zarura

Niekada nepamirsiu, kas atsitiko t:| j s imint iruj 1981-iyi} meti^

kovo 23 dien^.

Buvo grazi ankstyvo pavasario diena. Sedejau atsipalaidavfs

zemoje kedeje ir tiesiog megavausi s i l tu, pavasariu alsuojanciu o r u .

I r staiga pajutau, kaip is mano k u n o gilumos atsirita neapsakomos

silumos banga. I n s t i n k t y v i a i supratau, kad esu ne vienas ir kad su

m a n i m i kazkokiu b u d u bando bendraut i k i ta butybe. Sis jausmas buvo

toks stiprus, kad tuo jau pat apsidairiau ieskodamas, ant ko rasyti .

M a n o ranka pat i susirado ant stalo atviruk^.

K a i t i k paemiau j j i r pasidejau priesais save, atsitiko keistas

dalykas - desine ranka tarsi savo valia, be j o l d i j s^moningi} mano

pastangi}, paeme rasikl j i r pradejo rasyti . Jauciausi taip, lyg rank% b u t ^

vald^s kazin kas kitas. Tas „kazin kas kitas" japoniskais rasmenimis

uzrase zodzius: „Gera zinia, gera zinia." Taip apie save pranese p i r m o j i

su m a n i m i kontakt^ uzmezgusi Dievisko j i dvasia. Vel iau suzinojau,

k a d dvasios vardas yra N i k o i r kad jis - vienas is sesi^ X I I I amziaus

vienuol io N i c i r e n o vyresnixy^ mokinix j .

M a z d a u g desimt d i e n ^ automatiskai uzrasinejau is N i k o gau-

nami| informaci j i j . Tada mano rank^ eme k o n t r o l i u o t i k i ta butybe. Tai

10

buvo N i k o mokytojas Nicirenas. Is pradzi i j Nicirenas neatskleide m a n

savo tapatybes i r pasivadino k i t o savo m o k i n i o vardu. Taciau netrukus

as susivokiau, kad su m a n i m i bendrauja kaip t i k j i s .

Buvo labai j d o m u , kodel Nicirenas uzmezge su m a n i m i rysj .

Galbut , svarsciau, praeitame gyvenime buvau N i c i r e n o budistines

sektos narys... I r t i k i lgiau pabendrav^s su j u o suzinojau, kad su N i c i -

renu mane siejo mano tevas Saburo Josikava - ta i j is viename is savo

praeiti} j s ikuni j imq buvo mylimiausias N i c i r e n o mokinys.

Galiausiai Nicirenas pradejo bendraut i su m a n i m i kiekvien^

dienc|. Is pradzi i j t i k rasiau. Ranka, visiskai nekontrol iuojama mano

valios, staiga imdavo vedziot i raides i r zodzius. Toks bendravimas su

N i c i r e n u t f sesi nuo 1981 m e t ^ kovo galo i k i liepos pradzios.

Paskui pradejau svarstyti, ar butxj jmanoma bendraut i su N i c i ­

renu k o k i u nors k i t o k i u b i i d u , i r net iketai pacioje savo esybes gi lumoje

kelis kartus isgirdau t y l i j balsi| - t u o m e t supratau, k a d galiu bendraut i

su N i c i r e n u zodziu.

Dvasios, i k i siol vertusios mano rank^ rasyti , pradejo kalbet i

m a n per mano paties balso stygas. Dabar, uzuot ras^s, su j o m i s j a u

galejau uzmegzti zodin j kontakt^. 2 i n o m a , j e i kas nors b u t i j pamat^s

mane is salies, buti^ paman^s, kad kuoktelejau, nes toldomis ak imir -

komis atrodau taip, lyg kalbeciausi su savimi.

Svarbi pat ir t is , k u r i ^ igijau per j s i m i n t i n ^ 1981-i^i} pus-

met j , padejo m a n suprasti ap l inkui egzistuojantj dvasinj pasaulj. I r

p i r m i a u tariausi, k a d sj tq apie ta i zinau (labai domejausi p o m i r t i n i u

gyvenimu) , taciau dabar, ka i ismokau balsu p e r d u o t i dvasiniq butybixj

zodzius, mano supratimas apie tuos dalykus visiskai pasikeite.

