Post on 15-Nov-2021
Rugilė Česnulevičiūtė
5 kursas, 10grupė
ALYTAUS RAJONO VAIKŲ IR PAAUGLIŲ DANTŲ
BŪKLĖS RYŠYS SU MITYBA IR DANTŲ PRIEŽIŪRA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas:
Doc. Ingrida Vasiliauskienė
Kaunas, 2019
2
TURINYS
SANTRAUKA ...................................................................................................................... 3
SUMMARY .......................................................................................................................... 4
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS ........................................................................................ 5
ĮVADAS ................................................................................................................................ 6
1. Literatūros apžvalga ...................................................................................................... 7
1.1. Vaikų ir paauglių dantų karieso paplitimas Lietuvoje ir užsienio šalyse ............... 7
1.2. Mitybos įpročių įtaka karieso vystymesi ................................................................ 7
1.3. Dantų priežiūros įpročiai ...................................................................................... 10
1.4. Fluoro preparatų reikšmė karieso profilaktikoje .................................................. 12
2. Medžiaga ir metodai .................................................................................................... 14
3. Rezultatai ..................................................................................................................... 16
3.1 Bendroji tiriamųjų charakteristika ...................................................................... 16
3.2 Alytaus rajono vaikų dantų būklė ....................................................................... 16
3.3 Dantų priežiūros įpročiai ir priemonės ............................................................... 18
3.4 Mitybos įpročiai .................................................................................................. 25
REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................. 26
IŠVADOS ............................................................................................................................ 29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .................................................................................. 30
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................... 31
PRIEDAI ............................................................................................................................. 34
3
Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės ryšys su mityba ir dantų
priežiūra
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: dantų ėduonis yra vis dar opi ir plačiai paplitusi
visuomenės problema, kurios laiku nesprendžiant, pasekmės suaugusio individo gyvenime gali būti
labai įvairios. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti vaikų ir paauglių iki 14m. iš Alytaus rajono dantų
būklę bei išanalizuoti ryšį tarp jų higienos įpročių ir mitybos.
Medžiaga ir metodai: nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėnesio buvo atliekamas
anketinis ir klinikinis tyrimas. Alytaus rajono pirminiam sveikatos priežiūros centre. Tyrime
dalyvavo 219 tėvų / globėjų, tiek pat 6–10 metų amžiaus vaikų ir 11-14 metų amžiaus paauglių.
Buvo parengta 219 anoniminių anketų, sudarytų iš 23 klausimų. Anketų klausimynai susidėjo iš
bendrinių klausimų, tačiau didžiąją dalį sudarė klausimai apie vaikų burnos higienos, mitybos
įpročius, bei tėvų nuomonę apie vaiko dantų būklę. Klinikinis tyrimas buvo atliekamas vertinant
dantų ėduonies paplitimo indeksą visų tipų sąkandžio grupėse. Statistinė analizė atlikta naudojant
standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS 24.0 (Statistical Package for Social
Sciences). Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Rezultatai: Bendras dantų ėduonies paplitimas 63,9 proc., gautas ėduonies intensyvumas
yra aukštas – 4,51. Vertinant ėduonies intensyvumo indeksus, paaiškėjo, kad pastoviojo sąkandžio
tiriamųjų KPI = 4,74; pieninio sąkandžio kp = 3,38; mišriojo sąkandžio KPI+kp = 5,6. Lyginant
tarp amžiaus grupių ėduonies intensyvumo indeksai buvo ganėtinai panašūs – 4,32 jaunesnės
amžiaus grupės ir 4,76 vyresnių.
Išvados: Ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumas kariesu išlieka didelis. Karieso
paplitimas 63,9%, intensyvumas KPI = 4,51. Mitybos ir dantų priežiūros įpročiai nėra pakankamai
geri. Tiriamieji dažnai užkandžiauja saldumynais, didžioji dalis vaikų ir paauglių saldumynus,
bulvių traškučius valgo bent kelis kartus per savaitę. Siekiant sumažinti vaikų sergamumą kariesu
reikalingas intensyvesnis visuomenės švietimas, aktyvesnis profilaktinių programų vykdymas,
didesnis gydytojų odontologų, tėvų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimas.
Raktiniai žodžiai: dantų ėduonis, ėduonies paplitimas, mitybos įpročiai, dantų priežiūra,
vaikai ir paaugliai.
4
SUMMARY
The connection between nutrition and dental care with condition of teeth of
children from Alytus district
The relevance of the problem and aim of the research: tooth decay is still a sensitive
and large-scale problem in society, which, if not eliminated in time, can have very different
consequences in adult life. The aim of this study was to find out the dental condition of young
children and adolescents till 14 years old from Alytus district and to analyze the relationship
between their hygiene habits and nutrition.
Material and methods: from November of 2018 to February of 2019 were questionnaired
and clinically tested patients at the Alytus District Primary Health Care Center. The study included
219 parents/guardians, as well as 6-10-year-old children and 11-14-year-old adolescents. 219
anonymous questionnaires were prepared, consisting of 23 questions. Questionnaires consisted of
general questions, but most of the questions were about children's oral hygiene, eating habits and
parents' opinion about the condition of the child's teeth. Clinical testing was conducted to evaluate
the index of dental caries prevalence in all types of occlusions groups. Statistical analysis was
performed using standard data analysis software package SPSS 24.0 (Statistical Package for Social
Sciences). The 0.05 significance level was selected for statistical hypotheses.
Results: the overall prevalence of dental caries was 63.9 percent, and dental decay
intensity was obtained as very high - 4.51. Evaluating dental decay intensity it was found that
DMF-T was 4.74; milk teeth dmf-t = 3.38; mixed occlusion DMF + dmf = 5.6. When comparing
the age groups, decay intensity index was quite similar - 4.32 younger age groups and 4.76 older.
Conclusions: the presence of caries in pre-school age children remains high. Caries
prevalence 63.9%, intensity 4.51. Nutrition and dental care habits are not good enough. People
often eat sweets, most children and adolescents eat candies and potato chips at least several times a
week. In order to reduce the incidence of caries in children, more intensive public education, more
active prevention programs, and greater cooperation between dentists, parents, and family doctors
are needed.
Keywords: dental caries, caries prevalence, eating habits, dental care, children and
adolescents.
5
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
KPI – nuolatinio sąkandžio ėduonies intensyvumo indeksas
kp – pieninių dantų ėduonies intensyvumo indeksas
KPI+kp – mišriojo sąkandžio ėduonies intensyvumo indeksas
Statistinių rodiklių žymėjimas:
N – tiriamųjų skaičius
Ils – laisvės laipsnių skaičius
χ2 – chi kvadrato kriterijus
p – reikšmingumo lygmuo
proc.- procentai
6
ĮVADAS
Dantų ėduonis vaikystės ir ankstyvosios paauglystės tarpsnyje yra viena labiausiai
paplitusių odontologinių problemų. Įvairiose pasaulio šalyse stebimi dantų ėduonies vaikų tarpe
statistikos pokyčiai – stiprus mažėjimas, tačiau Lietuvoje ši problema nėra pakankamai suvaldyta.
Ėduonies pažeidimai vaikų amžiuje greitai progresuoja, todėl dažnai to pasekoje išsivysto pulpos ar
periodonto uždegimai, jeigu jie nėra laiku gydomi – sąlygoja danties netekimą. Dantų ėduonies
defektai sukelia ne tik funkcinius sutrikimus, bet ir estetinius, emocinius. Siekiant pagerinti
pacientų dantų būklę svarbu, kad skirtinguose regionuose dirbantys gydytojai odontologai žinotų
savo regiono situaciją ir tai įtakojančius epidemiologinius veiksnius. Šiuo darbu siekiama ištirti
vaikų ir paauglių iki 14 m., besigydančių Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros
centre, dantų būklę, bei nustatyti kaip stipriai ėduonies atsiradimą įtakoja šioje įstaigoje
besigydančių vaikų mitybos, dantų priežiūros įpročiai.
Problema: nėra užtektinai skiriama dėmesio vaikų ir tėvų švietimui dantų ir burnos ligų
prevenciniais klausimais, todėl dantų ėduonis vis dar viena labiausiai paplitusių ligų vaikų ir
paauglių tarpe. vaikai nepakankamai gerai žino kaip tinkamai rūpintis burnos sveikata, nenaudoja
papildomų burnos higienos priemonių (dantų siūlo, skalavimo skysčių ir t.t), yra mažai informuoti.
Hipotezė: Alytaus rajono vaikai ir paaugliai turi daug ėduonies pažeistų dantų dėl
nepakankamos dantų priežiūros ir netinkamos mitybos.
Tyrimo tikslas – įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės sąsajas su mityba
bei dantų priežiūra.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių (6-14 m. amžiaus) dantų būklę;
2. Nustatyti 6-14 m. vaikų mitybos ir dantų priežiūros įpročius;
3. Įvertinti ryšį tarp dantų būklės ir mitybos bei dantų priežiūros;
4. Nustatyti kiek dėmesio tėvai skiria savo vaikų burnos priežiūrai.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaikų ir paauglių dantų karieso paplitimas Lietuvoje ir užsienio šalyse
Vaikų ir paauglių dantų kariesas yra liga, kurią kontroliuoti ir ją stabdyti vis dar sunku ne
tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Tai patvirtina daugybė mokslinių tyrimų, kurie atliekami
kiekvienais metais įvairiose pasaulio šalyse.
2015 metais Bruce A. Dye su bendraautoriais JAV atliko mokslinį epidemiologinį tyrimą,
kuriame pateikė duomenis apie 2011-2012 metų įvairių amžiaus grupių pacientų dantų ėduonies
paplitimo statistiką. Nustatyta, kad JAV 2-5 metų vaikams ėduonies paplitimas buvo 22,7 proc., 6-8
metų – 55,7 proc., 9-11 metų – 28,8 proc., 12-15 metų – 50,1 proc. [1].
Lietuva vis dar yra tarp pasaulyje pirmaujančių šalių dėl ėduonies paplitimo. 2010 m.
Klaipėdos universitete, Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkės atliko tyrimą ir nustatė, kad
Joniškio rajono mokinių tarpe ėduonies paplitimas tarp dvylikamečių siekė 89,8 proc., o tarp
penkiolikamečių net 96 proc. [2]. Pagal Malmės universiteto pateiktus duomenis, ėduonies
intensyvumo indeksai Lietuvoje tarp dvylikos metų paauglių (2008 m.) yra 2,1. Nuo 2005 m.
Lietuvos KPI-D rodiklis žymiai sumažėjo, tuo metu jis buvo nustatytas 3,7. Latvijoje KPI-D
20016 m. - 3,4), Albanijoje 2011 m. - 3,7, Kroatijoje 2015 m. - 4.2, Graikijoje 2011 m. – 1,5.
Karieso intensyvumo indeksas labiausiai sumažėjo šiaurinėse Europos šalyse ir Vakarų Europoje.
Naujausiuose skelbiamuose statistiniuose duomenyse matoma, kad KPI-D <1 pasiektas Belgijoje
2010 m., Danijoje 2014 m., Suomijoje 2009 m., Vokietijoje 2014 m., Švedijoje 2011m. ir
Šveicarijoje 2011 m. [3].
1.2. Mitybos įpročių įtaka karieso vystymesi
Dantų ėduonis yra negrįžtamas dantų kietųjų audinių, t. y. emalio ir dentino
demineralizavimas. Tai vyksta kai organinės rūgštys, išskiriamos bakterijų, kaip šalutinis produktas,
jų vykdomo anaerobinio sacharidų metabolizmo metu, sukelia danties emalio demineralizaciją.
Bakterijos, esančios burnoje, kaip pagrindinį energijos šaltinį naudoja angliavandenius. Jos gali
skaidyti ne tik cukrų, bet ir kitus angliavandenius – fruktozę, sacharozę, gliukozę ir kt. Dėl tokio
bakterijų prisitaikymo, įvairius angliavandenius skaidyti iki gliukozės, kariesogeninį poveikį gali
turėti labai daug maisto produktų. Tačiau angliavandeniai yra būtini kasdienėje sveikai
subalansuotoje mityboje, todėl jų vartojimas yra neišvengiamas [4,5].
