allwigni.files.wordpress.com...5 - 161 ფაქტორმა მნიშვნელოვნად დააქვეითა მათი ეკონომიკა (Gregory
ეკონომიკა და ბიზნესი
-
Upload
tamuna-aptsiauri -
Category
Documents
-
view
665 -
download
3
description
Transcript of ეკონომიკა და ბიზნესი
2 3
4 5
sarCevisarCevisarCevisarCevisarCevi
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
revaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani. Sromis bazrisa da dasaqmebis poli-
tikis winaaRmdegobebi da warmatebis strategia ............... 11
demna kvaracxelia.demna kvaracxelia.demna kvaracxelia.demna kvaracxelia.demna kvaracxelia. saqarTveloSi mTliani Siga produq-
tis danakargebi oukenis kanonis mixedviT .............................. 27
gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz labartyava.labartyava.labartyava.labartyava.labartyava. fulis arsisa da funqciebis
sakiTxisaTvis ..................................................................................................... 37
jemaljemaljemaljemaljemal SaTir SaTir SaTir SaTir SaTiriSvili,iSvili,iSvili,iSvili,iSvili, leona SaTirleona SaTirleona SaTirleona SaTirleona SaTiriSvili.iSvili.iSvili.iSvili.iSvili. adgilobrivi
TviTmmarTvelobis reforma ..................................................................... 49
Tamar Tamar Tamar Tamar Tamar lazarlazarlazarlazarlazariaSvili.iaSvili.iaSvili.iaSvili.iaSvili. oligopoliuri bazris zogierTi
Tavisebureba .............................................................................................................. 59
nana absavanana absavanana absavanana absavanana absava. meritokratiis Suq-Crdilebi ................................. 69
makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
ioseb masuraSvili. ioseb masuraSvili. ioseb masuraSvili. ioseb masuraSvili. ioseb masuraSvili. venCuruli investiciebis marTvis Zir-
iTadi mimarTulebebi ...................................................................................... 79
Temur Caligava.Temur Caligava.Temur Caligava.Temur Caligava.Temur Caligava. mobiluri angariSsworeba informaci-
ul ekonomikaSi ..................................................................................................... 91
uCa gogiSvili. uCa gogiSvili. uCa gogiSvili. uCa gogiSvili. uCa gogiSvili. erovnuli ekonomikuri wesrigis Camoy-
alibebis procesi da evrointegracia ..................................... 103
ekaterine meyanwiSvili. ekaterine meyanwiSvili. ekaterine meyanwiSvili. ekaterine meyanwiSvili. ekaterine meyanwiSvili. ekonomikis saxelmwifo regu-
lirebis Taviseburebebi transformirebadi ekonomikis
qveynebSi ............................................................................................................... 117
6 7
menejmenti. marketingi. turizmimenejmenti. marketingi. turizmimenejmenti. marketingi. turizmimenejmenti. marketingi. turizmimenejmenti. marketingi. turizmi
solomon pavliaSvili.solomon pavliaSvili.solomon pavliaSvili.solomon pavliaSvili.solomon pavliaSvili. saxelmwifo sawarmoTa marTvis
srulyofisaTvis .................................................................................................... 129
soso vardiSvili. soso vardiSvili. soso vardiSvili. soso vardiSvili. soso vardiSvili. Tanamedrove menejmenti da qarTuli
realoba ................................................................................................................. 137
SoTa SaburiSvili.SoTa SaburiSvili.SoTa SaburiSvili.SoTa SaburiSvili.SoTa SaburiSvili. biznesis dafinansebis aspeqtebi di-
namikuri WriliT .................................................................................................. 149
marine RuduSauri.marine RuduSauri.marine RuduSauri.marine RuduSauri.marine RuduSauri. turizmis ganviTarebis tendenciebi
saqarTveloSi ........................................................................................................... 156
saerTaSoriso savaWrosaerTaSoriso savaWrosaerTaSoriso savaWrosaerTaSoriso savaWrosaerTaSoriso savaWro
ekonomikuri urTierTobebiekonomikuri urTierTobebiekonomikuri urTierTobebiekonomikuri urTierTobebiekonomikuri urTierTobebi
giorgi doRonaZe, paata koRuaSvili. giorgi doRonaZe, paata koRuaSvili. giorgi doRonaZe, paata koRuaSvili. giorgi doRonaZe, paata koRuaSvili. giorgi doRonaZe, paata koRuaSvili. vaWrobis msoflio
organizaciis ,,dohas raundi~ ............................................................... 165
eTer sarjvelaZe, dali wulaia.eTer sarjvelaZe, dali wulaia.eTer sarjvelaZe, dali wulaia.eTer sarjvelaZe, dali wulaia.eTer sarjvelaZe, dali wulaia. saqarTvelo-evrokavSirs
Soris Tavisufali vaWrobis barierebi ...................................... 177
axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTaaxali wignebi: rogoria profesional-recenzentTaaxali wignebi: rogoria profesional-recenzentTaaxali wignebi: rogoria profesional-recenzentTaaxali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa
azri?azri?azri?azri?azri?
murman turava.murman turava.murman turava.murman turava.murman turava. damwyeb buRalterTa gzamkvlevi ............. 190
nino papaCaSvili.nino papaCaSvili.nino papaCaSvili.nino papaCaSvili.nino papaCaSvili. inglisuri enis damxmare saxelmZRvane-
lo saerTaSoriso ekonomikasa da biznesSi ......................... 192
saxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galerea
profesori nugzar paiWaZe _ 70 ......................................................... 196
CONTENTS
ECONOMIC THEORY AND ECONOMIC POLITICS
REVAZ GVELESIANI. Controversies of labor market and employ-ment policy and the strategy of success ............................................... 11DEMNA KVARATSKHELIA. GDP losses to Oken’s law ................ 27GULTAZ LABARTKAVA. The Essence of Money its Functions ....37JEMAL SHATIRISHVILI, LEONA SHATIRISHVILI. Localgovernment reform ............................................................................... 49TAMAR LAZARIASHVILI. Some peculiarities ofoligopoly market .................................................................................. 59NANA ABSAVA. Light and shade of meritocracy ......................... 69
MACROECONOMICS
IOSEB MASURASHVILI. The basic directions of management ofventure investments .............................................................................. 79TEMUR CHALIGAVA. Mobil payment in the informationeconomics ............................................................................................. 91UCHA GOGISHVILI. The Process of Formation of NationalEconomic Order and Euro Integration .......................................... 103EKATERINE MEKANTSISHVILI. The Particularies of StateRegulation of Economy in the Countries ofTransitional Economy ................................................................... 117
8 9
MANAGEMENT. MARKETING. TOURISM
SOLOMON PAVLIASHVILI. The major problems of the managementin the state owned factories ................................................................ 129SOSO VARDISHVILI. Modern management and theGeorgian reality .................................................................................. 137SHOTA SHABURISHVILI. Business funding aspects dynamicsdevelopment in Georgia ..................................................................... 149MARINE GHUDUSHAURI. Trends of tourizm development inGeorgia .............................................................................................. 156
INTERNATIONAL TRAGING ECONOMIC RELATION
GIORGI DOGHONADZE, PAATA KOGHUASVILI. World tradeorganization ,,Doha Round” .............................................................. 165ETER SARJVELADZE, DALI TSULAIA. Free trade barriers be-tween Georgia and European ............................................................. 177
NEW BOOKS: WHAT ARE THE VIEWS OF PROFESSIONALREVIEWERS?
MURMAN TURAVA. The reference book for beginningbookkeepers ........................................................................................ 190NINO PAPACHASHVILI. English rexbook for international businessand economics .................................................................................... 192
GALLERY OF THE EMINENT PEOPLE
Professor NUGZAR PAICHADZE - 70 ....................................... 196
10 11
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
revaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis ekonomikuri politikissaxelmwifo universitetis ekonomikuri politikissaxelmwifo universitetis ekonomikuri politikissaxelmwifo universitetis ekonomikuri politikissaxelmwifo universitetis ekonomikuri politikis
kaTedris xelmZRvaneli, ekonomikuri politikiskaTedris xelmZRvaneli, ekonomikuri politikiskaTedris xelmZRvaneli, ekonomikuri politikiskaTedris xelmZRvaneli, ekonomikuri politikiskaTedris xelmZRvaneli, ekonomikuri politikis
qarTul-germanuli institutis direqtori, sruliqarTul-germanuli institutis direqtori, sruliqarTul-germanuli institutis direqtori, sruliqarTul-germanuli institutis direqtori, sruliqarTul-germanuli institutis direqtori, sruli
profesoriprofesoriprofesoriprofesoriprofesori
dasaqmebis maRali done Sesabamis ekonomikur sa-
zogadoebaSi uSualod usafrTxoebas, Tavisuflebasa da
samarTlianobas uwyobs xels. dasaqmebis maRali donis
misaRwevad politikis calkeul sferoebs sakuTari miznebi
gaaCnia. miwodebis politikis TvalsazrisiT Sualeduri
mizani aris CarCo pirobebis gaumjobeseba, saidanac dasaqme-
bis dadebiT efeqtebs ekonomikuri zrdis Sedegad sain-
vesticio saqonelze meti moTxovnis gamo unda velodoT.
moTxovnis stimulirebis politika ki, piriqiT, saerTo
ekonomikuri agregatebis: moxmarebis, investiciebisa da
saxelmwifo xarjebis marTvaze aris orientirebuli. sa-
tarifo xelSekrulebis politikiT samuSao Zalaze sawar-
moTa moTxovnisaTvis mniSvnelovani CarCo pirobebi dgin-
deba. Tuki satarifo xelSekrulebis SeTanxmebebi sak-
marisad maRal moqnilobas gamoavlens, amiT SeiZleba gaad-
vildes struqturuli cvlilebebi da Semcirdes region-
uli ganviTarebis disproporciuloba. evrokavSirSi am
mizans, agreTve, ekonomikuri politikis koordinaciis
gaumjobeseba emsaxureba.
Sromis bazrisa da dasaqmebis politikisSromis bazrisa da dasaqmebis politikisSromis bazrisa da dasaqmebis politikisSromis bazrisa da dasaqmebis politikisSromis bazrisa da dasaqmebis politikis
winaaRmdegobebi da warmatebis strategiawinaaRmdegobebi da warmatebis strategiawinaaRmdegobebi da warmatebis strategiawinaaRmdegobebi da warmatebis strategiawinaaRmdegobebi da warmatebis strategia
12 13
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
makroekonomikur doneze unda mivuTiToT mizanTa
,,klasikur’’ konfliqtze, romelic srul dasaqmebasa da
fasebis donis stabilurobas Soris arsebobs. mizanTa
mniSvnelovani konfliqti Sromis bazrisa da dasaqmebis
politikis ekonomikur-Teoriuli dasabuTebis doneze unda
SevicnoT. neoliberaluri warmodgenebis Sesabamisad sax-
elmwifo aq rac SeiZleba naklebad unda ereodes, radgan
bazari problemis gadaWris gzas TviTon poulobs. Tu
mas upirispirdeba iseTi instituciur-samarTlebrivi
regulirebebi, rogoricaa, satarifo avtonomia da aqedan
gamomdinare, SeTanxmebebi minimalur xelfasze (romleb-
sac TavianTi socialur-politikuri mizanic gaaCniaT), am
SemTxvevaSi neoliberaluri poziciis warmomadgenlebi
alternativas ar avlenen da TviT satarifo avtonomias
eWvqveS ayeneben. keinzianuri koncefciis farglebSi, piri-
qiT, umuSevrobis Semcireba moTxovnaze orientirebuli
programebis saSualebiT aris SesaZlebeli.
satarifo xelSekrulebis politikis farglebSi
mizanTa sxva konfliqtebic arsebobs. warsulSi profkav-
Sirebi dasavleTi evropis qveynebSi upiratesobas e.w. ter-
itoriebis mixedviT satarifo xelSekrulebebs aniWebda.
dasaqmebis kargi mdgomareobis mqone da maRali mwarmoe-
blurobis satarifo regionebSi amoqmedda saxelfaso
SeTanxmebebi, romlebic Semdeg sxva regionebma da mxa-
reebma gadaiRes. amiT SeiZleba regionuli da dargobrivi
Zlieri gansxvavebebis gamo maRali dasaqmebisaTvis saWiro
diferencirebas angariSi ar gaewios. profkavSirebi da
damsaqmebelTa gaerTianebebi satarifo xelSekrulebebs
TavianTi wevrebisTvis deben. Tu am xelSekrulebebSi
dafiqsirebuli anazRaureba Zalian maRali an Zalian
dabalia, ris Sedegadac wevrTa Tanxmoba ver miiRweva,
maSin profkavSirebis da am gaerTianebis wevrTa Semcir-
eba SeiZleba moxdes.
damatebiTi saxelfaso xarjebis Semcirebas dasaqme-
bis mdgomareobis gaumjobeseba SeuZlia. man SeiZleba
iqamdec migviyvanos, rom sawarmoebma mxolod TavianTi
mogeba gazardon. am SemTxvevaSi konfliqtebi social-
uri dacvis Sesabamisi poziciebis sisustidan gamomdinar-
eobs. Tu saxelmwifo Sromis bazris aqtiuri politiki-
saTvis mzad aris da biujetis SezRudvis miuxedavad
SeuZlia saxsrebi gaiRos, maSin unda gadawydes umuSevar-
Ta romeli jgufisTvis unda gatardes RonisZiebebi (ax-
algazrdebis umuSevrobasTan brZolas eniWeba upirate-
soba Tu yofil dasaqmebulTa Sromis bazarSi reinte-
graciis sakiTxebis gadawyvetas).
umuSevrobasTan dakavSirebiT ZiriTadad sami strate-
giuli mimarTuleba SeiZleba ganvixiloT. samive mi-
iswrafvis iqiTken, rom umuSevroba Semcirdes an aRmoifx-
vras. pirveli strategia satarifo xelSekrulebis part-
niorebisaken aris mimarTuli. Tu minimalur xelfasebze,
romlebic wonasworul xelfasze maRalia, SeTanxmeba
miRweulia, maSin zomieri xelfasis dadgeniT Sromis mi-
wodebis siWarbe SeiZleba Semcirdes (aRmoifxvras). am
kategorias ekuTvnis agreTve RonisZiebebi, rogorc Ria
bazris (gaxsnilobis) sagangebo piroba (,,samuSaoze axalm-
iRebulTa tarifebi’’). amis mixedviT, damsaqmeblebs neba
eZlevaT dasasaqmebelni daasaqmon satarifo xelSek-
rulebiT dadgenilze dabali xelfasebiT, Sromis bazris
politikis aseT ganviTarebasTan gveqneba saqme, Tu sax-
elmwifos mxridan socialuri daxmarebebi (magaliTad,
umuSevrebis fuladi daxmareba) Semcirdeba. amiT samuSao
adgilis Ziebis stimuli amaRldeba, romelic ufro met
revaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani
14 15
Semosavals moitans, vidre kanonieri socialuri dazRve-
vis gamtareblebis mier dawesebuli momsaxureba. garda
amisa, aseTi politika im sawarmoebs uadvilebs saqmianobas
romlebic samuSao Zalas dabali anazRaurebis mqone saqmi-
anobis sferoSi asaqmebs.
profkavSirebis mxridan tardeba meore strategia,
romelic samuSao drois Semcirebaze daiyvaneba. ramden-
ime wlis win profkavSirebis mier dasavleTi evropis
qveynebSi wamoyenebuli da nawilobriv ganxorcielebuli
moTxovna 35 saaTiani samuSao kviris Sesaxeb da samuSao
drois Semdgomi Semcireba aq SeiZleba nimuSad davasax-
eloT. mTeli cxovrebis manZilze samuSao periodis droiT
Semoklebas (sapensio asakis dasawyisi _ 60 weli) Sromis
miwodebis Semcirebamde mivyavarT. amiT axalgazrda
dasasaqmebelTaTvis Tavisufali samuSao adgilebis
dasakaveblad gza ixsneba. samuSaos moculobis sidide
am SemTxvevaSi ar izrdeba, igi sxvagvarad nawildeba.
socialuri dacvis sistemis dabali dafinansebis prob-
lemebi yovelTvis da yvelgan arsebobs. arsebiTad, de-
mografiuli viTarebisa da mosaxleobis gauaresebuli
asakobrivi struqturis safuZvelze, samuSao kvirisa da
cxovrebis mTeli samuSao periodis gaxangrZliveba saWiro
xdeba.
keinzianurad dasabuTebuli dasaqmebis mak-
roekonomikuri programebi (kreditiT dafinansebuli dam-
atebiTi saxelmwifo xarjebi da/an saSemosavlo da kor-
poraciis gadasaxadebis Semcireba), mesame strategias ekuTv-
nis. saxelmwifo an kerZo moTxovnis amaRlebiT saWiroa
ufro meti samuSao Zala, ris Sedegad Sromaze moTxovnis
mrudi marjvniv gadaadgildeba. es ZalaSia, rodesac sax-
elmwifos mier Sromaze moTxovnis subsidireba xdeba.
dabolos, kerZo ekonomikuri investiciebis CarCo
pirobebis gaumjobeseba miwodebis politikis Tval-
sazrisiT Sromaze moTxovnis mrudis marjvniv gadaadg-
ilebas Seuwyobda xels. Tumca, droiTi intervalis Sede-
gebi aq arsebiTad ufro aramtkicea, vidre moTxovnis stim-
ulirebis politikis dros. sabolood, orive koncefciis
kombinacia warmatebuli unda iyos.
xSirad amtkiceben, rom dasavleT evropaSi da gan-
sakuTrebiT germaniaSi Sromis bazars regulirebis maRa-
li intensivoba gaaCnia. amitom mas, TiTqosda, aklia moqni-
loba, rom SedarebiT swrafad da qmediTad axal proces-
ebs miesadagos. amiT Cven Sromis bazrisa da dasaqmebis
politikas wesrigis politikis sazRvrebSi vexebiT. wes-
rigis politikidan gamomdinare gansakuTrebuli mniS-
vneloba Sromis pirobebis formirebis RonisZiebebs eni-
Weba. amasTan dakavSirebiT naTlad ikveTeba mizanTa kon-
fliqti. erTi mxriv, saqme umuSevarTa dacvas exeba, romelic
profkavSirebis mier mravali aTwleulis manZilzea mop-
ovebuli da danergili, meore mxriv, maTi mokle da saSu-
alo vadiani yovlismomcveli dacva Sromis bazarze axal
pirobebTan adaptacias xels uSlis.
pirveli amosavali piroba aris xelfasis tarifebis
,,qvemoTken gaSla,’’ romelic moqnilobis ufro maRal
dones gvaZlevs. am gziT ramdenime milioni axali sam-
uSao adgilis miReba SeiZleba. damatebiTi moTxovna da-
balkvalificiur samuSao Zalaze gansakuTrebiT momsax-
urebis sferoSi arsebobs. saerTaSoriso statistikuri
monacemebi gviCvenebs, rom momsaxurebis sferoSi samuSao
adgilebis zrda Sromis anazRaurebis dabali donis mqone
qveynebSi dasturdeba. imave mimarTulebiT moqmedebs eqsper-
tizis sabWos mier rekomendebuli satarifo xelSekrule-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikarevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani
16 17
bebSi xelfasebis Zlieri diferencireba (kvalifikaciis,
regionis Tu sawarmos TvalsazrisiT). teritoriul (re-
gionul) satarifo xelSekrulebebze uaris Tqmis SemTx-
vevaSi misi gatareba SesaZlebeli iqneboda.
kontrpozicia gvafrTxilebs, rom evrokavSirSi es
strategia yvelgan ar funqcionirebs da mas droebiTi
upiratesoba mxolod zogierTi qveynisTvis moaqvs.
ekonomikuri kvlevebis germanuli instituti eWvobs, rom
msyidvelobiTunarianobisa da investiciebis dacema xel-
fasebis SemcirebiT SeiZleba moxdes. saerTod, dargis
mwarmoeblurobaze xelfasis donis orientirebas upirate-
soba unda mieniWos.
is faqti, rom arsebobs tarifebis mzardi ,,qvemoT
gaSla” da xelfasebis dakleba, naTels xdis, rom am RonisZ-
iebebs gansakuTrebiT dabal saxelfaso TanrigebSi dasaqme-
baze arsebiTad mastimulirebeli zemoqmedebis unari ar
aqvs (gansakuTrebiT sruli datvirTvis samuSao adgile-
bze). dabali saxelfaso seqtoris SemoRebiT nakleb kval-
ificirebulebisTvis ufro meti samuSao adgilebi aris
mosalodneli. amave dros, amiT SeiZleba gamovlindes
fenomeni, romelsac aSS-Si, magaliTad, Working-Poor (momuSavesiRatakes) uwodeben. dabali xelfasebi, miuxedavad sru-
li samuSao droiT dasaqmebisa, normaluri arsebobis
uzrunvelmyofeli ar aris; adamianebi dasaqmebis SemTx-
vevaSic ki siRatakis zRvarze rCebian. saxelmwifos mier
gatarebuli xelSemwyobi RonisZiebebiT arsebobisaTvis
aramyari dasaqmebis sferoebic ki, magaliTad, momsaxureb-
is sfero, SeiZleba iqnes aTvisebuli. es piroba iqidan
gamomdinareobs, rom Tu moxdeba dabali xelfasebis kom-
binireba dabal socialur xarjebTan da sagadasaxado
ganakveTebTan, maSin saarsebo minimumi uzrunvelyofili
iqneba. dasaqmebulebs dausaqmebel daxmarebis mimRebebT-
an mimarTebiT finansuri upiratesobebi unda hqondeT.
wesrigis politikis TvalsazrisiT asaxuli
ormxrivi monopolia Sromis bazarze saeWvo xdeba. amde-
nad, Zneli unda iyos kanoniT ganmtkicebul satarifo
avtonomiaSi raRacis Secvla. garda amisa, sakiTxavia, saer-
Tod sasurvelia Tu ara satarifo avtonomiis SezRudva.
mxedvelobidan ar unda gamogvrCes, rom warsulSi satar-
ifo xelSekrulebis politikis regulirebis kompetenci-
is aRqma socialuri partniorebis mier maRali pasux-
ismgeblobiT xasiaTdeboda. faqtobrivad ucvleli satar-
ifo avtonomiis gamo ar unda gagvikvirdes, rom rogorc
politikosebis, aseve evropuli centraluri bankis da
saerTaSoriso organizaciebis mxridanac SeiZleba adg-
ili hqondes mxolod moralur rCevebs, romlebic profkav-
Sirebs ,,zomieri’’ saxelfaso gadawyvetilebebis miRebas
mouwodebs.
gardaqmnis RonisZiebebi mraval sferoSi unda ga-
tardes. amasTan, saxelmwifos mxridan CarCo pirobebi
Semdegi mimarTulebiT unda gaumjobesdes: a) sagadasaxa-
do reformam sagadasaxado kanonmdebloba arsebiTad unda
gaamartivos da sagadasaxado tvirTis Semcireba gamoi-
wvios (winadadebebi Semosavlis dabegvris radikaluri
cvlilebebis Sesaxeb); b) socialuri dacvis sistema unda
gajansaRdes. amasTan, unda gaviTvaliswinoT, rom social-
uri dazRvevis gamtarebelTa problemebis erTi nawili
umuSevrobiTac aris ganpirobebuli. reformebis mizani
warmoebis procesSi Sromis faqtoris gaiafeba unda iyos;
g) daxmarebaTa aSkara Semcireba SemdgomSic unda moxdes.
sabazro ekonomikur wesrigSi mas gamarTleba zogadad
mxolod moklevadian periodSi aqvs; d) mravali wlis
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikarevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani
18 19
manZilze moiTxovdnen saxelmwifo reglamentirebis mo-
Slas, rac mxolod nawilobriv ganxorcielda. igi xSir-
ad investiciebis xelis SemSlel mizezad gvevlineba; e)
aseve aRsaniSnavia didi xnis manZilze dRis wesrigSi
mdgomi zogadi da specialuri ganaTlebis sistemis re-
forma. samuSao Zalis kvalifikaciis saxeobebi momaval-
Si swrafad Seicvleba. es gaTvaliswinebuli unda iyos
Sesabamisi specialuri da umaRlesi ganaTlebis moqnili
gadasamzadebeli kursebis programebSi; v)samuSao drois
moqniloba, axali samuSao adgilebis Seqmna momsaxurebis
sferosa (magaliTad, mkurnalobisa da zrunvis) da garem-
os dacvis seqtorSi, Sromis gadanawileba (magaliTad,
zedmeti saaTebis gauqmebiT), meti muSakis arasruli sam-
uSao droiT dasaqmeba, ganaTlebis sferoSi konsensusis
miRweva (swavlebis Sedegad sawarmoSi dasaqmebis adg-
ilebis garantia), aseve ganaTlebisTvis meti xelSewyoba,
ganaTlebis sistemis specialistTa saarsebo pirobebis
gaumjobeseba da sainovacio procesebis xelSewyoba, sa-
tarifo fondebis Seqmna, romliTac finansuri zarali
pensiaze vadaze adre gasvlisas Semcirdeba da a.S.
SemdgomSi, xelfasis cvlilebis saxelmZRvanelo
mimarTulebebis Sesaxeb diskusias mkveTrad uaryofdnen.
amiT ,,SeTanxmebuli moqmedeba’’ iluzias daemsgavsa. gan-
sakuTrebuli mniSvneloba aqvs gadawyvetilebaTa miRebas
grZelvadian da srul dasaqmebaze, normirebul samuSao
drosa da mis ganawilebaze. gardaqmnis procesis daCqare-
ba aucilebelia. sazogadoebrivad sasurveli Sroma ara-
momgebian seqtorsa da saqmianobis axal sferoebSi dasaqme-
bis TvalsazrisiT, sawarmos mier organizebuli Sromis
procesis farglebs gareT, mzard sazogadoebriv-poli-
tikur mxardaWeras saWiroebs.
evrokavSirs regionuli da struqturuli poli-
tikiT SeuZlia SedarebiT CamorCenil regionebSi Sromis
bazris mdgomareobaze gavlena moaxdinos. es daxmarebeb-
is gaweviT (subvenciebi) xorcieldeba. evrokavSiris stru-
qturuli politikis mizania regionuli integraciis
ekonomikuri da socialuri erTianoba gaaZlieros. gan-
sxvaveba sxvadasxva regions Soris unda Semcirdes.
evropuli socialuri fondis (ESF) amocanaa
evrokavSiris SigniT xeli Seuwyos: samuSao Zalis dasaqme-
bis SesaZleblobebs, maT profesul gamoyenebas, terito-
riuli da dargobrivi Tavisufali gadaadgilebis ufle-
bas da sxva. garda amisa, fondis saqmianobiT industriu-
li gardaqmnis procesebTan da warmoebis sistemebis cv-
lilebebTan adaptacia unda gamartivdes (gansakuTrebiT
es unda ganxorcieldes profesiuli ganaTlebiTa da kval-
ifikaciis srulyofiT). grZelvadian umuSevrobasTan brZo-
la da aseve axalgazrdobis SromiT saqmianobaSi CarTvis
gaadvileba ZiriTad amocanas warmoadgens.
TavisTavad cxadia, rom koordinirebuli politikis
mizani evrokavSiris wevr qveynebs erTian programebamde
ver miiyvans, radgan simZimis centri da ZiriTadi proble-
mebi maTTan gansxvavebulia. kerZod, did britaneTSi cdi-
loben dasaqmebis politikis saxelmZRvanelo mimarTule-
bebi praqtikaSi samuSaos Ziebis, dasaqmebisa da kvali-
fikaciis amaRlebis RonisZiebebis stimulirebiT ganax-
orcielon, maSin rodesac samuSao adgilebis Seqmnis sax-
elmwifo programebze uars amboben, muSaobis dawyebis
stimuls aniWeben upiratesobas. yvela umuSevarma sakon-
sultacio gasaubrebaSi monawileoba unda miiRos. sa-
frangeTi, piriqiT, momxrea saxelmwifo programebisa, rom-
lebSic dasaqmebis politikis gatarebis gegmebs aniWeben
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikarevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani
20 21
upiratesobas. sazogadoebriv seqtorSi, samuSao adgilebis
SeqmnasTan erTad, minimaluri xelfasis gazrdasa da sam-
uSao drois Semcirebas didi yuradReba eqceva. Sromis
bazris politika daniaSi pirvel rigSi mimarTulia
dasaqmebis unarianobis zrdaze kvalifikaciis amaRlebis
mravlismomcveli SesaZleblobebiTa da movaleobebiT. am
mizniT Sromis bazris politikis aqtiuri decentrali-
zacia moxda. garda amisa, daniaSi Sromis bazris moqni-
lobas didi yuradReba eqceva. samsaxuridan daTxovnas-
Tan dakavSirebiT mciredi dacva arsebobs, saxelmwifo
mxolod samuSaodan masobriv ganTavisuflebebs awesrigebs.
droebiTi daTxovnebi firmebs sawarmoo datvirTvis (ko-
niunqturis) xarisxis ryevebTan moqnili adaptirebis sa-
Sualebas aZlevs.
problemebs, pirvel rigSi, Sromis bazrisa da
dasaqmebis politikis Teoriuli safuZveli qmnis. pasux-
ebi kiTxvebze, rogoricaa: eqvemdebareba Tu ara sabazro
ekonomika endogenurad warmoSobil dasaqmebis ryevebs,
SesaZlebelia Tu ara amovideT kerZo seqtoris stabil-
urobidan (rogorc amas axali klasikuri makroekonomika
varaudobs) da gamoiwvevs Tu ara koniunqturul cvlile-
bebs ekonomikur procesSi saxelmwifos Careva, dRemde
sadavo rCeba.
Sromis bazris moqnilobis SezRuduloba an ararse-
boba warsulSi axal moTxovnebTan ufro swraf Sesabam-
isobas xels uSlida. es wesrigis politikis problemaa
da mas emateba Sromis bazris cnobili arasrulyofile-
ba, romelic dasaqmebulTa nakleb mobilurobasa da arasak-
maris informirebaSi gamoixateba. Tumca, aqac unda dais-
vas kiTxva dasaqmebis problemis gadaWraSi saxelmwifos
ra amocanebi ekisreba. warsulSi gamoCnda, rom instru-
qciebis gamkacrebam Sromis bazarze mdgomareoba arsebi-
Tad ar gaaumjobesa. Sromis bazris problemebis mniS-
vnelovani nawili ekonomikuri subieqtebis qmedebaze daiy-
vaneba. gansakuTrebiT es im sawarmoebs exeba, romlebic
samuSao Zalis axal dasaqmebas erideba da cdilobs ar-
sebuli SemadgenlobiT _ zedmeti samuSao saaTebiTac _
dasaqmebis Siga sawarmoo ryevebi gaaTanabros, amas emate-
ba isic, rom samewarmeo eTikaSi socialuri sazomi, rogorc
Cans, atrofirebulia.
Ddasaqmebis politikis instrumentebis gamoyeneba
SezRudulia. instrumentTa simravlis miuxedavad, rigi
maTgani mainc ar gamoiyeneba. amis mizezi SeiZleba iyos,
sxvaTa Soris, Sromis bazris politikis regulirebaTa
kompetenturi gamtareblebis dadgena, maSin rodesac sax-
elmwifos CarCo pirobebis dadgena evaleba, xolo konkre-
tuli satarifo xelSekrulebis wesebi partniorebma unda
SeaTanxmon. problemebi ZiriTadi kanoniT ganmtkicebul
satarifo avtonomiidan warmoiSoba. igi arsebiTad zRu-
davs saxelmwifos SesaZleblobebs uSualod ganaxorcie-
los Sromis bazris politikis miznebi. aRniSnuli in-
strumentebis gamoyenebisas arsebuli problemebi
ekonomikuri politikis koncefciebze aramkafio warmod-
geniT Zlierdeba. stabilurobis politikis TvalsazrisiT,
ekonomikaSi wina planze erToblivi moTxovnis komponen-
tebis gamoyofa saeWvo xdeba, rodesac, erToblivi moTx-
ovnis daqveiTebis nacvlad struqturuli problemebi
arsebobs. es aris diagnozis erT-erTi sakiTxic. arasak-
marisma struqturulma cvlilebebma da zrdis Senele-
bulma dinamikam problemis gadaWra SeiZleba saWiro gax-
ados saSualo vadaze orientirebuli miwodebis politi-
kiT. amasTan, Tavi unda avaridoT mcdar mosazrebas, rom
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikarevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani
22 23
miwodebis politikis gamoyenebis SemTxvevaSi mak-
roekonomikuri agregatebis koniunqturul cvlilebas ver
gamoviwvevT. moTxovnaze orientirebuli politika
ekonomikaSi miwodebis pirobebis imavdroul gaumjobese-
bas araviTar SemTxvevaSi ar gamoricxavs. ufro metic,
igi sawarmoTa gasaRebis gaumjobesebuli SesaZleblobe-
bis gamo aseTi politikis elementebsac moicavs. amas
emateba isic, rom CarCo pirobebis gaumjobeseba dasaqme-
baSi SeiZleba mastimulirebeli iyos, magram misi ufro
swrafi zrda ar gamoiwvios.
dasaqmebisa da fasebis stabilurobas Soris mi-
zanTa konfliqtis dros, rogorc Cans, fasebis stabil-
urobas gadamwyveti mniSvneloba eniWeba. es niSnavs, rom
ekonomikuri politikis mizanTa ierarqiaSi preferencie-
bi Seicvala. evrokavSiris centraluri bankis informa-
cia gvaZlevs saSualebas davaskvnaT, rom igi _ miuxeda-
vad evrokacSiris xelSekrulebaSi arsebuli valdebule-
bebisa _ ar eswrafvis fuladi politika dasaqmebis stim-
ulirebisaTvis gamoiyenos.
Sromis bazarze arsebobs paradoqsi, erTi mxriv,
samuSao adgilebis nakleboba, meore mxriv, bevri samuSao
adgili Tavisufalia (ar aris dakavebuli). axsna martiv-
ia: saWiroa kvalificiuri muSakebi, romelTa codna da
gamocdileba maRali moTxovnis mqone samuSao adgilebs
Seesabameba. Sromisadmi saWiro damokidebuleba da ga-
naTleba bevr adamians ar gaaCnia. SromiTi Semosavlebi
maT mcire moculobis an droebiTi saqmianobiT SeuZli-
aT miiRon. Sromisadmi aseTi damokidebulebis alterna-
tiva umuSevrobaa.
Sromis bazrisa da dasaqmebis problemebis gada-
WraSi politikuri sistemac dabrkolebas warmoadgens.
xelisuflebis saTaveSi myofma mTavrobam ara marto kar-
gi politika unda gaataros, aramed demokratiuli sax-
elmwifos sistemaSi garkveul kompromisebzec unda wav-
ides. magram, rogorc wesi, mTavroba ufro metad ara sak-
iTxis warmatebiT gadaWraze, aramed Zalauflebis Senar-
Cunebis strategiaze aris orientirebuli. aRsaniSnavia,
agreTve, mzadyofna imisaTvis, rom sxva qveynebidan da maTi
warmatebuli Sromis bazris politikidan raRac iswav-
lon, germaniaSi maincdamainc kargad ar aris gamokveTili.
amitom ar unda gagvikvirdes, roca germania evrokomisi-
isagan dasaqmebis politikaSi arcTu saxarbielodaa Se-
fasebuli.
evrointegraciisa da globalizaciis procesebiT
sxva problemebic warmoiSva. Cven ukve mravalgzis vax-
seneT am procesebis Sedegad saxelmwifo ekonomikur
politikaSi avtonomiis Semcirebis tendencia. liberal-
izaciiT SesaZlebeli gaxda samuSao Zalis mobilurobis
zrda, romelic xarjebis ekonomiaze aris orientirebu-
li. garda amisa, did rols TamaSobs gavlenis iseTi faq-
torebi, rogoricaa axali bazris aRmoCena da misi aTvise-
ba, gasaRebis bazarTan axlos yofna, garemos dacvaSi did
xarjebTan dakavSirebuli regulirebis naklebi aucile-
bloba, sagadasaxado kanonmdeblobis upiratesobebi da
a.S. es, marTalia, Seesabameba Tavisufali vaWrobisa da
kapitalis sruli mobilurobis princips, magram dasaqme-
bis Siga situacias SeiZleba tvirTad daawves. Cans, rom
zogadad saukeTeso alokacia ganawilebis konkretul
(agreTve Sromis) mizanTan konfliqtSi modis. amas emate-
ba isic, rom evros SemoRebiT xarjebis mdgomareoba da
maTi zrda wevr qveynebSi transparentuli da Sedarebadi
gaxda. am procesma saSualo vadaSi evropul bazrebze
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikarevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani
24 25
(saqonlisa da momsaxurebis yidva, gayidva, satransporto
sistema da a.S.) struqturul cvlilebebamde SeiZleba
migviyvanos. amasTan, Sromis bazris politikis sistemebi,
romlebsac sakmaod didi moqniloba gaaCnia, am procesSi
warmatebulad SeiZleba CavTvaloT.
Sromis bazris problemis gadawyvetas dro sWird-
eba. ekonomikur politikas xSirad TvalTaxedvidan rCeba,
rom es problemebi xangrZlivi drois manZilze warmoiSva.
Tu reagireba am mimarTulebiT Cveulebriv an metad dagvi-
anebulia, maSin problemebs ukve permanentuli xasiaTi
aqvs. es vlindeba, magaliTad, imiT, rom umuSevrobiT
ekonomikuri da sazogadoebrivi politikis sxva sfer-
oebSi arasasurveli procesebis inducireba (Setana, gavr-
celeba) xdeba. Tu marto umuSevrobis finansur xarjebs
gaviTvaliswinebT, maSin politikis pasiuroba gaugebaria.
dasaqmebis dabali done ara mxolod Sromis federaluri
saagentos, aramed, agreTve, socialuri dazRvevis sxva
gamtareblebis Semosavlebis (mosaxleobis SenatanebiT
Seqmnili) Semcirebas iwvevs. ar unda gagvikvirdes, rom
maSin aq finansuri siZneleebi warmoiSoba, romlis gamos-
worebasac momsaxurebaTa SemcirebiTa da Senatanebis
wilis gazrdiT Seecdebian. es Sromis bazris politikis
TvalsazrisiT arasasurvelia, radgan amiT kvlav saxel-
faso damatebiTi xarjebi moimatebs. sawarmoebi reagireben
am procesebze da mosalodnelia Crdilovani ekonomikis
gafarToeba. amiT Cndeba jadosnuri wre, romlis garRve-
va mxolod dasaqmebisa da Sromis bazris politikis sf-
eroSi aris SesaZlebeli. erT-erTi sawyisi piroba aris
riskebis dazRvevis gadayvana pirovnebis kompetenciaSi
(avadmyofobis, asakis, umuSevrobis da sxva riskis indi-
vidualizacia), rac solidaruli da demokratiuli sa-
zogadoebis valdebulebaTa SezRudvis TanabarmniSvnelo-
vania.
gamoyenebuli gamoyenebuli gamoyenebuli gamoyenebuli gamoyenebuli literaturaliteraturaliteraturaliteraturaliteratura
1. ALTHAMMER, Joerg, Erwerbsarbeit in der Krise? Zur Entwick-lung und Struktur der Beschaeftigung im Kontext von Arbeitsmarkt, ge-sellschaftlicher Partizipation und technischem Fortschritt, Berlin 2002.
2. BUNDESREPUBLIK DEUTSCHLAND, Nationaler Beschaefti-gungspolitischer Aktionsplan 2001, Berlin 2001.
3. DEUTSCHES INSTITUT FUER WIRTSCHAFTSFORSCHUNG,Beschaeftigung im Niedriglohnbereich. Probleme, Loesungssatze undwirtschaftspolitische Implikationen, Vierteljahreshefte zur Wirtschaftsfor-schung, 72. Jg. H. 1, Berlin 2003.
4. FRANZ, Wolfgang, Arbeitsmarktoekonomik, 5., ueberarb. Aufl.Heidelberg 2003.
5. KOMMISSION ,,MODERNE DIENSTLEISTUNGEN AM AR-BEITSMARKT’’ (HARTZ-KOMMISSION), Bericht der Kommission,Berlin 2002.
6. Koch Walter A. S., Christian Czogalla, Grundlagen der Wirtschaft-spolitik, 2. Aufl., Stuttgart 2004.
7. SCHMID, Guenther, Wege in eine neue Vollbeschaeftigung –Uebergangsarbeitsmaerkte und aktivierende Arbeitsmarktpolitik, Frankfurt/main, New York 2002.
8. WAGNER, Thomas, JAHN, Elke J., Neue Arbeitsmarkttheorien,Duesseldorf 2004.
9. ZIMMERMANN, Klaus F., WAGNER, Gert. G, Arbeitsoekon-omie, in: Neue Entwicklungen in der Wirtschaftswissenschaft, hrsg. v. KlausF. ZIMMERMANN, Heidelberg 2002.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikarevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani
26 27
10. revaz gvelesiani, irina gogoriSvili. ekonomikuri
politika. wigni I, Tb., 2008.
11. revaz gvelesiani, irina gogoriSvili. ekonomikuri
politika. wigni II, Tb., 2009.
Controversies of Labor Market and Employment Policy andthe Strategy of Success
R. Gvelesiani
Restrictions of labor market flexibility or its complete lack in thepast was an obstacle for meeting the new requirements. This is a problemof order policy and there is well-known labor market imperfection as well,which is reflected in less mobile employed people and not efficient com-munication. Important part of labor market problems are connected to theactivities of economic subjects. This is especially characteristic to the en-terprises, which try not to recruit new employees and to equalize enterprisefluctuations of internal employment with the personnel they have. What ismore, it seems that social measurement in an enterprise ethics is atrophied.
When using tools of employment policy, the existing problems be-come even tougher because of not-clearly formed opinions about economicpolicy concepts. From the point of stability policy, when there are structur-al problems instead of drop in aggregate demand, it becomes questionablewhether it is good to place aggregate demand components on the first placein economy. Not sufficient structural changes and slowing down of growthdynamics might cause the necessity to solve the problem by using supplypolicy oriented on medium-term. Demand oriented economic policy doesnot mean exclusion of simultaneous improvement of supply terms. What ismore, improving of frame conditions in employment might be stimulating,though it cannot lead to the faster growth.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikarevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesianirevaz gvelesiani123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567
demna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxelia
ekonomikis akademiuri doqtoriekonomikis akademiuri doqtoriekonomikis akademiuri doqtoriekonomikis akademiuri doqtoriekonomikis akademiuri doqtori
saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis mimdinare
etapze gansakuTrebul problemas warmoadgens umuSevro-
bis maRali donis arseboba, vinaidan igi ganapirobebs
produqciis gamoSvebis dabal dones da mis arsebiT Camor-
Cenas potenciurTan SedarebiT, mosaxleobis mniSvnelo-
vani nawilis Semosavlebis Semcirebas da maTi cxovreb-
is pirobebis gauaresebas, siRaribis donis zrdas da
socialuri garemos mkveTr gauaresebas.
Sromis bazarze arsebuli monacemebis analizisas
unda aRiniSnos, rom garkveul eWvs iwvevs dasaqmebulTa
raodenobis Sesaxeb arsebuli statistikuri monacemebis
obieqturoba (ix. cxrili 1). gansakuTrebiT es Seexeba
soflis meurneobaSi dasaqmebulTa ricxovnobas. 1990 wels
am dargSi dasaqmebuli iyo 697,2 aTasi kaci, 2003 wels ki
_ 994,9 aTasi kaci, anu 287,7 aTasiT meti. 2007 wlisaTvis,
saqarTvelos statistikis erovnulma samsaxurma, rogorc
Cans, soflis meurneobaSi dasaqmebulTa Sesaxeb infor-
macia daazusta, rac aisaxa maTi raodenobis SemcirebaSi
910,1 aTas kacamde. amasTan, 2008 wlidan saqarTvelos
statistikis erovnuli samsaxuri gaurkveveli mosazrebe-
biT ar axorcielebs dasaqmebulTa ganawilebis gaangariSe-
bas ekonomikuri saqmianobis saxeobebis mixedviT. amitom,
soflis meurneobaSi dasaqmebulTa ricxovnoba 2008 wl-
saqarTveloSi mTliani Siga produqtissaqarTveloSi mTliani Siga produqtissaqarTveloSi mTliani Siga produqtissaqarTveloSi mTliani Siga produqtissaqarTveloSi mTliani Siga produqtis
danakargebi oukenis kanonis mixedviTdanakargebi oukenis kanonis mixedviTdanakargebi oukenis kanonis mixedviTdanakargebi oukenis kanonis mixedviTdanakargebi oukenis kanonis mixedviT
28 29
isaTvis gaviangariSeT eqspertuli SefasebiT, Semdegi
martivi gaTvlebis safuZvelze: dasaqmebulTa mTliani
raodenoba 2008 wlisaTvis wina welTan SedarebiT Sem-
cirebulia 102,4 aTasi kaciT. igive sididiT SevamcireT
soflis meurneobaSi dasaqmebulTa raodenobac, anu CavTva-
leT, rom dasaqmebulTa mTliani raodenobis Semcireba
moxda soflis meurneobaSi dasaqmebulTa Semcirebis
xarjze. vinaidan 2007 wels soflis meurneobaSi dasaqme-
buli iyo 910,1 aTasi kaci, 2008 wlisaTvis dasaqmebulTa
raodenoba iqneba 910,1_102,4=807,7 aTasi kaci. miuxedavad
aseTi mkveTri Semcirebisa, 2008 wlisaTvis soflis meur-
neobaSi dasaqmebulTa aRniSnuli raodenoba 1990 wlis
Sesabamis maCvenebels mainc aRemateba 110,5 aTasi kaciT.
amasTan, wina 2002-2007ww wlebSi soflis meurneobaSi
dasaqmebulTa raodenoba ufro mniSvnelovnad aRemate-
boda 1990 wlis analogiur maCvenebels. miuxedavad amisa,
mainc warmoudgenlad migvaCnia soflis meurneobaSi
dasaqmebulTa ricxovnobis aseTi maRali maCveneblis
arseboba 2008 wlisaTvis. Cveni skepticizmi ganpirobebu-
lia imiT, rom 1990-2008 wlebSi qveynis mosaxleobis 1055
aTasi kaciT Semcirebisa da sasoflo-sameurneo warmoe-
baSi arsebuli umwvavesi krizisuli viTarebis fonze,
gaugebaria soflad dasaqmebulTa raodenobis mkveTri
zrdis mizezebi. soflis meurneobis produqcia, 2008 wl-
isaTvis 1990 welTan SedarebiT, Semcirebulia daaxloe-
biT 48%-iT1. 1990-2008 wlebSi aseve mniSvnelovnad Sem-
cirebulia damuSavebuli saxnavi miwebis (2,14-jer), Cais
plantaciebis, venaxisa da xexilis farTobebi. aseve Sem-
cirebulia msxvilfexa (1,21-jer) da wvrilfexa rqosani
pirutyvis (2,7-jer) raodenoba. aRniSnulidan gamomdinare
saeWvoa, aRniSnul periodSi, sasoflo-sameurneo warmoe-
bis sferoSi dasaqmebulTa raodenobis arnaxuli zrda.
saqarTvelos mosaxleobis ricxovnoba, dasaqmeba
da mSp 1990-2008 wlebSi1
1990 1998 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 mosaxleobis ricxo-vnoba 1 ianvrisa-Tvis, aTasi kaci
5424,4
4504,9
4371,5
4342,6
4315,2
4321,5
4401,3
4394,7
4382,1
mosaxleobis bunebrivi mateba, aTasi kaci
42,1 4,2 0,2 0,1 0,8 3,5 5,5 8,1 13,6
sul ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba (samuSao Zala), aTasi kaci
2763,3
2025,8
2104,2
2050,8
2041,0
2023,9
2021,8
1965,3
1917,8
m. S. dasaqmebuli, aTasi kaci
2763,3 1731,1 1839,2 1814,9
1783,3 1744,6 1747,3 1704,3 1601,9
umuSevari, aTasi kaci
294,7
265,0
235,9
257,6
279,3
274,5
261,0
315,8
umuSevrobis done, %
14,5
12,6
11,5
12,6
13,8
13,6
13,3
16,5
soflis meurneobaSi dasaqmebulTa ric-xovnoba, aTasi kaci
697,2
988,4
994,9
962,0
947,8
966,4
910,1
807,71
naTesi farTobi sul (aTasi ha)
701,9 616,1 577,0 561,0 534,0 539,6 330,2 297,2 329,3
soflis meurneobaSi dasaqmebulebis wili dasaqmebulTa mTlian ricxovnobaSi, %
25,2
53,8
54,9
54,0
54,3
55,6
53,4
50,42
daqiravebiT dasaqmebulTa ric-xovnoba, aTasi kaci
2502,6
761,8
650,9
618,5
600,9
600,5
603,9
625,4
572,4
TviTdasaqmebulTa ricxovnoba, aTasi kaci
260,7
969,3
1184,9
1195,2
1181,7
1143,3
1141,6
1078,8
1028,5
TviTdasaqmebulebis wili dasaqmebulTa mTlian ricxovnobaSi, %
9,4
56,0
64,4
65.9
66,3
65,5
65,3
63,2
64,2
mSp mimdinare fase-biT, mln lari
5041 7456 8564 9824 11621 13790 16994 19070
1 statistikuri weliwdeuli 2009. saqarTvelos ekonomikuri ganvi-Tarebis saministro. statistikis departamenti (1990 wlis monaceme-bi ix. saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 1999. saqarTvelosstatistikis saxelmwifo departamenti. Tb.: 1999).2 espertuli SefasebiT
1 aRniSnuli maCvenebeli gaangariSebulia soflis meurneobis produ-qciis moculobis indeqsebis safuZvelze. 1990-96 wlebis monacemebi1990-96 wlebis monacemebi1990-96 wlebis monacemebi1990-96 wlebis monacemebi1990-96 wlebis monacemebi
ixileT:ixileT:ixileT:ixileT:ixileT: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 2001, saqarTvelosstatistikis saxelmwifo departamenti, Tb.: 2002, gv. 186. 1997-2008 wlebis1997-2008 wlebis1997-2008 wlebis1997-2008 wlebis1997-2008 wlebismonacemebi ixileT:monacemebi ixileT:monacemebi ixileT:monacemebi ixileT:monacemebi ixileT: statistikuri weliwdeuli 2009, saqarTvelosekonomikuri ganviTarebis saministro, statistikis departamenti, gv. 171.
demna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxelia ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
cxrili 1.