Galbut paklausite, kokie ^ecialus p r a t i m a i padejo m a n

i smokt i automatiskai rasyti i r veliau bendraut i zodziu. Atsakymas

toks: visa ta i jvyko natural ia i . Nemeditavau daug m e t i j k r i o k l i o pape-

deje, negyvenau pasislep^s nuo visq kalnuose, nestudijavau jok i i^ ypa-

Pakeiskite savo gyvenim^, pakeisJcite pasaulj

t i n g i j metodi} , nedalyvavau ezoterinese praktikose. Uzteko atidziai

pazvelgti j save i r pasistengti jve ikt i ka i kurias savo ydas.

M a n tada buvo dvidesimt ketver i meta i ir ka i zvelgdavau j savo

gyvenim^ atgal, suprasdavau, kad esu padar^s daug k la id i j . Kruopsciai

analizavau jas, o paskui a t l ikau atgaili| uz kiekvien^ blog^ poelgj. Taip

ruosiausi a tver t i savo sielos lang^.

Nors dar buvau gana jaunas, aiskiai maciau, kaip klydau. Pra-

eityje daznai galvodavau t i k apie save i r buvau jsitikin^s, kad mano

poreikiai yra patys svarbiausi. Pagrindiniai dalykai gyvenime m a n

buvo sekme, k i t i j rodoma pagarba, aukstas socialinis statusas, pr ipaz i -

nimas. Buvo geda, kad taip gyvenau.

T^siau sj sirdies va lymo ir g r y n i n i m o process (nors tuo m e t u

dar nesuvokiau, kad darau butent tai ) i r pasiekiau k i t ^ asmenines

evoliucijos etap^. K u o nuosirdziausiai pasiryzau s k i r t i savo gyvenim^

zmonems, nes k i ta ip to l iau gyventi negalejau.

Praeities apm^stymai mane sukrete, netgi galiu pasakyti, kad

tada, budamas vos dvidesimt ketver i i j m e t i j amziaus, patyr iau p i r m ^

savo m i r t j . Taip, t a m t i k r a prasme ta i t i k r a i buvo mirtis, nes man^s,

tok io net ikro, koks buvau i k i t o l , neliko.

N o r s sis pokytis pazadino karstj j t r o s k i m ^ d i r b t i zmonijos

labui , neturejau ne menkiausio supratimo, kaip ta i d a r y t i , nes buvau

dar jaunas i r nesukaup^s gyvenimiskos patirties. Nenorejau atsideti

maziems gerumo aktams - nors j i e labai svarbus, jauciau, kad ta i nera

mano t i k r o j i misija. Privalejau rasti b i i d ^ , kaip visiskai isnaudoti k i t q

labui savo gebejimus i r talentus. K a n k i n o klausimas, kaip ta i pada-

r y t i . I r butent t u o m e t su m a n i m i kontakt^ uzmezge Nicirenas.

Is pradzii} neketinau rasyti knygi j ar p e r d u o t i N i c i r e n o zodzius

kitiems, nes atrode, kad gaunama informaci ja skirta t i k m a n . Su N i c i -

12

fzanga

renu bendraudavau jva i r iu m e t u jvairiose vietose, pavyzdziui , ka i

vaziuodavau t r a u k i n i u j darb^ ar is darbo arba per p ie t i j pertrauk^.

K a i Nicirenas uzmegzdavo su m a n i m i kontakt^ traukinyje ar

kitose viesose vietose, as, zinoma, negaledavau garsiai j a m atsakyti,

todel paprastai „uzrasydavau" atsakymij ore p i r s t u lyg rasikliu, i r ta

informaci ja l ikdavo mano atminty je . Sis automatinio rasymo budas be

rasildio i r popieriaus suteike m a n p u i k i ^ galimyb? bendraut i su N i c i ­

renu visur.

