Post on 10-Aug-2020
1
#@1, 27.06.2008
20.12.2008
23.12.2008
01.06.2009
19.12.2009
01.06.2010; 03.12.2010
01.06.2011; 23.12.2011
01.06.2012; 21.12.2012
93 727(1997-dRemde)
gilocavT bavSvTa saerTaSoriso dResgilocavT bavSvTa saerTaSoriso dResgilocavT bavSvTa saerTaSoriso dResgilocavT bavSvTa saerTaSoriso dResgilocavT bavSvTa saerTaSoriso dRes
1 ivniss!1 ivniss!1 ivniss!1 ivniss!1 ivniss!
socialuri pediatriis dacvis fondis, evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqciis, da bavSvTa axali klnikis gazeTi 2013w.
karaleTi
_ 01.06.2010
, II kongresi; 1.06.2010; 09.12.2010; 01.06.2011; 23.12.2011;
: XXI-XXII-XXIII-XXIV-XXV-XXVI-XXVII-XXIX
#33#33#33#33#33
ivnisiivnisiivnisiivnisiivnisi
XXX samecniero-praqtikuli konferencia
XXXXXXXXXXXXXXX SCIENTIFIC CONFERENCE SCIENTIFIC CONFERENCE SCIENTIFIC CONFERENCE SCIENTIFIC CONFERENCE SCIENTIFIC CONFERENCETbilisi 1-4.06.2013 TBILISITBILISITBILISITBILISITBILISI
(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)(Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti mis. vaJa-fSavelas #29)
evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqciis sabWos sxdoma
XXIXXIXXIXXIXXI saukunis pediatria-invalidobis profilaqtikis medicinad unda iqces
124 000(1980-1991)
janmrTeloba
samecniero-praqtikuli konferencia: XII-XIII-XV-XVI-XVII-XVIII-XIX-XX
01.06.2012; 21.12.2012
2
2012 wlis 21-22 dekembers
Cveni qveynis pediatrebi, so-
cialuri pediatriis dac-
vis fondis warmomadgenle-
bi, dedaqalaqis klinikis
warmomadgenlebi, mecniere-
bi, sazogado moRvaweebi, Se-
ikribnen konferenciaze, ro-
melic tradiciulad Catar-
da Tssu-is saaqto darbaz-
Si.
konferncia Tbilisis sa-
xelmwifo samedicino uni-
versitetis, saqarTvelos hu-
manitaruli da saxelovne-
bo mecnierebaTa akademiis,
socialuri pediatriis
dacvis fondis, Tbilisis
saxelmwifo samedicino
universitetis, bavSvTa axa-
li klinikis, gestozebis
Svilobili samedicino
daxmarebis saerTaSoriso
organizaciis, samedicino-
socialuri mecnierebis in-
terkontinentaluri akade-
miis, saqarTvelos bavSvTa
kardiologTa asociaciis,
saqarTvelos sabunebismety-
velo mecnierebaTa akade-
miis, saqarTvelos eqimTa
asociaciis, saqarTvelos
meddaTa asociaciis, ali-
ansi koalicia damoukide-
beli cxovreba `moZraoba
afxazeTisaTvis’’, saqarTve-
los axalgazrda pediatr-
Ta ligis, sruliad saqar-
Tvelos qalTa kongresis,
eqimTa uflebebis dacvis
asociaciis, saqarTvelos sa-
medicino specialistebis
asociaciis, evropis medi-
kos studentTa asociaciis,
saqarTvelos pediatrTa
akademiis, saqarTvelos bav-
SvTa qirurgTa asociaciis,
dedaTa da bavSvTa janmr-
Telobis centris, saqarT-
velos sportis departamen-
tis, saqarTvelos pediatr-
Ta asociaciis, Tssu stu-
denturi TviTmmarTvelobis,
Tssu studentTa samecnie-
ro sabWos mier iyo orga-
nizebuli.
konfernciis Tavmjdoma-
reebi: profesorebi: gior-
gi CaxunaSvili, irakli ci-
ciSvili, avTandil kveze-
reli-kopaZe, vaniko CxaiZe,
igor doliZe, yaraman fa-
Rava, ramaz kutubiZe.
plenaruli sxdomebis
reJimSi Catarda sami sxdo-
ma:
socialuri pediatriis
dacvis fondis prezident-
ma profesorma g. CaxunaS-
vilma qebis sigelebi ga-
dasca profesors igor do-
liZes,med. Mmec. doqtors
profesor aliko labartya-
vas, bavSvTa travmatologs
jumber CantlaZes,bavSvTa
qirurgs g.yifians da bavS-
vTa anesTeziologs oTar
gvenetaZes.
konferencias eswrebod-
nen socialuri pediatri-
is dacvis fondis warmo-
madgenlebi, mowveuli pedi-
atrebi dedaqalaqis kli-
nikebidan, mecnierebi, sazo-
gado moRvaweebi, sportsme-
nebi, mwvrTvnelebi. konfe-
renciaze daregistrirda 250
delegati. maT gadaecaT
sertifikatebi.
konferencia gaixsna mox-
senebiT,romelic exeboda
arsebul aqtualur prob-
lemebs. kerZod, - medici-
nis doqtorma d. CaxunaS-
vilma da k.CaxunaSvilma
warmoadgina moxseneba: `“ev-
romecnierebis saqarTvelos
erovnuli seqciis priori-
tetebi~
I plenaruli sxdoma mi-
eZRvna pediatriis marTvis
prioritetebs:
1. pediatriuli marTvis
prioritetebi da maTi gan-
viTarebis perspeqtivebi sa-
qarTveloSi _ saqarTvelos
pediatrTa asociaciis pre-
zidenti profesori a.kve-
zereli-kopaZe
2. demografiuli mdgo-
,,Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi”
,,bavSvTa usafrTxoeba mecnierebis gziT”
,,socialuri pediatria da bavSvTa usafrTxoeba”
(pres relizi)
XXXXXXXXXXIXIXIXIXIX konferencia konferencia konferencia konferencia konferencia
3
mareoba saqarTveloSi – sa-
qarTvelos pediatrTa aka-
demiis prezidenti profe-
sori i.ciciSvili
3..medicinis, sportisa da
ganaTlebis erTiani mecni-
eruli marTvis aucileblo-
ba“– socialiri pediatri-
is dacvis fondis Tavmj-
domare profesori g.Caxu-
naSvili
4. pediatrTa profesiu-
li mzadeba – sarezidento
programis „pediatria“prog-
ram direqtori, sruli pro-
fesori ir. favleniSvili
II plenaruli sxdoma mi-
eZRvna XXIX samecniero-
praqtikuli konferencia,sa-
dac mosmenili iqna sain-
tereso leqciebi da moxse-
nebani:
– `bavSvTa da mozardTa
klinikuri kardio-revmato-
logiis safuZvlebi” - sa-
qarTvelos bavSvTa kardi-
ologTa asociaciis prezi-
denti : m.m.d. sr. profeso-
ri, akad. g. CaxunaSvili
(Tbilisi)
- `genetikis aqtualuri
sakiTxebi” m.d. prof. m. Wi-
paSvili – molekuluri da
samedicino genetikis depar-
tamenti. (Tssu)
1. `alchaimeris simdro-
mi” m. labaZe
– ̀ jansaRi kveba BbavSvebs”
1. `sportsmenebSi mikro-
nutrientebis deficitis
koregireba ̀ m.d. prof..d.zar-
naZe, m.d. prof. i.zarnaZe(T-
bilisi)
2. `apipuri“ - aminomJa-
vebiT, vitaminebiTa da mi-
neralebiT gamdidrebuli
puri“ i.kalandia, k.CaxunaS-
vili, n.jobava, n.badriaSvi-
li,n.TofuriZe, gCaxunaSvi-
li z.SaqaraSvili(Tbili-
si)~
3. `wyali _ bavSvis jan-
mrTeli sicocxlis akvani”
m.m.d. prof. ig. doliZe (Tbi-
lisi)
4. `genmodificirebuli
sakvebi da bavSvis organiz-
mi”. Tssu-is profesorebi
n. xvitia, d. cxomeliZe, e.
mWedliSvili. studentebi:
haSan gamage (Srilanka), ali-
as miqael volas (trinida-
di da tobago), m. kucia (sa-
qarTvelo), vl. ozaSvili
(saqarTvelo), d. CaxunaSvi-
li (saqarTvelo), j. buza-
riaSvili (saqarTvelo).
konferenciisas gaimarTa
vromecnierebis saqarTve-
los erovnuli seqciis mo-
rigi sxdoma.
konferenciaze gaimarTa
aqtualur sakiTxebze kama-
Ti, sadac gamomsvlelebma
daafiqsires TavianTi po-
ziciebi.
bolos miRebuli iq-
na rezolucia:
evromecnierebis saqar-
Tvelos erovnuli seqci-
is 2012-2016 wlebis stra-
tegiuli gegma gadiodes
masSi axalgazrdobis mec-
nierebaSi CarTvis mkveT-
ri matebisaken da daeva-
los evromecnierebis sa-
qarTvelos erovnuli seq-
ciis axalgazrdul depar-
tments maszed metad gana-
xorcielos aqtiuri muSa-
oba SemuSavebuli grZel-
vadiani gegmis mixedviT.
miRebul iqna gadawy-
vetilebebi
evromecnierebis saqarT-
velos erovnulma seqciam
gaagrZelos Tavisi saorga-
nizacio saqmianoba axali
gamgeobiTa da Tavmjdoma-
riT 2016 wlamde da masve
daevalos axali Tavmjdo-
maris axali vadiT arCeva
2017 wels.
evromecnierebis saqarT-
velos erovnulma seqciam
yvela Rone ixmaros, acno-
bos samTavrobo struqtu-
rebs da gaagrZelos Tavi-
si saorganizacio saqmianoba,
raTa saqarTveloSi Catar-
des 2016wlis an 2018 wlis
evromecnierebis forumi.
2014 welsMmomzaddes sa-
qarTvelos eqTanTa III kon-
ferencia.A
yoveli wlis 1 ivniss
dedaTa da bavSvTa mzrun-
velobis mxardasaWerad ga-
mocxaddes samedicino da-
wesebulebebSi sayove-
TaoYRia karis dRe.
kvebis obieqtebi, mwarmo-
eblebTan erTad aqtiurad
Caebnen moZraobaSi `jansa-
Ri kveba BbavSvebs~
gazeTis `socialuri pe-
diatria” da Jurnalebis ̀ so-
cialuri,ekologiuri da
klinikuri pediatriis~
da”bavSvTa kardiologiis~
axali nomrebis WWW. sppf.in-fo-is da WWW. esgns.orgveb.gverdze ganTavsebisa da
maTgan referirebad Jurna-
lebSi statiebis gamoqveyne-
bis strategiis gaaqtiveba.
7. arasamTavrobo orga-
nizaciebis samTavroboebTan
erTad erToblivad dawe-
sebuli medicinaSi `oqros
stetoskopisa~ da `oqros
lancetis” varskvlavis
mflobeli dasaxeldes (Tu
aseTi kandidatura SeirCe-
va msurvelTagan)Seqmnili
komisiis mier araugvianes
2013w-is 1 ivnisisa.
8. saqarTvelos dRevan-
deli pediatriuli samsa-
xuris marTvisa da ganvi-
Tarebis mizniT, gatardes
Semdegi RonisZiebebis:
antenataluri periodis
nayofis daavadebaTa pro-
filaqtikisa da mkurnalo-
bis im meTodebis danergva,
romlebis dReisTvis mTel
msoflioSi rutinul sa-
Sualebad miiCneva. da sa-
qarTvelos samSobiaro sax-
lebSi naklebad gamoiyene-
ba.
perinataluri cent-
rebis Camoyalibeba saqar-
TveloSi (Tbilisi, quTa-
isi, baTumi, zugdidi, Te-
lavi)
referaluri sitemebis
gafarToeba da srulyo-
fa
jandacvis sainforma-
cio sistemis da statis-
tikuri samsaxuris gaZ-
liereba da srulyofa
uwyveti samedicino
ganaTlebis sistematizi-
reba da eqimTa sertifi-
cirebisa da licenzire-
bis daxvewa.
sayovelTao samedici-
no dazRvevis ganviTareba
da srulyofa.
bavSvTa daavadebaTa ga-
idlainebisa da protoko-
lebis damuSaveba da maTi
danergva samkurnalo pro-
filaqtikur dawesebulebeb-
Si.
saqarTveloSi sakuTari
bavSvTa kvebis produqte-
bis Seqmna da maTi teqno-
logiuri procesebis qarx-
nuli wesiT gamoSveba.
saqarTveloSi mosaxle-
obis siRaribis miRma ar-
sebuli bavSvTa kontigen-
tisaTvis gaixsnas qveynis
masStabiT 3 municipaluri
bavSvTa stacionari.
respublikis regionebSi
aSenebuli axal samkurna-
lo-profilaqtikuri dawe-
sebulebebs unda miekuTv-
nos kategoriebi da amis Se-
satyvisad dauyovnebliv da-
udgindeT muSaobis ufle-
bamosilobis kroteriumebi.
dazustdes ra donezea
regionebSi pediatriuli
samsaxuris saqmianoba da ra
principebiT regulirdeba
igi.
jandacvis organoebis
mier gamaxvildes yuradRe-
ba pediatriaSi samecniero-
kvleviTi saqmianobis gan-
viTarebaze da doqtorant-
Ta ricxvis gazrdaze.
ganxorcieldes pediat-
riis institutis reorga-
nizacia raTa misi profe-
siuli kadrebis gamoyene-
biT ganxorcieldes mrava-
li orgamizaciuli sa-
kiTxis damuSaveba da misi
pediatriul praqtikaSi da-
nergva.
9. ganxorcieldes medi-
cinis, sportisa da ganaT-
lebis erTiani mecnieruli
marTva
10. ganxorcieldes pedi-
atrTa profesiuli mzade-
bis monitoringi
11. momzaddes da Catar-
des saqarTvelos pediatTa
VI kongresi 2014-2015ww-
Si,Seiqmnas misi saorgani-
zacio komiteti.
P.S. meore dRes 22.12.12.
konferenciis organizato-
rebis iniciativiT Catar-
da saqvelmoqmedo konsul-
taciebi, da gaisinja 250-
mde bavSvi.
