebis

mixedviT struqturirebuli Tvalsazrisebi, xSirad, racionalu-

rad gadauwyvetel Sefasebebsa da gadawyvetilebaTa Tavisufal

sivrceebs qmnis. mokled, kanonis interpretacia da samarTlis

VI

ganviTareba, marTalia, racionalurad struqturirebadia, magram

ara uproblemod racionalurad determinirebadi (§§ 3 I b; 10 VII).

iuridiuli meTodebis warmodgenili moZRvreba efuZneba sa-

marTlebriv-filosofiur Tvalsazrisebs, romlebic Cems wignSi

`samarTlis filosofia~ (meoTxe gamocema, 2003) warmovadgine. im

wignSi ganxiluli sakiTxebi ganmeorebiT aRar an mxolod mokled

iqnebian warmodgenili. es gansakuTrebiT Seexeba ZiriTad koncef-

cias, rom samarTlis ganviTareba `eqsperimentirebad azrovnebaSi~

xorcieldeba, romelSic gangrZobadad aris mcdeloba, adamianuri

Tanacxovrebis problemebis samarTliani da funqciaunariani ga-

dawyveta iqnas moZebnili. es aris problemaTa gadawyveta, rome-

lic permanentul gamocdasa da gaumjobesebas eqvemdebareba (ix. §

11 III). Tavis legitimurobis warmodgenebSi iuridiuli meTodebis

moZRvreba, aseve, im azrs misdevs, rom TiToeuli adamianis go-

nebrivad gaazrebuli sindisi samarTlianobis Sesaxeb Cveni war-

modgenebis bolo instanciaa da, rom amis safuZvelze umravleso-

bis konsensusunariani warmodgenebis Camoyalibeba da gonebrivi

gansja unda ganxorcieldes (ix. § 11 II 4; 18). aseve, kanonsa da

samarTlianobas Soris konfliqtisa (ix. §§ 6; 24) da samarTle-

brivi problemebis (ix. §§ 38 III; 39) gadawyvetis dros, sistemuri

da Sewonasworebuli azrovnebis wilTan dakavSirebiT, mivuTiTeb

`samarTlis filosofias~.

damwyeb studentebs, romlebic pirvel zogad miTiTebebs eZeben

imis Sesaxeb, Tu ra etapebad xorcieldeba kanonis gamoyeneba kon-

kretul samarTlebriv SemTxvevaSi, vurCev § 6 da § 14 wakiTxvas.

`iuridiuli meTodebis moZRvrebis~ espanurad gadamuSavebuli

TargmanisaTvis madlobas vuxdi baton profesor delgado ocan-

dos, ukrainulad TargmnisaTvis ki, batonebs doqtor bernhard

Sloersa da roman kornutas. koreqturis dros daxmarebisaTvis

madlobas gamovxatav qalbaton brigite Sulces mimarT.

erlangeni, 2006 wlis seqtemberi rainhold cipeliusi

qarTuli gamocemis winaTqma

sityva `meTodi“ samarTlis mecnierebaSic aRniSnavs gzas, raTa

Ria kiTxvebze racionalurad iqnas pasuxebi gacemuli.

magram samarTalSi arsebobs Ria kiTxvebis mravalferovneba.

ase, magaliTad, ra anTropologiuri garemoebebi warmoadgenen

samarTlis safuZvels? ra urTierTdamokidebuleba arsebobs sa-

marTalsa da socialur-faqtobriv garemoebebs Soris: ra moTxo-

vnebiT aris samarTali ganpirobebuli da ra saxiT axdens misi mo-

qmedeba sazogadoebaze zegavlenas? raSi mdgomareobs samarTlis

`moqmedebis Zala?~ gadasaxadebis an sasjelebis Sesaxeb rogori

sakanonmdeblo regulireba aris samarTliani, ra winapirobebis

arsebobis SemTxvevaSi unda warmoiSvas zianis anazRaurebis kano-

nismieri moTxovnis SesaZlebloba da, zogadad, rogor SeiZleba

ganisazRvros samarTlianoba?

magram `iuridiuli meTodebis moZRvreba~ Seexeba Ria ki-

Txvebis mxolod SezRudul nawils. germaniaSi gavrcelebuli

tradiciuli enobrivi gamoyenebis mixedviT, igi, upirveles

yovlisa, ikvlevs imas, Tu rogor unda moxdes kanonTa inter-

pretacia, ganvrcoba da ganviTareba. es aris kiTxvebi, romle-

bic, upirvelesad, mosamarTlis winaSe dgeba. Tu ra praqtikuli

mniSvneloba aqvT am kiTxveb s da ramdeni SemoqmedebiTi Sroma

devs am kiTxveb ze pasuxebSi, naTlad Cans sasamarTlo gadawyve-

tilebebis vrcel komentarebSi.

aseTi pasuxebis Ziebisas, saWiroa, kanons, racionaluri gans-

jis safuZvelze, SeZlebisdagvarad, rac SeiZleba meti gansazR-

vruloba mieniWos. amasTan, am SemTxvevaSi, naTlad Cans, rom iu-

ridiuli Tvalsazrisebi am sferoSic, marTalia, racionalurad

struqturirebadia, magram ara zustad gansazRvrebadi. samarTlis

gamoyenebis drosac rCeba xSirad adgili, romelic iseve arapro-

gnozirebadia, rogorc TviT cxovreba.

CemTvis pativi da sasixaruloa, rom es wigni saqarTveloSic ga-

moicema. madlobas vuxdi baton doqtor Sloers, rom es SesaZle-

beli gaxda.

erlangeni, 2008 wlis noemberi rainhold cipeliusi

VORWORT

Die Europäische Union und ihre Mitgliedsstaaten sind seit langer Zeit im Bereich der Hilfe für die Rechtsentwicklung weltweit tätig: TACIS, Phare und Tempus sind bekannte Namen für Programme der Europäischen Union in diesem Bereich.

Daneben unterstützen viele der Mitgliedsstaaten die Rechtsreformen in den Partner-ländern durch ihre Durchführungsorganisationen. In den Ländern des südlichen Kau-kasus führt die Deutsche Gesellschaft für Technische Zusammenarbeit (GTZ) GmbH im Auftrag des Bundministeriums für wirtschaftliche Zusammenarbeit und Entwicklung (BMZ) seit 1993 mehrere Vorhaben zur Unterstützung der Rechts- und Justizreformen durch. Im Rahmen der Vorhaben werden Lang- und Kurzzeitexperten eingesetzt, die beratenden Tätigkeiten bei der Gesetzgebung ausüben, Fortbildungsveranstaltungen durchführen und Vorträge auf Fachkonferenzen halten. Daneben werden regelmäßig Fachpublikationen veröffentlicht und Informationskampagnen für die Zivilgesellschaft unterstützt. In Georgien hat die GTZ zudem von 2005 bis 2009 das Vorhaben der Eu-ropäischen Union zur Unterstützung der Reform des Georgischen Parlaments durchge-führt. Dieses Vorhaben unterstützt die Reformen des georgischen Parlaments sowie die Rechtsangleichung an die Europäische Union.

Das vorliegende Buch - die Methodenlehre von Reinhold Zippelius in georgischer Sprache - ist das gemeinsame Werk dieser Vorhaben der GTZ.

Im Bereich der Staaten der Gemeinschaft unabhängiger Staaten (GUS)1 und des War-schauer Paktes hatte und hat Deutschland einen großen Anteil an der Rechtsentwick-lung, nicht zuletzt wegen des Einflusses des deutschen Rechts vor der Dominanz des Rechts der Sowjetunion. Der politische Wunsch, sich Europa anzunähern oder gar beizu-treten und auf dem Weg dahin die modernen Standards eines Rechtsstaates mit kraftvoll geschützten Menschen- und Bürgerrechten einzuführen, führte zu einem umfangreichen Erfahrungsaustausch über die Inhalte der neuen Gesetze und die Methoden der umfas-senden rechtlichen und institutionellen Transformation hin zu einem modernen Rechts-staat seit 1990. Hieraus entwickelte sich eine bis heute andauernde Zusammenarbeit zur Fortführung der Rechts- und Justizreformen sowie zur weiteren Stärkung rechtsstaatli-cher Institutionen auf dem Boden einer modernen Verfassung.

Diese Zusammenarbeit erstreckte sich zu Beginn auf ausgewählte Bereiche, wie etwa die Beratung bei der Erarbeitung des georgischen Zivilgesetzbuches. Die juristische Me-thodenlehre, die für das Verständnis der neuen, überwiegend kontinentaleuropäisch ge-prägten Gesetze herangezogen werden musste, wurde in Universitäten und in der Praxis jedoch noch nicht ausreichend vermittelt. Das führte in der Folge zu dem oft beklagten 1 Zu der Georgien seit 2008 nicht mehr gehört.

IX

Phänomen, „Warum funktioniert es bei uns nicht, obwohl die neuen Gesetze da sind?“. Der Vergleich von Lehrbüchern zur juristischen Methodenlehre aus verschiedenen Na-tionen zeigt, dass die Zulässigkeit und der Umfang der Interpretation von Gesetzen, also der Auslegung von Normen sehr unterschiedlich beurteilt wird. Das gilt ebenso für die Frage, was denn eine Rechtsnorm ist und somit Verbindlichkeit beanspruchen kann. Vor diesem Hintergrund ist es nachvollziehbar, dass ein Gesetz, das einem ausländischen Beispiel nachgebildet ist, in einem anderen methodischen Umfeld nicht wie gewünscht „funktioniert“.

Bereits im Jahr 2004 erschien die ukrainische Übersetzung der Methodenlehre von Reinhold Zippelius. Die Publikation fand binnen Jahresfrist Eingang in die Rechtspre-chung des ukrainischen Verfassungsgerichts und in die Lehrpläne der juristischen Fakul-täten. Dieses Ergebnis hat uns ermutigt, die Methodenlehre auch in georgischer Sprache zu veröffentlichen.

Die unterschiedlichen Rechtstraditionen in Deutschland und Georgien haben andere Rechtsterminologien und Begriffsverständnisse geprägt. Die Arbeit von Levan Totlad-ze und Merab Turava ist daher mehr als eine bloße Übersetzung, sie ist als ein Akt der Rechts-, Sprach- und Wissensschöpfung zu würdigen. Großer Dank gebührt zudem Na-tela Sakhokhia, die die Übersetzung sprachlich vervollkommnet hat.

Der größte Dank gilt jedoch Herrn Professor Dr. Reinhold Zippelius für die hervor-ragende Zusammenarbeit.

Dr. Bernhard SchloerProjektleiterEU-TACIS Projekt "Support for the Reform of the Parliament"

Zeno ReichenbecherGTZ-ProgrammleiterRechts- und Justizreformberatung im Südkaukasus

winasityvaoba

evrokavSiri da misi wevri saxelmwifoebi didi xania aqtiur mxar-

daWeras uweven msoflios sxva qveynebs samarTlis ganviTarebis miz-

niT. TACiS-i, Phare da Tempus-i swored am sferoSi moRvawe programe-

bia, romlebic uzrunvelyofilia evrokavSiris mier.

aRniSnulis paralelurad evrokavSiris wevri saxelmwifoebi Ta-

vianTi organizaciebis meSveobiT arian CarTuli partnior saxelm-

wifoTa samarTlebriv reformebSi. swored maT ricxvs ganekuTvneba

germaniis teqnikuri TanamSromlobis sazogadoeba (GTZ), romelic

germaniis ganviTarebisa da ekonomikuri TanamSromlobis federa-

luri saministros (BMZ) davalebiT 1993 wlidan sxvadasxva proeqts

axorcielebs samxreT-kavkasiaSi samarTlisa da iusticiis refor-

mebis mxardasaWerad. proeqtebis farglebSi saqarTvels stumroben

mokle da grZelvadiani eqspertebi, romlebic ewevian konsultaciebs

kanonSemoqmedebis procesSi, uZRvebian sakvalifikacio RonisZiebebs

da warmoadgenen moxsenebebs ama Tu im konferenciis farglebSi. amas-

Tan, mudmivad mimdinareobs iuridiuli literaturis publikacia

da samoqalaqo sazogadoebis sainformacio kampaniebis xelSewyoba.

saqarTveloSi GTZ-ma 2005-dan 2009 wlamde ganaxorciela evrokav-

Siris proeqti saqarTvelos parlamentis reformis mxardasaWerad.

parlamentis reformis xelSewyobasTan erTad proeqtis mizani iyo

adgilobrivi kanonmdeblobis miaxloveba evrokavSirTan.

winamdebare wigni _ rainhold cipeliusis iuridiuli meTodebis

moZRvreba qarTul enaze _ aris GTZ-is aRniSnuli proeqtebis erTo-

blivi produqti.

germaniam didi wvlili Seitana dsT-sa1 da varSavis paqtis qveynebis

samarTlis ganviTarebaSi. aRniSnuli aseve ganpirobebuli iyo imiT,

rom germanuli samarTlis gavlena jer kidev didi iyo sabWoeTis

samarTlis gabatonebamde. evropasTan daaxloebisa da masSi gawevria-

nebis politikurma nebam mTeli ZalisxmeviT daculi da garantire-

buli adamianisa da moqalaqis uflebebiT aRWurvili samarTlebrivi

saxelmwifos Tanamedrove standartebis SemoRebasTan dakavSirebiT

1990 wlidan moyolebuli warmoSva gamocdilebaTa intensiuri ur-

TierTgacvla rig arsebiT sakiTxebze dawyebuli axali kanonebis Si-

naarsiTa Tu samarTlebrivi da institucionaluri transformaciis

meTodebiT, damTavrebuli Tanamedrove samarTlebrivi saxelmwifos

1 romelsac saqarTvelo 2008 wlidan aRar miekuTvneba.

XI

CamoyalibebiT. swored aqedan aRmocenda dRemde SenarCunebuli Ta-

namSromloba samarTlisa da iusticiis reformebis gagrZelebasa da

Tanamedrove konstituciis niadagze samarTlebrivi saxelmwifos

instituciebis mxardaWeris kuTxiT.

TanamSromloba Tavdapirvelad moicavda mxolod garkveul sfe-

roebs, magaliTad, rogoricaa konsultaciebi saqarTvelos samoqa-

laqo kodeqsis SemuSavebisas. Tumca, universitetebsa da praqtikaSi

ar momxdara im iuridiuli meTodikis saTanado doneze miwodeba

da swavleba, romelic saWiro iyo axali, umTavresad kontinental-

evropul modelze orientirebuli kanonebis gagebisa da gaazrebisa-

Tvis. aRniSnulis Sedegad gaCnda kargad nacnobi kiTxva: ”ratom ar

funqcionirebs es yovelive CvenTan, Cven xom gvaqvs axali kanonebi?”.

iuridiul meTodikasTan dakavSirebuli sxvadasxva qveynebis

saxelmZRvaneloebis Sedareba gviCvenebs, rom sxvadasxvagvaria ka-

nonis interpretaciis, anu ganmartebis dasaSvebobisa da masStabis

Sefaseba. igive exeba samarTlis normis gagebasa da mis savaldebu-

loobasTan dakavSirebul sakiTxebsac. aRniSnuli aspeqtebis gaTva-

liswinebiT, gasagebi da bunebrivia, rom kanoni, romelis Sedgenilia

ucxo qveynis magaliTis mixedviT, sxva meTodur garemoSi ver ”imuSa-

vebs” (ifunqcionirebs) ise, rogorc es aris sasurveli.

2004 wels gamoica rainhold cipeliusis iuridiuli meTodebis

moZRvreba ukrainul enaze. publikaciam momdevno erTi wlis ganma-

vlobaSi daimkvidra adgili ukrainis sakonstitucio sasamarTlos

praqtikasa da iuridiul fakultetTa saswavlo programebSi. swored

es Sedegi iyo STagoneba imisa, rom iuridiuli meTodebis moZRvreba

gamogveca aseve qarTul enaze.

germaniisa da saqarTvelos gansxvavebuli samarTlebrivi tradi-

ciis Sedegad Camoyalibda ufro sxvagvari samarTlebrivi termino-

logia da cnebaTa axleburi gageba. Sesabamisad, levan ToTlaZisa

da merab turavas namuSevari metia, vidre ubralo Targmani, es aris

samarTlis, enisa da codnis Semoqmedeba/ganviTrebis aqti. didi ma-

dloba aseve q-n naTela saxokias, romelmac Sesrulebuli Targmani

srulhyo enobrivad.

Tumca, gansakuTrebuli madloba eZRvneba profesor doqtor

rainhold cipeliuss SesaniSnavi TanamSromlobisaTvis.

doq. bernhard Sloeri

jgufis xelmZRvaneli

EU TACIS-is proeqti `parlamentis

reformis mxardaWera~

ceno raihenbeheri

GTZ-is programis xelmZRvaneli

samarTlisa da iusticiis

refor mis konsultacia samxreT

kavkasiaSi

sarCevi

literaturis nusxa ......................................................................................... XIVSemoklebani ...................................................................................................... XVI

Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

§ 1. samarTali, rogorc mavalebeli da aRmWurveli debulebebis sistema ........................................................................................................ 2

I. valdebulebebi da uflebamosilebebi ............................................. 2II. kompetenciaTa ierarqia, rogorc racionalurad

struqturirebuli samarTlebrivi sistemis xerxemali ............... 3III. calkeuli sakiTxebi ......................................................................... 4

§ 2. samarTali moqmedebaSi („law in action“) ......................................................... 8§ 3. samarTali, rogorc samarTlianobis problemebis

gadawyvetis gza ........................................................................................ 11I. samarTliani gadawyvetilebis amocana .......................................... 11II. samarTliani gadawyvetilebebis masStabi ..................................... 19

§ 4. kanonebi, rogorc obieqtivirebuli wesebi ............................................ 23I. sityvebi, rogorc warmodgenebis gamomxatveli niSnebi ............. 23II. interpretacia _ „subieqturi~ Tu „obieqturi~? ........................ 26III. kanonis mniSvnelobis cvlileba.................................................... 30

Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

§ 5. qmedebis Semadgenloba da samarTlebrivi Sedegi ................................. 34I. qmedebis Semadgenlobisa da samarTlebrivi Sedegis

urTierTkavSiri .............................................................................. 34II. samarTlebrivi Sedegi .................................................................... 36

§ 6. qmedebis ZiriTadi Semadgenlobebi da ganmavrcobeli debulebebi..... 37§ 7. samarTlis normaTa konkurencia ............................................................. 45

Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

§ 8. interpretaciis „klasikuri~ kriteriumebi ........................................... 52§ 9. normis sityviTi mniSvneloba, rogorc kanonis interpretaciis

amosavali wertili da misi farglebi ................................................... 55I. sityviTi amosavali wertilis „konstruqcia“ .............................. 55II. enis konvencionaluri mniSvneloba ............................................... 57

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra ................. 59I. interpretacia, rogorc legitimaciis problema ........................ 59II. kanonis miznidan gamomdinare argumentebi

(Teleologiuri interpretacia) ................................................... 61III. argumentebi konteqstidan ............................................................ 63

XIII

IV. samarTlianobis argumentebi ........................................................ 70V. „gadawyvetilebaTa analizi“ .......................................................... 72VI. interpretaciis argumentebis urTierTkavSiri ......................... 75VII. Riad darCenili sakiTxebi ............................................................ 77

§ 11. kanonTa ganvrcoba da Sesworeba ........................................................... 79I. kanonis xarvezis dadgena ................................................................ 79II. kanonis xarvezis Sevseba ................................................................. 84

§ 12. tipiur SemTxvevaTa Sedareba ................................................................. 90I. tipiur SemTxvevaTa Sedareba, rogorc interpretaciisa da

kanonis xarvezis Sevsebis saSualeba ............................................. 90II. tipiur SemTxvevaTa Sedareba sxva argumentebTan kavSirSi ....... 96III. tipiur SemTxvevaTa Sedarebis safuZvelze samarTlebrivi

Sedegebis dazusteba ...................................................................... 98§ 13. samarTlis ganviTarebis efeqturoba da legitimuroba ..................... 99

I. ganxorcielebadi samarTlis ganviTareba ....................................100II. wina gadawyvetilebebis savaldebulo Zala ................................102III. samarTlis ganviTarebis legitimuroba ......................................104IV. wesis sawinaaRmdegod ganviTarebuli samarTlis

qmediToba ........................................................................................107

Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

§ 14. „Sesabamisi~ samarTlis normis moZebna ................................................109I. „Ziebis“ meTodi ...............................................................................109II. gansjis unaris funqcia .................................................................112

§ 15. „faqtis sakiTxi“ .....................................................................................114I. faqtobrivi sakiTxi da samarTlebrivi sakiTxi ...........................114II. faqtobrivi garemoebebis dadgena ................................................116III. sasamarTlos mier faqtobrivi garemoebebis dadgena ...............119

§ 16. subsumcia da interpretaciis sivrce ..................................................122I. iuridiuli silogizmi ....................................................................122II. dakonkreteba: interpretacia Tu subsumcia? ............................124III. dasaSvebi gadawyvetilebebi .........................................................127

§ 17. diskreciuli uflebamosilebis farglebSi miRebuli gadawyvetilebebi ....................................................................................130

Tavi V. logikuri formalizmi da monacemTa damuSaveba samarTalSi

§ 18. logikuri formalizmi samarTalSi ......................................................136I. kalkulirebuli samarTlis idea...................................................136II. ganxorcielebis sazRvrebi ............................................................137

§ 19. monacemTa eleqtronuli damuSaveba samarTalSi ...............................141

sagnobrivi saZiebeli _ Sachregister ..................................................................145

literaturis nusxa

aq miTiTebuli literatura citirebulia mxolod avtorisa da gamo-

cemis wlis mixedviT. bibliografia, romelic calkeuli paragrafebisa da

nawilebis win aris miTiTebuli, am paragrafisa da nawilis farglebSi imave

saxiT aris citirebuli.

Adomeit, Klaus, Rechtstheorie für Studenten, 3. Aufl. 1990

Bydlinski, Franz, Juristische Methodenlehre und Rechtsbegriff, 2. Aufl. 1991

Demko, Daniela, Zur „Relativität der Rechtsbegriffe“ in strafrechtlichen Tatbeständen, 2002

Engisch, Karl, Logische Studien zur Gesetzesanwendung, 3. Aufl. 1963

Engisch, Karl, Einführung in das juristische Denken, 10. Aufl. 2005, hrsg. und bearb. von Th. Wür-

tenberger und D. Otto

Esser, Josef, Vorverständnis und Methodenwahl in der Rechtsfindung, 2. Aufl. 1972

Fickentscher, Wolfgang, Methoden des Rechts, Bd. III 1976, Bd. IV 1977

Frosini, Vittorio, Gesetzgebung und Auslegung, 1995

Germann, Oskar Adolf, Probleme und Methoden der Rechtsfindung, 2. Aufl. 1967

Heck, Philipp, Das Problem der Rechtsgewinnung und andere Abhandlungen, hrsg. von R. Dubis-

char, 1968

Höhn, Ernst, Praktische Methodik der Gesetzesauslegung, 1993

Joerden, Jan, Logik im Recht, 2005

Kaufmann, Arthur, Beiträge zur juristischen Hermeneutik, 1984

Kaufmann, Arthur, Das Verfahren der Rechtsgweinnung, 1999

Kaufmann, Arthur/Hassemer, Winfried/Neumann, Ulfried (Hrsg.) Einführung in Rechtsphilosophie

und Rechtstheorie der Gegenwart, 7. Aufl. 2004

Kelsen, Hans, Reine Rechtslehre, 2. Aufl. 1960

Koch, Hans-Joachim/Rüßmann, Helmut, Juristische Begründungslehre, 1982

Koller, Peter, Theorie des Rechts, 2. Aufl. 1997

Kramer, Ernst, A., Juristische Methodenlehre, 1998

Kriele, Martin, Theorie der Rechtsgewinnung, 2. Aufl. 1976

Larenz, Karl, Methodenlehre der Rechtswissenschaft, 6. Aufl. 1991

Larenz, Karl/Canaris, Claus Wilhelm, Methodenlehre der Rechtswissenschaft, 3. Aufl. 1995

Lege, Joachim, Pragmatismus und Jurisprudenz, 1999

Looschelders, Dirk/Roth, Wolfgang , Juristische Methodik im Prozeß der Rechtsanwendung, 1996

MacCormick, Neil, Legal Reasoning and Legal Theory, 1978

Maschke, Andreas, Gerechtigkeit durch Methode, 1993

XV

Müller, Friedrich, Juristische Methodik, 9. Aufl. 2004

Nawiasky, Hans, Allgemeine Rechtslehre, 2. Aufl. 1948

Ott, Erward E., Die Methode der Rechtsanwendung, 1979

Ott, Erward E., Juristische Methode in der Sackgasse? 2006

Pawlowski, Hans-Martin, Methodenlehre für Juristine, 3. Aufl. 1999

Raisch, Peter, Juristische Methoden, 1995

Röhl, Klaus F., Allgemeine Rechtslehre, 2. Aufl. 2001

Rüthers, Bernd, Rechtstheorie, 2. Aufl. 2005

Schapp, Jan, Hauptprobleme der juristischen Methodenlehre, 1983

Schmalz, Dieter, Methodenlehre, 4. Aufl. 1998

Schneider, Egon, Logik für Juristen, 5. Aufl. 1999

Schröder, Jan, Recht als Wissenschaft, 2001

Vogel, Joachim, Juristische Methodik, 1998

Wank, Rolf, Die Auslegung von Gesetzen, 2. Aufl. 2001

Weinberger, Ota, Rechtslogik, 2. Aufl. 1989

Winkler, Günther, Theorie und Methode in der Rechtswissenschaft, 1989

Zippelius, Reinhold, Rechtsphilosophie, 4. Aufl. 2003

Zippelius, Reinhold, Recht und Gerechtigkeit in der offenen Gesellschaft, 2. Aufl. 1996

Zippelius, Reinhold, Das Wesen des Rechts, 5. Aufl. 1997

Zippelius, Reinhold, Verhaltenssteuerung durch Recht und kulturelle Leitideen, 2004

Semoklebani

AcP . . . . . . . . . . . . . . . . . . civilisturi praqtikis arqivi

ARSP . . . . . . . . . . . . . . . . samarTlisa da socialuri filosofiis arqivi

BFH . . . . . . . . . . . . . . . . . germaniis federaluri safinanso sasamarTlo

BGB . . . . . . . . . . . . . . . . . germaniis samoqalaqo samarTlis kodeqsi

BGH . . . . . . . . . . . . . . . . . germaniis federaluri sasamarTlo

BGHSt . . . . . . . . . . . . . . . germaniis federaluri sasamarTlos gadawyvetilebebi

sisxlis samarTlis saqmeebze

BGHZ . . . . . . . . . . . . . . . germaniis federaluri sasamarTlos gadawyvetilebebi

samoqalaqo saqmeebze

BVerfG . . . . . . . . . . . . . . . germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlo

BVerfGE . . . . . . . . . . . . . germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlos

gadawyvetilebebi

DÖV . . . . . . . . . . . . . . . . . sajaro administracia

DVBl. . . . . . . . . . . . . . . . . germanuli administraciuli gazeTi

GG . . . . . . . . . . . . . . . . . . germaniis federaciuli respublikis ZiriTadi kanoni

JZ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . iuristTa gazeTi

RGSt . . . . . . . . . . . . . . . . . germaniis raixis sasamarTlos gadawyvetilebebi sisxlis

samarTlis saqmeebze

StGB . . . . . . . . . . . . . . . . . germaniis sisxlis samarTlis kodeqsi

VerwArch. . . . . . . . . . . . . administraciuli arqivi

ZRP . . . . . . . . . . . . . . . . . . samarTlis politikis Jurnali

ZZP . . . . . . . . . . . . . . . . . . samoqalaqo procesis Jurnali

Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

„meTodi~ niSnavs miznisken mimaval gzas. mecnierebis dargebSi

igi warmoadgens gzas, romelsac racionaluri da, Sesabamisad,

gasagebi da kontrolirebadi formiT Teoriul SemecnebasTan an

praqtikul gagebasTan an Tundac Semecnebis zRvarTan mivyavarT.

sagani gansazRvravs meTods. samarTalTan dakavSirebiT es niS-

navs, Tu ra saxis kiTxvebs ayenebs samarTali da azrovnebis ro-

meli gzebiT unda iqnas pasuxebi gacemuli am kiTxvebze. aRniSnuli

ganisazRvreba samarTlis arsisa da funqciis mixedviT:

samarTali aris qcevis wesebis sistema (§ 1). Teoriisa da praq-

tikis klasikuri gansxvavebidan gamomdinare, samarTlis normebi

emsaxurebian ara samyaros Semecnebas, aramed socialuri wesrigis

damyarebas. sabolood, samarTlis normebi warmoadgenen praqtiku-

li xasiaTis wesebs adamianuri qcevis Sesaxeb. Sesabamisad, samarT-

lis yvela norma Seicavs debulebas, romelic gansazRvravs piris

moqmedebas an moqmedebisagan Tavis Sekavebas an minimum am debule-

bis nawilebs (magaliTad, sakanonmdeblo definiciebs) an zogadi

an individualuri qcevis valdebulebebis warmoSobis an Secvlis

pirobebs. meTodologiurad es mniSvnelovania, magaliTad, sa-

marTlis normaTa agebulebisaTvis. isini, TavianTi ZiriTadi tipis

mixedviT, gansazRvraven, Tu romeli pirobebi romeli valdebule-

bebis warmoSobas iwveven (§ 5). kiTxva gansazRvruli valdebulebis

(magaliTad, zianis anazRaurebis an sisxlissamarTlebrivi devnis)

warmoSobis Taobaze da samarTlis im normis Sesaxeb, romelsac es

valdebuleba efuZneba, iZleva kazusis amoxsnis saSualebas (§ 14 I a).

samarTali aris qcevis ganxorcielebuli wesrigi (§ 2). erTi

mxriv, es niSnavs, rom is aris qcevis wesrigi, romelsac aqvs sai-

medo Sansi, ganxorcielebul iqnas samarTlebrivad normirebul

procesSi; meTodologiurad es aspeqti mniSvnelovania samarTl-

SemoqmedebiTi procesis ganviTarebisaTvis (§ 13 I). meore mxriv,

samarTalSi dasabamidanve devs misi dakonkretebisa da gamoyenebis

problema (§ 14). is Tavis „mizans~ mxolod gamoyenebiT aRwevs.

kanoni warmoadgens sityvebSi gamoTqmul wesebs (§ 4 I). kanonis

sityvebSi gamoxatvis forma aqcevs pozitiur samarTals seman-

tikuri problemebisa da meTodebis sagnad, romlebic iuridiuli

2 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

meTodebis moZRvrebis mniSvnelovan nawils qmnian (magaliTad, §§

4 II, III; 9 II; 10).

samarTlis normebis funqciaa samarTlebrivi problemebi sa-

marTlianad gadawyvitos (§ 3 I). meToduri azrovneba bevri Tval-

sazrisiT amis safuZvelze ganisazRvreba. samarTlis es funq-

cia mniSvnelovan argumentebsa da saxelmZRvanelo debulebebs

gvawvdis ara mxolod kanonis interpretaciisaTvis (§ 10 IV), aramed

_ kanonebis ganvrcobisa da SesworebisaTvis (§ 11).

§ 1. samarTali, rogorc mavalebeli da aRmWurveli debulebebis sistema

I. valdebulebebi da uflebamosilebebi

literatura: H. Kelsen, 1960; H. Nawiasky, 1948; R. Zippelius, 2003, § 3 m. w. N.

Cveulebisa da zneobis normebis msgavsad, samarTali areguli-

rebs adamianur qcevas. qcevis aseTi marTva fundamenturad gansxva-

vdeba bunebis yvela im procesisagan, romlebic, magaliTad, bio-

logiis an teqnikuri mecnierebis saqmianobis sferos warmoadgens.

sabunebismetyvelo mecnierebebi iyeneben bunebriv mizezobriobas

(kauzalobas), romelic Teoriuli gansjis sagania. amis sawinaaRm-

degod, normatiuli debulebebi aweseben gansazRvruli moqmedebis

ganxorcielebas an moqmedebisagan Tavis Sekavebas da am gziT ada-

mianis nebelobiT gadawyvetilebas aZlevs motivacias; am sakiTxebs

swavloben e.w. „praqtikuli~ mecnierebebi, romelTac miekuTvneba

samarTlis mecnierebac. Teoriasa da praqtikas Soris gansxvaveba

_ Semecnebaze dafuZnebul analizsa da socialuri qcevis wesrigs

Soris sxvaoba _ jer kidev antikur samyaroSi iyo cnobili.1

jerarsobisa da arsobis (Sollens- und Seinsaussagen) urTierTgamij-

vnis Sesaxeb kantis Sexedulebis2 safuZvelze, gansakuTrebiT neo-

kantianuri samarTlis filosofia samarTals ganixilavs rogorc

nebarTvebisa (Gebote) da akrZalvebis (Verbote) wyobas, maSasadame, sa-

marTals warmogvidgens rogorc jerarsul movlenas. samarTali

aRwers ara faqtebs, aramed gansazRvravs moqmedebebs, maSasadame,

samarTali Sedgeba preskrifciuli (normatiuli) debulebebisagan.

aRniSnulidan gamomdinare, samarTali Sedgeba valdebulebe-

1 ix. Platon, Der Staatsmann, 258 E; Aristoteles, Methaphysik, 1025 b; Diogenes Laertius, III, 84.2 ix. Zippelius, 2003, § 15.

3§ 1. samarTali, rogorc mavalebeli da aRmWurveli debulebebis sistema

bisagan, romlebic moqmedebas an umoqmedobas gansazRvravs da im

wesebisagan, romelTa safuZvelzec xdeba qcevis zogadi normebis

an individualuri valdebulebebis (an aseTi normebis nawilebisa-

gan, rogorcaa, magaliTad, sakanonmdeblo definiciebi, ix. § 1 III)

warmoSoba, modificireba an Sewyveta.3 is winapirobebi, romlebic

qcevis samarTlebrivi valdebulebebis warmoSobas gansazRvraven,

gvxvdeba ara mxolod samarTlis Zvel sistemebSi, aramed Cveulebi-

Ti samarTlis principebSic. pozitiuri samarTali Seicavs valde-

bulebebis warmoSobisa da cvlilebebis mniSvnelovan winapirobebs,

xolo samarTlebrivi uflebamosilebis da saproceduro normebi

gansazRvraven, Tu vis kompetencias ganekuTvneba zogadi debule-

bebis gamocema an individualuri valdebulebebis daweseba da mo-

dificireba, da ra procedura unda iqnas amisaTvis daculi. ufle-

bamosilebiT aRmWurveli normebi SeiZleba mimarTuli iyos zogadi

da individualuri valdebulebebis warmoSobis, Secvlis an Sewyve-

tisken. magaliTad, sagzao moZraobis wesebi uflebas aZlevs wes-

rigis damcvel policiels, gaaCeros sagzao moZraobis monawile.

magaliTad, germaniis samoqalaqo kodeqsis § 311 Seicavs uflebamo-

silebas, rom xelSekrulebis dadebiT warmoiSvas am xelSekrulebis

monawileTa individualuri samarTlebrivi valdebulebebi.4

II. kompetenciaTa ierarqia, rogorc racionalurad struqturirebuli samarTlebrivi

sistemis xerxemali

literatura: M. Jestaedt, Das mag in der Theorie richtig sein, 2006, S. 23 ff; Kelsen, 1960, insbes. S. 228 ff.; Zippelius, 2004, Kap. 7 und 9.

uflebamosilebis ganmsazRvreli normebi, romlebic samarT-

lebrivad mavaldebulebeli qcevis wesebis safuZvelia, organi-

zirebul (saxelmwifoebriv an supranacionalur) samarTlebriv sa-

zogadoebaSi qmnian kompetenciaTa danawevrebul struqturas. igi

emsaxureba ara marto xelisuflebis danawilebas. kompetenciaTa

struqtura warmoadgens racionaluri samarTlebrivi weswyobile-

bis xerxemals: am sistemaSi kompetenciebi ise unda iyos ganawi-

lebuli, rom maT safuZvelze gamocemuli normebiTa da gadawyve-3 Kelsen, 1960, gv. 57; Nawiasky, 1948, gv. 105. H. L. A. Hart, (The Concept of Law, 1961, gv. 77 ff) mavaldebulebel normebs uwodebda ZiriTad normebs (Primäre Normen), xolo meorad normebs (Sekundäre Normen) _ uflebamosilebis ganmsazRvrel an aRmWurvel im wess, romelic im winapirobebs adgens, romelTa safuZvel-zec xdeba valdebulebis warmoSoba an modificireba. 4 germaniis samoqalaqo kodeqsis § 311 paragrafs Seesabameba saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 317-e muxli (l.T.)

4 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

tilebebiT winaaRmdegobebisagan Tavisufali da funqcionalurad

qmedunariani socialuri wesrigi Camoyalibdes.

am sistemis centraluri punqtia „kompetenciaTa safexurebri-

vi wyoba~: saxelmwifoSi konstitucia gansazRvravs kanonmdeblis

kompetencias; kanonebi gansazRvraven kanonqvemdebare aqtebis ga-

momcemlis kompetencias; aseve calkeuli aqtebi, romlebic gan-

sazRvraven valdebulebaTa warmoSobas an modificirebas _ sasa-

marTloebis an administraciuli organoebis gadawyvetilebebi an

kerZo garigebebi (e.w. „kerZo avtonomiis“ aqtebi) _ gamoicemian Se-

sabamisi samarTlebrivi uflebamosilebis safuZvelze. kompeten-

ciaTa rangi Seesabameba im normebis rangirebis sistemas, romlebic

am kompetenciebis safuZvelze gamoicema. es xels uwyobs socia-

lur urTierTobaTa sistemaSi winaaRmdegobebis Tavidan acile-

bas: baTilia is samarTlebrivi normebi, romlebic winaaRmdegobaSi

arian ufro maRali rangis normasTan; xolo samarTlebrivad Ta-

nabari rangis normebi erTmaneTs ecilebian iuridiul Zalas, Tu

maT Soris arsebobs winaaRmdegoba. amasTan, calkeuli samarTle-

brivi aqti ar SeiZleba samarTlebriv normebs ewinaaRmdegebodes:

administraciuli aqti, romelic kanons ewinaaRmdegeba, baTilia

an arara („kanonis upiratesi Zalis principi~ _ „Vorrang des Gesetzes~); baTilia is kerZo samarTlebrivi garigebebi, romlebic ewinaaRm-

degebian samarTlis normas.

iq, sadac samarTlis normebi savaldebulo qcevis wesebis gamo-

cemis uflebamosilebas Seicavs, arsebobs sivrce samarTlebrivi

gadawyvetilebebis miRebisaTvis: TviT kanonis interpretaciac ar

aris mkacrad determinirebuli da aZlevs, gansakuTrebiT, sasa-

marTlos arCevanisa da Sefasebis SesaZleblobas (§ 10 VII). ramde-

nadac kompetenciaTa wesrigi uflebamosilebebs safexurebrivad,

nabij-nabij gansazRvravs, igi ara mxolod samarTlebriv winaaR-

mdegobebs aRmofxvris, aramed, agreTve, Seicavs maregulirebel

elementebs, romelTac socialuri cxovrebis urTierTzemoqmede-

bis mravalferovneba SezRudul, racionalur wesrigSi mohyavs.

III. calkeuli sakiTxebi

samarTlis normebis arsi mdgomareobs imaSi, rom daaweson moqme-

debis an umoqmedobis (moqmedebisgan Tavis Sekavebis) valdebuleb a.

am Tvalsazriss mxolod zogierTi sakanonmdeblo norma ar

Seesabameba. magaliTad, saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeq-

sis 117-e muxlis pirveli nawili gansazRvravs, rom „janmrTelo-

5§ 1. samarTali, rogorc mavalebeli da aRmWurveli debulebebis sistema

bis ganzrax mZime dazianeba, ese igi sxeulis dazianeba, romelic

saxifaToa sicocxlisaTvis anda romelmac gamoiwvia mxedvelo-

bis, smenis, metyvelebis an romelime organos an misis funqciis

dakargva, fsiqikuri avadmyofoba, orsulobis Sewyveta, saxis wa-

ruSleli damaxinjeba an janmrTelobis sxvagvari iseTi dazianeba,

romelic saxifaToa sicocxlisaTvis da dakavSirebulia saerTo

Sromisunarianobis myar, aranakleb erTi mesamediT dakargvas-

Tan an winaswari SecnobiT profesiuli Sromisunarianobis srul

dakargvasTan, isjeba Tavisuflebis aRkveTiT vadiT samidan xuT

wlamde.“ aRniSnul normas aqvs mTlianad faqtobrivi garemoebebis

aRweris forma, magram igi ar unda iqnas gagebul rogorc ubra-

lod faqtebis aRwera ise, rom TiTqos yvela vinc sxeulis da-

zianebas Caidens, unda daisajos, rogorc es fizikis gravitaciis

kanonis mixedviT xdeba: yoveli qva, romelsac dedamiwis zedapiri-

dan aviRebT da xels gavuSvebT, isev miwaze davardeba. winamdebare

muxls aqvs ori mizani: upirveles yovlisa, am kanonis mizania, rom

adamianebs aRuZras motivacia, erTmaneTi ar daazianon da, meore

mxriv, man mosamarTles unda ganusazRvros, rom is, vinc am moTxo-

vnis sawinaaRmdegod imoqmedebs, dasajos. gamomdinare aqedan, es

muxli or nawilad SeiZleba gaiyos: ZiriTadi norma („primäre5 Norm“), romelic adamianebs Soris urTierTobebs aregulirebs da meo-

radi _ sanqciis Semcveli norma („sekundäre6 Sanktionsnorm“), romelic

samarTaldamcav organos, saxeldobr, mosamarTles avalebs, Ziri-

Tadi (primeruli) normis darRvevaze sanqciiT, kerZod, sasjeliT

moaxdinos reagireba (§ 2).

xSirad saWiroa imis garkveva, ra moiazreba zogierTi sakanonm-

deblo debulebebis qveS, qcevis Tu uflebamosilebis wesebi. ki-

dev erTxel moviyvanoT magaliTad saqarTvelos samoqalaqo kode-

qsis zemoaRniSnuli 317-e muxli, romlis Tanaxmad, „valdebulebis

warmoSobisaTvis aucilebelia monawileTa Soris xelSekruleba~.

es muxli gansazRvravs im winapirobebs, romelTa safuZvelzec

warmoiSoba valdebulebebi myidvelsa da gamyidvels, gamqirave-

belsa da damqiravebels an menardesa da SemkveTs Soris.

sxvaTa Soris, es winapirobebi 317-e muxlSi srulad ar aris mocemu-li. ra winapirobebi unda arsebobdes xelSekrulebis namdvilobisaTvis, gansazRvrulia samoqalaqo kodeqsis me-12, me-13 da me-14 muxlebSi. „Svid wlamde asakis arasrulwlovani (mcirewlovani) aris qmeduunaro~… (ix. me-

5 primär _ [laT. primarius] _ upiratesi mniSvneloba, pirvel adgilze (l.T.)6 sekundär _ [laT. secundarius] _ meore, momdevno (l.T.)

6 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

12 muxlis me-4 nawili); „baTilia mcirewlovnis an sasamarTlos mier qme-duunarod aRiarebuli piris nebis gamovlena~ (58-e muxlis pirveli nawi-li). aq saqme gvaqvs valdebulebis warmoSobisaTvis aucilebel negatiur winapirobebTan.

saWiroa garkveuli dafiqreba, Tu romeli normebi moiazreba

qcevis wesebis sistemaSi.

aq ukve naTlad Cans kanonis cnebaTa teqnika, romelic calkeul

samarTlebriv debulebebs „nawilebad~ aqcevs, rac arTulebs am

fragmentebis valdebulebebis warmoSobis an modificirebis Se-

madgenel nawilebad warmodgenas (§ 6).7

rogoria im normaTa struqtura, romlebic samarTlebriv „ne-

barTvas~ gansazRvraven? aseTi normebi an naTlad ayalibeben, rom

garkveuli moqmedebebi saerTod ar aris akrZaluli an gansazR-

vraven, rom, garkveuli pirobebis arsebobis SemTxvevaSi, esa Tu

is akrZalva ar moqmedebs. magaliTad, zogadad, saxlis mSenebloba

SeiZleba akrZalul iyos, Tu ar aris gacemuli mSeneblobis sa-

jaro-samarTlebrivi nebarTva. mSeneblobis nebarTvis mareguli-

rebeli normebi gansazRvraven im winapirobebs, romelTa arsebo-

bac pirs, zogadi akrZalvis miuxedavad, mSeneblobis nebarTvas

aniWebs. cxadia, amiT mxolod „nebarTvis“ logikuri struqturaa

warmodgenili da ara is garemoeba, rom mSenebloba mxolod gamo-

naklisis saxiT unda iqnas nebadarTuli. aseTi normatiuli sqema,

(zogadi akrZalva, romelic administraciul organos konkretul

SemTxvevaSi aZlevs nebarTvis gacemis uflebas), warmoadgens te-

qnikur instruments imisaTvis, rom, zogadad, samSeneblo saqmia-

noba mowesrigebulad ganxorcieldes.

SedarebiT rTulia sanivTo uflebebis normatiuli Sinaarsis,

magaliTad, nivTze sakuTrebis, gansazRvra. amasTan dakavSirebuli

xom ar aris „yofa~ („Sein“), kerZod, adamianis specifikuri bato-

noba nivTze? xom ar gamoixateba sakuTreba nivTze gansazRvruli

qcevis moTxovnaSi? es rom asea, naTlad Cans sakuTrebis samar-

Tlebriv mniSvnelobaSi. igi mdgomareobs imaSi, rom sxva pirebi

valdebuli arian, mesakuTris nivTi ar moiparon, ar daazianon an

ar gaanadguron. maTi valdebuleba mesakuTris winaSe mdgomareobs

imaSi, rom garkveuli moqmedebebisagan Tavi Seikavon. is normebi,

romlebic sakuTrebis gadacemas aregulireben, gansazRvraven im

winapirobebs, romelTa arsebobac nivTze samarTlebrivi statusis

cvlilebas iwvevs (§ 5 II). gansakuTrebiT, sakuTrebis sakiTxis gan-

7 ix. Engish, 2005, S. 74 ff.

7§ 1. samarTali, rogorc mavalebeli da aRmWurveli debulebebis sistema

xilvisas ismis kiTxva, ramdenad sworia mosazreba, rom yoveli sa-

marTlebrivi instituti garkveul qcevis wesebs gansazRvravs. xom

ar niSnavs, magaliTad, sakuTreba cxovelze, upirveles yovlisa, am

cxovelze zrunvas da gankargvis uflebas da mxolod meore rigSi

gansazRvravs sxva adamianebTan urTierTobas, romelTac, sxva ga-

remoebebTan erTad, ekrZalebaT cxovelis miTviseba an mowamvla?

sakuTrebaSi arsebul nivTTan dakavSirebuli garemoebebi ga-

nekuTvneba im cxovrebiseul urTierTobebs, romlebic sakuTrebis

uflebiT aris daculi da garantirebuli. am sferoebisa da inte-

resebis uzrunvelyofa warmoadgens samarTlebrivi wesrigis um-

niSvnelovanes, Tu ara upirveles mizans. es yovelive ar cvlis im

garemoebas, rom am miznis misaRwevad gamoyenebul samarTlebriv

instrumentebs is normebi warmoadgenen, romlebic moqmedebas an

moqmedebisgan Tavis Sekavebas gansazRvraven. rasac me sakuTrebis

uflebis ZaliT samarTlebrivad moviTxov, (magaliTad, ra moTxo-

vnasac me sasamarTlos winaSe Cems ZaRlTan an baRTan dakavSirebiT

vayeneb), yovelTvis warmoSobs sxva adamianebis valdebulebebs,

rac SeiZleba gamoixatos, magaliTad, ukan dabrunebis, ukanono

xelSeSlis aRkveTis an zianis anazRaurebis movaleobaSi. maSi-

nac ki, rodesac sxva piris mimarT aRZrulia sarCeli sakuTrebis

uflebis dadgenis Taobaze, procesis mizania imis garkveva, Tu vis

aqvs ufleba, aukrZalos sxva pirs nivTiT sargebloba, magaliTad,

miwis nakveTze gadaadgileba. sakuTrebis Sesaxeb normebi da yvela

sxva samarTlebrivi debuleba, romelic samarTlebriv statuss

(warmomadgenloba an uflebaunarianoba) aregulirebs, aRwers ara

arsebul viTarebas, aramed gansazRvravs praqtikuli normebis wi-

napirobebs, e.i. adamianuri qcevis wesebis erTobliobas.

zogadad, „subieqturi uflebebi~ SeiZleba gagebul iqnas ro-

gorc piris qcevis valdebulebebisa da sxva piris mavaldebule-

beli normebis erToblioba: piris ufleba ganapirobebs sxva piris

valdebulebas, magaliTad, gamyidvelis ufleba, moiTxovos nivTis

safasuri, iwvevs myidvelis valdebulebas, gadaixados moTxovnili

Tanxa. garda amisa, gamyidvels ufleba aqvs, uCivlos myidvels Tan-

xis gadaxdis Taobaze. e.i. mas SeuZlia samoqalaqo saproceso nor-

mebis (meoradi normebi _ „sekundäre Normen“) safuZvelze sasamarTlos

mosTxovos, gamoikvlios myidvelis anazRaurebis valdebuleba sa-

moqalaqo kodeqsis normebis (ZiriTadi normebi _ „primäre Normen“) Sesabamisad da, saWiroebis SemTxvevaSi, moiTxovos misi aRsruleba:

ubi actio ibi ius.8 Tu sxva piris sasargeblod mxolod samarTlebrivi

8 sadac arsebobs saCivris SesaZlebloba, gadawyvetilebac iq miiReba (l.T.)

8 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

valdebuleba arsebobs ise, rom is ar aris uflebamosili sakuTari

iniciativiT moiTxovos (samarTaldamcavi organos mier) garkveu-

li moqmedebis Sesruleba, maSin piri aris ara „uflebamosili~,

aramed mxolod „mosargeble~.

§ 2. samarTali moqmedebaSi („law in action“)

literatura: J. Binder, Grundlegung zur Rechtsphilosophie, 1935, S. 136 ff.; Th. Geiger, Vorstu-dien zu einer Soziologie des Rechts, 4. Aufl. (1987), S. 30 ff., 90 ff.; R. Pound, Law in Books and Law in Action, American Law Review 44 (1910), 12 ff,; Zippelius, 2003, §§ 4, 5.

a) samarTlebrivi debulebis arsi mdgomareobs ara imaSi, rom

aRweros adamianis TiToeuli moqmedeba, aramed gamoxatos mis mi-

marT wayenebuli moTxovna, romlis Sesrulebac alternatiuli

moqmedebiT ar iqneba SesaZlebeli, magaliTad, pirs ufleba ara

aqvs, daarRvios sagzao moZraobis wesebi an restorani fulis ga-

daxdis gareSe datovos. sociologiuri TvalsazrisiT, normebs,

romlebic „jerarsul movlenebs~ gamoxataven, „kontrafaqtiur

mastabilizirebel qcevaTa molodins~ („kontrafaktisch stabilisierte Verhal-tenserwartungen“) uwodeben.9

„samarTlis normis arsebobis mizezi~ _ e. i. dasabuTeba imisa,

Tu ratom unda iqnas norma daculi _ SeiZleba mxolod „sxva nor-

mis arseboba iyos~, _ ambobs kelzeni.10 am TvalsazrisiT, dabali

rangis samarTlis normis arseboba gamowveulia ufro maRali ran-

gis normis arsebobiT:11 kanonqvemdebare aqtis safuZvelia kanoni,

xolo kanonis _ saxelmwifos konstitucia. kelzenis azriT, sa-

marTlis normebis regresuli kavSiri _ dabali rangis normis da-

mokidebuleba maRal rangis normaze _ ar SeiZleba dausruleblad

gagrZeldes da mTavrdeba mTavar normasTan: „ise unda moiqce, ro-

gorc konstitucia gansazRvravs.~12

magram amiT samarTlis normis arsebobis problema ar aris

amowuruli. Tu samarTlis normebi sxva normebTan winaaRmdegobis

gamo Zaladakargulad ar iqneba cnobili, maT gaaCniaT sakuTar

qmedebaSi faqtiuri komponenti: maT aqvT didi Sansi, rom samarT-

lebriv sazogadoebaSi Sesrulebul da ganxorcielebul iqnen.13 9 N. Luhmann, Rechtssoziologie, 2. Aufl. (1983), S. 4310 Kelsen, 1960, S. 196.11 Kelsen, 1960, S. 228 ff., 239.12 Kelsen, 1960, S. 197, 205, 443.13 Kelsen, (1960, S. 212, vgl. auch S. 215 ff) ufro rTulad gamoxatavs, rodesac ambobs, rom „qmediToba, rogorc ZalaSi yofnis winapiroba, devs ZiriTad normaSi“.

9§ 2. samarTali moqmedebaSi („law in action“)

revoluciis Semdeg „Zalas~ kargavs revoluciamdeli konstitu-

cia, radgan igi faqtiurad aRar sruldeba maSinac ki, rodesac am

normebis arsi misaRebia. axal konstitucias da mis safuZvelze

gamocemul kanonebs aqvT „moqmedebis Zala~, radgan xdeba maTi

Sesruleba da ganxorcieleba.

am gagebiT viTardeba agreTve CveulebiTi samarTali da samosa-

marTleo samarTali, rac gamoixateba mosamarTleTa mier kanonis

interpretaciis ganxorcielebasa da xarvezis SevsebaSi, e.i. kano-

niT gauTvaliswinebeli urTierTobis yvelaze ufro msgavsi ur-

TierTobis maregulirebeli samarTlis normiT mowesrigebaSi. aR-

niSnuli im masStabiT iRebs „kanonier Zalas~, ra moculobiTac mas

sasamarTlos mier ganxorcielebis Sansi miecema (§ 13 I). efeqtur

da ganxorcielebul samarTlebriv normaTa sistemis damaxasiaTe-

beli Tviseba gaaCniaT sxva „socialur normebsac~, gansakuTrebiT,

socialuri eTosisa da zneobis normebs.14

b) saxelmwifos mier garantirebuli samarTlis damaxasiaTebe-

li Taviseburebaa, rom mas aqvs Sansi, samarTlebrivad organize-

bul iZulebiT procesSi ganxorcieldes, Tu is am procesis gareSe

ar iqna aRsrulebuli. magaliTad, arsebobs didi Sansi imisa, rom

myidvelis valdebuleba (gadaixados xelSekrulebiT SeTanxmebuli

fasi), sasamarTlos gadawyvetilebiT da saaRsrulebo warmoebiT

iqnas ganxorcielebuli. sxva valdebulebebi, magaliTad, sxva ada-

mians ar mouspo sicocxle, garantirebulia sisxlissamarTlebri-

vi sanqciiT; maSasadame, arsebobs didi Sansi, rom am akrZalvis

darRvevis SemTxvevaSi, prokuratura sisxlissamarTlebriv devnas

ganaxorcielebs da damnaSave sasamarTlosa da sasjelaRsrulebis

organoebis mier iqneba dasjili. es Sansi gulisxmobs normis gan-

xorcielebis met-naklebad did albaTobas.

samarTlebrivi teqnikis TvalsazrisiT, normis sagarantio fun-

qcia Semdegnairad gamoixateba: ZiriTad normebs („primäre Normen“),

romlebic uSualod adamianebs Soris urTierTobebs aregulire-

ben, ganavrcoben meoradi normebi („sekundäre Normen“). meoradi norma,

ufro konkretulad gansazRvruli winapirobebiT, uzrunvelyofs

samarTaldamcavi an sxva makontrolebeli saxelmwifo organoe-

bis mier pirveladi normis savaldebulo aRsrulebas.15 samarT-

14 ix. Zippelius, 2003, §§ 5 III, 6 I, 27 II.15 Nawiasky, 1948, S. 13 f., 99 ff.; A. Thon, Rechtsnorm und subjektives Recht, 1878, I § 3. cnebaTa aseTi ganmarteba gavrcelebulia germaniaSi. terminebs gansxvavebulad iy-enebs harti (H. L. A. Hart, The Concept of Law, 1961, S. 77 ff.), romelic ZiriTad normas mavaldebulebel normas uwodebs, xolo meorad normas _ im wess, romelic im winapirobebs gansazRvravs, romelTa safuZvelzec valdebulebis warmo-Soba an misi modificireba xdeba.

10 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

lebrivi uzrunvelyofis am valdebulebebis ganxorcieleba, Tavis

mxriv, uzrunvelyofilia samarTlebrivad, kerZod, moxelis mier

samsaxurebrivi uflebamosilebis borotad gamoyenebis amkrZalavi

normebiT, romelTa gamoyenebac Tavis mxriv samarTlebrivad ga-

rantirebulia. amgvarad, samarTlebrivi weswyobileba warmoadgens

`urTierTgadajaWvul sistemas~, romlis nawilebic erTmaneTs

emyarebian da erTmaneTis safuZvels qmnian. aseT normatiulad

organizebul da garantirebul sistemaSi SeiZleba kiTxva upa-

suxod darCes: Qius custodiet custodes?16 samarTlebriv sistemaSi SeiZleba

calkeul samarTlebriv normebs ara procesualuri aRsrulebis,

aramed mxolod gamoyenebis Sansi hqondeT.

TavisTavad cxadia, rom yovelTvis saWiroebas ar warmoadgens sa-marTlebrivi garantiebis zedmiwevniT zustad iZulebiTi ganxorcie-leba. umetes SemTxvevaSi, sakmarisia normisadmi nebayoflobiTi morCi-leba, sazogadoebrivi iZuleba an, ubralod, mosalodneli procesualuri aRsrulebis muqara, raTa samarTlebrivi wesrigis, rogorc sayovelTao orientaciis sqemis, funqcionireba iqnas uzrunvelyofili.

normis ganxorcielebis damaxasiaTebeli niSania is, rom igi

warmoadgens saxelmwifos mier garantirebul samarTals. misi Ta-

visebureba gadajaWvulia saxelmwifos TvisebasTan, romelic war-

moadgens iZulebis meqanizmiT aRWurvil organizacias. meTodo-

logiuri TvalsazrisiT, samarTlis normis ganxorcielebis Sansi

mniSvnelovania samarTlis ganviTarebisaTvis. praqtikaSi xSiria

SemTxvevebi, rom samarTlis ganviTarebis gansazRvrul safexurze

normis gansxvavebuli interpretaciebi, samarTlis zogadi prin-

cipebi da gauTvaliswinebeli urTierTobis mowesrigeba diskusias

iwvevs da mxolod TandaTan iZens moqmedebis Zalas. e.i. izrde-

ba imis albaToba, rom samarTalgamomyenebeli organoebis mier

xdeba am samarTlebrivi Sexedulebebis aRiareba. ganviTarebis es

gza ganvlo uvargisi mcdelobis dasjadobam sisxlis samarTalSi

da subieqturi Teoria, rogorc gabatonebuli Sexeduleba, sasa-

marTlo praqtikaSi damkvidrdda. msgavss process hqonda adgili

sisxlis samarTalSi marTlwinaaRmdegobis gamomricxveli zeka-

nonuri garemoebebisa da samoqalaqo samarTalSi xelSekrulebis

pozitiuri pirobebis darRvevis Sesaxeb moZRvrebis ganviTarebis

dros (§ 11 II). sabolood, SeiZleba dabejiTebiT iTqvas, rom, sa-16 `vin unda udarajos darajebs?~: romaeli satirikosi iuvenali aRaSfoTa romaeli qalebis zneobrivma degradaciam, romlebic qmrebis mier miCenil darajebs acdendnen. es citata cnobilia sxva formiTac: `Quis autem custodiat ipsos custodes?~ (l.T.)

11§ 3. samarTali, rogorc samarTlianobis problemebis gadawyvetis gza

marTlis ganviTarebis gansazRvrul etapze, sxva sasamarTloebis

mier TavianT gadawyvetilebebSi kanonis aseTi interpretacia an

gamamarTlebeli garemoeba an moTxovnis Semadgenloba iqneba ga-

moyenebuli (§ 13 I).

samarTlis cnebas, rogorc ganxorcielebul wesrigs, mivya-

varT sxva meTodur kvalzec: samarTlis gamoyeneba warmoSobs ki-

Txvebs normisa da faqtobrivi SemTxvevis urTierTmimarTebis (§ 14

II) Sesaxeb, raTa konkretul SemTxvevasTan kanonis interpretaciis

kavSiri (§ 16 II) da konkretuli SemTxvevis zogadi normiT kvali-

fikaciis problema iqnas gadawyvetili (§ 16 I).

§ 3. samarTali, rogorc samarTlianobis problemebis gadawyvetis gza

I. samarTliani gadawyvetilebis amocana

literatura: rogogorc miTiTebulia 10 IV-Si; Bydlinski, 1991, S. 317 ff.; Esser, 1972; Gnaeus Flavius (H. Kantorowicz), Der Kampf um die Rechtswissenschaft, 1906; H. Isay, Rechtsnorm und die Entscheidung, 1929, S. 56 ff.; Kriele, 1976, S. 167 ff.; G. Radbruch, Einführung in die Rechts-wissenschaft, 9 Aufl. (1952); ders., Vorschule der Rechtsphilosophie, 1947, 7 ff.

a) „Ius est ars boni et aequi~. `samarTali aris marTlwesrigisa da

samarTlianobis xelovneba“. am sityvebiT iwyeba iurisprudenciis

yvelaze didi da mniSvnelovani naSromi.17 samarTalma ise unda

moawesrigos adamianTa qceva, rom mogeba da zarali samarTlianad

ganawildes, sapirispiro interesebi samarTlianad urTierTSe-

jerdes, dasjadi qmedeba samarTlianad daisajos, mokled, sazo-

gadoebaSi warmoSobili samarTlebrivi problemebi samarTlianad

gadawyvitos. SeiZleba daisvas aseTi kiTxvebi: unda Seasrulos Tu

ara pirma garigeba, Tu igi garigebis dadebis mizniT moatyues?

unda daibrunos Tu ara gamyidvelma nakluli nivTi da ra vadaSi?

ra sasjeli unda miusajos mosamarTlem qurds? ra pirobebis dac-

vis SemTxvevaSi aqvs ufleba pirs aaSenos saxli? _ garda amisa,

Cndeba samarTliani socialuri wesrigis fundamenturi kiTxvebi,

magaliTad: ra samarTlebrivi modeliT SeiZleba kompromisebis

miRweva, erTi mxriv, individis Tavisufali ganviTarebis moTxo-

vnilebebs, kerZo iniciativis SeZlebisdagvarad daubrkoleblad

ganxorcielebasa da sakuTrebis Tavisuflad gankargvas, xolo,

meore mxriv, socialurad daucveli adamianebis interesebis

17 digestebi, 1, 1, 1. _ romauli samoqalaqo samarTlis krebuli (Corpus Juris Civilis), gamocemuli 533 w. imperator iustinianes dros (l.T.)

12 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

dacvasa da sikeTeTa Tanazomier ganawilebas Soris? saWiroa, am

kiTxvebze moiZebnos SeZlebisdagvarad samarTliani pasuxebi. yo-

vel SemTxvevaSi, Cven am moTxovnas wina planze vayenebT, miuxeda-

vad imisa, rom, SesaZlebelia, romelime kanonma an sasamarTlo ga-

dawyvetilebam es kiTxvebi faqtiurad reagirebis gareSe datovos

da samarTlebrivi problema usamarTlod gadawyvetos.

samarTlianobis miRwevis garda, samarTlis amocanaa,

uzrunvelyos samarTlebrivi usafrTxoeba18 da interesTa opti-

maluri da mizanSewonili dakmayofileba. yoveli es mizani gaTva-

liswinebul unda iqnas kanonis interpretaciisa da ganvrcobis

procesSi (§ 10 I). isini erTmaneTTan ganuyofel kavSirSi arian,

SesaZlebelia, avrcobdnen da, amave dros, konkurencias uwev dnen

erTmaneTs: amiT samarTali udavod emsaxureba sazogadoebrivi

interesebis mizanSewonil da optimalur dakmayofilebas; amave

dros, samarTali ar aris ubralod sazogadoebrivi interesebis

jami, aramed man Tavad unda Seqmnas am interesTa samarTliani

wesrigi.19 samarTlis zogadi normebi emsaxurebian samarTlebriv

usafrTxoebas da, ramdenadac isini TviTnebur da araTanabar mo-

pyrobas aRkveTen, samarTlianobas. sxva mxriv, ramdenadac isini

konkretuli SemTxvevis Taviseburebebs sakmarisad ar iTvaliswine-

ben, SesaZlebelia winaaRmdegobaSi movidnen calkeuli (konkretu-

li) SemTxvevis samarTlianobasTan.20 samarTlianoba da samarTle-

brivi usafrTxoeba ewinaaRmdegebian erTmaneTs maSinac, rodesac

saqme exeba sasamarTlo gadawyvetilebis kanonieri Zalis sakiTxs,

romelic materialuri samarTlis TvalsazrisiT arasworia; am

SemTxvevaSi, SeiZleba, garkveul garemoebaTa mixedviT, samarT-

lebriv usafrTxoebas an materialur samarTlianobas ufro meti

mniSvneloba mieniWos.21 dabolos, arseboben samarTlis normebi,

romelTac mxolod wesrigis dacvis funqcia gaaCniaT da samarT-

lianobis Sinaarsobriv sakiTxs ar wyveten. amis magaliTia, sagzao

moZraobis wesebi, is, rom gaswreba marcxniv unda ganxorcieldes

an moZraoba xdeba marjvena mxridan. am gamonaklisebis miuxedavad,

18 samarTlebrivi usafrTxoeba aris samarTlebrivi saxelmwifos princi-pis mniSvnelovani Semadgeneli nawili. is niSnavs samarTlis winaswar gan-Wvretas, rom sasamarTloSi saqmis ganxilva moxdeba ara dausruleblad (ad infinitum), aramed adamianTa urTierTTanacxovrebis interesebis gaTva-liswinebiT da kanonmdeblis mier gansazRvruli samarTlianobis principis dacviT miRebuli iqneba saboloo gadawyvetileba (l.T.)19 Zippelius, 2003, § 9 III.20 Zippelius, 2003, § 24.21 BVerfGE 3, 237.