30 31
soflis meurneobaSi dasaqmebulTa raodenobis ma-
Rali maCveneblis gamarTlebad SeiZleba miviCnioT is,
rom 1990 welTan SedarebiT, dabalia soflis meurneobis
teqnikuri aRWurvis done. Tumca, gasaTvaliswinebelia is,
rom soflad dasaqmebulTa raodenobis oficialuri
maCvenebeli ekonomikuri krizisis sawyis etapzeve iqna
xelovnurad amaRlebuli, anu maSin, rodesac jer kidev
SenarCunebuli iyo arsebuli teqnika. es imaze miuTiTebs,
rom problema statistikuri aRricxvis meTodSia, rom-
lis Tanaxmadac dasaqmebulad iTvleba yvela piri, m.S.
soflad mcxovrebic, romlis mSoblebsac gaaCniaT sakarmi-
damo nakveTi da romelmac ukanaskneli kviris manZilze
imuSava Tundac erTi saaTi.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, saqarTveloSi umuSe-
varTa raodenoba da umuSevrobis done bevrad aRemateba
oficialurad gamoqveynebul maCvenebels. ase magaliTad,
saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris monace-
mebis Tanaxmad, umuSevarTa raodenobam 2008 wlisaTvis
Seadgina _ 315,8 aTasi kaci, xolo umuSevrobis donem _
16,5%. mxedvelobaSia misaRebi is, rom 2008 wlisaTvis
soflis meurneobaSi dasaqmebulTa raodenoba 1990 welTan
SedarebiT xelovnurad, TiTqmis 110,5 aTasi kaciTaa
gazrdili (wina wlebSi, mag.: 2000-2007 wlebSi es maCvene-
beli didad ufro masStaburi iyo. magaliTad, 2003 wels
soflis meurneobaSi dasaqmebuli iyo 297,7 aTasi kaciT
meti 1990 welTan SedarebiT). amitom, migvaCnia, rom dasaqme-
bulTa es kategoria unda daematos umuSevarTa raode-
nobas, anu saqarTveloSi aranakleb 426,3 aTasi (315,8 aTass
+ 110,5 aTasi) umuSevaria.
umuSevarTa realuri ricxovnobis gasaangariSeblad
gasaTvaliswinebelia isic, rom 2003 wlidan 2008 wlamde
dasaqmebulTa raodenoba Semcirda 1814,9 aTasidan 1601,9
aTasamde, anu 213 aTasi kaciT, xolo amave periodSi umuSe-
varTa raodenoba gaizarda mxolod 80 aTasi kaciT. is-is-is-is-is-
mis kiTxva, sad wavida samuSaodan gamonTavisuflebulimis kiTxva, sad wavida samuSaodan gamonTavisuflebulimis kiTxva, sad wavida samuSaodan gamonTavisuflebulimis kiTxva, sad wavida samuSaodan gamonTavisuflebulimis kiTxva, sad wavida samuSaodan gamonTavisuflebuli
133 aTasi kaci?133 aTasi kaci?133 aTasi kaci?133 aTasi kaci?133 aTasi kaci? es SeiZleba aixsnas samuSaodakargulTa
nawilis ucxoeTSi emigraciiT. magram Tu isini emigra-
ciaSi wavidnen, maSin mosaxleoba unda Semcirebuliyo,
vinaidan aRniSnul periodSi mosaxleobis raime mniS-
vnelovan bunebriv matebas adgili ar hqonia. Tumca, 2008
wels mosaxleobis ricxovnoba 2003 welTan SedarebiT,
Aanu 5 wlis manZilze, gazrdilia 40 aTasi kaciT (aqedan
bunebrivi matebis xarjze 31,5 aTasi kaciT, arada mxolod
1990 wels aRniSnulma maCvenebelma Seadgina 42,1 aTasi
kaci). e. i. gamodis saqarTveloSi dasaqmebulTa raode-
nobis Semcirebisa da umuSevarTa raodenobis zrdis fonze
qveyanaSi dabrunda 8,5 aTasi emigranti. Tu mosaxleobis
ricxovnobis Sesaxeb es monacemebi sworia1, maSin gamodis
1 mosaxleobis ricxovnobis sizustis Sesaxeb garkveuli daeWvebissafuZvels iZleva saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxurisinformacia (ix.: statistikuri weliwdeuli 2009. saqarTvelosekonomikuri ganviTarebis saministro. statistikis departamenti, gv.:22), romlis Tanaxmadac saqarTvelos mosaxleobis ricxovnobam 1989wels Seadgina 5400,8 aTasi kaci, xolo 2002 wels _ 4371,5 aTasi, anu1989 welTan SedarebiT 2002 wlisaTvis mosaxleoba Semcirebulia1029,3 aTasi kaciT. amasTan, 1989 wlisaTvis qveyanaSi qarTvelTa raode-noba Seadgenda 3787,4 aTas kacs, xolo 2002 wlisaTvis ki _ 3661,2 aTaskacs. e. i. 1989 welTan SedarebiT 2002 wlisaTvis qarTvelTa raode-noba Semcirebulia mxolod 126,2 aTasi kaciT. aRniSnuli informa-cia realuri rom iyos Zalian kargi iqneboda, magram igi, samwuxarod,realurobisagan Zalian Sorsaa, imis gaTvaliswinebiT, rom mravaliaseuli aTasi qarTveli cxovrebis ukeTesi pirobebis saZiebladucxoeTSia gasuli. es imas niSnavs, rom saqarTveloSi qarTvelTaraodenoba oficialur monacemebTan SedarebiT mniSvnelovnad nak-lebia (amas informaciis damalva ver uSvelis, piriqiT, saWiroa gam-Wvirvaloba da saqarTveloSi qarTuli mosaxleobis dasabrunebladadekvaturi socialur-ekonomikuri RonisZiebebis SemuSaveba), Sesa-bamisad didad naklebia saqarTvelos mosaxleobac.
demna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxelia ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
32 33
rom umuSevrad darCenilma 133 aTasma kacma samuSaos
Ziebaze xeli Caiqnia da Seavso samuSaos Sovnisadmi ni-
hilisturad ganwyobili adamianebis mravalaTasiani armia,
rac miuTiTebs qveyanaSi mkveTrad arajansaRi social-
ur-ekonomikuri viTarebis arsebobaze. nebismier SemTx-
vevaSi (mniSvneloba ara aqvs umuSevrad darCenilebi em-
igraciaSi wavidnen, Tu xeli Caiqnies samuSaos Sovnaze),
migvaCnia, rom aRniSnuli 133 aTasi kaci unda daematos
umuSevarTa raodenobas, vinaidan isini Tu guSin muSaobd-
nen, dResac imuSavebdnen saTanado samuSaos arsebobis
SemTxvevaSi. Sesabamisad, saqarTveloSi umuSevarTa ricx-
ovnoba Seadgens 426,3+133=559,3 aTas kacs1.
amrigad, ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba (dasaqme-amrigad, ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba (dasaqme-amrigad, ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba (dasaqme-amrigad, ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba (dasaqme-amrigad, ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba (dasaqme-
bulebisa da umuSevarTa raodenobis jami )bulebisa da umuSevarTa raodenobis jami )bulebisa da umuSevarTa raodenobis jami )bulebisa da umuSevarTa raodenobis jami )bulebisa da umuSevarTa raodenobis jami )
1601,9+559,3=2161,2 aTasi kacia. aqedan gamomdinare, umuSevro-1601,9+559,3=2161,2 aTasi kacia. aqedan gamomdinare, umuSevro-1601,9+559,3=2161,2 aTasi kacia. aqedan gamomdinare, umuSevro-1601,9+559,3=2161,2 aTasi kacia. aqedan gamomdinare, umuSevro-1601,9+559,3=2161,2 aTasi kacia. aqedan gamomdinare, umuSevro-
bis realuri done Seadgens 26%-s da ara 16,5%-s.bis realuri done Seadgens 26%-s da ara 16,5%-s.bis realuri done Seadgens 26%-s da ara 16,5%-s.bis realuri done Seadgens 26%-s da ara 16,5%-s.bis realuri done Seadgens 26%-s da ara 16,5%-s.
umuSevrobiT ganpirobebul socialur-ekonomikur
danaxarjebs1 Soris gansakuTrebiT mniSvnelovania produ-
qciis gamoSvebis moculobis Semcireba. anu umuSevrobis
donesa da produqciis gamoSvebis dones Soris arsebobs
uku damokidebuleba. kerZod, aSS-s ekonomikisaTvis dad-
genilia, rom roca faqtobrivi umuSevrobis done aRemateba
mis bunebriv dones 1%-iT, maSin mSp-is moculobis faqto-
brivi done 2,5 %-iT naklebia mis potenciur doneze2
zogierT naSromSi miTiTebulia Tanafardoba 1 : 23.
saqarTvelos ekonomikaSi arsebuli viTarebis ana-
lizisas, imisTvis, rom tendenciurobaSi da bunebriv
donesTan SedarebiT umuSevrobis 1%-iT zrdasa da produ-
qciis gamoSvebis Semcirebas Soris Tanafardobis gadide-
ba-gazviadebaSi ar dagvdon brali, aRniSnul Tanafar-
dobas aviRebT 1 : 2-is tolad. amasTan, ra Tqma unda,
mocemuli statia ufro moigebda postsocialisturi
saqarTvelos pirobebSi aRniSnul maCveneblebs Soris
zusti Tanafardobis dadgeniT4. es damokidebuleba cno-
bilia oukenis kanonis saxelwodebiT da igi gamoisaxeba
Semdegnairad:
1 am sakiTxTan dakavSirebiT sayuradReboa i. arCvaZis mosazreba (ix.:i. arCvaZe. saqarTvelos mosaxleobis Tanamedrove socialur-ekonomikuri mdgomareobis zogierTi aspeqti. Jurn.: `socialuriekonomika~, 2010w., #1). qveyanaSi umuSevarTa absoluturi donis gan-sazRvrisaTvis igi Tvlis, rom `aucilebelia qveynis teritoriazeumuSevarTa kontingents daematos qveynidan gasul SromiT migrant-Ta raodenobac~, vinaidan misi azriT `es ukanasknelni imitom gaxd-nen migrantebi, rom saqarTveloSi ver iSoves samuSao~. migvaCnia, romaRniSnuli mosazreba sworia. amasTan migvaCnia, rom ufro met da-zustebas moiTxovs avtoris mier gaangariSebuli SromiTi migrant-ebis ricxovnoba, romelic misi azriT Seadgens 800 aTas kacs, rom-lis damatebac umuSevarTa raodenobas mkveTrad zrdis. 2008 wels,1990 welTan SedarebiT, mosaxleoba Semcirebulia 1055 aTasi kaciT.aqedan okupirebuli qarTuli mxaris mier arakontrolirebad teri-toriebze darCenilia mosaxleobis garkveuli nawili _ 200-300 aTa-si kacis odenobiT. anu saqarTvelos danarCen teritoriaze mosax-leoba Semcirebulia daaxloebiT 800 aTasi kaciT da yvela maTganisSromiT migrantad CaTvla mizanSeuwonelia. amasTan, mosaxleobisraodenobisa da misi cvlilebis Sesaxeb statistikuri monacemebisarasaimedobis gaTvaliswinebiT, razec zemoT gvqonda msjeloba, Sei-Zleba aRmoCndes, rom saqarTvelos mosaxleoba dReisTvis oficial-urze didad naklebia da SromiTi migrantebis raodenobac aranak-leb 800 aTasia.
1 am sakiTxTan dakavSirebiT soliduri gamokvleva aqvT Catarebuli g.wereTelsa da n. babilaSvils naSromSi: postkomunistur qveyanaSiumuSevrobiT gamowveuli negatiuri ekonomikuri Sedegebis gansazRvrisada Semcirebis gzebi~. Tb., 2004.2Ì à ê êîííåëë Ê. Ð., Áðþ Ñ .Ë. Ýêî í îì è êñ, Ò.1. Ì., 1992 ã. ñ. 160.3Í . Ì å í ê ü þ. Ì à ê ð îýêî í îì è êà, 1994 ã. ñ. 87.4saqarTvelos ekonomikaSi, gansxvavebiT aSS-s ekonomikisagan, Sromatevad darge-bze modis warmoebuli mSp-is udidesi nawili. Sromis kapitalSeiaraRebisdabali donis Sedegad, saqarTveloSi aSS-sTan SedarebiT mniSvnelovnaddabalia Sromis zRvruli produqti. amitom, sruliad mosalodnelia, romsaqarTveloSi bunebriv donesTan SedarebiT faqtobrivi umuSevrobis donis1%-iT amaRlebam gamoiwvios mSp-is potenciur donesTan SedarebiT misi faq-tobrivi donis CamorCena 2 %-ze naklebi sididiT, anu Cveni azriT, umuSevro-bis zrdis uaryofiTi efeqti saqarTveloSi SeiZleba aRmoCndes aSS-Si arse-bulze naklebi. magram, vinaidan saqarTveloSi ar moipoveba saTanado in-formacia umuSevrobis zrdasa da produqciis gamoSvebis Semcirebas SorisTanafardobis Sesaxeb, amitom, umuSevrobiT gamowveul danakargebze garkveu-li warmodgenis Seqmnis mizniT, aRniSnul Tanafardoba, Cven pirobiTad aviReTaSS-is ekonomikisaTvis damaxasiaTebel minimalur _ 1 : 2_is tol doneze.....
demna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxelia ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
34 35
(Y-Yp )/Yp= - ß(U-Ue) (1)sadac Y – mTliani Siga produqtis faqtobrivi moc-
ulobaa,
Yp - mSp-is potenciuri done;U – umuSevrobis faqtobrivi done;Ue – umuSevrobis bunebrivi done,;ß – oukenis koeficientia, romelic Cvens SemTxvevaSi
2-is tolia.
2008 wlisaTvis mSp-is danakargebs (mSp-is CamorCe-
nas potenciur donesTan SedarebiT), upirveles yovlisa,
Cven gaviangariSebT, saqarTvelos statistikis erovnuli
samsaxuris mier dadgenili umuSevrobis faqtobrivi donis
safuZvelze, Semdeg ki, Cvens mier eqspertuli Sefasebis
gziT gaangariSebuli umuSevrobis donis mixedviT. amasTan,
umuSevrobis bunebriv dones saqarTvelosaTvis CavTvliT
10%-is tolad, anu xelovnurad aviReT misi rac SeiZleba
maqsimaluri mniSvneloba, raTa amiT gamoiricxos
umuSevrobis bunebrivi donis mis realur donesTan (rom-
lis Sesaxeb informacia statistikis erovnul samsax-
urs ar gaaCnia) SedarebiT Semcirebis uaryofiTi zegav-
lena produqciis gamoSvebis moculobaze.
2008 wlisaTvis mSp-is moculobam Seadgina 19070 mln
lari, saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris mier
gaangariSebulma umuSevrobis donem _ 16,5%, umuSevrobis
Cvens mier gaangariSebulma donem ki _ 26%. aRniSnuli
mniSvnelobebi CasmiT gantolebaSi (1) miviRebT:
1. (19070 _ Yp)/ Yp= _ 2(0,165_0,1), saidanac, martivi gardaqm-nebis safuZvelze miviRebT, rom Yp=21919 mln lars. e. i.
radgan 2008 wlisaTvis qveyanaSi arsebuli umuSevrobis
faqtobrivi (oficialuri) done 6,5%-iT aRemateba mis
bunebriv dones (10%-s), amitom mSp-is moculobis danakargma
amave wlisaTvis Seadgina 2849,5 mln lari (2,85 mlrd
lari), anu umuSevrobis faqtobrivi done misi bunebrivi
donis toli rom yofiliyo, maSin 2008 wlisaTvis mSp-is
moculoba 15%-iT meti iqneboda statistikis samsaxuris
mier gaangariSebul donesTan SedarebiT1. amasTan, aRniS-
nuli wlisaTvis mosaxleobis erT sulze gaangariSebiT
warmoebuli mSp-c 650 lariT meti iqneboda mis faqto-
briv doneze.
2. (19070 _ Yp)/ Yp= _ 2(0,26_0,1), saidanac, martivi gardaqm-nebis safuZvelze miviRebT, rom Yp=28044 mln lars. e. i.
radgan 2008 wlisaTvis qveyanaSi arsebuli umuSevrobis
faqtobrivi (Cveni eqspertuli SefasebiT) done 16%-iT
aRemateba mis bunebriv dones (10%-s), amitom mSp-is mocu-
lobis danakargi 2008 wlisaTvis Seadgens 8974 mln lars
(8,97 mlrd lars), anu umuSevrobis faqtobrivi done mis
bunebriv doneze rom darCeniliyo, maSin 2008 wlisaTvis
mSp-is moculoba 47%-iT meti iqneboda statistikis sam-
saxuris mier gaangariSebul donesTan SedarebiT. amasTan,
aRniSnuli wlisaTvis mosaxleobis erT sulze gaangariSe-
biT warmoebuli mSp-c 2048 lariT meti iqneboda mis
faqtobriv doneze.
1 n. lacabiZisa da m. carciZis gamokvlevis Tanaxmad (ix. Jurn.:ekonomika da biznesi~, 2009w, #2, marti-aprili. gv.: 66-74), 2007 welsumuSevrobiT gamowveulma ekonomikurma danakargebma Seadgina mSp-is 17,25 %. mxedvelobaSia misaRebi is, rom aRniSnul statiaSi av-torebi umuSevrobis bunebriv doned iReben 6%-s, xolo bunebrivdonesTan SedarebiT umuSevrobis 1%-iT zrdasa da produqciis ga-moSvebis Semcirebas Soris Tanafardobas ki 1 : 2,5 _is tol sidided,rac mniSvnelovnad zrdis mSp-is danakargebs. Tu 2008 wlisTvisacTu 2008 wlisTvisacTu 2008 wlisTvisacTu 2008 wlisTvisacTu 2008 wlisTvisacaRniSnuli sabazo maCveneblebis safuZvelze viangariSebT mSp-isaRniSnuli sabazo maCveneblebis safuZvelze viangariSebT mSp-isaRniSnuli sabazo maCveneblebis safuZvelze viangariSebT mSp-isaRniSnuli sabazo maCveneblebis safuZvelze viangariSebT mSp-isaRniSnuli sabazo maCveneblebis safuZvelze viangariSebT mSp-isdanakargebs,danakargebs,danakargebs,danakargebs,danakargebs, maSin (1) maSin (1) maSin (1) maSin (1) maSin (1) gantoleba miiRebs saxes: (1 gantoleba miiRebs saxes: (1 gantoleba miiRebs saxes: (1 gantoleba miiRebs saxes: (1 gantoleba miiRebs saxes: (19070 _9070 _9070 _9070 _9070 _ Yp)/ Yp= _= _= _= _= _2,5(0,165_0,06),2,5(0,165_0,06),2,5(0,165_0,06),2,5(0,165_0,06),2,5(0,165_0,06), saidanac martivi gardaqmnebis gziT miviRebT, romsaidanac martivi gardaqmnebis gziT miviRebT, romsaidanac martivi gardaqmnebis gziT miviRebT, romsaidanac martivi gardaqmnebis gziT miviRebT, romsaidanac martivi gardaqmnebis gziT miviRebT, romYp=25857,6 mln =25857,6 mln =25857,6 mln =25857,6 mln =25857,6 mln lars. e.i. mSp-is danakargi aRniSnuli wlisTvislars. e.i. mSp-is danakargi aRniSnuli wlisTvislars. e.i. mSp-is danakargi aRniSnuli wlisTvislars. e.i. mSp-is danakargi aRniSnuli wlisTvislars. e.i. mSp-is danakargi aRniSnuli wlisTvisSeadgens 6787,6 mln Seadgens 6787,6 mln Seadgens 6787,6 mln Seadgens 6787,6 mln Seadgens 6787,6 mln lars,lars,lars,lars,lars, anu 2008 anu 2008 anu 2008 anu 2008 anu 2008 wels umuSevrobiT gamowveulma wels umuSevrobiT gamowveulma wels umuSevrobiT gamowveulma wels umuSevrobiT gamowveulma wels umuSevrobiT gamowveulmaekonomikurma danakargebma Seadgina faqtobrivi mSp-is 35,6 %.ekonomikurma danakargebma Seadgina faqtobrivi mSp-is 35,6 %.ekonomikurma danakargebma Seadgina faqtobrivi mSp-is 35,6 %.ekonomikurma danakargebma Seadgina faqtobrivi mSp-is 35,6 %.ekonomikurma danakargebma Seadgina faqtobrivi mSp-is 35,6 %.
demna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxelia ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
36 37
rogorc analizidan Cans, nebismier SemTxvevaSi sak-
maod maRalia umuSevrobis realuri danaxarjebi, Tumca,
eqspertuli Sefasebis safuZvelze gaangariSebuli
umuSevrobis donis (romelic zemoTaRniSnuli mizezeb-
is gaTvaliswinebiT ufro realurad migvaCnia) danaxar-
jebi didad ufro STambeWdavia. aqve unda aRiniSnos, rom
analogiuri situaciaa danarCen wlebSic (1991 wlidan
dRemde), rac miuTiTebs, jer erTi, dasaqmebasTan dakav-
Sirebuli statistikuri informaciis arasaimedobaze da
meore, umuSevrobis maRali doniT (realuris da ara
oficialuris) gamowveul mSp-is moculobis uzarmazar
danakargebze.
GDP LOSSES ACCORDING TO OKUN’S LAWD. Kvaratskhelia
At the current stage of economic development high rate of unemploymentis a special problem as it conditions law level of production and its significant lagcompared with the potential, reduction of the incomes of the significant part ofpopulation and worsening of their life conditions, increase of the poverty leveland dramatic worsening of the social environment.
The article provides calculation of GDP loss due to increase of actualunemployment rate over the natural rate of unemployment. GDP loss calculatedon the basis of the available official data on actual rate of unemployment for year2008 comprised GEL 2.85 billions, or 15% of the actual GDP. GDP loss calculat-ed on the basis of actual rate of unemployment as per expert evaluation for thesame year was GEL 8.97 billions, or 47% of actual GDP.
On the basis of the mentioned analysis we can see that in any case, actualcosts of unemployment are quite high though costs calculated on the basis ofexpert evaluation are much more impressive. It should be also noted that thesituation was similar in the other years as well (period from 1991 up to present),pointing to huge losses of GDP in result of high rate of unemployment (actualand not official).
demna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxeliademna kvaracxelia ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567
fulis arsisa da funqciebisfulis arsisa da funqciebisfulis arsisa da funqciebisfulis arsisa da funqciebisfulis arsisa da funqciebis
sakiTxisaTvis*sakiTxisaTvis*sakiTxisaTvis*sakiTxisaTvis*sakiTxisaTvis*
ufulo eri erTa Soris da ufulo kaciufulo eri erTa Soris da ufulo kaciufulo eri erTa Soris da ufulo kaciufulo eri erTa Soris da ufulo kaciufulo eri erTa Soris da ufulo kaci
adamianTa Soris, ymaa fulianisaadamianTa Soris, ymaa fulianisaadamianTa Soris, ymaa fulianisaadamianTa Soris, ymaa fulianisaadamianTa Soris, ymaa fulianisa
iliailiailiailiailia
gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz labartyavalabartyavalabartyavalabartyavalabartyava
ekonomikis akademiuri doqtori ekonomikis akademiuri doqtori ekonomikis akademiuri doqtori ekonomikis akademiuri doqtori ekonomikis akademiuri doqtori
fulis mecnieruli kvleva da Seswavla kacobrio-
bis uZveles problemaTa ricxvs miekuTvneba. sagulisx-
moa, rom fulma Tavidanve miipyro sazogadoebis yura-
dReba. mecnierebis mravali problema fulis, rogorc
ekonomikuri kategoriis ganxilvas ukavSirdeba. dawyebu-
li antikuri samyaros udidesi civilizaciidan, fulis
fenomeni yvela drois swavlulTa yuradRebis centrSia
da mas dResac TvalsaCino adgili ukavia ekonomikis, fi-
nansebisa da fulis TeoriaSi.
fuli – samarTlianad iTvleba ekonomikuri mec-
nierebis umniSvnelovanes mignebad, igi civilizaciis didi
aRmoCena da monapovaria. saocaria, rom adamianebi yve-
lafers akeTeben fulisaTvis da fulic TiTqmis yve-
lafers akeTebs adamianebisaTvis1. fuliT siamovnebis miRe-
ba misgan ganTavisuflebis gareSe SeuZlebelia. fuls,
* redaqciisagan: problemis avtoriseuli dasma originaluria dasaintereso, Tumca, midgoma marqsistulia. marqsistuli moZRvrebamsoflio ekonomikuri azris mniSvnelovani Senakadia da mas aqvsarsebobis ufleba. amitomac, redaqciam mizanSewonilad miiCnia statiisgamoqveyneba.1 kembel r. makkoneli, stenli l. briu. ekonomiqsi. naw. II, Tb., 1993, gv. 175.
38 39
dedamiwis msgavsad, didi mimzidvelobis Zala aqvs. saba-
zro ekonomikis funqcionirebis gagebisaTvis ar arse-
bobs fulis ganviTarebis kanonzomierebaze ufro mniS-
vnelovani fenomeni. fuls xSirad da samarTlianad „ba-
zris enas” uwodeben1. onore de balzaki miiCnevda, rom
„fuli – esaa meeqvse grZnoba, romelic Cven nebas gva-
Zlevs davtkbeT danarCeni xuTiT”. ufro zustad da mok-
led gansazRvravdnen mas ekonomistebi. adam smiTi fuls
uwodebda „mimoqcevis borbals”, karl marqsi ki – „say-
ovelTao eqvivalents”2. fuli is RerZia, romlis irgvliv
trialebs ekonomika3. erTi sityviT, fuls yvelaze meti
Zala aqvs, fuli yvelaferia. da mainc, mis Sesaxeb sazoga-
doebisaTvis yvelaferi cnobili rodia. fuli ufro me-
tia, vidre ekonomikuri sistemis romelime komponenti.
kargad momuSave fuladi sistema ganapirobebs qveynis
Zlierebas da piriqiT. fuli yvelasi da yovelives yve-
laze didi momTvinierebelia. aseve ar SeiZleba imis
daviwyeba, rom fuli yvelaze didi eqspluatatoria. aqedan
gamomdinare, Cven yuradRebas gavamaxvilebT fulis, rogorc
eqspluataciis saSualebis funqciaze. es funqcia sak-
maod Zvelia, mas istoriuli fesvebi gaaCnia. igi moswons
Tu ara vinmes, amis Sesaxeb msjeloba zedmetia. erTi ram
ki cxadia – fuls yvela etaneba. amasTan, fulis yvela
patroni, rogorc damqiravebeli subieqti, potenciuri eqs-
pluatatoria. fulis es funqcia yovelTvis saxezea. igi
damqiravebelsa da daqiravebul subieqtebs Soris kon-
traqtiTac ganmtkicebulia. Cven yvela, fulis am funqci-
is personaJebi varT, nebsiT Tu uneblieT, yvela vaRi-
arebT mas. igi aSenebs, marTavs qveyanas da sicocxles
amkvidrebs yvelgan. fuli am funqciis gareSe Tavis arss
kargavs da ubralo eqsponatad gadaiqceva. adamianebs
araferi ise Tavisuflad ar emsaxureba, rogorc fuli,
Cvens yofaSi, cxadia, masze ufro mobiluri da efeqtiani
saSualeba ar arsebobs. fulis aseTi didi mniSvnelobis
da SesaZleblobebis miuxedavad, ar arsebobs calke aRebu-
li fulis instituti. banki am funqcias TiTqos asrulebs,
magram is dRes fulis srulyofil instituts mainc ar
warmoadgens. amdenad, fulis specialuri institutebis
Seqmna drois aucilebeli moTxovnaa.
kapitalizmi – es sabazro ekonomikaa1. ubedureba
isaa, Cven mTeli 70 weli vebrZodiT kapitalizms, axla ki
did mowiwebiT mas veltviT. yovelgvar am cvlilebebSi
fuls arc Tavisi saxe daukargavs da arc Sinaarsi imit-
om, rom igi yovelTvis Tavisi funqciebis erTguli rCe-
boda.
fuli, rogorc eqspluataciis saSualeba, orientiria,
romelic sabazro sistemas erTgulad emsaxureba sazoga-
doebis yvela ekonomikur sistemaSi. fulis am funqciis
Zala saTanadod jer kidev araa Sefasebuli, radgan igi
zedapirze ar devs, aramed Rrmad Cafluli da CaxlarTu-
lia mis arsSi, rac fulis yvelaze aqtiuri funqciaa.
samwuxaroa, rom misi rolisa da mniSvnelobis Sesaxeb
sazogadoebam Zalian cota icis. fulis am funqcias, iseve
rogorc yvela sxvas, fasTa sistema aregulirebs. yovel-
gvari eqspluataciis saboloo Sedegi fuls ukavSirde-
ba, fuliT anazRaurdeba da gaizomeba. ai, manqanebis, Sro-
1 Ý. Äæ. Ä îë à í, Ê.Ä. Êýì áåëë, Ð. Äæ. Êýì áåëë. Äåíüãè, Áàíêî âñêî å Äå ë î èÄå í å æ í î-Êðåäèòíàÿ Ï îëèòèêà. ÑÏÁ, 1994, ñ. 8.2 Ýêî í îì è êà. Ó÷åáíèê ï îä ðåäàêöèåé ä îöå íòà À. Ñ. Áóëàòî âà. Ì ., 1997, ñ. 399.3 ekonomikuri Teoria. g. adeiSvilisa da r. asaTianis redaqciiT.
Tb., 1998, gv. 59.1kembel r. makoneli. stenli l. briu. ekonomiksi. naw. I, Tb., 1993, gv. 92.
gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz labartyavalabartyavalabartyavalabartyavalabartyava ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
40 41
gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz labartyavalabartyavalabartyavalabartyavalabartyava ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
mis sagnebis eqspluataciac ki – fulis meSveobiT xor-
cieldeba. xazgasmiT aRvniSnavT, rom TviT fulis meSve-
obiT xdeba ara marto adamianis mier adamianis eqsplu-
atacia da yvlefa, aramed aseve TviT adamiani axdens fulis
eqspluatacias, yvlefas da a.S. mokled rom vTqvaT, visac
fuli aqvs is batonobs adamianebsa da bunebazec. dRes,
vfiqrobT, am WeSmaritebas mtkiceba ar sWirdeba. igi aqsi-
omaa, Tumc, misi sabolood aRiareba jer kidev ar momx-
dara.
monaTmflobeloba, feodalizmi, kapitalizmi, saba-
zro ekonomika – es eqspluataciaze agebuli da dafuZneb-
uli sistemebia. maTi sicocxlisunarianoba fulis meS-
veobiT xorcieldeba. fulia is iaraRi, romliTac isini
eqspluatacias axdenen. amitomac fuli warmoadgens eqs-
pluataciis saSualebas. bunebrivia, igi am niadagze war-
moiSva da am funqcias asrulebs. waarTviT fuls es fun-
qcia da igi dakargavs sicocxlis yvela niSans, mas sx-
vanairad arseboba ar SeuZlia. formulac f – f1 amas
cxadyofs da gamoxatavs. eqspluatacia yovelTvis ar
SeiZleba gvesmodes, rogorc uaryofiTi faqtori, mas didi
sazogadoebrivi efeqtis moxdenis unari aqvs, kacobrio-
bis istoriaSi amis ara erTi da ori magaliTia. ubral-
od, saocaria fulis buneba, misi orientacia. igi eqsplu-
ataciis saSualebaa, magram miuxedavad amisa, igi garegnu-
lad araviTar wyenas ar imsaxurebs. piriqiT, rogorc
wesi, eqspluataciis procesSi warmoqmnili yvela winaaRm-
degoba Cveulebriv fulis meSveobiT wydeba. am urTier-
TobebSi, fuli, rogorc eqspluataciis saSualeba, gan-
sakuTrebul rols asrulebs. yovelgvar borotebas da
sikeTes Tu rame iwvevs da kurnavs es, upirveles yovlisa,
mxolod fulia.
fulis funqciebi TiTqos SezRudulia. misi gamoS-
vebis ufleba yvelas ara aqvs, magram, miuxedavad amisa,
misi daTrgunva veravin SeZlo. radganac igi TviT aris
eqspluataciis saSualeba. fuls Tavisi axirebuloba gaaC-
nia. igi Rirseul partniorebs eZebs mxolod, uRirsebs
saerTod ar uCerdeba. radgan maT ar ician jerovnad
fulis fasi da yadri. erTi SexedviT, SeiZleba iTqvas,
vinc fulsa Wris, mas yvelaze meti fuli unda hqondes,
magram ase rodia. imis gamo, rom igi fuls Stampavs ara
piradi moxmarebisTvis, aramed sazogadoebis interesebis
uzrunvelsayofad, TviT fulis mwarmoebeli muSac ki
daqiravebulia da eqspluataciis subieqts warmoadgens.
fulis, rogorc eqspluataciis saSualebis funqcia,
vfiqrobT, sruliadac araa misi axali funqcia. am azrs
seriozuli safuZveli aqvs. adre, am funqciis Sesaxeb
gamokveTilad, calsaxad arafers laparakobdnen, Tumca,
misi arsebobis Sesaxeb mniSvnelovani Sromebi iwerebo-
da. ase, magaliTad, karl marqsis „daqiravebuli Sroma da
kapitali” fulis TiTqmis am funqciis erTgvar asaxvas
warmoadgens.
TanmimdevrobiT mivyveT marqsis msjelobas. muSa
yidis kapitalistze Tavis samuSao Zalas da mis nacv-
lad Rebulobs xelfass. xelfasi aris daxarjuli Sro-
mis fuladi anazRaureba, e.i. muSis saboloo mizani fulia,
Tumca, is daxarjuli Sromis sruli, mTliani anazRaure-
ba araa. amdenad igi, yovel konkretul SemTxvevaSi, eqs-
pluataciis saSualebas warmoadgens.
fulis am Tvisebis siRrmiseuli gamokvleva dRemde
aravis Cautarebia. fulis dauokebuli survilia gaxdes
imaze meti, vidre TviTonaa. es formulidanac kargad Cans:
42 43
f – f1. fuli yovelTvis iswrafvis gaxdes f1, anu kapita-
li.
fuli, rogorc universaluri saqoneli, kapitalia.
misi Sinagani buneba mogebis maqsimizebisken iltvis, rac
eqspluataciis gareSe SeuZlebelia miRweul iqnes. amde-
nad, fulis da kapitalis, rogorc eqspluataciis funqci-
is, identuroba ubralod damTxvevis Sedegi ki ar aris,
aramed maCvenebelia imisa, rom fulis rogorc eqspluat-
aciis saSualebis funqcia Tavs iCens yvelgan da igi
sazogadoebrivi warmoebis da misi ganviTarebis mniSvnelo-
van faqtorad unda miviCnioT.
sazogadoebis nebismieri ekonomikuri wyobileba eqs-
pluataciazea agebuli. amitomac, arsebobs ori subieqti:
damqiravebeli da daqiravebuli, anu eqspluatatori da
eqspluatirebuli. amdenad, sadavos ar unda warmoadgen-
des fulis rogorc eqspluataciis saSualebis funqciis
aRiareba. damqiraveblisa da daqiravebulis kontraqtis
Sinaarsic amas cxadyofs. amasTan, ar SeiZleba imis davi-
wyeba, rom mxolod daqiravebuli qmnis yovelgvar Rire-
bulebas.
sazogadoebam fulis gamoyeneba kargad iswavla, ma-
gram fulis arsis Sesaxeb mas jerjerobiT srulyofili
warmodgena ara aqvs. swored amis Sedegia Cveni dRevan-
deli yofac. ubralo mevaxSeobidan dawyebuli, fuli
yovelTvis eqspluataciis saSualebas warmoadgenda. moge-
ba, sargebeli, saqonlis realizacia „usamarTlo fasiT”
da a.S. yvelaferi es eqspluataciaa da amasTan, misi do-
nis maCvenebelic.
nebismieri „samarTliani fasidan” gadaxra eqsplu-
ataciaa. termini – „samarTliani fasi” pirvelad wamoay-
ena Sua saukuneebis erTerTma TvalsaCino warmomadgenelma
hiponis (CrdiloeT afrika) episkoposma augustinim (354–
430 ww.)1.
sagulisxmoa, rom TviT adamianic eqspluatatoru-
li bunebisaa. igi eqspluatacias uwevs ara marto bunebas,
cxovelebs, sagnebs, nivTebs, aramed yvelafers, maT Soris
TviT adamiansac ki. adamianis es buneba ubralo faqtori
rodia. igi imdenad gamjdaria masSi, rom mis gareSe ad-
amianis cxovreba warmoudgenelia. SeiZleba iTqvas, igi
misi cxovrebis Sinaarsia. amdenad, fulis macocxlebeli
da mastimulirebeli mniSvneloba ganuzomelia. SemTx-
veviTi rodia is garemoeba, rom filosofiaSi, arc Tu
iSviaTad, adamianis kategorias, rogorc borot arsebas,
ganixilaven, vidre keTils.
praqtika cxadyofs, rom qveyanaSi fulis masis nak-
leboba iwvevs ara marto fulis SimSils, aramed
ekonomikis funqciebis moSlas. iseve rogorc patara
mdinareSi, sadac koWebamde wyalia, ar SeiZleba curvis
swavla, an roca navsadgurSi didi gemebis Semosasvle-
lad ar aris saTanado wyalwyva, aseve sabazro ekonomi-
kaze gadasvla SeuZlebelia fulis garkveuli raodeno-
bis, aseve SeiZleba iTqvas, zedmeti masis gareSec ki. amas
Tu davumatebT im garemoebas, rom saqarTveloSi mimo-
qcevaSi gaSvebuli fulis 80%-ze meti, rogorc wesi, banke-
bSi ar brundeba da ar gamoiyeneba daniSnulebisamebr,
yvelaferi cxadi iqneba.
aSS-s zedmeti dolarebi aqvs, amitomac is yvelas
donori qveyanaa. sxvanairad mas am funqciis Sesruleba
gauWirdeboda. amiT aSS erTgvarad uzrunvelyofs misi
qveynis valutis mdgradobas.
gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz labartyavalabartyavalabartyavalabartyavalabartyava ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
1 Òâîðå íèÿ Áîæå í í î ãî Àâãóñòèíà Åïèñêî ï à È ï î í è è ñ êî ãî , Êèåâ, 1911.
44 45
fuli rom sazogadoebrivi movlenaa amaSi eWvis Set-
anac ar SeiZleba, magram ar SeiZleba ar aRiniSnos am
sazogadoebrivi movlenis, fulis, rogorc eqspluataci-
is funqciis Sesaxeb. fuli, upirveles yovlisa, Rebulobs
e.w. xelfasis saxes da Semdeg, faqtobrivad, asrulebs mis
sxva funqciebs. amitomac, eqspluatacia fulis upirvele-
si funqciaa. Sesabamisad, ganmarteba – „xelfasi aris dax-
arjuli Sromis mxolod anazRaureba”, arazustia. xel-
fasi daxarjuli Sromis mxolod nawilia. xelfasi rom
srulad mieces mis mesakuTres, maSin ar Seiqmneboda mogeba,
rasac qmnis mxolod cocxali Sroma.
sayovelTaod miRebulia msjeloba imis Sesaxeb, rom
fuli gansakuTrebuli saqonelia, magram ar xsnian fu-
lis am gansakuTrebulobas. es ki sxva araferia, Tu ara –
eqspluataciis saSualeba, rac sayovelTao xasiaTis ma-
tarebelia. aba sxva romel urTierTobaze SeiZleba lapar-
aki, rom fuli eqspluataciis saSualebas ar warmoadgen-
des? fuli warmoiSva pirvelyofili Temuri wyobilebis
wiaRSi. swored fulma ganapiroba pirvelyofili Temuri
wyobilebis daSla da axali sazogadoebis warmoSoba,
romelic dafuZnebulia eqspluataciaze.
eqspluataciis fuladi forma xels uwyobs eqsplu-
ataciaze agebuli sxvadasxva ekonomikuri formaciis
warmoSobas. fuli, romelmac Seisisxlxorca eqspluat-
aciis sayovelTao eqvivalenturi funqcia, ar atarebs Tavis
namdvil saxels, rac didi usamarTlobaa. fuli Tavisi
warmoSobis pirveli dRidanve asrulebs am funqcias, es
misi monopoliuri funqciaa. amitomac, SemTxveviTi rodia,
rom Cven yvelani fulis nebsiTi, Tu uneblie monebi varT.
fuli imdenad SeniRbulia, rom am funqcias TiTqmis
ar amJRavnebs. ramdeni saukune gavida, magram amis Sesaxeb
Riad TiTqmis aravin msjelobs. es funqcia, marTalia, zeda-
pirze ar devs, magram fulis specialistebma igi unda
ipovon da aRmoaCinon. winaaRmdeg SemTxvevaSi, fulis
arsisa da funqciebis Sesaxeb sazogadoebas swori war-
modgena arasodes eqneba.
saerTod, mkvlevar-ekonomistebi Zalian bevrs
msjeloben fulis funqciebze, magram aravin TiTqmis
arafers ambobs fulis, rogorc eqspluataciis saSualebis,
funqciaze.
amitomac, naTeli da sruli warmodgena sazogadoe-
baSi fulis Sesaxeb jer kidev sabolood Camouyalibebe-
lia.
fuli universaluri funqciis matarebelia. igi rom
sayovelTao saqonelia, dRes es aqsiomaa, magram Cven rom
fulis mepatrone gavxdeT, amisTvis saWiroa, upirveles
yovlisa, gavyidoT saqoneli an gadavcvaloT igi fulze,
e.i. movaxdinoT gaweuli eqspluataciis realizacia.
da kidev erTi mniSvnelovani momenti. miuxedavad
imisa, rom Cven didi sagareo vali gvaqvs misi araefeqti-
anad gamoyenebis gamo, axla tvins viWyletT imaze, rogorme
movaxerxoT, rom es valebi Camogvaweron. Tanaxma varT
gvaRiaron Ratak da damSeul qveynad, oRond, am valebi-
sgan ganvTavisufldeT. es imaze migvaniSnebs, rom Cven
unda viswavloT fulis gonivruli gamoyeneba. am sak-
iTxs msoflio ekonomikaSi metad prioritetuli mniS-
vneloba eZleva. fulis gamoyenebis xelovneba pirdapir
ukavSirdeba fulis, rogorc eqspluataciis saSualebis,
funqcias. winaaRmdeg SemTxvevaSi, mas dakargvis an gaufa-
surebis saSiSroeba elodeba.
praqtikulad yvela ekonomikuri sistema ara marto
iyenebs fuls, aramed agebulia masze. fuli mraval fun-
gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz labartyavalabartyavalabartyavalabartyavalabartyava ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
46 47
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
qcias asrulebs, magram upirvelesi misi funqciaa eqs-
pluataciis saSualebis funqcia. es funqcia rom ar yo-
filiyo, maSin sazogadoebaSi arc gafarToebul kvlavwar-
moebas eqneboda adgili da arc dazogvis funqcias da
sistemas. amdenad, fulis rogorc eqspluataciis funq-
cia xasiaTdeba rigi dadebiTi da uaryofiTi TvisebiT.
amitom, zedmeti produqtis cnebac pirobiTia, igi mniS-
vnelovnad fulis, rogorc eqspluataciis saSualebis,
funqcias ukavSirdeba. sargebelic fulis eqspluataci-
is Sedegia. amdenad, fulis es funqcia mravali aspeqtiT
gvevlineba. cxadia, fulis gareSe cxovrebaSi TiTqmis
arafris gakeTeba ar SeiZleba. fuli faqtobrivad yve-
lafris wanamZRvars warmoadgens. fuli ara marto eqs-
pluataciis saSualeba, aramed misi dafarvis saSualeba-
caa. amitomac igi dRemde SeumCneveli da auRiarebelia.
praqtikaSi warmoSobili yovelgvari krizisis daZleva
mxolod fulis meSveobiT xdeba, magram, sanam es aqti
ganxorcieldebodes, sazogadoebas srulyofili warmod-
gena unda hqondes fulisa da misi funqciebis Sesaxeb.
damqiravebelsa da daqiravebul subieqts araferi ise ar
akavSirebs da amoZravebs, rogorc fuli. sanam raime saqone-
li an produqcia Seiqmneba, manam aucilebelia gaform-
des xelSekruleba – kontraqti, anu aqti eqspluataciis
Sesaxeb. am eqspluataciis anazRaureba da gamoxatvac
mxolod fuliT xdeba. amitomac fulis rogorc eqsplu-
ataciis saSualebis, funqcia aris fulis upirvelesi
funqcia.
is faqti, rom sxvadasxva qveyanas sxvadasxva valuta
aqvs, maTi msyidvelobiTunarianobis xarisxic sxvadasx-
vaa, niSnavs, rom maTi eqspluataciis unaric gansxvavebu-
lia, rac uSualo gavlenas axdens cxovrebis doneze, sa-
muSao Zalis, saqonlis fasze da a.S. amitomac arsebobs
saerTaSoriso savaluto, Sromis da saqonlis bazrebi.
Tanamedrove sabazro ekonomikis pirobebSi, rode-
sac nebismier CvenTagans sadme muSaobis dawyeba uxdeba,
igi nebiT Tu uneblied, iZulebulia xeli moaweros kon-
traqts damqiravebelTan, rogorc daqiravebulma. amiT Cven
ukve ara marto vaRiarebT fulis rogorc eqspluataci-
is funqcias, aramed misi „msxverpli” vxdebiT da mxars
vuWerT mas. e.i. eqspluatacia xdeba ara iZulebiT, aramed
garigebis formiT da saxiT demokratiuli da liber-
aluri sawyisebis safuZvelze. rom ara fuli, sxvanairad
eqspluatacia SeuZlebeli iqneboda. amitomac, SemTxvevi-
Ti rodia gavrcelebuli gamoTqma – „Cven, yvela fulis
monebi varT”. ganviTarebis Tanamedrove etapze amis aRi-
areba WeSmaritebaa.
Cveni bedniereba isaa, rom fulis Teoriuli anal-
izi fulis, rogorc eqspluataciis saSualebis aRiareb-
is SesaZleblobas iZleva. amis mecnierulad dasabuTeba
da argumentireba arc Tu ise Znelia da Tu am saqmes
bolomde miviyvanT, amiT fulis TeoriaSi kidev erTi
didi nabiji iqneba win gadadgmuli.
dRes ki, fulis am bunebis (funqciis) dafarva aravis
argebs da arc sWirdeba, miTumetes mecnierebas. es dro
ukve istoriis kuTvnileba gaxda. amitomac, WeSmaritebas
farda unda aexados, bolosdabolos yvelafers Tavisi
saxeli unda daerqvas.
dabolos, daskvnis saxiT aRvniSnavT, rom fuli ka-
cobriobis didi sazogadoebrivi aRmoCena da gamogonebaa,
rameTu yvela sxva aRmoCenisaTvis fuli aucilebeli wan-
amZRvaria. fulis rogorc eqspluataciis saSualebis
gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz labartyavalabartyavalabartyavalabartyavalabartyava
48 49
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567
adgilobrivi TviTmmarTvelobisadgilobrivi TviTmmarTvelobisadgilobrivi TviTmmarTvelobisadgilobrivi TviTmmarTvelobisadgilobrivi TviTmmarTvelobis
reformareformareformareformareforma
jamleT SaTiriSvilijamleT SaTiriSvilijamleT SaTiriSvilijamleT SaTiriSvilijamleT SaTiriSvili
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori,ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori,ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori,ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori,ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori,
leona SaTiriSvilileona SaTiriSvilileona SaTiriSvilileona SaTiriSvilileona SaTiriSvili
saqarTvelos parlamentis staJiorisaqarTvelos parlamentis staJiorisaqarTvelos parlamentis staJiorisaqarTvelos parlamentis staJiorisaqarTvelos parlamentis staJiori
mimdinare wlis TebervalSi, gazeT ̀ kviris palitra~-
Si gamoqveynda sajaro samarTlis iuridiuli piris _
`efeqtiani mmarTvelobis sistemis da teritoriuli mowy-
obis reformis centris~ mier gaeros ganviTarebis pro-
gramis (UNDP) mxardaWeriTa da SvedeTis saerTaSoriso
ganviTarebisa da TanamSromlobis saagentos (SIDA) finan-
suri xelSewyobiT SemuSavebuli proeqti _ ̀ adgilobrivi
TviTmmarTvelobis reformis saxelmwifo strategia~.
avtorTa TqmiT, aRniSnuli dokumenti `gansazRvravs
mmarTvelobis sistemis decentralizaciisa da adgilo-
brivi TviTmmarTvelobis ganviTarebis saxelmwifo poli-
tikis ZiriTad mimarTulebebs~ da misi mizania `adgilo-
brivi TviTmmarTvelobis reformis saSualovadiani kon-
cefciis gansazRvra da adgilobrivi TviTmmarTvelobis
sistemis Camoyalibeba `adgilobrivi TviTmmarTvelobis
evropuli qartiis~ principebis Sesabamisad~.1
upirveles yovlisa, unda aRiniSnos, rom TviTm-
marTveloba, rogorc erTiani mmarTvelobiTi sistemis Se-
madgeneli nawili, sivrciTi arealis mixedviT, sxvadasxva
masStabiT SeiZleba iyos warmodgenili, kerZod: sasoflo
1 adgilobrivi TviTmmarTvelobis reformis saxelmwifo strategia(proeqti). gaz. `kviris palitra,~ 2010w. 1-7 Tebervali.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
funqcia, upirvelesi funqciaa, radgan yvela sxva funqcia,
met-naklebad, mxolod maszea damokidebuli.
THE ESSENCE OF MONEY AND ITS FUNCTIONS
G.. Labartkava
The article presents the opinion that at all stages of the human soci-ety development money has been not only the motive power phenomenonof public life, but also the exploitation medium. Moreover, the key func-tion of money is the exploitation function which determines all its otherfunctions. Correspondingly, any economic system of the society is basedon exploitation. Adequately money performs the universal function of ex-ploitation medium since its creation. Only in this way the universal andcomprehensive essence of money can be scientifically explained.
gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz gulTaz labartyavalabartyavalabartyavalabartyavalabartyava
50 51
(saTemo) da sadabo TviTmmarTveloba, raionuli da saqalaqo
TviTmmarTveloba, avtonomiuri warmonaqmnebis (respubli-
ka, olqi) TviTmmarTveloba, samxareo da regionuli TviT-
mmarTveloba da sxv.
adgilobrivi TviTmmarTvelobaadgilobrivi TviTmmarTvelobaadgilobrivi TviTmmarTvelobaadgilobrivi TviTmmarTvelobaadgilobrivi TviTmmarTveloba gulisxmobs saxelm-
wifo mmarTvelobis sistemis decentralizaciasdecentralizaciasdecentralizaciasdecentralizaciasdecentralizacias qveynis
administraciul-teritoriuli erTeulebis WriliT, anu
adgilobrivi mmarTveli organoebisaTvis TavianT teri-
toriul danayofSi saqmianobis marTvis sruli uflebam-
osilebis miniWebas (maTi kompetenciis farglebSi) da am
saqmianobis Sedegebze aseve sruli pasuxismgeblobis dak-
isrebas.
adgilobrivi TviTmmarTveloba, upirveles yovlisa,
unda ganvixiloT rogorc qveyanaSi demokratiis ganvi-qveyanaSi demokratiis ganvi-qveyanaSi demokratiis ganvi-qveyanaSi demokratiis ganvi-qveyanaSi demokratiis ganvi-
Tarebis da mmarTvelobis sistemis efeqtianobis uzrun-Tarebis da mmarTvelobis sistemis efeqtianobis uzrun-Tarebis da mmarTvelobis sistemis efeqtianobis uzrun-Tarebis da mmarTvelobis sistemis efeqtianobis uzrun-Tarebis da mmarTvelobis sistemis efeqtianobis uzrun-
velyofis safuZvelTa safuZveli da misi aucilebelivelyofis safuZvelTa safuZveli da misi aucilebelivelyofis safuZvelTa safuZveli da misi aucilebelivelyofis safuZvelTa safuZveli da misi aucilebelivelyofis safuZvelTa safuZveli da misi aucilebeli
winapirobawinapirobawinapirobawinapirobawinapiroba.
TviTmmarTveloba, romelic didi ilias TqmiT, `uke-
Tesi wamalia xalxis yovelgvari saWiroebisa~, yvelgan
(da yovelTvis) saWiro da aucilebelia, radgan igi war-
mogvidgeba qveynis `nawil-nawil~ dayofis gziT misi ‘mov-
la-patronobis gaadvilebis~ saukeTeso da, SeiZleba iTq-
vas, Seucvlel (ualternativo) saSualebad.
zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT da misgan gamom-
dinare, adgilobrivi TviTmmarTveloba da misi ganviTare-
bis strategia unda efuZnebodes mmarTvelobis sistemis
decentralizacias da adgilobrivi TviTmmarTvelobis
ganviTarebis saxelmwifo politikas, mis ZiriTad mimar-
Tulebebs, romelic, rogorc wesi, drois garkveul peri-
odze (4-5 weliwadze) unda iyos gawerili.
amdenad, adgilobrivi TviTmmarTvelobis saxelmwifoadgilobrivi TviTmmarTvelobis saxelmwifoadgilobrivi TviTmmarTvelobis saxelmwifoadgilobrivi TviTmmarTvelobis saxelmwifoadgilobrivi TviTmmarTvelobis saxelmwifo
strategiaSi igulisxmeba mmarTvelobis sistemis decen-strategiaSi igulisxmeba mmarTvelobis sistemis decen-strategiaSi igulisxmeba mmarTvelobis sistemis decen-strategiaSi igulisxmeba mmarTvelobis sistemis decen-strategiaSi igulisxmeba mmarTvelobis sistemis decen-
tralizaciisa da adgilobrivi TviTmmarTvelobis ganvi-tralizaciisa da adgilobrivi TviTmmarTvelobis ganvi-tralizaciisa da adgilobrivi TviTmmarTvelobis ganvi-tralizaciisa da adgilobrivi TviTmmarTvelobis ganvi-tralizaciisa da adgilobrivi TviTmmarTvelobis ganvi-
Tarebis saxelmwifo politika, romelic, faqtobrivad,Tarebis saxelmwifo politika, romelic, faqtobrivad,Tarebis saxelmwifo politika, romelic, faqtobrivad,Tarebis saxelmwifo politika, romelic, faqtobrivad,Tarebis saxelmwifo politika, romelic, faqtobrivad,
warmoadgens drois garkveul periodze samoqmedo geg-warmoadgens drois garkveul periodze samoqmedo geg-warmoadgens drois garkveul periodze samoqmedo geg-warmoadgens drois garkveul periodze samoqmedo geg-warmoadgens drois garkveul periodze samoqmedo geg-
mis saxiT gawerili adgilobrivi TviTmmarTvelobismis saxiT gawerili adgilobrivi TviTmmarTvelobismis saxiT gawerili adgilobrivi TviTmmarTvelobismis saxiT gawerili adgilobrivi TviTmmarTvelobismis saxiT gawerili adgilobrivi TviTmmarTvelobis
srulyofis (reformis) saSualovadian koncefciassrulyofis (reformis) saSualovadian koncefciassrulyofis (reformis) saSualovadian koncefciassrulyofis (reformis) saSualovadian koncefciassrulyofis (reformis) saSualovadian koncefcias.
adgilobrivi TviTmmarTvelobebi, rogorc marTvis
aucilebeli qveda rgolebi, evropis qveyenebSi efeqtianad
axorcieleben iseT uflebamosilebebs, rogoricaa:
• mosaxleobis eleqtronergiiT, wyliTa da bunebrivi
airiT momaragebis uzrunvelyofa;
• narCenebis marTva da utilizacia;
• pirveladi samedicino daxmarebis gaweva;
• sazogadoebrivi wesrigis dacva;• mosaxleobis socialuri uzrunvelyofa;
• adgilobrivi socialur-ekonomikuri ganviTarebis
dagegmva;
• sivrciTi teritoriuli dagegmva;
• adgilobrivi infrastruqturis ganviTareba.
aRsaniSnavia, rom CamoTvlili kompetenciebidan
saqarTvelos dRevandel sinamdvileSi moqmed TviTmmarTv-
el erTeulebs zogi SeiZleba saerTod ar aqvT gadacemu-
li gamgeblobaSi anda ki aqvT, magram ver uzrunvelyofen
maT efeqtian ganxorcielebas saTanado finansuri saxsre-
bis ukmarisobis gamo.
amis dasturia is faqti, rom Tu adgilobrivi TviTm-
marTvelobis sabiujeto Semosavlebis xvedriTi wona evro-
puli qveynebis (didi britaneTi, germania, safrangeTi, Svei-
caria, litva, latvia, fineTi, SvedeTi da sxv.) konsoli-
direbul biujetSi Seadgens 25-60%-s, igive maCvenebeli
saqarTveloSi mTlianobaSi aRwevs 15%-mde, xolo q. Tbili-
sis gareSe ki _ mxolod 4%-s.1 faqtobrivad gauqmebulia
j. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTiriSvili,iSvili,iSvili,iSvili,iSvili, l. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTiriSviliiSviliiSviliiSviliiSvili ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
1 adgilobirivi TviTmmarTvelobis reformis saxelmwifo strategia(proeqti), gv. 1.
52 53
sasoflo (saTemo), sadabo da mcire qalaqebis TviTm-
marTvelobis organoebi. TviTmmarTveli organoebis saqmi-
anobis gasaumjobeseblad da municipalur organoebsa da
adgilobriv mosaxleobas Soris mWidro kavSirurTier-
Tobis uzrunvelsayofad, saWiroa TviTmmarTveli erTeuleb-
isaTvis damatebiTi saWiro kompetenciebisa da finansuri
resursebis gadacema.
amasTanave, aRsaniSnavia, rom dasavleT da aRmosav-
leT evropis qveynebSi moqmedi municipalitetebis mo-mo-mo-mo-mo-
qalaqeTa momsaxurebis centrebiqalaqeTa momsaxurebis centrebiqalaqeTa momsaxurebis centrebiqalaqeTa momsaxurebis centrebiqalaqeTa momsaxurebis centrebi mosaxleobas, e.w. `erTi`erTi`erTi`erTi`erTi
fanjrfanjrfanjrfanjrfanjris pris pris pris pris princiinciinciinciincipiT~,piT~,piT~,piT~,piT~, uweven araerTi saxeobis momsaxure-
bas, rogoricaa, magaliTad: sacxovrebeli adgilis regis-
tracia; samewarmeo saqmianobis registracia; uZravi qonebis
registracia; binadrobis nebarTvis gacema; amomrCevelTa
registracia da a.S., maSin, roca saqarTveloSi Seqmnili
analogiuri municipaluri samsaxurebis saqmianoba Ziri-
Tadad Semoifargleba mxolod informaciis miReba-gace-
miT.