4
qveyana ganaxorcielebs. amdenad,
saWoro da aucilebelia ufro
mWidro da meti TanamSromloba
rogorc jandacvis,sportis, ga-
naTlebisa da mecnierebis, aseve
sxva saministroebTan, raTa bavS-
vTa mdgomareoba saqarTveloSi
efeqturad gaumjobesdes. moiZeb-
neba saWiro codna da resursi
TiToeuli bavSvis uflebis re-
alizaciisaTvis. bavSvTa ufle-
bebi uzrunvelyofs bavSvebis si-
cocxlis SenarCunebas, maT gan-
viTarebasa da keTildReobas. amis
gareSe SeuZlebelia iseTi qvey-
nis mSenebloba, romelic aTasw-
leulis deklaraciiTaa gaTva-
liswinebuli — qveynisa, sadac
sufevs mSvidoba, Tanasworoba,
usafrTxoeba, daculi garemo, mok-
led — bavSvebisadmi keTilgan-
wyobili saqarTvelo.
aqedan gamomdinare aucilebaa
bavSvTa uflebebis dacvis
kuTxiT arsebul kanonebSi mox-
des Sesworeba damatebani an mox-
des axali interpretaciiT:
kanoni – `Canasaxidan
bavSvs ufleba aqvs iyos
daculi”
kanoni – `Seiqmnas medicinis,
sportisa da ganaTlebis erTia-
ni mecnieruli marTvis erovnu-
li koncefcia - janmrTel Tao-
bebze zrunva~
kanoni – `skolebSi da baga-
baRebSi saeqimo saqmianobis amoq-
medeba - maTi aucilebloba sagan-
manaTleblo da skolamdeli da-
wesebulebebis serTificirebisas”.
kanoni - `valeologia (sano-
logia-samedicino mimarTuleba),
rogorc axali disciplinaTa-
Soriso samecniero-pedagogiuri
mimarTuleba”.
eTxovos:
- jandacvis saministros: saeqimo kabinetis struq-
turis gansazRvra
gzamkvlevTa Seqmna
specialistTa gadamzadebi-
sa da momzadebis uSualo Ses-
ruleba (arasamTavrobo organi-
zaciebTan erTad)
saeqimo saqmianobis moni-
toringi
- sportis saministros: specialistebis moTxovnis
gansazRvra
sportis eqimebis
fizioTerapevtebis
meTodistebis da a.S.
-ganaTlebis saministros: specialistTa gadamzadebi-
sa da momzadebis uSualo stra-
tegiis Seqmna.
skolebsa da baga-baRebSi
saeqimo saqmianobis aRdgena.
eTxovos saqarTvelos par-
lamentis Sesabamis komitetebsa da
aRmasrulebel organoebs proeq-
tSi erToblivi Cabmis aucileb-
lobiT gamowveuli erTiani mmar-
TvelobiTi sainiciativo jgufis
Seqmna, romelic bolomde miiy-
vans rTulad Sesasrulebel sa-
organizacio saqmianobas
Semdegi etapia:
1. proeqtSi erToblivi Cabmis
aucileblobiT gamowveuli er-
Tiani mmarTvelobiTi sainicia-
tivo jgufis Seqmna, romelic
ganaxorcielebs da uzrunvel-
yofs Zalzed rTulad warsamarT
saorganizacio saqmianobas
2. strategiis gansaxorciele-
beli programebis Seqmna, gan-
xilva da umokles vadaSi maTi
Sesruleba
bavSvTa uflebebi uzrunvel-
yofs bavSvebis sicocxlis Senar-
Cunebas, maT ganviTarebasa da ke-
TildReobas.
bavSvebi ibadebian Tavisufal-
ni da yvela adamianuri ufle-
bis mqoneni. es aris bavSvis uf-
lebaTa konvenciis, adamianis uf-
lebaTa saerTaSoriso xelSekru-
lebis ZiriTadi winamZRvari, ro-
melic gardaqmnis bavSvebisa da
maTi ojaxebis cxovrebas mTel
msoflioSi.1,2,12 „bavSvis ufle-
baTa konvencia“, romelsac gae-
ros generalurma asambleam er-
Txmad dauWira mxari 1989 wels
msoflio masStabis iuridiuli
dokumentia. saqarTveloSi am kon-
venciis ratificireba 1994 wlis
21 aprils moxda da aiRo valde-
buleba Seasrulos konvenciis
debulebani – saxelmwifos upir-
velesi sazrunavi unda iyos 18
wlamde asakis bavSvebis dacva
da maTze zrunva.
bavSvis uflebaTa konveciis
ZalaSi Sesvlidan dRemde bavS-
vebis dacvis saqmeSi miRweulia
progresi. gadaidga mniSvnelo-
vani nabijebi. SemuSavda axali
kanonmdebloba, ufro daxvewili
saerTaSoriso normebiT, rogo-
ric aris bavSvis uflebaTa kon-
venciis damatebiTi oqmebi bavS-
vebiT vaWrobis, bavSvTa prosti-
tuciisa da pornografiis, Seia-
raRebul konfiqtebSi bavSvTa
gamoyenebis Sesaxeb. umniSvnelo-
vanesia bavSvTa uflebebi konf-
liqtis zonebSi da ar SemiZ-
lia ar Sevexo mas saqarTvelos
magaliTze.
sabWoTa kavSiris daSlam da
Tavisuflebis dabrunebam saqarT-
velos mosaxleobas moutana po-
litikuri areuloba, samoqalaqo
omi da ekonomikis rRveva. samxreT
oseTsa da afxazeTSi konfliqte-
bisa da separatistuli moZraobe-
bis Sedegad adgili hqonda mZvin-
vare brZolebsa da iZulebiTi mig-
raciis procesebs. dReisaTvis, ro-
gorc cnobilia afxazeTsa da sam-
xreT oseTs okupirebulia ruse-
Tis mier da marTaven de facto
marionetuli separatistuli mTav-
robebi, romlebsac saerTaSori-
so Tanamegobroba ar cnobs. sagu-
lisxmoa, rom janmrTelobasTan, kve-
basTan, ganaTlebasTan, agreTve, bav-
Svebis dacvasa da ganviTarebas-
Tan dakavSirebuli problemebi
okupirebuli ruseTis mier zo-
nebSi ufro mkveTrad aris gamo-
xatuli, vidre saqarTvelos da-
narCen nawilebSi. saerTaSoriso
Tanamegobrobam umjobesia metad
gaafarToos sakuTari roli am zo-
nebSi bavSvTa uflebebis dacvis
saqmeSi.
da marTlac, ‘Canasaxidan bavSvs
ufleba aqvs iyos daculi~.
dReisaTvis aRiniSneba bavSv-
Ta da mozardTa sportSi Cabmis
intensiobis mateba.umniSvnelo-
vanesia, rom amJamad mimdinareobs
sportis. medicinisa da ganaT-
lebis erTiani mecnieruli mar-
Tvis ganxorcielebis etapi (ad-
ministraciuli marTvis optimi-
zacia-aRsaniSnavia, rom am pro-
cecebSi aqtiuradaa CarTuli
arasamTavrobo organizaciebi). A
aqtiobis Seneleba ar iqneba,
arc SeiZleba, dro ar iTmens;
amdenad, aucilebelia ufro
mWidro da meti urTierTTanamS-
romloba, rogorc jandacvis,spor-
tis, ganaTlebisa da mecnierebis,
aseve sxva saministroebTan, raTa
bavSvTa mdgomareoba saqarTvelo-
Si efeqturad gaumjobesdes.
samedicino dargis profesio-
nalebi valdebulni arian gan-
sazRvron bavSvebis aRqmisa da ga-
gebis unari, raTa maTi Sexedule-
bebi gaTvaliswinebuli iyos ga-
dawyetilebis miRebisas da mkur-
nalobaze Tanxmobis gacxadebis
dros. samedicino dargis profe-
sionalebi unda TanamSromlobd-
nen rogorc bavSvebTan, aseve maT
mSoblebTan da isini srulad un-
da iyvnen CarTulni SemoTavaze-
buli mkurnalobis da samedici-
no gadawyvetilebis miRebis pro-
cesSi.„bavSvis uflebaTa konven-
cia“ ratificirebulia da Sesu-
lia ZalaSi saqarTvelos mTavro-
bis mier 1994 wlis 2 ivniss.saqar-
Tvelos kanonmdeblobaSi asaxu-
lia bavSvis uflebebis dacvis me-
qanizmebi samedicino dawesebule-
bebSi, saqarTvelos kanonSi „paci-
entis uflebebis Sesaxeb“ Tavi VIII
aregulirebs arasrulwlovanTa
uflebebs samedicino momsaxure-
bis procesSi.
saqarTvelo jer kidev erT-erT
bolo adgilzea centraluri da
aRmosavleT evropisa da dsT-s qvey-
nebs Soris socialuri danaxar-
jebis mxriv. Sesabamisad, kvlav rCeba
mniSvnelovani gamowvevebi, rac mom-
devno xuTi wlis ganmavlobaSi
unda gadaiWras, Tu gvsurs, davic-
vaT bavSvis uflebaTa konvenciis
debulebebi da 2015 wlamde mivaR-
wioT aTaswleulis ganviTarebis
miznebsa da aTaswleulis dekla-
raciiT gaTvaliswinebul xedvebs.
unda gavixseno Cvens mier Ses-
rulebuli proeqti da misi das-
kvnebi,romelic dResac ar kar-
gavs aqtualobas:
With the support of UNICEF(in 2001-2) we have fulfilled a project `Social-psychological, medical-prophylactic andrehabilitation measures of children andadults in Penitentiary Institutions”, one ofthe main goals of which was the studyof drug addiction and toxemia problemsin above mentioned contingent.
Data of clinical-laboratory and instru-mental investigation in 417 children andadults have been analyzed. Question-naire for Darvy and Bass aggression in-vestigation, Shind test, Loosher colourtest were used which permit to create aperfect `psychological portrait” of underage criminals with recommendations ha-ving proper practical significance. In fu-ture the latter will be a basis fo(r creationof behavioral prophylactic model havinga harmful influence on the society andon themselves.
Results of investigations carried outwere analyzed by means of moderncomputer programs, involving psycholo-gical test-questionnaires and drawingsin crayons.
Analysis of data obtained has shownthat:
1. In children and adults of such cate-gory we deal with yet unformed person,subjected to definite changes.
2. While considering obtained resultsthe I, II and III necessary stages wereoutlined, where:
The I stage stipulates pretrial period.The II stage stipulates measures to
be taken during trial.The III stage – after being sentenced.Most children formally refuse the fact
of smoking, hashish and glue tasting, butit is not true. The majority of them before
the arrest used different toxic substan-ces (glue, petroleum), which need a gre-at attention at the I-II-III stages.
Thus, investigations carried out haveshown that there is a necessity of takingprophylactic measures against toxemiaand drug addiction in children and adultsin order to avoid formation of groups ofpersons committing a criminal offence.
msoflios mraval qveyanaSi me-
tad mniSvnelovani gaxda bavSvi-
sa da ojaxis keTildReobisa da
janmrTelobisTvis bavSvis ufle-
bebis mxardaWera. siRaribis zrdam
da garemo faqtorebma Secvala bav-
SvTa avadobisa da sikvdilobis
struqtura. globalizaciis pro-
cesma gansazRvra politikis wo-
nasworoba, gadawyvetilebis tra-
eqtoria adamianuri da sazogado-
ebrivi ganviTarebisaT-
vis.10,14,17socialuri xasiaTis
cvlilebebi moiTxovs janmrTe-
lobis konceftualizacias da axa-
li gzebis Ziebas bavSvTa keTil-
dReobis gasaumjobeseblad. saWi-
ro xdeba bavSvTa jandacvis pro-
fesionalebis funqciebis radi-
kaluri cvlilebebi, raTa maTi
qmedeba iyos warmatebuli da Se-
saferisi bavSvTa da ojaxTa ke-
TildReobasa da janmrTelobas-
Tan. 7,8,9,10,13 uflebebze dayrdno-
bili gancxadeba, romelic jan-
dacvas miesadageba uzrunvelyofs
iseT samuSao gegmas, realur stra-
tegiebsa da unars romelic SeiZ-
leba gamoyenebuli iyos profesi-
onalebis mier samedicino momsa-
xurebisa da bavSvTa dacvisaTvis.
bavSvTa janmrTelobasTan dakav-
Sirebuli uflebebi efuZneba oTx
ZiriTad komponents, rogoricaa:si-
cocxle - bavSvebs aqvT sicocx-
lisa da gadarCenis ufleba, same-
dicino momsaxurebiT sargeblo-
bis, wyliTa da sanitaruli sis-
temebiT usafrTxod sargeblobis
ufleba;ganviTareba - bavSvebs aqvT
ganaTlebis, individualuri gan-
viTarebis, gonebriv da fizikur
SesaZleblobaTa gamovlenis uf-
leba;dacva – bavSvebs aqvT ufle-
ba daculni iyvnen nebismieri dis-
kriminaciisa da eqspluataciisa-
gan, omisa da gaWirvebisagan;mona-
wileoba - bavSvebs aqvT ufleba
gaaCndeT sakuTari azri, Tavisuf-
lad gamoxaton Tavisi Sexedule-
bebi, miiRon sasurveli informa-
cia.„bavSvis uflebaTa konvencia“,
awesebs ra saerTo standartebs
msoflios yvela qveynisaTvis, amas-
Tanave iTvaliswinebs saxelmwifo-
TaTvis damaxasiaTebel kultura-
lur, socialur, ekonomikur da
politikur realobebs, raTa Ti-
Toeul qveyanas konvenciis debu-
lebebis optimalurad ganxorci-
elebis SesaZlebloba hqondes.ada-
mianis uflebebi janmrTelobis
dacvis sferoSiadamianis ufle-
bebi janmrTelobis dacvis sfe-
roSi or ZiriTad kategoriad iyo-
fa: socialuri uflebebi, rome-
lic moicavs, samedicino momsaxu-
rebis finansur da teritoriul
xelmisawvdomobas, Tanabar xelmi-
sawvdomobas diskriminaciis gare-
Se da samedicino momsaxurebis
xarisxs. es ukanaskneli gulisx-
mobs samedicino momsaxurebis
adeqvatur xarisxs, (dignostikis,
mkurnalobis, reabilitaciis me-
Todebis adeqvaturobas) da paci-
entis usafrTxoebas. xolo indi-
viduri uflebebia: informaciis
miRebis ufleba, informirebuli
gadawyvetilebis miRebis ufleba
(informirebuli Tanxmoba), konfi-
dencialoba da piradi cxovre-
bis xelSeuxebloba, meore azris
moZiebis da samedicino persona-
lisa da samedicino dawesebule-
bis arCevis ufleba.
iqedan gamomdinare, rom saqar-
Tvelos bavSvebis erT meoTxedze
meti siRaribeSi cxovrobs, soci-
aluri dacvis sferoSi mimdina-
re reformebs gadamwyveti mniSv-
neloba eniWeba. magaliTad, auci-
lebelia Tanasworobaze orienti-
rebuli skolamdeli ganaTlebis
sfero, radgan uRaribes ojaxebSi
mcxovrebi xuTi wlis asakis bav-
Svebi dRes naklebi albaTobiT
dadian skolamdeli ganaTlebis
dawesebulebebSi, vidre maTi Tana-
tolebi SeZlebuli ojaxebidan.
mozardebSi jansaRi cxovrebis
stilis damkvidreba, sportis, jan-
saRi kvebisa da gunduri muSao-
bis Rirebulebebis populariza-
ciis gziT?
janmrTelobis dacvis sfero-
Si saqarTvelos kanonmdeblobas
safuZvlad udevs saerTaSoriso
dokumentebi. saxelmwifo poli-
tikis principad aris gacxadebu-
li adamianis uflebaTa da Tavi-
suflebaTa xelSeuvaloba (saqar-
Tvelos kanoni „janmrTelobis
dacvis Sesaxeb“, muxli 4), rasac
Tanabari pasuxismgeblobiT unda
icavdes eqimi, eqTani da sxva same-
dicino personali. samedicino saq-
mianobis mizania adamianisaTvis
janmrTelobis SenarCuneba, misi
janmrTelobis dacva da aRdgena,
misTvis tanjvis Semsubuqeba (sa-
qarTvelos kanoni „janmrTelo-
bis dacvis Sesaxeb“, muxli 27).
skolamdeli aRzrdis ganaT-
lebaze. saerTaSoriso kvlevebiT
dasturdeba, rom bavSvebi, romle-
bic CarTulebi arian skolamde-
li ganaTlebis sistemaSi, ufro
karg akademiur moswrebas avle-
nen skolaSi, anu ukeTesad swav-
loben, im bavSvebTan SedarebiT,
romlebsac ar miuRiaT skolam-
deli ganaTleba. Tu Cven gvinda,
rom saSualo ganaTlebis xaris-
xi gavaumjobesoT, investicia sko-
lamdel ganaTlebaSi unda Cav-
doT, raTa uzrunvelvyoT bavSve-
bis swavla sabavSvo baRebSi _
skolamdeli aRzrdis dawesebu-
lebebSi.
erT-erTi mniSvnelovani reko-
mendacia swored skolamdel ga-
naTlebas exeba — visurvebdiT,
2015 wlisTvis, saqarTveloSi, bav-
Svebis 80% iyos CarTuli sko-
lamdeli aRzrdis dawesebule-
bebSi. merwmuneT, es iqneba yvela-
ze kargi investicia, romelsac
g. CaxunaSvili
saWiro codna da resursi TiToeuli bavSvis
uflebis realizaciisaTvis
(kanonebSi Sesworeba damatebebisaTvis)
da marTlac,
`Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi~.
