Seminaras-praktikumas“Probleminio mokymo/si integracija

kooperuotų studijų principu įgyvendinamose studijų

programose”

2008 liepos 2 d.Šiaulių universitetas

lektorė: doc.dr. Daiva LepaitėKauno technologijos universitetas

Seminaro objektas – probleminio mokymo/si (PM) integracija/dizainas studijų programose.

Seminaro tikslas – įžvelgti (nustatyti) probleminio mokymosi galimybes Šiaulių universiteto įgyvendinamose įvairių krypčių studijų programose.

Planas

14.00 – 15.30• Probleminio mokymasi vieta studijų

programos didaktinėje sistemoje

16.00 – 18.00• Probleminio mokymosi integracijos į

studijas metodiniai žingsniai (IMSA patirtis)– Probleminio mokymosi integracijos

galimybių paieška ŠU įgyvendinamose programose

Požiūriai į PM

Požiūriai į PM

• Mokymosi aplinka, kurioje mokymasis vyksta problemų pagrindu. Ši aplinka:– aktyvi, kooperatyvi, – sudaranti sąlygas įsivertinanti, teikti grįžtamąjį ryšį.

• Į studentą orientuota didaktinė strategija, kurios pagalba studentai:– kooperuotai sprendžia problemas;– refleksuoja savo patirtis.

Požiūriai į PM Finkle and Torp (1995)

• Curriculum vystymo ir didaktinė sistema, kuri tuo pačiu metu generuoja problemų sprendimo strategijas ir disciplininių žinių bazę bei studentų gebėjimus atliekant jiems aktyvų problemos sprendėjo vaidmenį esant konfrontuotu su problemine situacija, kurioje atsispindi realaus pasaulio problemos.

Požiūriai į PM

• Visuminis požiūris į ugdymą, apimantis tiek curriculum/programos, tiek studijų procesą:

• Curriculum susideda iš atrinktų ar parengtų problemų, kurių sprendimui studentas turi demonstruoti kritines žinias, problemų sprendimo gebėjimus, savivaldaus mokymosi strategijas ir komandinio darbo gebėjimus;

• Studijų procesas atkartoja sistemiškumą sprendžiant problemas ar susiduriant su iššūkiais, kurie atsiranda realioje gyvenimo aplinkoje ir karjeros eigoje.

PM charakteristikos

• Mokymasis pagrįstas atviromis problemomis

• Studentai dirba mažose grupėse (4-6 nariai)

• Dėstytojas atlieka fasilitatoriaus, tutoriaus vaidmenį.

PM pagrindinis rezultatas/tikslas

• Studentų įgyti gebėjimai:– problemų sprendimo;– savivaldaus mokymosi;– dalyvavimo komandiniame darbe

PM kaip mokymosi aplinkos didaktiniai uždaviniai:

• Problemos įžvalga pateiktoje situacijoje; • Problemos formuluotės fiksavimas; • Reikalingos informacijos nustatymas problemos

supratimui (ką mes žinome apie problemą?); • Šaltinių nustatymas informacijos surinkimui; • Galimų sprendimų generavimas; • Sprendimų analizė; • Sprendimų prezentavimas (žodžiu ar raštu).

PM santykis su problemų sprendimu

• Prieš pradedant PM turi būti įvertinti studentų problemų sprendimo, kritinio mąstymo gebėjimai.

• Bet šie gebėjimai prieš pradedant PM gali būti ugdomi ir kitais būdais.

PM santykis su kooperuotu mokymusi

• Kooperuotas mokymasis gali vykti ir be PM;

• Dalykiniame (subject-based) modelyje, kai studentai grupėse atlieka įvairias užduotis.

• PM gali vykti ir be kooperuoto mokymosi • Jei PM yra individualus projektas, tai nebūtina

kooperuotai dirbti grupėje.

Nuo tradicinio mokymo strategijos link PM

“Iš anksto” apibrėžtas curriculum

• Atskleidžia dėstytojo perspektyvą;

• Linijinis ir racionalus;• Tik dalis iš visos srities; • Dėstymas kaip žinių

perteikimas/perdavimas; • Mokymasis kaip žinių

priėmimas; • Struktūrizuota mokymosi

aplinka.