13

SeiZleba miviCnioT, rom samarTlis amocana aris adamianTa ur-

TierTTanacxovrebis Sedegad warmoSobili konfliqtebis samarT-

lianad mowesrigeba.

es yovelive TvalnaTliv Cans iurisprudenciis adreul isto-

riaSi, „solomoniseul ganaCenebSi~,22 gansakuTrebiT, precenden-

tul samarTalSi, rogoric iyo romaeli pretorebis ius honorarium da rogorc es dRemde xdeba anglo-saqsur samarTalSi (case-law). konkretuli precendentebi, romliTac miRweul iqna samarTliani

gadawyvetileba, SemdgomSi safuZvlad edeba sxva sasamarTlo ga-

dawyvetilebebs. maTgan ganviTarebuli samarTlebrivi principe-

bis amocanaa, socialuri konfliqtebi samarTlianad iqnas gadawy-

vetili.23 amasTan, kodificirebul samarTlebriv sistemebs aqvT

samosamarTleo samarTlis komponentebi, kerZod, samosamarTleo

samarTalganviTarebaSi. es ukanaskneli aviTarebs da azustebs sa-

marTlis normaTa im punqtebs, sadac hermenoitikuli24 instru-

mentebi arCevans interpretaciis ramdenime alternativas Soris

Riad toveben, an, sadac kanonebi Seicaven xarvezs da ganvrco-

bas saWiroeben (§ 10). _ samarTlebrivi problemebis samarTlian

gadawyvetas emsaxurebian, aseve, CveulebiTi samarTlis normebi.

CveulebiTi samarTali qcevaTa is wesrigia, romelic sazogadoe-

bis mier aRiarebulia, rogorc cxovrebiseuli urTierToebebis

samarTliani sistema (samarTlebrivi sazogadoebis opini o juris). mxo-

lod am pirobiT Cndeba sazogadoebaSi rwmena, rom CveulebiTi sa-

marTlis normebi savaldebuloa (opinio necessitatis).dRes, rodesac sazogadoebrivi urTierTobebi kanonmdeblobiT

regulirebulia, samarTlianobis kiTxvebi, upirveles yovlisa, am

sferoSic ismeba. kanonmdebloba, Tu is TviTnebobisken ar gadai-

xreba, eZebs samarTlian qcevis iseT wesrigs, romelic monawileTa

interesebis urTierTSejerebis Sedegad afasebs. is qmnis normebs

im problemebis samarTlianad mosawesrigeblad, romelic adamianTa

Tanacxovrebam moitana. es principuli debuleba ar gamoricxavs im

faqts, rom samarTlis zogierTi norma faseulobaTa mimarT indife-

rentulia da mxolod wesrigis dacvis funqcias asrulebs. zogjer

22 „solomoniseuli ganaCeniT~ aRniSnaven gansakuTrebiT brZnul da samar-Tlian gadawyvetilebebs, rogori gadawyvetilebac miiRo mefe solomonma, rodesac ori qali erTmaneTs bavSvis dedobas edaveboda (Zveli aRTqma, mesame mefeTa, Tavi mesame, 16-28; (l.T.)23 Zippelius, 2003, § 18 II.24 hermenoitika _ [berZn. hermeneutike] _ 1. teqstis interpretaciis (axsna-ganmartebis) mecnieruli meTodi 2. eqsistencialur filosofiaSi metafi-zikuri meTodi, romelic Seexeba adamianuri yofis gagebas (l.T.)

§ 3. samarTali, rogorc samarTlianobis problemebis gadawyvetis gza

14 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

samarTlis normebi SeiZleba faqtobrivad gauazrebeli da usamarT-

lo kanonmdeblobis Sedegi iyos.

b) samarTlis funqciidan gamomdinare, romelic mdgomareobs

problemebis samarTlianad gadawyvetasa da monawileTa intere-

sebis dacvaSi, samarTlis meTodologiisaTvis ramdenime daskvnis

gakeTeba SeiZleba.

upirveles yovlisa, unda gakeTdes Semdegi daTqma: Tu kanonm-

debelma samarTlebrivi sakiTxebi gadawyvita da SesaZlebelia in-

terpretaciis saSualebiT qmedebis sakanonmdeblo Semadgenlobis

Sinaarsis araorazrovnad dadgena, aseT SemTxvevaSi, samarTlis

gamomyeneblisaTvis problemis gadawyveta da gadawyvetilebis

kriteriumebi savaldebuloa (§§ 11 I g; 13 III). gamomdinare aqedan,

samarTlianobis sakiTxic kanonmdeblis mier winaswar aris gadawy-

vetili. samarTlis gamoyenebis samsaxurSi mdgomi dogmatikis ase-

Ti TviTSezRudva Seesabameba xelisuflebis danawilebis princips

da imavdroulad emsaxureba adamianebisadmi Tanabari mopyrobisa

da samarTlebrivi usafrTxoebis principebs.

wesisamebr, sakanonmdeblo cnebebs aqvT mniSvnelobis gansazR-

vruli sivrce (§§ 4 I; 9 II). meTodologiurad, sityvebis arazusti

mniSvnelobebi interpretaciiT konkretdeba, magram mTlianobaSi

maTi mTlianad aRmofxvra, rogorc wesi, SeuZlebelia. interpre-

tacia aris ara zusti meTodi, aramed interpretaciis principe-

bisa da SesaZleblobebis Sesaxeb diskusiis Sedegi. es Sedegi ki

gamomdinareobs interpretaciis im alternativebidan, romelTac

problemis samarTlian gadawyvetamde mivyavarT (§ 10 IV). kanonis

interpretaciis es funqcionaluri damokidebuleba,25 calkeuli

problemebi samarTlianad gadawyvitos, gavlenas axdens kanonis

calkeuli sityvebis gagebaze. amis magaliTia „gaufrTxileblo-

bis“ cnebis gansxvavebuli gageba sisxlis samarTalsa da samo-

qalaqo samarTalSi. aRniSnuli gamomdinareobs im garemoebidan,

rom sisxlis samarTlis normebi da samoqalaqosamarTlebrivi

zianis anazRaurebis normebi gansxvavebul sakiTxebs aregulire-

ben: saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 124-e muxli gan-

sazRvravs im mocemulobas, romelic aucilebelia janmrTelo-

bis gaufrTxileblobiT dazianebis gamo damnaSavis dasjisaTvis.

saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 992-e muxli ki, aregulirebs

zianis anazRaurebis valdebulebas. am sakanonmdeblo cnebis

sxvadasxva samarTlebrivi problemebisadmi26 mikuTvnebas mivya-

25 Zippelius, 2003, § 39 III.26 ix. R. Wank, Die juristische Begriffsbildung, 1985, S. 110 ff.

15

varT im Sedegamde, rom termini „gaufrTxilebloba“ sisxlis sa-

marTlis kodeqsis 124-e muxlsa da samoqalaqo kodeqsis 992-e

muxlSi gansxvavebulad unda iqnas interpretirebuli (ix. § 10 III

a): zianis anazRaurebis valdebulebisaTvis sakmarisia, rom piri

arRvevs samoqalaqo urTierTobisaTvis damaxasiaTebel aucile-

beli windaxedulobis normas („obieqturi gaufrTxileblobis

cneba~). sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobisaTvis ki, auci-

lebelia, rom pirs aqvs individualuri SesaZlebloba, daicvas

aucilebeli windaxedulobis norma („subieqturi gaufrTxile-

blobis cneba~).

is garemoeba, rom samarTlis normebi cxovrebis samarTliani

wesrigis maregulirebel instrumentebs warmoadgenen, mniSvnelo-

vania ara mxolod kanonis interpretaciisaTvis. Tu interpreta-

ciis miuxedavad, samarTlis normebis gamoyenebas arasamarTlian,

marTlSegrZnebisaTvis miuRebel Sedegamde mivyavarT, maSin is

saWiroebs ganvrcobas. aseT SemTxvevaSi moviTxovT kanonis ganvr-

cobas „de lege ferend a“ (momavalSi misaRebi kanoniT) an vaxdenT „de lege lata“ (moqmedi kanoniT) moqmed kanonSi normis arsebuli xarvezis

Sevsebas samosamarTleo samarTlis meSveobiT (§ 11). samarTlis

funqcia, rom problemebi samarTlianad gadawyvitos, ara mxo-

lod interpretaciis gziT xorcieldeba, aramed, amave dros, war-

moadgens kanonis ganvrcobis saWiroebis Semowmebas.27

samarTlis teqnikuri da hermenoitikuli instrumentebi war-

moadgenen damxmare saSualebebs, rom moxdes interesTa dacva da

problemebis samarTliani da arawinaaRmdegobrivi gadawyveta. am

sakiTxma ironiuli gamoxatva hpova istoriaSi, romlis mixedvi-

Tac, cnobilma barTolusma jer gadawyvetileba miiRo da mxolod

amis Semdeg moaZebnina Tavis megobar tigrinuss kanonSi _ Corpus Ju-ris Civilis _ am gadawyvetilebis Sesabamisi normebi. am gziT miRweuli

gadawyvetileba gamomdinareobda ara kanonis mimarT TviTneburi

damokidebulebidan, aramed samarTlianobisaken swrafvisgan.28

radbruxma es azri gadaitana normaTa interpretaciis instru-

mentebze: „kanonis interpretacia aris sakuTari Sedegis Sedegi.

interpretaciis saSualebas mxolod maSin irCeven, rodesac Se-

degi ukve cnobilia. egreTwodebuli interpretaciis saSualebebi

sinamdvileSi emsaxureba mxolod im mizans, rom Semdgom teqsti-

dan is dasabuTdes, rac teqstis SemoqmedebiTi ganvrcobiT ukve

dadgenili iyo da, rogorc ar unda JRerdes es SemoqmedebiTi

27 ix. agreTve BVerfGE 34, 287.28 Kantorowicz, 1906, S. 21, 46 f.

§ 3. samarTali, rogorc samarTlianobis problemebis gadawyvetis gza

16 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

ganvrcoba, yovelTvis mzad aris interpretaciis esa Tu is saSua-

leba, rom analogiurobis mixedviT an gamoricxvis meTodiT, igi

daasabuTos“.29 sxva sityvebiT rom vTqvaT: mosamarTle, romelic

konkretul SemTxvevas ganixilavs, sakuTari SegrZnebiT winaswar

iyalibebs azrs, rogori gadawyvitileba unda miiRos. mxolod

amis Semdeg iyenebs mosamarTle kanonis interpretacias, romli-

Tac igi Tavis gadawyvetilebas asabuTebs. es azri isev gaaco-

cxla iozef esserma.30 isev ismis goeTes ironiac: „interpretaciis

dros iyaviT mxned da gabedulad. araferi waarTvaT, qveS daudeT

raRac“.31

Sexedulebas imis Sesaxeb, rom samarTlis teqnikur instru-

mentebs ubralod damxmare funqcia gaaCniaT, iziarebs filip

heksi Tavis TezaSi, romlis mixedviTac, arsebobs „konstruq-

ciaTa eqvivalentoba“, saxeldobr, „SesaZlebelia, erTi da igive

azri sxvadasxva formiT iqnas gamoxatuli“.32 es gansakuTrebiT

naTlad Cans SedarebiT samarTalSi, sadac didi xania cnobilia,

rom gansxvavebuli samarTlebrivi sistemebi xSirad analogiuri

samarTlebrivi problemebis gadawyvetisas msgavs Sedegamde mi-

dian maSin, rodesac am sakiTxebs isini gansxvavebuli cnebebiTa da

meTodebiT udgebian.33 problemaTa gadawyvetaSi cnebaTa instru-

mentebis wili gadaWarbebulad ar unda iqnas Sefasebuli.

g) maTi roli, amave dros, ar unda iqnas umniSvnelod miCneu-

li. samarTlebrivi debulebebis racionaluri struqtura, iuri-

diuli cnebebis erToblioba, romelic problemaTa gadawyvetaSi

monawileobs, emsaxureba jer kidev zogadad warmodgenili swori

Sedegis axsnas, dazustebas da xSirad, aseve, Sesworebas. samarT-

lis problemaTa gadawyveta aseve xorcieldeba mimdinare gadawy-

vetilebebisa da Semdgomi samarTlebrivi cnebebis safuZvelze

struqturirebuli naazrevis erTobliobaSi.34

ase, rom interpretaciis kriteriumebi warmoadgenen disku-

siis warmmarTvel (§§ 8, 10) argumentaciis Tvalsazrisebs. kerZod,

isini emsaxurebian problemaTa gadawyvetis gadatanas iuridiul

cnebaTa WrilSi da maTTvis logikuri struqturis micemas. ami-

29 Radbruch, 1952, S. 161.30 Esser, 1972; ix. Looschelders/Roth, 1996, S. 71 ff.31 „Im Auslegen seid frisch und munter! Legt ihr`s nicht aus, so legt was unter“ _ J. W. Goethe, Zahme Xenien II.32 Ph. Heck, Begriffsbildung und Interessenjusiprudenz, 1932, § 16.33 E. Rabel, in: 25 Jahre Kaiser-Wilhelm-Gesellschaft, Bd. 3, 1937, S. 91 ff.34 Zippelius, 1997, Kap. 8 und 9.

17

tom isini gvevlinebian samarTlebrivi problemis azrobrivi ga-

dawyvetis „sakvanZo cnebebad“ ise, rom Tavad srulyofilad ver

wyveten mas (§ 10 VII).35

igive funqcias asrulebs zogadi samarTlebrivi principebi (§

10 III g), gansakuTrebiT, rogoricaa, Tanazomierebis36 (propor-

ciulobis), Zalis gadaWarbebis akrZalvis da Tanabari mopyro-

bis37 principebi. isini samarTlebriv problemas cnebaTa WrilSi

ganixilaven da am cnebebs diskusiaunarians xdian ise, rom sabo-

loo gadawyvetas ar iZlevian. magaliTad, kanonmdebelma, ro-

melmac socialuri daxmarebis SemoRebis Sesaxeb gadawyvetileba

unda miiRos, imavdroulad, unda miaRwios kompromiss socialuri

saxelmwifos principsa da biujetis momWirne xarjvas Soris, an,

roca kanoniT unda daregulirdes gamovlenili nebis Secilebis

pirobebi, saWiroa, erTi mxriv, kerZo iniciativis principisa da,

meore mxriv, samarTlebriv urTierTobebSi ndobis dacvis princi-

pis gaTvaliswineba.

aseT SemTxvevebSi, aucilebelia, situaciis Sesabamisi swori

RonisZiebisa da meTodis SerCeva, romliTac erTi an meore prin-

cipi unda amoqmeddes. swori RonisZiebis gatarebis procesSi Car-

Tulia konkurenciuli principebi da maTi meSveobiT gamoxatuli

Tavisuflebebi da interesebi xorcieldeba Tanazomierebisa da

Zalis gadaWarbebis akrZalvis principis mixedviT. igi Sedegad

iwvevs samarTlebrivi Sexedulebebis Semdgom ganviTarebas (§ 10 V).

am zogad samarTlebriv principebSi met_naklebi sicxadiT mo-

cemulia is laitmotivebi, romlebic konkretuli samarTlebrivi

kulturis pirobebSi samarTlebriv problemaTa gadawyvetisaTvis

gansakuTrebiT mniSvnelovania. maSasadame, normatiul azrovne-

baSi maT aqvT msgavsi, movlenaTa gagebis warmmarTveli funqcia,

rogorc es mocemulia maqs veberis idealuri tipis Sesaxeb empi-

riul-socialur kvlevaSi, kerZod, konkretuli, faqtobrivi gare-

35 samarTlis cnebebisa da principebis funqcia, rogorc argumentaciisaT-vis aucilebeli instrumentebisa da iurisprudenciis `Topoi~, ganxilulia fiivegTan da pelermanTan (Th. Viehweg, Topik und Jurisprudenz, 5.Aufl. 1974, 3,8; Ch. Pelerman, Juristische Logik als Argumentationslehre, 1979, 58 ff.). sakvanZo cnebaTa Sesaxeb: R. Zippelius, Wertungsprobleme im System der Grundrechte, 1962, S. 22, 82; E. Denninger, Verfas-sungsrechtliche Schlüsselbegriffe, in: Festschrift für R. Wassermann, 1985, S. 288 ff.36 Tanazomierebis principi niSnavs, rom kanonis miznis misaRwevad gamoyene-buli RonisZieba unda iyos dasaSvebi, aucilebeli da proporciuli (l.T.)37 Tanabari mopyrobis principi aris samarTlebrivi saxelmwifos principis erT-erT mniSvnelovani Semadgeneli nawili, romelic niSnavs arsobrivad erTnairis Tanabrad da arsobrivad gansxvavebulis araTanabrad mopyrobas. (l.T.)

§ 3. samarTali, rogorc samarTlianobis problemebis gadawyvetis gza

18 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

moebebis gagebaSi.38 SeiZleba iTqvas, rom samarTlebriv principebs

orientaciis funqcia aqvT, romelTac, rogorc „samarTlebrivi

samyaros zogad perspeqtivebs,“ swori gadawyvetilebisken mivya-

varT.39 samarTlianobis Sesaxeb diskusiaSi isini, aseve, asruleben

sakvanZo cnebebis rols, romlebic problemebis saboloo gadawy-

vetas winaswar ar iZlevian.

gansakuTrebiT mniSvnelovani racionaluri azrovnebis nimuSi,

romelsac iuridiuli azrovneba iyenebs, aris Tanabari mopyrobis

principi. igi moiTxovs, rom arsobrivad erTnairs Tanabrad da

arsobrivad gansxvavebuls araTanabrad unda movepyroT. cnebaTa

struqturireba imiT iwyeba, rom Sedarebuli qmedebis Semadgen-

lobebis saerTo da ganmasxvavebeli niSnebi gamokveTil iqnen. Sem-

deg unda dadgindes, rom gansxvaveba gansxvavebul mopyrobas Tu

amarTlebs an sulac moiTxovs. es aris kiTxva, romelic konkretu-

li problemis SemTxvevaSi samarTlianobis TvalsazrisiT yovel-

Tvis ismis (§ 12 I b). azrovnebis am stilsac ar mivyavarT proble-

mis zust gadawyvetamde da, rogorc wesi, tovebs gadawyvetilebis

miRebisaTvis Tavisufal sivrces.

d) udavoa, rom yovelive es cnebiTi Sexedulebebi mimarTuli

unda iyos, upirveles yovlisa, samarTliani Sedegis miRwevisken (§

10 IV). jer kidev kantma gaacnobiera, rom Cveni azrovneba winaswar

Camoyalibebul azrs misdevs, romelic gonebas mimarTulebasa da

mizans aZlevs: „winaswari gadawyvetilebebi saWiroa, metic, auci-

lebelia gonebis mier dakvirvebisa da gamokvlevis dros. yovelive

maTgani emsaxureba imas, rom gonebas kvlevisas gansazRvruli mi-

marTuleba da amisaTvis ramdenime saSualeba mieces. rodesac Cven

sagans vakvirdebiT, winaswar unda SevafasoT da gamovicnoT, rac

ukve Cveni dakvirvebis nawili gaxda“. aseT winaswar gadawyveti-

lebebs SeiZleba anticipaciebi40 ewodos, „radgan gadawyvetilebas

winaswar viRebT, vidre sabolood ganvsazRvravT.“41

38 ix. R. Zippelius, Allgemeine Staatslehre, 14. Aufl. (2003), 2 III 239 F. Kaulbach, Experiment, Perspektive und Urteilskraft bei der Rechtserkenntnis, ARSP, 1989, S. 455.40 anticipacia _ [laT. anticipacio] _ winaswar gadawyveta an winaswar gakeTeba (l.T.)41 I. Kant, Logik, 1800, S. 115 f.

19

II. samarTliani gadawyvetilebebis masStabi

literatura: Zippelius, 2003, §§ 11 II; 18 ff.; ders. 2004, Kap. 4.

samarTlis problemebis meTodologiuri gansja badebs ki-

Txvas, Tu ra kriteriumebiT unda moxdes problemebis samarTlia-

nad gadawyveta. amisaTvis unda veZioT farTo intersubieqturi

safuZvli, kerZod, umravlesobis samarTlianobis SegrZneba da

misgan gamomdinare konsensusunariani warmodgenebi samarTliano-

bis Sesaxeb. es azri qvemoT ufro farTod iqneba ganxiluli. am

adgilas mxolod ganvmeordebiT:

a) „Ria sazogadoebaSi“ yvela e.w. „heteronomuli“, avtorite-

tiT aRWurvili, winaswar gansazRvruli bunebiTi samarTlisa da

sxva eTikuri „WeSmaritebebi“ kiTxvis niSnis qveS dadga. aseT sa-

zogadoebaSi individualuri sindisi gvevlineba rogorc saboloo

moraluri instancia, romliskenac eTikuri Sexeduleba iltvis.

gamomdinare aqedan, Ria sazogadoeba samarTlianobis gadawyveti-

lebis legitimaciis safuZvels Tavisi wevrebis sindisis Tavisu-

flebaSi unda eZebdes. yoveli adamiani ganixileba, rogorc sa-

zogadoebis mier yuradRebuli moraluri instancia. TiToeulis

sindisi samarTlianobis sakiTxebze, misi „sworad miCneuli pozi-

cia~, gamoixateba gonivrul samarTlebriv SegrZnebaSi.

umravlesobisaTvis savaldebulo sazogadoebrivi wesrigis

miRweva mxolod maSin aris SesaZlebeli, Tu am winapirobebis sa-

fuZvelze, samarTlianobis sakiTxebSi garkveul subieqturobas

gadavlaxavT da azrTa Tavisufali WidiliT konsensuss mivaRwevT.

faqtiurad SesaZlebelia, rom RirebulebaTa Sesaxeb konsensusi

miRweul iqnas. Tu sxvadasxva adamianebi, magaliTad, garkveul sa-

qciels rogorc uzneos, sxvisi sicocxlis gadarCenas gambedaobad

an (sxvisTvis daniSnul) sasjels sastikad aRiqvamen, maSin, maTi

SexedulebiT, isini Sinaarsobrivad erTi da igives afaseben. ana-

logiuria maTi aRqma, roca isini usamarTlod afaseben im SemTxve-

vebs, romlebic erTmaneTisgan arsebiTad ar gansxvavdebian, magram

maT Sesaxeb erTnairi gadawyvetilebaa miRebuli. davuSvaT, rom

garkveuli procesebi sxvadasxva adamianebSi xarisxobrivad iseTive

Sefasebebs iwveven, rogorc CvenSi. ra Tqma unda, SeuZlebelia,

im faqtis zedmiwevniT damtkiceba, rom Tu sxva adamiani mdelos

„mwvane~ ferad aRiqvavs, Cemi aRqmac am saganze igivea. marTalia,

es realurad asea, magram mkacri gagebiT am hipoTezis damtki-

ceba SeuZlebelia, Tumca Cveni yoveldRiuri cxovreba am movle-

§ 3. samarTali, rogorc samarTlianobis problemebis gadawyvetis gza

20 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

nebiT aris savse. movlenebis aseTi aRqma ar ganixileba rogorc

absoluturi, Seucvleli „RirebulebaTa samyaro~, romelic mkacr

ierarqiul wesrigs eqvemdebareba. Tumca calsaxaa, rom SesaZlebe-

lia sxvadasxva adamianebma erTnairi RirebulebiTi warmodgenebis

safuZvelze konsensuss (§ 4 I) miaRwion.

b) Cveni RirebulebiTi warmodgenebi gansxvavdeba erTmaneTi-

sagan maSin, rodesac saxezea gansxvavebuli miznebisa da intere-

sebis paeqroba. es Seexeba samarTlianobis im yvela sakiTxs, ro-

melic sazogadoebriv cxovrebaSi mniSvnelovan rols TamaSobs.

aq Tavs iCens individualuri, situaciiTa da garemo pirobebiT

gamowveuli tendeciebi, rogorc fardobiTi faqtorebi. am saki-

TxebSi aris azrTa Tanxvedra mxolod samarTlebrivi sazogadoe-

bis wevrTa nawilSi. magram aq xSirad mainc arsebobs saerTo (in-

tersubieqturi) SefasebebisaTvis farTo bazisi. is garemoeba, rom

samarTlebrivi gadawyvetilebebi damokidebulia ara calkeuli

mosamarTlis individualur zepersonizirebul xedvaze, aramed

sazogadoebis umravlesobis warmodgenaze samarTlianobis Se-

saxeb, kargad Cans jer kidev adreul germanul procesSi, sadac

ganaCeni krebis Tanxmobas saWiroebda.

miuxedavad imisa, arsebobs Tu ara moraluri „WeSma ritebebi~,42

praqtikuli legitimaciidan gamomdinare, samarTlianobis saki-

Txebi ara zepersonizirebuli, aramed umravlesobis warmodgene-

bis safuZvelze wydeba: demokratiis principi gansazRvravs, rom

rac SeiZleba meti adamiani unda monawileobdes socialuri wesri-

gis gansazRvraSi da mosamarTle, rogorc am sazogadoebis warmo-

madgeneli, maT gabatonebul azrs misdevdes. Tanabari mopyrobis

principis Tanaxmad, sxvadasxva mosamarTleebi erTgvarovan sa-

qmeebze erTgvarovani SefasebiTi kriteriumebiT unda moqmedebd-

nen, kerZod, im kriteriumebiT, romelTa Sesaxebac sazogadoebaSi

farTo konsensusi arsebobs da ar aris damokidebuli calkeuli

mosamarTlis xedvaze. dabolos, samarTlebrivi usafrTxoebis

principi moiTxovs, rom mosamarTleebic TavianT SefasebebSi qce-

vis im wesebs icavdnen, romlebic samarTlebriv sazogadoebaSi

aRiarebulia umravlesobis mier.

g) „umravlesobisTvis misaRebi konsensusunariani warmodgenebi

samarTlianobaze~ rCeba problematur masStabad. igi ar SeiZleba

ganxilul iqnas rogorc ubralod umravlesobis Sexedulebebis

identuri, vinaidan, igi xSirad ganpirobebulia garkveuli intere-

sebiT da ara sindisiT da SeiZleba warmoadgendes manipulirebul

42 Zippelius, 1996, Kap. 10.

21

Sexedulebas. amitom Cndeba amocana, konsensusis miRwevas samarT-

lianobis racionalur mimarTuleba mieces:

gadawyvetilebebi miRebul unda iqnas argumentebis Tavisufa-

li gacvlis, dasabuTebul, racionalurad struqturirebul da

kontrols daqvemdebarebul safuZvelze (§ 3 I g). calmxriv inte-

ressa da racionalur gadawyvetilebebs43 Soris distanciis dacva

xdeba im kanonebis safuZvelze, romlebic zogadi wesis safuZvelze

ufro adre aris miRebuli, vidre es interesTa konfliqti war-

moiSoboda. sxvagvaradac gadawyvetilebebi miRebul unda iqnan

samarTlebrivi saxelmwifos `TamaSis wesebidan~ gamomdinare. ami-

saTvis ki, saWiroa gadawyvetilebis mimRebi instanciebi, romlebic

interesTa konfliqts, SeZlebisdagvarad, neitralurad da profe-

sionalurad udgebian.

warmomadgenlobiT demokratiaSi mTeli sazogadoebisaTvis sa-

marTliani gadawyvetilebebi miiReba warmomadgenlobiTi organoe-

bis mier. warmomadgenlebisa da umaRlesi sasamarTloebis legiti-

muri amocanaa, iRwvodnen rogorc samarTlebrivi Sexedulebebis

„piligrinebi“ da es procesi gonivruli argumentaciis CarCoebSi

moaqcion. demokratiuli legitimaciis gagebidan gamomdinare, es

procesi emsaxureba umravlesobis konsensusunarianobis dadge-

nas, maSasadame, miRebul iqnas iseTi gadawyvetilebebi, romlebic

umravlesobis samarTlianobis SegrZnebas Seesabameba da, amis gamo,

umravlesobis mier iqneba aRiarebuli. rogorc adreuli drois

mosamarTleebi, aseve dRevandeli warmomadgenlobiTi demokra-

tiis monawileni valdebulni arian, miaRwion misaReb gadawyveti-

lebebs. am sakiTxSi isini ara marto demokratiuli legitimaciis

motiviT moqmedeben, aramed, aseve, ganicdian „legitimur zewo-

las~. Tu warmomadgenlebi miiReben iseT gadawyvetilebas, romel-

sac moqalaqeTa umravlesoba usamarTlod an ugunurad miiCnevs,

maSin isini dakargaven ara mxolod demokratiul „avtoritets~,

aramed, aseve, moqmedebis SesaZleblobasac.44

marTalia, xelisuflebis danawilebis principze agebul samarT-

lebrivi saxelmwifos institucionalur da procesualur saSuale-

bebs ar ZaluZT imis bolomde uzrunvelyofa, rom samarTlianobis

sakiTxebi mxolod umravlesobis samarTlebrivi Sexedulebis da ara

kerZo interesebis an manipulirebuli warmodgenebis safuZvelze

iqnan gadawyvetili, magram, mTlianobaSi, isini iZlevian ufro did

Sanss, rom gadawyvetilebebi idealur suraTs miuaxlovdnen.

43 ix. dawvrilebiT: Zippelius, 1997. Kap. 11 c.44 Zippelius, 2003, §§ 11 II 4; 20 III, IV; 21 I.

§ 3. samarTali, rogorc samarTlianobis problemebis gadawyvetis gza

22 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

d) dabolos, gasarkvevia is sakiTxi, Tu rogor SeiZleba Zalze

ganusazRvreli masStabi „samarTlianobis Sesaxeb umravlesobisa-

Tvis konsensusunariani warmodgenebis Taobaze~ xelmisawvdomi da

gamoyenebadi gaxdes samarTlis gamomyeneblisaTvis. adreul germa-

nul procesSi konkretuli gadawyvetilebebi miiReboda mamrobiTi

sqesis warmomadgenelTa umravlesobis TanxmobiT. ufro did da

rTul sazogadoebaSi, rogoricaa Tanamedrove saxelmwifo, unda

daeyrdno gabatonebul socialur da, gansakuTrebiT, samarTle-

briv morals. iurisprudenciis sferoSi mniSvnelovani da sazo-

gadoebis mier aRiarebuli warmodgenebi samarTlianobis Sesaxeb

aisaxeba ganviTarebul samarTalSi, gansakuTrebiT, konstituciiT

dadgenil RirebulebiT warmodgenebSi. mas safuZvlad udevs Tval-

sazrisi, rom minimum samarTlis ganviTarebis ZiriTadi mimarTule-

ba samarTlianobis Sesaxeb iseT warmodgenebs ganaxorcielebs da

SeinarCunebs, romlebic sazogadoebaSi konsensusunariania. saka-

nonmdeblo normebsa da sasamarTloebisa da administraciuli or-

ganoebis mier ganviTarebul samarTlebriv principebSi mocemulia

calkeul samarTlebriv problemebTan kavSirSi myofi „samarTle-

briv-eTikuri konteqsti~ (§ 10 III g). amaSi gamoixateba is samarTle-

briv-eTikuri tradicia, romelic nabij-nabij, msgavs problemebze

mudmivi orientaciis Sedegad viTardeba. garda amisa, samarTle-

brivi sazogadoebis socialuri moralis elementebi gvxvdeba

adaT-wesebsa da socialuri Tanacxovrebis procesSi Camoyalibe-

bul institutebSi (§ 10 IV).

TviT im samarTlebriv gadawyvetilebebSic, romlebic dadge-

nil CarCoebs scdebian da samarTals aviTareben, sasurvelia,

SeZlebisdagvarad, konsensusis miRweva: mxolod konsensusis gziT

miRweul SeTanxmebebs aqvT Sansi, mniSvnelovani pretenziis gare-

Se samarTlebrivi sazogadoebis mier iqnas aRiarebuli. am gziT

yalibdeba konsensusunariani tradicia. konsensusis matarebeli

tradicia zurgs umagrebs samarTalgamoyenebas. msgavsi Sexedule-

bebi gvxvdeba anglo-saqsur samarTlebriv azrovnebaSi. gansaku-

TrebiT, anglo-saqsur mosamarTleebze naTqvamia, rom maTi da-

sayrdenia „jansaRi sazogadoebrivi goni“ („common sense~) da amiT,

aseve, sazogadoebis konsensusi socialuri Rirebulebebis Tao-

baze.45

Tu kanoni mosamarTles gadawyvetilebis miRebisas garkveul

Tavisuflebas aZlevs (§ 3 I b) da kanoniT dadgenili Rirebule-

biTi Sefasebebi da sxva indiciebi ar Seicaven samarTlianobis Se-

45 MacCormick, 1978, S. 149, 236.

23§ 4. kanonebi, rogorc obieqtivirebuli wesebi

saxeb warmodgenebze konsensusunarian saimedo safuZvlebs, aseT

SemTxvevaSi, gadawyvetileba miRebul unda iqnas mosamarTlis sa-

marTlebrivi SegrZnebis safuZvelze. magram TviT individualuri

samarTlebrivi SegrZnebis farglebSic ar arsebobs pasuxi bevr

kiTxvaze samarTlianobis Sesaxeb. yoveli iuristi icnobs aseT

„zRvarze mdgom SemTxvevebs~: samarTlebriv-eTikuri Tvalsazri-

siT Zalian problemur situaciebs, romlebSic gadawyvetileba sa-

marTlebriv-eTikuri riskiT SeiZleba iqnas miRebuli; situaciebs,

sadac samarTlianoba ver miiRweva, aramed mxolod „gariskuli“

SeiZleba iqnas. xSirad mosamarTle xvdeba iseT situaciaSi, rode-

sac samarTlis calsaxa gansazRvrebiT, interpretaciis udavo

wesebiTa da principebiT samarTlianoba ikargeba. samarTlis Zieba

ar aris wminda Semecnebis procesi, romelic sruli moculobiT

obieqturi kriteriumebis safuZvelze winaswar iqneboda gansa-

zRvruli. swored samarTlebrivi da social-eTikuri wesrigis

zRvarTan, sadac individualur samarTlebriv SegrZnebasa da sa-

marTlianobis riskis gamowvevas aqvs adgili, naTlad Cans, rom

iurisprudencias ganviTarebis procesSi mniSvnelovani wvlili

Seaqvs. sadac mosamarTles kanonis interpretaciisa da xarvezis

Sevsebisas gadawyvetilebis miRebis Tavisufali sivrce rCeba,

SeuZlia, TviTon miiRos samarTlis ganviTarebis procesSi mo-

nawileoba. am gziT, SeiZleba, samarTlis gamoyeneba ganviTarebis

mSfoTvare momentad iqces, romelsac yovelTvis Tan sdevs garan-

tirebuli samarTlisa da samarTlebrivi moralis arseboba.

§ 4. kanonebi, rogorc obieqtivirebuli wesebi

literatura: N. Hartmann, Das Problem des geistigen Seins, 1932, Kap. 44 ff.; J. Kohler, Lehr-buch der Bürgerlichen Rechts I 1906, S. 122 ff.; G. Schwalm, Der objektivierte Wille des Gesetzge-bers, in: Festschrift für E. Heinitz, 1972, S. 47 ff.

I. sityvebi, rogorc warmodgenebis gamomxatveli niSnebi

literatura: D. Busse, Juristische Semantik, 1993; J. Hruschka, Das Verstehen von Rechtstex-ten, 1972, S. 27 ff.; W. Kamlah/P. Lorenzen, Logische Propädeutik, 2. Aufl. (1973), S. 27 ff.; Koch/Rüßmann, 1982, S. 126 ff.; F. v. Kutschera, Sprachphilosophie, 1971, S. 117 ff.; J. Lyons, Einführung in die moderne Linguistik, 1971, S. 409 ff.

kanonebi gamoxataven samarTlebriv warmodgenebs sityvebSi.

mxolod sityvebiT Semosva aZlevs aseT warmodgenebs myar formas

da saSualebas iZleva es warmodgenebi sxvebs SevatyobinoT, rac,

24 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

aseve, samarTlebrivi usafrTxoebis interesebs Seesabameba. kanoni

SeiZleba gabatonebuli socialuri moralis gzas miyvebodes. aseT

SemTxvevaSi, samarTlebrivi sazogadoebis yoveli wevrisaTvis an

umravlesobisaTvis misaRebi saqcieli, romelic wina samarTle-

briv urTierTobebSi aRiarebuli iyo rogorc qcevis mimarTuleba,

samarTlebrivad savaldebulo xdeba. magram kanoni, aseve, diqta-

torul saxelmwifoSi SeiZleba am warmodgenebidan Sors idges da

eqstremalur situaciaSi tiranuli kanonmdeblis naazrevi iyos.

Cven ar mivyvebiT imis ganxilvas, Tu visi (kanonmdeblis, sa-

marTlebrivi sazogadoebis da a.S.) warmodgenebia upiratesi. upir-

velesad unda movifiqroT, ra gziT xdeba am warmodgenebis dawe-

rili Tu gamoTqmuli sityvebiT „obieqtivireba“, e. i. smeniTi an

weriTi niSnebiT maTi gamoxatva. rogor xdeba, rom, magaliTad,

koreels ramdenime CvenTvis gaugebarma gamosaxulebam qaRaldze

warmodgena gauRviZos cxenze, an „wiTeli vardis~ Strixebi, ro-

melic arc wiTelia da arc yvavilis forma aqvs da CvenSi wiTe-

li yvavilis warmodgenas aRviZebs? vinaidan isini, rogorc gac-

nobierebuli niSnebi, romelTa daxmarebiTac garkveul sagnebs

„aRvniSnavT~, am sagnebs gamoxataven. sityvebi, ramdenadac isini

gamocdilebis Sinaarsis gamoxatvas emsaxurebian, konkretuli ma-

galiTebis safuZvelze enaSi Semodian da mkvidrdebian. es procesi

iwyeba bavSvobidan sityvebis gamocdilebis Sinaarsze miTiTebiT:

„ai vardi~; „ai cxeni~; „quxs~.46 am asociaciis damyarebis Semdeg, ni-

Sani iwvevs gamocdilebis Sinaarsis Sesaxeb warmodgenas, romelTan

kavSiris damyareba adamianma iswavla. rogorc mama da Svili, maswa-

vlebeli da moswavle, ise swavloben erTi enobrivi sazogadoebis

wevrebi, erTi da igive niSani gamoiyenon erTi da igive gamocdi-

lebis Sinaarsis aRsaniSnavad. am Sedegis miRwevis Semdeg, adamia-

nebi gansazRvruli gamocdilebis Sinaarsis gamosaxatavad iyeneben

amisTvis Seqmnil niSnebs (sityvebs) da, am gziT, sxva adamianebSi

imave Sinaarsis warmodgenas iwveven. igive process aqvs adgili im

azris gamosaxatavad, romelzec intersubieqturi urTierTgageba

SesaZlebelia, magaliTad, cnebebi da logikis kanonebi. amdenad,

ama Tu im sityvis mniSvnelobis qveS Cven gvesmis gansazRvruli

warmodgeniTi Sinaarsi (gamocdilebis Sinaarsi an arsobrivi Si-

naarsi), romelsac es sityva aRniSnavs da „miuTiTebs“.

sityvebis „SuamavlobiT“ gamoxatuli warmodgeniTi Sinaarsi,

(mag., wiTelquda, mgeli an maTematikuri Teorema), SeiZleba sxva

adamianebs mivawodoT (isini arian „transsubieqturi~), yovel-

46 ix. Kamlah/Lorenzen, 1973, 27 ff.

25

Tvis SesaZlebelia mexsierebaSi maTi aRdgena da amasTan, damax-

sovrebul elementTan, (mag. zRapris personaJTan), kombinireba.

warmodgenis Sinaarsi SeiZleba warmodgenis aqtis pirispir iqnas

dayenebuli (obicere), romelSic igi „azrs iZens“ da „aqtualuri“

xdeba. am gagebiT, igi „obieqturia“.47 warmodgeniT Sinaarss (gamoc-

dilebis Sinaarsi an arsobrivi Sinaarsi), romelsac es Tu is sityva

„niSnavs~, SeiZleba aseve „cneba~ ewodos, romelic am sityvasTan

aris dakavSirebuli. kanti zogad cnebas uwodebda „warmodgenas,

romelic saerToa ramdenime obieqtisaTvis~.48 „sityva“ da „cneba“

erTmaneTisagan gansxvavdebian. es Cans iqidan, rom sxvadasxva si-

tyva SesaZlebelia, erTi da igive cnebas (warmodgeniT Sinaarss)

gamoxatavdes; magaliTad, sityvebi „xelSekruleba~ da „garigeba~

erTi da igives aRniSnavs.

iseT ganzogadebul „cnebebs~ adamianTa warmodgenebSi, rogoricaa adamianebi, sagnebi, procesebi, uwodeben aseve „tipebs~. Cven ar mivdevT gavrcelebul warmodgenas cnebisa da tipis gancalkevebis Sesaxeb. orive termini aRniSnavs, calkeulad Secnobil erTi da igives... identurs.49 xse-nebuli saxis „cnebebi~, (mag., patara bavSvi, maRalmTiani adgili da sxva), aRniSnaven, rogorc es „tipisTvis“ aris damaxasiaTebeli, garkveuli niS-nebis sistemas da ara ubralod am niSnebis jams. amave dros, aris cne-bebi, romlebic aseT wyobas ar aRniSnaven, anu „tipebs~ ar warmoadgenen. magaliTad, calkeuli niSnebis „abstraqtuli“ cnebebi, (mag. „wiTeli~), da cifrebi. Cveni miznebidan gamomdinare, ganuxilvelad SeiZleba darCes ki-Txva, aqvs Tu ara da ra gagebiT yovel „identur zogads~ idealuri yofa.50

kanonis gageba niSnavs, rom kanonis sityvebs is zogadi war-

modgeniTi Sinaarsi miusadago, romlebic am sityvebiT unda iqnas

aRniSnuli. magram xSirad kanonis sityvebs aqvT „ramdenime~ mniS-

vneloba, e.i. isini gansxvavebuli warmodgeniTi Sinaarsis matarebe-

lia (dawvrilebiT ix. § 9 II). magaliTad, SeiZleba arsebobdes sxva-

dasxva warmodgenebi imis Sesaxeb, Tu ra droidan aris „adamiani~

saqarTvelos konstituciis me-15 muxlis dacvis obieqti: Casaxvis,

embrionis ganviTarebis garkveuli stadiis miRwevis, mSobiarobis

dawyebis Tu damTavrebis momentidan? marTlac, SefasebiT cne-

bebTan dakavSirebulia sxvadasxvagvari warmodgenebi. sxvadasxva

adamianebs xSirad erTmaneTisagan gansxvavebuli warmodgena aqvT

imis Sesaxeb, magaliTad, Tu ra moiazreba „zneobis sawinaaRmdego~ 47 Zippelius, 2003, § 2 II 2.48 I. Kant, Logik, 1800, § 1; msgavsad Husserl, Erfahrung und Urteil, 1939, 81.49 E. Husserl, Erfahrung und Urteil, 1939, § 81.50 E. Husserl, Erfahrung und Urteil, 1939, § 82.

§ 4. kanonebi, rogorc obieqtivirebuli wesebi

26 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

an „uxeSi gaufrTxileblobiT~ Cadenili qmedebebis qveS. kanonis

sityvebs xSirad aqvT gansazRvruli „mniSvnelobiTi areali~. ka-

nonis mniSvnelobis zusti gansazRvra ki, iuridiuli interpreta-

ciis mTavari sagania (ix. § 9 da momd. paragrafebi).

II. interpretacia _ „subieqturi~ Tu „obieqturi~?

literatura: E. R. Bierling , Juristische Prinzipienlehre, Bd. IV 1911, S. 197 ff., 230 ff., 256 ff.; En-gisch, 2005, S. 108 ff.; Fickentscher, 1976, S. 662 ff.; Germann, 1967, S. 66 ff., 378 ff.; G. Hassold, Wille des Gesetzgebers oder objektiver Sinn des Gesetzes, Zeitschr, für Zivilprozess 94 (1981), S. 192 ff.; Larenz, 1991, S. 32 ff., 301 ff.; Looschelders/Roth, 1996, S. 29 ff.; A. Mennicken, Das Ziel der Geset-zesauslegung, 1970; Nawiasky, 1948, S. 126 ff.; G. Radbruch, Rechtsphilosophie, 8 Aufl. (1973), § 15; F. C. v. Savigny, System des heutigen Römischen Rechts, I, 1840; U. Schroth, Theorie und Praxis subjektiver Auslegung im Strafrecht, 1983; H. Wüstendörfer, Zur Hermeneutik der soziologischen Rechtsfindungstheorie, Archiv für Rechts- und Wirtschaftsphilosophie 9 (1915/16), S. 304 ff.

a) sityvebi, rogorc garkveuli niSnebi, aRniSnavs gansazRvrul

warmodgeniT Sinaarsebs, romelTac isini miuTiTebs da iwvevs mas-

Tan asociacias. is, vinc sityvas gamoiyenebs, am sityvas garkveul

warmodgeniT Sinaarss (arss) ukavSirebs, rogorc am sityvis adre-

sati. amasTan, adamianTa garkveuli jgufis wevrebma, SesaZlebe-

lia, am sityvasTan gansxvavebuli azri daakavSiron. maSasadame,

sityvebi SeiZleba, „mravalmniSvnelovani~ iyos. es imas niSnavs,

rom warmodgeniTi Sinaarsebi, romelTac sxvadasxva adamianebi

erTi da imave sityvas ukavSireben, SesaZlebelia, erTmaneTisgan

met-naklebad gansxvavdebodnen. sxva sityvebiT rom vTqvaT, sxva-

dasxva adamianebs gansxvavebuli warmodgeniTi horizontebi aqvT,

romlebSic erTi da igive sityvas, SesaZlebelia, gansxvavebuli

azrobrivi datvirTva mieces. warmodgeniT SinaarsebSi, romlebic

SefasebiT gamonaTqvamebTan (magaliTad, „zneobis sawinaaRmdego~)

aris dakavSirebuli, mocemulia aseve zepersonaluri poziciebi.

ismis kiTxva, warmodgenis Tu romeli horizontis mixedviT unda

davadginoT sityvis mniSvneloba? cxadia, rom am sakiTxis garkve-

vas didi mniSvneloba aqvs kanonis interpretaciisaTvis (§ 10 II).

magram saqme exeba zogad semantur problemas, romlis ZiriTad

aspeqtebsac unda SevexoT.

aRniSnuli sakiTxi gamomdinareobs interpretaciis „subieq-

tur~ da „obieqtur~ Teoriebs Soris arsebuli diskusiidan. in-

terpretaciis subieqturi Teoriis mixedviT, kanoni Seicavs ma-

valdebulebel daTqmas, romlis safuZvelic kanonmdeblis nebaSi

unda veZioT. kidev ufro mkacri formiT es Teoria ambobs, rom

kanonis interpretacia rac SeiZleba unda miuaxlovdes sakanonm-

deblo procesSi monawile pirTa individualur warmodgenebs.

27

amis sapirispirod, interpretaciis obieqturi Teoria acxa-

debs, rom dasadgenia ara kanonmdeblis, aramed „kanonis neba~.

magram kanonebi yovelTvis adamianTa warmodgenebs gamoxataven.

amis gamo, gadamwyvetia kanonis is mniSvneloba, romelic adamianTa

warmodgeniTi horizontebidan gamomdinareobs. im SemTxvevaSic ki,

roca SeiZleba es SeuZlebelad an arasasurvelad iqnas miCneuli,

aucilebelia, im adamianebis zepersonaluri warmodgenebis gan-

xilva, romlebic am kanonis miRebis procesSi iyvnen CarTuli.

magram maT nacvlad, sabolood, SesaZlebelia, sxva warmodgeniT

horizontebze mivapyroT yuradReba, rogoricaa, magaliTad, sa-

marTlebriv-politikuri miznebi an Sexedulebebi samarTliano-

bis Sesaxeb, romlebic adamianTa umravlesobisTvis saerTo azria,

maT Sesaxeb intersubieqturi urTierTgageba SesaZlebelia da, am

TvalsazrisiT, „obieqturia~.51 aq Cndeba rTuli kiTxva imis Tao-

baze, Tu romel warmodgenas aqvs gadamwyveti mniSvneloba: rome-

lic sazogadoebis umravlesobas mier aRiarebulia, Tu romelic

sazogadoebis „tonis mimcem~ fenaSia gabatonebuli? amave dros,

ar aris advili sazogadoebaSi „umravlesobis konsensusunariani

socialuri normebi~ gasagebi da „gamoyenebadi“ gaxado (§ 3 II d).

dabolos, ismis kiTxva: kanonis interpretaciis SemTxvevaSi, rode-

sac varkvevT normis mizans an samarTlianobis Sesaxeb warmodge-

nebs, romel moments aqvs gadamwyveti mniSvneloba _ kanonis miRe-

bis Tu kanonis gamoyenebis?

interpretaciis problemis winaSe dgas ara mxolod iuristi, aramed yoveli adamiani, romelsac sxvisi sityvis gageba surs, magaliTad, lite-raturaTmcodne. Tu igi ama Tu im mwerlis Sesaxeb fsiqologiur-biogra-fiul naSroms wers, maSin igi cdilobs, mwerlis nawarmoebebSi amoikiTxos is warmodgenebi, romelTanac mwerali sakuTar Tavs akavSirebs. am SemTxve-vaSi saqme gveqneboda „subieqtur interpretaciasTan~. magram esa Tu is nawarmoebi SeiZleba sul sxva ganzraxviT waikiTxo. ismis kiTxva, romel gabatonebul warmodgenebs gamoxatavs mwerali an ra zogadi Sexedulebebi imaleba misi sityvebis qveS, romelTagan zogierTs, SesaZlebelia, mwerali arc moiazrebda. mwerlis amocanaa, aseTi warmodgenebic waaxalisos. es aris nagulisxmebi, roca gaibeli ambobs: „man, rogorc poetma, namdvilad ver miaRwia bevrs, mis leqsebi imaze mets ar amboben, rac man dawera~. aq naTlad Cans, rom arCevani „obieqtursa“ da subieqtur interpretacias So-ris imiT ganisazRvreba, Tu ra ainteresebs interpretators.

b) iuristebisTvis ismis kiTxva, Tu sityvis romeli mniSvneloba

unda ainteresebdes mas. Tu mas monokratiul diqtaturaSi sworad

51 Zippelius, 2003, § 20 I.

§ 4. kanonebi, rogorc obieqtivirebuli wesebi

28 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

miaCnia, rom tiranis survili usityvod unda ganxorcieldes, ma-

Sin igi, subieqturi axsna-ganmartebis gziT, interpretacias „be-

ladis nebis~ safuZvelze Seecdeba.

amis sawinaaRmdegod, „obieqturi interpretacia~ im warmodge-

niT Sinaars eZebs, romelic mravali adamianis saerTo naazrevia.

interpretaciis am gzas kanonzomierad samarTlis istoriuli

skolidan unda Sexedo, romelmac samarTalSi „xalxis sulis pro-

duqti~ („Produkt des Volksgeistes~) dainaxa.52 Tumca savignim es azri

sakmarisad gasagebad ar gamoxata, ris gamoc igi xSirad subieq-

turi Teoriis mimdevrad iTvleba. maSasadame, misi sityvebiT rom

vTqvaT, interpretatorma „sakuTari Tavi kanonmdeblis adgilze

unda warmoidginos da misi saqmianoba xelovnurad gaimeoros~,

magram man unda gamoxatos ara sakuTari zepersonaluri azrebi,

aramed is Sexedulebebi, romlebic kanonmdebels, rogorc „xalxis

sulis warmomadgenels~, unda hqonoda (ix. § 8).

interpretaciis obieqtur Teoriamde aseve mivyavarT, magali-

Tad, hegelis filosofiur poziciasac. hegelis mixedviT, msoflio

istoria aris procesi, romelSic obieqturi goni viTardeba. es

ukanaskneli ki, xalxTa sulSi, aseve, kanonebsa da zne-CveulebebSi

aisaxeba. am procesSi kanonmdebelica da sasamarTloc ubralod

SeiZleboda Suamavlis rolSi warmogvedgina.53 gamomdinare aqedan,

interpretaciis mizani unda iyos, kanonis ramdenime SesaZlo sity-

va-sityviTi mniSvnelobidan obieqturad yvelaze ufro gonivruli

SeirCes. am SexedulebasTan kavSirSia is azri, rom xelisufali

cocxali, „obieqturi suliT~ unda iyos gamsWvaluli da igi mas

„Segnebas, iniciativasa da moqmedebis unars~ aniWebdes.54 amiT ka-

nonebi obieqturi sulis „obieqtivirebas~ unda axdnen. maSasadame,

interpretatorma sityvaTa is mniSvnelobebi unda eZios, romle-

bic sazogadoebaSi gabatonebul da cocxal warmodgenebs yvelaze

ufro Seesatyvisebian.55

ufro mkveTrad SeiZleba iTqvas: Tu romel interpretacias

irCevs pirovneba, damokidebulia imaze, Tu rogori saxelmwifos

filosofia aqvs mas. ramdenime magaliTic aCvenebs, rom interpre-

taciis Teoriebi ganxilul unda iqnas ara rogorc martivi arCe-

vani „subieqtur“ da „obieqtur“ axsna-ganmartebebs Soris, aramed

rogorc interpretaciis Teoriebis nairsaxeoba „obieqturi~ da

„subieqturi~ faqtorebis kombinaciiT.52 Savigny, 1840, S. 13 ff.53 ix. mag., G. W. F. Hegel, Enzyklopädie, 1830, §§ 548 ff.54 N. Hartmann, 1932, Kap. 35 b.55 ix. N. Hartmann, 1932, Kap. 44 c, 57, 58 b.

29

g) warmomadgenlobiTi demokratiis pirobebSi, saxelmwifo

funqciebis danawilebidan gamomdinare, sakanonmdeblo organos

wevrebis kompetencias ganekuTvneba miiRon gadawyvetileba kano-

niT savaldebulod gansazRvruli miznebisaTvis da gansazRvron

maTi ganxorcielebis wesi. am SemTxvevaSic kanonis safuZvels war-

moadgens konkretuli adamianebis gadawyvetileba gansazRvruli

miznebis misaRwevad. subieqturi interpretaciis Teoria, rogorc

igi zemoT iqna warmodgenili, uaryofil unda iqnas im garemoebis

gamo, rom parlamentis wevrTa personaluri warmodgenebi erT-

maneTs TiTqmis ar emTxveva da, saerTod, maTi dadgena SeuZlebe-

lia. motivebi, romlebic kanonproeqtebSi aris mocemuli da dRes,

rogorc wesi, saministroebSi iqmneba, im adamianebs ar SeiZleba

mieweroT, romlebic am kanonebs iReben. amasTan, demokratiuli

legitimaciis dRevandeli gagebidan gamomdinare, dauSvebelia

parlamentis wevrTa personalur Sexedulebebze dayrdnoba. ufro

metic, warmomadgenlobiTi demokratia Seicavs uSualo demokra-

tiis elementebs: warmomadgenlobiTi organoebi sazogadoebrivi

azris yovel „gadaxras“ ki ar unda misdevdnen, aramed isini orien-

tirebuli unda iyvnen xalxis umravlesobis konsensusunarian war-

modgenebze samarTlianobis Sesaxeb, romlebic maT kanonebSi unda

gamoxaton. maSinac ki, Tu maTi personaluri Sexeduleba gansxva-

vebulia, legitimaciis arsidan gamomdinare, maT ufleba ara aqvT

sxvagvari gadawyvetileba miiRon. Sesabamisad, warmomadgenlobiT

demokratiaSi kanonmdeblis mizanSewonili gadawyvetileba ise

unda iqnas interpretirebuli, rogorc amas sazogadoebis konsen-

susunariani Sexedulebebis warmomadgeneli moiazrebda an minimum

ifiqrebda. am gagebiT, samarTlis gamomyenebeli dgas legitimuri

warmomadgenlobis samsaxurSi (§ 10 II, IV).

xalxis warmomadgenlebis aseTi davaldebuleba gamarTlebulia Semdegi TvalsazrisiT (§ 3 II): „Ria sazogadoebaSi~ TiToeuli moqalaqis warmodge-nebs samarTlianobis Sesaxeb, aqvs pativiscemis principulad erTnairi pretenzia. amitom eZebs Ria sazogadoeba samarTlianobis gadawyvetilebe-bis legitimur safuZvels moqalaqeTa _ samarTlebriv saxelmwifoebrivad misaReb _ rwmenaSi, romelic azrTa Tavisufal konkurenciaSi SeZlebis-dagvarad farTo konsensusis gziT miiRweva.56 umravlesobis konsensusu-nariani samarTlianobis warmodgenebis Sesaxeb sakiTxis mizania dadgindes, romel gadawyvetilebebze arsebobs umravlesobis Tanxmoba. es aris rTu-li problema, romelic Cveulebrivi gamokiTxviT ar gairkveva. saWiroa, aseTi konsensusunarianobis ufro safuZvliani „garkveva~. samarTlebriv-saxelmwifoebriv warmomadgenlobiT demokratiaSi gadawyvetilebebamde

56 Zippelius, 2003, §§ 11 II 4; 21 I

§ 4. kanonebi, rogorc obieqtivirebuli wesebi

30 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

unda mivyavdeT institucionalur da procesualur moqmedebebs, romel-Tac, SeZlebisdagvarad, meti adamianis sindisi da samarTlebrivi SegrZneba eTanxmeba (§ 3 II g).

III. kanonis mniSvnelobis cvlileba

literatura: Engisch, 2005, S. 115 ff.; Germann, 1967, S. 75 ff., 96ff.; Ott, 2006, S. 54 ff.; B. Rüthers, Die Wende-Experten, 1995; Wank, 2001, §§ 3 II 4; 5 V; Th. Würtenberger, Zeitgeist und Recht, 2. Aufl. (1991), S. 174 ff., 191 ff.; ders., Rechtsprechung und sich wandelndes Rechtsbe-wußtsein, in: W. Hoppe u.a. (Hrsg.), Rechtsprechungslehre, 1992, S. 545 ff.

aqamde ganxilul iqna kanonis mniSvnelobis gagebis problema-

tika mxolod misi gamocemis momentisaTvis. am sakiTxis ganxilva

xdeba istoriuli ganviTarebis perspeqtivaSi: kanonis normebs aqvs

umetesad interpretaciis areali, romlis qveS sityvis sxvadasxva

mniSvnelobebi moiazreba. am mniSvnelobebs Soris interpretaciis

gziT erT-erTi unda iqnas SerCeuli. es varianti _ interpreta-

ciis sxva kriteriumebis gaTvaliswinebiT _ unda Seesabamebodes

umravlesobis konsensusunarian warmodgenebs samarTlianobaze (§

10 IV). aseTia demokratiuli legitimaciis gageba (§ 4 II g). magram

droTa ganmavlobaSi SesaZlebelia, umravlesobis konsensusuna-

riani warmodgenebi samarTlianobaze Seicvalos. amis gamo, ismis

kiTxva: saWiroa Tu ara yvela im warmodgenaze orientacia, romel-

sac kanonis gamocemis dros gadamwyveti mniSvneloba hqondaT (e.w.

normis warmoSobisdroindeli interpretacia), Tu im warmodgene-

bze, romlebic dRes aris gabatonebuli (e.w. normis Tanamedrove

interpretacia). Tu am ukanasknel Sexedulebas gaviziarebT, maSin

kanonis sityvaTa mniSvnelobiTi gagebis sivrceSi adgili eqneba

kanonis mniSvnelobis cvlilebas.

TanamedroveobasTan dakavSirebuli interpretaciis upirate-

sobaze metyvelebs Semdegi garemoeba: Tanamedrove samarTlis ga-

moyenebis legitimuri safuZveli devs ara warsulSi, aramed aw-

myoSi. Tanamedrove samarTlebriv sazogadoebas SeuZlia nebismier

dros isargeblos moqmedi samarTliT, aseve, gaauqmos an Secvalos

igi. an, Tomas hobsis57 sityvebiT rom vTqvaT, awmyosTvis gadam-

wyveti mniSvneloba aqvs ara imas, Tu visi avtoritetiT gamoica

kanoni imTaviTve, aramed imas, Tu visi avtoritetiT agrZelebs is

dResac moqmedebas, rac amave dros niSnavs: samarTlianobis Sesaxeb

romeli warmodgenebis prezentacias moaxdenda igi, dRes rom yo-

filiyo gamocemuli. magram Tu kanonis legitimaciis safuZveli

awmyoSia, maSin kanonis interpretacia unda ganxorcieldes ex nunc,

57 Th. Hobbes, Leviathan, Kap. 26.

31

e.i. kanonis is interpretacia unda iqnas arCeuli, romelic dRes

gabatonebul warmodgenebs yvelaze ufro Seesabameba.

es naTlad Cans ganusazRvreli cnebebis interpretaciis dros, maga-liTad, „amoraluris~ cnebis ganmartebisas; es ukanaskneli miuTiTebs is-toriulad cvalebad Sexedulebebze, romlebic socialur urTierTobebSi samarTlebrivi sazogadoebis wevrebs Soris misaRebi iyo58 da ganicdis Sinaarsis cvlilebas. cvlilebebi ganicades aseve, mag., socialurma wes-Cveulebebma da gabatonebulma social-eTikurma warmodgenebma, romlebic gansxvavebuli sqesis adamianebis Tanacxovrebas gansazRvraven. am cvli-lebebma, mag., germaniaSi gamoiwvia diskusia imis Taobaze, konstituciuri principi _ saxelmwifos mier ojaxis dacvaze zrunva (germaniis ZiriTadi kanonis me-6 muxlis pirveli abzaci) _ vrceldeba Tu ara da ra moculo-biT qalisa da mamakacis im urTierTobazec, rodesac isini dauqorwinebel Tanacxovrobas ewevian.59 (aseve, saqarTvelos konstituciis 36-e muxliT garantirebulia saxelmwifos mier ojaxis keTildReobaze zrunva). sxva magaliTis mixedviT, germanul samoqalaqo samarTalSi cvlileba ganicada marwmuneblis valdebulebebma rwmunebulis mimarT, romlebic keTilsin-disierebis principis safuZvels emyarebian. Tu rwmunebuli samuSaoebis Sesrulebis dros daazianebda mesame piris nivTs, maSin marwmunebels ekis-reboda zianis anazRaurebis pasuxismgebloba germaniis samoqalaqo kode-qsis § 823 paragrafis mixedviT (aRniSnul normas Seesabameba saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 992-e muxli). adre gabatonebuli Sexedulebis mixe-dviT, rwmunebuli pasuxismgebeli iyo misi samuSaos Tanmdevi riskis gamo. socialuri warmodgenebis cvlilebam, keTilsindisierebis principidan gamomdinare, rwmunebuli mesame pirebis mimarT mTlianad an nawilobriv gaaTavisufla pasuxismgeblobisgan.60

kanonis mniSvnelobiTi cvlilebis safuZvels SeiZleba war-

moadgendes ara mxolod gabatonebuli social-eTikuri warmodge-

nebis, aramed, agreTve, faqtobrivi garemoebebis Secvla. faqto-

brivi cxovrebiseuli urTierTobebis aseTma cvlilebam SeiZleba

zegavlena iqonios gabatonebul warmodgenebze samarTlianobis

Sesaxeb61 da, amis Sedegad, SesaZlebelia, SualobiTi zegavlena

moaxdinos kanonis interpretaciazec. aman, SesaZlebelia, agreTve,

kanonis interpretacias sxva mimarTuleba misces: samarTlis nor-

mebi yovelTvis arsebul socialur realobasTan kavSirSi kon-

kretdeba. faqtobrivi viTareba misi specifikuri SinaarsiT da

sakiTxi misi subsumciis Sesaxeb xels uwyoben imas, rom samarTlis

normis mniSvnelobiTi moculoba (§ 16 II) am faqtobriv garemoebe-58 BVerfGE 7, 215.59 ix. mag. Reinhold Zippelius, Verfassungsgarantie und sozialer Wandel, DÖV 1986, S. 809 f.60 ix. W. Zöllner/K.-G. Loritz, Arbeitsrecht, 5. Aufl. (1998), § 19 II 2.61 Zippelius, 2003, § 21 III.

§ 4. kanonebi, rogorc obieqtivirebuli wesebi

32 Tavi I. samarTlis cneba da funqcia

bTan iqnas Sejerebuli da dazustebuli. Sedegad, SesaZlebelia,

samarTlebrivi cnebebis ganviTareba moxdes imgvarad, rom „mis si-

vrceSi axali, gauTvaliswinebeli garemoebebi gamoCndnen~.62 ase,

magaliTad, axalma formebma ekonomikuri arsebobis uzrunvelyo-

fis Sesaxeb, SesaZlebelia, germaniis ZiriTadi kanonis me-14

muxlis interpretaciaze iqonios zegavlena63 (analogiuri sakiTxi

mowesrigebulia saqarTvelos konstituciis 21-e muxliT), aseve,

axalma komunikaciebma SesaZlebelia, germaniis ZiriTadi kanonis 5

I muxlis interpretacia Secvalos64 (analogiuri sakiTxi daregu-

lirebulia saqarTvelos konstituciis 24-e muxliT).

bunebrivia, rom kanonis interpretaciis dros yuradReba unda

mieqces interpretaciis sxva kriteriumebsac, maT Soris, kanon-

Semoqmedebisa da samarTalgamoyenebis sferoebis funqcionalur

gamijvnas. amis gamo, sityvis SesaZlebeli mniSvnelobiTi cvli-

leba mxolod kanonis normis CarCoebSi ar mimdinareobs, aramed

im sivrceSic, romelsac kanonis mizani normis dakonkretebisa-

Tvis Riad tovebs. rac ufro didia dro kanonis gamocemasa da

mis gamoyenebas Soris, miT ufro didia samarTlis ganviTarebis

Tavisufleba da ufro Zlieria gabatonebuli social-eTikuri

warmodgenebis moTxovna, ugulebelyofil iqnas kanonis pirvela-

di mizani: „kanonis normis interpretacia ar SeiZleba yovelTvis

kanonis warmoSobis dros arsebul Sexedulebaze darCes. gasaTva-

liswinebelia, Tu ra gonivruli funqcia SeiZleba hqondes kanons

misi gamoyenebis momentisaTvis. norma mudmiv kavSirSia socialur

urTierTobebTan da sazogadoebriv-politikur SexedulebebTan,

romlebzedac man, Tavis mxriv, unda moaxdinos zegavlena. misi Si-

naarsi SesaZlebelia da unda Seicvalos am garemoebebTan erTad.

es wesi moqmedebs gansakuTrebiT maSin, rodesac cxovrebiseuli

urTierTobebi da samarTlebrivi Sexedulebebi kanonis gamocemasa

da mis gamoyenebas Soris ise siRrmiseulad Seicvala, rogorc es

meoce saukuneSi moxda“.65

samarTlis normaTa interpretaciaze zegavlenas axdens aseve,

kulturuli ganviTarebis ideebis cvlilebac.66 magram azrovnebis

modisa da yoveldRiuri ganwyobis cvlileba ar amarTlebs kano-

nis mniSvnelobis Secvlas. kanonis interpretaciis legitimuri

62 BVerfGE 2, 401.63 BVerfGE 53, 290 f.64 BVerfGE 57, 322 f.65 BVerfGE 34, 288 f.66 Rüthers, 1995; Würtenbergr, 1991; Zippelius, 2004, Kap. 1 II.