2013 weli 2013 weli 2013 weli 2013 weli 2013 weli
saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”
mimniWebeli komisiamimniWebeli komisiamimniWebeli komisiamimniWebeli komisiamimniWebeli komisia 2013 welsMmedicinis dargSi ̀ varskvlavi” mieniWa Rvawlmosil qirurgs, saqarTvelos saxelovnebo da
humanitarul mecnierebaTa akademiis akademikos l. WaWiaSvils.
saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis” mimniWebeli komisia.
03.04.13. Tbilisi
kidev erTxel vulocavT qarTul Rvawlmosil qirurgs am did aRiaremas da vusurvebT saqarTvelos
jamrTelobis samsaxurSi arsebuli SemarTebiT kidev mravalwlian moRvaweobas.
redaqcia
2013 weli 2013 weli 2013 weli 2013 weli 2013 weli
saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”saqarTveloSiMmedicinis dargSi `varskvlavis”
mimniWebeli komisiamimniWebeli komisiamimniWebeli komisiamimniWebeli komisiamimniWebeli komisia
5
TaSoriso aRiareba. p. kint-
raias xelmZRvanelobiT ins-
tituts da asociacias hqon-
da grZelvadiani saerTaSo-
riso xelSekruleba iaponi-
is tokios universitetis, in-
glisis souTemptonis univer-
sitetis, germaniis haidelber-
gis universitetis, budapeS-
tis eqimTa daxelovnebis in-
stitutis meanoba-ginekolo-
giis kaTedrebTan. am xelSek-
rulebis farglebSi erTob-
livad Sesrulebuli Srome-
bis Sedegebi ixileboda Se-
majamebel saerTaSoriso kon-
ferenciebze. 1980-2003 wleb-
Si Catarebulia 23 aseTi kon-
ferencia da gamocemulia 23
SomaTa krebuli saqarTvelo-
Si, ungreTSi da iaponiaSi.
aseve nayofieria p. kint-
raias xangrZlivi muSaoba sa-
qarTvelos jandacvis sami-
nistros mTavar mean-gineko-
logad. sakmarisia aRiniSnos,
rom maSin rodesac saqarT-
veloSi weliwasSi 150 000 bav-
Svi ibadeboda, dedaTa sikv-
diloba 3.5 jer Semcirda da
es iyo mTel sabWoTa kavSir-
Si samagaliTo maCvenebeli.
aseve didia p.kintraias dam-
saxureba saqarTveloSi me-
an-ginekologTa rogorc sa-
mecniero, aseve praqtikos eqim-
Ta momzadebaSi da dRes sa-
qarTvelos yvela kuTxeSi mis
mier aRzrdili mean-gineko-
logebi uZRvebian am urTu-
les saqmes.
samecniero problema, ro-
melzec muSaobs profesori
p. Kkintraia da misi xelmZR-
vanelobiT perinataluri me-
dicinisa da meanoba-gineko-
logiis instituti aris:
1. stresi da orsuloba:
2. orsulobis dromdemi-
utanlobis paTogenezi da pa-
Togenezuri mkurnalobis me-
Todebis SemuSaveba.
saqarTvelos mean-gineko-
logTa da perinatologTa
asociaciis prezidentis pro-
fesor paliko kintraias
cxovrebis gza
daibada 1933 wlis 8 dekem-
bers q. TbilisSi
1958 wels daamTavra Tbi-
lisis saxelmwifo samedici-
no institutis samkurnalo
fakulteti warCinebiT.
1958-61 ww. muSaobda Tia-
neTis raisaavadmyofos same-
ano ganyofilebis gamged.
1961-63 ww. Ggaiara klini-
kuri ordinaturis kursi Tbi-
lisis sax. samedicino akade-
miis meanoba-ginekologiis ka-
Tedraze.
1963-66 ww. muSaobda mar-
neulis samSobiaro saxlis
mTavar eqimad.
1964 wels daicva sakandi-
dato disertacia Temaze:,,na-
yofis eleqtrokardiogramis
cvlilebebi vakuumeqstraqto-
risa da sameano maSebis ga-
moyenebiT”.
1971 wels – sadoqtoro
disertacia,,nayofis Tavis
tvinis hipoTermia mSobiaro-
bis dros”.
1966-2006 wlidan muSaob-
da Tbilisis eqimTa diplo-
misSemdgomi momzadebis aka-
demiis meanoba-ginekologiis
kaTedraze asistentad, pro-
fesorad, kaTedris gamged.
1980-2002 wlidan - k.v.CaCa-
vas saxelobis perinatalu-
ri medicinisa da meanoba-gi-
nekologiis samecniero kvle-
viTi institutis direqtorad,
2002 wlidan dRemde insti-
tutis sameTalyureo sabWos
Tavmjdomared.
1977-86 wlebSi da 1997-2005
ww. saqarTvelos Sromis, jan-
mrTelobisa da socialuri
dacvis saministros mTavar
mean-ginekologad.
1997-2003 wlidan Tbilisis
sax. samedicino universite-
tis samecniero xarisxebis
mimniWebeli saatestacio sab-
Wos Tavmjdomare meanoba-gi-
nekologiaSi.
1998-2005 w.w. saqarTvelos
Sromis, janmrTelobisa da
socialuri dacvis saminist-
ros eqimTa saserTifikacio-
saatestacio komisiis Tavmj-
domare meanoba-ginekologi-
aSi.
aris saqarTvelos samedi-
cino akademiis erT-erTi dam-
fuZnebeeli da misi namdvi-
li wevri.
1983 wels mieniWa saqarT-
velos mecnierebis damsaxu-
rebuli moRvawis wodeba, 1985
wels saqarTvelos saxelm-
wifo premia sameano-gineko-
logiuri sefsisis sakiTxe-
bisadmi miZRvnili samecnie-
ro SromebisaTvis.
1998 wels dajildoebulia
Rirsebis ordeniT.
1998 wels arCeulia ung-
reTis mean-ginekologTa sa-
mecniero sazogadoebis wev-
rad, 1988w. evropis mean-gine-
kologTa asociaciis wevrad,
1988w. amerikis mean-gineko-
logTa kolejis sazRvarga-
reTel wevrad. arCeulia ram-
denime saerTaSoriso Jurna-
lis sabWos wevrad.
2002 wels – ruseTis fe-
deraciis sabunebismetyvelo
mecnierebaTa akademiis ucxo-
el wevrad
sxvadasxva dros p. kint-
raia iyo sabWoTa kavSiris
mean-ginekologTa sazogado-
ebis prezidiumis wevri, ssrk
jandacvis saministros saeq-
sperto sabWos wevri meano-
ba-ginekologiaSi. ssrk medi-
cinis mecnierebaTa akademi-
is saproblemo komisiis wev-
ri da sxva.
samecniero kvlevis Ziri-
Tadi problemebia fizikuri
da eleqtrofiziologiuri
meTodebis gamoyeneba meano-
basa da ginekologiaSi diag-
nostikisa da mkurnalobis
mizniT. Nnayofisa da axal-
Sobilis daavadebaTa paTo-
genezis Seswavla. Nnayofisa
da axalSobilis adaptaciis
centraluri saregulacio me-
qanizmebis Seswavla. Nnayofi
da tkivilis problema, gare-
mo faqtorebis gavlena or-
sulobis mimdinareobaze da
nayofis ganviTarebaze, stre-
si da orsuloba.
mis mier TanaavtorebTan
erTad pirvelad SemuSavebul
iqna mSobiarobis dros nayo-
fis pirdapiri eleqtro-kar-
diografiis meTodi (1961 w.)
da nayofisa da axalSobilis
kraniocerebraluri hipoTer-
miis meTodi (1968 w.), SemuSave-
bul iqna (1961-70ww) mSobia-
robis dros nayofis funqci-
uri mdgomareobis Sefasebis
eleqtrofiziologiuri kri-
teriumebi, dadgenil iqna, rom
mSobiarobis dros nayofs ga-
aCnia tkivilis SegrZnebis av-
tonomiuri regulaciis una-
ri da SemoRebul iqna nayo-
fis autohibernaciis mcneba.
TanaavtorebTan erTad
dadgenil iqna nayofis Zil-
RviZilis bioriTmebis arse-
boba da masTan dakavSirebu-
li nayofis gulis moqmede-
bis Taviseburebani (1981 w),
pirvelad Seiqmna nayofis Ta-
vis tvinis peptiduri ruqa,
identificirebul iqna 15 nei-
ro peptidi da daginda, rom
antenataluri periodis da-
sasruls nayofis Tavis tvi-
nis peptiderguli sistema im-
yofeba funqciuri aqtivobis
mdgomareobaSi, rac uzrun-
velyofs nayofis Seguebas
axal pirobebTan. Aaseve pir-
velad TanaavtorebTan erTad
Seswavlil iqna nayofis nei-
ropeptidebis roli samSobi-
aro moqmedebis aRZvraSi da
regulaciaSi.
gamoqveynebuli aqvs 200-
mde samecniero Sroma. maT
Soris 14 gamogoneba. misi
xelmZRvanelobiT Sesrule-
bulia da daculia 40 sakan-
didato da 12 sadoqtoro di-
sertacia.
1980 wlidan p. kintraia
aris saqarTvelos mean-gine-
kologTa sazogadoebis (xo-
lo Semdgom mean-ginekolog-
Ta da perinatologTa aso-
ciaciis) ucvleli xelmZRva-
neli. misi xelmZRvanelobiT
rogorc ginekologiis samec-
niero kvleviTma institutma,
aseve mean-ginekologTa sazo-
gadoebam moipova didi saer-
baton paliko kintraias
redaqcia guliTadad ulocavs
dabadebis dRes
Rirseuli 80 weli
6
Cvens qveyanaSi bolo ramdenime TveSi
ganviTarebulma movlenebma kidev ufro
mkveTrad daanaxa saqarTvelos mosaxle-
obas, rom qveynis marTvasa da ganviTare-
baSi arsebobs seriozuli problemebi,
romelTa gadawveta moiTxovs arsebuli
inteleqtualuri resursis srul gamo-
yenebas. gamoikveTa Cveni qveynis ganviTa-
rebis saWirboroto sakiTxebis Rrma stra-
tegiuli damuSavebisa da maTi cxovreba-
Si gatarebis taqtikuri problemebisa da
teqnologiuri meTodebis swori da dro-
uli warmarTvis aucilebloba. sazRvar-
gareTuli da Cveni gamocdilebac gvkar-
naxobs, rom albaT erTaderTi marTebu-
li gamosavali arsebuli mdgomareobi-
dan moqmedebebis swori prioritetebisa
da kargi gegmebis arsebobaa.
saqarTvelos miznebidan gamomdinare
qveynis strategiul amocanas inovaciu-
ri da codnaze dafuZnebli ekonomikis
ganviTareba warmoadgens. Tavis
mxriv nebismieri mimarTulebis
sainovacio saqmianoba emyareba
mecnierebis, teqnologiebisa da
mrewvelobis winmswreb ganviTa-
rebasa da miRebuli Sedegebis
farTo gamoyenebas cxovrebis yve-
la sferoSi.
codnaze damyarebuli ekono-
mikuri winsvlis erT-erT mTava-
ri amZravi mosaxleobis maRal-
teqnologiur biznesSi aqtiu-
ri CarTvaa. gansakuTrebiT ki ma-
Ralteqnologiuri mcire da sa-
Sualo zomis sawarmoebis saq-
mianobaSi. amas Zalian daexmare-
ba: samecniero-kvleviTi da sa-
warmoo organizaciebis erTob-
livi saqmianoba; saxelmwifo da-
wesebulebebis mier sainovacio
saqmianobis aqtiuri danergva Ta-
visi moRvaweobis yvela mimar-
TulebiT da am saqmianobis dax-
marebis saxelmwifo sistemis
Seqmna; sainovacio teqnologiebis saer-
TaSoriso, integrirebuli marTvis site-
mis Camoyalibeba da danergva.
nebismieri marTvis saTaveSi yovelT-
vis Zevs erTi mTavari sakiTxi – ra aris
subeqtis mizani, risken miiswrafvis igi?
dadgenilia, rom miznis (miznebis) for-
mulirebis procesi win uswrebs marT-
vis proceduras da amitomac didad gan-
sazRvravs mas.
magaliTad, Tu Cven mTavarsa da erTa-
derT mizans tranzitul-turistuli
qveynis Seqmna warmoadgens, maSin marT-
vis obieqtad iseTi tipis xelisufleba
unda warmovidginoT, romelic ZiriTa-
dad Seqmnis aseTi amocanis gadawyveti-
saTvis aucilebel marTvis struqturebs.
xolo Tu Cven mTavari mizani maRalteq-
nologiuri, inteleqtualuri saxelmwi-
fos Seqmnaa, maSin marTvis obieqtis gan-
viTarebis maregulirebeli parametrebis
ricxvi izrdeba da amasTan erTad icv-
leba qmedebebis mimarTulebebi. sxvanai-
rad, Tu mxolod tranzituli amocane-
bis gadawyvetisaTvis saWiroa garkveu-
li tipis energetikul-satransporto-
telesakomunikacio infrastruqtura,
TviTkmari qveynisaTvis cota ufro sxva
energetika, transporti da kavSirgabmu-
loba gamogvadgeba. yvelaferi es Tavi-
danve unda iyos gaTvaliswinebuli sam-
Tavrobo da sxva saxelmwifo marTvis
struqturebis Seqmnis dros.
aseve unda iyos dalagebuli ganaTle-
bis prioritetuli amocanebic. magali-
Tad,Ywrfivi kavSirebi: ganaTleba-mecnie-
reba-industria; ganaTleba-mecniereba-jan-
mrTelobis dacva; ganaTleba-mecniereba-
xelovneba da sxva.