Curriculum iš patirties:• Atskleidžia studento

perspektyvą; • Darnus ir tinkamas

studento poreikiams • Nuo srities visumos prie

atskirų dalių; • Dėstymas kaip pagalba • Mokymasis kaip

konstravimo procesas • Lanksti mokymosi aplinka

PM ciklas

Problemos diskutavimas

Esamo žinojimo

apsibrėžimas

Hipotezių generavimas

Mokymosi tikslų

nustatymas

Veiklos organizavimas

Rezultatų pristatymas

PM scenarijai• PM – mokymosi aplinka - kaip studijų

programos formatas:– Tyrimų projektai;– Inžinierinio dizaino projektai, kurie yra daugiau

negu ankstenio mokymosi rezultatų sintezė

• PM – didaktinė strategija:– Programos dalyko studijose– Kooperuotose studijose (dalyko dalinė praktika)– Ištisinėje praktikoje – PM programoje (tarpdisciplininė tematika)

PM modelis

1. Probleminės situacijos pristatymas studentams.

Nereikalinga turėti pakankamai išankstinių žinių problemos išsprendimui:

- reikės surinkti reikalinga informaciją ar mokytis naujų koncepcijų, principų ar įgūdžių, įsitraukus į problemos sprendimo procesą.

PM modelis

2. “Ką mes jau žinome?”- išankstinės žinios;

3. Konstatuoti problemą:- tai studentų atliktos analizės rezultatas;- problema galimai bus

atnaujinta/patobulinta, kai situacija pasipildys nauja informacija;

4. “Ką mums reikia sužinoti?” - informacijos paieška įvairiuose

šaltiniuose.

PM modelis

5. “Ką mums reikia padaryti?”- įvardinti galimus sprendimus,

rekomendacijas ar darbines hipotezes.- kokiais metodais tai bus tikrinama. - įvardinti ir testuoti hipotezę.

6. Pristatyti problemos sprendimą.- pristatomame sprendime turi būti

problemos formuluotė, klausimai, surinkti duomenys, duomenų analizė, rekomendacijos pagal gautus rezultatus.

Ką primena PM modelis?

Pagrindiniai PM modelio didaktiniai klausimai

Adaptuota Stepien, Gallagher, & Workman, 1993

Kas yra žinoma? Ką reikia sužinoti?

Ką reikia daryti?

Problemos vaidmuo PM

• Mokomasi spręsti problemą atliekant įvairius ir skirtingus vaidmenis “čia ir dabar”.

• Apibrėžiama situacija, kurios analizės rezultate išryškinama problema.

• Dėstytojas neidentifuoja studentų poreikių. Studentai patys renka ir analizuoja informaciją.

Kognityvinės veiklos tikslas PM

• Studentai sintezuoja ir konstruoja žinias siekdami surasti problemos sprendimą tokiu būdu, kad būtų išpildytos sąlygos, kurios buvo pačių studentų išsikeltos.

Metakognityvinės veiklos tikslas PM

• Dėstytojams reikalinga suprasti tutorystės modelį;

• Studentai patys sukuria mokymosi strategijas, kurios juos įgalina valdyti savo mokymąsi (savivaldžiai mokytis).

Problemos formulavimas: dėstytojo pozicija – “klausimų iškėlimo” lygiai

• Kognityvinio lygmens klausimai susiję su: – Informacijos apimties generavimu; – Ryšių nustatymu tarp įvairių informacijos dalių.

• Metakognityvinio lygmens klausimai akcentuoja: – Kaip efektyviau galima panaudoti ribotus išteklius? – Kam ir ką reikia efektyviai daryti sprendžiant

problemą? – Kur reikia ieškoti reikalingos informacijos? – Individualių vaidmenų išsiaiškinimą bei komandinio

darbo vertybių problemos sprendimo procese.