Seqmnili arasaxarbielo mdgomareobis gamosworeba,
cxadia, saWiroebs qveyanaSi adgilobrivi TviTmmarTvelo-
bis jerovan reformas.
aRniSnulidan gamomdinare, ̀ efeqtiani mmarTvelobis
sistemis da teritoriuli mowyobis reformis centris~
mier adgilobrivi TviTmmarTvelobis reformis saxelm-
wifo strategiis Sesaxeb momzadebuli dokumentiT gan-
sazRvrulia adgilobrivi TviTmmarTvelobis ganviTareb-
is saxelmwifo politikis ZiriTadi mimarTulebebi, romel-
ic Semdeg sferoebs moicavs:
• adgilobrivi TviTmmarTvelobis instituciuri re-
forma;
• administraciul-teritoriuli reforma;
• uflebamosilebaTa decentralizacia da delegireba;
• fiskaluri decentralizacia;
• adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis saqmi-
anobis saxelmwifo zedamxedveloba;
• municipaluri sajaro samsaxuris reforma da adg-
ilobriv sajaro mosamsaxureTa kvalifikaciis amaRlebis
sistemis Camoyalibeba;
• adgilobrivi TviTmmarTvelobis informatizacia;
• adgilobrivi infrastruqtura da municipaluri
momsaxureba;
• TviTmmarTvel erTeulTa TanamSromloba;
• adgilobrivi TviTmmarTvelobis popularizacia.
rogorc CamonaTvalidan vxedavT, adgilobrivi TviT-
mmarTvelobis ganviTarebis saxelmwifo politikis erT-
erT pirveli rigis mimrTulebas (sferos) warmoadgens
adgilobrivi TviTmmarTvelobis instituciuri mowyobaadgilobrivi TviTmmarTvelobis instituciuri mowyobaadgilobrivi TviTmmarTvelobis instituciuri mowyobaadgilobrivi TviTmmarTvelobis instituciuri mowyobaadgilobrivi TviTmmarTvelobis instituciuri mowyoba
(reforma).(reforma).(reforma).(reforma).(reforma).
adgilobrivi xelisufleba, rogorc wesi, warmodge-
nilia warmomadgenlobiTi da aRmasrulebeli organoeb-warmomadgenlobiTi da aRmasrulebeli organoeb-warmomadgenlobiTi da aRmasrulebeli organoeb-warmomadgenlobiTi da aRmasrulebeli organoeb-warmomadgenlobiTi da aRmasrulebeli organoeb-
isisisisis erTobliobis saxiT (ix. sqema). misi instituciuriinstituciuriinstituciuriinstituciuriinstituciuri
modelimodelimodelimodelimodeli gansazRvrulia `adgilobrivi TviTmmarTvelobis
Sesaxeb~ saqarTvelos organuli kanoniT, romelic Ziri-
Tadad Seesabameba ̀ adgilobrivi TviTmmarTvelobis evro-
puli qartiis~ moTxovnebs.
organuli kanonidan gamomidnare, adgilobrivi xe-
lisuflebis sistemaSi centraluri adgili ukavia war-centraluri adgili ukavia war-centraluri adgili ukavia war-centraluri adgili ukavia war-centraluri adgili ukavia war-
momadgenlobiT organos _ sakrebulos,momadgenlobiT organos _ sakrebulos,momadgenlobiT organos _ sakrebulos,momadgenlobiT organos _ sakrebulos,momadgenlobiT organos _ sakrebulos, romelic airCeva
adgilobrivi mosaxleobis mier. mxolod am organos
prerogativaa is, rom miiRos adgilobrivi mravaljeradi
gamoyenebis normatiul-samarTlebrivi aqtebi da am sa-
marTlebrivi normebis dadgeniT gansazRvros TviTmmarTve-
li erTeulis ganviTarebis saerTo prioritetebi da mima-
rTulebebi.
j. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTiriSvili,iSvili,iSvili,iSvili,iSvili, l. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTiriSviliiSviliiSviliiSviliiSvili ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
54 55
rac Seexeba adgilobrivi TviTmmarTveli erTeulis
aRmasrulebel organos _ gamgeobas (merias), mis mTavar
funqcias, organuli kanonis Tanaxmad, warmoadgens sakreb-
ulos mier miRebuli dadgenilebebis Sesruleba. amasTan
sakrebulos eniWeba gamgeobis (meriis) saqmianobaze mud-
mivi zedamxedvelobis uflebamosileba.
adgilobrivi xelisuflebis instituciuri mode-adgilobrivi xelisuflebis instituciuri mode-adgilobrivi xelisuflebis instituciuri mode-adgilobrivi xelisuflebis instituciuri mode-adgilobrivi xelisuflebis instituciuri mode-
li da funqciebili da funqciebili da funqciebili da funqciebili da funqciebi
adgilobrivi xelisuflebis sistemaSi TviTmmarTve-
li erTeulis warmomadgenlobiT da aRmasrulebel or-
ganoebs Soris dakanonebuli aseTi subordinacia uzrun-
velyofs sakrebulos wamyvan rols adgilobriv saxelisu-sakrebulos wamyvan rols adgilobriv saxelisu-sakrebulos wamyvan rols adgilobriv saxelisu-sakrebulos wamyvan rols adgilobriv saxelisu-sakrebulos wamyvan rols adgilobriv saxelisu-
flebo sistemaSiflebo sistemaSiflebo sistemaSiflebo sistemaSiflebo sistemaSi. Tumca, aqve unda aRvniSnoT, rom am sax-
elisuflebo vertikalSi (iseve rogorc zeda doneze)
sakrebuloebs xSirad ar SeswevT unari, realurad itvir-
Ton kanoniT miniWebuli TviTmmarTveli erTeulis wamy-
vani organos funqcia, ris gamoc xSirad, adgilobrivi gada-
wyvetilebebis miRebaSi dominirebul rols asruleben aR-
masrulebeli organoebi. xSiria iseTi SemTxvevebic, roca
sakrebuloebi da gamgeobebi (meriebi) moqmedeben ara er-
Tiani mizanmimarTulebiT, aramed rogorc erTmaneTisaganerTmaneTisaganerTmaneTisaganerTmaneTisaganerTmaneTisagan
damoukidebeli ganStoebebidamoukidebeli ganStoebebidamoukidebeli ganStoebebidamoukidebeli ganStoebebidamoukidebeli ganStoebebi, rac xels uSlis adgilo-
brivi xelisuflebis efeqtian funqcionirebas.
sayuradReboa is faqtic, rom `adgilobrivi TviTm-
marTvelobis Sesaxeb~ moqmedi organuli kanoniT aRmas-
rulebeli organos struqturisstruqturisstruqturisstruqturisstruqturis gansazRvra TviTmmarTveli
erTeulis avtonomiuri uflebaa, Tumca, samwuxarod, es xdeba
ara saTanado funqciuri analizis safuZvelze, aramed, ufro
xSirad _ gadawyvetilebis mimRebTa subieqturi mosazrebe-
biT. amasTan erTad, Zalian dabalia mosaxleobis monawi-
leobis xarisxi TviTmmarTvelobis ganxorcielebis pro-
cesSi.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, adgilobrivi TviTm-
marTvelobis instituciuri mowyobis gaumjobesebis mizniT,
`adgilobrivi TviTmmarTvelobis reformis saxelmwifo
strategiiT mizanSewonilidaa miCneuli adgilobrivi TviT-
mmarTvelobis Sesaxeb moqmedi saqarTvelos kanonis `dax-`dax-`dax-`dax-`dax-
vewa~vewa~vewa~vewa~vewa~, raSic moiazreba adgilobrivi warmomadgenlobiTi
(sakrebulo) da aRmasrulebeli (gamgeoba) organoebis
gaerTianebagaerTianebagaerTianebagaerTianebagaerTianeba _ SerwymaSerwymaSerwymaSerwymaSerwyma da am funqciebis matarebeli erTierTierTierTierTi
umaRlesi Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoRebaumaRlesi Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoRebaumaRlesi Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoRebaumaRlesi Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoRebaumaRlesi Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoReba,
romelic, TiTqosda ‘Tavidan agvacilebs arajansaR dapir-
sipirebas sakrebuloebsa da aRmasrulebel organoebs
Soris da gazrdis sakrebulos rols adgilobrivi xe-
lisuflebis ganxorcielebis procesSi~.1
vfiqrobT, adgilobrivi TviTmmarTvelobis sistemis
srulyofisadmi aseTi `strategiuli midgoma~ erTob naC-
qarevi da mecnierul-praqtikuli TvalTaxedviT, saTana-
dod gauazrebeli qmedebaa anda, piriqiT, kargad gaTvlili
da garkveul politikur miznebze dafuZnebuli strate-
giaa.
warmomadgenlobiTiorgano (sakrebulo)
adgilobrivi TviTm-adgilobrivi TviTm-adgilobrivi TviTm-adgilobrivi TviTm-adgilobrivi TviTm-
marTvelobamarTvelobamarTvelobamarTvelobamarTveloba
aRmasrulebeli organo(gamgeoba, meria)
mravaljeradi gamoyenebisadgilobrivi normatiul-sa-marTlebrivi aqtebis miReba
da maT Sesrulebaze(gamgeobis saqmianobaze) si-stematuri zedamxedveloba
sakrebulos mier miRebuligadawyvetilebebis Sesrul-
ebis uzrunvelyofa
j. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTiriSvili,iSvili,iSvili,iSvili,iSvili, l. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTiriSviliiSviliiSviliiSviliiSvili ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
56 57
amdenad, SeiZleba iTqvas, rom adgilobrivi TviTm-
marTvelobis reformasTan dakavSirebiT ̀ reformis strate-`reformis strate-`reformis strate-`reformis strate-`reformis strate-
giis proeqtiT~ SemoTavazebuli TviTmmarTvelobis in-giis proeqtiT~ SemoTavazebuli TviTmmarTvelobis in-giis proeqtiT~ SemoTavazebuli TviTmmarTvelobis in-giis proeqtiT~ SemoTavazebuli TviTmmarTvelobis in-giis proeqtiT~ SemoTavazebuli TviTmmarTvelobis in-
stituciuri mowyobis gaumjobesebis (mmarTvelobis or-stituciuri mowyobis gaumjobesebis (mmarTvelobis or-stituciuri mowyobis gaumjobesebis (mmarTvelobis or-stituciuri mowyobis gaumjobesebis (mmarTvelobis or-stituciuri mowyobis gaumjobesebis (mmarTvelobis or-
ganoebis urTierTSerwymis) RonisZiebaganoebis urTierTSerwymis) RonisZiebaganoebis urTierTSerwymis) RonisZiebaganoebis urTierTSerwymis) RonisZiebaganoebis urTierTSerwymis) RonisZieba, SesaZlebelia, neb-
siT Tu uneblieT, mogvevlinos qveynis TviTmmarTvel er-qveynis TviTmmarTvel er-qveynis TviTmmarTvel er-qveynis TviTmmarTvel er-qveynis TviTmmarTvel er-
TeulebSi biurokratizmis Semdgomi ganviTarebisa da diq-TeulebSi biurokratizmis Semdgomi ganviTarebisa da diq-TeulebSi biurokratizmis Semdgomi ganviTarebisa da diq-TeulebSi biurokratizmis Semdgomi ganviTarebisa da diq-TeulebSi biurokratizmis Semdgomi ganviTarebisa da diq-
tatoruli mmarTvelobis formis danergvis strategiadtatoruli mmarTvelobis formis danergvis strategiadtatoruli mmarTvelobis formis danergvis strategiadtatoruli mmarTvelobis formis danergvis strategiadtatoruli mmarTvelobis formis danergvis strategiad.
amas adasturebs TviT adgilobrivi TviTmmarTvelo-
bis reformis saxelmwifo strategiis proeqti, sadac erT-
mniSvnelovnadaa miniSnebuli xelisuflebis xelSi Cagde-
bisadmi dauokebeli ltolva, is, rom ̀ adgilobrivi TviT-
mmarTvelobis warmomadgenlobiTi da aRmasrulebeli
organoebi xSirad moqmedeben rogorc adgilobrivi xe-
lisuflebis ori erTmaneTisgan damoukidebeli ganStoe-
ba~.1
erTi xelisuflebis ori organos erTmaneTisagan gan-
calkevebis mcdelobis da urTierTSoris winaaRmdego-
brivi damokidebulebis mizezi da safuZveli aRmasrule-
beli organos (gamgeobis) warmomadgenlobiTi organosadmi
(sakrebulosadmi) garkveuli daqvemdebarebulobis da mis
saqmianobaze zedamxedvelobis ganxorcielebis uflebam-
osilebisadmi Seurigeblobaa. ZiriTadad, swored amaSi
vlindeba am or saxelisufleblo organos Soris garkveu-
li winaaRmdegobrivi damokidebuleba, rac cxadia, negati-
urad aisaxeba adgilobrivi xelisuflebis funqcionireb-
is efeqtianobaze.
aseT viTarebaSi, adgilobrivi xelisuflebis orga-
noebis funqciebis `struqturuli Serwyma~ da proeqtiT
SemoTavazebuli e.w. `warmomadgenlobiTi da aRmasrule-warmomadgenlobiTi da aRmasrule-warmomadgenlobiTi da aRmasrule-warmomadgenlobiTi da aRmasrule-warmomadgenlobiTi da aRmasrule-
beli funqciebis matarebeli umaRlesi adgilob-rivibeli funqciebis matarebeli umaRlesi adgilob-rivibeli funqciebis matarebeli umaRlesi adgilob-rivibeli funqciebis matarebeli umaRlesi adgilob-rivibeli funqciebis matarebeli umaRlesi adgilob-rivi
Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoReba~Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoReba~Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoReba~Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoReba~Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoReba~ gamoi-
wvevs ara sakrebulos rolis gazrdas adgilobrivi xe-
lisuflebis ganxorcielebis procesSi (sakrebulo, rogorc
xelisuflebis organo, faqtobrivad aRar iarsebebs), aramed
igi xels Seuwyobs mTeli adgilobrivi Zalauflebis erTimTeli adgilobrivi Zalauflebis erTimTeli adgilobrivi Zalauflebis erTimTeli adgilobrivi Zalauflebis erTimTeli adgilobrivi Zalauflebis erTi
piris xelSi Cagdebas (uzurpacias) da marTvis diqta-piris xelSi Cagdebas (uzurpacias) da marTvis diqta-piris xelSi Cagdebas (uzurpacias) da marTvis diqta-piris xelSi Cagdebas (uzurpacias) da marTvis diqta-piris xelSi Cagdebas (uzurpacias) da marTvis diqta-
toruli reJimis SemoRebisaTvis saWiro winapirobebistoruli reJimis SemoRebisaTvis saWiro winapirobebistoruli reJimis SemoRebisaTvis saWiro winapirobebistoruli reJimis SemoRebisaTvis saWiro winapirobebistoruli reJimis SemoRebisaTvis saWiro winapirobebis
SeqmnasSeqmnasSeqmnasSeqmnasSeqmnas.
sinamdvileSi, gamoricxuli ar iqneba, aseTi refor-
muli strategiiT miviRoT adgilobrivi diqtator-mmarTve-adgilobrivi diqtator-mmarTve-adgilobrivi diqtator-mmarTve-adgilobrivi diqtator-mmarTve-adgilobrivi diqtator-mmarTve-
lilililili (xelisufali), romelic, xatovani gamoTqmiT, TviTon
iqneba musikis damweric, simReris SemkveTic, momReralic
da namReris Sedegis mimRebic.
aRniSnulis gaTvaliswinebiT da misgan gamomdinare,
ufro sworad da gamarTlebulad migvaCnia, kursi aviRoTkursi aviRoTkursi aviRoTkursi aviRoTkursi aviRoT
ara erTmaneTTan garkveul winaaRmdegobriv urTierTo-ara erTmaneTTan garkveul winaaRmdegobriv urTierTo-ara erTmaneTTan garkveul winaaRmdegobriv urTierTo-ara erTmaneTTan garkveul winaaRmdegobriv urTierTo-ara erTmaneTTan garkveul winaaRmdegobriv urTierTo-
baSi myofi mmarTvelobiTi organoebis (sakrebulos, gam-baSi myofi mmarTvelobiTi organoebis (sakrebulos, gam-baSi myofi mmarTvelobiTi organoebis (sakrebulos, gam-baSi myofi mmarTvelobiTi organoebis (sakrebulos, gam-baSi myofi mmarTvelobiTi organoebis (sakrebulos, gam-
geobis) gauqmebaze da daqvemdebarebaze uarismTqmeli (aR-geobis) gauqmebaze da daqvemdebarebaze uarismTqmeli (aR-geobis) gauqmebaze da daqvemdebarebaze uarismTqmeli (aR-geobis) gauqmebaze da daqvemdebarebaze uarismTqmeli (aR-geobis) gauqmebaze da daqvemdebarebaze uarismTqmeli (aR-
masrulebeli) organos sasargeblod erTi Tanamdebobismasrulebeli) organos sasargeblod erTi Tanamdebobismasrulebeli) organos sasargeblod erTi Tanamdebobismasrulebeli) organos sasargeblod erTi Tanamdebobismasrulebeli) organos sasargeblod erTi Tanamdebobis
piris (meris, gamgeblis) institutis SemoRebaze, aramedpiris (meris, gamgeblis) institutis SemoRebaze, aramedpiris (meris, gamgeblis) institutis SemoRebaze, aramedpiris (meris, gamgeblis) institutis SemoRebaze, aramedpiris (meris, gamgeblis) institutis SemoRebaze, aramed
am organoebis mier TavianTi funqciebis xarisxobrivam organoebis mier TavianTi funqciebis xarisxobrivam organoebis mier TavianTi funqciebis xarisxobrivam organoebis mier TavianTi funqciebis xarisxobrivam organoebis mier TavianTi funqciebis xarisxobriv
ganxorcielebaze pasuxismgeblobis amaRlebaze da dak-ganxorcielebaze pasuxismgeblobis amaRlebaze da dak-ganxorcielebaze pasuxismgeblobis amaRlebaze da dak-ganxorcielebaze pasuxismgeblobis amaRlebaze da dak-ganxorcielebaze pasuxismgeblobis amaRlebaze da dak-
isrebul movaleobaTa Seusruleblobis (anda arasaTana-isrebul movaleobaTa Seusruleblobis (anda arasaTana-isrebul movaleobaTa Seusruleblobis (anda arasaTana-isrebul movaleobaTa Seusruleblobis (anda arasaTana-isrebul movaleobaTa Seusruleblobis (anda arasaTana-
dod Sesrulebis) SemTxvevaSi maT mimarT kanoniT gaTval-dod Sesrulebis) SemTxvevaSi maT mimarT kanoniT gaTval-dod Sesrulebis) SemTxvevaSi maT mimarT kanoniT gaTval-dod Sesrulebis) SemTxvevaSi maT mimarT kanoniT gaTval-dod Sesrulebis) SemTxvevaSi maT mimarT kanoniT gaTval-
iswinebuli RonisZiebebis aucileblad, droulad daiswinebuli RonisZiebebis aucileblad, droulad daiswinebuli RonisZiebebis aucileblad, droulad daiswinebuli RonisZiebebis aucileblad, droulad daiswinebuli RonisZiebebis aucileblad, droulad da
srulad gatarebaze.srulad gatarebaze.srulad gatarebaze.srulad gatarebaze.srulad gatarebaze.
aqve unda aRvniSnoT, rom umaRlesi adgilobrivi
Tanamdebobis piris _ meris institutis SemoRebis SemTx-
vevaSi, TavisTavad azrs kargavs reformis strategiiT Se-Se-Se-Se-Se-
moTavazebuli RonisZieba sakrebulos wevrTa kvalifikacmoTavazebuli RonisZieba sakrebulos wevrTa kvalifikacmoTavazebuli RonisZieba sakrebulos wevrTa kvalifikacmoTavazebuli RonisZieba sakrebulos wevrTa kvalifikacmoTavazebuli RonisZieba sakrebulos wevrTa kvalifikaci-i-i-i-i-1 adgilobrivi TviTmmarTvelobis reformis saxelmwifo strategia(proeqti), gv. 2.
1 adgilobrivi TviTmmarTvelobis reformis saxelmwifo strategia(proeqti), gv. 1.
j. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTiriSvili,iSvili,iSvili,iSvili,iSvili, l. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTiriSviliiSviliiSviliiSviliiSvili ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
58 59
is amaRlebis Sesaxebis amaRlebis Sesaxebis amaRlebis Sesaxebis amaRlebis Sesaxebis amaRlebis Sesaxeb, ramdenadac, proeqtis mixedviT, kanon-
mdeblurad gauqmebul (ararsebul) sakrebulos aRarc
wevrebi eyoleba da arc maTi kvalifikaciis amaRlebis
RonisZiebebi iqneba dasagegmi da gansaxorcielebeli.
amasTanave, Seusabamod gveCveneba reformis strate-
giiT gaTvaliswinebuli winadadeba adgilobrivi TviTm-
marTvelobis organoebis struqturis regularuli fun-
qciuri analizis uzrunvelyofis Sesaxeb, radgan wina
rekomendacia-winadadeba swored am organoebis gauqmebas
da erTi umaRlesi Tanamdebobis piris (meris) institutis
SemoRebas exeba.
yovelive zemoaRniSnulidan da saqveyno interese-
bidan gamomdinare, vfiqrobT, saWiroa, ufro siRrmiseulad
gaviazroT (da gavaanalizoT) adgilobrivi TviTmmarTvelo-
bis da misi instituciuri mowyobis roli da adgili
demokratiisa da mmarTvelobis sistemis efeqtianobis
uzrun-velyofaSi, davsaxoT misi mudmivad srulyofis
swori gzebi da meTodebi. ar unda daviviwyoT, mudam gvax-
sovdes da vuerTguloT didi iliasdidi iliasdidi iliasdidi iliasdidi ilias brZnul Segonebas,
rom `TviTmmarTveloba ... saca unda dargaT igi yvelganTviTmmarTveloba ... saca unda dargaT igi yvelganTviTmmarTveloba ... saca unda dargaT igi yvelganTviTmmarTveloba ... saca unda dargaT igi yvelganTviTmmarTveloba ... saca unda dargaT igi yvelgan
xarobs..xarobs..xarobs..xarobs..xarobs....~ da swored amitom `yoveli saxelmwifo, rigian
weszed cotaT Tu bevrad damdgari, nawil-nawil aris day-
ofili, rom movla da patronoba advili iyos~.
qarTveli eris da sruliad saqarTvelos upirvele-
si movaleobaa, WkuiT, guliT, gonebiTa da gonierebiT miv-
dioT am WeSmaritebas qveynis ukeTesi mermisis Sesaqm-
nelad.
j. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTirj. SaTiriSvili,iSvili,iSvili,iSvili,iSvili, l. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTirl. SaTiriSviliiSviliiSviliiSviliiSvili
oligopoliuri bazris zogierTioligopoliuri bazris zogierTioligopoliuri bazris zogierTioligopoliuri bazris zogierTioligopoliuri bazris zogierTi
TaviseburebaTaviseburebaTaviseburebaTaviseburebaTavisebureba
Tamar Tamar Tamar Tamar Tamar lazarlazarlazarlazarlazariaSviliiaSviliiaSviliiaSviliiaSvili
Tsu ekonomikisa da biznesis fakultetisTsu ekonomikisa da biznesis fakultetisTsu ekonomikisa da biznesis fakultetisTsu ekonomikisa da biznesis fakultetisTsu ekonomikisa da biznesis fakultetis
mikroekonomiis kaTedris asistent-profesorimikroekonomiis kaTedris asistent-profesorimikroekonomiis kaTedris asistent-profesorimikroekonomiis kaTedris asistent-profesorimikroekonomiis kaTedris asistent-profesori
Tanamedrove ekonomikaSi oligopolia warmoadgens
bazris erT-erT yvelaze gavrcelebul struqturas. oli-
gopoliis yvelaze SesamCnevi niSania bazarze moqmedi
firmebis mcirericxovnoba.Foligopoliis arsia is rom,
rom bazarze aris erTgvarovani produqciis mwarmoebe-
li mxolod ramdenime firma, riTac isini axorcieleben
srul kontrols miwodebis moculobaze da nawilobriv
kontrols fasebze. oligopoliis mTavari niSania is, rom
aq monawile ekonomikur subieqtebs erTmaneTTan for-
maluri Tu araformaluri SeTanxmebis safuZvelze Seu-
ZliaT SeinarCunon bazarze monopolisturi fasi konkuren-
tul doneze ufro maRla da miiRon mogeba.1 oligopo-
liis sxva formebia: ormxrivi monopolia, duopolia,
lideroba fasebiT. ormxrivi monopoliisas erTaderTi
gamyidveli upirispirdeba erTaderT myidvels am dros
mTavari problemaa: ra donis fasiT da ra raodenobis
saqonliT SeiZleba maqsimaluri mogebis miReba. sabolood,
orive mxare iyofs erTobliv maqsimalur mogebas. for-
malurad oligopoliurs miakuTvneben im dargebs, sadac
ramdenime msxvili firma mTliani produqciis naxevarze
mets awarmoebs. Mmagram, Tu warmoebis koncentracia ufro
dabalia, maSin mas monopolisturi konkurenciis pirobeb-1 menqiu gregori. ekonomikis principebi, gamomcemloba, ,,diogene”,
2008. gv. 331.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
60 61
Si myof dargad Tvlian. Mmonopolisturi konkurenciis
bazris arasrulyofilebis ganmsazRvrelia produqtis
diferenciacia. Ooligopoliis pirobebSi am faqtorsac
aqvs mniSvneloba. Aarsebobs oligopoliri dargebi, rom-
lebSic produqtis diferenciacia mniSvnelovania, Tumca,M
arsebobs dargebic, sadac produqti standartizebulia
(cementis, navTobis mrewveloba, metalurgiis qvedargebis
umravlesoba).Aamgvarad, iseTi fasis SemTxvevaSi, romelic
mosalodneli danaxarjebis mxolod minimums faravs, moTx-
ovnis dasakmayofileblad sakmarisi iqneba ramdenime ko-
mpania. Tu saSualo mTliani danaxarjebi icvleba AATCmrudis Sesabamisad, xolo danaxarjebis minimumi ki miiR-
weva gayidvebis Q0 moculobisas, sakmarisi iqneba mxolod
2-3 kompania, raTa P0 faszeP dakmayofilebul iqnes saba-
zro moTxovna Q1. (nax. 1)
oligopoliuri firmaoligopoliuri firmaoligopoliuri firmaoligopoliuri firmaoligopoliuri firma warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis warmoebis
maRali moculobis drosmaRali moculobis drosmaRali moculobis drosmaRali moculobis drosmaRali moculobis dros
nax.1 nax.1 nax.1 nax.1 nax.1
oligopoliur bazarze monopoliuris msgavsad moTx-
ovnis klasikur mrudTana aqvT saqme, magram monopolis-
tisagan gansxvavebiT aucileblad unda gaiTvaliswinon
konkurentis reaqcia warmoebis moculobaze da fasze.
amasTanave, gasaTvalisinebelia, rom erTgvarovani produ-
qciis SeTavazebisas Tu konkurenti fass dauwevs, SeiZle-
ba man bazris wilic ki waarTvas. amitom iZulebuli iqne-
ba am ukanasknelmac dauwios fasi. Aamgvar qmedebebs safaso
omi mohyveba, rac mTavrdeba mogebis gaqrobiT da rasac
SeiZleba gakotrebac ki mohyves. SeuZlebelia oligopo-
liis erT-erTi monawilis mier fasebis gazrdis Sedege-
bis gamocnoba. moTxovnis mrudis am ganusazRvrelobas
mivyavarT oligopoliis pirobebSi konkurenciis axal
saxeobamde. Mmsxvili firmebi, romlebic ar warmoadgens
aRiarebul liderebs bazarze, cdiloben gaeqcnen safaso
konkurencias da mis ukidures formas – safaso oms.1
srulyofili konkurenciis pirobebSi firmisTvis
azri ar aqvs ibrZolos bazris didi wilisaTvis, ramdena-
dac gayidvebis moculoba mcirea mocemuli saqonlis
warmoebisa da gasaRebis saerTo moculobasTan Sedare-
biT. monopolias aseve ar aqvs mizezi ifiqros Tavis wilze,
ramdenadac mas mTeli bazari ekuTvnis. Mmagram, oligopo-
liis pirobebSi brZola wilisaTvis bazarze-konkuren-
tuli brZolis birTvia.Ooligopoliis monawileni cdi-
loben erTmaneTs ajobon axali strategiis SemuSavebiT,
produqtis gaumjobesebiT, reklamiT, saukeTeso momsax-
urebiT da a.S. oligopoliur bazarze konkurentis strate-
giis prognozirebis sirTulis gamo, TamaSTa Teoriasac
ki moiSvelieben. (cnobili TamaSi ,,patimarTa dilema”).
oligopoliis Seqmnis saTaves warmoadgens sabazro
konkurenciis meqanizmi, romelic Seuqcevadi ZaliT avi-
wrovebs bazarze sust moTamaSes (gakotrebis an maTi
Tamar Tamar Tamar Tamar Tamar lazarlazarlazarlazarlazariaSviliiaSviliiaSviliiaSviliiaSvili
ATC
fasi
P0
Q1 Q0 produqciis moculoba
1 Ì è ê ð îýêî í îì è êà. Òåîðèÿ è ðîññèéñêàÿ ïðàêòèêà / Ï îä ðåä. À. Ã. Ãðÿçíîâîé èÀ . Þ . Þä à í î âîé. -Ì . , ÈÒÄ. Êèî Ðóñ., ñ. 144, 2000.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
62 63
Caylapvisa da ufro Zlier konkurentebTan SeerTebis
gziT). Bgakotreba SeiZleba gamowveuli iyos rogorc
sawarmos xelmZRvanelobis susti samewarmeo aqtiurobiT,
aseve konkurentebis ZalisxmeviT. bazris sakuTari wilis
gazrdis erT-erT mniSvnelovan meTods warmoadgens Ser-
wyma da STanTqma. STanTqma xorcieldeba finansuri op-
eraciebis safuZvelze, rac mimarTulia ama Tu im sawar-
mos srulad anda nawilobriv SeZenisaken, aqciebis sakon-
trolo paketis an kapitalis mniSvnelovani wilis Sesy-
idviT. Ees aris urTierToba Zlier da sust konkuren-
tebs Soris. Serwyma, rogorc wesi, nebayoflobiT xasiaTs
atarebs. Tumca, kapitalisa da warmoebis msgavsi central-
izacia SeiZleba ekonomikuri iZulebac iyos, rogorc me-
samis arCevani ors Soris: an damoukideblobis sruli
dakargva, anda damTrgunveli ekonomikuri omi.MmaT Sesw-
evT unari mniSvnelovnad aamaRlon warmoebis koncentra-
cia dargSi. Serwymisa da STanTqis raodenoba aSS-Si
XX saukunis 80-90-ian wlebSi mkveTrad gaizarda da wina
periodis Serwymebisa da STanTqmebis saerTo raodenobas
didad gadaaWarba. STanTqmisa da Serwymis procesebi sa-
Sualebas iZleva arsebiTad gaizardos maTi wili arse-
bul bazarze. ramdenime korporaciis sabazro batonobis
zrda uazros xdis safaso konkurencias, romelic Sei-
Zleba safaso „omSi” gadaizardos da maTi yvela monawi-
lis dauZlureba gamoiwvios. Bbazris oligopoliri stru-
qturebis formirebis sxva arsebiT faqtors warmoadgens
sawarmos swrafva warmoebis masStabis efeqtis realize-
baze. teqnikis srulyofisa da axali teqnologiebis war-
moSobis procesSi warmoebis optimalurma zomebma iseT
masStabebs miaRwia, rom mniSvnelovani winaaRmdegoba Sex-
vda axal sawarmoebs dargSi SesaRwevad. es winaaRmde-
gobebi dakavSirebulia rogorc SezRudul finansur
resursebTan, aseve nakleb danaxarjebTan, resursebis ufro
racionalur gamoyenebasTan da a.S. kompania oligopo-
listisaTvis ganviTarebis ori gza arsebobs: moaxdinos
Tavisi saqmianobis diversificireba, Seqmnas konglomer-
atuli tipis kompania, an gadaitanos brZola bazris didi
wilisaTvis erovnulidan saerTaSoriso doneze, ganixilavs
ra mTels msoflios, rogorc Tavis potenciur bazars.1
SeTanxmeba sxva kompaniebTan fasebis donesa da war-
moebis moculobasTan dakavSirebiT, bazris kontrolis
zrdis faqtors warmoadgens. Ees strategia Cveulebriv
xelsayrelia SeTanxmebis yvela monawilisaTvis, Tumca,
SeTanxmebis miRweva Zalian Zneli amocanaa. Aarsebobs rigi
faqtori, rac aiolebs pirdapir SeTanxmebas: maRali bari-
erebi axali firmebisaTvis bazarze Sesasvlelad, firme-
bis mcire raodenoba bazarze, produqciis erTgvarovneb-
is maRali xarisxi, gazrdili moTxovna dargobriv produ-
qciaze, kanonmdeblobis Taviseburebani. SeTanxmebis erTi
saxeoba, romelic firmis qmedebis koordinirebis saSu-
alebas iZleva, warmoadgens fasobrivi liderobis praq-
tika, rodesac msxvili kompania pirveli cvlis fass, yve-
la danarCeni ki mas mihyveba. barierebi axali firmebis
mimarT mxars uWers sabazro koncentraciis mniSvnelo-
van dones da oligopoliis SenarCunebas. is iRebs sxva-
dasxva formas: ekonomia warmoebis masStabebsa da danax-
arjebze, dagrovili gamocdilebis, sareklamo kampaniis,
saqonlis sirTulis, saqonlis modelebis mravlobiTo-
bis, da a.S.
masStabis ekonomiuroba damyarebulia saqonlis
cnobadobaze da warmoadgens mniSvnelovan bariers sxva
1 È îõèí Â.ß. Ýêî í îì è ÷ åñêàÿ òåîðèÿ. Ó÷åáíèê, Ì., Þðèñò, 2000, ñ. 816.
Tamar Tamar Tamar Tamar Tamar lazarlazarlazarlazarlazariaSviliiaSviliiaSviliiaSviliiaSvili ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
64 65
firmebisaTvis, romelTac survili aqvT imuSaon mocemul
bazarze. imdenad, ramdenadac axali firma cnobili ar
aris, Mmas SeuZlia iyos mxolod umniSvnelo moTxovnis
pretendenti (DH- gadaweulia marcxniv) da misi warmoebis
moculoba iqneba ufro mcire, vidre oligopoliis monaw-
ile firmis (QH) (nax. 2).
oligopoliur bazarze axali firmis Sesvlaoligopoliur bazarze axali firmis Sesvlaoligopoliur bazarze axali firmis Sesvlaoligopoliur bazarze axali firmis Sesvlaoligopoliur bazarze axali firmis Sesvla
nax. 2.nax. 2.nax. 2.nax. 2.nax. 2.
fasi ki piriqiT, ufro meti (PH). firma-oligopolisteb-
ma, ician ra, rom konkurentis gamoCena maTi bazris wils
Seamcirebs, gamoiyeneben Tavis upiratesobebs. isini daad-
genen fass PH-is qveviT, magram warmoebis masStabebis
ekonomiis ZaliT isini am SemTxvevaSic (PH da PPo-s Soris)miiReben mogebas. Aaxali firma ki mniSvnelovan danakargs
ganicdis da iZulebuli iqneba gavides bazridan (PH-s
qveviT fasebis SemTxvevaSi, moTxovnis mrudi DH ATC-zeqveviT dgas da, Sesabamisad, axal firmas Tavisi danaxar-
jebis dafarva aRar SeuZlia).
Cven vvaraudobdiT, rom danaxarjebis mrudebi oli-
gopolists da axal firmas erTnairi aqvs da firma-oli-
gopolisti ufro dabal danaxarjebs maRali moTxovneb-
is da warmoebis masStabebis xarjze aRwevs. realur
cxovrebaSi sakmaod xSirad Zvel da axal firmas Soris
TviT danaxarjebis mrudebi gansxvavdeba (nax. 3).
Zveli da axali firmebis Zveli da axali firmebis Zveli da axali firmebis Zveli da axali firmebis Zveli da axali firmebis ATC mrudebi mrudebi mrudebi mrudebi mrudebi
nax. 3.nax. 3.nax. 3.nax. 3.nax. 3.
axali firmis danaxarjebi SeiZleba ufro maRali
iyos, radgan mas ara aqvs biznesis warmoebis gamocdile-
ba: menejerebi ar floben firmis marTvis unar-Cvevebs;
sakmarisi ar aris kvalificiuri samuSao Zala; sabanko
kreditis aRebis pirobebi garTulebulia; kavSiri Sesus-
tebulia da a,S. axal firmebs SeuZliaT garkveuli
drois ganmavlobaSi siZneleebis daZleva, magram ara yve-
la maTganis. ganusazRvreloba asustebs stimulebs baz-
arze Sesasvlelad da amcirebs potenciuri konkurenteb-
is ricxvs. amasobaSi TviT konkurentebis gaCenis safrTxe
cvlis firma oligopolistis moqmedebas. Tu Zveli fir-
ma bazarze Tavisi wilis dakargvis saSiSroebas igrZnob-
da, mas mogebis gazrdis mizniT, SeeZlo fasi daedgina Po-is doneze da ewarmoebina Qo. Mmagram igi adgens fassaraumetes P1-is doneze, ramdenadac aseTi fasis SemTx-
vevaSi potenciur konkurents ar SeeZleba dafaros Tavi-
si danaxarjebi da uars ityvis am dargSi Sesvlaze.
Zveli firma ki aseTi fasis SemTxvevaSic miiRebs mogebas.
P
PH
P0 ATC ATC
DH axali firmis moTxovna D0 oligopoliuri firmis moTxovna
Q QH Q
Tamar Tamar Tamar Tamar Tamar lazarlazarlazarlazarlazariaSviliiaSviliiaSviliiaSviliiaSvili ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
66 67
PP1 fass xSirad uwodeben zRvrul fass. Ffirma-oligop-
olistis aseTi qmedeba dargis sabazro koncentraciis
maRali donis SenarCunebis saSualebas iZleva. arsebobs
sxva barierebic potenciuri konkurentebis gzaze: SezRud-
vebi, rac dgindeba saxelmwifos mier kompaniebis regis-
traciis an saqmianobis ama Tu im saxeobis licenzirebis
dros;” maRali danaxarjebi reklamaze; saqonlis sirTule,
romelic moiTxovs gasaRebis qselis gafarToebas da
Semdgom momsaxurebas.E
efeqtiani warmoebisaTvis xSirad saWiroa kapital-
is mniSvnelovani odenoba. es warmoadgens mniSvnelovan
bariers sabazro konkurenciaSi.
oligopolia yvelaze ufro gavrcelebulia praq-
tikaSi rogorc msoflioSi, aseve CvenTan. saqarTveloSi
oligopoliur bazars miekuTvneba farmacevtuli bazari.1
rogorc cnobilia, sami msxvili kompania “aversi”, “pe-es-
pe”, da “ji-pi-si” bazarze daaxloebiT 80%-s ikavebs , es ki
arasrulyofili konkurenciis formis - oligopoliis
naTeli magaliTia. am kompaniebma daiwyes farmacevtuli
qarxnebis da kerZo klinikebis qselis Camoyalibeba-gan-
viTareba. maT Zalze mWidro kavSiri aqvT sadazRvevo
kompaniebTan. e.i, qarxanas, romelic farmacevtul saqonels
amzadebs, gaaCnia sakuTari samedicino klinika, sadac pa-
cients wamals uniSnaven da romelic sadazRvevo kompa-
niis provaideria, da aseve gaaCnia saafTiaqo qseli, sadac
unda moxdes aRniSnuli wamlis SeZena. es kompaniebi ker-
Zo samarTlis iuridiuli pirebia da sruli ufleba aqvT
Seqmnan aRniSnuli sawarmoebi, magram ekonomikuri Tval-
sazrisiT maT aqvT faruli garigebis SesaZlebloba,rac
iwvevs fasebis xelovnur zrdas da warmoebis SezRudvas,
rac sabolood azaralebs momxmarebels. monopolisturi
mdgomareobis borotad gamoyeneba udavod xels SeuSlis
Tavisufal da srulyofil konkurencias, Tavisufal
faswarmoqmnas da bazarze axali ekonomikuri subieqteb-
is Sesvlas. navTobproduqtebis bazaric oligopoli-
uri bazris kargi magaliTia. dRes bazris 50%-ze mets
kompania „sokar petrolium jorjia flobs”, romelsac
navTobi azerbaijanidan Semoaqvs. viTomda, italiuri
sawvaviT amaragebs bazris daaxloebiT 35%-s kompania „vi-
soli”. Sesabamisad, ori msxvili kompaniisTvis, romelsac
srulad 85%-i uWiravs, martivia bazars fasebic ukarnax-
os.
saqarTveloSi tipuri oligopoliuri bazaria fi-
Wuri kavSirgabmulobis bazari, sadac mTeli sabazro
koncentracia sami kompaniis xelSia, romlebic ar arian
erTmaneTTan fasismier konkurenciaSi. tarifebi maT Soris
SeTanxmebulia da, bunebrivia, mis dawevaze arc zrunaven,
isini erTmaneTTan konkurireben mxolod promo-aqciebiT.
qarTuli bazris 10%-s - kompania „bilaini”, 48%-s - „mag-
Tikomi”, xolo darCenil 42%-s „jeoseli” flobs. saqarTve-
lo mobilurze momsaxurebis siZviris mixedviT, msof-
lios 186 qveyanas Soris mesame adgils ikavebs, xolo
yofil postsabWoTa sivrceSi pirvelobas aravis uTmobs.
monopolisturi mdgomareobis ZiriTadi gamsazRvreli
faqtorebia: kompaniebis wili bazarze, am bazarze SeRwe-
vis saSualebebi da winaaRmdegobebi. Zalze mniSvnelova-
nia saxelmwifos mxridan instituciurad, organizaciu-
lad iseTi RonisZiebebis SemuSaveba, romelic xels Seu-
wyobs bazris demonopolizacias. demonopolizacia ar
unda iyos erTjeradi xasiaTis, is mudmivi procesi unda
iyos. saxelmwifos mTavari funqcia aris oqros Suale-
1 http://afba.ge
Tamar Tamar Tamar Tamar Tamar lazarlazarlazarlazarlazariaSviliiaSviliiaSviliiaSviliiaSvili ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
68 69
dis dadgena mewarmis uflebis ar SezRudvasa da momx-
mareblis uflebis dacvas Soris.
miuxedavad amisa, dReisTvis saqarTveloSi mTli-
anad monopolizebulia yvela mniSvnelovani sfero _
energetika, komunikaciebi, rkinigza, navTob-produqtebis
bazari da rac friad damafiqrebelia, monopolizaciis
procesi aqtiurad grZeldeba. oligopoliur bazarze
TiToeuli firmis gadawyvetileba gavlenas axdens saba-
zro situaciaze da, amave dros, damokidebulia sxva firme-
bis gadawyvetilebebze, romlis miRebisas oligopolisti
firma iZulebuli xdeba gaiTvaliswinos bazris sxva moT-
amaSis SesaZlo reaqciac.
Some Peculiarities of Oligopoly Market
T. Lazariashvili
Oligopoly Market peculiarities have been analyzed in the article.Through comparative analysis of perfect and oligopoly market structureshas been performed the price formation mechanism. There have been re-vealed the barriers to entrance into oligopoly market that is connected withmarket concentration level.
In the conditions of oligopoly are available the forms and meth-
ods of the personal share of firms in the market: elaboration of the new
strategy, the products improvement, advertizing, personal level of ser-
vice, merging and disappearance which are able to boost significantly
production concentration in the field.
Here are suggestions concerning ways of development of the oli-
gopoly firm: The business diversification, creation of the company of
the conglomerate type, opportunities to transfer combat to the interna-
tional markets and etc.
On the base of the materials definition are offered the ways to
achieve efficient level of manufacturing for oligopoly firms.
Tamar Tamar Tamar Tamar Tamar lazarlazarlazarlazarlazariaSviliiaSviliiaSviliiaSviliiaSvili
nana absavanana absavanana absavanana absavanana absava
zugdidis saswavlo universitetiszugdidis saswavlo universitetiszugdidis saswavlo universitetiszugdidis saswavlo universitetiszugdidis saswavlo universitetis
sruli profesorisruli profesorisruli profesorisruli profesorisruli profesori
meritokratiis rogorc axali mmarTveli klasis
formireba, ukavSirdeba postindustriuli epoqis dadgomas
da ganpirobebulia im garemoebiT, rom am epoqaSi codna ara
mxolod socialur faseulobas warmoadgens, aramed re-
alurad gadaiqceva materialuri keTildReobis wyarod. es
ki elitarulobaze pretenziis mqone socialuri fenis gaCeni-
saTvis niadags qmnis.
meritokratia rogorc damsaxurebulTa da Rirseul-
Ta Zalaufleba, d. belis TqmiT, SeiZleboda gaCeniliyo Sromis
axali sazogadoebrivi danawilebis pirobebSi, rodesac ad-
amianebs Soris gansxvaveba dakavebul mdgomareobasa da Se-
mosavlebSi ganpirobebulia gansxvavebiT codnasa da ga-
naTlebis doneSi1, rodesac adamianis Sefasebis kriteriu-
mad ganixileba misi inteleqtualuri unari da codna, da
ara Tandayolili memkvidreobiToba. Tumca, unda iTqvas, rom
jer kidev kacobriobis gariJraJze adamianis sazogadoe-
brivi ierarqiis ama Tu im safexurisadmi mikuTvnebis aRniS-
nul princips praqtikuli mniSvneloba hqonda.
maSin, rodesac warmoebis miznad gvevlineba Temis fiz-
ikuri SenarCuneba, rac gaTanabrebiT ganawilebas gulisx-
mobs, romelic ar iTvaliswinebs Temis calkeuli wevris
wvlils pirvelyofili sazogadoebis warmoebis wesis uSu-
alo ekonomikuri miznis realizaciaSi, damsaxureba gan-
isazRvreba swored am wvliliT. pirvelyofili inteleqtu-
meritokratiis Suq-Crdilebimeritokratiis Suq-Crdilebimeritokratiis Suq-Crdilebimeritokratiis Suq-Crdilebimeritokratiis Suq-Crdilebi
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
1 Áåëë Ä. Ãð ÿ ä ó ù å å ï îñòèíäóñòðèàë ü í îå î á ù åñòâî . Î ï û ò ñ î ö è àë ü í î ãîï ð î ã í î ç è ð î âàíèÿ. Ì . : Academia, 1999. Ñ. 548.
70 71
nana absavanana absavanana absavanana absavanana absava
alis arsobrivi Zalebi ixarjeba uSualod Temze, romelic
aseve uSualod gansazRvravs sazogadoebrivi ierarqiis
romel dones miakuTvnos Temis esa Tu is wevri. sxvagvarad,
calkeulis Rirsebebi sayovelTaos uSualo gankarguleba-
Sia da Temi ar uSvebs aranair gameSvevebas am Rirsebebis
SefasebaSi. Amitom, pirvelyofil TemSi naWarbi produqtis
gaCenamde, romelic mmarTvelobiTi saqmianobis gansakuTre-
bul profesiad gadaqcevis materialur safuZvels warmoad-
gens, “Zalauflebis” memkvidreobiToba praqtikulad gamor-
icxulia. naWarbis gaCenamde gamoricxulia, agreTve, gansx-
vaveba pirvelyofil mmarTvelebsa da Temis rigiT wevrebs
Soris materialuri keTildReobis TvalsazrisiTac. naWarbma
produqtma, rogorc cnobilia, Temis qonebriv diferencia-
cias daudo saTave, magram aq sainteresoa masTan dakavSire-
buli sxva momenti. ukanaskneli mowmobs naturaluri meur-
neobis TviTuaryofis xangrZlivi procesis dawyebaze, rom-
lisTvisac damaxasiaTebeli iyo saqmianobis ara erT rome-
lime saxeobaze specializacia, aramed Sromis xSiri monacv-
leoba, rac Sromis sayovelTaobis gabatonebul principTan
erTad uzrunvelyofda Temis yvela wevris Tanasworobas
mmarTvelobiT saqmianobaSi maTi monawileobis uflebis
TvalsazrisiT. naWarbi ki, romelic istoriulad zedmeti
produqtis pirvel sazogadoebriv forma-gansazRvrulobas
warmoadgens, gadaiqca Temis beladebisa da uxucesebis
rogorc axali, ukve stabiluri socialuri fenis damkvi-
drebis saimedo materialur safuZvlad. am fenis mier priv-
ilegirebuli mmarTvelobiTi profesiis uzurpaciam, sab-
olood, ganviTareba hpova didgvarovanTa formirebasa da
memkvidreobiTobis principis damkvidrebaSi. swored aq wyvets
arsebobas meritokratiis pirvelSobili forma. Tumca, am
epoqaSi meritokratiaze msjeloba pirobiTia, radgan meri-
tokratia rogorc socialuri fena warmoiSoba mxolod iq,
sadac arsebobs Tu antagonizmi ara, rogorc minimumi, sak-
maod mZafri winaaRmdegoba fizikur da gonebriv Sromas
Soris (es winaaRmdegoba civilizaciis ufro maRal safex-
urebze sxvadasxva formiT gamovlindeba, maT Soris, rogorc
winaaRmdegoba maRalkvalificiur da naklebadkvalifici-
ur Sromas Soris, “bunebriv aristokratiasa” da e.w. zedmet
adamianebs Soris), romelic fizikur Sromas umravlesobis
xvedrad, xolo gonebrivs ki - sazogadoebis gansakuTrebu-
li nawilis privilegiad gadaaqcevs.
Tuki pirvelyofili sazogadoebis TviTuaryofisas
elitaruli klasis formirebas win uswrebda misi materi-
aluri keTildReobis ekonomikuri wanamZRris Seqmna (name-
ti Tu naWarbi produqti, romelic kerZo sakuTrebad vi-
Tardeba), pirveli antagonisturi sazogadoebis Casaxvidan
TviT Tavisufali konkurenciis epoqis damkvidrebamde, mate-
rialuri keTildReoba gadaiqceva Sedegad, romlis mizezi-
caa privilegirebuli socialuri fenisadmi kuTvnileba.
sxvagvarad, aq mizezi da Sedegi TiTqos ucvlian erTmaneTs
adgilebs.
arsebiTi cvlilebebi socialuri statusisa da mate-
rialuri keTildReobis TanafardobaSi Seaqvs sayovelTao
saqonlur warmoebas. axla ukve ara wodebrivi, aramed upi-
ratesad qonebrivi memkvidreobiToba gansazRvravs adamianis
adgils socialur ierarqiaSi. magram, maSin roca warmoebis
saSualebebze kerZo sakuTreba Sexamebulia sacvleli Rire-
bulebis batonobasTan, yovelgvari memkvidreobiTobis safuZ-
vlebi irRveva sakmaod swrafi tempebiT. kapitalizmis dam-
saxureba isaa, rom es warmoebis wesi bolos uRebs viTare-
bas, roca adamiani Tavisi socialuri mdgomareobis gamo
“valSi” iyo mxoloddamxolod Tavisi dabadebis SemTxvevi-
TobasTan.
im momentidan, rodesac mwarmoeblur ZalTa done Sesa-
Zlebels qmnis sociumis qonebriv diferenciacias, nebismieri
privilegirebulobis mTavari materialuri piroba xdeba
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
72 73
sakuTreba im mwarmoeblur resurze, romelic mocemuli
momentisTvis gadamwyvetia. aseTad, kacobriobis ganviTareb-
is sxvadasxva etapze gvevlineboda xan mona (subieqti), xan
miwa (obieqti), xan ki kapitalis saxiT warmodgenili warmoe-
bis saSualebani. mecnierebis uSualo mwarmoeblur Zalad
gadaqcevam codna gaxada e. w. inteleqtualur kapitalad, da
amdenad, sakuTrebis obieqtad. magram codna - sakuTrebis
gansakuTrebuli obieqtia da misi specifikaa is, rom igi ar
arsebobs misi matareblisgan damoukideblad. Tuki sakuTrebis
iseTi obieqtebi, rogoricaa mona (obieqtad qceuli subieq-
ti), miwa da kapitalis saxiT warmodgenili warmoebis saSu-
alebani mesakuTrisagan calke arseboben, “inteleqtualuri
sakuTrebis” obieqti, romelic sinamdvileSi adamianis ganuy-
ofeli Tviseba da kuTvnilebaa, Tavis Tavs sakuTrebad av-
lens mxolod gabatonebuli warmoebiTi urTierTobebis
meSveobiT. amgvarad, codnis mflobeli gamodis rogorc
sakuTrebis subieqti da misive obieqti erTdroulad (“sam-
uSao Zalis” definiciidan gamomdinare, “inteleqtualuri
kapitalis” cneba SeiZleba ganvixiloT rgorc “samuSao Za-
lis” kategoriis Semadgeneli elementi. maSasadame, inteleq-
tualuri unaris gamocalkaveba “samuSao Zalisgan” ab-
straqtuli azrovnebis manipulaciaa mxolod. sxva saqmea,
rom sityvaTSewyoba - “samuSao Zala” asocirdeba, upirate-
sad, am unaris matareblis xelebTan da martiv, rutinul
SromasTan, “inteleqtualuri kapitali” ki - misi mflobe-
lis TavTan da rTul, SemoqmedebiT SromasTan. amitomac,
“samuSao Zalisa” da “inteleqtualuri kapitalis” rogorc
Tvisebrivad araTanazomadi warmoebis faqtorebis gamoy-
enebis uflebis realizacia, asaxvas hpovebs maTi mesakuTreebis
raodenobrivad aseve araTanazomad SemosavlebSi. am Tval-
sazrisiT, cnebebi “samuSao Zala - saqoneli” da “inteleq-
tualuri kapitali”, aRiqmeba rogorc zedmiwevniT adekva-
turebi).
mecnierebis uSualo mwarmoeblur Zalad gadaqcevis
epoqaSi maRali inteleqti ganapirobebs Sesabamisad maRal
Semosavlebsa da solidur adgils socialur ierarqiaSi,
magram mtkicebani, rom postindustriul sazogadoebaSi ni-
Wier adamianebs garantirebuli aqvT Tavis damkvidreba mer-
itokratiis rigebSi mxolod sakuTar codnasa da unarebze
dayrdnobiT, cota ar iyos, gadaWarbebulia. inarCunebs ra
sabazro urTierTobebs, postindustriuli sazogadoeba
mmarTveli elitis formirebisas gamoirCeva SerCeviTi midg-
omiT. ama Tu im codnis fasi da faseuloba ganisazRvreba
swored rom bazris koiunqturiT. rac ar unda Rrma da
fundamenturi iyos codna, is ar iqneba bazris mier aRiare-
buli, Tuki am codnis realizaciiT mosalodneli ara aris
maRali mogebis miReba. bazari ar aRiarebs arakapitalize-
bad codnasa da mis aseve arakapitalizebad produqts. aRniS-
nuli naklebad exeba gamoyenebiTi mniSvnelobis mqone te-
qnikur codnasa da sabunebismetyvelo mecnierebebs, da metad
- fundamentur da sazogadoebriv mecnierebebs, romelTa
praqtikuli mniSvnelobis gamovlena xdeba, rogorc wesi,
araimwuTierad. garda amisa, sazmcodneTa “inteleqtualuri
sakuTreba” garkveuli doziT yovelTvis eqvemdebareba ide-
ologizacias, amitomac mecnierebis am dargis bedismwer-
lad gvevlineba aramxolod sabazro, aramed politikuri
koniunqturac. magram, bazari ekonomikuric da politiku-
ric, sakmaod keTilganwyobilia im sazmecnierTa mimarT,
romlebic ar zRudaven TavianT unarebs principebiTa da
msoflmxedveluri mrwamsiT, da amdenad, midrekilni arian
ideologiuri Tu politikuri prostituciisken. aseTi in-
teleqtis Sefasebisas upriania davesesxoT k. marqss: ,,...ta-
lanti mrwamsis gareSe qmnis aramzadebs1”.
mecnierebis uSualo mwarmoeblur Zalad gadaqcevam
Secvala mwarmoeblur ZalTa elementebis Tanafardoba sub-
ieqturi mwarmoebluri resursis sasargeblod. Amitom,
nana absavanana absavanana absavanana absavanana absava ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
1 Ì à ð êñ Ê., Ýíãåëüñ Ô. Ñî÷., 2-å èçä., ò. 31, c. 367.