Moksliškai yra įrodyta, kad įvairias angliavandenių rūšis burnoje esanti mikroflora skaido
skirtingu greičiu, todėl ir tokių angliavandenių kariesogeniškumas stipriai skiriasi. Cukrus turi
didžiausią kariesogenininį poveikį. Kitiems angliavandeniams, kaip, pvz., gliukozei, fruktozei,
8
laktozei ir galaktozei nustatytas kur kas mažesnis ėduonį sukeliantis poveikis, o mažiausiai
kariesogeniškiški yra dirbtiniai saldikliai [6,7].
Tarp atliktų mokslinių tyrimų matomi gana ryškūs skirtumai KPI ir vaikų ėduonies
paplitimo. Dantų ėduonies paplitimo tendencija labai skiriasi išsivysčiusiose šalyse, kur dažnai
stengiamasi sacharozę ir gliukozę keisti dirbtiniais saldikliais, ir besivystančiose šalyse, kur didžiąją
dalį saldinto maisto sudaro lengvai skaidomų sacharidų vartojimas. Tai buvo pradėta taikyti
praktikoje po atliktų eksperimentinių tyrimų su vaikais, kurie parodė kad sacharozė turi stipriausią
kariesogeninį poveikį, lyginant su kitų rūšių sacharidais, kaip pvz.: fruktozė, maltozė, laktozė ir
gliukozė. Karieso paplitimo dažnis, kai dietiniai cukrūs dažniau vartojami matomi kur kas retesnis,
nei besivystančiose šalyse, kur dažniau pasirenkami greitai skaidomi sacharidai. Didelis kiekis
greitai skaidomų sacharidų maiste turi įtakos dantų karieso vystymuisi. Remiantis mokslinių tyrimų
duomenimis matoma, kad šalyse, kuriose per metus asmuo sunaudoja daugiau nei 15kg cukraus,
dantų karieso paplitimas bei intensyvumas yra kur kas didesnis lyginant su valstybėmis, kur cukraus
suvartojama mažiau. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kitų mokslinių tyrimų duomenimis,
sacharozės pakeitimas dirbtiniais saldikliais nėra gera išeitis ėduonies prevencijai, nes dažnai
vartojami dirbtiniai saldikliai turi įvairiai pasireiškiančių šalutinių poveikių, pvz., vaikų
hiperaktyvumas, alergijos ir kt [5,8].
Dantų ėduonies paplitimo tendencija labai skiriasi įvairiose šalyse. Mokslinių tyrimų
duomenimis, besivystančiose šalyse yra didesnis ėduonies paplitimo dažnis, dėl nesubalansuotos
vaikų mitybos, reikalingų maistinių medžiagų trūkumo maiste, be to prastesnės individualios burnos
higienos bei profilaktinių priemonių nenaudojimo. Yra įrodytas stiprus ryšys tarp mitybos ir burnos
būklės. Blogai subalansuota mityba žmogaus organizmą veikia visais gyvenimo tarpsniais, tiek
vystymosi metu, tiek ir pilnai susiformavusio, funkcionuojančio organizmo laikotarpiu. Esant
nepilnavertei ir nepakankamai mitybai atsiranda įvairių sveikatos problemų, taip pat skatina ir
burnos ligų, dantų ėduonies atsiradimą. Jeigu maisto racione trūksta baltymų, vitaminų ar reikiamų
mikroelementų, gali mažėti pagaminamų seilių, prastėti jų sudėtis (mažesnis išskiriamų su seilėmis
jonų kiekis). Blogėjant išskiriamų seilių kokybei ir mažėjant jų kiekiui, blogėja natūralus dantų
apsivalymas seilėmis, be to, seilės praranda savo buferinės sistemos poveikį, todėl padidėja rizika
susirgti ėduonimi. Nustatyta, kad didžiausią įtaką karieso atsiradimui dėl nepakankamos mitybos
turi pirmųjų gyvenimo metų laikotarpis, kada formuojasi dantų užuomazgos ir reikalingos danties
kietuosius audinius sudarančios struktūrinės medžiagos. Nepilnavertė mityba įtakoja emalio
hipoplazijų ir seilių liaukų hipofunkcijų išsivystymą, kas, be abejo, turi stiprias sąsajas su ėduonies
rizika ateityje [9–11].
Kiti atlikti tyrimai rodo priešingą situaciją. Nustatyta, kad ėduonis labiau paplitęs
ekonomiškai stipriose šalyse, nes ten vaikai dažniau valgo daug „paslėpto cukraus“ turinčius maisto
9
produktus, dažnai užkandžiauja. Maisto pramonėje cukrus produktų etiketėse dažnai įvardijamas
dekstroze, maltoze, įvairiais sirupais ir pan. Neretai yra pasitelkiamos ir kitos priemonės, kaip
aiškiai neįvardinti tikslaus cukraus kiekio produkto sudėtyje. Paprastai vaikai ir paaugliai renkasi
maistą pagal tai, koks jo skonis, todėl saldesni produktai labiau priimtini vaikams ir paaugliams.
Įvairios greitai paruošiamos košės, sausi pusryčiai, jogurtai yra reklamuojami kaip sveikas ir
naudingas vaikams maistas, tačiau savo sudėtyje dažnai turi ypač daug „paslėpto cukraus“ [1,8].
Kiek maisto produktas gali stipriai įtakoti ėduonies vystymąsi yra susiję ir su maisto
produkto konsistencija bei jo paruošimo būdu. Burnos mikroflora beveik neskaido gryno krakmolo,
bet paveikus aukšta temperatūra krakmolingus produktus jų struktūra tampa lengviau paveikiama
bakterijų gaminamiems fermentams [9]. Atliktų tyrimų duomenimis, daug krakmolo turintys
pagrindiniai maisto produktai turi mažiau kariesogeninių savybių, o asmenys, kurie vartoja daugiau
krakmolo ir mažiau cukraus turi mažiau karieso, palyginti su tais, kurie krakmolingų produktų
vartojo mažiau, o cukraus didesnius kiekius. Angliavandenių prisotinti gaminiai, kurie, be visa to,
dar ir yra lipnios konsistencijos, ilgiau užsilaiko ant dantų paviršių, todėl yra ilgiau skaidomi
bakterijų ir daugiau išsiskiria organinių rūgščių, sukeliančių emalio demineralizaciją [7].
Snehalika Ashok More ir kiti Indijos medicinos mokslų tyrėjai 2018 metais išleido
straipsnį, kuriame paskelbė informaciją apie vaikų mėgstamų užkandžių kariesogeninio poveikio
palyginimą. Bengalūro mieste, Indijoje buvo atrinkta trisdešimt 6–8 metų amžiaus vaikų, nesirgusių
dantų ėduonimi, kurie dalyvavo bandyme, kuriuo buvo siekiama įvertinti bendrą angliavandenių
kiekį seilėse, užkandžiaujant įvairiais produktais. Angliavandenių kiekiui seilėje nustatyti buvo
naudojamas modifikuotas Anthron reagento metodas, priimtas 1961 m. Beck ir Bibby, kuris
matavo angliavandenius kaip gliukozės ekvivalentus. Analizuojami maisto produktai buvo tokie:
Bandomasis maistas A - bulvių traškučiai, bandomasis maistas B - gliukozės sausainiai, bandomasis
maistas C – „Oreo“ sausainiai, bandymų maistas D - pyragas ir bandomasis maistas E - kukurūzų
dribsniai. Bandymo sesijos pradžioje dalyviai buvo paprašyti įprastu būdu kramtyti bandomąjį
maistą. Po to prasiskalauti burną vandeniu ir po 10 minučių buvo imamas seilių mėginys. Ištyrus,
rezultatai parodė, kad po kukurūzų dribsnių suvartojimo buvo išlaikytas didžiausias angliavandenių
kiekis (5,186 mg/ml). Vertės, gautos kitiems perdirbtiems maisto produktams buvo gliukozės
sausainiai (3,644 mg/ml), „Oreo“ sausainiai (3,490 mg/ml), bulvių traškučiai (3,239 mg/ml) ir
pyragas (2,725 mg/ml). Maisto produktų kariesogeninis potencialas daugiausia susijęs su gliukozės
kiekiu burnoje esant tam tikram laiko tarpui ir perdirbto maisto konsistencija [12].
Rodrigo A. Giacaman 2018 metais atliko mokslinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama pagrįsti
teiginį, kad gazuotų saldintų gėrimų vartojimas turi poveikį emalio ir dentino demineralizacijai, bei
Streptococcus mutans biofilmo kariesogeniškumo savybių padidėjimui. Streptococcus mutans
bakterijos buvo auginamos ant emalio, dentino plokštelių ir 3 kartus per dieną buvo užlašinama
10
coca-cola gėrimo arba apelsinų skonio limonado. Taip pat buvo auginamos šių mikroorganizmų
kolonijos, į kurią buvo lašinama tokių pačių gėrimų, bet becukrė versija, t.y. saldinta dirbtiniais
saldikliais. Tyrimo rezultatai parodė, kad bakterijų kolonijose, augintose su cukraus turinčiais
gazuotais gėrimais, susidarė panašios biomasės gyvybingų mikroorganizmų, nepriklausomai nuo
gėrimo rūšies (p<0,05). Becukrė Coca cola ir apelsinų skonio gėrimas turėjo mažesnį poveikį
biofilmui formuotis palyginus su įprastiniais gazuotais gėrimais (p<0,05). Visi išbandyti produktai,
įskaitant ir becukrius parodė didesnius demineralizacijos pažeidimus nei kontroliniam mėginyje
(p<0,05). Taigi, cukrus turintys gazuoti gėrimai pagerina S. mutans biofilmų kariesogeninį
aktyvumą, efektas panašus kaip vartojant sacharozės prisotintus maisto produktus. Be to, becukriai
gazuoti gėrimai turi didelį demineralizacijos potencialą, nors jų įtaka biofilmų formavimuisi
nenustatyta [13].
Moksliniai tyrimai parodė, kad valgymas ir užkandžiavimas gali kartais ir apsaugoti nuo
ėduonies atsiradimo, priklausomai nuo to, kokiais produktais užkandžiaujama. Buvo nustatyta, kad
pieno ir tam tikrų rūšių sūrio, pvz., čederio vartojimas stipriai sumažina kariesogeninį poveikį, jei
jis suvalgomas po valgio. Pieno cukrus (laktozė) yra angliavandenis, turintis nedidelį kariesogeninį
poveikį. Sūris skatina seilių išsiskyrimą, o tai sudaro sąlygas dantims natūraliai apsivalyti. Negana
to, nustatyta, kad sūrio sudėtyje yra gausu kazeino, kalcio ir fosfatų, jie pasižymi rūgštis
neutralizuojančiu bei danties paviršių stiprinančiu poveikiu [5,7,14].
Pastaruoju metu visuomenė vis aktyviau skatinama sveikai maitintis. Sukuriamas
neigiamas požiūris į dažną užkandžiavimą, greito, saldaus maisto ir gėrimų, pusfabrikačių
vartojimą. Gydytojai odontologai dažnai savo pacientams rekomenduoja po valgio išsivalyti dantis
ar bent prasiskalauti burną vandeniu siekiant sumažinti angliavandenių likučius ant dantų paviršių
[15].
1.3.Dantų priežiūros įpročiai
Vaikai ir paaugliai ne visada aiškiai suvokia dantų priežiūros svarbą, nes nežino kaip ir dėl
kokių priežasčių atsiranda dantų ėduonis ir kokias pasekmes įtakoja jo tolesnis vystymasis.
Reguliarus lankymasis pas odontologą profilaktiniais tikslais padeda vaikams ir jų tėvams
suformuoti dantų priežiūros reikalingumo suvokimą. Gydytojas odontologas ne tik paaiškins dantų
ir burnos ligų patogenezinius veiksnius, bet ir pamokys kaip taisyklingai atlikti individualią burnos
higieną. Profilaktinei apžiūrai vaikams rekomenduojama apsilankyti kas pusę metų [16].