33

safuZveli, demokratiuli gagebiT, mxolod maSin aris gabato-

nebuli „epoqis suli~, rodesac is samarTlianobis warmodgenebs

ganasaxierebs, romlebSic umravlesobis konsensusis gonivruli

Ziebis procesi ikveTeba (§ 3 II g)67.

67 Zippelius, 1997, Kap. 8, 11 c, d.

§ 4. kanonebi, rogorc obieqtivirebuli wesebi

Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

§ 5. qmedebis Semadgenloba da samarTlebrivi Sedegi

literatura: Engisch, 2005, S. 12ff.; Larenz, 1991, S. 250ff.; N. Luhmann, Rechtssoziologie, 2. Aufl. (1983); Nawiasky, 1948, 17; A.v. Tuhr, Der allgemeine Teil des Deutschen Bürgerlichen Rechts, II 1, 1914, § 43.

I. qmedebis Semadgenlobisa da samarTlebrivi Sedegis urTierTkavSiri

tradiciulad, samarTlis normebi iTvaliswineben, rom gansa-

zRvruli pirobebis, (konkretuli „qmedebis Semadgenlobis“), arse-

bobis SemTxvevaSi, gansazRvruli valdebulebebi, („samarTlebrivi

Sedegi“), warmoiSoba, icvleba an wydeba. magaliTad, saqarTvelos

samoqalaqo kodeqsis 992-e muxlis Tanaxmad, „piri, romelic sxva

pirs marTlsawinaaRmdego, ganzraxi an gaufrTxilebeli moqmede-

biT miayenebs zians, valdebulia aunazRauros mas es ziani.“68 ga-

momdinare aqedan, pirs evaleba gansazRvruli moqmedebis (zianis

anazRaureba) Sesruleba, Tu arsebobs gansazRvruli winapirobebi

(sxva piris mimarT ganxorcielebuli marTlsawinaaRmdego, gan-

zraxi an gaufrTxilebeli moqmedeba). samarTlis normebi aseT

SemTxvevaSi Seicaven daTqmul moTxovnas, an sxvagvarad „kondi-

cionalur programas.~69 aseTi kavSiri qmedebis Semadgenlobasa da

samarTlebriv Sedegs Soris damaxasiaTebelia samarTlis normaTa

gansakuTrebuli tipisaTvis.

magram arseboben samarTlis normebi, romlebic ar Seicaven

moTxovnaTa daTqmas. magaliTad, sisxlis samarTlis norma xazgas-

miT miuTiTebs yalbi Cvenebis upirobo akrZalvas (saqarTvelos

sisxlis samarTlis kodeqsis 370-e muxli). am magaliTis msgavsad,

68 saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi ar miuTiTebs zustad im sikeTeebs, romelTa xelyofiTac SeiZleba pirs miadges ziani. germaniis samoqalaqo kodeqsis deliqturi valdebulebebis Sesabamisi norma (§ 823) am sikeTee-bze ufro zustad miuTiTebs: „vinc ganzrax an gaufrTxileblobiT sxva piris sicocxles, sxeuls, janmrTelobas, Tavisuflebas, sakuTrebas an sxva uflebas marTlsawinaaRmdego qmedebiT miayenebs zians, valdebulia pirs aunazRauros es ziani~ (l.T.)69 Luhmann, 1983, S. 88, 227 ff.

35§ 5. qmedebis Semadgenloba da samarTlebrivi Sedegi

sisxlis samarTlis kanoni upiratesad Seicavs (rogorc pirveladi

norma, „primäre Norm“) upirobo akrZalvebs, romlebSic mocemulia

sasjelis muqariT akrZaluli qmedebebis Sinaarsi (ra Tqma unda,

im negatiuri pirobiT, rom konkretul SemTxvevaSi ar arsebobs esa

Tu is gamamarTlebeli garemoeba). am dasjadi qmedebis akrZalvaSi,

amave dros, mocemulia sisxlissamarTlebrivi devnis moTxovna,

romelic mimarTulia samarTaldamcavi organoebisadmi (normis

meoradi moTxovna, „sekundäre Norm“).

Semdgomi msjelobis sagans warmoadgens samarTlis is normebi,

romlebic am sqemiT aris agebuli: Tu... (qmedebis Semadgenloba),

maSin... (samarTlebrivi Sedegi). maSasadame, qmedebis Semadgenlobis

ganxorcieleba aris winapiroba imisa, rom gansazRvruli qceva ne-

badarTulia an akrZaluli. am urTierTkavSirs iuridiul kauza-

lobasac70 uwodeben. cxadia, aq saubari ar aris mizezobriv kav-

Sirze sabunebismetyvelo mecnierebaTa TvalsazrisiT: samarTlis

mecniereba ar aRwers bunebis movlenebs, aramed _ garkveuli wi-

napirobebis arsebobisas _ raimes gansazRvravs. am winapirobebis

faqtobrivi arseboba aris sakmarisi safuZveli imisa, rom amoq-

meddes gansazRvruli samarTlebrivi valdebulebebi. es kavSiri

Tavisi arsiT sruliad gansxvavebulia, vidre bunebriv mizezsa da

faqtobriv Sedegs Soris. Tu saubaria „iuridiuli kauzalobisa~

da „samarTlebrivi zemoqmedebis~ Sesaxeb, dauSvebelia analogiis

gamoyeneba bunebriv mizezobriobasa da „samarTlebriv kauzalo-

bas~ Soris.

Sefasebis sferoSi „samarTlebrivi zemoqmedeba“ SeiZleba ram-

denime TvalsazrisiT sakmarisad iqnas dasabuTebuli: magaliTad,

Tu avtoavaria gamowveulia taqsis mZRolis gulgrilobiT da mg-

zavris saTvale dazianda, mZRolis valdebuleba zianis anazRaure-

bis Taobaze warmoiSoba ara mxolod misi deliqturi valdebule-

bidan (saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 992-e muxli), aramed

gadazidvis xelSekrulebidan (saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis

668-e muxli). maSasadame, taqsis mZRolis valdebuleba zianis ana-

zRaurebis Taobaze SeiZleba warmoiSvas ori safuZvliT. magram

aseTi msjelobis miRma xSirad imaleba normaTa konkurenciis pro-

blematika, gansakuTrebiT maSin, rodesac samarTlebriv SedegebSi

mniSvnelovani gansxvaveba arsebobs an konkurirebul normebze xan-

dazmulobis gansxvavebuli vadebi moqmedebs (§ 7 b). samarTlebri-

vi Sedegi SeiZleba ara mxolod sxvadasxva normebs efuZnebodes,

70 kauzaloba _ [laT. causa _ mizezi] _ moZRvreba moqmedebasa da Sedegs Soris damyarebuli kavSiris Sesaxeb (l.T.)

36 Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

aramed SesaZlebelia, maTi erTdroulad gamoyeneba winaaRmde-

gobaSi modiodes kanonis sxva muxlebTan. magaliTad, qiravnobis

xelSekruleba (531-e muxli) baTilia, Tu igi zneobis normebs ewi-

naaRmdegeba (54-e muxli), agreTve, xelSekrulebis monawile mxaris

qmeduunarobis gamo (me-12 muxli). ese igi, SeiZleba xelT gvqondes

xelSekrulebis ucilod baTilobis ori gansxvavebuli safuZveli,

romlis Sedegadac, xelSekruleba aranair samarTlebriv val-

debulebebs ar warmoSobs. amis sawinaaRmdegod, qiravnobis xel-

Sekruleba, romelic imTaviTve baTilia, ar SeiZleba amave dros

moiSalos, vinaidan, xelSekrulebis moSla wyvets mxareTa valde-

bulebebs, ese igi, cnebidan gamomdinare, aseTi valdebulebebi jer

kidev arseboben. am SemTxvevaSi ucilo baTilobis safuZveli lo-

gikurad xelSekrulebis moSlis normebs ewinaaRmdegeba.

II. samarTlebrivi Sedegi

samarTali aregulirebs adamianur qcevas (moqmedebas an umo-

qmedebas) jerarsuli normebis meSveobiT. sabolood, isini mimar-

Tulni arian garkveuli valdebulebebis warmoSobis, Sewyvetis an

Secvlisken (§ 1). samarTlebrivi Sedegi, romelic normis qmedebis

Semadgenlobidan gamomdinareobs, upirvelesad, zogad an indivi-

dualur valdebulebebs warmoSobs. magaliTad, kanoni, romelic

kanonqvemdebare aqtebis gamocemas iTvaliswinebs, gansazRvravs,

Tu ra winapirobebis arsebobis SemTxvevaSia, magaliTad, akrZa-

luli banaoba an, zogadad, arsebobs Tu ara gzis dasufTavebis

valdebuleba. saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 327-e muxli gan-

sazRvravs, rom xelSekrulebis ZaliT warmoiSoba individualuri

valdebulebebi.

samarTlebrivi Sedegi SeiZleba mimarTuli iyos, agreTve, ukve

warmoSobili valdebulebebis Sewyvetis an maTi Secvlisken. ma-

galiTad, xelSekrulebis safuZvelze warmoSobili valdebule-

bebi, (maT Soris, rogoricaa, nasyidobis xelSekruleba), garigebis

moSlis SemTxvevaSi wydeba. amas garda, garkveuli individualuri

valdebulebebi, magaliTad, qiravnobis xelSekrulebidan gasvli-

sas, momavlisaTvis wydeba. sxva normebis samarTlebriv Sedegs

SeiZleba warmoadgendes zogadi akrZalvisgan piris gaTavisu-

fleba. amis magaliTia, samSeneblo nebarTva (§ 1 III) an moTxovnis

daTmobis SemTxvevaSi, axali kreditoris mier Zveli kreditoris

adgilis dakaveba; sakuTrebis gadacemis samarTlebrivi Sedegia

cvlilebebi valdebulebaTa struqturaSi: sakuTrebis uflebidan

37§ 6. qmedebis ZiriTadi Semadgenlobebi da ganmavrcobeli debulebebi

gamomdinareobs, Tu vis aqvs nivTis Tavisuflad flobisa da gan-

kargvis ufleba da vis _ akrZaluli (§ 1 III). sxva pirze sakuTre-

bis gadacemis momentidan, yofili mesakuTre valdebulia xeli ar

SeuSalos SemZens, xolo axali mesakuTre iZens nivTis Tavisufali

gankargvis uflebas _ dispoziciis Tavisuflebas (Dispositionsfreiheit).samarTlis yoveli norma ar axdens samarTlebrivi Sedegis da-

kavSirebas qmedebis SemadgenlobasTan. arsebobs normebi, romle-

bic ar arian damoukidebelni, (magaliTad, sakanonmdeblo defini-

ciebi an sagamonakliso debulebebi), da romlebic valdebulebebis

warmomSob an mamodificirebel normebs anvrcoben (ix. § 6). ase, ma-

galiTad, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis me-12 da 58-e muxlebi

warmoadgenen iseT sagamonakliso normebs, romlebic individua-

lur-samarTlebrivi valdebulebebis warmoSobis gamomricxvel

garemoebebs gansazRvraven (§ 1 III).

§ 6. qmedebis ZiriTadi Semadgenlobebi da ganmavrcobeli debulebebi

literatura: J. Esser, Wert und Bedeutung der Rechtsfiktionen, 2. Aufl. (1969); Fikentscher, 1976, S. 654f; Larenz, 1991, S. 257 ff.; Ott, 1979, S.150 ff.; Wank, 2001, § 2.

praqtikul SemTxvevebSi, romelTanac iuristebs aqvT Sexeba,

dgeba erTi an ramdenime samarTlebrivi Sedegi. avtosatranspor-

to SemTxvevis dros, prokurors ainteresebs, unda daisajon Tu

ara da rogor am SemTxvevis monawileebi. amave dros Cndeba ki-

Txvebi maTi samoqalaqo-samarTlebrivi zianis anazRaurebis val-

debulebis Sesaxeb. kerZod, Tu erT-erTma maTganma meore mxares

ziani unda aunazRauros. iuridiuli gansja iwyeba im samarTle-

brivi normebis moZiebiT, romlebic Sesabamis samarTlebriv Sedegs

gansazRvravs, (magaliTad, sisxlissamarTlebrivi devnis an zianis

anazRaurebis valdebuleba). SemTxvevis (kazusis) amoxsna arsebi-

Tad mdgomareobs imaSi, rom Semowmdes, arsebobs Tu ara danaSau-

lis an zianis anazRaurebis erTi an ramdenime Semadgenlobis wi-

napirobebi.

zogadad rom iTqvas, samarTlis normaTa ZiriTad tipebSi qmedebis

abstraqtuli Semadgenloba (T) samarTlebriv Sedegs (R) ukavSirdeba.

visac samarTlebrivi Sedegi ainteresebs, unda daadginos, Sesrule-

bulia Tu ara kanoniT gansazRvruli qmedebis Semadgenloba. Tavis

mxriv, qmedebis Semadgenloba Seicavs ramdenime calkeul niSans (t1

+ t2 + t3 …), romelTa ganxorcielebac erTmaneTis miyolebiT unda iq-

38 Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

nas Semowmebuli. roca yvela es niSani Sesrulebulia, mxolod maSin

SeiZleba dadges samarTlebrivi Sedegi. Tu qmedebis Semadgenlobis

erT-erTi niSani mainc ar aris Sesrulebuli, aseT SemTxvevaSi samarT-

lebrivi Sedegic ar dadgeba.

a) samarTlebrivi Sedegis winapirobebi xSir SemTxvevaSi

calkeuli debulebebidan gamomdinareobs da erTad unda iqnas Se-

jerebuli. calkeul SemTxvevaSi gamosayenebeli qmedebis Semadgen-

lobis niSnebis erToblioba Sedgeba, rogorc qmedebis ZiriTadi

Semadgenlobis, aseve damatebiTi (gansazRvrebiTi da ganvrcobadi)

debulebebisagan (§§ 1 III, 9 I). rogorc qmedebis ZiriTadi Semadgen-

loba gamoiyeneba is norma, saidanac gamomdinareobs samarTle-

brivi Sedegi (§ 14 I a). Tu rogor xorcieldeba es „konstruqcia“,

SeiZleba, konkretuli magaliTiT iqnas naCvenebi, romelic naTels

xdis am struqturis kavSirebsa da calkeul ganStoebebs.

davuSvaT, rom velosipedisti daejaxa gzajvaredinze fexiT mi-

maval monadires, romelmac cota xnis win mokla kurdReli. Sejaxe-

bis Sedegad mas xelidan gauvarda kurdReli, romelic momavalma

avtomobilma gasrisa. monadire moiTxovs velosipedistisgan zianis

anazRaurebas. velosipedistis ganmartebiT, misi qmedeba gamowveu-

li ar aris braleulobiT, vinaidan man Sejaxebis momentSi, winaswar

gauTvaliswinebadi, ucabedi sisustis gamo, ver SeeZlo gamoeCina sa-

Tanado yuradReba, ris gamoc fexiT mosiarules daejaxa.

kazusis amoxsnisas unda gamoviyenoT saqarTvelos samoqalaqo ko-

deqsis 992-e muxli, romlis mixedviTac, samarTlebrivi Sedegi („zia-

nis anazRaurebis valdebuleba“) qmedebis abstraqtuli Semadgenlo-

bidan („sxva piris mimarT ganxorcielebuli qmedeba“) gamomdinareobs:

„piri, romelic sxva pirs marTlsawinaaRmdego, ganzraxi an gaufr-

Txilebeli moqmedebiT miayenebs zians, valdebulia aunazRauros mas

es ziani“.

imis dasadgenad, miadga Tu ara pirs ziani, unda moviSvelioT

sxva normebi. kerZod, ziani SeiZleba gamowveuli iqnas sakuTre-

bis xelyofiT. gasarkvevia, moipova Tu ara monadirem kurdRelze

sakuTreba. saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 190-e muxli Tanax-

mad, „Tu piri mflobelobaSi iRebs upatrono moZrav nivTs, igi

iZens sakuTrebas nivTze, Tuki misi miTviseba kanoniT ar aris akr-

Zaluli an misi miTvisebiT ar aris darRveuli im piris uflebebi,

romelsac am nivTis miTvisebis ufleba hqonda“. gareuli cxovele-

bi ar warmoadgenen aravis sakuTrebas manam, sanam isini Tavisufle-

baSi arian. maSasadamae, kurdReli iyo upatrono moZravi nivTi,

sanam is monadirem mokla. amdenad, monadiris mier damyarebuli

39

mflobeloba kurdRelze, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 155-e

muxlis pirveli punqtis Tanaxmad, warmoiSva faqtobrivi batono-

bis nebiTi mopovebiT. sakuTrebis mopoveba kurdRelze ar iyo ga-

moricxuli samoqalaqo kodeqsis 190-e muxliT. amrigad, monadirem

moipova sakuTreba kurdRelze.

gamomdinare aqedan, mZRolma ganaxorciela is mizezobrivi qme-

deba, romelmac gamoiwvia sxvisi sakuTrebis xelyofa.

sakuTrebis xelmyofi yoveli qmedeba, imavdroulad, unda iyos

marTlsawinaaRmdego. nebismieri qmedeba, romelic adeqvaturad

iwvevs zians (ufro zustad: romelsac, zogadad, tipiurad SeuZlia

konkretuli saxis zianis gamowveva), rogorc wesi, aris marTlsawi-

naaRmdego, Tu gamonaklisis saxiT ar arsebobs marTlwinaaRmdego-

bis gamomricxveli romelime garemoeba. saqarTvelos samoqalaqo

kodeqsis mixedviT, aseTi gamamarTlebeli garemoebebia, magali-

Tad, aucilebeli mogerieba (116-e muxli), ukiduresi aucileblo-

ba (muxlis 117-e), TviTdaxmareba (muxli 118-e). gamamarTlebeli

normebi warmoadgenen im sagamonakliso Semadgenlobebs, romlebic

992-e muxls anvrcoben. mocemul SemTxvevaSi, aseTi garemoeba ara

gvaqvs saxeze.

qmedeba Cadenil unda iqnas ganzrax an gaufrTxileblobiT.

saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi ar iZleva gaufrTxileblobis

sakanonmdeblo gansazRvrebas. gavrcelebuli definiciiT, gaufr-

Txileblad moqmedebs is, vinc arRvevs samoqalaqo brunvisaTvis

damaxasiaTebel aucilebel windaxedulobas. gamomdinare aqedan,

mZRolis pasuxismgebloba damokidebulia windaxedulobis nor-

mis dacvis obieqtur SesaZleblobaze da ara im individualur

garemoebaze, SeeZlo Tu ara mas konkretul situaciaSi, Tavisi

fsiqikuri mdgomareobidan gamomdinare, windaxedulad emoqmeda.

daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom mZRolma daarRvia obieqturi

windaxedulobis norma.

dazustebas saWiroebs agreTve samarTlebrivi Sedegi: ra saxiT

unda anazRaurdes movalis mier ziani, naturiT Tu fuliT. am ki-

Txvas pasuxobs saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 409-e muxli,

romlis mixedviT, Tu pirvandeli mdgomareobis aRdgena SeuZle-

belia an amisaTvis saWiroa araTanazomierad didi danaxarjebi,

maSin kreditors SeiZleba mieces fuladi anazRaureba.

am martivi SemTxvevis amoxsna unda daiwyos qmedebis ZiriTadi

SemadgenlobiT, romelic samarTlebriv Sedegs ukavSirebs qmede-

bis Semadgenlobis gansazRvruli niSnebis arsebobas. magaliTma

aCvena, rom calkeuli qmedebis Semadgenlobebis niSnebis dadgena

§ 6. qmedebis ZiriTadi Semadgenlobebi da ganmavrcobeli debulebebi

40 Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

da samarTlebrivi Sedegebis Sefardeba xSirad damatebiTi de-

bulebebis gamoyenebas moiTxovs. mxolod am debulebebis mTliani

kompleqsi („qmedebis ZiriTadi Semadgenloba“ da sxva misi ganma-

vrcobeli debulebebi) qmnis erTian normas, romelic konkretul

SemTxvevaSi unda iyos gamoyenebuli. es niSnavs, rom igi Seicavs

qmedebis Semadgenlobis calkeuli niSnebis jams, romelsac ukav-

Sirdeba konkretuli samarTlebrivi Sedegi da, aseve, TviT am Se-

degis aucilebeli dazusteba:

muxli 992

t1 an t2 + t3 an ...+ t9 + t10=R

gaufrTxilebloba muxli 190-e AT muxli 409-e

t‘1+t‘2=t2 t“1+t“2+t“3=t3(116-e, 117-e,

118-e)

R1R=R1an (Tu Tv)

R2

190-e muxli 155-e muxli

t1 ganzraxva

t2 gaufrTxilebloba

t3 sxva piris sakuTreba

t9 sikeTis xelyofa

t10 marTlwinaaRmdegoba

t‘1+t‘2 aucilebeli windaxedulobis darRveva

t“1 moZravi nivTi

t“2 upatrono nivTi

t“3 nivTis mflobeloba

t“‘1 cxoveli

t“‘2 napovni

t““1 nivTi

t““2 flobs rogorc mis sakuTrebas

R zianis anazRaurebis valdebuleba

R1 naturiT anazRaurebis valdebuleba

R2 fuliT anazRaurebis valdebuleba

-AT qmedebis sagamonakliso Semadgenlobis ar arseboba

Tv piris xelyofa an sagnis dazianeba

t“‘1+t“‘2=t“2 t“ “1+t“ “2=t“3

41

qmedebis Semadgenlobis niSnebi, romlebic qmnian samarTle-

brivi Sedegis winapirobebs, warmodgenil iqna „daskvnis stilSi:~

winapirobebi (da maTi winapirobebi) erTmaneTis mimdevrobiT iqna

ganxiluli. rodesac dadginda, rom yoveli winapiroba, (alter-

natiulad dasaxelebuli winapirobebis dros minimum erT-erT

mainc), Sesrulebulia, mxolod aseT SemTxvevaSi SeiZleba dadges

samarTlebrivi Sedegi. Tundac erT-erTi winapirobis ar Sesrule-

bis dros, (an Tu qmedebis sagamonakliso Semadgenloba saxezea),

aseT SemTxvevaSi samarTlebriv Sedegs ver miviRebT. qmedebis Se-

madgenlobis calkeuli niSnebis Semowmeba xdeba ara ubralod ka-

nonis sityvebis mixedviT, aramed sagnis logikidan gamomdinare.

magaliTad, kiTxvas: saerTod dazianda Tu ara kanoniT daculi

samarTlebrivi sikeTe? mosdevs Semdegi kiTxva: iyo Tu ara ziani

marTlsawinaaRmdego? da momdevno kiTxva: pasuxismgebelia Tu ara

damzianebeli?

Tu am gziT miRweulia Sedegi, aseT SemTxvevaSi, SesaZlebelia

SemTxvevis am amoxsnis „gadawyvetilebis stilSi~ warmodgena. aseT

SemTxvevaSi, uproblemo winapirobebi mxolod mokled moixsenieba.

sqema SeiZleba warmodgenil iqnas Semdegnairad: monadires ufle-

ba aqvs moiTxovos zianis anazRaureba (saqarTvelos samoqalaqo

kodeqsis 992-e, 408-e, 409-e muxlebi), radgan kurdRlis ganadgu-

reba velosipedistis moqmedebiT iqna gamowveuli (t9); kurdReli

iyo monadiris sakuTreba (t3), romelic mopovebul iqna samoqalaqo

kodeqsis 190-e muxlis Tanaxmad; kurdReli iyo moZravi (t“1), upa-

trono nivTi (t“2) da masze vrceldeboda monadiris mflobeloba

(t““1+t““2; samoqalaqo kodeqsis 155-e muxli); sakuTrebis uflebis

darRveva iyo marTlsawinaaRmdego (t10), romelic ganxorcielda

gaufrTxileblobiT (t2), radgan velosipedistma daarRvevia sa-

moqalaqo brunvisaTvis damaxasiaTebeli aucilebeli windaxedu-

loba (t‘1+t‘2, gaufrTxilebloba). (praqtikaSi sakuTrebis mopoveba

mxolod maSin aris dasadgeni, Tu piris mesakuTred yofna eWvqveS

dadga, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 158-e muxli).

b) konkretul SemTxvevaSi Tu romeli norma aris qmedebis „Zi-

riTadi“ Semadgenloba (amosavali wertili) da kanonis romeli

gansazRvrebebi warmoadgenen „ganmvrcob debulebebs“, damokide-

bulia imaze, Tu ra samarTlebrivi Sedegi gvainteresebs. winamde-

bare SemTxvevaSi, aseTi amosavali normaa saqarTvelos samoqalaqo

kodeqsis 992-e muxli, vinaidan samarTlebrivi interesi mdgoma-

reobs am normiT daregulirebuli zianis anazRaurebis valde-

bulebis SesrulebaSi. zianis anazRaurebis valdebulebis arseboba

§ 6. qmedebis ZiriTadi Semadgenlobebi da ganmavrcobeli debulebebi

42 Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

SeiZleba sxva SemTxvevaSi ubralod erT-erTi rigiTi sakiTxi iyos.

magaliTad, rodesac myidvels SeuZlia saqarTvelos samoqalaqo

kodeqsis 992-e muxlis moTxovnis uflebis safuZvelze, gaqviTos

gamyidvelis moTxovna, romelic gamomdinareobs nasyidobis xel-

Sekrulebidan (saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 442-e muxli).

ganmavrcobeli sakanonmdeblo debulebebi qmedebis „ZiriTad“

SemadgenlobasTan sxvadasxvagvar azrobriv kavSirSi imyofebian:

rogorc zemoT aRiniSna, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi ar

Seicavs „gaufrTxileblobis~ cnebis definicias. saqarTvelos sa-

moqalaqo kodeqsSi, germaniis samoqalaqo kodeqsis § 276 II ana-

logiurad rom yofiliyo mocemuli am cnebis definicia, aseT

SemTxvevaSi, Sesabamisi norma arapirdapir iqneboda samoqalaqo

kodeqsis 992-e muxlis qmedebis Semadgenlobis nawili.

qmedebis Semadgenlobis erT-erTi niSania, rom nivTi sxva pi-

ris sakuTrebas warmoadgens. aRniSnuli ki, saqarTvelos samoqa-

laqo kodeqsis 190-e muxliT konkretdeba, magram es muxli ara

sakuTrebis definicias, aramed kurdRelze sakuTrebis mopovebas

gansazRvravs. sakuTreba nivTze aris, erTi mxriv, samoqalaqo ko-

deqsis 190-e muxlis „samarTlebrivi Sedegi“, meore mxriv, 992-e

muxlis qmedebis Semadgenlobis niSani. am samarTlebrivi teqnikis

gziT, sakuTrebis mopovebis winapirobebi (190-e muxli) iribad 992-

e muxlis qmedebis Semadgenlobis nawilebi xdebian.

qmedebis Semadgenlobis niSani „marTlsawinaaRmdego~ gamoxa-

tavs, rom samarTlebrivi Sedegi mxolod maSin dgeba, roca arc

erTi gamamarTlebeli garemoeba, maSasadame, qmedebis arc erTi

sagamonakliso Semadgenloba, rogoricaa aucilebeli mogerieba,

defenziuri da agresiuli ukiduresi aucilebloba, TviTdaxmare-

ba (saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 116-e, 117-e, 118-e muxlebi)

saxeze ar aris. Sesabamisad, am gziT sagamonakliso qmedebis Se-

madgenlobebis niSnebi, imavdroulad, rogorc „qmedebis Semadgen-

lobis negatiuri niSnebi~, samoqalaqo kodeqsis 992-e muxlSi

azrobrivad igulisxmebian.

dabolos, 409-e muxli ar ganavrcobs 992-e muxlis qmedebis

sakanonmdeblo Semadgenlobas, aramed akonkretebs mis samarTle-

briv Sedegs, kerZod, igi konkretulad gansazRvravs zianis ana-

zRaurebis valdebulebis Sinaarss.

SesaZlebelia, rom samarTlis norma sxva normis samarTlebriv

Sedegze miuTiTebdes. magaliTad, saqarTvelos samoqalaqo kode-

qsis me-1000 muxlis pirveli nawilis meore winadadebis Tanaxmad,

„igive pasuxismgebloba gamoiyeneba xanZarsaSiSi… nivTierebis

43

mflobelis mimarT~. am SemTxvevaSi, gansazRvruli winapirobebis

arsebobisas, gamoiyeneba am normis pirveli winadadebis samarTle-

brivi Sedegi. logikurad igives miRweva SeiZleboda, Tu me-1000

muxlis pirveli punqtis pirveli winadadeba Semdegnairad Camoya-

libdeboda: „Tu ama Tu im nagebobidan gamomdinareobs mometebuli

safrTxe, am nagebobaSi warmoebuli, moTavsebuli an miwodebuli

energiisagan,…am nagebobis an/da nivTierebis mflobeli valdebu-

lia aunazRauros dazaralebuls aqedan warmoSobili ziani~.

Tu sxva kanonis normebis samarTlebriv Sedegebze xdeba mi-

TiTeba, maSin SesaZlebelia, aseTi miTiTeba „dinamikuri~ an

„statikuri~ iyos. dinamikuri miTiTeba saxezea maSin, rodesac

mimTiTebeli normis srulyofis mizniT, xdeba ganmavrcobeli

normis mTeli misi SinaarsiT (kanonis Semdgomi cvlilebebis

gaTvaliswinebiT) gamoyeneba. statikuri miTiTebis SemTxvevaSi,

ganmavrcobeli norma mimTiTebel normas srulyofisaTvis im

SinaarsiT unda emsaxuros, romelic mas drois gansazRvrul

momentSi hqonda. es dro, wesiT, mimTiTebeli normis ZalaSi

Sesvlis droa. am oridan Tu romeli saxis miTiTebasTan gvaqvs

saqme, unda davadginoT mimTiTebeli normis interpretaciiT,

gansakuTrebiT, normis regulirebis miznisa da warmoSobis is-

toriis gaTvaliswinebiT.71

g) sxva normis samarTlebriv Sedegebze miTiTeba, romelic war-

moadgens samarTlebrivi teqnikis gavrcelebul saSualebas, aris

sakanonmdeblo fiqcia.72 amis magaliTs gviCvenebs „sacurao auzSi“

arsebuli ganawesi:

§1: sacurao auzi dayofilia qalTa da mamakacTa ganyofilebeba d.

§2: qalTa ganyofilebaSi Sesvlis ufleba aqvT mxolod qalebs.

§3: sacurao auzis instruqtori iTvleba qalad §2 gagebiT.

§3-is miTiTeba igive wess gansazRvravs, rogorc winadadeba,

rom „sacurao auzis instruqtors ufleba aqvs, Sevides qalTa ga-

nyofilebaSi“. SesaZlebeli iyo §2-is ufro martivi formulireba:

„qalTa ganyofilebaSi Sesvlis ufleba aqvT mxolod qalebsa da

sacurao auzis instruqtors“. fiqciis saSualebiT, romlis mixe-

71 BVerfGE, 47, 311 f.; 60, 214.; ix. F. Ossenbühl, Freiheit _ Verantwortung _ Kompetenz, 1994, S. 33 ff.72 samarTlis mecnierebaSi gamoTqmuli Sexedulebis mixedviT, sakanonmde-blo fiqcia aris ara mxolod miTiTebis teqnika, aramed SedarebiTi azro-vnebis instrumenti, romelic, gansakuTrebiT, mizandasaxulad emsaxureba mniSvnelovani saerTo da ganmasxvavebeli niSnebis warmoCenas (Zippelius, 2003, § 18 II; G. Mitsopoulos, Le problème de la fiction juridique, 2001).

§ 6. qmedebis ZiriTadi Semadgenlobebi da ganmavrcobeli debulebebi

44 Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

dviTac, T2 xelovnurad T1 „utoldeba“, samarTlebrivi Sedegi, ro-

melic T1 qmedebis Semadgenlobas ukavSirdeba, aseve, gansxvavebuli

T2 qmedebis SemadgenlobisTvisac ZalaSia.

es sqema ZalaSia, agreTve, ufro rTuli sakanonmdeblo fiqciis SemTxvevaSic. magaliTad, saqarTvelos samoqalaqo saproceso kodeqsis 77-e muxlis Tanaxmad, „uwyebis Cabareba im TanamonawilisaTvis, romel-sac mindobili aqvs saqmis warmoeba, niSnavs uwyebis Cabarebas yvela Tana-monawilisaTvis“. an samoqalaqo kodeqsis 335-e muxli, romelic avalde-bulebs mewarmes gonivrul vadaSi upasuxos im piris oferts, romelTanac igi saqmian kavSirSi imyofeba. misi dumili CaiTvleba aqceptad. samarTle-brivi Sedegi, kerZod, xelSekrulebis ZalaSi Sesvla (saqarTvelos samoqa-laqo kodeqsis 94-e, 335-e muxlebi) damokidebulia or garemoebaze: pirve-li, mewarmis mier miRebul ofertasa da, meore, mis dumilze gansazRvrul droSi. mokled, kanoni gamoxatavs Semdegs: xelSekruleba mxareebs Soris dadebulia oferetas mixedviT, romelic mewarmem miiRo da gansazRvrul droSi uaryofiTi pasuxi ar acnoba mxares.

fiqcia SeiZleba aseve gamoyenebul iqnas sagamonakliso SemTxve-

vebis gamosaxatavad. ase, magaliTad, sacurao auzis zemoaRniSnu-

li ganawesis §§2 da 3 SeiZleba Semdegnairad iqnas Camoyalibebuli:

§2: mamakacebs ekrZalebaT qalTa ganyofilebaSi Sesvla.

§3: sacurao auzis instruqtori ar warmoadgens mamakacs §2

gagebiT.

aseTi formulirebiT §3 adgens igive wess, rogorsac Semdegi

winadadeba: „es akrZalva ar moqmedebs sacurao auzis instruqto-

ris mimarT“.

aRsaniSnavia, aseve, rom ganasxvaveben viwro gagebiT sakanonmdeblo fiqciasa da udavo varauds. viwro gagebiT sakanonmdeblo fiqcia mocemu-lia maSin, rodesac normis qmedebis fiqtiuri Semadgenloba namdvilad ar aris Sesrulebuli (sacurao auzis instruqtori namdvilad ar aris qali; aseve, zemoT moyvanil uwyebis Cabarebis magaliTSi, Tanamonawiles realu-rad ar Cabarebia uwyeba). udavo varaudis SemTxvevaSi SesaZlebelia, rom normis „fiqtiuri“ Semadgenloba ganxorcieldes, magram Tu es varaudi ar gamarTlda, maSin aseTi norma moqmedebs, rogorc sakuTriv sakanonmdeblo fiqcia.

45§ 7. samarTlis normaTa konkurencia

§ 7. samarTlis normaTa konkurencia

literatura: O. Bachof, Verfassungswidrige Verfassungsnormen?, 1951; Engisch, 2005, S.211 ff.; D. Heckmann, Geltungskraft und Geltungsverlust von Rechtsnormen, 1997, S. 138 ff.; A. Klein, Konkurrenz und Auslegung, 1997; Larenz, 1991, S. 266 ff.; Nawiasky, 1948, S. 91 ff.; Ott, 1979, S. 192 ff.; Wank, 2001, § 13.

Tu qcevis maregulirebelma normebma samarTlebrivi mSvidoba

da swori orientacia unda uzrunvelyon, maSin isini erTmaneTs ki

ar unda ewinaaRmdegebodnen, aramed erTmaneTTan unda iyvnen Sexa-

mebuli. Tu winaaRmdegobebisagan Tavisufal calkeuli elemente-

bis kavSirs „sistema~ ewodeba, maSin samarTlis normebic qcevis

wesebis sistemas qmnian, romelic adamianTa Tanacxovrebis funq-

ciurunarian wesrigs warmoadgens.

uflebamosilebaTa (kompetenciaTa) wesrigi emsaxureba „sa-

marTlis erTianobas~: imisaTvis, rom samarTlis normebiT mowes-

rigebuli funqciebis winaaRmdegobebisagan Tavisufal Tanaar-

sebobas hqondes adgili, organizirebul saxelmwifoSi arsebobs

ierarqia, kompetenciaTa „safexurebrivi agebuleba~ (§ 1 II). kanone-

bi qmediT Zalas mxolod maSin iZenen, rodesac isini konstituciis

safuZvelze da mis mier gansazRvrul farglebSi gamoicemian, ka-

nonqvendebare aqtebi ki _ mxolod kanonis safuZvelze da kanonis

mier dadgenil sazRvrebSi.

samarTlis normaTa Soris winaaRmdegoba Tavidan unda iqnas

acilebuli. am sakiTxs exeba wesebi normaTa konkurenciis Sesaxeb:

samarTlis normaTa konkurencia niSnavs, rom ramdenime norma Ta-

visi sityva-sityviTi JReradobiT SeiZleba gamoyenebul iqnas erTi

da imave SemTxvevis mimarT. aseT SemTxvevebSi arsebobs ramdenime

alternativa: SesaZlebelia erTdroulad orive normis gamoyene-

ba (ix. magaliTi, qvemoT b), aseve, SesaZlebelia, samarTlis erTma

normam meore am konkurenciis gamo Zaladakargulad aqcios. am

SemTxvevaSi, „Zaladakarguli“ norma konkurirebadi normis gauqme-

bis SemTxvevaSi kargavs iuridiul Zalas (ix. magaliTi qvemoT, e, v).

dabolos, SesaZlebelia, rom samarTlis normam meore normis ga-

moyeneba mxolod konkurenciis SemTxvevebSi gamoricxos. am dros

„gamoricxuli“ norma konkurirebuli normis gauqmebis SemTxve-

vaSi sruli moculobiT rCeba ZalaSi (ix. qvemoT g, d).

a) mxolod moCvenebiT konkurenciasTan gvaqvs saqme, magaliTad,

Semdeg SemTxvevaSi: gansasjelis axlo naTesavma sasamarTlo pro-

cesze, rogorc mowmem, unda misces Cveneba im garemoebebis Sesaxeb,

romelic misTvis danaSaulis Cadenis faqtTan dakavSirebiT gaxda

46 Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

cnobili. erTi mxriv, sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 93-e

da 94-e muxlebis Tanaxmad, yoveli mowme valdebulia, gamocxaddes

sasamarTlo procesze da misces Cveneba. meore mxriv, sisxlis sa-

marTlis kodeqsis 371-e muxlis SeniSvna uflebas aZlevs pirs, rom

uari ganacxados Cvenebis micemaze axlo naTesavis sawinaaRmde-

god. orive es norma erTdroulad ver Sesruldeba. normaTa es

kolizia kanonma Tavad gadawyvita. kerZod, kanoni, gamonaklisis

saxiT, mowmes aTavisuflebs Cvenebis micemis valdebulebisagan

axlo naTesavis sawinaaRmdegod, raTa Tavidan iqnas acilebuli in-

teresTa konfliqti (saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso

kodeqsis 95-e muxlis pirveli nawilis „v“ qvepunqti).

b) Tu samarTlis sxvadasxva norma gansazRvrul SemTxvevebze

erTnair an msgavs samarTlebriv Sedegebs adgenen, SesaZlebelia,

xSirad maTi erTdrouli gamoyeneba („samarTlis normaTa kumu-

laciuri konkurencia~). aseT magaliTs warmoadgens (§ 5 I) zemoT

ganxiluli taqsis mZRolTan dakavSirebuli SemTxveva, romlis

mixedviTac, mas zianis anazRaurebis valdebuleba sxvadasxva sa-

marTlebrivi safuZvlidan gamomdinare ekisreba: xelSekrulebidan

da deliqturi valdebulebidan. zogierT SemTxvevaSi, SeiZleba,

arsebobdes mniSvnelovani safuZvlebi imisaTvis, rom samarTle-

brivi Sedegi mxolod erT-erTi normiT ganisazRvros.

msgavsi SemTxvevasTan gvaqvs saqme, rodesac gamqiravebels SeuZlia, moiTxovos damqiraveblisgan zianis anazRaureba qiravnobis sagnis gauare-sebis an Secvlis gamo. rogorc wesi, aseT SemTxvevaSi, xelSekrulebidan gamomdinare, zianis anazRaurebis valdebulebasTan erTad saxezea damqi-raveblis deliqturi valdebulebis Semadgenlobac (saqarTvelos samoqa-laqo kodeqsis 992-e muxli); samoqalaqo kodeqsis 992-e muxlis gamoyene-bis SemTxvevaSi, deliqturi valdebulebidan gamomdinare, gamqiraveblis moTxovna xandazmuli iqneboda sam weliwadSi (1008-e muxli), magram, misi gamoyenebis SemTxvevaSi, samoqalaqo kodeqsis 573-e muxliT gaTvaliswine-buli xandazmulobis eqvsTviani vada gadafarul iqneboda.73 saxelSekrule-bo normebis winapiroba SeiZleba iyos ganzraxva an diligentia quam in suis (iseTi gulisxmiereba, rogoric pirs sakuTari saqmeebis mimarT unda gamoeCina). magaliTad, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 719-e muxlis Tanaxmad, ro-melic exeba davalebis xelSekrulebas, rwmunebuli pasuxs agebs ganzrax an uxeSi gaufrTxileblobiT gamowveuli zianisaTvis. aseT SemTxvevaSi, rwmu-nebulis pasuxismgeblobis Semcireba ar unda iqnas ugulebelyofili de-liqturi normebiT, romelTa mixedviTac, samarTlebrivi pasuxismgeblobis warmoSobisaTvis yovelTvis sakmarisia martivi gaufrTxileblobac.74

73 ix. BGHZ 66, 319 f.74 ix. BGHZ 55, 396.

47

normaTa kumulaciuri konkurenciis dros gadawyvetilebis

miRebas xSirad safuZvlad udevs kanonis interpretaciis rTuli

niuansebi. zustad rom vTqvaT, saqme gvaqvs qmedebaTa sxvadasxva

Semadgenlobebis urTierTgadakveTis problemasTan, romelsac

qvemoT SevexebiT.

sxvadasxva norma SeiZleba gamoyenebul iqnas erTi da imave

SemTxvevis mimarT maSinac ki, rodesac maTgan gansxvavebuli, magram

erTmaneTTan Tavsebadi samarTlebrivi Sedegebi gamomdinareoben.

magaliTad, moxelis an masTan gaTanabrebuli piris mier doku-

mentis gayalbeba warmoadgens saqarTvelos sisxlis samarTlis

kodeqsis 341-e muxliT gaTvaliswinebul samsaxurebriv siyalbes,

romelic imavdroulad moxelis disciplinur pasuxismgeblobas

iwvevs. aseT SemTxvevaSi, mas SeiZleba sisxlissamarTlebrivad sas-

jeli Seefardos da, aseve, disciplinuri wesiT samsaxuridanac

iqnas gaTavisuflebuli.

g) xSirad advili gasagebia, rom ramdenime normidan, romle-

bic sityva-sityviTi JReradobis mixedviT erTi da imave SemTxve-

vas Seesabamebian, mxolod erTi norma unda iqnas gamoyenebuli.

es exeba umeteswilad im normebs, romlebic erTmaneTTan mimar-

TebaSi zogad da specialur normebs warmoadgenen. magaliTad,

restoranSi Cxubis dros mowinaaRmdegis daniT daWra, romelsac

mohyva dazaralebulis sikvdili, aris janmrTelobis winaaRmdeg

mimarTuli danaSauli. samarTlebrivi Sedegi SeiZleba dadges sa-

qarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 117-e muxlis ramdenime

nawiliT. 117-e muxlis pirveli nawili gansazRvravs, rom „sxeulis

dazianeba, romelic saxifaToa sicocxlisaTvis… isjeba Tavisu-

flebis aRkveTiT vadiT samidan xuT wlamde~, xolo 117-e muxlis

meore nawilis Tanaxmad, „igive qmedeba, ramac gamoiwvia sicocxlis

mospoba, _ isjeba Tavisuflebis aRkveTiT oTxidan eqvs wlamde~.

amdenad, 117-e muxlis meore nawili pirveli nawilis qmedebis Se-

madgenlobas kidev erT niSans, „sicocxlis mospobas~, amatebs da

am SemTxvevisaTvis (sasjelis sxva farglebis gansazRvriT) iTva-

liswinebs gansxvavebul samarTlebriv Sedegebs. sqematurad orive

norma (saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis me-9 muxlis ga-

moyenebiT) SeiZleba Semdegnairad warmovadginoT:

117-e muxlis pirveli nawili: t1 + t2 + t3 (an t4) → R1

117-e muxlis meore nawili: t1 + t2 + t3 (an t4) + t5 (an t6 an t7 an ...) → R2

sisxlis samarTlis kodeqsis 117-e muxlis meore nawili amave

muxlis pirvel nawilTan mimarTebaSi warmoadgens specialur nor-

§ 7. samarTlis normaTa konkurencia

48 Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

mas, pirveli nawili ki, zogadi normaa. meore nawili mTlianad

moicavs pirveli nawilis Semadgenlobis yvela niSans da damate-

biT Seicavs minimum kidev erT niSans. specialurobis (Spezialität) am SemTxvevaSi, marTalia, konkurenciaSi myofi qmedebis orive Se-

madgenloba ganxorcielebulia, magram cxadia, rom gamoyenebul

unda iqnas mxolod specialuri SemadgenlobiT gaTvaliswinebuli

samarTlebrivi Sedegi: lex spicialis derogat legi generali. zogadi norma ar

unda iqnas gamoyenebuli im SemTxvevebis mimarT, romlebzec spe-

cialuri norma vrceldeba.

normebis konkurenciis problemis gadawyveta yovelTvis ar xdeba ase iolad. specialurobis SemTxvevaSi gasaTvaliswinebelia rTuli niuansebi, rom konkurenciis problema sworad gadawydes. SesaZlebelia, rom zogadi norma damatebiT Sedegebsac (magaliTad, socialuri dacvis RonisZiebebi) iTvaliswinebdes, romlebic specialur normiT gaTvaliswinebuli samarT-lebrivi SedegebiT ar iyos moculi. aseT SemTxvevaSi, SesaZlebelia dama-tebiTi Sedegebis gamoyeneba specialuri normiT gaTvaliswinebul samarT-lebriv SedegebTan erTad.

d) gansakuTrebiT rTulia normaTa iseTi konkurenciis gadawy-

veta, rodesac qmedebis sxvadasxva sakanonmdeblo Semadgenlobebi

erTmaneTTan mimarTebaSi imyofebian ara rogorc viwro da farTo

cnebebi, aramed rogorc „gadamkveTi wreebi~. konkurenciis es pro-

blematika amoixsneba ara logikuri specialurobis safuZvelze,

aramed xSirad mxolod Teleologiuri argumentebis daxmarebiT75.

e) samarTlis normebis konkurencias adgili aqvs normaTa

ierar qiis SemTxvevaSic. samarTlis normas, romelic ufro maRali

kompetenciis farglebSi aris gamocemuli, upiratesoba eniWeba

ierarqiulad dabla mdgom normasTan SedarebiT, Tu es ukanas-

kneli winaaRmdegobaSia masTan da kanonis interpretaciis gziT es

winaaRmdegoba ver daiZleva (lex superior derogat legi inferiori). kanons, ro-

melic ewinaaRmdegeba konstituciur normas, (magaliTad, ZiriTad

uflebebSi mocemul garantiebs), ara aqvs moqmedebis Zala. asevea

kanonqvemdebare aqtic, romelic konstituciur normas an kanons

ewinaaRmdegeba.

TviT im samarTlebriv normaTa urTierTwinaaRmdegobrioba,

romlebic erT da imave kanonSi arian mocemuli, SeiZleba gadawy-

vetil iqnas maTi Sida ierarqiuli mdgomareobis safuZvelze. ie-

rarqiulobis sakiTxis aseTi gadawyveta mxolod maSin SeiZleba

dadges dRis wesrigSi, Tu arsebuli winaaRmdegoba ver gadawyda

75 ix. BGHZ 34, 34; 78, 218.

49

zogadTan mimarTebaSi specialuri normis prioritetulobis prin-

cipis safuZvelze _ „lex spicialis derogat legi generali“.

Sexeduleba erTi kanonis farglebSi arsebul normaTa Sidaierarqiuli bunebis Sesaxeb ganviTarda „konstituciuri normebis arakonstituciu-robis Sesaxeb~ moZRvrebis safuZvelze: SesaZlebelia, kanonmdeblis ne-bidan gamomdinare, konstituciuri normebi sxva konstituciur normebze ierarqiulad maRla idgnen. aqedan gamomdinareobs, rom kanonmdebelma konstituciis fundamentalur normebs upiratesoba mianiWa konstituciis sxva normebTan SedarebiT76. vinaidan TviT kanonmdebeli konstituciis zo-gad normebze dayrdnobiT specialuri normebis gamocemis SesaZleblobas gansazRvravs, winaaRmdegobriobis SemTxvevaSi, problema am specialuri normebis gamoyenebiT unda gadawydes77.

dabolos, ismis kiTxva: iuridiuli Zalis mqonea Tu ara pozi-

tiuri samarTlis is norma, romelic samarTlianobis zepozitiur

principebs ewinaaRmdegeba? germaniis federalurma sakonstitucio

sasamarTlom aRiara aseTi zepozitiuri samarTlis arseboba, ro-

melic aseve, boWavs kanonmdebels konstituciis miRebis dros da

sakuTar kompetenciad gansazRvra, rom am principebis xelmyofi po-

zitiuri samarTlis normebi Zaladakargulad gamoacxados.78 amave

dros, unda iTqvas, rom samarTlis normebis koliziis am wess ga-

moyenebis Sansi ara aqvs yvela samarTlebriv sistemaSi.79

ierarqiulad Tanabari rangis normebs Soris arsebuli winaaR-

mdegobriobis gadawyveta, Tu koliziis sxva wesebi ar gamoiyeneba,

SesaZlebelia moxdes Semdegnairad: orive norma miiCneva an Zala-

dakargulad an _ ufro swori iqneboda _ konkreteul SemTxvevaSi,

gamouyenebadad.

v) normaTa konkurenciis wesebi gamomdinareobs, aseve, norme-

bis qronologiurad gansxvavebul dros gamocemis gamo. rogorc

wesi, axali kanoni auqmebs masTan winaaRmdegobaSi myof Zvel ka-

nons (lex posterior derogat legi priori). es rom asea, magaliTad, revoluciis

Semdeg miRebuli axali konstitucia Zvels cvlis, gamomdinareobs

ara mxolod formaluri logikis wesebidan, aramed im garemoe-

bebidan, rom ZalaSia is konstituciuri wes-wyobileba, romelic

mocemul dros efeqturi da qmediTia, (maSasadame, romelsac Sansi

aqvs gamoyenebul da ganxorcielebul iqnas); an aseve, im winapiro-

76 BVerfGE 1, 32; sxvagvarad BVerfGE 3, 231.77 BVerfGE 3, 232.78 BVerfGE 3, 232 ff.79 Zippelius, 2003, 6 IV a. E.

§ 7. samarTlis normaTa konkurencia

50 Tavi II. samarTlis normebis agebuleba da urTierTkavSiri

bidan, rom sakanonmdeblo xelisuflebas nebismier dros SeuZlia

Seqmnas axali konstituciuri samarTali (§ 4 III).

es wesi moqmedebs Cveulebriv kanonebs Soris urTierTobaSic,

romlis mixedviTac, axali norma iuridiuli Zalis armqoned aqcevs

Zvel, masTan winaaRmdegobaSi myof normas, maSinac ki, roca es xa-

zgasmiT ar aris miTiTebuli axal kanonSi: es Tvalsazrisi gamomdi-

nareobs iqidan, rom kanonmdebels ufleba aqvs, Secvalos arsebuli

kanonmdebloba. sanam es winapiroba ar arsebobs, axali kanoni ar

cvlis Zvels: konkurenciis es wesebi ar moqmedebs konstituciur

samarTalsa da Cveulebriv kanonebs Soris urTierTobaSi, vinai-

dan konstitucia, rogorc ierarqiuli TvalsazrisiT ufro maRla

mdgomi samarTlebrivi aqti, SeuZlebelia, Seicvalos Cveulebrivi

kanoniT. Tu axali kanoni igive urTierTobas imave moculobiT ar

aregulirebs, rogorc Zveli kanoni, maSin logikurad SesaZlebe-

lia, Zvelma kanonma nawilobriv SeinarCunos moqmedebis iuridiuli

Zala. unda aRiniSnos, rom aseT SemTxvevebSi SeiZleba TviT axali

kanoni gansazRvravdes, rom is Zvels mTlianad cvlis da amiT re-

gulirebis mTel sferos moicavs. es rom asea, dgindeba imiT, Tu ra

mizandasaxulobiT aris axali kanonis miRebuli.

z) pozitiur samarTalSi konkurenciis problematika mWidrod

aris dakavSirebuli kanonis interpretaciasTan. samarTlis nor-

mebis winaaRmdegobrioba xSirad damokidebulia imaze, Tu rogor

xdeba maTi interpretacia. kanonis interpretaciis klasikuri

wesebis mixedviT, normebi ise unda iqnen interpretirebuli, rom

maT Soris winaaRmdegobrioba Tavidan iqnas acilebuli. kerZod,

kanonebis interpretacia unda ganxorcieldes konstituciis,

xolo kanonqvemdebare aqtebisa _ kanonebis Sesabamisad; ierarqiu-

lad Tanabari rangis normebi ki, (magaliTad, ZiriTadi uflebebis

Sesaxeb debulebebi), erTmaneTisgan ise unda gaimijnon, rom maTi

winaaRmdegobisagan Tavisufali Tanaarseboba iyos SesaZlebeli

(§10 III).

am problematikis TvalsaCinoebisaTvis SesaZlebelia, warmodgenili iqnas magaliTi kanonTa konstituciis Sesabamisad interpretaciis Tao-baze: kanonis konstituciasTan Sesabamisobis dadgenisas, pirvel rigSi, mniSvnelovania ara is, rom kanonis interpretaciis ramdenime SesaZlo va-riantidan erT-erTi konstituciuri normis Sesabamisia, aramed, misi Se-sabamisoba konstituciis interpretaciasTan. radgan ara mxolod kanoni, romelic izomeba konstituciuri masStabiT, aramed TviT es masStabi ar aris naturalisturad zustad gansazRvruli wesi, aramed normatiuli da TviT saWiroebs interpretacias. aqedan gamomdinare, konstituciuri

51

normis interpretaciis sivrce xSirad SesaZleblobas iZleva, arsebobdes interpretaciisa da dakonkretebis ramdenime alternativa (§ 16 III). amis Sedegad dgeba konstituciur-politikur problematikaSi mniSvnelovani kiTxva: kanonmdeblis mier arCeul an sakonstitucio sasamarTlos mier gakeTebul konstituciuri normis interpretaciebs Soris, romels aqvs gadamwyveti mniSvneloba? e. i., ismis kiTxva, Tu romel maTgans aqvs sa-marTlis normis „dakonkretebis primati~.80

interpretaciis problemasTan kavSirSia „lex-posterior~-is wesi.

interpretaciidan gamomdinareobs, rom konkretul SemTxvevaSi,

samarTlis erT normas meore normasTan mimarTebaSi upiratesoba

an misi gauqmebis Zala eniWeba gansakuTrebiT maSin, rodesac axali

norma interpretirebul unda iqnas rogorc gansazRvruli ur-

TierTobis mTlianad momcveli.

80 Zippelius, 1996, Kap. 38 V.

§ 7. samarTlis normaTa konkurencia

Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

kanonis interpretacia niSnavs kanonis sityvaTa mniSvnelobiT

gagebas, maSasadame, im faqtobrivi, RirebulebiTi da jerarsuli

warmodgenebis dadgenas, rasac kanonis sityvebi gamoxataven (§ 4 I).

samarTlebrivi Sedegis winapirobebisa da TviT samarTlebrivi Se-

degis Sesaxeb sakanonmdeblo informacia SeuZlebelia yovelTvis

zustad iqnas gansazRvruli. amis mizezia ara mxolod is, rom iS-

viaTia samarTlebrivi warmodgenebis arsis naTlad Camoyalibeba,

aramed es rom SesaZlebeli iyos, ena, rogorc komunikaciis saSua-

leba, sakanonmdeblo informaciis procesSi gaurkvevlobas mainc

Seitanda (§ 9 II a).

§ 8. interpretaciis „klasikuri~ kriteriumebi

literatura: F. K. v. Savigny, Juristische Methodenlehre, hrsg. v. G. Wesenberg, 1951; ders., System des heutigen Römischen Rechts I, 1840; U. Huber, Savignys Lehre von der Auslegung der Gesetze in heutiger Sicht, JZ 2003, S. 1 ff.

savignis interpretaciis „klasikuri“ Teoriis mixedviT, in-

terpretaciis amocanaa, interpretatorma „Tavi kanonmdeblis ad-

gilze warmoidginos da misi saqmianoba xelovnurad gaimeoros“.

misi azriT, interpretacia warmoadgens „kanonSi Cadebuli azris

rekonstruqcias“81. magram savignis mixedviT, es niSnavs ara ubra-

lod sakanonmdeblo procesis monawileTa zepirovnuli azrebis

gameorebas, aramed mxolod im Tvalsazrisis gamoyenebas, ro-

melsac kanonmdebeli, rogorc „xalxis sulis warmomadgeneli“

ifiqrebda82. sabolood, dRes savignis warmodgenisgan Sors ar

iqneba Sexeduleba, Tu, demokratiuli legitimurobidan gamomdi-

nare, vityodiT, rom kanonis interpretaciis mizania, kanonmdeblis

azrebis konsensusunarian formaSi gamoxatva (§ 4 II g). interpreta-

ciis miznis misaRwevad, savigni ramdenime kriteriums (arsis gansa-

zRvris saSualebas) ganixilavda, kerZod, kanonis azris gasagebad

81 Savigny, 1840, S. 213.82 Savigny, 1840, S. 39, 44.

53§ 8. interpretaciis „klasikuri~ kriteriumebi

igi iyenebda ganmartebis „gramatikul“, „logikur“, „istoriul“ da

„sistemur“ xerxeb s.83

„gramatikuli“ interpretaciis mizania, daadginos, enobrivi

TvalsazrisiT, ra mniSvnelobiT ixmareba kanonis sityvebi am enis

matarebelTa sazogadoebaSi da ra mniSvnelobiT iyenebs maT kanonm-

debeli. am SemTxvevaSi, mniSvnelovania, „sityvis SesaZlo Sinaarsis“,

e.i. kanonis sityvebis mniSvnelobiTi moculobis gansazRvra. es sa-

kiTxi ki, enis agebulebiTa da definiciebiT ganisazRvreba; cnebebis

definiciur gansazRvraSi „logikuri“ elementebis wilic aris.

interpretaciis „logikur“ elementebs savigni xazgasmiT aR-

niSnavda. is amiT im logikur kavSirebs gulisxmobda, romlebic

samarTlebrivi Tvalsazrisis nawilebs erTmaneTTan akavSireben84.

aseTs warmoadgens, magaliTad, sintaqsuri kavSiri, e. i. samarT-

lis normis calkeuli sityvebis urTierTdamokidebuleba, magram

aseve, is logikuri kavSirebi, romlis meSveobiTac samarTlis nor-

ma, sakanonmdeblo definiciebiTa da sxva ganmvrcobi gansazRvre-

bebiT, qmedebis erTian Semadgenlobas qmnis, romelic safuZvlad

udevs kazusis amoxsnas (§ 9 I). aseve logikuri xasiaTis kavSirs,

romelSic samarTlis norma samarTlebrivi sistemis sxva normeb-

Tan erTian kavSirSia, savigni uwodebda ara interpretaciis „lo-

gikur“, aramed „sistemur“ elements.

„sistemuri“ interpretaciis mizania, rom calkeuli samarTle-

brivi Tvalsazrisebi samarTlebrivi sistemis erTian konteqstSi

ganixilos, an, rogorc savigni ambobda, im „Sinagan kavSirSi, ro-

melSic yvela samarTlebrivi instituti da samarTlebrivi wesi

did erTobas qmnis“. savigni am sistemur konteqsts gansakuTrebul

mniSvnelobas aniWebda, radgan kanonmdeblis azrebs Cven „srulyo-

filad mxolod maSin SevicnobT, rodesac gavacnobierebT, Tu ra

urTierTobaSia es Tu is kanoni mTlian samarTlebriv sistemasTan

da rogori efeqturobiT unda moqmedebdes igi am sistemaSi“85. in-

terpretaciis es argumenti damajereblobas iZens im garemoebi-

dan, rom misi meSveobiT xdeba kanonmdeblis nebis dakonkreteba da

ganxorcieleba.

im Tvalsazrisidan, rom samarTlis normebi azrobriv urTierT-

kavSirSi imyofebian, gamomdinareobs interpretaciis damatebiTi

83 am wesebis istoria mocemulia: B. Maasch, Auslegung von Normen, Zeitschrift für das gesamte Handelsrecht 148 (1986), S. 360 f.; Raisch, 1995, S. 72 ff.; Schröder, 2001, S. 57 ff., 141 ff., 210 ff.84 Savigny, 1840, S. 214.85 Savigny, 1840, S. 214.

54 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

argumentacia: daculi unda iqnas „samarTlis erTianoba“, kerZod,

calkeuli normebis interpretaciisas acilebul unda iqnas lo-

gikuri winaaRmdegobebi da sxvadasxva normis gansxvavebul miznebs

Soris konfliqtis arsebobis SemTxvevaSi, konfliqti samarTlia-

nad dabalansdes; interpretirebuli norma Tavisi arsiTa da miz-

niT ierarqiulad zemdgomi da Tanabari normebis konteqstSi unda

jdebodes. am SemTxvevaSi ki, mTavari gamamarTlebeli argumenti

mdgomareobs imis moTxovnaSi, rom samarTlis normaTa urTierTwi-

naaRmdegobis acilebiT dacul iqnas samarTlebrivi usafrTxoeba

da mizanTa konfliqti samarTlianad da urTierTobis monawileTa

interesebis optimaluri gaTvaliswinebiT gadawydes. sabolood,

interpretaciis programa, yovelgvari gadametebis acilebiT, sis-

temuri azrovnebis gonebriv zRvars adgens86. es azri ido savi-

gnis programaSi, romelic mTel samarTlebriv wes-wyobilebas ro-

gorc cnebaTa logikur sistemas ganixilavs da im Sinagan kavSirs

an siaxloves asaxavs, „romelSic samarTlis calkeuli cnebebi da

wesebi did erTobas qmnian“87.

samarTlis normebi erTmaneTTan mimarTebaSi ara mxolod sis-

temur, aramed istoriul konteqstSic dganan. savigni ambobda,

rom samarTali aris xalxis sulis gamoxatuleba da am kavSirma

xalxis saerTo SegnebasTan erTad gauZlo „JamTa svlas“, maSasa-

dame, „samarTali viTardeba xalxTan erTad“88. am TvalsazrisiT,

„istoriuli argumentis“ gamamarTlebeli Zala xalxis nebidan

momdinareobs, romelic istoriulad viTardeba da yalibdeba:

samarTlis „bunebriv wyaros“ warmoadgens xalxis neba, romelsac

efuZneba saxelmwifosa da samarTlis arseboba da, rogorc TviT

xalxi, aseve, samarTalic gadis Camoyalibebis process89. yvela

im eWvis miuxedavad, romelic Zveli „xalxis sulis moZRvrebis“

mimarT arsebobs, SeiZleba erTianobis miRweva imis Taobaze, rom

dRevandeli TvalsazrisiT, kerZod, demokratiuli legitima-

ciis gagebiT, samarTali sazogadoebis udidesi nawilisaTvis

konsensusunariani unda iyos. amitom gamarTlebulia kiTxva,

Seesabameba Tu ara samarTlianobis warmodgenebs interpretacia,

romelic kanonis gamocemis dros sazogadoebaSi iyo gabatone-

buli, magram, imavdroulad, am warmodgenebis cvlilebebs anga-

riSs uwevs (§ 4 III).

86 ix. Zippelius, 2003, § 38.87 Savigny, 1840, S. XXXVI, 10; G. F. Puchta, Cursus der Institutionen, Bd. I, 10 Aufl. (1893), § 15.88 F. K. von Savigny, Vom Beruf unserer Zeit für Gesetzgebung und Rechtswissenschaft, 1814, S. 11.89 G. F. Puchta, Cursus der Institutionen, Bd. I, 10 Aufl. (1893), §§ 9 ff., 34.

55§ 9. normis sityviTi mniSvneloba, rogorc kanonis interpretaciis amosavali wertili da misi farglebi

savigni istoriul konteqsts (iseve, rogorc sistemurs) iye-

nebda, raTa kanonmdeblis neba mkafiod gamoexata. mas surda is-

toriuli viTarebis warmodgena, romelic kanons unda daereguli-

rebina da „regulirebis am xerxiT is, rac samarTals am kanoniT

axali daemata, ... TvalsaCinod“ warmoeCina.90

§ 9. normis sityviTi mniSvneloba, rogorc kanonis interpretaciis amosavali wertili da misi farglebi

literatura: rogorc miTiTebulia § 4 I-Si; A. Keller, Die Kritik, Korrektur und Inter-pretation des Gesetzeswortlautes, 1960; Looschelders/Roth, 1996, S. 130 ff.; Ott, 1979, S. 186 ff. (teqstis Secdomebis gasworeba); Raisch, 1995, S. 139 ff.; Rüthers, 2005, § 22 C.

interpretaciis klasikuri moZRvreba misaRebia imis gamo, rom

interpretaciis yvela mcdeloba kanonis SesaZlo sityva-sityviTi

mniSvnelobisgan gamomdinareobs. sityviTi amosavali wertilis

gansazRvraSi ki logikuri da konvencionaluri elementebi mo-

nawileoben.