74 75
sakuTrebas rogorc movlenas, Tavisi arCevani gadaaqvs erTi
obieqtidan (warmoebis saSualebebSi gasagnebuli kapitali)
meoreze (codna personificirebuli mis matarebelSi). aRniS-
nuli gvafiqrebinebs, rom, marTalia, modificirebuli for-
miT, magram subieqti kvlav xdeba kerZo sakuTrebis obieqti.
uxeSad rom vTqvaT, Tanamedrove inteleqtuali, romelic
TiTqos gadamwyveti mwarmoebluri resursis mesakuTrea,
imavdroulad monad gvevlineba, rac mis bunebis gaorebaze
migvaniSnebs. saqme isaa, rom aq iqmneba kerZo sakuTrebisa da
Sromis Serwymis iluzia (aseTi Serwymis uperspeqtivoba
TvalsaCino gaxda jer kidev kapitalis Tavdapirveli da-
grovebis epoqaSi), miuxedavad imisa, rom inteleqtis sakuTrebis
obieqtad gaxdoma sinamdvileSi aris gabatonebuli warmoe-
biTi urTierTobebis mier nakarnaxevi cda adamianisa da
misi imanenturi Tvisebis xelovnuri gancalkavebisa. aseTi
xelovnuri gancalkavebis Sedegia is, rom “inteleqtualuri
sakuTrebis” realizacia, anu misi kapitalizacia xdeba ara
uSualod misi matareblis mier, aramed maTi meSveobiT, vinc
dafinansebis solidur wyaroebs flobs. aseTebad ki gvev-
lineba bazris moTxovnaze orientirebuli msxvili kerZo
firmebi. maSasadame, inteleqtze sakuTrebis realizacia re-
alurad xdeba ara misi matareblis mier, visic bunebrivi
kuTvnilebac aris inteleqti, aramed garedan (kapitalis
kategoriis gamoyeneba misi araTavdapirveli mniSvnelobiT
ekonomikur mecnierebaSi Cveulebriv movlenad iqca. kapi-
talis substanciur arss ki warmoadgens Rirebuleba, amit-
om kapitalis namdvili Sinaarsis adekvaturi arsebobis wesi
swored fuladi formaa. e.w. inteleqtualuri kapitali ver
iqneba amosavali wertili moZraobisa, romelic ganapirobebs
mis TviTzrdas. aseT moZraobaSi inteleqtualuri kapitali
rogorc erT-erTi elementi piradi faqtorisa, erTveba mx-
olod fulad kapitalTan SeerTebiT, amitom inteleqtis
matareblis aRqma mis mesakuTred mxoloddamxolod ilu-
ziaa). mecnieruli kvlevebis sagani ki, romelic sabolood
bazris koniunqturasa, uSualod ki dafinansebis wyaroebzea
damokidebuli, ver iqneba nebismieri, amitom SemoqmedebiTi
muSakebi Tavis saqmianobaSi prioritetebis gansazRvrisas
iZulebulni arian ixelmZRvanelon pragmatuli mosazrebe-
biT. samecniero Tanamegobrobis im nawils ki, romelic mate-
rialur keTildReobas amjobinebs SemoqmedebiT Tavisufle-
bas, saeWvoa eRirsos “bunebrivi aristokratiis” rigebis
Sevseba. Tumca, yvela droSi sulieri sferos raindebi, rom-
lebic SeZlebisdagvarad Sors dganan ambiciebisa da
ekonomikuri moTxovnebisagan, arc arasodes miiswarafodnen
socialuri aRiarebis raime formiT damowmebisken. mecniere-
bis uangaro msaxureba ganpirobebulia maTi siyvaruliT
TviT WeSmaritebis da misi dadgenis procesisadmi. TviTsru-
lyofa ar warmoadgens mowodebiT mecnierTa mizans, is mx-
olod Tanmdevi Sedegia maTi Sromisa. meritokratiisaTvis
ki TiTqos damaxasiaTebeli moTxovnileba - sakuTari Tavis
Tvisebrivi zrda, TviTrealizacia - ufro sakuTari ego - sdakmayofilebisken swrafvaa. amaze metyvelebs is, rom meri-
tokratiis warmomadgenelTa mecnieruli interesebis wre
Semoifargleba sabazro moTxovnis Sesabamisi pragmatuli
mosazrebebiT.
codnasa da informaciaze sakuTrebis uflebis negati-
uri mxarea ise, rom am uflebis dakanoneba winaRobad iqceva
misi gavrcelebisaTvis. da es miuxedavad imisa, rom sazoga-
doebisaTvis gacemuli codnisa da informaciis Tvisebrio-
bisa da raodenobrobis TvalsazrisiT inteleqtualuri
kapitalis “mesakuTre” sulac ar ganicdis danakargs. piri-
qiT, codnis gavrcelebis procesSi is zrdis da amravalf-
erovnebs Tavis inteleqtualur potencials. metic, inteleq-
tualuri kapitali sakuTrebis erTaderTi obieqtia, romel-
ic xarjviTa da gacemiT izrdeba. garda amisa, axali codna
ar warmoiSoba cariel adgilze, da rom ara misi sakuTre-
nana absavanana absavanana absavanana absavanana absava ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
76 77
bis obieqtad gadaqceva da sulieri sferos bazris kanoneb-
isadmi daqvemdebareba, siaxlis Semotana Zvel codnaSi ar
gamoiwvevda sulieri sferos axali e. w. varsklavebis Semo-
savlebis zrdas astronomiul cifrebamde. amasTan, Zveli da
axali codnis sinTezis produqtSi maTi raodenobrivi da
Tvisebrivi wvlilis ganmsazRvrel arbitrad gamodis baz-
ari. ukanaskneli ki, iTvaliswinebs maT ara realur damsax-
urebas axali produqtis SeqmnaSi, aramed im faqts, rom misi
Seqmna SesaZlebeli gaxda mxolod axali codnis mierTe-
biT ukve arsebulisadmi. maSasadame, siaxlis anazRaureba
gulisxmobs Zveli da axali codnis erToblivi produqtis
Rirebulebis im wilis miTvisebasac, romelic Zveli codnis
mier aris Seqmnili. amgvarad, bazris mikerZoebuloba “anei-
tralebs” Semosavlebis viTomda samarTliani ganawilebis
princips, romelsac gulisxmobs meritokratiis arsebobis
TviT idea.
meritokratiuli sazogadoebis mier deklarirebuli
adamianis unarebisa da damsaxurebisadmi Semosavlebisa da
socialuri statusis Sesabamisobis principi bazris pirobeb-
Si realizdeba Zalze paradoqsuli saxiT. amerikel so-
ciologsa da ekonomists l. turous mohyavs magaliTi, romel-
ic aRebulia ara sulieri sferodan, magram Zalze sagulisxmo
da saxasiaToa. igi wers: arsebobs Zalze araswoxazovani
Tanafardoba talantsa da anazRaurebas Soris, rac Tvalsa-
Cinod Cans sportsmenebis anazRaurebisas. maTTvis, visi mo-
nacemebic imaze dabalia, vidre es saWiroa profesional
kalaTburTelad gaxdomisaTvis, Semosavali nulis tolia.
talantis jerovani donis flobisas minimaluri xelfasi
udris 150 000 dolars. Tuki gavzomavT rigiTi kalaT-
burTelebisa da varsklavebis unarebs Soris arsebul gan-
sxvavebas (siswrafe sirbilSi, simaRle xtomaSi, kalaTSi mox-
vedris procenti), aRmovaCenT, rom is Zalze mcirea, maSin,
rodesac sxvaoba SemosavlebSi - uzarmazaria1. erTi Sexed-
viT, SeiZleba mogveCvenos, rom Semosavlebis aseTi aSkarad
arasamarTliani ganawileba aris, erTi mxriv, anazRaurebis
“meritokratiul” principsa da, meore mxriv, sabazro meur-
neobis kanonzomierebebs Soris arsebuli winaaRmdegobis
Sedegi. magram, Tuki mxedvelobaSi viqoniebT, rom swored
aseTi TvalSisacemi sxvaoba anazRaurebaSi, unarebSi umniS-
vnelo gansxvavebis miuxedavad, SesaZlebels xdis TviT mer-
itokratiis arsebobas, unda vivaraudoT, rom am ukanasknels
swored rom xels aZlevs aRniSnuli winaaRmdegoba. mtkice-
bani, TiTqos materialuri keTildReoba aris Sedegi, romel-
sac axali elitaruli klasis warmomadgenlebi aRweven am
Sedegis mizandausaxavad1, metwilad farisevluria. gamdi-
drebis miznad dasaxvaze metyvelebs TviT faqti inteleqti-
sa da codnis kerZo sakuTrebis obieqtad gadaqcevis Sesax-
eb, rac iuridiulad saavtoro uflebebiT aris damowmebu-
li. Tuki ekonomikuri keTildReoba meritokratTa saqmi-
anobis ara mizani, aramed mxolod Tanamdevi Sedegia, maSin
saavtoro uflebebis funqcia mxolod imiT unda Semoifar-
glebodes, rom daicvas inteleqtualebi plagiatisagan. es
ki niSnavs sulieri sferos varsklavebis unarTa kapital-
izaciis dauSveblobas, rac gamoricxavs inteleqtis mier
erTxel miRebuli Sedegis mravaljerad anazRaurebas. sx-
vagvarad ki, inteleqti da misi produqti gvevlineba rogorc
kapitali, xolo masze Semosavlebi - rogorc mogeba daban-
debul kapitalze.
adamian-kapitalis mwarmoebluri Zalebis gadamwyvet
elementad gadaqceva, erTi mxriv, da am resursis deficitis
problema, meore mxriv, qmnis swored safuZvels inteleqtisa
da codnis kerZo sakuTrebis mTavar obieqtad gaxdomis, rac,
saboloo angariSiT, xels uSlis e.w. bunebrivi aristokratiis
gafarToebul kvlavwarmoebas. magram, Tuki am privilegire-
bul fenas surs aseTad darCes, maSin gulubryviloba iqne-
nana absavanana absavanana absavanana absavanana absava ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
1 È í î ç å ì ö å â Â . Ë . Í àóêà , ë è ÷ í îñòü è î áùåñòâî â ï îñòèíäóñòðèàë ü í î éäåéñòâèòåëüíîñòè. // http: //www.postindustrial.net/pdf/magazines/article58.pdf.
78 79
makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
ioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSvili
iv. javaxiSvilis saxelobisiv. javaxiSvilis saxelobisiv. javaxiSvilis saxelobisiv. javaxiSvilis saxelobisiv. javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti,Tbilisis saxelmwifo universiteti,Tbilisis saxelmwifo universiteti,Tbilisis saxelmwifo universiteti,Tbilisis saxelmwifo universiteti,
ekonomikis akademiuri doqtori ekonomikis akademiuri doqtori ekonomikis akademiuri doqtori ekonomikis akademiuri doqtori ekonomikis akademiuri doqtori
qveynis konkurentunariani ekonomikuri potencial-
is ganviTarebis problema dakavSirebulia dRevandeli
saqarTvelos mTel rig sxva problemasTan. am problemeb-
is gadawyveta ki mniSvnelovanwilad damokidebulia
ekonomikis maRalteqnologiur sferoSi arasabiujeto
investiciebis dasabandeblad Tanamedrove safinanso sa-
Sualebebis da meqanizmebis gamoyenebis codnasa da Sesa-
Zleblobaze. maRalriskiani mecnierebatevadi inovaciuri
proeqtebis ganxorcielebis erT-erT yvelaze perspeqti-
ul gzad gvevlineba venCuruli investireba, romlis efeq-
tianobac msoflio praqtikiT aris damtkicebuli.
Tanamedrove pirobebSi, rodesac konkurentuli brZ-
olis meTodebi kopirdeba da modificirdeba, biznesSi
mTavaria inovaciuri garemo, axali ideebis swrafad gavr-
celeba da kooperireba, inovaciebis dargSi sawarmoebis
TanamSromloba sxva regionebis biznesTan.
saxelmwifo inovaciuri politika saqarTvelos sa-
bazo dargebsa da sawarmoebSi mimarTuli unda iyos msof-
lio donis samecniero-teqnikuri da teqnologiuri miRw-
evebis daCqarebul aTvisebze, bunebrivi resursebis kvlavwar-
moebaze (mineraluri wylebi da sxv.).
boda molodini maTi mxridan axali socialuri winaaRmde-
gobis Tundac Serbilebis mizniT garkveuli zomebis miReb-
is Sesaxeb sakiTxis inicirebisa. SemTxveviTi ar aris, rom
TeoriaSi socialuri da qonebrivi uTanasworobis gaRrmaveba
fasdeba ara mxolod rogorc kanonzomieri, aramed rogorc
samarTliani da dauZleveli movlena. amasTan, axali so-
cialuri ufskrulis gaRrmavebis gamarTleba xdeba im ar-
gumentiT, rom warmoebul sazogadoebriv simdidreSi sul
ufro izrdeba inteleqtualuri elitis wvlili. rac Seex-
eba arsebuli winaaRmdegobis dauZlevlobas, misi dasabuTe-
ba xdeba argumentiT inteleqtualuri unarebis upiratesad
memkvidreobiTi xasiaTis Sesaxeb, rasac TavisTavad faSiz-
mis elferi dahkravs. ukanaskneli mosazreba gulisxmobs
da amarTlebs kidec sxvadasxva socialuri fenis warmomad-
genelTa Soris arsebuli uTanasworobis konservacias. si-
namdvileSi ki, sayovelTaos TvalsazrisiT, adamianTa Soris
uTanabro inteleqtualuri ganviTareba aris Sedegi da ara
mizezi maT Soris arsebuli socialur-ekonomikuri ufsk-
rulisa. samwuxarod, sazogadoebaSi, romelsac marTavs e.w.
RirseulTa klasi, ar kargavs aqtualurobas mosazreba: ,,...
yovel adamians udavod aqvs ufleba srulad ganaviTaros
Tavisi unarebi, da sazogadoeba ormagad Cadis danaSauls
pirovnebis winaSe, rodesac umecrebas siRaribis gardauval
Sedegad gadaaqcevs1”.
Light and shade of meritocracyN. Absava
Existence of meritocracy denies the principle of heredity when de-fining a person’s place in social hierarchy and to gain economic welfare.
Becoming one of the main objects of intellectual property means trans-forming its bearer into the object as well as the subject of intellectual proper-ty. This shows artificial contradistinction of a human with its immanent na-ture. The result of this is that, as a rule, “intellectual property” is realized notby its bearer, but from outer forces. Giving birth of so called natural aristocra-cy causes numerous new social contradictions and deepens them.
nana absavanana absavanana absavanana absavanana absava
1 Ì à ð êñ Ê., Ýíãåëüñ Ô. Ñî÷., 2-å èçä. ò. 2, c. 543.
venCuruli investicirebisvenCuruli investicirebisvenCuruli investicirebisvenCuruli investicirebisvenCuruli investicirebis
marTvis ZiriTadi mimarTulebebimarTvis ZiriTadi mimarTulebebimarTvis ZiriTadi mimarTulebebimarTvis ZiriTadi mimarTulebebimarTvis ZiriTadi mimarTulebebi
80 81
Cveni azriT, saqarTveloSi bunebrivi resursebis
efeqtiani gamoyenebis problemebis gadawyveta SesaZlebe-
lia inovaciuri saqmianobis ganviTarebiT, romelic saSu-
alebas iZleva dainergos axali, ufro efeqtiani teqnolo-
giebi, ekonomikis yvela dargSi.
venCuruli investireba warmoadgens katalizators
inovaciuri saqmianobis ganviTarebisTvis. ganviTarebul
qveynebSi venCuruli investireba samecniero kvlevebis da
inovaciuri saqmianobis arasabiujeto dafinansebis mniS-
vnelovani wyaroa.
riskuli (venCuruli) investirebis mTavari Tavise-
bureba, sabanko dakreditebisgan gansxvavebiT, aris is, rom
investiciebi, rogorc wesi, xorcieldeba inovaciuri mima-
rTulebis mcire, saSualo kerZo an privatizebul sawar-
moebSi raime garantiiT uzrunvelyofis gareSe. venCuru-
li investori ar cdilobs kompaniis aqciebis sakontro-
lo paketis yidvas da varaudobs, rom kompaniis menejmenti
mis fuls gamoiyenebs finansur berketad sakuTari bizne-
sis ufro swrafi zrdisa da ganviTarebisaTvis.
vixilavT ra venCurul investirebas, aucilebelia
mkveTrad gavmijnoT venCuruli da pirdapiri investicie-
bi. venCuruli investirebis ganmasxvavebelad SeiZleba miv-
iCnioT is, rom msoflios mraval qveyanaSi es meqanizmi
gamoiyeneba mcire da saSualo biznesis inovaciuri sawar-
moebis dasafinanseblad. rac Seexeba saqarTvelos, aq Zir-
iTadad moqmedebs pirdapiri investiciebis fondebi.
mTel msoflioSi venCuruli kapitalis ZiriTad
wyaroebs (fondebis kapitalizaciis saerTo moculobis
daaxloebiT 2/3-s) warmoadgens bankebi, sapensio fondebi
da sadazRvevo kompaniebi.
dReisTvis venCuruli dargi ganicdis aRmavlobis
periods, rasac xels uwyobs globalizaciis procesebi,
sazogadoebis informatizeba, codnisa da informaciis
rolis zrda biznesSi. ukanaskneli wlebis liderad, Cveni
azriT, gvevlineba mobiluri telefonebi da usadeno te-
qnologiebi, radios yvelanairi damatebebi, pirvel rigSi
gigahercis diapazonSi.
riskuli investiciebis obieqtebad SeiZleba iqces
samrewvelo restruqturizacia, axali teqnologiebi da
mcire biznesi1. saqarTvelos pirobebSi venCuruli kapi-
talis gamosayeneblad mniSvnelovani prioritetebia: sa-
transporto infrastruqtura, energotevadoba, ekologiuri
energoefeqtiani binebis aSeneba da sxv.
zogadad, qveynis sawarmoebSi inovaciebis xelis-
SemSlelia sakuTari fuladi saxsrebis ukmarisoba, sax-
elmwifos mxridan susti finansuri mxardaWera, axal produ-
qtebze dabali gadaxdisunariani moTxovna, inovaciebis
maRali Rirebuleba, maRali ekonomikuri riski, siaxleTa
amonagebis xangrZlivi vadebi, agreTve inovaciuri infras-
truqturis ganuviTarebloba.
Cveni azriT, inovaciuri saqmianobis venCuruli in-
vestirebis Camoyalibebisa da ganviTarebis sakiTxebis gada-
wyvetisas saqarTvelosTvis aqtualuria rigi problema,
rogoricaa:
_ infrastruqturis ganuviTarebloba, romelsac samec-
niero-teqnikur sferoSi swrafad zrdadi teqnologiuri
axali da arsebuli mcire da saSualo sawarmoebis ganvi-
Tarebis uzrunvelyofa SeuZlia da Seswevs unari gaxdes
mimzidveli obieqti pirdapiri (venCuruli) investirebi-
sTvis;
1 Ginsberg A., Hasan I. New Venture Investment. Hardcover., 2003, p.47.
ioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
82 83
_ saqarTvelos venCurul industriaSi qarTuli kap-
italis ukmarisoba - sazRvargareTis investorebisTvis
qveynis mimzidvelobis erT-erTi mTavari faqtori;
_ venCuruli investiciebis dabali likviduroba,
rac garkveulwilad ganpirobebulia safondo bazris
arasakamarisi ganviTarebiT da warmoadgens investirebu-
li sawarmoebidan venCuruli fondebis Tavisufali ga-
mosvlis mniSvnelovan saSualebas (instruments);
_ maRalteqnologiuri seqtoris sawarmoebSi pirda-
piri investiciebis mozidvisTvis im ekonomikuri stimulebis
ar arseboba, romelic venCuruli investorebisTvis uzrun-
velyofs dasaSveb risks;
_ venCuruli industriis mxardaWeris arasakmarisi
informacia;
_ venCuruli fondebis kvalificiuri mmarTvelebis
arasakmarisi raodenoba da mewarmeTa sainvesticio kul-
turis dabali done.
venCuruli investorebis stimulirebis RonisZieba-
Ta kompleqsis daxmarebiT nebismier regions aqvs Sesa-
Zlebloba ganaxorcielos naxtomi inovaciuri saqmiano-
bis ganviTarebaSi xarisxiani ekonomikuri zrdis uzrunve-
lyofis mizniT1.
Cveni azriT, obieqtebis investireba, maT Soris te-
qnologiebis dargSic, adreul stadiebze - kapitalis ‘Tes-
vis~ stadiebze SesaZlebelia mxolod saxelmwifos monaw-
ileobiT. Tumca, aseTi investiciebi rig SemTxvevaSia ko-
merciulad momgebiani, magram riskebi imdenad didia, rom
investorebi uars amboben investirebaze. amitomac vTvliT,
rom venCuruli investirebis saxelmwifo regulireba
saqarTveloSi unda ganxorcieldes ori ZiriTadi for-
miT: pirdapiri da iribi.
pirdapiri investireba gulisxmobs pirdapiri sax-
elmwifo investiciebis ganxorcielebas inovaciuri firme-
bis wilobriv kapitalSi im specialuri fondebisTvis aq-
tivebis SeTavazebiT, romlebic venCuruli kapitalis ba-
zris ganviTarebis mxardaWeras axorcieleben.
iribi regulireba gulisxmobs im RonisZiebebs, rom-
lebic mTlianobaSi mowodebulia qveyanasa da regionebSi
Seqmnas sasurveli garemo (klimati) mewarmeobis ganviTare-
bisTvis. mas SeiZleba miekuTvnos iseTi RonisZebebi, rogor-
icaa: samarTlebrivi uzrunvelyofa, sagadasaxado SeRa-
vaTebis da preferenciebis meqanizmis gamoyeneba, savalu-
to regulirebis da kontrolis procedurebis gamartive-
ba, mcire da saSualo biznesis ganviTareba.
venCuruli investirebis pirdapiri regulireba unda
iTvaliswinebdes Semdeg ZiriTad elementebs: jer-erTi,
ekonomikuri ganviTarebis prioritetul mimarTulebebze
venCuruli investirebisa da adekvaturi asaxvisaTvis auci-
lebelia, upirveles yovlisa, saxelmwifo proioritetebis
mkafiod SemuSavebuli sistema1. msoflio praqtika gviCvenebs,
rom pirveladi unda iyos mecnierebis da teqnologiebis
prioritetuli mimarTulebebis gansazRvra.
konceptualurad prioritetuli mimarTulebebis
gansazRvrisaTvis aucilebelia gaTvaliswinebul iqnes
Semdegi kriteriumebi: konkurentunarianoba, cxovrebis
xarisxi da ‘gamrRvevi kapitali~. amasTan dakavSirebiT,
aucilebelia prioritetuli mimarTulebebis da kritiku-
li teqnologiebis regionuli da dargobrivi CamonaTva-
1 Michael J Roberts, Howard H Stevenson. New Business Ventures and theEntrepreneur. Harvard Business School Publishing. Hardbound. 2006,p.284.
1 David Gladstone Laura. Venture Capital Investing.2004,p.193.
ioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
84 85
lis SemuSaveba; aseve venCuruli kapitalis bazris sax-
elmwifo mxardaWeris iseTi sistemis Seqmna, romelic, Tavis
mxriv, iTvaliswinebs specialuri organoebis, kerZod, ki,
saxelmwifo regionuli da dargobrivi fondebis Seqmnas,
rac prioritetuli mimarTulebebis inovaciuri proeqteb-
is dafinansebis mizniT venCurul organizaciebs aZlevs
garkveul garantiebs.
inovaciuri sistemis ganviTarebis dargSi saxelm-
wifo politika unda ganxorcieldes Semdegi mimarTulebiT:
inovaciur saqmianobasTan damokidebulebaSi xelsayreli
ekonomikuri da samarTlebrivi garemos Seqmna; inovaci-
uri sistemis infrastruqturis formireba; inteleqtualuri
saqmianobis Sedegebis komercializebis saxelmwifo mx-
ardaWeris sistemis Seqmna.
saWiroa saxelmwifos mxridan garkveuli iniciative-
bis gamoCena:
_ venCuruli fondebis saqmianobisTvis, agreTve, sapen-
sio fondebiT da sadazRvevo kompaniebiT venCuruli in-
vestirebisTvis samarTlebrivi safuZvlis Seqmna;
_ inovaciebidan mosalodneli efeqtis prognozis
misaRebi meTodebis SemuSaveba, agreTve, inovaciuri proeqte-
bis eqspertizis saxelmwifo mxardaWera da samecniero-
teqnikuri sferos mcire sawarmoebis sakonsultacio mom-
saxurebis ganviTareba;
_ gamWvirvaloba Semosavlebis dabegvrasTan da kapi-
talis matebasTan (zrdasTan) mimarTebiT ormxrivi gam-
Wvirvalobis Tavidan acilebis mizniT, agreTve, finansuri
stimulebi im investorebisTvis, romlebic saxsrebs aban-
deben safondo birJaze arakotirebul sawarmoebSi (saga-
dasaxado SeRavaTebis da saxelmwifo garantiebis formiT
progresul teqnologiebze dafuZnebuli mcire sawarmoe-
bisTvis kreditebis da investiciebis sanacvlod);
_ meoradi safondo bazris gaaqtiureba venCurul
kapitalSi investiciebis likvidurobis uzrunvelyofis
mizniT;
_ saprocento tarifebis Semcireba imitom, rom in-
vestireba venCurul kapitalSi ufro mimzidvelia im daba-
li saprocento ganakveTebisas, romelic zrdis saaqcio
kapitalis Rirebulebas;
_ sainformacio garemos ganviTareba, venCuruli saqmi-
anobis dargSi ganaTlebis donis amaRlebisTvis xelSewy-
oba, mewarmeTa Soris venCuruli kulturis swavleba (aRzr-
da);
_ finansuri mxardaWera miznobrivi grantebis for-
miT, agreTve, sagadasaxdo SeRavaTebi kvlevebze, rasac
proeqtebisTvis daxmarebis gaweva SeuZlia ideebis da sacde-
li nimuSebis damzadebis etapebze, roca komerciuli kred-
itebis an venCuruli dafinansebis miRebis perspeqtivebi
ar aris gansazRvruli;
_ riskuli kapitalis aqtiurobis ufro Tanabari
ganawilebis waxaliseba regionebis mixedviT.
Cven viTvaliswinebT saerTaSoriso venCuruli sa-
zogadoebis Tvalsazriss, romliTac ar aris saWiro ven-
Curuli saqmianobis Sesaxeb specialuri kanonis miReba.
saerTo korporatiul (samoqalaqo), sagadasaxado da savalu-
to kanonmdeblobaSi arsebuli problemebi, romlebic xels
uSlis saqarTveloSi venCuruli industriis ganviTarebas,
unda gadawydes Sesabamisi dargebis samarTlebrivi da ukve
arsebuli sakanonmdeblo aqtebis CarCoebSi. saxelmwifos
amocana swored isaa, rom xelsayreli pirobebi Seqmnas
mcire da saSualo biznesSi kapitalis (investiciebis)
ioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
86 87
mozidvisTvis, gamoiyenebs ra venCurul kapitals rogorc
investiciebis saSualebas.
saqarTvelos venCurul industriaSi kerZo kapitalis
mozidvis ZiriTad saSualebad (instrumentad) gvevlineba
venCuruli fondis Seqmna saxelmwifos monawileobiT. sax-
elmwifo saxsrebiT unda moxdes kerZo investorebis riske-
bis Semcireba da qveynis venCurul industriaSi kerZo
saxsrebis mozidvis TvalsazrisiT erTgvari kataliza-
toris da agitatoris rolic unda Seasrulos.
Cveni azriT, venCurul industriaze orientirebuli
specialistebis momzadeba, Tavis mxriv, moiTxovs sagan-
manaTleblo dawesebulebebSi Sesabamisi specialobebis
da personalis kvalifikaciis amaRlebis kursebis gaxs-
nas. kargi iqneba, Tu evropis analogiurad, CvenTanac gaix-
sneba qouCing-centrebi, rac orientirebuli iqneba venCu-
ruli mewarmeobis sferoSi konsultaciebze, meTodur da
saganmanaleblo mxardaWeraze.
meore etapze, rodesac venCuruli investirebis re-
gionuli sistemis elementebi TviTganviTarebis myar re-
Jimze gadava, saxelmwifo unda gamovides mis mier adre
Seqmnili fondebidan. amis Sedegad saxelmwifos mier miRe-
buli saxsrebi reinvestirebuli iqneba specializebul
‘Tesvis~ sastarto fondebSi. Cveni azriT, SesaZlebelia,
agreTve, komerciuli venCuruli inovaciuri fondebis Se-
qmnac, romelSic saxlemwifos wili 10%-ze meti ar unda
iyos, 90% ki - kerZo investorebis saxsrebi iqneba.
ramdenadac venCuruli investiciebisTvis likvi-
durobis uzrunvelyofa aucilebelia, mniSvnelovnad mig-
vaCnia safondo bazris ufro metad ganviTareba, sadac aq-
ciaTa paketis gayidvis gziT venCuruli fondebi SeZlebs
Tavisuflad gamovides investirebuli sawarmoebidan da
rodesac venCurul investorebs amis Sesaxeb winaswar ukve
ecodinebaT, maTTvis inovacur kompaniebSi investiciebis
dabandebasTan dakavSirebuli riskic met-naklebad garkveu-
li iqneba.
momavlisTvis unda SemuSavdes da dainergos iseTi
proeqti, romlis ZiriTadi mizanic perspeqtivaSi iqneba
erTiani sainformacio sivrcis formireba saqarTvelos
inovaciuri kompaniebis samecniero-teqniukuri potencia-
lis konsolodirebisTvis, sazRvargareTis analogiur
proeqtebTan integracia, inovaciuri struqturebis kompleq-
suri sainformacio mxardaWera adgilobrivi da saerTa-
Soriso teqnologiuri potencialis realizebis mizniT.
venCuruli dafinansebis organizaciul-ekonomikuri
meqanizmis amocanaa, venCuruli kapitalis xelsayreli
funqcionirebisaTvis da maRalteqnlogiuri inovaciuri
biznesis ganviTarebis mizniT, ekonomikur-samarTlebrivi
garemos formirebisTvis xelSewyoba. venCuruli investire-
bis organizaciul-ekonomikuri meqanizmis Sesabamisi fun-
qciaa maRalteqnologiuri inovaciuri biznesis, da
mTlianobaSi, saqarTvelos ekonomikis zrdis uzrunvelyo-
fa.
SemoTavazebuli marTvis (organizaciul-ekonomikuri)
meqanizmi sistemawarmomqmneli elementebis xuT ti ps
moicavs: normatiuls, organizaciuls, mmarTvelobiTs, fin-
ansurs, sainformacios.
inovaciuri saqmianobis venCuruli investirebis
organizaciul-ekonomikuri meqanizmis normatiuli elementi
inovaciuri saqmianobis venCuruli investirebis normati-
uli regulirebis RonisZiebaTa kompleqsia, romlis safuZ-
velia saxelmwifo organoebis sakanonmdeblo aqtebi da
normatiuli dokumetebi, agreTve, specializebuli samarT-
ioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
88 89
lebrivi institutebis qseli da specialistTa didi jgufi,
romlebic uzrunvelyofen normatiul-samarTlebrivi ba-
zis praqtikul gamoyenebas.
venCuruli investirebis organizaciul-samarT-
lebrivi meqanizmis organizaciul elementSi igulisxmeba
kerZo da saxelmwifo seqtorebis organizaciuli proce-
durebis da struqturebis erToblioba, romlebic indi-
vidualurad da erTmaneTTan urTierTkavSiriT ganapirobe-
ben venCuruli investirebis normalur funqcionirebas da
ganviTarebas. mcire mewarmeobaSi inovaciebis SemuSavebis,
investirebisa da danergvisaTvis aucilebelia organiza-
ciuli procedurebis ZiriTadi elementebis arseboba: bi-
znes-skolebi, saagentoebi, mcire mewarmeobis mxardamWeri
fondebi, samecniero-teqnikuri parkebi, inovaciur-te-
qnologiuri centrebi: sainformacio-analitikuri da sa-
konsultacio centrebi da a.S. mcire inovaciuri kompanie-
bis saqmianobis msgavsad unda moxdes infrastruqturis
sawarmoTa saqmianobis stimulireba - sagadasaxdo SeRa-
vaTebi infrastruqturis ganviTarebaze.
inovaciuri saqmianobis venCuruli investirebis
mmarTvelobiTi aspeqti Tavis aqtualurobas iZens ino-
vaciuri menejerebisa da sainvesticio aqtivebis mmarTveleb-
is profesionalizmisadmi maRal momTxovnelobasTan dakav-
SirebiT. inovaciuri saqmianobis venCuruli investirebis
organizacia da inovaciuri proeqtebis marTva obieqturad
rTuli procesia. amitom, saWiroa gadalaxul iqnes ukve
Seqmnili sistemebis inercia da cvlilebebTan maTi winaaRm-
degobebi. ganviTarebul sabazro ekonomikaSi biznes-saqmi-
anobis, maT Soris inovaciebis marTva, didi xania codnis
specialur dargad aris miCneuli, romlis CarCoebSic
muSavdeba meTodologiuri da Teoriuli baza, arsebobs
samecniero skolebi, funqcionirebs menejerTa swavlebis
da momzadebis sxvadasxva instituti, didi moTxovnaa kval-
ificiur mmarTvelebsa da marTvis konsultantebze da a.S.
inovaciuri biznesis venCuruli investirebis finan-
suri infrastruqtura, saerTaSoriso gamocdilebidan ga-
momdinare, unda aewyos Tanamedrove bazris maRalganvi-
Tarebuli safinanso-sakredito meqanizmebis bazaze, rac
uzrunvelyofs resursebiT samewarmeo ekonomikas. inovaci-
uri saqmianobis finansuri uzrunvelyofis elementaruli
struqtura moicavs bankebs, sainvesticio organizaciebs
(sadazRvevo kompaniebs, sapensio fondebs, sauniversiteto
fondebs, saxelmwifo sainvesticio fondebs da sxv.), kor-
poraciul (sainvesticio) fondebs, individualur inves-
torebs, agreTve, sakuTriv venCurul fondebs.
inovaciuri biznesis venCuruli dafinansebis sain-
formacio uzrunvelyofa – es sacnobaro, sapatento, koni-
unqturuli, analitikuri, teqnikuri da sareklamo infor-
maciaa, romelic mudmivad aris wamodgenili tradiciul
da eleqtronul sainformacio sistemebSi, sacalo da pe-
riodul gamocemebSi, dagrovilia biblioTekebsa da fon-
debSi, regularulad ganaxlebadi da ganvrcobilia mraval-
ricxovani sainformacio institutis mier, sxvadasxva arx-
iT mowodebulia momxmareblis mier.
Cveni azriT, venCuruli investirebis Camoyalibebis
da ganviTarebis SemoTavazebuli koncefcia da masSi war-
modgenili organizaciul-ekonomikuri meqanizmebis danergva,
SesaZlebels gaxdis Seiqmnas inovaciuri saqmianobis ven-
Curuli investirebis sistema saqarTveloSi, rasac mniS-
vnelovani dadebiTi zegavlenis moxdena SeuZlia venCuru-
li investirebis ganviTarebaze rogorc mikro, aseve mak-
rodoneze.
ioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
90 91
ioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSviliioseb masuraSvili
Management of major in venture investmentI. Masurashvili
The problem of a competitive, technological capabilities of the coun-try is one of the key in the problems of today’s Georgia. Much of the solutionto this problem depends on the ability and skills to use modern financialinstruments and mechanisms to attract high-tech sectors of economy budgetinvestments.One of the most promising ways to implement the high-riskhigh-tech innovation projects is a venture investment, whose effectivenessis confirmed by the world practice. In modern conditions, when methods ofcompetition quickly copied and modified in important business innovationenvironment, the rapid spread of new ideas and cooperation, cooperation ininnovation of enterprises with businesses in other regions. In our view, ven-ture investing is a catalyst for innovation. Institute of venture capital invest-ment in developed countries represents a major source of extrabudgetaryfunding of scientific research, applied research and innovation. The chal-lenge of organizational-economic mechanism of venture investment - fostereconomic and legal environment conducive to the functioning of venturecapital and development of high-tech innovation business. Accordingly, thefunction of the organizational-economic mechanism for venture capital in-vestment is to ensure the growth of innovative high-tech business and theeconomy of northern regions as a whole. Implementation of the proposedorganizational and economic mechanism (normative, organizational, mana-gerial, financial, informational) of formation and development of ventureinvestment in the complex of other activities will create a system of ventureinvestment in innovation activities in Georgia and will have a significantpositive impact on the development of venture investment at both the microand macro levels. In modern conditions, when methods of competition quicklycopied and modified in important business innovation environment, the rap-id spread of new ideas and cooperation, cooperation in innovation of enter-prises with businesses in other regions.
makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
Temur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur Caligava
Tbilisis saxelmwifo universitetis Tbilisis saxelmwifo universitetis Tbilisis saxelmwifo universitetis Tbilisis saxelmwifo universitetis Tbilisis saxelmwifo universitetis
asistent-profesori asistent-profesori asistent-profesori asistent-profesori asistent-profesori
kacobriobis informaciuli ekonomikis epoqaSi
Sesvlam gamoiwvia angariSsworebis iseTi sistemis
Seqmnis aucilebloba, romelTa gamoyeneba SesaZlebe-
li iqneba, rogorc Cveulebriv garemoSi, aseve
eleqtronuli komerciis virtualur sivrceSi. praq-
tika gviCvenebs, rom angariSsworebis arsebuli formebi
srulyofilad ver pasuxobs eleqtronuli komerciis
Tanamedrove moTxovnebs, rac mkveTrad aferxebs am
ukanasknelis ganviTarebis tempebs. amasTan, erTad
gasaTvaliswinebelia fulis emisiaSi saxelmwifo mo-
nopoliis roli rogorc inflaciis winaaRmdeg efeq-
tian brZolaSi, aseve erTiani universaluri angariSs-
worebis formis SemuSavebaSi.
radgan fuli ekonomikis ganviTarebis umniSvnelo-
vanesi instrumentia, sazogadoebis ganviTarebasTan
erTad xdeboda fulis daniSnulebis evolucia, izrde-
boda misi informaciuli Sinaarsi, mcirdeboda naRdi
fulis gamoyenebis aucilebloba. kavSirgabmulobis
eleqtronuli saSualebebis da informaciis gadace-
mis Tanamedrove meTodebis danergvam nel-nela mini-
mobiluri angariSsworeba informaciulmobiluri angariSsworeba informaciulmobiluri angariSsworeba informaciulmobiluri angariSsworeba informaciulmobiluri angariSsworeba informaciul
ekonomikaSiekonomikaSiekonomikaSiekonomikaSiekonomikaSi
92 93
Temur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur Caligava makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
mumamde daiyvana fulis banknotebisa da monetebis
fizikuri gamoyenebis saWiroeba. materialuri fuli
industriuli sazogadoebis angariSsworebis ZiriTa-
di formaa da misi Semdgomi gamoyeneba pirdapiraa
dakavSirebuli informaciuli ekonomikisaTvis Seqm-
nil fulad sistemasTan, romlis safuZvelic unda
gaxdes globalur telesakomunikacio qselebze age-
buli eleqtronuli komercia. jerjerobiT aseTi er-
Tiani fulis sistema Seqmnili ar aris da angariS-
woreba warmoebs sakmaod mravalferovani meTodebiT.
amis ZiriTad mizezad SeiZleba miviCnioT internet-
komerciis araTavsebadi standartebiT da meTodebiT
warmoeba, ramac xeli SeuSala am sferos masobri-
obas. amasTan erTad, optikur-boWkovani kavSirebiT Sesa-
Zlebeli gaxda miliardobiT adamianebis urTierT-
dakavSireba. aqedan gamomdinare, mobiluri qselebi
warmoadgens informaciuli momsaxurebis yvelaze
moTxovnad sistemas. rogorc internetma Tavis droze
gaaerTiana adamianebi da dRis wesrigidan moixsna
manZilis problema, aseve, amJamad telekomunikaciis
uaxlesma saSualebebma SesaZlebeli gaxada mobil-
urobis maRali donis Camoyalibeba iseT axal biznes-
sivrceSi, rogoricaa mobiluri komercia. am sferos
sruli da efeqtiani ganviTarebisaTvis aucilebelia
im fulis erTeulebisa da gacvlis sistemebis Se-
muSaveba, romelic gamoyenebuli iqneba mobilur ko-
merciasa da informaciul ekonomikaSi.
miuxedavad imisa, rom internetis safuZvelze
arsebobs yvela winapiroba ekonomikuri tranzaqcieb-
is efeqtianad da martivad warmoebisTvis, fulis Tan-
amedrove formebs ar SeuZlia aramaterialuri saxiT
saWiro funqciebis Sesruleba. angariSsworebis arse-
buli sistemebi ZiriTadad ori saxeobisaa da igi
damokidebulia imaze, Tu tranzaqciisaTvis fulis
rogori forma gamoiyeneba: naRdi Tu unaRdo. pirv-
els miekuTvneba tranzaqciebi, romelic xdeba liTo-
nis monetebiT, qaRaldis banknotebiT, sxvadasxva saxe-
obis CekebiT, inteleqtualuri smart-baraTebiT da
cifruli naRdi fuliT (es ori ukanaskneli gamoiy-
eneba mxolod internetSi). unaRdo angariSsworebaSi
igulisxmeba sabanko angariSis arseboba, romliTac
sargebloba SesaZlebelia uSualod sabanko ganyo-
filebidan an distanciuri kavSiriT internetidan,
qaRaldis Cekis an misi eleqtronuli analogis gamow-
eriT, aseve sakredito baraTebiT dabolos _ fiWuri
telefonebiT, rac asrulebs mobiluri terminalebis
funqcias. CamoTvlil fulad formebs gaaCnia sxva-
dasxva naklovaneba, rac ar iZleva imis saSualebas,
rom romelime maTgani aRiarebul iqnes angariSwore-
bis universalur an masTan miaxloebul formad. ker-
Zod, SeuZlebelia maTi gadacema satelekomunikacio
qselebis gamoyenebiT, angariSsworeba rogorc mate-
rialuri, aseve virtualuri formiT, usafrTxoebis
arasakmarisi garantiebi, arasakmarisi dafarvis sfe-
ro da a.S. amitom, Tanamedrove fuli, rogoricaa naR-
94 95
di fulis cifruli teqnologia, Tavisi ganviTarebis
didi potencialis gamo SeiZleba CaiTvalos infor-
maciuli ekonomikis idealurTan miaxloebul fulis
erTeulad.
cifruli naRdi fuli warmoadgens fulis
Rirebulebis erTgvar eleqtronul damagrovebels,
ganTavsebuls teqnikur mowyobilobaze, romlis gamoy-
enebac SesaZlebelia angariSsworebisaTvis da ar
saWiroebs tranzaqciisTvis sabanko angariSebis gamoy-
enebas. ̀ teqnikuri TvalsazrisiT cifruli naRdi fuli
warmoadgens fulis cifrul gamosaxulebas~1. igi aris
orobiT formaSi Cawerili cifruli informacia da
radgan `ase Cawerili ricxvebi Zalian didi moculo-
bisaa, xdeba maTi ganTavseba failebis saxiT~2. aqedan
gamomdinare, cifruli naRdi fuli warmoadgens Cveu-
lebrivi qaRaldis fulis eleqtronul analogs.
rogorc cnobilia, SesaZlebelia yovelgvari aramate-
rialuri dokumenti gadagzavnil iqnes nebismieri mo-
mxmareblisTvis telesakomunikacio qselebis gamoy-
enebiT. aseve SesaZlebelia cifruli naRdi fuli
eleqtronuli qselebiT momentalurad gadaigzavnos
dedamiwis nebismier wertilSi minimaluri satranzaq-
cio danaxarjebiT. yovelive zemoTaRniSnulidan Sei-
Zleba davaskvnaT, rom cifruli naRdi fuliT angariS-
sworeba aris uqaRaldo fulis brunva, rodesac mon-
etebsa da banknotebSi asaxuli Rirebuleba Sordeba
maT fizikur matarebels da arsebobs aramaterialuri
formiT.
rogorc cnobilia, fulis ZiriTad maxasiaTeblebs
warmoadgens stabiluroba, uvadoba, cnobadoba, gayofa-
doba da sxv. radgan cifruli naRdi fuli fulis
eleqtronuli eqvivalentia, mas damatebiT unda gaaCndes
mTeli rigi Tavisebureba: gamoyenebis universaluro-
ba, tranzaqciis ganxorcielebis procesis maqsimaluri
usafrTxoeba da Rirebulebis erTeulis arCevis
Tavisufleba. garda amisa cifruli naRdi fuli
materialurs mniSvnelovnad aRemateba cveTis, por-
tatulobis, daculobis da tranzaqciis xarjebis donis
mixedviT. perspeqtivaSi cifruli naRdi fuli Se-
Zlebs fulis yvela ZiriTadi funqciis Sesrulebas.
is gaxdeba mimoqcevis, gadaxdis, dagrovebis universa-
luri erTeuli. is aseve iqneba msoflio fuladi er-
Teuli, Tu ra Tqma unda miiRweva SeTanxmeba erTiani
cifruli naRdi fulis standartebis Sesaxeb, iqneba
is sando da gamosayeneblad moxerxebuli.
unda aRiniSnos, rom cifrul naRd fuls gaaCnia
naklovanebebic, ramac SeiZleba mis masobriv danerg-
vas SeuSalos xeli. kerZod: kompiuteris muSaobaSi
Seferxeba, ramac SeiZleba gamoiwvios cifruli naR-
di fulis nawilobrivi an mTliani dakargva; garkveu-
li albaTobiT, arasanqcirebuli miwvdomis SesaZle-
bloba; eleqtronuli matareblebis moparvis an
dakargvis Sansi; arakompiuterul qselebs gareT an-
gariSsworebis SezRuduli SesaZlebloba. zogierTi1 Grabble J. Orlin. Digital Cash and the Regulators.http://www.aci.net/kalliste/dcreg.htm2 Äåìèäîâ Àëåêñàíäð. Digital money – ýëåêòðîííûå äåíüãè//Äåíãè.1997, ìàðò.
Temur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur Caligava makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
96 97
saxelmwifo, cifruli naRdi fulis danergvis wina-
aRmdegia, ramdenadac rTulia mis emitentebze kontr-
olis gaweva; surs arsebuli sagadsaxado sistemis
SenarCuneba; Znelia fuladi brunvis SesaZlo zrdasa
da fulis gaTeTrebaze kontroli; saWirod miiCneven
qveyanaSi erTiani fuladi erTeulis SenarCunebas da
a.S.
miuxedavad amisa, cifruli naRdi fulis dan-
ergvis efeqtianoba pirdapiraa dakavSirebuli mis
fizikur materebelTan. ̀ pirveli aseTi sistemebi (Digi-
Cash da MilliCent) Seiqmna personaluri kompiuterebis
gamoyenebiT, romlebic uzrunvelyofili iyvnen maT
Sesanaxad adekvaturi mexsierebis moculobiT da tran-
zaqciisaTvis saWiro daSifrvisaTvis saWiro gamoT-
vliTi simZlavriT~1. informaciuli teqnologiebis da
inteleqtualuri mikroprocesuli baraTebis ganvi-
TarebasTan erTad Seiqmna cifruli naRdi fulis
matarebeli iseTi sistemebi (Mondex da smart-baraTe-
bi VISACash), romlebic ufro kompaqturi iyo, vidre
personaluri kompiuterebi. dabolos, ukanasknel pe-
riodSi optikur-boWkovani qselebis ganviTarebasTan
erTad SesaZlebeli gaxda cifruli naRdi fulis
matareblad mesame Taobis mobiluri telefonebis
gamoyeneba.
angariSsworebis yvelaze gavrcelebul da mox-
erxebul sistemad miCneulia internet-bankingebi, rom-
lebic momsaxurebas awarmoeben pirdapiri (Online) re-JimiT. aseTi sistemebi pirobiTad sami saxeobisaa:
1.sistemebi, romlebsac momxmareblisTvis SeuZliaT
mxolod informaciis miwodeba sabanko angariSebis
Sesaxeb;
2. sistemebi, romlebsac SeuZliaT daSorebuli
Siga da gare sabanko gadaricxvebis, komunaluri ga-
dasaxadebis gadaxdis warmoeba, unaRdo angariSswore-
biT saqonlis yidva-gayidva da sxv.;
3.sistemebi, romlebsac zeviT CamoTvlil momsax-
urebasTan erTad SeuZliaT klientebisTvis pirdapi-
ri (Online) reJimiT yvelanairi sabanko momsaxurebis
(maT Soris kreditis aRebis) gaweva, fasian qaRaldebTan
operaciebi da a.S.
miuxedavad momsaxurebis aseTi maRalferovnebisa,
unda aRiniSnos, rom aseT sistemebsac GgaaCnia rigi
SezRudva. kerZod, saerTaSoriso angariSsworebis Ca-
satareblad klients unda hqondes Sesabamisi savaluto
angariSebi, Siga bazrisTvis angariSi erovnul valutaSi,
kavSiri internetTan da a.S.
imis gaTvaliswinebiT, rom momavali ekonomikis
angariSsworebis sistema unda iyos universaluri,
aucilebeli xdeba informaciuli ekonomikisaTvis
fulis axali specialuri koncefciis SemuSaveba,
romelSic gaTvaliswinebuli iqneba satelekomunika-
cio qselebis Taviseburebebi da maTi saSualebiT neb-
ismieri tranzaqciebis ganxorcieleba. aseTi koncef-
ciis sfuZveli SeiZleba gaxdes cifruli naRdi fuli,
romelic ganTavsebuli iqneba iseT portatul inteleq-
tualur mowyobilobebze, romlebic usadenod SeZle-1 Ýëåêòðî í íûå äå íüãè è ì îáèëüíûå ïëàòåæè. Ýíöèêëîïåäèÿ. Ì.,ÊíîÐóñ,2009.
Temur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur Caligava makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
98 99
ben internetTan dakavSirebas. erT-erT yvelaze gavrce-
lebul aseT mowyobilobas warmoadgens fiWuri anu
mobiluri telefoni. aqedan gamomdinare `SeiZleba
SemoRebul iqnes e.w. fiWuri cifruli naRdi fulis
termini~1. misi gamoyeneba erTnairi warmatebiT iqneba
SeaZlebeli, rogorc fiWur telesakomunikacio sfer-
oSi, aseve internetSi. radgan aseTi fuli warmodge-
nilia orobiTi informaciiT erT mowyobilobaSi, ker-
Zod ki, mobilur telefonSi moxdeba daSifruli fu-
lis ganTavsebac da nebismieri tranzaqciis Semdeg
daTvlac. aqedan gamomdinare, fiWuri cifruli naRdi
fulis danergvis dros angariSworebisTvis ar aris
saWiro damatebiTi infrastruqturis Seqmna, radgan
visac eqneba mobiluri telefoni is avtomaturad Se-
Zlebs cifruli naRdi fulis gagzavnas da miRebas
iseve martivad, rogorc magaliTad SMS-Setyobinebeb-
isa, xolo TviT mobiluri telefonebi gaxdeba
eleqtronuli safuleebi. mecnierebi Tvlian, rom mobi-
luri mowyobilobebi sakmaod warmatebulad Secvlis
Cveulebriv fuls, radgan maT gaaCniaT eleqtronuli
komerciis nebismier saqonelsa da momsa-xurebasTan
miwvdomis SesaZlebloba. garda amisa, isini ise maso-
brivadaa gavrcelebuli da moxerxebulia, rom maTi
gamoyenebiT SesaZlebeli iqneba tranzaqciebis ganx-
orcieleba ara marto virtualur, aramed fizikur
garemoSi. statistikis mixedviT, Sin darCenili mobi-
luri telefonebis raodenoba gacilebiT naklebia,
vidre datovebuli sakredito baraTebis da safulee-
bis raodenoba, kompaqturobis da simsubuqis gamo, is
mudam momxmareblis xelSia. mobiluri telefonebis
mesame Taoba iZleva momxmareblis adgilsamyofelos
gansazRvris saSualebas, rac warmoadgens mobiluri
angariSsworebis ganviTarebis erT-erT aucilebel
pirobas, radgan biznesis warmatebuli warmoebisTvis
aucilebelia imis codna, Tu sad imyofeba konkretul
momentSi momxmarebeli, rom mas qondes operatiuli
informacia saqonlisa da momsaxurebis Sesaxeb.
cxadia, yvela saxeobis mobiluri telefoni ver
gamodgeba fiWuri cifruli naRdi fulis matareblad.
sistemis warmatebuli realizaciisaTvis aucilebe-
lia iseTi fiWuri terminalebis Seqmna, romlebic Se-
Zleben operaciebis Sesrulebas axali formis ful-
Tan. aseTi SesaZleblobebi aqvs mesame Taobis mobil-
ur telefonebs. axali qselebis gafarToebasTan er-
Tad Seicvleba TviT mobiluri mowyobilobebis maxa-
siaTeblebi da dizaini, rac mogvcems imis SesaZle-
blobas, rom isini gamoyenebuli iqnes saqonelsa da
momsaxurebaze angariSsworebis terminalebad rogorc
qselSi, aseve fizikur garemoSi. mobilur terminalebs
unda qondeT internetTan mudmivi kavSiris, Catarebu-
li angariSsworebis Sesaxeb informaciis daSifrvisa
da dekodirebis SesaZlebloba, radgan cifruli naR-
di fulis gamoyenebis dros informaciis dacvas eqce-
va yvelaze mTavari yuradReba. globalur qselebTan
kavSiris garda, mobilur terminalebs unda qondeT
usadeno kavSiris interfeisi Bluetooth, romliTac mom-1 Ýëåêòðî í íûå äå íüãè è ì îáèëüíûå ïëàòåæè. Ýíöèêëîïåäèÿ. Ì.,ÊíîÐóñ,2009.
Temur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur Caligava makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
100 101
xmareblebs miecemaT patara da sagangebo mravalfun-
qcionaluri qselebis Seqmnis SesaZlebloba. aseTi
mikroqselebis mobiluri teminalebi lokalur gare-
moSi moaxerxeben rogorc erTmaneTTan, aseve sxvadasxva
eleqtronul mowyobilobasTan (savaWro avtomatebi,
salaro aparatebi da sxv.) dakavSirebas, fiWuri qseleb-
is gverdis avliT. mobiluri cifruli fulis gamoy-
enebisaTvis sasurvelia telefonebSi energodamoukide-
beli mexsierebis Casma. amiT, faqtobrivad moixsneba
Sesanaxi informaciis moculobis SezRudvis da fiz-
ikuri dacvis problema.
msgavsad informaciis gacvlis nebismieri sistemisa,
mobiluri cifruli naRdi fulis sistemaSi unda
Caidos daSifrvis garkveuli principi. aseT sistemeb-
Si mizanSewonilia gamoyenebul iqnes ormagi gasaReb-
is (RSA) algoriTmze agebuli daSifrvis sistema, rac
uzrunvelyofs ori momxmareblis cifruli naRdi
fulis gacvlas anonimurobis sruli dacviT.
cifruli naRdi fulis potenciuri naklia
mobiluri aparatis dakargva. aseTi situaciidan ga-
mosavalia fiWuri sistemis operatoris angariSze
garkveuli vadiT mobiluri fulis Caricxva avtomat-
urad an iZulebiT, riTac is usafrTxod iqneba Senax-
uli momxmareblis moTxovnamde.
mobiluri angariSsworebisFfinansuri sistemis
mdgradi da efeqtiani funqcionirebisaTvis aucile-
belia mobilur tranzaqciaSi monawileTa identifika-
cia. yvelaze miRebul meTodad iTvleba cifruli
sertifikatebis infrastruqtura (PKI). tranzaqciis
procesSi mobiluri terminalebi ukavSirdeba PKI in-
frastruqturas angariSsworebis mimRebis Ria gasaRebe-
bis dasadgenad, xolo SemdgomSi es ukanaskneli amave
sistemiT axdens gadamxdelis identificirebas. mobi-
luri qselebiT komerciaSi Ria gasaRebebis erTdrou-
li da ormxrivi gamoyeneba warmoadgens biznesis war-
moebis saimedo gzas.
dasasruls, yovelive zemoTaRniSnulidan gamom-
dinare, SeiZleba davaskvnaT, rom mobiluri cifruli
naRdi fuli Seasrulebs Cveulebrivi fulis yvela
funqcias: SeiZleba gamosaxul iqnes raRac fizikurad
ararsebuli an erovnuli valutiT, rac iZleva mis
saTvlel erTeulad gamoyenebis SesaZleblobas; is
SeiZleba gaxdes mimoqcevisa da angariSsworebis er-
Tiani saSualeba, radgan mobiluri telefonebis pa-
tronebi gamoiyeneben mas mTel msoflioSi; mobiluri
cifruli naRdi fulis, rogorc dagrovebis saSualebis,
Rirebuleba uzrunvelyofilia misi emitentiT, iseve
rogorc Cveulebrivi qaRaldis fulis; misi gamoyene-
ba SesaZlebeli iqneba gadavadebuli angariSsworebe-
bisaTvis, radgan Senaxuli iqneba mobiluri termina-
lebis mexsierebaSi; fiWuri qselebis gavrcelebis
arealis safuZvelze mobilur cifrul naRd fuls
SeeZleba msoflio fulis funqciis Sesruleba.