Is ankstyvojo bendravimo su N i c i r e n u la ikotarpio aiskiausiai

atsimenu stai siuos j o zodzius: „Mylek zmones, g lobok juos i r atleisk

jiems." Toks buvo j o atsakymas } klausim^, kokia y r a mano misija

2emeje - k^ as buvau atsiijstas cia nuveikt i . Nicirenas pasake, kad sie

zodziai sudarys mano gyvenimo filosofijos esm?. Jis nieko detaliau

nepaaiskino, t i k p r i d u r e : „Tikek zmonemis i r pasauliu. T i k e k Diev^."

Siuos zodzius saugau sirdyje i k i siol.

M a n a u , kad juos galima paaiskint i t a i p : „Tikek zmonemis"

reiskia, kad visi t u r i m e pasikl iaut i savyje slypincia D i e v i s k ^ a p r i g i m -

t i m i , nes zmones is t i k r i y q y r a Dievo vaikai . „Tikek pasauliu" reiskia,

kad t u r i m e pasikl iaut i k i t q Diev i sk^a p r i g i m t i m i . K i t a i p sakant,

negalime z iure t i j sj pasaulj kaip j blogj . M u s i j pasaulis yra sukurtas

Dievo va ik i j i r todel j i s t u r e t i j b u t i idealus. T u r i m e s u k u r t i !Zemeje

t o k j pasaulj, koks egzistuoja Danguje, ta i yra dvasineje sferoje. Stai

ta ip visi zmones t u r e t i j galvoti apie 2emes gyvento j i j bendruomen§.

O patys svarbiausi y r a zodziai „Tikek Diev^" nes cia prasideda t ike -

j imas.

2odziai „Mylek zmones, g lobok juos i r atleisk j iems" reiskia,

kad kiekvienas zmogus sugeba skleisti atjaut^. Sis posakis isreiskia

mano asmenines filosofijos esmf. Taciau k o l j i s mano gyvenime per-

augo j veiksmus, prabego dar seseri metai . Visi| t^ laik^ m^sciau apie siij

zodziq reiksm^, k o l galiausiai supratau, kad j ie nusako meiles pakopas.

13

Pakeiskite savo gyvenim^, pakeiskite pasaul}

T u o m e t apie sias pakopas parasiau knyg^ „Saules desniai" (The Laws

of the Sun).

Budistai kalba apie nusvi t imo siekj i r j o pakopas, o kr iksc io-

nybeje paciu svarbiausiu dalyku la ikoma meile. A t r o d y t i j , kad sie d u

poz iur ia i - nusvi t imo siekis ir meiles skleidimas zmonems - yra nesu-

der inami , todel budizmas i r krikscionybe niekada negales susilieti.

Taciau, mano m a n y m u , yra priesingai: meile ir nusvitimas ne t i k sude-

r i n a m i dalykai, bet i r labai a r t i m a i susij?. M e i l e bunda t a m t i k r o m i s

pakopomis, kurios yra panasios j nusvi t imo stadijas - o ta i b u d i z m ^ su

krikscionybe vienija.

Meiles vystymosi pakopas suvokiau seserius metus m^st^s

apie N i c i r e n o m a n pasaliytus zodzius. Supratau, kad p i r m o j i z m o -

giskos meiles pakopa yra tokia meile, kok i i j mes jauciame savo tevams,

artimiesiems, draugams i r ki t iems zmonems, kuriuos sutinkame gyve­

nime. Tai yra natural ia i gimstantis jausmas. Si^ pakopa v a d i n u funda-

m e n t a l i ^ a meile. Tokia meiles pradzia. (Smulkiau apie meiles pakopas

kalbesiu 4 sio knygos skyriuje.)

K i t ^ pakopj j pavadinau globejiska meile. Pasaulyje yra daugybe

lyderixj. Kas juos padaro tokius? Geriausius is jx^ vienija troskimas

globot i kitus. Sie iskilus zmones y r a pasiek^ didingesn^ meiles f o r m ^ ,

t a i esminis j i } gyvenimo principas, kelio gaires. Sie lyderiai , isskirtines

asmenybes, m y l i ne t i k tuos, kuriuos m y l e t i yra savaime suprantama

(seimos narius, draugus), bet i r daugelj ki t i^ .