I. sityviTi amosavali wertilis „konstruqcia“

savignis mixedviT, sityviTi amosavali wertilis konstruq-

cia, upirveles yovlisa, logikuri elementebisagan Sedgeba. am

konstruqciis Semadgeneli nawilia sintaqsuri kavSiri, romelic

samarTlebrivi debulebis calkeuli sityvebis urTierTmimarTe-

bas gansazRvravs. aseve, misi nawilia logikurad ganxorciele-

buli kompleqsuri debulebebis „konstruqcia“, romelic Sedgeba

calkeul SemTxvevaSi gamosayenebeli samarTlis normisagan, ro-

melsac aqvs ori komponenti: qmedebis ZiriTadi Semadgenloba da

damatebiTi (ganmsazRvreli da ganmvrcobi) debulebebi (§ 6):

am debulebebs, romlebic miekuTvnebian gamosayenebad niSanTa

wres, warmoadgenen legaluri sakanonmdeblo definiciebi. maga-

liTad, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 190-e muxli gansazR-

vravs, rom ~Tu piri mflobelobaSi iRebs upatrono moZrav nivTs,

igi iZens sakuTrebas nivTze, Tuki misi miTviseba kanoniT ar aris

akrZaluli...“ am muxlis gamoyenebisaTvis ki, saWiroa 155-e muxliT

gansazRvruli „mflobelobis“ gaazreba, rom „mflobeloba war-

moiSoba nivTze faqtobrivi batonobis nebiTi mopovebiT“. aseTi

definicia ganmartavs samarTlebriv termins erTnairi mniSvnelo-

90 Savigny, 1840, S. 214.

56 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

bis sxvadasxva kombinaciaSi, raTa zustad ganisazRvros samarTle-

brivi cnebis sivrce. kanonmdebels aqvs „definiciis Tavisufleba“,

igi ar aris valdebuli, gamoiyenos sxva, araiuridiuli mecniere-

bebis specialuri terminologia. magaliTad, bavariis 1908 wlis

TevzWeris Sesaxeb kanonis pirvel muxlSi, am kanonis miznebisa-

Tvis, „Tevzis“ cnebis qveS moiazrebda „Tevzs, kiborCxalas da wy-

lis sxva sasargeblo cxovels, ramdenadac isini ar warmoadgenen

nadirobis Sesaxeb normebis sagans“. araiuridiuli specialuri

terminologia imdenad aris samarTlebrivi TvalsazrisiT mniS-

vnelovani, ramdenadac savaraudoa, rom kanons am terminis swored

aseTi mniSvnelobiT gamoyeneba surs.

gansxvavebul mdgomareobasTan gvaqvs saqme, rodesac cnebebi,

rogoricaa, magaliTad, „sakuTreba“, „sxvisi nivTi“ an „marTlsawi-

naaRmdego“ qmedebis Semadgenlobis niSans warmoadgenen. aseTi

cnebebi aRniSnaven samarTlebrivi Sefasebis Sedegs. Tu samarTlis

normis winapirobaa, magaliTad, „sakuTreba“, maSin aucilebelia,

kanonismieri winapirobebis Sesruleba, romelTa safuZvelzec

nivTze sakuTrebis uflebis gadasvla xdeba. amdenad, samarTlis

norma SualobiTad yvela im winapirobas aerTianebs, romelTa sa-

fuZvelzec (sxva normis mixedviT) sakuTrebis mopoveba xdeba. an,

magaliTad, niSnis: „marTlwinaaRmdegoba“ winapirobaa, rom ama Tu

im gamamarTlebeli garemoebis niSnebi, konkretul SemTxvevaSi, ar

aris Sesrulebuli (§ 6 b).

samarTlebrivi Sedegis zusti gansazRvris nimuSs warmoadgenen

saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 408-415-e muxlebi, romlebic

eZRvneba zianis anazRaurebis valdebuleba s.

samarTlis normis qmedebis Semadgenlobis niSnebi da samarT-

lebrivi Sedegis Sesaxeb debulebebi qmnian erTian kompleqsur

normas, romelic konkretul SemTxvevaSi gamoiyeneba. es kompleqsi

warmoadgens normis „sityva-sityviTi mniSvnelobis gagebis amosa-

val wertils“, romelsac interpretaciis sxvadasxva kriteriumebi

efuZneba. amiT mxolod azrovnebis procesis gamartivebuli sqemaa

warmodgenili. ufro konkretuli dakvireba aCvenebs, rom normaTa

am kompleqsSi hermenoitikuli Tvalsazrisebic Sedian, radgan xSi-

rad mxolod ganmvrcobi normebis interpretaciidan gamomdina-

reobs, Tu romeli debuleba unda iqnas damatebiT gamoyenebuli.

57

II. enis konvencionaluri mniSvneloba

literatura: Bydlinski, 1991, S. 467 ff.; Demko, 2002, S. 117 ff., 174 ff.; O. Depenheuer, Der Wortlaut als Grenze, 1988; Engisch, 2005, S. 93 ff., 101 ff., 123; Hassold, wie zu § 10 II. S. 218 f., 222 f.; Larenz, 1991, S. 320 ff.; Raisch, 1995, S. 139 ff.; U. Scheffler, Wortsinngrenze bei der Auslegung, Jura 1996, S. 505 ff.; R. Wank, Die juristische Begriffsbildung, 1985, S. 17 ff.

a) interpretaciis sxva saSualebebi efuZnebian sintaqsuri da

logikuri kavSirebisgan Semdgar sityvaTa wyobas da maTi gamoxa-

tva SeuZlebelia legaluri definiciebiTa da sxva sakanonmdeblo

debulebebiT (I). kanonmdeblis mier winaswar ganusazRvreli sity-

vebi mniSvnelobas iZens imis mixedviT, Tu ra mniSvnelobiT xdeba

maTi enobrivi gamoyeneba samarTlebriv sazogadoebaSi.

sityvebi, romlebic gamocdilebis faqtobriv garemoebebs ga-

moxatavs, rogorc wesi, ramdenime mniSvnelobis matarebelia. aseT

sityvebs ara aqvs yvela adamianisaTvis zustad erTnairi mniS-

vneloba da xSirad calkeuli ar warmoadgens zustad gansazR-

vruli azris matarebels. aRniSnuli dakavSirebulia imasTan, Tu

ra mniSvnelobas iZens esa Tu is sityva Tavidanve: rogorc gamoc-

dilebam aCvena, sityvebi, romlebic empiriul cnebebs aRniSnaven,

enaSi „sanimuSod“ Semodian da mkvidrddebian (§ 4 I). TiToeuls

esmis sityva im mniSvnelobiT, ra mniSvnelobiTac man am sityvas-

Tan garkveuli kavSiri daamyara. amitom, is vinc ama Tu im sity-

vas iyenebs, xSirad masSi sxva mniSvneloba esmis, vidre am sityvis

adresats. xSirad, calkeuli adamianebisaTvis sityvas ar aqvs zus-

tad gansazRvruli mniSvneloba. (magaliTad, xeebis ra raodenobas

SeiZleba ewodos „tye“; an romel wuTs mTavrdeba „Rame“?). sity-

vaTa JReradoba, rogorc wesi, iZleva SesaZleblobas, garkveul

areals, romelic ramdenime SesaZlo mniSvnelobas gulisxmobs. igi

SemdgomSi sityvis „mniSvnelobiT sivrced“ iwodeba.

gansakuTrebiT bundovania iseTi sityvebi, romlebic garkveul Sefa-sebas aRniSnaven. magaliTad, akrZalulia, „ndobisa da keTilsindisiere-bis principis“ xelyofa an „zneobrivi normebis“ darRveva. isini aRniS-naven qcevas, romelTa Sefasebac gabatonebuli zneobrivi Sexedulebebis safuZvelze xorcieldeba. magram rTulia TviT gabatonebuli Sexedule-bebis zusti gansazRvra. SedarebiT advili dasadgenia mxolod is tipiuri, cxovrebiseuli movlenebi, romlebzec umravlesobis konsensusi miRweu-lia91. aseT SemTxvevaSi marTlmsajulebas sxva gza ara aqvs, garda imisa, rom etapobrivad zustad gansazRvros kanonis sityvis mniSvnelobiTi mo-culoba (§ 12 I).

91 Zippelius, 2003, §§ 5 III; 21 II; Looschelders/Roth, 1996, S. 198 ff.

§ 9. normis sityviTi mniSvneloba, rogorc kanonis interpretaciis amosavali wertili da misi farglebi

58 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

sityvis SesaZlo mniSvnelobis zRvari aris, amave dros, inter-

pretaciis sazRvari92. Tu samarTals am zRvaris gadalaxva surs,

es SesaZlebelia ara interpretaciis, aramed mxolod kanonis

ganvrcobis an Sesworebis gziT, gansakuTrebiT, „kanonis xarvezis

Sevsebis~ gamoyenebiT (§ 11). sakiTxi sityvis mniSvnelobiTi sivr-

cis SesaZlo zRvaris Sesaxeb miuTiTebs imaze, Tu ra mniSvneloba

SeiZleba mieniWos sityvas, saxeldobr, _ Tu kanoni gansxvavebul

wess ar Seicavs _ sityva gamoyenebul unda iqnas im mniSvnelobiT,

romelsac mas aniWebs konkretuli samarTlebrivi sazogadoeba.

„sityvaTa aseTi enobrivi gamoyeneba~ aris konvencia im warmodge-

nebis Taobaze, romelsac konkretuli sityva unda „niSnavdes~ (§ 4

I). yovelive zemoTqmulma, rac Seexeboda enaSi sityvis mniSvnelo-

bebis damkvidrebas, SesaZloa, umravlesobisaTvis maT qveS moazre-

buli SesaZlo mniSvnelobebis zRvari zustad ver gansazRvros.

samarTlis interpretacia iZens amocanas, kanonis sityvaTa

mniSvnelobiTi sivrcidan is mniSvneloba SearCios, romelic kano-

nis normaSi mocemul sityvebs yvelaze „sworad~ Seesabameba.

b) kanonis sityvebs rom mniSvnelobiTi sivrce aqvT, proble-

mas warmoadgens samarTlebrivi usafrTxoebis TvalsazrisiT, ke-

rZod, samarTlebrivi Sedegebis prognozirebisaTvis, magram misi

pozitiuri mxare gamoixateba samarTlis „moqnilobaSi~: sityvebis

mniSvnelobiTi sivrce saSualebas aZlevs kanonis zogad sityvebs,

miesadagon cxovrebis mravalferovan garemoebebs, samarTlis

problemebs da, upirveles yovlisa, faqtobrivi situaciebisa da

gabatonebuli socialur-eTikuri warmodgenebis cvlilebebs. am

gziT SeiZleba ganxorcieldes kanonis mniSvnelobiTi cvlilebac

(§ 4 III). es funqcia yvelaze kargad Cans kanonis e.w. „generalur

daTqmebSi~ (Generalklausel). kanonis sityvebis mniSvnelobiTi sivrce

samarTlis sxva normebisTvisac moqnil areals qmnis. igi iZleva

kompromisis SesaZleblobas, erTi mxriv, samarTlebriv usafr-

Txoebasa da, meore mxriv, konkretuli situaciisaTvis sasurvel

samarTlianobas Soris.

92 BVerfGE 71, 115; 87, 224.

59§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

I. interpretacia, rogorc legitimaciis problema

literatura: rogorc miTiTebulia §3 I-Si; A. Aarnio, Argumentation Theory _ and beyond, Rechtstheorie 1983, S. 385 ff.; R. Alexy, Theorie der juristischen Argumentation, 2. Aufl. (1991), S. 288 ff.; Gröschner, Dialogik und Jurisprudenz, 1982, S. 128 ff.; W. Hassemer Juristische Methodenlehre und richterliche Pragmatik, in: Festschrift für H. Jung , 2007; Höhn, 1993, S. 175 ff.; P. Raisch, Vom Nutzen der überkommenen Auslegungskanones für die praktische Rechtsanwen-dung, 1988; Zippelius, 2003, § 39 (Lit.); ders., 1996, Kap. 33.

normis yvela sxva interpretacia xorcieldeba kanonis SesaZlo

sityviTi mniSvnelobis safuZvelze: igi „moZraobs“ kanonis sity-

va-sityviTi mniSvnelobis, (garkveulwilad, sakanonmdeblo de-

finiciebiT SezRudul), farglebSi, ramdenadac enis struqtura

amis saSualebas iZleva. normis interpretaciam am sivrceSi is

mniSvneloba unda gansazRvros, romelic kanonis sityvebs yvelaze

metad Seesabameba. gadawyvetileba sityvis SesaZlo mniSvnelobis

Taobaze unda iyos argumentirebulad dasabuTebuli. maSasadame,

interpretacia xorcieldeba argumentaciuli struqturiT. jer

kidev interpretaciis klasikurma kriteriumebma aCvena, rom isto-

riul da sistemur konteqstebs argumentaciuli wona aqvs, radgan

isini sakanonmdeblo saqmianobis azrsa da mizans ufro naTels xdis

(§ 8). mokled, kanonis interpretacia, e.i. sityvis zusti mniSvnelo-

bis gansazRvra mis SesaZlo arsobriv farglebSi, xorcieldeba im

motivebze msjelobis Sedegad, romlebic asabuTebs, rom kanonis

sityvebi ama Tu im mniSvnelobiT iqnas gagebuli (Sdr. agreTve § 16

II). amave dros, dasabuTeba, ris gamoc interpretatorma es Tu is

ganmarteba airCia, xSirad ar gamoricxavs interpretaciis sxva va-

riantebis SesaZleblobasac. ase, magaliTad, germaniis federalu-

ri sakonstitucio sasamarTlos ganmartebiT, „interpretacias...

aqvs msjelobis xasiaTi, rodesac meTodurad unaklo samuSaos

Sesrulebis drosac ki, ara absoluturad swori, specialistebis

mier udavod miCneuli Tvalsazrisis, aramed argumentebisa da

kontrargumentebis warmodgena xdeba, romelTagan ukeTes motiva-

cias upiratesi mniSvneloba unda mieniWos“93.

maSasadame, dgeba sakiTxi legitimuri safuZvlebis Sesaxeb, ro-

melic mniSvnelobaTa arCevans warmarTavs. interpretaciis pro-

cesis dasabuTebis mniSvnelovani argumentebi gamomdinareobs sa-

marTlis gamoyenebis adgilidan saxelmwifos funqciaTa sistemaSi

93 BVerfGE 82, 38 f.

60 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

da TviT samarTlis funqciebidan, gansakuTrebiT, im garemoebidan,

rom maTi amocanaa sazogadoebisaTvis winaaRmdegobisagan Tavisu-

fali da swori orientaciis mimcemi qcevis wesebis SeTavazeba, ro-

melTac interesTa samarTlian da sasargeblo dakmayofilebamde

mivyavarT. samarTlis aseTi „funqcionaluri“ gagebis Sedegad, ka-

nonis interpretacia Semdeg argumentebs unda efuZnebodes, amas-

Tan, igi ar gamoxatavs srulyofili katalogis pretenzias:

kanonis interpretaciam unda gaiTvaliswinos saxelmwifoSi

funqciaTa danawileba: man unda ganaxorcielos kanonmdeblis ma-

regulirebeli mizani (II); radgan saxelmwifoSi, sadac xelisufleba

danawilebulia, samarTlis gamomyenebeli valdebulia, gaiTva-

liswinos kanonmdeblis maregulirebeli kompetencia, gansakuTre-

biT, misi gadawyvetilebebi mizanmimarTulebisa da mizanSewonilo-

bis Taobaze.

garda amisa, kanonis interpretacia unda icavdes „samarTlis

erTianobis“ princips, e.i. interpretaciis Sedegad miRebuli ga-

dawyvetileba ar unda modiodes winaaRmdegobaSi samarTlis sxva

normebTan, gansakuTrebiT, ierarqiulad igive da ufro maRal sa-

fexurze mdgom normebTan (III. ix. § 7). samarTlis norma ise unda iq-

nas interpretirebuli, rom igi yovelgvari winaaRmdegobis gareSe

logikurad Tavsebadi iyos ufro maRali da igive rangis normaTa

konteqstSi. amasTan, sxvadasxva normis mizanmimarTulebebi da sa-

marTlianobis gadawyvetilebebi erTmaneTs ar unda ewinaaRmdege-

bodes. es midgoma, aseve, emsaxureba samarTlis orientirebulobas.

orientirebulobis saWiroeba sasurvels xdis, rom erTi da igive

sityvebi, SeZlebisdagvarad, erTnairi mniSvnelobiT iyos ganmarte-

buli (terminologiis erTianoba; magram amis Sesaxeb ix. § 10 III a).

da aseve, samarTali da amiT, aseve, kanonis interpretacia sa-

marTlian mowesrigebasa (§ 10 IV) da interesTa optimalur dakmayo-

filebas (§ 10 V) unda iwvevdes.

yovelive zemoaRniSnuli aCvenebs, rom kanonis interpretacia

Zireulad arasworad iqneboda gagebuli, Tu mas aRviqvamdiT mxo-

lod imis „xelaxal ganxorcielebad, rac ukve ganxorcielebulia“94.

am Sexedulebis Camosayalibeblad sakmarisi ar iyo mxolod Cveni

drois meTodologiuri moZRvrebebi: „kanonis interpretacia ar

niSnavs mxolod sityvebis miRma mdgomi azris axsnas, aramed igi

niSnavs sxvadasxva mniSvnelobebidan yvelaze swori da gadamwyveti

mniSvnelobis SerCevas“95.94 Müller, 2004. Rdn. 249.95 J. Kohler, Lehrbuch des Bürgerlichen Rechts I, 1906, S. 125; vgl. R. Ogorek, Richterkönig oder Subsumtionsautomat? 1986, insbes. S. 80 ff., 257 ff., 273 ff.; ix. qvemoT § 16 II.

61

II. kanonis miznidan gamomdinare argumentebi (Teleologiuri interpretacia)

literatura: Wie zu § 4 II; Bydlinski, 1991, S. 449 ff.; Demko, 2002, S. 126 ff., 133 ff,; Engisch, 1997, S. 95 ff.; Fikentscher, 1976, S. 674 ff.; 1997, 364 ff.; G. Hassold, Strukturen der Gesetzesaus-legung, in: Festschrift für K. Larenz, 1983, S. 226 ff.; U. Köbl, Allg. Rechtstheorie, in: Festschrift für das Bundessozialgericht, 1979, S. 1014 ff., 1019 ff.; Kramer, 1998, S. 110 ff.; Larenz, 1991, S. 328 ff.; Looschelders/Roth, 1996, S. 153 ff.; Nawiasky, 1948, S. 135, 137 f.; Raisch, 1995, S. 145 ff.; M. Sachs, Die Entstehungsgeschichte des Grundgesetzes als Mittel der Verfassungsauslegung, DVBl. 1984, S. 73 ff.; Wank, 2001, § 7.

sakanonmdeblo regulirebas safuZvlad udevs konkretuli so-

cialuri procesebis marTvis samarTlebriv-politikuri modeli:

rodesac kanonmdebeli gansazRvrul qcevas savaldebulod adgens,

amiT mas surs gansazRvruli miznebis miRweva. aseT SemTxvevaSi,

mas miniWebuli aqvs regulirebis uflebamosilebebi: erTi mxriv,

dasaxuli miznis miRwevasTan, xolo, meore mxriv, am miznis mi-

saRwevad gamosayenebeli samarTlebrivi saSualebebis mizanSewo-

nilobasTan dakavSirebiT. kanonis interpretacia unda emsaxure-

bodes am kanonis mizans.

interpretaciis subieqturi Teoriis mixedviT, gadamwyveti

mniSvneloba eniWeba kanonmdeblis warmodgenebs samarTlis normis

miznisa da mizanSewonilobis Taobaze (§ 4 II).

magram, aseve, interpretaciis obieqturi Teoriis mixedviTac,

kanonmdebels miniWebuli aqvs kompetencia, kanonis meSveobiT

erTi an meore mizani airCios da am miznis ganxorcielebis gzebi

daadginos. es Seesabameba, aseve, funqciebis danawilebas xelisu-

flebis danawilebis principis mixedviT, rom kanonis interpre-

tacia ar unda ewinaaRmdegebodes kanonmdeblis gadawyvetile-

bebs kanonis miznisa da mizanSewonilobis Taobaze. saparlamento

qveynebSi am gadawyvetilebebs xmaTa umravlesobiT iReben depu-

tatebi, romlebic kanonis miRebis procesSi monawileoben. vinc

interpretaciis obieqturi Teoriis mixedviT, sakanonmdeblo ga-

dawyvetilebis arss adgens, kanonmdebels xalxis warmomadgenlis

rols akisrebs, romelic legitimurad samarTlianobis im war-

modgenebidan gamomdinare unda moqmedebdes, romelzec samarT-

lebriv sazogadoebaSi umravlesobis konsensusi aris miRweuli

(§ 4 II g); amitom samarTlis normis miznisa da mizanSewonilobis

interpretacia ise unda ganxorcieldes, TiTqos is am wesiT iyos

miRebuli. Tu interpretatori kanonmdeblis saqmianobas „xelo-

vnurad imeorebs“ (§ 8), maSin igi im Tvalsazrisebs eZebs, romel-

sac kanonmdebeli, rogorc sazogadoebis warmomadgeneli, gamoxa-

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

62 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

tavda an minimum unda gamoexata, rodesac man es norma gamosca.

amdenad, kanonis gamomyenebelic legitimuri warmomadgenlobis

samsaxurSi dgas (§ 4 II g).

samarTlis normis miznis Sesaxeb mniSvnelovan miTiTebas Seicavs

misi warmoSobis istoria, anu interpretaciis istoriuli krite-

riumi. avtorTa erTi nawili96 ganasxvavebs warmoSobis (genetikur)

komponentsa da samarTlebriv tradicias, romelSic xdeba am kano-

nis CarTva. SeiZleba iTqvas, rom rTulia am ori komponentis erT-

maneTisgan calsaxad gamijvna, radgan tradicia, romelsac kanoni

ukavSirdeba, atarebs xSirad im suraTs, romelic sakanonmdeblo

procesis monawileebs maTi saqmianobis procesSi Tvalwin edgaT.

am gziT aisaxeba tradicia kanonis warmoSobis procesSi, maSasa-

dame, viwro gagebiT misi warmoSobis istoriaSi. am TvalsazrisiT,

magaliTad, adamianis ZiriTad uflebaTa „klasikuri“ garantiebi

_ Tu sxvagvari interpretaciis gakeTebis umniSvnelovanesi argu-

mentebi ar arseboben _ ganmartebul unda iqnen, rogorc es tra-

diciul, adamianis uflebaTa istoriulad ganviTarebul gagebas

Seesabameba. aseT tradiciul suraTs warmoadgenda, magaliTad,

adamianTa msxverplTSewirva (Menschenopfer) da warmarTuli taZris

prostitucia (Tempelprostitution), romlebic Tanamedrove dasavluri

konstituciebisaTvis „religiis Tavisuflebis“ cnebidan Tavi-

danve gamoiricxa. kanonis mizanTan dakavSirebiT, mis istoriul

warmoSobaze miTiTeba gamomdinareobs sxvadasxva sakanonmdeblo

masalebidan (ganmartebiTi baraTi da saparlamento ganxilvis pro-

tokolebi), romlebic kanonis miRebisas iqmneba.97 vinaidan kanonis

miRebis procesSi Seqmnili es dokumentebi samarTlianobis Sesaxeb

warmodgenebsa da samarTal-politikur miznebs asaxaven, da umra-

vlesobis konsensusunarian Sexedulebebs gamoxataven, amdenad,

legitimuria maTi, rogorc kanonis saTanado interpretaciis va-

riantis SesarCevad mniSvnelovani argumentis, gamoyeneba (§ 4 II).

kanonis miznis Sesaxeb miTiTebas Seicavs TviT kanonic. magali-

Tad, preambulidan an sxva konteqstidan, rogoricaa normis adgi-

li kanonis „sistemaSi“, gamomdinareobs sistemuri interpretaciis

SesaZlebloba.

yvela es kriteriumi zustad ar gansazRvravs kanonis mizans.

kanonis miznebi da masSi mocemuli gadawyvetilebebi mizanSewo-

nilobis Sesaxeb met-naklebad SeiZleba gamomdinareobdes Tavad

kanonidan da misi warmoSobis istoriidan.

96 ix. BVerfGE 72, 389.97 ix. BVerfGE 1, 127 ff.; 2, 272.; 51, 108 f.; 57, 263; 54, 267 f; 62, 45 m. w. N.

63

interpretaciis obieqturi Teoria mxolod kanonis warmoSo-

bis aqtiTa da istoriiT ar Semoifargleba. amasTan erTad, igi

miiCnevs, rom „epoqis sulis“ cvlas SeuZlia kanonis arsis Secvlac

gamoiwvios. kanonis arsobrivi cvlileba SeiZleba xSirad im si-

vrceSi ganxorcieldes, romelic dasawyisidanve kanonis miznis

dakonkretebisaTvis aris gansazRvruli. magram im SemTxvevaSic,

rodesac kanonis mizani da mizanSewoniloba dRes gabatonebul so-

cial-eTikur warmodgenebs aRar emTxveva, legitimuria kanonis in-

terpretaciis ganxorcieleba dRes arsebuli warmodgenebis mixe-

dviT (§ 4 III). aseT SemTxvevaSi, interpretacia imaze Sors ar unda

wavides, vidre es aucilebelia. igi kanonmdeblis ganzraxulobebs

ar unda gascdes, raTa SeZlebisdagvarad dacul iqnas samarTlis

Tanmimdevruloba da kanonis interpretacia usafuZvlod ar unda

Sevides kanonmdeblis funqciaTa sferoSi.

marTlmsajuleba ar unda gascdes im sazRvrebs, romlebic kano-

nis miznidan da mizanSewonilobidan gamomdinare aris dadgenili,

magram arsebobs TviT kanonmdeblis mier Riad datovebuli sivrce

normis Sinaarsis dakonkretebisa da misi legitimuri cvlilebisa-

Tvis. winaaRmdeg SemTxvevaSi, igi Tavis Tavze aiRebda im funqcias,

romelic, xelisuflebis danawilebis principis mixedviT, kanonm-

debels ekuTvnis. mxolod kanonmdebelia mowodebuli, rom miiRos

samarTalpolitikur gadawyvetilebebi da ara sasamarTlo: aseTi

gadawyvetilebebis misaRebad, rogorc wesi, igi flobs ufro met

informaciul safuZvlebs, vidre sasamarTlo. mxolod kanonmdebe-

li iRebs gadawyvetilebebs sazogadoebasTan nebadarTul WidilSi

da amiT igi eqvemdebareba demokratiuli kontrolis meqanizmebs,

romlebic aucilebelia politikuri orientaciis procesis swo-

rad gansazRvrisaTvis, maT Soris, samarTalpolitikuri miznebis

SerCevisa da urTierTgamijvnisaTvis.

III. argumentebi konteqstidan

literatura: Bydlinski, 1991, S. 442 ff., 453 ff.; C. W. Canaris, Systemdenken und Systembegriff in der Jurisprudenz, 2. Aufl. (1983), S. 90 ff.; Demko, 2002, S. 64 ff., 121 ff.; Engisch, 2005, S. 95 f., 209 ff.; D. Felix, Einheit der Rechtsordnung, 1998, S. 142 ff., 238.; Germann, 1967, S. 91 ff.; Hassold (siehe Schrifttum zu § 10 II), S. 224 ff.; Köbl (siehe Schrifttum zu § 10 II), S. 1036 ff.; Larenz, 1991, S. 324 ff., 333., 339.; Rüthers, 2005, § 22 D; Zippelius, 1996, Kap. 38.

rogorc dasawyisSi aRiniSna, kanonis interpretacia emsaxureba

„samarTlis erTianobis“ miznis dacvas. es imas niSnavs, rom in-

terpretaciis Sedegi logikurad da Teleologiurad winaaRmde-

gobebis gareSe Tavsebadi iyos ierarqiulad imave an ufro maRali

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

64 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

safexuris samarTlebrivi aqtebis konteqstSi. amasTan, SeZlebis-

dagvarad mizanSewonilia gamoyenebul iqnas erTiani terminolo-

gia. am SemTxvevaSi, interpretaciis argumentebi im kavSirebidan

gamomdinareoben, romlebSic sxvadasxva normebi erTmaneTTan mi-

marTebaSi arian („sistemuri interpretacia“). farTo gagebiT, sa-

kiTxi exeba kanonis TiToeuli sityvis gagebas, rogorc erTiani

konteqstis Semadgeneli nawilisa, romelic kanonTan da mTlian

samarTlebriv sistemasTan arsobriv kavSirSi imyofeba. calkeuli

elementis mniSvnelobis gansazRvrisaTvis saWiroa mTliani azris

gacnobiereba. amitom ambobda celsusi: ~Incivile est nisi tota lege perspecta una aliqua particula eius proposita iudicare vel respondere“.98 kanonis calkeuli si-

tyva gaazrebul unda iqnas sxvadasxva debulebaTa urTierTdamo-

kidebulebaSi, romlebic erTmaneTis mniSvnelobas naTels hfenen.

aq ikveTeba fundamenturi xedva, romelic ara mxolod iu-

risprudenciaSi TamaSobs rols: zogadad, arsebobs mniSvnelobis

ganmsazRvreli urTierTdamokidebuleba calkeul debulebebsa da

ufro did azrobriv kavSirebs Soris, romlebTanac es debulebe-

bia dakavSirebuli. es exeba ara mxolod kanonis calkeuli sityve-

bis urTierTobas kanonis konteqstTan, aramed es exeba, agreTve,

am kanonis kavSirs samarTlis mTlian sistemasTan da amis Sede-

gad kulturis im saxelmZRvanelo ideebTan, romelSic calkeuli

kanoni imyofeba. „kanonis sulisa“ da kulturis Camomyalibebeli

„epoqis sulis“ suliskveTebis safuZvelze ganisazRvreba samarT-

lis calkeuli normebis Sinaarsis gageba da misi interpretacia.99

meore mxriv, calkeuli normebi da maTi interpretacia zegavlenas

axdens samarTlebriv kulturaze da TavianTi wvlili Seaqvs maT

Camoyalibebasa da dakonkretebaSi.100 movlenaTa aseTi urTierT-

kavSiri jer kidev fridrix Slaiermaxerma ase aRwera: „erT calke

aRebul naSromSi TiToeuli epizodi SeiZleba gagebul iqnas mxo-

lod am naSromis mTlianobidan da amitom saWiroa uwyvetad Tva-

lis gadavleba, raTa Seiqmnas warmodgena mTlian nawarmoebze,

romelic zust interpretacias win uZRvis“. calkeuli naSromebi,

Tavis mxriv, enis simdidresa da epoqis istoriasTan iseT damoki-

debulebaSia, rogorc nawilebi mTelTan da isini gagebul unda

iqnen misgan gamomdinare, iseve, rogorc mTelis gageba xdeba misi

98 `araiuridulia, Tu kanonis mxolod erTi nawilis safuZvelze miviRebT gadawyvetilebas an rCevas mivcemT ise, rom kanoni mTlianobaSi ar gaviTva-liswinoT~ _ digestebi 1, 3, 24.99 Zippelius, 2004, Kap. 1 II. 100 Zippelius, 2003, § 6 VII.

65

calkeuli nawilebis mixedviT. yvela sferoSi vxvdebiT srulyo-

fil „codnas am urTierTdamokidebulebis Sesaxeb, rom yoveli ke-

rZo im zogadidan SeiZleba gavigoT, romlis nawilic is aris da

piriqiT.“101

samarTlebrivi interpretaciis gziT, kanonis swori azris

gasagebad, mniSvnelovania iuridiuli konteqstis enobrivi, lo-

gikuri da Teleologiuri kriteriumebis gansazRvra.

a) eWvis SemTxvevaSi dasaSvebia varaudi, rom kanoni erTian

terminologias iyenebs, rom erTi da igive sityva sxvadasxva nor-

mebSi erTi da igive mniSvnelobiT gamoiyeneba (terminologiis er-

Tianoba). aRsaniSnavia, rom interpretaciis am arguments ar aqvs

Zalze didi wona, gansakuTrebiT maSin, rodesac is winaaRmdegoba-

Sia samarTlis normebis problemebze orientaciis principTan da

samarTlis cnebebTan (§ 10 IV).

b) garda amisa, saWiroa, SeZlebisdagvarad, normis iseTi inter-

pretacia, romelic ar aris ierarqiulad ufro maRla mdgom nor-

masTan logikur winaaRmdegobaSi. aseTi winaaRmdegobis SemTxveva-

Si, samarTlis norma, normaTa koliziis wesebis Tanaxmad, iqneboda

iuridiuli Zalis ar mqone (§ 7 e). Tu SesaZlebelia, saWiroa normis

iseTi interpretacia, rom normas iuridiuli Zala SeunarCundes.

Tu interpretacias mivyavarT ierarqiulad maRla mdgom normas-

Tan winaaRmdegobaSi, xolo interpretaciis sxva gziT aseTi wi-

naaRmdegoba ar warmoiSoboda, maSin is interpretacia unda iqnas

arCeuli, romelic winaaRmdegobas Tavidan aicilebs. ierarqiulad

maRla mdgom normebTan winaaRmdegobis Tavidan asacileblad,

saWiroa, kanonebis konstituciis Sesabamisad, xolo kanonqvemde-

bare aqtebis kanonebis Sesabamisad interpretireba.

SeZlebisdagvarad, aucilebelia ierarqiulad erT safexurze

mdgomi normebis urTierTwinaaRmdegobis Tavidan acileba (§ 7 e).

kanonis interpretaciis cnobili magaliTia saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 72-e, 73-e muxlebisa da 52-e muxlis urTierTdamokidebuleba. samoqalaqo kodeqsis 72-e muxli gansazRvravs, rom „garigeba SeiZleba sa-cilo gaxdes, Tu nebis gamovlena moxda arsebiTi Secdomis safuZvelze~. es is SemTxvevaa, rodesac piri gamovlenil nebas im SinaarsiTa da enobrivi formiT ar gamoxatavs, romelic miRebulia samoqalaqo urTierTobebSi.

101 F. Schleiermacher, Hermeneutik und Kritik, hrsg. von F. Lücke, 1838, neu hrsg. von M. Frank, 1977, Her-meneutik, Einl. §§ 20, 23. am naSormSi mocemulia, agreTve, ufro gvian frTian fraz-ad qceuli gamonaTqvami, rom interpretatoris amocanaa, „sityva, upirveles yovlisa, ise kargad da Semdeg ufro ukeTesad iqnas gagebuli, vidre am sityvis avtoris mier“ (§ 18; analogiuri azri ufro adre gamoTqmulia: I. Kant, Kritik der reinen Vernunft, 2.Aufl. [1787], S. 370).

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

66 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

aseT SemTxvevaSi, ZalaSia is Sinaarsi, romelic obieqturad iqna gacxa-debuli. marTalia, pirs SeuZlia garigebis Secileba, magram man unda au-nazRauros meore pirs garigebis baTilobiT gamowveuli ziani. am Sexe-dulebis sawinaaRmdegod, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 52-e muxli gansazRvravs, rom „nebis gamovlenis ganmartebisas neba unda dadgindes gonivruli gansjis Sedegad da ara martooden gamoTqmis sityvasityviTi azridan~. Tu am SemTxvevaSi gonivruli gansjis Sedegad dadgenil nebas subieqturad aRviqvavT, maSin is winaaRmdegobaSi iqneboda samoqalaqo ko-deqsis 72-e muxlTan. am winaaRmdegobas avicilebT, Tu samoqalaqo kode-qsis 52-e muxls Semdegnairad gavigebT: gamoTqmis Sinaarsi unda aRviqvaT arsebuli garemoebebis gaTvaliswinebiT da im SinaarsiT, romelic nebis mimRebisaTvis gaxda cnobili, maSinac ki, rodesac winadadebis mimcemma amisaTvis araswori gamoxatvis forma airCia: falsa demonstratio non nocet.

g) xSirad sxvadasxva normebis urTierTmimarTebaSi mTavar

rols asruleben ara logikuri, aramed Teleologiuri argu-

mentebi: normis interpretacia TanxmobaSi unda movides im mizan-

dasaxulobasTan da samarTlianobis warmodgenebTan, romlebic

samarTlebriv wesrigSia mocemuli, raTa arsobrivad erTnairi

Tanabrad Sefasdes. Tanabari mopyrobis principi moiTxovs sa-

marTlebrivi Sefasebebis Tanmimdevrulobas mTlian samarTlebriv

sistemaSi.102 amitom kanonis interpretacia unda jdebodes samarT-

lebriv-eTikur konteqstSi.

am samarTlebriv-eTikur konteqsts exeba, gansakuTrebiT, sakiTxi, Tu rogor awesrigebs kanoni msgavs interesTa konfliqtebs sxva samarTlebriv normebSi. es kiTxva interesTa iurisprudenciisaTvis gaxda mniSvnelovani amosavali wertili samarTlis qmnis procesSi. sainterpretacio normis sa-marTlebriv-eTikur konteqsts ganekuTvneba samarTlebriv-eTikurad mniS-vnelovan samarTlebriv normaTa mTeli wyeba, romelTanac sainterpreta-cio normis Sedareba da garkveuli urTierTkavSiris damyareba SeiZleba. upirvelesad, saxelmwifos konstitucia, gansakuTrebiT, adamianis Ziri-Tad uflebaTa nawilSi, Seicavs mniSvnelovan gadawyvetilebebs faseulo-baTa Sesaxeb, razedac, aseve, orientirebuli unda iyos kanonis interpre-tacia.103 farTo gagebiT, samarTlebriv-eTikur konteqsts ganekuTvnebian,

102 es debuleba germaniis federalurma sakonstitucio sasamarTlom (ix. BVerfGE 60, 40) kanonmdeblisaTvis daadgina. kerZod, kanonmdebels ara aqvs ufleba, ugulebelyos saxelmZRvanelo principebi, romlis mixedviTac man samarTlebrivi sakiTxebi unda gadawyvitos, Tu ar arsebobs mniSvnelovani mizezebi; amis Sesaxeb ix. agreTve: BVerfGE 59, 49. „sistemis samarTlianobis“ principi gaTvaliswinebul unda iqnas, aseve, kanonis „xarvezis“ Sevsebis SemTxvevaSi, e.i. im urTierTobis mosawesrigeblad, romelic kanoniT ar aris daregulirebuli (§ 11 I b, II g). amave dros, samarTlis ganviTarebis pro-cesi Tavis mxriv Tanmimdevruli unda iyos (§ 13 II).103 BVerfGE 7, 205; Nachw. bei R. Zippelius/Th. Würtenberger, Deutsches Staatsrecht, 31. Aufl. (2005), § 17 II 2.

67

agreTve, warmodgenebi samarTlianobis Sesaxeb, romlebmac gamoxatuleba hpoves marTlsmsajulebisa da samarTlebrivi-saxelmwifoebriv adminis-traciul principebSi (§ 3 II d). _ samarTlebriv-eTikur konteqsts ganeku-Tvnebian, gansakuTrebiT, samarTlis zogadi principebi, rogoricaa, maga-liTad, valdebulebis SeusruleblobisaTvis pasuxismgeblobis principi, ndobisa da samarTlianobis principi, agreTve, arasrulwlovanTa da sxva arasrul pasuxismgeblobaunarian pirTa dacvis principi. aseT principebs aqvs, (rogorc kanti ambobda), „maregulirebeli~ funqcia, kerZod, is, rom „goneba gansazRvruli miznisken mimarTon~.104 samarTalSi isini asruleben „saxelmZRvanelo cnebebis~ funqcias, gansakuTrebiT, kanonis interpreta-ciis dros. Tu samarTlis norma emsaxureba samarTlis zogadi principis ganxorcielebas, maSin es mizani, (magaliTad, samarTlebrivi usafrTxoebis miRweva), SeZlebisdagvarad farTod unda ganxorcieldes.

samarTlis sxvadasxva normis miznebi da samarTlis zogadi

principebi, arc Tu iSviaTad, konkurencias uweven erTmaneTs. aseT

SemTxvevaSi, normis interpretacia ise unda ganxorcieldes, rom

rogorc normebis miznebi, ise samarTlis zogadi principebi, erT-

maneTTan jerovan SesabamisobaSi movidnen.

magaliTad, konstituciiT garantirebuli adamianis ZiriTadi ufle-bebi da maTi miznebi erTmaneTTan mravalferovan urTierTobasa da kon-kurenciaSi arian. es mniSvnelovani aspeqtia, vinaidan ZiriTadi uflebebi nawilobriv uSualod, nawilobriv ki, SualobiTad, kerZod, rogorc inter-pretaciis debulebebi, kerZo samarTalSic moqmedeben.105 magaliTad, erTma-neTTan SeiZleba konkurenciaSi imyofebodnen, erTi mxriv, bavSvis religiu-ri TviTgamorkvevis ufleba, xolo, meore mxriv, mSoblis aRzrdis ufleba; an erTi adamianis azris gamoxatvis Tavisufleba da sxva piris sakuTari pirovnebis Tavisufali ganviTarebis ufleba;106 an damqiraveblis azris gamoxatvis Tavisufleba, romelsac daqiravebuli sacxovrebeli farTis fanjridan politikuri propagandis gaweva surs da gamqiraveblis sakuTre-bis ufleba;107 an im adamianis gamoxatvis Tavisufleba, vinc sxvisi saxlis kedlebs TviTneburad moxatavs da saxlis mepatronis sakuTrebis ufleba;108 an xelovanis Tavisufleba da Seuracxyofili piris individualuri ufle-ba.109 aseT SemTxvevebSi, saWiroa gansazRvruli kompromisis moZebna, ro-melic samarTliania da amiT unda iqnas miRweuli sargeblianobis optimi-zacia. gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba Tanazomierebis princips, (ra drosac, safrTxis Tavidan acileba unda moxdes yvelaze msubuqi xelyofis gamoyenebiTa da, SesaZleblobis SemTxvevaSi, ukan daxevis principis mixed-

104 I. Kant, Kritik der reinen Vernunft, 2. Aufl. (1787), S. 672. 105 ix. R. Zippelius, Allgemeine Staatslehre, 14. Aufl. (2003), § 33 II 2.106 BVerfGE 35, 219 ff.107 ix. BVefGE 7, 234 ff.108 BVerfG, NJW 1984, S. 1294 f.109 BVerfGE 30, 193 ff.; 67, 228.

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

68 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

viT). ase, magaliTad, xelovnebis Tavisufleba unda ganxorcieldes konku-rirebuli normis darRvevis gareSe an umniSvnelo darRveviT (§ 10 V).

am SemTxvevebSi ZiriTad uflebaTa dakonkreteba iwvevs dis-

kusias samarTlianobis Taobaze, romelSic interpretaciis ar-

gumentebi, rogorc problemis gadamwyveti kriteriumebi, mniS-

vnelovan rols asruleben. ZiriTadi uflebebis interpretaciis

Tavisufali sivrce qmnis diskusiis CarCoebs, romelSic erTi ada-

mianis interesebi da Tavisuflebebi meore adamianis interesebisa

da Tavisuflebebisagan unda gaimijnos. aseve, interpretaciis sxva

kriteriumebiT gansazRvruli ZiriTad uflebaTa Sesaxeb norme-

bis farglebi ganicdian optimizacias, rac niSnavs, rom ZiriTadi

uflebebi SeZlebisdagvarad maqsimalurad unda ganxorcieldnen

konstituciursamarTlebriv konteqstSi, romelic konkretul

situaciaSi moqmedebs.110 sasurvelia, rom aseTi optimizacia ra-

cionalurad iqnas struqturirebuli.111 am sakiTxs emsaxureba,

gansakuTrebiT, Tanazomierebisa da zedmeti Zalis gamoyenebis

akrZalvis principebi, rogorc mniSvnelovani kategoriebi (§ 3 I

g), romlebic ZiriTad uflebebs erTmaneTisgan mijnavs (§ 10 V).112

igive Sedegamde mivyavarT Semdeg mosazrebas: arsebobs Sexeduleba, romlis mixedviTac, samarTalSi unda ganvasxvavoT wesebsa („rules“) da prin-cipebs Soris. wesebi arian normebi, romlebic konkretul SemTxvevaSi an gamoiyenebian an ara. amis sapirispirod, principebi moiTxoven, rom gansa-zRvruli mizani, ramdenadac SesaZlebelia, miRweul iqnas. Tu principebi erTmaneTs ewinaaRmdegebian, gadamwyvetia maTi wonadoba, ramdenad unda

110 ix. BVerfGE 6, 72; 51, 110.111 ix. R. Bartlsperger, in: Festschrift für W. Hoppe, 2000, S. 146 ff., da, zogadad, konsensusis miRwevis racionaluri meTodebis Sesaxeb samarTalSi, ix. Zippelius, 1997, Kap. 8, 9, 11c.112 hainrix hubmanis formulirebis mixedviT (Heinrich Hubmann, AcP 155 [1956], S. 126), ZiriTad uflebaTa Soris gardauvali konfliqtis SemTxvevaSi, kon-fliqtis mxareebma sakuTari interesebis „Tanazomieri ukana planze gadawe-va an SezRudva unda aRiaron, vidre ar iqneba miRweuli maTi Tanaarseboba. sawinaaRmdego interesebi erTmaneTis mimarT SemzRudav zemoqmedebas axor-cieleben“. Tu erTi mxaris interesi ufro zemaRal interesTan mimarTebaSi ukana planze gadadis, am ukanasknelis „SezRudva SeZlebisdagvarad mci-re unda iyos da es SezRudva umtkivneulo saSualebebiT ganxorcieldes. gansakuTrebiT, ar unda dairRves imaze meti interesebi, romelic aucile-belia“. am msjelobis SemTxvevaSi, gaTvaliswinebul unda iqnas perspeqtiva, rom „erTi samarTlebrivi sikeTis xelyofiT ufro didi samarTlebrivi sikeTe gadarCeba“ (a.a.O., S. 128). ufro mogvianebiT konrad hesem Camoayaliba msgavsi kompromisuli formula, romelic cnobilia „praqtikuli konkor-datis“ saxeliT da romelsac didi gamoxmaureba mohyva. (Konrad Hesse, Grundzü-ge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 20. Aufl. (1995), Rdn. 72).

69

ganxorcieldnen isini.113 magram mainc pasuxgaucemeli rCeba kiTxvebi. Tu, magaliTad, piris gamoxatvis Tavisuflebis ZiriTadi ufleba konkurencia-Sia sxva piris personalur ZiriTad uflebasTan, ismis kiTxva: warmoadgens ZiriTadi uflebebi principebs, romelTa Sorisac kompromisi unda moiZeb-nos da romelic maTi ganxorcielebis xarisxs gansazRvravs, Tu „wesebs~, romelic „diax~ an „ara~-Ti wydeba? amis mixedviT unda gadawydes sakiTxi imis Sesaxeb, gamoxatvis Tavisuflebis ZiriTadi ufleba Tu personaluri ZiriTadi ufleba iqna xelyofili. aseve, ismis kiTxva: xom ar xdeba samarT-lebrivi normebisa („rules~) da samarTlebrivi principebis urTierTSexeba da ra saxiT?

interpretaciis tradiciuli moZRvreba iolad iZleva pasuxs: Ziri-Tadi uflebebis erTmaneTTan konkurenciis SemTxvevaSi, samarTlis nor-mebis („rules~) moqmedebis sfero Sezrudulia interpretaciiT. am msjelo-baSi saWiroa „Teleologiuri interpretaciis~ saSualebiT im miznebis gaTvaliswineba, romlebic samarTlis konkurirebuli normebiT unda gan-xorcieldes. samarTlis normebis miznebs ganekuTvneba xSirad samarTlis principebis ganxorcielebac ise, rom interpretaciisas, aseve, aucilebe-lia konkurirebuli samarTlis principebis swori masStabis dadgena.

mokled, konkurirebuli samarTlis normebis gansasazRvravad saWi-roa swori masStabis dadgena. wesiT es xdeba Teleologiuri interpre-taciis safuZvelze, romelic xSirad principebze orientirebuli inter-pretaciaa. am gziT xdeba samarTlis normebisa („rules“) da „principebis“ urTierTSexeba.

d) dabolos, sainterpretacio normis adgili calkeuli kano-

nis „sistemaSi“ arc Tu mniSvnelovan arguments warmoadgens: ara

mxolod samarTlis „Sinagani struqturis~ aspeqtis gaTvaliswine-

biT, aramed kanonmdeblis ganzraxulobis TvalsazrisiTac. maga-

liTad, ismis kiTxva, gamoyenebul unda iqnas Tu ara saqarTvelos

samoqalaqo kodeqsis 172-e muxlze 979-e muxliT dadgenili su-

rogati. davuSvaT, rom koleqcionerma dakarga Zvirfasi safosto

marka. mpovnelma igi gadasca eqsperts daskvnisaTvis. eqspertis

TanamSromlis uyuradRebobiT safosto marka ganadgurda. kole-

qcioneri moiTxovs mpovnelisagan zianis anazRaurebis moTxovnis

gadacemas eqspertis mimarT. saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis

979-e muxlis pirveli nawili adgens: „ukan dabrunebis moTxovna

vrceldeba SeZenilze, miRebul sargebelze, aseve sxva yvela-

ferze, rac mimRebma SeiZina miRebuli sagnis ganadgurebis, da-

zianebis an CamorTmevis sanacvlo anazRaurebis saxiT~. magram es

muxli mocemulia saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis mesame wignSi

(valdebulebiTi samarTali), xolo vindikaciuri moTxovna _ meore

113 R. Dworkin, Taking Rights Seriously, 1978, Kap. 2.3; ix. agreTve R. Alexy, Theorie der Grund-rechte, 1985, S. 71 ff., und auch schon J. Esser, Grundsatz und Norm, 1956, S. 50 f., 267.

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

70 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

wignSi (sanivTo samarTali). aRniSnuli ar gvaZlevs SesaZleblo-

bas, rom nivTis mflobeli ganvixiloT rogorc „viTom-kredito-

ri~, xolo gadacemuli nivTi rogorc „SeZenili~.114 am „garegani~

sistemis argumentebs SeiZleba sadiskusio „Sinagani~ sistemis

argumentebi daupirispirdnen: aq igulisxmebian samarTlis is zo-

gadi principebi, romlebic samarTlis mTel sistemaSi moqmedeben.

ase, magaliTad, SesaZlebelia, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis

979-e muxlis pirveli nawili gavigoT rogorc zogadi samarTle-

brivi Sexedulebis gamoxatuleba surogatis Taobaze, romelic,

aseve, samarTlis sxva dargebSic hpovebs gamoyenebas, magaliTad,

uzufruqtsa da giravnobis xelSekrulebaze, meuRleTa Tanasaku-

Trebasa da bavSvis qonebaze. am zogad samarTlebriv Sexedulebas

Seesabameba, rom saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 979-e muxliT

gaTvaliswinebuli surogatis principi farTo interpretaciiT

vindikaciur moTxovnazec SeiZleba iqnas gamoyenebuli.

IV. samarTlianobis argumentebi

literatura: rogorc § 3 I; Larenz, 1991, S. 348 ff.

samarTlis fundamentur funqcias, samarTlianad gadawyvitos

problemebi (§ 3), Seesabameba is, rom interpretaciis konkurirebu-

li argumentebis arCevani da wonadoba samarTlianobis safuZvelze

ganxorcieldes. maSasadame, im argumentebs eniWebaT upiratesoba,

romelTac konkretul SemTxvevaSi samarTlian Sedegamde mivya-

varT. Sedegis winaswar gaazrebas, romelic gonebas mizansa da mi-

marTulebas aZlevs, ukve SevexeT (§ 3 I d). SeiZleba iTqvas, rom

kanonis interpretaciisas samarTlian Sedegze orientireba ar-

gumentacias Tavidan bolomde gasdevs.115 wesiT, igi xorcieldeba

„sityvis SesaZlo mniSvnelobis“ farglebSi da im CarCoebSi, rac

kanonis mizanTan, logikis wesebTan da ierarqiulad imave an ufro

maRal safexurze mdgom normebTan aris SesabamisobaSi (§ 10 VI).

mniSvnelovan debulebebs samarTlebrivi sazogadoebis umra-

vlesobisaTvis samarTlianobis konsensusunariani warmodgenebis116

Taobaze Seicaven TviT samarTlis normebi da principebi, upir-

veles yovlisa, konstituciis normebi, magram, aseve, sxva samarT-

lebrivi aqtebi, maT Soris, marTlmsajulebis ganxorcielebis

procesSi Camoyalibebuli samarTlis principebi da administra-

114 ix. BGHZ 75, 208.115 Lege, 1999, S. 462.116 Zippelius, 2003, § 21 II.

71

ciuli warmoebis aRiarebuli wesebi. isini erTobliobaSi qmnian

„samarTlebriv-eTikur konteqsts“ (§ 10 III g), romelic gvaZlevs im

varaudis safuZvels, rom igi gamoxatavs sazogadoebaSi gabatone-

bul warmodgenebs samarTlianobis Sesaxeb. am pozicias safuZvlad

udevs Sexeduleba, rom _ minimum samarTlis ganviTarebis Ziri-

Tad sakiTxebSi _ samarTlianobis iseTi warmodgenebi unda iqnen

realizebuli da SenarCunebuli, romlebic sazogadoebaSi umra-

vlesobis mxardaWeriT sargebloben (§ 3 II d). „sistemuri interpre-

tacia“ (§ 10 III) cdilobs, sainterpretacio norma samarTlebrivi

wesrigis im mTlian sistemaSi moaqcios, romelic samarTlianobis

Sesaxeb warmodgenebs gamoxatavs. aq ikvreba „hermenoitikuli wre“,

ramdenadac TviT samarTali Seicavs saWiro kriteriumebs misi in-

terpretaciisaTvis, rac, Tavis mxriv, samarTlis dazustebasa da

ganviTarebas emsaxureba.

aseve, „samarTlebrivi tradiciis“ sakiTxi, is „istoriuli

konteqsti~, romelSic samarTlis norma imyofeba, SeiZleba sa-

marTlebriv sazogadoebaSi samarTlianobis Sesaxeb konsensusuna-

riani warmodgenebis Taobaze mniSvnelovan debulebebs Seicavdes.

„istoriuli interpretacias“ ara mxolod kanonmdeblis ganzraxu-

lobis gasarkvevad aqvs mniSvneloba, aramed, aseve _ samarTliano-

bis aspeqtis gaTvaliswinebiT _ mTliani konteqstis Sesafaseblad.

mniSvnelovania kanonis miRebis procesSi momzadebuli dokumen-

tacia (§ 10 II), romelic xSirad Seicavs informacias imis Taobaze,

romelma Sexedulebebma samarTlianobis Sesaxeb iTamaSa dargo-

briv da sajaro diskusiebSi mniSvnelovani roli da romelma hpova

sabolood kanonSi asaxva.

garda amisa, sazogadoebaSi konsensusunariani samarTliano-

bis principebis Sesaxeb mniSvnelovan sayrden wertils gvTava-

zobs SedarebiTi samarTali. magaliTad, ZiriTadi uflebebisa da

sxva samarTlebriv-saxelmwifoebrivi principebis Sesaxeb Camoya-

libda erTiani evropuli konstituciursamarTlebrivi kultura.

aseve, samarTlebrivi principebi im „kulturuli sazogadoebisa~,

romelsac piri ekuTvnis, farTo gagebiT qmnian „samarTlebriv-

eTikur konteqsts“. am saxiT, jer kidev romis samarTlis praqtika

iyenebda samarTlebriv principebs, ius gentium,117 romlebmac kultu-

rul sazogadoebaSi hpoves farTo aRiareba.118

117 ius gentium _ saerTaSoriso samarTali118 rogorc istoriul, aseve SedarebiT samarTlebriv argumentebs Sei-cavs germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba: BVerfGE 112, 350 ff.

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

72 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

samarTliani interpretaciis Semdgom sayrden wertils war-

moadgens socialuri cxovrebis zne-Cveulebebi da ganviTarebuli

institutebi. magaliTad, Camoyalibebuli ojaxuri tradiciebi an

vaWrobis damkvidrebuli wesebi da Cveulebebi, ramdenadac isini

samarTlebriv sazogadoebaSi gabatonebul samarTlebriv-eTikur

warmodgenebs asaxaven. adamianTa Soris urTierTobebis procesSi

arsebuli am normatiuli komponentebis gamo, aseve, samarTlis

Semecnebis mniSvnelovan safuZvels warmoadgens „humanarum rerum notitia“.119 am gziT SesaZlebelia, magaliTad, Tanamedrove kulturul

sazogadoebaSi damkvidrebuli ojaxuri cxovrebis wesebi mniS-

vnelovani iyos saojaxo samarTlis normebis interpretaciisaTvis.

aseTive xasiaTs atareben is standartebi („standards“), romlebsac

anglo-amerikuli marTlmsajuleba samarTlis „qmnis~ procesSi,

rogorc damxmare saSualebas, iyenebs. maT, aseve, aqvT normatiuli

xasiaTi, romelzec socialuri qcevaa orientirebuli: magaliTad,

„patiosani mewarmis, keTilsindisieri konkurenciis, nebadarTuli

informaciis miwodebis, sagzao moZraobis usafrTxoebis da sxva

standartebi („standards“). “120

problemis samarTliani gadawyvetisaTvis SeiZleba argumentebi

diskusiidanac gamomdinareobdes: arCevani normis sxvadasxva in-

terpretacias Soris orientirebulia im sakiTxis garkvevaze, Tu

ra realur Sedegebamde mivyavarT ama Tu im interpretacias da

maTgan romel Sedegs unda mieniWos samarTliani upiratesoba (amis

Sesaxeb ix. V).

V. „gadawyvetilebaTa analizi“

literatura: M. Deckert, Folgenorientierung in der Rechtsanwendung, 1995; H. Eidenmüller, Rechtswissenschaft als Realwissenschaft, JZ 1999, S. 53 ff.; A. Gern, Güterabwägung als Ausle-gungsprinzip des öffentlichen Rechts, DÖV 1986, S. 462 ff.; M. Hensche, Probleme der folgenorien-tierten Rechtsanwendung, in: Rechtstheorie, 1998, S. 103 ff.; Höhn, 1993, S. 281 ff.; H. Hubmann, Wertung und Abwägung im Recht, 1977; W. Kilian, Juristische Entscheidung und elektronische Datenverarbeitung, 1974, S. 150 ff, 207 ff.; Koch/Rüßmann, 1982, S. 227 ff.; Looschelders/Roth, 1996, S. 107 ff.; Raisch, 1995, S. 185 ff.; Th. W. Wälde, Juristische Folgenorientierung, 1979; w. Nachw. bei Zippelius, 2003, § 20 III 4.

kanonis interpretacia mTlianobaSi warmoadgens argumentebis

SerCevisa da gadawyvetilebebis miRebis process, romelic xSirad

sxvadasxva, erTmaneTTan konkurenciaSi myof miznebze aris orien-

119 sruli forma: `Iuris prudentia est divinarum atque humanarum rerum notitia, iusti atque iniusti scientia~ _ `samarTlis mecniereba aris RvTiuri da adamianuri sagnebis codna, mecniereba samarTlianobisa da usamarTlobis Sesaxeb~, digestebi 1, 1, 10, 2.120 Esser, 1974, S. 97.

73

tirebuli da, rogorc wesi, eZebs kompromiss sxvadasxva urTierT-

sawinaaRmdego interesebs Soris, romelic samarTliania da am pi-

robiT sargeblianobis optimizacias axdens. aseTi Tvalsazrisebi

aisaxebian gadawyvetilebaTa analizis zogad sqemebSi, romlebic,

aseve, gamoyenebul unda iqnas sakanonmdeblo xarvezis Sevsebis

processa da, upirveles yovlisa, kanonmdeblis SexedulebaTa

Camoyalibebis dros. aseTi analizebis mizania, zogadad aCvenos

sxvadasxva faqtorTa simravle, romlebic mizanze orientirebul

gadawyvetilebebSi garkveul rols asrulebs. igi aadvilebs sxva-

dasxva mizanTa konfliqtis Taobaze diskusiis racionalurad war-

marTvasa da gadawyvetilebis yvela alternativis moZebnas, raTa

optimalurad iqnas ganxorcielebuli es miznebi.121

samarTali unda emsaxurebodes miznebis ganxorcielebas, e. i.

gansazRvruli sikeTeebis mopovebas an SenarCunebas da am sike-

Teebze orientirebuli interesebis (moTxovnebis) dakmayofilebas.

amisaTvis saWiroa, winaswar Seiqmnas SeZlebisdagvarad farTo war-

modgena im sikeTeebze, romlebzec gadawyvetilebam, erTi mxriv,

pozitiurad, xolo, meore mxriv, negatiurad SeiZleba imoqmedos.

am zemoqmedebis „sasurveli“ da „arasasurveli“ Sedegi yoveli si-

keTisaTvis calke-calke dgindeba. garkveul rols TamaSobs is

wona, romelic konkretul sikeTes dacvis qveS myof sxva sikeTeeb-

Tan SedarebiT gaaCnia. am gagebiT, SeiZleba, magaliTad, adamianis

pativi da Rirseba daupirispirdes meore adamianis gamoxatvis Ta-

visuflebas, an orsulobis Sedegad qalis sicocxlis safrTxe _

embrionis sicocxles. aseTi Sefasebebis amosaval wertils xSirad

Tavad samarTlebrivi sistema gansazRvravs. ase, magaliTad, adamia-

nis mkvlelobisaTvis kanoni ufro mkacr sasjels iTvaliswinebs,

vidre orsulobis SewyvetisaTvis da amiT adamianis sicocxles

ufro maRal safexurze ayenebs, vidre embrionis. mniSvnelovania,

aseve, imis garkveva, Tu ra intensiurobiTa da moculobiT xdeba

konkretuli sikeTis xelyofa. magaliTad, garemos dabinZurebisas

mniSvnelovania mowamvlis xarisxisa da momwamvleli nivTierebebis

raodenobis dadgena. konkretuli sikeTis xarisxi Tu uxarisxoba

damokidebulia ara mxolod mis raodenobaze. ase, magaliTad, nor-

matiuli aqtiT xe-buCqnaris gaCexva didi qalaqis teritoriaze

mSeneblobis gamo SeiZleba iyos nebadarTuli, xolo dacul teri-

toriaze _ akrZaluli.

gadawyvetilebebis „sasurvel“ an „arasasurvel“ SedegebTan

erTad, mniSvnelovania sakiTxi, Tu ramdenad maRalia albaTobis

121 Sdr. Hubmann, 1977, S. 16 ff., 20 ff., 145 ff.

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

74 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

xarisxi, rom gadawyvetileba faqtobrivad ama Tu im Sedegs ga-

moiwvevs. es albaToba ganisazRvreba rogorc garedan momdinare

bunebis kanonebis, ise gamocdilebis safuZvelze socialur mec-

nierebebSi Camoyalibebuli kanonebis mixedviT. „sasurvelis“ (an

„arasasurvelis“) da „albaTobis“ faqtorebidan, yovel konkretul

sikeTesTan mimarTebaSi, gamomdinareobs gadawyvetilebis savarau-

do sargeblianoba an sazianoba. am garemoebebis erToblivi Sefa-

seba xdeba zianisa da sargeblis jamiT, maT Soris, aseve, samarT-

lebriv sikeTeTa raodenobiT, romelTac es gadawyvetileba, erTi

mxriv, pozitiurad da, meore mxriv, negatiurad Seexo.

zemoTqmulis mixedviT, gadawyvetilebis gansazRvruli alter-

nativa aerTianebs savaraudo Sedegis pozitiur da negatiur nawi-

lebs. am gadawyvetilebis azrobrivi modificireba (e.i. gadawyve-

tilebaTa alternativebis Sedareba) ki, SeiZleba manam, vidre ar

miviRebT optimalur da samarTlian kompromiss ziansa da sar-

gebels Soris122. minimaluri mizania, rom pozitiuri elementebi

negatiurs sWarbobdes („Tanazomierebis“ principi). arasaTanado

Carevas saerTod ar moaqvs sargebeli da amitom ar SeiZleba, rom

igi miyenebul zianTan Tanazomier mimarTebaSi iyos. Tu arsebobs

gadawyvetilebis ramdenime alternativa, romlebSic sargebelma

SesaZlebelia ziani gadawonis, aseT SemTxvevaSi im alternativaze

unda SevaCeroT arCevani, romelic konkretul sikeTes mxolod

aucilebeli moculobiT xelyofs („Zalis gadametebis akrZalvis“

principi). Tu arsebobs imis SesaZlebloba, rom mizani miRweul

iqnas sxva sikeTeTa xelyofis gareSe, maSin upiratesoba unda mie-

niWos aseT alternativas (e.w. „ukan daxevis“ principi). mTeli am

Tvalsazrisis sqema, erTi SexedviT, warmoadgens im instruments,

romelic sargeblisa da Tavisuflebis maqsimalur ganxorcie-

lebasa da zianis minimumde dayvanas emsaxureba. zusti analizi

ki aCvenebs, rom gadawyvetilebebis miRebis procesSi CarTuli123

arian samarTlianobis urTulesi sakiTxebic, magaliTad, rogori-

caa koliziaSi myofi Tavisuflebebisa da interesebis rangirebisa

da dacvis Sesaxeb.

normebis moqmedebis sfero, maSasadame, samarTlebrivi cne-

bebis moculoba, gansakuTrebiT, normaTa koliziis SemTxvevaSi

(§10 III g), sxva garemoebebTan erTad, ganisazRvreba konkretuli

interesebis safuZvelze. mokled, interpretacia xorcieldeba Se-

122 ix. § 17 b.123 optimizaciis Taobaze Sexedulebebis racionaluri struqturirebis Ses-axeb, ix. aseve § 10 III g.