Temur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur Caligava makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
102 103
Mobile payment in the Information Economics
T. Chaligava T. Chaligava T. Chaligava T. Chaligava T. Chaligava
The article focuses on the forms of payment on Shortcom-
ings and on the Information Economics and adequate mobile dig-
ital payment system. According to the author Mobile Digital Cash
Money will perform all the normal functions of money. Can be
expressed physically, something missing or in national currency,
Which allows the unit to use his counting possibility. It can be-
come a circulation and common means of payment, Because mo-
bile phone users will use them in the whole world. Mobile digital
cash as a means of accumulating wealth, cost of is provided Pro-
vided by the Issuing , As well as conventional paper money. Its use
can be delayed for the Payment. Because will be stored in the
memory of the mobile terminals. Cellular networks based on the
distribution area Mobile digital will be able to Performance the
world cash money function
Temur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur CaligavaTemur Caligava makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
uCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSvili
ivane javaxiSvilis saxelobisivane javaxiSvilis saxelobisivane javaxiSvilis saxelobisivane javaxiSvilis saxelobisivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetisTbilisis saxelmwifo universitetisTbilisis saxelmwifo universitetisTbilisis saxelmwifo universitetisTbilisis saxelmwifo universitetis
ekonomikis da biznesisekonomikis da biznesisekonomikis da biznesisekonomikis da biznesisekonomikis da biznesis
fakultetis doqtorantifakultetis doqtorantifakultetis doqtorantifakultetis doqtorantifakultetis doqtoranti
saqarTvelom, damoukideblobis mopovebis pirve-
li dRidan, ekonomikuri sistemis sabWoTa tipis mbrZa-
neblur-administraciul models, anu totalitarizms
uari uTxra da kerZo sakuTrebis xelSeuxeblobasa da
Tavisufal konkurenciaze dafuZnebuli sabazro mod-
elis, anu liberalizmis idea airCia.
Tumca, TiTqmis ori aTeuli welia, saqarTvelo
rogorc axalgazrda saxelmwifo, aramarto transfor-
maciis, aramed erovnuli ekonomikuri wesrigis swori
mimarTulebis Ziebis procesSia, rac sxva mizezebTan
erTad, liberalizmis mravalsaxeobiTacaa ganpirobe-
buli.
amdenad, mniSvnelovania swori, mizanmimarTuli
ekonomikuri politikis SemuSaveba, romelSic gaTval-
iswinebuli iqneba saqarTvelos geostrategiuli mde-
bareoba da swrafva evropuli faseulobebisaken, vi-
naidan swored evrokavSirTan daaxloeba da Semdeg
misi wevroba aris Tanamedrove qarTuli saxelmwifos
erT-erTi umTavresi sagareo prioriteti. am mxriv
erovnuli ekonomikuri wesrigis Camoyali-erovnuli ekonomikuri wesrigis Camoyali-erovnuli ekonomikuri wesrigis Camoyali-erovnuli ekonomikuri wesrigis Camoyali-erovnuli ekonomikuri wesrigis Camoyali-
bebis procesi da evrointegraciabebis procesi da evrointegraciabebis procesi da evrointegraciabebis procesi da evrointegraciabebis procesi da evrointegracia
104 105
garkveuli nabijebi gadadgmulia, kerZod, 1992 wels
evrokavSirma saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukide-
bloba da teritoriuli mTlianoba aRiara da dRemde
am poziciazea.
evrokavSirisa da saqarTvelos urTierTobebis
iuridiul safuZvels warmoadgens partniorobisa da
TanamSromlobis SeTanxmeba (PCA), romelsac 1996 wels
moewera xeli da ZalaSi 1999 wels Sevida. igi evrokav-
Sirsa da saqarTvelos Soris TanamSromlobis samarT-
lebriv meqanizmebs qmnis iseT sferoebSi, rogoricaa:
vaWroba, investiciebi, kanonis uzenaesoba, adamianis
uflebebis dacva da saimigracio politika.
2006 wlis 14 noembers, evropis samezoblo poli-
tikis farglebSi (ENP), miiRebul iqna xuTwliani samo-
qmedo gegma, romlis mixedviT evrokavSiri adgens
garkveul pirobebs, romelTa dakmayofilebac saqarTve-
los moeTxoveba momavalSi politikuri, ekonomikuri
da samarTlebrivi TanamSromlobis Tanmimdevruli
ganviTarebisaTvis.
2009 wlis 7 maiss ZalaSi Sevida evrokavSiris
aRmosavleTis partniorobis iniciativa, romelic war-
moadgens evrokavSiris wevri saxelmwifoebisa da aR-
mosavleTi evropis eqvsi mezobeli qveynis, maT Soris
saqarTvelos erTobliv mcdelobas, ormxrivi da
mravalmxrivi TanamSromlobis farglebSi daaCqaron
evrokavSirTan politikuri da da ekonomikuri daax-
loebis procesi.
2010 wlis 17 ivniss, briuselSi xeli moewera SeT-
anxmebas evrokavSiris wevr qveynebSi saqarTvelos mo-
uCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
qalaqeebisaTvis vizebis gacemis gamartivebis Sesaxeb.
amasTan, uaxloes momavalSi dagegmilia molaparakebe-
bis dawyeba evrokavSirTan asocirebis Sesaxeb SeT-
anxmebis gasaformeblad. aRniSnuli SeTanxmeba iTval-
iswinebs savizo reJimis gauqmebas da Tavisufali vaWro-
bis Sesaxeb yovlismomcveli xelSekrulebebis dade-
bas, rac uTuod wingadadgmuli nabiji iqneba. amasTan,
SeTanxmeba asocirebis Sesaxeb ar niSnavs imas, rom
saqarTvelo evrokavSiris wevrobis kandidati qveyana
gaxdeba.
imisaTvis, rom saqarTvelos evrokavSirSi gawevri-
anebis sakiTxi daisvas, erovnuli ekonomikuri poli-
tikis (ar vexebiT sakiTxis politikur da iuridiul
aspeqtebs) mizani unda gaxdes:
1. evrokavSirSi gawevrianebisaTvis dadgenili kri-
teriumebis Sesrulebaze zrunva.
2. saqarTveloSi evropuli qveynebisaTvis damaxa-
siaTebeli ekonomikuri wesrigis Camoyalibeba.
amasTan, aucilebelia ufro meti da ufro mWidro
savaWro-ekonomikuri urTierTobebis damyareba evrokav-
Siris wevr calkeul qveyanasTan da saerTo evropul
struqturebTan.
evrokavSiris gafarToebis SesaZlebloba mis yve-
la damfuZnebel dokumentSia dafiqsirebuli. 1992 wels
miRebul maastrixtis xelSekrulebaSi weria, rom
wevrobaze ganacxadis Semotana “nebismier evropul
saxelmwifos SeuZlia”. Tumca, wevrobis kandidati qvey-
nebisadmi saTanado kriteriumebi mxolod 1993 wels,
kopenhagenSi iqna miRebuli, roca dRis wesrigSi cen-
106 107
traluri da aRmosavleTi evropis qveynebis gawevri-
anebis sakiTxi dadga. e.w. “kopenhagenis kriteriumebis”
mixedviT aucilebelia evrokavSiris wevrobis kandi-
dat saxelmwifos gaaCndes:
- stabiluri saxelmwifo institutebi, romlebic
warmoadgens demokratiis, kanonis uzenaesobis, adami-
anis da erovnul umciresobaTa uflebebis dacvis ga-
rantias;
- qmediTi sabazro ekonomika, romelsac Zala unda
Seswevdes gauZlos evrokavSirSi arsebul konkurenciis
da sabazro Zalebis wnexs;
- im valdebulebebis aRebis unari, romlebic
evrokavSiris wevrobidan gamomdinareobs da politikur,
ekonomikur da savaluto kavSirebs iTvaliswinebs.
amsterdamis 1997 wlis xelSekrulebiT gadawyda,
rom “kopenhagenis kriteriumebi” evrokavSiris xelSek-
rulebis ZiriTadi principebi gaxdeboda.
2001 wels nicaSi miRebuli evrokavSiris xelSek-
rulebis me-6 muxlis 1-l abzacSi aRniSnulia, rom
evrokavSiri efuZneba Tavisuflebis, demokratiis, ad-
amianis uflebebis, samarTlebrivi saxelmwifos (kano-
nis uzenaesobis) da ZiriTadi Tavisuflebebis (saqon-
lis Tavisufali moZraoba, adamianebis Tavisufali
gadaadgileba, cxovrebisa da samuSao adgilis Tavisu-
fali arCeva, servisisa da momsaxurebis Tavisufleba,
kapitalis Tavisufali moZraoba) principebs. imave xe-
lSekrulebis 49-e muxli ki gansazRvravs, rom nebismi-
er evropul saxelmwifos, romelic aRiarebs me-6 mux-
lis 1-li abzaciT gansazRvrul principebs, SeuZlia
ganacxados evrokavSiris wevrobis survili.
swored am principebis safuZvelze moxda 2004 wels
aTi centraluri da aRmosavleTi evropis saxelmwi-
fos (maT Soris sami baltiispireTis saxelmwifos),
xolo mogvianebiT 2007 wels, damatebiT kidev oris –
bulgareTis da rumineTis - evrokavSirSi gawevriane-
ba. amave kriteriumebis gamo ver xerxdeba TurqeTis
rogorc wevrobis mravalwliani kandidatis, ganacxa-
dis dakmayofileba.
“kopenhagenis kriteriumebis” me-2 punqtSi xaz-
gasmulia “qmediTi sabazro ekonomikis” funqcionireb-
is aucilebloba, rac garkveuli ekonomikuri wesrigis
formirebas gulisxmobs.
ekonomikuri wesrigis cnebaSi igulisxmeba
ekonomikis organizaciuli mowyobisa da ekonomikuri
procesebis msvlelobis da marTvis arsebuli wesebis
erToblioba. ekonomikuri wesrigis amocanebia:
ekonomikis sicocxlisunarianobis uzrunvelyofa,
ekonomikuri aqtivobebis mizanmimarTul koordinire-
ba da sxva sazogadoebriv-politikur amocanebi.
amisTvis, uwinaresad unda ganisazRvros rogori
tipis sabazro ekonomika gvinda, anu ra doneze unda
ereodes saxelmwifo qveynis ekonomikis funqcionire-
baSi. civilizebuli samyaro sabazro ekonomikis or
ZiriTad models ganasxvavebs: Tavisufali sabazro
ekonomika da socialuri sabazro ekonomika.
Tavisufali sabazro ekonomika efuZneba klasikuri
liberalizmis Teorias, romlis TvalsaCino warmomad-
uCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
108 109
geneli aris adam smiTi. am TeoriiT saxelmwifo ayal-
ibebs sabazro ekonomikis funqcionirebis zogad Car-
Coebs, maqsimalurad xels uwyobs konkurenciis ganvi-
Tarebas da TiTqmis ar ereva sabazro ekonomikis fun-
qcionirebaSi. saxelmwifos umTavresi prioritetia
mewarmeobis xelisSewyoba, xolo mosaxleobis social-
uri dacva ar aris saxelmwifos prioritetul mima-
rTulebebs Soris. Tavisufali sabazro ekonomikis
arsebobis saukeTeso magaliTia aSS (Tu ar CavTvliT
bolo drois finansuri krizisis Semdgom ganviTare-
bul movlenebs, kerZod, barak obamas ekonomikis stimu-
lirebis pakets da misive inicirebuli jandacvis re-
formas).
socialuri sabazro ekonomika efuZneba neolib-
eralizmis Teorias (Cikagos skola) da ordoliber-
alur Teorias (fraiburgis skola). am modeliT sax-
elmwifo ayalibebs sabazro ekonomikis funqcionireb-
is zogad CarCoebs, xels uwyobs mewarmeobas, konkurenci-
is ganviTarebas, aseve garkveulwilad aregulirebs
sabazro ekonomikis funqcionirebas, mosaxleobis so-
cialuri dacva ki saxelmwifos erT-erTi prioritet-
uli mimarTulebaa. meore msoflio omis Semdeg msgav-
si ekonomikuri wesrigi evropis mraval saxelmwifoSi
Camoyalibda.
socialuri sabazro ekonomikis funqcionirebis
TvalsaCino magaliTia germania, romlis „socialuri
sabazro ekonomikis” ganmsazRvreli Teza ase JRers:
“So wenig Staat wie möglich, so viel Staat wie nötig” (“imdenad
cota saxelmwifo - rac SeiZleba, imdenad bevri sax-
elmwifo - ramdenic saWiroa”). am magaliTidan garkveviT
Cans, rom saxelmwifo regulirebis moculobis raode-
nobis ganmsazRvreli universaluri formula ar ar-
sebobs. socialur sabazro ekonomikaSi sasurvelia, rom
saxelmwifos roli SeizRudos maqsimalurad, magram
ara imdenad, rom saxelmwifom Tavisi socialuri fun-
qciis Sesruleba ver SeZlos.
ra viTarebaa am mxriv saqarTveloSi?
2009 wlis oqtomberSi saqarTvelos prezidentma
mixeil saakaSvilma parlamentSi gamosvlisas e.w.
“ekonomikuri Tavisuflebis aqti” waradgina, romlis
mixedviTac saqarTvelo msoflio liberaluri
ekonomikis flagmani unda gaxdes. “konstituciuri kanon-
proeqti ekonomikuri Tavisuflebebis, SesaZleblobeb-
isa da Rirsebis Sesaxeb”, moicavs rig axal iniciati-
vas: kerZod, unda aikrZalos ukve dadgenili licen-
ziebis da nebarTvebis raodenobis gazrda da axali
saxelmwifo maregulirebeli organoebis Seqmna. aseve,
saxelmwifos aekrZaleba komerciuli bankebis wileb-
is floba da nebismieri saxeobis produqciisa da mom-
saxurebaze fasis daweseba, riTac “saqarTveloSi mud-
mivad iqneba uzrunvelyofili fasebis dadgenis Tavisu-
fleba.” aRniSnuli aqti aseve gulisxmobs valutis
konvertaciis SezRudvis da investoris mier miRebu-
li Semosavlebis da kapitalis repatriaciis dauSve-
blobas. amasTan, prezidenti gamovida iniciativiT, rom
momavalSi saxelmwifos mier nebismieri gadasaxadis
SemoReba da gadasaxadis ganakveTis gazrda SesaZle-
beli unda iyos “gamonaklisis saxiT”, saerTo-saxalxo
referendumis gziT.
uCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
110 111
amdenad, prezidentis inicirebulma winadadebaTa
paketma konstituciurad unda SezRudos aRmasrule-
beli xelisuflebis SesaZleblobebi gaduxvios lib-
eraluri ekonomikuri mmarTvelobidan, rogorc arse-
buli, aseve momavali mTavrobebis pirobebSi.
prezidentma ganacxada: “Cveni gamocdileba
gviCvenebs, rom araferi kargi ar xdeba iq, sadac aris
saxelmwifo”. misive gancxadebiT, “Tavisuflebis aqti”
SemdgomSi ganaviTarebs biujetis socialur nawils
im principis mixedviT, rom sabiujeto saxsrebi mima-
rTuli unda iyos mxolod imaT daxmarebaze, vinc amas
yvelaze metad saWiroebs.
cxadia, aRniSnuli iniciativa xels Seuwyobs in-
vesticiebis mozidvas, gamoiwvevs biznesis gaaqtiure-
bas, rac garkveulwilad stimuls miscems qveynis
ekonomikis ganviTarebas. magram, aseve unda iTqvas, rom
“Tavisuflebis aqti” warmodgenili saxiT ver uzrun-
velyofs konkurenciis ganviTarebas da gazrdis mo-
saxleobis socialur uTanasworobas, rac faqtobri-
vad dagvaSorebs evropul idealebTan.
zogadad, saxelmwifos rolis Seswavlis proces-
Si umTavresia pasuxi gaeces or kiTxvas:
1. rogoria konkurenciis saxelmwifo xelSewyo-
bis politika?
2. rogoria saxelmwifos socialuri politika?
konkurenciis saxelmwifo xelSewyobis politika
gansakuTrebul rols unda aniWebdes antimonopoli-
ur, antitrestul da antidempingur regulirebas, rom-
lis mTavari mizania konkurenciuli garemos Camoyal-
ibeba, konkurenciis dacva da stimulireba, rac sab-
oloo angariSiT gulisxmobs momxmarebelTa intere-
sebis dacvasac.
samwuxarod, verc ,,monopoliuri saqmianobisa da
konkurenciis Sesaxeb~ saqarTvelos 1996 wlis kanoni
da miT umetes, verc axali - ,,Tavisufali vaWrobisa da
konkurenciis Sesaxeb~ kanoni, romelic ZalaSi 2005 wlis
3 ivniss Sevida, ver uzrunvelyofs saqarTveloSi re-
alurad efeqtiani politikis ganxorcielebas am sf-
eroSi.
saqarTvelosa da evrokavSirs Soris partnioro-
bisa da TanamSromlobis Sesaxeb luqsemburgSi 1996
wels gaformebuli xelSekrulebis Sesabamisad,
saqarTvelos mier evrokavSiris winaSe aRebul iqna
valdebuleba, rom qveynis kanonmdebloba, maT Soris,
konkurenciis maregulirebeli normebi da momxmare-
belTa dacvis sakiTxebi, etapobrivad harmonizaciaSi
movidoda evrokavSiris Sesabamis kanonmdeblobasTan,
xolo, meore mxriv, evrokavSiris mier gamoTqmul iqna
mzadyofna am valdebulebebis Sesrulebis saqmeSi
saqarTvelosaTvis gaewia teqnikuri daxmareba.
aRsaniSnavia, rom SeTanxmebis es nawili gamom-
dinareobs 1957 wels romSi miRebuli evrogaerTaneb-
is damfuZnebeli xelSekrulebis Sesabamisi muxlebidan.
amasTan, qarTuli sakonkurencio samarTlis srulyofis
procesSi, aseve gasaTvaliswinebelia evrokavSiris iseTi
reglamentebi, rogoricaa _ evrokavSiris sakonkuren-
cio samarTlis 1989 wlis reglamenti (masSi 1997 da
2004 wlebSi Setanili cvlilebebis gaTvaliswinebiT).
uCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
112 113
aRniSnuli reglamentiT ikrZaleba evrogaerTianebis
sivrceSi konkurenciis SemzRudavi koncentraciebi.
amas garda, evrokavSirsa da saqarTvelos Soris
partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb dadebul
SeTanxmebaSi Cadebulia momxmarebelTa uflebebis dacva,
romelic konkurenciuli (antimonopoliuri) politikis
ganuyofel nawils warmoadgens.
samwuxarod, evrokavSiris winaSe aRebuli valde-
bulebebi, rogorc antimonopoliuri regulirebis (maT
Soris sareklamo saqmianobis), aseve momxmarebelTa
uflebebis dacvis kuTxiT, dRemde araa Sesrulebuli.
imis miuxedavad, rom evrokavSiris eqspertTa monawi-
leobiT (,,tasisi~, ,,jeplaki~) saxelmwifo antimonopo-
liuri samsaxuris mier jer kidev 2003 wlis pirvel
naxevarSi iqna momzadebuli da farTo sazogadoebis
winaSe gansaxilvelad wardgenili evrokavSiris kanon-
mdeblobasTan met-naklebad miaxloebuli axali anti-
monopoliuri kanonis proeqti. misi saboloo miReba,
garkveuli subieqturi Tu obieqturi mizezebis gamo,
dRemde ver moxerxda.
aRniSnuli sakiTxi miT ufro aqtualuri gaxda
mas Semdeg, rac saqarTvelos saxelmwifo antimonopo-
liuri samsaxuri gauqmda, romelsac, marTalia, pirda-
pir ar evaleboda ,,dacvis RonisZiebebis Sesaxeb~ msof-
lio savaWro organizaciis xelSekrulebiT gaTval-
iswinebuli meqanizmebis aRsruleba, magram qveyanaSi
imdroisaTvis moqmedi antimonopoliuri kanonmdeblo-
bis Sesabamisad is axorcielebda arakeTilsindisieri
konkurencis faqtebis gamovlenasa da aRkveTas qveynis
konkretul sasaqonlo bazrebze, xolo misi likvidaci-
isa (2005 wlis 19 agvisto) da ,,monopoliuri saqmiano-
bisa da konkurenciis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis
gauqmebis Semdeg am mimarTulebiT (arakeTilsindis-
ieri konkurenciis faqtebis gamovlenisa da aRkveTis
kuTxiT) arc erTi saxelmwifo organo ar muSaobs, rac
faqtobrivad realur safrTxes uqmnis adgilobrivi
warmoebis dacvas moZalebuli importis fonze.
rac Seexeba saqarTvelos erovnul socialur
politikas, 1990-iani wlebidan, rodesac saqarTvelom
aRidgina saxelmwifoebrioba, qveyanaSi ver gatarda met-
naklebad dabalansebuli socialuri politika.
wlebis manZilze centralur socialur proble-
mad siRaribis daZleva saxeldeboda, xolo social-
uri politikis seqtorul speqtrSi jandacvis, ganaTleb-
is, mecnierebis, kultrurisa da sportis reformireba
ganixileboda.
2008-2012 wlebSi saqarTvelos mTavrobis samoqme-
do programis mixedviT, mTavrobis ZiriTad mizans war-
moadgens “saqarTvelo siRaribis gareSe”. mosaxleo-
bis keTildReobis gasaumjobeseblad mTavrobis Zal-
isxmeva mimarTuli iqneba, erTi mxriv, swrafi da farTo
efeqtis mqone ekonomikuri zrdis uzrunvelyofisaken
da meore mxriv, siRaribis winaaRmdeg mimarTuli
masStaburi socialuri programebis ganxorcielebi-
saken.
xelisuflebis mier SemuSavebuli mosaxleobis
socialuri dacvis koncefciis mTavari momentebia:
kanoni adgens SemTxvevevbis garkveul raodenobas (sap-
uCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
114 115
ensio asakis miRweva, ojaxis marCenalis dakargva da
sxva), rodesac moqalaqes ufleba eZleva miiRos qveya-
naSi ekonomikuri mdgomareobis Sesabamisi daxmareba
saxelmwifosgan.
vfiqrobT, sakiTxis amgvarad dasma warmatebis miR-
wevis aucilebeli, magram arasakmarisi pirobaa. cxadia,
ekonomikuri ganviTareba keTildReobis safuZvelia, amiT
iqmneba materialuri dovlaTi da bunebrivia, rom mas
udaod dadebiTi zegavlena gaaCnia socialur keTil-
dReobaze, magram faqtia, rom qveynis ekonomikuri ganvi-
Tareba ar aris socialuri dacvis garanti.
socialuri sabazro ekonomikis pirobebSi saxelm-
wifos mTavari mizania samuSao adgilebis Seqmna, rac
miiRweva sainvesticio klimatis da konkurenciuli
pirobebis gaumjobesebis, privatizebisa da deregulire-
bis, biurokratiis Semcirebis gziT. amasTan, saxelm-
wifo gansakuTrebul yuradRebas aqcevs adamianTa
socialur dacvas, rac gamoixateba: dasaqmebulTa ufle-
bebis dacvaSi, samuSaos armqoneTa, anu droebiT umuSe-
varTa Semweobebis gacemaSi, maTTvis garantirebul
janmrTelobis dazRvevaSi da daxmarebaSi Sesaferisi
samuSaos moZebnaSi, invalidTa da SromisuunaroTa
socialur reabilitaciaSi, pensionerTaTvis Rirseu-
li siberis uzrunvelyofaSi.
Tanamedrove msoflios yvela civilizebuli sax-
elmwifos ekonomikuri wesrigi warmoadgens wminda
liberaluri Sexedulebebisa da socialur probleme-
bze orientirebuli midgomebis garkveul balanss.
dabolos, kvlavac xazgasmiT unda aRiniSnos is,
rom arCevani dgas ultraliberaluri Tavisufali
sabazro ekonomikasa da evropuli tipis socialuri
sabazro ekonomikas Soris. migvaCnia, rom swori arCeva-
nis gakeTebaSi qveynis sagareo prioritetic unda gav-
iTvaliswinoT. aqedan gamomdinare unda SevecadoT, rom
qveynis politikuri, samarTlebrivi, ekonomikuri Tu
socialuri sistema ise movawyoT, rom mizans mivuax-
lovdeT da ara piriqiT.
aRniSnulis dasturad, aqve moviyvan evrokavSiris
gafarToebis sakiTxebSi evrokomisris Stefan fules
2010 wlis 12 maisis gancxadebas. man, erTi mxriv, dadeb-
iTad Seafasa is miRwevebi, rac saqarTvelos gaaCnia
evropis samezoblo politikis farglebSi SemuSavebu-
li samoqmedo gegmis mixedviT, Tumca, iqve aRniSna, rom
saqarTveloSi arsebuli “ultraliberalur ekonomikur
garemosTan” dakavSirebuli zogierTi idea, evrokav-
Sir-saqarTvelos momavali partniorobis ZiriTad
principebTan winaaRmdegobaSia.
The Process of Formation of National Economic Order andEuro Integration
U. GogishviliOn transitional stage it is very important to work out purposeful
economical policy, including geostrategic location of Georgia and striv-ing for European values. As one of the principal foreign priorities ofGeorgia is to gain close relationship with European Union and its mem-bership.
uCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
116 117
For moving out the issue of membership of Georgia in EuropeanUnion, the goal of national economical policy should be the following:
1. Formation of economical order in Georgia typical for Europe-an countries;
2. To follow the criteria established for the membership of theEuropean Union.
Thereby, it is necessary to establish more and more close trade-economical relations in various member-countries of the EuropeanUnion and common European structures.
Within social market economy, main goal of the state is to createworking places, which is reached by improving investment climate andcompetition conditions, privatization and deregulation and decreasingof bureaucracy. Thereby, state pays special attention to social protec-tion of people, which means: protecting of employees’ rights, financialaids for unemployed i.e. temporarily unemployed persons, guaranteedhealth insurance for them and assisting in finding proper jobs, socialrehabilitation of disabled and incapable persons, guaranteeing adequateconditions for pensioners.
So, in formation of National Economic Order the state role isdetermined as principal and correspondingly we must answer the fol-lowing three questions:
- How should the state support competition?- What kind of state social politics should be?- What is their correlation?And finally, the choice should be made and it should be made as
soon as possible: ultra liberal free market economy or European typesocial market economy? While making the right choice we must con-sider foreign priority of the country. So, we should try to arrange coun-try’s political, legal, economical and social system as to reach goal butnot vice versa.
uCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSviliuCa gogiSvili makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomika
Eekonomikis saxelmwifo regulirebisEekonomikis saxelmwifo regulirebisEekonomikis saxelmwifo regulirebisEekonomikis saxelmwifo regulirebisEekonomikis saxelmwifo regulirebis
Taviseburebebi transformirebadiTaviseburebebi transformirebadiTaviseburebebi transformirebadiTaviseburebebi transformirebadiTaviseburebebi transformirebadi
ekonomikis qveynebSiekonomikis qveynebSiekonomikis qveynebSiekonomikis qveynebSiekonomikis qveynebSi
ekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSvili
Tsu Aasistent-profesoriTsu Aasistent-profesoriTsu Aasistent-profesoriTsu Aasistent-profesoriTsu Aasistent-profesori
Tanamedrove periodSi ekonomikis tramsformacia
gulisxmobs sabazro ekonomikisken swrafvas. saxelm-
wifos roli transformaciis procesSi, bazris Camoy-
alibebasa da regulirebaSi araerTgvarovania. ama Tu
im qveynis ekonomikis regulireba xdeba saxelmwifos
mier ekonomikuri sistemis funqcionirebaSi Carevis
gziT. amgvar Carevas, bunebrivia, gaaCnia Tavisi formebi
da sazRvrebi. Tanamedrove sabazro ekonomikuri urT-
ierTobebis ganviTareba moiTxovs ekonomikis funqcion-
irebaSi saxelmwifos Carevis iseTi instrumentaris
gamoyenebas, rogoricaa efeqtiani fiskaluri da fu-
lad-sakredito politika. saxelmwifo regulirebis
efeqtianobis sakiTxi gansakuTrebiT mwvaved dgas trans-
formirebadi ekonomikis qveynebSi (maT Soris
saqarTveloSic), sadac ekonomikis sferoebis saxelm-
wifo regulireba mravalferovania Tavisi formebis,
ganxorcielebis meTodebisa da maTi erovnuli
ekonomikis ganviTarebis ama Tu im periodTan misadage-
bis mixedviT. regulirebis procesTa amgvari saxesx-
vaoba iZleva erTmaneTisgan gansxvavebul efeqtebs,
118 119
romlebsac, bunebrivia, Tan axlavs adekvaturi social-
ur-ekonomikuri Sedegebi.
cnobilia, rom transformirebadi ekonomikis qvey-
nis saxelmwifo marTvis realuri Sedegi xSirad upir-
ispirdeba savaraudos da warmoadgens mosalodnel-
isagan diametrulad gansxvavebuls. ase, magaliTad,
ekonomikis mosalodneli stabilizaciis magivrad, Sei-
Zleba adgili hqondes warmoebis ganmeorebadi dace-
mis faqtebs, realuri seqtoris waxalisebis magivrad
_ misi funqcionirebis Seferxebas, samamulo mwarmoe-
blebis sabaJo RonisZiebebis daxmarebiT dacvis magi-
er _ nedleulis uzomod gatanas sazRvargareT da a.
S.
aRniSnulidan cxadia, rom nebismieri trans-
formirebadi ekonomikis qveynis saxelmwifo regulire-
bis efeqtianobis gansazRvrisas saWiroa: pirveli, Semow-
mdes miRebuli Sedegebis Sesabamisoba dasmul social-
ur-ekonomikur mizanTan da Sefasdes aseTi Sesabami-
sobis xarisxi; meore, moxdes dasaxuli miznix misaRw-
evad mosalodneli xarjebis minimizeba. mxolod am
gziTaa SesaZlebeli ekonomikis saxelmwifo regulire-
bis efeqtianobis amaRleba.
msoflio gamocdileba cxadyofs, rom nebismieri
qveynis ekonomikis saxelmwifo regulirebis instru-
mentebis umetesobis gamoyenebis procesi winaaRmde-
gobrivi bunebisaa. amitom, bunebrivia, rom transformire-
bad ekonomikaze saxelmwifo zemoqmedebis dros auci-
lebelia gaTvaliswinebul iqnes arsebuli social-
uri memkvidreoba.
ekonomikis saxelmwifo regulirebis formebisa
da meTodebis SerCevis process Tan axlavs sxvadasxva
saxeobis SezRudva. ganvixiloT zogierTi maTgani.
qveynis ekonomikis maregulirebelma organom efeq-
tiani ekonomikuri politikis SesamuSaveblad garkveviT
unda Camoayalibos mizani, romlis miRwevasac iswrafvis.
ekonomikis saxelmwifo regulirebis mizanTa simrav-
les Seesabameba miznis funqciaTa erToblioba. am uka-
nasknelis maTematikuri gansazRvra aris rTuli da
mravalwaxnagovani procesi da dakavSirebulia poli-
tikuri strategiebis SemuSavebasTan. aseTi gansazRvris
dros, mniSvnelovania imis garkvevac saxelmwifo unda
eswrafodes Tu araSesabamis funqciebSi asaxul mi-
zanTa erTdroul miRwevas. amasTan, isic unda gairkves
yvela miznis miRwevisadmi erTdroulad swrafvas
ajobebs Tu ara maTi prioritetuli ranJireba da mniS-
vnelobis xarisxis mixedviT ganxorcieleba. es sak-
iTxi namdvilad rTuli gadasawyvetia. miznis funqci-
is formireba warmoadgens Tanamedrove ekonomikuri
mecnierebis umniSvnelovanes problemas. ekonomikis
sferos saxelmwifo regulirebis msoflio gamocdile-
ba adasturebs, rom miznis funqciebis formireba yve-
laze ufro gonivrulia upiratesobis gaTvaliswineb-
is, e.i. pirvelxarisxovani mniSvnelovnebis miznebis
gamoyofis safuZvelze. sakiTxis amgvarad dasma gan-
sakuTrebul mniSvnelobas iZens transformirebadi
qveynis ekonomikis regulirebis pirobebSi. es umTavre-
sad ganpirobebulia imiT, rom jer erTi, aseT qveynebSi
miznis funqciaze mniSvnelovan gavlenas axdens faq-
makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikaekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSvili
120 121
torebi, romlebic ganpirobebulia Seqmnili viTarebiT
da mimdinare procesebiT Camoyalibebuli faqtorebi.
magaliTad, ekonomikuri politikis SemuSaveba am qvey-
nebSi amJamad warmoebs Rrma sistemuri cvlilebebis
pirobebSi, romlebic moicavs instrumentalur da stru-
qturul gardaqmnebs, agreTve, ekonomikis liberalizaci-
is mcdelobebs. amitom, bunebrivia, rom aseTi qveynebis
mTavrobebs, nacvlad efeqtiani xangrZlivvadiani strate-
giis SemuSavebisa, imaze zrunva uxdebaT, rom aramdgra-
di ekonomikis pirobebSi droulad moaswron reagire-
ba uaxloesi problemebis simZafriT warmoqmnil mos-
alodnel Sedegebze. amasTan, roca problema bevria,
xelisufleba iZulebuli xdeba ekonomikuri politika
aagos rigiTobis principis gamoyenebis safuZvelze.
meore, saxelmwifos maregulirebeli potenciali
am qveynebSi mniSvnelovnad SezRudulia. amitom, ram-
denime masStaburi miznis moTxovnebis erTdroulad
realizaciisaTvis mTavrobas SeiZleba ar eyos saSu-
alebebi da instrumentebi. amasTan dakavSirebiT,
gasaTvaliswinebelia cnobili ekonomistis i. timber-
genis azri( imis Sesaxeb, rom ekonomikis saxelmwifo
regulirebisas, miznebis raodenoba arasdros unda
aRematebodes saxelmwifos xelSi arsebuli ekonomikuri
politikis instrumentebis marags (es Teoria cnobil-
ia, rogorc i. tinbergenis utoloba).1
aRsaniSnavia, rom msoflios qveynebis umravleso-
baSi saxelmwifo regulirebis gamocdilebis dagrove-
bis Sedegad miznis funqciis ganzomileba TandaTan
mcirdeboda. XX saukunis 50-60-ian wlebSi, miznis fun-
qcia rva elements moicavda: saxelmwifo xarjebis
moculobas, realuri xelfasis cvlilebis temps, dasaqme-
bis dones, Semosavlebis ganawilebis indikators, in-
vesticiebs, erTobliv moTxovnas, warmoebis dones, saga-
dasaxdelo balansis saldos. XX saukunis 70-ian wlebSi
ekonomikis saxelmwifo regulirebis miznis funqcia
moicavda mxolod oTx mizans: sruli dasaqmebis miRw-
evas, fasebis stabilurobas, saxadasaxdelo balansis
umarTavi deficitis ararsebobas, ekonomikuri ganvi-
Tarebis myar dones. amJamad msoflios ganviTarebuli
bevri saxelmwifo izRudeba ori iseTi strategiuli
amocanis dasmiTa da gadawyvetiT, rogoricaa mdgradi
ekonomikuri zrdis miRweva da umarTav inflaciasTan
brZola. miznis funqciaSi Semavali miznebis raodeno-
bis SemcirebiT saxelmwifoebs gaezardaT qmediTobis
unari da gauadvildaT ekonomikis regulireba.
mesame, transformirebadi ekonomikis qveynebis, maT
Soris saqarTvelos ekonomikuri politikis miznebis
SezRudva da prioritetebis ranJireba dakavSirebu-
lia imasTan, rom saxelmwifos gankargulebaSi arsebu-
li regulatorebis umravlesoba winaaRmdegobriv zemo-
qmedebas axdens ekonomikaze. magaliTad, Znelia moiZeb-
nos ekonomikuri instrumentebi da ganisazRvros maTi
iseTi kombionacia, romelic saxelmwifo xelisufleb-
is mier inflaciuri procesebis stabilizaciisaken
mimarTuli zomebis Sedegad ar gamoiwvevs situaciis
gauaresebas Sromis bazarze (gansakuTrebiT mokleva-1 Tinbergen Jan. income Distribution: Analysis and Policies. Amsterdam, 1995,p 35-36.
makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikaekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSvili
122 123
dian periodSi). garda amisa, inflaciis damamuxruWebe-
li da adapturi molodinis Camqrobi (SemzRudavi) poli-
tika imavdroulad iwvevs procentuli ganakveTebis
gadidebas (rac mTavrdeba warmoebis zrdis SenelebiT)
da piriqiT, samuSao adgilebis Seqmnisa da socialuri
daxmarebebisaTvis saWiro sabiujeto asignebebis gamoy-
ofa, erTi mxriv, aadvilebs mdgomareobas samuSao Za-
lis bazarze, meore mxriv, igi iwvevs inflaciuri zew-
olis zrdas. aseT pirobebSi ki mizanSewonilia gan-
isazrvros upiratesoba da mis Sesabamisad arCeul iqnes
erTi romelime problemuri sakiTxi (magaliTad, in-
flacia) da mTeli Zalisxmeva moxmardes mis gadawyve-
tas. amasTan, aucilebelia gatardes iseTi ekonomikuri
da politikuri RonisZiebebi, romlebic uzrunvelyofs
ekonomikuri stabilurobis SenarCunebas, raTa antii-
inflaciuri regulirebis negatiuri Sedegebi rac Sei-
Zleba sustad igrZnobodes Sromis bazarze.
transformirebadi ekonomikis qveynebSi, kerZod
saqarTveloSi efqtiani ekonomikuri politikis Se-
muSavebisaTvis aucilebelia gaTvaliswinebul iqnes
sxvadasxva instrumentebis gamoyenebis aramarto miznebi
da zemoqmedebis xarisxi, aramed misi siswrafec. praq-
tika cxadyofs, rom ekonomikis saxelmwifo regulire-
bis instrumentebis gamoyeneba, rogorc wesi, pirdapir
ar zemoqmedebs miznis miRwevaze. amgvar instrumentebs,
maT gamoyenebas da miznis miRwevas Soris aris mTliani
ekonomkiuri sistema, romelic funqcionirebs Tavisi
kanonebis mixedviT. magaliTad, fasebi damokidebulia
moTxovnisa da miwodebis cvlilebaze, warmoebis xar-
jebze, konkurentul reJimsa da mraval iseT sxva faq-
torze, romelTa Soris fulad politikas ar ekuTvnis
mTavari roli. amsTan, isic aRsaniSnavia, rom ekonomikur
sistemas, romelic warmoadgens saxelmwifo regulire-
bis obieqts, gaaCnia garkveuli inertuloba.
cnobilia, rom nebismieri ekonomikuri procesis
realizacia moiTxovs resursebis da drois danaxar-
jebs. amasTan dakavSirebiT, saxelmwifoebirvi regu-
lirebis sxvadasxva formisa da meTodebis gamoyenebi-
sas warmoiqmneba e.w. ,,dayovnebis efeqti”. magaliTad,
ekonomikis saxelmwifo regulirebis fulad-sakredi-
to an fiskaluri politikis instrumentebi ganviTare-
baze zemoqmedebas axdens ara myisierad, aramed drois
garkveuli periodis anu Sualedis (e.w. lagis) gavlis
Semdeg. amasTan, es Sualedi, misi xangrZlivobis mixed-
viT, SeiZleba iyos gansxvavebuli. am Sualedis xangr-
Zlivobis sworad Sefaseba mniSvnelovan rols as-
rulebs ekonomikis saxelmwifoebrivi regulirebis
organizaciis dros. aucilebelia, rom ama Tu im sax-
elmwifoebrivi zemoqmedebis albaTuri da sasurveli
Sedegi, aseve, mis misaRwevad saWiro dro, yovelTvis
winaswar iqnes gaTvaliswinebuli. magaliTad, antiin-
flaciuri programis SemuSavebisas saWiroa winaswar
(jer kidev dagegmvis stadiaze) iqnes gaTvaliswinebu-
li aramarto is, Tu rogor ,,imuSavebs” fulad-sakredito
politikis instrumentebi, aramed isic, Tu Sedegis miReba
rodis aris mosalodneli.
ekonomikuri gadawyvetilebebis SemuSavebisa da
ganxorcielebis procesSi drois faqtoris Sefasebis
makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikaekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSvili
124 125
sakiTxi ekonomikuri Teoriis yvelaze rTuli prob-
lemaa. laguri struqturis gaTvlisa da aRricxvis
praqtikuli mniSvneloba ar SeiZleba Sefasdes gada-
Warbebulad.
saqarTveloSi Catarebuli fundamenturi da gamoy-
enebiTi xasiaTis ekonomikuri gamokvlevebis arasakma-
risma gamoyenebam, xelisuflebis maRal eSelonebSi
Tavisufali gadawyvetilebebis miRebisadmi gavrcele-
bulma midrekilebam, ideologiuri stereotipebis
gamodevnebam da a.S. gamoiwvia qveynis ekonomikis efeq-
tiani regulirebis problemis Semecnebis lagis xan-
grZlivobis arsebiTad gazrda da arasaxarbielo Sede-
gebi, rogorc ekonomikuri, aseve socialuri mima-
rTulebiT.
qveynis makroekonomikuri politikis formirebis
dros aucilebelia, e.w. multiplikatoris efeqtis
gaTvaliswineba. am ukanasknelSi igulisxmeba ekonomi-
kaSi iseTi gadamcemi meqanizmebis arseboba, romlis
zemoqmedebiTac saboloo Sedegi mravaljeradad faravs
romelime rgolis ganxorcielebul pirvelsawyis qmede-
bas (,,impuls”) da, Tavisi arsiT, ganasaxierebs regu-
lirebis obieqtis yvela struqturul elements Soris
arsebuli urTierTkavSirisa da urTierTgavlenis
xarisxs. ase, magaliTad, sameurneo sferoSi warmoqmni-
li calkeuli disproporcia, rac gamowveulia bazris
negatiuri mxareebis an ekonomikuri politikis sfero-
Si miRebuli araswori gadawyvetilebebiT, multiplika-
toris efeqtis zemoqmedebis Sedegad, SeiZleba mniS-
vnelovnad gadiddes. amasTan, isic aRsaniSnavia, rom
ekonomikur sistemaSi Tavdapirvelad dafiqsirebuli
mcire da saSualo donis Seferxebebi da Secdomebi,
multi plikatoris efeqtis zegavleniT, SeiZleba
sagrZnoblad gaizardos. cxadia, rom aseTi efeqti
garkveul pirobebSi SeiZleba gadaiqces destabili-
zaciis gamomwvev faqtorad.
multiplikaciuri efeqtis Sefasebis sakiTxebs
Soris mniSvnelovani adgili uWiravs drois faqtors.
amJamad specialur literaturaSi gvxvdeba mraval-
ricxovani gamokvleva1, romlebic eZRvneba drois faq-
torebis multiplikatorTan dakavSirebuli sakiTxeb-
is Seswavlas. amgvari gamokvlevebi cxadyofs, rom
ekonomikaSi SesaZlebelia multiplikatoris sim-
Zlavris droSi ganawilebis gansxvavebuli varianteb-
is arseboba.
ekonomikis sferos saxelmwifo regulirebis mul-
tiplikaciuri efeqti mokle da xangrZlivvadian peri-
odebSi gansxvavebulia. ekonomikuri politikis instru-
mentebi, rogorc wesi, moqmedebas ganagrZobs miznis miR-
wevis Semdegac, Tumca, am qmedebas sawyisis qmedebis
sawinaaRmdego mimarTuleba gaaCnia. magaliTad, cno-
bilia, rom biujeturi eqspansiiT ekonomikuri ganvi-
Tarebis stimulireba grZlvadian periodSi negatiur
inflaciur Sedegs iZleva da multiplikatoris efeq-
tis zemoqmedebiT iwvevs ekonomikuri zrdis damuxru-
Webas. amitom, garkveuli regulatoris gamoyenebis Sem-
deg miRebuli da droSi ganawilebuli dadebiTi efeq-
makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikaekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSvili
126 127
ti aucileblad unda aWarbebdes uaryofiTi Sedegebis
mTlian sidides.
ekonomikis regulirebis dros, mTavrobis mier
winaswar Camoyalibebuli miznebis miRwevam, SeiZleba
moiTxovos fuladi da sabiujeto regulatorebis
urTierTSenacvlebiTi gamoyeneba. am dros yvelafers
gansazRvravs is, Tu rogori reluri situacia Seiqmne-
ba da ramdenad gansxvavebuli iqneba erTmaneTisagan
miznis mimdinare da sasurveli doneebi. aranakleb mniS-
vnelovania miznebis prioritetulobis sakiTxic.
ekonomikis sferos saxelmwifo regulirebis didi
gamocdileba gaaCnia msoflios rig ganviTarebul
qveynas, romlebmac swored am gziT miaRwies saTanado
warmatebebs. maTi gamocdilebis gacnoba ki cxadyofs,
rom saxelmwifo regulirebis dros iseTi instrumen-
tebiT manipulireba, rogoricaa gadasaxadebi, saxelm-
wifo xarjebi da sxva, unda CaiTvalos SedarebiT uxeS
meTodebad. amitom, am instrumentebis xSirad gamoyene-
ba transformirebadi ekonomikis qveynebis, maT Soris
saqarTvelos sinamdvileSi, sadac dinamikurad ganvi-
Tarebad garemoSi erTdroulad warmoiqmneba erTmane-
Tisagan gansxvavebuli lokaluri problemebi, ar iqne-
ba efeqtiani. aucilebelia iseTi gansakuTrebuli
meqanizmebis SemuSaveba da gamoyeneba, romliTac Sesa-
Zlebeli iqneba efeqtiani reagireba ekonomikaSi amJa-
mad mimdinare Siga da gare cvlilebebze da romlebic
adapturi an prevenciuli zomebis miRebisaTvis saWiro
drois mogebis saSualebas miscemes xelisuflebas.
zemoT ganxiluli analizidan gamomdinareobs, rom
qveynis ekonomikis saxelmwifo regulireba unda gan-
vixiloT sistemis saxiT, romlis Semadgeneli elemen-
tebia miznebi, meTodebi, instrumentebi, multiplikator-
ebi da a.S. amasTan, rac ufro warmatebiT xorcieldeba
sistemis aRniSnuli elementebis SeerTebis procesi
da rac ufro metad Seesabameba misi struqtura Camoy-
alibebis procesSi myof ekonomikur garemos, miT ufro
efeqtianad wydeba bazrisaTvis miuwvdomeli social-
ekonomikuri problemebi.
ekonomikaSi saxelmwifos aqtiur Carevas gaaCnia
Tanamdevi negatiuri efeqtebic. kerZod, amgvari Carevis
Sedegad warmoiqmneba e.w. ,,saxelmwifo wuni” (,,saxelm-
wifo defeqti”). saxelmwifo wunis cnebaSi ekonomikur
literaturaSi1 gulisxmoben mis uunarobas uzrunve-
lyos resursebis efeqtiani ganawileba da socialur-
ekonomikuri politikis Sesabamisoba samarTlianobis
Sesaxeb sazogadoebaSi arsebul warmodgenebTan.
ekonomikis regulirebis mizniT, xSirad dgeba samTavro-
bo programebi, romlebic ara Tu asworebs bazris ,,de-
feqtebs”, aramed ganapirobebs resursebis araefeqtian
ganawilebas da Semosavlebis uTanabrobis donis ama-
Rlebas. es ki saxelmwifo wunis negatiur Sedegebze
mianiSnebs. gasaTvaliswinebelia isic, rom saxelmwifo
wunis arseboba TavisTavad ar varaudobs calsaxa
arCevans sabazro urTierTobebis SeuzRudavi moqmede-
bis sasargeblod. sabazro urTierTobebis garkveuli
makroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikamakroekonomikaekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSvili
128 129
zomiT SezRudva da xelovnuri daregulireba auci-
lebelia, radgan, rogorc cnobilia, arsebobs, e. w. ,,ba-
zris defeqtebi”.
THE PARTICULARITIES OF STATE REGULATION OFECONOMY IN THE COUNTRIES OF TRANSITIONAL
ECONOMY
E. Mekantsishvili
Regulation of any countries (including transitional economy coun-tries) economy occurs by means ot state intarvation has its own formsand limits.
The countries in transitional economy area (including Georgia)in the process of working out the economic policy it is necessary todefine clearly desirable results of political decision and expected jointeffects. It is also necessary to estimate the justification of expences toachieve such results and the possibility of their decrease. At the sametime,the basis for state regulation of economic sphere in a transitionaleconomy countries should be the system consisting of such elements,as goals, methods, mechamizms, multiplicators. Such approach to stateregulation of the economy would create a teoretical platform and con-ception of efficient economic policy formation in the country, wouldadequately define real possibilities to avoid negative results of marketdefects and state flaws.
ekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSviliekaterine meyanwiSvili
solomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvili
saqarTvelos teqnikuri universitetissaqarTvelos teqnikuri universitetissaqarTvelos teqnikuri universitetissaqarTvelos teqnikuri universitetissaqarTvelos teqnikuri universitetis
sruli profesori,sruli profesori,sruli profesori,sruli profesori,sruli profesori,
ekonomikur mecnierebaTa doqtoriekonomikur mecnierebaTa doqtoriekonomikur mecnierebaTa doqtoriekonomikur mecnierebaTa doqtoriekonomikur mecnierebaTa doqtori
saxelmwifo sawarmoTa marTva xasiaTdeba rogorc mTli-
anad qveynis ekonomikur ganviTarebaze (makroekonomikuri done),
aseve zogadad sawarmoTa efeqtian funqcionirebaze (mik-
roekonomikuri done) zemoqmedi problemebiT. makroekonomikurs
miekuTvneba: investiciebis ganxorcielebis dabali done; sabanko
kreditebis maRali ganakveTi; sagadasaxado sistemis arasakmarisi
efeqtianoba; biurokratia da proteqcionizmi; samTavrobo aparatis
saqmianobis dabali efeqtianoba; energoresursebis fasebis maRa-
li done; gamokvlevebisa da damuSavebis dabali done; materi-
aluri resursebis deficiti da sxva. mikroekonomikur mizezebad
SeiZleba CaiTvalos: moZvelebuli sawarmoebi da mowyobiloba;
menejmentisa da marketingis dabali done; orientacia mimdinare
miznebze; progresuli teqnologiebisa da organizaciis ugulve-
belyofa; arasakmarisi yuradReba xarisxisadmi; personalis mo-
mzadebis dabali done; Sromis susti stimulireba da sxva. am
CamonaTvalSi Sedis rogorc subieqturi, aseve obieqturi mizeze-
bi.
rogorc saqarTvelos, aseve sxva postsocialisturi qveyneb-
is gamocdileba gviCvenebs, sawarmos zaralianoba xSirad menej-
mentis mier xelovnurad inicirdeba pasiurobiT, efeqtianobisadmi
uyuradRebobiT da a.S.
saqarTvelos saxelmwifo sawarmoTa 2002 wlis (privatizeb-
is axali etapis dawyebamde) angariSebis analizi Semdeg suraTs
iZleva: es weli mogebiT daamTavra 121 sawarmom. wminda mogebis
mTlianma Tanxam 72, 8 mln lari Seadgina, zaraliT daamTavra 137
sawarmom, zaralis mTlianma Tanxam ki 25, 4 mln lari Seadgina. 8
sawarmos balansiT naCvenebi hqonda neitraluri Sedegi, xolo 36
menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
saxelmwifo sawarmoTa marTvissaxelmwifo sawarmoTa marTvissaxelmwifo sawarmoTa marTvissaxelmwifo sawarmoTa marTvissaxelmwifo sawarmoTa marTvis
srulyofisaTvissrulyofisaTvissrulyofisaTvissrulyofisaTvissrulyofisaTvis
130 131
solomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvili menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
sawarmo ver funqcionirebda sxvadasxva mizezis gamo. maSasadame,
zaraliani da umoqmedo sa-warmoebis ricxvma 57% Seadgina, rac
Zalian maRali maCvenebelia da gamouyenebel rezervebsa da sawar-
moebis restruqturizaciis aucileblobaze miuTiTebs. amJaminde-
li mdgomareoba TiTqmis identuria, anu 1400 sawarmodan mxolod
317 aris momgebiani, 163 _ zaraliani. am mimarTulebiT mkveTri
gaumjobeseba ar igrZnoba da zog SemTxvevaSi SeiZleba mdgomar-
eoba gauaresebulic aris1.
