Post on 29-Jul-2020
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
ANDRIUS NEVECKA
NEŠIKLIO ĮTAKOS SALICILO RŪGŠTIES ATPALAIDAVIMUI IŠ
PUSIAU KIETŲ SISTEMŲ TYRIMAS IN VITRO
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
prof. Vitalis Briedis
KAUNAS, 2014
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
Data
NEŠIKLIO ĮTAKOS SALICILO RŪGŠTIES ATPALAIDAVIMUI IŠ
PUSIAU KIETŲ SISTEMŲ TYRIMAS IN VITRO
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
prof. Vitalis Briedis
Data
Recenzentas: Darbą atliko:
Data Magistrantas
Andrius Nevecka
Data
KAUNAS, 2014
3
TURINYS
1. SANTRUMPOS ................................................................................................................................... 9
2. ĮVADAS ............................................................................................................................................. 10
3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................... 10
4. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 11
4.1. Pusiau kieti preparatai ................................................................................................................. 11
4.1.1. Pusiau kietų preparatų klasifikacija ir apibūdinimas ............................................................ 11
4.2. Salicilo rūgšties savybės ir panaudojimas ................................................................................... 13
4.2.1. Salicilo rūgšties struktūra ir fizikocheminės savybės ........................................................... 13
4.2.2. Salicilo rūgšties panaudojimas .............................................................................................. 14
4.3. Atpalaidavimo tyrimas in vitro .................................................................................................... 15
4.3.1. Difuzinės celės ...................................................................................................................... 15
4.3.2. Membranos ........................................................................................................................... 18
4.3.3. Akceptorinės terpės ............................................................................................................... 19
4.3.4. Tyrimo sąlygos (temperatūra, mėginių ėmimo laikas) ......................................................... 20
4.4. Tyrimai, atlikti su puskiečiais salicilo rūgšties preparatais ......................................................... 20
5. TYRIMO METODAI ......................................................................................................................... 22
5.1. Medžiagos, reagentai ir įranga .................................................................................................... 22
5.1.1. Medžiagos ir reagentai .......................................................................................................... 22
5.1.2. Įranga .................................................................................................................................... 23
5.2. Analitiniai metodai ...................................................................................................................... 23
5.2.1. Salicilo rūgšties kiekybinė analizė ........................................................................................ 23
5.2.2. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose nustatymas ........................................... 25
5.2.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimas in vitro ..................................................... 25
5.2.4. Tepalų pH nustatymas ........................................................................................................... 26
5.2.5. Tepalų dinaminės klampos nustatymas ................................................................................ 27
5.2.6. Statistinė analizė ................................................................................................................... 27
5.3. Tepalų su salicilo rūgštimi modeliavimas ................................................................................... 27
6. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................................................................ 28
6.1. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose vertinimas ................................................... 28
6.2. Tepalų kokybės vertinimas .......................................................................................................... 32
6.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš vaistinėse gamintų ir eksperimentinio tepalų vertinimas ...... 34
4
6.4. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš sumodeliuotų ir pagamintų tepalų vertinimas ....................... 35
6.4.1. Pagalbinės medžiagos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas ............. 35
6.4.2. Technologijos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas .......................... 39
6.4.3 LSMU vaistinės tepalo palyginimas su sumodeliuotais tepalais pagal salicilo rūgšties
atpalaidavimą .................................................................................................................................. 42
7. IŠVADOS ........................................................................................................................................... 44
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................. 45
5
SANTRAUKA
NEŠIKLIO ĮTAKOS SALICILO RŪGŠTIES ATPALAIDAVIMUI IŠ
PUSIAU KIETŲ SISTEMŲ TYRIMAS IN VITRO
A. Neveckos baigiamasis magistro darbas/ mokslinis vadovas prof. V. Briedis;
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. Kaunas.
Darbo tikslas: įvertinti gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų su salicilo rūgštimi kokybę
nustatant veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro ir pasiūlyti alternatyvios sudėties ir gamybos
technologijos puskietes sistemas, pasižyminčias ne mažesniu salicilo rūgšties atpalaidavimu in vitro.
Darbo uždaviniai:
1. Parinkti ir pritaikyti salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodiką;
2. Parinkti tinkamas sąlygas salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimams in vitro;
3. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų;
4. Sumodeliuoti alternatyvios sudėties puskietes sistemas su salicilo rūgštimi, jas pagaminti ir
įvertinti jų kokybę;
5. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš sumodeliuotų puskiečių sistemų bei palyginti gautus
atpalaidavimo rezultatus su vaistinėse pagamintų tepalų atpalaidavimo rezultatais.
Metodai: Salicilo rūgšties išsiskyrimas iš puskiečių sistemų tirtas naudojant modifikuotas Franz tipo
celes. Salicilo rūgštis kiekybiškai nustatyta spektrofotometrijos metodu naudojant spektrofotometrą
Agilent 8453, bangos ilgis 296 nm. Kalibracinio grafiko koncentracija ribose 0,005-0,03 mg/ml.
Tepalų kokybė nustatyta vertinant tepalo pH ir dinaminę klampą.
Rezultatai: po 4 h 5 % salicilo rūgšties tepalai atpalaidavo salicilo rūgšties: LSMU vaistinės-
3,36±0,16 %, “Ąžuolyno” vaistinės- 2,54±0,12 %, UAB “VJV“- 2,71±0,20 %, eksperimentinis
1,89±0,14 %, tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje naudojant 10 % glicerolio
atpalaidavo 2,27±0,18 %, 10 proc. 1,2-propandiolio- 3,43±0,29 %, 10 % polietilenglikolio 400-
4,04±0,21 %; tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle- su
gliceroliu- 2,29±0,21 %, su 1,2- propandioliu- 3,50±0,14 %, su polietilenglikoliu 400- 4,24±0,22 %;
6
tepalai, pagaminti palydžius vazeliną, sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, su
gliceroliu- 2,73±0,25 %; su 1,2-propandioliu- 3,64±0,20 %; su polietilenglikoliu 400- 4,92±0,30 %.
Išvados:
1. Parinkta ir pritaikyta salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodika UV spektrofotometrijos
metodu. Pasirinkta metodika buvo pakankamai tiksli įvertinti salicilo rūgšties kiekį.
2. Tyrimais įrodytas 2 % polisorbato 80 tirpalo tinkamumas naudoti jį kaip akceptorinę terpę.
3. Patvirtintas skirtingas salicilo rūgšties atpalaidavimas iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų.
Daugiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalas, pagamintas LSMU vaistinėje.
4. Remiantis moksline literatūra sumodeliuoti ir pagaminti tepalai su salicilo rūgštimi, įvertintos jų
kokybinės savybės. Sumodeliuotų tepalų pH buvo rūgštinis (≤3,06), dinaminė klampa ribose 6,21-
7,19 Pa·s.
5. Ištirtas salicilo rūgšties atpalaidavimas in vitro iš tepalų, pagamintų vaistinėse ir sumodeliuotų
laboratorijoje. Didžiausia įtaka salicilo rūgšties atpalaidavimo intensyvėjimui konstatuota, kai
veiklioji medžiaga ištirpinta 10 % polietilenglikolio 400, kuris po to įterptas į palydytą vazeliną
disperguojant grūstuvėje, vėliau išmaišant automatine maišykle. Taip pagamintas tepalas
atpalaidavo 1,5 karto daugiau salicilo rūgšties nei LSMU vaistinėje pagamintas tepalas.
7
SUMMARY
EVALUATION OF VIHICLE’S EFFECT ON SALICYLIC ACID
RELEASE IN VITRO FROM SEMI- SOLID PREPARATIONS
A. Nevecka master thesis/ Term paper advisor: prof. V. Briedis;
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of pharmacy, Department of Clinical Pharmacy.
Kaunas.
Objective of work: to evaluate quality of salicylic acid ointments manufactured by pharmacies by
assessing release of salicylic acid in vitro and suggest alternative composition and technique semi-
solid preparation, characterized by the same or better release of salicylic acid.
Main tasks:
1. To select and adapt a suitable method for quantity analysis for salicylic acid;
2. To select appropriate conditions for salicylic acid release in vitro from semi- solid preparation;
3. To research release of salicylic acid in vitro from semi-solid preparations made by Lithuanian
pharmacies;
4. To formulate semi- solid preparations containing salicylic acid and evaluate quality;
5. To research release of salicylic acid in vitro from formulated semi- solid preparations and compare
release results with release results of semi- solid preparations made by Lithuanian pharmacies.
Methods: release of salicylic acid from semi- solid preparations executed by using modificated
vertical diffusion Franz cells. The quantity analysis executed by using spectrophotometric methods.
UV- Vis spectrophotometer Agilent 8453, wavelength 296 nm, calibration curve within 0,005- 0,03
mg/ml. Ointments quality evaluated by pH and dynamic viscosity.
Results: after 4 h 5 % salicylic acid ointments released salicylic acid: LSMU pharmacy‘s ointment-
3,36 %, “Ąžuolyno” pharmacy‘s ointment- 2,54 %, UAB “VJV“ ointment- 2,71 %, experimental
ointment- 1,89 %; ointments made by mixing in mortar with glycerol- 2,27 %, 1,2-propanediol- 3,43
%, polyethelene glycol 400- 4,04 %; ointments made by mixing in mortar and automatic mixer with
glycerol- 2,29 %, 1,2-propanediol- 3,50 %, polyethelene glycol 400- 4,24 %; ointments made by
8
mixing in mortar and automatic mixer, before that vaseline was molten, with glycerol- 2,73 %; 1,2-
propanediol- 3,64 %; polyethelene glycol 400- 4,92 %.
Conclusions:
1. Selected and adapted a suitable UV spectrophotometric method for quantity analysis for salicylic
acid. The method was sufficiently accurate.
2. 2 % polysorbate 80 solution was selected as appropriate acceptor medium.
3. There was approved different salicylic acid release from ointments made by Lithuanian
pharmacies. The most salicylic acid released from LSMU pharmacie‘s ointment.
4. Based on scientific literature were developed ointments containing salicylic acid and their quality
were evaluated. Formulated ointments pH was acidic (≤3,06), dynamic viscosity 6,21-7,19 Pa·s.
5. Release of salicylic acid in vitro from semi- solid preparations made by pharmacies and formulated
in laboratory was evaluated. The greatest share of salicylic acid among oitments was released by
ointment made by dissolving salicylic acid in 10 % polyethelene glycol 400 and inserting this into
molten vaseline by mixing in mortar and automatic mixer. Ointment made in this way release
salicylic acid 1,5 times more than ointment made by LSMU pharmacy.
9
1. SANTRUMPOS
°C- Celsijaus laipsniai
a-v- aliejus vanduo tipo
FDA- Food and drug administration ( JAV maisto ir vaistų administracija)
PEG 400- polietilenglikolis 400
pH- vandenilio potencialas
UV- ultravioletinis
v-a- vanduo aliejus tipo
10
2. ĮVADAS
Didelę dalį Lietuvos vaistinėse gaminamų vaistų sudaro puskietės sistemos. Europos
farmakopėja rekomenduoja vietinio poveikio pusiau kietų vaistų formų kokybės kontrolės vertinimui
atlikti vaistinių medžiagų atpalaidavimo tyrimus in vitro. Tačiau gamybinėse vaistinėse gaminamoms
puskietėms vaistų formoms atpalaidavimo tyrimai in vitro neatliekami. Todėl labai svarbu įvertinti,
kaip puskietės sistemos atpalaiduoja veikliąją medžiagą ir kokie veiksniai gali turėti įtakos veikliosios
medžiagos atpalaidavimo procesui, taigi ir vaisto kokybei, efektyvumui.