75

degze orientirebulad. vinaidan aq saqme exeba generalizirebul

(ganzogadebul) interpretacias, saxezea Sedegze tipizirebuli

orientacia, romelic calkeuli SemTxvevis konkretuli garemoe-

bebiT ar Semoifargleba.

magram aqac Cans, rom samarTlebrivi gadawyvetilebebi damokidebuli arian konkretul situaciebze, radgan gansxvavebul, Tundac tipiur si-tuaciebSi, miznebi da maTTan dakavSirebuli interesebi sxvadasxva mocu-lobiTa da konstelaciaSi garkveul rols TamaSoben. es miznebi da maTTan dakavSirebuli interesebi, SeiZleba, erTmaneTs xels ar uSlides, aZlie-rebdes an ewinaaRmdegebodes kidec erTmaneTs, xan Zlierad, xan sustad iyos SemxeblobaSi da mniSvnelobas iZendes.

VI. interpretaciis argumentebis urTierTkavSiri

literatura: Alexy (siehe Schrifttum zu § 10 I), S. 303 ff.; Bydlinski, 1991, S. 553 ff.; Demko, 2002, S. 161 ff.; Engisch, 2005, S. 100 ff., A. Gern, Die Rangfolge der Auslegungsmethoden von Rechtsnormen, VerwArch 1989, S. 415 ff.; Koch/Rüßmann, 1982, S. 176 ff.; Larenz, 1991, S. 343 ff.

mkacri gagebiT, yoveli sainterpretacio normis zRvari aris

„sityvis SesaZlo mniSvneloba“. Tu samarTlis gamoyenebas surs

am wesidan gadaxveva, magaliTad, samarTliani Tanabari mopyrobis

mizniT, saWiroa sakanonmdeblo wesis gamoyeneba iseT SemTxveve-

bze, romlebic calsaxad normis sityviTi mniSvnelobis qveS ar

igulisxmeba, an piriqiT, saWiroa, rom samarTlis norma ar gavr-

celdes im SemTxvevebze, romlebic calsaxad normis sityvasity-

viTi JReradobis qveS Tavsdebian. aRniSnuli ar SeiZleba ganxor-

cieldes kanonis interpretaciis gziT, aramed mxolod kanonis

ganvrcobiTi an SesworebiTi xasiaTis e.w. „samarTlis ganviTare-

bis~ (Rechtsfortbildung) safuZvelze (§ 9 II a).

rogorc wesi, dauSvebelia iseTi interpretacia, romelic ka-

nonmdeblis gadawyvetilebas normis calsaxad gamoxatuli miznisa

da mizanSewonilobis Sesaxeb TvalnaTliv ewinaaRmdegeba, radgan

aseTi interpretaciiT samarTlis gamomyenebeli sakanonmdeblo

gadawyvetilebas Tavisi sakuTari samarTalpolitikuri Sexedule-

biT Secvlida (§ 10 II).

sityviTi SesaZlo mniSvneloba da kanonmdeblis mkafiod gamoxa-

tuli ganzraxuloba SesaZleblobas ramdenadac iZleva124, imdenad

aucilebelia, rom SerCeul iqnas iseTi interpretacia, romlis

drosac, sainterpretacio norma ierarqiulad ufro maRla md-

gom samarTlis normasTan winaaRmdegobaSi ar mova. winaaRmdeg

124 ix. BVerfGE 18, 111; 54, 299 f.

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

76 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

SemTxvevaSi, normaTa koliziis wesebis mixedviT, sainterpretacio

norma dakargavda moqmedebis iuridiul Zalas. SeZlebisdagvarad,

interpretaciis is Sedegi unda iqnas miRweuli, romelic sainter-

pretacio normas iuridiul Zalas ar daukargavs. aseve, saWiroa,

rom ierarqiulad erT safexurze mdgom normaTa urTierTmimar-

TebaSic ar warmoiSvas winaaRmdegoba (§ 10 III b).

am sazRvrebSi interpretaciis argumentacia xSirad Tavisufa-

li arCevanis saSualebas iZleva. interpretaciis argumentebi ar

warmoadgenen normis ganmartebis Taobaze yvela problemis sru-

lyofilad gadaWris zust instrumentebs. arCevanis am argumenta-

ciul procesSi, romelic kanonis sityviTi mniSvnelobis fargleb-

Si mimdinareobs, gasaTvaliswinebelia araerTi mizezi, romelic

ama Tu im mniSvnelobiTi variantis sasargeblod gadawyvetas asa-

buTebs. es mizezebi, SesaZlebelia, erTmaneTs avrcobdnen, magram,

aseve, _ erTmaneTs ewinaaRmdegebodnen.

ase, magaliTad, samarTlebrivi usafrTxoebis interesebSia, rom sa-marTali advilad gasagebi iyos, ris gamoc kanonebi erTian terminolo-gias unda iyenebdnen. es interesebi ki, araiSviaTad konkurenciaSi aris samarTlis cnebebis „funqciur damokidebulebasTan~. es ukanaskneli ki, moiTxovs, rom kanonis sityvebis ganmarteba ise ganxorcieldes, rogorc amas samarTlianobis specifikuri problema moiTxovs, romelic sainter-pretacio normam unda gadawyvitos. erT-erT magaliTs warmoadgens si-tyva „gaufrTxilebloba~. Tu „gaufrTxileblobiT~ ganxorcielebuli qmedeba zianis anazRaurebis winapirobaa, maSin es sityva emsaxureba e.w. „gaTanabrebiT samarTlianobas~ (Ausgleichende Gerechtigkeit), xolo, Tu „gau-frTxileblobiT~ Cadenili qmedeba dasjadia, maSin igive sityva dgas „sa-marTliani dasjis~ (Strafgerechtigkeit) samsaxurSi. am gansxvavebul funqciaTa gamo, erTi da igive sityvas sxvadasxva mniSvneloba gaaCnia da, Sesabamisad, sxvadasxvagvarad unda iqnas ganmartebuli (§ 3 I b).

roca interpretaciis argumentebi erTmaneTs ewinaaRmdegebian,

marTalia, maT Soris ar arsebobs mkacri racionaluri ierarqia,

magram _ rogorc es wina magaliTSi vnaxeT _ maT xSirad aqvT

gansxvavebuli wonadoba da, konkretul SemTxvevaSi, TiToeuli

amis mixedviT unda iqnas gaTvaliswinebuli. mniSvnelovan saxel-

mZRvanelo debulebas warmoadgens is, rom arCevani interpreta-

ciis argumentebs Soris imis mixedviT iqnas gakeTebuli, Tu romel

maTgans gaaCnia problemis SesaZlo samarTliani gadawyvetisaken

swrafva. maSasadame, sakiTxi unda gadawydes imis mixedviT, Tu ram-

denime SesaZlo variantidan, „argumentaciis xelovnebis~ wesebis

Tanaxmad, romels mivyavarT problemis yvelaze ufro samarTlian

gadawyvetamde (§ 10 V).

77

dasawyisSi naxsenebi „zRvari~, gansazRvruli winapirobebis ar-

sebobis SemTxvevaSi, SeiZleba ar iqnas daculi, Tu es aucilebelia

samarTliani gadawyvetis misaRwevad. normis arsis legitimuri

cvlileba samarTlis gamomyenebelsac aZlevs saSualebas, gascdes

kanonmdeblis mier calsaxad dadgenil gadawyvetilebas normis

miznisa da mizanSewonilobis Sesaxeb (§ 4 III; 10 II). gansazRvruli

winapirobebis arsebobis SemTxvevaSi, samarTlis qmna (Rechtsfindung), SesaZlebelia, gascdes normis „SesaZlo sityviT mniSvnelobas~ _

da amiT sakuTari interpretaciis sferos _ da kanonis ganmavr-

cobeli an Semsworebeli „samarTlis ganviTareba~ (Rechtsfortbildung) ganaxorcielos (§ 11 I g)

VII. Riad darCenili sakiTxebi

literatura: U. Neumann, Juristische Methodenlehre und Theorie der juristischen Argumen-tation, Rechtstheorie 2001, S. 239 ff.; Zippelius, 2004, Kap. 8.

kanonis interpretacia, marTalia, xorcieldeba SezRudulad

racionalur formebSi, magram interpretaciis argumentebi xSi-

rad toveben Ria sivrces gadawyvetilebis misaRebad, maSasadame,

arCevanisa da Sefasebis SesaZleblobas. kanonis mier Riad datove-

buli Sefasebebis Camosayalibeblad saWiro saxelmZRvanelo wina-

dadebebis Zebnas mivyavarT met-naklebad gansxvavebul, magram xSi-

rad tipiur, cxovrebiseul movlenebze morgebul, sazogadoebis

mier aRiarebul konsensusunarian warmodgenebTan RirebulebaTa

Sesaxeb. es warmodgenebi araiSviaTad, SesaZlebelia, erTmaneTs

ewinaaRmdegebodnen. nabij-nabij naTeli xdeba, rom samarTlebri-

vi sazogadoebis warmodgenebi samarTlianobaze mravalfenovania,

Tavisufali ar aris xarvezebisa da gadauWreli winaaRmdegobe-

bisagan. TviT ZiriTad uflebaTa sistemasa da samarTlis zogad

principebs Soris arsebobs daZabuloba da konkurencia (§ 10 III

g). cxovreba savsea moulodnelobebisagan da xSirad gvTavazobs

situaciebs, rodesac samarTlianobas ubralod ki ver „ipovi“, ara-

med misTvis gabeduleba da misi „Seqmnaa“ saWiro (§ 3 II d).

samarTlis zogadi principebi da interpretaciis argumentebi

xSirad warmoadgenen „umniSvnelovanes cnebebs“, romelTa daxma-

rebiTac samarTlianobis Sesaxeb Sexedulebebi cnebaTa doneze

struqturirebul da gacnobierebul saxes iZenen. am gziT, sa-

marTlianobis sakiTxi iRebs specifikur cnebiT formas, magram

problemis srulyofilad gadawyvetas ar axdens (§ 3 I g). mo-

kled, kanonis ganmartebas SeiZleba mieces racionaluri mimar-

Tuleba, magram saboloo jamSi xSirad mxolod iseT Sefasebam-

§ 10. sityvis zusti mniSvnelobis argumentaciuli gansazRvra

78 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

dec ki midis, romelic ar aris racionalurad Camoyalibebuli.

miuxedavad gadawyvetilebis miRebis iracionaluri faqtorebis

arsebobisa, mainc saWiroa racionaluri argumentaciis SesaZle-

blobebis amowurva: swori interpretaciis Ziebas mivyavarT me-

Toduri Tvalsazrisebis „Widilamde“, romelsac wvlili Seaqvs

samosamarTleo Sefasebebis TanmimdevrulobaSi. samarTlebrivi

Sexedulebebi amis Sedegad safuZvlebis mixedviT iyofian da sa-

nimuSo racionaluri Sexedulebebis saxes iReben. kritikuli dis-

kusiisaTvis ki, isini warmoadgenen argumentebsa da kontrargu-

mentebs, romlebic erTi an meore interpretaciis sasargeblod

gamoiyenebian. amasTan, naTeli xdeba, ra gansxvavebebi arsebobs

am argumentebis wonadobaSi, romlebic, sabolood, Sedegze ax-

denen zegavlenas. SeiZleba iTqvas, rom iuridiuli „eqsegezes“125

Taviseburi racionaluroba imaSia, rom is Tavis alogikurobas

patara, lokalizirebad nabijebze anawevrebs; maSasadame, inter-

pretacia calkeul azrobriv elementebad nawildeba. kritika

argumentTa urTierTkavSiris mxolod gansazRvruli adgilebis

mimarT SeiZleba iqnas gamoTqmuli.126

rac kanonis interpretaciaze iTqva, igive iTqmis zogadad sa-

marTlianobis problemebzec: wesiT, SesaZlebelia maTi raciona-

lurad struqturirebuli axsna-ganmarteba, magram ara probleme-

bis gadaWris zusti meTodis dadgena (§ 3 I g).127

125 eqsegeze _ [berZn. exegesis] _ niSnavs teqstis mecnierul axsnas, mis inter-pretacias (l.T.)126 N. Luhmann, Rechtssoziologie, 2. Aufl. (1983), S. 286.127 anglo-saqsuri samarTalic igive Sedegamde midis: „Cven SeiZleba gvqon-des racionalurad struqturirebuli, magram ara racionalurad determi-nirebuli normebis sistema“, MacCormick, 1978, S. 271.

79§ 11. kanonTa ganvrcoba da Sesworeba

§ 11. kanonTa ganvrcoba da Sesworeba

literatura: F. Bydlinski, Über die lex-lata-Gesetze der Rechtsfindung, in: I. Koller u.a. (Hg), Einheit und Folgerichtigkeit im juristischen Denken, 1998, S. 27 ff.; C. W. Canaris, Die Feststellung von Lücken im Gesetz, 2. Aufl. (1983); Engisch, 2005, S. 177 ff., 225 ff.; Fikentscher, 1976, S. 718 ff.; Germann, 1967, S. 111 ff.; Ch. Hillgruber, Richterliche Rechtsfortbildung als Verfassungspro-blem, JZ 1996, S. 118 ff.; Koller, 1997, S. 221.; Kramer, 1998, S. 137 ff.; V. Krey, Zur Problematik richterlicher Rechtsfortbildung contra legem, JZ 1978, S. 361 ff., 428 ff.; Larenz, 1991, S. 370 ff.; Looschelders/Roth, 1996, S. 220 ff.; Maschke, 1993, S. 159 ff.; J. Neuner, Die Rechtsfindung contra legem, 2. Aufl. (2005); Ott, 2006, S. 74 ff.; Rüthers, 2005, § 23; Wank, 2001, § 11; E. Zitelmann, Lücken im Recht, 1903.

I. kanonis xarvezis dadgena

kanonis ganvrcobisa da Sesworebis mTavari instruments war-

moadgens moZRvreba sakanonmdeblo xarvezis Sevsebis Sesaxeb, e.i.

kanoniT gauTvaliswinebeli urTierTobebis mosawesrigeblad ms-

gavsi urTierTobebis maregulirebeli normebis gamoyeneba. sa-

marTali ganasxvavebs ori saxis sakanonmdeblo xarvezs: xarvezi,

romelic kanonis formulirebaSia daSvebuli, (romelsac, mokled,

„xarvezi formulirebaSi“ („Formulierungslücke“) ewodeba), da Sefasebis

Sedegad dadgenili xarvezi, (romelsac arazusti mokle saxelwo-

deba „SefasebiT Sesavsebi xarvezi“ („Wertungsmängel“) aqvs).a) „xarvezi formulirebaSi“ saxezea, rodesac kanonis sityva-

sityviTi Sinaarsi arasrulyofil qcevis wess adgens. erT-erT

cnobil magaliTs gvTavazobs germaniis samoqalaqo kodeqsis 904-e

muxli: „mesakuTres ara aqvs ufleba, aukrZalos sxva pirs nivTze

zemoqmedeba, Tu es zemoqmedeba aucilebelia imwuTieri safrTxis

Tavidan asacileblad da Tu mosalodneli ziani araTanazomierad

didia, vidre mesakuTrisaTvis nivTze zemoqmedebisgan gamowveuli

ziani. mesakuTres ufleba aqvs, moiTxovos miyenebuli zianis ana-

zRaureba“. es norma dasaSvebad miiCnevs sxvis nivTze zemoqmede-

bas, Tu igi aucilebelia garkveuli safrTxeebis Tavidan asacile-

blad. amasTan, igi awesebs mesakuTrisaTvis zianis anazRaurebis

valdebulebas, magram ar gansazRvravs, Tu vin unda aunazRauros

mesakuTres aseTi ziani: ukiduresi aucileblobis mdgomareobaSi

zianis mimyenebelma Tu pirma, romlis sasargeblodac ganxor-

cielda es qmedeba. amis sawinaaRmdegod, saqarTvelos samoqalaqo

kodeqsis 117-e muxlis pirveli nawili ukiderusi aucileblobiT

gamowveuli zianis anazRaurebas akisrebs mimyenebels, magram amave

muxlis me-2 nawiliT, misi anazRaureba SeiZleba „daekisros mesame

pirs, romlis interesebisTvisac zianis mimyenebeli moqmedebda,

80 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

anda mTlianad an nawilobriv ganTavisufldes anazRaurebisagan

rogorc mesame piri, ise zianis mimyeneblic“.

b) „SefasebiT Sesavsebi xarvezi“ saxezea maSin, rodesac samarT-

lis normis gamoyeneba, misi sityviTi JReradobidan gamomdinare,

ganvrcobis gareSe SeiZleboda, magram samarTlianobis principi

moiTxovs am SemTxvevaSi garkveuli koreqtirebis Setanas. aseT

xarvezs adgens mosamarTle, upirveles yovlisa, im SemTxvevaSi,

roca samarTlis norma viwrod an farTod aris Camoyalibebuli,

maSasadame, rodesac mosawesrigebel SemTxvevebs norma ar moicavs

an iseT SemTxvevebs moicavs, romlebic am normis moqmedebis sfe-

rodan amoRebas saWiroeben. _ magaliTad, germaniis samoqalaqo

kodeqsis valdebulebiT-samarTlebrivi moTxovnis qmedebis Se-

madgenlobaSi Tavdapirvelad ar moiazreboda moTxovnis samarT-

lebrivi safuZveli, romelic gamomdinareobda xelSekrulebis

pozitiuri pirobebis darRvevidan.128 es sakiTxi gadawyda ana-

logiis gziT, e.i. ganxorcielda normis ganzogadeba. _ Tumca,

meore mxriv, SeiZleba usamarTlod Candes, konkretuli wesis ama

Tu im saxis SemTxvevebze gamoyeneba, miuxedavad imisa, rom isini

am normis sityvasityviTi JReradobis mixedviT calsaxad mis re-

gulirebis sferos ganekuTvnebian. an: gaumarTleblad miaCndaT

sisxlis samarTlis kodeqsis muxlebi abortis Sesaxeb, (romlebic

adre araviTar sagamonakliso wesebs ar iTvaliswinebdnen), im eqi-

mebis winaaRmdegac yofiliyo gamoyenebuli, romlebic orsulo-

bis Sewyvetas axdendnen dedis sicocxlis gadarCenis mizniT (Sdr.

§ 12 II).129 maSasadame, am SemTxvevaSi ar arsebobda zogadi normis

sawinaaRmdego qmedebis sagamonakliso Semadgenloba.

aseTi „SefasebiT Sesavsebi xarvezis“ dadgenisas kidev erTxel

TvalsaCino xdeba samarTlis funqciuri damokidebuleba (§ 3 I b):

Tu kanonebi samarTlebrivi problemebis samarTlianad gadawyve-

tis funqcias ver asruleben, maSin saWiroa maTi ganvrcoba. jer

kidev aseTi xarvezis dadgenis, (da ara mxolod misi Sevsebis),

dros mniSvnelovan, (magram ara amomwurav), rols TamaSobs ka-128 xelSekrulebis pozitiuri pirobebi moicaven yvela im qmedebas, romelic kreditorma ganaxorciela da valdebulebis, (rogorc ZiriTadi, ise meora-di), darRvevas warmoadgens. es instituti moicavs mxolod xelSekrulebi-Ta da kanoniT gauTvaliswinebel SemTxvevebs. xelSekrulebis mxaris mier valdebulebis darRvevad CaiTvleba, magaliTad, iseTi qmedebebi, romlebic meore mxares aiZulebs gavides xelSekrulebidan (l.T.); ix. BGH Z 11, 80;129 sakiTxi exeba orsulobis ukanono Sewyvetas. germaniis umaRlesma fe-deralurma sasamarTlom, kanonis sityviTi mniSvnelobis sawinaaRmdegod, sisxlis samarTlis pasuxismgeblobisagan gaaTavisufla is eqimebi, romleb-mac, marTalia, orsulobis ukanono Sewyveta moaxdines, magram amiT dedis sicocxle gadaarCines (l.T.)

81

nonis konteqstis SedarebiTi analizi: xarvezis dadgena xSirad

iwyeba maSin, roca Segvxvdeba kanoniT mouwesrigebeli SemTxveva,

romlis mosawesrigeblad marTebuli iqneboda kanoniT mowesri-

gebuli msgavsi SemTxvevis wesis gamoyeneba (ix. § 11 II a). aq vawy-

debiT SemTxvevas, roca arsobrivad erTnairs Tanabari mopyroba

ara aqvs. msgavsi SemTxvevebis Tanabari mopyrobis principi war-

moadgens kanonis xarvezis aRmofxvris mniSvnelovan instruments.

am gziT, xarvezis dadgena iZens aseve funqcias, warmoaCinos ara-

Tanmimdevruloba samarTlebrivi weswyobilebis RirebulebiT ga-

dawyvetilebebSi da gza gauxsnas maT aRmofxvras. aqve, kanonis

xarvezTan dakavSirebiT, gvxdeba, agreTve, sistemis samarTlia-

nobisa da amiT „samarTlis erTianobis“ principi (ix. § 10 III g),

romlis mixedviTac, samarTlebrivi problemebi unda gadawydes

ara mxolod logikurad, aramed, aseve, Teleologiuri Tanmimde-

vrulobiT, samarTlis normebis Tanabari da ufro maRali rangis

ierarqiul konteqstSi.

Tanasworobis principis safuZvelze xSirad xdeba, agreTve, im

sakiTxis dadgena, xom ar aris gamorCenili sagamonakliso norma:

samarTlis norma, Tavisi sityviTi JReradobiT, SeiZleba, farTod

iyos Camoyalibebuli da im SemTxvevebsac Seexebodes, romlebic

samarTlianobis TvalsazrisiT am normiT ar unda iyos mowesri-

gebuli (ix. § 11 II b). am SemTxvevaSi, SeiZleba, legitimuri iyos,

rom arsebiTad araTanabari SemTxveva am normis gamoyenebis sfe-

rodan iqnas amoricxuli, rac SeiZleba ganxorcieldes qmedebis

specialuri sagamonakliso Semadgenlobis an qmedebis arsebuli

Semadgenlobis SemzRudveli niSnebis („restriqcia“130) SemoRebiT.

moqmedi samarTlis kritika SeiZleba gamoiwvios mosazrebam

imis Sesaxeb, rom arsebuli wesebi samarTlebriv urTierTobaTa

moTxovnebsa da realur viTarebas ar (an ukve aRar) Seesabameba,

magaliTad, sociologiuri garemoebebisa da adamianTa socialuri

cxovrebis wes-Cveulebebis mimarT araadeqvaturia da, Sesabami-

sad, rogorc wesi, kanonis miznis ganxorcielebas ar emsaxureba.131

Tu kritikis mizania samarTlis ganvrcobis legitimacia, maSin igi

yovelTvis unda Seicavdes Sefasebas, rom arsebuli realobisa-

Tvis sxvagvari samarTlebrivi midgoma ufro samarTliani iqne-

boda, vidre moqmedi sakanonmdeblo debuleba. legitimuria, Tu

aseT SemTxvevaSic sasamarTlo kanonis mimarT Tavis kritikas mxo-

lod samarTlianobis principze daafuZnebs.

130 restriqcia _ [laT. restrictio] _ SezRudva (l.T.)131 ix. Larenz, 1991, S. 414 ff.; Looschelders/Roth, 1996, S. 238 ff., 261 ff.

§ 11. kanonTa ganvrcoba da Sesworeba

82 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

g) kanonis kritikuli analizis Sedegad, samarTlianobis

principis safuZvelze, misi ganvrcobis saWiroebis dadgena war-

moadgens mxolod pirvel nabijs. kanonis ganvrcoba unda ganxor-

cieldes mxolod samarTal-politikuri miznebidan gamomdinare

(de lege ferenda), saWiroa Tu ara ukve arsebuli kanonmdeblobis (de lege lata) xarvezis aRmofxvra, damokidebulia Semdeg Tvalsazrisze:

sasurveli materialuri samarTlianoba moiTxovs ukve arsebuli

kanonis ganvrcobas, magram arsebobs mizezebi, romlebic SesaZle-

belia, mosamarTlisaTvis warmoadgendes garkveul bariers imi-

saTvis, rom kanonis ganvrcoba TviTon ganaxorcielos: kanonis

ganvrcobiT mosamarTle Seasrulebda im funqcias, romelic xe-

lisuflebis danawilebis principis mixedviT kanonmdeblis kompe-

tencias ganekuTvneba. sasamarTlosgan gansxvavebiT, kanonmdebels

SeuZlia, kanonis ganvrcobasTan dakavSirebuli sakiTxebi, romle-

bic xSirad samarTlis politikas ukavSirdeba, maRali demokra-

tiuli legitimaciis safuZvelze gadawyvitos, gansakuTrebiT,

nebadarTuli sajaro diskusiebisa da, aseve, informaciis farTo

gavrcelebis gziT. garda amisa, sasamarTloebis mier kanonmde-

blis gadawyvetilebebis Sesworeba CaiTrevda marTlmsajulebas

yoveldRiur politikur diskusiaSi da amiT safrTxe Seeqmneboda

mis neitralur avtoritets. upirveles yovlisa, marTmsajule-

bis mier kanonis ganvrcoba, aseve, winaaRmdegobaSi moeqceoda

samarTlebrivi usafrTxoebis principTan: „samarTlis orienta-

ciis utyuarobas“ miadgeboda ziani, Tu arsebuli kanoni mkacrad

ar iqneboda daculi, vinaidan arsebobs saSiSroeba, rom minimum

maRali instanciis sasamarTlos gadawyvetilebamde, gaurkvevlo-

basTan erTad, aseve, Tavs iCenda araTanabari mopyroba gansxvave-

buli sasamarTlo gadawyvetilebebis safuZvelze. am garemoebebis

gaTvaliswinebiT unda davadginoT, arsebobs Tu ara moqmedi kano-

nis (de lege lata) xarvezi.

es procesi yvela droSi erTgvarovnad ar mimdinareobda. samarTlis istoria icnobs epoqebs, rodesac samarTlis ganviTarebis mimarTuleba ufro mkacrad formalizebuli iyo da, amiT, samarTlebrivi usafrTxoe-bis dacvas eqceoda yuradReba, xolo sxva SemTxvevaSi, ufro wina planze iyo dayenebuli calkeul SemTxvevebTan dakavSirebuli samarTlianoba. es tendenciebi gansazRvraven samarTals calkeul sasamarTlo gadawyveti-lebebSi. im mzadyofnis xarisxi, kanonis usamarTloba xarvezis dadgenisa da aRmofxvris gziT iqnas miRweuli, kargad aCvenebs, Tu ramdenad „sa-marTliani samarTali“ arsebobs ama Tu im epoqaSi.132

132 ix. Zippelius, 1997, Kap. 6b.

83

germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlo Seecada,

gaekeTebina daskvna germaniis ZiriTadi kanonis me-20 III muxlis

arsidan gamomdinare, romlis mixedviTac, mosamarTle ara mxo-

lod kanons, aramed, aseve, samarTals emorCileba, kerZod, zogad

samarTlebriv principebs, romlebic mocemulia konstituciaSi,

sxva samarTlebriv wyaroebSi an gamoxatulebas povebs „sazoga-

doebis sayovelTaod aRiarebul warmodgenebSi samarTlianobis

Sesaxeb“. mosamarTleebs ufleba eZlevaT am „marTali samarTliT“

dawerili kanonebi Semdgom ganaviTaron (ix. § 13 III). aRniSnuli

SeiZleba ganxorcieldes ara marto kanonTa interpretaciis gziT,

aramed, aseve, kanonis xarvezis Sevsebisa da restriqciis gziTac

(ix. § 11 II b)133. „samosamarTleo samarTlis“ mier samarTlis ganvi-

Tareba, romelic kanonis sityvasityviT mniSvnelobas cdeba, da-

saSvebia mxolod im SemTxvevaSi, Tu mis dasasabuTeblad moyvanili

argumentebi ufro mniSvnelovania, vidre xelisuflebis danawi-

lebisa da samarTlebrivi usafrTxoebis argumentebi, romlebic

kanonebis ganuxrel dacvas moiTxoven; garda amisa, Tu kanonis

sityviTi mniSvneloba iZleva im daskvnis gakeTebis SesaZleblo-

bas, rom kanonmdebelma esa Tu is problematuri SemTxveva ara-

sakmarisad gaiazra da amitom igi kanonis regulirebis sferoSi

ar gaiTvaliswina. magram, Tu kanonis naTlad gamoxatuli azri am

SesaZleblobas calsaxad gamoricxavs, maSin „normis kontrolis“134

gadamowmebis erTaderT gzad rCeba misi sakonstitucio samarTa-

lwarmoebis wesiT gadamowmeba.135

am gziT SesaZlebelia, rom aSkarad usamarTlo kanonic, konstitu-ciuri darRvevis specifikurobis miuxedavad, iuridiuli Zalis ar mqoned gamocxaddes.136

im normebisaTvis, romelTa samarTalSesabamisobis gadamowmeba sxva sasamarTloebis kompetencias warmoadgens, am sasamarTloebs Sesabamisi kontrolis uflebamosileba unda hqondeT.

samarTlebrivi usafrTxoebisa da xelisuflebis danawilebis

argumentebi SeiZleba konkretul SemTxvevebSi aSkarad krZala-

133 saqarTvelos konstituciis analogiuri 84-e muxlis Tanaxmad, „mosamar-Tle Tavis saqmianobaSi damoukidebelia da emorCileba mxolod konstitu-ciasa da kanons“. germaniis ZiriTadi kanonisagan gansxvavebiT, saqarTvelos konstitucia uTiTebs ara „kanonsa da samarTalze~, aramed „konstituciasa da kanonze~ (l.T.)134 Sdr. BVerfGE 2, 398; 71, 105.135 R. Zippelius/Th. Würtenberger, Deutsches Staatsrecht, 31. Aufl. (2005), §49 III 1; BVerfGE 2, 398; 71, 105.136 BVerfGE 3, 232 f.; Zippelius, 1996, Kap. 13 II 2.

§ 11. kanonTa ganvrcoba da Sesworeba

84 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

vdes marTlmsajulebis mier kanonis xarvezis Sevsebas. magaliTad,

konstituciuri principi: „ar arsebobs sasjeli kanonis gareSe“

(„nulla poena sine lege“), romelic mocemulia germaniis ZiriTadi ka-

nonis 103 (II)-e muxlSi, Seicavs normis analogiis akrZalvas im

SemTxvevaSi, rodesac adgili aqvs qmedebis dasjadobis dawesebas

an sasjelis gamkacrebas.137 es exeba ara mxolod sisxlis samarT-

lis, aramed sagadasaxado kanonis normebsac, romlis mixedviTac,

analogiiT gadasaxadebis arc daweseba da arc gazrda ar SeiZleba.

sagadasaxado samarTalic „cxovrobs kanonmdeblis nebis Sesaba-

misad“. garda amisa, zogadad, samosamarTleo samarTlis mier ar

SeiZleba Seiqmnas uflebaTa xelmyofi qmedebis Semadgenlobebi,

radgan, konstituciis mixedviT, uflebaTa xelyofa SesaZlebelia

mxolod zusti kanonismieri daTqmis safuZvelze.

II. kanonis xarvezis Sevseba

literatura: H. F. Brandenburg , Die teleologische Reduktion, 1983; Bydlinski, 1991, S. 475 ff.; Engisch, 2005, S. 187 ff.; A. Kaufmann, Analogie und „Natur der Sache~, 2. Aufl. (1982); ders., 1999, S. 59 ff.; A. W. H. Langbein, Das Prinzip der Analogie als juristische Methode, 1992; Larenz, 1991, S. 381 ff.; Looschelders/Roth, 1996, S. 258 ff., 304 ff.; Schröder, 2001, S. 249 ff.

a) kanonis xarvezis mniSvnelovan ZiriTad tips warmoadgens is

SemTxveva, rodesac samarTlis norma ar moicavs iseT urTierTo-

bas, romelic, samarTlianobis Tvalsazrisidan gamomdinare, am

kanonis regulirebis sfero unda yofiliyo. aseT xarvezs, ger-

maniis samoqalaqo kodeqsis miRebis dros, warmoadgenda zianis ana-

zRaurebis Taobaze normis ar arseboba xelSekrulebis pozitiuri

pirobebis darRvevis SemTxvevaSi. magaliTad: glexma SeiZina Zroxa

saqonliT movaWrisagan. aqamde keTilsindisieri gamyidvelis mier,

gaufrTxileblobiT, moxda glexisaTvis daavadebuli pirutyvis

gadacema, romelmac glexis sxva saqonelsac gadasdo es daavadeba.

amis gamo igi iZulebuli gaxda, gaenadgurebina yvela saqoneli.

gamyidveli mzad iyo da SeeZlo droulad gadaeca glexisTvis sa-

nacvlod sxva janmrTeli Zroxa, magram myidveli moiTxovda misgan

zianis anazRaurebas, romelic mas warmoeSva avadmyofi Zroxisagan

avadmyofobis sxva saqonelze gadadebis Sedegad. germaniis samoqa-

laqo kodeqsis Tavdapirveli redaqcia iTvaliswinebda zianis ana-

zRaurebas mxolod im SemTxvevaSi, Tu valdebulebis Sesruleba

SeuZlebeli gaxda an vadis gadacilebiT Sesrulda, amasTan, Tu ga-

137 saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtSi, romelic saqarTve-los sakonstitucio sasamarTlos gansjis sagani gaxda, mocemulia kanonis ukuZalis akrZalvis principi (l.T.)

85

myidvels am garemoebaze ekisreboda pasuxismgebloba da myidvels

amiT ziani miadga. winamdebare SemTxvevaSi ki, ziani gamowveuli iyo

sxvagvara d.

b) zianis anazRaurebis valdebulebis warmoSobis dadgena xde-

boda analogiis gamoyenebiT: aseT SemTxvevaSi, romelic maSin ka-

noniT ar regulirdeboda, xdeboda kanoniT mowesrigebul SemTxve-

vebTan Sedareba da imis dadgena, Tu ramdenad iyo SesaZlebeli,

zianis anazRaurebis samarTlianobis TvalsazrisiT, am SemTxve-

vazec imave samarTlebrivi Sedegis gamoyeneba: maSasadame, am as-

peqtis gaTvaliswinebiT, xom ar iyo kanoniT gansazRvruli zia-

nis gamowvevis specifikuri mizezebi (valdebulebis Sesrulebis

SeuZlebloba an vadis gadacileba) umniSvnelo? sakmarisi iyo Tu

ara zianis anazRaurebis valdebulebis dasasabuTeblad movalis

mier valdebulebis nebismieri darRveva, romelmac ziani miayena

kreditors? am kiTxvebze SeiZleba dadebiTi pasuxi iqnas gace-

muli. ufro mogvianebiT, kanonmdebelma samarTlis mecnierebisa

da marTlmsajulebis mier ganviTarebuli zianis anazRaurebis qme-

debis zogadi Semadgenloba moawesriga valdebulebiTi samarTlis

Sesaxeb axali (2001) debulebebiT (germaniis samoqalaqo kodeqsis

280-e muxli).

samarTlis normis analogiurad gamoyeneba gulisxmobs am nor-

mis ganzogadebas (Sdr. § 12 I g), romelic xdeba SefasebiT: nor-

mis SinaarsiT dgindeba, rom gansxvaveba kanoniT mowesrigebul da

mouwesrigebel, (qmedebis Semadgenlobis specifikur sakanonmde-

blo), SemTxvevebs Soris imdenad mniSvnelovani ar aris, romelic

gaamarTlebda maT gansxvavebulad gadawyvetas. sxvagvarad rom

vTqvaT, samarTlis normis saerTo, zogadi, niSnebi sakmarisi unda

iyos samarTlebrivi Sedegis gamoyenebis dasasabuTeblad. amiT

dasturdeba is, rom samarTlis normis analogiiT Sefardeba Ta-

nasworobis principis gamoyenebis erT-erTi gamoxatulebaa. samar-

TalSi Tanabari mopyroba da erTnairi Sefaseba yovelTvis niSnavs

arsebuli uTanasworobis konkretuli samarTlebrivi Sexedulebis

qveS abstraqtirebas138 (§ 12 I b).

am daskvnis specialur SemTxvevas warmoadgens „argumentum a minore ad maius~ (kanoniT gaTvaliswinebuli iuridiuli Sedegi unda gavrceldes ufro didi mniSvnelobis mqone urTierTobazec). igi umeteswilad exeba samarT-lebrivi Sedegebis winapirobebs. magaliTad, Tu Seracxvis gansazRvruli pirobebi sakmarisia imisaTvis, rom daasabuTos anazRaurebis valdebuleba, maSin Seracxvis ufro mZime pirobebi TavisTavad imave samarTlebriv Se-

138 G. Radbruch, Rechtsphilosophie, 3. Aufl. (1932), §§ 4, 9.

§ 11. kanonTa ganvrcoba da Sesworeba

86 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

degs gamoiwveven. amis erT-erT klasikur magaliTs, (romelsac SecdomiT „argumentum a maiore ad minus“ _ kanoniT gaTvaliswinebuli iuridiuli Sedegi SeiZleba gavrceldes ufro naklebi mniSvnelobis mqone urTierTobaze _ miakuTvneben), warmoadgens saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 117-e muxliT gansazRvruli ukiduresi aucileblobiT gamowveuli zianis ana-zRaurebis valdebuleba. kerZod, Tu agresiuli ukiduresi aucileblo-bis SemTxvevaSi, sxvisi nivTis obieqturad gamarTlebuli xelyofa zianis anazRaurebis valdebulebas warmoSobs, maSin obieqturad gaumarTlebeli qmedebis SemTxvevaSi, maSinac ki, roca piri bralis gareSe moqmedebs, zia-nis anazRaurebis valdebuleba ufro metad aris gamarTlebuli139. qmedebis marTlzomiereba ar aris zianis anazRaurebis valdebulebis winapiroba.140

b) sxva mxriv, tipiuri SemTxvevebis Sedareba aseve specifiku-

ri SemTxvevebis aRmoCenis SesaZleblobas iZleva, romlebic sa-

marTlianad (Zalze ganzogadoebuli) normis gamoyenebis sfero-

dan amoRebas moiTxoven. amis klasikur magaliTs warmoadgens

germaniis raixis sasamarTlo praqtika abortis SemTxvevasTan

dakavSirebiT:141 im dros, abortis gakeTeba, gamonaklisis gare-

Se, dasjadi iyo. magram am normis gamoyeneba im SemTxvevebzec,

rodesac abortis gakeTeba dedis sicocxles gadarCenas isaxavda

miznad, iqneboda marTlSegrZnebis sawinaaRmdego. amitom, dadge-

nil iqna kanonis ganvrcobis saWiroeba, kerZod, xarvezis Sevsebis

aucilebloba gamamarTlebeli garemoebebis sferoSi, ris gamoc,

Camoyalibda sagamonakliso dauwereli norma, rogorc marTlwi-

naaRmdegobis gamomricxveli garemoeba, samarTlebriv sikeTeTa

urTierTSefardebis saxiT (Güterabwägung). am SemTxvevaSi, Zalze

ganzogadoebulad Camoyalibebuli kanoni Sesworebis Sedegad sa-

gamonakliso normiT iqna ganvrcobili. _ logikurad imave Sedegs

viRebT, Tu TviT qmedebis sakanonmdeblo Semadgenlobas SemzRu-

dveli niSnebiT ganvavrcobT („restriqcia“). magaliTad, germaniis

sisxlis samarTlis kodeqsis § 142 (Zveli redaqcia) iTvaliswineb-

da sasjels im piris mimarT, romelic avtoavariis Semdeg SemTxve-

vis adgilidan gauCinardeboda, Tu man, savaraudod, avtosagzao

SemTxveva gamoiwvia. sakanonmdeblo normis JReradoba, am SemTxve-

vaSi, kanonis mizans scdeboda, radgan igi, aseve, im pirebs moica-

vda, romlebic avtosagzao SemTxvevis Sedegad zians mxolod saku-

Tar Tavs ayenebdnen. amis gamo, sasamarTlo praqtika zRudavda

am normis gamoyenebas da sasjelis muqaras mimarTavda mxolod im

139 agresiul ukidures aucileblobas iTvaliswinebs germaniis samoqalaqo kodeqsis 904-e muxli (l.T.)140 Larenz, 1991, S. 389 f.141 RGSt 61, 252 ff.

87

pirebis mimarT, romlebmac avtosagzao SemTxvevis Sedegad ziani

miayenes aramarto sakuTar Tavs da ganzrax xeli SeuSales am faq-

tis dadgenas SemTxvevis adgilidan gauCinarebis Sedegad142. _ am

da sxva warmodgenili SemTxvevebidan (qmedebis sagamonakliso Se-

madgenloba an restriqcia) gamomdinareobs daskvna, rom gansazR-

vruli gadaxveva ZiriTadi tipidan normas ama Tu im SemTxvevisa-

Tvis samarTlianad gamouyenebels xdis. qmedebis gansakuTrebuli

Semadgenlobebis gamijvna zogadi ZiriTadi wesidan mniSvnelobas

iZens calkeuli SemTxvevebis miRma da gzas uxsnis samarTlis zo-

gad normaTa wesrigis diferencirebas. amis gamo, kanonmdebeli

arcTu iSviaTad iTvaliswinebs sasamarTlo praqtikis mier ganvi-

Tarebul Sesworebebs.

qmedebis sagamonakliso Semadgenlobebic, Tavis mxriv, SeiZle-

ba, iyos ganzogadoebis unaris mqone. abortis zemoxsenebuli ma-

galiTis safuZvelze Camoyalibebuli qmedebis sagamonakliso Se-

madgenloba, SeiZleba ganzogadoebul iqnas marTlwinaaRmdegobis

gamomricxvel zogad garemoebad, kerZod, ukiduresi aucileblo-

bis zekanonuri garemoebis saxiT, romelic abortis SemTxvevebis

garda, yvela sxva SemTxvevaSic hpovebs gamoyenebas, sadac arCevani

unda gakeTdes sxvadasxva sikeTeTa Soris, es exeba rogorc sisxlis,

ise samoqalaqo an saxelmwifo samarTals. sxvaTaSoris, es magaliTi

aCvenebs, rom arasworia mkacri wesis dadgena, rom TiTqos sagamo-

nakliso normebis analogiurad gamoyeneba ar SeiZleba.143

aqamde warmodgenili iyo, upiratesad, sakanonmdeblo xarvezis

problemebi, romlebic „qmedebis Semadgenlobis“ sibrtyeze war-

moiSobian, maSasadame, rodesac qmedebis sakanonmdeblo Semadgen-

lobebi Camoyalibebulia viwrod an farTod. pirveli SemTxveva

exeboda iseT viTarebas, rodesac kanoniT gansazRvruli samarT-

lebrivi Sedegi (R) qmedebis sakanonmdeblo Semadgenlobis (T1) gar-

da, aseve, sxva Tanabari mniSvnelobis mqone qmedebis Semadgenlo-

bisTvisac (T2) gamoiyeneba. igi sqematurad Semdegnairad SeiZleba

warmovadginoT:

T1

RT2

142 BGHSt 8, 263 ff.143 amis sawinaaRmdegod ix. saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis me-5 muxli (l.T.)

§ 11. kanonTa ganvrcoba da Sesworeba

88 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

g) kanonis xarvezis problema SeiZleba „samarTlebrivi Sedegis“

sibrtyezec warmoiSvas. am SemTxvevaSi, SesaZlebelia, gansakuTre-

biT saqme exebodes qmedebis sakanonmdeblo SemadgenlobisaTvis

(T), am normaSi mocemuli samarTlebrivi Sedegis (R1) garda, dama-

tebiT sxva samarTlebrivi Sedegis (R2) mikuTvnebasac. sqematurad

igi gamoixateba ase:

R1

TR2

samarTlebrivi Sedegis sibrtyeze xSiria „argumentum a maiore ad minus~ gamoyeneba: Tu pirs garkveuli winapirobebiT gansazRvruli

uflebamosilebebi aqvs, magaliTad, germaniis samoqalaqo kodeq-

siT (§ 626) gansazRvruli ufleba vadis dawesebis gareSe samsaxu-

ridan gaTavisuflebis Taobaze, aseT SemTxvevaSi, igive pirobebis

arsebobisas, SesaZlebelia, ufro naklebi zianis momtani qmedebis

Cadena, magaliTad, muSakis daTxovna winaswar gansazRvruli vadis

gasvlis Semdeg.144

d) naTelia, rom kanonis yovel interpretaciaSi Tavs iCens le-

gitimaciis problema (§ 10 I). igive iTqmis samarTlis „Ria“ ganviTa-

rebazec, romelic kanonis SesaZlo sityviT mniSvnelobas scdeba

an am mniSvnelobas zRudavs. am SemTxvevaSic, saWiroa argumenta-

ciis procesSi samarTlis problemis miRweuli gadawyvetisaTvis

konsensusunariani gamarTleba iqnas moZebnili. contra legem145 (§ 13) SemTxvevaSi, samarTlis „Ria“ ganviTarebisaTvis „legitimaciis

zRvari“ gansakuTrebiT maRalia. calsaxad unda dadgindes, rom

argumentebi, romlebic pozitiuri samarTlis ganvrcobisa da

Sesworebis dasasabuTeblad aris moyvanili, ufro mniSvnelova-

nia, vidre xelisuflebis danawilebisa da samarTlebrivi usafr-

Txoebis poziciebidan gamomdinare sawinaaRmdego argumentebi.

Tu germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlos pozicias

gaviziarebT, kanonis ganvrcobis gamarTlebis safuZveli, rome-

lic kanonis sityviT mniSvnelobas scildeba, SeiZleba iyos mxo-

lod umniSvnelovanesi „samarTlebrivi safuZvlebi“, rogoricaa,

konstituciur-samarTlebrivi RirebulebiTi warmodgenebi an,

144 analogiuri magaliTis mixedviT, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 643-e muxlis me-2 punqtis Tanaxmad, Tu pirs ufleba aqvs, vadis gansazRvris gareSe moiTxovos sxva pirisgan valdebulebis Sesruleba, maSin, imave gare-moebebis SemTxvevaSi, SeuZlia vadis gansazRvrac (l. T.).145 laT. contra legem _ kanonis sityva-sityviTi mniSvnelobis winaaRmdeg (l.T.)

89

aseve, „sazogadoebaSi gabatonebuli sayovelTao warmodgenebi sa-

marTlianobis Sesaxeb~ (§ 11 I g).

am dasabuTebisaTvis mniSvnelovan rols TamaSobs samarTleb-

riv sikeTeTa urTierTSefardebis Tvalsazrisi, maSasadame, miza-

ni, samarTlebriv sikeTeTa dacvis garantiebi iqnas optimirebuli

(§ 10 V). samarTlebriv sikeTeTa urTierTSefardebis principSi

germaniis marTlmsajuleba eZebda, magaliTad, samedicino indika-

ciis SemTxvevaSi abortis gakeTebis gamarTlebas gacilebiT adre,

vidre es problema kanonmdeblis mier iqneboda aRiarebuli. „inte-

resTa dakmayofilebis“ optimizaciis Tvalsazrisi TamaSobs mTa-

var rols, rodesac samarTlis normis ganvrcoba miznad isaxavs

samarTlebrivi urTierTobis gadaudebeli da gamarTlebuli

moTxovnebis ukeTesad dakmayofilebas, vidre es arsebul mdgoma-

reobaSi xdeba (ix. § 11 I b). am dasabuTebiT, ganviTarda, magaliTad,

germanul kerZo samarTalSi pirobadebuli sakuTrebis gadacemis

instituti.146

aseve, mniSvnelovan rols TamaSobs logikuri da Teleolo-

giuri argumentebis Tanxvedra (sistemis samarTlianoba). rogorc

davadgineT, kanonis xarvezis Sevseba emsaxureba, gansakuTrebiT,

aseve, samarTlianobis Sesaxeb Tvalsazrisebisa da samarTlis mi-

zandasaxulobebis araTanmimdevrulobis aRmofxvras, vinaidan

samarTlebriv sistemaSi aseTi winaaRmdegobebiT kanonzomierad

dairRveva Tanasworobis principi (§ 11 I b).147

Tanasworobis principi aerTianebs Tanaarsebobisa da samarT-

lianobis argumentebs. Tavis mxriv, mas efuZneba kanonis xarvezis

Sevsebis klasikuri argumenti, kerZod, analogiis gamoyeneba: ka-

nonSi mocemuli samarTlebrivi Sexedulebebis sruli generali-

zirebuli gacnobiereba xdeba Tanasworobis principis daxmarebiT.

es, sxvaTa Soris, naTels xdis, Tu ramdenad problematuria

„xarvezis“ cneba: kanonis ganvrcoba Tanabari mopyrobis princips

efuZneba, romelic, Tavis mxriv, erT-erTi samarTlebrivi prin-

cipia, magram, magaliTad, xelSekrulebis pozitiuri pirobebis

darRvevis SemTxvevaSi, sityva „xarvezi~ gagebul unda iqnas samo-

qalaqo kodeqsis ganvrcobis gziT da ara mTliani samarTlebrivi

sistemis mixedvi T.

Tu kanonis xarvezis Sevseba ar aris an arasakmarisad aris le-

gitimirebuli, aseT SemTxvevaSi, marTalia, igi ewinaaRmdegeba ka-

nons, magram SeiZleba moqmed samarTlad iqces (§ 13 I, IV).

146 Larenz, 1991, S. 416 f.147 sistemis samarTlianobis Sesaxeb ix. sqolio 102.

§ 11. kanonTa ganvrcoba da Sesworeba

90 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

§ 12. tipiur SemTxvevaTa Sedareba

literatura: Bydlinski, 1991, S. 548 ff.; W. Hassemer, Tatbestand und Typus, 1968, S. 118 ff.; S. Jorgensen, Typologie und „Realismus“ in der neueren Rechtswissenschaft, 1971; K. Larenz, Weg-weiser zu richterlicher Rechtsschöpfung, in: Festschrift für A. Nikisch, 1958, S. 292 ff.; D. Leenen, Typus und Rechtsfindung, 1971; Ott, 2006, S. 159 ff.; G. Radbruch, Klassenbegriffe und Ordnungs-begriffe im Rechtsdenken, Internationale Zeitschrift für Theorie des Rechts, 1938, S. 46 ff.; Vogel, 1998, § 10 II; Zippelius, 1996, Kap. 9 III 2, 37.

I. tipiur SemTxvevaTa Sedareba, rogorc interpretaciisa da kanonis xarvezis Sevsebis saSualeba

a) tipiur SemTxvevaTa Sedarebis meTods iyenebs ara mxolod

kanonis xarvezis Sevseba, aramed _ kanonis interpretaciac. amas-

Tan, igi xorcieldeba kanonis sityviTi mniSvnelobis farglebSi.

sakiTxi exeba imas, Tu ramdenad Seesabameba warmodgenili, pro-

blematuri SemTxveva, Tavisi tipis mixedviT, maSasadame, misi Se-

madgeneli zogadi niSnebiT (ix. § 12 I g), kanonis sityvaTa moculo-

bis sivrces. problematuri SemTxvevis, romelic kanonis SesaZlo

sityva-sityviTi mniSvnelobis farglebSi aris moqceuli, Sedareba

xdeba im SemTxvevebTan, romlebsac samarTlis norma ueWvelad

moicavs. amis Semdeg Cndeba kiTxva imis Taobaze, problematuri

SemTxveva iseve unda iqnas Tu ara Sefasebuli, rogorc udavo

SemTxvevebi da igi moizreba Tu ara sakanonmdeblo cnebis qveS. sa-

qme exeba samarTlis normis dazustebas da ara subsumciis meTods

(§ 16 II): problematur SemTxvevaTa tipebis kanonis sivrcisadmi

mikuTvnebiT an ar mikuTvnebiT xdeba normaSi mocemuli cnebis

moculobis dazusteba (ix. § 12 I g) da amiT, normis cnebiTi „bir-

Tvisa“ da mas mikuTvnebuli tipiuri SemTxvevebidan gamomdinare,

sityvis SesaZlo mniSvnelobis zRvramde misvla. konkurenciis sa-

marTalSi es SeiZleba iyos, magaliTad, zRvari keTilsindisier da

arakeTilsindisier konkurencias Soris (ix. arakeTilsindisieri

konkurenciis winaaRmdeg mimarTuli germanuli kanonis § 3):

arakeTilsindisieri, (magaliTad, didi raodenobis saqonlis Semsyid-velis moqrTamva), da keTilsindisieri, (magaliTad, SeTavazebuli saqon-lis Sesaxeb SemsyidvelisTvis dargobrivi informaciis miwodeba), konku-renciis udavo SemTxvevebs Soris mdebareobs problematur SemTxvevaTa sivrce, romelTa mikuTvneba arakeTilsindisieri an keTilsindisieri kon-kurenciisaTvis moiTxovs specialur gadawyvetas. maSinac, roca sxvadasxva SemTxvevebs bevri saerTo niSani, (magaliTad, didi raodenobis saqonlis Semsyidvelis dasaCuqreba), aqvs, aseve, xSirad arsebobs mniSvnelovani gansxvavebebi. gadamwyvet gansxvavebas qmnis, magaliTad, is garemoeba, saCu-

91§ 12. tipiur SemTxvevaTa Sedareba

qari warmoadgens didi raodenobis Tanxas Tu mxolod umniSvnelo nivTs. sadRac am „naTel“ SemTxvevebs Soris unda moiZebnos zRvari nebadarTul da dauSvebel qcevas Soris. es aris zRvari, romelic ar aris mkacrad definirebuli, aramed, SesaZlebelia, mxolod SefasebiT iqnas dadgenili.

kanonis interpretaciisas, iseve rogorc xarvezis Sevsebi-

sas, tipiur SemTxvevaTa Sedareba iwyeba, erTi mxriv, Sedarebul

SemTxvevaTa tipebis saerTo, xolo, meore mxriv, gansxvavebuli

niSnebis dadgeniT. amis Semdeg xdeba Sewonasworebuli Sedare-

ba im mizniT, rom arsebiTad erTnairi SemTxvevebis mimarT gan-

xorcieldes Tanabari mopyroba, xolo, arsebiTad araerTgvari

SemTxvevebis mimarT _ gansxvavebuli midgoma. hermenoitikuli

Tvalsazrisebis saerTo niSnebis miRma SeumCneveli ar unda darCes

zRvari, romelic kanonis interpretaciasa da xarvezis Sevsebas

Soris arsebobs. es zRvari sakanonmdeblo debulebebis SesaZlo

sityva-sityviTi mniSvnelobebiT aris gavlebuli: kanonis sityviTi

mniSvnelobis farglebSi xorcieldeba interpretacia. sadac am

zRvris gadasvla xdeba, saqme gvaqvs kanonis xarvezis dadgenasa

da SevsebasTan. _ am zRvris dadgena mniSvnelovania, radgan is sa-

marTlebrivi usafrTxoebis gamo kanonis sityviTi JReradobidan

amovardnis SesaZleblobas arTulebs da calkeul SemTxvevebSi

analogiis akrZalviT SeuZlebelsac ki xdis (§ 11 I g).

aRsaniSnavia, rom anglo-saqsuri precendentuli samarTalic iyenebs tipiur SemTxvevaTa Sedarebas, romlis safuZvelzec unda dadgindes, ro-meli niSnebia gadamwyveti, rom ori SemTxveva erTi da imave samarTlebriv princips daeqvemdebaros. saqme exeba imas, Tu ramdenad sakmarisi msgavseba aqvs warmodgenil SemTxvevas ukve gadawyvetil SemTxvevasTan da Tan „in the relevant respects“. unda dadgindes, axali SemTxveva ukve gadawyvetils im niSne-biT Tu emsgavseba, romelsac winare gadawyvetileba mis mniSvnelovan dasa-buTebebSi exeba, sxvagvarad rom vTqvaT, principebi da motivebi, romlebic pirvel gadawyvetilebas asabuTeben, SeiZleba Tu ara iqnas gamoyenebuli meore SemTxvevis garemoebebzec an meore SemTxveva pirvelisagan im niSne-biT Tu gansxvavdeba, romlebmac SeiZleba gansxvavebul gadawyvetilebamde migviyvanos.148

b) maSasadame, tipiur SemTxvevaTa Sedarebis ZiriTad sazriss

warmoadgens arsobrivad msgavsi SemTxvevebis Tanabrad, xolo ar-

148 ix. MacCormick, 1978, S. 185 f., 190 f., 219 ff. jer kidev iulianusi werda, rom sa-marTlis qmnis procesSi msgavsi SemTxvevebi unda veZeboT, @„ad similia procedere atqua ita ius dicere“ (digestebi 1, 3, 12), an rogorc braqtoni ambobs, „a similibus procedere ad similia“ (H. H. Jakobs, De similibus ad similia bei Bracton und Azo, Ius commune, Sonderband 87, 1996, S. IXf., 36 f.).

92 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

sobrivad gansxvavebulis sxvadasxvagvarad gadawyveta: SemTxvevaTa

Sewonasworebuli Sedareba gulisxmobs msgavsi da ganmasxvavebeli

niSnebis dadgenas. Tu am sakiTxs xarvezis Sevsebisa da kanonis in-

terpretaciis mTavar azrobriv sqemad miviCnevT, maSin, SeiZleba

iTqvas, rom Tanabari mopyrobis principi aris iuridiuli hermenoi-

tikis „suli“, an minimum hermenoitikis gansakuTrebiT mniSvnelo-

vani forma, romelSic samarTlianobis problema xelSesaxebi xdeba.

SemTxvevaTa erTgvarovani Sefasebis sakiTxi yovelTvis ama Tu

im samarTlebrivi problemis Tvalsazrisidan gamomdinareobs, ro-

melic samarTlis normam (an preiudiciulma debulebam) unda ga-

dawyvitos (amis Sesaxeb dawvrilebiT ix. § 12 II). ase, magaliTad,

mamakacisa da qalis mimarT Tanabari mopyrobis sakiTxi samxedro

valdebulebis aspeqtSi gansxvavebulad unda ganvixiloT, vidre

Svilebis mimarT mSobelTa ufleba-movaleobebis SemTxvevaSi.

Semdeg sakiTxs warmoadgens Sedarebis bazisi, romelTanac xde-

ba SemTxvevaTa problematuri tipis dakavSireba. analogiis gziT

xarvezebis ganvrcobisaTvis samarTlis is normebi warmoadgens

Sedarebis baziss, romelTa analogiiT gamoyenebadoba unda Se-

mowmdes. kanonis interpretaciisaTvis Sedarebis baziss qmnian

SemTxvevaTa is tipebi, romelTa mimarTebiTac ukve dadgenilia,

rom isini samarTlis normis cnebaTa sivrceSi moiazrebian. am

SemTxvevebTan xdeba SemTxvevaTa problematuri tipebis Sedareba

(romlebic kanonis sityvebis mniSvnelobis sivrceSi moiazrebian).

magram yovelTvis advili ar aris im amosavali da saxelmZRvanelo

tipebis dadgena, romlebic SeiZleba gamoyenebul iqnas Sedarebis

bazisad. isini, xSir SemTxvevaSi, sasamarTlo organoTa Sromate-

vadi muSaobis Sedegad SefasebiTi cnebebiT iqmnebian da viTarde-

bian. zogjer kanoni aadvilebs am samuSaos, rodesac is gansazR-

vrul saorientacio tipebs Seicavs.

ase, magaliTad, germaniis samoqalaqo kodeqsis § 138 II asaxelebs zneo-bis sawinaaRmdego garigebis magaliTs, magram es sanimuSo miTiTeba ar aTa-visuflebs sasamarTloebs valdebulebisagan, rom zneobis sawinaaRmdego garigebebis kidev sxva saxelmZRvanelo tipebi daadginon da maTi Semdgomi diferenciacia moaxdinon (magaliTad, sameurneo Zalauflebis borotad gamoyeneba; sayovelTao sikeTis uxeSi dazianeba da sxva).

Semdgom ismis kiTxva im instanciis Taobaze, romelmac unda

Seafasos, Tu ramdenad mniSvnelovania Sedarebuli tipebis gan-

masxvavebeli niSnebi: mosamarTlem, sadac es SesaZlebelia, unda

miiRos gadawyvetileba ara sakuTari, zepirovnuli, samarTlebri-

93

vi SegrZnebiT, aramed sazogadoebis warmomadgenlis SegrZnebiT.

maSasadame, man, upirvelesad, unda gaacnobieros, interpretaciis

an kanonis ganvrcobis romeli varianti Seesabameba yvelaze ufro

sazogadoebis umravlesobis konsensusunarian warmodgenebs sa-

marTlianobis Taobaze (§§ 3 II; 4 II g).

g) dabolos, gadavxedoT samarTlebrivi cnebebisa da princi-

pebis ganviTarebis process: Tu gadawyvetilia maTi kuTvnilebis

sakiTxi, maSin faqtobrivad dadgenilia, rom aqamde problematu-

ri SemTxvevis tipi normis gamoyenebis sferoSi (interpretaciis

gziT) an samarTlebrivi principis moqmedebis sivrceSi (analogiis

Sedegad) unda moiazrebodes; an dadgenilia, rom es SemTxveva am

normis gamoyenebis sferodan amoRebul unda iqnas (restriqcia,

qmedebis sagamonakliso Semadgenloba), an, rom samarTlebrivi

principi masze ar vrceldeba.

maSasadame, tipiuri SemTxvevebis Sesaxeb SedarebiTi azrovneba

sxvadasxva variantiT axdens im ZiriTad SemTxvevebTan „eqsperimen-

tirebas“, romelTac kanoni calsaxad gulisxmobs. amisaTvis igi

adgens ama Tu im tipisaTvis damaxasiaTebel niSnebs da gansazR-

vravs, Tu ZiriTadi tipisagan romelma gansxvavebam SeiZleba ga-

moiwvios gansxvavebuli gadawyvetileba. amiT konkretulad dad-

gindeba, Tu romeli niSnebi TamaSoben gadamwyvet rols kanonis

normis an samarTlebrivi principis gamoyenebisaTvis. am gziT Se-

saZlebelia Tavad normatiuli tipebis dazusteba. amgvarad xdeba

samarTlis normebis moqmedebis sferos konkretulad gansazRvra

maTi realuri socialuri konteqstis gaTvaliswinebiT (§ 16 II). es

konkretizacia xorcieldeba zogadi normebis safexurze.

amdenad, konkretizacia, aseve, SesaZlebelia, kanonis doneze iqnas ay-vanili. „arakeTilsindisieri“ konkurenciis Sesaxeb konkretuli sakanonm-deblo normebi mocemulia arakeTilsindisieri konkurenciis sawinaaR-mdego germanuli kanonis me-4 da momdevno paragrafebSi. zemoT (§ 12 I a) ukve moyvanil magaliTSi, SesaZlebelia, sakanonmdeblo debulebis Sem-degnairad Camoyalibeba: „arakeTilsindisierad moqmedebs gansakuTrebiT is, vinc samewarmeo urTierTobebSi konkurenciis mizniT sxva samewarmeo partnioris TanamSromels an warmomadgenels moqrTamavs“ (ix. germaniis sisxlis samarTlis kodeqsis § 299 II, romelSic mocemulia mosyidvis qme-debis Semadgenloba. saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 221-e muxli Seicavs kerZo samarTlis subieqtebTan mimarTebaSi komerciuli mosyidvis Semadgenlobas).

zemoaRniSnuli dakonkreteba, Tavis mxriv, SeiZleba, Semdgomi

dazustebebis amosaval da Sedarebis bazisad iqces.

§ 12. tipiur SemTxvevaTa Sedareba

94 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

konkurenciis Sesaxeb aqve moyvanili norma, SeiZleba, Semdeg SezRudvas daeqvemdebaros: „aseT SemTxvevaSi, sayovelTaod miRebuli umniSvnelo Ri-rebulebis mqone saCuqari mxedvelobaSi ar miiReba“.

maSasadame, mikuTvnebiT-SedarebiTi meTodi normatiul tipebs

garkveulwilad „Riad“ warmoadgens da maT ganviTarebis unars

aniWebs. kanonis cnebaTa niSnebis dadgena hgavs im suraTs, ro-

melic levelinma precendentuli samarTlis ganviTarebis Sesaxeb

aRwera: man Sedareba gaakeTa xis totTan, romlis ganStoebebic

izrdebian.149 arsebobs garkveuli paraleli samarTlebrivad da

eTikurad mniSvnelovani tipebis ganviTarebasa da huserlis mier

aRweril empiriuli cnebebis ganviTarebas Soris: am SemTxvevaSic,

„ukve gansazRvruli niSnebis gverdiT, saxezea, ucnobi niSnebis

(cnebiTi gansazRvrebebi) ganusazRvrelad Ria horizonti“. „empi-

riuli ideis Sesabamisad, axali niSnebis miRebiT, xdeba TviT em-

piriuli cnebebis gardaqmna. es aris idea, cnebis Ria da mudmivi

cvalebadobis Sesaxeb~.150 aseTi azrovneba yovelTvis Riaa axali

gamocdilebebisaTvis, im midgomis sapirispirod, romelic Se-

boWilia winaswar gansazRvruli miznebiT an sxva motivebis gamo

calkeul Sexedulebebs swrafad anzogadebs.151 aseve, normatiuli

tipebis Sedarebisas xdeba „cnebebis“ ganviTareba, kerZod, „obieq-

turi warmodgeniTi Sinaarsebis“ ganviTareba-dazusteba (§ 4 I),

romelic normis an samarTlebrivi principis gamoyenebis sferos

gansazRvravs. amiT, cnebaTa ganviTareba SeiZleba, ganzogadebis an

diferencirebis mimarTulebiT wavides, maSasadame, moxdes dayofa

gansakuTrebul tipebad.

ganzogadebis procesi xorcieldeba analogiuri azrovnebis

gziT: tipebis Sedarebas aq mivyavarT gansxvavebuli SemTxvevebis

erTgvarovani Sefasebisken, e.i., iqiTken, rom ganmasxvavebeli niS-

nebi umniSvnelod miviCnioT da, Sedegad, mxedvelobaSi ar mivi-

RoT. zogadad, es aris iuridiuli azrovnebis ZiriTadi forma. am

gziT, xdeba specialuri normebidan ara mxolod zogadi samarT-

lebrivi principebis ganviTareba, aramed samarTlebrivi SegrZne-

bis Tavdapirveli konkretuli gamocdilebebis samarTlis Sinaar-

sis ganmsazRvrel zogad principebad Camoyalibeba. es naTlad Cans

precendentul samarTlebriv sistemebSi (case law): am sistemebSi,

calkeuli SemTxvevebis gadawyvetis safuZvelze, _ gabatonebul

149 K. N. Llewellyn, Präjudizienrecht und Rechtsprechung in Amerika, 1933, S. 79.150 E. Husserl, Erfahrung und Urteil, 1939, § 83 a.151 ix. Zippelius, 2003, § 18 II.