2002 wels, uwyebrivi saministroebidan saxelmwifo sawar-
moebis marTvis funqciis dabruneba qonebis marTvis saministrosTvis,
Zalze winaaRmdegobrivi procesi iyo, miuxedavad imisa, rom qoneb-
is marTvis saministros kanoniT uSualod evaleboda saxelmwifo
qonebis marTva, floba da gankargva.
uwyebrivi interesebi imdenad Zlieri iyo, rom am sakiTxs
ori - samis garda arcerTi saministro ar uWerda mxars. sawarmo-
Ta marTvis TvalsazrisiT, saministroebi uSualod ereodnen am
sawarmoebis sameurneo saqmianobaSi, niSnavdnen sameTvalyureo sa-
bWos wevrebs da direqtorebs, romelTac xSirad sawarmoebis efeq-
tianad funqcionirebis araviTari iniciativa da interesi ar gaaCn-
daT sawarmoebis efeqtianad funqcionirebisaTvis. isini Tavs Tv-
lidnen am sawarmoebis batonpatronad da maTi Tanamdeboba aRqmu-
li iyo, rogorc mxolod Tbili adgili~. yovelive aRniSuli
xels uSlida ekonomikis gajansaRebis procesebis dawyebas, sawar-
moTa restruqturizacias, privatizaciis procesis daCqarebas, ga-
kotrebis meqanizmebis amuSavebas, investiciebis mozidvas da sxva.
dasamali ar aris, rom es ganpirobebuli iyo qveyanaSi arsebuli
qaosiT, klanuri mmarTvelobiTa da imdroindeli xelisuflebis
ususurobiT. es problema garkveulwilad dResac arsebobs.
xSiria SemTxveva, rodesac sameTvalyureo sabWos wevrebad
iniSnebian sruliad araprofesionali adamianebi. damkvidrda man-
kieri praqtika, rom sameTvalyureo sabWos wevrebi xdebian saqarTve-
los parlamentis yofili wevrebi, romelTac, xSir SemTxvevaSi,
araviTari samewarmeo saqmianobis gamocdileba ar gaaCniaT. sameTva-
lyureo sabWos wevri unda iyos sawarmoSi saxelmwifo poli-
tikis gamtarebeli. amitom, dauSvebelia misi uSualod aRmasrule-
beli direqciis funqciebSi Careva an pasiuroba da direqciis
zegavlenaSi moqceva. orive ukiduresoba miuRebelia. sameTvaly-
ureo sabWos wevrebi valdebulebi arian kargad erkveodnen arama-
rto moqmed kanonmdeblobaSi, aramed agreTve sawarmoebisa da dargis
problemebSi, saxelmwifo qonebis marTvis strategiasa da saer-
Tod qveynis ekonomikur da finansur problemebSi.
yvelaze mniSvnelovani, rac gakeTda saxelmwifo qonebis mar-
Tvis gaumjobesebis TvalsazrisiT, es iyo is reformebi, romelic
ganxorcielda saxelmwifo energetikuli sawarmoebis marTvis sf-
eroSi jer kidev 2000-2003 wlebSi. am reformebma xeli Seuwyo
privatizaciis procesis daCqarebas da aRniSnuli obieqtebiT ucx-
oeli investorebis dainteresebas. aRniSnuli reformebiT gamsx-
vilda energetikuli obieqtebi da samarTavad gadaeca ucxoel
investorebs. kerZod, jer kidev 2000 wels, saqarTvelos energet-
ikuli bazari 5 wliani marTvis uflebiT espanur kompania „iber
drola”-s gadaeca. mogvianebiT, saxelmwifo kompaniebis Sps
„eleqtrodispetCerizacia 2000"-is da ss „eleqtrogadacemis” gaer-
Tianebis Sedegad Seiqmna Sps „saqarTvelos saxelmwifo eleqtro-
sistema”. 2003 wlis martidan, es kompania saxelmwifo qonebis mar-
Tvis saministrom samarTavad 5 wliani vadiT irlandiur kompania
,,ESBI”-s gadasca. irlandiuri kompania intensiurad TanamSrom-
lobda donor organizaciebTan _ msoflio bankTan da germanul
bank ,,KFW”-sTan. kompaniaSi msoflio bankis dafinansebiT mowveulni
iyvnen kompania ,,SIENS”-is specialistebi, ramac xeli Suwyo axali
teqnologiebis danergvas, energo sistemis marTvis srulyofas.
sayuradReboa, rom danakargebis pikuri maCvenebeli 2007 wlisTvis
ukve 4%-ze naklebi iyo.
aseve Zalze mniSvnelovani iyo raionuli da regionuli en-
ergosadistribucio kompaniebis gaerTianeba 2001-2002 wlebSi. maTi
gaerTianeba im droisTvis sakmaod winaaRmdegobrivi iyo, vinaidan
adgilobrivi distribuciebi, xSir SemTxvevaSi, warmoadgenda adg-
ilobrivi TviTmmarTvelobis, merebisa da gubernatorebis gavle-
nis sferoebs. moSlili iyo aRricxvianoba, menejmenti _ Zalian
susti, Sesabamisad, dabali iyo gadasaxadebis amoReba, energomomx-
marebeli ar iyo uzrunvelyofili sabiTumo, komunaluri da indi-
vidualuri mricxvelebiT. didi iyo urC gadamxdelTa wili, maRa-
li iyo danakargebi, masobrivi xasiaTi hqonda datacebis SemTxve-
vas. aRniSnuli garemo awyobda rogorc mimwodebels, aseve momx-1 saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministros. statistikuri
masalebi.
132 133
marebels, vinaidan xSir SemTxvevaSi gadasaxadebis gadaxda xdebo-
da urTierTmolaparakebis safuZvelze, korufciuli garigebis gziT.
sadistribucio kompaniebs uzarmazari valebi daugrovda,
rac imdroindeli potenciuri investorebisaTvis (myidvelebisaTvis)
yovlad aramimzidveli, ararentabeluri iyo. sabolood, 2002 wels
xelisuflebam SeZlo imereTis, qvemo qarTlis, guriis, samegrelo-
zemo svaneTis, samcxe-javaxeTis, mcxeTa-mTianeTisa da Sida qarT-
lis sadistribucio kompaniebis gaerTianebis safuZvelze, “saqarTve-
los gaerTianebuli sadistribucio energokompaniis” Seqmna.
aRniSnuli kompaniis mZime finansuri da ekonomikuri mdgomareoba
TavisTavad xels uSlida da aramimzidvels xdida saxelmwifo
sakuTrebaSi arsebul hidroeleqtrosadgurebs, romlebic Ziri-
Tadad imereTis regionSi iyo ganTavsebuli (,,lajanurhesi”, ,,ri-
onhesi”, ,,awi”, ,,gumaThesi”, ,,Saori”, ,,Zevlura”). miuxedavad imisa, rom
2002-2003 wlebSi bevri ucxoeli Tu adgilobrivi investori dain-
teresebuli iyo mxolod aRniSnuli eleqtrosadgurebis Sesyid-
viT sadistribucio kompaniis gareSe, saxelmwifom donor orga-
nizaciebTan erTad, Tavi Seikava maT privatizebaze (rogorc Semdgom-
Si gamoCnda, es gadawyvetileba qveynisTvis Zalze momgebiani iyo).
am sferoSi marTvisa da privatizebis ZirTadi strategia
2001-2003 wlebSi Semdegi iyo:
* jer unda gaumjobesebuliyo sadistribucio kompaniis me-
nejmenti;
* mogvarebuliyo eleqtroenergiis uwyveti miwodeba momx-
marebelze;
* gazrdiliyo moxmarebuli eleqtroenergiis safasuris
amoRebis maCvenebeli;
* mowesrigebuliyo aRricxvianoba;
* momxdariyo valebis restruqturizacia da nawilobrivi
dafarva da a.S.1
yovelive es ki gulisxmobda hidroeleqtrosadgurebis mier
miwodebuli eleqtroenergiis safasuris droulad amoRebas da
eleqtrosadgurebis sruli datvirTviT amuSavebas. es sagrZno-
blad gazrdida maT saprivatizacio Rirebulebas, risi gakeTebac
adgilobriv menejments Zalze gauWirdeboda. swored am mizniT
saxelmwifo qonebis marTvis saministrom, energetikis saminis-
trosTan erTad, miiRo gadawyvetileba da „saqarTvelos gaerTianeb-
uli sadistribucio energokompania” 2003 wlis maisSi, ,,USAID”-is
dafinansebiT, amerikul kompania ,,PA CONSULTING GROUP”-s 18 Tvi-
ani vadiT gadasca. 2004 wlis noemberSi saqarTvelos mTavrobam
ori wliT gaagrZela aRniSnuli kontraqti.
,,PA CONSULTING GROUP”-is muSaobis Sedegad, drois mciremonakveTSi, eleqtroenergiaze amoRebuli gadasaxadebi sagrZno-
blad gaizarda, kerZod, 2004 wlis bolos - 20%-dan, 2006 wlis
dekembrisTvis - 85%-mde.
yovelive aman ki, Semdgom periodSi qveynis axal xelisu-
flebas sami sadistribucio energokompaniis da eqvsi hidro-
eleqtrosadguris maRali fas privatizebis saSualeba misca (300
mln-mde dolaris gansaxorcielebeli investiciebis CaTvliT).
sawarmoTa davalianebis warmoSobis mizezi, xSirad, sawar-
moTa susti menejmenti, qaosi da xelisuflebis ususuroba iyo.
bevrjer saxelmwifo sawarmoSi daqiravebuli direqtorebis da
sameTvalyureo sabWos Tavmjdomareebis azri aRiqmeboda rogorc
SromiTi koleqtivis azri, rac yovelTvis am xelmZRvanelebis pi-
radi interesebidan gamomdinareobda da araviTari saxelmwifoe-
brivi xedva aq ar igrZnoboda. xdeboda am koleqtivebis gamoyene-
ba piradi miznebisTvis. magaliTad, rusTavis metalurgiul ko-
mbinats 123 mln dolaris sakredito davalianeba hqonda, maT Soris
60 mln _ saxelmwifo biujetis. aseT situaciaSi, 2001-2003 wlebSi
metalurgiuli kombinatis adgilobrivi menejmentis gaugebari
winaamdegobis gamo, xelisuflebam ver moaxerxa msoflioSi udides
Turqul kompania „Cuqurova holdingTan” 100 milioniani sainves-
ticio kontraqtis gaformeba (rasac Tan erTvoda populisturi,
marTvadi gamosvlebi Turquli investiciebis winaaRmdeg), roca
qarTuli mxare aRniSnul sakiTxze TurqeTis saxelmwifosTan mar-
Tavda molaparakebas da SeTanxmeba TiTqmis miRweuli iyo, maSin
sawarmos xelmZRvanelobam saeWvo reputaciis mqone italiur ko-
mpaniasTan - „ares interneiSeneli” daiwyo TanamSromloba, romelsac
saerTod Sexeba ar hqonda metalurgiul warmoebasTan da mxolod
jarTis eqsportiT iyo dakavebuli saqarTveloSi. aRsaniSnavia,
rom mas 2004 wels rusTavis sasamarTlos gadawyvetilebiT aekrZala
rusTavis metalurgiul kombinatSi saqmianoba.
aseve xelisuflebis ususurobis Sedegi iyo is, rom zogier-
Ti kerZo satelekomunikacio saSualebis mepatroneebis intrigeb-
solomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvili menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
1 pavliaSvili s. privatizaciis fenomeni da problemebi saqarTvelo-
Si, gamomc teqnikuri universiteti; Tb; 2009w, gv-117.
134 135
is, maT mier qarTul mediaSi gakeTebuli tendenciuri, dakveTili
siuJetebis gamo ver moxerxda saqarTvelos „eleqtrokavSiris”
privatizeba. rodesac 2002 wels msxvili norvegiuli kompania
„telenori” apirebda „eleqtrokavSirSi” menejmentis
ganxor-cielebas da saprivatizaciod mis momzadebas, am seriozu-
li kompaniis Semoyvanas xeli SeuSales imaT, visi kerZo interese-
bic uSualod iyo mibmuli „eleqtrokavSiris” saqmianobasTan.
analogiuri mdgomareoba iyo, rodesac “TbilgazSi” israelis ko-
mpania “tahali” Semodioda. xSir SemTxvevaSi, dainteresebuli mcire
jgufebis azri aRiqmeboda rogorc sazogadoebrivi, romelic sab-
olood xels uSlida qveynis ekonomikis ganviTarebas.
Cveni azriT, sawarmoTa marTvis gaumjobesebisTvis mizanSe-
wonilia maTi or jgufad klasifikacia: pirvel jgufSi saWiroa
im sawarmoebis Tavmoyra, romelTa privatizeba SezRuduli an akrZa-
lulia moqmedi kanonmdeblobiT da sawarmoebi, romlebic gan-
sakuTrebuli funqciiT da saqmianobiT ga-moirCeva, xolo meore
jgufSi moxvdeba is sawarmoebi, romelTa privatizeba SezRuduli
ar aris da aqedan gamomdinare, droebiTaa saxelmwifo marTvaSi.
cnobili ungreli ekonomistis i. kornais azriT, mizanSe-
wonili ar aris nebismier fasad SevinarCunoT qronikulad wamge-
biani saxelmwifo sawarmoebi. saxelmwifos mkacri sabiujeto -
safinanso politikis ganxorcielebis pirobebSi, konkurenciis
safuZvelze, am sawarmoebs Soris bunebrivi SerCeva mimdinareobs.
amitom aucilebelia aseT sawarmoebSi amuSavdes restruqturizaci-
is, gakotrebisa da likvidaciis meqanizmebi, rogorc sakuTrebis
formis Secvlis erT-erTi ZiriTadi formebi.1
udidesi mniSvneloba eniWeba sawarmoebSi saxelmwifos war-
momadgenlis institutis muSaobis srulyofas. sameTvalyureo sa-
bWos wevri ar aris sameurneo muSaki. igi sawarmoSi saxelmwifos
politikis gamtarebelia. amitom dauSvebelia misi uSualod aR-
masrulebeli direqciis funqciebSi Careva an umoqmedoba da
direqciis zegavlenaSi moqceva.
aucilebelia sawarmoTa biznes - gegmebis SemuSaveba da ganx-
orcieleba, maT mier marketinguli, teqnologiuri, konkurentuli,
sagareo-ekonomikuri, finansuri strategiis realizacia, antikriz-
isuli marTvis daufleba, radgan sxvanairad warmatebis miRweva
globalizaciis da riskebis zrdis pirobebSi SeuZlebelia.
Zalian seriozuli sakiTxi iyo da aseTad rCeba sawarmoTa
kreditoruli davalianebis gamo, kreditorebis mxridan maTi qonebis
dayadaRebis, auqcionis wesiT am qonebis realizaciisa da miRebu-
li SemosavlebiT kreditorebis gastumrebis arsebuli wesi. aseT-
ma qmedebebma saxelmwifos wilobrivi monawileobiT moqmedi sawar-
moebis mimarT, sagadasaxado samsaxurebis mimarT, masobrivi xas-
iaTi miiRo. erTi SexedviT, aq yvelaferi TiTqos misaRebia, saxelm-
wifo nawilobriv ikmayofilebs fiskalur interesebs. magram ar
SeiZleba angariSi ar gaewios imasac, rom es faqtobrivad xdeba
saxelmwifo qonebis ganiavebis xarjze, radganac saxelmwifo qoneba
iyideba Zalian dabali fasebiT. aseTi qmedebiT xSirad xdeba
winaswar SemuSavebuli sqemebis realizacia, saxelmwifo qonebis
faruli privatizeba, maSin rodesac qveynis aRmasrulebeli xe-
lisuflebis mier SesaZlebelia gamoinaxos saxelmwifo qonebis
didad ufro efeqtiani gamoyenebis mimarTulebebi.
bevr sawarmos biujetis mimarT gaaCnia mniSvnelovani vada-
gadacilebuli davalianeba, magram es ar unda gaxdes maTi qonebis
masobrivad dayadaRebisa da ukiduresad dabali fasiT gayidvis
safuZveli. saWiroa yovel konkretul SemTxvevaSi, sawarmoTa fi-
nansuri mdgomareobis mizezebis da SesaZleblobebis Sefaseba da
amis safuZvelze saboloo gadawyvetilebis miReba, saxelmwifo
strategiuli interesebis gaTvaliswinebiT.
isic gasaTvaliswinebelia, rom sawarmoTa mier warmodge-
nil balansebze TandarTuli auditoruli daskvnebi xSirad araf-
rismTqmelia da balansSi asaxuli cifrebis dadasturebas war-
moadgens. aSkarad Cans xolme, rom auditoruli kompaniebi moq-
ceulia sawarmoTa kompaniebis zegavlenaSi da Tavisi daskvnebiT
obieqturi informaciis miwodebas ki ara, sawarmoTa xelmZRvanelo-
bis qmedebis kanonierebis dasabuTebas emsaxureba. amitom, audito-
riuli kompaniebis SerCeva unda moxdes tenderebis meSveobiT ucx-
ouri da qarTuli kompaniebis monawileobiT.
amgvarad, saxelmwifos wilobrivi monawileobiT Seqmnil
sawarmoebSi marTvis efeqtianobis amaRlebisaTvis, aucilebelia
rogorc instituciuri faqtorebis maqsimalurad gamoyeneba, aseve
menejmentis xarisxis da piradi pasuxismgeblobis gazrda. kerZod,
prioriteti unda mieniWos:
solomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvili menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
1 Êî ð í à è ß . Ïóòü ê ñâî á îä í î é ýêî í îì è êå: äåñÿòü ëåò ñïóñòüÿ, æóðí. Â î ï ð îñèýêî í îì è ê è, ¹ 12, 2000, ñ.27.
136 137
• sawarmoTa marTvis saagentos saqmianobis racionalizacias;
• saxelmwifo sawarmoebis igive samarTlebriv sivrceSi mo-
qcevas, rogorSic kerZo sawarmoebi moqmedebs;
• sameTvalyureo sabWoebis qmediTunarianobis gaZlierebas;
• menejerebisa da direqtorebis kvalifikaciisa da pasux-
ismgeblobis amaRlebas.
unda amaRldes sawarmoTa marTvis saagentos kontrolis
xarisxi sawarmoTa finansur mdgomareobaze, angariSgebaze. vgulisx-
mobT ara marto finansuri angariSgebis regularulad wardgenas
saagentoSi, aramed imasac, rom xSirad bevri sawarmos balansebi
Sedgenilia arakvalificiurad, buRaltruli aRricxvis
saer-TaSoriso standartebis darRveviT.
unda davaCqaroT sawarmoTa restruqturizaciis, likvidaciis
da SemdgomSi privatizebis procesebi. wamgebiani sawarmoebis priva-
tizeba SesaZlebelia ganxorcieldes gakotrebis Semdeg aqtiveb-
is saxiT an pirdapir movaxdinoT maTi privatizeba simbolur
fasad, insvesticiebis Semdgomi ganxorcielebisa da profilis Se-
narCunebis mizniT, Tu es profili aucilebelia qveynisTvis.
rac SeiZleba male unda ganTavisufldes saxelmwifo aRniS-
nuli sawarmoebisgan, vinaidan saxelmwifo biujetidan warmoud-
genelia aseTi sawarmoebis dafinanseba, maTi investireba, radganac
isini kerZo samarTlis iuridiuli pirebia. gansakuTrebul SemTx-
vevaSi, saxelmwifom unda daitovos iseTi sawarmoebi, romelTac
ama Tu im formiT socialuri daniSnuleba aqvs.
The major problems of the management in the state owned factories
S.Pavliashvili
The article covers the main problems,tsendences and dynamics in the statemanagemant.It speaks about the characteristic drawbacks which hinder to defendand carry out the interests of the country as a partner.The article also shows a consid-erable improvement in the directions of a factory management process.According tothe auther,the restruction of privatisation and liquidation of the non profitable facto-ries should be carried out immediately.The article also underlines the importance ofchoosing the memebers of the watch board in the correct way.
solomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvilisolomon pavliaSvili menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
Tanamedrove menejmenti daTanamedrove menejmenti daTanamedrove menejmenti daTanamedrove menejmenti daTanamedrove menejmenti da
qarTuli realobaqarTuli realobaqarTuli realobaqarTuli realobaqarTuli realoba
soso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvili
ekonomikis akademiuri doqtori, ekonomikis akademiuri doqtori, ekonomikis akademiuri doqtori, ekonomikis akademiuri doqtori, ekonomikis akademiuri doqtori,
profesori profesori profesori profesori profesori
biznes-menejmenti asrulebs kapitalis marTvis funqcias, qvey-
nis simdidris Seqmnis procesis wammarTvelia, amave dros, TviT
socialuri garemos gardamqmneli da ganmaviTarebelia. XX sauku-
nis bolodan dasavleTSi intensiurad mimdinareobs menejmentis
nacionaluri Taviseburebebis kvleva. ukanasknel wlebSi, dasav-
leTSi Camoyalibda axali kvleviTi da saswavlo disciplina `Se-
darebiTi menejmenti~ (Comporative Management), romelic swavlobs
menejmentis funqciebis realizaciis specifikas sxvadasxva biznes
- kulturaSi, mowinave Teoriuli koncefciebisa da praqtikuli
gamocdilebis gamoyenebis SesaZleblobas nacionalur garemoSi.
SedarebiTi konteqstiT ganixileba menejmentis sxvadasxva mode-
li, vlindeba `sxvisi~ da `sakuTari~ modelebis susti da Zlieri
mxareebi. Sesabamisad ikveTeba srulyofis mimarTulebebi, msofli-
oSi arsebuli gamocdilebis transformirebis da gamoyenebis Sesa-
Zleblobebi.
f. teilori werda, rom mecnieruli marTvis xelovneba aris
evolucia da ara gamogonebao. istoriuli movlenebis gamo, saqarTve-
lo praqtikulad CamoSorebuli aRmoCnda biznesis marTvis ganvi-
Tarebis evoluciur process, romelic dasavleTSi mimdinareobda
XX saukuneSi.
saqarTveloSi sabazro ekonomikis ganviTareba obieqturad
moiTxovs menejmentis dasavluri Teoriisa da gamocdilebis Semo-
qmedebiT gaazrebas da amis safuZvelze biznesis marTvis sistemis
Camoyalibebas, biznesis marTvis problemebisadmi Teoriuli da
meTodologiuri poziciebis SemuSavebas.
statiaSi ZiriTadad vexebiT biznesis menejments, amitom mok-
led ganvixilavT Tu ras warmoadgens dRes struqturulad qarTuli
biznes-seqtori. saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris
monacemebiT, im sawarmoTa raodenoba, romlebic realurad funq-
cionirebs da iyenebs daqiravebul Sromas, daaxloebiT 33 aTasia.
138 139
soso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvili menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
maTgan msxvili sawarmoa (100 kacze meti dasaqmebuli 1,5 mln larze
meti wliuri brunva) 6%, saSualo (100 kacze naklebi dasaqmebuli
da 1,5 mln larze naklebi wliuri brunva) _ 11%, mcire sawarmo (20
kacamde dasaqmebuli da 0,5 mln larze naklebi wliuri brunva)
83%. msxvil sawarmoebSi warmoebuli produqciis wili Seadgens
daaxloebiT 85%-s, dasaqmebulTa wili 62%-s sawarmoTa mTlian
raodenobaSi yvelaze didi wili ukavia vaWrobis, avtomobilebis,
sayofacxovrebo nawarmis da piradi moxmarebis sagnebis remontis
sawarmoebs - daaxloebiT 47%, gadamamuSavebel mrewvelobas - 12%,
transportis da kavSirgabmulobis sawarmoebs - 6%, sastumroebs
da restornebs - 4%, mSeneblobis sawarmoebs - 5%1 da a.S.
specialistebs Soris ar arsebobs erTiani midgoma biznes-
menejmentis wamyvani figuris, sazogadoebis yvelaze dinamikuri
elementis2 menejeris Sesaxeb, imis Sesaxeb, Tu vin iTvleba mene-
jerad, rogoria maTi Semadgenloba da struqtura. CvenTvis yve-
laze misaRebia cnobili amerikeli mecnieris T. parsonsis Sexed-
uleba, romlis mixedviT TviToeul sawarmoSi marTvis funqciebs
axorcielebs personali, romelic iyofa Semdeg kategoriebad3 :
1. menejerebi _ xelmZRvaneloben daqvemdebarebul muSakebs,
iReben gadawyvetilebebs, pasuxs ageben resursebis gamoyenebaze;
2.funqcionaluri specialistebi _ marTvis sxvadasxva funq-
ciaze daspecializebuli diplomirebuli muSakebi _ buRaltrebi,
finansistebi, marketologebi, sociologebi, komersantebi da sxv;
3. infrastruqturuli personali _ axorcielebs menejerebis
saqmianobis teqnikur, informaciul da sameurneo uzrunvelyofas;
4. institucionaluri personali _ eqspertebi da konsultan-
tebi.
menejerTa kategoriac erTferovani ar aris. Sesrulebuli
funqciebis xasiaTisa da mniSvnelobis mixedviT, piter druqeri
gamoyofs menejerTa sam kategorias:
_ qveda donis menejerebi (supervisors), romelTa ZiriTadi
funqciebia sawarmos muSebis da specialistebis saqmianobis kon-
troli informaciis uwyveti gadacema marTvis zemdgomi rgoli-
saTvis. tipuri Tanamdebobebia _ ostati, biuros ufrosi;
_ saSualo rgolis menejerebi, romlebic axorcieleben sawar-
mos struqturuli qvedanayofis marTvas _ saamqros umfrosi, ka-
drebis, marketingis da sxva ganyofilebis xelmZRvanelebi;
_ top-menejerebi _ kompaniis prezidenti, direqtorTa sabWos
Tavmjdomare, aRmasrulebeli direqtori.
moqmed sawarmoTa raodenobisa da mosaxleobis 2002 wlis
aRweris monacemebis mixedviT, saqarTveloSi menejerTa raodenoba
daaxloebiT 50-60 aTasi kacia. aqedan msxvil biznesSi dasaqmebu-
lia 10 aTasamde, mcire da saSualo sawarmoTa 85% menejeri TviT
mesakuTreebi, biznesis damfuZneblebi arian, e.i. Serwymulia kapi-
talis flobisa da marTvis, Sesabamisad, mewarmeebisa da menejeris
funqciebi. am pirobebSi xelmZRvanelis saqmianoba gacilebiT rTuli
da mravalferovania. mewarmeoba dakavSirebulia sakuTari kapi-
talis dabandebasTan, inovaciasTan, riskTan. menejerisa ki _ pro-
fesiul codnasTan, Tanamdebobrivi movaleobebis zustad Sesrule-
basTan, adamianebTan muSaobasTan. Sesabamisad gazrdilia menej-
eris Teoriuli da praqtikuli momzadebisadmi wayenebuli moTx-
ovnebi.
2009 wels saqarTvelos statistikis erovnulma samsaxurma
biznes - seqtorSi ganaxorciela sociologiuri kvleva1, romlis
Sedegebis analizi naTlad gviCvenebs, rom sawarmoTa xelmZRvanelebi
ver floben samewarmeo da sagadasaxado samarTlis elementarul
sakiTxebsac ki. xelmZRvanelTa mxolod 20% icnobs srulyofi-
lad qveyanaSi moqmed sagadasaxado kanonmdeblobas, mxolod 22%
sargeblobs kreditiT da auxloesi erTi wlis ganmavlobaSi bi-
znesis gafarToebas ar apirebs 75%. menejerebi aramobilurni ari-
an, ara aqvT ucxo kulturul garemosTan urTierTobis codna da
gamocdileba. maTgan mxolod 2,3%-s aqvs uSualo urTierToba sa-
gareo bazarTan. TviT Sps - is arsi Sps -s menejerebidan daaxloe-
biT 70%-ma swored ver ganmarta. menejerTa umetesi nawili mijaW-
vulia garkveul bizness, garkveul teqnologias, ris gamoc sxva
biznesis an ufro Tanamedrove teqnologiur pirobebSi biznesis
marTva ar SeuZliaT, xolo maTgan mxolod 5%-mde miiCnevs, rom maT
mier gamoyenebuli teqnologiebi Seesabameba saerTaSoriso stan-
dartebs.
saqarTvelos biznesSi menejerTa didi nawili diletantia,
ar gaaCniaT menejmentis specialuri codna, ar icnoben finansebis,
marketingis, xarisxis marTvis Tanamedrove instrumentebs. bazarze
winmswreb moqmedebebs ki ar axdenen, aramed, mxolod reagireben
bazris gamowvevebze. Seqmnil situacias arTulebs isic, rom sawar-
moTa didi nawili mcire da saSualo bizness miekuTvneba. zustad1 saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri. specialurigamokvleva - mcire da saSualo biznesi saqarTveloSi, 2009 w.2 Ï . Äðóêåð. Çàäà÷è ì å í åä æ ì å í òà â ÕÕI âåêà . Ì . , 2002.3 Ïàðñîíñ Ò. Î ñîöèàëüíûõ ñèñòåìàõ. Ì.,2002, ñ. 91.
1 saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri. specialurigamokvleva - mcire da saSualo biznesi saqarTveloSi, 2009 w.
140 141
menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
aseTi sawarmoebebia yvelaze maRali riskis Semcveli. menejmentis
cnobili specialistebi miuTiTeben, rom efeqtiani menejmenti gan-
sakuTrebiT mniSvnelovania SedarebiT mcire sawarmoSi, vidre msx-
vilSi. mcire sawarmoSi menejers koleqtivis wevrebTan aqvs pirda-
piri da uSualo kavSiri, misi avtoriteti damokidebulia mis pro-
fesionalizmze, piradad is, ukeTes SemTxvevaSi erT-or muSakTan
erTad marTavs finansebs, marketings, momaragebas. is kargad unda
erkvevodes sagadasaxado da samewarmeo kanonmdeblobaSi, nor-
maluri SromiTi atmosfero unda Seqmnas da Camoayalibos efeq-
tian muSakTa jgufi.
menejerTa saerTo korpusis mxolod 10-12%-ia specialuri
ganaTlebis mqone profesionali menejeri, romlebmac momzadeba
gaiares rogorc dasavleTis, aseve saqarTvelos universitetebsa
da biznes-skolebSi. menejerTa es jgufi dasaqmebulia ZiriTadad
msxvil biznes-struqturebSi.
darwmunebiT SeiZleba iTqvas, rom qarTuli ekonomikis ino-
vaciuri ganviTarebis mniSvnelovani problemaa maRalkvalifici-
uri menejerebis deficiti, romelTac unari eqnebaT axal ideebze
da proeqtebze aagon mdgradi biznesi. biznesze arsebiTi gavlena
ar mouxdenia im faqts, rom menejeruli kadrebis momzadeba
saqarTveloSi, TiTqmis 20 weliwadia mimdinareobs. Cveni azriT,
Seqmnili mdgomareoba gamowveulia imiT, rom saqarTveloSi ar
aris Camoyalibebuli `menejerTa kapitalizmi~. profesiul mene-
jerebze naklebi moTxovnaa, radgan mesakuTreebis didma nawilma
ise ver gaafarTova Tavisi biznesi, rom menejerebi daiqiravos.
amasTan, saqarTvelos universitetebis did nawilSi am mxriv swav-
lebis dabali donea, xolo SedarebiT mcire nawilSi, romelTac
pretenzia aqvT, rom dasavleTis universitetebis adekvatur ga-
naTlebas aZleven, swavleba xdeba dasavluri programebiT da pop-
ularuli saxelmZRvaneloebiT yovelgvari adaptirebis gareSe.
konkretuli biznes-situaciebic ganviTarebuli qveynebis wamyvani
kompaniebis praqtikidanaa aRebuli, radgan TviT leqtorebis Zalian
mcire nawils aqvs menejeris an biznesis praqtika, studentebs ki
faqtobrivad ar gaaCniad empiriuli gamocdileba, romelic auci-
lebelia Teoriis Segnebulad gaazrebisa da menejeris Cvevebis
SesaZenad. Sedegad amisa, saqarTveloSi menejeruli kadrebis Teo-
riuli momzadeba da praqtikuli garemo erTmaneTisagan mowyvetilia.
aseTi ganaTlebis mqone menejmentis Tanamedrove Teoriis kon-
cefciebis da instrumentebis mcodne, kursdamTavrebulsac ki, Sei-
Zleba didi dro dasWirdes saqarTvelos biznesis realur garemo-
Si garkvevisaTvis.
cxadia, mejerebis momzadebaSi da praqtikul saqmianobaSi
farTod unda iqnes gamoyenebuli menejmentis mecnierebis msof-
lio miRwevebi, magram es ar gulisxmobs brma kopirebas, misi kon-
cefciebi da modulebi ganxiluli da adaptirebuli unda iqnes
saqarTvelos sinamdvilesTan, radgan, rogorc m. veberi werda, dasav-
luri tipis kapitalizmi SesaZlebelia mxolod dasavlur civi-
lizaciaSi. menejmentis dasavluri Teoriebic mravalferovania,
romlebic mkveTrad gansxvavdebian erTmaneTisgan da maTSi asax-
ulia Sesabamis sazogadoebaSi ekonomikis funqcionirebis pirobe-
bi, damaxasiaTebeli Taviseburebebi, sazogadoebis mentaloba, saqmi-
ani kultura da a.S.
menejerTa mcire nawils ganaTleba dasavleTis biznes-skoleb-
Si aqvs miRebuli, rac xels uwyobs profesiuli da adamianuri
Tvalsawieris gafarToebas, saqmiani kontaqtebis damyarebas. ma-
gram, dasavleTis biznes-skolebSi ganaTlebis miRebisas studenti
mowyvetilia Tavisi qveynis sinamdviles, misi codna fokusirebu-
lia sruliad gansxvavebuli qveynis ekonomikur problemebze..
zogjer did energias axmaren iseTi sagnebis swavlas, romelic
samSobloSi ar gamoadgebaT. magaliTad, pensilvaniis universite-
tis uortonis (Wharton) biznes-skolis qarTveli kursdamTavrebu-
li, romelic ori welia, rac dabrunda TbilisSi, aRniSnavs, rom is
kmayofilia, rom iswavla strategiuli menejmentis da marketingis
zogadi Teoria, finansuri modelireba, magram didi dro da energia
daxarja biznes-samarTlis Seswavlaze, rac mas aq ar gamoadga.
saerTod, bolo periodSi, dasavleTSic didi davaa biznes -
ganaTlebis, gansakuTrebiT praqtikasTan misi kavSiris problemeb-
is Sesaxeb. ganviTarebuli krizisis fonze, aseve mwvave kritikis
obieqti gaxda menejerTa ganaTlebis mwvervalad miCneuli MBA-s
programa, romlis Sinaarsi TiTqmis standartizebulia dasavle-
Tis biznes - skolebSi. MBA-s arsebuli sistemis mkveTri mowi-
naaRmdegea menejmentis erT-erTi yvelaze cnobili specialisti,
profesori henri mincbergi (Henry Mintzrberg). man gamoaqveyna naS-
romi saTauriT ̀ gvWirdeba menejerebi da ara MBA-s kursdamTavre-
bulebi~ (Managers not MBAs), sadac amtkicebs, rom biznes-skolebis
kursdamTavrebulni potenciur saSiSroebas warmoadgenen TviT
biznesisaTvis, radgan maT marTvis Teoria aswavles jer kide maSin,
sanam isini praqtikul gamocdilebas SeiZendnen. mxolod
soso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvili
142 143
1 Ìå í åäæìåíò ÕÕI âåêà. Ì., 2002.2 www.continent.kz/2008/18.8htm.
gamocdilebiT aris SesaZlebeli Secnobil iqnes marTvis proce-
sis mravali niuansi. Hh. mincbergis cnobili postulatia _ `ar
arsebobs auditoria, sadac SeiZleba menejeris Seqmna~. praqtikasTan
kavSiris naklebobaze miuTiTebs oqsfordis universitetis biznes-
skolis (Said Business school) dekani entoni hopvudi (Anthony Hop-
wood), niu-iorkis universitetis biznes_skolis dekani g. uaiti
(G.Whyte).
sTanfordis universitetis biznes-skolis cnobilma profe-
sorma jefri pfeferma (Jeffrey Pfeffer) gamoikvlia MBA-s xarisxis
mqone da am xarisxis ar mqone menejerTa miRwevebi da daaskvna, rom
MBA-s programis swavlas azri ara aqvs, radgan is warmatebis xe-
lisSemwyobi ar aris. londonis biznes_skolis profesori sumatra
goSali (Sumatra Ghoshal) wers, rom ukanaskneli 30 wlis ganmavlo-
baSi menejmentis araefeqtiani meTodebisa da koncefciebis umete-
soba damuSavebeli iyo msoflios cnobili biznes-skolebis pro-
fesorebis mier. biznes-skolebi studentebs ar uyalibeben mor-
alur pasuxismgeblobis grZnobas, ris gamoc MBA -s diplomis mqone
top-menejerebi xSirad finansur afiorebSi arian gareuli. oqs-
fordis universitetis dekani profesori entoni hopvudi (Antony
Hopwood) akritikebs MBA-s programebs, da specialuri gamokv-
levebis safuZvelze askvnis, rom kompaniebSi rac ufro meti mene-
jeria MBA-s diplomiT, miT ufro metia darRvevebi.1 igi xazs us-
vams, praqtikasTan kavSiris naklebobaze, Tumca, miuTiTebs, rom dasav-
lur biznes-skolebs aqvT wamyvan kompaniebTan mWidro kavSiris
awyobili sistema, kompaniebs warmomadgenlebi hyavs biznes-skolebSi
da mzad arian leqtorebisa da studentebis perspeqtiuli ideebi
dauyonebliv daafinanson; didi praqtikuli gamocdilebis mqone
leqtorebi paralelurad muSaoben cnobili kompaniebis konsult-
antebad; biznes-skolebi sistematurad eZeben saintereso biznes-
gamocdilebas swavlis procesSi gamoyenebisaTvis. magram, rogorc
Cans, yovelive es sakmarisi araa praqtikuli codnis gaRrmavebi-
saTvis. rac Seexeba saqarTvelos universitetebs, maTi praqtikasTan
kavSiri amoiwureba imiT, rom TviTon studentebma unda moZebnon
kompaniebi, sadac praqtikas gaivlian da rogorc wesi, isic for-
malur xasiaTs atarebs.
oficialuri statistika ar arsebobs, magram Cveni monaceme-
biT, saqarTveloSi sazRvargareTeli kompaniebis warmomadgenle-
bad an adgilobriv msxvil kompaniebSi dasaqmebulia 1500-mde eqs-
pati (expat inglisuri sityvidan expatriate _ menejeri, romelic spe-
cialurad aris mowveuli sxva qveynidan). saerTod, eqspatebs aqvT
specialuri ganaTleba, floben menejmentis mowinave Teorias da
praqtikas, biznesis gaZRolis meTodologias, calkeul situaciaSi
ar sWirdebaT `velosipedis gamogoneba~, isini civiluri biznes-
kulturis matareblebi arian. maTi yvelaze Zlieri mxareebia proeqt-
menejmenti, strategiuli menejmenti, dargis ganviTarebis tenden-
ciebis Rrma codna. uaryofiTia is, rom maTi momsaxureba mniS-
vnelovan xarjebTan aris dakavSirebuli. maRal xelfasTan erTad
unazRaurdebaT binis, avtomibilis, Tavis qveyanaSi gamgzavrebis da
sxva xarjebi. aRsaniSnavia isic, rom arc Tu iSviaTad, am special-
istebis momzadebis done imdenad dabalia, rom maTze moTxovna
TviT maT mSobliur qveyanaSi ar aris. mTavari mainc is aris, rom
akliaT saqarTvelos biznesis specifikis codna, anu ama Tu im
problemasadmi realuri midgomis codna. biznesis kvlevis saer-
TaSoriso kompaniis (romelsac 90 qveyanaSi 9000 meti klienti em-
saxureba) generaluri menejeri a. nilseni (A. Nielsen) wers: `ar
arsebobs globaluri myidveli, TviToeuli qveyana da TviToeul
qveyanaSi myidveli avlens gansxvavebul qcevas da gansxvavebul
damokidebulebas fulis xarjvisadmi.~1 magaliTad, kompania ̀ silqne-
tis~ (yofili `gaerTianebuli telekomi~) menejmentma, strategiad
daisaxa usadeno satelefono kavSiris gavrceleba. SeZenil iqna150 aTas abonentze gaTvaliswinebuli ZviradRirebuli teqnikurisaSualebebi. magram, tarifis dadgenisas ar iqna gaTvaliswinebu-li mosaxleobis cxovrebis dabali done, ar iqna SeTavazebuli
SeRavaTiani gadaxdis sistema, riTac kargad isargebla konkurent-ma kompaniam, romelmac dagvianebiT, magram ufro SeRavaTiani tari-fiT SesTavaza mosaxleobas igive momsaxureba. Sedegad amisa ̀ silqne-
ti~ momsaxurebiT sargeblobs mxolod 20-22 aTasi abonenti, umoqm-doTdaa didZali teqnika, araefeqtiani aRmoCnda gaweuli inves-ticiebi. realoba gviCvenebs, rom eqspatebi saqarTvelos, sul sxvaspecifikiT arian dainteresebulni, razec miuTiTebs internetSi
ganTavsebuli maTi monaTxrobebi, magaliTad, yazaxi qali - eqspatiwers: `TbilisSi oqros birJaze SeZenili briliantis beWedSi ga-davixade 430 dolari, romlis fasic CvenTan, sul mcire 800 dola-
ria~. avstrieli eqspati ki siamovnebiT ixsenebs, rom ̀ megobar gog-onas TveSi 500 evros vaZlevdi da is Zalian kmayofili iyo, CvenTan
venaSi ki 500 evro qalis erTi RamiT gamoZaxeba Rirs~.2
eqspatebTan dakavSirebiT, saqarTveloSic SeiniSneba erTi
soso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvili menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
1 www.evidence-based/management.com.
144 145
movlena, romlis Sesaxebac wers menejmentis cnobili specialisti
s. CoudCari (S. Chowdhury): globalizaciam Seqmna inglisurenovan
biznesmenTa elita, romlebic qveynebsa da nacionalur bazrebze
maRla dadga da saWirod ar miiCnevs maT TaviseburebaTa Sec-
nobas.1 saqarTvelos msxvil biznesSi Semosuli ucxouri kompanie-
bis filosofia da interesebi, zogjer, ewinaaRmdegeba Cveni mosax-
leobis keTildReobis interesebs, ufro metic, xdeba maTi abuCad
agdeba da Seuracxyofa. aseTi damokidebulebis magaliTi bevria:
`energoprojorjias~ mier SemoRebuli komunaluri mricxvelebi,
zestafonis feroSenadnobsa da kaspis cementis qarxnebSi Sesuli
kompaniebis menejerTa udieri damokidebuleba garemosadmi, `yaz-
transgazTbilisi~-is TanamSromlebTan ori kviris xangrZlivo-
biT dadebuli SromiTi xelSekruleba da a.S.
dasavleTis wamyvan universitetebSi iqmneba mkvlevar-mecni-
erTa jgufebi, romlebic qveynis kulturul-instituciuri Tavise-
burebebidan gamomdinare gansazRvraven menejerTa Teoriuli da
praqtikuli momzadebis prioritetebs da Taviseburebebs. Sedare-
biTi menejmentis meTodologiis safuZvelze SeiZleba gamoiyos
saqarTveloSi menejerTa momzadebis da praqtikuli saqmianobis
specifikis ramdenime mniSvnelovani aspeqti:
_ menejmentis dasavluri skolebi orientirebulia ufro
praqtikuli Cvevebis Camoyalibebaze, vidre Teoriul codnaze. me-
nejers unari unda Seswevdes arastandartuli, swarfad cvalebadi
situaciebi gaaanalizos da swrafad miiRos gadawyvetileba. Cven-
Tan ki, menejerebis ganaTleba ZiriTadad agebulia Teoriul cod-
naze, praqtika meore planze dgas. apriori igulisxmeba, rom Teor-
iulad momzadebuli menejeri nebismier situaciaSi ipovis swor
gamosavals;
_ teqnikur codnasTan SedarebiT, upiratesoba eniWeba menj-
eris unars - marTos adamianebi da resursebi. maSinac ki, Tu is
xelmZRvanelobs teqnikur an sawarmoo qvedanayofs, iTvleba, rom
menejers piradi avtoritetis Selaxvis gareSe SeuZlia teqnikur
sakiTxebze konsultaciebis da daxmarebebis miReba. mis magier
sxva ver miiRebs aseT gadawyvetilebas;
_ menejeris erT-erT mniSvnelovan Tvisebad iTvleba prezen-
taciis unari. mis ganviTarebas didi yuradReba eqceva aramarto
biznes-skolebSi, aramed kompaniebSic. rogorc wesi, mniSvneloba
ara aqvs risi prezentireba xdeba _ qvedanayofis miRwevebis, biuje-
tis, axali saqonlis Tu sakuTari miRwevebis. auditoriasTan urT-
ierTobis unari ufro fasobs, vidre molaparakebebis warmarTvis
unari.;
_ dasavlur kompaniebSi didi moTxovnaa praqtikos admianebze,
romelTac didi ambiciebi aqvT. samsaxurSi miRebisas, rogorc wesi,
usvamen SekiTxvas: rogor xedavT Tqvens momavals 3-5 wlis Semdeg
_ kargi momavlis rwmena proaqtiuri poziciis niSnad aris miCneu-
li. dasavlur kompaniebSi adamianis ambiciurobas aqvs mkveTrad
gamoxatuli dadebiTi Sinaarsi. CvenTan ki xSirad ismis _ ̀ merwmu-
neT, me ambiciuri ara var~. ambiciis qona miCneulia uaryofiT
Tvisebad, yoyloCinobad, mokled aqvs mkveTrad uaryofiTi Sefase-
ba. gansxvavebulia xelmZRvanelsa da mis daqvemdebarebaSi myof
pirebs Soris damokidebuleba. dasavlur kompaniebSi yovelnairad
xazi esmeba maT partniorul urTierTobas da siaxloves. xelmZR-
vanels SeiZleba ar qondes calke kabineti da saqmianobdes daqvem-
debarebul pirebis Tvalwin, isargeblon erTi manqaniT, erTi sasa-
diloTi da a.S. zogierTi kompania Tavis struqturas sqematurad
gamosaxavs gadmotrialebuli piramidis saxiT. ucxouri kompanie-
bi did yuradRebas uTmoben gundurobas, koleqtivSi muSaobis un-
aris ganviTarebas, imas, rasac dasavleTSi ̀ Team building~-s an ̀ Team
spirit~-s uwodeben. tardeba koleqtiuri TamaSebi, erToblivi saR-
amoebi, RonisZiebebi.
dasavlur kompaniebSi yvela TanamSromlisaTvis naTelia, rom
maTi Sroma fasdeba saboloo SedegiT. Sedegis misaRwevad ki yve-
la iCens Seupovrobas da qreaTiulobas. CvenTan ki, sayovelTaod
gavrcelebulia absurduli warmodgena, rom saqmianoba fasdeba
ara saboloo SedegiT, aramed intensiuri SromiT. menejerisaTvis
davalebis Sesrulebis Sesaxeb angariSis wardgenisas, xelqveiTebi
yuradRebas amaxvileben TviT Sesrulebis procesSi warmoSobil
problemebze, maTi gadalaxvis mcdelobaze da miuxedavad imisa,
rom saboloo Sedegs ver miaRwies, Tvlian, rom kargad imuSaves,
radgan Zalian daiRalnen, e.i. maTTvis saqmianobis Sedegianobis
Semfasebeli kriteriumi aris daRliloba. vimeorebT, rom es ganw-
yoba farTodaa gavrcelebuli, rasac mosdevs moCvenebiToba da
cru facifuci.
dasavleTis demokratiis pirobebSi cxovrebis Sedegad sa-
zogadoebis wevrs miaCnia, rom is irCevs da inaxavs mTavrobas,
Cinovnikebi sazogadoebis mier arian daqiravebulebi da valdebu-
li arian izrunon maT keTildReobaze. amitom, mas sruliad mis-
aRebad da Rirseulad miaCnia sazogadoebaSi mis mier SemCneul
soso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvili menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
1 Ìå í åäæìåíò ÕÕI âåêà. Ì., 2002.
146 147
naklovanebebze miawodos informacia Sesabamis organoebs, es cud-
adac rom exebodes nacnobs, mezobels da a.S. kompaniebSi muSaki
Tavs grZnobs saerTo saqmis monawiled, partniorad da mzad aris
menejers miawodos informacia arsebul naklovanebebze, TanamSrom-
lis mier daSvebul Secdomebze. Cven sazogadoebaSi ki aseTi qceva
miCneulia ̀ CaSvebad~, ufro metic, aqtiuroba da iniciativa SeiZle-
ba CaiTvalos cud `tonad~, ufosisadmi Tavis mowonebis mcdelo-
bad. amitom, menejerisTvis xangrZlivi periodis ganmavlobaSi Sei-
Zleba SeumCneveli darCes koleqtivis romelime wevris kompanii-
saTvis zianis momtani qceva. an kidev - calkeul muSaks SeiZleba
gaaCndes efeqtianobis amaRlebis realuri winadadeba, magram araferi
gaakeTos mis praqtikul realizaciaze;
_ dasavleTSi Seicvala menejerTa warmodgenebi biznesis
gaZRolis formebis da meTodebis Sesaxeb. Tanamedrove menejmen-
tis Teoriasa da praqtikaSi gansakuTrebuli yuradReba maxvilde-
ba operaciul procesebze. menejerebs Soris formirebulia azri,
rom efeqtianobis amaRlebis mTavari rezervia biznes- procesebis
optimizacia. procesuli midgoma saSualebas iZleva amaRldes
kompaniis moqniloba, principulad gaumjobesdes produqciis da
momsaxurebis xarisxi. procesuli midgomis danergva ki moiTxovs
specialuri instrumentaris gamoyenebas, romliTac moxdeba biznes-
procesebis aRwera da analizi. magram, saqarTvelos kompaniebSi
procesebis dokumentireba ar xdeba, werilobiT ar aris dafiq-
sirebuli calkeuli qvedanayofis funqciebi, Sedegebis Sefasebis
maCveneblebi, sxva qvedanayofebTan urTierTobis xerxebi. e.i. qarTuli
menejmentisaTvis damaxasiaTebelia `maxsovrobiTi marTva~. rode-
sac Tanamdebobaze modis axali menejeri, zepir instruqcias Rebu-
lobs zemdgomi Tanamdebobis pirisagan, Semdeg daqvemdebarebaSi
myofi muSakebisagan da qvedanayofs marTvas iwyebs ise, rogorc
miiCnevs saWirod. procesebis da maTi Sesrulebis dokumentirebis
ararsebobis gamo, ver xdeba biznes-procesebis optimizacia, Seu-
Zlebelia funqciebis delegireba, radgan ver fiqsirdeba dele-
girebiT miniWebuli uflebebisa da movaleobebis sazRvrebi. Tan-
amSromeli, vinc flobs zepir informacias Sesasrulebeli pro-
cesebis Sesaxeb, xdeba Seucvleli, radgan misi wasvlis SemTxveva-
Si kompaniaSi ikargeba es informacia da xSirad am informaciis
mflobeli xdeba konkurenti firma (Tu es piri iq dasaqmda).
Camoyalibebuli Taviseburebebis, marTvis kulturisa da
konkurenciis pirobebis TiTqmis ar arsebobis gamo SeuZlebelia
saqarTvelos sinamdvileSi realurad danergili da efeqtis mo-
mtani iyos Tanamedrove menejmentis iseTi cnobili koncefciebi,.
romlebic dasavleTis kompaniebSi farTod gamoiyeneba da saqarTve-
los universitetebSi intensiurad iswavleba, rogoricaa:
a) m. porteris koncepcia SCM (Supply Chain Managmenet), romel-
ic miwodebis jaWvis operaciebis dagegmvis, danergvis marTvis pro-
cesebze orientirebuli strategiaa. saqarTvelos kompaniebis praq-
tikaSi SCM-is gamoyeneba TiTqmis SeuZlebelia, radgan kompaniebs
Soris ndobis dabali donea, sabaJo kanonmdebloba da sabaJo stru-
qturebis muSaobis xasiaTi, faqtobrivad, SeuZlebels xdis miwode-
bis efeqtian organizacias;
b)saqarTvelos kompaniebSi ormagi buRalteriis, iZulebiTi
`qvelmoqmedebis~ da sxva gauTvaliswinebeli xarjebis arseboba
gamouyenebels xdis nortonisa da kaplanis BBSC (Balansed score-
card) koncefcias, romelic dasavleTSi efeqtian instrumentad aris
aRiarebuli da gulisxmobs resursebis ganawilebas strategiis
Sesabamisad;
g) Toyota-s sawarmo sistemis (Toyota Production System), JIT (just
in Time) , kanbanis sistemebis, agreTve xarisxis marTvis Tanamedrove
teqnologiebis (ISO-9000, TQM, ̀ eqvsi sigma~) praqtikuli gamoyeneb-
isaTvis, aucilebelia, Sesabamisi garemos arseboba, kerZod, saimedo
partniorebis SerCevis SesaZlebloba, e.i. konkurentuli garemo,
ganviTarebuli sabazro urTierToba, kompaniebs Soris ndobis ma-
Rali done, kompaniebSi dasaqmebulTa aqtiuroba da SemoqmedebiTi
damokidebuleba da rac mTavaria, marTvis procesuli midgoma,
romelic biznes-procesebis optimizaciis saSualebas iZleva.
saqarTvelos kompaniebSi marTvis stili TiTqmis yovelTvis mkac-
ri da avtoritarulia, maSin roca dasavleTSi menejmentis ganvi-
Tarebis strategiuli perspeqtivaa - ufro rbili da moqnili da
SinaarsiT ufro efeqtiani formebisken moZraoba.
rogorc aRvniSneT, saqarTvelos universitetebSi momaval
menejerebs aswavlian msoflios wamyvani biznes-skolebis profe-
sorTa Sexedulebebs, koncefciebs, sistemebs, meTodebs, ganixilaven
dasavluri kompaniebis magaliTze agebul qeisebs, magram es xdeba
qarTul biznesSi mimdinare procesebisgan mowyvetilad. qarTuli
sinamdvile, sadac saboloo angariSiT, unda dasaqmdes momavali
menejeri, Seucnobel, virtualur samyarod rCeba.
imisaTvis, rom saqmianobis dawyebisTanave, menejers Camoyal-
ibebuli pozicia qondes, Tavidanve auRos alRo, ar moixiblos, ar
Seeguos `gruzinuli menejmentis~ (qarTul praqtikos menejerTa
soso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvili menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
148 149
SoTa SaburiSvili,SoTa SaburiSvili,SoTa SaburiSvili,SoTa SaburiSvili,SoTa SaburiSvili,
ekonomikis akademiuri doqtori,ekonomikis akademiuri doqtori,ekonomikis akademiuri doqtori,ekonomikis akademiuri doqtori,ekonomikis akademiuri doqtori,
Tsu asocirebuli profesoriTsu asocirebuli profesoriTsu asocirebuli profesoriTsu asocirebuli profesoriTsu asocirebuli profesori
Tanamedrove biznesSi miRebulia kopmaniis zrdisa
da ganviTarebis procesis dayofa etapebad. ganviTarebis
stadiebis gamoyofisas gadamwyvets riskis done da misi
xasiaTi warmoadgens. magaliTad, moiazreba, rom Tesvis
stadiis dasruleba xsnis axal teqnologiasTan, saqonel-
sa an momsaxurebasTan dakavSirebul risks. sTarT-af (Startup) stadiis dasruleba ki uzrunvelyofs principuli
arakomerciulobis (saqonlis bazarze gasvlis SeuZle-
bloba) riskis moxsnas (ix. cxrili 1).
biznesis ganviTarebis etapebis klasifikacia qvey-
nebisa da konkretuli investorebis mixedviTac ki gansx-
vavebulia. zogjer erT kategoriaSi aerTianeben Tesvisa
da sTarT-af proeqtebs, an piriqiT damatebiT gamoyofen
ideis Tavdapirveli damuSavebis stadias (Pre-Seed). aRniS-nulis miuxedavad, proeqtis ganviTarebis etapebis gamoyo-
fa did mniSvnelobas iZens Tanamedrove biznesSi. mas aqvs
mkafio praqtikuli datvirTva, radgan sxvadasxva etapze
proeqti gansxvavebuli wyarodan finansdeba. am movlenas
‘sainvesticio jaWvi~ ewodeba (ix. nax. 1).
biznesis dafinansebis apeqtebibiznesis dafinansebis apeqtebibiznesis dafinansebis apeqtebibiznesis dafinansebis apeqtebibiznesis dafinansebis apeqtebi
dinamikuri WriliTdinamikuri WriliTdinamikuri WriliTdinamikuri WriliTdinamikuri WriliT
menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
Soris gavrcelebuli terminia, romelic asaxavs qarTul-rusuli
menejmentis da mentalitetis nazavs) mravalferovan kombinacias,
universitetebSi Teoriuli ganaTleba unda ganxorcieldes re-
aluri konteqstiT, qeisebis ideebi gadatanil unda iqnes realur
praqtikaSi, ganxiluli da gaanalizebul unda iqnes ara marto
dadebiTi praqtika, is uaryofiTic, rac ase mravladaa qarTuli
menejmentis realobaSi da rac aucileblad unda gamoswordes,
raTa warmatebuli da efeqtiani gaxdes menejmenti. saboloo anga-
riSiT dagrovdeba Tanamedrove menejerTa is `kritikuli masa~,
romelic Secvlis saerTo situacias menejmentSi.
winaaRmdeg SemTxvevaSi, studentebis mier Seswavlili menej-
mentis dasavluri Teoriebi, koncefciebi, sistemebi ise moZveldeba
da Seicvleba axliT, rom saqarTvelos sinamdvileSi maTi arc
Zvelis da arc axlis gamoyenebis mzadyofna da SesaZlebloba ar
iqneba. miTumetes, TviT dasavleTSi, specialistebs Soris Camoyal-
ibebulia azri, rom im menejmentma, romelsac safuZveli Caeyara XX
saukunis dasawyisSi, miaRwia ganviTarebis zRvars da saWiroa misi
axladSeqmna sruliad axal principebsa da koncefciebze.