aq gansakuTrebiT unda aRiniSnos is
garemoeba, rom Tu zogad-politikuri sis-
temebis funqcionirebis elementebi Cven-
Si garkveulad cnobilia, saxelmwifo-
ebrivi marTvis iseTi mniSvnelovani
blokis, rogoricaa sameurneo-ekonomi-
kuri politikis gamtarebeli saregula-
cio samsaxurebis saqmianobis gaZRola,
maTi moqmedebis principebis Camoyali-
beba da danergva sawyis stadiaSi imyo-
feba.
saxelmwifo marTvaSi centraluri
funqcia mis mTavrobas miuZRvis. TviT
sruliad Tavisufali sabazro ekonomi-
kis pirobebSic ki ekonomikuri orga-
nizmi saWiroebs marTvasa da kontrols,
rasakvirvelia marTvis ierarqiuli mdge-
nelis seriozuli SemcirebiT. es ki niS-
navs, rom mTavroba sxvadasxva Tavisuf-
lebis xarisxis mqone sistemebSi ubra-
lod sxvadasxvanairad unda atarebdes
sameurneo marTvis politikas – ufro
zogadad, an ufro konkretulad.
am da sxva mniSvnelovani parametrebis
gaTvaliswinebiT marTvis samTavrobo rgo-
li Tanamedrove msoflio ganviTarebis
etapze unda iyos Zalzed operabeluri
anu moqnili, sakmaod mcire, advilad ga-
dawyobadi. aseTi varianti sapirispiroa
ierarqiul principebze awyobili samTav-
robo struqturebisa (sabWoTa kavSiri,
sxva socialisturi qveynebi, gansakuTre-
biT diqtatoruli reJimebi).
rogorc ukanaskneli wlebis msof-
lio gamocdilebam calsaxad daadastu-
ra qveynis Tanamedrove efeqturi saxel-
mwifoebrivi marTvis gansaxorcieleblad
aucilebel pirobas sainformacio – sa-
komunikacio teqnologiebis winmswrebi
ganviTareba warmoadgens. iseve rogorc,
am da sxva e. w. cifruli ekonomikis
sabazo teqnologiebis gansaviTareblad
saWiroa saxelmwifoSi samTavrobo mar-
Tvis efeqturi teqnologia arsebobdes.
unda aRiniSnos, rom satele-
komunikacio da sainformacio
teqnikuri saSualebebisa da ma-
Ti programuli uzrunvelyo-
fis metad swrafi winsvla ga-
napirobebs iseTi eleqtronu-
li infrastruqturis arsebo-
bas, romelic revoluciurad
gardaqmnis adamianis saqmiano-
bis yvela mimarTulebis funq-
cionirebis wesebsa da teqno-
logiebs da gansazRvravs gun-
dur-inteleqtualuri saqmiano-
bis efeqturobis mkveTr zrdas.
cifruli ekonomikis ganvi-
Tareba emyareba ra sainforma-
cio da sakomunikacio teqno-
logiasa da teqnikas Tavis mxriv
safuZvelia e.w. sainformacio sa-
zogadoebis (yovelmxriv infor-
mirebuli sazogadoebis) warmoq-
mnisa, romelic aucilebeli pi-
robaa, rogorc demokratiuli,
samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibebis,
iseve misi mdgradi ganviTarebis da sta-
biluri funqcionirebis.
axali, codnaze dafuZnebuli ekono-
mikis ganviTarebam ganapiroba Tanamed-
rove efeqturi samTavrobo struqture-
bis warmoSoba, romelTa marTva aseve ey-
rdnoba eleqtronuli komunikaciis Ta-
namedrove teqnologiur saSualebebs, rac
uzrunvelyos qveynis, regionaluri da
municipaluri mTavrobebis mWidro Ta-
namSromlobas sazogadoebriv, kerZo da
arasamTavrobo organizaciebTan, da rac
mTavaria, sazogadoebis yvela didsa Tu
patara jgufTan.
saqarTveloSic uaxloes momaval-
SiPpirvel prioritetad sainformacio
da sakomunikacio teqnologiebis Seqm-
na-ganviTareba rCeba. Semdeg modis: eleq-
troenergiis warmoeba da distribucia,
umaRlesi xarisxis da ekologiurad suf-
Ta kvebis produqtebis warmoeba, mecnie-
rebatevadi da maRalteqnologiuri pro-
duqciis Seqmna da maTi mcireseriuli
industria; Tanamedrove mrewveloba sa-
mamulo mineraluri resursebis bazaze
da sxva. rasakvirvelia, amasTan erTad da
winmswrebi tempebiT unda Seiqmnas mdgra-
di da efeqturad moqmedi infrastuqtu-
ra: energetika – transporti – kavSir-
gabmuloba da aseve mSeneblobis Tana-
medrove industria, rac Cveni qveynis
mowinave, ekonomikurad damoukidebel, in-
teleqtualur-teqnologiur saxelmwi-
fod Camoyalibebis mTavari garantia unda
gaxdes.
aRiniSnos, rom ukanasknel wlebSi sa-
qarTvlos xelisuflebis
mier energiulad xorcieldeba re-
forma mecnierebisa da teqnologiebis
politikisa da marTvis mimarTulebiT,
romelic miuxedavad mravali xarvezisa
mTlianobaSi dadebiTad unda Sefasdes.
gadadgmulia garkveuli nabijebi qar-
Tuli mecnierebisa da teqnikis integ-
raciis gansasaxorcieleblad evropul-
sa, da saerTod, dasavlur sivrceSi.
amasTan erTad, mecnierebisa da mrew-
velobis saerTaSoriso integraciaze
orientireuli aucilebeli reformebi
xSirad tardeba zedapirulad, rac iw-
vevs did kargvebs samecniero-teqnolo-
giuri da inovaciuri saqmianobis yvela
sferoSi. Aar aris gamokveTili priori-
tetebi mecnierebaSi, teqnologiur gan-
viTarebaSi, umaRles ganaTlebaSi. ar ar-
sebobs sistemuri inovaciuri politi-
ka. arc mecnierebaSi, arc teqnikaSi da
arc mrewvelobaSi ar aris Camoyalibe-
buli strategiuli gegmebi regionalu-
ri da saerTaSoriso mimarTebiT. es prob-
lemebi Zalian swrafad unda aRmoifxv-
ras, risi miRwevac SesaZlebelia qarTve-
li mecnierebisa da mecnier-organiza-
torebis aqtiuri CarTviT qveynis marT-
vis procesebSi, gansakuTrebiT ki gadawy-
vetilebaTa damuSavebisa da miRebis sa-
kiTxebSi.
saqarTvelos sabunebismetyvelo mec-
nierebaTa akademia, romelic amJamad aer-
Tianebs 60-mde msoflioSi cnobil mec-
niers maTematikis, fizikis, qimiis, infor-
matikis, geologiis da sxva discipli-
nebSi gamoTqvams mzadyofnas mTeli Ta-
visi codna da gamocdileba moaxmaros
Tanamedrove qarTuli saxelmwifos Ca-
moyalibebas da misi mdgradi ganviTare-
bis strategiuli da taqtikuri gegme-
bis Seqmnasa da ganxorcielebas.
gvinda gamovxatoT Cveni Rrma rwmena
imisa, rom:
XXI saukuneSi saqarTvelo gaxdeba
sainovacio saqmianobis qveyana – qarTve-
li eri ki Tavisi adamianuri resurse-
biT erT-erTi sarTaSoriso lideri mec-
nierebisa da teqnologiebis da Sesaba-
misad codnaze dafuZnebuli sazogado-
ebis ganviTarebaSi.
paata kervaliSvili
Tbilisi, 2013 wlis ianvari
PAATA KERVALISHVILIBIOGRAPHICAL INFORMATION
daibada 1949 wels Tbilis-
Si. daamTavra Tbilisis I sko-
la, saqarTvelos politeqniku-
ri institutis sainJinro-fizi-
kuri fakulteti, moskovis ucxo
enaTa institutis inglisu-
ri enis fakulteti, moskovis
institut “giredmetis” aspiran-
tura da sxva.
moRvaweobda ssrk saSualo
manqanaTmSeneblobis saminist-
ros (ssrk atomuri energiis
saxelmwifo komiteti) sxvadas-
xva samecniero-teqnologiur
centrebSi: soxumis fizika-teq-
nikuri instituti; stabiluri
izotopebis instituti; insti-
tuti “giredmeti”; i. kurCato-
vis atomuri energiis insti-
tuti, sadac xelmZRvanelobda
samecniero da samrewvelo-teq-
nologiur Temebs, proeqtebsa
da saxelmwifo programebs.
1984-wlidan igi saqareTve-
los teqnikuri universitetis
profesoria, xolo 2000 wlidan
Tbilisis saxelmwifo univer-
sitetis mowveuli profesori.
1989 wlidan profesorisa da
samcniero proeqtebisa da prog-
ramebis xelmZRvanelis rangSi
igi moRvaweobda ssrk-s, evro-
pisa da aSS-s universitetebsa
da samecniero centrebSi.
1979 wels mas institut gi-
redmetSi mieniWa teqnikur mec-
nierebaTa kandidatis, xolo
1985 wels i. kurCatovis ato-
muri energiis institutSi fi-
zika-maTematikis mecnierebaTa
doqtoris xarisxebi. 1981 wels
p. kervaliSvils mieniWa uf-
rosi mecnieri muSakis, 1989
wels ki profesoris samecni-
ero wodebebi.
prof. kervaliSvili 350-mde
samecniero statiis, wignis, ga-
mogonebis, moxsenebis avtoria.
misi Sromebi dastambulia msof-
lios mowinave gamocemebSi. ri-
gi misi gamogonebebisa daner-
gilia sxvadasxva warmoebaSi.
p. kervaliSvili ramdenime
ssrk da saerTaSoriso pres-
tiJuli premiisa da jildos
mflobelia. igi aris saqarT-
velos sainJinro, ekologiu-
ri da sabunebismetyvelo mec-
nierebebis akademiebis, niu-
iorkis mecnierebaTa akademi-
is, ruseTis sabunebismetyvelo
mecnierebaTa akademiis wevri
da sxva.
sxvadasxva dros igi iyo ru-
seTis atomuri energiis saminis-
tros, i. kurCatovis institutis,
ssrk mecnierebaTa akademiis, na-
tos samecniero-teqnologiuri
sabWoebis wevri, ramdenime ev-
ropuli organizaciis wevri da
eqsperti da mravali sxva. amJa-
mad prof. kervaliSvili aris
evroxmelTaSuazRvis xelovne-
bisa da mecnierebi akademiis pre-
zidenti, saqarTvelos sabunebis-
metyvelo mecnierebaTa akademi-
is prezidenti, evrokomisiis,
iuneskosa da sxva saerTaSori-
so organizaciebis saeqsperto
sabWoebis wevri.
misi xelmZRvanelobiT da-
culia ramdenime aTeuli sa-
magistro, sakandidato da sa-
doqtoro disertacia, ganxor-
cielebulia saerTaSoriso
proeqtebi da programebi, (maT
Soris aSS-s, natos, evrokav-
Siris da sxva organizaciebis
50-de proeqti).
Professor, Doctor of Sciencesand Dr.-Eng. Paata J.Kervalishvili (born - 1949) is fullProfessor at department of Physicswithin Georgian Technical Uni-versity, as well as Professor of fac-ulty of exact and natural sciencesof Tbilisi State University.
From 1970 until 1992 Prof.Kervalishvili was researcher andDirector in different research andtechnology centers within theMiddle Machinery Ministry (StateCommittee for Atomic Energy) offormer USSR main body of theSoviet atomic energy and weaponindustry. In 1994 ? 1999, after oneyear in Parliament of Georgia heworked in government of Georgiaas one of the leaders of the StateCommittee for Science and Tech-nology and Ministry of Economyof Georgia.
A condensed matter physicistwith Technical University Di-ploma, Dr. Kervalishvili has servedin several directions of physics andtechnology such as: condensedmatter, molecular and quantumphysics, nuclear and laser tech-nologies, novel materials, sensorysystems, energy and informationtechnologies. He is author of morethen 350 scientific publications,books, manuals, and inventions.
Prof. Kervalishvili is a mem-ber of more then 10 top level acad-emies and research councils andamong them: full member ofAmerican, European, Russianand Georgian scientific acad-emies, Georgian Engineeringacademy and other distinguish or-ganizations. Currently he is thePresident of Georgian Academy ofNatural Sciences and President ofEuro Mediterranean Academy ofArts and Sciences.
More then 20 prestigious prizesand state orders award Dr.Kervalishvili.
As a Director and coordinatorof several World Bank, EU, ISTC,etc. projects and Chairman of In-ternational Forums and Confer-ences, as well as Professor of somewell known European and Ameri-can Universities he has the wideinternational experience.
P. Kervalishvili received hisB.S. and M.S. in solid state phys-ics from Georgian Technical Uni-versity. The Research and techno-logical Centre ?Institute Giredmet?awarded him the title of Ph. D.,and Dr.-Eng. in 1978, and Sovietatomic centre ?Kurchatov Institute?? degree of Doctor of physics andmathematics (1984). He got USSRProfessor State title in 1989.
paata kervaliSvilipaata kervaliSvilipaata kervaliSvilipaata kervaliSvilipaata kervaliSvili
biografiuli cnoba
saqarTvelo:: ganviTarebis gzebi
7
evromecnierebis saqarTvelosevromecnierebis saqarTvelosevromecnierebis saqarTvelosevromecnierebis saqarTvelosevromecnierebis saqarTvelos
erovnuli seqciiserovnuli seqciiserovnuli seqciiserovnuli seqciiserovnuli seqciis axalgazrdulaxalgazrdulaxalgazrdulaxalgazrdulaxalgazrduldepartaments didi pasuxismgeblobadepartaments didi pasuxismgeblobadepartaments didi pasuxismgeblobadepartaments didi pasuxismgeblobadepartaments didi pasuxismgebloba
2012 wlis 21-22 dekembers, konferenciisas gaimarTa vromecnierebis
saqarTvelos erovnuli seqciis morigi sxdoma..
bolos miRebuli iqna rezolucia:
evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqciis 2012-2016 wlebis
strategiuli gegma gadiodes masSi axalgazrdobis mecnierebaSi Car-
Tvis mkveTri matebisaken da daevalos evromecnierebis saqarTvelos
erovnuli seqciis axalgazrdul departments maszed metad ganaxor-
cielos aqtiuri muSaoba SemuSavebuli grZelvadiani gegmis mixedviT.
da miRebul gadawyvetilebebSi,kerZod
&2. evromecnierebis saqarTvelos erovnulma seqciam yvela Rone
ixmaros, acnobos samTavrobo struqturebs da gaagrZelos Tavisi
saorganizacio saqmianoba, raTa saqarTveloSi Catardes 2016wlis an
2018 wlis evromecnierebis forumi.