D a r aukstesne meiles pakopa, k u r i ^ ne visada pasiekia net i r

geriausi lyderiai , yra at le idimo meile. Si meile glaudziai susijusi su dva-

singumu. Xmogus gali daug pasiekti zemiskame lygmenyje ir b u t i geras

globejas, taciau to nepakanka, kadjis pasiekti j at le idimo meiles pakop^.

A t l e i d i m o meile y r a neatsiejama nuo auksto nusvi t imo i r pabudimo

lygio. Dvasinis pabudimas p r i a r t i n a zmogi j prie Dievo. Suvokiau,

kad si aulcstesne meiles f o r m a - at le idimo meile - t i k r a i egzistuoja, j i

14

panga

apvalo i r isgrynina dvasi^, o tada isnyksta poreikis visk^ skirstyt i j ger j

i r blogj. I r dar suvokiau, kad si meiles f o r m a yra pr ie inama t i k t i k r a i

religingiems i r dvasingiems zmonems. Tokios mintys valdo mano sirdj

nuo tada, kai Nicirenas uzmezge su m a n i m i kontakt i| p i r m ^ kar t i j .

K a i pradejau gauti dvasin j informaci ja is N i c i r e n o i r I d t i j D i e ­

viskoji} dvasii}, d i rbau vis^ darbo dien^ vienoje dideleje Japonijos pre-

kybos kompanijoje. D a r b o buvo labai daug.

Gyvendamas t o k i u paselusiu tempu, sirdyje daznai svyruo-

davau ir, nors j a u buvau pasiek^s p i r m ^ nusvi t imo pakopa, vis pr is i -

risdavau prie j v a i r i ^ zemiskij dalykq. M a n a u , is dalies ta i leme mano

troskimas p a d a r y t i kompani jo je sekming^ karjer^. M a n vis dar buvo

svarbus pripazinimas, norejau b u t i geresnis nei mano kolegos. Nepa-

l iaujamai stengiausi b u t i tarp geriausiij, taciau t a i sukeldavo m a n daug

sielvarto. K a i mano karjera pasuko ne t u o kel iu , k u r i u o norejau, kan-

cios atsirado dar daugiau. Radosi daugybe kliucii^, kurios dare blog^

jtak^ mano santykiams su kolegomis i r vadovais. Studi j i j metais su

panasiomis problemomis susidur^s nebuvau i r dabar jos m a n sukele

d idz iu l j v i d i n j konflikti|.

Japonijoje su naujais darbuotojais elgiamasi kaip su antrarusiais

zmonemis, kaip su eiliniais armijoje. Visose Japonijos korporacijose

paprastai paaukstinami t i k t a i vyresnieji darbuotojai . Emiau abejoti,

ar galima v e r t i n t i zmones vien pagal ta i , k iek m e t i j j i e y r a i sdirbf toje

pacioje vietoje, i r visai nekre ipt i demesio j j ^ prot^, dvasinf pazang^ ar

nusvi t imo lygj.

Z i n o m a , zvelgdami j zmog^ dvasinemis akimis, negalime ver-

t i n t i j o kaip t i k t a i gero ar t i k t a i blogo, taciau taip pat negalime paneigti ,

kad kai kur ie zmones yra akivaizdziai l ink? j gerj, o k i t i labiau l inksta

j blogj. Beje, pasaulis, kaip pastebejau, j pastaruosius egoizmo i r grynai

zemisk^ sieldij vedamus zmones dazniausiai zvelgia labai palanldai.

Tai mane nustebino.

15

Pakeiskite savo gyvenirm^, pakeiskite pasaulj

Pasiryzau k u r t i tokias darbo vietas, kuriose darbuotojai b u t i j

v e r t i n a m i ne pagal i sd i rb t i j m e t i j kiekj , o pagal dvasinj i r p r o t i n j issi-

vystym^. Troskau, kad kompanijose, organizacijose ir net visame

pasaulyje zmones remti js i t ikromis vertybemis.

Taciau d i rbant vienoje is p irmaujanci i j Japonijos prekybos

kompani j i } sis tikslas atrode nepasiekiamas. Nusprendziau, kad vie-

nintele iseitis yra kuo geriau d i r b t i savo darb^ i r apl inkiniams r o d y t i

kuo daugiau meiles. Si meile reiskesi t i ek atvira, t iek diskretiska

parama visiems, k a m t i k jstengdavau j ^ suteikti . T u o m e t u nieko dau­

giau p a d a r y t i negalejau.