Individuali asmens burnos higiena apibūdinama kaip reguliari, kasdienė burnos ertmės
priežiūra, naudojant specialias burnos ertmės priežiūros priemones – dantų šepetėlį, pastą,
tarpdančių siūlą arba šepetėlius, liežuvio valymo įrankį, bei burnos skalavimo skystį [17]. Visos
burnos priežiūros priemonės yra reikalingos, norint palaikyti idealią dantų ir gleivinės būklę, tačiau
11
siekiant išvengti ėduonies pažeidimų didžiausią vaidmenį atlieka dantų šepetėlis ir pasta. Valant
šepetėliu pasišalina minkštasis apnašas ir maisto likučiai. Dantų pasta burnos gleivinę padengia
antibakterinėmis, kvapą gerinančiomis, o dantų paviršius remineralizuojančiomis sudedamosiomis
medžiagomis. Naudojant dantų šepetėlį ir pastą atliekamas ne tik mechaninis apnašų pašalinimas,
bet masažuojamos dantenos, todėl pagerėja jų kraujotaka, ragėjimo procesas, mažėja uždegimas [2].
Dabartinių atliktų mokslinių tyrimų duomenimis matoma, kad yra nustatytas didelis skirtumas
ėduonies prevencijoje tarp naudojančių rankinius ir elektrinius dantų šepetėlius. B. Kurtz su
bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame siekta išsiaiškinti apnašų nuvalymo efektyvumą naudojant
rankinį ir elektrinį dantų šepetėlius. Rezultatuose buvo skelbiama, kad abiejų rūšių šepetėliai yra
efektyvūs apnašų pašalinime, jeigu naudojami taisyklingai. Tačiau vertinant tiriamųjų apnašų kiekį
ant dantų paviršių po valymo buvo pastebėta, kad valantis su elektriniu dantų šepetėliu rezultatai
buvo žymiai geresni nei valant rankiniu, ypač sunkiai prieinamose vietose ir prie dantenų krašto
[18].
Nors dantų valymo svarba siekiant išvengti dantų ligų yra plačiai skelbiama, tačiau
remiantis įvairiais mokslininkų atliktais tyrimais, galima teigti, kad vaikų burnos higienos įpročiai
vis dar yra nepakankamai geri. 2017 metais buvo išleistas straipsnis apie Čekijoje atliktą tyrimą.
Buvo siekiama apibūdinti 11, 13 ir 15 metų amžiaus Čekijos vaikų dantų valymo tendencijas nuo
1994 iki 2014 metų. Vaikų burnos higienos įpročiai buvo vertinami anketinės apklausos būdu.
Išanalizavus rezultatus, paaiškėjo, kad dantų valančių vaikų dažniau nei kartą per dieną per
dvidešimt metų padaugėjo (labiau berniukų), tačiau 21–38 proc. tirtųjų yra įpratę dantis valytis
kartą per dieną arba rečiau [19]. Kitų autorių atlikti darbai parodo priešingą situaciją. Labiau
išsivysčiusiose šalyse, kur daugiau dėmesio yra skiriama vaikų ugdymui ir priežiūrai, stebima ir
geresnė dantų priežiūros situacija. Tarvonen P., Suominen A., su bendraautoriais atliko tyrimą,
kuris atskleidė vaikų burnos priežiūros įpročių tendenciją Pietų Korėjoje. Imtį sudarė 492 nuo 10
iki 13 metų vaikai, kurie 6 metus dalyvavo vaikų burnos sveikatos skatinimo programoje. Vaikai
savarankišką užpildė specialų klausimyną apie burnos sveikatos įpročius, po to klinikiškai jų burnos
būklę ištyrė odontologas. Rezultatai parodė, kad tirti mokiniai dažniausiai nurodė, kad valo dantis
du arba daugiau kartų per dieną (94 proc. mergaičių ir 94 proc. berniukų) ir visi atsakė, kad naudoja
dantų pastą su fluoru. Tyrimo duomenimis, tirtame Pietų Korėjos regione vaikų dantų ėduonies
atsiradimas statistiškai reikšmingiausiai siejamas ne su nepakankamu dantų valymu (p = 0,725) , bet
saldžių užkandžių dažnu vartojimu (p = 0,011) [20].
Dantų šepetėliu daugiausia apnašų pašalinama nuo kramtomųjų ir vestibiulinių paviršių, o į
tarpdančius šereliai nepatenka. Norint dar sumažinti apnašo ir jame esančiu kariesogeninių
mikroorganizmų, reikalinga naudoti tarpdantinį siūlą arba tarpdantinius šepetėlius. Nepaisant to,
kad tarpdančių valymas seniai įrodyta kaip būtinas individualios burnos higienos aspektas, vaikai ir
12
paaugliai retai skiria tam dėmesio, o dažniausiai išvis to neatlieka [6,14]. J. Mattos-Silveira su
bendraautoriais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kodėl vaikai ir suaugusieji vengia
tarpdančių valymo siūlu. Rezultatuose paaiškėjo, kad dauguma nurodo tokias priežastis kaip
tingėjimas, nemokėjimas naudotis dantų siūlu arba neigiami, su tuo susiję, praeities prisiminimai
[21].
Vis dažniau gydytojų odontologų rekomenduojama priemonė ir pagrįstai skelbiama, kaip
ne mažiau svarbi tinkamoje burnos higienoje, yra liežuvio grandiklis. Liežuvis burnos ertmėje yra
ypatingas savo nugarinio paviršiaus struktūra – jis yra gruoblėtas, todėl ant jo lengvai kaupiasi
apnašos ir jose dauginasi mikroorganizmai. Apnašos liežuvio paviršiuje susidaro iš gleivinės
deskvamavusio epitelio dalelių, maisto liekanų, seilių. Negana to, jose aptinkama netgi Candida
grybelio bei periodontito sukėlėjų, todėl susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui gali pasireikšti
burnos gleivinės ir periodonto audinių infekcijos. Liežuvio šaknies srityje susidaro puikios sąlygos
veistis anaerobinei mikroflorai. Šios bakterijos išskiria sieros junginius, todėl nevalant liežuvio
apnašų atsiranda nemalonus burnos kvapas. Buket Acar šiais metais užbaigė mokslinį tyrimą,
kuriuo įrodė, kad nevalant liežuvio apnašų padidėja gingivito ir periodontito rizika, bei atsiranda
nemalonus kvapas iš burnos [22]. Lietuvoje ši higienos priemonė vis dar nėra pakankamai populiari
tarp visų amžiaus grupių pacientų, tačiau, gera žinia yra tai, kad pastebima, jog vis dažniau
pacientai įpranta liežuvį nusivalyti bent jau dantų šepetėliu, dantų valymo metu [14].
1.4.Fluoro preparatų reikšmė karieso profilaktikoje
Siekiant sumažinti ėduonies progresavimą ir esant nedideliems emalio pažeidimams
skatinti jo remineralizaciją dažnai rekomenduojama naudoti fluoro turinčias profilaktines priemones
ir preparatus [23].
Naudojant fluoro turinčias profilaktines medžiagas, jų poveikis pasireiškia tuo, kad ant
danties paviršiaus padidėja fluoro jonų koncentracija. Emalio molekulinėje struktūroje
hidroksiapatitai paverčiami į fluorapatitus, kurie yra sunkiau paveikiami rūgščių, todėl sumažina
kariozinį poveikį emalio srityje, skatinama emalio remineralizacija. Be to, atliktų tyrimų
duomenimis nustatyta, kad fluoro jonai stabdo apnašose esančių bakterijų metabolinius procesus,
taigi mažėja bakterijų išskiriamų rūgščių skaidant angliavandenius [5,17,23].
Mokslininkų įrodyta, kad fluoro lako naudojimas profilaktikoje ėduonies paplitimą
sumažina iki 43 proc. nuolatiniuose dantyse, o pieniniuose iki 37 proc. [15]. Fluoro lako aplikacijos
taikomos tuomet, jei yra stebima daug aktyvių kariozinių dėmių. Tačiau gerus profilaktinius
rezultatus pasiekti pasitelkiama ne būtinai tik fluoro lako aplikacijas, panašų poveikį turi ir dantų
pastos, geliai, skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra didesnė fluoro koncentracija.
13
Rekomenduojama vaikams iki 3 metų dantis valyti pasta, kurios sudėtyje yra 500 ppm fluoro, nuo 3
iki 6 metų amžiaus – iki 1000 ppm, o vyresniems nei 6 metai – skiriama 1000ppm arba 1450 ppm,
jei yra padidėjusi ėduomies rizika [1,23,24].
Dantų pasta ir kitos profilaktinės medžiagos turėtų būti parenkamos individualiai,
pagal gydytojo odontologo rekomendacijas, atsižvelgiant į paciento dantų būklę, gaunamo fluoro
kiekį su geremuoju vandeniu, bei maistu, nes per didelis fluoro kiekis gali daryti žalingą poveikį
organizmui. Taip pat aktualu yra tai, kad vaikams iki 3 metų amžiaus ne visada pavyksta gerai
išsiskalauti burną po dantų valymo, todėl tėvai turėtų prižiūrėti vaikus, kad jie nenurytų dantų
pastos likučių [10,16].
Įvairiose pasaulio šalyse taikoma dantų ėduonies profilaktinė programa – vandentiekio
vandens fluoravimas vietovėse, kur yra nepakankamas fluoro kiekis pagal nustatytas normas.
Mokslininkų nuomone, tai efektyvus būdas sustiprinti dantų emalio struktūrą jau netgi dantų
užuomazgų formavimosi metu ir taip sumažinti ėduonies riziką išdygus dantims. Lietuvoje ši
profilaktinė programa nėra taikoma dėl natūraliai esančio pakankamo fluoro jonų kiekio vandenyje.
Kai kuriuose Lietuvos regionuose, pvz. Klaipėdos rajone, fluoro junginių geriamajam vandenyje yra
netgi per didelis [23].
Nepaisant to, kad fluoridų pritaikymas profilaktikoje stipriai sumažina ėduonies
paplitimą, tyrimai rodo, kad ši problema nėra visiškai išsprendžiama, net optimaliai subalansuojant
fluoro kiekį, gaunamą su geriamuoju vandeniu, maistu bei įvairiomis priemonėmis. Tačiau
pakankamas fluoro kiekis sušvelnina vartojamo cukraus daromą žalą. Pasitelkiant kuo daugiau
įmanomų ėduonies prevencijos priemonių galima sulaukti puikių rezultatų [1,8].
14
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro
leidimas (priedas Nr.1). Tėvai ir tiriamieji buvo raštu informuoti, koks tyrimas bus atliekamas,
užtikrinta, kad anketose pateikti atsakymai ir duomenys, surinkti apžiūros metu bus anoniminiai ir
niekur kitur nepanaudoti, išskyrus šį darbą. Paruošta tiriamo asmens informavimo forma (priedas
Nr. 2) bei sutikimo forma (priedas Nr. 3).
Tyrimui naudota anketinė tėvų apklausa (priedas Nr. 4) bei registruoti apžiūros metu
surinkti vaikų ir paauglių (6-14m. amžiaus) dantų būkės duomenys.
2.1. Vaikų burnos higienos įpročių ir mitybos vertinimas
Pagal šio darbo uždavinius, buvo siekiama įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14
metų amžiaus dantų priežiūros įpročius, todėl anketose tėvams buvo užduodami klausimai kaip
dažnai vaikas valo dantis, kokia dantų valymo trukmė, naudojamas dantų šepetėlis, kas kiek laiko
jis keičiamas, kokią dantų pastą naudoja (su fluoru ar be), naudojamas kitas burnos higienos
priemones ir jų dažnumą. Taip pat, tėvų buvo klausiama ar rūpinasi savo vaikų burnos priežiūra, ar
yra taikytos prevencinės ėduonies programos (fluoro lako aplikacijos).