Problemos formulavimas: dėstytojo pozicija – “klausimų iškėlimo” lygiai

• Epistemiologiniame lygmenyje pagrindiniai klausimai: – Kaip pasikeis problemos esmė po naujos

informacijos porcijos? – Kaip gali problemos sprendimo mastas daryti

įtaką platesnei aplinkai? – Kokios yra įvairių sprendimų pasekmės?

– Įgalinant studentus suvokti visumos esmę.

PM bendrieji didaktiniai principai

• Studentai yra aktyviai įsitraukę problemos turinio supratimą;

• Ugdosi gebėjimą savivaldžiai veikti;

• Taiko kritinio mąstymo ir argumentavimo gebėjimus;

• Dirba su kitais kaip komandos nariais.

PM “epistemiologiniai” uždaviniai (Delaware universiteto pavyzdys)

• Patobulinti socialinės matematikos analizės gebėjimus. • Patobulinti išteklių ekonomikos sprendimų priėmimo

gebėjimus. • Padidinti supratimą apie tai, kokį vaidmenį interesų

grupės atlieka politiniame procese. • Padidinti supratimą apie teisinius procesus. • Padidinti supratimą apie bioįvairovę ir ekosistemas. • Padidinti supratimą apie tai kokį vaidmenį istorija atliko

formuojant dabartinį regionų ir pasaulio vaizdą. • Padidinti supratimą apie multikultūrinę įtaką išteklių

panaudojimo sprendimų priėmimui.

PM rezultatas

Asmeninių gebėjimų vystymas

• Tobulina tyriminius gebėjimus.

• Nustato tinkamą informaciją nagrinėjamai problemai.

• Tobulina komunikacinius gebėjimus.

• Siekia geresnės sąveikos grupėje ir bendruomenėje.

PM rezultatas (kognityvinis)

Mąstymo ir argumentavimo vystymas per:• Duomenų analizės įgūdžius. • Technologijų panaudojimą duomenų analizėje. • Sprendimų priėmimo įgūdžius. • Kritinio mąstymo įgūdžius. • Surinktų duomenų analizę iš įvairių šaltinių. • Palygina ir kontrastuoja duomenis iš įvairių pozicijų. • Generuoja ir identifikuoja darbinius klausimus. • Sintezuoja informaciją. • Interpretuoja įvairiai grafiškai atvaizduotus duomenis. • Interpretuoja ir ekstapoliuoja informaciją.

PM įgyvendinimo problemos: dėstytojų požiūriu

• Jei studentai yra tik pradedantieji PM, tai pirmaisiais metais jie pajus mažiau naudos iš šios aplinkos;

• Reikalauja labai daug dėstytojo energijos (ypač pirmuosius metus);

• Tačiau PM aplinka yra prasmingesnė, teikianti dėstytojui didesnį pasitenkinimo jausmą, suteikianti vertingos dalykinės ir pedagoginės patirties.

PM įgyvendinimo problemos: studentų požiūriu

• nepatogus PM formatas, neribota minčių laisvė. Jie pageidaus žinoti:

- ką jie turi padaryti balui gauti. - užduotis, koncepcijas ir “puslapių skaičių” rašto

darbui.

• linkusiems iš knygų mokytis studentams bus nepatogūs PM vaidmenys, kuriuos atlikdami jie turės atlikti tyrimą, koordinuoti grupės veiklą.

• Problemos intenalizavimo/artimumo stoka neleis studentams įsijausti į vaidmenį, o vis bus bandoma suprati, ko dėstytojas nori.

PM didaktinis procesas

(Tutorinės rekomendacijos: IMSA patirtis http://www.imsa.edu/programs/pbln/tutorials/

PM įvadas

1. PM pristatymas

2. Problemos vieta PM

3. Dėstytojo ir studento vaidmuo PM

4. PM privalumai

5. PM parametrai

6. PM organizavimas

1. PM pristatymas

• Kas yra PM? – Curriculum vystymas ir mokymosi strategija.

• Koks PM tikslas? – Tobulina problemų sprendimo strategijas,

disciplinos žinių bazę ir kitus gebėjimus.