95

samarTlebriv SegrZnebebze orientirebul iuristTa mravali

Taobis mier, _ SemTxvevaTa Sedarebisa da tipizirebis Sedegad (§

12 I a), etapobrivad moxda samarTlis zogadi principebisa da nor-

mebis Camoyalibeba.152

diferenciaciis gzas maSin virCevT, rodesac tipiur SemTxveva-

Ta Sedarebisas specifikur SemTxvevebs vipoviT, romlebic samarT-

lianad amoRebul unda iqnen Zalze ganzogadoebuli samarTlis

normis gamoyenebis sferodan. am miznis misaRwevad, gansakuTrebu-

li garemoebebi, romlebic gansxvavebul gadawyvetilebas moiTxo-

ven, qmedebis sagamonakliso Semadgenlobebad an qmedebis Semadgen-

lobis SemzRudav niSnebad unda iqnen Camoyalibebuli (§ 11 II b).

praqtikaSi Zalian mniSvnelovania samarTlebrivi cnebebis da-

zusteba sanimuSo kazuistikis safuZvelze. am meTodiT, rogorc

es konkurenciis samarTlis zemoTganxilul magaliTSia naCvenebi,

xdeba SemTxvevaTa iseTi tipebis gamoyofa, romlebic kanonis cnebis

sivrceSi gansakuTrebiT unda iqnen gaTvaliswinebuli. am normebis

gamoyenebis sferos dazustebas warmoadgenen, upirveles yovlisa,

sasamarTlo gadawyvetilebebis komentarebi, gansakuTrebiT, „gene-

ralur klauzulebTan“ (Generalklausel 153) dakavSirebiT. aq SeiZleba

iTqvas, rom saqme gvaqvs cnebebis „eqstensionalur“, (e.i. normis

gamoyenebis sferos damakonkretebel), ganviTarebasTan. amis sawi-

naaRmdegod, cnebaTa zemoxsenebuli „intensionaluri“ ganviTareba

mxolod cnebaTa niSnebis dazustebis Sedegad aRwevs mizans154.

ase etapobrivad miiweven win iuristTa Taobebi samarTlisa da

samarTlianobis Semecnebasa da dazustebaSi: es xdeba SemTxvevaTa

tipebis SedarebiTi SefasebiT, ra drosac iuristebi samarTlia-

nobis Sesaxeb epoqis konsensusunariani warmodgenebiT xelmZRva-

neloben.

zemoT aRwerilia gansakuTrebiT mniSvnelovani, upirveles yo-

vlisa, yoveldRiuri praqtikis ganmsazRvreli, samarTlis cnebe-

bis progresuli ganviTarebis procesi. magram es ar niSnavs, rom

samarTlis cnebebi, gamonaklisis gareSe, mxolod am gziT viTar-

debian. amasTan erTad, aseve, xdeba samarTalSemoqmedebis Sedegad

iuridiuli problemebis sruliad axleburi gadawyveta.155

152 Zippelius, 2003, § 18 II.153 generaluri klauzula _ [laT. clausula] _ kanonSi mocemuli generaluri, zogadi daTqma, romelic moiTxovs Semdgom axsna-ganmartebas (l.T.)154 ix. H. Seifert, Einführung in die Wissenschaftstheorie, Bd. I, 2. Aufl. (1970), S. 42 ff.; M. Herberger/H. J. Koch, Juristische Methodenlehre und Sprachphilosophie, JuS 1978, S. 811; R. Wank, Die juristische Begriffsbildung, 1985, S. 35 ff.155 Zippelius, 2003, § 11 III 2.

§ 12. tipiur SemTxvevaTa Sedareba

96 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

II. tipiur SemTxvevaTa Sedareba sxva argumentebTan kavSirSi

tipiur SemTxvevebis Sedareba warmoadgens instruments, ro-

melic kanonis interpretaciisa da samarTlis „Ria“ ganviTarebis

SemTxvevaSi Tanasworobis princips moqmedebis Zalas aZlevs. ma-

gram igi ganxilul unda iqnas interpretaciis sxva argumente-

bTan kavSirSi: igi, SeiZleba, ganxorcieldes mxolod logikuri

SesaZleblobisa (§ 10 III b) da, Tu sakiTxi exeba kanonis interpre-

tacias, mxolod kanonis SesaZlo sityviTi mniSvnelobis fargleb-

Si (§ 9 II). darCenil sivrceSi interpretacia araiSviaTad badebs

kiTxvas, rom, SesaZlebelia Tu ara warmodgenili, problematuri

SemTxveva, kanonis miznis TvalsazrisiT (§ 10 II), im SemTxvevebis

msgavsad Sefasdes, romlebic udavod am normis qveS moiazrebian.

Tu pirma, magaliTad, barSi ludis kaTxa meore pirs saxeSi Caartya, xolo Semdeg sxva pirovnebas TavSi, orive SemTxvevaSi kaTxa gamoyenebul iqna sxeulis dazianebis mizniT. germanuli sisxlis samarTlis mixedviT, gvaqvs Tu ara sxeulis saxifaTo dazianeba, damokidebulia imaze, germa-niis sisxlis samarTlis kodeqsis § 224 TvalsazrisiT, miCneuli iqneba Tu ara ludis kaTxa „iaraRad gamoyenebul saSiS sagnad~. aseTi saSiSi sagne-bis amomwurav nusxas es norma ar iZleva, aramed igi sanimuSod asaxelebs cecxlsasrol iaraRs da tovebs interpretaciis sivrces Riad. SeiZleba Tu ara, germaniis sisxlis samarTlis kodeqsis § 224 miznebidan gamomdi-nare, romelic ukavSirdeba sasjelis gamkacrebas, „ludis kaTxa“ cecxl-sasrol iaraRs gauTanabrdes? am normis Teleologiuri interpretacii-dan gamomdinareobs, rom kanonmdebels gaZlierebulad Tavdasxmis iseTi saSualebebis gamoyenebis Tavidan acileba undoda, romlebic mometebul safrTxes warmoadgendnen sxeulis dazianebisaTvis. kanonis am miznidan ga-momdinare, SesaZlebelia, movaxdinoT tipebis Sedareba, kerZod ki, Semdegi sakiTxis gasarkvevad: ewinaaRmdegeba Tu ara ludis kaTxiT Tavdasxma am mizans imave moculobiT, rogorc cecxlsasroli iaraRiT. es SemTxveva ara gvaqvs, rodesac piri kaTxas ludis Casasxmelad iyenebs, magram maSin ki, roca piri mas TavSi Casartymelad gamoiyenebs. daskvna: ludis kaTxa mxolod maSin aris iaraRad gamoyenebuli saSiSi sagani, roca igi ise iqneba gamoyenebuli, rom amis Sedegad sxeulis mniSvnelovani dazianebis safrTxe warmoiSoba.

qarTuli sisxlis samarTlis mixedviT, SesaZlebelia, moviyvanoT Sem-degi magaliTi: erT-erTma mTvralma axalgazrdam, restoranSi Cxubis dros, erT-erT stumars boTli Caartya TavSi. misi qmedeba mTlianobaSi Sefasda, rogorc saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 239-e muxliT gaTvaliswinebuli xulignoba. am muxlis me-3 nawili xulignobis damamZi-mebel garemoebad miiCnevs, cecxlsasroli iaraRis garda, iaraRad sxva sagnis gamoyenebasac. aris Tu ara saxeze sisxlis samarTlis kodeqsis 239-e muxlis mesame nawiliT gaTvaliswinebuli xulignobis Semadgenloba, da-

97

mokidebulia im garemoebaze, aris Tu ara boTli „iaraRad gamoyenebuli sxva sagani“. am muxlis Teleologiuri interpretaciidan gamomdinareobs, rom normis gamoyenebis sivrceSi is sagnebi unda moviazroT, romlebic gansakuTrebiT saSiSia. kanonis miznidan gamomdinare, sakiTxavia, erT sa-fexurze dgas Tu ara cecxlasasroli iaraRi da boTli? kanonis miznidan gamomdinare, SeiZleba tipiuri SemTxvevebis Sedareba, kerZod, Semdegi ki-Txvis dasma: xulignobis dros, adamianze Tavdasxma boTliT iseve saSiSia Tu ara, rogorc cecxlsasroli iaraRiT? aseTi saSiSroeba ar arsebobs maSin, rodesac boTls Rvinis Casasxmelad iyeneben, magram, rodesac misi gamoyeneba xdeba TavSi Casartymelad, maSin igi warmoadgens mometebuli safrTxis wyaros. daskvna: maSasadame, 239-e muxlis miznebisaTvis, boTli SeiZleba miviCnioT „iaraRad gamoyenebul sxva sagnad“.

hermenoitikuli saSualebebis gamoyeneba gansakuTrebiT au-

cilebelia, raTa moiZebnos masStabi, romlis mixedviTac unda

gadawydes msgavsi SemTxvevebis erTnairad Sefasebis sakiTxi.

abortis akrZalvis Sesaxeb germanuli normis dasaxelebul Zvel

redaqciasTan dakavSirebiT, romelic yovelgvari gamonaklisebis

gareSe moqmedebda, magaliTad, ismoda kiTxva imis Sesaxeb, SeiZle-

boda Tu ara, dedis sicocxlis gadarCenis mizniT, samedicino

indikaciis safuZvelze gakeTebuli abortis SemTxveva abortis

Cveulebriv SemTxvevebs gaTanabreboda? aseTi gaTanabreba Semd-

gomSi ar iqna dasaSvebad miCneuli, radgan dedis sicocxlisaTvis

safrTxis acileba ufro mniSvnelovnia, vidre Canasaxis SenarCu-

neba (§ 11 II b). am kiTxvaze pasuxis gasacemad mosamarTles unda

gamoeyenebina masStabi, romelic daefuZneboda ara mis pirovnul,

Tundac religiuri Sexedulebebidan gamomdinare Tvalsazriss,

aramed samarTlebriv sazogadoebaSi gabatonebul samarTlebriv-

eTikur warmodgenebs. winamdebare SemTxvevaSi, „samarTlebriv-

eTikuri konteqsti“ (§ 10 III g) iZleoda naTel mimarTulebas: TviT

germaniis sisxlis samarTlis kodeqsi, jer kidev maSin, adamianis

mkvlelobisaTvis ufro did sasjels gansazRvravda, vidre abor-

tis SemTxvevaSi. aqedan gamomdinareobda logikuri daskvna, rom

samarTali adamianis sicocxles ufro met Rirebulebad miiCnevda,

vidre Canasaxis sicocxles. amitom, orsulobis Sewyveta samedi-

cino indikaciis SemTxvevaSi germaniis sisxlis samarTlis kodeq-

sis § 218 gamoyenebis sferodan, jer kidev maSin iyo amoRebuli.

§ 12. tipiur SemTxvevaTa Sedareba

98 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

III. tipiur SemTxvevaTa Sedarebis safuZvelze samarTlebrivi Sedegebis dazusteba

meTodi, romelic normatiul „bundovanebaSi“ saxelmZRvanelo

SemTxvevebiTa da tipiur SemTxvevaTa SedarebiT axdens orienta-

cias, gamoiyeneba ara mxolod qmedebis sakanonmdeblo Semadgen-

lobebis mimarT. Tanabari mopyrobis principidan gamomdinare

tipiuri SemTxvevebis Sedareba SeiZleba gamoyenebul iqnas samarT-

lebrivi Sedegebis dasazustebladac: magaliTad, sisxlis samarT-

lis kanoni samosamarTleo diskreciulobas sasjelis Sefardebis

procesSi an samoqalaqo samarTali moraluri zianis odenobis gan-

sazRvras mniSvnelovan asparezs aZlevs. am SemTxvevaSic, SesaZle-

belia SemTxvevaTa tipebis gamijvna. gamomdinare aqedan, SesaZle-

belia, rom sxeulis dazianebis tipiuri SemTxvevebis safuZvelze

moraluri zianis anazRaurebisaTvis Tanxis gansazRvris sqemac ki

Camoyalibdes.

sasjelis Sefardebis SemTxvevebisaTvis, SesaZlebelia qmede-

bis iseTi niSnebis tipiur kombinaciaTa Sedgena, romlebic mniS-

vnelovania sasjelis zomis gansazRvrisaTvis156, magaliTad, aseTia

qurdobis gansazRvruli ZiriTadi tipebi. am gziT, SesaZlebelia

SemTxvevebis SedarebisaTvis kidev damatebiT ZiriTadi tipe-

bis gamovlena. yovelive es amartivebs imis SesaZleblobas, rom

sxvadasxva sasamarTlo procesSi arsebiTad msgavsi SemTxvevebi-

saTvis erTnairi sasjeli iqnas gamoyenebuli. amasTan, saxelmZR-

vanelo SemTxvevisagan ganmasxvavebeli niSnebis diferenciaciis

safuZvelze, xdeba konkretuli SemTxvevisaTvis mniSvnelovani

sasjelis Sefardebis safuZvlebis dazusteba. tipebTan dakavSi-

rebul SemTxvevaTa Sedarebis aseTi meTodis mizania, moaxdinos

calkeul SemTxvevebSi, e.i. tipidan tipamde, sasjelis daniSvnis

safuZvlebisa da kriteriumebis diferencireba da dazusteba.

samarTlebrivi usafrTxoebisa da Tanabari mopyrobis intere-

sebidan gamomdinare, sasurveli iqneboda, Tu am saxiT, kanoniT

dadgenil sasjelis farglebSi, tipebTan dakavSirebuli dayofis

safuZvelze, moxdeboda sasjelis gansazRvra. magram am mcdelo-

basac aqvs Tavisi sazRvrebi. kerZod, ramdenad ufro imsaxurebs

sasjels SemTxvevebis esa Tu is tipi, vidre sxva tipebi, damoki-

debulia imaze, Tu ra kriteriums aviRebT am garemoebis dasadge-

nad: magaliTad, damnaSavis personalur brals, Tu mis gamoswore-

bisunarianobas an sazogadoebis socialuri dacvis saWiroebas. 156 Radbruch, 1938, S. 50 f.

99§ 13. samarTlis ganviTarebis efeqturoba da legitimuroba

mravali SemTxvevis Sedarebam mxolod maSin SeiZleba garkveuli

Tanmimdevruloba moipovos, Tu mas safuZvlad erTi da igive

Tvalsazrisi udevs. es Tanmimdevruloba irRveva, Tu am process

sxvadasxva TvalsazrisiT miudgebiT. sasjelis Sefardebis dros

swored am SemTxvevas aqvs adgili, radgan, erTdroulad gaTva-

liswinebul unda iqnas sxvadasxva momentebi, gansakuTrebiT, sa-

zogadoebis socialuri dacva, samarTlebrivi sikeTis dazianebis

obieqturi xarisxi, personaluri bralis simZime da damnaSavis ga-

mosworebis unar i.

§ 13. samarTlis ganviTarebis efeqturoba da legitimuroba

literatura: G. Biaggini, Verfassung und Richterrecht, 1991; F. Bydlinski, Hauptpositionen zum Richterrecht, JZ 1985, S. 149 ff., H. Coing , Zur Ermittlung von Sätzen des Richterrechts, JuS 1975, S. 227 ff.; R. Fischer, Die Weiterbildung des Rechts durch die Rechtsprechung, 1972; Ch. Gusy, Richterrecht und Grundgesetz, DÖV 1992, S. 461; A. Heldrich, 50 Jahre Rechtsprechung des BGH _ Auf dem Weg zu einem Präjudizienrecht? Zeitschrift für Rechtspolitik 2000, S. 497 ff.; C. W. Hergenröder, Zivilprozessuale Grundlagen richterlicher Rechtsfortbildung, 1995, Kap. 2; M. L. Hilger, Überlegungen zum Richterrecht, in: Festschrift für K. Larenz, 1973, S. 109 ff.; G. Hoff-mann, Verfassungsbezogenes Richterrecht und Verfassungsrichterrecht, in: Festschrift für E. Wolf, 1985, S. 183 ff.; J. Ipsen, Richterrecht und Verfassung, 1975; K. Langenbucher, Die Entwicklung und Auslegung von Richterrecht, 1996; A. Meier-Hayoz, Strategische und taktische Aspekte der Fortbildung des Rechts, JZ 1981, S. 417 ff.; F. Müller, Richterecht, 1986; F. Ossenbühl, Richterrecht im demokratischen Rechtsstaat, 1988; E. Picker, Richterrecht und Richterrechtssetzung, JZ 1984, S. 153 ff.; Th. Raiser, Richterrecht heute, ZRP 1985, S. 111 ff.; M. Reinhardt, Konsistente Jurisdik-tion, 1997; H. Sendler, Überlegungen zu Richterrecht und richterlicher Rechtsfortbildung, DVBl. 1988, S. 828 ff.; R. Wank, Grenzen richterlicher Rechtsfortbildung, 1978; F. Wieacker, Gesetz und Richterkunst, 1958.

marTlmsajuleba samarTals aviTarebs im gziT, rom igi axdens

kanonis dazustebas, ganvrcobas an Sesworebas: igi azustebs kanons

interpretaciis SesaZlo alternativebis SemuSavebiT da akeTebs

arCevans maT Soris (samarTlis ganviTareba secundum legem157, §§ 10; 16 II). sasamarTlo praqtikis mier kanonis ganvrcoba xorcieldeba

im gziT, rom igi kanonis „gons“ Semdgom „aRrmavebs“, gansakuTre-

biT es xdeba Tanasworobis principis daxmarebiT: kerZod, im sfe-

roebSi, romlebic kanonis mier ar aris mowesrigebuli (samarTlis

Ria ganviTareba praeter legem158). aseve, arsebobs aRniSnulisagan aram-157 laT. secundum legem _ kanonis mixedviT _ aRniSnavs kanonis Sesabamis qcevas (l.T.)158 laT. praeter legem _ kanonis gverdiT _ aRniSnavs iseT viTarebas, romelic samarTlisa da kanonis farglebSi ar Tavsdeba. aseTi viTareba fundamentu-rad ar Seesabameba kanons, magram arc ewinaaRmdegeba. sistematuri Tval-sazrisiT, is dgas secundum legem-sa da contra legem-s Soris (l.T.)

100 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

kacrad gamijnuli samarTlis Ria ganviTareba contra legem159 (§ 11 I g; II): igi gverds uvlis kanonis sityviT JReradobas da asworebs mas

im SemTxvevaSi, roca kanons aSkarad usamarTlo da uazro Sedege-

bamde mivyavarT160.

sasamarTlo praqtikis, gansakuTrebiT, uzenaesi marTlmsa-

julebis, funqcia ar amoiwureba imiT, rom interpretacia da

kanonis xarvezis Sevseba ganxorcieldes mxolod calkeuli

SemTxvevebisTvis; radgan Tanabari mopyrobisa da samarTlebrivi

usafrTxoebis principebi moiTxoven, rom kanonis interpretacie-

bi da xarvezebis Sevseba arsebiTad erTnair SemTxvevebze erTnai-

rad iqnas ganxorcielebuli, Tu ar arsebobs amis sawinaaRmdego

raime mniSvnelovani argumentebi (§ 13 II). amgvari saxiT, sasamarT-

los gadawyvetilebebi scdebian calkeul SemTxvevebs da am ti-

pis SemTxvevebisaTvis (§ 12 I g) yalibdebian e.w. samosamarTleo

samarTlad161 (Richterrecht), romelic nabij-nabij iZens qmediTobas

da savaldebulo Zalas. ismis kiTxva, Tu rogor xdeba samarTlis

aseTi ganviTareba realurad (qmediTad), meore mxriv, ramdenad

sworia (legitimuria) aseTi ganviTareba da ras efuZneba misi sa-

valdebulo Zala.

I. ganxorcielebadi samarTlis ganviTareba

literatura: rogorc miTiTebulia § 2-Si; Th. Geiger, Vorstudien zu einer Soziologie des Rechts, 4. Aufl. (1987), S. 167 ff., 206 ff.; Zippelius, 2003, § 5 IV.

samarTlis ganviTarebis qmediTobis sakiTxi gamomdinareobs

„garantirebuli samarTlis“ cnebidan. amaSi igulisxmeba is nor-

mebi, romelTac realuri Sansi aqvT, samarTlebrivad organize-

bul procesSi iqnen ganxorcielebuli. am aspeqtiT, samarTlis

qmediTi ganviTareba saxezea, rodesac arsebobs gansazRvruli

samarTlebrivi Sexedulebebis sasamarTloebis mier ganxorcie-

lebis realuri Sansi: samarTlis ganviTarebis safuZvlebisaTvis

SeiZleba bolomde garkveuli ar iyos, Tu romel SesaZlo inter-159 laT. contra legem _ kanonis sawinaaRmdegod _ aRniSnavs kanonis sawinaaRm-dego qcevas. gansakuTrebiT, gadawyvetileba SeiZleba ewinaaRmdegebodes kanonis sityva-sityviT mniSvnelobas. fundamenturad, contra legem qceva an gadawyvetileba dauSvebelia (l.T.)160 jer kidev digestebis (1, 1, 7, 1) mixedviT: „Ius praetorium est, quod praetores in-troduxerunt adiuvandi vel supplendi vel corrigendi iuris civilis gratia propter utilitatem publicam~ _ `pretorebis samarTali aris is samarTali, romelic pretorebma sajaro interesebis gamo SemoiRes, raTa mas xeli Seewyo, ganevrco an gaeumjobese-bina samoqalaqo samarTali~ (l.T.); kanonis Sesworebis sazRvrebis Sesaxeb, ix. § 11 I g.161 BVerfGE 66, 138.

101

pretacias, romelic normis mniSvnelobiT sivrceSi moiazreba,

miiCnevs sasamarTlo misaRebad. magaliTad, SeiZleba kiTxvis niS-

nis qveS dadges, Tu ramdenad gamarTlebulia qmedeba aucilebeli

mogeriebis mdgomareobiT, rodesac aucilebeli mogeriebis Sede-

gad miyenebuli ziani aSkarad ar Seesebameba am qmedebiT acdenil

zians162. SesaZlebelia, eWqveS dadges, daadgens Tu ara sasamarTlo

kanonis xarvezs da rogor Seavsebs mas, ase, magaliTad, rogorc

amas xelSekrulebis pozitiuri pirobebis darRvevis SemTxvevaSi

hqonda adgili (§ 11 a). am bundovanebis Semcireba damokidebu-

lia marTlmsajulebis mier gansazRvruli interpretaciis an ka-

nonis ganvrcobis ganxorcielebaze. amave masStabiT izrdeba imis

albaToba, rom am interpretaciiTa da kanonis xarvezis SevsebiT

sasamarTlos winaSe warmatebas miaRwio. „garantirebuli samar-

Tali“ SeiZleba ewodos im normebs, (maT Soris, maTi cnebiTi mo-

culobis dazustebas), romelTac saxelmwifos ZaliT aRsrulebis

didi Sansi aqvT. maSasadame, ase yalibdeba ganxorcielebadi in-

terpretacia da xarvezis Sevseba „garantirebul samarTlad“. es

procesi, erT SemTxvevaSi, SeiZleba etapobrivad ganviTardes, sxva

SemTxvevaSi _ myisierad, magaliTad, marTlmsajulebis umaRlesi

organos „novatoruli“ gadawyvetilebiT. marTlmsajulebis mier

damkvidrebuli interpretacia an xarvezis Sevseba SesaZlebelia,

iseTive saimedo gaxdes, rogorc kanonmdeblis mier kanonis xar-

vezis Sevseba an samarTlis normis legaluri interpretacia. ase,

magaliTad, xelSekrulebis pozitiuri pirobebis darRvevidan ga-

momdinare zianis anazRaurebis moTxovnam, am sakiTxis sakanonmde-

blo mowesrigebamde didi xniT adre, ganxorcilebis iseTive Sansi

SeiZina, rogorc kanonis normam.

xSirad, ganxorcielebis aseTi Sansis warmoSoba emTxveva sa-

marTlianobis Taobaze gabatonebuli warmodgenebis ganviTarebas.

umravlesobis konsensusunariani samarTlebrivi Sexedulebebisa

da garantirebuli samarTlis aseTi Tanxvedra Seesabameboda jer

kidev samarTlis istoriuli skolis Tvalsazrisebs: faqtiuri sa-

marTlebrivi Cveuleba mxolod maSin SeiZleba gamxdariyo moqmedi

samarTali, rodesac igi am sazogadoebis marTlSegnebas (opinio juris) gamoxatavda (ix. § 8).

162 jer kidev germaniis raixis sasamarTlom aucilebel mogeriebasTan da-kavSirebiT mkacri debuleba Camoayaliba _ „Recht braucht dem Unrecht nicht zu weichen~ _ `samarTals ar sWirdeba gverdi auaros usamarTlobas~ (RGSt 55, 85). dRes am debulebas samarTlis mecniereba ganixilavs rogorc erT-erT kriteriums kanoniT dadgenil sikeTeebs Soris upiratesobis miniWebis TvalsazrisiT.

§ 13. samarTlis ganviTarebis efeqturoba da legitimuroba

102 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

Tumca, samarTlis gamoyenebis praqtikaSi araiSviaTad gvxvdeba

kanonis interpretaciisa da xarvezis Sevsebis iseTi SemTxvevebic,

romlebic umravlesobis mier ar aris aRiarebuli, radgan samarT-

lebrivi sazogadoebis wevrTa umravlesoba maT ar iziarebs. Cveni

drois rTuli da araTvalsaCino samarTlis Semdgomi ganviTareba,

zogadad, xorcieldeba Cveni TvalTaxedvis miRma da amiT, aseve,

samarTlebrivi sazogadoebis aqtualuri Tanxmobis gareSe. ase,

rom samarTlis sxvadasxva sferoebis ganviTarebis Sesaxeb dRes

ukve mniSvnelovan informacias iZlevian ara xalxSi gabatone-

buli samarTlebrivi Tvalsazrisebi, aramed mxolod sasamarTlo

praqtikis komentarebi, romlebic samarTlis ganviTarebis gzas

gviCvenebe n.

II. wina gadawyvetilebebis savaldebulo Zala

literatura: U. Blaurock (Hrsg.), Die Bindung von Präjudizien, 1985; Bydlinski, 1991, S. 506 ff.; Fikentscher, 1976, S. 706 ff., 728 ff.; 1977, S. 233 ff., 241 ff.; Germann, 1967, S. 227 ff.; P. Krebs, Die Begründungslast, AcP 1995, S. 181 ff.; Larenz/Canaris, 1995, S. 252 ff.; Th. Lundmark, Umgang mit Präjudizienrecht, JuS 2000, S. 546 ff.; H. Maurer, im Handbuch des Staatsrechts III, 2. Aufl., 1996, § 60 Rdn. 101 ff.; Raisch, 1995, S. 190 ff.; G. Robbers, Rückwirkende Rechtsprechungsänderung, JZ 1988, S. 481 ff.; E. Schüchter, Mittlerfunktion der Präjudizien, 1986; Zippelius, 2003, § 23 IV.

im SemTxvevaSi, sadac samarTlis ganviTarebas „tacitus consensus omnium“163 safuZveli ukve aRar aqvs, saxezea ara ubralod faq-

tiuri SesaZleblobebis ganviTareba gansazRvruli samarTlebrivi

Sexedulebebis gansaxorcieleblad, aramed ukve arCeuli inter-

pretacia da xarvezis Sevseba iZens garkveul savaldebulo Zalas,

Tu sasamarTlos mier maT safuZvelze erTxel ukve iyo miRebuli

gadawyvetileba. es gamomdinareobs Tanabari mopyrobisa da sa-

marTlebrivi usafrTxoebis principebidan. aRniSnuli saSualebas

aZlevs saxelmwifo Zalauflebas, erTxel arCeuli da damkvidre-

buli samarTlebrivi Sexedulebis erTguli iyos, Tu upiratesi

argumentebi ganvlili gzis sawinaaRmdegod ar metyveleben.164 aq

SeiZleba paraleli iqnas gavlebuli, erTi mxriv, interpretaciasa

da xarvezis Sevsebasa da, meore mxriv, administraciuli organos

mier diskreciuli uflebamosilebis farglebSi gadawyvetilebis

miRebisas ganxorcielebul TviTSeboWvas Soris (§ 17 b). mokled 163 „dumili niSnavs yvelas Tanxmobas~ (l.T.)164 ix. BFH, Bundessteuerblatt 1964 III, 558 f.; BGHZ 85, 64; aseve: BVerfGE 19, 47. `mosamar-Tlis damoukidebloba~ ar aZlevs mas saSualebas, ugulebelyos Tanasworo-bis principi (germaniis ZiriTadi kanonis mux. 20 III; 97 I). ix. aseve: sqolio 102. saqarTvelos konstituciis 84-e muxli gansazRvravs mosamarTlis da-moukideblobis princips, xolo me-14 muxli _ Tanasworuflebianobis prin-cips (l.T.)

103

rom vTqvaT, erTxel arCeuli interpretacia an xarvezis Sevse-

ba, romelic hermenoitikulad misaReb farglebSia, ar SeiZleba,

Seicvalos mniSvnelovani safuZvlis gareSe.

Tu dadgindeba, rom interpretacia an xarvezis Sevseba Tavidanve usa-marTloa, maSin igi Tavidanve ar ganixileba im alternativebSi, romelTa Sorisac sasamarTlom legitimuri arCevani unda gaakeTos. Tu misi usa-marTloba mxolod Semdeg gamoCndeba, radgan samarTlianobis Sesaxeb Sexe-dulebebi Seicvala (§ 4 III), maSin es xSirad mniSvnelovani safuZvelia, ris gamoc SeiZleba Seicvalos manamde arsebuli sasamarTlo praqtika.

aseTi saxis garemoebebi saSualebas iZlevian, rom Seicvalos

adre miRebuli gadawyvetilebebi. amasTan, mniSvnelovania, rom

aseTi cvlileba yovelTvis gamarTlebul unda iyos. yovelTvis

unda aiwon-daiwonos, rom garemoebebi, romlebic adre Camoyali-

bebuli poziciis gadaxvevas moiTxoven, ufro mniSvnelovani wona-

dobis Semcvelia Tu ara, vidre samarTlebrivi usafrTxoebisa da

Tanabari mopyrobis principebi, romlebic sasamarTlo praqtikis

ucvlelad SenarCunebas aniWeben upiratesobas.

maSasadame, sakiTxi imis Taobaze, rom Seicvalos Tu ara ma-

namde arsebuli sasamarTlo praqtika, xSirad iwvevs konfliqts

adreuli gadawyvetilebis Secvlis legitimur interessa da Tanmi-

mdevrulobis dacvis moTxovnas Soris. amasTan, Tanmimdevrulobis

interesi miT ufro wonadia, rac ufro Zlieria preiudiciuli

gadawyvetilebis safuZvelze Seqmnili ndobis xarisxi. amas ki,

sxvadasxva garemoebebi gansazRvraven, rogoricaa sasamarTlos ie-

rarqia, romelmac miiRo wina gadawyvetileba; dabali instanciis

sasamarTlo gadawyvetilebis mimarT ar arsebobs Tanmimdevrulo-

bis dacvis igive molodini, rac arsebobs maRali donis sasamarT-

los mimarT. preiudiciuli gadawyvetilebis safuZvelze Seqmnili

ndobis xarisxi, aseve, aris sxvadasxvagvari imis mixedviT, Tu ro-

goria es gadawyvetileba Tavisi arsiT: sadavo sakiTxis gadawyve-

tis mcdeloba, Tu (albaT, winaswari diskusiebis Sedegad) misi „sa-

boloo“ garkveva. magram, ndobis xarisxs ganamtkicebs, upirveles

yovlisa, gansazRvruli sasamarTlo precedentebis araerTgzis

gamoyeneba, romelic Semdeg „gabatonebul sasamarTlo praqtika-

dac“ ki iqceva. maSasadame, bevr SemTxvevaSi saxezea umtkivneulo

urTierTgadasvla, gansazRvruli interpretaciis an samarTlis

„Ria“ ganviTarebis ganxorcielebis Sansisa da legitimurobis sa-

valdebuloobis gaZliereba. am procesma SeiZleba sandoobis iseT

xarisxs miaRwios, romelic legalur interpretacias an kanonis

§ 13. samarTlis ganviTarebis efeqturoba da legitimuroba

104 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

ama Tu im normas aqvs. es aris safexuri, romelsac tradiciulad

„CveulebiTi samarTali“ ewodeba.

am koncefciis mixedviT, romelic ganapirobebs sasamarTlo ga-

dawyvetilebebis savaldebulo Zalis nabij-nabij Camoyalibebas,

marTlmsajulebisaTvis „trial and error“ procesi ufro Riaa, vidre es

ufro mkacr wesebs daqvemdebarebuli „stare decisis“ mixedviT iqnebo-

da. sxvaTa Soris, anglo-saqsur samarTalSic arsebobs analogiuri

wesi, romlis mixedviTac, mxolod dabali ierarqiis sasamarTloe-

bisaTvis aris precendentuli maRali donis sasamarTlo gadawy-

vetilebebi. am ukanasknels ki, SeuZlia, Secvalos adre miRebuli

gadawyvetileba, magram mxolod im SemTxvevaSi, Tu saxezea „of not departing from like decisions in like cases without very good reasons“ 165.

Tu maRali rangis sasamarTlos adre miRebuli gadawyvetilebis Secvla surs, maSin is eZebs kompromiss Tanmimdevrulobisa da cvalebadobis in-teresebs Soris imgvarad, rom sasamarTlo winamdebare SemTxvevas jer ki-dev arsebuli praqtikiT wyvets, amasTan, sasamarTlo praqtikis momavalSi Secvlis SesaZleblobis sakiTxs ayenebs.166 magram, vinaidan mosamarTles ufleba ara aqvs, calsaxad araswori gadawyvetileba miiRos, aseTi pro-cesi misaRebia, Tu cvlilebas moiTxoven kargi, magram ara aucilebeli garemoebebi da, amasTan, manamde arsebuli interpretaciisa da xarvezis Sevsebis wesis gamoyenebis SesaZlebloba jer kidev arsebobs (§ 16 III).

III. samarTlis ganviTarebis legitimuroba

literatura: R. Herzog , Staat und Recht im Wandel, 1993, S. 142 ff., 199 ff.; W. Leisner, Staat, 1994, S. 889 ff. (Richterrecht in Verfassungsschranken); Th. Mayer-Maly, Über die der Rechts-wissenschaft und der richterlichen Rechtsfortbildung gezogenen Grenzen, JZ 1986, S. 557 ff.; J. Schröder, Zur rechtlichen Relevanz der herrschenden Meinung aus historischer Sicht, in: J. F. Baur (Hrsg.), Das Eigentum, 1989, S. 143 ff.; R. Zimmermann, Die Relevanz einer herrschenden Mei-nung, 1983.

legitimaciis mizania, gansazRvros, Tu ramdenad gamarTlebu-

lia da ra farglebSi unda moxdes samosamarTleo samarTlis gan-

viTareba da Tu rogor SeiZleba misi sworad ganxorcieleba.

Tu kanonis safuZvelze samarTlebrivi problema gadawyveti-

lia da am gadawyvetis kriteriumebi dadgenili, aseT SemTxvevaSi,

mosamarTle, rogorc wesi, valdebulia daicvas es kriteriumebi (§

3 I b).167 amas moiTxoven samarTlebrivi usafrTxoebisa da xelisu-

flebis danawilebis samarTlebriv-saxelmwifoebrivi principebi.

iq, sadac kanonmdebelma samarTlebrivi problemebi, romlebic 165 MacCormick, 1978, S. 227.166 kritikuli ganxilva: Picker, 1984, S. 153, 158 ff.167 BVerfGE 65, 191 ff.; 81, 31 f.

105

gadawyvetas moiTxoven, Riad datova, mosamarTles ufleba ara

aqvs uari Tqvas samarTlebrivi davis gadawyvetaze, aramed val-

debulia, TviTon moaxdinos am problemis gadawyveta. gamonaklis

SemTxvevebSi, igi SeiZleba ganxorcieldes kanonis gareT kanonm-

deblis mier gauTvaliswinebel sivrceSi, rogorc amas germania-

Si 1953 wlis Semdeg saojaxo samarTlis Sesaxeb normebis mimarT

hqonda adgili, romlebic germaniis ZiriTadi kanonis 3-e muxlis

2-e abzacTan SeusabamisobaSi iyvnen168. magram, aseve, kanonis in-

terpretaciis sivrceSic, romlebic sakanonmdeblo kriteriumebs

toveben, mosamarTles rCeba amocana, sakuTari wvlili Seitanos

problemis gadawyvetaSi.

kanonmdeblis mier mosamarTlis kompetenciis winaswari SezRu-

dvis miuxedavad, arsebobs gamonaklisic: sadac kanoni Tavis fun-

qcias, rac mdgomareobs samarTlebrivi problemis am Tu im sa-

zogadoebis mier miRebuli masStabebis mixedviT samarTlianad

gadawyvetaSi (§§ 3 II; 10 III g), ver asrulebs, aseT SemTxvevaSi, mo-

samarTles aqvs kanonis „produqtiuli kritikis“ SezRudulad

ganxorcielebis SesaZlebloba, romliTac igi xarvezis dadgenasa

da mis Sevsebas axdens. kanonis sityviTi JReradobidan aseTi ga-

daxveva ki, garTulebulia samarTlebrivi usafrTxoebisa da xeli-

suflebis danawilebis Tvalsazrisidan gamomdinare: saWiroa misi

legitimacia samarTlianobis upirates argumentebze dayrdnobiT,

Tumca, calkeul SemTxvevebSi, analogiis gamoyenebis akrZalvis

gamo, amis gakeTeba ubralod ar aris nebadarTuli (§ 11, I g, II d).

kanonis sityvaTa mniSvnelobiT sivrceSi, ramdenadac es Se-

saZlebelia, sityvaTa zusti mniSvneloba „interpretaciis xelov-

nebis“ wesebis gamoyenebiT unda SeirCes, e.i. es unda moxdes inter-

pretaciis aRiarebuli wesebis meToduri gamoyenebiT, romlebic

sxva araferia, Tu ara samarTlis qmnis legitimuri wesebi (§ 10

I). amave dros, gaTvaliswinebul unda iqnas sayovelTao samarT-

lebrivi principebi, romlebic konstituciasa da sxva samarTle-

briv wesebSi poulobs gamoxatulebas (§ 10 IV). „interpretaciis

xelovnebis“ wesebiT azrovnebisa da moqmedebis aseTi moTxovna

aranaklebad mniSvnelovania xarvezis SemTxvevaSi kanonis ganvrco-

bisaTvis, iq, sadac samarTlis gamoyeneba kanonis sityva-sityviT

mniSvnelobas scildeba (§ 11 II d).

aseve, iq, sadac hermenoitikuli instrumentebi calsaxa in-

terpretacias ver axorcieleben, mosamarTle ar aris yovelmxriv

168 germaniis ZiriTadi kanonis mux. 117 I; amis Sesaxeb ix. BVerfGE 3, 225 ff.; ix. Sdr. aseve BVerfGE 82, 155.

§ 13. samarTlis ganviTarebis efeqturoba da legitimuroba

106 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

Tavisufali, sakuTari zepirovnuli samarTlebrivi SegrZnebiT an

mTlad TviTneburad gadawyvitos saqme. am dros, igi valdebulia,

jer Semecnebis yvela SesaZlebloba amowuros, raTa interpreta-

ciis an xarvezis Sevsebis iseTi xerxi ipovos, romelic samarT-

lianobis Sesaxeb konsensusunarian warmodgenebs yvelaze ufro

Seesabameba: igi, Tu SesaZlebelia, arsebul sasamarTlo praqtikas

unda Seesabamebodes da moqalaqeTa umravlesobisaTvis misaRebi

unda iyos. maSasadame, konsensusi ori mimarTulebiT unda iqnas

miRweuli: erTi mxriv, gaTvaliswinebul unda iqnas samarTlebrivi

tradicia da, misgan gamomdinare, mosalodneli samarTlebrivi Se-

grZneba, xolo, meore mxriv, Tanabari mopyrobisa da samarTle-

brivi usafrTxoebis (§ 13 II) legitimuroba. magram mosamarTlem,

rogorc demokratiuli samarTlebrivi sazogadoebis warmomadge-

nelma, aseve, mudmivad unda gaacnobieros samarTlebrivi sazo-

gadoebis farTo konsensualuri safuZveli. maSasadame, man unda

daadginos, Tu ramdenad Seesabameba misi gadawyvetileba sazoga-

doebis umravlesobis konsensusunarian warmodgenebs samarTlia-

nobis Sesaxeb (§ 3 II).

mxolod im SemTxvevaSi, Tu yvela aRniSnul saxelmZRvanelo de-

bulebas erTmniSvnelovnad ar mivyavarT konkretul gadawyvetamde,

aramed, aseve, is Riad tovebs sivrces gadawyvetilebis misaRebad,

legitimuria, rom mosamarTlem zegavlena moaxdinos samarTlis

Semdgom ganviTarebaze, ra drosac igi xelmZRvanelobs sakuTari

samarTlebrivi SegrZnebiT, individualuri warmodgenebi T mizan-

Sewonilobis Taobaze an, agreTve, samarTlebriv-eTikuri riskiT.

samarTlis ganviTarebis sakuTriv legitimur safuZvels war-

moadgens „marTali samarTali“, romelic gamomdinareobs „samarT-

lis samarTlianobis“ funqciidan. es ukanaskneli ukavSirdeba de-

mokratiuli warmomadgenlobis principsa da, am gziT, debulebas,

rom unda ganxorcieldes sazogadoebis umravlesobis konsensu-

sunariani warmodgenebi samarTlianobis Taobaze (§ 3). germaniis

federalurma sakonstitucio sasamarTlom daadgina169, rom am

Tvalsazrisis konstituciursamarTlebrivi gamoxatuleba moce-

mulia ZiriTadi kanonis me-20 III muxlSi. amis mixedviT, samarTlis

gamomyenebeli ara mxolod kanons, aramed, aseve, samarTals emor-

Cileba.170 am gagebiT, „samarTlis“ cnebis qveS moiazreba, agreTve,

169 BVerfGE 34, 287.170 rogorc ukve aRiniSna, saqarTvelos konstituciis 84-e muxli Seicavs gansxvavebul formulirebas, roca igi uTiTebs mosamarTlis damorCileba-ze konstituciisa da kanonisadmi da ara, kanonisa da samarTlisadmi (l.T.)

107

sayovelTao samarTlebrivi SegnebiT gajerebuli CveulebiTi

samarTlis dauwereli normebi da „sazogadoebis gabatonebuli

zogadi warmodgenebi samarTlianobaze“. maSasadame, saxelmwifo

xelisuflebis mier dadgenil pozitiur normebTan SedarebiT,

„samarTali“ ufro metis momcvelia171. aRniSnuliT ki, legitimi-

rebulia sasamarTlo xelisuflebis saqmianoba, raTa man moaxdi-

nos pozitiuri (dawerili) samarTlis Semdgomi ganviTareba, rac

unda ganxorcieldes samarTlianobis Sesaxeb sazogadoebaSi gaba-

tonebuli warmodgenebis Sesabamisad, rogorc es, gansakuTrebiT,

konstituciis Sesabamis samarTlebriv wes-wyobilebaSi hpovebs

azrobriv gamoxatulebas (§§ 3 II d; 11 I g).

IV. wesis sawinaaRmdegod ganviTarebuli samarTlis qmediToba

magram samarTlis gamoyeneba yovelTvis ar mihyveba am her-

menoitikuli azrovnebis gzas. faqtobrivad, SesaZlebelia, rom

sasamarTloebma an aRmasrulebeli xelisuflebis organoebma

ugulebelyon kanonis gasagebi arsi. am gziT, maT SeuZliaT, norma

usargeblod aqcion an normis TviTneburi interpretacia ganaxor-

cielon. magram am gziTac isini ayalibeben garantirebul samar-

Tals, e. i. samarTlis ama Tu im normis Semadgenlobas da axdenen

normaTa urTierTgamijvnas, romelTac aqvT organizebulad ga-

moyenebisa da ganxorcielebis saimedo Sansi. „garantirebul nor-

mebs“ warmoadgenen debulebebi, Tu maTi realizacia erTxel ukve

ganxorcielda, miuxedavad imisa, maTi warmomavlobis legitimu-

roba mogvianebiT iuridiulad iqna Tu ara uaryofili.

praqtikis mier samarTlis Semecnebis aseTi efeqturi ugule-

belyofis magaliTs warmoadgens ara mxolod revoluciis eqstre-

maluri SemTxveva, romelic arsebul konstituciur wyobas aRgvis

da mas axliT Secvlis. aseve, samarTlis Cveulebrivi gamoyenebis

viwro sferoSic, romliTac Cven aq vifarglebiT, SesaZlebelia,

rom yofiTi cxovreba samarTlis normas an hermenoitikis wesebs

gascdes. arsebobs normebi, romlebic ubralod imis gamo xdebian

usargeblo, rom CveulebiT-samarTlebrivad moqmedebis Zalas kar-

gaven, ris gamoc, praqtika maT ar mihyveba. aseve, isec xdeba, rom

politikuri realobis Zala normis interpretacias garkveul mi-

marTulebiT svlas aiZulebs da, amiT, interpretaciis sawinaaRm-

dego Zlier argumentebs Zlevs.

171 agreTve, msgavsi pozicia ix. Bydlinski, 1991, S. 222, 289 f.

§ 13. samarTlis ganviTarebis efeqturoba da legitimuroba

108 Tavi III. kanonis interpretacia, ganvrcoba da Sesworeba

amis erT-erT istoriul magaliTs warmoadgens vaimaris respublikis konstituciis adre moqmedi 48-e II 1 muxli. igi gansazRvravda, rom „rai-xis prezidents SeuZlia, Tu germaniis raixSi sazogadoebrivi uSiSroeba da wesrigi mniSvnelovnad dairRveva an safrTxis qveS aRmoCndeba, miiRos sazogadoebrivi uSiSroebisa da wesrigis aRsadgenad aucilebeli Ronis-Ziebebi...“. konstutuciis am debulebis preistoria, aseve, misi sityvebis tradiciuli gageba da konstituciis mimRebi kanonmdeblis gasagebi gan-zraxuloba miuTiTebdnen imaze, rom sityvebi: „sazogadoebrivi uSiSroeba da wesrigi“, am SemTxvevaSi, viwro, (Tu ara upirobod mkacrad policiuri), gagebiT unda aRqmuliyo. magram mokle drois ganmavlobaSi, sakonstitu-cio praqtikam am normas sxva datvirTa mianiWa. man ara mxolod sityva „Ro-nisZiebebi“ gamoiyena ise farTod, rom igi, aseve, kanonis Semcvleli nor-matiuli aqtebis gamocemasac moicavda, aramed sityvebis: „sazogadoebrivi uSiSroebisa da wesrigis darRveva“ qveS, aseve, ekonomikur da socialur gaWirvebas, finansur siZneleebs, saparlamento samTavrobo sistemis fun-qcionirebis moSlas, maT Soris, parlamentSi aucilebeli umravlesobis Camoyalibebis SeuZleblobasac ki, moiazrebda. marTalia, sakonstitucio praqtikam aseTi ganmartebiT hermenoitikuli „interpretaciis xelovnebis nimuSi“ ver Seqmna, magram, amis miuxedavad, norma, am interpretaciiT, iyo qmediTi konstituciuri samarTali.

Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

xSirad araprofesionali gamoyenebiT-samarTlebrivi Sexe-

dulebebis simZimis wertils formalur-logikur azrovnebaSi

eZebs, romlis ZiriTad birTvs silogizmi warmoadgens. masSi sa-

marTlis norma qmnis mTavar winadadebas (e.w. pirveli wanamZRvari _

Obersatz), xolo, faqtobrivi garemoeba _ damokidebul winadadebas

(e.w. meore wamaZRvari _ Untersatz), daskvna (Schluß) ki, warmoadgens

imis dadgenas, rom normatiuli samarTlebrivi Sedegi faqtobrivi

garemoebis mimarT gamoiyeneba. magram iuridiul moZRvrebaSi for-

malur-logikuri azrovnebis wili ar SeiZleba gadaWarbebulad

iqnas Sefasebuli. mosamarTlis yvelaze rTuli saqmianoba aris

wanamZRvrebis dadgena da maTi zusti gamijvna. kerZod, unda gani-

sazRvros, erTi mxriv, samarTlis Sesabamisi norma da, meore mxriv,

Sesafasebeli SemTxvevis faqtobrivi garemoebebi. aqac SeiZleba

gamoyenebul iqnas Sopenhaueris sityvebi: „rTuli da saxifaToa

wanamZRvrebis dadgena da ara maTgan daskvnis gakeTeba; daskvna

gardauvlad da TavisTavad keTdeba, magram wanamZRvrebis povna

warmoadgens sirTules: da aq gvtovebs Cven logika~.172 maSasadame,

iuridiuli gadawyvetilebebi miiReba wanamZRvrebis Ziebis, gamij-

vnis, dadgenisa da formalur-logikuri azrovnebis urTierTkav-

Siris Sedegad.

§ 14. „Sesabamisi~ samarTlis normis moZebna

I. „Ziebis“ meTodi

literatura: C. W. Canaris, Systemdenken und Systembegriff in der Jurisprudenz, 2. Aufl. (1983); U. Diederichsen, Die BGB-Klausur, 9. Aufl. (1998), S. 39 ff.; K. Rehbock, Topik und Recht, 1988; Th. Viehweg , Topik und Jurisprudenz, 5. Aufl. (1974).

aqamde Camoyalibebuli, interpretaciasTan dakavSirebuli

Tvalsazrisebi exebodnen im urTierTobebs, romlebic arsebobd-

nen mas Semdeg, rac faqtobrivi garemoebebis Sesabamisi savarau-

do samarTlebrivi norma ukve moZebnili iyo. magram am process

172 A. Schopenhauer, Vorlesungen über die gesamte Philosophie, Erster Teil, Cap. 3 (Werke, hrsg. v. P. Deussen, Bd. 9, 1913, S. 361).

110 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

win uZRvis Sesabamisi normis Zieba. logikuri Tvalsazrisebi am

procesSi arc Tu mniSvnelovan rols asruleben. samarTlebrivi

wes-wyobilebis Semadgeneli samarTlebrivi normebis erToblioba

ar warmoadgens logikur sistemas da amis gamo, rogorc es dRes

damtkicebulia, logikurad aqsiomebidan ar gamomdinareobs173. ma-

Sasadame, Sesabamisi normis Zieba, romelsac efuZneba SemTxvevis

amoxsna, ar SeiZleba, wminda logikur sqemas misdevdes. „qmedebis

Semadgenlobis“ mixedviT SemTxvevis amoxsnis ZiriTadi sqemidan

gamomdinare, marTalia, mas mikuTvnebuli ganvrcobiTi normebi

logikis wesebis mixedviT gamoiyenebian (§ 6), magram Sesabamisi sa-

marTlis normis moZieba, romelsac SemTxvevis amoxsna daefuZneba,

saWiroebs „ganxilvaSi CarTvis“ teqnikis gamoyenebas.

a) samarTlis Sesabamisi normis Zieba ganisazRvreba imis mixed-

viT, Tu ra sakiTxia wamoWrili. samarTali aris qcevis wesebis sis-

tema (§ 1). amitom, samarTlebrivi SemTxvevis (kazusis) materialur-

samarTlebrivi amoxsna, rogorc wesi, iwyeba qcevis gansazRvruli

valdebulebis Sesaxeb kiTxvis dasmiTa da im samarTlebrivi nor-

mis ZiebiT, romelic am valdebulebas afuZnebs. samoqalaqo samar-

TalSi, ZiriTadad, saqme exeba qcevis individualur valdebule-

bebs, magaliTad, zianis anazRaurebis valdebulebas an sakuTrebis

xelyofisagan Tavis Sekavebas. kazusis amoxsnis amosavali wertilia

is norma, romelsac aseTi valdebuleba an, (mosarCelis pozicii-

dan gamomdinare), misi Sesabamisi moTxovna efuZneba („moTxovnis

meTodi“, „Anspruchsmethode“). zogjer saqme exeba mxolod samarT-

lebriv valdebulebaTa winare stadias, „samarTlebrivi statusis“

gansazRvras (ix. § 1 III). ase, magaliTad, davis sagani SeiZleba iyos

is, rom pirma namdvilad moipova Tu ara miwis nakveTze sakuTreba.

sisxlis samarTalSi dasmul tipiur SekiTxvas warmoadgens, Tu ram-

denad dasjadia qmedeba da, aqedan gamomdinare, arsebobs Tu ara

sisxlissamarTlebrivi devnis valdebuleba. aseve, saxelmwifo da

administraciul samarTalSi sainteresoa, formalurad warmoadge-

nen Tu ara samarTlis normebi, maSasadame, qcevis zogadi wesebi,

kanonieri Zalis mqones. magaliTad, SesaZlebelia, Sesamowmebeli

iyos, kanoni, kanonqvemdebare aqti an TviTmmarTvelobis organos

aqti gamocemulia Tu ara formaluri kriteriumebis dacviT.

Sesabamisi normis moZebna rom gaadvildes, kanonmdebeli cdi-

lobs kanonebSi samarTlis normebi, SeZlebisdagvarad, TvalsaCi-

173 ix. Canaris, 1983; Zippelius, 2003 § 38 II 3. magram samarTlis normebi erTmaneTTan kavSirSi unda idgnen, erTmaneTs ar unda ewinaaRmdegebodnen da adamianTa Tanacxovrebis funqcionirebad sistemas qmnidnen (§ 7).

111§ 14. „Sesabamisi~ samarTlis normis moZebna

nod daalagos. xSirad normebi „sakanonmdeblo masalis“ Sesabamisad

aris dalagebuli, kerZod, samarTlebrivi normebis regulirebis

sagnobrivi sakiTxebisa da socialuri sferoebis mixedviT. moTxo-

vnis, dasjis an kompetenciis da sxv. Sesaxeb normis mosaZebnad sxva

gza ar arsebobs, garda imisa, rom normaTa katalogi iqnas gada-

mowmebuli, romelic Sesabamis masalas awesrigebs. saTanado nor-

mebis moZebna unda moxdes gadasawyveti sakiTxis mixedviT, magali-

Tad, samoqalaqo kodeqsis valdebulebiTi samarTlis an sanivTo

samarTlis nawilSi, mewarmeTa Sesaxeb kanonSi, sisxlis samarTlis

kodeqsSi, adgilobrivi TviTmmarTvelobis Sesaxeb kanonmdeblo-

baSi da a. S.

Cveulebriv SemTxvevebSi, iuristma zustad icis, Tu samarTlis

romel sferosTan aqvs saqme. igi, intuiciurad, zust normas Tu

ara, Sesabamis normaTa katalogs mainc poulobs. sxva SemTxvevebSi

ki, SesaZlebelia, aucilebeli gaxdes, normaTa Sesabamisi katalo-

gis safexurebrivi analizi, romelic nabij-nabij faqtobrivi gare-

moebisa da samarTlebrivi Sedegis SedarebiT xdeba. am gziT, pir-

vel rigSi xdeba ufro didi sferoebis (kerZo samarTali, sajaro

samarTali), xolo Semdgom SedarebiT dabal safexurze mdgom sfe-

roebze gadasvla, (magaliTad, samoqalaqo samarTali, samewarmeo

samarTali, sameurneo samarTali; bolos ki valdebulebiTi samar-

Tali, sanivTo samarTali, saojaxo samarTali), raTa mTlianobaSi

moxdes Sesabamis sferos an sferoebis mosaZebnad yvela im qmede-

bis Semadgenlobis gavla, romelTaganac SesaZlebelia gamomdina-

reobdes saZiebeli samarTlebrivi Sedegi.

swored es aris sworad gagebuli „topikuri“ meTodi.174 mas

Cven jer kidev interpretaciis sferoSi SevxvdiT, kerZod, raTa

interpretaciis sxvadasxva argumentebi moZebnil da msjelobis

sagnad qceuliyo. aseve, es meTodi gamoiyeneba Sesabamisi norme-

bis interpretaciis winmswrebi Zebnis SemTxvevaSi. mis winapirobas

warmoadgens ukve arsebuli normebis, argumentebisa da codnis ar-

seboba, romelTac sakuTari adgili (Topos) aqvT. am mocemulobidan

xdeba im normis aReba, romelic warmodgenil SemTxvevas Seesaba-

meba. am teqnikas ewodeba „per omnes locos tractare“. Zvelad Ziebis am pro-

cess im SemTxvevas adarebdnen, rodesac kardakar akakuneben, rom

amiT raRac daadginon. sasamarTlo procesSi rolebis danawileba

swored iqiTken aris mimarTuli, rom sxvadasxva Semadgenlobebi

iqnas gamokvleuli. ase, magaliTad, advokatebs da prokurorebs,

TiToeuls Tavisi Tvalsazrisidan gamomdinare sakuTari wvlili

174 ix. Zippelius, 2003, § 39 II.

112 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

Seaqvs imaSi, rom sasamarTlos arc erTi Sesabamisi kanoni da ar-

gumenti mxedvelobidan ar gamorCes.

tipiuri SemTxvevebisaTvis samarTlis Sesabamisi normis mosaZebnad Ca-moyalibebul iqna garkveuli sqema. ase, magaliTad, rodesac davis sagania zianis anazRaureba, maT Soris, reabilitirebuli pirisaTvis miyenebuli zianis anazRaurebis moTxovna, moTxovnis Semadgenlobebi, gansakuTrebiT, saxelSekrulebo da deliqturi valdebulebiTi samarTlis normebidan ga-nixileba.

b) sasamarTlo ganxilvis dros, „procesualuri ekonomiidan“

gamomdinare, Camoyalibda wesi, romlis mixedviTac, pirvel rigSi,

xdeba procesualuri winapirobebis (e.w. „sekundaruli“, meoradi

normebi _ „sekundäre“ Normen) dadgena da mxolod amis Semdeg xdeba

materialur-samarTlebrivi debulebebis (ZiriTadi normebi _ „pri-märe“ Normen) gamokvleva: mizanSewonilobis TvalsazrisiT, upir-

veles yovlisa, mowmdeba, saqmis ganmxilvel sasamarTlos, zogadad,

xeli miuwvdeba Tu ara gansazRvruli materialur-samarTlebrivi

debulebebis gamoyenebaze, e.i. misi gansjadia Tu ara esa Tu is

samarTlebrivi dava. araekonomiuri iqneboda, Tavdapirvelad ma-

terialur-samarTlebriv normebis gamoyenebadobis Sesaxeb „Tavis

mtvreva“, Tu Semdeg dadgindeboda, rom Turme sasamarTlos gan-

saxilveli SemTxvevis gadawyvetis kompetencia saerTod ar hqonia.

procesualuri winapirobebis ganxilva garkveuli TanmimdevrobiT mi-mdinareobs, magram mizanSewonilobis argumentebi gamokvlevis Cveule-brivi Tanmimdevrobidan gadaxvevis SesaZleblobas iZlevian: Tu martivi da swrafi SemowmebiT dadgindeba, rom Tundac erTi procesualuri wi-napiroba ar aris Sesrulebuli, aseT SemTxvevaSi, „muSaobis ekonomiidan“ gamomdinare, mizanSewonilia, sarCeli am erTi procesualuri winapirobis Seusruleblobis gamo ar iqnas dasaSvebad cnobili da ar unda moxdes sxva procesualuri winapirobebis Semowmeba. es procesi Seesabameba, amave dros, logikis moTxovnebs, rom erTi procesualuri winapirobis ar arse-bobac ki, miuxedavad imisa, romeli aris es winapiroba, sarCels dauSvebels xdis.

II. gansjis unaris funqcia

literatura: Bydlinski, 1991, S. 419 ff.; Engisch, 1963, S. 14 f., 85; J. Hruschka, Die Konstitution des Rechtsfalles, 1965.

kidev erTxel SevexoT fuZemdeblur pozicias: yoveli calkeu-

li SemTxvevis amoxsna iwyeba im normebis gansazRvriT, romlebic

savaraudod konkretul SemTxvevas Seesabamebian, maSasadame, ro-

113§ 14. „Sesabamisi~ samarTlis normis moZebna

melTa mimarTac SeiZleba seriozulad iTqvas, rom isini warmodge-

nil SemTxvevas Seexebian. sxva mxridan Tu SevxedavT, saqme exeba

imas, rom konkretuli kazusi, (jer kidev zusti gadamowmebis gare-

Se), warmoadgens gansazRvruli normebis gamoyenebis SemTxvevas.

es mikuTvnebis unari, talanti, SemTxvevis asocireba samarTlis

„Sesabamis“ normebTan, aris gansjis unari, niWi, romelic, rogorc

kanti ambobda, ara damoZRvriT, aramed mxolod varjiSiT viTar-

deba175. es aris, Tu gnebavT, filosofiuri dasabuTeba imisa, rom

kargi iuristi ara mxolod ubralo damoZRvriT, aramed, aseve,

amasTan erTad, praqtikuli wvrTnis, e.i. gansjis unaris varjiSis

safuZvelze yalibdeba.

sxvaTa Soris, mikuTvnebis es unari ori mimarTulebiT aviTa-

rebs Tavis qmediTobas. igi ara marto imis saSualebas iZleva, rom

samarTlis normebis erTobliobidan „Sesabamisi“ normebi iqnen ga-

mokveTili, aramed, aseve, ganapirobebs qmedebis konkretuli gare-

moebebis simravlidan „samarTlebrivad mniSvnelovani“ faqtobrivi

garemoebebis gamoyofas. am dros, adgili aqvs sxva garemoebebis

ukana planze gadawevas da, amiT, im „SemTxvevas~ warmodgenas, ro-

melic iurists ainteresebs.

maSasadame, iurists esaWiroeba „gansjis unaris“ praqtikuli

gamoyenebis meTodi. Cveulebrivad, normisa da saqmis faqtobri-

vi garemoebebis urTierTdamokidebuleba mimdinareobs imgvarad,

rom orive maTgani gansjis „TvalTaxedvis areSia~ (karl engiSi):

arCevanis gakeTeba xdeba etapobrivad, e.i. adgili aqvs umniSvnelo

normebis, interpretaciis variantebisa da faqtobrivi garemoebe-

bis gamoricxvas: Tavdapirvelad umetesad arsebobs daaxloebiTi

warmodgena, romelic SesaZlo normebis did moculobas, inter-

pretaciis ramdenime alternativas da faqtobriv garemoebebs moi-

cavs. amis Semdgom, samosamarTleo gansjis es SesaZlo wanamZRvrebi

TandaTan viwrovdebian: Tavdapirvelad gansaxilvelad warmodge-

nili mTeli rigi normebi am SemTxvevisaTvis „Seusabamod“ iqne-

bian miCneuli. amis Sedegad, „viwro arCevanis“ sferoSi moqceul

normebs Soris xdeba konkretul SemTxvevasTan mimarTebaSi inter-

pretaciis alternativebis formulireba, dazusteba da, hermenoi-

tikuli gansjis Sedegad, saboloo arCevanis gakeTeba. meore mxriv,

faqtobrivi garemoebebis simravlidan mxolod „mniSvnelovani~,

(e.i. sainterpretacio normis qveS subsumirebadi), garemoebebis

gamoyofa xdeba. mTeli am procesis msvlelobaSi SenarCunebulia

normisa da faqtobrivi garemoebebis urTierTkavSiri. ase, rom am

175 I. Kant, Kritik der reinen Vernunft, 2. aufl. (1787), S. 171 ff.

114 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

dros konkretuli garemoebebic gansazRvraven, ra mimarTulebiT

viTardeba normis interpretacia (§ 16 II), xolo, Tavis mxriv, sain-

terpretacio normac mniSvnelovania imis gadasawyvetad, Tu ro-

meli garemoebebi warmoadgenen sabolood relevanturs.

§ 15. „faqtis sakiTxi“

I. faqtobrivi sakiTxi da samarTlebrivi sakiTxi

literatura: rogorc miTiTebulia § 16-Si; H. E. Henke, Die Tatfrage, 1966, S. 138 ff.; ders., Rechtsfrage oder Tatfrage, ZZP 81 (1968), S. 196 ff., 321 ff.; G. Mitsopoulos, Die Unterschei-dung zwischen Tatfrage und Rechtsfrage, ZZP 81 (1968), S. 251 ff.; ders., Zur rechtlichen Bestim-mung des Tatsachenbegriffs, in: Studi in onore di Tito Carnacini, 1984, II S. 441 ff.; R. Nierwetberg , Die Unterscheidung von Tatfrage und Rechtsfrage, JZ 1983, S. 237 ff.; W. A. Scheuerle, Beiträge zum Problem der Trennung von Tat- und Rechtsfrage, AcP 157 (158/59), S. 1 ff.

pozitiuri samarTlis gamoyeneba, rogorc wesi, xdeba im gziT,

rom adgili aqvs qmedebis sakanonmdeblo Semadgenlobis sainter-

pretacio niSnebis (t) warmodgenil „SemTxvevaze“, maSasadame, faq-

tobriv garemoebebze (s), subsumcias. magram xSirad Tavis sakanonm-

deblo redaqciaSi „qmedebis ZiriTadi Semadgenloba“ TviTon ar

Seicavs yvela im niSans, romelic aucilebelia, rom es Semadgen-

loba uSualod iqnas gamoyenebuli faqtobriv garemoebebze. faq-

tobriv garemoebebze uSualod gamoyenebadi qmedebis Semadgen-

lobis aseTi niSnebi, rogorc wesi, mocemulia mxolod qmedebis

Semadgenlobis sxva ganmvrcobiT debulebebSi (§ 6).

Tu gavixsenebT §6-Si mocemul debulebebs, vnaxavT, rom ama Tu im sa-kanonmdeblo cnebam SeiZleba migviyvanos sxva ganmvrcobi normis gamoye-nebamde. ase, magaliTad, germaniis samoqalaqo kodeqsSi (§ 823 I) mocemul „sakuTrebis“ cnebas mivyavarT sxva normis (§ 958 I) gamoyenebamde. analo-giur situaciaSi, saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 992-e muxlis Sinaars mivyavarT 190-e muxlis gamoyenebamde: „Tu piri mflobelobaSi iRebs upa-trono moZrav nivTs, igi iZens sakuTrebas nivTze, Tuki misi miTviseba ka-noniT ar aris akrZaluli, an Tu miTvisebiT ar aris darRveuli im piris uflebebi, romelsac am nivTis miTvisebis ufleba hqonda“. „mflobelobas“ gansazRvravs saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 155-e muxli: „mflobe-loba warmoiSoba nivTze faqtobrivi batonobis nebiTi mopovebiT“. am ma-galiTiT Cans, rom garkveuli sityvebi aRniSnaven garegnulad aRsaqmel faqtebs („nivTi“) da Sinagan faqtebs (adamianis nebas, flobdes nivTs). amas SeiZleba daematos interpretaciis kiTxvebi, kerZod, ra Sinaarsis Semcve-lia sityva „faqtobrivi batonoba“.