Mitybos įpročių išsiaiškinimui pasirinktas dažnuminių klausimų metodas. Tiriamieji turėjo
atsakyti kaip dažnai jų vaikai valgo išvardintus maisto produktus. Galimi atsakymų variantai buvo
tokie: „kasdien“, „2 kartus per dieną arba dažniau“, „1 kartą per dieną“, „kelis kartus per savaitę“,
„1 kartą per savaitę“, „retai arba niekada“. Buvo klausta kaip dažnai vartoja saldumynus, saldintus
gazuotus gėrimus, citrusinius vaisius, kepinius (pyragaičius, sausainius, bandeles), bulvių
traškučius, pieną ir pieno gaminius (varškę, sūrį, sūrelius). Taip pat ar turi įprotį užkandžiauti arba
gerti saldintus gėrimus vakare po dantų valymo.
Anketa parengta atsižvelgiant į šia tema publikuotą literatūrą bei iškeltus uždavinius.
Anketą sudaro 23 klausimai. Pirmieji du klausimai skirti sužinoti tiriamųjų demografinę padėtį, 3–
13 klausimais siekiama išsiaiškinti burnos priežiūros įpročius. 14-20 klausimai atskleidžia tėvų
požiūrį į vaiko burnos priežiūrą ir jų skiriamas asmenines pastangas išsaugoti sveikus vaiko dantis.
22 klausimas ir 23 klausimyno lentelė padeda įvertinti vaikų mitybos įpročius.
Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, šioje
įstaigoje 2018m. spalio mėnesio pabaigoje buvo prisirašę 965 6-14m. amžiaus pacientai. Taigi,
naudojant Panijoto formulę (su 0,05 paklaida) buvo gauta 242 tyrimo populiacija.
15
n =____1____
∆² + 1/N
n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti);
Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis (mūsų atveju 5 proc.);
N – generalinė visuma (tiriamoji visuma)
Atsako dažnis – 98%. Likę vaikai atvyko be tėvų, todėl nebuvo įtraukti į tyrimą.
Tiriamųjų dantų būklė buvo vertinama odontologinėje kėdėje naudojant šviesos šaltinį,
sterilius apžiūros instrumentus.
Tyrimo metu buvo paruošta 242 anketos 6 – 14 metų moksleivių tėvams, tačiau dėl ribotų
galimybių atsakytų anketų ir apžiūros rezultatų surinkta 219. Tyrimas vykdytas nuo 2018 metų
lapkričio iki 2019 vasario mėnesio.
Anketinių duomenų ir dantų būklės įvertinimo rezultatai analizuoti ir lyginti tarpusavyje
naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 24 (angl. Statistical Package for Social Science for
Windows) programą. Duomenys statistiškai patikimais laikyti, kai p<0,005. Priklausomybė tarp
kokybinių parametrų buvo įvertinta remiantis χ2 kriterijumi. Gautiems tyrimo rezultatams pateikti
buvo pasirinktos stulpelinės ir skritulinės diagramos, lentelės.
Statistinės analizės metu buvo skaičiuojamas dantų ėduonies paplitimas ir
intensyvumas. Klinikinio tyrimo metu vertinta ir registruota dantų būklė, vėliau skaičiuotas dantų
ėduonies intensyvumas (KPI indeksas), kur K – ėduonies pažeistų dantų skaičius, P - plombuotų
dantų skaičius, I - išrautų nuolatinių dantų skaičius. Kadangi tiriamųjų tarpe buvo pastovus,
mišrusis ir pieninis sąkandis, tai visų tipų sąkandžių indeksai atitinkamai buvo skaičiuojami
atskirai: pastoviojo sąkandžio KPI; pieninio sąkandžio kp; mišriojo sąkandžio KPI+kp. Vyresnių
kaip ketverių metų vaikų pieninio sąkandžio KPI neskaičiuojamas, nes dantys, dėl fiziologinės
kaitos, gali patys iškristi. Dantis vertintas kaip sveikas, jei jo paviršiuose nebuvo rasta jokių
ėduonies požymių. Indekso dydžio skaičiavimas buvo atliktas tokiu būdu: KPI=K+P+I. Esant KPI
reikšmėms nuo 0 iki 1,0 - ėduonies intensyvumas apibūdinamas kaip labai mažas; nuo 1,1 iki 2,6 –
kaip mažas; nuo 2,7 iki 4,4 - vidutinis; nuo 4,5 iki 6,6 - didelis; ir labai didelis - daugiau kaip 6,7.
Buvo apskaičiuotas individualus KPI indeksas kiekvienam tiriamajam, po to skaičiuojama bendrai
pagal sąkandžio grupes.
Tyrimo metu buvo skaičiuotas ir Alytaus rajono vaikų ir paauglių ėduonies paplitimo
indeksas. Ėduonies paplitimo indeksas - tai dantų ėduonimi sergančiųjų dažnis tarp visos
populiacijos. Jis išreiškiamas santykiu sergančiųjų ir visų tirtųjų skaičiaus. Ši išraiška verčiama
procentais: ėduonimi sergančių žmonių skaičius / tirtų žmonių skaičius x 100%.
16
3. REZULTATAI
3.1 Bendroji tiriamųjų charakteristika
Tyrime dalyvavo 219 vaikų kartu su savo tėvais. Imtį sudarė 103 berniukai ir 116
mergaičių. Tėvai atsakė į anketose pateiktus klausimus, o vaikai buvo kliniškai ištirti vertinant
dantų būklę.
Atliekant statistinę duomenų analizę tirti vaikai buvo grupuoti į dvi amžiaus grupes – 6-10
ir 11-14 metų. Pirmą amžiaus grupę sudarė 125 tiriamieji, o antrą – 94. Visi apžiūroje dalyvavę
pacientai buvo skirstomi ir pagal sąkandžio tipus: 74 vaikai turėjo pieninį sakandį, 87 – nuolatinį ir
58 – mišrų.
3.2 Alytaus rajono vaikų dantų būklė
Išanalizavus apžiūros duomenis, paaiškėjo, kad iš visų tiriamųjų net 63,9 proc. turėjo
ėduonies pažeistų dantų. Kaip matome lentelėje (Lentelė Nr. 1), 1 ėduonies pažeistą dantį turėjo 37
tiriamieji (16,9 proc.). Gana didelį procentą (13,2 proc.) sudarė turintys 2 kariozinius dantis. Kiti
skaičiai pasiskirstė įvairiai, mažesniais procentais, tačiau matoma, kad tiriamųjų tarpe pasitaikė net
ir turinčių po 10 ir daugiau ėduonies pažeistų dantų.
Lentelė Nr. 1 Dantų ėduonies paplitimas
Kariozinių
dantų
skaičius
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 Viso:
Tiriamųjų
skaičius
37 29 17 16 6 9 4 11 3 4 2 1 0 1 140
Procentinė
tiriamųjų
dalis (%)
16.9 13,2 7,8 7,3 2,7 4,1 1,8 5 1,4 1,8 0,9 0,5 0 0,5 63,9
Buvo nustatyta, kad šiek tiek daugiau ėduonies pažeidimų aptikta mergaičių tarpe, tačiau
tai nebuvo statistiškai reikšminga (78 mergaitės ir 62 berniukai turėjo karieso pažeistų dantų).
Lyginant tarp amžiaus grupių - jaunesnių vaikų (6-10m.) tarpe ėduonies paplitimas sudarė 67,2
proc., o vyresnių (11-14m.) – 60,6 proc.
17
Žemiau pateiktoje lentelėje (Lentelė Nr.2) informacija rodo, kad didžioji dalis (75,8 proc.)
tirtųjų turėjo bent 1 plombuotą dantį. 22,2 proc. tirtųjų turėjo du plombuotus dantis. Labai panašiai
pasiskirstė tirti vaikai ir paaugliai, kurie turėjo 1 plombuotą dantį – 17,8 proc. ir 3 plombuotus
dantis - 17,4 proc. Tik labai nedidelis skaičius tiriamųjų turėjo 6 arba daugiau plombų – 2,5 proc.
Lentelė Nr.2 Plombuotų dantų skaičius
Plombų
skaičius
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Viso:
Tiriamųjų
skaičius
39 53 38 24 7 1 0 0 1 1 1 0 1 166
Tiriamųjų
skaičius
procentaliai
(%)
17,8 24,2 17,4 11 3,2 0,5 0 0 0,5 0,5 0,5 0 0,5 75,8
Atsižvelgiant į amžių buvo nustatyta, kad plombuotų dantų daugiau turėjo jaunesnės
amžiaus grupės vaikai (87 tiriamieji) lyginant su vyresniais (79 tiriamieji). Lyginant pagal lytį,
nustatyta kad mergaičių tarpe pasitaikė daugiau plombuotų dantų – 92 mergaitės ir 74 berniukai
turėjo plombuotų dantų.
Apžiūros metu buvo rastas ir nedidelis procentas (5,9 proc.) tirtųjų, kurių dantyse buvo ne
tik plomba, bet ir ėduonies pažeidimas kartu. 13 vaikų turėjo bent 1 tokios būklės dantį. Didžiausias
rastas skaičius dantų plombuotų kartu su ėduonimi buvo 3 vienam pacientui ir tik 3 atvejai
pasitaikė.
Lyginant tarp sąkandžio tipų, matoma (Lentelė Nr. 3), kad tiek plombuotų, tiek ėduonies
pažeistų dantų daugiausia turi nuolatinio sąkandžio grupė, tačiau šią grupę sudaro ir daugiausiai
tiriamųjų (N=87), lyginant su pieninio (N=74) ir su mišraus (N=58) sąkandžio grupėmis. Kartu
viename dantyje ėduonis ir plomba pasitaikė tik mišraus ir nuolatinio sąkandžio grupėse, pieninio
sąkandžio grupėje atvejų nerasta.
18
Lentelė Nr.3 Ėduonies ir plombų paplitimas tarp skirtingo sąkandžio grupių
Sąkandžio
tipas
Bendras
tiriamųjų
skaičius
Ėduonis Plomba Ėduonis ir
plomba
Pieninis 74 47 50 0
Mišrus 58 44 45 7
Nuolatinis 87 49 71 6
Šio darbo vienas iš svarbiausių uždavinių buvo išsiaiškinti Alytaus rajono vaikų ir
paauglių iki 14 m. dantų būklę, todėl surinkti apžiūros duomenys statistinės analizės metu buvo
skaičiuojami naudojant specialius indeksus. Suskaičiavus Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14m
ėduonies paplitimo indeksą, paaiškėjo, kad jis yra 63,9 proc..
Vertinant ėduonies intensyvumo indeksus, paaiškėjo, kad pastoviojo sąkandžio
tiriamųjų KPI = 4,74; pieninio sąkandžio kp = 3,38; mišriojo sąkandžio KPI+kp = 5,6. Lyginant
tarp amžiaus grupių ėduonies intensyvumo indeksai buvo ganėtinai panašūs – 4,32 jaunesnės
amžiaus grupės ir 4,76 vyresnių. Berniukų ėduonies intensyvumo indeksas reikšmingai nesiskyrė
nuo mergaičių, kuris nustatytas 4,65 berniukų ir 4,83 mergaičių. Iš visos imties didžiausias rastas
individualus KPI buvo 16. Didžioji dalis tiriamųjų turėjo aukštą ėduonies intensyvumą. Ėduonies
intensyvumo vidurkis tirtoje populiacijoje lygus 4,51 – kuris prilygsta aukštam ėduonies
intensyvumo laipsniui.
3.3 Dantų priežiūros įpročiai ir priemonės
Siekiant išsiaiškint vaikų ir paauglių dantų priežiūros įpročius anketose tėvams/globėjams
buvo užduoti specifiniai klausimai, kurie parodė bendrą situaciją.
Norint sužinoti kiek kartų tirti vaikai per dieną valo dantis, buvo klausiama tėvų
nuomonės, kiek kartų per dieną, jų pastebėjimu, vaikas valo dantis. Gauti atsakymai parodė, kad
57,5 proc. tirtų vaikų valo dantis du kartus per dieną. Tai reiškia, kad tik šiek tiek didesnė dalis nei
pusė visų apklaustųjų dantis valosi du kartus per dieną, kiti - 21,0 proc. - vieną kartą, 17,4proc. ne
kasdien ir 4,1 proc. visai nevalo. (1 pav.) Matoma, kad yra ir nedidelė dalis vaikų, kurie dantų išvis
nevalo.