• Kaip PM padeda pasiekti tikslą? – Studentams atliekant aktyvaus problemos

sprendėjo vaidmenį ir konfrontuojant su realios aplinkos problemomis.

2. Problemos vieta PM

PM turi organizacinį centrą – problemą, kuri yra:

• kompleksiška

• Reikalauja tyrimo, duomenų rinkimo ir refleksijos

• besikeičianti

• Neturi paprasto, fiksuoto, teisingo sprendimo

3. Dėstytojo ir studento vaidmuo PM

• Dėstytojai atlieka kognityvinio ir metakognityvinio tutoriaus vaidmenį, o ne žinių laikytojo ir skleidėjo vaidmenį;

• Studentai atlieka problemos sprendėjo, sprendimų priėmėjo ir prasmės ieškotojo vaidmenį, o ne pasyvaus klausytojo.

4. PM privalumai • Studentų motyvavimas (jie jaučiasi įgalintys

daryti poveikį tyrimo rezultatams)• Tinkamumas ir kontekstualumas (kam mums

to reikia?) • Aukštesnio lygio kognityviniai gebėjimai

(kūrybinis ir kritinis mąstymas) • Mokymasis kaip mokytis (savivaldus

mokymasis, nes studentai patys turi sukurti savo strategijas problemos nustatymui, duomenų surinkimui, duomenų analizei)

• Autentiškumas (panašias problemas studentai spręs savo profesinėje veikloje).

5. PM parametrai

Laikomasi šių principų: • Mokymasis vyksta problemos pagrindu; • PM tutoriniuose užsiėmimuose studentai atlieka

problemos sprendėjų vaidmenį, dėstytojai – tutorių;

• Mokymosi procese informacija yra dalinamasi, tačiau žinios yra studento asmeninis konstruktas.

• Vertinimas yra susijęs su problemos sprendimo procesu.

• PM nebūtinai yra tarpdalykinis, bet visada integruojantis.

6. PM organizavimas

• Visi organizaciniai klausimai (priklausomai nuo PM integracijos lygio į studijų programą).

PM dizaino metodiniai žingsniai (IMSA patirtis): 1. Mokymosi tikslų iškėlimas (konteksto sukūrimas problemos

sprendimui)2. Kompleksinių prielaidų nustatymas 3. Konceptualaus kompleksiškumo ir mokymosi galimybių žemėlapio

braižymas4. Problemų nustatymas5. Probleminio centro atranka6. Sufokusuoti (nusmailinti) probleminį centrą7. Atrinkti vaidmenį ir situaciją8. Suformuluoti problemą9. Apibrėžti studentų vaidmenis10.Parengti kalbą (kreipimąsi), filmuotą medžiagą, dokumentus ir t.t. 11.Įvertinti problemą pagrindžiančią informaciją12.Atlikti informacijos paiešką13.Perbraižyti problemos žemėlapį 14.Mokymosi programos planas15.Problemos sprendimo refleksija

1. PM konteksto sukūrimas

Mokymosi tikslai/rezultatai (pavyzdys):

• Supranta nagrinėjamą objektą;

• Sukuria ir atlieka eksperimentą;

• Interpretuoja duomenis;

• Naudoja grafikus;

• Efektyviai komunikuoja su auditorija ;

• Supranta ekonominį problemos poveikį.

Mokymosi tikslai/rezultatai ir atitinkamas didaktinis instruktavimas (pavyzdys):

• Tyrimo atlikimo gebėjimai: – Interneto naudojimas – Telefoninis protokolas – Vizitas į instituciją – Interviavimo įgūdžiai

• Projekto valdymo gebėjimai: – Projekto veiklos planas – Atsakomybių matrica – SSGG analizė

• Pristatymo gebėjimai: – Technologijų panaudojimas – Vizualinių priemonių taikymas – Efektyvi kalbėjimo technika – Tinkama apranga

2. Kompleksinių prielaidų nustatymas

• Iš programos medžiagos;

ar

• Iš realios aplinkos eksperimentų rezultatų;

3. Konceptualaus kompleksiškumo ir mokymosi galimybių žemėlapio braižymas

4. Problemų nustatymas

5. Probleminio centro atranka

Probleminis centras turi būti susijęs su maksimaliais studento interesais ir įsitraukimu.