Odos ligoms gydyti gaminami pusiau kieti preparatai su salicilo rūgštimi. Salicilo rūgštis
priklauso fenolinių junginių grupei, aptinkamai augaluose, kuri pasižymi antiseptiniu,
priešuždegiminiu, keratolitiniu poveikiu. Ši veiklioji medžiaga slopina mikroorganizmų, grybelių
augimą, skatina granuliacinio audinio susidarymą. Dėl antiseptinių, priešuždegiminių, granuliacinio
audinio susidarymą skatinančių savybių salicilo rūgštis naudojama gaminant preparatus, skirtus
paskatinti odos regeneraciją, žaizdų gijimą. Dėl keratolitinio poveikio ši rūgštis naudojama kaip odos
šveitimo priemonė gydant žvynelinę, hiperkeratozę, suragėjimus, dermatitus ir kt. odos ligas.
Šio darbo tikslas yra įvertinti gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų su salicilo rūgštimi
kokybę nustatant veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro ir pasiūlyti alternatyvios sudėties ir
gamybos technologijos puskietes sistemas, pasižyminčias ne mažesniu salicilo rūgšties atpalaidavimu
in vitro.
3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: įvertinti gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų su salicilo rūgštimi kokybę
nustatant veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro ir pasiūlyti alternatyvios sudėties ir gamybos
technologijos puskietes sistemas, pasižyminčias ne mažesniu salicilo rūgšties atpalaidavimu in vitro.
Tyrimo objektas: eksperimentiniai ir komerciniai (5 %) tepalai su salicilo rūgštimi.
Darbo uždaviniai:
1. Parinkti ir pritaikyti salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodiką;
2. Parinkti tinkamas sąlygas salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimams in vitro;
11
3. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų;
4. Sumodeliuoti alternatyvios sudėties puskietes sistemas su salicilo rūgštimi, jas pagaminti ir
įvertinti jų kokybę;
5. Ištirti salicilo rūgšties atpalaidavimą in vitro iš sumodeliuotų puskiečių sistemų bei palyginti
gautus atpalaidavimo rezultatus su vaistinėse pagamintų tepalų atpalaidavimo rezultatais.
4. LITERATŪROS APŽVALGA
4.1. Pusiau kieti preparatai
Pusiau kietos vaistų formos yra vienos iš dažniausiai vartojamų ant odos vaistų formų.
Naudojant puskiečius preparatus pasiekiamas ne tik vietinis, bet ir sisteminis poveikis. Pastaruoju metu
itin auga susidomėjimas puskiečių vaistų formų panaudojimu išgaunant sisteminį poveikį. Pagrindinė
to priežastis yra tai, kad per odą į sisteminę kraujotaką patekusi vaistinė medžiaga išvengia pirmojo
metabolizmo kelio kepenyse. Vaistinei medžiagai į kraujotaką patekus enteriniu būdu kraujas vartų
vena pernešamas tiesiai į kepenis- dalis vaisto metebolizuojama, todėl reikia naudoti didesnes dozes.
Tai sukelia didesnį nepageidaujamų reakcijų pavojų. Pusiau kieti preparatai turi ir trūkumų- labai
sunku tiksliai dozuoti vaistą, preparatas gali dirginti odą. Priklausomai nuo to, kokį poveikį, sisteminį
ar vietinį, norime pasiekti turime pristatyti veikliąją medžiagą į skirtingas organizmo vietas.
Veikliosios medžiagos patekimas į gilesnius odos sluoksnius arba sisteminę kraujotaką ar jos
pasilikimas ant odos paviršiaus priklauso ne tik nuo vaistinės medžiagos, bet labiausiai nuo nešiklio
savybių. Viena iš pusiau kietų vaistų klasifikacijų ir remiasi nešiklio (pagrindo) savybėmis [21, 45].
4.1.1. Pusiau kietų preparatų klasifikacija ir apibūdinimas
Pusiau kietų preparatų klasifikacija [7,21,31]:
1. Tepalai (pagal pagrindą)
a) Angliavandeniliniai pagrindai
b) Absorbciniai pagrindai
c) Vandeniu nuplaunami pagrindai
d) Vandenyje tirpūs pagrindai
12
2. Geliai
a) Hidrogeliai
I. Natūralūs polimerai
II. Pusiau sintetiniai polimerai
III. Sintetiniai polimerai
b) Organogeliai (oleogeliai)
I. Lecitino pagrindu
II. Želatinos pagrindu
III. Sorbitano esterio pagrindu
3. Kremai
a) Riebaliniu pagrindu (lipofiliniai)
I. Angliavandeniliniai
II. Angliavandenilių vaškai
III. Oleogeniškos medžiagos
IV. Riebalų rūgštys ir alkoholiai
b) Emulsiniai (hidrofiliniai)
I. Anijoniniai
II. Katijoniniai
III. Nejoniniai
4. Pastos
Pusiau kietų preparatų apibūdinimas
Tepalai- pusiau kieti preparatai, sudaryti iš vienfazio pagrindo, kuriame disperguotos kietos ar
skystos medžiagos, skirti vartoti ant odos ar gleivinių. Paprastai tepalus sudaro mažiau nei 20 %
vandens ar lakių medžiagų ir daugiau kaip 50 % nešiklio (angliavandenilių, vaškų). Užtepti ant odos
tepalai neištirpsta, tačiau suminkštėja. Pagrindinė tepalų funkcija pernešti vaistinę medžiagą, tačiau
taip pat gali būti naudojami kaip apsauginė ar minkštinanti priemonė [7,21,31].
Kremai- pusiau kieti daugiafaziai preparatai, turintys hidrofilinę ir lipofilinę fazę bei kurių
pagrinde ištirpinta ar disperguota viena ar daugiau vaistinių medžiagų. Skirti vartoti ant odos ar
gleivinių. Kaip pagrindas gali būti naudojama aliejus-vanduo (a-v) tipo amulsija ar vandeninė
mikrokristalinė dispersinė terpė. Paprastai tepalus sudaro daugiau kaip 20 % vandens ar lakių
medžiagų ir mažiau kaip 50 % nešiklio (angliavandenilių, vaškų) [7,21,31].
13
Geliai- tai pusiau kieta vaisto forma, kuri sudaryta iš mažų neorganinių molekulių suspencijos
ar skysčio, kuriame pasklidę didelės organinės molekulės, ir paveiktų gelifikuojančiomis
medžiagomis. Pagal tai, koks pagrindas sudaro gelį, jie skirstomi į hidrogelius (vandeninis pagrindas)
ir oleogelius (organinio tirpiklio pagrindas) [7,21,31].
Pastos- tai pusiau kieti preparatai, sudaryti iš vienos ar daugiau vaistinių medžiagų
disperguotų pagrinde. Pastų sudėtyje disperguota daugiau kaip 25 % sausųjų medžiagų. Pastos gali
būti skirstomos į riebiąsias ir neriebiąsias pastas [21,31,46].
Tepalų pagrindų klasifikacija:
Angliavandenilių pagrindai. Šie pagrindai sudaryti iš vienos ar kelių hidrofobinių
medžiagų.
Absorbciniai pagrindai. Šiuos pagrindus kaip ir angliavandenilinius sudaro
hidrofobinės medžiagos. Absorbciniai pagrindai sudaryti iš vanduo-aliejus tipo (v-a)
emulsijos. Šie pagrindai gali sugerti nemažą kiekį vandeninių tirpalų.
Emulsiniai pagrindai. Šiuos pagrindus gali sudaryti v-a arba a-v tipo emulsijos.
Vandenyje tirpūs pagrindai. Šie pagrindai neturi aliejinės fazės, nėra emulsiniai, o
svarbiausia šie pagrindai yra tirpūs vandenyje. Tokie pagrindai gaunami naudojant
polietilenglikolius.
Nuplaunami vandeniu pagrindai. Šiuos pagrindus sudaro a-v tipo emulsijos. Juos
galima pašalinti vandeniu [46].
4.2. Salicilo rūgšties savybės ir panaudojimas
4.2.1. Salicilo rūgšties struktūra ir fizikocheminės savybės
Salicilo (2-hidroksibenzoinė) rūgštis. Tai balti arba beveik balti kristaliniai milteliai ar balti
arba beveik balti adatėlių formos kristalai. Formulė- C7H6O3. Molekulinė masė 138.1 g/mol. Tankis:
1.440 g/cm3. Gerai tirpsta acetone, 96 % etanolyje (santykiu 1:3), eteryje, benzene. Sunkiai tirpsta
vandenyje (šaltame vandenyje santykiu 1:460, verdančiame- 1:15), šiek tiek tirpsta metileno chloride.
Tapatybė nustatoma pagal lydymosi temperatūrą (158- 161 ºC) ir IR spektrofotometrijos būdu. Taip
14
pat aliekamas salicilatų nustatymo reakcija. Atliekamos reakcijos chloridų, sulfatų, sunkiųjų metalų
priemaišoms nustatyti. Salicilo rūgštis laikoma apsaugotose nuo šviesos vietose, specialiose talpyklose
[18,27,46,47,50].
1 pav. Salicilo rūgšties formulė [48]
Salicilo rūgšties karboksilinė grupė reaguoja su alkoholiais (metanoliu, fenoliu). Hidroksilinė
grupė reaguoja su acto rūgštimi- susidaro acetilsalicilo rūgštis. Para- padėtyje prijungus amino grupę
susidaro p- aminosalicilo rūgštis, kuri veikia bakteriostatiškai tuberkuliozės mikobakterijas [50].
4.2.2. Salicilo rūgšties panaudojimas
Gyvūnų organizme salicilo rūgštis pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu, antimikrobiniu,
priešgrybeliniu, keratolitiniu poveikiu, skatina granuliacinio audinio susidarymą gyjant žaizdoms.
Salicilo rūgštis pašalina tarpląstelinius lipidus, kurie prisijungę prie suragėjusių epitelinio ląstelių,
padidina endogeninę raginio sluoksnio hidrataciją ir atsisluoksniavimą. Todėl dažnai naudojama kaip
odos šveitimo priemonė gydant odos ligas (strazdanas, pigmentaciją, pigmentinę keratozę, aknę,
seborėjinį, atopinį dermatitą, hiperkeratozę, psoriazę) [3,5,28,43,49]. 5 % salicilo rūgšties tepalas
vartojamas gydant psoriazę, hiperkeratozė, didesnės koncentracijos tepalai (10 - 30 %) skirti gydyti
karpoms, nuospaudoms [10].Gydant psoriazę salicilo rūgštis derinama su kortikosteroidais, kadangi
pagerina pastarųjų prasiskverbimą kartu veikdama keratolitiškai [25].
Augaluose salicilo rūgštis turi didelės įtakos sėklų dygimui, daigų vystymuisi, ląstelių
augimui, augalų kvėpavimui. Salicilo rūgštis dalyvauja atsake į žalingus aplinkos veiksnius (stabdo
bakterijų galimybę prisitvirtinti prie augalų ląstelių, slopina virusų virulentiškumą, neutralizuoja
laisvuosius radikalus) [6,15,34,44].
15
4.3. Atpalaidavimo tyrimas in vitro
Tirpumo tyrimas, daugiausiai naudojamas kaip vaisto kūrimo ir kokybės užtikrinimo sistemos
dalis kietoms vaistų formoms (tabletėms, kapsulėms) [41]. Dėl specifinės pusiau kietų preparatų
sandaros (pagrindas gali ištirpti akceptorinėje terpėje) įranga naudojama kietoms vaistų formoms tirti
negali būti naudojama puskietėms vaistų formoms. Norint apsaugoti puskietę vaisto formą nuo
pasklidimo pagrinde buvo pradėtos naudoti pusiau pralaidžios membranos, kurios netrukdo vaistinės
medžiagos patekimui į akceptorinę terpę. Vaistinė medžiaga per membraną į akceptorinę terpę gali
difunduoti tik atpalaiduota iš pagrindo. Dėl šio vaistinės medžiagos išsiskyrimo iš puskietės vaistų
formos principo tirpumo tyrimas puskietėms vaistų formoms pavadintas atpalaidavimo in vitro tyrimu.
Veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro veikia: atpalaiduojamos medžiagos dalelių dydis,
tirpumas akceptorinėje terpėje, reologinės sistemos savybės, akceptorinės terpės temperatūra ir
maišymo greitis, membranų paruošimas [11,20,24,29].
Atpalaidavimo tyrimai plačiai naudojami tiek kuriant vaistą, tiek jau sukurtų vaistų kokybės
užtikrinimui [12]. 1995 m. Amerikos farmacijos mokslininkų asociacijos In vitro atpalaidavimo tyrimų
komiteto atliktų tyrimų duomenimis atpalaidavimo tyrimai in vitro tinkami naudoti kuriant naujas
puskietes vaistų formas, produkto vienodumo nustatymui, taip pat lyginant produkto skirtingų serijų
vienodumą. Šis tyrimo metodas negali pakeisti biologinio pasisavinimo ir bioekvivalentiškumo tyrimų,
tačiau gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė. Vadovaujantis to paties tyrimo išvadomis,
galima teigti, kad nėra universalios metodikos ar sąlygų visoms sistemoms tirti, tai turi būti pritaikoma
kiekvienai sistemai atskirai [19]. Nepaisant atpalaidavimo tyrimų reikšmės puskiečių sistemų kūrimo ir
kokybės užtikrinimo procese farmakopėjose neaprašomas joks validuotas metodas, kurį būtų galima
taikyti visų puskiečių sistemų tyrimams [32]. Puskiečių sistemų atpalaidavimo tyrimams dažniausiai
naudojamos celės: Franz tipo vertikali difuzinė celė, „Paddle over disk“, „Enhancer“ bei „Flow
through“ (prataki) tipo celės.
4.3.1. Difuzinės celės
Franz (vertikali difuzinė) celė viena iš dažniausiai naudojamų celių puskiečių sistemų
atpalaidavimo tyrimams. Franz celė atpalaidavimo tyrimams rekomenduojama Jungtinių Amerikos
Valstijų farmakopėjoje ir JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) „Guidance for industry on scale
up and post approval changes for semisolid dosage forms“ rekomendacijose [12,29,40,41]. Ši celė
sudaryta iš viršutinės ir apatinės dalių, kurias skiria pusiau pralaidi membrana. Viršutinėje sekcijoje
16
talpinama tiriamoji sistema, o apatinėje- akceptorinė terpė, iš kurios tyrimo metu imami mėginiai.
Mėginių ėmimui ir akceptorinės terpės papildymui pritaikyti du kanalai. Privalumai: paparastas
naudojimas ir didelis mėginio tūris. Trūkumai- nepakankamas akceptorinės terpės maišymas,
netinkamas temperatūros užtikrinimas, dažnai ant membranos susidaro oro burbulai, kurie blogina
veikliosios medžiagos praėjimą pro membraną. Dėl šios priežasties yra naudojama burbulų gaudyklė
[22,29]. Norėdami pašalinti anksčiau paminėtus Franz celės trūkumus 1983 m. Flynn, Keshary ir
Huang panaudojo ir aprašė modifikuotą Franz celę (2 pav.). Franzo celės modifikacija skyrėsi
trumpesne akceptorinės terpės sekcija, kuri visa buvo gaubiama vandens apvalkalu. Akceptorinei
terpei maišyti buvo pritaikyta magnetinė maišyklė [29].
2 pav. Modifikuota Franz (vertikali difuzinė) celė [26]
„Paddle over disk“ celė. Ši celė sudaryta iš nerūdijančio plieno disko, kuris užpildomas
tiriamąja sistema, ir nuleidžiamas į indą su akceptorine terpe. 25 mm virš plieninio disko
pritvirtinamos besisukančios mentelės, kurios maišo tirpalą. Skirtingai nuo Franz difuzinės celės šiame
aparate nenaudojamos membranos. Iš to kyla pagrindinė problema- tiriamoji sistema dažnai ištirpsta, o
ne atpalaiduoja veikliąją medžiagą, todėl šį atpalaidavimo aparatą verta rinktis tik sistemoms, kurios
netirpsta akceptorinėje terpėje [29].
„Enhancer“ tipo celė (3 pav.) panaši į „Paddle over disk“ celę, tačiau papildyta pusiau
laidžia membrana. Ši celė sudaryta iš tefloninės galvutės, o-žiedo, plautuvo, membranos ir tiriamosios
sistemos sekcijos, kurios tūrį galima keisti. Celę pripildžius tiriamo mėginio virš jo tvirtinama
membrana ir o-žiedas, užsukama plieninė galvutė, kuri fiksuoja membraną reikiamoje vietoje.
17
Pagrindiniai pranašumai: paprasta ir prieinama įranga, galima naudoti didelius tiriamosios sistemos
tūrius, priešingai nei stiklinės celės tefloninės nereguoja su naudojamas reagentais, nedūžta, įrangą
lengva automatizuoti. Tačiau dėl teflono (pasižymi labai mažu šiluminiu laidumu) naudojimo sunku
pasiekti temperatūros pusiausvyrą tarp tiriamojo preparato ir akceptorinės terpės [26,29,35].
3 pav. „Enhancer“ tipo celė [26]
Atbulinė „Enhancer“ celė- tai ant plieninio ar tefloninio strypelio pritvirtintas cilindras,
kuris panardinamas į akceptorinę terpę ir sukamas. Šioje celėje nenaudojama membrana, todėl veiklioji
medžiaga gali būti atpalaiduojama tik iš netirpių akceptorinėje terpėje puskiečių sistemų [29].
„Flow through“ (prataki celė) tipo celė (4 pav.) sudaryta iš akceptorinės terpės talpos,
pompos, vandens vonios ir įterpties (insertion) celės. Įterpties celė susideda iš trijų susijungiančių
stačiakampio formos organinio stiklo dalių: viršutinės dalies, mėginio laikiklio ir apatinės dalies. Visos
trys dalys centre turi po 9 mm skersmens apskritimo formos angas. Membrana įstatoma tarp viršutinės
dalies ir mėginio laikiklio. Visa prataki celė įmerkiama į pastovios temperatūros vandens vonią. Iš
rezervuaro pompa pumpuoja akceptorinę terpę į vertikaliai stovinčią pratakią celę. Pro celę pratekėjusi
terpė surenkama ir matuojama atpalaiduotos medžiagos koncentracija. Naudojant šią celę nebūtina
pašalinti ant membranos paviršiaus susidarančių burbulų, kadangi jie nedaro įtakos tyrimų rezultatams
[21,26, 29].
18
4 pav. „Flow through“ tipo celė. [26]
4.3.2. Membranos
Pirmieji puskiečių preparatų atpalaidavimo tyrimai buvo atliekami su atvira cele, užpildyta
tiriamuoju mėginiu, ir panardinta į akceptorinę terpę. Atviros celės panardinimas į akceptorinę terpę
sukėlė sunkumų išlaikant puskietę sistemą celėje, kad ji nepasklistų akceptorinėje terpėje. Dėl šios
priežasties buvo panaudota pusiau laidi membrana, pritvirtinta celės gale. Pagrindinės membranos
funkcijos yra užtikrinti, kad tiriamoji puskietė sistema išliktų difuzinėje celėje, ir palaikyti nuolatinį
puskietės sistemos ir akceptorinės terpės sąlytį. Membrana nėra nepralaidus barjeras, ji negali trukdyti
veikliajai medžiagai pereiti į akceptorinę terpę. Membrana atrankiai praleidžia vaistinės medžiagos
daleles per savo poras. Per membraną vaistinė medžiaga difunduoja daug greičiau nei išsiskiria iš
sitemos, todėl membrana vaisto išsiskyrimui nesudaro reikšmingo pasipriešinimo. [22,29,41].
Pagrindiniai reikalavimai, keliami membranai [19,29,39,42]:
1. Gaminama pramoniniu būdu (standartizuota)
2. Nesąveikaujanti su akceptorine terpe ar veikliąja medžiaga
3. Nesudaranti arba sudaranti kuo mažesnį pasipriešinimą veikliosios medžiagos
perėjimui į akceptorinę terpę
4. Inertiška
5. Kiek galima labiau porėta
19
6. Kiek galima plonesnė
7. Negali būti pažeista
In vitro tyrimuose naudojamas įvairios membranos. Jas galima suskirstyti į dvi pagrindines
grupes: biologines (žmogaus, pelės, žiurkės oda) ir sintetines mebranas. Pastarosios dėl savo
pranašumo lyginant su biologinėmis naudojamos vis dažniau. Didžiausi šių membranų pranašumai yra
lengvas prieinamumas bei naudojimas, inertiškumas bei stabilumas. Atpalaidavimo tyrimams
naudojamas sintetines membranas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: celiuliozės (celiuliozės
acetato, celiuliozės esterio, celiuliozės nitrato) ir kitų polimerų (poliakrilonitrito, poliamido,
polikarbonato, silikono, polisulfono) pagrindu pagamintos membranos [19,29,39,42].
Prieš atliekant atpalaidavimo tyrimus in vitro rekomenduojama membranas paruošti. Patartina
membranas išmirkyti (išbrinkinti) akceptorinėje terpėje. Iš tiriamo mėginio turėtų būti pašalintas oras,
kad membranos paviršiuje nesusiformuotų burbulai [35,41,42].
Nepaisant to, kad dauguma atpalaidavimo tyrimų atliekami naudojant membranas, tačiau yra
pusiau kietų vaistų formų (betametazono dipropionato, klobetazolo propionato tepalas), kurių
atpalaidavimo rezultatams membrana nedaro įtakos ir nėra būtina [12,19,41].
4.3.3. Akceptorinės terpės
Renkantis akceptorinę terpę puskiečių preparatų atpalaidavimo tyrimams in vitro patartina
rinktis tirpalą, kurio savybės būtų kuo panašesnės į sąlygas esančias odos paviršiuje. Taip pat
akceptorinė terpė turėtų kuo geriau tirpinti vaistinę medžiagą, kuri atsipalaiduos iš puskiečio preparato
taip sudarydama „sink“ sąlygas. „Sink“ sąlygos- tai sąlygos, kai akceptorinė terpė neriboja
atpalaiduojamos medžiagos tirpumo ir tirpimo proceso. Pageidaujama, kad akceptorinės terpės tūris
būtų bent 10 kartų didesnis palyginus su akceptorinės terpės tūriu, kuriame gali ištirpti visa mėginyje
esanti vaistinė medžiaga [2,29,42].
Kita svarbi akceptorinės terpės savybė- pH. Turėtų būti pasiektas toks pH derinys, kuriam
esant iš puskietės sistemos kuo geriau atsipalaiduotų vaistinė medžiaga, o membrana kuo geriau ją
praleistų. Paprastai atkartojant odos sąlygas pH pasirenkamas 5-6±0,05. Vandenyje tirpioms
medžiagoms atpalaiduoti dažniausiai naudojamas vandenis buferis. Problemos iškyla, kai norima
atpalaiduoti medžiagą, kuri netirpsta arba labai mažai tirpsta vandeniniuose tirpaluose. Norint pasiekti
„sink“ sąlygas gali tekti koreguoti akceptorinės terpės pH, pridėti paviršiui aktyvių medžiagų, etanolio
arba kitų tirpumą gerinančių medžiagų ar akceptorine terpe pasirinkti nevandeninį tirpalą [1,12,29,39].
20
4.3.4. Tyrimo sąlygos (temperatūra, mėginių ėmimo laikas)
Tiriant veikliosios medžiagos atpalaidavimo iš puskiečių sistemų procesą paprastai palaikoma
32±0,5 ºC temperatūra taip atkartojant odos paviršiaus temperatūrą. Gali būti pasirenkama ir kita
temperatūra, pvz. 37±0,5 ºC [ 13, 21,22,29]. J. D. Segers ir kt. 1997 m. aprašė fenolio atpalaidavimo iš
tepalų tyrimą, kuriame buvo naudojama 37 ºC temperatūra [37]. K. Centkowska ir M. Sznitowska
aprašė nitroglicerino β-ciklodekstrino atpalaidavimą iš tepalų esant 37 ºC [14].