&3.2014 welsMmomzaddes saqarTvelos eqTanTa III konferencia.A
miiRos aqtiuri monawileoba.
saqarTvelos pediatrTa akademiam 2013 wels prezidentad
airCia m.m.d. profesori, akademikosi q-ni qeTi nemsaZe, xolo
vice-prezidentad m.d. sruli profesori b-ni irakli favle-
niSvili.
saqartvelos pediatrTa akademis sabWo da misi yvela
webri guliTadad ulocavs q-on qeTisa da b-on iraklis
da usurvebs maT nayofier moRvaweobas pediatriis sadara-
joze.
saqarTvelos pediatrTa akademis sabWos Tavmjdomare m.m.d.
sruli profesori, akademikosi giorgi CaxunaSvili
saqrTvelos pediatrTa akademia-2013
8
yoveldRiuri da yvelasaTvis xel-
misawvdomi iafiFsakvebi produqti “api-
puri”. gamdidrebulia janmTelobisaT-
vis aucilebeli aminomJavebiT, vitami-
nebiT da mineralebiT. igi Seamcirebs
masiurad gavrcelebul vitaminebis,
aminomJavebis da mikroelementebis de-
ficitiT gamowveul daavadebebs. mosax-
leobis farTo fenebis kvebis raci-
onSi sakmaodaa gavrcelebuli miko-
nutrientebis deficiti romelic mra-
vali daavadebis sawindaria. cilovan-
energetikuli deficiti (zrdaSi Ca-
morCena) bavSvTa da mozardTa asak-
Si, janmo-s bavSvis zrdis standart-
Tan (2.3%) SedarebiT, statistikurad
mniSvnelovnad aris momatebu-
li.Edeficituri mdgomareoba xSirad
Tavs spotsmenebSic iCens, sadac um-
niSvnelovanes problemas mwvave da
qronikuli gadaZabva da misi profi-
laqtika warmoadgens. janmrTelobis
msoflio organizaciis bavSvis zrdis
standartis mixedviT zrdaSi Camor-
Cenis nebismieri maCvenebeli saganga-
Soa da Sesabamisi reagirebisa da kve-
bisa da janmrTelobis programis gan-
xorcielebis safuZvels warmoadgens.
janmo-s mier mier aRiarebuli unika-
luri programa- yoveldRiurad yve-
lasaTvis xelmisawvdomi sakvebi pro-
duqtis-puris Tundac rkiniT gamdid-
reba, saqarTveloSi Seamcirebs anemi-
iT gamowveul daavadebebs. kvlevis Se-
degebis mixedviT zogadad dadginda,
rom puris nimuSebis mxolod 24,9 %
iyo Sesabamisad fortificirebuli, rac
ar aris sakmarisi mosaxleobaSi mik-
ronutrientebis deficitis Semcire-
bisTvis. komerciul sacxobebsa da Si-
nameurneobis pirobebSi puris gamo-
sacxobad gamoyenebuli xorblis fqvi-
lis umetesoba an ar iyo rkiniT gam-
didrebuli, an arasakmaris rkinas Se-
icavda. amgvari mdgomareoba yvela re-
gionSi gamovlinda. aRsaniSnavia, rom
radgan rkina xSirad sxva mikroele-
mentebiT Sesabamisi fortifikaciis maC-
venebelia da radgan qarTuli puri
rkiniT ar aris sakmarisad fortifi-
cirebuli, SegviZlia davaskvnaT, rom
puri sxva elementebs, maT Soris fo-
liumis mJavasac, arasakmarisad Sei-
cavs. aRarafers vambobT vitaminebiT
gamdidrebaze. aRniSnuli problemis
gadawvetas moemsaxureba yvelasaTvis
xelmisawvdomi iafi sakvebi produq-
tis puri-,,apipuri”-s warmoeba.
yoveldRiuri da yvelasaTvis xel-
misawvdomi sakvebi produqti puri, gam-
didrebuli janmTelobisaTvis auci-
lebeli aminomJavebiT, vitaminebiT da
mineralebiT, saqarTveloSi Seamcirebs
masiurad gavrcelebul vitaminebis,
aminomJavebis da mikroelementebis de-
ficitiT gamowveul daavadebebs, rom-
lebic did safTxes uqnian bavSvebs
da saqarTvelos mTel mosaxleobas.
`apipuri” Seicavs yvela zemo Tqmul
bunebriv elements da misi moxmareba
mosaxleobas uzrunvelyofs janmr-
TelobisTvis sakmaris vitaminebs, amin-
mJavebsa da mikroelementebs.
axali teqno-
logiiT damzade-
buli puri “apipu-
ri” ,romelic gam-
didrebulia biu-
logiurad aqtiu-
ri danamatiT “api-
vitiT” (futkris
naturaluri pro-
duqtebis nazavi),
gamoirCeva sasia-
movno, specifikuri
surneliT da gemoTi, rac produqts
ufro mimzidvels xdis. vinaidan mo-
saxleoba darwmunebulia futkris
produqtebis sasargeblo TvisebebSi,
produqti ufro met ndobas moipo-
vebs momxmarebelSi.
sxva ufro Zvirad Rirebuli kve-
bis produqtebiT(rZis nawarmi, xor-
ci, Tevzeuli)
preparatebiT da kvebiTi danama-
tebiT, romlebic Seicaven aminomJa-
vebs, vitaminebs da mineralebs, prepa-
ratebi (Multi-tabs B-complex da sxva), kve-biTi danamatebi) preparatebSi da kve-
biT danamatebSi aminomJavebi, vitami-
nebi da mineralebi miRebulia sin-
Tezuri gziT. maTgan gansxvavebiT „api-
viti“ warmoadgens bunebriv futkris
produqtebis nazavs.
mas Semdeg rac „apviti“-is suspen-
ziaSi ingredientebis wilobrivi cvli-
lebebiT ise rom produqts ar daekar-
gos sasiamovno gemo da surneli, com-
Si mikrobiologiuri analizis safuZ-
velze miiRweva vargisianobis gazrda.
adglobriv bazarTan erTad Cveni sa-
mizne gaxdeba saerTaSoriso bazaric.
puri „apipuri“ romelic gamdid-
rebulia bunebrivi biologiurad aq-
turi produqtiT warmoadgens siax-
les rogorc adgilobriv ise saer-
TaSoriso bazarze. ar arsebobs iseT
pur-funTuSeulis produqti rome-
lic Seicavs erTdroulad amnomJa-
vebs, vitamnebs da mineralebs.
saqarTveloSi pur-funTunTuSe-
ulis mravali saxeoba iwarmoeba. Cve-
ni konkurentebi arian is mwarmoeb-
lebi, romlebic uSveben vitaminebiT
da mineralebiT gamdidrebul purs.
maTi produqcia gamdidrebulia Zi-
riTadad rkiniT da B-jgufis vita-
minebiT. aseT sawarmoTa raodenoba
mcirea da ver akmayofilebs bazris
miTxovnilebas. Cvens mier warmoebu-
li puri-,,apipuri” gamdidrebuli ami-
nomJavebiT, vitaminebiT da minerale-
biT, zemoT CamoTvlili gamdidrebu-
li pureulisagan gansxvavebiT, Sei-
cavs yvelaze srulyofil nakrebs.
mxolod mis SemadgenlobaSia erT-
droulad: mniSvnelovani naxSirwy-
lebi(fruqtoza, glukoza), aminomJa-
vebis 22saxeoba(valini, lizini, lei-
cini, glutamini, cistini da sxva), vi-
taminebi (A, B1, B2,B5,B6,Bc ac. folici,C,D,PP,E,Kfosfoterinebi, rutini (-
sisxlZarRvis kedlis gamamagrebe-
li flavinoidi) najeri da ujeri
cximovani mJavebi, mineralebi (Ca, Mg,Pp, Fe, Zn, I, Ka, Na, Cu).
yoveldRiuri da yvelasaTvis xel-
misawvdomi iafiFsakvebi produqti “api-
puri”. romelc damzadebulia axali
teqnologiiT, saqarTveloSi Seamci-
rebs masiurad gavrcelebul vitamine-
bis, aminomJavebis da mikroelementebis
deficitiT gamowveul daavadebebs.
XXIX samecniero-praqtikuli konferenciaze miRebuli rezolucia: `kvebis obieqtebi,
mwarmoeblebTan erTad aqtiurad Caebnen moZraobaSi `jansaRi kveba bavSvebs~ sruldeba`api puri“ _ aminomJavebiT, vitaminebiTa da mineralebiT
gamdidrebuli puri k.CaxunaSvili, S.iusupovi, i.kalandia,
n.jobava, n.badriaSvili, n.TofuriZe, g.CaxunaSvili
z.SaqaraSvili (socialuri pediatriis dacvis fondi,
S.p.s. `puri“ (Tbilisi)
NEWSCRDF Global periodically releases news items
of general or topical interest. If you are a mem-ber of the media and wish to receive news alerts,please for our mailing list. Please direct all me-dia inquiries to EA Dyson, 703-526-2339, oremail the CRDF Global office.
Winners of STEP 2012 ?From Idea to Mar-ket? Competition in Georgia Announced
Dec 11, 2012On December 3rd, in Tbilisi, Georgia, CRDF
Global?s Science and Technology Entrepreneur-ship Program (STEP) concluded its 2012 ?From
Idea to Market? competition. Ten teams pitchedtheir ideas to the US-Georgian panel of jurors atthe Competition final event, Venture Forum, andfour were awarded one-year $24,500 grants tobring their innovations to the market.
STEP 2012 ?From Idea to Market? competi-tion was open to all Georgian scientists and tech-nology entrepreneurs with innovative projectsthat have commercial applications in the local,regional, and/or international markets. The com-petition and the awards are co-funded by ShotaRustaveli National Science Foundation, andimplemented in partnership with the GeorgianResearch and Development Foundation (GRDF).STEP is funded by the US Department of State.
In addition to the monetary awards, teamswill receive individual mentoring from top U.S.business experts in technology commercializa-tion and entrepreneurship.
CRDF Global congratulates all competitionparticipants for their hard work and innovativespirit, and is proud to present the winners ofthis year?s competition.
APIPURITeam Lead:
George ChakhunashviliIn Georgia, a huge part of society suf-
fers from malnutrition or micronutrientdeficiencies due to a lack of essential vi-tamins and minerals in their diet. Manycannot always afford to buy the freshmilk, meat, and vegetables that provideessential micronutrients. Recognizing,however, that bread is a staple boughtby every Georgian family, the team de-veloped enriched bread called ?Apipuri,?which delivers a complex of micronutri-ents unlike any other enriched bread on
the market. By purchasing the low-cost Apipuri,the team expects consumers will get the vitaminsthey need to avoid long-term health-related finan-cial costs they may not be able to afford.
9
ZiriTadi cnebebifarmakoTerapiis Catarebisas bavS-
vebSi gaTvaliswinebuli unda iyos bav-
Svis organizmis Taviseburebani, riTac
is gansxvavdeba mozrdilisgan.
bavSvisTvis wamlis usafrTxo da
efeqturi dozis SesarCevad wamlis
`mozrdilis’’ dozis martivi propor-
ciuli Semcireba yovelTvis ar aris
sakmarisi,
preparatis SerCevisa da misi dozi-rebis reJimis gansazRvrisas aucilebe-
lia gaTvaliswinebuli iqnes wamlis far-
makodinamikis da farmakokinetikis Tavi-
seburebani bavSvebSi
bavSvis mkurnalobisas wamlis adek-
vaturi dozis dasadgenad saWiroa gaT-
valiswinebuli iqnas avadmyofis asaki,
wona da sxeulis farTobi.
wona da sxeulis farTobi bavSvebSi
sakmaod mokle droSi SeiZleba Seicva-
los.
BbavSvisTvis wamlis SerCevisas upi-
ratesoba eniWeba dozirebis da wamlis
Seyvanis martiv sqemas: rac ufro iolia
wamlis organizmSi Seyvanis sqema, miT
ufro zustad iqneba is Sesrulebuli.
saqarTveloSi bavSvTasikvdilianoba gansakuTrebiTaxalSobilobis periodSi kvlav ma-
Ralia. infeqciuri daavadebebi, romel-
sac bavSvTa sikvdilianobaSi adre pir-
veli adgili eWira, rig qveynebSi ukana
planze gadaiwia, Tumca SeSfoTebis mi-
zezs iwvevs qimiuri saSualebebiT da
wamlebiT bavSvebis mowamvlis sixSiris
mateba.
janmrTelobis msoflio organiza-
ciis farmakoepi- demiologiuri kvleve-
bis monacemebiT wamlismieri garTule-
bebiT sikvdiloba ganviTarebul qveynebSi
V-VI adgilzea gulsisxlZarRvTa, kibos,
travmebis, mowamlvebis da sasunTqi gze-
bis daavadebebis Semdeg.
prevenciuli meTodebis racionalu-
ri gamoyeneba da asakobrivi Tavisebure-
bebis gaTvaliswinebiT mkurnaloba sa-
Sualebas iZleva mniSvnelovnad Sevam-
ciroT bavSvTa sikvdilianoba.
axalSobilobis periodidan zrdas-
rul asakamde adgili aqvs organizmis
yvela fiziologiuri funqciebis da sis-
temebis Rrma cvlilebebs. am cvlilebe-
bis dinamika araTanazomieria, ris gamoc
ganasxvaveben: axalSobilobis periods _
dabadebidan pirveli 4 kvira, ZuZuTa asaki
_ meoTxe kviridan - meore wlis dadgomam-
de.prewinasaskolo asaki _ sam wlamde asa-
ki,winasaskolo asaki _ 3 dan- 6 wlamde
asaki. saskolo asaki _ 6 dan 16 wlamde.
5 welze meti asakis bavSvebis klini-
ko- farmakologiuri- parametrebi mci-
red gansxvavdeba mozrdilebisgan.
12 welze meti asakis bavSvebi wamlis
dozis gansazRvrisas ganixileba, rogorc
mozrdili.
preparatis SerCevisa da misi dozi-
rebis reJimis gansazRvrisaTvis auci-
lebelia gaTvaliswinebuli iqnes kli-
nikuri farmakologiis ZiriTadi nawi-
lebis -wamlis farmakodinamikis da far-
makokinetikis Taviseburebani bavSvebSi
farmakodinamikazogierTi wamlebis moqmedebis meqa-
nizms bavSvTa asakSi gaaCnia garkveuli
Taviseburebebi. 3-5 welze meti asakis bav-
SvebSi wamalTa umravlesobis farmakodi-
namika ar gansxvavdeba mozrdilebisgan.
wamalTa moqmedebis farmakodinamiku-
ri gansxvavebebi bavSvebSi da mozrdi-
lebSi detalurad ar aris Seswavlili.
ar vflobT informacias. romelic exe-
ba receptoruli sistemebis specifiur
samizne qsovilebs, romlebic mwifdeba
dabadebisTanave an ramodenime dReSi.