Būtina atlikti pilotinį tyrimą, ar bus prieinama informacija studentų darbui).)

6. Sufokusuoti (nusmailinti) probleminį centrą

7. Atrinkti vaidmenį ir situaciją

8. Suformuluoti problemą

Iš išbraižyto problemos žemėlapio apibrėžiama problema, kurios sprendimas turėtų įtakos kelioms interesų grupėms, pvz.: darbuotojams, valstybės biudžetui, pelkės apsaugai, politiniam spaudimui ir balsams.

9. Apibrėžti studentų vaidmenis

• Vaidmenys turi būti autentiški;

• Geriausia ieškoti realioje situacijoje realių vaidmenų.

10. Parengti kalbą (kreipimąsi), scenarijų dramai, filmuotą medžiagą, dokumentus ir t.t.

11. Įvertinti problemą pagrindžiančią informaciją

• Idealu, jei dėstytojo kaip problemos kūrėjo ir studentų nustatyta problema būtų panaši savo dimensijomis.

12. Atlikti informacijos paiešką

• Informacijos paieška•Potencialių profesionalių mentorių paieška •Didaktinio proceso suplanavimas •Sukurti periodinį vertinimą, kuris leistų patikrinti studento supratimo pokyčius mokymosi procese

13. Perbraižyti problemos žemėlapį

14. Mokymosi programos planas

• Paruošti studentus PM • Pristatyti probleminę situaciją • Kas žinoma? Iš kokių šaltinių tai žinoma? Ar šie

šaltiniai patikimi? Ką reikia sužinoti? • Formuluoti problemą • Rinkti ir dalytis informacija • Generuoti įmanomus sprendimus • Įvertinti sprendimų tinkamumą • Studentų veiklos vertinimas • Apibendrinti problemos sprendimo patirtį

15. Problemos sprendimo refleksija

Prielaidos:

Ar situacijos kontekstas yra probleminis?

• Ar studentai atlieka tinkamą vaidmenį?

Struktūrizuotos refleksijos schema(E.Knasel, J.Meed, A.Rossetti, 2000, p.121-122)1. Konstatavimas:• kas atsitiko?• kas glūdi šio įvykio/veiksmo esmėje/kontekste?• kokie veiksniai veikė šiame įvykyje/veiksme?2. Refleksija:• ką aš norėjau pasiekti?• kodėl aš veikiau taip kaip veikiau?• kaip aš tuo metu jaučiausi?• ką apie šį įvykį mano kiti žmonės?• kokios yra šio įvykio pasekmės? 3. Įtakos:• kokie veiksniai veikė mano veiksmus ir sprendimus?• kokius faktorius aš papildomai turėčiau įvertinti?4. Alternatyvos:• ką aš dar galėjau alternatyvaus padaryti?• kokius skirtumus tai būtų sukėlę?5. Mokymasis:• ko aš išmokau iš šio įvykio?• kaip šis įvykis mane pakeitė?• jeigu jis dar kartą įvyktų, ką aš daryčiau?

Konstatavimas

Kas atsitiko?Veiksmo planas

Jeigu situacija

pasikartotų, kaip jūs

veiktumėte?

Jausmai Ką jūs tuo metu

jautėte ir galvojote?

Išvada Ką jūs dar galėjote

padaryti?

Vertinimas Kas šioje patirtyje

buvo gero ir blogo?

Analizė Kas buvo esminio

šioje situacijoje?

Refleksijos ciklas (E. Knasel, J. Meed, A. Rossetti, 2000)

2.7

PM įgyvendinimo scenarijus diskusijai

• PM – didaktinė strategija:–Programos dalyko studijose–Kooperuotose studijose (dalyko dalinė

praktika)–Ištisinėje praktikoje –PM programoje (tarpdisciplininė

tematika)