Mėginių ėmimo taškai daugiausiai priklauso nuo atpalaiduojamos medžiagos tirpumo
akceptorinėje terpėje (sunkiai tirpstančioms akceptorinėje terpėje medžiagoms tyrimas gali trukti iki
24 valandų). Siūloma imti bent 5 laiko taškus. Paprastai tyrimui pasirenkama 6 valandų trukmė, tačiau
priklausomai nuo tiriamos medžiagos ši trukmė gali būti keičiama. Tinkamiausios sąlygos mėginiams
imti tada, kai dingsta membranos ir difuzinio sluoksnio įtaka medžiagos atpalaidavimui į akceptorinę
terpę, tačiau iš puskietės sistemos medžiaga dar nėra visiškai išsiskyrusi. Planuojant mėginių ėmimą
reikėtų atsižvelti į rekomendaciją, kad ekperimento pabaigoje iš tiriamos puskietės sistemos būtų
atsipalaidavę ne daugiau kaip 30 % veikliosios medžiagos [4,26,29,39,42].
4.4. Tyrimai, atlikti su puskiečiais salicilo rūgšties preparatais
2004 m. W. Liebenberg ir kt. aprašė salicilo rūgšties atpalaidavimą iš 1 % gelių ir kremų
naudojant skirtingas celes, akceptorines terpes bei membranas. Tyrimai buvo atlikti su Franz,
„enhancer“ ir „flow- through“ tipo celėmis. Tyrimų rezultatai parodė, kad puskietės vaistų formos
lėčiausiai salicilo rūgštį atpalaidavo naudojant „flow- through“ tipo celę, o greičiausiai naudojant
Franz tipo celę. Tiriant akceptorinės terpės įtaką buvo naudotas fosfatinis buferis (ph-5,8), buferiai su
skirtingomis etanolio koncentracijomis (30 %, 40 %, 50 %). Salicilo rūgštis geriau atsipalaidavo
naudojant fosfatinį buferį. Tyrime naudotos celiuliozės acetato, celiuliozės acetato išmirkyto oleino
rūgštyje membranos ir dvigubos celiuliozės acetato membranos, tarp kurių įterpta silikono plėvelė.
Atpalaidavimas vyko efektyviau per paprastą celiuliozės acetato membraną nei celiuliozės acetato
membraną, įmirkytą oleino rūgštyje, tačiau per pastarąją atsipalaidavimas buvo tolygesnis. Per dvigubą
silikono ir celiuliozės membraną atpalaidavimas buvo labai mažas. Taip pat rezultatai rodo, kad
salicilo rūgties atpalaiduota daugiau iš gelio formos nei iš kremo. Kaip tinkamiausios sąlygos šiame
tyrime parinktos: celiuliozės acetato membrana, įmirkyta oleino rūgštyje ir pasirinktinai fosfatinis arba
50 % etanolinis buferis [26]. V. Shah ir kt. [38] tirdami membranos (žmogaus, beplaukės pelės, žiurkės
21
oda, kiaušinio plėvė, celofano membranos) įtaką atpalaidavimui nustatė, kad daugiausiai salicilo
rūgšties iš tepalo per 12 valandų buvo atpalaiduota naudojant žiurkės odą. Tyrime buvo naudota Franz
tipo celė, akceptorinė terpė pH 7,2 fosfatinis buferis. Kiekybinė salicilo rūgšties analizė atlikta UV
spektrofotometrijos medodu naudojant 297 nm bangos ilgį.
I. Eros ir kt. tyrė įvairių veiksnių įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui. Buvo tiriama nešiklio
įtaka veikliosios medžiagos atpalaidavimui. Tyrimais nustatyta, kad prasčiausiai salicilo rūgštis
atsipalaidavo iš tepalo, kurio pagrindas buvo baltasis vazelinas. Tiriant salicilo rūgšties
atsipalaidavimą iš tokios pačios salicilo rūgšties koncentracijos v-a tipo emulsinės sistemos kremo
rezultatai beveik nepagerėjo, tačiau emulsinę sistemą pakeitus į a-v, atpalaidavimas smarkiai padidėjo.
Geriausiai salicilo rūgštis atpalaiduota iš hidrogelio formos. Kitas tirtas veiksnys buvo dalelių dydžio
įtaka atpalaidavimui. Nustatyta, kad atpalaidavimas iš tepalų ir kremų smarkiai padidėjo salicilo rūgštį
ištirpinus lyginant su dispergavus salicilo rūgštį pagrinde. Hidrogelių atveju gautas atvirkščias
rezultatas- geriau atpalaidavimas vyko iš hidrogelių, kuriuose salicilo rūgštis buvo disperguota. Tiriant
salicilo rūgšties koncentracijos keitimo įtaką nustatyta, kad koncentracijos didinimas pagerina
atsipalaidavimą iš gelių ir kremų, iš vazelino pagrindu pagamintų sistemų atpalaidavimas reikšmingai
nesikeičia. Koncentracijos įtaka didėja didėjant vandens ar kito polinio tirpiklio daliai puskietėje
sistemoje- polinis tirpiklis lengviau „išstumia“ nepolinę salicilo rūgštį. Kiekybiniam salicilo rūgšties
nustatymui naudotas UV spektrofotometrijos metodas [17].
M. Jelvehgari ir kt. tirdami salicilo rūgšties atpalaidavimą iš gelių taip pat naudojo Franz tipo
difuzinę celę. Akceptorine terpe buvo pasirinktas izopropilo alkoholis, tyrimo metu palaikyta 37 ºC
temperatūra. Kiekybinė analizė atlikta UV spektrofotometrijos metodu naudojant 302 nm bangos ilgį.
Buvo nustatyta, kad salicilo rūgšties atpalaidavimas didėja mažėjant gelių klampai [23]. UV
spektrofotometrijos metodą salicilo rūgšties kiekybinei analizei naudojo ir H. Omidian ir kt. [30]
tirdami salicilo rūgšties atpalaidavimą iš hidrogelių. Naudotas 294 nm bangos ilgis.
2009 m. publikuotame straipsnyje I. Ahmad ir F.H. Vaid aptarė savo atliktą tyrimą. Buvo
tiriamos skirtingos pusiau kietos vaistų formos su salicilo ir benzoine rūgštimis. Buvo vykdoma
salicilo ir benzoinės rūgšties ekstrakcija iš tepalų (pašildžius iki bazės išsilydymo) 96 % etanoliu. 5 ml
gauto ekstrakto matavimo kolboje praskiesta 96 % etanoliu iki 50 ml. Tirpalai tirti naudojant
spektrofotometrijos metodą. Absorbcijos maksimumai nustatyti ties 271 nm ir 303 nm ilgio bangomis.
Gautas metodas buvo validuotas [8]. UV spektrofotometrinį metodą metilsalicilato nustatymui naudojo
ir D. Dorval [16]. Kalibracinio grafiko sudarymui naudoti skirtingos koncentracijos metilsalicilato
22
metanolyje tirpalai (didžiausia koncentracija 10 µg /ml). Iš bangos ilgių intervalo 200- 400 nm kaip
tinkamiausias išrinktas 237 nm bangos ilgis. Metodas buvo validuotas.
5. TYRIMO METODAI
5.1. Medžiagos, reagentai ir įranga
5.1.1. Medžiagos ir reagentai
96 % etanolis ( AB „Stumbras“, Lietuva)
Salicilo rūgštis 99 % (Alfa Aesar and Co Kg, Vokietija)
Baltasis vazelinas (Sigma-aldrich chemie GmbH, Vokietija)
Glicerolis 99,0- 101,0 % (Sigma-aldrich chemie GmbH, Vokietija)
1,2-propandiolis ≥ 99,5 % (Carl Roth GmbH+Co, Vokietija)
Polietilenglikolis 400 (Applichem GmbH, Vokietija)
Polisorbatas Tween 80 (Applichem GmbH, Vokietija)
Natrio laurilsulfatas 98 % (Sigma- aldrich chemie GmbH, Vokietija)
Regeneruotos celiuliozės dializinė membrana Cyprophan (Medicell international Ltd,
Didžioji Britanija)
Vaistinėse pagaminti tepalai su salicilo rūgštimi:
1) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistinės 5 % salicilo rūgšties tepalas.
Tepalas pagamintas: į automatinę maišyklę „Unguator 2100“ įdėta 5 % salicilo
rūgšties ir reikiamas kiekis vazelino, viskas išmaišyta.
2) UAB „VJV“ vaistinės 5 % salicilo rūgšties tepalas. Tepalas pagamintas:
grūstuvėje įdėta 5 % salicilo rūgšties ir įpilti keli lašai vazelino aliejaus,
salicilo rūgštis susmulkinta grūstuvėje su vazelino aliejumi. Po to maišant
sudėtas reikiamas kiekis vazelino ir viskas išmaišyta grūstuvėje.
3) UAB „Ąžuolyno“ vaistinės 5 % salicilo rūgšties tepalas. Tepalas pagamintas:
vazelinas pašildomas grūstuvėje, 5 % salicilo rūgšties disperguojama dalyje
vazelino, po to sudedamas likęs vazelinas ir gerai išmaišoma.
23
5.1.2. Įranga
Analitinės svarstyklės Scaltec SBS 31 (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija)
Automatinė maišyklė Unguator 2100 (Unguator technology, Vokietija)
Elektroninės svarstyklės Kern PCB (Kern and sohn GmbH, Vokietija)
Magnetinė maišyklė su kaitinimo elementu IKAC- Mag HS7 (IKA - Werke GmbH
and Co. KG, Kinija)
pH- metras ph- meter 766 su elektrodu Knick SE 100 N, skirtu matuoti tirpalų pH
(Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija)
pH- metras ph- meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, skirtu matuoti puskiečių
preparatų pH (Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija)
Termostatinė vandens vonelė WB2, Biosan Grant (Biosan Medical – Biological
research and technologies, Latvija)
UV-Vis spektrofotometras Agilent 8453 (Agilent technologies, JAV)
Vandens vonelė Waser- Bad Typ W16 (Oppermann Regelgeräte GmbH, Vokietija)
Viskozimetras Vibro viscometer SV- 10 (A&D Company ltd, Japonija)
5.2. Analitiniai metodai
5.2.1. Salicilo rūgšties kiekybinė analizė
Kiekybiniam salicilo rūgšties nustatymui naudotas spektrofotometrijos metodas:
1. Kalibracinio grafiko sudarymui pagaminti salicilo rūgšties (5; 7,5; 10; 20; 30 µg/ml
koncentracijos) standartiniai tirpalai 96 % etanolyje ir išmatuotas optinis tankis (n=3) naudojant 305
nm bangos ilgį. Pagal gautus duomenis nubraižytas kalibracinis grafikas (5 pav.). Kalibracinės kreivės
duomenys: lygtis y= x*0,035254 (y-koncentracija, x- bangos ilgis), koreliacijos koeficientas (R2)-
0,99921.
UV metodikos tikslumui patikrinti pagamintas tirpalas. 25 mg salicilo rūgšties ištirpinta 25 ml
96 % etanolio. Iš gauto tirpalo paimta 0,1 ml ir praskiesta etanoliu iki 10 ml. Galutinė tirpalo
koncentracija 0,01 mg/ml. Pamatuotas tirpalo optinis tankis ir pagal jau sudarytą kalibracinį grafiką
rasta tirpalo koncentracija (0,0099 mg/ml). Metodikos tikslumas: 99 %.
24
5 pav. Kalibracinis grafikas Nr.1
2. Kalibracinio grafiko sudarymui pagaminti salicilo rūgšties (5; 7,5; 10; 20; 30 µg/ml
koncentracijos) standartiniai tirpalai 2 % polisorbato 80 tirpale ir išmatuotas optinis tankis (n=3)
naudojant 296 nm bangos ilgį. Pagal gautus duomenis nubraižytas kalibracinis grafikas (6 pav.).