115§ 15. „faqtis sakiTxi“

xSirad iuristebi qmedebis Semadgenlobis sakanonmdeblo

niSnebs ganmartaven ara mxolod iseTi samarTlebrivi cnebebiT,

romlebic faqtebs aRniSnaven, aramed am cnebebsa da masTan dakav-

Sirebul faqtobriv garemoebebs azrovnebaSi iyeneben rutinulad

ise, rom maT Sesaxeb arc msjeloben.

ase, magaliTad, mosamarTle, romelic qurdobis saqmes ganixilavs, yo-velTvis ar gamokveTavs xazgasmiT, Tu romeli faqtobrivi garemoebebi unda arsebobdes, rom ama Tu im pirovnebas nivTze sakuTreba gaaCndes da Tu ratom aris nivTi qurdisTvis „sxvisi“ (saqarTvelos sisxlis samarT-lis kodeqsis 177-e muxli, iseve, rogorc germaniis sisxlis samarTlis kodeqsis § 242). Tumca, Tu es sakiTxi, ama Tu im SemTxvevaSi, gadamwyvet mniSvnelobas TamaSobs, maSin mosamarTle iZulebulia, am samarTlebriv cnebebs bolomde mihyves da maT qveS moaxdinos faqtobrivi garemoebebis subsumcia. Cven vnaxavT, rom am wesidan arsebobs gamonaklisic.

yoveli kiTxva, romelic samarTlebrivi daskvnis mTavar winada-

debas (wanamZRvars) exeba, warmoadgens samarTlebriv sakiTxs. mas

ekuTvnis ara mxolod qmedebis sakanonmdeblo Semadgenlobis in-

terpretacia, aramed, aseve, misi srulyofisa da dazustebisaTvis

gamoyenebuli ganmvrcobiTi normebi. faqtobrivi sakiTxi exeba

imas, Tu ramdenad moiazrebian warmodgenili faqtobrivi garemoe-

bebi srulyofili da dazustebuli mTavari winadadebis (wanamZR-

vris) qveS. „samarTlebriv sakiTxebsa“ da „faqtobriv sakiTxebs“

Soris gakeTebuli es gamijvna ar gamoricxavs, rom gamosayenebeli

mTavari winadadeba (wanamZRvari) gaazrebul da dazustebul iqnas

konkretul faqtobriv garemoebaTa WrilSi, vidre moxdeba maTi

subsumcia mTavari winadadebis qveS (§ 16 II).

samarTlebrivi wanamZRvari, SesaZlebelia, yovelTvis ar aixs-

nas „wminda“ „faqtobrivi cnebebiT“, e.i. iseTi cnebebiT, romelTac

ara aqvT normatiuli Sinaarsi. ra xdeba im SemTxvevaSi, magaliTad,

roca kanoni gansazRvravs, rom garkveuli normatiuli warmodge-

nebi winaswar arseboben? amisaTvis ganvixiloT Semdegi ori maga-

liTi: xelSekrulebis dadebis winapiroba, (minimum Tavisi ZiriTadi

tipis mixedviT), gulisxmobs mxareebis mier valdebulebis aRebis

nebis arsebobas. an: visac surs nivTis miTviseba, unda surdes misi

daufleba, rogorc „misi sakuTaris“. es moicavs, agreTve, war-

modgenas imis Sesaxeb, rom sxva pirebs ar mieceT nivTis mflo-

belobis an misi dazianebis SesaZlebloba da sxv. „samarTlebrivi

SekiTxva“ („mTavari winadadebis“ interpretacia), aseT SemTxveva-

Si, Semdegnairad JRers: ra Sinaarsis matarebeli SeiZleba iyos

116 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

is normatiuli warmodgenebi, romelTac samarTlebrivi Sedegebi

ukavSirdeba? „faqtobrivi sakiTxia“, Tu ramdenad Seesabameba es

warmodgenebi, aseve, Cveulebrivi adamianebis Sexedulebebs.

gansakuTrebiT rTulia samarTlebrivi da faqtobrivi sakiTxe-

bis urTierTgamijvna SefasebiTi cnebebis gamoyenebis dros. es

problema qvemoT ufro konkretulad iqneba ganxiluli (§ 16 II).

II. faqtobrivi garemoebebis dadgena

rogorc wesi, sasamarTlo dadgenili faqtebis mimarT iyenebs

samarTlis normebs.

a) faqtebs warmoadgenen ara mxolod gareganad aRqmadi sag-

nebi, aramed, aseve, konkretuli fsiqikuri procesebi, magaliTad,

mokvlis qvenagrZnobis warmoSoba an sxvisi sicocxlis mospobis

gadawyveta, romelic, rogorc konkretuli movlena, droSi gansa-

zRvrulia.

aseve, RirebulebaTa Sesaxeb umravlesobis konsensusunarian warmodge-nebs aqvT „faqtobrivi komponentebi“: es mdgomareobs imaSi, rom gansazR-vruli Sinaarsobrivi mxaris Sesaxeb SefasebiTi poziciebi xorcieldeba umravlesobis mier, magaliTad, SesaZlebelia, maTi dadgena azris gamoki-Txvis Sedegad176. isini SeiZleba, mniSvnelovani gaxdnen, rogorc faqto-brivi sakiTxi (§ 16 II). mTavar rols ki, isini TamaSoben, jer kidev, samarT-lebrivi wanamZRvris dazustebis dros, romlis interpretaciaSi isinic monawileoben (§§ 4 II g; 10 IV).

magram rogor xdeba martivi faqtebis dadgena? yovelgvari

empiriuli WeSmaritebis dadgenis safuZvels warmoadgens indivi-

dualuri, uSualo aRqmebi. magram calkeuli aRqmis Sedegad mxo-

lod maSin xdeba saimedo gamocdilebis SeZena, rodesac es aRqma

gamocdilebiT miRebul sxva garemoebebTan arawinaaRmdegobriv

kavSirSia.177 amiT gansxvavdeba igi movlenaTa Sesaxeb mcdari war-

modgenebisagan. ase, magaliTad, sxvadasxva aRqmebis urTierTkavSi-

ridan (epizoduri aRqmebis „konspeqturi kontrolidan“) gamomdi-

nareobs, rom wyalSi naxevrad Cadebuli joxi moRunuli ar aris,

rogorc es Tvals erTi SexedviT eCveneba.

b) miuxedavad imisa, rom yovelgvari empiriuli WeSmaritebis

dadgenis safuZvels gamocdilebis monacemebis uSualod dadgena

warmoadgens, ar aris savaldebulo, nebismieri empiriuli faqti,

176 Zippelius, 2003, §§ 5 III; 21 II.177 R. Zippelius, Der schwankende Boden der Vorstellungen, JZ 2004, S. 880.

117

romelic eqvemdebareba Sefasebas, am saxiT uSualod iqnas konsta-

tirebuli. is SeiZleba, aseve, gamomdinareobdes sxva faqtebidan,

kerZod, uSualo aRqmebidan, romlebic kavSirSi arian empiriulad

dasabuTebad gamocdilebis wesebTan. Tu erT faqtsa s1 (magaliTad, quCebi, saxuravebi da sxv. aris sveli) da meore faqts s2 (wvima) So-

ris arsebobs kanonzomieri kavSiri, maSin SesaZlebelia, rom erT-

erTi maTganis arsebobis SemTxvevaSi (mag. quCebi, saxuravebi da

sxv. aris sveli) dadgindes, rom meore faqtic saxezea an saxeze

iyo (rom iwvima). am meTodiT adgens, magaliTad, istorikosi mo-

nacemebs im adamianis Sesaxeb, romelmac Tixis WurWeli daamzada

da WurWlis damzadebis teqnikis Sesaxeb. analogiuri saxiT xde-

ba, aseve, sasamarTlos winaSe indiciuri178, arapirdapiri mtkice-

bulebebis wardgena. aqac, umTavresad, saqme exeba farTo gagebiT

„istoriuli“, e.i. iseTi movlenebis dadgenas, romelTac adgili

hqonda warsulSi.

aseT msjelobas mivyavarT im Sedegamde, rom sasamarTlos

winaSe wardgenili yoveli mtkicebuleba, mkacri gagebiT, indi-

ciuri xasiaTisaa. am sityvis xsenebis dros, upirveles yovlisa,

vfiqrob T Semdegi saxis magaliTebze: gardacvlil e.-s TavSi na-

povnia pistoletis tyvia. tyvia atarebs im pistoletis kvals,

romelic ekuTvnis f.-s. aqedan, mosamarTle, gamocdilebis gansa-

zRvruli wesebis mixedviT, garkveuli albaTobiT, adgens, rom e.

moklulia f.-s mier.

ufro rTul SemTxvevebSi kriminalisti xSirad ayenebs ramde-

nime hipoTezas, e.i., movlenaTa SesaZlo ganviTarebis ramdenime

models, romelTaTvisac xdeba ukve cnobili faqtobrivi gare-

moebebis mikuTvneba gamocdilebis wesebis mixedviT (magaliTad,

SesaZlebelia, rom f.-m TviTon ki ar esrola, aramed mas pisto-

leti am qmedebis Casadenad mopares da Semdeg isev iq dades, sai-

danac aiRes). am SemTxvevaSi, mizans warmoadgens damatebiTi mo-

nacemebis mopoveba, romlebic romelime hipoTezas uaryofen an

daadastureben, vidre sabolood mxolod erTi hipoTeza ar dar-

Ceba, romelic, rogorc SemTxvevis dadgenis erTaderTi SesaZlo

modeli, gamocdilebis kanonebze dafuZnebul urTierTkavSirs

daamyarebs dadgenil faqtebs Soris. Tu es modeli uSualod qme-

debis SemadgenlobisaTvis mniSvnelovan faqtobriv garemoebas,

(magaliTad, f.-s mier Cadenili qmedeba, rac gamoixata mkvlelo-

178 iurisprudenciaSi arapirdapiri mtkicebulebebs uwodeben indiciebs _ [laT. Indicium] _ miniSneba, miTiTeba _ rodesac erTi faqtis arsebobidan gamomdinareobs meore faqtis arseboba (l.T.)

§ 15. „faqtis sakiTxi“

118 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

baSi), rogorc conditio sine qua non179 Seicavs, maSin es modeli indi-

ciebis meSveobiT damtkicebulia. rogorc wesi, praqtikaSi xdeba

imis dadgena, rom esa Tu is faqtobrivi garemoeba, normaluri

adamianuri SexedulebiT, ar SeiZleba ignorirebul iqnas, radgan

mis gareSe Sedegi ar dadgeboda. maSasadame, Serlok holmsis saq-

mianoba, mecnierebis zogadi Teoriis TvalsazrisiT, warmoadgens

empiriul-mecnieruli hipoTezebis dayenebisa da gamocdis pro-

cess. fizikisagan gansxvavebiT, maT sagans ar warmoadgens zogadi

kanonzomierebebi, aramed, iseve rogorc istoriul mecnierebaSi,

movlenaTa konkretuli ganviTareba da faqtebi. saqme exeba ara

„zogad“, aramed „singularul“180 hipoTezebs.181

TviT mtkiceba mowmis Cvenebis mixedviT, mkacri gagebiT, miuxe-

davad gansxvavebuli procesualuri enobrivi gamoxatvisa, war-

moadgens arapirdapir (indiciur) mtkicebulebas (Indizienbeweis). am SemTxvevaSic, mosamarTle erTi faqtidan s1, (saxeldobr, mowmis

Cvenebidan), empiriuli wesebis safuZvelze, (rom mowme, met-nakle-

bad didi albaTobiT, imas gadmoscems, rac faqtobrivad moxda),

axdens sxva faqtobrivi garemoebis s2, (kerZod, TviT gadmocemuli

movlenis), arsebobis dadgenas. aseve, rasac sxva adamianebi grZno-

ben an fiqroben, SeiZleba mxolod aRqmadi gamonaTqvamebidan da

garemoebebidan gamomdinareobdes.

zogierT SemTxvevaSi, mosamarTles SeuZlia, qmedebis Semadgen-

lobisaTvis mniSvnelovani (e.w. subsumirebadi) faqtebi, yvela va-

riantSi, Tavadac uSualod aRiqvas. mas SeuZlia, magaliTad, „da-

TvalierebiT“ daadginos, rom mosarCelis miwis nakveTze adgili

aqvs mezobeli nakveTidan Semawuxebeli „sunis“ an „xmauris“ zemo-

qmedebas, rac gaTvaliswinebulia saqarTvelos samoqalaqo kodeq-

sis 175-e muxlis pirveli nawiliT, iseve rogorc germaniis samoqa-

laqo kodeqsiT (§ 906 I).

179 conditio sine qua non _ mizezobrivi kavSiris Teoriis laTinuri saxelwodeba, romelic gamoiyeneba sisxlis samarTalSic. es niSnavs, rom nebismieri piro-ba mizezobriv kavSirSia SedegTan da am SedegisaTvis TanabarmniSvnelovans warmoadgens, Tu dadgindeba, rom am pirobis gareSe Sedegi am konkretuli formiT ar dadgeboda (mizezobriobis e.w. pirobaTa Teoria (l.T.)180 laT. singularis _ calkeuli, gansakuTrebuli (l.T.)181 V. Kraft, Erkenntnislehre, 1960, S. 246 ff.

119

III. sasamarTlos mier faqtobrivi garemoebebis dadgena

literatura: O. Jauernig , Zivilprozeßrecht, 28. Aufl. (2003), §§ 25, 49 ff.; H. J. Musielak/M. Stadler, Grundfragen des Beweisrechts, 1984; C. Roxin, Strafverfahrensrecht, 25. Aufl. (1998), §§ 15, 24 ff.; Vogel, 1998, § 2; Th. Würtenberger, Verwaltungsprozeßrecht, 1998, Rdn. 566, 573 ff.

a) samarTlis norma, saidanac iuridiulad moqmedi samarTle-

brivi Sedegi gamomdinareobs, SeiZleba mxolod maSin iqnas gamoye-

nebuli, rodesac am normaSi mocemuli qmedebis Semadgenlobis

niSnebi „ganxorcielebulia~. es niSnavs, rom arsebobs qmedebis ama

Tu im Semadgenlobis TiToeuli niSnis qveS subsumirebadi faqto-

brivi garemoeba. Tumca es debuleba saWiroebs dazustebas: mosa-

marTlem unda icodes, Tu romeli pirobebis arsebobis SemTxvevaSi

SeiZleba esa Tu is faqtobrivi garemoeba dadgenilad CaiTvalos,

gansakuTrebiT, ra xarisxiT unda iyos igi darwmunebuli, raTa

man faqti dadgenilad miiCnios. aseve, ra saSualebebiT unda Ca-

moiyalibos man rwmena am faqtebis arsebobis Sesaxeb da, upirveles

yovlisa, vin unda warmoadginos da daamtkicos es faqtobrivi ga-

remoebebi. yvela es kiTxva saWiroebs normatiul pasuxs. mokled,

mosamarTles sWirdeba „operaciis wesebi“, romlebic mas miuTiTe-

ben, Tu ra pirobebis arsebobis SemTxvevaSi SeuZlia mas faqto-

brivi garemoebebi mocemulad CaTvalos da Sesabamisi samarTlis

normis qveS misi subsumcia moaxdinos. mxolod maSin, roca es saki-

Txi mowesrigebulia, mosamarTles aqvs srulyofili miTiTeba imis

Sesaxeb, amtkicos, Tu romeli wanamZRvrebis arsebobisas SeuZlia

mas samarTlebrivi Sedegi gamoiyenos an uari Tqvas mis gamoyene-

baze. sasamarTlos mier faqtobrivi garemoebebis dasadgenad, Zi-

riTadad, gamoiyeneba Semdegi „operaciis wesebi“:

pirvel rigSi, ismis kiTxva, Tu vis awevs faqtobrivi garemoe-

bebis warmodgenisa da damtkicebis tvirTi. pasuxi SeiZleba iyos,

rom TviT sasamarTlo valdebulia, sakuTari iniciativiT izru-

nos saqmisaTvis mniSvnelovani faqtobrivi garemoebebis gamokvle-

vaze. es sagamoZiebo principi182, (aseve, SeiZleba ewodos mokvlevis

principi, inkviziciurobis principi, oficialobis principi183),

182 sagamoZiebo principi gansxvavdeba dispoziciurobis principisagan, ro-melic gamoiyeneba samoqalaqo samarTalSi. kontinentalur-evropuli sistemisagan gansxvavebiT, sagamoZiebo principi anglo-amerikul samarT-lebriv sistemaSi, aseve, ar gamoiyeneba TviT sisxlis samarTlis procesSic ki, vinaidan igi wminda SejibrobiTobis safuZvelze mimdinareobs (l.T.).183 laT. officium _ sajaro; laT. inquisitio _ gamoZieba, dakiTxva. oficialobis an inkviziciis principi aris procesualuri principi, romlis mixedviTac, sasamarTlos SeuZlia gamoikvlios faqtebi sakuTari uflebamosilebis safuZvelze. amis sawinaaRmdegoa SejibrobiTobis principi (l.T.).

§ 15. „faqtis sakiTxi“

120 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

upirveles yovlisa, gamoiyeneba sisxlis samarTlisa da adminis-

traciuli, iseve, rogorc konstituciuri samarTalwarmoebis

procesSi. amis sawinaaRmdegod, samoqalaqo samarTlis procesi

SejibrobiTobis principiT xelmZRvanelobs: mxareebi valdebulni

arian, rogorc wesi, konkretuli faqtebis dasamtkiceblad war-

moadginon mtkicebulebebi da sasamarTlo am faqtebis arsebobaSi

daarwmunon.

faqtobrivi garemoebebis dasadgenad, aseve, sainteresoa, Tu

ra saSualebebiT xorcieldeba (qmedebis SemadgenlobisaTvis uSua-

lod an SualobiTad mniSvnelovani) am faqtebis warmodgena. dRe-

vandeli procesualuri samarTlis wyaroebi aseTia: Semecnebis

saSualebebi, romlebic am faqtobriv garemoebebs sazogado aRq-

misaTvis xelmisawvdoms an sxvagvarad sajaros xdian (magaliTad,

rom erTi kviris win sasamarTlos mdebareobis adgilas Zlieri

yinva iyo); garda amisa, faqtebi, romlebic sasamarTlosTvis cno-

bilia (kerZod, mosamarTlis adreuli saqmianobidan), aseve, mxare-

Ta, gansasjelis da mowmeTa Cvenebebi, eqspertizis Sedegebi, mtki-

cebulebaTa gamokvlevisa da warmodgenili dokumentebis Sinaarsi.

Tu, empiriuli wesebis Tanaxmad, saeWvoa, rom dadgenili faqto-

brivi garemoebis s1 safuZvelze SesaZlebelia qmedebis Semadgenlo-

bisaTvis uSualod mniSvnelovani sxva faqtis s2 damtkiceba, aseT

SemTxvevaSi, mosamarTles SeuZlia, miiRos eqspert-specialistis

saTanado axsna-ganmarteba.

aseve, saintereso sakiTxia, Tu ra xarisxia aucilebeli faqte-

bis sarwmunoobis misaRwevad. am kiTxvis ufro zusti formulire-

ba SeiZleba Semdegnairad: ra xarisxis albaToba unda arsebobdes,

rom (uSualod qmedebis SemadgenlobisaTvis mniSvnelovani) faqti

dadgenilad iqnas miCneuli, raTa sasamarTlom igi subsumciauna-

rianad CaTvalos? samarTali SeiZleba albaTobis met an nakleb xa-

risxTan iyos dakavSirebuli. Tumca am SemTxvevaSic samarTliano-

bis sub specie ar aris Tavisufali. uxeSi usamarTloba iqneboda, Tu

piris dasja moxdeboda arasakmarisi faqtobrivi mtkicebulebebis

an mxolod ubralo eWvis safuZvelze. mxolod iseT samarTalwar-

moebaSi, romelic, (rogorc es samoqalaqo samarTlis procesSia),

individualuri interesebis dacvas emsaxureba da, amasTan, igi mxa-

reTa dispoziciurobis safuZvelze xorcieldeba, SesaZlebelia,

mosamarTle, gansazRvrul SemTxvevebSi, Tavisufali iyos valde-

bulebisagan, samarTlebrivad mniSvnelovani faqtobrivi garemoe-

bebis arsebobis Sesaxeb Sinagani rwmena Camoiyalibos: kerZod, ase-

Ti valdebuleba ar arsebobs maSin, rodesac procesualuri mxaris

121

mier faqtobrivi garemoebebis mtkicebas TviT mowinaaRmdege mxare

daeTanxmeba an uaryofis gareSe miiRebs (germaniis samoqalaqo

saproceso kodeqsis § 138 III, § 288). sxva SemTxvevebSi SeiZleba,

gamarTlebuli iyos, rom gadawyvetileba ubralo sarwmunoobas

emyarebodes, e.i. keTilsindisierad dasabuTebul SesaZleblobas,

rom saxezea samarTlebrivad mniSvnelovani faqtobrivi garemoe-

bebi. albaTobis es xarisxi, SesaZlebelia, sakmarisi iyos gark-

veuli winaswari gadawyvetilebebisaTvis, romlebic monawileebs

araviTar uSualo zians ar ayeneben, (magaliTad, mowmis ufleba,

uari ganacxados Cvenebis micemaze an mosamarTlis acileba), an

gansazRvruli sumaruli procesisaTvis, romlis Sedegebic dadge-

nili samarTlebrivi procedurebiT gadamowmebas eqvemdebareba.

aseT SemTxvevebis garda, samoqalaqo samarTlis procesSi mxolod

iseTi faqtebi iTvleba damtkicebulad, rodesac saxezea maTi ar-

sebobis SesaZlo maqsimaluri albaToba. magram, radgan istoriuli

faqtebis (§ 15 II b) utyuarad damtkicebis garantia TiTqmis ar ar-

sebobs, saWiroa, minimum, aseT utyuarobis absolutur xarisxTan

miaxloeba, maSasadame, sarwmunoobasTan axlos mdgomi albaToba

(an Sicherheit grenzende Wahrscheinlichkeit).Tu ramdenad arsebobs albaTobis aucilebeli xarisxi, wydeba

mosamarTlis mier mtkicebulebaTa Sinagani rwmeniT Tavisufali

Sefasebis safuZvelze. (aRniSnuli Tvalsazrisi mocemulia germa-

niis samoqalaqo saproceso kodeqsis §286-sa da sisxlis samarT-

lis saproceso kodeqsis §261-Si, iseve rogorc saqarTvelos sa-

moqalaqo saproceso kodeqsis 105-e muxlsa da sisxlis samarTlis

saproceso kodeqsis me-19 muxlSi). es niSnavs, rom mosamarTle,

ZiriTadad, ar aris damokidebuli mtkicebulebaTa Sefasebis

wesze, romelic mas daavaldebulebda, rom gansazRvruli pirobe-

bis arsebobis SemTxvevaSi, faqtobrivi garemoeba damtkicebulad

CaeTvala. maSin, rodesac adreuli procesualuri samarTali ai-

Zulebda mosamarTles, rom, magaliTad, gansasjelis aRiarebiTi

Cveneba imis sakmaris mtkicebulebad mieCnia, rom man danaSauli

Caidina, dRes mosamarTle uflebamosilia, TviTon gadawyvitos

aseTi aRiarebis sarwmunoobis sakiTxi.

b) es „operaciis wesebi“ _ gansakuTrebiT, mtkicebulebebisa

da mtkicebis tvirTis Sesaxeb, warmoadgenen, (sxvaTa Soris, sadao

Tvalsazrisis mixedviT), samarTlis gamoyenebis normebs, kerZod,

isini ganekuTvnebian im normaTa kategorias, romlebic samarTlis

aRsrulebis formisa da Sinaarsis gansazRvras emsaxurebian, (e.i.

warmoadgenen meorad normebs _ „Sekundärnormen“, § 2).

§ 15. „faqtis sakiTxi“

122 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

samarTlis zogierTi norma, materialur-samarTlebrivi („primär“) qcevis wesebTan erTad, Seicavs, aseve, procesualur-samarTlebriv komponentebsac. aseT normebs warmoadgenen, magaliTad, samoqalaqo-samarTlebrivi normebi, romlebic Sinaarsobrivad mxareebs Soris mtkicebis tvirTis ganawilebaze miuTiTeben. davuSvaT, rom kanonmdebelma movalis mier vadis gadacile-bis gamo zianis anazRaurebis moTxovna im pirobiT gansazRvra, rom movale am garemoebis mimarT pasuxismgebelia. aseT SemTxvevaSi, kanonmdebels aqvs formulirebis ori SesaZlo varianti: igi moTxovnis warmoSobis winapi-robad movalis pasuxismgeblobas adgens (formulireba 1) an igi asaxelebs movalis arabraleulobas, rogorc moTxovnis warmoSobis damabrkolebel garemoebas (formulireba 2), rogorc es gaTvaliswinebulia germaniis samo-qalaqo kodeqsis § 286 IV, iseve, rogorc saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 401-e muxlSi. wminda materialur-samarTlebrivi TvalsazrisiT, (e.i. qcevis pirveladi „primär“ wesebisaTvis), orive formulireba logikurad sruliad TanabarmniSvnelovania, magram procesualuri gamoyeneba, am gansxvavebuli formulirebebis saSualebiT, SesaZlebelia, sxvadasxvagvarad warimarTos. amisaTvis kanonmdebels SeuZlia, xazgasmiT an usityvod, zogadi „operaciis wesi“ SemoiRos: mosamarTlem qmedebis Semadgenlobis niSani da masTan da-kavSirebuli samarTlebrivi Sedegi mxolod maSin unda daadginos, Tu mis-Tvis sarwmuno gaxdeba, rom qmedebis Semadgenlobis es niSani ganxorcielda. Tu darCa procesualuri eWvi imis Sesaxeb, pasuxismgebelia Tu ara movale vadis gadacilebisaTvis, pirveli formulirebis SemTxvevaSi, es garemoeba kreditoris sazianod moqmedebs, radgan erT-erTi pozitiuri winapiroba ar aris Sesrulebuli. meore formulirebis SemTxvevaSi, eWvi moqmedebs movalis sazianod, radgan ar aris sarwmunod damtkicebuli, rom saxezea moTxovnis warmoSobis damabrkolebeli garemoeba. maSasadame,samarTlis normis gamoxatvis SesaZlo enobriv formulirebebs, romlebic qcevis pir-veladi („primär“) wesisaTvis logikura d TanabarRirebulia, SeiZleba, proce-sualurad gansxvavebuli funqcia hqondeT.

§ 16. subsumcia da interpretaciis sivrce

literatura: Engisch, 1963, S. 22 ff. 86 ff.; Looschelders/Roth, 1996, S. 89 ff., Ott, 1979, S. 93 ff.

I. iuridiuli silogizmi184

literatura: W. Scheuerle, Rechtsanwendung, 1952, S. 148 ff.

saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 304-e muxlis me-2

nawili adgens: `tyis (t1)... dazianeba an ganadgureba (t2) cecxlis wa-

kidebiT (t3)... isjeba Tavisuflebis aRkveTiT vadiT oTxidan rva

wlamde“. kodeqsis me-9 muxlis Tanaxmad, aRniSnuli danaSauli ga-

nekuTvneba „ganzrax“ (t4) danaSaulTa kategorias. davuSvaT, rom

184 silogizmi _ [berZ. syllogismos] _ ori msjelobidan gakeTebuli daskvna zoga-didan gansakuTrebulze (l.T.)

123§ 16. subsumcia da interpretaciis sivrce

pirma 10 ha. farTobis tye (s1) codniTa da nebelobiT (s4) cecxlis

wakidebiT (s3) gaanadgura (s

2). am SemTxvevaSi, qmedebis sakanonmde-

blo Semadgenlobis yvela abstraqtuli niSani (t1, t2 da a.S.) ganxor-

cielda misi Sesabamisi faqtobrivi garemoebiT (s1, s2 da a.S.). SeiZle-

ba iTqvas, rom SesaZlebelia, dadgindes qmedebis sakanonmdeblo

Semadgenlobis TiToeuli niSnis Sesabamisi faqtobrivi garemoeba,

romlis „subsumcia“ am niSnis qveS unda moxdes. maSasadame, kanoniT

gansazRvruli samarTlebrivi Sedegi SeiZleba gamoyenebul iqnas

warmodgenili faqtobrivi viTarebis mimarT.

rodesac vambobT, rom unda moxdes konkretuli faqtobrivi

viTarebis subsumcia qmedebis abstraqtuli sakanonmdeblo Se-

madgenlobis qveS, sqematurad vayalibebT iuridiul azrs lo-

gikuri daskvnis formiT (modus ponen). am daskvnis mTavari wina-

dadeba (pirveli wanamZRvari) ase JRers: „Tu winapirobebi t1, t2, t3,... ganxorcieldeba, maSin moqmedebs samarTlebrivi Sedegi R“, Sem-degi meore logikuri wanamZRvari ki, aseTia: „winapirobebi t1, t2, t3,... ganxorcieldebian konkretuli faqtobrivi garemoebebis s1, s2, s3,… meSveobiT.“ sabolood, daskvna Semdegnairad Camoyalibdeba:

„maSasadame, konkretuli faqtobrivi garemoebebisaTvis s1, s2, s3,… moqmedebs samarTlebrivi Sedegi R“.

magram Cndeba eWvi, saerTod, ramdenad SesaZlebelia, Tu mka-

crad miudgebiT, faqtobrivi garemoebebis (rogoricaa s1, s2 da a.S.)

abstraqtuli cnebebis qveS (t1, t2 da a.S.) subsumcia185. subsumcia

niSnavs identurobis dadgenas. am gagebiT, SesaZlebelia specia-

luri cnebis zogadi cnebis qveS subsumcia, magaliTad, ZuZum-

wovara cxovelis cnebis (cnebis Semdegi niSnebiT m1, m2, m3, m4, m5, m6, m7) cocxali arsebis cnebis (cnebis Semdegi niSnebiT m1, m2, m3, m4) qveS subsumcia. maSasadame, specialuri cneba Seicavs zogadi

cnebis yvela niSans, (amitom arsebobs am niSnebis identuroba), da

damatebiT kidev gansakuTrebul niSnebs, (romelTac differentia specifica ewodebaT). magram raSi unda mdgomareobdes cnebasa da konkretul

faqtobriv garemoebas Soris identuroba?

davuSvaT, rom sagzao moZraobis wesi krZalavs erT-erT sacxo-

vrebel ubanSi signalis micemas. Tu mZRoli daasignalebs, maSin

es faqtobrivi xmauri Seesabameba akustikur aRqmas, romelsac

akrZaluli „signali“ ewodeba (§ 4 I). maSasadame, am Sesabamisobis

SemTxvevaSi, adgili aqvs semantikurad dadgenil identurobas.

185 Sdr. Engisch, 2005, S. 63.

124 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

aseve, RirebulebaTa aRmniSvneli saxelebi SesaZlebelia, asrulebdnen „Suamavlis funqcias“ zogad warmodgeniT Sinaarsebsa da qmedebis konkre-tul Semadgenlobas Soris: magaliTad, qmedebis cnebasa da aseTi qmedebis gamomxatvel faqtobriv garemoebas Soris. am sakiTxs qvemoT konkretulad SevexebiT.

II. dakonkreteba: interpretacia Tu subsumcia?

literatura: Engisch, 2005, S. 64 ff.; Hassemer, rogorc miTiTebulia §12-Si; K. Hel-berg , Legitimationskriterien der Rechtsprechung, in: N Achterberg (Hrsg.), Rechtsprechungsleh-re, 1986, S. 227 ff.; A. Kaufmann, Analogie und „Natur der Sache“, 2. Aufl. (1982), S. 37 ff.; ders., 1999, S. 73 ff.; Maschke, 1993, S. 131 ff., 201 ff.; Vogel, 1998, § 9 I.

davuSvaT, rom cecxlis wakidebis Sedegad ganadgurda Tavisu-

fal bunebaSi aRmocenebuli daaxloebiT 50 patara zomis xe. Cn-

deba kiTxva: SesaZlebelia Tu ara, rom 50 xe miCneul iqnas „tyed“?

es imas niSnavs, rom unda dadgindes, „tyis“ cnebis qveS SesaZlebe-

lia Tu ara am raodenobis xeebis subsumcia? maSasadame, rogorc

gavrcelebuli pozicia miuTiTebs, mdgomareobs Tu ara mTavari

problema subsumciaSi? konkretuli faqtobrivi viTareba dadge-

nilia. Tu „tyis“ cneba, rogorc mTavari winadadebis (pirveli wa-

namZRvris) niSani, dadgenilia, maSin ismis kiTxva: Sefasdeba Tu

ara cecxlis wakidebis Sedegad ganadgurebuli xeTa raodenoba,

kanonis gagebiT, „tyed“? es sakiTxi unda gadawydes mTavar winada-

debasa da faqtobriv viTarebas Soris identurobis dadgenis gziT.

magram aseT formalur kavSirs hermenoitikuli problemebiTa da

aseTi saxis gadawyvetilebebiT ver davtvirTavT. maSasadame, aseTi

azrobrivi stili aSkarad arasworia.

sinamdvileSi, es aris ara subsumciis, aramed interpretaciis

problema: ramdenad SesaZlebelia, warmodgenili saxiT, xeTa rao-

denoba, (Tavisi tipis mixedviT), kanonis mniSvnelobiTi moculo-

bis arealSi „tyis“ cnebis qveS moviazroT (§ 12 I g). amiT sakiTxi,

SesaZlebelia Tu ara es cneba warmodgenil SemTxvevaze iqnas ga-

moyenebuli, formulirebulia rogorc interpretaciis problema.

es exeba samarTlebriv mTavar winadaadebas. gadawyvetileba aseT

SemTxvevaSi SeiZleba iyos, rom, patara Tavisufal bunebaSi aRmo-

cenebuli, daaxloebiT 50 norCi xec warmoadgens „tyes“ saqarTve-

los sisxlis samarTlis kodeqsis 304-e muxlis me-2 nawilis gage-

biT. magram, radgan aseTi gadawyvetileba samarTlebriv mTavar

winadadebas da ara ubralod konkretul faqtobriv viTarebas an

mis subsumcias exeba, SesaZlebelia, man, aseve, sxva msgavsi saxis

SemTxvevebisaTvis momavalSi mniSvneloba SeiZinos. amitom aris

125

mniSvnelovani, rom es azri „saxelmZRvanelo winadadebis“ („Leit-satz“) saxiT iqnas formulirebuli da komentarebSi asaxuli.

maSasadame, faqtobrivi viTareba Tavisi specifikuri formiT

da sakiTxi misi subsumirebis Sesaxeb, iZleva stimuls, rom nor-

mis mniSvnelobiTi moculoba _ warmodgenili faqtobrivi viTa-

rebis TvalsazrisiT _ iqnas awonil-dawonili da dazustebuli.

xorcieldeba samarTlis normis „dakonkreteba“ arsebul cxovre-

biseul sinamdvilesTan mimarTebaSi: „yuradRebis arealSi~ eqceva

normasa da faqtobriv viTarebas Soris arsebuli urTierToba

(§ 14 II).186 am gziT, zustad ganisazRvreba normis moqmedebis sfero

konkretul SemTxvevis samarTlianad gadawyvetasTan mimarTeba-

Si.187 gadameris mixedviT, saerTod, konkretulad gansakuTrebuli

aris „zogadis Sinaarsis ganmsazRvreli momenti“.188 institucio-

nalur azrovnebas mindobili aqvs samarTlis normebis dakavSire-

ba cxovrebiseul sinamdvilesTan:189 am TvalsazrisiT, samarTlis

normebi gagebul da dakonkretebul unda iqnen Sesabamis, maT mier

mowesrigebul cxovrebiseul garemoebebTan mimarTebaSi.

axali mimarTuleba miiRo am adreulma Sexedulebam Tanamedrove moZR-vrebaSi, romlis mixedviTac, „samarTlis normaTa programa“ dargobrivad konkretdeba mas mikuTvnebul realur „normis sferosTan“ mimarTebaSi.190

msgavs Sexedulebebsa da formulirebebs vxvdebiT, aseve, fikenCerTan:191 samarTlis norma, maSasadame, mTavari winadadeba, subsumciisaTvis, „gansa-zRvruli saxiT faqtobriv garemoebebTan mimarTebaSi unda momzaddes“; aRniSnuli saWiroebs „faqtobrivi garemoebebis Semadgeneli nawilebis yve-laze ufro SesaZlebel normatiul konkrecias“; saWiroa „subsumciis mTa-vari winadadebis dakonkreteba.. manam, sanam subsumcia... moxdeba“.192

interpretaciis dasaxelebul sakiTxze msjeloba unda wari-

marTos tipiuri SemTxvevebis Sedarebis meTodiT (§ 12). warmodge-

nil SemTxvevaSi, saqme exeba imas, Tu ramdenad SesaZlebelia da-

saxelebuli xis raodenoba iseve Sefasdes, rogorc is SemTxvevebi,

romlebic yovelgvari eWvis gareSe kanonis sityviT mniSvnelobaSi

„tyis~ cnebis qveS moiazreba. mikuTvnebis Sesaxeb aseTi sakiTxebis

186 BVerfGE 2, 401; 3, 422.187 Lege, 1999, S. 461.188 H. G. Gadamer, Wahrheit und Methode, 4. Aufl. (1975), S. 519.189 ix. Zippelius, 2003, § 4 II.190 Müller, 2004, Rdn. 230 ff., 248.; ix. K. Engisch, ZStW 1978, S. 664 ff.191 Fickentscher, 1977, S. 191, 202, 207.192 fikenCeris mixedviT aRniSnuli sakiTxi ar aris interpretaciis prob-lema, Fickentscher, 1977, S. 372 f.

§ 16. subsumcia da interpretaciis sivrce

126 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

gadawyvetaSi Tavisi wvlili Seaqvs interpretaciis tradiciul

kriteriumebs (§ 12 II). im gadawyvetilebis safuZvelze, rom mox-

deba Tu ara faqtobrivi viTarebis, Tavisi tipis mixedviT, normis

qveS moTavseba, (e.i. misi mikuTvneba ama Tu im cnebiTi moculo-

bisaTvis), amave dros, konkretulad ganisazRvreba TviT normis

gamoyenebis sferoc (§ 12 I g). Tu dadgindeba, rom norCi xeebis

dasaxelebuli raodenoba, saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeq-

sis 304-e muxlis me-2 nawilis gagebiT, `tyes~ warmoadgens (mTavari

winadadeba) da, aseve, dadgindeba konkretuli faqtobrivi viTa-

rebac (§ 15), aseT SemTxvevaSi, subsumcia ubralod trivialuria.

ufro rTul problemamde mivyavarT SefasebiT cnebebs. magaliTad, sa-qarTvelos samoqalaqo kodeqsis 54-e muxlis Tanaxmad, „baTilia garigeba, romelic arRvevs kanoniT dadgenil wessa da akrZalvebs, ewinaaRmdegeba sajaro wesrigs an zneobis normebs~. ismis kiTxva: samarTlebriv Tu faq-tobriv sakiTxs warmoadgens aseTi cnebebis gamoyeneba. an xom ar xdeba am cnebebis erTmaneTSi Serwyma, rogorc amas xSirad ara erTi avtori miu-TiTebs. es magaliTi gviCvenebs, rom gamoyenebis problema SeiZleba Camoya-libebul iqnas rogorc faqtobrivi, aseve, samarTlebrivi sakiTxis saxiT. rogorc faqtobrivi sakiTxi igi SeiZleba gamoixatos SemdegSi: ewinaaRmde-geba Tu ara warmodgenili konkretuli garigeba yvela keTilsindisieri da samarTlianad moazrovne adamianis warmodgenebs? konkretuli faqtobrivi viTarebis aseTi Sefaseba TiTqmis SeuZlebelia, ase rom aseT `faqtobriv sakiTxze~ pasuxs mxolod hipoTeturi formiT Tu gavcemT: yvela keTil-sindisieri da samarTlianad moazrovne adamiani faqtobriv viTarebas sa-varaudod ase Seafasebda.

rogorc interpretaciis da, amiT samarTlebrivi sakiTxi, es problema SeiZleba ise Camoyalibdes, rom igi tipiur SemTxvevad iqnas warmodgenili: SesaZlebelia Tu ara aseTi saxis garigeba moazrebul iqnas sakanonmde-blo cnebis mniSvnelobiT sivrceSi (§ 15 II a), maSasadame, igi (savaraudod) yvela keTilsindisieri da samarTlianad moazrovne adamianis mier iseve Sefasdeboda Tu ara, rogorc ukve dadgenili, zneobis sawinaaRmdego sxva garigebebi. saWiroa samarTlis gamoyenebis problemas es tipiuri forma mivceT, radgan amiT SefasebiTi sakiTxebi, imavdroulad, momavali msgavsi SemTxvevebis mxedvelobaSi miRebiT iqneba warmodgenili.

127

III. dasaSvebi gadawyvetilebebi

literatura: H. P. Bull, Allgemeines Verwaltungsrecht, 6. Aufl. (2000), Rdn. 376 ff.; Engisch, 2005, S. 150 ff., 172; H. Maurer, Allgemeines Verwaltungsrecht, 15 Aufl. (2004), § 7 III; F. Ossen-bühl, in: H. U. Erichsen (Hrsg.), Allgemeines Verwaltungsrecht, 12. Aufl. (2002), § 10 III; H. J. Pa-pier, Zur verwaltungsgerichtlichen Kontrolldichte, DÖV 1986, S. 621 ff.; G. Püttner/F. O. Kopp, in: V. Götz u.a. (Hrsg.), Die öffentliche Verwaltung zwischen Gesetzgebung und richterlicher Kontrol-le, 1985, S. 131 ff.; C. H. Ule, Verwaltungsprozeßrecht, 9. Aufl. (1987), § 2; H. J. Wolff/O. Bachof/R. Stober, Verwaltungsrecht I, 11. Aufl. (1999), § 31 I, III; Th. Würtenberger, Verwaltungsprozeßrecht, 1998, Rdn. 25.

samarTlis gamoyeneba ar xorcieldeba zusti meTodiT. kanonis

gamoyenebis bundovaneba SeiZleba iuridiuli silogizmis rogorc

normatiuli, ise faqtiuri wanamZRvrebiT iqnas ganpirobebuli.

sxva sityvebiT rom vTqvaT: interpretaciis aramkafio gansazR-

vrebiT an savaraudo faqtobrivi garemoebebiT.

samarTlebriv „mTavar winadadebasTan“, maSasadame, iuridiuli

daskvnis normatiul wanamZRvarTan mimarTebaSi, SeiZleba arse-

bobdes bundovaneba: arCevani interpretaciisa da dakonkretebis

sxvadasxva SesaZleblobebs Soris, romlebic kanonis mniSvnelobiT

sivrceSi moiazrebian an imis dadgena, rom arsebobs kanonis xar-

vezi da rogor unda Seivsos igi, ar aris SesaZlebeli yovelTvis

erTmniSvnelovnad, yvelasaTvis damajerebeli argumentebiT iqnas

dasabuTebuli (§§ 10 VII; 11). aseT SemTxvevebSi arsebobs inter-

pretaciisa da xarvezis Sevsebis Sesaxeb sxvadasxva alternatiu-

li gadawyvetilebis miRebis SesaZlebloba. „dasaSvebia“ es Tu is

varianti, romelic iZleva racionaluri argumentebiT, (zogjer

savaldebulo), dasabuTebis SesaZleblobas, Tu zogadi damajere-

beli argumentebiT ar mtkicdeba, rom upiratesobas imsaxurebs

problemis gadawyvetis sxva alternatiuli SesaZlebloba.

faqtobrivi wanamZRvrebis mimarTac SeiZleba arsebobdes

gansxvavebuli Sexedulebebi. faqtobrivi garemoebebi, romlebic

administraciuli organos gadawyvetilebas udevs safuZvlad, xSi-

rad SeiZleba „utyuarobasTan axlos mdgomi albaTobiT“ ar iyos

dadgenili (§ 15 III a). ufro metic, arcTu iSviaTad administra-

ciul gadawyvetilebas sWirdeba ama Tu im sakiTxis utyuarobis

naklebi xarisxiT dasabuTeba: xSir SemTxvevaSi sakmarisia imis

dadgena, rom arsebobs saTanado safuZveli, romelic asabuTebs

gansazRvruli faqtobrivi garemoebis arsebobas, magaliTad, piri

„ar akmayofilebs ganzraxuli saqmianobis ganxorcielebisaTvis

aucilebel ndobis pirobebs“,193 an pirs „pirovnulad da profesiu-

193 aRniSnuli mocemulia germanuli samarTlis normaSi (ix. § 57 Gewerbeord-nung).

§ 16. subsumcia da interpretaciis sivrce

128 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

lad SeuZlia~, aswavlos Segirdebs,194 an moswavles aqvs unari, rom

ufro maRali klasis mecadineobas daeswros. aseve, SesaZlebelia,

aseTi faqtobrivi garemoebebis, magaliTad, moswavlis inteleq-

tualuri SesaZleblobebis Sesaxeb arsebobdes gansxvavebuli azri,

e.i. savaraudoa, rom erTi an meore faqtobrivi garemoebisaTvis

upiratesobis miniWeba dasabuTdes ara sayovelTao konsensusuna-

rianobis safuZvelze.

gansakuTrebuli praqtikuli mniSvnelobis matarebelia sakiTxi

„dasaSvebi gadawyvetilebebis“ gadamowmebadobis Sesaxeb: aris Tu

ara uflebamosili sasamarTlo, administraciuli organos „dasaS-

vebi“ gadawyvetileba baTilad cnos, an zemdgomma sasamarTlom

qvemdgomi sasamarTlos „dasaSvebi“ gadawyvetileba gaauqmos?

a) administraciuli sasamarTlos mier administraciuli or-

ganos mier miRebuli gadawyvetilebis gadamowmeba niSnavs sxvis

kompetenciaSi Carevas. ismis kiTxva, ramdenad imarjvebs samarTa-

li da samarTlianoba, Tu sasamarTlo administraciuli organos

„dasaSveb“ gadawyvetilebas gaauqmebs, raTa mis nacvlad sakuTari,

aseve, ara ufro metad utyuari, gadawyvetileba miiRos? unda gan-

vasxvavoT, Tu raze unda vrceldebodes sasamarTlo kontroli:

administraciuli organos gadawyvetilebis normatiul Tu faqto-

briv wanamZRvrebze195.

Tu normatiul wanamZRvrebi _ magaliTad, is, Tu ras unda niS-

navdes samarTlis normaSi sityva „unarianobis“ interpretacia _

ar daeqvemdebareba sasamarTlos mier srulad gadamowmebas, maSin

es niSnavs, rom uars vambobT aseTi cnebebis samosamarTleo samar-

TalSemoqmedebis gziT ganviTarebasa da, amiT, mis dakonkretebaze.

magram aseT samarTlebriv sakiTxebze, instanciebis gavlis Sede-

gad, marTlmsajulebis umaRlesi organos mier gadawyvetilebis

miReba aris samarTlis erTgvarovani gamoyenebis, maSasadame, sa-

marTlebrivi usafrTxoebisa da Tanabari mopyrobis principebis

interesebSi.

aseve, SesaZlebelia, rom uaryofil iqnas mxolod faqtobrivi

sakiTxis „usazRvrod“ gadamowmeba. aseT SemTxvevaSi, SeuzRudav

samosamarTleo kontrols daeqvemdebareba sakiTxi, magaliTad,

Tu ras niSnavs, zogadad, „unarianoba“, magram mxolod SezRudu-

lad, _ administraciuli organosaTvis sakuTari SefasebebisaTvis

micemuli farglebis gaTvaliswinebiT, _ Tu ramdenad flobs kan-

194 aRniSnuli mocemulia germanuli samarTlis normaSi (ix. § 22 I 2 Handwerk-sordnung).195 Sdr. BVerfGE 88, 56, 61.

129

didati realurad im Tvisebebs, romelTac misgan sasamarTlos

mier interpretirebuli sakanonmdeblo cneba moiTxovs. vin unda

miiRos saboloo gadawyvetileba faqtobriv sakiTxebze, romelTa

arsebobis Sesaxebac, SesaZlebelia, gansxvavebuli Tvalsazrise-

bi warmoiSvas, administraciulma organom Tu sasamarTlom? ar-

sebobs garkveuli argumentebi, rom aseT SemTxvevebSi saboloo

Sefaseba administraciulma organom gaakeTos: im socialur sfe-

roebSi, romlebzec zrunva mas ekisreba, administraciuli organo

pasuxismgebeli iyos aseTi gadawyvetilebebis Sedegebze. garda

amisa, xSirad, administraciul organos gaaCnia saqmesTan ufro

meti siaxlove, e.i. calkeul SemTxvevasTan dakavSirebiT aRWur-

vilia meti ndobis xarisxiT da aqvs mas mikuTvnebul cxovrebi-

seul sferoSi meti gamocdileba, e.i. saxezea „humanarum rerum noti-tia“. aman SeiZleba administraciuli organos realur saqmianobas

meti sandooba mianiWos. Tavis mxriv, saqmesTan naklebi siaxlovis

miuxedavad, SeiZleba sasamarTlos faqtobrivi sakiTxebis gadawy-

vetisaTvis ufro meti sandoobis xarisxi gaaCndes: Tanamedrove

konstituciur sinamdvileSi sasamarTlo ufro metad aris Tavi-

sufali politikuri partiebisa da interesTa jgufebis zemoqme-

debisgan, vidre administraciuli organo. da swored saqmisagan

siSoris gamo arsebobs naklebi saSiSroeba, rom sasamarTlo Tavis

gadawyvetilebaSi mikerZoebul pirovnul Sefasebebsa da miuRebel

TvalsazrisebSi ar gadavardeba.

mxolod meToduri Tvalsazriss SeuZlia am argumentebis na-

Telyofa. is, Tu romel maTgans unda mieniWos upiratesoba, aris

samarTal-politikuri sakiTxi, romelic pozitiurma samarTalma

unda gadawyvitos. ZiriTadi kanonis moqmedebis farglebSi „sasa-

marTlo kontrolisagan Tavisufali“ Sefasebis sivrceebi mxolod

SezRudulad SeiZleba arsebobdnen: rac ufro metad aris saxel-

mwifos mxridan Carevis Sedegad ZiriTadi ufleba xelyofili da

rac ufro fundamenturia es ZiriTadi ufleba, miT ufro konkre-

tuli unda iyos sakanonmdeblo debuleba, romelic safuZvlad

daedeba gadawyvetilebas, da sasamarTlo kontrolis SesaZleblo-

ba (§ 17 d).

b) roca zemdgomi sasamarTlo qvemdgomi sasamarTlos gadawy-

vetilebas amowmebs, aseT SemTxvevaSi, ar xdeba ucxo kompetenciis

sferoSi Careva. samarTlebrivi usafrTxoebisa da Tanabari mo-

pyrobis principebidan gamomdinare, aqac arsebobs problematuri

samarTlebrivi sakiTxebis garkvevis interesi. zemdgomi sasamarT-

loebis mniSvnelovan amocanas warmoadgens is, rom gaaqarwylos

§ 16. subsumcia da interpretaciis sivrce

130 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

samarTlis normis interpretaciidan gamomdinare bundovanebebi

da, am gziT, xeli Seuwyos samarTlis ganviTarebas. es imisTvis

aris saWiro, rom am gziT moxdes, aseve, qvemdgomi sasamarTloebis

„dasaSvebi“ samarTlebrivi poziciebis gadamowmeba.

apelaciis Sedegad srulyofilad mowmdeba qvemdgomi pirveli

instanciis sasamarTloebis gadawyvetilebebSi warmodgenili faq-

tobrivi da samarTlebrivi sakiTxebi, xolo reviziis (kasaciis)

gziT _ mxolod wina instanciis gadawyvetilebebis samarTlebrivi

mxare (kanonierebis sakiTxi).

§ 17. diskreciuli uflebamosilebis farglebSi miRebuli gadawyvetilebebi

literatura: W. Brohm, Ermessen und Beurteilungsspielraum im Grundrechtsbereich, JZ 1995, S. 369 ff.; H. P. Bull, Allgemeines Verwaltungsrecht, 6. Aufl. (2000), Rdn. 399 ff.; M. Bullinger (Hrsg.), Verwaltungsermessen im modernen Staat, 1986; M. Herdegen, Beurteilungsspielraum und Ermessen im strukturellen Vergleich, JZ 1991, S. 747 ff.; P. M. Huber, Allgemeines Verwaltungs-recht, 2. Aufl. (1997), S. 121 ff.; H. Maurer, Allgemeines Verwaltungsrecht, 15. Aufl. (2004), § 7; F. Ossenbühl, in: H. U. Erichsen (Hrsg.), Allgemeines Verwaltungsrecht, 12. Aufl. (2002), § 10; E. Pache, Tatbestandliche Abwägung und Beurteilungsspielräume, 2001; Ch. Starck, Das Verwal-tungsermessen und dessen gerichtliche Kontrolle, in: Festschr. für H. Sendler, 1991, S. 167 ff.; H. J. Wolff/O. Bachof/R. Stober, Verwaltungsrecht I, 11. Aufl. (1999), § 31 I, IV. J. Ziekow (Hrsg.), Handlungsspielräume der Verwaltung, 1999.

a) diskreciuli uflebamosilebis farglebSi miRebuli iu-

ridiuli gadawyvetilebebi ganekuTvnebian im qmedebaTa sferos,

romelTa ganxorcielebac xdeba samarTlebrivi uflebamosilebis

safuZvelze. samarTlebrivad mniSvnelovania diskreciuli ufle-

bamosilebis safuZvelze ganxorcielebuli qmedebebi maSin, Tu

isini ganapirobeben valdebulebebis warmoSobas, modificirebas an

Sewyvetas (§ 1 I). ase, magaliTad, konstitucia parlaments aniWebs

uflebamosilebas, miiRos kanonebi, xolo adgilobrivi TviTmmar-

Tvelobis Sesaxeb kanonmdebloba am organoebs aZlevs uflebas,

TavianTi uflebamosilebis farglebSi, miiRon samarTlebrivi

gadawyvetilebebi. samSeneblo samarTali Sesabamis administra-

ciul organoebs aRWuravs uflebamosilebiT mSeneblobis Sesaxeb

debulebebis realizaciis procesSi. sagzao moZraobis Sesaxeb

normebi policiis Sesabamis moxeleebs aniWebs uflebamosilebas,

moawesrigon sagzao moZraoba, e.i. sagzao moZraobis monawileebs

mosTxovon, rom isini moiqcnen dadgenili wesebis Sesabamisad.

uflebamosilebiT aRmWurveli aseTi normebi xSirad toveben gan-

sazRvrul Tavisufal areals, raTa ganxorcieldes an ar ganxor-

131§ 17. diskreciuli uflebamosilebis farglebSi miRebuli gadawyvetilebebi

cieldes esa Tu is qmedeba an aseT qmedebaTa ramdenime SesaZlo

alternativas Soris gakeTdes arCevani. iq, sadac am saxiT adminis-

traciul organos eniWeba uflebamosileba, konkretuli SemTxve-

vebi TviTon moawesrigos, mas SeuZlia gamoiyenos diskreciuli

uflebamosileba. sadac kanonis miTiTebiTi norma TviT kanonmde-

bels aniWebs zogadi normebis gamocemis uflebamosilebas, saxezea

normaTa Camoyalibebis Tavisufali sakanonmdeblo sivrce.196

administraciul diskreciul uflebamosilebas, romelsac wi-

namdebare Tavi exeba, kanoni aniWebs administraciul organos imis

gamo, rom momavalSi mosawesrigebeli SemTxvevebis Sesaxeb gadawy-

vetilebebis misaRebad mniSvnelovani yvela calkeuli detalis

winaswar ganWvreta am kanonis miRebis dros xSirad SeuZlebelia.

cxovrebis mravalferovneba ar iZleva imis saSualebas, rom samarT-

lis zogadi normebis miRebiT winaswar yvelaferi srulyofilad

da sworad iqnas regulirebuli. amis gamo aniWebs kanonmdebeli

administraciul organos _ konkretulad gansazRvruli qmedebis

SemadgenlobisaTvis, misi regulirebis miznisa da zogadi saku-

Tari diskreciulobis sazRvrebis dadgeniT _ uflebamosilebas,

miiRos konkretuli gadawyvetileba saqmis calkeuli garemoebebis

gaTvaliswinebiT. ufro zustad, konkretul SemTxvevaSi Seasru-

los esa Tu is moqmedeba an Tavi Seikavos misi ganaxorcielebisagan

an gaakeTos arCevani sxvadasxva administraciul qmedebasa an mis

adresatebs Soris. pirveli alternativis SemTxvevaSi saubroben

„gadawyvetis uflebamosilebis“ Sesaxeb, xolo meore SemTxvevaSi _

„arCevanis uflebamosilebis“ Sesaxeb. aseTi urTierTsapirispiro

warmodgena arasworia, radgan, aseve, am variantebs Soris arCevanis

gasakeTeblad gadawyvetilebaa „misaRebi“.

b) diskreciuli uflebamosilebis sazRvrebi, yovel SemTxveva-

Si, administraciuli diskreciuli uflebamosilebisaTvis, tradi-

ciulad, TviT uflebamosilebiT aRmWurvel normaSia dadgenili.

196 germanul samarTalSi arsebobs azrTa sxvadasxvaoba imasTan dakavSire-biT, terminologiurad erTi da imave sityviT gamoixatos Tu ara yvela, maT Soris sakanonmdeblo, gadawyvetilebis miRebis diskreciuli ufle-bamosilebis farglebi (sityva: „Ermessen~, ix. BVerfGE 9, 10; 27, 67), Tu „diskre-ciuli uflebamosileba~ mxolod administraciuli organos mimarT iqnas gamoyenebuli da sxva SemTxvevebSi _ „moqmedebis Tavisufleba~ (sityva: „Ge-staltungsfreiheit~, ix. BVerfGE 27, 67), an konstituciuri saxelmwifos Sesabamisi „moqmedebis areali~ (sityva: „Gestaltungsspielraum~, ix. BVerfGE 69, 160). marTa-lia, terminologiuri sakiTxia, qarTul samarTalSi „diskreciul ufle-bamosilebas“ Tu „mixedulebas~ gamoviyenebT, magram saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsi (me-2 muxlis pirveli nawilis „l“ qvepunqti) iy-enebs termins „diskreciul uflebamosilebas“, romelsac upiratesoba unda mieniWos (l.T.)

132 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

ase, magaliTad, germaniis administraciuli aRsrulebis kanonis §

11, garkveuli winapirobebis arsebobisas, iZleva „sajarimo Tanxis“

(„Zwangsgeld“) dakisrebis uflebamosilebas, moqmedebis, Tmenis an

moqmedebisagan Tavis Sekavebis valdebulebidan gamomdinare. ma-

gram TviT kanoni zRudavs diskreciuli uflebamosilebis far-

glebs im gziT, rom igi gansazRvravs am Tanxis minimalur da maq-

simalur odenobas.

diskreciuli uflebamosilebis Sinaarsi gamomdinareobs ara

mxolod uflebamosilebis farglebis ganmsazRvreli aRmWurveli

dawerili normebidan, aramed, aseve, maTi miznebidan: arCevanis Ta-

visufleba SezRudulia imiTac, rom nebadarTulia mxolod fun-

qciurad samarTliani, e.i. kanonis miznis aRsrulebis ganmapiro-

bebeli gadawyvetilebis miReba. ase, magaliTad, sagzao policiis

TanamSromeli uflebamosilia, arCevani gaakeTos, Tavdapirvelad

romeli sagzao mimarTuleba daketos an gaxsnas, rodesac gzajva-

redinze transporti yvela mimarTulebiT erTnairi sixSiriT mo-

Zraobs. magram Tu erT-erTi mimarTulebiT misi megobari gogona

gadaadgildeba, xolo meore mimarTuleba gadatvirTulia, aseT

SemTxvevaSi, igi valdebulia Tavdapirvelad gadatvirTuli mimar-

Tuleba gaxsnas. winaaRmdeg SemTxvevaSi, misi moqmedeba Sefasdeba,

rogorc miniWebuli uflebamosilebis miznis xelyofa, romelic

mdgomareobs sagzao moZraobis Tavisuflebisa usafrTxoebis op-

timalurobis xelSewyobaSi.

diskreciuli uflebamosilebis SezRudva ara mxolod aRmWur-

veli normis safuZvelze xdeba, aramed, agreTve, samarTlebrivi

konteqstiT. kanonis upiratesi iuridiuli Zalis principidan ga-

momdinareobs, rom diskreciuli uflebamosilebis safuZvelze

miRebuli gadawyvetileba ar unda ewinaaRmdegebodes samarTlis

normebs. pirvel rigSi, konstituciuri debuleba imis Sesaxeb, rom

yvela adamiani kanonis winaSe Tanasworia (ix. saqarTvelos konsti-

tuciis me-14 muxli, iseve, rogorc germaniis ZiriTadi kanonis

mux. 3 I), warmoadgens diskreciuli uflebamosilebis ganxorcie-

lebis mniSvnelovan zRvars. am normidan gamomdinareobs, aseve,

administraciuli organos mis wina moqmedebaze damokidebulebis

xasiaTi (Sdr. aseve § 13 II). magaliTad, Tu samSeneblo nebarTvebis

gamcemi administraciuli organo erT moqalaqes aTavisuflebs

garkveuli samSeneblo wesis dacvisagan, aseT SemTxvevaSi, mas

ufleba ara aqvs, am moqalaqis mezobels uari uTxras msgavsi viTa-

rebis analogiurad gadawyvetaze, maSinac ki, roca sakiTxis aseTi

gadawyveta mis diskrecias warmoadgens da SeuZlia uari uTxras am

133

moqalaqes, rom ara es winare precedentuli SemTxveva. (magram „ms-

gavs viTarebas“ ar warmoadgens, magaliTad, Tu aseTi moqmedebis

mravaljeradoba esTetikuri, wyalmomaragebis an sxv. Tvalsazri-

siT zomierebis SesaZlo zRvars gadaaWarbebs).