19
1 pav. Dantų valymo dažnumas per parą
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų dantų valymo dažnio
nepastebėta. Lyginant dantų valymo dažnumo duomenis su tiriamųjų dantų ėduonies intensyvumu
nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=47,713, lls=3, p<0,00 ) tų, kurie dantis valo 2 ir
daugiau kartų per parą (3,29) ir tų, kurie valo vieną kartą (5,35), ne kasdien (6,61) ir visai nevalo
(8,44) (2 pav.).
2 pav. Dantų ėduonies intensyvumo indekso priklausomybė nuo dantų valymo dažnio
Pagal PSO rekomendacijas dantis reikėtų valyti nuo dviejų iki trijų minučių. Tiek užtrunka,
kad visi kiekvieno danties paviršiai būtų švariai ir kokybiškai nuvalyti. Atlikus apklausą paaiškėjo,
kad tarp tirtų Alytaus rajono vaikų, tinkamą laiko tarpą (2-3 minutes) dantis valo 36,2 proc., kiti
dant7 valymui skiria nepakankamai laiko (3 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas
3.29
5.35
6.61
8.44
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
2 kartus arba
dažniau
1 kartą Ne kasdien Visai nevalo
Ėduonies intensyvumo
indeksas
20
(χ2=28,897, lls=3, p<0,001) dantų būklės tų, kurie valo 2-3 minutes (KPI=2,97, KPI+kp=3,41,
kp=3,2) ir tų, kurie valo 30 sekundžių (KPI=5,45, KPI+kp=6,74, kp=4,5). Tačiau laiko matavimo
prietaisus, tiksliai nustatyti dantų valymo laiką, teigė naudojantys tik 9,0 proc. apklaustųjų.
Naudojantys laiko matavimo pritaisą, tiksliam dantų valymo laikui nustatyti, turėjo mažesnį
ėduonies intensyvumo indeksą (KPI=1,79, KPI+kp=2,36, kp=1,44), lyginant su nenaudojančiais
(KPI=4,64, KPI+kp=4,32, kp= 2,41).
3 pav. Dantų valymo laikas
Tinkama individuali burnos higiena sumažina dantų ir burnos ligų riziką. Paprastai
individuali higiena siejama su dantų pastos ir šepetėlio kasdieniu naudojimu, tačiau, norint kuo
kokybiškiau išvalyti burnos ertmę nuo susidariusių apnašų ir patogeninių mikroorganizmų,
reikalingos ir kitos higienos priemonės, tokios kaip tarpdančių siūlas ar šepetėliai, burnos skalavimo
skystis ir kt. Siekiant sužinoti kokias priemones naudoja tirti vaikai ir paaugliai buvo užduotas
klausimas, kuriame reikėjo sužymėti visas naudojamas priemones. Visi apklaustieji (100 proc.)
atsakė, kad valymui naudoja pastą ir šepetėlį, tačiau tarpdančių šepetėlį arba siūlą naudoja tik 12,9
proc. tiriamųjų. Burnos skalavimo skystį naudojančių buvo 18,6 proc.. Pastebėtas reikšmingas
skirtumas (χ²= 9,694, lls =1, p=0,002) tarp amžiaus grupių. Vaikai 6-10 m. skalavimo skystį
naudoja kur kas rečiau nei paaugliai 11-14 m. Atitinkamai 6,7 proc. ir 11,9 proc. iš visų atsakiusių
teigiamai į šį klausimą (4 pav.).
21
4 pav. Individualios higienos priemonės
Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) tiriamųjų dantų būklės, kurie naudoja
tik dantų šepetėlį ir pastą (KPI=4,66, KPI+kp= 4,32, kp=3,74) bei tų, kurie naudoja tarpdančių siūlą
ar burnos skalavimo skystį (KPI=2,19, KPI+kp=1,66, kp=1,46).
Mokslininkų atliktais tyrimais yra įrodyta, kad valant su elektriniu dantų šepetėliu apnašos
nuo dantų paviršių pašalinamos kokybiškiau. Dėl to pasirinkti naudoti kasdienėje dantų priežiūroje
elektrinį šepetėlį būtų ypač efektyvu vaikams, kurie dar nemoka pakankamai taisyklingai atlikti
valymo judesių ir švariai išsivalyti dantų bei paaugliams, kurie dažnai tingi valytis pakankamą laiką
ir reguliariai, nes yra tikslūs nustatyti šerelių judesiai, bei veikimo laikas (paprastai 2 minutės). Šio
tyrimo metu buvo klausiama kokį šepetėlį renkasi tirtieji vaikai. Atsakymai parodė, kad elektriniai
šepetėliai vis dar nėra labai populiarūs (10,5%), dauguma renkasi įprastinius rankinius šepetėlius
(89,5%). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) tiriamųjų dantų būklės, kurie
naudoja tik rankinį dantų šepetėlį (KPI=4,7, KPI+kp=4,96, kp=3,21) ir elektrinį (KPI=1,27,
KPI+kp=1,56, kp=2,04).
Pagal dantų šepetėlio šerelių kietumo pasirinkimą, matoma, kad dažniausiai yra renkamasi
minkštus dantų šepetėlius (48,1 proc.). Taip pat pastebėtas reikšmingas ryšys (χ²= 15,472, lls =3, p=
0,001) tarp skirtingų amžiaus grupių tiriamųjų. Vaikai 6-10m amžiaus labai minkštais šereliais
šepetėlius naudojo dažniau (19,0 proc.) nei 11-14m (4,8 proc). Vidutinio kietumo šereliais
šepetėlius rinkosi atvirkščiai – mažiau jaunesnio amžiaus vaikų (10,5 proc.) negu vyresnio (14,3
proc.). Naudojančių minkštų šerelių dantų šepetėlius ėduonies intensyvumo indeksas buvo ženkliai
mažesnis (KPI=3,87, KPI+kp=3,42, kp=2,94) nei naudojančių vidutinio kietumo (KPI=5,5,
KPI+kp= 6,35, kp=4,21) ar kietus (KPI=8,71, KPI+kp=8,87, kp=6,35).
Dantų šepetėlio šereliai kasdien naudojant nusidėvi per 3 mėnesius, todėl yra
rekomenduojama kas tiek laiko pakeisti seną dantų šepetėlį nauju. Nors vizualiai nusidėvėjimas
22
nėra pastebimas, tačiau ištyrus mikroskopu būtų galima matyti ne tik šerelių nusidėvėjimą, bet ir
susikaupusius nešvarumus, mikroorganizmų kolonijas. Visa tai įtakoja prastesnę valymo kokybę.
Šiame tyrime išsiaiškinta, kad kas 3 mėnesius, kaip rekomenduojama, dantų šepetėlį keičia tik
38,6%, likusi tiriamųjų dalis pasiskirstė įvairiai (5 pav.). Nustatytas ryšys prastesnės dantų būklės ir
įpročio ilgai naudoti tą patį dantų šepetėlį kasdienei burnos higienai. Kas 3 mėnesius keičiančių
dantų šepetėlį ėduonies intensyvumo indeksas buvo reikšmingai mažesnis (KPI=3,09, KPI+kp=
2,98, kp=1,73) už tų, kurie jį keičia kas puse metų (KPI=4,61, KPI+kp=4,25, kp=3,63) arba kai
nusidėvi (KPI=5,65, KPI+kp=6,43, kp=4,56). Gauti duomenys buvo statistikai reikšmingi
(χ²=31,168, lls =4, p< 0,001).
5 pav. Dantų šepetėlio keitimo nauju įpročiai
Dantų pastos pasirinkimui didelę reikšmę turi vaiko amžius. Tyrimo duomenimis
nustatytas stiprus ryšys su vaiko amžiumi ir pastos pasirinkimu priklausomai nuo fluoridų
naudojimo sudėtyje (χ²= 22,826, lls =2, p< 0,001). Jaunesniems vaikams iki 10 m. amžiaus dažniau
buvo parenkamos pastos be fluoro junginių, o vaikams nuo 11 iki 14 metų – pastos be fluoro kur
kas rečiau. Procentinis pasiskirstymas pateiktas 4 lentelėje.
24.30%
14.80%
38.60%
21.00%
0.00%
5.00%
10.00%
15.00%
20.00%
25.00%
30.00%
35.00%
40.00%
45.00%
Kai nusidėvi
šereliai
Dažniau nei
kas 3 mėnesius
Kas 3
mėnesius
Kas pusę metų
Tiriamųjų dalis
23
Lentelė Nr. 4. Dantų pastos pasirinkimas
Kokią pastą renkasi
Amžiaus grupė Su fluoridais Be fluoridų Nežino
6-10 m. 25,2% 25,7% 7,1%
11-14 m. 30% 5,7% 6,2%
Didžioji dalis tiriamųjų (70,5 proc.) rytais dantis valo po pusryčių, kaip ir yra
rekomenduojama mokslininkų ir odontologų. Rastas statistiškai reikšmingas (p<0,001) skirtumas
dantų būklės tiriamųjų, kurie dantis valo prieš pusryčius (KPI=5,71, KPI+kp=5,72, kp=4,56) ir,
kurie valo po pusryčių (KPI=3,76, KPI+kp=3,81, kp=2,35). Be to, daugiau tėvų atsakė, kad jų
vaikai po vakarinio dantų valymo nebevalgo ir nebegeria įvairių gėrimų - 62,4 proc., tačiau 26,7
proc. tėvų atsakė, teigiamai, kad vaikas turi įprotį vakare užkandžiauti arba gerti saldžius gėrimus
po dantų valymo. 11 proc. tėvų atsakinėjusių į anketos klausimus nežinojo ir negalėjo tiksliai
atsakyti. Įpratusių užkandžiauti arba gerti saldžius gėrimus po vakarinio dantų valymo, tyrimo
duomenimis, dantų būklė buvo reikšmingai (χ²= 47,603, lls =2, p<0,001) prastesnė (KPI=6,67,
KPI+kp=5,75, kp=4,43) nei tų, kurie nebevalgo po dantų valymo (KPI=3,15, KPI+kp=3,41,
kp=2,95). 54,8 proc. apklustų tėvų pasisakė, kad moko vaikus bent išsiskalauti burną vandeniu po
saldumynų valgymo. Didžioji dalis (38,8 proc. iš visų pasisakiusių teigiamai) buvo jaunesnės
amžiaus grupės tiriamųjų tėvai.
Iki 8 metų amžiaus yra rekomenduojama valyti vaikams dantis, nes vaikai vis dar nesugeba
taisyklingai to atlikti patys. Nuo 8 metų vaikams turėtų būti leidžiama dantis valytis patiems, bet
valymo kokybę reikėtų įvertinti tėvams ir taip tikrinti iki tol, kol įsitikinama, kad vaikas jau pilnai
kokybiškai gali išsivalyti dantis savarankiškai. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad dantų valymo kokybę
tėvai tikrina 15,7 proc. vaikų ir nustatyta reikšminga koreliacija (χ²= 20,360, lls =3, p<0,001) su
vaiko amžiumi. Vaikams iki 10 metų dantų valymo kokybę tikrina 11,9 proc., o vyresnių, nei 11
metų vaikų – tik 3,8 proc. Be to, jaunesnės amžiaus grupės tirtų vaikų 4,8 proc. tėvų pažymėjo, kad
dantis vaikui valo patys.
Siekiant sumažinti ėduonies riziką yra siūloma pasitelkti ir profilaktines procedūras,
pavyzdžiui, dantis dengti fluoro lako aplikacijomis, silantais. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad iš tirtų
vaikų fluoro lako aplikacijos 1 kartą per praėjusius metus buvo atliktos tik 23,7 proc., o 2-4 kartus
3,7 proc.. Kaip matoma, profilaktika fluoru nėra dažnai taikoma, nors didžioji dalis apklaustų tėvų
(59,8 proc.) pasisakė, kad žino kas yra ir kam reikalingos fluoro aplikacijų procedūros. Nustatytas
statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,001), kad fluoro profilaktines procedūras gaunantys vaikai ir
paaugliai pasižymėjo žemesniu ėduonies intensyvumo indeksu (KPI=3,13, KPI+kp=4,31, kp=2,83)
lyginant su jų negaunančiais (KPI=4,82, KPI+kp=6,57, kp=3,41).