Kalibracinės kreivės duomenys: lygtis y= x*0,039842 (y-koncentracija, x- bangos ilgis), koreliacijos
koeficientas (R2)- 0,99950.
6 pav. Kalibracinis grafikas Nr.2
25
UV metodikos tikslumui patikrinti pagamintas tirpalas: 25 mg salicilo rūgšties ištirpinta 25 ml
2 % polisorbato 80 tirpalo. Iš gauto tirpalo paimta 0,1 ml ir praskiesta 2 % polisorbato 80 tirpalu iki 10
ml. Galutinė tirpalo koncentracija 0,01 mg/ml. Pamatuotas tirpalo optinis tankis ir pagal jau sudarytą
kalibracinį grafiką rasta tirpalo koncentracija (0,0099 mg/ml). Metodikos tikslumas: 99 %.
5.2.2. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose nustatymas
Siekiant parinkti tinkamą (sudarančią „sink“ sąlygas) akceptorinę terpę atpalaidavimo
tyrimams in vitro buvo tiriamas salicilo rūgšties tirpumas skirtinguose tirpikliuose. Tyrimui pagaminti
skirtingų koncentracijų natrio laurilsulfato, polisorbato 80 ir etanolio tirpalai vandenyje (1 lentelė).
Tirpikliai parinkti pagal Jungtinių Amerikos Valstijų farmakopėjos rekomendacijas, skirtas parinkti
tinkamas tirpumo terpes sunkiai vandenyje tirpstančioms medžiagoms [33].
Mėgintuvėliuose į paruoštas tirpiklių sistemas įdėtas salicilo rūgšties perteklius. Mėgintuvėliai
ant sūkurinės purtyklės kambario temperatūroje purtyti 24 valandas. Atlikus centrifugavimą ir
filtraciją, mėginiai tinkamai praskiesti etanoliu ir nustatytas ištirpusios salicilo rūgšties kiekis
spektrofotometrijos metodu.
1 lentelė. Salicilo rūgšties tirpumui nustatyti paruošti tirpalai
Tirpiklis Tirpalo koncentracija (%)
Natrio laurilsulfatas 1
Natrio laurilsulfatas 2
Natrio laurilsulfatas 3
Polisorbatas 80 1
Polisorbatas 80 2
Polisorbatas 80 3
Etanolis 96 % 10
Etanolis 96 % 20
Etanolis 96 % 30
5.2.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimas in vitro
Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš tepalų tyrimas atliktas (n=3) naudojant modifikuotas Franz
tipo difuzines celes (7 pav.) su pusiau pralaidžiomis regeneruotos celiuliozės dializės membranomis
(Cyprophan). Membranos 12 valandų laikytos išgrynintame 30 ºC temperatūros vandenyje, kad
26
išbrinktų. Į akceptorinę difuzinės celės dalį buvo pripilama akceptorinės terpės- 40 ml vandeninio 2 %
polisorbato 80 tirpalo. Vandens vonelėje buvo palaikoma 37±0,5 ºC temperatūra. Donorinė celės dalis
užpildyta tiriama puskiete sistema (pasverta 1,0±0,05 g tepalo). Donorinė ir akceptorinė difuzinės
celės dalys sandariai atskirtos celiuliozine membrana (difuzijos plotas – 1,77 cm2). Pakrauta donorinė
celės dalis nuleista į akceptorinę terpę 1 cm nuo dugno atstumu, įdėtas magnetas. Įjungta magnetinė
maišyklė, kuri pastoviai maišė akceptorinę terpę. Mėginiai imti 0,5; 1; 2; 3; 4 valandų intervale.
Paimta po 2,5 ml tiriamojo tirpalo, vietoj jo įpilta 2,5 ml šviežios 37±0,5 ºC temperatūros akceptorinės
terpės.
Atpalaiduotas salicilo rūgšties kiekis tiriamajame tirpale nustatytas UV spektrofotometrijos
metodu. Gauti rezultatai pateikti grafike, kuriame absisių (x) ašyje atidedama trukmė nuo tyrimo
pradžios (h), o ordinačių (y) ašyje- atpalaiduotos salicilo rūgšties koncentracija (%).
7 pav. Naudotos modifikuotos Franz difuzinės celės schema
5.2.4. Tepalų pH nustatymas
Tepalų pH išmatuotas pH-metru Knick ph-meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, skirtu
matuoti puskiečių sistemų pH. pH matuotas kambario temperatūros tepaluose (22,2 ºC). Į tepalus
įstatytas matavimo elektrodas ir užrašyti duomenys (n=3).
27
5.2.5. Tepalų dinaminės klampos nustatymas
Tepalų dinaminė klampa matuota vibraciniu viskozimetru SV-10. Tiriami tepalai pašildyti
vandens vonelėje iki 37 ºC. Mėginys sudėtas į viskozimetro indą, kuris patalpintas į termostatinę
vonelę. Į tepalą panardintos metalinės viskozimetro plokštelės. Išmatuota dinaminė klampa (n=3).
5.2.6. Statistinė analizė
Vidurkiai ir stardartiniai nuokrypiai apskaičiuoti naudojant Microsoft Office Excel 2007
programą. Statistinis rezultatų reikšmingumas nustatytas IBM SPSS Statistics 22 programa naudojant
vienfaktorinės analizės metodą (ANOVA), LSD (Least Significant Difference) kriterijų. Skirtumai
reikšmingi, kai patikimumo lygmuo p< 0,05.
5.3. Tepalų su salicilo rūgštimi modeliavimas
Gamybinėse vaistinėse pagamintų tepalų palyginimui pagamintas nenaudojant pagalbinių
medžiagų eksperimentinis tepalas: 5 % salicilo rūgšties grūstuvėje sumaišyta su reikiamu kiekiu
baltojo vazelino.
I. Eros ir kt. [17] tirdami įvairių veiksnių įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui iš puskiečių
preparatų nustatė, kad salicilo rūgštį ištirpinus hidrofiliniame tirpiklyje pagerėja jos atpalaidavimas.
Vadovaujantis šiomis įžvalgomis buvo nuspręsta modeliuojant tepalus su salicilo rūgštimi naudoti
hidrofilines medžiagas (glicerolį, 1,2- propandiolį ir polietilenglikolį 400) salicilo rūgšties ištirpinimui.
Šios medžiagos pasižymi mažu pašalinių poveikių kiekiu, gerai dera su kitomis veikliosiomis ir
pagalbinėmis medžiagomis. Plačiai naudojamos tiek vidinių, tiek išviršinių vaistų gamyboje [9,36].
Naudojant glicerolį, 1,2- propandiolį ir polietilenglikolį 400 kaip pagalbinę medžiagą tepalai
pagaminti pagal tris gamybos technologijas (2 lentelė).
28
2 lentelė. Sumodeliuotų tepalų sudėtis ir gamybos technologija
Gamybos technologija
Maišymas grūstuvėje Maišymas grūstuvėje ir
automatinėje maišyklėje
Maišymas grūstuvėje ir
automatinėje maišyklėje
palydžius vazeliną
Sudedamosios dalys
sumaišomos grūstuvėje. 5 %
salicilo rūgšties ištirpinama 10
% pagalbinės medžiagos. Po to
mišinys sumaišomas su baltuoju
vazelinu pagal bendras tepalų
gamybos taisykles grūstuvėje.
Sudedamosios dalys
sumaišomos grūstuvėje ir
automatine maišykle „Unguator
2100“. 5 % salicilo rūgšties
ištirpinama 10 % pagalbinės
medžiagos. Po to mišinys
sumaišomas su baltuoju
vazelinu pagal bendras tepalų
gamybos taisykles grūstuvėje ir
automatine maišykle „Unguator
2100“.
Vazelinas palydomas,
sudedamosios dalys sumaišomos
grūstuvėje ir automatine
maišykle „Unguator 2100“. 5 %
salicilo rūgšties ištirpinama 10
% pagalbinės medžiagos. Po to
mišinys grūstuvėje sumaišomas
su pašildytu baltuoju vazelinu
pagal bendras tepalų gamybos
taisykles ir automatine maišykle
„Unguator 2100“.
6. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
6.1. Salicilo rūgšties tirpumo organiniuose tirpikliuose vertinimas
Salicilo rūgšties tirpumas buvo nustatytas 1 %, 2 % ir 3 % natrio laurilsulfato vandeniniuose
tirpaluose. Tirpumo rezultatai pateikti 8 paveiksle.
29
8 pav. Salicilo rūgšties tirpumas skirtingos koncentracijos natrio laurilsulfato tirpaluose
Didžiausias kiekis salicilo rūgšties ištirpo 3 % natrio laurilsulfato vandeniniame tirpale
(9,07±0,39 mg/ml). 1 % ir 2 % natrio laurilsulfato tirpaluose salicilo rūgšties ištirpo perpus mažiau
(atitinkamai 4,64±0,09 mg/ml ir 5,03±0,25 mg/ml). Gauti rezultatai rodo, kad didėjant natrio
laurilsulfato koncentracijai tirpale didėja salicilo rūgšties tirpumas jame. Tarp 1 % ir 2 %
koncentracijos natrio laurilsulfato tirpaluose ištirpusio salicilo rūgšties kiekio statistiškai reikšmingo
skirtumo nebuvo, statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio 1 % ir
3 % bei 2 % ir 3 % natrio laurilsufato tirpaluose.
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Salic
ilo r
ūgš
tie
s ko
nce
ntr
acija
(m
g/m
l)
1 % natrio laurilsulfato tirpalas 2 % natrio laurilsulfato tirpalas 3 % natrio laurilsulfato tirpalas
30
Salicilo rūgšties tirpumas buvo nustatytas 1 %, 2 % ir 3 % polisorbato 80 vandeniniuose
tirpaluose. Tirpumo rezultatai pateikti 9 paveiksle.
9 pav. Salicilo rūgšties tirpumas skirtingos koncentracijos polisorbato 80 tirpaluose
Didžiausias salicilo rūgšties kiekis ištirpo 2 % ir 3 % salicilo rūgšties tirpaluose (atitinkamai
460,34±24,53 mg/ml ir 463,22±49,58 mg/ml). Padidinus polisorbato 80 koncentraciją tirpale nuo 1 %
iki 2 % salicilo rūgšties tirpumas padidėjo nuo 184,28±15,11 mg/ml iki 460,34±24,53 mg/ml.
Tolimesnis polisorbato 80 koncentracijos padidinimas iki 3 % salicilo rūgšties tirpumo reikšmingai
nepadidino.
Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp 1 % ir 2 % bei 1 % ir 3 % polisorbato 80
tirpaluose ištirpusio salicilo rūgšties kiekio. Tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio 2 % bei 3 %
polisorbato 80 tirpaluose statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo.
0
100
200
300
400
500
600 Sa
licilo
rū
gšti
es
kon
cen
trac
ija (
mg/
ml)
1 % polisorbato 80 tirpalas 2 % polisorbato 80 tirpalas 3 % polisorbato 80 tirpalas
31
Salicilo rūgšties tirpumas buvo nustatytas 10 %, 20 % ir 30 % etanolio tirpaluose. Tirpumo
tyrimo rezultatai pateikti 10 paveiksle.
10 pav. Salicilo rūgšties tirpumas skirtingos koncentracijos etanolio tirpaluose
Didžiausias salicilo rūgšties kiekis ištirpo 30 % etanolio tirpale (13,90±0,60 mg/ml). Gauti
rezultatai rodo, kad didėjant etanolio koncentracijai tirpale didėja salicilo rūgšties tirpumas jame
(atitinkamai 10 %, 20 % ir 30 % etanolio tirpaluose salicilo rūgšties ištirpo 3,92±0,77 mg/ml,
5,28±0,39 mg/ml ir 13,90±0,60 mg/ml.
Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio nustatytas tarp 10 %
ir 30 % bei 20 % ir 30 % etanolio tirpalų. Tarp 10 % ir 20 % koncentracijos etonolio tirpaluose
ištirpusio salicilo rūgšties kiekio statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Gauti rezultatai rodo,
kad didėjant etanolio koncentracijai tirpale didėja salicilo rūgšties tirpumas jame.
Salicilo rūgšties tirpumo natrio laurilsulfato 1 %, 2 %, 3 %; polisorbato 80 1 %, 2 %, 3 %;
etanolio 10 %, 20 %, 30 % tirpaluose rezultatai parodė, kad didžiausias kiekis salicilo rūgšties ištirpo
polisorbato 80 2 % ir 3 % tirpaluose. Tarp ištirpusio salicilo rūgšties kiekio polisorbato 80 2 % ir 3 %
tirpaluose statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Renkantis akceptorinę terpę rekomenduojama, kad
terpės pH būtų kuo artimesnis pH, esančiam odos paviršiuje (5-6± 0,05) [1,24]. Buvo pamatuotas
didžiausią salicilo rūgšties tirpumą turinčių polisorbato 80 2 % ir 3 % tirpalų pH. 2 % polisorbato 80
tirpalo pH- 5,86±0,05, 3 % polisorbato 80 tirpalo pH- 4,70±0,07. Kaip akceptorinė terpė atpalaidavimo
0
2
4
6
8
10
12
14
16 Sa
licilo
rū
gšti
es
kon
cen
trac
ija (
mg/
ml)
10 % etanolinis tirpalas 20 % etanolinis tirpalas 30 % etanolinis tirpalas
32
tyrimams in vitro pasirinktas 2 % polisorbato 80 tirpalas, kadangi jo pH atitinka rekomendaciją
akceptorinės terpės pH (5-6± 0,05).
6.2. Tepalų kokybės vertinimas
Tepalų kokybei įvertinti buvo nustatyta tepalų pH ir dinaminė klampa. Tepalų pH nustatymo
rezultatai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Tepalų pH nustatymo rezultatai
Tepalas pH Tepalas pH
LSMU vaistinės 3,80±0,04 Su 1,2- propandioliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
1,87±0,05
„Ąžuolyno“ vaistinės 3,41±0,05 Su 1,2- propandioliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
ir automatine maišykle
1,88±0,06
„VJV“ vaistinės 2,60±0,04 Su 1,2- propandioliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
ir automatine maišykle, prieš tai
palydžius vazeliną
1,89±0,05
Eksperimentinis 3,53±0,06 Su polietilenglikoliu 400
pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje
2,73±0,04
Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje
3,06±0,05 Su polietilenglikoliu 400
pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje ir automatine
maišykle
2,70±0,06
Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje ir automatine
maišykle
3,02±0,04 Su polietilenglikoliu 400
pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje ir automatine
maišykle, prieš tai palydžius
vazeliną
2,71±0,05
Su gliceroliu pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje ir automatine
maišykle, prieš tai palydžius vazeliną
3,03±0,05
33
Statistiškai įvertinus sumodeliuotų tepalų pH rezultatus nustatyta, kad nėra statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp tepalų, pagamintų skirtingomis technologijomis, tačiau su ta pačia sudėtimi.
Gamybos technologija neįtakojo tepalų pH. Reikšmingas pH skirtumas nustatytas tepalų, pagamintų su
skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis. Galima teigti, kad pagalbinės medžiagos padarė įtakos tepalų
pH sumažėjimui lyginant su eksperimentinio tepalo pH, kurio gamyboje nebuvo naudotos pagalbinės
medžiagos. Vaistinėse gamintų tepalų pH svyruoja nuo 2,60 iki 3,80.
Tepalų dinaminės klampo nustatymo rezultatai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Tepalų dinaminės klampos nustatymo rezultatai
Tepalas Dinaminė
klampa
(Pa·s)
Tepalas Dinaminė
klampa
(Pa·s)
LSMU vaistinės 7,25±0,08
Su 1,2- propandioliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
6,32±0,08
„Ąžuolyno“ vaistinės 7,84±0,14 Su 1,2- propandioliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
ir automatine maišykle
6,27±0,13
„VJV“ vaistinės 7,56±0,10
Su 1,2- propandioliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje
ir automatine maišykle, prieš tai
palydžius vazeliną
6,21±0,16
Eksperimentinis 8,01±0,12
Su polietilenglikoliu 400
pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje
6,46±0,12
Su gliceroliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius
grūstuvėje
7,19±0,12 Su polietilenglikoliu 400
pagaminus sudėtines dalis išmaišius
grūstuvėje ir automatine maišykle
6,41±0,11
Su gliceroliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius
grūstuvėje ir automatine maišykle
7,03±0,08 Su polietilenglikoliu 400
pagamintas sudėtines dalis
išmaišius grūstuvėje ir automatine
maišykle, prieš tai palydžius
vazeliną
6,51±0,08
Su gliceroliu pagamintas
sudėtines dalis išmaišius
grūstuvėje ir automatine
maišykle, prieš tai palydžius
vazeliną
7,17±0,06
34
Tepalų dinaminės klampos rezultatai svyravo nuo 6,21±0,16 iki 8,01±0,12. Statistinė
duomenų analizė parodė, kad tarp pagamintų su ta pačia pagalbine medžiaga tik pagal skirtingas
technologijas sumodeliuotų tepalų dinaminės klampos rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Galima teigti, kad gamybos technologijos neįtakojo tepalų dinaminės klampos. Palyginus
eksperimentinio (gaminto nenaudojant pagalbinių medžiagų) tepalo dinaminę klampą su sumodeliuotų
tepalų dinamine klampa nustatyta statistiškai reikšmingai mažesnė sumodeliuotų tepalų klampa nei
eksperimentinio tepalo. Pagalbinės medžiagos galėjo turėti klampą mažinančios įtakos.
6.3. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš vaistinėse gamintų ir eksperimentinio tepalų
vertinimas
Su trimis Lietuvos vaistinėse pagamintais ir vienu eksperimentiniu tepalu atlikti
atpalaidavimo tyrimai. Atpalaiduotas salicilo rūgšties kiekis matuotas po 0,5; 1; 2; 3; 4 valandų. Gauti
rezultatai išreikšti atpalaiduotos salicilo rūgšties kiekio procentais nuo mėginyje esančio viso salicilo
rūgšties kiekio ir pateikti 11 paveiksle.
11 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5
Atp
alai
du
oto
s sa
licilo
rū
gšti
es
kie
kis
(%)
Trukmė (valandomis)
LSMU vaistinės tepalas Ąžuolyno vaistinės tepalas
VJV vaistinės tepalas Eksperimentinis tepalas
35
Gauti rezultatai parodė, kad daugiausiai salicilo rūgšties po 4 valandų atpalaidavo LSMU
vaistinėje pagamintas tepalas (3,36±0,16 %). Didžiausias salicilo rūgšties atpalaidavimas gali būti
siejamas su efektyvesniu salicilo rūgšties išmaišymu pagrinde, kadangi tepalas gamintas naudojant
automatininę maišyklę. UAB „VJV” ir UAB „Ąžuolyno” vaistinių tepalai atpalaidavo atitinkamai
2,71±0,20 % ir 2,54±0,12 %. Tokie salicilo rūgšties atpalaidavimo rezultatai gali būti siejami su
vazelino pašildymu „Ąžuolyno” vaistinės tepalo atveju bei „VJV” vaistinės naudotu vazelino aliejumi
(naudotas grūstuvėje smulkinant salicilo rūgštį). Abiem atvejais aptarti veiksniai galėjo pagerinti
salicilo rūgšties atpalaidavimą- dėl pašildyto vazelino salicilo rūgštis galimai geriau pasiskirstė
pagrinde, o salicilo rūgšties susmulkinimas galėjo pagerinti atpalaidavimą iš tepalo (literatūros
apžvalgoje aptariami tyrimai, kuriuose ištirta, kad vaistinės medžiagos dalelių susmulkinimas pagerina
veikliosios medžiagos atpalaidavimą iš puskiečių sistemų). Mažiausią salicilo rūgšties dalį nuo tepale
buvusio kiekio atpalaidavo eksperimentinis tepalas (1,89±0,14 %). Mažas salicilo rūgšties
atpalaidavimas siejamas su prastesniu salicilo rūgšties pasiskirstymu pagrinde. Tepalas pagamintas
salicilo rūgštį įterpus į baltąjį vazeliną maišant grūstuvėje, nenaudotos pagalbinės medžiagos bei
technologijos, galinčios pagerinti salicilo rūgšties atpalaidavimą iš puskietės sistemos. Statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš UAB „Ąžuolyno“ ir UAB „VJV”
vaistinių pagamintų tepalų nebuvo.
6.4. Salicilo rūgšties atpalaidavimo iš sumodeliuotų ir pagamintų tepalų vertinimas
6.4.1. Pagalbinės medžiagos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas
Pagalbinės medžiagos įtakai salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų nustatyti atlikti
atpalaidavimo tyrimai iš tepalų, pagamintų su pagalbinėmis medžiagomis (gliceroliu, 1,2-propandioliu
ir polietilenglikoliu 400) sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje. Atpalaidavimo tyrimo rezultatai
pateikti 12 paveiksle.
36
12 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas išmaišius
grūstuvėje
Atpalaidavimo in vitro rezultatai parodė, kad po 4 valandų mažiausiai salicilo rūgšties
atsipalaidavo iš tepalo, pagaminto naudojant glicerolį (2,27±0,18 %). Vidutiniškai veikliąją medžiagą
atpalaidavo tepalas, kurio gamybai kaip pagalbinė medžiaga naudotas 1,2-propandiolis (3,43±0,29 %).
Didžiausias salicilo rūgšties atpalaidavimas nustatytas iš tepalo, pagaminto naudojant polietilenglikolį
400 (4,04±0,21 %). Visos trys pagalbinės medžiagos, naudotos gaminant tepalus, pasižymi
hidrofilinėmis savybėmis ir yra naudojamos siekiant išgauti didesnį lipofilinių medžiagų
atpalaidavimą. Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad salicilo rūgšties atpalaidavimą iš pagal
pirmąją technologiją pagamintų tepalų labiausiai padidino polietilenglikolio 400 panaudojimas salicilo
rūgšties ištirpinimui prieš įterpiant į pagrindą (lyginant su gliceroliu ~1,8 karto daugiau atpalaiduota
salicilo rūgšties), šiek tiek mažiau 1,2-propandiolio panaudojimas (lyginant su gliceroliu ~1,5 karto
daugiau atpalaiduota salicilo rūgšties).
Statistinė analizė parodė, kad tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų, pagamintų
naudojant glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5
Atp
alai
du
oto
s sa
licilo
rū
gšti
es
kie
kis
(%
)
Trukmė (valandomis)
Tepalas su gliceroliu Tepalas su 1,2-propandioliu Tepalas su polietilenglikoliu 400
37
Pagalbinės medžiagos įtakai salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų nustatyti atlikti
atpalaidavimo tyrimai iš tepalų, pagamintų su pagalbinėmis medžiagomis (gliceroliu, 1,2-propandioliu
ir polietilenglikoliu 400) sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle „Unguator
2100“. Atpalaidavimo tyrimo rezultatai pateikti 13 paveiksle.