Tu kanonis miznis ganxorcieleba (da amiT dasaxuli sajaro

interesebi) sxva (sajaro Tu kerZo) interesebs xelyofs, aseT

SemTxvevaSi, diskreciuli uflebamosilebis safuZvelze gadawy-

vetilebis miReba, aseve, SezRudulia interesTa samarTlebriv-

saxelmwifoebrivi urTierTSefardebis principiTac: administra-

ciuli qmedebis SerCevis dros, saWiroa, urTierTsapirispiro

interesebis erTmaneTTan swori urTierTSfardeba. gansakuTre-

biT, aucilebelia, dacul iqnas Tanazomierebis principi (pro-

porciulobis principi)197. xelyofis Sedegad miRebuli sargebeli

interesTa darRvevasTan Tanazomier damokidebulebaSi unda iyos,

e.i. miRebulma sargebelma unda gadaswonos miyenebuli ziani (§

10 V); is garemoeba, rom arasaTanado Careva saerTod usargebloa

da amitom araTanazomieria, TavisTavad gasagebia, radgan igi ga-

momdinareobs sagnis bunebidan. Tu arsebobs xelyofis arCevanis

Tavisufleba, romelTagan TiToeuli sargeblis mixedviT fasdeba,

aseT SemTxvevaSi, zedmeti Zalis akrZalvis principi moiTxovs,

rom maT Soris iseTi RonisZieba SeirCes, romelic sawinaaRmdego

interesebs yvelaze naklebad miayenebs zians, e.i. xelyofis auci-

lebel zomas ar gadaacilebs. amdenad, saWiroa, yvelaze naklebmt-

kivneuli Carevisa da, gansakuTrebiT, yvelaze msubuqi saSualebis

arCeva. iq, sadac SesaZlebelia dasaxuli miznis miRweva ise, rom

sxva interesebi ar Seilaxos, aseT SemTxvevaSi, am alternativas

unda mieniWos upiratesoba („ukan daxevis principi“, „Ausweichprin-zip“; § 10 V). aseve, unda arsebobdes xelyofilisaTvis xelyofis

miyenebis SesaZlebloba; aRniSnuli warmoadgens personaluri xa-

siaTis samarTlebriv-saxelmwifoebriv princips, romelic efuZ-

neba pirovnebis pativiscemas, mis Rirsebas da TviTgamorkvevas, mis

mdgomareobasa da individualuri ndobis dacvas _ principi, ro-

melic „obieqturad“ gadametebuli Zalis akrZalvas ukavSirdeba.

amasTan erTad, saxelmwifo, zogadad, Tavis moqmedebaSi efuZ-

neba samarTlianobasa da demokratiul legitimacias (§§ 3; 4 II g),

romelic ara mxolod interpretaciisaTvis aris mniSvnelovani,

aramed, aseve, diskreciuli uflebamosilebis farglebSi gadawy-

vetilebaTa miRebis dros warmarTavs moqmedebaTa alternative-

bis swor arCevans. gamomdinare aqedan, administraciulma diskre-

197 BVerfGE 69, 169.

§ 17. diskreciuli uflebamosilebis farglebSi miRebuli gadawyvetilebebi

134 Tavi IV. samarTlis normebis gamoyeneba

ciulma uflebamosilebam legitimurad unda moaxdinos interesTa

balansi, romelic am Tu im sazogadoebis umravlesobis konsensu-

sunariani warmodgenebis TvalsazrisiT, samarTliania da am piro-

biT, SeZlebisdagvarad, sargeblis momtania (§ 10 V). mokled, dis-

kreciuli uflebamosilebis farglebSi miRebuli gadawyvetileba

ar aris ganukiTxavad Tavisufali, aramed rogorc minimum, misi

intenciis mixedviT (d) swori arCevani unda gaakeTos qmedebaTa

sxvadasxva alternativebs Soris.

g) aqamde warmodgenili diskreciuloba exeba sxvadasxva ga-

dawyvetilebis, e.i. moqmedebis alternativebs Soris arCevans, ro-

melic samarTlis normis safuZvelze xdeba. moqmedebis aseTi dis-

kreciuloba warmoadgens samarTlebriv Sedegs, rodesac normis

qmedebis Semadgenloba Sesrulebulia („samarTlebrivi Sedegis

diskreciuloba“, „Rechtsfolgeermessen“).

magram gadawyvetilebis miRebis areali, aseve, SeiZleba war-

moiSvas qmedebis sakanonmdeblo Semadgenlobis _ maSasadame, sa-

marTlebrivi Sedegis winapirobebis _ mxaresac: Tu kanoni Seicavs

ganusazRvrel samarTlebriv cnebebs, aseT SemTxvevaSi, maTi ga-

moyeneba qmnis Sefasebis sivrces. aseT SemTxvevebSi, aseve, sauba-

ria „qmedebis Semadgenlobis diskreciulobaze“ da ismis kiTxva,

Tu ra kavSirSia is moqmedebis diskreciulobasTan. SesaZlebelia

erTi nabijis win gadadgma: vinaidan yvela samarTlebrivi cneba

met-naklebad bundovania, e.i. interpretaciisaTvis Tavisufal si-

vrces tovebs, ismis kiTxva, zogadad, ra urTierTdamokidebule-

baSi imyofebian erTmaneTTan moqmedebis diskreciuloba da inter-

pretacia: e.i. erTi mxriv, (samarTlebriv Sedegad warmodgenili)

qmedebaTa alternativebi da, meore mxriv, (qmedebis sakanonmde-

blo Semadgenlobis mniSvnelobiT sivrceSi arsebuli) interpre-

taciisa da dakonkretebis sxvadasxva SesaZleblobebi. arsebuli

sxvaobis miuxedavad, arCevani mniSvnelovan sakiTxebze, orive

SemTxvevaSi, erTi da igive principebis safuZvelze unda ganxor-

cieldes. rogorc erT, ise meore SemTxvevaSi es arCevani Tavisu-

fali ar aris, aramed saWiroebs dasabuTebas. igi im sazRvrebSi

unda moTavsdes, romelsac gamosayenebeli normis sityviTi JRe-

radoba gansazRvravs, amasTan, unda ganxorcieldes kanonmdeblis

naTeli ganzraxuloba, ar unda warmoiSvas samarTlis sxva norme-

bTan winaaRmdegoba da miRweul unda iqnas interesTa optimaluri

da samarTliani balansi.

d) gamocdilebam aCvena, rom, arc Tu iSviaTad, interpreta-

ciis swori alternativis Zieba diskreciuli uflebamosilebis

135

iseT sivrceSi aRmoCndeba, romelSic erTi gadawyvetis upirate-

soba meore alternatiul gadawyvetasTan SedarebiT sayovelTaod

miRebuli kriteriumebiT ar aris SesaZlebeli. ase, rom arCevani

mxolod RirebulebaTa da mizanSewonilobis Sesaxeb gadawyvetile-

bis mimRebis individualuri warmodgenebidan gamomdinare miiReba,

an, saerTod, mxolod „savaraudo“ gadawyvetilebis miRebaa Se-

saZlebeli (§ 10 VII). diskreciuli uflebamosilebis farglebSic,

marTalia, saxelmZRvanelo ideas warmoadgens moTxovna imis Se-

saxeb, rom miRebuli gadawyvetileba unda iyos swori arCevanis, (am

SemTxvevaSi moqmedebis alternativebs Soris), Sedegi. magram, am

SemTxvevaSi, ufro naklebi moculobiT, vidre interpretaciis sa-

kiTxebSi, xdeba sayovelTaod miRebuli konkretuli direqtivebis

Camoyalibeba. Cveulebriv, diskreciuli uflebamosilebis gamoye-

nebis warmodgenili saxelmZRvanelo debulebebi gamoxataven ara

epizodur, calkeul konkretul gadawyvetas (gadawyvetilebis al-

ternativas), aramed gansazRvraven diskreciuli uflebamosile-

bis sazRvrebs, romelic warmoSobs Tavisufal sivrces, romelSic

unda moxdes konkretuli SemTxvevis Taviseburebebis keTilsindi-

sieri, individualuri samarTliani gadawyveta198.

e) ismis kiTxva, Tu ra moculobiT aris SesaZlebeli, rom ad-

ministraciul organos moqmedebis diskreciulobisa da Sefa-

sebis Tavisufali arealis meSveobiT saboloo gadawyvetilebis

kompetencia mieces (§ 16 IV). amasTan dakavSirebiT, konstitucii-

dan gamomdinareobs Semdegi: ZiriTadi kanonis mixedviT, ZiriTad

uflebaTa SesaZlo SezRudvebi da maTi realizaciis regulaciebi

mxolod kanonmdeblis pre rogativaa199. amitom gadawyvetilebaTa

misaRebad kanoniT dadgenili safuZvlebi miT ufro detalurad

unda iyos Camoyalibebuli, rac ufro Zlierad iqneba ZiriTadi

ufleba xelyofis Sedegad darRveuli da rac ufro metad fun-

damenturia xelyofili ZiriTadi ufleba200, maSasadame, miT ufro

Zlierad unda iyos moqmedebis diskreciuloba da Sefasebis areali

SezRuduli da, amiT, ufro metad unda iyos sasamarTlo kontro-

lis SesaZlebloba garantirebuli.

198 Engisch, 2005, S. 152 ff., 169.199 R. Zippelius/Th. Würtenberger, Deutsches Staatsrecht, 31. Aufl. (2005), § 19 III 1, 2. ZiriTad uflebaTa imanenturi SezRudvebis dakonkretebis Sesaxeb ix. iqve § 19 III 3.200 BVerfGE 83, 142, 145 (`gansjis Tavisufali sivrce~, ̀ Beurteilungsspielraum“); 49, 126 f., 145 f. (`diskreciuloba~, `Ermessen“); 84, 53 f. (`samarTlebriv SefasebaTa Ta-visufali sivrce~, `Bewertungsspielräume~); germaniis ZiriTadi kanonis mux. 19 IV konstituciur-samarTlebrivi interpretaciis Sesaxeb ix. BVerfGE 84, 49 f.

§ 17. diskreciuli uflebamosilebis farglebSi miRebuli gadawyvetilebebi

Tavi V. logikuri formalizmi da monacemTa damuSaveba samarTalSi

am wignis mizans ar warmoadgens iurisprudenciaSi logikuri

kalkulaciis gamoyenebisa da monacemTa damuSavebisaTvis specia-

luri vrceli gamokvlevis miZRvna. aseve, SeuZlebelic iqneboda

amis ramdenime gverdSi Cateva. magram rac mocemul farglebSi

SeiZleba gakeTdes, aris Semdegi: am sakiTxSi Cauxedav adamianebs

kritikuli Tvalsazrisi Camouyalibos, rom iurisprudenciaSi ne-

bismieri meTodis SesaZleblobebs principuli sazRvrebi aqvs.

§ 18. logikuri formalizmi samarTalSi

literatura: C. E. Alchourrón/E. Bulygin, Normative Systeme, deutsch 1994; G. Kalinowski, Einführung in die Normenlogik, deutsch 1973; U. Klug , Juristische Logik, 4. Aufl. (1982); P. Loren-zen, Methodisches Denken, 1968; U. Neumann, in: Kaufmann/Hassemer/Neumann, 2004, Kap. 7; E. Ratschow, Rechtswissenschaft und formale Logik, 1998; I. Tammelo/H. Schreiner, Grundzüge und Grundverfahren der Rechtslogik, I 1974, II 1977; Weinberger, 1989; G. H. von Wright, Normen, Werte und Handlungen, 1994, S. 19 ff., 56 ff.; H. Yoshino, Über die Notwendigkeit einer besonde-ren Normenlogik usw., in: Gedächtnisschrift für J. Rödig, 1978, S. 140 ff.

I. kalkulirebuli samarTlis idea

samarTali imdenad aris zusti, ramdenadac igi formalur da

naTel enas iyenebs.

amisaTvis saWiroa, Tavdapirvelad, formaluri saxiT iqnas war-

modgenili, Tu rogor yalibdebian rTuli debulebebi logikurad

martivi debulebebidan. maSasadame, es debulebebi aris kalkula-

ciis elementebi, e.i. im sistemis, romelic Sedgeba niSnebisa da

am niSnebis urTierTdamakavSirebeli wesebisagan. es wesebi qmnian

formaluri enis gamoTqmiT logikur sintaqs. isini aCveneben, Tu

ra urTierToba SeiZleba damyardes am niSnebs Soris da rogoria

am niSnebis kombinaciebis erTmaneTSi gadasvla. magaliTad, aseTi

niSnebia: p, q, r,..;&, →. saxeldobr, „p“, „q“, „r“ rogorc gamoxatvis niSnebi,

xolo „&“ rogorc damakavSirebeli niSani (rogorc logikuri kavSi-

ri: „da“) da „→“, rogorc subkavSiri, (rogoricaa „Tu, maSin“). kalku-

laciis magaliTi SeiZleba ase gamoiyurebodes: [(p→q) & (q→r)] → (p→r).

137§ 18. logikuri formalizmi samarTalSi

magram formalur kalkulaciaSi damakavSirebel niSnebs ar

gaaCniaT Sinaarsobrivi mniSvneloba. mxolod aseT SemTxvevaSi,

rodesac gamomxatvel niSnebs raime mniSvnelobas aniWeben, am for-

mulidan viRebT Sinaarsobriv gamoxatvas. magaliTad, kleopatras

SeiZleba efiqra: [(es sagani aris margaliti → es sagani Sedgeba

kirisgan) & (es sagani Sedgeba kirisgan → es sagani iSleba ZmarSi)]

→ (es sagani aris margaliti → es sagani iSleba ZmarSi). raime mniS-

vnelobis dakavSireba raime niSanTan aris semantikis sakiTxi.

ena, romelic Sinaarsobrivad raRacas gamoxatavs, mxolod maSin

aris zusti, Tu, pirveli, is niSnis qveS gansazRvrul mniSvnelobas

zustad gamoxatavs da, meore, es gamoTqmebi erTmaneTTan zusti

wesebiT arian dakavSirebuli. radgan samarTali Sinaarsobriv ga-

moTqmebs Seicavs, maSasadame, zusti samarTlebrivi ena or winapi-

robas unda akmayofilebdes: zusti semantika, romlis daxmarebi-

Tac SesaZlebeli iqneboda kanonis sityvebis zusti mniSvnelobis

gansazRvra da samarTlebrivi debulebebis formaluri kalkula-

cia (misi logikuri struqturis TvalsazrisiT). orive winapiroba

samarTalSi ar aris Sesrulebuli:

II. ganxorcielebis sazRvrebi

a) ukve pirvel punqtTan mimarTebaSi aris zusti semantikis

problema. samarTlis normebi, zogadad, aRniSnaven gamocdile-

bis Sinaarsobriv mxareebs. sityvebi, romlebic zogadad empiriul

faqtebs aRniSnaven, enis xmarebaSi sanimuSod Semodian da mkvi-

drdebian da amis gamo aqvT arazusti Sinaarsobrivi moculoba,

„mniSvnelobiTi areali~ (§ 4 I). sxvaTa Soris, Zalze saeWvoa, unda

warmoadgendes Tu ara mizans, es SesaZlebelic rom iyos, zedmiwe-

vniT zusti samarTlebrivi enis damkvidreba, vinaidan am SemTxve-

vaSi mniSvnelobiTi arealis SemcirebasTan erTad daikargeboda

samarTlis normebis moqniloba, konkretuli garemoebebis mraval-

ferovnebasTan maTi adaptaciisunarianoba (§ 9 II b). ismis kiTxva:

zusti sakanonmdeblo formulirebebis SemoRebiT, unda moxdes

Tu ara samarTlisaTvis adaptaciisunarianobis CamorTmeva, maSin,

rodesac, sxva mxriv, _ semantikurad rTuli gziT _ arseboben ge-

neraluri klauzulebi, rac gamoixateba samarTlis konkretulad

ganusazRvreli normebis CamoyalibebaSi, raTa situaciasTan da-

kavSirebul samarTlianobis moTxovnas gaewios angariSi, rac sa-

marTalSi bundovanebis damkvidrebas uwyobs xels?

138 Tavi V. logikuri formalizmi da monacemTa damuSaveba samarTalSi

b) amave dros, ismis sxva kiTxvac, Tu ramdenad aris SesaZle-

beli samarTlebrivi debulebebis gamoxatvis moqceva kalkulaciis

formaSi? tradiciuli kalkulirebuli gamoxatvis logika izRu-

deba faqtobrivi viTarebis aRwerilobiT (`deskrifciul~201) de-

bulebebTan kavSiriT. magaliTi: [(p → q) & p] → q. es niSnavs: Tu wina-

dadeba (Tu p, maSin q) WeSmaritia da Tu p WeSmaritia, maSin aseve q WeSmaritia. samarTlis normis sqema ase SeiZleba Camoyalibdes: Tu

p ganxorcielda da, aseve, q ganxorcielda, maSin Sedegia r. ase war-

moiSoba Tavdapirvelad amocana, rom `jerarsoba~ (`Sollen~) forma-

lizirebul enaSi Semovides. amasTan, Cndeba eWvi, SesaZlebelia Tu

ara deskrifciuli debuleba logikuri wesebis meSveobiT dakav-

Sirebul iqnas qmedebis sakanonmdeblo Semadgenlobis winapirobe-

bTan, romlebic deskrifciuli debulebebis aseTi kavSirisaTvis

gamoiyenebian.202 es wesebi imisaTvis aris SemoRebuli, rom SesaZle-

beli iyos deskrifciuli debulebebidan gadasvla sxva deskrif-

ciul debulebebze, romlebic WeSmariti an mcdari SeiZleba iyos.

gansxvavebiT, samarTlis norma sakanonmdeblo winapirobebis gan-

xorcielebasTan akavSirebs preskrifciul203 debulebas, rom ra-

Rac gansazRvruli unda arsebobdes (da ara is, rom es WeSmariteba

SeiZleba iyos).

meToduri azrovnebis formebi ar aris SezRuduli deskrif-

ciul debulebebiT. zogadad, SesaZlebelia, rom, tradiciuli

logikis gareT, SemoRebul iqnas moqmedebis sqematuri wesebi, gan-

sakuTrebiT wesebi, romelTa mixedviTac, dasaSvebia an savaldebu-

loa gansazRvruli wanamZRvrebidan sxva wanamZRvrebze gadasvla204.

maSasadame, rogorc wesi, SesaZlebelia, rom Zalian gansxvavebuli

(ara mxolod deskrifciuli) debulebebisaTvis SemoRebul iqnas

operatiuli dakavSirebis formebi. aseve, nebismieri formaluri

kavSiri, romelic arsebobs ama Tu im debulebasa da faqtiur wi-

napirobebs Soris, SesaZlebelia, warmodgenil iqnas sqematurad.

wanamZRvari: „Tu Sesruldeba qmedebis Semadgenloba T, maSin unda

moxdes qmedeba a“, _ SeiZleba simbolurad ase gamoixatos T → !a. es ar niSnavs, rom debuleba (!a) logikurad gamomdinareobdes T-dan,

aramed mxolod imas, rom yovelTvis roca saxezea T, maSin moqme-

debs, aseve, debuleba (!a) .

201 deskrifcia _ [laT. descriptio] _ daxasiaTeba, aRwera, aRwerilobiTi (l.T.)202 R. Walter, Hans Kelsens Rechtslehre, 1999, S. 31 f.203 preskrifcia _ [laT. praescriptio] _ dadgena, gansazRvra (l.T.) 204 Lorenzen, 1968, S. 84 ff.

139§ 18. logikuri formalizmi samarTalSi

mniSvnelovani sfero rCeba asertoruli205 logikis wesebisa-

Tvis: yovel SemTxvevaSi, igi gamoyenebas hpovebs qmedebis sakanonm-

deblo Semadgenlobaze T, zustad rom vTqvaT: gamoxatvisaTvis

formis misacemad, romelic winapirobas aRwers (T), romlis qveSac

moqmedebs qcevis debuleba (!a). es gamonaTqvami (T) SeiZleba Seicva-

los sxva gamonaTqvamiT, romelic T-s eqvivalenturia. T, (da, bu-

nebrivia, aseve, masSi Semavali qmedebis Semadgenlobis calkeuli

niSnebi), SeiZleba, aseve, Seicvalos im gamonaTqvamiT, romelic

Tavis TavSi moicavs im pirobebs, romelsac T aRniSnavs; magram,

aseT SemTxvevaSi, aseve, qmedebis Semadgenlobis ganxorcielebis

sxva SesaZleblobebic Riad unda davtovoT.

es Tvalsazrisebi saSualebas iZlevian, Camoyalibebul iqnas

samarTlebrivi `qmedebis kopleqsuri Semadgenlobebi~ (`Gesamttat-bestände~), romlebic saWiroa SemTxvevis (kazusis) amosaxsnelad (§ 6

a). SeiZleba swored amisaTvis iyos saWiro samarTlebrivi wesebis

sqematuri warmodgena, romelic aadvilebs, rom qmedebis Semadgen-

lobebi erTmaneTTan iqnas dakavSirebuli. Tu, magaliTad, saxezea

wesebi:

(t1 & t2) → !a da (t‘1 & t‘2)→ t2

maSin moqmedebs aseve:(t1 & t‘1 & t‘2) → !amaSasadame:{[( t1 & t2)→!a] & [(t‘1 & t‘2) → t2]}→[( t1 & t‘1 & t‘2) → !a].

SeiZleba iTqvas, rom samarTlis patara Semadgeneli sferoebi,

SesaZlebelia, warmodgenil iqnas formaluri saxiT, rogorc qme-

debis ZiriTad Semadgenlobasa da ganmvrcob normebs Soris ur-

TierTkavSiri.

g) es aris trivialuri Tvalsazrisebis sqematuri warmodgena,

romlebSic ar devs iurisprudenciis mTavari problemebi. ra Tqma

unda, logikis wesebis dacva warmoadgens swori iuridiuli azrov-

nebis aucilebel winapirobas. magram amiT Sors ver waxval. gavixse-

noT vilhelm buSis striqoni: „orjer ori rom oTxia _ WeSmaritebaa.

samwuxaroa, rom is msubuqi da carielia, radgan me ufro mindoda

naTlad gamego is, rac savse da mZimea“. samarTlebriv-meToduri

Tvalsazrisebi yovelTvis unda gascdnen wminda logikur struq-

turebs da swored amaSi devs ufro rTuli kiTxvebi. ukve nebismieri

semantikuri kiTxvis dros unda davtovoT martivi logikis sfero

205 laT. assertorius - mtkiceba, darwmuneba (l.T.)

140 Tavi V. logikuri formalizmi da monacemTa damuSaveba samarTalSi

ise, rogorc, magaliTad, martivi sakiTxis SemTxvevaSi, Tu ra aris

„iaraRi“ saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 239-e muxlis

me-3 nawilis mixedviT? (§ 12 II). es sakiTxi ufro metad iCens Tavs

sakanonmdeblo xarvezis problemis gadawyvetis dros. mTlianobaSi

samarTlebrivi wesrigi, Tavisi Sinaarsobrivi mxariTa da problema-

tikiT, ar warmoadgens aqsiomebis sistemas, romliTac wminda for-

maluri, operatiuli azrobrivi kavSirebiT konkretuli samarTle-

brivi problemebis gadawyveta iqneboda SesaZlebeli (§ 14 I).

aucilebelia, rom kanonis xarvezis Sevsebis magaliTze ki-

dev erTxel naTlad gamovxatoT: SefasebiTi xarvezis dadgena da

Sesworeba samarTalSi ar aris wminda formaluri logikis sakiTxi.

adreuli SeuzRudavi sisxlis samarTlis norma, romelic exeboda

mZRolis SemTxvevis adgilidan gaqcevas, formalurad im SemTxve-

vebis mimarTac SeiZleboda uproblemod yofiliyo gamoyenebuli,

rodesac mZRoli dazianebas mxolod sakuTar Tavs miayenebda. is,

rom normis am SemTxvevis mimarT gamoyenebis SemzRudavi qmede-

bis Semadgenlobis niSani ar arsebobda, ar iyo ubralo logikuri

Tvalsazrisi (§ 11 II b). aseve, Ria sakiTxi, daSvebul unda iqnas Tu

ara zianis anazRaurebis moTxovna xelSekrulebis pozitiuri pi-

robebis darRvevisas, logikurad ver gadawydeba. formaluri ar-

gumentebiT sapirispiro msjeloba SesaZlebeli iqneboda, romelic

iseve cudad iqneboda dasabuTebuli, rogorc analogiis gamoyene-

bis Sesaxeb daskvna. mxolod erTgvarad Sefasebis (Gleichbewertung) principiT SeiZleboda problemis gadawyveta (§ 11 II a).

kalkulacia am SefasebiT gadawyvetilebas ver gadaaqcevs mniSvnelo-vnad. es Cans, magaliTad, ulrix klugis mcdelobidan, analogiis gamoyene-bis kalkulacia klasikuri logikis daxmarebiT moaxdinos206: [(v‘1,2...m

v1,2sim ...m)

& (v1,2 sim ...m

r1,2 ...n)] → (v‘1,2 ...m

r1,2...n). am formulamde misvla SesaZlebelia Semde-gnairad: v‘1,2...m aRniSnavs faqtobriv viTarebebis im klass, romelic samarT-lis normis winapirobebs asrulebs (magaliTi: SemTxvevebi valdebulebis vadis gadacilebiT SesrulebasTan dakavSirebiT); am normidan unda ga-momdinareobdes samarTlebrivi Sedegi r1,2...n (magaliTi: zianis anazRaure-bis moTxovna valdebulebis Seusruleblobis gamo). v1,2

sim ...m aRniSnavs im SemTxvevebs, romlebic pirveli klasis niSnebis msgavsia da masTan erTad `msgavs wres“ qmnis. sakiTxavia, aris Tu ara dasaxelebuli samarTlebrivi Sedegi gamoyenebadi, aseve, faqtobrivi viTarebis klasze v‘1,2...m (magaliTi: xelSekrulebis pozitiuri pirobebis darRveva). pasuxi: Tu davuSvebT, rom samarTlebrivi Sedegebi r1,2 ...n yvela im SemTxvevaze gamoiyeneba, romlebic `msgavs wres“ ganekuTvnebian da Tu klasi v‘1,2...m am wres ekuTvnis, maSin sa-marTlebrivi Sedegic r1,2 ...n am klasisaTvis igivea v‘1,2...m.

206 Klug, 1982, S. 135.

141§ 19. monacemTa eleqtronuli damuSaveba samarTalSi

aq is wesi gamoiyeneba, rom arseboben faqtobrivi situaciis klasebi, romlebic kanonSi mocemuli faqtobrivi viTarebis klasebis msgavsia, ke-rZod, gadasawyveti samarTlebrivi sakiTxis aspeqtSi. faqtobrivi viTare-bis mTeli am msgavsi (`msgavsi wris“) klasis mimarT gamoyenebul unda iqnas erTnairi sakanonmdeblo samarTlebrivi Sedegebi. aq, iseve rogorc sxva SemTxvevebSi, gadamwyveti kiTxva mdgomareobs SefasebiT gadawyvetilebaSi: SemTxvevaTa romeli tipebi warmoadgenen kanonSi mocemuli SemTxvevaTa tipebis imdenad analogiurs, rom maTzec igive samarTlebrivi Sedegi iqnas gamoyenebuli.

kvlav ismis Zveli, nacnobi kiTxva: Tu kanoniT mowesrigebul

da problematur SemTxvevaTa tipebs Soris gansxvaveba imdenad um-

niSvneloa, samarTliania Tu ara, SemTxvevaTa orive tipis mimarT

analogiuri samarTlebrivi Sedegis gamoyeneba? (§ 11 II a). `kalku-

lirebuli“ samarTlis mimdevari iuristi mogvagonebs im kacs, ro-

melic Sarvals brtyeltuCas daxmarebiT icmevs.

§ 19. monacemTa eleqtronuli damuSaveba samarTalSi

literatura: M. Bartsch, Datenverarbeitung und Recht, 1990; F. Haft, Einführung in die Recht-sinformatik, 1977; ders., Computergestützte Entscheidungsfindung, in: W. Hoppe u.a. (Hrsg.), Rechtsprechungslehre, 1992, S. 589 ff.; A. Kaufmann (Hrsg.), EDV und Recht, 1973; W. Kilian, Ju-ristische Entscheidung und elektronische Datenverarbeitung, 1974; Klug, wie zu § 18 S. 174 ff.; L. Reisinger, Rechtsinformatik, 1977; J. Schneider, in: Kaufmann/Hassemer/Neumann, 2004, S. 376 ff.

adre iyo diskusia imis Taobaze, Tu ramdenad da ra moculobiT

aris SesaZlebeli samosamarTleo funqciebis gadatana monacemTa

damamuSavebel aparatebze. xandaxan Tavs iCens xolme kalkulire-

buli samarTlis gadaWarbebuli imedi, romelic Turme zusti eno-

brivi da logikuri elementebisagan unda Sedgebodes da monacemTa

aparatebis mier maTi damuSaveba SesaZlebeli unda iyos. Zvelma

iluziam, rom TiTqos mosamarTles SeuZlia, rogorc avtomaturma

xelsawyom miiRos gadawyvetileba, ganicada teqnologiuri cvli-

leba, romlis mixedviTac, TviT teqnikas, rogorc mosamarTles,

SeuZlia miiRos gadawyvetileba. magram cnebaTa iurisprudencias-

Tan diskusiam sakmarisad kargad daasabuTa, rom principulad

araswori iyo Sexeduleba, romlis mixedviTac, mosamarTles unda

emuSava rogorc avtomatur xelsawyos, rom igi mxolod „mola-

parake kanoni unda yofiliyo“ da kanoni mxolod logikuri ope-

raciebiT gamoeyenebina.207 igive safuZvlebiT da imave masStabiT,

rogorc es maSin araswori iyo, aseve, dResac SeuZlebelia, rom

207 Zippelius, 2003, § 38 II.

142 Tavi V. logikuri formalizmi da monacemTa damuSaveba samarTalSi

yvela samosamarTleo gadawyvetileba monacemTa damamuSavebeli

aparaturiT iqnas miRebuli. maSasadame, gaviazroT, Tu romeli

operaciebis Sesruleba SeiZleba iqnas mindobili aseTi teqnikuri

aparaturisaTvis:

a) monacemTa eleqtronuli damuSaveba farTo moculobiT em-

saxureba gadawyvetilebebis safuZvlebis (kanonis teqstebis, ga-

dawyvetilebebis da mecnieruli teqstebis) xelmisawvdomobas. sa-

qme exeba am informaciis damaxsovrebasa da miRebas. informacia

nawildeba baitebSi (Bits), romlis sainformacio Sinaarsic arCe-

vanis gakeTebaSi gamoixateba. es morzes anbanSi iqneboda arCevani

„•“ niSansa da „_“ niSans Soris. monacemTa eleqtronul damuSave-

baSi aris arCevani or gansxavavebul eleqtronul Zabvas Soris.

am ZiriTadi erTeulebis mravalferovani kombinaciebis gamo, Se-

saZlebelia, Zalian didi raodenobiT informaciis gadmocema. si-

tyvaTa ubralo JReradobis (e.i. asoTa Tanmimdevrobis) mixedviT,

SesaZlebelia, ara mxolod zusti, aramed, aseve, arazusti infor-

maciebis sistemaSi gadatana da damaxsovreba. SesaZlebelia, TviT

sasiyvarulo leqsis „morzirebac“.

amdenad, miTiTebuli iuridiuli gadawyvetilebebis safuZvle-

bis mopovebac warmoadgens sityvebis ubralo JReradobasTan

Semxeblobas. monacemTa damuSavebis aseTi gamoyeneba iZleva imis

garantias, rom Sesabamisi normebi da adre miRebuli gadawyvetile-

bebi mxedvelobidan ar iqnas gamorCenili da daviwyebuli da, rom

maTi swrafad xelmisawvdomoba iyos SesaZlebeli. SesaZlebelia

monacemebis etapobrivi mopoveba ise, rom operators nabij-nabij

miewodos gadawyvetilebebis safuZvlebi. monacemTa eleqtronuli

damuSavebis aseTi gamoyeneba hgavs dialogis formas. monacemTa

nebismier damaxsovrebas aqvs udao upiratesobebi, ara mxolod sa-

marTlis gamoyenebisaTvis, aramed, albaT, ufro metad kanonmde-

blisaTvis, romelsac amiT SeuZlia winaaRmdegobebi da ganmeore-

bebi Tavidan aicilos.

sasamarTlo praqtikaSi adre miRebuli gadawyvetilebebis swra-

fad mopoveba SeiZleba gansakuTrebiT im mizans emsaxurebodes,

rom „kultivirebul“ iqnas tipiuri SemTxvevebis Sedarebisa da

tipebis diferenciaciis meTodi (§ 12). am gziT, SesaZlebelia, ami-

saTvis aucilebeli, samarTlebrivad mniSvnelovani niSnebis kom-

pleqsebis (SemTxvevaTa tipebis) Segroveba, analizi da diferenci-

reba gaadvildes da gaumjobesdes. ase, magaliTad, SesaZlebelia,

rom arakeTilsindisieri konkurenciis sferoSi mopovebuli didi

SedarebiTi masala yoveli axali gadasawyveti SemTxvevis dros

143

gamoyenebul iqnas imisaTvis, raTa arakeTilsindisieri qcevebis

axali SemTxvevebi mikuTvnebul iqnen adreul gadawyvetilebebSi

mocemuli tipebisadmi.

aseve, samarTlebrivi SedegebisTvisac SesaZlebelia Sedarebis

masalis gamoyeneba (ix. § 12 III). ase, magaliTad, SeiZleba gansazR-

vruli danaSaulebis mimarT gamotanili ganaCenebi iseTi niSnebiT

iqnas gaanalizebuli, romlebic mniSvnelovania sasjelis Sefar-

debisaTvis. am SemTxvevaSi, SesaZlebelia, dadgenili sasjelebis

Sedareba da, am gziT, sasjelis erTgvarovnad Sefardebis miRweva.

amis msgavsad, samoqalaqo samarTalSic SeiZleba moraluri zia-

nis gansazRvra garkveul kalapotSi moeqces: kerZod, SemTxveve-

bis sul ufro mravali tipis CamoyalibebiT (magaliTad, sxeulis

tipiuri dazianebebi da amisTvis gansazRvruli asanazRaurebeli

Tanxebi). am SemTxvevaSic, monacemTa eleqtronul damuSavebas

SeuZlia samarTlebrivi Sedegebis Sesaxeb normebis didi erTgva-

rovnebiTa da usafrTxod gamoyenebis garantireba _ Tumca, meti

araferi. amis mizezia is, rom, magaliTad, monacemTa damuSavebiT

ar aris SesaZlebeli „absoluturad~, e.i. adre miRebuli gadawy-

vetilebebisagan damoukideblad, axal analogiur SemTxvevebSi ga-

nisazRvros, Tu ra raodenobis Tanxa unda iqnas anazRaurebuli

eqvsi wlis gogonasaTvis marcxena Tvalis dazianebis gamo. maSasa-

dame, monacemTa eleqtronul damuSavebas SeuZlia imis srulyofa,

rac manamde teqnikurad martivi saSualebebiT, moraluri zianis

anazRaurebis Sesaxeb tabelebiT keTdeboda.

b) SemTxvevaTa aseTi Sedareba, raTa ganisazRvros Tanxis rao-

denoba, SeiZleba mxolod momzadebul iqnas monacemTa eleqtro-

nuli damuSavebiT, kerZod, Sesadarebeli SemTxvevebis SerCeviT.

Semdegi sakiTxi, romelsac warmoadgens erTgvarovani Sefaseba,

rogorc wesi, SeuZlebelia, rom aparaturis mier iqnas Sesrule-

buli. aq saqme exeba imis dadgenas, Tu ramdenad umniSvneloa niS-

nebs Soris arsebuli gansxvaveba an maT mivyavarT Tu ara da ra

TvalsazrisiT Sedarebuli SemTxvevebis gansxvavebuli gadawyve-

tisaken. aseTi Sefasebebs ver Secvlis damaxsovrebuli monacemebi

da maTTan formaluri kavSiri. monacemTa eleqtronuli damuSave-

biT gadawyvetilebis miReba SesaZlebelia mxolod maSin, Tu misi

konstruireba SeiZleba zusti elementebiTa da zusti saoperacio

wesebiT. magram, am saxiT, SesaZlebelia samarTlebrivi Tvalsazri-

sebis mTlianobidan mxolod calkeuli nawilobrivi operaciebis

gamoyofa da maTi zusti danawevreba (§ 18 II). ase, magaliTad, Se-

saZlebelia kalkulirebuli operaciebi, rogoricaa gadasaxade-

§ 19. monacemTa eleqtronuli damuSaveba samarTalSi

144 Tavi V. logikuri formalizmi da monacemTa damuSaveba samarTalSi

bis, moxeleTa xelfasebis an pensiebis gamoTvla, ganxorcieldes

monacemTa damuSavebis Sedegad.

g) TviTon normatiuli da preiudiciuli gadawyvetilebebis sa-

fuZvlebis nebismier damaxsovrebasa da gamoyenebas aqvs sxva mxare.

„daviwyebis keTili saqme~ ikargeba. adre miRebuli gadawyvetile-

bebis „daviwyebasa“ da Zveli normebis gamouyeneblobas, zogadad,

xSirad aqvs samarTlis „gamwmendi“ funqcia. igi SesaZleblobas

iZleva, rom mxedvelobis arealidan daikargon gadawyvetilebe-

bis garkveuli safuZvlebi. magram aseTi „yoveldRiuri samarT-

lebrivi wmenda~, romelic iuridiul praqtikaSi ubralod yura-

dRebis gamaxvilebis gareSe xorcieldeba, ar efuZneba Segnebul

sulier diskusias. amis gamo, SeiZleba, zogjer, aseve, principSi

mniSvnelovani gadawyvetilebis safuZvlebic daviwyebas miecnen,

xolo meorexarisxovani moqmedebaSi darCes. magram, mTlianobaSi,

am procesSi, romelic iurisprudencias Tan sdevs, batonobs ten-

dencia, rom praqtikisaTvis umniSvnelo da epoqisaTvis Seusabamo

usargeblo xdeba.

magram, upirveles yovlisa, monacemTa eleqtronul damuSa-

vebas ar moaqvs is samarTal-dogmatikuri Sedegi, romelic ko-

mentarebisa da saswavlo literaturis saSualebiT xorcieldeba:

samarTlis ganviTarebis procesSi, normebisa da gadawyvetilebe-

bis simravlidan, mniSvnelovani da drois gamocdagamovlili iqnas

gamokveTili. am Sedegis gareSe, iuristi eweva risks, „xeebis miRma

tye ver dainaxos~, Tavisi gadawyvetilebebis adgili samarTlis

mTlian sistemaSi ver gaacnobieros, gasaTvaliswinebeli intere-

sebis mravalferovneba ver gaiazros (§ 10 IV) da umniSvnelo saki-

TxebSi daikargos.

administraciuli organos TviTda-valdebuleba (Selbstbindung der Ve-rwaltung) 17 b

analogia (Analogie) 11 II a, 12 I g, 18 II ganalogiis akrZalva (Analogieverbot) 11

I gargumentacia, hermenoitikuli (Ar-

gumentation, hermeneutische) 10 II, 12 Iarsoba da jerarsoba (Sein und Sollen) 1aRiareba, ix. agreTve konsensusuna-

rianoba (Akzeptanz s. auch Konsensfähi-gkeit) 3 II g

aRmWurveli normebi (Ermächtigungen) 1 I, II, 17 a

gabatonebuli warmodgenebi samarT-lianobis Sesaxeb (Gerechtigkeitsvors-tellungen, herrschende) 3 II, 4 II g, 10 IV, 11 I g, 12

gabeduli gadawyvetilebebi (Gewagte Entscheidungen) 3 II g, 10 VII

gageba (Verstehen) 4 Igadawyvetilebis analizebi (Entschei-

dungsanalysen) 10 V gadawyvetilebis sivrce, ix. inter-

pretaciis sivrce, diskreciuli uflebamosileba (Entscheidungsspielraum s. Auslegungsspielraum, Ermesse n )

gadawyvetilebis stili (Urteilsstil) 6 agamamarTlebeli (marTlwinaaRmde-

gobis gamomricxveli) garemoebe-bi, ix. sagamonakliso debulebebi (Rechtfertigungsgründe s. Ausnahmebes-timmungen)

gamoyenebis Sansi ix. samarTlis ganxorcielebis Sansi (Anwendungs-chance s. Durchsetzungschance)

ganvrcobiTi debulebebi (Ergänzende Bestimmungen) 1 III, 6, 9 I

gansakuTrebuli wesebi (Sonderregelun-gen) 7 g

gansjis Zala (Urteilskraft) 14 IIgarantirebuli samarTali, ix. gan-

xorcielebis Sansi (Garantiertes Recht s. Durchsetzungschance)

generaluri klauzulebi, ix. agre-Tve SefasebiTi samarTlebrivi cnebebi (Generalklauseln s. auch wertaus-füllungsbedürftige Rechtbegriffe) 9 II, 18 II a

gramatikuli interpretacia (Gram-matische Auslegung) 8, 9 II a

dadgena (distinguishing) 12 I a„daviwyebis keTili saqme“ („Wohltat des

Vergessens“) 19 g„dasaSvebi“ gadawyvetilebebi („Ver-

tretbare“ Entscheidungen) 16 IIIdemokratiuli legitimacia da sa-

marTlis gamoyeneba, ix. Tval-sazrisebi warmo mad genlobis Se-saxeb (Demok ratische Legitimation und Rechtsanwendung, s. Repräsentationsge-danke)

definiciebi, sakanonmdeblo (Defini-tionen, gesetzliche) 6 b, 9 I

diskreciuli gadawyvetilebebi ka-no nis miznis mixedviT, ix. ag re-Tve kanonmdeblis neba (Ermessen-sentscheidungen nach dem Gesetzestweck s. auch Wille des Gesetzgebers) 17 b

diskreciuli uflebamosileba (Er-messen) 17

diskreciuli uflebamosilebis gan-xorcielebis funqcionaluri da-

sagnobrivi saZiebeli _ Sachregister

ricxvebi miuTiTeben paragrafebs qveparagrafebiTDie Zahlen verweisen auf die Paragraphen mit Untergliederungen

146 sagnobrivi saZiebeli

mokidebuleba (Funktionsgebunden heit der Ermessensausübung) 17 b

efeqturoba, ix. ganxorcielebis Sansi (Effektivität s. Durchsetzungschance)

eqsperimentuli azrovneba (Experi-mentierendes Denken) 12 I

zedmeti Zalis akrZalvis principi (Übermaßverbot) 10 III g, V, 17 b

zusti samarTlebrivi ena (Exakte Rechtssprache) 18, 19 b

Tanabari mopyroba (Gleichbehandlung) 3 II b, 11 I b, II a, d, 12, 13 II, 17 b

Tanazomierebis principi (Grundsatz der Verhältnismäßigkeit) 10 V, 17 b

Tanamedrove interpretacia (Zeit-gemäße Auslegung) 4 III

Teleologiuri (Teleologische) - interpretacia, ix. kanonis mi-

zani (theleologische Auslegung s. Geset-zeszweck)

- reduqcia, ix. reduqcia (teleologische Reduktion s. Reduktion)

Tvalis devneba, ix. urTierTkavSiri (Hin- und Herwandern des Blickes s. Wech-selbeziehungen)

Tvalsazrisi warmomadgenlobis Se-saxeb (Repräsentationsgedanke)

- da interpretacia (Repräsentationsge-danke und Auslegung) 3 II b, 4 II g, 10 II

- da diskreciuli uflebamosilebis ganxorcieleba (Repräsentationsge-danke und Ermessensausübung) 17 b

indiciuri mtkicebulebebi (Indizien-beweis) 15 II

inkviziciurobis principi (Inquisi-tionsmaxime) 15 III b

instruqciis principi (Instruktions-maxime) 15 III b

interesTa urTierTSefardeba (Inte-ressenabwägung) 10 V, 11 II d, 17

interpretacia (Interpretation, Auslegun g)- da xarvezis Sevseba (Interpretation

und Lückenergänzung) 9 II, 12 I

- da problemaze orientirebuloba (Interpretation und Problemorientiertheit) 10 II

- Tanamedrove (Interpretation, gegenwarts-bezogene) 4 III

- Tu subsumcia? (Interpretation oder Sub-sumtion ?) 16 II

- istoriuli (Auslegung, historische) 8, 10 II

- kanonis miznidan (Auslegung aus dem Gesetzestweck) 10 II, 12 II

- „subieqturi“ („Subjektive“ Auslegung) 4 II, 10 II

- `subieqturi“ da „obieqturi“ („sub-jektive“ und „objektive“ Interpre tation) 4 II

- SemzRudveli (Einschränkende Ausle-gung) 11 II b

interpretaciis - argumentebi, interpretaciis kri-

teriumebi (Auslegungsargumente, -krite-rien) 10, 12 II

- legitimuroba (Legitimation der Ausle-gung) 10 I, 13 III

- logikuri elementebi (Logische Aus-legungselemente) 8, 9 I, 10 III b

- miznebi (Interpretationsziele) 4 II, 10 I- sivrce, ix. agreTve mniSvnelobis

sivrce (Interpretationsspielraum s. auch Bedeutungsspielraum) 9 II, 16 II, III

- „sityvieri“ amosavali wertili („Verbale“ Ausgangsbasis der Auslegung) 8, 9

- funqcionaluri damokidebuleba (Funktionsgebundenheit der Auslegung) 3 I b, 10 I

kazuistika (Kasuistik) 12 I gkalkulacia (Kalkül) 18 Ikanonebi, rogorc obieqtivirebuli

wesebi (Gesetze als objektivierte Regelun-gen) 4

kanoni (Gesetz)- axali (lex posterior) 7 v- da samarTali (Gesetz und Recht) 11 I

g, 13 III- ierarqiulad maRla mdgomi (lex su-

perior) 7 e

147sagnobrivi saZiebeli

- specialuri (lex specialis) 7 gkanoniT gaTvaliswinebuli iuri-

diuli Sedegi SeiZleba gavrcel-des ufro naklebi mniSvnelobis mqone urTierTobazec (argumentum a maiore ad minus) 11 II a, g

kanoniT gaTvaliswinebuli iuri-diuli Sedegi unda gavrceldes ufro didi mniSvnelobis mqone urTierTobazec (argumentum a mi-nore ad maius) 11 II a, g

kanonis- konkurencia ix. konkurencia (Ge-

setzeskonkurrenz s. Konkurrenz)- mizani (Gesetzestweck)- mizani, kanonmdeblis neba (Zweck

des Gesetzes s. Gesetzeszweck, Wille des Gesetzgebers)

- mniSvnelobebis cvlileba (Wandel der Gesetzesbedeutungen) 4 III

- mniSvnelobis cvlileba (Bedeu-tungswandel von Gesetzen) 4 III, 10 II

- suli ix. samarTlebriv-eTikuri konteqsti (Geist des Gesetzes s. recht-sethischer Kontext)

- upiratesi Zala (Vorrang des Gesetzes) 17 b

- xarvezebi (Lücken im Gesetz) 3 I b, 11, 12 I, 18 II g

kanonmdeblis neba (Wille des Gesetzge-bers) 4 II, 8, 10 II

kauzaloba, iuridiuli (Kausalität, ju-ristische) 5 I

kondicionaluri programa (Konditio-nalprogramm) 5 I

konstituciis (Verfassungs) - sawinaaRmdego konstituciuri

normebi (Verfassungswidrige Verfas-sungsnormen) 7 e

- Sesabamisi interpretacia (Verfas-sungs konforme Auslegung) 7 g, 10 III b

konstruqciaTa eqvivalenturoba (Äquivalenz von Konstruktionen) 3 I b

konstruqciebi samarTalSi (Konstruk-tionen im Recht) 6, 9 I

konteqsti, interpretacia konte-qstidan, ix. agreTve samarTleb-

riv-eTikuri konteqsti (Kontext, Auslegung aus dem, s. auch rechtsethischer Konzext) 10 III

legitimacia, ix. definiciebi (Legiti-mation s. Definitionen)

- xarvezis Sevsebis (Legitimation der Lückenausfüllung) 11 II z, 13 III

- wina gadawyvetilebebis Secvlis (Legitimation des Abweichens von Vo-rentscheidungen 13 II

logikuri kalkulacia samarTalSi (Logischer Kalkül im Recht) 18

mikuTvnebiTi azrovneba (Zuordnendes Denken) 17 b

miTiTebebi samarTalSi (Verweisungen im Recht) 6 b, g

miznobrivi programebi (Zweckpro-gramme) 5 I

mniSvnelobis sivrce, ix. agreTve interpretaciis sivrce (Beur-teilungsspielraum, s. auch Auslegungss-pielraum) 16 III

momijnave SemTxvevebi (Grenzfälle)- diskreciuli uflebamosilebis

(Grenzfälle des Ermessens) 17 d- interpretaciis (Grenzfälle der Ausle-

gung) 10 VII, 12 I, 13 I, 16 II, III - samarTlebriv-eTikuri (Grenzfälle

rechtsethische) 3 II d, 10 VIImonacemTa avtomaturi damuSaveba

(Automatische Datenverarbeitung) 19monacemTa damuSaveba (Datenverar-

beitung) 19moraluri zianis anazRaurebis ta-

beli (Schmerzensgeldtabelle) 12 III,19gmoTxovnis meTodi (Anspruchsmethode)

6, 14 amravalmniSvneloba, ix. mniSvnelo-

bis sivrce (Mehrdeutigkeit s. Bedeu-tungsspielraum)

msubuqi saSualeba, ix. zedmeti Za-lis akrZalva (Schonendstes Mittel s. Übermaßverbot)

mtkicebis tvirTi (Beweislast) 15 IIImtkicebis wesebi (Beweisregeln) 15 III

148 sagnobrivi saZiebeli

nebadarTuloba (Dürfen) 1 IIInebarTvebi (Erlaubnisse) 1 IIInebarTvebi, ix. jerarsobis normebi

(Gebote s. Sollensnormen)nebarTvebi, rogorc preskrifciu-

li debulebebi (Gebote als Präskriptive Aussagen) 1 I, 18 II b

normaTa dakonkreteba (Konkretisie-rung der Normen) 12 I g, 16 II

normisa da faqtobrivi viTarebis dialeqtika (Dialektik von Norm und Sachverhalt) 14 g, 16 II

normis sfero, normis programa (Normbereich, Normprogramm) 16 II

„obieqturi“ interpretacia („Objek-tive“ Auslegung) 4 II, 10 II

obieqturi suli (Objektiver Geist) 4 II bormagi zemoqmedebebi samarTalSi

(Doppelwirkungen im Recht) 5 I

praqtikuli konkordati (Praktische Konkordanz) 10 III g

precendentuli gadawyvetilebebi (Präzendenzentscheidungen) 10 IV, 12 I a, g, III, 13 II, 17 b

precendentuli samarTali (Fallrecht) 3 I a, 12 I a

principebi (Prinzipien) 10 III gprincipebisa da interesTa konfliq-

tebis optimaluri kompromisi (Op ti maler Kompromiß in Prinzipien und In ter essenkonflikten) 10 III g, IV

problemaTa gadawyveta, rogorc samarTlis amocana, ix agreTve funqcionaluri damokidebuleba (Problemlösung als Aufgabe des Rechts s. auch Funktionsgebundenheit) 3 I

procesis winapirobebi (Prozeßvoraus-setzungen) 14 I b

rangireba (Rangverhältnis)- interpretaciis argumentebs So-

ris (Rangverhältnis zwischen Auslegung-sargumenten) 10 IV

- samarTlis normebs Soris (Rangve-rhältnis zwischen Normen) 7 e

reduqcia (Reduktion) 11 II brestriqcia (Restriktion) 11 II b

sagamonakliso debulebebi (Aus-nahmebestimmungen) 7

sagamonakliso debulebebi, rogorc kanonis xarvezis problema (Aus-nahmebestimmungen als Lückenproblem) 11 I b, II b, 12 I g

sagamoZiebo principi (Ermittlungs-grundsatz) 15 III a

sakanonmdeblo dokumentacia (Ge-setzmaterialien) 10 II, IV

sakvanZo cnebebi (Schlüsselbegriffe) 3 I g, 10 III g, VII

sakuTreba, rogorc normatiuli cneba (Eigentum als normativer Begriff) 1 III, 5 II

samarTali, obieqturi (Recht, objektive s)- da kanoni (objektives Recht und Gesetz)

11 I g- rogorc ganxorcielebuli wes-

rigi (objektives Recht als verwirklichte Regelung) 2

- rogorc debulebebis wyoba (objek-tives Recht als Gefüge von Geboten) 1

- rogorc samarTlianobis proble-mebis gadawyvetis gza (objektives Recht als Lösung von Gerechtigkeitsfragen) 3

samarTali, subieqturi (Recht, subjek-tives)

samarTlebriv-eTikuri konteqsti (rechtsethischer Kontext) 3 II d, 10 III g, 11 I g

samarTlebriv-filosofiuri Sexe-duleba (Dezision) 3 II d

samarTlebrivi- gadawyvetilebebis konsensusuna-

rianoba (Konsensfähigkeit rechtlicher Entscheidungen) 3 II, 4 II, 10 IV

- gadawyvetilebebis xasiaTi (Entwur-fscharakter rechtlicher Entscheidungen) 10 VII

- ganviTareba (Rechtsfortbildung) 2, 11, 13- morali, ix. warmodgenebi samarT-

lianobis Sesaxeb (Rechtsmoral, herrs-chende s. Gerechtigkeitsvorstellungen)

149sagnobrivi saZiebeli

- sakiTxi da faqtobrivi sakiTxi (Rechtsfrage und Tatfrage) 15 I

- SegrZneba, ix. agreTve warmodgenebi samarTlianobis Sesaxeb (Rechts gefühl s. auch Gerechtigkeitsvorstellungen) 3 II

- Sedegi (Rechtsfolge) 5- usafrTxoeba (Rechtssicherheit) 3 II b,

11 I g, 12 III, 13 II- cnebebis ganusazRvreloba, ix.

interpretaciis sivrce, mniS-vnelobis sivrce (Unbestimmtheit der Rechtsbegriffe s. Auslegungsspielraum, Bedeutungsspielraum)

- wes-wyobilebis aqsiologiuri daskvna, ix. agreTve samarTle-briv-eTikuri konteqsti (Axiolo-gische Konsequenz der Rechtsordnung, s. auch rechtethischer Kontext) 11 I b

samarTlianoba, ix. agreTve calkeu-li SemTxvevis samarTlianoba (Bi-llig keit, s. auch Einzelfallgerechtigkeit) 11 Ig

samarTlis- (arsobrivi) urTierTkavSiri (Sinn-

zusammenhang des Rechts) 10 III- erTianoba, ix. agreTve samarT-

lis sistema (Einheit des Rechts s. auch Rechtssystem) 10 I

- gamoyeneba (Rechtsanwendung) 14- ganvrcobis moTxovnileba, ix. xar-

vezebi, samarTlis ganviTareba (Er-gänzungsbedürftigkeit des Rechts s. Lücken, Rechtsfortbildung)

- ganxorcielebis Sansi (Durchsetzungs-chance des Rechts) 2, 7, 13 I, IV

- dazusteba (Rechtspräzisierung) 6 b, 12 III- istoriuli skola (Historische Rechts-

schule) 4 II b, 8, 13 I- moqmedeba, ix. agreTve ganxorcie-

lebis Sansi (Geltung des Rechts s. auch Durchsetzungschance)

- adaptaciaunarianoba, ix. agreTve interpretaciis sivrce, xarveze-bi, arsis cvlileba (Anpassungsfähig-keit des Rechts s. auch Auslegungsspielraum, Lücken, Sinnwandel) 18 II

- normaTa konkurencia (Konkurrenz von Rechtsnormen) 5 I, 7, 11 I a

- normatiuli Teoria (Normative Theo-rie des Rechts) 1

- normebis gamoyeneba (Anwendung der Rechtsnormen) 14

- normebis qmediToba, ix. ganxor-cielebis Sansi (Wirksamkeit von Rechtsnormen s. Durchsetzungschance)

- principebi (Rechtsprinzipien) 10 III g- Ria ganviTareba (Offene Rechtsfortbil-

dung) 13- zogadi principebi, ix. samarTlis

principebi (Allgemeine Rechts grund-sätze s. Rechtsprinzipien)

- funqcionaluri damokidebuleba (Funktionsgebundenheit des Rechts) 3 I b, 11 I b

- cnebaTa fardobiToba (Relativität der Rechtsbegriffe) 3 I b

samosamarTleo praqtikis Tanmim-devruloba (Kontinuität der Rechtspre-chung) 13 II

samosamarTleo samarTali (Richter-recht) 3 I a, 13

sasjelis Sefardeba (Strafzumessung) 12 III, 19 g

saqmis ganxilvis principi (Verhan-dlungsmaxime) 15 III b

saWiroeba, rogorc interesTa xel-yofis nebadarTuli sazRvari (Er-forderlichkeit als Grenze zulässiger Interes-senbeeinträchtigung) 10 V, 17 b

saxelmwifos filosofia da inter-pretaciis Teoria (Staatsphilosophie und Auslegungstheorie) 4 II b

saxelmZRvanelo SemTxvevebi, saxel-mZRvanelo tipebi (Leitfälle, Leittypen) 12 I b, III

semantika (Semantik) 4 I, 9 II, 18sikeTeTa urTierTSefardeba, ix. in-

teresTa Sefardeba (Güterabwägung s. Interessenabwägung)

silogizmi, iuridiuli (Syllogismus, ju-rus tischer) 16 I

sistema (System)- interpretacia sistemidan (Ausle-

gung aus dem System) 8, 10 III- samarTlebrivi wes-wyobileba,

150 sagnobrivi saZiebeli

ro gorc aqsiomatuli sistema? (Recht sordnung als axiomatisches System?) 14 I, 18

sistemis samarTlianoba (Systemge-rechtheit) 10 III b, g, d, 11 I b, II d

sityvebi, rogorc niSnebi (Wörter als Zeichen) 4 I

sityvebis mniSvneloba (Bedeutung von Wörtern) 4 I

sityvebis mniSvnelobis sanimuSod SemoReba (Exemplarische Einführung von Wortbedeutungen) 4 I, 9 II

sityviTi mniSvnelobis areali, ix. agreTve interpretaciis sivrce (Bedeutungsspielraum von Wörtern s. auch Auslegungsspielraum) 4 I, 9 II, 12 I, 18 II a

sityviTi mniSvnelobis sivrce, ix. mniSvnelobis sivrce (Spielraum der Wortbedeutungen s. Bedeutungsspielraum)

sityvis arsi (Wortsinn) 4 I, 9 II asocialuri morali, ix. warmodgene-

bi samarTlianobis Sesaxeb (Sozial-moral s. Gerechtigkeitsvorstellungen)

socialuri cxovrebis zne-Cveule-bebi (Verkehrssitte) 3 II d, 10 IV

specialuroba (Spezialität) 7 gstandartebi (Standards) 10 IV„subieqturi“ interpretacia („Sub-

jektive“ Auslegung) 4 II, 10 IIsubsumcia (Subsumtion)- Tu interpretacia? (Subsumtion oder

Auslegung?) 16 II - faqtebis subsumcia samarTleb-

rivi cnebebis qveS (Subsumtion von Tatsachen unter Rechtsbegriffe) 16 I

tipebi (Typen) 4 Itipebis Sedareba (Typenvergleich) 11 II,

12, 16 II, 19 gtopika (Topik) 14 I a

ukan daxevis principi (Ausweichprin-zip) 10 V

urTierTkavSirebi, hermenoitikuli (Wechselbeziehungen, hermeneutische) 3 I g, 10 III, IV, 14 II, 16 II

faqtebis dadgena (Tatsachefeststellung)- sasamarTlos mier (gerichtliche Tatsa-

chefeststellung) 15 II, III, 16 III - administraciuli organos mier (Tat-

sachefeststellung in der Verwaltung) 16 IIIfaqtebis subsumcia samarTlebrivi

cnebebis qveS (Subsumtion von Tatsa-chen unter Rechtsbegriffe) 16 I

faqtobrivi zemoqmedebebi (rechtstatsä-chliche Auswirkungen) 10 V

faqtobrivi sakiTxi (Tatfrage) 15fiqciebi (Fictionen) 6 gformalizmi (Formalismus) 11 I gformulirebis xarvezi (Formulierungs-

lücke) 11 Ifunqcionaluri damokidebuleba

(Funktionsgebundenheit)

qmedebis sawyisi Semadgenloba, ix. „qmedebis ZiriTadi Semadgenloba~ (Ausgangstatbestand s. „Grundtatbestand“)

qmedebis (sakanonmdeblo) Semadgen-loba, qmedebis Semadgenlobis niS nebi (Tatbestand [gesetzlicher], Tatbe-standsmerkmale) 5, 6, 16 I

qmedebis Semadgenlobis negatiuri niS nebi (Negative Tatbestandsmerkmale) 6 b

`qmedebis ZiriTadi Semadgenloba“ da ganmavrcobeli debulebebi („Grundtatbestand“ und ergänzende Bes-timmungen) 6, 14 I

qcevis primeruli normebi da (se-kundaruli) normebi sanqciis Se-saxeb (Primäre Verhaltensnormen und (sekundäre) Sanktionsnormen) 2, 5 I, 14 I b

RirebulebiTi gamocdileba (Werter-fahrung) 3 II

SedarebiTi samarTali (Rechtsverglei-chung) 10 IV

SedarebiTi Sefaseba, SedarebiTi mikuTvneba (Vergleichende Bewertung, vergleichende Zuordnung) 11, 12, 16 II

Sedegze orientirebuli interpreta-cia (Folgenorientierte Auslegun) 10 IV, V

151sagnobrivi saZiebeli

SemTxvevaTa Sedareba, ix. tipebis Se dareba (Fallvergleich s. Typenvergleic h)

Sesabamisi gamoyeneba, ix. analogia (Entsprechende Anwendung s. Analogie)

Sesabamisi samarTlis normis moZeb-na (Aufsuchen des einschlägigen Rechtssat-zes) 14

Sefasebebi (Wertungen) - samarTlebriv wes-wyobilebaSi, ix.

agreTve samarTlebriv-eTikuri konteqsti (Wertungen in der Recht-sordnung, s. auch Rechtsethischer Kontext) 3 II, 10, 11, 12 I b, 17

- da dakonkreteba (Wertungen und Kon-kretisierung) 16 II

SefasebiTi cnebebi, ix. agreTve ge-neraluri klauzulebi (Wertungsbe-griffe, s auch Generalklausel) 4 I, 9 II, 16 II

CveulebiTi samarTali (Gewohnheits-recht) 3 I a, 11 I g, 13 I, II

calkeuli SemTxvevebis samarTlia-noba (Einzelfallgerechtigkeit) 9 II b, 18 II a

cnebaTa eqstensionaluri ganviTa-reba (Extensionale Begriffsentwicklung) 12 I g

cnebaTa intensionaluri ganviTa-reba (Intensionale Begriffsbildung) 12 I g

cnebebi, cnebaTa ganviTareba (Be-griffe, Begriffsentwicklung) 4 I, 9 II, 12 I g

warmodgenis „obieqturi“ Sinaarsebi (Vorstellungsinhalte, „objektive“) 4 I

warmoSobis istoria, ix. agreTve istoriuli interpretacia (Ents-tehungsgeschichte s. historische Auslegung)

wesebi da principebi (Regeln und Prin-zipien) 10 III g

wina gadawyvetilebebis savalde-bulo Zala (Bindung an Vorentscheidun-gen) 13 II, 17 b

winaaRmdegobebi SefasebebSi (Wer-tungswidersprüche) 10 III g

winaswari gageba interpretaciis SemTxvevaSi (Vorverständnis bei der Aus-legung) 3 I b, d, 10 IV

wminda samarTlis moZRvreba (Reine Rechtslehre) 1 I

xalxis suli (Volksgeist) 4 II b, 8

jerarsuli normebi (Sollensnormen) 1, 18 II b

hermenoitikuli wre, ix. agreTve urTierTkavSirebi (Hermeneutischer Zirkel s. auch Wechselbeziehungen) 10 IV

Sps germaniis teqnikuri TanamSromlobis sazogadoeba (GTZ)

Cveni mizaniSps germaniis teqnikuri TanamSromlobis sazogadoeba (GTZ)

aris msoflio masStabis mqone sawarmo saerTaSoriso TanamS-

romlobisa da mdgradi ganviTarebis dargSi. is mxars uWers ger-

maniis federalur mTavrobas ganviTarebis politikis miznebis

ganxorcielebaSi. GTZ sTavazobs globalizirebul msoflios aq-

tualuri politikuri, ekonomikuri, ekologiuri da socialuri

sakiTxebis gadaWris momavalze orientirebul gzebs, igi mxars

uWers kompleqsur reformebs da ganviTarebis procesebs rTul

pirobebSic ki. misi mizania, adamianebis cxovrebis pirobebis md-

gradi gaumjobeseba.

Cveni damkveTebiGTZ aris federaluri sawarmo, romlis saTao ofisi ganTavse-

bulia eSbornSi, mainis frankfurtTan. is Camoyalibda 1975 wels

rogorc kerZo samarTlis iuridiuli piri. misi mTavari damkveTia

germaniis ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis federa-

luri saministro (BMZ). garda amisa, is muSaobs sxva federaluri

uwyebebis, aseve sxva qveynebis mTavrobebis, saerTaSoriso orga-

nizaciebis dakveTiT, rogoricaa evrokomisia, gaero an msoflio

banki, agreTve kerZo organizaciebis davalebiTac. GTZ Tavis amo-

canebs axorcielebs saerTo sargeblobisaTvis. zedmeti Tanxebi

gamoiyeneba mxolod sakuTarive proeqtebisaTvis, saerTaSoriso

TanamSromlobisa da mdgradi ganviTarebis mxardasaWerad.

msoflio masStabiGTZ warmodgenilia afrikis, aziis, laTinuri amerikis, xmel-

TaSua zRvispireTisa da axlo aRmosavleTis regionebis, aseve

evropis, kavkasiisa da Sua aziis 120-ze met qveyanaSi. aqedan 92

qveyanaSi mas sakuTari ofisebi gaaCnia. mTeli msoflios garSemo

mas dasaqmebuli hyavs 12.000 TanamSromeli, aqedan 9.000 adamiani

adgilobrivi TanamSromelia. eSbornis centralur ofisSi da ger-

maniis sxva ofisebSi daaxloebiT 1.500 adamiani muSaobs.

153

samxreT/kavkasiis qveynebSi BMZ-is davalebiT GTZ sxvadasxva

proeqts axorcielebs samarTlisa da iusticiis reformebis mxar-

dasaWerad. am proeqtebis farglebSi muSaoben rogorc mokle-,

iseve grZelvadiani mowveuli eqspertebi, romlebic axorcieleben

sakanonmdeblo konsultacias da atareben kvalifikaciis asamaR-

lebel RonisZiebebs, aseve monawileobas Rebuloben specialur

konferenciebSi. publikaciebis - masalaTa krebulis - farglebSi

gamoicema moxsenebebi, aseve proeqtebis sxva masalebi. garda amisa,

gamoicema perioduli specialuri literaturac.

Die Deutsche Gesellschaft für Technische Zusammenarbeit (GTZ) GmbH

Unser UnternehmenAls weltweit tätiges Bundesunternehmen der internationalen Zusammenarbeit für

nachhaltige Entwicklung unterstützt die Deutsche Gesellschaft für Technische Zusam-menarbeit (GTZ) GmbH die Bundesregierung bei der Verwirklichung ihrer entwick-lungspolitischen Ziele. Sie bietet zukunftsfähige Lösungen für politische, wirtschaftli-che, ökologische und soziale Entwicklungen in einer globalisierten Welt und fördert komplexe Reformen und Veränderungsprozesse auch unter schwierigen Bedingungen. Ihr Ziel ist es, die Lebensbedingungen der Menschen nachhaltig zu ver¬bessern.

Unsere AuftraggeberDie GTZ ist ein Bundesunternehmen mit Sitz in Eschborn bei Frankfurt am Main.

Sie wurde 1975 als privatwirtschaftliches Unternehmen gegründet. Ihr Hauptauftragge-ber ist das Bundes-ministerium für wirtschaftliche Zusammenarbeit und Entwicklung (BMZ). Darüber hinaus ist sie tätig für andere Bundesressorts, für Regierungen anderer Länder, für internationale Auftraggeber wie die Europäische Kommission, die Vereinten Nationen oder die Weltbank sowie für Unternehmen der privaten Wirtschaft. Die GTZ nimmt ihre Aufgaben gemeinnützig wahr. Überschüsse werden ausschließlich wieder für eigene Projekte der internationalen Zusammenarbeit für nachhaltige Entwicklung verwendet.

Weltweit tätigDie GTZ ist in mehr als 120 Ländern Afrikas, Asiens, Lateinamerikas, in den Re-

gionen Mittelmeer und Mittlerer Osten sowie Europa, Kaukasus und Zentralasien tätig. In 92 Ländern ist sie mit eigenen Büros vertreten. Weltweit beschäftigt das Unterneh-men knapp 12.000 Mitarbeiterinnen und Mitarbeiter; davon sind über 9.000 einheimi-sche Kräfte. In der Zentrale in Eschborn und an weiteren Standorten in Deutschland arbeiten rund 1.500 Personen.

In den Ländern des südlichen Kaukasus führt die GTZ im Auftrag des BMZ meh-rere Projekte zur Unterstützung der Rechts- und Justizreformen durch. Im Rahmen der Projekte werden Lang- und Kurzzeitexperten eingesetzt, die beratende Tätigkeit bei der Gesetzgebung ausüben, Fortbildungsveranstaltungen durchführen und Vorträge bei Fachkonferenzen halten. Im Rahmen der Schriftenreihe – der Materialiensammlung – werden Vorträge und Materialien der Projekte veröffentlicht. Daneben werden regel-mäßig Fachpublikationen veröffentlicht.