A s m e n i n i a i santykiai klostesi ne per geriausiai. Nors suge-

bejau atvert i savo sirdj i r j a u k u r j laik^ bendravau su Dieviskosiomis

dvasiomis, nuolatos susidurdavau su jvairiomis problemomis, kurios

daznai isvesdavo mane is pusiausvyros. K a i prot^ uzvaldydavo emo-

cijos, dienos kartais prabegdavo m a n taip ir ne^'ejus susikaupti i r

p a m e d i t u o t i .

K a i mintys sukasi t i k t a i apie asmenin? sekm? i r prot^ valdo

jausmai (net j e i t ie jausmai yra pats naturaliausias prielankumas pr ie ­

singai lyciai) , j s irdj kartais pabando jzengti velnias. Ka ip dauguma

praeities re l ig ini i j vadovi j , as taip pat buvau priverstas susidurti su jvai-

riais velnio pavidalais. Is istorijos z inome Liuci fer j , Pragaro valdov^, i r

Belzebub^, gundziusj Jez^ dykumoje , ka i j i s ten keturiasdesimt dieni j

meldesi. A b i sios butybes puole i r mane k a r t u su k i t u velniu , galinga

dvasine jega, ezoteriniame budizme gerai z inoma esybe. Jie taikesi j

mano silpnybes i r naudojosi mano j a u t r u m u , k u r i u o pasizymi visi ,

t u r i n t y s dvasinii j gebejimij. Jie pasirodydavo tomis dienomis, kai jaus-

davausi blogai ar kai mano protas negaledavo n u r i m t i , i r bandydavo

n u k r e i p t i mane nuo pasir inkto Tiesos kelio. Jeigu t i k prie ko nors p r i -

sirisdavau, velniai stengdavosi pr is i r is imi j dar labiau sust iprint i ,

uzliedavo mano prot^ m i n t i m i s apie troskimus ir neleisdavo galvoti

16

{zanga

apie jokius ki tus dalykus. Galiausiai visiskai issekau, eme k a m u o t i

nemiga.

N e l i k o kitos iseities, kaip t i k su savo velniais susiremti. 2^inoma,

veliau supratau, kad t i k r o j i visq bedij priezastis buvau as pats. Velniai

buvo ne isoreje, o mano paties sirdyje. Suvokiau, kad j ie sugebejo jse-

l i n t i per mano silpnybes i r p a r o d y t i vis^ savo jegi|, nes buvau pernelyg

isdidus.

Daznai isklysdavau is Tiesos kelio, o kartais netgi noredavau

ats ikratyt i savo gebejimo p r i i m t i dvasinf informaciJ4. Siomis silp-

n u m o ak imirkomis pasirodydavo velniai . Jie sakydavo man, kad j e i

nenutrauksiu bendravimo su Dieviskosiomis dvasiomis, neatsisakysiu

savo dvasinio kelio, nesiliausiu sldeid^s Ties^ kit iems, niekada nerasiu

laimes. M a n buvo melagingai zadama, es^ atsisak^s noro m o k y t i

zmones busiu greitai paskirtas j aukstesnes pareigas, galesiu megautis

aukstesniu v isuomeniniu statusu i r didesnemis pajamomis. Velniai

nuolatos taikesi j mano silpnybes i r gunde atsisakyti nusvi t imo, m a i -

nais zadedami zemisk^sias gerybes i r sekm§.

Taciau nepaisydamas visi j sunkum^, as l ikau istikimas siekiui

tobule t i . Nezinojau, kas man^s laukia ateityje. Nors jauciau spaudim^

siekti zemiskos sekmes, nemaciau, k u r ta sekme b i i t i } galejusi mane

nuvesti. Jau buvau gav^s uzduot j m y l e t i , g lobot i zmones ir atleisti

j iems, k i ta vertus, dar nezinojau, kaip ta i d a r y t i . I r vis delto t v i r t a i

t ikejau, kad mano misija m a n bus atskleista i r kad ta diena ateis tada,

kai busiu t i k r a i reikalingas pasauliui.