24
Absoliuti dauguma tėvų (95,0 proc.) atsakė, kad domisi savo vaiko burnos sveikata, bet iš
tų, kurie atsakė teigiamai, didesnė dalis (55,7 proc.) turi jaunesnės amžiaus grupės vaikus. Buvo
pastebėtas reikšmingas ryšys su vaiko amžiumi ir jo tėvų susidomėjimu jo dantų būkle ir sveikata –
kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau svarbu dantų būklė jo tėvams (χ²= 4,200, lls =1, p= 0,040).
Daugiausia informacijos apie dantų priežiūrą tėvai gauna iš gyd. odontologo, pas kurį lankosi, į šį
klausimą teigiamai atsakė net 86,1 proc. tiriamųjų. Daugiau nei pusė (56,3 proc.) į anketos
klausimus atsakinėjusių tėvų pažymėjo, kad informacijos taip pat gauna ir iš interneto, televizijos.
Kitus pasirinkimo variantus pažymėjo kur kas mažesnė dalis - 10,6 proc. - iš pažįstamų ar draugų,
13,9 proc. - iš mokyklos, kurioje mokosi vaikas, 4,8 proc. - pataria bendrosios praktikos gydytojas.
Siekiant nustatyti pagrindines vaikų ir paauglių iš Alytaus rajono lankymosi pas
odontologą priežastis, tėvai anketose pažymėjo kelis, jiems tinkančius, variantus. Paaiškėjo, kad tik
nedidelė dalis tiriamųjų atvyksta dėl profilaktinių procedūrų ar profesionalios higienos atlikimui.
Rezultatuose pastebima, kad dažniausia priežastis apsilankymo yra sveikatos pažymos išrašymas,
kuri yra privaloma mokyklose ir darželiuose arba pajutus dantų skausmą (6 pav.).
6 pav. Apsilankymų pas odontologą priežastys
55.1%
37.4%
14.2%
5.0%
52.1%
15.1%
61.2%
0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0%
Dėl skausmo
Dėl sugedusių dantų
Dėl danties rovimo
Atlikti profesionalią burnos higieną
Profilaktinei apžiūrai
Profilaktinėms procedūroms
Sveikatos pažymai gauti
Tiriamųjų dalis
25
3.4 Mitybos įpročiai
Mityba atlieka svarbų vaidmenį ypač vaikystėj ir paauglystėj. Besiformuojančiam
organizmui reikalinga subalansuota, turtinga vitaminais ir mineralais kasdienė mityba, kuri įtakoja
normalų viso organizmo, o kartu ir dantų audinių vystymąsi. Taip pat, mityba reikšmingai įtakoja
burnos mikrofloros sudėtį, kuri turi tiesioginį ryšį su ėduonies formavimusi dantų paviršiuose.
Apklausos duomenimis tarp pagrindinių valgymų vaikai ir paaugliai užkandžiams
dažniausiai renkasi sumuštinius (N=89), jogurtus, vaisius (N=105), sausainius, bandeles (N=96).
Tiriamųjų, kurie pažymėjo, kad užkandžiauja sumuštiniais, jogurtais, vaisiais dantų būklė
reikšmingai nesiskyrė nuo tiriamųjų, kurie šių variantų nepasirinko. Tačiau buvo nustatytas
statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) ėduonies intensyvumo indeksų vaikų, kurie
užkandžiams renkasi sausainius, bandeles, bulvių traškučius ar kukurūzus (KPI=6,14, KPI+kp=
7,36, kp=5,54) lyginant su tais, kurie tokių užkandžių nesirenka (KPI=3,24, KPI+kp=3,56,
kp=2,81). Užkandžiaujančių saldumynais (šokoladu, saldainiais, guminukais) ėduonies
intensyvumo indeksas buvo aukščiausias (KPI= 6,26, KPI+kp=8,46, kp=4,52).
Saldinti gėrimai, juos dažnai vartojant, turi įtakos rūgštinės terpės burnoje palaikymui,
kas, atitinkamai, įtakoja ėduonies vystymąsi. 4,5 proc. apklaustųjų anketose pažymėjo, kad saldžius
gėrimus vartoja 1 kartą per dieną arba dažniau. Lyginant su pažymėjusiais, kad saldžius gėrimus
vartoja rečiau nei kelis kartus per savaitę, nustatytas reikšmingas skirtumas (p<0,001) dantų būklės.
Rečiau saldžius gėrimus vartojančių ėduonies intesyvumo indeksas buvo kur kas mažesnis
(KPI=3,24, KPI+kp=3,82, kp=2,67), nei tų, kurie dažnai vartoja saldintus gėrimus (KPI=5,63,
KPI+kp= 7,65, kp=4,58).
Nustatyta statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001), kad dažniau geriančių pieną
tiriamųjų burnos būklė taip pat buvo prastesnė (KPI=4,56, KPI+kp=5,34, kp=4,42), nei jo
nevartojančių (KPI=3,87, KPI+kp=2,56, kp=3.05). Tačiau įdomu tai, kad kasdien valgančių kitus
pieno produktus (varškę, sūrį, sūrelius) ėduonies intensyvumo indeksas mažesnis (KPI=3,06,
KPI+kp=4,12, kp=2,45), nei jų nevalgančių (KPI=4,31, KPI+kp=6,05, kp=4,45).
26
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu ištirta 219 6–14 metų amžiaus vaikų besilankančių Alytaus rajono
pirminės sveikatos priežiūros centro įstaigoje, norint nustatyti ėduonies paplitimą ir intensyvumą,
bei apklausta 219 tėvų (globėjų) anketinėmis apklausomis siekiant išsiaiškinti, vaikų mitybos, dantų
priežiūros įpročius. Nustatyta, kad bendras ėduonies paplitimas yra 63,9 proc., intensyvumas 4,51 –
kuris prilygsta aukštam ėduonies intensyvumo laipsniui. Lyginant su kitų autorių atliktais tyrimais,
galima teigti, kad Alytaus rajone gyvenančių vaikų burnos būklė yra šiek tiek geresnė. 2017 m.
Anykščių mieste atliktame moksliniame tyrime skelbiama, kad ėduonies paplitimas 12 metų
moksleivių grupėje siekė 89,8 proc. [17].
Tyrime nustatyta, kad Alytaus rajono vaikų ir paauglių ėduonies paplitimas, aukštesnis jaunesnių
vaikų tarpe (6-10 m.) negu vyresnių (11-14 m.). Plungėje atlikto tyrimo duomenimis stebima
priešinga situacija – prastesnė dantų būklė vyresnių vaikų ir paauglių tarpe - KPI-D tarp 15-17m.
paauglių - 4,87, o 12-14m. - 3,39 (p<0,05) [6].
Įvairiose mokslinėse publikacijose teigiama, kad vaikų sergamumas ėduonimi
priklauso nuo dantų priežiūros ir mitybos. [11,25,26]. Norint įrodyti dantų priežiūros svarbą, buvo
ieškoma skirtumo tarp tiriamųjų, kurie buvo apklausti apie mitybos ir dantų priežiūros įpročius.
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=28,897, lls=3, p<0,001) dantų būklės tų, kurie
valo 2-3 minutes (KPI=2,97) ir tų, kurie valo 30 sekundžių (KPI=5,45). Tyrimo metu nustatyta, kad
58,33 proc. Amerikoje vaikų, kurie dantis valėsi nereguliariai arba trumpiau negu 2 minutės
kasdien, kp-p buvo 4,54, o tų, kurie dantis prižiūrėjo pagal PSO rekomendacijas, ėduonies
intensyvumo indeksas buvo ženkliai mažesnis (kp-p=2,37) [1].
Visi apklaustieji (100%) atsakė, kad valymui naudoja pastą ir šepetėlį, tačiau tarpdančių šepetėlį
arba siūlą naudoja tik 12,9 proc. tiriamųjų. Burnos skalavimo skystį naudojančių buvo 18,6 proc..
Pastebėtas reikšmingas skirtumas (χ²= 9,694, lls =1, p=0,002) tarp amžiaus grupių. Vaikai 6-10 m.
skalavimo skystį naudoja kur kas rečiau nei paaugliai 11-14 m. Atitinkamai 6,7 proc. ir 11,9 proc.
iš visų atsakiusių teigiamai į šį klausimą. Mokslininkų nuomone, pilnavertiškai burnos higienai
nepakanka tik dantų šepetėlio ir pastos. [27]. Lyginant su kitose šalyse vyraujančia situacija,
matoma panaši tendencija, kad dantų siūlo naudojimas kasdienėje burnos higienoje vis dar nėra
pakankamai įprastas dalykas, jo vengiama dėl tingėjimo ar nemokėjimo tinkamai naudotis [21].
Galima teigti, kad Alytaus rajono vaikų tarpe, taip pat, vis dar trūksta žinių apie burnos higienos
svarbą ir priemones.
Atsižvelgiant į mitybos svarbą ėduonies vystymesi buvo tirti tėvų atsakymai apie jų
vaikų maitinimosi įpročius ir pomėgius. Apklausos duomenimis tarp pagrindinių valgymų vaikai ir
27
paaugliai užkandžiams dažniausiai renkasi sumuštinius (N=89), jogurtus, vaisius (N=105),
sausainius, bandeles (N=96). Tiriamųjų, kurie pažymėjo, kad užkandžiauja sumuštiniais, jogurtais,
vaisiais dantų būklė reikšmingai nesiskyrė nuo tiriamųjų, kurie šių variantų nepasirinko. Tačiau
buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) ėduonies intensyvumo indeksų vaikų,
kurie užkandžiams renkasi sausainius, bandeles, bulvių traškučius ar kukurūzus (KPI=6,14)
lyginant su tais, kurie tokių užkandžių nesirenka (KPI=3,24). Užkandžiaujančių saldumynais
(šokoladu, saldainiais, guminukais) ėduonies intensyvumo indeksas buvo aukščiausias (KPI= 6,26).
Saldintų gėrimų vartojimas prieš miegą, ypač po vakarinio dantų valymo, įtakoja ankstyvojo
ėduonies vystymąsi, kuris gali turėti rimtų pasekmių vaiko sveikatai. 4,5 proc. apklaustųjų anketose
pažymėjo, kad saldžius gėrimus vartoja 1 kartą per dieną arba dažniau. Lyginant su pažymėjusiais,
kad saldžius gėrimus vartoja rečiau nei kelis kartus per savaitę, nustatytas reikšmingas skirtumas
(p<0,001) dantų būklės. Rečiau saldžius gėrimus vartojančių ėduonies intensyvumo indeksas buvo
kur kas mažesnis (KPI=3,24), nei tų, kurie dažnai vartoja saldintus gėrimus (KPI=5,63). Kitų
autorių atlikti tyrimai patvirtina šiame tyrime rastą ryšį tarp mitybos ir dantų būklės. Teigiama, kad
sacharidais praturtinta dieta smarkiai pakelia ėduonies riziką [12,13]. Negana to, įprotis
užkandžiauti ar dažnai vartoti saldžius gazuotus gėrimus taip pat paskatina ėduonies pažeidimų
vystymąsi. Patariama po užkandžiavimo angliavandenių turinčiu maistu arba po saldžių gėrimų
vartojimo bent jau prasiskalauti burną vandeniu, kas reikšmingai sumažina maisto likučių kiekį ir
rūgštinės terpės burnoje užsilaikymą [28]. 2016 m. Pietų Korėjoje atliktame tyrime skelbiama, kad
vaikų mityba nėra pakankamai sveika ir tausojanti dantų sveikatą. Nustatyta, kad daugiausia vaikų
(89 proc. mergaičių ir 88 proc. berniukų) nurodė, kad valgo saldžius užkandžius bent dukart per
dieną ir 69 proc. mergaičių, 73 proc. berniukų geria vandenį kai yra ištroškę, kiti yra įpratę gerti
saldžius gėrimus, sultis ar arbatas [20].