Tumca cnobilia,rom bronquli asT-
miT daavadebul bavSvebSi gamovlinda b
ta-adrenoreceptorebiT mkurnalobis
naklebi efeqturoba, xolo Ca-is anta-gonistebs axalSobile-bSi SeuZliaT ga-
moiwvion gacilebiT Zlieri gverdiTi
reaqciebi (arteriuli hipotonia, asis-
tolia),vidre mozrdilebSi.
farmakokinetikawamlis farmakokinetikuri parametre-
bi (absorbcia, distribucia,biotransfor-
macia,eliminaciaklirensi da sxva) bavS-
vis organizmi xasiaTdeba zogierTi Ta-
viseburebebiT. am Taviseburebebis codna
da maTi praqtikaSi gamoyenebis unari auci-
lebeli pirobaa swori, efeqturi da usaf-
rTxo farmakoTerapiis Casatareblad.
kuW-nawlavis traqtSi wamlisSewova (absorbcia)
wamlis Sewovaze gavlenas axdens ro-
gorc preparatis fiziko-qimiuri Tvise-
bebi aseve avadmyofi bavSvis organizmis
Taviseburebebi(kuWis wvenis ph, kuWis dac-lis siCqare, naRvlis mJavebis Semcve-
loba,Tanmxlebi daavadebebi)
dabadebis pirvel saaTebSi kuWis wve-
nis ph meryeobs 6 dan – 8 mde, ramodenimesaaTis Semdeg 1,5dan-3.0 mde mcirdeba, xo-
lo 6 kviris asakSi kuWis wvenis ph-i araRemateba 4.0
saWmlis-momnelebeli sistemis lor-
wovanis ganvladoba wamlebis umravle-
sobisaTvis damokidebulia maT lipi-
debSi xsnadobasa da ionizaciaze. mJave-
ebi ufro advilad Seiwoveba kuWSi, rad-
gan mJave garemoSi isini nakleb ionizi-
rebul mdgomareobaSi imyofebian anu uf-
ro cximSi xsnadebi arian, fuZeebi ki
piriqiT, ufro kargad Seiwovebian wvril
an msxvil nawlavSi.
kuWis daclis siCqare axalSobileb-
Si ufro naklebia, vidre mozrdilebSi,
Tumca 1-8 Tvis manZilze is matulobs.
kuWidan sakvebis evakuacia aseve damoki-
debulia mis Sema-dgenlobaze.wamlebi Zi-
riTadad Seiwoveba wvril nawlavebSi,
amitom kuWis daclis siCqare garkveuli
xarisxiT moqmedebs am procesze.
naRvlis mJavebis marilebis saerTo mo-
culoba da sinTezis siCqare axalSobi-
lebSi mozrdilebTan SedarebiT dabalia,
amitom cximSi xsnadi wamlebis da vitami-
nebis Sewova mniSvne-lovnad dabalia.
kuW-nawlavis traqtidan wamlis Se-
wovaze garkveul zegavlenas axdens Tan-
mxlebi daavadebebi,romlebic moqmedeben
kuWSi qlorwyalbadmJavis sinTezze da
mis daclaze (pilorostenozi,gulis Se-
gubebiTiukmarisoba) naRvlis mJavebis sek-
reciaze (qolesTazi),an daavadebebi rom-
lebic nawlavis SewoviT zedapirs amci-
reben (nawlavis damoklebis sindromi).
ase rom, 6 Tvemde asakis bavSvebSi
kuW-nawlavis traqtidan wamlis Sewova
sisxlSi, ufro Senelebulia,vidremoz-
rdilebSi.
Sewova kanidankanidan wamlis Sewova misi marcv-
lovani Sris sisqis ukuproporciulia
da kanis hidrofilurobis pirdapir-pro-
porciulia.
drouli axalSobilis kani asrulebs
barierul funqcias, Tumca misi marcv-
lovani Sre mozrdilTan SedarebiT Txe-
lia, xolo sxeulis zedapiris farTo-
bis Sefardeba sxeulis masasTan metia,
vidre mozrdilebSi. amis gamo, Tu sam-
kurnalo preparats erTnairi doziT sxe-
ulis zedapirze gavTvliT da vixmarT
axalSobilis da mozrdilis kanze, axal-
Sobilisa-Tvis es doza aRmoCndeba 2-3
jer meti, vidre mozrdilisa-Tvis.
zogierTi qimiuri nivTiereba (pen-
taqlorfenoli romelsac Seicavs sa-
recxi Ffxvnili.sadezinfeqcio xsnare-
bi,romlebic Seicaven anilins) advilad
gadian axalSobilis kanis bariers da
SeuZliaT gamoiwvion mZime mowamvlebi.
axalSobilebis kanis unari Seiwo-
vos wamali SeiZleba gamoyenebuli iq-
nes sistemuri Terapiis Casatareblad.
swori nawlavidan wamlis SewovabavSvebSi wamlis reqtalurad Seyva-
na xdeba maSin, rodesac gaZnelebulia
an SeuZlebelia wamlis per os micema
(gulisreva, Rebineba, spazmi, saylapavis
gamavlobis darRveva).
swori nawlavi uxvad aris momaragebu-
li sisxlZarRvebiT,
amitom wamlebis
Sewova gansakuTre-
biT araionizirebu-
li cximSi xsnadi
preparatebis (bar-
bituratebi,benzi-
diazepinebi) xdeba
Zalze swrafad da
mTlianad. mag:diaze-
pamis reqtaluri
Seyvanisas (0.25-0.5 mg/
) 2kviridan-11 wlam-
de asakis bavSvebSi
misi koncentracia
sisxlSi Seesabame-
ba mis koncentra-
cias intravenuri
Seyvanisas
wamlis Sewovaintramuskularuli SeyvanisaskunTebSi wamlis Seyvana mizanSewo-
nilia misi enteraluri Seyvanis SeuZ-
leblobis SemTxvevaSi.
wamlis Sewova damokidebulia sisx-
lis nakadze ineqciis adgilSi,kunTis
masasa da kunTovan aqtivobaze.
dRenaklul axalSobilebSi da umoZ-
rao mdgomareobaSi myof bavSvebSi wam-
lis Sewova kunTebSi Seyvanisas Senele-
bulia. Seyvanis adgilze SesaZlebelia
mtkivneulobis ganviTareba da abscesis
Camoyalibebac ki.
wamlis intravenuri Seyvana ufro mi-
zanSewonilia intramuskularul Seyva-
nasTan SedarebiT, vinaidan am dros xde-
ba wamlis swrafi Seyvana organizmSi da
misi zusti dozireba.
wamlis Sewova ZvalSidaSeyvanis Semdeg
wamlis ZvalSida Seyvanas mimarTaven
misi intravenuri Seyvanis SeuZleblo-
bis dros, gansakuTrebiT pediatriaSi kar-
diorespiraciuli gaCerebis dros, ro-
desac saWiroa swrafi efeqtis miReba. am
miznisTvis Seqmnili specialuri nemse-
biT wamali SeyavT didi wvivis ZvalSi
Zvlis tvinamde SesaRwevad. 5 wlamde asa-
kis bavSvebSi grZel ZvlebSi Zvlis
tvini ZiriTadad sisxlZarRvovani wi-
Telia, xolo 5 wlis zemoT is icvleba
nakleb sisxlZarRvovan yviTel Zvlis tvi-
nad, amitom 5 wlamde asakis bavSvebSi wam-
lis am gziT Seyvanisas wamlis doza da
Seyvanis siCqare unda Semcirdes. sisxlSi
wamlis Sewovis siCqaris mxriv preparatis
Seyvanis ZvalSida gza praqtikulad ar
gansxvavdeba intravenuri gzisagan.
organizmSi wamlis ganawilebaorganizmSi wamlis ganawilebaze moq-
medebs misi siTxis moculoba, romelic
gansxvavebulia bavSvebsa da mozrdileb-
Si (cxr 5.1)
siTxis Semcveloba axalSobilebis
organizmSi ufro metia,
vidre mozrdilebSi, magram asakTan
erTad igi mcirdeba da pubertatul pe-
riodSi uTanabrdeba mozrdilebis maC-
venebels.
bevri wamali upiratesad ujredSoris
siTxeSi nawildeba (aminoglikozidebi da
sxv.), amitom axalSobilebs da bavSvebs es
preparati unda daeniSnoT 1 kg masaze
ufro meti doziT, vidre mozrdilebs. es
ufro mniSvnelovania wyalSi xsnadi pre-
paratebisa da nivTierebebisTvis.
dRenaklul axalSobilebSi cximo-
vani Sre Seadgens sxeulis saerTo masis
1%-s, rac gacilebiT naklebia,vidre dro-
ul axalSobilebSi (15%), amitom cximSi
xsnadi preparatebi dRenakluli axal-
Sobilis organizmSi ufro naklebi ra-
odenobiT grovdeba,vidre droulebsa da
mozrdilebSi.
mniSvnelovani faqtori,romelic moq-
medebs wamlis ganawilebaze, es aris ma-
Ti unari daukavSirdnen plazmis cilebs.
axalSobilebSi es procesi daqveiTe-
bulia,vinaidan cilebi gadatvirTulia
metabolizmis endogenuri produqtebiT
(bilirubini, Tavisufali cximovani mJa-
veebi), aRiniSneba sisxlSi albuminis Sem-
cvelobis Semcireba da cilis struqtu-
rebis xarisxobrivi cvlilebebi.
es aRiniSneba adgilobrivi saanes-
Tezio saSualebebis, diazepamis, feno-
barbitalis, ampicilinis gamoyenebisas.
amis gamo Tavisufali wamlis koncent-
racia sisxlis plazmaSi mniSvnelovnad
imatebs, ramac SeiZleba gamoiwvios wam-
lis moqmedebis gaZliereba da misi toq-
siuri Tvisebebis gamovlena.
bevr wamals SeuZlia konkurencia ga-
uwios bilirubinis cilasTan SekavSire-
bis unars, eseTebia sulfanilamidebi da
salicilatebi, maTma gamoyenebam SeiZleba
gaaZlieron siyviTle da piriqiT plazma-
Si bilirubinis matebam SeiZleba gamo-
devnos wamali cilasTan SekavSirebisgan
(mag:fenitoini), rac iwvevs am preparatis
farmakologiuri aqtivobis matebas.
biotransformaciawamlebis biotransformacia ZiriTadad
xorcieldeba RviZlSi,sadac warmoiqmneba
polaruli wyalSi xsnadi nivTierebebi
(metabolitebi), romlebic advilad gamoi-
yofa naRvelTan da SardTan erTad.
bavSvis organizmSi wamali xarisxob-
rivad ganicdis igive bioqimiur gardaq-
mnebs, rasac mozrdilis organizmSi, Tumca
misi biotransformaciis intensivoba
axalSobilebSi mniSvne-lovnad gansxvav-
deba mozrdilis organizmSi mimdinare
biotansformaciis intensivobisagan.
kerZod, axalSobilebSi JangviTi reaq-
ciebis siCqare citoqrom p450 damokidebu-li oqsidazis da masTanSeuRlebuli fer-
mentebis monawileobiT 2-jer daqveiTebu-
lia, amitom im wamlebis biotransforma-
cia, romelic am gziT xorcieldeba mniS-
vnelovnad Senelebulia da matulobs ma-
Ti ucvlelad gamoyofa. axalSobilebSi
mozrdilebTan SedarebiT daqveiTebulia
glukoroniltransferazis, alcohol-de-
hidrogenazis da esterazis aqtivoba,xo-
lo koniugaciis reaqciebi glicinTan da
sulfatebTan igivea, rac mozrdilebSi.
axalSobilebSi wamlis Senelebuli
metabolizmis gamo mravali preparati eli-
minirdeba organizmidan nela da gaaCni-
aT xangrZlivi naxevargamoyofis (T1/2) pe-
riodi (cxr. 5.2)
medicinis doqtori rusudan jaSi
klinikuri farmakologiisa da racionaluri
farmakoTerapiis xelSewyobis kavSiri Primum Non Nocere
evromecnierebis saqarTvelos seqciis farmakologiis departamenti
gagrZeleba me-10 gv.
klinikuri farmakologiis da racionaluri
farmakoTerapiis Taviseburebebi pediatriaSi
10
- 2000-2004 ww.
11saqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSisaqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSisaqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSisaqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSisaqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSi
saqvelmoqmedo aqcia
qaqucoba 2008
saqvelmoqmedo aqciebi
marneulSi, duSeTSi da
axaSenSi
Tbilisis saxelmwifosamedicino universitetisteritoriaze 2008 wlis 2
ivniss moewyo bavSvTa karavi(TTTTTeddy Veddy Veddy Veddy Veddy Veuz Hospiteuz Hospiteuz Hospiteuz Hospiteuz Hospitalalalalal), romelSic
monawileoba miiResuniversitetis studentebma
saqvelmoqmedosaqvelmoqmedosaqvelmoqmedosaqvelmoqmedosaqvelmoqmedo
aqciaaqciaaqciaaqciaaqcia
xaSurSi 2009xaSurSi 2009xaSurSi 2009xaSurSi 2009xaSurSi 2009
12
saqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefesaqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefesaqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefesaqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefesaqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefe
Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010
saqvelmoqmedo aqcia barisaxo 2009saqvelmoqmedo aqcia barisaxo 2009saqvelmoqmedo aqcia barisaxo 2009saqvelmoqmedo aqcia barisaxo 2009saqvelmoqmedo aqcia barisaxo 2009
saqvelmoqmedo aqcia kalaTburTelebis gasinjva 2010saqvelmoqmedo aqcia kalaTburTelebis gasinjva 2010saqvelmoqmedo aqcia kalaTburTelebis gasinjva 2010saqvelmoqmedo aqcia kalaTburTelebis gasinjva 2010saqvelmoqmedo aqcia kalaTburTelebis gasinjva 2010
saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010
2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan
13
27.07.12. Telavi
01.06.12. Tbilisi
11.08.12. karaleTi
saqvelmoqmedo
aqcia 24.12.2011.
bavSvTa axal
klinikaSi
(gaisinja 200-ze
meti bavSvi)
2011 wlis 1 ivniss
pativcemulo kolegebo,
2012 wlis 21-22 dekembers Cveni qvey-
nis pediatrebi, socialuri pediatri-
is dacvis fondis warmomadgenlebi, de-
daqalaqis klinikis warmomadgenlebi,
mecnierebi, sazogado moRvaweebi, Seik-
ribnen konferenciaze,romelic tradi-
ciulad Catarda Tssu-is saaqto dar-
bazSi.
konferncia Tbilisis saxelmwifo sa-
medicino universitetis, saqarTvelos
humanitaruli da saxelovnebo mecnie-
rebaTa akademiis, socialuri pediatri-
is dacvis fondis, Tbilisis saxelmwi-
fo samedicino universitetis, bavSvTa
axali klinikis, gestozebis Svilobi-
li samedicino daxmarebis saerTaSori-
so organizaciis, samedicino-socialu-
ri mecnierebis interkontinentaluri
akademiis, saqarTvelos bavSvTa kardio-
logTa asociaciis, saqarTvelos sabu-
nebismetyvelo mecnierebaTa akademiis, sa-
qarTvelos eqimTa asociaciis, saqarTve-
los meddaTa asociaciis, aliansi koa-
licia damoukidebeli cxovreba `moZ-
raoba afxazeTisaTvis’’, saqarTvelos
axalgazrda pediatrTa ligis, sruli-
ad saqarTvelos qalTa kongresis, eqim-
Ta uflebebis dacvis asociaciis, saqar-
Tvelos samedicino specialistebis aso-
ciaciis, evropis medikos studentTa aso-
ciaciis, saqarTvelos pediatrTa akade-
miis, saqarTvelos bavSvTa qirurgTa aso-
ciaciis, dedaTa da bavSvTa janmrTelo-
bis centris, saqarTvelos sportis de-
partamentis, saqarTvelos pediatrTa aso-
ciaciis, Tssu studenturi TviTmmarT-
velobis, Tssu studentTa samecniero
sabWos mier iyo organizebuli.