Modern Management and Georgian Reality
S. Vardishvili
The article is dedicated to peculiarities of Georgian Management, moderntheoretical conceptions and practical experience use ability in the managementfunctions realization of Georgian socio-cultural surroundings.
In the article on the ground of statistical data and sociological researcheswas made a decision that most part of managers is dilettante, only 10-12% aremanagers with special professional education. In Georgia, training of managers’takes place for nearly 20 years, but at the universities education is lead by westernprograms and text-books all without adaptation, they discuss the cases made byexamples of western companies. Few lectors have managerial or business practice.As a result, theoretical training of managerial stuff and practical surroundings areseparated from each other, Georgian reality where the future manager has to beemployed by the final account stays a virtual reality. The graduates need long timeto get acquainted with real Georgian business surroundings.
It is obvious that in preparing of managers and practical activities therehas to be widely used the world achievements of science, but it cannot be blindlycopied without adaptation with Georgian reality.
soso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvilisoso vardiSvili
150 151
menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
sawarmos finansuri mdgomareoba dinamikaSisawarmos finansuri mdgomareoba dinamikaSisawarmos finansuri mdgomareoba dinamikaSisawarmos finansuri mdgomareoba dinamikaSisawarmos finansuri mdgomareoba dinamikaSi1
nax. 1.nax. 1.nax. 1.nax. 1.nax. 1.
1 _ Tesvis stadia; 2 _ sTarT-afi; 3 _ adreuli zrda;
4 _ gafarToeba; 5 _ mdgradi ganviTareba.
sawarmos finansuri Cavardna, romelic gamosaxulia
naxaz 1-ze, gamocdili kerZo investorebis wreSi `sikvdi-
lis velis~ saxelwodebiTaa cnobili. misi piki sTarT-
afidan adreuli zrdis fazisaken gardamaval etapze mde-
bareobs. es dakavSirebulia warmoebis moculobis zr-
dasTan, rodesac firma cdilobs mzard sabazro moTxov-
nas Sesabamisi miwodebiT upasuxos. amisaTvis, bunebrivia,
saWiroa damatebiTi dafinanseba, raTa daifaros gasawevi
xarjebi mowyobilobebze, nedleulze, masalebze, samuSao
Zalaze, energiaze da a.S.
aranakleb rTulia Tesvis stadiac, rodesac proeqti
mxolod ideis an inteleqtualuri sakuTrebis paketis
donezea, xolo sawarmo jer isev formirebis stadiazea.
rogorc wesi, am etapze mkveTrad ar aris gamokveTili
biznesis modeli, ZiriTadi gundis Semadgenloba, mizno-
mogeba
T
zarali
1 2 3 4 5
1 K. Ïàðêñ, Êàê ôèíàíñèðîâàòü áèçíåñ. Ì., «Äåëî è Ñåðâèñ», 2008, c. 53.
SoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliSoTa SaburiSvili
dasaxel
eba
ingl
isuri
qarTul
i
saWiro
inve
sticiebis
mocul
oba
Mmokle aRwera
Seed
sawyisi, Tesva
1000000
dol
aramde
sawarmos formireba, pr
oeqtisa da biznes-ideis
arseboba, mmarTve
li gundis Seqmn
a da ma
rketingul
i
kvlevebis Ca
tareba.
Star
t up
sTarT-af
1000000-d
an
5 000000
dol
aramde
sawarmo funcionirebs, arsebobs biznes-gegma,
sacdeli nimuSebi, mimdinareobs seriuli warmoebis
organizeba, tardeba samu
Saoebi produqtis bazarze
gasatanad.
Earl
y st
age,
Ea
rly
grow
th
adreuli
zrda
5000000-d
an
10000000
dol
aramde
mimdinareobs mza produqciis gamoSveba da
komerciuli realizacia. sawarmo
s jer ar gaaCn
ia
myari mogeba. am stadiaze xdeba uzaral
obis
wertil
is mi
Rweva.
Axs
pant
ion
gafarToeba
10000000
dol
arze meti sawarmo ikavebs myar po
zicias bazarze, iRebs
stabilur mo
gebas, farTovdeba warmo
eba da
real
izacia, izrdeba Zi
riTadi fondebi.
Late
r sta
ge
gviani stadia,
mdgradi
ganvi
Tareba
damokidebul
ia
sawarmos
saWiroebebze
mtkice po
ziciebia sxva
dasxva
miznobriv bazarze,
mdgradia mogeba da dividendebis gadaxda.
yovel
wliuri zrdis tempi mcirea, sawarmos aqciebi
ukve
iyi
deba safondo birJaze.
saw
armo
s gan
viTar
ebis stad
ieb
isaw
armo
s gan
viTar
ebis stad
ieb
isaw
armo
s gan
viTar
ebis stad
ieb
isaw
armo
s gan
viTar
ebis stad
ieb
isaw
armo
s gan
viTar
ebis stad
ieb
i1
cxrili 1
cxrili 1
cxrili 1
cxrili 1
cxrili 1
1 Õèë
ë Á
., Ïà
óýð
Ä.,
Áèç
íåñ-
àíãå
ëû, Ì
., «Ý
êñìî
», 2
008,
c 6
7.
152 153
menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
is doniTa da saWiro finansebis moculobiT gansxvavdeba.
amasTan, TiToeul etapze dafinansebis sxvadasxva wyaroa
prioritetuli (cxrili 2).
dafinansebis wyaro sawarmos ganviTarebis fazisdafinansebis wyaro sawarmos ganviTarebis fazisdafinansebis wyaro sawarmos ganviTarebis fazisdafinansebis wyaro sawarmos ganviTarebis fazisdafinansebis wyaro sawarmos ganviTarebis fazis
mixedviT (mdgradi ganviTarebis miRwevamde)mixedviT (mdgradi ganviTarebis miRwevamde)mixedviT (mdgradi ganviTarebis miRwevamde)mixedviT (mdgradi ganviTarebis miRwevamde)mixedviT (mdgradi ganviTarebis miRwevamde)
cxrili 2cxrili 2cxrili 2cxrili 2cxrili 2
Cevn mier gansaxilveli sakiTxis ukeT gaazrebisaTvis,
gansakuTrebiT mniSvnelovania erTmaneTisagan mkveTrad
gavmijnoT Tesvis da sTarT-af stadiebi. sTarT-afi _ ukve
arsebuli sawarmoa, romelic saqmianobas anviTarebs maSin,
rodesac Tesvis proeqti Canasaxovan mdgomareobaSi myo-
fi biznesia. am ori stadiis ZiriTadi ganmasxvavebeli
niSnebi mocemulia cxrilSi (ix. cxrili 3).
saWiroa kargad gaviazroT, rom Tesvis da sTarT-af
stadiaze riskebs gansxvavebuli buneba gaaCnia. Tu pirveli-
saTvis ZiriTadi riski dakavSirebulia proeqtis perspeq-
tivis gaurkvevlobasTan, meore SemTxvevaSi esaa sabrunavi
saSualebebis ukmarisobasa da warmoebis gafarToebis
xarjebTan dakavSirebuli riski. amitomac, sTarT-afSi da-
bandebuli kapitali mniSvnelovnad aRemateba Tesvis sta-
diis sawarmoSi ganxorcielebul investiciebs.
Tesva sTarT-afi
adreuli zrda
gafarToeba mdgradi
ganviTareba asobiT mln dolari
aTobiT mln dolari
mln dolari
aTobiT da asobiT aTasi dolari
1 2 3 4 5
ganviTarebis stadia
dafinansebis wyaro
Tesva biznes angelozebi, 3F1 saTesle fondebi, saxelmwifo fondebi
sTarT-afi venCuruli fondebi
adreuli zrda da
gafarToeba
bankebi, sainvesticio fondebi, safondo bazarze gasvla
13F _ friends, family, founders (fools) (megobrebi, ojaxi, damfuZneblebi(gulubryviloebi).
SoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliSoTa SaburiSvili
brivi bazari da misi aTvisebis strategia, xolo finan-
suri maCveneblebi ki sawarmos damfuZneblebis optimis-
turi varaudebi ufroa, vidre obieqtur gaTvlebze dafuZneb-
uli prognozebi. Tumca, ̧ sikvdilis velis~ fazisagan gan-
sxvavebiT, saWiro finansebis moculoba arc ise didia.
amis saWiroeba gaCndeba mogvianebiT, rodesac saqoneli
warmatebiT gaivlis sabazro gamocdas, warmoebis te-
qnologiisa da xarisxis mixedviT SeiZens saboloo, stan-
dartul formas da daiwyeba misi masobrivi warmoeba.
firmis Rirebuleba arawrfiv damokidebulebaSi imy-
ofeba misi ganviTarebis etapebTan, rac, bunebrivia, TviT
sawarmos Taviseburebebidan da misi ganviTarebis stadie-
bis gansxvavebuli, rTuli bunebidan gamomdinareobs. bi-
znesis warmatebis SemTxvevaSi, rogorc wesi, mkveTri zrda
`gasvlamde~ bolo ramdenime wlis ganmavlobaSi miiRweva.
am movlenis amsaxvel grafiks, investorebis JargoniT,
`xokeis joxs~ uwodeben (nax. 2.).
sawarmos kapitalizaciis zrda misi ganviTarebissawarmos kapitalizaciis zrda misi ganviTarebissawarmos kapitalizaciis zrda misi ganviTarebissawarmos kapitalizaciis zrda misi ganviTarebissawarmos kapitalizaciis zrda misi ganviTarebisstadiasTan mimarTebiT (`xokeis joxi~)stadiasTan mimarTebiT (`xokeis joxi~)stadiasTan mimarTebiT (`xokeis joxi~)stadiasTan mimarTebiT (`xokeis joxi~)stadiasTan mimarTebiT (`xokeis joxi~)1
amgvarad, sawarmos dafinansebis erTiani procesi
SeiZleba davyoT fazebad, romlebic erTmaneTisagan risk-
1 À. Êàøèðèí, À. Ñå ìå í î â . Â Ï î èñêàõ áèçíåñ-àíãåëà, Ì., «Âåðøèíà», 2008, ñ.24.
nax. 2.nax. 2.nax. 2.nax. 2.nax. 2.
154 155
menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
gansxvaveba sawarmoTa miznebSi, ganapirobebs arsebiT
gansxvavebas maTi marTvis stilSi. starT-afis dros mimdinare
da strategiuli amocanebis Sesrulebis safuZvels biznes-
gegma warmoadgens, romelic gadaxedvas iSviaTad eqvemdebare-
ba. sawarmoSi Tesvis stadiis strategia da mmarTvelobiTi
procedurebi formirebis procesSia, biznesi ki zogadi WriliT
gansazRvruli da xSirad koreqtirebadi miznebis pirobebSi
xorcieldeba. swored amitom, strategiis formireba Tesvis
stadiis sawarmos erT-erTi urTulesi amocanaa, romelic proeq-
tis monawileebisagan didi droisa da energiis xarjvas iTx-
ovs.
amasTan, unda aRiniSnos, rom Tesvisa da sTarT-af sata-
diis sawarmoebs bevri saerTo niSanic gaaCnia, rac maT anaTe-
savebs da mniSvnelovnad ganasxvavebs ganviTarebis ufro gvi-
an stadiaze myofi sawarmoebisagan. Tesvis stadiaze myofi
proeqti da sTarT-afi _ esaa martivi marTvis struqtura,
araformaluri urTierTobebi sawarmos koleqtivSi, mdgradi
mogebis uqonloba, axal bazrebze muSaoba, msxvili da likvi-
duri aqtivebis arqona. amitom, adreuli stadiis sawarmoebze
msjelobisas xSirad orives (Tesva da sTarT-afi) erTad moiaz-
reben.
Business Funding Aspects in Dynamics
Sh. Shaburishvili
Business development and growth process are divided into stages. Risklevel and its feature has paramount role in the moment of picking out firm devel-opment stages. Diversifing of the project develompent stages are gaining greatsignificance in the contemporary business. It has distinct practical meaning asthe project is financing from the various sources. This phenomenon is called asan „Investment chain”.
Firm value has no rectilinear dependence with its development stages,which is caused because of particular feature of the firm and different andcomplicated nature of its development stages. As usual, in case of business suc-cess, firm achives superior growth during several last years. According to theInvestors’ slang the diagram that describes above mentioned phenomenon iscalled „Hockey Stick”.
SoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliSoTa SaburiSviliTes
vis da
sTar
T-af stad
iis Sed
areb
aTes
vis da
sTar
T-af stad
iis Sed
areb
aTes
vis da
sTar
T-af stad
iis Sed
areb
aTes
vis da
sTar
T-af stad
iis Sed
areb
aTes
vis da
sTar
T-af stad
iis Sed
areb
a
cxrili 3
cxrili 3
cxrili 3
cxrili 3
cxrili 3
parametrebi
Tesva
sTarT-afi
momava
li ful
is nakadi
prognozirebas TiTqmis ar
eqvemdebareba
eqvemd
ebareba arsebiTi sizustiT
prognozirebas
sawarmos formireba
formi
rebis pr
ocesSia
Fformi
rebul
ia
biznes-gegma
arsebobs biznesis zogadi xedva
da gegmis cal
keul
i el
ementi
arsebobs Ca
moya
libebul
i biznes-
gegma
gundi
formi
rdeba
Fformi
rebul
ia
damfuZn
ebl
ebis samewarmeo
gamocdil
eba
mwiri, saWiroeben investoris
daxma
rebas
SeuZl
iaT damo
ukidebl
ad
gadaWran probl
emebi
Bbazari
mimd
inareo
bs Seswavl
a, arsebobs
zogadi xedva
da mosazrebebi
produqtis winsvl
is Taobaze
bazari Seswavl
il
ia,
gansazRvr
ul
ia mi
znobrivi
segmen
ti, mimd
inareobs
market
ingul
i strategiis
Semu
Saveba
intel
eqt
ual
uri sakuTreba
arasrul
yofil
i saxe gaaCn
ia,
xSird ar aris daregistrirebul
i pirvel
adi paketi Camo
yal
ibebul
i
da registrirebul
ia
warmoeba
xdeba sacdel
i warmoebis awyo
ba
sacdel
i warmoeba awyo
bil
ia,
mimd
inareobs masobriv warmo
ebaze
gadasvl
a
saWiro investiciebi
mln dol
aramde
1-dan 5
ml
n dol
aramd
e
danaxarjebis struqt
uraSi
gamo
kveTil
ia
sawarmos registraciis xarjebi,
gundis wevr
ebis xel
fasi, Senobis
arenda, intel
eqt
ual
uri
sakuTrebis gaformeba,
nedl
eul
is da masal
ebis Sesyi
dva,
bazris Seswavl
is da saqo
nl
is
winsvl
is samu
Saoebi
TanamS
roml
ebis Statis gazrda,
masobriv
warmo
ebaze gadasvl
is
samu
Saoebi, marketingul
i
kvl
evebi,
rekl
ama, sawarmo
s imi
jis
formi
reba, sabrunavi
saSual
ebebi
investorisa da mewarmis
Sexvedrebi
araformal
uri piradi Sex
vedrebi formal
uri Sexvedrebi dadgenil
i
grafikiT
156 157
marine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSauri
Seexo ekonomikis umniSvnelovanes dargsac _ turizmsac.
moiSala da gaCanagda turistuli infrastruqtura, sas-
tumroebis, dasasvenebeli saxlebis, sanatoriumebis da pan-
sionatebis didi umravlesoba devnili mosaxleobis TavS-
esafrad iqca. 1 9 9 3
wels, mas Semdeg rac saqarTvelos mier aRiarebul iqna
`turizmis qartia da turistis kodeqsi~, saqarTvelo gaw-
evrianda msoflio turistul organizaciaSi. 1997 wlis 6
marts miiRes saqarTvelos kanoni ̀ turizmisa da kurorte-
bis Sesaxeb~. kanonSi ramdenjerme Sevida cvlilebebi da
damatebebi, rac dargis ganviTarebisaTvis mniSvnelovan
momentebs iTvaliswinebda, SemuSavda aseve sxva sakanonm-
deblo da normatiuli aqtebic. aqedan iwyeba turizmis
TandaTan aRorZinebis procesi.
turizmis meSveobiT drois mokle monakveTSi Sesa-
Zlebelia infrastruqturaSi investiciebis mozidva, adgi-
lobrivi mosaxleobis socialuri mdgomareobis gaumjobese-
ba, axali samuSao adgilebis Seqmna da Semosavlebis miRe-
ba, soflis ganviTareba. mTavrobam, gaiTvaliswina ra tur-
izmis potenciali, igi gamoyo, rogorc mTavari ekonomikuri
prioriteti. bolo ramdenime weli saqarTveloSi ganxor-
cielebuli reformebis Sedegad am mxriv daiwyo gamo-
cocxleba. infrastruqturis mowesrigebaze zrunvisa da
sakanonmdeblo sistemis daxvewis Sedegad turizmis sfer-
oSi aSkara winsvla fiqsirdeba, Tumca turizmsa da sakuror-
to biznesSi arsebuli sakanonmdeblo vakuumi mainc arse-
bobs. zogadi kanonebis paralelurad aucilebelia, rom
sakanonmdeblo aqtebSi sastumroebis, dasasvenebeli sax-
lebis, sanatoriumebis da a.S. funqcionirebis da momsax-
urebis normativebi detalurad regulirdebodes garkveu-
li standartebis mixedviT. kerZod, aucilebelia, rom
turproduqtis momxmareblis uflebebi da interesebi da-
culi iyos sayovelTaod miRebuli standartebisa da norme-
menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
marine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSauri
ekonomikis akademiuri doqtoriekonomikis akademiuri doqtoriekonomikis akademiuri doqtoriekonomikis akademiuri doqtoriekonomikis akademiuri doqtori
turizmi bolo wlebSi msoflioSi erT-erTi yvelaze
momgebiani biznesi gaxda. msoflio eqsportSi turizmidan
miRebul Semosavlebs mesame adgili uWiravs navTobisa da
avtomobilebis eqsportidan miRebuli Semosavlebis Sem-
deg. eqspertebis prognoziT, saerTaSoriso turizmis gan-
viTareba SemdgomSic gagrZeldeba.
saqarTvelos Tavisi bunebrivi, geografiuli, rekreaciuli
SesaZlebelobebis da istoriul-kulturuli memkvidreo-
biT turizmisa da sakurorto saqmianobis didi potencia-
li gaaCnia. am mniSvenlovani resursebis meoxebiT saqarTve-
lo turizmis ganviTarebisTvis gamorCeuli qveyanaa. ker-
Zod, ganviTarebis didi perspeqtivebi gaaCnia turizmis
Semdeg saxeobebs: 1. sakurorto da rekreaciuli turizmi;
2. kulturuli turizmi (arqeologia, istoria, eTnogra-
fia); 3. saTavgadasavlo turizmi (laSqroba, wyaljomar-
doba, cxenebiT jiriTi, TxilamurebiT sriali); 4. eko-tur-
izmi (dakvirveba florasa da faunaze); 5. agro-turizmi; 6.
specialuri dainteresebis turizmi (meRvineobis moy-
varulebisTvis, gurmanebisTvis, fotomoyvarulTa da kin-
odokumentalistebisTvis); 7. saqmiani turebi (Tematuri
Sekrebebi, festivalebi, kongresebi da konferenciebi).
damoukideblobis mopovebis Semdeg saqarTveloSi
Seqmnilma politikurma da socialur-ekonomikurma kriz-
isma qveyana mZime mdgomareobaSi Caayena. krizisi mwvaved
turizmis ganviTarebisturizmis ganviTarebisturizmis ganviTarebisturizmis ganviTarebisturizmis ganviTarebis
tendenciebi saqarTveloSitendenciebi saqarTveloSitendenciebi saqarTveloSitendenciebi saqarTveloSitendenciebi saqarTveloSi
158 159
truqturiT.
amJamad dawyebulia turizmis strategiis SemuSaveb-
is procesi mTeli saqarTvelosaTvis. aSS-is saerTaSoriso
ganviTarebis saagentos mcire da saSualo biznesis mx-
ardaWeris proeqtis sagranto programis farglebSi sa-
zogadoebrivi azris kvlevisa da marketingis institutma
Caatara turizmis samomxmareblo potencialis kvleva,
romlis mizani iyo saqarTvelos sxvadasxva regionSi tur-
istuli potencialis Seswavla, romelSic kaxeTi gamoiyo,
rogorc prioritetuli regioni. ZiriTadi aqcenti am re-
gionze im mizniT gakeTda, rom kaxeTSi da kerZod, qalaq
siRnaRSi ganesazRvraT Rvinis turizmis ganviTarebis
saukeTeso strategia.
bazris aRniSnuli kvleva wingadadgmuli praqtiku-
li nabijia, romlis Sedegebsac gaecno yvela dainterese-
buli mxare. momxmareblisTvis saboloo produqtis SeT-
avazebis mizniT, maT saSualeba miecaT zustad gansazRvron
sastumroebTan, kvebasTan, turistul marSrutebTan da sxva
turizmTan dakavSirebuli moTxovnebi.
mimdinare wels, 23-25 aprils, sagamofeno centr ̀ eqs-
po-jorjiam” umaspinZla XII saerTaSoriso turistul
gamofenas _ “CTF 2010-s”, sadac warmodgenili iyo 90 sxva-
dasxva organizacia, kerZod, turistuli kompaniebi, dasas-
venebeli kompleqsebi, sastumroebi, muzeumebi, turistuli
profilis saswavleblebi da sxva. am gamofenaze damTva-
lierebeli gaecno saqarTvelos turistul potencials
da saSualeba mieca saqmiani kontaqtebi daemyarebina sxva-
dasxva kompaniis warmomadgenlebTan, aqve arsebobda sazafx-
ulo dasvenebis (rogorc saqarTveloSi, aseve sazRvarga-
reT) winaswari dagegmvis SesaZleblobac.
gamofenaSi, garda saqarTvelos sxvadasxva region-
isa, monawileobdnen turizmis sferos warmomadgenlebi
somxeTidan da azerbaijanidan. es imiTac aris mniSvnelo-
marine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSauri menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
bis Sesabamisad.
turizmi, rogorc momsaxurebis sferos dargi, Sedge-
ba saerTaSoriso turizmisa da Siga turizmisagan. saer-
TaSoris turizmi, Tavis mxriv, moicavs Semomyvan da gamyvan
turizms. saqarTveloSi am etapze aqcenti keTdeba Semomy-
van turizmze. es martivad aixsneba, radgan am seqtorSi
SedarebiT ioli mosagvarebelia Semosavlebis miReba ucx-
oeli rezidentebis mxridan, gadasaxadebis akrefa da sxva,
vidre gamyvani turizmis seqtorSi, romelic jer-jerobiT
sruliad gaukontrolebeli sferoa. aRsaniSnavia is faq-
ti, rom saqarTvelos kanoniT `turizmisa da kurortebis
Sesaxeb~, ucxoeli turistebis miReba da momsaxureba
saqarTvelos teritoriaze ganixileba, rogorc turistu-
li momsaxurebis eqsporti, amitom saqarTvelos sagadasax-
ado kodeqsiT turoperatorebis mier saqarTvelos teri-
toriaze ucxoeli turistebis organizebuli Semoyvana da
maTTvis turistuli momsaxurebis paketis miwodeba ibe-
greba dRg-s nulovani ganakveTiT.
Semomyvani turizmis ganviTarebis kvaldakval saWiroa
saqarTveloSi ganviTardes sastumro meurneobis iseTi
industria, romelic saerTaSoriso standartebis Sesabam-
isi iqneba. amisaTvis, pirvel rigSi, saWiroa qveyanaSi tur-
izmis ganviTarebis erTiani saxelmwifo programis, erovnuli
strategiuli gegmis SemuSaveba, romelsac koordinacias
gauwevs saqarTvelos mTavroba da romelSic gansazRvru-
li iqneba am sferos ganviTarebis miznebi, prioritetebi,
strategia, samoqmedo gegma da is saxelmwifo uwyebebi,
romlebic monawileobas miiReben samoqmedo gegmis ganx-
orcielebaSi. am TvalsazrisiT sainteresia TurqeTis re-
spublikis gamocdileba, sadac turistuli industriis
erTiani saxelmwifo programis safuZvelze mokle droSi
SesaZlebeli gaxda xmelTaSua zRvis sanapiroze aSenebu-
liyo sastumroebis Tanamedrove qseli Sesabamisi infras-
160 161
tunariania. turistul industriaSi gansakuTrebiT mniS-
vnelovania turproduqtis fasisa da xarisxis iseTi Se-
fardeba, romelic konkurentunariani iqneba rogorc
lokalur (adgilobriv), aseve uaxloesi mezobeli qveyneb-
is bazrebzec. turizmis winsvlisa da ganviTarebis uzrun-
velsayofad mizanSewonili iqneba moxdes saqarTvelosa
da konkurenti qveynebis turistuli kompaniebis saSualo
dRiuri Rirebulebebis Sedareba. am TvalsazrisiT Turqu-
li da ruminuli turproduqtis upiratesoba aSkaraa. aseve,
yuradReba unda mieqces imasac, rom es aviabileTebis Se-
darebiT dabali fasebiTacaa miRweuli, rac zrdis am
qveynebis turproduqtebis konkurentunarianobas qarTul-
Tan SedarebiT.
saqarTveloSi turizmis ganviTarebis didi xelis-
SemSleli faqtoria is, rom Tbilisis saerTaSoriso
aeroportis momsaxureba analogiuri moculobis evropis
aerportebTan SedarebiT 5-jer da xSirad metjer Zviri
jdeba. Tbilisis saerTaSoriso aeroportis operatori
kompania ̀ tav urban jorjias” momsaxurebis maRali tarifebi
mniSvnelovnad aZvirebs aviabileTebs. es faqtori
saqarTveloSi evropeli turistebis raodenobas Zlier
amcirebs. magaliTad, baltiispirelma turistma saqarTvelo-
Si Camosvlisas marto aviabileTSi 500-600 dolari unda
gadaixados, maSin, roca am fasad avstriaSi gaemgzavreba
da sastumros Rirebulebasac dafaravs. turizmis depar-
tamentis cnobiT, saqarTveloSi Camosuli vizitoris xar-
jebis 40-50%-s mxolod aviabileTis fasi Seadgens, rac
turizmisaTvis damRupvelia.
garda amisa, qveyanaSi arsebobs sastumroebis dajav-
Snis problemac. internet-gverdi ,,TOP.GE” gvTavazobs in-
ternetis qarTveli momxmareblebis statistikas, romlis
mixedviTac saqarTveloSi moqmedi turistuli firmebis
did umetesobas internetSi gaaCnia sakuTari veb-gverdi
marine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSauri
vani, rom yovelwliuri gamofenis meSveobiT Tbilisma SeiZ-
ina kavkasiuri turizmis platformis erTgvari imiji. unda
aRiniSnos, rom gamofena wels naklebad masStaburi iyo,
rac globalur finansur kriziss ukavSirdeba.
msoflio ekonomikuri forumi (Jeneva, Sveicaria)
yovelwliurad 1 marts aqveynebs mogzaurobisa da turiz-
mis konkurentunarianobis angariSs. qveynebis gradacia
efuZneba mogzaurobisa da turizmis konkurentunariano-
bis indeqss (Travel &Tourizm Cometitiviness Index - TTCI), romel-
ic moicavs msoflios 130-mde qveyanas. indeqsi afasebs im
faqtorebsa da politikas, romelic mimzidvels xdis mog-
zaurobisa da turizmis seqtoris ganviTarebas sxvadasxva
qveyanaSi. Sefasebisas gamoiyeneba Semdegi faqtorebi: 1.
politikis ganmsazRvreli kanonebi da regulireba; 2. gare-
mos regulirebis wesebi; 3. daculoba da usafrTxoeba; 4.
jandacvisa da higienis mdgomareoba; 5. mogzaurobisa da
turizmis prioritetuloba; 6. sahaero transportis in-
frastruqtura; 7. saxmeleTo transportis infrastruqtu-
ra; 8. turistuli infrastruqtura; 9. sainformacio da
sakomunikacio teqnologiebis infrastruqtura; 10. faseb-
is konkurentunarianoba; 11. adamian-kapitali; 12. turizmis-
admi erovnuli damokidebuleba; 13. bunebrivi da kultu-
ruli resursebi.
aRniSnuli gradaciis mixedviT saqarTvelo 2007 w.
124 qveyanas Soris 66-e, 2008 w. 130 qveyanas Soris _ 72-e, 2009
w. ki 133 qveyanas Soris _ 73 adgilze imyofeboda.1
saqarTveloSi turistuli infrastruqturis ganviTareb-
is miuxedavad, TTC-s indeqsis mixedviT winsvla ar fiq-
sirdeba, es ki ZiriTadad arastabiluri politikuri vi-
Tarebisa da fasebis dabali konkurentunarianobiT aris
ganpirobebuli.
saqarTvelos turproduqti arasakmarisad konkuren-
menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
1 World Economic Forum _ The Travel & Tourism Competitiveness Report 2009.
162 163
turizmis ganviTarebaze.
qveynis da dargis ekonomikuri krizisidan gamosv-
lis mTavari pirobaa sainvesticio politikis gaaqtiure-
ba. sainvesticio aqtiuroba, rogorc cnobilia, didad aris
damokidebuli faqtorTa mTel rigze (magaliTad, stabil-
uri politikuri viTareba, mowesrigebuli infrastruqtu-
ra, sabaJo-sagadasaxado kanonmdebloba), romelic qmnis gan-
sazRvrul sainvesticio klimats. saqarTvelos turizmisa
da kurortebis departamentis monacemebiT, 2004-2008 wleb-
Si (omamde) mniSvnelovnad gaizarda investiciebi turizm-
Si da 2007 wels 1 mrd. aSS dolars gadaaWarba, ramac
xeli Seuwyo turistebis nakadebis zrdas saqarTveloSi.
amJamad investorebis interesebis sferoSia saqarTvelos
zRvis sanapiro. aseve dRis wesrigSi dgas kurort wyal-
tubos reabilitaciis da kurortebis _ ujarmisa da bax-
maros perspeqtiuli ganviTarebis sakiTxebi.
turizmis ganviTarebisTvis sasurvelia mTavrobis
xelSewyobiT moewyos gacnobiTi turebi masmediis da Zir-
iTadi bazris warmomadgenlebisTvis, saerTaSoriso tur-
operatorebisTvis _ turizmis yvela seqtoris monaxulebiT.
kargi iqneba turizmis saxelmwifo departamentis
saqmianoba pirdapir ukavSirdebodes da orientirdebodes
turizmis biznesidan saxelmwifo biujetis zrdaze. tur-
izmis sferoSi arsebuli iuridiuli da kerZo pirebis
Semosavlebis zrda unda xdebodes sagadasaxado ganakveT-
ebis Semcirebis safuZvelze, xolo turizmis departamen-
tis muSakebis (romlebic pasuxismgeblebi arian dargis
warmatebiT funqcionirebaze) Sromis anazRaureba dakav-
Sirebuli unda iyos turizmis dargidan miRebuli sax-
elmwifo Semosavlebis zrdis procentul maCvenebelTan.
Sedegad, mmarTveli organos muSakebi metad motivirebulni
iqnebian efeqtianad marTon turistuli industria.
msoflio turistuli organizaciis monacemebiT, 2010
marine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSauri
da monacemebs met-naklebad anaxlebs. miuxedavad amisa,
sastumroebisa da saintereso turebis onlain dajavSna
mainc didi problemaa. internetis gamoyeneba qarTuli
turistuli produqtis mimarT xSirad mxolod daTvaliere-
biTa da eleqtronuli fostis meSveobiT dakavSirebiT
amoiwureba.
turizmis ganviTarebis RonisZiebaTa realizaciisTvis,
aucilebelia kadrebis momzadebis Tanamedrove sistemis
Seqmna, kerZod, saWiroa komunikabeluri da kvalificiuri
kadrebis momzadeba. rogorc eqspertebi varaudoben, axlo
momavalSi wina planze wamoiwevs e.w. ̀ axali turisti”, rac
niSnavs, rom turizmis tradiciuli saxe _ yovelwliurad
zRvaze, an mTaSi dasveneba, TandaTan garkveul adgils
dauTmobs axal saxeobebs, magaliTad, saqmian turizms, eko-
turizms, saTavgadasavlo, SemecnebiT turizms da a.S. sam-
wuxarod, adgilobrivi mosaxleobis mmarTvelobiTi
gamocdilebis uqonlobisa da finansuri SezRudvebis gamo
ganTavsebis adgilebSi momsaxurebis donis amaRleba rTul-
deba. es faqtori xarisxiani turproduqtis miwodebis saqme-
Si mniSvnelovan bariers qmnis da Semomyvan turoperator-
ebs xels uSlis saerTaSoriso turistuli programebis
SemuSavebaSi.
turizmis dargis ganviTarebisa da misi efeqtiani mar-
TvisaTvis aseve udidesi mniSvneloba aqvs momsaxure per-
sonalisaTvis aucilebeli saganmanaTleblo programebis
SemuSavebas. amJamad saqarTvelos maRalmTiani regionebis
mosaxleobisTvis moqmedebs programa, romlis fargleb-
Sic adgilobriv mosaxleobas eZleva saSualeba, rom Seis-
wavlos inglisuri ena, aseve sxvadasxva regionSi tardeba
treiningebi turistTa kvalificiuri momsaxurebisaTvis.
aRniSnuli RonisZiebebi usaTuod dadebiTad aisaxeba
1 World Economic Forum _ The Travel & Tourism Competitiveness Report 2009.
menejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmimenejmenti, marketingi, turizmi
164 165
giorgi doRonaZe,giorgi doRonaZe,giorgi doRonaZe,giorgi doRonaZe,giorgi doRonaZe,
paata koRuaSvili,paata koRuaSvili,paata koRuaSvili,paata koRuaSvili,paata koRuaSvili,
iv. javaxiSvilis Tsuiv. javaxiSvilis Tsuiv. javaxiSvilis Tsuiv. javaxiSvilis Tsuiv. javaxiSvilis Tsu
profesorebi, ekonomikur profesorebi, ekonomikur profesorebi, ekonomikur profesorebi, ekonomikur profesorebi, ekonomikur
mecnierebaTa DdoqtorebimecnierebaTa DdoqtorebimecnierebaTa DdoqtorebimecnierebaTa DdoqtorebimecnierebaTa Ddoqtorebi
vaWrobis msoflio organizacia (vmo), romelic aRi-
arebulia msoflio Tanamegobrobis mier, adgens msoflio
vaWrobis wesebs da aregulirebs am wesebTan dakavSirebul
sadavo sakiTxebs. vmo–s ZiriTadi mizania msoflio vaWrobaSi
yvela xelisSemSleli pirobebis aRmofxvra an Semcireba.
dReisaTvis vmo -Si gaerTianebulia 153 qveyana.
samrewvelo saqonlis bazrebTan SedarebiT soflis
meurneobis produqciis bazrebis liberalizaciam nakleb
warmatebas miaRwia. ramdenadac tradiciulad soflis
meurneba erovnuli ekonomikis yvelaze regulirebad seq-
tors warmoadgens, sakmaod didi xnis ganmavlobaSi GATT-isCarCoebSi is mravalmxrivi molaparakebebis Temas saerTod
ar warmoadgenda.
soflis meurneobis produqtiulobis amaRlebis, sof-
lis mosaxleobis Sesabamisi cxovrebis donisa da misaRebi
fasebiT mosaxleobis sasursaTo produqciiT uzrunvely-
ofis mizniT, TiToeuli qveyana Tu gaerTianeba sakuTari
,,TamaSis wesebs” Tavad adgens. ase magaliTad, evrokavSirma
(ek) ganvlil periodSi saerTo agraruli politikis far-
glebSi metad daculi Siga bazari Seqmna. Arasac adas-
vaWrobis msoflio vaWrobis msoflio vaWrobis msoflio vaWrobis msoflio vaWrobis msoflio
organizaciis `dohas raundi~organizaciis `dohas raundi~organizaciis `dohas raundi~organizaciis `dohas raundi~organizaciis `dohas raundi~
marine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSaurimarine RuduSauri
wlisTvis saerTaSoriso turistuli Semosvlebi gaizrdeba
937 mln kacamde, xolo msoflio turizmis yovelwliuri
zrdis tempi 3,5% gaxdeba.
ramdenad aisaxeba saqarTvelos turizmis sferoze
es dadebiTi tendenciebi, amas wlevandeli turistuli
sezoni aCvenebs.
Trends of Tourism Development in GeorgiaTrends of Tourism Development in GeorgiaTrends of Tourism Development in GeorgiaTrends of Tourism Development in GeorgiaTrends of Tourism Development in Georgia
M. GhudushauriM. GhudushauriM. GhudushauriM. GhudushauriM. Ghudushauri
This article aims to discuss general problems and basic tendencies oftourism development in Georgia. Lately tourism became one of the most profitable businesses in the worldand according to the experts prognosis, development of the internationaltourism will continue in the future. Georgia is one of the most distinguishedcountries according to its natural resources. Due to the reforms realized in Georgia, tourism started reviving. It aimsto maintain high standerds of castomer care. Also it is necessary to work autunifed plan of the government program for developing tourism in our country. It is necessary to make mational strategical plan, which will be coordinatedby the Georgian government and in which, there will be defined aims fordeveloping this field , its priorities and strategies. Besides, it is important towithdraw country and this sphere of business from crisis , increase theinvesting environment and become more active. At present a process of the government tourisnm strategy has started allover the country. Acoording to the data presented by tourist organization (UNWTO) , numberof visitors increased to 937 million in 2010. The yearly rate of the world tourism will increase by 3.5% How all these positive basic tendencies reflect on Georgian tourism willshow tourist season this year.
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebi
166 167
Tad awveba biujets. Aase magaliTad, 2003 wels misi biuje-
tis 45% saerTo agraruli politikis ganxorcielebaze
daixarja.
pirveli nabijebi soflis meurneobis produqciis ba-
zrebis liberalizaciisTvis ̀ urugvais raundis~ maraTonul
molaparakebaze (1986-1994w) gadaidga, sadac soflis meur-
neobis Sesaxeb pirvel mravalmxriv SeTanxmebas miaRwies.
SeTanxmebaSi gansazRvruli iyo valdebuleba saeqsporto
subsidiebis Semcirebisa da soflis meurneobis produqtis
bazrebze Sesvlis gaumjobesebis Sesaxeb. Ees SeTanxmeba
Sefasda rogorc warmateba, radgan pirvelad gaxda Sesa-
Zlebeli agraruli seqtoris CarTva msoflio vaWrobis
sistemaSi. miuxedavad amisa, SeTanxmebis Sedegad jer kidev
SezRudulia konkurenciuli bazris Camoyalibebis pirobe-
bi, xolo barierebi soflis meurneobis produqciiT vaWroba-
Si Zalze maRalia. soflis meurneobaSi proteqcionizmis
gansazRvrisTvis gamoiyeneba mewarmeTa mxardaWeris Sefasebis
maCvenebeli – PSE, romelic absoluturi gamoxatulebiT
soflis meurneobis produqciis mwarmoeblebisTvis momx-
mareblebisa da gadasaxadis gadamxdelebis mier gadaxdil
Tanxebs gviCvenebs (qvemoT naCveneb diagramaSi mocemulia
sxvadasxva qveynis PSE-s monacemebi procentobiT).
PSE rogorc indikatori moicavs yvela politikur
RonisZiebas, miuxedavad misi miznebisa da gavlenisa sof-
lis meurneobis produqciis warmoebis moculobasa da Se-
mosavlebze.
proteqcionistuli RonisZiebebiT, yvela saxeobis
produqciis mixedviT, ek-is (PSE=43%), Sveicariisa da iapo-
nis Semdeg, wamyvani adgili ukavia. Aamave dros, aRsaniSna-
via, rom produqciis arc Tu ise didi asortimenti Zlierad
aris daculi, xolo sxva produqtebze proteqcionistuli
g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe, pþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvili
turebs isic, rom evrokavSirSi soflis meurneobis produ-
qciaze sabaJo mosakreblebi saSualod 62%-s Seadgens. M
ek-ma ukanasknel wlebSi eqsportis subsidirebaze gamoy-
ofili Tanxebis moculoba mniSvnelovanad Seamcira. 2000
wlisTvis igi daxloebiT 5 mlrd aSS dolars Seadgenda.
saxelmwifos mier eqsportis finansuri mxardaWera, xe-
lovnurad zrdida erovnuli mwarmoeblebis konkurentunar-
ianobas sagareo bazarze, mniSvnelovnad amaxinjebda saer-
TaSoriso vaWrobas da gavlenas axdenda soflis meurneo-
bis produqciis fasebze.1 A
ek-is saerTo agraruli politikis mniSvnelovan in-
struments fasebis Siga mxardaWera warmoadgens. igi vmo-smier aRiarebuli ,,sami yuTis” sistemiT aris formirebuli.
maT Soris, daxmarebebi, dakavSirebuli warmoebis moculo-
basa da fasebis subsidirebaze, ̀ qarvis yuTis~ RonisZiebebs
miekuTvneba da sagareo vaWrobis SemzRudveli RonisZiebe-
bia. `lurji yuTis~ RonisZiebebs saxelmwifo pirdapiri
daxmarebebi miekuTvneba. isini an saerTod ar abrkoleben
vaWrobas an es dabrkoleba umniSvneloa (magaliTad dax-
marebebi pirutyvis suladobis an miwis farTobis mixed-
viT). ,,mwvane yuTis” RonisZiebebs is saxelmwifo daxmarebe-
bi miekuTvneba, romlebic warmoebis moculobis cvlilebas
ar ukavSirdeba da sagareo vaWrobas ar aferxebs (magali-
Tad, struqturuli adaptaciis mxardaWeris programebi,
agraruli ekonomikuri programebi, regionuli mxardaWeris
programebi, sasursaTo daxmareba).
ek-is qveynebis Siga mxardaWeris RonisZiebebis dax-
loebiT 53% ,,qarvis yuTze” modis, xolo danarCeni _ ,,mwv-
ane” da ,,lurj” yuTebs Soris daaxloebiT Tanabrad aris
ganawilebuli. Eek-is aseTi agraruli politika mZime tvir-
1 samaxsovro saerTaSoriso-savaWro reJimebze. saqarTvelos savaWropolitikisa da samarTlis saerTaSoriso centri, Tb., 2004.
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebi
168 169
vmo-s wevrma qveynebma 2000 wels aiRes valdebuleba
daewyoT molaparakebebi soflis meurneobis Semdgomi
liberalizacis Sesaxeb. marTlac 2001 wels dohas raundi
daiwyo (yatari, doha, 9-14 noemberi, 2001). Ddohas raundis
deklaracis mixedviT mis grZelvadian mizans soflis meur-
neobis produqciis bazarze samarTliani da sabazro urT-
ierTobaze damyarebuli savaWro sistemis Camoyalibeba war-
moadgenda. amisaTvis aucilebeli iyo bazrebze Sesvlis
Tavisuflebis xarisxis amaRleba, yvela saeqsporto produ-
qciis subsidiebis TandaTanobiT Semcireba an sruliad
gauqmeba da vaWrobis Siga mxardaWeris RonisZiebebis Sem-
cirebis gagrZeleba1.
ek-i rogorc soflis meurneobis produqciis meore
msxvili eqspertiori msoflioSi, Zalian dainteresebulia
sazRvargareTis bazrebze Sesvlis TavisuflebiTa da sof-
lis meurneobis produqciiT msoflio vaWrobaSi Tavisi
xvedriTi wonis SenarCunebiT. ek-is TvalsazrisiT sasurve-
li iqneboda aSS-is rZis bazari an Roris xorcis bazari
iaponiaSi gaxsniliyo (msoflioSi sabaJo mosakrebli sof-
lis meurneobis produqciaze saSualod daxlobiT 40%-s
Seadgens). bazarze Sesvlis gaumjobesebis mizniT ek-is moiTx-
ovda sabaJo mosakreblebi 36%-iT, xolo TviTeuli satar-
ifo xazis mixedviT ara nakleb 15%-iT SeemcirebinaT. Ees
migvaniSnebs, rom ek-is survili aqvs, sabaJo mosakreblebis
SemcirebasTan erTad, sxvadasxva saxeobis produqciaze gan-
sxvavebuli reagireba moaxdinos. saqme isaa, rom ganviTare-
bul qveynebSi sabaJo tarifebi mosakreblebis ganakveTebis
progresuli struqturiT xasiaTdeba, Ee.i sabaJo mosakre-
blebis ganakveTebi izrdeba sawarmoo ciklis mixedviT, gad-
1 vmo ministrTa meoTxe konferencia, doha 2001 wlis 9-14 noemberi.seqarTvelos sagareo saqmeTa saministros biuletini, 2005.
g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe, pþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvili
RonisZiebebi TiTqmis ar vrceldeba. Aase, magaliTad, ek-Si
2001 wels pirutyvis xorcis mixedviT PSE Seadgenda 73%-s,
Saqarze 44%-s, marcvleulze _ 46%-s, rZeze _ 41%-s. es
maCvenebeli Roris xorcze ki mxolod 20% iyo. swored
calkeul produqciaze mxardaWeris doneebs Soris gansx-
vaveba rogorc ek-is SigniT, aseve sxvadasxva qveynis mixed-
viT, sasaqonlo nakadebis damaxinjebis ZiriTad mizezs war-
modgens. urugvais raundze miRweuli mravalmxrivi SeT-
anxmebiT PSE umniSvnelod Semcirda. ek-ma daiwyo saeqspor-
to subsidiebis Semcireba (vaWrobis SezRudvis aRmofx-
vris winaaRmdeg), aRiniSna Semosavlebis dacvisTvis maRali
fasebis mxardaWeris politikaze uaris Tqmis tendenciac.
mewarmeTa mxardaWeris Sefasebis maCvenebeli (PSE)%%
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebi
10 20 30 40 50 60 70 80
1986-88 2001
evrokavSiri
iaponia
aSS
axali zelandia
Sveicaria
CexeTi
ungreTi
poloneTi
170 171
Tesls iyeneben. amitom, aSS-s mTavroba genuri inJineriis
patentebis urTierTaRiarebas ara marto mniSvnelovnad
miiCnevs, aramed Tvlis, rom transgenuri sakvebi produqte-
biT vaWroba ar unda SeizRudos. ek-i, iaponia da meqsika
sul ufro xSirad gamoTqvamen SeSfoTebas am sakiTxis mi-
marT, ris gamoc did politikur mniSvnelobas momxmare-
belTa uflebebis dacvis sakiTxi iZens. yovelive es ki miu-
TiTebs imaze, rom genetikurad modificirebul sakveb produ-
qtebTan dakavSirebiT evrokavSiri Tavis poziciebs daicavs.
didi mniSvneloba aqvs saeqsporto subsidiebis sak-
iTxs. msoflioSi soflis meurneobis produqciaze gacemu-
li subsidiebis 90% ek-ze modis. amitom, soflis meurneobis
produqtebis iseTi didi eqsportiorebi, rogoricaa aSS, ̀ ker-
nis jgufis~ qveynebi _ avstralia da axali zelandia, aseve
zogierTi ganviTarebadi qveyna, magaliTad, indoeTi da bra-
zilia ek-sgan uaxloes wlebSi saeqsporto subsidiebis
srul gauqmebas moiTxovdnen. ek-i mzad aris mxolod misi
etapobrivi SemcirebisTvis. miuxedavad imisa, rom dohaSi
miRweulia SeTanxmeba saeqsporto subsidiebis gacemis Sew-
yvetaze, ek-i dRemde mainc ikavebs ukompromiso pozicias da
miRebul gadawyvetilebas srulyofilad ar asrulebs.
bazrebze Sesvlis gaumjobesebis da saeqsporto sub-
sidiebis gauqmebis diskusiebTan erTad dohas raundze aseve
Siga mxardaWeris Semcirebis sakiTxi ganixileboda. aSS da
`kernis jgufis~ qveynebi aseve zogierTi ganviTarebadi qvey-
ana vaWrobis SemzRudvel saxelmwifo subsidiebis
radikalur Semcirebas moiTxovda. Aamis sapirispirod, ek-i
mzad aris Seamciros saeqsporto subsidiebi 35%-iT AMS-Tan SedarebiT.
ek-is gafarToebam aRmosavleTiT, vmo-Si molaparakebe-
bis dros mis agropolitikur poziciaze moaxdina gavlena.
g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe, pþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvili
amuSavebis xarisxis gaTvaliswinebiT. ek-is, Sveicariis, nor-
vegiisa da iaponiis moTxovna sabaJo ganakveTebis Semcire-
bisas ubralo saSualo ariTmetikuli yofiliyo gamoyeneb-
uli, sabaJo mosakreblebis arsebuli struqturis Senar-
Cunebis SesaZleblobas iZleoda. ek-is maRali sabaJo mo-
sakreblebi, pirvel rigSi, zRudavs, Saqris, ucximo rZis, xil-
is, bostneulisa da pirutyvis xorcis imports.
sabaJo mosakreblebis efeqtiani Semcirebis misaRwe-
vad aSS da bevri ganviTarebadi qveyana Sveicariuli for-
mulis gamoyenebas moiTxovda, romlis mixedviTac mosakre-
blis maRali ganakveTebi ufro met Semcirebas unda daeqvem-
debaros. ganviTarebuli qveynebis sabaJo mosakreblebis
progresiuli ganakveTebiT dabegvris praqtika, upirveles
yoflisa, am qveynebs eqsportze orientirebuli kvebis
mrewvelobis dargebis ganaviTarebis SesaZleblobas ar
aZlevs. maRali ganakveTebis ufro metad Semcireba ki ek-is
proteqcionistul bazrebze mTel rig problemas gamoi-
wvevda (magaliTad rZisa da Saqris bazarze).
molaparakebebze ek-i aseve did yuradRebas arasatar-
ifo problemebis ganxilvas uTmobda. sanitarul da fito-
sanitarul sakiTxebTan erTad, mas momxmareblebis dacvis
iseTi aspeqtebic miekuTvneba (magaliTad, sakvebi produqte-
bis usafrTxoebis, gansakuTrebiT evropaSi msxvilfexa
rqosani pirutyvis encefalitis daavadebis krizisis Sem-
deg), rogoricaa produqtebis markireba da mwarmoebeli
qveynis aRniSvna, rac vmo-s mier naklebad regulirdeba.
`dohas raundze~ sakamaTo sakiTxs genetikurad sax-
ecvlili sakvebi produqtebis eqsporti warmoadgenda. am
kuTxiT, pirvel rigSi, aRsaniSnavia aSS-s msxvili koncerne-
bi: ,,monsanto” da ,,novarcosi”, romlebic saTesle masalad
simindis, xorblisa da soios genetikurad modificirebul
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebi
172 173
gnairad: ,,qarvis yuTi”_ 9%, ,,lurji yuTi~ _14%, ,,mwvane
yuTi”_77% ; latviaSi: ,,qarvis yuTi”_ 24%, ,,lurji yuTi”_0%,
,,mwvane yuTi” _76%.