13 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas
išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
Gauti rezultatai rodo, kad mažiausiai veikliąją medžiagą po 4 valandų atpalaidavo tepalas
pagamintas kaip pagalbinę medžiagą naudojant glicerolį (2,29±0,21 %). Didesnį salicilo rūgšties kiekį
atpalaidavo tepalas pagamintas su 1,2-propandioliu (3,50±0,14 %). Daugiausiai salicilo rūgšties
atpalaiduota buvo iš tepalo su polietilenglikoliu 400 (4,24±0,22 %). Labiausiai salicilo rūgšties
išsiskyrimą iš tepalo pagerino polietilenglikolio 400 įterpimas (lyginant su gliceroliu atpalaiduota ~1,9
karto daugiau salicilo rūgšties), mažiau 1,2-propandiolio įterpimas (lyginant su gliceroliu ~1,5 karto
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
5
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5
Atp
alai
du
oto
s sa
licilo
rū
gšti
es
kie
kis
(%)
Trukmė (valandomis)
Tepalas su gliceroliu Tepalas su 1,2-propandioliu Tepalas su polietilenglikoliu 400
38
daugiau). Statistinė analizė parodė, kad tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų, pagamintų
naudojant glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.
Pagalbinės medžiagos įtakai salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų nustatyti atlikti
atpalaidavimo tyrimai iš tepalų, pagamintų su pagalbinėmis medžiagomis (gliceroliu, 1,2-propandioliu
ir polietilenglikoliu 400) sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir automatine maišykle „Unguator
2100“ prieš tai palydžius vazeliną. Atpalaidavimo tyrimo rezultatai pateikti 14 paveiksle.
14 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas išmaišius
grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną
Mažiausiai salicilo rūgšties atpalaiduota iš tepalų su gliceroliu (2,73±0,25 %), daugiau su 1,2-
propandioliu (3,64±0,20 %), daugiausiai su polietilenglikoliu 400 (4,92±0,30 %). Kaip ir kitų naudotų
technologijų atveju mažiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalai, pagaminti salicilo rūgšties
tirpinimui naudojant glicerolį. Didžiausią įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui padarė
polietilenglikolis 400 (lyginant su gliceroliu atpalaiduota ~1,8 karto daugiau salicilo rūgšties), šiek tiek
mažiau 1,2-propandiolis (lyginant su gliceroliu ~1,3 karto daugiau). Statistinė analizė parodė, kad tarp
0
1
2
3
4
5
6
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5
Atp
alai
du
oto
s sa
licilo
rū
gšti
es
kie
kis
(%)
Trukmė (valandomis)
Tepalas su gliceroliu Tepalas su 1,2-propandioliu Tepalas su polietilenglikoliu 400
39
atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų, pagamintų naudojant glicerolį, 1,2-propandiolį ir
polietilenglikolį 400, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.
Įvertinus salicilo rūgšties atpalaidavimą iš tepalų, pagamintų pagal visas tris technologijas,
statistiškai patikimai galima teigti, kad mažiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalai pagaminti
naudojant glicerolį, o daugiausiai- polietilenglikolį 400. Vidutinis salicilo rūgšties atpalaidavimas buvo
iš tepalų, pagamintų naudojant 1,2-propandiolį.
6.4.2. Technologijos įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų vertinimas
Siekiant įvertinti technologijos įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui buvo vertinamas tyrimo
pabaigoje atpalaiduotos veikliosios medžiagos kiekis iš tepalų pagamintų pagal tris technologijas
naudojant skirtingas pagalbines medžiagas (glicerolį, 1,2-propandiolį ir polietilenglikolį 400). Salicilo
rūgšties atpalaidavimo iš tepalų, pagamintų naudojant glicerolį, rezultatai pateikti 15 paveiksle.
15 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas (pagalbinė
medžiaga glicerolis)
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
0 1 2 3 4 5
Atp
alai
du
oto
s sa
licilo
rū
gšti
es
kie
kis
(%)
Trukmė (valandomis)
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną
40
Gauti rezultatai rodo, kad iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir
automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną, atsipalaidavo ~1,2 daugiau salicilo rūgšties nei iš
tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje ir iš tepalų, pagamintų sudėtines
medžiagas sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle. Statistinė analizė parodė, kad yra statistiškai
reikšmingas skirtumas tarp salicilo rūgšties kiekio atpalaiduoto iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis
sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną, ir salicilo rūgšties kiekio
atpalaiduoto iš tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas sumaišius grūstuvėje bei sumaišius grūstuvėje ir
automatine maišykle.
Vertinant technologijos įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui iš tepalų buvo įvertintas tyrimo
pabaigoje atpalaiduotas jos kiekis iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas kaip pagalbinę
medžiagą naudojant 1,2- propandiolį. Salicilo rūgšties atpalaidavimo rezultatai pateikti 16 paveiksle.
16 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas (pagalbinė
medžiaga 1,2- propandiolis)
Rezultatai parodė, kad atpalaiduotas salicilo rūgšties kiekis iš tepalo, pagaminto sudėtines
dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, didesnis nei iš tepalo, pagaminto sudėtines dalis
sumaišius tik grūstuvėje. O iš tepalo, pagaminto palydžius vazeliną ir sudėtines dalis išmaišius ir
grūstuvėje, ir automatine maišykle, atpalaiduota daugiau salicilo rūgšties nei iš tepalų pagamintų pagal
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
0 1 2 3 4 5
Atp
alai
du
oto
s sa
licilo
rū
gšti
es
kie
kis
(%)
Trukmė (valandomis)
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną
41
kitas technologijas.Tačiau statistinė analizė parodė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp
atpalaiduotos salicilo rūgšties kiekio iš skirtingomis technologijomis pagamintų tepalų su 1,2-
propandioliu.
Vertinant technologijos įtaką salicilo rūgšties atpalaidavimui buvo įvertintas tyrimo pabaigoje
atpalaiduotas jos kiekis iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas kaip pagalbinę medžiagą
naudojant polietilenglikolį 400. Salicilo rūgšties atpalaidavimo rezultatai pateikti 17 paveiksle.
17 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimas iš tepalų, pagamintų pagal tris technologijas (pagalbinė
medžiaga polietilenglikolis 400)
Statistiškai reikšmingai salicilo rūgšties atpalaiduota daugiau iš tepalo, pagaminto palydžius
vazeliną ir sudėtines dalis išmaišius grūstuvėje bei automatine maišykle, lyginant su atpalaiduotu
kiekiu iš pagal kitas technologijas pagamintų tepalų (lyginant su kitomis technologijomis ~ 1,2 karto
daugiau). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš tepalų,
pagamintų, sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir sudėtines medžiagas išmaišius grūstuvėje ir
automatine maišykle, nenustatyta.
Palyginus visas tris technologijas su visomis pagalbinėmis medžiagomis matoma tendencija,
kad tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas išmaišius tik grūstuvėje, atpalaidavo mažiausiai salicilo
0
1
2
3
4
5
6
0 1 2 3 4 5
Atp
alai
du
oto
s sa
licilo
rū
gšti
es
kie
kis
(%)
Trukmė (valandomis)
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle
Tepalas, pagamintas sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle prieš tai palydžius vazeliną
42
rūgšties. Tepalai, pagaminti sumaišius sudėtines medžiagas ir grūstuvėje ir automatine maišykle,
atpalaidavo daugiau salicilo rūgšties nei tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius tik
grūstuvėje. Daugiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalai, pagaminti sudėtines medžiagas sumaišius
ir grūstuvėje, ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną. Įvertinus duomenis statistiškai gauti
rezultatai rodo, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš
tepalų, pagamintų sudėtines medžiagas išmaišius tik grūstuvėje ir pagamintų sudėtines medžiagas
išmaišius ir grūstuvėje, ir automatine maišykle, taigi negalima teigti, kad automatinės maišyklės
naudojimas modeliuotų tepalų gamyboje statistiškai reikšmingai padidino salicilo rūgšties
atpalaidavimą. Statistinė analizė parodė, kad statistiškai reikšmingą skirtumą tarp tepalų, pagamintų
sudėtines dalis sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle ir tepalų, pagamintų sudėtines dalis
sumaišius grūstuvėje ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną (kaip pagalbines medžiagas
naudojant glicerolį ir polietilenglikolį 400). Todėl galima teigti, kad vazelino palydymas gaminant
tepalus su gliceroliu bei polietilenglikoliu 400 turėjo statistiškai reikšmingos įtakos salicilo rūgšties
atpalaidavimo padidėjimui.
6.4.3 LSMU vaistinės tepalo palyginimas su sumodeliuotais tepalais pagal salicilo
rūgšties atpalaidavimą
Modeliuojant naujas sistemas buvo siekiama, kad pagaminti tepalai atpalaiduotų didesnį kiekį
salicilo rūgšties lyginant su tirtais vaistinių pagamintais tepalais. Dėl šios priežasties tolesniam
sumodeliuotų sistemų salicilo rūgšties atpalaidavimui palyginti naudotas daugiausiai vaistinės
medžiagos atpalaidavęs LSMU vaistinėje pagamintas tepalas. Statistiškai apdorojus duomenis lygintas
atpalaiduotos salicilo rūgšties kiekis tyrimo pabaigoje. Tyrimo rezultatai pateikti 18 paveiksle.
43
18 pav. Salicilo rūgšties atpalaidavimo palyginimas tarp sumodeliuotų tepalų ir LSMU vaistinės
pagaminto tepalo
Statistiškai reikšmingai tepalai, pagaminti pagal visas tris technologijas kaip pagalbinę
medžiagą naudojant glicerolį, salicilo rūgšties atpalaidavo mažiau nei LSMU vaistinės pagamintas
tepalas. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atpalaiduoto salicilo rūgšties kiekio iš pagal visas tris
technologijas naudojant 1,2- propandiolį pagamintų tepalų ir LSMU vaistinėje pagaminto tepalo
nenustatyta. Statistiškai reikšmingai daugiau nei iš LSMU vaistinės pagaminto tepalo salicilo rūgšties
atpalaiduota iš pagal visas tris technologijas pagamintų tepalų su polietilenglikoliu 400 (pagal
sudėtinių dalių maišymo grūstuvėje technologiją ~1,2 karto daugiau, pagal sudėtinių dalių maišymo
grūstuvėje ir automatine maišykle technologiją ~1,3 karto daugiau, pagal sudėtinių dalių maišymo
grūstuvėje ir automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną ~ 1,5 karto daugiau).
0
1
2
3
4
5
6
Atp
alai
du
oto
s sa
licilo
rū
gšti
es
kie
kis
(%)
Tepalas su gliceroliu maišant grūstuvėje
Tepalas su gliceroliu maišant grūstuvėje ir automatine maišykle
Tepalas su gliceroliu maišant grūstuvėje, automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną Tepalas su 1,2- propandioliu maišant grūstuvėje
Tepalas su 1,2- propandioliu maišant grūstuvėje ir automatine maišykle
Tepalas su 1,2- propandioliu maišant grūstuvėje, automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną Tepalas su polietilenglikoliu 400 maišant grūstuvėje
Tepalas su polietilenglikoliu 400 maišant grūstuvėje ir automatine maišykle Tepalas su polietilenglikoliu 400 maišant grūstuvėje, automatine maišykle, prieš tai palydžius vazeliną LSMU vaistinėje pagamintas tepalas
44
7. IŠVADOS
1. Parinkta ir pritaikyta salicilo rūgšties kiekybinės analizės metodika UV spektrofotometrijos
metodu. Pasirinkta metodika buvo pakankamai tiksli įvertinti salicilo rūgšties kiekį.
2. Tyrimais įrodytas 2 % polisorbato 80 tirpalo tinkamumas naudoti jį kaip akceptorinę terpę.
3. Patvirtintas skirtingas salicilo rūgšties atpalaidavimas iš Lietuvos vaistinėse pagamintų tepalų.
Daugiausiai salicilo rūgšties atpalaidavo tepalas, pagamintas LSMU vaistinėje.
4. Remiantis moksline literatūra sumodeliuoti ir pagaminti tepalai su salicilo rūgštimi, įvertintos
jų kokybinės savybės. Sumodeliuotų tepalų pH buvo rūgštinis (≤3,06), dinaminė klampa ribose
6,21-7,19 Pa·s.