konferenciaze miRebuli iqna:
yoveli wlis 1 ivniss dedaTa da bavS-
vTa mzrunvelobis mxardasaWerad ga-
mocxaddes samedicino dawesebulebebSi
sayoveTaoYRia karis dRe.
arsebuli informaciebi SeZlebisdag-
varad vrceldeba. Cveni survilia, rac
SeiZleba metma samedicino dawesebule-
bebma miiRos am saqvelmoqmedo aqciaSi
monawileoba da igi gaxdes tradiciuli
(ra Tqma unda aqciaSi monawileoba ne-
bayoflobiTia).
winaswar gixdiT madlobas
amdenad, 1 ivnisis aqciaSi monawile-
obis survili gamoTqva:
Tbilisi
– ir. ciciSvilis sax. bavSvTa axali
klinika
– pediatriis instituti
– sadiagnostiko centri 444
– kardiologiis instituti
aWaris regioni
– baTumi
– qobuleTi
gori
– S.p.s. ̀ gormedi“
– saaq.saz. ̀ iavnana“goris dedaTa da
bavSvTa centri
Telavi
bavSvTa janmrTelobis centri
quTaisi
q. quTaisis dedaTa da bavSvTa sam-
kurnalo diagnostikuri centri, jan-
mrTelobis
imedia kidev mravali organizacia
Caebmeba am saqvelmoqmedo aqciaSi da
igi iqneba yovelwliuri da gaxdeba tra-
diciuli.
didi madloba masSi yvela monawiles,
imedia momavalSi Caebmeba farmacevtuli
firmebi da biznesis warmomadgenlebi.
konferenciis orgkomiteti
Ria werili kolegebs
2011 wlis 1 ivniss
konferenciis organizatorebsa da afxa-
zeTis jandacvis saministros iniciativiT
bavSvTa dacvis dRes mieZRvna bavSvTa saq-
velmoqmedo konsultaciebi, romelic Ca-
tarda bavSvTa axal klinikaSi da gaisinja
200-mde bavSvi.agreTve moewyo afxazeTidan
afxaz bavSvTa namuSevrebis naxatebis ga-
mofena da maT gadaecaT sertifikatebi.
14
zogjer wamlebze moqmedeben is fer-
mentebi romelTa aqtivoba axalSobilo-
bis periodSi ufro maRalia, vidre mozr-
dilebSi. ase, dabadebidan 2-3 dRis Semdeg
CvilebSi daqveiTebulia glukuronis mJa-
viT acetaminofenis (paracetamolis) ko-
niugacia, Tumca preparati Zalian aqtiu-
rad koniugirdeba sulfatis saSualebiT.
axalSobilebisTvis wamlis daniSvni-
sas unda gairkves Rebulobda Tu ara Cvi-
lis deda orsulobis periodSi iseT pre-
paratebs, romlebsac SeuZliaT nayofis RviZ-
lis fer-mentebis adreuli momwifebis (aq-
tivirebis) inducireba, magaliTad iseTi
preparati, rogoric aris fenobarbitali.
Tu gairkva, rom deda Rebulobda
msgavs preparatebs, maSin arsebobs sa-
fuZveli vivaraudod, rom axalSobils
am fermen-tebis aqtivoba momatebuli aqvs
da amitom wamlebis metabo-lizmi daCqa-
rebuli iqneba.
gamoyofa TirkmelebissaSualebiT
wamlis umravlesoba da maTi metabo-
litebi gamoiyofa Tirkmelebidan gogr-
glovani filtraciis Sedegad da mila-
kovani sekreciis saSualebiT.
axalSobilis Tirkmlis funqcia moz-
rdilebTan SedarebiT daqveiTebulia, ami-
tom Sardis saSualebiT wamlis gamoyo-
fa naklebad intensiuria.
gogrglovani filtraciis siCqare
droul axalSobilebSi Seadgens 2-4 ml/
wuTSi, dabadebidan 2-3 dRis Semdeg es maC-
ve-nebeli imatebs 8-20 ml/wuTamde da Tan-
daTan gorglovani filtraciis xarisxi
2,5-5 TvisTvis aRwevs mis maCvenebels moz-
rdilebSi. gorglovani filtraciis mo-
mateba ganpirobe-bulia TirkmelebSi sis-
xlis nakadis gazrdiT,romelic Tavis
mxriv damokidebulia gulis wuTmoculo-
bis momatebasTan, sisxlZarRvTa perife-
riuli winaaRmdegobis SemcirebasTan da
aseve Tirkmlis filtraciuli zedapiris
moculobis momatebasTan.
axalSobilebis Tirkmlis milakebis
funqcia mozrdilebTan SedarebiT daq-
veiTebulia, rac ganpirobebulia rigi mi-
zezebiT: milakebis sigrZis simcire da
funqcionirebadi ujredebis simcire, ener-
giis uzrunvelyofis procesebis umwif-
roba. milakovani aparatis momwifeba gor-
glovanTan SedarebiT mogvianebiT xdeba.
milakovani da gorglovani aparatis sru-
li momwifeba xdeba 6-dan 8-Tvemde asakSi.
dabadebidan 8 Tvis Semdeg wamlis gamo-
yofa Tirkmelebis saSualebiT esadageba
msgavs procesebs mozrdilebSi.
pediatriaSi Tirkmlis funqciis Se-
safaseblad sargebloben troba-jonso-
nis formuliT, romelic uzrunvelyofs
kreatininis klirensis Sefasebis mar-
tiv xerxs, im avadmyofebSi romelTa asa-
ki meryeobs 1 dan 18 wlamde:
kreatininis klirensi = 42 X simaRle (sm)
(ml/wuTSi/1,73m2) plazmiskreatinini (mmol/l)
wamlebs, romlebic eliminirdeba Tir-
kmelebis saSualebiT miekuTvneba anti-
biotikebi (aminoglikozidebi, penicili-
nebi, cefalosporinebi), digoqsini, furo-
semidi. axalSobilebSi am wamlebis da-
niSvnisas gverdiTi reaqciebis Tavidan
acilebis mizniT isini unda dainiSnos
naklebi doziT da didi intervaliT.
cxrilSi 5.3. mocemulia wamalis far-
makokinetikuri cvlilebebi axalSobi-
lebSi mozrdilebTan SedarebiT.
dozirebaaxalSobilebSi, bavSvebsa da mozr-
dilebSi arsebuli farmakokinetikuri
gansxvavebebi saSualebas ar iZleva, rom
mozrdilebze gaTvlili doza marti-
vad proporciulad Semcirebuli saxiT
daeniSnos Cvilebsa da bavSvebs.
imis gamo, rom mkurnaloba ufro efeq-
turi da usafrTxo iyos eqimebma unda
isargeblon wamlis ukve dadgenili asa-
kis Sesabamisi dozebiT, romelic moce-
mulia specialur cnobarebsa da wamal-
Ta oficialur anotaciebSi.
wamlebis umravlesobas, romelic ne-
badarTulia bavSvebSi gamosayeneblad, ga-
aCnia specialuri rekomendaciebi milig-
ra-mebSi sxeulis masaze gaTvliT.
Tu preparats dozis msgavsi rekomen-
dacia ar axlavs, maSin misi dozis gaT-
vla SeiZleba yvela im meTodiT, rome-
lic iTvaliswinebs asaks, sxeulis masa-
sa da sxeulis zedapiris farTobs.
nebismieri gaTvlisas pediatriuli
dozis sidide ar unda aRematebodes Se-
sabamisi wamlis mozrdilis dozis si-
dides. dozis gamoTvlis meTodebs mie-
kuTvneba iangis da klarkis meTodebi.
iangis wesi:
doza = mozrdilebis doza
x asakze(wlebSi)
asaki + 12
klarkis wesi:
doza = mozrdilebis doza
x masa (kg)70
ufro zusti da adeqvaturia dozis
gaTvla bavSvis sxeulis farTobis mi-
xedviT (cx. 5.4) romlis drosac xSirad
nanogramebiT sargebloben, maTi daxma-
rebiT sxeulis farTobis gaTvla ufro
advilia.
dozis gamoTvlis meTodis arCevisas
aucilebelia mxedvelobaSi miviRoT wam-
lis Terapiuli indeqsi.
viwro Terapiuli indeqsis mqone wam-
lebisaTvis (mag.citostatikebi,eufili-
ni,gentamicini, liTiumi,digoqsini) er-
Tjeradi doza SeiZleba gamoTvlili
iqnes yvela asakobrivi jgufebisTvis: am
or zRvars Soris dozis gamoTvla xde-
ba miligramebSi kilogramze.
wamlis dozis gansazRvris nebismie-
ri meTodi saboloo dazustebas saWi-
roebs wamlis moqmedebis monitoringis
dros miRebuli monacemebis safuZvel-
ze,xolo viwro Terapiuli indeqsis mqone
preparatebisaTvis aucilebeli sisxlis
SratSi maTi dozis monitoringi.
sxeulis zedapiris farTobi (szf) Se-
iZleba Semdegi formuliT gamoiTvalos:
szf = simaRle(sm) x masa(kg) 3600
wamlebis gverdiTi reaqcia
gverdiTi efeqtebis ganviTarebis six-
Sire matulobs asakTan erTad, Tumca maTi
ganviTarebis albaToba aseve maRalia bav-
SvTa asakSi, rigi Taviseburebebis gamo
(receptoruli mgrZnobelobis Tavisebu-
rebani,Hhematoencefaluri barieris maRa-
li ganvladoba, Tirkmlismieri elimina-
cia da sxva) gverdiTi efeqtebis sixSire
gansakuTrebiT maRalia axalSobilobis
periodSi da gaaCnia rigi Taviseburebebi.
es gverdiTi efeqtebi SeiZleba ganviTar-
des wamlis ufro mcire dozebiT, vidre
mozrdilebSi, xolo maTi gamoxatuleba
xSirad specifiuria, magaliTad tetracik-
liniT- kbilebis SeRebva,. kortikoste-
roidebiT xangrZlivi mkurnalobisas pre-
puberta-tul periodSi zrdis daTrgunva,
fenobarbitalis miRebiT gamowveuli pa-
rodoqsaluri hiperaqtiuroba bavSvebis
25% -Si (mizezi ucnobia da ar exeba far-
makokinetikis cvlilebas)
Catarebul medikamentur TerapiaSi
Secdomebs xSirad mivyavarT wamlebis
gverdiTi efeqtebis ganviTarebasTan. Aam
garTulebebs miekuTvneba,pirvel rigSi
avadmyofi bavSvis samkurnalod gankuT-
vnili wamlis idividualuri dozis aras-
wori gansazRvra. am dros gaTvaliswi-
nebuli unda iqnes,rom organizmis swra-
fi zrdisa da sxeulis masis cvlilebe-
bis gamo wamlebis standartuli doze-
bi bavSvebisaTvis ar arsebobs.
wamlis formebi, maTi Seyvanis gzebi
da reJimi
wamali gamodis sxvadasxva formiT
da aseve gansxvavebulia organizmSi ma-
Ti Seyvanis gzebi (enteraluri daparen-
teraluri)
organizmSi wamlis Seyvanis entera-
luri gza
wamlis Seyvana organizmSi ZiriTa-
dad kuW-nawlavis gavlis gziT xdeba (pi-
ridan an nawlavidan). am gzis upirate-
soba misi ganpirobebulia miRebis mo-
xerxebulobiT, simartiviT, SedarebiTi
usafrTxoebiT da naklebi garTulebe-
biT, rac Tan axlavs
wamlis Seyvanis paren-
teralur gzas.
Tumca per os wam-
lis miReba SeuZlebe-
lia Seupovari Rebine-
bis da bavSvis ugono
mdgomareobebis dros.
wamlis per os mi-
Reba xdeba xsnarebis,
abebis, kafsulebis,
fxvnilebis da draJe-
ebis formiT. zogier-
Ti preparati bavSvis-
Tvis gamodis eleqsi-
rebis da suspenziebis
saxiT. suspenziebi Se-
icaven uxsnad nawila-
kebs romlebic mTels
moculobaSi Tanabrad
nawildeba mxolod mi-
si kargad SenjRrevis
Semdeg,amitom aseTi
formis preparati un-
da SeinjRres yoveli miRebis win.
suspenziaSi wamlis araTanabari ga-
nawileba SeiZleba iyos araefeqturi
mkurnalobis an wamlis toqsiurobis mi-
zezi. magaliTad cnobilia fenitoinis
suspenziiT intoqsikacia, romelic mi-
Rebamde ar Seanjries. amitom eqimma kar-
gad unda icodes wamlebis yvela forma
da mSobels misces instruqcia misi ga-
moyenebis Sesaxeb.
meore problemaa- pediatriaSi daniS-
nulebis Sesrulebis sizuste, romelic
damokidebulia ara marto mSoblis mcde-
lobaze zustad Seasrulos daniSnule-
ba, aramed wamlis gazomvis sisworeze,wam-
lis gadmofurTxebaze da sxva.
mag. sxvadasxva Cais kovzis moculoba
varirebs 2,5 dan 7,8 mde. amitom mSobelma
wamali sazomi WiqiT an kovziT unda mis-
ces bavSvs, romelic axlavs wamals an
misi SeZena SesaZlebelia afTiaqSi.
wamlis Txevadi Fformebi ufro mo-
saxerxebelia 5 wlamde asakis bavSvebSi.
tabletebi – es aris wamlis myari forma,
romelSic moqmedi sawyisi dapresilia far-
makologiurad inertulnivTierebasTan.
arsebobs wamlis formebi (mravalS-
riani garsis mqone abebi), romlebic nel-
nela aTavisufleben moqmed nivTierebas,
rac uzrunvelyofs Terapiuli moqmede-
bis prolongirebas, aseve abebi romel-
Ta afki mdgradia kuWis wvenis moqmede-
bis mimarT da romelic ixsneba tute
garemoSi anu nawlavebSi.
zogierTi komerciuli produqtis Se-
madgenlobaSi SeZleba iyos alkoholi,
propilenglikoli, saRebavebi, romleb-
mac SeiZleba gamooiwvion arasasurve-
li reaqciebi, amitom msgavsi wamlebi ar
unda iyos gamoyenebuli gansazRvruli
daavadebe-bis mqone bavSvebSi.
preparatebi, romlebic ar Seicaven
Saqars SeiZleba gamoyenebuli iqnes Saq-
riani diabetis mqone bavSvebSi an kari-
esis profilaqtikis mizniT. magram un-
da gaviTvaliswinoT, rom zogierTi Saq-
ris Semcvleli, magaliTad sinTezuri
nivTiereba aspartami, romelsac Seicavs
zogierTi preparati ar SeiZleba mieces
bavSvs fenilketonuriiT, radgan Seicavs
fenilalanins. sxva karbohidratebi, ise-
Tebi rogoric aris sorbitoli da gli-
cerini ar iwveven kariess, magram did
dozebSi.SeiZleba gamoiwvion diarea.
fxvnilebi aseve SeiZleba damzaddes
da gamoviyenoT rogorc alternativa, mag-
ram unda gaviTvaliswinoT, rom isini
xSirad Semavseblis saxiT Seicaven laq-
tozas, xolo zogierT bavSvs gaaCnia laq-
tozis Tandayolili autanloba.
reqtaluri Seyvanis dadebiTi mxarea
is, rom am dros ar xdeba kuWis gaRiziane-
ba, am gziT wamlis Seyvana umjobesia Rebi-
nebis, ylapvis ararsebobis da avadmyofis
ugono mdgomareobaSi yofnis dros. reqta-
lurad wamaliSehyavT sanTlebis(supozi-
toriebis) an siTxeebis (wamlis oynis) sa-
xiT.am gzas iyeneben rogorc adgilobrivi
Sedegis (mag. wylulovani kolitebis) ase-
ve sistemuri efeqtis misaRebad. reqtalu-
rad Seyvanili wamlis doza peroraluri
dozis Sesabamisia an mcired aRemateba mas.
reqtaluri gzis ukuCvenebis mizeze-
bia wamlis am gziT Seyvanisas fsiqolo-
giuri gaRizianeba, aseve swori nawlavis
gaRizianeba da zogjer anTebac ki wam-
lebis ganmeorebiTi Seyvanis Semdeg an
wamlebis arasakmarisi Sewova swor naw-
lavSi fekaluri masebis arsebobisas.
wamlis Seyvanis parenteraluri gza
wamlis Seyvanis parenteralur gzas
miekuTvneba sxvadasxva ineqciebi, inhala-
ciebi, kanis da lorwovanis gziT wam-
lis Seyvanis meTodebi.
mcire asakis bavSvebSi wamlis Seyva-
nis parenteraluri gza upiratesia. yve-
laze xSirad sargebloben intramusku-
laruli da intravenuri gzebiT.
xolo hemodinamikis, mikrocirkulaci-
is darRvevis dros intravenuri. am dros
wamlis intravenuri Seyvana unda xorci-
eldebodes nela. wamlis am gziT Seyvanis
dros efeqti vlindeba Zalian swrafad
da wamlis dozireba ufro zustia.