Atliktu tyrimu buvo svarbu sužinoti ir kiek tėvai skiria dėmesio savo vaikų dantų
sveikatos priežiūrai ir problemoms. Absoliuti dauguma tėvų (95,0 proc.) atsakė, kad domisi savo
vaiko burnos sveikata, bet iš tų, kurie atsakė teigiamai, didesnė dalis (55,7 proc.) turi jaunesnės
amžiaus grupės vaikus. Buvo pastebėtas reikšmingas ryšys su vaiko amžiumi ir jo tėvų
susidomėjimu jo dantų būkle ir sveikata – kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau svarbu dantų būklė jo
tėvams (χ²= 4,200, lls =1, p= 0,040). Daugiausia informacijos apie dantų priežiūrą tėvai gauna iš
gyd. odontologo, pas kurį lankosi, į šį klausimą teigiamai atsakė net 86,1% tiriamųjų. Daugiau nei
pusė (56,3 proc.) į anketos klausimus atsakinėjusių tėvų pažymėjo, kad informacijos taip pat gauna
ir iš interneto, televizijos. Kitus pasirinkimo variantus pažymėjo kur kas mažesnė dalis - 10,6 proc. -
iš pažįstamų ar draugų, 13,9 proc. - iš mokyklos, kurioje mokosi vaikas, 4,8 proc. - pataria
bendrosios praktikos gydytojas. Galima teigti, kad Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų priežiūrai
jų tėvai skiria nepakankamai dėmesio, tokios pačios tendencijos pastebimos ir kitose valstybėse
28
atliktuose tyrimuose, kuriuose pabrėžiama, kad daugiausiai dėmesio skiriama vaikų iki mokyklinio
amžiaus dantų priežiūrai arba tada, kai vaikas pradeda skųstis skaudančiais dantimis [10,21,25].
Net ir esant nepakankamai taisyklingai individualiai burnos higienai, bei dažnai
užkandžiaujant angliavandenių prisotintais produktais, ėduonies riziką galima dalinai sumažinti
specialiomis profilaktinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, fluoro lako aplikacijomis [15]. Tyrimo metu
išsiaiškinta, kad iš tirtų vaikų fluoro lako aplikacijos 1 kartą per praėjusius metus buvo atliktos tik
23,7 proc., o 2-4 kartus 3,7 proc.. Kaip matoma, profilaktika fluoru nėra dažnai taikoma, nors
didžioji dalis apklaustų tėvų (59,8 proc.) pasisakė, kad žino kas yra ir kam reikalingos fluoro
aplikacijų procedūros. Kinijoje 2015 m. atlikto tyrimo metu apklausus paauglių tėvus paaiškėjo, kad
61.8 proc. Tiriamųjų pasisakė, kad mano, jog fluoro profilaktinės procedūros, jų nuomone, padeda
apsaugoti vaikų dantis nuo ėduonies, o 38.2 proc. manė priešingai [26].
Šiame tyrima nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,001), kad fluoro
profilaktines procedūras gaunantys vaikai ir paaugliai pasižymėjo žemesniu ėduonies intensyvumo
indeksu (KPI=3,13) lyginant su jų negaunančiais (KPI=4,82).
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
29
IŠVADOS
1. Vaikų dantų ėduonies paplitimas yra 63,9 proc., intensyvumas – KPI = 4,74; kp = 3,38;
KPI+kp = 5,6. Plombuotų dantų daugiau turėjo jaunesnės amžiaus grupės vaikai (6-10m.) lyginant
su vyresniais (11-14m.). Lyginant pagal lytį, nustatyta kad mergaičių tarpe pasitaikė daugiau
plombuotų dantų.
2. Visi tiriamieji (100 proc.) dantų valymui naudoja pastą ir šepetėlį, tačiau papildomas
burnos priežiūros priemones naudoja tik nedidelė dalis tiriamųjų. Reguliariai 2 kartus per dieną
dantis valo tik daugiau negu pusė tiriamųjų. Mityba nėra pakankamai sveika, pusė tirtų vaikų
saldumynus valgo kiekvieną dieną, dažnai mėgaujasi kepiniais, saldžiaisiais gėrimais, bulvių
traškučiais.
3. Buvo nustatyta statistiškai reikšmingai prastesnė dantų būklė vaikų, kurie užkandžiams
renkasi sausainius, bandeles, bulvių traškučius ar kukurūzus (KPI=6,14) lyginant su tais, kurie
tokių užkandžių nesirenka (KPI=3,24). Užkandžiaujančių saldumynais (šokoladu, saldainiais,
guminukais) ėduonies intensyvumo indeksas buvo aukščiausias (KPI= 6,26). Naudojančių tik dantų
šepetėlį ir dantų būklė prastesnė (KPI=4,66) nbei tų, kurie naudoja tarpdančių siūlą ar burnos
skalavimo skystį (KPI=2,19).
4. Absoliuti dauguma tėvų (95,0 proc.) atsakė, kad domisi savo vaiko burnos sveikata.
Dantų valymo kokybę tėvai tikrina 15,7 proc. vaikų.
30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14 metų dantų
būklė yra bloga. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys su mityba ir dantų priežiūros įpročiais. Tačiau
tyrimas parodė, kad vaikų ėduonies intensyvumo indeksas buvo mažesnis, kurių tėvai į anketos
klausimus atsakė, kad gauna patarimų iš gyd. odontologo ir mokyklose. Todėl rekomenduoju
gydytojams odontologams:
1. Skirti daugiau dėmesio sveikos mitybos ir dantų priežiūros švietimo srityje, pabrėžiant šių
faktorių svarbą ir įtaką ėduonies vystymuisi.
2. Skatinti tėvus, kad vaikus pas odontologą pirmojo vizito turėtų atvestų vos išdygus pirmiesiems
dantims, o vėliau reguliariai 1-2 kartus kiekvienais metais burnos būklės ir higienos įvertinimui.
3. Įvertinus ėduonies riziką ir įsitikinus ir esant poreikiui rekomenduoti profilaktines procedūras,
ypač fluoro lako ar želė aplikacijas.
4. Mokyti vaikus ir jų tėvus kaip taisyklingai valomi dantys, kokie judesiai turi būti atliekami, kiek
laiko trukti valymas ir kaip svarbu papildomai naudoti dantų siūlą ar kitas higienos priemones.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bruce A. Dye, D.D.S., M.P.H.; Gina Thornton-Evans, D.D.S MPH. Dental Caries and
Sealant Prevalence in Children and Adolescents in the United States, 2011-2012 [Internet]. 2015.
Available from: http://www.cdc.gov/nchs/data/databriefs/db191_table.pdf#1.
2. DANGUOLĖ DRUNGILIENĖ, SONATA KVYKLIENĖ VM, RENATA
DARGINAVIČIENĖ. BURNOS HIGIENA IR ĖDUONIES PAPLITIMAS TARP 12-15 METŲ
MOKSLEIVIŲ. 2011 [cited 2018 Dec 29];21:70–4. Available from: http://sm-hs.eu
3. Oral health database [Internet]. Malmö högskola; 2016. Available from:
https://www.mah.se/CAPP/Country-Oral-Health-Profiles/EURO/
4. Dautoriūtė V. 3-5 METŲ VAIKŲ DANTŲ ĖDUONIES ATSIRADIMĄ IR
VYSTYMĄSI LEMIANTYS RIZIKOS VEIKSNIAI. Kaunas; 2017.
5. Jepsen S, Blanco J, Buchalla W, Carvalho JC, Dietrich T, Dörfer C, et al. Prevention and
control of dental caries and periodontal diseases at individual and population level: consensus report
of group 3 of joint EFP/ORCA workshop on the boundaries between caries and periodontal
diseases. J. Clin. Periodontol. [Internet]. Wiley/Blackwell (10.1111); 2017 [cited 2018 Nov
9];44:S85–93. Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/jcpe.12687
6. Šriupšaitė E. PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS CENTRE,
DANTŲ BŪKLĖ BEI JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ. Kaunas; 2017.
7. K. Halvorsru, J. Lewney D. Craig and PJM. Effects of Starch on Oral Health:
Systematic Review to Inform WHO Guideline. J. Dent. Res. [Internet]. 2018 [cited 2018 Oct 16];
Available from: https://doi.org/10.1177/0022034518788283
8. Do LG, Ha DH, Spencer AJ. Factors attributable for the prevalence of dental caries in
Queensland children. Community Dent. Oral Epidemiol. [Internet]. Wiley/Blackwell (10.1111);
2015 [cited 2018 Nov 9];43:397–405. Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/cdoe.12162
9. Peres MA, Sheiham A, Liu P, Demarco FF, Silva AER, Assunção MC, et al. Sugar
Consumption and Changes in Dental Caries from Childhood to Adolescence. J. Dent. Res.
[Internet]. SAGE PublicationsSage CA: Los Angeles, CA; 2016 [cited 2018 Nov 10];95:388–94.
Available from: http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0022034515625907
10. Alshahrani NF, Alshahrani ANA, Alahmari MA, Almanie AM, Alosbi AM, Togoo
RA. First dental visit: Age, reason, and experiences of Saudi children. Eur. J. Dent. [Internet].
Dental Investigations Society; 2018 [cited 2018 Nov 9];12:579–84. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30369806
11. Pham TAV, Nguyen PA. Factors related to dental caries in 10-year-old Vietnamese
schoolchildren. Int. Dent. J. [Internet]. Wiley-Blackwell; 2018 [cited 2018 Nov 9]; Available from:
32
http://doi.wiley.com/10.1111/idj.12452
12. More SA, Patil SS, Kakanur M, Thakur R, Nayak MN, Kumar SR. A quantitative
analysis of total carbohydrate content from the salivary expectorants in young children. J. Indian
Soc. Pedod. Prev. Dent. [Internet]. Medknow Publications and Media Pvt. Ltd.; 2018 [cited 2019
Jan 26];36:53–7. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29607840
13. Giacaman R, Pailahual V, Díaz-Garrido N. Cariogenicity induced by commercial
carbonated beverages in an experimental biofilm-caries model. Eur. J. Dent. [Internet]. Medknow
Publications and Media Pvt. Ltd.; 2018 [cited 2019 Jan 25];12:27. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29657522
14. VIRŠILIENĖ R. ĖDUONIES SĄSAJOS SU BURNOS HIGIENOS BŪKLE IR
RIZIKOS VEIKSNIAIS [Internet]. Klaipėda; 2017. Available from: http://talpykla.elaba.lt/elaba-
fedora/objects/elaba:22576154/datastreams/MAIN/content
15. Iheozor-Ejiofor Z, Worthington H V, Walsh T, O’Malley L, Clarkson JE, Macey R, et
al. Water fluoridation for the prevention of dental caries. Cochrane Database Syst. Rev. [Internet].
John Wiley & Sons, Ltd; 2015 [cited 2018 Dec 29]; Available from:
http://doi.wiley.com/10.1002/14651858.CD010856.pub2
16. Vitalija Gerikienė IK. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų būklė jų mamų vaidmens
vaikų burnos priežiūros kontekste [Internet]. Šiauliai; 2017. Available from: www.sskc.lt
17. Norkūnaitė S. ANYKŠČIŲ MIESTO 11 – 16 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS
HIGIENOS IR MITYBOS ĮPROČIAI. Kaunas; 2017.
18. Kurtz B, Reise M, Klukowska M, Grender J, Timm H, Sigusch B. A randomized
clinical trial comparing plaque removal efficacy of an oscillating-rotating power toothbrush to a
manual toothbrush by multiple examiners. Int. J. Dent. Hyg. [Internet]. John Wiley & Sons, Ltd
(10.1111); 2016 [cited 2018 Dec 27];14:278–83. Available from:
http://doi.wiley.com/10.1111/idh.12225
19. Jana Vašíčková1, Tomáš Hollein1, Dagmar Sigmundová1, Sisko Honkala2, Jan
Pavelka1, Michal Kalman1. TRENDS IN CHILDREN’S TOOTHBRUSHING IN THE CZECH
REPUBLIC FROM 1994 TO 2014: RESULTS OF THE HBSC STUDY. 2017 [cited 2019 Jan 27];
Available from: https://doi.org/10.21101/cejph.a4951
20. Tarvonen P-L, Suominen A, Yang G, Ri Y, Sipilä K. Association between oral health
habits and dental caries among children in Pyongyang, Democratic People’s Republic of Korea. Int.