Viskas, k^ galejau padaryt i laukdamas tos dienos, ta i p r i p a z i n t i ,

kad leidausi j si^ kelion? kaip eilinixj gebejimij zmogus. Turejau l i k t i

kuklus i r nuolatos tobule t i . Suvokiau, kad ydinga galvoti apie save kaip

apie ypating^ asmenybf v ien todel , kad galiu bendraut i su dvasiniu

pasauliu. Buvau paprastas zmogus i r ture jau stengtis b u t i kuo geresnis

pilietis bei visuomenes narys. N e t prarad^s savo dvasinius gebejimus

17

Pakeiskite savo gyvenim^, pakeiskite pasaulj

i r t o l i a u buciau siekf s t a p t i pavyzdziu Idtiems jprastiniame, kasdieni-

niame gyvenime.

Taip, as norejau, kad zmonems su m a n i m i bendraut i butxj

malonu. Siekdamas sio tikslo, t r u m p a m apleidau dvasinj pasaulj i r

emiau gi l int is j save, analizavau savo gyvenimo bud^, norejau j s i t ik in t i ,

kad mano veiksmai nera k la idingi .

Kaijausdavausi geresnis uz kitus, mano protas lengvai pasiduo-

davo velnii} kontro le i . Dabar zinau, kad velniai labai lengvai patenka

j sirdis zmoni i j , kur ie siekia isvystyti ypatingus dvasinius gebejimus

skatinami t i k savo isdidumo. N u o man^s velnius atbaide ne pasiprie-

sinimas ar dvasines savybes, o tvirtas pasiryzimas t a p t i kuo geresniu

paprastu z m o g u m i . Nuolatos kar to jau sau: „Nera nieko bloga, kad

gyvenu paprast^ gyvenim^. M a n nereikia a t l i k t i nieko didinga, visiskai

uzteks i r mazi j dalykxj. Kas gali b u t i svarbiau, nei gyvent i taip, kad gale-

ciau didziuotis savimi i r k a d zmones dziaugtijsi galedami su m a n i m i

pabendrauti . N o r i u gyvent i b i i t en t taip. N u o siol vis^ t iks l i j sieksiu

pamazele, zingsnis po zingsnio." Supratau sio pasiryzimo svarb^ i r pra­

dejau jgyvendint i j j praktikoje . Tada velniai pasitrauke - ka i nuspren­

dziau gyventi paprastai i r sldeisti sviesi|, j ie neteko galios mane perse-

k i o t i .

Esu jsitikin^s, kad dauguma jus i j , skaitanciq si^ knyg^, domisi

dvasiniais dalykais. K a i kur ie is jus i j galbut j a u t u r i sukaupf dvasinio

gyvenimo patirties. Jeigu taip yra, nesistenkite b u t i isskirt iniai . Priva-

lote suprasti, kad t a i pastatyt^ jus ant baisios bedugnes krasto. Garbes

i r prestizo siekis vi l io ja velnius. Jeigu zinote, k a d esate padar? si^

klaidi j , i m k i t e gyventi paprasciau, ieskokite sviesos kasdieniuose daly-

kuose. Kitais zodziais tar iant , pradekite gyvenim^ is naujo kaip ei l iniai

zmones.

Svarbu paklausti sav^s: „Jeigu staiga prarasciau dvasinius gebe­

j imus , ar vis t iek buciau geras i r k i t i } mylimas zmogus? A r mano gyve-

18

panga

nimas t u r e t i j prasm??"Jeigu atsalcymai j siuos klausimus bus nuosirdus

„taip" vadinasi, galite jve ikt i velnius, trokstancius uzvaldyt i jus i j s irdj .

Gludindamas siel^ kovojau su velniais bemaz seserius metus.

Stengiausi t a p t i geresnis i r gyvent i paprastai bei k u k l i a i . K a i sulaukiau

trisdesimties metxj, is mano kasdienii j pasiekimq eme formuot i s sis tas

nepaprasta.

Visj| t§ laik^ semiausi stiprybes is savo tevo Saburo Josikavos.