Cveulebriv, intravenurad SeyavT is
preparatebi, romlebic ar Seiwovebian
kuW_nawlavis traqtidan an zedmetad ga-
maRizianebeli moqmedeba aqvT.
pediatriul praqtikaSi parenteralur
Seyvanas xSirad Tan sdevs sirTuleebi.
ase magaliTad parenteralurad Sesayvani
wamlis gaxsna iwvevs organizmSi Sesayvani
siTxis moculobis arasasurvel gazrdas.
gaTvaliswinebuli unda iyos is, rom
zogierTi parenteraluri wamali Seicavs
sxvadasxva komponentebs, romlebsac SeuZ-
liaT arasasurveli reaqciebis gamowveva,
metaboluri acidozis, depresiis, gulis
ariTmiebis CaTvliT. amitom wamlis Ser-
Cevisas gasaTvaliswinebelia masSi Semava-
li sxva ingredientebis Tanarsebobac.
wamlis miRebis reJimis dacva pedi-
atriaSi
bavSvisTvis daniSnuli wamlebis re-
Jimis dacvaSi aqtiuri monawileoba un-
da miiRos mSobelma.
kvlevebiT dadginda, rom mSoblebis um-
ravlesoba saWirod miiCnevs 8-10 wlidan
bavSvebi aqtiurad CaerTon konsultaciis
procesSi. Nnebismier SemTxvevaSi eqimma mSo-
bels unda miuTi-Tos, rom aqtiurad Caer-
Tos bavSvis samkurnalod micemuli da-
niSnulebis Sesrulebis procesSi da aux-
snas, rom farmako-Terapiis efeqturoba mniS-
vnelovnad aris damokidebuli masze.
preparatis SerCevaze SeiZleba gav-
lena iqonios formam, garegnulma saxem,
sunma da gemom. aseve gasaTvaliswinebe-
lia, rom miRebis reJimi unda emTxveo-
des bavSvis fxizlobis periods.
aseve unda avuxsnaT mSobels daniS-
nulebis zustad Sesru-lebis aucileb-
loba. dauSvebelia wamlis Sewyveta va-
daze adre, miuxedavad bavSvis garegnu-
li gamojanmrTelebisa, rasac xSirad
vxvdebiT mSoblebis mxridan.
unda moxdes mSoblebis informireba
wamlis SesaZlo gverdiTi efeqtebis,sxva
wamlebTan urTierTqmedebis da sakvebTan
maTi urTierTqmedebis, gansakuTrebiT wam-
lisa da rZis urTierTqmedebis Sesaxeb.
bavSvTa asakSi wamlis daniSvnisas
prioriteti eniWeba, (ra Tqma unda SesaZ-
leblobis farglebSi), martiv mosaxer-
xebel wamlis formebs, dozirebas da
Seyvanis gzebs.
klinikuri farmakologiis da racionaluri
farmakoTerapiis Taviseburebebi pediatriaSi
dasasruli. dasawyisi me-9 gv.
15
24 aprils Tbi-
lisi SeZra Semza-
ravma ambavma: daTo
fruiZe gardaicvala!
daTos megobre-
bis da nacnobebis
usazRvrod didi
wrisaTvis warmo-
udgenelia imis dajereba,
rom aRar aris axalgazrda,
energiuli, uzomod ganaT-
lebuli, iumoriT savse, ga-
mousworebeli optimisti,
axali ideebis generatori,
daxvewili Tbiliseli ka-
ci.
daTo fruiZis wasvlam
yvela dagvasevdiana. miuxe-
davad imisa, rom mis cxov-
rebaSi iyo tragikuli epi-
zodebic, gulistkenac, Tvi-
Ton arafers imCnevda da
aravisTvis utkenia guli
uxeSi qceviT da sityva-
pasuxiT. paradoqsia: misi
gaxsenebis dros Tvalebi
cremliT gvevseba, magram
uneburad gveRimeba, radgan
masTan dakavSi-
rebuli yove-
li cxovrebise-
uli epizodi
aRsavsea iumo-
riT, oxunjo-
biT, enamoswre-
buli sityva-pa-
suxiT. igi dajildovebu-
li iyo iumoris udidesi
niWiT.
gavixsenoT daTos biog-
rafiuli monacemebi:
daviT fruiZe daibada
03.01. 1960w.
dabadebis adgili: Tbi-
lisi, saqarTvelo
ganaTleba: Tbilisis sa-
xelmwifo samedicino ins-
titutis samkurnalo fa-
kulteti 1983
medicinis doqtoris sa-
mecniero xarisxi 1989
staJireba wminda anas
bavSvTa saavadmyofos kri-
tikuli medicinis depar-
tamentSi, vena, avstria 2000
saerTaSoriso treningi
Temaze: hospitalTa menej-
menti 2009
profesiuli gamocdile-
ba: bavSvTa respublikuri
saavadmyofos
Zalian Znelia masze war-
sul droSi saubari. is ise-
Ti energiuli da dauRala-
vi iyo, yvelafrisadmi gan-
sakuTrebuli damokidebule-
biT. iyo sicicxlis moyva-
ruli adamiani, kargi deda,
iSviaTi qali. daxvewili, in-
teligenturi, maRali donis
profesionali, mecnieri da
pedagogi. mis cxovrebaSi iyo
ori mniSvnelovani etapi iyo.
erTi _ iv. beritaSvilis sa-
xelobis fiziologiis ins-
titutis msoflioSi aRiare-
buli skola, meore - Tbili-
sis saxelmwifo samedicino
universiteti. orive Rirse-
ulad da warmatebulad ga-
iara. iSviaTia adamianebi,
romlebsac gaaCniaT Tavisi
saqmisadmi miseuli damoki-
debuleba. dauzareli da da-
uRalavi iyo. mxolod is rad
Rirda, rogor muSaobda is
studentebTan samecniero
wreSi. rogor uyvarda kon-
ferenciebis mowyoba da or-
ganizacia. yvelaferi unda
gaekeTebina gansakuTrebu-
lad kargad, yovelTvis Za-
lian gansxvavebulad. TiTq-
mis mxolod amisTvis cocx-
lobda da arsebobda. cdi-
lobda yoveli RonisZieba
dResaswauli yofiliyo. sa-
erTod, sadResaswaulo si-
tuaciis Seqmna saxlSic da
gareTac misi cxovrebis kre-
do iyo. mas sxvanairad ar
SeeZlo. yvelaferi mis irg-
vliv mxolod saukeTeso un-
da yofiliyo. is Zalian ixar-
jeboda da, amitom, etyoba ve-
Rar gauZlo da gadaiwva.
Tundac is rad Rirs, rogor
ar imCnevda viola Tavis mZi-
me avadmyofobas, rogor bo-
lomde cdilobda sul karg
xasiaTze yofnas. dadioda
koncertebze, speqtaklebze. is
xom xelovnebis Zalian di-
di moyvaruli iyo. sul geg-
mavda sadRac wasvlas, ra-
Racis naxvas, gakeTebas. uy-
varda megobrebTan urTier-
Toba. yvelas unawilebda Ta-
vis sikeTes da siyvaruls...
da Semdeg, sul ramodenime
dReSi Caqra...
manana Wi paSvili
Tssu, molekuluri da
samedicino genetikis
departamentis profesori
gaxsenebareanimaciis ganyo-
filebis eqimi 1983-1990
T.s.s.i. bavSvTa qi-
rurgiis kaTdris asis-
tenti 1990-1995
m.iaSvilis bavSvTa
centraluri saavadmyo-
fos kritikuli medi-
cinis samsaxuris uf-
rosi 1995-2002
`eqimebi sazRvrebs
gareT ̀ samedicino ko-
ordinatori 2002-2004
saqarTvelos iusti-
ciis saministros same-
dicino departamentis
mrCeveli 2004
Tbilisis saxelmwi-
fo samedicino akademi-
is upg da adami-
anuri resusrse-
bis departamen-
tis ufrosi 2004-
2006
g.Jvanias saxe-
lobis pediatri-
uli klinikis
direqtori 2006-
2012
viola beriSvili
viqtor
moroSkini
aTi weli sruldeba, rac
is CvenTan aRar aris. Zalian
male gavida dro. TiTqos es
guSin moxda. iSviaTad Semx-
vedria adamiani, romelsac uy-
varda yvela. is didTan didi
iyo, patarasTan _ patara. ara-
sodes ar gamigia vinmeze say-
veduri eTqvas. gamouswore-
beli optimisti iyo, sicocx-
leze da Tavis saqmeze Seyva-
rebuli. samwuxarod, cxovre-
ba rTuli iyo. mas mouxda ra-
modenime etapis gavla. es jer
pediatria iyo, Semdeg _ bio-
logia da samedicino geneti-
ka, da, bolos _ socialuri
pediatria. gavida dro da
mxolod exla mivxvdi, ramxe-
la saqmes akeTebda. ase mego-
na, rom is arafers gansakuT-
rebuls ar akeTebda. cxov-
robda ise, rogorc SeeZlo
da jeroda. yvelas exmarebo-
da. cdilobda yvelasTvis ga-
enawilebina Tavisi sikeTe. ke-
TilSobili adamiani iyo.
profesionali, inteligenti,
daxvewili pirovneba da nam-
dvili qalaqeli... qarTveli
- moroSkini...
Zalian kargi megobari iyo.
dRemde is axsovs yvelas. mis
saflavze xSirad viRacis mi-
tanili yvavilebi devs. pedi-
atrebis da genetikosebis ne-
bismier RonisZiebaze sul mi-
si saxelis xsenebaa. zaur fxa-
laZes misi suraTi samsaxur-
Si samuSao kabinetSi ukidia,
zurab Ciqovans ki _ saxlSi
Tavisi gardacvlili Svilis
gverdze. sadac waxval, an mi-
si megobari, an misi mowafe
gxvdeba - TbilisSi, moskovSi,
kievSi, JenevaSi. gasakviria, mag-
ram misi sikeTis madli mis
Svilebs xSirad win xvdebaT.
misi megobrebis Svilebi Cve-
ni Svilebis megobrebi gaxd-
nen. da grZeldeba isev is siy-
varuli da siTbo, rasac is
unawilebda yvelas, uSurve-
lad da uangarod. Zalian da-
maklda misi gverdiT yofna.
mis gverdiT xom ara marto
me, yvela qali qalad grZnob-
da Tavs. amas winad, JenevaSi
Cemma umcrosma qaliSvilma
miTxra: „ici, me bavSvobaSi ma-
ma ufro maxsovs, vidre Sen.
Sen sul samsaxurSi, gamoc-
debze da kvalifikaciaze iya-
vi wasuli, an saxlSi raRa-
cas akeTebdi. CvenTvis nakle-
bad iclidi. mama ki sul Cven-
Tan iyo - yvelgan davyavdiT,
gvaseirnebda, gvmkurnalobda,
gadasxmebs gvikeTebda, arafer-
ze uars ar gveubneboda. sul
CvenTan iyo“. misi suli, al-
baT, isev sul TqvenTan aris.
is TqveniT amayobda da, al-
baT, iqac, sadac wavida Tqve-
niT xarobs. kargebi gagzar-
deT. RmerTis madlobeli var,
rom Tavis droze studenti
gogo Sevxvdi axalgazrda
eqims, Wkvians, daxvewils, sxve-
bisagan Zalian gansxvavebuls,
romlisganac bevri ram vis-
wavle _ megobroba, mimteveb-
loba, saqmisadmi da garSemom-
yofebisadmi damokidebuleba.
samwuxarod, adamianebis
wasvlis Semdeg TandaTan
xvdebi vin iyvnen isini da ro-
gor gaklia maTi gverdze yof-
na. droTa ganmavlobaSi sxva
TvaliT uyureb cxovrebas da
sxvanairad afaseb yvelafers.
„������������, �� ������-�����“ (rodesac gvyavs _ vervafasebT, dakargvisas _ vti-
riT). ase yofila...
manana Wi paSvili,
Tssu, molekuluri da
samedicino genetikis
departamentis profesori
saqarTvelos pediatrTa
akademiis generaluri mdi-
vani 2008-2012
unar-Cvevebi: inglisu-
ri,rusuli ( Tavisuflad)
saofise kompiuteruli
programebi
cxovreba grZelde-
ba axla ukve daTo
fruiZis gareSe, misi
xsovna samaradJamod
darCeba misi ojaxis
wevrebis, megobrebis
da ubralod nacno-
bebis gulebSi.
redaqcia da
megobrebis jgufi
daviT fruiZe
(03.01. 1960 – 24.04.2013)
16
mTavari redaqtori: g. CaxunaSvili
moadgile: T. miqelaZe
saredaqcio sabWo: _ n. marinaSvili, g. arvelaZe,
n. badriaSvili, n. TofuriZe, d. CaxunaSvili, g.
CaxunaSvili, q. nefariZe, b. zenaiSvili, n. kvirkvelia,
k. CaxunaSvili.
gasayidad
ar
gavrceldeba
ISSN 1987-9849
UDC (uak) 616-053.2(054) s-743
16
erT-erTi pirveli qarTuli preparatebierT-erTi pirveli qarTuli preparatebierT-erTi pirveli qarTuli preparatebierT-erTi pirveli qarTuli preparatebierT-erTi pirveli qarTuli preparatebi