2002 wlidan dohas raundis molaparakebebi CixSi Sev-
ida. Mministrebis me-5 konferenciaze (kankuni, 10-14 seqtem-
beri, 2003 weli) dasawyisSive aRiniSna agraruli sakiTxebis
SeTanxmebis mniSvneloba mTlianad molaparakebis warmate-
biT dasrulebaSi, magram konferenciis mimdinareobis xuT
dReSi ver moxerxda poziciebis daaxloeba. monawileebma
isic ki ver SeZles, rom pirobebze anu molaparakebebis
safuZvelze SeTanxmebuliyvnen. amis ZiriTad mizezs ganvi-
Tarebadi qveynebis rolis gaZliereba warmoadgenda, rom-
lebic molaparakebebis dawyebis win G_21 jgufSi gaerTi-
andnen. Aam process xelmZRvanelobdnen brazilia, indoeTi
da CineTi. maT industriulad ganviTarebul qveynebs moTx-
oves erTmniSvnelovnad gaexsnaT TavianTi bazrebi da
amavdroulad ganviTarebadi qveynebisaTvis gansakuTrebu-
li uflebebi miecaT. ek-ma G_21 –is winadadeba daaxasiaTa
rogorc ,,aradamakmayofilebeli da dausabuTebeli”.1
aseve gamovlinda winaaRmdegobebi sxva Temebis mixed-
viT (e. w. singapuris Temebi: investiciebi, konkurencia, sax-
elmwifo SekveTebis gamWvirvaloba da vaWrobis liberal-
izacia), ris Sedegad CrdiloeTisa da samxreTis pozicieb-
is raime mniSvnelovani daaxloeba ver moxerxda. soflis
meurneobis sakiTxebTan dakavSirebiT me-5 konferencia uSede-
god Sewyda. ministrebis konferenciis moulodneli Sew-
yvetiT xelidan iqna gaSvebuli msoflio vaWrobis siste-
mis Semdgomi ganviTarebis didi SesaZlebloba.
ek-i moiTxovs molaparakebebis saswrafod ganaxlebas
da agrarul sakiTxebSi kompromisebze mzadyofnas acxa-
1 saqarTvelo da msoflio savaWro organizacia. saqarTvelos bi-znesmenTa federacia. Tb., 2006.
g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe, pþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvili
saqme isaa, rom axal wevr _ qveyanebs (yvela aris vmo-s
wevri) aqvT mosakreblebis bmuli ganakveTebis ufro daba-
li done, vidre ek-s. 2001 wlis martSi gamoqveynebul vmo-smonacemebiT, 2000 wels saSualo agraruli mosakreblebi
ek-Si Seadgenda 62%, maSin roca is poloneTSi – iyo 41%,
ungreTSi - 45%, CexeTis respublikaSi -54%, slovakeTSi -27%
da latviaSi – 25%. axalma wevrma qveynebma ek-Si gaer-
Tianebis Semdeg ufro maRali sabaJo mosakreblebi miiRes.
vmo-Si arsebuli principebidan gamomdinare sabaJo da
savaWro barierebis axali valdebulebebis miRebis Sede-
gad vmo-s sxva wevri qveynebisaTvis igi unda iyos _
‘mTlianobaSi dabali an ufro SemzRudveli”, vidre sabaJo
kavSirSi integraciamde.
vmo-is debulebiT, mis wevr qveynebs maTi savaWro in-
teresebis darRvevis pirobebSi ufleba aqvT moiTxovon
kompensacia savaWro-politikuri daTmobebis formiT. aseT
SemTxvevaSi ek-i valdebulia Sesabamis qveynebs gansazRvrul
saqonelze arsebul sabaJo mosakrebelze da importis moc-
ulobaze SeRavaTebi misces.
ek-is gafarToeba ar gamoiwvevs subsidirebuli eqspor-
tis zrdas, radgan centraluri da aRmosavleTi evropis
qveynebs vmo-s CarCoSi TiTqmis an saerTod ara aqvT valde-
buleba saeqsporto subsidiebis Taobaze.
ek-is gafarToebam Siga mxardaWeris moculobaze mniS-
vnelovani gavlena aseve ar moaxdina, radgan am qveynebs
GATT-is farglebSi gansazRvruli subsidirebis Zalian
mcire Tanxebi aqvT. magaliTad, vmo-s monacemebiT, 2000 wels
poloneTSi mTeli Siga mxardaWeris 28,4% ,,qarvis yuTis”,
xolo 71,6% _ ,,mwvane yuTis”, RonisZiebebze modioda. RonisZ-
iebebi romlebic miekuTvneba ,,lurj yuTs,” saerTod ar
subsirdeboda. sloveniaSi subsidiebi nawildeboda Semde-
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebi
174 175
dac soflis meurneobis Sesaxeb pirvel mravalmxriv SeT-
anxmebas miaRwies. SeTanxmebaSi gansazRvruli iyo valde-
buleba saeqsporto subsidiebis Semcirebisa da soflis
meurneobis produqcis bazrebze Sesvlis gaumjobesebis
Sesaxeb.
vmo-s wevrma qveynebma aiRes valdebuleba daewyoT
molaparakebebi soflis meurneobis Semdgomi liberal-
izacis Sesaxeb. marTlac 2001 wels dohas raundi
daiwyo.Ddohas raundis deklaraciis mixedviT grZelvadian
mizans soflis meurneobis produqciis bazarze samarTliani
da sabazro urTierTobaze damyarebuli savaWro sistemis
Camoyalibeba warmoadgenda. bazrebze Sesvlis gaumjobese-
bis da saeqsporto subsidiebis gauqmebis diskusiebTan er-
Tad dohas raundze aseve Siga mxardaWeris Semcirebis sak-
iTxi ganixileboda. aSS da `kernis jgufis~ qveynebi aseve
zogierTi ganviTarebadi qveyana vaWrobis SemzRudvel sax-
elmwifo subsidiebis radikalur Semcirebas moiTxovda. Aamis
sapirispirod, ek-i mzad aris Seamciros saeqsporto subsi-
diebi 35%-iT AMS-Tan SedarebiT. 2002 wlidan dohas
raundis molaparakebebi CixSi Sevida. Mministrebis me-5 kon-
ferenciaze (kankuni, 10-14 seqtemberi, 2003 weli) dasawyisSive
aRiniSna agraruli sakiTxebis SeTanxmebis mniSvneloba
mTlianad molaparakebis warmatebiT dasrulebaSi, magram
konferenciaze ver moxerxda poziciebis daaxloeba. monaw-
ileebma isic ki ver SeZles, rom pirobebze anu molaparake-
bebis safuZvelze SeTanxmebuliyvnen.
molaparakebebis gagrZeleba da misi SesaZlo war-
mateba damokidebulia imaze, Tu ramdenad gamoavlenen monaw-
ileebi SemdgomSi mravalmxrivi procesebis gagrZelebaze
mniSvnelovan Zalisxmevas an miscemen upiratesobas ormxriv
savaWro SeTanxmebebs.
g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe, pþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvili
debs. Mmsoflio SeTanxmebis moqmedebis vadis gasvlis Sem-
deg (2003wlis bolos) Seiqmna saSiSroeba, rom ek-s mouwevs
mravalricxovan qveyanasTan grZeli molaparakebebis war-
moeba, raTa aRmoifxvras arsebuli uTanxmoebebi. Aamitom, ek
msoflio SeTanxmebis gagrZelebiTaa Zalian dainteresebu-
li. amasTan, igi moiTxovs ,,yuTebis” sistemis SenarCunebas
da ewinaaRmdegeba ,,lurji yuTis” gauqmebis moTxovnas (poli-
tikuri SexedulebiT es iTvleba aucileblad soflis meur-
neobis multifunqcionaluri rolidan gamomdinare.). ,,lurji
yuTis” RonisZiebebis gauqmeba ek-s soflis meurneobis
mxardaWeris SesaZleblobebis radikalur Semcirebamde
miiyvans. Eek-Si soflis meurneobis Zlieri lobis arsebo-
bis pirobebSi aseTi agropolitikuri gadawyvetilebis miReba
Zalian Znelia. reformebis gagrZeleba gardauvalia ara
marto imitom, rom miiRweul iqnes daTmobebi molaparakebe-
bis sxva monawileebTan (upirveles yovlisa, ganviTarebad
qveynebTan), aramed imitomac, rom ek-is qveynebis soflis
meurneobis produqciis mwarmoeblebi uzrunvelyofili
iyvnen gamarTuli moqmedebis wesebiTa da samarTliani poli-
tikuri CarCo pirobebiT.
molaparakebebis gagrZeleba da misi SesaZlo warmateba
damokidebulia imaze, Tu ramdenad gamoavlenen monawilee-
bi SemdgomSi mravalmxrivi procesebis gagrZelebaze mniS-
vnelovan Zalisxmevas an miscemen upiratesobas ormxriv
savaWro SeTanxmebebs.
soflis meurneba sakmaod didi xnis ganmavlobaSi GATT-is CarCoebSi mravalmxrivi molaparakebebis Temas saerTod
ar warmoadgenda. pirveli nabijebi soflis meurneobis
produqciis bazrebis liberalizaciisTvis ̀ urugvais raun-
dis~ maraTonul molaparakebaze (1986-1994w) gadaidga, sa-
1 g. doRonaZe _ vmo da saqaeTvelos agraruli politika. `socialuriekonomika~, #6, 2006.
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebi
176 177
saqarTvelo evrokavSirs SorissaqarTvelo evrokavSirs SorissaqarTvelo evrokavSirs SorissaqarTvelo evrokavSirs SorissaqarTvelo evrokavSirs Soris
Tavisufali vaWrobis barierebiTavisufali vaWrobis barierebiTavisufali vaWrobis barierebiTavisufali vaWrobis barierebiTavisufali vaWrobis barierebi
eTer sarjvelaZe,eTer sarjvelaZe,eTer sarjvelaZe,eTer sarjvelaZe,eTer sarjvelaZe,
ekonomikis akademiuri doqtori,ekonomikis akademiuri doqtori,ekonomikis akademiuri doqtori,ekonomikis akademiuri doqtori,ekonomikis akademiuri doqtori,
Tsu asistent-profesori.Tsu asistent-profesori.Tsu asistent-profesori.Tsu asistent-profesori.Tsu asistent-profesori.
dali wulaiadali wulaiadali wulaiadali wulaiadali wulaia
teqnikur mecnierebaTa teqnikur mecnierebaTa teqnikur mecnierebaTa teqnikur mecnierebaTa teqnikur mecnierebaTa
akademiuri doqtoriakademiuri doqtoriakademiuri doqtoriakademiuri doqtoriakademiuri doqtori
saqarTvelosaTvis evropuli samezoblo politi-
ka, sxva mniSvnelovan aspeqtebTan erTad, gulisxmobs
evrokavSirTan ufro mWidro savaWro urTierTobebis
ganviTarebas, vidre es partniorobisa da TanamSromlo-
bis SeTanxmebiTaa gaTvaliswinebuli. evrokomisiis
internet-gverdze1 aRniSnulia, rom “evrokavSiri
saqarTvelos ganixilavs e.w. gardamavali ekonomikis
qveynad, romelic evrokavSiris mxridan sargeblobs
droebiTi (AD-HOC) sabazro ekonomikuri midgomiT”
(Market economy treatment).saerTaSoriso gamocdileba gviCvenebs, rom qveynis
integracia evropul savaWro urTierTobebSi dadeb-
iT zegavlenas axdens adgilobriv bazarze, xels uwy-
obs meti konkurentunariani kompaniis warmoqmnasa da
ganviTarebas, pozitiurad aisaxeba momxmareblis janm-
rTelobisa da uflebebis dacvaze, Semosavlebis done-
sa da cxovrebis xarisxze.
1 www.europa.eu.int.
World Trade Organization Doha Round
G. Doghonadze, P. Koguashvili
In 2000 World Trade Organization member countries undertook anengagement to start negotiations about subsequent liberalization of agri-culture. Indeed, Doha round started in 2001 (Qatar, Doha, November 9-4,2001). According to Doha round declaration its long-term object was de-fined as the fear distribution of agriculture product on the market and theformation of trade system that would be based on market relations.
On Doha round there were reviewed discussions about market en-tering improvement and canceling export subsidies, also the question ofshortening internal support. The USA, “KERN Group” countries and alsosome developing countries were demanding the radical decrease of statesubsidies as the restrictive of trade. In contrast of this, EK is ready todecrease exporting subsidies by 35% in comparison with AMS.
From 2002 Doha round negotiation went in trouble. At the start ofthe fifth ministerial conference (Cancun, September 10-14, 2003) therewas mentioned about the importance of agreement about agrarian issuesas the end of successful negotiation, but during five days positions did notmet.
The continuation of these negotiations and its possible successdepends on the courage of the members of the negotiation of multilateralprocesses or prefer of bilateral trade agreement.
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebig. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe,g. doRonaZe, pþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvilipþ koRuaSvili
178 179
• produqciis usafrTxoebis standartebisa da
reglamentebis SemoReba.
es politika evrokavSiris erTiani bazris regu-
lirebis Semadgeneli nawilia da pirvel rigSi evrokav-
Siris moqalaqeTa uflebebisa da usafrTxoebis dacvas
uzrunvelyofs.
evrokavSiris qveynebi, romelTac aRniSnul sfer-
oebSi regulaciuri kontrolis maRali done aqvT, ar
dauSveben uvneblobisa da usafrTxoebis dabali stan-
dartebis mqone qveynis produqciis imports TavianT
bazarze.
globalizaciis pirobebSi vaWrobam aCvena, rom
mesame qveynebi1 metnaklebi warmatebiT axerxeben e.w.
satarifo, anu administraciuli barierebis, magaliTad,
sabaJo da sxva administraciuli procedurebis gadal-
axvas, magram mniSvnelovani winaaRmdegobebi eqmnebaT
swored arasatarifo barierebis daZlevis procesSi.2
evrokavSiris arasatarifo barierebi evrokavSiris
institutebis mier damtkicebuli sakanonmdeblo aqteb-
isa da wevri qveynebis erovnuli kanonmdeblobebis
harmonizaciis Sedegia. sagulisxmoa isic, rom am gziT
miRebuli sakanonmdeblo baza mudmivad ganaxlebis
procesSia da, Sesabamisad, Tu mewarmes surs evropul
1 mesame qveynebad iwodeba is saxelmwifoebi, romlebic ar arian evrokav-Siris wevri qveynebi, im qveynebis CaTvliT, romlebic evrokavSirTanspecialuri politikuri da ekonomikuri urTierTobebiT sargebloben(evrokavSiris asocirebuli wevri qveynebi, evrokavSirTan stabil-urobisa da asocirebis Sesaxeb SeTanxmebiT dakavSirebuli qveynebi,a.S.).2 arasatarifo barierSi igulisxmeba is teqnikuri (maT Soris, sani-taruli Tu fitosanitaruli) standartebi, rasac produqcia undaakmayofilebdes evrokavSiris bazarze SesaRwevad.
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebi
saqarTvelos xelisuflebac da evrokavSiris war-
momadgenlebic aRiareben, rom evrokavSiris samezoblo
politikidan saqarTvelo yvelaze metad dainteresebu-
lia evropasTan Tavisufali vaWrobis ganviTarebiT,
Tumca, am miznis miRwevis aucilebeli winapirobaa qvey-
anam evropis standartebTan srul SesabamisobaSi moiy-
vanos Siga bazarTan dakavSirebuli regulaciebi1.
evrokavSiris savaWro sistemaSi monawileobisaTvis
saqarTvelos Seqmnili aqvs xelsayreli pirobebi. igi
aris vaWrobis msoflio organizaciis (vmo) wevri, qvey-
ana sargeblobs evrokavSiris SeRavaTebis ganzogade-
buli sistemiT (GSP) gaTvaliswinebuli satarifo Se-
RavaTebiT. GSP rogorc politikuri CarCo, asocirebu-
li SeTanxmebis farglebsac ki scdeba da qveyanas er-
Tian ekonomikur sivrceSi gaerTianebas Tavazobs, rac
ekonomikuri zrdisa da, Sesabamisad, siRaribis efeqti-
anad daZlevis axal SesaZleblobebs iZleva.
evropuli integracia saqarTvelosaTvis erT-erT
mTavar prioritetad rCeba. Sesabamisad, saqarTvelos
evrokavSirTan integraciis kursis SesanarCuneblad,
ekonomikuri integracia uaRresad mniSvnelovania, ma-
gram gasaTvaliswinebelia, rom evrokavSiri moiTxovs
partniori qveynis zogierT sferoSi, Zalze mkacri wese-
bis danergvas, es aris:
• momxmarebelTa uflebebis dacva;
• sursaTis uvneblobis, sanitaruli da fitosani-
taruli wesebis danergva;
1 evrokavSiris samezoblo politika da saqarTvelo. damoukidebeleqspertTa analizi -publikacia momzadda da gamoica fridrix eber-tis fondis (FES), Copyright ©, 2007, fondis „Ria sazogadoeba – saqarTve-lo” (OSGF) da fondis”qordeidi” (CORDAID) mxardaWeriT.
e. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaia
180 181
uli produqtebis warmoebis ganviTarebiT) “saqonlis
erTiani bazris” efeqtiani funqcionirebis xelSewyoba.
uvneblobisa da xarisxis TvalsazrisiT evropis
bazars esaWiroeba stabiluri xarisxis sursaTi, rom-
lis miwodeba moxdeba xelSekrulebiT dadgenil dro-
Si. winaaRmdeg SemTxvevaSi savaWro partnioroba ar
Sedgeba.
“saqonlis erTiani bazris” efeqtiani funqcion-
irebis safuZvels warmoadgens evrokavSiris wevr sax-
elmwifoTa survili evrokavSiris Siga bazarze Seqm-
nan samarTliani konkurenciis pirobebi, anu ar dauSvan
iseTi produqciis Semosvla bazarze, romelic ar See-
sabameba evrokavSiris standartebs, aqvs dabali TviTR-
irebuleba, da Sesabamisad garkveuli upiratesoba.
evrokavSiris bazris damcavi meqanizmebis SemuSave-
bisa da efeqtiani kontrolis gawevis TvalsazrisiT,
gansakuTrebuli roli evrokomisias ekisreba.
evrokomisiis janmrTelobisa da momxmarebelTa
dacvis generaluri direqtorati ayalibebs sasursaTo
produqciis usafrTxoebis saerTo-evropul standart-
ebs da sxva qveynebidan importirebuli sasursaTo
produqtebis monitoringis wesebs.
evrokavSiris erTiani bazari, saxelwodebis miuxe-
davad, ar emorCileba kanonmdeblobis erTian sistemas
da erToblivad regulirdeba, rogorc evrokavSiris
kanonmdeblobis, aseve evrokavSiris wevr qveyanaTa
erovnuli kanonmdeblobebis mier. amitom, evropis Ti-
Toeuli saxelmwifo importirebuli produqciisaTvis
SeimuSavebs damatebiT moTxovnebs.
bazarze moxvedra, is mudmivad unda iyos mimdinare
cvlilebebis saqmis kursSi.
mesame qveynebis mewarmeebma produqciis eqsportire-
bisaTvis, pirvel rigSi, es barierebi unda gadalaxon
da daakmayofilon samizne bazrebis moTxovnebi sasur-
saTo produqtebis uvneblobasTan dakavSirebiT, agreTve,
uzrunvelyon safrTxis mikvlevadoba warmoebis mTeli
jaWvis procesSi.
zrdis zogadi tendenciis miuxedavad, evrokavSir-
sa da saqarTvelos Soris savaWro brunva mcire da
arasakmarisad diversificirebulia, gansakuTrebiT, rode-
sac saqme saqarTvelodan evrokavSirSi eqsports Seex-
eba. evropel eqspertTa azriT, arsebobs imis Sansi, rom
evrokavSiri, rig sakiTxTan mimarTebiT, obieqturi mize-
zebidan gamomdinare, saqarTvelosTan kompromisze wav-
ides, magram Siga bazris daregulireba is Temaa,
romelzec evrokavSiris pozicia ukompromiso iqneba.
eqsportis ganviTarebis perspeqtivis mixedviT, sur-
saTis biznesi warmoadgens saqarTvelos ekonomikis
umniSvnelovanes segments, magram erovnuli produqci-
is evrokavSiris bazarze realizaciisaTvis aucilebe-
lia man daakmayofilos vmo-s, Codex Alimentarius”is ko-
misiis, msoflio jandacvis organizaciis (WHO) da
evrokavSiris moTxovnebi.
amJamad evrokavSiris sasursaTo produqtebis poli-
tikis ZiriTadi mizania sasursaTo usafrTxoebis maRa-
li donis uzrunvelyofa, mosaxleobis janmrTelobisa
da momxmarebelTa interesebis dacvis mizniT da amasTan
erTad (kulturuli gansxvavebebis, maT Soris tradici-
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebie. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaia
182 183
6.qveyanaSi unda tardebodes efeqtiani RonisZiebe-
bi konkretul cxovelTa infeqciuri Tu gadamdebi daa-
vadebebis Tavidan asacileblad (prevenciisaTvis).
Tu es moTxovnebi1 dakmayofilebulia, qveyana Seva
im saxelmwifoTa siaSi, romelTac SeuZliaT ganaxor-
cielon produqtebis eqsporti evrokavSiris qveynebSi.
amasTan, ganviTarebadi qveynebis mTavrobebma garantia
unda gascen, rom sakvebad gankuTvnili saeqsporto
produqtebi warmoebulia evrokavSiris standartebis
Sesabamisad. xeli unda Seuwyon, rom dawesebulebebi,
sadac xdeba am produqtebis warmoeba pasuxobdes
evrokavSiris qveynebis msgavsi sawarmoebis standart-
ebs.
Tu mwarmoebels survili aqvs ganaxorcielos sak-
uTari produqciis eqsporti evrokavSirSi, man unda mi-
marTos Tavis mTavrobas da miiRos misgan Sesabamisi
Tanxmoba (sanqcia).
am siZneleebis daZlevisaTvis aucilebelia
saqarTvelos kanonebis evrokavSiris kanonebTan har-
monizacia. arsebul etapze mniSvnelovani da aucile-
belia iseTi cvlilebebis ganxorcieleba, romelic
mas daaxloebs evropis parlamentis da sabWos reg-
ulacia (EC) # 178/2002-Tan, romelic sursaTis
Sesaxeb evrokavSiris kanonis saxeliTaa cnobili. reg-
ulaciaSi aRniSnulia:
`evrokavSirSi bazarze ganTavsebis mizniT im-
portirebuli sursaTi da cxovelis sakvebi unda See-
satyvisebodes sursaTis kanonis Sesabamis moTxovnebs
an, sul mcire, iyos evrokavSiris mier miRebuli pirobe-
1 http://www.parliament.ge/prs/ip/sursati_xarisxi.pdf.
Sesabamisad, saqarTvelos kompaniebs evrokavSiris
bazarze produqciis sarealizaciod am moTxovnaTa
dakmayofileba mouwevT.
kerZod, qveyanam, vidre mas miecema ufleba awar-
moos kvebis produqtebis eqsporti, unda daakmayofi-
los ramdenime moTxovna qveynis doneze.
1. cxovelTa janmrTelobis mdgomareoba unda See-
sabamebodes evrokavSiris qveynebis moTxovnebs;
2. evrokavSiris arawevri qveynebis mTavrobebma unda
uzrunvelyon swrafi da regularuli informireba maT
teritoriaze konkretuli infeqciebisa da gadamdebi
daavadebebis gavrcelebis Sesaxeb;
3. qveyanas unda hqondes efeqturi kanonmdebloba
sxvadasxva nivTierebis (magaliTad, hormonaluri, Tireo-
statikuri, veterinaluri preparatebis) gamoyenebisa,
kerZod, nivTierebis akrZalvasa da sanqcirebasTan, maT
gavrcelebasa da realizaciasTan dakavSirebiT. aseve
kanonebi, romlebic iTvaliswinebs maT administrire-
basa da inspeqtirebas;
4. qveyanaSi unda moqmedebdes programa, romelic
ganaxorcielebs konkretuli/calkeuli nivTierebis
gamoyenebis (magaliTad, veterinaluri preparatebis)
monitorings da Seamcirebs maT Semcvelobas im cx-
ovelebsa da xorcproduqtebSi, romlebic eqsportisTvis
aris gankuTvnili;
5. qveyanaSi unda arsebobdes kvalificiuri veteri-
naruli samsaxuri, romelic ganaxorcielebs saWiro
kontrols;
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebie. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaia
184 185
midan suframde”, Tumca, kanonSi 2006-2007 wlebSi Seta-
nil iqna cvlilebebi da damatebebi1, ris Sedegadac
saqarTvelos sakanonmdeblo sivrce daSorda evrokav-
Siris 178/2002 regulaciis moTxovnaTa ZiriTad princ-
ipebs da amasTanave Semcirda saxelmwifos pasuxismge-
bloba mosaxleobis janmrTelobisa da usafrTxoebis
xarjze. Sedegad mosaxleoba aRmoCnda samomxmareblo
bazris pirispir yovelgvari dacviTi meqanizmebis gareSe.
rogorc saqarTvelos xelisufleba Tvlis, cvlile-
bebis ganxorcieleba gamowveuli iyo im mizeziT, rom
am etapze Siga bazarTan mimarTebiT evrokavSiris moTx-
ovnebis srulad Sesruleba, rac saxelmwifo regulaciis
gazrdasTan aris dakavSirebuli, Seaferxebs qveyanaSi
ekonomikur aqtivobas. dReisaTvis, xelisuflebis
ekonomikuri ganviTarebis strategia damyarebulia sax-
elmwifo regulirebis maqsimalur SezRudvaze, rac ori
mizeziT aris ganpirobebuli:
• mTavrobas amJamad ar Seswevs imis unari, rom efeq-tiani kontroli ganaxorcielos Siga bazarze;
• xelisufleba korufciis SezRudvisa da biznes-
garemos gaumjobesebis yvelaze mniSvnelovan berketad
miiCnevs Siga bazarze saxelmwifos rolis maqsimalu-
rad Semcirebas.
saxelmwifos umTavresi pasuxismgebloba da strate-
giuli amocanaa qveyanaSi sursaTis uvneblobis mini-
maluri donis uzrunvelyofa da mis aRsrulebaze
swored man unda izrunos, magram misi moqmedeba araefeq-
tiani iqneba, Tu mis ganxorcielebaSi monawileobas ar
miiRebs yvela dainteresebuli mxare (saxelmwifo, bi-
znesi, arasamTavrobo organizaciebi, momxmarebeli).
bis ekvivalenturi, an evrokavSirsa da eqsportior qvey-
anas Soris dadebuli xelSekrulebis SemTxvevaSi, See-
sabamebodes am xelSekrulebiT gaTvaliswinebul
pirobebs~ (regulacia 178/2002, muxli 11.)1
msoflios masStabiT mravlismomcveli harmonize-
buli sistemebis Seqmnas da am kanonebis praqtikaSi
danergvas udidesi sargeblis motana SeuZlia saerTa-
Soriso vaWrobis ganviTarebisaTvis.
warsulSi saerTaSoriso samarTali aRiqmeboda
rogorc mxolod saerTaSoriso urTierTobebis regu-
lirebis iaraRi. igi adgenda saxelmwifos moqmedebis
wesebs msoflios sxva qveynebTan. amJamad mdgomareoba
mkveTrad Seicvala, saerTaSoriso da regionaluri sa-
marTlis normebi sul ufro did wils ikavebs Siga
samarTalSi. is uSualod miuTiTebs saxelmwifos _ risi
gakeTeba SeiZleba da risi ar SeiZleba, ara marto saer-
TaSoriso asparezze, aramed nacionalur donezec. am
pirobebSi, yvela qveynisaTvis, nacionaluri da saerTa-
Soriso normebis harmonizacia xdeba kanonSemo-
qmedebiTi procesis ganuyofeli nawili.
am mizniT 2005 wlis 27 dekembers miRebul iqna
saqarTvelos kanoni “sursaTis uvneblobisa da xarisx-
is Sesaxeb”. kanoni ar iyo dazRveuli xarvezebisagan,
magram igi Sefasebul iqna rogorc sursaTis uvneblo-
bis sferoSi saqarTvelos sakanonmdeblo sivrcis daax-
loeba evrokavSiris kanonmdeblobasTan. am kanonis miRe-
biT saqarTvelos sakanonmdeblo sivrceSi Semovida
sursaTis uvneblobisadmi axleburi midgoma – e.w “fer-
1 evrokavSiri-saqarTvelos biznes sabWos veb-gverdi:www.eugbc.net – Legislation, EU Regulations.
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebie. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaia
1prezidentis brZanebuleba 29.12.2006 #4328; 29.06.2007 #3120.
186 187
mikvlevadobis da HACCP-is sistemebis danergvasursaTis biznesSi xels Seuwyobs:
• partnioruli urTierTobebis Camoyalibebas biz-
nessa da saxelmwifos Soris, gazrdis momxmarebelTa
dacvis xarisxs, stimuls miscems qveynis ekonomikur
ganviTarebas;
• Tavis wvlils Seitans adgilobrivi produqciis
xarisxis amaRlebaSi;
• daexmareba konkurentunariani saqonlis warmoeb-
is ganviTarebas, rogorc adgilobrivi, aseve saeqspor-
to bazrebisaTvis;
• aamaRlebs qarTuli sasursaTo produqciisadmi
ndobas, xels Seuwyobs sasursaTo sferoSi evrokavSir
saqarTvelos Soris Tavisufali vaWrobis Sesaxeb xe-
lSekrulebis amoqmedebas;
• daexmareba saqarTvelos mTavrobas dasaxuli
reformebis realizaciaSi, evrokavSirsa da saqarTve-
los Soris partniorobisa da TanamSromlobis xelSek-
rulebiT nakisri valdebulebebis ganxorcielebaSi,
romlis mixedviTac soflis meurneobisa da kvebis
mrewvelobis produqciis eqsporti prioritetad aris
miCneuli.
evropuli integracia saqarTvelosaTvis erT-erT
mTavar prioritetad rCeba, magram gasaTvaliswinebe-
lia, rom evrokavSiri moiTxovs partniori qveynisagan
zogierT sferoSi, Zalze mkacri wesebis danergvas, es
aris: momxmarebelTa uflebebis dacva, sursaTis uvneblo-
bis, produqciis usafrTxoebis standartebisa da regla-
mentebis SemoReba.
`GEPLAK~ -is proeqtis farglebSi Cvens mier kav-
Sir `21-e saukune~-sTan erTad Catarebulma kvlevis
Sedegebma1 aCvena, rom:
1.evrokavSirisa da dsT-s yvela ganxilul qveyana-
Si (CexeTi, litva, estoneTi, ukraina, moldaveTi, yazaxe-
Ti) mikvlevadobis sistema harmonizebulia evroregu-
lacia 178/2002-is moTxovnebTan da danergilia praqtikaSi;
2. “sursaTis uvneblobisa da xarisxis Sesaxeb”
saqarTvelos kanonisa da `sursaTis warmoebis sfero-
Si mikvlevadobis, safrTxis analizisa da sakontrolo
kritikuli wertilebis dadgenis wesi” mikvlevadobasTan
dakavSirebuli normebi da koncefciebi ar aris kalkire-
buli evroregulacia 178/2002-is moTxovnebTan. is har-
monizebulia da adaptirebulia saqarTvelos realo-
bis gaTvaliswinebiT. magram, amJamad SeCerebulia kano-
nis ZiriTadi muxlebis da teqnikuri reglamentis moTx-
ovnebis Sesruleba, rac ewinaaRmdegeba evrokavSir-
Tan samezoblo politikis moTxovnebs;
3.fokus-jgufebis gamokiTxvis Sedegebis analizis
Tanaxmad dRevandel etapze mosaxleobis janmrTeloba
samomxmareblo bazarze daucvelia. ar arsebobs aranairi
saxelmwifo dacviTi meqanizmi da momxmarebeli damok-
idebulia mxolod mewarmeebis keTil nebaze.
kvlevis Sedegebidan gamomdinare, mniSvnelovania
sakanonmdeblo doneze iseTi cvlilebebis ganxorciele-
ba, romelic mas daaxloebs evropis parlamentis da
sabWos regulacia (EC) # 178/2002-Tan.
1 `jeplak~-is proeqti - saqarTvelos kanonis `sursaTis uvneblobisda xarisxis Sesaxeb~ - Sesabamisobis dadgena 178/2002 evroregula-ciasTan.
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebie. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaia
188 189
The barriers in the free trade betweenGeorgia and European Union
E. Sardjveladze
D. Tsulaia
European integration still remains one of the top priorities forGeorgia. However, European Union requires the implementation of thestrict rules and regulations regarding the consumer rights, food safetyand establishing the standards for product quality assurance.
Food products on European market must meet the certain stan-dards by their quality and safety. If these food products are not suppliedin the amount of time provided by the agreement, the trade partnershipwill not be formed.
At this point, it is very important for us to make the necessarylegislative amendments to resemble and approximate the regulation (EC)# 178/2002 of European Parliament and Council.
Introducing and establishing traceability clause of the law andHACCP systems in food product business:
• Will facilitate the development of partnership between the Stateand the business private sectors; improve the consumer safety and havea positive impact on consumer health; it will also help to create morecompetitive companies and will stimulate the economic development ofthe country;
• Will improve the quality of the local produce; Help with theproduction of the competitive goods for not only the local market, butfor the export as well;
• Will enhance the reputation of Georgian made food products;expedite the activation of the food product free trade agreement be-tween European Union and Georgia.
uvneblobisa da xarisxis TvalsazrisiT evro-
pis bazars esaWiroeba stabiluri xarisxis sursaTi,
romlis miwodeba moxdeba xelSekrulebiT dadgenil
droSi. winaaRmdeg SemTxvevaSi savaWro pertnioroba
ar Sedgeba.
arsebul etapze, mniSvnelovania iseTi sakanonm-
deblo cvlilebebis ganxorcieleba, romelic mas daax-
loebs evropis parlamentis da sabWos regulacia (EC)# 178/2002 moTxovnebTan.
kanonis SeCerebuli muxlebidan mikvlevadobis da
HACCP-is sistemebis danergva sursaTis biznesSi xels
Seuwyobs:
• partnioruli urTierTobebis Camoyalibebas biz-
nessa da saxelmwifos Soris, gazrdis momxmarebelTa
dacvis xarisxs, pozitiurad aisaxeba momxmareblis jan-
mrTelobaze, xels Seuwyobs meti konkurentunariani
kompaniis warmoqmnas. stimuls miscems qveynis ekonomikur
ganviTarebas.
• Tavis wvlils Seitans adgilobrivi produqciis
xarisxis amaRlebaSi;
• xels Seuwyobs konkurentunariani saqonlis war-
moebis ganviTarebas, rogorc adgilobrivi, aseve saeqspor-
to bazrebisaTvis;
• aamaRlebs qarTuli sasursaTo produqciisadmi
ndobas , xels Seuwyobs sasursaTo sferoSi
evrokavSir_saqarTvelos Soris Tavisufali vaWrobis
Sesaxeb xelSekrulebis amoqmedebas.
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebisaerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobebie. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaiae. sarjvelaZe, d. wulaia
190 191
mocemuli wignis dasasruls SemoTavazebulia
buRalteriis qarTul-inglisuri leqsikoni, romelic,
migvaCnia, erTgvar daxmarebas gauwevs sabuRaltro
aRricxvis problemebiT dainteresebul specialistebs.
wignis mimarT SeiZleba gamoiTqvas SeniSvnebic:
me-4 ganyofileba, romelic dawerilia sabuRal-
tro aRricxvis erT-erT umTavres kategoriaze - bal-
ansze, pirdapir iwyeba balansis maketiT da amasTan
dakavSirebiT mosazrebebi avtors gamoTqmuli aqvs
Semdeg. vfiqrobT, es araa Txrobis marTebuli forma.
wignis dasasruls miTiTebulia gamoyenebuli
literaturuli wyaroebi, magram maTSi araa dasaxele-
buli Teoriuli naSromebi aRricxvis problemebze.
miuxedavad aRniSnulisa, migvaCnia, rom am 246-gver-
diani wignis dastambviT sabuRaltro saswavlo-sagan-
manaTleblo centrma didad sasargeblo saqme gaakeTa.
wigni sargeblobas moutans ara marto damwyeb buRal-
trebs, Teoretikos, praqtikos buRaltrebs, is gan-
sjisTvis ganawyobs ekonomist mecnier-muSakebs da, rac
aranakleb mniSvnelovania, jerovan daxmarebas gauwevs
aseve finansistebsac.
migvaCnia, rom sarecenzio wigni SeiZleba samagi-
do iyos damwyebi buRaltrebisTvis da ara marto maT-
Tvis. es ki, udavod misasalmebelia.
murman turava murman turava murman turava murman turava murman turava
ekonomikur mecnierebaTa doqtori,ekonomikur mecnierebaTa doqtori,ekonomikur mecnierebaTa doqtori,ekonomikur mecnierebaTa doqtori,ekonomikur mecnierebaTa doqtori,
profesori profesori profesori profesori profesori
murman turavamurman turavamurman turavamurman turavamurman turava
sarecenzio wigni Sedgeba eqvsi ganyofilebisgan.
pirvel ganyofilebSi avtori uwinaresad istori-
ul wiaRsvlebs akeTebs da Cerdeba aRricxvasTan dakav-
Sirebul standartebze.
ganyofileba meore eZRvneba sagadasaxado kode-
qss sabuRaltro saqmianobaSi. aqve naTlad da sru-
lad warmogvidgens gadasaxadebis nairsaxeobas, akeTebs
sagulisxmo daskvnebs.
mesame gamyofilebaSi dakvirvebiTaa gadmocemuli
sabuRaltro aRricxvis angariSTa gegma, ZiriTadi wesebi,
buRalterTa uflebebi, movaleobani, pasuxismgeblobis
sakiTxebi.
ganyofileba meoTxeSi saqmis codniTaa gaSuqebu-
li ormagi Caweris wesi, cnobilma italielma,
mravalmxrivi ganaTlebis luka paColim rom daamkvidra
da dResac aRricxvis xerxemlad iTvleba.
aqvea srulyofilad axsnili buRaltruli bal-
ansis, brunviTi uwyisis, buRaltruli gatarebis, doku-
mentaciis arsi.
wignis mexuTe ganyofileba eTmoba mza produqci-
is kalkulacias. avtori aqac sakiTxis codnas avlens.
sarecenzio naSromis meeqvse ganyofilebaSi dama-
jerebeli msjelobaa sabuRaltro programa `orisze~.
damwyeb buRalterTa gzamkvlevidamwyeb buRalterTa gzamkvlevidamwyeb buRalterTa gzamkvlevidamwyeb buRalterTa gzamkvlevidamwyeb buRalterTa gzamkvlevi*****
* vaxtang doborjginiZe, aRricxvisa da praqtikis safuZvlebi damwye-
bi buRaltrebisaTvis. red. prof. nino burkaZe. Tb., 2010, 246 gv.
axali wignebi: rogoriaaxali wignebi: rogoriaaxali wignebi: rogoriaaxali wignebi: rogoriaaxali wignebi: rogoria
profesional-rezenzentTa azri?profesional-rezenzentTa azri?profesional-rezenzentTa azri?profesional-rezenzentTa azri?profesional-rezenzentTa azri?
192 193
kvaturi qarTuli Sesatyvisebis moZebnas. am mimarTulebiT
arsebobs qarTvel avtorTa ramdenime saxelmZRvanelo, ma-
gram maTSi ZiriTadad yuradReba gadatanilia an mxolod
ekonomikur terminebze, an im biznes- terminebze, romlebic,
ase vTqvaT, biznesis yoveldRiur yofaSi gamoiyeneba. CvenTvis
metad mniSvnelovania daveufloT iseT sakiTxebs, romlebic
uSualod saerTaSoriso biznesisa da saerTaSoriso
ekonomikis sferos ganekuTvneba. saqarTvelos ratificire-
buli aqvs aTeulobiT saerTaSoriso ekonomikuri xelSek-
ruleba, romelTa avTentikuri teqsti umravles SemTxveva-
Si inglisuri enaa; aqedan gamomdinare, saWiroa maTi qarTul
enaze saTanadod gadmocema dedanTan maqsimaluri Sesabam-
isobiT, qarTuli enis normativebis dacviT (mag: Tavisufa-
li vaWrobis SeTanxmebebi, kapitalsa da Semosavlebze or-
magi dabegvris Tavidan acilebisa da sxva SeTanxmebebi).
zemoaRniSnul moTxovnebs akmayofilebs mimdinare wlis
maisSi gamomcemloba ,,raizis~ mier dabeWdili saxelmZRv-
anelo _ ,,inglisuri ena saerTaSoriso biznesisa da
ekonomikisaTvis~. igi gankuTvnilia biznes-inglisuris kurse-
bis msmenelTaTvis; aseve, im pirTaTvis, romlebic Cabmulni
arian saerTaSoriso ekonomikur urTierTobebSi da aqvT
saqmiani urTierTobebi inglisurenovan qveynebTan; saxelmZR-
vanelo saerTaSoriso biznesis yvela ZiriTad Temas moicavs.
damxmare saxelmZRvaneloSi warmodgenilia leqsikuri
savarjiSoebi da saTargmni davalebebi, rac Seswavlili
terminebisa da enobrivi formebis ganmtkicebisTvisaa
gankuTvnili.
saxelmZRvanelos erTvis: inglisur-qarTuli da
qarTul-inglisuri leqsikoni, saerTaSoriso ekonomikur
urTierTobebSi gavrcelebul SemoklebaTa sia, msoflios
qveynebis erovnuli valutebis saxelwodebebi da maTi Semok-
lebuli aRniSvnebi.
nino papaCaSvilinino papaCaSvilinino papaCaSvilinino papaCaSvilinino papaCaSvili
Tanamedrove globalizebad msoflioSi eWvs ar iwvevs
inglisuri enis rogorc ZiriTadi sakomunikacio enis, dom-
inanturi roli. gansakuTrebiT es exeba im bizness, romlis
masStabebi scildeba erovnul sazRvrebs da saerTaSoriso,
anda globalur saxes iZens. biznes-komunikacia araingli-
surenovan qveynebTanac umetesad inglisur enaze myardeba.
aqedan gamomdinare, biznes-inglisuris swavleba praqtiku-
li aucileblobiTaa ganpirobebuli.
biznes-inglisuris Seswavla qarTul saganmanaTleb-
lo sivrceSi ZiriTadad ucxouri saxelmZRvaneloebiT (Pear-son, Longman-is gamocemebiT) mimdinareobs. am wignebSi ZiriTa-
di aqcenti gadatanilia mimdinare biznes-procesebsa da
yoveldRiur biznes-operaciebSi inglisuri enis gamoyenebaze.
enis swavlebis Tanamedrove meTodikis TvalsazrisiT am
wignebs bevri dadebiTi mxare aqvs, magram isini ZiriTadad
gankuTvnilia enis Seswavlis nebismieri msurvelisaTvis, misi
mSobliuri enis Taviseburebebis gaTvaliswinebis gareSe.
inglisuri enis swavlebis Taviseburebebidan gamom-
dinare, ucxour saxelmZRvaneloebTan erTad, saWiroa iseTi
orenovani saxelmZRvanelos gamoyeneba, romelSic qarTuli
enis, rogorc mSobliuri enis, Taviseburebebi gaTvaliswineb-
uli iqneba. es gansakuTrebiT exeba Sesabamisi ekonomikuri
terminebis Seswavlas, saerTaSoriso biznesis dinamikur sf-
eroSi warmoqmnili axali inglisuri terminebisaTvis ade-
* giorgi yufaraZe, inglisuri ena saerTaSoriso biznesisa daekonomikisaTvis, redaqtori Tsu asocirebuli profesoriirina gogoriSvili, Tb., 2010, 177 gverdi.
inglisurenovani damxmare saxelmZRvaneloinglisurenovani damxmare saxelmZRvaneloinglisurenovani damxmare saxelmZRvaneloinglisurenovani damxmare saxelmZRvaneloinglisurenovani damxmare saxelmZRvanelo
ekonomikasa da biznesSiekonomikasa da biznesSiekonomikasa da biznesSiekonomikasa da biznesSiekonomikasa da biznesSi*****
axali wignebi: rogoriaaxali wignebi: rogoriaaxali wignebi: rogoriaaxali wignebi: rogoriaaxali wignebi: rogoria
profesional-rezenzentTa azri?profesional-rezenzentTa azri?profesional-rezenzentTa azri?profesional-rezenzentTa azri?profesional-rezenzentTa azri?
194 195
lia garkveva saerTaSoriso komerciuli samarTlis, sakon-
traqto samarTlis ZiriTad debulebebSi. aqve Sesabamisi
qarTuli SesatyvisebiT ganxilulia kontraqtis tipiuri
formebis elementebi, ofertis pirobebi, misi Tanxmobisa da
uaryofis samarTlebrivi safuZveli.
saxelmZRvanelos erTvis inglisur-qarTuli da
qarTul-inglisuri leqsikoni, saerTaSoriso biznesSi gavr-
celebul SemoklebaTa sia, ucxouri valutebis saxelwode-
bebi qveynebis mixedviT da maTi miRebuli aRniSvnebi savalu-
to bazrebze.
vfiqrobT, g. yufaraZis wigni sasargeblo SenaZeni iqneba
saerTaSoriso ekonomikisa da biznesiT dainteresebuli pire-
bisaTvis.
nino papaCaSvilinino papaCaSvilinino papaCaSvilinino papaCaSvilinino papaCaSvili
ekonomikis akademiuri doqtori,
iv. javaxiSvilis sax.
Tsu asocirebuli profesori
nino papaCaSvilinino papaCaSvilinino papaCaSvilinino papaCaSvilinino papaCaSvili
pirvel TavebSi yuradReba gamaxvilebulia sabazo
ekonomikuri da biznes-teminologiaze. gansakuTrebiT sain-
teresoa sarecenzio wignis me-4, me-6, me-10, me-11 Temebi.
me-4 TemaSi ganxilulia biznesis samarTlebrivi forme-
bi, saqarTveloSi kanonieri warmomadgenlobis daarsebis
sakiTxebi, TiToeuli samarTlebrivi formis Taviseburebe-
bi, upiratesobebi da naklovanebebi; aseve ganxilulia
saqarTvelos kanonmdeblobis Taviseburebebi; moyvanilia
Sesaswavlad aucilebeli samarTlebrivi terminebi (ingli-
sur-qarTuli Sesatyvisebi) rogorc Cveni qveynis, aseve ucx-
oeTis samewarmeo kanonmdeblobaze dayrdnobiT; ganxilulia
biznes- gegmis Sedgenis Taviseburebebi. aRniSnuli Temis
Seswavlis Semdeg studenti Tavisuflad SeZlebs Camoay-
alibos biznes-gegma inglisur enaze, ganmartos da part-
niors warudginos biznesis samarTlebrivi formebis arCe-
vani saqarTvelosa da sxva qveynebSi.
me-6 TemaSi ganxilulia eqsport-importis operacieb-
is Taviseburebebi, ganxilulia miwodebis sabaziso pirobe-
bi _ Incoterms-2000; ZiriTadi sakontraqto pirobebi Sepiri-
spirebulia Sesabamis qarTul terminebTan (E, F, C,D,jgufebi).
Tavs erTvis Sesabamisi saTargmni davalebebi, rac ingli-
sur enaze dadebul tipur kontraqtSi SeiZleba Segvxvdes.
me-10 TemaSi mocemulia saerTaSoriso dabegvra, yura-
dRebas iqcevs saerTaSoriso sagadasaxado terminebis ganx-
ilva. ganxilulia saerTaSoriso ormagi dabegvris da
saqarTvelos sagadasaxado kodeqsis Taviseburebebi. aRsani-
Snavia, rom aRniSnuli xelSekrulebebi (ormagi dabegvris
YTavidan acilebis Sesaxeb) saqarTvelos gaformebuli aqvs
20-ze met qveyanasTan; avTentikur teqstad ki inglisuri
teqsti iTvleba. amdenad, es Tavi ormagi dabegvris proble-
mebze momuSave sajaro moxeleebisaTvisac sasargeblo iqneba.
me-11 TemaSi ganxilulia gayidvis kontaqtebi, aqcep-
tisa da ofertis saxeebi. am Tavis SeswavliT SesaZlebe-
axali wignebiaxali wignebiaxali wignebiaxali wignebiaxali wignebi
196 197
tia Sromis ekonomikisa da adamianuri resursebis marTvis
(personalis marTvis) problemebi. gamoqveynebuli aqvs 100-
mde samecniero naSromi, maT Soris 3 monografia da 5 sax-
elmZRvanelo.
profesori n. paiWaZe arCeulia saqarTvelos ekonomikur
mecnierebaTa akademiisa da saqarTvelos biznesis mecniere-
baTa akademiis wevrad.
n. paiWaZe universitetSi muSaobis periodSi samecnie-
ro-pedagogiur saqmianobas aqtiurad uTavsebda adminis-
traciul muSaobas. 1974-1979 wlebSi iyo Tsu sainJinro-
ekonomiuri fakultetis dekanis moadgile, xolo 1979-2005
wlebSi _ amave fakultetis (Semdgom menejmentis fakulte-
tis) dekani. 1999 wlidan 2006 wlis seqtembramde muSaobda
menejmentis kaTedris gamged. rogorc cnobilia, aRniSnul
wlebSi mimdinareobda umaRlesi ganaTlebis reforma, rom-
lis ganxorcielebaSi igi rogorc dekani da kaTedris gamge,
aqtiurad monawileobda. misi xelmZRvanelobiT Camoyalib-
da fakultetze biznesisa da marTvis mimarTuleba, Seiqmna
sabakalavro da samagistro programebi iseT specialobeb-
Si, rogoricaa: menejmenti, adamianuri resursebis menejmen-
ti (personalis marTva), ganaTlebis ekonomika da a.S.
n. paiWaZe yovelTvis gamoirCeoda aqtiuri sazogade-
brivi saqmianobiT: 1979-2004 wlebSi iyo Tsu didi samecni-
ero sabWos wevri, orjer (1980-1984ww; 1998-2006ww.) iyo Tsu
reqtoratTan arsebuli ekonomikuri fakultetebis sakoor-
dinacio sabWos Tavjdomaris moadgile, wlebis ganmavlo-
baSi iyo saqarTvelos swavlul eqspertTa sabWosa da misi
ekonomikuri seqciis wevri, amave seqciasTan arsebuli sak-
oordinacio sabWos Tavjdomaris moadgile da sxva; 1994-
2006 wlebSi n. paiWaZe Tavjdomareobda Tsu-Tan arsebul
sadisertacio sabWos, sadac samecniero xarisxebis dacva
nugzar nikolozis Ze paiWaZe daibada 1940 wlis 22
ivniss, dasavleT saqarTvelos erT-erT ulamazes da kopwia
sofel gamoCinebulSi, sadac didi qarTuli tradiciebis
ojaxSi gaatara mTeli bavSvoba. iqve 1956 wels warCinebiT
daamTavra arasruli saSualo skola, xolo 1958 wels _
saWamiaseris saSualo skolis sruli kursi. 1959-1962 wleb-
Si sabWoTa armiis rigebSi gaiara savaldebulo samxedro
samsaxuri. 1964 wels Cairicxa da 1969 wels warCinebiT
daamTavra ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-
wifo universitetis ekonomikuri fakulteti. jer kidev stu-
dentobis periodSi eweoda aqtiur sazogadoebriv muSaobas.
1965-1969 wlebSi xelmZRvanelobda fakultetis axalgazr-
dul orga-nizacias. amave wlebSi aqtiurad monawileobda
studentTa samSeneblo razmebis muSaobaSi, rogorc fakul-
tetis (1966w.) da universitetis (1970w.) saamSeneblo razme-
bis meTauri.
1972 wels warmatebiT daamTavra Tsu aspirantura da
1973wels aseve warmatebiT daicva disertacia ekonomikur
mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad
(mecnier-xelmZRvanelebi: akademikosi irakli miqelaZe da
profesori pavle garuCava).
1972 wlidan 2009 wlis seqtembramde Tsu-Si eweva aqti-
ur samecniero-pedagogiur saqmianobas, sadac gaiara yvela
samecniero-pedagogiuri Tanamdeboba _ dawyebuli asisten-
tidan, damTavrebuli profesoriT.
ekonomikur mecnierebaTa doqtoria 1988, xolo profe-
sori 1989 wlidan. misi samecniero kvlevis ZiriTadi obieq-
profesori nugzar paiWaZe _ 70profesori nugzar paiWaZe _ 70profesori nugzar paiWaZe _ 70profesori nugzar paiWaZe _ 70profesori nugzar paiWaZe _ 70
saxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galerea
198 199
amSromelTa Tu studentTa saqmianobis miukerZoebeli, obieq-
turi Sefasebis unariT.
nugzar paiWaZe Cinebuli meojaxea, misi meuRle q-ni
marine brwyinvale meojaxe da meurnea, aseve samSoblos bedsa
da momavalze mofiqrali. yavs sami Svili _ erTimeoreze
ukeTesebi _ Tbilisis saxelmwifo universitetis aRzrdil-
ebi da amJamad SesaniSnavi specialistebi. batoni nugzari
mdidaria SviliSvilebiTac (jer-jerobiT _ 5).
da erTic – igi megobrobaSi gamorCeuli pirovnebaa,
sityvisa da saqmis erTianobis kacia. am principidan ar
gadauxvevia da arc sxvas apatiebs amas.
70 wlis nugzari mxned gamoiyureba, mtkicedaa darwmu-
nebuli, rom saqarTvelo male gabrwyindeba da mzadaa Tavi-
si wvlili kvlavac Seitanos am procesSi.
elene xarabaZeelene xarabaZeelene xarabaZeelene xarabaZeelene xarabaZe
Tsu ekonomikisa da biznesis fakultetis Tsu ekonomikisa da biznesis fakultetis Tsu ekonomikisa da biznesis fakultetis Tsu ekonomikisa da biznesis fakultetis Tsu ekonomikisa da biznesis fakultetis
dekani, sruli profesori, dekani, sruli profesori, dekani, sruli profesori, dekani, sruli profesori, dekani, sruli profesori,
vladimer papava vladimer papava vladimer papava vladimer papava vladimer papava
avTandil silagaZe avTandil silagaZe avTandil silagaZe avTandil silagaZe avTandil silagaZe
leo Ciqavaleo Ciqavaleo Ciqavaleo Ciqavaleo Ciqava
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis
wevr-korespondentebi, wevr-korespondentebi, wevr-korespondentebi, wevr-korespondentebi, wevr-korespondentebi,
elguja meqvabiSvilielguja meqvabiSvilielguja meqvabiSvilielguja meqvabiSvilielguja meqvabiSvili
Tsu sruli profesori\,Tsu sruli profesori\,Tsu sruli profesori\,Tsu sruli profesori\,Tsu sruli profesori\,
revaz gogoxia revaz gogoxia revaz gogoxia revaz gogoxia revaz gogoxia
Jurnal `ekonomika da biznesis~ mTavari Jurnal `ekonomika da biznesis~ mTavari Jurnal `ekonomika da biznesis~ mTavari Jurnal `ekonomika da biznesis~ mTavari Jurnal `ekonomika da biznesis~ mTavari
redaqtori, profesori, redaqtori, profesori, redaqtori, profesori, redaqtori, profesori, redaqtori, profesori,
grigol Todua grigol Todua grigol Todua grigol Todua grigol Todua
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori, ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori, ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori, ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori, ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori,
mirian tuxaSvili mirian tuxaSvili mirian tuxaSvili mirian tuxaSvili mirian tuxaSvili
Tsu sruli profesori Tsu sruli profesori Tsu sruli profesori Tsu sruli profesori Tsu sruli profesori
xdeboda iseT specialobebSi, rogoricaa: menejmenti, Sro-
mis ekonomika, seqtoruli ekonomika, mikroekonomika da sxva.
n. paiWaZe aqtiurad monawileobs ekonomikuri profi-
lis Jurnalebis muSaobaSi. igi aris Semdegi Jurnalebis
redkolegiis wevri: `ekonomika da biznesi~, `socialuri
ekonomika~ (2008 wlamde); saqarTvelos mecnierebaTa aka-
demiis Jurnali `macne~ (ekonomikis seria); `ekonomika~ (mak-
ro da mikro ekonomika).
n. paiWaZe aris araerTi monografiis, saxelmZRvanelos,
samecniero Sromebis krebulis, leqsikonis redaqtori, red-
kolegiis wevri an recenzenti.
n. paiWaZe xangrZlivi da nayofieri samecniero-peda-
gogiuri, administraciuli da sazogadoebrivi saqmianobi-
saTvis dajildoebulia sxvadasxva ordeniTa da medliT,
maT Sorisaa: medali ̀ yamiri miwebis aTvisebisaTvis~ (1966w.);
ordeni `SromiTi mamacobisaTvis~ (1970w.); `Rirsebis orde-
ni~ (1998w.); `ivane javaxiSvilis medali~ (2000w.).
n. paiWaZe aRiarebulia rogorc erT-erTi saukeTeso
sauniversiteto leqtori, romlis leqciebic gamoirCeva
mecnieruli siRrmiTa da imavdroulad sisadaviT, masaleb-
is studentTaTvis gasagebi formiT miwodebiT. misi sem-
inarebi Taviseburi sadiskusio klubia, sadac studentebi
Tamamad ayeneben mwvave sakiTxebs da leqtorisagan iReben
amomwurav da savsebiT damajerebel informacias maTTvis
saintereso yvela problemaze. yvelasaTvis misabaZi da
sanimuSo iyo misi mRvaweoba fakultetis dekanis, Tu kaT-
edris gamgis Tanamdebobaze. mas rogorc fakultetis pro-
fesor-maswavleblebTan, aseve studentobasTan hqonda har-
moniuli, megobruli, magram mkacrad saqmiani urTierToba.
igi dajildoebulia ama Tu im saswavlo Tu sxva organiza-
ciuli problemis swrafad da efeqtianad gadawyvetis, Tan-
saxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galereasaxelovan adamianTa galerea
200
gadaeca asawyobad - 10.07.2010xelmowerilia dasabeWdad - 20.07.2010
saaRricxvo-sagamomcemlo Tabaxi - 12, tiraJi - 150
Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba,0128, Tbilisi, i. WavWavaZis gamziri 14
0128, Tbilisi, 14, I. Chavchavadze Av.www.press.tsu.ge (25-14-32)
daibeWda stambaSi - ,,georgika~Tbilisi, jiqias 10.
kompiuteruli uzrunvelyofa -manana jixviSvili