Jis kaupe mano gaunam^ dvasinj informacija, paskui pasirupino, kad j i

b u t ^ isleista. Pirmiausia isleidome Dvasinius pranesimus, perduotus Nici­

reno [The Spiritual Messages ofNichiren), veliau pasirode Dvasiniai prane-

simai, perduoti Kukajaus (The Spiritual Messages ofKukai) i r Dvasiniaipra-

nesimai, perduoti Jezaus Kristaus (The Spiritual Messages of Jesus Christ).

Nors mano gauta dvasine informaci ja sekmingaipl i to, tas metas

m a n vis delto buvo skausmingas. Darbe atsirado nauj i j karjeros gali-

m y b i ^ . A r t e j a u prie v i d u t i n i o rango vadovxj sluoksnio. Ambic i jos vis

dar skatino siekti verslo pasaulio aukstumij , taciau taip pat supratau,

kad po senovei gyvent i negaliu. Privalejau rasti bud^, kaip jgyvendint i

t^ ypat ing^ misija, skir t^ m a n siame pasaulyje. D u keliai buvo nesude-

r i n a m i tarpusavyje ir zadino v i d i n j konflikti|.

Apsispr^sti k l iude i r nezinomybes baime. N e t i r bendraudamas

su Dieviskosiomis dvasiomis nezinojau, kaip kuo veiksmingiau sldeisti

j q zinias i r kaip s u k u r t i k o k i ^ nors organizacij^, k u r i padetq v y k d y t i

si^ veild^.

Apsisprendziaupriespatsavotr isdesimtiy jgimtadienj . Dvasios,

su kur iomis bendravau j a u seserius metus, sioje svarbioje gyvenimo

kryzkeleje m a n pasiunte t o k i ^ z in i^ : „Atejo laikas zengti j priekj ."

Isgirdf s ta i , pagaliau apsisprendziau iseiti is kompanijos. T v i r t a i

pasiryzau t a p t i savaranldskas i r atsiduoti Tiesai.

P i r m i a u maniau, kad galeciau i r to l iau d i r b t i kompanijoje,

uzs idirbt i p i n i g q i r k a r t u t^sti dvasinf veikl^. Taciau dabar supratau.

19

Pakeiskite savo gyvenim4, pakeiskite pasaulj

kad pinigi} m a n nereikia. Ties^ sakant, m a n nereikejo nieko. N u o tos

dienos mano mintys tapo visiskai aiskios. M a n nerupejo, kas bus, kai

vis4 savo gyvenim^ skirsiu Tiesai. Nerupejo netgi ta i , kad galiu is sio

gyvenimo pasitraukti .

Iseidamas is darbo ture jau santaupij, k u r i i j turejo uztekt i maz­

daug metams. Bet buvau t v i r t a i apsisprend^s, kad net j e i pinigams pasi-

baigus ims iu badauti , as tiesiog darysiu ta i , tuo m e t u leis galimybes.

D a r y s i u ta i , k^ n o r i u d a r y t i , i r nesijaudinsiu del ateities. X ino jau t i k

t iek, kad butent sia k r y p t i m i n o r i u ei t i . Daugiau nebegalejau nepaisyti

savo pareigos ir pasaukimo. Karjera i r reputacija m a n staiga neteko

prasmes. Buvo nesvarbu, kad kai kur ie zmones galejo pamanyt i , j o g

elgiuosi net inkamai ar issikrausciau is proto . Tegu, ta r iau sau, k i t i

vadina mane g u r u arba beprociu - m a n ta i n e t u r i reiksmes. Buvau

visiskai pasiruos^s atsisakyti savo pasaulietinio gyvenimo.

Taip gime Ryuho Okawa. I k i t o l j oficialius registrus buvau jra-

sytas k i t u vardu, taciau k a r t u su visais dalykais, kuriuos pal ikau pra-

eityje, nusprendziau atsisakyti savo seno vardo i r gyvent i pasivadinf s

sventu Ryuho Okawos vardu.