J. Dent. Hyg. [Internet]. John Wiley & Sons, Ltd (10.1111); 2017 [cited 2019 Jan 27];15:e136–42.
Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/idh.12230
21. Mattos-Silveira J, Matos-Lima BB, Oliveira TA, Jarroug K, Rego R V., Reyes A, et al.
Why do children and adolescents neglect dental flossing? Eur. Arch. Paediatr. Dent. [Internet].
33
Springer Berlin Heidelberg; 2017 [cited 2018 Dec 27];18:45–50. Available from:
http://link.springer.com/10.1007/s40368-016-0266-4
22. Acar B, Berker E, Tan Ç, İlarslan YD, Tekçiçek M, Tezcan İ. Effects of oral
prophylaxis including tongue cleaning on halitosis and gingival inflammation in gingivitis
patients—a randomized controlled clinical trial. Clin. Oral Investig. [Internet]. Springer Berlin
Heidelberg; 2018 [cited 2018 Dec 29];1–8. Available from:
http://link.springer.com/10.1007/s00784-018-2617-5
23. Zhang X, Lu E, Stone SL, Diop H. Dental Cleaning, Community Water Fluoridation
and Preterm Birth, Massachusetts: 2009–2016. Matern. Child Health J. [Internet]. Springer US;
2018 [cited 2018 Dec 27];1–8. Available from: http://link.springer.com/10.1007/s10995-018-2659-
y
24. Dăguci L, Bătăiosu M, Andrei OC, Scrieciu M, Margaritescu C, Dascălu I, et al. Risk
of Dental Caries for Children Aged 4 to 6 in Craiova. Curr. Heal. Sci. J. [Internet]. Editura
Medicală Universitară; 2016 [cited 2018 Dec 27];42:145–50. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30568825
25. Nishide R, Mizutani M, Tanimura S, Kudo N, Nishii T, Hatashita H. Homecare
protective and risk factors for early childhood caries in Japan. Environ. Health Prev. Med.
[Internet]. BioMed Central; 2018 [cited 2018 Nov 9];23:57. Available from:
https://environhealthprevmed.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12199-018-0746-8
26. Yuan C, Zhe WANG X, Yu SUN X, Wang X, Ping FENG X, Jun TAI B, et al.
National Oral Health Comprehensive Intervention Program for Children, oral health status, pit and
fissure sealants, 12-year-olds, the 4th National Oral Health Survey Chin. J Dent Res [Internet]. 2018
[cited 2018 Nov 9];21:299–306. Available from:
https://cjdr.quintessenz.de/cjdr_2018_04_s0299.pdf
27. Deinzer R, Ebel S, Blättermann H, Weik U, Margraf-Stiksrud J. Toothbrushing: to the
best of one’s abilities is possibly not good enough. BMC Oral Health [Internet]. BioMed Central;
2018 [cited 2019 Jan 27];18:167. Available from:
https://bmcoralhealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12903-018-0633-0
28. Johansson I, Holgerson PL, Kressin NR, Nunn ME, Tanner AC. Snacking habits and
caries in young children. Caries Res. [Internet]. Karger Publishers; 2010 [cited 2019 Jan
25];44:421–30. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20720422
34
PRIEDAI
Priedas Nr.1
35
Priedas Nr.2
TIRIAMOJO ASMENS IR TĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslu universiteto odontologijos fakulteto studentas magistrinio darbo
rengimo metu atliks tyrimą, skirtą „Įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės sąsajas
su mityba bei dantų priežiūra.“ Tyrimo dalyviai –Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos
priežiūros centre besigydantys vaikai nuo 6m. ir paaugliai iki 14m. bei jų tėvai ar globėjai.
Tyrimas bus atliekamas vertinant dantų būklę apžiūros metu atsitiktinės atrankos būdu
atrinktų pacientų ir atliekant jų tėvų anketinę apklausą.
Tiriamųjų konfidencialumas bus užtikrintas, nes anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardai,
pavardės ir kiti asmeniniai duomenys nebus identifikuojami. Tyrimo rezultatai bus
skelbiami tik
apibendrinti.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Lietuvos sveikatos mokslu
universiteto, Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos kliniką , A.Lukšos-Daumanto g. 6,
Kaunas, Doc. Ingrida Vasiliauskienė, tel. nr.: 388069, ingrida.vasiliauskiene@lsmuni.lt
Nepilnamečio tiriamojo tėvai (ar globėjai) :
Vardas, Pavardė, parašas:
Vardas, Pavardė, parašas:
Darbo mokslinis vadovas: Doc. Ingrida Vasiliauskienė
Tyrėjas: Rugilė Česnulevičiūtė
36
Priedas Nr.3
TIRIAMOJO ASMENS IR TĖVŲ, GLOBĖJŲ SUTIKIMO FORMA
Aš, ....................................................................................(tiriamojo asmens vardas ir
pavardė), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto
studentės Rugilės Česnulevičiūtės atliekamoje apklausoje „Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų
būklės sąsajas su mityba bei dantų priežiūra.“.
Tiriamojo tėvų, globėjų parašai:
Tiriamojo asmens (parašas):
Motinos ar globėjos (parašas):
Tėvo ar globėjo (parašas):
37
Priedas Nr.4
Vaikų tėvų apklausos anketa
Gerbiamieji tėveliai,
Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Odontologijos fakulteto, odontologijos studijų programos 5 kurso
studentė, Rugilė Česnulevičiūtė. Ši anketa baigiamojo magistrinio darbo: „Alytaus rajono vaikų ir paauglių
dantų būklės ryšys su mityba ir dantų priežiūra“ dalis.
Tyrimo tikslas – įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės sąsajas su mityba bei dantų priežiūra.
Anketa yra anoniminė, surinkti ir apibendrinti duomenys bus konfidencialūs ir naudojami tik mokslo tikslams.
Perskaitykite pateiktus klausimus ir pabraukite ar apibraukite Jums tinkantį variantą.
Anketa skirta 6-14 m. vaikų tėvams arba globėjams.
Dėkoju už nuoširdžius atsakymus!
1. Jūsų vaiko lytis:
a. Berniukas
b. Mergaitė
2. Jūsų vaiko amžius (įrašykite metus): ______
3. Kiek kartų Jūsų vaikas per dieną valo dantis? (1 atsakymo variantas)
a. 2 kartus ir daugiau
b. 1 kartą
c. Valo ne kiekvieną dieną
d. Visai nevalo dantų (jeigu pasirinkote šį variantą, pereikite prie 15 klausimo)
4. Kiek laiko Jūsų vaikas valo dantis? (1 atsakymo variantas)
a. 30 sek.
b. 1min.
c. 2-3min.
d. 3-4min.
5. Ar naudojate laiko matavimo prietaisą sekti, kiek laiko Jūsų vaikas valosi dantis (pvz.: laikmatį,
laikrodį, smėlio laikrodį)?
a. Taip
b. Ne
c. Kartais
6. Kokias priemones naudojate dantų valymui? (galima žymėti kelis variantus)
a. Dantų šepetėlis ir dantų pasta
b. Tarpdančių šepetėlis, siūlas
c. Vieno danties šepetėlis
d. Burnos skalavimo skystis
7. Kaip manote, iki kelių metų tėvai turėtų valyti vaikams dantis? (įrašykite)
..................................................................................................................
8. Kokį dantų šepetėlį naudoja Jūsų vaikas?
a. Rankinį (paprastą)
b. Elektrinį
38
9. Kokie Jūsų vaiko naudojamo dantų šepetėlio šereliai?
a. Labai minkšti
b. Minkšti
c. Vidutinio kietum
d. Kieti
10. Kaip dažnai keičiate vaiko dantų šepetėlį?
a. Kai nusidėvi šereliai
b. Dažniau nei kas 3 mėnesius
c. Kas 3 mėnesius
d. Kas pusę metų
e. Kartą per metus arba rečiau
11. Kokią dantų pastą naudoja Jūsų vaikas? (1 atsakymo variantas)
a. Su fluoridais (*mikroelementas, padedantis išlaikyti sveiką emalį ir saugantis nuo dantų ėduonies)
b. Be fluoridų
c. Nežinau
12. Kada valote dantis rytais – prieš pusryčius ar po jų? (pabraukite)
13. Ar po vakarinio dantų valymo Jūsų vaikas valgo, geria įvairius gėrimus?
a) taip
b) ne
c) nežinau
14. Ar po dantų valymo patikrinate, kaip vaikas išsivalė dantis?
a. Taip
b. Ne
c. Kartais
d. Vaikas savarankiškai dantų nesivalo (valo tėvai)
15. Ar žinote kas yra ir kam reikalingos fluoro lako ar želė aplikacijos?
a. Taip
b. Ne
16. Ar Jūsų vaikui buvo atliktos fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos ?
a. Aplikacijos nebuvo atliktos
b. Aplikacija fluoro laku, žele ar tirpalais buvo atlikta 1 kartą per praėjusius metus
c. Aplikacijos fluoro laku, žele ar tirpalais buvo atliktos 2-4 kartus per praėjusius metus
17. Ar mokote vaiką po saldumynų valgymo išskalauti burną?
taip
ne
18. Ar domitės savo vaiko burnos sveikata? (1 atsakymo variantas)
a. Taip
b. Ne (jeigu pasirinkote šį variantą, neatsakykite į 19 klausimą)
39
19. Iš kur gaunate informacijos dantų priežiūros klausimais? (galimi keli atsakymų variantai)
a. Iš interneto, televizijos, radijo
b. Iš spaudos (laikraščiai, žurnalai)
c. Iš pažįstamų, draugų
d. Iš mokyklos (renginiai, sveikatingumo pamokėlės ir kt.)
e. Pataria bendrosios praktikos gydytojas
f. Pataria odontologas
g. Kita (įrašykite)..............................................
20. Dėl kokių priežasčių vaikas lankosi pas odontologą? (galimi keli atsakymų variantai)
a. Dėl skausmo
b. Dėl sugedusių dantų
c. Dėl danties rovimo
d. Atlikti profesionalią burnos higieną
e. Profilaktinei apžiūrai
f. Profilaktinėms procedūroms (dantų dengimui silantais, dantų tepimui fluoro laku)
g. Vaiką pas odontologą vedu tik sveikatos pažymai gauti
h. Kitos priežastys (įrašykite).....................................................
21. Kaip vertinate savo vaiko dantų būklę? (1 atsakymo variantas)
a. Mano vaiko dantys pakankamai sveiki
b. Mano vaikas turi sugedusių arba skaudančių dantų
c. Nežinau
22. Kokius užkandžius renkasi Jūsų vaikas tarp pagrindinių valgymų? (galimi keli atsakymų variantai)
a. Sumuštinius
b. Jogurtus, vaisius
c. Sausainius, bandeles, kukurūzus, bulvių traškučius ir t.t.
d. Saldumynus (šokoladą, saldainius, guminukus ir t.t.)
e. Neužkandžiauja
23. Lentelėje pažymėkite po vieną labiausiai tinkantį variantą
Niekada
arba retai
1-2 kartus
per savaitę
Kelis
kartus per
savaitę
1 kartą per
dieną
2 ir daugiau
kartų per
dieną
Kaip dažnai Jūsų vaikas užkandžiauja
saldumynais?
Kaip dažnai Jūsų vaikas vartoja saldžius gazuotus
ar negazuotus gėrimus ( pvz. saldintos arbatos,
sultys)?
Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo citrusinius vaisius?
Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo bulvių traškučius?
Kaip dažnai valgo pyragaičius, sausainius,
bandeles?
Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo varškę, sūrį ir
sūrelius?
Kaip dažnai Jūsų vaikas geria pieną?