5. Ištirtas salicilo rūgšties atpalaidavimas in vitro iš tepalų, pagamintų vaistinėse ir sumodeliuotų
laboratorijoje. Didžiausia įtaka salicilo rūgšties atpalaidavimo intensyvėjimui konstatuota, kai
veiklioji medžiaga ištirpinta 10 % polietilenglikolio 400, kuris po to įterptas į palydytą vazeliną
disperguojant grūstuvėje, vėliau išmaišant automatine maišykle. Taip pagamintas tepalas
atpalaidavo 1,5 karto daugiau salicilo rūgšties nei LSMU vaistinėje pagamintas tepalas.
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Reikėtų tęsti eksperimentus su salicilo rūgšties tepalais siekiant sukurti salicilo rūgšties tepalą,
efektyviau atpalaiduojantį salicilo rūgštį. Taip pat derėtų šio tepalo pH (neprarandant salicilo rūgšties
efektyvumo) kiek galima labiau priartinti prie natūralaus pH, esančio odos paviršiuje, kadangi ištirti
tepalai pasižymi stipriomis rūgštinėmis savybėmis ir gali dirginti odą.
45
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Čižinauskas V. Dermatologinių preparatų su baikalinės kalpokės (Scutellaria baicalensis
georgi) ekstraktu gamyba ir biofarmacinis vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Farmacijos fakultetas, Klinikinės
farmacijos katedra. Kaunas: 2013
2. Grina D. Technology and analysis of semisolid preparations with tolnaftate. Magistrinis darbas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir
socialinės farmacijos katedra. Kaunas: 2011.
3. Klimienė I, Dapkauskas V. Karvių tešmens priežiūrai skirto tepalo antimikrobinio poveikio in
vitro ir stabilumo tyrimas. Žemės ūkio moklsai. 2005; 3: 69-74.
4. Kriukelis M. Meloksikamo išsiskyrimo iš tirpalų pro dializės membraną metodo sukūrimas ir
vertinimas. Magistrinis darbas. Kauno medicinos universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų
technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas: 2008.
5. Leišytė P. Atopinis dermatitas: šiuolaikinis požiūris. Pulmonologija, imunologija ir
alergologija. 2007; 1: 20- 23.
6. Rančelienė V, Šlekytė K, Vyšniauskienė R. Modification of genotoxic action of sunlight UV
with antioxidants – ascorbic and salicylic acids. Biologija. 2007; 18: 7- 11.
7. Stelmakienės A. Pusiau kieto hidrofobinio pagrindo iš gamtinės kilmės medžiagų
modeliavimas ir kokybės vertinimas. Magistrinis darbas. Kauno medicinos universitetas,
Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas: 2010.
8. Ahmad I, Vaid FH. Determination of benzoic acid and salicylic acid in commercial benzoic
and salicylic acids oitments by spectrophotometric method. Pharmaceutical sciences. 2009; 22:
18- 22.
9. Augustijns P, Brewster ME. Solvent systems and their selection in pharmaceutics and
biopharmaceutics. New York: Springer Science + Business Media; 2007.
10. Bakker P, Woerdenbag H, Gooskens V, Naafs B, Van der Kaaij R, Wieringa N.
Dermatological preparations for the tropics. Groningen: Beta science shop; 2012: 189-192.
11. Banys A, Sarecka- Hujar B, Jankowski A, Zalewska M. Impact of base type on diclofenac
sodium release from semi-solid dosage forms. Annales academiae medicae silesiensis. 2014;
68: 1-8
12. Brown CK, Friedel HD, Barker AR, Buhse LF, Keitel S, Cecil TL, Kraemer J, Morris JM,
Reppas C, Stickelmeyer M, Yomota C, Shah VP. FIF/AAPS joint workshop report: dissolution/
46
in vitro release testing of novel/ special dosage forms. AAPS PharmSciTech 2003; 12: 782-
794.
13. Bruschi ML, Jones DS, Panzeri H, Gremiao MPD, De Freitas O, Lara EHG. Semisolid Systems
Containing Propolis for the Treatment of Periodontal Disease: In Vitro Release Kinetics,
Syringeability, Rheological, Textural, and Mucoadhesive Properties. Journal of
pharmaceuticals sciences. 2006; 96: 2074- 2089
14. Centkowska K, Sznitowska M. Modified-release ointment with nitroglycerin β-cyclodextrin
inclusion complex for treatment of anal fissures. Journal of pharmacy and pharmacology. 2013;
65: 1463- 1472.
15. Chuanfu A, Zhonglin M. Salicylic Acid and its Function in Plant Immunity. Journal of
Integrative Plant Biology. 2011; 53: 412- 428.
16. Dorwal D. Development of UV spectrophotometric method for determination of methyl
salicilate in bulk and semisolid formulation. International Journal of Research in
Pharmaceutical and Biomedical Sciences. 2012; 3: 983- 986.
17. Eros I, Abu- Eida EY, Csoka I, Santa Z, Cserne A, Kover T. Optimization of Drug Release
from Dermatological Semisolid Preparations. Drug development research. 2003; 59: 316- 325.
18. European Pharmacopoeia. 7th edition. Strasbourg: European Commission; 2010.
19. Flynn GL, Shah VP, Tenjarla SN, Corbo M, Demagistris D, Feldman TG, Franz TJ, Miran DR,
Pearce DM, Sequeira JA, Swarbrick J, Wang JCT, Yacobi A, Zaltz JL. Assessment of value
and aplications of in vitro testing of topical dermatoligical drug products. Pharmaceutical
research 1999; 16: 1325-1330.
20. Goebel K, Otsuka Sato ME, Fernanda de Souza D, Murakami FS, Andreazza IF. In vitro
release of diclofenac diethylamine from gels: evaluation of generic semisolid drug products in
Brazil. Brazilian journal of pharmaceutical sciences. 2013; 49: 211-219.
21. Gupta P, Garg S. Recent advance in semisolid dosage forms for dermatological application.
Pharmaceutical technology. 2002; 144-162.
22. Hauck WW, Shah VP, Shaw SW, Ueda CT. Reliability and reproducibility of vertical diffusion
cell for determining release rates from semisolid dosage forms. Pharmaceutical research 2007;
24: 2018-2024.
23. Jelvehgari M, Rashidi MR, Mirza Mohammadi SH. Adhesive and spreading properties of
pharmaceutical gel composed of cellulose polymer. Jundishapur journal of natural
pharmaceutical Products. 2007; 2: 45-58.
47
24. Kikwai L, Tran D, Hauck WW, Shah VP, Stippler ES. Effect of various operational parameters
on drug release from a 1% hydrocortisone semisolid dosage form using the vertical diffusion
cell apparatus. Dissolution technologies. 2012; 6-13.
25. Lebwohl M. The role of salicylic acid in the treatment of psoriasis. International journal of
dermatology. 1999; 38: 16- 24.
26. Liebenberg W, Engelbrecht E, Wessels A, Devarakonda B, Yang W, De Villiers MM. A
Comparative Study of the Release of Active Ingredients from Semisolid Cosmeceuticals
Measured with Franz, Enhancer or Flow-Through Cell Diffusion Apparatus. Journal of food
and drug analysis. 2004; 12: 19-28.
27. Martindale The complete drug reference. 37 th ed. London: Pharmaceutical press; 2011.
28. Mason AR, Mason J, Cork M, Dooley G, Hancock H. Topical treatments for chronic plaque
psoriasis. The Cochrane Library. 2013; 3: 1- 805.
29. Olejnik A, Goscianska J, Nowak I. Active compounds release from semisolid dosage forms.
Journal of pharmaceutical sciences 2012; 101: 4032-4041.
30. Omidian H, Park K. Fundamentals and applications of controlled release drug delivery.
Springer. 2012; 75-106.
31. Osborne DW. Review of changes in topical drug product classification. Pharmaceutical
technology. 2008; 66-74.
32. Petro E, Csoka I, Balogh A, Blazso G, Eros I. In Vitro and In Vivo Evaluation of Drug Release
from Semisolid Dosage Forms. Scientia Pharmaceutica. 2010; 78.
33. Pharmacopeial previews. Pharmacopeial forum 2004; 30: 351- 363.
34. Prithiviraj B, Bais HP, Weir T, Suresh B, Najarro EH, Dayakar BV, Schweizer HP, Vivanco
JM. Down Regulation of Virulence Factors of Pseudomonas aeruginosa by Salicylic Acid
Attenuates Its Virulence on Arabidopsis thaliana and Caenorhabditis elegans. Infection and
immunity. 2005; 73: 5319- 5328.
35. Rege PR, Vilivalam VD, Collins CC. Development in release testing of topical dosage forms:
use of the Enhancer cell with automated sampling. Journal of pharmaceutical and biomedical
analysis 1998; 17: 1225-1233.
36. Rowe RC, Sheskey PJ, Cook WG, Fenton ME. Handbook of pharmaceutical excipients. 7 th
ed. London: Pharmaceutical press; 2012
37. Segers JD, Zaltz JL, Shah VP. In vitro release of phenol from ointment formulations.
Pharmaceutical Technology. 1997; 21: 70-81.
38. Shah V, Raval S, Peer S, Upadhyay UM. A comparative evaluation of different membranes for
their efficienty: an in vitro study. Pharma science monitor 2010; 1: 41-49.
48
39. Shah V, Roberts K, Sager N, Vieira O, Axelrad J, Derr N. Guidance for industry. Nonsterile
semisolid dosage forms. Scale up and postapproval changes: chemistry, manufacturing and
controls; in vitro release testing and in vivo bioequivalence documentation. JAV: U.S.
Department of health and human services Food and drug administration Center of drug
evaluation and research; 1997; 1-24.
40. Shah VP, Siewert M, Dressman J, Moeller H, Brown CK. Dissolution/ in vitro release testing
of special dosage forms. Dissolution technologies 2002;
41. Siewert M, Dressman J, Brown CK, Shah VP. FIP/AAPS guidelines to dissolution/ in vitro
release testing of novel/ special dosage forms. AAPS PharmSciTech 2003; 4: 1-10.
42. Thakker KD, Chern WH. Development and validation of in vitro release tests for semisolid
dosage forms- case study. Dissolution technologies 2003; 10-15.
43. Tosti A, Grimes PE, De Podova MP. Color atlas of chemical peels. Berlin: Springer-Verlag
Berlin Heidelberg; 2006
44. Vlot AC, Dempsey DMA, Klessig DF. Salicylic acid, a multifaceted hormone to combat
desease. The Annual Review of Phytopathology. 2009; 47: 177- 206.
45. Zapantis G. In vitro and in vivo evaluation of semisolid dosage forms for transdermal
application of Ketamine. Ph. D. Thesis. University of Szeged, Faculty of Pharmacy,
Department of Pharmaceutical Technology. Szeged: 2007.
46. Gohel M, Parikh R. Novel semisolid dosage forms. 2008 [žiūrėta 2014 04 15]. Prieiga per
internetą: http://www.pharmainfo.net/free-books/novel-semisolid-dosage-forms
47. Material safety data sheet- salicylic acid. 1999 [žiūrėta 2014 04 15]. Prieiga per internetą:
http://avogadro.chem.iastate.edu/MSDS/salicylic_acid.htm.
48. Picture of salicylic acid formula (Kavi) [paveikslas internete] 2014 [žiūrėta 2014 04 15].
Prieiga per internetą: http://www.kaviskin.com/info/salicylicacid.html
49. Salicylic acid, AHFS monographs. 2014 [žiūrėta 2014 04 15]. Prieiga per internetą:
http://www.drugs.com/monograph/salicylic-acid.html
50. Salicylic acid. 2013 [žiūrėta 2014 04 15]. Prieiga per internetą:
http://www.chemicalland21.com/specialtychem/finechem/SALICYLIC%20ACID.htm
49
PUBLIKACIJOS DARBO TEMA
SMD konferencija 2014. Pranešimas tema „Nešiklio įtakos salicilo rūgšties atpalaidavimui iš
pusiau kietų sistemų tyrimas in vitro“. 2014 05 21.