P i r m ^ 4 savo „mirti" kaip j a u sakiau, isgyvenau budamas d v i ­

desimt ketver i i j m e t q . K a i sulaukiau trisdesimties, pa tyr iau a n t r ^ 4

„mirt j" i r atsikraciau visko, kas priklause praeiciai. M e c i a u ne t i k

darb^, bet i r nut raukiau asmeninius santyldus su daugeliu z m o n i ^ .

Lioviausi susitikinej^s su senais draugais, buvusiais kolegomis, v i rs i -

ninkais i r pavaldiniais. Ga l ima sakyti, atsisakiau viso savo pasaulietinio

gyvenimo i r visq pasaulietinio ateities p lanq bei v i l c i i j . Visk^ pradejau

is naujo. Siekdamas jgyvendint i savo misijq, j k i i r i a u organizacij^, k u r i

veliau buvo pavadinta Happy Science („Laimes M o k s l o " ) vardu.

Visko atsisakymas leido m a n g i m t i is naujo. P i rmie j i ke l i mene-

siai buvo sunkus, nes neturejau j o k i q pajamij nei galimybixj j i j gauti .

M a n e palaike t i k Diev isk iy i j dvasi^ zodziai i r mano paties ryztas.

20

Iranga

Taciau atsisak^s senosios tapatybes, galejau zengti d i d z i u l j zingsnj j

pr iek j . Be to, d u kartus „mir?s" nieko j a u nebebijojau. Kas nebijo atsi­

sakyti visko, k^ t u r i , ta ip pat nebeturi ko b i jo t i . N e t ir dabar, kai gyvenu

skelbdamas Tiesos zodj , esu pasiruos^s kiekvien^ a k i m i r k ^ vel visko

atsisakyti i r pradet i nauj^ gyvenim^ tusciomis rankomis. Esu visada

pasiruos^s visk^ pradet i is pradzi i j , todel nieko nebijau.

Tokia s^mones busena yra pirmas zingsnis j pabudim^. Tai

patyre Buda Sakjamunis. Nors j o gyvenimo aplinkybes skyresi nuo

mani j io , mes abu zengeme t o k j pat zingsnj. A b u pasiryzome gyventi

del Tiesos, supratome savo t i k r ^ ^ p r i g i m t j i r dvasiskai pabudome.

M a n o didziausias troskimas yra toks, kad ateityje t^ pat j p a t i r t ^ kuo

daugiau z m o n i i j .

K e t i n u i r to l iau skleisti Ties^, esu j s i t ik inf s, kad Happy Science

(„Laimes Moks lo" ) organizacija plesis. M a n o darbas tampa vis inten-

syvesnis, deja, neisvengiamai tenka susidurti su zmoni i j nesupratin-

g u m u ar netgi patyciomis. Ats iranda t o k i i j , kurie t v i r t i n a , es^ as pats

i r k i t i musi j organizacijos nariai siekiame asmenines sloves i r finan-

sines naudos. Siuos kal t in imus zmones mums meta del savo s^mones

biisenos. D u kartus „mirusio" man^s netr ikdo jok ia k r i t i k a . Taip yra

todel, kad palaidojau savo isdidum^ i r m a n nereikia j o k i i j pasaulietiniq

pasiekimij, as nesiekiu asmenines sloves. Tiesiog darau ta i , kas t u r i bixti

padaryta i r k^ as n o r i u d a r y t i . f d i r b u d i rv^ . N e k r e i p i u demesio j k a l t i ­

nimus, kad atseit elgiuosi ne taip, kaip reikia. T f siu savo misija t o l , k o l

bus isdirbtas kiekvienas zemes lopinelis.

Jausiuosi laimingas t o l , k o l galesiu gyventi del k i t i j . Esu atsi-

dav^s visiems dabar pasaulyje gyvenantiems zmonems. Esu atsidav^s

i r tiems, kur ie dar gims. N o r i u , kad mano dvasinis palikimas b u t i j nau-

dingas zmoni ja i i r po dvieji j ar tri jxj tukstanci^ met i j , kad mano vei -

kios vaisiai p a m a i t i n t i j z m o n i i j sielas, atgaivint^ jas tarsi neissenkamas

vesus vanduo dykumos oazeje. Karstai t r o k s t u t a p t i dvasinii j desniij

salt iniu.

21